2011 m. ruduo

8-ta

s nu

mer

is

„Skautų aidą“ leidžia Lietuvos skautija.Žurnalas išeina kas ketvirtį.Vyr. redaktorė: Jorė Astrauskaitė (skautu.aidas@gmail.com).Kalbos redaktorė: Giedrė Zurbaitė.Maketuotoja: Rasa Bražėnaitė.Straipsnių autoriai: Miglė Laurinavičiūtė, Juozas Klumbys, Vytautas Mazirskas, Pavel Mikriukov, Miglė Survilaitė, Birutė Taraskevičiūtė.Nuotraukos: Povilo Baranovo, iš Tomo Dunzilos asm. archy-vo, Anders Kongsted, Kęstučio Kulikausko, iš Lietuvos skau-tijos archyvo, Giedriaus Masalskio, Jakob Vibe.

Turinys

Numerio svečias brolis Tomas Dundzila 4

Tarnavimas bendruomenei 14

Į tobulesnę visuomenę 17

Sistemiškas vaikų saviugdos nuotykis 19

Skautai ir bendruomeniškumas 22

Skautai – stipri visuomeninė jėga 26

O! Jūs, matyt, pionieriai! 31

Metas išlįsti į dienos šviesą 33

Skautiška vaistinėlė 35

Rudens proga norėčiau visus pakviesti......apsižiūrėti aplink ir į savo skiltis pa-

kviesti labiausiai padūkusius berniūkš-čius ir mergiotes.

...įsijungti skautatinklį, išsirinkti vienetą, kurio skautavimas atrodo neį-prasčiausias (gal net netinkamiausias), ir prisižadėti sau, kad šiais metais suda-lyvausi viename jo renginyje.

...rasti vadovą, kurio metodai ir po-žiūris į skautavimą nuo tavojo skiriasi kaip diena nuo nakties ir nueiti su juo išgerti arbatos.

...besti pirštu į pasaulio žemėlapį ir susirasti susirašinėjimo draugą skautą iš šalies, į kurią pataikei.

Kiekviena minutė, kurią praleidžiame skaičiuodami tarpusavio skirtumus, mė-tydami akmenis vieni kitiems į daržus ar skirstydamiesi į tikrus ir netikrus skau-tus yra aukso vertės ir galėtų būti žymiai geriau išnaudota. „Nesakyk nieko apie

kitą žmogų, jei prieš tai nepagalvojai apie jį bent metus“, – juk taip sakė BP.

Surizikuokime ir būkime atvirų šir-džių judėjimu!

sesė Jorė

redakcijos skiltis

„Tvirtovėje jį visi žinojo pravarde „mažasis viso pasaulio draugas“ „Kimo nuotykiai“

- 4 -

Esu girdėjusi, kad Tomas turi labai rim-tas pareigas, bet man labiausiai norisi pristatyti jį kaip brolį vytį, šiuo metu gyvenantį Australijoje ir vasarą viešėjusį Lietuvoje. Jei nespėjote su juo paben-

drauti gyvai ir viską susižinoti patys, šis interviu – kaip tik jums.

Ar tikrai Australijoje visi aikšto aukštyn kojomis?

Numerio svečias brolisTomas DuNDzilaIšskirtinis interviu „Skautų aidui“

Ką susitikę kalbasi brolis vytis ir vyr. skautė? aišku, kad apie lietuvišką disneilendą, skautaujant nejučiomis ant nosies atsirandančius rožinius akinius ir rusnės bobutes... ne? jūs taip nedarote?

numerio svečias

- 5 -

Gaila, kad neatsivežiau savo žemėlapio, nes iš Australijos perspektyvos viskas yra kitaip, negu čia, Europoje, Lietuvo-je. Yra išleistas toks žemėlapis – jūs ma-nytumėte, kad viskas aukštyn kojomis. Australija yra pasaulio centre ir viršu-je, o Europa kur nors apačioje, kampe. Amerika irgi apačioje, kitame kampe. Tai ar mes vaikštome auktyn kojomis, ar čia esantys? Nelabai aišku.

Rimtai, yra tokių žemėlapių. Pasi-žiūri į juos, atrodo, kad kažkas ne taip, bet vėliau pripranti ir gali orientuotis. Bet tokie žemėlapiai yra labiau špo-sas. Visi rimti žemėlapiai orientuojasi į šiaurę.

Būdamas Lietuvoje turbūt jau aug kartų pasakojai apie save, et papasakok dar sykį.

Mano žmona, kuri dabar liko Australijo-je, dirba Gynybos ministerijoje, yra civilė. Jai gavus paskyrimą į Australiją, mečiau darbą Vašingtome ir mes persikraustėme čia trejiems metams. Liko kokie 18 mė-nesių ir grįšime į Vašingtoną.

Prabėgo 18 metų nuo tada, kai pasku-tinį kartą lankiausi Lietuvoje. Pradėjęs rimtai galvoti apie šią kelionę nutariau,

kad reikia jai skirti nemažai laiko. Taip pat norėjau pasinaudoti proga ir aplan-kyti skautų stovyklą Anglijoje, kuri pra-sidės po poros dienų.

Mūsų Skautų sąjungoje aš einu Vy-riausiosios skautininkės avaduotojo ir Brolijos vado pareigas. Kai perėmiau tas

numerio svečias

- 6 -

pareigas, viena iš mano svajonių, tiks-lų buvo aplankyti kiekvieną Sąjungos rajoną. Nebūtinai ten stovyklauti, bet bent aplankyti. Atvykęs čia, į Europą, ypač kitą savaitę, galėsiu pasižymėti, kad tai atlikau.

Ar galėtum plačiau papasakoti apie skau-tavimą išeivijoje? Lietuvoje tikrai ne visi žino apie jūsų veiklą, kiti tik puse ausies ką nors yra girdėję.

Man smagu, kad yra susidomėjimas ir noras sužinoti apie išeivijoje esančius lietuvius skautus. Jaunesni apie tai gal dar nemąsto, bet jau patyrę skautai ir studentai turėtų žinoti apie išeivijos skautus. Dabar, kai daug kas emigruoja,

išvyksta studijoms, manau, kad jie turė-tų būti bent girdėję apie skautus Angli-joje, artimiausią išeivijos vienetą.

Išeivijos skautavimo pradžia buvo tarpukario laikais, kai dauguma šeimų pasitraukė į vakarus ir gyveno DP stovy-klose. Jie gyveno ten po kelerius metus – nuo 1944 iki 1947–1948, todėl laikui bėgant atsirado poreikis užimti vaikus, buvo atkurti skautai. Prasidėjus emigra-cijai į Angliją, Ameriką, Australiją, skau-tų vadovai ten vėl atkūrė savo veiklą.

Mūsų veikla, manau, yra panaši į jūsų. Mes vis tiek skaitome „Skautybę berniukams“, nešiojame uniformas, įžo-dis tas pats. Jūs sakote „priesakai“, mes juos vadiname „įstatais“ – tai tik smul-kūs skirtumai.

Išeivijoje bandome pabrėžti, kad mes esame lietuviai skautai. Mūsų kalba kartais silpnesnė, dabar daug kas net nebekalba lietuviškai. Ir mano amžiaus yra nekalbančių. Bet jeigu vilkui yra 10 metų, ar net šešeri, negalima tikėtis, kad jis būtinai kalbės lietuviškai, nes tai yra jau antra, trečia išeivių karta. Nors esame praturtėję imigrantais, kurie at-vyko per paskutinius 10–20 metų.

Orientavimo varzybose palangoje 2011 m. birzelio men.

numerio svečias

- 7 -

Vyksta stovyklos, vienuose viene-tuose savaitės, kituose 10–12 dienų trukmės, ištisus metus organizuojamos įvairios iškylos. Mes (ypač Šiaurės Ame-rikoje, Kanadoje ir JAV) stengiamės suburti visus kartu, kad būtų proga vi-siems, tarkim, kas dvejus metus susieiti draugėn. Kad būtų tas skautiškas, lietu-viškas ryšys.

Žinau, kad Lietuvių skautų sąjunga yra suskirstyta į rajonus. Turbūt pagrindinis skirtumas nuo mūsų  – atskirai veikian-čios Seserija ir Brolija.

Mūsų organizacijoje aukščiausias parei-gas eina Pirmija ir Pirmijos pirmininkas. Pagrindinis organas, prižiūrintis veiklą yra Taryba, joje yra rajonų vadai. Sąjun-gą sudaro rajonai: trys yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, po vieną Kanadoje, Europoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje.

Ryšiai su Pietų Amerika nutrūko, ten skautai, galima sakyti, jau yra išnykę. Ir labai gaila. Ten gyvenantieji gali būti jau penkta karta, jų tėvai išvyko 1920, 1925, 1930 metais. Kai suskaičiuoji, kiek metų prabėgo ir kiek tų generaci-jų... Šeimos darosi vis mišresnės, vyksta

nutautėjimas. Bet, manau, tai yra natū-ralus procesas. Skautų branduolys buvo Brazilijoje, prieš 30–40 metų skautų dar buvo Urugvajuje, keliose kitose ša-lyse, bet dėl to nesu tikras. Gaila, nes tai yra mano žinioje, bet nėra ryšių. Su Tėvu Saulaičiu reikia pasikalbėti, jis yra sakęs, kad yra tokie ir tokie žmonės. Siunti meilą, ar laišką – neatsako. Kas nors nuvyksta, išgirsta, kad, „gaila, šiais metais nepavyko suruošti stovyklos“. Na, iširo. Gal toks likimas mūsų.

Amerikoje, Los Andžele, yra du tun-tai: brolių ir sesių. Jie turi savo žemę kal-nuose ir ten kasmet stovyklauja. Žiemos metu tie kalnai būna užsnigti ir vyčiai eina į žygius, bando pasiekti stovyklavie-tę, bet ne visada pasiseka.

Vidurio Amerikos rajone, Čikagoje, yra trys pagrindiniai tuntai: „Aušros vartų“ Kernavės sesių tuntas, „Nerijos“ jūrų skaučių tuntas ir „Lituanikos“ bro-lių tuntas. Ir dar visi tie seneliai ir t. t., jie gal neprisirašę prie tuntų, bet buriasi atskiruose savo rateliuose. Manau, kad Čikagoje yra 400, gal 500 skautų na-rių, ketvirtadalis visos mūsų Sąjungos. Ir ta Čikagos jėga jaučiasi. Ką Čikaga

numerio svečias

- 8 -

nutaria, visi turi su tuo gyventi. Be to, dar yra du sesių ir brolių tuntai Detroite, šiek tiek mažesnis vienetas Klivlende.

Rytiniame pakrašty, Atlanto rajone, yra Bostonas, Niujorkas, Vašingtonas ir išsibarstę dar keli mažesni vienetai. Kanadoje pagrindiniai vienetai yra To-ronte. Monrealyje prieš dešimtmetį dar buvo skautų, bet jie irgi jau užauga, iš-eina į universitetus, darbus ir taip tru-putį išbyra. Tad daugiausia skautų yra Toronte ir jo priemiestyje Hamiltone. Sakyčiau, Kanadoje iš viso yra apie 200

skautų. Didžiojoje Britanijoje irgi yra apie 200 registruotų skautų, su jais dar susipažinsiu. Galėsiu gal tada tiksliau papasakoti.

Australijoje irgi šiek tiek daugiau nei 200 skautų yra. Australija, kaip že-mynas, yra tokio pat dydžio kaip JAV. Atstumas gan panašus  – tarp Vilniaus ir Londono yra tas pats atstumas kaip tarp Sidnėjaus ir Melburno. Galima nu-važiuoti per 8–12 valandų arba nuskris-ti per porą valandų.

Daugiausia skautų yra Sidnėjuje ir

Tarp oro skautų liepos mėn.

numerio svečias

- 9 -

Melburne. Šią Australijos vasarą, sau-sio mėnesį, stovykla vyko prie Melbur-no, į ją buvo atvykę Tomas ir Indrė . Po dvejų metų vėl bus Australijos rajono stovykla, ji turėtų būti kur nors arčiau Sidnėjaus. Taip ir kaitaliojasi. Nors ir kituose miestuose yra mažesnių vienetų po kelias šeimas.

Tokie tie rajonai. Kiekvienas rajonas turi savo rajono vadą. Praeityje kiekvie-name rajone buvo daugiau negu vienas tuntas, bet dabar mūsų irgi truputį ma-žėja. Sakyčiau, iš viso mūsų Sąjungoje yra apie 2000 narių. Iš jų, galimas daly-kas, ketvirtadalis jau yra vyresnio, mano tėvų, amžiaus, jau išėję į pensiją. Arba suaugusiųjų, kurie jau nebelabai akty-vūs, bet dar nori dalyvauti Skautų sąjun-goje, renginiuose, tokiuose kaip Kaziuko mugė. Jiems patinka užsidėti uniformą, kaklaraištį ir prisiminti, kad „A, aš irgi skautavau“. Jų vaikai skautauja, anūkai ir, galimas dalykas, proanūkių jau mažų irgi yra. Čia yra dalis jų gyvenimo. Jie visą gyvenimą buvo skautai ir iki šiol skautai yra svarbi jų gyvenimo dalis.

Istoriškai mūsų organizacijoje yra Brolija, Seserija ir akademikai  – trys

atskiros šakos. Seserijoje yra daugiausiai narių, apie 1000, Brolijoje – 800–900 ir akademikų dar koks 100. Iš to ir suside-da 2000 narių.

Skiriasi mūsų programos, bet pa-grindas tas pats: patyrimo laipsniai ir specialybės. Broliai turi daug daugiau specialybių negu sesės, tad sesės kartais pasiskolina iš brolių ir vykdo tas pačias specialybes. Niekas nekelia skandalų, visiems viskas gerai.

Yra kalbų, kad gal mums jau laikas sujungti brolių ir sesių programas. Iš esmės, jeigu yra mažas vienetas, taip daug patogiau. Tokia yra mano patirtis iš Vašingtono, kur turime įvairaus am-žiaus brolių ir sesių. Nepajėgėme vykdyti dviejų atskirų programų, nes sesių ir bro-lių reikalavimai truputėlį skiriasi. Todėl vykdome vieną bendrą ir nekreipiame daug dėmesio į skirtumus.

Ar jau priėjome laiką, kur mums rei-kėtų sujungti, kad būtų viena bendra programa? Nors yra Brolija ir Seserija, bet dar nepriėjom prie programų sujun-gimo. Ir aš manau, kad pagrindinė to priežastis yra baimė. Mes nekalbame, ar sujungsime vyr. skautes ir skautus vyčius.

numerio svečias

- 10 -

Niekada jų nesujungsime, skautybė užsi-baigs, jei sujungsime. Nutarėme, kad ne, dar programų nejungiame, bet adminis-traciją jungiame. Todėl mano pareigos yra Vyr. skautininkės pavaduotojas ir Brolijos vadas. Praėjusioje kadencijoje buvo dar Vyriausioji skautininkė ir Vy-riausiasis skautininkas, pavaduotoja ir pavaduotojas, iždininkė ir iždininkas, sekretorė ir sekretorius. Vis dėlto mūsų organizacija po truputį darosi mažesnė, tad darosi sunku surasti vadovų, kurie apsiimtų pareigas. Panaikinome bent pa-vaduotojus, suglaudėm truputį struktūrą. Bet dar daug darbo reikia.

Brolis Tomas Rakovas perdavė vieną klausimą: kas labiausiai nustebino po 18 metų grįžus į Lietuvą?

Pradėsiu nuo išorinių dalykų. Aš nusi-leidau Kaune. Perėjau oro uostą ir va-žiavau į miesto centrą. Savanorių pros-pekte pravažiuoji parduotuves „Iki“,

„Maxima“, automobilių salonus, bet vis dar matosi daugiaaukščiai pastatai, aiškiai statyti Tarybiniais laikais. Ir jie pilki. Aiškiai matosi toks pilkumas, ne-atsinaujinimas. Per 20 metų, manyčiau,

kas nors turėtų būti pasikeitę. Nebūtina pastatus perstatyti, bet galima renovuo-ti. Tik šiandien turėjau progą Vilniuje pažvelgti iš Antakalnio į Žirmūnus  – ten pastatai jau atnaujinti.

Gal jei kas nors atvyktų į Ameriką, irgi pamatytų: o, yra senų, neprižiūrėtų dau-giaaukščių. Bet ten valdžia stengiasi juos prižiūrėti, mes vadiname juos „the pro-jects“, kur vykdomi valstybiniai projektai, apgyvendinami bedarbiai ir taip toliau.

Būdamas su skautais stovykloje pa-stebėjau, kad jūs turite labai pozityvų požiūrį į gyvenimą. Manau, tai yra ypatinga – kad ir kokia aplinka bebūtų, jūs tikrai kuriat savo gyvenimą, savo pa-saulį ir žengiate pirmyn. Tai man paliko labai gilų įspūdį.

numerio svečias

- 11 -

Jums labai rūpi moralinis auklėjimas ir man susidaro įspūdis, kad, matyt, kur nors kitur to trūksta. Jūs, būdami jauni, universitetinio amžiaus vadovai, apsiėmėte auklėti savo jaunimą. Čia yra didelis skirtumas  – išeivijoje mūsų tė-vai yra skautų vadovai ir auklėja vaikus. Ten labai didelis , 20–25 metų, amžiau skirtumas tarp vadovo ir skauto. O čia tas tarpas yra gal 10 metų, nekalbant apie vilkiukus.

Matau, kaip vaikai reaguoja į vado-vus. Nuostabu, kad jūs skautaujate taip, kaip mano įsivaizdavimu, turėtų būti skautaujama. Kad yra jaunimo auklėji-mo organizacija – jaunimas auklėja jau-nimą. Ir gražiai auklėja. Rūpinatės ne tik, ar jie pavalgę ir miegmaišiai šlapi ar

nešlapi, bet stebite kaip jie elgiasi, pri-žiūrite tą elgesį, pamokinate, patariate. Man tai tikrai labai gilus įspūdis ir labai gražu tai matyti.

Man iškart kyla mintis, kad tavo įspūdžiai iš Lietuvos irgi bus šiek tiek disneilendas. Toje pačioje Lietuvos skautijoje galima ne-sunkiai rasti visiškai kitaip skautaujan-čių vienetų. Ką jau kalbėti apie tai, kad skautai, nors ir yra plačiosios visuomenės dalimi, ganėtinai iš jos išsiskiria.

Būnant pajūry, dalis mano kelionės buvo skirta ieškoti tos Lietuvos. Augant mus mokino: „O, tas kaimas…“

… Geltonkasės lietuvaitės…

Jų mačiau! Žinau, kad čia netikras gy-venimas, bet dalinai man buvo tikrai malonu. Važiavau dviračiu palei pajūrį. Nuvažiavau iki Rusnės. Iš Klaipėdos pro Ventės Ragą, tada Minija, Šilute, Rusne. Nuvažiavęs į Rusnę, manau, kad radau tą kampelį.

Ten buvo toks kampelis, kur ant kie-kvieno stulpo yra gandrų lizdas. Mažas miestelis, bet kaimas visai šalia. Yra etnografinis muziejus. Važiuoju keliuku,

Tarp Lietuvių skautų Melburno apylinkėje 2010 m. balandžio mėn.

numerio svečias

- 12 -

jis tada virsta į žvyrinį keliuką, bobutė rauna piktžoles… Važiavau dviračiu, to-dėl turėjau progą sustoti ir ją užkalbinti. Klausiau: „Atsiprašau, bet nepažįstu šių gėlių ar šio augalo“. „O, čia bulvės“. Tos bulvės buvo įvairių spalvų, maišytos. Ir mes tada pasikalbėjome kokias 10 – 15 minučių. Sutikau tą tikrą bobutę… Jei-gu važiuočiau autobusu su ekskursija ar net automobiliu pats  – nestočiau. Dvi-račiu visai kitaip. Ir dar gali tuos atstu-mus – 50, 60 km į dieną – nuvažiuoti. Ir dar susipažinti.

Taip, yra tas disneilendas. Bet ma-nau, kad iš dalies disneilandas atsiran-da dėl skautiško gyvenimo, lavinimo. Pastatai dar tie pilki. Gerai, bet kai kas pasikviečia į svečius, įeini į tuos pasta-tus, atidarai duris... Butas yra atremon-tuotas, visi pagal pajėgas stengiasi kuo gražiau gyventi. Skautiškose šeimose ateini į namus ir, nors čia yra jų nuosa-vybė, jautiesi, kad esi namuose. Vis tiek tie rožiniai akiniai, bet toks yra tikras, aš manau, skautavimo poveikis.

Turiu dar vieną gerą pavyzdį. Beveik prieš metus su žmona buvome Didžia-jame barjeriniame rife. Mes nenardėme

su oro kaukėmis, bet plaukėme su to-kiais vamzdžiais. Kai plauki, visa jūra banguoja. Nuo vandens paviršiaus iki ten, kur auga koralai, yra metro atstu-mas. Visur plaukioja žuvytės. Tu plauki, siūbuoji ir tos žuvytės irgi siūbuoja dėl bangų. Jeigu nori praplaukt, tai turi jas perplaukt, bet ateina banga, patraukia žuvytes ir jos vėl ten plaukioja. Reikia pasiduoti, pasakyti  – aš jūros banga-vimo nesustabdysiu. Man reikia kaip nors siūbuojant prisiartinti prie tos vie-tos, kur noriu. Pasiduodi, kad iš jėgų to neatliksi. Bus likimas toks, koks jis yra, stengiesi prieiti prie tos vietos, kur nori ką nors pamatyti. Mane tai labai ramina. Aš taip pat jaučiuosi skautų

Klaipėdoje pasiruošęs dviračio kelionei.

numerio svečias

- 13 -

stovykloje. Tą pajutau po kelių dienų Indėniados pastovyklėje – visi yra kaip šeimos nariai. Tikroje, neskautiškoje šeimoje, ne kiekvienas brolis ir sesė su-gyvena. Bet pajutau – tikrai, jie pasirin-ko būti skautais, lieka skautais, nes jie yra šeima. Ir pasiduoda tam: man nerei-kia pasirodyti. Gali būti toks, koks esi. Aš stengiausi būti toks, koks aš esu. Ma-nau, kad tie, kurie irgi ten stovyklavo, buvo tokie patys.

Kitame numeryje tęsime pokalbį su bro-liu Tomu apie „disneilendą“, geltonkases lietuvaites, skautiškus nuotykius, kaip prisikviesti daugiau brolių į sesėmis tur-tingą Lietuvos skautiją ir kt..

Kalbėjosi vyr. sk. Jorė Astrauskaitė

numerio svečias

- 14 -

Mokymas daugiausia atliekamas pavyz-džiu, ir draugininkas kaip tik nurodo teisingiausią kelią, patriotiškai pasi-švęsdamas berniukui tarnauti. Ir visa tai daroma vien dėl džiaugsmo, kurį šis darbas teikia, ir be jokio materialinio atlyginimo.

Proga sudaroma paties drauginin-ko, duodančio berniukams gerų darbų projektus.

Vieši patarnavimai teikia geriausios praktikos pareigos jausmui bendruome-nei, patriotizmui ir pasiaukojimui lavinti.

Ką skautai yra atlikę taikos ir karo

metu, savanoriškai apsiimdami sunkias pareigas krašto tarnyboje, savaime įrodo, kad berniukai veržiasi daryti gerus dar-bus ir pasiruošę būti naudingais, jei mato gerą tikslą. Tai yra galinga priemonė pi-lietiškumo idealui praktiškai lavinti.

Specialiu viešo patarnavimo pavyz-džiu galėtų būti miestuose ir kaimuose susidariusi Skautų Nelaimingų Atsiti-kimų ir Gaisrų Tarnyba. Toks dalykas ypač tinka skautui vyčiui ir pritraukia vyresnį berniuką, kuris turi progos la-vintis viešoje tarnyboje ir teikti pagalbą.

Draugovė organizuota, aprūpinta ir

TarNavimas beNDruomeNei

Mokymas tarnauti yra ne teorijos reikalas, bet dviejų aiškių fazių la-vinimas: dvasios daryti gera kėlimas ir teikimas progų jai pasireikšti.

b.P.

- 15 -

išlavinta visų pirma gaisrui gesinti, bet ji taip pat pasiruošusi padėti visais nelai-mingais atsitikimais kaimynystėje, kaip antai: nelaimingas atsitikimas gatvėje; dujų ir kitų sprogstamųjų medžiagų sprogimų atvejais; per potvynius ir kitus vandens įsiveržimus; nelaimingas atsiti-kimais geležinkelyje; maudyklėse, plau-kiant laiveliu; nukritus medžiams, ar namams sugriuvus; įlūžus ledui, elektrai nutrenkus žmogų ar gyvulį arba uždegus pastatą, avarijai lėktuvą ištikus ir pan.

Šiai draugovei neužtenka mokėti gesinti gaisrą, gelbėti iš ugnies ir teikti apdegu-siam ar užtroškusiam pirmąją pagalbą. Ji turi taip pat mokėti ir turėti praktikos, kaip ištraukti, gelbėti ir teikti pirmąją pagalbą kiekvienu iš aukščiau minėtų nelaimingų atsitikimų atveju, pvz., ji turi nusimanyti apie dujas ir chemikalus, mokėti elgtis su laiveliais, improvizuoti sielius ir naudoti gelbėjimo kilpą; suge-bėti gelbėti žmogų iš vandens, naudoti gelbėjimo ratus ir daryti dirbtinį kvėpa-

b.P.

- 16 -

vimą; mokėti elgtis su pabaidytais gyvu-liais, žinoti, ką daryti su elektros laidais, degančiais skysčiais ir pan.

Kai kuriais atvejais geriausia, jei kie-kviena skiltis pasiruošia vienai iš nelai-mingų atsitikimų formų, bet paprastai, jei skiltys atlieka praktiką paeiliui, visa draugovė vienodai išsimiklina.

Organizuojantis teikti pagalbą ne-laimingų atsitikimų atveju, tektų kie-kvienai skilčiai duoti specialų uždavinį. Viena skiltis gelbėtų, kita teiktų pirmą-ją pagalbą, trečia sulaikytų minią, būtų pasiuntiniais ir t.t.

Yra tiek daug įvairaus darbo, kuris turi būti atliktas, kad nesunku rasti visokių užsiėmimų, tinkančių berniukams.

Būtina dažnai atlikti praktiką su im-provizuotais nelaimingais atsitikimais, norint pasiekti, kad berniukai būtų vi-sada pasiruošę ir uolūs.

Visuomenė, pamačiusi, kad skautai atlieka naudingą darbą, jiems mielai padės. Tada paaiškės, kad schema turi dvigubą vertę: ji auklėja berniukus ir at-neša bendruomenei daug gero.

Robertas Baden PowellisSkautų vadovui (Aids to scoutmastership)

b.P.

- 17 -

vadovui

Į TobulesNę visuomeNę

Skiltys ar mažesni būreliai susėda netoli vieni kitų. būreliai gauna di-delį popieriaus lapą ir porą rašiklių. lapą perbraukia pusiau. kairėje pusėje per 5 minutes be diskusijų surašo visus veiksnius ar dalykus, kurie teigiamai veikia visuomenę (šalyje, mieste...), t.y., ugdo taikingą bendravimą, pagarbą, įvairių grupių tarpusavio supratimą.

- 18 -

Dešinėje pusėje surašo kaip galima dau-giau neigiamų veiksnių, kurie sukuria ir palaiko įtampą, apsunkina bendra-darbiavimą, paaštrina nesusipratimus. Abiejose lapo pusėse kartais įrašomi tie patys dalykai. Tai gali būti papročiai, tradicijos, vertybės, jaunimo ir suaugu-sių organizacijos, įstaigos, visuomeninės struktūros, spauda...

Kol skautai(-ės) galvoja ir rašo, užsiė-mimo vedėjai nuolat prieina prie būrelių, padeda jiems, užduodami klausimus ar pasakydami pastabas. Per 10–15 min. visas vienetas susėda kartu, kiekvienas turi lapelį ir rašiklį.

Būreliai garsiai perskaito sąrašus, kie-kvienas pasižymi minimus poveikius, dažniau kartotus pasibraukia. Baigus šį sudėtingą sąrašą, skiltys grįžta į savo vie-tas, paima keletą popieriaus lapų ir per 5 min surašo:• kaip galima pastiprinti teigia-

mus veiksnius;• kaip galima sumažinti neigia-

mus veiksnius.Rašydami ar baigdami pasižymi:• kokią įtaką gali turėti skautybė

apskritai;

• ką gali padaryti kiekvienas skautas(-ė).

10–15 min kiekvienas dirba atski-rai, ant atskiro lapelio surašydami savo siūlymus. Per šį laiką vadovai irgi vaišto aplinkui ir padeda.

Skiltys vėl sueina ir per 15 min su-rūšiuoja skautų lapelius arba, jeigu visi siūlo tą patį, sudeda į krūvelę.

Viena skiltis prašoma savo siūlymus perskaityti, gali prisidėti ir kitos. Jeigu sąlygos leidžia, gali vykti diskusijos arba siūlymus pasaugoti kitai progai, kai vie-netas svarstys ateities veiklą.

Kito link. Žaidimai ir sielovados pratimai jaunimui

Parengė kun. Antanas Saulaitis SJ

vadovui

- 19 -

Pradėkime nuo vaikų. Ne nuo vieno vai-ko, kaip egoistiškos siekiamybės nugalėti visus bet kokiu būdu, bet nuo vaikų, ku-rie nori pasiekti daug daugiau, veikdami kartu ir papildydami vienas kitą, dalin-damiesi geru jausmu, petimi ir šypsena su savo šalia esančiais draugais. Taip vaikai kartu patiria nuotykius – ne kaž-kur patalpoje pagal griežtai nustatytą, popieriuje surašytą programą (padaryk tą – gausi pliusiuką, padaryk aną – gausi dar vieną), bet darydami gryname ore

„gyvai“ – savo rankomis, savo galva ir savo noru priimdami sprendimus, ieš-kodami, juokdamiesi iš nesėkmių, su gera nuotaika imdamiesi vis naujų dar-bų. Tai noras turi eiti iš vidaus, iš širdies, ir vadovas čia nėra nei mokytojas, nei seržantas, nei kunigas. Vadovas yra tik

vyresnysis brolis, kuris nukreipia vaikų entuziazmą tinkama linkme. Taip vyks-ta vaikų saviaukla per nuotykį. Žinoma, vadovas todėl ir vadinasi vadovu, kad puikiai žino tikslą, kurio link jis metai iš metų veda vaikus, ir puikiai išmano me-todus, kuriuos taikant, viskas vyksta ir atrodo natūraliai. Sistemingai atrandant nauuja tame pačiame, vadovas gilina vai-

ant bačkos

sisTemiškas vaikųsaviugDos NuoTykisŠitoje frazėje yra visaskautavimo esmė. Skautavimo,koks jis buvo sukurtas.

- 20 -

kų supratimą apie paprastus ir esminius dalykus. Taip vyksta skautavimas – žai-džiame gyvenimą!

Sistemingam skautavimui reikalin-gas sistemingai paruoštas vadovas. Taip, dauguma vadovų savo kailiu ir savo nar-sumo dėka atranda tikrąjį kelią. Tačiau tai atima daug laiko, ilgai klajojama ir ieškoma, nes kiekvienas kaskart iš naujo kuria „savo dviratį“. Vietoje to galima būtų užtikrinti greitą ir sistemingą vado-vo paruošimą, kad jis puikiai išmanytų taikomus metodus, jų prasmę, tobulintų

save ir sugebėtų atsakyti sau, kodėl jis tai daro. Visam tam reikalingas sistemingas vadovų ruošimas specialiais jiems skir-tais kursais.

Mano manymu, toks sistemingas paruošimas turėtų savyje jungti keletą skirtingo lygmens kursų: „Plieno žiedą“ jauniems vadovams ir dviejų etapų mo-kymus suaugusiems vadovams:• Pirmasis etapas („į išorę“) suteik-

tų vadovui žinių, kaip dirbti su žmonėmis;

• Antrasis etapas („į save“) suteik-

ant bačkos

- 21 -

tų vadovui žinių, kaip dirbti su savimi.

Atsižvelgiant į tai, kiek mes Lietuvo-je turim skautų, kiek mes iš jų norim ir kiek galime jiems duoti, reikia kuo pa-prastesnės sistemos. Todėl pirmojo etapo pagrindiniai mokymai būtų draugovės vadovo mokymai, kurių metu būtų iš-dėstomi visi pagrindai. Kiti mokymai būtų mažesnės apimties, papildantys draugovės vadovo mokymus siauresnio profilio informacija: gaujos vadovo, bū-relio vadovo ir tunto vadovo mokymai. Einančiam į gaujos vadovo mokymus būtų patartina prieš tai praeiti draugovės vadovo mokymus, prieš būrelio vadovo mokymus – draugovės ir gaujos vadovo mokymus, o prieš tunto – draugovės,

gaujos ir būrelio vadovo mokymus.Antrasis etapas būtų Gilvelio kursai.Sistema paprasta: nori į antrą etapą –

praeik draugovės vadovo mokymus, nes antras etapas yra pirmojo pratęsimas. Aišku, esama papildomos saviugdos, pavyzdžiui, specialūs mokymai arba se-minarai, kuriuos organizuoja Lietuvos skautijos Mokymų skyrius, tačiau siste-mingam vadovo paruošimui skirtų mo-kymų struktūra turėtų būti būtent to-kia. Jeigu žmogus praeitų „Plieno žiedą“, draugovės vadovo mokymus bei Gilvelį ir pritaikytų visas įgytas žinias kokybiš-kesniam skautavimui kurti, mano misija būtų įvykdyta :)

Įvardinti mokymų pavadinimai yra tik ledkalnio viršūnė – po vandeniu sle-piasi daugybė temų, su kuriomis vado-vui yra būtina susipažinti ir įgytas žinias taikyti savo „profesionaliame“ skautavi-me. Įvardinti visoms temoms ir plačiai apie viską papasakoti prireiktų ne vieno puslapio, tad apie tai galbūt kada nors vėliau.

Gilv. Pavel M. aka Gintarinis Sabalas.

ant bačkos

- 22 -

skautai ir visuomenė

skauTai ir beNDruomeNiškumasLabai nedrąsiai sveikinuosi su „skautų aido“ skaitytojais. Paskai-tau internetinėse ar popierinėse erdvėse apie jūsų nuveiktus dar-bus, praleistas smagias stovyklas, nužygiuotus žygius ir pagalvoju, kad man dar augti ir augti skautiškoje patirtyje. tačiau yra daly-kų kuriuos gyvenime gauname tarsi dovanai. Panašiai atsitiko ir man. Esu kunigas. Nuo šio birželio pabaigos pradėjau skaičiuoti aštuntuosius kunigystės metus. su vis didesniu džiaugsmu išgyve-nu šį pašaukimą. su vis didesniu aiškumu suprantu, kad kunigystė man – nepelnyta dovana, kuria privalau dalintis.

- 23 -

Atrodytų, labiausiai kunigui tinka kalbėti apie Dievą. Be jokios abejonės, taip. Daug tenka apie Jį kalbėti ir kalbėtis. Tačiau ne-maža patirtis ir atsakomybė kunigystėje – būti ganytoju ir tam tikros žmonių grupės vadovu. Žodį „bendruomenė“, kaip meilę, jau daug kur galime girdėti. Ir, atrodytų, šis žodis jau šiek tiek pabodo, o susibūrę į bendruomenes žmonės vis dar būna sava-naudžiai. Skautai, tam tikra prasme, taip pat yra bendruomenė, pasiryžusi eiti Kito (Dievo) ir kitų (artimo) link.

Šiandien populiaru sakyti, kad yra vienas dievas, kad jis mano širdyje, ne-būtinai bažnyčioje. Na, bet aš Dievo be Jėzaus asmens neįsivaizduoju. Būdų, kaip stiprinti bendruomeniškumą pagal Jėzų yra nemažai. Vienas jų  – nugalėk blogį gerumu.

Kieti ir sunkiai suprantami šie Jėzaus pasakyti žodžiai. Dažnokai juos cituoja ir tikintieji, ir netikintieji. Štai palai-mintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis šiuos žodžius pasirinko kaip šūkį savo ganytojiškame herbe. Iš tiesų keistai ir net nemaloniai nuskamba: „jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis

ir paimti tavo palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi“ /Mt 5, 40-41/. Negi krikščionis neturi daryti nieko kita, kaip tik sukioti žandus prieš tą, kuris jį muša, šmeižia, įžeidžia? Tikiuosi, kad Jūs savo skiltyse, tuntuose, kraštuose gražiai su-gyvenate, bet juk pasitaiko kažkuo nepa-sidalinti, kokiu nors atžvilgiu pavydėti.

Jėzus moko, ką reikia daryti, kad mūsų žandai liktų savo vietose: „...būki-te tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ /Mt 5, 48/. Būkite tokie, koks yra Dievas, elkitės kaip jūsų dangiškasis Tėvas. Ir čia labai svarbu sau atsakyti, ar Jėzus čia kalba apie Tavąjį, broli ir sese, širdies Dievą. Ar Tavasis Dievas moko Tave gailestingumo? Būkite šventi, tobu-

skautai ir visuomenė

- 24 -

li, gailestingi – kaip Dievas. Esame labai žmogiški ir mūsų piktumui, tingėjimui, savanaudiškumui pasireikšti sąlygų taip pat apstu. Šiandien dažnas vaikas auga nepilnoje šeimoje, vaikų namuose, aso-cialioje aplinkoje. Gali būti, kad į jūsų skiltį norės ateiti toks vaikas, kuris jau ir taip gyvenimo sužeistas, bet užkibs už skautų puoselėjamų vertybių. Bet kokios patyčios ar bandymai perauklėti yra to vaiko praradimas. Blogio negalima nu-galėti blogiu ir pikto piktumu. Taip „ko-vojant“, jo tik daugėja. Blogis nugalimas gerumu.

Neatsiliepti į užgaulų žodį, tuščią kal-tinimą bei įtarinėjimą; garbingai kalbėti apie kiekvieną, net ir tą, kuris linki bloga; nenešioti širdyje keršto bei neapykantos;

atsakyti į bloga gerumu – štai mūsų kelias. Gal daug ko mums trūksta: įvairių talen-tų gražaus balso dainai ar giesmei, gerų fi-zinių duomenų, bet niekada nepristikime gailestingumo.

Galima pamanyti, kad Jėzus siūlo nematyti blogio ir net bijoti jį įvardinti? Kai suimtą Jėzų atvedė pas vyriausiąjį kunigą, tardymo metu vienas iš tarnų smogė jam į veidą. O Jėzus ramiai tarė:

„Jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai ne-tiesa, o jei tiesą,– kam mane muši?“ /Jn 18, 23/. Mes atsisakome neapykantos, bet nepriimame blogio. Ir čia turime būti tokie, kaip mūsų dangiškasis Tėvas. Jis atleidžia, bet tiems, kurie prisipažįsta ir gailisi, kurie kartu su sūnumi palaidū-nu taria: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi“ /Lk 15, 21/. Kas ištaria tokius žodžius, įstengia atgimti, pradėti iš naujo tiesų ir garbingą gyvenimą, nepaisant to, koks jis buvo anksčiau. Skautai gali būti ta bendruomenė, kurioje vaikas jaustųsi priimtas ir mylimas. Ir, aišku, yra tam tikros taisyklės, kurių nesilaikant visada privalu pasakyti: „Mums ne pakeliui“.

Blogis visada lieka blogiu ir jis visų

skautai ir visuomenė

- 25 -

pirma kenkia tam, kas jį daro. Neišpažin-tas ir neapgailėtas jis kaip bjaurus raugas

skautai ir visuomenė

lėti, skautauti? Kai vidus miręs, patikėkit, nors akys mirksi, jos taip pat negyvos, liū-dnos. O mano Jėzus atneša Džiugią Žinią, kad esu Mylimas, reikalingas.

Kad tai nebūtų tik žodžiai, užduodu mums namų darbą. Kas perskaitysit šį straipsnelį, vardan Dievo meilės, pasa-kykit kam nors labai nusiminusiam ar nusivylusiam, kad Jūs ir Dievas jį ar ją mylit. O jei dar ir aiškų darbą nudirbsit to žmogaus labui, tai bus SUPER.

Alytaus krašto dvasios tėvas kun. s. s, Vy-tautas Mazirskas

tūno širdyje, nuodija organizmą kaip užpūliavusi žaizda. O po to pasklinda ir į visą aplinką. Negalime į jį žiūrėti pro pirštus nei savyje, nei kituose. Girdėjome: būkite šventi, tobuli, gailestingi  – kaip Dievas. Tai labai daug. Gal tik šiek tiek priartėsime prie šio idealo, bet turime stengtis. Nuoširdus prisipažinimas, gai-lestis ir atsivertimas sutiktas ne mažiau nuoširdaus gailestingumo  – vienintelis kelias atgimti. Ar miręs gali veikti, my-

- 26 -

skauTai – sTiPri visuomeNiNė jėga

skautai ir visuomenė

Tikrai ne vienas esame susimąstę, kokią įtaką mums daro skau-tiška veikla, kuria užsiimame. koks ir kas aš būčiau, jei ne skautai? Kokia būtų mano aplinka, jei ne skautai? Kaip aš suprantu įtakos, kurią darome visuomenei, galią? Tai yra skautų, kaip aktyvių vi-suomenės narių, ugdymas ar skautų veikla, tiesiogiai nukreipta į bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis? Tokius ir panašius klausimus uždaviau dviems vyr. skautams iš danijos ir portugalijos. štai kokiais pavyzdžiais iš savo veiklos jie pasidalino:

Emil Bjerglund Pedersen

Esu Emil Bjerglund Pedersen iš Danijos, KFUM-Spejderne (NSO).

Šį pavasarį grupė savanoriaujančių skautų pradėjo naują projektą Arhuse, antrame pagal dydį Danijos mieste. Jie pavadino tai „Keliaujančiu skautų name-liu“ („The Mobile Scouting Hut“) ir gavę finansavimą iš Integracijos departamen-to jie nutarė miesto vietovėse gyvenan-čius vaikus supažindinti su skautiškomis veiklomis. Didelė dalis gyventojų šiose teritorijose yra neetniniai danai ir vienas

- 27 -

skautai ir visuomenė

Anders Kongsted nuotrauka

Jakob Vibe nuotrauka

didžiausių projekto tikslų buvo pristaty-ti jiems danų kultūrą, bendruomeninį darbą. Būtent tai  – dalyvavimas vieti-nės bendruomenės veikloje per skautiš-kas organizacijas, sporto klubus ir kitas asociacijas - yra gana populiaru Danijoje.

„Trobelė” – vagonėlis, pakrautas skau-tavimui skirta įranga būdavo pristato-mas vieną kartą per savaitę (viso projek-to trukmė - dvylika savaičių), sutinkant vaikus jų aplinkoje, ten, kur jie gyvena.

Kiekvienos dienos užsiėmimai labai įvairūs. Kai kurios veiklos, tokios kaip gaminimas ant laužo, klasikinės, itin būdingos skautavimui, kitos – modernes-nės: linksmi fiziniai išbandymai su namų ūkio reikmenimis ar didelio masto įvairių rūšių žaidimai. Šio projekto metu buvo bandoma vaikams parodyti įvairovę, kiek galima daugiau to, kuo skautai užsiima, ir kad mes neesame tik tie, kurie nuolat riša mazgus ir kūrena laužus.

Projektas sulaukė didelės sėkmės ir be didelių sunkumų kiekvieną kartą naujo-je vietoje susirinkdavo apie šimtas vaikų. Akivaizdu, ne visi projekte dalyvavusieji taps skautais, tačiau puiku jau vien tai, kad jie turėjo progą pajusti, kas yra vertinga,

kad kažkas nori padėti kitiems ir stengiasi sukurti kuo geresnę aplinką naujiems pa-tyrimams, darydamas viską savanoriškai, nereikalaudamas jokio materialinio atly-gio už tai.

Projekto įgyvendinimas buvo penkių skirtingų skautiškų organizacijų (Det Danske Spejderkorps, KFUM-Spejder-

- 28 -

skautai ir visuomenė

Inês Graça

ne i Danmark, De Grønne Pigespejdere, Baptistspejderne i Danmark and FDF) bendrų pastangų rezultatas. Nustaty-tas skaičius žmonių iš visų organizacijų buvo įtrauktas į planavimo ir įgyvendi-nimo darbus, bet kiekvienas, kuris norė-jo padėti, galėjo prisijungti bet kada, net ir įsibėgėjus veiklų įgyvendinimui.

Šiuo metu projektas yra baigtas, bet tikiuosi, kad jis bus tęsiamas ateityje ir atneš skautavimo ir savanoriško darbo džiaugsmą dar didesniam jaunimo ir vaikų ratui.Mano vardas Inês Graça, esu vyr.skautė iš Portugalijos Corpo Nacional de Escu-tas - CNE (NSO).

Mano akimis, skautų judėjimas yra integruotas, įaustas į visuomenę. Skauta-

vimas ne tik formuoja mus kaip skautus, bet taip pat kaip ir aktyvius visuomenės, kuriai mes priklausome, narius. Tikrai nedrįsčiau sakyti, kad skautų judėjimas gyvuoja tik kaip organizacija pati sau. Tai yra sąmoninga, jaučianti poreikį da-lyvauti ją supančioje įvairioje aplinkoje, organizacija.

Portugalijoje skautai yra jaunimo ju-dėjimas, turintis didžiausią skaičių narių, kuris suteikia matomumą organizacijai. Tuo pačiu gauname ir atsakomybę. Ne-abejotinai esame įpareigojami parodyti, kokią socialinę galią turime. Savano-

- 29 -

skautai ir visuomenė

riškai bendradarbiaujame su socialinio aprūpinimo įstaigomis (slaugos namais, pavojaus ištiktų vaikų globos centrais), ligoninėmis ar kitokiomis institucijomis, kur galime padėti leisdami laiką su paci-entais ar prižiūrėdami įrangą, valydami upių pakrantes, tvarkydami miškus ar, pavyzdžiui, dalyvaudami maisto rinkimo akcijose.

Portugalijoje viena iš vyr.skautų programos dalių yra tarnavimas, kurio rezultatus siekiama matyti organizaci-joje ir už jos ribų. Užsiėmimai, kuriuos minėjau anksčiau, paskatino mane da-lyvauti nacionalinio renginio „Cenáculo National” planavimo komandoje. Tai nacionalinis vyr.skautų forumas, kuria-me yra ne tik diskutuojama apie aktua-lijas, susijusias tiesiogiai su skautavimu, bet ir svarbiu visuomeniniu renginiu MDGs  – „Tūkstantmečio vystymosi tikslai” („Millennium Development Goals”) ir „Europos savanorystės metais 2011”. Siekiama, kad kitos organizacijos būtų supažindinamos su skautiškomis veiklomis, kad būtume geriau pasiruo-

- 30 -

šę ir lengviau pasiektume visuomenę, aplinką, kuri mus supa. Tai projektas, kuris skatina dalyvavimą ir jaunimo so-cialinę atsakomybę. Jis labai įdomus ir svarbus man.

Man teko dalyvauti dar viename naci-onalinio lygmens projekte, kai drauge su kitais skautais atnaujinome nacionalinės vyr.skautų stovyklavietės Drave name-lius. Su savo būreliu kiekvienais metais vasarą ten organizuojame užsiėmimus vaikams, kurie gyvena vaikų namuose – vieną savaitę vaikai stovyklauja, gyvena

skautai ir visuomenė

skiltimis ir užsiima tokiais dalykais, su kuriais nesusiduria savo kasdieniame gyvenime.

Taigi mes, skautai, esame stipri soci-alinė jėga. Mes aiškiai suvokiame ir ma-tome, kokią įtaką mums patiems daro skautavimas, o taip pat ir visuomenei, nes mes esame jos dalis.

Labai dėkoju Ines ir Emil’iui, kurie pasi-dalino savo mintimis ir patirtimis!

s.Birutė Taraskevičiūtė, jūrų skautė

- 31 -

Daugelyje pasaulio šalių skautai yra svar-bi opių visuomenės problemų sprendimo dalis. Afrikoje skautai moko vaikus ir stei-gia ligonines. Anglijos skautai daug dirba etninių mažumų klausimu, rūpinasi jų

o! jūs, maTyT, PioNieriai!

„O! jūs, matyt, pionieriai!“ – frazė, kurią tikriausiai teko išgirsti ne vienam patyrusiam skautui, žygio metu nukelia-vusiam į atokesnius ar mažiau apgyvendintus lietuvos kampe-lius. Žinoma, aplinkinių ma-nymas, kad tu – nuo sovietų sąjungos laikų netikėtai gerai išsilaikęs pionierius, priver-čia šyptelti, o gal net įžeidžia vyšninį kaklaraištį ryšinčiojo savimeilę, bet ar tikrai yra ko purkštauti?

skautai ir visuomenė

integracija į visuomeninį gyvenimą. O ką tuo tarpu veikiame mes? Panešti bobutei sunkius maišus ar paaukoti vargšui yra puikūs būdai, kuriais jaunesnysis skautas galėtų tesėti savo pažadą kasdien padary-ti po gerąjį darbelį, tačiau juk jo vyresnieji broliai ir sesės gali nuveikti daug daugiau, o ką veikti Lietuvoje tikrai yra.

Mūsų šalies skautai galėtų pasirūpin-ti sunkiau gyvenančiomis socialinėmis grupėmis, kurios dažnai lieka „už borto“. Nors skautai negali parūpinti didesnių išmokų neįgaliesiems, senjorams ar socia-liai remtinoms šeimoms, tačiau jie lengvai galėtų pasirūpinti šių žmonių įtraukimu

- 32 -

į visuomeninį gyvenimą. Įdėjus šiek tiek pastangų ir laiko, būtų galima suorga-nizuoti ilgalaikę iniciatyvą, kurios metu skautai lankytų vienišus senjorus. Taip pat skautai galėtų savanoriauti renginiuo-se, kurių tikslas  – mažinti atskirtį tarp neįgaliųjų ir likusios visuomenės, o sa-vaitgalines stovyklas socialiai remtinoms šeimoms skautai galėtų organizuoti ir patys. Suprantama, kad tokių iniciatyvų mastai atrodo sunkiai aprėpiami, bet juk mūsų daug ir mes tikrai galime nuveikti daug daugiau nei rinkti šiukšles – prisidė-ti prie sveikintinų visuomeninių iniciaty-vų ir rengti jas patys.

Svarbu tai, kad tokia visuomeninė skautų veikla neštų naudą ne tik visuo-menei, bet ir mums patiems. Pirmiausia, tai iš tiesų efektyvus būdas auginti vi-suomeniškus, savo šalies gerove besirū-pinančius piliečius. Jei skautukai būtų pamažu įtraukiami į tokias tęstines ir didelio masto visuomenines iniciaty-vas, jie lengviau patys imtųsi iniciatyvos būdami vyresni. Galbūt vėliau jų veikla net išeitų už skautavimo ribų ir apimtų neskautaujančius visuomenės sluoksnius. Skautų įsitraukimas į visuomenės gyve-

skautai ir visuomenė

nimą ir aktyvus bandymas spręsti jo pro-blemas pakeltų skautų prestižą. Daugiau žmonių žinotų apie tai, kas mes esame ir ką veikiame, kartu atsirastų daugiau norinčiųjų skautauti. Be to, ir tėvai daug noriau išleistų savo vaikus į skau-tus, jei žinotų, kad šie ne tik stovyklauja gūdžiuose miškuose, bet ir pavyzdžiui, prieš Kalėdas, pasipuošę skautiškomis uniformomis, prisideda prie „Maisto banko“ akcijos ir šitaip rūpinasi, kad Kūčių vakarą visi būtų sotūs. Ir žinoma, tuomet patyrę skautai nebebūtų maišo-mi su pionieriais.

pat. sk. Miglė Laurinavičiūtė

- 33 -

Aktyviai veikdami organizacijos vidu-je, pradedame ignoruoti tai, kad kaip visuomeninė organizacija Lietuvos skau-tija turėtų veikti ir savo bendruomenėje. Pirmiausia, po daugiau nei dvidešimties metų aktyvios veiklos aplinkiniai, su skautija nesusiję žmonės, vis dar yra per mažai informuoti apie skautišką veiklą. Dažnas išgirdęs žodį skautas vis dar įsi-

skautai ir visuomenė

meTas išlĮsTi Į DieNos šviesąViso pasaulio skautų judėjimas paremtas visuomenine veikla: tiek savęs ugdymo srity, tiek jaunosios kartos ugdyme, tiek dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. Turbūt niekas nedrįstų neigti skauty-bės teikiamos naudos augančiam jaunam ir perspektyviam žmogui. Mes patys savo viduje užauginam visais kriterijais labiau pasiruošusį gyvenimui žmogų: savarankišką ir veiklų. Augdami, tobulėdami, ieškodami patys. Deja, patys dažnai pamirštame, kad kaip skautai, kaip bendruomenė, kaip didelė ir vieninga organizacija galime dary-ti įtaką ir visuomeniniam gyvenimui.

vaizduoja vaikus raudonais kaklaraiščiais, kurie pardavinėja sausainius Amerikoje. Akivaizdu, kad nepakankamai daug dė-mesio skiriama visuomenės nuomonės formavimui.

Pastaruosius keletą metų ši problema yra vis dažniau iškeliama į dienos švie-są ir bandoma spręsti, aktyviai siekiama įrodyti, kad skautai nėra vien tik legenda, animacinio filmo sukurtas personažas

- 34 -

skautai ir visuomenė

ar skambesniu vardu pavadinti pionie-riai (komjaunuoliai?). Žinoma, progresas vyksta, bet vis dar begalės darbų nepada-ryta. Puikiausias to pavyzdys – jaunimas, kalbintas įvairiuose Lietuvos miestuose, mažai ką žino apie skautiją ir skautus, jų veiklą. Ypač didesnių Lietuvos miestų gyventojai sakė, kad apie skautijos veiklą nežino nieko, nors, atrodo, turėtų būti kaip tik priešingai. Tokios žmonių reak-cijos yra ryškus signalas, kad reikia dar daug darbo siekiant informuoti ir šviesti visuomenę.

Be abejo, kyla klausimas, kaip ge-riausia būtų viešintis ir išlaikyti teigia-mą visuomenės nuomonę? Čia veikti vi-siems yra ką. Skiltys ar netgi draugovės gali susiorganizuoti ir pastoviai lankyti senelius prieglaudose, paliktus globos namuose vaikus, padėti visuomeniniu darbu aplinkai gražinti ne tik per akciją

„Darom“. Šioje vietoje šiek tiek stinga ini-ciatyvos. Toks indėlis, nors ir ne itin dide-lis, vis tik yra vertingas. Projektas, kuris pritrauktų žymiai didesnės auditorijos dėmesį, tačiau savo nauda nusileidžiantis visuomeniniams darbams, būtų skautiš-kas renginys žmonėms, kurie su tuo nėra

susiję. Žmonės, paklausti, kaip vertintų tokį renginį ir, ar norėtų jame dalyvauti, vienbalsiai atsakė, kad mielai sudalyvau-tų skautų organizuotame renginyje ne-skautams. Tai galėtų būti įvairiapusiškas supažindinimas su organizacijos veikla, užsiėmimai vaikams ar tiesiog kokia sma-gi akcija. Svarbiausia, turėti šiek tiek noro ką nors keisti.

Kaip jaunimo organizacija, visuome-niniam gyvenimui galime turėti nemažai įtakos. Tiek išreikšdami savo nuomonę opiais kasdieniais klausimais, tiek kur-dami ir palaikydami santykius su ben-druomene, galime ne tik veikti savoj ben-druomenėj, bet ir įtraukti į veiklą daugiau žmonių, garsinti skautijos vardą, atlikti gerus darbus, o svarbiausia – prisidėti prie gražesnės visuomenės kūrimo remiantis skautiškomis vertybėmis. Prieš ko nors imantis, svarbu kiekvienam pačiam sau atsakyti į klausimą, kas yra skautai ir ką jie gali duoti visuomenei. O tada jau be-lieka imtis veiksmų.

pat. sk. Miglė Survilaitė

- 35 -

Ką įsidėti į vaistinėlę, teks nuspręsti pa-čiam. Atsižvelgti reiktų į tai, kur vyksi, kiek ilgai tai truks ir į savo individua-lius poreikius. Jeigu tau reikia nuolatos vartoti vaistus, būtina paskaičiuoti, kiek laiko nebūsi namie ir įsidėti reikiamą kiekį vaistų. Žinoma, nereikėtų imti pu-sės vaistinės. Geriausia pasiimti tai, kas būtina ir ko niekas negalės pakeisti bū-nant gamtoje. Štai keletas daiktų, kurie užims nedaug vietos, bet susižalojus gali labai padėti suteikiant pirmąją pagalbą:

Bintas. Geriausia sterilus, bet jei ne-turi, tinka ir nesterilus. Svarbiausia, kad

skautamokslis

skauTiška vaisTiNėlė

Kaip ir bet kokiame darbe, taip ir pirmojoje pagalboje, darbo sėkmę lemia pasiruo-šimas. taigi, šiandien pakal-bėsim apie pasiruošimą pir-mąjai pagalbai – vaistinėlę.

būtų švarus ir sausas. Kiek jo reikia? Čia vėl priklauso nuo situacijos. Vienas  – gerai, du – optimalu, trys – labai gerai. Trauklapių vietoj binto nenaudok, nes jie būna nešvarūs ir gali užteršti žaiz-dą. Blogiausiu atveju, jeigu neturi nieko švaraus pridengti žaizdą, švariai nuplauk trauklapį ir truputėlį pamaigyk su pirš-tais, kad išsiskirtų jo sultys. Nelaikyk jo ilgai ant žaizdos. Tik kol žaizda nustos kraujuoti.

Elastinis bintas. Labai praverčia, kai niksteli koją ar kitą sąnarį. Vieno turėtų pakakti.

- 36 -

Pleistras. Geriausia imti atsparius vandeniui. Reikėtų turėti įvairių dydžių, nes per didelį gali būt sunku užklijuoti taip, kad nekeltų nepatogumų, o panau-dojus per mažą, galima pažeisti žaizdą nuimant pleistrą. Prieš klijuojant pleistrą būtina nuplauti žaizdą švariu vandeniu ir dezinfekuoti. Taip pat reiktų nepamiršti keisti pleistrus, kad žaizda nesušustų ir joje nesikauptų nešvarumai. Tarp keiti-mų patartina palaikyti žaizdą neužkli-juotą ir leisti jai pakvėpuoti. Labai svarbu laikytis švaros.

Dezinfekcinai tirpalai: vandenilio peroksidas, jodo spiritiniai tirpalai, kiti dezinfekciniai purškalai. Jeigu sudėtyje yra jodo, reiktų žinoti, ar nesi jam aler-giškas. Geriausia turėti nedidelį buteliu-ką, nes jo ne visada prireikia ir didelis kiekis gali pasenti. Be to, mažas buteliu-kas užima ne daug vietos ir kuprinė bus lengvesnė.

Anglies tabletės. Pirmoji pagalba apsinuodijus. Būtina žinoti, kad reikia suvalgyti mažiausiai 8 tabletes, kad jos suveiktų. Jas reikia sukramtyti ir užger-ti vandeniu.

Virškinimo sutrikimai. Geriausias

skautamokslis

vaistas, kai sutrinka virškinimas – šilta arbata be cukraus ir šiek tiek aktyvios veiklos (tik nereikia persistengti), susilai-kymas nuo saldumynų ir sunkaus maisto. Dažniausiai tai padeda. Jeigu nuolat turi virškinimo problemų, vaistinėlėj vertėtų turėti virškinimą gerinančių vaistų, pvz., Mezym.

Viduriavimas. Gerk negazuotą mi-neralinį vandenį arba paprastą vandenį, pagardinta citrina, arbatą be cukraus, jei įmanoma valgyk daugiau daržovių ir pa-lik saldumynus savo broliams ir sesėms. Jeigu viduriavimas tęsiasi daugiau negu 48 valandas, pats laikas keliauti pas gy-dytoją. Jeigu viduriavimas nuolat kan-

- 37 -

kina per stovyklas ar žygius, tada galima vaistinėlėj nešiotis Smecta.

Nuo vabzdžių įkandimų galima naudoti psilobalzamą arba tiesiog dezin-fekuoti su tuo pačiu dezinfekciniu tirpalu. Svarbiausia nekasyti įkandimo vietų ir pasirūpinti, kad jos būtų švarios.

Sumušimus reikia šaldyti. Tai galima padaryti su turimais daiktais, nebūtina prisikrauti į kuprinę specialių kompresų, kurie užims vietos ir pasunkins kelio-nės naštą. Galima dėti kažką metalinio (kirvis, egoistas, šaukštas ar pan.) arba kažką drėgno (šlapias kaklaraištis). Ta-čiau ir čia galioja taisyklė: jeigu pažeista oda – svarbu švara. Sumuštą vietą šaldyk ne ilgiau nei 20 min.

Skausmui malšinti Ibuprofen. Tačiau nereikėtų tik kam suskaudus pulti gerti vaistų. Jeigu skausmas vargina ir jį reikia kentėti, tik tada reikėtų pagalvoti apie ta-bletes. Būtina pasitarti su vadovu.

Gerklės skausmui gydyti. Nepatikė-si, bet čia irgi labai gerai gydo šilta arabata Be to, reikėtų apasaugoti kaklą nuo vėjo ir šalčio. Ir vis dėlto arabata nėra visagalė. Galima po ranka turėti čiulpiamų table-čių nuo gerklės skausmo.

skautamokslis

Nuolat sek savo vaistinėlės sudė-tį – žiūrėk, kad medikamentai būtų ne-pasenę. Jei kurio nors vaisto galiojimo laikas pasibaigęs, jo negalima naudoti. Vaistinėlę laikyk sausoje, bet greitai pa-siekiamoje vietoje. Geriausia pirkti viską nedideliais kiekiais, nes taip sutaupysi ir vietos kuprinėje, ir pinigų.

br. Juozas Klumbys