situacijos bendruomenėje vertinimas ir bendruomenės įgalinimas

Situacijos bendruomenėje vertinimas ir bendruomenės įgalinimas didinti savo gyvenimo kokybę

Metodinis leidinys NVO bei valdžios institucijoms, siekiančioms pagerinti vietos bendruomenės gyvenimo kokybę

Šis leidinys išleistas pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą

Šveicarijos parama naudojama stiprinti Lietuvos nevyriausybinio sektoriaus organizacijas, dirbančias vaiko teisių srityje.

Siekiant šio tikslo, parama skiriama nevyriausybinių organizacijų atstovų mokymams, metodinių priemonių rengimui ir

leidybai, tyrimams ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijų stiprinimo strategijoms rengti, stažuotėms, darbo įrangos

įsigijimui, nevyriausybinių organizacijų žinomumo didinimui, šių organizacijų ir vietos valdžios institucijų sėkmingos

partnerystės skatinimui.

Šveicarijos finansinė parama sudaro 151581,51 Lt.

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ – tai 1991 m. įkurta nevyriausybinė, nepolitinė ir nereliginė organizacija, kuri

savo veikla siekia skatinti teigiamus pokyčius vaiko ir šeimos gyvenime, kad vaikai augtų nežeminančiomi žmogaus

orumą sąlygomis ir jaustųsi saugūs bei laimingi. Organizacija siekia įgyvendinti šalyje Jungtinių Tautų Vaiko teisių

konvenciją ir skatinti tinkamas palankias sąlygas vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai.

VO „Gelbėkit vaikus“ priklauso tarptautinei „Gelbėkit vaikus“ ( ) organizacijai, kuri yra pasaulyje Save the Children

pirmaujanti nepriklausoma organizacija, dirbanti vaikų labui.

Mūsų vizija – pasaulis, kuriame kiekvienam vaikui suteikta teisė į išlikimą, apsaugą, vystymąsi ir visavertį gyvenimą.

Mūsų misija – dėti visas pastangas, idant pasaulyje keistųsi požiūris į vaikus; siekti kiek galima greitesnių ir ilgalaikių

pokyčių jų gyvenime.

VO „Gelbėkit vaikus“ savo veiklą vykdo pagal šias programines kryptis:

1. Smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimo mažinimas.

2. Vaikų socialinio apleistumo ir institualizacijos mažinimas.

3. Vaiko teisių valdymas.

4. Organizacijos pajėgumų ir finansinio stabilumo stiprinimas.

5. Tarptautinės programos.

Daugiau informacijos apie VO „Gelbėkit vaikus“ ir jos veiklą galite rasti www.gelbekitvaikus.lt

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“

Vilniaus g. 39/Klaipėdos g. 6, LT-01119 Vilnius

Tel. 85 2610815

El. paštas: [email protected]

www.gelbekitvaikus.lt

www.facebook.com/savethechildrenlithuania

2

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ norėtų nuoširdžiai padėkoti Alytaus ir Širvintų rajono savivaldybių atstovams

už bendradarbiavimą ir pagalbą, išbandant naujus bendruomenės įgalinimo modelius ir dalinantis savo neįkainojama

patirtimi. Kiekvienas iš Jūsų padėjo mums didinti bendruomenių gyvenimo kokybę, žengti pirmuosius nelengvus, tačiau

prasmingus žingsnius darnesnių ir stipresnių vietos bendruomenių link.

Atskirą padėką reiškiame savo ilgalaikiam partneriui VšĮ „Pokyčių kelias“ už bendrą darbą vietinių bendruomenių labui,

kuris padėjo mums siekti reikšmingų pokyčių Lietuvos vaikų ir šeimų gyvenimuose. Ypač dėkojame organizacijos

psichologėms Ingridai Bobinienei ir Tatjanai Voitechovič už nuoširdžias ekspertų konsultacijas tiek vykdant veiklas, tiek

rengiant šį leidinį.

PADĖKOS ŽODIS

3

PRATARMĖ

SOCIALINĖS PROBLEMOS IR GYVENIMO KOKYBĖ

Gyvenimo kokybės samprata ir vertinimas

Gyvenimo kokybė Europoje ir Lietuvoje

GYVENIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO BENDRUOMENĖJE PRIELAIDOS IR METODAI

Bendruomenės prevencinės grupės

Bendruomenės prevencinių grupių samprata

Pagrindiniai bendruomenės prevencinės grupės darbo metodai

Bendruomenės prevencinių grupių organizacinių klausimų planavimas

Galimi bendruomenės prevencinių grupių steigimo etapai bei veiklos modeliai

NVO ir valdžios institucijų bendradarbiavimas: sunkumai ir galimybės

Bendruomenės sutelkimas socialinių problemų sprendimui

Iniciatoriaus vaidmens svarba

Pasipriešinimo įveikimas

Pasidalijimas atsakomybėmis su vietos įstaigoms, organizacijoms bei pavieniais žmonėmis

Galimi iššūkiai bendruomenės prevencinių grupių veiklai

PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMO BENDRUOMENĖJE VERTINIMAS

Bendruomenės situacijos analizė

Bendruomenės ištekliai ir probleminių sričių identifikavimas

Reikiamų paslaugų identifikavimas ir jų prieinamumo įvertinimas

Anketų bendruomenės tikslinėms grupėms parengimas bei apklausų atlikimas

Išvadų ir rekomendacijų parengimas

Veiksmų plano spręsti psichosocialines problemas parengimas

Psichosocialinių paslaugų tobulinimas bendruomenėje ir veiksmų plano įgyvendinimo monitoringas

LITERATŪROS SĄRAŠAS

PRIEDAS NR. 1. Anketa tikslinių grupių atstovams

PRIEDAS NR. 2. Anketa bendruomenės specialistams

PRIEDAS NR. 3. Tikslinių grupių apklausos atlikimo aprašas

PRIEDAS NR. 4. Veiksmų žingsniai ir veiklos planas

7

9

9

11

19

19

20

21

26

27

35

39

39

42

44

46

49

50

51

55

56

58

60

62

65

71

85

95

97

TURINYS

5

Kiekvienos valstybės uždavinys yra užtikrinti visapusišką gyventojų gerovę. Tačiau įvairūs statistiniai duomenys ir jų

palyginimas su ES šalimis byloja nelengvą Lietuvos gyventojų situaciją: fizinės, socialinės, dvasinės, kultūrinės,

ekonominės gerovės rodikliai skatina skirti jų analizei bei gerinimui gerokai daugiau dėmesio. Norint sustiprinti

bendruomenės fizinę ir dvasinę būklę, pirmiausiai turi būti analizuojami veiksniai, lemiantys prastus gyvenimo kokybės

rodiklius (Servetkienė, 2012). Taip pat svarbu skirti dėmesį organizacijų, galinčių pagerinti šiuos rodiklius, veiklos kokybei

gerinti. Čia svarbų vaidmenį vaidina valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) ir aktyvūs

bendruomenės veikėjai. VO „Gelbėkit vaikus“ tiki, kad nevyriausybinės organizacijos yra vienas iš svarbiausių atviros

visuomenės bruožų, reikšmingas stiprios pilietinės visuomenės rodiklis. Šios organizacijos ženkliai prisideda prie aktualių

socialinių problemų sprendimo, skatina visuomenės susitelkimą, stiprina pilietiškumą, yra tiltas tarp visuomenės ir

viešosios valdžios institucijų. Todėl stiprus nevyriausybinis sektorius yra svarbus valstybės raidos veiksnys. Visgi

nepaisant reikšmingo vaidmens ir gerų ketinimų, NVO teikiamos paslaugos ne visada atitinka bendruomenės poreikius.

Tuo pačiu NVO, negaunančios reikiamo palaikymo iš valstybinių įstaigų, neturi pakankamai resursų veiklai plėtoti ir padėti

vietos gyventojams. Tokiu būdu NVO veikla lieka formali, didėja atotrūkis tarp organizacijų ir vietos gyventojų.

Tenka pastebėti ir tai, kad šiuo metu NVO teikiamos paslaugos dažniausia orientuotos į tokias veiklas kaip, pavyzdžiui,

renginių organizavimas, aplinkos priežiūra ir tvarkymas ir pan. Tačiau nuošalyje lieka ne mažiau svarbios socialinės ir

psichologinės paslaugos, kurių daugelis NVO neįgali suteikti. Dėl to mažėja pagalbos suteikimo galimybės bendruomenės,

visuomenės nariams, patiriantiems sunkiausių problemų. Atsižvelgiant į tai, šiame leidinyje didesnis dėmesys skiriamas

būtent įvertinti psichosocialinių paslaugų poreikį ir plėtrą bei orientuojamasi į labiausiai pažeidžiamas asmenų grupes.

Bendraujant su valstybinių įstaigų specialistais, NVO atstovais, girdimi atsiliepimai, jog trūksta priemonių, instrumentų,

lėšų, užpildančių prarają tarp strategijose numatytų tikslų ir galimybių juos įgyvendinti, keičiant realią situaciją

bendruomenėje. Vietiniu lygmeniu dažnai stinga ir aiškios situacijos, poreikių analizės bei, atsižvelgiant į jas, nukreiptos

strategijos, pastarosios įgyvendinimo koordinavimo. Dažnai pastebima, jog vietinis ir nacionalinis lygmuo, valstybinės ir

nevyriausybinės organizacijos, o dažnai ir skirtingi tos pačios organizacijos specialistai vykdo prevencijos ir intervencijos

darbą pagal savo įsivaizdavimą, kas bendruomenės gyventojams gali padėti geriausiai. Tuo metu bendruomenės poreikių

analizė, tikslingas paslaugų poreikio nustatymas ir atitinkamas resursų paskirstymas gali padėti nukreipti pavienių

specialistų, organizacijų darbą bendra linkme, paskatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą bei atverti galimybes pasiekti

geresnių gyvenimo kokybės rezultatų.

Tarptautinę darbo patirtį turintys specialistai Tryggve Balldin bei Andy Bilson teigia, jog viena efektyviausių

psichosocialinių problemų sprendimo bendruomenėje priemonių yra (angl. bendruomenės prevencinių grupių veikla

Gatekeeping Commitee) (Balldin, 2012). Bendruomenės prevencinė grupė – tai bendruomenės „aktyvistų“ grupė,

veikianti vietiniu bei nacionaliniu lygmenimis ir įgyvendinanti įvairų, bendruomenės gyventojams aktualų, prevencinį bei

intervencinį darbą. Plačiau apie bendruomenės prevencines grupes ir jų veiklos metodus pateikiama skyriuje

„Bendruomenės prevencinės grupės“.

PRATARMĖ

7

8

VO „Gelbėkit vaikus“ šią tarptautinę gerąją patirtį pradėjo įgyvendinti 2011 m., dviejose Lietuvos savivaldybėse – Alytaus ir

Širvintų rajonų savivaldybėse. Tai buvo pirmosios savivaldybės, kuriose inicijuotas Šeimos gerovės palaikymo grupių

atsiradimas (arba esamų grupių veiklos pritaikymas), įvertintas prevencinių ir intervencinių paslaugų poreikis minėtuose

rajonuose bei vesti kompetencijos kėlimo seminarai rajonų specialistams, dirbantiems bei savo darbe susiduriantiems su

socialinės rizikos šeimomis. Kadangi pokyčiai reikalauja ilgalaikio darbo, pradėtos veiklos – pirmas žingsnis, siekiant

didesnės bendruomenės vaikų ir šeimų gerovės bei labiau jų poreikius atitinkančių paslaugų teikimo ir jų tobulinimo,

kelyje. Procesas pareikalavo (ir dar pareikalaus) išminties, tarpusavio bendradarbiavimo bei kantrybės visų jo dalyvių.

Šiame leidinyje norime pasidalinti patirtimi, įgyta vykdant veiklas Alytaus ir Širvintų rajonų savivaldybėse, kadangi tai buvo

pirmosios bendruomenės, su kuriomis pradėta dirbti kartu, siekiant įgalinti bendruomenes didinti savo gyvenimo kokybę.

Leidinyje pateikiami būtent Alytaus ir Širvintų rajonų savivaldybių atvejų praktiniai pavyzdžiai, iliustruojantys teorines

prielaidas. Tikimės, jog šis leidinys yra dar vienas žingsnis bendruomenių gyvenimo kokybės tobulinimo link, padėsiantis

toliau plėtoti aprašytas idėjas.

Leidinyje naudojami šie pagrindiniai trumpiniai:

VO „Gelbėkit vaikus“ – visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“.

VTAS – Vaiko teisių apsaugos skyrius.

NVO – nevyriausybinės organizacijos.

Soc. rizikos šeima – socialinės rizikos šeima. Pagal „Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodines rekomendacijas“

(Valstybės žinios, 2004, Nr. 9–254), tokia šeima suprantama kaip šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis

bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.

Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose žymiai

apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą,

nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių.

Gyvenimo kokybės samprata ir vertinimas

Gyvenimo kokybę nusako aibė terminų, ji neretai tapatinama su žmogaus psichologine ir materialine gerove, laimingo ir

pilnaverčio gyvenimo suvokimu, pasitenkinimo gyvenimu lygiu. Kokį terminą benaudotume, kiekvienas jų atskleidžia

žmonių psichosocialinių ir materialinių gyvenimo sąlygų bei , lyginant jas su standartu arba tam tikru ypatybes savybes

lygiu, taip pat šių sąlygų tinkamą patenkinimą (Vaznonienė, 2010; Janušauskaitė, 2008). Pažymėtina, kad visuomenės,

atskirų socialinių grupių bei atskiro asmens gyvenimo kokybė yra svarbus visapusiškos raidos pagrindas, o tai nurodo

gyvenimo kokybės tyrimų svarbą valstybės ir bendruomenės lygiu.

Gyvenimo kokybės sampratą galima apibrėžti skirtingai, priklausomai nuo pasirinkto požiūrio. Ji gali būti suprantama kaip

subjektyviai ar visuotiniu lygiu žmonių patiriamas laimės, pasitenkinimo gyvenimu jausmas.

Visuotiniu lygiu vertinamas pasitenkinimas gyvenimu apibrėžiamas įvairiais psichosocialiniais bei ekonominiais

rodikliais, iš kurių išvedamas bendras pasitenkinimo gyvenimu ar gyvenimo kokybės indeksas. Iš tokių žinomiausias yra

Žmogaus socialinės raidos indeksas (angl. , HDI), apimantis pasaulio valstybių gyventojų Human Development Index

vidutinio gyvenimo trukmę, raštingumo lygį, švietimo lygį ir pragyvenimo lygį¹. Pasitenkinimo gyvenimu skaičiuoti įvairiose

šalyse taip pat naudojamas OECD indeksas (angl. ). Šį Organisation for Economic Cooperation and Development index

indeksą apima 11 išskirtų kriterijų: ap(si)rūpinimas būstu, pajamos, darbas, bendruomenė, išsilavinimas, aplinka, pilietinis

įsitraukimas, sveikata, pasitenkinimas gyvenimu, saugumas, darbo ir laisvalaikio balansas².

Subjektyvi gyvenimo kokybė parodo, kaip atskiras žmogus suvokia ir vertina įvairias gyvenimo sritis bei jaučiasi esant tam

tikroms gyvenimo sąlygoms. Psichologai subjektyviai patiriamą gyvenimo kokybę, arba laimę, neretai sieja su mokėjimu

džiaugtis tuo, kas esi, ką turi „čia ir dabar“. Galima įžvelgti ir kultūros įtaką patiriant laimės, pasitenkinimo gyvenimu

jausmą: vienas žymiausių mąstytojų E. Fromm knygoje „Pabėgimas iš laisvės“ gvildena sąsajas tarp vakarietiškoje

kultūroje žmonių išgyvenamos laisvės, o drauge su ja – atsakomybės sunkumų, kurie anaiptol ne visuomet tapatūs

laimės jausmui (Fromm, 2007). Iš šių pasvarstymų kyla pamąstymai, jog šalyse, kuriose žmonės turi mažiau pasirinkimo

laisvės (pavyzdžiui, Kinijoje), žmonės gali būti netgi laimingesni už tuos, kurie turi dideles pasirinkimo galimybes, laisvę

(pavyzdžiui, amerikiečius). Be to, subjektyviai patiriama gyvenimo kokybė kinta priklausomai nuo aplinkybių, laiko.

Keičiantis žmogui, gali kisti ir individualūs gyvenimo kokybę sudarantys kriterijai, taigi subjektyvios gyvenimo kokybės

vertinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tęstinių, ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių studijų.

Subjektyvi gyvenimo kokybė vertinama pasitelkiant asmenines ataskaitas (angl. ), gyventojų nuomonės self-reports

anketines apklausas ar skales, pavyzdžiui: Pasaulio sveikatos organizacijos ,,Gyvenimo kokybės 100“ (angl. World Health

Organization Quality of Life-100 Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), SF-36 klausimynas (angl. ),

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (angl. , SHARE), Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe

Skandinavijos šalių gerovės tyrimas (angl. ) ir kiti (Vaznonienė, 2010; Rėklaitienė, Scandinavian Welfare Survey

Andrijauskas, Bacevičienė, 2008; Staniūtė, 2007).

SOCIALINĖS PROBLEMOS IR GYVENIMO KOKYBĖ

9 ¹žr. Human Development Reports, http://hdr.undp.org/en ²žr. Better life index, http://www.oecdbetterlifeindex.org/

10

Iki šiol aptartuose pavyzdžiuose, pastraipose į gyvenimo kokybę žvelgiame per tam tikrų pozityvių aspektų buvimo prizmę.

Visgi ją galima vertinti ir priešinga perspektyva. Psichoterapeutas Y. D. Yalom, kalbėdamas apie galimybes padėti klientui,

yra pasakęs, jog jam nereikia skatinti žmogaus pozityvios energijos. Vienintelis dalykas, kurį jam reikia padaryti – tai

„surasti ir pašalinti jo kelyje esančias kliūtis“ (Yalom, 2007). Žvelgiant į visuomenės, bendruomenės gyvenimo kokybę iš

šios perspektyvos, ją būtų galima apibrėžti kaip didžiausių psichosocialinių ar ekonominių sunkumų sušvelninimą ar

pašalinimą. Būtent šiuo požiūriu vadovausimės šiame leidinyje. Taigi siekiant kelti gyvenimo kokybę, remiantis tokiu

požiūriu, svarbiausia yra identifikuoti „kritinius taškus“ ir dirbti būtent su jais. Europos gyvenimo kokybės ataskaitoje

minima, jog didžiausią įtaką gyvenimo lygiui 2011-2012 metais turėjo: „materialinis nepriteklius, sveikata, profesinio ir

asmeninio gyvenimo derinimas, laiko trūkumas ir pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis“³. Kalbant „kritinių taškų“

sąvokomis, tai būtų nepriteklius, sveikatos sunkumai, laiko asmeniniam gyvenimui stygius, viešųjų paslaugų prieinamumo

ir kokybės stygius. Taigi valstybiniu lygiu svarbu dirbti su šiais kriterijais, t.y. „mažinti skurdą, nepriteklių ir nedarbą,

integruoti neįgaliuosius, spręsti profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo klausimą ir palaikyti viešųjų paslaugų kokybę“

(Gyvenimo kokybė Europoje: Subjektyvi gerovė, 2013). svarbu atlikti tyrimus, siekiant identifikuoti Bendruomenės lygiu

tam tikrus „kritinius taškus“ bei siekti juos sušvelninti. Plačiau apie tai skaitykite skyriuje „Psichosocialinių problemų ir

socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje vertinimas“.

³ Visa ataskaita „Third European Quality of Life Survey – Quality of life in Europe: Subjective well-being“ („Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: subjektyvi gerovė“) skelbiama adresu http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef1359.htm

Gyvenimo kokybė Europoje ir Lietuvoje

Žvelgdami į gyvenimo kokybę kaip didelių psichosocialinių, socioekonominių sunkumų sumažinimą šalyje ar

bendruomenėje, šiame skyriuje aptarsime Lietuvai ir konkrečioms bendruomenėms aktualius rodiklius bei pažvelgsime į

Lietuvos situaciją Europos kontekste.

Pagal Lietuvos statistikos departamento šiuo metu rengiamus gyvenimo kokybės Lietuvoje rodiklius⁴, vis labiau

pastebimas didėjantis atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų. Sugrupavus visus asmenis

pagal disponuojamųjų pajamų lygį, 2009 m. turtingiausios pajamų kvintilinės grupės (penktadalio) asmenų piniginės

disponuojamosios pajamos 7,3 karto viršijo skurdžiausios pajamų kvintilinės grupės asmenų pinigines disponuojamąsias

pajamas. Lietuvos statistikos departamentas taip pat pateikia šias Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės tendencijas:

Su dideliu materialiniu nepritekliumi 2010 m. susidūrė 19,5 proc. gyventojų. Asmenys, gyvenantys skurdo

rizikoje ir susiduriantys su dideliu materialiniu nepritekliumi, 2010 m. sudarė 7,7 proc. gyventojų. Didelio

materialinio nepritekliaus lygis 2010 m. padidėjo 4,4 procentinio punkto (žr. 1 pav.).

1 pav. Materialinis nepriteklius ir skurdo rizika, procentais : ( Lietuvos statistikos departamentas)šaltinis

11 ⁴ Plačiau žr. Lietuvos statistikos departamentas, www.stat.gov.lt

0

5

10

15

20

25

30

35

2007 2008 2009 2010

%Susiduria su dideliu materialiniunepritekliumi

Gyvena skurdo rizikoje

Nerizikuoja patek� į skurdą, betsusiduria su dideliu materialiniunepritekliumi

Gyvena skurdo rizikoje ir susiduriasu dideliu materialiniunepritekliumi

Gyvena skurdo rizikoje, betnesusiduria su dideliu materialiniunepritekliumi

16,6

19,1

12,3

20,0

20,6

20,2

15,1

19,5

6,45,1

6,9

9,2

3,52,4 2,2 2,4 2,8

89,4

10,4

12,3

0

2

4

6

8

10

12

14

2007 2008 2009 2010 2011

%

Labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenenčių asmenų dalis

Dirbančių pagal terminuotą darbo sutar� dalis

Užimtųjų skurdo rizikos lygis

6994,3

225,1

291,1

248,8

12 22,1 46,7 52,7 45,3

4,3 5,8

13,717,8

15,4

8,2

13,4

29,2

35,132,9

1,4 1,23,2

7,4 8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

0

50

100

150

200

250

300

350

2007 2008 2009 2010 2011

%Tūkst.

Bedarbiai, tūkst. 15-24 metų bedarbiai, tūkst.Nedarbo lygis, % (15-24 metų) nedarbo lygis, %Ilgalaikio nedarbo lygis, %

2 pav. Nedarbo rodikliai ( Lietuvos statistikos departamentas)šaltinis:

3 pav. Darbas ir gyvenimo kokybė ( Lietuvos statistikos departamentas)šaltinis:

12

2011 m. nedarbo lygis šalyje sudarė 15,4 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis nei 2010 m.; 2011 m.

bedarbių skaičius siekė 248,8 tūkst. ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 42,3 tūkst. (žr. 2 pav.).

Tyrimai rodo, kad dažniausia skurdo priežastis yra nedarbas. Tačiau užimtumas ir gaunamos darbo pajamos

ne visada padeda išvengti skurdo rizikos. 2010 m. iš užimtų asmenų skurdo rizikoje gyveno 12,3 proc. asmenų,

gyvenančių labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose, dalis siekė 9,2 proc., iš jų kiek daugiau nei pusė

gyveno skurdo rizikoje (žr. 3 pav.).

Kaip Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės rodikliai atrodo kitų Europos šalių atžvilgiu? Atliktas trečiasis Europos

gyvenimo kokybės tyrimas nurodo, kad „aukščiausias gerovės lygis yra Šiaurės Europos socialiai atsakingose

demokratiškose šalyse (Danijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje), o žemiausias – Bulgarijoje, Graikijoje, Vengrijoje,

Latvijoje ir Rumunijoje“ (Gyvenimo kokybė Europoje: Subjektyvi gerovė, 2013). Nors Lietuvos gyventojai jaučia didesnį

pasitenkinimą gyvenimu negu kitos Baltijos šalys (žr. 4 pav.), tačiau lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuva užima

daug žemesnę padėtį.

Gyvenimo kokybę lemia įvairūs veiksniai, taip pat tam tikros šalies gyventojų teikiami prioritetai. V. Servetkienės (2012)

atliktos apklausos dalyviai – aštuoniolikos ir vyresnių metų amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojai – prioritetų

sąraše pirmoje vietoje nurodė sveikatą (žr. 5 pav.). Tačiau savo sveikatą gerai ir apytiksliai gerai įvertino 67,7 proc.

apklaustų gyventojų, tuo tarpu beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių savo sveikata buvo ne itin patenkinti arba

nepatenkinti. Panašius skaičius skelbia ir Lietuvos statistikos departamentas – 2010 m. kas penktas (21 proc.)

gyventojas savo sveikatą vertino kaip blogą arba labai blogą, o 2007 m. bloga arba labai bloga sveikata skundėsi 17 proc.

gyventojų.

13

4 pav. Europos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu 2011-2012 m. 10 balų skalėje : ( Eurofound, 2013)šaltinis

�

Lyginant Lietuvos gyventojų ir Europos šalių sveikatos būklę, yra pateikiamos tokios tendencijos (pg. Servetkienė, 2013):

Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos indeksas yra žymiai mažesnis už Europos Sąjungos (toliau – ES)

vidurkį ir pagal šį indeksą Lietuva lenkia tik keturias ES šalis (Ispaniją, Estiją, Jungtinę Karalystę ir Airiją).

Pagal sveikatos apsaugos lygio indeksą Lietuva atsiduria 13-oje vietoje tarp ES šalių.

Lietuvos visuomenės sveikatos būklės rodikliai, lyginant su kitomis ES šalimis, žemi: Lietuvos gyventojų

sveikatos būklė 2008–2011 m. tarp 27 ES šalių užima 25–26-ą pozicijas.

1 Sveikata, fizinė būklė

2 Materialinė gerovė

3 Emocinė būklė4 Šeimos gerovė

5 Gyvenamoji aplinka

6 Saugumas

7 Išsilavinimas, savirealizacija

8 Profesinė veikla

9 Laisvalaikis, poilsis

10 Socialinis gyvenimas

11 Kultūra12 Poli�nė aplinka

13 Lygios galimybės 14 Infrastruktūra15 Valdžia

5 pav. Gyvenimo kokybės sudėtinės dalys pagal Lietuvos gyventojų prioritetus ( Servetkienė, 2012)šaltinis:

Itin prasta Lietuvos gyventojų sveikata nemaža dalimi gali būti sietina su alkoholio vartojimu. Servetkienė pastebi, kad

„nors geriančiųjų alkoholinius gėrimus dalis Lietuvoje yra mažesnė negu Estijoje ir Latvijoje, lietuviai per vieną kartą

suvartojamo alkoholio kiekiu gerokai lenkia kaimynines šalis. Labiausiai alkoholį vartoti yra linkę jauno ir vidutinio amžiaus

ir žemesnio išsilavinimo vyrai“ (Servetkienė, 2013). 2011 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento⁵ atliko

Tabako, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimo tarp suaugusių (18-64 m.) Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, per

pastaruosius 12 mėnesių alų ar kitą alkoholinį gėrimą nurodė vartoję 83,4 proc. šalies gyventojų. Preliminariais Narkotikų,

tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2012 m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 13,16 litro

absoliutaus (100 %) alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui –15,44 litro, tai atitinkamai 0,09 ir 0,05 litro

mažiau nei 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organisation, toliau – PSO) duomenimis,

alkoholio vartojimo lygis 2006-2010 m. Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje (žr. 6 pav.).

14 ⁵ http://www.ntakd.lt/statistika#Alkoholio%20vartojimasNarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistika,

15

0

5

10

15

20

25V

idu

�n

is a

lko

ho

lio s

uva

rto

jimas

vi

enam

žm

ogu

i (lit

rais

)

6 pav. 2006-2010 m. vienam daugiau nei 15 metų amžiaus gyventojui vidutiniškai suvartotas alkoholio

kiekis : ( The European Health Report, 2012)šaltinis

MD

ALU

XE

STC

ZH

SVN

RO

MB

LRLT

UB

IHH

UN

IRE

LVA

AU

TD

EU

PO

RFR

ASV

KA

ND

DE

NR

US

CR

OU

NK

PO

LSW

IB

UL

FIN

SPA

UK

RB

EL

NE

TC

YP

GR

ESR

BIT

AM

AT

SWE

ICE

KA

ZG

EO

NO

RK

GZ

ALB

AR

M ISR

TK

MA

ZE

TU

RTJ

K

Lietuvos gyventojų nuomone, dar vienas geresnės gyvenimo kokybės komponentas yra materialinė gerovė ir dvasinė

savijauta (žr. 5 pav.). Žvelgiant į statistinius duomenis, pagal gyvenimo lygio subindeksą, Lietuvos gyventojai užima 24-ą

vietą tarp ES šalių, pagal gyvenimo sąlygų subindeksą, – 21-ąją vietą, pagal bendrą materialinės gerovės indeksą, Lietuva

užima 24-ą poziciją tarp ES šalių (Servetkienė, 2013). Materialinės gerovės indeksas ES šalyse pateikiamas 7 paveiksle. Anot Servetkienės (2012), vertybines nuostatas ir dvasinio gyvenimo turiningumą atspindi kultūros rodikliai, tokie kaip

muziejų, koncertų lankymas, knygų skaitymas. Tačiau Lietuvos atveju statistika vėlgi nėra džiuginanti. Autorė pastebi, kad

visuomenės kultūrinis neaktyvumas gali būti paaiškinamas prastomis ekonominėmis sąlygomis ir nuolatiniu rūpinimusi

šeimos materialine gerove. Poilsiui ir kultūrai Lietuvos gyventojai skiria mažiau kaip 5 proc. visų savo išlaidų, o tai beveik du

kartus mažiau nei vidutiniškai ES šalyse (žr. 8 pav.). Kita vertus, Servetkienės teigimu, tai rodo ir pakitusią Lietuvos

gyventojų vertybių sistemą – apsilankymų spektakliuose, koncertuose skaičius (vidutiniškai per parą) 1986 m. buvo 11

tūkst., o pastaruoju metu vos siekia 2,1 tūkst. (Servetkienė, 2012).

7 pav. Materialinės gerovės indeksas ES šalyse 2011 m. ( Servetkienė, 2013)šaltinis:

16

0,88

0,81

0,8

0,79

0,78

0,73

0,73

0,73

0,72

0,72

0,71

0,7

0,69

0,63

0,62

0,58

0,57

0,57

0,57

0,5

0,49

0,46

0,43

0,33

0,25

0,25

0,22

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1

Liuksemburgas

Suomija

Švedija

Austrija

Nyderlandai

Belgija

Prancūzija

Slovėnija

Danija

Malta

Vokie�ja

Kipras

Čekija

Airija

Italija

Slovakija

J.Karalystė

Es�ja

Portugalija

Vengrija

Ispanija

Lenkija

Graikija

Lietuva

Bulgarija

Latvija

Rumunija

8 pav. Kultūros vietų lankymas ES šalyse (gyventojų dalis, lankiusi kultūros vietas daugiau nei 7 kartus per

paskutinius 12 mėn.) ( Servetkienė, 2012)šaltinis:

18,6

12,4

12

9,9

9,6

9,6

9,3

8,6

6,8

6,7

6,5

6,5

6,1

5,8

5,2

4,4

4

3,5

3,5

3,3

3,2

2,8

2,7

2,4

2

2

1,4

0,7

Suomija

Švedija

Jung�nė Karalystė

Nyderlandai

Liuksemburgas

Danija

Vengrija

Ispanija

Belgija

Austrija

Prancūzija

Airija

ES-27

Islandija

Slovėnija

Vokie�ja

Čekija

Slovakija

Portugalija

Lenkija

Es�ja

Latvija

Italija

Kipras

Malta

Lietuva

Bulgarija

Graikija

17

Galiausiai tenka užsiminti apie jaučiamą socialinį saugumą, kuris Lietuvos gyventojų vertinamas ypač prastai. Jau

minėtame V. Servetkienės tyrime net du trečdaliai apklausos dalyvių tvirtino, kad, netekus darbo ar laikinai tapus

nedarbingu Lietuvoje, jie jaustųsi socialiai nesaugiai. Autorė atkreipia dėmesį, kad šį nesaugumo jausmą pažymėjo tiek

jauni, tiek vyresnio amžiaus dalyviai, taip pat tiek žemesnį, tiek aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (Servetkienė, 2012).

Tenka pastebėti ir tai, kad socialinio ir teisinio saugumo subindeksai yra žemesni už fizinį saugumą ir didžiąja dalimi

priklauso nuo visuomenėje tvyrančio nepasitikėjimo socialine apsauga šalyje, padidėjusio nusivylimo teisėsaugos

institucijomis ir kitų anksčiau minėtų veiksnių (Servetkienė, 2013).

Taigi, apibendrinant tyrimo rezultatus ir įvairius statistinius duomenis, šalyje gali būti išskiriamos šios kritinės gyvenimo

kokybės sritys (Servetkienė, 2013):

materialinė gerovė;

dvasinė (emocinė) būklė;

socialinis saugumas;

kultūra.

Tenka pastebėti, kad kiekvienoje bendruomenėje šios kritinės sritys gali būti skirtingos, o tuo pačiu tam tikros

bendruomenės ir jos narių gyvenimo kokybę apibrėžiantys komponentai gali varijuoti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Alytaus raj. gyveno 141 soc. rizikos šeima, kurioje

augo 343 vaikai (Alytaus mieste atitinkamai: 96 ir 186). Didžioji dalis soc. rizikos šeimų – bedarbiai,

pagrindinėmis nedarbo priežastimis nurodantys „darbo neradimą“, prastas susisiekimo paslaugas bei

sveikatos sunkumus. Bedarbystė, pinigų trūkumas, skurdas – pagrindinės problemos, kurios išryškėjo 2011 m.

vertinant Alytaus tikslinių grupių situaciją.

Kitos, ne mažiau svarbios šeimų problemos – piktnaudžiavimas alkoholiu, organizacijų ir specialistų stoka bei

jų prieinamumas rajone, vaikų ir jaunimo užimtumo trūkumas. Nemažai soc. rizikos šeimų turi vaikų, kurie dėl

tėvų nepriežiūros, darbo neturėjimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų priežasčių gyvena vaikų globos

namuose, pas gimines, įtėvius ar globėjus.

Panašios tendencijos buvo stebimos ir Širvintose, kur, 2010 m. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, gyveno 176 socialinės rizikos šeimos, jose iš viso augo 351 vaikas. Daugiau nei pusė 2011 m.

apklaustų soc. rizikos šeimų – bedarbiai. Pagrindinės nedarbo priežastys buvo vaikų auginimas, neįgalumas,

ligos ar kitos sveikatos problemos bei sunkumai ieškant darbo. Kaip ir Alytuje, pagrindinės problemos, su

kuriomis susidūrė Širvintų gyventojai, buvo bedarbystė, pinigų trūkumas, skurdas. Tuo pačiu soc. rizikos

šeimos minėjo alkoholizmą, smurtą šeimoje bei pagalbos auginant ir auklėjant vaikus stygių. Tenka pastebėti,

kad daugiau nei trečdaliui apklaustųjų, nepaisant prieinamumo, buvo sunku kreiptis reikiamos pagalbos.

18

Situacija bendruomenėse: Alytus ir Širvintos.

GYVENIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO BENDRUOMENĖJE PRIELAIDOS IR METODAI

19

Bendruomenės prevencinės grupės

Bendruomenės prevencinės grupės – vienas efektyviausių bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo metodų, taikomų

ne vienoje užsienio šalyje. Vienas iš tokių pavyzdžių yra JAV Kalifornijos valstijos Contra Costa bendrijos įgyvendinamos

gyvenimo kokybės gerinimo programos. Siekiant geresnės gyventojų sveikatos ir gerovės, bendruomenės prevencinė

grupė veikia įvairiomis kryptimis – įtaka vietos politikai ir teisės aktams, rajonų ir bendruomenės sutelkimas, koalicijų su

kitomis organizacijomis ir institucijomis sudarymas, bendruomenės švietimas ir kt. bei pasitelkia pavienių asmenų,

bendruomeninių ir valdžios institucijų pagalbą (Rattray, Brunner, Freestone, 2002). Taip buvo pradėta Contra Costa

bendruomenės švietimo kampanija „Duokite veidą benamystei“ (angl. ), kuri vykdyta kartu „Put a Face On Homelessness“

su Visuomenės ir aplinkos sveikatos patariamąja taryba. Siekiant perteikti požiūrį, vadinamą ,,fotobalsu“ (angl.

photovoice), programos dalyviai benamių šeimoms davė vienkartinius fotoaparatus ir paprašė juos nufotografuoti savo

gyvenimą. Nuotraukos ir pagalbinės istorijos buvo rodomas viešose vietose visoje apskrityje, taip didinant bendruomenės

supratimą, kad benamystė yra svarbus klausimas jų vietovėje bei didelę dalį benamių gyventojų sudaro šeimos su vaikais

(Rattray, Brunner, Freestone, 2002).

Nemaža dalis Contra Costa bendruomenės grupės veiklos yra nukreipta į tam tikrų žinių ir įgūdžių perdavimą

bendruomenės nariams, įtraukiant įvairias tikslines grupes. Pavyzdžiui, užkrečiamų ligų programa moko TB ASAP

bažnyčių tarnautojus ir kitas bendruomenines organizacijas nustatyti tuberkuliozės infekcijos požymius ir paskatinti

klientus nedelsiant kreiptis į gydytoją. ugdo besilaukiančių motinų žinias bei Šeimos, motinos ir vaiko sveikatos programa

įgūdžius, skatina motinas maitinti kūdikį krūtimi. Programos metu taip pat siekiama atpažinti alkoholiu

piktnaudžiaujančias besilaukiančias mamas ir joms padėti. Dar vienas Contra Costa bendruomenės grupės projektas

paaugliams (angl. ) sutelkė bendruomenės jaunimą: pats jaunimas TIGHT Tobacco Industry Gets Hammered by Teens

pradėjo šviesti savo bendraamžius apie rūkymo poveikį sveikatai. Vertingų viešojo kalbėjimo įgūdžių apmokyti jaunuoliai

savo miestelių tarybai teikė pristatymus apie išleistus potvarkius bei dalyvavo jų miesto tarybos posėdžiuose (Rattray,

Brunner, Freestone, 2002).

Įvairūs autoriai (Avolio-Toly, 2010; Mizoguchi ir kt., 2004) pastebi, kad bendruomenės įtraukimas vykdant prevencines

veiklas nusako didesnę jų sėkmę ir efektyvumą. Kiekviena bendruomenė susiduria su įvairiais sunkumais, tad konkrečiai

bendruomenei pritaikyta programa, veiklos skatina įsitraukti bendruomenės narius bei didina jų atsakomybės jausmą,

norą investuoti į įgyvendinamos veiklos sėkmę ir efektyvumą. Lietuvoje 2011 m. atliktas bendruomeninių BGI Consulting

organizacijų ir bendruomenių centrų tyrimas byloja, kad šiuo metu bendruomeninės organizacijos gyventojų nenorą

įsitraukti į veiklą labiau aiškina jų asmeninėmis savybėmis (pasyvumas, nenoras vykdyti savanorišką veiklą ir pan.) ir

priežastimis (laiko trūkumas, lėšų stygius ir pan.). Tačiau „platesnis gyventojų susidomėjimas bendruomenine veikla

priklauso nuo organizacijos veiklos lauko ir kartu jos aktyvumo pristatant savo veiklą bei kviečiant gyventojus susipažinti,

prisijungti, pasiūlant jiems konkrečias naudas (asmeniniai interesai) ir parodant galimą jų indėlį siekiant bendruomenės

tikslų (kolektyviniai interesai)“ (BGI Consulting, 2011).

20

Daugumos Lietuvos bendruomeninių organizacijų veiklos šiuo metu yra skirtos renginių ir švenčių organizavimui, aplinkos

tvarkymui ir kitoms panašioms veikloms (BGI Consulting, 2011). Šios veiklos, be jokios abejonės, prisideda prie

bendruomenės narių sutelkimo ir gerovės. Tačiau reikia pastebėti, kad daugelyje šalies rajonų itin aktualus paramos

teikimas bendruomenės nariams bei socialinės paslaugos, kurias kaip vieną iš pagrindinių veiklų teikia tik ketvirtadalis

(25,7 proc.) bendruomeninių organizacijų. tyrimo duomenimis, BGI Consulting „tokios paslaugos kaip vaikų priežiūra ar

pan. dar pakankamai retos ir įprastai teikiamos tų bendruomeninių organizacijų, kurios dalyvauja LR Socialinės apsaugos

ministerijos ar kitų institucijų remiamose paramos programose“ (BGI Consulting, 2011). Tokio bendruomeninių

organizacijų „atsiribojimo“ ir bendruomenės narių poreikių nepaisymo priežastys yra gana įvairios, tačiau labiausiai

minimos finansavimo ir lėšų problemos, papildomų patalpų poreikis bei reikiamų kompetencijų ir žinių trūkumas.

Atsižvelgiant į minėtas problemas ir Lietuvos aktualijas, šiame leidinyje didesnis dėmesys skiriamas būtent

psichosocialinių paslaugų poreikių įvertinimui ir plėtrai, taip pat orientuojamasi į labiausiai pažeidžiamas asmenų grupes.

Visgi šiame leidinyje pateikiami metodai ir modeliai gali būti pritaikomi ir kitoms bendruomenei aktualioms sritims.

Bendruomenės prevencinių grupių samprata

Tikslinga (angl. ), prof. Tryggve Balldin teigimu, – bendruomenės prevencinių grupių veikla Gatekeeping Commitee

efektyviausia psichosocialinių problemų sprendimo bendruomenėje priemonė (Balldin, 2012).

Plačiąja prasme bendruomenės prevencinės grupės reiškia efektyvų reikiamų paslaugų užtikrinimą specifinei klientų

grupei (Bilson, Harwin, 2003). Tai yra užtikrinimas, kad esamos paslaugos (teisinės, psichologinės, socialinės ir t.t.) būtų

prieinamos tiems, kuriems jų reikia labiausiai. Daugybėje šalių psichosocialinių paslaugų poreikis yra didesnis už jų

prieinamumą, taigi bendruomenės prevencinių grupių dėka identifikuojamos klientų grupės ir atskiri klientai, kuriems

paslaugų reikia labiausiai bei užtikrinama, kad būtent jie pirmieji gaus reikiamas paslaugas (Thomas, Pierson, cit. pg.

Bilson, Harwin, 2003). Tokia paslaugų prieinamumo kontrolė įgyvendinama sveikatos priežiūros pagyvenusiems

žmonėms, vaikų apsaugos bei kitose srityse. Bendruomenės prevencinių grupių veikla ypač aktuali, kai kalbame apie

labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

Siaurąja prasme bendruomenės prevencinės grupės reiškia konkrečios problematikos bendruomenėje sprendimą.

Pavyzdžiui, jei identifikuojama, jog viena iš didžiausių problemų bendruomenėje yra didelis vaikų patekimas į vaikų globos

namus, bendruomenės prevencinių grupių veikla gali būti siejama su vaikų patekimo ir išėjimo iš institucinės globos

stebėjimu bei šio proceso valdymu. Tokiu atveju, anot Tolfree, tai būtų „planavimas ir įvertinimas vaikų poreikių ir

aplinkybių, galinčių lemti jų patekimą į institucinę globą, bei indėlis į jų didesnes galimybes grįžti į biologinę šeimą / patekti į

globėjų / įtėvių šeimą ar pereiti į savarankišką gyvenimą“ (Tolfree, cit. pg. Bilson, Harwin, 2003).

Tolesniuose skyriuose aptarsime, kokie yra pagrindiniai bendruomenės prevencinių grupių darbo elementai ir metodai bei

kaip organizuoti veiklą ir suburti vietos bendruomenę, kad bendruomenės prevencinių grupių steigimas būtų sėkmingas.

Pagrindiniai bendruomenės prevencinės grupės darbo metodai

Bilson ir J. Harwin išskiria šiuos svarbius bendruomenės prevencinės grupės veiklos aspektus:

1. tikslinės(-ių) grupės(-ių) identifikavimas;

2. psichosocialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir tobulinimas (rajono mastu);

3. individualių atvejų sprendimas;

4. komunikacijos tarp susijusių grupių užtikrinimas;

5. kiti organizaciniai klausimai (Bilson, Harwin, 2003).

Kiekvieną šių veiklų aptarsime atskirai.

Situacijos įvertinimas ir tikslinės(-ių) grupės(-ių) identifikavimas

Siekiant identifikuoti tikslines grupes, kurioms būtina užtikrinti tam tikrų paslaugų prieinamumą, iniciatoriui arba

bendruomenės prevencinei grupei rekomenduojama atlikti situacijos bendruomenėje įvertinimą (apie tai skaitykite

skyriuje „Psichosocialinių problemų ir socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje vertinimas“). Dažniausiai tai būna

labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės: soc. rizikos šeimos, vaikai, augantys globos namuose, nepilnametės motinos,

priklausomybių turintys asmenys. Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tas šeimas, kurios nepatenka į rizikos šeimų sąrašą,

tačiau kurioms laikinai svarbi bendruomenės parama, pavyzdžiui, jaunos šeimos, kuriose vienas ar abu tėvai netenka

darbo, gauna nedideles pajamas, kai šeimose įvyksta staigių ir didelių pasikeitimų.

Psichosocialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir tobulinimas bendruomenėje

Kaip jau minėjome anksčiau, socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir tobulinimas bendruomenėje – vieni svarbiausių

bendruomenės prevencinių grupių darbo elementų, todėl juos išsamiai nagrinėjame atskirame skyriuje „Psichosocialinių

problemų ir socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje vertinimas“. Šią svarbą galima pagrįsti tuo, kad, įvertinus

bendruomenėje slypinčią problematiką bei sukūrus socialinių paslaugų tinklą šioms problemoms spręsti, didėja

reikiamos paramos prieinamumas tikslinėms grupėms, taigi gerėja ir nemažos dalies bendruomenės narių, kuriems šių

paslaugų ar paramos reikia labiausiai, gyvenimas. Visgi norint padėti atskirai šeimai ar asmeniui, vien bendro paslaugų

tinklo vystymo bendruomenėje nepakanka. Čia išryškėja dar viena svarbi bendruomenės prevencinės grupės veikla -

individualių atvejų nagrinėjimas ir sprendimas.

21

22

Individualių atvejų sprendimas

Individualaus atvejo sprendimas – tai su vienu ar keletu konkrečių bendruomenėje gyvenančių asmenų arba konkrečia

šeima susijusi problematika ir bandymas ją palengvinti ar išspręsti bendruomenės prevencinėje grupėje, pasitelkus

bendruomenės moralinius ir materialinius išteklius. Paprastai tariant, tai bandymas padėti tiems bendruomenės nariams,

kuriems tos pagalbos reikia labiausiai. Pavyzdžiui, jei seniūnijos socialinis darbuotojas pastebi, jog vienos šeimos vaikai

ėmė dažnai praleidinėti pamokas, o pokalbis su tėvais nepadeda išspręsti esamos situacijos, gali šį klausimą iškelti

bendruomenės prevencinėje grupėje ir aptarti, kaip vietos specialistai drauge galėtų padėti vaikui ir šeimai. Svarbu

atkreipti dėmesį, jog čia tikslinė grupė gali būti ne tik soc. rizikos šeimos, bet ir kitos sunkumus patiriančios šeimos ar

asmenys.

Individualūs atvejai gali būti nagrinėjami tiek seniūnijų, tiek ir rajono ar miesto savivaldybių lygmeniu. Seniūnijų lygmuo

labiau tinka tuo atveju, kai rajonas yra ganėtinai didelis ir pavienius bendruomenės narius geriau pažįsta seniūnijų

darbuotojai bei vietos organizacijos. Toks individualių atvejų nagrinėjimo būdas padeda išspręsti aktualų klausimą –

specialistų, tiesiogiai dirbančių su šeima / vaiku dalyvavimo svarbą, bendruomenės prevencinei grupei nagrinėjant

individualų atvejį. Kai rajonas yra itin mažas arba vyksta labai intensyvi ir efektyvi komunikacija tarp įvairių rajono

organizacijų, galima pasirinkti atvejų nagrinėjimą rajono lygmeniu. svarbu, kad savivaldybės lygmeniu Tokiu atveju

veikianti bendruomenės prevencinė grupė, nagrinėdama individualų atvejį, gautų visą reikiamą informaciją iš tiesiogiai su

šeima / vaiku dirbančių specialistų arba pakviestų juos į susijusius susitikimus.

Rekomendacijos individualaus atvejo nagrinėjimui

Bendruomenės prevencinei grupei nagrinėjant individualų atvejį, svarbu : kokia parama įvertinti paramos / paslaugų poreikį

asmeniui / šeimai būtų efektyvi. Tam svarbu:

identifikuoti pagrindinius asmens / šeimos atsparumo veiksnius;

identifikuoti pagrindinius vaiko atsparumo veiksnius;

identifikuoti asmens / šeimos rizikos veiksnius ir išsirinkti 5 rizikos veiksnius, su kuriais bus toliau sistemingai

dirbama.

Atsparumo veiksnių⁶ identifikavimas yra itin svarbus, nes tai yra veiksniai, pakreipiantys asmens raidą ir šeimos / vaiko

gyvenimą teigiama linkme. Nors kiekvieno asmens ir kiekvienos šeimos atsparumo veiksniai skiriasi, jie dažnai būna

susiję su konstruktyviais santykiais (pavyzdžiui, kai vaikas turi senelius, kurie juo rūpinasi, mokytoją, kuris jį palaiko ir t.t.),

veikla, kuri asmeniui yra svarbi (vaikui – mokykla ar hobis, tėvams – darbas), paties žmogaus asmeninėmis savybėmis

(pavyzdžiui, sunkiose gyvenimo situacijose dažnai padeda žmogaus aktyvumas, ryžtas). Identifikavus šiuos veiksnius,

svarbu užtikrinti, kad jie išliktų, bei palaikyti, sustiprinti juos.

⁶ Atsparumas yra dinamiškas pozityvaus prisitaikymo procesas esant reikšmingai nepalankioms aplinkybėms (Luthar, Cicchetti, Becker, cit. pl. Giedraitytė, Bieliauskaitė, 2006).

Kitas svarbus aspektas – rizikos veiksnių⁷ identifikavimas (t.y., kokie veiksniai veda šeimą ir vaiką į destrukciją).

Pažeidžiamose šeimose šių veiksnių dažnai būna ganėtinai daug: piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas šeimoje, nedarbas

ir skurdas, tėvystės įgūdžių stoka, motyvacijos keistis stygius ir t.t. Siekiant tam tikro laipsnio pokyčių, siūloma išsirinkti

penkis rizikos veiksnius, su kuriais bus dirbama toliau (Balldin, 2012). Svarbiausia identifikuoti tuos veiksnius, kuriuos

pagerinti yra įmanoma arba itin svarbu, siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Be to, vienas išspręstas rizikos veiksnys

dažnai pasireiškia „sniego gniūžtės efektu“: pagerėjus vienai gyvenimo sričiai, dažnai pasireiškia teigiami pokyčiai ir kitose

gyvenimo srityse, pavyzdžiui, vaiko nesėkmių mokykloje eliminavimas teigiamai atsiliepia jo santykiams su tėvais ir

bendraamžiais. Arba atvirkščiai: santykių su tėvais ir bendraamžiais pagerėjimas teigiamai atsiliepia vaiko pasiekimams

mokykloje.

Identifikavus atsparumo ir rizikos veiksnius, su kuriais bus toliau dirbama, bendruomenės prevencinė grupė sudaro

paramos planą. Jį apima:

paramos veiklų numatymas;

paramos termino numatymas;

paramos efektyvumo įvertinimo numatymas.

Įvertinama, kokia parama, kokios paslaugos gali padėti sustiprinti atsparumo veiksnius ir susilpninti pasirinktus rizikos

veiksnius. Itin svarbus aspektas – numatymas, kiek laiko bus teikiama parama (per kiek laiko asmuo / šeima gali pasiekti

norimų pokyčių). Termino įvedimas yra svarbus keletu aspektų: jis skatina specialistus, dirbančius su asmeniu/šeima,

konstruktyviau siekti konkrečių tikslų (pavyzdžiui, kad pagerėtų tėvų supratimas, kaip konstruktyviau auklėti vaiką);

leidžia įvertinti pokyčius; padeda asmeniui/šeimai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą (nes pasibaigus paramos laikui,

asmuo/šeima patys sprendžia likusius/ iškilusius sunkumus, užuot atsakomybę perleidę nuolat su jais dirbantiems

specialistams). Šiame etape bendruomenės prevencinei grupei taip pat svarbu numatyti, kaip bus įvertinami pokyčiai ir

kokie pokyčiai bus patenkinami.

Atlikus aptartus individualaus atvejo nagrinėjimo ir sprendimo etapus, bendruomenės prevencinė grupė organizuoja

paramą asmeniui / šeimai bei pasirūpina, kad numatytas paramos planas būtų įgyvendintas. Pasibaigus paramos teikimo

terminui, atliekamas paramos efektyvumo įvertinimas ir priimamas sprendimas, ar darbas su asmeniu / šeima

baigiamas, ar pokyčiai pakankami. Jei parama buvo nepakankamai efektyvi, įvertinama, kas tai galėjo įtakoti.

23 ⁷ Rizikos veiksnys – tai savybė, charakteristika ar sąlygos, kurios padidina individo psichologinių sunkumų ar fizinės ligos atsiradimo tikimybę. Pavyzdžiui, prie psichosocialinių rizikos veiksnių priskiriami menkas išsilavinimas, skurdas, tėvų psichopatologija, šeimos nestabilumas ir kt. (World Healt Organization, 2012).

Aptarsime bendruomenės prevencinėje grupėje sprendžiamą atvejį, kurio pagrindinė problema - 12 m. vaiko mokyklos nelankymas. Identifikuoti rizikos veiksniai, su kuriais bus toliau dirbama, – tėvystės įgūdžių stoka šeimoje, ilgai trunkantis tėvų nebuvimas namuose (mama dirba vakarinėje pamainoje, taigi ryte ilgiau miega, o tuo metu, kai vaikas grįžta iš mokyklos, jau būna išėjusi į darbą; tėvas dirba dviejuose darbuose, taigi darbo dienomis taip pat namuose būna retai), prasti mokymosi rezultatai. Atsparumo veiksniai, kuriais bus remiamasi – geri vaiko santykiai su klasės auklėtoja, geri vaiko santykiai su teta, vaiko domėjimasis sportu, geri vaiko santykiai su klasės draugais. Atsižvelgiant į išskirtus atsparumo ir rizikos veiksnius, sudarytas paramos planas: ateinančius tris mėnesius mokyklos socialinis darbuotojas bendraus su vaiko teta siekiant, kad po pamokų jis galėtų užeiti pas ją, pabūti bei paruošti namų darbus, aptars su klasės auklėtoja, kas galėtų vaikui padėti papildomai pasiruošti pamokoms (ypač toms, kurios sekasi prasčiausiai) ir užtikrins, kad reikiama pagalba yra suteikiama; mokyklos kūno kultūros mokytojas paskatins vaiką (drauge su kitais jo klasės draugais) įsitraukti į renkamą futbolo komandą, mokyklos socialinė darbuotoja taip pat aptars su vaiko tėvais galimybes pakeisti / derinti darbo grafiką arba kad bent vienas iš jų būtų namuose vaikui grįžus iš mokyklos ar vakarais (arba tinkamai suplanuoti darbų laiką ir laisvalaikio leidimą su vaiku), tėvams bus pasiūlyta apsilankyti mokykloje organizuojamuose tėvystės įgūdžių ugdymo seminaruose (10 seminarų) bei aptarti pagalbos vaikui galimybes drauge su mokyklos psichologu. Po trijų mėnesių pagalbos efektyvumas bus vertinamas remiantis nustatytais kriterijais ir tikslais: padidėjęs pamokų lankomumas (iki 60 proc.), pagerėję mokymosi rezultatai (0,5 balo), pagerėję tėvų tėvystės įgūdžiai (psichologo, vedančio grupių užsiėmimus, vertinimas grupei pasibaigus), vaiko įsitraukimas į futbolo komandą. Kaip matome aptartame pavyzdyje, prie vertinimo kriterijų nepriskirtas tėvų darbo grafiko pakeitimas, nors jo svarba ir buvo išskirta aptarus rizikos veiksnius. Taip pat matome, jog pamokų lankomumo ir pažymių pagerėjimo maksimalūs reikalavimai nekeliami, t.y. tikimasi nors minimalaus pozityvaus pokyčio.

24

Atvejo analizė.

Komunikacijos tarp susijusių grupių užtikrinimas

Siekiant bendruomenės prevencinės grupės veiklos efektyvumo, svarbus bendruomenės prevencinės grupės

bendradarbiavimas su susijusiomis rajono organizacijomis (valstybinėmis įstaigomis ir NVO) bei specialistais (vaikų teisių

apsaugos specialistais, socialiniais darbuotojais, mokyklos socialiniais pedagogais, psichologais, policijos pareigūnais,

gydytojais). Glaudus bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ir specialistais svarbus siekiant surinkti reikiamą

informaciją, reikalingą sprendžiant individualius atvejus (čia svarbus informacijos konfidencialumo išlaikymo klausimas),

teikiant paramą asmenims / šeimoms pagal sudarytą paramos planą, taip pat vertinant socialinių paslaugų situaciją

rajone.

Svarbu, kad bendruomenės prevencinės grupės ne tik pačios bendradarbiautų su kitomis vietos organizacijomis bei

specialistais, bet ir skatintų pastarųjų tarpusavio bendradarbiavimą, kurio bendruomenėse neretai stinga (žr. žemiau

„Geroji patirtis Alytuje ir Širvintose“). Viena iš svarbių emocinės paramos suteikimo vietos specialistams ir jų tarpusavio

santykių gerinimo priemonių – savipagalbos ar paramos grupių specialistams, dirbantiems su sunkiais klientais,

organizavimas. Kadangi prevencinių grupių organizatorius, prisiimantis atsakomybę už jų rengimą bendruomenėse, ne

visuomet atsiranda, panašią tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo funkciją gali atlikti ir vietos specialistų susitikimo

popietės / vakarai, kur vietos bendruomenės aktyvistai, įvairių specialybių atstovai, galėtų dalintis patirtimi, naujausiomis

aktualijomis ar tiesiog neformaliai pabendrauti. Kiekvienoje bendruomenėje vertėtų apsvarstyti ir / arba ištirti situacijas

analizuojant, kokie tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo metodai tiktų konkrečiai bendruomenei.

Psichosocialiniai tyrimai ir tikslinės grupės išskyrimas. Atsižvelgiant į pirminės situacijos analizės rezultatus

šiuose rajonuose, VO „Gelbėkit vaikus“ bendruomenės prevencinėms grupėms rekomendavo pasirinkti šias tikslines

grupes: pagrindines (vaikai, augantys soc. rizikos šeimose; vaikai, didesnės tikimybės patekti į vaikų globos namus;

vaikai, augantys vaikų globos namuose), antrines (soc. rizikos šeimos; kitos šeimos, kurių vaikams didėja tikimybė

patekti į vaikų globos namus) ir kitas tikslines grupes (su soc. rizikos šeimomis, vaikais dirbantys specialistai; esami /

potencialūs globėjai, įtėviai; bendruomenės).

Pirmaisiais metais inicijuojant bendruomenės prevencinių grupių atsiradimą Alytaus ir Širvintų rajonuose,

psichosocialinius tyrimus atliko VO „Gelbėkit vaikus“ drauge su VšĮ „Pokyčių kelias“ specialistais. Į tyrimų atlikimą

įtraukti vietos socialiniai darbuotojai, kiti specialistai, tiesiogiai bendraujantys su tikslinėmis grupėmis. Tyrimų rezultatai

aptarti su vietos valdžios atstovais, ištirta problematika ir jos sprendimo galimybės analizuotos kompetencijos kėlimo

seminarų vietos specialistams metu.

Individualių atvejų nagrinėjimas. Alytaus rajone nuspręsta, jog individualius atvejus nagrinės bendruomenės

prevencinės grupės seniūnijose (Šeimos gerovės komisijos), o tie atvejai, kurių išspręsti ir padėti pažeidžiamam vaikui ar

šeimai seniūnijos lygmeniu nepavyks, bus perduodami komitetui, veikiančiam savivaldybės lygmeniu – Vaiko teisių

apsaugos bendruomeninei tarybai. Širvintose nutarta, jog bendruomenės prevencinės grupės darbas bus efektyvus rajono

lygmeniu.

Komunikacijos užtikrinimas. Atliekant Širvintų ir Alytaus rajonų specialistų, dirbančių su soc. rizikos šeimomis,

apklausas, paaiškėjo, jog daugeliui jų stinga glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo, o neretai ir emocinės paramos

(Bobinienė, Voitechovič, 2012). VO „Gelbėkit vaikus“ drauge su preliminariai sudarytomis bendruomenės prevencinėmis

grupėmis aptarė tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo svarbą ir galimybes. Kadangi bendruomenės prevencinės

grupės sudarytos iš įvairių organizacijų specialistų, jos pačios savaime tapo efektyvesnio tarpinstitucinio

bendradarbiavimo skatinimo priemone. Be to, Širvintose nutarta, jog vienoje iš organizacijų bus rengiamos socialinių

darbuotojų paramos grupės.

25

Geroji patirtis Alytuje ir Širvintose: bendruomenės prevencinių grupių darbo metodų planavimas.

Bendruomenės prevencinėms grupėms, skatinančioms tarpinstitucinį bendradarbiavimą, svarbu suvokti ir tai, kad šis

bendradarbiavimas šiuo metu yra nepakankamai efektyvus (jei taip rodo situacijos analizė) ne be priežasties, taigi

skatinant vietos organizacijas labiau bendradarbiauti, tikėtinas susidūrimas su įvairiomis kliūtimis. Situacijos analizės

metu verta išsiaiškinti, kas būtent trukdo bendradarbiauti bei kas galėtų šiuos sunkumus pašalinti arba kas padėtų

bendrauti efektyviau. Plačiau apie organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo sunkumus bei galimybes skaitykite skyriuje

„NVO ir valdžios institucijų bendradarbiavimas: sunkumai ir galimybės“.

26

Bendruomenės prevencinių grupių organizacinių klausimų planavimas

Prieš pradėdama veiklą, kiekviena bendruomenės prevencinė grupė turi apsibrėžti pagrindinius organizacinius klausimus.

Atsižvelgiant į panašaus pobūdžio struktūrinių darinių veiklos efektyvumą, šio leidinio autoriai rekomenduoja vadovautis

šiomis grupės veiklos organizavimo gairėmis:

grupės narių skaičius – 8-12;

koordinatoriaus paskyrimas, jo atsakomybių numatymas;

susitikimų periodiškumas – kiekvieną / kas antrą savaitę;

susitikimo trukmė – 1,5 val.;

susitikimo laikas – darbo metu;

tinkamos susitikimų vietos numatymas ir pastovumo užtikrinimas;

darbo taisyklių, galiojančių susitikimo metu ir už jo ribų sukūrimas (konfidencialumo svarba);

veiklų numatymas;

metinis grupės veiklų planavimas;

grupės veiklos nuostatų / reglamento sukūrimas.

Galima bendruomenės prevencinės grupės kassavaitinio susitikimo eiga:

anksčiau nagrinėtų individualių atvejų aptarimas (paramos asmeniui / šeimai efektyvumo įvertinimas);

naujų individualių atvejų aptarimas (paramos poreikio nustatymas ir paramos plano sudarymas);

individualių atvejų, kurie bus nagrinėjami kitą susitikimą iškėlimas, nutariant, kas ir kaip surinks

reikiamą informaciją;

situacijos bendruomenėje aptarimas (situacijos analizės, reikiamų / trūkstamų socialinių paslaugų

tobulinimo klausimai);

specialistų, dirbančių su pažeidžiamomis šeimomis, vaikais, kompetencijos kėlimo, emocinės

paramos, tarpusavio bendradarbiavimo klausimų sprendimas.

Siekiant užtikrinti bendruomenės prevencinės grupės veiklos nuoseklumą (pavyzdžiui, kad būtų grįžtama prie anksčiau

iškeltų, bet iki galo neišspręstų klausimų; kad būtų fiksuojami paramos planai ir jų efektyvumas), rekomenduojama pildyti

grupės susitikimų protokolus.

Galimi bendruomenės prevencinių grupių steigimo etapai bei veiklos modeliai

Skyriuje „Pagrindiniai bendruomenės prevencinės grupės darbo metodai“ visos aptartos veiklos yra būtinos

bendruomenės gyvenimo kokybei gerinti, visgi bendruomenės prevencinės grupės steigimo procesą galima skaidyti į

etapus, palaipsniui apimant vis daugiau grupės veiklos sričių.

Šiame skyriuje pateikiami trys galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai, apimantys bendruomenės

specialistų (ypač dirbančių su sunkiais klientais), intensyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo skatinimą ir kompetencijos

kėlimą, individualių atvejų sprendimą, psichosocialinių paslaugų analizę bei tobulinimą bendruomenėje.

Bendruomenėje veikianti bendruomenės prevencinė grupė, kurią sudaro valstybinių ir

nevalstybinių organizacijų atstovai.

Bendruomenės prevencinės grupės koordinatorius / veiklos priežiūros darbuotojas.

Bendruomenės prevencinės grupės inicijuojama ir / arba įgyvendinama veikla.

Seniūnija ar kita valstybinė / nevalstybinė organizacija, organizuojanti bendruomenės

prevencines grupes.

Valstybinių ir nevalstybinių organizacijų bei jų specialistų veiklos ir atsakomybių ribos.

Visuomenė (ypač tikslinės visuomenės grupės).

socialiniai darbuotojai, soc. pedagogai, psichologai, mokytojai, gydytojai, policijos

pareigūnai, kiti specialistai, kurių tiesioginis arba netiesioginis darbas yra darbas su soc.

rizikos šeimomis, priklausomybių turinčiais klientais, vaikais, augančiais vaikų globos

namuose, kitais sunkiais klientais.

seniūnija, kita valstybinė ar nevalstybinė organizacija ar vienas / keletas asmenų,

inicijuojančių bendruomenės prevencinės grupės atsiradimą bei inicijavimo pradžioje (o jei

tai vietos organizacija – ir vėliau) atliekantis koordinatoriaus funkcijas.

žmogus(-nės), atsakingas už bendruomenės prevencinės grupės darbo organizavimą.

27

Naudojami sutartiniai ženklai

Specialistai, darbe

susiduriantys su sunkiais

klientais, –

Iniciatorius –

Koordinatorius –

8 pav. Galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai: I-asis etapas

28

Galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai. I - asis etapas

Seniūnijoje ar kitoje valstybinėje / nevalstybinėje organizacijoje įkuriama bendruomenės prevencinė grupė. Iš pradžių

bendruomenės prevencinę grupę gali sudaryti keletas ar vienas asmuo (pavyzdžiui, seniūnijos darbuotojas, toliau -

koordinatorius tikslas – inicijuoti ir organizuoti bendruomenės specialistų (ypač tų, kurie darbe ), kurio pagrindinis

susiduria su sunkiais klientais) periodinius susitikimus. Koordinatorius kviečia specialistus į susitikimą, užtikrina

tinkamos susitikimų vietos buvimą, esant poreikiui, palaiko susitikimų struktūrą (temas, tinkamą laiko paskirstymą),

vykdo susitikimų metu priimtų sprendimų įgyvendinimo monitoringą.

Rekomenduojamas susitikimų periodiškumas – kartą per dvi savaites, trukmė – 1,5 val. Optimalus dalyvių skaičius – 12

(esant didesniam norinčių dalyvauti skaičiui, rekomenduojama susitikimus skelti į dvi ar tris grupes).

Galimi specialistų, dirbančių su sunkiais klientais, susitikimų modeliai:

Laisvas susitikimas. Susitikimo metu dalyviai susipažįsta (ar primena vieni kitiems apie save, jei jau yra

kažkur matęsi ar bendravę), iškelia jiems aktualiausias problemas dirbant su klientais bendruomenėje,

dalijasi patirtimi, kelia naujas idėjas. Toks susitikimų pobūdis efektyviausias susitikimų organizavimo

pradžioje, kol dalyviai išsigrynina, koks susitikimų pobūdis jiems aktualiausias.

Koordinatorius

Seniūnija ar kita valstybinė / nevalstybinė įstaiga, organizacija

Organizacijos

Inicijuoja, organizuoja

Specialistų (ypač dirbančiųsu sunkiais klientais) susi�kimai

Bendruomenės prevencinė grupė

29

Individualių atvejų sprendimas. Jo metu vienas ar keletas dalyvių pasidalija konkrečiais atvejais, kurie

dalyviui(-ams) yra sudėtingi (morališkai, etiškai, teisiškai ar kitu aspektu), dėl kurių norėtųsi pasitarti su

kitais specialistais (pavyzdžiui, vaiko paėmimo iš šeimos klausimas). Grupės nariai, išklausę pristatytą

atvejį, pasidalija savo žiniomis bei patirtimi panašiose situacijose, drauge priimamas sprendimas, ką

minėtu atveju daryti yra geriausia. Esant poreikiui ar nepriėjus prie vieningos nuomonės, klausimo

sprendimas atidedamas ne vėliau kaip iki kito karto, o per šį laikotarpį surenkama trūkstama informacija

bei konsultuojamasi su kitais specialistais. Individualių atvejų sprendimo grupėje koordinatorius (juo gali

būti ir kitas paskirtas asmuo) palaiko susitikimo struktūrą (pradžioje nutariama, keli atvejai bus aptarti,

išklausomas atvejį pristatantis dalyvis, leidžiama pasisakyti kitiems dalyviams, apibendrinamas bendrai

priimtas sprendimas). Individualių atvejų sprendimo susitikimus rekomenduojama protokoluoti.

Savipagalbos grupė. Grupės metu dalyviai dalijasi sunkumais, patiriamais darbe su klientais, dalijamasi

patirtimi ir ieškoma sprendimų. Ši grupė skiriasi nuo individualių atvejų sprendimo grupės tuo, jog šiuo

atveju labiau orientuojamasi į grupės dalyvius, jų savitarpio palaikymą, o ne į klientų problemų sprendimą

(nors dažnai šie dalykai yra susiję ir, sprendžiant vienus, savaime paliečiami ir kiti).

Supervizijų grupė. Supervizijų grupės ypatumas – specialisto (dažniausiai – psichologo), galinčio padėti

rasti atsakymus į dalyviams kylančius klausimus dalyvavimas grupėje, jos vedimas (anksčiau minėtais

atvejais grupės vedančiųjų neturi, o koordinatoriaus tikslas – labiau palaikyti struktūrą nei vesti grupę ar

atsakyti į dalyvių klausimus).

Kompetencijos kėlimo seminaras. Organizuojamas atsižvelgiant į socialinių tyrimų rajone / mieste

rezultatus ir specialistų poreikius.

Siekiant susitikimų efektyvumo, rekomenduojama laisvo pobūdžio susitikimus derinti su susitikimais, kurių metu

sprendžiami darbe kylantys sunkumai (pavyzdžiui, kartą per mėnesį – laisvo pobūdžio susitikimas, kartą – problemų

sprendimo). Toks susitikimų derinimas gali padėti ne tik spręsti kylančius sunkumus, bet ir būti naujų idėjų generavimo, jų

įgyvendinimo organizavimo vieta.

Toks susitikimų organizavimo užtikrinimas didina specialistų, darbe susiduriančių su soc. rizikos šeimomis, motyvaciją ir

kompetenciją. Dalijantis patirtimi, sunkumais ir džiaugsmais, didėja pasitenkinimas darbu, jo kokybė, mažėja perdegimo

sindromo atsiradimo tikimybė. Sukuriamos galimybės naujoms idėjoms ir iniciatyvoms rastis.

Nors aptartų grupių organizatorius savo veiklą neretai atlieka vedamas vidinės motyvacijos, itin svarbu, kad seniūnija ar

kita įstaiga / organizacija, kurioje jis dirba, skirtų minėtoms veikloms dalį organizatoriaus darbo laiko arba mokėtų priedą

prie atlyginimo.

Šis modelis gali būti savarankiškai veikiantis ir / ar kaip pasiruošimas pereinant į antrąjį bendruomenės prevencinės

grupės steigimo ir veiklos etapą.

30

Galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai. II-asis etapas

Antrajame etape bendruomenės prevencinė grupė – seniūnijoje / savivaldybėje ar kitoje įstaigoje /organizacijoje įsteigta ar

jau veikianti darbo grupė.

Be specialistų, darbe susiduriančių su tikslinėmis grupėmis, (plačiau žr. „Galimi bendruomenės susitikimų rengimo

prevencinės grupės veiklos etapai. I-asis etapas“), jų tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo, bendruomenės prevencinė

grupė atsakinga už specialistų kompetencijos kėlimo organizavimą.

Dar viena iš svarbiausių bendruomenės prevencinės grupės veiklų – individualių tikslinės grupės atvejų sprendimas.

Pavyzdžiui, nagrinėjamos vaikų bylos, peržvelgiami vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą galimybės, jų padidinimo

galimybės arba vaiko grįžimo į biologinę šeimą galimybės; svarstomos individualių šeimų problemos (finansinės,

motyvacijos ir kitos) bei ieškomi jų sprendimo būdai; generuojamos globos, įvaikinimo ir kitų alternatyvų vaikų institucinei

globai kūrimosi skatinimo idėjos, jų įgyvendinimo akcijos, projektai, programos. Esant poreikiui, sprendžiami individualūs

atvejai, padedantys potencialiems globėjams / įtėviams jais tapti, o esamiems – išlaikyti globojamus vaikus šeimoje. Visus

atvejus renka ir kartą per savaitę nagrinėja grupės dalyviai. Grupės dalyviams juos gali pasiūlyti ir kiti bendruomenės nariai.

Bendruomenės prevencinė grupė priima sprendimus dėl individualaus atvejo problemos išsprendimo ir inicijuoja /

įgyvendina problemos sprendimą.

Kaip minėta aptariant pirmąjį modelį, rekomenduojama bendruomenės prevencinės grupės koordinatoriaus veiklas

priskirti darbo laikui arba numatyti priedą prie atlyginimo.

Vadovaujantis šiuo modeliu taip pat svarbu, kad savivaldybės / seniūnijos biudžete būtų numatytos lėšos individualių atvejų

sprendimų realizavimui, specialistų kompetencijos kėlimo seminarams bei koordinatorių darbo atlyginimams (ar jų

priedams).

Savivaldybėje taip pat rekomenduojama paskirti darbuotoją, atsakingą už bendruomenės prevencinės grupės veiklos

priežiūrą: šiam darbuotojui bendruomenės prevencinė grupė pasirinktu periodiškumu pateiktų veiklos ir finansinę

ataskaitas. Darbuotojas, vykdantis bendruomenės prevencinės grupės veiklos priežiūrą, drauge su bendruomenės

prevencinės grupės atstovais galėtų rengti bendruomenės prevencinės grupės veiklos tobulinimo planus.

9 pav. Galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai. II-asis etapas

31

Koordinatorius

Prevencinės grupės veiklos priežiūros

darbuotojas


Organizacijos

Bendruomenė

Inicijuoja,organizuojaVykdo

Inicijuoja, organizuoja, galimai vykdo

Specialistų susi�kimai ir

kompetencijos kėlimas

Individualių atvejų analizė ir vadyba



32

Galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai. III-asis etapas

Pagrindinis šio etapo ypatumas – intensyvus į bendruomenės prevencinės grupės veiklą, bendruomenės narių įtraukimas

tikslų įgyvendinimą. Šiame modelyje (be veiklų, aprašytų pirmajame ir antrajame steigimo etapuose) dar viena svarbi

bendruomenės prevencinės grupės funkcija – periodiškai (rekomenduojama – ne rečiau kaip kartą per dvejus metus)

atliekami psichosocialiniai tyrimai:

identifikuoti tikslines grupes ;

įvertinti tikslinių grupių psichosocialinių paslaugų prieinamumą;

įvertinti specialistų (ypač darbe susiduriančių su sunkiais klientais) kompetencijos kėlimo poreikį;

įvertinti tikslinių projektų / programų efektyvumą;

įvertinti kitas aktualias sritis.

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, bendruomenės prevencinės grupės atsakomybė – inicijuoti trūkstamų

socialinių paslaugų kūrimą ir specialistų kompetencijos kėlimą seniūnijoje / rajone, į šių tikslų

įgyvendinimą įtraukiant įvairių valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, aktyvius

bendruomenės narius.

Be antrajame etape aptartų lėšų panaudojimo sričių, trečiajame etape jos būtų skirtos ir socialinių paslaugų tikslinių grupių

plėtrai seniūnijoje / rajone (pavyzdžiui, finansuojamos tikslinės (tyrimų rezultatų duomenimis – reikalingos ir trūkstamos)

NVO, biudžetinių įstaigų įgyvendinamos programos; inicijuojamas tikslinės organizacijos / paslaugos sukūrimas,

finansuojamas trūkstamo specialisto etatas tam tikroje organizacijoje). Užtikrinamas socialinių paslaugų prieinamumas

tikslinėms grupėms, ypač soc. rizikos šeimoms, vaikams, globėjams / įtėviams.

33

10 pav. Galimi bendruomenės prevencinės grupės steigimo etapai: III-asis etapas

Koordinatorius

Prevencinės grupės veiklos priežiūros

specialistas


Organizacijos

Bendruomenė

Inicijuoja,organizuoja

Inicijuoja,įgyvendina

Vykdo

Inicijuoja, organizuoja, galimai vykdo

Specialistų susi�kimai ir

kompetencijos kėlimas

Tyrimai

Tyrimai

Socialinių paslaugų �kslinėms grupėms

plėtra

Individualių atvejų analizė ir vadyba



NVO ir valdžios institucijų bendradarbiavimas: sunkumai ir galimybės

35

Gyvenimo kokybės užtikrinimas bendruomenėje – ne vieno, o visų bendruomenės narių bei institucijų atsakomybė. Visgi

neretai sakoma, kad ten, kur atsakingi visi, realiai nėra atsakingo nė vieno. Kitais žodžiais tariant, atsakomybė savo svorį

atskleidžia tik ją sukonkretinus, priskyrus ir ją prisiėmus tam tikram asmeniui ar organizacijai. Daugelis remdamiesi savo

ar aplinkinių patirtimi gali patvirtinti šią gyvenimo tiesą. Kaip tuomet suderinti šias dvi prieštaras (atsakomybės

prisiėmimą ir visų bendruomenės narių įtraukimą) gerinant gyvenimo kokybę bendruomenėje? Didinant gyvenimo kokybę

bendruomenėje svarbu, jog konkrečios įstaigos, asmenys prisiimtų apibrėžtas atsakomybes, visgi pasakymas „atsakingi

visi“ „turi įsitraukti visi bendruomenės nariai“ arba čia reiškia labiau tai, jog kritinė dalis įstaigų, organizacijų, aktyvių

bendruomenės narių turi būti įsitraukę į kokybės gerinimo procesus. Gyvenimo kokybė bendruomenėje apima įvairias

gyvenimo sritis (socialinę, ekonominę, sveikatos, kultūrinę). Taigi ir į ją gerinant turi dalyvauti įvairių sričių organizacijos, jų

atstovai. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, svarbu apimti visus įvairių organizacijų veiklų lygmenis – nuo įstatymų

leidybos iki tiesioginio kontakto su žmogumi, paslaugų gavėju. Didelę dalį įstatymų leidėjų darbo apima dokumentacija,

nevyriausybinių organizacijų – tiesioginis darbas su žmonėmis. Taigi šių institutų tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant

geresnės gyvenimo kokybės bendruomenėje, yra neišvengiama būtinybė. Bendruomenės lygiu tai būtų

bendradarbiavimas tarp seniūnijos darbuotojų (seniūnų, socialinių darbuotojų ir kt.), sveikatos priežiūros specialistų

(pediatrų, šeimos gydytojų, psichologų), mokyklų specialistų, policijos pareigūnų, bendruomenių atstovų, bendruomenėje

veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Visgi atlikus minėtų specialistų apklausas Širvintų bei Alytaus rajonuose

(Bobinienė, Voitechovič, 2012), rezultatai parodė, jog tarpusavio bendradarbiavimo stinga. Bendraujat su minėtais

specialistais seminarų metu, buvo išsakyta įvairiausių bendradarbiavimo nebuvimo / stygiaus priežasčių. Dažniausiai

pasitaikančios kliūtys bendradarbiaujant:

klaidingos nuostatos apie save ir kitas įstaigas /organizacijas. Nepakankamai suvokdami savo baimes,

silpnybes, organizacijų atstovai jas neretai projektuoja į kitas organizacijas, matydami jas kaip „tolimas“,

nenorinčias bendradarbiauti, neturinčias pakankamai kompetencijų ar pan.;

nepakankamas kitų įstaigų / organizacijų poreikių ir veiklos ypatumų pažinimas. Netinkamai išreiškiant /

perteikiant kitiems savo bendradarbiavimo poreikius, lūkesčius, stabdomos kitų organizacijų galimybės

geriau pažinti organizaciją bei tikslingai bendradarbiauti;

drąsos stoka, kai nesiryžtama žengti pirmojo žingsnio bendradarbiavimo link;

neigiamos patirties generalizacija, kai kartą ar keletą kartų susidūrus su kitų organizacijų nenoru

bendradarbiauti ar nepakankama kompetencija, manoma, jog visos kitos organizacijos nenori ar yra

nepakankamai kompetentingos drauge siekti bendrų tikslų;

pesimizmas. Specialistai, organizacijos, dirbančios su nemotyvuotais klientais ar partneriais, neretai

perima šį pesimizmą, taigi sunkiau priima pokyčius, naujoves, nepatikliai žvelgia į naujas idėjas,

partnerius;

neigiama tarpasmeninių santykių įtaka. Neigiamos asmeninės nuostatos apie tam tikrą įstaigą ar joje

dirbantį asmenį neretai kliudo tarpinstituciniam bendradarbiavimui; ši problema ypač aktuali mažuose

miestuose, bendruomenėse;

per didelis įsitraukimas į einamuosius darbus, kai dėl kasdienių darbų skubos nebeskiriama laiko

svarbiems, tačiau neskubiems darbams, tarp jų ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

36

Paradoksalu, tačiau per didelis įsitraukimas į einamuosius darbus gali trikdyti įstaigos / organizacijos veiklą ir ilgam

laikotarpiui mažinti gyvenimo kokybę bendruomenėje. Kaip tai nutinka? Pagal „Laiko valdymo matricą“ (Stoner, 1999),

visus darbus galima suskirstyti į:

svarbius ir skubius,

nesvarbius, bet skubius,

svarbius, tačiau neskubius,

nesvarbius ir neskubius.

Daugelio organizacijų / įstaigų atstovų didžiąją laiko dalį skiria skubiems ir svarbiems darbams, t.y. dirbama „gesinant

gaisrus“. Didelį darbuotojų dėmesį prikausto pats darbų pobūdis, pavyzdžiui: reikia pristatyti ataskaitą viršininkui,

reguliuojančiai institucijai ar projekto finansuotojui. Natūralu, kad užsiimama būtent tuo, kas svarbu ir ko reikia dabar. Jei

neatliekami neskubūs ir nesvarbūs darbai – nieko tokio nenutinka. Itin dažnai gyvenimo kokybė, socialinė, sveikatos,

santykių (bendradarbiavimo) ir kitos be galo svarbios sritys nukenčia būtent dėl to, kad jos dažnai gali būti priskirtos prie

neskubių (nors dėl jų svarbos niekas nesiginčija). Juk nieko pastebimo neatsitinka, jei, pavyzdžiui, vieną ar keletą dienų

neskirsime laiko santykiams su artimais žmonėmis, o kiek daugiau padirbėsime. Tačiau įsivaizduokite, kas gali nutikti, jei

santykiais, sveikata nesirūpinsime keletą mėnesių ar metų. Tuomet tarpusavio bendravimo krizės yra neišvengiamos.

Panaši situacija yra ir organizacijų lygmenyje. Valdžios institucijos turi daugybę privalomo darbo, dokumentacijų pildymo ir

visos iniciatyvos, viršijančios privalomo darbo ribas, dažnai būna ir viršijančios darbuotojų vidinius resursus atlikti svarbius,

būtinus darbus ilguoju laikotarpiu (tarp jų – ir santykių su NVO kūrimas, bendrų projektų įgyvendinimas). Itin panaši

situacija yra ir NVO atstovų: pastarieji, teikdami įvairias paraiškas, ataskaitas, įgyvendindami projektus, bendradarbiavimą

su valdžios institucijomis neretai nukelia į ateitį, deja, dažnai neribotam laikui.

Grįžkime prie gyvenimo kokybės gerinimo bendruomenės lygiu. Kyla klausimas: kaip įvairių sričių specialistai gali atrasti

laiko ir jėgų įvairiausių prevencinių ir intervencinių programų, projektų, gerinančių bendruomenės narių gyvenimo kokybę,

inicijavimui bei įgyvendinimui, jei yra nuolat užsiėmę „gaisrų gesinimu“? Ogi negali: viskam, kas yra svarbu, reikia laiko.

Norint pasiekti rezultatą bet kokioje srityje, reikia tam skirti laiko ir jėgų. Taigi pirmasis žingsnis turėtų įvykti ne gyvenime, o

kiekvieno galvoje – persidėliojant prioritetus ir atitinkamai pagal juos suskirsčius savo darbo laiką. Svarbiems dalykams,

suprantama, turėtų būti skiriama didžioji darbo dalis, o nesvarbiems – minimali. Pavyzdžiui, svarbiems ir skubiems skirti 5

val. darbo laiko, svarbiems, tačiau neskubiems – 2 val. Geras laiko resursų šaltinis – skubūs, tačiau nesvarbūs arba

nesvarbūs ir neskubūs darbai. Jiems skiriamą laiką sumažinus iki minimumo, galima labiau susitelkti į ilguoju laikotarpiu

svarbius dalykus. Labai svarbu suvokti tiek darbų prioritetus, tiek ir savo galimybių ribas: žmonių darbai, kaip ir norai,

neretai viršija jų galimybes, taigi būtina sau pripažinti, ką atlikti gali, o ko ne, kas yra išties svarbu, o ko galima ir atsisakyti.

Dar vienas būdas atrasti laiko įgyvendinti prevencines–intervencines programas / projektus, bendradarbiauti su kitomis

organizacijomis – „senųjų darbų“ pertvarkymas, jų atlikimas kokybiškai kitaip, sutaupant atlikimo laiką. Ilgą laiką atliekant

tuos pačius darbus, daugelis dalykų tampa tarsi automatizuoti, specialistai įgunda daryti veiklas tam tikru būdu ir pamiršta

savęs paklausti, „o kaip tą patį dalyką galėčiau atlikti kūrybingiau, išlaikant kokybę, tačiau šiek tiek greičiau?“.

VšĮ „Pokyčių kelias“ psichologų praktinė patirtis dirbant su klientais rodo, jog laiko skyrimas tokiam apmąstymui neretai

padovanoja specialistams ne vieną valandą, kurią galima skirti kitiems svarbiems reikalams. Peržvelgiant senuosius

darbus bei svarstant, kaip juos atlikti efektyviau, kiekvienas gali atrasti jam labiausiai tinkamą metodą: tai gali būti darbo

plano sudarymas, laiko planavimas, pasidalijimas atsakomybėmis ar dar kitas metodas, padedantis darbus atlikti greičiau

ir efektyviau.

Nevyriausybinių ir valdžios institucijų bendradarbiavimą neretai stabdo abipusis didelio atstumo vieniems tarp kitų

matymas. Šis subjektyvus atstumo matymas neretai kyla iš klaidingo savęs ir kitų supratimo bei gynybos mechanizmų.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai valdžios institucijas neretai vertina kaip „nepasiekiamas“, nelinkusias

bendradarbiauti, sprendžiančias valstybinio / bendruomenės lygmens klausimus ir nesidominčias konkrečiomis

problemomis, su kuriomis susiduria NVO. Nors pasitaiko atvejų, kai NVO atstovai siekia bendradarbiavimo su valdžios

institucijomis ir nesulaukia norimo atsako, neretai toks valdžios institucijų vertinimas, kaip didelių ir nepasiekiamų, labiau

liudija pačios nevyriausybinės organizacijos atstovų menkavertiškumo jausmą, baimes, jog jie yra maži, ne visiškai

pajėgūs spręsti problemas, su kuriomis dirba ar susiduria. Šios baimės neretai nesąmoningai yra projektuojamos į kitas

organizacijas (matant jas kaip nenorinčias bendradarbiauti) ir taip apsaugant savo savivaizdį. Valdžios institucijų

atstovams pirmiesiems žengti žingsnį bendradarbiavimo su NVO link neretai nesąmoningai asocijuojasi su pozicija - „jei

aš kviečiu bendradarbiauti, kažką daryti kartu, vadinasi, nesusitvarkau pats vienas“. Tai ypač aiškiai atsispindi, jei tam tikra

veiklos sritis yra pareigybių apraše. Šis nepakankamas savęs pažinimas neretai kliudo organizacijoms bendrauti

tarpusavyje. Taigi siekiant efektyvaus darbo drauge, visų pirma būtina kiekvienam giliau pažvelgti į save ir atrasti, suprasti,

koks esi iš tiesų, ko bijai, ką realiai gali atlikti, o kam svarbi kitų parama, bendrystė. Nors neretai NVO ir valdžios institucijos

apibūdinamos kaip skirtingo lygmens atstovai, būtų tiksliau jas vertinti kaip kokybiškai skirtingus darinius, papildančius

vienas kitą bei siekiančius bendro tikslo. Tik matydamos save kaip drauge kuriančias jėgas, šios organizacijos gali tikėtis

gerų rezultatų.

Ypač svarbu, kad tiek NVO, tiek ir valdžios institucijos žengtų pirmąjį žingsnį bendradarbiavimo link. Tam išties reikia

drąsos, o išdrįsti (ypač pirmąjį kartą) gali būti nelengva. Tokiu atveju verta prisiminti R. W. Emerson žodžius: „daryk tai, ko

bijai ir baimė praeis“. Atvejų, kai pirmąjį žingsnį žengia NVO, žinome ne vieną. Bendraujant su šiomis organizacijomis

neretai galima išgirsti, kaip norėtųsi, jog valdžios institucijos jas pakviestų į aktualius susitikimus, posėdžius,

konferencijas, projektus, kad būtų lygiavertis, ne vienpusiškas poreikis bendradarbiauti, kad bendradarbiavimas apimtų ne

tik žodinį padrąsinimą, bet realią paramą, „darymą drauge“. Valdžios institucijų atstovai neretai pastebi, jog nelabai žino,

kuo ir kaip galėtų padėti nevyriausybinėms organizacijoms. Taigi šie nesusipratimai dažniausiai kyla iš kitų organizacijų

poreikių nepakankamo pažinimo arba, tiksliau tariant, savų poreikių, bendradarbiavimo lūkesčių nesukonkretizavimo ir

neefektyvaus perteikimo potencialiems partneriams. Taigi nevyriausybinės organizacijos, prieš besikreipdamos į valdžios

institucijas, turėtų sau įsivardinti, ką konkrečiai joms siūlo, kokios konkrečios pagalbos / bendradarbiavimo tikisi

(pavyzdžiui, ne „drauge siekti didinti paramos pažeidžiamoms grupėms efektyvumą“, o „suteikti patalpas paramos

grupėms, nepilnamečių mamų paramos grupėms vesti“). Bendravimas su įvairiomis NVO atskleidžia, jog joms aktualesnė

ne moralinė parama: ji yra labai vertinga, tačiau be pakankamos vidinės motyvacijos NVO apskritai negalėtų egzistuoti

37

38

(bent jau kol kas). Didžiausi sunkumai ir parama jiems reikalinga finansavimo-informavimo srityse: suteikiant patalpas,

pakviečiant drauge įgyvendinti projektus, programas, kviečiant į seminarus, konferencijas, dalijantis savo srities žiniomis ir

pan. Žinoma, jog dalis NVO sulaukia tokio bendravimo iš valdžios institucijų, visgi nemaža dalis vis dar lieka be šios svarbios

paramos. Suprantama, jog per visą darbo praktiką tiek viena, tiek kita pusės yra susidūrusios su neigiama tarpusavio

bendradarbiavimo patirtimi, visgi nereikėtų jos generalizuoti („jei viena organizacija nenorėjo bendradarbiauti, nenori jos

visos“), o prisiminti ar ieškoti teigiamų patirčių, remtis jomis siekiant pozityvaus bendradarbiavimo ateityje.

Bendraujant su didelių miestų organizacijų atstovais, pasigirsta pastebėjimų, jog mažuose miestuose organizacijoms

bendradarbiauti yra lengviau: visi vieni kitus pažįsta, tiksliai žino, kas ką daro, kas už ką atsakingas. Tačiau šis pažinojimo

aspektas kartais būna ne tik privalumas, bet ir trūkumas. Dalis organizacijų (nors ir siekiančių tų pačių ar panašių tikslų)

nebendradarbiauja tik todėl, kad poniai X iš X organizacijos nepatinka ponia Y iš Y organizacijos. Verta pastebėti, jog

atsiriboti nuo asmeninių simpatijų (ir antipatijų) vardan organizacijos tikslų gali būti nelengva. Gebėjimas atsiriboti nuo

tokio pobūdžio antipatijų darbe ypač aktualus organizacijų vadovams. Tačiau šis gebėjimas svarbus ir kitiems organizacijų

atstovams, bendraujantiems su kitų organizacijų nariais. Juk kai pacientas ateina pas gydytoją, tikimasi, kad šis,

vykdydamas Hipokrato priesaiką, suteiks jam reikiamą pagalbą, nepriklausomai nuo to, ar jam pacientas patinka, ar ne.

Šioje vietoje apskritai nekeliamas klausimas apie patikimą. Taigi kodėl turėtų būti kitaip, kai kalbame apie organizacijų

tarpusavio bendravimo svarbą? Šiuo atveju nekalbame, kad darbuotojui privalo patikti kiekvienas žmogus, su kuriuo jis

bendradarbiauja, tačiau kalbame apie gebėjimą nukelti asmenines antipatijas į „nedarbo valandas“. Šis gebėjimas – ilgo

darbo su savimi rezultatas, kai kilus negatyvioms, su darbu nesusijusioms mintims, jausmams jie pastebimi (vykdoma

nuolatinė savistaba) bei mintyse pasakoma sau, jog šie jausmai, mintys yra nesusiję su darbu ir neturėtų jam kenkti

(vyksta nuolatinė savikontrolė) bei stengiamasi į asmeniškumus darbo metu nesileisti. Šiame darbo su savimi procese

galimas ir kitas žingsnis: tuomet ne tik vykdoma savistaba bei savikontrolė, bet ir minčių keitimas, kreipiamas ta linkme,

jog bendradarbiavimas su tam tikru žmogumi yra svarbus organizacijai, bendruomenei, siekiamiems tikslams. Kurį laiką

sąmoningai dirbant su savo negatyviomis mintimis bei jausmais pastebima, jog jos pasikeičia ir galvojant apie tam tikrą

žmogų pradedami labiau įžvelgti bendradarbiavimo privalumai, o ne asmeninės antipatijos arba jos bent jau nekenkia

darbui.

Dar vienas galimas kelias antipatijai sušvelninti bei neleisti trikdyti atliekamų darbų – pastangos suvokti tikrąsias

antipatijos priežastis ir dirbti su jomis. Neretai vieno ar kito žmogaus nepatikimas (ypač jei nepatinka tam tikras žmonių

„tipažas“) susijęs su paties žmogaus neįsisąmonintais sunkumais, kuriuos svarbu spręsti. Jei patyrinėjus galimas

priežastis visgi prieinama prie išvados, jog tam tikros nepatinkančio žmogaus savybės kalba apie jį patį, svarbu kelti

klausimą, kiek galima būti su šiomis savybėmis (kiek galima nuolaidžiauti), norint atlikti bendrus darbus, o galbūt yra tam

tikrų dalykų, kuriuos galima atvirai su šiuo žmogumi aptarti (pavyzdžiui, jei tam tikras žmogus nepatinka dėl to, kad nuolat

neleidžia Jums pabaigti pradėto sakinio, galima pasakyti, jog Jums svarbu, kad leistų pabaigti pasakyti tai, ką pradėjote).

Kokios bebūtų antipatijos priežastys – svarbu jas suvokti ir spręsti, nes gebėjimas bendradarbiauti su įvairiais žmonėmis

kilnių tikslų vardan yra viena svarbiausių sąlygų bendruomenės lygiu įgyvendinti naujas idėjas, naujus projektus, taigi ir

pajudėti gyvenimo kokybės gerinimo link.

Itin dideli sunkumai, stabdantys ne tik tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir visus esamus ir potencialius projektus

dalyje rajonų, organizacijų, o taikliausiai kalbant, jų specialistų sąmonėje įsivyravęs pesimizmas: „šioje srityje dirbu jau ne

vienerius metus ir niekas nesikeičia“, atsakomybės nuo savęs perkėlimas į kitus: „aš negaliu to padaryti, nes...“, kaltinimas

kitų institucijų dėl negalėjimo pakeisti situacijos bendruomenėje. Tokio pobūdžio pastebėjimų teko girdėti iš vaikų teisių

apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, psichologų. Nors priežasčių, kodėl susiformuoja toks požiūris, yra daugybė

(keletas jų – asmenybės charakteris, mąstymo ir suvokimo ypatumai, motyvacija), viena iš svarbiausių – nemotyvuoti

klientai (kartais ir bendradarbiai / partneriai). Dirbant su nemotyvuotais, pesimistiškai nusiteikusiais žmonėmis, nė

nepastebėjus galima perimti pesimistiškas nuostatas bei nuotaikas. Siekiant išvengti ar dirbti su jau esančiu

nemotyvuotumu, pesimizmu, labai svarbu nuolatinė savistaba, savianalizė bei specialistų paramos grupės, kur kiekvienas

galėtų pasidalinti, kas jam sunku darbe, kas mažina jo tikėjimą darbo sėkme, o drauge ir „įsikvėpti“ šio tikėjimo iš labiau

motyvuotų grupės narių. Specialistams, dirbantiems su rizikos grupės žmonėmis, tokios paramos grupės turėtų būti ne tik

rekomendacinio pobūdžio, bet ir privalomos. Dar vienas svarbus aspektas siekiant rezultatų bendruomenės lygiu –

kantrybės ugdymas. Svarbu suvokti, jog pokyčiai vyksta laipsniškai ir kartais reikia keleto (ar net keliolikos, keliasdešimt)

metų, kad pamatytume aiškesnius darbo rezultatus.

Bendruomenės sutelkimas socialinių problemų sprendimui

Iniciatoriaus vaidmens svarba

Vienas iš svarbiausių aspektų, norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, – kryptingas veiklos organizavimas. Ši paprasta taisyklė

galioja individualiam asmeniui, organizacijai, valstybei. Būtų sudėtinga įsivaizduoti, kaip mokinys gali sėkmingai išlaikyti

egzaminus sistemingai jiems nesiruošdamas, neskirdamas tam laiko. Sudėtinga būtų įsivaizduoti ir organizaciją,

veikiančią savaime, be jokio veiklos planavimo, organizavimo, valdymo ir kontrolės. Lygiai taip pat sunku būtų įsivaizduoti

valstybę be įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, įstatymų priežiūros organų. Kuo darinys didesnis, kuo

daugiau narių apima, tuo organizavimas tampa svarbesnis, reikalauja didesnių kompetencijų. Taigi organizatoriaus

nebuvimas būtų tiesiausias kelias į chaosą.

Kaip ir visuose minėtuose dariniuose, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, bendruomenėje būtinas iniciatoriaus

atsiradimas. Inicijuojant bendruomenės prevencinių grupių atsiradimą, iniciatorius atlieka ir organizatoriaus vaidmenį.

Ilguoju laikotarpiu organizatoriaus vaidmenį gali atlikti ir kiti žmonės ar organizacijos. Kas gali tapti bendruomenės

prevencinių grupių atsiradimo iniciatoriumi? Tai gali būti bet kuri įstaiga ar organizacija (mokykla, seniūnija, sveikatos

centras, savivaldybės VTAS, NVO ar kt.), jos atstovai, turintys pakankamai Vidinė motyvacija vidinės motyvacijos.

iniciatoriams yra itin svarbi. Kiekvienas, svarstydamas, ar prisiimti atsakomybę tapti iniciatoriumi, turėtų savęs paklausti,

„ar vis dar degsiu noru įkurti bendruomenės prevencinę grupę po keleto metų, susidūrus su įvairias sunkumais,

pasipriešinimu, jei negausiu šiai veiklai pakankamo finansavimo?”. Iniciatoriai – tai žmonės, kurie suvokia bendruomenės

prevencinių grupių prasmę ir stengiasi ją perteikti kitiems žmonėms, organizacijoms. Jie tarsi dalijasi turima motyvacija.

39

40

Taigi pastarosios turi būti ganėtinai nemažai. Vidinė motyvacija yra itin svarbi ir todėl, kad išorinių motyvų kurti

bendruomenės prevencines grupes (tokių kaip finansavimas, aplinkinių palaikymas ir kt.) tam tikru metu gali ir nebūti.

Priešingai, dažniausiai pirmoji reakcija į bet kokius pokyčius yra pasipriešinimas ir tik vėliau seka svarstymas bei

priėmimas (šiuos aspektus aptarsime sekančiame skyriuje).

Dar vienas svarbus momentas yra galėjimas skirti laiko inicijavimo veikloms tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek ir ilguoju.

Trumpuoju laikotarpiu yra itin sveikintina, kaip inicijuojančios organizacijos vadovybė pripažįsta bendruomenės

prevencinių grupių naudą ir leidžia savo darbuotojams skirti keletą valandų per savaitę būtent inicijavimo veikloms (t.y. šias

veiklas leidžia atlikti darbo metu bei šį leidimą įformina raštu). Toks vadovybės įsipareigojimas vis dažniau atliekamas, kai

skatinama darbuotojų savanorystė, panašiai galima vertinti ir prevencinių grupių atsiradimo inicijavimui skiriamą laiką (jei

tai nėra tiesiogiai susiję su darbuotojo pareigomis). Ilguoju laikotarpiu svarbi jau ne vadovybės parama, o darbuotojų-

iniciatorių vidinė motyvacija. Šiuo atveju reikia įsidėmėti, jog akivaizdaus rezultato pirmaisiais metais gali ir nebūti arba jis

gali būti nežymus. Antraisiais metais rezultatai gali pasimatyti ryškesni, trečiaisiais dar ryškesni ir t.t. Kol tam tikros srities

situacija bendruomenėje pradeda gerėti, gali praeiti ir keletas metų, gali būti ne tik pakilimo, bet ir sąstingio ar net laikino

nuosmukio laikotarpių, taigi reikia nemažai kantrybės ir atkaklumo, tikėjimo, jog einama teisingu keliu.

Iniciatoriumi gali būti tiek tai bendruomenei priklausanti organizacija, tiek ir išorinė. Abiem atvejais yra privalumų ir

trūkumų. Kai iniciatoriaus vaidmens imasi vietos organizacija, ji geriau pažįsta kitas vietos organizacijas, žino, kas kurią

organizaciją ar žmogų labiau motyvuoja; geriau išmano vietos problematiką, kuria galima remtis norint suburti žmones

vietos problemų sprendimui. Tačiau neretai dėl tarpasmeninių ar tarpinstitucinių santykių ne visuomet kitos organizacijos

nori pripažinti iniciatoriaus vaidmens. Išorinės organizacijos privalumas ir būtų šis objektyvumas, santykių su vietos

organizacijomis lygiavertiškumas.

Vadybos, organizavimo patirtis iniciatoriui nėra būtinybė, tačiau privalumas. Kaip atrodo iniciatoriaus darbas? Kokias

veiklas jis atlieka? Visų pirma, reikšminga, kad iniciatorius išsikeltų realistiškus tikslus, nusimatytų veiklos kryptis bei

susiplanuotų būsimus darbus: kokiomis konkrečiomis priemonėmis skatins supažindinti kitas įstaigas, organizacijas,

specialistus su bendruomenės prevencinių grupių samprata, kaip perteiks jos svarbą, kaip atliks pirmąjį tyrimą

bendruomenės problematikai įvertinti. Pirmosios veiklos galėtų prasidėti ir nuo susitikimo su pavieniais bendruomenės

specialistais, organizacijomis. Šių susitikimų metu itin svarbu pradėti kalbėtis apie bendruomenės prevencinių grupių

svarbą bei atrasti šią idėją palaikančius asmenis, organizacijas, kurie vėliau gali būti vertingas ramstis (ypač susidūrus su

pasipriešinimu). Vėliau verta atlikti situacijos bendruomenėje analizę: tai itin svarbi veikla bendruomenės prevencinės

grupės inicijavimo pradžioje (plačiau žr. skyriuje „Psichosocialinių problemų ir psichosocialinių paslaugų prieinamumo

bendruomenėje vertinimas“). Ši analizė būtina ne tik probleminių taškų, su kuriais bus dirbama bendruomenės

prevencinėse grupėse, identifikavimui, bet ir bendro darbo bendruomenės prevencinėse grupėse būtinumo pagrindimui

(siekiant išspręsti esamas problemas bei gerinti gyvenimo kokybę). Atlikus situacijos analizę, iniciatoriaus vaidmuo yra

sukviesti bendruomenės organizacijas, aktyvistus aptarti analizę bei pristatyti bendruomenės prevencinių grupių metodą

kaip efektyvią priemonę šias problemas spręsti. Taigi iniciatorius turi ne tik puikiai išmanyti, kas yra bendruomenės

prevencinės grupės ir kaip jos veikia, bet ir perteikti tai kitiems asmenims, motyvuoti juos susitelkti bendram darbui

bendruomenės gerovės labui. Į pirmuosius susitikimus galima pasikviesti ir šios metodikos autorius arba jau veikiančių

kitų rajonų ar seniūnijų bendruomenės prevencinių grupių atstovus, kad jie galėtų pasidalinti gerąja patirtimi bei padėtų

iniciatoriui atlikti nelengvą motyvavimo darbą. Vėliau seka nuolatinis ar periodinis iniciatoriaus bendravimas su vietos

organizacijomis, sprendžiant kylančius sunkumus bei skatinant prevencinių grupių kūrimąsi. Palaikomasis bendravimas

turėtų išlikti ir prevencinių grupių veikimo pradžioje (metus ar dvejus). Ypač gerai, jei iniciatorių komandoje yra

psichologas, galintis bendruomenių prevencinėms grupėms padėti išspręsti klausimus, problemas, kurių išspręsti

patiems nepavyksta.

Iniciatorių darbas trunka keletą metų bei užima dalį jų darbo laiko ir nors pagrindinis iniciatorių darbo variklis turi būti

vidinė motyvacija, tačiau finansinis paskatinimas taip pat reikšmingas. Vienas iš šios veiklos finansavimo būdų –

organizacijos leidimas savo darbuotojams minėtas veiklas atlikti darbo metu, patalpų suteikimas susitikimams. Kitas

galimas variantas – projektų vykdymas, kiti galimi finansų pritraukimo metodai. Finansinė parama iniciatoriui ypač svarbi,

kai nėra pakankamo vadovybės palaikymo.

41

Bendruomenės prevencinių grupių iniciatoriumi šiuose rajonuose tapo VO „Gelbėkit vaikus“ bei jos partneriai

VšĮ „Pokyčių kelias“ ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė „Kauno klinikos“. Kaip ir aprašyta

teorinėje dalyje, visų pirma buvo atliktos situacijos analizės abiejuose rajonuose, inicijuoti keletas susitikimų

su įvairiais rajonų specialistais, siekiant aptarti problematiką, jos sprendimo galimybes bei atskleisti

bendruomenės prevencinių grupių svarbą. Kadangi inicijuojančios organizacijos įsikūrusios kituose

miestuose, nemažai palaikomojo darbo vyko el. paštu bei telefonu. Vienu iš svarbių veiklų „išjudėjimo“ taškų

buvo specialistų, tiesiogiai dirbančių su probleminėmis grupėmis, kompetencijos kėlimo seminarai. Jų metu

šie specialistai ne tik kėlė kompetenciją jiems reikiamose srityse (sritys identifikuotos situacijos analizės

metu) bet ir kūrė savo nuomonę, poziciją apie bendruomenės prevencinių grupių svarbą. Alytuje nemaža dalis

seminaruose dalyvavusių specialistų vėliau tapo prevencinių grupių nariais. Taigi galima kelti prielaidas apie

tiesioginio kontakto su vietos bendruomene svarbą, siekiant užsibrėžtų tikslų. Veiklų pirmųjų metų pabaigoje

iniciatoriai susitiko su potencialiais bendruomenių prevencinių grupių atstovais ir dar kartą aptarė šių grupių

tikslingumą, veiklos principus, nagrinėjo su grupių steigimu susijusius klausimus. Vykdant veiklas antraisiais

metais iniciatorių psichologas periodiškai vykdavo į bendruomenių prevencines grupes padėti spręsti su

grupės darbu bei sunkumais bendruomenėje susijusias problemas. Taip pat išlaikytas vietos organizacijų

palaikymas visais su prevencinėmis grupėmis susijusiais klausimais.

Geroji patirtis Alytuje ir Širvintose.

42

Pasipriešinimo įveikimas

Metodų, padedančių gerinti gyvenimo kokybę, bendruomenėse įdiegimas – pokytis, kuris gali būti anaiptol ne visuomet

iškart pozityviai priimtas. Iniciatoriai turi būti pasirengę susidurti su bendruomenės narių pasipriešinimu. Kas yra

pasipriešinimas ir kaip jis pasireiškia?

Pasipriešinimas šiame kontekste – tai visi veiksmai ar veiksniai (arba jų nebuvimas), stabdantys naujovių diegimą

bendruomenėje. Skatinant bendruomenės prevencinių grupių atsiradimą, pasipriešinimas gali pasireikšti įvairiai: atsako

nebuvimu (kai specialistai, į kuriuos kreipiamasi, neatsako ar labai vangiai atsakinėja į laiškus, skambučius, neateina ar

vėluoja į planuotus susitikimus ar seminarus, neatlieka sutartų veiklų); atsakomybės kitiems asmenims perkėlimu

(pavyzdžiui, pasakymas, jog į susitikimus, seminarus „atsiuntė“ viršininkas), (pasakymas jog atviru pasipriešinimu

pristatomos idėjos „neveiks“, jog jie jau bandė, tačiau nepavyko, kad „tai neveiksminga“ ir pan.; išėjimai iš susitikimų,

seminarų jiems dar nesibaigus, nes turima „svarbių reikalų“), emociniu abejingumu.

Įvairių specialistų pasipriešinimas bendruomenės prevencinių grupių atsiradimui gali būti susijęs ne tik su žmonių polinkiu

į pokyčius reaguoti neigiamai, bet ir su klaidingu šių darbo grupių vertinimu. Jei itin daug darbo turintys specialistai šį

metodą supranta kaip papildomą darbą (jog „reikės susirinkti, kažką naujo daryti ir t.t.“), jo priėmimas gali tapti gerokai

sudėtingesnis. Todėl iniciatoriams itin svarbu šviesti bendruomenę ir kuo aiškiau atskleisti informaciją apie šias grupes,

parodyti jas kaip metodą, įrankį, palengvinantį jau esamą darbą ir tuo pačiu gyvenimo kokybę bendruomenėje, o ne kaip

papildomo darbo šaltinį. Daugybė specialistų bendruomenėje jau ir taip atlieka gyvenimo kokybę gerinančius darbus: ugdo

vaikus, padeda žmonėms susirasti darbą, padeda spręsti socialines-psichologines problemas ir t.t. Šių pareigų nereikia

dubliuoti, tačiau reikia padėti susirinkti reikiamiems specialistams, kad tam tikras problemas jie spręstų drauge.

Problematika, sprendžiama bendruomenės prevencinėse grupėse, yra ganėtinai sudėtinga. Ji neišsisprendžia asmens ar

šeimos ribose. Tai dažniausiai būna daugybinių sunkumų pasekmės ir reikia daugiafunkcinio sprendimo, tarpinstitucinės,

tarpasmeninės paramos, kad nagrinėjami sunkumai sušvelnėtų ar būtų išspręsti.

Iniciatoriams svarbu žinoti apie pasipriešinimo egzistavimą ir priimti jį kaip natūralią proceso eigą. Pradiniuose etapuose

nerekomenduojama leistis į konfrontaciją su besipriešinančiais asmenimis: visi iniciatorių argumentai būtų dar labiau

kritikuojami, o besipriešinantys asmenys visuomet rastų priežasčių ir pasiteisinimų, kodėl jie yra teisūs (čia dažnai galima

išgirsti puikiai žinomą besipriešinančiojo pasakymą „taip, bet...“). Susidūrus su pasipriešinimu, iniciatoriui reikia stengtis

išlikti ramiam ir toliau kryptingai judėti norima linkme, o pasipriešinimą priimti kaip pirmąjį žingsnį ilgame pokyčių kelyje.

Visgi nepaisant šio žinojimo, darbas su nemotyvuotu klientu yra su juo dirbančiam „vienas ryškiausių streso šaltinių“

specialistui (Kočiūnas, 1995). Galima įsivaizduoti, kiek streso tenka patirti iniciatoriams, kai tenka susidurti ne su vienu, o

su keliolika ar net keliasdešimt nemotyvuotų žmonių, kai darbo vaisių nesimato po vienerių ar net dvejų kryptingo darbo

metų. Tokiu atveju svarbu remtis tais asmenimis, organizacijomis, kurie turi pakankamai motyvacijos, skirti laiko

bendravimui su jais, kad negatyvią patirtį bent iš dalies atsvertų pozityvioji. Taip pat itin svarbios iniciatorių komandos

savipagalbos grupės (tai viena iš priežasčių, kodėl geriau, kai iniciatoriais tampa ne vienas žmogus), siekiant neprarasti

savo motyvacijos, neperdegti darbe su sunkiais klientais, partneriais.

Iniciatoriais tapę asmenys yra linkę tikėti pozityvių pokyčių galimybe, visgi kiekvienam iniciatoriui svarbu suvokti ir tai, jog

nepakanka vien iniciatoriaus pastangų ir rezultatas priklauso nuo abiejų pusių. Kartais po kantraus, keletą metų

trunkančio iniciatoriaus darbo bendruomenėje nesikuria prevencinės grupės ar jų darbas nevyksta, vadinasi, šiam kartui

laikas pripažinti nesėkmę. Tokiu atveju iniciatoriams svarbu nenusivilti savo jėgomis, nes, kaip minėjome, įdėjus tiek pat

pastangų į skirtingas bendruomenes, rezultatai jose gali žymiai skirtis. Taigi svarbu įvertinti pačios bendruomenės

atsakomybės dalį. Tuo pačiu tai laikas sustoti, apsvarstyti nesėkmės priežastis, apgalvoti strategiją, galimas tolimesnes

veiklos kryptis. Kita vertus, nesėkmės patyrimas dabartiniu momentu nebūtinai reiškia, jog visas darbas nuėjo perniek.

Kartais žmonėms reikia laiko, tam tikrų patyrimų, kad tai, ką kažkada yra matę ir girdėję, būtų išgyventa, išjausta ir priimta

jau ne kaip pasiūlyta iš išorės, o kaip sava ir būtina. Tam kartais prireikia ir ne vienerių metų. Ir iniciatoriai turi suvokti bei

priimti nesėkmės tikimybės egzistavimą.

43

Pirmųjų metų pradžioje Alytuje bendruomenės prevencinių grupių idėja buvo priimta palankiai: įvairių sričių

specialistai, organizacijos noriai susirinkdavo į susitikimus, išsakydavo, su kokiais sunkumais susiduria ir

kad svarbu rasti efektyvius jų sprendimo būdus. Visgi ilgainiui specialistai, matydami, jog bendruomenės

gyvenimo kokybės gerinimo darbus reikės atlikti patiems, ėmė priešintis naujovėms. Iš vienos pusės, jie

įvardindavo, jog bendruomenėse yra gausu iki šiol neišspręstų klausimų, kita vertus, atsakomybę už jų

sprendimą perkeldavo „kitiems“, jautėsi patys nieko negalį padaryti, kad pagerintų esamą situaciją. Nors per

vienerius metus buvo surengta nemažai susitikimų, kompetencijos kėlimo seminarų, metų pabaigoje

tikėjimas bendruomenės prevencinių grupių efektyvumu buvo itin mažas, o rajono specialistai itin

konfrontuodavo su iniciatoriais ir slopindavo bandymus parodyti bendruomenės prevencinių grupių naudą. Šį

pasipriešinimą daugiausiai galima sieti su bendruomenės prevencinių grupių, kaip papildomo darbo, o ne kaip

metodo, palengvinančio ir pagerinančio jau esamą darbą, matymu. Taip pat su nevilties perėmimu iš „sunkių

klientų“ (didelė dalis minėtų specialistų dirbo su soc. rizikos grupės asmenimis, nemotyvuotais klientais).

Visgi antraisiais metais specialistai, dalyvavę minėtuose susitikimuose / seminaruose, atlikdami savo darbus

pamažu suvokė, jog susiduria su seminaruose aptarta problematika, o seminarų metu aptarti metodai,

padedantys spręsti iškilusias problemas, išties veikia. Šis praktinis susitikimuose išmoktų dalykų

pritaikymas padėjo specialistams pakeisti nuomonę apie bendruomenės prevencinių grupių svarbą. Taigi nuo

antrųjų metų pastebėtas padidėjęs rajono specialistų įsitraukimas, motyvacija įgyvendinti bendruomenės

gyvenimo kokybės gerinimo metodus.

Širvintose žymaus pasipriešinimo nepastebėta viso bendruomenės prevencinių grupių atsiradimo inicijavimo

metu. Visgi patys rajono specialistai paminėjo, jog iniciatoriaus vaidmuo jiems yra itin svarbus, nes paskatina

atsitraukti nuo skubių einamųjų darbų ir skirti laiko svarbioms, nors mažiau skubioms veikloms –

bendruomenės prevencinių grupių kūrimui.


44

Pasidalijimas atsakomybėmis su vietos įstaigoms, organizacijoms bei pavieniais žmonėmis

Dalis psichosocialinės gerovės vystymo idėjų bendruomenėse lieka neįgyvendintos dėl nusistovėjusių nuostatų, jog jas

turi įgyvendinti kažkas kitas (dažniausiai – kitos įstaigos, institucijos); suvokimo, jog siekiant pokyčių, prie jų turi prisidėti

kiekvienas, stygiaus. Šiuos mąstymo, suvokimo ypatumus galima sieti su ankstesniame skyriuje aptartu pasipriešinimu.

Neretai kaltindami ar perkeldami atsakomybę kitoms organizacijoms, bendruomenės nariai išsako ir bendruomenėje

esančias problemas. Iniciatoriams vertėtų į jas atkreipti dėmesį situacijos analizės bendruomenėje metu. O identifikavus

esminius sunkumus, svarbu aptarti su bendruomenės nariais, ką jie gali pakeisti, pagerinti patys; kokios yra jų galimybės

vietiniame lygmenyje. Aptariant organizacijų ribotumus ir galimybes, vertinga prisiminti žmogaus asmeninio gyvenimo

analogiją: kiekvienas žmogus turi tam tikrų duotybių, tam tikras ribas, kurių nesirenka pats (pavyzdžiui, nepasirinksi

šeimos, kurioje gimei, tam tikrų ligų, nelaimių ir t.t.), tačiau tose ribose jis yra laisvas rinktis (pavyzdžiui, su kuo bendrauti,

kokias veiklas atlikti, kaip priimti esamą situaciją ir t.t.). Taigi ir organizacijos, veikiančios bendruomenės lygmenyje, negali

išleisti naujų įstatymų, pakeisti šalies ekonominės politikos, tačiau gali tiesiogiai padėti kiekvienam bendruomenės nariui,

kuriam reikia pagalbos, gali atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį į tam tikrų įstatymų tobulinimo svarbą bei daugelį kitų

dalykų. Taigi itin svarbu aptarti, ką konkrečiai gali kiekviena organizacija, specialistas, kad situacija bendruomenėje

pagerėtų.

Jei iniciatorius priklauso vietos bendruomenei, svarbu, kad ir jis prisiimtų tam tikras bendruomenės kokybės gerinimo

veiklas. Taip sukuriamos prielaidos palankesniam iniciatoriaus vertinimui, taigi ir didesniam jo idėjų priėmimui. Jei

iniciatorius yra išorinė organizacija, būtų svarbu įgyvendinti ne pasidalijimą atsakomybėmis, kaip aptarta pirmuoju atveju, o

atsakomybių perdavimą: ilguoju laikotarpiu iniciatoriaus – organizatoriaus funkcijas turėtų atlikti vietos organizacija,

aktyviausiai įsitraukę bendruomenės nariai. Dažniausiai jais tampa keletas bendruomenės prevencinių grupių narių.

Klausimą, kas iš vietos organizacijų, specialistų nori ir gali atlikti tam tikras organizatoriaus funkcijas jau pirmaisiais

metais, o antraisiais – jau veikti savarankiškai, svarbu atvirai iškelti jau projekto pradžioje, kad bendruomenės nariai patys

nuspręstų, kas nori šias funkcijas atlikti. Atkreipkite dėmesį, pačios organizacijos noras – būtina sąlyga. Tik esant

asmeniniam apsisprendimui galima tikėtis žmonių vidinės motyvacijos bei bendruomenės prevencinių grupių veiklos

sėkmės. Priešingu atveju didėja tikimybė, jog iniciatoriui baigus savo veiklas iniciatyvos bendruomenėje taip pat užges.

Bendruomenės prevencinių grupių atsiradimo skatinimo metu iniciatoriui svarbu atlikti savo, kaip organizatoriaus,

vaidmenį, prisiimtas atsakomybes (jei iniciatorius yra vietos bendruomenės organizacija), tačiau neatlikinėti veiklų, kurios

yra vietos bendruomenės atsakomybė. Jau pirmųjų metų pradžioje verta išsklaidyti neretai pasitaikančią bendruomenės

narių iliuziją (ypač jei iniciatorius yra išorinė organizacija), jog visas reikiamas veiklas atliks iniciatorius. Tačiau šioje vietoje

gali susiformuoti jau anksčiau aptarta vietos specialistų baimė, jog siūloma atlikti papildomus darbus, taigi svarbu kalbėti

ir apie tai, kad reikiamos veiklos (bent jau dauguma jų) jau ir taip yra atliekamos: iniciatorius tik pristato metodą, kaip jas

galima atlikti efektyviau.

Jeigu atsitiktų taip, kad vietos bendruomenė net po vietos sunkumų identifikavimo, aptarimo bei efektyvių sprendimo

metodų pristatymo lieka abejinga, iniciatorius gali mandagiai parodyti, jog jis „nėra linkęs priverstinai dirbti jų gerovei“

(Kočiūnas, 1995). Kartais (ypač kai iniciatorius parengia pernelyg intensyvų veiksmų planą) laikinas iniciatoriaus

pasitraukimas paskatina bendruomenės narius patiems imtis atsakomybės.

45

Veiklų pirmųjų metų viduryje iniciatoriai su vietos valdžios atstovais aptarė, kas iš jų prisiims bendruomenės

prevencinių grupių organizatoriaus vaidmenį. Šias atsakomybes prisiėmė rajono Vaiko teisių apsaugos

skyriaus vedėja ir jos padėjėja. Įsigilinę į bendruomenės prevencinių grupių svarbą, rajono savivaldybės

specialistai drauge su seniūnijų atstovais nusprendė, jog jų rajone efektyviausios bendruomenės prevencinės

grupės veiktų būtent seniūnijų lygmenyje. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į artimiausią specialistų

kontaktą su vietos gyventojais (seniūnijų darbuotojai pažinojo žmones, kuriems reikalinga pagalba, vietos

problematiką ir buvo linkę ją spręsti, bendruomenės prevencines grupes naudojant kaip atliekamą darbą

pagerinantį metodą). Visas atsakomybių prisiėmimo ir pasiskirstymo procesas užtruko apie pusmetį.

Širvintose bendruomenės prevencines grupes nutarta organizuoti rajono lygmeniu. Organizatorių

atsakomybes prisiėmė jau veikiančios panašios darbo grupės, kurias sudaro įvairių sričių specialistai,

aktyvūs bendruomenės veikėjai, atstovai.

Su šeimomis dirbantis švedų psichoterapeutas Tryggve Balldin, 2012 m. viešėdamas Lietuvoje, su metodikos

autoriais dalijosi švedų patirtimi, kaip bendruomenės nariai padeda vieni kitiems. Jis pasakojo apie vyrą

lietuvį, kuris (palikęs savo šeimą Lietuvoje) uždarbiavo Švedijoje. Šio vyriškio kaimynai pastebėjo, jog jis

nemažai išgėrinėja, ėmė su juo artimiau bendrauti bei sužinojo, kaip jis išgyvena dėl išsiskyrimo su šeima.

Bendruomenė susivienijo šiuo klausimu bei paragino vyrą pasikviesti šeimą gyventi drauge, padėjo jo žmonai

susirasti darbą. Tokiu būdu buvo išspręsta pirminė lietuvio problema, skatinusi jį griebtis alkoholio ir vedusi į

destrukciją.

Aptartą kaimynų bendruomenės reagavimo būdą galima sieti su švedų mąstymu, kultūra, kur kiekvienam yra

svarbu, kas dedasi šalia jo. Toks mentalitetas yra itin vertingas bendruomenėms, nes kai kiekvienas jos narys

yra suinteresuotas bendra gerove, prisideda prie jos, gyvenimo kokybė gerėja sinergijos principu, t.y. kai

vienas plius vienas yra daugiau nei du. Lietuvoje šios nuostatos, mąstymo būdas yra formavimosi stadijoje,

taigi yra labai svarbu, kad vietos organizacijos, seniūnijos skatintų kiekvieną bendruomenės narį įsitraukti į

tarpusavio pagalbą. Galima sukurti įvairių tai bendruomenei tinkančių priemonių padidinti žmonių įsitraukimą,

pavyzdžiui, sukūrimas projekto „draugiška kaimynystė“ (analogas saugiai kaimynystei, tik šiuo atveju

akcentuojama tarpusavio pagalba vieni kitiems).

Geroji patirtis Alytuje.

Geroji patirtis Švedijoje.

46

Galimi iššūkiai bendruomenės prevencinių grupių veiklai

Bendruomenės prevencinės grupės sėkmingai veikia daugybėje šalių (pavyzdžiui, Norvegijoje). Bendruomenės

prevencinių grupių veikla - metodas bendruomenės gyvenimo kokybei gerinti – sėkmingai diegiama Lietuvoje. Visgi,

inicijuojant bei vykdant bendruomenės prevencinių grupių veiklą svarbus suvokimas, jog šios grupės, jų nariai ne tik atneša

didelę naudą pavieniams asmenims, šeimoms ir bendruomenei, bet ir susiduria su iššūkiais, kuriuos svarbu pasitikti ir

jiems pasirengti.

Viena iš pagrindinių bendruomenės prevencinių grupių veiklos sėkmės prielaidų – jos narių tikėjimas atliekamos veiklos

prasme. Šis aspektas itin aktualus sudarant pradinę grupės narių sudėtį: rekomenduojama, jog nariai dalyvautų savo noru,

siekdami ne asmeninių tikslų, o didesnės gerovės pažeidžiamoms šeimoms ir vaikams; būtų aktyvūs visuomenės nariai,

ne bijantys, o inicijuojantys pokyčius bendruomenėje. Taip pat svarbu suvokti, jog pokyčiai – ilgalaikis procesas, o mažos

galimybės pamatyti savo veiklos rezultatus gali sumažinti motyvaciją ir tikėjimą veiklos prasmingumu. Šioje vietoje tenka

pastebėti, kad bendruomenės prevencinės grupės nariai ne tik organizuotų supervizijas ar kitas paramos formas

specialistams, bet ir sau patiems. Grupės viduje būtina kurti atvirumo ir palaikymo kultūrą, pastebėjus narių motyvacijos

sumažėjimą, kalbėtis apie tai. Bendruomenės prevencinės grupės narių tikėjimas, vidinė motyvacija, susiduriant su

sunkumais darbe, laikui bėgant gali svyruoti: šiuo atveju svarbi kiekvieno nario savistaba ir nuolatinis savo tikėjimo

stiprinimas kalbantis su kolegomis, psichologais, užsitikrinant laisvo laiko galimybes, atostogas, kurių metu atgaunamos

fizinės jėgos, emocinė pusiausvyra, bendra žmogaus energija ir nusiteikimas darbui. Taip pat tenka pripažinti, jog ne visi

specialistai gali ir nori atlikti bendruomenės prevencinei grupei priskiriamas veiklas bei ne visiems pakanka tikėjimo ir

ryžto dirbti tokį darbą: tokiu atveju reikia paleisti tuos grupės narius ir atrasti tuos, kuriems ši veikla bus priimtina.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo gali susidurti bendruomenės prevencinė grupė – Nors grupės veiklos biudžeto stygius.

pradžioje galima veikla ir be papildomų kaštų, visgi ilgainiui bendruomenės prevencinės grupės biudžetas gali įtakoti

veiklos rezultatus: lėšos reikalingos socialinių paslaugų plėtrai ir tobulinimui bendruomenėje, individualių atvejų

sprendimui (pagalbai individualiems asmenims, šeimoms), bendruomenės prevencinės grupės narių atlyginimams ar

priedams prie atlyginimo (pavyzdžiui, tyrimams ir kitoms veikloms, reikalaujančioms nemažai specialistų kompetencijos ir

laiko, atlikti). Visgi, nepaisant biudžeto svarbos bendruomenės prevencinės grupės veiklai, Tolfree teigimu, „geras

Gatekeeping'as – labiau požiūrio ir filosofijos nei resursų prieinamumo išdava” (Tolfree, cit. pg. Bilson, Harwin, 2003). Tai

patvirtina ir sėkmingos patirtys Afrikos šalyse, kurios nėra priskiriamos prie ekonomiškai išsivysčiusių šalių (Bilson,

Harwin, 2003).

Kiekvienam bendruomenės prevencinės grupės nariui taip pat svarbu turėti aiškią Pokyčiai, priimtino rezultato sampratą.

dirbant su bendruomenės soc. rizikos šeimomis, asmenimis, turinčiais įvairių priklausomybių, kitais sunkiais klientais, yra

pasiekiami, tačiau dažnai būna gerokai mažesni, nei tikisi specialistai. Bendruomenės prevencinių grupių susitikimų metu

išnagrinėtų individualių atvejų skaičius taip pat yra daug mažesnis už asmenų, susiduriančių su dideliais sunkumais,

skaičių bendruomenėje. Taigi tik tuomet, kai bendruomenės prevencinė grupė kaip organizacinė struktūra ir kiekvienas jo

narys supras, kas yra patenkinami rezultatai, peržiūrės ir įvertins savo lūkesčius bei išmoks džiaugtis nedideliais pokyčiais

– galimas narių pasitenkinimas grupės veikla bei darbas joje ilguoju laikotarpiu.

Čia aptarėme vos keletą iššūkių, su kuriais susiduria kiekviena bendruomenės prevencinė grupė. Po keleto grupės veiklos

metų iššūkių gali būti kur kas daugiau ir įvairesnių. Bilson ir Harwin pamini (kai bendruomenės teisinius sunkumus

prevencinei grupei dar nėra suteikta pakankamai teisinių įgaliojimų vykdyti efektyvią veiklą; kai tenka keisti įstatymus

norint išspręsti pažeidžiamų asmenų sunkumus), , o ypač – poreikį keisti išskaidytas ar persidengiančias atsakomybes

nuostatas, kad būtų pakeisti įstatymai, o drauge ir žmonių gyvenimai (Bilson, Harwin, 2003).

47

PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMO BENDRUOMENĖJE VERTINIMAS

49

Situacijos bendruomenėje įvertinimas bei prevencinių grupių veiklos planavimas yra kelių etapų procesas, kuris paprastai

prasideda nuo problemos apibrėžimo ir įvertinimo plano sukūrimo. Nors konkretūs etapai gali skirtis, jie paprastai apima

bendruomenės poreikių ir išteklių įvertinimą, efektyvios programos ar tam tikrų veiksmų plano parengimą, jos

įgyvendinimą bei grįžtamąjį ryšį, kuris vėliau panaudojamas veiklos ir / ar programos tobulinimui. Reikia pastebėti, kad

bendruomenės vertinimas nėra vienkartinis procesas, bet kintantis ir papildomas laike. Dažniausiai naudojami etapai yra

apibendrintai pateikiami 11 paveiksle.

ĮVERTINIMASIšsamus šeimų, bendruomenės,

agentūrų / tarnybų vertinimas

ATASKAITOSRezultatų ir pastangų

vertinimas

PLANAVIMASAgentūros strateginis

planasBendrijos veiksmų

planas

ĮGYVENDINIMAS

11 pav. Bendruomenės situacijos įvertinimo procesas (Moore, 2009).

50

Tos pačios šalies skirtingos bendruomenės gali nemažai skirtis viena nuo kitos (problematikos, turimų resursų bei kitais

aspektais), taigi ir jų gyvenimo kokybės, kitų rodiklių gerinimo pastangos taip pat gali varijuoti. Nepaisant minėtos

įvairovės, visose bendruomenėse yra bendras aspektas, nemaža dalimi lemiantis visų veiklų sėkmę – žmonės, dirbantys

kartu. Bendra ateities vizija ir įsipareigojimas pagerinti bendruomenės gyvenimo kokybės rodiklius gali duoti geresnių

rezultatų nei dirbant atskirai. Pasitikėjimu grįsti santykiai turi lemiamos reikšmės plėtojant bendrą bendruomenės viziją

bei atliekant bendruomenės vertinimą. Šiam tikslui įgyvendint pritraukiami įvairūs suinteresuoti subjektai iš įvairių

sektorių. Bendruomenės komandą taip pat turėtų apimti žmonės, labiausiai kenčiantys nuo svarstomos problemos.

Pavyzdžiui, jei bendruomenėje siekiama padidinti žmonių, baigusių vidurinę mokyklą, skaičių, į programos įgyvendinimą

įtraukiami vaikai, kurių prastas mokyklos lankomumas ir / arba kurie iš jos buvo pašalinti. Jei bendruomenė yra sutelkusi

dėmesį į kovą su skurdu, siekiant efektyvesnių rezultatų, svarbu įtraukti mažas pajamas turinčius ir vienišus tėvus.

Galiausiai, prieš pradedant įvertinimą, taip pat labai svarbu apgalvoti bendruomenės kultūros įvairovę bei mažumos grupių

indėlį (County Health Rankings, 2013).

Bendruomenės situacijos analizė

Vienas iš pirmųjų žingsnių siekiant geresnės bendruomenės gyvenimo kokybės yra situacijos vertinimas – apžvelgiami

bendruomenės poreikiai, ištekliai, stipriosios pusės ir turtas (angl. ). Šiuo atveju norima suprasti, kas padeda bei kas assets

trukdo žengti bendruomenei geresnio gyvenimo link (County Health Rankings, 2013).

Bendruomenės išteklių ir poreikių vertinimo procesas turi būti vykdomas, pasitelkiant bendruomenės gyventojus. Tai

reiškia, kad gyventojai patys sprendžia, ką jie nori įvertinti, kaip jie nori tai daryti, kaip jie nori pateikti rezultatus bei kaip jie

nori panaudoti rezultatus bendruomenės labui. Bendruomenių skatinamos intervencijos yra sėkmingiausios tuomet, kai

bendruomenė vaidina svarbų vaidmenį nustatant problemas ir apibrėžiant priemones joms išspręsti (Institute of Medicine,

1988, cit. pg. Mizoguchi ir kt., 2004). Reikia pastebėti ir tai, kad bendruomenės nariams šiuo atveju leidžiama pajausti, jog jų

poreikiai yra svarbūs. Be to, klausiant gyventojų nuomonės apie esamas paslaugas, apie galimybes spręsti kylančius

sunkumus, dalis atsakomybės perduodama ir pačiai bendruomenei. Gyventojai tampa ne pasyviais paslaugos gavėjais, bet

aktyviais nariais – vertinantys, sprendžiantys ir galintys įtakoti pokyčius. Taigi situacijos bendruomenėje įvertinimo

procesas jau pats savaime yra tikslingos pagalbos pradžia.

Bendruomenės poreikių ir išteklių apibūdinimas reiškia suprasti bendruomenę įvairiais būdais. Bendruomenė, visų pirma,

gali būti apibrėžiama geografiniu požiūriu ir geografine situacija – tai gali būti raktas tam tikroms problemoms atrasti. Tuo

pačiu metu svarbu suprasti bendruomenės ypatumus. Bendruomenės prevencinė grupė turi pažinti savo žmones – jų

kultūrą, problemas, tarpusavio santykius – ir plėtoti savo santykius su jais (Community Tool Box, 2013). Pavyzdžiui,

bendruomenė gali būti apibrėžiama pagal jos gyventojų fizines charakteristikas: kur jie gyvena, renkasi, vietos, kurios jiems

yra svarbios. Šių vietų charakteristikos gali nemažai papasakoti apie žmones, sudarančius bendruomenę. Jų savivoka,

nuostatos ir siekiai dažnai atsispindi tose vietose, kurias jie pasirenka – ar yra verčiami aplinkybių ar diskriminacijos –

gyventi, dirbti, rinktis, leisti laisvalaikį. Bendruomenei aprašyti taip pat surenkama informacija apie socialinę struktūrą,

infrastruktūrą, demografinius požymius, ekonominius rodiklius ir kt.

(Community Tool Box, 2013). Remiantis numatytais informacijos šaltiniais, siekiama atsakyti į klausimus:

kokiais ištekliais disponuoja bendruomenė ir su kokiomis problemomis susiduria dažniausiai?

kokios psichosocialinės (ar kitos) paslaugos reikalingos bendruomenėje? Koks šių paslaugų

prieinamumas, kokybė? Ar šių paslaugų pakanka gyvenimo kokybei pagerinti ir užtikrinti?

koks psichosocialinių paslaugų plėtros ir tobulinimo poreikis bendruomenėje?

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus bei apibūdinti bendruomenę, šiame etape reikia išanalizuoti jau turimą informaciją bei

numatyti trūkstamos informacijos rinkimo būdus ir jos šaltinius. Renkant informaciją bendruomenės nariams

rekomenduojama, visų pirma, Tenka apsibrėžti duomenų rinkimo nustatyti, kada ir kaip bus renkama informacija.

terminus ir laiką. Tuo pačiu pravartu apsispręsti, ar į duomenų rinkimą įtrauksite galimus partnerius, institucijas, pavienius

asmenis. Be to, yra gera idėja rinkti informaciją reguliariai, pavyzdžiui, kartą per dvejus metus. Tai padeda gauti naujos

informacijos, išnagrinėti tendencijas bei nustatyti veiklų efektyvumą (Community Tool Box, 2013). Taip pat yra svarbu

nustatyti, ką norima sužinoti. Ką būtent jūsų grupė siekia sužinoti? Ar tai tiesiog statistiniai duomenys (pavyzdžiui, jaunų

asmenų, auginančių vaikus iki 3 metų, skaičius bendruomenėje), ar tai būtų labiau kokybinė informacija (pažeidžiamų

šeimų istorijos ir atvejai, vietinių aktyvistų iniciatyvų aprašymai ir pan.)? Galiausiai, reikia apsvarstyti, kas surinks reikiamą

informaciją. Priklausomai nuo svarstomo klausimo, informaciją surinkti gali būti įtraukti įvairūs asmenys – prevencinės

grupės nariai, įstaigų darbuotojai, savanoriai, bendruomenės gyventojai ir pan. (Community Tool Box, 2013). Kartais

duomenis surinkti prireikia ypatingo jautrumo, specialių žinių ir kompetencijos (pavyzdžiui, atliekant išsamų interviu su

smurtą patyrusiomis moterimis ir vaikais), taigi tampa svarbus asmenų, renkančių duomenis, tinkamas problemos

supratimas ir apmokymas.

Bendruomenės ištekliai ir probleminių sričių identifikavimas

Vertinant bendruomenę ir jos poreikius, nemažas dėmesys turi būti skiriamas ir jos ištekliams, stipriosioms pusėms.

Bendruomenės ištekliai žengia koja kojon su jos galimybių plėtojimu. Bendruomenių turtą / išteklius sudaro asmenys,

grupės, organizacijos ir institucijos. Pavyzdžiui, gyventojai, kurie mėgsta skaityti, gali būti mentoriai vaikams bei skaityti

silpnaregiams suaugusiems, o gyventojai, kurie mėgsta sodą ir sodininkystę, – dalintis informacija apie sodą ar prižiūrėti

vaikus, kad jie vaikščiotų ir žaistų saugiai. Bendruomenėje esančios bažnyčios gali suteikti patalpas bendruomenės

nariams susitikti, o mokyklos – platinti bendruomenės susitikimų skrajutes per moksleivius (Mizoguchi ir kt., 2004). Taigi,

apibūdinant bendruomenę bei atliekant jos vertinimą, būtina pabrėžti ir identifikuoti jos turtą / išteklius, kuriais bus

paremti teigiami gyvnimo kokybės pokyčiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jie yra orientuoti į stipriąsias puses ir išteklius, o

ne poreikius (Minkler, 1997, cit. pg. Mizoguchi ir kt., 2004).

51

52

Ankstesniuose skyriuose nagrinėjome Lietuvos situaciją bei labiausiai rūpestį keliančius klausimus (žr. sk. „Gyvenimo

kokybė Europoje ir Lietuvoje“). Kiekviena bendruomenė nėra atsieta nuo bendro šalies konteksto ir kylantys sunkumai

didele dalimi nulemti bendros situacijos Lietuvoje. Visgi, kaip minėta anksčiau, kiekviena bendruomenė turi jai specifinius

išteklius bei problemines sritis. Kas gi gali būti vadinama bendruomenės problema? Jų gali būti pačių įvairiausių ir

tikriausiai jau numanote pagrindinius „pretendentus“. Alkoholio ir narkotikų vartojimas, skurdas, vaikų nepriežiūra,

smurtas šeimoje, paauglių nėštumas, nusikalstamumas, aplinkos užterštumas, pagalbos tarnybų stygius, darbo vietų

trūkumas... Tačiau užuot sudarinėję ilgą ir nesibaigiantį problemų sąrašą, toliau pateikiame keletą kriterijų, galinčių padėti

išskirti pačias aštriausias bendruomenės problemas (Community Tool Box, 2013):

Dažnis – problema atsiranda pernelyg dažnai.

Trukmė – problema tęsiasi jau kurį laiką.

Apimtis – problema paveikia daug žmonių.

Sunkumo laipsnis – problema sutrikdo asmenį ar bendruomenės gyvenimą.

Teisingumas equity (angl. ) – problema atima žmonių juridines ar moralines teises.

Suvokimas – svarstomas klausimas yra suvokiamas kaip problema.

1 lentelė. Minčių lietus: bendruomenės ištekliai (County Health Rankings, 2013).

Asmenys Įgūdžiai, gabumai ir bendruomenės narių patirtis Individualios įmonės Gyventojų iniciatyvos Rėmimas / finansiniai rėmėjai

Organizacijos Verslo įmonių asociacijos Piliečių asociacijos Kultūrinės organizacijos Komunikacijų organizacijos Religinės organizacijos

Privačios ir nevyriausybinės organizacijos Aukštojo mokslo institucijos Ligoninės Socialinių paslaugų agentūros

Viešosios įstaigos ir paslaugos Mokyklos Policija ir gaisrinė Bibliotekos Parkai ir poilsiavietės

Fiziniai ištekliai Nepanaudota žemė Komercinės ir pramoninės struktūros Energetikos ir atliekų ištekliai Reklaminiai skydai ir bendruomenės skelbimų

lentos Gyventojų susitikimo vietos

Neformalios organizacijos ir „nematerialus turtas“ Kaimynystės asociacijos ir kitos socialinės

grupės Bendruomenės reputacija Bendruomenės pasididžiavimas Bendruomenės istorija ir sutelktumo jausmas

Tiek bendruomenės išteklių, tiek probleminių sričių pradiniam identifikavimui gali padėti bendruomenės prevencinės

grupės narių „minčių lietus“, „apskrito stalo“ diskusijos ir / arba žemėlapių sudarymas (žr. 1 lentelę). Pavyzdžiui, Mizoguchi

ir kt. (2004) siūlo bendruomenės prevencinės grupės nariams susitikimo metu paruošti svarstytiną probleminių sričių

sąrašą. Kiekvienas grupės narys savarankiškai apmąsto kiekvieną problemą ir pateikia savo įvertinimą 5 balų skale (1 –

visiškai nesvarbi / nėra problemos, 5 – labai svarbi / didelė problema). Vėliau rezultatas apibendrinamas, apžvelgiant

pateiktus atsakymus ir apsvarstant nuomonių skirtumus. Kitas galimas variantas – suskaičiuojami kiekvienos

probleminės srities surinkti taškai ir šios išdėliojamos prioriteto tvarka. Visgi, „apskrito stalo“ diskusijos turi tam tikrus

ribotumus: kai kurios nuomonės lieka neišsakytos, sėkmė priklauso nuo grupės aktyvumo ir įsitraukimo į diskusiją,

surinkta informcija ne visuomet atspindi visą bendruomenę ir jos situaciją. Siekiant išlaikyti objektyvumą ir surinkti

informaciją iš kuo daugiau žmonių neretai pasitelkiama gyventojų apklausos ir / ar interviu (Mizoguchi ir kt., 2004).

Tiesiogiai bendraujant su vietos gyventojais, galima geriau suprasti, kas jiems yra sunkiausia, ko trūksta, kad jų sunkumai

palengvėtų, dėl kokių priežasčių jie nesikreipia į tam tikras organizacijas ar negauna reikiamų paslaugų. Pačių gyventojų

tiesiogiai išsakytos mintys padeda pamatyti gyvenimo situaciją per jų suvokimo prizmę. Tuo pačiu tiesioginis bendravimas

su bendruomenės nariais ir jų poreikių išsiaiškinimas leidžia pamatyti gyvumą tų problemų, kurios rašomose strategijose

bei ataskaitose dažniausiai išsakomos tik protu, nesąmoningai ginantis nuo jų keliamo pykčio ir beviltiškumo jausmo

(Bobinienė, Voitechovič, 2012). Reikia pastebėti ir tai, kad interviu leidžia surinkti daug daugiau informacijos, kuri,

pavyzdžiui, atliekant apklausas internetu, lieka neišsakyta ir neatskleista. Visgi tiesioginis bendravimas, ypač su

pažeidžiamais asmenimis, reikalauja tam tikro pasiruošimo bei daug daugiau laiko sąnaudų.

53

Pateiksime paauglių neštumo problemos viename iš JAV miestų analizę. Hillsboro miesto bendruomenėje 7,6

iš 100 mergaičių 15-19 metų amžiaus pastoja, o tai yra daugiau nei 50% už nacionalinį vidurkį ir apima visus

aukščiau paminėtus problemos įvardinimo kriterijus. Problema buvo apibrėžta kaip „Pernelyg daug paauglių

mergaičių susilaukia ir turi vaikų“, vengiant įvardinti problemos galimas priežastis ir sprendimus (pavyzdžiui,

tokias formuluotes kaip „paauglės pastoja, kadangi mūsų visuomenėje nėra vertinamas susilaikymas nuo

ankstyvų lytinių santykių“). Svarstomos problemos analizę apima keletas žingsnių:

1. Klausimai apie problemą / tikslus, siekiant nustatyti pagrindinius dalyvius, elgesį bei jo padarinius.

Elgesys ir dalyviai, kurie prisideda prie nepilnamečių nėštumo problemos, yra:

ankstyvas jaunimo seksualinis gyvenimas, nenaudojant apsauginių priemonių;

tėvai ir globėjai, neprižiūrintys savo vaikų buvimo vietos;

paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nesiūlo konsultacijų, informavimo apie

lytinę sveikatą, apsaugos priemones;

mokyklų sistema, kuriai trūksta išsamaus lytinio švietimo programų ir popamokinės veiklos;

žiniasklaida, kurioje atsitiktiniai nesaugūs lytiniai santykiai vaizduojami kaip norma.

Geroji patirtis JAV: problemos analizė.

54

Ši analizė nurodo, kad visapusiška intervencija, nukreipta į įvairių sričių ir elgesio pokyčius, gali būti

efektyviausias būdas keisti požiūrį ir šios bendruomenės normas. Anksti tapę tėvais paaugliai veikia savo

vaikų vystymąsi ir padidina tikimybę, kad ciklas bus kartojamas. Kadangi pagalba paaugliams-tėvams

auginant vaikus kainuoja kur kas daugiau specialistų laiko ir bendruomenės lėšų, paauglių nėštumų

prevencija Hillsboro bendruomenėje yra pirmaeilės svarbos.

2. Įsišaknijusių problemos priežasčių analizė, siekiant nustatyti sąlygas / elgesį ir susijusias

intervencijas, kurios gali prisidėti prie gerinimo („Bet kodėl?“ analizė). Problema yra ta, kad

„pernelyg daug paauglių mergaičių susilaukia ir turi vaikų“, bet kodėl?

„Bet kodėl?“ Nes jos per anksti tampa lytiškai aktyvios, neturi galimybių arba nežino, kaip naudoti

kontraceptikus, neturi jokių ateities planų, alternatyvios veiklos.

„Bet kodėl?“ Nes jos nėra mokomos jų tėvų ar mokykloje apie apsaugines priemones.

„Bet kodėl?“ Nes jų tėvai ir mokyklų sistema gali manyti, kad kalbėjimas apie apsaugos priemones

prilygsta leidimui paaugliams turėti lytinių santykių.

„Bet kodėl?“ Kadangi tėvams nepatogu pripažinti seksualinį vaikų vystymąsi ir jie nerimauja dėl

ateities pasekmių.

Remiantis šia priežasčių analize, galima nustatyti kai kurias konkrečias sąlygas / elgesį ir

susijusias intervencijas, kurios gali prisidėti prie situacijos gerinimo. Šiuo atveju tai apima:

per mažai informacijos apie galimus neigiamus paauglių seksualinio aktyvumo padarinius

(pavyzdžiui, nėštumas, lytiškai plintančios ligos) – teikti informaciją, naudojant viešųjų

paslaugų skelbimus, populiarias radijo stotis ir paauglių žurnalus;

įgūdžių stoka atlaikyti spaudimą seksualinei veiklai – atkaklumo ir gebėjimo pasakyti „ne“

ugdymas mokyklose ir jaunimo organizacijose;

menkos galimybės naudotis kontraceptinėmis priemonėmis – pateikti mokomąją medžiagą ir

atskirų, nebrangių būdų paaugliams gauti kontraceptikus bei kurti telefonines linijas, skirtas

atsakyti į paauglių klausimus;

alternatyvios veiklos jaunimui stoka – remti popamokinę veiklą ir pramogas vietos

bendruomenės centruose, bažnyčiose ir mokyklos teritorijoje;

savo ateities planų suvokimo trūkumas – priskirti paaugliams mentorius, kurie padėtų didinti

savigarbą, teiktų informaciją apie švietimo ir įsidarbinimo galimybes, mokytų ir skatintų kelti

bei formuluoti karjeros tikslus.

55

3. Stabdančių ir varomųjų jėgų identifikavimas. Jėgos, stabdančios Hillsboro paauglių situacijos ir

problemos sušvelninimą, gali būti, pavyzdžiui, žmonių jausmas, tarsi jie negali pakeisti paauglių

elgesio – „paaugliai yra paaugliai“; per mažai duomenų ir bendruomenės informavimo apie šią

problemą ir jos poveikį tiek paaugliams, tiek ir visai bendruomenei; įsitikinimas, kad taip atsitinka

„kitiems“, bet ne mano vaikui ir pan. Jėgos, kurios gali paskatinti pokyčius, apima suvokimą, kaip

problema yra susijusi su kitais bendruomenės klausimais (lytiškai plintančių ligų plitimas, vaikų

skurdas, darbo vietų nekvalifikuotiems darbuotojams stygius); didėjantis paauglių motinų

matomumas bendruomenėje; plačiai vykstančios diskusijos dėl vaiko gerovės reformos. Kiekviena

iš šių jėgų nurodo intervencijos taškus ir, laikui bėgant, į prevenciją orientuotą iniciatyvą.

4. Problemos / tikslų ryšys su kitais gyvenimo kokybės aspektais. Hillsboro bendruomenės prioritetas

yra nepilnamečių nėštumo problema. Žinome, kad ankstyvas nėštumas gali būti žalingas tiek

motinos, tiek ir vaiko sveikatai ir gerovei. Paauglių nėštumo problema yra neatskiriamai susijusi su

skurdu, savigarbos stoka, seksualinių papročių pokyčiais, komunikacijos spragomis tarp vaikų ir

tėvų bei daugelio vaikų jausmu, jog jie neturi šviesios ateities. Sąveikos su įvairiais jaunimo

klausimais matymas įgalina visapusišką požiūrį į bendruomenę, o taip pat padidina „sniego

gniūžties“ efekto tikimybę (šaltinis: Community Tool Box, 2013).

Reikiamų paslaugų identifikavimas ir jų prieinamumo įvertinimas

Greta bendruomenės išteklių ir probleminių sričių svarią vietą užima bendruomenėje esančios paslaugos ir jų

prieinamumas. Gali būti ir taip, jog tam tikrų paslaugų nebuvimas ar jų stygius ir nepasiekiamumas tam tikroms

bendruomenės grupėms (o dažniausiai tai būna pažeidžiami asmenys ar bendruomenės mažumos) išryškės kaip

pagrindinė rūpesčių kelianti ir tobulintina sritis. Taigi, vertinant gyvenimo kokybę, siektina aprėpti kuo daugiau

bendruomenės aspektų (ypač įvertinimą atliekant pirmą kartą) – ne tik sužinoti gyventojų nuomonę apie jų padėtį,

sveikatą, uždarbį ir pan., bet ir apie gaunamas paslaugas, jų kokybę ir prieinamumą. Reikia pastebėti, kad reikiamų

paslaugų identifikavimas gali būti atliekamas ne tik įvertinus bendruomenės poreikius, bet ir įvairiose įstaigose dirbančių

specialistų nuomonę apie esamą psichosocialinių paslaugų ir jų prieinamumo situaciją rajone. Bendruomenės tikslinės

grupės ir specialistų anketinės apklausos pavyzdžiai pateikiami atitinkamai Priede Nr. 1 ir Priede Nr. 2.

56

Anketų bendruomenės tikslinėms grupėms parengimas bei apklausų atlikimas

Organizuojant bendruomenės poreikių vertinimą, svarbu atsakyti į klausimus, (anketavimas, kokia forma atlikti įvertinimą

interviu, stebėjimas), (pateiks klausimus, paduos / paims anketą), kas bendraus su gyventojais kur ir kaip bus atliekamas

įvertinimas kaip bus užtikrintas (internetu, įstaigose, gyventojų namuose, renginių metu) bei pateiktos informacijos

konfidencialumas visi bendruomenės gyventojai,. Be to, reikia apsibrėžti, ar į vertinimą bus įtraukti ar bus siekiama įvertinti

tik tam tikros grupės (pavyzdžiui, besilaukiančių jaunų motinų, darbo netekusių asmenų, pagyvenusių ar neįgaliųjų

asmenų ir t.t.) situaciją. Neretai į klausimą, kokias žmonių grupes apklausti, galima atsakyti atlikus ankstesniame skyriuje

aptartą situacijos analizę, po kurios išryškėja preliminari bendruomenės problematika. Kartais pati nagrinėjama problema

ar įvertinimo tikslas nusako būtinybę pasirinkti ir įvertinti tam tikrus bendruomenės atstovus. Pavyzdžiui, jei norima

sužinoti, ko bendruomenės gyventojai tikisi iš bendruomenės centro, ir yra žinoma, kad apie 25% gyventojų yra vyresni nei

65 metų, 20% yra socialiai remtinos jaunos šeimos, tuomet svarbu, kad pasirinkta tikslinė grupė turėtų panašias

charakteristikas (t.y. būtų apklausta apie 25 proc. vyresnio amžiaus žmonių ir apie 20 proc. remtinų jaunų šeimų).

Nepriklausomai nuo pasirinkto vertinimo metodo ir tikslinės grupės, planuojant ir organizuojant vertinimą, visuomet reikia

turėti galvoje, (ką norima sužinoti), (kiek turima lėšų, koks yra įvertinimo tikslas kokiais ištekliais disponuojama

informacijos šaltinių, suinteresuotų asmenų ir pan.) ir .kiek turima laiko

Rengiant anketą, svarbu atsižvelgti į bendruomenės demografinius rodiklius. Kadangi bendruomenę sudaro įvairaus

išsilavinimo ir statuso žmonės, turi būti siekiama, kad klausimai būtų suformuluoti paprasta kaba, vengiant specifinių

posakių ar pasakymų. Kai tyrimas orientuotas į žemesnio socialinio sluoksnio asmenis, anketoje rekomenduojama

pateikti daugiau uždarų klausimų (su pateiktais galimais atsakymų variantais), klausimai suformuluojami šnekamąja

kalba. Tikslinių grupių anketos pavyzdys pateikiamas Priede Nr. 1.

Tam tikrų klausimų parinkimas turi remtis klausimais: dėl ko svarbu gauti šią informaciją? Kaip ši informacija bus

panaudota? Ar šis anketos klausimas leis atsakyti į keliamus tikslus? Parinkti tinkamus anketos klausimus taip pat gali

padėti Mizoguchi ir kt. (2004) siūlomi metodai. Pateiksime kai kuriuos iš jų:

Minčių lietus kiekvienai svarstomai problemai. Pavyzdžiui, asmeninė sauga, nusikalstamumas, gyventojų

saugumas dieną / naktį, fizinis aktyvumas, užimtumas ir laisvalaikis ir pan.

Atskirų klausimų sugrupavimas pagal kategorijas. „ar jaučiatės bendruomenės Pavyzdžiui, klausimas

dalimi?“ „bendrystės jausmo“ „socialinio kapitalo“ gali būti priskiriamas ar kategorijai.

Klausimų išdėliojimas tam tikra tvarka. Stengiamasi pradėti nuo beasmenių klausimų, kurie nėra

„pavojingi“. Klausimai apie panašius dalykus pateikiami kartu. Pavyzdžiui, visi klausimai apie saugumą

sugrupuojami kartu, jautrūs klausimai (tokie kaip pajamos, išsilavinimas, etniškumas) nukeliami į

pabaigą (Mizoguchi ir kt., 2004).

Panašiais principais vadovaujamasi rengiant anketą ir organizuojant bendruomenės specialistų nuomonės vertinimą. Šios

anketos pavyzdys pateikiamas Priede Nr. 2.

Klausimų pateikimo ir anketos pildymo atsakomybė perduodama specialiai parengtiems apklausos atlikėjams. Čia yra

svarbūs du aspektai: 1) sprendimas, kas atliks apklausą ir 2) pačių atlikėjų parengimas, kaip apklausą atlikti etiškai bei

neiškraipyti apklausos rezultatų. pateikiamas tikslinių grupių apklausos pildymo aprašas, kuriame nurodytos Priede Nr. 3

pagrindinės gairės, kaip turėtų elgtis apklausos atlikėjas. Ypač svarbu, kad apklausas atliktų žmonės, su kuriais

respondentai galėtų būti pakankamai atviri, tačiau neturintys artimų ir ilgalaikių ryšių (pavyzdžiui, apklausas atliekantis

žmogus neturėtų teikti socialinių ar kitų nuolatinių paslaugų respondentams (nešališkumo principas)).

Siekiant užtikrinti konfidencialumą, anketos turėtų būti koduojamos, nešališko apklausos atlikėjo įdedamos į voką ir

pateikiamos tiesiogiai (ar registruotu paštu) duomenis apdorosiantiems asmenims. Apklausoje dalyvaujantiems

asmenims turi būti paaiškinama ir patikinama, jog duomenys bus naudojami tik apibendrinti ir jų vardas / pavardė bei

pateikti atsakymai nebus pateikiami tretiesiems asmenims ir naudojami jokiems kitiems tikslams negu šis tyrimas (jie

neturi būti užrašomi ir ant jokių pildomų blankų).

57

Atsižvelgiant į VO „Gelbėkit vaikus“ vykdomas veiklas, įvertinimui buvo parinkta tikslinė grupė – socialinės rizikos šeimos ir jose augantys vaikai. Atliekant pažeidžiamų šeimų bendros situacijos bei socialinių paslaugų poreikio įvertinimą Širvintų bei Alytaus rajonuose, tyrimą vykdančių specialistų sprendimu dėl paprastumo, greitumo bei galimybių apdoroti ir interpretuoti gautus rezultatus, buvo pasirinkta anketinė apklausa. Siekiant užtikrinti nešališkumo principą, vieni iš apklausų atlikėjų buvo, pavyzdžiui, fotografai (t.y. ne socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai, tiesiogiai dirbantys su soc. rizikos šeimomis), kuriems jau anksčiau buvo tekę bendrauti su šeimomis. Reikia pastebėti, jog įvertinimo bei susitikimų su rajonų specialistais metu, išryškėjo nemažai vietos gyventojų stipriųjų pusių: soc. rizikos šeimų pakankamai geras atvirumas ir savo problemų / sunkumų suvokimas, siekis rūpintis ir išlaikyti šeimą bei vaikus. Taip pat tam tikrų bendruomenės „aktyvistų“ buvimas – resursas, kreipiantis bendruomenę teigiama linkme.

Reikiamų paslaugų identifikavimas buvo atliekamas ne tik įvertinus pažeidžiamų šeimų poreikius, bet ir su jais dirbančių specialistų nuomonę apie esamą socialinių paslaugų ir jų prieinamumo situaciją rajone. Šiam tikslui kiekviename rajone suorganizuota „apskrito stalo“ diskusija su rajono specialistais, dirbančiais ar darbe susiduriančiais su soc. rizikos šeimomis: socialiniais pedagogais, socialiniais darbuotojais, policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos specialistais, gydytojais. Taip pat atlikta rajono specialistų anketinė apklausa bei esamų statistinių duomenų, prieinamų internete, analizė (Statistikos departamento pateikiami demografiniai duomenys, Įvaikinimo tarnybos metinės ataskaitos duomenys, rajone esančių įstaigų, organizacijų internetiniai puslapiai ir pan.). Kadangi „apskrito stalo“ diskusijų metu specialistai įvardijo kompetencijos kėlimo poreikį, atliekant specialistų apklausas, į socialinių paslaugų poreikio analizę integruotas ir specialistų, dirbančių ar darbe susiduriančių su soc. rizikos šeimomis, kompetencijos kėlimo poreikių įvertinimas.

Gauti rezultatai buvo viešai skelbiami VO „Gelbėkit vaikus“, VšĮ „Pokyčių kelias“ internetinėse svetainėse, taip pat siunčiami įvairių įstaigų atstovams bei pristatomi ir aptariami specialistų susitikimų, kompetencijos kėlimo seminarų metu.


58

Išvadų ir rekomendacijų parengimas

NVO bei kitos institucijos atlieka didelius, visuomenės gerovei svarius darbus, tačiau bendruomenės gyventojams neretai

tai lieka savotiška paslaptis. Taip pat tinkamas problemos pateikimas potencialiems partneriams ir / arba pasidalinimas

gerąja patirtimi nusako tolimesnės veiklos plėtojimo galimybes ir efektyvumą. Taigi svarbu ne tik pati bendruomenės

gyvenimo kokybės gerinimo veikla, bet ir Informuoti tinkamo būdo bendruomenei ir partneriams informuoti parinkimas.

vietos gyventojus galima įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, lankstinukai renginių metu, svarbios informacijos skelbimas

jų susibūrimo vietose). Informuojant organizacijas dažniausiai pasitelkiama rašytinės ataskaitos, apimant išvadas ir

rekomendacijas.

Rengiant išvadas ir rekomendacijas, gauti rezultatai peržiūrimi bei nustatoma, kurie jų svarbiausi bendruomenės

gyventojams. Taip pat išvadose turi atsispindėti pasirinktų prioritetinių sričių pagrįstumas. Pavyzdžiui, analizuojant

gyventojų užimtumą, kaip potencialiai probleminę sritį, gali būti keliama eilė klausimų (Moore, 2009):

Ar esamos darbo vietos reikalauja skirtingų darbo įgūdžių? Ar pakanka tik tam tikrų, pavienių įgūdžių?

Kaip apskričių / rajono vidutinis darbo užmokestis atitinka šalies rodiklius? Ar apskričių / rajono vidutinis

darbo užmokestis leidžia šeimoms būti savarankiškomis? Ar numatoma bendruomenėje didinti darbo

užmokestį?

Kokios kliūtys dominuoja šioje srityje?

Ar asmeniui lengva rasti darbą? Ar gyventojams tenka išvažiuoti, siekiant didesnio darbo užmokesčio?

Ar vaiko priežiūros paslaugos lengvai prieinamos? Ar yra vaikų priežiūros poreikis „nedarbo valandomis“?

Taip pat svarbu apsvarstyti bendruomenės išteklius, galinčius padėti asmenims susirasti darbą, bei kiek jie yra pasiekiami.

Galbūt bendruomenėje yra laisvų, nenaudojamų patalpų gyventojų įgūdžiams tobulinti ar kitiems mokymo tikslams? Arba

nemaža dalis gyventojų nori turėti nuosavą verslą (ir tai yra gyventojų potencialas), tačiau neturi pakankamai informacijos

ir žinių? Taigi, duomenų analizė ir gautų rezultatų apibendrinimas nėra lengvas procesas ir reikalauja bendruomenės

prevencinės grupės lankstumo, kūrybiškumo bei kuo įvairesnės patirties. Svarbu atminti, kad rengiant išvadas ir siūlant

tam tikras rekomendacijas, nėra „blogų minčių“ ar „blogų idėjų“, tačiau siauras požiūris ir idėjų atmetimas pagal principą

„taip, bet...“ gali ilgam atidėti svarbius pokyčius bendruomenėje.

59

Gana kūrybiškai savo rezultatus vietos gyventojams perteikė Alameda miesto Pietų Heivardo Kaimynystės

bendrija (angl. South Hayward Neighborhood Collaborative, SoHNC) ir Livermore Kaimynystės koalicija (angl.

Livermore Neighborhood Coalition). Jie nusprendė sukurti kalendorių, kuriame kiekvieno mėnesio lape būtų

rodomas tam tikras tyrimo rezultatas. Kalendorius buvo pasirinktas kaip būdas pasidalinti vertinimo

rezultatais dėl šių priežasčių:

tai naudinga ir praktiška;

žmonės turėtų jį išlaikyti per visus metus;

suteikia galimybę spausdinti trumpus grupės aprašymus, tyrimo tikslą ir kaip kiti gali

prisijungti prie grupės;

kiekvieno mėnesio nuotrauka gali pabrėžti kiekvieno gyvenamojo rajono turtą ir išteklius.

Organizacinių partnerių lėšos leido bendruomenės grupėms pasamdyti grafikos dizainerį sukurti kalendorių

kiekvienam gyvenamajam rajonui. SoHNC pasirinko nuotraukas su vaikais, Livermore – bažnyčių, parkų ir

namų nuotraukas.

Pietų Heivarde kalendoriai buvo išsiųsti kiekvienam apklausoje dalyvavusiam gyventojui, visiems Bendrijos

nariams. Livermore koalicijos nariai ir bendruomenės partneriai nusprendė platinti kalendorių kiekvieno namo

ir buto gyventojams, siunčiant juos kartu su laiškais ar laikraščiais. Papildomos kalendorių kopijos buvo

paliktos mokyklose, bibliotekose, policijos departamente, bažnyčiose ir visuomenės sveikatos biure (šaltinis:

Mizoguchi ir kt., 2004).

Geroji patirtis JAV: rezultatų pateikimas bendruomenei.

60

Veiksmų plano spręsti psichosocialines problemas parengimas

Integravus visus gautus rezultatus, matoma ne tik problematika, esamų paslaugų situacija rajonuose, bet ir jų plėtros ir

tobulinimo poreikis, galimybės spręsti kilusias problemas. Būtent tai ir aptariama parengiamame veiksmų plane.

Atsižvelgiant į jį galima atitinkamai pakreipti savivaldybės strategiją tobulinti ir plėsti reikiamas paslaugas, perskirstyti ir

tikslingai nukreipti turimus resursus (finansinius, kitus materialinius resursus, specialistų darbą, paslaugų teikimą).

Bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo veiksmų planas yra tam tikro kelio žemėlapis sukurti pokyčius ir nurodyti, kas

ir kaip bus daroma. Kitaip tariant, planas apibūdina, ką jūsų organizacijai / grupei ir visai bendruomenei svarbu atlikti, kokia

veikla yra reikalinga ir prasminga, kokie ištekliai (pinigai, žmonės ir medžiagos) yra būtini, kad pokyčiai būtų įgyvendinti

(Mizoguchi ir kt., 2004). Veiksmų žingsniai, numatant pokyčius, ir veiksmų plano formos pavyzdys pateikiami .Priede Nr. 4

Planas turi būti išbaigtas, aiškus ir veikiantis. Be to, veiksmų planas turėtų apimti jau surinktą informaciją ir idėjas,

surinktas diskutuojant apie organizacijos / grupės tikslus ir strategijas. Kokie yra žingsniai, kurių reikia imtis, siekiant

įgyvendinti savo tikslus, viziją ir misiją? Pateiksime keletą rekomendacijų numatant ir aprašant veiskmų žingsnius.

Bendruomenės prevencinei grupei svarbu nustatyti (Community Tool Box, 2013):

kokių veiksmų ar pokyčių turi būti imamasi?

kas juos įvykdys?

kada tai įvyks ir kaip ilgai truks?

kokie ištekliai (t.y., pinigai, darbuotojai) reikalingi pokyčiams įgyvendinti?

bendradarbiavimas (kas turi žinoti ir ką).

Kiekviename veiksmų plane turi būti numatytos , kurios leistų spręsti problemas. Intervencijos yra į konkrečios priemonės

tikslą orientuotos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti bendruomenės gerovę ir tam tikrus gyvenimo aspektus. Galima

remtis „išbandytomis“ priemonėmis bei gerąja kitų organizacijų patirtimi, tačiau visada svarbu apgalvoti ir tai, kokia

strategija būtų tinkamiausia ir prieinamiausia bendruomenei bei organizacijai / grupei, kuri įgyvendins šį planą (Mizoguchi

ir kt., 2004).

Dar viena veiksmų plano parengimo ir intervencijų numatymo dalis yra . Pavyzdžiui, kaip viena kliūčių išnagrinėjimas

bendruomenės pokyčius stabdančių kliūčių gali būti kultūros ir kalbiniai skirtumai tarp bendruomenės gyventojų ir

bendruomeninių grupių, kurios įgyvendina veiksmų planą. Šiuo atveju yra būtina įsitikinti, kad jų strategijos yra tinkamos

konkrečioms kultūroms ar kitoms bendruomenės mažumoms (Mizoguchi ir kt., 2004).

Bendruomenės veiksmų planas reikalauja įvairių žmonių ir organizacijų įtraukimo, tad svarbu aiškiai išdėstyti, kas už

kokias užduotis yra atsakingas. Taip pat, siekiant sėkmingai įgyvendinti veiskmų planą, vienas iš pagrindinių uždavinių yra

nustatyti Pavyzdžiui, plane gali būti planą įgyvendinančių asmenų gebėjimus, įgūdžius, patirtį, pareigas ir atsakomybę.

numatytos tam tikros veiklos, kurias lengviau įgyvendins savanoriai iš įvairių kultūrinių sluoksnių, kalbantys skirtingomis

kalbomis (Mizoguchi ir kt., 2004).

61

Siekiant sumažinti nepilnamečių nėštumo rodiklius, bendruomenėje veikianti Rizikos mažinimo koalicija

(angl. Reducing the Risks Coalition, RTR) pradėjo įgyvendinti keletą iniciatyvų. Viena iš jų buvo nukreipta į

vietines mokyklas ir apėmė šiuos veiksmų žingsnius:

Kokių veiksmų ar pokyčių turi būti imamasi: kabantys plakatai ar kita informacija apie apsaugos

priemones ir nepageidaujamo nėštumo faktus vietinių vidurinių mokyklų koridoriuose.

Kas tai atliks: pakomitetis, sudarytas iš tėvų, mokytojų, moksleivių ir koalicijos narių, bus atsakingas

už plakatus. Koalicijos nariai sieks rasti finansavimą medžiagai įsigyti. Keletas koalicijos narių bus

atsakingi už mokslinių tyrimų / literatūros apžvalgą ir medžiagos užsakymą.

Kada tai vyks ir kaip ilgai: koalicija bandys įsigyti plakatus ir pakabinti juos matomose vietose per

šešis mėnesius nuo šio veiksmų žingsnio įgyvendinimo.

Kokie ištekliai reikalingi šiems veiksmams atlikti: koalicija kreipsis į rajono mokyklą prašyti

finansavimo projektui. Priešingu atveju grupė sieks finansavimo iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, fondų ir

vietos įmonių programai finansuoti.

Bendradarbiavimas: mokyklos direktoriui ir Tėvų ir mokytojų organizacijos vadovybei / nariams turi

būti pateikiama informacija apie planuojamus veiksmus ir pokyčius.

Taip pat bendruomenėje buvo sukurta ir pradėjo veikti „Tėvai tėvams“ iniciatyva (angl. Parent-to-Parent

Initiative), kurios metu buvo pagerbiami tėvai ir globėjai, prisidedantys prie pagrindinio bendruomenės tikslo

įgyvendinimo, t.y. sumažinti nepilnamečių neštumo rodiklius (šaltinis: Community Tool Box, 2013).

Geroji patirtis JAV: veiksmų planas.

62

Psichosocialinių paslaugų tobulinimas bendruomenėje ir veiksmų plano įgyvendinimo

monitoringas

Efektyvus ir praktiškai įgyvendinamas bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo veiksmų planas yra svari prielaida

pokyčius pasiekti. Tačiau labai svarbu žinoti ir tai, kaip veiksmų planas vystosi, kurios strategijos yra veikmingos, o kurios

reikalauja peržiūros ir patobulinimo. Šis monitoringas leidžia veiksmų plano įgyvendintojams būti tikriems, kad tai, kas

daroma, yra veiksminga, o įdėtos pastangos prasmingos. NVO atskaitomybė taip pat padidina tikimybę, kad finansuotojai ir

toliau palaikys bei investuos į tolesnį idėjų plėtojimą (County Health Rankings, 2013).

Jau rengiant veiksmų planą, svarbu numatyti tam tikrus indikatorius (rodiklius), kuriais remsitės, vertinant eigą, atliktus

darbus ir pasiektus rezultatus. yra veiklos, vykdomos iniciatyvos metu ir padedančios nustatyti, kaip gerai Proceso rodikliai

viskas vyksta. Pavyzdžiui:

dalyvavimas: dalyvių skaičius, dalyvavimo dažnis;

bendradarbiavimas: sėkmingų veiklų pasirodymo žiniasklaidoje skaičius, laiškai laikraščių redaktoriams,

parašytų / gautų el. laiškų skaičius, atsiliepimų skaičius;

veiklos: susitikimų su politiniais veikėjais, bendruomenės lyderiais ir pan. skaičius, seminarų skaičius

(County Health Rankings, 2013).

Poveikio rodikliai paaiškina bendrą poveikį, kuris atsiranda kaip tam tikrų veiksmų rezultatas. Pasiektų rezultatų

įvertinimas išryškina pokyčius, kurie vyksta bendruomenėje. Pavyzdžiui:

dalyvio lygmens rodikliai, kaip antai žinių, elgesio ar problemos suvokimo pokyčiai;

bendrijos lygmens rodikliai, susiję su prioritetiniu klausimu, pavyzdžiui, aplinkos, teisės aktų, kultūros,

sveikatos būklės rodiklių pokyčiai (County Health Rankings, 2013).

Reikšmingiems pokyčiams įvykti bei juos užfiksuoti gali prireikti nemažai laiko, kartais keleto ar keliasdešimties metų.

Tačiau svarbu numatyti realias perspektyvas ir, kaip minėta ankstesniuose skyriuose, gebėti įžvelgti ir priimti net ir mažus

pasikeitimus.

Mizoguchi ir kt. (2004) siūlo keletą paprastų būdų bendruomenės pažangai įvertinti. Bendruomenės prevencinės grupės

reguliarių susitikimų metu galima – kuriame etape esama, kurios veiklos yra numatyti laiką peržiūrėti veiksmų planą

vykdomos, ar bendruomenės situacijos vertinimas įvyko / vyksta sėkmingai, kaip sekasi partneriams, ką galima daryti

kitaip ir t.t. Svarbiausia yra užtikrinti pakankamai laiko kylančių problemų nagrinėjimui ir tam tikrų sprendimų priėmimui.

Renginių, susitikimų ir kitų veiklų nuotraukos ir / ar filmai yra geras būdas aprašyti tai, ką jūsų grupė atliko. Vertinant

pasiekimus, nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami, siekiant parodyti bendruomenės pokyčius, pavyzdžiui,

sutvarkytas gatvių apšvietimas ar apleistas parkas virto gražia žaidimų aikštele (Mizoguchi ir kt., 2004).

63

Situacijos analizė šiuose rajonuose leido išskirti problemines sritis, kurios abiejuose rajonuose buvo gana

panašios – bedarbystė, piktnaudžiavimas alkoholiu, skurdas, tėvystės įgūdžių stoka. Taip pat gauti duomenys

atskleidė, kad tiek Alytuje, tiek Širvintose stinga tam tikrų paslaugų arba jos yra sunkiai pasiekiamos

(psichologas, Krizių centras, vaikų dienos centras, labdaros organizacijos). Soc. rizikos šeimų aukštą nedarbo

lygį iš dalies įtakojo vaikų priežiūros paslaugų ir užimtumo stygius. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo

parengtos išvados ir rekomendacijos socialinių paslaugų vystymui ir plėtrai. Jos apėmė esamų paslaugų

stiprinimą (trūkstamų etatų steigimą, susisiekimo užtikrinimą, veikiančių tarnybų / organizacijų / centrų

veiklos peržiūra ir aktyvinimas), trūkstamų paslaugų steigimą (pavyzdžiui, steigti fondą, kurio lėšos būtų

panaudojamos soc. rizikos šeimų motyvacijai, aktyvumui, pokyčiams skatinti). Socialinių paslaugų vystymo

rekomendacijose taip pat numatyti kompetencijos kėlimo seminarai specialistams, tiesiogiai dirbantiems ar

savo darbe susiduriantiems su soc. rizikos šeimomis. Tenka pastebėti, kad Širvintose daugiau nei trečdaliui

apklaustųjų, nepaisant prieinamumo, buvo sunku kreiptis reikiamos pagalbos. Taigi, be materialinio

nepritekliaus ir sunkumų auklėjant / prižiūrint vaikus, šioje bendruomenėje buvo aktualu didinti soc. rizikos

šeimų informuotumą apie pagalbos galimybes, formuoti pozityvią nuostatą apie kreipimąsi pagalbos, drauge

skatinant ir šeimų savarankiškumą. Sprendžiant soc. rizikos šeimų sunkumus taip pat rekomenduota

pasitelkti specialistus, į kuriuos šeimos kreipiasi dažniausiai: gydytojus, mokytojus, vaiko teisių apsaugos

specialistus, savivaldybės darbuotojus, policininkus.

Išvados ir rekomendacijos, nors ir sutelktos ties viena pagrindine veikla – socialinių paslaugų gerinimu ir

užtikrinimu, – tačiau paliečia įvairias sritis ir reikalauja nemažai pastangų ir finansinių resursų. Šioms

veikloms įgyvendinti projekto vykdytojai organizavo susitikimus su savivaldybės atstovais, įvairių įstaigų

specialistais, kurių metu buvo sprendžiamos veiksmų plano įgyvendinimo galimybės, sunkumai ir tolimesnės

perspektyvos. Kai kurioms veikloms lėšos numatytos iš vykdyto projekto biudžeto, kitas finansavo pačios

savivaldybės. Šiuo metu Alytaus ir Širvintų rajonų savivaldybėse vykdomas kitas projektas, kurio dėka

tęsiama „Gatekeeping“ komitetų kūrimo vietos bendruomenėse idėja.


LITERATŪROS SĄRAŠAS

65

1. Avolio-Toly R. Successful Models of Non-Governmental Organizations in Consultative Status: Best Practices in

Education, Los Angeles, California, 2010

2. Alkoholio vartojimas ir padariniai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Prieiga per

internetą: http://www.ntakd.lt/statistika#Alkoholio%20vartojimas

3. Balldin T. Socialinio darbo intervencijos dirbant su rizikos grupės šeimomis [nepublikuota seminaro medžiaga],

Vilnius, birželis, 2012

4. Better life index, OECD. Prieiga per internetą: http://www.oecdbetterlifeindex.org/topics/life-satisfaction/

5. Bilson A. Harwin J. Changing minds, policies and lives: improving protection of children in Eastern Europe and

Central Asia. Gatekeeping services for vulnerable children and families. Tipografia Giuntina, Florence, 2003

6. BGI Consulting, Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas,

pg. LR socialinės apsaugos ir darbo ministeri jos užsakymą, 2011. prieiga per internetą:

http://www.balsiai.eu/upl/files/Bendruomeniniu_organizaciju_tyrimas.pdf

7. Bobinienė I., Voitechovič T. Vaikų institualizacijos prevencija ir intervencija: šeimos gerovės palaikymo komitetų

veikla ir darbas su socialinės rizikos šeimomis, UAB „Baltijos kopija“, Vilnius, 2012

8. Community Tool Box, University of Kansas, 2013. Prieiga per internetą: http://ctb.ku.edu/en/table-of-contents

9. County Health Rankings, Roadmaps to Health, 2013. Prieiga per internetą:

http://www.countyhealthrankings.org/roadmaps/action-center

10. Eurofound, Third European Quality of Life Survey – Quality of life in Europe: Subjective well-being, Publications

Office of the European Union, Luxembourg, 2013

11. Fromm E. Pabėgimas iš laisvės, „Verba Vera“, 2007

12. Giedraitytė M., Bieliauskaitė R. Psichologinis atsparumas vaikystėje: sampratos problematika // Psichologija,

2006, t. 34, p. 7 – 17

13. Gyvenimo kokybė Europoje: subjektyvi gerovė, Europos darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo fondas, 2013. Prieiga

per internetą: http://www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2013/591/lt/1/EF13591LT.pdf

14. Human Development Reports, 2013. Prieiga per internetą: http://hdr.undp.org/en

15. Informacija apie gyvenimo kokybės rodiklius lietuvoje, Lietuvos statistikos departamentas, 2012. Prieiga per

internetą:

http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Inform_gyvent_kokyb%C4%97s_rodikliai.pdf?PHPSESSID=89862c2460

19fd8f26d0ffc83e8629c6

16. Yalom I. D. Terapijos dovana, Vilnius, 2007, p. 22-23

17. Janušauskaitė G. Gyvenimo kokybės tyrimai: problemos ir galimybės // Filosofija. Sociologija, T.19, Nr.4, 2008, p.

34 – 44

66

18. Kočiūnas R. Psichologinis konsultavimas, Vilnius, 1995

19. Mizoguchi, Nobuko, Luluquisen M., Sandra Witt S. ir Maker L. A Handbook for Participatory Community

Assessments: Experiences from Alameda County. Oakland, CA: Alameda County Public Health Department,

2004

20. Moore D.P. Community needs assessment tool kit, Missouri Association for Community Action, Missouri State

CSBG Office, 2009

21. Rattray T., Brunner W., Freestone J. The New Spectrum of Prevention: A Model for Public Health Practice, Contra

Costa Health Servines, 2002

22. Rėklaitienė R., Andrijauskas K., Bacevičienė M. Assessment of the quality of life among Lithuanian rural

community // Acta Medica Lituanica, Vol.15, No.3, 2008, p. 156 – 162

23. World Health Organization, Risk factors. Prieiga per internetą: http://www.who.int/topics/risk_factors/en/

24. Servetkienė V. Gyvenimo kokybės daugiadimensis vertinimas, identifikuojant kritines sritis. Daktaro disertacija,

Mykolo Romerio universitetas, 2013

25. Servetkienė V. Gyvenimo kokybė lietuvoje: subjektyvus situacijos vertinimas ir realybė // Ekonomika ir vadyba:

aktualijos ir perspektyvos, 4(28), 2012, p. 20 – 35

26. Staniūtė M. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną // Biologinė

psichiatrija ir psichofarmakologija, T.9, Nr.1, 2007, p. 22 – 25

27. The European health report 2012: charting the way to well-being, 2012. Prieiga per internetą:

http://www.euro.who.int/en/data-and-evidence/european-health-report-2012

28. Vaznonienė G. Subjektyvios pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės socialiniai ekonominiai veiksniai //

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2(27), 2010, p. 186 – 204

69

PRIEDAI

PRIEDAS NR. 1

BENDRUOMENĖ IR KAIMYNYSTĖS RYŠIAI

Norėčiau užduoti Jums keletą bendrų klausimų apie mūsų bendruomenę.

1. Kiek stipriai jaučiatės esąs bendruomenės dalimi?

a) Labai stipriai

b) Pakankamai

c) Labai nedaug

d) Sunku pasakyti

2. Ar priklausote kuriai nors iš šių organizacijų / bendrijų / asociacijų?

Kaimo / miesto bendruomenei Taip Ne

Vietos veiklos grupei Taip Ne

Mokyklos bendruomenei Taip Ne

Laisvalaikio klubui Taip Ne

Tėvų grupei Taip Ne

Labdaros ir paramos fondui Taip Ne

Kita (įrašyti) Taip Ne

3. Kurios kaimynų pagalbos Jums teko kreiptis? (įvertinkite kiekvieną teiginį)

71

Sveiki, mano vardas .................., esu .......................... (pareigos). Šiuo metu organizacija „........................“ vykdo tyrimą ir šia

apklausa norėtų išsiaiškinti, su kokiais sunkumais ir problemomis susiduria mūsų bendruomenės gyventojai bei kas

padeda juos spręsti. Taip pat mums rūpi, kokios pagalbos Jums trūksta. Prašome Jūsų kuo nuoširdžiau ir atviriau atsakyti į

klausimus. Užtikriname, kad surinkti duomenys liks konfidencialūs ir tyrimui bus naudojami tik apibendrinti.

Visada

Pavežti?

Prižiūrėti vaikus?

Prižiūrėti namą/butą, kai buvote išvykę?

Avariniais atvejais?

Galbūt yra dar kažkas, kas čia nepaminėta? (įrašyti)

Kartais Labai retai Niekada

ANKETA TIKSLINIŲ GRUPIŲ ATSTOVAMS

72

4. Kaip manote, ar dirbdami kartu, mes galime pagerinti bendruomenės situaciją?

a) Visiškai sutinku

b) Labiau sutinku nei nesutinku sutinku

c) Labiau nesutinku nei sutinku

d) Visiškai nesutinku

2. Kas Jums labiausiai patinka mūsų gyvenvietėje? (pažymėkite visus tinkamus atsakymo variantus)

a) Prieinamas / įperkamas būstas

b) Saugumas

c) Švarios gatvės, parkai

d) Laisvalaikio vietos

e) Kultūriniai renginiai

f) Ramybė

g) Mokyklos, darželiai

h) Malonūs kaimynai

i) Įsidarbinimo galimybės

j) Lengvai prieinamos socialinės ir sveikatos paslaugos

k) Geras susisiekimas

l) Nežinau

m) Kita (įrašykite)

2. Kaip Jums atrodo, ką mūsų gyvenvietėje reikia patobulinti? (pažymėkite visus tinkamus atsakymo variantus)

a) Daugiau prieinamo būsto

b) Parkai ir viešosios erdvės

c) Mažiau šiukšlių

d) Mažiau nusikaltimų

e) Mažiau neatsargaus vairavimo

f) Mažiau triukšmo

g) Mažiau alkoholio / narkotinių medžiagų

h) Daugiau užimtumo vaikams ir jaunimui

i) Daugiau darbo vietų

j) Pagalba senyvo amžiaus žmonėms

k) Pagalba socialiai remtinoms šeimoms

l) Pagalba išsiskyrusių tėvų vaikams

m) Daugiau gatvių apšvietimo

n) Niekas

o) Nežinau

p) Kita (įrašykite)

73

7. Su kokiais sunkumais Jums teko arba tenka susidurti mūsų bendruomenėje dažniausiai? (įvardinkite)

8. Įsivaizduokite idealią bendruomenę, kaip ji atrodytų? (trumpai aprašykite)

10. Ką patartumėte bendruomenės gyventojams, kad jų gyvenimas pagerėtų? (trumpai aprašykite)

9. Jei galėtumėte padėti gyventojams, kokia tai būtų veikla? (įvertinkite kiekvieną teiginį)

Labai norėčiau

Jaunimo užimtumo skatinimas

Atsargaus vairavimo skatinimas

Vaikų priežiūra

Finansinis palaikymas

Talkinimas / švaros palaikymas

Renginių organizavimas

Alkoholio / narkotikų vartojimo prevencija


Norėčiau Nelabai norėčiau Tikrai nenorėčiau

74

11. Kaip Jūs apibūdintumėte mūsų rajono / miesto / kaimo gyventojų sveikatą?

(pažymėkite 5 balų skalėje, kur 1 - labai prasta, 5 – labai gera)

12. Kokius tris dalykus, Jūsų nuomone, reikia pakeisti, siekiant pagerinti žmonių sveikatą?

1.

2.

3.

SVEIKATA

Dabar norėčiau pasikalbėti apie mūsų gyventojų bei Jūsų pačių savijautą.

1 2 3 4 5

13. Kaip Jūs rūpinatės savo sveikata? (pažymėkite visus tinkamus atsakymo variantus)

a) Reguliariai sportuoju

b) Sveikai maitinuosi

c) Laikausi dienos ir nakties režimo (pvz., keliuosi ir einu miegoti tuo pačiu laiku)

d) Dažnai einu pasivaikščioti

e) Užsiimu aktyvia veikla

f) Kita (įrašykite)

14. Ar Jūs turite laiko pailsėti bei pabūti ir pasidžiaugti gyvenimu?

a) Taip

b) Kartais

c) Neturiu

75

15. Kaip Jūs jaučiatės paskutiniu metu?

(įvertinkite savo savijautą 5 balų skale, kur 1 - labai prastai, 5 – labai gerai)

16. Kiek Jums ir Jūsų artimiesiems būtų naudingos šios sveikatos / sveikatingumo paslaugos?

(įvertinkite kiekvieną teiginį)

Labai norėčiau

Masažo paslaugos

Psichologo konsultacijos

Sporto centrai, klubai

Psichoterapija

Pirtys, baseinai

Joga

Medicinos paslaugos


Norėčiau Nelabai norėčiau Tikrai nenorėčiau

1 2 3 4 5

76

17. Kaip manote, ar bendruomenės gyventojai turi pakankamai žinių ir įgūdžių įvairiems gyvenimo sunkumams spręsti? (pažymėkite 5 balų skalėje, kur 1 – stokoja daugelio žinių ir įgūdžių, 5 – turi labai daug žinių ir įgūdžių)

18. Kokios, Jūsų manymu, yra mūsų miesto / kaimo gyventojų stipriosios pusės?

19. Kokių žinių / įgūdžių Jums norėtųsi įgyti ar patobulinti labiausiai? (įvardinkite, ką norėtume sužinoti arba išmokti)

ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI

Dabar norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę apie švietimo paslaugas mūsų bendruomenėje.

1 2 3 4 5

20. Įvardinkite pagrindines priežastis, ribojančias Jūsų galimybes įgyti papildomų žinių ar patobulinti esamas? (pažymėkite visus tinkamus atsakymo variantus)

a) Bendruomenėje nepakanka / nevyksta seminarai aktualiomis temomis

b) Informavimo apie bendruomenėje vykstančius seminarus stygius

c) Prastas susisiekimas / nėra transporto

d) Nėra su kuo palikti vaikus

e) Kalbos supratimo / raštingumo problema

f) Pinigų stygius

g) Nuolatinis nuovargis ir užimtumas

h) Diskriminacija (dėl amžiaus, rasės, lyties)

i) Man ugdymas(is) nėra svarbus

j) Kitos kliūtys (įrašykite)

77

21. Kiek Jums ir Jūsų artimiesiems būtų naudingos šios mokymo / įgūdžių tobulinimo paslaugos:

Labai naudinga

Bendravimo įgūdžiai

Vaikų auklėjimo įgūdžiai

Rūkymo žala

Profesinės reabilitacijos

Savęs pažinimas

Darnūs santykiai šeimoje

Sveika gyvensena

Nuosavo verslo kūrimas

Streso valdymas

Lytiškumas / seksualinis gyvenimas

Smurtas artimoje aplinkoje

Kalbų mokymas

Alkoholio/ narkotikų žala

Sėkmingos karjeros planavimas


Šiek tiek naudinga Nelabai naudinga Visai nenaudinga

78

24. Nurodykite savo stipriąsias puses ir kliūtis įsidarbinti? (pažymėkite visus tinkamus variantus)

Mano stiprybės/turiu:

Išsilavinimas, diplomas

Mažamečių vaikų priežiūra

Ankstesnių darbdavių rekomendacijos

Oficialūs papildomi mokymai, pažymėjimai, sertifikatai

Artimųjų palaikymas, drąsinimas

Vairuotojo pažymėjimas

Įgyta patirtis

Motyvacija dirbti

Transportas (automobilis)

Ilgalaikis darbo stažas

Kita (įrašykite)

Man trukdo/neturiu:

UŽIMTUMAS

22. Koks yra jūsų dabartinis užimtumo statusas?

a) Dirbantis pilnu etatu

b) Dirbantis ne pilną darbo dieną

c) Bedarbis

d) Pensininkas

e) Neįgalus

f) Studentas

g) Kita (įrašykite)

23. Jei Jūs galėtumėte pagerinti savo dabartinį statusą / darbą, ką labiausiai norėtume pakeisti?

(pažymėkite visus tinkamus atsakymo variantus)

a) Daugiau darbo valandų

b) Lansktus darbo grafikas

c) Didesnis darbo užmokestis / priedai prie atlyginimo

d) Stabilus / laiku mokamas darbo užmokestis

e) Didesnė atsakomybė

f) Aukštesnės pareigos

g) Kitokios pareigos / funkcijos

h) Mažesnis atstumas iki darbo vietos

i) Kita (įrašykite)

79

25. Kiek Jums ir Jūsų artimiesiems būtų naudingos šios užimtumo / įdarbinimo paslaugos?


Labai naudinga


Šiek tiek naudinga Nelabai naudinga Visai nenaudinga

Individualus konsultavimas karjeros klausimais

Pagalba parengiant gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką

Mokymai karjeros pažinimo, planavimo, įgyvendinimo klausimais

Įdarbinimo galimybės užsienyje

Verslo įmonių ar kitų asmenų pasidalijimas gerąja patirtimi

Nuosavo verslo kūrimo konsultacijos

Viešas informavimas apie laisvas darbo vietas

Profesinio tobulinimo kursai

Stresinių situacijų darbe valdymas

Pavėžėjimas į / iš darbo

80

GAUNAMA PARAMA IR PASLAUGOS

26. Kokias įstaigas / institucijas žinote, į kurias galėtumėte kreiptis iškilus sunkumams?


Žinau ir yratekę kreiptis

Nežinau tokiosorganizacijos

Policija

Poliklinika, ligoninė

Darbo birža

Savivaldybė

Mokykla

Įdarbinimo agentūra

Seniūnija

Bendruomenės centras

Visuomenės sveikatos biuras

Vaiko teisių apsauga

Socialinių paslaugų centras

Psichikos sveikatos centras

Pedagoginė psichologinė tarnyba

Krizių centras

Vaikų dienos centras

Labdaros / paramos fondas


Mūsų mieste / kaime tokios

organizacijos nėra

Žinau, betkreiptis neteko

27. Kuo įstaigos / institucijos, į kurias teko kreiptis, buvo Jums naudingos? (pažymėkite visus tinkamus atsakymo variantus)

a) Padėjo spręsti iškilusius sunkumus

b) Padėjo susitvarkyti dokumentus

c) Suteikė žinių, informacijos

d) Nukreipė į kitus specialistus

e) Patarė, išklausė, paguodė

81

29. Ar Jus tenkina specialistų / įstaigų / organizacijų teikiamų paslaugų kokybė?


Policijos pareigūnai

Gydytojai

Įdarbinimo agentūrų darbas

Psichologai

Savivaldybės darbuotojai

Mokytojai, mokyklos darbuotojai

Visuomenės sveikatos biuro darbas

Pedagoginės psichologinės tarnybos veikla

Vaikų dienos centro darbas

Seniūnijos darbuotojai

Bendruomenės centro veikla

Vaiko teisių apsaugos darbuotojai

Krizių centro veikla

Labdaros / paramos fondo veikla

Darbo biržos darbuotojai

Socialiniai darbuotojai


28. Ar įstaigų / institucijų, į kurias teko kreiptis, suteikta pagalba buvo Jums vertinga?

(pažymėkite 5 balų skalėje, kur 1 – visiškai nevertinga, 5 – labai vertinga)

1 2 3 4 5

Visiškaitenkina

Tenkina Nelabaitenkina

Visiškainetenkina

Nežinau

30. Kaip manote, kokių specialistų / įstaigų / organizacijų mūsų rajone / apylinkėje nėra ar trūksta, kad būtų labiau padedama gyventojams? (įrašykite)

31. Galbūt yra dar kažkas, apie ką nepaklausėme, bet norėtumėte su mumis pasidalinti? (įrašykite)

82

ASMENINĖ INFORMACIJA IR PAPILDOMI DUOMENYS

Jūsų lytis: vyras moteris

Jūsų amžius (įrašykite)

Kokia kalba Jūs kalbate namuose?

a) lietuvių

b) lenkų

c) rusų

d) kita kalba

Jūsų išsilavinimas:

a) Aukštasis

b) Aukštesnysis

c) Profesinė kvalifikacija

d) Vidurinis (12 klasių)

e) Pagrindinis (10 klasių)

f) Be išsilavinimo

g) Kita (įrašyti)

Jūsų šeiminė padėtis:

a) Susituokęs (-usi)

b) Išsiskyręs (-usi)

c) Našlys (-ė)

d) Turiu partnerį (-ę) / gyvenimo draugą (-ę)

e) Vienišas (-a)

Kur Jūs gyvenate:

a) mieste

b) kaime

c) kita (įrašykite)

Kiek vaikų gyvena kartu su Jumis, kurie yra:

Mažiau nei 5 metų amžiaus (įrašykite)

5-12 metų amžiaus (įrašykite)

13-17 metų amžiaus (įrašykite)

Kiek dar suaugusiųjų (vyresnių nei 18 metų) be Jūsų gyvena kartu su Jumis? (įrašykite)

83

Kiek metų Jūs gyvenate mūsų mieste / kaime?

a) Mažiau negu metus

b) 1-4 metai

c) 5-10 metų

d) Daugiau nei 10 metų

Ar jūs planuojate pasilikti mūsų mieste / kaime per ateinančius 5 metus?

a) Taip

b) Ne

c) Nežinau

Ar turite nuosavą butą / namą, ar jį nuomojate?

a) Nuosavas

b) Išsinuomoju

c) Kita (įrašyti)

Apklausą atlikusio asmens:

Apklausą atlikusio asmens pastebėjimai

Vardas Telefono Nr.: El. Paštas

PRIEDAS NR. 2

BENDRA INFORMACIJA

1. Kokioje organizacijoje dirbate?

a) valstybinėje įstaigoje

b) nevyriausybinėje organizacijoje (NVO)

c) kita (įrašykite)

2. Kaip dažnai savo darbe susiduriate su sunkiais klientais (soc. rizikos šeimomis, asmenimis, turinčiais įvairias priklausomybes, nemotyvuotais klientais ir kt.)? (pažymėkite vieną atsakymo variantą)

a) beveik kasdien

b) kelis kartus per savaitę

c) kelis kartus per mėnesį

d) rečiau negu kartą per mėnesį

e) nesusiduriu

85

Gerbiami respondentai,

šiuo metu mūsų bendruomenėje kuriama Bendruomenės prevencinė grupė, kuri sieks efektyviai spręsti bendruomenėje

esančias problemas, organizuos specialistų kompetencijos kėlimo kursus. Prašome Jūsų užpildyti anketą ir tokiu būdu

prisidėti prie bendruomenės problemų ir galimų jų sprendimo būdų identifikavimo bei mokymų specialistams poreikio

nustatymo. Šioje anketoje nėra klaidingų ar teisingų atsakymų, taigi prašome Jūsų kuo nuoširdžiau ir atviriau atsakyti į

visus klausimus. Užtikriname, kad surinkti duomenys liks konfidencialūs ir bus naudojami tik apibendrintai.

ANKETA BENDRUOMENĖS SPECIALISTAMS

86

SITUACIJA BENDRUOMENĖJE

3. Kokie sunkumai Jūsų bendruomenėje didžiausi pastaraisiais 2 metais? (trumpai aprašykite)

4. Kaip manote, su kokiais sunkumais daugiausia susiduria žmonės Jūsų bendruomenėje? (įvertinkite kiekvieną teiginį)

NeaktualuLabai aktualu

Bedarbystė

Smurtas šeimoje

Jaunimo užimtumas

Pinigų trūkumas

Vaikų patekimas į globos namus

Nusikalstama veikla

Skurdas*

Tėvystės įgūdžių trūkumas

Piktnaudžiavimas alkoholiu

Neįgalumas

Specialistų (pvz. soc. darbuotojų, psichologų) pagalbos stygius


Visiškai neaktualuAktualu

* ne tik pajamų, bet ir kitų išteklių (fizinių, socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus, nepakankamumas

87

5. Kokioms žmonių grupėms Jūsų bendruomenėje parama / pagalba reikalinga labiausiai?

(įvertinkite svarbumą nuo 1 iki 5, kur 1 – pagalba mažiausiai svarbi, 5 – pagalba svarbiausia)

Soc. rizikos šeimoms

Nuo alkoholio priklausomiems asmenims

Tėvų globos netekusiems vaikams

Daugiavaikėms šeimoms

Jaunoms šeimoms

Vienišoms motinoms / tėvams

Bedarbiams

Žmonėms su negalia

1

1

1

1

1

1

1

1

2

2

2

2

2

2

2

2

3

3

3

3

3

3

3

3

4

4

4

4

4

4

4

4

5

5

5

5

5

5

5

5


6. Kaip manote, kokio pobūdžio pagalba yra (ar būtų) pati reikalingiausia Jūsų pažymėtiems žmonėms? (pažymėkite visus tinkančius variantus)

a) pagalba tvarkant įvairius dokumentus

b) pagalba prižiūrint ir auklėjant vaikus

c) tėvystės ar kitų įgūdžių ugdymas

d) pagalba sprendžiant šeimos konfliktus

e) įvairios pašalpos, kompensacijos, išmokos

f) pagalba susirasti darbą / įdarbinimas

g) motyvacijos dirbti didinimas

h) žinių, informacijos suteikimas

i) patarimai, išklausymas, paguoda

j) psichologinis konsultavimas / psichoterapija

k) kodavimas

l) AA (anoniminių alkoholikų grupės)

m) kita (įrašykite)

Policija

Poliklinika, ligoninė

Darbo birža

Savivaldybė

Mokykla

Įdarbinimo agentūra

Seniūnija

Bendruomenės centras

Visuomenės sveikatos biuras

Vaiko teisių apsauga

Socialinių paslaugų centras

Psichikos sveikatos centras

Pedagoginė psichologinė tarnyba

Krizių centras



88

7. Įvertinkite visas lentelėje išvardintas organizacijas pagal tai, kiek jų paslaugos, Jūsų nuomone, yra reikalingos bendruomenės žmonėms

Organizacijos paslaugos bendruomenėje nėra

reikalingos

Organizacijos paslaugos reikalingos, bet žmonės

nesikreipia (nežino, nenori)

Organizacijos paslaugos reikalingos, žmonės

kreipiasi



Mokytojai, kiti mokyklos darbuotojai

Darbo biržos paslaugos


Bendruomenės centro paslaugos



Gydytojai


Socialiniai pedagogai

Psichologai

Krizių centro paslaugos

Vaikų dienos centro paslaugos

Labdaros / paramos fondo veikla

Anoniminiai alkoholikai (AA)

89

8. Įvertinkite visus lentelėje išvardintus specialistus/ organizacijas, pagal tai, kiek jų paslaugos, Jūsų nuomone, yra prieinamos Jūsų bendruomenės žmonėms


Sveikatos / visuomenės sveikatos biuro specialistai

Pedagoginės psichologinės tarnybos paslaugos

Tokio specialisto / organizacijos rajone

nėra

Specialisto / organizacijos

paslaugos sunkiai prieinamos

Specialisto / organizacijos

paslaugos lengvai prieinamos

9. Kokia yra Jūsų bendra nuomonė apie gyvenvietėje esamų paslaugų kokybę?

(pažymėkite 5 balų skalėje, kur 1 – labai prasta, 5 – labai gera)

1 2 3 4 5

90

10. Kaip siūlytumėte spręsti bendruomenėje kylančius / esančius sunkumus? (trumpai aprašykite)

13. Kas, Jūsų manymu, padėtų bendruomenės nariams, organizacijoms lengviau priimti pokyčius? (įrašykite)

11. Kokie veiksniai ar priežastys, Jūsų manymu, stabdo bendruomenėje kylančių sunkumų įveikimą? (įvardinkite)

14. Kaip Jūs asmeniškai galėtumėte prisidėti (arba prisidedate) prie bendruomenės situacijos gerinimo? (įrašykite)

12. Kaip bendruomenėje, kurioje gyvenate, dažniausiai priimamos naujos idėjos, pokyčiai?

a) lengvai

b) labiau lengvai nei sunkiai

c) labiau sunkiai nei lengvai

d) sunkiai, priešiškai

91

15. Kokių sunkumų Jums iškyla dirbant su bendruomenės žmonėmis? (įrašykite)

18. Jei dirbant su bendruomenės žmonėmis prireikia papildomų žinių, informacijos, iš kur / kieno tai sužinote? (įrašykite)

19. Kokias žinias ir / ar praktinius įgūdžius norėtųsi įgyti / patobulinti, kad Jums būtų lengviau teikti pagalbą bendruomenės žmonėms? (įrašykite)

20. Kokios mokymų, skirtų specialistams, dirbantiems su bendruomenės žmonėmis, temos Jums būtų naudingos / aktualios? (įrašykite)

SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS KĖLIMO POREIKIAI BENDRUOMENĖJE

16. Kaip dažniausiai tvarkotės su sunkumais, kylančiais dirbant su bendruomenės žmonėmis? (pažymėkite visus tinkančius variantus)

a) savarankiškai, sunkumus sprendžiu pats (-i)

b) kreipiuosi į kolegas, bendradarbius

c) kreipiuosi į vadovą

d) kreipiuosi į kitus specialistus, įstaigas. Kokias? (įrašykite)

e) kita (įrašykite)

17. Ar dirbant su bendruomenės žmonėmis prireikia papildomų žinių, informacijos?

a) taip

b) ne (pereikite prie 21 kl.)

92

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS IR POKYČIAI BENDRUOMENĖJE

21. Su kokiais specialistais / įstaigomis/ organizacijomis bendradarbiaujate, dirbant su bendruomenės žmonėmis? (įvertinkite visus lentelėje esančius variantus)



Darbo birža


Bendruomenės centro darbuotojai

Visuomenės sveikatos biuro specialistai



Gydytojai



Psichologai

Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai

Krizių centras





DažnaiNiekada VisadaKartais

93

22. Jei dirbant su bendruomenės žmonėmis bendradarbiaujate su kitais specialistais / įstaigomis / organizacijomis, kaip tą vertinate? (pažymėkite variantus, su kuriais teko susidurti)



Darbo birža


Bendruomenės centro darbuotojai

Visuomenės sveikatos biuro specialistai



Gydytojai



Psichologai

Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai

Krizių centras





Palengvina mano darbąApsunkina mano darbą Nedaro jokios įtakos

23. Jūsų pastabos, komentarai

94

ASMENINĖ INFORMACIJA

25. Jūsų lytis: vyras moteris

24. Jūsų amžius (įrašykite)

26. Jūsų pareigos (įrašykite)

27. Kiek metų dirbate šį darbą?

a) mažiau nei metus

b) 1-3 metus

c) 3-5 metus

d) 5-10 metų

e) daugiau nei 10 metų

PRIEDAS NR. 3

95

Prieš pradedant apklausą, susipažinkite su anketa, užpildykite ją pats(-i), „pasitreniruokite“ su kolega.

Būkite pasiruošę: su savimi turėkite kelis anketos blankus, pieštukus / tušinukus, adresų / gyventojų sąrašą,

atstovaujamos organizacijos brošiūras, mažą dovaną dalyviams (neprivaloma), tyrimo koordinatoriaus telefono

numerį.

Būkite draugiški.

Prisistatykite (pasakykite savo vardą ir kuriai organizacijai atstovaujate).

Pasakykite apklausos tikslą. Pavyzdžiui, „mes siekiame išsiaiškinti bendruomenės gyventojų poreikius ir sunkumus,

taip pat kokiomis paslaugomis naudojasi gyventojai ir kokių trūksta“. Tačiau venkite išsiplėsti, aiškinti detales.

Paaiškinkite, kas dalyvauja tyrime. Pavyzdžiui, apklausoje kviečiamos dalyvauti visos jaunos šeimos. Pabrėžkite, kad

šio žmogaus / šeimos dalyvavimas tyrime yra labai svarbus. Jei dalyvis atsisako pildyti anketą ar atsakyti į tam tikrą

klausimą, nesistenkite įtikinti, jog tai būtina. Galite pabandyti išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nenorima pildyti

anketos / atsakyti į tam tikrą klausimą, sužinoti, kas jį neramina.

Papasakokite, kaip bus panaudojama gauta informacija. Pavyzdžiui, gyventojų atsakymai leis nustatyti

bendruomenės prioritetus ir sudaryti veiksmų planą. Paaiškinkite, kad dalyvio atsakymai nebus viešai skelbiami.

Gyventojų pateikti duomenys liks konfidencialūs ir bus analizuojami tyrime dalyvavusių atsakymai (bet ne visų

pavienių asmenų).

Būkite nusiteikę susitikti su įvairiais gyventojais, kurie užduoda per daug klausimų, yra drovūs, grubūs ir nepagarbūs

arba kai apklausoje nori dalyvauti keli šeimos nariai.

Paaiškinkite, kaip ilgai apklausa vyks (20-30 minučių). Esant tam tikromis aplinkybėmis ir negalint iki galo užbaigti

apklausos, susitarkite dėl kito susitikimo, apie tai pažymėkite anketoje.

Pakvieskite kartu užpildyti anketą.

Atsakinėti į anketos klausimus gali tik pilnamečiai asmenys. Nepilnamečiai asmenys dalyvauti apklausoje gali tik

gavę tėvų sutikimą. Nesant suaugusiųjų, pabandykite grįžti kitą kartą ir kitu laiku.

Klauskite visus klausimus iš eilės, kaip jie parašyti. Pildydami anketą, laikykitės nurodymų. Pavyzdžiui, jei prašoma

atsakymus pažymėti kiekvienoje eilutėje, taip ir padarykite.

Nepraleiskite klausimų.

Venkite sutikti ar nesutikti su atsakymais. Stenkitės išlikti neutralūs ir nešališki, nesmerkiantys. Prisiminkite, kad

klausimai nėra apie Jūsų / kitų pareigūnų darbą bei jo kokybę, bet apie paslaugas apskritai. Nelyginkite atsakymo su

savo darbu, pastangomis.

Stebėkite kūno kalbą – ji gali papildyti arba paneigti žmogaus atsakymą.

Padėkokite už skirtą laiką.

( Bobinienė, Voitechovič, 2012; Mizoguchi ir kt., 2004)šaltinis:

TIKSLINIŲ GRUPIŲ APKLAUSOS ATLIKIMO APRAŠAS

PRIEDAS NR. 4

97

VEIKSMŲ ŽINGSNIAI IR VEIKLOS PLANAS

Naudokite šią formą norėdami nustatyti pokyčius, kuriuos reikia atlikti, ir kokių priemonių galite imtis, kad juos pasiektumėte.

Bendruomenės probleminė sritis:

Bendruomenės pokyčių rodikliai:

Bendradarbiaujančios organizacijos/grupės:

Veiksmų žingniai

( Community Tool Box, 2013)šaltinis:

Veiksmų žingniai

Ką reikia daryti?

1 žingsnis:

2 žingsnis:

3 žingsnis:

4 žingsnis:

Kas / kieno?

Kas imsis veiksmų?

Kada?

Iki kada veiskmai bus

atlikti?

Ištekliai ir parama(turimi /

reikalingi)

Kokie finansiniai, žmogiškieji,

politiniai ir kiti ištekliai

reikalingi?

Kokie jau yra?

Galimos kliūtys/

pasipriešinimas

Kurie asmenys ir organizacijos

gali priešintis? Kaip?

Komunikacija planui

įgyvendinti

Kurie asmenys / organizacijos turi būti informuotos ir / ar įtrauktos į

numatomus veiksmus?


Metodinis leidinys NVO bei valdžios institucijoms, siekiančioms pagerinti vietos bendruomenės gyvenimo kokybę

situacijos bendruomenėje vertinimas ir bendruomenės įgalinimas

Documents