EuropeanPayments Council

Informacija

VIEŠAJAM SEKTORIUI

2.0

ve

rsija

– 2

00

9 m

. ru

gsė

jo m

ėn

.

Imkitės iniciatyvos!

DABAR

Viskas, ką turite žinoti apie SEPA

Europos mokėjimų tarybos (EMT) leidiniai*

Making SEPA a Reality – the defi nitive Guide to the Single Euro Payments Area (SEPA įgyvendinimas – Bendra mokėjimu eurais erdvė: išsamus vadovas)The most popular Misunderstandings about SEPA – clarifi ed (Dažniausiai pasitaikantys nesusipratimai apie SEPA ir ju išaiškinimas)SEPA for Business (SEPA verslo įmonėms)SEPA for the Public Sector (SEPA viešajam sektoriui)SEPA for IT-Providers (SEPA IT paslaugu teikėjams)SEPA for Consumers (SEPA vartotojams)SEPA for Media (SEPA žiniasklaidai)

EMT leidiniai „Glaustai apie...“*

Shortcut to SEPA (Glaustai apie SEPA)Shortcut to SEPA Direct Debit Schemes (Glaustai apie SEPA tiesioginio debeto schemas)Shortcut to SEPA Credit Transfer Scheme (Glaustai apie SEPA kredito pervedimu schemą)Shortcut to SEPA Data Formats (Glaustai apie SEPA duomenu formatus)Shortcut to SEPA Cards Framework (Glaustai apie SEPA korteliu aprašą, paskelbta 2009 m. rudenį)Shortcut to SEPA Cards Standardisation (Glaustai apie SEPA korteliu standartizavimą, paskelbta 2009 m. rudenį)Business – the 10 best Reasons to practice SEPA (Verslui – 10 svarbiausiu priežasčiu naudotis SEPA)Public Sector – the 10 best Reasons to practice SEPA (Viešajam sektoriui – 10 svarbiausiu priežasčiu naudotis SEPA)Merchants – the 10 best Reasons to practice SEPA (Prekybininkams – 10 svarbiausiu priežasčiu naudotis SEPA, paskelbta 2009 m. rudenį)

*Šiuos EMT leidinius anglu kalba galima atsisiusti iš interneto svetainės www.europeanpaymentscouncil.eu.

EMT naujienlaiškis

Keturi numeriai per metus atsiunčiami į jūsu elektroninio pašto dėžutę.Užsisakykite šį nemokamą naujienlaiškį adresu www.europeanpaymentscouncil.eu/newsletter_subscribe.cfm.

33

TURINYS

1. SANTRAUKA 52. SEPA: VIZIJA IR TIKSLAI 7

2.1 Vizija 72.2 Taikymo sritis 82.3 Tikslai 8

3. APIE EMT 93.1 SEPA: pirmieji etapai 103.2 Suinteresuotuju šaliu dalyvavimas 12

4. SEPA ĮGYVENDINIMAS: PAGRINDINIS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO 134.1 Elektroninės vidaus rinkos skatinimas 134.2 Kritinės mokėjimu masės pasiekimas 15

5. SEPA VIEŠAJAM SEKTORIUI: NAUDA 165.1 SEPA produktus galima pritaikyti jūsu poreikiams 165.2 Pasinaudokite naujoviu teikiamais pranašumais 165.3 Naudokitės bendrai vykdomo standartizavimo pranašumais 165.4 Padidinkite viešuju pirkimu galimybes 175.5 Rinkitės elektroninius veiklos procesus 175.6 Sumažinkite su IT susijusias išlaidas 175.7 Modernizuokite procesus 175.8 Supaprastinkite įrašu sutikrinimą 175.9 Palaikykite privačiu klientu mobilumą ir tarptautinę prekybą 185.10 Naudokitės mokėjimu apdorojimo centrais 18

6. VIEŠASIS SEKTORIUS: METAS VEIKTI 197. SEPA KREDITO PERVEDIMŲ SCHEMA 21

7.1 Glaustai apie schemą 227.2 SEPA kredito pervedimu schemos nauda 23

444

8. SEPA PAGRINDINĖ TIESIOGINIO DEBETO SCHEMA 258.1 Glaustai apie schemą 258.2 Elektroninis sutikimas 278.3 SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos nauda 288.4 Naudojimo pradžia 28

9. SEPA TIESIOGINIO DEBETO SCHEMA VERSLO ĮMONĖMS (B2B) 299.1 Skirtumai, palyginti su SEPA pagrindine tiesioginio debeto schema 299.2 B2B schemos nauda 309.3 Naudojimo pradžia 30

10. JŪSŲ ORGANIZACIJOS PASIRENGIMAS NAUDOTI SEPA 3110.1 IBAN ir BIC 3110.2 SEPA sutikimas 3210.3 Pranešimu standartai ISO 20022 3310.4 Mokėjimo paskirties informacija 33

11. KLIENTAS – VISAGALIS. SEPA STANDARTAI VIEŠAJAM SEKTORIUI 3511.1 SEPA duomenu formatas: papildomos savybės 3511.2 ISO gavėjo kodo standarto laikymasis 3611.3 Mokėjimo paskirties informacija: struktūrizuoti nestruktūrizuotą informaciją 3611.4 SEPA sutikimo galiojimo laikotarpis 3711.5 Klientu pranešimai bankams 37

12. SEPA – TOLESNĖ PERSPEKTYVA 3912.1 Elektroniniai ir mobilūs kanalai 3912.2 Banku pranešimai klientams 3912.3 Elektroninis sąskaitu pateikimas 40

13. KAIP UŽTIKRINTI SEPA SĖKMĘ? 4114. TIK SEPA: ANKSTESNIŲ MOKĖJIMŲ EURAIS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO GALUTINĖ DATA 43

14.1 Galutinės datos pasirinkimas: viena ar kelios? 4314.2 Galutinė data: ką ji iš tiesu reiškia? 4414.3 Prisijungimo mastas: ar reikia palikti tam tikrus specifi nius šiuo metu naudojamus produktus? 4414.4 Kaip nustatyti galutinę datą: savireguliavimo ar reguliavimo būdu? 4414.5 Europos Komisijos konsultavimasis dėl prisijungimo prie SEPA galutinės datos 44

15. ŽODYNĖLIS 45

1.

5

SANTRAUKA

Kas yra SEPA? Bendra mokėjimu eurais erdvė (Single Euro

Payments Area – SEPA) – tai erdvė, kurioje privatūs klientai, įmonės ir kiti ūkio subjektai nepriklausomai nuo ju buvimo vietos gali siusti ir gauti vietinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. SEPA apima 27 Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, Islandiją, Lichtenšteiną, Monaką, Norvegiją ir Šveicariją.

Ar SEPA mokėjimo priemonės skirtos tik tarptautiniams mokėjimams?

Ne. Įgyvendinant SEPA siekiama sukurti vieną integruotą mokėjimu eurais rinką. SEPA erdvėje visi mokėjimai eurais bus laikomi vietiniais mokėjimais. Įgyvendinus SEPA nebebus skirstoma į nacionalinius ir tarptautinius mokėjimus. SEPA mokėjimo priemonės galiausiai turėtu pakeisti šiuo metu siūlomas nacionalines mokėjimu eurais priemones.

Kokią naudą gaus viešojo administravimo įstaigos?

Įgyvendinus SEPA bus įmanoma atlikti mokėjimus eurais tarp bet kuriu SEPA erdvėje esančiu sąskaitu taip pat paprastai, kaip šiuo metu įmanoma tik šalies viduje. Bendri standartai, greitesnis mokėjimu įvykdymas ir paprastesnis mokėjimo operaciju apdorojimas pagerins pinigu srautus, sumažins sąnaudas ir palengvins prieigą prie nauju rinku. Be to, klientai gaus naudos iš mokėjimo paslaugu teikėju siūlomu naujovišku produktu.

Kaip tai paveiks mokėjimu rinką?

SEPA – visą ES apimanti politinė integracijos iniciatyva, kuri, įdiegus SEPA mokėjimo schemas ir standartus, turės įtakos visiems mokėjimams eurais. SEPA poveikį galiausiai pajus kiekvienas privatus klientas, prekybininkas, viešojo administravimo įstaiga ir verslo įmonė, turintys ryšiu su bankais euro zonoje, taip pat visi mokėjimo paslaugu teikimo grandinės dalyviai.

6

Kaip tai paveiks ekonomiką ir visuomenę?

SEPA sukurs konkurenciją skatinančias sąlygas mokėjimo paslaugu teikimo srityje. Užtikrindama suderintą praktiką, ji taip pat padeda kurti efektyvesnes mokėjimo sistemas, o tai teikia materialios naudos ekonomikai ir visuomenei bendrai. Naudojant vienodas mokėjimu eurais priemones bus sistemiškai stiprinama bendroji valiuta.

Kas jau atlikta? Europos banku sektorius parengė SEPA

kredito pervedimu ir tiesioginio debeto schemas bei apibrėžė tarptautiniais ISO standartais pagrįstą SEPA duomenu formatą. 2008 m. sausio mėn. sėkmingai pradėta naudoti SEPA kredito pervedimu schema. 2009 m. lapkričio mėn., t. y. kai ES valstybės narės įgyvendino bendrą teisinę bazę mokėjimu srityje, pradėjo veikti SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema ir SEPA tiesioginio debeto schema verslo įmonėms. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. bankai palaipsniui pradėjo teikti SEPA tiesioginio debeto paslaugas. Žingsnis po žingsnio iki 2010 m. lapkričio mėn. visi šiuo metu tiesioginio debeto paslaugas teikiantys euro zonos bankai įvykdys sąskaitu prieinamumo SEPA pagrindinei tiesioginio debeto schemai reikalavimą.

Naujausias ES reglamentas dėl tarptautiniu mokėjimu eurais įpareigoja bankus iki nurodyto termino įvykdyti sąskaitu prieinamumo tiesioginio debeto operacijoms Europoje reikalavimą.

Kalbant apie mokėjimo korteles, jau sutarta dėl SEPA korteliu aprašo ir jis jau pradedamas taikyti bankuose, korteliu schemose ir korteliu operaciju apdorojimo įmonėse.

Užtikrinkite SEPA sėkmę Europos banku sektorius sėkmingai parengė

naujoviškas bendrai taikomas SEPA mokėjimo schemas ir aprašus. Dabar atėjo metas politiniams SEPA iniciatoriams – ES valstybiu nariu vyriausybėms, Europos Komisijai (EK), įskaitant ECOFIN tarybą, ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiajai tarybai – kurti paskatas banku klientams pereiti prie nauju SEPA priemoniu.

Nustatykite prisijungimo prie SEPA galutinę datą

Nustačius datą, iki kada turi būti pakeistos esamos mokėjimu eurais sistemos, paspartėtu SEPA įgyvendinimo procesas, o visos suinteresuotosios šalys galėtu užtikrintai planuoti tolesnius veiksmus. Šiuo metu svarbu pranešti, kad tokia galutinė data bus nustatyta. 2009 m. lapkričio mėn. pradėjus taikyti SEPA tiesioginio debeto schemas, bus galima nustatyti ir konkretu terminą.

7

2.

SEPA: VIZIJA IR TIKSLAI

2.1 Vizija

Bendra mokėjimų eurais erdvė (Single Euro Payments Area – SEPA) – tai erdvė, kurioje privatūs klientai, įmonės ir kiti ūkio subjektai nepriklausomai nuo jų buvimo vietos gali siųsti ir gauti vietinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. Tikimasi, kad ilgainiui vienodos SEPA schemos ir standartai pakeis šiuo metu Europoje veikiančias nacionalines mokėjimo sistemas.

SEPA – tai visą ES apimanti politinė integracijos iniciatyva mokėjimu srityje, kuria siekiama užbaigti ES vidaus rinkos ir pinigu sąjungos kūrimą. 2002 m. išleidus euru banknotus ir monetas, politiniai SEPA iniciatoriai – ES valstybiu nariu vyriausybės, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas – didžiausią dėmesį skyrė mokėjimu eurais rinkos suderinimui. Daugybės įvairiu esamu nacionaliniu mokėjimo sistemu integravimas yra natūralus žingsnis siekiant, kad eurai iš tikruju taptu bendrąja be apribojimu naudojama valiuta. SEPA taps tikrove, kai didžioji mokėjimu eurais dalis bus vykdoma ne esamomis, o naujomis SEPA mokėjimo priemonėmis.

Nors Europos bankai nusprendė patys imtis pagrindinio vaidmens pakeičiant mokėjimo priemones, SEPA taps tikrove tik tada, kai pagrindinės suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, verslo bendruomenė ir viešojo administravimo įstaigos, drauge sieks SEPA vizijos ir įsipareigos įgyvendinti būtinus pakeitimus.

8

2.2 Taikymo sritis

Šiuo metu vien tik euro zonoje kasmet atliekama maždaug 50 mlrd. elektroniniu mažmeniniu operaciju, o operaciju grynaisiais pinigais – 2–4 kartus daugiau. Tokį didžiulį kiekį operaciju atlieka 321,5 mln. privačiu klientu, 16–18 mln. dideliu ir mažu įmoniu, maždaug 8 000 banku, 5,75 mln. prekybos vietu ir naudojant 293 008 bankomatus (ECB Mėlynoji knyga).

Šiuo metu SEPA apima 27 ES valstybes nares, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Monaką, Norvegiją ir Šveicariją.

2.3 Tikslai

Bendrus SEPA tikslus ES vyriausybės numatė Lisabonos strategijoje, kurioje ES vidaus rinka įsivaizduojama kaip konkurencingiausia žiniu ekonomika pasaulyje. Mokėjimu eurais rinku integracija yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti šią viziją. Manoma, kad SEPA yra būtinas žingsnis stiprinant visos Europos ekonomiką. Be to, dėl SEPA padidėjusi konkurencija mokėjimo paslaugu srityje bus naudinga tokiems šiu paslaugu naudotojams, kaip vartotojai, įmonės ir viešojo administravimo įstaigos.

Remiantis Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, esamas nacionalines mokėjimo sistemas pakeitus SEPA sistemomis galima nauda mokėjimų rinkose per šešerius metus gali siekti iki 123 mlrd. eurų, o daugiausia laimėtų bankų klientai.

Be to, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas tikisi, kad SEPA bus tinkama priemonė, kuri iš pagrindu pakeis elektronines paslaugas mokėjimo ir viešuju paslaugu sektoriuose, dar labiau sumažins klientu išlaidas bei didins veiksmingumą.

99

3.

APIE EMT

SEPA viziją remia Europos bankai, kurie siekia integruoti mokėjimu eurais rinkas ir bendradarbiauja Europos mokėjimu taryboje (EMT).

2002 m. didžiausiu Europos banku ir ju asociaciju atstovai dalyvavo susitikime, skirtame aptarti mokėjimu suderinimo proceso koordinavimo galimybes. Ju išvados apibendrintos Baltojoje knygoje „Euroland: our Single Payments Area“, kurioje būtinu pokyčiu programa apibūdinta kaip „Bendra mokėjimu eurais erdvė – SEPA“. Taip atsirado SEPA. Po to, 2002 m. birželio mėn. įkurta Europos mokėjimu taryba – naujas nepriklausomas mokėjimo paslaugu teikėju koordinacinis organas, įpareigotas parengti bei tiksliai apibrėžti SEPA projektą ir stebėti jo įgyvendinimą.

Europos mokėjimų taryba – tai Europos bankų sektoriaus sprendimų, susijusių su mokėjimais, priėmimo ir koordinavimo organas.

EMT nustato bendrą poziciją dėl pagrindiniu mokėjimo paslaugu, teikia strategines standartizavimo gaires, formuoja geriausią praktiką ir stebi, kaip įgyvendinami priimti sprendimai.

EMT sudaro 74 nariai (bankai ir nacionalinės banku bendruomenės). Daugiau kaip 300 mokėjimu srities specialistu iš 32 šaliu yra tiesiogiai įtraukti į EMT darbu programą. Jie atstovauja įvairiausiu dydžiu ir sričiu Europos mokėjimu sektoriaus segmentams.

10

EMT parengtose SEPA schemose apibrėžtos tarpbankinės taisyklės ir standartai, kuriu turi būti laikomasi vykdant SEPA mokėjimo operacijas. Schemose pateiktas bendras banku (mokėjimo paslaugu teikėju) susitarimas dėl to, kaip pervesti lėšas SEPA erdvėje iš A sąskaitos į B sąskaitą. EMT yra atsakinga už SEPA mokėjimo schemu kūrimą ir atnaujinimą, kaip numatyta EMT paskelbtose taisyklėse.

Taisykles nustatė patys mokėjimo paslaugu teikėjai, siekdami kiek įmanoma geresnio mokėjimo schemu prieinamumo, efektyvumo ir saugumo. Šios taisyklės leidžia bankams ir toliau likti atsakingais už schemas bei kuo geriau atitikti priežiūros instituciju ir suinteresuotuju šaliu lūkesčius.

Mokėjimo schemą sudarančias taisykles ir standartus bankai nustatė tarpusavyje bendradarbiaudami, tačiau kiekvienas bankas ar banku grupė klientams siūlo konkurencijos sąlygomis sukurtus konkrečius mokėjimo produktus. Taigi, laikydamiesi schemos

taisykliu, mokėjimo paslaugu teikėjai gali papildyti konkrečius mokėjimo produktus naujomis funkcijomis ar siūlyti papildomas paslaugas.

EMT kompetencijos sritis neapima konkrečiu mokėjimo produktu ir visu su jais susijusiu ypatybiu (pvz., kainos nustatymo) kūrimo pagal SEPA schemas. Dėl konkrečiu siūlomu produktu SEPA klientai turėtu kreiptis į savo pasirinktą mokėjimo paslaugu teikėją.

SEPA schemomis pagrįstu tarpuskaitos sistemu ir technologijos teikėju paslaugu pasiūlą formuoja rinka – tai nepriklauso EMT kompetencijai.

3.1 SEPA: pirmieji etapai

Europos bankų sektorius sėkmingai parengė EMT 2004–2010 m. plane apibrėžtus pagrindinius SEPA elementus. EMT plane numatytos pagrindinės SEPA užduotys, kurios turi būti atliktos integruotai mokėjimų eurais rinkai sukurti.

11

EMT atliko šiuos svarbiausius darbus:

2008 m. sausio mėn. EMT sėkmingai parengė naudojimui SEPA kredito pervedimu schemą. Šiuo metu daugiau kaip 4 500 banku 32 šalyse (atliekantys apytikriai 95 proc. mokėjimu Europoje) siūlo SEPA kredito pervedimu paslaugas.

SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema ir SEPA tiesioginio debeto schema verslo įmonėms pradėjo veikti 2009 m. lapkričio mėn. Jos abi siūlo galimybę naudotis elektroniniais sutikimais vietoj arba kartu su įprastais sutikimais popierine forma. 2009 m. lapkričio mėn. bankai palaipsniui pradėjo teikti SEPA tiesioginio debeto paslaugas. Žingsnis po žingsnio iki 2010 m. lapkričio mėn. visi šiuo metu tiesioginio debeto paslaugas teikiantys euro zonos bankai įvykdys sąskaitu prieinamumo SEPA pagrindinei tiesioginio debeto schemai reikalavimą. Naujasis ES reglamentas dėl tarptautiniu mokėjimu eurais įpareigoja bankus iki nurodyto termino įvykdyti sąskaitu prieinamumo tiesioginio debeto operacijoms Europoje reikalavimą.

Pradėjus veikti SEPA schemoms, Europos bankai pirmieji pasaulyje mažmeniniams mokėjimams eurais pradėjo naudoti naująjį tarptautinį duomenu formatą – pranešimu standartus ISO 20022. Tikėtina, kad šios naujovės poveikis bus juntamas ir už Europos ribu, nes Azijos ir Amerikos žemynu įmonės ir bankai jau susiduria su tuo, kad 32 šalys kartu pereina prie šio tarptautinio standarto.

Susitarta dėl bendro sąskaitu identifi katoriaus, pagal tarptautinius ISO standartus „Tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN)“ ir bendro banko identifi katoriaus pagal „Banko identifi kavimo kodas (BIC)“, naudojimo.

Patvirtintas SEPA korteliu aprašas mokėjimams eurais įprastinėmis kortelėmis, įskaitant principus, skirtus bankams, korteliu schemoms, korteliu paslaugu teikėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

Susitarta dėl tarpuskaitos infrastruktūru Europos mastu pagrindu.

Sukurti grynuju pinigu tvarkymo principai, kuriu pagalba sutaupytas su grynuju pinigu tvarkymu susijusias lėšas galima panaudoti perėjimui prie elektroniniu mokėjimo metodu skatinti.

12

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

DANIJA

ŠVEDIJA

SUOMIJA

AUSTRIJA

RUMUNIJA

BULGARIJA

ITALIJA

GRAIKIJA

MALTA KIPRAS

NORVEGIJA

BELGIJA

PRANCŪZIJA

ŠVEICARIJA

MONAKAS

SLOVĖNIJA

VENGRIJA

ISLANDIJA

ESTIJA

LATVIJA

LIETUVAAIRIJA

NYDERLANDAI

LIUKSEMBURGASČEKIJA

VOKIETIJA LENKIJA

SLOVAKIJA

ISPANIJA

PORTUGALIJA

LICHTENŠTEINAS

SEPA schemos ir standartai galiausiai pakeis šiuo metu SEPA erdvėje siūlomas elektronines mokėjimu eurais priemones, o tai pajus kiekvienas privatus klientas, didelė, maža ir vidutinė įmonė, prekybininkas ir viešojo administravimo įstaiga. Perėjus prie naujuju mokėjimo sistemu, visi klientai mokėjimus eurais galės siusti į bet kurią didelę, mažą ir vidutinę įmonę ir viešojo administravimo įstaigą ir juos gauti naudodami vienodas SEPA mokėjimo priemones.

3.2 Suinteresuotuju šaliu dalyvavimas

EMT toliau tobulina SEPA schemas, laikydamasi griežtos pakeitimu valdymo tvarkos, remdamasi iš anksto nustatytu tvarkaraščiu ir glaudžiai bendradarbiaudama su klientais. Mokėjimo paslaugu naudotoju atstovai bendradarbiauja EMT klientu suinteresuotuju šaliu ir EMT korteliu suinteresuotuju šaliu forumuose.

1313

4.

SEPA ĮGYVENDINIMAS: PAGRINDINIS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO

Taip pat kaip verslo įmonėms, naujovišku SEPA mokėjimo produktu įdiegimas naudingas ir viešojo administravimo įstaigoms. Mokėjimo procesu naujoviškumas, t. y. valdžios įstaigu popieriniu būdu ir grynaisiais pinigais atliekamu mokėjimu proceso keitimas elektroniniais laikomas labai svarbiu žingsniu kuriant šiuolaikišką infrastruktūrą, skirtą išlaidoms sumažinti, efektyvioms veiklos struktūroms sukurti ir, svarbiausia, viešuju paslaugu kokybei toliau gerinti.

Kalbant apie viešąjį sektoriu, SEPA projekto politiniams iniciatoriams SEPA yra ne tik mokėjimo sistemu modernizavimo priemonė, bet ir kertinis akmuo XXI a. iš pagrindu keičiant valdžios paslaugas.

4.1 Elektroninės vidaus rinkos skatinimas

Europos Komisija tikisi, kad SEPA darys plačiau apimančią įtaką, nei vien tik mokėjimo paslaugu sektoriui ir susijusioms valdžios paslaugoms. SEPA bus pagrindas, kuriuo remiantis bus toliau vystomi tokie e. valdžios sprendimai, kaip su mokesčiais, socialiniu draudimu ir muitine susijęs elektroninis sąskaitu pateikimas, elektroniniai viešieji pirkimai, elektroniniai mokėjimai, elektroninis parašas ir elektroninės paslaugos.

Atsižvelgdama į šiuos lūkesčius, Komisija pakartotinai išsakė savo siekį – užpildyti visas bendrojoje rinkoje, ypač paslaugu sektoriuje, likusias spragas, o tai yra: racionalizuoti procedūras, sumažinti administracinę naštą diegiant suderintus standartus, gerinti tarptautiniu rinku prieinamumą viešiesiems pirkimams.

SEPA iniciatyva – visoje ES taikomų technologijos standartų kūrimo pavyzdys. SEPA turėtų paskatinti bendrų standartų kūrimą, kurie būtų e. valdžios sprendimų pagrindas.

14

Suderinti e. valdžios sprendimai ir kuriamos atitinkamos informacijos ir ryšiu technologijos (IRT) turėtu toliau didinti viešuju paslaugu efektyvumą, padėdamos sukurti informacinės visuomenės bendrąją rinką, t. y. pasiekti Komisijos i2010 iniciatyvos pagrindinį tikslą1. Šia iniciatyva siekiama:

sukurti Europos informacinę erdvę, t. y. tikrą bendrąją skaitmeninės ekonomikos rinką, kad būtu galima pasinaudoti visais masto ekonomijos privalumais, kuriuos teikia 500 milijonu vartotoju Europos rinka;

sustiprinti inovacijas ir investicijas į IRT mokslinius tyrimus atsižvelgiant į tai, kad IRT yra pagrindinė varomoji ekonomikos jėga;

skatinti įtrauktį, viešąsias paslaugas ir gerinti gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, europines įtraukties ir gyvenimo kokybės vertybes kelti ir informacinėje visuomenėje.

Europos Komisijos nuomone, IRT gali atverti bendrąją rinką privatiems klientams, verslo įmonėms ir valdžios institucijoms. Laisvas žiniu ir inovaciju judėjimas turėtu būti skatinamas kaip bendrosios rinkos „penktoji laisvė“. ES turėtu pagerinti pagrindines inovaciju sąlygas – ypač informacinėje visuomenėje, spartindama sąveikiu standartu nustatymą ir pereidama prie bendresnio valdymo.

1 Europos Komisija: Ruošiantis Europos skaitmeninei ateičiai. i2010 laikotarpio vidurio peržiūra. Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniu reikalu komitetui ir Regionu komitetui (2008 m. balandžio mėn.)

15

Be to, Komisija ketina spręsti reikalavimu dubliavimosi, trūkumo ir įgyvendinimo nenuoseklumo problemas, kurios gali atsirasti dėl skirtingu nacionaliniu teisės aktu nuostatu, ir skatins valstybes nares neatsilikti nuo technologiju pažangos veiksmingam „elektroninės vidaus rinkos“ veikimui užtikrinti.

SEPA įgyvendinimo viešajame sektoriuje nereikėtų vertinti kaip pavienės mokėjimų srities priemonės. SEPA yra naujovių skatinimo ir daugelio valstybinių paslaugų tobulinimo proceso dalis.

4.2 Kritinės mokėjimu masės pasiekimas

SEPA taps tikrove, kai kritinė operaciju masė bus vykdoma ne dabartinėse nacionalinėse sistemose, o naujomis visoje Europoje naudojamomis mokėjimo priemonėmis. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik tuo atveju, jei tokios svarbios su mokėjimais susijusios šalys, kaip viešojo administravimo įstaigos, nuspręs tapti SEPA klientais.

Viešasis sektorius yra svarbus ūkio subjektas, kuris atlieka iki 20 proc. ar daugiau visų šalyje atliekamų mokėjimų. Taigi, kad susidarytų kritinė SEPA mokėjimų masė, būtina, kad dalyvautų viešasis sektorius.

Viešojo administravimo įstaigu atliekamu mokėjimu perkėlimas į SEPA ne tik labai padeda pasiekti kritinę mokėjimu masę, bet ateityje paskatins ir kitus, pavyzdžiui, įmones ir vartotojus, pradėti naudoti SEPA mokėjimo priemones. Atsižvelgiant į SEPA naudą visuomenei ir į šios iniciatyvos politinę viziją, viešojo administravimo įstaigos galėtu ir turėtu atlikti labai svarbu vaidmenį suteikiant postūmį prisijungimui rodydamos pavyzdį visiems mokėjimo paslaugu naudotojams.

Europos Komisija reguliariai rengia viešojo sektoriaus pasirengimo SEPA pažangos ataskaitas. 2009 m. pavasarį Komisija konstatavo, kad viešasis sektorius atitinka dar ne visus lūkesčius.

2009 m. liepos mėn. Europos Komisija paskelbė antrojo tyrimo apie viešojo administravimo įstaigu pasirengimą ir perėjimą prie SEPA rezultatus. Toks tyrimas bus atliekamas reguliariai, siekiant nustatyti viešojo administravimo įstaigu (svarbiu mokėjimo paslaugu naudotoju) įsitraukimą į SEPA procesą. Rezultatai taip pat bus paskelbti Europos Komisijos metinėje SEPA pažangos ataskaitoje, kurią buvo prašoma pateikti ECOFIN tarybos 2009 m. vasario mėn. išvadose. Atrodo, kad šiame etape viešojo administravimo įstaigos rengiasi SEPA sparčiau negu vyksta bendras prisijungimas, todėl tikimasi, kad SEPA kredito pervedimu skaičius sparčiai didės 2009 m. pabaigoje ir 2010 m.

Naujausias Komisijos tarnybu išvadas apie viešojo sektoriaus pasirengimą SEPA galima rasti spustelėjus šią nuorodą:

http://ec.europa.eu/internal_market/payments/docs/sepa/publ_adm_migration-2009_07_en.pdf

1616

5.

SEPA VIEŠAJAM SEKTORIUI: NAUDA

Kalbant apie biudžeto lėšu paskirstymą, viešasis sektorius ne visada pirmenybę teikia mokėjimo procesu pagerinimui. Be to, dauguma dabartiniu nacionaliniu mokėjimo sistemu naudotoju yra jomis patenkinti, kol jos pakankamai gerai veikia.

Tačiau, jeigu mokėjimu vykdymas viešojo administravimo įmonėje yra tik „pakankamai geras“, SEPA suteikia puikią galimybę kritiškai įvertinti dabartines mokėjimu programas ir apsvarstyti, kaip norėtumėte atlikti mokėjimus ateityje.

Pertvarkyti mokėjimo procesai, pagrįsti naujoviškais „nuo pradžios iki pabaigos“ sprendimais, bus daug veiksmingesni, sumažins sąnaudas ir paspartins mokėjimo proceso standartizavimą, automatizavimą ir centralizavimą. SEPA schemos ir standartai yra šiu sprendimu sudedamoji dalis. Viešojo administravimo įstaigos iškart pajus šią SEPA duodamą naudą:

5.1 SEPA produktus galima pritaikyti jūsu poreikiams

Rengiant SEPA schemas buvo numatyta, kad pavieniai bankai ir banku bendruomenės, norėdamos patenkinti konkrečius klientu poreikius, teiks papildomas schemomis pagrįstas paslaugas.

5.2 Pasinaudokite naujoviu teikiamais pranašumais

EMT sukurtos SEPA kredito pervedimu schema ir SEPA tiesioginio debeto schemos turi įvairiu naujovišku funkciju, kurios padės modernizuoti mokėjimu apdorojimą.

5.3 Naudokitės bendrai vykdomo standartizavimo pranašumais

SEPA skatina bendrai standartizuoti įvairias valstybės įstaigu teikiamas paslaugas visoje Europoje. Ji padeda kurti bendrus sprendimus bendros politikos srityse, o investicijas galima dalintis ir naudotis pagerintu procesu teikiama nauda. Tai labai sumažintu nauju procesu diegimo išlaidas ir padėtu viešajam sektoriui sutaupyti dar daugiau lėšu.

17

5.4 Padidinkite viešuju pirkimu galimybes

Europos Sąjungoje viešieji pirkimai, t. y. kai valstybės ir viešojo administravimo įstaigos perka prekes, paslaugas ir viešuosius darbus, yra labai svarbus Europos ūkio sektorius, kuris, remiantis naujausiais turimais duomenimis, sukuria 1,5 trilijono euru arba 16 proc. ES BVP 2. Viešuju pirkimu rinku atvėrimas labai padidina konkurencingumą ir sumažina valdžios sektoriaus biudžeto išlaidas.

EMT rekomenduoja, kad euro zonoje vykdomuose viešuosiuose mokėjimo paslaugu viešojo administravimo įstaigoms pirkimuose SEPA standartai būtu privalomas reikalavimas.

5.5 Rinkitės elektroninius veiklos procesus

Naujosios SEPA mokėjimo priemonės suteiks viešojo administravimo įstaigoms puikią galimybę atnaujinti pasenusias mokėjimu programas. Įvairios administracinės sistemos, pavyzdžiui, mokėjimu, yra retai ir tik minimaliai atnaujinamos. Įgyvendinus SEPA, atsiras galimybė naudotis naujausiomis ir įvairiausiomis technologijomis bei ju pagalba sumažinti sąnaudas.

Su SEPA priemonėmis verslo procesams reikės žymiai mažiau materialiu priemoniu, pavyzdžiui, popieriniu arba rankiniu būdu atliekamas procedūras pakeis elektroninės paslaugos, dėl to jos bus lengviau kontroliuojamos ir veiksmingesnės.

2 Europos Komisija: Viešuju pirkimu rinku ES veikimo ataskaita: nauda, gaunama taikant ES direktyvas ir ateities iššūkiai (2004 m. vasario mėn.).

5.6 Sumažinkite su IT susijusias išlaidas

Taikant pranešimu standartus ISO 20022, kuriais pagrįsti SEPA duomenu formatai, bus racionaliau naudojami ištekliai, o tai labai sumažins išlaidas, šiuo metu susidarančias dėl to, kad naudojami skirtingi nacionaliniai mokėjimu formatai ir IT standartai, įskaitant sistemu administravimą.

Šis XML pagrįstas pranešimu standartas yra plačiai naudojamas, be to, yra daugybė su standartais susijusiu priemoniu, kurioms paprastai nereikia licencijos.

Be to, XML technologija ateityje leis lanksčiau pritaikyti IT sistemas.

5.7 Modernizuokite procesus

Vienodi atsiskaitymu terminai ir išimčiu taikymo tvarka visoje Europoje labai supaprastins dabartinius sudėtingus procesus. ES mokėjimo paslaugu direktyva (MPD) suteikia dar daugiau teisinio aiškumo ir nuspėjamumo mokėjimu srityje.

5.8 Supaprastinkite įrašu sutikrinimą

Mokėtinu ir gautinu sumu įrašu sutikrinimas užima daug laiko ir brangiai kainuoja. Su SEPA duomenu formatais, naudojant naujus standartus, paprasčiau sutikrinti sąskaitu įrašus.

Šie standartai apima, pavyzdžiui, atskirą pradinio mokėtojo lauką ir standartinį mokėjimo paskirties informacijos ilgį. Visos mokėjimu apdorojimo procese dalyvaujančios šalys privalo užtikrinti, kad ši mokėjimo paskirties informacija iš vieno kliento (mokėtojo) kitam klientui (lėšu gavėjui) būtu perduodama nepakitusi.

Kad būtu kuo geriau atsižvelgta į klientu poreikius, SEPA duomenu formatai kasmet peržiūrimi ir atnaujinami, kaip numatyta EMT nustatytose SEPA kredito pervedimu schemos ir SEPA tiesioginio debeto schemu taisyklėse, remiantis iš anksto nustatytu tvarkaraščiu.

18

5.9 Palaikykite privačiu klientu mobilumą ir tarptautinę prekybą

Pasiekiamumas iš bet kurios vietos yra naudingas tuo, kad mokėjimus galima atlikti ir gauti per tą pačią infrastruktūrą ir kanalus kaip ir vietines operacijas. Tai labai svarbu nemažam skaičiui pensininku, studentu ir darbuotoju, gyvenančiu ne savo gimtojoje ES šalyje, taip pat visoje vidaus rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms.

5.10 Naudokitės mokėjimu apdorojimo centrais

Mokėjimu apdorojimo centrai yra įmonės, teikiančios su mokėjimais susijusias didmenines paslaugas tokiems klientams, kaip verslo įmonės, bankai, viešojo administravimo įstaigos ir tarpuskaitos namai. Integruotoje mokėjimu eurais rinkoje sustiprės mokėjimu vykdymo perdavimo trečiosioms šalims tendencija. SEPA aplinkoje mokėjimu apdorojimo centrai galės teikti daug daugiau tokiu paslaugu, o tai sukurs masto ir apimties pranašumus.

Todėl įmonėms, norinčioms pasinaudoti centralizuoto mokėjimu apdorojimo paslaugomis, bus siūloma daugiau patraukliu galimybiu.

1919

6.

VIEŠASIS SEKTORIUS: METAS VEIKTI

SEPA yra ambicingiausia kada nors Europoje, o galbūt net visame pasaulyje, pradėta įgyvendinti iniciatyva mokėjimu srityje. Tokio dydžio ir masto programos neįmanoma įgyvendinti vien tik bendromis EB, ECB ir EMT jėgomis. Klientams, o ypač viešojo administravimo įstaigoms, tenka svarbus vaidmuo siekiant euro įvedimui lygiavertės šio projekto sėkmės.

Skleiskite teigiamą informaciją: pasinaudokite šiuo dokumentu ar jo ištraukomis skleisdami teigiamą informaciją apie SEPA tikslus tiek savo įstaigoje, tiek už jos ribu visiems, kuriuos jūsu nuomone paveiks SEPA.

Įvertinkite poveikį ir jam pasirenkite: įvertinkite poveikį, kad įsitikintumėte, kaip SEPA paveiks jūsu įstaigos fi nansinius, administracinius, techninius ir operacinius mokėjimu apdorojimo aspektus.

Įvertinkite galimybę ir ja pasinaudokite: SEPA – tai ne tik privalomas infrastruktūrinis projektas. Pasinaudokite pokyčiais savo paslaugoms, procesams ir įrangai iš naujo įvertinti ir atnaujinti, kad padidintumėte darbo našumą.

Paskirkite SEPA projekto vadovą: paskirkite aukštesnes pareigas einantį asmenį atsakingu už visu SEPA įgyvendinimo aspektu koordinavimą, kuris kartu galėtu būti pagrindinis asmuo ryšiams SEPA klausimais tiek pačioje įstaigoje, tiek už jos ribu.

Parenkite ir įgyvendinkite SEPA planą: tegul jūsu SEPA komanda parengia SEPA įgyvendinimo planą, kurį būtu galima atnaujinti EMT paskelbus SEPA schemu ir struktūru detales.

20

Prisidėkite prie nacionalinio SEPA koordinavimo komiteto veiklos: glaudžiai bendradarbiaukite su nacionaline SEPA įgyvendinimo organizacija ir prisidėkite rengiant nacionalinį SEPA įgyvendinimo planą.

Nustatykite galutinę datą: šešiu ES valstybiu nariu (Austrijos, Belgijos, Kipro, Prancūzijos, Nyderlandu ir Slovakijos) vyriausybės apibrėžė nacionalinę tikslinę datą, po kurios nebebus galima vykdyti ankstesniu kredito pervedimu, t. y. bus naudojami tik SEPA kredito pervedimai. Komisijos tarnybu išvadose apie viešojo sektoriaus pasirengimo SEPA lygį taip pat pastebima, kad valstybėse narėse, nenusistačiusiose bendros nacionalinės tikslinės datos, kai kurios viešojo administravimo sektoriaus įstaigos (pvz., Ispanijoje, Italijoje, Suomijoje ir Vokietijoje) pačios nusistatė konkrečią tikslinę datą 3.

Sekite naujausią informaciją: naujausią informaciją apie SEPA iniciatyvą ir EMT veiklą rasite EMT interneto svetainėje, taip pat užsiprenumeravę EMT naujienlaiškį. Prenumerata yra nemokama 4.

Pradėkite jau dabar!

3 Tekste minimas naujausias Komisijos tarnybu išvadas (paskelbtas 2009 m. birželio mėn.) apie viešojo sektoriaus pasirengimą SEPA rasite spustelėję nuorodą http://ec.europa.eu/internal_market/payments/docs/sepa/publ_adm_migration-2009_07_en.pdf

4 www.europeanpaymentscouncil.eu / Newsletter

2121

7.

SEPA KREDITO PERVEDIMŲ SCHEMA

Atliekant kredito pervedimus mokėtojas užpildo kredito pervedimo nurodymą ir perduoda jį mokėtojo bankui sutartu būdu [2].

Mokėtojo bankas gauna tokį nurodymą ir jį patikrina, atmesdamas klaidingus nurodymus, tada iš mokėtojo sąskaitos nurašomos lėšos, o kredito pervedimas siunčiamas gavėjo bankui, kuriame lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą [3].

SEPA KREDITO PERVEDIMŲ SCHEMOS MODELIS

1) Tarpuskaitos ir atsiskaitymo mechanizmai leidžia dviems mokėjimo operaciją atliekantiems bankams vienas kitam siusti lėšas ir pranešimus.

GAVĖJAS

GAVĖJO BANKAS

TARPUSKAITOS IR ATSISKAITYMO MECHANIZMAI 1)

MOKĖTOJO BANKAS

MOKĖTOJASAtlikti

mokėjimą

Lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą

Persiunčiamas kredito pervedimo pranešimas

Lėšos nurašomos iš mokėtojo sąskaitos ir išsiunčiamas kredito pervedimo pranešimas

Kredito pervedimo nurodymas

22

7.1 Glaustai apie schemą

SEPA kredito pervedimu schema leidžia mokėjimo paslaugu teikėjams visoje SEPA erdvėje siūlyti pagrindines ir standartines kredito pervedimu paslaugas tiek vienkartiniams, tiek grupiniams mokėjimams. Nenutrūkstamu apdorojimu pagrįsti schemos standartai palengvina mokėjimu iniciavimą, apdorojimą ir įrašu sutikrinimą. Schema taikoma tik mokėjimams eurais SEPA šalyse. Kredito pervedimu operacijas vykdančios kredito įstaigos privalo dalyvauti schemoje, t. y. privalo būti ofi cialiai prisijungusios prie SEPA kredito pervedimo schemos. Pagal šią schemą vykdomiems mokėjimams nėra nustatytos mokėjimo sumos ribos.5

EMT patvirtintos SEPA kredito pervedimų schemos taisyklės ir jas papildančios įgyvendinimo gairės – tai išsamios informacijos apie schemos taisykles ir įsipareigojimus šaltinis. Naujausią SEPA kredito pervedimų schemos taisyklių ir jas papildančių įgyvendinimo gairių versiją galima atsisiųsti iš EMT interneto svetainės 5.

5 www.europeanpaymentscouncil.eu

23

Schema naudinga tiek mokėtojams, tiek gavėjams dėl savo funkcionalumo, ekonomiškumo, paprastumo naudoti ir nenutrūkstamo apdorojimo.

Pervedama visa mokėjimo suma be jokiu atskaitymu; iš susijusio kliento mokestį už kredito pervedimą gali paimti tik jo paties bankas.

Iki 140 simboliu ilgio mokėjimo paskirties informacija perduodama gavėjui nepakeista ir nesutrumpinta.

Šie 140 simboliu gali būti pateikti nestruktūrizuota arba struktūrizuota forma – tam tikra verslo partneriu sutarta forma.

Visu verslo partneriu sąskaitos SEPA erdvėje gali būti pasiekiamos lygiai taip pat saugiai, greitai ir lengvai kaip dabar ju pačiu šalyse.

Galima tiksliai žinoti, kada pinigai bus įskaityti į verslo partnerio ar savo paties sąskaitą.

IBAN (tarptautiniu banko sąskaitos numeriu) pagrįstas bendras banko sąskaitos Europoje identifi kavimo ir patvirtinimo standartas leidžia standartizuotai saugoti patikimą informaciją.

Mokėjimu atmetimą ir grąžinimą galima automatizuoti, nes jie tvarkomi vienodai ir iš anksto žinomu būdu.

Galimi vienkartiniai ir grupiniai mokėjimai (t. y. nuo mokėtojo sąskaitos nurašoma viena suma, kuri išskaidoma ir įrašoma į keleto gavėju sąskaitas).

Numatyti atskiri duomenu elementai pradiniam mokėtojui ir galutiniam gavėjui identifi kuoti, leidžiantys inicijuoti ir gauti mokėjimus kito asmens vardu, laikantis nacionaliniu teisinio reglamentavimo normu.

Mokėjimo pagrindas nurodomas tam tikruose konkrečiuose duomenu laukuose („tikslo kategorija“ ir „tikslas“) tokioms mokėjimo rūšims kaip atlyginimas arba mokesčiai, kurioms mokėtojo ar gavėjo bankas gali pritaikyti specialias apdorojimo taisykles.

Numatytas per klaidą pervestu lėšu susigrąžinimo procesas.

7.2 SEPA kredito pervedimu schemos nauda

24

MOKĖJIMO PRIEMONIŲ SANTYKINIS SVORIS

Airija

Italija

Portugalija

Austrija

Jungtinė Karalystė

Prancūzija

Belgija

Kipras

Rumunija

Bulgarija

Latvija

Slovakija

Čekija

Lenkija

Slovėnija

Danija

Lietuva

Suomija

Estija

Liuksemburgas

Švedija

Graikija

Malta

Vengrija

Ispanija

Nyderlandai

Vokietija

Kortelės

Čekiai

Kredito pervedimai

Tiesioginis debetas

Šaltinis: Europos centrinis bankas

2525

8.

SEPA PAGRINDINĖ TIESIOGINIO DEBETO SCHEMA

8.1 Glaustai apie schemą

Kaip ir bet kuri kita tiesioginio debeto schema, SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema pagrįsta samprata: „Aš paprašau iš kito asmens pinigu turėdamas jo išankstinį sutikimą ir įskaitau šią sumą sau“.

Sutikimą pasirašo mokėtojas, kad suteiktu lėšu gavėjui teisę nurašyti lėšas ir leistu mokėtojo bankui išmokėti šias lėšas (mokėtojai turi teisę nurodyti savo bankams nepriimti vykdyti jokiu tiesioginio debeto nurodymu lėšoms iš ju sąskaitu nurašyti). Sutikimas gali būti suteiktas popierine forma arba elektroniniu būdu. Sutikimas nustoja galioti po 36 mėnesiu nuo paskutinės įvykdytos tiesioginio debeto operacijos. Po šio termino lėšu gavėjas jį turėtu atšaukti. Pasirašytą sutikimą visą jo galiojimo laikotarpį privalo saugoti lėšu gavėjas, laikydamasis nacionalinės teisės aktu reikalavimu.

SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema naudojama operacijoms eurais. Tiek mokėtojas, tiek lėšu gavėjas privalo turėti sąskaitą SEPA erdvėje esančioje kredito įstaigoje. Tiesioginio debeto operaciją vykdančios kredito įstaigos privalo dalyvauti schemoje, t. y. jos abi privalo būti ofi cialiai prisijungusios prie SEPA tiesioginio debeto schemos. Schemą galima naudoti vienkartiniam arba daugkartiniam lėšu surinkimui tiesioginio debeto būdu; sumos neribojamos.

SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema pirmą kartą sukuria mokėjimo priemonę, kurią galima naudoti tiek nacionalinėms, tiek tarptautinėms lėšų surinkimo operacijoms SEPA erdvėje.

26

SEPA TIESIOGINIO DEBETO SCHEMOS MODELIS

LĖŠU GAVĖJAS

LĖŠU GAVĖJO BANKAS

TARPUSKAITOS IR ATSISKAITYMO MECHANIZMAI

MOKĖTOJO BANKAS

MOKĖTOJAS

Sutikimas

Išankstinis pranešimas

Lėšu surinkimo nurodymas, kuriame įtraukti ir sutikimo duomenys

Tarpbankinis pranešimas

Lėšos nurašomos iš sąskaitos

Tarpbankinispranešimas

Lėšos įskaitomos į sąskaitą

Tarpbankinis pranešimas

Tarpbankinis pranešimas

27

8.2 Elektroninis sutikimas

SEPA tiesioginio debeto schemos buvo sukurtos siekiant sudaryti sąlygas kurti vartotoju poreikius atitinkančias papildomas funkcijas. SEPA tiesioginio debeto schemos numato sutikimu pasirašymo elektroniniais kanalais, t. y. elektroniniu sutikimu, galimybę.

Ši elektroniniu sutikimu pateikimo galimybė suteikia papildomos naudos mokėtojams: pasinaudodamas visiškai elektroniniu procesu, mokėtojas išvengia dokumento spausdinimo, pasirašymo ir siuntimo lėšu gavėjui nepatogumo. Elektroninio sutikimo galimybė pagrįsta mokėtojo banko teikiamomis saugiomis ir plačiai naudojamomis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Mokėtojas gali naudoti savo asmeninius internetinės bankininkystės duomenis. Nereikia jokiu kitu papildomu atpažinimo priemoniu. Elektroninio sutikimo savybės pagrįstos organizacijos SWIFT prižiūrimais ir maksimalu skaidrumą garantuojančiais tarptautiniais ISO standartais.

Elektroninio sutikimo sprendimas yra papildoma mokėjimo paslaugu teikėjo paslauga klientams, t. y. ji nėra privaloma SEPA tiesioginio debeto schemos dalis.

EMT patvirtintos SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisyklės ir jas papildančios įgyvendinimo gairės – tai išsamios informacijos apie schemos taisykles ir įsipareigojimus šaltinis. Naujausią SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisyklių ir jas papildančių įgyvendinimo gairių versiją galima atsisiųsti iš EMT interneto svetainės 6.

6 www.europeanpaymentscouncil.eu

28

Nauda lėšų gavėjams: paprastas ir ekonomiškas lėšu surinkimo būdas;

galimybė nustatyti tikslią lėšu surinkimo datą;

tikrumas, kad mokėjimas bus įvykdytas per nustatytą laikotarpį;

galimybė optimizuoti pinigu srautu ir lėšu valdymą;

automatizuotas gautu mokėjimu sutikrinimas;

galimybė automatizuoti tokiu išimčiu, kaip nurodymu grąžinimas, atmetimas arba nurašytu lėšu susigrąžinimas bei gavėjo inicijuotas lėšu grąžinimas, tvarkymą;

galimybė surinkti lėšas iš mokėtoju pasinaudojant viena mokėjimo priemone visose 32 šalyse.

Nauda mokėtojams: paprasta sąskaitu apmokėjimo priemonė visoje SEPA erdvėje, be jokios pavėluoto apmokėjimo ir su tuo susijusiu pasekmiu rizikos;

SEPA tiesioginį debetą patogu naudoti, nes visi SEPA erdvėje esantys lėšu gavėjai pripažįsta schemą bendra ir patikima mokėjimu paslauga;

automatizuotas sąskaitu išrašuose pateiktu nurašytu sumu sutikrinimas;

galimybė pasirašyti popierinį sutikimą arba pateikti jį elektroniniu būdu, jeigu pastarąją paslaugą siūlo kredito įstaiga;

galimybė greitai ir paprastai, be papildomo aiškinimosi, susigrąžinti lėšas per 8 savaites nuo autorizuotu operaciju įvykdymo momento arba per 13 mėnesiu nuo neautorizuotu operaciju įvykdymo momento.

8.3 SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos nauda

8.4 Naudojimo pradžia

Norint įdiegti SEPA pagrindinę tiesioginio debeto schemą, būtinas vienodas teisinis reglamentavimas mokėjimu srityje visoje ES. Todėl schemu naudojimo pradžia priklauso nuo ES mokėjimo paslaugu direktyvos (MPD) perkėlimo į valstybiu nariu nacionalinę teisę. Direktyvoje apibrėžiamos, pavyzdžiui, bendros taisyklės, taikomos mokėjimu autorizavimui, mokėjimu grąžinimui ir klientu teisei užginčyti tiesioginio debeto operacijas.

SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema pradėta taikyti 2009 m. lapkričio 2 d. – iki šios datos visos ES valstybės narės privalėjo perkelti MPD į savo nacionalinę teisę.

2009 m. lapkričio mėn. bankai palaipsniui pradeda teikti SEPA tiesioginio debeto paslaugas. Žingsnis po žingsnio iki 2010 m. lapkričio mėn. visi šiuo metu tiesioginio debeto paslaugas teikiantys euro zonos bankai įvykdys sąskaitu prieinamumo SEPA pagrindinei tiesioginio debeto schemai reikalavimą. Naujasis ES reglamentas dėl tarptautiniu mokėjimu eurais įpareigoja bankus iki tam tikro termino įvykdyti sąskaitu prieinamumo tiesioginio debeto operacijoms Europoje reikalavimą.

2929

9.

SEPA TIESIOGINIO DEBETO SCHEMA VERSLO ĮMONĖMS (B2B)

9.1 Skirtumai, palyginti su SEPA pagrindine tiesioginio debeto schema

SEPA tiesioginio debeto schema verslo įmonėms (B2B) yra pagrindas kurti produktus verslo klientams, norintiems savo versle vykdyti mokėjimus tiesioginio debeto būdu.

Svarbiausi skirtumai tarp SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos ir SEPA tiesioginio debeto schemos verslo įmonėms yra šie:

Pagal B2B schemą, mokėtojui neleidžiama susigrąžinti autorizuotos operacijos lėšu; tai suteikia lėšu gavėjui tikrumo dėl mokėjimo įvykdymo.

Pagal B2B schemą, iš mokėtojo banko reikalaujama užtikrinti, kad lėšu surinkimo operacija yra autorizuota sutikrinant lėšu surinkimo nurodymo ir sutikimo duomenis; iš mokėtoju banku ir mokėtoju reikalaujama susitarti, kad kiekviena tiesioginio debeto operacija būtu tikrinama.

Mokėtojo bankas negali schemos pasiūlyti mokėtojui, kuris pagal šalies, kurioje mokėtojo bankas teikia mokėjimo paslaugas, teisę laikomas vartotoju; taigi, B2B schema prieinama tik verslo bendruomenei, o ne privatiems asmenims. Kartu lėšu gavėjas negali pasiūlyti sąskaitu apmokėjimo naudojantis B2B schema klientui, kuris yra vartotojas.

Atsižvelgiant į ypatingus verslo bendruomenės poreikius, pagal B2B schemą siūlomi iš esmės trumpesni tiesioginio debeto nurodymu pateikimo vykdymui ir nurodymu grąžinimo terminai.

EMT patvirtintos SEPA tiesioginio debeto schemos verslo įmonėms taisyklės ir jas papildančios įgyvendinimo gairės – tai išsamios informacijos apie schemos taisykles ir įsipareigojimus šaltinis. Naujausią SEPA tiesioginio debeto schemos verslo įmonėms taisyklių ir jas papildančių įgyvendinimo gairių versiją galima atsisiųsti iš EMT interneto svetainės 7.

7 www.europeanpaymentscouncil.eu

30

Nauda lėšu gavėjams: paprastas ir ekonomiškas lėšu surinkimo būdas;

galimybė nustatyti tikslią lėšu surinkimo datą;

tikrumas, kad mokėjimas bus įvykdytas per trumpą ir nustatytą laikotarpį;

galimybė optimizuoti pinigu srautu ir lėšu valdymą;

paprastas gautu mokėjimu sutikrinimas;

galimybė automatizuoti tokiu išimčiu, kaip nurodymu grąžinimas, atmetimas ir gavėjo inicijuotas lėšu grąžinimas, apdorojimą;

spartus lėšu surinkimas atitinka lėšu gavėjo poreikį turėti trumpą kredito rizikos laikotarpį ir greitą lėšu gavimą užtikrinančią mokėjimo priemonę;

elektroniniai sutikimai sumažina administravimo išlaidas ir užtikrina didesnį saugumą;

galimybė surinkti lėšas iš mokėtoju pasinaudojant viena patikima mokėjimo priemone nepriklausomai nuo ju buvimo vietos Europoje.

Nauda mokėtojams: sparti ir paprasta sąskaitu apmokėjimo priemonė, sumažinanti pavėluoto apmokėjimo ir su tuo susijusiu pasekmiu riziką;

mokėtojas gali turėti verslo reikalu su lėšu gavėju, reikalaujančiu naudoti B2B schemą mokėjimams veiksmingai atlikti;

mokėtojas gali lengvai naudotis verslo pasiūlymais visoje SEPA erdvėje, nes visi SEPA priklausantys lėšu gavėjai pripažįsta B2B schemą bendra ir patikima mokėjimu paslauga;

mokėtojas jaučiasi saugus, žinodamas, kad jo bankas patikrins B2B schemos operacijas prieš nurašydamas lėšas iš jo sąskaitos.

9.3 Naudojimo pradžia

SEPA tiesioginio debeto schema verslo įmonėms pradėta naudoti 2009 m. lapkričio 2 d.

9.2 B2B schemos nauda

3131

10.

JŪSŲ ORGANIZACIJOSPASIRENGIMAS NAUDOTI SEPA

Kad jūsu viešojo administravimo įstaiga galėtu pasinaudoti vienodu SEPA mokėjimo priemoniu nauda, visu pirma turite atnaujinti šiuo metu naudojamas mokėjimu programas. Jeigu jūsu organizacija planuoja parengti SEPA įgyvendinimo planą, kelios SEPA schemu ir standartu savybės taip pat turės įtakos vidaus procesams.

Reikėtu atsižvelgti į šiuos aspektus:

10.1 IBAN ir BIC

IBAN (tarptautinis banko sąskaitos numeris) ir BIC (banko identifi kavimo kodas) bus vieninteliai priimtini SEPA operaciju sąskaitos ir banko identifi katoriai. Iki šiol daugelyje šaliu jie naudoti tik tarptautiniams mokėjimams, o įdiegus SEPA, bus taikomi ir nacionaliniams mokėjimams. Su banku nesutarus kitaip, mokantysis klientas privalo pateikti savo bankui lėšu gavėjo sąskaitą identifi kuojantį IBAN ir atitinkamo banko BIC.

BŪTINI VEIKSMAI:

peržiūrėti sąskaitu išrašymo ir apskaitos procedūras;

nustatyti ir pritaikyti visas sistemas, naudojančias sąskaitu numerius ir banku kodus;

teikti savo verslo partneriams bei klientams lengvai prieinamą informaciją apie IBAN ir BIC;

šiuo metu naudojamu duomenu baziu, kuriose saugoma klientu sąskaitu informacija, duomenis keisti į IBAN ir BIC. EMT rekomenduoja nacionaliniams banku sektoriams teikti centralizuotas sąskaitu informacijos keitimo paslaugas savo verslo klientams. Informaciją apie tai, kur rasti tokiu paslaugu teikėją savo šalyje, teikia nacionalinės prisijungimo paramos organizacijos. Nacionaliniu prisijungimo paramos organizaciju sąrašas pateiktas EMT interneto svetainėje 8 (spustelėjus nuorodą SEPA Credit Transfer or SEPA Direct Debit / Adhere here).

8 www.europeanpaymentscouncil.eu

32

10.2 SEPA sutikimas

SEPA tiesioginio debeto schemoje apibrėžiami reikalavimai, taikomi sutikimui lėšu gavėjui susirinkti lėšas tiesioginio debeto būdu. Joje taip pat išsamiai aprašomi reikalavimai, kuriu turi laikytis mokėtojo bankas nurašydamas lėšas iš mokėtojo sąskaitos. Daugelyje SEPA šaliu anksčiau mokėtoju suteikti ir šiuo metu naudojami tokie sutikimai neatitinka SEPA sutikimams taikomu reikalavimu.

POVEIKIS:

Perėjimas prie naujos formos sutikimo: siekiant palengvinti verslo subjektu perėjimą prie SEPA tiesioginio debeto schemos, būtina bent pereinamuoju laikotarpiu leisti schemoje taikyti šiuo metu naudojamus sutikimus, net jei jie ir neatitinka visu SEPA sutikimui keliamu reikalavimu.

Mažai tikėtina, kad pagal dabartines nacionalines tiesioginio debeto schemas sukurti sutikimai atitiks visus SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisyklėse apibrėžtus SEPA sutikimui keliamus reikalavimus, o ir nebūtu galima to tikėtis, nes jie buvo sukurti prieš paskelbiant SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisykles.

Kadangi įvairiose SEPA šalyse šiuo metu naudojami sutikimai yra labai skirtingi, kiekvienoje šalyje reikia rasti klientams patogu ir teisiškai pagrįstą perėjimo prie naujos formos sutikimo būdą. Viešojo administravimo įstaigos, diegiančios SEPA tiesioginio debeto schemą, galėtu konsultuotis su savo mokėjimo paslaugu teikėju, kaip pradėti naudoti naujos formos sutikimus.

EMT jau kurį laiką ieško sprendimu galimiems sunkumams, su kuriais galbūt susidurs lėšu gavėjai, norintys pereiti prie SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos naudojant turimus tiesioginio debeto sutikimus, kurie gal ir ne visai atitinka schemos reikalavimus SEPA tiesioginio debeto sutikimo formai ir turiniui. Todėl į SEPA

pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisykles EMT įtraukė atskirą dalį (5.17 skyriu), kurioje numatyta esminė praktinė pagalba lėšu gavėjams – atsisakoma tam tikru reikalavimu šiuo metu naudojamiems sutikimams, jeigu jie yra naudojami pagal SEPA tiesioginio debeto schemą.

SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisykliu 5.17 skyriuje apibrėžtos taisyklės taikomos tik ankstesniems sutikimams, t. y. pagal nacionalinę tiesioginio debeto schemą suteiktiems sutikimams prieš lėšu gavėjui pradėjus naudoti SEPA tiesioginio debeto schemą, ir nėra taikomos naujiems SEPA sutikimams, suteiktiems lėšu gavėjui jau perėjus prie SEPA tiesioginio debeto schemos. Lėšu gavėjas ir lėšu gavėjo bankas privalo laikytis Taisyklėse apibrėžtu reikalavimu sutikimams, suteiktiems jau prisijungus prie schemos.

Sutikimo vertimas: SEPA sutikimo tekstas buvo išverstas į visas Europos bendrijos kalbas. Šiuos vertimus galima rasti adresu www.europeanpaymentscouncil.eu.

Sutikimo supaprastinimas: SEPA sutikimo tekstas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ilgas ir sudėtingas. Tačiau praktikoje taip nebus. Didesnio aiškumo dėlei EMT interneto svetainėje 97 pateikiamos praktinės gairės, kaip pasirinktą informaciją būtu galima panaudoti įvairiose situacijose (spustelkite nuorodą SEPA Direct Debit / Mandate).

Siekiant palengvinti viešojo administravimo įstaigų perėjimą prie SEPA tiesioginio debeto schemos, bent pereinamuoju laikotarpiu būtina leisti šiuo metu naudojamus sutikimus taikyti ir SEPA schemai.

9 www.europeanpaymentscouncil.eu.

33

10.3 Pranešimu standartaiISO 20022

Norint ekonomiškai tvarkyti gausybę mokėjimu, visos mokėjimo operaciju šalys turi naudoti bendrą duomenu formatą. Šiandien įvairiose nacionalinėse tarpuskaitos sistemose Europos Sąjungoje naudojami įvairiausi mokėjimu apdorojimo duomenu formatai.

Todėl SEPA įgyvenimui būtina sutarti, kokiais bendrais duomenimis būtu keičiamasi naudojant bendrą formatą.

SEPA duomenu formatai pagrįsti pranešimu standartais ISO 20022. Šį formatą privalo naudoti bankai siusdami vieni kitiems SEPA mokėjimus. Tačiau bankai gali nuspręsti iš klientu ir toliau priimti kitokio formato SEPA mokėjimo nurodymus.

BŪTINI VEIKSMAI: Ketindami įdiegti SEPA duomenu formatą mokėjimu procesuose, išsiaiškinkite, ar jūsu išorės sistemu (pvz., organizacijos ištekliu planavimo, apskaitos) teikėjai siūlo SEPA sprendimus.

Parenkite vidaus sistemu technines sąlygas.

Užtikrinkite, kad elektroninės bankininkystės sistemos ir (arba) kiti jūsu mokėjimo paslaugu prieigos kanalai atitiktu SEPA reikalavimus.

Siekdami užtikrinti sklandu perėjimą, iš pradžiu atlikite bandomąsias operacijas su savo mokėjimo paslaugu teikėju.

10.4 Mokėjimo paskirties informacija

Pagal SEPA kredito pervedimu schemą, atsižvelgiant į mokėjimo pobūdį, mokėjimo paskirties duomenis nenutrūkstamai (nuo pradžios iki pabaigos) galima perduoti struktūrizuota arba nestruktūrizuota forma. Šiuo metu nustatytas standartinis mokėjimo paskirties informacijos ilgis sudaro 140 simboliu, o bankai įpareigoti perduoti visą mokėjimo paskirties informaciją.

BŪTINI VEIKSMAI: Patikrinkite šiuo metu jūsu organizacijoje mokėjimu programoje naudojamą mokėjimo paskirties informacijos duomenu lauku ilgį ir užtikrinkite, kad jūsu teikiama mokėjimo paskirties informacija neviršytu 140 simboliu.

EMT leidinyje „SEPA for IT Providers“ (SEPA IT paslaugų teikėjams) apibūdinami konkretūs sprendimai būtini banko klientams, pavyzdžiui, viešojo administravimo įstaigoms, norintiems pritaikyti savo vidaus sistemas SEPA schemoms ir standartams. Šį EMT leidinį galima atsisiųsti iš EMT interneto svetainės10.

10 www.europeanpaymentscouncil.eu/SEPA Customers

34

% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

TARPTAUTINĖ PREKYBA FINANSINĖMIS PASLAUGOMIS

Kada nors įgijo kitoje ES šalyje

Svarstytu galimybę įgyti kitoje ES šalyje

Šaltinis: Europos Komisija

Banko sąskaitaKredito kortelėPrivatus pensiju kaupimo planasTransporto priemoniu draudimas

3535

11.

KLIENTAS – VISAGALIS. SEPA STANDARTAI VIEŠAJAM SEKTORIUI

EMT toliau tobulina SEPA schemas, laikydamasi griežtos pakeitimu valdymo tvarkos, remdamasi iš anksto nustatytu perėjimo prie schemu tvarkaraščiu ir glaudžiai bendradarbiaudama su klientais.

Jau buvo nagrinėjami tokie klientu bendruomenės pateikti pasiūlymai:

11.1 SEPA duomenu formatas: papildomos savybės

Atsižvelgus į klientu išsakytus reikalavimus, nuo 2009 m. vasario mėn. įdiegti ir jau yra galimi tokie elementai:

atskiri pradinio mokėtojo ir galutinio gavėjo duomenu elementai, leidžiantys inicijuoti ir gauti mokėjimus kito asmens vardu, laikantis nacionaliniu teisinio reglamentavimo normu;

įtrauktas mokėjimo pagrindas („tikslo kategorija“ ir „tikslas“), leidžiantis nurodyti tokias mokėjimo rūšis kaip atlyginimas arba mokesčiai, kurioms mokėtojo ar gavėjo bankas gali pritaikyti specialias apdorojimo taisykles.

36

11.2 ISO gavėjo kodo standarto laikymasis

EMT pripažįsta, kad gavėjo struktūrizuoto kodo naudojimas mokėjimo nurodyme siūlo galbūt visoje SEPA erdvėje pritaikomą automatinio sąskaitu ir susijusiu mokėjimu sutikrinimo galimybę. Susijęs ISO standartas gavėjui pagerins automatizuotą sutikrinimą.

EMT paskelbtą informacinį dokumentą (EPC 142-08) apie šio ISO standarto taikymą SEPA schemoms galima atsisiusti iš EMT interneto svetainės11.

11.3 Mokėjimo paskirties informacija: struktūrizuoti nestruktūrizuotą informaciją

EMT remia Europos dideliu įmoniu vyriausiuju fi nansininku asociacijos (angl. EACT) parengtą pasiūlymą, leidžiantį įmonėms susitarti dėl mokėjimo paskirties informacijos struktūros. EACT pasiūlymas, kaip struktūrizuoti nestruktūrizuotus mokėjimo paskirties laukus, be kita ko, remia:

iki septyniu sąskaitu ar kredito dokumentu arba ju derinio numeriu;

arba atskirai atsiusto mokėjimo paskirties pranešimo identifi kaciją;

taip pat mokėjimo paskirties pranešimo gavėjo el. pašto adresą;

ir (arba) mokėjimo tikslą;

ir (arba) kliento numerį.

Bankai privalo išlaikyti nepakeistą šios informacijos struktūrą per visą procesą.

11 www.europeanpaymentscouncil.eu/ Knowledge Bank.

37

11.4 SEPA sutikimo galiojimo laikotarpis

SEPA tiesioginio debeto schemos taisyklėse šiuo metu nustatytas 36 mėnesiu po paskutinio sutikimo panaudojimo galiojimo laikotarpis.

11.5 Klientu pranešimai bankams

Pagrindinės suinteresuotosios šalys, įskaitant pavienius bankus, EMT, SWIFT ir keli EMT klientu suinteresuotuju šaliu forume atstovaujami subjektai atkreipė dėmesį į tai, kad nacionalinėse mokėjimu inicijavimo įgyvendinimo gairėse SEPA schemos yra aiškinamos skirtingai.

Buvo tobulinamos standarto ISO 20022 klientu bankams siunčiamiems kredito pervedimu ir tiesioginio debeto pranešimams taikomos įgyvendinimo gairės. Šios gairės pagrįstos jau turimais nacionaliniu gairiu rinkiniais. Šiuo metu yra parengtos suderintos klientu bankams siunčiamu pranešimu techninės sąlygos, kurios nėra privalomos, bet labai rekomenduotinas ju įgyvendinimas SEPA kredito pervedimu ir SEPA tiesioginio debeto schemose.

Tokios gairės ypač svarbios verslo įmoniu bei viešojo administravimo įstaigu ir ju banku komunikacijai.

SEPA schemos buvo rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su verslo bendruomene ir visų kitų vartotojų grupių atstovais – EMT suinteresuotųjų šalių forumo dalyviais.

38

IKI SEPA SEPA

Euro zonaES 27

EEE + Šveicarija + Monakas

IKI SEPA SEPANacionaliniai (vietiniai) sprendimai Bendri sprendimai kartu su papildomomis pasirenkamomis paslaugomis

Skirtingos mokėjimo priemonės ir standartai, klientu įpročiai, vartotoju teisės normos

Bendros pagrindinės mokėjimo priemonės ir standartai, vienodi klientu įpročiai, suderintu vartotoju teisiu apsaugos normu taikymas

Darbo tarptautinėje aplinkoje sudėtingumas ir rizika Mažesnis sudėtingumas ir didesnis efektyvumas: visi SEPA mokėjimai yra vietiniai mokėjimai

SEPA VIZIJA

3939

12.

SEPA – TOLESNĖ PERSPEKTYVA

Žvelgdama į ateitį, EMT daug dėmesio skiria papildomoms funkcijoms, sukurtoms su SEPA mokėjimo priemoniu įgyvendinimu susijusioms galimybėms išplėsti. Atsižvelgiant į klientu bendruomenės prašymus, šiuo metu svarstomi šie aspektai:

12.1 Elektroniniai ir mobilūs kanalai

SEPA mokėjimams inicijuoti EMT šiuo metu kuria elektroninius ir mobilius kanalus, įskaitant būtinus standartus ir saugumo reikalavimus. Tai leis klientams inicijuoti SEPA mokėjimus internetu arba mobiliuoju telefonu.

12.2 Banku pranešimai klientams

Bankai privalo pranešti klientui mokėjimo operacijos rezultatą. Ši informacija perduodama elektroniniais arba spausdintais pranešimais (ataskaitu, pranešimu ir sąskaitu išrašu forma), kuriais banko klientas informuojamas apie mokėjimo operacijas jo sąskaitoje.

Kadangi jau yra parengti būtini ISO standartai, leidžiantys sukurti vienodus SEPA operaciju pranešimus, EMT planuoja pateikti gaires, kaip suderinti SEPA kredito pervedimu ir SEPA tiesioginio debeto taisykliu reikalavimus su standarto ISO 20022 pranešimais. EMT patvirtinus „SEPA kredito pervedimu ir SEPA tiesioginio debeto pranešimu klientams gaires“, jos bus paskelbtos EMT interneto svetainėje.

40

12.3 Elektroninis sąskaitu pateikimas

Elektroninis sąskaitu pateikimas – elektroniniu sąskaitu, įskaitant atitinkamus duomenis, saugiu mainu tarp tiekėju ir pirkėju sprendimas, apimantis ir pardavimu bei pirkimu sistemu atnaujinimą. Elektroninio sąskaitu pateikimo tikslas – racionalizuoti sąskaitu išrašymo ir mokėjimu proceso administravimą, pirkėjams ir tiekėjams atsisakant popieriniu dokumentu tvarkymo. Elektronines sąskaitas galima archyvuoti elektroniniu formatu, taip jas lengviau ir pigiau susirasti. Elektroninis sąskaitu pateikimas – sąlyginai naujas dalykas, kurį šiuo metu taiko vos keletas vietos savivaldos ir privačiojo sektoriaus organizaciju.

Europinio elektroninio sąskaitu pateikimo standarto parengimas nepriklauso EMT veiklos sričiai. EMT atidžiai stebi Europos Komisijos sudarytos ekspertu grupės darbą, kuriuo siekiama įvertinti tolesnius veiksmus apibrėžiant europinės elektroninio sąskaitu pateikimo struktūros metmenis.

Yra manančiu, kad elektroninio sąskaitu pateikimo standartas paskatintu vartotojus, ypač mažas ir vidutines įmones, įgyvendinti SEPA schemas.

4141

KAIP UŽTIKRINTI SEPA SĖKMĘ?

SEPA vizijos nepavyks įgyvendinti vien tik aukštos kokybės SEPA schemomis ir standartais, lygiai kaip Europos pinigu sąjunga neįgavo konkretaus pavidalo vien tik atsiradus euru banknotams ir monetoms.

Didžioji dauguma vartotoju niekada neprašė įdiegti SEPA mokėjimo priemones nacionalinėms priemonėms pakeisti. SEPA nėra rinkos pradėtas procesas. Tai – visą ES apimanti politinė integracijos iniciatyva, kuria siekiama makroekonominės naudos ir sukurti technologines naujoves.

Tačiau makroekonominė nauda negali būti vienintelis lemiamas veiksnys individualioms verslo įmonėms ir viešojo administravimo įstaigoms priimant investicinius sprendimus. Net ir atsižvelgiant į esminę SEPA mokėjimo sprendimu naudą, tenka pripažinti, kad šiuo metu naudojamos mokėjimu programos iš esmės laikomos gerai veikiančiomis. Kitaip tariant, klientai gali turėti ir kitu prioritetu nei atnaujinti savo mokėjimu procesus.

SEPA – tai visą ES apimanti politinė integracijos iniciatyva, o ne paklausos nulemtas procesas. Todėl labai svarbu, kad SEPA proceso politiniai iniciatoriai sukurtų skatinamąsias priemones klientams pereiti prie SEPA.

13.

42

Europos Komisija:

Užtikrina tęstinį ES vyriausybiu įsipareigojimą įgyvendinti SEPA.

Sukuria tinkamą reguliavimo ir teisinę aplinką SEPA priemoniu įgyvendinimui.

Teikia euro įvedimo mastui prilygstančią paramą.

ES vyriausybės:

Užima lyderio pozicijas nacionaliniu SEPA koordinavimo komitetu veikloje drauge su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalinius centrinius bankus, kaip tai buvo padaryta rengiantis euro įvedimui.

Skatina ir remia SEPA įgyvendinimą viešojo administravimo įstaigose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu. Viešojo administravimo įstaigu įsitraukimas ypač svarbus, kadangi viešajame sektoriuje sukuriama daugiau kaip 20 procentu viso ES mokėjimu srauto.

Tarpusavyje sutaria dėl viešojo administravimo įstaigu prisijungimo prie SEPA mokėjimo priemoniu galutinės datos.

Jau dabar skiria metiniu biudžetu lėšu prisijungimui prie SEPA ir jos įgyvendinimui.

Reikalauja taikyti SEPA standartus viešuosiuose mokėjimo paslaugu pirkimuose, sudarant sąlygas bankams teikti SEPA mokėjimo paslaugas bet kuriai SEPA erdvėje esančiai viešojo administravimo įstaigai.

Sukuria ir įgyvendina skatinamąsias priemones, pavyzdžiui, tam tikras mokesčiu lengvatas anksti prisijungusiems, palengvinančias banku klientu perėjimą nuo ankstesniu mokėjimo priemoniu prie SEPA priemoniu.

Prireikus, deda visas pastangas, kad būtu pratęstas šiuo metu naudojamu tiesioginio debeto sutikimu galiojimas.

Europos centrinis bankas:

Skirtingi įvairiu šaliu nacionaliniu centriniu banku nustatyti mokėjimu balanso atskaitomybės reikalavimai sudaro teisines kliūtis bendrai vietiniu mokėjimu eurais rinkai ir privalo būti nedelsiant panaikinti.

Įvedant eurą buvo skirtas didžiulis biudžetas komunikacijos tikslams; kaip pagrindinis SEPA proceso katalizatorius, Europos centrinis bankas turėtu dėti nemažesnes komunikacines pastangas SEPA įgyvendinimui.

Šiuo metu SEPA sėkmė visų pirma priklauso nuo šio projekto politinių iniciatorių neblėstančio įsipareigojimo ir praktinės paramos.

43

Šiuo metu dauguma suinteresuotuju šaliu sutaria, kad norint išlaikyti SEPA diegimo tempą ir kad visos suinteresuotosios šalys galėtu užtikrintai planuoti, būtina nustatyti vieną ar kelias galutines datas. EMT pripažįsta, kad šiuo metu svarbiau paskelbti, kad bus tam tikra galutinė data, nei pasirinkti konkrečią galutinę datą.

ECB pastebi, kad „verslo įmonės ir viešojo administravimo įstaigos [...] vis dar atsargiai“ stebi SEPA įgyvendinimą. Norint nutraukti šią „pažiūrėkime, kas bus“ taktiką, ECB teigimu, „būtina nustatyti prisijungimo prie SEPA galutinę datą, po kurios bus naudojamos tik europinės mokėjimo priemonės“12.

Šią poziciją palaiko Europos Parlamentas, neseniai paraginęs Europos Komisiją nustatyti „aiškią, tinkamą ir įpareigojančią perėjimo prie naudojimosi SEPA priemonėmis galutinę datą, ne vėlesnę kaip 2012 m. gruodžio 31 d.“13.

Europos Komisijos įsitikinimu, galutinė data būtu aiškus signalas visoms suinteresuotosioms šalims, kad prisijungimas prie SEPA yra negrįžtamas procesas, ir suteiktu joms aiškumo tvirtinant SEPA strategiją bei planuojant būtinas investicijas keletą ateinančiu metu14.

14.1 Galutinės datos pasirinkimas: viena ar kelios?

EMT nuomone, visoje Europoje turėtu būti viena tiek prisijungimo prie SEPA kredito pervedimu, tiek prie SEPA tiesioginio debeto schemu galutinė diena. Nacionalinės banku bendruomenės šešiolikoje euro zonos šaliu gali, jei to pageidauja, nustatyti ir ankstesnę galutinę datą kuriai nors ar abiems schemoms. Nustatant datą derėtu atsižvelgti į įprastinį 3–5 metus trunkantį investiciju ciklą. Kai kuri nors šiuo metu euro neįsivedusi SEPA erdvei priklausanti šalis prisijungs prie euro zonos, ji turėtu galėti savo nuožiūra apsispręsti dėl galutinės prisijungimo datos, kuri neturėtu būti vėliau negu 5 metai po euro įsivedimo.

TIK SEPA: ANKSTESNIŲ MOKĖJIMŲ EURAIS PRIEMONIŲ NAUDOJIMO GALUTINĖ DATA

14.

12 The Quest for the Holy Grail? - European Financial Integration: Achievements and Hurdles. ECB vykdomosios valdybos narės Gertrude Tumpel-Gugerell kalba per Parsifal organizuotą praktinį seminarą „Securing the Future Critical Financial ICT-Infrastructure (CFI)“ (Užtikrinant būsimą kritinę fi nansinę IRT infrastruktūrą). Frankfurtas, 2009 m. kovo 16 d.

13 Europos Parlamentas. Rezoliucija dėl Bendros mokėjimu eurais erdvės (SEPA) įgyvendinimo. 2009 m. kovo 12 d.14 Europos Komisijos vidaus rinkos ir paslaugu generalinis direktoratas. Antras ES nacionaliniu SEPA koordinavimo komitetu forumo

posėdis. Dokumentas, kuriame aptariama galima galutinė prisijungimo prie SEPA data. 2009 m. kovo 23 d.

4444

14.2 Galutinė data: ką ji iš tiesu reiškia?

EMT galutinę datą apibrėžia kaip vėliausią datą, po kurios klientai nebegalės naudotis dabartinėmis vietinėmis SEPA kredito pervedimu ar SEPA tiesioginio debeto schemas atitinkančiomis (lygiavertėmis) schemomis mokėjimams eurais siusti ir gauti SEPA erdvėje. Tas pats taikytina ir mokėjimams eurais to paties banko viduje, t. y. kai mokėtojo ir gavėjo bankas yra tas pats.

14.3 Prisijungimo mastas: ar reikia palikti tam tikrus specifi nius šiuo metu naudojamus produktus?

EMT manymu, būtu galima numatyti galimybę ir po galutinės prisijungimo datos naudoti tam tikras ankstesnes priemones su sąlyga, kad šiu likusiu priemoniu mokėjimu srautas bet kurioje šalyje nesiektu 10 proc. viso šalies mokėjimu srauto. Vėliau EMT nustatys, ar kurios nors iš šiu šalyje paliktu naudoti priemoniu yra nesuderinamos su SEPA schema.

14.4 Kaip nustatyti galutinę datą: savireguliavimo ar reguliavimo būdu?

EMT nuomone, norint nustatyti visai ES taikomą galutinę datą, būtinas ES reglamentas. Toks reglamentas turėtu įpareigoti mokėjimo paslaugu vartotojus naudotis SEPA mokėjimo paslaugomis vietoj dabartinėmis nacionalinėmis schemomis pagrįstu mokėjimu eurais paslaugu, tokiu būdu nepaliekant atsakomybės už prisijungimą tik banku sektoriui. Jeigu tokio reglamento nebūtu, EMT ir nacionalinės banku bendruomenės turėtu susitarti dėl galutinės datos nustatymo bendros tvarkos. Kartu būtina, kad bet kokią galutinę prisijungimo datą nustatantį teisės aktą iš anksto patvirtintu Europos ir atitinkamos nacionalinės konkurencijos tarnybos. Ypatingai svarbu bus tinkamai pranešti apie galutinę datą. Jeigu tokia data bus nustatyta reglamentu, svarbiausias vaidmuo atiteks Europos Komisijai ir Europos centriniam bankui.

14.5 Europos Komisijos konsultavimasis dėl prisijungimo prie SEPA galutinės datos

2009 m. birželio mėn. Europos Komisija pradėjo konsultavimosi procesą dėl to, ar nustatyti galutinę datą ir kaip tai turėtu būti padaryta rengiantis perėjimui nuo ankstesniu mokėjimo produktu, t. y. kredito pervedimu ir tiesioginio debeto, prie nauju SEPA priemoniu. Iš visu suinteresuotuju šaliu gautos pastabos padės Komisijai nustatyti, ar būtini kokie nors veiksmai ir kokiu mastu ju reikėtu imtis. Tikimasi, kad konsultavimosi proceso ir juo remiantis parengtu Europos Komisijos rekomendaciju rezultatai bus paskelbti iki 2009 m. pabaigos.

45

TERMINAI APIBRĖŽIMAI

atsiskaitymas Veiksmas, kurio metu įvykdoma lėšu pervedimo tarp lėšu gavėjo banko ir mokėtojo banko prievolė.

(EMT) Baltoji knyga Dokumentas, kuriame 2002 m. Europos banku sektorius pirmą kartą apibrėžė SEPA viziją ir veiksmu planą.

banko identifi kavimo kodas (BIC)

SWIFT suteiktas 8 ar 11 simboliu ISO kodas, kuris naudojamas identifi kuoti fi nansu įstaigą fi nansiniu operaciju metu (ISO 9362).

bendra mokėjimu eurais erdvė (SEPA)

SEPA apibrėžimas – 2004 m. gruodžio mėn. EMT plenarinio posėdžio metu patvirtinto EMT 2004–2010 m. plano dalis. SEPA taps erdve, kurioje privatūs klientai, įmonės ir kiti ūkio subjektai, nepriklausomai nuo ju buvimo vietos, galės atlikti ir gauti vietinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. Šiuo metu SEPA apima visas ES valstybes nares, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Monaką, Norvegiją ir Šveicariją.

bendrosios sąlygos Banku klientams taikomos bendrosios sąlygos, į kurias gali būti įtrauktos banku ir klientu tarpusavio teises ir pareigas apibrėžiančios nuostatos. Šios nuostatos banko pasirinkimu taip pat gali būti įtrauktos į specialiąsias banko sutartis.

EMT Europos mokėjimu taryba

EMV Europay MasterCard Visa programa, pagrįsta lusto ir PIN kodo naudojimu ir skirta saugumui užtikrinti vykdant operacijas kortelėmis.

ES Europos Sąjunga

euro zona Nuo 2009 m. – 16 eurą kaip teisėtą atsiskaitymo priemonę naudojančiu šaliu.

Eurosistema Eurosistemą sudaro Europos centrinis bankas ir eurą įsivedusiu šaliu nacionaliniai centriniai bankai.

IBAN Tarptautiniam naudojimui skirtas išplėstinis pagrindinio banko sąskaitos numerio (BBAN) variantas, vienareikšmiškai identifi kuojantis individualią sąskaitą konkrečioje fi nansu įstaigoje konkrečioje šalyje (ISO 13616).

ISO Tarptautinė standartizacijos organizacija

lėšos Grynieji pinigai, pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai, kaip numatyta Direktyvoje 2000/46/EB.

lėšu surinkimas tiesioginio debeto būdu

Lėšu surinkimas – tai dalis tiesioginio debeto operacijos, kuri prasideda lėšu gavėjo inicijuojamu lėšu surinkimu ir baigiasi įprastiniu lėšu nurašymu iš mokėtojo sąskaitos arba tiesioginio debeto nurodymo atmetimu, grąžinimu ar nurašytu lėšu susigrąžinimu.

SEPA kredito pervedimu schema

SEPA kredito pervedimu schema – tai SEPA erdvėje vykdytinu kredito pervedimu schema, kaip apibrėžta SEPA kredito pervedimu schemos taisyklėse.

SEPA mokėjimo priemonės Visos Europos mokėjimu eurais priemonės, kurias siūlys SEPA projekte dalyvaujantys bankai.

SEPA mokėjimo schema SEPA mokėjimo priemoniu teikimo ir naudojimo taisyklės bei praktika, dėl kuriu buvo bendrai susitarta tarpbankiniu lygiu.

SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema

SEPA pagrindinė tiesioginio debeto schema – tai tiesioginio debeto mokėjimams eurais SEPA erdvėje iš vienu banku sąskaitu į kitu banku sąskaitas skirta SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisyklėmis pagrįsta mokėjimo priemonė, kaip aprašyta SEPA pagrindinės tiesioginio debeto schemos taisyklėse.

15.

ŽODYNĖLIS

4646

SEPA tiesioginio debeto schema verslo įmonėms

SEPA tiesioginio debeto schema verslo įmonėms – tai SEPA erdvės verslo klientu (ir mokėtoju, ir lėšu gavėju) tiesioginio debeto operacijoms skirta mokėjimu schema, aprašyta SEPA tiesioginio debeto schemos verslo įmonėms taisyklėse.

suinteresuotosios šalys Bankai (taip pat ju asociacijos ir infrastruktūros), banku klientai (ir ju asociacijos) bei priežiūros institucijos.

TARGET2 Sistemą TARGET (Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskiruju atsiskaitymu skubiu pervedimu sistemą) Eurosistemoje pakeitusi sistema.

tarpuskaita Mokėjimo nurodymu perdavimo, sutikrinimo ir, kai kuriais atvejais, patvirtinimo procesas prieš atsiskaitymą, galbūt apimantis ir nurodymu tarpusavio įskaitymą bei galutiniu atsiskaitymo poziciju nustatymą.

tarpuskaitos ir atsiskaitymo mechanizmas

Tarpuskaitos ir atsiskaitymo mechanizmas, kaip apibrėžta Tarpuskaitos ir atsiskaitymo mechanizmo apraše. Daugiau informacijos rasite Europos mokėjimu tarybos paskelbtame dokumente „PE-ACH CSM Framework“ (www.europeanpaymentscouncil.eu/Knowledge Bank).

47

EUROPEAN PAYMENTS COUNCIL (AISBL)Avenue de Tervueren 12 / B1040 BrusselsBelgium (Belgija)Tel. + 32 2 733 35 33Faks. + 32 2 736 49 88El. paštas secretariat@europeanpaymentscouncil.euInterneto svetainė www.europeanpaymentscouncil.eu

SEPA viešajam sektoriui. EMT dokumento numeris: EPC326-08, 2.0 versija.

© European Payments Council (EPC) AISBL, 2009Leidžiama perspausdinti nekomerciniais tikslais, jeigu nurodomas šaltinis.© arnaudbeelen.be (Briuselis) dizainas, 2009