sausis, 2010 m. nekilnojamojo turto ir statybŲ teisĖ … apzvalga_2010 01.pdf · 2010. 2. 1. ·...

NEKILNOJAMOJO TURTO IR STATYBŲ TEISĖ: naujienų apžvalga

KONTOROS NAUJIENOS

Sausis, 2010 m.

Bet kokį savavališką statinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) ir(ar) teismas privalo įpareigoti per nustatytą terminą nugriauti. Jei statytojas stato (rekonstruoja) statinį ne savavališkai, tačiau pažeisdamas statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai Inspekcija ir(ar) teismas privalo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.).

Akivaizdu, kad toks savavališkų statybų teisinis reguliavimas neleidžia nei Inspekcijai, nei teismui atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti – neturi būti taikoma, nes yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Pavyzdžiui, be statybos leidimo pastatytas statinys, realiai atitinkantis visus konkrečioje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo, statybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, turi būti nugriautas, o gavus statybos leidimą gali būti pastatomas naujai.

Lietuvoje yra nemažai statinių, kurie jau ilgą laiką faktiškai naudojami, atitinka visus statiniui keliamus reikalavimus, tačiau pastatyti nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų. Kaip minėta, pagal dabartinį reglamentavimą tokie statiniai privalo būti nugriauti.

LR Konstituciniame teisme šiuo metu yra priimti Anykščių rajono apylinkės teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo prašymai dėl 2006 m. spalio 17 d. LR civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. X-858 bei Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 str. pakeitimo įstatymo Nr. X-587 9 straipsnio, kuriuo pakeistas LR statybos įstatymo 28 straipsnis, atitikties Konstitucijai. Tačiau iki šiol bylos nagrinėjimo data dar nepaskirta.

LR Prezidentės 2009 m. rugpjūčio mėnesį sudaryta darbo grupė pasiūlė Statybos įstatymo pataisas, pagal kurias savavališkų statybų įteisinimas išimties atvejais būtų įmanomas, kai statyba konkrečiame sklype pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus galima ir neprieštarauja privalomiems aplinkosaugos,

STATYBOS TEISĖ

Savavališkų statybų reglamentavimas nebuvo pakoreguotas

Nepaisant to, kad pastaruoju metu galiojantis savavališkų statybų reglamentavimas buvo dažnai kritikuojamas, jis nebuvo pakeistas kartu su paskutinėmis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) pataisomis.

Nuo 2006 m. spalio mėnesio galiojantis savavališkų statybų teisinis reguliavimas nediferencijuoja teisinių pasekmių:

jei savavališki statiniai yra pastatyti pažeidžiant teritorijų planavimo principus, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimus; ir

jei savavališki statiniai yra pastatyti pagal teritorijų planavimo principus, aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimus, tačiau nesilaikant formalių procedūrų (pvz., negavus projektavimo sąlygų sąvado, neparengus techninio projekto, negavus statybos leidimo ir pan.).

NEKILNOJAMOJO TURTO IR STATYBŲ TEISĖS KOMANDOS NAUJIENOS

Nuo šių metų sausio prie „Raidla Lejins & Norcous” kontoros nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos grupės prisijungė advokatė Olga Petroševičienė ir advokato padėjėja Anna Kru-kovskaja. Prieš papildant „Raidla Lejins & Norcous” gretas, Olga Petro-ševičienė dirbo vienoje didžiausių advokatų kontorų Lietuvoje. Advokatė specializuojasi nekilnojamojo turto ir statybų teisės srityje. Anna Krukovskaja septynerius metus dirbo nekilnoja-mojo turto vystymo ir statybos įmonių grupėje „Vyroko verslo grupė“, iš kurių pastaruosius keturis metus užėmė vyriausiosios teisininkės pareigas.

NEKILNOJAMOJO TURTO IR STATYBŲ TEISĖ:naujienų apžvalga

Sausis, 2010 m.

kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, tačiau statytojas neturi statybos leidimo ar vykdydamas statybas nukrypo nuo parengto projekto. Prezidentūros darbo grupės projekte taip pat buvo siūloma prevenciškai užkirsti kelią piktnaudžiavimams teise įteisinti savavališkas statybas, t.y. nustatyti tam tikrą įmoką (pvz., nuo pastatyto statinio vertės, atsižvelgiant į statinio paskirtį ir t.t.) už savavališkų statybų įteisinimą.

Tenka apgailestauti, kad 2009 m. lapkričio 19 d. LR Seimo priimtame ir 2010 sausio 1 d. įsigaliojusiame Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme į minėtus Prezidentūros darbo grupės siūlymus dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo nebuvo atsižvelgta. Pagal Seimo statuto reikalavimus, savavališkų statybų padarinių šalinimo klausimas gali būti iš naujo siūlomas svarstymui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo siūlyto projekto atmetimo dienos.

Trumpinami statybos leidimų išdavimo terminai, siaurinamos Valstybinės teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijos teisės, procedūros perkeliamos į „Infostatybą“

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymas.

Šiuo pakeitimu be kita ko buvo patikslinti statybos leidimo išdavimo terminai numatant, kad statybos leidimas išduodamas ne per 10 dienų nuo būtinų dokumentų pateikimo dienos, kaip buvo anksčiau, o per 10 darbo dienų (ypatingo statinio statybos leidimas – per 15 darbo dienų) nuo visų dokumentų gavimo dienos.

Pakeitimais taip pat panaikinta galimybė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos sustabdyti kito viešojo administravimo subjekto (pvz., savivaldybės administracijos) išduoto statybos leidimo galiojimą arba panaikinti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ar statybos leidimą. Šiuos sprendimus gali priimti tik šį aktą išdavęs viešojo administravimo subjektas arba teismas.

Taip pat pakeitimas numato naujovę – LR statybos įstatymo 20, 23, 24, 27, 28, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras (pvz., statinio projektavimo sąlygų ir statybos leidimo išdavimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kt.) viešojo administravimo subjektai turės atlikti naudodamiesi LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

ŽEMĖS TEISĖ

Numatoma steigti Valstybės žemės fondą

2009 m. gruodžio 10 d. LR žemės ūkio ministerija pateikė LR Seimui LR žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildymo 41 straipsniu projektą.

Šiuo projektu siūloma papildyti galiojantį LR žemės įstatymą nauju 41 straipsniu, kuriame reglamentuojamas Valstybės žemės fondo įsteigimas. Projektu taip pat siūloma pakeisti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių) sąrašą, vietoje apskričių viršininkų į jį įtraukiant Nacionalinę žemės tarnybą ir Valstybės žemės fondą. Siūloma nustatyti, kad Valstybės žemės fondas palaipsniui perims iš LR aplinkos ministerijos, LR žemės ūkio ministerijos ir kitų įgaliotų valstybės institucijų žemės tvarkymo funkcijas, pradedant nuo šiuo metu svarbiausių uždavinių: duomenų apie šalies žemės fondo būklę rengimo, žemės išteklių naudojimo stebėsenos vykdymo; Lietuvos Re-spublikos žemės informacinės sistemos tvarkymo; valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių, gerinančių žemės valdų struktūras ir mažinančių apleistos žemės plotus, įgyvendinimo; žemės konsolidacijos projektų rengimo ir jų sprendinių įgyvendinimo organizavimo.

Per Valstybės žemės fondą numatoma vykdyti laisvos valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionus.

APSKRIČIŲ REFORMA

Apskričių funkcijų perdavimas kitoms institucijoms

2009 m. liepos 23 d. įsigaliojo LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas, numatantis Lietuvos apskričių reformos gaires ir nustatantis, kad 2010 m. liepos 1 d. bus panaikintos apskričių viršininkų pareigybės ir likviduotos apskričių viršininkų administracijos. Remdamasi šiuo įstatymu, LR Vyriausybė pateikė LR Seimui įstatymų, kuriais perskirstomos apskričių viršininkų funkcijos, nustatomas ir (arba) keičiamas valdymas aukštesniuose administraciniuose vienetuose, projektus. Dalis įstatymų jau yra priimti ir įsigaliojo, kiti turėtų būti priimti ir įsigalioti ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d.

Toliau pateikiama lentelė atspindi, kokios institucijos perima esmines su teritorijų planavimu, nekilnojamuoju turtu ir statybomis susijusias apskričių viršininkų administracijų funkcijas bei nurodomi šį procesą reglamentuojantys teisės aktai arba jų projektai.


Sausis, 2010 m.

Apskrities viršininko administraci-jos funkcijos

1. Savivaldybės lygmens teritorijų plana-vimo valstybinė priežiūra:

Bendrųjų planųSpecialiųjų planųDetaliųjų planų

2. Statybos valstybinė priežiūra

3. Statinių pripažinimo tinkamais nau-doti organizavimas (komisijų formavi-mas, dalyvavimas jų darbe, pažymų apie tai, kad statinys statomas nenukrypstant nuo projekto, išdavimas ir pan.), išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, susiju-sias su energetikos, kultūros paveldo ir pan. statiniais

4. Valstybinės žemės sklypų kaimo gyve-namosiose vietovėse pardavimas, perdavi-mas neatlygintinai naudotis arba išnuo-mojimas

Institucija, perimanti funkciją

Valstybinės teritorijų planavimo ir staty-bos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritoriniai padaliniai


Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išskyrus įstatymo nu-matytas išimtis (kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams (pvz., kitoms valstybės insti-tucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organi-zacijoms), turintiems teisę juos perleisti, perduoti neatlygintinai naudotis, išnuo-moti)

Teisės aktas, kurio pagrindu vyk-doma arba numatoma vykdyti funkcijos perėmimo procedūra

LR teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34, 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.)

LR statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio įstatymo papildymo 45 straipsniu įstaty-mas (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.)

LR statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio įstatymo papildymo 45 straipsniu įstaty-mas (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.);Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 su vėlesniais pa-keitimais ir papildymais

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas LR žemės įstaty-mo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildy-mo 41 straipsniu įstatymo projektas

5. Valstybinės žemės sklypų miesto gyve-namosiose vietovėse pardavimas, perdavi-mas neatlygintinai naudotis arba išnuo-mojimas, žemės naudojimo valstybinės kontrolės miesto gyvenamosiose vietovė-se organizavimas ir vykdymas

Savivaldybės, išskyrus įstatymo numaty-tas išimtis (kai valstybinės žemės sklypai yra perduoti patikėjimo teise kitiems su-bjektams, pvz., valstybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms)

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas LR žemės įsta-tymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakei-timo ir papildymo, taip pat įstatymo pa-pildymo 41 straipsniu įstatymo projektas



Sausis, 2010 m.

6. Laisvų valstybinės žemės sklypų par-davimo ir nuomos aukcionų vykdymas

7. Sprendimų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį priėmimas

8. Žemės reformos įgyvendinimas ir spren- dimų grąžinti, perduoti ir suteikti nuosa-vybėn neatlygintinai arba parduoti vals-tybinę žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse priėmimas

9. Žemės reformos įgyvendinimas ir spren- dimų grąžinti, perduoti ir suteikti nuosa-vybėn neatlygintinai arba parduoti vals-tybinę žemę miesto gyvenamosiose vietovėse priėmimas

10. Piliečių prašymų dėl nuosavybės tei-sių į žemę, mišką ir vandens telkinius, esančius kaimo gyvenamosiose vietovėse, atkūrimo nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas

11. Piliečių prašymų dėl nuosavybės tei-sių į žemę, mišką ir vandens telkinius, esančius miesto gyvenamosiose vietovėse, atkūrimo nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas

Valstybės žemės fondas (numatomas steigti)

Detalųjį arba specialųjį teritorijų plana-vimo dokumentą tvirtinanti institucija (sprendimas priimamas kartu su spren-dimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą)

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Savivaldybės arba kita įstatymų nustaty-ta institucija (pvz., Turto fondas, Turto bankas)

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Savivaldybės

2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas LR že-mės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straips-nių pakeitimo ir papildymo, taip pat įsta-tymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas LR žemės įstaty-mo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildy-mo 41 straipsniu įstatymo projektas

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas LR žemės refor-mos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas LR žemės refor-mos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruo-džio 10 d. pateiktas Dėl Lietuvos Respu-blikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įsta-tymo projektas

LR žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 10 d. pateiktas Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 16, 17 ir 20 straipsnių pa-keitimo įstatymo projektas

Apskrities viršininko administraci-jos funkcijos

Institucija, perimanti funkciją Teisės aktas, kurio pagrindu vyk-doma arba numatoma vykdyti funkcijos perėmimo procedūra


Sausis, 2010 m.

TERITORIJŲ PLANAVIMASDetalieji planai bus reikalingi tik iš esmės keičiant teri-

torijos tvarkymo ir naudojimo režimą

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, LR Seimo priimtas 2009 m. gruodžio 22 d.

Pakeitimas įtvirtina dvi reikšmingas naujas sąvokas:

Teritorijos naudojimo tipas – vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pa-grindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės nau-dojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys;

Užstatymo tipas – teritorijų planavimo normose reglamentuota konkrečiai teritorijai būdinga ir galima pastatų išdėstymo zona ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visuma, nustatoma bendruosiuose, specialiuosiuose ir (ar) detaliuosiuose planuose.

Pakeitimu yra praplėstas sąrašas atvejų, kai detalieji planai nepri-valo būti rengiami. Nuo šiol detaliųjų planų nereikės ir tada, kai keičiami teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, išskyrus:

teritorijos naudojimo tipą;

leistiną pastatų aukštį;

leistiną sklypo užstatymo tankumą;

leistiną sklypo užstatymo intensyvumą.

Šiais atvejais teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavi-mai bus tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savival-dybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesuke-liant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria.

Pakeitimu išplėstas atvejų, kai detalieji planai nerengiami, sąrašas (pvz., detalieji planai nerengiami miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia te-ritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodi-klius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą); daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams at-naujinti (modernizuoti), jei nekeičiamas pastato užimamas plotas, aukštis ir tūris ir (ar) statinių naudojimo paskirtis, kt.).

Pakeitimas numato atvejus, kai miestų teritorijose LR Vyriausy-bės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos di-rektoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams:

esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai;

žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat ne-keičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai;

formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo ko-munikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užima-mų žemės sklypų planai;

esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

Pakeitimas taip pat numato iš esmės pakeistą ir papildytą atvejų, kai vietoje detaliųjų planų gali būti rengiami žemėvaldų planai (projektai), kurių rengimo ir derinimo procedūra paprastesnė, są-rašą. Tai atvejai, kai:

kaimų teritorijose keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pa-keitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą, esami žemės sklypai padidi-nami ne daugiau kaip 6 arais;

kaimų teritorijose žemės sklypai padalijami, atidalijami (išsky-rus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis ne-leidžiama) ar sujungiami;

kaimų teritorijose formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus kitos paskirties žemę);

kaimų teritorijose formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių;

kai miestų ir kaimų teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos mėgėjiško sodo teritorijose.

TEISMŲ PRAKTIKANegavęs banko finansavimo, užsakovas gali nutraukti rangos sutartį, sumokėdamas rangovui atlyginimą už

atliktą darbo dalį ir atlygindamas jo dėl rangos sutarties nutraukimo patirtus tiesioginius nuostolius

2009 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2009 išnagrinėjo ginčą dėl rangos sutarties nutraukimo užsa-kovui negavus bankų finansavimo teisėtumo, nepanaudoto avanso grąžinimo užsakovui bei rangovo patirtų nuostolių atlyginimo.

MŪSŲ KONTOROS DARBAI


Sausis, 2010 m.

Atstovavimas praktiką formuojančiame arbitražiniame ginče

„Raidla Lejins & Norcous” atstovauja vienam didžiausių buities technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje arbitražiniame ginče su prekybinio pastato nuomotoju dėl nuomos mokesčio sumažinimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių: perpus kritusių patalpų nuomos kainų rinkoje bei ženkliai sumažėjusių maž-meninės prekybos apyvartų. Arbitražo sprendimas šioje byloje bus vienas iš pirmųjų precedentų, atsakysiantis į daugeliui nuomotojų ir nuomininkų rūpimą klausimą, ar Lietuvą ištikusi gili ekonomikos krizė yra pakankamas pagrindas teismams ir arbitražams įsikišti į šalių sutartinius santykius ir juos modifikuoti taip, kad būtų išsau-gotas šalių interesų balansas.

Konsultavimas nuomos klausimais

Mūsų kontora sėkmingai atstovavo unikaliu interjeru garsėjančio pastato, esančio Vilniaus ir Islandijos gatvių sankirtoje, savininką išnuomojant biuro patalpas šiame pastate vienai stambiausių Skandinavijoje ir Pabaltijo regione investicinės bankininkystės bendrovių.

Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, jog įvertinus įstatymų leidėjo nuostatą, kuria nustatoma, kad žeme statyboms yra lai-komas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne, darytina išvada, jog žemės sklypų skirtų statyboms kategorijai, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) taikymo prasme, yra priskiriami ir tie žemės sklypai, kuriuose dar nėra atlikti su statyba susiję veiksmai – statybvietės nustaty-mas; statybos sklypo tvarkymas; statybiniai tyrinėjimai ir pan. (LR statybos įstatymo 2 straipsnio 13, 15, 23, 25, 26 d.). Tačiau tam, kad sklypas būtų priskirtas minėtai kategorijai apskrities vir-šininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, sklype esančiai žemei turi būti nustatyta tokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kurios naudojimo būdas bei pobūdis leidžia šioje žemėje vykdyti statybą (LR žemės įstatymo 24 straipsnio 6 d.; 25 – 29 straips-niai). Taigi pagal šį LVAT sprendimą žemės sklypas laikytinas žeme statyboms tik tuo atveju, kai patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai numato žemės sklypo užstatymą ir yra priimtas aps-krities viršininko sprendimas dėl pagrindinės tikslinės žemės nau-dojimo paskirties, leidžiančios statybos darbų vykdymą sklype, nustatymo. Šis aiškinimas skiriasi nuo PVM įstatymo komentare pateikiamo PVM įstatymo 32 straipsnio 2 d. aiškinimo, pagal kurį žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuriam yra išduo-tas leidimas statybai arba savivaldybės detaliuosiuose planuose yra numatytas šio sklypo užstatymas. Todėl tol, kol PVM įstatymo komentaras ir LVAT praktika nebus tarpusavyje suderinti, prieš vykdant sandorius su žemės sklypais, kurių tikslinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“, tačiau kurie pagal galiojančius teritori-jų planavimo dokumentus patenka į užstatyti leidžiamas teritori-jas, siūlytume gauti individualų VMI išaiškinimą dėl konkretaus sklypo mokestinio režimo.

Šioje byloje rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti staty-bos darbus, ieškovas iki darbų pradžios sumokėjo jam avansą bei draudimo įmoką, o atsakovui atlikus dalį darbų - pervedė papil-domai pinigų, tačiau dėl ekonominės krizės nutraukė sutartį ir prašė grąžinti nepanaudotas bei iš anksto atsakovui sumokėtas lėšas. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti dėl nepagrįsto su-tarties nutraukimo negautas pajamas. LAT pažymėjo, kad jeigu yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti rangos sutarties, sumokėdamas rangovui at-lyginimą už atliktą darbo dalį bei kompensuodamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo (CK 6.658 str. 4 d.). Esant finansiniam nuosmukiui, komercinių bankų atsisakymas finansuoti planuojamą plėtoti projektą pripažintinas svarbia prie-žastimi CK 6.658 str. 4 d. nustatytos užsakovo teisės nutraukti sutartį vertinimo aspektu, ir šios aplinkybės nereikalaujama įro-dinėti. Tokiu atveju atsakovas dėl sutarties nutraukimo turi teisę į pagrįstų tiesioginių nuostolių atlyginimą, tačiau jam negali būti kompensuoti netiesioginiai nuostoliai, nes jie atsiranda ne dėl nuo užsakovo priklausančių aplinkybių ir nesant užsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės, kaip privalomų civilinės atsakomybės sąlygų.

PVM įstatymo prasme sklypas gali būti laikomas skirtu statybai tik tada, kai apskrities viršininko sprendimu pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus

sklype esančiai žemei nustatoma tokia paskirtis, kurios naudojimo būdas bei pobūdis leidžia šioje žemėje vyk-

dyti statybą

2009 m. gruodžio mėn. 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A-438-1346-09 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekci-jos (toliau - VMI) sprendimo dėl papildomai apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio už žemės sklypą.

sausis, 2010 m. nekilnojamojo turto ir statybŲ teisĖ … apzvalga_2010 01.pdf · 2010. 2. 1. ·...

Documents