saqartvelos mowyvetili kutxeebis da xvii-xix saukuneebsi...
TRANSCRIPT
Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria
giorgi Tamazis Ze kraveiSvili
saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis da XVII-XIX saukuneebSi
gadasaxlebul qarTvelTa xalxuri musikis Seswavlis
problemebi
xelovnebaTmcodneobis doqtoris
akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e rt ac i a
samecniero xelmZRvaneli: xelovnebaTmcodneobis doqtori
profesori
natalia zumbaZe
Tbilisi, 2018 weli
2
sarCevi
Sesavali 5
Tavi I. Cveneburebis musikaluri folkloris fiqsirebisa da
Seswavlis istoria 10
Tavi II. Cveneburebis musikaluri folkloris zogadi mimoxilva 35
2.1 klarjeTi 36
2.2 tao 48
2.3 SavSeTi 51
2.4 lazeTi (WaneTi) 61
2.5 mesxeTi 96
2.6 aWaris Turquli nawili 97
2.7 CrdiloeT kavkasia 103
2.8 saingilo (hereTi) 107
2.9 fereidani 142
Tavi III. sasimRero mravalxmianobis dakargvis mizezebi da
Cveneburebis musikaluri folkloris ZiriTadi niSan-Tvisebebi 148
3.1 Cveneburebis erTxmiani xalxuri simReris melodikis qarTulobis
sakiTxisaTvis 148
3.2 vokaluri mravalxmianobis Zvelad arsebobis damadasturebeli
argumentebi da xmaTa SemorCenili saxelebi 149
3.3 simReris gaerTxmianebis SesaZlo mizezebi 155
3
3.4 simReris gaerTxmianebis gza 159
3.5 Cveneburebis xalxuri sasimRero mravalxmianobis dakargvis
savaraudo dro da zogan mravalxmianobis SemorCenis savaraudo
mizezebi 165
3.6 mravalxmiani sakravieri musikis `qarTulobis~ sakiTxi 170
3.7 sxva musikaluri niSan-Tvisebebi 171
3.8 Janrebi 173
3.9 ZiriTadi gansxvavebebi qalebisa da mamakacebis musikalur
folklors Soris 177
3.10 dialeqtebi 177
daskvna 183
gamoyenebuli literatura 192
diskografia 217
audio, sanoto, video da fotodanarTis aRweriloba 219
gamoyenebuli eqspediciebis sia 267
gamoyenebuli filmebi da gadacemebi 272
sakuTar eqspediciebSi Cawerili mTqmelebi 272
sakuTar eqspediciebSi movlili soflebi 324
4
saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis da XVII-XIX
saukuneebSi gadasaxlebul qarTvelTa xalxuri musikis
Seswavlis problemebi
Sesavali
qarTuli musikaluri folklori metad mdidari da mravalferovania.
misi kvlevis istoria erT saukuneze met xans iTvlis, Tumca Cveneburebis1
musikalur folklorze jer kidev ramdenime wlis win TiTo-orola statia
da Canaweri Tu mogvepoveboda. vfiqrob, amis umTavresi mizezi saqarTvelos
istoriul mxareebsa da muhajirebSi eqspediciebis simcire iyo.
qarTul eTnomusikologiaSi 2011 wlamde saqarTvelos mowyvetili
kuTxeebis musikalur folklorze warmodgena sakmaod mwiri iyo. xelT
gvqonda marto sarfeli lazebis, yizlarsa da mozdokSi mcxovrebi
qarTlelebisa da hairieli aWarlebis, aseve _ kaxis raionis ingiloebis
sasimRero da sakravieri nimuSebi. am Temebs exeboda eTnomusikologebis _
grigol CxikvaZis, dimitri arayiSvilis, ioseb Jordanias, viqtoria
samsonaZisa da piter goldis _ TiTo-orola statia da wliuri naSromi,
romelic Cveneburebis musikalur folklorze zogad warmodgenasac ver
gviqmnida.
swored amitom 2010 wels muSaoba daviwye dRevandeli saqarTvelos
farglebs gareT darCenili kuTxeebis musikalur folklorze. 2011 wels
pirveli eqspediciebi Cavatare sarfSi da am masalas daefuZna Cemi
sabakalavro naSromi. Semdgom ki sarfis paralelurad, 2011-2013 wlebSi,
ingilo filolog marTa tartaraSvilTan (TarxniSvili) erTad
eqspediciebs vatarebdi saingiloSi, ris safuZvelzec Seiqmna Cemi 2013 wlis
samagistro naSromi. 2011 wlidan moyolebuli dRemde CveneburebTan
dakavSirebuli masalebis Seswavlas efuZneba Cemi sakonferencio
moxsenebebi da publikaciebi _ samecniero krebulebsa da Jurnal-gazeTebSi
gamoqveynebuli statiebi da werilebi, aseve _ tele-radiogadacemebi.
1 vsargeblob axmed ozqan melaSvilis terminiT, romelic aRniSnavs saqarTvelos
sazRvrebs gareT mcxovreb qarTvelebs.
5
2014 wels SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis dafinansebiT
moviare tao, SavSeTi da zurab vaniliSTan da nazi memiSiSTan erTad gaRma
lazeTi; 2015-2016 wlebSi ki piradi saxsrebiT _ klarjeTic. Cavwere
mravali nimuSi da gamovaqveyne statiebi am kuTxeebis musikaluri
folkloris Sesaxeb.
TurqeTis mxares moqceul aWarul soflebSi (maradidisa da xebas
garda) ar mimuSavia, radganac qarTul eTnomusikologiaSi maTi folklori
met-naklebad cnobilia. CemTvis prioriteti araaWaruli soflebis
monaxuleba iyo. TurqeTis mxares moqceuli aWaruli soflebidan maradidsa
da xebas iqauri folkloris kuTxurobis Sesaxeb azrTa sxvadasxvaobis
gamo vewvie.
sadisertacio naSromis kvlevis obieqtia taouri, klarjuli, SavSuri,
lazuri (Wanuri), ingilouri (heruli)2, fereidnuli, TurqeTis aWaruli da
yizlarul-mozdokuri xalxuri musika. kvlevis sagans warmoadgens rogorc
vokaluri, ise instrumentuli Semoqmedeba.
kvlevis mizania Cveneburebis musikaluri folkloris analizi.
kvlevis procesSi gamoyenebulia analizis sxvadasxva meTodi:
istoriuli, SedarebiTi, aRweriTi, kompleqsuri, sistemuri, struqturul-
tipologiuri, diaqroniuli, sinqronuli.
sadisertacio naSromis ZiriTadi amocanebia:
• TiToeuli kuTxisa Tu dasaxlebis musikaluri folkloris cal-calke
gaSuqeba;
• TiToeuli nimuSis Sesrulebis garemosa da socialuri funqciis Cveneba;
• sakravebis damzadebis wesisa da repertuaris aRwera;
• sasimRero mravalxmianobis dakargvis mizezebis Zieba;
• qarTuli xalxuri simReris gaerTxmianebis gzaze msjeloba;
• faruli mravalxmianobis ganxilva;
• Cveneburebis musikaluri folkloris saerTo niSan-Tvisebebis dadgena;
• im niSnebisa Tu garemoebebis gamovlena, romlebic Cveneburebis
musikalur folklorze axdens gavlenas.
2 tavtologiis Tavidan asacileblad lazeTisa da saingilos Zvel saxelwodebebs xSirad
viyeneb.
6
naSromis umTavres mecnierul siaxles warmoadgens:
• taouri da klarjuli musikaluri folkloris nimuSebis fiqsireba;
• Cveneburebis musikaluri folkloris dialeqtologiis dReisaTvis
sruli suraTis warmoCena;
• Wanur, SavSur da herul musikaze aqamde arsebuli monacemebis
gamdidreba;
• sasimRero mravalxmianobis dakargvis mizezebis Zieba;
• Sexeduleba mravalxmiani simReris gaerTxmianebis gzis Sesaxeb.
naSromis ZiriTadi safuZvelia sakuTari saeqspedicio masala. aseve,
viyeneb sxvaTa Canawerebsa da gamocemul xmovan nimuSebsac. notirebuli
magaliTebis garkveuli nawili Cem miervea Cawerili an gaSifruli (zogjer
_ orive erTad). disertaciaSi veyrdnobi sxvadasxva dargis specialur
samecniero literaturas (ZiriTadad, enaTmecnieruls, istoriulsa da
eTnologiurs).
Temis aqtualoba: sazRvargareT mcxovrebi qarTvelebis xalxuri
musika qarTul eTnomusikologiaSi sagangebo kvlevis sagani aqamde ar
yofila. arada, msoflioSi mimdinare globalizaciis gamo swrafad
icvleba sazogadoebis tradiciuli azrovneba da cxovrebis wesi. Zvelis
daviwyebis procesSi udides rols TamaSobs teqnikuri progresi. am
pirobebSi samSoblos mowyvetili qarTvelebis kulturuli
TviTmyofadobis Seswavla gansakuTrebul mniSvnelobas iZens.
problemis Seswavlis done: mocemuli sakiTxi qarTul
eTnomusikologiaSi naklebad iyo Seswavlili (umTavresad, sarfeli da
yizlar-mozdokeli qarTvelebis simRerebi).
naSromis Rirebulebas warmoadgens sazRvargareT mcxovrebi
qarTvelebis musikaluri folkloris nimuSebis dafiqsireba da Seswavla.
naSromis gamoyeneba SesaZlebelia saleqcio kursebsa da samecniero
kvlevaSi. mas praqtikuli daniSnulebac aqvs, radgan xmovani danarTi
mdidari masalaa SemsruleblebisTvis.
disertacia daainteresebs rogorc specialistebs, ise momijnave
dargebis mkvlevrebsa da folkloris moyvarulebs.
7
kvlevis ZiriTadi Sedegebi:
• saqarTvelos mowyvetili TiToeuli kuTxis musikaluri folkloris
mTavari niSan-Tvisebebis dadgena;
• Cveneburebis folkloris saerTo musikaluri maxasiaTeblebis gamovlena;
• saqarTvelos mowyvetili TiToeuli kuTxis xalxuri musikis dialeqturi
kuTvnilebis dadgena da Sesabamisad, qarTuli musikaluri
dialeqtologiis dReisaTvis sruli suraTis warmoCena;
• klarjuli da mesxuri mravalxmiani simRerebis safuZvelze qarTuli
simReris gaerTxmianebis gzis gamovlena;
• lazuri da SavSuri mravalxmiani simRerebis momswreTa gardacvalebis
periodis dadgena.
naSromis struqtura: disertacia moicavs Sesavals, sam Tavsa da
daskvnas; erTvis: gamoyenebuli literaturis, filmebisa da eqspediciebis
siebi; diskografia; audio, sanoto, video da foto danarTebi, sakuTar
eqspediciebSi Cawerili mTqmelebisa da soflebis siebi.
audiodanarTSi warmodgenilia TiTqmis yvela is nimuSi (variantebis
gamoklebiT) rac ki xelT maqvs. fotodanarTSi warmodgenilia yvela is
sakravi, romelic gavrcelebulia Cveneburebis musikalur folklorSi.
`sanoto da video, iseve rogorc audiodanarTi asaxavs rogorc
instrumentul da vokalur mravalxmianobas, ise sxva ZiriTad
kanonzomierebebs (mag. farul mravalxmianobas)~.
SesavalSi saubaria kvlevis saganze, mizansa da obieqtze, naSromis
ZiriTad amocanebze, mecnierul siaxlesa da safuZvelze, Temis
aqtualurobasa da problemis Seswavlis doneze, naSromis Rirebulebaze,
struqturasa da kvlevis Sedegebze.
pirvel TavSi _ Cveneburebis musikaluri folkloris fiqsirebisa da
Seswavlis istoria _ warmodgenilia nusxa CveneburebTan Catarebuli
eqspediciebisa da ganxilulia maTi musikaluri folkloris Sesaxeb
arsebuli ZiriTadi Tu damxmare literatura, aseve, mimoxilulia is radio-
televiziebi, muzeumebi da arqivebi sadac SesaZloa yofiliyo
sadisertacio musikaluri masala, magram umetes SemTxvevaSi ar aRmoCnda.
meore Tavi _ Cveneburebis musikaluri folkloris zogadi mimoxilva _
moicavs cxra qveTavs. naSromis am nawilSi cal-calkea Seswavlili
8
qarTvelTa TiToeuli dasaxlebis _ klarjebis, taoelebis, SavSebis,
lazebis, ingiloebis, TurqeTis aWarlebis, fereidnelebisa da yizlarel-
mozdokeli qarTlelebis _ xalxuri musika (simRerebSi xmaTa raodenoba,
SemorCenili Janrebi, sasimRero da sakravieri repertuari, sakravebi da
maTi damzadebis wesebi). aqve mokled vexebi mesxur da fereidnul
musikasac.
mesame Tavi `sasimRero mravalxmianobis dakargvis mizezebi da
Cveneburebis musikaluri folkloris ZiriTadi niSan-Tvisebebi~ Sedgeba
aTi qveTavisagan. naSromis am nawilSi did adgils ikavebs
mravalxmianobasTan dakavSirebuli problemebi: ganxilulia mravalxmiani
qarTuli simReris gaerTxmianebis gza da mravalxmianobis dakargvis
SesaZlo mizezebi; dadasturebulia faruli mravalxmianobis ara marto
arseboba, aramed misi didi xvedriTi wili. aqve mimoxilulia tradiciul
qarTul musikalur enasTan adgilobrivi mravalxmiani sakravieri musikis
Sesabamisobis sakiTxi, SemorCenili Janrebi. Seswavlili masalis
safuZvelze, dadgenilia musikaluri dialeqtebi da dasabuTebulia ama Tu
im kuTxis folkloris calke dialeqtad gamoyofis aucilebloba.
daskvnebSi Sejamebulia kvlevis ZiriTadi Sedegebi.
Cem mier sxvadasxva kuTxeSi mopovebuli nimuSebis didi nawili dRes
yofaSi aRar sruldeba. miuxedavad imisa, rom maTi didi nawili xandazmul
eTnoforTa mexsierebas kargad Semounaxavs, warsul droSi xseneba
gadavwyvite. awmyo droSi vwer mxolod im simRerebsa da dasakravebze,
romlebic dResac namdvilad sruldeba, an SesaZloa sruldebodes.
SesavalSive unda aRvniSno: miuxedavad imisa, rom WanebiT dasaxlebuli
soflebi _ gonio, kvariaTi da sarfis nawili da herebiT dasaxlebuli
dedofliswyaros raionis sof. samTawyaros ubnebi saqarTveloSi
mdebareobs, maTi musikaluri folklori lazurisa da ingilouris
ganuyofeli nawilia. amitom maT xalxur musikas CveneburebTan erTad
ganvixilav.
Cveneburebis soflebis umetesobas movixsenieb Zveli qarTuli
saxelebiT, garda ramdenime SemTxvevisa, rodesac ramdenime sofels erTi
qarTuli saxeli aqvs. amave dros, qalaqsa da mis raionebs yovelTvis
9
oficialuri saxelebiT vixsenieb, vinaidan maT es saxelwodebebi qalaqebad
da raionebad formirebis dros mieniWa.
dabolos, minda gansakuTrebuli madlobiT movixsenio: kaxis raionis
sofel did binaSi dabadebuli filologi marTa tartaraSvili
(TarxniSvili), rogorc hereTsa da dedofliswyaros r-nis sof.
samTawyaroSi Catarebuli eqspediciebis xelmZRvaneli (2011-13 wlebi);
sarfeli Wanebi _ nazi memiSiSi da 2015 wels gardacvlili zurab vaniliSi,
romlebTan erTadac 2014 wels sarfsgaRma (anu gaRma lazeTSi) ori
eqspedicia Cavatare; aseve _ Tamaz kraveiSvili _ 2014-17 wlebis WaneTis,
SavSeTis, taosa da klarjeTis eqspediciebis sponsori, foto-
videooperatori da mZRoli; biznesmeni merab faSaliSvili, romelTan
erTadac TurqeTis lazeTSi 2012 wels ramdenjerme viyavi.
10
Tavi I
Cveneburebis musikaluri folkloris fiqsirebisa da
Seswavlis istoria
qarTul eTnomusikologiaSi, rogorc zeviT aRvniSne, Cveneburebis
folkloris fiqsireba-Seswavlas didi xnis istoria ar gaaCnia. CemTvis
saintereso masala ufro metad aramusikosebis (umTavresad, filologTa)
fiqsirebulia. qarTvelebiT dasaxlebuli regionebidan, pirvel rigSi,
vexebi ufro metad Caweril da Seswavlil regionebs, Semdeg ki sxvebs.
Zveli qarTveli Tu ucxoeli filologebi da eTnografebi sasimRero
testebs ZiriTadad xeliT afiqsirebdnen. dRes marTalia teqstebs xmis
Camweri aparatiT iweren, Tumca umTavresad simReris gareSe, amitomac
CamovTvli mxolod im eqspediciebs, romlebSic erTi musikaluri nimuSi
mainc dafiqsirda3.
samecniero literaturis mimoxilvisas vCerdebi im naSromebze,
romlebSic dRes sxvadasxva qveyanaSi (TurqeTi, saberZneTi, ruseTi,
azerbaijani, irani) mcxovreb qarTvelTa musika met-naklebad vrclad aris
ganxiluli.
lazeTi (WaneTi) _ xelvaCauris, xofis, arhavis, findiklis, ardaSenisa
da fazaris raionebi
1914 wels Wanur simReras iwers kavkasiologi adolf diri. masala
inaxeba berlinis fonogramarqivSi.
1917 wels xofisa (xufaTi) da findiklis (viwe/bReTi) midamoebSi
filologma ioseb yifSiZem Cawera simRerebi, romelTa nawili
kompozitorma grigol kokelaZem 1932 wels notebze gadaitana. 1984 wels
gamocemul krebulSi „asi qarTuli xalxuri simRera“ Setanilia
notirebuli nimuSebis nawili. gaSifruli masala daculia saqarTvelos
folkloris saxelmwifo centris arqivSi; Tavad yifSiZes dRiurebis
3 aq ver CamovTvli bolo wlebSi lazuri da SavSuri musikaluri nimuSebis internetSi
ganmaTavseblebs, radgan maTi ricxvi sakmaod mravalia.
11
gadarCenil nawilSi araferi aqvs naTqvami simRerebis fonografiT Caweris
Sesaxeb.
1930 wels saberZneTSi mcxovrebi pontos berZnebisgan Caweril iqna
mravali dasakravi Tu simRera, romelic Semdgom gamoica ordiskiani
albomis saxiT `Songs of Pontus, reqordings of 1930~.
1936 wels sanqt-peterburgsa da 1975 wels TbilisSi mcxovrebi
lazebisgan ramdenime simRera Cawera filologma ioseb megreliZem. misi
Cawerili lazebidan nawili sarfSi, nawili afxazeTSi, xolo nawili ki
lazeTSi iyo dabadebuli. mopovebuli simRerebi notebze gadaitanes
eTnomusikologebma oTar CijavaZem da kaxi rosebaSvilma. gaSifruli
masalis nawili megreliZem gamoaqveyna Jurnal `sabWoTa xelovnebis~
nomrebSi. rosebaSvilis rveuli `lazuri simRerebi hasan helimiSis4
SesrulebiT~ inaxeba Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo
konservatoriis qarTuli xalxuri musikaluri Semoqmedebis laboratoriis
arqivSi (SemdgomSi _ qxmSla), xolo xmovani Canawerebi _ TbilisSi, gubaz
megreliZis ojaxSi. Tamar mesxi, megreliZis Canawerebis gamocemis
SemTxvevaSi, savaraudod redaqtori unda yofiliyo, vinaidan rosebaSvilis
rveulSi gamSifravad qalbatoni Tamaria moxseniebuli.
1947 wels baTumSi drekad firfitebze, savaraudod, aWaris avtonomiuri
respublikis radiokomitetis mier, Cawerilia ramdenime simRera.
samwuxarod, masala dakargulia.
1951 wels kompozitorma Salva mSveliZem sarfSi daafiqsira simRerebi,
romlebic notebzec gadaitana da inaxeba saqarTvelos folkloris
saxelmwifo centris arqivSi.
1963 wels g. CxikvaZis, zurab Tandilavasa da sxvaTa monawileobiT
Tbilisis saxelmwifo konservatoriis, baTumis niko berZeniSvilis
kvleviTi institutisa da SoTa rusTavelis qarTuli literaturis
institutis kompleqsurma eqspediciam sarfSi ramdenime nimuSi daafiqsira.
1968 wels eTnomusikolog grigol CxikvaZis rCeviT TurqeTs estumra
amerikeli eTnomusikologi da anTropologi (imxanad indianas
universitetis studenti) piter goldi, romelmac sxvadasxva xalxis (maT 4 xofeli mxatvari, poeti da momRerali. simRerebis `heYamolisa~ da `sarfi molenis~
avtori.
12
Soris, qarTvelebis) musikaluri folklori Cawera. es masala p. goldma
Tbilisis konservatorias 2012 wels gadmosca. arqivSi pirveli aTi nimuSi
Wanuria. maTi nawili sxva qarTul simRerebTan erTad pativcemulma
eTnomusikologma 1972 wels orfirfitian albomad gamosca (Georgian folk
music from Turkey);
1968 welsve ucnobma organizaciam, TurqeTSi firfitebze ramdenime
lazuri simRera Cawera;
amave periodSi berlinSi gamovida firfita pontos berZnebis simRera-
dasakravebiT Music der Pontos-Griechen.
1970-ian wlebSi g. CxikvaZem saqarTveloSi mcxovrebi Wanebi ramdenjerme
Cawera. CxikvaZe muSaobda ZiriTadad sarfSi, magram yofila rogorc aWaris
sxva soflebSi (magaliTad kvariaTSi, simoneTSi), ise afxazeTSic. igi
dadioda yvelgan, sadac ramdenime Wanuri ojaxi mainc cxovrobda. mis mier
fiqsirebuli masalebidan xelmisawvdomi mxolod 1973 wlis masala.
g. CxikvaZem 1971 wels Seadgina qarTuli xalxuri musikis meore tomi,
romelSic 13 lazuri simReraa Sesuli (samwuxarod, krebuli ar
gamocemula), xelnaweri inaxeba qxmSl arqivSi. ramdenime nimuSi Sesulia
2003 wels gamosul krebulSi `qarTuli xalxuri musika. samegrelo~.
simRerebi Cawerili unda iyos g. CxikvaZis, aseve i. yifSiZis mier5;
1975 wels simRera-dasakravebi sarfSi Cawera eTnomusikologma kaxi
rosebaSvilma. es Canawerebi inaxeba saqarTvelos erovnul arqivSi.
rosebaSvilma 1981 wels krebulSi `qarTuli xalxuri simRerebi~
gamoaqveyna xorumi kavalze;
1979 wels Turqologma waTe bawaSma, aTineli Wanis mevlud karagiozis
daxmarebiT, izmirsa da mis SemogarenSi mcxovrebi lazebisgan Cawera
musikaluri folkloris nimuSebi. samwuxarod, masala dakargulia.
1980-ian wlebSi (da ara 1960-ianSi, rogorc Cems samagistro naSromSi
vwerdi) ansambli `lazeTi~ Cawera aWaris radiom, Zveli simRerebis gverdiT
warmodgenilia ganaTamedrovebuli nimuSebic (romelTa nawili inaxeboda
aWaris saxelmwifo arqivSi).
5 sarfeli ednar xoravas (1949-1998) rveulebSi gvxvdeba lazuri ramdenime simReris sanoto
Canaweri. samwuxarod Camweris vinaoba, gamSifravi da sxva monacemebi, miTiTebuli ar aris.
13
1982 wels filologma zurab Tandilavam rZlis, kamelia mgelaZis
kasetidan gadmoiwera gaRma lazeTSi Cawerili ori simRera (kamelias
ojaxSi Canawerebi aRar inaxeba), xolo 1989-90 wlebSi sarfsa da gaRma
WaneTSi Tavad Caatara ramdenime eqspedicia.
1990-iani wlebidan dRemde gaRma lazeTSi simRerebs iweren
adgilobrivi mkvidrebi birol TofaloRlu, kompiuteruli programebis
specialisti ismail bujakliSi, aseve iaponeli eTnologi, filologi da
kompozitori goiCi koJima. maT mier mopovebuli masalis didi nawili
miuwvdomelia.
1997 wels Turqulma mxarem gadaiRo filmi „Arhavi Belgeseli“ anu
arqabes ambebi. 2009 wels ki „Lazlar / 4000 Yillik Tarih / Belgesel“ (lazebis 4000-
wliani istoria).
1995 wlidan sarfSi imxanad moqmedi ansambli „heiamo“ da Casaberi
sakravis, pililis ostati ilia abduliSi Caweres: batonma anzor
erqomaiSvilma (1995), eTnomusikologma natalia zumbaZem (2000),
eTnomusikologebma marina kviJinaZem da nikoloz Jordaniam (2000),
operatorma givi qsovrelma (2001), eTnomusikologma viqtoria samsonaZem
(2005), eTnomusikologma nino kalandaZe-maxaraZem (2008), murman qamadaZem
(2008), arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutma Cawera
(2008), 2008 wels aWaris televiziis Jurnalistma inga xalvaSma `heiamosa~
da ilia abduliSis Sesaxeb moamzada gadacema „lazis simRera“. 2009 wels
sarfis musikaluri folkloris Casawerad reJisor soso (ioseb)
sturuasTan erTad imogzaura ansamblma `qarTulma xmebma~ da amave wels
satelevizio eTerSi gavida gadacema `qarTuli xmebis kvaldakval~.
2000-iani wlebidan lazur musikas iwers da ikvlevs Turqi
eTnomusikologi abdulah akati.
2008 wels reJisorma da Jurnalistma giorgi kalandiam gadaiRo filmi
`monatrebuli lazeTi~.
2010 wels sarfsa da gaRma WaneTSi nimuSebi Cawera eTnologma giorgi
WeiSvilma. masala jerjerobiT xelmiuwvdomelia.
2010 wlis sxvadasxva dros eTnomusikologebma oTar kapanaZem da Teona
ruxaZem Caweres nazi memiSiSi.
14
2011 wels giorgi janeliZem gadaiRo filmi „sarfis simRera“,
romelSic Sesulia sarfsa da xofis r-nis sof. qemalfaSaSi (noRedi)
Cawerili simRerebi.
2011 wels sarfsa da sarfsgaRma poet iaSa (iakob) Tandilavas
daxmarebiT xalxuri musika Cawera iaponelma eTnologma kae hisaokam (asli
inaxeba qxmSl arqivSi).
2012-2013 wlebSi SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis
dafinansebiT sarfsa da sarfsgaRma musikaluri nimuSebi Cawera
filologma nato axalaiam.
2010 wels me da eTnomusikologma Tamaz gabisoniam Tbilisis
saxelmwifo konservatoriaSi CavwereT Wanuri simRerebi.
2011, 2012, 2014, 2016 da 2017 wlebSi araerTgzis Cavwere saqarTveloSi,
kerZod sarfSi, kvariaTSi, gonioSi, da baTumSi mcxovreb Wanebs.
2017 wels nino razmaZesTan erTad Cavwere pililze damkvreli vaso
kakabaZe.
2012 da 2017 wlebSi ki Cavwere TbilisSi mcxovrebi afxazeTis Wanebi.
2012 wels biznesmen merab faSaliSvilTan erTad ramdenjerme viyavi
gaRma lazeTSi, Tumca mniSvnelovani masalis moZieba imxanad ver moxerxda,
vinaidan batoni merabis sanacnobo wre ZiriTadad axalgazrda da Suaxnis
Taobis adamianebisgan Sedgeboda. movlil qalaqebsa Tu soflebSi
eTnoforebis Zirfesviani Zebnis SesaZlebloba imxanad ar mqonda.
2014 wels rusTavelis fondis finansuri mxardaWeriT sarfsgaRma
Cavatare ori eqspedicia. pirvels megzurobda zurab vaniliSi, meores ki _
nazi memiSiSi. moviareT xofis (xufaTis), arhavis (arqabes), findiklis
(viwes), ardaSenisa (artaSenis) da fazaris (aTinas) raionebi.
amave wels afxazeTSi mcxovrebi pontos berZnebi Cawera Ored recording-ma.
lazuri dasakravebi dafiqsirda aralazebisganac: mxedvelobaSi maqvs
vladimer axobaZis 1958 wlis aWarisa da 2005 wlis xelvaCauris raionis
(xelmZRvaneli natalia zumbaZe) eqspediciebi. masala inaxeba qxmSl da
tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centris (tmksc)
arqivebSi.
15
berlinis fonogramarqivisa da Tbilisis saxelmwifo konservatoriis
mier gamocemul kompaqtdiskSi `eqo warsulidan~ 54-e nomrad Setanilia
TiTqosda lazuri sacekvao, magram Tavad bukletis avtorebis aRniSvniT
`ar aris gamoricxuli, rom melodia TurqeTidan iyos Semotanili… es
nimuSi notirebulia zigfrid nadelis mier~ (wurwumia, cigleri: 2014:88).
vinaidan am simReris erTerTi Semsrulebeli nikoloz yazbegi wign `sami
Tve TurqeTis saqarTveloSi~ avtoris giorgis Svilia (iqve, 87), SesaZloa
mamamiss es melodia TurqeTis saqarTveloSi mogzaurobisas
daexsmaxsovrebina.
Wanuri musikaluri folklori arc Tu mcire doziTaa ZiriTad Tu
damxmare literaturaSi ganxiluli.
1964 wels gamodis eTnograf muxamed vaniliSisa da istorikos ali
Tandilavas wigni `lazeTi~, romelSic saubaria simRerebis socialur
funqciaze. CamoTvlilia sakravebic, Tumca ar aris aRwerili maTi
damzadebis wesebi da repertuari.
1972 wels gamoica z. Tandilavas `lazuri poezia~. masSi saubaria
ZiriTadad Sromis, saqorwino da samgloviaro poeziaze. wignis mTavari
Rirseba mravali Wanuri simReris socialuri funqciis ganxilvaa. avtori
aseve cdilobs, yuradReba musikalur sakiTxebzec gaamaxvilos. saubrobs
umetesad simRerebis intonaciur mxareze. samwuxarod, wigns ar erTvis
sanoto nimuSebi, ris gamoc zogierTi musikaluri dakvirveba sakamaTo an
gaugebaria (maT Tav-Tavis adgilas ganvixilav). avtors naosnoba-
meTevzeobasTan dakavSirebuli nimuSebi Sromis poeziaSi Sehyavs
(savaraudod, sityvieri teqstebis gamo), maSin, roca musikaluri
TvalsazrisiT Sromis simRerad maTgan mxolod `helesa~ unda ganvixiloT,
danarCenebi ki lirikuli simRerebia.
1973 wels filologi jemal CxeiZe aqveynebs wigns `Sromis poezia
qarTul folklorSi: aWaruli masalebis mixedviT~ sadac msjelobs Wanur
simRera `elesas~ sityvier teqstebsa da socialur funqciaze.
imave welsve g. CxikvaZe wers moxsenebiT baraTs, romelSic 1973 wlis
eqspediciaze saubrobs. misi wliuri 1980 wlis naSromis (vexebi qveviT)
ZiriTaTi debulebebi xsenebul baraTSia mocemuli. es garemoeba rogorc
16
me, ise eTnomusikolog Tamar mesxs gvafiqrebinebs, rom 1974-79 wlebSi
CxikvaZem mcire masala Cawera.
1975 wels daiwera k. rosebaSvilis naSromi `dasavleT saqarTveloSi
gavrcelebuli Casaberi sakravebi, I nawili~ (xelnaweri daculia qxmSl
arqivSi). masSi mimoxilulia pililis damzadebis wesebi. igive informaciaa
mocemuli mis 1984 da 85 wlebis naSromebSi.
1978 wels gazeTSi `oqtombris gziT~ ilia esitaSvili aqveynebs
werils `xalxuri musikis moamage~, romlis mixedviTac irkveva, rom imave
wels saqarTvelos kompozitorTa kavSirisa da Tbilisis konservatoriis
folkloris kaTedris mier organizebulma eqspediciam (xel. g. CxikvaZe)
sarfSi Cawera axali Wanuri erT da orxmiani simRerebi: `lazistani~,
`elesa~, `uCa-forCa~, `lazuri nana~ da a. S. lazur simRerebTan erTad
Seswavlili iqna sxva nimuSebi, romlebic saintereso yofila rogorc
Tavisi qoreografiiT, aseve instrumentuli musikiT~ (esitaSvili, 1978:7).
zogierTi, magaliTad `uCa-forCa~ ra simReraa, ucnobia, radgan CxikvaZis
arqivis didi nawili dakargulia, mopovebuli masala ki samwuxarod arc i.
esitaSvilTan inaxeba.
1980 wels miekuTvneba g. CxikvaZis Sroma `lazeTi da Tanamedrove
lazuri simRera~ (xelnaweri daculia qxmSl arqivSi). igi Wanur musikaze
Seqmnili pirveli naSromia. xelnawerSi mTavari adgili mravalxmianobis
sakiTxs uWiravs. CxikvaZe mimoixilavs i. yifSiZis mier 1917 wels Caweril
masalas. es mimoxilva, xmovani da gaSifruli masalis didi nawilis
dakargvis miuxedavad, CvenTvis fasdaudebelia. avtorisgan vigebT, rom
yifSiZis Cawerili yvela simRera erTxmiania. CxikvaZe aseve aRwers sarfSi
simRerebis gamravalxmianebis gzasa da periods; moaqvs yasim beJaniZis
cnoba mravalxmianobis sakiTxze; axasiaTebs `kolxobis~ pirvel
dResaswauls.
samwuxarod, es naSromi xarvezebsac Seicavs: magaliTad, vasil
kakabaZis, ilia abduliSisa da besarion xoravas mier Sesrulebul orxmian
`e a sies~ CxikvaZe lazuri mravalxmianobis SemorCenil nimuSad miiCnevs,
Tumca Tavadve eWvic Seaqvs am mosazrebaSi (CxikvaZe, 1980:39). 2011 wels Cems
mier Cawerilma vasil kakabaZem (danarCenebi cocxlebi ukve aRar iyvnen) am
nimuSis gviandeli gamravalxmianeba daadastura. CxikvaZis naSromSi sakmaod
17
didi adgili eTmoba Wanebis istorias, magram, samwuxarod, amave doziT ar
aris ganxiluli Wanuri musikis Janruli Tu intonaciuri mxareebi.
ucnauria CxikvaZes azri datirebaze, romelic, mis mixedviT, mxolod
simoneTel osman xojiSvils xsomebia (iqve:38), am dros qalebisgan
datirebis araerTi nimuSi Camiweria sarfSic da sarfsgaRmac. CxikvaZe
sakravebs Soris ar ixseniebs qamanCas, maSin, rodesac masze damkvrelebi
jer kidev cocxlebi iyvnen. metic, CxikvaZis 1973 wlis saeqspedicio
masalaSi Sesulia ori simRera qamanCis TanxlebiT, gadmowerili 1968 wels
gamocemuli firfitidan.
g CxikvaZe 1980 welsve wakiTxul moxsenebaSi _ lazuri xalxuri
musikis Tanamedrove mdgomareoba _ aRniSnavs, rom musikaluri nimuSebi
Cauweria afxazeTSic, kerZod soxumisa da gudauTis raionebSi (CxikvaZe,
1980a:7). sainteresoa, rom g. CxikvaZe Tavis wliur naSromSi `lazeTi da
Tanamedrove lazuri simRera~ mxolod sarfsa da mis Semogarenze
(kvariaTi, maxo, simoneTi, Txilnari da a. S.) wers, romlebSic TiTo-orola
lazuri komli cxovrobda, Tumca musikaluri masala mxolod kvariaTsa da
simoneTSi daufiqsirebia. Tavis wliur samecniero naSromSi lazuri
musikis sistematurad Sekrebis TariRebad moixseniebs periods 1971 wlidan
1977 wlamde, xolo moxsenebaSi ki 1972-1979 wlebs. qalbatoni nino
fircxalava (romelic imxanad batoni grigolis studenti iyo) CxikvaZesTan
erTad sarfisa da soxumis lazebSi 1978 wels imyofeboda da esitaSvilis
statiac am wels daiwera. vinaidan 1973 wels daweril moxsenebiT baraTSi
osman xojiSvilis datirebasa da yasim beJaniZis cnobasTan dakavSirebiT
CxikvaZe 1971 welsac axsenebs da Tan madlobas uxdis qoreograf
aleqsandre jijeiSvils sarfelebTan eqspediciis mowyobisaTvis, unda
vifiqroT, rom saeqspedicio mizniT 1971 welsac imyofeboda. masalebi rom
am welsac Cauweria, es faqti imave wels Sedgenil krebulSi komunisturi
simReris `Cqin lazefes~ SetaniTac dasturdeba. amgvarad, batoni grigolis
saeqspedicio saqmianoba 1971-79 wlebs unda moicavdes.
2005 wels daiwera v. samsonaZis naSromi `lazuri xalxuri simRerebi,
naw. I~, romelSic warmodgenilia rogorc sakuTari, ise CxikvaZis
eqspediciebis masalebi. ZiriTadi adgili aq pililTan dakavSirebul
sakiTxebs ukavia, Tumca, SeZlebisdagvarad mimoxilulia sxva sakiTxebic.
18
samsonaZes sarfis trio `heiamos~ wevrebisgan (neli vaniZe, lili abduliSi,
lia Serozia) Cawerili aqvs ori orxmiani simRera (`aravani~ da `meqTi qele
duxedi~), romlebsac mravalxmianobis SemorCenil nimuSebad miiCnevs. 2011
wels Cemi kvlevis Sedegad ki gairkva, rom es simRerebi TurqeTis
Wanebisgan aris naswavli da ansamblSi Semdgom gamravalxmianebuli.
lazur musikalur folklors mcire adgils uTmobs a. erqomaiSvili
Tavis wignSi `ansambli rusTavi ormoci wlisaa~. igi aRwers ansambl
`rusTavis~ ramdenime gastrols TurqeTSi. rogorc irkveva, batoni anzori
1995 wels kompleqsuri eqspediciis wevric yofila (xel. dimitri dundua).
maSin qalaq rizes saojaxo rewvis saswavlebelSi SeusrulebiaT Turquli
simRerebi qamanCisa da zurnis TanxlebiT. avtoris mier aRwerili qamanCa
lazebSi gavrcelebuli sakravia. gasarkvevia, es sakravi da zurna erTad
JRerda Tu cal-calke? Tu gaviTvaliswinebT qamanCis naz tembrs, mas calke
unda daekra. simRerebi SeusrulebiaT q. rizeSi, sadac ZiriTadad
musulmani somxebi da Turqulenovani Wanebi cxovroben. vinaidan qamanCa
Wanur musikaSi sakmaodaa gavrcelebuli, unda vivaraudoT, rom masze
Sesrulebuli nimuSebic Turqulenovani lazuri simRerebi iqneboda.
Turqulad mReris SemTxvevebi xSiria Cveneburebis musikalur folklorSi
da am mxriv gamonaklisi arc WaneTia.
Tu qamanCis SemTxvevaSi nimuSebis lazuroba savaraudoa, gudastviris
(Turqulad _ Tulumi, erqomaiSvili Tavis wignSi `tulumad~ ixseniebs)
SemTxvevaSi avtori Wanur folklorze saubrobs. igi arasrulad aRwers
sakravis nawilebs da, rac mTavaria, ar axsenebs gudastviris lazur
saxelwodebas. wignis Turquli epizodis eTnografiuli nawilis mTavari
Rirseba lazuri cekvebis aRweraa.
aucileblad unda SevCerde filolog da istorikos mixeil labaZis
mier 2012 wels sarfSi imxanad moqmed ansambl `SurimSineze~ gadaRebuli
amave saxelwodebis filmze, romelic Tavisi SinaarsiT faqtiurad mcire
zomis wignia. namuSevarSi daSvebulia mravali Secdoma. amis Sesaxeb vwerdi
2014 wlis Jurnal musikis meore nomerSi, Tumca sadisertacio teqstSic
bevri ram unda gavimeoro. kerZod, mcdaria labaZis mtkiceba sarful da
kvariaTul simRerebSi mravalxmianobis SemorCenis Sesaxeb, maSin rodesac
sinamdvileSi es nimuSebi 1960-70-iani wlebis mijnaze gaamravalxmianes
19
(amaze vrclad lazeTis qveTavSi vsaubrob). ufro metic, 1927 wels sarfSi
dabadebuli da 1950 kvariaTSi sacxovreblad gadasuli vasvie memiSiSi
ansamblis wevrebTan unisonSi mReris. filmSi Wanurad warmodgenili
`alilo~, sinamdvileSi megrulia.
rac Seexeba ansambl `SurimSines~ SemoqmedebiT principebs: igi
meoreuli ansamblia, romlis mizania Zveli Tu axali Wanuri nimuSebis
damuSavebuli saxiT Sesruleba. ansamblis wevrebi ukraven fandursa da
salamurze, rac Wanuri kulturisTvis organuli ar aris. marTalia,
filologma mixeil labaZem saintereso ansambli (amJamad daSlili)
warmoaCina, Tumca filmSi daSvebuli Secdomebi, romelic Turqulenovan
versiaSic meordeba, namuSevars garkveul Crdils ayenebs.
TurqeTSi mcxovrebi Wanebi bolo wlebSi xSirad exebian musikalur
sakiTxebs. amis magaliTia i. bujakliSis werili `lazuri cekvebi –
horonebi~ (bujakliSi, 2015b:523-531). avtori tendenciurad (antiqarTulad)
mimoixilavs lazeTSi arsebuli sakravebis warmomavlobis sakiTxs.
samagierod, SeniSvnebi ara maqvs mis sxva eTnografiul werilebTan
dakavSirebiT, romlebic aseve zemoT xsenebul wignSia Sesuli.
sayuradReboa, (Tumca, tendenciuric) eTnomusikologebis _ ozge
denizjisa da abdulah akatis moxsenebebi. maTTan dakavSirebiT dResac
maqvs SekiTxvebi, gansakuTrebiT _ sakravebis warmomavlobis sakiTxSi.
abdulahis statiis dadebiTi mxared mimaCnia Zvel SavSur da taour
gudastvirebze Tvlebis raodenobis dadgena.
aWaris Turquli nawili, muhajiri aWarlebi da qobuleTlebi: borCxis,
facas, inegolisa da Samlis raionebi
TurqeTis maWaxelaSi pirveli eqspedicia germaniaSi mcxovreb
maWaxlels (vinaoba ucnobia) 1975 wels Cautarebia da masala baiar Sahin
gundariZesTan inaxeba. ansambli maWaxela Caweres: iberia melaSvilma (2001),
eTnografma roin malaymaZem (2001), gundis diriJorma giorgi donaZem (2004),
momReralma baiar Sahin gundariZem (2006). gaerTianebuli erebis
organizaciis ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis saqmeTa saqarTvelos
erovnulma komisiam, eTnomusikolog nana valiSvilis monawileobiT (2008).
maWaxluri repertuari Sesulia agreTve roin malaymaZis filmSi `liganis
20
xeoba~ (2002). maWaxlis xeoba gadaiRo aWaris televiziis gadacema `erTi
dReE sofelSi~ jgufma naTia TavdgiriZis xelmZRvanelobiT. masala eTerSi
2017 wels gavida.
muhajiri aWarlebi:
1963 wels reJisorma giorgi asaTianma Cawera ramdenime nimuSi (masala
xelmiuwvdomelia).
axmed ozqan melaSvilma safrangeTSi moRvawe ilia jabadarTan erTad
1965 wels Cawera xalxuri musikis nimuSebi. 1968 wels melaSvilis
avtorobiT gamocemuli wignis `Gürcüstan~-is sanoto danarTSi 1965 wels
fiqsirebuli simRerebia warmodgenili.
muhajirebTan 1968 wels melaSvilTan erTad imyofeboda p. goldi
(indianas universitetis eqspedicia). goldma 1972 wels gamosca ori
firfitisgan Semdgari kompleqti `Georgian folk music from Turkey~.
1979 wels kinoreJisorma guram pataraiam gadaiRo filmi.
eTnomusikolog ediSer garayaniZis azriT pataraiam da goldma ZiriTadad
erTi da igive simRerebi Caweres (garayaniZe, e. 1988:40), rac mcdaria, radgan,
oriode nimuSis garda, danarCeni goldis firfitidanaa aRebuli. imxanad
filmis xSiri naxvis SesaZlebloba ar iyo da garayaniZis azris simcdarec
aman ganapiroba. garayaniZe agreTve axsenebs jabadars (iqve), romelic
zemoxsenebuli ilia jabadari aRmoCnda.
1982 wels hairielebma videoze gadaiRes TavianTi sofeli.
1999 wels Zveli mayruli Cawera Jurnalistma oTar futkaraZem. masala
aWaris radios eTeriT gavida gadacemaTa ciklSi `Soreuli axloblebi~.
2007 wels i. sturuam gadaiRo filmi `dasavleTi anatolia. inegoli.
amave wels wels gadacema `droebis~ gadamRebma jgufma g. kalandias
xelmZRvanelobiT muhajir aWarelTa soflebSi gadaiRo ramdenime nimuSi.
siuJetebi gavida telekompania `imedis~ eTerSi.
2015 wels Tbilisis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli
mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centris, trapizonis qaradenizis
teqnikuri universitetisa da stambulSi arsebuli qarTuli kulturis
saxlis erToblivma eqspediciam imuSava (xelm. nino razmaZe da abdulah
akati).
21
amave wels muhajirTa raionebi moiara saqarTvelos folkloris
saxelmwifo centris eqspediciam (xel. anzor erqomaiSvili), romelmac
aWarulTan erTad savaraudod klarjuli musikac daafiqsira.
2016 wels muhajirebs estumra aWaris televiziis gadacemis `erTi dReE
sofelSi~ jgufi naTia TavdgiriZis xelmZRvanelobiT. gadacemebi aWaris
televiziis eTerSi 2017 wels gavida.
rac Seexeba muhajir qobuleTlebs:
1990 wels zurab Tandilavam daviT xaxutaiSvilTan erTad ramdenime
nimuSi daafiqsira.
2001 wels o. futkaraZem daafiqsira ramdenime erTxmiani nimuSi. masala
aWaris radios eTeriT gavida gadacemaTa ciklSi `Soreuli axloblebi~.
2008 wels filologebma SuSana futkaraZem da mzia xaxutaiSvilma
Caweres ramdenime nimuSi.
2009 wels qobuleTelebs quTaisis telekompania `rionis~ gadamRebi
jgufi estumra filologebis: Tamar RvinianiZis, tariel futkaraZisa da
avTandil nikoleiSvilis xelmZRvanelobiT (nawili mesame. gadacemaTa
ciklidan `saqarTvelo-TurqeTi: grZeli gza~).
2012 wels facas raionSive imuSava baTumis rusTavelis universitetis
qarTvelologiis institutis eqspediciam (xel. mamia faRava).
goldi xsenebul statiaSi mimoixilavs inegolis r-nis sof. hairies
musikalur folklors da soflis mkvidrT `istoriul SavSelebad~
moixseniebs, ris gamoc garayaniZem, jer kidev 1987 wels Jurnal sabWoTa
xelovnebis meeqvse nomerSi `zogierTi qarTuli musikaluri dialeqtis
dadgenisaTvis~ hairie SavSuri musikaluri folkloris nawilad ganixila.
garda goldis xsenebuli statiisa, hairies simRera-dasakravebebi
socialuri funqciis TvalsazrisiT, ganxilulia nino oqroscvariZis 2012
wels gamoqveynebul wignSic `ojaxi da saojaxo yofa TurqeTel
qarTvelebSi (inegolis raionis sofel hairies mosaxleobis magaliTze)~.
2008 wels zeda maWaxelSi Catarebul kompleqsur eqspedicias (romlis
wevric eTnomusikologi nana valiSvili iyo), exeba qarTvelur
memkvidreobaSi rozeta gujejianis, giorgi WeiSvilisa da sxvaTa
avtorobiT 2008 wels gamoqveynebuli statia `eTnografiuli zeda
maWaxeli~. avtorebi mxolod maWaxelaSi fiqsirebuli simRerebis xmebis
22
raodenobiT Semoifarglen. zeda (TurqeTSi moqceuli) da qveda
(saqarTveloSi darCenili) maWaxlis musikaluri folkloris Sedarebisas
gamoirkva, rom samxmianoba mxolod xelvaCauris r-nis soflebSi
dafiqsirda, borCxis r-nis maWaxlur soflebSi _ mxolod orxmiani
nimuSebia. statiis avtorTa samarTliani daskvniT, maWaxluri
simRerebisTvis imTaviTve orxmianoba unda yofiliyo damaxasiaTebeli. aseve
orxmiania inegolis raionis soflebis, hairiesa da TufexCiyonaRis _
simRerebic.
SavSeTi _ SavSaTis raioni, aseve bursis vilaieTis sofeli boRazqoi
1994 wels simRerebi Caweres dimitri dunduam da anzor erqomaiSvilma.
1990-2000-iani wlebis mijnaze o. futkaraZem Cawera ramdenime nimuSi.
masala gadaica aWaris radios eTeriT gadacemaTa ciklSi `Soreuli
axloblebi~.
amave wlebSi SavSuri musika Cawera adgilobrivma gunduz aTabeim
(aTabegma).
2005 wels rusTavelis universitetis samxreT-dasavleT saqarTvelos
samecniero-kvleviTi centris eqspediciis farglebSi (xel. m. faRava)
musikaluri nimuSebi daafiqsira Tornike faRavam. samwuxarod masala
dakargulia.
2005-06 wlebSi sturuam gadaiRo filmebi: `saaxalwlo Cveulebani~,
`SavSeT-imerxevi~/`Cven marioba ar dagviSlia~ da `SavSeTurebi~.
2006 wels reJisorma niko wulaZem gadaiRo filmi `mziani Ramis
ferebi~.
2007 wels telekompania imedis gadacema `droebis~ gadamRebma jgufma g.
kalandias xelmZRvanelobiT ramdenime simRera Cawera. mopovebuli masala
aCvenes siuJetSi `marioba~.
2006 da 2010 wlebSi SavSuri musikaluri folkloris ramdenime nimuSi
gadaiRo reJisorma gia diasamiZem. am masalaze dayrdnobiTa da Cemi
monawileobiT momzadda da 2015 wels aWaris televiziis eTeriT gadaica
misi ornawiliani filmi `imerxevi~.
23
2009 wels rusTavelis universitetis qarTvelologiuri institutis
eqspediciis farglebSi (xel. m. faRava), filologma Tina SioSvilma da
nargiz surmavam Caweres ramdenime nimuSi.
2012 wlis agvistoSi quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo
universitetis qarTveluri dialeqtologiis samecniero-kvleviTi
institutis eqspediciis farglebSi (xel. ekaterine dadiani da tariel
futkaraZe) ramdenime nimuSi Cawera filologma xatia jangavaZem.
amave periodSi SavSeTs ewvia jgufi reJisor erjan durmuSis
xelmZRvanelobiT. masala gamoyenebulia 2013 wels gadaRebul 13 serian
osmaleTis qarTvelebis dokumenturi filmSi.
2013 wels quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo institutis
qarTveluri dialeqtologiis samecniero-kvleviTi institutis eqspediciis
farglebSi (xel. ekaterine dadiani da tariel futkaraZe) SavSuri
simRerebi Cawera filologma ekaterine dadianma.
2014 wels rusTavelis fondis dafinansebiT simRera-dasakravebi
Cavwere.
amave wels bursas vilaieTis sof. boRazqoiSi mcxovrebi SavSebisgan
simRera-dasakravebi Cawera rusTavelis universitetis qarTvelologiis
centris eqspediciam xel. m. faRava.
2015 wels SavSeTs estumra aWaris televiziis gadacemis `erTi dReE
sofelSi~ jgufi naTia TavdgiriZis xelmZRvanelobiT. gadacema aWaris
televiziis eTeriT 2016 wels gavida.
SavSur musikaze dawvrilebiTi cnobebi pirvelad niko maris `SavSeTsa
da klarjeTSi mogzaurobis dRiurebSi~ gvxvdeba. naSromi rusulad 1911
wels gamoqveynda, Tumca mxolod 2012 wels iTargmna. wignSi mocemulia
Wiboni, misi nawilebis saxelebi da ramdenime simReris teqsti. SavSur
musikasTan dakavSirebiT aseve SeiZleba davasaxelo faRavas, SioSvilisa da
sxvaTa avtorobiT 2011 wels gamocemuli monografia _ `SavSeTi~.
monografiaSi didi adgili uWiravs simRerebis socialur funqcias, Tumca
Janrebi ganxilulia sityvieri teqstis mixedviT (magaliTad:
sayofacxovrebo, patarZlis dasamoZRvravi simRerebi), amgvari dayofis
safuZveli ki eTnomusikologebs ar gagvaCnia. `gurjija vaizi~ ki SesaZloa
molebisa da xojebis Seqmnili iyos. T. SioSvilis mier 2016 wels
24
gamocemuli `SavSuri folklori~ ki umeteswilad monografia
`SavSeTidanaa~ amozrdili.
klarjeTi _ borCxis, arTvinis, murRulis, aseve muhajirebis: hendeqis,
goljuqisa da aqiazis raionebi
1970-80-ian wlebSi klarjul simRerebs iwerdnen Tavad adgilobrivebi:
selatin erguni (hajioRli) da suleiman merTi.
1977 wels klarjuli nimuSebi savaraudod Cawera adgilobrivma
savaraudod adgilobrivma baatin iavuzma.
1980 wels nimuSebi daafiqsira adgilobrivma ali bolqvaZem;
2008 wels klarjeTSi muSaobda g. diasamiZe.
2007 wels baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
samxreT-dasavleT saqarTvelos samecniero-kvleviTi centris eqspediciis
farglebSi (xel. mamia faRava), ramdenime simRera Cawera T. SioSvilma.
2009 wels klarj muhajirebs estumra quTaisis telekompania rionis
gadamRebi jgufi filologebis: tariel futkaraZisa da avTandil
nikoleiSvilis xelmZRvanelobiT (nawili meeqvse. gadacemaTa ciklidan
`saqarTvelo-TurqeTi: grZeli gza~).
2015-2016 wlebSi oTxjer vewvie klarjeTs. 2017 wels ki klarj
muhajirebTan vimuSave. eqspediciebi Catarda a(a)ip fond `heiamos~
finansebiT.
klarjuli folkloris fundamentur Sromad unda CaiTvalos 2016
wels faRavas, SioSvilisa da sxvaTa avtorobiT gamoqveynebuli monografia
~klarjeTi~. aqac, `SavSeTis~ msgavsad, Janrebi ganxilulia sityvieri
teqstebis mixedviT (magaliTad, sayofacxovrebo, patarZlis dasamoZRvravi
simRerebi). T. SioSvilis mier 2017 wels gamocemuli `klarjuli
folklori~ ki umeteswilad monografia `klarjeTidanaa~ amozrdili.
25
tao _ iusufelis raioni
1994 wlidan masalas krebs adgilobrivi rejeb qeCeji (yaWiSvili).
samwuxarod masala xelmisawvdomi ar aris.
2000-ian wlebSi taoSi g. kalandiam, gadaiRo filmi `erTi Woroxis
Svilebi~.
2009 wels adgilobrivma hasan makasCoRlum ramdenime simRera Cawera. es
simRerebic xelmiuwvdomelia.
amave wels quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo institutis
qarTveluri dialeqtologiis samecniero-kvleviTi institutis eqspediciis
farglebSi (xel. e. dadiani da t. futkaraZe) e. dadianmac Cawera taouri
simRerebi.
2010 wels SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
qarTvelologiis institutis eqspediciis farglebSi (xel. m. faRava),
musikaluri masala daafiqsira filologma malxaz CoxaraZem. jerjerobiT
masala xelmiuwvdomelia.
2013 wels masalebi Sekriba baTumis moswavle axalgazrdobis sasaxlis
direqtorma, filologma Tamar mesxiZem. mis safuZvelze Seiqmna reJisor
TinaTin Wabukianis filmi `gurjis guli~.
2014 wels rusTavelis fondis dafinansebiT vewvie amave kuTxes.
2017 wels baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
qarTvelologiis centris eqspediciam (xel. m. faRava), Cawera ramdenime
nimuSi.
taos folkloris zogad mimoxilvasa da cekvis Sesrulebis process
aRwers m. faRava 2011 wels gamocemul wignSi `SavSuri Canawerebi~.
Cem xelT aris TurqeTis saqarTvelos musikaze gamoSvebuli oTxi
naSromi: 1927 wels gamocemuli muvahid zeqis Artvin vilayeti hakkında malumatı
umumiye, 1929 wels gamoqveynebuli mahmuT ragifis Sarki anadolu. Türküleri ve
Oyunlari, 1937 wels dabeWdili andnan saiginis/saigunis Rize, Artvin ve Kars
havalisi. Türkü, saz ve oyunlari. hakkında bazı malymat da 2003 wels gamoqveynebuli
goiCi koJimas Laz şarkilari. jerjerobiT ar SemiZlia xsenebuli naSromebis
Sinaarsze msjeloba, magram is ki cxadia, rom wignebSi mocemuli
simRerebidan mravalxmiani arcerTi ar aris.
26
1861 wels daarsebul `stambolis qarTvel kaTolikeTa savaneSi~
aRmoCnda ia kargareTelis, dimitri arayiSvilis, zaqaria faliaSvilis
werilebi (futkaraZe, 2017:589-593). misive cnobiT, sam did yuTSi
moTavsebulia sanoto arqivi, Tumca ra masalaa iq, ucnobia. savanes xmovani
arqivi ar gaaCnia.
1940-ian wlebamde TurqeTis qarTvelebis xalxur musikas ikvlevdnen
muvahid zeqi, adnan saigini/saiguni da mahmuT ragifi. maT am Temas 1927, 1929
da 1937 wlebSi wignebi miuZRvnes (amaze qvemoT). 1940-80-ian wlebSi, zemoT
motanili ramdenime SemTxvevis garda, CemTvis ucnobia vinme iwerda da
ikvlevda Tu ara Cveneburebis xalxur musikas.
1970-ian wlebSi amerikaSi mcxovrebi ukrainelma bizantiologma arkadi
(igor) SevCenkom TurqeTSi mcxovrebi qarTvelebisgan xalxuri simRerebic
Cawera (cnoba momawoda qoreografma omar TanaliSma). gardaicvala
kembrijSi (masaCustetsis Stati) da misi arqivi SesaZloa iq inaxebodes.
1990-ian wlebSi aWaris radios eTeriT Cveneburebs mravali gadacema
miuZRvna o. futkaraZem, gadacemaTa Savi masala samwuxarod aRar arsebobs.
manve 1991 wels gamoaqveyna wigni `CveneburTa simRera~, romelSic leqsebi
(unotebod) da zRaprebia dabeWdili. naSromi, miuxedavad misi
saxelwodebisa, masalis musikalur mxareze veranair informacias ver
gvaZlevs.
1990-iani wlebidan Cveneburebis musikaluri folklori Cawerili aqvT
filolog SuSana futkaraZes, kibernetikos dimitri dunduas da Jurnalist
serveT verZaZes. samwuxarod, maTi masalebi CemTvis dRemde miuwvdomelia.
aseve miuwvdomelia eTnolog nugzar mgelaZis, filolog malxaz CoxaraZis,
istorikos da eTnograf roin malaymaZis, istorikos da Jurnalist giorgi
kalandiasa da filolog Tamar RvinianiZis filmebisa Tu gadacemebis Savi
masalac. 2006-2008 wlebSi TurqeTSi mcxovreb CveneburTa araerTi
dasaxleba moiara ansambl `Savnabadas~ xelmZRvanelma daviT cincaZem,
romlis Cawerili masalac jerjerobiT aseve miuwvdomelia.
marTalia, moviare araerTi ingilouri, taouri, SavSuri, lazuri da
klarjuli sofeli, magram Cem mier aqamde gaweuli samuSaoc araa sakmarisi
Cveneburebis musikaluri folkloris sruli SeswavlisaTvis. mosavlelia
kidev araerTi rogorc qarTulenovani ise Turqul-azerbaijanulenovani
27
soflebic. safuZvlianadaa gamosakvlevi iranSi mcxovrebi fereidnelebisa
da saberZneTSi mcxovrebi pontoeli berZnebis (gaberZnebuli lazebis)
musikaluri folklori.
miuxedavad imisa, rom duzjesa da rizes universitetebSi arsebobs
qarTuli enisa da literaturis fakultetebi, TurqeTis mraval qalaqSi
arsebobs qarTuli kulturis centrebic; magram, arcerTi maTgani
saeqspedicio praqtikas ar eweva. didi gasaqani arc folkloris cnobil
Semkreb qarTvelebs fevzi Celebsa da murat Sahin ZnelaZes aqvT. 1988-90
wlebSi Tbilisis konservatoriaSi qarTul xalxur simRerebs swavlobda
sinopeli qarTveli giuneS ozgenCi, Tumca mas TurqeTis qarTvelebis
xalxuri musika dRemde ar Cauweria. folkloruli masala TurqeTSi
moRvawe arc sxva qarTvel musikosebs (irina iaSvili, manana duglaZe, nino
sxvitariZe) gaaCniaT.
bolo wlebSi Turqul mediasa Tu internetsivrceSi xSirad JRers
Cveneburebis xalxuri musika. JRers rogorc avTenturi, ise damuSavebuli
saxiT.
TurqeTis qarTvelebis musikaluri folkloris diqtofoniTa da
notebiT fiqsirebaze 1987 wlidan aqtiurad muSaobs cnobili maWaxleli
momRerali baiar Sahin gundariZe.
mozdokisa da yizlaris qarTvelebi
1890-ian da 1904 wlebSi ruseTSi mcxovrebi qarTvelebis musikaluri
folklori Cawera d. arayiSvilma. nimuSebi 1916 wels gamoqveynda
gamoqveynda misive wignSi «Грузинское народное музыкальное творчество».
arayiSvili am simRerebs kaxuri musikaluri folkloris nawilad
ganixilavda, rac imxanad rogorc musikaluri, ise istoriuli da
enaTmecnieruli masalis naklebobasTan iyo dakavSirebuli, vfiqrob
rogorc musikologiuri, ise istoriuli da enaTmencieruli
TvalsazrisiTac gamartlebulia am simRerebis qarTlurad miCneva.
ruseTis qarTvelebis cxovrebis gaSuqebaSi gansakuTrebuli adgili
uWiravs filolog aleqsandre xaxanaSvils, man 1888 wels
adgilobrivebisgan Cawera zepirsityvierebis nimuSebi, romlebic gamoaqveyna
gazeT iveriaSi.
28
xaxanaSvilis Semdeg am Temas kavkasiologi stefane Cxenkeli Seexo.
Tbilisis saxelmwifo universitetis 1936 wlis Sromebis mexuTe tomSi
gamoqveynebuli misi statia `yizlar-mozdokuri qarTuli~ qarTul
enaTmecnierebaSi mozdokisa da yizlaris qarTvelebis metyvelebis pirveli
gamokvlevaa, igi Rirebulia musikosebisTvisac, radganac saubaria
simRerebis socialur funqciaze.
hereTi (saingilo) _ dedofliswyaros, belaqnis, zaqaTlisa da kaxis
raionebi
1978 wels vaxuSti kotetiSvilis davalebiTa da m. tartaraSvilis
monawileobiT Caweril iqna simRerebi da dasakravebi. masala, samwuxarod,
1991 wels batoni vaxuStis binaSi gaCenilma xanZarma gaanadgura.
1984 wels n. wulaZem gadaiRo filmi `zRvari~.
1986 wels hereTs azerbaijaneli eTnomusikologi taira qerimova ewvia.
man kaxis r-nis araqarTulenovan sof. giullugSi (vardiansa) da sarubaSSi
Cawerili simRerebis nawili 1996 wels Seitana Tavis kompaqt-diskze
`Women’s love and live~. misive TqmiT, qarTulenovanma herebma simReraze uari
Tqves (kraveiSvili, 2013:67).
1987 wels SoTa rusTavelis qarTuli literaturis institutis
kompleqsurma eqspediciam (tartaraSvilisa da Jordanias monawileobiT)
Cawera saavtoro da tradiciuli nimuSebi.
1980-ian wlebSi reJisorma anzor dolenjaSvilma6 daafiqsira
ingilouri folkloris nimuSebi.
1999 wels kaxSi gadaRebul iqna spartak baCaliaSvilis qorwili.
2005 wels giorgi kalandiam gadaiRo ornawiliani filmi `hereTi~,
Cawerilia zurna da saavtoro simRerebi.
2005 welsve sagarejos raionSi kaxis raionidan gaTxovili ruizan
sonaSvilisgan nino kalandaZe-maxaraZem Cawera akvnis nana `daY-daY~.
imave wels s. sturuam gadaiRo filmi `gaRmamxarelni~, sadac saavtoro
simRerebia gamoqveynebuli, xolo 2007 wels gadaRebul `kak-eniselSi~ ki,
Zveli nanac aris Sesuli. 6 kaxis raionis sofel qaTmisxevSi qarTuli Teatris damaarsebeli da simReris `ar minaxi
Sen Jur qal~ avtori. ingilouri musikis nimuSebi gamoiyena speqtaklSi `alazans aqeT~.
29
2010 wels adgilobrivma malxaz nuroSvilma panaSvidebze orjer
moaxerxa datirebis dafiqsireba.
2011 wels araerTgzis Cavwere TbilisSi mcxovrebi marTa tartaraSvili
(TarxniSvili). igive pirovneba imave welsve Caweres eTnomusikologebma:
Teona ruxaZem da nino CitaZem.
2011-2013 wlebSi marTa tartaraSvilTan erTad movawyve Svidi
eqspedicia. eqspediciebi moicavda rogorc Tavad hereTs ise
dedofliswyaros r-nis sof. samTawyarosac.
samTawyaros 2014 welsac vewvie, rodesac Tbilisis saxelmwifo
konservatoriis qarTuli xalxuri Semoqmedebis mimarTulebis eqspediciis
wevri viyavi (xel. natalia zumbaZe).
2013 wels telekompania rusTavi oris gadacema poskriptunis
gadamRebma jgufma moamzada siuJeti `Soreuli hereTi~.
2013 wels dedofliswyaros raions ewvia ilias saxelmwifo
universitetis eTnomusikologiuri mimarTulebis eqspedicia. xel. T.
gabisonia da n. maxaraZe.
2014 wels amave raions ewvia ilias saxelmwifo universitetis
eTnomusikologiuri kvlevis jgufisa da ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis eTnologiis institutis eqspedicia.
xel. n. maxaraZe.
2017 wels a(a)ip fond `heiamos~ xarjebiT, samTawyaroSi martom
vimuSave.
1979 wels dedofliswyaros kulturis samsaxuris yofili ufrosis,
neli gobejiSvilis cnobiT (Cawera Tbilisis konservatoriis eqspediciam
2014 w.) dedofliswyaros eqspediciis farglebSi samTawyaros ewvia
eTnomusikologi oTar CijavaZe. samwuxarod mkvlevars sofelSi araferi
Cauweria.
1982-1988 wlebSi nimuSebs iwerda filologi vasil abaSvili
(kuzibabaSvili), magram fiqsirebulia mxolod solomon barixaSvilis
saavtoro simRerebi, romelic 1987 wlis zemoxsenebulma eqspediciamac
Cawera.
miuxedavad 2011 wlamde dafiqsirebuli musikaluri masalis simwirisa,
uxvad mogvepoveboda eTnografiuli cnobebi. Tavad dimitri da mose
30
janaSvilebis, barTlome xuciSvilisa Tu, ukve Semdgom, eTnograf zaqaria
edilis da arCil janaSvilis naSromebSi didi adgili uWiravs sakravier
musikasa Tu damRerebis faqtebs, Tumca, dimitri da, SesaZloa, arCil
janaSvilis garda, yvela danarCenis azriT hereTSi adgilobrivi simRera-
dasakravebi gamqralia, sakravebidan ki ZiriTadi aqcenti naRara-zurnazea
gadatanili. alfons fon-plotto7 saqorwino ritualSi am sakravebis did
rols, jer kidev 1870 wels aRniSnavda. misi cnobiT ingiloebi
azerbaijanulad mRerian da statiaSi motanili yoveli leqsi, zRapari da
anekdoti azerbaijanul enazea Cawerili (Фонъ-Плотто:29, 62). frangi mwerali
aleqsandre diuma Tavis wignSi `kavkasia~ (romelic kavkasiaSi yofnisas
1858-59 wlebSi dawera) aRwers, ra qalaq nuxSi nanax cekvas, aRniSnavs ori
zurnisa da ori dolis Tanxlebas, Tumca zurnas, ratomRac, qarTul
instrumentad miiCnevs (diuma, 1964:248-249).
1958 da 1960 wlebSi hereTs folkloris cnobili moamage giorgi
saluqvaZe ewvia da `ingilo-fereidnuli cekva `Siproba~~ dadga. igi, Tavis
werilSi _ `Cemi trfiali ingiloebis mimarT~, aRniSnavda qoreografiuli
da musikaluri folkloris TiTqmis mTlianad dakargvas (WaniSvili
alaviZe, 2014:87-88).Aamgvari daskvnis gamotanis safuZvels rogorc g.
saluqvaZes, ise sxva avtorebs aZlevdaT is garemoeba, rom Tavad
adgilobrivi mosaxleoba mcire hangebs musikad ar Tvlida (asea dRemde).
folkloruli masalis moZieba saluqvaZes ise gasWirvebia, Tavisi
cekvisTvis musika Tavad SeuTxzavs, xolo fereidanze masalebi ki
arsebuli literaturuli wyaroebidan da kinosuraTebidan amokrefili
masalebidan auRia. irakli kandelaki pirveli reJisori iyo, romelmac 1940-
ian wlebSi hereTSi filmi gadaiRo. misi ornawiliani filmi `saingilo~
(1945) komunisturi ideologiiT gaJRenTili, Tumca mniSvnelovani filmia.
filmSi gamoyenebuli musika (maT Soris sagarmonoc) daviT ToraZis unda
iyos. samwuxarod arc pativcemul reJisors da arc kompozitors heruli
musika ar CauweriaT.
7 1869 wels Camoyalibebuli zaqaTalis wodebriv-saadgilmamulo komisiis wevri.
(papuaSvili, 2008:13).
31
1917 wels rodesac Jurnal ganaTlebaSi daiwera mose janaSvilis
statia `qarTvelebi da qarTuli ena. V. musika~. m. janaSvilis heruli
warmomavlobisa da hereTSi xangZlivad muSaobis gamo saubari ingilour
musikaze unda yofiliyo, Tumca avtori mxolod zogadqarTuli musikis
irgvliv imxanad arsebuli cnobebis mimoxilviT kmayofildeba da herul
musikaze arafers ambobs.
gansakuTrebiT unda gamovyo ivane javaxiSvilis wigni `meurneobis
sxvadasxva dargi da zogierTi yofiTi realia~, romelSic asaxulia 1935
wlis arqeologiuri eqspediciis Sedegad mopovebuli masalebi.
javaxiSvili aRwers hereTSi gavrcelebuli TiToeuli sakravis damzadebis
wessa da Sesasrulebeli hangebis saxelwodebebs. sakravebis nawilebisa Tu
hangis saxelwodebebi miuTiTebs maT araqarTul warmomavlobaze.
ingilour musikaze musikologi vaJa gvaxaria Seexo, man 1962 wels
gamocemul wignSi - `qarTuli musikalur sistemaTa ganviTareba~ _ heruli
musika calke dialeqtad gamoyo, da aRniSna, rom herul musikas
azerbaijanuli musikis kvali atyvia, Tumca Sesabamisi masala ar
warmoudgenia.
hereTis musikalur folklors i. Jordaniac Seexo. 1988 wels gamarTul
enisa da literaturis ganyofilebasTan arsebuli folkloris
sakordinacio sabWos ocdameSvide samecniero konferenciaze man waikiTxa
moxseneba `ingilouri musikaluri folkloris pirveli dazvervis
Sedegebi~ (Tezisebi gamoqveynebulia). angariSi 1987 wlis eqspedicias
eZRvneba. Mmopovebuli masalis simwirem pativcemul eTnomusikologs
gamoatanina mcdari daskvna, romlis mixedviTac kaxis r-nis sof.
alibegloSi (qaTmisxevSi) jer kidev 1920-30-ian wlebSi SenarCunebuli iyo
mravalxmiani simRerebi. nimuSi ki, romelsac igi daeyrdno, sinamdvileSi
heruli arc yofila da saqarTvelodan iyo naswavli. rogorc 2011 wels,
1987 wlis eqspediciis wevrma m. tartaraSvilma miTxra, SemadgenlobaSi
Caweris procesis gasakontroleblad milicieli specialurad Casves.
albaT, amitomac dafiqsirda tradiciuli repertuaris mxolod mcire
nawili.
ingilour (iseve rogorc lazur) nanas Seexo nino maxaraZe Tavis
sadoqtoro disertaciaSi da heruli musika calke dialeqtad gamoyo.
32
fereidani _ fereidnuSahris raioni
1968 wels ramdenime fereidnuli simRera babinebze Cawera iranistma
zurab SaraSeniZem. samwuxarod misi ojaxis da masalis adgilsamyofeli
CemTvis dRemde ucnobia;
1969 da 1972 wlebSi masala Cawera iranistma magali Toduam,
samwuxarod, babinebi dakargulia;
2007 wels fereidans estumra eTnografi ina inariZe;
2008-2012 wlebSi arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis
institutis eqspediciam (xel. m. beriZe). daafiqsira ramdenime fereidnuli
nimuSi.
2012 wels TbilisSi, andria pirvelwodebulis saxelobis sapatriarqos
universitetSi mowveuli fereidnelebisgan Cavwere ramdenime simRera. amave
wels satelefono saubrebi mqonda Tbilissa da kaxeTSi mcxovreb
fereidnelebTan.
irakli kandelakis film `fereidanSi~ (1944), g. pataraias filmSi
`Soria gurjistanamde~ (1970) samwuxarod fereidnuli musika ar CauweriaT.
fereidnuli musika fiqsirebuli ar aqvs arc iranSi moRvawe cnobil
kompozitor Tengiz SavloxaSvils. simRera-dasakravebi SesaZloa aRmoCdes
istorikos said mulianis (muliaSvilis) mier 2000-iani wlebidan Sekrebil
masalebSi. fereidanSi eqspedicia Catarebuli unda hqondes iranel
eTnolog babak rezvansac, Tumca masze erTaderTi statiis garda sxva ram
CemTvis ucnobia.
iranis qarTvelebze arsebuli literaturidan CemTvis cnobilia
rezvanis statia The Islamization and Ethnogenesis of the Fereydani Georgians
romelSic miiCnevs, rom, religiuri faqtoris gamo, gaqra fereidnuli
folklori. sakravebis CamonaTvali da simRerebis Sesrulebis dro da
socialuri funqcia mocemulia iranistebis: zurab SaraSeniZis, magali
Toduasa da eTnograf Tamila cagareiSvilis wignebSi.
XX-XXI saukuneebis mijnaze iranist jemSid giunaSvilis TxovniT
leqsebs, musikaluri mxaris daufiqsireblad Tavad adgilobrivebi
iwerdnen. am masaliT 2003 wels Seikra wigni `fereidnelis orovela~.
33
2011 wlidan dRemde maqvs kontaqti rogorc eTnomusikologiis
momijnave dargebis specialistebTan, universitetebTan, muzeumebTan da
arqivebTan, aseve kulturis zogierTi moRvawis ojaxTan. araerTxel
mivmarTe saqarTveloSi arsebul yvela radiosa da televizias,
SeZlebisdagvarad Sevexmiane ukve daxuruli televiziebisa Tu radioebis
TanamSromlebsac; agreTve mivwere aWaris avtonomiuri respublikis
raionebsa da dedofliwyaros raionSi arsebul arqivebsa da kulturis
centrebs, magram Sedegi umeteswilad uaryofiTia. saqarTvelos Teatris,
musikis, kinosa da qoreografiis saxelmwifo muzeumSi lazur musikaze
mdidari xmovani masala moipoveba, Tumca es mxolod sazRvargareT
sxvadasxva dros gamocemuli Canawerebia. erTaderTi uwyeba, romelic
wlebis manZilze Cveneburebis musikaluri folkloris nimuSebiT
amdidrebs Tavis arqivs, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetia.
1949 wlamde afxazeTSi lazuri soflebi arsebobda (JRenti, 1938:XI-XII),
amitomac mivmarTe afxazeTidan devnil musikosebs, Tumca maTi cnobiT
arqivebi ganadgurebuli yofila (kraveiSvili, 2013:12-13). savaraudod
CxikvaZisa da megreliZis garda Wanebi aravis Cauweria. lazur musikas
afxazeTis scenaze iSviaTad asrulebdnen8.
aWaraSi mcxovreb musikosebisa da qoreografebis umetesobas Wanebisa
da TurqeTis qarTvelebis simRera-dasakravebi fiqsirebuli ar aqvT. amgvari
ram arc 1937-67 wlebSi baTumSi arsebul xalxuri Semoqmedebis
respublikur saxls gaukeTebia. lazuri nimuSebi SesaZloa iyos
kompozitor iuri TavberiZis arqivSi (romelic `ganaTlebisa da kulturis
muzeumSi~ unda iyos daculi).
1921 wlis yarsis xelSekrulebis Semdeg 1938 wlamde CveneburebTan
misvla-mosvlis ufleba mxolod sazRvarTan mcxovreb qarTvelebs
SeeZloT, romelTac musikaluri ganaTleba ar hqondaT da Sesabamisad,
musikaluri nimuSebs verc Cawerdnen.
sarfel eTnoforTa gadmocemiT (Cavwere 2012, 2014 ww.) sazRvris
Caketvis Semdgom gaRma darCenil TanamemamuleebTan kontaqti mxolod
8 lazuri simRera Seusrulebia afxazur-qarTul gunds platon fanculaias
xelmZRvanelobiT (qecba, 2016:113).
34
yanaSi nadobisas (SairobiT) da datirebisas xmamaRali SekivlebiT xdeboda,
vinaidan sazRvarze umetesad Turqebi da rusebi idgnen da egonaT rom
orive mxare mxolod TavianTTvis mReroda.
da bolos, Cveneburebis musikaluri folkloris amsaxveli
naSromebidan unda davasaxelo o. kapanaZisa da T. ruxaZis disertaciebi,
Tumca, maTTan warmodgenili masala ZiriTadad Cemi da sxva mkvlevarebis
mier aris mopovebuli.
35
Tavi II
Cveneburebis musikaluri folkloris zogadi mimoxilva
naSromis am TavSi vexebi rogorc saqarTvelos istoriuli kuTxeebis
(klarjeTi, tao, SavSeTi, lazeTi, hereTi da aWaris mcire nawili) mkvidr,
ise aRmosavleT da samxreT saqarTvelodan XVII-XIX saukuneebSi
gadasaxlebul qarTvelTa xalxur musikas.
rogorc cnobilia, saqarTvelos istorias mudmivad sdevda dapyrobiTi
politika. igi gansakuTrebiT gaaqtiurda XV-XVI saukuneebidan, roca
TurqeTma miitaca aWara, mesxeTi, lazeTi, SavSeTi da tao-klarjeTi,
sparseTma ki - hereTi. teritoriebis dapyrobas, mosaxleobis amowyvetasa da
gamahmadianebas axlda qarTvelebis masiuri gadasaxleba iranSi, ruseTsa da
TurqeTSi.
miuxedavad qarTvelebis TurqeTSi xangZlivi cxovrebisa, Cemi
eqspediciisas lazeTSi, taosa Tu sxvagan Segvxvedria araerTi moxuci,
romelsac skolaSi wasvlamde Turquli saerTod ar scodnia
(enaTmecnierTa TqmiT analogiuri situacia yofila fereidanSic). Sua xnis
eTnoforebis nawilma skolamdec icoda Turquli, Tumca cudad.
dRevandeli axalgazrdebis didma nawilma ki qarTuli cudad, an sruliad
ar icis.
qarTvelebi xSirad Turqul an azerbaijanul enaze mRerian da
eTnoforebis umravlesobas es simRerebi qarTuli ar hgonia. rogorc
aRmoCnda, igive melodiebi qarTuli teqstebiTac sruldeba da aseT
SemTxvevaSi simRerebi ukve qarTulad miaCniaT. cxadia, eTnoforTa
umetesobisaTvis simReris Turqulad miCnevis mTavari sazomi misi sityvieri
teqstia; arada, aseTi simRerebis musikaluri analizi aaSkaravebs, es,
ubralod, Turqul da azerbaijanul enebze Sesrulebuli qarTuli
simRerebia. sayuradReboa is faqti, rom amgvari nimuSebi umTavresad raime
rituals (umetesad, saqorwinos, Sromis) ukavSirdeba da sxva dros ar
sruldeba. simRerebis teqstebis Targmna, rogorc Cans, istoriulma
Znelbedobam ganapiroba _ saokupacio jarebis siaxlovis pirobebSi
qarTvelebi mSobliur enaze mReras SesaZlo sisxlisRvris Tavidan
36
asarideblad gaurbodnen. Turqul-azerbaijanul da berZnul enaze
Sesrulebuli nimuSebis qarTul warmomavlobaze unda miuTiTebdes
zogierTi nimuSis orenobriobac. Turqul da azerbaijanulenovani
qarTvelebiT dasaxlebuli soflebis umetesobaSi saqme isev qarTuli
musikis mqone nimuSebTan gvaqvs.
Cveneburebis musikaluri folkloris ganxilvas viwyeb im kuTxeebiT,
romlebzec bolo dromde TiTqmis aranairi masala ar moipoveboda. aseTi
mxareebia klarjeTi da tao.
2.1 klarjeTi
klarjeTi moicavs mdinare Woroxis qveda dinebis auzs. igi esazRvreba
aWaras, lazeTs, SavSeTsa da taos. am kuTxeSi Sedis murRulis da arTvinis
raionebi, aseve borCxis r-nis nawili9. arTvinis raionSi sof. qarTla
erTaderTi meqarTule sofelia, murRulisa da borCxis r-nis soflebis
TiTqmis 100%-i ki qarTulenovani. arTvinis sof. omanaSi ki (Turqulad
ormanli) qarTuli mxolod ramdenime ojaxma icis, maT Soris adgilobrivi
simRerebisa Tu dasakravebis Camwerma xoja suleiman merTma. klarji,
umTavresad murRuleli muhajirebi (1870-1910-iani wlebi). kompaqturad
cxovroben hendeqisa da goljuqis raionebSi. maT did nawils winaparTa
sofeli dRemde ar unaxavs. aRsaniSnavia, rom winaparTa soflebisgan
xseneburi raionebi 1000-1200 kilometriTaa daSorebuli. aWarisa da
klarjeTis nawils zogjer livanis, liganis an nigalis xeobasac uwodeben.
klarjul ojaxebSi mravali audiokaseta inaxeboda. murRulSi
kasetebis umravlesoba selatin hajioRlim Cawera, samwuxarod, xSir
SemTxvevaSi isini dakarguli, anda Zveli simRerebi waSlili aRmoCnda.
moxucebi CemTan saubarSi (2015-2017 w.) xSirad Ciodnen, rom axali Taoba ar
interesdeboda Zveli simRerebiT. miuxedavad amisa, ali bolqvaZis, baatin
iavuzis, Suleiman merTisa da selaTin ergun hajioRlis kasetebis arc Tu
ise mcire raodenoba movagrove. am kasetebze ZiriTadad saSairo simRera
`soYle rumianaYana~ (miTxari, ra dardebi gaqvs) da akordeonze
9 borCxis raionSi garda klarjulisa, Sedis, aseve, aWaruli (maWaxeli da xeba-maradidis
mxare) da lazuri soflebic (Cxalas xeoba).
37
Sesrulebuli musikaa warmodgenili. audiokasetebi umetesad klarjeTis
istoriul teritoriaze, murRulis xeobasa da arTvinis r-nis sof. omanaSi
aRmoCnda. muhajirebTan ki (goljuqis r-nis sof. murRuli) jerjerobiT
oriode desTanis Canaweria.
klarjuli simRerebi erT da orxmiania. orxmiani simRerebisTvis
damaxasiaTebelia sekunduri paralelizmi, romelic Sesrulebis TiTqmis
mTel process gasdevs. marTalia, paraleluri sekundebis wyalobiT iqmneba
orxmianoba, magram mas saerTo ara aqvs qarTul mravalxmianobasTan.
sainteresoa rom saqme yovelTvis mxoldo didi sekundebis paralelizmTan
gvaqvs. rodesac amgvar movlenas (anu paralelur sekundebs) pirvelad
wavawydi, es didi xnis SeumRereblobas davabrale (megona, unisonSi zustad
ver mRerodnen), magram Semdgomma SemTxvevam da, rac mTavaria, Zveli
kasetebis gacnobam damarwmuna, rom sekundebi srulebiTac ar iyo
SemTxveviTi movlena. klarjebis nawili am simRerebs erTxmian nimuSebad
miiCnevs, magram faqtia, orxmianoba aSkaraa. gansakuTrebiT popularulia
hangi „soYle rumYanaÁana“. igi gvxvdeba rogorc Cem, ise Zvel CanawerebSi
yvelaze metad sekundebiT (audiodanarTi, #1; sanoto danarTi, #1) swored
es nimuSi gamoirCeva. erT-erTi Semsrulebeli sxvebs teqsts winaswar
karnaxobs. aRsaniSnavia, rom sekundebSi mRera 1910-ian wlebSi klarjeTis
soflebidan 1000-1200 km-iT daSorebul hendeqisa da goljuqis raionebSi
muhajirad wasuli klarjebisTvisac araa ucxo (audiodanarTi, #2).
rogorc Cans 1910-ian wlebSi10 klarjeTis istoriul teritoriaze amgvari
nimuSebi ukve gavrcelebuli iyo.
klarjuli orxmiani simRerebi, Cemi azriT, qarTuli mravalxmiani
simReris gaerTxmianebis gzaa, Tumca amaze 3.4 paragrafSi vsaubrob.
klarjuli simRerebi Janrulad Raribia. gavrcelebuli iyo saSairo
nimuSebi, gvxvdeboda desTanebic (sevdiani lirikuli simRerebi). SevCerdebi
ramdenime sayovelTaod gavrcelebuli nimuSis Sinaarsze. aseTia,
10 marTalia, muhajirma klarjebma soflebi jer kidev 1870-80-iani wlebis mijnaze daaarses,
Tumca, 1910-ian wlebSi, rogorc Cans, arsebulma dasaxlebebma muhajirTa axali nakadis
saxiT seriozuli Sevseba miiRo da muhajiroba mxolod pirveli msoflio omis
damTavrebisas dasrulda. amitomac orxmiani simRerebis ganxilvisas amosaval wertilad
miCneuli maqvs ara 1870-iani, aramed 1910-iani wlebi.
38
magaliTad, „lazoRlis desTani“ (audiodanarTi, #3), gamoTqmuli Semdeg
ambavTan dakavSirebiT: lazoRlis Tavisi siZisTvis cxeni uCuqebia, dilas
wasula siZe axorSi da cxeni mokvdomia (Cavwere 2015 w.). kidev erT msgavs
nimuSad SeiZleba CaiTvalos „simRera virze“ (audiodanarTi, #4), romelSic
moTxrobilia kargi viris ardanuCSi (istoriuli artanuji) povnis
SesaZleblobaze.
murRulelebi `desTans~ simReras ar uwodeben. maT miaCniaT, rom igi
erTma kacma unda Tqvas. sxva nimuSebi ki murRulelebisTvis simRerebia
(Cavwere 2015 w.). muhajiri murRulelebi yvela nimuSs simReras uwodeben,
Tumca mainc mijnaven cnebebs `desTansa~ da `Turqus~ (danarCen simReras)
(Cavwere 2017 w.).
aRmosavleTmcodne qeTevan lorTqifaniZe desTans ase axasiaTebs:
„desTani poeturi nawarmoebia, romelic gadaWarbebuli mgrZnobelobiT
gadmogvcems raime gmirobas an, ZiriTadad, tragikulad damTavrebuli
siyvarulis istorias~ ... `desTanebi mogviTxroben tragikul ambavs,
romelic SeemTxveva mTel mxares an calkeul ojaxs. isini sruldeba
grZeli sevdiani melodiis TanxlebiT~ (lorTqifaniZe, 2015:582). Cem xelT
arsebuli klarjuli (da lazuri) desTanebis umravlesoba, swored aseTi
xasiaTisaa.
rac Seexeba „soYle rumYanaÁana“s, igi Sairia, sruldeboda rogorc
yanaSi, ise qorwilSi (patarZals umRerodnen) da nebismier sxva adgilas.
igi imRereboda rogorc qarTul, ise Turqul enebze. Sesrulebis forma
ZiriTadad orpiruli iyo, TiTo mxares 3-5 kaci an 3-5 qali imRerebda
(Cavwere 2015-16 ww.).
marTalia, arsebobda siZis saxlSi mayrionis Sesvlisas saTqmeli
simRera „gelino“ (patara rZali) (audiodanarTi, #5), magram
murRuliswylis xeobaSi igi „soYle rumYanaÁanaSi“ imRereboda. murRulis
xeobidan wasul muhajirebSi ki „gelino“ (audiodanarTi, #6) calke
musikaluri nimuSia, borCxis r-nis erT nawilSi fiqsirebulis
(audiodanarTi, #7) msgavsad. borCxis gelino musikalurad TiTqmis
identuria aWaraSi fiqsirebuli variantisa. simReris Tqmis Semdeg Tofidan
(klarjulad „fiSto“, `liveri~) isrodnen. qorwilsa da yanaSi
Sesrulebuli „soYle rumYanaÁana“ musikalurad identuri yofila. uwin
39
qorwili 2-3 dRe grZeldeboda, patarZalic etliT (klarjulad xaris
arabiT) mohyavdaT, axla ki qalaqSi, restoranSi ikribebian da 4-5 saaTSi
iSlebian. aRarc Zveli hangebi JRers (Cavwere 2015-17 ww.). amaSi Tavadac
davrwmundi 2015 wlis 17 maiss, roca murRulis sastumroSi myofs
meqorwileebis CarTuli musika Tavisuflad mesmoda. eTnoforTa TqmiT
qalaqSi gamarTuli qorwili ekonomiuria (Cavwere 2017 w.).
maTive cnobiT uwin rZali, miT umetes patarZali, dedamTil-mamamTils
ubatonod xmas ver gascemda (Cavwere 2015-16 ww.). dRes es situaciac
Secvlilia da amas exmianeba erT-erTi simRera (audiodanarTi, #8).
klarjebis mTavari sameurneo kultura dRes Txilia da Txilis
krefisas ki musikas adgili ar aqvs. adre Txilze ufro metad
gavrcelebuli iyo puri da simindi, swored aseTi naduri samuSaos dros
biWebi da gogoebi „soYle rumYanaÁanas“ simReriT erTmaneTs gaeSairebodnen
(Cavwere 2015-17 ww.). rac Seexeba wminda Sromis simRerebs, isini gamqralia.
marTalia xis moWrisas saTqmeli simRera aRar ician, magram gakivleba
SemorCenilia. arsebobda monadireTa mier Txis mokvlis SemTxvevaSi
saTqmeli simRera, romlis funqciac danarCenebisTvis ambis Setyobineba iyo
(gujejiani, 2017:159), Tumca misi teqstobrivi da musikaluri mxare, ucnobia.
murRuliswylis xeobasa da misgan wasul muhajirebSi imRereboda
saqorwino sufruli simRera „heYamola~/`herYamola“ („heYamo“, „helesa“)
(audiodanarTi, #9), romelic sruldeba sasurveli sursaT-sanovagis
moTxovnis dros. zogjer siZis mosvlas da nimuSis bolos, ki liveris
(revolveris) motanasac iTxoven (Cavwere 2015-17 ww.). simRera sruldeba
rogorc Turqul, ise qarTul enebze. zogierTi cnobiT igi dedoflis
(`dodoflis~), zogierTis ki siZis (ufro siZis) saxlSi sruldeba da mas
dedoflis mayrebi mRerian. dodoflis mayrebi amas patarZlis daTmobis
`sanacvlod~ siZisgan raime sargeblis miRebis gamo akeTeben (Cavwere 2015-17
ww.).
sasurveli sursaT-sanovagis moTxovnisas mayrebi zogjer iseT xils
moiTxovdnen, risi povnac im droSi Zneli iqneboda (magaliTad zamTarSi
leRvi) (Cavwere 2015-17 ww.). muhamed Turan melegoRlis TqmiT, `heYamos~
mRerodnen yanaSic, oRond ara uSualod naduri samuSaoebis dros, aramed
Sesvenebisas, sasurveli saWmlis moTxovnis dros (Cavwere 2015 w.).
40
samwuxarod, dRes aRarc es nimuSi sruldeba. sainteresoa, rom borCxis
nawilSi `heiamo~/`heiamolas~ nacvlad imRerebdnen „elesa mamuli/mamali
qosa~ (audiodanarTi, #10). sityva mamlis xseneba nayofierebasTan
dakavSirebul rwmena-warmodgenebs unda ukavSirdebodes (faRava, SioSvili
da sxv. 2016:419).
amgvar nimuSebs, qalebi yanaSi `puris Wris~ moTavebis drosac
imRerebdnen (audiodanarTi, #11), zogierTi cnobiT `puris Wris~ Semdeg
yanaSi saWmelad dasxdebodnen (Cavwere 2015 w.). yovel SemTxvevaSi, es nimuSi
ZiriTadad qorwilSi sruldeboda, rodesac „mayrobas irjebodnen“. or
dRes biWis mxaris qorwili iyo, mesame dRes ki _ gogosi. `heYamo~/`elesa
mamuli qosas~ qorwilis damTavrebisas ambobdnen, vinaidan mayars xSirad
grZeli gza hqonda gasavleli (Cavwere 2015-17 ww.). Tumca arsebobs sxvagvari
cnobac: baatin salioRlis (TavdgiriZe) TqmiT, `dodoflis~ mosvlamde
maxarobeli movidoda, dajdeboda da moiTxovda simReriT saWmels,
saWmelTan erTad SeeZlo moeTxova siZe, liveri da a. S~. zogierTi cnobiT,
ki maxarobeli sursaT-sanovages qorwilis bolos, wasvlisas moiTxovda
(Cavwere 2015-17 ww.).
harun qaias (naodariSvili) cnobiT, `elesa mamuli qosa
maWaxlelebisganaa~ (Cavwere 2016 w.). am nimuSis maWaxluri warmomavlobis
SemTxvevaSi igi aucileblad dafiqsirdeboda, rogorc gaRma maWaxlelebis
repertuarSi, ise maWaxelis Cvens farglebSi moqceul nawilsa da muhajir
maWaxlelebTan (hairieSi). aqve yuradsaRebia resul memoRlis naTqvami: `es
nimuSi xebaSi ar scodniaT me erTxel rom daviyvire (anu daviZaxe) Zalian
moewonaTo~ (Cavwere 2016 w.). sofeli xeba, romelic dRes borCxis raionSi
mdebareobs, maradids esazRvreba da aWaruli sofelia.
`heYamolas~ garda muhajiri klarjebi mRerodnen simReras `maSala,
maSala~ (audiodanarTi, #12). igi sruldeboda qorwilSi xaris an mozveris
gamoyvanisa da misi erT adgilze dabmis dros. xSirad axsenebdnen misi
sxeulis nawilebis saxelebs.
husein mehroRlis TqmiT (Cavwere 2016 w.), qorwilSi `naninani hoi-hoic~
imRereboda. samwuxarod, misi musikaluri mxare CemTvis ucnobia (SesaZloa,
lazxorumi iyos, an `vohohoi~, an sxva), samagierod cnobilia `vodelias~
41
musikaluri mxare (audiodanarTi, #13), igi aWaruli `tirni horiramas~
msgavsia.
qestelis r-nis sof. xatilaSi qorwilis dros `davl gamoiyvanden,
CamoTliden” `ohoY, vohoY...~ ise iferxulebden iSte-da~ (faRava, 2016:371).
dauli igive dolia, Tuki klarjeTSi darCenilTaTvis qorwilis mTavari
atributi akordeoni iyo da davli did iSviaTobas warmoadgenda (Cavwere
2015-16 ww.). zemoxsenebul sofelsa da goljuqis r-nis sof. nuzheTieSi
doli anu dauli gamxdara, Tumca aRiarebdnen rom esec mogvianebiT iyo
Semosuli (Cavwere 2017 w.).
sruldeboda axali wlis simRera „Yeni geldi ilbaSi“/`ilbaSi dur
ilbaSi~ (movida axali weli) (audiodanarTi, #14). axali weli 13 ianvris
Rames da 14 ianvars tardeboda. am dros, zogjer 3-4 dRiT adrec, sofelSi
Seikribeboda ramdenime biWi, erT an or maTgans gogos tansacmels
gadaacmevdnen, da Cveneburebis TqmiT, `tyvili gogo gaxdeboda~. mas
daiWerdnen, rom ar gaqceuliyo da rbilad cemdnen. Tan gaimurebodnen,
niRbebs moirgebdnen, kardakar dadiodnen da saCuqars iTxovdnen. zogjer
TviTon CamoTvlidnen, Tu risi aReba surdaT, zogjer ki saxlis patroni
ekiTxeboda, Semdeg ki Caugdebda yvelafers (ZiriTadad saWmels). zogjer
qaTamsac iparavdnen da Rame gaakeTebdnen saWmels. ilbaSobaze akordeonzec
daukravdnen da isamebdnen, daamRerebdnen (Cavwere 2015-17 ww.).
am Janris simReris sityvieri teqsti eTnolog rozeta gujejians sof.
ebrikasa da murRuliswylis xeobaSi aqvs Cawerili
„guriela“/„gviriela“/„kviriela“-s saxiT da mas sagalobels uwodebs. am
dros ferxulic scodniaT, kacebi `duzxoroms~, axalgazrdebi ki
delixoroms“ isamebdnen (gujejiani, 2015:94, 96-97).
gujejianis miTiTebiT, tao-klarjeTis saaxalwlo rituali Zalian
axlosaa saqarTvelos sxva mxareebis, gansakuTrebiT, svaneTis masalasTan
(tao-klarjuli „guriela“ da svanuri „kviriola“, „likuriel“ (gujejiani,
2015:100). „vfiqrobT, rom nigalis xeobaSi dadasturebuli simRera
„guriela“/„gviriela“ saeklesio „kirieleisonis“ adgilobrivi xalxuri
nairsaxeobaa, msgavsad svaneTis, samegrelosa da guriis yofaSi arsebuli
simRerebis: „kirialesa“, krialeso“ (gujejiani, 2015:102)
42
samwuxarod, q-n rozetas, es nimuSebi diqtofonis gareSe aqvs Cawerili,
Sesabamisad mis mier mopovebuli guriela/gviriela/kvirielas musikaluri
mxare CemTvis ucnobia, Tumca sityvieri teqstebis identuroba mafiqrebinebs
„guriela“/„gvirielasa~ da „Yeni geldi ilbaSis“ igiveobas. samwuxarod
ilbaSis musikaluri mxaris dakavSireba Tundac svanur masalasTan, amgvari
kavSirebis moZebna rTulia. aqve unda vTqva, eTnologis mier moxmobili
terminebi (`guriela~, `kviriela~, `kviriola~) borCxasa da murRulSi ver
davadasture.
saaxalwlo simReris socialuri funqciis Sedareba saSobao
ritualTan ar unda iyos SemTxveviTi, radgan Tavadve mohyavs z. WiWinaZis
cnoba 1840 wlamde murRulelebis faruli qristianobis Sesaxeb. misive
sityviT, „alilos“ Tqma 1870-ian wlebamde scodniaT, maT patara biWebi
asrulebdneno (WiWinaZe, 1915:16-19 citirebulia gujejiani, 2015:103). Cemi
azriT, es nimuSi mecxramete saukuneSi ki ar gaqra, aramed transformirda
da saaxalwlo simRerad iqca. es eWvs ar unda iwvevdes, radganac ritualma
alilos mravali elementi (niRbebi, kardakar Camovla, milocva, sursaTis
moTxovna) SeinarCuna. berikaobasa da alilos elementebis arsebobaze r.
gujejianic miuTiTebs (gujejiani, 2017:136).
ilbaSismagvar rituals asrulebdnen goljuqis r-nis sof. nuzheTieSi.
isini musulmanuri erTTviani marxvis, ramazanis bolo dReebSi, SuaRames
dauliTa da simReriT daivlidnen sofels, xalxs aayenebdnen da
tkbileuls, siminds, fuls moiTxovdnen (audiodanarTi, #15).
rac Seexeba amindis, klarjulad tarosis marTvis nimuSebs, igi
TiTqmis dakargulia. xalxi, xojasTan erTad ReleSi wavidoda, qvas
Camokidebda, Tojinas gaakeTebda, sofel-sofel iareboda da moagrovebda
siminds, yvels da sxva sursaTs. xoja arabulad, Turqulad, an iSviaTad
qarTulad duas waikiTxavda xalxic daiZaxebda amin da amiT morCeboda
rituali (Cavwere 2015-17 ww.).
fiqsirebulia karaqis male SedRvebisa (audiodanarTi, #16) da Tiaqaris
(audiodanarTi, #17) Selocvebi.
aseve SemorCenilia akvnis nanebi (audiodanarTi, #18-19). rogorc
aRniSnaven, ZiriTadad bavSvs daumRerebda ara deda, aramed bebia - deda am
dros yanaSi samuSaoze iyo gasuli, Tumca zogjer isic daaZinebdao.
43
ufrosebis Tvalwin bavSvs ver movunanavebdiTo (Cavwere 2015-16 ww.). Cem
saeqspedicio praqtikaSi mqonda SemTxveva (TxilazorSi), rodesac qalma,
Sequr aidinma Tavis mamamTilze aRniSna, is mounanavebda da dedamTili ki
maSin muSaobdao (Cavwere 2017 w.).
klarjeTSi davafiqsire qarTuli musikaluri folklorisTvis,
savaraudod, aqamde ucnobi nimuSi `moi rzeo~ (audiodanarTi, #20) patara
bavSvs rZiT kvebaven da adre rZe Tu gauSrebodaT, maSin deda karis
zRurblze dajdeboda da ZaxiliT rZis kvlav Cadgomas iTxovda.
SemorCenilia xmiT (audiodanarTi, #21) da warTqmiT (audiodanarTi,
#22) Sesasrulebeli datireba. filologebi mamia faRava da meri cincaZe
aRniSnaven, „xmiT tirian gogvebi, baboi~ (faRava, cincaZe, 2009:253). sityva
`baboi~ mamas niSnavs, gaugebaria aq kacebis tirilic igulisxmeba Tu ara.
miuxedavad imisa, rom micvalebuls erT dRe-RameSi krZalaven duva Turme
sam dRes ikiTxeba. Semdeg locvas meormoce da ormocdameTormete dRes
asruleben (Cavwere 2017 w.).
saistorio Tematikis amsaxveli simRerebi daviwyebulia, Tumca
SemorCenilia Tamaris kulti. muhajirebma ki mis Sesaxebac TiTqmis araferi
ician. zogierT simReraSi naxsenebi yofila Tamara, magram vin da ra
konteqstSi, ucnobia (Cavwere 2017 w.).
sakravebidan ZiriTadad akordeoni (suraTi, #1) iyo gavrcelebuli.
zogierTi mas `akords~, `garmons~ da `muziyasac~ uwodebs, Tumca yvela
sofelSi ar hqondaT (Cavwere 2015-17 ww.). klarjebi akordeonze anu
akordze damkvrels `akordeonjis~ an `muziyajis~ uwodeben (Cavwere 2015-17
ww.). am sakravis TanxlebiT Sesasrulebeli simRera klarjul musikalur
folklors TiTqmis ar gaaCnia. gamonaklisia borCxis r-nis sof. baginSi
fiqsirebuli „gelino“ (audiodanarTi, #23). „gelinos“ qalebi mRerodnen,
magram Tanxlebas akordeoniT kaci uwevda. zogi eTnoforis mixedviT,
akordeonis TanxlebiT SeiZleboda „jilvelosa“ da `ilbaSis~ mRerac. sxva
SemTxvevaSi dakvra da simRera cal-calke iyo (Cavwere 2015 w.).
klarjuli dasakravebis saxelwodebebia: „qoCegi“, „duzxoromi“,
„delixoromi“, „patarZlis yaide“, `gurji xoromi~, „arTvinbari“ (anu
„aTabari“) `jilvelo~ da a. S. klarjebis ganmartebiT, `duzi~ swor, vake
adgils niSnavs, xolo `duzxoroms~ ki sworad Sesrulebuli xoromi
44
uwodes. sityva `deli~ ki giJs, uWkuos niSnavs, `delixoromi~ ki swraf
tempSi Sesasrulebeli cekvaa (Cavwere 2015 w.). muhajiri klarjebi ki
`vohohois~/`vahahais~ (videodanarTi, #1) `delixoroms~ uwodeben da igi
friadaa gavrcelebuli. Zveli klarjuli repertuaridan axalgazrdebma
mxolod `vohohoi~ da `jilvelo~ ician da asruleben.
sainteresoa sityva „baris“ ganmarteba, yadem gormiSis TqmiT, „rodesac
cekvav naxevarwres (anu wre bolomde araa Sekruli), magas „bars“ vetyviT
da Tu wre bolomde Seikra, - maSin „ferxuls“ (Cavwere 2016 w.). igive
mogviTxrobs: „zor uwin „ermenbari“ yofila. „aTabaris“ Zveli saxeli
arTvinbaria. „arTvinbari“ „aTabarad“ (anu aTaTurqis barad) aTaTurqis
arTvinSi yofnisas daurqmeviaT, vinaidan es nimuSi aTaTurqs moswonebia da
ase uTxovia (Cavwere 2016 w.).
klarjeTSi arsebuli sakravieri musikidan aseve sainteresoa
Samilisadmi miZRvnili nimuSi. igive eTnofori gadmogvcems: „Samili rom
daiWires, ruseTis mefe ekaterinem CamoxrCoba miusaja. Samilma bolo
survili Caifiqra da brZana, Cemi cxeni momiyvaneTo, xalxi gaocda, es ra
suleli yofilao, magram cxeni mainc miuyvanes. cekvavs, Tavisi cekviT
xalxic aiyolia da amasobaSi uceb cxenze Sejda da gaiqca. SamilTan
dakavSirebul nimuSs akordeonze ukravdnen, Tumca, mgoni, Turqulenovani
simRerac arsebobda“ (Cavwere 2016 w.).
akordeonze aJRerebuli klarjuli dasakravebi xSirad `qarTuli
mravalxmianobis~11 CarCoebSi ver jdeba (sanoto danarTi, #2). Tumca
`qarTuli mravalxmianobis~ xvedriTi wili arc ise mcirea (audiodanarTi,
#24). erT-erTi nimuSi, romelSic es ukanaskneli JRers, sayuradReboa
kvartuli kadansiT (audiodanarTi, #25). aRsaniSnavia isic, rom klarjuli
simRerebisgan gansxvavebiT akordeonisTvis ucxoa sekunduri paralelizmi,
amave dros simRerebisgan gansxvavebiT akordeonze SemorCenilia `qarTuli
mravalxmianoba~.
akordeonis garda gvxvdeboda kavali, da gudastviric, Tumca
mTxrobelebis TqmiT, gansakuTrebiT es ukanaskneli ar iyo adgilobrivebSi
gavrcelebuli da masze ufro klarjul soflebSi mcxovrebi lazebi
11 vgulisxmob qarTuli xalxuri musikisTvis damaxasiaTebel mravalxmianobas.
45
ukravdnen (Cavwere 2015-17 ww.). Cem mier movlili soflebidan mxolod
arTvinis r-nis sof. qarTlaSi davadasture misi adgilobrioba. sakravis
qarTuli saxeli `tiki~ iyo. qarTlas mcxovreblebi Zvel gudastvirze
Tvlebis raodenobas ase xsnidnen: `erTze xuTi, meoreze ki oTxi zeviT da
erTi qveviT~ (Cavwere 2016 w.). samwuxarod, es fraza eTnoforebs verafriT
ver avaxsnevine. `tikis~ Sesaxeb yvelaze srulyofili informacia 2016 wels
momawoda muftma qazim eryiliCma, romlis mamac, da TviTonac, ukravda am
sakravze. misi cnobiT, `tikis~ tyavi batkanisgan keTdeboda _ `cxvris Tmebs
moaSorebdnen, cxel wyalSi Cadebdnen, martoi tyavi eqneboda, suli ar
gamouSvaso. zog iareb duuyruebdnen, erTic Casaberi, erTic navis
dasabmeli ier gaagdebdnen, imis memre nav Sedevdnen. `tiks~ zafxulSic
gaakeTebdnen da ilbaSobazec. wipolebs Tlidnen gamozafxulze, anu xeSi
wyali axali Sesuli rocaa~. qarTlas mcxovrebTa TqmiT, navSi Cadebul
dednebs wipola ewodebaT (Cavwere 2016 w.). Tvlebis raodenoba
zemoxsenebuli muftis TqmiT iyo 3/5-ze12, anu rogorc Zvel qarTul
gudastvirze. sakravi arsebobda muhajir klarjebTanac, kerZod aqiazis r-
nis sof. reSadieSi, Tumca ar iyo gavrcelebuli. mas `Wipons~ da `Wipolas~
uwodebdnen (Cavwere 2017 w.). nejaT erolis cnobiT sityva `Wiponi~ titli-
titlis Zaxilis gamo daurqmeviaT (Cavwere 2017 w.).
ismis kiTxva, akordeonamde klarjeTSi romeli sakravi unda yofiliyo
gavrcelebuli? es kiTxva miT ufro aqtualuria, radganac alogikuri
iqneboda klarjeTSi sakravis ararseboba. vinaidan taoSi, SavSeTsa da
lazeTSi ZiriTadi sakravi gudastviria, vTvli, rom klarjeTSic
akordeonis gamoCenamde ZiriTadi sakravi gudastviri unda yofiliyo.
klarjul zepirsityvierebaSi ixsenieba doli da zurna `daul-zurna~,
rogorc samgloviaro procesis gamomxatveli sakravebi (faRava, SioSvili
da sxv. 2016:428-429). Aaq motanili teqstebic `soYle rumYanaÁanas~ nawilia.
arTvinis r-nis sof. qarTlas mcxovrebTa TqmiT, zurnas foSebi (anu
boSebi) ukravdnen (Cavwere 2016 w.). rac Seexeba sakravebis fiqsirebas,
mxolod akordeoni da kavalia Cawerili.
12 1/5, 3/5, 5/5 aRniSnavs gudastviris orive salamurze (cal-calke) arsebuli Tvlebis
raodenobas.
46
gansakuTrebiT unda aRvniSno abdulaziz ozaidini (cecxlaZe). masac
resul memoRlis msgavsad kavalze dakvra mwyemsobaSi uswavlia, Tumca
specialuri mwyemsuri hangebi ar icoda da `duzxoroms~, `delixoromsa~
(videodanarTi, #2) da sxva hangebs asrulebda. misive cnobiT, kavali
didgulas xisgan mzaddeboda. sakravis damzadebis konkretuli dro ar
arsebobs. adgilobrivTa TqmiT, sakravi kargi xmisTvis dakvris win
aucileblad wyliT unda daesvelebinaT (Cavwere 2016 w.).
arsebobda bavSvTa mier damzadebuli sakravebic:
yvelaze gavrcelebuli yofila kavali, romelsac `yavalas~,
savaraudod `Wipilsac~ uwodebdnen. misi xe didgulaa (Tumca kamiSidan da
simindis tarodanac keTdeba) xe zamTarSi unda moiWras, sakravis gamoTlis
dro ki ar aris gansazRvruli, oRond xeSi wyali axali Camdgari ar unda
iyos (Cavwere 2016 w.). ural bairamoRlis (futkaraZe) cnobiT, kavali ori
saxisa iyo: grZeli SiSedan da mokle demiridan (Cavwere 2016 w.). `SiSesa~ da
`demiris~ mniSvnelobis garkveva, jerjerobiT SeuZlebeli aRmoCnda. mokle
kavals 3-5 Tvali, grZels ki 6-8 Tvali hqonda (Cavwere 2016 w.).
arsebobda sabavSvo zurnac. igi zafxulSi eklisgan an puris
TavTavisgan keTdeboda da 3-5 Tvali hqonda arTvinis r-nis sof. qarTlas
mkvidrni ki mas wipolas uwodeben. sakravs jer tyavs (blis iyo)
gaaZrobdnen, Semdeg ukan Camoacvamdnen da enasac gaukeTebdnen (Cavwere 2016-
17 ww.). wipola aris rogorc gudastviris salamuri, ise calke sakravic.
“bavSvebi rom vakeTebdiT, fluts vuzaxiT, meorec iyo kide, qeri ro
geizdeboda, moaWridiT, aqedan erTi atkecilio da imas vuxaxiT `muziyas~.
`muziya~ sastvenia, naxvretebsac gaakeTebdi da Cuuberavdi~ 2015 wels
miambo TiqreT genCma (muTiZem).
ahmed bairaqis cnobiT, sastvens `muzika~ ewodeba, igi kamparisgan anu
didgulasgan keTdeboda. sakravi orsalamuriani iyo, erTze sami da meoreze
ki xuTi Tvali hqonda (Cavwere 2016 w.) ali bairaqma nadirobisas Citis
mosatyuebeli sakravis arseboba gaixsena, romelsac savaraudod duduks
uwodebdnen. alisve TqmiT duduki avjebis (monadireebis) sakuTreba yofila.
monadiris dakvrisas Cits moewoneboda sastvenis xma da gamoepasuxeboda
(Cavwere iqve).
47
lutfisa da aziz hadid golmez hemimoRlebisgan Cawerili cnobiT,
`Cxiridan keTdeba Wiboni. igi kamparisganaa. Tulums13 xom ori Tane (ori
cali _ g. k.) kavali aqvs da Wibonze erTi Tanea, magram ori Tanes
gakeTebac SeiZleba~ (Cavwere 2016 w.). aq saWiroa paraleli gavavloT ahmed
bairaqis cnobasTan ori salamuris erT sakravad arsebobis Sesaxeb (Cavwere
2016 w.). igi mravalReroiani salamuris sabavSvo variantad unda CaiTvalos.
samwuxarod, sabavSvo sakravebisa da misi damzadebis procesis naxva,
jerjerobiT ver SevZeli.
sabavSvo simRerebidan ki muhajir klarjebSi davafiqsire `wii wii
wipolia/wiqoria~ (videodanarTi, #3). bavSvebi erTmaneTis majaSi
mokidebdnen frCxilebs da xels zeviT aswevdnen. aris sakvebTan
dakavSirebuli sabavSvo hangic (audiodanarTi, #26), romlebsac ufrosebi
bavSvebs umRerebdnen.
oriode sityviT unda Sevexo kirnaT-maradidis Temas. garayaniZe
maWaxluri musikaluri folkloris msgavsad maradidulsac aWarulis
nawilad miiCnevda (garayaniZe, e. 2011:90). baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis
qarTvelologiis centris mier 2014 wels gamocemul krebulSi (tomi VIII)
maradidis zepirsityvieri folklori klarjul folklorSia Setanili.
Cemi 2014 wlis SavSeTis da 2015-2016 wlebis klarjeTis eqspediciebis dros
eTnoforebs araerTxel ganusxvavebiaT Tavi kirnaT-maradidisa da maWaxlis
mosaxleobisgan.
mecnierTa gansxvavebuli azris gamo 2015 wels vestumre borCxis r-nis
sof. maradids (maradidis Turqul nawils). Sekrebili xalxis sakmao
raodenobis miuxedavad simRerebis Cawera TiTqmis ver moxerxda. ZiriTadad
davafiqsire „jilvelo“ da „gelino“ (audiodanarTi, #27), magram mimReres
„dodoflis simReris“ banis fragmenti (audiodanarTi, #28), romelic
aWaruli simReris bania. am simRerebis aWarulobas Tavad maradidlebis
cnoba amyarebs „adre maWaxlelebiviT Cvenc vmRerodiT, murRulis da
SavSeTis yaideebi (hangebi _ g. k.) gadacvlilia“ (gadasxvaferebuli _ g. k.).
„gelino“ erT xmaSi Tqves da „jilvelo“ calfad Sesrulda. sainteresoa,
13 gudastviris Turquli saxelwodeba.
48
rom konservatoriis 2005 wlis eqspediciis masalebSic xelvaCauris r-nis
sof. maradidsa da kirnaTSic, `gelinos~, iseve rogorc `jilvelos~,
ratomRac erT xmaze ambobdnen. aqve unda aRvniSno, rom TurqeTis
saqarTvelos yvela kuTxis qarTveli `jilvelos~ Tavis simRerad miiCnevs.
2.2 tao
2014 wels Cem mier mopovebuli masalis mixedviT musikalurad yvelaze
gaRaribebul kuTxed tao unda CavTvaloT. igi iusufelis raions moicavs
da mdebareobs mdinare Woroxis Sua dinebis auzSi. tao esazRvreba
klarjeTsa da, savaraudod, samcxe-javaxeTis Turqul nawils. „gurjuli“
ena taos mxolod samma sofelma Semoinaxa. ufro metic, am soflebSi
mcxovreb bavSvebs, samwuxarod, qarTulad saubari an uWirT, an ar ician.
amis mizezi bolo 20-30 wlis manZilze mosaxleobis mxolod zafxulobiT
Casvlaa. qobaqi da balxi zamTarSi mTlianad icleba, patara xevekSi ki
mosaxleobis naxevariRa rCeba (Cavwere 2014 w.).
taouri simRera erTxmiania. simRerebis umetesoba Turqulad sruldeba,
magram, sxva kuTxeebis msgavsad, aqac maTi qarTuli warmomavlobis
sasargeblod metyvelebs banis misadagebis SesaZlebloba. aseTi
eqsperimenti ganaxorciela taoelma onur sarikaiam, roca erT simReraSi
biZamiss, izir sarikaias, bani uTxra (audiodanarTi, #29). onurma qarTuli
mravalxmiani simRerebi axmed melaSvilis xelmZRvanelobiT arsebuli
ansamblis, `kafdaRis~ wevrobis dros Seiswavla (Cavwere 2014 w.). danarCeni
taoelebi am simReras, sxva nimuSebis msgavsad, erT xmaSi mRerian
(audiodanarTi, #30).
taouri simRerebi Janrulad ukiduresad mwiria. aseTivea m. faRavasac
daskvnac (faRava, 2011:289-290) ZiriTadad, movaxerxe saxumaro, saakvne da
Sromis simRerebis fiqsireba. saxumarodan gavrcelebulia „haide, wevdeT“
(audiodanarTi, #31), `Taroze yveli maqva~ (audiodanarTi, #32), „gogov,
gogov“ (audiodanarTi, #33) da a. S.) simRera `haide wevdeT~ gamouTqvams
erT dedakacs, romelsac bevri saqme hqonia (Cavwere 2014 w.). Sromis
simRerebidan fiqsirebulia tyidan xis morebis gadmotanis dros
Sesasrulebeli „elesa“ (audiodanarTi, #34). mTxrobelebis gadmocemiT,
rodesac xes gamoswevdnen halyiT (savaraudod, TokiT) erTi daiyvirebda
49
„elesa“, mas gundi gamoepasuxeboda (Cavwere 2014 w.). Tumca aris ufro
sasimRero tipis variantebic (audiodanarTi, #35). Cem SekiTxvaze _ Tu ras
mRerodnen yanaSi sxva dros, mpasuxobdnen, nebismier raimes, xSirad _
erTsa da imave melodiaze, ufro Turqulad; dasvenebis dros `tikiT~
iferxulebdnen. igive situacia iyo qsovis drosac. (Cavwere 2014 w.).
rac Seexeba mevlud iazijis cnobas balaxis (molis) moTibvis dros
simReris arsebobis Sesaxeb, es nakleb sarwmunoa, miT ufro, rom
Sesrulebuli nimuSic lirikulia (audiodanarTi, #36). SemorCenilia akvnis
nanebic (audiodanarTi, #37).
datireba mxolod erTxel davafiqsire (audiodanarTi, #38).
micvalebuls ZiriTadad yurans ukiTxaven (audiodanarTi, #39), Tumca onur
sarikaias cnobiT datireba sami dRe grZeldeba (Cavwere 2014 w.). yvaviliT
daavadebul bavSvTan xmamaRla saubari ar SeiZleba, rac Seexeba musikalur
qmedebas, mas xoja gamoulocavs (Cavwere 2014 w.).
sevdiania iailas (ialaRebis) simRera (audiodanarTi, #40-41) igi
ZiriTadad Turqul enaze sruldeboda, Tumca davafiqsire qarTul enazec.
mTxrobelebis gadmocemiT iailaSi sul qalebs umuSaviaT, kacebi
`yurbeTSi~ (samuSaoze) wasulan, qalebi `moRalulan~ da uTqvamT, droze
gavakeToT saqme da CamovideT, Torem mgeli SegvWamso (Cavwere 2014 w.).
axali weliwadis amsaxveli simRera aris „axalweliwadi dReSi viri
Cavqole WalaSi“, Tumca eTnoforTa TqmiT, amas sxva drosac mRerodnen
(Cavwere 2014 w.). samwuxarod, mxolod am frazis Cawera SevZeli.
zogierTi taoeli ixsenebs `gelinosac~, Tumca mis adgilobriv
warmomavlobaSi eWvi Seaqvs (Cavwere 2014 w.). samagierod tikze arsebobs
patarZlis siZis saxlSi misayvani mgzavrul-mayruli hangi (audiodanarTi,
#42).
sxva Janris simRerebi SemorCenili ar aris, magram g. kalandias
Cawerili aqvs gudastvirze Tamar mefis sadidebeli hangi (videodanarTi,
#4). igi yvela gansakuTrebul zeimze ikvreba.
sakravebidan gavrcelebulia gudastviri, taourad `tiki~. „tiki“
taoelTa TqmiT gasiebuls niSnavs da amitomac daerqva sakravs (Cavwere
2014 w.). faRavas „mogzauris dRiurSi“ `tiki~ aseve `tikigudas~
saxelwodebiTaa moxseniebuli (faRava, 2011:296-297). sacekvao musika, mag. mag.
50
„jilvelo“, „mamakacebis ferxuli“/`TiTrama~ da sxv., gudastvirze
sruldeba (Cavwere 2014 w.). dRevandel tikze orive mxares xuTi Tvalia
amoWrili, a. akatis cnobiT, iusufelis qarTul dasaxlebaSi TvalTa
raodenoba 1/5, xolo araqarTul dasaxlebebSi 3/5 iyo (akati, 2015:367).
vinaidan, Cemi azriT, Tvlebis toli raodenoba xels uwyobs hangis
gaerTxmianebas, amitom vfiqrob, Zvel tikze Sesrulebuli hangebi ufro
metad orxmiani da qarTuli iqneboda. radgan dRes meqarTule taoelebi
gudastvirs lazebisgan yiduloben (Cavwere 2014 w.), lazur gudastvirSi ki,
Zveli taourisgan gansxvavebiT, Tvlebis raodenoba tolia (5/.5), advilad
dasaSvebia, rom taouri dasakravebi, romlebSic jer kidev SemorCenilia
qarTuli mravalxmianoba (audiodanarTi, #43), lazuris gavlenas
ganicdides.
taoelebi gudastviris nawils navs, masSi Cadebul salamurebs ki
winwilas uwodeben (Cavwere 2014 w.). Tumca sakravis damzadebis tradicia
TiTqmis dakargulia, mxolod patara xevekSi aqvs 3-4 kacs (umTavresad,
axalgazrdebs) lazebisgan nayidi da xSirad axladSeqmnil taour nimuSebs
asruleben. cekvas ferxuls uwodeben.
vinaidan dRes taos meqarTule soflebSi gudastvirebs Wanebisgan
yiduloben, SesaZlebelia, masze taoSi Cem mier 2014 wels fiqsirebuli
terminologiis nawilis adgilobrioba eWvs iwvevdes. „navi“ aseve
fiqsirebulia WaneTSic, „luluki“ ki Turquli sityvaa. namdvilad taouri
terminebia „tiki“ (lazeTSi gudas uwodeben) da „winwila“.
taoelebi cekvaven `ferxuls~, `xorons~, `TiTramas~, `CifTe xorons~,
`Wanis~, `arTvin bars~, `aTabars~, `hemSins~ (faRava, 2011:297). davZen rom
`Wani~, `arTvinbari~/`aTabari~ da `hemSini~ araa taouri hangebi, `hemSini~ da
`Wani~ lazuria, arTvinbar/aTabari ki klarjuli.
taour xorums m. faRava amgvarad afasebs: „xorumiao es cekva, -
gvimtkiceben maspinZlebi... miWirs davijero, rom es xorumia. sxvadasxva
cekvis narevTan ufro gvaqvs saqme, vidre erTian cekvasTan; arc musikaa
mTlad qarTuli sacekvao~ (faRava, 2011:296). es azri profesors
gudastvirze erTxmianobis dominirebasa da araqarTuli melizmatikis
xangrZlivi mosmenis gamo unda dabadeboda.
51
„winwila“, taoelTa gagebiT, aris salamuri, rogorc calke (Turqulad
„Kaval“), ise - tikSi Cadebuli (anu dednebi). orive SemTxvevaSi sityvas
Casaberis mniSvneloba aqvs. gudastvirSi Cadebuli „winwila“ kaklis xisgan
mzaddeba. Tavad guda ki Txisgan, radgan cxvris tyavi haers atarebs
(Cavwere 2014 w.).
tradiciulad, tikze samReri hangebic iyo (ufro Turqulenovani) da
saferxuloc (Cavwere 2014 w.). rac Seexeba salamurs, masze damkvrelis povna
ver moxerxda.
samwuxarod, 2014 wels me da 2013 wels T. mesxiZem (reJisor TinaTin
WabukianTan erTad) mxolod gudastviris fiqsireba SevZeliT. internet-
resursebSi ki gudastvirTan erTad doli da zurnac figurirebs, Tumca
taoelTa TqmiT, es ukanasknelni `meTurqule~ soflebSia gavrcelebuli.
maTve axsenes sityva „uStur~. igi Turme stvirs niSnavs da
mecxvareebisTvis yofila gankuTvnili (Cavwere 2014 w.). samwuxarod, ar
SemiZlia Tqma, ra gansxvavebaa uStursa da winwilas Soris, radgan
arcerTi maTgani ar Semxvedria. SeiZleba am SemTxvevaSi „winwila“ da
„uStur“ sinonimebadac ki iyos qceuli.
taos meTurqule soflebSi `tikTan~ erTad gavrcelebulia daul-
zurnac (videodanarTi, #5), romlebze Sesrulebuli dasakravebic mkveTrad
`aRmosavluri~, `aziuria~14.
2.3 SavSeTi
igi moicavs SavSaTis raions da mdebareobs aWarisa da samcxis
gaswvriv, aseve emezobleba klarjeTs.
SavSur musikaze, taourisa da klarjulisgan gansxvavebiT, samagistro
diplomisTvis SedarebiT meti masala mqonda. wignebidan amokrefil
informacias Tan erTvoda Cem mier socialuri qseliT gamokiTxuli
eTnoforebi, danarTis saxiT ki warmodgenili iyo sxvadasxva dargis
mecnierTa mier fiqsirebuli da internetresursebiT mopovebuli
musikaluri masala. inegolis r-nis sof. hairie, romelic garayaniZis
mixedviT, SavSur soflad migvaCnda, sinamdvileSi aWaruli (maWaxluri)
14 am terminebSi vgulisxmob Turqul-azerbaijanul-sparsul musikas.
52
yofila. vinaidan, Cem xelT arsebuli namdvili SavSuri simRerebi
erTxmiani iyo, SavSuri musika calke dialeqtad gamovyavi (kraveiSvili,
2013:41-45). 2014 wels ki Cem mier mopovebulma masalam mxolod daadastura
am mosazrebis marTebuloba, da SavSeTis musikaluri folkloris Sesaxeb
ufro meti gaxda cnobili.
filolog SuSana futkaraZisgan 2013 wels Sevityve, rom aWaris
maRalmTianeTSi SavSeTidan, kerZod imerxevis xeobidan gaTxovili qalebi
1960-70-ian wlebSi jer kidev cocxlebi iyvnen. davinteresdi, vinmes Tu
hqonda Cawerili maTgan folkloruli masala. samwuxarod, aseTi
jerjerobiT araferi Cans. SesaZloa, isini arc aravis Cauweria, radgan: a)
cxovrobdnen uSualod TurqeTis sazRvarTan mdebare soflebSi, sadac
gadaadgileba Zalian Zneli iyo; b) cxadia, kompaqturad ar saxlobdnen,
Sesabamisad, maTi Zebna sakmaod rTuli iyo; g) religiuri faqtoris gamo
qalebi naklebad kontaqtobdnen ucxoebTan; d) vinaidan imerxevidan iyvnen
(igi 1921 wels TurqeTs gadaeca), represiebis SiSiT xSirad sakuTar
warmomavlobas ar amxeldnen.
meoce saukunis pirvel naxevarSi araTu aWaraSi gaTxovil imerxevlebs,
aramed adgilze darCenilebsac ar iwerdnen. amaze metyvelebs bazgireTeli
mustafa uzunis cnoba, romlis mixedviTac bazgireTlebma 50 wlis win
gaiges xmis Camweri aparatis Sesaxeb (Cavwere 2014 w.). Tuki am sofels
imerxevis centrad warmovidgenT, unda vivaraudoT, rom gansxvavebul
mdgomareobaSi arc sxva soflebi iqnebodnen.
teqstSi xSirad vxmarob termins `imerxevelebi, imerxevi~, vinaidan
SavSeTSi imerxevis xeoba erTaderTi qarTulenovani kunZulia.
SavSuri simRera dRes erTxmiania, Tumca am sakiTxTan dakavSirebiT
sayuradReboa mogzaur dimitri baqraZis mier aRwerili, aWaraSi 1874 wels
mosmenili SavSuri nimuSi: „saubris dros qarTuli mayruli momesma...
zendideli begi Turme SavSeTeli begis qalze qorwindeboda da SavSeTidan
mas simReriT moacilebda karga mozrdili mayrioni~... `simRera, romelsac
am dros asruleben - mayruli, misi sityvebi da kilo, TviT qorwinebis
zeimi - sam dRes qorwili, - yvelaferi es wminda qarTulia da igi
Semonaxulia ara marto aWaraSi, aramed yvelgan am mxaris muslimanebSi“
(baqraZe, 1987:58). vfiqrob, `mis kiloSi~ mogzauri mravalxmianobas unda
53
gulisxmobdes. samwuxarod, baqraZe qobuleT-aWaris garda arsad yofila,
vinaidan faSisgan sxva mxareebis movlis nebarTva ar hqonda (baqraZe,
1987:67).
mustafa uzun gameSiZis cnobiT (Cavwere 2014 w.), mis bavSvobasa da
axalgazrdobaSi (1960-70-iani wlebi) `maWaxlur simRerebze imerxevlebi
icinodnen rogor mReriTo, radganac maTi azriT, erTxmiani simReraa
lamazi~. cnobisTvis SavSeTis (imerxevis) ramdenime soflis, maT Soris
bazgireTis iailebsac (ialaRebi), maWaxlelebis iailebi esazRvreba.
imerxevis mosazRvre Suaxevis r-nis sof. lomanaurSi dabadebuli
filologi SuSana futkaraZe CemTan pirad saubarSi daudasturebia
bavSvobasa da axalgazrdobaSi (1950-60-iani wlebi) imerxeuli mravalxmiani
simReris mosmenis faqti. misi TqmiT, roca aWaraSi SuamToba imarTeboda,
imerxevlebic atarebdnen msgavs RonisZiebas (savaraudod, mariobas).
sazRvris gaRma-gamoRma mcxovreb aWarlebsa da imerxevlebs erTimeoris
simRerebi kargad esmodaT. qalbaton SuSanas imerxeuli mravalxmiani
nimuSebi gasuli saukunis 90-ian wlebSi Cauweria kidec (kraveiSvili,
2013:55), Tumca Semdgom es faqti man Tavadve uaryo. ase rom, mis mier
sazRvris gaRmidan mosmenili simRerebis mravalxmianoba eWvs iwvevs. 1950-60-
ian wlebSi imerxevelTa axalgazrda TaobaSi mravalxmianoba jer kidev
rom yofiliyo SemorCenili, maSin 2014 wels mis fiqsirebas mec
movaxerxebdi. metic, mravalxmianoba verc 1994 wels gazeT `feniqsis~
redaqciis eqspediciam daafiqsira (xel. d. dundua), romelic imerxevs
anzor erqomaiSvilTan erTad ewvia (piradi saubrebi 2012-13 w.). erTxmiania
aseve imave wels arTvinSi gadaRebuli da youtube.com-ze ganTavsebuli
videoebi, romelTa nawilic SavSuri unda iyos. aqve unda aRvniSno, rom
Cems samagistro naSromSi moxmobili, publicist ivane jaianis 1895 wliT
daTariRebuli cnoba (kraveiSvili, 2013:53), romelSic saubaria SavSuri
simReris gaqrobaze, sinamdvileSi klarjul simReras exeba, da ara SavSurs
(jaianis cnobas detalurad 3.5 paragrafSi ganvixilav).
1988 wels garayaniZe wers `imerxeuli musikaluri masala, samwuxarod,
fiqsirebuli araa, Tumca Suaxevis r-nis sof. oladaurSi (saidanac imerxevi
sakmaod axlosaa) moxucebisgan gamigia, rom imerxevSi kargad mRerian da
maTi simRerebi Zalian hgavs oladaurelebisas~ (garayaniZe, e. 1988:40).
54
ruxaZis marTebuli azriT imerxeuli simRerebi rom erTxmiani yofiliyo,
Suaxeveli moxucebi maTi kuTxisa da imerxevis nimuSebis msgavsebaze
savaraudod ar isaubrebdnen~ (ruxaZe, 2013:138). 1921 wlidan aWarasa da
SavSeTs Soris arsebuli sazRvaris gamo mimosvla sakmaod gaZnelda, xolo
1937 wels ki sazRvari Caiketa, garayaniZis oladaureli informatorebi
1900-ian wlebSi unda dabadebuliyvnen. simRerebi ki ufros Taobas unda
emRera, vinaidan SavSeTSi 2014 wels Cem mier gamokiTxul eTnoforTa TqmiT
mravalxmianoba 1940-iani wlebis Semdeg mainc, aRar iyo. Tuki 1874 wels
mayrulis `qarTulobaze~ vifiqrebT da amas SevupirispirebT uzunis cnobas
imerxevlebisgan mravalxmiani simReris dacinvis Sesaxeb, vnaxavT, rom erTi
saukunis manZilze SavSTa musikaluri smena sagrZnoblad degradirebula.
gansakuTrebiT bevria lirikuli da saxumaro nimuSi. qorwilTan
dakavSirebuli simRerebi sruldeba umetesad akordeonis TanxlebiT (adre
`Wiboni~ axlda) Turqul enaze da mxolod ramdenime qarTuli strofiT
(Cavwere 2014 w.). Tuki taosa da klarjeTSi (arafers vambob lazeTze)
yanaSi erTmaneTis gaSaireba mainc xdeboda, SavSeTSi ara marto uaryofdnen
yanaSi muSaobis dros zogadad mReris faqts, aramed iq simReris Tqmis
SesaZlebloba, verc ki warmoedginaT. Sromis simRerebi nawils marTlac
smenia, oRond maWaxlelebisgan (Cavwere 2014 w.).
sabednierod, qarTul enaze moxerxda, akvnis nanebis dafiqsireba
(audiodanarTi, #44). Cavwere, aseve bavSvis
gamosaRviZebeli/gamosafxizlebeli (audiodanarTi, #45) hangi, romelic
sruldeba maSin, roca ymawvili moTenTili iRviZebs. am dros, rom ar
itiros, xelSi aiyvanen, axtunaveben da acekveben (asameben).
siZis saxlSi mayrionis Sesvlisas akordeonis (adre `Wibonis~)
TanxlebiT an mis gareSe Turqul enaze sruldeba simRera „gelin buirum“
(mobrZandi, patarZalo) (audiodanarTi, #46). amas mohyveboda instrumentuli
mgzavruli-mayruli „gzis yaides“ anu „iol yaides“ (gzis hangi)
saxelwodebiT (aseve uwodeben „jezairsac“). zogs, „iol yaide“ da
„dodofali moyavan“ erTi da igive hgonia (Cavwere 2014 w.), magram „iol
yaide“ (audiodanarTi, #47) sinamdvileSi gansxvavebuli hangia. mxolod amis
Semdeg amboben, „dodofali moyavan“ (audiodanarTi, #48). es simRera siZis
(sasiZos) ezoSi mayrionis Sesvlisas imRereba.
55
rac Seexeba patarZlisa da misi axloblebis tirils, is SavSeTSi
motivis gareSe yofila. m. uzunis cnobiT (Cavwere 2014 w.), „gzis yaide“
adre omis simRera iyo.
rodesac mayrebi sufraze dasxdebian, sruldeba saqorwino – sufruli
(sursaT-sanovagis mosaTxovi) simRera `mola, mola~ (audiodanarTi, #49).
„mola“ am SemTxvevaSi axaldaqorwinebulis mamaa. simReraSi CamoTvlidnen,
risi motanac surdaT, magaliTad, zafxulSi yinuls da zamTarSi balsac
moiTxovdnen. nimuSi, umeteswilad, Turqul enaze sruldeba. es simRera
akordeonis TanxlebiT ar imRereba, magram `Wibonis~ TanxlebiT
SesaZlebeli iyo misi Sesruleba (Cavwere 2014 w.). faRavas, SioSvilisa da
sxvaTa avtorobiT gamocemul wignSi _ `SavSeTi~ _ mocemulia aseTi
striqonic ,,vosa, vosa, vodelia nanina, (faRava, SioSvili da sxv. 2011:127). es
fraza imerxeul nimuSebSi ar dasturdeba, Tumca, SesaZloa gvxvdebodes
maWaxelSi, romelsac monografiis avtorebi ganixilaven ara aWaris, aramed
SavSeTis nawilad.
saqorwino TematikasTan dakavSirebiT sainteresoa lirikuli simRera
`ubis serze~ (audiodanarTi, #50). igi mogviTxrobs Seyvarebuli gogos
sxvaze gaTxovebis Sesaxeb sof. dabidan ubeSi. gogo imdenad
dadardianebula, rom yanaSi nadgomi Toxiani kacebi Tofianebi egona (sxva
cnobiT, Tofiani mayrebi hgonebia Toxianebi – saflavi unda gamiTxarono)
(Cavwere 2014 w.).
meWibones, qorwilis garda, iwvevdnen yanaSic _ daRlili xalxis
gasaxaliseblad. Zroxis wvelis (audiodanarTi, #51) garda, Sromis sxva
simRerebi, rogorc ukve aRvniSne, ar fiqsirdeba, Tumca sainteresoa
mTxrobelebisgan dasaxelebuli iailebis simRera (audiodanarTi, #52),
romelsac iailebSi (ialaRebSi) wasvlis dros mRerodnen. am nimuSis
taouri variantis Cawera mafiqrebinebs (ganmeorebiT ixile audiodanarTi,
#40), rom arc SavSuri versia iyo wminda Sromis simRera da Sromis-
mgzavrul nimuSTa kategorias miekuTvneboda.
SavSeTSi gamqralia samkurnalo nimuSebi, Tumca yvavilian bavSvs rZes
miarTmevdnen. amave dros mJaves, mwares, lobios ar akeTebdnen, nemssac ar
xmarobdnen (Cavwere 2014 w.).
56
TiTqmis aRar gvxvdeba istoriuli Tematikis amsaxveli nimuSebi. erTi
Turqulenovani nimuSis dafiqsireba SevZeli mxolod Tamar mefeze
(audiodanarTi, #53), Tumca sxva ramdenime eTnoformac daadastura aseTi
simReris arseboba. (Cavwere 2014 w.). naji alTunma aRniSna: „Tamaraze
simRera qarTulad sadRac zaqieTisken (imerxevis sofelia _ g. k.) maqvs
gagonilio~ (Cavwere 2014 w.). 53-e danarTad motanil nimuSze bazgireTelma
ismail aidinma (cvariZe) miTxra, `es simRera Tamaraze ki ar aris, aramed
dodofalze, romelsac moyvanixan (moyvanis dros _ g. k.) gerdegSi Seyrian
da dilas siZe gardaicvleba da dodofali amaze mReriso“ (audiodanarTi,
#54). sainteresoa uzunis cnobac, romlis mixedviTac arTvinSi arsebobs
cekva „Tamara“, mas imerxevis soflebSi „SemorbenilaYs“ (audiodanarTi,
#55) uwodeben. Cem mier Tamaraze fiqsirebuli erTaderTi simRerac ki
musikalurad lirikulis JanrSi SeiZleba gavaerTianoT, radgan am
melodiaze mravali lirikuli simRera imRereba. WiWinaZes moaqvs sami
fafaTeli dis mier fafaTis mTis cixis aSenebis galeqsili ambavi (WiWinaZe,
1913:266-267) romlis musikaluri mxarec, ucnobia.
Cawerilia rogorc warTqmiT (audiodanarTi, #56) ise xmiT
(audiodanarTi, #57) natirali. tirils, iseve, rogorc CveneburebiT
dasaxlebul sxva kuTxeebSi, SavSeTSic, mxolod qalebi asruleben. niko
mari, ki qalebTan erTad mamakacebis moTqmasac axsenebs (mari, 2012:166).
gaugebaria, Tu mamakacis moTqmaSi ra igulisxmeba, mxolod cremli (rasac
dResac vxvdebiT da ara marto SavSeTSi), Tu sityvieri teqstic, romelic
ukve dakargulia?
bazgireTSi Cavwere samgloviaro simRera (audiodanarTi, #58). igi
datireba ar aris. rogorc eTnomusikologma qeTevan baiaSvilma miTxra, am
simReriT adamiani winaswar grZnobs aRsasruls.
sakulto simRerebidan SemorCenilia `nazari~ (audiodanarTi, #59).
nazaroba igive lazarobaa, im gansxvavebiT, rom mas asruleben bavSvebi da,
garda amisa, sityvieri teqsti an Turqulia, an Turqul-qarTuli. nazarobis
garda, sruldeba wminda qarTulenovani nimuSebi „bzev gamoi“
(audiodanarTi, #60); an piriqiT, „gamoi nislo“ (audiodanarTi, #61).
sainteresoa amave ritualTan dakavSirebuli gamonaTqvami: „aqedan wai
57
nislo, me kvercxi ar miWamiao“ (Cavwere 2014 w.). imasac amboben, „kvamli Tu
Sensken wamovida, kvercxi bevri giparavso“ (Cavwere 2014 w.).
aris sukis Selocvac (audiodanarTi, #62).
axali wlis dadgomisas bavSvebi Cavidodnen yanaSi da ufals
SelocviT baraqianobas SesTxovdnen (audiodanarTi, #63).
baraqianobas ukavSirdeba berikaobis dResaswauli, romelic
SavSeTSicaa SemorCenili. berikaobas berobanas uwodeben da mis musikalur
Tanxlebad akordeoni gamoiyeneba.
n. maris mier xsenebuli yaCaRuri simRerebis arseboba (mari, 2012:52) ver
davadasture. imerxevlebis mtkicebiT, yaCaRoba maT mxareSi ar iyo
gavrcelebuli, am saqmes ufro borCxisa da maWaxelis xalxi misdevdao.
imerxevis axalgazrdobaSi dRes gavrcelebuli simRerebis sityvieri
teqstebis umetesoba axalia. esenia:
• akordeonis TanxlebiT Sesrulebuli „xelgaSlila“ (audiodanarTi, #64).
zogis TqmiT, igi instrumentuli saxiT arsebobda, zogs ki axladSeqmnilad
miaCnia (Cavwere 2014 w.).
• „hamSalaxo“ (audiodanarTi, #65) saqarTvelodan Semosul simRerad
miaCniaT. es nimuSi dafiqsirebulia xelvaCauris raionSi mdebare maWaxlur
soflebSic (audiodanarTi, #66-67). maWaxleli mTqmelebis sityviT,
simReris pirvelwyaro `fadikoa~, oRond teqstia Semdgom Secvlili. am
simReris sanoto versia garayaniZes mohyavs iuri TavberiZis 1973 wlis
xelnaweridan `aWaruli xalxuri simRerebi~ (garayaniZe, e. 2011:194), amgvarad
`hamSalaxos~ aWaridan SavSeTSi gavrceleba, SesaZlebeli iyo.
• rac Seexeba simReras bazgireTze (audiodanarTi, #68), misi sityvieri
teqsti axalia, melodia ki - Zveli. uzunis cnobiT, imerxevlebma es
melodia pirveli msoflio omis win imerxevidan arabeTSi wasul jarze
gamoTqves (Cavwere 2014 w.). `daba da devrieTis~ teqsti imdenad popularuli
gamodga, rom sxva soflebSi gadaakeTes kidec (audiodanarTi, #69). nimuSis
`arabeTTan~ (albaT arabeTis gaerTianebuli saamiroebi igulisxmeba)
dakavSireba safuZvelsmoklebuli unda iyos. leqsis avtorebi erTi versiiT
bazgireTlebs imer da imeda zumbaZeebs, meore versiiT ki jafer Toruni
(gameSiZe) unda iyos.
58
• „ehlojan“ (audiodanarTi, #70) pirvelad Turqul enaze sof. diobanSi
gamoTqmula, imave eTnoforis varaudiT, am simReris ritmi qurTebidan unda
iyos Semosuli, pirvelad mas „hamSalaxoze“ cekvavdneno (Cavwere 2014 w.).
„elia, gogo, eliasac“ (audiodanarTi, #71) aseve sakmaod Zvel simRerad
Tvlian. (Cavwere 2014 w.).
• simReris „mawoni Sevayene“ (audiodanarTi, #72) teqsti axali
gamoTqmulia bazgireTeli imeda zumbaZis mier. (Cavwere 2014 w.).
sainteresoa sxva simRerebis sityvieri teqstebis Seqmnis istoriac:
magaliTad, musa Cimenis (faliaSvili) TqmiT, „vard-yvavili duuyria“
(audiodanarTi, #73) mis naTesavze erT TvalWirul maswavlebels
gamouTqvams (Cavwere 2014 w.). uzunis cnobiT, „mTaze mimyavs ori xbo“
(audiodanarTi, #74) beltieTel ahmed zazalaZes umReria, romelsac erTi
imerxeveli gogo hyvarebia (Cavwere 2014 w.). es teqstebi Semdgom gavrcelda
mTel imerxevSi. imave eTnoforis TqmiT, „saxl uknedan saSeSe“ erTma kacma
gamoTqva sof. xevwrulidan (Cavwere 2014 w.). rodesac nimuSebis avtorebze
vsaubrob, mxedvelobaSia mxolod sityvieri teqstebi, romlis hangebic
wminda xalxuria. es nimuSebic imave melodiebze imRereba, rogorc
danarCeni nimuSebi.
uzunis varaudi ehlojanis ritmis qurTuli warmomavlobis Sesaxeb
(Cavwere 2014 w.) saeWvoa, radgan Tundac samwiladoba friadaa
damaxasiaTebeli qarTuli xalxuri musikisTvis.
SavSuri simRerebis didi nawili xSirad akordeonis (suraTi, #2)
TanxlebiT sruldeba (adgilobrivebi mas „muziyas“ uwodeben). samwuxarod,
am sakravze Sesrulebuli musika qarTuli xalxuri mravalxmianobis
normebSi ver jdeba (sanoto danarTi, #3). masSi iSviaTadaa qarTuli
musikisTvis damaxasiaTebeli kadansi (I-VII-I) – (audiodanarTi, #75).
xanSiSesuli eTnoforebis cnobiT, akordeonamde garmoni iyo, patara bavSvi
jer garmonze iwyebda dakvras da `muziyaze~ Semdeg gadadioda (Cavwere 2014
w.). zioselma nuretin demirma (beqaZe), Cemi TxovniT, Tavisive dakruli 2014
wels Cawera (videodanarTi, #6), romlis mixedviT arc garmonze
dasakravebi asaxavda qarTul xalxur mravalxmianobas. aRsaniSnavia isic,
rom es instrumentebi bevr sofelSi saerTod arc hqondaT. Mjer kidev
ramdenime aTeuli wlis win yvela es hangi `Wibonze~ ikvreboda (Cavwere 2014
59
w.). me ki mxolod ori axalgazrda meWibone Cavwere, romlebsac sakravi
lazebisgan hqondaT SeZenili. `Wibonze~ aJRerebul hangebSi xSiria
araqarTuli melizmebi da mravalxmianoba ar aris gabmuli, aramed
fragmentulia, miuxedavad imisa Tu orxmianoba ra sixSiriT JRers
(audiodanarTi, #76). mravalxmianobis fragmenturoba taos msgavsad
SavSeTSic SesaZloa Wanuri musikis gavleniT aixsnas, vinaidan Wanebisgan
nayidi dRevandeli gudastvirisgan gansxvavebiT Zvel SavSur Wibonze
Tvlebis raodenoba iyo 1/5 an 3/5. Tvlebis Tanabari raodenoba ki xels
uwyobs hangis gaerTxmianebas.
imerxevlebi `Wibonze~ damkvrels `Wibonjis~ uwodeben,
akordeonze/`muziyaze~ damkvrels ki `akordeonjis~, zogjer _ `muziyajis~
(Cavwere 2014 w.), Tumca, am sityvas imerxevlebi, Cveulebriv, ufro farTo
gagebiT, musikosis mniSvnelobiT xmaroben. `Wibons~ niko mari `Wibosac~
uwodebs, rac Seexeba samagistro naSromSi moxmobil termin `gudas~
(kraveiSvili, 2013:63), igi SavSeTSi ar dadasturda.
n. marTan es sakravi `Wibos~ saxeliTaa cnobili. misi TqmiT `tbeTSi
qarTulad aRar laparakoben, Tumca sakravebis nawilebis saxelebi
qarTulia, satuCes _ `RirRits~ an `RerRets~ uwodeben, bolos _ `qaraxsi~,
xis Sualeds, tiksa da bolos Soris `nau~ (sp. نای lerwami an qarTuli navi,
aq Raris mniSvnelobiT), `nau~-Si Cadebulia ori lerwami, romelsac duduks
eZaxian. xvrelebs `nau~-ze uwodeben Turqulad کوز, TviTon gudas ki qarTu-
lad [hqvia] _ ,,tiki’’ (mari, 2012:140). Tumca mari SavSeTis araqarTulenovan
soflebSi `Wibonis~ zurniT Secvlis faqts mwuxarebiT aRniSnavs (iqve:114-
115). sityva `tiki~ SavSeTSi ar Semxvedria.
`Wibons~ qarTulenovan soflebSi ramdenime aTeuli wlis win `muziya~
Caenacvla (Cavwere 2014 w.). Zveli SavSuri `Wibonis~ Tvlebis raodenoba
ZiriTadad 3/5 iyo, Sesabamisad, masze dakruli hangebic qarTulad unda
gaJRerebuliyo. aqedan gamomdinare, savaraudoa, rom `muziyaze~
Tavdapirvelad gadatanili musikac (daaxloebiT 40-50 wlis winandeli)
ufro „qarTuli“ iqneboda.
rac Seexeba SavSeTis araqarTulenovan soflebs, iq `WibonTan~ erTad
(videodanarTi, #7) gavrcelebulia zurnasa da dolze (daulze)
dasakravebi (videodanarTi, #8). sainteresoa, rom tbeTelebs, romelTa
60
soflis oficialuri saxeli jevizlia (saidanac es meSvide videoa), Tavi
tibetidan mosuli Turqebi hgoniaT da saxelwodeba tbeTsac zogjer
tibetTan akavSireben (CoxaraZe, 2015:216).
SavSeTis qarTulenovan soflebSi gavrcelebuli cekvebia
„Semorbenilai“, „darTulai“, „gazromilai“, „bazgirulai“ da sxv. isini
dRes umetesad `muziyaze~ sruldeba, adre ki `Wibonze~ ikvreboda (Cavwere
2014 w.). rac Seexeba kavals (videodanarTi, #9) didad gavrcelebuli ar
unda iyos.
imerxevSi mravalxmiani azrovnebis degradacia bolo erT saukunis
manZilze rom unda momxdariyo, amas cxadyofs:
• baqraZisa da uzunis cnobebis Sedareba;
• SavSuri `Wibonis~ lazuriT Canacvleba, sadac Tvlebis raodenoba
tolia, da Sesabamisad, erTxmianobis xvedriTi wili ufro didia;
• akordeonze aJRerebuli nimuSebSi, qarTuli mravalxmiani musikisTvis
ucxo movlenebis, pirvel rigSi, banis damkvidrebaSi.
imerxevlebi sabavSvo sakravsac amzadebdnen. mas `tutulaYs~
uwodebdnen. igi mzaddeboda xeSi wylis axali Cadgmis dros. damzadebis
wesi SavSeTSic igivea (gamoTla, tyavis gaZroba, Semdeg tyavis Camocma)
(Cavwere 2014 w.). samagistro naSromSi moviyvane isa alTunis (wiTelaZe) mier
sabavSvo sastvenis damzadebis aRwera: „sami santimetris zomiT daniT
Semoxazav, danis tars gausvam kani moeSveba, mere xeliT Semoatrialeb. kani
gamova totidan, mere patara adgils amoWri, gamoRebul kans ukan daayeneb
da Caberav, daustvens“. misi TqmiT, amas akeTeben rogorc mSoblebi, ise
bavSvebic (kraveiSvili, 2013:63). wiTelaZe mas dükük-s uwodebs. savaraudod,
dükük da tutulaY erTi da igivea.
bavSvTa mier saTqmeli nimuSebi TiTqmis ar aris SemorCenili.
davafiqsire `titlit-titlin~ (audiodanarTi, #77) _ aiwona-daiwonaze
Sesasrulebeli intonireba.
61
2.4 lazeTi (WaneTi)
WaneTi gadaWimulia Woroxis xeobidan qalaq giresunis CaTvliT. igi
esazRvreba rogorc istoriuli saqarTvelos sxva kuTxeebs (aWara,
klarjeTi), ise bizantiis istoriul imperiasac. vinaidan lazeTis
teritoria sakmaod vrcelia, CamovTvli im raionebs, romelTa nawilSi
mainc laparakoben lazurad. esenia: xelvaCauris, xofis (xufaTi), borCxis,
arhavis (arqabe), findiklis (viwe/bReTi), ardaSenis (artaSeni), fazarisa
(aTina) da CamlihemSinis (viJa) raionebi.
Wanuri simRerebi erTxmiania. or da sam xmaze simRerebis Sesrulebis
faqtebi mxolod sarfis qarTul nawilSia dafiqsirebuli (audiodanarTi,
#78) da es nimuSebi musikis maswavleblebis mier 1960-70-iani wlebis mijnaze
aris gamravalxmianebuli g. CxikvaZe sarfis simRerebis gamravalxmianebis
sawyisad 1950-ian wlebs miiCnevs (CxikvaZe, 1980a:7), magram imxanad adgili
mxolod erTeul SemTxvevebs eqneboda, radganac, rogorc arsebuli
CanawerebiT, ise Cem mier 2012-14 wlebSi Caweril eTnoforTa didi nawilis
TqmiT, 1960-ian wlebSi, Wanuri simRera jer kidev erTxmiani iyo.
gamravalxmianebul nimuSebs jer ansambli `lazeTi~, Semdgom qalTa
trio `heYamo~, amjerad ki axalgazrdebis ansambli `kolxa~ da patarebis
ansambli `heiana~ (lili abduliSis xelmZRvanelobiT) da `lazi
margalitebi~ (lia Serozias xelmZRvanelobiT). qalbatoni lili simRerebs
Tavadac qmnis. gaRma lazeTSi ki simRerebis sasceno Sesruleba cnobili
momRerlis, qazim qoiunjusa (konjaria) da saestrado jguf `zuRaSi
berefe~-Ti (mzis Svilebi), 1990-ian wlebSi daiwyo. qazimis wyalobiTaa
mSobliuri hangebi popularuli dRevandel Wan axalgazrdebSi (amis
Sesaxeb dawvrilebiT ixileT g. kalandias filmi `lazeTis bulbuli~).
sarfSi ki lazuri simRerebis saestrado Sesrulebis mebairaxtred, jer
ansambli `lazeTi~ (1970-80-iani wlebi), Semdeg ki `SurimSine~ (2010-12)
mogvevlina.
fiqsirebulia lazuri simReris mravalxmianobis amsaxveli zepiri
cnobebic. CxikvaZe asaxelebs xofeli yasim beJaniZis cnobas xofaSi, lxinSi
Sesrulebul orxmian simRerebSi gaCerebuli banis Sesaxeb (CxikvaZe, 1973:4-5)
da askvnis, rom bani burdonuli iyo (iqve:5). am cnobas mxars umagrebs
cnobili poetis, mxatvrisa da momRerlis xofeli lazis hasan
62
helimiSis/xasan xelimiSis (1907-1976) qaliSvilis narimes (narimas) cnobac.
misi TqmiT orxmian simRerebs mamamisze ufrosebi jer kidev mRerodnen.
bani, narimas sityvebiT ufro Tavisufali yofila vidre gaWimuli da
xasansac moxucebTan erTad Seusrulebia aseTi simRerebi (kraveiSvili,
2011:52). Cemi azriT helimiSs am simRerebis damwyebi unda emRera, vinaidan
xasanis monawileobiT Sesrulebili Wanuri simRerebi erTxmiania (i.
megreliZis 1936 da 1975 wlebis masala).
Turqolog waTe bawaSsac Tavdapirvelad x. helimiSisgan smenia Wanuri
mravalxmiani simReris arsebobis Sesaxeb, Semdeg ki qalaq izmiTSi 1979
wels aTineli Wanis mevlud qaragiozis daxmarebiT Cauweria kidec. es
masala g. CxikvaZesa da v. gvaxarias misca (Cavwere 2011 w.), Tumca CxikvaZe
1980 wlis SromaSi am masalas arc axsenebs. Canawerebi da gaSifruli
notebi ki dakargulia.
filolog iakob Tandilavas TqmiT, arsebobs 1920-iani wlebis
Canawerebi (kasetaze), sadac ramdenime samxmiani simReraa Cawerili (bani,
mgoni, gaWimuli iyoo miTxra 2012 wels). batoni iakobi unisons
erTxmianobad, magram oqtavebs _ mravalxmianobad aRiqvams, amgvarad i.
Tandilavas cnoba gadamowmebas saWiroebs.
2011 wels arqabelma Wanebma romlebic ansambl `SurimSines~ Casawerad
sarfSi iyvnen misulni, momawodes cnobebi TurqeTis maWaxelaSi
SemorCenili qarTuli da lazuri simRerebis mravalxmiani versiebis
Sesaxeb.Amasze saqarTvelos mxridan 1990-ian wlebSi dokumeturi filmic
yofila gadaRebuli. arqabeli Wanebi imasac ambobdnen, rom baiar Sahinsac
aqvs aseTi filmebio. samwuxarod, amis gadamowmebis saSualeba dRemde ar
momcemia.
kompozitori nodar mamisaSvili 1951 wels g. CxikvaZesTan erTad
daswrebia saqarTvelos sapatriarqoSi imJamindeli patriarqis kalistrate
cincaZis mier TurqeTis Wanebis miRebas. lazebs or xmaSi, marTalia,
Turquli moqceviT, magram mainc qarTul stilSi Seusrulebia Wanuri
simRerebi. CxikvaZes maTTvis uTqvams `ar aris eg mravalxmianobao~.
pativcemuli kompozitori ki ar daTanxmebia pativcemul eTnomusikologs
da dRemdec am azrze aris. rac Seexeba SemsrulebelTa asaks, isini 60
welze naklebis ar iqnebodnen (kraveiSvili, 2011:53). rodesac 2016 wels n.
63
mamisaSvils gavaxsenebine es Tema, Cemda moulodnelad, daamata, `is lazuri
simRerebi paraleluri kvartebiT da kvintebiT sruldebodao~.
mravalxmianobis `dawunebis~ sakiTxi Zalze mniSvnelovania da mas mesame
TavSi vexebi. aRsaniSnavia, rom CxikvaZes 1951 wlis epizodTan dakavSirebiT
araferi uweria, rac `КГВ~-s faqtoriT SesaZloa aixsnas.
rac Seexeba lili abduliSis cnobas, mamamisis mier (ilia abduliSi
1922-2010) babuamisTan, osman abduliSTan (1863-1948) erTad Sesrulebul
simRerebs, sadac gabmul bans ilia ambobda (Cavwere 2011 w.), es an mis
udavod did musikalur alRos unda mivaweroT, anda bani sagangebod unda
hqonoda naswavli, vinaidan tradiciuli Wanuri simReris mravalxmianobis
SemorCenis SemTxvevaSi g. CxikvaZes 1970-ian wlebSi maTi fiqsacia ar
gauWirdeboda.
im faqtma, rom eTnoforTa nawilma miuTiTa burdonul
mravalxmianobaze, damainteresa Tu ramdenad vlindeboda burdoni megrul,
gurul da qobuleTur xalxur simRerebSi, vinaidan es mxareebi saukuneebis
win lazikis samefoSi Sedioda. miuxedavad imisa rom simReraTa
umravlesoba mTlianad burdonul mravalxmianobaze ar aris agebuli,
burdonis roli mainc TvalsaCinoa. burdoni Conguris partiaSic gvxvdeba.
lazeTis erTiani samefos arsebobis dros SesaZloa samegreloSic
burdonuli mravalxmianoba yofiliyo gavrcelebuli da Semdgom ganecada
polifonizebis procesi. Wanebs, ki romlebic saerToqarTuli sivrcisgan
izolirebulni aRmoCnden, burdonuli formis konservacia moexdinaT.
asea Tu ise, vokaluri mravalxmianobis mxolod erTi, ase Tu ise rea-
luri (isic savaraudo lazuri) magaliTi gamaCnia. simRera JRers filmSi
`Arhavi Belgeseli~ (arhavis ambebi). simReraSi jer paraleluri kvartebia, Sem-
deg paraleluri kvintebi, Semdeg isev kvartebi, Semdeg ki isev kvintebi
(videodanarTi, #10). nimuSi Sedgeba ori kupletisagan da meore kupleti
musikalurad zustad imeorebs pirvels. miuxedavad mocemuli fragmentis
meore kupletis zusti ganmeorebisa, rasac TiTqos organizebuli
mravalxmianobisken gadaaqvs saswori, me jerjerobiT danamdvilebiT ar
SemiZlia vTqva, es iyo Tu ara organizebuli tipis mravalxmianoba.
SeiZleba es iyos gauazrebeli `sxvadasxvaxmianoba~. n. valiSvili 2011 wels
axalgazrda eTnomusikologTa meore konferenciaze am nimuSis mosmenis
64
Semdeg CemTan saubarSi aRniSnavda, rom qarTul garemoSic ki mamakacma da
qalma registruli da diapazonis gansxvavebis gamo SeiZleba erTi da igive
melodia qarTuli yurisTvis ucxo intervalur TanafardobaSi, maT Soris
kvartebsa da kvintebSic imReron (kraveiSvili, 2011:54).
lazuri vokaluri mravalxmianobis sxva nimuSi jerjerobiT ar
gagvaCnia. mravalxmianobis fiqsirebis mcire albaToba SesaZloa arsebobdes
rogorc maRalmTian soflebSi, ise muhajirad wasul Wanebsa da e. w.
pontoel berZnebSi.
vinaidan drodadro momiwevs `pontoeli berZnebis~ sakiTxis wamowevac,
sjobs aqve visaubro maTi warmomavlobis Sesaxeb, romelzec ori mosazreba
arsebobs:
w. bawaSi, rogorc pirad saubarSi, ise samecniero literaturaSi maT
gaberZnebul lazebad ganixilavs. igi 1993-2004 wlebSi TurqeTSi
saqarTvelos konsuli iyo da am xalxTan uSualo Sexeba hqonda.
pontoelebs aseve Wanebad ganixilavs giorgi andriaZec. rodesac
trapizonis imperia daeca (1461 weli) osmalebma lazebi aiZules arCevani
gaekeTebinaT. vinc qristianoba arCia, berZenad unda Caweriliyo (ix. bawaSi,
1988; bawaSi, 2015). am xalxs lazebad moixseniebs filologi arnold
Ciqobavac (Ciqobava, 1936:7). Tumca zogierTi maT berZnebad miiCnevs (ixileT
koromila, 2008). 1920-iani wlebidan moyolebuli pontoel berZenTa udidesi
nawili saberZneTSi mkvidrobs, saqarTveloSi ki 1990-ian wlebamde walkaSi
cxovrobdnen.
pontoelebis vinaobis garkvevis sakiTxi kidev ufro met aqtualurobas
iZens musikalur WrilSi, vinaidan, Cemi dakvirvebiT, pontoel berZenTa da
TurqeTSi mcxovreb WanTa musikaluri kultura da Semoqmedeba did
msgavsebas amJRavnebs. pontoel berZnebTan solod Sesasrulebel
simRerebSi faruli mravalxmianoba15 sakmaod xSiria (audiodanarTi, #79-80).
metic, gudastvirze, romelsac `cabounas~ (`tsabouna~) uwodeben, qarTuli
mravalxmianoba JRers (videodanarTi, #11). aqedan gamomdinare, vemxrobi
pontoelebis qarTul (lazur) warmomavlobas.
15 am cnebaze dawvrilebiT 3.2 qveTavSi vsaubrob.
65
WaneTSi xemSilebi/xemSinebic cxovroben. Cemi mier gamokiTxuli
araerTi lazis azriT, isini muslimani somxebi arian (Cavwere 2011-12, 14 ww.).
marTalia, w. bawaSi maT jer gasomxebul, Semdeg ki gamuslimanebul
lazebad miiCnevs, Tumca xemSinebSi armenoiduri tipis arsebobasac
aRiarebs (bawaSi, 2015a:71). faqtia, rom gudastvirze xemSinebi lazur musikas
ukraven (am sakiTxs kvlav Sevexebi).
TurqeTSi mcxovreb Wanebs TavianT warmomavlobaze bundovani
warmodgena aqvT: bevrs Tavisi Tavi Sua aziidan mosuli Turqi hgonia;
nawilis azriT, calke erovnebaa, arc Turqi da arc qarTveli; da mxolod
mcire nawili aRiarebs qarTul warmomavlobas (CavwereT me, nazi memiSiSma
da zurab vaniliSma 2014 w.). arada, versad gaveqceviT im faqts, rom
gudastvirze, romelsac TviTon lazebi „gudas“ uwodeben (CavwereT me da n.
memiSiSma 2014 w.), qarTuli mravalxmianoba JRers (audiodanarTi, #81;
sanoto danarTi, #4) da Wanuri musikis qarTuloba dResac ki mxolod
gudastvirze Sesrulebuli hangebiT ar Semoifargleba. aqedan gamomdinare,
lazebis mxridan `pontoeli berZnebis~ Wanebad ar aRiareba arc unda
gvikvirdes. lazi maswavleblebisa da kulturis moRvaweebis mier, pirad
saubrebSi dafiqsirebuli antiqarTuli poziciebisa da maTi musikis
qarTulTan yovelgvari kavSiris uaryofis miuxedavad, maTive namRerSi
faruli mravalxmianoba mainc JRerda (audiodanarTi, #82).
lazi eTnomusikologis gioqhan alTinbaSis moxsenebaSi `Turquli
simRerisa da cekvis genderuli konteqsti Savi zRvis aRmosavleT
sanapiros regionSi~ magaliTebad motanili iyo stilizebuli nimuSebi.
mxolod erTi nimuSi (qamanCis TanxlebiT Sesrulebuli simRera) iyo
lazuri, miuxedavad imisa, rom simRera Turqulad sruldeboda. cnobilia,
rom `Savi zRvis aRmosavleT sanapiroSi~ WaneTi igulisxmeba, maS ratom ar
iqna naCvenebi Wanuri gudastviri da zogadad Wanurad Sesrulebuli
simRerebi? rodesac am Temebze kiTxvebi davusvi, man lazeTis mxaris
viTomda eTnikuri siWrele moimizeza, Tumca angariSi ar gauwia pontoeli
berZnebisa da xemSიnebis SesaZlo Wanur warmomavlobas. alTinbaSs
yuradReba arc rizesa da trapizonis midamoebSi Turqulenovani Wanebis
arsebobisTvis miuqcevia da, rac yvelaze mniSvnelovnad mimaCnia, moxsenebis
saTauridan gamomdinare, aRmosavleTSavizRvispireTis mosaxleoba
66
Turqebad, maTi musikaluri folklori ki Turqulad iwodeba. lazebs da
qarTvelebs ara, magram trapizonidan saberZneTSi gadasaxlebulebs (anu
`pontoel berZnebs~), Turqebad a. akatic miiCnevs (akati, 2017:44).
Turqi eTnomusikologi ozge denizji moxsenebaSi „Savi zRvis regionis
musikis cvalebadoba da popularoba TurqeTSi _ kavkasiur musikalur
kulturebTan regionaluri interferencia, socialuri da bazarze
orientirebuli identurobis diskursebi“ exeba TurqeTSi
SavizRvispireTis musikaluri kulturis popularizaciis istorias. avtori
Tavis moxsenebaSi lazeTs xSirad samarTlianad ixseniebs, Tumca
erTmaneTisgan mijnavs Wanur da qarTul xalxur musikalur kulturas.
avtorma 2015 wels pirdapir miTxra: „vici, rom Tqven, megrelebs da lazebs
qarTvelebad ganixilavT, magram CvenTan sakiTxi sxvagvarad dgaso“.
miuxedavad amisa, 2010 wels gamocemul Mmis wignSi `Gürcüler Tarih Dil Kültür Ve
Müzik~ megrelebi qarTvelebad hyavs moxseniebuli. rac Seexeba wigns,
misasalmebelia avtoris daintereseba qarTuli musikiT, Tumca naSromi
metad ekleqturia da amas Turquli enis armcodne musikosic ki SeamCnevs.
wignSi ar aris motanili saqarTvelos farglebSi darCenili yvela kuTxis
musikaluri folklori, ar aris informacia qarTuli musikaluri
folkloris mraval nimuSze, xalxur simRerasTan erTad motanilia
zogierTi qarTveli kompozitoris biografia da a. S. marTalia, Tavis
wignSi samegreloc aqvs Setanili, magram 2015 wels wakiTxul moxsenebaSi
megrel-lazebi da qarTvelebi cal-calke erebad warmoaCina.
aqedan gamomdinare ar gamovricxav rom Turqul eTnomusikologiaSi
adgili hqondes aramarto lazuri, aramed saqarTvelos sxva mowyvetili
kuTxeebis musikaluri folkloris damaxinjeba-miTvisebis faqtebs.
dRevandel saqarTveloSi WanebiT kompaqturad dasaxlebuli erTaderTi
sofeli (ufro sworad, soflis naxevari) sarfia, Tumca mis garda arc Tu
mcire raodenobiT aseve cxovroben kvariaTsa da gonioSi. kvariaTSi 1944
wlamde xemSinebi cxovrobdnen. maTi cimbirsa da Sua aziaSi gasaxlebis
dros lazebi (umTavresad sarfelebi) da aWarlebi Camoasaxles. 1951
wlidan ki kvariaTSi aWarlebis ricxvma sagrZnoblad imata (Cavwere 2012,
2014, 2017 ww.). vfiqrob, amitomac kvariaTSi Wanuri simRerebi mxolod
67
bavSvis daZinebisas da micvalebulis datirebisas sruldeba.Aakvnis nanisgan
gansxvavebiT lazuri datirebis gamoyenebis areali kvariaTSi, aWarlebis
dominirebis gamo SezRuduli unda yofiliyo. anakliaSi, simoneTSi,
sufsaSi, baTumsa da sxva adgilebSi mcxovreb WanebSi lazuri musika arc
ki ismoda (Cavwere 2012, 2015-17 ww.), Tumca afxazeTis lazebma da
kvariaTelebma Wanuri metyveleba dRemde SeinarCunes.
ganmeorebiT davsZen, rom Wanebi didi raodenobiT cxovrobdnen
afxazeTSic. isini iq xofisa da arhavis (arqabes) raionebidan dasaxldnen
(JRenti, 1938:XI-XII). 1949 wels maTi umetesoba gaasaxles, ris Sedegadac waTe
bawaSis TqmiT, didi nawili aRar dabrunebula. afxazeTSi mxolod lazebis
mcire nawili cxovrobda da isic daisaqsa, nawiliDdarCa, nawili ruseTSi
wavida (soWi, krasnodari) mcire nawilma ki Tbilissa da lazeTs miaSura
(Cavwere 2011-12 da 2017 ww.). irkveva, rom afxazeTis Wanebs saubari
Tavisuflad SeeZloT, magram simRera _ naklebad. simRerebis Cawera
CxikvaZes afxazeTSi afxazeTis lazebisgan imitom gasWirvebia, rom maT
nawils arc emRera, an simRera daviwyebuli hqonda (1980a:7).
Turquli politikis mesveurebi damorCilebul mxareebSi ucxotomelTa
Casaxlebasac ar eridebodnen. filolog eduard Wanturias TqmiT goniosa
da kaxabris midamoebSi Caasaxles qurTebi, maTTan erTad ki Turquli
tomebi: eSairebi, himSilebi~. rizesa da mafacres (mefuri) midamoebSi
daasaxles gamusulmanebuli berZnebi da sxv. amave dros, TviT lazi
mosaxleobis did nawils osmaleTis Soreul mxareebSi asaxlebdnen
(Wanturia, 2006:139-140). himSilebSi albaT lazeTis teritoriaze mcxovrebi
xemSinebi igulisxmeba. gamuslimanebuli berZnebze verafers vityvi, magram
gonioSi qurTebisa Tu Turqebis Casaxleba eWvs ar iwvevs, vinaidan e. w.
gonioeli lazebis umetesoba Sidasasaubro enad Turquls iyenebs.
Cem mier 2015 da 2017 wlebSi Cawerili gonielebis naambobidan irkveva,
rom 1944 wlamde mosaxleobis umetesobas qurTebi da xemSinebi Seadgendnen,
romlebic lazobas ibralebdnen. maT STamomavlobas gonielebi `darqmeuli
lazebis~ saxeliT ixsenieben. aWarlebi ki 1944 wlidan momravlebulan.
gonioSi mcxovreb Wanebad moiazrebian Semdegi gvarebi: abduliSebi
(nawili abulaZed iwereba), TanaliSebi, kakabaZeebi, niJaraZeebi, bakuriZeebi,
savaraudod SaniZeebi. niJaraZeebis (erzrumoRlebis), SaniZeebisa
68
(SerifoRlebis) da bakuriZeebis (beqaroRlebis) warmomavloba burusiT
aris moculi. isini, sxva gonioelTa Tu sarfelTa cnobiT (2012, 2014, 2015,
2017 ww.) Turqebi an qurTebi arian da lazi mxolod deda an bebia hyavdaT.
maT araqarTul warmomavlobas mxars uWers Turqulis, rogorc Sida
sasaubro enis gamoyenebis faqti. gonioSi Turquli imdenad iyo
gavrcelebuli, rom aramarto darqmeuli, aramed namdvili Wanebis
umetesobamac Turquli ena ufro icoda, vidre mSobliuri (Cavwere 2015, 2017
ww.). gonielebisve TqmiT lazebis mcire nawili saxlSi saubrobda Wanurad,
sofelSi Turqulad da skolaSi ki qarTulad. gonioSi Wanuris mcodneTa
ricxvi sakmaod mcirea. rogorc Cemma eqspediciebma aCvena, srulyofilad
saubari SeuZlia maT, visi orive mSobeli lazeTidan iyo gadmosuli.
1980-iani wlebidan sarfidan gonioSi kidev ramdenime ojaxi Casaxlda,
magram isini ar mominaxulebia, radganac sakuTriv gonioSi dabadebuli
xalxi mainteresebda.
taos, klarjeTisa da SavSeTisgan gansxvavebiT, lazuri musikis Sesaxeb
dRevandlamdec arc Tu ise mwiri masala mogvepoveboda. gansakuTrebiT
sruli iyo Wanuri zepirsityvierebis Tu simRerebis Janruli mimoxilvis
suraTi; Tumca, unda iTqvas, rom bolodroindelma eTnomusikologiurma
eqspediciebma bevri ram daazusta da aqamde CemTvis ucnobi mravali nimuSi
gamoavlina (gansakuTrebiT, sakravieri musikis dargSi).
disertaciaSi gansaxilveli kuTxeebidan WaneTi erTaderTia, romelmac,
„elesas“ garda, yanis Toxnis „heYamo“ Semoinaxa.
Wanuri musika, iseve rogorc poezia, Janrulad mwiria. poeziis Tema
filologebs zurab Tandilavasa da omar memiSiSs, TavianT naSromebSi
TiTqmis amomwuravad aqvT gaSuqebuli.
WaneTSi yanur koleqtiur samuSaos `noderi~ (nadi) an `meji~ ewodeba.
`noderi~ qalebis nadia, romlis ZiriTadi funqciac xvna_Tesvaa, xolo
`meji~ ki – kacebisa. mamakacebis nadi mZime samuSaoebisTvis (saxlis
mSenebloba, gzis dageba, didi xeebis gadmotana, navis napirze gamocureba
an zRvaSi Secureba) ikribeba, Tumca gasakeTebeli saqmis mixedviT,
SesaZloa qalebi da mamakacebi erTadac muSaobdnen (bujakliSi, 2015g:607).
69
`„noderTan“ aris dakavSirebuli xalxuri simRerebis Sesrulebis
tradiciac. simRerebi iseTive mravalferovnebiT gamoirCeva, rogoriTac
TviT nadis kultura~ (memiSiSi, 2015:569). citataSi aSkarad simRerebis
sityvier teqstzea saubari, vinaidan lazuri naduri simRerebi naklebad
mravalferovania.
lazeTSi gavrcelebuli naduri simReraa `heYamo~ (audiodanarTi, #83).
„heYamo“, anu „hemo“. `igi xasiaTdeba Sromis ritmTan kargad Sexamebuli
melodiiTa da folkloruli sinkretizmis aSkara niSnebiT, rac mis
arqaulobaze miuTiTebs. es simRera emyareba musikalur frazas - usityvo,
kompleqsuri bgerebis ritmul amoZaxils: „heYamo, heYamo, heYamoli heYamo“<
anda „he, he, heYamo, Yamo, hemo, heYamo“~ (memiSiSi, 2015:569)). orive varianti
sxvadasxva melodiaze imRereba; musikaluri fraziT SeiZleba SevadaroT
qarTul Sromis simReras „naduri Toxnis dros“, romelic aseve arqaulia,
analogiuri samkali leqs-simReras - „popuna“~ (Tandilava z., 1972:23) vsvam
kiTxvas, ra musikaluri kanonzomiereba igulisxmeba citataSi „es simRera
emyareba musikalur frazas - usityvo, kompleqsuri bgerebis ritmul
amoZaxils“ (iqve).
sarfel filologebs omar memiSiSsa da zurab Tandilavas, surT
lazuri „heYamo“ intonaciurad Seudaron qarTul Sromis simReras „naduri
Toხnis dros“ (memiSiSi, 2015:569; Tandilava z., 1972:23) da mohyavT mixeil
CiqovanTan fiqsirebuli simReris „naduri Toxnis dros“ sityvieri teqsti.
samwuxarod, melodia arc Tavad Ciqovanis wignSia (Ciqovani, 1956:239).
vinaidan CemTvis es yvelaferi bundovani iyo (sanoto magaliთebis
ararsebobis gamo), amitomac, sanoto krebulebSi daviwye Zebna.
nimuSi saTauriT „naduri Toxnis dros“ gamoqveynebuli ar aris.
gamocemulTa Soris aris „simRera Toxnis dros“ (kargareTeli, 1899:3;
CxikvaZe, 1960:106-108; gobroniZe, 1978:98-101) „muSuri Toxnis dros“ (Аракчиев,
1916:100, 113-114); „hopunas“ saxeliT ki erTi nimuSia (arayiSvili, 1909:7).
Wanur „heYamosa“ da dasaxelebul simRerebSi musikaluri kavSiri
romc mepova, mainc ar iqneboda sakmarisi, radgan „heYamos“ mravali varianti
arsebobs. Tandilava, rogorc Cans, mxolod Ciqovanis wignsa da sakuTar
70
smeniT STabeWdilebas daeyrdno, rac ar aris gamarTlebuli. misi es
mosazrebac, samwuxarod, gaziarebul iqna memiSiSis mier (memiSiSi, 2015:569).
„heYamos“ pirveli variantis Semsruleblebi metwilad mamakacebi arian,
meore variantisa ki _ qalebi. Tu nadSi qalebic monawileoben da kacebic,
maSin yvela erT hangze mReris“ (iqve:569). gaugebaria, Tu ra igulisxmeba.
Cven xelT arsebul CanawerebSi, musikaluri variantebis mixedviT
SemsrulebelTa sqesis mixedviT dayofis safuZveli ar gamaCnia.
naduri simReraa, agreTve, „heiana“ (audiodanarTi, #84). `misi melodia
bevrad gansxvavdeba „heYamos“ melodiisgan da arc usityvo frazebiT aris
warmodgenili. „heianas“ ori piri asrulebs. rogorc mkvlevarma zurab
Tandilavam mianiSna, igi warmoSobiT Sromis simRera ar aris“ (iqve:571).
`heiana~, romelic Cais krefis dros imRereboda, marTlac gansxvavdeba
`heYamos~ musikaluri variantebisgan, ori adamiani Sairobs, Tumca simReris
procesSi SemsrulebelTa meti raodenoba fiqsirdeba (sityvebi „heYamo“,
„heYamoli“ da `heiana~ glosolaliebia).
Tandilava, kidev erT sakamaTo mosazrebas ayenebs. igi wers: „araa
iSviaTi, roca nadSi simRera sruldeba lazuri „hanani“ (iavnanas)-s
melodiaze. am SemTxvevaSic Sesrulebis wesi heianaseburia“ (Tandilava z.,
1972:47). „iavnana“ samkurnalo simReraa da ara dasaZinebeli (WaneTSi bavSvis
samkurnalo nimuSi, samwuxarod, gamovlenili ar aris). rac Seexeba
„hananis“ melodiaze Sesrulebul nadur simRerebs, nakleb damajerebeli
mgonia. lazuri simRera xSirad marTlac erTsa da imave melodiaze
imRereba, magram akvnis nanis melodiis nadurSi gamoyeneba vfiqrob Sromis
temps Seanelebda daASedegic uaryofiTi iqneboda.
„xis gadatanis mamiTadSi adamianebi Tu samuSaos nayofierad ver
asrulebdnen, amdeni Sroma amao rom ar yofiliyo, problemis gadaWris
gzas eZebdnen. monawileTa ganmxnevebis, maTi qmediTunarianobis amaRlebis
erTaderTi saSualeba gudastviri iyo. megudastvire modioda, gadasatan
xeze jdeboda, gudastvirs Cahberavda da dakvras iwyebda... nadis
aRtacebuli monawileebi sityvebs (Helessa yalessa heiiamoli yassa hissa)
imeorebdnen. aRtaceba piks aRwevda da hooy-is ZaxiliT xes swevdnen.
lazeTis zogierT mxareSi am movaleobas megudastvires magivrad meqemenCe
asrulebda“ (iqve:609). `helesas~ gudastvirze (`gudaze~) Sesrulebuli
71
variant CemTvis cnobilia (audiodanarTi, #85), magram qamanCaze
Sesrulebuli _ ara. marTalia, specialuri repertuari ar arsebobda,
magram Tavad Wanebis gadmocemiT, gudastviris dakvra Sromas ufro met
temps aZlevda da xalxs daRlas aviwyebda (CavwereT me da zurab vaniliSma
2014 w.). lazuri xalxuri musikis Semkrebis b. TofaloRlus cnobiT,
rodesac `gudaze~ damkvreli daiRleboda, rom ar gaqceuliyo, xeze
dasvamdnen, Sekravdnen da ase asrulebinebdnen masze dakisrebul funqcias
(CavwereT me da z. vaniliSma 2014 w.).
yanuri samuSaoebi da masTan dakavSirebuli wes-Cveulebebi, amJamad
faqtobrivad gamqralia. aRarc qorwilebi sruldeba tradiciulad da
aRarc desTanebi iTqmeba (bujakliSi, 2015:515; abaSiSi, 2015:563; bujakliSi,
2015g:610). rogorc Wani avtorebi aRniSnaven, samwuxarod, 1970-ian wlebSi
Cais kulturis Semoyvanam, lazeTSi, Sromis simRerebi gaaqro, magram
yofaSi saqorwino simRerebis nawili dRemde JRers.
memiSiSi, Tandilavas msgavsad, meTevzeoba-naosnobis amsaxvel teqstebs
Sromis leqs-simRerebSi aerTianeben (memiSiSi, 2015:571), es nimuSebi
musikalurad („helesas“ garda), lirikul Janrs miekuTvneba da ar
gansxvavdeba danarCeni Wanuri lirikuli simRerebisgan. rac Seexeba
„helesas“, igi rogorc Tavisi fuqciiT (rogorc tyidan xis morebis
gadmotanis, ise zRvidan navis amoyvanis dros), musikaluradac, motoruli
ritmis wyalobiT, marTlac Sromis simReras warmoadgens. Wanebis ZiriTadi
saqmianoba xom miwaTmoqmedebasTan erTad, meTevzeobaa. amiT gamoirCevian
isini danarCeni qarTvelebisgan. lazebis meTevzeobisadmi midrekilebas
aRniSnavs meCvidmete saukunis mogzauri evlia Celebi da erTi leqsic
mohyavs (Celebi, 1971:91-92).
simRera „helesa“ da misi genezisis problema vrclad ganixila
Tandilavam da daadgina, rom lazeTia am simReris samSoblo. dasavleT
saqarTvelos sxva kuTxeebSi igi lazeTidan gavrcelda (memiSiSi, 2015:573).
„aWarasa da guriaSi damkvidrebis Semdeg „helesa“ adgilobrivi
mravalxmianobis tradiciebze gadamuSavda da mas ukve sam da oTx xmazec
mRerian“ (Tandilava z, 1972:107). Tandilavasa (1929-1995) da memiSiSis (1939)
dros simRerebi, cxadia, erTxmiani iyo, magram ucnobia, Tu rodis
gavrcelda „helesa“ saqarTvelos sxva kuTxeebSi (Tu es simarTles
72
Seefereba). iqneb guria-aWaraSi gavrcelebis dros Wanuri simRera, maT
Soris, `helesa~, jer kidev mravalxmiani iyo? lazuri `helesas~
gavrcelebis SemTxvevaSi dasaSvebia ori varianti: 1) lazuri `helesa~
erTxmiani iyo; 2) aWaruli variantebis msgavsad, lazuri variantis mxolod
Sesavali iyo erTxmiani, danarCeni ki _ mravalxmiani. amgvarad, mosazreba
lazeTidan aWaraSi gavrcelebis dros `helesas~ `adgilobrivi
mravalxmianobis tradiciebze gadamuSavebis“ Sesaxeb, SesaZloa, realobas
ar Seesabamebodes.
Cem xelT arsebuli masalis mixedviT „heYamo“ sarfSica da xofaSic
Toxnis simReraa (audiodanarTi, #86), danarCen lazeTSi ki „helesas“
(audiodanarTi, #87) nawili. im raionebSi ki, sadac „heYamo“ „helesas“
nawilia, Toxnis simReris gaxseneba uWirT (CavwereT me da vaniliSma 2014
w.). sarfSi gavrcelebuli „helesas“ varianti, SesaZloa, helimiSis
damuSavebuli iyos, vinaidan sarfsgaRma amave saxelwodebis mqone nimuSebi
mTlianad, an sanaxevrod gadaZaxilebzea agebuli (`helesa – ialesa~)
(CavwereT me, vaniliSma da memiSiSma 2014 w.). amas garda helimiSis variantis
diapazoni decimaa (audiodanarTi, #88), rac uCveuloa Wanuri simRerisTvis,
vinaidan lazur da zogadad Cveneburebis sxva kuTxeebis nimuSebis
diapazoni septimas ar scildeba. `helesa~ sruldeboda solistisa da
gundis monacvleobiT. erTi ambobda „helesas“ danarCenebi „Yalessas“ da
moqaCavdnen Toks da mere rom ukve daayenebdnen gzaze „heYamoli iassas“
ityodneno - aRniSnaven mTxrobelebi (CavwereT me, vaniliSma da memiSiSma
2014 w.).
sarfSi gavrcelebuli `helesas~ siZveleze j. CxeiZe Semdegs aRniSnavs:
``helesas~ lazuri varianti Tavidan bolomde erTferovania da
aWariswylis xeobis variantis msgavsi cvalebadi Sromis procesidan gamom-
dinare ton-ritmi ar axasiaTebs. musikaluri masalac (leqsi) sul sxva
siuJetur xazs miyveba da daZabuli mZime Sromis procesSi Sesasrulebeli
Sromis simReris STabeWdilebas ar tovebs. leqsis SinaarsSi ar Cans
menaveoba-mebadurobis sakmaod mZime Sromis sulieri ganwyobileba da
gancdebi~ (CxeiZe, 1973:143). `amrigad, Tu lazur masalebs miviCnevT
sarwmunod, rom `helesa” ZvelTaganve wylidan navisa da badis gamoTrevis
dros sruldebodao, ver vityviT, rom aseT mZime samuSaosTan
73
dakavSirebuli sulieri gancdebis gadmocema momxdariyo aseTi msubuqi
Janris leqsiT~ da askvnis, rom `helesas~ motanili varianti lazuri
xalxuri sityvierebis SedarebiT axali nimuSia da gamoZaxilia (anareklia)
im Zveli `helesasi”, romelic adre albaT marto menaveoba-meTevzeobasTan
dakavSirebiT sruldeboda. axal variantSi msubuqi satrfialo Janris
leqsis CarTvam igi gadaaqcia iseT simRerad, romlis Sesruleba yofiTi
gasarTobebis drosac iqneboda SesaZlebeli~ (iqve:143-144).
Sromis individualuri lazuri simRerebi samwuxarod ar Cans.
meTevzeobisadmi miZRvnili nimuSebidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia
„qafSiaSi birafa“ (xamsas simRera) (audiodanarTi, #89), romelic 2014 wels
vaniliSTan erTad Cavwere xofis r-nis sof. makrialSi. msgavsi nimuSis
sityvieri teqsti da ganmarteba motanili aqvs umiT osmanaRaoRlus Tavis
wignSi „lazi vore“: patara xamsia badeSi moxvda da dedas SesCivla, dedam
ki upasuxa - nu geSiniao, Semdeg xamsia Cioda navSi atanaze, saxlSi
mizidvaze, Sewvaze, Wamaze da deda ki yovelTvis erTsa da imaves eubneboda.
magram, rodesac xamsiam uTxra beqmezi (tkbileuli) miirTveso, ganwirulma
dedam mxolod maSin SemosZaxa _ axla ki yvelaferi gaTavdao
(osmanaRaoRlu, 2014:47-48). Turme, mariliani xamsias mirTmevis Semdeg bevr
wyals Tu dalev, Tevzi kuWSi kargad grZnobs Tavs da curavs, magram
sakmarisia beqmezi daayolo, rom masze gaimarjveb (iqve:48).
aRsaniSnavia, SiSman ilmazis cnoba, romlis mixedviTac trapizonSi
TevzWeris drosac ki cekvavdnen (CavwereT me da vaniliSma 2014 w.). ufro
savaraudoa, rom daWerili Tevzis irgvliv ecekvaT.
Wanebis kidev erTi gataceba miminoTi nadirobaa. igi desTanis saxiT
xalxuri simRerebis Temadac qceula (audiodanarTi, #90).
samwuxarod, saistorio Tematikis mqone simRerebi ar aris SemorCenili.
miuxedavad imisa, rom Wanebi Tamar mefes dRemde did pativs scemen, masze
simRerebi ar arsebobs. patriotuli Tematika gvxvdeba mxolod lirikul
simRerebSi (mag. „yazaxeTiSi desTani“ (audiodanarTi, #91), romelic
yazaxeTSi 1951 wlis gadasaxlebas eZRvneba; „asqeriSa mobdiT“ anu jaridan
Camovedi (CxikvaZe, 1971:358-360) da. a. S.). iqneba es meTevzeobisadmi („helesas“
garda) Tu patriotuli Tematikisadmi miZRvnili nimuSebi, musikalurad
74
isini mainc lirikuli Janris nawili arian. desTania magaliTad „andRa
mzoRaSa meulu“ (dRes zRvaSi gavdivar) (audiodanarTi, #92).
saerTodac Wanuri folklori gamoirCeva sevdiani lirikuli
simRerebis (desTanebis) siWarbiT. gavimeoreb, q. lorTqifaniZis
ganmartebas, romlis mixedviTac „desTani poeturi nawarmoebia, romelic
gadaWarbebuli mgrZnobelobiT gadmogvcems raime gmirobas an, ZiriTadad,
tragikulad damTavrebuli siyvarulis istorias ... desTanebi mogviTxroben
tragikul ambavs, romelic SeemTxveva mTel mxares an calkeul ojaxs.
isini sruldeba grZeli sevdiani melodiis TanxlebiT~ (lorTqifaniZe,
2015:582). desTans unda gulisxmobdes XIX saukunis I naxevris mogzauri k.
koxi, rodesac lazebs trubadurebiviT mosiaruleebs uwodebs
(mamacaSvili, 1981:198). igi aseve xazs usvams lazebis midrekilebas
simRerisa da dakvrisadmi (iqve).
musikis gonioeli maswavlebeli manana sanaZe cnobili xalxuri
simReris `e a sies~ avtorad mis Wan bebias, xava iamaqoRlis, miiCnevs, razec
telegadacemebSic saubrobs. sinamdvileSi xavas avtorobas eWvqveS ayenebs
ori garemoeba: 1) `e a sies~ melodia da teqsti mravali simRerisTvisaa
damaxasiaTebeli; 2) mananas biZas, axmed sanaZes, dedamisisgan araTu
simRerebis Seqmnis, aramed, ubralod, mReris faqtic ki ar gaugia (Cavwere
2017 w.).
lazuri `desTanebi~ sruldeba rogorc sakravis gareSe, ise qamanCis
TanxlebiT (audiodanarTi, #93). `gudaze~ Sesrulebis SemTxvevaSi sakravis
mWaxe xmis gamo desTans Tavisi xasiaTi ekargeba. albaT, amitomacaa rom am
sakravze desTanebi naklebad sruldeba. desTania aseve sarfeli oTar
baqraZis varaudiT Sromis nimuSad moazrebuli `eCi emfula eCi~
(kraveiSvili, 2011:82) sinamdvileSi `encvi emfula encvia~ da sityvier
teqstSi cxovelis xsenebis miuxedavad nimuSi lirikulia.
sainteresoa, ramdenad emsgavseba lazuri musika megruls?
WanurSi, megrulis msgavsad TvalSisacemia sevdiani lirikuli
simRerebis siWarbe. isini sruldeba rogorc usakravod, ise qamanCisa
(lazeTi) da Conguris (samegrelo) TanxlebiT (audiodanarTi, #94). es
sakravebi kolxur lirikul simRerebs kidev ufro met sevdas aniWebs.
75
lazur lirikul simRerebTan axlos dgas akvnis nanebi (audiodanarTi,
#95).
gaRma lazeTSi tradiciuli nanis gaxseneba uWirT, Tumca moxerxda
ramdenime nimuSis fiqsireba. aRsaniSnavia, rom xofis r-nis sof. makrialSi
me da z. vaniliSma pirvelad CavwereT akvnis nana akvanis rwevis imitaciiT
(audiodanarTi, #96). saqarTveloSi mcxovrebma lazebma ki CemTvis aqamde
ucnobi nimuSi „okanwules vamela“ (saqaneladan ar Camovarde)
(audiodanarTi, #97) Camawerines _ bavSvs hamakSi arwev da ase umReri, rom
daiZinoso – ganmartavdnen sarfelebi. zogierTis cnobiT es calke nimuSia,
sxva cnobebiT ki nanis nawilia an saerTod arc imRereba (Cavwere 2014 w.).
Cemi azriT, es bavSvis daZinebasTan dakavSirebuli, magram mainc calke
musikaluri nimuSia. Tavisi sacekvao xasiaTiT igi ver jdeba akvnis nanebSi
da melodiuradac sakmaod gansxvavebulia.
lazuri folklori mdidaria bavSvTa mier saTqmeli nimuSebiT, Tumca,
aq mxolod im magaliTebze vsaubrob, romlis intonaciuri mxarec CemTvis
nacnobia.
„fisi miau bekatu“ (fisunia kata) (audiodanarTi, #98) _ bavSvs xelebs
saxeze moakidebinebdnen da Camousvamdnen orive loyaze. leqsis
damTavrebis Semdeg ki uRitinebdnen (Cavwere 2011, 2016 ww.). SesaZloa katis
moferebis drosac sruldebodes.
„kikiliki“ (yiyliyo) – (audiodanarTi, #99). es kikiliki viTom mamas
exmaureba da sad xar damalulio? ekalbardSio, ra gacviao? wiTeli
qalamanio, vin Cagacvao? bebiamo, vin giyidao? babuamo da a. S. es nimuSi
aiwona-daiwonaze sruldeboda (Cavwere 2014 w.).
samkurnalo simRerebi fiqsirebuli ar aris, magram nazi memiSiSs
biZamisis memed narakiZisgan axsovs, rom pilili batonebiani bavSvis win
aucileblad unda axmianebuliyo (CavwereT me da Tamaz gabisoniam 2010 w.).
pilils mWaxe xma aqvs, ase rom, monaTxrobSi ufro kavali unda
vigulisxmoT, Tumca arcerTi maTgani gavrcelebuli ar aris. sxvebs ki
`batonebis~ dros raime musikaluri qmedeba saerTod ar axsovT.
sakulto simRerebidan SemorCenilia kalendaruli nimuSi „wanaRani“
(„axali weli“). `axali wlis Rames bavSebi malulad akakuneben saxlis
karze da CaimRereben: „axali wlis Rames gaaReT fanjrebi, vinc Cven
76
arafers mogvcems, mas male gardaecvalos qmario“. Semdeg Tokze
mimagrebul abgas (CanTas) karidan an fanjridan SigniT Seagdeben, saxlis
qalebi am CanTebSi xils Caawyoben. amboben, rom is qalebi, romlebic
bavSvebisTvis sasurvel xils Caawyoben, maT TavianTi qmrebi Zalian uyvarT“
(sari, 2015a:757-758). samwuxarod am nimuSis musikaluri mxare CemTvis
ucnobia. narimas cnobiT, mamamisis h. helimiSis bavSvobis dros xofaSi
imRereboda wminda giorgisadmi miZRvnili simRerac (kraveiSvili, 2011:105).
rac Seexeba 2011 da 2012 wels Cems mier oCamCireli nazi sarahmedoRlisgan
fiqsirebul simReras `mWima mWims~ (anu wvima wvims), igi saxumaro simReraa
da ara amindis gasaavdrebeli.
tirils lazebi: „mgara, mgarini“-s uwodeben. `korecxala mgarini~ aris
„daTvliT anu moTvliT tirili“, `sersiTe mgarini~ – xmiT tirili,
`CelamureTe mgarini~ ki cremliT tirili (Tandilava z., 1972:40, 137).
Tandilavas azriT, daTvliT da xmiT tirili emsgavseba erTmaneTs:
`orive xmamaRla tirils gulisxmobs. gansxvaveba ki isaa, rom xmiT
tirilis dros musika, xolo daTvliT tirilis dros teqstia wamyvani.
xmiT tirilis Zala imaSia, rom misi samgloviaro melodia guls uCuyebs
da damswreT tirils hgvris. amitom kargi xmiT matirali did pativs
imsaxurebs. xmiT tirili xSir SemTxvevaSi imdenad musikaluria, rom es
gabmuli melodia simReras mogagonebT da igi gansakuTrebiT saintereso
xdeba musikaluri folkloris TvalsazrisiT, rac Seexeba moTvliT
tirils, motiralis mizani aq sulTan laparaki da misi saaqao
cxovrebasTan dakavSirebuli ambebis sajarod gadmocema warmoadgens (Sen
amdeni qoneba vis dautove mamaCemo da a. S.) motirali did adgils uTmobs
gardacvlili ojaxis wevrebisa da axloblebis gancdebisa da mdgo-
mareobis gadmocemas~. (Tandilava z., 1972:137-141). saSa xoravas cnobiT
glovis dros `kocxala~ gulisxmobda adamianis biografiis mimdevrobiT,
simReriT moyolas (Cavwere 2011 w.).
Cem mier sarfsa da gaRma lazeTSi sxvadasxva dros Cawerili
eTnoforebi miuTiTeben, rom tirilSi erTi dastiris sityvebiT, sxvebi
gaCerebulebi arian, mere sxva itirebs da danarCenebi gaCerdebian (Cavwere
2012, 2014 ww.). tirilis sxvadasxva saxeobebi, razec Tandilava miuTiTebs
(Tandilava z., 1972:137-141), dRevandel lazeTSi, savaraudod, ar Cans.
77
mTxrobelebi ver ganasxvaveben `korecxala da sersiTe mgarins~
erTmaneTisgan (Cavwere 2016 w.), Tumca asie kakabaZe tirils savaraudod
`korecxalaTi~ iwyebs (audiodanarTi, #100) da Semdeg gadadis `sersiTe~
anu xmiT tirilze. samagierod amaTgan mkveTrad ganasxvaveben `CelamureTe~
(cremliT) tirils, romelic, gavimeoreb rom usityvoa da saqme gvaqvs
aRgznebul deklamaciasTan.
„qorwilamde erTi an ramdenime dRiT adre gogos amxanagebi ikribebian,
mxiaruloben; axalgazrda gogonebi mRerian da horons cekvaven“
(bujakliSi, 2015d:591). qorwilisaTvis mzadeba vaJis saxlSi ramdenime dRiT
adre iwyeba... mamakacebi horons cekvaven, mRerian baladebs.
gonebamaxvilurad esityvebian erTmaneTs (iqve:592). rogoria am „baladis“
musikaluri saxe da saerTod, pirdapiri mniSvnelobiTaa es termini naxmari
Tu ara, ucnobia.
yuradRebas ipyrobs simRera „Tiramola“ (meore variantiT „heYamola“)
(audiodanarTi, #101). igi Tavisi genezisiT zRvaosnobasTan yofila
dakavSirebuli, Tumca bolo dros qorwils axlavs (Tandilava, 1972). igi
sursaT-sanovagis mosaTxovi simReraa, romelsac asruleben rogorc kacebi,
ise qalebi. SesaZlebelia Sesruldes sakraviTac. qalebi sufras gaSlidnen
da siZes gamocdidnen. mas moxarSul mamals daudebdnen da unda moepara.
mayrebi zurgs ukan modiodnen simRera „TiramolaTi“ da sanam simReriT
erTobodnen, siZe uceb stacebda xels mamals. sainteresoa, rom simRera
aris rogorc Turqulenovani, ise Sereuli _ Turqul-Wanuri (Cavwere me
2011 w., aseve memiSiSma da vaniliSma 2014 w.).
j. CxeiZe saqorwino ritualSi simRera `helesasac~ ganixilavs. misi
TqmiT `roca dedoflis mayrioni miuaxlovdeboda nefis ojaxs,
gaCerdeboda, moiTxovda saCuqars, ityoda `mola~ (Ruza) CavuSviTo da
daiwyebda “elesas” simReras. mayrioni manam ar moicvlida ezodan fexs,
sanam saCuqars (am SemTxvevaSi saklavs) ar miiRebda~ (CxeiZe 1973:139-140).
isicaa aRsaniSnavi, rom rosebaSvilis rveulSi `lazuri simRerebi. hasan
helimiSis SesrulebiT~ pirveli simReris saTauria `Tiramola-helesa~,
nimuSi helimiSis `helesaa~. rogorc Cans, zogjer `Tiramolas~ magier es
simRera sruldeboda, Tumca ratom, jerjerobiT gaugebaria. CxeiZe dasZens:
`sarfSi `helesa~ erTgundovania, iseve rogorc dasavleT saqarTvelos sxva
78
mxareebSi~ (CxeiZe, 1973:142). cxadia, aq mecnieri uzustobas uSvebs, radgan
simRera tradiciulad orgundovania aramarto lazur, aramed sxva
kuTxeebis folklorSic. rac Seexeba qorwilis mzareulis, maspinZlisa da
siZisadmi warmoTqmul leqsebs Soris misamRerad „helesa ialesa heYamoli
iasa isa heis“ ganmeorebas (bujakliSi, 2015d:594-595), amas wesiT adgili
cekvis dros unda hqonoda.
„wulo bozo“ (qalwulo) (audiodanarTi, #102), iseve rogorc „Wuta
nusa“ (patara rZali) (audiodanarTi, #103) imRereboda qorwilSi patarZlis
gamoyvanis dros.
qorwilis dRes diliT sasiZos mxridan xalxmravali jgufi
sapatarZlos ojaxisken miemarTeba. gzad gudastvirze ukraven, cekvaven,
axalgazrda biWebi yvirian (gamaioxu)“ (bujakliSi, 2015d:592). patarZlis
gamosayvani nimuSebis (audiodanarTi, #104) fiqsireba me da nazi memiSiSma
movaxerxeT.
bukakliSis TqmiT `qorwilis Ramis horonis msgavs mravalferovan
gasarTobebs Sorisaa poetebis paeqroba. TiTo-TiTo, or-ori an sam-sami
adamianisgan Semdgari qalTa da mamakacTa gundebi orstrofiani leqsebiT
epaeqrebian erTmaneTs. Sairobis Cveuleba, qemenCes TanxlebiT paeqroba,
romelimes damarcxebamde grZeldeba. zogjer SeiZleba es horonis
nacvladac Catardes“ (iqve:596). misi azriT `Tanamedrove qorwilebSi
zemoxsenebul ritualebs iSviaTad an saerTod ar vxvdebiT. SesaZloa,
gadavawydeT ufro gansxvavebul ritualebsac. am Cveulebebidan da
ritualebidan zogierTi ram soflebSi dResac sruldeba. ise 70-iani
wlebis Semdgom ki bevri folkloruli nimuSi daviwyebas mieca“ (iqve:598).
rac Seexeba simReras „aqeT WandaS oxori“ (aqaa wveulebis saxli)
(audiodanarTi, #105), sityvieri teqsti nazi memiSiSs TurqeTis Wanebis
nawerebSi unaxavs. iq erTi kupleti yofila da lazuri kulturis gavleniT
melodia TviTonve gaukeTebia Cavwere 2014 ww.).
sanam cekvebze gadavidode, aucilebelia simRerebis im formebis
aRniSvna, rasac q. lorTqifaniZe ganixilavs:
`„maniebi ZiriTadad qemenCes, gudastvirisa da qavalis (salamuri)
TanxlebiT, horonis cekvisas an mosaubreTa Soris damRerebuli, Turqus
formiT sruldeba.
79
`aTma~ (laz. gebiiafa): mRerian qemenCesa da gudastviris TanxlebiT,
qorwilebSi horonis cekvisas, nadis dros. Semsruleblebi or jgufad
iyofian. erTi jgufi improvizaciulad strofs Txzavs. meore jgufi ki am
gamoTqmul strofs imeorebs.
aTma Sepasuxeba: esec improvizacias efuZneba. didad afaseben im pirebs,
romelTac pasuxis gacema sxartad, winaswari momzadebis gareSe SeuZliaT.
or jgufs Soris mimdinare es warmodgena-paeqroba efuZneba ori adamianis
ostatobas.
aTmas mTavari daniSnuleba damswreTa garToba da drois sasiamovno
gatarebaa. aq damarcxeba tragediad ar aRiqmeba.
winaswar aravin icis, Tu rogor damTavrdeba paeqroba. es nawilobriv
damokidebulia msmenelTa SeZaxilebsa da aplodismentebze. sabolood,
Sedegisda miuxedavad, orive mxare mainc kmayofili rCeba (lorTqifaniZe,
2015:583-584).
gebiiafas dros dasaSvebia bilwsityvaobac. Tumca, akrZalulia
metoqisa da misi ojaxis Rirsebis Semlaxveli sityvebis gamoyeneba. esaa
umniSvnelovanesi wesi“ (iqve:584).
samwuxarod, statiaSi ganmartebuli ar aris „Turqus forma“. aTma
Sepasuxebas, Tavad Sevswrebivar, rodesac 2014 wels arhavis r-nis sof.
sideres mkvidri ilhan gurqanisa (kasabiSi) da sarfel nazi memiSiSs Soris,
Tumca es ara desTani, aramed Sairi iyo (audiodanarTi, #106).
Wanur cekvebze uaRresad mniSvnelovania ismail bujakliSis statia
„lazuri xalxuri cekvebi - horonebi“. sityva `horoni~ misi TqmiT
Turqulia (bujakliSi, 2015b:523). igi aRniSnavs, rom, rizedan giresunis
CaTvliT, cekvis Tanxlebad qemenCes iyeneben, Caielidan aRmosavleTisken ki
(mag. xofa, fazari) _ gudastvirs (iqve:524). es mosazreba mcdaria, radgan
viwesa da artaSenis raionebSic (anu xofidan Caielamde farglebSi)
Cagviweria qamanCaze sacekvao nimuSebi, iseve rogorc internetresursebSi
aris rizes „horonic“ gudastviris TanxlebiT. gvxvdeba omer asanis cnobac
xofaSi zurnis dakvris Sesaxeb (citirebulia iqve:524), magram masze
mogvianebiT SevCerdebi.
sainteresoa, ra kriteriumebiT ganasxvavebs ismail bujakliSi Wanebis
mier xmarebulsa da SavizRispireTis qamanCas erTmaneTisgan, rodesac
80
aRniSnavs maT Soris gansxvavebas, rogorc melodiis, ise dakvris formisa
da agebulebis TvalsazrisiT (iqve:525). meorec, lazebic Savi zRvis
arealSi cxovroben da amitom dakonkreteba aucilebelia. albaT, qamanCis
`SavizRvispirul~ variantSi Cveulebrivs, mrgvalmuclian oTxsimian sakravs
gulixmobs.
bujakliSi axsenebs baTumi_xofa_Cxalas samkuTxedSi Sesrulebuli
`horonebis~ gansxvavebulobas sxva horonebTan (iqve:527). sainteresoa, am
samkuTxedSi aWarac igulisxmeba Tu ara? baTumis xsenebisas mxedvelobaSi
aWaruli `Wiboni~ unda hqondes, radgan sarfis qarTul nawilSi
gudastviri didi xania, rac aRar gamoiyeneba. Cxalas xeoba borCxis
raionSi Sedis da Tu samkuTxedis saxiT warmovidgenT, maSin Cxaladan
baTumisken mimavali gza aucileblad aWarul soflebze gadis.
`dRes rizesa da trapizonSi horonebis Sesruleba gudastviris
Tanxlebis gareSe mxolod religiuri faqtoridan gamomdinareobs“
(iqve:528). rogorc zeviT aRvniSne, internetsivrceSi `gudas~ TanxlebiT
Semxvedria rizes „horonebi“, amgvarad avtoris msjeloba safuZvels
moklebulad mimaCnia.
statiaSi didi adgili uWiravs cekvebis saxelwodebebs. ``horonis~
saxelwodebebad gvxvdeba individualuri, naTesauri jgufebis da
geografiuli saxelebi (iqve:529), magaliTad `faaCquli~, `wariSka~ da a.S.
`cekva xandaxan erT saaTze mets grZeldeba, wreze mocekvaveni xSirad
iRlebian, daRlilebs axlebi cvlian, ar icvleba mxolod `tulumze~
(avtori ase wers _ g. k.) damkvreli, romelsac fuls udeben `tulumis~
jibeSi (erqomaiSvili, 2009:368).
Wanur musikaSi gvxvdeba Semdegi sakravebi: Casaberebi – pilili, kavali,
gudastviri da xemiani qamanCa.
erTxmiani Casaberi sakravebia pilili da kavali.
pilili (suraTi, #3) sarfSi gavrcelebuli instrumentia. pililis
(videodanarTi, #12) ori saxeoba arsebobs, swori da bologafarToebuli.
misi ostatis, ilia abduliSis (1922-2010) TqmiT, sakravi mzaddeba didgulis,
bambukis, tyemlis an Txilisgan. amJamad popularuli ufro bambukia,
vinaidan damzadeba advilia. sakravi Semodgomaze mzaddeba (sazogadoebrivi
mauwyeblis radio, qeTevan mumlaZis gadacema `sarfSi napovni sakravi~
81
14.04.1988). mis Tavs abduliSi `wipils~ uwodebda, rosebaSvils ki `wivilis~
saxeliT aqvs moxseniebuli (rosebaSvili, 1975:30). abduliSi aRniSnavda, rom
wipili axla bambukisaa, magram, adre bambukis sarfSi ararsebobis gamo
babuamisi wipils didgulasgan akeTebda. „didgula gaxmeboda, fuWdeboda,
bambuki ki magaria, vWridi da qarSi vaSrobdi. wipilis gakeTeba Zalian
Znelia. sakravs zogjer erT saaTSi, zogjer ki erT dReSi vakeTeb~ (q.
mumlaZis gadacema).
eTnolog giorgi garayaniZis TqmiT wipils aTlili aqvs ena, romlis
saSualebiTac Cabervis dros irxeva sakravis lulaSi moTavsebuli haeris
sveti. Rero tyemlis an didgulas xisagan damzadebuli 25-30 santimetri
sigrZis milia, romelzec 5-7 naxvretia gakeTebuli. pililis sasurvel
JReradobas sakravis sigrZe gansazRvravs (garayaniZe, g. 2008:75).
konstruqciiTa da akustikuri TvisebebiT igi ar aris primitiuli
sakravi. piriqiT, igi Casaberi sakravis maRalganviTarebuli formaa,
miuxedavad imisa, rom gudastviris erT-erTi mTqmelis lulas warmoadgens
(rosebaSvili, 1975:30). pililis lulas qveda mxridan – zeda or Tvals Sua
Tvali ara aqvs. es garemoeba kidev ufro sarwmunos xdis am sakravis
siaxloves gudastvirTan (iqve). abduliSis TqmiT, pililze Sesasrulebeli
yvela melodia saWibonea da xalxi mas Zvelad Wibonze asrulebda
(samsonaZe, 2005), Tumca rosebaSvilis TqmiT pililis `repertuari da masze
intonireba radikalurad gansxvavdeba Wibonisagan~ (rosebaSvili, 1975:31).
aqve unda aRvniSno, rom sarfsgaRma mcxovrebi lazebis umetesoba `Wibons~
`gudas~ uwodebs da sityva `Wiboni~ maTTvis ucnobi terminia (CavwereT me
da memiSiSma 2014 w.).
amgvarad 1975 wels rosebaSvili pilils gudastviris nawilad
miiCnevda (iqve:30), magram 1988 wels pirveli arxis radios Jurnalist
qeTevan mumlaZesTan interviuSi acxadebs „dRevandlamde, pililis msgavsi
sakravi saqarTvelos arcerT regionSi fiqsirebuli ar aris. unda
vifiqroT, rom es aris lazuri sakravi. rac Seexeba mis uZvelesobas, esec
udavoa. marTalia, mas aqvs ena, romelic ar aris damaxasiaTebeli da ar
aris uZvelesi warmoSobisa, magram, niSandoblivia, rom kolxeTis
dablobze aris gavrcelebuli, igive qobuleTis aWaraSi, da
araoficialuri cnobebiT, samegreloSic, e. i. saerTod kolxeTis
82
dablobzea xis sayviri. pilili masze mcire zomisaa, magram formiT
emsgavseba. es sakravi imeorebs amJamad aWaraSi gavrcelebul zurnad
wodebul, me vfiqrob, yofil sayvirs“ (mumlaZis xsenebuli gadacema).
pililis xma mWaxea. masze ikvreba rogorc instrumentuli hangebi, ise
simRerebic (audiodanarTi, #107).
specialuri literaturis mixedviT, i. abduliSisTvis pilili,
kavalTan da gudastvirTan erTad, babuamiss, xofel osman abduliSs (1863-
1948) uswavlebia, magram, igi ZirZveli lazuri instrumenti ar unda iyos,
vinaidan:
• TurqeTis lazebisTvis, maT Soris musikis SemkrebTaTvis, es sakravi an
sruliad ucnobia, anda mxolod ilia abduliSi axsendebaT, maSin, rodesac
sxva sakravebi (`guda~, qamanCa) lamis TiTqmis yvela Wanur sofelSi
fiqsirdeba;
• arc batoni ilias Txrobidan, arc CxikvaZis naSromebidan da arc Cem mier
gamokiTxuli eTnoforebidan pililze ilia abduliSis garda TviT sarfSi
sxva damkvreli (Tu ar CavTvliT abduliSis moswavleebs) ar fiqsirdeba.
CxikvaZe imasac miuTiTebs, rom bolo periodamde am sakravs Tavad lazebic
ki ar icnobdnen (CxikvaZe, 1980:46).
• sakravebis damzadeba-dakvra ZiriTadi xeloba arc ilias babuisTvis unda
yofiliyo, vinaidan moxuc sarfelTa mexsierebaSi osmani rkinis
damuSavebis ostati da sameurneo iaraRebis mkeTebeli iyo, mis mier
gakeTebuli sakravebi ki arc unaxavT (Cavwere 2015, 2017 ww.). osmani,
romelic sarfelTa TqmiT xofidan iyo gamoqceuli da Tavi sarfs Seafara.
zurab vaniliSis TqmiT sarfelebs osmanis xeloba ise moswonebiaT, rom
misi CasiZeba gadawyvites (Cavwere 2014-2015 w.). aqedan gamomdinare, mas
SeeZlo pilili Tavadac Seeqmna;
• ufrosi Taobis ostatebma avni vaniZem da nodar kakabaZem mxolod bolo
25-30 wlis win daiwyes pililis gakeTeba da maTac ilia abduliSisgan unda
eswavlaT (Cavwere 2011, 17 ww.);
• pililis bologafarToebuli saxeoba, romelic abduliSs wminda
lazuri egona, sinamdvileSi rogorc ucxoelma eTnomusikologebma auxsnes
(ucxoelebs, romelTa vinaobac ar daakonkreta, ase uwoda) zurna yofila,
83
`bolo gadauWeri da lazuri maSin iqnebao~ (`aWaris televizia~ inga
xalvaSis saavtoro gadacema `scena~, 2008).
• abduliSs pilili, iseve, rogorc kavali, saqonlis mwyemsvis dros
uswavlia, arada WaneTSi, Turqebis Semosvlis Semdeg mainc, saqonlis
mwyemsebad da masTan dakavSirebuli sakravebis damkvrelebad ufro metad
xemSinebi (muslimani somxebi) gvevlinebian, raSic araerTxel
davrwmunebulvar gaRma WaneTSi eqspediciebisas. sarfsgaRma lazebi kavals
xemSinebis sakravs uwodeben da miuTiTeben, rom lazebi maincdamainc ar
etanebodnen (CavwereT me, memiSiSma da vaniliSma 2014 w.), pilili ki, umetes
SemTxvevaSi, arc smeniaT, vinc ki icoda, is abduliSs asaxelebda (igive
Camwerebi);
• sarfelebis varaudi pililis odesRac SesaZlo arsebobis, Semdgom
gaqrobisa da osman abduliSis mier misi aRorZinebis Sesaxeb (Cavwere 2015,
2017 ww.) safuZvels moklebulia. maSin rodesac lazur gudastvirze
erTxmianobis xvedriTi wili izrdeba, am fonze aralogikuria erTxmiani
sakravis dakargva;
• davubrundeT im Sexedulebas, romlis mixedviTac pilili gudastviris
nawilia. rogorc mumlaZis xsenebul gadacemaSia naTqvami, ilias babuis
gakeTebul pilils 5 Tvali hqonda; am dros cnobilia, rom gudastviris
erTi dedani aucileblad xuTTvliania, anu pilili gudastviris erT-erTi
dednisagan gakeTebuli SeiZleba iyos. aq saubaria swor pililze, magram
xom arsebobs pililis meore saxeoba, bologafarToebuli pilili?
aucileblad unda movixmo citata omer asanis wignidan „pontos kultura“.
„amboben, rom Zvelad xofaSi ukravdnen gudastvirsa da zurnas, magram es
ikrZaleboda religiuri TvalsazrisiT“ (citirebulia bujakliSi, 2015b:524).
Tu ilias babuis xofelobasac gaviTvaliswinebT, advili SesaZlebelia,
bologafarToebuli pilili zurnisgan gakeTebuliyo;
• rac Seexeba sakravze Sesrulebuli nimuSebis musikalur mxares: faqtia,
rogorc bologafarToebul, ise swor pililze Sesrulebul
instrumentuli Tu sasimRero hangebi ufro mkveTrad `aziuri~ ieris
(melizmebi, gadidebuli sekunda) mqonea, vidre simReris SemTxvevaSi.
84
rogorc Cans, pilili ZirZveli Wanuri sakravi ar unda iyos, Tumca is
ki naTelia, rom dRes es sakravi sarfis musikaluri folkloris nawilad
da saxed aRiqmeba.
aqve unda movitano abduliSis q. mumlaZisTvis naTqvamic: „gasul wels
kolxobaze Camosuli iyo TurqeTidan lazi kaci, me damainteresa, vkiTxe da
miTxra, aseTi Cvenc gvaqvs, Cvenc vukravT da es sakravi mxolod lazebSiao“
(xsenebuli gadacema, 1988). mecnieruli TvalsazrisiT, sando ar aris erTi
kacis cnobebze dayrdnoba, miT umetes, rom TurqeTis lazebSi arc Cveni
eqspediciebisas da arc sxva masalis gacnobisas pilili ar Segvxvedria
(gansxvavebiT kavalze Sesrulebuli TiTo-orola nimuSisagan). SesaZloa
ilias xsenebulma Wanma ilias pilili da gaRma lazeTSi arsebuli kavali
erTnairi agebulebisa da erTnairi Tvlebis gamo erTi da imave sakravebad
mieCnia. bawaSi CemTan saubarSi 2011 wels ambobda, rom mamamisi pilils
amzadebda, Tumca aqac albaT kavali unda vigulisxmoT. akatis cnobiT
pilili arc TurqeTSi gvxvdeba (piradi saubari 2016 w.).
pilili nawilobriv aWaraSia gavcelebuli (garayaniZe, g. 2008:75)
SeiZleba aq sof. sarfs gulisxmobdes. yovel SemTxvevaSi, aWarul
folklorSi aseTi sakravi ar dasturdeba.
kavali/qavali (suraTi, #4) kamparisgan, anu didgulasgan keTdeboda.
foTlebis axali amoyris dros, gamwvanebis periodSi tyavi kargad
Zvreboda da didgulas guli kargad gamodioda. kavals daaxloebiT 5, 7
Tvali unda hqondes. am sakravs ufro metad xemSinebi iyeneben, vinaidan igi
Cobanebis anu mwyemsebis sakravs warmoadgens (Cavwere me 2011 w. da memiSiSma
2014 w.). amis miuxedavad, rogorc Cans, lazuri desTanebic ikvreba
(audiodanarTi, #108).
marTalia, lazur folklorSi zurnaze dasakravebi jerjerobiT ar
Segvxvedria, magram am instrumentis arsebobaze Wanuri zepirsityviereba
miuTiTebs (memiSiSi, 2015:573; Tandilava, 1972:110). sainteresoa, lazuri
gamoTqmac: „gogos Tavis nebaze Tu miuSveb, medoles, an mezurnes gahyvebao“
(abaSiSi, 2015:560). zurnisgan gansxvavebiT, dolze dasakravebi gvxvdeba
(CxikvaZis CanawerebSi), Tumca nimuSTa nawili uTanxleboa, nawilze ki
aWaruli simRerebia warmodgenili.
axla mravalxmian sakravebs: qamanCas, `gudasa~ da `ostvinons~ vexebi.
85
gudastvirs, rogorc araerTgzis aRvniSne, lazurad `guda~ (suraTi,
#5) ewodeba. gudastviris salamurebi `nav~-Si ideba (CavwereT me da
memiSiSma 2014 w.). igi CimCiris an kamiSisaa (CimCiri – bza, Tandilava a.,
2013:835; kamiSi – bambuki, iqve:356). Casabers `Soroni~ an `dudula~ hqvia da
savaraudod, CimCirisgan mzaddeba. gudastviris dednebi kamparasgan
(didgula) keTdeba da `opinaSe~ hqvia (CavwereT me da memiSiSma 2014 w.).
opinaSe ara, magram `opirinaSe~ TandilavasTan salamurad aris
ganmartebuli (Tandilava, 2013:648). `Soroni~ bawaSis TqmiT suliers, xolo
dudula ki filolog naTia foniavas TqmiT (piradi saubrebi 2016 w.) _
Tavians (dudi – Tavi) niSnavs. ucnauria rom opinaSes bawaSi xemis da
sapentelas mniSvnelobiT ganmartavs (Cavwere 2016 w.). gudis tans guda
ewodeba (CavwereT me da memiSiSma 2014 w.). igi qeCis anu Txisgan mzaddeba,
Tumca SeiZleba batknisgan gakeTebac. batkani, anu Suroni 7-8 Tvisa unda
iyos. gudastvirisG Sesamoseli silamazis mizniT keTdeba. saerTodac am
morTulobis qveS lazuric `gudac~ iseTive TeTria, rogorc, sxva
kuTxeebis gudastvirebi. `guda~ adre morTulobis gareSe iyo (CavwereT me
da memiSiSma 2014 w.).
zamTarSi gudis gamoSroba xdeba Semdegnairad: batkanis tyavs nacars
ayrian, Semdeg Tmebs aclian da damzadebis procesic iwyeba. gudas CrdilSi
aSroben, mze ar miecxunos (CavwereT me da memiSiSma 2014 w.). `Tulumi
Sedgeba Txis tyavis gudisa da mis ZirSi Camagrebuli lerwmis ori
stvirisgan, rezonansis mosamateblad stvirebis boloze damagrebulia
cxovelis rqa~ (Gold, 1972:3-4).
aWaris msgavsad lazeTSic scodniaT sabavSvo gudastvirebis keTeba, am
SemTxvevaSic ZiriTadi masala Txisaa, romelic 1 wlisa unda iyos
(CavwereT me da vaniliSma 2014 w.).
WanebSi gudastviri erTaderTi sakravia, romelmac Cveneburebis
folklorSi dRemde SeinarCuna qarTuli mravalxmianoba (audiodanarTi,
#109). igi SenarCunebulia, ara marto musliman lazebSi, aramed qristian
`pontoel berZnebSic~ (audiodanarTi, #110-111).
Zalze sayuradReboa goldis dakvirveba: `TurqeTis aziur nawilSi
gudastvirze mxolod lazebi da qarTvelebi ukraven. Trakieli Turqebisa
da balkanelebisgan gansxvavebiT, romlebic gaidaze ukraven, kavkasiaSi
86
Tulumi struqturulad unikaluri instrumentia. balkaneTsa da dasavleT
evropaSi gudastvirze mxolod burdonul mravalxmianobas asruleben,
Tulumze ki SesaZlebelia ori damoukidebeli, mobiluri bgeraTrigis
Sesruleba~ (Gold, 1972:4). iqve agrZelebs, rom `Tulumis erT stvirze
sruldeba melodia, xolo meoreze xdeba ori bgeris _ tonikisa da
dadablebuli meSvide safexuris swrafi monacvleoba, rac qmnis melodiur-
perkusiul efeqts. zogjer meore xma melodiasTan unisonSi JRers~ (iqve:4).
goldi gudastvirze dakvris process Semdegnairad aRwers `Tulumi
ZiriTadad gamoiyeneba, rogorc cekvis an simReris Tanmxlebi sakravi.
instrumentalisti/vokalisti gudas haeriT avsebs, simReris dros stvirs
loyaze idebs, raTa haeri gudidan ar gaeparos. amgvarad, gudaSi rCeba
mTeli strofis akompanirebisaTvis saWiro raodenobis haeri, xelaxali
Cabervis gareSe. Sedegad, viRebT erTgvar samxmian vokalur nawarmoebs:
momRerali mReris da, paralelurad, Tulumis erT stvirze melodiis
variants asrulebs, meoreze ki – kontrapunqts~ (iqve).
marTalia, lazur da, Sesabamisad, pontos berZnuli gudastviris banSi
umetesad I da VII safexurebi JRers (videodanarTi, #13), magram mogvepoveba
magaliTebi, rodesac bani sam anda oTx safexursac moicavs. am dros zeda
xma aJRerebs mxolod or bgeras, anu bani da zeda xma poziciebs icvlian
(audiodanarTi, #112).
rac Seexeba gaidas. zogadad saberZneTSi arsebobs gudastviris ori
saxeoba: es aris `Gayda~/`Gaida~ (gaida), romelic saberZneTis garda
gavrcelebulia evropis sxva qveynebSic da pontos berZnebis `Tsabouna~
(`cabouna~). `Gaida~-s (suraTi, #6) aqvs grZeli sabane lula, igi mxolod
erT bgeras gadmoscems. misi funqcia dasakravebis sayrdeni tonis ori
oqtaviT qveviT aRebaa (videodanarTi, #14-15). es sakravi, saberZneTis garda,
gavrcelebulia SotlandiaSi, bulgareTSi. am sakravze aJRerebuli
dasakravebis kilo maJori an minoria. `Gayda~ qarTul musikalur
folklorSi (maT Soris arc lazebTan) arc gvxvdeba, gansxvavebiT
`Tsabouna~-sagan, romelic qarTuli tipis sakravia (videodanarTi, #16) da
masze ara zogadad berZnebi, aramed `e. w. pontoeli berZnebi~ ukraven. mec
masze SevCerdebi.
87
Wanur `gudaze~ dRes Tvlebis raodenoba orive mxares xuTia anu 5/5-ze,
magram rogor iyo uwin? pontouri gudastviris, anu `cabounas~ mixedviT
SeiZleba aRdges lazuri gudastviris Zveli saxe. Tuki Wanur gudastvirze
Tvlebis raodenoba 5/5-ia. pontour gudastvirze Tvlebis raodenoba aris
rogorc 5/5, iseve 1/5 da 3/5 (suraTi, #7).
uaRresad Rirebulia klarji emrula qesqinqurTis cnoba. misi mama
huseini, romelic cnobili meakordeone iyo, ukravda aseve kavalsa/yavalsa
da gudastvirzec. `Tulums 5/5 Tvali hqonda, magram lazuri Tu gindoda,
erT TerefSi (anu erT mxares) 2-3 Tvals `gaagdebdnen~ anu gasanTlavdnen _
gadmogvcems emrula (Cavwere 2016 w.).
Tu mxedvelobaSi miviRebT pontos berZnebis, anu gaberZnebuli
trapizoneli lazebis gudastvirebs (1/5 da 3/5), da amas davumatebT imasac,
rom pontoeli berZnebis zogierT dasakravSi mravalxmianoba ufro
dominirebs, vidre lazur nimuSebSi, es aSkaras xdis im faqts, rom Zveli
Wanuri gudastviris Tvlebi unda yofiliyo an 1/5, an 3/5. rogorc Cans,
mravalxmianobis degradaciis dros moxda gudastvirze Tvlebis
raodenobis gatoleba, magram zogjer mainc xdeboda Tvlebis amoqolva, anu
5/5-ian gudastvirze miiReboda 3/5-i raodenoba. Tvlebis amoqolva iyo
gardamavali periodi 3/5-idan 5/5-ze gadasvlisa. Tvlebis datolebam
mravalxmianobis xvedriTi wilis Semcireba gamoiwvia. aqedan gamomdinare,
pontos berZnebma SeinarCunes Zveli lazuri gudastviri. SesaZlebelia
SenarCunebuli iyos vokaluri mravalxmianobac. maTi didi nawili 1920-iani
wlebidan saberZneTSi cxovrobs, xolo vinc darCa, gamuslimanda.
Wanur gudastvirze ukraven xemSinebic. gavimeoreb, rom isini an
musulmani somxebi arian, an gasomxebuli lazebi, Tumca lazebTan erTad
cxovroben da lazur musikas asruleben (videodanarTi, #17).
Tuki `gudaze~ dasakravebi, araqarTuli melizmatikisa da erTxmianobis
dominirebis miuxedavad, qarTuli xalxuri mravalxmiani musikis
kanonzomierebebs efuZneba, amaves ver vityviT qamanCaze, romlis hangebic
paraleluri kvartebis daRmavali moZraobiT Cveni musikis normebs sakmaod
Sordeba (audiodanarTi, #113; sanoto danarTi, #5). paraleluri kvartebis
siWarbe gansakuTrebiT, sakadanso saqcevebSia TvalSisacemi. paraleluri
kvartebis siWarbes sakravis kvartebiT awyoba unda iwvevdes. aRsaniSnavia,
88
rom zogierT TuSur dasakravSi garmonze zeda xmebSi paraleluri
kvartebis JReris faqtebi (audiodanarTi, #114-115), marTalia, es ar aris
imdenad xSiri, rogorc qamanCaze Sesrulebul lazur nimuSebSi, magram
mainc yuradsaRebia.
qamanCa (suraTi, #8) ramdenime xisgan mzaddeba. sakravis wina nawili
naZvisaa, danarCeni ki _ muxis, TuTis an kedris. simebi, sazis simebis
msgavsad foladisaa. simebs, savaraudod, `doqusdafa~ an `Telefe~ hqvia
(CavwereT me da vaniliSma 2014 w.) bawaSis cnobiT (Cavwere 2016 w.)
`doquzdafac~ da `Telefec~ Turquli sityvebia, `doqusdafa~ _ mosaWers,
`Telefe~ ki mavTuls niSnavs. xemi cxenis Zuisaa. moqlonebs eZaxian
`burgis~, `ujis~ (yuri), an `aiaRis~ (CavwereT me da vaniliSma 2014 w.).
`aiaRic~ Turqulia da lazurad gewifus, gedgus niSnavs (gedgu _ dadgma
(diumezili, 2009:302; dadgma, dabijeba, Tandilava a., 2013:732). joraks
uwodeben `guruns~, lazurad hqvia „vir“. simebis damWers `semers~ uwodeben
da misi qarTuli Sesatyvisia unagiri simebis qveviT yaliSi, anu sayeloa
(kravati) moTavsebuli. Jelesebur siTxes, razec xemis Zuas usvamen, kevis
fisi hqvia, sakravis simebze mas ar gausvamen, mxolod xemze xmaroben. Tavad
gasasmels lazurad „golosvaSe“ ewodeba (CavwereT me da memiSiSma 2014 w.).
golosvaSe ara magram golosvinu ganmartebulia, rogorc Camosma
(Tandilava a., 2013:152). sakravs didi naxvretebi xmis gamocemisTvis aqvs
(CavwereT me da memiSiSma 2014 w.).
akati qamanCis aRweras amgvarad iZleva: „regionSi dasaxlebuli
berZnulenovani mosaxleebi da saberZneTSi mcxovrebi xalxi
SavizRvispireTidan, qamanCas, aseve, uwodeben liras. Savi zRvis qamanCas
sami simi aqvs. dRes simebi keTdeba metalisgan, Tumca warsulSi zeda 2
simi nawlavisgan mzaddeboda. Sua simi nawlavisaa, xolo maRali
warmoadgens oqros Zafs (Cihanoğlu, 2004:242; citirebulia akati, 2015:364).
zeda or sims aseve uwodebdnen wminda simebs~ (akati, 2015:364).
iSviaTad, zog adgilebSi qamanCas SeiZleba oTxi simic hqondes, `magram
xalxs am damatebiTi simisaTvis axali saxeli ar Seurqmevia. rogorc
vxedavT, samsimian qamanCas erTi tonika aqvs, xolo oTxsimiani qamanCa ori
tonikis misaRebadaa damzadebuli da, Sesabamisad, Semsrulebels SeuZlia
erT qamanCaze ori sxvadasxva tonika gamoiyenos. Savi zRvis qamanCaze
89
mjdomare da mdgomare poziciebSi ukraven. swor dablobze masze dakvra
SesaZlebelia siarulis drosac“ (akati, 2015:365).
gaugebaria Tu rogoria es oTxsimiani sakravi; mas mxolod erTi simi
aqvs damatebuli Tu igi mrgvali muclis mqonea? aseve gaugebaria
ortonikianobis sakiTxic. saerTod sifrTxile gvmarTebs qamanCis
damzadebis teqnikasa da nawilebis saxelwodebebze, im monakveTebSi, sadac
avtori arsad ar ambobs, Tu romel tomebSi gavrcelebuli qamanCa aqvs
mxedvelobaSi.
qamanCis gamkeTebels kargi smena unda hqondes. xe foTlebis
gamosvlamde unda moiWras. xis masala uwylo unda iyos, ramdenadac
gaxmeba moWrili xe, imdenad ufro kargia. masala mSral adgilze unda
inaxebodes (CavwereT me da vaniliSma 2014 w.).
SiSman ilmazis cnobiT, qamanCas patara, skolamdeli asakis
bavSvebisTvisac ki akeTebdnen. aseT sakravze mxolod martivi hangis dakvra
SeiZleboda. qamanCas bavSvobidanve ukravdnen (CavwereT me da vaniliSma 2014
w.). emin ozeri igonebs - `qorwilebSi mxrebze damisvamdnen, vukravdi da
fuls mawepebdnen Sublzeo~. misive mogonebiT, simindis Reroze Zafebs
gaabamdnen da piriT daukravdnen. am Reros namdvili xma ki ar hqonda, es
saTamaSo iyoo (CavwereT me da vaniliSma 2014 w.).
sainteresoa qamanCis Wanuri saxelwodeba. sarfeli lazebi mas dRes
`Wilils~ uwodeben (Cavwere 2011 w.). es termini, iseve rogorc qamanCis
nebismieri lazuri Sesatyvisi ucnobia TurqeTSi mcxovrebi WanebisTvis, am
dros axsovT gudastvirisa da misi nawilebis lazuri saxelebi. ufro
metic, Wilili arc Zvel literaturaSi gvxvdeba, mis magivrad naxsenebia
`qemenCe~ (diumezili, 2009; Tandilava, 1972; vaniliSi, 1964). qemal narakiZis
cnobiT, mamamisi, qamanCaze damkvreli (lazurad qemenCeji) sarfeli memed
narakiZe am sakravs lazurad `qemenCes~ uZaxda, `Wilils~ ara. (Cavwere 2016
w.). zogierTi eTnofori mas qemaned moixseniebs, magram arc qemanea Wanuri
sityva. marTalia, w. bawaSis biZebi (warmoSobiT arhavis raionidan) qamanCas,
lazuradac `qemenCed~ ixseniebdnen, Tumca zogjer `Wililsac~ axsenebdnen
(Cavwere 2016 w.). rogorc Cans, qamanCas `Wilili~ bolo xanebSi daerqva, da
isic saqarTveloSi mcxovrebi Wanebisgan.
90
aq mivadeqi mTavar saTqmels. aris Tu ara qamanCa qarTuli sakravi? misi
wyoba (kvartebisgan Semdgari) da masze Sesrulebuli orxmianoba
(videodanarTi, #18) qarTuli xalxuri musikaluri kulturisTvis ucxoa.
aRsaniSnavia isic, rom lazebis garda es sakravi saqarTvelos arc erT
sxva kuTxeSi ar dasturdeba.
gasarkvevia instrumentis lazeTSi moxvedris gza da dro. faqtia,
gaberZnebuli Wanebic am sakravze ukraven (audiodanarTi, #116). mecxramete
saukunis mogzauris karl koxis mier naxsenebi `citra~ da `gitara~
(mamacaSvili, 1981:198, 199) qamanCa unda iyos, radgan simebiani sakravebidan
lazeTSi mxolod es instrumentia gavrcelebuli.
1910-20-iani wlebiT unda TariRdebodes suraTi, romelzec h. helimiSi
qamanCaze ukravs. am suraTiTa da diumezilis masaliT mtkicdeba, rom
gasuli saukunis dasawyisSi es sakravi ukve gvxvdeboda, Tumca misi
gavrcelebis miaxloebiTi TariRis dadgena, jerjerobiT ar SemiZlia. rac
Seexeba mis warmomavlobas, vinaidan Turqul musikaSi es sakravi ar
fiqsirdeba, safiqrebelia rom igi an saberZneTidan (bizantiis imperiidan)
iyos Semosuli, anda rogorc pirad saubarSi w. bawaSi varaudobs, lazuri
qamanCa berZnuli lirisa da qarTuli Wianuris nazavs warmoadgendes.
aqve unda vupasuxoT kiTxvas, aris Tu ara WaneTSi gavrcelebuli
qamanCa msoflioSi cnobili qamanCisnairi? sazogadod qamanCas ori
nairsaxeoba gaaCnia. esenia: `aRmosavluri qamanCa~ (romelic gavrcelebulia
TurqeTSi, azerbaijansa da sxva regionebSi) da e. w. `lazuri qamanCa~.
berZnebi mas `pontour liras~ uwodeben, radganac masze pontoeli
berZnebic ukraven (videodanarTi, #19). Cem xelT arsebuli masalis
mixedviT Turqebi am sakravze ar ukraven.
lazuri modeli mniSvnelovnad gansxvavdeba sakuTriv `aRmosavluri~
qamanCisagan. Tu lazuri Wilili aris brtyeli, mogrZo formis mucliTa da
mokle tariT, Turquls grZeli tari da mrgvali muceli gaaCnia; Tu
Wanurs swori joraki aqvs, aRmosavlurs es momrgvalebuli saxiT gaaCnia.
Tu Wanuri qamanCa samsimiania, Turquli 3-4 simiania. gansxvaveba, Sesabamisad,
JReradobaSic gamoixateba. qamanCis `aziuri~ varianti ufro solo sakravia
(masze muRamebs ukraven), xolo lazuri (igive pontouri) ki saTanxlebo
(kraveiSvili, 2011:127).
91
internetSi ganTavsebuli videoebze dayrdnobiT vfiqrobdi, rom
lazuris joraki swori iyo, riTac iqmneboda samive simis erTad aJRerebis
SesaZlebloba; Tumca 2014 wlis eqspediciebma gamoavlina, rom lazursac,
sxva qamanCebis msgavsad TaRovani joraki gaaCnia, ris gamoc erTdroulad
(violinos msgavsad) mxolod ori simis aJRerebaa SesaZlebeli.
Tavad sityva `Wilili~ Wanuria da metyvelebaSi farTod gamoiyeneba.
sityvis ganmarteba aseTia – dardi ar gqondeso. sarfelebi ixsenebdnen,
rodesac raime ar gamogvividoda, ufrosebi gvetyodnen, ar idardoTo, am
dros sityva Wilils axsenebdnen da Tan mkerdze xels gaisvamdneno
(Cavwere 2016 w.).
sabakalavro diplomSi mqonda afxazuri afxarcas, aseve Wianurisa da
qamanCis Sedareba damzadebis wesebisa Tu funqciis mixedviT (kraveiSvili,
2011:133-134). es sakravebi erTmaneTs marTlac hgavs, ufro metic, w. bawaSis
azriT, Wanuri qamanCa `aRmosavluri qamanCisa~ da qarTuli `Wuniris~ nazavs
unda warmoadgendes. sayuradRebo varaudia, Tumca isic faqtia, rom
lazeTis mosazRvre kuTxeebSi (Tundac aWaraSi) Wianuri ar gvxvdeba.
arayiSvilma daafiqsira guruli Wianuris wyoba, magram es sakravi arc
guriaSia gavrcelebuli.
bujakliSi lazeTSi gavrcelebuli sakravebis warmomavlobas ase
mimoixilavs „qemenCesa da gudastviris warmoSobis sakiTxi bevrisTvisaa
interesis sagani. miuxedavad uamravi gansxvavebuli Tvalsazrisisa,
SeuZlebelia romelimes sarwmunod miCneva, ramdenadac es Tvalsazrisebi
urTierTsawinaaRdego da subieqturi nacionaluri argumentebiT
sazrdooben da maTi mecnieruloba eWvs badebs. gudastviri msoflios
mraval qveyanaSi analogiebis saxiT gvxvdeba, msgavsad Sotlandielebis
„gayda“-sa da frangebis „cornemuse“-si. nacionaluri Tvalsazrisi amtkicebs,
rom gudastviri Turquli xalxuri sakravia. Znelia gansazRvra imisa, Tu
rodis da ra gziT Semovida anatoliaSi franguli „fochette“ da inglisuri
„kit“ saxelwodebis simiani sakravis monaTesave SavizRvispireTis qemenCe.
amasTanave, safuZvels araa moklebuli am instrumentis adgilobrivi
warmomavlobis SesaZleblobac“ (bujakliSi, 2015b:525).
avtori yuradRebas ar aqcevs im faqts, rom Sotlandielebis „gayda
(gaida)“ da frangebis „cornemuse“ (videodanarTi, #20) Zalian gansxvavdeba
92
Wanuri da zogadad qarTuli gudastvirisgan. avtors arc surs,
musikalurad gaanalizos sxvadasxva qveynis da, Tundac, Wanuri dasakravebi.
TavisTavad safuZvels moklebulia lazeTSi gavrcelebuli gudastviris
Turqul xalxur sakravad gamocxadeba, miT ufro, rom masze Sesrulebulma
hangebma qarTuli mravalxmianoba dRemde SeinarCuna da Tanac, Savi zRvis
aRmosavleT sanapiros regionis garda, gudastvirze TurqeTis sxva
nawilSi, a. akatis cnobiT, arc ukraven.
akatis moxsenebaSi ganxilulia qamanCa da gudastviri. `TurqeTis
aRmosavleT SavizRvispireTi~ ki lazeTia, magram am termins
eTnomusikologi TiTqmis ar iyenebs. moxseneba mTel rig sxva sakamaTo
adgilebsac Seicavs. Cemi dakvirvebiT amgvari adgilebi warmomavlobisa da
erovnulobis sakiTxs ukavSirdeba. ase magaliTad, rodesac avtori
saubrobs TurqeTis aRmosavleT SavizRvispireTis kulturaze,
mxedvelobaSi, umeteswilad, swored lazuri kultura aqvs (akati, 2015:363-
376), Tumca sityva lazs gakvriT axsenebs da isic _ qarTvelisgan
gancalkevebulad. rogorc bawaSi aRniSnavs dRevandel TurqeTSi
oficialurad aRaravin iyenebs lazebTan dakavSirebul termins, nacvlad ki
aRmosavleT Savi zRvispireTs axsenebs. rogorc Cans, zogadi terminebis
SemoRebiT Turqebi erovnuli kvalis gadafarvas cdiloben (bawaSi, 2015:40).
akati aRniSnavs: „yvelaze mniSvnelovani xalxebi, vinc dRevandel
kulturaze pirdapiri gavlena iqonia, arian yivCaRebi, sxvadasxva
warmoSobis Turquli Temebi, romaelebi (berZnebi, gaqristianebuli
adgilobrivi Temebi, orTodoqsi da ara-musulmani Turqebi), lazebi,
qarTvelebi da somxebi. Savi zRvis aRmosavleT sanapiroze gavrcelebuli
sakravebi am kulturul urTierTgavlenas asaxaven. miuxedavad imisa, rom
raodenobrivad am regionSi arc Tu ise bevri instrumenti gvxvdeba,
TiToeuli maTgani zomis, wyobis, stilisa da teqnikuri orientaciis
TvalsazrisiT, gviCvenebs regionuli adgilmdebareobiT gamowveul udides
mravalferovnebas, rac am mravalferovnebis mizezebis kvlevis
aucileblobas ganapirobebs. am regionis monacemebs me 2002 wlidan vkrebdi.
saeqspedicio Canawerebis Tanaxmad, gamovavline 24 musikaluri gansxvaveba.
aseve, Tu gaviTvaliswinebT im teritoriebsac, sadac savele samuSaoebi ar
Camitarebia, Sesabamisad, gansxvavebaTa raodenoba ufro gaizrdeba. rogorc
93
zemoTac aRvniSne, es Temebis gansaxlebasTan aris dakavSirebuli. am
zogadi informaciis Semdeg, regionis or mniSvnelovan mravalxmian
sakravze, qamanCasa da Tulumze SevCerdebi. vfiqrob, ufro momgebiani iqneba
am sakravebis gansxvavebulad gamoyenebis sakiTxis ganxilva maTi
adgilmdebareobis mixedviTa da imis gaTvaliswinebiT, Tu ra gavlenas
axdens es gansxvavebuloba maT mravalxmianobaze~ (akati, 2015:363-364).
samwuxarod, am „24 gansxvavebaze“ avtori arafers uTiTebs. rac Seexeba
eTnikur jgufTa Serevas, es gamoricxuli ar aris, magram dasaxelebul
teritoriaze dominantur jgufs yovelTvis qarTveloba Seadgenda. rac
Seexeba berZnebs, pontoelebis qarTvelobaze ukve visaubre. somxebSi,
safiqrebelia mkvlevars hemSinebi hyavdes mxedvelobaSi, magram smeniTi
analizic cxadyofs, xemSinebis mier gudastvirze lazuri musikis dakvras.
rac Seexeba aramusliman Turqebs, gaqristianebul adgilobriv Temebsa da
yivCaRebs, gaugebaria, Tu konkretulad romel tomebs gulisxmobs da
mkvlevris mier dasaxelebuli teritoriis ra nawilSi binadroben isini.
miT ufro gaugebaria, Tu ra musikalur gavlenebzea saubari. rac Seexeba
musikalur gansxvavebebs mravalxmianobis kuTxiT, samwuxarod, avtori amaze
aRar saubrobs. zogjer isic gaugebaria, Tu romeli saxeobis (sam Tu
oTxsimiani) qamanCa aqvs mxedvelobaSi. statiaSi arsad ar aris naxsenebi
Tulumis lazuri, iseve rogorc SavSuri da taouri saxelwodebebi.
saqarTvelos masStabiT gudastviris orive mxares mocemuli Tvlebis
odenoba ase warmogvidgeba: aWarul Wibonze 3/5, qarTlur da raWul
gudastvirze 3/6, stvirze 1/5, lazur gudaze ki 5/5 (iseve, rogorc mesxurze).
maSasadame, gudastvirze Tvlebis orive mxares Tanabari raodenoba
qarTuli tradiciisaTvis damaxasiaTebeli ar aris. Cemi smeniTi
dakvirvebiT, Tvlebis toli raodenoba xels uwyobs masze Sesasrulebeli
hangis gaerTxmianebas.
WanebTan dadasturebulia mravalReroiani salamuris arsebobis faqti,
romelsac `ostvinoni~ ewodeba: mis Sesaxeb cnobebs eTnomusikolog
valentina steSenko-kuptinasTan vxvdebiT. mas moaqvs iskander citaSis
cnoba TurqeTSi mcxovrebi Wanebis musikalur SemoqmedebaSi Svid da
TormetReroiani salamuris arsebobis Sesaxeb, romelsac citaSi
94
`ostvinons~ uwodebs (steSenko-kuptina, 1936:36, 183), Tumca iqve aRniSnavs,
rom mas ar hqonda lazeTSi eqspediciis Catarebis saSualeba (iqve:36).
mravalRerian salamurze 2011 wels mec SevZeli garkveuli cnobis
mopoveba. narimes TqmiT mamamiss, xasan xelimiSs gadasaxlebaSi hqonia es
sakravi. `igi xis sami Rerosagan Sedgeboda da zedized orxmianoba
gamohyavdao. sakravis diapazoni SezRuduli iyo, masze mamamisi, lazuris
garda qarTulsac ukravda. rodesac larWemis tembri movasmenine, man igi
ostvinonis tembrs“ 70%-iT miamgvana~ (kraveiSvili, 2011:126).
amis Semdeg situacia ar Secvlila, Tu ar CavTvli muitin memiSoRlis
dadasturebas arqabel lazebSi mravalReroiani salamuris arsebobis
Sesaxeb (CavwereT me da memiSiSma 2014 w.). samwuxarod sakravebis nawilebisa
da saerTod sakravis saxeli arc muitinma da arc narimam ar ician.
rogorc doqtoranti nino razmaZe Tavis referatSi aRniSnavs, Cemi cnobebis
safuZvelze SesaZloa saqme gvqondes ara panis fleitasTan, aramed
stvirebis gaerTianebasTan.
koxi, `gitarasa~ da `citrasTan~ erTad, `jimjimis~ msgavss
instrumentsac aRniSnavs. igi wers: `saintereso iyo jimjimis msgavsi
`instrumentis~ akompanimentic, romelic SigadaSig gaismoda, xolo
koncertis momRerals ori xis kovzi ukavia marcxena xelis TiTebs Sua da
marjvena xeliT sxvadasxvanairad aJRerebs maT~ (mamacaSvili, 1981:199).
SesaZloa, ori variantis daSveba: 1) xis kovzebSi Tanamedrove dolis
joxebi, `jimjimis msgavs sakravSi~ ki doli igulisxmebodes, radgan lazur
musikalur folklorSi gavrcelebuli instrumentebidan moyvanil
citataSi xsenebuli yvelaze axlos dolTanaa; 2) `jimjimi~ SesaZloa
idiofoni iyos, idiofonebi ki qarTul, maT Soris lazur folklorSi,
aRar gvxvdeba (SilakaZe, 2007:110).
bavSvebi, ZiriTadad biWebi, sabavSvo sakravebs akeTebdnen. maTgan
yvelaze popularuli ostvinale iyo. Cem mier 2011-12 wlebSi sarfsa da
kvariaTSi Sekrebili masalis mixedviT ostvinale sastvenia, romelzec
ZiriTadad erTi bgera JRers; igi umTavresad gazafxulze keTdeba (Tumca
SeiZleba zafxulsa da Semodgomazec damzaddes). `xe iyo, tyavs daniT
davnayavdiT da xeSi wylis Cadgomis dros _ gazafxulze, maSin
vakeTebdiT~. igi TuTisgan, mTxakakalidan (gareuli kakali), Txilidan da
95
Txemlidan (Txmelidan) keTdeboda. garda gasarTobi funqciisa, zogjer
sakomunikacio mniSvnelobac hqonda. xanSiSesulebi ixseneben: `rodesac
Zroxebs vaZovebdiT, erTmaneTs ostvinaleTi gadavZaxebdiTo~ (kraveiSvili,
2013:31). am saxelwodebas stviris mniSvnelobiT jer kidev m. vaniliSi
xmarobda (kraveiSvili 2011:116). am etapze Sekrebili masalidan Cans, rom
vaniliSi ostvinaleSi swored am sabavSvo sastvens gulisxmobda.
boluzani (boluzana) didi bukia. omar memiSiSis cnobiT (Cavwere 2012
w.), boluzanas mTxakakalisgan (Txis kakali, gareuli kakali) akeTebdnen.
`kani Zalian advilad Zvreba, konusiseburad gaakeTebdnen, Cadebdnen
pilils da Zalian maRali xma gamodioda (bologafarToebuli pilili
boluzanas tipisaa, oRond boluzana ufro grZelia da naxvretebis
uqonlobis gamo mxolod erT bgeras gamoscems, radgan naxvretebi ara
aqvs). mTxakakals tyavi advilad Zvreba. imis tyavze wvrilad SemovxazavdiT
daniT, mere am tyavs gavaZrobdiT da rogoric dRes sayvirebia, im formas
vaZlevdiT. win viwroa, boloSi ki TandaTan farTovdeba da am boluzanas
dasawyisSi vukeTebdiT wipils. xma diddeboda, diddeboda TandaTan da
Sors ismoda. gazafxulze, roca mcenare Seidgams wvens, tyavi kargad
Zvreba. Zvelad cixis qongurebze dadgeboda erTi yarauli, did, grZel
sakravs Caberavda da Zlier xmas gamoscemda, romelic Sors ismoda, es
mtris moaxloebis niSani iyo. xalxi miatovebda yvelafers da am cixe-
galavanSi Semodioda, rom Tavi gadaerCina. cxadia, Cven mier gakeTebuli
sakravi im sakravis (savaraudod bukis) msgavsi iyo. Tumca, gacilebiT
patara~ (kraveiSvili, 2013:31). nodar kakabaZis TqmiT, boluzana da
oWandinoni erTi da igivea, `oRond boluzanas bavSvebi vakeTebdiT.
oWandinoni (saxmobi) ki ufro didia. oWandinoniT xalxs uxmobdnen (omSi,
qorwilSi, TavSeyraSi). es omianobis periodSi iyo. teqnika rom Semovida,
amis Semdeg aRaravis gaukeTebia~ (kraveiSvili, 2013:31-32).
ardaSenis r-nis sof. aidereSi SeviZine `sifsiY~ (suraTi, #9). masze
ustvenen Citebis gamosayvanad, mis enas baZaven nadirobis dros (CavwereT me
da memiSiSma 2014 w.). `sifsiY~ didgulasgan keTdeba. masze ramdenime bgeris
aJRerebaa SesaZlebeli (videodanarTi, #21).
zemoTganxiluli mxareebis, aseve, aWarisa da mesxeTis garda, TurqeTis
saqarTvelos sxva adgilebSi (kola-artaani, artanuji, yarsi, erzrumi,
96
lore) qarTuli ena mTlianad daviwyebulia. rogorc eqvTime TayaiSvili
1902 wlis eqspediciisas aRniSnavda: „qarTulad laparakobdnen mxolod
sofel velSi, xolo eruSeTSi marto moxucebulebs esmodaT qarTuli.
olTisis okrugSi, fanaskertSi, anzavSi, miakomSi qarTuli esmodaT
mxolod moxucebs da ufro qalebs, vidre mamakacebs“ (TayaiSvili, 1991:222).
2.5 mesxeTi
mesxeTis didi nawili saqarTvelos SemadgenlobaSia. mis farglebs
gareT amJamad focxovis nawilia, romlis musikaluri masala CemTvis
ucnobia. saqarTveloSi mcxovrebi mesxebis musikalur folklors gakvriT
vexebi, radgan mTel mesxeTze osmaleTis imperiis batonobam (1828 wlamde)
didi kvali datova.
mesxeTSi fiqsirebulia saakvne, saferxulo, saistorio, Sromis
individualuri da sufruli simRerebi. miuxedavad muslimanuri religiis
zegavlenisa, mesxeTma mravali sufruli simRera SeinarCuna. sakulto
(`Wona~), da saistorio (`Savlego~) Tematikis amsaxveli nimuSebic. Tumca
unda iTqvas, rom es simRerebi TiTo-orola variantiTaa warmodgenili.
saqarTvelos mowyvetili sxva kuTxeebis musikalur folklorTan
SedarebiT ufro metadaa Semonaxuli zemoxsenebuli Janrebi. aRarafers
vambob sufrul simRerebze, romlebic mxolod qorwilis sufraze
sruldeboda, sxva sufrulebze TaTrulebs mRerodnen (maRraZe, 1987:23).
isic sayuradReboa, rom sufrul simRerebSi ar saxeldeba sursaT-
sanovagis mosaTxovi nimuSi, samagierod, SemorCenilia mTeli rigi
sufrulebis Sesrulebis wesebi. ufro metic, arsebobs sufris gaxsnamde,
sufris gaxsnisas da daxurvisas Sesasrulebeli simRerebi.
ram ganapiroba mesxeTSi mravali sufruli simReris SenarCuneba? aseve
ratom aris sxva CveneburebTan SedarebiT ufro warmodgenili saistorio
da sakulto Tematikis amsaxveli nimuSebi? Aamis mTavari mizezi, vfiqrob,
1828 wels mesxeTis dedasamSobloSi dabruneba, anu islamuri sivrcidan
gamosvlaa. amgvarad, mesxeTma yvelaze adre daaRwia Tavi islams.
Cveneburebis sxva kuTxeebis musikalur folklorTan mesxuris
Sedarebisas gvxvdeba ramdenime paradoqsic, saxeldobr:
97
• maSin, rodesac lazur gudastvirze dRemde qarTuli mravalxmianoba
JRers, mesxurze misi niSanwyalic ki ar igrZnoba;
• simRerebi gaerTxmianda mesxeTis saqarTveloSi dabrunebis Semdeg;
es yvelaferi mesxeTis eTnikuri aWrelebiT (Turqebis, Taraqamebisa da,
Semdgom, somxebis CamosaxlebiT) unda aixsnas.
mesxuri simRerebis mravalxmianobis sakiTxze mesame TavSi vsaubrob.
2.6 aWaris Turquli nawili
aWarul musikaze saubrisas mxedvelobaSi maqvs TurqeTSi mcxovrebi
aWarlebi. esaa maWaxlis Turquli nawili da xeba-maradidis mxare.
TurqeTis aWara esazRvreba SavSeTsa da klarjeTs da Sedis borCxis
raionSi. muhajiri aWarlebi ki TiTqmis mTel TurqeTSi arian mimofantuli,
Tumca xelT, ZiriTadad, inegolis oriode soflis masala maqvs.
Cem xelT arsebuli nimuSebi warmodgenilia Sromis (`Toxnis simRera~,
`voisa~, `helesa~) saqorwino (mayruli _ dedoflis moyvanisas), satrfialo
(`baxmaros mTaze~), sacekvao (`faTiko~ _ nayofiereba-Svilierebis
kultTanaa dakavSirebuli), `Caguna~, `raSaorera~, `vorsa da varada~),
saferxulo (`vahahai~, `vodelia~), saistorio teqstze (`enver faSa~),
salxino (`lobios simRera~), saxumaro (`vodelia nanina~, `Svidkaca~,
`efraturi~) da a.S. nimuSebiT.
rac Seexeba sakravier musikas, simRera `baxmaros mTaze~ warmodgenilia
akordeonis TanxlebiT (audiodanarTi, #117).
TurqeTSi mcxovrebi aWarlebis simRerebi ukanasknel wlebamde mxolod
orxmiani iyo, dRes ki aWareli muhajirebis folklorSi maTi gaerTxmianeba
TvalSisacemia, Tumca orxmianobis fiqsireba dRemdea SesaZlebeli
(audiodanarTi, #118).
hairielebs, romelTa mamebisganac 1965-68 wlebSi tradiciuli orxmiani
nimuSebi dafiqsirda, or xmaSi mRera ukve, rogorc Cans 1982 welsac ki
uWirdaT (igulisxmeba adgilobrivebis mier gadaRebuli masala). ara marto
`dodoflis simRera~ aramed `voisac~ ki umetesad zeda xmis gareSe iyo.
mravalxmianobis Cawera, bunebrivia, rom hairiesa da TufexCiyonaRSi kidev
ufro garTulda 2015 wels. yvela simReraSi (`mayrulis~ garda) axsovT
umetesad damwyebi, pirveli xma, dodoflis simReraSi ki axsovT banica da
98
melodiac, Tumca melodiis Tqma uWirT, an solisti dawyebis SemTxvevaSi
male banze gadadis. hairielebisa da TufexCiyonaRelebis umetesoba leqsis
daviwyebis gamo melodias arc mReris da mxolod bani JRers
(audiodanarTi, #119). saerTod ki simReris gaerTxmianebis SemTxvevaSi
ufro logikuria melodiis SenarCuneba, Tumca aWaruli simReris bani
imdenad melodizebulia, calke Sesrulebis SemTxvevaSi ucxo msmenels
SeiZleba melodiadac ki moeCvenos.
razmaZisa da akatis mier tradiciuli mravalxmianobis merve
saerTaSoriso simpoziumze wakiTxul moxsenebaSi `inegolis (TurqeTi)
qarTvelebis warsuli da Tanamedrove musikaluri yofa~ aRniSnulia, rom
`dedoflis simReris dRes Sesrulebis ori versia arsebobs. rodesac maT
Cveulebrivi eTnoforebi asruleben umetesad bani JRers, melodia ki
fragmentulad an ar sruldeba. meore SemTxvevaSi _ maT tradiciebis
SenaxviT dainteresebuli adgilobrivi axalgazrda musikosebis mier~. 2007
wels sturuam TufexCiyonaRSi nimuSebis umetesoba moxucebisgan or xmaze
Tavisuflad Cawera (audiodanarTi, #120). marTalia, `baxmaros mTaze~/`Savi
zRvis pirze~ Sesrulebisas bans, yovel jerze arasworad mRerodnen da
xSirad unisonSi gadadiodnen (audiodanarTi, #121), magram 2007 wels
Cawerili simRerebis umetesoba mainc tradiciuli orxmiani nimuSebi iyo.
simRerebis gaqrobis safrTxeze, jer kidev goldi miuTiTebs da
dasZens, rom `mxolod moxucebis wyalobiTaa SemorCenili `dedoflis
simRera~ da `vosa vorera~ (Gold, 1972:3). rogorc 2015 wlis eqspediciis
masalebi metyvelebs, `vosa vorera~ ukve gamqralia (iseve rogorc `faWvis
simRera~, `alifaSa~, `evrida maspinZelsa~, `nanina~). goldi aRniSnavs:
`sagundo musika, erTdroulad aris sakmaod demokratiuli, im mxriv, rom
nebismier karg momRerals SeuZlia ahyves banis partias da, amasTanave,
mxatvruli TvalsazrisiT, momTxovni, vinaidan mxolod calkeul pirs
SeiZleba hqondes solo partiis Sesrulebis kvalifikacia~ (iqve:3). dRes ki
Znelia solistis partiis mcodnis naxva.
rac Seexeba sakravebs, iberia melaSvilis cnobiT akordeoni muhajir
qarTvelebSi (mag. hairieSi) daaxloebiT bolo 45-50 wlis win Sevida ufro
adre iyo xelis garmonika _ patara `wiy-wiyo~. yvelaze Zveli sakravi ki
hairieSi (xeirieSi) `Wiboni~ iyo, Tumca masze dakvreli aRaravin darCao
99
(Cavwere 2012 w.). saWibone dasakravebis fiqsireba mxolod 1965 wels, a.
melaSvilma da i. jabadarma moaxerxes.
saistorio Tematikis amsaxveli simRerebidan goldsa da melaSvils
Cawerili aqvT `alifaSa~ (audiodanarTi, #122). `es versia mxolod
fragmentia da momRerlebma ar ician am ambis detalebi~ (Gold, 1972:5).
alifaSas Tema mxolod sawyis striqonSia mocemuli, xolo Semdeg ki
marTlac sruliad sxva Sinaarsis teqsti mosdevs (iqve). samwuxarod, dRes
am simReris gaxseneba ukve SeuZlebelia, rogorc Cans, 50 wlis winac igi
ukve fragmentulad axsovdaT.
piter goldi saubrobs ra siZis saxlSi dedoflis miyvanis dros, gzad
Sesasrulebel `dodoflis simReraze~, wers: `saqorwilo ritualis
popularobidan gamomdinare, hairieSi mas axalgazrda Taoba dResac mReris.
am simReris bani yvelaze rTulia hairies mTels repertuarSi. is viTardeba
mTeli strofis ganmavlobaSi da gundebis mier antifonurad sruldeba. Tu
ori solistidan erT-erTi ar moiZebna, gundebi simReras mainc
Seasruleben, vinaidan banis solo partia melodiis adekvaturia~ (Gold,
1972:5). dRes ki mxolod banis partia imRereba.
saqorwiloa, aseve, simRera `vin mogitana~ (audiodanarTi, #123). igi
warmoadgens patarZlis dialogs megobrebTan (gabisonia, mesxi 2005:104).
`nimuSi xSirad sruldeba erTi solistisa da gundis mier responsorulad.
SeiZleba Sesruldes mxolod solistis mierac. bevri sxva simReris
msgavsad, mas sacekvaodac iyeneben. mamakacebic asruleben am simReris erT
versias (ise, qalTa simRerad iTvleba) da mas uxams strofebs umateben~
(Gold, 1972:6). razmaZisa da akatis aRniSvniT es simRera tradiciul
repertuars ar miekuTvneba. maT moaqvT hairieli SevqeT aqgulis cnoba,
romlis mixedviTac SevqeTs `vin mogitana~ inegolSi, SavSeTidan
dasaxlebuli momRerlebisgan Seuswavlia da soflad popularuli mas
Semdeg gamxdara (aqguli Cawera rogorc 2015, ise 1968 wlis eqspediciam).
vfiqrob, mamakacTa unisonuri gundis arseboba Tundac piter goldis
CanawerebSi, simReris SavSebisgan gavrcelebiT unda aixsnas. rac Seexeba
simReris dros enis dabmas, nino razmaZis TqmiT specialurad iqmneba
STabeWdileba, rom TiTqos solisti enablua an sicivisgan akankalebs
(piradi saubari 2017 w.).
100
saqorwino sufraze aucileblad iTqmeboda sursaT-sanovagis mosaTxovi
saqorwino sufruli `evrida maspinZelsa~, romelic friad gavrcelebuli
aWaruli simReraa. unda iTqvas, rom sursaT-sanovagis mosaTxovi
nimuSebidan aWaruli varianti erTaderTia, sadac Turqulenovani teqsti ar
Semxvedria. Turqulenovani teqstis ararseboba, vfiqrob, aWarul musikaSi
mravalxmianobis SenarCunebiT unda aixsnas.
qorwils qarTul simRerebTan erTad musulmanuri musikac axlda.
saqorwino manqanaSi qalis Sesvlis dros kiTxulobdnen yuranis locvebs.
manqanas win daqiravebuli musikosebi miuZRvebodnen (oqroscvariZe, 2012:177).
sacekvao simRerebia `nanina~, `vosa vorera~, `nardanina~, `harianani~ da
`tirini horirama~. `nardanina~. goldis TqmiT ``nardanina, ninaina~
mniSvnelobis armqone sityvebia, romlebic xSiradaa rogorc mamakacTa, ise
qalTa simRerebSi. meore mxriv, sityvebi “vosa” “vorera”, mxolod mamakacTa
simRerebSi gvxvdeba. iseve rogorc “vin mogitana’, es simRerac sruldeba
responsorulad, wamyvani mReris teqsts da gundi pasuxobs: `nardanina
ninaina”. es simRera farTodaa gavrcelebuli mTel samxreT-dasavleT
saqarTveloSi; aWaraSi is cnobilia, rogorc gandagana~ (Gold, 1972:6).
Sromis simRerebidan fiqsirebul `faWvis simReras~ `asrulebdnen
simindis yanaSi margvlis dros.
arsebobda amindis marTvis zogadqarTuli rituali da misi Tanxmlebi
simRera (futkaraZe, 1993:81), romlis musikaluri mxarec CvenTvis ucnobia.
fiqsirebulia, aseve, datirebebic. `mokle frazebiani strofebi da
melodiis daRmavali xazi damaxasiaTebelia qarTuli tirilebisTvis~ (Gold,
1972:6). qalTa repertuarze saubrisas goldi aRniSnavs: `hairieSi qalebs
calke musikaluri tradicia aqvT. mamakacTa simRerebisgan gansxvavebiT,
maTi gunduri simRerebi mravalxmiani ar aris. qalTa repertuari Sedgeba a
capella sacekvao simRerebisgan, zogi simRera akordeonis akompanementiT
sruldeba, aris aseve gansakuTrebuli socialuri daniSnulebis simRerebi,
magaliTad _ tirilebi (iqve:6). marTlac, Cven jerjerobiT ar mogvepoveba
qalebis mier Sesrulebuli orxmiani nimuSebi. goldisa da melaSvilis
mier erToblivad Caweril nimuSebSi mxolod erTi qali mReris. 2015 wlis
eqspediciaSi ki dafiqsirebulia qalebis mier unisonurad Sesrulebuli
101
simRerebic (audiodanarTi, #124). miuxedavad amisa, goldis daskvna qalTa
simRerebis erTxmianobis Sesaxeb damajerebeli ar unda iyos, radgan
mxolod erTi qalbatoni hyavs Cawerili. 2015 wels or xmaSi simRera
mamakacebsac ki uWirdaT.
2015 wels moxerxda nanebis fiqsirebac (audiodanarTi, #125), Tumca,
maTi umetesoba Turqulenovani iyo.
dReisTvis hairieSi aRar imRereba: `vosa vorera~, `nanina~, `faWvis
simRera~, `evrida maspinZelsa~, `alifaSa~. marTalia 2015 wels dafiqsirda
oriode iseTi simRera (magaliTad `baxmaros mTaze~) rac Zvel masalebSi ar
figurirebs, magram aseTi Zalian cotaa.
cekva qorwilis ganuyreli nawilia. samwuxarod, dasakravebi ZiriTadad
evropuli tipisaa, Tumca, saxelebi ki qarTuli SerCeniaT. „Zvelad vukrevdi
muzikas. yeidebi vicodi: yolsama, cekvai, xorumi, yarabaRi, nardaninaic
vicodi, mara is yeidi Ceni ar iyo, queda aWarlebisa iyo (futkaraZe, 1993:56).
1960-ian wlebSi fiqsirebuli masalis mixedviT, Tuki sasimRero
mravalxmianoba jer kidev kargad iyo daculi, amas nawilobriv ukve veRar
vityodiT sakravier musikaze. imxanad ukve didi popularobiT sargeblobda
akordeoni (audiodanarTi, #126), Tumca, 1965 wels Cawerilia saWibone
dasakravebic, romelTa nawili mTlianad Tavsdeba qarTuli xalxuri
musikisTvis damaxasiaTebel CarCoebSi (audiodanarTi, #127), nawilSi ki
meSvide safexuris nacvlad meeqvse safexuri JRers (audiodanarTi, #128).
2015 wlebis eqspediciebSi ki dafiqsirda mxolod akordeoni, `Wibonis~
gaqrobiT ki qarTuli kvali kidev ufro metad waiSala. Tumca akatisa da
razmaZis moxsenebis mixedviT, adgilobriv mosaxleobaSi jer kidev
SemorCenilia `Wibonis~ xsovna. misma repertuarma patara garmonze ki
gadainacvla, magram zogierTi dasakravis saxelwodebaSic Cans, rom igi
`Wibonis~ repertuaridanaa, mag. `Tulumis yolsarma~.
sabavSvo stvirebs, ZiriTadad, mSoblebi akeTebdnen bavSvebisaTvis.
sasurveli masalaa gazafxulze vardis an askilis nedli toti. masze
keTdeboda ramdenime saxmo naxvreti. rogorc aRniSnes, igi jer kidev ori
aTeuli wlis win TiToeuli bavSvis saTamaSoebis ganuyofeli atributi
iyo (razmaZisa da akatis moxseneba).
102
ramdenime Canaweri momepoveba facas raionidanac. facasa da mis
soflebSi qobuleTidan wasuli muhajirebi cxovroben. Cawerili masalis
mixedviT, folklori naklebadaa SemorCenili. sakravebidan ki
popularulia sazi, romelsac `baRlamas~ uwodeben (audiodanarTi, #129).
igive sakravs axsenebs m. faRavac (faRava, 2016:29). rogorc Cans, es baRlama
facel (qobuleTel) muhajirebSi garkveuli popularobiT sargeblobs. Cem
xelT arsebuli nimuSebi mxolod calfa da unisonuri SesrulebiTaa
warmodgenili.
msurs SevaCero yuradReba Samlis raionis sofel armuTalanze.
sofeli or ubnad iyofa _ `selimie~ SavSebis, kerZod, wiwveTlebis
dasaxlebaa, xolo `osmanie~ ki _ borCxelebis, anu klarjebis (faRava,
2016:419-422). CoxaraZe ki `selimies~, sametyvelo dialeqtis gamo ara
SavSeTis wiwveTis, aramed klarjeTis wiTureTidan wamosulad Tvlis
(CoxaraZe, 2016:68). yovelSemTxvevaSi armuTalanSi aucileblad unda iyos
klarjuli (SesaZloa, SavSuric) musikaluri folklori. am sofelSi
akordeonze dasakravebi da oriode simRera 1968 wels goldma Cawera.
akordeonze dasakravebSi qarTuli kvalis gamorCeva sakmaod Znelia
(audiodanarTi, #130). aqve Cawerilia ori simRera `Tiirini horirama~
(audiodanarTi, #131) da `me SenTvin Camoveli~ (audiodanarTi, #132).
`Tiirini horirama~ aWarulis gaerTxmianebuli variantia. es simRera ar
aris arc SavSeTisTvis da arc klarjeTisTvis damaxasiaTebeli. Tu imasac
davumatebT, rom armuTalanSi fiqsirebuli Svidi dasakravidan pirvels
`Cerqezuli~, meores ki `lazuri~ ewodeba, es (musikalur maxasiaTeblebTan
erTad) kidev ufro arTulebs fiqsirebuli nimuSebis dialeqturi
kuTvnilebis sakiTxs.
P. S. vinaidan TurqeTis maWaxelisa da piter goldis masalebi
eTnomusikologebisTvis isedac xelmisawvdomia, sakmaod didi danarTvis,
kidev ufro gadatvirTvis Tavidan asacileblad hairiedan da maWaxelidan
mxolod ramdenime Canaweri gamoviyene.
103
2.7 CrdiloeT kavkasia
meoce saukunis dasawyisSi qarTvelebi cxovrobdnen ruseTSi, kerZod,
mozdokisa da yizlaris raionis (e. w. Tergis olqis) or sofelSi:
aleqsandronevskaiasa (sasoflo) da SelkovskaiaSi (sarafani). isini
lekianobis dros kaxeTidan, xevidan, qarTlidan da imereTidan wasulTa
STamomavlebi iyvnen (gigineiSvili, Tofuria da sxv., 1961:166). masobrivi
gadasaxleba 1720-ian wlebSi, 1795 wlis Semdgom da Samilis periodSi moxda.
pirveli gadasaxlebisas qarTlis mefe vaxtang meeqvses ruseTSi Tan gahyva
misi amalis udidesi nawili (iqve). dRes mozdoki CrdiloeT oseTis, xolo
Selkovskaia ki CeCneTis avtonomiur respublikebSi Sedis. qarTvelebi aseve
cxovroben soWis r-nis sof. plastunkaSic, Tumca saTanado masalis
uqonlobis gamo, disertaciaSi maTze ver visaubreb.
mozdokisa da yizlaris qarTvelebis musikalur folklorSi
SemorCenili iyo qarTuli mravalxmiani simRerebi. dimitri arayiSvilma
isini Cawera 1890-ian wlebSi mozdokSi zepirad da 1904 wels yizlaris
olqis (r-nis) sof. SelkovskaiaSi (romelsac qarTvelebi sarafans
uwodebdnen) _ fonografiT. mozdoksa da yizlarSi fiqsirebuli yvela
nimuSi mecnierma Tavadve gaSifra da gamoaqveyna 1916 wlis naSromSi
`Грузинское народное музыкальное творчество“. samwuxarod, lilvakebi,
romlebzec es masala Cawerili, dakargulad iTvleba (aslaniSvili, 1950:7;
aslaniSvili, 1970:4). araoficialuri cnobiT arayiSvilis mTliani arqivi
peterburgSi, puSkinis saxlSi unda yofiliyo daculi, Tumca
musikologebis, nino kalandaZe-maxaraZisa da dinara arayiSvilis
araerTgzis mcdelobis miuxedavad, masalis moZieba ver moxerxda. amgvarad,
xmovani Canawerebis uqonlobis gamo, iZulebuli var analizisas mxolod
arayiSvilis mierve gaSifrul sanoto nimuSebs daveyrdno.
mozdokeli qarTvelebis simRerebi warmodgenilia sami erTxmiani da
erTi orxmiani nimuSiT („nana“; „urmuli“; „kurdReli“ da „alilo“),
yizlaris qarTvelebisa ki - erT-, or- da samxmiani simRerebiT. arayiSvilis
cnobiT mosaxleoba fonografsa da Canaweris mosmenis process metad
gakvirvebuli Sexvda (Аракчиев, 1916:123). amitom unda vivaraudoT, rom
manamde isini fonografiT aravis Cauweria. am sofelSi arayiSvils
daufiqsirebia simRerebi: `TeTro qalo~; `avTandili~; `TuSo, vano,
104
Savlego~; `melis simRera~; `saTamaSo~; `sufruli~; `ferxuli-mayruli~ da
„alilo“.
rogorc Cans, yizlaris qarTvelebi rusul musikasac asrulebdnen.
sakravieri hangebi Cawerili ar aris, magram popularuli yofila daira
(Бубен) da „muzika“ (garmoni) (Аракчиев, 1916:124; xaxanaSvili, 1888:3).
saTiTaod ganvixiloT mozdokeli qarTvelebisgan Cawerili nimuSebi.
„nana“ (sanoto danarTi, #6) samwiladobiTa da sinkopebiT am Janris
sxva qarTul nimuSebs hgavs.
„urmuli“ (sanoto danarTi, #7) CvenTvis cnobil „urmulebs“ Soris
gamoirCeva mcire diapazoniT. ar Cans misi „ortonikuroba“. es niSan-
Tvisebebi unda aixsnas mocemuli nimuSis fragmentulobiT, miT ufro, rom
Tavad Camweris SeniSvniT „urmuli“ mis Semsrulebel moxuc qalbatons
cudad axsovda (iqve).
`kurdReli~ (sanoto danarTi, #8) _ am nimuSis qarTuloba saeWvoa.
arayiSvili TviTon aRniSnavs, rom igi kazakebis simRerebs gvagonebs (iqve),
Tumca sityvieri teqsti iakob gogebaSvilis dedaenaSi Setanil `kurdRlis
sizmars~ warmoadgens (Аракчиев, 1916:51).
`alilo~ (sanoto danarTi, #9) saqarTveloSi Cawerili saSobao
simRerebisgan gansxvavdeba imiT, rom orxmiania. arsad gvxvdeba unisonuri
an kvinturi kadansebi.
simReraSi SenarCunebulia am Janris nimuSebisTvis damaxasiaTebeli
orpiruloba, cvalebadi metri, kupleturi teqsti da misi Sinaarsi
(dResaswaulis TariRis gamocxadeba, ojaxis dalocva). teqstis bolo
monakveTi „nurc ara ixarebs mteri Tqveni, nurc ara gauxaria“ CvenTvis
nacnobi „aliloebis“ teqstebSi ara Cans, igi ufro „sufrulebisTvis“ aris
niSandoblivi (iseve rogorc `alilos~ modulaciuri gegma), pirveli
mTqmelis monakveTebi yovelTvis emTxveva banis meSvide safexurs, meore
mTqmelisa ki - centralur tons.
arayiSvilis naSromis sqolioSi miTiTebulis Tanaxmad, am nimuSis
yvela xma 1897 wels erT moxucs umReria. mecnieri sinanuliT aRniSnavs,
rom igi iyo ukanaskneli, visac es simRera axsovda (iqve:116). Tavis erT-erT
adrindel werilSi am `alilos~ Semsruleblad arayiSvils mamamisi hyavs
moxseniebuli, nimuSis musikalur mxareze ki mkvlevari wers: `alilos~
105
musika Zvelia da lamazi; imRereba ise, rogoraTac mRerian qarTlSi da
kaxeTSi ufro ZvelisZvel simRerebs~ (arayiSvili, 1901:2). Camwers bolomde
ver daveTanxmebi: simReris terciaze damTavreba qarTuli sofluri
musikisTvis araorganulia; rogorc ukve aRvniSne, ufro „sufrulebisTvis“
aris damaxasiaTebeli damaboloebeli nagebobac.
mozdokeli qarTvelebis musikalur folklors mxolod
gamoqveynebuli oTxi nimuSiT vicnobT. dimitri arayiSvilis arqivze
muSaobisas, romelic kinos, Teatrisa da musikis muzeumSi inaxeba, CemTvis
saintereso raime sxva masalas ver mivakvlie.
axla ki ganvixiloT yizlaris qarTvelebisgan Cawerili nimuSebi.
erTxmian `TeTro qalos~ (sanoto danarTi, #10), arayiSvilis TqmiT,
teqstis garda, qarTuli, araferi gaaCnia (Аракчиев, 1916:125).
simRerebs _ `avTandil gadinadira~ (sanoto danarTi, #11), ,`TuSo, vano,
Sav lego~ (sanoto danarTi, #12), `saTamaSo~ (sanoto danarTi, #13),
„sufruli“ (sanoto danarTi, #14) da „ferxuli-mayruli“ (sanoto danarTi,
#15) _ ar axasiaTebs qarTuli mravalxmiani musikisTvis uCveulo
movlenebi. erTaderT kiTxvas aCens saxelwodeba simRerisa „TuSo, vano, Sav
lego“, romelSic SavlegTan erTad TuS vanosac mimarTaven. arayiSvili
Savlegos gayofilad wers (Sav lego), rusul TargmanSic „Черный Лего“-d
ixseniebs da SeniSvnaSi ganmartavs, rom lego TuSeTSi sakuTari saxelia
(iqve:127).
`melis simRera~ (sanoto danarTi, #16) xasiaTdeba cvalebadi metriT,
banis saintereso ostinaturi mimoqceviT (I-II-VII-I). aRsaniSnavia, rom `melis
simReris~ sityvieri teqstis bolo nawili (iqve:128), dasawyisia cnobili
qarTl-kaxuri sufrulisa „berikaci var“.
`aliloSi~ (sanoto danarTi, #17) ar gvxvdeba melizmatika, metri
cvalebadia, maRali xmebi monacvleobs banis fonze, rasac Semdgom
samxmianoba mosdevs. kadansebSi kvintoqtakordis xSiri gamoyeneba simReras
„qarTulobas“ hmatebs, Tumca uCveuloa daboloeba maJoruli samxmovanebiT
(iqve:130).
musikalurma analizma gviCvena, rom Cvens xelT arsebuli nimuSebis
umravlesobaSi mravalxmianoba gabmuli burdoniT aris warmodgenili.
SenarCunebulia Sesrulebis tradiciuli orpiruli forma, kadansebi,
106
melodiis tipebi da sxv. mravalxmiani nimuSebi ZiriTadad orxmiania. maTi
umetesoba solistebis monacvleobazea agebuli, realuri samxmianoba
mxolod yizlarSi Caweril „sufrulsa“ (iqve:134) da „aliloSi“ (iqve:135)
gvxvdeba. arayiSvilis damsaxurebad unda miviCnioT is, rom zogierT
simReraSi ZiriTad teqsts mosdevs misive variantebi. nimuSTa nawilSi
SeimCneva qarTulisaTvis uCveulo movlenebi, romlebic ruseTSi mcxovreb
qarTvelTa musikalur azrovnebaSi momxdar cvlilebebs asaxavs.
enobrivi TvalsazrisiT yizlaris qarTvelebis metyveleba
(mozdokurTan erTad) qarTluri dialeqtis nawilad ganixileba
(gigineiSvili, Tofuria da sxv., 1961:166), Tumca ramdenime aTeuli wlis win
maTi mSobliuri ena mTlianad rusulma Caanacvla.
enis daviwyebaze jer kidev gazeTi „iveria“ alaparakda (xaxanaSvili,
1888:3), Semdgom am sakiTxs stefane Cxenkeli Seexo (Cxenkeli, 1936:270). enis
daviwyebis mizezad Sereuli qorwilebi miiCneva (Аракчиев, 1916:124, Cxenkeli,
1936:270). winaT qarTvelebi bevrni iyvnen, magram vinc kazakoba ar miiRo,
ruseTis sxvadasxva qalaqSi gaifanta (Cxenkeli, 1936:282) da amrigad
adgilze darCeniliAqarTuli mosaxleoba eTnikuri umciresoba gaxda
(iqve:270).
Tu 1875 wlis gazeT `droebaSi~ ucnobi avtori qarTuli enis
SenarCunebis problemas ver xedavs da mxolod wera-kiTxvis swavlaze
saubrobs, 1901 wlis gazeTi „cnobis furceli~ ukve wers axalgazrdobaSi
qarTuli enis daviwyebis Sesaxeb.
arayiSvilis dros qarTuli enasa Tu kulturas jer kidev didi
adgili ekava (man simRerebi SelkovskaiaSi marTalia 1904 wels, magram
xandazmulebisgan Cawera - Аракчиев, 1916:125), Semdgom periodSi ki maTi
xvedriTi wili imdenad Semcirda, rom s. Cxenkeli aRniSnavda: `exla
darComila sami-oTxi beri kaci - geutovi sergo, iovi petre, zedgeniZe
aleqsi, fxakaZe dimitri, romlebmac ician qarTuli simRera, rogorc rigia:
danarComma Tu ician, naxevaric ar ician~ (Cxenkeli, 1936:275). rogorc
arayiSvilis cnobebidan irkveva, simRerebis miviwyebis bunebriv process
Tan axlda xelovnuri Carevebic, magaliTad, miliciis qmedebebi
(arayiSvili, 1901:3).
107
Tavis mier Caweril nimuSebs arayiSvili kaxur musikalur folklors
akuTvnebs (arayiSvili, 1901:3; Аракчиев, 1916:125). magram, rogorc irkveva,
gadasaxlebulTa umetesi nawili qarTlidan iyo. cnobilia isic, rom isini
qarTlur dialeqtze metyvelebdnen (gigineiSvili, Tofuria da sxv., 1961:166).
igive suraTi gvaqvs musikaSic, gansakuTrebiT, mravalxmian nimuSebSi. maT
qarTlurobaze naTlad metyvelebs melizmatikis simcire „urmulSi“
(Аракчиев, 1916:116), misi ararseboba „sufrulSi“ (iqve:134), regularuli
metris didi roli da mTqmelebis monacvleobis arqona amave simReraSi
(iqve). sayuradReboa, rom mozdokelebis „alilo“, romlis modulaciuri
gegma qarTluri sufrulebisa da mayrulebisTvisaa damaxasiaTebeli, g.
CxikvaZes Tavis krebulSi (CxikvaZe, 1960) qarTlis nakveTSi aqvs Setanili.
aSkaraa, rom mecniers aseTi azri jer kidev ramdenime aTeuli wlis win
gauCnda. arayiSvili Tavis statiaSi mxolod yizlaris qarTvelebze
saubrobs, CxikvaZe ki yizlaris qarTvelebis namRer „alilos“ saerTod ar
axsenebs, arada isic iseTive qarTluria, rogoric mozdokuri. aqedan
gamomdinare, yizlarisa da mozdokis qarTvelebis simRerebi (yovel
SemTxvevaSi, mravalxmiani nimuSebi mainc) qarTlurad mimaCnia. sainteresoa
isic, rom arayiSvils `alilos~ kaxurobis damadasturebel erT-erT mTavar
argumentad qarTlSi misi ar arseboba miaCnda (arayiSvili, 1901:3; Аракчиев,
1916:125), dReisaTvis ki Cawerilia `alilos~ qarTluri variantic
(audiodanarTi, #133).
2.8 saingilo (hereTi)
kidev erTi kuTxe, romlis musikalur folklorzec unda visaubro, es
aris saingilo (hereTi). igi aRmosavleT saqarTvelos nawils Seadgens,
dRes azerbaijanis SemadgenlobaSia. hereTi esazRvreba rogorc kaxeTs, ise
daRestans, CeCneTsa da istoriul albaneTs. dRevandeli hereTSi Sedis
balakenis (belaqani), zaqaTlis (Wari), kaxisa (kaki) da Seqis (nuxi) raionebi.
belaqnis erT, zaqaTlis or da kaxis oTx sofelSiRa ician qarTuli,
ramdenime sofelSi ki mSobliuri ena mxolod moxucebsRa SemounaxavT.
gansakuTrebul madlobas vuxdi ingilo filolog marTa
tartaraSvils (TarxniSvili), romelic 1967 wlidan agrovebs mSobliuri
kuTxis zepirsityvierebas. man 2011 wlidan jer Tavad Camawerina mis mierve
108
Cawerili nimuSebis intonaciuri mxare, rasac 2011-2013 wlebSi eqspediciebi
mohyva rogorc Tavad hereTSi, ise dedofliswyaros r-nis sof.
samTawyaroSic. vinaidan qalbatoni marTa teqstebs ramdenime herul
sofelSi afiqsirebda, amitomac mis mier Sesrulebul nimuSebs Caweris
adgili miTiTebuli ar aqvs. qalbaton marTas saxelTanaa dakavSirebuli
TiTqmis yvela eqspedicia, rac ki hereTSi bolo 45-50 wlis manZilze
Catarebula.
fiqsirebuli masala umetesad kaxis raions miekuTvneba, Tumca
musikaluri masala, zaqaTala-belaqnis raionebSic CavwereT.
kaxis r-nis ramdenime soflis garda danarCeni saingilo muslimanuria.
herebis didi nawili enobrivad galekda da gaazerbaijanelda. cnobilia,
rom XVI saukunidan kaxeT-hereTSi lekebis Camosaxleba iwyeba, Tumca
saingiloSi lekebi XVII saukunidan, Sah abasis marbieli laSqrobebis
Semdeg aqtiurdebian da qarTul mosaxleobas gadasaxads akisreben. xarkis
gamo Seqmnili gausaZlisi cxovrebis wyalobiT gadasaxadebisgan
TavisdaRwevis mizniT herelebis garkveuli nawili galekebas XVII-XVIII
saukuneebis mijnaze iwyebs (papuaSvili, 1972:36-38; isaevi da sxv. 2001:7-8; 17-19;
jafariZe, 1998). amgvarad hereTSi, Camosaxlebul lekebTan erTad,
galekebuli qarTvelebic cxovroben. qarTvelebad darCenili musulmani
ingiloebis didi nawili ki gaazerbaijanelda meoce saukuneSi (isaevi da
sxv. 2001:6, 10-11, 21-24). me da qalbatonma marTam galekebul-
gaazerbaijanelebuli soflebidan kaxis qristianul soflebSi gaTxovili
oriode eTnofori CavwereT, aRmoCnda rom zogierT sabavSvo nimuSs isinic
herul dialeqtze (da ara azerbaijanulad) asrulebdnen. Cems xelT
arsebuli masalidan enobrivad gaTaTrebul soflebSi qarTuli musikis
jer kidev arsebobaze metyvelebs rogorc Crdilokavkasiur, saingilos
SemTxvevaSi lekur anu daRestnur, simebian tanburze Sesrulebuli hangebi.
ise qerimovas mier 1986 wels giullugsa (vardiani) da sarubaSSi
mopovebuli masala.
samwuxarod, heruli simRera dRes mxolod erTxmiania. es imitom, rom
meCvidmete saukunidan mudmivad Semosevebma hereTs didi zarali moutana.
mosaxleobas, eTnoforTa cnobiT, xSirad uwevda damalva ezoSi Camarxul
109
did qvevrebSi (CavwereT me da marTa tartaraSvilma 2011-13 ww.). aseT
pirobebSi mravalxmianobis SenarCuneba Zneli iqneboda.
fiqsirebul nimuSTa umetesoba ki wamRereba-waRiRineba ufroa, vidre
simRera _ tradiciuli gagebiT (nanis da datirebis garda, Cawerili
nimuSebis umravlesoba ramdenime wamiania) da maT bavSvebi asrulebdnen.
amJamad ki, globalizaciisa da teqnikuri progresis gamo, aqamde
SemorCenili nimuSebic qreba. albaT amitomaa kalandias filmSi bavSvebis
mier Tqmuli hangebic ki araa adgilobrivi. hereTSi dRes popularulia
malxaz nuroSvilis 1980-ian wlebSi Seqmnili simRerebi `uwin iyo~, `arawi~,
`ingilo qalo badiSo~. es nimuSebi 1980-ian wlebSi Seqmna malxaz
nuroSvilma. 2011 wels Camoyalibebuli ansambls `herulas~ mier
gaJRerebuli `avTandil gadinadira~ da `heruli mravalJamieri~ kaxuri
tipis nimuSebia.
marTalia, jer meoce saukuneSi moRvaweobdnen adgilobrivi musikosebi
giorgi tartaraSvili (mevioline) da nana janaSvili (pianisti), magram maT
adgilobrivi musika savaraudod ar CauweriaT.
Tuki dimitri janaSvili (janaSvili, d. 1867:4, #49), aRwers ingilouri
simRerebis Sesrulebis SemTxvevebs, Semdgomi periodis literatura saakvne
nanas garda sxva heruli simReris arsebobas gamoricxavs (xuciSvili, 1916:4;
janaSvili, m. 1910:130; edili, 1947:82). maSasadame, avtorebis TqmiT, hereTSi
xalxuri musika aRar arsebobs. unda iTqvas, eTnoforebi dResac ki patara,
erTxmian nimuSebs, simRerebs arc eZaxian (CavwereT me da m. tartaraSvilma
2011-13 ww.). maTTvis simRera an azerbaijanuli, an saqarTvelodan
Semotanili nimuSebia. aRsaniSnavia, rom hereTSi galoba-simReris mospobas
saqarTvelos kaTolikos-patriarqi kalistrate cincaZec aRniSnavda
(bubulaSvili, 2009:283-284). arada kaxis raionis samrevlo skolebSi xalxur
simRerebTan erTad galobasac rom aswavlidnen gazeT `iveriis~ nomrebiTac
dasturdeba (`iveria~, 1890:2, 1891:3, 1901:2-3).
i. Jordania, exeba ra 1987 wlis kompleqsuri eqspediciis masalas,
aRniSnavs sof. alibegloSi (qaTmisxevi) 20-30-ian wlebSi mravalxmiani
mReris tradiciis SemorCenis faqts (Jordania, 1988:56), Tumca gairkva, rom
am cnobis mimwodebeli solomon barixaSvili (dabadebuli 1911 wels)
ZiriTadad sabWoTa dros gavrcelebul da saavtoro simRerebs mReroda.
110
mravalxmian simRerad moazrebuli `siyvaruli Znelia~ (audiodanarTi, #134)
ar aris heruli, SesaZloa mTqmeli nimuSis kasetaze Caweris dros, ukve
momdevno simReraze fiqrobda (audiodanarTi, #135), magram solomonisve
TqmiT es simRera banis gareSe iyo. misi disSvilis Tamar gajiSvilis
(gojiaSvilis) cnobiT, biZamisi axalgazrdobaSi xSirad wnorSi dadioda
(CavwereT me da tartaraSvilma 2013 w.). marTlac, `siyvaruli Zneliad~
xsenebuli nimuSi did siaxloves avlens qarTul-kaxur saSairoebTan.
saingiloSi mravalxmianobis dakargvis zusti periodis dasaxeleba
SeuZlebelia, Tumca Cvenamde moRweuli cnobebis safuZvelze varaudebis
gamoTqma realuria. ingilo publicistebis mose janaSvilis da barTlome
xuciSvilis cnobebsa da maT asakze dayrdnobiT irkveva, rom saingilos
qarTulenovan soflebSi mravalxmianoba arc 1860-70-ian wlebSi iqneboda
SemorCenili. miT ufro, rom kaxis r-nis sof. yoraRnidan gamoqceuli
herebis mier 1931 wels daarsebul sof. samTawyaros simRerac aseve
erTxmiania.
radganac nanisa da datirebis nimuSebi hereTSi yvelaze ufro
`mReradia~. amitomac Janrebze saubars maTi ganxilviT daviwyeb. pirvel
rigSi saintereso terminebs aRvniSnav, rogoricaa: boRrial - xmamaRla
tirili, RrialiT tirili, „vais“ ZaxiliT tirili (rostiaSvili 1978:40).
`vai-harai-hei~ _ samgloviaro moZaxili. `datireba~ (SatirevaY, quxil _
magrad tirili).
`moTvla~ (moTla) an daTvla (daTla) hereTSi tirilad moixsenieba.
datirebisas CamoTvlidnen micvalebulis Rirsebebs. datirebaSi umTavresad
qalebi monawileoben. rac ufro axalgazrdaa micvalebuli, moTqma miT
ufro mZafria (Фонъ-Плотто, 1870:46). teqsts erTi ambobs, danarCenebi ki
yoveli frazis bolo `vae~-ze unisonurad SeuerTdebian (audiodanarTi,
#136-137). am moments m. janaSvili `banis micemas~ uwodebs (janaSvili, m.
2010:111). uSualod gasvenebis win 4-5 Zalian axlobeli mamakaci Semova da
imave melodiiT mokled daitirebs (CavwereT me da tartaraSvilma 2011-13
ww.). datirebis es forma xmiT tirilia (CxikvaZe, 1960:XVI), im gansxvavebiT,
rom hereTSi solisti gundis SemoerTebis drosac agrZelebs mReras.
micvalebulis datireba kvirisTavamde grZeldeba. muslimanur soflebSi
mamakacebi ar tirian, qalebi ki imave wesiT glovoben.
111
qarTulenovan muslimanur soflebTan dakavSirebiT ornairi saxis
informacia gvaqvs. erTi, romelzec zemoT mogaxseneT da meore _ datireba,
romelic mTlianad muslimur weszea gadawyobili da mxolod yuranis
kiTxvas gulisxmobs. eliseneli gulnaz daTunaSvilis TqmiT, `glovisas,
Tu TaTari stumaria mosuli, maSin TaTruladac unda daitiro~ (CavwereT
me da tartaraSvilma 2013 w.). Tumca, aq ar igulisxmeba, rom mTeli wesi
TaTrulad unda Sesruldes. belaqnis r-nis sof. iTiTalaSi mcxovrebi
Taliko TamazaSvilis TqmiT, tirili qarTulenovania, Tumca kaxSi rom
ician ayola, aq ase araao (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.). zogierTi
cnobiT datirebebs Soris SualedebSi dasvenebis, gulis mooxebisa da
religiuri mizniT, yuranidan azerbaijanulad kiTxuloben qadagebas da
mere mTeli xalxi ayveba sityvaze „laY, laY, ilalah“ (CavwereT me da
tartaraSvilma 2012-13 ww.).
informaciis winaaRmdegoba SesaZloa politikuri viTarebiT aixsnas:
rodesac datirebas araqarTulenovani xalxic eswreba, maSin TaTrulad
tirian anda mxolod yurans kiTxuloben. rodesac saxlSi maspinZlebi
marto darCebian, albaT, maSin tirian wesisamebr. politikuri mizeziT
TaTrulad datirebis SemTxvevebi literaturaSicaa aRniSnuli (burjaevi,
isaevi da sxv., 2001:26).
gansxvavebulia dedofliswyaros r-nis sof. samTawyaros mcxovrebTa
glovis wesebi. iq, iseve rogorc muslimanur soflebSi, kacebma tirili ar
ician. rac Seexeba qalebis tirils, eTnoforTa TqmiT, glovis koleqtiuri
wesi moSlilia da damwyebs danarCeni qalebi `vaebisas~ ar uerTdebian
(CavwereT me da tartaraSvilma 2013 w.). rac Seexeba samTawyaroel guram
sardalaSvilis cnobas, ramdenime aTeuli wlis winaT micvalebulTan
naRara-zurnaze damkvrelebis moyvanis Sesaxeb (CavwereT me da
tartaraSvilma 2013 w.). Tanasoflelebi ar adastureben.
mTxrobelebis cnobebiT, adre glovis dros mokrZaleba imdenad didi
iyo, rom araTu qorwilebi ar tardeboda, bavSvebi ar TamaSobdnen.
aRsaniSnavia `glovis gatexis~ Cveuleba. hereTSi ormoci dRis gasvlis
Semdeg moiwvevdnen damkvrelebs, anda axlobels acekvebdnen/amRerebdnen
(meoce saukuneSi rTavdnen radios da Semdeg televizorsac). es `glovis
112
gatexisa~ da Cveuli wesiT cxovrebis gagrZelebis niSani iyo (CavwereT me
da tartaraSvilma 2013 w.).
`wminda bebrevi~ (audiodanarTi, #138) sruldeboda kaxSi wminda
bebrevis samarovanze (sasaflaoze). misi cnobiT samarovanze monazvnebi
arian dakrZaluli da Zvelad xalxi (umTavresad qalebi) midiodnen, TiTqos
dasatireblad (Cavwere 2011 w.). hangi anu `wmida bebrevi~ savaraudod,
komunisturi ideologiis batonobis wlebSi miiviwyes. valia
tartaraSvilis TqmiT wminda bebrevze saydarze gasvlis mesame dRes
gadiodnen.
nanas hereTSi `daY-daY~ (audiodanarTi, #139-140) an `laY-laY~ hqvia. daY
igive daiZinea. nanaSi xSirad gvxvdeba Turqul-azerbaijanuli sityva
`bala~, rac qarTulad Svils niSnavs. janaSvili aRniSnavs, rom rodesac
bavSvs `laluSi~/`laYluSi~ (WoWinaa) daaZineben, maSin nimuSs `laYlaY~
ewodeba (janaSvili, m. 1910:85). saakvne simRerebi `laY-laYs~ saxelwodebiT
gvxvdeba azerbaijanul (Зеİналова., Мусаİев, 1981:69) da Crdilokavkasiur
(Гиппиус, 1980:175) simRerebSic.
fiqsirebulia bavSvis gamosafxizlebeli nimuSebic (audiodanarTi,
#141). igi sruldeba maSin, rodesac „ymawvil moTenTil iRvizebs da tirva
und, rom ar itiras da gamxnevdes“. nimuSi jer nela iwyeba, Semdeg ki
Cqardeba. mTqmelebis ganmartebiT, neli tempiT dawyeba imitomaa
aucilebeli, rom bavSvi ar dafrTxes da tirili ar daiwyos (1987 wlis
masalebidan).
sainteresoa termini `RuRuni~. hereTSi igi bavSvis xmasTanaa
dakavSirebuli. ityodnen `Con ymawvil ra lamaza RuRunovsa~ (1987 wlis
masalebidan).
sabavSvo folklors unda mivakuTvnoT nimuSi `digis bala~ (dgas
Svili) (audiodanarTi, #142) rodesac 6 Tvis bavSvs fexze dgomas
aswavlian, axtunaveben da specialur strofebs waumRereben.
rodesac SiSveli bavSvi gareT gamovidoda, ufrosebi simReriT
gaexumrebodnen `tantaliko zamTar movda, ra giyo~ (audiodanarTi, #143) da
amiT aiZulebdnen, rom tanT Caecva.
113
bavSvi rom waiqceva da Sublze kopi daajdeba, `ukan kopi, win kopis~
(audiodanarTi, #144) miumRerebdnen, gaacinebdnen, rom ar etira. amasobaSi
bavSvs is kopi aviwydeboda.
sainteresoa zaqaria edilis cnoba samkurnalo ritualebTan
dakavSirebiT: „avadmyofs rgebs nelad Conguris dakvra, zed wynaradve
damRereba. Tu avadmyofoba kargad gaivlis da aravis daazianebs, maSin
zemoxsenebul xonCas sanovagiT quCaSi gasdgamen da gamvlel-gamomvlels
SesTavazeben~ (edili, 1947:90-91).
Conguris dakvris faqts edilamde gacilebiT adre m. janaSvilic
aRniSnavda (janaSvili 1910:126). dRevandel mTxrobelebs isic ki ar axsovT,
am dros dakvra iyo Tu ara, simReris faqts ki uaryofen. erTi ram cxadia:
orive avtori wers, saingiloSi qarTuli xalxuri musikis gaqrobaze da
radganac herul musikalur yofaSi qarTulis magier Crdilokavkasiuri da
sparsul-azerbaijanuli sakravebia damkvidrebuli, batonebis ritualSi,
SesaZloa, sparul-azerbaijanuli musika yofiliyo. arc 1987 wlis da arc
sxva eqspediciebis masalebSi dafiqsirebula xmieri da sakravieri nimuSi.
rac Seexeba `Cungurs~, igi sazia da Tu ratom, amaze mogvianebiT.
m. tartaraSvilma gaixsena kaxis r-nis sof. marsanSi mcxovrebi moxucis
suzan xalasgan gagonili dalocva (audiodanarTi, #145), rodesac patara
marTas sicxe hqonia suzani maSin Semosula da uTqvams. Sinaarsis mixedviT
gamodis, rom mayvaliviT gamravleba usurva.
q-n marTa igonebs: `mamaCemi buxarTan gvacekvebda (audiodanarTi, #146)
da mere gaixumrebdnen _ maneTians mogcemTo. Cven cekvisas taSs
SemovkravdiT da vmRerodiT. amas ufro zamTarSi vcekvavdiT. zogi
CurCxelas gvaZlevda, zogi fuls~. samwuxarod, sxva eTnoforebma aseTi
faqtebi ver damidastures.
igive qalbatoni ixsenebs: `mamaCemi yvelas Cagvabamda muSaobaSi,
patarebsac ki. hoda, sityvebs `koleqtivi~ da `komsomoli~ sul SayiriT
ambobda _ aba, komsomolel, wavediT venaxSi samuSaodo (audiodanarTi,
#147), Tu romelime gavibutebodiT, TviTonve CagvrTavda simRera-muSaobaSi
da mere bavSvebsac gamogvimuSavda es. sul ase veubnebodiT erTmaneTs,
gamovajavrebdiT. Tu erTs ezareboda an gaibuteboda, aucileblad
gamovepaeqrebodiT, rom wamosuliyo. samwuxarod, verc es nimuSebi gaixsenes
114
sxvebma. magram, yvela is nimuSi, romelsac q-n marTas mama Tavis Svilebs
gaxumrebiT SeumRerebda, Cans, adre sxvebmac icodnen. Tumca TavianT
Svilebs aRar eubnebodnen.
zogierT sofelSi icodnen mamlebis waCxubebac `zizgi, zizgi, mamalo~
(sanoto danarTi, #18). sainteresoa, rom hangi erTbgeriania. nino maxaraZes
msgavsi nimuSi (sanoto danarTi, #19) Cawerili aqvs varkeTileli
bavSvebisagan da Tavisi bavSvobidanac axsovs. Tuki ingilouri varianti
bavSvebis mier mamlebis waCxubebisas sruldeba, TbilisSi mas sportuli
TamaSisas mRerian.
mrgval morze dadebdnen ficars, aiwona-daiwonas `titliin
yoC~/`yiyliin yoC~ an „yiyliiyo mamalo“ (audiodanarTi, #148).
`godol-godor sebel-sebel~ (audiodanarTi, #149) m. tartaraSvilis
azriT baraqianobas ukavSirdeba. misi cnobiT, `gazafxulze mosuli
yaryatebi wminda frinvelebad arian miCneuli da maTTvis Surdulis, Tofis
srola ar SeiZleboda _ wminda adgilidan modiano. maTi mosvlis dros,
simRerisas xandaxan taSs SemovkravdiT, albaT, patarebi rom viyaviT,
sixarulis gamo. godori da sabeli anu sebeli baraqisTvis Seikvreboda.
ase xdeboda Wirnaxulis mogroveba da yaryatebs simReriT baraqianobas
evedrebodnen~. es nimuSi dResac axsovT, Tumca umetesobas ara aqvs
gaazrebuli misi funqcia, Tumca gadmogvcemen, rom `rodesac vambobdiT
`godor~ – yaryatebi wres kravdnen, Camwkrivebulebze qvas vambrunebdiT,
adgils vucvlidiT da daviZaxebdiT `sebel~ _ maSin grZlad midiodnen da
Cvenc mivyvebodiT~ (CavwereT me da m. tartaraSvilma 2011-13 ww.).
`joxebs davdebdiT da Soridan vesrodiT xazidan unda gasuliyo da
vinc waagebda, sanam joxs moitanda, erT bgeraze yviroda `wiakoo~ - 2013
wels CemTan da marTa tartaraSvilTan saubarSi gaixsena berma svimon
abramiSvilma.
m. tartaraSvili ixsenebs, rom Semodgomaze kaklis xeebis bertyvis
damTavrebisas, yvavebi kenweroebs eseodnen, poulobdnen da kakals Zirs
Camoagdebden Cven ki es gvixaroda da vmRerodiTo (audiodanarTi, #150). es
nimuSi sxvebma srulyofilad veRar gaixsenes.
`lofoY~ (lopo, lofo) _ norCi kaklis xis ylortisagan gamZvrali
qerqia, romlisganac bavSvebi vihtitiisa da WylurTunas akeTeben: iReben
115
kaklis (iSviaTad, TuTis) xis mokle da norC ylorts, wina nawils irgvliv
daniT, 2-3 sm-is sigrZeze Semouxazaven, danis tars urtyamen zed, da Tan
iZaxian: `lofo-lofo gamodi! lofo-lofo amodi!... furis rZes Cagisxam da
sxv.~. am sityvebiT wamoaZroben qerqs, anu lofos. lofos maSinac aZroben,
roca rZianas agroveben kevis gasakeTeblad (RambaSiZe, 1988:286).
sabednierod, es nimuSi dResac axsovT da amas swored lofos gamoyvanisas,
anu sabavSvo Casaberi sastvenis, `vihtitis~ gazafxulze gamoTlis dros,
nafotze xis tyavis gaZrobisas mRerodnen (audiodanarTi, #151).
arsebobs frinvelebisa da cxovelebis daZlevis, maTze gamarjvebis
nimuSebic. yvelaze popularulia yviTelgula TuTabalias daZleva. ivnisSi,
roca TuTa da bali Semodis, es Citi mofrindeba, Cauniskartebs maT da amis
Semdeg bavSvebi xmis wabaZiT exvewebian TuTisa da blis mocemas. kaxis
raionsa da samTawyaroSi amboben, `TuTabali maiwiu/maiwio~ (audiodanarTi,
#152) xolo zaqaTala-belaqanSi ki `TuTabali maiwiva~ (audiodanarTi,
#153). samTawyaroSi amboben `TuTabali maiwiu daRistanSi gouwiu~, radgan,
maTive TqmiT daRistanSi TuTa ufro gvian mwifdeba (CavwereT me da
tartaraSvilma 2011-13 ww.).
rodesac TuTa da bali moileva imave hangze sruldeba „TuTabali
mailiu“ (audiodanarTi, #154) an „TuTabali mailiva“. TuTabalia, Tavisi
hangiTa da ganmartebiT zustad axsovs araqarTulenovan mosaxleobasac
(CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.).
popularulia gugulis daZlevac (audiodanarTi, #155). guguls rom
pirvelad dainaxav uzmoze ar unda iyo, erTi lukma mainc unda gqondes
naWami da ise miaZaxo `kuhkuY dagPeC~ (janaSvili, m. 1910:124-125). es Turme
imitom keTdeba, rom bevri ar iZinon da adre adgnen (RambaSiZe, 1988:178).
zogierTi eTnoforis cnobiT, kuhkus Tavad guguli iZaxda da mis
gagonebaze unda dageZaxa `dagPeC“, mere kvlav guguli daiZaxebda da ase
meordeboda. am daZaxebaSi guguli brazdeboda da xmas ufro da ufro
moumatebda. Tu purnaWami ar xar da xmas gaigeb an Tma gaqvs dasavarcxni
da gugulis xmas gaigeb, daZleuli xar. garda amisa gugulis danaxvisas Tu
Cacucquli ar iyavi, `dagPeC~ miaZaxebdi, Cacucqvis SemTxvevaSi ki guguli
dagjabnida (CavwereT me da tartaraSvilma 2013 w. da me 2017 w.).
116
iyo Wiamaias (audiodanarTi, #156) da ofofis daZlevac. marTas TqmiT
Wiamaias xelis gulze daisvamdnen, igi mividoda saCvenebel TiTTan da
iqedan aafrendnen~. ofofis SemTxvevaSi Tu purnaWami ar xar da xmas gaigeb
an Tma gaqvs dasavarcxni da xmas gaigeb ese igi dagZlia. Tu pepelas
dainaxavdi da TeTri feri gecva maSin pepela dagZlevda (Cavwere 2017 w.).
arsebobda aseve kvicis (audiodanarTi, #157), bunebis movlenebisa da lekis
daZlevac. aRdgomis dRes rodesac leks pirvelad dainaxavdnen etyodnen
`leko dagxeC~ (edili, 1947:89; janaSvili, m. 1910:125). mercxlis mosvlis
dros patara bavSvs xelSi raRacas miscemdnen rom mercxalma ar daZlios,
mercxalma ena mogitana axla enas amoidgamo (Cavwere 2017 w.).
saingilo sakmaod nestiania, amitomac amindis samarTavi simRerebidan
ufro gamosadarebeli nimuSebi sruldeboda. maTi erTi jgufi mzis
amosvlis moTxovna iyo (audiodanarTi, #158), xolo meore _ `kotiobas~
ukavSirdeboda (audiodanarTi, #159). hereTSi kotioba ufro metad
gazafxulze tardeboda da gamosadarebel funqciasac Seicavda. biWebi
(daaxloebiT 5-12-mde) Camoivlidnen `kotitiT~ (dedofaliT) xelSi da
imRerebdnen, ZiriTadad azerbaijanulad. teqstis gadaTargmna istoriuli
viTarebis gamoa savaraudo. ukanasknel sityvebs `kihos~ yvelani erTxmad
miaZaxeben xolme (edili, 1947:123). marTas aRniSvniT, biWebi orRobeebs
Camoivlidnen, qudebs Camoifxatavdnen, vaJebi berikaobis magvarad
Seimosebodnen. yvela monawile Cqar-Cqara, xmamaRali SeZaxilebiT WiSkarTan
SeCerdeboda. maspinZeli qali an kaci gamovidoda ZRveniTurT, CvenTan koti
hqvia xvavs. „ki“-s ambobdnen isini, „ho“-s ambobda maspinZeli, magram
maspinZlebs Tu ezarebodaT, am sityvas TviTon ritualis monawileni
ambobdnen (audiodanarTi, #160). iliko tartaraSvilis TqmiT maspinZeli Tu
kvercxs gamoitanda Tojinas gaugorebdnen, Tu ara da qvas (CavwereT me da
tartaraSvilma 2012 w.). ina beroSvilis cnobiT, simReris dros taStze
ukravdnen (CavwereT me da tartaraSvilma 2013 w.).
saqarTveloSi gavrcelebulia saistorio Tematikis amsaxveli
simRerebis is tipi, sadac saubari konkretul pirovnebasa da mis sagmiro
qmedebebzea (mag. simRerebi Tamar dedofalze, erekle mefeze da a. S),
hereTSi TiTqmis ar gvxvdeba. rac Seexeba simReras _ `Con Tamar mefe~
(audiodanarTi, #161), misi sityvieri teqsti marTam adgilobrivi
117
mosaxleobisgan akrifa, xolo melodia ki iqauri musikis gavleniT simRera
`Toros~ (audiodanarTi, #162) _ msgavsad TviTonve SeTxza. rac Seexeba
Tamar mefisadmi miZRvnil meore nimuSs (audiodanarTi, #163), igi
azerbaijanul enaze sruldeboda. edili saubrobs qurmuxobaze fanduriT
(savaraudod tanburiT an saziT) Sesrulebul azerbijanul leqsebze,
romelic hereTis Znelbedobis periods asaxavs (edili, 1947:88).
hereTSi SemorCenilia iseTi simRerebi, sadac TaTris _ mtris saxea
warmoCenili (audiodanarTi, #164).
sainteresoa Sairebi, romelic samSoblos Tematikas Seicavs:
`daRestani xriokia da gurjistani baRnariao, mSveniers Soridan rom
etrfi, gana gaZReba Tvalio~ (audiodanarTi, #165). meorenairi nimuSis
Sinaarsi aseTia: `mTidan Camosulo daTvo, barSi Rorad gadaiqeci da veRar
ZRebio“ (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.). rodesac Sah abasma hereTi
daimorCila, daRestnidan xalxi moisyida, gaamuslimana da hereTis
adgilobriv mosaxleobaze sabatonod Camoasaxla. daRestani xrioki iyo,
xolo saqarTvelo (am SemTxvevaSi hereTi) ki Zalian nayofieri (papiaSvili,
2012:11). Sairebi azerbaijanul enaze azerbaijanul-iranuli sazis
ingilourad „Cunguris“ (saliteraturo enaze Conguris) TanxlebiT
sruldeboda da qarTvelebsa da daRestnelebs (maT Soris,
gadaRestnelebul qarTvelebs) Soris gaSairebas warmoadgenda.
q-n marTas cnobiT, uwin yofila simRera qoroRlize. es iyo gmiri,
romelic xalxs icavda, Tumca simReris Cawera ver moaxerxa (Cavwere 2011
w.). misive cnobiT, herul TqmulebebSi gvxvdeba gmiri TorRva (ToroRa).
qorwilSi patarZlis gamoyvanis dros mRerodnen `ToroRaY modis~
(audiodanarTi, #166), romelic tartaraSvilma Cawera. `es ToroRaY vaJkaci,
Zlieri da tanadi pirovneba yofila. ToroRaY modis, male gomoRaY~
(moemzade, gamodi darbazidan da Seegebeo). simRera gmirze iyo, magram igi
tipuri mayruli _ dedoflis gamosayvania da ara saistorio
saistorio Tematikis amsaxveli unda yofiliyo simRera simon
SalikaSvilze. igi zaqaTlis guberniis proqarTulad ganwyobili
xelmZRvaneli iyo. romelic 1863-64 wlebSi lekebis waqezebiT mokles. es
faqti adgilobrivma mosaxleobam imdenad ganicada, rom Wareli leki
118
qalebi (savaraudod galekebuli qarTvelebi _ g. k.) m. janaSvilis cnobiT,
dResac naRvlianad mRerian (kinwuraSvili, 2006:143).
rogorc ukve aRiniSna, Tamar mefeze simRerebs lekebi (galekebuli
qarTvelebi) mRerodnen da hangi aRmosavlur sazze ingilourad `Cungurze~
sruldeboda. SesaZloa, am nimuSzea saubari filolog naTela
rostiaSvilis leqsikonSi, sadac daviT mefesTan erTad (rostiaSvili,
1978:66) Tamaris hangsac axsenebs (iqve:9). istoriul Tematikaze agebul
ramdenime nimuSs ZiriTadad bavSvebi mRerian (umTavresad TaTris
danaxvisas, an xmalaobisas). es gaxlavT `mamazaRli TaTari~ da `TaTaro,
TaTaro~. tyisTaveli giorgi zeinalaSvilis TqmiT, am nimuSebis gavrceleba
araqarTulenovan herebSic dasturdeba (CavwereT me da tartaraSvilma 2012
w.). saintereso faqtia, rom cnobil `mglisa da kravis~ herul variantSi
mgeli _ rogorc mteri azerbaijanulad mReroda: `me var Tqveni deda, rZe
momaqvs, kari gamiReT~ da patara bekekoebi ki ingilourad eubnebodnen `Sen
Con dedaY ar xar~ (CavwereT me da m. tartaraSvilma 2011-12 ww.).
zurnaze sruldeboda Tamar mefisa da daviT mefisadmi miZRvnili
hangebic (javaxiSvili, 1992:330). Tumca maTi musikaluri mxare CemTvis
ucnobia.
didmarxvis Semosvlidan ocdameoTxe dRes korkotoba (`korkotovaY~)
imarTeboda (rostiaSvili, 1978:114). `korkotovaY dResa~ (audiodanarTi,
#167). am dros bavSvebi ezos saqanelaze qanaobdnen, saxlSi ki korkoti
ixarSeboda da mezoblebsac gautandnen. qanaobdnen mozardebi, patarebi ki
qveviT idgnen da taSs ukravdnen da teqstSi aqac TaTrebs axsenebdnen. didi
kaklis xis qveS dol-garmonze sacekvaos ukravdnen. jer didebi qanaobdnen
(visac guli erCoda) Semdeg ki _ umcrosebi. zeno sardalaSvili aRniSnavs,
korkotoba didi marxvis Sua periodSi oTxSabaTobiT icodneno. midiodnen
da did 5-6 sarTuliani saxlisxela saqanelas Camoabamdnen. aqanavebdnen da
Seyvarebulis saxelis gagebis mizniT, fexebSi urtyamdnen. Zveli Taobis
xalxi garmoniTa da simRerebiT dadioda (CavwereT me da tartaraSvilma
2011 w.).
sergo janaSvilis TqmiT mis axalgazrdobaSi aRdgoma dRes berebi
mRerodneno (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.). monaTxrobis mixedviT,
SesaZloa, es sagalobeli yofiliyo. poet zurab papiaSvilsac axsovs
119
moxucebi, romlebic sagaloblebs (mag. aRdgomasa Sensa) galobdnen (magriam
gajiSvilis gadacema `fesvebi~, 2013). es cnobebi Zalze sainteresoa da
momavalSi kvleva-Ziebas moiTxovs. Tu respodentebis asaks
gaviTvaliswinebT saubari 1950-70-ian wlebzea. sagaloblebis musikalur
mxareze saubari dRes ukve Zalze Znelia, magram es nimuSebi hereTSi
arsebuli samrevlo skolebidan unda yofiliyo naswavli.
Tamar SioSvilis cnobiT, aRdgoma dRes xalxi erTmaneTs dResaswauls
`Cunguris~ dakvriT ulocavda (CavwereT me da tartaraSvilma 2011-12 ww.).
petre mamulaSvili adasturebs aRdgomaze bavSvebis mier kardakar
Camovlisa da maspinZlebisgan kvercxis micemis tradicias (Cawera
konservatoriis eqspediciam 2014 w.).
religiuri TvalsazrisiT Zalze sainteresoa azerbaijanul enaze
Sesrulebuli `ieso qristes locva~ (audiodanarTi, #168). es nimuSi 1987
wlis eqspediciaSi solomon barixaSvilisgan iqna Cawerili. masSi asaxulia
iesos moRvaweoba da solomon barixaSvilis cnobiT, igi Tavisi
daRestneli savaraudod, galekebuli qarTveli yonaRisgan (stumrisgan)
gaugonia.
hereTisTvis Zalian didi mniSvneloba aqvs giorgobas, romelsac isini
`qurmuxobas~ eZaxian. jer kidev m. janaSvilis aRniSvniT, am dReobazec
ukraven naRara-zurnas da mReriano (janaSvili, m. 1910:130-131). samwuxarod,
simRerebis saxelwodebebi ucnobia, magram janaSvilis mixedviT (igi
uaryofs saingiloSi qarTuli simReris arsebobas), unda vivaraudoT, rom
es simRerebi sparsulad an azerbaijanulad sruldeboda. naRara-zurnis
ansambli igi mTel dReobas da gansakuTrebiT Widaobas musikalurad
aformebda. amasTan dakavSirebiT, aRsaniSnavia, rom zurna TbilisSic
Widaobis dros gamoiyeneboda (nacvliSvili, 1999:7-8).
hereTSi gvxvdeboda saWmlis gakeTebisas, venaxis gasxvlisas, qsovisas
Sesasrulebeli simRerebi, magram maTi umetesoba _ yanaSi gadaZaxilis,
meurmis simRerisa da odoSis garda, Sromis JanrSi ver gaerTiandeba.
SinaarsiT isini ufro lirikuli da saxumaroa.
yanaSi, nadSi (saingiloSi, dasavleT saqarTvelos msgavsad, Sromis
koleqtiur formas `nadi~ ewodeboda) muSaobisas, sadac kacebTan erTad
qalebic monawileobdnen, musika TiTqmis ar iyo. mxolod gadaZaxilebi
120
(audiodanarTi, #169) CavwereT. musika mxolod mkis dros JRerda, isic
naRara-zurnis meSveobiT. es sakravebi Sromis ritms warmarTavda. Tanac mka
male unda damTavrebuliyo, radgan SeiZleba ucabedad mosul cud aminds
mosavali gaenadgurebina. naRara-zurna gaTibvis drosac ukravda. mTel
saqarTveloSi Sromis maorganizebeli Sromis specialuri simRerebi iyo,
magram hereTSi ganviTarebuli movlenebis gamo, simReras sparsuli naRara-
zurna Caenacvla, xolo rwmena ki musikis TanxlebiT Sesrulebuli
samuSaos nayofierebis Sesaxeb, ucvleli darCa. naRara-zurniTa da dol-
garmoniT mimdinareobda Tibvac. qalebma Txilis tevrSi icodnen cekva
(Siproba), ukravdnen garmons da lxinobdnen (1987 ioseb Jordanias
saeqspedicio dRiuri).
gulnaz yajriSvilis TqmiT, yanaSi naRara-zurna ukravda. Txilis
mosavalic am sakravebis xmis fonze mihqondaT (CavwereT me da
tartaraSvilma 2012 w.).
rac Seexeba gadaZaxilebs, maTi funqcia sayovelTaodaa cnobili da am
mxriv arc hereTia gamonaklisi, mxolod erTi sxvaobiT: Tuki saqarTvelos
sxva kuTxeebSi gadaZaxilebi Sromis simRerebis Sua nawilSia
warmodgenili da ganapira nawilebSi mRerian, hereTSi simRera TiTqmis
aRar Cans, Tumca kaxis r-nis sof. qaTmisxevSi CavwereT simRera `opi, yana,
opi~ (audiodanarTi, #170).
simRera `odoSuan wovdeT~ (audiodanarTi, #171) odoSis (puris mwvane
TavTavia) sakrefad wasvlis dros imRereboda. q-n marTas TqmiT `odoSs
Setrusaven gasaTxovari gogoebi da pirveli mosavali xeliT unda
mokrifon. TavTavis erTi koniT unda gaakeTon xeleuli da cecxlze
Setruson dol-garmonis musikis TanxlebiT~. odoSis Sesaxeb saubari
dRevandel moxucebsac SeuZliaT. Tumca amboben, rom maT dros
koleqtivizaciis gamo jarimis SiSiT ukve individualurad da Tanac Cumad
midiodnen (iadon tartaraSvilis cnobiT, saingiloSi koleqtivizacia 1925-
30 wlebSi ganxorcielda). rac Seexeba simReras, igi qalbatoni marTas
garda aRaravis axsovs, Tumca oriode adamiani adasturebs mis arsebobas.
odoSis hangic savaraudod, koleqtivizaciam Seiwira.
`hou ha~ (audiodanarTi, #172) iyo mekaloeebisa da mexreebis dialogi.
iseve, rogorc odoSi, “ou hac” qalbatonma marTam Cawera da
121
Sinaarsobrivad daalaga. rodesac kaloobis periodSi moxuci kacebi
isxdnen, maSin ixsenebdnen amas. `hou ha~ _ aris SeZaxili xaris an Zroxis
mimarT, gaCerdi, nu tokavo. Tibvasa da kalos galewvas rom morCebodnen,
sufra iSleboda, dol-garmoni ukravda da iyo lxini. es nimuSebi dRes
miviwyebulia.
Jordanias saeqspedicio dRiurSi moxseniebulia simRera `urmuli~,
magram igi kasetaze Cawerili ar aris da arc marTa tartaraSvils an sxva
mTxrobelebs axsovT. m. nuroSvilis TqmiT, SesaZloa, saestrado simRerac
iyos (Cavwere 2011 w.). sxva SemTxvevaSi am simReras i. Jordania da m.
tartaraSvili aucileblad Cawerdnen.
filolog asraT omaraSvilis cnobiT, mosavlis aRebis dros qalebi
`kalinkas~ mRerodnen (Cavwere 2011 w.), Tumca amgvari nimuSi arsad ar
dasturdeba.
venaxis Seyenvisas anu ganasxlavi vazis Wigoze mibmis dros marTas
mamas bavSvebi samuSaod mihyavda. wasvlis win marTa da misi da-Zmebi `venax
Sayelais~ (audiodanarTi, #173) mRerodnen da xtunaobdnen.
`ayina, mayina~ am sityvebiT icexveboda brinji, nigozi, fetvi da a. S. m.
tartaraSvilis TqmiT `es sacexvs exeba, magram xumrobaSia gadasuli.
„ayinaanT kaciao“ es zedmetsaxelia CvenTan. rodesac ufrosebi cexvavdnen,
Cven davxtodiT da vambobdiT amas. sxva drosac SeiZleboda Tqma, magram
ufro cexvis dros vasrulebdiT~ (Cavwere 2011 w.). variantebi sxvebmac
gvimReres, magaliTad, vera berikaSvilma (audiodanarTi, #174). misi TqmiT,
brinjs ro vnayavdiT, maSin vmRerodiT~, es ufro sacekvao an saxumaroao.
q-n marTas TqmiT `rodesac ufrosebi saToxarSi midiodnen da Cven
gvtovebdnen, simReriT ambobdnen _ `exla Con tyeSi mivdivarT~
(audiodanarTi, #175). Cvenc vupasuxebdiT. aseT nimuSebs mRerodnen Sroma-
saqmianobisas, xeze asvlisas da sxv., kidev rodesac raimes gegmavdnen (mag,
parkis darCevas, nuxSi wasvlas)~. am nimuSs sxva eTnoforebi ver ixseneben.
hereTSi intonirebis martivi tipebi nadirobas da saWmlis
momzadebasac ukavSirdeboda. rodesac Zroxas an xars daklavdnen, xorcs
daamuSavebdnen da bolos misgan mxolod faSvi rCeboda, xorcis
dabinavebisas rZlebi waimRerebdnen `faSfutaro sadResao xaro~
(audiodanarTi, #176), bavSvebi `avitacebdiT, ezoSi davxtodiT, gvixaroda
122
da vimeorebdiT~. samwuxarod, es nimuSic m. tartaraSvilis garda, aravis
axsovs.
fiqsirebulia qsovis dros Sesasrulebeli hangebic (audiodanarTi,
#177-178). gansakuTrebiT popularulia `qalmani da winda~, romlis
Sesruleba qsovis garda sxva drosac ar iyo gamoricxuli. mas, xSirad
bavSvebi TamaSobis dros imRerebdnen (CavwereT me da tartaraSvilma 2011-13
ww.). dimitri papiaSvilis TqmiT ki `kacebi pur-marilSi ityodnen~ (CavwereT
me da tartaraSvilma 2011, 2013 ww.).
kaxis r-nis sof. qaTmisxevSi cxovrebis siduxWireze gaxumrebiT
waimRereben (audiodanarTi, #179). saxumaro Tematikisaa guram
tartaraSvilis mier Sesrulebuli simRerac (audiodanarTi, #180), romlis
Sesaxebac aRniSna: `bavSvobaSi da-Zma rom gavidodiT, das ase vatyuebdiT
`ZaRli mokvdao~~.
hereTSi popularuli yofila mamakacTa stvena. ustvendnen aramarto
gogos mowonebis dros, aramed baR-venaxebSi Wigos gasxvlisa da SeSis
dadebis drosac. marTa tartaraSvilis azriT, Sromis dros simRera
umetesad stvenam Caanacvla.
qalebi bostnis margvlisas zuzunebdnen. „rogor lamaza zuzunovsa“ _
anu RiRinebso _ ityodnen. zuzuni usityvod imRereba, dardiania. rodesac
qali TavisTvis zis ezoSi da martoa, Tavisi bedis simZimes usityvod
zuzunebs, Tan qsovs, anda bostans rom margvlavs TavisTvis, maSinac
zuzunebs. nimuSi mxolod qalma unda Seasrulos, kacebs rom ezuzunaT, es
didi sircxvili iyo. raWaSi motirali ro miujdeboda micvalebuls, jer
qorqaliT daiwyebda da tirilSi gadadioda (lomsaZe, 2012:12). sainteresoa,
rom, micvalebulebs saingiloSic zuzuniT ixsenebdnen (Tumca usityvod).
zuzunTan axlos dgas termini RuRuni, romelzec bavSvTan dakavSirebiT
ukve gvqonda saubari. samwuxarod, dRevandel moxucebs aRarc es nimuSi
axsovT. zuzunis (audiodanarTi, #181) erTaderTi varianti Tamar SioSvilma
Cagvawerina. es termini analogiuri semantikiT musliman herebSic gvxvdeba.
SesaZloa ingilour `zuzunSi~ xmadabali mReris manera igulisxmebodes,
radgan saqarTvelos sxva kuTxeebis `zuzunebi~, herulisgan gansxvavebiT,
sityvier teqsts moicavs.
123
rac Seexeba lirikul simRerebs, marTa tartaraSvilis mier
dafiqsirebulia:
`ToremzeY~ (audiodanarTi, #182). simRera satrfialoa. Sesrulebis
sagangebo dro da adgili ar gaaCnia. ToremzeYEaris qalis saxeli (rogorc
vTqvaT, pirimzisa, pirimTvarisa).. `Toremze gogonaa, romelic orRobeSi
pirpir uWvrets vaJs, es qaluri simReraa. patara striqonebad iyo da me
avakowiwe“ - aRniSnavs qalbatoni marTa.
simReras `alazni pirpir~ (audiodanarTi, #183) _ gogoebi blis krefis
da savaraudod erTmaneTSi gaxumrebis dros asrulebdnen.
`maira obolanT qalia~ (audiodanarTi, #184). marTa tartaraSvilis
TqmiT hereTSi mariam obolaZe yofila Zalian lamazi, gasaTxovari,
romelsac sxva soflebis biWebic etrfodnen. `CvenTan ase iyo, lamazi
gogos ubanSi gaivl-gamoivlidnen, aTvalierebdnen. viRac mosula da es
darajoba rom unaxavs, uTqvams _ maira obolanT qalia, gale, biWo, galeo~
(mousvi, biWoo)~.
am simReris warmoSobas gulnaz daTunaSvili ase xsnis: `dedaCemis
deidaSvils uyvarda is maira da es imRera. mere uTxres, gaTxovdao da
gaiareo. maira obolaanT rZalia da Sen aRar gekuTvniso~. zurab
abulaSvili ambobs: nazira aSuR huseinas Svilia da rodesac es nazira
gardaicvala, huseinam maSin imRerao~ (CavwereT me da tartaraSvilma 2012
w.). nimuSTan dakavSirebuli es versiebi sainteresoa. magram faqtia, rom
aliabadis garda igi kaxis raionis sofel TasmaloSic dadasturda
(audiodanarTi, #185), ramac SesaZloa aSuR xuseinas avtoroba eWqveS
daayenos.
`Jerga-Jerga qalevo~/`wikna-wikna qalevo~ (audiodanarTi, #186) _
orRobeSi rodesac 13-15 wlis gogo-biWebi TamaSobdnen da celqobdnen _
rogorc ki ufrosebs dainaxavdnen, maSinve mwkrivSi Cadgebodnen, ufrosebi
SeamCnevdnen, ra am pozaSi, gaexumrebodnen~. `biWebi da gogoebi erTmaneTs
mklavebs rom CasWidebdnen erT mxares biWebi dadgebodnen, meoreze gogoebi
da romelic is iyo unda gaqceuliyo unda Caewyvita mklavebi visTan visac
undoda xelSi CasWidebda da dadgeboda visTanac undoda~. zogjer biWebi
da gogoebi xelebCakidebuli garbodnen da ise mRerodnen. Jerga/jerga
mwkrivs, wikna ki cicqnas niSnavs.
124
ingilour folklorSi gvxvdeba simReriT gamoTqmuli galeqsili
zRapari _ `rZal-dedamTiliani~ (audiodanarTi, #187). mazlis cols rZlisa
Surda da dedamTil-mamamTilsac ase ganawyobda. es axalgazrda rZali
lamazi yofila. igi iTxovda wyals, magram aravin miawoda. jer mamamTils
sTxovda (boimTiri azerbaijanuli sityvaa da Zels _ dedaboZs niSnavs.
rZali mamamTils mas adarebs), Semdeg dedamTils (igi dedaboZis sayrdenia),
mazlis cols (gveli), muls (tabakis guli, romelzec qorwilSi xils,
ZRvens daalagebdnen). muls uyvarda rZali, magram SiSiT ver gabeda es
gaekeTebina da bolos sxviTai Svils, anu Tavis meuRles, mimarTavs; meuRle
ki WurWelsac ver mokidebs xels, aiRebs gatexil jams da iq Causxams
wyals. rZali dalevs da gardaicvleba. es simRera Zveli droisaa da
patarZalma sikvdilis win imRera.
adre sircxvili iyo, rom vinmes cekva ar scodnoda da qorwilSi ver
ecekva. sacekvao musika naRara-zurnasa da dol-garmonze sruldeboda.
rodesac vinmem cekva (Siproba) ar icoda, ase miumRerebdnen (audiodanarTi,
#188).
qorwili, ZiriTadad, Semodgomasa da zamTarSi icodnen. am droisaTvis
mosavlis sakiTxi dRis wesrigSi aRar idga. marTa tartaraSvilis TqmiT:
`uwin moxucebi patara da did qorwils erTmaneTisgan ganasxvavebdnen. didi
qorwilis gadaxdas yvela cdilobda. did qorwilSi naRara-zurna ukravda,
radganac es sakravebi didi zeimis gamomxatvelia. patara qorwili
ZiriTadad maSin imarTeboda, rodesac saCqaro iyo, an ojaxis
xelmokleobis gamo da maSinac, Tuki erT-erTi mewyvile qvrivi iyo. am
dros ki dol-garmoni JRerda (Cavwere 2011 w.). s. abramiSvilma aseTi
gamoTqmac gaixsena: „ra, dol-garmoniT da naRara-CaRaraTi unda dagpatiJo,
ise ar moxvalo?~ (CavwereT me da tartaraSvilma 2013 w.).
saqorwilo simReras umetesad patarZlis gamoyvanis dros ityodnen da
Zalian mokle iyo (audiodanarTi, #189). am melodias naRara-zurnac ukravs.
zogi eTnoforis TqmiT, es nimuSi qorwilSi ki ar iTqmeba, aramed bavSvebi
vambobdiTo TamaSobis dros. zogis cnobiT ki _ ufrosebi etyvian bavSvebs,
`mivdivarT qorwilSio~ da waimRereben (CavwereT me da tartaraSvilma 2012-
13 ww.).
125
patarZlis gamoyvanisas mezurneebi ukraven saTanado hangs deda qal
waiyones _ aatires, mama Suls mouyones _ gaaxares. Tofs isrodnen da es
patarZlis gamoyvanis niSani iyo (janaSvili, a. 1991:14; edili, 1947:103).
patarZlis gamoyvanis simRera qorwilis meore dRes (mas patara qorwils
uwodeben) sruldeboda (iqve:11-14). mTqmelebis sityviT, am melodiebs zurnac
ukravda, magram axlda Tu ara sakravi patarZlis gamoyvanis sasimRero
nimuSs, amaze informatorebi xSir SemTxvevaSi dadebiTad gvpasuxoben
(CavwereT me da tartaraSvilma 2012-13 ww.). mxedvelobaSi miiReba is, rom
simRera Zalze moklea, magram ver iTvaliswineben rom xSir SemTxvevaSi
sakravis, gansakuTrebiT zurnis Tanxleba warmoudgenelia, radgan
zogierTi sakravi simReras aucileblad gadafaravs. garda amisa,
damkvrelic bevri ar iyo. vasil SioSvili igonebda, rom mis bavSvobaSi
(1930-iani wlebi) kakSi mxolod or kacs hqonda garmoni, xolo `Cunguri~ ki
_ xuTs (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.).
saqorwilo simReris saxelwodeba ZiriTadad orgvaria: `tititi (titii)
patarzal~ an `tilililili~. saTauri sityvieri teqstis sawyisi
marcvlebidan gamomdinareobs. zogi eTnoforis TqmiT, am simReras mayrioni
maSin imRerebs, rodesac patarZali gamosvlas daagvianebs. mayrioni
magidasTan dajdeboda da nefe gamoiyvanda patarZals (CavwereT me da
tartaraSivlma 2012-13 w.). sityva `titis~ etimologiasTan dakavSirebiT
tartaraSvils aseTi azri aqvs _ gamosvlisas patarZalma taatiT unda
gaiaros Cavwere 2012 w.).
valia tartaraSvilisgan cnobis mixedviT, `patarZalis moyvanis dros,
maSxalis Camogdebis mizniT karebs ketavdnen. hoda, maxaroblebi
Segvatyobinebdnen patarZlis mosvlas da eg varianti dedaCemisgan gamigiao~
(audiodanarTi, #190).
qalbaton marTas mier Cawerili simRera `dilaY adeq~ (audiodanarTi,
#191) misi varaudiT, qorwilis dilas sruldeboda.
interesmoklebuli ar iqneba imis aRniSvna, rom yvela saqorwino hangi
kaxis raionSia fiqsirebuli, zaqaTala-belaqanSi amgvari nimuSi, rogroc
Cans, dakargulia.
samwuxarod, ukve 35-40 welia, rac qorwilebSi SemorCenili
tardiciuli zemoT xsenebuli nimuSebi aRar sruldeba da maT adgils
126
(iseve, rogorc Zveli repertuaris sxva nimuSebis adgils) Tanamedrove
repertuari ikavebs. naRara-zurnasa da `Cungurze~ damkvreli
qarTulenovani herebis umetesoba, gardacvlilia.
rac Seexeba SemsrulebelTa raodenobas, „qorwilSi mReroda erTi an
ori kaci, romlebic maspinZlis mier specialurad iyvnen mowveulni. sxvebs
simReris ufleba ar hqondaT, Tu saamisod maspinZlis nebarTvas ar
miiRebdnen. Tu am wess vinme daarRvevda, maSin maspinZeli mas tuqsavda da
ukrZalavda mReras, Tu igi kidev daarRvevda am wess, maSin maspinZeli mas
qorwilidan aZevebda“...`qalebis simRera saingiloSi saerTod ar iyo
miRebuli. Tumca zogma gogonam kargi simRerebi icoda, magram sajarod
mReris ufleba ar hqonda“ (janaSvili, a. 1991:26-27).
cekvas hereTSi `Siproba~ hqvia. rac Seexeba ferxuls, calke termini an
misi amsaxveli masala ar arsebobs. patarZals rom moiyvandnen, win
damkvrelebi modiodnen da cekva-cekviT mohyavdaT, Tu didi manZili ar iyo.
`mTeli qorwili sul naRara-zurnis an dol-garmonis fonze mimdinareobda.
Rame Sin rom Segrovdebodnen da patarZals moiyvandnen, maSin ukve
`CunguriT~ ganagrZobdnen da aSuRuri JRerda~ (CavwereT me da
tartaraSvilma 2011-12 ww.). qorwilis damTavrebisaTvis ukravdnen geTas.
`roca qorwili damTavrdeba da xalxSi Sin wasvlas daiwyebs, an roca
patarZali gamohyavT gareT, ityvian: geTaY doukariT, xalxi wavdes daa~
(rostiaSvili, 1978:54).
mayars herulad `hengas~ uwodeben. gamonaTqvamic aris „hengi“ (anu
muRami) ar gagivao. muRami igive hangia. `mayari CvenTan axlad Semosuli
sityvaa~ _ aRniSnavs marTa tartaraSvili.
1999 wlis dekemberSi videokasetaze ojaxis wevrebma gadaiRes spartak
baCaliaSvilis qorwili, sadac sadRegrZeloebis Semdeg Zalze xSirad
ismis simReriT gambuli xmovani „a“ (erT bgeraze). amgvar Sesrulebas jer
kidev dimitri janaSvili aRniSnavs (janaSvili, d. 1867:4, #49).
`ayar-mayars~ (audiodanarTi, #192) marTa tartaraSvilis TqmiT,
bavSvebi aiwona-daiwonaze mRerodnen. teqstidan Cans, rom ayari sxvenia.
qorwilis damTavrebis Rames nefe-patarZals saZineblad ayarze gauSvebdnen.
marTas varaudiT, simRera Tavdapirvelad dakavSirebuli unda yofiliyo
saqorwilo ritualTan.
127
`kuTxe-kuTxe, Weri~ (audiodanarTi, #193) qalbaton marTas iason
TagoSvilisa da giorgi CxaiZisgan (erTmaneTis megobari maswavleblebi)
gaugia. dalocvis teqstSi asaxulia maspinZelsa da ojaxTan damSvidobeba.
hereTSi gvxvdeba Semdegi sakravebi: garmoni, sazi, naRara, zurna da
tanburi. arCil janaSvili sakravebidan balabans (salamurs), stvirsa da
dairasac axsenebs. garmonebs igi did da patara garmonebad ajgufebs.
patara garmons „buzikans“ eZaxis, xolo naRaras ki dols (janaSvili, a.
1991:11, 17, 26-27). Abalabani, stviri da daira ingilour qorwilebsa da
TavyrilobebSi gavrcelebuli ar yofila. sainteresoa, rom bavSis enaze
qorwils „dumdum“ hqvia. smeniTi asociaciiT es marcvlebi naRaris
dartymis xmisaTvis miumsgavsebiaT.
Tuki naRara-zurnaze da Congurze damkvrelebi kacebi iyvnen, garmons
ZiriTadad qalebi ukravdnen (CavwereT me da tartaraSvilma 2011-12 ww.).
marTas cnobiT, qorwilis damTavrebis Semdeg, mezobeli an biZaSvili
saklavs daklavda da dapatiJebda naRara-zurnaze damkvrelebs. calke
gadaixdida patara qorwils, nefe-patarZals miiwvevda sufraze da
qorwiliviT ramdenime dasakravs ezoSi Seasrulebinebda (Cavwere 2011 w.).
beri svimon abramiSvilis cnobiT, qorwili orad iyo gayofili:
patarZalTan qalebi mRerodnen da dol-garmoni iyo, kacebTan ki _ naRara-
zurna (CavwereT me da tartaraSvilma 2012-13 ww.).
`daqorwinebisa da jvrisweridan ori-sami Tvis Semodgom simamri siZes
dauZaxebs da meuRliTurT saxlSi moipatiJebs. siZem Tu icis Cunguri,
akvrevineben, Tu simRera icis _ amRereben. lxinis dros usaTuod moiwveven
karg meCongures da karg momRerals, am dRidan qalisTvis, mamisa da
siZisTvis simamris kari mudam Riaa~ (janaSvili, m. 1910:108).
aRsaniSnavia, rom sityva `dakvra~ herulad `danakar~-ia, romelsac sxva
_ sakravis, damkvrelis da Cartymuli adgilis mniSvnelobiTac xmaroben
(rostiaSvili, 1978:69).
sanam garmonis repertuarze visaubrebde, oriode sityviT unda
aRiniSnos, rom CrdilokavkasiaSi saukuneebis manZilze Zlieri iyo
qarTuli elementi, rogorc vokalur da sakravier musikaSi (maisuraZe,
2015:244-245, 260-261; SilakaZe, 2007:244, 265), ise materialur kulturasa da
ekonomikaSic (bocvaZe, 1968; SavxeliSvili, 1980).
128
Crdilokavkasielebze wers aseve ediSer garayaniZec. misi aRniSvniT
`kavkasieli mTielebis umetes nawils mravalxmiani xalxuri simRerebi aqvs.
mravalni (metadre _ Cveni uaxloesi mezoblebi) qarTul yaidaze awyoben am
simRerebs, orxmianebs asamxmianeben, akordebs Cveneburad marTaven da
mSvenieri Sedegic gamosdiT~ (garayaniZe, e. 2007:194). qarTuli da
Crdilokavkasiuri musikaluri nimuSebis msgavsebaze eTnomusikologebi
natalia zumbaZe da qeTevan maTiaSvilic miuTiTeben (zumbaZe, maTiaSvili,
2012:133-154). maia gelaSvili sakiTxs ase calsaxad ar ayenebs da Tavs ikavebs
konkretuli daskvnebisgan (gelaSvili, 1997).
garmonze Sesrulebul dasakravebSi, romelTa nawils (`lezginka~,
`sarbaSuli~) ingiloebi Crdilokavkasiur dasakravebad moixsenieben,
aSkaraa qarTuli xalxuri musikis kvali (audiodanarTi, #194). garmonze
Sesrulebul zogierT dasakravSi ki (`Tifliza~, `Taraqama~) sparsul-
azerbaijanuli musikis gavlena aSkaraa (audiodanarTi, #195). amave dros
tradiciuli instrumentuli musikis odesRac arsebobis faqtic aSkaraa,
miT umetes unda yofiliyo fanduri (amaze odnav qveviT), magram qarTuli
musikis Sesaxeb dRes, samwuxarod, araferia cnobili.
garmoni ZiriTadad yazanidan Semodioda (suraTi, #10) Zalian Zvel
garmonebs ukan Cveulebrivi Rilakebis nacvlad rkinis kovzis magvari
ramdenime Rilaki hqonda (suraTi, #11). klaviSebis forma umetesad
marTkuTxa iyo (iqve). Savi ferisa da rkinis kovzisnairi garmoni kakel
Tamar yuloSvilis dedasac hqonia (samwuxarod, instrumenti aRar
arsebobs).
garmons meorenairad `buzikansac~ eZaxdnen. Tu garmonis klaviSi
gafuWdeboda, xelosani mas qinZisTaviT asworebda (CavwereT me da
tartaraSvilma 2012 w.). v. SioSvilis cnobiT, garmonis klaviSebs `TiTebi~,
xolo Rilakebs ki `zvuki~ ewodeboda (CavwereT me da tartaraSvilma 2012
w.). aRsaniSnavia, rom javaxiSvili garmons ar axsenebs. es sakravi arc mose
da dimitri janaSvilebTan ar gvxvdeba, Sesabamisad, javaxiSvilis
eqspediciis dros (1935 weli), garmoni naklebad unda yofiliyo
gavrcelebuli.
rac Seexeba dol-garmonian ansambls, aq erTi garmoni da erTi doli
monawileobda. sxva sakravebis ansamblebi hereTSi ar arsebobda.
129
saingiloSi gavrcelebul naRara-zurnaze sparsul-azerbaijanuli
musika JRerda (audiodanarTi, #196), amas azerbaijanulTan (videodanarTi,
#22-24) Sedarebac adasturebs, Tumca sruldeboda zogadqarTuli
melodiebic (audiodanarTi, #197). rogorc Cans zurnaze aJRerebul
axladSemosul hangebSi (javaxiSvili, 1992:329-330) mkvlevars qarTuli
nimuSebi unda egulisxma.
javaxiSvilis aRweris mixedviT, `mezurne dawyebisas jer `naRma~-s
(`naRmaY~) ukravs (neli dakvraa, gamarTva-gaCaReba), Semdeg `Cevurmas~
(`CevurmaY~ Turqulia, niSnavs mobrunebas, erTidgan meoreze gadasvlas) da
mereRa iwyeba `zime dakraY~ (mZime dakvra)~ (javaxiSvili, 1992:330). misi
mixedviT zurnaze ikvreba rogorc saSihpreveli~ (saTamaSo, sacekvao), ise
sxvadasxva hangebic. mag. `arsena~, `daviT mefe~, `Tamari~, `irahyaazi~, `zal
gamnayons~ (patarZlis gamosayvans), `taS alTi~, `samaryandi~, `meJlumi~ da
sxva (iqve, 1992:329-330).
zurnas herebi `yavalsac~ uwodeben, naRaras _ `naRras~ (CavwereT me da
tartaraSvilma 2011-13 ww.). naRaras sinonimad literaturaSi `dafdafi~
gamoiyeneba. naRara-zurnis ansambli oTxi kacisgan Sedgeba (suraTi, #12).
ori mezurnea, maTgan erTi banis, anu demis damWeri da ori menaRare. did
naRaras erTi joxi aqvs, pataras ki ori (CavwereT me da tartaraSvilma
2011-13 ww.). javaxiSvili dids `qoss~ anu `bams~ uwodebs (javaxiSvili,
1992:329). javaxiSvili naRaris joxs `Ciks~ uwodebs (iqve), Tumca `CikTan~
erTad me da q-ma marTam CavwereT terminebi `Caliki~, `Cikori~. zogierTi
mTxrobeli Cikors patara dolsac uwodebs. aq patara naRara unda
igulisxmebodes, radgan ingiloebis TqmiT gansxvaveba mxolod dakvris
xerxSia, radgan `naRaraze joxiT, xolo dolze ki xelebiT ukraven~. maTi
azriT, erTidaigive sakravi SeiZleba naRarac iyos da dolic (CavwereT me
da tartaraSvilma 2011-12 ww.). v. SioSvilis bavSobaSi (1930-iani wlebi)
keramikis dolebic hqoniaT (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.).
naRara-zurnis ansambli es ansambli yvelaze xSirad qorwilSi
gamoyeneboda. igi gvxdveboda niSnobaze, patarZlis saxlidan gamoyvanisa da
siZis saxlSi wasvlisas, dedamTilis mier siZe-patarZlis migebebisas, Wuris
axdisas, saqorwino sufraze da a. S. sainteresoa, rom kacebis cekvis dros
qalebi mRerian da piriqiT (Фонъ-Плотто, 1870:32). naRara-zurna rogorc zeviT
130
aRvniSne igi aseve gvxvdeboda yanaSi, qurmuxobaze da sxva dResaswaulebze
(magaliTad jaridan Svilis Camosvlisas). mezurnes `yavalCi~, xolo
menaRares ki `naRraCi~ ewodeba. am ansambls pirvelad diuma aRwers (diuma,
1964:247, 248). igi ori zurnis monacvleobaze saubrobs (iqve:248), edilTan ki
oris magivrad erTi zurna igulisxmeba (edili, 1947:86). plottosTan xSirad
naRara-zurnis nacvlad xSirad mxolod zurnaa moxseniebuli. diuma ori
zurnis monacvleobas Semdegnairad xsnis: `memusikeebi rigrigobiT ukraven
zurnas, radganac igi saSinlad Rlis damkvrels. mxolod qarTul mkerds
SeuZlia ase dauRalavad uberos Tavis nacionalur inestrumentSi. aq Cven
saqme gvqonda TaTrul mkerdebTan da Tumca isinic gamZle arian, mainc
iZulebulni iyvnen, monacvleobiT eberaT~ (diuma, 1964:248). dRes
araqarTulenovani ingiloebica da azerbaijanelebic erTdroulad or
zurnaze da or naRaraze ukraven.
javaxiSvilis mopovebuli saeqspedicio masalis mixedviT irkveva, rom
`zurnis mils (`lulas~) da xSiraT TviT `enasac~ yiduloben q. nuxSi. enas
acmuli aqvs zed `miliCai~ (patara Txeli borbalia `varSavis~ xisa an
Zvlis), rom milSi Rrmad ar Sevides~ (javaxiSvili, 1992:329).
imaves aRweriT ``yavalCievi~(s) zurnas zeviT aqvs Svidi naCvreti,
romelTagan zeviTgan samze `Suas, anu Sua Pmas~ ukraven, qveviT, meSvidemde
oTxze ki _ bangs~ (bani) da qveviT _ erTi naCvreti, romelsac `zil~-s
eZaxian da `zil~-i xmis misaRebaT zed mibjenil cer TiTs sweven xolme
dakvrisas saWiro dros~ (iqve).
`dem danaWer zurnaYTi (asayolebeli, banis momcemi) did mezurneYs
SuaY dakraSi SuaY TiTevs hweven, bang dakraSi biTum anu (alesru) _ TiTebs
awyoben~. did mezurnes zurnaze maragaT ukidia xolme xuTi `miliCaY~ da
enebi, `dem danaWers~ ki _ ori-sami~ (iqve).
zurna Wermis xisgan keTdeba. xes zamTarSi Wrian, dekember-ianvarSi
wyali rom gamSralia maSin da miaqvT nuxSi ostatTan. sakravebis ostatebma
me da q-n marTas gviTxres, rom `ianvarSi masala unda gaakeTo, Torem
sakravis saxes rodis miscem _ ara aqvs mniSvneloba. mTavaria masala
zamTarSi moiWras. samnairi zurnaa: pirveli _ patara, meore _ saSualo da
mesame ki didi. dids _ dabali registri gaaCnia, pataras – maRali, xolo
saSualo zomisas ki saSualo. zurna SeqiSi (nuxSi) keTdeboda. Sesamkobel
131
Zewkvs patroni akeTebda. daboloeba _ gafarToebuli nawili vercxlisa
iyo~ (CavwereT 2011-13 ww.). zogi mTxrobeli zurnas, klarnetsac eZaxis,
savaraudod, misi agebulebisa da tembris msgavsebis gamo.
zurnis xma mWaxea. bavSvi tiriliT ufrosebs Tavs rom moabezrebs, anda
vinmes gaajavrebs, qalbatoni marTas etyvian _ „zurnaa Sen“ (Cavwere 2011 w.).
naRara, romelsac ingiloebi naRraYs uwodeben, literaturaSi am
saxelwodebis garda, dolis (diuma, 1964:247, 248), barabnis (Фонъ-Плотто,
1870:39), dafisa (janaSvili, d. 1867:4 #49; edili, 1947:86) და Бубень-is (Фонъ-
Плотто, 1870:22) saxeliT aris cnobili.
naRaris kasri gargaris, TuTis, Weramis, kaklis, aryis an wiflis
xisgan mzaddeba. zevidan da qvevidan gadakruli tyavi Txisaa. did naRaras,
tyavis simagrisaTvis 4-5 wlis mamali Txis tyavs gadaakravdnen, patarasas
ki ori wlis dedali Txis tyavs (CavwereT me da tartaraSvilma 2011-13 ww.).
`gadasakvrelad gafxekili tyavis napirebs axveven did rkinis halyaze da
masze acmuli patara rkinis halyebiT Tokis saSualebiT sWimaven oriv
mxareze gadafarebul tyavs~ (RambaSiZe, 1988:603). gadasakvrelaT gafxekil
tyavis napirebs axveven `did kini halyaze~ da masze acmuli patara rkinis
`halyebiT~ `qendir~-is (Tokis) saSvalebiT sWimaven oriv mxarze
gadafarebul tyavs~ (javaxiSvili, 1992:329). RambaSiZis ganmartebiTm `halyaY~
_ rgoli, wre, yulfi, kilo yuri, naskvia, risame gasayrelad (RambaSiZe,
1988:603).
naRara nebismier sezonze gakeTdeba. sakravis mosaWim Tokebs
konkretuli saxeli ar hqonda. adre RvediT kravdnen. `sakravs xelosani
akeTebda da fuls vuxdidiTo~ _ gviTxra dimitri papiaSvilma. misive
cnobiT naRaris dasartami joxebi axali muxis totebiT keTdeba (CavwereT
me da tartaraSvilma 2011, 2013 ww.).
naRara-zurna, iseve rogorc `Cunguri~, hereTis qarTulenovan
soflebSi 40 welia aRar gamoiyeneba. dRes naRara-zurna (romelzec
araqarTulenovani herebi ukraven), mxolod qurmuxobaze JRers.
hereTSi eTnoforebi sazs `Cungurs~, zogjer tanburs (tanburze odnav
qveviT) uwodeben simTa raodenoba `Cungurze~, romlis saliteraturo
saxelic Conguria, oTxidan eqvsamde meryeobs. sakravi TuTis xisgan
keTdeba. masze damkvreli v. SioSvili aRniSnavs: `TuTis xes naWer-naWer
132
vTlidiT da weboTi vawebebdiT~. (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.).
simebi cxvris nawlavebidanaa (suraTi, #13). tyisTavel merab
kuzibabaSvilis ojaxSi Senaxul `Cungurs~ `gitaris magvari simebi~ hqonda,
romelic mamamiss nuxSi uyidia (CavwereT me da tartaraSvilma 2012 w.). n.
rostiaSvili Tavis `ingilour leqsikonSi~ aRwers `Cunguris~ nawilebs:
`TuTis xis firfitebs miawebeben da akeTeben „Cunguri qela“-s. `Cunguri
tar“-s ki kaklis xisgan gamosTlian. Conguris nawilebia: Cunguri qellaY -
Conguris `Tavi~, farTo, mrgvali mxare. Cunguri tar _ Conguris grZeli da
viwro nawili, razedac simebia gaWimuli da bendev-ia damagrebuli~
(rostiaSvili, 1978:225). `bend _ Conguris xidebi lariT gakeTebuli, aseTi
Congurs 12 aqvs~ (rostiaSvili, 1978:37). filolog rogneda RambaSiZis
ganmarteba Semdegnairia: `Conguris, gitaris, mandolinisa da sxva amgvar
sakravTa tarze (saca simebia gabmuli) Sig da Sig ganivad dayolebuli,
danayofebis Semqmneli zolebi, cxvris nawlavisagan gakeTebuli. Cunguri
bendevs qiriSaYT (larisagan) aqeTeven, qiriSas yoCi (mamali cxvari, verZi)
nawlieviT aqeTeven~ (RambaSiZe, 1988:60). `vir _ Conguris simebis maRla
dasayenebeli vacia~ (rostiaSvili, 1978:91).
javaxiSvilis aRweris mixedviT dasakravebis saxelebia `urfai~,
`TaxniS~, `yaafiai~, `aSiR doni~, `mahammad TaRi~, `wintauri~, `kuhku~
(guguli), `mokle kato~ da a. S. (javaxiSvili, 1992:328). am sakravis
repertuari samwuxarod Cawerili ar aris, magram dasakravebis umetesoba
rom azerbaijanuli iqneboda, amas, sakravze arsebuli simebis raodenobis
garda dasakravebis saTaurebic miuTiTebs. gansakuTrebul interess iwvevs
saTaurebi `kuhku~ da `mokle kato~ SesaZloa isini qarTuli an nawilobriv
qarTuli dasakravebi yofiliyo. sxvaTaSoris, manana gajiSvili Cungurze
mTiulur-kaxuri tipis saSairoebis dakvris faqts aRniSnavs (Cavwere 2017
w.).
instrumentul musikaze, maT Soris Cungurad wodebul sazzec, pirvel
cnobas d. janaSvili gvawvdis, igi aRwers simReris TaTrulad Sesrulebis
faqtebs da repertuarSi axsenebs `qor-oRlus da sxva improvizatorebis
simReras~ (janaSvili, d. 1867:3-4. #49). es ki sakravis araqarTulobaze
miuTiTebs. dimitri janaSvilis mamis meCungureoba (kinwuraSvili, 2006:360)
133
mafiqrebinebs, rom igi, naRara-zurnasTan erTad, ukve 1840-ian wlebSi
gavrcelebuli unda yofiliyo.
herebis mier 4-6-simiani `Cunguris~ repertuari CvenTvis ucnobia, magram
sakravis teqnikur SesaZleblobebze warmodgenas azerbaijanuli Canawerebi
gviqmnis. vfiqrob, am masalaze dayrdnoba gamarTlebulia, radganac
istoriuli pirobebis gamo `Cungurze~ sparsul-azerbaijanulisgan didad
gansxvavebuli musikis aJRereba Zneli iqneboda (azerbaijanuli sazi
videodanarTi, #25-26). hereTSi gavrcelebuli `Cunguri~ mucliT
(momrgvalebuli formiTa da Sewebebuli nawilebiT) qarTul Congurs
uaxlovdeba, xolo danayofebis arsebobiT ki _ fandurs. aqAucilebelia
gavixsenoT, rom zogan (magaliTad, kaxeTSi) Congurad fandurs moixsenieben
(javaxiSvili, 1938:157; SilakaZe, 1970:48). rogorc Cans, hereTSi adre fanduri
yofila, romelsac droTa ganmavlobaSi TaTruli Canacvlebia da
saxelwodeba ki _ funqciaTa msgavsebis gamo _ igive darCenila. Conguri
pirvelad naxsenebi aqvs m. janaSvils. misi cnobiT Conguri oTx-xuTsimiani
sakravia (janaSvili, m. 1910:130). marTalia, sakravebi naxevrad daSlil
mdgomareobaSi dagvxvda, magram tembris fiqsireba moxerxda (audiodanarTi,
#198). vasil SioSvilis Conguris simebis masala aSkarad ufro Zvelia.
2011-13 wlebSi Cawerili ingilo eTnoforebi xuT-eqvs simian sazs
igonebdnen (Cemi da marTa tartaraSvilis mier erToblivad nanaxi yvela
sazi xuTsimiania), Tumca simebis nebismieri raodenobis miuxedavad yvela
simis Tanabarzomianobaze gadaWriT miuTiTeben.
javaxiSvili vrclad gadmogvcems `Cunguris~ damzadebisa da awyobis
wess, magram vinaidan teqstis es monakveTi herul kilozea aRwerili,
citata literaturulad gaSifra ingilo filologma Sorena TamazaSvilma:
`Cungurs ubamen simebs da sam xmaze: or sims banze ayeneben, erTs, _ Jirze,
erTsac wvril xmaze. zogjer ufro met simsac uyeneben, magram isev sam
xmaze ayeneben. Cunguris sarqvelze simebis amosayudebel virs ayeneben.
axlad awyobil Cunguris tarze simebis dayenebis Semdeg dakvris
saSualebiT eZeben dasaxvev, Sesakvrel adgilebs. dakvris dros saWiro
xmebisTvis tarze monaxul adgilze axveven verZis wvrili nawlavebiT
gakeTebul lars, Cunguris taris wveridan mesame, mexuTe, meSvide, mecxre
da meTormete xideebs `oRals~ eZaxian, xolo danarCenebs _ haramiebs.
134
Cungurs ukraven blis qerqiT gakeTebuli mediatoriT~ (javaxiSvili,
1992:328). Cven mier 2011-13 wlebSi fiqsirebul eTnoforTa TqmiT, simebi iyo
rogorc cxvris nawlavis, ise mavTulis. eTnoforTa Tu Cven mier nanaxi
sakravebis mixedviT simebi iyo TeTri, Savi da mowiTalo feris.
javaxiSvilis mier mopovebuli saeqspedicio masalis mixedviT
`saingiloSi gavrcelebul sakravTagan umetes nawils TviTonve
adgilobriv akeTebdnen. zogierT sakravs, magaliTad, `Cungurs~ marto
mcodne pirebi, amis xelosnebi akeTebdnen~ (javaxiSvili, 1992:328).
misive aRweriT Cunguris/Conguris anu sazis damzadeba Semdegnairad
xdeboda: `TuTis xisgan Wrian patar-patara ficrebs, Semdeg Txlad fxeken
da Tlian. Conguris tars calke akeTeben kaklis xiT, sqel Tavze irgvliv
cota ukawraven da wveros xvreten oTxi-xuTi simis dasamagrebel `virebi~-s
Casayrelad. CaTlil firfitebs cecxlze aTboben da maSisebri rkinebiT
Runaven, Semdeg taris Tavis garSemo Wdeze webos saSualebiT akraven
firfitebis erT bolos, meore bolos ki saamisod gamoWril rqis an patara
ZvalSi uyrian. ase gadabmul firfitebs Soris darCenil RriWoebsac
weboTi amoavseben, bolos zevidan akraven Tavis yalibze gamoWril
firfitas, sarqvels, romelsac gacxelebuli wvrili rkiniT ukeTeben
ramodenime naxvrets, raTa dakvris dros sasiamovno xma miiRon (iqve).
termini `Conguri~ da misi variantebi, aseve, gvxvdeba rogorc
CrdiloeT kavkasielebTan ise azerbaijanelebTan. magaliTad azerbaijanSi
`CoRuris~ (Çöğür) saxelwodebiT sazi unda iyos warmodgenili.
hereTsa da azerbaijanis sxva regionebSi damzadebuli sazebi
erTmaneTisagan garegnuladac gansxvavdebian. Tuki azerbaijanSi
gavrcelebul oTx-xuTsimian sazs moqlonebi erT mxareze aqvs, saingiloSi
gavrcelebul sakravs, qarTuli sakravebis msgavsad – oriveze (suraTi, #14-
15). rac Seexeba cxrasimian sazs (romelsac moqlonebi orive mxares aqvs
ganlagebuli), masze hereTSi ar gvsmenia. azerbaijaneli mesazis, Tina
meiTovis cnobiT (Cavwere 2014 w.), es ukanaskneli sazis modernizaciis
Sedegia da Zveli sazebi xuTsimiani iyoo.
Tuki herul `Cungurze~ aJRerebul dasakravebze saTanado masalis
uqonlobis gamo mxolod dausabuTebeli varaudebis gamoTqmaa
SesaZlebeli, samagierod internet-resursebis wyalobiT gvaqvs simebian
135
tanburze Sesrulebuli nimuSebi. erT-erTi televiziis mier belaqnis r-nis
sof. iTiTalas ingiloebze momzadebul siuJetSi `Традиции народа Ингилои~
(videodanarTi, #27) tanburi orsimiani sakravia. Tumca internetSi
moZiebuli sxva masalebis mixedviT igi samsimianicaa. rac Seexeba xsenebul
siuJets masSi mravali uzustobaa (mag. ingiloebis azerbaijanelebad
gamocxadeba). rodesac zaqaria edili aRwers fandurze TaTruli leqsebis
mReras (edili, 1947:86), mas, mxedvelobaSi unda hqonoda an sazi an tanburi
(SesaZloa, orivec). amgvaradve unda fiqrobdes arCil janaSvilic
(janaSvili, a. 1991:11). plotto ki mas balalaikad ixseniebs (Фонъ-Плотто,
1870:29). arsebuli cnobebis mixedviT tanburze qorwilsa da sazeimo
Tavyrilobebze ukraven. ganmeorebiT aRvniSnav, rom tanburze an `Cungurze~
(SesaZloa orivezec) qurmuxobisas sruldeba saingilos Znelbedobis
Sinaarsis amsaxveli azerbaijanuli leqsebi (edili, 1947:88).
hereTSi fanduri rom gavrcelebuli iqneboda, sazTan erTad, tanburis
arsebobac mafiqrebinebs. marTalia herebi tanbursac zogjer `Cungurad~
moixsenieben, magram internetresursebSi mopovebuli masalis mixedviT, or-
samsimiani tanburi calke sakravad unda ganvixiloT, radganac igi yvelaze
axlos dgas fandurTan rogorc aRnagobiT, ise dakvris xerxiTa da
mravalxmianobiT. internet-resursebSi Zebnisas aRmoCnda, rom zaqaTala-
belaqnis azerbaijanulenovan soflebSi tanburze Sesrulebuli hangebi
Turme qarTul an zogadad Crdilokavkasiur mravalxmianobas
miekuTvneboda (videodanarTi, #28-32).
tanburi gavrcelebulia daRestanSic `Куяда~-sa da `тамур~/`Хабиб~-is
saxelwodebiT (videodanarTi, #33-34). SilakaZe aRniSnavs ra
CrdiloeTkavkasiaSi fanduris tipis instrumentebis tradiciis
ararsebobaze, CrdilokavkasielebTan amgvari instrumentebis
saqarTvelodan gavrcelebaze saubrobs (SilakaZe, 2007:244, 265). tanburi
fandurisnairia. igi aRmosavleT saqarTvelos mTaSi gavrcelebul fandurs,
aramarto dasakravebiT, aramed garegnobiTac sakmaod hgavs.
cxadia, qarTul da Crdilokavkasiur instrumentul mravalxmianobas
Soris sakmaod didi msgavsebaa, magram, vinaidan belaqansa da zaqaTalaSi
galekebuli qarTvelebisgan Semdgari mosaxleobaa nagulisxmevi, vfiqrob,
rom maTi dasakravebi, mTlianad Tu ara, nawilobriv mainc qarTulia
136
(ingilouri). tanburi axlos dgas qarTul orsimian fandurTan. `Cunguris~
saxelwodeba, iseve rogorc tanburis msgavseba, mavaraudebinebs hereTSi
qarTuli fanduris arsebobas.
javaxiSvilis TqmiT, `lekebSi da maTi gavleniT aliabaTSi miRebulia
agreTve `tampur~-ic, romelic warmoadgens ComCasaviT amoRarul, zed
saqveldakrul SedarebiT patara Congurs, zed ubiaT ori `xaYaTi~ simebis
magier da ukraven or xmaze~ (javaxiSvili, 1992:329). marTalia zaqaTala-
belaqanSi ZiriTadad galekebuli (Semdgom gaazerbaijanelebuli)
qarTvelebi cxovroben, magram tanburis siaxlove fandurTan aSkaraa, miT
ufro, rom masze Sesrulebuli hangebi qarTuli an CrdiloeT kavkasiuri
(Cemi azriT, ufro qarTuli) orxmianobaa.
beri svimonis TqmiT, simebian sakravs CaRara erqva. sakravis masalad
Sindi, Txili an Setrusuli vazi gamoiyeneboda, simebis masalad _
abreSumi. zogi or da sam simsac ukeTebda (sxva cnobiT, oTxsimianic
yofila da cacxviTac keTdeboda) (CavwereT me da tartaraSvilma 2011-13
ww.). sakravis formasa da damzadebasTan dakavSirebuli sxva sakiTxebi
dasazustebelia. SesaZloa, aq `CaRana~ igulisxmebodes.
arsebobs sakravi `CaRana~, `romelic gavrcelebulia lekebSi (da
lekebi) eZaxian `qamanCa~-s, akeTeben gogriT, orSimos msgavsad. kotoSs
amoTxrian, zed daakraven Zroxis faSvis kans. Taris magivrad uyrian xes da
abamen simebs. ukraven cxenis ZuiT moxril xeze gakeTebuli `smiCokiT~~
(iqve:328-329) (citatis galiteraturulebuli versia ekuTvnis filolog
Sorena TamazaSvils).
``dKhtags~ (stvirs) an lerwamiT akeTeben (milSi Sig ugdeben xis enas),
an mza, gakeTebul `xi(s) dKhtags~ yiduloben. amasve eZaxian `saramul~-sac.
rogorc `dKhtags~, ise `sifsis~ aqvT rva-rva naCvreti: 7-7 zeviT, TiTo
qveviT. xis `dKhtagis~ msgavs Calisenian sakravs `dKdKq~-s eZaxian (iqve:229).
SesaZloa aq duduki igulisxmebodes. edilis TqmiT qurmuxobaze zurna
grialebs, duduki kvnesis (edili, 1947:88). duduks zogi sxva mTxrobelic
icnobs, magram _ hereTSi gavrcelebuli ar yofila.
qalbatoni marTa, bukis msgavs sakravsac igonebs. misi cnobiT, rodesac
aqlemebis qaravans marili mohqonda, sasignalod am sakravze Caberavdneno
(Cavwere 2011 w.).
137
cxadia, heruli sakravieri musikis daknineba-dakargvis TariRis zusti
dadgena SeuZlebelia, Tumca faqtia, rom adgilobriv dasakravebze
araferia naTqvami arc XIX-XX saukuneebis mijnis ingilo moRvaweebis m.
janaSvilis da b. xuciSvilis cnobebsa da arc i. javaxiSvilis naSromebSi,
hereTi erTaderTi kuTxea, sadac simReraze da sakravebze Sesrulebuli
repertuaris musikalur mxareze javaxiSvili arafers ambobs, Tumca
dasakravebi qarTuli xasiaTis ar unda yofiliyo. amas nimuSTa
saxelwodebebis garda mafiqrebinebs monografiaSi `qarTuli musikis
istoriis ZiriTadi sakiTxebi~ hereTis saerTod armoxseniebis faqtic.
heruli musikisa da sakravebis Sesaxeb pirvel cnobas d. janaSvili
gvawvdis: `sxva daCagrul xalxebs Tavis tanjvaze bevri samwuxaro
simRerebi SeudgeniaT, da aqvT eseni ingiloebsac? ingiloebSi amgvari
simRerebi ar aris. amisaTvis rom maT isini SiSisa gamo ver SeudgeniaT.
magram Congurze Zriel didaT da samwuxarod gamouxatavT Tavisi tanjva
da mwuxareba~ (janaSvili, d. 1867:3, #48). qorwilSi biWis da gogos mxares
sufrebia gaSlili erTerTs uWiravs xelSi Conguri, ukravs saSineli eSxiT
(energiiT) da zed daZaxis qor-oRlus da sxva improvizatorebis simReras.
amasobaSi erTi meores Saebmis da bolos erT-erTi ajobebs. jobneba imaSi
mdgomareobs, rom eseni mowinaaRmdege aSuRebis simReras eubnebian
erTmaneTs TaTruls enaze, romelic maT gagoniT aqvT daswavluli. da
maSin Tu qoroRlis ujobebia Tavis simReraSi mojibre merixnumasaTvis,
exlac is ajobebs. xalxi yurs ugdebs, amisa gamo momRerali rodesac
gaaTavebs, maSin daiZaxebs: `gamgonni RmerTman acocxlos~, axla isini
SemosZaxeben: `hi.... i. gaumarjo....o....os.~ zogierTi ufro niWieri ingilours
enazedac mReris. sasiamovnoa smena, rodesac isini erTmaneTs ejibrebian,
sxedan da qeifs ewevian~ (iqve). `dafa-zurna saRamomde ikvris~ (iqve:4). aq
naxsenebi nimuSi, Sesrulebis adgilisa da funqciis mixedviT Sairi unda
iyos.
hereTSi mravladaa sabavSvo sakravi (ZiriTadad, Casaberebi) da maT
umetesad mozardebi akeTebdnen:
`sifsiY (simsim, tvirila) _ yavariT (lerwamiviTaa) keTdeba. mas zogi
gogris ReroTi, puris lerwmiT, an kaklis xisganac akeTebda. salamuris
magvaria, oRond masze ufro nazsa da wvril xmas gamoscems. gacxelebuli
138
SamfuriT akeTebdnen Rrus da 6-7 nasvrets (CavwereT me da tartaraSvilma
2011-13 ww.). naTela rostiaSvilis aRweris mixedviTac, es sakravi neka TiTis
simsxo milisaganaa gakeTebuli, Sig Calis ena aqvs Cadebuli, 7 xvreli
zeviT, 7-ic qveviT aqvs (rostiaSvili, 1978:172). `sifsiY~ umetesad
gazafxulsa da Semodgomaze keTdeba. amiT Tavs samwyemsurSic irTobdnen.
aris rogorc erTmagi, aseve ormagi anu wyvili (erTmaneTze gadaxveuli)
saxiT, romelsac yoSa sifsis uwodeben (RambaSiZe, 1988:409). ormagi sifsi
`yoSa (wyvili) sifsis~ saxeliTaa ivane javaxiSvilTanac mocemuli
(javaxiSvili, 1992:329). sakravi (rogorc erTmagi ise ormagi) gasarTobad
keTdeba da `Sesdgeba neki TiTis sisqe daCvretili lerwamis milisa da
Calis `enisgan~ (iqve:329). balaxiT an TokiT SeerTebuli milebiT ormagi
`sifsiY~ SesaZloa, megrul larjemsa da gurul soinars SevadaroT, Tumca,
Canawerebis uqonlobis gamo maT repertuarsa da musikalur mxareze ver
vimsjeleb.
beri svimonis cnobiT, tvirila dudukiviT iyo oRond sami Tvali
hqonda da gazafxulze wylis xeSi Cadgomis dros mzaddeboda (CavwereT me
da tartaraSvilma 2012-13 ww.).
sainteresoa sityva `sifsi~/`simsim~-is etimologia. m. tartaraSvilis
TqmiT, igi (iseve, rogorc vititi) stveniT miRebuli bgerebidan unda
modiodes (Cavwere 2011 w.). sergo zeinalaSvilis TqmiT, `dudukic igive
masaliT keTdeboda da analogiuri funqcia hqonda, gansxvaveba mxolod
zomebSi iyo~ (CavwereT me da m. tartaraSvilma 2012 w.). duduki hereTSi
gavrcelebuli ar yofila.
`vititic~ (vihtiti, svitina) sabavSo sakravia (audiodanarTi, #199).
Tvlebi ar gaaCnia, magram qveviT dawevisas, daRmavali mimarTulebiT
ramdenime bgeris aRebac SeiZleba (videodanarTi, #35). igi gazafxulze
keTdeba. rodesac xeSi wyali dgeba, kani advilad mosaZrobia. masalad
TuTis, Txilis, leRvis an tyuili kaklis xe gamoiyeneba. tots Tavs
SemoaWridnen da cotaTi gaTlidnen, rom haers emoZrava. Semdeg kanis
gamoZrobis mizniT dauwyeben zemodan danis tariT dartymas (lofo-lofo
gamodis swored am dros mRerian). `lofos ro gadatexavdi wveTebi
Camodioda, eg iyo rziana. grZel kalaTis wkirs viRebdiT da im wkiriT
vurevdiT da mere gamodioda kevi. zogjer adre Sededebis mizniT erT
139
wveTs CavagdebdiT da kevi male amodioda~ gadmogvcemdnen mTxrobelebi.
sakravis damzadebis dasrulebisas gamoZrobil kans isev zevidan
wamoacvamen. fotoze CvenTvis specialurad damzadebuli `vititi~ (suraTi,
#16) aRvbeWde. zaqaTlis r-nis sof. verxvianSi dabadebul iadigar
aRamamedovas cnobiT mas „tute“-s eZaxian. verxvianSi qarTuli skola 1927
wels daxures da dRes ukve mSobliur enaze veRar metyveleben, amgvarad
savsebiT SesaZlebelia `tute~ vititis azerbaijanuli saxeli iyos. tytek
azerbaijanSi mstvenav fleitas hqvia, romelic salamuris msgavsia, magram
misi diapazoni duodecimas aRwevs (Вертков, 1953:81, tab.: 376-378). cxadia, rom
mTxroblis mier dasaxelebul `tuteSi~ namdvilad vititi igulisxmeba da
ara vertkovTan moxseniebuli sakravi.
ruslan axmedovi (ramaziSvili) kidev erT sakravs ixsenebs, mas
`borozani~ hqvia da kaklisgan keTdeba. kans gamoaclidnen, miliviT
axvevden da Cahyvirebdnen `buu~-s. igi erT bgeras gamoscemda (Cavwere 2012
w.). gera mamulaSvili CvenTan saubarSi msgavs sakravs `boraRanad~
ixseniebs. igi Cveulebrivi mwvane xaxvis foCisgan (Rerosgan) mzaddeboda da
did xmas gamoscemdao. konstruqcia Zalian martivi hqonda. ubralod cota
ufro jansaRi foCis gamoWra undoda. esec gazafxulze keTdeboda.
`borozani~ da `boraRani~ erTi da igive sakravi unda iyos, razec TviT
sakravis konstruqcia migvaniSnebs (Cavwere 2012 w.).
cnobilia, rom mTeli hereTi azerbaijans ukavia, Cven mxares aris
mxolod sofeli samTawyaro, romelic Seiqmna 1931 wels. gamudmebul rbeva-
TareSs ver gauZlo kaxis r-nis sof. yoraRnis mosaxleobis qristianulma
nawilma, gamoiqca da saqarTveloSi, Tavdapirvelad yvarlis r-nis sof.
zinobianSi albanelebTan dasaxldnen, Tumca maTTan konfliqtis gamo
aiyarnen da zaqaTlis r-nis sof. muRanlos mosazRvred daaarses sof.
samTawyaro. igi dedofliswyaros r-Si 1938 wlidan Sevida, manamde ki
siRnaRs ekuTvnoda. Cem xelT arsebuli informaciis mixedviT, samTawyaros
garda, herebi sxva adgilebSic (ZiriTadad TbilisSi, rusTavsa da kaxeTis
regionSi) cxovroben, Tumca saqarTveloSi erTaderTi kompaqturi
dasaxleba, bolo wlebamde mxolod samTawyaroSi iyo. 1980 wlidan didi
raodenobiT Camosaxldnen aWarlebi, iqamde ki samTawyaroSi mxolod herebi
cxovrobdnen. ingiloebs dRes calke ubani uWiravT, Tumca ubani
140
ekonomikuri problemebis gamo bolo wlebSi TiTqmis mTlianad daicala.
mosaxleoba sacxovreblad da samuSaod saqarTvelos sxvadasxva qalaqebSi
gaifanta.
samTawyaroeli herebi, rogorc adre aRvniSne, gaRma saingilos
msgavsad erT xmaze mRerian (audiodanarTi, #200). eqspediciebma aCvena, rom
samTawyaroelTa musikaluri folklori, vidre hereTSi darCenilebTan
SedarebiT, kidev ufro Raribia.
rac Seexeba hereTSi darCenil da samTawyaroSi gadmosaxlebul
ingiloTa musikaluri folkloris msgavseba-gansxvavebis sakiTxs:
samTawyaros musikalur folklorSi mimdinare cvlilebebze jer kidev
samagistro diplomSi vwerdi, magram Semdgomma eqspediciebma metis Tqmis
SesaZlebloba momca.
rogorc irkveva, samTawyaroSi dasaxlebis Semdeg herTa simRera
garkveulwilad Seicvala, Tumca, aseve, saxezea zogi nimuSis identurobac:
kerZod, cxovelebsa da frinvelebTan dakavSirebuli nimuSebi (sanoto
danarTi, #20) orivegan erTnairad sruldeba ucnauria samTawyaroelTa
simReris degradacia. igi gamoixateba SemdegSi: sasimRero hangebSi umetesad
dakargulia sayrdeni tonis SegrZneba (audiodanarTi, #201-202; sanoto
danarTi, #21). zogjer daboloeba normalurad JRers, magram aralogikuria
dasawyisi (audiodanarTi, #203). SeiniSneba tradiciuli heruli teqstebis
sxva (magaliTad, qalaqur) melodiaze Sesrulebis faqtebic (audiodanarTi,
#204). gvxvdeba Tavidan bolomde logikurad mJReri nimuSic
(audiodanarTi, #205), magram es arc ise xSiria. gvqonia ramdenime SemTxveva,
rodesac erTi da igive pirs Seusrulebia heruli sasimRero nimuSebis
nawili tradiciulad, nawili ki degradirebulad. aseve SeiniSneba ama Tu
im simReris (ZiriTadad, saxumaros) daviwyebis tendenciac.
samTawyaro zaqaTlis raions esazRvreba, amitom SeiZleba vikiTxoT _
xom ar aris kaxisa da samTawyaros simRerebis erTimeorisagan daSoreba
zaqaTlis raionTan samTawyaros siaxlovis Sedegi? vfiqrob ara, radgan
zaqaTlis ingilour simRerebSi ar SeimCneva samTawyaroSi TavCenili
cvlilebebi. aRsaniSnavia, rom samTawyaroSi hereTidan gaTxovili qalebis
udidesi umravlesoba swored kaxis raionidanaa. interesmoklebuli arc is
faqtia, rom hereTis mxridan samTawyaros mosazRvre zaqaTlis r-nis sof.
141
muRanloSi qarTvelebi ar cxovroben. aRsaniSnavia heruli simRera `alazni
pirpir~, romelic gavrcelebulia zaqaTlis r-nis sof. elisensa da
mosulSi (ganmeorebiT ixile audiodanarTi, #183), samTawyaroSi ar ician.
arada samive sofeli mdinare alazanze mdebareobs. am simReris
samTawyaroSi arcodnis faqti unda aixsnas sof. yoraRanis (saidanac
samTawyaroSi wamovidnen), mdebareobiT, romelic alazans sakmaod
moSorebulia.
1980 wlidan samTawyaroSi Casaxleba daiwyes ekomigrantma aWarlebma,
romlebic dRes soflis mosaxleobis daaxloebiT 3/4-s Seadgenen (CavwereT
me da tartaraSvilma 2013 w.). iqneb, samTawyaroelebze gavlena swored maT
moaxdines? vfiqrob, ase ar aris, radgan: 1) me da q-n marTas Cawerili gvyavs
im asakis Semsruleblebi, romlebsac aWarlebis Casaxlebis dros 30-40
wels ukve gadacilebulni iyvnen; 2) meoce saukunis 40-iani wlebisTvis,
rodesac samTawyaroelebis metyvelebam gavlena ganicada, aWarlebi iq ar
cxovrobdnen.
iqneb, Tavad kaxis r-nis sof. yoraRnis simRera iyo degradirebuli?
miuxedavad imisa, rom CemTvis ucnobia am soflis musikaluri masalebi
(Tuki aseTi saerTod arsebobs), vfiqrob _ ara: 1) vinaidan ingilouri
soflebis mosaxleobaSi samTawyaroulis msgavsi procesebi ar gvxvdeba, mas
Tavis droze adgili arc yoraRanSi eqneboda da 2) samTawyaroSi 40-ian
wlebSi ramdenime komli kaxis r-nis sof. qaTmisxevidanac qaTmisxevidan
gadasaxlda. marTalia, isini `samTawyaroulad~ mRerian, magram Tavad
qaTmisxevSi mcxovrebTa simReraSi amgvari ram ar SeiniSneba.
axla gasarkvevia, ganicada Tu ara samTawyarom zogadqarTuli
kulturis gavlena? filologi grigol imnaiSvili jer kidev 1940-ian
wlebSi Cawerili nimuSebis Sesaxeb aRniSnavda: `samTawyaroelebs ukve
maleve datyobiaT qarTulis, kerZod, qedelTa metyvelebis gavlena maTTan
mWidro da yoveldRiuri urTierTobis gamo~ (imnaiSvili, 1966:12). maSasadame,
1931 wels daarsebuli samTawyaros mkvidrTa metyvelebas gavlena maleve
ganucdia. samTawyaroel moxucebs ingilouri hangebic umetesad sxvanairad
(arasworad) axsovT. SeimCneva Tu ara Tundac qedelebis gavlena
samTawyaroul musikazec? rodis daarsda da vin cxovroben am soflebSi?
142
zemo da qvemo qedTan erTad aseve sainteresoa arxiloskaloc, romelic
samTawyaros uSualod esazRvreba.
dedofliswyaros mxareTmcodneobis muzeumis mier Sekrebili
masalebidan irkveva, rom xevsurebi (zemo qedi, arxiloskalo), mTiulebi
(zemo qedi, arxiloskalo) da fSavlebi (qvemo qedi) cxovroben. maT gverdze
saxlobdnen berZnebi (qvemo qedSi) da rusebi (arxiloskaloSi), romlebic
1990-iani wlebidan Tav-TavianT samSoblos miaSures. zemo qedi, qvemo qedi
da arxiloskalo 1890-1900-ian wlebSi daarsda.
rogorc Cans, aRmosavleT saqarTvelos mTielTa gavlena
samTawyaroelTa metyvelebaSi marTlac igrZnoba, rasac ver vityviT
musikaze. ucnobi piris (2012), ilias saxelmwifo universitetis musikis
centrisa (2013, 2014) da Tbilisis saxelmwifo konservatoriis eqspediciebiT
(2014), aseve mayvala wiklauris masaliT (1992), irkveva, rom zemo qedSi,
qvemo qedsa da arxiloskaloSi gabatonebulia ZiriTadad fsevdoxalxuri
simRerebi, Tumca Zveli, tradiciuli nimuSebis Cawera dRemde
SesaZlebelia. SemorCenilia mTis regionebisTvis damaxasiaTebeli yvela
ZiriTadi musikaluri niSan-Tviseba. gasakviri aris is, rom
gamravalxmianebis konteqstSic ki samTawyaros musikaze gavlena ar
mouxdenia qedebisa da arxilos musikas da erTxmiani darCenila. ramdenad
realuria samTawyaros musikaze sabaTloelma somxebisa (dedofliswyaros
raioni) da muRanloeli monRolebis (zaqaTlis raioni) gavlena,
danamdvilebiT Tqma ar SemiZlia.
samTawyaroSi ramdenime ojaxi hereTidan 1980-iani wlebidanac
Camosaxlebulan, Tumca maT Soris xnierebi ar arian da maTSi frinvelTa
daZlevis ramdenime hangis garda, verc veraferi davafiqsire.
2.9 fereidani
Sah abas pirvelma araerTxel aaoxra qarTl-kaxeTi, magram yvelaze
masStaburi 1616 wlis laSqroba iyo. aRmosavleT saqarTvelodan (umetesad
TianeTidan, kaxeTidan da hereTidan) tyveebi iranSi waasxes. umetesoba
fereidanSi dasaxlebula. albaT amitomacaa, rom ZiriTadad fereidnelebma
SeinarCunes qarTuli ena. fereidnelTa centri qalaqi martyofia
(oficialurad fereidunSahri).
143
samwuxarod, iranSi mcxovreb qarTvelebTan dRemde ar Catarebula
eTnomusikologiuri eqspedicia. me fereidnelebi telefoniT, socialuri
qseliTa da TbilisSi pirdapir Sexvedrebisas 2011-12 wlebSi Cavwere.
arsebuli informaciiT, fereidnuli simRerebi erTxmiani da Janrulad
mwiria.
tradiciuli mravalxmianobis meore saerTaSoriso simpoziumze
Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatorias
stumrad ewvia ori fereidneli axalgazrda. maTi TqmiT, fereidanSi aRarc
mravalxmiani simReraa SemorCenili da aRarc moxucebi mRerian. momRerlebi
TviTon Txzaven simRerebis teqstebs, romelTac fereidnel qarTvelebSi
gavrcelebul popularul hangebs usadageben (wurwumia, 2004:72).
fereidnelebTan Cemma urTierTobam kidev ufro gaamyara
konservatoriaSi gaJRerebuli informacia. Cemi informatorebi mxolod
martyofidan da CuRruTidan ki arian. samwuxarod Zvelad Cawerili
teqstebi umetesobas simReris ki ara, leqsis saxiTac ki ar smeniaT. rac
Seexeba Zvel fereidnul teqstebze agebul ramdenime sasimRero nimuSs,
romlis Cawerac SevZeli, SemsrulebelTa TqmiT, isini winaprebisagan
naswavli araa, maTi SeTxzulia (audiodanarTi, #206-207).
nimuSebis musikaluri mxare rom avtoriseulia, SemsrulebelTa
`aRiarebis~ garda sasimRero teqstebis kontaminaciis SemTxvevebiTac
dasturdeba (SaraSeniZe, 1969:50). erTi da igive strofebi sruliad
gansxvavebul JanrebSi gvxvdeba: ase magaliTad, cnobili sasimRero leqsis
`gadian, gamodian yovebi _ me Sen Segeyorvebi, gadian, gamodian Citebi _ me
Sen SegeWidebi~-is variantebi gamoyenebulia rogorc dasaZinebel `nanaSi~
(cagareiSvili, 1981:24), ise karaqis SedRvebisas (iqve:16) da a. S. teqstebis
kontaminacia da erTi da imave teqstis sxvadasxva JanrSi gamoyenebis
faqtebi gvarwmunebs, rom fereidanSi ara marto musika, aramed
specialistebis azriT zepirsityviereba (maT Soris poezia) mZime
mdgomareobaSia.
marTalia, WiWinaZe 1871 wels fereidanidan saqarTveloSi gadmosul
aTam onikaSvilis cnobebze dayrdnobiT aRniSnavs: `qarTuli simRerebi iq
dRemde axsovT da mRerian maT TavTavis drosa da Tavis Sesaferad~...`
Zveleburad mRerian da qorwilic Zveleburi aqvT~ (WiWinaZe, 1895:18, 26, 32),
144
magram 1907 wels gamocemul wignSi avtori TviTonve wers, rom `fereidnel
mamakacebs qalaqebSi cxovrebis gamo uWirT qarTulad saubari da Tu vinmem
kargad icis ena, es qalebi arian, romlebic `iavnaniT~ zrdian
bavSvebs~...`nanas Tqma adre leqsadac icoden, magram sadReisod iq
galeqsili nanebis Tqma sustad ician. ufro sityvebis gambiT mouTxroben
patara fereidanel qarTvelebs~ (WiWinaZe, 1907:77). SesaZloa, misi mosazrebis
amgvari cvlileba gamoiwvia lado aRniaSvilis mier 1896 wels gamocemulma
wignma `sparseTi da iqauri qarTvelebi~ sadac vkiTxulobT, `aTam
onikaSvils imdenad surda aqauri da iqauri qarTvelebis daaxloeba, rom
zogi ram gadaulamazebia kidec~. aq saqme soflebis dasaxelebas exeba
(aRniaSvili, 1896:190-191), magram SesaZloa, onikaSvilis mier naxsenebi
simRerebic ar Seesabameboda realobas.
fereidanSi 1927 wels imogzaures ambako da sara WeliZeebma. ambakos
azriT „enis garda, rogorc sxva yvelaferi, ise simRera da cekvac wmindad
iranuli ician, raSiac qarTulis nasaxic ar SerCeniaT“ (WeliZe, a. 2011:166).
misi meuRle da Tanamgzavri _ sara WeliZe igonebs: `gogonebma imReres
usityvod musulmanur kiloze, icekves ise, rogorc iraneli qalebi
cekvaven~ (WeliZe, s. 1958:89). muslimanur kiloSi rom namdvilad musika
igulisxmeba, iqedanac Cans, rom rodesac avtori erT-erTi Tavisi
maspinZlis gardacvalebisa da datirebis scenas aRwers, iq muslimur
kilos aRar axsenebs (iqve:91).
1943 wels fereidanSi filmis gadasaRebad Cavida i. kandelaki.
samwuxarod, filmSi musikaluri nimuSebi Cawerili ar aris, xolo cnobebs
am mogzaurobis Sesaxeb Tavad reJisori sxvadasxva Jurnal-gazeTebSi
aqveynebda. misi naambobis mixedviT fereidnelebma qarTuli simRera
marTalia dakarges, magram `iavnana~ dRemde JRers (kandelaki, 1958:12;
anonimi, 1963:4). es nimuSi Cawerili araa. nanebidan xelT mxolod eTnograf
ina inariZis mier fiqsirebuli deklamaciuri nimuSi (audiodanarTi, #208)
momepoveba.
ukve mravali aTwleulia, rac sacxovrebeli pirobebis gamo
fereidnelebi droebiT Tu samudamod qalaqebSi midian. migraciisas xalxs
sxvadasxva qveynebis (ufro metad iranul) musikasTan aqvs Sexeba.
qarTvelTa karCaketilobis rRvevis dawyebaze jer kidev WeliZe mianiSnebda
145
(WeliZe, a.:2011:161). amas unda daematos Sereuli qorwilebi da is, rom
sazogadod, fereidanSi somxebi da ebraelebi qarTvelebze metni arian
(iqve:2011:10). gamoricxuli ar aris fereidanze zogadqarTuli gavlenac.
simRerebis swavlebis es sapasuxismgeblo misia ki ambako da sara
WeliZeebma ikisres (WeliZe, s. 1958:95). rogorc cnobilia, fereidnelebs
qarTuli simRerebi pirvelad maT aswavles (iqve:95). es saqme Semdeg
kandelaks gaugrZelebia. rogorc cnobili reJisori aRniSnavs,
fereidnelebs ori simRera “suliko” da “izarde, mwvane jejilo”
Seaswavla. sxva nivTebTan erTad, Cautana qarTuli xalxuri simReris 200
firfita (anonimi, 1963:9-11). amJamad qarTul simReras fereidanSi bevri
eufleba.
Cem mier Cawerili zogierTi eTnofori qarTulad datirebis
SemTxvevebsac ki uaryofs. `kubos win moTqmiT miuZRvis sasuliero piri....
sazogadod micvalebuls quCaSi ar mistirian.... gasvenebis Semdeg moiwveven
yoranis daqiravebul wamkiTxvelebs. yoranis kiTxva grZeldeba sami dRe~
(WeliZe, a. 2011:159). magram faqtia, rom gardacvalebis dros Wirisuflebi
saxls daalageben, moawesrigeben micvalebuls da mere Seatyobineben xalxs.
`erTi gamua, itirefs karCi da xalRi gaigefs, ro erTi vinme im saxCi
mamkdara. da wavlen da erT TabuTs maitanen. TabuTi erTi joxia, ro
parsulad TabuTs daiZaxian~ (Todua, 1975:34). datireba zogierTi eTnoforis
TqmiT, sparsulad, zogis cnobiT ki, qarTul enaze sruldeba da mxolod
qalebi tirian (Cavwere 2012 w.).
rac Seexeba SromasTan dakavSirebul nimuSebs, eTnoforTa TqmiT, arc
simRerebi da arc dasakravebi ar dasturdeba (Cavwere 2012 w.). varaudoben,
rom fereidnuli orovelas avtori axalgazrda mxatvari arsen onikaSvilia
(barTaia, 2009:156).
„fereidanSi sadRvebeli da karaqis dRvebis xalxuri wesi dRemde
SemounaxavT. karaqis misaRebad xmaroben „sadRobelas“ – „talaxis“ iyo (e.
i. Tixis) an „nehras“ (joxisa, e. i. xis). . . nehras „sabeliT“ Camohkideven
saxlis aivanze WerSi, aqeT-iqidan daudgeba oTxi an ori adamiani da
daiwyebs „nehras cemas“ da Sairobas (cagareiSvili, 1981:16; SaraSeniZe,
1969:22-23).
146
saqorwilo simReris teqsti, romelic sruldeboda nefe-patarZlis
saxlSi mosvlis Semdeg axalgazrda qalebis mier mocemuli aqvs eTnograf
giorgi gociriZes (gociriZe, 1987:103). mRerodnen patarZlis
gamomSvidobebisas, patarZlis moyvanisas da axal ojaxSi Seyvanis drosac,
magram dRes fereidnelebi aseT teqstebs da saerTod, qorwilSi
qarTulad mReris faqtebs ver ixseneben. didi adgili ukavia instrumentul
musikas. sakravebi da masze Sesasrulebeli nimuSebi, savaraudod,
sparsulia. gavrcelebulia stiri (stviri), naRara, sazi, doli, Tari,
Wianuri da sxva (WeliZe, a. 2011:155; SaraSeniZe, 1969:34-35; SaraSeniZe, 1979:177;
cagareiSvili, 1981:24-25; Todua, 1975:51, 82). WianurSi igulisxmeba Tu ara
qamanCa, es ucnobia. eTnograf ina inariZes simRera qamanCis TanxlebiTac
(videodanarTi, #36) aqvs Cawerili.
literaturaSi dafiqsirebulia xangZlivi wvimis dros Sesasrulebeli
simRera (SaraSeniZe, 1969:47; Todua, 1975:52). samwuxarod, bevrs es teqstic
aRar axsovs, anda Tavisive SeTxzul melodiaze mReris. zogi ki nimuSis
arsebobas uaryofs (Cavwere 2012 w.). maTi TqmiT, iranSi xangZlivi wvima ar
icis. aRsaniSnavia, rom amaze jer kidev aRniaSvili werda (aRniaSvili,
1896:239).
saistorio Tematikaze agebuli Zveli nimuSebic gamqrali Cans, Tumca,
aqtualuria patriotul Temaze bolo xanebSi Seqmnili simRerebi
(audiodanarTi, #209-210).
rac Seexeba sabavSvo sakravebis damzadebas, martyofeli alika
onikaSvilis TqmiT, mas bavSvobaSi cxvris tyavisgan dols ukeTebdnen
(Cavwere 2012 w.).
fereidanSi xalxuri musikis gaqrobis mizezad iraneli eTnologi
babak rezvani religiur faqtorTan erTad aristokratiul faqtorsac
asaxelebs, fereidnelebs gamrTobi da damkvreli masxarebad miaCniaT da
qorwilSi baxtiarel an somex musikosebs iwveven Rezvani, 2008:603-604). misive
azriT fereidnelTa gansxvavebiT mazandaranis qarTvelebi (iranis
kaspiispireTSi), romelTa winaprebic aseve qristianebi iyvnen, tradiciulad
cnobilni arian folkloruli musikis Sesrulebis unariT (iqve:604).
damatebiT unda aRiniSnos, rom fereidneli qarTvelebi ukraven da
Zalianac uyvarT iranuli klasikuri musika da isini aseve usmenen xalxur
147
musikasac. mazandaranis qarTvelebis kulturaze ixileT `SuadRe GDS-ze~
(videodanarTi, #37-38). rac Seexeba fereidnelebSi folkloris
gaqrobisadmi rezvanis, iseve, rogorc WeliZis radikalur azrs,
gamoricxulia, fereidnelebs ar axsovdeT akvnis nanebi da Tundac 2-3
bgeriani sxva hangebi, romelsac musikad arc Tvlian. amrigad
fereidnelebTan, iseve rogorc Cem mier movlil da jer kidev mouvlel
sxva adgilebSi, sagangebo musikologiuri eqspediciebi aucileblad unda
Catardes.
148
Tavi III
sasimRero mravalxmianobis dakargvis mizezebi da
Cveneburebis musikaluri folkloris ZiriTadi niSan-Tvisebebi
naSromis am TavSi kompleqsurad ganvixilav im niSan-Tvisebebs,
romlebic saerTo an met-naklebad saerToa taouri, SavSuri, lazuri,
klarjuli Tu ingilouri xalxuri simRerebisTvis.
SavSebis, taoelebis, lazebisa da herebis simRerebi ukve
gaerTxmianebulia. erTxmiania klarjuli simRerebis nawilic. TiTqmis
gaerTxmianebulia inegolis r-nis sof. hairiesa da TufexCiyonaRis
aWarlebis xalxuri simRerebi.
sanam vokalur mravalxmianobasTan dakavSirebul sakiTxebze
gadavidode, saWiroa pasuxi gaeces kiTxvas _ aris Tu ara SenarCunebuli
erTxmian simRerebSi qarTuli tipis melodika da ra adgili uWiravs mas.
3.1 Cveneburebis erTxmiani xalxuri simReris melodikis
qarTulobis sakiTxisaTvis
Cveneburebis erTxmian simRerebSi gvxvdeba rogorc qarTuli sofluri
simRerisTvis Cveuli (sanoto danarTi, #22), ise misTvis naklebad
damaxasiaTebeli gadidebulsekundiani (sanoto danarTi, #23) da dasavlur-
qalaquri (sanoto danarTi, #24) melodiebi. am ukanasknelTa xvedriTi wili
arc ise mcirea, Tumca wamyvani adgili qarTul melodikas uWiravs.
saqarTvelos sxvadasxva kuTxis simRerebi xSirad melodiiT erTmaneTs
hgavs. amave faqtze metyvelebs zogierTi lazuri da heruli nimuSis
msgavseba saqarTvelos kuTxeebis simRerebTan (sanoto danarTi, #25).
lazur da saqarTvelos sxva kuTxeebis melodiebs Soris msgavsebas jer
kidev e. garayaniZe aRniSnavda (garayaniZe, e. 2011:91; sanoto danarTi, #26).
misi daskvniT, `mcirediapazonian melodiebs Soris, sadac SesaZlebeli
SeuRlebis naklebi kombinacia arsebobs, xom SeiZleba amgvari msgavseba
arsebobdes ara marto sxvadasxva dialeqtebs, aramed sxvadasxva eris
simRerebs Sorisac. magram sxva erebis simRerebis melodiebTan Sedareba
gvarwmunebs, rom qarTul dialeqtebSi msgavsi melodiebi mxolod maTi
149
zogadqarTulobiT SeiZleba aixsnas~ (iqve:97). am daskvnis mixedviT,
saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis melodiebis msgavseba Cveni qveynis
kuTxeebis melodiebTan swored maT qarTulobaze miuTiTebs. amitomacaa,
rom mravali erTxmiani simReris gamravalxmianebisas maTi melodiuri xazis
cvlileba saerTod ar aris saWiro. amisi naTeli magaliTia 1960-70-ian
wlebSi gamravalxmianebuli lazuri simRerebi.
3.2 vokaluri mravalxmianobis Zvelad arsebobis damadasturebeli
argumentebi da xmaTa SemorCenili saxelebi
Tuki saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis simReraSi mravalxmianoba
dakargulia, ra faqtebi metyvelebs vokaluri mravalxmianobis odesRac
arsebobaze?
miCneulia, rom vokaluri mravalxmianoba stabilurobiT gamoirCeva da
maSinac ki, rodesac icvleba ena, religia, socialuri cxovrebis wesi,
mravalxmianoba mainc rCeba, rogorc musikaluri tradiciis yvelaze ufro
myari genetikuri kodi (Jordania, 2016:90, 130). Tumca isic aRiarebulia, rom
msoflioSi mravalxmianoba TandaTan ikargeba (iqve:114-115, 130). zogierT
regionSi cnobilia mravalxmianobis dakargvis mizezi, esaa ZiriTadad,
bunebrivi katastrofa (magaliTad miwisZvra), omebi, religiuri faqtori da
mTavrobis kulturuli politika (iqve:114).
Tanamedrove eTnomusikologebi Tvlian, rom mravalxmianoba
erTxmianobis Sinagani ganviTarebis Sedegi ki ar aris, aramed Tavidanve
uZvelesi formaa, romelic msoflios yvela xalxisTvis iyo
damaxasiaTebeli da Semdgom did nawilSi ukve daikarga (iqve:27, 119).
heterofonia ki aris ara mravalxmianobis gamCeni, aramed misi damakninebeli
forma (iqve). Jordanias aRniSvniT, Tuki mravalxmianoba erTxmianobis
Semdgomi movlenaa, maSin gamravalxmianebis procesi bolo saukuneebSic
unda mimdinareobdes da, ufro metic, mravalxmianobis gaCenis SemTxvevebi
ufro mravalricxovani unda iyos, vidre dakargvis (iqve:116), magram avtori
iqve aRwers sabWoTa kavSiris dros saxelmwifos mier Sua aziisa da
cimbiris xalxTa erTxmiani musikis gamravalxmianebis mcdelobebs, rac
sabolood kraxiT dasrulebula (iqve:117-118). aqve aRniSnavs, saukuneebis
manZilze saqarTvelosa da somxeTis mezoblobas, kontaqts, rogorc
150
politikur ise kulturul doneze, Tumca somxeTis musika dRemde
erTxmiania (iqve:117). `sabWoTa kavSiris dros~ cimbirisa da Sua aziis
msgavsad lazuri da mesxuri simRerebic gamravalxmianda, magram
adgilobrivma mosaxleobam sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg es nimuSebi
araTu ukuagdo, aramed ufro didi xvedriTi wili mianiWa. es movlena
mesxebisa da Wanebis sasimRero foklklorSi mravalxmianobis odesRac
arsebobaze metyvelebs, miT ufro, rom mwirad, magram mainc gvaqvs mesxursa
da lazuri xalxuri simRerebis mravalxmianobis damadasturebeli rogorc
zepiri (WaneTSi), ise musikaluri masala (mesxeTSi).
amasTanave, rogorc eTnomusikologebi ioseb Jordania da qeTevan
nikolaZe aRniSnaven, yvelgan, sadac arsebobs mravalxmiani Casaberi sakravi,
simRerac aucileblad mravalxmiania. aseT kulturebSi Casaberi sakravebisa
da vokaluri mravalxmianobis formebic ki emTxveva erTmaneTs (iqve:124;
nikolaZe, 2003:416). qeTevans moaqvs musikismcodneebis vertkovisa da
tinuristis dakvirvebebi, romlebic amtkiceben mravalxmiani Casaberi
sakravebis qveynebSi vokaluri mravalxmianobis arsebobasac (nikolaZe,
2003:415-416). ormagi Casaberi sakravebi aris aseve monodiur kulturebSic,
Tumca orive mili msgavsi sigrZisaa, aseve identuri raodenobisa da
ganlagebis nasvretebi aqvs, da Sesabamisad, unisonSi JRers (iqve:416).
amasTanave arsebobs iseTi specifikuri konstruqciis Tixis ormagi
sakravic, romelSic orive mils msgavsi nasvretebi aqvs, magram erTi mili
gaRunulia, ris gamoc sekundur orxmianobas viRebT (Jordania, 2016:125).
gavimeoreb, dRevandel gudastvirs lazeTSic, taosa da SavSeTSic 5/5
Tvali aqvs amoWrili da aseve orive mili erTi sigrZisaa, magram maTze
orxmiani hangebi JRers da Tanac axlo warsulSi am kuTxeebis gudastviris
TvalTa raodenoba Tanabari ar iyo.
qarTuli xalxuri musikis mravalxmianobaze saubrisas gverds ver
avuvli xevsureTsa da TuSeTs. xevsureTSi erTxmiani simRerebia
savrcelebuli. aseve erTxmiania TuSuri Zveli formaciis simRerebis didi
nawilic. qarTveli eTnomusikologebisTvis cnobilia Jordanias mosazreba
xevsureTSi mravalxmiani azrovnebis degradirebis Sesaxeb. igi
ewinaaRmdegeba iqamde damkvidrebul azrs, romlis mixedviTac xevsuruli
simRera qarTuli simReris uZveles formad moiazreboda (aslaniSvili,
151
1956:26). baton iosebTan pirad saubarSi gairkva, rom mravalxmiani
azrovnebis degradaciis Sesaxeb azri 80-ian wlebSi gasCenia. pirvelad es
mosazreba, werilobiTi saxiT Jordaniam mogvca missave moxsenebaSi
„xalxuri simReris fenomeni istoriul-evoluciur perspeqtivaSi“ sadac
aRniSnavs, rom `xevsuruli poezia svanurisagan sruliad gansxvavebul
suraTs gviCvenebs. aq gvxvdeba Zalian ganviTrebuli poezia da amave dros
Zalian martivi musikaluri ena. es, Cemi azriT, kidev erTxel migviTiTebs
imaze, rom xevsureTSi moxda musikaluri tradiciis TandaTanobiTi
dakargva. musikisa da teqstis asafievis mier naxseneb "WidilSi" (es
Widilic TavisTavad ufro gviandeli movlenaa, roca ukve poezia aris
Camoyalibebuli), xevsureTSi teqstma moipova sruli gamarjveba“. marTalia,
aq mravalxmianobis tradiciis degradacia arsad ar aris aRniSnuli, magram
sasimRero tradiciis TandaTan dakargvaSi esec rom igulisxmeboda,
pativcemulma mecnierma pirad saubarSi damidastura.
Cem kiTxvaze, Tu ra argumentebi hqonda i. Jordanias am Teoriis
wamosayeneblad, man daasaxela Semdegi: 1) rac ufro Zvelia mravalxmiani
tradicia, miT ufro metia masSi glosolaliebis (Sinaarsdakarguli
sityvebis) raodenoba - xevsureTSi, svaneTisgan gansxvavebiT faqtobrivad
ar vxvdebiT glosolaliebs; 2) rac ufro Zvelia mravalxmiani tradicia,
miT ufro metia iq ferxulebis raodenoba _ xevsureTSi TiTqmis ar
SemorCa ferxulebi, anda rac aris, isic dakargvis pirasaa. svaneTSi
uamravi ferxulebia; 3) qalTa SemoqmedebaSi xSirad ufro Zveli fenebia
SemorCenili. am mxriv, xevsureTi erTaderTi kuTxea, sadac musikaluri
intonirebis done qalebSi ufro maRalia, vidre mamakacebSi (es
aslaniSvilis azri iyo). (4) xevsurebi, axlandel sacxovrebel teritoriaze
fxovidan 2-3 saukunis win movidnen, anu isini srulad izolirebul mTebSi
adre ar cxovrobdnen, maT regionSi adre iyo Crdilokavkasiuri enebi (es
Cans toponimikidan). (5) xevsuruli poezia erT-erTi yvelaze
ganviTarebulia saqarTveloSi, rac arqaulobaze ar miuTiTebs. arqaulia
svanuri poezia, sadac riTma jer ar aris Camoyalibebuli.
rac Seexeba TuSeTs, Jordanias azriT, aSkaraa Crdilokavkasielebis
zegavlena da am mxriv situacia xevsureTTan SedarebiT ufro rTulia. q.
baiaSvils miaCnia, rom gavlena konkretulad vainaxebs ukavSirdeba.
152
moxsenebaSi „arqauloba da TuS-fSav-xevsuruli saxevisbro simRerebi“
mkvlevari Zveli formaciis TuSur simRerebSi mravalxmianobis dakargvis
faqts aRniSnavs. statiaSi `TuSeTi~ baiaSvili wers: „i. Jordaniasa da z.
kiknaZis Teoriis mixedviT, aq SesaZloa saqme gvqondes mravalxmianobis
tradiciis ganlevasTan, rac gamowveulia socialuri aucileblobiT,
sakravieri musikis meti xvedriTi wiliT“. imaves aRniSnavs nanuli
maisuraZec: „garmonis akompanementi garkveulwilad unda Canacvleboda
orxmian simRerebSi banis mTqmelis funqcias“ (maisuraZe, 2015:28); „yvela
zemoT xsenebuli erTxmiani simRera sakravis TanxlebiT sruldeba (Tumca
Cawerilia sakravis Tanxlebis gareSe). TuS respodentTa (mTxrobelTa)
gadmocemiT, Tu xelT sakravi ara aqvT, simReras banis TanxlebiT
asruleben“ (iqve:26).
TuSebs Siraqis velze yofnisas kontaqti aqvT azerbaijanelebTan da
TuSebis umetesobam icis azerbaijanuli ena (aslaniSvili, 1956:108).
aslaniSvilis azriT, TuSeTis erTxmiani simRerebi urTierTobaSia
azerbaijanis aseve erTxmian simRerasTan (iqve). zogi mecnieri (baiaSvili,
Jordania) TuSeTis Zveli formaciis simRerebis erTxmianobas
Crdilokavkasiur gavlenas ukavSireben, aslaniSvili ki _ azerbaijanuls.
zurab kiknaZe CemTan pirad saubarSi xevsureTisa da TuSeTis SemTxvevas
erTian movlenad miiCnevs. mTavari is aris, rom TuSuri Zveli formaciis
simRerebic mravalxmiani unda yofiliyo.
disertaciaSi TuSeTsa da xevsureTTan dakavSirebul sakiTxebs imitom
Sevexe, rom Tuki aq moxmobili Teoriebi zustia, maSin saqarTvelos yvela
kuTxisTvis, maT Soris dRes mowyvetili mxareebisTvisac mravalxmianoba
unda yofiliyo damaxasiaTebeli.
daismis kiTxva: zemoxsenebuli faqtorebis garda kidev ra
gvafiqrebinebs saqarTvelos uklebliv yvela kuTxis simReris
mravalxmianobas? _ esaa faruli mravalxmianoba da xmebis SemorCenili
saxelebi.
farul mravalxmianobas mieZRvna n. zumbaZis statia - `qarTuli
simReris mravalxmianoba da misi damatebiTi argumentebi~. Sevecdebi,
dasaxelebuli statiis safuZvelze ganvixilo CemTvis saintereso kuTxeebis
musika.
153
musikaluri parametrebis mixedviT n. zumbaZe mravalxmianobis
gamovlenis formebs Semdegnairad ajgufebs:
I. uTanxlebo solo mRera; II. koleqtiuri (dialoguri da unisonuri)
mRera; III. sakraviT Tanxlebuli solo mRera da IV. erTxmian sakravze
simReris dakvra (zumbaZe, 2010:355).
uTanxlebo solo mRera calfa da koleqtiur Sesrulebas gulisxmobs.
solo simRerebSi faruli mravalxmianobis moTxovnileba axsnilia
simReris socialuri funqciiT. koleqtiuri mReris SemTxvevebi
warmogvidgeba rogorc dialoguri (igi melodiur aspeqtSi warmodgenili
orxmianobaa), ise unisonuri formiT. unisonuri simReris SemTxvevaSi
faruli mravalxmianoba aixsneba mravalxmiani tradiciis dakargviT (iqve,
355-356). sakravis TanxlebiT Sesrulebul solo mReraze mogvianebiT
SevCerdebi, rac Seexeba erTxmian sakravze simReris dakvras aq lazur
pililze Sesrulebuli hangebi igulisxmeba (iqve:357-358).
unda aRiniSnos, rom saqarTvelos mowyvetil kuTxeebSi faruli
mravalxmianoba sakmaod xSiria. igi vlindeba rogorc dabali meSvide
safexuris gaJRerebasa da xSir SemTxvevaSi, aqcentirebaSi (audiodanarTi,
#211; sanoto danarTi, #27-28). Tumca, faruli mravalxmianoba aseve
vlindeba, rodesac saqme gvaqvs aRmaval naxtomTan (audiodanarTi, #212;
sanoto danarTi, #29-30). aq mTqmeli erTdroulad TiTqos or xmas mReris.
faruli mravalxmianobis SegrZneba gansakuTrebiT Zlieria maSin, rodesac
es orive komponenti erTad moqmedebs. ufro metic, gadidebulsekundebian
melodiebSic ki gvxvdeba faruli mravalxmianobis niSnebi (sanoto danarTi,
#31). rogorc Cans, mravalxmianobisadmi miswrafeba imdenad Zlieri iyo, rom
gadidebulma sekundebian melodiebSic aisaxa.
faruli mravalxmianoba vlindeba rogorc musikaluri, ise verbaluri
parametrebiTac. am ukanasknelSi igulisxmeba mravalxmianobis aSkara, an
savaraudo amsaxveli zepiri cnobebi.
zumbaZesTan aRwerilia SemTxvevebi, rodesac informatorebi marto
yofnis gamo mravalxmiani simReris Sesrulebaze uars acxadeben (zumbaZe,
2010:358). saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis mkvidrebisgan amgvari ram, Tu
ar CavTvli ramdenime klarj eTnofors (isic `soYle rumianaYanas~ mReris
154
dros) _ ar mqonia. albaT imitom, rom simRera dRes solod Sesruldeba Tu
ara, eTnoforebis TvalSi mainc srulyofilad iTvleba.
Cem mier mopovebuli masalis mixedviT klarjeTSi darCenilia sityva
„mubaneba~/`mibaneba~/`Subaneba~ (Cavwere 2015 w.) taoSi `xmis Sawyoba~ (Cavwere
2014 w.), SavSeTSi `Subaneba~ (Cavwere 2014 w.).
hereTSi xmaTa salaparako, sasimRero da sakravTa registris amsaxveli
terminebicaa Semonaxuli. `wiplaank (wiwlaank) PmaY~ _ zeda xma; `Suala
PmaY~, `igrev PmaY~, ,`kai PmaY~ _ Sua xma; `ber PmaY~, bam _ bani (CavwereT me
da tartaraSvilma 2011-12 ww.). savaraudod, dabal xmas unda aRniSnavdes
sityva `bangic~ (rostiaSvili, 1978:33). am terminebs iyeneben rogorc
salaparako, ise sasimRero da savaraudoa sakravis registris
mniSvnelobiTac.
garda amisa, hereTSi arsebobs kidev `kivana xmac~. magram am SemTxvevaSi
saqme gvaqvs savaraudod, `wiplaank~ xmis kidev ufro zeviT awevasTan.
aRsaniSnavia, rom `kivana xma~ saingiloSi ar moswonT (CavwereT me da
tartaraSvilma 2012 w.).
Tuki aq dasaxelebuli kuTxeebidan vokaluri mravalxmianoba mxolod
klarjeTis nawilSia fiqsirebuli, da danarCeni terminebi mravalxmianobis
odesRac arsebobaze miuTiTebs, fiqsirebulia mravalxmiani sakravebis
xmaTa saxelebic:
klarjma emrula qesqinqurTma akordeonis xmebis saxelwodebebi
Semdegnairad Camawerina: dabali „wminda xmaa“, maRali ki „msxvili xma“.
ucnauria, rom dabals ewodeba `wminda~, maRals ki `msxvili~ (Cavwere 2016
w.).
lazuri qamanCis dabal sims ewodeba zil (zil), Suas – sagir (unda
eweros `saRir~, radganac Turqulad asea miTiTebuli _ g. k. (sağir)), maRals
ki _ bam Teli (bam teli) (Saygun,1937:17; citirebulia, akati, 2015:364).
`umsxviles sims, zilis garda, uwodebdnen aseve sagir (rogorc ukve
aRvniSne, unda eweros „saRir~ _ g. k.) sims“ (Şenel, 1994:180 citirebulia,
akati, 2015:365).
ucnauria, rom qveda sims ewodeba zili, zedas ki _ bami (anu bani).
qarTul musikaSi bami (bani) yvelaze dabal xmas hqvia, zili ki gvxvdeba
Conguris yvelaze maRali simis saxelwodebad.
155
terminebis mravalferovneba gvxvdeba saingiloSi; kerZod, rodesac ori
zurna ukravs, erTi `lilis~ anu melodias aJRerebs, meore ki `dems~
(`zuis`, bans) iWers. sityva `zui~ daTanxmebasac niSnavs.
mravalxmianobasTan dakavSirebuli terminebi sakravier musikaSic
gvxvdeba. `zurnaY sam Pmaze ukron: Sua PmaY, bangi da zil bang~
(rostiaSvili, 1978:33). aq ori varianti ikveTeba: 1) sami zurna ukravs; 2)
sakravia samnairi. menaRare iordan oqrojanaSvilis cnobiT zurna zomis
mixedviT samnairia: pirveli _ patara, meore _ saSualo da mesame ki _
didi. `romelic didia imas `ber PmaY~ aqvs, pataras _ wiplaank PmaY,
saSualos ki igrev PmaY (CavwereT me da tartaraSvilma 2011 w.). imave wels
qurmuxobaze saSualeba mqonda fotoze aRmebeWda erTdroulad ori zurnis
dakvris SemTxveva. marTlac, warmodgenil sakravTagan erTi didia, meore ki
_ SedarebiT patara.
sam xmaze `CungurTan~ dakavSirebiTac saubroben: `bam, zil da wipla~
(rostiaSvili, 1978:233). `Cungurs~ ubamen `simebs~ da sam xmaze: or sims `bam~-
ze (bani) ayeneben, erTs `zil~-ze (Jiri) da erTsac ufro `wiplak Pmaze~
(niSnavs wvril xmas, sxirpans. am xmis saxeli ar ician). xSirad `Cungurs~
ufro meti raodenobiTac ubamen simebs, magram isev sam xmaze ayeneben~
(javaxiSvili, 1992:328). aqedan Cans rom zogierTi simi unisonSi iyo
awyobili.
3.3 simReris gaerTxmianebis SesaZlo mizezebi
goldi hairies yofacxovrebis magaliTze, werda: simRerebis dakargvis
mizezi SesaZloa iyos `axalgazrdebis gaTurqeba, Zveli simboloebisa da
tradiciebis daufasebloba; masmediis gavlena, Turquli stilis xalxuri
da popularuli musikis mozRvaveba radioarxebsa da firfitebze. bolos,
axalgazrdobis mier soflebis masobrivad datovebisa da TurqeTisa da
sxva qveynebis did urbanul centrebSi gadasvlis gamo, adgilebze aRar
aris tradiciis gamgrZelebelTa saWiro raodenoba~ (Gold, 1972:3). amrigad
daikarga simRerebis didi nawili da rac dRemde SemorCa,
gaerTxmianebulia.
ra aris CveneburTa musikalur folklorSi mravalxmianobis dakargvis
mTavari mizezi? omebi? magram bevrma regionma am omebis miuxedavad dRemde
156
SeinarCuna monoeTnikuroba da nawilobriv qarTuli enac. amgvarad verc
eTnikuri aWreleba iqneboda sayovelTao mizezi mravalxmianobis
dasakargavad. marTalia, mesxeTSi jer Turqebisa da Taraqamebis, Semdeg ki
somxebis CasaxlebiT eTnikuri balansi Seicvala, ramac savalalo gavlena
marTlac iqonia mravalxmianobis SenarCunebaze, magram, ramdenad SeiZleba
mesxeTis magaliTi gavrceldes sxva kuTxeebzec? faRavasa da sxvaTa
avtorobiT momzadebul monografiebs _ `SavSeTsa~ da `klarjeTs~ Tu
daveyrdnobiT, vnaxavT, rom istoriul teritoriaze macxovrebeli e. w.
Turqulenovani mosaxleobis didi nawili dRemde qarTvelebi arian.
lazeTSi mcxovrebi xemSinebi ki, romlebic lazur musikas ukraven, an
muslimani somxebi arian, anda gasomxebuli Wanebi. Sesabamisad, mesxeTis
garda saqarTvelos istoriul teritoriis danarCen nawilSi mcxovrebi
mosaxleobis eTnikuri aWreleba TvalsaCino ar yofila.
ra roli Seasrula mravalxmianobis dakargvaSi dasaxlebuli
punqtebis urbanizaciam? SesaZloa klarjuli simRerebis bolomde
gaerTxmianeba marTlac urbanizaciis Sedegi iyos. amave movlenas SeiZleba
davabraloT inegolis r-nis sof. hairiesa Tu TufexCiyonaRSic
mravalxmianobis daknineba, magram, amave dros, urbanizaciisgan Sors dgas
SavSuri da taouri soflebi, saidanac xalxma migracia didi qalaqebisken
mxolod bolo 20-30 wlis ganmavlobaSi daiwyo.
mravalxmianoba Tanamedrove msoflioSi yvelaze ukeT Semonaxulia
yvelaze ufro izolirebul da Zneladmisadgom adgilebSi, tyian masivebsa
da kunZulebSi (Jordania, 2016:70-71, 130), Tumca es faqtori Cveneburebis
xalxur musikaze ver imuSavebs. Aam logikiT gasakviria mravalxmiani
simRerebis (Tundac degradirebuli saxiT) SemorCena klarjeTSi, maSin
rodesac taosa da SavSeTis meqarTule soflebis didi nawili ufro maRal
mTebSi mdebareobs. Sesabamisad, Znelad misadgomi adgilebia, magram
simRerebi erTxmiania.
radiosa da televiziis Sesvlam xom ar ganapiroba mravalxmianobis
dakargva? istoriuli saqarTvelos did teritoriaze deni mxolod 30-40
wlis win, televizia 20-30 wlis win Sevida. moxuci Taobis gadmocemiT ki,
maT bavSvobaSi radioc ar yofila. ase rom, mravalxmianobis gaqrobas verc
157
amas davabralebT, miT ufro mesxeTSi 1880-1910-ian wlebSi ar iyo arc deni,
arc radio da, Sesabamisad _ arc televizori.
aqve unda vupasuxo erT kiTxvas, saxeldobr, Turquli musikis romelma
Stom moaxdina Cveneburebze yvelaze didi gavlena? xalxurma, saestradom
Tu sasulierom? taoSi, SavSeTsa Tu klarjeTSi dRemde SemorCenili
qarTulenovani soflebi erTmaneTis mosazRvrea. Turqulenovan soflebSic
ki SemorCenilia qarTuli toponimika, rac niSnavs imas, rom saqme gvaqvs ara
TurqebTan, aramed Turqulenovan qarTvelebTan. vinaidan qarTvelebis
gverdze sakuTriv Turqebi Tu sxva erovnebis mosaxleoba naklebadaa
sagulvebeli, amitomac maTi xalxuri musikis gavlenas Cveneburebze
masStaburi xasiaTi ver eqneboda. CemTvis xelmisawvdom kompaqtur diskebsa
Tu internetresursebSi Turquli tradiciuli musika, umTavresad, saziTaa
warmodgenili. am instrumentma ki, zurnasTan erTad, Cveneburebis, yovel
SemTxvevaSi, qarTulenovani soflebis musikalur folklorSi, fexi ver
moikida. naklebia saestrado musikis gavlenis albaTobac, vinaidan radio-
televizia umTavresad bolo 50-60 wlis manZilzea damkvidrebuli. Turqul
sakompozitoro musikas arc vexebi, vinaidan saqarTvelos istoriul
mxareebSi (operisa da zogadad Teatrebis ararsebobaze rom araferi vTqva)
musikaluri ganaTleba dRemde dabalia. sasulieroze ki odnav qveviT.
SeiZleba, sasimRero mravalxmianobis dakargva muslimanuri religiis
gavlenis Sedegi iyos? cxadia, radganac meTeqvsmete saukuneSi daiwyo
Cveneburebis ZaldatanebiTi gamuslimaneba, ixsneboda medreseebi, mRvdlebs
xojebi Caenacvlnen da, amgvarad, gavlenis yvelaze meti meqanizmi muslimur
sasuliero musikas unda hqonoda.
islami did rols TamaSobda Cveneburebis yofa-cxovrebaSi. lazeTis
magaliTze Turqul saganmanaTleblo sistemaze informacias gvawvdis
Wanturias wigni `lazebis (Wanebis) wera-kiTxvisa da swavla-ganaTlebis
istoriisaTvis~. irkveva, rom 1860-ian wlebamde osmaleTis imperiaSi
ganaTlebis erTaderTi wyaro meCeTi da masTan arsebuli skola medrese
iyo. yurani arabul enaze iswavleboda da mas ramdenime weliwadi
swavlobdnen. yuranis garda iswavleboda SariaTi da sxvadasxva ram
(Wanturia, 2006:140-141, 150). wignSi lazeTzea saubari, Tumca mTeli
saganmanaTleblo sistema Tavisuflad SeiZleba sruliad TurqeTze
158
gavrceldes. Turqul sasuliero Tu 1860-iani wlebidan gaxsnil saero
skolebSi mSobliur enaze saubari sastikad akrZaluli iyo aramarto
osmaleTis imperiis dros, aramed TurqeTSic.
faqtia, rom saqarTvelos istoriul teritoriaze mcxovrebi
qarTvelebis musikalurma folklorma islamuri musikisgan didi gavlena
ganicada, miuxedavad imisa, rom qarTvelebma islami ZaldatanebiT da
TandaTanobiT miiRes. lazi umiT osnamaRaoRlu, aseve laz nizamettin
alqumruze dayrdnobiT aRniSnavda, rom rodesac Wanebis gamuslimaneba
osmalebma ZaldatanebiTa da sisxlisRvriT ver SeZles, ekonomikur xerxebs
mimarTes, Tumca gamuslimaneba mxolod mecxramete saukuneSi dasrulda
(osmanaRaoRlu, 2014:10-11). aWarac mecxramete saukuneSi sabolood
gamuslimanda, Tumca faqtia, rom TurqeTma aWarasa da yvelaze ufro gvian
maWaxelaSi moikida fexi (WiWinaZe, 1915:12, 20, 29-30), albaT amitomacaa, rom
aWarel muhajirTa simRerebi jer kidev 50 wlis win mravalxmiani iyo da
maWaxluri kultura dRemde mravalxmiania. sainteresoa, rogorRa darCa
klarjeTi (konkretulad murRulis xeoba, misgan wasuli muhajirebis
CaTvliT) `mravalxmian kunZulad~? miT ufro, rom klarjeTi maRalmTiani
ar aris.
gamoricxuli ar aris erovnuli identobis krizisis faqtoric. SavSi,
taoeli da zogierTi klarji qarTvelis azriT, maTi winaprebi xuTi
saukunis winad baTumidan dasaxldnen. bevri maTgani qristian qarTvelebs
rusebs uwodebs da sarfsgaRma ruseTi hgonia. lazebis did nawili ki
qarTvelobas arc aRiarebs. imasac fiqroben, rom `Tamara~ (Tamar mefe _ g.
k.) `hezreTma alim~ gaamuslimana (CoxaraZe, 2015:108-109). Tuki xmier
mravalxmianobas, qarTuli cnobierebis erT-erT qvakuTxedad ganvixilavT,
maSin misi cnobierebis darRvevac simReris gaerTxmianebis erT-erTi mizezi
unda yofiliyo.
miuxedavad imisa, rom erovnuli musikaluri kulturis degradirebis
mTavari wyaro musulmanuri religiis gavrceleba unda yofiliyo,
TurqeTis qarTvelebis magaliTze mainc danamdvilebiT rTulia
mravalxmianobis dakargvis mxolod erTi an ramdenime sayovelTao mizezis
calsaxad gamovlena. miT ufro Znelia davasaxelo klarjeTSi orxmiani
simRerebis dRemde moRwevis mizezi.
159
hereTis ambavi calkea gamosayofi. rogorc Cans xSiri Semosevebis gamo,
CveneburTagan yvelaze meta des kuTxe dazaralda. albaT, imitomacaa, rom
saingiloSi, ZiriTadad, sabavSvo da bavSvTa mier saTqmeli nimuSebiRaa
SemorCenili. amgvarad mTavari gavlena ara sasuliero, aramed saero
(sparsul-azerbaijanul) musikas unda moexdina, vinaidan, hereTSi qarTuli
sakravebic gaqra da misi adgili CrdiloeT kavkasiidan da sparseT-
azerbaijanidan gavrcelebulma instrumentebma daikava.
3.4 simReris gaerTxmianebis gza
rogorc pirvel TavSi aRvniSne, klarjuli simRera erT da orxmiania.
orxmiani sekunduri simRerebi (audiodanarTi, #213; sanoto danarTi, #32)
damaxasiaTebelia rogorc klarjeTSi darCenilTa ise klarjeTidan 1870-
1910-ian wlebSi muhajirad wasulTa xalxuri simRerebisTvis. am nimuSebs
saerTo aRar aqvs qarTul mravalxmianobasTan. daismis kiTxva: klarjuli
orxmiani simRerebi aris Tu ara qarTuli simReris gaerTxmianebis gza? xom
ar gvxvdeba saqarTvelos romelime kuTxeSi iseTi mravalxmiani simRerebi,
romelic, klarjulis msgavsad, ucxo iyos qarTuli xalxuri musikaluri
mravalxmianobisTvis? am mizniT gavecani maRraZis mier 1960-ian wlebSi
Cawerili mesxur simRerebs da vnaxe, rom qarTuli musikisTvis tradiciuli
banis (burdoni I-VII-I) garda warmodgenili iyo kvartebisa da kvintebis
paralelizmi, Tanac qarTuli musikisTvis metad uCveulo xmaTasvliT
(audiodanarTi, #214; sanoto danarTi, #33). aqve davsZen imasac, rom xmebis
intervaluri damokidebuleba samxmian simRerebSic uCveulo iyo
(audiodanarTi, #215). mesxeTSi mravalxmiani simReris ukanaskneli
Sesrulebis TariRebi ar scildeba XIX-XX saukuneebis mijnas (maRraZe,
1987). miuxedavad amisa, Caweril simRerebSi xmaTa Sexameba TiTqmis
yovelTvis sruliad gaazrebuli (da ara SemTxveviTi! _ g.k.) saxiTaa
warmodgenili. nimuSTa nawili mTlianad jdeba qarTuli xalxuri musikis
CarCoebSi da warmodgenilia burdonuli baniT (audiodanarTi, #216), magram
meore nawilSi SeimCneva qarTuli musikisTvis ucxo movlenebi
(audiodanarTi, #217). SeiZleboda gvefiqra, rom romelime moxucs bani
sworad ar axsovda da amitom mReroda kvintiT an kvartiT dabla? magram
160
unda aRvniSno, rom maRraZes mxolod erTi mobane ar Cauweria, amgvarad
raime saxis SemTxveviToba, gamoricxulia.
mesxuri, qarTuli musikisTvis aradamaxasiaTebeli mravalxmiani
simRerebi, klarjul simRerebTan (audiodanarTi, #218) erTad, mxolod
qarTuli mravalxmianobis dakargvis Sedegia, Tu, amave dros simRerebis
gaerTxmianebis gzac? rodesac Jurnal musikaSi gamovaqveyne werili `Tema
gansjisaTvis~ iq orive versias vuSvebdi, magram axla, masalis damatebiT
gaazrebisas, vfiqrob, rom sinamdvileSi saqme gvaqvs simReris
gaerTxmianebis gzasTan. es rom mxolod qarTuli mravalxmianobis
dakargvis Sedegi yofiliyo (da ara gaerTxmianebis gzac), maSin igi mesxur
yofas dRemde SemorCeboda, yovel SemTxvevaSi, maRraZes amgvari nimuSebis
fiqsireba ar gauWirdeboda, vinaidan isini mTel mesxeTSi iqneboda
SemorCenili. magram faqtia, mesxuri simRera gaerTxmianda.
calkea aRsaniSnavi cnobili mesxuri `mravalJamieri~ (`oTxi wyaro
dis~), romelic valerian maRraZis CanawerebSi unisonurad an terciebiT
imRereba. terciebiT mReris SemTxvevaSi iqmneba STabeWdileba, rom saqme
unda gvqondes saqme unda gvqondes qalaqur simRerasTan (sanoto danarTi,
#34).
sainteresoa, ras ambobs mesxur aratradiciul mravalxmian nimuSebze,
Tavad v. maRraZe? misi azriT, Sesrulebis sizusteSi mTqmelebs ar unda
davemduroT, maT xom ise imReres, rogorc gaaxsendaTo (maRraZe, 1976:100 da
1987:83-84) anu igi mainc uzustobaze miuTiTebs, Cemi azriT ki, miuxedavad
banis Znelad gaxsenebisa, sruliad gaazrebul movlenasTan gvaqvs saqme.
ufro metic, mesxuri aratradiciuli nimuSebi, klarjul orxmian
(sekundur) simRerebTan erTad, unda ganvixiloT rogorc qarTuli
mravalxmiani simReris gaerTxmianebis gza.
eTnomusikologebis nawilma mirCia, yuradReba sagaloblebisTvis
mimeqcia. marTlac sekunda, paraleluri sekundebi da kvartebi ar aris
ucxo qarTuli sagaloblebis zeda xmebisTvis (rogorc dasavlur, ise
aRmosavlur skolebSi), Tumca maTi moZraoba, klarjuli simRerebisgan
gansxvavebiT, mTeli nawarmoebis manZilze ar JRers da maleve ganitvirTeba
konsonirebul intervalebSi (sanoto danarTi, #35), Sesabamisad
sagalobeli qarTuli mravalxmianobis ganuyofeli nawilia.
161
sekundebisa da kvartebis paralelizmi, Tundac Zvelad
damaxasiaTebeli rom yofiliyo qarTuli musikisTvis, is sxva kuTxeebis
(magaliTad svaneTis) musikalur folklorSi mainc gamoCndeboda.
qarTuli mravalxmiani simReris gaerTxmianebis gzaze metyvelebs Zvel
audiokasetebze fiqsirebuli da Cem mier mopovebuli nimuSebis Sedarebac.
Tuki 30-40 wlis win Caweril simRerebSi sekundebis paralelizmi
totaluria, Cem mier fiqsirebuli nimuSebis udidesi nawili unisonuria,
sekunduri simRerebi ki sakmaod mcire. 2016 wels borCxis r-nis sof.
arxvaSi gamiWirda sekunduri simReris (audiodanarTi, #219) Cawera, radgan,
ZiriTadad, unisonSi mRerodnen. mis mosazRvre sof. trapenSi ki mxolod
unisonuri (audiodanarTi, #220) Sesruleba davafiqsire, Tavad trapeneli
ali bolqvaZis mier Zvel audiokasetaze 1980 wels fiqsirebuli simRerebi
ki sekundurad (audiodanarTi, #221) JRerda. 2015 wels borCxis r-nis sof.
TxilazorSi Cem mier Cawerili `soYle rumYanaÁana~, marTalia, erTxmiani
iyo, magram imave sofelSi, Txilazoreli suleiman ozTurqis mier 2013
wels Cawerili igive nimuSi sekunduria. T. SioSvilma murRulis r-nis sof.
ozmalSi 2007 wels Cawera `soYle rumYanaÁanas~ fragmenti fiqrie buenis
(qaliSvilobis gvari oiuTli _ g. k.) (dab. 1940 w.) da xaje SeixoRlisgan
(dab. 1932 w.), romlebic sekundebSi intonirebdnen (audiodanarTi, #222).
rodesac 2015 wels vestumre am sofels, qalbatoni haje ukve 2 wlis
gardaicvlili iyo da fiqrias ki partniorobas uwevda fatma orhani (dab.
1965). fatma sekundebis nacvlad, fiqries unisonSi (audiodanarTi, #223)
ahyva.
miuxedavad imisa, rom es simRerebi yofaSi, sul cota, 30-35 welia, rac
aRar sruldeba, rogorc Cans, Cveneburebis nawili Sinaur Tavyrilobebze
maT mainc asrulebs, winaaRdeg SemTxvevaSi simRerebis gaxseneba, da sufTad
`mobaneba~ (rogorc unisonSi ise sekundebSi) ufro Zneli iqneboda.
CxikvaZes qarTuli xalxuri simReris pirvel tomSi mohyavs cnoba
mesxuri orxmiani burdonuli simRerebis, umTavresad sufrulebis
arsebobis Sesaxeb (CxikvaZe, 1960:XXII). rac Seexeba simRerebis Caweras,
valerian maRraZem burdonuli mravalxmianoba mxolod saferxulo
nimuSebSi daafiqsira, sufrulebSi ki mxolod xmaTa paralelizmi
gvxvdeboda. saintereso paralelia lazur musikalur folklorTan.
162
vgulisxmob yasim beJaniZis mier 1900-1910-ian wlebSi mosmenil burdonul da
CxikvaZisa da mamisaSvilis mier 1951 wels mosmenil paralelur
mravalxmianobas. samwuxarod xelT ar gvaqvs iseTi nimuSebi, sadac
erTdroulad iyos mocemuli rogorc qarTul tradiciuli (am SemTxvevaSi
burdonuli) mravalxmianoba, ise gaerTxmianebis gza, anu 1951 wels
mosmenili Wanuri simRerebic mesxursa da klarjulTan (audiodanarTi,
#224), maT Soris 1870-1910-iani wlebis muhajirTa STamomavlebis mier namRer
sekundur (audiodanarTi, #225) simRerebTan erTad, vimeoreb, gaerTxmianebis
gzaze damdgar nimuSebad unda CavTvaloT.
klarjuli simRerebisTvis sekunduri paralelizmi damaxasiaTebeli
ukve 1910-iani wlebSi yofila. miuxedavad aseTi Zveli periodisa klarjuli
simReris gaerTxmianebis gzas mxars unda uWerdes ori damatebiTi
garemoeba: 1) klarjuli simRerebisgan gansxvavebiT saakordeone
dasakravebisTvis sekundebis paralelixmi ucxoasekunduri mravalxmianoba,
amave dros ki akordze gvxvdeba `qarTuli mravalxmianoba~ (dawvrilebiT
ixile 2.1 da 3.6 qveTavebi); 2) Cemamde da Cem mier fiqsirebuli masalis
Sejerebis mixedviT16 1910-ian wlebSi lazuri, mesxuri da SavSuri
mravalxmiani simRerebi arsebobis ukanasknel wlebs iTvlidnen.
klarjebis simRerebis msgavsi oriode nimuSi xevsureTSic iZebneba
(audiodanarTi, #226-227; sanoto danarTi, #36), magram, iq saqme gvaqvs xmebis
ufro SemTxveviT SexamebasTan, klarjulSi ki xmebi paraleluri
sekundebiT TiTqmis yovelTvis organizebulad moZraobs. xmebis
qarTulisTvis uCveulo SexamebebiT gamoirCeva aseve ori TuSuri simRera
(sanoto danarTi, #37-38), rac xmebis arasworad SerCeul simaRleebis
brali unda iyos. samwuxarod, maTi xmovani Canawerebi ar mogvepoveba.
inegolis raionis sofel hairieSi Caweril erT simReraSi unisoni
xSir SemTxvevaSi sufTad JRers, Tumca iSviaTad mainc adgili aqvs misgan
gadaxras (sekundebi, kvartac ki _ audiodanarTi, #228). sainteresoa, es
mxolod SemsruleblebSi xmebis unisonSi susti koordinaciis bralia, Tu
mTqmelebs surT mravalxmad Seasrulon esa Tu is nimuSi, magram ver
gamosdiT? gamosaricxi ar aris mravalxmianobis „Seqmnis“ mcdelobac,
16 vgulisxmob im xandazmul eTnoforebs, romlebsac TavianT mxareSi bavSvobaSic ki ar
gaugiaT mravalxmiani simRera.
163
radgan es simRerebi 40-50 wlis win mravalxmiani, Tanac WeSmaritad
qarTuli saxiT sruldeboda. nimuSebis gaerTxmianebis procesze saubrisas
amgvar magaliTebze dakvirveba namdvilad Rirs, miuxedavad imisa, rom
hairies SemTxvevaSi ar gvxvdeba Tundac sekundebis iseTi organizebuli
moZraoba, rogoric klarjul musikalur folklorSia.
unda gavixseno laz informatorTa mier mowodebuli is cnobebi, sadac
simReris bani ara burdonuli, aramed Tavisufali yofila. ra tipis
mravalxmian nimuSebs gulisxmobda helimiSi an mamisaSvili? 1951 wels
mamisaSvilisa da CxikvaZis mier mosmenil lazur simRerebs kvintebisa da
kvartebis paralelizmi axasiaTebda da amis gamo g. CxikvaZem Wanebs
mravalxmianoba `dauwuna~ (gavixsenoT, rom lazur qamanCas dRemde
kvartebis paralelizmi axasiaTebs). Tu paralels gavavlebT maRraZis mier
fiqsirebul mesxur simRerebTan 1951 wels mosmenili lazuri simRerebic
gaerTxmianebis gzaze myof nimuSebad unda CavTvaloT, miT ufro rom film
Arhavi Belgeseli-Si mocemulia paraleluri kvartebisa da kvintebis Canaweric
(ganmeorebiT ixile videodanarTi, #10). aRsaniSnavia, imave filmSi
fiqsirebuli `soYle rumianaYana~. es saSairo simRera, romelic
damaxasiaTebelia klarjuli musikaluri folklorisTvis, SesaZloa, Wanur
musikaSic gvxvdebodes, yovel SemTxvevaSi, am nimuSSi mTeli simReris
manZilze `usufTao unisoni~ JRers (videodanarTi, #39).
klarjul orxmian simRerebs paralelebi eZebneba sxvadasxva qveynis
musikalur folklorSi. magaliTad, balkaneTis mTebSi, avRaneTis mTebSi
(nuristani), tibetSi, baltiispireTSi (eTnomusikologebis pirveli
STabeWdileba klarjuli simRerebis swored am qveynebis musikalur
nimuSebTan asociacia iyo), magram istoriulad am mxareebis erTmaneTTan
daukavSireblobis gamo, am Temaze msjelobas ar ganvavrcob. aRvniSnav, rom
musikaluri TvalsazrisiT am paralelebs (anhemitonuri kiloebi,
modulacia didi sekundiT zeviT da qveviT, qarTuli `lazaresa~ da
bulgaruli `lazaruvanes~ msgavseba, sityva `lile~; anhemitonuri kiloebi,
solisti damwyebi da jgufuri bani, intonaciuri msgavsebebi da a. S.)
diplomi miuZRvna eTnomusikologma nino ciciSvilma. igi Tavis naSromSi
„qarTul-balkanuri /samxreT slavuri/ musikalur-eTnogenetikuri
paralelebi“, saintereso musikalur da eTnografiul paralelebs avlens.
164
mas moaqvs nimuSebi umetesad balkanuri burdonuli mravalxmianobisa,
sadac xSirad dominirebs sekunda (da ara sekundebis paralelizmi), magram,
amgvar nimuSebTan erTad ciciSvils aseve motanili aqvs pazarjiSko-
ixtimanis (ciciSvili, 1988:40-43), serbeTis (iqve:56) bosnia-hercogovinisa
(iqve:68-69) da makedoniis (iqve:77, 81, 83) simRerebidan iseTebic, romlebic
sekunduri paralelizmiT xasiaTdeba. es nimuSebi, iseve rogorc litvuri
`sutartinesi~ (audiodanarTi, #229), musikalurad axloa klarjul
mravalxmianobasTan17, romelsac eTnomusikologi ar icnobda da
yuradRebasac ver gaamaxvilebda.
Cem mier mopovebuli klarjuli masalebis Seswavlis Sedegad
paralelebi klarjul, litvur da albanur sekundur simRerebs Soris
aSkaraa. maTi SedarebiTi kvleva samomavlo saqmed mimaCnia, Tumca aRvniSnav,
rom murRulis xeobis mezoblad dRemde mxolod qarTvelebi cxovroben.
klarjuli musikaluri folklori zogadqarTulis organuli nawilia.
amaze metyvelebs: 1) klarjul, maT Soris murRulur, erTxmian simRerebSi
qarTuli melodika da faruli mravalxmianobis sixSire; 2) klarjul
saakordeone musikaSi `qarTuli mravalxmianobis~ kvalis arseboba.
qarTul-balkanur (kerZod, bulgarul) eTnografiul paralelebze
muSaobda eTnografi neli bregaZe, romelmac ori qarTulenovani statia
gamoaqveyna. rogorc cnobilia, bulgaruli xalxuri simRerisTvis
erTxmianobaa damaxasiaTebeli. dRes arsebuli mravalxmiani simRerebis
didi nawili sinamdvileSi bulgareli kompozitorebis (gansakuTrebiT,
fillip kutevis) mier aris damuSavebuli (Jordania, 2016:49).
17 klarjulis msgavsi nimuSebi, Cven xelT arsebuli masalis mixedviT, ar moipoveba
arc baskur da arc korsikul xalxur simRerebSi.
165
3.5 Cveneburebis xalxuri sasimRero mravalxmianobis dakargvis
savaraudo dro da zogan mravalxmianobis SemorCenis savaraudo
mizezebi
miuxedavad XV-XVI saukuneebSi saqarTvelos winaaRmdeg warmoebuli
brZolebis miuxedavad, Cveneburebis didi nawili qarTuli musikaluri
identobis ZiriTad niSans, mravalxmianobas sami saukunis manZilze
inarCunebda. Cvenamde moRweuli cnobebidan Cans, rom XIX-XX saukuneebis
mijnaze mravalxmiani simRerebi ufros TaobaSi mainc jer kidev ismoda
lazeTsa da SavSeTSi.
da mainc rodis qreba mravalxmiani simRerebi? masze savaraudo pasuxis
gacemamde kidev erTxel unda SevCerde XIX-XX saukuneebis cnobebze.
SavSuri da lazuri simRerebis amsaxvel cnobebze aRar SevCerdebi,
radganac naTelia, rom 1870-1910-ian wlebSi mravalxmiani nimuSebi jer kidev
JRerda. klarjul musikaze ki araerTgvarovani cnobebi gvxvdeba da
TiToeul maTgans aq ganvixilav. mxedvelobaSi maqvs i. jaianis erTi da z.
WiWinaZis ramdenime cnoba:
murRulSi erT xojas yanaSi nadi hqonia, `muSebs TavianTis qarTuli
xmebiT dauwyviaT `yanuris~ mRera, am simReraSi xojac ahyolia. amaze xalxi
Zlier gakvirvebula da erTs uTqvams, xoja! aki Tqven ambobdiT, rom
gurjulis mRera codva ariso? Tqvenc kargad imRereT CvenTano!? – yanaSi
muSaobis dros ara uSavs-ra qarTuls, mitom rom Cvenebi TaTruls ase ver
awyobeno, _ miugo xojam. es xoja metad fanatikosia Turme, stambulSi
gazrdili, tomiT qarTveli, moZule qarTvelTa, muSebma sTqves: _ ase
yofilao, roca magaTTvis vmuSaobT, maSin Tu vimRereT, codva ara
yofilao da roca CvenTvis, maSin ki didi codva ariso~ (WiWinaZe, 1913:203-
204).
muslimanuri dogmebis ironiul Sefasebas rom Tavi davanebo,
sayuradReboa fraza _ `Cvenebi TaTruls ase ver awyoben~. ratom? qarTuli
hangi iyo specifikuri? Tu adgilobrivebma maSin Turquli ena kargad ar
icodnen? labaZis disertaciaSi dasaxelebulma sakmaod xandazmulma orma
mTqmelma Turquli sustad icoda (labaZe, 2013:238), Tumca Turqulenovani
desTanebi ukve gavrcelebuli iyo. mTavari aq hangis specifikuroba rom
unda yofiliyo, jer kidev monografia `klarjeTis~ avtorebis mier iqna
166
SeniSnuli (faRava, SioSvili, da sxv. 2016:195). rogorc Zvel
audiokasetebze, ise Cem mier fiqsirebul hagebSic, Tavisuflad JRers
rogorc qarTuli, ise Turquli sityvieri teqstebic, ar aris iSviaTi maTi
monacvleobac. mxedvelobaSi maqvs rogorc erTxmiani, ise orxmiani
(sekunduri) simRerebi. Tuki Cveneburebi uwin `TaTruls ase ver awyobdnen~,
imxanad qarTuli xalxuri musikis kanonzomierebebis kargad Senaxvaze
metyvelebs, miT umetes, rom klarjul dasakravebSi ar gvxvdeba sekundebis
paralelizmi, amave dros, SemorCenilia qarTuli xalxuri musikisTvis
damaxasiaTebeli martivi kadansi.
sayuradReboa muSebis mier gamoTqmuli ukmayofilebac. am cnobidanac
Cans, rom religiuri faqtori erT-erTi iyo Cveneburebis simReraSi
mravalxmianobis dakargvisa. xazgasasmelia isic, rom klarjuli simRerebis
CvenTvis cnobili adreuli Canawerebi 1970-iani wlebiT TariRdeba, 1870-1910-
ian wlebSi gadasaxlebuli muhajirebis simRerebic aseve sekunduria, maSin
WiWinaZis wignSi dabeWdili cnoba realurad 1880-90-ian wlebs unda
asaxavdes, vinaidan muhajirobis dasrulebisas (1910-iani wlebis bolo)
sekunduri mRera ukve friad gavrcelebuli unda yofiliyo.
sainteresoa WiWinaZis sxva citatebic, romlebic qarTuli mravalxmiani
simRerebis arsebobas ufro amyarebs: eyrdnoba ra adgilobrivTa cnobebs
deves sqelSi (devsqelSi) mesxebis gadmosaxlebis da namdvili
devsqelelebis osmaleTSi gadasaxlebis Sesaxeb (WiWinaZe, 1913:142) askvnis,
rom devsqelelebma „simRerebic Zveleburi ician, xandisxan osmalursac
ayoleben, roca erTi kaci mgzavrad midis xolme da mReras daiwyebs, Torem
yanasa da saerTo yrilobebze-ki mxolod qarTulis sofluris xmebiT
mRerian“ (iqve:142-143). sxva adgilas aRniSnavs garkveul sxvaobas aWarul,
klarjul da SavSur simRerebs Soris, rodesac wers: „aWaraSi ufro
kargad mRerian, vidre mahmadian qarTvelT sxva mxareebSi. yvelgan ician
qarTuli Sewyobili xmebi da yvelgan mRerian qarTulad, magram ufro
ukeTesad aWaraSi mRerian“ (iqve:81). rac mTavaria, citirebuli cnobebi
uaryofs WiWinaZisve gamoTqmul mosazrebas, romlis mixedviTac `murRulSi
sruliad amovardnila qarTuli Cveulebani da qarTuli simRerebic-ki
gamqrala~ (iqve:203). aqve unda aRvniSno, rom devsqelis simRerebi aranair
sxvaobas ar avlens baginis, an ebrika-adagulis klarjul simRerebTan,
167
amgvarad devsqelSi mesxebis masobrivi gadmosaxlebisa da mTeli Zveli
devsqelelebis osmaleTSi muhajirad wasvlis ambavi gadaWarbebulad
mimaCnia.
d. jaiani, romelic 1893-95 wlebSi borCxaSi yofila, 1895 wels
aRniSnavs: „amaTSi, rogorc dro da Jami midis, ise hqreba Turme ZvelTagan
darCenili cekva-simRera, aq versad gaigonebT imisTana simReras, romelic
cotaTi mainc hgvandes Cveneburs“ (jaiani, 1991:101). rogorc Cans borCxis did
nawilSi, imxanad ukve dakarguli iyo qarTuli mravalxmiani simRera, Tumca
SeniSvna `cotaTi migvanebis~ Sesaxeb gadaWarbebulad unda CaiTvalos,
radganac faruli mravalxmianoba sakmaod xSiria.
WiWinaZisa da jaianis zogjer winaaRmdegobrivi citatebis Sejerebis
Sedegad irkveva, rom 1880-90-ian wlebis klarjeTis zogierT sofelSi mainc,
`qarTuli tipis mravalxmianoba~ jer kidev JRerda. amaze unda
migvaniSnebdes xojas fraza `TaTruls ise ver awyoben~ da WiWinaZis
dakvirveba, rom `yvelgan ician qarTuli Sewyobili xmebi~, miuxedavad imisa,
rom am frazaSi prioritets aWarul simReras aniWebs. amgvarad,
safiqrebelia, rom klarjuli da SavSuri mravalxmiani simRerebis
degradaciis procesi 1880-ian wlebSi ukve dawyebuli yofiliyo.
1922 wels gonenis r-nis sof. qoCbairSi (meore cnobiT eqSi dereSi)
daibada axmed ozqan melaSvili (CoxaraZe, 2016:66; faRava, 2016:142). misi
winaprebi borCxis r-nis sof. arxvadan iyvnen. melaSvilis mama Tevfiqi
xelosani iyo, magram qarTuli simReris iseTi motrfiale, rom brigadaSic
kargi qarTuli simReris mcodne axalgazrdebs iRebda da Segirdebs umal
minareTis gamrudebas apatiebda, vidre simReris cudad Tqmas (kalandia,
2010:10). es cnoba SesaZloa gadaWarbebuli yofiliyo, radgan:
1) 1990-ian wlebSi koCbairSi misulMmustafa uzuns akordeonze
Sesrulebuli cekvebidan `duxoromi~ da `afxazuri~ axsovs, simRerebidan ki
erTxmiani `jilvelo~. axmeds mustafasTan, romelic mravalxmianoba-
erTxmianobaSi kargad erkveva, gonenSi mravalxmiani simReris arsebobis
Sesaxeb araferi uTqvams. mustafa ki 1972-80 wlebSi melaSvilTan sakmaod
daaxloebuli da Jurnal Cveneburebis erT-erTi Semqmneli iyo;
2) 1965 wels jabadarma da melaSvilma, hairies garda, sxva ramdenime
sofeli moiares (jabadari, 2012:118). vfiqrob, mravalxmiani nimuSebis
168
arsebobis SemTxvevaSi, axmedi ilias sakuTar sofelSic miiwvevda.
interesmoklebuli arc isaa, rom melaSvilis wign `Gürcüstan~-Sic da
babinebzec hairies mxolod mravalxmiani simRera-dasakravebia mocemuli.
rogorc Cans, jabadarisa da melaSvilis interesSi hairiesa da sxva
soflebSi erTxmiani simRera-dasakravebis fiqsireba ar Sedioda.
axmeds didi urTierToba hqonda aramarto evropaSi, aramed
saqarTveloSi mcxovreb qarTvelebTan, Tumca TurqeTis xelisufleba
axmeds imxanad sdevnida (dawvrilebiT ix. kalandia, 2010).
rac Seexeba WiWinaZis, CxikvaZisa da sxvaTa mier mopovebul cnobebs,
maT safuZvelze vvaraudob, rom mravalxmiani simRerebis momswre lazi da
SavSi eTnoforebis umravlesoba 1980-90-ian wlebSi unda gardacvliliyo,
Tumca mravalxmiani nimuSebis Caweris mcire albaToba rom arsebobs, amas
bawaSis 1979 wlebis Canawerebze mis mierve mowodebuli cnobac adasturebs.
arc isaa gamoricxuli, rom 90-iani wlebis masalaSi iyos mravalxmiani
TiTo-orola nimuSic. arc isaa gamoricxuli, rom saqarTvelos istoriul
teritoriaze da muhajirebSi jer kidev axsovdeT qarTuli tipis
mravalxmiani simRerebi18.
qobuleTsa da aWaraSi mravalxmiani, da Tan maRalmxatvruli,
simRerebis SenarCuneba am adgilebSi osmaleTis yvelaze gvian gamagrebiT
unda aixsnas (WiWinaZe, 1915:12, 20, 29-30). mopovebuli nimuSebis mixedviT
facaSi mcxovreb qobuleTelTa simRerebi erTxmiania. sakravebidan ki sazia
wamyvani (amis saukeTeso magaliTebi, bedis ironiiT, swored rom sazis
TanxlebiT Sesrulebuli `nadurebia~). sasimRero mravalxmianoba jer kidev
SemorCenilia maWaxelas Turqul nawilsa da muhajiri aWarlebis soflebis
nawilSi, Tumca maTi dakninebis procesi dRes ukve aSkaraa.
rac Seexeba hereTs, mecxramete saukuneSic viTareba ukve sakmaod mZime
iyo. Tu janaSvilis da xuciSvilis Sefasebebs daveyrdnobiT hereTis
nawilSi (da, didi albaTobiT, mTel hereTSi) 1860-70-iani wlebisTvis
mravalxmiani simRerebi ukve aRar arsebobda.
qalaquri musikis aRmosavluri Stos gavlenas ganicdis da
zogadqarTuli musikis normebidan daSorebulia rosebaSvilis mier 1964-65
18 aq ar vgulisxmob TurqeTSi mcxovreb aWarlebs.
169
wlebSi qarTlSi gudastvirze fiqsirebuli dasakravebis (audiodanarTi,
#230) garkveuli nawili. gavlena igrZnoba rogorc Tavad dasakravebSi, ise
saxelwodebebSic (`sazandruli~, `baRdaduri~, `baiaTi~).
mesxur musikasTan dakavSirebiT unda gavimeoro oriode ram: 1)
mesxurma simReram mravalxmianoba dakarga maSin, rodesac 60-70 weli iyo
gasuli mesxeTis saqarTvelos SemadgenlobaSi dabrunebidan (Tumca,
SesaZlebelia gaerTxmianebis procesi osmaleTis dros dawyebuliyo); 2)
gudastvirze TurqeTSi fiqsirebuli dasakravebi, qarTulobas dRemde
inarCuneben, mesxur dasakravebi qarTuls srulebiT aRar hgavs
(audiodanarTi, #231). am konteqstSi mesxuri dasakravebis araqarTuloba,
albaT, kuTxis eTnikuri siWreliTa da qalaquri musikaluri folkloris
aRmosavluri Stos gavleniT unda aixsnas.
mesxuri xalxuri musikis mkvlevari baia JuJunaZe Tavis moxsenebaSi
`mesxuri xalxuri simRera _ mravalxmianobidan erTxmianobamde~
samarTlianad aRniSnavs, rom `mesxuri mravalxmianobis gaqrobaSi
TurqulTan erTad somxurma faqtormac udidesi wvlili Seitana~. somxurma
imitom, rom 1828-29 wlebSi erzrumidan mravali somexi Camoasaxles
(somxebTan erTad SedarebiT naklebad cxovrobdnen Turqebi da Taraqamebi).
ucxotomelebis Camosaxleba osmaleTis imperiam daiwyo da `daagvirgvina~
mefis ruseTma. somxur faqtorze mSveliZis 1933 wels eqspediciaSi
`Tulumze~ (mesxebi mas `gudastvirs~, `Wimunsa~ da `tikzarsac~ uwodeben
(maRraZe, 1981:121)) damkvrelad, qarTvel vano fanjaviZesTan erTad, somexi
artam xeCoevis dafiqsirebac metyvelebs (xmebi warsulidan diski 6).
aslaniSvilisa da maRraZis garda mesxuri Tulumi dafiqsirebuli aqvs m.
Ciqovansac.
sainteresoa, rom simReris gaerTxmianeba gudastviris Tvlebis
odenobazec aisaxa. jer kidev 40-50 wlis win SavSuri `Wibonisa~ da taouri
`tikis~ Tvlebis raodenoba 1/5 an 3/5 iyo da ara 5/5. pontouri `cabounas~
Sedareba lazur `gudasTan~ gviCvenebs, rom Zveli lazur gudastvirebSic
TvalTa raodenoba aseve 1/5 an 3/5 iyo da ara 5/5. Tvlebis toli raodenoba
rogorc meore paragrafSi araerTgzis aRvniSne, xels uwyobs hangis
gaerTxmianebas, vinaidan amgvar gudastvirze orxmianobis dominireba
teqnikurad Zalian Znelia. 2017 wels igive miTxra eTnomusikologma da
170
meWibonem levan veSapiZem. sainteresoa SavSaTis raionis sof. dasamobSi
gagonili 4/5-iani Wiboni (Cavwere 2014 w.). igi Sualeduri unda iyos 3/5 da
5/5-ian gudastvirebs Soris.
3.6 mravalxmiani sakravieri musikis `qarTulobis~ sakiTxi
davubrundebi n. zumbaZis statias, sadac calkea gamoyofili sakravis
TanxlebiT solo mRera (zumbaZe, 2010:354). sakravs Sembaneblis funqcia aqvs,
igi simReris potenciuri mravalxmianobis xorcSesxmis, misi
gamravalxmianebis saSualebaa (iqve:356). amis miuxedavad, aRniSnavs avtori,
namRerSi arsebuli mravalxmianobis niSnebiT cxaddeba, rom Semsrulebels
mxolod sakravis bani ar akmayofilebs (iqve:356-357).
Cveneburebis musikalur folklorSi sakravis melodia momReralTan
unisonsa Tu oqtavaSi JRers, magram banis partia sakravSia darCenili.
sainteresoa, rom lazuri simReris qamanCiT Tanxlebis SemTxvevaSi bani
warmogvidgeba kvartiT qveviT (audiodanarTi, #232), igi am mxriv SeiZleba
SevudaroT aratradiciul mesxur mravalxmian simRerebs (kvartuli da
kvinturi SexamebebiT (audiodanarTi, #233) da vnaxoT, rom qamanCis partiaSi
(rogorc simReriT, ise usimRerod) saqme SesaZloa gvqondes mravalxmiani
simReris gaerTxmianebis procesis sakravze gadmotanasTan. Zvel klarjul
CanawerebSi qarTuli musikisTvis damaxasiaTebeli moZraoba ufro
SesamCnevia. am SemTxvevaSi gamoiyeneba martivi kadansi (I_VII_I)
(audiodanarTi, #234). klarjulTan SedarebiT, qarTuli mravalxmianoba
kidev ufro naklebad vlindeba SavSur `saakordeone~ dasakravebSi
(audiodanarTi, #235).
gamovavline sakravieri musikis sami tipi: 1) qarTuli, 2) nawilobriv
qarTuli da 3) araqarTuli. nawilobriv qarTul musikaSi vgulisxmob
qarTul melodias, araqarTuli TanxlebiT. qarTuli tipis musika
sruldeba gudastvirze (mesxeTis garda), tanbursa da zogjer garmonze,
nawilobriv qarTuli musika _ qamanCaze; akordeonsa da garmonze.
araqarTuli ki naRara-zurnasa da garmon-akordeonze, aseve mesxeTSi
gavrcelebul gudastvirze.
ra aris imis mizezi, rom saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis
musikalur folklorSi arsebuli sakravebidan `yvelaze qarTulad~
171
mxolod gudastviri da tanburi JRers? albaT is, rom sakuTriv qarTuli
instrumentariumidan gudastviri erTaderTia, romelic CveneburebSia
warmodgenili. tanburi ki Crdilokavkasielebis sakravia, hereTSi masze
umTavresad galekebul-gaazerbaijanelebuli qarTvelebi ukraven. rac
Seexeba akordeons, organuli ar aris qarTuli sofluri yofisTvis da
ZiriTadad bolo naxevar saukuneSia damkvirdebuli. igi dRevandeli
saqarTvelos kuTxeebidan umTavresad aWaraSi gvxvdeba da aRsaniSnavia, rom
misi dasakravebis nawilic aseve ver Tavsdeba qarTuli xalxuri
mravalxmiani musikisTvis damaxasiaTebel CarCoebSi (audiodanarTi, #236).
igive SeiZleba iTqvas hairieSi jer kidev 1960-ian wlebSi fiqsirebul
nimuSebzec.
aqve imasac aRvniSnav, rom naRara-zurnis ansamblis garda, sxva
ansamblebi Cveneburebis musikaluri yofisTvis damaxasiaTebeli ar aris.
3.7 sxva musikaluri niSan-Tvisebebi
saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis musikalur folklorSi gvxvdeba
qarTul musikaSi gavrcelebuli mravalxmianobis yvela tipi. mxedvelobaSi
viReb ra CveneburebSi vokaluri mravalxmiani nimuSebis simwires, am
konkretul SemTxvevaSi, cneba `mravalxmianobaSi~ vaerTianeb vokalur da
sakravier mravalxmianobas.
CveneburebTan mravalxmianobis burdonuli da kompleqsuri saxeobebia
wamyvani. burdoni (umTavresad pedaluri) damaxasiaTebelia yizlar-
mozdokis sasimRero folklorisTvis, tanburze Sesrulebuli ingilouri
da gudastvirze Sesrulebuli lazuri, SavSuri da taouri nimuSebisTvis19.
burdoni xSir SemTxvevaSi moicavs banis I da VII safexurebs. qamanCaze
Sesrulebuli Wanuri, klarjuli da nawilobriv aWaruli simRerebisaTvis
kopleqsuri mravalxmianobaa damaxasiaTebeli. qamanCis partia banSi moicavs
I, VII, VI, V da zogjer IV safexurebs, klarjul sekundur simRerebSi ki
maRal V, IV, III, II, I, VII da VI safexurebs, rac uCveuloa qarTuli
musikisTvis. kompleqsurTan erTad kontrastuli tipi gvxvdeba aWarlebis
19 am ukanasknelSi erTxmianobis dominirebis gamo burdoni fragmentulia.
172
simRerebSi, romelTa bani moicavs III, II, I, VII, VI, V da IV, iSviaTad maRal
IV safexurebs.
gvxvdeba umetesad daRmavali da talRovani mimarTulebis mqone
melodiebi, xSiria sawyisi bgeridan (kilos pirveli an meSvide safexuri)
kvartuli an kvinturi aRmavali naxtomi, rac farul mravalxmianobas qmnis,
magram, ucxo ar aris aRmavali mdore moZraobac. Cveneburebis simRerebis
diapazoni ZiriTadad seqsta-septimaa, Tumca ingilouri musikis melodia
ufro viwroa, igi kvarta-seqstis farglebSia, vinaidan hereTSi umetesad
bavSvTa mier saTqmeli nimuSebia SemorCenili. saqarTvelos mowyvetili
kuTxeebis melodiebis mcirediapazonianobac SeiZleba mravalxmianobis
gadmonaSTad mogveCvenos, magram musulmanuri musikac aseve
mcirediapazoniT (audiodanarTi, #237) xasiaTdeba.
simRerebi sruldeba rogorc erTpirulad, ise orpirulad
(antifonurad da responsorulad). yizlarisa da mozdokis qarTvelebTan
vxvdebiT xmebis monacvleobas gabmuli banis fonze.
sxvadasxva kuTxis musikalur nimuSebs Soris melodiuri msgavseba,
romelic 3.1 paragrafSi ganvixile, erTia, xolo `moaruli melodiebi~
(Tamaz gabisonias termini) _ meore. es ukanaskneli gulisxmobs imgvar
melodias, romelzedac ramdenime simRera imRereba, maT Soris, Janrulad
gansxvavebulic. `moaruli melodiebi~ damaxasiaTebelia lazuri, SavSuri,
taouri da nawilobriv, klarjuli (desTani) xalxuri simRerebisTvis, rac
maTi intonaciuri siRaribiT SesaZloa aixsnas. am fonze gasakvirad
SeiZleba mogveCvenos hereTSi `moaruli melodiebis~ gauvrcelebloba,
magram es erTi SexedviT, vinaidan saingiloSi ZiriTadad sabavSvo da
bavSvTa mier saTqmeli nimuSebiRaa SemorCenili.
CveneburebisTvis damaxasiaTebeli ar aris mReris mZafri manera.
musulmanuri kulturisgan gansxvavebiT, naklebia cxvirSi mReris SemTxveva.
melizmebi xSiria, Tumca ara im doziT, rogorc musulmanur locvebSi
(audiodanarTi, #238).
lazur, taour, SavSur, klarjul da ingilour musikaluri
folklorisaTvis modulacia TiTqmis ar gvxvdeba. SesaZloa modulaciis
arqona vokaluri mravalxmianobis dakninebasa da dakargvas gamoewvia.
173
simReris yoveli frazis bolos sayrdeni tonis ritmuli danawevreba,
saqarTvelos sxva kuTxeebisgan (TuSuris garda) gansxvavebiT, Wanuri da
taouri musikis stiluri maxasiaTebelia (audiodanarTi, #239; sanoto
danarTi, #39). amasTanave, lazebisa da klarjebisTvis damaxasiaTebelia
ritmuli xazgasma ara bolo, aramed mis win aRebul bgerebze
(audiodanarTi, #240; sanoto danarTi, #40).
Cveneburebis musikaSi saxezea rogorc orwiladi, samwiladi da
xuTwiladi, aseve Sereuli metri.
Cqari tempi sacekvao nimuSebisTvisaa damaxasiaTebeli, neli ki
savaraudod akvnis nanebisTvis (savaraudod, radgan akvnis nana bavSvis
daZinebis procesSi ar Camiweria). nimuSTa umetesoba zomier tempSi
sruldeba.
hereTis, lazeTis, SavSeTis, taosa da klarjeTis folklori
glosolaliebis siWarbiT ar gamoirCeva.
3.8 Janrebi
Cveneburebis musikaluri folklori Janruladac mwiria: naklebadaa
sakulto simRerebi (klarjuli `ilbaSi~ da SavSuri `nazari~), Tumca
arsebobs `gurjuli vaizi~ (audiodanarTi, #241). mas xojebi qarTulenovan
soflebSi RvTismsaxurebisTvis iyenebdnen.
Zneli dasafiqsirebelia musikaluri intonaciis mqone samkurnalo
Selocva. natirlebis fiqsireba gansakuTrebiT taosa da SavSeTSi
gamiWirda, vinaidan eTnoforTa umetesoba mis arsebobas uaryofda. amJamad
vfiqrob, datirebis arsebobis uaryofiT, eTnoforebs tirilisgan Tavis
arideba surdaT, rac fsiqologiurad dasaSvebia (miT ufro, muslimur
garemoSi). tiriliT qalebi tirian, Tumca SavSeTsa da taoSi ufro
popularuli, rogorc Cans, micvalebulisTvis yuranis kiTxvaa.
Cveneburebi pativs scemen Tamar mefes, magram masze bevri araferi ician
_ zogma isic ki, Tu vin iyo an, realuri pirovneba iyo Tu ara; Tumca,
SavSeTSi masze mainc moxerxda simReris Cawera, xolo taoSi ki
gudastvirze (tikze) Tamar mefis sadidebeli hangi dafiqsirda.
sarfsa da hereTSi sabWoTa Tematikis amsaxveli oriode nimuSi
mogvepoveba. aseTia `Cqin lazefe~ (sanoto danarTi, #41), ingilouri
174
`dampitaro~ (audiodanarTi, #242). sarfis skolis maswavlebeli a.
Tandilava 1950 wels gazeT `saxalxo ganaTlebis~ furclebze stalinisa
da beriasadmi miZRvnili lazuri simRerebis arsebobaze werda (Tandilava
a, 1950:3). stalinisadmi miZRvnil nimuSSi, SesaZloa, helimiSis simRera `jan
stalin~ (audiodanarTi, #243) igulisxmebodes. amave avtorisaa simRera
`partia komunisturi~.
ZiriTadad gavrcelebulia lirikuli simRerebi, nanebi (Tumca
qarTulenovani nanis fiqsireba dRes ioli namdvilad aRar aris) da
patarZlis gamosayvani simRerebi. Sromis simRerebiT SedarebiT mdidaria
WaneTi, xolo taoSi mxolod tyidan xis morebis gadmosatani `elesa~
gvxvdeba. lazeTSi, taoSi, klarjeTsa da hereTSi Sromis koleqtiur
formas `nadi~ hqvia, magram iqauri naduri simRerebisTvis ucxoa ara marto
mravalxmianoba, aramed tempis aCqareba, modulacia da a. S. Tumca
SerCenili aqvs Sromis koleqtiuri simRerebisTvis damaxasiaTebeli
motoruli ritmi (audiodanarTi, #244-245).
saqarTvelos mowyvetil yvela kuTxeSia gavrcelebuli cxovelisa Tu
frinvelis daZaxebisa da gagdebis xmebi (audiodanarTi, #246).
ruxaZe sadisertacio naSromSi ganixilavs saqarTvelosa da mis
farglebs gareT mcxovreb qarTvelTa saqorwino simRerebs. igi mayrulebs
metris mixedviT ajgufebs oTxwilad, samwilad da Tavisufali metris
mqone mayrulebad. aqedan yvelaze xSiri oTxwiladi mayrulebia (ruxaZe,
2013:49), Tavisufalmetriani mayrulebis arsebobas, romelic umTavresad
qarTlSia fiqsirebuli, sufrulebTan maTi siaxloviT xsnis (iqve:71) da
amis gansamtkiceblad mohyavs i. Jordanias hipoTezac `grZeli kaxuri
mravalJamierisa~ da qarTl-kaxuri `mayruli~ simRerebis warmoSobis
saerTo Zirebis Sesaxeb~ (Jordania, 1981:50 citirebulia ruxaZe, 2013:72).
saqarTvelos sazRvrebs gareT darCenil kuTxeebSi umeteswilad cvalebadi
zomaa gavrcelebuli (maT Soris mayrulebSic). am mxriv ruxaZis mier
dasaxelebul Tavisufali zomis mqone qarTlur mayrulebTan zerele
msgavseba aSkaraa, Tumca Cveneburebis mayrulSi Tavisufali zomis
gabatoneba Turquli musikaluri kulturis gavleniT unda aixsnas.
CveneburebSi qarTuli tradiciuli saqorwino nimuSebidan
fiqsirebulia patarZlis keriasTan Semosatarebeli (aWarul-klarjul-
175
SavSuri `gelinoebi~, lazuri `Wuta nusa~) da mgzavruli mayrulebi
(aWarul-SavSuri `dodofali moyavan~, lazuri simRera gudastviris
TanxlebiT). saqorwino sufraze gvxvdeba saqorwino-sufruli nimuSebi. es
ukanaskneli lazeTSi, SavSeTsa da klarjeTSia gavrcelebuli da
dRevandeli saqarTvelos kuTxeebidan mxolod aWaraSi gvxvdeba.
ramdenad qarTuli movlenaa sursaT-sanovagis mosaTxovi saqorwino-
sufruli simRerebi? saubaria ritualze da ara am nimuSebis intonaciur
mxareze, romelTa qarTulobac eWvs ar iwvevs. es simRerebi fiqsirebulia
mxolod im kuTxeebSi, romlebic imyofebodnen (umetesoba dRemde imyofeba)
muslimanuri religiis gavlenis qveS. saqarTvelos sxva kuTxeebSi ki aseTi
nimuSebi fiqsirebuli ar aris. ufro metic, aseTi nimuSi Tavad mesxeTSic
ki ar fiqsirdeba, aqedan gamomdinare, es rituali CveneburebSi ufro gvian
unda iyos Semosuli. rac Seexeba mis Tanmdev simReras, SesaZloa igi Zveli
sufruli simRerebis transformacia iyos. taosa da hereTSi sufruli
simRerebi gamovlenili ar aris.
saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis saqorwino ritualSi didia
instrumentebis roli. ruxaZe statiaSi `saqorwino musika da tradiciebi
saqarTvelos sazRvrebs gareT (fereidanSi, saingiloSi, SavSeT-imerxevsa da
lazeTSi) mcxovreb qarTvelebSi mimoixilavs saqorwino rituals, aRniSavs
sakravieri musikis dominirebis faqts da sabolood daaskvnis, rom `mReras
sakravi maSin enacvleba, roca simReris tradicia sustdeba an mTlianad
moiSleba~ (ruxaZe, 2010:55). davamateb, es mxolod saqorwino musikaSi ar
xdeba.
yuradReba unda SevaCero klarjuli desTanis warmomavlobaze. igi
klarjeTSi lazeTidan unda yofiliyo gavrcelebuli, vinaidan: 1)
klarjuli desTanebi, gansakuTrebiT, Zvel CanawerebSi, Tavisi Sesrulebis
xasiaTiT, neli tempiTa da xSirad melodiiTac lazuris tyupiscalia; 2)
yvela klarjs, Wanisgan gansxvavebiT, ar SeuZlia desTanis mRera; 3) taosa
da SavSeTSi desTani ar gvxvdeba, 4) klarjul soflebSi Wanebic
cxovroben. am faqtze gansakuTrebiT unda SevCerde.
klarjeTis zogierT sofelSi (murRulis raionis soflebi: baSqoi,
geuli, borCxis raionis: _ arxva, trapeni, damfarli) ramdenime lazuri
ojaxic cxovrobs. isini ramdenime aTeuli wlis win dasaxldnen da
176
zogierT sofelSi (magaliTad baSqoiSi) calke ubanic ki uWiravT.
miuxedavad, amisa yvela klarjul sofelSi mosaxleobis umravlesobas
klarjebi Seadgenen. m. labaZis TqmiT: `lazebi da livanelebi met-naklebad
Tanabrad metyveleben lazuradac da livanuradac, rogorc zemo, ise qvemo
murRulis mkvidr mosaxleobas Zalian mWidro urTierToba aqvs
erTmaneTTanac da mezobeli Cxalisa Tu orWis xeobebSi mcxovreb
lazebTanac~ (labaZe, 2013:9). `garda amisa, xeobis zemo nawilis soflebSi
bevrni arian aTina-arTaSenis Temebidan gadmosuli lazebi, romlebic
ZiriTadad mxolod mSobliur lazur kiloze (aTinur-arTaSenulze) da
Turqulad metyveleben, anda sustad ician livanuric“ (iqve). rac Seexeba
orWis xeobas, dRes is arhavis raionSi Sedis. mas „zemo murRulisagan yofs
qvaxerxil-jeჶukas (Turq. Acıgöl) mcire qedi, romelzec aseve, murRulisa da
arhavis ilCeebis administraciuli sazRvaric gadis“ (iqve). lazuris
gavlena sameurneo nagebobebSic igrZnoba~ (iqve:13).
mniSvnelovania labaZis sadisertacio naSromis daskvniT nawilSi
mocemuli abzacic „Tavad is faqti, rom murRulis xeobaSi mcxovrebma
avtoqTonma qarTvelebma - lazebma da livanelebma met-naklebad Tanabrad
ician erTmaneTis kilokavebi, araiSviaTad ki gadarTuladac metyveleben
lazur-livanurad, imis mimaniSnebelia, rom isini imTaviTve kargad
acnobierebdnen da acnobiereben sakuTar eTnikur erTianobas da amiT
axerxeben TavisTavadobis SenarCunebas“ (iqve:218-219) da es maSin, rodesac
labaZis mier Cawerili mTqmelebis asakis mixedviT Tu vimsjelebT (iqve:238),
1910-1920-ian wlebSi dabadebulebma, Turquli ena sustad icodnen da
metyvelebdnen rogorc livanur (anu klarjul), ise lazur kiloze.
lazebis nawili murRulis xeobaSi mecxramete-meoce saukuneebis mijnaze
(iqve:23), xolo nawili ki ufro mogvianebiT dasaxlda.
desTani ician muhajirma klarjebmac (audiodanarTi, #247). maT Soris
im soflebSic, sadac dRes lazebi ar cxovroben. vinaidan lazebis
migracia klarjeTSi XIX saukunidan daiwyo, muhajirobis dros (1910-iani
wlebi) murRulis xeobaSi lazebi ukve cxovrobdnen.
Wanuri simRera 2015 wels Cavwere murRulis r-nis sof. baSqoiSi
mcxovrebi klarjebisgan (audiodanarTi, #248). aqve yuradRebaa misaqcevi,
rom zogierTi Wani klarjul sofelSi lazur qamanCasa da gudastvirzec
177
ki ukravda, Sesabamisad, sruliad logikurad JRers klarjuli desTanebis
lazuri warmoSobis SesaZlebloba, miT ufro rom klarjuli desTanebis
didi nawili (audiodanarTi, #249, 251, 253) Sesrulebis xasiaTiTa Tu
melodiiT gansxvavdeba danarCeni klarjuli simRerebisgan da lazur
desTanebs (audiodanarTi, #250, 252, 254), uaxlovdeba. marTalia, msgavsi
melodiebi saqarTvelos sxvadasxva kuTxis musikalur folklorSic
gvxvdeba, amgvari damTxvevebi erT JanrSi, marto zogadqarTulobiT ar unda
aixsnas. amrigad desTani klarjeTSi, lazeTidan gavrcelebulad mesaxeba.
3.9 ZiriTadi gansxvavebebi qalebisa da mamakacebis musikalur
folklors Soris
marTalia, qalis konservatiuli yofa CveneburebSic iCens Tavs, magram,
ZiriTadad religiur WrilSi. rac Seexeba musikalur folklors,
CveneburebSi SemorCenili qalTa da mamakacTa simRerebis musikaluri
maxasiaTeblebi erTmaneTisgan naklebad gansxvavdeba (akvnis nanebisa da
tirilebis gamoklebiT), radgan maTi umetesoba sruldeba rogorc
mamakacebis, ise qalebis mier da Sesabamisad aRar warmoadgens erTis an
meoris kuTvnilebas.
sakravebze mamakacebi ukraven, magram sakravis TanxlebiT Sesrulebul
cekvebsa da simRerebSi qalebic monawileoben.
3.10 dialeqtebi
qarTul musikaSi dialeqtTa diferenciaciisTvis sazogadod yvelaze
mniSvnelovani parametri vokaluri mravalxmianobaa, magram, vinaidan,
saqarTvelos mowyvetili kuTxeebis xalxur musikaSi xmieri mravalxmianoba
naklebadaa warmodgenili, dialeqtebad gansazRvris sakiTxSi ZiriTadi
roli sakravier mravalxmianobas davakisre, radgan saqarTvelos mowyvetil
kuTxeebSi arsebuli gansxvavebebi yvelaze ukeT swored aq vlindeba.
lazeTSi gavrcelebulia gudastviri da qamanCa, aseve, damaxasiaTebelia
sevdiani lirikuli simRerebic _ desTanebi; SavSeTSi gavrcelebulia
gudastviri da akordeoni. araqarTulenovan soflebSi, gudastvirTan
erTad, gavrcelebulia daul-zurnac, romelsac qarTul
178
mravalxmianobasTan araferi aqvs saerTo; taoSi sakravebidan qarTulenovan
soflebSi gudastviri, TurqulenovanSi ki daul-zurna gvxvdeba.
gudastviri erTaderTi sakravia, romelmac qarTuli mravalxmianoba dRemde
SeinarCuna, qamanCisTvis ki kvartebis paralelizmia damaxasiaTebeli. Tuki
qamanCasa da gudastvirs orxmianoba axasiaTebs, akordeonze samze
metxmianoba gvxvdeba (xmaTa raodenobis zusti dadgena, sakravis akorduli
faqturisa da xmaTa arastabiluri raodenobis gamo, sakmaod rTulia),
Tumca, akordeonze Sesrulebuli mravalxmianoba qamanCis msgavsad, ver
CaiTvleba qarTuli mravalxmiani musikis organul nawilad.
zemoTdasaxelebuli sakravebis gavrcelebis areali da masze Sesrulebuli
hangebis mravalxmianobis gansxvavebuli tipebi uzrunvelyofs samive kuTxis
(lazeTi, tao, SavSeTi) cal-calke dialeqtad gamoyofas.
klarjuli musikaluri folklorisTvis akordeonia damaxasiaTebeli,
magram mis calke dialeqtad gamoyofas uzrunvelyofs ara sakravieri
aramed vokaluri musika, vinaidan fiqsirebulia, erTxmianTan erTad,
orxmiani simRerebic. klarjuli ver gaerTiandeba verc mesxurTan, radgan
am ukanasknelSi simReris gaerTxmianebis gzasTan erTad fiqsirebulia
qarTuli tradiciuli sasimRero mravalxmianobac.
saingilos, romelsac TurqeTis farglebSi moqceul kuTxeebTan
istoriuli siaxlovec ki ar hqonia, isic calke dialeqtia. amas ramdenime
faqtoriT vamyareb: 1) vokaluri mravalxmianobis dakargva, 2) arsebuli
masalis didi nawilis warTqmiTi, deklamaciuri saxe, 3) erTxmianoba, 4)
hereTSi araqarTuli sakravebisa da sakravieri musikis gabatoneba.
enaTmecnierebaSi ingilouri dialeqti iyofa kakur (kaxis raioni) da
aliabadur (zaqaTala-belaqnis raionebi) kilokavebad (RambaSiZe, 1947;
imnaiSvili, 1966). marTalia, musikaSi ara gvaqvs kilokavebis gamoyofis
safuZveli, Tuca garkveuli anarekli aqac igrZnoba: kaxSi zeda xmas
`wiplaanks~, xolo zaqaTala-belaqnis raionebSi ki `wiwlaanks~ uwodeben.
gansxvavebulia TuTabaliis mibaZvac, Tuki kaxSi imRereben `TuTabali
maiwiu~, zaqaTala-belaqanSi JRers `TuTabali maiwiva~ an `Cito, Cito~.
zogierTi nimuSi, rac kaxSi sruldeba (`aWer-maWer~, `titi patarzal~)
zaqaTala-belaqanSi ar Cans. erTi SexedviTac unda iTqvas, rom am
ukanasknelis musikaluri folklori kidev ufro Raribia, vidre kaxis
179
raionisa. amave dros mcireodeni umniSvnelo sxvaobis miuxedavad, vfiqrob,
heruli musikaluri folkloris kilokavebad dayofis safuZveli ar
arsebobs.
amrigad, gvaqvs lazuri, SavSuri, taouri, klarjuli da ingilouri
musikaluri dialeqtebi.
taosa da klarjeTis Sesaxeb adre araferi iyo cnobili, magram
qarTul musikalur dialeqtologiaSi danarCen kuTxeebs ra adgili ekava?
garayaniZe jer kidev 1987 wels inegolis r-nis sof. hairies musikalur
folklors SavSurad ganixilavs (garayaniZe, e. 1987:93), arada hairielebi,
rogorc Semdeg gamoirkva, maWaxlelebi iyvnen, xolo piter golds ki isini
istoriul SavSelebad hyavda moxseniebuli (Gold, 1972:1). vfiqrob, qarTveli
mecnieri unda daebnia termins `istoriuli SavSeTi~, Tan amas erTvoda
Cveneburebze safuZvliani gamokvlevebis imxanad ararsebobac. Tumca,
arsebobda mosazreba hairies simRerebis aWarulobis Sesaxeb (msxalaZe,
1988:32-33; xuxunaiSvili, 1983:34), rogorc Cans, sakmarisi argumentaciis
imxanad ararsebobam eTnomusikologiuri azri garayaniZis sasargeblod
gadaxara (am Temis Sesaxeb vrclad ixileT kraveiSvili, 2013:41-45).
2014 wlis Cemma eqspediciam daadastura aWarul da SavSur musikalur
folklors Soris arsebuli fundamenturi gansxvavebebi. ufro metic, Cven
xelTaa 2015 wels inegolis r-nis sof. hairieSi eTnomusikologebis - nino
razmaZis, baia JuJunaZisa da abdulah akatis mier Cawerili simRerebi,
romlebic amave mosazrebas amtkiceben.
mxolod dRevandeli suraTiTac rom SevudaroT hairiesa da SavSeTis
musikalur folklori erTmaneTs, aWaruli da SavSuri musika mainc cal-
calke dialeqtebad warmogvidgeba, Tumca, SesaZloa, ramdenime saukunis win
es marTlac erTiani musikaluri dialeqti yofiliyo. specialuri
literaturidan (romlidanac gamovyof faRavas, SioSvilisa da sxvaTa
avtorobiT 2011 wels momzadebul wigns „SavSeTi“) cnobilia, rom SavSuri
metyveleba, ritualebi da sameurneo nagebobebi aWarulTan (gansakuTrebiT,
mTis aWarulTan) sakmaod axlos dgas. amas emateba geografiuli faqtoric,
kerZod, aWara da SavSeTi erTi qedis or mxares mdebareobs. garayaniZe
simReris ganviTarebis procesSi geografiul faqtors erT-erT
mniSvnelovan faqtorad ganixilavs. rac Seexeba musikas, samwuxarod,
180
SavSurma simReram mravalxmianoba ver Semoinaxa, magram aWarulTan
paralelebisTvis usaTuod aRsaniSnavia gudastviris arseboba, romelsac
SavSebi `Wibons~ an `Wibos~ uwodeben (aWaraSic xom `Wibonia~ _ g. k.). rac
Seexeba Tvlebis raodenobas, SavSurs erT mxares xuTi Tvali hqonda, meore
mxares ki raodenoba meryeobda erTidan samamde (aWarulSic xom mxares
xuTi Tvalia da meore mxares ki - sami). amden msgavsebasTan (dialeqturi
metyveleba, ritualebi, sameurneo nagebobani, `Wiboni~) erTad, Tu imasac
gaviTvaliswinebT, rom SavSur simRerebSi aSkaraa faruli mravalxmianoba,
istoriulad aWaruli da SavSuri musika marTlac SeiZleba yofiliyo
erTiani dialeqti, magram vinaidan dRes SavSuri musika erTxmiania da misi
melodia aWarulTan SedarebiT sagrZnoblad gamartivebuli, amitom
SavSurisa da aWaruli musikis erT dialeqtad ganxilva, vfiqrobT,
SeuZlebelia.
aWaraca da SavSeTic `Woroxis auzis qveynebs~ miekuTvnebian. pirad
saubarSi baTumel mecnierebs (m. faRava, m. CoxaraZe, n. mgelaZe), araerTxel
uTqvamT Woroxis auzis qveynebis kulturis monoliTurobis Sesaxeb. aq
moiazreba aWara, SavSeTi, tao, speri, olTisi da ispiri, Tumca, zogjer
lazeTis nawilic SehyavT. ispirSi, olTissa da sperSi qarTuli ena
SemorCenili ar aris, danarCen mxareebSi ki mravali saintereso damTxvevaa,
magaliTad ritualebsa da sameurneo nagebobebSi (qesqin, 2015:166).
disertaciaSi Woroxis qveynebis Temis ganxilva musikaluri kuTxiTaa
saintereso: kerZod `jilvelo~ gavrcelebulia rogorc aWaraSi, ise
lazeTSi, taosa da klarjeTSi, `gelino~ ki _ aWaraSi, SavSeTsa da
klarjeTSi. aRsaniSnavia isic, rom saqarTvelos kuTxeebis didi nawili,
sadac gudastviria gavrcelebuli, swored Woroxsa da mis midamoebze
modis (aWara, lazeTi, SavSeTi, tao). ar unda dagvaviwydes cekva xorumic,
romelic am teritoriazea gavrcelebuli.
ingilouri musika calke dialeqtad, jer kidev musikologma vaJa
gvaxariam gamoyo da aRniSna, rom herul musikas azerbaijanuli musikis
kvali atyvia (gvaxaria, 1962:4), Tumca ra masalaze dayrdnobiT gaakeTa es
daskvna mecnierma, ucnobia. garayaniZe aRniSnavs: „samwuxarod, masalis
uqonlobis gamo, Cven saSualeba ara gvaqvs vimsjeloT ingilouri da
fereidnuli sasimRero Semoqmedebis Sesaxeb“-o (garayaniZe, e. 2011:56). batoni
181
ediSeris disertaciis dacvis dros (1990 w.), gvaxaria jer kidev cocxali
iyo.
eTnomusikologi nino kalandaZe-maxaraZe kvinturi wyarodan
tonikisaken TandaTanobiTi daSvebis, dacurebebis, xmis vibrirebis,
minoruli kilos cvalebadi II safexurisa da Taviseburi cxvirismieri
saSemsruleblo maneras qarTvelebisa da azerbaijanelebis SemoqmedebiTi
tradiciebis Serwymad afasebs da heruls calke dialeqtad miiCnevs
(maxaraZe, 2009:107-108). maxaraZes ingilouri nanis mxolod ori nimuSi
hqonda, magram rogorc ukve Semdgomma mopovebulma masalebma daamtkica,
heruli musika namdvilad calke samusiko dialeqtad unda iyos
warmodgenili.
lazur dialeqtze aRar SevCerdebi, radgan sruladaa gasaziarebeli
CxikvaZisa da garayaniZis mosazrebebi mis calke dialeqtad gamoyofis
Taobaze (CxikvaZe, 1960:XIV; garayaniZe, e. 2011:92), me davumateb sakravieri
musikis sakiTxs.
v. gvaxaria ki aRniSnavs Semdegs: `megruli svanurTan dgas axlos,
Wanuri, aWarul-gurulTan, svanuri ki, dasavluri kiloebis yvelaze ufro
arqaul saxeobas gviCvenebs” (gvaxaria 1962:4). pativcemul musikologs am
sakiTxSi ver daveTanxmebi. aWarul, gurul da svanur musikas rom Tavi
davaneboT, lazuri Tavisi musikaluri parametrebiT ver uaxlovdeba verc
aWaruls, verc guruls da ver sxva qarTul samusiko dialeqtebs imdenad,
rom raime saxis erTianobaze iyos saubari.
winaswari dakvirvebiT nimuSebis simwirisa da araqarTuli
instrumentuli musikis gamo fereidnuli musika SesaZloa ingilourTan
gaerTiandes, Tumca am sakiTxs jerjerobiT Riad davtoveb da Tu ramdenad
marTebuli iqneba fereidnulis herul musikalur dialeqtTan gaerTianeba,
amas mxolod iranSi eqspediciis Catarebis Semdeg gairkveva.
bolos unda iTqvas, rom kulturaTa Soris dialogma Cveneburebis
musikaluri kultura mTlianad mainc ver Secvala: magaliTad, Turquli
musika dResac sagrZnoblad gansxvavdeba Cveneburebis musikisagan _ am
teritoriaze mcxovrebma qarTvelebma umetesad SeinarCunes qarTuli
melodika da qarTuli mravalxmianobis nimuSebi gudastvirze; amave dros,
182
Tavisi musikaluri kulturis nawilad ar miiRes sazi; swored aseve
azerbaijanuli muRami ver damkvidrda ingiloTa musikalur praqtikaSi.
183
daskvna
1. Catarebulma muSaobam cxadyo, rom aqamde arsebul
araeTnomusikologiur Tu eTnomusikologiur literaturaSi, saqarTvelos
mowyvetili ama Tu im kuTxis musikaluri folklori, met-naklebi
sisruliTac ki ar iyo gaSuqebuli. gvxvdeboda faqtologiuri
uzustobebic. es yvelaferi, eTnomusikologebis SemTxvevaSi, eqspediciis
Catarebis SezRuduli SesaZleblobebiT (isic umetesad sarfSi) da
aramusikosebis SemTxvevaSi, maTi kompetenciis naklebobiT iyo gamowveuli;
2. saqarTvelos mowyvetili kuTxeebisa Tu saqarTvelodan gadasaxlebuli
qarTveloba dResdReobiT TviTmyofadobis kriziss ganicdis. xalxur
musikaSi amis TvalsaCino faqti sasimRero mravalxmianobis dakargvaa.
lazuri, SavSuri, taouri da ingilouri sasimRero mravalxmianoba ukve
gaqra, dRes ki Cven Tvalwin ikargeba klarjuli da aWaruli
mravalxmianobac.
3. mravalxmiani simRerebis gaerTxmianebis gza mesxeTisa da WaneTis
magaliTze ase unda warmovidginoT: burdonuli bani _ kvartebisa da
kvintebis paralelizmi _ erTxmianoba. Zneli saTqmelia, axasiaTebda Tu ara
klarjul musikas sekundebis paralelizmamde burdonuli bani, Tumca
misTvis sekundebSi mRera rom Zvelad damaxasiaTebeli ver iqneboda, es
ramdenime garemoebiT myardeba:
• zogadqarTuli musikaluri enisTvis sekundebSi, kvartebsa da kvintebSi
mRera damaxasiaTebeli ar aris;
• klarjuli da mesxuri simRerebisgan gansxvavebiT, qarTul saeklesio
sagaloblebSi kvartebis, kvintebisa da sekundebis paralelizmi xangZlivi
ar aris da konsonirebul intervalebSi male ganitvirTeba;
• klarjeTSi is rac jer kidev 30-40 wlis win orxmiani iyo, dRes arc Tu
ise iSviaTad, unisonSi sruldeba;
• akordeonze Sesrulebuli klarjuli dasakravebisTvis araa
damaxasiaTebeli sekundebis paralelizmi, amave dros, ki gvxvdeba qarTuli
musikisTvis damaxasiaTebeli kadansebi.
4. murRulSi mcxovrebTa da am xeobidan 1870-1910-ian wlebSi muhajirad
wasul klarjTa simRerebis didi nawili, maT Soris orxmiani sekunduri
184
nimuSebic, identuria. am dros ki muhajirTa did nawils mamapapiseli
sacxovrebeli ar unaxavs.
5. Cem xelT arsebuli verbaluri da musikaluri masalebis mixedviT
irkveva, rom mesxeTsa da lazeTSi gvxvdeboda rogorc qarTuli
tradiciuli (burdonuli), ise kvartebisa da kvintebisgan Semdgari
mravalxmiani nimuSebic, rac maTi gaerTxmianebiT dasrulda. igive bedi ewia
klarjul sekundur nimuSebsac, ubralod, radganac klarjeTSi
mravalxmianoba ufro gvian daikarga, simRerebis orxmaze Sesruleba
dRemdea SesaZlebeli.
6. vinaidan klarjeTSi, lazeTsa da SavSeTSi 1910-ian wlebSi mravalxmian
simRerebs jer kidev mRerodnen (Semdgom wlebze cnobebi ar mogvepoveba)
mravalxmiani lazuri da SavSuri simRerebis Sesrulebis momswre
eTnoforebis umravlesoba 1980-90-ian wlebSi unda gardacvliliyo.
saingiloSi (qarTulenovan soflebSi mainc) ki, xuciSvilisa da janaSvilis
cnobebze dayrdnobiT, mravalxmiani simRerebi 1860-70-ian wlebSi ukve aRar
sruldeboda.
7. mravalxmianobis dakargva, sxvadasxva kuTxeSi, sxvadasxva konkretulma
faqtorma (omi, mosaxleobis eTnikuri aWreleba, urbanizacia, gamuslimaneba
da a. S.) an maTma erTobliobam gamoiwvia, Tumca erT-erTi mTavari faqtori
islamizacia unda yofiliyo.
8. Cveneburebis xalxur musikaze yvelaze metad gavlena muslimur
sasuliero musikas (da ara Turqul xalxurs an profesiuls) unda
moexdina, vinaidan:
• qarTulenovani soflebis garSemo ZiriTadad Turqulenovani qarTvelebi
(da ara Turqebi) cxovroben, ris gamoc sxva qveynis xalxuri musika
qarTulze gavlenas ver moaxdenda;
• saqarTvelos istoriul teritoriazec da muhajirTa raionebSic,
musikaluri ganaTleba dRemde sakmaod dabalia, Sesabamisad, Turquli
profesiuli musikis gavlenac gamoricxulad unda CaiTvalos;
• eleqtroenergia da radio Cveneburebis soflebSi 40-60 wlis win Sevida,
es maSin, rodesac bevrgan simRerebi ukve erT xmaze sruldeboda. mesxeTSi
1910-20-ian wlebSic ki, rodesac mravalxmianoba sabolood daikarga, arc
radio iyo, arc eleqtroenergia da miT ufro, arc televizia;
185
• Cveneburebis gamuslimaneba saukuneebis manZilze grZeldeboda.
musulmanoba da TurqeTis saxelmwifo ideologia erTnairad Trgunavda
qarTvelobas. Tumca, aWarlebma mravalxmianoba SeinarCunes, rac unda
aixsnas maT teritoriaze TurqeTis (osmaleTis) poziciebis sakmaod gvian
gaZlierebiT;
• ingilour musikalur folklorze mTavari gavlena sparsul-
azerbaijanul saero musikas unda moexdina, vinaidan, hereTSi qarTuli
sakravebic aRaraa da misi adgili CrdiloeT kavkasiidan da sparseT-
azerbaijanidan gavrcelebulma instrumentebma daikava.
• saqarTvelos farglebs gareT mcxovreb qarTvelTa musikalur
kulturaSi yvelaze metad Turquli, umetesad sasuliero musikaluri
kulturis gavlena igrZnoba, rac gamoixateba rogorc simRerebis
gaerTxmianebaSi, ise araqarTul melizmatur mRerasa da dakvraSi; agreTve
araqarTul sakravier mravalxmianobaSi;
9. Cveneburebis erTxmian simRerebSi gvxvdeba rogorc qarTuli sofluri
simRerisTvis Cveuli, ise misTvis naklebad damaxasiaTebeli
gadidebulsekundiani da dasavlur-qalaquri melodiebi. am ukanasknelTa
xvedriTi wili arc ise mcirea, Tumca wamyvani adgili qarTul melodikas
uWiravs.
10. saqarTvelos mowyvetili yoveli kuTxis mravalxmiani simReris
odesRac arsebobaSi gvarwmunebs ori ZiriTadi faqtori:
• faruli mravalxmianoba;
• sakravieri musikaSi SemorCenili `qarTuli~ mravalxmianoba;
• xmebis registrebis aRmniSvneli adgilobrivi saxelwodebebi.
11. faruli mravalxmianoba vlindeba ori ZiriTadi komponentiT:
• kilos dabali meSvide safexuris aJRerebiT (es yvelaze gavrcelebuli
xerxia);
• kilos sayrdeni tonidan, an dabali meSvide safexuridan aRmavali
naxtomi kvartis kvintis an, iSviaTad, seqstis farglebSi, am dros iqmneba
STabeWdileba, rom mTqmeli TiTqos mReris or xmas monacvleobiT.
12. XVIII-XIX saukuneebSi ruseTSi Casaxlebuli qarTlelebisa da
TurqeTSi muhajirad wasuli aWarlebis folklori, Cveni mravalxmianobis
186
saukunovani tradiciebis kidev erTi dadasturebaa. aq saqme gvaqvs sul
cota meTvramete da mecxramete saukunis mravalxmianobis fiqsirebul
nimuSebTan;
13. saingiloSi vokaluri mravalxmianoba 1860-70-ani wlebidan ukve
dakarguli unda yofiliyo, vinaidan imdroindel adgilobriv istorikosebs
miaCndaT, rom hereTSi qarTuli musika, akvnis nanis garda, gamqralia;
14. mravalxmianoba ZiriTadad instrumentulma musikam Semoinaxa. qarTuli
mravalxmianoba yvelaze srulyofilad gudastvirze, nawilobriv ki -
akordeonzec JRers. faqtia, sakravieri musika am mxriv bevrad ufro gamZle
gamodga. Tuki qarTul sakravier mravalxmianobas, simReris anareklad
warmovidgenT, maSin mravalxmianoba saqarTvelos yvela kuTxis xalxur
simReraSi unda arsebuliyo;
15. marTalia, vokalurisgan gansxvavebiT, instrumentuli hangebi ar
gaerTxmianebula, magram qarTul mravalxmianobas sagrZnoblad daSorda,
radgan:
• gudastvirze Tvlebis raodenoba gaTanabrda, ramac erTxmianobis
xvedriTi wilis gazrda gamoiwvia;
• Cveneburebis instrumentul musikaSi damkvidrda qarTulisTvis ucxo
bani;
16. erovnuli instrumentariumidan CveneburebSi arsebulma erTaderTma
sakravma gudastvirma bolo aTwleulebSi mniSvnelovani cvlileba
ganicada, radgan:
• Tuki Zveli lazuri, taouri da SavSuri gudatvirebis Tvlebis
raodenoba 1/5 an 3/5 iyo, dRes 5/5-zea. SavSeTis r-nis sof. dasamobSi,
rogorc Cans, 4/5-iani gudastviric arsebobda, romelic 3/5-iansa da 5/5-ian
gudastvirebs Soris gardamaval etapad unda miviCnioT;
• bolo 20-30 wlis ganmavlobaSi taosa da SavSeTis qarTulenovan
sofelSi gudastviris gaqroba da maTi lazuri gudastviriT Canacvleba
mosaxleobis umetesobis sacxovreblad did qalaqebSi gadasvliT unda
aixsnas. samwuxarod, SavSeTisa da taos qarTulenovani (da albaT aramarto
qarTulenovani) soflebis umetesoba zamTrobiT mTlianad an sanaxevrodaa
daclili;
187
17. gudastviris dednebze arsebuli Tvlebis Tanabari raodenoba hangis
gaerTxmianebas xels uwyobs, radgan orive stviris bgeraTrigi
analogiuria, Sesabamisad, orxmianobis gabmuli JReradobis misaRwevad
damkvrels didi fizikuri Zala da nebisyofa sWirdeba, rac sakmaod Znelia.
aqedan gamomdinare, aseT sakravze yovel dasakravSi orxmianoba marTalia
JRers, magram erTxmianoba dominirebs;
18. qarTuli sakravebidan klarjeTSi gudastviri unda yofiliyo
gavrcelebuli, radganac:
• TurqeTis farglebSi moqceul sxva kuTxeebSi qarTuli sakravebidan
mxolod gudastviri gvxvdeba;
• arTvinis r-nis klarjul sof. qarTlaSi gudastviri iyo gavrcelebuli
(Tan 3/5 Tvliani). SesaZloa, mis mimdebare Turqulenovan soflebSic
analogiuri viTareba iyos, vinaidan qarTlas garda, klarjeTis sxva
qarTulenovan soflebSi gudastviri an ar axsovT, anda laz damkvrelebs
ixsenieben;
• akordeoni XIX saukunidan gavrcelda, manamde klarjeTi mravalxmiani
instrumentis gareSe ver iqneboda.
19. hereTSi ki qarTuli sakravebidan fanduri unda yofiliyo, vinaidan:
• ingiloebi sazs `Cungurs~ uwodeben. aRmosavleT saqarTveloSi ki
glexebis nawili Congurad fandurs ixseniebs;
• aRmosavleT saqarTvelos yvela kuTxeSi (garda samcxe-javaxeTisa)
gavrcelebulia fanduri;
• zaqaTala-belaqnis araqarTulenovan soflebSi gavrcelebulia or-
samxmiani tanburi, romelic dakvris xerxiTa da garegnobiT axlosaa
fandurTan, xolo masze Sesrulebuli nimuSebi ki qarTuli da, nawilobriv,
Crdilokavkasiuri mravalxmianobis organuli nawilia;
20. mesxur gudastvirze aJRerebuli araqarTuli hangebi mosaxleobis
eTnikuri siWreliTa da qalaquri musikis aRmosavluri Stos gavleniT
aixsneba;
21. mesxuri musikaluri folkloris degradacia, TurqulTan erTad,
somxuri faqtoriTac unda aixsnas, vinaidan 1828-29 wlebSi erzrumidan didi
raodenobiT ltolvili somexi Camosaxlda (am dros avtoqTon
188
qarTvelebTan erTad cxovrobdnen Turqebi da Taraqamebi), ramac eTnikuri
balansi mniSvnelovnad Secvala. es musikalurad gamoixata:
• 1900-10-ian wlebSi mravalxmianobis sabolood gaqrobaSi, vinaidan im
droisaTvis mesxeTis dedasamSobloSi dabrunebidan 70-80 welze meti weli
iyo gasuli;
• mesxuri gudastviris araqarTulobaSi maSin, rodesac amave sakravze
Sesrulebul lazur, taour Tu SavSur dasakravebSi SenarCunebulia
aramarto qarTuli melodia, aramed qarTuli orxmianobac;
22. sarfSi gavrcelebuli erTxmiani Casaberi `pilili~ ZirZveli xalxuri
instrumenti ar unda iyos, radgan:
• es sakravi ar gvxvdeba gaRma lazeTSi, roca dafiqsirebulia erTxmian
kavalTan erTad mravalxmiani instrumentebic;
• pililis bologafarToebuli saxeoba, romelic ilias wminda lazuri
egona, sinamdvileSi zurna yofila;
• b-nma iliam babuamisis, osman abdulisisgan pilili, iseve rogorc kavali,
saqonlis mwyemsvis dros iswavla. WaneTSi, TurqeTis Semosevis Semdeg,
saqonlis mwyemsebad da masTan dakavSirebuli sakravebis damkvrelebad
ufro metad xemSinebi gvevlinebian;
• pililis odesRac SesaZlo arsebobis, Semdgom gaqrobisa da osman
abduliSis mier misi aRorZinebis varaudi safuZvels moklebulia, vinaidan
Tundac gudastvirze erTxmianobis xvedriTi wilis gazrdis pirobebSi,
aralogikuria erTxmiani sakravis dakargva;
• swori pilili gudastviris erT dedans warmoadgens, xolo
bologafarToebuli ki zurnisgan unda iyos warmoebuli;
• osmani xisa da rkinis damuSavebis iSviaTi moxele yofila, Sesabamisad,
pililis gamogonebac SeeZlo, Tumca sarfelebs is, rogorc sakravebis
damamzadebeli, ar axsovT;
• sakravze gadatanil sasimRero melodiebs `aRmosavluri~ musikis gavlena
ufro etyobaT, vidre _ Tavad simReras;
23. Wanur musikaSi gavrcelebuli xemiani qamanCa qarTuli instrumenti ar
unda iyos, radgan:
189
• es sakravi saqarTvelos arcerT sxva (maT Soris mowyvetil) kuTxeSi ar
fiqsirdeba;
• ar aris gamovlenili instrumentis lazuri saxelwodeba. ufro metic,
nawilebis saxelebis umetesoba Turqulia;
• masze aJRerebul nimuSebs kvartebis daRmavali paralelizmi axasiaTebs,
ris gamoc qarTul musikalur enas sagrZnoblad Sordeba;
24. heruli nimuSebis umetesoba deklamaciuria, rac bavSvTa da sabavSvo
musikaluri nimuSebis didi xvedriTi wiliT unda aixsnas heruli musikis
diapazoni viwroa (umTavresad kvarta-seqstis farglebSi);
25. gamovkveTe sakravieri musikis sami tipi: 1) qarTuli (gudastviri,
tanburi, garmoni), 2) nawilobriv qarTuli, anu araqarTuli TanxlebiT
(qamanCa, akordeoni) da 3) araqarTuli, konkretulad aziuri da evropuli
musika (garmoni, naRara-zurna);
saqarTvelos mowyvetili zogierTi kuTxis musikalur folklorSi _
lazurSi, taourSi, SavSurSi _ gavrcelebulia e.w. `moaruli melodiebi~.
msgavsi ram klarjulSi SedarebiT naklebad gvxvdeba (ZiriTadad,
desTanebSi) da saerTod ar aris damaxasiaTebeli herulisaTvis, rac am
kuTxeSi umTavresad sabavSvo da bavSvTa mier saTqmeli nimuSebis
SemorCeniT SeiZleba aixsnas;
26. naklebad gvxvdeba sakulto simRerebi. `ilbaSi~ mTeli Tavisi
ritualiT `alilos~ modificirebuli variantia;
27. sufruli simRerebidan gvxvdeba mxolod sursaT-sanovagis mosaTxovi
nimuSi. aRsaniSnavia rom amgvari simRerebi saqarTvelos mxolod
`muslimanur~ kuTxeebSi fiqsirdeba, rac ritualis araqarTulobas
mafiqrebinebs, Tumca nimuSebis intonaciuri mxare qarTulia. mesxeTSi
sadac fiqsirebulia sufris gaxsnis, msvlelobisa da daxurvis simRerebi,
amgvari nimuSi ar moipoveba, savaraudod imitom, rom mesxeTi Turqebisgan
yvelaze adre ganTavisuflda. aqedan gamomdinare, sursaT-sanovagis
mosaTxovi simRerebi Zveli qarTuli sufrulebis modifikacias unda
warmoadgendes. taosa da hereTSi ki Janruli da variantuli
gansakuTrebuli siRaribis gamo sufruli simRerebi saerTod aRar
gvxvdeba;
190
28. klarjeTSi gavrcelebuli sevdiani lirikuli simRerebi (desTani),
lazuri warmomavlobis unda iyos Semdeg mizezTa gamo:
• klarjuli desTanebi, gasakuTrebiT Zvel CanawerebSi, Tavisi Sesrulebis
xasiaTiT, neli tempiTa da xSirad melodiiTac lazuri desTanis
tyupiscalia;
• yvela klarjs, lazisgan gansxvavebiT, ar SeuZlia desTanis simRera;
• taosa da SavSeTSi desTani ar gvxvdeba;
• klarjul soflebSi, mecxramete saukunidan, lazebic cxovroben da,
Sesabamisad, mosaxleobam met-naklebad Tanabrad icis rogorc lazuri, ise
klarjuli sametyvelo kilo;
29. sursaT-sanovagis mosaTxovi simRerebidan aWaruli varianti (`evrida
maspinZelsa~) erTaderTia, romelic mxolod qarTul enaze sruldeba.
vinaidan aWarulma musikam Turquli zewolis miuxedavad mravalxmianoba
dRemde SeinarCuna (maT Soris mravalxmiania xsenebuli nimuSic), SesaZloa,
simRerebis Turqul enaze Sesruleba, maT gaerTxmianebasTan pirdapir
kavSirSi iyos, radganac qarTuli banis mqone simRerebis Turqul enaze
Sesruleba, Zneli warmosadgenia;
30. `Woroxis auzis qveynebis~ (aWara, SavSeTi, tao, klarjeTi, lazeTis
nawili) kulturuli erTianobis Sesaxeb filologTa mier gamoTqmuli
mosazrebebi uaRresad mniSvnelovania, miT ufro, rom `jilvelos~,
`gelinos~ variantebi identuria. gudastviric umetesad am arealSia
gavrcelebuli;
31. saqarTvelos mowyvetili TiToeuli kuTxis musikaluri folklori
cal-calke dialeqtebad warmogvidgeba. dialeqtad mTavari msazRvreli
mravalxmiani sakravieri musikaa, radgan kuTxeebs Soris mTavari
musikaluri gansxvavebani am sferoSi vlindeba. saqarTvelos mowyvetili
yoveli kuTxis musikaluri folklori calke dialeqturi erTeulia.
mizezebi Semdegia:
• lazeTi _ sevdiani lirikuli simRerebis siWarbisa da qarTul
gudastvirTan erTad qamanCis arsebobis gamo. qamanCaze aJRerebul nimuSebs
ki kvartebis paralelizmi axasiaTebT, rac ucxoa qarTuli musikisTvis;
191
• SavSeTi _ gudastvirTan erTad akordeonis arsebobis gamo. `muziyaze~
Sesrulebuli nimuSebi qamanCis msgavsad qarTuli mravalxmiani musikis
organul nawilad veRar aRiqmeba, Tumca misgan gansxvavebiT akordeonze
dasakravebi orze metxmiania. SavSeTis araqarTulenovan soflebSi
gudastvirTan erTad daul-zurnacaa gavrcelebuli, romelsac aranairi
kavSiri ar aqvs qarTul mravalxmianobasTan;
• tao _ simRerebis Janruli simwirisa da qarTulenovan soflebSi mxolod
gudastviris gavrcelebis gamo. araqarTulenovanSi ki gudastvirTan erTad
gvxvdeba daul-zurna;
• hereTi _ sabavSvo nimuSebis dominirebisa da qarTuli sakravebis
ararsebobis gamo. instrumentuli musika warmodgenilia sparsul-
azerbaijanuli da qarTul-Crdilokavkasiuri mravalxmianobiT;
• klarjeTi _ mravalxmiani simRerebis arsebobis gamo;
32. klarjuli da mesxuri musika erT dialeqtad ver warmogvidgeba ori
ZiriTadi mizezis gamo:
• mesxur musikaSi gaerTxmianebis gzaze damdgar nimuSebTan erTad
fiqsirebulia tradiciuli qarTuli mravalxmiani nimuSebic;
• mesxur instrumentul musikaSi qarTuli mravalxmianoba sruliad
gamqralia;
33. kulturaTaSoris intensiurma kontaqtebma Cveneburebis musikaluri
kultura bolomde mainc ver Secvala. marTalia, damkvidrda qarTulisTvis
ucxo sakravebi, gaqra vokaluri mravalxmianoba da a. S. magram momxvduris
yvela elementis SeTviseba mainc ver moxerxda.
192
gamoyenebuli literatura
1. abaSvili (kuzibabaSvili), v. (2009). qarTuli enis ingilouri dialeqti.
Tbilisi: meridiani.
2. abaSiZe n., komaxiZe T. (Semdg.). (2008). samuslimano saqarTvelo. baTumi:
aWara.
3. abaSiSi, n. (2015). furqona (gazafxuli). wignSi: lazebi da lazeTi
TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 560-566.
4. avaliSvili, z. (1929). saqarTvelos damoukidebloba 1918-1921 wlebis
saerTaSoriso politikaSi. mogonebani, narkvevebi. parizi 1924 w. Targmani
Salva eliavas winasityvaobiT. tfilisi: zaria vostoka.
5. akati, a. (2015). TurqeTis aRmosavleT SavizRvispireTis instrumentuli
mravalxmiani folkloruli musika. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis
meSvide saerTaSoriso simpoziumi. (r. wurwumia, i. Jordania, red.). Tbilisi:
Tbilisis saxelmwifo konservatoria. 363-376.
6. akati, a. (2017). Tulumi _ Savi zRvis aRmosavleT regionis
folkloruli instrumenti _ dakvirveba da Sefaseba. bukletSi: giorgi
garayaniZis saxelobis folkloruli da sasuliero musikis baTumis XII
saerTaSoriso festivali. samecniero konferencia. (x. managaZe, red.). baTumi:
baTumis xelovnebis saxelmwifo saswavlo universiteti. 44-45.
7. andriaZe, g. (2012). ucnobi istoriuli saqarTvelo. Tbilisi: palitra L.
8. aleqsiva, i. (2015). lazuris samwerlobo da akademiuri warsuli. wignSi:
lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 428-432.
9. arayiSvili, d. (1909). qarTuli erovnuli orxmovani simRerebi. moskovi:
avtoris gamocema.
10. arayiSvili, d. (1901). oriode sityva mozdokel qarTvelebis Sesaxeb.
gazeTi cnobis furceli, 23 oqtomberi, 2-3.
11. asaTiani v., komaxiZe T. (2003). CveneburebTan. istoria – kultura.
baTumi: aWara.
12. asaTiani, i. (1974). Wanuri (lazuri) teqstebi. Tbilisi: mecniereba.
13. asieSvili, b. (red.). (2008). maro TarxniSvili. Tbilisi: favoriti.
193
14. aslaniSvili, S. (1954). narkvevebi qarTuli xalxuri simRerebis Sesaxeb.
I tomi. Tbilisi: xelovneba.
15. aslaniSvili, S. (1956). narkvevebi qarTuli xalxuri simRerebis Sesaxeb.
II tomi. Tbilisi: saqarTvelos mTavari poligrafiuli gamomcemloba.
16. aslaniSvili, S. (1950). qarTl-kaxeTis xalxuri sagundo simRerebis
harmonia. Tbilisi: zaria vastoka.
17. aslaniSvili, S. (1970). qarTl-kaxeTis xalxuri sagundo simRerebis
harmonia. Tbilisi: ganaTleba.
18. aslaniSvili-bavreli, s. (2008). werilebi osmalos saqarTveloze.
Tbilisi: artanuji.
19. aqsamazi, a. i. (2015). gardacvaleba. wignSi: lazebi da lazeTi TurqeTis
gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti. 531-532.
20. aRniaSvili, l. (1896). sparseTi da iqauri qarTvelebi (mgzavris
werilebi). tfilisi: stamba qarT. wig. gam. am-bisa.
21. axalaia, n. (2015). lazuris sadamwerlobo praqtika. wignSi: lazebi da
lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 193-196.
22. axobaZe, v. (1961). qarTuli aWaruli xalxuri simRerebi. baTumi:
saxelmwifo gamomcemloba.
23. baramiZe, m. (2012). zemoklarjulisa da kirnaT-maradidis mkvidrTa
metyvelebis urTierTmimarTebisaTvis (leqsika _ I). krebulSi: II
saerTaSoriso konferencia tao klarjeTi. (b. kudava, red.). gamomcemloba
miTiTebuli ar aris. 155-157.
24. barTaia, n. (2009). qarTuli sayvavile iranuli vardebisaTvis. iranuli
Canaxatebi. Tbilisi: universali.
25. baqraZe, d. (1987). arqeologiuli mogzauroba guriasa da aWaraSi
(atlasiTurT). baTumi: sabWoTa aWara.
26. BbaqraZe, m. (Semdg.). (1978). qarTuli xalxuri simRerebis krebuli:
kaxeTi. Tbilisi: xalxuri Semoqmedebis respublikuri saxli.
27. baqraZe, r. (1971). sabWoTa sarfi. baTumi: sabWoTa aWara.
28. batoniSvili, v. (1991). aRwera samefosa saqarTvelosa. or wignad.
Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
194
29. bawaSi, w. (1988). eTno-religiuri procesebi Crdilo-aRmosavleT
anatoliaSi. Tbilisi: mecniereba.
30. bawaSi, w. (2015). lazTa eTnogenezisisa da istoriisaTvis. wignSi:
lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 27-51.
31. bawaSi, w. (2015a). lazeTSi mcxovrebi hemSinebi. wignSi: lazebi da
lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 55-75.
32. begijanovi, a. (1955). dimitri arayiSvili: cxovreba da moRvaweoba.
Tbilisi: xelovneba.
33. beriZe, e. (2009). nigali. baTumi: SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti.
34. bokuCava, m. (2017). ingiloTa yofisa da kulturis sakiTxebi. Tbilisi:
meridiani.
35. bJiSkiani p. m. (2015). pontos istoria. wignSi: lazebi da lazeTi
TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 171-180.
36. bregaZe, n. (2005). zogierTi bulgaruli tradiciuli wes-Cveulebis
SedarebiTi SeswavlisaTvis. Jurnali istoriul-eTnografiuli Ziebani, #
VII, 115-146.
37. bregaZe, n. (1991). qarTul-bulgaruli eTnografiuli paralelebi:
kumeti. Jurnali saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis macne. istoriis,
eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria, #1, 145-159.
38. bocvaZe, T. (1968). saqarTvelo_daRestnis urTierTobis istoriidan.
Tbilisi: mecniereba.
39. bubulaSvili, e. (2009). saingilos qristiani mosaxleoba XX saukunis
20-40-ian wlebSi. Jurnali axali da uaxlesi istoriis masalebi, #2 (6), 270-
286.
40. burjaevi (asisTaviSvili) T., isaevi (daTunaSvili) s. alibegovi
(mouraviSvili) b. (2001). ingilod wodebul qarTvelTa tragedia. Tbilisi:
gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
195
41. burjaevi (asisTaviSvili) T., isaevi (daTunaSvili) s. alibegovi
(mouraviSvili) b. (2013). ingilod wodebul qarTvelTa tragedia. Tbilisi:
gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
42. bujakliSi, i. (2015). lazuri kulturis Sesaxeb. wignSi:. lazebi da
lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 513-515.
43. bujakliSi, i. (2015a). lazuri sabavSvo sityvieri TamaSobebi. wignSi:
lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 599-604.
44. bujakliSi, i. (2015b). lazuri xalxuri cekvebi _ horonebi. wignSi:
lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 523-531.
45. bujakliSi, i. (2015g). mamiTadis (nadis) kultura lazebSi. wignSi:
lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 607-611.
46. bujakliSi, i. (2015d). qorwili lazur folklorSi da masTan
dakavSrebuli ritualebi. wignSi: lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi.
(m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universiteti. 588-598.
47. gabisonia, g. (1974). sagundo xelovnebis moamageni. baTumi: sabWoTa
aWara.
48. gabisonia T., mesxi T. (2005). qarTuli xalxuri musikaluri Semoqmedeba.
Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli
mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri.
49. gabisonia, T. (2010). qarTuli xalxuri sakravieri mravalxmianobis
formebi. qarTul da inglisur enebze. krebulSi: tradiciuli
mravalxmianobis meoTxe saerTaSoriso simpoziumi. (r. wurwumia, i.
Jordania, red.). Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis
saerTaSoriso centri. 409-424.
50. gamxaraSvili, g. (1960). saingilo (mokle mimoxilva). Tbilisi: sabWoTa
saqarTvelo.
196
51. garayaniZe, g. (2008). qarTuli eTnomusikis Teatri da misi sawyisebi.
Tbilisi: petiti.
52. garayaniZe, e. (1987). zogierTi qarTuli musikaluri dialeqtis
dadgenisaTvis. Jurnali sabWoTa xelovneba, #6, 91-96.
53. garayaniZe e. (1988). pasuxi pativcemul opponents. Jurnali sabWoTa
xelovneba, #12, 37-42.
54. garayaniZe, e. (2007). rCeuli werilebi. Tbilisi: saqarTvelos
musikaluri sazogadoeba.
55. garayaniZe, e. (2011). qarTuli musikaluri dialeqtebi da maTi
urTierTmimarTeba. Tbilisi: saqarTvelos macne.
56. gelaSvili, m. (1997). qarTuli da Crdilo kavkasiuri musikaluri
urTierTobani. sadiplomo naSromi xelnaweris uflebiT. xelmZRvaneli e. d.
WoxoneliZe. v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
koservatoria. xalxuri Semoqmedebis kaTedra. inaxeba qxmSl arqivSi d-45.
57. gigineiSvili i., Tofuria v., qavTaraZe i. (red.). (1961). qarTuli
dialeqtologia, I, Tbilisi: saxelmwifo universitetis gamomcemloba.
58. giunaSvili, j. (2003). fereidnelis orovela. Tbilisi: xalxuri
xelovnebis dacvisa da aRorZinebis centri, media holdingi `jorjian
Taimsi~.
59. gobroniZe, n. (Semdg.). (1978). qarTuli xalxuri simRerebis krebuli:
qarTli. Tbilisi: xalxuri Semoqmedebis respublikuri saxli.
60. gociriZe, g. (1987). qorwineba fereidnel qarTvelebSi. Tbilisi:
mecniereba.
61. gvaxaria v., tabaRua i. (1983). baskuri xalxuri simRerebi. Tbilisi:
mecniereba.
62. gvaxaria, v. (1962). qarTuli musikalur sistemaTa ganviTareba. Tbilisi:
xelovneba.
63. gujejiani r., TofCiSvili r., SoSitaSvili n., futkaraZe t., WeiSvili g.,
da sxv. (2008). eTnografiuli zeda maWaxeli. Jurnali qarTveluri
memkvidreoba. XII. quTaisi: quTaisis saxelmwifo universiteti. 73-87.
64. gujejiani, r. (2017). istoriis reprezentaciis eTnologiuri aspeqtebi.
Tbilisi: stambulis qarTuli xelovnebis saxli.
197
65. gujejiani, r. (2015). qarTuli xalxuri dResaswaulebi arTvinis
regionis (TurqeTis respublika) eTnikur qarTvelTa Soris (ZveliT axali
weli, SuamToba, marioba). inglisuri reziumeTi. krebulSi: tradiciuli
religiuri sistema da Tanamedroveoba. irakli surgulaZisadmi miZRvnili
samecniero konferenciis miTi, kulti, rituali moxsenebaTa krebuli. (n.
mindaZe, q. xuciSvili, red.). Tbilisi: universali. 93-110.
66. diuma, a. (1964). kavkasia. Tbilisi: literatura da xelovneba.
67. dauSvili r., kalandaZe g. da sxv. (Semdg.). (2012). qarTvelebi ucxoeTSi.
wigni I. Tbilisi: saqarTvelos macne.
68. denizji, o. (2015). Savi zRvis regionis musikis cvalebadoba da
popularoba TurqeTSi _ kavkasiur musikalur kulturebTan regionaluri
interferencia, socialuri da bazarze orientirebuli identurobis
diskursebi“. Tbilisis saxelmwifo konservatoriis meeqvse saerTaSoriso
samusikismcodneo studentur konferencia-konkursis bukleti. Tbilisi:
gamomcemloba miTiTebuli ar aris. 28.
69. diumezili, J. (2009). lazuri zRaprebi da gadmocemebi. Tbilisi:
meridiani.
70. dumbaZe, m. (1953). aRmosavleT kaxeTis (saingilos) istoriidan XIX s.
reformamdeli periodi. Tbilisi: saq. ssr. mecnierebaTa akademiis
gamomcemloba da stamba.
71. edili, z. (1947). saingilo. Tbilisi: sabWoTa mwerali.
72. erqvaniZe, m. (2008). qarTuli saeklesio galoba. wm. ioane oqropiris
wirva gelaTisa da Semoqmedis skolebi V tomi. Tbilisi: sruliad
saqarTvelos sapatriarqos saeklesio galobis centri.
73. erqvaniZe m., biZinaSvili b. (2014). Semdgenlebi. qarTuli saeklesio
galoba. aRmosavleTis skola (karbelaanT kilo) VII tomi. Tormet sauflo
da uZrav dResaswaulTa, didi marxvisa da zatikis sagaloblebi.
gadmocemuli Zmebi karbelaSvilebis mier. Tbilisi: sruliad saqarTvelos
sapatriarqos saeklesio galobis centri.
74. erqomaiSvili, a. (2009). ansambli rusTavi ormoci wlisaa. Tbilisi:
saqarTvelos macne.
75. erqomaiSvili, a. (2005). qarTuli xalxuri musika. guria. artem
erqomaiSvili. Tbilisi: qarTuli xalxuri simReris saerTaSoriso centri.
198
76. erqomaiSvili, a. (1980). qarTuli xalxuri simRerebi (guruli). Tbilisi:
xelovneba.
77. erqomaiSvili a., rodonaia v., da sxv. (red.). (2005). SeviswavloT
qarTuli xalxuri simRera. megruli simRerebi. TandarTuli
kompaqtdiskebiT. Tbilisi: saqarTvelos macne.
78. esitaSvili, i. (1978). xalxuri musikis moamage: grigol CxikvaZe. gazeTi
oqtombris gziT, xelvaCauri, 7 seqtemberi, 4.
79. vaniliSi m., Tandilava a. (1964). lazeTi. istoriul-eTnografiuli
narkvevi. Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo.
80. veidenbaumi, e. (2005). baTumidan arTvinamde : (mgzavris Canawerebi).
Tbilisi: artanuji.
81. veSapiZe, l. (Semdg.). (2006). guruli xalxuri simRerebi. TandarTuli
kompaqtdiskiT. Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
82. veSapiZe l., kotrikaZe s. (Semdgen.). (2016). aWaruli xalxuri simRerebi.
Tbilisi: ideal globali.
83. zumbaZe, n. (1997). savedrebeli da sadidebeli simRerebi qarTvel qalTa
sawesCveulebo folklorSi: Janruli specifika da mravalxmianoba.
disertacia. xel. i. Jordania. inaxeba saqarTvelos parlamentis erovnul
biblioTekaSi.
84. zumbaZe, n. (2010). qarTuli simReris mravalxmianoba da misi damatebiTi
argumentebi. qarTul da inglisur enebze. krebulSi: tradiciuli
mravalxmianobis meoTxe saerTaSoriso simpoziumi. (r. wurwumia, i.
Jordania, red.). Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis
saerTaSoriso centri. 354-.370.
85. zumbaZe n., maTiaSvili q. (2012). kavkasiel xalxTa mravalxmianoba da
misi mimarTeba qarTulTan (audioalbomis _ kavkasiel xalxTa musika
Tbilisis saxelmwifo konservatoriis fonoarqividan _ mixedviT). qarTul
da inglisur enebze. krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis mexuTe
saerTaSoriso simpoziumi. (r. wurwumia, i. Jordania, red.). Tbilisi:
Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis
tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri. 133-154.
199
86. TavberiZe, i. (1973). aWaruli xalxuri simRerebi. krebuli I. xelnaweri
inaxeba qxmSl arqivSi.
87. Tandilava, a. (2013). lazuri leqsikoni (lazuri nenafuna). Tbilisi:
saari.
88. Tandilava, a. (1950). sarfeli maswavleblis Canawerebi. gazeTi saxalxo
ganaTleba, 20 seqtemberi, 3.
89. Tandilava, z. (1972). lazuri xalxuri poezia. baTumi: sabWoTa aWara.
90. TayaiSvili, e. (1991). emigrantuli naSromebi. t.1 Tbilisi: mecniereba
91. Todua, m. (1975). qarTul-sparsuli etiudebi. tomi II. Tbilisi:
mecniereba.
92. TofCiSvili, r. (2017). istoriul-eTnografiuli samxreTi saqarTvelo
da qarTvelebi TurqeTSi. Tbilisi: universali.
93. iaSvili, m. (1975). qarTuli mravalxmianobis sakiTxisaTvis. Tbilisi:
ganaTleba.
94. imnaiSvili, g. (1966). qarTuli enis ingilouri dialeqtikis
Taviseburebani. Tbilisi: mecniereba.
95. ipolitov-ivanovi, m. (Camw.). (1899). qarTuli galoba qarTl-kaxuri
kiloTi (liturRia). Tbilisi: stamba m. SaraZisa da amxanagobisa.
96. kapanaZe, o. (2014). qarTuli saferxulo simRerebi: musikaluri enis
Taviseburebebi. sadoqtoro disertacia xelovnebaTmcodneobis doqtoris
akademiuri xarisxis mosapoveblad. xelnaweris uflebiT. xel. natalia
zumbaZe. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. eleqtronuli saxiT inaxeba
konservatoriis biblioTekaSi #900039000080.
97. karbelovi (karbelaSvili), v. (1898). qarTl-kaxuri galoba karbelaanT
kiloTi. ciskari. Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
98. karbelaSvili, p. (1898). qarTuli saero da sasuliero kiloebi /
istoriuli mimoxilva mRvdel poliveqtos karbelaSvilisa. tfilisi:
xelaZis stamba.
99. kalandia, g. (2010). ahmed melaSvili: CveneburTa beladi (roca ukvdaveba
sicocxleze Zvirfasia). Tbilisi: Sps `sezani~.
100. kalandia, T. (2007). 2000 lazuri sityva : saleqsikono masala. Tbilisi:
gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
200
101. kalandaZe n., kviJinaZe m. (2011). tradiciuli musika qarTul-afxazur
dialogSi. Tbilisi: triasi.
102. kalandia, T. (2008). lazuri xalxuri teqstebi. Tbilisi: artanuji.
103. kandelaki, i. (1961). fereidneli qarTvelebi. gazeTi medicinis muSaki,
#30 (167), 14.
104. kargareTeli, i. (1899). qarTuli saxalxo simRerebi. tfilisi:
qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis gamocema.
105. kargareTeli, i. (1909). qarTuli xalxuri simRerebi. Tbilisi: eleqtro-
mbeWdavi `Zmobisa~.
106. kartozia, g. (1972). lazuri teqstebi I tomi. Tbilisi: mecniereba.
107. kartozia, g. (1993). lazuri teqstebi II tomi. Tbilisi: mecniereba.
108. kartozia, g. (2008). megruli da lazuri teqstebi. Tbilisi: nekeri.
109. kviJinaZe m., patariZe u. (2004). giorgi saluqvaZe. qarTuli xalxuri
simReris ostatebi. guria III. Tbilisi: saqarTvelos macne.
110. komaxiZe, T. (1999). aWaris kulturis istoria. baTumi: aWara.
111. komaxiZe, T. (2003). xelvaCauris (baTumis) raioni. w.2. baTumi: aWara.
112. komaxiZe, l. (2016). saqarTvelos kulturis istoriis sakiTxebi:
narkvevebi musikaluri xelovnebis ganviTarebis Sesaxeb (retrospeqtiva me-19
saukunis dasasrulidan). Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli ar aris. 113. kraveiSvili, g. (2015). Tema gansjisaTvis. Jurnali musika, #4, 65-66.
114. kraveiSvili, g. (2014). lazuri da ingilouri sasimRero
mravalxmianobis sakiTxisaTvis. Jurnali musika, #2, 70-73.
115. kraveiSvili, g. (2011). lazuri xalxuri musikis eTnografiuli da
musikalur-Teoriuli aspeqtebi. Tbilisis vano sarajiSvilis saxelmwifo
konservatoria. sabakalavro naSromi xelnaweris uflebiT. xel. Tamaz
gabisonia. inaxeba qxmSl arqivSi. diplomi aseve inaxeba baTumis xelovnebis
saswavlo universitetis musikis fakultetze.
116. kraveiSvili, g. (2013). sazRvargareT mcxovreb qarTvelTa musikaluri
folkloris SeswavlisaTvis. samagistro naSromi xelnaweris uflebiT.
xel. nino maxaraZe. baTumis xelovnebis saswavlo universitetis musikis
fakulteti. diplomi aseve inaxeba qxmSl arqivSi.
117. kinwuraSvili, k. (red.). (2006). mose janaSvili (Jami Ziebisa da gansjisa).
Tbilisi: saari.
201
118. kirTaZe, T. (2013). fereidnuli wes-Cveulebebi. krebulSi: studenturi
eqspedicia iranSi. (e. astaxiSvili, l. ezugbaia, g. kacitaZe, red.). Tbilisi:
Tavisufali da agraruli universitetebis gamomcemloba. 72-82.
119. kokelaZe, g. (1936). Wanuri simRerebi. (eqsperimentuli fonetikis
laboratoriidan). sanoto rveuli xelnaweris uflebiT. inaxeba
saqarTvelos folkloris saxelmwifo centris arqivSi #1370.
120. koromila, m. (2008). statiebis krebuli berZnebi Sav zRvaze. (s. Samanidi,
m. qamuSaZe, red.). Tbilisi: programa „logosi“.
121. kuxianiZe, d. (red.). (2009). kulturaTa dialogi da diaspora. statiebis
krebuli qarTul da inglisur enebze. Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli
ar aris.
122. labaZe, m. (2013). murRulis xeobaSi mcxovreb avtoqTon qarTvelTa -
lazTa da livanelTa - metyvelebis Taviseburebani (sametyvelo kodTa
Serevis sakiTxebi). sadisertacio naSromi filologiis (akademiuri)
doqtoris kvalifikaciis mosapoveblad warmodgenili disertacia.
xelnaweris uflebiT. xel. tariel futkaraZe. quTaisi. akaki wereTlis
saxelmwifo universitetis humanitaruli fakulteti.
123. lomsaZe, T. (2012). mTis raWis originaluri da zogadraWuli
repertuari. sabakalavro naSromi xelnaweris uflebiT. xel. T. gabisonia.
inaxeba qxmSl arqivSi.
124. lorTqifaniZe, o. (2008). berZnebi kolxeTSi. m. koromilas wignidan
berZnebi Sav zRvaze. Tbilisi: programa `logosi~. 288-305.
125. lorTqifaniZe, q. (2015). lazuri desTani, mani, aTma. wignSi: lazebi da
lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 581-584.
126. maisuraZe, n. (2015). qarTuli tradiciuli musika da erovnuli
cnobiereba. qarTuli da Crdilokavkasiuri musikaluri enebis
urTierTmimarTeba da maTi erTobis problema. Tbilisi: em-pi-ji.
127. mamulaSvili, m. (1939). profesori ioseb yifSiZe-Wanuri teqstebi. gazeTi
axalgazrda komunisti, 15 ivnisi, 4.
128. mari, n. (2012). SavSeTsa da klarjeTSi mogzaurobis dRiurebi. baTumi:
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti.
202
129. maRraZe, v. (1981). mesxeTSi SemorCenili sakravebi. krebulSi: Tbilisis
saxelmwifo konservatoriis Sromebis IX krebuli. (a. SaverzaSvili, m.
axobaZe da sxv. red.). Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoria. 121-124.
130. maRraZe, v. (1976). mesxuri simRerebis mravalxmianobis problemebisaTvis.
krebulSi: Tbilisis saxelmwifo konservatoriis Sromebis IV krebuli. (a.
SaverzaSvili, m. axobaZe da sxv. red.). Tbilisi: Tbilisis vano
sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria. 79-108.
131. maRraZe, v. (1987). qarTuli (mesxuri) xalxuri simRerebi. Tbilisi:
xelovneba.
132. maxaraZe, n. (2005). folkloruli eqspedicia sagarejos raionSi (kaxeTi).
krebulSi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo
konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis saerTaSoriso centris
biuleteni #3, 23-24.
133. maxaraZe, n. (2009). qarTuli `nana~: Janris semantikisa da artikulaciis
sakiTxebi. sadisertacio naSromi musikologiis doqtoris xarisxis
mosapoveblad. xelnaweris uflebiT. xel. rusudan wurwumia. inaxeba qxmSl
arqivSi.
134. malaymaZe, r. (2008). liganis xeoba. Tbilisi: artanuji.
135. malaymaZe, r. (2015). niko berZeniSvilis institutis 2014 wlis
kompleqsuri samecniero eqspedicia amiertaoSi. krebulSi: baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universiteti, niko berZeniSvilis instituti.
Sromebi XI. (m. faRava, red.). baTumi: baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti. 274-291.
136. mamacaSvili, l. (mTargmn.). (1981). k. koxisa da o. spenseris cnobebi
saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. Tbilisi: mecniereba.
137. mebuke, r. (1956). arayiSvilis SemkreblobiTi muSaoba da misi qarTl-
kaxuri simRerebis pirveli krebuli. sadiplomo Sroma xenaweris uflebiT.
xel. grigol CxikvaZe. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. inaxeba qxmSl
arqivSi #25.
138. megreliZe, i. (1977). lazuri sasimRero leqsebi. (m. Ciqovani, red.).
krebulSi: samxreT-dasavleT saqarTvelos zepirsityviereba. kr. 3. Tbilisi:
mecniereba. 3-27.
203
139. megreliZe, i. (1978). lazuri xalxuri simReris nimuSi. Jurnali sabWoTa
xelovneba, #5, 78-79.
140. megreliZe, i. (1979) lazuri naduri leqs-simReris ori nimuSi. Jurnali
sabWoTa xelovneba, #1, 76-78.
141. megreliZe, i. (1981). lazuri naduri simRera helessa. Jurnali sabWoTa
xelovneba, #1, 73-75.
142. memiSiSi, o. (2015). lazuri Sromis, saqorwino, samgloviaro da
saistorio poezia. wignSi: lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m.
Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universiteti. 567-581.
143. mesxi, T. (2003). sabWoTa periodis qarTuli samusiko folkloris
Sesaxeb. qarTul da inglisur enebze. krebulSi: tradiciuli
mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso simpoziumi. (r. wurwumia, i.
Jordania, red.). Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis
saerTaSoriso centri. 493-507.
144. mesxi, T. (1962). qalTa simRerebi. Jurnali sabWoTa xelovneba, #6, 70-74.
145. msxalaZe, a. (1969). qarTuli xalxuri sakravieri musikis istoriidan.
Tbilisi: mecniereba.
146. moiswrafiSvili, n. (2005). qarTuli xalxuri musika avqsenti megreliZis
arqividan. Tbilisi: saqarTvelos macne.
147. msxalaZe, a. (1975). xalxuri musikaluri sakravebi aWaraSi. Jurnali
Woroxi, #1, 77-88.
148. msxalaZe, a. (1988). aWaris dialeqtis adgilisaTvis qarTul samusiko
dialeqtologiaSi. Jurnali sabWoTa xelovneba, #12, 29-36.
149. murie, J. (1962). baTumi da Woroxis auzi. baTumi: saxelmwifo
gamomcemloba.
150. nacvliSvili, n. (1999). qarTuli dudukis nakvalevze. Tbilisi:
informaciis centri eko – XXI saukune.
151. mSveliZe, S. (1951), xalxuri simRerebi Cawerili sofel sarfSi (baTumis
raioni). sanoto rveuli xelnaweris uflebiT. inaxeba saqarTvelos
folkloris saxelmwifo centris arqivSi #1371-1375.
204
152. nikolaZe, q. (2003). mravalxmianobis tipebis urTierTmimarTebis
sakiTxisaTvis vokalur da sakravier musikaSi. qarTul da inglisur enebze.
krebulSi: tradiciuli mravalxmianobis pirveli saerTaSoriso simpoziumi.
(r. wurwumia, i. Jordania, red.). Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis
saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis
kvlevis saerTaSoriso centri. 413-424.
153. nikoleiSvili, a. (2016). TurqeTis SavizRvispireTSi – qarTvel
muhajirTa STamomavlebTan. quTaisi: akaki wereTlis saxelmwifo
universitetis gamomcemloba.
154. nikoleiSvili, a. (2015). qarTulenovani zepirsityviereba da mwerloba
TurqeTSi. quTaisi: akaki wereTlis saxelmwifo universitetis
gamomcemloba.
155. nozaZe, v. (1989). saqarTvelos aRdgenisaTvis brZola mesxeTis gamo.
Tbilisi: saq. Teatris moRvaweTa kavSiri.
156. osmanaRaoRlu, u. (2014). lazi vore. Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli
ar aris.
157. oqroscvariZe, n. (2012). ojaxi da saojaxo yofa TurqeTel qarTvelebSi
(inegolis raionis sofel hairies mosaxleobis magaliTze). Tbilisi:
kavkasiologiis saerTaSoriso kvleviTi instituti.
158. papiaSvili, v. (2012). hereTis istoria. Tbilisi: meridiani.
159. papuaSvili, T. (2008). saingilos istoriis narkvevebi. Tbilisi:
artanuji.
160. papuaSvili, T. (2013). saingilos istoriis narkvevebi. Tbilisi:
artanuji.
161. papuaSvili, T. (1972). War-belaqani. istoriuli narkvevi. Tbilisi:
sabWoTa saqarTvelo.
162. Jordania, i. (1988). ingilouri musikaluri folkloris pirveli
dazvervis Sedegebi. samecniero konferencia XXVII. (f. zandukeli, red.).
Tbilisi: mecniereba. 56-57.
163. Jordania, i. (2016). xalxuri mravalxmianobis genezisi adamianis
evoluciis Suqze. Tbilisi: logosi.
205
164. JRenti, i. (2017). narkvevebi qarTuli xalxuri da Zveli profesiuli
musikis Sesaxeb. istoriisa da Teoriis sakiTxebi. Tbilisi: Tbilisis vano
sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria.
165. JRenti, i. (1979). qrestomaTia qarTul harmoniaSi. Tbilisi: ganaTleba.
166. JRenti, s. (1938). Wanuri teqstebi. arqabuli kilokavi. Tbilisi: zaria
vastoka.
167. rosebaSvili, k. (1975). dasavleT saqarTveloSi gavrcelebuli Casaberi
sakravebi. I nawili. wliuri samecniero naSromi xelnaweris uflebiT.
inaxeba qxmSl arqivSi #2484.
168. rosebaSvili, k. (1984). qarTuli xalxuri sakravebi. gudastviri. wliuri
samecniero naSromi xelnaweris uflebiT. inaxeba qxmSl arqivSi #4846.
169. rosebaSvili, k. (1985). qarTuli Casaberi sakravebi: larWem-soinari,
pilili da ugudo Wiboni. wliuri samecniero naSromi xelnaweris
uflebiT. inaxeba qxmSl arqivSi #4934.
170. rosebaSvili, k. (1981). qarTuli xalxuri simRerebi. Tbilisi: musfondi.
171. rostiaSvili, n. (1978). ingilouri leqsikoni. Tbilisi: mecniereba.
172. ruxaZe, T. (2010). saqorwino musika da tradiciebi saqarTvelos
sazRvrebs gareT (fereidanSi, saingiloSi, SavSeT-imerxevsa da lazeTSi)
mcxovreb qarTvelebSi. wignSi: musikismcodneobis sakiTxebi (doqtorantebis
samecniero Sromebis krebuli). (r. wurwumia, q. baqraZe, red.). Tbilisi:
Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria.
173. ruxaZe, T. (2013). qarTuli saqorwilo musika – stilisa da Janris
sakiTxebi. sadoqtoro disertacia xelovnebaTmcodneobis doqtoris
akademiuri xarisxis mosapoveblad. xelnaweris uflebiT. xel. n. zumbaZe.
Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoria.
174. samsonaZe, m. (red.). (2012). saqarTvelo XIII saukunidan XIX saukunemde.
krebulSi: saqarTvelos istoria oTx tomad (uZvelesi droidan XX
saukunis bolomde). tomi mesame. (m. lorTqifaniZe, mT. red.). Tbilisi:
palitra L.
175. samsonaZe, v. (2005). lazuri xalxuri simRerebi naw. I. naSromi daculia
kulturis saxelmwifo institutis kompleqsuri kvlevis folkloris
laboratoriaSi.
206
176. sari, e. (2015). lazebis dauokebeli gataceba: miminoTi nadiroba. wignSi:
lazebi da lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 550-558.
177. sari, e. (2015a). lazuri xalxuri rwmena-warmodgenebi. wignSi: lazebi da
lazeTi TurqeTis gamocemebSi. (m. Cuxua, red.). Tbilisi: ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. 744-760.
178. svaniZe, g. (1957). qarTuli xalxuri simRerebi da maTTan dakavSirebuli
Tqmulebani. Tbilisi: saxelgami.
179. steSenko-kuptina, v. (1936). qarTuli xalxuri musikis uZvelesi
instrumentaluri safuZvlebi. panis salamuri. rusulenovani wigni qarTuli
reziumeTi. tfilisi: saqarTvelos saxelmwifo muzeumi.
180. ucnobi avtori. (1963). gviyveba kinoreJisori. gazeTi sabWoTa aWara, #34,
4.
181. ucnobi avtori. (1875). (saTauris gareSe). gazeTi droeba 24 agvisto, 2.
182. ucnobi avtori. (1890). (saTauris gareSe). gazeTi iveria #121, 1-2.
183. ucnobi avtori. (1891). (saTauris gareSe). gazeTi iveria #15, 2-3.
184. ucnobi avtori. (1901). werili saingilodan. gazeTi iveria #26, 2-3.
185. ucnobi avtori. (1936). kompozitori dimitri egn. arayiSvili,
respublikis saxalxo artisti. tfilisi: saxelgami. qarTul da rusul
enebze.
186. farcxalaZe, a. (Semdg.). (1936). aWaris xalxuri cekvebi da simRerebi.
baTomi: aWaris saxelmwifo gamomcemloba.
187. faRava m., SioSvili T., da sxv. (2016). klarjeTi. baTumi: samSoblo.
188. faRava m., cincaZe m. (2009). klarjuli masalebi saqarTvelos
ganaTlebisa da mecnierebis saministro. SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti humanitarul mecnierebaTa fakultetis samxreT-dasavleT
saqarTvelos samecniero-kvleviTi centri. krebuli VI. (m. faRava, m.
CoxaraZe, red.). baTumi: SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti. 231-285.
189. faRava m., SioSvili T., da sxv. (2011). SavSeTi. Tbilisi: horosi XXI.
190. faRava, m. (2017). klarjuli Canawerebi. Tbilisi: universali.
191. faRava, m. (2016). muhajirTa STamomavlebTan baTumi: aWara.
192. faRava, m. (2011). SavSuri Canawerebi. Tbilisi: logosi.
207
193. fircxalava, n. (1979). qarTuli saero da sasuliero musikalur
SemoqmedebaTa istoriuli urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis. sadiplomo
naSromi xelnaweris uflebiT. xel. g. CxikvaZe. inaxeba qxmSl arqivSi #405.
194. focxiSvili, m. (1967). d. arayiSvilis SemkreblobiTi moRvaweoba.
sadiplomo naSromi xelnaweris uflebiT. xel. g. CxikvaZe. inaxeba qxmSl
arqivSi #167.
195. futkaraZe, o. (1991). CveneburTa simRera. TurqeTSi mcxovreb qarTvelTa
folkloris nimuSebi. baTumi: aWara.
196. futkaraZe, t. (2007). imerPevis metyveli miwa-wyali. quTaisi: akaki
wereTlis saxelmwifo universitetis qarTveluri dialeqtologiis
samenciero-kvleviTi instituti.
197. futkaraZe, S. (2012). stambolis qarTuli savane. Tbilisi: artanuji.
198. futkaraZe, S. (1993). Cveneburebis qarTuli. baTumi: aWaris Jurnal-
gazeTebis gamomcemloba.
199. futkaraZe, S. (red.). (2017). werilebi stambolis qarTuli savanidan.
Tbilisi: samSoblo.
200. qamadaZe, m. (Semdg.). (2008). aWaruli xalxuri simRerebi. baTumi: S. p. s.
`lampari-99~.
201. qavTaraZe, n. (1974). dimitri arayiSvili: mogonebebi kompozitorze.
Tbilisi: xelovneba.
202. qesqin, m. a. (2015). kulturuli mexsierebis sakiTxebi Woroxis auzis
zepirsityvierebaSi. filologiis doqtoris akademiuri xarisxis
mosapoveblad wardgenili sadisertacio naSromi. xelmZRvanelebi: m.
CoxaraZe da T. SioSvili. baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti.
203. qecba, s. (2016). gulis saxsovari. afxazur-qarTuli urTierTobebi.
Tbilisi: afxazeTis sulierebisa da kulturis centri.
204. qoriZe, f. (1895). qarTuli galoba. liturgia ioanne oqropirisa,
mRvdlisa da mRvdel-mTavrisaTvis. tfilisi: stamba SaraZisa.
205. quTelia, n. (1982). lazuri paramiTefe. Tbilisi: saqarTvelos ssr
mecnierebaTa academia.
206. RambaSiZe, r. (1947). ingilouri kilo. stalinis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis Sromebi. tomi _ XXXb-XXXI-b. (n. kecxoveli,
208
red.). Tbilisi: stalinis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.
249-294.
207. RambaSiZe, r. (1988). qarTuli enis ingilouri kilos leqsikoni.
Tbilisi: ganaTleba.
208. RuduSauri, g. (1901). arayiSvilis werilis gamo. gazeTi cnobis
furceli, 16 noemberi, 4.
209. RutiZe i. (2012). qarTuli enis SenarCunebis faqtorebi TurqeTis
qarTvelebSi. krebulSi: kavkasiis eTnologiuri krebuli XIV. (r.
TofCiSvili, red.). Tbilisi: universali. 116-122.
210. yazbegi, g. (1995). sami Tve TurqeTis saqarTveloSi. baTumi: aWara.
211. yifSiZe i., egaZe-yifSiZisa e., yifSiZe d. (2013). dRiurebi Canawerebi. (e.
qavTaraZe, Semdg.-red.). Tbilisi: inteleqti.
212. yifSiZe, i. (1939). Wanuri teqstebi. tfilisi: ssrk mecnierebaTa akademiis
saqarTvelos filiali.
213. SavxeliSvili, a. (1980). saqarTvelo-CeCneT-inguSeTis urTierToba XVI-
XVIII ss-Si. Tbilisi: mecniereba
214. SaraSeniZe, z. (1969). axali masalebi fereidneli qarTvelebis Sesaxeb.
Tbilisi: mecniereba.
215. SaraSeniZe, z. (1979). fereidneli gurjebi. Tbilisi: saqarTvelos ssr.
mecnierebaTa akademia.
216. SilakaZe, m. (2007). tradiciuli samusiko dasakravebi da qarTul-
Crdilokavkasiuri eTnokulturuli urTierTobani. Tbilisi: kavkasiuri
saxli.
217. SilakaZe, m. (1970). qarTuli xalxuri sakravebi da sakravieri musika.
Tbilisi: mecniereba.
218. SioSvili, T. (2017). klarjuli folklori. Tbilisi: gamomcemloba
miTiTebuli ar aris.
219. SioSvili, T. (2016). SavSuri folklori. baTumi: aWara.
220. SiriaSvili, n. (1982). d. arayiSvilis moRvaweobis moskovis periodi.
sadiplomo Sroma xelnaweris uflebiT. xel. g. CxikvaZe. vano sarajiSvilis
sax. Tbilisis saxelmwifo konservatoria. musikis folkloris kaTedra.
inaxeba qxmSl arqivSi d-16.
209
221. SuRliaSvili, d. (2004). Semdgenel-redaqtori. kompaqturi diski
qarTuli galoba TerTmeti margaliti. qarTul da inglisur enebze.
222. SuRliaSvili d., erqvaniZe m. (2004). SeviswavloT qarTuli xalxuri
simRera. guruli simRerebi. TandarTuli kompaqtdiskebiT. Tbilisi:
qarTuli xalxuri simReris saerTaSoriso centri.
223. Celebi, e. (1971). mogzaurobis wigni. saqarTvelos Sesaxeb arsebuli
ucxouri wyaroebis komisia. Tbilisi: mecniereba.
224. Celebi, e. (1973). mogzaurobis wigni. nakv. II. arsebuli ucxouri
wyaroebis komisia. Tbilisi: mecniereba.
225. Celebi, q. (1978). cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb.
saqarTvelos istoriis ucxouri wyaroebi VII. Tbilisi: mecniereba.
226. CiloRlu, f. (mT. red.). (2007-10). Turqul da qarTulenovani Jurnali
firosmani.
227. CinCalaZe, b. (1901). mozdoki. gazeTi cnobis furceli, 1 Tebervali, 3.
228. Ciqobava, a. (1938). Wanur-megrul-qarTuli SedarebiTi leqsikoni.
Tbilisi: Tbilisis ssr mecnierebaTa akademia.
229. Ciqobava, a. (1929). Wanuri teqstebi. nakv. 1 : xofuri kilokavi. tiflisi:
universitetis gamomcemloba.
230. Ciqobava, a. (1936). Wanuris gramatikuli analizi teqstebiTurT.
tiflisi: tiflisis ssrk mecnierebaTa akademiis saqarTvelos filialis
gamomcemloba.
231. Ciqovani, m. (1956). qarTuli xalxuri sityvierebis istoria. Tbilisi:
samecniero-meToduri kabinetis gamomcemloba.
232. CijavaZe, o. (1989-90). dimitri arayiSvilis folkloristuli moRvaweoba.
wliuri samecniero Sroma xelnaweris uflebiT. inaxeba qxmSl arqivSi
#5582.
233. CijavaZe, o. (Semdg.). (1974). qarTuli xalxuri simRerebi. megruli.
Tbilisi: xelovneba.
234. CijavaZe, o. (Semdg.). (1962). qarTuli xalxuri simRerebi, kaxuri.
Tbilisi: codna.
235. CijavaZe, o. (Semdg.). (1969). qarTuli xalxuri simRerebi, kaxuri.
Tbilisi: ganaTleba.
236. CoxaraZe m., Tandilava l., da sxv. (2015). sarfi. baTumi: aWara.
210
237. CoxaraZe, m. (2016). qarTuli enis geografia TurqeTSi. wigni pirveli
marmarilos zRvis regioni. baTumi: baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti.
238. CoxaraZe, m. (2015). xanZTa da aTormet savaneTa mxaris Zveli salocavebi.
baTumi: baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti.
239. CxaiZe, a. (1991). Cveneburebi. baTumi: aWara.
240. CxeiZe, j. (1973) Sromis poezia qarTul folklorSi : aWaruli
masalebis mixedviT. baTumi: sabWoTa aWara.
241. Cxenkeli, a. (1957). mzian saingiloSi. Tbilisi: sablitgami.
242. Cxenkeli, a. (1968). oqros sabliT mozomili (saingilo). Tbilisi:
nakaduli.
243. Cxenkeli, s. (1936). yizlar-mozdokuri qarTuli (mimoxilva, teqstebi).
saxelmwifo universitetis Sromebi. V tomi. (k. oragveliZe, red.). tfilisi:
tfilisis saxelmwifo universitetis stamba. 269-291.
244. CxikvaZe, g. (1961). Tanamedrove qarTuli musikaluri folklori.
Tbilisi: saqarTvelos ssr politikuri da mecnieruli codnis
gamavrcelebeli sazogadoeba.
245. CxikvaZe, g. (1980). lazeTi da Tanamedrove lazuri simRera. v.
sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo konservatoriis
folkloris kaTedra. wliuri samecniero Sroma xelnaweris uflebiT.
inaxeba qxmSl arqivSi #2485.
246. CxikvaZe g. (1980a). lazuri xalxuri musikis Tanamedrove mdgomareoba.
samecniero konferencia XIX. (q, imnaZe, red.). Tbilisi: mecniereba. 6-7.
247. CxikvaZe, g. (1973). lazuri xalxuri musik. Semoqmedebis Casawerad
baTumis raionis soflebSi mivlinebuli samusiko-samecniero eqspediciis
xelmZRvanelis grigol CxikvaZis moxsenebiTi baraTi. inaxeba qxmSl arqivSi.
248. CxikvaZe, g. (Semdg.). (1960). qarTuli xalxuri simRera. tomi I. Tbilisi:
sabWoTa saqarTvelo.
249. CxubianiSvili, d. (2012). saenaTmecniero werilebi = Linguistic papers
: fereidnuli teqstebi leqsikoniT. Tbilisi: enaTmecnierebis instituti.
250. cagareiSvili, T. (1981). fereidnelebi saqarTveloSi. Tbilisi:
mecniereba.
211
251. ciciSvili, n. (1988). qarTul-balkanuri /samxreT slavuri/ musikalur-
eTnogenetikuri paralelebi. sadiplomo naSromi xelnaweris uflebiT. xel.
ioseb Jordania. Tbilisis v. sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo
konservatoria. inaxeba qxmSl arqivSi d-30.
252. wereTeli, z. (Semdg.-red.) (2016). galobani sinanulisani. nevmirebuli.
Tbilisi: Sps `favoriti stili~.
253. wurwumia, r. (red.). (2004). tradiciuli mravalxmianobis meore
saerTaSoriso simpoziumi (bukleti) Tbilisi: vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoria, tmksc.
254. wurwumia, r. (2005). meoce saukunis qarTuli musika. TviTmyofadoba da
RirebulebiTi orientaciebi. Tbilisi: Tbilisis vano sarajiSvilis
saxelobis saxelmwifo konservatoria.
255. WaniSvili r., alaviZe o. (2014). mravalmxrivi moRvawe, didebuli
mamuliSvili giorgi saluqvaZe 1913-2013. Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli
ar aris.
256. Wanturia, e. (2006). lazebis (Wanebis) wera-kiTxvisa da swavla-
ganaTlebis istoriisaTvis. Tbilisi: gamomcemloba miTiTebuli ar aris.
257. WeliZe, a. (2011). fereidneli qarTvelebi. Tbilisi: giorgi leoniZis
saxelobis qarTuli literaturis saxelmwifo muzeumi.
258. WeliZe, g. (1988). folkloruli saingilo. samecniero konferencia
XXVII. (f. zandukeli, red.). Tbilisi: mecniereba. 54-55.
259. WeliZe, s. (1958). fereidanSi. Jurnali ciskari, #1, 85-98.
260. WiWinaZe, z. (1913). musulman qarTveloba da maTi soflebi
saqarTveloSi. Tfilisi: Sroma.
261. WiWinaZe z. (1927). osmaleTis yofil saqarTvelos da qarTvel
mahmadianTa nawili lazistani istoriulis da eTnografiulis mxriv. wigni
pirveli. tfilisi: avtoris gamocema.
262. WiWinaZe, z. (1895). qarTvelebi sparseTSi da saqarTveloSi mosuli
sparseli qarTveli aTam onikaSvili. Tbilisi: stamba eqvTime iv. xelaZisa.
263. WiWinaZe, z. (1907). qarTvelebi sparseTSi da saqarTveloSi mosuli
sparseli qarTveli aTam onikaSvili. Tbilisi: `Zmobis~ stamba.
264. WiWinaZe, z. (1915). qarTvelebis gamahmadianeba anu qarTvelT gaTaTreba.
Tbilisi: arCil kereseliZis stamba.
212
265. WoxoneliZe, e. (Semdg.). (2003). qarTuli xalxuri musika. samegrelo.
Tbilisi: saqarTvelos macne.
266. WoxoneliZe e., kalandaZe (maxaraZe) n. (Semdg.). (2005). qarTuli xalxuri
musika. samegrelo. II tomi. Tbilisi: qarTuli xalxuri simReris
saerTaSoriso centri.
267. WumburiZe, v. (Semdg.). (1973). qarTuli xalxuri simRerebis krebuli:
guria. pirveli nawili. Tbilisi: saqarTvelos ssr kulturis saministro.
xalxuri Semoqmedebis respublikuri saxli.
268. WumburiZe, v. (Semdg.). (1973). qarTuli xalxuri simRerebis krebuli:
guria. meore nawili. Tbilisi: saqarTvelos ssr kulturis saministro.
xalxuri Semoqmedebis respublikuri saxli.
269. WumburiZe, v. (Semdg.). (1972). qarTuli xalxuri simRerebis krebuli:
samegrelo. Tbilisi: saqarTvelos ssr kulturis saministro. xalxuri
Semoqmedebis respublikuri saxli.
270. xalvaSi, r. (2014). unikaluri folkloruli Canaweri murRulis
xeobidan. inglisuri reziumeTi. krebulSi: baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti: humanitarul mecnierebaTa fakulteti:
qarTvelologiis centri. tomi VIII. (m. faRava, red.). 69-84.
271. xalvaSi, f. (2010). omri. baTumi: aWaris poligrafiuli centri.
272. xaxanaSvili, a. (1888). ori sofeli qarTvelTa. gazeTi iveria, 29 ivnisi
#135, 3.
273. xaxanaSvili, a. (1888). yizlari. gazeTi iveria, 24 ivnisi #131, 2-3.
274. xaxanaSvili, a. (1904). qarTuli sityvierebis istoria (uZvelesi
droidgan me-XVIII sauk. gasulamde). tfilisi: Sroma.
275. xorava, a. (2007). qarTuli xalxuri musika. samegrelo. tomi III. Tbilisi:
qarTuli xalxuri simReris saerTaSoriso centri.
276. xaxutaiSvili m., futkaraZe S. (2009). qobuleTuri kilokavis masalebi.
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro. SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa fakultetis samxreT-
dasavleT saqarTvelos samecniero-kvleviTi centri. krebuli VI. (m. faRava,
m. CoxaraZe, red.). baTumi: SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti. 178-
230.
213
277. xuciSvili, b. (1916). saingilo. misi axali warsuli da exlandeli
mdgomareoba. gazeTi saxalxo furceli, #492, 3-5.
278. xuWua, p. (1980). dimitri arayiSvili. Tbilisi: xelovneba
279. xuxunaiSvili, m. (1983). aWaruli naduri (yanuri) Sromis simRerebi.
sadiplomo naSromi xelnaweris uflebiT. xel. kaxi rosebaSvili. inaxeba
qxmSl arqivSi d-20.
280. jabadari, T. (2012). parizeli qarTvelis ilia jabadaris urTierToba
ahmed melaSvilsa da TurqeTSi mcxovreb muhajir qarTvelebTan. krebulSi:
samxreT-dasavleTi saqarTvelo. saerTaSoriso samecniero konferenciis
masalebi II. (T. cincqilaZe, T, futkaraZe da sxv. red.). Tbilisi: universali.
113-120.
281. javaxiSvili, i. (1938). qarTuli musikis istoriis ZiriTadi sakiTxebi.
Tbilisi: federacia.
282. javaxiSvili, i. (1992). masalebi saqarTvelos Sinamrewvelobisa da
wvrili xelosnobis istoriisaTvis tomi mexuTe. meurneobis sxvadasxva
dargi da zogierTi yofiTi realia. Tbilisi: saqarTelos ssr mecnierebaTa
akademiis ivane javaxiSvilis saxelobis istoriis, arqeologiisa da
eTnografiis instituti.
283. javaxiSvili i., berZeniSvili n., janaSia s. (2016). saqarTvelos istoria
uZvelesi droidan XIX saukunis damdegamde. Tbilisi: garula.
284. jaiani, i. (1991). werilebi SavSeTidan. publicisturi memkvidreoba.
Tbilisi: Tbilisis universitetis gamomcemloba.
285. janaSvili, d. (1867). warsuli da mimavali ingiloebis cxovreba. gazeTi
droeba, #45-50.
286. janaSvili, a. (1991). ingiloebis wes-Cveulebani : (qorwili). Tbilisi:
Tbilisis universitetis gamomceloba.
287. janaSvili, m. (1910) saingilo. Tbilisi: eleqtro-mbeW. s. m.
losaberiZisa.
288. janaSvili, m. (1917). qarTvelebi da qarTuli ena. V. musika. Jurnali
ganaTleba, #4-5, 231-240.
289. jafariZe, a. (1998). saingilo. qarTvelTa galekeba. saqarTvelos
sapatriarqos manglis-walkis eparqia.
214
290. Аракчиев, Д. (1916). Грузинское народное музыкальное творчество. Москва: Оттиски
из V т. Трудов Музыкально-Этнографической Комиссии И.О. Л. Е. А и Э. при Московском
университете.
291. Аракчиева, Д. (1905). Грузинской, Карталино-кахетинской, народной пъесни. Москва:
Оттиски из I т. Трудов Музыкально-Этнографической Комиссии И.О. Л. Е. А и Э. при
Московском университете.
292. Аракчiевъ, Д. (1908). народная пъесня западной Грузий (Имеретi). krebulSi:
Москва: Оттиски из II т. Трудов Музыкально-Этнографической Комиссии И.О. Л. Е. А и Э.
при Московском университете.
293. Гроздов, К. (1894). Минрелския песни. Сборнику материалов для описания местнотей
и племен Кавказа. Вып. XVIII. Тифлис: Типография Канц.
294. Фонъ-Плотто, А. (1870). Природа и люди закаталскаго округа. Сборник сведенiи о
Кавказкихъ горцах. Випускъ IV. Тифлисъ.
295. Жорданиа, И. (1989). Грузинское традиционное многоголосие в международном
контексте многоголосых култур (к вапросу генезиса многоголосия). Тбилиси: Издетелство
тбилиссого университете.
296. Altinbaş, G. (2016). Black sea region Turkish music and dances in The context of gender. (15-
22). krebulSi: giorgi garayaniZis saxelobis folkloruli da sasuliero
musikis baTumis XI saerTaSoriso festivali. samecniero konferencia.
folkloruli da saeklesio musikis sakiTxebi. (x. managaZe, red.). baTumi:
baTumis xelovnebis saswavlo universitetis gamomcemloba.
297. Gold, P. (1972). Georgian folk music from Turkey. Printed in USA. Etnosound. EST-8002.
298. Denizci, O. (2010). Gürcüler tarih dil kültür ve müzik. Instambul.
299. Kojima, G. (2003). Laz şarkilari.
300. Hervás, L. (1787). Vocabolario poligloto con prolegomeni sopra piu' di cl. lingue.
301. Ragıp, M. (1929). Sarki anadolu. Türküleri ve Oyunlari.Instanbul: Evkaf matbaası.
302. Rezvani, B. (2008). The Islamization and Ethnogenesis of the Fereydani Georgians. Journal
Nationalities papers, Vol. 36, No. 4. 593-623.
303. Civaroğlu, T V. (2009). Trabzon Folkloru.Gelenekler ve Halk Edebiyatı Örnekleri. Trabzon:
Araştirmaları Merkezi vakfı.
304. Ozkan, A. (1968). Gürcüstan. Tarih edebiyat sanat folklore. İstanbul: Aksiseda metbaası.
305. Saygin, A. (1937). Rize, Artvin ve Kars havalisi. Türkü, saz ve oyunlari. Hakkında bazı
malymat. Istambul: Nühune Matbaasi.
215
306. Zeki, M. (1927). Artvin vilayeti hakkında malumatı umumiye. wigni dawerilia
arabuli anbaniT, romelsac Turqebi iyenebdnen 1928 wlamde.
307. Вертков К А., Благодатов Г., Иазовиская Е. (1953). Атлас народных инструментов
народов СССР, Москва: Гос. Музикалое издателство.
308. Aliyeva, I. (2010). A Practical guide for studying Azerbaijani modes and developing modal
hearing. azerbaijanul, rusul da inglisur enebze. Baki: Adiloglu.
309. Babayev, A., bakixanov, t. ect: Muğam ensiklopediyasi. Baki: Heidar Aliyev fondu.
310. Зеİналова А., Мусаİев А. (1981) Азервайджанские народние песни.Том I. Баку: Ишыг.
311. Гиппиус, Е. (Ред.). (1980). Народние песни и инструменталные наигриши Адигов. Том I.
Москва: Всесоюзное изательство советский композиторов.
312. Četkauskaitė, G. (1998). Lietuviu liaudies muzika II. Aukšaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva.
Lietuvos musikos akademijos muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius. TandarTuli
sami kompaqturi diskiT.
313. Jane C. S. (1997). Engendering song. Singing and subjectivity at prespa Albanian weddings.
The University of Chicago Press. Chicago and London. TandarTuli kompaqturi diskiT.
314. Račiūnaitė-Vyčiniene, D. (2002). Sutartinės Lithuanian polyphonic songs. This publication
was financed by the Lithuanian ministry of culture, Vaga Publishers. inglisur enaze
TandarTuli kompaqturi diskiT.
gamosamzeurebeli statiebi
315. baiaSvili, q. arqauloba da TuS-fSav-xevsuruli saxevisbro simRerebi.
moxseneba wakiTxul iqna ilias saxelmwifo universitetSi,
eTnokonferenciaze 2012 wels.
316. gogolaZe, q. samusiko ganaTlebis sawyisi da ganviTareba aWaraSi.
werili unda gamoqveynebuliyo Jurnal musikaSi.
317. denizji, o. (2015). Savi zRvis regionis musikis cvalebadoba da
popularoba TurqeTSi _ kavkasiur musikalur kulturebTan regionaluri
interferencia, socialuri da bazarze orientirebuli identurobis
diskursebi“. moxseneba unda gamoqveynebuliyo Tbilisis saxelmwifo
konservatoriis meeqvse saerTaSoriso samusikismcodneo studentur
konferencia-konkursis krebulSi.
318. razmaZe n., akati a. inegolis (TurqeTi) qarTvelebis warsuli da
Tanamedrove musikaluri yofa. moxseneba unda gamoqveyndes tradiciuli
216
mravalxmianobis merve saerTaSoriso simpoziumis krebulSi. (r. wurwumia, i.
Jordania, red.).
319. razmaZe, n. (2017). qarTuli mravalReroiani salamuri (Teoriisa da
istoriis zogierTi sakiTxi). referati xelnaweris uflebiT. musikaluri
nawarmoebis analizis saleqcio kursisaTvis. xel. m. nadareiSvili. Tblisis
saxelmwifo konservatoriis doqtoranturis mesame kursi.
320. JuJunaZe, b. mesxuri xalxuri simRera _ mravalxmianobidan
erTxmianobamde. tradiciuli mravalxmianobis merve saerTaSoriso
simpoziumis krebulSi. (r. wurwumia, i. Jordania, red.).
321. Jordania, i. xalxuri simReris fenomeni istoriul-evoluciur
perspeqtivaSi. moxseneba unda dabeWdiliyo z. kiknaZis iubilisadmi
miZRvnil krebulSi. (T. gabisonia, red.).
322. Baiashvili, K. Tusheti. krebulSi: Georgia. History. Culture. Ethnography. Volume II. (V.
Rodonaya, N. Nakudashvili, Edit.). Nova Science Publishers, Inc.
statiebi saerTaSoriso referirebad da citirebad JurnalebSi
323. kraveiSvili, g. (2016). lazuri musikis qarTuli fesvebi. eleqtronuli
Jurnali musikismcodneoba da kulturologia, #2, 14-20.
324. kraveiSvili, g. (2016). qarTuli mravalxmiani simReris gaerTxmianebis
gza. eleqtronuli Jurnali musikismcodneoba da kulturologia, #2, 21-27.
325. kraveiSvili, g. (2017). yizlarsa da mozdokSi mcxovrebi qarTvelebis
musikaluri folklori. eleqtronuli Jurnali musikismcodneoba da
kulturologia, #1, 117-123.
217
diskografia
qarTuli
1. qarTuli xalxuri musika. (2005, 2008). Tbilisi: Tbilisis vano
sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis qarTuli xalxuri
musikaluri Semoqmedebis kaTedra; saqarTvelos kulturis, ZeglTa dacvis
da sportis saministro.
2. cigleri s., wurwumia r. (2014). eqo warsulidan: qarTvel tyveTa
simRerebi, Cawerili cvilis lilvakebze germaniaSi 1916-1918. Tbilisi:
berlinis fonogramarqivi, berlinis saxelmwifo muzeumi, Tbilisis vano
sarajiSvilis saxelobis saxelmwifo konservatoriis tradiciuli
mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri.
3. maTiaSvili q., kalandaZe n., SuRliaSvili d., (2006-2008). xmebi
warsulidan. qarTuli xalxuri musika fonografis cvilis lilvakebidan.
Tbilisi: kinos, Teatris, musikisa da qoreografiis saxelmwifo muzeumi;
saqarTvelos kulturis, ZeglTa dacvisa da sportis saministro; Tbilisis
saxelmwifo konservatoria.
4. Gold, P. (1972). Georgian folk music from Turkey. Printed in USA. Etnosound. EST-8002.
TurqeTSi mcxovrebi aWarlebi:
5. donaZe, g. (2004). maWaxela (gamoucemeli saxiT).
6. Şahin, B. (2006). Machakhela. Georgian vocal music from Turkey.
TurqeTSi mcxovrebi lazebi:
7. Iste karadeniz, iste horon.
8. Firmaniza buludan diger _ karadeniz' Kaset ceciterimiz.
9. Karadeniz kemençe show 6. Karadeniz Şevliği laz Düğünü. Sözlü. Karşilikli horonlu. 96.2
(kaseta).
10. Karadeniz kemenche show goruntulu VCD horon edelim horon burazi horon yeri.
11. Tofaloğlu, B. Lazeburi.
12. Tofaloğlu, B. Lazuri birabape Heiamo.
13. Tofaloğlu, B. Aravani.
14. Tofaloğlu, B. Destani.
15. Parlak, S. (2005). Ey Maşalla.
pontoeli berZnebi
16. Songs of Pontus, reqordings of 1930.
218
17. Music der Pontos-Griechen. Nordgriechenland museum collection berlin (west). (firfita).
18. Nikolas and Konstantinos singerov - Pontic Greeks from Abkhazia. (2014). by Ored
recordings. https://oredrecordings.bandcamp.com/album/nikolas-and-konstantinos-singerov-pontic-
greeks-from-abkhazia
ucxouri
azerbaijanuli
19. Space of Mugam beynalkala Mugam festivali Heydar Aliyev foundation
20. Kerimova, T. (1996). Women’s love and life. (1996). Female folklore from Azerbaidjan.
Netherlands. PAN 2028CD.
21. Mansurov, B. (2013). Faik Chelebi tar. The classical Muğam of Azerbaijan. In solo
instrumental performance. From the archives of Eldar Mansurov. This disc is dedicated to the
memory of Bahram Mansurov an unforgettable teacher. – FC.
Turquli
22. Ozkan, T. Turquie. L’art du Tanbur.
23. Ozkan, T. Turquie. lart vivant.
24. Cinuçen, Tanrikorur. Turquie.
berZnuli
25. Instrumental folk music from Greece. lyra/ violin/ clarinet/ brass. Collected in the field by
wolf dietrich. Lagout by the Art Surgey. Edinburgh.
albanuri
26. Albanie polyphonies vocales du pays lab. Ensemble vocal de Gjirokaster. Indeit.
litvuri
27. Sutartines. (2003). Juosta records JRD 013.
28. Sutartines. (2004). Juosta records JRD 017.
latviuri
29. Boiko, Mārtins; Lancere, Gita and Betiāne, Anda. (2008). Latviešu tradicionālās muzikas
antologija. Anthology of Latvian traditional music. Luliteraturas, Folkloras un Makslas instituts.
30. Dziediet, meitas vokora Sauscējas Sēlpils un Vārmavas folklore. (2012). Lauska.
31. Tale, I. (2007). Tradicionālās Dziedāšānās grupa Sauscējas. Lauska.
baskeTi
32. France. Pays Basque! Basque country kantuketan. collection ocora. Radio France.
korsika
219
33. spartimu. korsikuli da qarTuli polifoniuri simRerebi.
www.spartimu.fr
audio, sanoto, video da fotodanarTis aRweriloba
audiodanarTi
II Tavi
klarjeTi
1. `soYle rumYanaÁana~. Camweri _ selatin erguni (hajioRli). 1970-80-iani
ww., murRulis raioni. sofeli da Semsruleblebi ucnobia.
2. `soYle rumYanaÁana~. Camweri _ giorgi kraveiSvili. 2017 w., goljuqis
raionis sofeli nuzheTie. asruleben ahmed dilberoRli (lamaziSvili) da
haireTin serToRli (savaraudod, cercviZe/cercvaZe).
3. `lazoRlis cxenis desTani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli qordeTi. asrulebs nazim iavuzi (varSaniZe).
4. `viris desTani~/`desTani virze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli geuli. asruleben dursun CavuSi da Seref genCi
(muTiZe).
5. `gelino~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., murRulis raionis sofeli
qordeTi. asruleben nazim da osman iavuzebi (varSaniZeebi). iwyebs da
teqsts karnaxobs nazimi.
6. `gelino~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., hendeqis raionis sofeli
qarTla. asrulebs rabie quCuqi.
7. `gelino~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., borCxis raionis sofeli
ebrika. asrulebs aiTen dalRliCi.
8. rZal-dedamTilze. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., hendeqis raionis
sofeli baliqli. asrulebs nurie ialCini.
9. `heYamo~ (Turqul-qarTulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli qordeTi. asruleben nazim da osman iavuzebi
(varSaniZeebi). iwyebs nazimi.
10. `elesa~ (Turqul-qarTulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., borCxis
raionis sofeli ebrika. asruleben ildris (damwyebi) da Yunuz
ozfexlevanebi (beriZeebi).
220
11. `elesa~ (Turqulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., murRulis
raionis sofeli durCa. asrulebs amave raionis sofel baSqoiSi
dabadebuli refie baidini (ezaRaSvili).
12. `maSala, maSala~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., hendeqis raionis
sofeli qizanluRi. asruleben haidar Caburi, faaretin sari, suleiman
sari, iusuf zia demirhani (amave raionis sofel arxvadan), husein yavazi
(amave raionis sofel luTfie qoSqidan).
13. `vodelia~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., goljuqis raionis sofeli
murRuli. asruleben enver iavaSi (xabaiZe) da halil goqCe.
14. `Yeni geldi ilbaSi~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., murRulis
raionis sofeli ozmali. asrulebs xasan ildirani.
15. ramazanis damTavrebis milocva. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w.,
goljuqis raionis sofeli nuzheTie. asrulebs halil goqCe.
16. `Savi ZaRli guuSvi~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017., q. hendeqi.
asrulebs hendeqis raionis sofel arxvaSi dabadebuli hidaeT
qeseji/qesiji.
17. `iavsa, tiavsa~. Camweri Tina SioSvili. 2007 w., murRulis raionis
sofeli bujuri. asrulebs borCxis raionis sofel devsqelidan gaTxovili
xatije ilmazi.
18. `nani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., hendeqis raionis sofeli
qarTla. asrulebs vasvie quCuqi.
19. `nani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., murRulis raionis sofeli
kabarjeTi. asrulebs aiSe nurtaSi.
20. `moi rzeo~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., murRulis raionis
sofeli durCa. asrulebs amave raionis sofel baSqoiSi dabadebuli refie
baidini (ezaRaSvili).
21. `datireba~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2016 w., borCxis raionis sofeli
bagini. asrulebs nezire jambazi.
22. `datireba~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., borCxis raionis sofeli
ebrika. asrulebs aiTen dalRliCi.
23. `gelino~ akordis/`muziyis~ TanxlebiT. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015
w., q. borCxa. asrulebs borCxis raionis sofel baginSi dabadebuli emrula
qesqinqurTi.
221
24. sacekvao `akordze~/`muziyaze~. (fragmenti). Camweri savaraudod
suleiman merTi. 1970-80-iani ww., asrulebs borCxis raionis sofel baginSi
dabadebuli husein qesqinqurTi.
25. sacekvao `akordze~/`muziyaze~. (fragmenti). Camweri s. erguni
(hajioRli). savaraudod 1970-80-iani ww., sofeli da Semsrulebeli ucnobia.
26. `ee hoo hemolia~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., goljuqis raionis
sofeli nuzheTie. asrulebs iasemin ildirimi.
27. aWaruli `gelino~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., borCxis raionis
sofel maradidi. asruleben imdaT sarialoRli (kakiZe) da ismail aidini.
28. aWaruli simReris banis fragmenti. borCxis raionis sofeli maradidi.
tao
29. `geCe iarisinda~ (Turqulad). gamravalxmianebuli varianti. Camweri _ g.
kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis sofeli qobaqi. asruleben izir
(damwyebi) da onur sarikaiebi (bani).
30. `geCe iarisinda~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis
sofeli qobaqi. asruleben husein iaziji da xalil ilzamani.
31. `haide wevdeT~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis
sofeli patara xeveki. asrulebdnen muitin barakoSi (damwyebi) da yurban
demirCi.
32. `Taroze yveli maqva~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis
raionis sofeli patara xeveki. asrulebs fatma guleri.
33. `gogov, gogov~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis
sofeli qobaqi. asrulebs halil ilzamani.
34. `elesa~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis sofeli
patara xeveki. asrulebs osman baTmazi (dolenjiSvili).
35. `elesa~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis sofeli
qobaqi. asrulebs halil ilzamani.
36. `soYle rumYanaYana~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis
raionis sofeli qobaqi. asrulebs mevlud iaziji.
37. `sule oRul~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis
sofeli patara xeveki. asrulebs xejerei kamfoRli.
222
38. `datireba~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis
sofeli patara xeveki. asrulebs xejerei iaziji.
39. musulmanurad wesis ageba (savaraudod arabulad). Camweri _ g.
kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis sofeli patara xeveki. asrulebs
fati iaziji.
40. `Yailala~ Turqulad. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis
raionis sofeli patara xeveki. asrulebs muitin barakoSi.
41. `samravloia ra maqva~ Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis
raionis sofeli patara xeveki. asrulebs fati iaziji.
42. `patarZlis gamosayvani~ `tikze~. Camweri _ Tamar mesxiZe. 2013 w.,
iusufelis raionis sofeli patara xeveki. asrulebs Sain inje.
43. `fotoroSi Civare~ `tikis~ TanxlebiT. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w.,
raionis sofeli patara xeveki. ukravs da mReris miqael baTmazi
(dolenjiSvili), masTan erTad mReris dursun biberi.
SavSeTi
44. `neni~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
ifxreuli. asrulebs amave raionis sofel eruqliSi dabadebuli xatije
demiri.
45. `bavSvis gamosaRviZebeli~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs fatyime aidini.
46. `gelin buirum~ (Turqulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs isminaz iSiyi.
47. `iol yaida~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
ziosi. asrulebs nuretin demiri (beqaZe).
48. `dodofali moyavan~ (qarTul-Turqulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014
w., SavSaTis raionis sofeli bazgireTi. asrulebs mustafa uzuni (gameSiZe).
49. `mola, mola~ (Turqulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli xevwruli. asrulebs dursunali alxani.
50. `ubis serze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli bazgireTi. asrulebs musa Cimeni (faliaSvili).
51. `nenojan~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
bazgireTi. asrulebs fatyime aidini.
223
52. `Yalalar~ Turqulad. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asruleben fatyime da gulTen aidinebi.
53. simRera `Tamar dodofalze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli ifxreuli. asrulebs gulTeqin avji.
54. `uian iavrum~ Turqulad. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs ismail aidini (cvariZe).
55. `SemorbenilaY~ `muziyaze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs ismail ilmazi (gameSiZe).
56. `datireba~ (warTqmiT). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli svirevani. asrulebs emine evbaSi.
57. `datireba~ (mReriT). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli svirevani. asrulebs aisen ezjan alTuni (daviTiZe).
58. `avaT var~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
bazgireTi. asrulebs fatyime aidini.
59. `nazar~ (Turqul-qarTulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs fatyime Cimeni.
60. `bzev gamoi~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
bazgireTi. asrulebs gulTen aidini (cvariZe).
61. `gamoi nislo~. Camweri _ T. SioSvili. 2009 w., SavSaTis raionis
sofeli Cixisxevi. Semsrulebeli ucnobia.
62. `avdeq eepawkuna~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli bazgireTi. asrulebs fatyime aidini.
63. `bu geje ilbaSidur~ (Turqulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w.,
SavSaTis raionis sofeli bazgireTi. asrulebs ismail aidini (cvariZe).
64. `xelgaSlila~ `muziyis~ TanxlebiT. ioseb sturuas filmidan `Cven
marioba ar dagviSlia~. solisti imeri zumbaZe.
65. `hamSalaxo~ `muziyaze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs eren Toruni (gameSiZe).
66. `hamSalaxo~ akordeonze. Camweri _ Tbilisis vano sarajiSvilis
saxelmwifo konservatoriis qarTuli xalxuri musikaluri Semoqmedebis
kaTedris eqspedicia. xelmZRvaneli natalia zumbaZe. 2005 w., xelvaCauris
raionis sofeli zeda CxutuneTi. asrulebs SoTa kirkitaZe. md 4, #12.
inaxeba Tbilisis vano sarajiSvilis saxelmwifo konservatoriis
224
folkloris laburatoriisa (qxmSl) da tradiciuli mravalxmianobis
kvlevis saerTaSoriso centris (tmksc) arqivebSi.
67. `hamSalaxo~. Camweri _ Tbilisis vano sarajiSvilis saxelmwifo
konservatoriis qarTuli xalxuri musikaluri Semoqmedebis kaTedris
eqspedicia. xel. n. zumbaZe. 2005 w., xelvaCauris raionis sofeli zeda
CxutuneTi. asruleben eTer kaxiZe da zaqro ferseliZe. md 1, #51. inaxeba
qxmSl da tmksc arqivebSi.
68. `daba da devrieTi~. Camweri _ xatia jangavaZe. 2012 w., SavSaTis raionis
sofeli bazgireTi. Semsruleblebi ucnobia.
69. `simRera ustamisze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli ustamisi. asruleben miqael alTuni da qamil demiri (biqiraSvili).
70. `ehlojan~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
ziosi. asruleben sabri bilgini, buraq bilgini da jemal ilmazlari.
71. `elia gogo~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli bazgireTi. asrulebs musa Cimen (faliaSvili).
72. `mawoni Sevayene~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli ifxreuli. asruleben meidan durmuzi, ismail hajioRli da osmani
(gvari ucnobia).
73. `vard-yvavili duuyria~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli bazgireTi. asrulebs musa Cimeni (faliaSvili).
74. `Taze mimyavs ori xbo~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis
raionis sofeli ziosi. asrulebs suleiman demiri (beqaZe).
75. `xorumi~ `muziyaze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofeli bazgireTi. asrulebs eren Toruni (gameSiZe).
76. `SuvakeTu nuzlar~. Turqulenovani simReris instrumentuli varianti
`Wibonze~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli
svirevani. Wibonze ukravsAgevqan ezjani.
77. `titlin-titlin~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi. asrulebs mustafa uzuni (gameSiZe).
225
lazeTi
78. `e a sie~. asrulebs ansambli `kolxa~. xel. lili abduliSi. mRerian:
maka memiSiSi (solisti), vasil kakabaZe, naTia javaxiSvili da Tamar xorava.
Cawerilia 2015 wels baTumSi, folkloris erovnuli daTvaliereba-
festivalis pirvel turze. inaxeba folkloris centris arqivSi.
79. `pontos berZnuli~ `Ağit~. ordiskiani kompleqtidan songs of pontus,
reqordings of 1930. CD 1, #16.
80. `pontos berZnuli~ `Kars havasi~. ordiskiani kompleqtidan songs of pontus,
reqordings of 1930. CD 2, #20.
81. `desTani~ gudis TanxlebiT. Camweri _ piter goldi. 1968 w., stambuli.
asrulebs jevdeT TofaloRlu findiklis raionidan.
82. `amseri TuTa varen~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da nazi memiSiSi. 2014
w., q. findikli. asrulebs hasan uzunhasanoRlu.
83. `heYamo~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da zurab vaniliSi. 2014 w., xofis
raionis sofeli qemalfaSa (makriali, noRedi). asrulebs amave raionis
sofel azlaRadan gaTxovili Senur qYuCuqi.
84. `heYana~. Camweri _ aWaris radio. daaxloebiT 1980-iani ww., asrulebs
ansambli `lazeTi~. solisti aiSe xorava.
85. `helesa~ gudis TanxlebiT. birol TofaloRlus diskidan.
86. `heYamo~. Camwerebi g. kraveiSvili da z. vaniliSi. 2014 w., xofis raionis
sofeli pironiTi. asrulebs meCmie baldaTi.
87. `helesa~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da n. memiSiSi. 2014 w., findiklis
raionis sofeli mzuRu. asrulebs ferdi bairaqtari.
88. `helesa~ (xasan helimiSis varianti). Camwerebi _ grigol CxikvaZe da
zurab Tandilava. 1963 w., xelvaCauris raionis sofeli sarfi. asruleben:
nugzar Tandilava (solisti), mavile da asmaT Tandilavebi, ali da
besarion baqraZeebi da ilia abduliSi. firi #156, #24. inaxeba qxmSl da
niko berZeniSvilis kvleviTi institutis arqivSi. Canaweri Sesulia
gamocemaSi `qarTuli xalxuri musika~. (2008). CD 11, #30.
89. `qafSiaSi birafa~. Camwerebi g. kraveiSvili da z. vaniliSi. 2014 w.,
xofis raionis sofel qemalfaSaSi (makriali, noRedi). asruleben amave
raionis sofel azlaRaSi dabadebuli Senur da fatma qYuCuqebi.
226
90. `avustozi mulun~ qamanCis TanxlebiT. Camweri _ savaraudod TurqeTis
radio. 1968 w., asrulebs arqabeli iaSar Turna.
91. `yazaxeTiSi desTani~ (yazaxeTis desTani). Camweri _ g. kraveiSvili. 2014
w., qobuleTis raionis sofeli saxalvaSo. asrulebs xelvaCauris raionis
sofel kvariaTSi dabadebuli (warmoSobiT sarfeli) meriko narakiZe.
92. `andRa mzoRaSa meulu~. Camweri _ aWaris radio. daaxloebiT 1980-iani
ww., asrulebs ansambli `lazeTi~. solisti elguja abduliSi.
93. `amseri meji miRun~ qamanCis TanxlebiT. Camwerebi g. kraveiSvili da n.
memiSiSi. 2014 w., q. ardaSeni. qamanCaze ukravs da mReris findiklis raionis
sofel sumleSi dabadebuli mehmed aiTaCi.
94. `TviTon ar vici~ megruli Conguris TanxlebiT. Camweri _ Tbilisis
konservatoriis eqspedicia (xel. oTar CijavaZe). 1959 w., q. zugdidi.
asruleben nuca akobia, Salva xaburzania da german faJava. firi 94, #3.
Canaweri Sesulia gamocemaSi `qarTuli xalxuri musika~. (2008) CD 11, #26.
95. `ha nani~. Camwerebi _ g. CxikvaZe da z. Tandilava. 1963 w., xelvaCauris
raionis sofeli sarfi. asrulebs mavile Tandilava. firi 157, #1. inaxeba
qxmSl da berZeniSvilis institutis arqivebSi.
96. `e nani~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da z. vaniliSi. 2014 w., xofis
raionis sofeli qemalfaSa (makriali, noRedi). asrulebs amave raionis
sofel azlaRaSi Senur qYuCuqi.
97. `okanwules vamela~. Camweri g. kraveiSvili. 2014 w., xelvaCauris
raionis sofeli sarfi. asrulebs nazi memiSiSi.
98. `fisi miau~. Camwerebi T. gabisonia da g. kraveiSvili. 2010 w., Tbilisi.
asrulebs xelvaCauris raionis sofel sarfSi dabadebuli nazi memiSiSi.
inaxeba qxmSl arqivSi.
99. `kikiliki~ Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., xelvaCauris raionis
sofeli kvariaTi. asrulebs amave raionis sofel sarfSi dabadebuli da
kvariaTSi gaTxovili esma vaniZe.
100. `mgara~. Camweri _ g. kraveiSvili. baTumi. asrulebs xelvaCauris
raionis sofel sarfSi dabadebuli asie kakabaZe.
101. `Tiramola~ (Turqulad). Camwerebi _ g. kraveiSvili da z. vaniliSi. 2014
w., q. findikli. asruleben: SiSman ilmazi, jengiz ergYuReni, sabri demiri
(abaSiSi) da ucnobi mamakaci. qamanCaze ukravs jengiz ergYuReni.
227
102. `wulo bozo~. Camwerebi _ g. CxikvaZe da z. Tandilava. 1963 w.,
xelvaCauris raionis sofeli sarfi. asruleben: ilia abduliSi (solisti),
zurab, mavile da asmaT Tandilavebi, ali da besarion baqraZeebi. firi 156,
#25. inaxeba qxmSl da berZeniSvilis institutis arqivebSi. Canaweri
Sesulia gamocemaSi `qarTuli xalxuri musika~. (2008). CD 11, #34.
103. `Wuta nusa~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., xelvaCauris raionis
sofeli sarfi. asrulebs lili abduliSi.
104. patarZlis gamosayvani gudis TanxlebiT. Camwerebi g. kraveiSvili da n.
memiSiSi. 2014 w., q. fazari. `gudaze~ ukravs faSa janjari, mReris muitin
memiSoRli da erTi ucnobi mamakaci.
105. `aqeT WandaS oxori~. Camwerebi T. gabisonia da g. kraveiSvili. 2010 w.,
Tbilisi. asrulebs xelvaCauris raionis sofel sarfSi dabadebuli da
rusTavSi gaTxovili nazi memiSiSi. inaxeba qxmSl arqivSi.
106. Sairoba arhavis raionis sofel sideres mkvidrs ilhan gurqan
kasabiSsa da sarfel nazi memiSiSs Soris. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w.,
arhavis raionis sofeli sidere.
107. `andRa mzoRaSa meuRu~. Camweri _ sazogadoebrivi mauwyeblis radio.
1988 w., q. baTumi. pililze ukravs ilia abduliSi. gamoyenebulia qeTevan
mumlaZis gadacemaSi `sarfSi napovni sakravi~ (14. 04. 1988).
108. `hayde yari hayde şuri eyulun~ kavalis TanxlebiT. birol TofaloRlus
diskidan `Destani~. #10.
109. dasakravi `gudaze~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da n. memiSiSi. 2014 w., q.
ardaSeni. asrulebs ardaSenis raionis sofel sqiriTSi dabadebuli
suleiman serin mekale.
110. `pontos berZnuli~ dasakravi `cabounaze~. diskidan songs of Pontus,
reqordings of 1930. CD 1 #26.
111. `Epi trapezios~ `pontos berZnuli~ `cabounaze~. firfitidan `Music der
Pontos-Griechen~, #2.
112. `Aslandere Köyü Topaloğlu Horonu~. Cawera piter goldma 1968 wels
stambulSi. asrulebs sevdeT TofaloRlu. Canaweri Sesulia 1972 wels
gamocemuli firfitaSi `Georgian folk music from Turkey~, #2.
113. `vigzali~ qamanCis TanxlebiT. Camwerebi g. kraveiSvili da z. vaniliSi.
2014 w., q. findikli. asrulebs SiSman ilmazi.
228
114. `TuSi qalis tirili~ garmoniT. Camweri _ Tbilisis saxelmwifo
konservatoriis eqspedicia. xel. kaxi rosebaSvili. axmetis raionis sofeli
Senaqo. asrulebs Tina abaiZe. inaxeba qxmSl arqivSi. firi 162, #3.
115. mwyemsis simRera (fragmenti). SemsrulebelTa vinaoba, iseve rogroc
simReris sawyisi teqsti, garkveviT ar ismis. Camweri _ Tbilisis
saxelmwifo konservatoriis eqspedicia. xel. kaxi rosebaSvili. axmetis
raionis sofeli Senaqo. inaxeba qxmSl arqivSi. firi 162, #8. Canaweri
Sesulia gamocemaSi `qarTuli xalxuri musika~. (2005). CD 1, #14.
116. `Evin çok küçük~. pontos berZnuli~ simRera diskidan songs of Pontus,
reqordings of 1930 CD 1, #3.
TurqeTSi mcxovrebi aWarlebi
117. `baxmaros mTaze~ garmonis TanxlebiT. asrulebs ansambli `maWaxela~.
baiar Sahinis diskidan Georgian vocal music from Turkey, #6.
118. `baxmaros mTaze~. Camweri _ Tbilisis saxelmwifo konservatoriis,
qaradenizis teqnikuri universitetisa da stambulis qarTuli kulturis
centris eqspedicia. xel. nino razmaZe da abdulah akati. 2015 w., inegolis
raionis sofeli hairie.
119. `dodoflis simRera~ (bani). Camweri _ Tbilisis saxelmwifo
konservatoriis, qaradenizis teqnikuri universitetisa da stambulis
qarTuli kulturis centris eqspedicia. xel. nino razmaZe da abdulah
akati. 2015 w., inegolis raionis sofeli hairie.
120. `dodoflis simRera~. i. sturuas filmidan `dasavleTi anatolia.
inegoli~. inegolis raionis sofeli TufexCiyonaRi. mRerian: sevfeT
forTaqal (futkaraZe) (solisti), nejaT daviTaZe, eqrem futkaraZe da
ucnobi mamakaci.
121. `Savi zRvis pirze~. i. sturuas filmidan `dasavleTi anatolia.
inegoli~. inegolis raionis sofeli TufexCiyonaRi. asruleben nejaT
daviTaZe (solisti), sevfeTi forTaqal (futkaraZe), eqrem futkaraZe da
ucnobi mamakaci.
122. `alifaSa~. Camwerebi _ piter goldi da axmed ozqan melaSvili.
indianas universitetis eqspedicia. 1968 w., inegolis raionis sofeli hairie.
asruleben: ali osman gulTeqini (gurgeniZe), ahmeT sanqari (gurgeniZe),
229
nazif suaTi (kirkitaZe), muzafer suaTi (kirkitaZe), salih sevinCi
(doliSvili), Taqsim Tumeri (kirkitaZe), ismail Senguli (gurgeniZe), ahmeT
qorqmazi (basilaZe), sevaT baTibai (xinkilaZe), selal dursuni da semal
aidini (gurgeniZe). simRera Sesulia firfitaSi `Georgian folk music from Turkey~
#7.
123. `vin mogitana~. Camwerebi _ p. goldi da a. melaSvili. indianas
universitetis eqspedicia. solisti SevqeT aqguli.
124. `nardanina~. Camweri _ Tbilisis saxelmwifo konservatoriis,
qaradenizis teqnikuri universitetisa da stambulis qarTuli kulturis
centris eqspedicia. xel. n. razmaZe da a. akati. 2015 w., inegolis raionis
sofeli hairie.
125. `nana~. Camweri _ Tbilisis saxelmwifo konservatoriis, qaradenizis
teqnikuri universitetisa da stambulis qarTuli kulturis centris
eqspedicia. xel. n. razmaZe da a. akati. 2015 w., inegolis raionis sofeli
hairie.
126. `maWaxluri gadaqcevli~ akordeonze. Camweri _ a. melaSvili. 1965 w.,
inegolis raionis sofel hairie.
127. Wibonze dasakravi. hangis saxelwodebaa `guruli~ an `guruni~. Camweri
_ a. melaSvili. 1965 w., inegolis raionis sofel hairie.
128. sacekvao Wibonze (saxelwodfeba gaurkvevlad ismis). Camweri _ a.
melaSvili. 1965 w., inegolis raionis sofel hairie.
129. `nenem kaba Semikera~ baRlamis TanxlebiT. Camwerebi _ daviT
xaxutaiSvili da zurab Tandilava. 1990 w., facas raionis sofeli
kabaRdaRi. ukravs eqrem beJaniZe da mReris xudaver SaviSvili. Canaweri
inaxeba baTumis niko berZeniSvilis kvleviTi institutis arqivSi. diski 40.
130. `basma ferxuli~ akordeonze. Camweri _ p. goldi. indianas
universitetis eqspedicia. 1968 w., Samlis raionis sofeli armuTalani.
131. `tirini horirama~. Camweri _ p. goldi. indianas universitetis
eqspedicia. 1968 w., Samlis raionis sofeli armuTalani.
132. `me SenTvin Camoveli~. Camweri _ p. goldi. indianas universitetis
eqspedicia. 1968 w., Samlis raionis sofeli armuTalani. Canaweri Sesulia
firfitaSi `Georgian folk music from Turkey~, #14.
230
133. qarTluri `ocdaxuTsa~. Camweri _ Tbilisis konservatoriis
eqspedicia. xel. k. rosebaSvili. 1961 w., sofeli diRomi. asruleben: amiran
TeTraSvili, levan mzareulaSvili, nito lekiSvili, Teo (savaraudod
Teofile) mzareulaSvili, mitro CaCaniZe da xasan mtredaZe. firi 121, #12.
saingilo (hereTi)
134. `siyvaruli Znelia~ (savaraudod qarTl-kaxuri). Camwerebi _ marTa
tartaraSvili da ioseb Jordania. 1987 w., kaxis raionis sofeli qaTmisxevi.
asrulebs solomon barixaSvili. inaxeba qxmSl arqivSi.
135. `satrfialo~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da i. Jordania. 1987 w., kaxis
raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs solomon barixaSvili. inaxeba qxmSl
arqivSi.
136. `SatirevaY~. Camweri _ malxaz nuroSvili. 2010 w., q. kaxi.
Semsrulebelebi ucnobia.
137. `SatirevaY~. Camweri _ m. nuroSvili. 2010 w., q. kaxi. Semsrulebelebi
ucnobia.
138. `wminda bebrevi~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., q. Tbilisi. asrulebs
kaxis raionis sofel did binaSi dabadebuli marTa tartaraSvili.
139. `daY-daY~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2011 w.,
dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro. asrulebs kaxis raionis
sofel qaTmisxevSi dabadebuli vara andriaSvili.
140. `dai-daY~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2011 w.,
Tbilisi. asrulebs belaqnis raionis sofel iTiTalaSi dabadebuli Sorena
baduraSvili.
141. `Cem Svilma gamaiRviZa~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2012 w., zaqaTlis raionis sofeli mosuli. asrulebs nurbiqa mirzoeva
(larmirzaSvili).
142. `digis bala~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013 w.,
kaxis raionis sofeli didi bina. asrulebs kaxSi dabadebuli serafima
oTaraSvili.
143. `tantaliko~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w., asrulebs marTa
tartaraSvili.
231
144. `ukan kopi, win kopi~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w.,
asrulebs marTa tartaraSvili.
145. `mayvli baxalao~. 2013 weli. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2013 w.,
asrulebs marTa tartaraSvili.
146. `asse, asse~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w., asrulebs marTa
tartaraSvili.
147. `exla did mamulSi mivdiT~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w.,
asrulebs marTa tartaraSvili.
148. `yiyliyoo mamaloo~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2012 w, Tbilisi. asrulebs kaxis raionis sofel did binaSi dabadebuli
valia tartaraSvili (TarxniSvili).
149. `godor-godor sebel-sebel~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w.,
asrulebs marTa tartaraSvili.
150. `yovma-yovma~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w., asrulebs marTa
tartaraSvili.
151. `lopo~/`lofo~ Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofel qaTmisxevi. asrulebs ciuri gajiSvili (gojiaSvili).
152. `TuTabali maiwiu~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012
w., kaxis raionis sofeli Cixisxevi. asrulebs vera berikaSvili.
153. `TuTabali maiwiva~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012
w., Tbilisi. asrulebs zaqaTlis raionis sofel elisenSi dabadebuli
murad toliaSvili.
154. `TuTabali mailiu~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2012 w., kaxis raionis sofeli tyisTavi. asrulebs Tamuna kuzibabaSvili.
155. `kuhku dagPeC~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs mariam aslamazaSvili.
156. `uCmariamaY dagPeC~. Camweri _ g. kraveiSvili. Tbilisi 2011 w., asrulebs
marTa tartaraSvili.
157. `ofof dagPeC~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs mariam aslamazaSvili.
158. `aWer-maWer~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2011 w.,
kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs Tamar SioSvili.
232
159. `kotiovaY~ azerbaijanulad. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili.. 2012 w., q. kaxi. asrulebs dariko tartaraSvili (TarxniSvili).
160. `kotiovaY~ qarTulad. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
161. `Con Tamar mefe~. marTa tartaraSvilis simRera. Camweri _ g.
kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs avtori.
162. `Toro~. marTa tartaraSvilis simRera. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w.,
Tbilisi. asrulebs avtori.
163. simRera Tamar mefeze (azerbaijanulad). Camweri _ g. kraveiSvili. 2012
w., Tbilisi. asrulebs marTa tartaraSvili.
164. `mamazaRli TaTari~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2012 w., belaqnis raionis sofeli iTiTala. asrulebs anzor kaciaSvili.
165. `daRistan daRieridi~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2012 w., kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs Tamar SioSvili.
166. `ToroRai modis~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs
marTa tartaraSvili.
167. `korkotovaY~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs
marTa tartaraSvili.
168. `ieso qristes locva~ (azerbaijanulad). Camwerebi _ m. tartaraSvili
da i. Jordania. 1987 w., kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs
solomon barixaSvili. inaxeba qxmSl arqivSi.
169. `hopa hopa~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofeli didi bina. asrulebs Sveni oTaraSvili.
170. `opi yana opa~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs babale SioSvili.
171. `odoSuan wovdeT~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs
marTa tartaraSvili.
172. `hou ha~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs marTa
tartaraSvili.
173. `venax SayelaY~ Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs
marTa tartaraSvili.
174. `ayina~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w., kaxis
raionis sofeli Cixisxevi. asrulebs vera berikaSvili.
233
175. `exla Con tyeSi mivdivarT~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
176. `faSfutaro sadResao xaro~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
177. `qalmani da winda~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013
w., kaxis raionis sofel tyisTavi. asruleben gedi muradxanaSvili da q.
kaxidan gaTxovili evgenia TagoSvili.
178. `dabereulxar veRar maigev~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
179. `cxovrevaY saamuriav~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
180. `marto da marto oboli~ (savaraudod zogadqarTuli). Camwerebi _ m.
tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs kaxSi
dabadebuli guram tartaraSvili.
181. `zuzuni~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2011 w., kaxis
raionis sofeli qaTmisxevi asrulebs Tamar SioSvili.
182. `ToremzeY~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs marTa
tartaraSvili.
183. `alazni pirpir balebi~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2012 w., zaqaTlis raionis sofeli mosuli.Aasrulebs nurbiqa
mirzoeva (larmirzaSvili).
184. `maira obolanT zalia~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2013 w., Tbilisi. asrulebs zaqaTlis raionis sofel elisenSi dabadebuli
gulnaz daTunaSvili.
185. `maira obolanT qalia~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
186. `Jerga-Jerga~. Camwerebi m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofeli Cixisxevi. asrulebs vera berikaSvili.
187. `rZal-dedamTiliani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi.
asrulebs marTa tartaraSvili.
188. `Wiya-Wiya garmonika~. Camwerebi m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012
w., q. kaxi. asrulebs kaxis raionis sofel did binaSi dabadebuli eliso
rostiaSvili.
234
189. `tilili pata~. Camwerebi m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
kaxis raionis sofeli Cixisxevi. asrulebs vera berikaSvili.
190. `saqorwino~. Camwerebi m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w.,
Tbilisi. asrulebs kaxis raionis sofel did binaSi dabadebuli valia
tartaraSvili (TarxniSvili).
191. `dilaY adeq~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2012 w., Tbilisi. asrulebs
marTa tartaraSvili.
192. `ayar-mayar~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs marTa
tartaraSvili.
193. `kuTxe-kuTxe Weri~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2011 w., Tbilisi. asrulebs
marTa tartaraSvili.
194. `sarbaSuli~ garmonze. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili.
2013 w., kaxis raionis sofeli tyisTavi. asrulebs Tengiz muradxanaSvili.
195. `bebrev SiprobaY~ akordeonze. Camwerebi m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2012 w., kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs raul
sardalaSvili.
196. naRara-zurnaze dasakravi spartak baCaliaSvilis qorwilidan.
gadaRebulia kaxSi 1999 wels. gadmowerilia Cem mier 2011 wels.
197. naRara-zurnaze dasakravi. Camwerebi _ m. tartaraSvili da i. Jordania.
1987 w., q. kaxi. asrulebs garsevan TamazaSvili. inaxeba qxmSl arqivSi.
198. `Cunguris~ xmebi. ukravs da iwers g. kraveiSvili. 2012-13 ww., merab
kuzibabaSvilis (tyisTavi) da arCil beroSvilis ojaxebi (kaxi).
199. `vihtiti~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2012 w., kaxis
raionis sofeli didi bina. ustvens Sveni oTaraSvili.
200. `dom titi~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., dedofliswyaros raionis
sofeli samTawyaro. asruleben kaxis raionis sofel qaTmisxevSi
dabadebuli olia baCaliaSvili (damwyebi) da samTawyaroSi dabadebuli
taso buluRaSvili.
201. `qalmani da winda~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013
w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro. asruleben olia
sardalaSvili (damwyebi) da soso mamulaSvili.
235
202. `titi patarZalo~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013
w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro.Aasrulebs cicino
sardalaSvili.
203. `qalmani da winda~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013
w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro. asrulebs darejan
papiaSvili.
204. `qalmani da winda~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013
w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro. asrulebs rusudan
papiaSvili.
205. `titi patarzalo~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g. kraveiSvili. 2013
w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro. asrulebs olia
sardalaSvili.
fereidani
206. Zveli fereidnuli teqstebi. Camweri _ g. kraveiSvili. 2012 w., Tbilisi.
asrulebs sofel martyofSi (amJamad q. fereidunSahri) dabadebuli ali
hosein rahimi (aleqsandre daviTaSvili).
207. Zveli fereidnuli teqstebi. Camweri _ g. kraveiSvili. 2012 w., Tbilisi.
asrulebs sofel martyofSi (amJamad q. fereidunSahri) dabadebuli ali
hosein rahimi (aleqsandre daviTaSvili).
208. `alalala deiZine~. Camweri _ ina inariZe. 2007 w., fereidani.
Semsrulebeli da adgili ucnobia.
209. yolam reza xuciSvilis `qarTveli var qarTveli~. Camweri _ marine
beriZe. 2008-12 ww., q. najahabadi. asrulebs sofel martyofSi (amJamad q.
fereidunSahri) dabadebuli avtori. inaxeba arnold Ciqobavas saxelobis
enaTmecnierebis institutSi.
210. ali hosein rahimis (aleqsandre daviTaSvili) `Cemo sofelo~. Camweri _
marine beriZe. 2008-12 ww., q. najahabadi. asrulebs sofel martyofSi (amJamad
q. fereidunSahri) dabadebuli avtori. inaxeba arnold Ciqobavas saxelobis
enaTmecnierebis institutSi.
236
III Tavi
211. ingilouri `qalmani da winda~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2012 w., kaxis raionis sofeli qaTmisxevi. asrulebs Tamar
gajiSvili (gojiaSvili).
212. lazuri `ma bulur abu abu~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da n. memiSiSi.
2014 w., q. findikli. asruleben: findiklis raionis sofel sumleSi
dabadebuli mehmed aiTaCi da imave raionis sofel WanafeTSi dabadebuli
jordan SenTuri.
213. klarjuli `soYle rumYanaÁana~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli baSqoi. asruleben suleiman baidini
(ezaRaSvili) da hairetin suliaRa (faliaSvili). simReras iwyebs da teqsts
karnaxobs suleimani.
214. mesxuri `mravalJamieri~. Camweri _ valerian maRraZe. 1960-iani ww.,
Caweris adgili da Semsruleblebi ucnobia.
215. mesxuri `darejan gagaTxoveben~. Camweri _ v. maRraZe. savaraudod 1966
w., q. aspinZaSi. asruleben valerian maRraZe (damwyebi) da dimitri beriZe
(bani da moZaxili).
216. mesxuri `mamli muxasa~. Camweri _ v. maRraZe. 1966 w., Caweris adgili da
Semsruleblebi ucnobia.
217. mesxuri `saxlo, salxinod naSeno~. Camweri _ v. maRraZe. daaxloebiT
1966 w., axalcixis raionis sofeli vale. savaraudodAasruleben isidore
aspaniZe (damwyebi) da maTe kopaZe (bani).
218. klarjuli `soYle rumYanaYana~. Camweri _ savaraudod baatin iavuzi.
daaxloebiT 1977 w., murRulis raionis sofeli baSqoi. mRerian amave
raionis soflebis: baSqoisa da quras mkvidri qalebi.
219. klarjuli `Yeni geldi ilbaSi~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2016 w.,
borCxis raionis sofeli arxva. asruleben Sain (savaraudod damwyebi), avni
da axmed yavazoRlebi (miqelaZeebi).
220. klarjuli `soYle rumYanaYana~ (Turqulad). Camweri _ g. kraveiSvili.
2016 w., borCxis raionis sofeli trapeni. asruleben jelal bairamoRli
(futkaraZe) da iaSar qaia (naodariSvili).
237
221. klarjuli `soYle rumYanaYana~ (fragmenti Turqulad). Camweri _ ali
bolqvaZe. 1980-81 ww., borCxis raionis sofeli trapeni. asruleben borCxis
raionis soflebis: trapenisa da savaraudod damfarlis bolqvaZeebi.
222. klarjuli `soYle rumYanaYana~. Camweri T. SioSvili. 2007 w., murRulis
raionis sofeli ozmali. asruleben fiqrie oiuTli da xaje SeixoRli.
223. klarjuli `soYle rumYanaYana~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli ozmali. asruleben fiqrie oiuTli da fatma
orhan. sityvebs karnaxobs fiqrie oiuTli.
224. klarjuli `soYle rumYanaYana~. Camweri _ s. erguni (hajioRli). 1970-80-
iani ww. murRulis raioni. sofeli da Semsruleblebi ucnobia.
225. klarjuli `soYle rumYanaYana~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w.,
hendeqis raionis sofeli qarTla. asruleben: suleiman armani, osman quCuqi,
ibraim, nejaT, axmed, da adem zenginebi (kaxiZeebi). teqsts karnaxobda nejaT
zengini (kaxiZe).
226. xevsuruli `Savs ludsa, wiTel Rvinosa~. Camweri _ Salva mSveliZe.
1929 w., TianeTis raionis sofeli saWure. asruleben cico da yudia
WinWaraulebi. simRera 2006 wels Sevida gamocemaSi „xmebi warsulidan.
qarTuli xalxuri musika fonografis cvilis lilvakebidan“ (diski 1 #52).
227. xevsuruli „Rreobis dros“. Camweri _ S. mSveliZe. 1929 w., duSeTis
raionis sofeli barisaxo. imave eqspediciidan. asruleben berdia arabuli
da mgelika liqokeli. simRera 2006 wels Sevida gamocemaSi „xmebi
warsulidan. qarTuli xalxuri musika fonografis cvilis lilvakebidan“
(diski 1 #75).
228. `Sublis qveidan~. Camweri _ Tbilisis konservatoriis tradiciuli
mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centris, qaradenizis teqnikuri
konservatoriisa da stambulSi qarTuli kulturis saxlis eqspediciam.
xel. n. razmaZe da a. akati. 2015 w., inegolis raionis sofeli hairie.
Semsruleblebi ucnobia.
229. litvuri `sutartinesi~. daiva raCunaite-viCinienes 2002 wels
gamocemuli inglisurenovani wignidan `Sutartinės Lithuanian polyphonic songs~. #4.
230. qarTluri `baRdaduri~ gudastvirze. Camweri _ Tbilisis
konservatoriis eqspedicia. xel. k. rosebaSvili. 1964 w., mcxeTis raionis
238
sofeli misaqcieli. asrulebs luarsab jiquri. inaxeba qxmSl arqivSi firi
161, #13.
231. mesxuri sacekvao gudastvirze. Camweri _ v. maRraZe. 1961-62 ww., adgili
da Semsrulebeli ucnobia.
232. lazuri `encvi emfula encvi~ qamanCis TanxlebiT. Camweri _ g.
kraveiSvili. 2014 w., q. findikli. asrulebs SiSman ilmazi.
233. mesxuri `patarZliT erTsa cixesa~. Camweri _ v. maRraZe. 1966 w., q.
aspinZa. asruleben valerian maRraZe (damwyebi) da dimitri beriZe (bani).
234. `sacekvao `akordze~/muziyaze~ (fragmenti). Camweri _ s. erguni
(hajioRli). 1970-80-iani ww., adgili da Semsrulebeli ucnobia.
235. SavSuri `darTulaY~ muziyaze. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w.,
SavSaTis raionis sofeli bazgireTi. asrulebs Sener iSiyi.
236. aWaruli dasakravebi akordeonze (fragmenti). Camwerebi _ nino
kalandaZe da qeTevan maTiaSvili. 2005 w., Suaxevis raioni. inaxeba qxmSl da
tmksc arqivebSi.
237. muslimuri locva (fragmenti). Camweri _ s. merTi. Semsrulebeli
savaraudod arabulad mReris.
238. muslimuri locva (fragmenti) Camweri _ s. merTi. Semsrulebeli
savaraudod arabulad mReris.
239. taouri `nani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raionis
sofeli patara xeveki. asrulebs fatma guleri.
240. lazuri `desTani~ (fragmenti). Camweri z. Tandilava. 1989-90 ww., gaRma
anu TurqeTis lazeTi. konkretuli adgili da Semsrulebeli ucnobia.
241. `gurjuli vaizi~. SavSeTidan. Camweri da Semsrulebeli ucnobia.
242. ingilouri `kolmeurne~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2013 w., q. kaxi. asrulebs dariko tartaraSvili (TarxniSvili).
243. hasan helimiSis `jan stalin~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w.,
xelvaCauris raionis sofel kvariaTi. asrulebs xelvaCauris raionis
sofel sarfSi dabadebuli saadeT qoriZe.
244. lazuri `heYamo~. Camwerebi _ z. Tandilava da g. CxikvaZe. 1963 w.,
xelvaCauris raionis sofeli sarfi. asruleben: ilia abduliSi (solisti)
ali da besarion baqraZeebi, nugzar da mavile Tandilavebi da asmaT
239
Tandilava (solisti). firi 157, #2. inaxeba qxmSl da berZeniSvilis
kvleviTi institutis arqivebSi.
245. taouri `elesa~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2014 w., iusufelis raioni
sofeli patara xeveki. asrulebs rejeb qeCeji (yaWiSvili).
246. cxovelebisa da frinvelebis daZaxebisa da gagdebis xmebi. Camweri _ g.
kraveiSvili. sxvadasxva kuTxe, 2011-16 ww.
247. klarjuli `desTani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2017 w., q. hendeqi.
asrulebs hendeqis raionis sofel arxvaSi dabadebuli hidaeT
qesiji/qeseji.
248. lazuri `fxaCkaT bozofe fxaCkaT~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli baSqoi. asruleben klarjebi: suleiman baidini
(ezaRaSvili) da alTun yaia.
249. klarjuli `desTani~. Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w., q. murRuli.
asrulebs muhamed Turani.
250. lazuri `desTani~ qamanCis TanxlebiT (fragmenti). birol
TofaloRlus kasetidan `lazeburi~.
251. klarjuli `desTani~ (fragmenti). Camweri _ s. erguni (hajioRli). 1970-
80-iani ww. asrulebs savaraudod refie baidini (ezaRaSvili).
252. lazuri `desTani~ (fragmenti). Camweri _ z. Tandilava. 1990 w.,
savaraudod findiklis raionis sofeli abu. Semsrulebeli ucnobia.
253. klarjuli `desTani~ (fragmenti). Camweri _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
borCxis raionis sofeli ebrika. asrulebs ildris ozfexlevani (beriZe).
254. lazuri `desTani sofel orTaxofaze~ qamanCis TanxlebiT (fragmenti).
Camwerebi _ g. kraveiSvili da z. vaniliSi. 2014 w., q. xofa. asrulebs Sinasi
ozeri.
240
sanoto danarTi
1. klarjuli `gelino~. Camweri da gamSifravi _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli kordeTi. asruleben nazim da osman iavuzebi
(varSaniZeebi).
2. klarjuli xoromi. Camweri da gamSifravi _ g. kraveiSvili. 2015 w.,
murRulis raionis sofeli ereguna. asrulebs yadem gormiSi/gormuSi.
241
3. SavSuri `daba da devrieTi~ muziyis TanxlebiT (Sesavali). Camweri _
x. jangavaZe. 2012 w., SavSaTis raionis sofeli bazgireTi. gamSifravi _ g.
kraveiSvili.
4. kadansi lazur `gudaze~.
242
5. lazuri `avlaskani~ qamanCis TanxlebiT (Sesavali). Camwerebi _ g.
kraveiSvili da n. memiSiSi. 2014 w., q. ardaSeni. asrulebs murat serini.
gamSifravi _ g. kraveiSvili.
6. mozdokuri `nana~ (Аракчиев, 1916:116). notebze Camweri _ d. arayiSvili.
1890-iani ww., q. mozdoki. asrulebs ana arayiSvili.
243
7. mozdokuri `urmuli~ (iqve). notebze Camweri _ d. arayiSvili. 1890-iani
ww., q. mozdoki. asrulebs ana arayiSvili.
8. mozdokuri `kurdReli~ (iqve). notebze Camweri _ d. arayiSvili. 1890-
iani ww., q. mozdoki. Semsrulebeli ucnobia.
244
9. mozdokuri `alilo~ (Аракчиев, 1916:116-117). notebze Camweri _ d.
arayiSvili. 1897 w., q. mozdoki. yvela xmas asrulebs egnate arayiSvili.
245
10. yizlaruli `TeTro qalo~ (Аракчиев, 1916:131). Camweri da gamSifravi
_ d. arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia (sarafani).
Semsrulebeli ucnobia.
11. yizlaruli `avTandili~ (Аракчиев, 1916:131-132). Camweri da gamSifravi
_ d. arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia (sarafani).
Semsruleblebi ucnobia.
246
12. yizlaruli `TuSo, vano, Savlego~ (Аракчиев, 1916:132). Camweri da
gamSifravi _ d. arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia
(sarafani). Semsruleblebi ucnobia.
13. yizlaruli `saTamaSo~ (Аракчиев, 1916:133). Camweri da gamSifravi _ d.
arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia (sarafani).
Semsruleblebi ucnobia.
247
14. yizlaruli `sufruli~ (Аракчиев, 1916:134). Camweri da gamSifravi _ d.
arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia (sarafani).
Semsruleblebi ucnobia.
15. yizlaruli ferxuli – mayruli (iqve). Camweri da gamSifravi _ d.
arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia (sarafani).
Semsruleblebi ucnobia.
248
16. yizlaruli `melis simRera~ (Аракчиев, 1916:132-133). Camweri da
gamSifravi _ d. arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia
(sarafani). Semsruleblebi ucnobia.
249
17. yizlaruli `alilo~ (Аракчиев, 1916:135). Camweri da gamSifravi _ d.
arayiSvili. 1904 w., yizlaris raionis sofeli Selkovskaia (sarafani).
Semsruleblebi ucnobia.
250
18. ingilouri `zizgi-zizgi mamalo~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2013 w., q. kaxi. asrulebs kaxis raionis sofel alaTemurSi
dabadebuli eliso rostiaSvili. gamSifravi _ g. kraveiSvili.
19. Tbilisuri `ZiZgi-ZiZgi mamala~. notebze Camweri _ nino kalandaZe-
maxaraZe. 2004 w., Semsruleblebi ucnobia.
20. ingilouri `kuhku dagPeC~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2013 w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro.
asrulebs vladimer firosmanaSvili. gamSifravi _ g. kraveiSvili.
21. ingilouri `titi patarZal~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2013 w., dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro.
asrulebs cicino sardalaSvili. gamSifravi _ g. kraveiSvili.
251
22. ingilouri `tilili~. Camwerebi _ m. tartaraSvili da g.
kraveiSvili. 2013 weli. q. kaxi. asrulebs valia ivanickaia. gamSifravi _ g.
kraveiSvili.
23. taouri `haide wevdeT~. Camweri da gamSifravi _ g. kraveiSvili. 2014
w., iusufelis raionis sofeli qobaqi. Semsrulebeli ucnobia.
24. SavSuri `elia gogo~. Camweri da gamSifravi _ g. kraveiSvili. 2014
w., SavSaTis raionis sofeli bazgireTi. asrulebs mustafa uzun gameSiZe.
252
25. ingilouri `odoSuan wovdeT~ da qarTl-kaxuri `herios~
intonaciuri Sedareba.
26. lazuri, fSauri da svanuri nanebis intonaciuri Sedareba
27. ingilouri `wikna-wikna~. Camwerebi m. tartaraSvili da i. Jordania.
1987 w., q. kaxi. asrulebs mixeil yuloSvili.
253
28. taouri `kaCkaCkaze gomodi~. Camweri da gamSifravi _ g. kraveiSvili.
2014 w., iusufelis raionis sofeli patara xeveki. asrulebs axmedai
baxasoRli.
29. lazuri desTani. Camweri _ z. Tandilava. 1989-90 ww. findiklis
raionis sofeli abu. Semsrulebeli ucnobia.
30. SavSuri `dodofali moyavan~. Camweri da gamSifravi _ g.
kraveiSvili. 2014 w., SavSaTis raionis sofeli bazgireTi. asrulebs ismail
aidini (cvariZe).
254
31. lazuri desTani. Camweri _ z. Tandilava. 1989-90 ww., gaRma lazeTi
(konkretuli adgili ucnobia). Semsrulebeli ucnobia. gamSifravi _ g.
kraveiSvili.
32. klarjuli `soYle rumYanaYana~. Camweri _ savaraudod baatin iavuzi.
1977 w., murRulis raionis sofeli baSqoi. asruleben: murRulis riaonis
soflebis baSqoisa da quras mkvidri qalebi. gamSifravi _ g. kraveiSvili
255
33. mesxuri `saxlo salxinod naSeno~ (maRraZe, 1976:105).. Camweri da
gamSifravi _ v. maRraZe. 1962 w., axalcixis raionis sofeli vale.
asruleben” savaraudod isidore aspaniZe (damwyebi) da maTe kopaZe (bani).
34. mesxuri `oTxi wyaro~. Camweri _ v. maRraZe. Caweris weli, adgili da
Semsruleblebi ucnobia. gamSifravi _ g. kraveiSvili.
35. paraleluri sekundebi sxvadasxva skolis qarTul sagaloblebSi.
256
36. xevsuruli `Savs ludsa, wiTel Rvinosa~ (CxikvaZe, 1960:11). 1929 w.,
Camweri _ S. mSveliZe. TianeTis raionis sofeli saWure. asruleben RvTiso
da yurdia WinWaraulebi. gamSifravi ucnobia.
257
37. TuSuri `amoduRdi margalito~ (aslaniSvili, 1956: 184). Camweri da
gamSifravi _ S. aslaniSvili. 1947 w., axmetis raionis sofeli omalo.
asruleben caco da nato biRoiZeebi.
258
38. TuSuri `mecxvaris simRera~ (iqve:186-187). Camweri da gamSifravi _ S.
aslaniSvili. 1947 w., axmetis raionis sofeli omalo. asruleben caco da
nato biRoiZeebi.
259
39. lazuri `heYamo~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da z. vaniliSi. 2014 w.,
q. xofa. asrulebs amave raionis sofel pironiTidan gaTxovili meCmie
baldaTi. gamSifravi _ g. kraveiSvili.
40. lazuri `xolo qomoxTu Yazi~. Camwerebi _ g. kraveiSvili da n.
memiSiSi. 2014 w., q. arhavi. asrulebs eveSaT filibeli. gamSifravi _ g.
kraveiSvili.
260
41. lazuri `Cqin lazefe~. (CxikvaZe, 1971). Camweris vinaoba, TariRi,
adgili da Semsrulebeli ucnobia.
261
videodanarTi
klarjeTi
1. `vohohoi~. gadamRebi Tamaz kraveiSvili. 2017 w., giorgi kraveiSvilis
eqspedicia. hendeqis raionis sofeli qizanluRi. asruleben: haidar Camur,
faaretin sari, suleiman sari, qenan Camuri, ihsan sari, Camuri (saxeli
ucnobia), nevzaT Camuri, iusuf zia demirhani (amave raionis sofel
serveTiedan) husein yavazi (amave raionis sofel luTfie qoSqidan).
2. delixoromi kavalze. gadamRebi T. kraveiSvili. 2016 w., g. kraveiSvilis
eqspedicia. borCxis raionis sofeli devsqeli. asrulebs abdulaziz
ozaidini (cecxlaZe).
3. `wii wii wiwipola~. gadamRebi T. kraveiSvili. 2017 w., g. kraveiSvilis
eqspedicia. hendeqis raionis sofeli avana. TamaSobaSi monawileoben haidar
aTabegi, furqan Temizje da beraT Temizje. mReris haidar aTabegi.
tao
4. `Tamar mefis~ hangi. giorgi kalandias filmidan `erTi Woroxis
Svilebi~. iusufelis raionis sofeli patara xeveki. asrulebs zulxib
qeCeji (yaWiSvili).
5. daul-zurna. iusufelis raionis Turqulenovani sofeli erenqoi.
https://www.youtube.com/watch?v=kDitTD8P98U.
SavSeTi
6. sacekvao garmonze. 2014 w. ankara. asrulebs SavSaTis raionis sofel
ziosSi dabadebuli nuretin demir (beqaZe). video g. kraveiSvilis TxovniT
gadaiRo Tavad nuretinma.
7. cekva Wibonis TanxlebiT. Cawerilia SavSaTis raionis Turqulenovan
sofel tbeTSi https://www.youtube.com/watch?v=rkSmscuBCwA.
8. daul-zurnaze dasakravi. asrulebs ergun alTun
https://www.youtube.com/watch?v=KpJc3m4hWso.
9. `xelgaSlila~ kavalze. gadaiRo nargiz surmavam 2009 wels SavSaTis
raionis sofel ustamisSi. Semsrulebeli ucnobia.
262
lazeTi
10. mravalxmiani simRera (Turqulad) 1997 wlis filmidan Arhavi Belgeseli
(arhavis ambebi). fragmenti pirveli nawilidan
https://www.youtube.com/watch?v=jRauDZA--jU.
11. pontos berZnuli dasakravi `cabounaze~
https://www.youtube.com/watch?v=nJnw9C1Uf-c.
12. swori da bologafarToebuli pilili. gadamRebi _ nino maxaraZis
eqspedicia. 2008 w., xelvaCauris raionis sofeli sarfi. asrulebs ilia
abduliSi.
13. sacekvao simRera cekvisa da gudis TanxlebiT. gadamRebi _ T.
kraveiSvili. 2014 w., g. kraveiSvilis eqspedicia. q. fazari. `gudaze~ ukravs
faSa janjari.
14. berZnuli gudastviri `gaida~ https://www.youtube.com/watch?v=NyfCKoM4G2E.
15. Sotlandiuri gudastviri https://www.youtube.com/watch?v=tDRdabkBM28.
16. pontos berZnuli (gaberZnebuli lazebis) dasakravi `cabounaze~
(Tsabouna) https://www.youtube.com/watch?v=fXKelemuJNQ.
17. xemSinebis (lazeTSi mcxovrebi musulmani somxebis an gasomxebuli
lazebis) xoroni gudastvirze https://www.youtube.com/watch?v=yaA-ZOSj7Fw.
18. sacekvao simRera qamanCis TanxlebiT. gadamRebi T. kraveiSvili. 2014 w.,
g. kraveiSvilisa da z. vaniliSis eqspedicia. q. findikli. asrulebs amave
raionis sofel WanafeTSi dabadebuli jengiz ergYuReni.
19. pontos berZnuli (gaberZnebuli lazebis) qamanCa
https://www.youtube.com/watch?v=9SrUcmfQKlw.
20. franguli gudastviri `kornemusi~ cornemuse
https://www.youtube.com/watch?v=lnnlghshsVo.
21. Citebis mosanadirebeli sakravi (`sifsiY~). gadamRebi T. kraveiSvili.
2014 w., g. kraveiSvilisa da n. memiSiSis 2014 wlis eqspedicia. ardaSenis
raionis sofeli aidere. ukravs g. kraveiSvili.
263
saingilo – azerbaijani
22. naRara-zurnaze dasakravi. zaqaTala
https://www.youtube.com/watch?v=MYv52L6Izus.
23. naRara-zurnaze dasakravi. Seqi (nuxi).
https://www.youtube.com/watch?v=PNvFenCwdAM.
24. `qoroRli~ naRara-zurnaze. azerbaijanuli.
https://www.youtube.com/watch?v=G1faut-5emI.
25. azerbaijanuli simRera sazis TanxlebiT.
https://www.youtube.com/watch?v=KeveE2RpgcI.
26. azerbaijanuli dasakravi sazis TanxlebiT.
https://www.youtube.com/watch?v=IYJ6liZ-Mz0.
27. `Традиции народа Ингилои~. satelevizio siuJeti.
https://www.youtube.com/watch?v=7QpKPtAyU5o.
28. azerbaijanulenovani simRera tanburis TanxlebiT. gadacemidan `Can
Azerbaycan – Zaqatala~. bmulze devs satelevizio filmis sruli versia
https://www.youtube.com/watch?v=Jn1HaWydOlg.
29. araqarTulenovani simRera tanburis TanxlebiT.
https://www.youtube.com/watch?v=VFMZNBgJk18.
30. dasakravi tanburze https://www.youtube.com/watch?v=TmgnW8qKjFg.
31. azerbaijanulenovani simRera tanburis TanxlebiT.
https://www.youtube.com/watch?v=-8fORBYoQbw.
32. azerbaijanulenovani simRera avarel Samilze tanburis TanxlebiT.
https://www.youtube.com/watch?v=nsSB8RPQiRg.
33. Crdilokavkasiuri `Мухамадхабиб Куяда~.
https://www.youtube.com/watch?v=1ZiFVgrEXFA.
34. Crdilokavkasiuri `Хабиб~. https://www.youtube.com/watch?v=gDrnGymIIYw.
35. `vititi~. gadaviRe 2012 wels kaxis raionis sofel did binaSi. ukravs
Sveni oTaraSvili.
irani
36. sparsulenovani simRera qamanCis TanxlebiT. gadaiRo ina inariZem
fereidanSi 2007 wels.
264
37. mazandaraneli qarTvelebis musikaluri tradiciebi. gadacemaSi
`SuadRe GDS-ze~. https://www.youtube.com/watch?v=ZhhyJU4Pvzc
38. mazandaraneli qarTvelebis musikaluri kultura. pirveli arxis
radio gadacemaSi `pikis saaTi~. https://www.youtube.com/watch?v=H2XWpPGF3kg
39. lazuri `soYle rumYanaYana~ (Turqulad). 1997 wlis filmidan Arhavi
Belgeseli (arhavis ambebi). fragmenti meore nawilidan
https://www.youtube.com/watch?v=Q8KD-HyGv7c
internetSi ganTavsebuli danarCeni bmulebi:
tao
gudastviri (tiki)
https://www.youtube.com/watch?v=mUne4xnnmyQ
https://www.youtube.com/watch?v=y_8wYCX6uo8
daul-zurna
https://www.youtube.com/watch?v=8J2aS7sea7Y
https://www.youtube.com/watch?v=Ki7EUrlmyQg
SavSeTi
daul-zurna
https://www.youtube.com/watch?v=QIc09LyFY2c
https://www.youtube.com/watch?v=ynT9iUxkacY
hereTi
telekompania obieqtivi. gadacema `fesvebi~. wamyvani mariam gajiSvili,
stumari zurab papiaSvili. http://obieqtivi.net/tv1.php?id=11872
ToremzeY asrulebs marTa tartaraSvili. masala aRebulia vaxuSti
kotetiSvilis saxelobis xalxuri poeziis 2010 wels gamarTuli saRamodan
http://www.youtube.com/watch?v=RHI6jab-swc malxaz nuroSvilis simRerebi ansambl lazares SesrulebiT.
http://www.alazani.ge/folkloruli-ansambli-Lazare-xalxuri-simgerebi-ans18.html?qartuli-
folklori
265
naRara-zurna
https://www.youtube.com/watch?v=vCigJNdJqnc
https://www.youtube.com/watch?v=h-PvQ2ZTzXY
https://www.youtube.com/watch?v=yU9zOP-CbJg
https://www.youtube.com/watch?v=67MQA0ICGME
tanburi
https://www.youtube.com/watch?v=oWQKyyROWbo
https://www.youtube.com/watch?v=AXWmoMfpjgs
https://www.youtube.com/watch?v=_grbOzVcUg8
https://www.youtube.com/watch?v=n1T4yBwjIQU
https://www.youtube.com/watch?v=Yn0sAxwg3WA
http://www.mp3tunes.tk/download?v=TExSd-Ut8_o
https://www.youtube.com/watch?v=IJKxHyiQDso
azerbaijani
http://www.youtube.com/watch?v=OtYfo9xQW3E
http://www.youtube.com/watch?v=AN9iNPIkDuY
https://www.youtube.com/watch?v=mqXlSacRc1c
https://www.youtube.com/watch?v=oFSbuiyP1No
sazi
http://www.youtube.com/watch?v=DsvT53Rar9E
http://www.youtube.com/watch?v=Cdx7cAvb79k
naRara-zurna
https://www.youtube.com/watch?v=DTfO3ar-VSg
https://www.youtube.com/watch?v=G1faut-5emI
https://www.youtube.com/watch?v=QOTOqdj7XkY
tanburi daRestanSi
https://www.youtube.com/watch?v=1UcVP1gLMMA
https://www.youtube.com/watch?v=gDrnGymIIYw
266
fotodanarTi
1. akordeoni (`akordi~). klarjeTi. gadamRebi T. kraveiSvili. 2015 w., g.
kraveiSvilis eqspedicia. q. borCxa. ukravs amave raionis sofel baginSi
dabadebuli emrula qesqinqurTi.
2. `muziya~. SavSeTi. gadamRebi T. kraveiSvili. 2015 w., g. kraveiSvilis
eqspedicia. SavSaTis raionis sofeli ziosi. ukravs nuretin demiri (beqaZe).
lazeTi
3. `pilili~. gadamRebi _ lamzira afaqiZe. 2014 w., xelvaCauris kulturis
centri..
4. `kavali~. gadamRebi _ T. kraveiSvili. 2014 ww., g. kraveiSvilisa da n.
memiSiSis eqspedicia ardaSenis raionis sofeli aidere. sakravTan erTad
gamosaxulia Tavad g. kraveiSvili.
5. `guda~. gadamRebi _ T. kraveiSvili. 2014 w., g. kraveiSvilisa da n.
memiSiSis eqspedicia. fazaris raioni.
6. franguli da berZnuli gudastvirebi internetidan.
7. pontos berZnuli (lazuri) `cabouna~ internetidan.
8. qamanCa. gadamRebi _ T. kraveiSvili. 2014 w., g. kraveiSvilisa da z.
vaniliSis eqspedicia. q. findikli.
9. `sifsiY~. gadamRebi _ T. kraveiSvili. 2014 w., g. kraveiSvilisa da n.
memiSiSis eqspedicia. ardaSenis raionis sofeli aidere.
saingilo
10. vasil SioSvilis garmoni. gadamRebi g. kraveiSvili. 2012 w., m.
tartaraSvilisa da g. kraveiSvilis eqspedicia. q. kaxi. suraTze vasil
SioSvilTan erTad erTad gamosaxulia misi meuRle da marTa
tartaraSvili.
11. salome oTaraSvilis garmoni. gadamRebi g. kraveiSvili. 2012 w., m.
tartaraSvilisa da g. kraveiSvilis eqspedicia. q. kaxi.
12. naRara-zurnis ansambli. gadamRebi ucnobia. savaraudod 1954-58 ww., q.
kaxi. oli qitiaSvilis ojaxi. marjvnidan pirveli geinugeli TaTari
mahmadi, meore mixeil qitiaSvili, jariskacis vinaoba ucnobia da meoTxe
caci yuloSvili. foto g. kraveiSvils miawoda malxaz nuroSvilma.
267
13. `Cunguris~ simebis masala (cxvris nawlavebi). gadamRebi _ g.
kraveiSvili. 2012 w., m. tartaraSvilisa da g. kraveiSvilis eqspedicia. q.
kaxi.
14. arCil beroSvilis `Cunguri~. gadamRebi _ g. kraveiSvili. 2012 w., m.
tartaraSvilisa da g. kraveiSvilis eqspedicia. q. kaxi.
15. merab kuzibabaSvilis `Cunguri~. gadamRebi _ g. kraveiSvili. 2012 w., m.
tartaraSvilisa da g. kraveiSvilis eqspedicia. kaxis raionis sofeli
tyisTavi.
16. `vititi~/`vihtiti~. gadamRebi _ g. kraveiSvili. 2012 w., m.
tartaraSvilisa da g. kraveiSvilis eqspedicia. kaxis raionis sofeli didi
bina.
gamoyenebuli eqspediciebis sia
Cemi eqspediciebi
klarjeTi
1. 2015 wlis 8-17 maisi. murRulis raioni.
2. 2015 wlis 23-29 agvisto. murRulis, borCxisa da arTvinis raionebi.
3. 2015 wlis 23-29 agvisto. murRulis, borCxisa da arTvinis raionebi.
4. 2016 wlis 23-20 maisi. murRulis, borCxisa da arTvinis raionebi.
5. 2016 wlis 6-7 agvisto. murRulis, borCxisa da arTvinis raionebi.
6. 2017 wlis 23 agvisto _ 3 seqtemberi. muhajiri klarjebi. hendeqis,
goljuqisa da aqiazis raionebi.
2014 wlis 3-26 agvisto. tao (iusufelis) da SavSeTi (SavSaTis) raionebi.
lazeTi
1. 2011 wlis 2-11 aprili. xelvaCauris raionis sofeli sarfi da baTumi.
2. 2012 wlis oqtomber-noemberi. ramdenime eqspedicia xelvaCauris raionis
sofel sarfSi.
3. 2012 wlis 11 noemberi. xelvaCauris raionis sofeli kvariaTi.
268
4. 2014 wlis 23-28 maisi. xofisa da findiklis raionebi. Cemi da zurab
vaniliSis eqspedicia.
5. 2014 wlis 6-19 ivlisi. xofis, arhavis, findiklis, ardaSenisa da
fazaris raionebi. Cemi da nazi memiSiSis eqspedicia.
6. 2014 wlis 21-26 ivlisi. xelvaCauris raionis soflebi sarfi da
kvariaTi.
7. 2015 wlis 1 seqtemberi. xelvaCauris raionis sofeli gonio.
8. 2015 wlis 29 noemberi. xelvaCauris raionis sofeli gonio.
9. 2016 wlis 24 dekemberi. xelvaCauris raionis sofeli sarfi.
10. 2017 wlis 11-12 Tebervali. xelvaCauris raionis soflebi kvariaTi da
gonio.
11. 2017 wlis ivnis-ivlisi. xelvaCauris raionis sofeli sarfi.
saingilo
1. 2011 wlis 21-26 noemberi. kaxis raioni. marTa tartaraSvilisa da Cemi
eqspedicia.
2. 2011 wlis 26-27 dekemberi. dedofliswyaros raionis sofeli
samTawyaro. m. tartaraSvilis da Cemi eqspedicia.
3. 2012 wlis 22-28 ianvari. kaxis, belaqnisa da zaqaTlis raionebi.
tartaraSvilisa da Cemi eqspedicia.
4. 2012 wlis 3-9 maisi. kaxisa da zaqaTlis raionebi. tartaraSvilisa da
Cemi eqspedicia.
5. 2012 wlis savaraudod 16-25 noemberi. kaxis raioni. tartaraSvilisa da
Cemi eqspedicia.
6. 2013 wlis 3-7 oqtomberi. dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro.
tartaraSvilisa da Cemi eqspedicia.
7. 2013 wlis 20-25 noemberi. kaxis raioni. tartaraSvilisa da Cemi
eqspedicia.
8. 2017 wlis 6-9 ivlisi. dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro.
Cemi eqspedicia.
269
sxvaTa eqspediciebi
klarjeTi
1. selaTin hajioRlis 1970-80-iani wlebis araerTi eqspedicia murRulis
raionSi.
2. suleiman merTis 1970-80-iani wlebis araerTi eqspedicia murRulis,
borCxisa da arTvinis raionebSi.
3. baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis samxreT-
dasavleT saqarTvelos kvleviTi centris 2007 wlis eqspedicia murRulis,
borCxisa da arTvinis raionebSi. xel. m. faRava.
2013 wlis zafxuli. baTumis moswavle axalgazrdobis sasaxlos
direqtoris T. mesxiZis taos eqspediciebi. iusufelis raioni.
SavSeTi
1. 2009 wlis 1-15 agvisto. baTumis SoTa rusTavelis saxelobis
saxelmwifo universitetis qarTvelologiuri institutis eqspedicia. xel.
mamia faRava.
2. 2012 wlis agvisto. quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo universitetis
qarTveluri dialeqtologiis samecniero-kvleviTi institutis eqspedicia.
SavSaTis raioni. xel. ekaterine dadiani da tariel futkaraZe.
lazeTi
1. 1963 wlis 16 ivlisi. Tbilisis saxelmwifo konservatoriis, baTumis
niko berZeniSvilis kvleviTi institutisa da SoTa rusTavelis qarTuli
literaturis institutis eqspedicia. xelvaCauris raionis sofeli sarfi.
2. 1973 wlis 26 ivlisi _ 14 agvisto. Tbilisis konservatoriis xalxuri
Semoqmedebis kaTedris eqspedicia. xelvaCauris raioni. xel. grigol
CxikvaZe.
3. zurab Tandilavas 1989-90 wlebis eqspediciebi sarfsa da gaRma
lazeTSi.
4. 2008 wlis maisi. nino maxaraZis eqspedicia xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
270
mesxeTi
1. 1933 weli. Salva mSveliZis eqspedicia. adigenis, axalcixis,
axalqalaqisa da aspinZis raionebi.
2. 1961-68 wlebi. valerian maRraZis eqspediciebi. axalcixis, aspinZis,
borjomis, axalqalaqisa da adigenis raionebi.
TurqeTis aWara
1. 1965 weli. inegolis raionis sofeli hairie. axmed melaSvilisa da
ilia jabadaris eqspedicia.
2. 1968 wlis ivlisi. indianas universitetis eqspedicia. inegolis raionis
sofeli hairie.
3. 1990 weli. zurab Tandilavas da daviT xaxutaiSvilis eqspedicia.
facas raionis sofeli kabaRdaRi.
4. 2005 wlis 30 agvisto _ 11 seqtemberi. Tbilisis vano sarajiSvilis
saxelobis saxelmwifo konservatoriis qarTuli xalxuri Semoqmedebis
mimarTulebisa da tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso
centris eqspedicia. xelvaCauris raioni. xel. natalia zumbaZe.
5. 2005 wlis ianvari da marti. Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis
saerTaSoriso centris, SoTa rusTavelis qarTuli literaturis
institutis da baTumis niko berZeniSvilis kvleviTi institutis eqspedicia.
Suaxevisa da qedis raionebi. xel. elguja dadunaSvili.
6. 2015 wlis 3-13 agvisto. Tbilisis vano sarajiSvilis saxelobis
saxelmwifo konservatoriis tradiciuli mravalxmianobis kvlevis
saerTaSoriso centris, qaradenizis teqnikuri konservatoriisa da
stambulSi qarTuli kulturis saxlis erToblivi eqspedicia. inegolis
raioni sofeli hairie. xel. nino razmaZe da abdulah akati.
7. 2015 wlis 16-22 seqtemberi. saqarTvelos folkloris saxelmwifo
centris eqspedicia. goljuqisa da inegolis raionebi. xelmZRvaneli
miTiTebuli ar aris.
dimitri arayiSvilis 1890 wlis mozdokisa da 1904 wlis yizlaris
eqspediciebi.
271
saingilo
1. 1987 wlis ivlisi. SoTa rusTavelis qarTuli literaturis
institutis eqspedicia. kaxis raioni. xel. jondo bardaveliZe.
2. 2013 wlis 20-29 ivlisi. ilias saxelmwifo universitetis
eTnomusikologiuri mimarTulebis eqspedicia. xel. T. gabisonia da n.
maxaraZe.
3. 2014 wlis 23 ivnisi _ 3 ivlisi. Tbilisis saxelmwifo konservatoriis
qarTuli xalxuri musikaluri Semoqmedebis mimarTulebis eqspedicia.
dedofliswyaros raioni. xel. n. zumbaZe.
fereidani
1. 2007 wlis marti. ina inariZis eqspedicia. fereidunSahris raioni.
2. 2008-2012 wlebi. arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis
institutis eqspedicia. xel. marine beriZe.
TuSeTi
1. 1947 weli. axmetis raioni. ivane javaxiSvilis istoriisa da
eTnologiis institutis TuSeTis eqspedicia. xel. S. aslaniSvili.
2. 1965 wlis ivlisi. axmetis raioni. qarTuli xalxuri musikaluri
Semoqmedebis laboratoriis eqspedicia. xel. kaxi rosebaSvili.
qarTli
1. 1961 wlis 14 seqtemberi. Tbilisis konservatoriis qarTuli xalxuri
musikaluri Semoqmedebis laboratoriis qarTlis eqspedicia. sofeli
diRomi. xel. k. rosebaSvili.
2. 1964 weli. Tbilisis konservatoriis qarTuli xalxuri musikaluri
Semoqmedebis laboratoriis qarTlis eqspedicia. mcxeTis raionis sofeli
misaqcieli. xel. k. rosebaSvili.
1929 weli. TianeTisa da xevsureTis eqspedicia. TianeTisa da duSeTis
raionebi. xel. Salva mSveliZe.
272
1959 wlis 3 ivlisi _ 3 agvisto. Tbilisis konservatoriis qarTuli
xalxuri musikaluri Semoqmedebis laboratoriis eqspedicia zugdidisa da
mestiis raionebi. xel. oTar CijavaZe.
gamoyenebuli filmebi da gadacemebi
1. giorgi kalandias filmi. `erTi Woroxis Svilebi~. tao. 2000-iani wlebi.
2. giorgi kalandias filmi `hereTi~. 2005 weli.
3. ioseb sturuas filmi `dasavleTi anatolia. inegoli~. muhajiri
aWarlebi. 2007 weli.
4. qeTevan mumlaZis gadacema `sarfSi napovni sakravi~ (pirveli arxis
radio 14.IV.1988).
sakuTar eqspediciebSi Cawerili mTqmelebi20
klarjeTi
1. orhan serveTi. dabadebuli 1951 wels murRulis raionis sofel
gurbinSi.
2. efendoRli (balbaZe) fiqreTi. dabadebuli 1940 wels murRulis
raionis sofel gurbinSi.
3. oqdem asie. dabadebuli murRulis raionis sofel gurbinSi.
4. yalionju (qiqvaZe) erTaCi. dabadebuli 1947 wels murRulis riaonis
sofel gurbinSi.
5. eminoRli xanumi. dabadebuli 1925 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi, gaTxovili gurbinSi 1945 wels.
6. oqdem aiseli. dabadebuli 1960 wels. murRulis raionis sofel
gurbinSi.
7. oqdem baSari. dabadebuli 1955 wels murRulis raionis sofel
gurbinSi. axla ankaraSi cxovrobs.
8. Celiqi (nanvaZe) muradi. dabadebuli murRulis raionis sofel
gurbinSi 1948 wels.
20 CamoTvlilTagan 675 mTqmeli Cawerilia samagistro naSromis dacvis Semdeg.
273
9. eralfi lale. dabadebuli murRulis raionis sofel gurbinSi 1950
wels.
10. Celiq ainur. dabadebuli murRulis raionis sofel gurbinSi 1959
wels.
11. yara fuaTi. dabadebuli 1959 wels murRulis raionis sofel gurbinSi.
12. oqdem nejaTi dabadebuli 1933 wels murRulis raionis sofel
gurbinSi.
13. qara (gabaiZe) qemali. dabadebuli murRulis raionis sofel gurbinSi.
14. seidoRli (seidiSvili) selimi. dabadebuli 1959 wels murRulis
raionis sofel gurbinSi. gaTxovda sofel qordeTSi.
15. euf sevimi. dabadebuli murRulis raionis sofel qordeTSi.
16. demiri muzaferi. dabadebuli 1942 wels murRulis raionis sofel
qordeTSi.
17. iavuz (varSaniZe) nazimi. dabadebuli 1938 wels murRulis raionis
sofel qordeTSi.
18. iavuz (varSaniZe) osmani. dabadebuli 1951 wels murRulis raionis
sofel qordeTSi.
19. iavuz (varSaniZe) zaiTi. dabadebuli 1965 wels murRulis raionis
sofel qordeTSi.
20. ediz xatije. dabadebuli murRulis raionis sofel qordeTSi.
gaTxovilia durCaSi.
21. hajioRli faqize. dabadebuli 1929 wels murRulis raionis sofel
durCaSi.
22. ergun neJdeTi. dabadebuli 1960 wels murRulis raionis sofel
durCaSi.
23. ergun eqremi. dabadebuli 1932 wels murRulis raionis sofel durCaSi.
24. hajioRli aiSe? dabadebuli 1966 wels murRulis raionis sofel
durCaSi, gaTxovili 1986 wels sofel trapenSi.
25. subaSi barki Senoli. dabadebuli 1967 wels murRulis raionis sofel
durCaSi.
26. subaS iusufi. dabadebuli 1977 wels murRulis raionis sofel
durCaSi.
274
27. ergun unseli. dabadebuli 1970 wels murRulis raionis sofel
durCaSi.
28. baidini (ezaRaSvili) refiei. dabadebuli 1941 murRulis raionis
sofel baSqoiSi. gaTxovda amave raionis sofel durCaSi 1961 wels.
29. yademoRli (savaraudod, beriZe) meTini. dabadebuli 1957 wels
murRulis raionis sofel baSqoiSi.
30. efendoRli (batoniSvili) seifetini. dabadebuli 1959 wels murRulis
raionis sofel baSqoiSi.
31. jeni nuretini. dabadebuli 1960 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
32. ildirim (ColoyaSvili) merqezi. dabadebuli 1950 wels murRulis
raionis sofel baSqoiSi.
33. ismailoRli iaSari. dabadebuli murRulis raionis sofel baSqoiSi.
34. iavuz baatini. dabadebuli 1950 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
35. iavuz fiqrie. dabadebuli 1955 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
36. atila (TavdgiriZe) saidi. dabadebuli 1948 wels murRulis raionis
sofel baSqoiSi.
37. baidini (ezaRaSvili) suleimani. dabadebuli 1928 wels murRulis
raionis sofel baSqoiSi.
38. baidin (ezaRaSvili) iziri. dabadebuli 1960 wels murRulis raionis
sofel baSqoiSi.
39. suliaRa (faliaSvili) hairetini. dabadebuli 1945 wels murRulis
raionis sofel baSqoiSi.
40. yaia alTuni. dabadebuli 1950 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
41. iavuz mehmedi. dabadebuli 1963 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
42. buiuqli jemali. dabadebuli murRulis raionis sofel baSqoiSi.
43. hajibegoRli ahmedi. dabadebuli 1952 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
275
44. fendoRli osmani. dabadebuli 1935 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
45. TofaloRli zeqi. dabadebuli murRulis raionis sofel baSqoiSi.
46. ildirim (ColoyaSvili) jevdeTi. dabadebuli 1945 wels murRulis
raionis sofel baSqoiSi.
47. aSimoRli nevzeTi. dabadebuli 1952 wels murRulis raionis sofel
baSqoiSi.
48. ilmaz nuretini. dabadebuli murRulis raionis sofel baSqoiSi 1952
wels. amave raionis sofel iskebSi cxovrobs 1980 wlidan.
49. elgin eroli. dabadebuli 1936 wels murRulis raionis sofel iskebSi.
50. arslan (ciskaraZe) ahmedi. dabadebuli 1932 wels murRulis raionis
sofel iskebSi.
51. demirel (bolqvaZe) ali. aTlari dabadebuli 1966 wels murRulis
raionis sofel iskebSi.
52. genC airetini. dabadebuli 1956 wels murRulis raionis sofel iskebSi.
53. Celiq ali osmani. dabadebuli 1949 wels murRulis raionis sofel
iskebSi.
54. qaraqolju mehmeTi. dabadebuli 1950 wels murRulis raionis sofel
iskebSi.
55. qaraqolju Serifi. dabadebuli 1948 wels murRulis raionis sofel
iskebSi.
56. karhaman jihaTi. dabadebuli 1939 wels murRulis raionis sofel
eregunaSi.
57. gormiSi (gormuSi) yademi. dabadebuli 1956 wels murRulis raionis
sofel eregunaSi.
58. gormiS (gormuS, hajiSvili) aiSe. dabadebuli 1955 wels murRu;is
raionis sofel eregunaSi.
59. bairamoRli aiseni. dabadebuli 1963 wels murRulis raionis sofel
eregunaSi.
60. hajioRli (xajiSvili) ali. dabadebuli 1947 wels murRulis raionis
sofel eregunaSi. warmoSobiT qobuleTidan.
61. hajioRli (xajiSvili) qemali. dabadebuli 1955 wels murRulis
raionis sofel eregunaSi. warmoSobiT qobuleTidan.
276
62. TofCe (kazanjoRli) suvaTi. dabadebuli 1975 wels murRulis raionis
sofel kabarjeTSi.
63. nurtaS aiSe dabadebuli. 1940 wels murRulis raionis sofel
kabarjeTSi.
64. varTan eqremi dabadebuli. 1950 wels murRulis raionis sofel
kabarjeTSi.
65. yanTar Saqiri. dabadebuli murRulis raionis sofel kabarjeTSi.
66. baS meTini. dabadebuli 1951 wels murRulis raionis sofel qvemo
quraSi (1965 wlidan qalaq murRulis nawili).
67. Turan muhamedi. dabadebuli 1936 wels murRulis raionis sofel qvemo
quraSi (1965 wlidan qalaq murRulis nawili).
68. ailuC (CxaiZe) iuqseli. dabadebuli sofel qvemo quraSi (axla
murRulis nawili) 1945 wels.
69. SubaSoRli muzaferi. dabadebuli 1935 wels murRulis raionis sofel
zemo quraSi. muSaobda murRulis fabrikaSi. 1984 wels dabrunda sofelSi.
70. gundoRlu melahaTi. dabadebuli 1941 wels murRulis raionis sofel
zemo quraSi.
71. yara nazmieri. dabadebuli murRulis raionis sofel ozmalSi 1957
wels. 1977 wels gaTxovda zemo quraSi.
72. hajioRli muitini. dabadebuli 1919 wels murRulis raionis sofel
zemo quraSi.
73. hajioRli yademi. dabadebuli 1950 wels murRulis raionis sofel
zemo quraSi.
74. gundoRlu iziri. dabadebuli 1955 wels murRulis raionis sofel
zemo quraSi.
75. niazi ozmani. dabadebuli 1964 wels murRulis raionis sofel quraSi.
76. ildirim semaaTi dabadebuli 1944 wels goljuqis raionis sofel
sihreTieSi (savaraudod, qura).
77. Seqer aiSe. dabadebuli 1962 wels goljuqis raionis sofel sihreTieSi.
78. demir nizameTini dabadebuli 1933 wels goljuqis raionis sofel
sihreTieSi (savaraudod, qura).
277
79. zengin (kaxiZe) hasani. dabadebuli 1942 wels wels goljuqis raionis
sofel sihreTieSi (savaraudod, qura). 1955 wlidan cxovrobs qalaq
goljuqSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
80. Seqer nazmie. dabadebuli 1942 wels goljuqis raionis sofel
sihreTieSi (savaraudod, qura).
81. kahraman sinani. dabadebuli 1961 wels goljuqis raionis sofel
sihreTieSi (savaraudod, qura).
82. Sain hasani dabadebuli 1944 wels goljuqis raionis sofel sihreTieSi
(savaraudod, qura).
83. fidan hajeri. dabadebuli 1942 wels goljuqis raionis sofel
aivazfunarSi. gaTxovili amave raionis sofel sihreTieSi (savaraudod,
qura).
84. Celiq iziri. dabadebuli 1949 wels murRulis raionis sofel
ozmalSi.
85. ildiran (xojoRli) hasani. dabadebuli 1919 wels murRulis raionis
sofel ozmalSi.
86. oiuTli fiqrie. dabadebuli 1941 wels murRulis raionis sofel
ozmalSi.
87. orhan fatma. dabadebuli 1965 wels murRulis raionis sofel
ozmalSi.
88. hojaoRlu (kiniaZe) muhamedi. dabadebuli murRulis raionis sofel
ozmalSi.
89. namli mehmeTi. dabadebuli 1955 wels murRulis raionis sofel
bujurSi.
90. eraidin mevludi. dabadebuli 1963 wels murRulis raionis sofel
bujurSi.
91. Celiqaslan (lomiZe) rafeTi. dabadebuli 1949 wels murRulis raionis
sofel bujurSi.
92. ozdemir (surmaniZe) jahidi. dabadebuli 1940 wels murRulis raionis
sofel geulSi
93. genC (muTiZe) Serefi. dabadebuli murRulis raionis sofel geulSi
1958 wels.
278
94. muTioRli (muTiZe) TiqreTi. dabadebuli 1955 wels murRulis raionis
sofel geulSi.
95. muTioRli (muTiZe) emine. dabadebuli 1945 wels murRulis raionis
sofel geulSi.
96. arTan (CoxataroRli) eSari. dabadebuli 1961 wels murRulis raionis
sofel geulSi.
97. muTioRli (muTiZe) haidari. dabadebuli 1917 wels savaraudod
goljuqis raionis sofel nuzheTieSi. 1945 wlidan cxovrobda murRulis
raionis sofel geulSi. gardaicvala 2016 wels.
98. fiiT halidi. dabadebuli 1962 wels hendeqis raionis sofel geulSi
(amJamindeli nurie, qalaq hendeqis ubani). warmoSobiT murRulis raionis
sofel geulidanaa.
99. Caxmax fevzi, dabadebuli 1940 wels hendeqis raionis sofel geulSi
(amJamindeli nurie, qalaq hendeqis ubani). warmoSobiT murRulis raionis
sofel geulidanaa.
100. Caxmax raamin. dabadebuli 1951 wels hendeqis raionis sofel geulSi
(amJamindeli nurie, qalaq hendeqis ubani). warmoSobiT murRulis raionis
sofel geulidanaa.
101. Caqmaq nezme. dabadebuli 1937 wels hendeqis raionis sofel geulSi
(amJamindeli nurie, qalaq hendeqis ubani). warmoSobiT murRulis raionis
sofel geulidanaa.
102. baindir hasani. dabadebuli 1933 wels hendeqis raionis sofel geulSi
(guldibi). 1961 wlidan cxovrobs nuries ubanSi. warmoSobiT murRulis
raionis sofel geulidanaa.
103. TaSqun qazimi. dabadebuli 1955 wels hendeqis raionis sofel geulSi
104. qesimoRli resmiei. 1925 wels hendeqis raionis sofel geulSi.
warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
105. erqgan muameri. dabadebuli 1947 wels hendeqis raionis sofel geulSi.
warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
106. baidan hasani. dabadebuli 1944 wels hendeqis raionis sofel geulSi.
warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
107. qesim serbes huseini. dabadebuli 1950 wels hendeqis raionis sofel
geulSi. warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
279
108. begian eiufi. dabadebuli 1976 wels hendeqis raionis sofel geulSi.
warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
109. elqem qemali. dabadebuli 1947 wels hendeqis raionis sofel geulSi.
warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
110. aziz nezaqeTi. dabadebuli 1957 wels hendeqis raionis sofel geulSi.
gazrdili qalaq hendeqSi da gaTxovili 1980 wels amave raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT murRulis raionis sofel geulidanaa.
111. buiuqli ahmedi. dabadebuli 1950 wels qalaq murRulSi.
112. veziroRli erguni. dabadebuli 1960 wels murRulSi.
113. bindoRlu sinani. dabadebuli 1955 wels murRulSi.
114. fadioRli (bolqvaZe) ozgur (xviCa). dabadebuli 1979 wels murRulSi.
115. ildiz aiSe. dabadebuli 1953 wels borCxis raionis sofel arxvaSi. igi
warmoSobiT lazia, dediT klarji.
116. ildiz neJdeTi. dabadebuli 1949 wels borCxis raionis sofel arxvaSi.
igi warmoSobiT lazia, dediT klarji.
117. yavazoRli (miqelaZe) ahmedi. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis
sofel arxvaSi.
118. yavazoRli (miqelaZe) ahmedi (meore). dabadebuli 1958 wels borCxis
raionis sofel arxvaSi.
119. yavazoRli (miqelaZe) Saini. dabadebuli 1941 wels borCxis raionis
sofel arxvaSi.
120. yavazoRli (miqelaZe) avni. dabadebuli 1945 wels borCxis raionis
sofel arxvaSi.
121. yavazoRli (miqelaZe) Sadiri. dabadebuli 1946 wels borCxis raionis
sofel arxvaSi.
122. bairaq (faSaliSvili) ali. dabadebuli 1924 wels borCxis raionis
sofel arxvaSi
123. bairaq (faSaliSvili?) ahmedi. dabadebuli 1947 wels borCxis raionis
sofel arxvaSi.
124. muTioRli huseini. dabadebuli 1941 wels borCxis raionis sofel
arxvaSi.
125. gormiS iaSari. dabadebuli 1970 wels borCxis raionis sofel arxvaSi.
126. gilgin emrie. dabadebuli 1944 wels borCxis raionis sofel arxvaSi.
280
127. qavTaroRli (qavTaraZe) serveTi. dabadebuli borCxis raionis sofel
arxvaSi 1949 wels.
128. demirhan iusuf zia. dabadebuli 1947 wels hendeqis raionis sofel
arxvaSi. bavSvobidanve cxovrobs qalaq hendeqSi. warmoSobiT borCxis
raionis sofel arxvadanaa.
129. qeseji/qesiji hidaYeTi. dabadebuli 1947 wels hendeqis raionis sofel
arxvaSi. 1967 wels gaTxovili amave raionis sofel qizanluRSi. 1969
wlidan mcxovrebi qalaq hendeqSi. warmoSobiT taoelia, iusufelis raionis
sofel orjoxidan.
130. qaia (naodariSvili) haruni. dabadebuli 1957 wels borCxis raionis
sofel trapenSi.
131. bairamoRli (futkaraZe) huseini. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis
sofel trapenSi.
132. bairamoRli (futkaraZe) urali. dabadebuli 1941 wels borCxis raionis
sofel trapenSi.
133. bairamoRli (futkaraZe) jelali. dabadebuli 1952 wels wels borCxis
raionis sofel trapenSi.
134. yara qazimi. dabadebuli 1936 wels wels borCxis raionis sofel
trapenSi.
135. bolqvaZe ali. dabadebuli 1929 wels borCxis raionis sofel trapenSi.
qarTuli gvari aRidgina 1959 wels.
136. bolqvaZe faTihi. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis sofel
trapenSi. gvari aRdgenilia 1959 wels.
137. bairamoRli (futkaraZe) iaSari. dabadebuli 1965 wels borCxis raionis
sofel trapenSi.
138. bairamoRli (futkaraZe) uSti. dabadebuli 1950 wels borCxis raionis
sofel trapenSi.
139. qaia (naodariSvili) iaSari. dabadebuli 1951 wels borCxis raionis
sofel trapenSi.
140. ozan (bolqvaZe) jemali. dabadebuli borCxis raionis sofel
damfarliSi.
141. yaradeniz sevinuri. dabadebuli 1967 wels borCxis raionis sofel
alajaSi. imave raionis sofel damfarliSi gaTxovda 1987 wels.
281
142. ozan (bolqvaZe) ahmedi dabadebuli 1933 wels borCxis raionis sofel
damfarliSi.
143. gursui nurTeni. dabadebuli borCxis raionis sofel damfarliSi.
warmoSobiT murRulis raionis sofel gurbinidan.
144. ozan (bolqvaZe) Saini. wels borCxis raionis sofel damfarliSi.
145. isqenderoRlu iliasi. dabadebuli 1971 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi. 1984 wlidan cxovrobs damfarliSi.
146. aTaman ahmedi. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis sofel ebrikaSi.
damfarliSi cxovrobs 1966 wlidan.
147. alTunTaS rabiei. dabadebuli borCxis raionis sofel ebrikaSi.
gaTxovili murRulis raionis sofel damfarliSi.
148. osmanoRlu nazimi. dabadebuli 1925 wels borCxis raionis sofel
avanaSi.
149. aTabeq hasani. dabadebuli 1969 wels hendeqis raionis sofel avanaSi.
1984 wlidan cxovrobs qalaq hendeqSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel
avanadanaa.
150. alaili selma. dabadebuli 1963 wels hendeqis raionis sofel avanaSi.
warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
151. aTabeg nureTini. dabadebuli 1939 wels wels hendeqis raionis sofel
avanaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
152. aTabeg haidari. dabadebuli 1967 wels hendeqis raionis sofel avanaSi.
warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
153. alaili davudi. dabadebuli 1932 wels wels hendeqis raionis sofel
avanaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
154. Temizje ruhi. dabadebuli 1958 wels hendeqis raionis sofel avanaSi.
warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
155. Temizje furqani. dabadebuli 1995 wels hendeqis raionis sofel
avanaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
156. Temizje beraTi. dabadebuli 2004 wels hendeqis raionis sofel avanaSi.
warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
157. alaili Sabani. dabadebuli 1956 wels hendeqis raionis sofel avanaSi.
warmoSobiT borCxis raionis sofel avanadanaa.
282
158. ozTurq suleimani. dabadebuli 1961 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi.
159. balji (futkaraZe) iziri. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis
sofel TxilazorSi. 2011 wlidan cxovrobs murRulSi.
160. baljir memedi. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi.
161. ozbaiaraq ali. dabadebuli 1950 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi. 1972-2002 wlebSi murRulSi muSaobda.
162. aidin Sequri. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi.
163. menSiroRli huseini. dabadebuli 1935 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi.
164. ozbairaq huseini dabadebuli 1972 wels borCxis raionis sofel
TxilazorSi.
165. Sanli xevai. dabadebuli 1963 wels borCxis raionis sofel jivanSi.
166. ozdemir yadiri memoRli dabadebuli 1938 wels borCxis raionis
sofel jivanSi.
167. diSli zeijani. dabadebuli 1962 wels borCxis raionis sofel jivanSi.
168. ozdemir aiSe. dabadebuli 1921 wels borCxis raionis sofel jivanSi
169. golmez azizi (hadidi). dabadebuli 1951 wels borCxis raionis sofel
jivanSi.
170. golmez luTfi. dabadebuli 1948 wels borCxis raionis sofel
jivanSi.
171. golmez seifeTini. dabadebuli 1953 wels borCxis raionis sofel
jivanSi.
172. yaia ali. dabadebuli 1981 wels borCxis raionis sofel ebrikaSi.
173. CavuSoRli aiSe. dabadebuli 1940 wels borCxis raionis sofel
ebrikaSi.
174. saraji (sarajiSvili) xuseini. dabadebuli borCxis raionis sofel
ebrikaSi.
175. saraji (sarajiSvili) xasani. dabadebuli borCxis raionis sofel
ebrikaSi.
176. aTaman qemali. dabadebuli 1940 wels borCxis raionis sofel ebrikaSi.
283
177. ozfexlevan (beriZe) Suqri. dabadebuli 1970 wels borCxis raionis
sofel ebrikaSi.
178. dalRliC (undaZe) aiTeni. dabadebuli 1960 wels borCxis raionis
sofel ebrikaSi.
179. ozfexlevan (beriZe) Yunuzi. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis
sofel ebrikaSi.
180. ozfexlevan (beriZe) ildrisi. dabadebuli 1957 wels borCxis raionis
sofel ebrikaSi.
181. yara dursuni. dabadebuli 1946 wels borCxis raionis sofel ebrikaSi
warmoSobiT maWaxlidan.
182. aTaman (jamiSvili) imdaTi. dabadebuli 1954 wels borCxis raionis
sofel ebrikaSi. qalaq goljuqSi cxovrobs 1997 wlidan.
183. yalinjoRli surie. dabadebuli 1958 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
184. ozdemir (beqiraSvili) yadiri. dabadebuli 1976 wels borCxis raionis
sofel adagulSi.
185. TaiabegoRli refie. dabadebuli 1940 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
186. yalionji (yalenjoRli) muhamedi. dabadebuli 1957 wels borCxis
raionis sofel adagulSi.
187. TaiabegoRli deiani. dabadebuli 1965 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
188. yalionjoRli jevaTi. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis sofel
adagulSi. 1980-2010 wlebSi politikuri sarCelis gamo cixeSi mjdara.
189. heloRli arifi dabadebuli 1965 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
190. yalinji ahmedai. dabadebuli 1976 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
191. yalinji muzaferi. dabadebuli 1960 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
192. ozder gureni. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
284
193. demirhan meriemi. dabadebuli 1935 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
194. ozder nejaTi. dabadebuli 1929 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
195. demirhan haidari. dabadebuli 1970 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
196. demirhan baatini. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
197. hajioRli osmani/ dabadebuli 1945 wels borCxis riaonis sofel
adagulSi.
198. ozTurq xevai. dabadebuli 1949 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
199. ozTurq eqremi. dabadebuli 1951 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
200. ozder luTfie dabadebuli 1926 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
201. baSer zaferi. dabadebuli 1960 wels borCxis raionis sofel
adagulSi.
202. arasi xevai. dabadebuli 1948 wels borCxis raionis sofel adagulSi.
203. araz ali. dabadebuli 1944 wels borCxis raionis sofel adagulSi.
1994 wlidan cxovrobs qalaq goljuqSi.
204. baSsoir sundusun. dabadebuli 1959 wels borCis raionis sofel
yalaSi. adagulSi gaTxovda 1985 wels.
205. ozTurq (yavaziSvili) savaSevi. dabadebuli 1967 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
206. ozTurqi (xabazi) qoqsani. dabadebuli 1972 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
207. salioRli (TavdgiriZe) baatini. dabadebuli 1964 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
208. afaidin haji. dabadebuli 1941 wels borCxis raionis sofel devsqelSi.
209. salioRli iaSari TavdgiriZe dabadebuli 1964 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
210. alfaidin ismaili. dabadebuli borCxis raionis sofel devsqelSi
285
211. ozaidin haruni. dabadebuli 1934 wels borCxis raionis sofel
devsqelSi.
212. ilmazTurq (TavdgiriZe) meTini. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
213. ilmazTurq (TavdgiriZe) yademi. dabadebuli 1936 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
214. ilmaz (TavdgiriZe) osmani. dabadebuli 1946 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
215. memoRli resuli. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis sofel
devsqelSi.
216. abdulaziz (cecxlaZe) ozaidini. dabadebuli 1926 wels borCxis
raionis sofel devsqelSi.
217. abdulaziz (cecxlaZe) serveTi. dabadebuli 1946 wels borCxis raionis
sofel devsqelSi.
218. qesqinqurT nafie. dabadebuli borCxis raionis sofel devsqelSi.
219. ilmaz evdeTi. dabadebuli borCxis raionis sofel devsqelSi.
220. qesqinqurT emrula. dabadebuli 1945 wels borCxis raionis sofel
baginSi.
221. goqdemir (urbaniZe) ali. dabadebuli 1961 wels borCxis raionis sofel
baginSi.
222. goqdemir fiqreTi. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis sofel
baginSi.
223. SenTurq huseini. dabadebuli 1936 wels borCxis raionis sofel
baginSi.
224. ozTurq zeqiri. dabadebuli 1956 wels borCxis raionis sofel
baginSi.
225. TurguT zeqiri. xaloRliSvili dabadebuli 1956 wels borCxis raionis
sofel baginSi.
226. Cilingir israfili. RvedoRli dabadebuli 1961 wels wels borCxis
raionis sofel baginSi.
227. jambaz nezire. dabadebuli 1927 wels borCxis raionis sofel baginSi.
228. baSar sevimi. dabadebuli 1946 wels borCxis raionis sofel baginSi.
286
229. mehroRli huseini. dabadebuli 1941 wels borCxis raionis sofel
baginSi.
230. usta nuri. dabadebuli 1965 wels borCxis raionis sofel baginSi.
231. aidin TalaTi dabadebuli 1959 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
232. yilinki (bilberaZe) iusufi. dabadebuli 1950 wels arTvinis raionis
sofel qarTlaSi.
233. alTunTaS nazimi. dabadebuli 1943 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
234. aidin osmani. dabadebuli 1959 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
235. ozdemir selimi. dabadebuli 1981 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
236. erqiliC (turaSvili) dursuni. dabadebuli 1968 wels arTvinis raionis
sofel qarTlaSi.
237. ozCeviq resuli. dabadebuli 1970 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
238. ozCeviq suRaibi. dabadebuli 1937 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
239. ozCeviq huseini. dabadebuli 1936 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
240. eryiliC ismaili. dabadebuli 1957 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
241. ozCeviq ahmedi. dabadebuli 1993 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
242. eryiliC qazimi. dabadebuli 1940 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
243. alTunTaS nazimi (meore). dabadebuli 1944 wels arTvinis raionis
sofel qarTlaSi.
244. ildiz murseli. dabadebuli 1964 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
245. ildirim nurie. dabadebuli arTvinis raionis sofel qarTlaSi.
287
246. ozCeviq hiziri. dabadebuli 1941 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
247. alTunTaS osmani. dabadebuli 1980 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
248. ozCeviq TalaTi. dabadebuli 1960 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
249. ozCeviq suleimani. dabadebuli 1970 wels arTvinis raionis sofel
qarTlaSi.
250. duran xatije. dabadebuli arTvinis raionis sofel uzurmaSi.
gaTxovili arTvinis raionis sofel qarTlaSi. warmoSobiT arTvinis
raionis sofel qarTladanaa.
251. defne rejefi dabadebuli 1951 wels hendeqis raionis sofel qarTlaSi.
warmoSobiT arTvinis raionis sofel qarTladanaa.
252. quCuq (vaSakiZe) rabie. dabadebuli 1937 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. 1987 wlidan cxovrobs qalaq hendeqSi. warmoSobiT arTvinis
raionis sofel qarTladanaa.
253. quCuq osmani. dabadebuli 1963 wels hendeqis raionis sofel qarTlaSi.
warmoSobiT arTvinis raionis sofel qarTladanaa.
254. arman zia. dabadebuli 1959 wels hendeqis raionis sofel qarTlaSi.
warmoSobiT arTvinis raionis sofel qarTladanaa.
255. quCuq vasvie. dabadebuli 1957 wels hendeqis raionis sofel qarTlaSi.
warmoSobiT arTvinis raionis sofel qarTladanaa.
256. arman sabri. dabadebuli 1961 wels hendeqis raionis sofel qarTlaSi.
warmoSobiT arTvinis raionis sofel qarTladanaa.
257. ilgini Mustafa. dabadebuli 1977 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel qarTladanaa.
258. zengin (kaxiZe) ahmedi. dabadebuli 1929 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
259. zengin (kaxiZe) ademi. dabadebuli 1954 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
260. zengin (kaxiZe) davudi. dabadebuli 1954 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
288
261. zengin (kaxiZe) nevzeTi. dabadebuli 1959 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
262. zengin (kaxiZe) neJdeTi. dabadebuli 1956 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
263. zengin (kaxiZe) ibraimi. dabadebuli 1944 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
264. zengin (kaxiZe) nejaTi. dabadebuli 1940 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
265. arman suleimani. dabadebuli 1944 wels hendeqis raionis sofel
qarTlaSi. warmoSobiT borCxis raionis sofel Txilazoridanaa.
266. ialCin hasani. dabadebuli 1973 wels hendeqis raionis sofel
baliqliSi (savaraudod, qarTla). 1985 wlidan cxovrobs qalaq hendeqSi.
267. ialCin nurie. dabadebuli 1929 wels hendeqis raionis sofel
baliqliSi (savaraudod, qarTla).
268. inarbaS serveTi. dabadebuli 1931 wels hendeqis raionis sofel
baliqliSi (savaraudod, qarTla).
269. merT suleimani. dabadebuli 1940 wels arTvinis raionis sofel
omanaSi.
270. aidemir ahmedi. dabadebuli 1952 wels arTvinis raionis sofel omanaSi.
271. merT murseli. dabadebuli arTvinis raionis sofel omanaSi.
272. ozTurq najiei. dabadebuli 1941 wels arTvinis raionis sofel
omanaSi.
273. ozdemir (SindaZe) faaretini. dabadebuli 1945 wels. muSaobda borCxaSi.
stambulSi ki 2011 wlidan cxovrobs.
274. Camur muradi. dabadebuli 1957 wels qalaq hendeqSi. warmoSobiT amave
raionis sofel qizanluRidanaa.
275. Camur ahmedi. dabadebuli 1927 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod, arxva). amJamad cxovrobs qalaq hendeqSi.
276. sari hasani. dabadebuli 1933 wels hendeqis raionis sofel qizanluRSi
(savaraudod, arxva). 1969 wlidan cxovrobs qalaq hendeqSi.
277. memiS nejaaTi. dabadebuli 1937 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod, arxva).
289
278. Camur haidari. dabadebuli 1959 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod arxva).
279. sari (mamalaZe) ihsani. dabadebuli 1964 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod, arxva).
280. sari (mamalaZe) faaretini. dabadebuli 1944 wels hendeqis raionis
sofel qizanluRSi (savaraudod, arxva).
281. sari (mamalaZe) suleimani. dabadebuli 1947 wels hendeqis raionis
sofel qizanluRSi (savaraudod, arxva).
282. Camur qenani. dabadebuli 1960 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod, arxva).
283. Camur nevzaTi. dabadebuli 1972 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod, arxva).
284. yavaz huseini. dabadebuli 1945 wels hendeqis raionis sofel luTfie
qoSqiSi.
285. qara ihsani. dabadebuli 1938 wels goljuqis raionis sofel luTfieSi
(murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
286. faia rizvani. dabadebuli 1961 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
287. qara ali dabadebuli 1953 wels goljuqis raionis sofel luTfieSi
(murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
288. qara iaSari. dabadebuli 1941 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
289. subaSi axmedi. dabadebuli 1938 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
290. yara xalili dabadebuli 1952 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
291. qara iaSari. dabadebuli 1961 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
292. foiraz ahmedi. dabadebuli 1951 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
293. foiraz fevzi dabadebuli 1952 wels goljuqis raionis sofel
luTfieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
290
294. dilber memedi. dabadebuli 1948 wels goljukis raionis sofel
murRulSi. cxovrobs stambulSi. warmoSobiT murRulis raionis sofel
qordeTidanaa.
295. dilber ahmedi. dabadebuli 1946 wels goljukis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis raionis sofel
qordeTidanaa.
296. demir (vaSanaZe) ahmedi. dabadebuli 1967 wels goljuqis raionis
sofel nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
297. iaman osmani, dabadebuli 1956 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
298. iaman raSidi. dabadebuli 1933 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
299. iaman rejebi. dabadebuli 1960 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
300. iaman hasani. dabadebuli 1947 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
301. usta xanumi. dabadebuli savaraudod 1932 wels goljuqis raionis
sofel nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
302. ulusoi mehmedi. dabadebuli 1925 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
303. ildirim iasemini. dabadebuli 1969 wels qalaq goljuqSi. warmoSobiT
amave raionis sofel nuzheTiedanaa (murRuli). warmoSobiT murRulis
xeobidanaa.
304. iaman vasvie. dabadebuli 1942 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
305. iRiT halili. dabadebuli 1936 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTie (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
306. YavaS (xabaiZe) enveri. dabadebuli 1952 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTie (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
307. iaman sedaTi. dabadebuli 1950 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTie (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
308. ozgen (miriZe) huseini. dabadebuli 1961 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTie (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
291
309. serToRlu (cercviZe) memedi. dabadebuli 1957 wels goljuqis raionis
sofel nuzheTie (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
310. qacan (SahiZe) baSari. dabadebuli 1950 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
311. YavaS (xabaiZe) halide. dabadebuli 1950 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
312. serToRli xasani. dabadebuli 1939 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
313. serToRli (cercviZe) hairetini. dabadebuli 1932 wels goljuqis
raionis sofel nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
314. yuS axmedi. dabadebuli 1967 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
315. iRiT reseli. dabadebuli 1977 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
316. Turhan hasani. dabadebuli 1944 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
317. guler gurinazi. dabadebuli 1945 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
318. goqCe halili. dabadebuli 1951 wels goljuqis raionis sofel
nuzheTieSi (murRuli). warmoSobiT murRulis xeobidanaa.
319. goqCe enise. dabadebuli 1992 wels. cxovrobs rogorc goljuqis
raionis sofel nuzheTieSi (murRuli), ise qalaq goljuqSi. warmoSobiT
murRulis xeobidanaa.
320. fehlivan mustafa. dabadebuli 1959 wels hendeqis raionis sofel
zomoTa xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
321. yondaqCi muxamedi. dabadebuli 1925 wels hendeqis raionis sofel
zomoTa xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
322. Saazie aqiozi. dabadebuli 1932 wels hendeqis raionis sofel zomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
323. yondaxCi osmani. dabadebuli 1952 wels hendeqis raionis sofel zomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
324. qondaqCi ali. dabadebuli 1955 wels hendeqis raionis sofel zomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
292
325. qondaqCi esaTi. dabadebuli 1962 wels hendeqis raionis sofel zomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
326. sari fevzie. dabadebuli 1944 wels hendeqis raionis sofel
qizanluRSi (savaraudod, arxva) gaTxovilia amave raionis sofel zomoTa
xatilaSi.
327. gunerli memedi. dabadebuli 1952 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
328. baTvan memedi. dabadebuli 1963 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
329. baTmanlar huseini. dabadebuli 1964 wels hendeqis raionis sofel
qomoTa xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
330. Saqer ademi. dabadebuli 1949 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
331. jevherli faaretini. dabadebuli 1956 wels hendeqis raionis sofel
qomoTa xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
332. iljiri nuri. dabadebuli 1959 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
333. yafarlar ismaili. dabadebuli 1964 wels hendeqis raionis sofel
qomoTa xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
334. faTlijan ali. dabadebuli 1952 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
335. baiar ahmedi. dabadebuli 1963 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
336. dursunoRlu serveTi. dabadebuli 1964 wels hendeqis raionis sofel
qomoTa xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
337. hunerli seferi. dabadebuli 1932 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT taoelia, iusufelis raionis sofel orjoxidan.
338. yaiali zia. dabadebuli daaxloebiT 1947 wels hendeqis raionis sofel
qomoTa xatilaSi. amJamad qalaq saqariaSi cxovrobs. warmoSobiT arTvinis
raionis sofel xatiladanaa.
339. kafar ali. dabadbeuli 1956 wels hendeqis raionis sofel qomoTa
xatilaSi. warmoSobiT arTvinis raionis sofel xatiladanaa.
293
340. ilmaz nuri. dabadebuli 1947 wels aqiazis raionis sofel reSadieSi
(savaraudod, xatila).
341. sari huseini. dabadebuli 1934 wels aqiazis raionis sofel reSadieSi
(savaraudod, xatila).
342. Yuqsel (WiSkariSvili) mamudia. dabadebuli 1963 wels aqiazis raionis
sofel reSadieSi (savaraudod, xatila). warmoSobiT imereTidan.
343. erol ali. dabadebuli 1964 wels aqiazis raionis sofel reSadieSi
(savaraudod xatila).
344. Yuqsel (ciskaraZe) hasani. dabadebuli 1949 wels aqiazis raionis
sofel reSadieSi (savaraudod, xatila). warmoSobiT imereTidan.
345. erol nejaTi. dabadebuli 1934 wels aqiazis raionis sofel reSadieSi
(savaraudod, xatila).
346. aTeS hamidi. dabadebuli 1932 wels aqiazis raionis sofel reSadieSi
(savaraudod, xatila).
tao
347. baTmaz (dolenjiSvili) miqaili. dabadebuli 1991 wels iusufelis
raionis sofel patara xevekSi.
348. biber dursuni. dabadebuli 1971 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
349. baTmaz (dolenjiSvili) osmani. dabadebuli 1967 wels iusufelis
raionis sofel patara xevekSi.
350. baTmaz (dolenjiSvili) mevludi. dabadebuli 1973 wels iusufelis
raionis sofel patara xevekSi.
351. beqmez saafeTi. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
352. molahlian (malaymaSvili an malaymaZe) ahmedai. dabadebuli 1954 wels
iusufelis raionis sofel patara xevekSi.
353. demirji yurbani. dabadebuli 1922 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi 1994 wlidan cxovrobs izmiTSi.
354. qesjan haki. dabadebuli 1943 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
294
355. siraji muhamedi. dabadebuli 1954 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
356. gurbuz hejerei. dabadebuli 1959 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
357. molahoRli muzaferi. dabadebuli iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
358. baxasoRli mustafa. dabadebuli 1957 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
359. soiadin meiramai. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
360. iaziji fati. dabadebuli 1981 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
361. iaziji sefurei. dabadebuli 1986 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
362. qeCeji (yaWiSvili) rejebi. dabadebuli 1964 wels iusufelis raionis
sofel patara xevekSi.
363. yasab mehmedai. dabadebuli 1950 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
364. yanTaroRlu huseini. dabadebuli 1954 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
365. guler huseini. dabadebuli 1999 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
366. guler ramazi. dabadebuli 1995 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
367. yurT azizi. dabadebuli 1940 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
368. qelejebi rezmani. dabadebuli 1967 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
369. solmez mustafa. dabadebuli 1948 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
370. qeCeji Sahini. dabadebuli 1976 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
295
371. beqiroRli aslani. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
372. kamfoRli xejerei. dabadebuli 1974 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
373. beqiroRli rexinei. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
374. barakoS muitini. dabadebuli 1929 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
375. barakoS remzie. dabadebuli 1932 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
376. avji zehra. dabadebuli 1982 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
377. iaziji xavliei. dabadebuli 1950 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
378. baxasoRli ahmedai. dabadebuli 1959 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
379. kasimoRli mustafa. dabadebuli 1956 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
380. mayas iaSari. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
381. qeCeji gubeiTi. dabadebuli 1964 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
382. saloRli mehmedai. dabadebuli 1954 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
383. guler (aidin) gursuni. dabadebuli 1934 wels iusufelis raionis
sofel patara xevekSi.
384. silaj (guler) aiseli. dabadebuli 1954 wels iusufelis raionis
sofel patara xevekSi.
385. boreqCi iaSari. dabadebuli 1934 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
386. hamfoRli mize. dabadebuli 1957 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
296
387. boreqCi mervei. dabadebuli 2000 wels iusufelis raionis sofel
patara xevekSi.
388. guler fatma. dabadebuli 1982 wels iusufelis raionis sofel patara
xevekSi.
389. silaj selimi. dabadebuli iusufelis raionis sofel patara xevekSi.
390. iaziji mevludi. dabadebuli 1949 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
391. iaziji nejaTi. dabadebuli 1964 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
392. iaziji halili. dabadebuli 1963 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
393. embelian (TembeliaSvili) Samanai. dabadebuli 1968 wels iusufelis
raionis sofel qobaqSi.
394. beloRli resuli. dabadebuli 1961 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
395. aidin fazli. dabadebuli 1947 wels beloRli resul dabadebuli 1961
wels iusufelis raionis sofel qobaqSi.
396. iaziji huseini. dabadebuli 1948 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
397. beloRli resuli. dabadebuli 1961 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
398. Toreman rabiei. dabadebuli 1955 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
399. sarikaia onuri. dabadebuli 1992 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
400. ilzaman halili. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
401. eniduia nuretini. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
402. sarikaia fidesi. dabadebuli 1940 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
403. sarikaia iziri. dabadebuli 1958 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
297
404. sarikaia emiri. dabadebuli 1931 wels iusufelis raionis sofel
qobaqSi.
405. SirinoRli mehmedi. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
balxSi.
406. SirinoRli Sefiye. dabadebuli 1944 wels iusufelis raionis sofel
balxSi.
407. sarikaia iaSari. dabadebuli 1959 wels iusufelis raionis sofel
balxSi.
SavSeTi
408. alTun (doliZe) mehmeTi (mamuka). dabadebuli 1973 wels SavSaTis
raionis sofel ustamisSi.
409. durmuJ fadime. dabadebuli 1944 wels SavSaTis raionis sofel
ustamisSi.
410. demir (biqiraSvili) qamili. dabadebuli 1961 wels SavSaTis raionis
sofel ustamisSi.
411. alTur miqaeli. dabadebuli 1958 wels SavSaTis raionis sofel
ustamisSi.
412. rusefe jelezi. dabadebuli 1966 wels SavSaTis raionis sofel
ustamisSi.
413. bilir veziri/ dabadebuli 1942 wels SavSaTis raionis sofel
xevwrulSi. ustamisSi cxovrobs 1962 wlidan.
414. bilgin (papiaSvili) erguli. dabadebuli 1974 wels SavSaTis raionis
sofel ustamisSi.
415. bilgin (papiaSvili) Samanai. dabadebuli 1959 wels SavSaTis raionis
sofel ustamisSi.
416. Teqin ali. dabadebuli 1948 wels SavSaTis raionis sofel ustamisSi.
417. bilir gulumnazi. dabadebuli 1934 wels SavSeTis raionis sofel
xevwrulSi. ustamisSi cxovrobs 1962 wlidan.
418. ilmaz (fanjikiZe) ali. dabadebuli SavSaTis raionis sofel
xevwrulSi.
419. dursunali alxani. dabadebuli 1929 wels SavSaTis raionis sofel
xevwrulSi.
298
420. akdemir murseli. dabadebuli 1977 wels SavSaTis raionis sofel
dasamobSi.
421. onbaS gulnazi. dabadebuli 1964 wels dabadebuli SavSaTis raionis
sofel dasamobSi.
422. ilmaz meTini. dabadebuli 1980 wels SavSaTis raionis sofel
dasamobSi.
423. jan (guliaSvili) ? dabadebuli 1944 wels SavSaTis raionis sofel
dasamobSi. sofelSi ar iyo 1954 wlidan.
424. jan (guliaSvili) mesuT. dabadebuli 1992 wels SavSaTis raionis
sofel dasamobSi.
425. uzun (yurZenaSvili) Seneri. dabadebuli 1974 wels SavSaTis raionis
sofel dasamobSi.
426. eqinj gogseni. dabadebuli 1962 wels SavSaTis raionis sofel
svirevanSi, dasamobSi gaTxovda 1984 wels.
427. gilgin urqei. dabadebuli 1944 wels SavSaTis raionis sofel
svirevanSi.
428. evbaS (gogiaSvili) ahmedi (zaza). dabadebuli 1971 wels SavSaTis
raionis sofel svirevanSi.
429. ezjan gevqani. dabadebuli 1993 wels stambulSi magram aris
svirevanidan.
430. evbaS emine. dabadebuli savaraudod 1964 wels SavSaTis raionis sofel
svirevanSi.
431. inbaS hemzie. dabadebuli 1944 wels SavSaTis raionis sofel
svirevanSi.
432. alTun (daviTiZe) murseli. dabadebuli 1959 wels SavSaTis raionis
sofel svirevanSi.
433. alTun (daviTiZe) naji. dabadebuli 1973 wels dabadebuli SavSaTis
raionis sofel svirevanSi.
434. alTun (daviTiZe) aisen ezja. dabadebuli 1948 wels SavSaTis raionis
sofel svirevanSi.
435. alTun (daviTiZe) ozbegi. dabadebuli 1969 wels SavSaTis raionis
sofel svirevanSi.
299
436. Cimen fatyime. dabadebuli 1932 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
437. bilar (gameSiZe) qenani. dabadebuli 1961 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
438. uigun (moliZe) fezli. dabadebuli 1965 wels. SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
439. iazar aiSe. dabadebuli 1949 wels SavSaTis raionis sofel bazgireTSi.
440. Tasdan husnie. dabadebuli 1949 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
441. ilmaz (gameSiZe) ismaili. dabadebuli 1952 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
442. ilmaz (gameSiZe) besima. dabadebuli 1957 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
443. uzun (gameSiZe) Mustafa. dabadebuli 1952 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
444. Torun (gameSiZe) emre. dabadebuli 1992 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
445. Torun (gameSiZe) eren. dabadebuli 1993 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
446. ilmaz (gameSiZe) aihan. dabadebuli savaraudod 1972 wels SavSaTis
raionis sofel bazgireTSi.
447. aidin (cvariZe) ismaili. dabadebuli 1956 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
448. aidin (cvariZe) gulTeni. dabadebuli 1966 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
449. iSiy Seneri. dabadebuli 1990 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
450. avji (mWedlienTi) dursuni. dabadebuli 1931 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
451. Cimen (faliaSvili) jaferi. dabadebuli 1959 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
452. Cimen (faliaSvili) jaferi (meore). dabadebuli 1954 wels SavSaTis
raionis sofel bazgireTSi.
300
453. Cimen (faliaSvili) musa. dabadebuli 1963 wels SavSaTis raionis
sofel bazgireTSi.
454. aidin fatyime. dabadebuli 1936 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
455. erdal Temuri. dabadebuli SavSaTis raionis sofel bazgireTSi
456. iSiy isminazi. dabadebuli 1927 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
457. Cimen sumani. dabadebuli 1951 wels SavSaTis raionis sofel
bazgireTSi.
458. mehmedienTi (mecxvriZe) muftezai. dabadebuli 1944 wels SavSaTis
raionis sofel bazgireTSi. Cawera Tamaz kraveiSvilma.
459. demir (beqaZe) nuretini dabadebuli 1939 (1936) wels SavSaTis raionis
sofel ziosSi.
460. felevan xatije. dabadebuli 1940 wels SavSaTis raionis sofel
ziosSi. ankaraSi cxovrobs 1959 wlidan.
461. bilir (balaZe) jibraili. dabadebuli 1964 wels SavSaTis raionis
sofel ziosSi.
462. demir (beqaZe) suleimani. dabadebuli 1954 wels SavSaTis raionis
sofel ziosSi.
463. demir (beqaZe) mehmedi. dabadebuli 1940 wels SavSaTis raionis sofel
ziosSi.
464. bilgin sabri. dabadebuli 1992 wels SavSaTis raionis sofel ziosSi.
465. buraq sabri. dabadebuli 1995 wels SavSaTis raionis sofel ziosSi.
466. ilmazlar jemali. dabadebuli 1964 wels SavSaTis raionis sofel
ziosSi.
467. demir (beqaZe) duveni. dabadebuli SavSaTis raionis sofel ziosSi.
468. aidin galifi. dabadebuli 1975 wels arTvinSi.
469. biboTi sarei. dabadebuli SavSaTis raionis sofel CixorSi, amJamad
amave raionis sofel ziosSi cxovrobs.
470. eqim (jafariZe) mehmedi. dabadebuli 1949 wels SavSaTis raionis
sofel ifxreulSi.
471. hajioRli aiSa. dabadebuli 1919 wels SavSaTis raionis sofel
ifxreulSi.
301
472. durmuz meidani. dabadebuli 1928 wels SavSaTis raionis sofel
ifxreulSi.
473. hajioRli ismaili. dabadebuli 1931 wels SavSaTis raionis sofel
ifxreulSi.
474. durmuz median. dabadebuli SavSaTis riaonis sofel ifxreulSi.
475. azar (xajiSvili) ismaili. dabadebuli 1964 wels SavSeTis raionis
sofel ifxreulSi.
476. dumuS huseini. dabadebuli 1964 wels SavSeTis raionis sofel
ifxreulSi.
477. iaRji dursuni. dabadebuli SavSeTis raionis sofel ifxreulSi.
478. zobioRli Toruna. dabadebuli SavSeTis raionis sofel ifxreulSi.
479. avji gulTeqini. dabadebuli 1969 wels SavSaTis raionis sofel
ifxreulSi.
480. demir xatije. dabadebuli 1934 wels SavSaTis raionis sofel zaqSi
(eruqli). gaTxovilia ifxreulSi.
481. sanjar dursuni. dabadebuli 1934 wels SavSaTis raionis sofel
iveTSi.
482. maskular (zorabiZe) ali. dabadebuli 1933 wels SavSaTis raionis
sofel iveTSi.
483. TeqgumuS zaferi. dabadebuli 1966 wels SavSaTis raionis sofel
qoqlieTSi.
484. iavji (abaSiZe) binali. dabadebuli 1959 wels SavSaTis raionis sofel
qoqlieTSi.
485. duzan (saRliZe) musameTi. dabadebuli 1969 wels SavSaTis raionis
sofel qoqlieTSi.
486. birsen soiadini. dabadebuli 1971 wels SavSaTis raionis sofel
qoqlieTSi.
487. Temel mehmeTi. dabadebuli 1939 wels SavSais raionis sofel
qoqlieTSi.
488. qetinkaia (SublaZe) erkani. dabadebuli 1982 wels SavSaTis raionis
sofel zaqieTSi.
489. alkan eroli. dabadebuli 1956 wels SavSaTis raionis sofel zaqieTSi.
490. soiadin qemali. dabadebuli SavSaTis raionis sofel zaTurSi.
302
491. alTun (wiTelaZe) isa. dabadebuli 1958 wels SavSaTis raionis sofel
CixorSi.
492. Temel eroli. dabadebuli 1962 wels SavSaTis raionis sofel
CaqvelTaSi.
lazeTi (WaneTi)
493. abduliSi lili. dabadebuli 1957 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
494. baqraZe oTari. dabadebuli 1953 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
495. vaniliSi zurabi (1936-2015). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
496. Tandilava iakob (iaSa). dabadebuli 1950 wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi.
497. kakabaZe vasili. dabadebuli 1939 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
498. kakabaZe vasili (umcrosi). dabadebuli 1995 wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi.
499. kakabaZe nodari. dabadebuli 1937 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
500. kaxiZe xemdi (1923-2014). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel sarfSi.
501. memiSiSi nazi dabadebuli xelvaCauris raionis sofel sarfSi 1941
wels
502. memiSiSi manuCari. dabadebuli 1995 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
503. kabaria vaJa. dabadebuli 1995 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
504. xorava nuri. dabadebuli 1930 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
505. xorava saSa. dabadebuli 1954 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
506. beqiriSi iamze. dabadebuli 1973 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi, xofis raionis sofel qemalfaSaSi gaTxovda 1992 wels.
303
507. doliZe refide (Tamari) dabadebuli 1939 wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi.
508. kaxailiSi nurie. dabadebuli 1931 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
509. vaniZe narguli. dabadebuli 1955 wels xelvaCauris raonis sofel
sarfSi.
510. Tandilava mavile. dabadebuli 1944 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. baTumSi gaTxovda 1972 wels.
511. kakabaZe emzari. dabadebuli 1961 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
512. kakabaZe iusufi. dabadebuli 1960 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
513. kakabaZe lili. dabadebuli 1945 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi, baTumSi cxovrobs 1977 wlidan.
514. memiSiSi iaSa. dabadebuli 1942 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
515. memiSiSi nato. dabadebuli 1960 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
516. memiSiSi omari. dabadebuli 1939 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
517. Tandilava asmaTi. dabadebuli 1935 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. xelvaCauris raionis sofel axalsofelSi gaTxovda 1972 wels.
gardaicvala 2017 wels.
518. memiSiSi fitneTi (qeTevani). dabadebuli 1934 wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi.
519. narakiZe nurie. dabadebuli 1936 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
520. numaniSvili miriani. dabadebuli 1953 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
521. numaniSvili karlo (kadiri) (1925-2017). wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi.
522. kakabaZe feride (1926-2016). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
304
523. doliZe nanuli. dabadebuli 1945 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
524. beqiriSi bedrie. dabadebuli 1933 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
525. kaxailiSi nariko. dabadebuli 1940 wels xelvaCauris (maSindeli
baTumis) raionis sofel sarfSi.
526. jevaiSi ibraimi. dabadebuli 1936 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
527. jevaiSi asie. dabadebuli 1937 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
528. Tandilava nugzari (1940-2017). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
529. baqraZe ali. dabadebuli 1930 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
530. baqraZe iaSa. dabadebuli 1960 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
531. numaniSvili xemdi (1937-2016). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
532. vaniZe esma. dabadebuli 1951 wels xelvaCauris raionis sofel sarfSi.
amave raionis sofel kvariaTSi gaTxovda 1970 wels.
533. jevaiSi mamia (1936-2015). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
534. vaniZe xasani (1924-2014). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
535. gogitiZe osmani. dabadebuli 1936 wels xelvaCauris raionis sofel
axalsofelSi. amave raionis sofel sarfSi cxovrobs 1938 wlidan. dediT
lazia.
536. memiSiSi fetie. dabadebuli 1936 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
537. kakabaZe asie. dabadebuli 1935 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. baTumSi gaTxovda 1962 wels. gardaicvala 2016 wels.
538. abduliSi zeqeria (1932-2015). dabadebuli xelvaCauris (maSindeli
baTumis) raionis sofel sarfSi.
305
539. Tandilava marine. dabadebuli 1938 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. gaTxovda baTumSi 1964 wels.
540. kakabaZe nargizi. dabadebuli 1954 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
541. qoriZe Tamazi. dabadebuli 1951 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi.
542. doliZe murqie. dabadebuli 1932 wels sofel TxilnarSi, sarfSi
gaTxovda 1952 wels. aWarelia, magram dediT lazi.
543. jevaiSi gulnazi. dabadebuli 1954 wels zugdidis raionis sofel
anakliaSi (warmoSobiT arqabedan). xelvaCauris raionis sofel sarfSi
gaTxovda 1974 wels.
544. qvaxuliZe Tamazi. dabadebuli zugdidis raionis sofel anakliaSi.
warmoSobiT findiklidan (viwe).
545. qvaquloRli (qvaquliSi) qemali. dabadebuli 1947 wels zugdidis
raionis sofel anakliaSi. 1959 wlidan cxovrobda xelvaCauris raionis
sofel kvariaTSi Semdgom dasaxlda baTumSi. warmoSobiT aris
findiklidan (viwe).
546. kakabaZe qamili (Salva). dabadebuli 1928 wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi. 1944 wlidan cxovrobda amave raionis sofel kvariaTSi.
gardaicvala 2016 wels.
547. kakabaZe zurabi. dabadebuli 1960 wels xelvaCauris raionis sofel
kvariaTSi. warmoSobiT sarfidanaa.
548. memiSiSi enveri. dabadebuli xelvaCauris raionis sofel sarfSi 1940
wels. 1945 wlidan cxovrobs amave raionis sofel kvariaTSi.
549. memiSiSi vasvie. dabadebuli 1927 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. 1950 wels gaTxovda amave raionis sofel kvariaTSi. gardaicvala
2016 wels.
550. narakiZe qemali. dabadebuli 1934 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. 1944 wlidan cxovrobs amave raionis sofel kvariaTSi.
551. qoriZe gia. dabadebuli 1972 wels xelvaCauris raionis sofel
kvariaTSi.
552. qoriZe muxamedi. dabadebuli 1935 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. 1944 wlidan cxovrobs amave raionis sofel kvariaTSi.
306
553. qoriZe saadeTi. dabadebuli 1937 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. 1944 wlidan cxovrobs amave raionis sofel kvariaTSi.
554. narakiZe ismeTi. dabadebuli 1942 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. 1944 wlidan cxovrobs amave raionis sofel kvariaTSi.
555. qoriZe nazi. dabadebuli 1942 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. 1944 wlidan cxovrobs amave raionis sofel kvariaTSi.
556. memiSiSi ismeTi. dabadebuli 1945 wels xelvaCauris raionis sofel
kvariaTSi. warmoSobiT sarfidanaa.
557. narakiZe meriko. dabadebuli 1949 wels wels xelvaCauris raionis
sofel kvariaTSi. 1985 wels gaTxovda qobuleTis raionis sofel
saxalvaSoSi. warmoSobiT sarfidanaa.
558. vaniZe (kakabaZe) ismeTi. dabadebuli 1942 wels xelvaCauris raionis
sofel sarfSi. amave raionis sofel kvariaTSi gadmoasaxles 1944 wels.
559. qoriZe aiSe. dabadebuli 1931 wels xelvaCauris raionis sofel sarfSi.
amave raionis sofel kvariaTSi gadmoasaxles 1944 wels.
560. feraZe Temuri. dabadebuli 1956 wels xelvaCauris raionis sofel
kvariaTSi.
561. feraZe xusiko dabadebuli 1937 wels baTumSi. bavSvobaSi izrdeboda
sarfSi. daaxloebiT 1954 wlidan xelvaCauris raionis sofel kvariaTSia.
warmoSobiT arqabedanaa.
562. kilaZe nona dabadebuli 1971 xelvaCauris raionis sofel kvariaTSi.
warmoSobiT xofidanaa.
563. kakabaZe letife. dabadebuli 1928 wels xelvaCauris raionis sofel
sarfSi. amave raionis sofel gonioSi cxovrobs 1938 wlidan.
564. niJaraZe fexri (1928-2015). dabadebuli xelvaCauris raionis sofel
gonioSi.
565. niJaraZe amirani. dabadebuli 1936 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi. 1965 wlidan cxovrobs belorusiaSi (minskSi).
566. abulaZe fevzi. dabadebuli 1940 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi.
567. TanaliSi omari. dabadebuli 1945 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi. 1972-75 da 1979 wlidan ruseTSia. warmoSobiT sarfidanaa.
307
568. abduliSi osmani. dabadebuli 1948 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi. warmoSobiT xofa-sarfidanaa.
569. SaniZe sergo. dabadebuli 1934 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi.
570. SaniZe iaSa. dabadebuli 1936 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi.
571. bakuriZe nadimi. dabadebuli 1944 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi.
572. Ciqovani Suqri. dabadebuli 1933 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi. warmoSobiT sarfidanaa.
573. TanaliSi niazi. dabadebuli 1941 wels xelvaCauris raionis sofel
gonioSi. 1947-53 wlebSi cxovrobda guriaSi. warmoSobiT sarfidanaa.
574. helimiSi narima. dabadebuli cimbirSi 1949 wels. baTumSi cxovrobs
1955 wlidan. warmoSobiT xofidanaa.
575. azakiSi Temuri. dabadebuli baTumSi 1958 wels. warmoSobiT xofidanaa.
576. azakiSi niazi. dabadebuli baTumSi 1943 wels. warmoSobiT xofidanaa.
577. imamiSi daviTi. dabadebuli baTumSi 1983 wels. warmoSobiT xofis an
borCxis raionidan (oCamCiris gavliT).
578. abduliSi dursuni. dabadebuli baTumSi 1954 wels. warmoSobiT
xofidanaa.
579. baRdadiSvili zurabi (1938-2013). dabadebuli baTumSi wels. warmoSobiT
xofidan iyo.
580. TurudiSi Tina. dabadebuli 1939 wels xelvaCauris raionis sofel
axalSenSi. bavSvoba axalSenTan erTad gatarebuli aqvs baTumSi.
warmoSobiT xofidanaa.
581. WeliZe lia. dabadebuli 1973 wels xelvaCauris raionis sofel
WarnalSi. gaTxovda sarfSi 1992 wels. warmoSobiT artaSenidanaa.
582. laziSvili naili. dabadebuli 1955 wels lanCxuTis raionis sofel
sufsaSi. 1979 wels gaTxovda xelvaCauris raionis sofel sarfSi.
583. xajiSvili izabela (donara). dabadebuli 1966 wels xelvaCauris
raionis sofel simoneTSi. gaTxovda kvariaTSi 1987 wels. warmoSobiT
xofis raionis sofel makrialidanaa.
308
584. xajiSvili rolandi. dabadebuli 1968 wels xelvaCauris raionis
sofel simoneTSi. warmoSobiT xofis raionis sofel makrialidanaa.
585. kalandia (sarahmedoRli) nazi. dabadebuli oCamCireSi 1936 wels.
TbilisSi cxovrobs 1992 wlidan. warmoSobiT xofidanaa.
586. bawaSi waTe. dabadebuli soxumis raionis sofel SubaraSi 1948 wels.
1949-65 wlebSi SuaaziaSi, 1967 wlamde soxumSi, xolo dRemde ki TbilisSi
cxovrobs. warmoSobiT arqabedanaa.
587. dursuniSi adiki. dabadebuli 1945 wels oCamCireSi. 1992 wlidan
TbilisSia. warmoSobiT xofa-arqabedanaa.
588. kilaZe nona. dabadebuli 1971 wels xelvaCauris raionis sofel
kvariaTSi. warmoSobiT xofidanaa.
589. aitan (TanToRli, SesaZloa Tandilava) Mmustafa. dabadebuli 1972
wels xofis raionis sofel sarfSi.
590. aitan imdaTi. dabadebuli xofis raionis sofel sarfSi.
591. aqsoi hasani. dabadebuli 1946 wels xofis raionis sofel sarfSi.
592. CaqiroRli (narakiZe) balTa. dabadebuli xofis raionis sofel sarfSi.
593. albaia erdoRani. dabadebuli xofaSi 1958 wels.
594. bilgin (bakuriZe) nuri. xofaSi dabadebuli.
595. osmanaRaoRlu umiTi. dabadebuli xofaSi 1963 wels. stambulSi
cxovrobda bavSvobidan 2005 wlamde. axla isev xofaSia.
596. ustup (iaquboRli) mustafa. dabadebuli xofaSi 1955 wels.
597. ozer Sinasi. dabadebuli 1952 wels xofis uban orTaxofaSi.
598. ofioRli ali osmani. dabadebuli 1934 wels sofel (amJamad xofis
uban) orTaxofaSi.
599. vanili TanJu. dabadebuli 1944 wels xofis raionis sofel pironiTSi.
1947 wlidan cxovrobs xofaSi.
600. miqeroRli (CxeiZe) ramizi. dabadebuli 1961 wels xofis (xufaTis)
raionis sofel pironiTSi.
601. ozer emini. dabadebuli xofis raionis sofel pironiTSi. gaTxovili
xofaSi.
602. qoiunju (konjaria) javidi. dabadebuli 1929 wels xofis (xufaTis)
raionis sofel pironiTSi.
309
603. qoiunju (konjaria) muazesi. dabadebuli 1941 wels xofis raionis
sofel pironiTSi.
604. baldaT meCmie. dabadebuli xofis raionis sofel pironiTSi 1927 wels.
1961 wels gaTxovda xofaSi.
605. qYuCuq Senuri. dabadebuli 1947 wels xofis raionis sofel azlaRaSi.
cxovrobda murRulSi. 1968 wels gaTxovda stambulSi, 1972 wlidan
cxovrobda xofaSi, 1983 wlidan trapizonSi, xolo 2005 wlidan ki
qemalfaSaSi (makriali).
606. qoiunju xasani. dabadebuli 1963 wels xofis raionis sofel
papilaTSi.
607. qYuCuq fatma. dabadebuli 1951 wels xofis raionis sofel azlaRaSi.
cxovrobda murRulSi. gaTxovda xofaSi.
608. veziroRli sinani. dabadebuli 1940 wels xofis raionis sofel
makrialSi. daaxloebiT 1958 wlidan stambulSia, 1972-idan xofaSi, 1983-idan
trapizonSi da 2005 wlidan ki daubrunda sofels.
609. sonbai neSe. dabadebuli 1958 wels xofis raionis sofel qemalfaSaSi
(makriali). abuSi gaTxovda 1985 wels.
610. karahan imeri. dabadebuli arhavSi 1953 wels.
611. bairamin niaTi. dabadebuli arhavSi 1949 wels.
612. filibeli eveSaTi. dabadebuli arhavSi 1949 wels.
613. gurkan (kasabiSi) ilhani. dabadebuli 1954 wels arhavis raionis sofel
sidereSi.
614. memiSoRli sabri. dabadebuli 1934 wels arhavis raionis sofel
sidereSi.
615. jirenleT sabri. dabadebuli daaxloebiT 1934 wels arhavis raionis
sofel sidereSi.
616. qemaloRli bejiSe. dabadebuli 1937 wels arhavis raionis sofel
kordelSi.
617. genjoRli ruze. dabadebuli 1959 wels arhavis raionis sofel
kordelSi.
618. genjoRlu aTiCi. dabadebuli 1986 wels arhavis raionis sofel
kordelSi.
310
619. goCoRlu dursuni. dabadebuli 1932 wels arhavis raionis sofel
kordelSi.
620. fiSmiSoRli eroli. dabadebuli 1949 wels arhavis raionis sofel
filargeTSi. arhavSi cxovrobs 1974 wlidan.
621. TofaloRlu biroli. dabadebuli savaraudod 1966 wels arhavis
raionis sofel afsoiSi.
622. buiuqliSi osman Safaqi. dabadebuli 1955 wels arhavis raionis sofel
kaxistonaSi, borRolaSi. gaizarda arhavSi.
623. oziaman alie. dabadebuli 1936 wels findiklis raionis sofel abuSi.
624. selimoRli ahmedi. dabadebuli 1936 wels findiklis raionis sofel
abuSi.
625. WervaToRli Suqrie. dabadebuli 1941 wels findiklis raionis sofel
ficxalaSi.
626. WervaToRli fitneTi. dabadebuli 1927 wels findiklis raionis sofel
ficxalaSi.
627. indistan musa. dabadebuli 1934 wels findiklis raionis sofel
ficxalaSi.
628. indistan haqani. dabadebuli 1974 wels findiklis raionis ofel
ficxalaSi.
629. indistan haluqi. dabadebuli 2001 wels stambulSi. warmoSobiT aris
sofel ficxaladan.
630. WervaTiSi resime. dabadebuli findiklis raionis sofel ficxalaSi.
631. beqiroRlu nazime. dabadebuli 1923 wels findiklis raionis sofel
bulankoSi. zebeliTidan gaTxovda 1949 wels sofel ficxalaSi.
632. SenTur jordani. dabadebuli 1964 wels findiklis raionis sofel
WanafeTSi. findiklSi cxovrobs 1974 wlidan.
633. demir (abaSiSi) sabri dabadebuli 1948 wels findiklis raionis sofel
WanafeTSi.
634. ergYuRen jengizi. dabadebuli 1948 wels findiklis raionis sofel
WanafeTSi.
635. ozer halime. dabadebuli 1963 wels findiklis raionis sofel
WanafeTSi. 1983 wlidan cxovrobs stambulSi.
311
636. qesoRlu erdoRani. dabadebuli findiklis raionis sofel WanafeTSi
1959 wels.
637. traSoRli bejeTi. dabadebuli 1962 wels findiklis raionis sofel
WanafeTSi.
638. CanuroRli Cani Senli. dabadebuli findiklSi 1961 wels. warmoSobiT
amave raionis sofel WanafeTidanaa.
639. uzunhasanoRlu hasani. dabadebuli findiklSi 1973 wels.
640. fraT hemdi dabadebuli findiklSi 1948 wels.
641. xitiraloRli jamili. dabadebuli findiklSi 1940 wels.
642. buloRli gulsuni. dabadebuli findiklSi 1951 wels.
643. islamoRli haji. dabadebuli findiklSi 1967 wels.
644. ilmaz SiSmani. dabadebuli 1953 wels findiklis raionis sofel
mzuRuSi.
645. aiTaC mehmedi. dabadebuli 1932 wels findiklis raionis sofel
sumleSi.
646. bairaqTar ferdi. dabadebuli soWSi 1920 wels. 1921 wlidan cxovrobs
findiklis raionis sofel mzuRuSi.
647. serin murati. dabadebuli 1984 wels ardaSenSi. warmoSobiT sofel
sqiriTidanaa.
648. baCxan Jabani. dabadebuli 1958 wels ardaSenSi.
649. alTeqin aihani. dabadebuli 1973 wels ardaSenSi.
650. ojaqlu Tasini. dabadebuli 1957 wels ardaSenSi.
651. fanlaRi janeri. dabadebuli 1990 wels ardaSenis raionis sofel
ofuteSi.
652. serin mekale suleimani. dabadebuli 1965 wels ardaSenis raionis
sofel sqiriTiSi.
653. aqgul (qoTiSvili) Teqini. dabadebuli 1967 wels ardaSenis raionis
sofel ReraSi.
654. quTlur Sadie. dabadebuli fazarSi 1962 wels.
655. memiSoRli muitini (daTo). dabadebuli fazarSi 1974 wels.
656. farlaq hamdi. dabadebuli fazarSi 1960 wels.
657. genC baSari. dabadebuli 1975 wels fazaris raionis sofel WivaTSi.
fazarSi cxovrobs 1984 wlidan.
312
658. bainar doqsabi. dabadebuli fazarSi 1958 wels.
659. qesoRlu evreni. dabadebuli fazarSi 1997 wels (hemSinia).
660. biber loymani. dabadebuli fazarSi 1966 wels.
661. vardan emre. dabadebuli fazarSi 1979 wels.
662. kainaS serda. dabadebuli fazarSi 1974 wels.
663. golmiS xafi. dabadebuli fazarSi 1954 wels.
664. janjar faSa. dabadebuli fazarSi 1964 wels.
665. ozder emine. dabadebuli 1970 wels fazaris raionis sofelSi wugitas?
666. nebioRlu nedini. dabadebuli 1974 wels fazaris raionis sofel
papilaTSi. fazarSi cxovrobs 1984 wlidan.
667. bujakliSi ismaili. dabadebuli 1970 wels fazaris raionis sofel
noxlafsuSi. daaxloebiT 1990 wlidan cxovrobs stambulSi.
668. fiSmiSoRli fiqrie. dabadebuli 1928 wels rizeSi. gaTxovda 1948 wels
arhavis raionis sofel filargeTSi.
669. qonaq qazimi. dabadebuli 1952 wels trapizonSi (pontoeli berZeni).
TurqeTSi mcxovrebi aWarlebi
670. ozTurq haruni. dabadebuli borCxis raionis sofel maradidSi.
671. arslani zeqi. dabadebuli borCxis raionis sofel maradidSi.
672. aidin ismaili. dabadebuli 1969 wels borCxis raionis sofel
maradidSi.
673. sarialoRli (kakiZe) imdaTi. dabadebuli 1941 wels borCxis raionis
sofel maradidSi. ilxan aslan dabadebuli 1932 wels borCxis raionis
sofel maradidSi.
674. iaziji (beriZe) resuli. dabadebuli borCxis raionis sofel
maradidSi. qristianulad monaTluli!
675. ozdem (baraTaSvili) iaSari. dabadebuli borCxis raionis an xebaSi an
maradidSi.
676. baiar (TikanaZe) huseini. dabadebuli 1950 wels borCxis raionis sofel
xebaSi.
677. baiar (TikanaZe) ahmedi. dabadebuli 1955 wels borCxis raionis sofel
xebaSi.
313
678. albairam Suquri. dabadebuli 1968 wels borCxis raionis sofel
xebaSi.
679. aidin erdoRani. dabadebuli 1984 wels bursaSi.
680. baihan (TavdgiriZe) mustafa. dabadebuli 1988 wels bursis raionis
sofel sulhieSi.
681. beriZe orhani. dabadebuli q. giresunSi 1963 wels.
682. beldagze iusufi. dabadebuli 1960 wels amasiaSi. 1976 wlidan
cxovrobs stambulSi.
683. buriRani (mesxiZe) abdulai. dabadebuli 1952 wels facas raionis
sofel orRanSi. facaSi cxovrobs 1972 wlidan. warmoSobiT qobuleTidanaa.
684. gok genq. dabadebuli 1981 wels stambulSi (warmoSobiT maWaxelidanaa).
685. ozbai (qibarSvili) erhani. dabadebuli 1980 wels inegolis raionis
sofel hairieSi. warmoSobiT maWaxlidanaa.
686. tezcan (basilaZe) atila. dabadebuli 1977 wels inegolis raionis
sofel hairieSi. warmoSobiT maWaxlidanaa.
687. yildirim (qamadaZe) giorgi. dabadebuli inegolSi. warmoSobiT
aWaridanaa.
688. iumsel (nakaSiZe) hamdi. dabadebuli 1985 wels saqariaSi gaizarda
giresunSi.
689. Sahin (gundariZe) baiari. dabadebuli 1965 wels borCxis raionis sofel
xerTvisSi. 1978 wels stambulSi gadavida, Semdeg germaniaSi cxovrobda.
axla isev stambulSia.
690. buxaroRli (qaTamaZe) xarifi (gurami). dabadebuli facaSi 1959 wels.
warmoSobiT qobuleTidanaa.
hereTi (saingilo)
691. nadiraSvili gulnazi. dabadebuli 1955 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel qaTmisxevidanaa.
692. boloRaSvili (buluRaSvili) rubeni. dabadebuli 1935 wels
dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis
sofel yoraRnidanaa.
693. papiaSvili darejani. dabadebuli 1956 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
314
694. TarxniSvili mixeili. dabadebuli 1932 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
695. papiaSvili rusudani. dabadebuli 1942 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. gaTxovda guriaSi, bolo dros dabrunda sofelSi.
warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
696. mamulaSvili soso. dabadebuli 1941 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
697. sardalaSvili gurami. dabadebuli 1956 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
698. sardalaSvili zeno. dabadebuli 1947 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. 1964-2011 wlebSi cxovrobda rusTavSi. warmoSobiT
kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
699. sardalaSvili olia. dabadebuli 1947 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
700. buluRaSvili taso. dabadebuli 1934 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
701. firosmanaSvili valodia. dabadebuli 1933 wels dedofliswyaros
raionis sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel
yoraRnidanaa.
702. firosmanaSvili geronti (1940-2016). dabadebuli dedofliswyaros
raionis sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel
yoraRnidanaa.
703. TarxniSvili eTeri. dabadebuli 1936 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
704. papiaSvili gaiozi. dabadebuli 1949 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
705. papiaSvili dimitri. dabadebuli 1929 (1924) wels kaxis raionis sofel
yoraRanSi. 1931 wlidan cxovrobda dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi. gardaicvala 2015 wels.
706. papiaSvili iadoni. dabadebuli 1953 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi.
707. papiaSvili vano. dabadebuli 1953 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
315
708. sakanelaSvili Salva. dabadebuli 1959 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
709. faCxataSvili Tebro. dabadebuli dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi. warmoSobiT kaxidanaa.
710. sakanelaSvili Tengizi. dabadebuli 1962 wels dedofliswyaros
raionis sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel
yoraRnidanaa.
711. nadiraSvili elene. dabadebuli 1936 wels kaxis raionis sofel
yoraRanSi. dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSia 1937 wlidan.
712. faCxataSvili omari. dabadebuli 1960 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
713. TagoSvili varlami. dabadebuli 1955 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
714. sardalaSvili SoTa. dabadebuli 1946 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
715. sardalaSvili cicino. dabadebuli 1950 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
716. sardalaSvili stefane. dabadebuli 1941 wels dedofliswyaros
raionis sofel samTawyaroSi. 1958 wlidan rusTavSi cxovrobs. warmoSobiT
kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
717. yiyiSvili dariko (1940-2015). dabadebuli wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi, magram adreuli bavSvobidan dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi cxovrobda.
718. nadiraSvili vladimeri. (1930-2015). dabadebuli kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi. 1941 wlidan cxovrobda dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi.
719. oqrojanaSvili luba (1950-2017). dabadebuli q. kaxSi. dedofliswyaros
raionis sofel samTawyaroSi gaTxovda 1970 wels.
720. gamxaraSvili dina. dabadebuli kaxSi 1947 wels. 1973 wlidan cxovrobs
dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi.
721. zurabaSvili mayvala. dabadebuli 1962 wels kaxis raionis sofel did
binaSi. 1980 wels gaTxovda abaSaSi da 1982 wlidan ki cxovrobs
samTawyaroSi.
316
722. sardalaSvili merabi. dabadebuli 1953 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. 1960 wlidan cxovrobs kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
723. sardalaSvili slavika. dabadebuli 1963 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi. dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi cxovrobs 1987
wlidan.
724. baCaliaSvili olia. dabadebuli 1945 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi. 1964 wels gaTxovda dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi.
725. TofalaSvili roza. dabadebuli 1954 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi. dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi gaTxovda 1970
wels.
726. kosiaSvili nina. dabadebuli kaxSi 1926 wels. bolo wlebia cxovrobs
dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi.
727. andriaSvili vara (1909-2012). dabadebuli kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi. axalgazrdobidan cxovrobda dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi.
728. kasiaSvili sonia. dabadebuli 1963 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi. axalgazrdobidanve cxovrobs dedofliswyaros raionis sofel
samTawyaroSi.
729. berikaSvili Sonia. dabadebuli 1962 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi. samTawyaroSi cxovrobs 1984 wlidan.
730. babajanaSvili jimSeri. dabadebuli 1960 wels kaxis raionis osfel
CixisxevSi. dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi cxovrobs 1984
wlidan.
731. abulaSvili eliko. dabadebuli 1958 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi.
732. babajanaSvili abraami. dabadebuli 1954 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi.
733. babajanaSvili masiko. dabadebuli 1953 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi.
734. berikaSvili vera. dabadebuli 1942 wels kaxis raionis sofel
CixisxevSi.
317
735. janaSvili sergo (1941-2013). dabadebuli kaxis raionis sofel
CixisxevSi.
736. muradxanaSvili gedi. dabadebuli 1968 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi. TbilisSi cxovrobs 1998 wlidan.
737. muradxanaSvili Tengizi. dabadebuli 1964 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi.
738. zeinalaSvili giorgi. dabadebuli 1965 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi.
739. zeinalaSvili masiko (sergo). dabadebuli 1940 wels kaxis raionis
sofel tyisTavSi.
740. kuzibabaSvili Tamuna. dabadebuli 1991 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi.
741. kuzibabaSvili merabi. dabadebuli 1960 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi.
742. kuzibabaSvili surami. dabadebuli 1959 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi.
743. muradxanaSvili anastasia. dabadebuli 1961 wels kaxis raionis sofel
tyisTavSi.
744. baCaliaSvili vardi. dabadebuli kaxSi 1940 wels. amave raionis sofel
tyisTavSi gaTxovda 1964 wels.
745. TagoSvili evgenia. dabadebuli kaxSi 1936 wels. gaTxovda amave raionis
sofel tyisTavSi 1960 wels.
746. oTaraSvili ilia. dabadebuli 1965 wels kaxis raionis sofel did
binaSi.
747. nuroSvili simoni. dabadebuli 1964 wels kaxis raionis sofel did
binaSi.
748. oTaraSvili serafima. dabadebuli 1932 wels kaxSi. 1941 wlidan
cxovrobs kaxis raionis sofel did binaSi.
749. oTaraSvili Sveniera (1934-2013). dabadebuli kaxSi. 1937 wlidan
cxovrobda kaxis raionis sofel did binaSi.
750. rostiaSvili eliso. dabadebuli 1958 wels kaxis raionis sofel did
binaSi. 1980 wels gaTxovda kaxSi.
318
751. tartaraSvili (TarxniSvili) arseni. dabadebuli 1939 wels kaxis
raionis sofel did binaSi.
752. tartaraSvili (TarxniSvili) valia. dabadebuli 1958 wels kaxis
raionis sofel did binaSi. 1979 wels gaTxovda TbilisSi.
753. tartaraSvili (TarxniSvili) iadoni. dabadebuli 1954 wels kaxis
raionis sofel did binaSi.
754. tartaraSvili (TarxniSvili) marTa. dabadebuli 1949 wels kaxis
raionis sofel did binaSi. 1966 wlidan cxovrobs ZiriTadad TbilisSi.
755. tartaraSvili (TarxniSvili) gulnara. dabadebuli daaxloebiT 1934
wels kaxis raionis sofel did binaSi.
756. tartaraSvili dariko. dabadebuli 1958 wels kaxis raionis sofel did
binaSi. 1980 wels gaTxovda dedofliswyaros raionis sofel samTawyaroSi.
757. tartaraSvili varabioni. dabadebuli 1957 wels kaxis raionis sofel
did binaSi.
758. foladaSvili zauri. dabadebuli 1964 wels kaxis raionis sofel did
binaSi.
759. tartaraSvili (TarxniSvili) suliko (iliko). dabadebuli 1937 wels
kaxis raionis sofel didi binaSi.
760. tartaraSvili liza. dabadebuli 1930 wels kaxis raionis sofel did
binaSi.
761. aslamazaSvili narmani. dabadebuli 1961 wels kaxis raionis sofel
did binaSi.
762. rostiaSvili maura. dabadebuli 1967 wels q. kaxSi. 1990 wels gaTxovda
kaxis raionis sofel did binaSi.
763. nuroSvili nana. dabadebuli 1932 wels q. kaxSi. amave raionis sofel
did binaSi gaTxovda 1960 wels.
764. baCaliaSvili salome. dabadebuli daaxloebiT 1918 (SesaZloa 1913)
wels kaxSi. 1935 wlidan cxovrobda kaxis raionis sofel did binaSi.
765. gamxaraSvili qsenia. dabadebuli 1932 wels q. kaxSi. 1950 wels gaTxovda
kaxis raionis sofel alaTemurSi (didi bina). gardaicvala 2016 wels.
766. raSidova (janaSvili) ofelia. dabadebuli 1972 wels kaxis raionis
sofel TasmaloSi. 1998 wels gaTxovda amave raionis sofel didi binaSi,
Tumca sofelSi bolo wlebSi damkvidrda.
319
767. dukaSvili qsenia. dabadebuli 1933 wels q. kaxSi. 1946 wlidan cxovrobs
kaxis raionis sofel did binaSi.
768. SioSvili irine. dabadebuli 1957 wels q. kaxSi. gaTxovili amave
raionis sofel did binaSi.
769. kaSeiSvili gulo (gulnazi). dabadebuli 1950 wels q. kaxSi. TbilisSi
cxovrobs 1967 wlidan.
770. ivanickaia valia. dabadebuli 1932 wels q. kaxSi.
771. beroSvili ina. dabadebuli 1934 wels q. kaxSi.
772. baCaliaSvili dali. dabadebuli 1967 wels q. kaxSi. axalgazrdobidanve
cxovrobs TbilisSi.
773. baCaliaSvili spartaki. dabadebuli 1973 wels q. kaxSi.
774. TamazaSvili nina. dabadebuli 1949 wels q. kaxSi.
775. nuroSvili malxazi. dabadebuli 1958 wels q. kaxSi.
776. TamazaSvili Jenia (1930-2012). dabadebuli kaxSi.
777. TamazaSvili Sorena. dabadebuli 1976 wels q. kaxSi. 1993 wlidan
ZiriTadad cxovrobs TbilisSi.
778. oTaraSvili mose. dabadebuli 1941 wels q. kaxSi.
779. oqrojanaSvili. iordan dabadebuli 1933 wels q. kaxSi.
780. suyaSvili emzari. dabadebuli 1961 wels q. kaxSi.
781. tartaraSvili (TarxniSvili) dariko. dabadebuli 1941 wels q. kaxSi.
782. tartaraSvili gurami. dabadebuli 1957 wels q. kaxSi. amJamad cxovrobs
TbilisSi.
783. tartaraSvili zurabi. dabadebuli 1971 wels q. kaxSi.
784. tartaraSvili luba. dabadebuli 1939 wels q. kaxSi.
785. foladaSvili taso (anastasia). dabadebuli 1937 (1932) wels q. kaxSi.
786. foladaSvili mayvala. dabadebuli 1961 wels q. kaxSi.
787. yuloSvili Tamari. dabadebuli 1930 wels 1. kaxSi.
788. yuloSvili mixeili (1927-2012). dabadebuli q. kaxSi. 1947 wlidan
ZiriTadad cxovrobda TbilisSi.
789. SioSvili vasili (1925-2012). dabadebuli q. kaxSi.
790. SioSvili salome (nino). dabadebuli 1915 wels q. kaxSi.
791. janaSvili enriko. dabadebuli 1955 wels q. kaxSi.
320
792. TamazaSvili Taliko. dabadebuli 1952 wels q. kaxSi. 1971 wels
gaTxovda belaqnis raionis sofel iTiTalaSi.
793. barixaSvili kote. dabadebuli 1965 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
794. barixaSvili mariami. dabadebuli 1938 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
795. barixaSvili gerasime. dabadebuli 1940 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
796. gajiSvili (gojiaSvili) Tamari. dabadebuli 1948 wels kaxis raionis
sofel qaTmisxevSi.
797. gajiSvili (gojiaSvili) ciuri. dabadebuli 1970 wels kaxis raionis
sofel qaTmisxevSi.
798. gajiSvili (gojiaSvili) manana. dabadebuli 1960 wels kaxis raionis
sofel qaTmisxevSi. TbilisSi cxovrobs 1977 wlidan.
799. TofalaSvili cicino. dabadebuli 1960 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
800. TofalaSvili arseni. dabadebuli 1933 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
801. suyaSvili Temuri. dabadebuli 1957 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
802. SioSvili babale (1940-2017). dabadebuli wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
803. SioSvili Tamari. dabadebuli 1935 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
804. sardalaSvili rauli. dabadebuli 1977 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi.
805. aslamazaSvili lado. dabadebuli 1949 wels kaxis raionis sofel
qaTmisxevSi. TbilisSi cxovrobs 1985 wlidan.
806. ciciSvili-babalaSvili JuJuna (1932-2016). dabadebuli zaqaTlis
raionis sofel elisenSi. 1953 wlidan cxovrobda TbilisSi.
807. daTunaSvili gulnazi. dabadebuli 1938 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. 1965 wlidan cxovrobs TbilisSi.
321
808. daTunaSvili findaza. dabadebuli 1940 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi.
809. abulaSvili dariko. dabadebuli 1972 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. TbilisSi cxovrobs 1989 wlidan.
810. abramiSvili svimoni. dabadebuli 1965 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. 1983 wlidan cxovrobs TbilisSi.
811. abulaSvili zurabi. dabadebuli 1936 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi.
812. giulmamedovi (enuReli) mamed (mamia). dabadebuli 1932 wels zaqaTlis
raionis sofel elisenSi. 1939 wlidan cxovrobda zaqaTalaSi,
studentobidan ki TbilisSi. gardaicvala 2014 wels.
813. ismailova ainura. dabadebuli daaxloebiT 1975 zaqaTlis raionis
sofel elisenSi.
814. moseSvili Saqro. dabadebuli 1939 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. 1960 wlidan cxovrobs TbilisSi.
815. musaevi (CitoSvili) isa. dabadebuli 1967 wels zaqaTlis raionis
sofel elisenSi.
816. toliaSvili ilia. dabadebuli 1962 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. 1965 wlidan cxovrobs TbilisSi.
817. toliaSvili muradi. dabadebuli 1933 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. 1965 wlidan cxovrobs TbilisSi.
818. yajriSvili gulnazi. dabadebuli 1950 wels zaqaTlis raionis sofel
elisenSi. 1968 wels gaTxovda TbilisSi.
819. mamulaSvili gera. dabadebuli 1974 wels zaqaTlis raionis sofel
mosulSi. TbilisSi cxovrobs 1991 wlidan.
820. andriaSvili ragimi. dabadebuli 1938 wels zaqaTlis raionis sofel
mosulSi. 1958 wlidan TbilisSi cxovrobs.
821. axmedovi (ramaziSvili) ruslani. dabadebuli 1978 wels zaqaTlis
raionis sofel mosulSi. 1990 wlidan cxovrobs TbilisSi.
822. mirzoeva (larmirzaSvili) nurbiqa. dabadebuli 1946 wels zaqaTlis
raionis sofel mosulSi.
823. omaraSvili asraTi. dabadebuli 1948 wels wels zaqaTlis raionis
sofel mosulSi. 1966 wlidan cxovrobs TbilisSi.
322
824. safarova (rostiaSvili) gulnazi. dabadebuli 1948 wels wels
zaqaTlis raionis sofel mosulSi. 1967 wels gaTxovda TbilisSi.
825. aRamamedova iadigari. dabadebuli 1977 wels zaqaTalis raionis sofel
verxvianSi, 2002 wels gaTxovda kaxis raionis sofel qaTmisxevSi.
826. baduraSvili Sorena. dabadebuli 1949 wels belaqnis raionis sofel
iTiTalaSi. 1960 wlidan ZiriTadad cxovrobs TbilisSi.
827. kaciaSvili anzori. dabadebuli 1949 wels wels belaqnis raionis
sofel iTiTalaSi. 1973-94 wlebSi TbilisSi cxovrobda.
828. kaciaSvili guja (elguja). dabadebuli 1979 wels TbilisSi. 1994
wlidan cxovrobs wels belaqnis raionis sofel iTiTalaSi.
829. mamedova (baduraSvili) xaija. dabadebuli 1945 wels wels belaqnis
raionis sofel iTiTalaSi.
830. yurbanovi (yuraSvili) nizami. dabadebuli 1953 wels belaqnis raionis
sofel iTiTalaSi.
831. davidova (daviTaSvili) ia. dabadebuli zaqaTalaSi 1958 wels
(warmoSobiT amave raionis sofel suvagiridanaa). 1988 wels gaTxovda kaxis
raionis sofel did binaSi.
fereidani
832. abramiSvili uSangi. dabadebuli 1937 wels fereidunSahris raionis
sofel martyofSi, 1972 wlidan cxovrobs sagarejoSi.
833. baTuaSvili alika. dabadebuli 1951 wels fereidunSahris raionis
sofel martyofSi. 1972 wlidan cxovrobs saqarTveloSi.
834. baTuaSvili kolia. dabadebuli 1946 wels fereidunSahris raionis
sofel martyofSi. 1972 wlidan cxovrobs saqarTveloSi.
835. ioseliani eTeri. dabadebuli 1940 wels fereidunSahris raionis
sofel martyofSi. 1972 wlidan cxovrobs gurjaanis raionis sofel
vazisubanSi.
836. onikaSvili alika. dabadebuli fereidunSahris raionis martyofSi 1956
wels. 1986 wlidan cxovrobs gurjaanis raionis sofel axalSenSi.
837. onikaSvili sofi. dabadebuli 1984 wels qalaq fereidunSahrSi
(martyofi). ramdenime welia rac TbilisSi cxovrobs.
323
838. rahimi ali hoseini (daviTaSvili aleqsandre). dabadebuli 1946 wels
fereidunSahris raionis sofel martyofSi.
839. xuciani (xuciSvili) yolam reza. dabadebuli 1942 wels
fereidunSahris raionis sofel martyofSi.
840. yalani mansuri. dabadebuli 1970 wels qalaq fereidunSahrSi
(martyofi).
841. ioseliani iosebi. dabadebuli 1982 wels qalaq fereidunSahrSi
(martyofi). ramdenime welia rac TbilisSi cxovrobs.
842. gugunani hamidi (gugunaSvili iosebi). dabadebuli 1972 wels
fereidunSahris raionis sofel CuRruTSi. 1982 wlidan cxovrobs
fereidunSahrSi (martyofi).
843. aslani (aslaniSvili) ahmedi. dabadebuli fereidunSahris raionis
sofel CuRruTSi 1969 wels. 2010-11 wlidan cxovrobs TbilisSi.
844. aslaniSvili ali (aleqsandre). dabadebuli fereidunSahris raionis
sofel CuRruTSi 1958 wels. 1973 wlidan cxovrobs saqarTveloSi.
845. ioseliani jamila (1932-2012). dabadebuli fereidunSahris raionis
sofel CuRruTSi. 1972 wlidan cxovrobda saqarTveloSi. gardaicvala 2012
wels.
846. onikaSvili arseni. dabadebuli 1957 wels fereidunSahris raionis
sofel CuRruTSi. 1972 wlidan cxovrobs saqarTveloSi.
847. onikaSvili vaxtangi. dabadebuli fereidunSahris raionis sofel
CuRruTSi 1961 wels. 1972 wlidan cxovrobs saqarTveloSi.
848. sefiani (sefiaSvili) andria. dabadebuli 1957 wels fereidunSahris
raionis sofel CuRruTSi.
849. sefiani (sefiaSvili) xasani. dabadebuli 1972 wels fereidunSahris
raionis sofel CuRruTSi.
850. muliani kaxa. dabadebuli 1979 wels fereidunSahris raionis sofel
CuRruTSi.
851. muliani saidi (giorgi). dabadebuli 1974 wels fereidunSahris raionis
sofel CuRruTSi. 1993 wlidan cxovrobs Teiransa da ispahanSi.
852. abolyasem ahmadi. dabadebuli 1972 wels fereidunSahris raionis
sofel TorelSi.
324
853. onikaSvili andria. dabadebuli 1973 wels (dabadebis adgili ucnobia).
2007 wlidan cxovrobs TbilisSi.
Tbilisis konservatoriis 2014 wlis eqspediciaSi Cemi monawileobiT
Cawerili ingilo mTqmelebi
1. mamulaSvili petre. dabadebuli 1955 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. 1964 wlidan cxovrobda dedofliswyaroSi.
gardaicvala 2016 wels. warmoSobiT iyo kaxis raionis sofel yoraRnidan.
2. sakanelaSvili ana. dabadebuli 1962 wels dedofliswyaros raionis
sofel samTawyaroSi. sofelSi cxovrobda 1977 wlamde. 1985 wlidan
dedofliswyaroSia. warmoSobiT kaxis raionis sofel yoraRnidanaa.
3. tartaraSvili Teona. dabadebuli 1988 wels dedofliwyaros raionis
sofel samTawyaroSi. warmoSobiT kaxidanaa.
4. tartaraSvili gurami. dabadebuli kaxSi 1956 wels. 1978-82 wlebSi
ganawilebiT iyo abaSaSi, samTawyaroSi ki cxovrobs 1982 wlidan.
5. nadiraSvili olegi. dabadebuli kaxSi 1953 wels. 1976 wlidan
cxovrobs dedofliswyaroSi.
6. nadiraSvili cisana. dabadebuli kaxSi 1957 wels. gaTxovilia leCxumSi.
sakuTar eqspediciebSi movlili soflebi
SavSaTis raioni:
Çağliyan xevwruli
Dereiçi dasamobi
Dutlu svirevani
Eskikale ustamisi
Maden bazgireTi/baZgireTi
Tepebaşı ziosi/Ziosi
Taskopru ifxreuli
Misirli iveTi
qoqlijerei goglieTi/qoqlieTi
325
murRulis raioni:
Akantaş bujuri
Ardıçlı durCa
Başköy baSqoi
Çimenli
qordeTi/kor
deTi
Damar iskebi
Erenköy ereguna
Kabarca kabarjeTi
Korucular geuli
Küre qura
Özmal ozmali
Petek gurbini
borCxis raioni:
Adagül adaguli
Balcı bagini
İbrikli ebrika
Muratlı maradidi
Zorlu
Txilazori/Txi
laZe
Ambarlı dampali
Civan jvani
Kaynarca devsqeli
Taraklı trapeni
Avcılar avana
Karşıköy xeba
Akpinar arxva
arTvinis raionis soflebi Tütüncüler (qarTla/kartla) da Ormanlı (omana).
326
hendeqis raioni:
Balıklıihsaniye/
Balıklı
savaraudod,
qarTla
Bıçkıatik qarTla/kartla
Güldibi geuli
Gündoğan zomoTa xatila
İkbaliye avana
İkramiye qomoTa xatila
Kızanlık
savaraudod,
arxva
Nuriye
geuli (amJamad
qalaqis nawilia)
goljuqis raioni:
Lütfiye
begoRli
(murRuli)
Nüzhetiye
doSame/doSeme
(murRuli)
Siyretiye
savaraudod,
qura
aqiazis raionis sofeli Reşadiye (savaraudod, xatila).
iusufelis raioni:
Balcılı balxi
Bıçakçılar patara xeveki
Yüksekoba qobaqi
xelvaCauris raionis soflebi:
sarfi, kvariaTi da gonio.
qalaqi Hopa (savaraudod, xufaTi).
327
xofis raioni:
Sarp sarfi
Kemalpaşa
makriali,
noRedi
Çamli pironiTi
arhavis raionis soflebi Konaklı (kordeli) da Derecik (sidere).
qalaqi Fındıklı (viwe, bReTi).
findiklis raioni:
giursu ficxala
Çağlayan abu
Sümle sumela
Sulak mzuRu
Meyvalı WanafeTi
qalaqi Ardeşen (artaSeni) da misi raionis soflebi: aidere da Işıklı
(Rera).
qalaqi Pazar (aTina) da misi raionis sofeli Hasköy (noxlafsu).
belaqnis raionis sofeli Ititala (iTiTala).
zaqaTlis raionis soflebi Aliabad (eliseni) da Mosuli (mosuli).
qalaqi Kax (kaki).
kaxis raioni:
Alatemir didi bina
Alibeil qaTmisxevi
Meşabaş tyisTavi
Kotuklu Cixisxevi
dedofliswyaros raionis sofeli samTawyaro.