Vilniaus Universitetas

Lietuviškų literatūros mokslo terminų žodynas

AVANTEKSTAS

Projekto vadovas prof. habil.dr.Kęstutis Nastopka

Projekto registracijos LIT-2-48/2012-ABSutarties Nr. LIT-2-48

ATASKAITA

TURINYS

ĮVADAS ......................................................................................................................................

DĖSTOMOJI ATASKAITOS DALIS ........................................................................................

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS .........................................................................................

PASKELBTŲ MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS.........................................................

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................

ĮVADAS

Projekto tikslas – tęsti 2007 m. pradėto kurti literatūros mokslo terminų žodyno

AVANTEKSTAS straipsnių rašymą ir kartu plėsti sukurtą žodyno skaitmeninę duomenų bazę

(www.avantekstas.flf.vu.lt).

Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos siekta įgyvendinti 2012 metais:

1) parašyti 9 spaudos lankus naujų žodyno terminų straipsnių iš A. J. Greimo, Ch. S. Peirce‘o

semiotikos, tekstologijos, intertekstualumo, bendrosios literatūros teorijos sričių, pateikiant kiek

įmanoma daugiau pavyzdžių iš lietuvių literatūros;

2) atliktą darbą kritiškai aptarti specialiai rengiamuose šio mokslinio projekto seminaruose;

3) galutinai parengti numatytus žodyninius straipsnius ir juos suredaguoti;

4) parašytus straipsnius sukelti į sukurtą skaitmeninę žodyno duomenų bazę.

Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos siekta įgyvendinti 2010-2012 metais:

1) parašyti 27 spaudos lankus naujų žodyno terminų straipsnių iš A. J. Greimo, Ch. S.

Peirce‘o, J. Lotmano semiotikos, tekstologijos, intertekstualumo, naratologijos, bendrosios

literatūros teorijos sričių, pateikiant kiek įmanoma daugiau pavyzdžių iš lietuvių literatūros;

2) atliktą darbą kritiškai aptarti specialiai rengiamuose šio mokslinio projekto seminaruose;

3) galutinai parengti numatytus žodyninius straipsnius ir juos suredaguoti;

4) parašytus straipsnius sukelti į sukurtą skaitmeninę žodyno duomenų bazę.

DĖSTOMOJI ATASKAITOS DALIS

I. Bendri duomenys apie 2010-2012 metais atliktą darbą:

Literatūros mokslo terminų žodynas AVANTEKSTAS skaitmeninės duomenų bazės

pavidalu (internetinė prieiga: www.avantekstas.flf.vu.lt) sukurtas 2007 metais. Šiuo metu jį

sudaro 3484 terminai, paimti iš pačių aktualiausių mąstymo apie literatūrą sričių, kur vyksta

didžiausias humanitarinio sąvokyno atsinaujinimas: semiotikos, naratologijos,

dekonstrukcionizmo, tekstologijos, intertekstualumo teorijos, hermeneutikos, recepcijos teorijos.

Iki 2010 metų (per 2008 metus) buvo parašyta 160 žodyno straipsnių.

Vykdant 2010-2012 m. projektą, parašytas 431 žodyninis straipsnis (27 spaudos lankai):

2010 metais parašyta 140 žodyninių straipsnių (9 spaudos lankai).

2011 metais parašyta 115 žodyninių straipsnių (9 spaudos lankai).

2012 metais parašyti 176 žodyniniai straipsniai (9 spaudos lankai).

Prie kiekvieno straipsnio pridėtas naudotas literatūros sąrašas, taip pat su aprašomu terminu

susiję terminai, randami žodyne. Straipsnyje pabraukti terminai žodyno skaitmeninėje duomenų

bazėje funkcionuoja kaip vidinės nuorodos (spustelėjus pele atsidaro pabraukto termino aprašas).

Žodynas sumanytas taip, kad ne prie kiekvieno termino turi būti pateikiamas žodyninis

straipsnis. Dalis terminų funkcionuoja kaip tam tikri to paties termino variantai. Todėl aprašytais

terminais laikomi ne tik tie, prie kurių pateikiamas straipsnis, bet ir tie, kurie susiję su duotu

terminu kryžminėmis nuorodomis. Aprašytas terminas, taip pat kiti terminai, susiję su

aprašytuoju kryžmine nuoroda, žymimi žvaigždute. Dėl šios priežasties aprašytų terminų skaičius

neatitinka žodyninių straipsnių skaičiaus. Nors 2010-2012 m. parašyta 430 žodyninių straipsnių,

bet aprašytais žymimi 878 terminai.

Iš visų esamų literatūros terminų žodynų šis išsiskiria tuo, kad jame pateikiama pavyzdžių iš

lietuvių literatūros bei folkloro: V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, A. Vaičiulaičio, Vaižganto,

Žemaitės prozos, S. Stanevičiaus, V. Kudirkos, J. Aisčio, J. Juškaičio, J. Marcinkevičiaus, H.

Radausko, M. Martinaičio poezijos, lietuvių liaudies pasakų.

II. 2012 metais atliktas darbas :

Parašyti 176 žodyniniai straipsniai (9 spaudos lankai, arba 360590 spaudos ženklų). Visi

straipsniai ataskaitoje pateikti kaip priedas prie 2010 - 2012 M. PASKELBTŲ AR PRIIMTŲ

SPAUDAI MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ KOPIJOS AR KITA MOKSLINĖ PRODUKCIJA IR KITI

PRIEDAI.

Aprašyti tokie terminai:

1) A. J. Greimo arba prancūzų semiotikos terminai (darbą atliko K. Nastopka, P.

Jevsejevas, J. Katkuvienė (aprašuose inicialai: KN, PJ ir JK)):

a) bendroji semiotika (kalba = semiotinė sistema ir procesas, gilioji struktūra, kategorinė

struktūra, aspektinė struktūra, deiksė, eksteroceptyvumas, pamatinė semantika, pamatinė

sintaksė, reikšmė, seminė analizė, visetas);

b) naratyvinė semiotika (aktantinė struktūra, aktantinis vaidmuo, antilėmėjas,

antisubjektas, atlikėjų struktūra, būsena, būsenos subjektas, diskursinė semantika, diskursinė

sintaksė, diskursinė struktūra, diskursinis lygmuo, konfrontacija, modalinė struktūra,

naratyvinė semantika, naratyvinė sintaksė, naratyvinė struktūra, paviršiaus struktūra,

protoaktantas, semionaratyvinė struktūra, sutartinė struktūra, tiesosakos sutartis, veikimas,

kognityvinis veikimas, veikimo subjektas);

c) episteminių modalumų terminai (abejotinumas, įsitikinimas, netikėtinumas,

tikėtinumas).

2) Ch. S. Peirce’o arba amerikietiškosios semiotikos terminai (darbą atliko A.

Grigorjevas (aprašuose inicialai AG)):

a) Peirce‘o ikoninių bei hipoikoninių ženklų tipai (diagrama, hipoikona, kvazi-ženklas,

metafora, vaizdinė hipoikona);

b) Peirce‘o interpretacijos sampratos terminai (kvazi-interpretatorius, kvasi-sakytojas,

kvazi-sąmonė);

c) su Peirce‘o semiotika susiję bendrieji terminai (pragmatizmas, reprezentamenas, tipas,

realizacija).

3) Interpretacijos terminai (darbą atliko B. Meržvinskytė, J. Katkuvienė ir I. Melnikova

(aprašuose inicialai BM, JK ir IM)):

a) bendrieji literatūros teorijos terminai (literatūriškumas, literatūrinė karta, literatūrinė

buitis, literatūros teorija, praktinė kritika, skaitytojas, intencionalumas, jausminė klaida,

antifrazė, antitezė, objektyvusis koreliatas, kodas, kanonas, žanras, stilius, sonetas,

karnavalas);

b) postruktūralizmo, dekonstrukcionizmo terminai (autoriaus mirtis, diseminacija);

c) su skaitytoju susiję terminai (interpretacinė bendruomenė, archiskaitytojas,

informuotasis skaitytojas, numatomasis skaitytojas, empirinis skaitytojas, idealusis

skaitytojas, atviras modelinis skaitytojas, uždaras modelinis skaitytojas).

4) Intertekstualumo terminai (darbą atliko I. Melnikova (aprašuose inicialai IM)):

a) intermedialumo terminai (adaptacija, intermedialioji nuoroda, intermedialusis

dialogas, medija).

5) Tekstologijos terminai (darbą atliko P. Subačius (aprašuose inicialai PS)):

a) diplomatikos ir dokumentinės leidybos terminai (aktas, aprekacija, aprobata, arenga

= proemium, diktantas, diplomas, diplomatika, diplomatinis perrašas, dispozicija,

dokumentinis perrinkimas, dokumentinis redagavimas, eschatokolas, formą perteikianti

kopija = copie figurée, imbreviatūra, insertas, intituliacija, invokacija, kartuliarijus,

klauzulė, kontekstas, koroboracija, laiškas, mandatas, minutė, naracija, promulgacija =

publikacija, protokolas = protokòllon, sankcija, titulas, transumptas, vidimus);

b) genetinės kritikos terminai (apmatai, avantekstas, genetinis dosjė, genetinė kritika,

genetinės kritikos adeptas, endogenezė, egzogenezė, grafizmas, grafika, hipertekstas,

paraštės, posttekstas, procesinis rašymas, programinis rašymas);

c) tekstologijai aktualūs rašto istorijos ir knygotyros terminai (aligatas, apokrifas,

atspaudas, brachigrafija, de visu, deuterokanoninis, dubia, epigrafika, foliacija = lapų

numeracija, incipitas, inicialas, inskripcija = įrašas, konvoliutas, lapas = folium; (in) folio,

ligatūra, majuskulas, minuskulas, nomina sacra = šventieji vardai, numizmatika, paginacija

= puslapių numeracija, puslapio grafika, proveniencija, rubrika, rubrikatorius, signetas,

spaudinys, spuria, sutikimas publikuoti, pseudoepigrafas);

d) tekstologinio aparato ir teksto pertvarkymo terminai (atėmimo ženklas, kontrakcija,

kontrakcijos ženklai, konversija, norminimas, omisija = praleidimas, ostrakas, paleografija,

santrumpa = abreviatūra, santrumpų sąrašas = declaratio abbreviationum = index

abbreviationum, sigla, siglų sąrašas = declaratio siglorum = index siglorum, suspensija,

suspensijos ženklas, tekstologinių ženklų sąrašas = declaratio signorum = index signorum,

tirono ženklai = notae tironianae, titlas, transkripcija, transliteracija, transponavimas,

ženklai virš eilutės).

Straipsniai rašyti remiantis užsienyje leistais senais patikimais arba naujausiais aktualiais

literatūros terminų žodynais, žinynais, enciklopedijomis, pirminiais atskirų teorijų autorių

darbais. 2010-2012 m. į žodyno duomenų bazę buvo įtraukti 408 nauji šaltiniai (iš viso duomenų

bazėje šiuo metu yra 562 šaltiniai (knygos ir straipsniai).

2012 metais svarbiausi naudojami šaltiniai buvo šie:

1) Greimas A. J., J. Courtés. Sémiotique. Dictionnaire raisonné de la théorie du langage.

Paris: Hachette. I, 1976, II, 1986;

2) The Essential Peirce. Selected Philosophical Writings. Vol. 1 (1867–1893) (Ed. by N.

Houser, Ch. Kloesel), Bloomington and Indianapolis: Indiana University Press, 1992.

3) The Essential Peirce. Selected Philosophical Writings. Vol. 2 (1893–1913) (Ed. by Peirce

Edition Project), Bloomington and Indianapolis: Indiana University Press, 1998.

4) Collected Papers of Charles Sanders Peirce, Vols. 1–6 (Ed. by Ch. Hartshorne, P. Weiss)

Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1931–1958.

5) Fix U., Gardt A., Knape J. (Hg.). Rhetorik und Stilistik: Ein internationales Handbuch

historischer und systematischer Forschung, Berlin: Walter de Gruyter, 2010;

6) Hansen-Löve A. Der russische Formalismus: Methodologische Rekonstruktion seiner

Entwicklung aus dem Prinzip der Verfremdung, Wien: Verlag der österreichischen

Akademie der Wissenschaften, 1978;

7) Encyclopedia of Contemporary Literary Theory: Approaches, Scholars, Terms (ed.

Makaryk I.), Toronto: University of Toronto Press, 1993;

8) The Cambridge Companion to Literature on Screen (eds. Cartmell D., Whelehan I.),

Cambridge: Cambridge University Press, 2007;

9) Hiebel H. H. Kleine Medienchronik. Von den ersten Schriftzeichen zum Mikrochip,

München: Beck, 1997.

10) Fish S., Is There a Text in This Class? The Authority of Interpretive Communities,

Cambridge: Harvard University Press, 1980.

11) Davis F. T., Womack K. Formalist Criticism and Reader-Response Theory, New York:

Palgrave, 2002.

12) Holub R. C. Reception Theory: A Critical Introduction, London & New York: Methuen,

1984.

13) Holland N. The Dynamics of Literary Response, New York: Oxford University Press,

1968.

14) Culler J. Structuralist Poetics, Ithaca & New York: Cornell University Press, 1975.

15) Nöth W. Handbook of Semiotics, Bloomington: Indiana University Press, 1995.

Visas naudojamos mokslinės literatūros sąrašas pateikiamas toliau atskirai.

Žodyno straipsnius redagavo šio darbo patirtį turinti mokslininkė dr. G. Žemaitytė.

Parašyti straipsniai pačių mokslininkų buvo sukelti į žodyno internetinę duomenų bazę.

III. Paaiškinimas dėl nevienodos žodyninių straipsnių apimties ir neatitikimo tarp projekto

paraiškoje planuoto žodyninių straipsnių skaičiaus ir realiai parašytų straipsnių skaičiaus:

Kuriant literatūros mokslo terminų žodyną Avantekstas iš pat pradžių buvo orientuojamasi į

polifunkcinį jo pobūdį: į jį buvo įtraukti ne vien techniniai terminai, paimti iš šiuolaikinių

literatūros analizės metodų (semiotikos, naratologijos, tekstologijos), bet ir bendrosios literatūros

teorijos sąvokos. Buvo nuspręsta ne apsiriboti terminų apibrėžimu, bet paaiškinti jų taikymą, o

aprašant bendrąsias sąvokas, aptarti su jomis susijusias problemas, pateikti jų raidą, skirtingų

autorių ar šalių požiūrius. Dėl tos priežasties žodyninių straipsnių apimtys neišvengiamai

skiriasi. Terminai, kurie susiję su šiuolaikiniais literatūros metodais, pateikiami pagal

aiškinamojo žodyno principus ir jų aprašymas užima nedaug vietos (tarkime, tekstologijos,

naratologijos, kai kurie semiotikos terminai). Visai kitokio pobūdžio yra bendrosios teorinės

sąvokos (pvz., feministinė kritika, formalizmas, marksistinė kritika, tekstas). Jos reikalauja

gerokai didesnės apimties enciklopedinių, apžvalginių straipsnių, kuriuose būtų pateiktas ne

termino apibrėžimas, bet aprašytas reiškinys su visa jo įvairove, kilme, raida.

Tiesa, toks straipsnių apimties skirtumo neišvengiamumas patiems projekte

dalyvaujantiems mokslininkams tapo akivaizdus tik per pastaruosius dvejus metus. Per pirmąjį

šio žodyno projektą, vykdytą 2007-2008 metais, pirmais metais buvo renkami terminai, o

straipsniai rašyti tik antraisiais metais (jų parašyta apie 160, arba 7,5 spaudos lanko). Todėl

dabartiniam projektui buvo sunku numatyti, koks bus žodyninių straipsnių skaičius. Planuojant

darbus, jis buvo labai apytikris (todėl prie jų skaičiaus visur rašoma “apie”). Darbo užmokestis

buvo numatytas ne pagal straipsnių, o pagal spaudos ženklų (spaudos lankų) skaičių – taip

skaičiuojamos bet kokio rašomo teksto apimtys. Buvo planuojama, kad kiekvienas projekto

dalyvis parašys maždaug po 1-2 autorinius spaudos lankus per metus. Per 2010-2012 metus buvo

planuojama parašyti 27 autorinius lankus ir šis planas buvo įvykdytas (o nustatyti tikslų

atitikmenį tarp spaudos lankų ir straipsnių skaičiaus praktiškai neįmanoma).

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Nuo 2011 m. buvo įvesta papildomų Ch. S. Peirce’o semiotikos terminų, kurie, populiarėjant

semiotikai, vis plačiau vartojami humanitariniuose moksluose ir kurių apibrėžimas, išsamus

aprašymas, vartosenos pateikimas yra visiškai naujas Lietuvoje. Šį darbą atliko papildomai dirbti

į projektą priimtas VU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantas Andrius

Grigorjevas, rašantis savo disertacijoje apie Ch. S. Peirce’o semiotiką.

Nuo 2012 m. buvo įvesta papildomų intermedialumo terminų (aprašytų Irinos Melnikovos),

kurie reikalingi prieš kelis metus VU filologijos fakultete susikūrusioms Intermedialiosioms

literatūros studijoms.

Tad žodyną būtina plėsti, atsižvelgiant į naujausius pokyčius, vykstančius Vakarų ir Lietuvos

humanitariniuose moksluose. Tam būtina plėsti žodyno rašančiųjų mokslininkų ratą, kas ir buvo

iš dalies padaryta per 2011-2012 metus (buvo papildomai priimti trys doktorantai – Andrius

Grigorjevas, Paulius Jevsejevas ir Jurga Katkuvienė; pastaroji 2012 metų pabaigoje sėkmingai

apsigynė daktaro disertaciją “Kūniškumo aspektai XX amžiaus literatūros teorijoje: R.

Barthes‘as ir A. J. Greimas“).

Kadangi projekto vykdytojai – Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo

semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojai – universitete skaito kursus, susijusius su

pasirinktomis temomis (pvz., K. Nastopka, G. Žemaitytė, A. Grigorjevas dėsto semiotikos

kursus ; I. Melnikova – intertekstualumo ir intermedialumo kursus ; N. Keršytė – naratologijos,

klasikinės ir moderniosios teksto kritikos kursus ; B. Meržvinskytė ir P. Subačius – literatūros

teorijos įvadą, P. Subačius klasikinės ir moderniosios teksto kritikos kursą), jie rekomenduoja

žodyno skaitmeninę duomenų bazę studentams ir naudojimasis ja jau duoda apčiuopiamų

rezultatų pedagogikoje.

PASKELBTŲ MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Per visą projekto vykdymo laikotarpį (2010-2012 m.) paskelbtų mokslinių publikacijų (taip

pat ir monografijų), savo tematika susijusių su literatūros terminų žodynu, bibliografiniai aprašai

(straipsniai nebuvo planuojami šiame projekte, jie tik jį papildo):

1) K. Nastopka, Literatūros semiotika (monografija), Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 322.

2) A. Grigorjevas, „Sakymas vaizdažodiniuose tekstuose“, Žmogus ir žodis:

Literatūrologija (mokslo darbai), t. 12, 2010, Nr. 2, p. 46-51.

3) P. Jevsejevas, „Algirdas Julius Greimas“, Lietuvos filosofinės minties šaltiniai, III t.

Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011.

4) N. Keršytė, „Pasakojimo veiksmas literatūroje (J. Savickio „Prabangos“), XX a.

literatūros teorijos : konceptualioji kritika (sud. A. Jurgutienė), Vilnius, LLTI, 2010, p.

151-176.

5) N. Keršytė, „Laiko išbandymai poezijoje“, Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis.

Kūrybos tyrinėjimai ir archyvinė medžiaga, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos

institutas, 2010, p. 101-118.

6) N. Keršytė, „Gyvas praėjusysis laikas (J. Aputis ir M. Proustas)“, Baltos lankos, 2011,

Nr. 34, p. 38-69.

7) I. Melnikova, “Intertekstinio tinklo struktūra ir reikšmė Kosto Ostrausko pjesėje

Beladona”, XX a. literatūros teorijos : konceptualioji kritika (sud. A. Jurgutienė),

Vilnius, LLTI, 2010, p. 421-441.

8) I. Melnikova, “The Gorris Defence, Or Nabokov on Screen”, in Respectus Philologicus,

Nr. 20(25), Kaunas: VU leidykla, 2011, p. 95–107.

9) I. Melnikova, „Intermedialumo žemėlapis“, in Colloquia, Nr. 26, Vilnius: LLTI leidykla,

2011, p. 17–34.

10) I. Melnikova, “Adaptacijos studijos: literatūra versus kinas – vertimas ar dialogas?”,

Colloquia, Nr. 28, Vilnius: LLTI leidykla, 2012, p. 31–54.

11) B. Meržvinskytė, „Autorius ir skaitytojas Sigmundo Freudo psichoanalizėje“, Literatūra,

2010, t. 52 (4), p. 82-90.

12) B. Meržvinskytė „Mitas ir metamorfozė Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje“, Literatūra,

2011, t. 53(1), p. 122-129.

13) P. V. Subačius „Particularly Public and Very Private”, Variants: The Journal of the

European Society for Textual Scholarship, Vol. 8: Private: do (not) enter: Personal

Writings and textual Scholarship (ed. by João Dionísio), Amsterdam–New York: Rodopi,

2012, p. 75–83.

14) P. V. Subačius „Textual Janus: Baltic Scholarly Editing between Russia and Germany“,

Editio: Internationales Jahrbuch für Editionswissenschaft (ed. by Rüdiger Nutt-Kofoth,

Bodo Plachta, Winfried Woesler), Berlin: Walter de Gruyter, 2012, Vol. 26, p. 72–85.

Pastaba:

Šios publikacijos nebuvo planuojamos kaip vykdomo projekto dalis, todėl pateikiamas tik jų

sąrašas.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

(tik knygos)

1) A Dictionary of Modern Critical Terms (Revised and enlarged edition. Ed.

R. Fowler), London; New York: Routledge and Kegan Paul, 1987.

2) Adam J.-M. L’analyse des récits, Paris, Seuil, 1996.

3) Adam J.-M. Le texte narratif: traité d’analyse pragmatique et textuelle, Paris,

Nathan, 1994.

4) Adaptation Studies: New Approaches (eds. Albrecht-Crane C., Cutchins D.),

Madison (NJ): Fairleigh Dickinson University Press, 2010.

5) Aland K., Aland B. Der Text des Neuen Testaments . – 2 Aufl. –

Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1989; vert: The Text of the New

Testament. – 2nd ed. / Trans. E. F. Rhodes. – Grand Rapids: William

B. Eerdmans; Leiden: E. J. Brill, 1989.

6) Ansgar Nünning , Metzler Lexikon Literatur und kulturologie;

7) Archivum Lithuanicum / Klaipėdos u-tas, Lietuvių kalbos ins-tas,

Šiaulių u-tas, Vilniaus u-tas, Vytauto Didžiojo u-tas; Red. kolegija:

G. Subačius (vyriaus. red.), A.  Aleknavičienė, S. Ambrazas ir kt.  – V.: Petro

ofsetas. – 1999–2006. – T.1–8

8) Atkin A., „Peirce's Final Account of Signs and the Philosophy of Language“,

Transactions of the Charles S. Peirce Society, 4 (1), p. 63–85.

9) Auger P., The Anthem Dictionary of Literary Terms and Theory, London & New

York: Anthem Press, 2010.

10) Austin J. L., How to do Things with Words: The William James Lectures

delivered at Harvard University in 1955 (Ed. J. O. Urmson), Oxford: Clarendon, 1962.

11) Bachtin M. „Autorius ir skaitytojas estetinėje veikloje“ in Bachtin M. Autorius ir

herojus: Estetikos darbai. Iš rusų kalbos vertė Darius Kovzan, Vilnius: Aidai, 2002, p.

85-316.

12) Bachtin M. Problema teksta // Idem. Avtor i geroj. K

filosofskim osnovam gumanitarnych nauk. – Sankt-Peterburg: Azbuka, 2000.

13) Bal M. Narratologie, Paris, Klincksieck, 1977.

14) Baldick, Chris. The Concise Oxford Dictionary of Literary Terms. Oxford:

Oxford University Press. 1990.

15) Banfield A. Phrases sans paroles. Théorie du récit et du style indirect libre, Paris,

Seuil, 1995.

16) Barthes R. „La mort de l’auteur“ in Barthes R. Oeuvres complètes, t. 2, Paris:

Seuil, 1994.

17) Barthes R. « Introduction à l’analyse structurale du récit » in Poétique du récit,

Paris, Seuil, 1977.

18) Barthes R. Critique et Vérité, Paris, Seuil, 1966.

19) Barthes R. L’aventure sémiologique, Paris, Seuil, 1985.

20) Barthes R. L’obvie et l’obtus (Essais critiques IV), Paris, Seuil, 1982.

21) Barthes R. Le bruissement de la langue (Essais critiques IV), Paris, Seuil, 1984.

22) Barthes R. Le degré zéro de l’écriture, Paris, Seuil, 1953.

23) Barthes R. Le plaisir du texte, Paris, Seuil, 1973.

24) Bartsch S. and Elsner J. „Introduction: Eight Ways of Looking at an Ekphrasis“,

Classical Philology 102 (2007), p. i-vi.

25) Baudrillard’as J. Simuliakrai ir simuliacija, (vert. M. Daškus), Vilnius, Baltos

lankos, 2002.

26) Bennett A. The Author: New Critical Idiom, London and New York: Routledge, 2005.

27) Benveniste E. Problèmes de linguistique générale, Paris, Gallimard, 1966.

28) Bergez D., Barberis P. ir kt. Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai.

Vilnius, 1998.

29) Berthelot F. Le corps du héros: pour une sémiotique de l’incarnation

romanesque, Paris, Nathan, 1997.

30) Bertrand D., Précis de sémiotique littéraire. Paris: Nathan, 2000.

31) Biasi P.-M. de. Genetinė kritika // Literatūros analizės kritinių

metodų pagrindai / Sud. D. Bergez. – V.: Baltos lankos, 1998.

32) Biti V. „Trivialliteratur“, in: Literatur- und Kulturtheorie: Ein Handbuch

gegenwärtiger Begriffe, Reinbek bei Hamburg: Rowohlt Taschenbuch Verlag, 2001.

33) Biti W. „Autor“ idem: Literatur und Kulturtheorie: Ein Handbuch gegenwärtiger

Begriffe, Reinbek bei Hamburg: Rowohltsenzyklopädie, 2001.

34) Blanchot M. L‘espace littèraire, Paris: Seuil, 1955.

35) Bloom Harold, A Map of Misreading, Oxford UP, 1980

36) Bloom Harold, The Anxiety of Influence: A Theory of Poetry, Oxford UP, 1975

37) Bowers F. Bibliography and Textual Criticism . – Oxford:

Clarendon Press, 1964.

38) Bremond C. Logique du récit, Paris, Seuil, 1973.

39) Bruhn S. Musical Ekphrasis: Composers Responding to Poetry and Painting,

Hillsdale & New York: Pendragon Press, 2000.

40) Burke S. (Ed.) Authorship: From Plato to Postmodernism: A Reader, Edinburgh:

Edinburgh University Press, 1995.

41) Burke S. The Death and Return of the Author: Criticism and Subjectivity in

Barthes, Foucault and Derrida, Edinburgh: Edinburgh University Press, 1998.

42) Calame C. Le récit en Grèce ancienne, Paris, Belin, 1986.

43) Chandler Daniel, Semiotics: The Basics, Routledge, 2002

44) Clüver C. „Ekphrasis Reconsidered: On Verbal Representation of Non-Verbal

Texts“, Interart Poetics: Essays on the Interrelations of the Arts and Media (ed. By Ulla-

Britta Lagerroth, Hans Lund, Erik Hedling), Amsterdam & Atlanta: Rodopi, 1997.

45) Clüver C. „Quotation, Enargeia and the Function of Ekphrasis“, Pictures into

Words: Theoretical and Descriptive Approaches to Ekphrasis (ed. by Valerie Robillard,

Els Jongeneel), Amsterdam: VU University Press, 1998.

46) Cohn D. Transparent Minds: Narrative Modes for Presenting Consciousness in

Fiction, Princeton University Press, Guildfort, Surrey, 1978.

47) Cohn D., La Transparence intérieure, Paris, Seuil, 1981.

48) Collected Papers of Charles Sanders Peirce, Vols. 1-6 (Ed. by Ch. Hartshorne, P.

Weiss) Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1931-1958.

49) Contemporary German Editorial Theory / Ed. by H. W. Gabler,

G. Bornstein, G. B. Pierce. – Ann Arbor: University of Michigan Press, 1995.

50) Courtés J. Analyse sémiotique du discours (de l’énoncé à l’énonciation), Paris,

Hachette, 1991.

51) Courtés J. Sémantique de l’énoncé: applications pratiques, Paris, Hachette, 1989.

52) Couturier M., La figure de l’auteur, Paris, Seuil, 1995.

53) Cuddon J. A. Dictionary of literary terms and literary theory. – 3rd ed.. –

London: Penguin Books, 1992.

54) Cuddon, John A. A Dictionary of Literary Terms and Literary Theory. 3rd ed.

Oxford: Blackwell. 1990

55) Culler J. Structuralist Poetics, Ithaca & New York: Cornell University Press,

1975.

56) Cultural theory: The key concepts / edited by Andrew Edgar and Peter Sedgwick.

Rev ed. London; New York: Routledge, 2002.

57) Davis F. T., Womack K. Formalist Criticism and Reader-Response Theory, New

York: Palgrave, 2002.

58) Deledalle G. Charles S. Peirce’s Philosophy of Signs, Bloomington and

Indianapolis: Indiana University Press, 2000.

59) Deleuze G. Différence et répétition, Paris, PUF, 1968.

60) Derrida J. „Laiškas draugui japonui“, in Šiuolaikinio ugdymo filosofija (sud. A.

Duoblienė), Vilnius, Tyto Alba, 2006.

61) Derrida J. Apie gramatologiją, Vilnius, Baltos lankos, 2006.

62) Derrida J. De la grammatologie, Paris, Minuit, 1969.

63) Derrida J. L’écriture et la différence, Paris, Seuil, 1967.

64) Derrida J. La voix et le phénomène, Paris, PUF, 1967.

65) Derrida J. Les positions, Paris, Minuit, 1982.

66) Derrida J., La carte postale: De Sokrate à Freud et au-delà. Paris, Minuit, 1980.

67) Description in Literature and Other Media. Studies in Intermediality 2 (ed. by

Werner Wolf, Walter Bernhart), Amsterdam: Rodopi, 2007.

68) Dessons G. Poetikos įvadas (vert. N. Keršytė ir J. Žalgaitė Kaya), Vilnius, Baltos

lankos, 2005.

69) Devils and Angels : Textual Editing and Literary Theory / Ed.

by P. Cohen. – Charlottesville: University of Virginia Press, 1991.

70) Dilthey Wilhelm, “Hermeneutikos atsiradimas”, Filosofija, sociologija, 1990, №

1.

71) Ducrot O. Logique, structure, énonciation: lecture sur le langage, Paris, Minuit,

1989.

72) Eco U. Lector in fabula ou la Coopération interprétative dans les textes narratifs,

Paris, Grasset, 1985.

73) Eco U. Six promenades dans les bois du roman et d’ailleurs, Paris, Grasset, 1996.

74) Eco U., Kant et l‘ornithorynque. Paris: Grasset, 1999.

75) Eco Umberto, A Theory of Semiotics, 1976

76) Eco Umberto, Interpretation and Overinterpretation, Cambridge UP, 1992.

77) Eco Umberto, Semiotics and the Philosophy of Language, 1984

78) Eco Umberto, The Limits of Interpretation, Bloomington, 1990.

79) Eco Umberto, The Role of the Reader: Explorations in the Semiotics of Texts,

Bloomington, IUP, 1979.

80) Edinburgh encyclopedia of modern criticism and theory.

81) Editio: Internationales Jahrbuch für Editionswissenschaft / Ed.

W. Woesler, B. Plachta, W. Woesler. – Tübingen: Max Niemeyer Verlag,

1987–2006.

82) Eine Einführung in Verfahrensweisen und Methoden der

Textologie / Ed. S. Scheibe. – Berlin: Akademie-Verlag, 1988.

83) Elliott K. Rethinking the Novel/Film Debate, Cambridge: Cambridge University

Press, 2003.

84) Elsner J. „Introduction: The Genres of Ekphrasis“, Ramus 31 (2002), p. 1-18.

85) Encyclopedia of Contemporary Literary Theory: Approaches, Scholars, Terms

(ed. Makaryk I.), Toronto: University of Toronto Press, 1993.

86) Encyclopedic Dictionary of Semiotics. General ed. T. A. Sebeok. Vol. I. Berlin;

New York; Amsterdam: Mouton de Gruyter, 1986.

87) Exercices de critique génétique / Ed. M. Malicet. – Paris:

Minard, 1990. – (Cahiers de textologie; 1).

88) Faye J.-P. La raison narrative, Paris, Balland, 1990.

89) Fetzer G. Wertungsprobleme der Trivialliteraturforschung, München: Fink, 1980.

90) Film Adaptation (ed. Naremore J.), New Brunswick: Rutgers University Press,

2000.

91) Fish S. Surprised by Sin: The Reader in „Paradise Lost“, Cambridge: Harvard

University Press, 1967.

92) Fish S., Is There a Text in This Class? The Authority of Interpretive Communities,

Cambridge: Harvard University Press, 1980.

93) Fiske J. Understanding Popular Cultur, London: Routledge, 1990.

94) Fleischer M. Die Sowjetische Semiotik. Theoretische Grundlagen der Moskauer

und Tartuer Schule. Tübingen: Stauffenburg, 1989.

95) Floch J.-M. Petites mythologies de l’oeil et de l’esprit, Paris-Amsterdame, Hadès-

Benjamins, 1985.

96) Fontanille J. La sémiotique du discours, Limoge, PULIM, 1999.

97) Fontanille J. La sémiotique et littérature, Paris, PUF, 1999.

98) Fontanille J. Les espaces subjectives – introduction à la sémiotique de

l’observateur, Paris, Hachette, 1989.

99) Fontanille J. Modes du sensible et syntaxe figurative in Nouveaux Actes

Sémiotiques, 1999, N° 61-63.

100) Fontanille J., C. Zilberberg. Tension et signification. Liège: Mardaga,

1998.

101) Foucault M. „Kas yra autorius?“ Iš anglų kalbos vertė Zita Gumauskaitė in

Metai, 1996, Nr. 9/10.

102) Framing Borders in Literature and Other Media. Studies in Intermediality

1 (ed. by Werner Wolf, Walter Bernhart), Amsterdam: Rodopi, 2006.

103) Francis A. J. „Metal Maidens, Achilles‘ Shield and Pandora: The

Beginnings of Ekphrasis“, American Journal of Philology 130 (2009).

104) Freud S. Schriften zur Kunst und Literatur. Frankfurt am Main, 1987.

105) Gadamer H. G. Grožio aktualumas (vert. G. Grinytė), Baltos lankos, 1997.

106) Gadamer H. G. Istorija. Menas. Kalba (vert. A. Sverdiolas), Vilnius,

Baltos lankos, 1999.

107) Gadamer H. G. Wahrheit und Methode, Tübingen, J. C. B. Mohr (Paul

Siebeck), 1960.

108) Geertz C. Kultūrų interpretavimas. Sudarė Arūnas Sverdiolas, iš anglų

kalbos vertė Antanas Danielius, Arūnas Gelūnas ir kt., Vilnius: Baltos lankos, 2005.

109) Genette G. « Discours du récit » in Figures III, Paris, Seuil, 1972;

110) Genette G. Figures II, Paris, Seuil, 1969.

111) Genette G. Narrative discourse revisited, Ithaca, New York, Cornell Univ.

Press, 1990.

112) Genette G. Narrative discourse, Ithaca, Cornell Univ. Press, 1981.

113) Genette G. Nouveau discours du récit, Paris, Seuil, 1983.

114) Genette G., Die Erzahlung.

115) Genette Gérard, Paratexts: Thresholds of Interpretation, CUP, 1987.

116) Giruod J.C., Panier L., “Semiotika. Diskurso analizės teorija”, Baltos

lankos, 1991, № 1.

117) Górski K. Tekstologia i edytorstwo dziel literackich . –

Warszawa: PWN, 1978.

118) Graham Allen, Intertextuality, London; New York, 2000

119) Greenblatt S. Learning to Curse: Essays in Early Modern Cultur, London:

Routledge, 1990.

120) Greenblatt S. Renaissance Self-Fashioning: From More to Shakespeare,

Chicago: University of Chicago Press, 1980.

121) Greenblatt S. Shakespeareean Negations: The Circulation of Social

Energy in Renaissance England, Berkeley, Los Angeles: University of California Press,

1988.

122) Greenblatt S. Vilas ir pasaulio valia. Kaip Šekspyras tapo Šekspyru. Iš

anglų kalbos vertė Jūratė Levina, Vinius: Mintis, 2006.

123) Greenblatt S., Gallagher C. Practicing New Historicism, Chicago:

University of Chicago Press, 2000.

124) Greetham D. C. Textual Scholarship: An Introduction. – New

York–London: Garland, 1992.

125) Greetham D. C. Theories of the Text . – Oxford–New York:

Oxford University Press, 1999.

126) Greetham David, Textual Transgressions: Essays Toward the Construction of a

Biobibliography;

127) Greimas A. J. Du sens II, Paris, Seuil, 1983.

128) Greimas A. J. Du sens, Paris, Seuil, 1970.

129) Greimas A. J. Iš arti ir iš toli, Vilnius, Vaga, 1991.

130) Greimas A. J. Maupassant. La sémiotique du texte: exercices pratiques,

Paris, Seuil, 1976.

131) Greimas A. J. Semiotika (vert. R. Pavilionis), Vilnius, Mintis, 1989.

132) Greimas A. J. Struktūrinė semantika (vert. K. Nastopka), Vilnius, Baltos

lankos, 2005.

133) Greimas A. J. Tautos atminties beieškant, Vilnius-Chicago, 1990.

134) Greimas A. J., Fontanille J. Sémiotique des passions, Paris, Seuil, 1991.

135) Greimas A. J., J. Courtés Semiotic and Language: an Analytical

Dictionary, Indiana Universit. Press, 1982

136) Greimas A. J., J. Courtés. Semiotica. Dizionario ragionato della teoria del

linguaggio. A cura di P. Fabbri. Milano: Bruno Mondadori, 2007.

137) Greimas A. J., J. Courtés. Sémiotique. Dictionnaire raisonné de la théorie

du langage. Paris: Hachette. I, 1976, II, 1986.

138) Greimas A.J. De l’imperfection, Périgueux, Fanlac, 1987.

139) Greimas A.J. Sémantique structurale, Paris, Larousse, 1966.

140) Grigely J. Textualterity: Art, Theory, and Textual Criticism . –

Ann Arbor: University of Michigan Press, 1995.

141) Grišunin A. I. Issledovatel’skie aspekty tekstologii . – Moskva:

Nasledie, 1998.

142) Grzybek P., Studien zum Zeichenbegriff der Sowjetischen Semiotik

(Moskauer und Tartuer Schule), Universitätsverlag Dr. Norbert Brockmeyer, 1989.

143) Hamburger K. Logique des genres littéraires, Paris, Seuil, 1986.

144) Hamilton P. Historicism: New Critical Idiom, London: Routledge, 2005.

145) Hammon Ph. La description littéraire, Paris, Macula, 1991.

146) Hansen-Löve, Aage A. „Intermedialität und Intertextualität: Probleme der

Korrelation von Wort- und Bildkunst: Am Beispiel der russischen Moderne“, Dialog der

Texte. Hamburger Kolloquium zur Intertextualität (ed. by Wolf Schmid, Wolf-Dieter

Stempel), Wien: Wiener Slawistischer Almanach, 1983, p. 291-360.

147) Hawthorn Jeremy, Moderniosios literatūros teorijos žinynas, Tyto Alba,

1998

148) Hawthorn Jeremy, A Glossary of Contemporary Literary Theory, 1994

149) Heath M. „Theon and the History of the Progymnasmata“, Greek, Roman

and Byzantine Studies 43 (2002/2003), p. 129-160.

150) Heffernan J. A.W. Museum of Words: The Poetins of Ekphrasis from

Homer to Ashbery, Chicago and London: University of Chicago Press, 1993.

151) Hénault A. Histoire de la sémiotique, Paris, PUF, 1992.

152) Hiebel H. H. Kleine Medienchronik. Von den ersten Schriftzeichen zum

Mikrochip, München: Beck, 1997.

153) Hjelsmlev L. Kalba (įvadas) (vert. M. Daškus), Vilnius, Baltos lankos,

1995.

154) Holland N. The Dynamics of Literary Response, New York: Oxford

University Press, 1968.

155) Hollander J. The Gazer‘s Spirit: Poems Speaking to Silent Works of Art,

Chicago and London: University of Chicago Press, 1995.

156) Holub R. C. Reception Theory: A Critical Introduction, London & New

York: Methuen, 1984.

157) Horst Brunner, Rainer Moritz, Literaturwissenschaftliches Lexikon;

158) Icons - Text - Iconotexts. Essays on Ekphrasis and Intermediality (ed. by

Peter Wagner), Berlin & New York: Walter de Gruyter, 1996.

159) Irwin W. (Ed.) The Death and Resurrection of the Author? Westport,

Conn.: Greenwood Press, 2002.

160) Jablonskis K. Lietuvos rusiškųjų aktų diplomatika // Idem.

Istorija ir jos šaltiniai / LTSR MA Istorijos ins-tas.  – V.: Mokslas, 1979.

161) Jannidis F., Lauer G., Martinez M. und Vinko S. (Hg.) Texte zur Theorie

der Autorschaft, Stuttgart: Metzler, 2000.

162) Jauss H.-R. Pour une esthétique de la réception, Paris, Gallimard, 1978.

163) Johns A. The Nature of the Book : Print and Knowledge in the

Making. – Chicago: University of Chicago Press, 1998.

164) Jungas C. G., Psichoanalizė ir filosofija. Vilnius, 1999.

165) Jurgutienė A. (sud.), XX a. literatūros teorijos, Vilnius, VPU, 2006.

166) Kanzog K. Einführung in die Editionsphilologie der neueren

deutschen Literatur . – Berlin: Erich Schmidt Verlag, 1991.  – (Grundlagen der

Germanistik. Vol. 31)

167) Kerbrat-Orecchioni C. L’énonciation: de la subjectivité dans le langage,

Paris, Armand Colin, 1997.

168) Klarer M. „Ekprasis“, Routledge Encyclopedia of Narrative Theory,

London & New York: Routledge, 2005.

169) Klaus Weimar, Reallexikon der deutschen literaturwissenschaft;

170) Kline M.-J A guide to documentary editing . – 2nd ed. –

Baltimore–London: Johns Hopkins University Press, 1998.

171) Kraft H. Editionsphilologie . – Darmstadt: Wissenschaftliche

Buchgesellschaft, 1990.

172) Krasnovas A. Vidinio monologo proza, Vilnius, Mintis, 1983.

173) Krieger M. Ekphrasis: The Illusion of Natural Sign, Baltimore & London:

The John Hopkins University Press,1992.

174) Kristeva J. La Révolution du language poétique, Paris, Seuil, 1974.

175) Kristeva J. Sèméiotikè. Recherche pour une sémanalyse, Paris, Seuil,

1969.

176) L’analyse structurale du récit, Paris, Seuil, 1981.

177) La critique génétique 2000 / Ed. A. Grésillon.  –

Tübingen: G. Narr Verlag, 2000. – (Œuvres & critiques; 25).

178) Lacan J., Das Seminar über E. A. Poes „Der entwendete Brief“ // J. Lacan.

Schriften 1. Hg. von N. Haas. Olten, 1973.

179) Landowski E., Passions sans nom. Paris: PUF, 2004.

180) Levenson E. A. The Stuff of Literature : Physical Aspects of

Texts and Their Relation to Literary Meaning.  – Albany: State University of

New York Press, 1992.

181) Lichačev D. S. Tekstologija: Na materiale russkoj literatury X–

XVII v. v. – Sankt-Peterburg: Aleteae, 2001.

182) Liszka J. „Peirce's Interpretant“, Transactions of Charles S. Peirce

Society, 26 (1), 17–62, 1990.

183) Literature and Film: A Guide to the Theory and Practice of Film

Adaptation (eds. Stam R., Raengo A.), Oxford: Blackwell Publishing, 2005.

184) Lotman Juri M., Universe of the Mind: a Semiotic Theory of Culture,

2000

185) Lotman Juri, ‘On the Semiosphere’, Sign Systems Studies 33.1, 2005,

205-229

186) Lotman Jurij, Kultūros semiotika, Baltos lankos, 2004

187) Maingeneau D. Eléments linguistiques pour le texte littéraire, Paris,

Dunod, 1993.

188) McFarlane B. Novel to Film: An Introduction to the Theory of Adaptation,

Oxford: Clarendon Press, 1996.

189) McGann J. J. The Textual Condition . – New Jersey: Princeton

University Press, 1991.

190) McLuhan M. Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai, Vilnius: Baltos

lankos, 2003 (McLuhan M. Understanding Media: The Extensions of Man. New York:

McGraw-Hill, 1964).

191) Media Borders, Multimodality and Intermediality (ed. by Lars Elleström),

London: Palgrave Macmillan, 2010.

192) Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos (sud. Vytautas

Michelkevičius), Vilnius: Balsas.cc, 2009.

193) Merell F. Peirce, Signs, and Meaning, Toronto - Buffalo - London:

University of Toronto Press, 1997.

194) Metareference across Media: Theory and Case Studies. Studies in

Intermediality 4 (ed. by Werner Wolf), Amsterdam & New York: Rodopi, 2009.

195) Metz Ch. Essais sur la signification au cinéma I-II, Paris, Klincksieck,

1968, 1972.

196) Metz Ch. Film language : a semiotics of the cinema, Chicago, The

University of Chicago Press, 2000.

197) Metzger B. M. The Text of the New Testament : Its Transmission,

Corruption, and Restoration . – 3rd enlarged ed. – New York–Oxford: Oxford

University Press, 1992.

198) Mikics David, A New Handbook of Literary Terms;

199) Mireaux J.-Ph. Le personnage de roman: genèse, continuité, rupture,

Paris, Nathan, 1997.

200) Morris W. Toward a New Historicism, Princeton: Princeton University

Press, 1972.

201) Mukerji Ch., Schudson M. (Ed.). Rethinking Popular Culture:

Contemporary Perspectives in Cultural Studies, Berkley: University of California Press,

1991.

202) Narrer. L’art et la manière in Revue des sciences humaines, 1991, Nr.

221.

203) New Directions in Textual Studies / Ed. by D. Oliphant, R.

Bradford. – Austin: Harry Ransom Humanities Reseach Center and University

of Texas Press, 1990.

204) Nöth W., Handbook of Semiotics, Bloomington; Indianapolis: Indiana

Univ. Press, 1990

205) Nöth W., Handbuch der Semiotik. Stuttgart-Weimar: Verlag J.B. Metzler,

2000.

206) Nusser P. „Trivialliteratur“, in: Reallexikon der deutschen

Literaturwissenschaft. In 3 Bd. Bd. 3, Berlin/New York, NY: de Gruyter, 2009.

207) Nusser P. Trivialliteratur, Stuttgart: Metzler, 1991.

208) Orr L. A Dictionary of Critical Theory. New York; Westport; London:

Greenwood Press, 1991.

209) Ouellet R., Bourneuf R. L’univers du roman, Paris, PUF, 1985.

210) P. Frölicher. Theorie und Praxis der Analyse französischer Texte.

Tübingen: Verlag G. Narr, 2004.

211) Palimpsest: Editorial Theory in the Humanities / Ed. by

G. Bornstein, R. G. Williams. – Ann Arbor: University of Michigan Press,

1993.

212) Payne M. (Ed.). The Greenblatt Reader, Malden, MA: Blackwell, 2005.

213) Perret M. L’énonciation en grammaire du texte, Paris, Nathan, 1994.

214) Plachta B. Editionswissenschaft : Eine Einführung in Methode

und Praxis der Edition neuerer Texte. Stuttgart: Philipp Reclam jun., 1997.  –

(Literaturstudium).

215) Poétique du récit, Paris, Seuil, 1977.

216) Prince G. A Dictionnary of Narratology, Lincoln, University of Nebraska

Press, 1987.

217) Prince G. Introduction à l’étude du narrataire in Poétique, 14, avril, 1973.

218) Prince G. Narratology: the form and functioning of narrative, Berlin, New

York, Amsterdam, Mouton Publishers, 1982.

219) Rajewsky O. I. „Border Talks: The Problematic Status of media Borders

in the Current Debate about Intermediality“, Media Borders, Multimodality and

Intermediality (ed. by Lars Elleström), London: Palgrave Macmillan, 2010.

220) Rajewsky O. I. „Intermediality, Intertextuality, and Remediation: A

Literary Perspective on Intermediality“, Intermédialités 6, 2005.

221) Rajewsky O. I. Intermedialität, Sttutgart: UTB, 2002.

222) Ransdell J. „Some Leading Ideas in Peirce's Semiotic“, Semiotica, 19,

1977, p. 157–178.

223) Reynolds L. D., Wilson N. G. Scribes and Scholars: A Guide to

the Transmission of Greek and Latin Literature.  – 2nd rev. ed. – Oxford:

Clarendon Press, 1978.

224) Ricoeur P. Conflit des interprétations. Essais d’herméneutique I, Paris,

Seuil, 1969.

225) Ricœur P. Du texte à l’action. Essais d’herméneutique II, Paris, Seuil,

1986.

226) Ricœur P. Egzistencija ir hermeneutika, Interpretacijų konfliktas, Vilnius,

Baltos lankos, 2001.

227) Ricœur P. Interpretacijos teorija, Vilnius, Baltos lankos, 2000.

228) Ricœur P. Kalbos filosofijos in Baltos lankos, 1992, Nr. 2.

229) Ricœur P. Soi-même comme un autre, Paris, Seuil, 1990.

230) Ricœur P. Temps et récit I, Paris, Seuil, 1983.

231) Ricœur P. Temps et récit II, Paris, Seuil, 1984.

232) Ricœur P. Temps et récit III, Paris, Seuil, 1985.

233) Riffaterre M., Semiotics of Poetry, Bloomington; London, 1978.

234) Robillard V. „Beyond Definition: A Pragmatic Approach to

Intermediality“, Media Borders, Multimodality and Intermediality (ed. by Lars

Elleström), London: Palgrave Macmillan, 2010.

235) Robillard V. „In Pursuit of Ekphrasis (An Intertextual Approach)“,

Pictures into Words: Theoretical and Descriptive Approaches to Ekphrasis (ed. by

Valerie Robillard, Els Jongeneel), Amsterdam: VU University Press, 1998, p. 53-72.

236) Ross C. Murfin , Supryia M. Ray, The Bedford Glossary of Critical and

Literary Terms;

237) Sager Eidt L. M. Writing and Filming the Painting. Ekphrasis in

Literature and Film, Amsterdam & New York: Rodopi, 2008.

238) Sanders G. „Peirce sixty-six signs?“, Transactions of Charles S. Peirce

Society, 6 (1), 1970, p. 3–16.

239) Saussure F. Course de Linguistique Générale, Paris, Payot, 1916.

240) Schmitz Thomas, Modern Literary theory and ancient texts.

241) Scholarly Editing: A Guide to Research / Ed. by

D. C. Greetham. – New York: MLA, 1995.

242) Schönert Jörg, Perspektiven zur Sozialgeschichte der Literatur;

243) Searl J. R., Expression and Meaning: Studies in the Theory of Speech Acts,

Cambridge University Press: New York, 1979.

244) Sémiotique en jeu (ed. M. Arrivé, J.-C. Coquet), Paris-Amsterdame,

Hadès-Benjamins, 1987.

245) Sémiotique gourmande. Du goût, entre esthésie et sociabilité in Nouveaux

Actes Sémiotiques, 1998, N° 55-56.

246) Shillingsburg P. L. Scholarly Editing in the Computer Age :

Theory and practice.  – 3rd ed. – Ann Arbor: University of Michigan Press,

1996.

247) Short T. Peirce’s Theory of Signs, Cambridge: Cambridge University

Press, 2007.

248) Sodeika T. „Įvadas į medijų filosofiją“, Medijų kultūros balsai: teorijos ir

praktikos (sud. Vytautas Michelkevičius), Vilnius: Balsas.cc, 2009.

249) Speičytė B. „Naujasis istorizmas“, in XX amžiaus literatūros teorijos.

Sudarė Aušra Jurgutienė, Vilnius: VPU, 2006.

250) Spitzer Leo. „The Ode on a Grecian Urn, or Content vs Metagrammar“,

Comparative Literature 7.3 (1955).

251) Stanzel F. K. Narrative situations in novel, Indiana University Press,

1971.

252) Sverdiolas A., Aiškinimo ratas. Hermeneutinės filosofijos studijos –2,

Vilnius: Strofa, 2003.

253) Sverdiolas A., Būti ir klausti. Hermeneutinės filosofijos studijos –1,

Vilnius: Strofa, 2002.

254) Szymański J. Nauki pomocnicze historii. – Warszawa: PWN, 2001.

255) Tanselle G. T. Textual Criticism and Scholarly Editing . –

Charlottesville: University of Virginia Press, 1990.

256) Text: An Interdisciplinary Annual of Textual Studies.  – New

York: AMS Press, 1984–2007.

257) Textgenetische Edition / Hrsg. von H. Zeller, G. Martens. –

Tübingen: Niemeyer, 1998. – (Beihefte zu Editio; 10).

258) Textologie du journal / Ed. P. Rétat. – Paris: Minard, 1990. –

(Cahiers de textologie; 3).

259) The Bedford Glossary of Critical and Literary Terms, 2003.

260) The Cambridge Companion to Literature on Screen (eds. Cartmell D.,

Whelehan I.), Cambridge: Cambridge University Press, 2007.

261) The Concise Oxford Dictionary of Literary Terms. – Oxford; New York:

Oxford University Press, 1996.

262) The Essential Peirce. Selected Philosophical Writings. Vol. 1 (1867-1893)

(Ed. by N. Houser, Ch. Kloesel), Bloomington and Indianapolis: Indiana University

Press, 1992.

263) The Essential Peirce. Selected Philosophical Writings. Vol. 2 (1893-1913)

(Ed. by Peirce Edition Project), Bloomington and Indianapolis: Indiana University Press,

1998.

264) The Johns Hopkins guide to literary theory and criticism / edited by

Michael Groden, Martin Kreiswirth, and Imre Szeman. 2nd ed. Baltimore: Johns Hopkins

University Press, 2005.

265) The Margins of the Text / Ed. by D. C. Greetham. – Ann Arbor:

University of Michigan Press, 1997.

266) The Musicalization of Fiction: A Study in the Theory and History of

Intermediality (ed. by Werner Wolf), Amsterdam: Rodopi, 1999.

267) The Penguin Dictionary of Literary Terms and Literary Theory (ed.

Cuddon), London, 1999

268) Théorie des genres, Paris, Seuil, 1986.

269) Thorpe J. E. Principles of Textual Criticism . – San Marino,

Calif.: Huntington Library, 1972.

270) Todorov T. Mikhaïl Bakhtine, le principe dialogique, Paris, Seuil, 1981.

271) Todorov Tz. Les genres du discours, Paris, Seuil, 1978.

Todorov Tz. Poétique de la prose, Paris, Seuil, 1992.

272) Veeser H.Aram (Ed.). The New Historicism Reader, New York, London:

Routledge, 1994.

273) Veeser H.Aram (Ed.). The New Historicism, New York, London:

Routledge, 1989.

274) Waldmann G. Theorie und Didaktik der Trivialliteratur, München: Fink,

1973.

275) Waugh P., ed. Literary Theory and Criticism: An Oxford Guide. –

Oxford-New York: Oxford UP, 2006.

276) Webb R. „Ekphrasis Ancient and Modern: The Invention of a Genre“,

Word & Image 15 (1999), p. 7-18.

277) West M. L. Textual Criticism and Editorial Technique :

Applicable to Greek and Latin texts.  – Stuttgart: B. G. Teubner, 1973.

278) Wetzel M. „Autor/Künstler“, in Ästhetische Grundbegriffe: Historisches

Wörterbuch in sieben Bänden, Bd. 1, Stuttgart/Weimar: Metzler, 2000.

279) Wilpert Gero von, Sachworterbuch der literarur.

280) Wolf W. „Intermediality Revisited. Reflections on Word and Music

Relations in the Context of a General Typology of Intermediality“, Word and Music

Studies. Essays in Honor of Steven Paul Scher on Cultural Identity and the Musical Stage

(ed. by S. M. Lodato, S. Aspden, and W. Bernhart), Amsterdam & New York: Rodopi,

2002.

281) Wolf W. „Intermediality“, Routledge Encyclopedia of Narrative Theory,

London & New York: Routledge, 2005.

282) Wolf W., „(Inter)mediality and the Study of Literature“, CLCWeb:

Comparative Literature and Culture, Vol. 13, No. 3 (New Perspectives on Material

Culture and Intermedial Practice), 2011.

283) Бахтин М. M. Вопросы литературы и эстетики, Москва‚

Художественная литература, 1975.

284) Бахтин М. M. Проблемы творчества Достоевского,

Москва‚ Советский писатель, 1963.

285) Бахтин М. M. Эстетика словесного творчества, Москва‚ Искусство,

1986.

286) Бахтинология, Санкт-Петербург, Алетейя, 1995.

287) Диалог. Карнавал. Хронотоп. Витебск, 1994, N° 1.

288) Женетт Ж. Работы по поэтике : Фигуры. Москва, 1998.

289) Западное литературоведение XX века. Энциклопедия (гл. науч.

редактор Е.А.Цурганова), Москва: Интрада, 2004

290) Ильин Илья, Постмодернизм. Словарь терминов (научный редактор

А.Е.Махов), Москва: Интрада, 2001

291) Лотман Юрий, Внутри мыслящих миров, Москва, 1996

292) М. M. Бахтин и филосовская культура ХХ века, Санкт-Петербург,

Образование, 1991.

293) Материалы к словарю терминов Тартуско–Московской

семиотической школы. Tartu: Tartu University Press, 1999.

294) Новое в зарубежной лингвистике: Вып. 17. Теория речевых актов,

Москва: Прогрес, 1986.

295) Семиотика (общ. ред. Ю. Степанова). Москва: Радуга, 1983.

296) Словарь терминологии тартуско-московской семиотической школы

(сост. Ян Левченко).

297) Современное зарубежное литературоведение. Страны Западной

Европы и США.

298) Эйхенбаум Б. О литературе, Москва, Сов. Писатель, 1987.

299) Энциклопедический справочник (научные редакторы и составители

И.П.Ильин, Е.А.Цурганова), Москва: Интрада, 1999

300) Ямпольский Михаил, Память Тиресия: интертекстуальность и

кинематограф, Москва, 1993.

Projekto vadovas ...... Kęstutis Valentinas Nastopka..... (Vardas, pavardė)