rima breidokienė, sigita ignatovičienėivairovesnamai.lt/uploads/8/6/1/6/8616620/pozityvi... ·...

Rima Breidokienė, Sigita Ignatovičienė

Vilnius2010

POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PRATYBOS

Rimanto Juškaičio piešiniai

Leidinį sudarė:Asta Šidlauskienė

Rūta PabedinskienėDaina Urbonaitienė

Ričardas Černiauskas

TURINYS

PRATARMĖ ..............................................................................................................................................................51. VAIKO POREIKIŲ SUPRATIMAS IR BESĄLYGIŠKAS PRIĖMIMAS ....................................................72. TĖVŲ LŪKESČIAI ............................................................................................................................................83. TINKAMAS IR NETINKAMAS ĮSIKIŠIMAI IR VAIKŲ REAKCIJOS ....................................................94. „DARYKIME KARTU“: PAGALBA VAIKUI ............................................................................................. 115. POZITYVIOS TARPUSAVIO SĄVEIKOS .................................................................................................. 126. KONFLIKTAI IR JŲ SPRENDIMAI ............................................................................................................ 137. JAUSMŲ VEIDRODIS ................................................................................................................................... 148. AKTYVUS VAIKO KLAUSYMAS ............................................................................................................... 159. TEIGIAMAS REAGAVIMAS Į VAIKĄ: ĮPRASTŲ REAKCIJŲ KEITIMAS ......................................... 16

10. „AŠ PRANEŠIMAS“ IR „TU PRANEŠIMAS“ ............................................................................................ 1711. JAUSMŲ ATPAŽINIMAS IR ĮVARDIJIMAS ............................................................................................. 1912. ŠEIMOS TAISYKLĖS...................................................................................................................................... 2013. RIBŲ NUSTATYMAS IR JŲ LAIKYMASIS ............................................................................................... 2114. PASEKMIŲ NUMATYMAS IR TAIKYMAS .............................................................................................. 2215. VAIKO SAVIVERTĖS SKATINIMAS .......................................................................................................... 2316. PAGRINDINĖS POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS TAISYKLĖS .................................................................. 24

Leidinys išleistas įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 metų programą bei Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir

jos įgyvendinimo priemonių 2007 – 2012 metų plano priemones.

P O Z I T Y V I O S I O S T Ė V Y S T Ė S Į G Ū D Ž I Ų U G D Y M O P R A T Y B O S 5

PRATARMĖPozityvioji tėvystė yra menas. Šio meno mes mokomės visą savo gyvenimą. Mokomės iš savo klaidų ir

sėkmių, kitų tėvų patirties, ieškome specialistų pagalbos ir rekomendacijų. Atsakinga tėvystė reikalauja daug pastangų, kantrybės ir pasiaukojimo. Tėvystė nėra įgimtas gebėjimas: mes negimstame kaip tobuli ir viską žinantys tėvai. Beje, mūsų vaikams ir nereikalingi tobuli tėvai. Vaikams reikalingi geri tėvai, t. y. mylintys, nuoseklūs, jautrūs vaikų poreikiams, sugebantys nustatyti tinkamas leistino elgesio ribas ir prognozuojami. Tenka nueiti ilgą patirties ir išbandymų kelią, kad išmoktume tinkamai elgtis su vaiku. Specialistų teigimu, atsakinga tėvystė išsprendžia daugelį su vaiku susijusių problemų: netinkamo elgesio, melo, vagysčių, nusikaltimų ir kt.

Tėvystės įgūdžiai yra lavinami. Ugdant kiekvieną naują gebėjimą neužtenka vien tik turėti daug žinių, labai svarbu ir sistemingai taikyti jas praktikoje.

Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo pratybų paskirtis – supažindinti socialinius darbuotojus, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus, vaikų globos įstaigų darbuotojus bei kitus, aktyviai su šeimomis dirbančius, specialistus su pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo metodais. Leidinyje pateikiamos paprastos, bet kūrybiškos užduotys ir priemonės, skatinančios pozityvų vaikų auklėjimą. Naudodami pratybų pratimus specialistai gali padėti tėvams greičiau išmokti svarbiausių sėkmingo bendravimo su vaikais aspektų. Šie metodai lengvai modifikuojami individualioje aplinkoje, greitai išmokstami, nereikalaujantys papildomų specifinių psichologinių žinių, tinkantys socialinio darbo aplinkai ir tėvams, auginantiems vaikus. Visos užduotys gali būti lanksčiai keičiamos pritaikant jas prie grupės ir tėvų poreikių.

Dauguma pratybose pateikiamų užduočių skirtos grupiniam darbui su tėvais, tačiau tam tikros užduotys gali būti keičiamos ir pritaikomos individualiam darbui. Pratybas sudaro aktyvūs ir interaktyvūs metodai, kurie skatina grupės dalyvius aktyviai įsitraukti į pažinimo procesą, mokytis suprasti ir reflektuoti savo mintis, vertybes, veiksmus, žinias, pritaikyti įgytas žinias įvairiose gyvenimiškose situacijose ir įtvirtinti pozityviosios tėvystės įgūdžius. Dirbant su tėvų grupe rekomenduojami šie metodai: minčių lietus, diskusija, darbas mažose grupėse, vaidmenų žaidimai, probleminių situacijų sprendimas, aptarimas.

Pratybas sudaro šešiolika skirtingų temų. Visos šios temos yra svarbios formuojant pozityvius santykius su vaikais ir mokantis konstruktyviai spręsti įvairias problemiškas situacijas. Kiekvienoje temoje specialistas ras skirtingą užduotį konkrečioms žinioms ir įgūdžiams, reikalingiems pozityviajai tėvystei, įgyti. Vienam užsiėmimui su tėvais gali būti skiriama viena arba kelios šių pratybų dalys. Visos šių pratybų dalys parengtos pagal metodinį leidinį „Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės rekomendacijos“.


1. VAIKO POREIKIŲ SUPRATIMAS IR BESĄLYGIŠKAS PRIĖMIMAS

Šiai užduočiai atlikti reikalinga padalomoji medžiaga – 1.1 ir 1.2 paveikslėliai. Pratybose dalyvaujantys tėvai suskirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė gauna 1.1 paveikslėlį , o antroji – 1.2. Grupės taip pat gauna klausimus, kuriuos turi aptarti grupelėse, ir vėliau pateikti atsakymus visai auditorijai.

Klausimai pirmajai grupei:1. Aprašykite pavaizduotą situaciją.2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduotas vaikas?3. Kokie yra vaiko poreikiai?4. Kaip manote, kaip ilgainiui gali pradėti jaustis vaikas, jei panašios situacijos ateityje gali pradėti

kartotis labai dažnai?5. Pasiūlykite tinkamą mamos elgesio būdą, kuris atitiktų berniuko poreikius.

Klausimai antrajai grupei:1. Aprašykite pavaizduotą situaciją.2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduotas vaikas?3. Kaip manote, ar vaiko poreikiai yra patenkinami? Pagrįskite savo nuomonę. 4. Kaip manote, kaip vystysis vaiko pasitikėjimas savimi ir pasauliu, jei ir ateityje vaikas išgyvens

panašias situacijas. 5. Išvardykite kitas gyvenimiškas situacijas, kuriose vaikas galėtų jaustis panašiai, kaip ir

pavaizduotoje situacijoje. Kiekvienai grupelei galima skirti po 20–25 min. atsakyti į visus klausimus. Kai grupelė pristato savo

atsakymus, vedėjas ne tik išklauso atsakymą, bet ir kviečia kitos grupelės narius padiskutuoti, ar jie sutinka su šiais atsakymais, ką dar galėtų pasiūlyti ir pan. Jei grupelė netiksliai arba klaidingai atsako į klausimus, vedėjas būtinai patikslina ir pateikia teisingus atsakymus.

1.1 1.2

8 P O Z I T Y V I O S I O S T Ė V Y S T Ė S Į G Ū D Ž I Ų U G D Y M O P R A T Y B O S

2. TĖVŲ LŪKESČIAI

Šiai užduočiai siūloma naudoti padalomąją medžiagą –2.1 ir 2.2. paveikslėlius. Iš pradžių grupei parodomas 2.1 paveikslėlis ir perskaitomas situacijos aprašymas:

„Mama su ketverių metų sūnumi nuėjo į svečius pas draugę. Mama ir draugė seniai nesimatė, todėl labai aktyviai įsitraukė į joms abiems įdomų pokalbį. Vaikas tuo metu nuobodžiavo: iš pradžių bandė tyrinėti aplinką, pasklaidyti jam pasiūlytą knygutę, paskui nuėjo į virtuvę, užėjo į vonią, pradėjo žaisti su muilu, šampūnu. Mama pastebėjo vaiką, kai jis numetė indą nuo virtuvinio stalo. Mama labai dėl to susinepatogino ir supyko ant vaiko: „O aš tikėjausi, kad tu moki ramiai pabūti ir nepadaryti man gėdos.“

Tada kartu su grupe, remiantis aprašyta situacija, pradedama diskusija:

1. Kaip manote, kodėl šioje situacijoje mama taip nusivylė sūnumi? Ko ji iš jo tikėjosi?2. Ar teisingi buvo mamos lūkesčiai ketverių metų vaiko atžvilgiu?3. Kokie yra panašaus amžiaus vaikų poreikiai? 4. Kaip galvojate, kodėl vaikas pradėjo nuobodžiauti svečiuose?5. Kaip aprašytoje situacijoje jaučiasi vaikas, kai mama supyksta ant jo ir nusivilia juo?6. Apie ką mama turėjo pagalvoti eidama į svečius kartu su mažu vaiku? Kai vedėjas užbaigia pirmosios situacijos aptarimą, jis parodo dalyviams 2.2. paveikslėlį ir perskaito

pavaizduotos situacijos aprašymą: „Mama, eidama į svečius pas draugę kartu su savo ketverių metų sūnumi, pasiėmė ir daug žaislų. Kol

vaikas pusvalandį žaidė su žaislais, mama su drauge ramiai šnekučiavosi. Kai vaikui nusibodo, tuomet mama ir draugė pasiėmė vaiko dviratuką ir visi kartu išėjo į lauką. Bendraudama su drauge, mama nuolat atkreipdavo dėmesį į savo vaiką ir ką nors jam pasakydavo, pvz., „Tau puikiai sekasi važiuoti dviračiu.“

Ši situacija taip pat aptariama kartu su grupe. Diskutuoti galima šiais klausimais:1. Kuo ši situacija skiriasi nuo prieš tai buvusios situacijos? Ką šioje situacijoje mama daro kitaip?2. Kaip jaučiasi šioje situacijoje vaikas?3. Pagalvokite, ką dar galėjo padaryti mama, kai vaikas pradėjo nuobodžiauti svečiuose? Vedėjas užbaigia diskusiją akcentuodamas, kad tėvų lūkesčiai vaikų atžvilgiu turi būti ne tik pozityvūs,

bet ir atitikti realias vaikų galimybes ir poreikius.

2.1 2.2


3. TINKAMAS IR NETINKAMAS ĮSIKIŠIMAI IR VAIKŲ REAKCIJOS

Geriausiai šią užduotį atlikti grupėse. Vedėjas padalija dalyvaujančius tėvus į dvi grupes. Kiekvienai grupei padalija po paveikslėlį ir jame pavaizduotos situacijos aprašymą. Pirmajai grupei –3.1.1 paveikslėlį, o antrajai – 3.1.2. Tada vedėjas painstruktuoja: „Kiekviena grupė gavote paveikslėlį ir situacijos aprašymą. Apsitarkite tarpusavyje ir atsakykite į du pagrindinius klausimus: (1) Ar tinkamai tėvai (mama arba tėtis) sureagavo aprašytoje situacijoje? (2) Kaip jaučiasi vaikas išgirdęs tokią tėvų reakciją? Taip pat pagalvokite, kaip kitaip tėvai galėtų sureaguoti šiose situacijose“.

3.1.1

3.2.1

3.1.2

3.2.2


3.1.1. situacija. „Mama valo langų stiklus. Jos penkerių metų duktė siūlo jai padėti: „Mama, ar galima ir man plauti langus?“ Mama išsigandusi atsako: „Ne, ne, tu geriau eik pažaisti, nes nemoki plauti. Man vėliau reikės viską perplauti“.

3.2.1. situacija. „Šešerių metų vaikas gimtadienio proga gavo būgną ir pradėjo garsiai jį mušti. Tėtis, išgirdęs, kaip garsiai ir trankiai sūnus būgnija, sureaguoja: „Nemoki gerai mušti, tai geriau iš viso nebūgnyk. Net galvą pradėjo skaudėti“.

Aptarimui grupėse galima skirti apie 20 min. Kai abi grupės pateikia savo atsakymus į užduoties klausimus, vedėjas parodo 3.1.2 ir 3.2.2 paveikslėlius

ir pateikia juose pavaizduotų situacijų aprašymus: 3.1.2. situacja. „Mama valo langų stiklus. Jos penkerių metų duktė siūlo jai padėti: „Mama, ar galima ir

man plauti langus?“ Mama ramiai ir geranoriškai atsako vaikui: „Man bus labai malonu, kad tu man padėsi. Iš pradžių aš tau parodysiu, kaip reikia tinkamai nuvalyti stiklą. Vėliau galėsi bandyti pati. Jei tau nesiseks, aš padėsiu“.

3.2.2. situacja. „Šešerių metų vaikas gimtadienio proga gavo būgną ir pradėjo garsiai jį mušti. Tėtis išgirdęs, kaip garsiai ir trankiai sūnus būgnija, sureaguoja: „Matau, kad tau labai patinka būgnyti. Mes kartu galėtume pasimokyti, kaip reikėtų jį mušti. Neabejoju, kad tau puikiai seksis“.

Vedėjas pateikia jau abiem grupėm klausimus:1. Kaip šiose situacijose aprašytos tėvų reakcijos skiriasi nuo tėvų reakcijų, kurias matėme prieš tai

nagrinėtose situacijose?2. Kaip šiose situacijose jaučiasi vaikai?3. Kaip manote, kaip rutuliosis vaikų pasitikėjimas savimi ir kitais žmonėmis, jei vaikai savo

kasdieniame gyvenime susidurs būtent su tokiomis tėvų reakcijomis.Pabaigoje vedėjas apibendrina pagrindinius dalykus ir sudėlioja akcentus.


4. „DARYKIME KARTU“: PAGALBA VAIKUI

Šiai užduočiai naudojami 4.1 ir 4.2 paveikslėliai. Geriausiai šią užduotį atlikti su mažomis grupėmis. Vedėjas padalija dalyvius į dvi grupes. Pirmoji grupė gauna 4.1 paveikslėlį ir jame pavaizduotos situacijos aprašymą, o antroji grupė – 4.2 paveikslėlį ir jame pavaizduotos situacijos aprašymą. Taip pat kiekviena grupė gauna klausimus, į kuriuos turi atsakyti, remdamasi pavaizduota situacija.

4.1. situacija. ,,Šešerių metų vaikui mama nupirko naują dėlionę. Vaikas liūdnai padėjo šią dėlionę prie krūvos kitų, jau turimų, atsisuko į mamą ir sako: „Gal pažaiskime?“ Mama susierzinusi: „Aš tau nupirkau naują dėlionę. Esi jau didelis, gali ir pats sudėlioti. Man dar tiek daug darbų reikia nuveikti“.

Klausimai, susiję su situacija:1. Ko norėjo vaikas aprašytoje situacijoje? Dėl ko jis nuliūdo?2. Kaip mama suprato vaiko poreikius? Kas ją suerzino?Remdamiesi šia situacija, pabandykite įsivaizduoti, koks yra kasdienis šios mamos ir sūnaus bendravimo

modelis? Kaip tokia mama supranta vaiko auginimą? Kokią reikšmę ji teikia bendravimui su vaiku?4. Kodėl vaikams svarbu, kad tėvai žaistų kartu su jais?5. Ar atpažįstate panašių situacijų iš savo patirties? Papasakokite kurią nors iš jų situacijų ir

pasižiūrėkite į ją iš dabartinės perspektyvos. Ką jūs šiuo metu darytumėte kitaip?4.2. situacija. „Nuobodžiaujantis vaikas slampinėja iš vieno kampo į kitą ir nežino, kuo užsiimti. Tėvas

vaikui sako: „Gal nori kartu pažaisti? Sugalvok, ką įdomaus dabar galėtume veikti?“. Vaiko akys iš karto nušvito: „Taip, noriu išeiti į kiemą pažaisti krepšinį!“

Klausimai, susiję su situacija:1. Kokie yra vaiko norai aprašytoje situacijoje? Ar teisingai šiuos norus interpretuoja tėtis?Kaip paveikia vaiko savijautą tėčio pasiūlymas veikti ką nors kartu?3. Kodėl vaikams svarbu, kad tėvai žaistų kartu su jais?Remdamiesi šia situacija, pabandykite įsivaizduoti, koks yra kasdienis šio tėčio ir sūnaus bendravimo

modelis? Kokią reikšmę jis teikia bendravimui su vaiku?5. Ar prisimenate panašias situacijas iš savo praeities? Papasakokite kurią nors iš jų. Šiai užduočiai skiriama apie 20 min. Kai abi grupės aptaria atsakymus tarpusavyje, kuris nors iš grupės

narių pateikia juos visiems dalyviams. Vedėjas gali papildyti arba patikslinti šiuos atsakymus, pabrėžti svarbiausius dalykus.

4.1 4.2


5. POZITYVIOS TARPUSAVIO SĄVEIKOS

Šiai užduočiai atlikti naudojami 5.1 ir 5.2 paveikslėliai ir prie jų pridedami situacijų aprašymai. Vedėjas gali parodyti paveikslėlius per projektorių arba gali padalyti kiekvienam dalyvaujančiajam paveikslėlio ir situacijos aprašymo kopiją. Vieni grupės nariai gauna 5.1 paveikslėlį su situacijos aprašymu, kiti – 5.2 taip pat su situacijos aprašymu. Dar pateikiami su situacijomis susiję klausimai, į kuriuos turi atsakyti dalyvaujantys tėvai. Tėvams siūloma raštu užrašyti savo atsakymus, o vėliau visiems kartu juos aptarti.

5.1 situacija. „Aštuonerių metų vaikas bando dėlioti dėlionę. Jam nelabai išeina, vis neranda kokios nors tinkamos detalės. Tėtis sėdi ant sofos, atsivertęs laikraštį, bet vis žvilgčioja į vaiką ir komentuoja: „Imk tą detalę“, „Čia jau visai lengva. Ar tu nematai, kokia dabar detalė tinka?“, „Negaliu patikėti, kad negali užbaigti tokios paprastos dėlionės“. Susierzinęs vaikas galų gale numeta dėlionę ir sako: „Jei jau toks protingas, pats ir dėliok!”

Klausimai, susiję su situacija:1. Kaip matote aprašytą bendravimo tarp sūnaus ir tėvo situaciją – kaip pozityvią ar negatyvią?

Pagrįskite savo nuomonę.2. Aprašykite, kaip jaučiasi sūnus ir tėvas pavaizduotoje situacijoje.3. Ką jūs darytumėte kitaip, jei būtumėte tėvo vietoje?4. Ką jūs darytumėte kitaip, jei būtumėte vaiko vietoje?5. Kaip manote, ar galėjo ši situacija baigtis kitaip? Pasiūlykite, kaip ji galėjo baigtis. 5.2. situacija. ,,Aštuonerių metų vaikas bando dėlioti dėlionę. Jam nelabai išeina, vis neranda kokios nors

tinkamos detalės. Laikraštį skaitantis tėtis pamato, kad vaikui ši dėlionė yra šiek tiek per sudėtinga, prisėda šalia ir pasako: „Oho, kokią sudėtingą dėlionę išsirinkai. Net man nėra paprasta. Gal nori kartu padėlioti? Bus smagu!“

Klausimai, susiję su situacija:1. Kaip matote aprašytą bendravimo tarp sūnaus ir tėvo situaciją – kaip pozityvią ar negatyvią?

Pagrįskite savo nuomonę.2. Kaip, jūsų nuomone, sureaguos sūnus į tėvo pasiūlymą dėlioti dėlionę kartu? Kokias tai sukels

jam emocijas?3. Kaip dar galėtų pasielgti tėvas, norėdamas padėti sūnui šioje situacijoje? Kai abi grupės baigia aptarti tarpusavyje atsakymus į pateiktus klausimus, vedėjas paprašo atstovų iš

grupių pateikti šiuos atsakymus ir juos pagrįsti. Kiti dalyviai gali šiuos atsakymus papildyti, patikslinti arba pasidalyti savo nuomone.

5.1 5.2


6. KONFLIKTAI IR JŲ SPRENDIMAI

Šiai užduočiai atlikti naudojami 6.1 ir 6.2 paveikslėliai. Šiuo paveikslėlius dalyviams galima parodyti per projektorių arba išdalyti jų kopijas. Iš pradžių tėvams parodomas 6.1 paveikslėlis. Vedėjas duoda dalyviams nurodymus:

1. Aprašykite, ką jūs matote pavaizduotoje situacijoje.2. Įvardykite mamos ir sūnaus jausmus. 3. Apibūdinkite mamos ir sūnaus neverbalinę kalbą.4. Aprašykite, kaip elgiasi mama ir sūnus, spręsdami konfliktą pavaizduotoje situacijoje. Ar galėtume

tokį konflikto sprendimą įvardyti kaip konstruktyvų?5. Prisiminkite savo paauglystę. Ar dažnai jūs ir jūsų tėvai elgėtės panašiai, kaip šios situacijos dalyviai.

Dėl ko jūs dažniausiai ginčijotės? Ką dabar darytumėte kitaip? Kai dalyviai baigia aptarinėti pirmąjį paveikslėlį, vedėjas parodo 6.2. paveikslėlį ir perskaito situacijos

aprašymą: ,,Mama susirūpinusi kreipiasi į savo penkiolikmetį sūnų: „Esu šiek tiek sunerimusi dėl tavęs. Man šiandien skambino tavo auklėtoja, sakė, kad nelankai muzikos ir kūno kultūros pamokų. Man tikrai rūpi, kas vyksta ir kaip galėčiau tau padėti“.

Perskaitęs aprašymą vedėjas užduoda dalyviams klausimus:1. Kuo ši aprašyta situacija skiriasi nuo prieš tai buvusios?2. Kaip šioje situacijoje jaučiasi sūnus?3. Kaip, jūsų nuomone, sureaguos sūnus į tokiu būdu išsakytą mamos susirūpinimą dėl jo pamokų

nelankymo? 4. Ar šie mamos žodžiai skatins berniuko gintis, kontratakuoti, pasitraukti iš situacijos? Ar jie atveria

kelią pozityviam bendravimui? Po diskusijos vedėjas apibendrina pagrindinius išsakytus dalykus.

6.1 6.2


7. JAUSMŲ VEIDRODIS

Šiai užduočiai atlikti padalykite tėvus į dvi grupes. Vienai grupei paduokite 7.1 paveikslėlį su jame pavaizduotos situacijos aprašymu, o kitai grupei – 7.2 ir jame pavaizduotos situacijos aprašymą.

7.1 situacija. „Keturmetis berniukas nenori tvarkytis žaislų, o į mamos raginimą susitvarkyti sureaguoja dar stipresniu pykčio proveržiu ir dar labiau išmėto žaislus. Mamos reakcija: „Jeigu taip elgiesi, matau, kad visai manęs nemyli“.

7.2 situacija. „Keturmetis berniukas nenori tvarkytis žaislų, o į mamos raginimą susitvarkyti sureaguoja dar stipresniu pykčio proveržiu ir dar labiau išmėto žaislus. Mamos reakcija: „Matau, kad tu labai pyksti, nes nenori tvarkytis. Tačiau žinai, kad žaislus prieš miegą reikia susitvarkyti. Aš galėčiau tau padėti“.

Pirmajai grupei skiriama tokia užduotis: „Pagalvokite, kodėl mamos žodžiai šioje situacijoje nėra tinkami. Kokius jausmus ir mintis jie gali

sukelti berniukui? Kaip kitaip mama galėjo sureaguoti šioje situacijoje? Kokias pasekmes vaiko raidai gali turėti dažnai tokie mamos išsakomi žodžiai sūnui?“

Antrajai grupei skiriama tokia užduotis: „Pagalvokite, ar mama šioje situacijoje sureagavo tinkamai. Kokiu būdu jūs būtumėte sureagavęs

(-usi)? Kaip gali jaustis berniukas, girdėdamas tokius mamos žodžius? Kaip, jūsų nuomone, rutuliosis mamos ir berniuko bendravimas ateityje?“

Užduočiai atlikti skirkite 15 min. Kai grupės pasitaria tarpusavyje, paprašykite jų garsiai supažindinti su diskusijos rezultatais.

7.1 7.2


8. AKTYVUS VAIKO KLAUSYMAS

Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Pirmajai grupei duodamas 8.1 paveikslėlis, o antrajai – 8.2. Jeigu negalima duoti paveikslėlių abiem grupėm, vedėjas gali parodyti juos per projektorių. Vedėjas pateikia situaciją: „Sūnus ketvirtokas labai nusiminęs grįžta iš mokyklos ir pareiškia mamai: „Daugiau su Mantu niekada nedraugausiu“.

Kiekviena grupė gauna klausimus, kuriuos turi aptarti. Aptarimui skiriama nuo 10 iki 15 min.

Klausimai pirmajai grupei:1. Kas trukdo mamai aktyviai klausyti sūnaus?2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduotas vaikas?3. Kokios mamos reakcijos tikisi vaikas, ko jis siekia?4. Kokį sūnaus elgesį galima išprovokuoti tokiu klausymu? 5. Kaip mama turėtų reaguoti į vaiką šioje situacijoje. Kokie jos žodžiai atitiktų vaiko poreikius?

Klausimai antrajai grupei:1. Kokie požymiai rodo, kad mama aktyviai klauso savo sūnaus?2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduotas berniukas?3. Kokius vaiko poreikius patenkina mama taip su juo bendraudama?4. Kokį sūnaus elgesį ateityje skatina mama taip jo klausydama?5. Išvardykite visas kasdienes situacijas, kur jūs atpažįstate panašų savo elgesį. Kaip pakeisite savo

elgesį pateiktose situacijose, kad geriau patenkintumėte vaiko poreikius? Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą supažindinti su atsakymais į

pateiktus klausimus. Kai abi grupės pateikia savo įžvalgas, vedėjas pradeda diskusiją dėl atsakymų tinkamumo. Grupės nariai skatinami dalytis savo asmenine patirtimi. Jeigu tėvų atsakymai į klausimus neišsamūs arba klaidingi, vedėjas pateikia teisingus atsakymus.

8.1 8.2


Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Pirmajai grupei duodamas 9.1 paveikslėlis, o antrajai – 9.2. Jei galima, vedėjas gali rodyti paveikslėlius per projektorių. Vedėjas apibūdina situaciją: „Šešiolikmetė dukra eilinį kartą negrįžo laiku namo“


Klausimai pirmajai grupei:1. Kokia mamos reakcija atvaizduota paveikslėlyje?2. Ką iš tikrųjų nori pasakyti mama? Kokia yra pagrindinė jos susirūpinimo priežastis?3. Kaip jaučiasi dukra, kai sulaukia tokios mamos reakcijos? 4. Kokio rezultato pasieks mama bardama savo dukrą? 5. Pasvarstykite, kokia galėtų būti teigiama mamos reakcija į šį dukros elgesį?

Klausimai antrajai grupei:1. Kokią mamos reakciją atspindi šis paveikslėlis?2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduota mergaitė?3. Ką, jūsų nuomone, šioje situacijoje sako mama? 4. Prisiminkite savo paauglystės išdaigas ir pagalvokite, koks tėvų elgesys ir kokie žodžiai būtų

jums labiausiai padėję tuo metu geriau jaustis? Kokie buvo jūsų netinkamo elgesio motyvai?5. Kokie mamos žodžiai teigiamai paveiktų dukrą ir sumažintų tikimybę ateityje kartoti šį elgesį?Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą supažindinti su atsakymais į

pateiktus klausimus. Kai abi grupės pateikia savo darbo rezultatus, vedėjas pradeda diskusiją dėl atsakymų tinkamumo. Grupės nariai skatinami dalytis savo asmenine patirtimi. Jeigu tėvų atsakymai į klausimus neišsamūs arba klaidingi, vedėjas patikslina ir pateikia teisingus atsakymus.

9. TEIGIAMAS REAGAVIMAS Į VAIKĄ: ĮPRASTŲ REAKCIJŲ KEITIMAS

9.1 9.2


10. „AŠ PRANEŠIMAS“ IR „TU PRANEŠIMAS“

Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Kiekvienai grupei duoda po didelį popieriaus lapą ir rašiklį. Pirmajai grupei duodami 10.1.1 ir 10.2.1 paveikslėliai, vaizduojantys neigiamą reakciją, o antrajai – 10.1.2 ir 10.2.2 paveikslėliai, vaizduojantys teigiamą reakciją. Vedėjas apibūdina abiejuose paveikslėliuose pavaizduotas situacijas:

10.1.1. „Mama jau kelintą kartą prašo vaiko atsisėsti prie stalo, jis atsako „Tuoj“ ir toliau sėdi prie televizoriaus.“

10.2.1. „Mama ilgai triūsė, kol sutvarkė namus ir visur išplovė grindis. Tačiau iš mokyklos parėjęs sūnus iš karto pritrypė.“

Kiekviena grupė gauna skirtingas užduotis. Užduotims atlikti skiriama nuo 15 iki 20 min.

10.1.1

10.2.1

10.1.2

10.2.2


Pirmosios grupės užduotis: Žiūrėdami į paveikslėlius apibūdinkite mamos reakciją ir savijautą. Aptarkite, ar paveikslėliuose

pavaizduota mamos reakcija artima jūsų reakcijai panašiose situacijose. Surašykite ant lapo savo jausmus, kurie kyla galvojant apie šias situacijas ir visus „TU pranešimus“, kuriuos sakytumėte savo vaikui. Parašykite, kaip jaučiasi paveikslėliuose pavaizduotas vaikas. Kokį poveikį jam daro neigiama mamos reakcija šiose situacijose. Kaip manote, kokia mamos reakcija būtų paveikesnė siekiant pakeisti neigiamą vaiko elgesį ateityje?

Antrosios grupės užduotis: Žiūrėdami į paveikslėlius apibūdinkite mamos reakciją ir savijautą. Pasvarstykite, ar paveikslėliuose

pavaizduota mamos reakcija yra priimtina jums. Surašykite ant lapo savo jausmus, kurie kyla galvojant apie šias situacijas ir visus „AŠ pranešimus“, kuriuos galėtumėte pasakyti savo vaikui. Parašykite, kaip jūsų manymu jaučiasi vaikas, kuriam nepriekaištaujama dėl netinkamo elgesio. Kaip teigiama mamos reakcija šiose situacijose gali paveikti vaiko elgesį ateityje?

Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą pateikti atsakymus. Kai abi grupės pristato savo darbo rezultatus, vedėjas papildo tėvų atsakymus. Vedėjas gali pasiūlyti padiskutuoti, kuri reakcija tėvams yra priimtinesnė ir kodėl.

Vedėjas kartu su tėvais gali numatyti įgytų žinių taikymą kasdien bendraujant su vaikais. Galima paprašyti tėvų visą savaitę stebėti savo sakomus žodžius vaikui ir stengtis kuo daugiau „TU pranešimų“ keisti „AŠ pranešimais“. Taip pat galima paprašyti tėvų, kad šie suskaičiuotų visas situacijas, kuriose jiems pavyko tai padaryti ir kito susitikimo metu pasidalytų savo patirtimi su grupe.


11. JAUSMŲ ATPAŽINIMAS IR ĮVARDIJIMAS

Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Pirmajai grupei duodamas 11.1 paveikslėlis, o antrajai –11.2. Vedėjas pateikia situaciją: „Mergaitė grįžo iš mokyklos labai liūdna, atsisakė mamos paruoštų pietų ir tyliai nuėjo į savo kambarį. Mama atidarė dukros kambario duris ir bando išsiaiškinti jos savijautą.“


Klausimai pirmajai grupei:1. Kokia mamos reakcija atvaizduota paveikslėlyje? Ką, jūsų nuomone, sako mama? 2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduota mergaitė, kokie požymiai atspindi jos savijautą? 3. Ar mama supranta savo dukros jausmus? Jeigu ne, tai kas jai gali trukdyti?4. Kokie mamos žodžiai padėtų išsiaiškinti dukros patiriamas emocijas?5. Kokios mamos reakcijos šiuo metu labiausiai reikia dukrai?

Klausimai antrajai grupei:1. Kokia mamos reakcija atvaizduota paveikslėlyje? Ką, jūsų nuomone, šioje situacijoje sako mama? 2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduota mergaitė, kokie požymiai atspindi jos savijautą? 3. Ar mama supranta savo dukros jausmus? Iš ko sprendžiate? 4. Kokie mamos žodžiai padėtų išsiaiškinti dukros patiriamas emocijas?5. Ar mamos reakcija yra ta, kurios šiuo metu labiausiai reikia dukrai? Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą supažindinti su atsakymais į

pateiktus klausimus. Kai abi grupės pateikia savo darbo rezultatus, vedėjas pasiūlo padiskutuoti dėl atsakymų tinkamumo. Grupės nariai skatinami dalytis savo asmenine patirtimi. Jeigu tėvų atsakymai į klausimus neišsamūs arba klaidingi, vedėjas patikslina ir pateikia teisingus atsakymus.

11.1 11.2


12. ŠEIMOS TAISYKLĖS

Šiai užduočiai atlikti reikalinga padalomoji medžiaga –12.1 ir 12.2 paveikslėliai. Pratybose dalyvaujantys tėvai suskirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė gauna 12.1. paveikslėlį, o antroji –12.2. Grupės taip pat gauna situacijų, pavaizduotų paveikslėliuose, aprašymus ir klausimus, kuriuos turi aptarti grupelėse, o vėliau pateikti atsakymus visai auditorijai.

12.1 situacija. „Penkiolikmetė dukra skundžiasi tėvams: „Nesuprantu, kodėl jūs manęs niekur neišleidžiate. Pavyzdžiui, Kamilės tėvai leidžia jai grįžti namo iki 23 val., o jūs tik iki 21 val.“. Tėvas susierzina ir pikta atrėžia: „Jeigu taip patinka Kamilės tėvai, tai gali su jais ir gyventi!“

12.2 situacija: „Penkiolikmetė dukra skundžiasi tėvams: „Nesuprantu, kodėl jūs manęs niekur neišleidžiate. Pavyzdžiui, Kamilės tėvai leidžia jai grįžti namo iki 23 val., o jūs tik iki 21 val.“. Tėvas į tai atsako: „Suprantu, kad tai tau kelia pyktį ir nusivylimą. Tačiau kiekviena šeima turi savo taisykles. Mūsų šeimoje galioja taisyklė, kad vaikai turi grįžti namo iki 21 val.“

Klausimai pirmajai grupei:1. Dėl ko supyko Kamilė?2. Kas sukėlė tėčio pyktį?3. Kaip manote, kokios yra pagrindinės įvykusio konflikto priežastys?3. Ar tėčio vietoje jūs reaguotumėte panašiai?4. Kaip kitaip galėjo atsakyti tėtis Kamilei?

Klausimai antrajai grupei:1. Dėl ko supyko Kamilė?2. Kas sukėlė tėčio pyktį?3. Ar tėčio vietoje jūs reaguotumėte panašiai?4. Kokios taisyklės galioja jūsų šeimoje? Ar yra taisyklė, nusakanti, kiek laiko vaikas gali būti

kieme? Kaip sekasi šios taisyklės laikytis? Kiekvienai grupelei galima skirti po 20–25 min. atsakyti į visus klausimus. Kai grupelė pateikia savo

atsakymus, vedėjas ne tik išklauso atsakymus, bet ir kviečia kitos grupelės narius padiskutuoti, ar jie sutinka su šiais atsakymais, ką dar galėtų pasiūlyti ir pan. Jei grupelė netiksliai arba klaidingai atsako į klausimus, vedėjas būtinai patikslina ir pateikia teisingus atsakymus.

12.1 12.2


13. RIBŲ NUSTATYMAS IR JŲ LAIKYMASIS

Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Pirmajai grupei duodamas 13.1 paveikslėlis, o antrajai –13.2. Vedėjas apibūdina situaciją: „Jau vėlus vakaras. Mama liepia vaikui išjungti televizorių ir eiti miegoti. Sūnus nenori eiti miegoti ir bando visais būdais su mama derėtis, tačiau mama griežtai laikosi savo pozicijos. Tada sūnus prieina prie laikraštį skaitančio tėvo ir bando su juo derėtis.“


Klausimai pirmajai grupei:1. Kokia tėvo reakcija atvaizduota paveikslėlyje? Ką, jūsų nuomone, tėvas sako vaikui?2. Kaip manote, ar tėvai vieningai laikosi nustatytų leistino elgesio taisyklių?3. Kaip manote, ar vaiko reikalavimas yra pagrįstas?4. Kokį tolimesnį vaiko elgesį skatina tokia tėvo reakcija?5. Parašykite, kokia, jūsų nuomone, tėvo reakcija būtų tinkamiausia šioje situacijoje. 6. Kokios elgesio ribos būtų tinkamos ir abipusiai naudingos šioje situacijoje?

Klausimai antrajai grupei:1. Kokia tėvo reakcija atvaizduota paveikslėlyje? Ką, jūsų nuomone, tėvas sako vaikui?2. Kaip manote, ar šioje šeimoje yra aiškiai nustatytos leistino elgesio ribos? 3. Ar vaiko reikalavimas yra pagrįstas, koks gali būti užslėptas jo elgesio tikslas? 4. Kokį tolimesnį vaiko elgesį skatina tokia tėvo reakcija?5. Parašykite, kokia, jūsų nuomone, tėvo reakcija būtų tinkamiausia šioje situacijoje.6. Numatykite vaiko elgesio ribas, kurios būtų pagrįstos ir abipusiai pagarbios. Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą supažindinti su atsakymais

į pateiktus klausimus. Kai abi grupės pateikia savo darbo rezultatus, vedėjas pasiūlo padiskutuoti dėl atsakymų tinkamumo. Abiejų grupių nariai skatinami dalytis savo asmenine patirtimi. Jeigu paveikslėliai buvo klaidingai interpretuoti, vedėjas patikslina ir pateikia teisingus atsakymus. Apibendrindamas užduotį vedėjas pateikia specialistų rekomendacijas dėl leistino televizijos žiūrėjimo laiko skirtingo amžiaus vaikams (daugiau informacijos šia tema rasite teorinės dalies 11 skyr.).

13.1 13.2


14. PASEKMIŲ NUMATYMAS IR TAIKYMAS

Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Pirmajai grupei duodamas 14.1 paveikslėlis, o antrajai – 14.2. Vedėjas nusako situaciją: „Trejų metų duktė pradėjo ožiuotis parduotuvėje. Iš pradžių supyko, kai tėvai jai nenupirko norimo žaislo, o vėliau – saldainio. Pradėjo garsiai verkti, mėtyti iš lentynų daiktus, atsigulė ant grindų.“


Klausimai pirmajai grupei:1. Kokia tėvų reakcija pavaizduota paveikslėlyje? 2. Kaip manote, sprendžiant iš tėvų reakcijos, ar mergaitė gaus norimą žaislą?3. Pasvarstykite, kokios išorinės aplinkybės turi įtakos tokiai tėvų reakcijai? 4. Kaip jūs dažniausiai elgiatės panašiose situacijose? 5. Kokį tolimesnį vaiko elgesį skatina tokia tėvų reakcija?6. Sugalvokite, kokias logines pasekmes galima būtų pritaikyti mergaitei šioje situacijoje.

Klausimai antrajai grupei:1. Kokia tėvų reakcija pavaizduota paveikslėlyje? Kaip manote, ką sako tėvai?2. Kaip manote, ar mergaitė gaus norimą žaislą?3. Kaip jūs reaguojate, kai pamatote tokią sceną parduotuvėje?4. Kaip jūs dažniausiai elgiatės panašiose situacijose? 5. Kokį poveikį tolimesniam mergaitės elgesiui turi tokia tėvų reakcija?6. Sugalvokite, kokias logines pasekmes galima būtų pritaikyti mergaitei šioje situacijoje. Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą supažindinti su atsakymais į

pateiktus klausimus. Kai abi grupės pateikia savo darbo rezultatus, vedėjas pasiūlo padiskutuoti apie tai, kaip tėvai auklėja savo vaikus namuose ir būdami viešoje vietoje. Aiškinamasi ar keičiasi jų auklėjimo metodai ir tikslai jaučiant visuomenės spaudimą. Abiejų grupių nariai skatinami dalytis savo asmenine patirtimi. Jeigu paveikslėliai buvo klaidingai interpretuoti, vedėjas patikslina ir pateikia teisingus atsakymus.

14.1 14.2


15. VAIKO SAVIVERTĖS SKATINIMAS

Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Pirmajai grupei duodamas 15.1 paveikslėlis, o antrajai – 15.2. Vedėjas nusako situaciją: „Duktė nusprendė pradžiuginti mamą ir išplovė buto grindis.“


Klausimai pirmajai grupei:1. Kokia mamos reakcija pavaizduota paveikslėlyje? 2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduota mergaitė?3. Kaip mamos reakcija veikia mergaitės savivertę ir pasitikėjimą savimi?4. Kaip manote, ar mergaitė ateityje bandys pradžiuginti mamą panašiais savo veiksmais?5. Kokie mamos veiksmai ar žodžiai padėtų sustiprinti mergaitės savivertę šioje situacijoje?

Klausimai antrajai grupei:1. Kokia mamos reakcija pavaizduota paveikslėlyje? 2. Kaip jaučiasi paveikslėlyje pavaizduota mergaitė?3. Kaip mamos reakcija veikia mergaitės savivertę ir pasitikėjimą savimi?4. Kaip jūs reaguotumėte šioje situacijoje? Ką sakytumėte savo dukrai?5. Kokie mamos veiksmai ar žodžiai padėtų sustiprinti mergaitės savivertę šioje situacijoje? Kai abi grupės atlieka užduotį, vedėjas pakviečia po vieną grupės atstovą supažindinti su atsakymais

į pateiktus klausimus. Kai abi grupės pateikia savo darbo rezultatus, vedėjas gali pasiūlyti padiskutuoti apie būdus, kuriais jų tėvų šeimoje buvo skatinama jų pačių savivertė. Taip pat vedėjas gali paklausti, kokie jų tėvų žodžiai ar veiksmai labiausiai didino, o kurie labiausiai mažino jų pasitikėjimą savimi. Ieškoma sąsajų tarp vaikystėje patirtų ir dabar naudojamų metodų, ugdant vaikų pasitikėjimą savimi. Abiejų grupių nariai skatinami dalytis savo asmenine patirtimi. Jeigu paveikslėliai buvo klaidingai interpretuoti, vedėjas patikslina ir pateikia teisingus atsakymus.

15.1 15.2


16. PAGRINDINĖS POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS TAISYKLĖS Ši užduotis yra individuali. Vedėjas nusako užduotį šiais žodžiais: „Jūs gausite popieriaus lapą, kuriame

bus 16 klausimų, susijusių su pozityviąja tėvyste. Atsakykite į pateiktus klausimus ir suraskite atsakymus kitoje lapo pusėje esančiame kryžiažodyje. Atsakymai gali būti surašyti vertikaliai arba horizontaliai.“

Šiai užduočiai skiriama 20–30 min.

Klausimai, susiję su pozityviąja tėvyste

Klausimas Atsakymas

1. Koks yra vienas iš pagrindinių vaiko poreikių?

2. Kaip vadinasi veiksmingiausias klausymo būdas?

3. Kaip vadinasi viena iš automatinių tėvų reakcijų, kuria jie vertina ir teisia savo vaiką?

4. Kokia tėvų meilė labai reikalinga vaikams?

5. Ko siekia zirziantis vaikas?

6. Kelintas vaikas šeimoje, turi stipriausią atsakomybės jausmą?

7. Ką turi daryti tėvai, matydami savo vaikų konfliktą?

8. Kuo pasireiškia brolių ir seserų pavydas?

9. Kas padeda suvokti vaikams jų leistino elgesio ribas?

10. Koks negatyvus jausmas būdingas visiems mažiems vaikams?

11. Ką jaučia tėvai, naudojantys smurtą prieš savo vaikus?

12. Kas yra vienas žymiausių pozityviosios tėvystės idėjos skleidėjų?

13. Koks maistas pradžiugina kiekvieną vaiką?

14. Kas lieka su vaikais, kai tėvai išeina iš namų?

15. Kaip vaikas perima tėvų elgesį?

16. Kaip vadinasi emocinė būsena, kuriai būdinga raumenų įtampa ir nesėkmės laukimas?


Atsakymus suraskite šiame kryžiažodyje:

A S A L D A I N I A I S

N A K T Ė K S E P U Š B

E U T D M A D R I K M E

S G Y L E L F I R L O S

I U V D S T N M M Ė K Ą

K M U J I Ę C A A G S L

I A S N O S B S S N T Y

Š S T B A I M Ė A U A G

T E R K R I T I K A A I

I D R E I K U R S K F Š

U T A I S Y K L Ė S H K

K O N K U R E N C I J A

Kai visi tėvai atlieka užduotį, vedėjas skaito po vieną klausimą ir prašo visų tėvų iš eilės atsakyti. Aptarus kiekvieną klausimą, vedėjas pateikia teisingą atsakymą ir parodo, kur šis žodis yra kryžiažodyje. Aptarus visas situacijas, vedėjas pradeda diskusiją dėl pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo pratybų tinkamumo. Vedėjas gali paklausti tėvų, kurios užduotys jiems atrodo naudingiausios. Taip pat visi tėvai kviečiami išsakyti savo nuomonę apie girdėtą teoriją ir teikti savo pasiūlymus bei pageidavimus tolesniems susitikimams.

Apibendrindamas visą mokymo programą vedėjas gali paprašyti kiekvieno tėvo sudaryti veiksmų planą, kuriame bus nurodytos įgytų žinių pritaikymo praktikoje galimybės.


Atsakymai:Horizontaliai:

3. Kritika. 8. Konkurencija. 9. Taisyklės. 10. Baimė. 12. Dreikurs.13. Saldainiai.

Vertikaliai: 1. Saugumas. 2. Aktyvus. 4. Besąlygiška.

5. Dėmesio. 6. Pirmas. 7. Nesikišti. 11. Kaltę. 14. Auklė.15. Išmoksta. 16. Nerimas.

A S A L D A I N I A I S

N A K T Ė K S E P U Š B

E U T D M A D R I K M E

S G Y L E L F I R L O S

I U V D S T N M M Ė K Ą

K M U J I Ę C A A G S L

I A S N O S B S S N T Y

Š S T B A I M Ė A U A G

T E R K R I T I K A A I

I D R E I K U R S K F Š

U T A I S Y K L Ė S H K

K O N K U R E N C I J A


Užrašams

Rima Breidokienė, Sigita Ignatovičienė

POZITYVIOSIOS TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PRATYBOS

Užsakymo Nr. 1799. Tiražas 2 000Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila“

Sėlių g. 3A, Vilniuswww.lodvila.lt

rima breidokienė, sigita ignatovičienėivairovesnamai.lt/uploads/8/6/1/6/8616620/pozityvi... ·...

Documents