redaguota strategija_vvg pagegiu krastas

VIETOS VEIKLOS GRUPĖ „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“

Vietos plėtros 2007-2013 m.

strategija

VILKYŠKIAI

2009 m.

Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“

Vietos plėtros 2007-2013 m. strategija

2

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 4

1. VIETOS VEIKLOS GRUPĖ „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“ ........................................................ 5

1.1. Kūrimosi istorija .............................................................................................................. 5

1.2. VVG vertybės ir misija .................................................................................................... 6

1.3. VVG atstovavimas teritorijai ........................................................................................... 8

1.4. VVG valdymo struktūra ir funkcijos ............................................................................. 10

1.5. Pagrindinės procedūros.................................................................................................. 14

1.5.1. Susirinkimų organizavimas ........................................................................................ 14

1.5.2. Sprendimų priėmimas ................................................................................................. 16

1.5.3. Naujų narių priėmimo ir išstojimo iš VVG tvarka ..................................................... 17

1.5.4. Galimų interesų konfliktų sprendimo būdai ............................................................... 18

1.6. Veiklos sklaida ir gyventojų aktyvinimas ..................................................................... 19

1.7. Socialiai paţeidţiamų ir atskirtų asmenų įtraukimas į kaimo plėtros procesus ............ 22

1.8. VVG kompetencija ........................................................................................................ 23

1.9. VVG narių kompetencija ............................................................................................... 26

1.10. VVG narių dalyvavimas strategijos rengimo procese ................................................. 30

1.11. Bendradarbiavimo veikla ............................................................................................. 33

II. VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“ TERITORIJOS EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS

BŪKLĖS BEI GYVENTOJŲ POREIKIŲ ANALIZĖ ............................................................ 36

2.1. Teritorijos plėtros problematikos istorinės ištakos ........................................................ 36

2.2. Geografinė padėtis ......................................................................................................... 42

2.3. Gyvenvietės ................................................................................................................... 42

2.4. Gyventojai ir socialinė būklė ......................................................................................... 44

2.4.1. Demografija ................................................................................................................ 44

2.4.2. Uţimtumas ir nedarbas ............................................................................................... 46

2.4.3. Skurdas ir socialinė atskirtis ....................................................................................... 49

2.5. Ekonominė būklė ........................................................................................................... 52

2.5.1. Materialinės investicijos ............................................................................................. 52

2.5.2. Pramonė, statyba ir verslo sektorius ........................................................................... 53

2.5.3. Turizmas ..................................................................................................................... 57

2.5.4. Ţemės ūkis .................................................................................................................. 64

2.6. Viešoji infrastruktūra ir paslaugos ................................................................................. 66

2.6.1. Susisiekimas ............................................................................................................... 66

2.6.2. Švietimas ir ugdymas ................................................................................................. 67

2.6.3. Komunalinis ūkis ir būstas ......................................................................................... 70

2.6.4. Socialinė apsauga ir socialinės paslaugos .................................................................. 75

2.6.5. Sveikatos apsauga ....................................................................................................... 76

2.6.6. Sporto įstaigos ir jų veikla .......................................................................................... 78

2.6.7. Kultūra ........................................................................................................................ 79

2.6.8. Bendruomenių ir kitų NVO veikla ............................................................................. 82

2.6.9. Viešasis saugumas ...................................................................................................... 88

2.7. Teritorijos kapitalo analizė ............................................................................................ 90

2.8. Gyventojų poreikių analizė ............................................................................................ 93

III. VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS TERITORIJOS SSGG ANALIZĖ ................................. 101

IV. VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“ TERITORIJOS VIZIJA, PRIORITETAI,

PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS ..................................................................................... 108

4.1.VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos vizija...................................................................... 108

4.2. Strategijos prioritetai, priemonės ir veiklos sritys ....................................................... 108



3

4.3. Strategijos įgyvendinimo rodikliai .............................................................................. 117

4.4. Svarbiausi vietos plėtros strategijos novatoriški bruoţai ir sprendimų

daugiasektoriškumas ........................................................................................................... 118

4.4.1. Strategijos novatoriškumas ....................................................................................... 118

4.4.2. Integruotas strategijos pobūdis ................................................................................. 121

4.5. Strategijos priemonių atitiktis EB horizontaliosioms sritims ...................................... 124

4.6. Strategijos suderinamumas su savivaldybės, regiono ir nacionaliniais strateginiais... 133

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS .................................................................. 140

5.1. Strategijos įgyvendinimo etapai .................................................................................. 140

5.2. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ................................................................. 142

5.3. Strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema ........................................ 144

VI. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS RENGIMAS: PROCESO ORGANIZAVIMAS

IR NAUDOTI METODAI ........................................................................................................ 147

PRIEDAI .................................................................................................................................... 157



4

ĮVADAS

Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ (VVG) įregistruota 2008 m. birţelio 2 d.,

reorganizavus Pagėgių ir Jurbarko savivaldybės vietos veiklos grupę „Nemunas“. Objektyvios

prieţastys lėmė abiejų savivaldybių atstovų sprendimą tęsti LEADER pobūdţio veiklą tik savo

savivaldybės teritorijoje.

Vietos plėtros 2007-2013 m. strategija buvo rengiama 2008 m. spalio – 2009 m. birţelio

mėnesiais. Jai įgyvendinti yra prašoma 6,13 mln. Lt paramos. Vietos pareiškėjų indėlis

įgyvendinant strategiją sudarys daugiau kaip 700 tūkst. Lt.

Strategijos dokumentą sudaro VI skyriai. I-jame pristatoma vietos veiklos grupė ir jos

veikla, įrodoma VVG bei jos narių kompetencija administruoti viešąsias lėšas; II-ajame

pateikiama VVG teritorijos socialinės ekonominės situacijos ir gyventojų poreikių analizė, III-

ajame – SSGG analizė. IV-asis skyrius skirtas pristatyti Pagėgių krašto teritorijos viziją,

prioritetus, priemones ir veiklos sritis, strategijos įgyvendinimo rodiklius. Čia taip pat aprašomas

strategijos papildomumas ir suderinamumas su savivaldybės, regiono ir nacionaliniais

dokumentais, parodomas novatoriškas strategijos pobūdis ir atitiktis EB horizontaliosioms

sritims. V-ajame skyriuje pateikiamas strategijos įgyvendinimo planas, VI-ajame aprašomas

strategijos rengimo procesas.

Strategijai rengti buvo inicijuota plati verslo, vietos valdţios ir nevyriausybinių

organizacijų atstovų partnerystė. Strateginiai sprendimai „gimė“ diskutuojant apie Pagėgių

krašto problemas, poreikius bei naujo laikotarpio galimybes kaimo plėtrai. VVG nariai

nepamiršo apţvelgti ankstesnės savo veiklos patirties, kai buvo dirbama VVG „Nemunas“.

Strategija yra skirta gerinti Pagėgių krašto gyventojų gyvenimo kokybę ir įvairinti vietos

ekonomiką. VVG numatė du prioritetus bei keturias priemones:

1 PRIORITETAS. Socialinės infrastruktūros plėtra ir socialinės atskirties maţinimas. 1.1

priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra; 1.2 priemonė. Bendruomeniškumo ir socialinio

solidarumo stiprinimas.

2. PRIORITETAS. Maţosios Lietuvos krašto savitumo išsaugojimas ir konkurencingumo

stiprinimas. 2.1 priemonė. Vietos gyventojų verslumo skatinimas; 2.2 priemonė. Krašto

tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas.

Tikimasi, kad strategijos įgyvendinimas inicijuos ne tik fizinės aplinkos teigiamus

pokyčius, bet ir stiprins vietos gyventojų sąmoningumą bei pasitikėjimą savo jėgomis. VVG

tikisi, kad vietos pareiškėjai aktyviai rengs vietos projektus ir dalyvaus krašto atnaujinimo

procese. Tai stipriai lems strategijos įgyvendinimo sėkmę.



5

1. VIETOS VEIKLOS GRUPĖ „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“

1.1. Kūrimosi istorija

Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ kūrimosi ištakos glaudţiai susijusios su

Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupė „Nemunas“ veikla. Pastaroji

organizacija įsikūrė 2004 m. ir veikė dviejų jau minėtų savivaldybių teritorijoje. VVG, tuomet

sudarytos iš Pagėgių bei Jurbarko rajono savivaldybių verslo, valdţios ir nevyriausybinio

sektoriaus atstovų, veikla, buvo nukreipta į vietos bendruomenės sąmoningumo ir pilietiškumo

ugdymą, teritorijos situacijos ir išteklių analizę bei bandomosios vietos plėtros strategijos

rengimą. Vietos veiklos grupės „Nemunas“ teritoriją vienijo Nemuno upė, turtingas

kraštovaizdis su gamtos ir kultūros paveldo objektais bei panašios ten gyvenančių ţmonių

problemos. Abiejų savivaldybių teritorijų plėtros perspektyvos buvo siejamos su turizmo plėtra.

Parengta bandomoji strategija „Vartai į ateitį“ pateko tarp 10-ies geriausiai įvertintų

Lietuvoje, jos įgyvendinimui buvo paskirtas finansavimas (2006 m. rugpjūčio 3 d. su

Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŢŪM pasirašyta paramos sutartis).

1.1 pav. Baigiamojoje strategijos „Vartai į ateitį“ konferencijoje vyravo šventinė

nuotaika

2008 m. rugpjūčio 29 d. baigus įgyvendinti strategijos įgyvendinimo projektą, vietos

veiklos grupę „Nemunas“ buvo nutarta reorganizuoti, įkuriant atskiras vietos veiklos grupes,

veikiančias tik vienos savivaldybės teritorijoje. Šiuo metu Jurbarko rajono teritorijoje veikia

VVG senuoju pavadinimu „Nemunas“, o pagėgiškių įkurtos VVG oficialus pavadinimas – vietos

veiklos grupė „Pagėgių kraštas“.

Apsisprendimą kurti vietos veiklos grupę tik vienos savivaldybės teritorijoje lėmė keletas

prieţasčių. Pirma, didelėje teritorijoje buvo sudėtinga koordinuoti veiklą: vietos veiklos grupės

nariams buvo problemiška vykti į VVG susirinkimus didelį atstumą (Pagėgių ir Jurbarko rajono



6

savivaldybių bendras ilgis - 110 km), palaikyti glaudţius ryšius su teritorijos gyventojais ir

organizacijomis. Antra, prieita išvados, kad dirbant vienos savivaldybės teritorijoje labiau galima

atsiţvelgti į krašto specifiką (tai yra „kitokia“ - Maţoji Lietuva) ir taikyti lankstesnius problemų

sprendimo būdus. Tačiau naujai susikūrusios VVG nariai pripaţino būtinybę ir toliau derinti

skirtingus interesus bei tartis, kadangi nors ir nedidelėje VVG teritorijoje, atskirų vietovių

specifika reikalauja atsiţvelgti į skirtingas problemas bei poreikius.

2008 metų balandţio mėnesio 3 dieną įvyko steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo

šeši steigėjai, buvę VVG „Nemunas“ valdybos nariai nuo Pagėgių pusės, kurie ir pasirašė vietos

veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ steigimo sutartį. Šiame susirinkime buvo parengti VVG įstatai,

išrinktas pirmininkas. Juo tapo Edmundas Incius, Pagėgių savivaldybėje einantis nevyriausybinių

organizacijų veiklos koordinatoriaus pareigas.

Asociacija (VVG „Pagėgių kraštas“) įregistruota 2008 m. birţelio 2 d. (1 priedas,

Steigimo dokumentai).

Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ steigiamojo susirinkimo nariai inicijavo

susitikimus su kaimo bendruomenių nariais, seniūnijų seniūnais, rajono valdţios ir verslo

organizacijų atstovais, kitais suinteresuotais asmenimis. Susirinkimų metu buvo informuojama

apie savarankiškos vietos veiklos grupės steigimą, pristatomos naujo, 2007-2013 m. laikotarpio

kaimo plėtros galimybės ir kviečiama prisidėti prie VVG veiklos. Susitikimų metu buvo

akcentuojama, kad VVG yra atvira organizacija, prie kurios veiklos gali prisidėti visi norintys.

Kaimo bendruomenių atstovai patys rodė didelį norą tapti VVG nariais. VVG kūrimo

iniciatoriai siekė, kad pirmiausia į VVG veiklą įsijungtų tų bendruomenių atstovai, kurie jau turi

tokio veiklos patirtį 2004-2006 m. programavimo laikotarpiu. Verslininkai taip pat parodė

iniciatyvą ir į VVG delegavo savo atstovus – aktyvius, turinčius noro ir gebėjimų dalyvauti

tokioje veikloje ir atstovauti verslininkų interesams.

2008 metų liepos 22 dieną įvyko visuotinis vietos veiklos grupės „Pagėgių

kraštas“ susirinkimas. Jame buvo apsvarstyti ir kiek pakoregavus patvirtinti iniciatyvinės grupės

parengti VVG įstatai (2 priedas), išrinkta 8 narių valdyba. Šis VVG valdymo organas atstovauja

įvairių kaimo gyventojų interesams.

1.2. VVG vertybės ir misija

Susikūrus vietos veiklos grupei „Pagėgių kraštas“, viena pirmųjų uţduočių organizacijos

nariams buvo sutarti dėl vertybinių nuostatų ir suformuoti organizacijos misiją. VVG apsibrėţė

savo veiklos sritis, kurių pasirinkimą visų pirma lėmė būtinybė parengti kokybišką vietos plėtros

strategiją, taip pat siekis inicijuoti pokyčius Pagėgių savivaldybėje.



7

Vieningai buvo nutarta, kad VVG veikla turi būti paremta vertybiniu pagrindu.

Kiekvienas VVG narys pasiūlė vertybes, kurių turinys buvo visų aptartas ir nuspręsta, ar ta

vertybė turi būti įtraukta į vertybių sąrašą kaip viena iš svarbiausių. Svarbiausių VVG vertybių

sąrašas atrodo taip:

Sąţiningumas – skirstant finansavimą ir vykdant veiklą VVG viduje ir išorėje;

Sprendimų teisingumas visų suinteresuotų šalių atţvilgiu – įvertinus poreikius ir

galimybes ieškoti optimalaus sprendimo;

Konkretumas – dirbant, kalbant sprendţiant...;

Atstovavimas savo kraštui – vadovautis moto “dirbu Pagėgių krašto gerovei“;

Ieškojimas/tobulėjimas/mokymasis – gilintis į VVG darbą, tobulinti kvalifikaciją;

Atsakomybė – teikiant siūlymus, priimant sprendimus, atliekant darbus, švenčiant

(įprasminant atliktus darbus);

Tolerancija – išklausyti kitą nuomonę, leisti pasisakyti;

Susitarimų laikymasis – kas nutarta, turi būti ir vykdoma;

Viešumas – skelbti apie VVG veiklą.

Buvo sutarta, kad pagrindinė asociacijos „Pagėgių kraštas“ paskirtis, arba misija, yra:

Buvo siekiama, kad misijos formuluotėje aiškiai atsispindėtų, kokius įsipareigojimus VVG

prisiima įgyvendindama savo atstovaujamos teritorijos plėtros viziją. Šis misijos tekstas

apibendrina visas pagrindines asociacijos narių mintis, išsakytas kuriant misiją. Vieningai buvo

VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS” MISIJA

Sutelkti/paţadinti visuomenę vizijai pasiekti (aktyvinti bendruomenių veiklą);

Vykdyti švietėjišką, aiškinamąją veiklą, kad gyventojai patikėtų VVG darbu

(bei jos buvimo naudingumu);

„Pritraukti” lėšas, uţtikrinti, kad pareiškėjai teiktų projektus ir sėkmingai juos

įgyvendintų;

Padėti savivaldybės gyventojams išspręsti problemas, susijusias su jų gerbūviu;

Plėtoti partnerystę su socialiniais partneriais (tartis dėl optimalaus lėšų

panaudojimo ir t.t.);

Vykdyti projektus numatytiems uţdaviniams (vizijai) įgyvendinti (neapsiriboti

vien strategijos įgyvendinimu).



8

prieita nuomonės, kad bendruomenių telkimas yra tas pagrindas, nuo kurio „atsispiria“ visa

tolesnė VVG veikla. To reikalauja ir LEADER metodas – šios programos tiesinis

reglamentavimas numato, kad maţiausiai pusė VVG valdybos narių turi atstovauti socialiniams

bei ekonominiams partneriams ir asociacijoms (VVG supranta, kad kaimo bendruomenės turi

didţiausią ryšį su konkrečia vietove ir geriausiai atstovauja jos interesams). Tačiau tuo pat metu

bendruomeninė plėtra nėra savitikslė, ja siekiama uţtikrinti bendruomenių, verslo ir valdţios

bendradarbiavimą, nes tik esant tokiai partnerystei galima tikėtis darnios Pagėgių savivaldybės

teritorijos plėtros.

VVG „Pagėgių kraštas“ mano, kad visuomenės pasitikėjimas VVG kaip organizacija

būtų didţiausias jos veiklos įvertinimas. Ţinant, kad norint įgyti pasitikėjimą labai svarbu veiklos

atvirumas ir viešumas, vienu iš svarbiausių uţdavinių laikoma nuolat informuoti ir aiškinti apie

VVG veiklą.

Pats bendriausias VVG tikslas yra rūpintis savo atstovaujamos teritorijos plėtra, todėl dar

viena iš uţduočių, įtvirtintų misijoje – ieškoti finansavimo ir padėti jį gauti vietos pareiškėjams

per projektinę veiklą.

Vietos veiklos grupė įsipareigoja būti pagalbininke vietos gyventojams sprendţiant

gyvenimo kokybės gerinimo klausimus, o prieš priimant sprendimus konsultuoti ir tartis su

partneriais. Todėl bendradarbiavimo stiprinimas – svarbus VVG „Pagėgių kraštas“ misijos

akcentas.

Vietos veiklos grupės nariai vieningai sutaria, kad vietos plėtros strategijos parengimas ir

įgyvendinimas nėra pagrindinis jos veiklos tikslas, todėl organizacija ieškos papildomų

finansavimo šaltinių, kad kiek įmanoma daugiau būtų prisidėta prie VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijos plėtros vizijos įgyvendinimo.

1.3. VVG atstovavimas teritorijai

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorija, ankstesnei Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių vietos

veiklos grupei „Nemunas“ pabaigus įgyvendinti bandomąją integruotą strategiją ir nutraukus

savo veiklą, nepriklauso jokios kitos VVG teritorijai.

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje, kuri sutampa su Pagėgių savivaldybės teritorija,

gyvena 11399 gyventojai. VVG teritorija apima ir patį savivaldybės centrą – Pagėgių miestą, nes

jame gyvena maţiau nei 6 tūkst. gyventojų. Pagėgių savivaldybė – plotu maţiausia iš Tauragės

apskrities savivaldybių, uţimanti vos 12,2 proc. jos teritorijos ir tik 0,8 proc. šalies teritorijos.

Savivaldybė suskirstytas į 5 seniūnijas: Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių, į

jas įeina 101 kaimas.



9

VVG sukurta parterystės pagrindu, atstovauja visiems trims sektoriams (santykiu

50:25:25): 1) kaimo bendruomenėms; NVO ir kitiems socialiniams partneriams bei jų

asociacijoms; 2) verslo asocijuotiems ir neasocijuotiems atstovams; 3) vietos valdţios atstovams.

Tarp 8 VVG valdybos narių 4 yra deleguoti savivaldybėje esančių kaimo bendruomenių:

Vilkyškių bendruomenės taryba delegavo Sigitą Stonį; Kriokiškių kaimo bendruomenės taryba

delegavo Redą Tamašauskienę; Pagėgių bendruomenės taryba – Edmundą Incių; Stoniškių

bendruomenės taryba delegavo Astą Murauskaitę.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m.liepos 22 d. įsakymu Nr. A1-

568 į VVG „Pagėgių kraštas“ valdybą buvo deleguoti 2 Pagėgių savivaldybės administracijos

darbuotojai: Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dainora Ţilinskaitė

ir Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklotvarkos skyriaus

vyriausioji specialistė Edita Politaitė. Jie atstovauja vietos valdţios sektoriui, o Edita – ir

jaunimui.

Pagėgių VVG valdyboje dirba 2 Pagėgių savivaldybės verslo atstovai - Algirdas

Steponavičius ir Bronislovas Budvytis. Jie atstovauja vietos verslo sektoriui.

1.1 pav. VVG valdyba nusiteikusi rimtam darbui

VVG valdyba buvo formuojama ne tik išlaikant reikiamas proporcijas tarp trijų sektorių,

bet ir stengiantis kad būtų atstovaujama visoms seniūnijoms. Taigi Edmundas Incius, Edita

Politaitė ir Bronislovas Budvytis atstovauja Pagėgių seniūnijai; Sigitas Stonys ir Reda

Tamašauskienė - Vilkyškių seniūnijai; Asta Murauskaitė - Stoniškių seniūnijai; Algirdas

Steponavičius - Lumpėnų seniūnijai; Dainora Ţilinskaitė - Natkiškių seniūnijai.



10

VVG valdyboje taip pat išlaikytas privalomas vyrų ir moterų santykis - atitinkamai 50 ir

50 proc. (12 priedas, Valdybos narių sąrašas).

VVG valdyba, vienydama ir koordinuodama valdţios atstovų, verslininkų ir kaimo

bendruomenių veiklą, uţtikrina bendravimą tarp piliečių ir valdţios, o aiškus atsakomybės

pasidalijimas ir darbų pasiskirstymas tarp valdybos narių leis sėkmingai įgyvendinti VVG

sumanymus.

VVG su savivaldybėje esančiomis organizacijomis yra uţmegzti partnerystės ryšiai

bendradarbiavimo sutarčių pagrindu – Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centru, Pagėgių

savivaldybės verslininkų asociacija, Pagėgių savivaldybės administracija, Tauragės darbo birţa,

Pagėgių kredito unija (6 priedas, Bendradarbiavimo sutartys). Pasirašyta daugiašalio

bendradarbiavimo sutartis - „Partnerystė nuo marių iki marių“(7 priedas).

1.4. VVG valdymo struktūra ir funkcijos

Veiklos teisinis pagrindas bei pagrindiniai tikslai. Vietos veiklos grupė „Pagėgių

kraštas“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikianti Tauragės apskrities

Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Teisinė VVG forma – asociacija. VVG įstatuose įtvirtinti

pagrindiniai Asociacijos veiklos tikslai - skatinti kaimo plėtrą, aktyviai dalyvauti rengiant ir

įgyvendinant kaimo plėtros planus bei programas Pagėgių savivaldybėje. Tuo tikslu siekiama

koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams bei juos ginti, tenkinti kitus viešuosius

interesus.

Vietos veiklos grupė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu, Asociacijų įstatymu bei kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

kitais teisės aktais, Įstatais bei Valdybos darbo reglamentu.

Valdymo organai. Kaip numatyta VVG įstatuose, asociacijoje yra sudaromi du valdymo

organai – 1) Asociacijos valdyba (kolegialus valdymo organas) ir 2) Asociacijos pirmininkas

(vienasmenis valdymo organas).

1) Asociacijos valdyba. Kolegialus valdymo organas – 8 asmenų valdyba renkama

visuotinio Asociacijos narių susirinkimo (toliau – Susirinkimo) iš Asociacijos narių. Į valdybą

išrinktiems Asociacijos nariams, kurie yra juridiniai asmenys, valdyboje atstovauja įstatymų

nustatyta tvarka įgalioti fiziniai asmenys. Valdybos kadencija - 4 metai. Pagal VVG įstatus,

Asociacijos darbuotojai negali būti Valdybos nariai.

Valdyba renkama grieţtai laikantis nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų

šiai struktūrai (išlaikomas proporcijos tarp kaimo bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių, taip



11

pat jų asociacijų atstovų; vietos valdţios ir verslo sektorių atstovų; santykis tarp vyrų ir moterų ir

kt.), taip pat vadovaujamasi tolygaus atstovavimo teritorijai principu.

Šiuo metu organizacijos valdybą sudaro Pagėgių savivaldybės bendruomeninių

organizacijų, vietos valdţios, verslo įmonių deleguoti 8 nariai (ţr. 1.1 lentelę).

1.1 lentelė. VVG„Pagėgių kraštas“ valdybos nariai, 2009 m.

Eil.

Nr. Vardas, pavardė Atstovaujama organizacija

Atstovaujamas

sektorius

1. Edmundas Incius, VVG

valdybos pirmininkas Pagėgių bendruomenės taryba NVO

2.

Sigitas Stonys

VVG valdybos pirmininko

pavaduotojas

Vilkyškių bendruomenės taryba Socialiniai

ekonominiai partneriai

3. Reda Tamašauskienė Kriokiškių kaimo bendruomenės

taryba

Socialiniai


4. Asta Murauskaitė Stoniškių bendruomenės taryba Socialiniai


5. Bronislovas Budvytis UAB „Meliovesta“ direktorius Verslas

6. Algirdas Steponavičius Ţemės ūkio kooperatyvo

„Piktupėnų javas“ pirmininkas Verslas

7. Dainora Ţilinskaitė Pagėgių savivaldybės administracija Valdţia

8. Edita Politaitė*

Pagėgių savivaldybės administracija Valdţia

* - Ši VVG narė taip pat atstovauja jaunimui ir yra aplinkosaugos specialistė.

Valdybos kompetencija yra: svarstyti ir tvirtinti bei pateikti Susirinkimui aprobuoti

Asociacijos veiklos programą; įgyvendinti veiklos programą, įgyvendinti Susirinkimo

sprendimus, šaukti Susirinkimus; teikti Susirinkimui tvirtinti dokumentų projektus; teikti

Susirinkimui asmenį revizoriaus pareigoms uţimti; priimti sprendimus dėl vietos projektų

finansavimo; per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos parengti ir teikti visuotiniam narių

susirinkimui kiekvienų praėjusių finansinių metų VVG veiklos ataskaitą ir kt. Detaliai VVG

valdybos funkcijos ir atsakomybė apibrėţiamos įstatuose bei valdybos darbo reglamente (2 ir 4

priedai). Valdybos darbui vadovauja valdybos pirmininkas.

Valdyba renkama iš VVG narių. VVG narių sąrašas (kurie nėra valdybos nariai) pateiktas

1.2 lentelėje.

1.2 lentelė. Kiti VVG „Pagėgių kraštas“nariai, 2009 m.

Eil.

Nr. Vardas, pavardė Atstovaujama organizacija

1. Renutė Andrijauskienė Kentrių kaimo bendruomenė

2. Nijolė Jogienė Piktupėnų kaimo bendruomenė

3. Anastazija Kubilienė Ţukų kaimo bendruomenė

4. Vincas Sudeikis Natkiškių kaimo bendruomenė

5. Jūratė Daugalienė Šilgalių kaimo bendruomenė

6. Stanislava Bruţienė Pagėgių savivaldybės administracija

7. Steponas Kuskys Pagėgių kredito unijos administratorius



12

VVG nariai, nors ir nebūdami valdybos nariais, gali dalyvauti VVG posėdţiuose ir teikti

savo pastabas, pasiūlymus įvairiais VVG veiklos klausimais.

2) Asociacijos pirmininkas. Asociacijos pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, jį

4 metų kadencijai renka ir atšaukia valdyba. (Asmuo laikomas išrinktu eiti pirmininko pareigas,

jei uţ jį balsuoja daugiau Susirinkime dalyvaujančių narių, negu prieš).

Valdybos pirmininkas parengia Asociacijos finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitą

bei teikia jas valdybai svarstyti; organizuoja valdybos veiklą; su valdybos pritarimu priima ir

atleidţia darbuotojus; atstovauja Asociacijai ir sudaro sandorius jos vardu; atsako uţ tinkamą

Asociacijos lėšų panaudojimą ir kt.

Pirmininkas, valdybai pritarus, gali skirti pavaduotoją ar kitą asmenį, kuris vadovauja

valdybos darbui nesant pirmininko, taip pat vykdo kitas pirmininko jam pavestas funkcijas.

Išsamiai pirmininko rinkimo tvarka, pareigos ir teisės aprašytos organizacijos įstatuose.

Svarbius sprendimus dėl VVG veiklos priima Asociacijos narių susirinkimas.

Susirinkimas turi teisę papildyti ir keisti Asociacijos įstatus; nustatyti valdybos narių skaičių,

revizorių; rinkti, atšaukti Asociacijos valdybos narius bei pirmininką; priimti sprendimą dėl

Asociacijos pertvarkymo ir pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) bei kt. (žr. įstatus, 2

priedas).

VVG įstatai numato, kad konkretiems klausimams spręsti ar funkcijoms atlikti

Asociacijoje susirinkimo, valdybos ar pirmininko sprendimu gali būti sudaromos specialios

grupės, kurioms suteikiamos tam tikros grupę sudariusio organo ar valdymo organo teisės.

VVG veiklos organizavimas. Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ apsvarstė įvairius

variantus dabartinei savo veiklai organizuoti ir pasirinko, kaip manoma, optimalią - matricinę

organizacinę struktūrą. Ji buvo sudaryta atsiţvelgiant į šio laikotarpio aktualijas, kai pagrindinis

dėmesys yra skiriamas vietos plėtros 2007-2013 m. strategijai parengti (ţr. 1.2 pav.).

Matricinę organizacinę struktūrą sudaro trys vertikalios (pagrindinės) bei trys

horizontalios grupės. Grupės pasirinktos pagal temas, glaudţiai susijusias su Lietuvos KPP 2007-

2013 m. programos III krypties priemonėmis. Tokia struktūra, kaip manoma, labiausiai leidţia

uţtikrinti, kad nebus praleisti svarbūs aspektai, numatant tikslus ir priemones gerinti gyvenimo

kokybę.

Kiekvienas iš VVG narių pagal savo kompetenciją dalyvauja vienos vertikalios ir vienos

horizontalios grupės veikloje. Sutarta, kad grupei vadovauja ir jos veiklą koordinuoja VVG

valdybos narys. Valdybos nariui sutikus, pirmininkas ar valdyba jam gali deleguoti ir kitas

funkcijas bei pareigas.



13

VVG PIRMININKAS - EDMUNDAS INCIUS

ADMINISTRATORIUS – Ona Simanavičienė

AMATŲ IR VERSLO

PLĖTROS GRUPĖ

Grupės vadovas -

Bronislovas Budvytis

SOCIALINIŲ

REIKALŲ IR

BENDRUOMENIŲ

GRUPĖ

Grupės vadovas -

Edmundas Incius

KAIMŲ ATNAUJINIMO

GRUPĖ

Grupės vadovas -

Sigitas Stonys

RYŠIŲ SU VISUOMENE IR ĮVAIZDŢIO FORMAVIMO GRUPĖ

Grupės vadovas: Sigitas Stonys,

Nariai: Bronislovas Budvytis, Reda Tamašauskienė,

Irena Bitinienė

Nariai:

Algirdas Steponavičius

Nariai:

Anastazija Kubilienė

Renutė-Ona

Andrijauskienė

Reda Tamašauskienė

Nariai:

Dainora Ţilinskaitė

Edita Politaitė

PROJEKTŲ INICIJAVIMO GRUPĖ

Grupės vadovas: Dainora Ţilinskaitė

Nariai: Algirdas Steponavičius, Stanislava Bruţienė, Nijolė Jogienė, Renutė-Ona

Andrijauskienė, Asta Murauskaitė

Steponas Kuskys

Nijolė Jogienė

Asta Murauskaitė

Irena Bitinienė

Vincas Sudeikis

Stanislava Bruţienė

APLINKOSAUGOS IR TOLYGIOS PLĖTROS GRUPĖ

Grupės vadovas - Edita Politaitė

Nariai: Vincas Sudeikis, Steponas Kuskys, Edmundas Incius, Anastazija Kubilienė

1.2 pav. VVG „Pagėgių kraštas“ organizacinė struktūra

Kiekviena grupė yra apibrėţusi veiklos tikslą bei parengusi veiklos planus (5 priedas).

Veiklos planuose numatyti pagrindiniai kiekvienos darbo grupės darbai siekiant tikslo bei

numatomas laikotarpis, per kurį jie turi būti atlikti.

Pagrindinė VVG veiklos forma yra valdybos posėdţiai ir išplėstiniai susirinkimai. Kitos

veiklos formos yra diskusijos el. paštu, konsultacijos.



14

1.5. Pagrindinės procedūros

1.5.1. Susirinkimų organizavimas

Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ visuotinio Asociacijos susirinkimo ir valdybos

susirinkimų šaukimo bei vedimo pagrindinės nuostatos apibrėţtos Asociacijos įstatų, detali

valdybos posėdţių organizavimo ir vedimo tvarka aprašyta VVG valdybos darbo reglamento

(reglamentas, siekiant efektyvesnio valdybos darbo, buvo aptartas ir patvirtintas 2008 m. spalio

16 d. VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos posėdyje. Šis reglamentas nustato valdybos darbo tvarką:

pareigų pasiskirstymą, informavimo apie šaukiamus posėdţius, klausimų valdybos posėdţiams

parengimo, jų pateikimo svarstyti, posėdţių organizavimo, sprendimų priėmimo ir kitų

procedūrinių veiksmų atlikimo tvarką, valdybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigas bei teises.

Žr. 4 priedą).

Visuotinis Asociacijos susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus, jame

turi teisę dalyvauti ir turėti sprendţiamojo balso teisę visi Susirinkimo dieną esantys Asociacijos

nariai. Vadovaujantis VVG įstatais, Susirinkimas turi būti suorganizuotas per 4 mėnesius po

kalendorinių metų pabaigos, nes per šį laikotarpį privalo būti patvirtinta Asociacijos metinė

finansinė atskaitomybė ir veiklos ataskaita.

Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Asociacijos valdyba, taip pat pirmininkas

arba ne maţiau kaip 1/3 Asociacijos narių. Susirinkimas tam tikrais atvejais gali būti šaukiamas ir

teismo sprendimu.

Pranešimas apie šaukiamą Susirinkimą įteikiamas kiekvienam Asociacijos nariui

pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms

iki Susirinkimo dienos, nebent nariai sutinka su kitu terminu. Pranešime nurodoma visa VVG

nariui reikalinga informacija: susirinkimo data, laikas, darbotvarkė ir t.t. (registruotam laiškui

prilyginamas pranešimas, išsiųstas nario nurodytu telefaksu ar elektroninio pašto adresu su

patvirtinimu apie pranešimo gavimą). Jei susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį Susirinkimą

pranešama tokia pat tvarka ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki pakartotinio Susirinkimo

dienos. Susirinkime turi teisę dalyvauti ir turėti sprendţiamojo balso teisę visi Susirinkimo dieną

esantys Asociacijos nariai.

Valdybos posėdžius pagal įstatus ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius turi

šaukti VVG pirmininkas, suderinęs laiką su valdybos nariais (strategijos rengimo metu šie

posėdţiai buvo ţymiai daţnesni – maţdaug 2 kartus per mėnesį). Gali būti šaukiamas ir neeilinis

posėdis, jei to reikalauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos nariai apie posėdţio vietą,



15

laiką ir darbotvarkės projektą informuojami ne vėliau kaip prieš keturias dienas elektroniniu

paštu, faksu arba registruotu laišku. Valdybos narys turi per dvi dienas patvirtinti pranešimo

gavimą, o apie negalėjimą dalyvauti posėdyje informuoti pirmininką ne vėliau kaip dvi dienos

iki posėdţio.

Pirmininkas sudaro susirinkimo darbotvarkę, uţ pritarimą jai balsuojama susirinkimo

pradţioje. Posėdţio dalyviai gali darbotvarkę papildyti, pakeisti klausimų svarstymo eiliškumą,

klausimų svarstymą atidėti vėlesniam posėdţiui ir pan.

Valdybos posėdţiui vadovauja pirmininkas, jam negalint – pavaduotojas ar kitas

pirmininko įgaliotas asmuo. Pavadavimų metu atlikti pavaduotojo ar kito valdybos nario

veiksmai aprobuojami VVG pirmininko parašu. Valdybos posėdyje turi teisę dalyvauti visi VVG

nariai.

Valdyba į posėdį gali kviesti suinteresuotų institucijų atstovus (ne VVG narius),

ekspertus, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus savo kompetencijos klausimais.

Valdybos posėdis yra teisėtas, jei apie jį buvo laiku informuota ir posėdyje dalyvauja

daugiau kaip pusė valdybos narių. Tuo atveju, kai į valdybos posėdį nesusirenka reikalingas

valdybos narių skaičius, ne vėliau kaip per 14 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas,

kuris laikomas teisėtu nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių narių skaičiaus.

Darbotvarkės klausimai posėdyje paprastai svarstomi šia tvarka:

1) pagrindinis pranešimas arba informacijos pateikimas;

2) klausimų pateikimas pranešėjui;

3) pranešėjo atsakymai į klausimus;

4) valdybos narių pasisakymai;

5) kitų VVG narių pasisakymai;

6) kviestinių komentarai;

7) sprendimo (nutarimo) priėmimas.

Pagrindiniam pranešimui skiriama iki 15 min., klausimai pranešėjui taip pat gali būti

uţduodami iki 15 min. Jeigu klausimas sudėtingas, šis laikas yra pratęsiamas pagal poreikį. Po to

būna VVG narių pasisakymai. Siekiant, kad kalbėjimas būtų konstruktyvus, vieno asmens

pasisakymo laikas numatomas 5 minučių. Išklausius nuomonių, posėdţio pirmininkas gali leisti

trumpai pasisakyti pranešėjui ir tada teikti nutarimo projektą. Nutarimo projektą konkrečiu

klausimu parengia pagrindinis pranešėjas arba kuris kitas valdybos narys.

Kiekvieno posėdţio pabaigoje valdybos pirmininkas informuoja narius, kada numatomas

kitas valdybos posėdis, preliminariai aptariama būsimo posėdţio dienotvarkė, numatomi



16

pranešėjai svarstytinais klausimais, aptariami svarstomos medţiagos pateikimo valdybos nariams

terminai ir priemonės.

1.5.2. Sprendimų priėmimas

Visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka yra numatyta VVG

įstatų, valdybos sprendimų priėmimo tvarka ir procedūros – VVG įstatų bei valdybos darbo

reglamento.

Visuotinis asociacijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja

½ visų Asociacijos narių. Išimtis yra tada, kai svarstomas įstatų keitimo klausimas - sprendimui

dėl įstatų keitimo reikia 2/3 Susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

Sprendţiamąjį balsą turi teisę turėti visi VVG nariai (vienas narys susirinkime turi vieną

balsą). Nesant Susirinkimo kvorumo, turi būti šaukiamas pakartotinis Susirinkimas, o sprendimai

darbotvarkės klausimais priimami nepaisant to, kiek VVG narių dalyvauja.

Balsavimas Susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems nariams

tais darbotvarkės klausimais, dėl kurių nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir jeigu

tam pritaria 1/20 visų Susirinkime dalyvaujančių narių. Sprendimai priimami Susirinkime

dalyvaujančių VVG narių balsų dauguma.

Valdyba gali priimti sprendimus posėdţio darbotvarkės klausimais, jei jame

dalyvauja dauguma Valdybos narių. Nustačius, kad kvorumas yra, manoma, kad kvorumas yra

viso posėdţio metu. Valdybos sprendimui priimti reikalinga posėdyje dalyvaujančių Valdybos

narių balsų dauguma. Tai VVG įstatuose įtvirtintos nuostatos. Tačiau VVG nariai, prisimindami

bandomosios strategijos rengimo gerąją patirtį, kai tuomet jungtinėje VVG

„Nemunas“ sprendimai buvo priimami tik bendru sutarimu, manė esant naudinga šią patirtį

taikyti ir toliau. Taigi VVG valdybos darbo reglamento buvo įtvirtinta nuostata, kad valdybos

posėdţiuose sprendimai priimami bendru sutarimu. Tai turėtų uţtikrinti bendro poţiūrio

formavimą. Jeigu posėdţio metu bendro sutarimo nepasiekiama, klausimas gali būti nukeliamas į

kito posėdţio darbotvarkę. Ir tik tada, jei nematoma kitos išeities, sprendţiama taip, kaip

numatyta įstatų – balsų dauguma.

Esant skubiam klausimui, kuriam reikalingas valdybos sprendimas, jis gali būti aptartas

elektroniniu paštu. Sprendimas priimamas gavus Valdybos narių pritarimą raštu (elektoriniu

paštu, faksu).

Valdybos priimami sprendimai surašomi protokolu. Apie valdybos priimtus sprendimus

sekretorius informuoja visus VVG narius elektroniniu paštu išsiųsdamas jiems posėdţio

protokolą.



17

Formaliai nėra numatyti, tačiau daţniausiai būna naudojami tokie sprendimų

priėmimo etapai:

- situacijos analizė, kuri daţniausiai atliekama pagal klausimo temą vienos iš darbo

grupių, surenkant informaciją iš vietos plėtros veikėjų telefoninės apklausos, susirinkimo,

interviu ar diskusijų būdu;

- galimų sprendimų paieška daţniausiai atliekama „minčių lietaus“, prioritetizavimo,

ekspertinio vertinimo ir kitais būdais, sudėtingesniais klausimais yra vykdoma sumanymų

kūrybinė analizė, analizuojamos visos turimos sprendimo galimybės;

- geriausio sprendimo parinkimas daţniausiai atliekamas rangavimo būdu vadovaujantis

tam tikrais, iš anksto apibrėţtais kriterijais ir atsiţvelgiant į didţiausią galimą naudą. Priimant

sprendimus ypač svarbiais klausimais, yra vadovaujamasi VVG turimomis vertybėmis (ţr. 1.2.

poskyrį);

- priemonių planas sudaromas tik sprendţiant sudėtingesnius klausimus;

- įgyvendinti sprendimą daţniausiai patikima vienam iš grupių vadovų ar narių (ţr. 1.2

pav.), o įgyvendinimo prieţiūra – VVG pirmininkui.

Sprendţiant išryškėjusios, bet nepanaudotos vertingos idėjos yra išsaugomos jas

uţprotokoluojant arba uţrašant, kad esant reikalui jas būtų galima panaudoti kitą kartą. VVG

narių aktyvumas ir atsakomybės pasiskirstymas uţtikrinamas sudarant palankų saviraiškai

mikroklimatą, aktyviai išklausant ir atsiţvelgiant į kiekvieno nuomonę, suteikiant naujos

informacijos, reiškiant jausmus ir emocijas, toleruojant humoro jausmą.

1.5.3. Naujų narių priėmimo ir išstojimo iš VVG tvarka

Priėmimo tvarka. VVG įstatuose numatyta, kad Asociacijos nariais gali būti

savanoriškai į Asociaciją įstoję tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Norintys įstoti į Asociaciją

pateikia prašymą pirmininko ar asociacijos valdybos vardu.

Artimiausio posėdţio metu po prašymo pateikimo dienos turi būti svarstomas klausimas

dėl pateikusio prašymą asmens priėmimo. Pirmininkas apie sprendimą informuoja prašymo

pateikėją registruotu ar elektroniniu laišku per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo. Jei asmens

prašymas yra patenkinamas, jis sumoka stojamąjį įnašą bei gauna narystę patvirtinantį

dokumentą.

Naujus narius į VVG gali deleguoti Pagėgių savivaldybės administracija, verslo ir

nevyriausybinės organizacijos bei jų asociacijos. Naujas narys laikomas priimtu nuo sprendimo

priėmimo dienos. Naujas narys supaţindinamas su VVG įstatais pasirašytinai.



18

Išstojimo tvarka. Asociacijos narys turi teisę bet kada išstoti iš VVG, apie tai raštu

pranešęs Asociacijos valdybai. Tokio nario išstojimą iš Asociacijos tvirtina Asociacijos valdyba.

Asociacijos narys gali būti pašalintas iš VVG. Tai daroma tada, jeigu jo veikla prieštarauja

Lietuvos Respublikos teisės aktams, trukdo įgyvendinti VVG tikslus ir uţdavinius ar vykdyti jos

funkcijas. Netoleruojama ir narystė tokių asmenų, kurie atskleidė konfidencialią informaciją ar

kitaip šiurkščiai paţeidė asociacijos įstatus, taip pat be pateisinamos prieţasties nesumokėjo

nario mokesčio. VVG nariai šalinami iš asociacijos valdybos sprendimu, priimtu paprasta

posėdyje dalyvaujančių valdybos narių balsų dauguma.

Atsakomybė išstojus iš VVG. VVG narių atsakomybę išstojant iš VVG apibrėţia VVG

valdybos darbo reglamentas. Savo noru iš VVG išstojantis narys turi iš anksto apie tai pranešti

pirmininkui. Jei šiam nariui buvo deleguotos funkcijos ar paskirti darbai, jis prieš išstodamas iš

organizacijos turi perduoti savo atliktus darbus, funkcijas bei su tuo susijusią dokumentaciją

kitam VVG valdybos paskirtam nariui. Toks reikalavimas yra taikomas siekiant uţtikrinti VVG

vykdomos veiklos tęstinumą. Išstojantis iš VVG narys taip pat turi grąţinti jam patikėtus

organizacijos daiktus ar įrangą. Išstodamas iš VVG jis raštu turi įsipareigoti neplatinti

konfidencialios informacijos, kurią suţinojo būdamas VVG nariu (pvz., apie vietos projektų

idėjas), taip pat neskleisti informacijos, kuri galėtų pakenkti VVG įvaizdţiui ir jos veiklai

ateityje.

1.5.4. Galimų interesų konfliktų sprendimo būdai

Vietos veiklos grupei rengiant vietos plėtros strategiją, interesų konfliktų pavyko išvengti.

Tačiau ţinant, kad esant interesų įvairovei bei skirtingiems poreikiams tokių konfliktų tikimybė

yra labai didelė, buvo numatyta jų sprendimo tvarka. VVG nariai sutarė, kad tokių konfliktų

tikimybė yra ypač didelė strategijos įgyvendinimo metu, kai bus priiminėjami sprendimai dėl

paramos skyrimo vietos projektams.

Pirmiausia buvo apibrėţtos sritys, kur gali kilti interesų konfliktai, tai:

1) strategijos prioritetų, priemonių ir projektų tinkamumo bei kokybės kriterijų

numatymas;

2) sprendimų dėl paramos skyrimo vietos projektams priėmimas.

Papildomai buvo numatytos priemonės konfliktams išvengti:

1) laikymasis nuostatos, kad svarstant projektą, kurio atţvilgiu valdybos narys turi

interesų, pastarasis valdybos narys nedalyvauja balsuojant dėl minėto projekto bei neįtakoja

sprendimo;

2) valdybos narių nešališkumo deklaracijų pasirašymas;



19

3) kiekvieno VVG valdybos nario įsipareigojimas atstovauti savo sektoriaus ir visos

Pagėgių savivaldybės teritorijos interesams, kai yra formuluojami strategijos prioritetai,

priemonės ir projektų tinkamumo bei kokybės kriterijai.

Sutarta, kad sprendţiant klausimus, kai galimi interesų konfliktai, suinteresuoti nariai

informuoja apie tai VVG valdybą, savanoriškai nuo šio klausimo sprendimo nusišalina ir kitaip

neįtakoja sprendimo. VVG nariai sutarė, kad iš esmės turi būti vadovaujamasi VVG veiklos

vertybe – „atstovavimas savo kraštui“, taigi pirmiausia priimant sprendimus turi būti siekiama ne

asmeninės, o krašto, kuriam atstovaujama, gerovės.

1.6. Veiklos sklaida ir gyventojų aktyvinimas

Nuo pat veiklos pradţios buvo imtasi veiklos viešinimo: informacija apie VVG „Pagėgių

kraštas“ veiklą patalpinta ir nuolat atnaujinama Pagėgių savivaldybės administracijos interneto

svetainėje www.pagegiai.lt; buvo parengti ir paskelbti straipsniai vietos laikraščiuose

„Pamarys“ ir „Šilokarčema“ apie VVG veiklą ir LEADER programą (9 priedas, Straipsnių

kopijos). VVG daug vilčių sieja su interneto svetainės veikla – tai ne tik geras viešųjų ryšių

įrankis, bet ir būdas greičiausiai pateikti ţinias apie save. Planuojama atsiradus galimybei sukurti

atskirą vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ interneto svetainę.

VVG veiklos privalumas yra tas, kad teritorija, kurioje veikiama, yra gana kompaktiška.

Vietos veiklos grupei dėl šios prieţasties nėra sunku palaikyti ryšį ne tik su kaimo

bendruomenėmis (neskaitant to, kad VVG pirmininkas Edmundas Incius yra savivaldybės NVO

koordinatorius) bei kitomis organizacijomis, įsigilinti į atskirų vietovių problemas ir paskleisti

informaciją, organizuoti susitikimus. Lengviau dar ir dėl to, kad teritorijoje jau buvo įgyvendinta

2004-2006 m. bandomoji vietos plėtros strategija. VVG jos įgyvendinimo metu teikė

konsultacijas potencialiems pareiškėjams, vėliau padėjo įgyvendinti projektus ir uţ juos

atsiskaityti. Todėl LEADER metodo įgyvendinimas Pagėgių krašto gyventojams nėra naujas

dalykas, o nedidelių, bandomųjų vietos projektų įgyvendinimas suteikė pasitikėjimo savo

jėgomis. Vietos projektų vykdytojai įgijo neįkainojamos projektinės veiklos patirties ir įgūdţių,

kurie padės ir ateityje sėkmingai dalyvauti kaimo plėtros veikloje. Labai laukiama, kada atsiras

galimybė teikti vietos veiklos grupei naujus projektus.

Labiausiai naujai rengiama strategija domėjosi bendruomeninės organizacijos – jos buvo

ir didţiausios pagalbininkės rengiant strategiją. Galima paminėti Natkiškių, Stoniškių, Lumpėnų,

Vilkyškių, Ţukų, Kriokiškių, Kentrių ir kt. kaimo bendruomenes. Jos aktyviai dalyvaudamos

remia VVG siekius spręsti visos savivaldybės mastu opias gyventojų problemas.



20

VVG veikla taip pat paskatino didesnį bendruomenių aktyvumą rengiant projektus gauti

valstybės paramą, įsisteigė keletas naujų kaimo bendruomenių.

Vietos veiklos grupė taip pat supranta, kad reikia ne tik skleisti informaciją apie savo

veiklą bei galimybes pasinaudoti finansine parama, bet ir uţtikrinti visapusišką paramą teikiant

vietos projektus bei vėliau juos įgyvendinant. Taip pat svarbu yra išlaikyti tolygumo principą,

kad iniciatyva atsirastų ir tose vietovėse, kur ţmonės nėra labai aktyvūs.

VVG šiais tikslais parengė gyventojų informavimo sistemą. Jos esmė – uţtikrinti, kad

informacija patektų į atokiausias VVG teritorijos vietoves. Kaip rodo VVG veiklos patirtis, tą

efektyviai galima padaryti į pagalbą pasitelkiant seniūnus. Informacija pateikiama tokia tvarka:

VVG informuoja kiekvieną seniūniją, seniūnija savo ruoţtu informuoja savo teritorijos kaimo

bendruomenių pirmininkus, o bendruomenių pirmininkai informuoja kaimų, kuriems atstovauja,

kontaktinius asmenis (10 priedas, Informavimo schema seniūnijose). Be to, VVG operatyviai

gali pateikti informaciją tiesiogiai gyventojams bendruomenių susirinkimuose, kuriuos inicijuoti

galima taip daţnai, kiek reikia pagal esamą situaciją.

Siekiant, kad į LEADER metodo įgyvendinimą įsitrauktų ir kitos organizacijos, VVG

inicijavo susitikimus su jų atstovais. Susitikimų tikslas buvo atskleisti artimiausio laikotarpio

kaimo plėtros perspektyvą ir parodyti galimą tų organizacijų aktyvaus dalyvavimo procese naudą.

Buvo aptartos bendradarbiavimo sritys ir tarpusavio įsipareigojimai, kurie įtvirtinti sutartimis (ţr.

1.11 skyrių).

1.3 pav. Informacija apie naujo laikotarpio galimybes sukėlė susidomėjimą

VVG didelė dėmesį skiria „gyvam“ bendravimui. Todėl strategijos rengimo metu (2009

m. sausio mėn.) buvo suorganizuoti susitikimai su gyventojais kiekvienoje seniūnijoje (21

priedas, susitikimus įrodanti medžiaga). Susitikimų (seminarų) tikslas – apţvelgti bandomosios

strategijos įgyvendinimo eigą, pristatyti naujai susikūrusios VVG „Pagėgių kraštas“ veiklą,

surinkti informaciją dėl vietos problemų bei gauti pasiūlymus jiems spręsti. Ši informacija vėliau



21

buvo panaudota priimant strateginius sprendimus. Gyventojai taip pat buvo raginami rengtis

įgyvendinti naujus projektus, skirtus gyvenimo kokybei gerinti.

VVG viena tikslinių grupių rengiant strategiją numatė vietos jaunimą, todėl siekiant

išsiaiškinti jos poreikius, buvo organizuotas susitikimas ir su jaunais ţmonėmis (20 priedas,

susitikimo medžiaga).

1.4 pav. Prieš rimtą pokalbį – pasiplaukiojimas Jūros upe

VVG supranta, kad įgyvendinant vietos plėtros strategiją visiems suinteresuotiesiems

reikės ţymiai didesnės paramos: informavimo, konsultavimo, techninės pagalbos. Todėl pradėjus

įgyvendinti strategiją planuojamos VVG atvirų durų dienos – kiekvienas norintis galės lankytis

VVG būstinėje, kur gaus reikiamą informaciją iš VVG atstovų. Į VVG galima kreiptis ir el. paštu

bei telefonu – interneto svetainės www. pagegiai.lt VVG skiltyje, yra nurodyti VVG kontaktiniai

asmenys. Informaciją ir konsultacijas jau šiuo metu teikia:

Edmundas Incius – pirmininkas, tel. 8 656 15026, el. p. [email protected],

Sigitas Stonys - pirmininko pavaduotojas, tel. 8 699 85151, el. p. – [email protected] ir Stanislava

Bružienė – 8 441 70415, el. p. [email protected]

VVG inicijavo ir kitas priemones informacijai apie save skleisti ir gyventojams aktyvinti:

buvo įsigyta raštinės priemonių su VVG logo, suorganizuota fotografijų paroda, supaţindinanti

su kaimo plėtros raida savivaldybėje, šalyje ir uţsienyje. Pastarasis renginys vertas dėmesio kaip

viena originalių bendravimo su vietos bendruomene būdų: krašto aktyvistai buvo pakviesti į

Pagėgių biblioteką, kurioje galėjo susipaţinti su uţfiksuotomis VVG veiklos akimirkomis.

Šį renginį VVG nariai taip pat panaudojo supaţindinti susirinkusius su strategijos

prioritetų, priemonių ir veiklos sričių projektu bei surinkti pasiūlymus ir pastabas.

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]



22

1.7. Socialiai paţeidţiamų ir atskirtų asmenų įtraukimas į kaimo plėtros procesus

Strategijos rengimo metu atlikta vietovės situacijos ir gyventojų poreikių analizė tik

patvirtino, kad svarbiausia turėtų būti socialinės atskirties problemos ir jų sprendimas. Todėl

VVG parengta vietos plėtros 2007-2013 m. strategija yra gana stipriai orientuota į socialinės

atskirties maţinimą Pagėgių krašte. Tam yra numatytos tiesioginės bei netiesioginės priemonės.

Vietos veiklos grupė nutarė, kad didţiausias dėmesys bus skiriamas šioms socialiai

paţeidţiamoms gyventojų grupėms:

Vyresnio amţiaus ţmonėms. Šiandien reikia galvoti apie tokias strategijos

priemones, kurios padėtų šiems ţmonėms išlikti aktyviems;

Neįgaliesiems. Šios grupės ţmonių uţimtumo uţtikrinimas ir kitų specialių poreikių

tenkinimas yra tarp prioritetų numatant viešosios paramos teikimą per VVG parengtą strategiją;

Jaunimui. Būtina galvoti apie priemonių kompleksą, kuris paskatintų jaunus ţmones

pasilikti Pagėgių krašte ir gyventi turiningą gyvenimą;

Moterims. Ţinant situaciją, kad kuriuose kaimuose absoliuti dauguma gyventojų –

našlės, privalu numatyti priemones šios tikslinės grupės gyvenimo kokybei gerinti.

Į socialinės atskirties maţinimą tiesiogiai labiau orientuotas strategijos primojo prioriteto

priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ bei „Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo

stiprinimas“. Tačiau visa strategijoje numatyta parama vietos projektams yra kaip kompleksas

priemonių, kurios papildo viena kitą ir stiprina poveikį, taip pat ir socialinės atskirties maţinimo

srityje.

Taip pat strategijoje labiau akcentuojamas jaunimo problemų sprendimas – čia vietos

veiklos grupės nuomonė sutapo su gyventojų nuomone, kad labiausiai reikia rūpintis tais

ţmonėmis, kurie vėliau kurs krašto ateitį.

VVG vadovaujasi ES šalių sukaupta praktika, kai įgyvendinant LEADER programą

labiau orientuojamasi ne į kovą su socialine atskirtimi, o į „socialinės įtraukties“ idėją. Socialinė

įtrauktis šiuo atveju traktuojama kaip kasdienė veikla, kaip kiekvienos iniciatyvos, kuria

siekiama uţbėgti socialinei atskirčiai uţ akių, dalis.

Plačiau apie tiesiogines ir netiesiogines priemones socialinei atskirčiai maţinti -

strategijos 4.4 ir 4.5 skyriuose.

Vietos veiklos grupės dienotvarkėje socialinės atskirties problemų sprendimas išlieka

pagrindiniu punktu. Strategiją dar labiau pakreipti šia linkme planuojama per projektų atrankos

procedūrą. Į vietos projektų naudos ir kokybės vertinimo kriterijus bus įtraukti punktai, kurie

orientuos pareiškėjus projektų veiklas nukreipti į socialiai paţeidţiamų gyventojų grupių



23

poreikių tenkinimą. VVG nepamiršta ir tų organizacijų, su kuriomis yra uţmegzti

bendradarbiavimo ryšiai ir kurios gali patarti sprendţiant šios srities klausimus.

1.8. VVG kompetencija

VVG „Pagėgių kraštas“ yra kompetentinga, turi gebėjimų ir patirties projektų

administravimo, finansų valdymo, bendradarbiavimo su kitomis šalies VVG, nevyriausybinėmis

organizacijomis srityse. Apie VVG sukauptą patirtį šiose srityse byloja faktas, kad iki įkuriant

VVG „Pagėgių kraštas“, dauguma jos narių buvo jungtinės Pagėgių ir Jurbarko rajono

savivaldybių VVG „Nemunas“ nariai, aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant bandomąją

strategiją. Šios VVG veiklą idėjiškai bei finansiškai rėmė Pagėgių savivaldybės administracija.

Dabartinės VVG „Pagėgių kraštas“ nariai vieningai sutaria, kad bandomosios integruotos 2004 -

2006 m. strategijos įgyvendinimas buvo neįkainojama patirtis ateičiai. Tuomet, kai Lietuvoje

visai nebuvo tokių strategijų rengimo ir įgyvendinimo patirties, mokėsi tiek VVG nariai, tiek

organizacijos, kurios rengė vietos projektus.

Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupė „Nemunas“ su Nacionaline

mokėjimo agentūra prie ŢŪM paramos sutartį dėl bandomosios integruotos strategijos „Vartai į

ateitį“ įgyvendinimo pasirašė 2006 metų rugpjūčio 3 d. Projekto tikslas buvo - įgyvendinti

bandomąją integruotą strategiją „Vartai į ateitį“, atitinkančią ketvirtąją LEADER+ programos

temą „Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas, įskaitant Europos Sąjungos

buveinių, atrinktų pagal „NATURA 2000“ programą, vertės didinimą“ 2006-2008 metų

laikotarpiu.

Projekto biudţetas – 508 tūkst. Lt, projekto trukmė – 25 mėnesiai. Projektas buvo

uţbaigtas 2008 m. rugsėjo 1 d.

Tuometinė Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupė

„Nemunas“ įgyvendindama strategiją kreipėsi paramos į vietos savivaldybes. Sklandus

strategijos įgyvendinimas buvo sunkiai įsivaizduojamas dėl vienos prieţasties: vietos projektai iš

viešųjų lėšų buvo finansuojami 90 proc., likusia dalimi reikėjo prisidėti patiems pareiškėjams.

Ţinant varganą daugumos pareiškėjų – bendruomenių - padėtį, šis reikalavimas būtų tapęs rimta

kliūtimi. Tad Pagėgių savivaldybė padengė būtiną vietos projektų vykdytojų (veikiančių Pagėgių

savivaldybės teritorijoje) 10 proc. įnašą, dalinai padengė strategijos įgyvendinimo projekto

administravimo, viešinimo išlaidas. Savivaldybė parėmė vietos veiklos grupės darbo kabineto

įrengimą, biuro įrangos įsigijimą. Pagėgių savivaldybė ir toliau remia naujai susikūrusios VVG

„Pagėgių kraštas“ veiklą.



24

Iš viso bandomajai strategijai įgyvendinti buvo pateiktos 48 paraiškos, iš kurių 13 buvo

Pagėgių savivaldybės pareiškėjų (likusios – jurbarkiečių). Uţ paraiškų teikimą ir administravimą

Pagėgių savivaldybės teritorijoje buvo atsakingi VVG „Nemunas“ nariai – Pagėgių atstovai. Jie

padėjo vietos pareiškėjams Pagėgių savivaldybės teritorijoje įsisavinti 127317 Lt, arba 33 proc.

paramos lėšų. 1.3 lentelėje pateikiami Pagėgių savivaldybėje administruoti vietos projektai.

1.3 lentelė. Pagėgių savivaldybėje administruoti vietos projektai

Eil

.

Nr

.

Vietos projekto pavadinimas Vietos projekto pareiškėjas

Paramos

lėšų

suma, Lt

1. Turizmo paslaugų plėtra Pagėgių krašte IĮ „Agrūnė“ 8285,00

2. Kentrių bendruomenės namų sutvarkymas Kentrių kaimo bendruomenė 6238,00

3. Su mumis ir apie mus Kriokiškių kaimo bendruomenė 3618,00

4. Tradicijų puoselėjimas bendruomenėje Piktupėnų kaimo bendruomenė 3500,00

5. Sporto sąlygų gerinimas Pagėgių

savivaldybės bendruomenių jaunimui Lumpėnų kaimo bendruomenė 34992,00

6. Gyvename ir kuriame kartu Ţukų kaimo bendruomenė 3420,00

7. Pagėgių krašto tradicijų pynė pagal Vydūną Pagėgių bendruomenė 24300,00

8. Jaunimo laisvalaikio ir sporto paslaugų

kūrimas Natkiškiuose

Viešoji Įstaiga „Sporto ir turizmo

centras“ 9815,00

9. Trumpalaikio poilsio aikštelė Rambyno

regioninio parko lankytojams Donato Aleknavičiaus ūkis 9301,00

10. Bendradarbiavimo skatinimas stiprinant

materialinę bazę Vilkyškių bendruomenė 6988,00

11. Lumpėnų kaimo bendruomenės muzikos

instrumentų įsigijimas veiklos aktyvinimui Lumpėnų kaimo bendruomenė 6930,00

12. Gera, kai mums šviesu Ţukų kaimo bendruomenė 2970,00

13. Muzika be sienų Jaunimo klubas „KEY“ 6960,00

IŠ VISO: 127317,00

Koordinuojant projektų rengimą ir įgyvendinimą Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių

buvo pasiekta šių rezultatų: sukurta 8,5 naujos darbo vietos; suteiktos konsultacijos 70 kaimo

gyventojų; sutvarkyta 1 kaimo gyvenviečių ir miestelių viešosios aplinkos vieta; naujai įrengtos

ir atnaujintos 4 bendruomenių organizacijų patalpos; sutvarkytos 4 sporto aikštelės; išreklamuota

20 vietos amatininkų ir 10 tradicinių renginių.

Strategijos įgyvendinimo rezultatai turi teigiamą socialinį ekonominį poveikį abiejų

savivaldybių teritorijoms: padidėję kaimo bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų

gebėjimai dalyvauti kaimo plėtros veikloje; padidėję VVG gebėjimai įgyvendinti kaimo plėtros

priemones; sudarytos palankesnės sąlygos partnerystei ir bendrai veiklai kaime kurti; papildomos

galimybės plėtoti alternatyvias pajamas teikiančias veiklos rūšis; padidėjęs kaimo gyventojų

uţimtumas.



25

Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ nesunkiai galės pritaikyti įgytą patirtį

administruojant ţymiai didesnes lėšas, kurios bus įsisavinamos įgyvendinat naujai parengtą

2007-2013 m. strategiją. Patirtis pravers rengiant kvietimų teikti paraiškas dokumentaciją,

organizuojant paraiškų surinkimo ir vertinimo procesą, konsultuojant potencialius vietos

projektų pareiškėjus ir projektų vykdytojus.

Pagrindiniai pastebėjimai, kuriuos VVG nariai – Pagėgių atstovai - padarė iš

bandomosios strategijos įgyvendinimo patirties bei ţada pritaikyti tolesnėje veikloje:

1. Siekti, kad VVG „Pagėgių kraštas“ veikla būtų kaip įmanoma labiau kryptinga ir

organizuota. Tai reiškia tikslingą veikimą bei nuoseklumą bendraujant su vietos pareiškėjais –

aiškiai parodyti jų įsitraukimo ir dalyvavimo procese galimybes bei apibrėţti galimą naudą; būti

konkretiems informuojant, mokant ir t.t.;

2. Didelį dėmesį skirti administravimo darbui. Atsiskaitymo tvarka uţ strategijos

įgyvendinimą nėra paprasta, todėl reikia kreipti dėmesį ir į maţiausiais smulkmenas;

3. Sprendimus priiminėti bendru sutarimu. Darbas bendroje su Jurbarko r. vietos veiklos

grupėje parodė, kad mokėjimas susitarti ir būti tolerantiškiems išties duoda didelę naudą.

4. Vengti įgyvendinti labai maţus projektus; įdėtas darbas juos administruojant ne visada

adekvatus gautiems rezultatams. Šią nuostatą padės įgyvendinti nacionaliniuose teisės aktuose

apibrėţtas reikalavimas dėl minimalios projekto vertės – 25 tūkst. Lt.

„Senoji“ VVG „Nemunas“ įgyvendino ne tik bandomąją strategiją, bet ir keletą kitų

projektų: Atviros Lietuvos fondui buvo parengtas ir įgyvendintas projektas „Nemuno

informacijos kelias“ (projekto tikslas – efektyvinti VVG „Nemunas“ darbą, stiprinant regione

esančias organizacijas. Joms ir VVG nariams buvo suteiktos darbo organizavimo ţinios, sudarant

galimybę naudotis virtualia darbo aplinka, ir taip uţtikrinti parengtos kaimo plėtros strategijos

įgyvendinimą ir kitų programų vykdymą).

Tad naujai susikūrusi VVG „Pagėgių kraštas“ nieko nelaukdama parengė projektą

„Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros strategijos rengimas“, kuris buvo

sėkmingai įgyvendintas (projekto vertė – beveik 70 tūkst. Lt).

Vietos veiklos grupės administraciniai gebėjimai ir kompetencija leido pasiekti

tiesioginių projekto pasiekimų ir rezultatų: parengtas vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos

dokumentas ir atliktas jo santraukos vertimas į anglų kalbą, suorganizuota uţsienio kelionė

bendradarbiavimo ryšiams uţmegzti, suorganizuoti 6 seminarai bei mokymai VVG nariams ir

bendruomenių lyderiams.

Vietos veiklos grupė taip pat per savo gyvavimo laikotarpį spėjo pateikti projekto

paraišką valstybės paramai gauti. Buvo gauta 25 tūkst. Lt, kurie buvo panaudoti nuomojamų



26

patalpų stogo dangos keitimui ir fasado tvarkymui. Projektas buvo sėkmingai įgyvendintas.

Įgyvendinus projektą buvo suremontuotos visuomeninės paskirties patalpos, sumaţintos šildymo

išlaidos pagerintas estetinis pastato vaizdas. Tačiau dar trūksta lėšų, kad patalpos būtų visiškai

pritaikytos veiklai, įsigyta įranga.

VVG „Pagėgių kraštas“ jau turi ir vietos pareiškėjų konsultavimo patirtį - konsultavo

kaimo bendruomenes rengiant paraiškas valstybės paramai gauti. Paţymėtina, kad konsultuotos

bendruomenės gavo valstybės paramą: Ţukų kaimo bendruomenei, Kriokiškių kaimo

bendruomenei, Stoniškių kaimo bendruomenei, Šilgalių kaimo bendruomenei, Pagėgių

bendruomenei bei Piktupėnų kaimo bendruomenei Ţemės ūkio ministro įsakymu 2008-09-18 Nr.

3D-506 skirta po 25000,00 Lt.

1.9. VVG narių kompetencija

Vietos veiklos grupę galima laikyti kompetentingų įvairiose srityse asmenų komanda.

Įvairius VVG narių gebėjimus uţtikrina vien tai, kad VVG nariai yra visų trijų sektorių –

valdţios, verslo ir NVO – atstovai, kurie vykdo aktyvią veiklą, taigi kartu yra ir lyderiai savo

atstovaujamame sektoriuje. Svarbu tai, kad šie asmenys yra ir savo krašto patriotai, todėl mato

prasmę panaudoti turimas ţinias ir gebėjimus, kad būtų pradėtos spręsti opios gyvenamosios

vietovės problemos. Dauguma VVG narių turi aukštąjį išsilavinimą.

1.4 lentelėje pateikiama informacija, apibūdinanti VVG valdybos narių įgūdţius projektų

administravimo, finansų valdymo, aplinkosaugos, tarptautinio ir tarpteritorinio

bendradarbiavimo srityse.

1.4 lentelė. VVG „Pagėgių kraštas“ narių gebėjimai veiklos

ir projektų administravimo, viešųjų finansų valdymo srityse

VVG narys Gebėjimų įgijimo ir ugdymo būdai Patvirtinantys

dokumentai

Edmundas

Incius

Aukštasis universitetinis išsilavinimas, Klaipėdos universitetas

2008 m., Teologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, teologijos

bakalauro diplomas. Darbo patirtis - parduotuvės vedėjas (16

m.); UAB „EDA“ prezidentas (11 m.); Pagėgių savivaldybės

kultūros centro Visuomeninių organizacijų reikalų

koordinatorius (6 m.).

Visuomeninė veikla: buvo Pagėgių ir Jurbarko rajono

savivaldybių VVG „Nemunas“ narys (4 m.); šiuo metu - vietos

veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ valdybos pirmininkas;

asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ pirmininkas; parengti ir

įgyvendinti 3 vietos projektai. Projektų vadovas – 4 m.

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas

Sigitas

Stonys

Aukštasis universitetinis išsilavinimas. Lietuvos Ţemės ūkio

Akademija (Universitetas); inţinierius – elektrikas.

Darbo patirtis - Ţukų valstybinis ūkis, inţinierius – energetikas

(5 m.); S.Stonio įmonė, savininkas (3 m.); S.Stonienės firmos

„Agrūnė“ direktorius (5 m.); Pagėgių savivaldybės

administracijos Vilkyškių seniūnijos seniūnas – (6 m.).

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas



27

Visuomeninė veikla: Ţukų medţiotojų būrelis – valdybos narys;

Vilkyškių bendruomenės pirmininkas; VVG „Nemunas“–

pirmininko pavaduotojas (4 m.), VVG „Pagėgių kraštas“–

pirmininko pavaduotojas. Parengti ir įgyvendinti 6 vietos

projektai. Projektų vadovas – 5 m.

Reda

Tamašauskienė

Išsilavinimas – aukštesnysis, Klaipėdos J.Kupčinsko medicinos

mokykla. Darbo patirtis - 14 m. Visuomeninė veikla: buvo

Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių VVG „Nemunas“ narė,

šiuo metu - vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ valdybos

narė; Vilkyškių vidurinės mokyklos tarybos narė; Kriokiškių

bendruomenės pirmininkė, (6 m.). Parengti ir įgyvendinti 3

vietos projektai. Projektų vadovė – 5 m.

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas

Asta

Murauskaitė

Išsilavinimas – aukštesnysis, Šiaulių aukštesnioji medicinos

mokykla. Darbo patirtis - Pagėgių senelių globos namai (1 m.);

Rukų medicinos punkto patronaţinė medicinos sesuo (12 m.);

Stoniškių kaimo bendruomenės pirmininkė (nuo 2005 m.);

parengtas ir įgyvendintas 1 projektas.Projekto vadovė (1 m.)

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas

Bronislovas

Budvytis

Aukštasis universitetinis išsilavinimas, Lietuvos Ţemės ūkio

akademija; darbo patirtis – UAB „Meliovesta“ direktoriaus

pavaduotojas (7 m.); direktorius (11m.).Visuomeninė veikla:

Pagėgių savivaldybės tarybos narys; verslininkų asociacijos

pirmininkas; buvo VVG „Nemunas“ valdybos narys; Tauragės

darbo birţos „Vietinių uţimtumo iniciatyvų“ projektų atrankos

komisijos narys. Dalyvavimas projektų vykdyme – 5 m.

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas

Dainora

Ţilinskaitė

Aukštasis universitetinis išsilavinimas, Vilniaus valstybinis

pedagoginis institutas - matematikos mokytojo kvalifikacija;

Kauno technologijos universitete įgytas magistro laipsnis,

viešojo administravimo kvalifikacija. Darbo patirtis – 24 m.

Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja (2

m.); Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktorė (16 m.);

Pagėgių sav. administracijos direktorė (4 m.); Pagėgių sav.

administracijos direktoriaus pavaduotoja (2 m.). Be kitų pareigų,

koordinuoja savivaldybės vykdomus projektus tarptautinio ir

tarpteritorinio bendradarbiavimo srityse.

Aktyviai dalyvavo Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių

VVG „Nemunas“ veikloje. VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos

narė. Dalyvavimas Pagėgių savivaldybės projektų vykdyme

projektų vadove – 5 m.

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas

Edita Politaitė

Aukštasis universitetinis išsilavinimas. Šiaulių universitetas,

Technologijos fakultetas, Aplinkos inţinerijos bakalauras.

Darbo patirtis - Pagėgių savivaldybės administracija (nuo 2008

m.)

Pagrindinės veiklos ir atsakomybės: planavimo sąlygų sąvadų

rengimas; teritorijų planavimo dokumentų registro rengimas;

Savivaldybei perduodamų ţemės sklypų specialiųjų ţemės ir

miško naudojimų sąlygų rengimas, Juridinių ir fizinių asmenų

konsultavimas dėl tikslinės ţemės paskirties, jos pakeitimo

galimybių ir tvarkos; savivaldybės geodezinės ir topografinės

veiklos prieţiūra, sisteminimas; topografinių nuotraukų

tikrinimas ir derinimas, jų archyvavimas

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas



28

Algirdas

Steponavičius

Aukštasis universitetinis išsilavinimas. Lietuvos veterinarijos

akademija, zooinţinierius. Darbo patirtis - Pakruojo TŪT vyr.

zootechnikas (2 m.); Piktupėnų tarybinio ūkio vyr.

zootechnikas (10 m.); LKD Mikytų įmonės vyriausias

inţinierius (3 m.); Visuomeninė veikla: Lietuvos darţovių

asociacijos valdybos narys; vietos veiklos grupės „Pagėgių

kraštas“ valdybos narys; parengė ir įgyvendino 2 projektus

Diplomo kopija;

gyvenimo

aprašymas

Kiti VVG nariai taip pat turi įgūdţių jau minėtose srityse, kuriuos įgijo vykdydami

aktyvią visuomeninę veiklą bei dirbdami savo profesinėje srityje.

Dauguma VVG narių dalyvavo Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių VVG

„Nemunas“ veikloje, todėl puikiai išmano LEADER metodo įgyvendinimo konkrečioje vietovėje

subtilybes. Jie padėjo greičiau įsijungti į VVG veiklą naujiems VVG nariams. Penki VVG

„Pagėgių kraštas“ valdybos nariai yra išklausę mokymo kursus (programos kodas 596131007 ir

596131007), tiesiogiai susijusius su LEADER metodo taikymu (14 priedas, Pažymėjimų kopijos),

taip pat rengiantis dalyvauti VVG veikloje, buvo dalyvauta ir įvairiuose kituose mokymuose.

Informacija apie VVG narių metodinį pasirengimą dalyvauti LEADER pobūdţio veikloje

pateikta 1.5 lentelėje.

1.5 lentelė. VVG„Pagėgių kraštas“ narių metodinis pasirengimas dalyvauti

įgyvendinant LEADER programą

VVG narys Gebėjimų įgijimo ir ugdymo būdai Patvirtinantys

dokumentai

Dainora

Ţilinskaitė

Programos LEADER ir ţemdirbių mokymo metodikos centras,

mokymai „LEADER“ įgyvendinimo pagrindai, 8 val. (Programos

kodas 596131007, 2008 m.). LŢŪU mokymo kursai „VVG veiklos

organizavimas ir strategijos įgyvendinimas“, 16 val., (2006 m.).

Ekonomikos mokymo centras, mokymai „Projektų sudarymas ir

valdymas“ (2004 m.); „ES struktūriniai fondai“ (2005 m.). Finansų

ministerijos mokymo centras, mokymai „Andragogų, vykdysiančių

programinio savivaldybių biudţeto sudarymo mokymus,

rengimas“ I modulis (2007 m.); „Andragogų, vykdysiančių


rengimas“, III modulis (2007 m.); „Andragogų, vykdysiančių


rengimas“, IV modulis; (2008 m.). Valstybinio turizmo

departamento prie Ūkio ministerijos VšĮ „Menų gatvė“ mokymai

„Kaimo turizmo plėtra ir senieji amatai Maţojoje Lietuvoje“ (2008

m.). Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ mokymai „VVG

veiklos organizavimas“ (2009 m.)

Gyvenimo

aprašymas;

paţymėjimo

kopijos

Bronislovas

Budvytis

LR Ţemės ūkio ministerija, Darbo ekonomikos ir mokymo

metodikos tarnyba, mokymai „Vietos veiklos grupės kūrimo ir

LEADER+ pobūdţio priemonės strategijos rengimo principai“, 8

val., (Programos kodas 596131007, 2004 m.). LŢŪU mokymo

kursai „Bendravimo psichologija ir etika. Komandinio darbo

pagrindai“, 24 val. (2006 m.); „VVG veiklos organizavimas“, 12

val. (2009 m.). VšĮ Lietuvos radioelektronikos pramonės

profsąjungų mokymo centras, mokymai „Vietinių uţimtumo

iniciatyvų projektai. Jų rengimas ir atestavimas“ (2005 m.). UAB

Gyvenimo

aprašymas;

paţymėjimų

kopijos



29

„Vadybos sprendimų centras“, mokymai „Darbas asociacijoje“ –

16 ak. val. (2005 m.). Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo

ir konsultavimo centras, mokymai „ES struktūriniai fondai, kitos

donorinės programos ir fondai, kurių lėšomis gali pasinaudoti

savivaldybės ir jų valdomos įmonės“; „Bendruomenės

dalyvavimo savivaldybės sprendimų priėmimo procesuose

metodai“ (2004 m.). Lietuvos regioninių tyrimų institutas,

mokymai „PHARE 2000 ES projektų valdymas“ (2002 m.)

Sigitas Stonys


metodikos tarnyba, „Vietos veiklos grupės kūrimo ir LEADER+

pobūdţio priemonės strategijos rengimo principai“, 8 val.

(Programos kodas 596131007, 2004 m.).

LŢŪU mokymo kursai „Projektų rengimas ir finansų valdymas,

paramos paraiškai gauti pildymas“, 16 val. (2006 m.) ir „VVG

veiklos organizavimas“, 12 val. (2009 m.). Nacionalinės Plėtros

Institutas „Kaimiškos seniūnijos Europos sąjungoje“ I-IV moduliai

(2004 m.). Ekonomikos mokymo centras „Valstybės tarnautojų

įvadinis mokymas“ (2004 m.). UAB „Vadybos sprendimų centras“,

mokymai „Darbas asociacijoje“ (2005 m.)

Gyvenimo

aprašymas;

paţymėjimų

kopijos

Reda

Tamašauskienė

LR Ţemės ūkio ministerija, Programos „LEADER“ ir ţemdirbių

mokymo metodikos centras, mokymai „Programos

„LEADER“ įgyvendinimo pagrindai“ (Programos kodas

596131007, 8 val., 2008 m.). LŢŪU mokymo kursai „Bendravimo

psichologija ir etika. Komandinio darbo pagrindai“, 24 val. (2006

m.), „Projektų rengimas ir finansų valdymas, paramos paraiškai

gauti pildymas“ 16 val. (2006 m.), „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m.). VŠĮ „Problemų sprendimo centras“, mokymai

„Pagrindiniai atliekų tvarkymo reikalavimai savivaldybėms,

atliekas tvarkančioms įmonėms ir kitiems ūkio subjektams. Jų

kontrolė ir atsakomybė“ (2008 m.)

Gyvenimo

aprašymas;

paţymėjimų

kopijos

Edmundas

Incius


metodikos tarnyba, mokymai „Bandomosios integruotos kaimo

plėtros strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai“

(Programos kodas 596131008, 8 val., 2005 m.). LŢŪU mokymo

kursai „Projektų rengimas ir finansų valdymas, paramos paraiškai

gauti pildymas“, 16 val. (2006 m.) „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m); „Vietos veiklos grupės (VVG) strategijos

įgyvendinimas“ (Programos kodas 596131010, 16 val.)

Gyvenimo

aprašymas;

paţymėjimų

kopijos

Asta

Murauskaitė

Lietuvos ţemės ūkio universitetas, mokymo kursai „Projektų

rengimas ir finansų valdymas, paramos paraiškai gauti pildymas“,

16 val. (2006 m.). VVG „Pagėgių kraštas“ „VVG veiklos

organizavimas“, 12 val. (2009 m.)

Gyvenimo

aprašymas;

paţymėjimų

kopijos

Nijolė Jogienė

Lietuvos ţemės ūkio universitetas, mokymo kursai „Bendravimo


m.). VVG „Pagėgių kraštas“ mokymai „VVG veiklos

organizavimas“, 12 val. (2009 m.)

Paţymėjimų

kopijos

Vincas Sudeikis

Lietuvos ţemės ūkio universitetas, mokymo kursai „Bendravimo


m.) VVG „Pagėgių kraštas“ „VVG veiklos organizavimas“, 12 val

(2009 m.)

Paţymėjimų

kopijos

Edita Politaitė VVG „Pagėgių kraštas“, mokymai „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m.)

Paţymėjimo

kopija

Renutė

Andrijauskienė

VVG „Pagėgių kraštas“, mokymai „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m.)

Paţymėjimo

kopija

Steponas

Kuskys


12 val. (2009 m.)

Paţymėjimo

kopija



30

Algirdas

Steponavičius

VVG „Pagėgių kraštas“,, mokymai „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m.)

Paţymėjimo

kopija

Stanislava

Bruţienė

VVG „Pagėgių kraštas“ mokymai „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m.). LR ŢŪM Programos “LEADER“ ir ţemdirbių

mokymo metodikos centras, mokymai „Finansų valdymas“, 16 val.

(Programos kodas 696131401, 2006 m.); „Vietos veiklos grupės

strategijos įgyvendinimas“, 16 val. (Programos kodas 596131010,

2006 m.). LŢŪU Ţemės ūkio mokslo ir technologijų parkas,

mokymai „Bendruomenės samprata. Iniciatyvos skatinimas ir

lyderių ugdymas“, 16 val. (2006 m.); „ES šalių praktinė patirtis

įgyvendinant „LEADER“ programas. Tarptautiniai projektai ir

partnerių paieška uţsienyje“, 16 val.(2006 m.); „Bendravimo


m.)

Paţymėjimų

kopijos

Irena Bitinienė VVG „Pagėgių kraštas“, mokymai „VVG veiklos organizavimas“,

12 val. (2009 m.)

Paţymėjimo

kopija

Anastazija

Kubilienė


12 val. (2009 m.)

Paţymėjimo

kopija

Taigi VVG narių turimi įgūdţiai ir metodinis pasirengimas yra tinkamas, kad Pagėgių

krašte būtų sėkmingai įgyvendintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos IV krypties

„LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės bei būtų uţtikrintas tinkamas viešųjų lėšų

panaudojimas (13 priedas, Valdybos narių CV).

1.10. VVG narių dalyvavimas strategijos rengimo procese

VVG nariai sutarė, jog kiekvienas jų turėtų prisidėti prie strategijos rengimo. Suprantama,

didţiausią atsakomybę uţ šį procesą prisiėmė VVG valdyba, kurios nariai įsipareigojo nuolat

dalyvauti susirinkimuose strategijos rengimo klausimais, atlikti būtinus strategijai parengti

darbus. Kiti VVG nariai pagal galimybes taip pat prisijungė prie strategijos rengimo.

Suformavus matricinę organizacinę VVG struktūrą, kiekvienas narys pagal savo kompetenciją

pasiţadėjo dalyvauti vienoje iš vertikalių darbo grupių, taip pat prisidėti prie kurios nors

horizontalios darbo grupės veiklos. VVG narių indėlis rengiant strategiją detalizuotas 1.6

lentelėje.

1.6 lentelė. VVG narių funkcijos rengiant strategiją

Eil.

Nr. Vardas, pavardė Funkcijos

VVG valdybos nariai:

1. Edmundas Incius

(VVG pirmininkas)

Susitikimų organizavimas su seniūnijų gyventojais,

bendruomenių anketų (išsiaiškinant bendruomenių

problemas ir poreikius) išplatinimas ir surinkimas;

bendradarbiavimo ryšių su savivaldybėje veikiančiomis

organizacijomis uţmezgimas ir sutarčių sudarymas; ryšių

su kitomis VVG palaikymas; Funkcijų vykdymas, kurios



31

pagal VVG įstatus ir valdybos darbo reglamentą skirtos

pirmininkui. Dalyvavimas Socialinių reikalų ir

bendruomenių grupės bei aplinkosaugos ir tolygios

plėtros grupės veikloje

2. Sigitas Stonys

(VVG pirmininko pavaduotojas)

Susitikimų su socialiniais partneriais organizavimas;

bendruomenių anketavimas; VVG narių ir valdybos

veiklos organizavimas, nuolatinis dalyvavimas

posėdţiuose ir pasiūlymų teikimas; renginių

fotografavimas ir viešinimas; uţsienio kelionės

tarptautiniams ryšiams uţmegzti organizavimas;

susitikimo su jaunimo atstovais organizavimas;

vadovavimas VVG kaimų atnaujinimo ir Ryšių su

visuomene ir įvaizdţio formavimo grupėms

3. Dainora Ţilinskaitė

Nuolatinis dalyvavimas VVG posėdţiuose strategijos

rengimo ir įgyvendinimo klausimais, aktyvus

dalyvavimas kitoje valdybos veikloje; pasiūlymų dėl

strateginių sprendimų teikimas; strateginių sprendimų

derinimas su savivaldybės administracija ir taryba;

tarptautinių ryšių koordinavimas. Projektų inicijavimo

grupės vadovė; kaimų atnaujinimo grupės narė

4. Edita Politaitė

Dalyvavimas VVG posėdţiuose strategijos rengimo

klausimais; dalyvavimas formuluojant VVG strateginius

tikslus ir uţdavinius; aplinkosaugos ir tolygios plėtros

grupės vadovė; dalyvavimas Kaimų atnaujinimo grupės

veikloje; kvalifikacijos tobulinimas LEADER programos

įgyvendinimo srityje

5. Reda Tamašauskienė

Dalyvavimas bendruomenių poreikių tyrime;

dalyvavimas VVG posėdţiuose strategijos rengimo

klausimais; dalyvavimas Socialinių reikalų ir

bendruomenių grupės bei Ryšių su visuomene ir

įvaizdţio formavimo grupės veikloje

6. Asta Murauskaitė

Gyventojų anketavimas socialiniais klausimais;

dalyvavimas Socialinių reikalų ir bendruomenių grupės

veikloje. Dalyvavimas VVG valdybos posėdţiuose bei

nuomonės ir pasiūlymų svarstomais klausimais teikimas.

Projektų inicijavimo grupės narė

7. Bronislovas Budvytis

Verslininkų ir amatininkų informavimas apie galimybes

teikti projektus; aktyvus dalyvavimas VVG valdybos

posėdţiuose strategijos rengimo ir įgyvendinimo

klausimais; pasiūlymų teikimas ekonominiais klausimais

bei ekonominių pasiūlymų analizė; dalyvavimas

formuojant VVG įvaizdį; amatų ir verslo plėtros grupės

vadovas

8. Algirdas Steponavičius

Dalyvavimas organizuojant susitikimus, apklausas,

konsultacijas; kvalifikacijos tobulinimas LEADER

programos įgyvendinimo srityje; dalyvavimas VVG

valdybos posėdţiuose bei nuomonės ir pasiūlymų

svarstomais klausimais teikimas

VVG nariai:

9. Vincas Sudeikis

Dalyvavimas formuluojant VVG strateginius tikslus ir

uţdavinius, numatant tikslų ir uţdavinių įgyvendinimo

priemones; dalyvavimas Kaimų atnaujinimo bei

Aplinkosaugos ir tolygios plėtros grupių veikloje;

kvalifikacijos tobulinimas LEADER programos




32

10. Anastazija Kubilienė


dalyvavimas Socialinių reikalų ir bendruomenių bei

Aplinkosaugos ir tolygios plėtros grupių veikloje;

kvalifikacijos tobulinimas LEADER programos


11. Stanislava Bruţienė

Anketavimo darbų organizavimas; dalyvavimas

susitikimuose su seniūnijų gyventojais (Natkiškių ir

Pagėgių sen.); medţiagos valdybos posėdţiams

rengimas, posėdţių protokolavimas, VVG

dokumentacijos tvarkymas; potencialių vietos pareiškėjų

konsultavimas projektų administravimo ir finansavimo

klausimais; dalyvavimas Kaimų atnaujinimo bei Projektų

inicijavimo grupių veikloje

12. Renutė-Ona Andrijauskienė

Dalyvavimas bendruomenės narių poreikių tyrime;


bei Projektų inicijavimo grupių veikloje; kvalifikacijos

tobulinimas LEADER programos įgyvendinimo srityje

13. Irena Bitinienė



bei Ryšių su visuomene ir įvaizdţio formavimo grupės

veikloje; kvalifikacijos tobulinimas LEADER programos


14. Nijolė Jogienė

Gyventojų poreikių tyrimas socialinėje srityje,


bei Projektų inicijavimo grupių veikloje; kvalifikacijos

tobulinimas LEADER programos įgyvendinimo srityje

15. Steponas Kuskys

Kvalifikacijos tobulinimas LEADER programos

įgyvendinimo srityje. Amatų ir verslo plėtros grupės

narys, dalyvavimas Aplinkosaugos ir tolygios plėtros

grupės veikloje

Strategija buvo rengiama su konsultantais iš anksto aptarus strategijos rengimo etapus ir

kiekvieno etapo atlikimo metodiką. Pagrindinė darbo forma rengiant strategiją – VVG valdybos

posėdţiai (posėdţiai buvo atviri, juose pagal galimybes dalyvavo kiti VVG nariai), juose dalyvavo ir

konsultantai.

1.5 pav. Pagrindinė VVG darbo forma – posėdţiai

Prieš pradedant strategijos rengimo darbus buvo konkretizuotos VVG ir strategijos

rengimo konsultantų atsakomybės sritys. Pagrindinė konsultantų uţduotis buvo reikiamai



33

įforminti priimtus sprendimus bei padėti VVG atlikti tuos darbus, kurie reikalauja specialių ţinių

– parengti apklausos anketas, apdoroti ir apibendrinti jų duomenis, parengti fokus gupių interviu

klausimynus, surinkti ir apibendrinti statistinę informaciją. Tiek VVG valdybos, tiek kiti nariai

bendrai atliko kai kuriuos būtinus darbus: dalyvavo parengiant galutinius anketų variantus,

organizavo gyventojų ir kaimo bendruomenių anketinę apklausą, rengė susitikimus -

konsultacijas su vietos gyventojais, perţiūrėjo ir tikslino konsultantų surinktą statistinę

informaciją ir t.t. VVG narių pasidalijimas kai kuriais darbais leido operatyviau organizuoti visą

strategijos rengimo procesą (23 priedas, VVG narių dalyvavimą strategijos rengimo procese

įrodanti medžiaga).

1.11. Bendradarbiavimo veikla

Vietos bendradarbiavimas. Pradėjusi rengti strategiją, VVG „Pagėgių kraštas uţmezgė

kontaktų tinklą sus savivaldybės teritorijoje veikiančiomis organizacijomis. Šiuo metu yra

uţmegzti partnerystės ryšiai bendradarbiavimo sutarčių pagrindu (Partnerystės sutartys) su

Tauragės darbo birţa, Pagėgių savivaldybės administracija, Pagėgių savivaldybės verslininkų

asociacija, Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centru, Pagėgių kredito unija. Šių sutarčių

esmė – sutelkti turimas savo srities ţinias, ryšius, išteklius bendram tikslui – gyvenimo kokybei

Pagėgių savivaldybės teritorijoje gerinti bei ekonomikai įvairinti, tikslingai panaudojant vietos

išteklius bei gaunamą viešąją paramą (6 priedas, Bendradarbiavimo sutartys).

2008 – 2013 m. laikotarpiu, įgyvendinant vietos plėtros strategiją, planuojama uţmegzti

ryšius su Ūkininkų sąjunga, Neįgaliųjų draugija, socialiai paţeidţiamomis grupėmis, policijos

nuovadomis, religinėmis organizacijomis.

Tarpteritorinis bendradarbiavimas. VVG „Pagėgių kraštas“ uţmezgė

bendradarbiavimo ryšius su Nemuno baseino vietos veiklos grupėmis: VVG

„Nemunas“ (Jurbarko r.), Kauno r. VVG, Šakių krašto VVG, Tauragės r. VVG, Šilutės r. VVG

asociacija „Lamatos ţemė“. Su šiomis VVG pasirašyta bendradarbiavimo sutartis „Partnerystė

nuo marių iki marių“ (7 priedas). Sutarties šalys įsipareigojo 2007- 2013 m. programavimo

laikotarpiu parengti bendrą projektą, kuris bus įgyvendinamas kiekvienos iš VVG teritorijoje.

Projekto veiklos bus orientuojamos į turizmo plėtrą ir kultūros paveldo puoselėjimą (įskaitant

tautinio paveldo amatų plėtrą). Sutartimi įsipareigota ne tik skatinti darnią teritorijos plėtrą,

įtraukti vietos gyventojus į turizmo verslą, pritaikyti vietos plėtros išteklius šiandienos

poreikiams, bet ir teikti abipusę paramą įgyvendinant vietos plėtros strategijas.



34

1.6 pav. Sutartis „Partnerystė nuo marių iki marių“ ką tik pasirašyta...

Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas nuo 2008 m. yra Lietuvos VVG tinklo narė. (8

priedas, narystę patvirtinantis dokumentas).

Tarptautinis bendradarbiavimas. 2009 m. kovo 27-29 dienomis VVG organizavo

kelionę į Lenkijos respublikos Ilawos savivaldybę. Kelionės tikslas - uţmegzti bendradarbiavimo

ryšius ir numatyti bendradarbiavimo sritis su vietos veiklos grupe „Stowarzyszenie Lączy nas

Kanal Elbląski Lokalna Grupa Dzialania w Elblągu“.

1.7 pav. Pagėgiškiai Lenkijoje buvo sutiki svetingai

Kelionėje dalyvavo 3 valdybos nariai, taip pat Pagėgių, Kentrių, Plaškių, Vilkyškių,

Stoniškių, Ţukų, Kriokiškių kaimo bendruomenių nariai, iš viso 20 asmenų. Kelionės dalyvius

globojo Ilawos savivaldybės meras ir vietos veiklos grupės „Stowarzyszenie Lączy nas Kanal

Elbląski Lokalna Grupa Dzialania w Elblągu“ narys Krzysztof Harmacinskiego. Jo dėka ir buvo

pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo tarp vietos veiklos grupių (7 priedas). Ir iš karto

vykdant pasirašytosios sutarties vieną punktų „dalyvavimas bendruose kultūros ir sporto

projektuose“ buvo dalyvauta vaivadijos surengtose Ţiemos sportinėse varţybose uţdarose

patalpose. Kelionės dalyviai be kitų 16 komandų aktyviai dalyvavo stalo teniso, svorių kilnojimo,

šaškių, šachmatų, smiginio, boulingo, šeimų varţybose.



35

1.8 pav. Kaip nelaimėsi, kai pats meras uţ savus „kovoja“...

Ateityje abi vietos veiklos grupės ţada bendradarbiauti ţymiai rimtesnėse srityse – pvz.,

kuriant sąlygas naujoms darbo vietoms atsirasti, geriau panaudojant vietos išteklius, įgyvendinat

projektus gamtosaugos, ekologijos srityse, įgyvendinant bendrus bendruomenių, valdţios ir

verslo projektus, organizuojant kulinarinio paveldo gaminių bendrą pristatymą, inovacijas ir kt.

Šalys susitarė keistis reikiama informacija ir teikti viena kitai informaciją, reikalingą vietos

plėtros strategijoms įgyvendinti.


________________________________________________________________________


36

II. VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“ TERITORIJOS EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS

BŪKLĖS BEI GYVENTOJŲ POREIKIŲ ANALIZĖ

2.1. Teritorijos plėtros problematikos istorinės ištakos

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorija apima dalį Maţosios Lietuvos. Pagrindinė Maţosios

Lietuvos dalis po II-ojo pasaulinio karo pateko į Rusijos Federacijos sudėtį, pakraštys - į

Lenkijos, o šiaurinė dalis (joje ir Šiaurės Skalva) įeina į Lietuvos Respubliką, sudarydama

penktąjį Lietuvos etnokultūros regioną.

Tarptautinės teisės poţiūriu (pagal Potsdamo konferencijos susitarimus), Maţosios

Lietuvos dalies, po karo atitekusios Rusijai, ateities klausimas nėra išspręstas, nes šis istorinis

baltų kraštas iki šiol turi neapibrėţtą Europos regiono teisinį statusą. Lietuvos valstybė turi

interesų dalyvauti sprendţiant Maţosios Lietuvos krašto istorinio ir kultūrinio palikimo,

aplinkosaugos, ekologinio saugumo ir kitus klausimus. Pagėgių krašto bendruomenė gali tapti

geru tarpininku įgyvendinant įvairias iniciatyvas, kurios leistų plėtoti ekonominius, kultūrinius ir

kitus dalykinius ryšius su Karaliaučiaus kraštu. Tai padėtų puoselėti Maţosios Lietuvos paveldą,

palaikytų Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenę ir neleistų šio krašto izoliuoti, Lietuvai

įstojus į Europos Sąjungą.

Maţoji Lietuva, įskaitant ir Pagėgių kraštą, iki XX amţiaus vidurio klestėjo, o dabar

susiduria su rimtais plėtros sunkumais, turinčiais struktūrinį pobūdį. Plėtros barjerai apima visas

pagrindines gyvenimo sritis ir savo ištakomis siekia tolimą senovę. Norint detaliau suvokti vietos

plėtros problematiką, būtina labiau įsigilinti į krašto tragišką istoriją.

2.1 pav. Baltų genčių ţemės pagal Mariją Gimbutas


________________________________________________________________________


37

Iki karo čia gyvenusių ţmonių likimai leidţia jį vadinti netekčių kraštu, kuriam dabar

gyvybiškai svarbu suvokti savo šiuolaikišką tapatybę ir uţtikrinti ilgalaikę plėtros perspektyvą.

Nuo priešistorinių laikų (pagal M.Gimbutas baltai yra senųjų Europos gyventojų ir keletą

tūkstančių metų iki Kristaus čia atsikrausčiusių indoeuropiečių palikuonys) Nemuno ţemupyje

gyveno baltų gentys: iki XIII a. pamaryje gyveno kuršiai, o panemunėje – skalviai (ţr. 2.1 pav.).

Tarp vakarų baltų kultūrai priklausančių genčių sunku nubrėţti skiriamąją ribą, nes šios

gentys buvo labai artimos. Tik naujojo geleţies amţiaus laikotarpio (IX-XII a.) archeologiniuose

paminkluose labiau išryškėja specifiniai skalvių genties kultūros bruoţai, kurie leidţia

identifikuoti, kad ši gentis gyveno abipus Nemuno. Jos administracinis centras buvo Ragainės

gyvenvietė, o sakralinis centras – Rambyno kalnas. Kadangi skalviai gyveno abipus Nemuno, jie

kontroliavo prekybą šia upe. Nors gyvenamoji skalvių teritorija leido nedidelei baltų genčiai būti

svarbiai ir gerai verstis, tačiau skalvių gyventą Nemuno ţemupio sritį vakariniai lietuviai

(senlietuviai) pradėjo apgyvendinti jau VII – VIII a.

Nuo XIII a. situacija regione iš esmės keičiasi, nes Vokiečių (Kryţiuočių) ordinui

uţkariavus Prūsiją, daugelio aplinkinių baltų genčių gyvenimas tapo komplikuotas. Po Ţalgirio

mūšio sudarytos Melno taikos (1422 m.) dešinysis Nemuno ţemupio krantas liko Kryţiuočių

ordino priklausomybėje. Taip dabartinė VVG teritorija 500 metų administraciniu poţiūriu buvo

atskirta nuo Lietuvos.

Sudarius Melno taiką ir nustačius valstybinę sieną, kraštą nuo XV a. antrosios pusės

aktyviai apgyvendino kolonistai iš LDK, kurie papildė karo nuniokotus vietos baltų genčių

likučius. Paskelbus 1525 m. Ordino valstybę pasaulietiška Prūsijos kunigaikštyste (hercogyste),

baltų apgyvendintas kraštas dar buvo vadinamas Prūsų Lietuva, kuri liudijo čia VI – XV a.

susiformavus lietuvininkų etnosą. Šiaurinė ir rytinė Maţosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) riba

sutapo su 1422 m. Melno sutartimi nubrėţta valstybine siena, o pietinės ir vakarinės šio krašto

ribos nuolat keitėsi, nes lietuvininkų kompaktiškai apgyvendinta teritorija Prūsijoje nuolat

maţėjo.

Vokiečių valdomame krašte Maţoji Lietuva sudarė tarsi atskirą autonomiją:

germanizacijos sąlygomis lietuvininkai išsaugojo savo kalbą, papročius, lietuvišką gyvenimo

būdą, pasaulėjautą ir sukūrė savitą kultūrą, kuri XIX a. pabaigoje ir XX a. pradţioje padėjo

išsaugoti lietuvybę šalia esančiai ir į carinės Rusijos priespaudą nuo 1795 metų patekusiai

Didţiajai Lietuvai.

Maţosios Lietuvos socialinė, ekonominė ir kultūros raida buvo ţymiai produktyvesnė nei

Didţiosios Lietuvos, nes kraštai turėjo labai nevienodas plėtros galimybes: Maţojoje Lietuvoje

Stanislovas Rapolionis kartu su Abraomu Kulviečiu buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto


________________________________________________________________________


38

bendraminčiai, lietuvių raštijos kūrėjai, vieni iš Karaliaučiaus universiteto steigėjų, o baudţiava

prūsų lietuviams baigėsi 1709 m., kai karalienė Luiza Klaipėdoje pasirašė baudţiavos santykius

naikinantį įsaką. Visuotinis gyventojų raštingumas buvo pasiektas jau XVIII a. viduryje, nes nuo

1736 m. buvo įvestas privalomas pradinis mokymas.

Iki XVIII a. pr. absoliuti dauguma Maţosios Lietuvos gyventojų buvo baltų kilmės.

Vadovaujantis Liuterio mokymu, lietuvių kalba vietos gyventojams buvo spausdinamos knygos

ir Prūsijos valdţios įsakymai, lietuviškai vyko pamaldos baţnyčioje. Todėl Maţojoje Lietuvoje,

skirtingai nei tuometinėje LDK, lietuvių kalba tapo rašto kalba, o iki XVIII a. pab. lietuvių kalba

čia buvo išspausdinta daugiau leidinių nei Didţiojoje Lietuvoje.

Prūsų lietuviai turėjo pagrindą laikyti Rusijos lietuvius „atsilikusiais“ ir pašiepiamai juos

vadinti „ţemaičiais“. Nors Maţosios Lietuvos ūkio ir kultūros sąlygos buvo geresnės nei

Lietuvoje, krašto neaplenkė daugelis to meto negandų. Šiaurės karo metu (1700-1721 m.) kraštą

siaubė švedų, maskolių ir Dviejų Tautų Respublikos kariuomenė. Tai buvo vienas iš sunkiausių

šio krašto išgyventų laikotarpių: krašto neaplenkė iki tol neregėti ţiemos šalčiai, vasarą sausros,

o pasekmė – ţiaurus 1708 m. prasidėjęs ir iki 1711 m. trukęs badas. Negandas labai padidino

Didysis maras, kuris siaubė kraštą 1709 – 1711 metais. Nuo karo ir maro tuomet Lietuvoje ţuvo

daugiau negu vienas trečdalis gyventojų, Ţemaitijoje net du trečdaliai. Maţoje Lietuvoje tuomet

maru išmirė apie 160 tūkst. (42-53 proc.) gyventojų, o istorikės P.Dundulienės paskaičiavimu –

mirė net 215 tūkst. ţmonių.

Ypač maro buvo nuniokota Nemuno dešinioji pakrantė. Nuo karų ir nepriteklių ištuštėjusį

kraštą (kai kuriuose rajonuose liko tik trečdalis gyventojų) imta apgyvendinti kolonistais iš

įvairių Vokietijos ţemių. Naujakuriai padėjo prikelti kraštą naujam gyvenimui. Neatsitiktinai

Vilkyškių miestelio centre pastatytas paminklas, menantis migrantų iš Zalcburgo ir Pfalco sunkią

kelionę iš Alpių krašto. Kita vertus, į lietuvių gyvenamas ţemes 1710 – 1736 m. atkėlus apie 23

tūkst. kolonistų, labai pagreitėjo Maţosios Lietuvos visų gyvenimo sričių suvokietinimas.

Vokiškas ţemes 1871 m. suvienijus į Vokietijos imperiją, sustiprėjo vokiečių

nacionalistinė politika, kuri tiesiogiai paveikė Maţosios Lietuvos gyvenimą. Prievartinė lietuvių

asimiliacija buvo vykdoma įsakymais siaurinant lietuvių kalbos viešojo vartojimo sferą. 1872 –

1876 m. lietuvių kalba buvo uţdrausta mokyklose ir visose valstybės įstaigose. Lietuvių kalba

vis labiau virto „namų kalba“, kuri dar buvo naudojama baţnyčiose. Krašto germanizavimo

politikos rezultatai buvo akivaizdūs: 1736 m. lietuviai Klaipėdos, Tilţės, Ragainės, Įsruties ir

Labguvos apskrityse dar sudarė apie 80 proc. visų gyventojų, 1837 m. – tik apie 33 proc., o 1900

m. – tik apie 20 proc.


________________________________________________________________________


39

Kaip atsakas į germanizacijos politiką Maţojoje Lietuvoje prasidėjo peticijų sąjūdis, kai

pradedant 1873 m. ir iki 1900 m. buvo organizuoti 9 masiniai vietos gyventojų parašų rinkimai.

Vietos gyventojai peticijomis, kurios buvo rašomos Vokietijos kaizeriui, reikalavo grąţinti

lietuvių kalbą į mokyklas. Tautinis sąjūdis suaktyvino inteligentų veiklą: kūrėsi kultūrinės

draugijos („Birutė“, Tilţės giedotojų draugija, „Sandora“, „Santara“ ir kt.), taip pat XIX a.

pabaigoje pradėti kelti savi politiniai atstovai rinkimuose į Prūsijos landtagą bei Vokietijos

reichstagą. Patekę į šias parlamentines institucijas lietuvininkai kėlė vien kultūros laisvių

reikalavimus, o didesnės autonomijos klausimas, jau nekalbant apie nepriklausomybės

reikalavimus, nebuvo lietuvininkų viešojo gyvenimo dienotvarkėje. Buvo siekiama tik didesnio

kultūrinio suartėjimo su Didţiosios Lietuvos lietuviais. Glaudesniam lietuvių bendravimui

nebuvo prielaidų, nes lietuviškas ţemes buvo pasidaliję tradiciniai politikos konkurentai –

Vokietijos ir Rusijos imperijos.

Kitas lietuvių vienijimosi barjeras buvo skirtinga tikyba – maţlietuviai nuo XVI amţiaus

laikėsi evangelikų liuteronų tikėjimo, o Didţiojoje Lietuvoje dauguma lietuvių buvo katalikai.

Religiniai skirtumai turėjo didelį poveikį viešajam ir dvasiniam gyvenimui, nes XIX a. Maţojoje

Lietuvoje paplito pietizmas, t.y. surinkimininkų sąjūdis. Pagal šio religinio judėjimo nuostatas

tarnystė Dievui pasireiškė kasdienių pareigų uoliu atlikimu ir religinių tiesų skleidimu, todėl

vietos gyventojai buvo kviečiami sąţiningai dirbti šeimos ir valstybės labui, taip pat raginami

liaudies dainas keisti baţnytinėmis giesmėmis ir religinio pobūdţio diskusijomis, o kaimų

šventėse atsisakyti ţaidimų ir šokių. Tačiau surinkimininkai (pasauliečiai sakytojai) daug

nuveikė saugodami lietuvių kalbą, nes tikėjimo ţodį jie skelbė gimtąja kalba. Prieškario laikų

Maţosios Lietuvos visuomenės veikėjo kunigo Jono Paupero teigimu „galima drąsiai tvirtinti,

kad ne kiti kurie veiksniai, o dvasiškieji surinkimai išlaikė Maţosios Lietuvos gyventojų

lietuviškumą. Kur išnyko surinkimai, ten išnyko lietuviškumas. Surinkimai Maţojoj Lietuvoj

veikė daugiau kaip 200 metų, iki nacių valdţios įsakymu 1939 m. jie buvo uţdrausti. Vienas to

įsakymo nepaklausęs sakytojas Kopūstas buvo patalpintas ir nuţudytas koncentracijos stovykloje.

Nacių kalėjimuose buvo laikoma visa eilė sakytojų, kurie bandė Dievo labiau negu ţmonių

klausyti“.

XX a. pradţioje lietuvių ir lietuvininkų kultūros skirtumai buvo akivaizdūs: lietuvininkų

tautinis kostiumas buvo juodos spalvos, nes surinkimininkų sąjūdis skatino rengtis savo

pasekėjus tik labai kukliai, juodai ar tamsiai.

Lietuvininkų vertinimu lietuviai buvo linksmi, emocingi ir mokantys dainuoti ţmonės.

Jau minėta Bitėnų gyventoja Lėnė Grigolaitytė-Kondratavičienė prisimena lietuvių chorus,

atvykusius iš Lietuvos į Rambyną, ir kurių dainos buvo daug skambesnės nei Maţosios Lietuvos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Evangelikai_liuteronai


________________________________________________________________________


40

chorų. Tuose pačiuose prisiminimuose atsiskleidţia ir vietos gyventojų pašiepiamas poţiūris į

lietuvius, kurie nevengia vagiliauti ir linkę į girtuoklystes. Kad tinginystės ir girtuoklystės

nebuvo retas reiškinys ir Maţojoje Lietuvoje, galima spręsti iš Tolminkiemio klebono K.

Donelaičio veikalo „Metai“, kuriame nuosekliai aprašomi lietuvininkų charakteriai ir atskleista

jų buitis bei papročiai.

Viena aišku, kad Maţojoje Lietuvoje sukurta protestantiška visuomenė pasiţymėjo

ţymiai aukštesniu kultūriniu ir ekonominiu lygiu nei Didţioji Lietuva. Pavyzdţiui, Šiaurės

Skalvoje ir Maţosios Lietuvos šiaurės rytinėje dalyje (dabartinėje VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijoje) senesnių pastatų išvaizda yra visai kitokia nei Didţiosios Lietuvos.

Ryškiausiai skyrėsi medinė liaudies architektūra. Mediniai lietuvininkų pastatai iki pat XX a.

pradţios išlaikė etninei kultūrai būdingus bruoţus: trobos, jų prieangiai ir klėtys buvo įspūdingai

papuoštos ornamentais pjaustinėtomis vėjalentėmis, uţsibaigiančiomis ţirgeliais ar kitokiais

lėkiais, nes tikėta, kad lėkiai saugo sodybą nuo blogio. Pastatai buvo erdvūs ir gerai įrengti.

Palyginti aukštas Maţosios Lietuvos gyvenimo lygis buvo pagrindinė prieţastis, kodėl

didţiajai lietuvininkų daliai buvo būdinga ir dvikalbystė, ir politinis lojalumas Vokietijos

valstybei. Dauguma lietuvininkų šių nuostatų nepakeitė ir 1923 - 1938 metais, kai Lietuva buvo

susigrąţinusi Klaipėdos kraštą.

Nors dauguma Maţosios Lietuvos senųjų gyventojų nutautėjo, bet šis kraštas

pademonstravo Didţiajai Lietuvai aukštesnės kultūros pavyzdį ir įvairiais būdais rėmė lietuvių

tautinį judėjimą carinės Rusijos priespaudos metais: nuo 1883 m. čia buvo spausdinami

svarbiausi lietuviško tautinio atgimimo leidiniai („Aušra“ ir „Varpas“), o XIX a. pabaigoje

Vydūnas, Martynas Jankus, Kristupas Giedraitis ir kiti lietuvybės puoselėtojai masiškai

spausdino ir organizavo draudţiamos spaudos lotyniškais rašmenimis gabenimą į caro reţimo

engiamą Didţiąją Lietuvą. Vien maldaknygių (to meto pogrindţio mokyklėlių pagrindinių

vadovėlių) buvo atspausdinta ir išsiųsta į Didţiąją Lietuvą apie 5 mln. vienetų. Tai buvo

pasiaukojama veikla lietuvybės vardan.

Kadangi Maţosios Lietuvos indėlis į lietuvių tautinį atgimimą ir Lietuvos valstybės

atkūrimą yra didţiulis, Lietuvos valstybė yra daug skolinga lietuvybės šaltiniui - Maţosios

Lietuvos kultūrai. Maţosios Lietuvos kultūros paveldo masiškas naikinimas prasidėjo XX a.,

atėjus į valdţią hitlerininkams (1933 m.), o dabartinėje VVG teritorijoje – nuo 1938 metų, kai

hitlerininkai nuo Lietuvos atplėšė visą Klaipėdos kraštą. Mirtiną smūgį šiai kultūrai sudavė II-

asis pasaulinis karas ir ţiauri sovietų okupacija, kai buvo fiziškai sunaikinta apie 0,5 mln. vietos

gyventojų. Senųjų krašto gyventojų liko tik 2-5 proc., nes ir tie, kurie liko gyvi, bet nesugebėjo

karo sąlygomis pabėgti į Vakarus, buvo represuoti ir išblaškyti po Sibiro platybes. Kai kuriems


________________________________________________________________________


41

pasisekė ir jie „buvo graţinti“ į to meto Vokietijos Demokratinę Respubliką. Apie to meto

tragedijos mastą galima spręsti iš tūkstančių badmiriaujančių Rytprūsių vaikų („vilko vaikų“),

kurie frontui praslinkus ieškojo prieglobsčio ir išsigelbėjimo visoje Lietuvoje.

Apie tragišką Rytprūsių gyventojų likimą galima daugiau suţinoti susipaţinus su ţymaus

rašytojo, Nobelio premijos laureato Giunterio Graso (Günter Grass) kūryba. Labai autentiškai

Pagėgių krašto išgyventą XX amţiaus tragediją atpasakoja ir vietos gyventoja Lenė Grigolaitytė

– Kondratavičienė, kurios prisiminimus uţfiksavo Ulla Lachauer. Maţosios Lietuvos karo

tragedija atsiskleidţia ir Ruth Kibelkos dokumentinėje knygoje „Vilko vaikai“.

Maţoji Lietuva, jos kultūra ir jos gyventojai buvo gyva grandis, daugiau kaip 500 metų

siejusi lietuvių ir vokiečių tautas. Nors ilgaamţėje bendro gyvenimo patirtyje būta visko, tačiau

Europos kultūra, ypač carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu, pasiekdavo Lietuvą būtent per

Maţąją Lietuvą. Per minėtą laikotarpį tarp dviejų tautų susiformavo pačių netikėčiausių kultūros

sąsajų.

Šiais metais, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, galima prisiminti, kad

Šv. Brunonas gimė Kverfurto pilyje, kuri yra didţiausia vidurio Vokietijoje ir kurioje esančią

pilies baţnyčią fundavo pats šventasis. Po kelių šimtų metų Meinhardas Kverfurtietis, šventojo

Brunono giminaitis, kilęs iš tos pačios Kverfurto grafų giminės ir gimęs toje pačioje pilyje,

vienuolika metų buvo Vokiečių ordino Prūsijos ţemėse magistru (1288–1299). Būtent jis pastatė

Ragainės pilį – pagrindinį kryţiuočių forpostą, iš kurio visą XIV amţių buvo rengiami

niokojantys ţygiai prieš Lietuvą. Būtent jo spaudţiami lietuviai 1291 m. pasistatė ir svarbiausią

savo gynybinį forpostą prie Nemuno – Veliuonos pilį, kurią vėliau gindamas ţuvo Lietuvos

sostinės įkūrėjas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.

Pagėgių krašte po II-ojo pasaulinio karo beveik nebelikus senųjų Maţosios Lietuvos

gyventojų, tapo aktualu išspręsti problemą, kas natūraliai galėtų tęsti dvasines krašto tradicijas ir

būtų motyvuotas saugoti kultūros paveldą. Kraštas sovietiniais laikais buvo ne tik apgyvendintas

iš Lietuvos atvykusiais naujakuriais, bet ir iš esmės pertvarkytas: buvo sunaikinta per amţius

kurta tradicinė ūkininkavimo sistema, taip pat buvo netausojamas istorijos ir kultūros paveldas.

Sovietų laikais Maţosios Lietuvos atminimas buvo sąmoningai trinamas iš viešojo gyvenimo.

Dabar susiduriama su jau vykdytos politikos padariniais: vietos gyventojų istorinės sąmonės

stygius trukdo giliau suvokti Maţosios Lietuvos išskirtinumą ir šio krašto plėtros galimybes.

Šiuolaikiškos plėtros iššūkiai reikalauja, kad Pagėgių krašto bendruomenė uţtikrintų

tvarią plėtrą. Šį tikslą bus galima pasiekti, tik išmokus nuolat telkti vietos bendruomenės dvasinį

potencialą. Tai sunkus, bet išsprendţiamas uţdavinys – reikia, atrodytų, tiek nedaug – kad vietos

gyventojai gebėtų kasdieniame gyvenime įprasminti savo krašto istorinę ir kultūrinę atmintį.


________________________________________________________________________


42

VVG „Pagėgių kraštas“, atsiţvelgdamas į vietos plėtros uţtikrinimo esminę problemą –

tvarumo uţtikrinimą – sieks gerinti ne tik gyvenimo kokybę kaime ir įvairinti ekonominę veiklą;

VVG numato atlikti svarbią krašto atnaujinimo misiją, t.y. integruoti senąsias krašto kultūros

tradicijas į nūdienos gyvenimą. Tai padės formuoti bendruomenę, kuri bus pajėgi nūdienos

problemas.

2.2. Geografinė padėtis

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorija yra Lietuvos vakaruose, pietvakarinėje Tauragės

apskrities dalyje. VVG teritorinė aprėptis sutampa su Pagėgių savivaldybės administracinėmis

ribomis. Ji uţima 537 km2 plotą ir rytuose ribojasi su Jurbarko rajono savivaldybe, šiaurėje –

Tauragės rajono savivaldybe, šiaurės vakaruose – Šilutės rajono savivaldybe, o pietuose ją nuo

Rusijai priklausančio Karaliaučiaus krašto skiria Nemunas. VVG teritorija uţima 12,2 proc.

Tauragės apskrities teritorijos ir tik 0,8 proc. šalies teritorijos. Didţiąją teritorijos dalį uţima

Karšuvos ţemuma. Tai kraštas, kuriame nėra didelių miestų. VVG teritorijos 98,9 proc. sudaro

kaimo teritorijos ir tik nedidelį, beveik 5,8 km2 plotą uţima Pagėgių ir Panemunės miestai

1.

Ţemės ūkio naudmenos sudaro 70,5 proc. visos teritorijos, miškai – 16,7 proc., keliai – 2,5 proc.,

uţstatyta teritorija – 2,6 proc., vandenys – 3,7 proc., kita ţemė – 4 proc.

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos geografinė padėtis yra strategiškai gera. Tai Europos

Sąjungos pasienis. Teritorija yra patogioje geleţinkelių (į Klaipėdą, Šiaulius, Kaliningradą) ir

kelių (į Klaipėdą, Kauną, Kaliningradą) sankirtoje. Šiaurės - pietvakarių kryptimi eina

automobilių kelias Sankt – Peterburgas – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas, turintis istorinę ir

prekybinę reikšmę, ir vadinamas „Hanzos” keliu. Pietinį savivaldybės kraštą nuo Kaliningrado

srities 40 km skiria Nemunas, o tai leidţia plėtoti upių laivininkystę.

2.3. Gyvenvietės

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje yra du miestai – Pagėgiai ir Panemunė, Vilkyškių

miestelis bei 99 kaimai. Didţiausios gyvenvietės yra Pagėgiai, Vilkyškiai, Natkiškiai, Rukai,

Lumpėnai, Šilgaliai, Piktupėnai, Benininkai, Ţukai, Panemunė.

VVG teritorijoje yra 5 seniūnijos (skliausteliuose – seniūnijos centras): Lumpėnų

seniūnija (Lumpėnai), Natkiškių seniūnija (Natkiškiai), Pagėgių seniūnija (Pagėgiai), Stoniškių

seniūnija (Rukai), Vilkyškių seniūnija (Vilkyškiai).

1 Apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos ţemės fondas 2008 m. sausio 1 d. Nacionalinė ţemės tarnyba. VĮ

Registrų centras.


________________________________________________________________________


43

Siekiant įvertinti VVG atstovaujamos teritorijos urbanizacijos ir industrializacijos lygį,

sociologinio tyrimo metu respondentų buvo prašoma įvertinti, kiek jų gyvenamajai vietovei

būdingas tradicinis kaimas ir kiek išplėtotas yra ţemės ūkis. Gauti duomenys leido įvertinti

bendrą krašto plėtros lygį (žr. 17 priedą, Anketos 12 ir 15 skyriai).

Pagal kaimo vietovėms būdingas pagrindines vietovės charakteristikas – agrariškumą ir

kaimiškumą VVG teritorija labiausiai atitinka tradicinio kaimo sampratą (ţr. 2.2 pav., kaimo

vietovės tipas, paţymėtas skaičiumi 4. Vertinat 10 balų skale, agrariškumo ir kaimiškumo

vertinimas uţfiksuotas atitinkamai ties 8,3 ir 6,1 balais).

Vertinant pagal atskirus vietovės tipus, beveik pusė (49,6 proc.) respondentų nurodė, kad

jų gyvenamoji vietovė labiausiai atitinka tradicinio kaimo sampratą. Reikia paţymėti, kad būtent

toks kaimas yra labiausiai palankus ilgalaikei plėtrai, nes gali atlikti visuomenei ne tik ţ.ū.

ţaliavos gamintojo ir maisto produktų tiekėjo vaidmenį, bet ir kitas visuomenei svarbias

funkcijas: rekreacijos, poilsio, gamtos apsaugos ir pan. Tai reiškia, kad toks kaimas gali įgyti ir

kitus tvarius plėtros pagrindus, o ne vien konkuruoti masine ţemės ūkio produkcija.

Šaltinis: Sociologinio tyrimo duomenys

2.2 pav. Pagėgių savivaldybės teritorijos vertinimas kaimiškumo ir agrariškumo poţiūriu

Antra pagal dydį apklaustųjų grupė (36,5 proc.), teigė, kad jų gyvenamos vietovės turi

daug tradicinio kaimo bruoţų, bet ţemės ūkis nėra išplėtotas (ţr. schemos 3 lauką. Šio masyvo

kaimiškumo ir agrariškumo „svorio centras“ uţfiksuotas ties 9,0 ir 4,0 balų sankirta). Tokias

kaimo vietoves galima sąlyginai pavadinti „kaimu – muziejumi“.


________________________________________________________________________


44

2.4. Gyventojai ir socialinė būklė

2.4.1. Demografija

2008 m. pradţioje VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje gyveno 11399 ţmonės. Daugiausia

jų - 77,6 proc. (8845) gyveno kaimuose bei miestelyje ir 22,4 proc. (2554) – Pagėgių ir

Panemunės miestuose. Pagėgių krašto teritorija – rečiausiai apgyvendinta Tauragės apskrityje ir

viena iš rečiausiai apgyvendintų šalyje. VVG teritorijos gyventojų tankumas siekia 21,1

gyventojo/km2 ir yra 59 proc. maţesnis uţ vidutinį gyventojų tankumą šalyje (51,6

gyventojo/km2).

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį (2001-2007 m.) VVG teritorijoje vyko

nepalankūs demografiniai pokyčiai – gyventojų joje nuolat maţėjo, vidutiniškai po 0,9 proc. per

metus. Tauragės apskrityje ir šalyje gyventojų skaičius maţėjo ne taip sparčiai, - atitinkamai 0,8

ir 0,5 proc. vidutiniškai per metus. Gyventojų skaičiaus maţėjimą VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijoje sąlygojo neigiami gyventojų natūralios kaitos ir migracijos procesai, ypač

nepalankus buvo didelis gyventojų emigracijos srautas (ţr. 2.3 ir 2.4 pav.).

1 000-ių gyventojų tenka migracijos saldo

7

-5 -6

-10

-8-9

1

-2-4

-6 -6

-1 -1-2

-3 -3-1 -2-1

0

-4

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas" teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys

2.3 pav. Gyventojų migracijos saldo (atvykusių ir išvykusių gyventojų skirtumas)

Oficialiai apskaitomas išvykstančiųjų iš VVG teritorijos metinis srautas 2001-2007 m.

padidėjo beveik 5,5 karto (nuo 4,8 iki 25,5 emigranto, skaičiuojant 10 000 gyventojų per metus),

palyginti su 1,5 karto padidėjusiu atvykstančiųjų apsigyventi srautu (nuo 11,5 iki 17,8 imigranto,

skaičiuojant 10 000 gyventojų per metus). Pagėgių krašto gyventojų, išvykstančių gyventi svetur

ir atvykstančių apsigyventi skirtumas ypač išaugo 2005-2007 m. ir kelis kartus viršijo vidutinį

migracijos saldo Tauragės apskrityje bei šalyje (2.3 pav.). Be to, realus emigrantų srautas, ypač į

uţsienį, buvo gerokai didesnis, nes statistika neatspindi faktinio gyventojų judėjimo. Oficiali

statistika apskaito tik tuos ţmonių gyvenamosios vietos pasikeitimus, kurie fiksuojami

atitinkamų tarnybų. Dėl stiprėjančios ekonominės krizės šalyje, artimiausiais metais galima

laukti emigracijos srauto padidėjimo.


________________________________________________________________________


45

Vidutinės trukmės laikotarpiu (2001-2007 m.) VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijai

būdingas vis didėjantis neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis (ţr. 2.4 pav.), gerokai

viršijantis apskrities ir šalies vidurkius. Tai nulėmė 14,5 proc. sumaţėjęs metinis naujagimių

skaičius (nuo 136 – 2001 m. iki 106 -2007 m.) ir padidėjęs mirčių skaičius. Gimstamumo

rodikliai labai keitėsi kasmet, pvz., nuo 138 ir 132 naujagimių atitinkamai 2002 ir 2005 m., iki

112 ir 107 – atitinkamai 2004 ir 2006 m. Gyventojų mirtingumas buvo palyginti stabilus. Metinis

mirusiųjų skaičius 2001-2007 m. kito maţai (175-186 gyventojai), išskyrus 2006 m.

1 000-iui gyventojų tenka natūralios kaitos

-4-5

-6

-5

-8

-7

-3-3

-5 -6-5

-3-3 -3 -3

-4 -4 -4-3 -4

-6

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.4 pav. Natūrali gyventojų kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų gyventojų skirtumas)

Socialinės ekonominės plėtros poţiūriu gyventojų amţiaus struktūra VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijoje yra palankesnė nei Tauragės apskrityje ir šalyje. Joje gyvena jaunesni

ţmonės: čia santykinai maţesnė vyresnių nei 60 metų amţiaus ţmonių dalis ir didesnė vaikų (0-

14 metų) dalis (ţr. 2.5 pav.).

18

18

17

19

16

15

17

14

62

57

62

66

64

67

61

19

13

25

21

16

26

21

16

25

19 68

59

Vyrai ir

moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai ir

moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai ir

moterys

Vyrai

Moterys

VV

G

"Pag

ėg

ių

kra

štas"

teri

tori

joje

Tau

rag

ės

ap

skri

tyje

Lie

tuv

oje

0-14 metų

15-59 metų

60 metų ir

daugiau

Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

2.5 pav. Gyventojų struktūra pagal amţiaus grupes

Kita vertus, VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje darbingo amţiaus ţmonėms tenka

didesnis nei vidutinis Tauragės apskrityje ir šalyje ekonominis krūvis. 2008 m. pradţioje šimtui

15-59 metų amţiaus ţmonių teko 31,5 jaunų ir 32,5 senyvo amţiaus (iš viso 64) išlaikytinių. Tai

1,2 proc. daugiau palyginti su apskrities ir net 11,1 proc. daugiau palyginti su Lietuvos vidurkiu.


________________________________________________________________________


46

2.4.2. Uţimtumas ir nedarbas

Per pastaruosius trejus metus VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje, priešingai nei kitose

šalies teritorijose, sumaţėjo gyventojų uţimtumas. Kaip rodo uţimtumo ekspertinio vertinimo

duomenys2, uţimtų gyventojų skaičius 2005-2007 m. sumaţėjo net 20 proc. – nuo 5 iki 4 tūkst.

Darbo statistikos duomenimis, šiuo laikotarpiu pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės

darbuotojų skaičiaus sumaţėjo 10 proc., t.y. nuo 2423 iki 2180. Tuo tarpu visoje šalyje

gyventojų uţimtumas padidėjo 4,1 proc., o pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės darbuotojų

skaičius – 11,4 proc.

Tokias priešingas nei šalyje gyventojų uţimtumo kitimo tendencijas VVG teritorijoje

sąlygojo keletas veiksnių. Viena vertus, joje kelis kart didesnis nei šalyje neigiamas gyventojų

emigracijos srautas tiek į kitas šalies vietoves, tiek į labiau išsivysčiusias ir savo darbo rinkas

atvėrusias ES šalis nares (ţr. 2.6 pav.). Antra, dėl teritorijos ribojimosi su Rusijos Kaliningrado

sritimi tam tikra gyventojų dalis uţsiima nelegalia veikla – kontrabandinių prekių gabenimu.

Neigiamas moralinis tokios veiklos padarinys – formuojasi dalies jaunų ţmonių iškreiptas

poţiūris į darbą, pragyvenimo šaltinius bei gyvenimo vertybes. Ekonominio nuosmukio metu

tikėtina, kad nelegalių prekių gabenimas tik didės o kartu VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje

galima laukti didesnio nei šalyje gyventojų įsitraukimo į šešėlinę ekonominę veiklą. Dar viena

aplinkybė, kuri lemia maţesnį gyventojų uţimtumą - gerokai daugiau nei pusė gyventojų yra

uţimta ţemės ūkyje, t.y. sektoriuje, kuriame per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį uţimtumas

sparčiausiai maţėjo, jei lyginti su kitais ekonomikos sektoriais.

Štai kodėl Pagėgių krašte dirbantys gyventojai 2005-2007 m. sudarė beveik perpus

maţesnę darbingo amţiaus gyventojų dalį (vidutiniškai 31,6 proc.) nei šalyje (vidutiniškai 58,5

proc.) ir 8 proc. maţesnę nei apskrityje – vidutiniškai 34,3 proc. (ţr. 2.6 pav.).

100-ui darbingo amžiaus gyventojų tenka dabuotojų*

36 36 3531 33 3134 33 32 33 35

52 5255 55 57 58 60

3633

34

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Taurgės apskrityje

Lietuvoje


Pastabos: *apskaičiuota pagal vidutinį pagrindinės, o nuo 2005 m. ir nepagrindinės darbovietės darbuotojų skaičių

2.6 pav. Darbuotojų ir darbingo amţiaus gyventojų santykis

2 Duomenys apie uţimtų gyventojų skaičių apskrityje pateikti remiantis gyventojų uţimtumo tyrimo duomenimis, o

savivaldybėse – ekspertiniu vertinimu. Klaipėdos teritorinė statistikos valdyba:

http://klaipedatsv.stat.gov.lt/lt/pages/uzsav


________________________________________________________________________


47

2007 m. VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje, kaip ir visoje Tauragės apskrityje, daugiau

kaip pusė (iki 51 proc.) uţimtųjų dirbo paslaugų sferoje. Pramonės įmonėse ir statybų sferoje

dirbo apie ketvirtadalis visų uţimtų gyventojų. Čia, kaip ir visoje šalyje, pastebimai sumaţėjo

gyventojų, dirbančių ţemės ūkyje, miškininkystėje ir ţuvininkystėje. 2001 m. šiose veiklose

buvo uţimta beveik pusė (48 proc.), o 2007 m. jau tik apie 24 proc. visų uţimtųjų, tačiau tai vis

tiek daugiau nei dukart viršija šalies vidurkį (10 proc.)3.

Maţesniam vietos gyventojų aktyvumui VVG teritorijos darbo rinkoje poveikį darė

ţemesnis darbo uţmokesčio lygis, padidėjęs jo atotrūkis nuo vidutinio šalyje (ţr. 2.7 pav.) –

jeigu 2001 m. jis siekė 19 proc., tai 2007 m. – 24 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

921 977 10301144

1336

1590

807 859 936982 1014 1073 11491276

1496

1802

918

754 766

1104

1332

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

krštas"

teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.7 pav. Vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį Pagėgių krašto gyventojų nedarbo lygis

sumaţėjo 4,7 karto, tačiau išliko didesnis nei šalyje. 2007 m., palyginti su 2001 m., registruotų

bedarbių sumaţėjo nuo 1,1 iki 0,3 tūkst., o jų procentinė dalis darbingo amţiaus gyventojų

skaičiuje sumaţėjo nuo 18 iki 3,8 proc. (ţr. 2.8 pav.).

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, %18,0

13,0 12,7

7,4

3,8 3,8

11,510,6

7,1

11,19,7

8,16,8

4,83,4 3,2

16,1

14,813,5

4,9 4,2

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.8 pav. Oficialus nedarbas

3 Lietuvos regionų portretas: Tauragės apskrities socialinė ir demografinė charakteristika.

http://www.stat.gov.lt/uploads/Reg_port/start_lt.html


________________________________________________________________________


48

Nors 2004-2007 m. uţimtumą didino naujų darbo vietų kūrimas, paskatintas augančios

ekonomikos, tačiau iš paţiūros teigiami nedarbo poslinkiai nepadidino Pagėgių krašto teritorinės

ekonominės ir socialinės sanglaudos. Tikrai didelė darbo jėgos dalis yra nepajėgi prisitaikyti prie

rinkos pokyčių, jų turima kompetencija neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų.4 Dėl šios

prieţasties, nors registruotas nedarbas ir maţėjo, darbo rinkos subalansuoti nepavyko. Joje

išryškėjo kvalifikuotos darbo jėgos teritorinis stygius. Kita vertus, nedarbo lygio ir bedarbių

skaičiaus sumaţėjimui didelės įtakos turėjo palyginti didelė Pagėgių krašto gyventojų emigracija

(ţr. 2.3 pav.), kurią paskatino Lietuvos įstojimas į ES, ir jų judėjimas į didţiuosius šalies miestus.

Į uţsienį daugiausia išvyko darbingo amţiaus gyventojai, paskatinti nepalankių socialinių,

ekonominių ir teritorinių gyvenimo sąlygų. Oficialūs statistikos duomenys rodo, kad per pastarąjį

vidutinės trukmės laikotarpį, išskyrus 2006 m., išvykstančiųjų srautas kasmet augo: 2007 m.,

sugretinus su 2001 m., išvykstančiųjų srautas į kitas Lietuvos vietoves padidėjo 5,1 karto, į

uţsienį – 5,7 karto. Tačiau, kaip buvo minėta, faktinis išvykusiųjų srautas buvo gerokai didesnis.

Didėjančio ekonominio nuosmukio laikotarpiu galima laukti daugiau grįţtančiųjų tiek iš šalies

didmiesčių, tiek iš Vakarų šalių.

2008 m. gruodţio mėn., palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, oficialus

nedarbo lygis VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje pakilo 1,1 procentinio punkto ir susilygino su

Tauragės apskrities vidurkiu (ţr. 2.9 pav.). Tauragės apskrityje didesnis nedarbo lygis buvo tik

Jurbarko savivaldybėje.

Ieš k anč ių darbo as menų proc entas nuo darbingo amž iaus gyventojų

5 5,15,3

5,7 5,6 5,75,5

5,7

5,75,7 5,5

5,76,1

5,9 66,5 6,6 6,6 6,5 6,6

6,86,5

6,2

5,65,7

6,1

4,34,3 4,6

4,7 4,7 4,6 4,54,7 4,8

4,7 4,5 4,65

0712 0801 0802 0803 0804 0805 0806 0807 0808 0809 0810 0811 0812

V V G "P agėgiųkraš tas " teritorijoje

Tauragėsaps krityje

L ietuvoje

Šaltinis: Lietuvos darbo birţos duomenys

2.9 pav. Nedarbo lygis 2008 metais

Įregistruotų bedarbių skaičius (ţr. 2.10 pav.) 2008 m. gruodţio mėn., palyginti su

ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje padidėjo 62 proc., tuo

tarpu Tauragės apskrityje – 2, o Lietuvoje 2,25 karto.

4 Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas. Esama būklė. „Urbanistika“, 2004


________________________________________________________________________


49

Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos darbo birţos duomenis

2.10 pav. Darbo birţoje registruota ieškančių darbo asmenų VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijoje

Atsiţvelgiant į Lietuvos darbo birţos prognozes5 ir Pagėgių krašto ūkio struktūros

specifiką – dominuojantis sektorius yra ţemės ūkis ir su juo susijusi maisto pramonė, maţai

statybos ir finansų įmonių, paslaugų sektoriuje dominuoja valstybinės ir savivaldybių institucijos

– galima laukti maţesnio ekonomikos nuosmukio, o taip pat ir nedarbo lygio augimo nei

apskrityje ir šalyje.

2.4.3. Skurdas ir socialinė atskirtis

Vidutinės trukmės laikotarpiu VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje gyvenimo lygis pakilo

- maţas pajamas gaunančių šeimų ar pavienių asmenų skaičius labai sumaţėjo. Socialines

pašalpas gaunančiųjų6 dalis bendrame VVG teritorijos gyventojų skaičiuje sumaţėjo kelis kartus,

t.y. nuo 9,5 proc. – 2003 m. iki 2,2 proc. – 2007 m. (ţr. 2.11 pav.). Nors 2006-2007 m. VVG

„Pagėgių kraštas“ pagal šį rodiklį priartėjo prie Tauragės apskrities vidurkio, tačiau apie 2 kartus

atsiliko nuo šalies vidurkio.

5 Pagal įmonių apklausos rezultatus Lietuvos darbo birţa prognozuoja, jog 2009 m. bus likviduota apie 38 tūkst.

darbo vietų. Tai 50 proc. daugiau nei 2008 m. Nors įmonės numato apie 23 tūkst. darbo vietų steigimą, darbo vietų

balansas bus neigiamas. Jis prognozuojamas tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. Prognozuojama, kad

daugiau nei pusė likviduojamų vietų bus šalies pramonėje, daugiausia – aprangos ir tekstilės, medienos ir medienos

dirbinių bei baldų. Statyboje bus keturis kartus daugiau likviduota darbo vietų nei įsteigta. Šios tendencijos palies su

statybų sektoriumi glaudţiai susijusias, kitas ūkio šakas aprūpinančias statybine produkcija, baldais, teikusius

transportavimo paslaugas. Ţemės ūkiu dideli pokyčiai neprognozuojami. Bendroji kaimo paramos politika suteikia

pagrindą stabilumui.

Sudėtingiau gali būti turintiems įsipareigojimų bankams.

Darbo rinkos prognozė 2009. Lietuvos darbo birţa 2009. 6 Maţas pajamas gaunančioms šeimoms ar pavieniams asmenims socialinė pašalpa skiriama testuojant jų pajamas,

kai jos yra maţesnės uţ valstybės remiamas pajamas. Dėl to socialinės pašalpos gavėjų skaičius rodo, kiek

gyventojų gyvena absoliučiame skurde.


________________________________________________________________________


50

1000 -iui gyventojų tenka socialinės pašalpos gavėjų

69

95

59

37

18 22

63

43

3033 34 3524

1611 11

91

5863

21 21

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.11 pav. Maţas pajamas gaunantys gyventojai

Pagėgių krašte situacija pasikeitė 2006-2007 m., kuomet pašalpas gaunančių ţmonių

sumaţėjo atitinkamai iki 206 ir 247. Pašalpos gavėjų skaičius 2007 m. lyginant su 2003 m.,

kuomet socialinės pašalpos buvo skirtos didţiausiam šeimų ir pavienių asmenų skaičiui (1148),

sumaţėjo net 78 proc. Šiuo laikotarpiu pastebimai sumaţėjo bedarbių skaičius ir padidėjo atlygis

uţ darbą.

Nepaisant to, pagal kraštutinę socialinės atskirties raišką – asocialių šeimų ir jose

gyvenančių vaikų gausą - Pagėgių kraštas 2004-2007 m. du ir daugiau kartų lenkė Tauragės

apskrities, bei 3 ir daugiau kartų šalies vidurkį (ţr. 2.12 pav.). Kita vertus, per pastaruosius trejus

metus socialinės rizikos šeimų ir jose gyvenančių vaikų Pagėgių krašte palaipsniui kasmet

maţėjo. 2007 m., palyginti su 2004 m., asocialių šeimų skaičius sumaţėjo 22,8 proc.,

(atitinkamai nuo 145 iki 112), o jose nesaugiai gyvenančių nepilnamečių vaikų – 28,7 proc.

(atitinkamai nuo 383 iki 273).

12,1 11,4 9,76,5 6,2 6,0 5,5 4,9 4,8 4,0 3,5

31,927,0

23,8

15,2 14,0 13,210,7 10,7 9,2 8,3

12,7

31,2

14,3

2004 2005 2006 2007 2004 2005 2006 2007 2004 2005 2006 2007

VVG "Pagėgių kraštas"

teritorijoje

Tauragės apskrityje Lietuvoje

1000-iui

gyventojų tenka

socialinės rizikos

šeimų

1000-iui

gyventojų tenka

vaikų socialinės

rizikos šeimose


2.12 pav. Socialinės rizikos šeimos ir vaikai

Oficialių statistikos šaltinių informaciją papildo VVG atlikto sociologinio tyrimo

duomenys. Nerimą kelia gyventojų pateiktas gyvenamosios vietovės ţmogiškųjų išteklių būklės

bei tendencijų vertinimas. Ţmogiškieji ištekliai vertinami prasčiausiai iš visų teritorijos išteklių

(ţr. 2.7 skyrių), jų būklės įvertinimas pagal skaitinę reikšmę artimas įvertinimui „bloga“, o

tendencijos taip pat yra tik blogėjančios. 2.13 paveiksle pateikiami ţmogiškųjų išteklių

komponento elementų būklės bei tendencijų vertinimai.


________________________________________________________________________


51

Kaip matyti iš paveikslo, tik dviejų elementų būklė, nors ir ţemesnė uţ vidutinę,

respondentų nuomone, šiek tiek gerėja. Tai vietos gyventojų gebėjimas prisitaikyti prie darbo

rinkos pokyčių bei moterų aktyvumas darbo rinkoje. Visų kitų elementų būklė kritinė.

Respondentai nurodo, kad nepaisoma daugelio vietos gyventojų grupių poreikių: menkai

sprendţiamos specialių poreikių ţmonių problemos; trūksta dėmesio jaunajai kartai ugdyti, jų

turiningam laisvalaikiui uţtikrinti; maţai dėmesio skiriama vyresnio bei pensinio amţiaus

ţmonių problemoms.

Respondentai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškai nestabili tradicinės šeimos institucija.

Galima įtarti, kad to prieţastis yra daugelis problemų - nedarbas, apsisprendimas vienam iš tėvų

ar abiem tėvams ieškoti darbo uţsienyje, didesni nei kitur Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastai,

priklausomybės ligos ir kt. Respondentai nurodo, kad beveik neskiriama dėmesio sveikam

gyvenimo būdui palaikyti.

Žmogiškųjų išteklių būklė

15,3

3,4

11,25,8 6,3

2,5 4,0 2,5 4,9

48,454,4

69,972,4

49,2

62,2 63,257,4

31,5

22,5

32,8

24,1

40,245,0

36,3 34,4

25,2

75,0

1

1,8

1,3

1,8

1,51,4

1,31,4

1,8

1,6

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

1.Vietos

gyventojų

gebėjimas

prisitaikyti prie

darbo rinkos

pokyčių

2.Gyventojų

pasirengimas

imtis savo verslo

3.Moterų

aktyvumas darbo

rinkoje ir

viešajame

gyvenime

4.Specialių

poreikių žmonių

problemų

sprendimas

5.Vaikų ir jaunimo

ugdymas bei

laisvalaikio

užimtumas

6.Jaunų šeimų ir

specialistų

įsitvirtinimas

vietovėje

7.Priešpensinio

amžiaus žmonių

ir pensininkų

problemų

sprendimas

8.Gyventojų

dėmesys ir

pastangos

sveikatai gerinti ir

sveikai

gyvensenai

palaikyti

9.Tradicinės

darnios šeimos

proc .

1,0

2,0

3,0

1 gera 2 vidutinė 3 bloga Vidurkis

Žmogiškųjų išteklių būklės tendencijos

5,4

13,0

50,0

62,6

51,9

44,5

65,1

41,4

50,5

13,216,418,015,6

30,9

13,1

30,0

44,140,5

52,7

61,5

21,7

39,135,2

16,424,3

20,0 22,9

1

1,91,81,8

1,5

1,9

2,1

1,92,1

1,8

0

10

20

30

40

50

60

70

1.Vietos

gyventojų

gebėjimas

prisitaikyti prie

darbo rinkos

pokyčių

2.Gyventojų

pasirengimas

imtis savo

verslo

3.Moterų

aktyvumas

darbo rinkoje ir

viešajame

gyvenime

4.Specialių

poreikių žmonių

problemų

sprendimas

5.Vaikų ir

jaunimo

ugdymas bei

laisvalaikio

užimtumas

6.Jaunų šeimų ir

specialistų

įsitvirtinimas

vietovėje

7.Priešpensinio

amžiaus žmonių

ir pensininkų

problemų

sprendimas

8.Gyventojų

dėmesys ir

pastangos

sveikatai gerinti

ir sveikai

gyvensenai

palaikyti

9.Tradicinės

darnios šeimos

proc .

1

2

3

Gerėja Neutrali Blogėja Vidurkis

2.13 pav. Ţmogiškųjų išteklių būklės ir tendencijų vertinimas


________________________________________________________________________


52

Kad Pagėgių krašte situacija kritinė, rodo ir Ţmogaus studijų centro 2007 m. atlikta

studija. Šio Centro specialistai, analizuodami Statistikos departamento duomenis, apskaičiavo

savidestrukcijos - save ţalojančio elgesio indeksą (į vieną buvo sujungti savęs ţalojimo faktai -

mirtys dėl saviţudybės, apsinuodijimo alkoholiu, rūkymo sukeltų navikų, rizikingo vairavimo ir

dėl to atsitikusių transporto įvykių) ir palygino situaciją tarp Lietuvos savivaldybių. Faktai

grėsmingi – jei Lietuva pagal savidestrukcinį elgesį pirmauja ES, tai šalies mastu pagal šį rodiklį

viena pirmaujančių yra Pagėgių savivaldybė. Pvz., jei 2007 metais 100 tūkst. ţmonių Neringos

savivaldybėje teko 30,75 mirtys, susijusios su save ţalojančiu elgesiu, tai Pagėgių savivaldybėje

- net 261,14 mirčių 100 tūkst. gyventojų, t.y. yra beveik devynis kartus daugiau (iš jų 69

nusiţudė, transporto įvykiuose ţuvo 87 ţmonės). Tai iš tiesų dramatiški faktai. Kaip teigia

specialistai, tokią situaciją didţiąja dalimi lemia vietos veiksniai, „kuriantys nesveiką socialinę ir

dvasinę aplinką“. Šie faktai verčia iš naujo sudėlioti prioritetus savivaldybėje, nes anot

specialistų, ţmonių pasitenkinimas gyvenimu yra ţymiai svarbiau nei vien rūpestis, pvz.,

infrastruktūros plėtra.

2.5. Ekonominė būklė

2.5.1. Materialinės investicijos

Bendra materialinių investicijų vertė VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje 2004-2007 m.

padidėjo nuo 23,6 iki 66,1 mln. Lt , t. y. išaugo net 2,8 karto, o tai gerokai daugiau, sugretinus su

jų padidėjimu 2 kartais apskrityje ir 96 proc. – šalyje. VVG teritorija pagal materialinių

investicijų vertę, apskaičiuotą vienam gyventojui, iki 2006 m. 60-70 proc. atsilikdavo nuo šalies

vidurkio. Tačiau 2007 m. materialinių investicijų vertei VVG teritorijoje išaugus 2,4 karto, šis

jos atotrūkis sumaţėjo iki 19 proc.

Vienam gyventojui tenka materialinių investicijų, Lt

1964

1439

2379

5757

1136

1268

2063

2362

3523

4540

5861

7042

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.Lietuvoje

Tauragės apskrityje

VVG "Pagėgių



2.14 pav. Materialinės investicijos


________________________________________________________________________


53

Pagėgių kraštas tiek investicijų augimo, tiek santykinės vertės, tenkančios vienam

gyventojui, lygiu nuolat lenkė Tauragės apskrities vidurkį (ţr. 2.14 pav.). Tai rodo, kad 2004-

2007 m. VVG teritorija buvo labiau patraukli verslui nei kitos apskrities teritorijos.

2.5.2. Pramonė, statyba ir verslo sektorius

Veikiančių ūkio subjektų (be ūkininkų ūkių) skaičius VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje

nuo 2004 m., išskyrus 2006 m., nuolat palaipsniui didėjo, o per 2007 m. išaugo 12,6 proc. 2008

m. pradţioje jų buvo 116. Tai sudarė beveik 6,8 proc. Tauragės apskrityje veikusių ūkio

subjektų.

Pagal veikiančių ūkio subjektų (be ūkininkų ūkių) skaičių, tenkantį dešimčiai tūkstančių

gyventojų, Pagėgių kraštas labai atsilieka nuo apskrities (2001-2008 m. vidutiniškai 1,7 karto), o

ypač nuo šalies vidurkio (vidutiniškai 2,5 karto) (ţr. 2.15 pav.). Vienas veiksnių, sąlygojusių tokį

didelį skirtumą, yra palyginti didelis šio krašto gyventojų aktyvumas uţsiimti savarankišku

ūkininkavimu ţemės ūkyje. 2007 m. čia dešimčiai tūkstančių gyventojų ūkininkų ir šeimos ūkių

teko 1,4 karto daugiau nei apskrityje, 3 kartus – nei šalyje (2019 ūkių/dešimčiai tūkstančių

gyventojų Pagėgių savivaldybėje palyginti su 1434 ir 1627 ūkių/dešimčiai tūkstančių gyventojų

atitinkamai Tauragės apskrityje ir Lietuvoje).


2.15 pav. Veikiantys ūkio subjektai (be ūkininkų ūkių)

Vertinant veikiančius ūkio subjektus pagal darbuotojų skaičių matyti, jog VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijoje, kaip ir Tauragės apskrityje bei visoje šalyje, vyrauja smulkus ir vidutinis

verslas (ţr. 2.16 pav.). 2004-2007 m. maţos ir vidutinės įmonės sudarė 98 proc. visų VVG

teritorijoje veikiančių ūkio subjektų (išskyrus ūkininkų ūkius). 2008 m. pradţioje buvo 104

maţos (iki 49 darbuotojų) ir 9 vidutinės (50-249 darbuotojai) įmonės. Panaši jų procentinė dalis

yra Tauragės apskrityje (99,6 proc.) ir Lietuvoje (99,3 proc.). Tai rodo, kad verslo struktūra

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje panaši į jo struktūrą apskrityje. Tačiau verslas


________________________________________________________________________


54

paskutiniaisiais metais kiek stambesnis, nes iki 50 darbuotojų įmonės VVG teritorijoje sudarė

89,7 proc. visų veikiančių ūkio subjektų, apskrityje – 92 proc., šalyje - 93 proc.

10 000-ių gyventojų tenka smulkių ir vidutinių įmonių

54

6 9

190

1177

6 10 12

75

8

130

10

201

1379

8 11 13

91

8

145

11

226

14

126

126

197

133

211

Maţų (iki 49

darbuotojų)

Vidutinių (50-

249 darbuotojų)

Maţų (iki 49

darbuotojų)

Vidutinių (50-

249 darbuotojų)

Maţų (iki 49

darbuotojų)

Vidutinių (50-

249 darbuotojų)

Pagėgių krašto VVG teritorijoje Tauragės apskrityje Lietuvoje

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.


2.16 pav. Veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės pagal darbuotojų skaičių

Pagal ekonominės veiklos rūšis VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje daugiausia – 28

veikiančių ūkio subjektų yra didmeninėje ir maţmeninėje prekyboje, 10 – ţemės ūkyje,

medţioklėje, miškininkystėje ir ţuvininkystėje (be ūkininkų ūkių), 8 – apdirbamojoje pramonėje,

5 – transporto ir sandėliavimo sferoje, 4 – statyboje.

Tarp sėkmingiausiai veikiančių įmonių galima paminėti maisto pramonės įmones AB

„Vilkyškių pieninė“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ (iki 2007 m. UAB „Vilkė“).

1993 m. įkurta AB „Vilkyškių pieninė“ yra viena moderniausių sūrių gamyklų šalyje,

sėkmingai įsitvirtinusi tiek Lietuvos, tiek uţsienio šalių rinkose. Šiuo metu vartotojams įmonė

gali pasiūlyti 10 tipų 29 pavadinimų sūrio rūšių, kurie gaminami pagal senąją lietuvišką,

pasaulinę ir originalią receptūras. Ne vienas gaminys yra gavęs šalies „metų gaminio“

nominaciją. Per metus Vilkyškių pieninėje pagaminama apie 10 tūkst. tonų sūrių.

Šilgalių kaime įsikūrusi UAB „Klaipėdos mėsinė“ gamybinę veiklą pradėjo nuo 1995

metų ir šiuo metu yra viena didţiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje. Ši

įmonė pirmoji šalyje 1998 m. įdiegė kokybės valdymo sistemą ISO 9001:2001. Įmonė turi

sertifikatus, leidţiančius savo produkciją tiekti ES šalims, Rusijai, įmonės gaminiai ne vieną

kartą įvertinti diplomais.

Kitos savivaldybėje sėkmingai veikiančios įmonės: UAB „Varlanda” (veikiantys atvirieji

muitinės sandėliai), UAB „Riklaiva” (didmeninė, maţmeninė prekyba maisto produktais), UAB

„Meliovesta” (melioracinė hidrotechninė statyba, pastatų statyba ir remontas, ţemės ūkio darbų

paslaugos), UAB „Veiţas” (elektros instaliacijos montavimo darbai, prekyba elektros prekėmis),

A.Juciaus įmonė „Agirija”, (prekyba įvairiomis prekėmis, maitinimo paslaugos), S.Stonienės

firma „Agrūnė” (Maţmeninė prekyba įvairiomis prekėmis), I. Jurkūnienės įmonė (gėlių, krepšelių,


________________________________________________________________________


55

vainikų pardavimas), ŢŪK „Lumpėnų Rambynas” (pieno, mėsos gamybos įmonė), ŢŪK

„Piktupėnų javas” (darţininkystė, grūdininkystė).

Pagėgių savivaldybėje veikia UAB „Nemuno ţirgynas“ garsi visoje Lietuvoje ir uţ jos

ribų auginamais trakėnų veislės ţirgais (auginama 470 grynaveislių ţirgų).

Nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradţios VVG teritorijoje pastebimai pasikeitė

ekonominės veiklos prioritetai. Nuo 2004 m. pradţios iki 2008 m. pradţios labiausiai veikiančių

ūkių subjektų skaičius išaugo statyboje (4 kartus, t.y. nuo 1 iki 4), transporto bei sandėliavimo ir

prekybos srityse (2,5 karto, t.y. nuo 2 iki 5), apdirbamojoje pramonėje (2,7 karto, t.y. nuo 3 iki

8), viešbučių bei restoranų veikloje (1,5 karto, t.y. nuo 2 iki 3) ir ţemės ūkyje, medţioklėje,

miškininkystėje bei ţuvininkystėje (be ūkininkų ūkių) (42,9 proc. t.y. nuo 7 iki 10).

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį statybos darbų apimtys VVG „Pagėgių kraštas“

teritorijoje kito labai netolygiai. 2004-2005 m. sumaţėjusios iki 2,7 mln. Lt (tai tik 2,7 proc.

statybos darbų vertės apskrityje), 2006-2007 m. išaugo 8,8 karto, t.y. iki 24,5 mln. (19,9 proc.

apskrityje). Tačiau pagal santykinį statybų vertės rodiklį (ţr. 2.17 pav.) VVG teritorija labai

atsiliko nuo šalies vidurkio.


2.17 pav. Statybos darbų vertė

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje, kaip ir visoje apskrityje, pramonė menkai išplėtota.

Tauragės apskrityje daugiau kaip 70 proc. pramonės produkcijos tenka maisto pramonei. Pagėgių

savivaldybėje, kuriai 2007 m. teko 34 proc. visos apskrityje pagamintos produkcijos vertės,

gaminami pieno ir mėsos produktai.7

VVG atlikto sociologinio tyrimo metu gyventojų buvo prašoma įvertinti savivaldybėje

įsikūrusias verslo įmones ir jų veiklą. Šio komponento vertinimo vidurkis, kaip ir kitų teritorijos

7 Lietuvos regionų portretas: Tauragės apskrities ekonomika. http://www.stat.gov.lt/uploads/Reg_port/start_lt.html


________________________________________________________________________


56

išteklių, nėra aukštas. Respondentų vertinimu, bendra būklė yra ţemesnė uţ vidutinę (ţr. 2.7

skyrių). 2.18 paveiksle yra pateikiamas atskirų šio komponento elementų būklės vertinimas.

9,8 11,57,2

10,74,5

54,5 53,550,9 50,0

64,0

53,6 55,8

35,738,6

48,6

11,511,110,511,4

46,8

64,6

35,732,7

28,8

38,9

23,935,1

1

1,8

1,6

1,91,8

1,7

1,81,8

1,71,7

0

10

20

30

40

50

60

70

1. Verslo įmonių

gausa ir

išsidėstymas

regione

2. Verslo įmonių

gebėjimas

panaudoti vietos

išteklius

3. Vietos įmonių

novatoriška veikla

gaminant naują ir

kokybišką

produkciją

4. Vietos įmonių

tarpusavio

bendradarbiavimas

5. Investavimas į

vietos įmonių plėtrą

ir modernizavimą

6.Aplinkosaugos

reikalavimų verslo

įmonėse laikymasis

ir vietos išteklių

racionalus

naudojimas

7.Vietos įmonių

rūpinimasis savo

darbuotojais

8.Verslo įmonių

socialinis

atsakingumas

9.Verslo įmonių

aktyvus

dalyvavimas

viešajame

gyvenime (vietos

iniciatyvų rėmimas

ir kt.)

proc .

1

2

3

1 gera 2 vidutinė 3 bloga Vidurkis

2.18 pav. Verslo įmonių bei jų veiklos vertinimas

Kaip matyti iš paveikslo, nei vieno iš atskirų šio komponento elementų būklė nesiekia

vidutinės. Prasčiausiai respondentai įvertino verslo įmonių socialinį atsakingumą (pvz., buvo

prašoma įvertinti jų pastangas įdarbinant specialių poreikių asmenis, taikant lengvatas

darbuotojams, auginantiems vaikus ir pan.). Iš šių vertinimų galima daryti išvadą, kad įmonės

netaiko paramos ar lengvatų sistemos tam tikroms gyventojų grupėms, o darbuotojai pasirenkami

atsiţvelgiant į rinkos sąlygas.

Aukščiau nei kitus šio komponento elementus respondentai įvertino vietos įmonių

tarpusavio bendradarbiavimą (17 priedas, Gyventojų apklausos anketos 11 skyrius). Galima

daryti prielaidą, kad toks efektas atsirado įmonėms veikiant kompaktiškoje maţos savivaldybės

teritorijoje. Kita vertus, šio fakto negalima sureikšminti, kadangi toks respondentų vertinimas,

nors ir aukštesnis uţ kitus, nesiekia 2 balų, o tai reiškia, kad situacija yra šiek tiek prastesnė nei

vidutinė.

Respondentų nuomone, visais aspektais verslo įmonių veikla savivaldybės teritorijoje

gerėja, nors ir neţymiai. Sociologinis tyrimas taip pat atskleidė, kad vietos gyventojai verčiau

linkę dirbti samdomą darbą, nei kurti savo verslą. Kaip rodo tyrimas, VVG teritorijos gyventojų

verslumas yra itin ţemas ir tendencijos toliau tik blogėja (ţr. 2.13 pav.).

Siekdama skatinti ekonomikos augimą, Pagėgių savivaldybės administracija inicijavo

pramoninės zonos kūrimą Pagėgių mieste. Buvo parengtas projektas, kurio vertė – beveik 1,3

mln. litų. Projektą bendrai finansavo Europos regioninės plėtros fondas, Lietuvos Respublikos


________________________________________________________________________


57

Vyriausybė ir Pagėgių savivaldybės administracija. Įgyvendinant projektą (nuo 2006 iki 2008

m.) buvo sukurta reikiama infrastruktūra naujai besikuriančioms įmonėms ir jau įsikūrusių

įmonių plėtrai: įrengtas aptarnavimo kelias su šaligatviu, pakloti ryšių, kanalizacijos, lietaus

kanalizacijos, vandentiekio, elektros koridoriai. Be to, sudarytos puikios sąlygos pasiekti

pramoninę zoną. Pramoninėje zonoje laukiama investuotojų tiek iš Lietuvos, tiek iš uţsienio.

Tikimasi, kad įsikūrus įmonėms savivaldybėje padaugės darbo vietų, išaugs savivaldybėje

sukuriamo BVP dalis.

2.5.3. Turizmas

Kraštovaizdis ir gamtos ištekliai. Sociologinis tyrimas atskleidė, kad vietos gyventojai

unikalius gamtos išteklius mato kaip vieną didţiausių krašto stiprybių. Respondentai apklausos

anketose gamtos išteklių būklę įvertino geriau nei visus kitus teritorijos išteklius (17 priedas,

anketos 5 skyrius; 17 priedas, anketos atvirųjų klausimų suvestinė). VVG „Pagėgių kraštas“

teritorija turtinga didelio potencialo gamtinių rekreacinių išteklių, puikiai tinkančių plėtoti

rekreaciją ir turizmą.

Apie Pagėgių savivaldybės teritorijos unikalumą byloja jau tai, kad nedidelėje jos

teritorijoje iš devynių Lietuvos teritorijoje turimų ţemėvaizdţių tipų sutinkami net penki

ţemėvaizdţio tipai. 8 ( ţr. 2.1 lentelę).

2.1 lentelė. Ţemėvaizdţių tipai VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje

Eil.

Nr. Ţemėvaizdţių tipai Ţemėvaizdţių tipų struktūra, proc.

1. Moreninė lyguma 32,0

2. Senovinės aliuvinės lygumos 19,0

3. Kalvotoji moreninė aukštuma 6,0

4. Deltinė lyguma 19,0

5. Upių slėniai 24,0

IŠ VISO: 100,0

Turtingas gamtinis kraštovaizdis su kultūros paveldo objektais saugomi Rambyno

valstybiniame regioniniame parke (plotas – 4786 ha) ir Jūros ichtiologiniame draustinyje (570

ha).

Rambyno regioninis parkas yra viena iš labiausiai Maţosios Lietuvos kraštą

reprezentuojančių saugomų teritorijų, besidriekianti Vilkyškių kalvagūbriu ir uţliejamomis

Nemuno slėnio pievomis. Beveik 242 ha natūralių Nemuno uţliejamų pievų įtraukta į tarptautinį

8 Ţemėvaizdis – tai medţiaginis kraštovaizdţio pamatas (reljefas ir podirvis), ant kurio formuojasi kraštovaizdis.


________________________________________________________________________


58

ekologinį „Natura 2000” tinklą. Europos mastu saugomos teritorijos apima Mergeţerio eţerą

(saugomos karbonatinių smėlynų smiltpievės, šienaujamos mezofitų pievos); Šereitlaukio mišką

(pelkėti lapuočių miškai, skroblynai); Šilgalių mišką (sausieji ąţuolynai). Rambyno kalno

papėdėje įsikūrę Bitėnų ir Bardėnų kaimai vertingi etnografiniu poţiūriu (Bitėnų kaimo sodybos

bei buvusi Bardėnų kaimo mokykla yra pripaţinti Maţosios Lietuvos kultūros paveldo objektais).

Rambyno regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Nemuno ţemupio

kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. 50 proc. parko teritorijos

uţima miškai. Parke yra šeši draustiniai: Ragainės vingio kraštovaizdţio, Rambyno

kraštovaizdţio, Vilkyškių geomorfologinis, Bitėnų botaninis, Šereitlaukio kraštovaizdţio

architektūros ir Vilkyškių urbanistinis. Pagrindinės parko vertybės - Nemuno vingio ir Rambyno

kalno kraštovaizdis bei gausūs kultūros paveldo objektai. Regioninio parko Vilkyškių miške yra

Raganų eglė, valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (tai 32 m aukščio neįprastos formos

eglė, kurios 5 m apimties kamienas maţdaug l m aukštyje šakojasi į keliolika didesnių ar

maţesnių šakų – kamienų. Iki 2007 m. jų buvo 18, tačiau po 2007 m. gamtos stichijos eglė turi

tik 17 kamienų). Prie pat Vilkyškių piliakalnio yra dar vienas valstybės saugomas paminklas –

40 ąţuolų alėja. Jie išsidėstę abiejose pusėse keliuko, vedančio nuo kelio Nr. 4229 į Vilkyškių

mišką.

Dėl unikalaus kraštovaizdţio, kur tobulai dera Vilkyškių kalvagūbrio formos su Nemuno

slėnio lyguma Ragainės vingyje; Maţosios Lietuvos tyrinėtojas E.Gizevijus šią vietovę pavadino

lietuviškąja Šveicarija. Šalia Šereitlaukio ir Bitėnų miškų, Nemuno slėnyje, plyti vaizdingas

Merguvos - Biteţerio lankas. Nemuno slėnis čia platus - maţdaug pusantro kilometro pločio. Visą

slėnį uţima uţliejama terasa - salpa. Prie Šereitlaukio ir Bitėnų ţemės paviršius pakyla iki 70 m

aukščio virš jūros lygio. Apie Rambyno kalną augantis miškas paskirtas miško parkui. Miško

parkas yra tvarkomas taip, kad natūrali gamta būtų kuo maţiau paţeista, pritaikant jį ţmonių

poreikiams, pirmiausia - rekreacijai.

Jūros ichtiologinis draustinis tęsiasi ne tik Pagėgių savivaldybės, bet ir Jurbarko bei Tauragės

rajonų teritorijoje. Šiame draustinyje saugomos lašišų, šlakių, upėtakių ir ţiobrių nerštavietės.

Pagėgių krašte ypač saugomos teritorijos uţima 8,5 proc. viso ploto ir tai yra daugiau nei

visoje Tauragės apskrityje (7,6 proc.). 9

Pagėgių savivaldybėje nėra didelių vandens telkinių (eţerų). Maţesni vandens telkiniai

yra Nemuno senvagės dalis (Merguvos, Kucų eţerai), Stoniškių buvusio karjero tvenkinys.

Savivaldybėje upių tinklas yra retas. Gėgė, Vilkė ir kitos nedidelės upės nelabai tinkamos

poilsiui. Tik Jūros upė tinkama baidarių, kanojų turizmui. Nemunas Pagėgių savivaldybės

9 Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas. Esama būklė. „Urbanistika“, 2004


________________________________________________________________________


59

teritorijoje yra maţai naudojamas poilsio tikslams. Tačiau yra ţvejybinio turizmo prielaidos.

Aktyvų poilsį mėgstantys turistai, ţvejai bei medţiotojai daţnai lankosi prie ţūklei ir poilsiui

tinkamų Nemuno ir Jūros upių bei jų baseinų, prie Kulmenos uţtvankos Kentriuose, Oplankio

eţero bei Nemuno senvagės Kucuose.

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje rekreaciniu poţiūriu yra svarbūs trys miškų masyvai:

esantis tarp Šilgalių ir Pagėgių; esantis Rambyno regioniniame parke; esantis tarp Mockiškių ir

Pagėgių savivaldybės rytinės ribos.

Kultūros paveldas. Pagėgių krašte iš viso yra 32 kultūros paveldo objektai: 17

archeologinių vietų, 6 memorialinės vietos, 7 statiniai, 2 statinių kompleksai. Be to, laikinai

apskaitomas yra 1 objektas,10

o išaiškinamų paminklų sąraše - 11 objektų.

Ypač didelė kultūros paveldo objektų sankaupa yra Rambyno regioniniame parke. Jame

gausu piliakalnių, taip pat įamţintų Maţosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventųjų vietų.

Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių

(Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai. Kraštui reikšmingas Šereitlaukio ir

Bubliškių, taip pat Šilgalio dvarų paveldas.

Šereitlaukio dvaras buvo stambaus ir turtingo ūkio centras, turėjęs vienintelę Klaipėdos

krašte spirito varyklą. XX a. suformuotas parkas su alėjų tinklu bei tvenkinių sistema. Dvare

buvo auginami ir veisiami veisliniai ţirgai, buvo bitynas, vandens malūnas. Apie dvaro

ekonominę svarbą byloja Tauragės – Tilţės kelio atšaka, vedusi į dvarą.

Dvaras vėlesniais metais buvo tiesiog suniokotas, pristatyta daug beverčių medinių

pastatų – malkinių, tvartų. Parkas tapo apleistas, uţţėlęs, tvenkinių sistema suniokota, teritorijoje

pilamos šiukšlės.

2007 m. Pagėgių savivaldybės administracija kartu su uţsienio partneriais parengė

projektą „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovietsko pasienio

regionuose“, finansuotą iš Europos Sąjungos programos „Interreg III A“, skirtos Lietuvos,

Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio regionams. Vykdant šį, beveik 2

mln. litų vertės projektą, buvo išvalyti dvaro tvenkiniai, sutvarkytas parkas, įrengta prieplauka

Jūros upės pakrantėje, nutiestas keliukas, jungiantis sodybą su prieplauka.

Bubliškės dvaras įsikūręs, tarp Mikytų ir Pagėgių, minimas nuo 1566 m., tada jam buvo

suteiktos Magdeburgo teises. II Pasaulinio karo metais dvaro sodyba buvo smarkiai nuniokota, o

sovietmečiu ir visai sunaikinta. Tačiau išliko šalia buvęs piliakalnis ir parkas. Didţiausia parko

10

Kitais duomenimis – laikinai apskaitomos yra dar 7 buvusių dvaro sodybų vietos. Tauragės apskrities teritorijos

bendrasis (generalinis) planas. Esama būklė. „Urbanistika“, 2004.


________________________________________________________________________


60

įţymybė - vakarinėje piliakalnio papėdėje, prie upelio lapojantis bukas, bene augiausias

Lietuvoje (medţio aukštis - 31 m, skersmuo krūtinės aukštyje - 1,26 m).

Šilgalių dvaras minėtas jau 1669 m. Nuo XIX a. vidurio jis priklausė Habedank šeimai.

XIX a. pradţioje dvare įsikūrė ţirgynas, o pokariu dvaro sodyboje – Nemuno valstybinis

ţirgynas.

Unikalus krašto kultūros paveldas – senosios evangelikų liuteronų kapinaitės, kurių VVG

teritorijoje yra 113 (iš jų vien Vilkyškių seniūnijoje – 33). Tačiau, kaip nurodo vietos gyventojai,

daţnai jos yra niokojamos ir vis labiau nyksta. Nepriţiūrimas ir nykstantis Maţosios Lietuvos

paveldas, gyventojų teigimu, apskritai yra didţiulė Pagėgių krašto silpnybė (bendruomenių

atlikta vietovės stiprybių ir silpnybių analizės medţiaga).

Lankytinos vietos seniūnijose. Istoriniam bei paţintiniam turizmui ypač patraukli

saugomomis ir lankytinomis vietomis pasiţyminčios Vilkyškių bei Lumpėnų seniūnijos.

Vilkyškių seniūnijos teritorijai būdinga kultūros paveldo objektų gausa. Miestelio senoji

dalis – urbanistikos paminklas (urbanistinė vietovė ) su išlikusiais XIX a. pabaigos ir XX a.

pradţios pastatais. Iš jų svarbiausia neogotikinė vienbokštė evangelikų liuteronų baţnyčia (1896

m.) ir buvusio Vilkyškių dvaro, įkurto 1628 m., ūkiniai pastatai. Miestelio istorija įdomi tuo, kad

po XVIII a. pradţioje labai kraštą nuniokojusios maro epidemijos čia atsikėlė nemaţai kolonistų

iš Zalcburgo (dabartinės Austrijos). 1998 m. Vilkyškiuose atidengtas paminklas Zalcburgo

krašto ţmonėms. Vilkyškių gyventojai gali didţiuotis, jog čia vaikystę praleido ir čia lietuvaitę į

ţmonas surado vokiečių rašytojas Johanas Bobrovskis, vėliau vietos tradicijas aprašęs knygoje

„Lietuviški fortepijonai“ (1966 m.).

Verta paminėti šios seniūnijos Ţukų evangelikų liuteronų baţnyčią, statytą 1904 m. Deja,

šį pastatą taip pat galima priskirti prie Maţosios Lietuvos nykstančių kultūros paveldo objektų -

Kultūros vertybių apsaugos departamentas šios baţnyčios būklę nuo 1998 m. įvardija kaip

avarinę. Ţukų kaimo bendruomenės gyventojai blogą šios baţnyčios pastato būklę laiko

pagrindine ir didţiausia kaimo problema (15 priedas, Vietovės silpnybių ir stiprybių analizė).

Seniūnijoje yra lankytini Šereitlaukio dvaras, Šereitlaukio, Vilkyšių (Raudonvario) ir

Opstainių piliakalniai.

Pagrindinės Lumpėnų seniūnijos lankytinos vietos – Martyno Jankaus muziejus, Bitėnų

kapinės, Rambyno regioniniame parke esantis Rambyno kalnas, baltųjų gandrų kolonija

Bitėnuose, Būbliškių piliakalnis.

Rambyno kalno kaimynystėje įsikūręs Bitėnų kaimas. Jis pasidarė ypač ţinomas ir

svarbus tada, kai Maţoji Lietuva ėmė gelbėti Didţiąją Lietuvą nuo nutautinimo – Bitėnai tapo

pagrindiniu knygnešių susibūrimo centru. Bitėnuose gimė ir gyveno ţinomas lietuviškos spaudos


________________________________________________________________________


61

darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus (1858–1946), kuris visą savo gyvenimą

paskyrė kovai uţ lietuvybę vokiečių administruojamoje Maţojoje Lietuvoje. Atstatytame

buvusios spaustuvės pastate šiuo metu įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Čia

įrengtos ekspozicijų salės ir M.Jankaus darbo kambarys, išlikęs nelegalios spaudos rūsys -

slėptuvė. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Maţosios Lietuvos paveldą,

teikia istorinio kultūrinio turizmo informaciją, organizuoja ekskursijas po Pagėgių kraštą.

Sueigos pas M. Jankų rengėjų pastangomis buvo atidarytas paveikslų sodas – galerija. Ši galerija

įkurta po atviru dangumi slėnyje, kuris driekiasi nuo M. Jankaus muziejaus iki Bitės upelio.

Bitėnų kapinaites supa stačiašlaitės kalvelės (priešistorinių laikų kopos), primenančios

milţinų kapus; centrinėje kapinių dalyje, kairiau tako – Jankų šeimos kapas. 1993-aisiais iš

Flensburgo buvo parveţti ir šalia artimųjų perlaidoti paties Martyno Jankaus palaikai.

Aukščiausioje kapinaičių vietoje nuo 1991-ųjų ilsisi ramybėje filosofas, rašytojas Vydūnas

(1868–1953). Šiose kapinėse taip pat ilsisi muziko ir ţurnalisto Valterio Kristupo Banaičio,

paskutinės Bitėnų lietuvininkės Elenos Grigolaitytės - Kondratavičienės palaikai.

Bitėnų kaime, šalia Nemuno upės pušynėlyje, o taip pat ant šalia esančių pastatų įsikūrusi

natūrali baltųjų gandrų kolonija. Medţiuose peri ir po dvi šių paukščių poras, o tai šiems

paukščiams nėra būdinga. Iš viso čia peri net kelios dešimtys šių paukščių porų.

Kitose seniūnijose taip pat yra ką pamatyti. Pagėgių seniūnijos centras - Pagėgių

miestelis (rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1281 m.) įsikūręs dešiniajame Nemuno

krante, iš trijų pusių apsuptas graţaus seno miško. Į pietvakarius plyti Nemuno ţemuma, kuri

nusitęsia iki Kuršių marių. Miestelis įsikūręs Pajūrio ţemumoje, kur daţni pavasario potvyniai.

Lankytinos vietos Pagėgių seniūnijoje yra: Būbliškių piliakalnis; Karalienės Luizos tiltas (kurio

ilgis – 416,3 m, tiltas jungia 2 miestus – Panemunę (Lietuvos) ir Tilţę (Sovietsk)); prie Pagėgių

nacių įkurto Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialo „Oflager – 53“ vieta; Piktupėnų

kapinaitės ir kitos. Nuo Pagėgių miestelio prasideda Senasis Hanzos pirklių kelias.

Natkiškių seniūnija. Lankytinos vietos seniūnijoje: medinė Ropkojų kaimo baţnyčia;

Natkiškių miestelio aikštė; Kulmenų (Kreivėnų) piliakalnis.

Stoniškių seniūnija. Šioje seniūnijoje galima aplankyti Šilgalių dvarą; Nemuno ţirgyną;

Plaškių evangelikų liuteronų baţnyčią. Šią baţnyčią reikėtų paminėti atskirai – iki šių dienų yra

išlikęs unikalus šios baţnyčios pastatų ir statinių kompleksas (baţnyčia, kunigo namas, pradinė

mokykla, kapinaitės su metalinėmis tvorelėmis bei kryţiais, smuklės pastatas, ūkiniai baţnyčios

komplekso pastatai). Baţnyčios nava perdengta įspūdingomis trikampėmis sąramomis iš

droţinėtų medţio tąšų. Deja, visas kompleksas yra apleistas, nenaudojamas.


________________________________________________________________________


62

Turizmo maršrutai. Keliautojams po Pagėgių krašto teritoriją siūloma keletas turizmo

maršrutų.

Jūros upe, kuri plaukoma ir pačią sausringiausią vasarą, organizuojami turistiniai vandens

maršrutai:

1. Tauragė – Braziūnai – Mociškiai – Šereitlaukis (maršruto ilgis apie 35 km);

2. Braziūnai – Mociškiai – Šereitlaukis (23 km);

3. Šereitlaukis (Jūra) – Rambynas (Nemunas) (14,5 km);

4. Šešuvės bei Jūros upėmis (40 km).

Vandens turizmo mėgėjams savo paslaugas teikia UAB „Lavirga“ (nuomojamos baidarės)

bei IĮ „Agrūnė“. Pastaroji įmonė teikia ne tik baidarių, bet ir kito inventoriaus nuomos paslaugas,

taip pat nakvynės, iškylų, ţygių organizavimo paslaugas.

Rambyno kraštovaizdţio draustinyje palei Nemuno upės krantą įrengtas paţintinis gamtos

takas. Tako ilgis yra 1,5 km, jame įrengta 11 stotelių. Kiekvienoje stotelėje pastatytas paţintinis

stendas su vaizdine ir tekstine informacija bei suoleliai, ant kurių galima pailsėti ir pasigroţėti

nuostabia gamta.

Rambyno kalno prieigose, natūraliai įsikūrusioje miško aikštelėje įrengtas

pasivaikščiojimo takas, skirtas maţiesiems lankytojams; jame įrengta 10 atrakcinių elementų:

judantys rąstai, laipynė, kopėtėlės, eţio kailis, apuoko lizdas, labirintas, supynės, judantys rąstai,

turniketas, sukinukas.

Mėgstantiems keliauti dviračiais skirta trasa „Nemuno ţiedas“ (Vilkyškiai – Šereitlaukis

– Bitėnai – Rambyno kalnas – Vilkyškiai. Norintys gali leistis į iškylą – ţygį dviračiais po

Rambyno regioninį parką. Bendras maršruto ilgis - 33,7 km (Pagėgių savivaldybės informacija).

Mėgstantys ţirginį sportą kviečiami apsilankyti Nemuno ţirgyne. Čia ne tik veikia sporto

mokykla, kurioje vaikai mokomi jodinėti, - atvykstantys gali išsinuomoti ţirgų pramoginiam

jodinėjimui.

Tačiau reikia paţymėti, kad tai toli graţu ne visos galimybės, kurias galima būtų pasiūlyti

turistams Pagėgių krašte. Tai, kas siūloma šiuo metu, galima laikyti tik pradţia formuojant

turizmo maršrutus pėstiesiems, keliaujantiems dviračiais ar kitomis priemonėmis. Gyventojų

poreikių analizė atskleidė, kad kraštas yra nepasirengęs priimti turistus: trūksta dviračių trasų,

dviračių nuomos ir jų serviso punktų, daug teritorijų yra uţterštos šiukšlėmis ir kt. (15 priedas,

vietovės stiprybių ir silpnybių analizė, 18 priedas, atvirųjų klausimų suvestinė).

Turizmo infrastruktūra. Svarbi turizmo maršrutų sudėtinė dalis yra apţvalgos aikštelės.

VVG teritorijoje yra vietų, kur atsiveria įspūdingi gamtos vaizdai, tačiau daugelyje jų neįrengti

privaţiavimai, nėra pastogių, suolų ir kitos būtinos infrastruktūros, trūksta nuorodų. Keletas


________________________________________________________________________


63

aikštelių yra įrengta Rambyno regioninio parko teritorijoje. Visoje VVG teritorijoje trūksta

nuorodų

Nors turizmo potencialas Pagėgių krašte ir labai didelis, jį panaudoti sunku esant

neišplėtotai turizmo infrastruktūrai. VVG teritorijoje neišplėtotas turistų ir svečių

apgyvendinimo įstaigų tinklas. Pagal pastarųjų tankumą (ţr. 2.19 pav.) krašto teritorija labai

atsilieka nuo vidutinės situacijos šalyje, tačiau šiek tiek lenkia Tauragės apskrities vidurkį.

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Pagėgių krašte veikė tik 2 apgyvendinimo

įmonės.

1000-iui kv. km tenka apgyvendinimo įstaigų

3,7

3,7

3,7

3,2

3,2

3,2

10,2

10,9

11,5

2005 m.

2006 m.

2007 m.Lietuvoje


VVG "Pagėgių



2.19 pav. Turistų ir svečių apgyvendinimo įmonės

Tačiau pamaţu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius didėja.

Šiuo metu apgyvendinimo paslaugas savivaldybės teritorijoje siūlo jau 7 įmonės, maitinimo

paslaugas – 6 įmonės (Pagėgių savivaldybės administracijos informacija).

Nors kaimo turizmas laikomas vienu perspektyviausių verslų kaime, tačiau Pagėgių

krašte jis praktiškai neplėtojamas. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos portale galima rasti

informaciją apie vienintelę Pagėgių savivaldybėje įsikūrusią kaimo turizmo sodybą

„Akmenukas“.

Statistiniai duomenys rodo, kad nepaisant menkos infrastruktūros, turizmo paslaugų

suteikiama vis daugiau. Štai pvz., 2004-2007 m. laikotarpiu 19 kartų išaugo apgyvendintų turistų

skaičius ir net 45 kartais - suteiktų nakvynių skaičius. Šie rodikliai visoje Tauragės apskrities

teritorijoje atitinkamai didėjo 3 ir 4 kartais.

Apibendrinant galima teigti, kad kraštas turi potencialą, kurio pagrindu sėkmingai

būtų plėtojamas turizmo sektorius. Tačiau pagrindinės šios srities problemos – nesuformuota

tinkama turizmo infrastruktūra ir nekoordinuojamas turizmo paslaugų teikimas. Pagėgių

savivaldybės teritorijoje iki šiol nėra įkurto turizmo informacijos centro ar kitos institucijos, kuri

atliktų koordinatoriaus vaidmenį. Informacijos teikimu turistams šiuo metu rūpinasi savivaldybės

administracija (leidţiami lankstinukai, brošiūros ir kt.), M. Jankaus muziejus (vienoje iš


________________________________________________________________________


64

ekspozicinių salių pristatoma ir platinama turizmo informacinė medţiaga) ir Rambyno regioninis

parkas (rūpinasi informacinių ţenklų, nuorodų įrengimu, platina informacinę medţiagą), tačiau

šiose įstaigose nėra darbuotojų, kurie tiesiogiai būtų atsakingi uţ turizmo informacijos teikimą.

Turizmo paslaugų teikėjai šiuo metu veikia pavieniui, todėl iš šių paslaugų praktiškai

nesukuriama pridėtinė vertė. Turistams savo ruoţtu nėra patrauklu šiam krašte ilgiau apsistoti dėl

menkos paslaugų pasiūlos.

2.5.4. Ţemės ūkis

Tauragės apskritis yra vienas iš agrariškiausių šalies regionų. VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorija yra ţemo derlingumo regione, priskiriama prie maţiau palankių ūkininkauti

vietovių. Čia vyrauja pieno – mėsos galvijininkystė. Naudojamų ţemės ūkio naudmenų

procentinė dalis (67,8 proc. – 2007 m.) yra didesnė nei apskrityje (vidutiniškai 50,8 proc.) ir

šalyje (vidutiniškai 41,3 proc.). VVG teritorijoje palyginti proporcingai plėtojamos

augalininkystės ir gyvulininkystės šakos. Tačiau per pastaruosius dvejus metus padidėjo

augalininkystės šakos reikšmė – 2007 m. bendrosios ţemės ūkio produkcijos vertės ji sudarė 54

proc., o gyvulininkystės produkcija – 46 proc. Ūkiuose daugiausia plėtojamos tradicinės

augalininkystės šakos. Grūdiniais augalais apsėjama nuo 60-65 proc. pasėlių plotų, bulvių plotai

sudaro 6-7 proc., rapsų – 3-4 proc. Linus auginti atsisakyta.

Pagėgių krašte naudojamų ţemės ūkio naudmenų plotas 2004 m. padidėjęs iki 37,9 tūkst.

ha, 2005 m. sumaţėjo net 12 proc., o 2006-2008 m. vėl palaipsniui didėjo. 2008 m. bendras

deklaruotas plotas – 30,1 tūkst. ha. Iš jų: 6,8 tūkst. ha javai, 21 tūkst. ha pievos ir natūralios

ganyklos, nedideli plotai bulvių (410,4 ha), sodų (29,7 ha), uogynų (3,4 ha), darţovių (53,3 ha).

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį pievos ir ganyklos apima vidutiniškai 63 proc.

bendro naudojamų ţemės ūkio naudmenų ploto ir sudaro palankias sąlygas ţolėdţiams ūkiniams

gyvūnams auginti. Jų banda pagausėjo 2005-2007 m. (galvijų - 25 proc., avių – 80 proc.), tačiau

2008 m. buvo sumaţinta smukus ţemės ūkio produktų kainoms.


2.20 pav. Ţemės ūkio gamybos intensyvumas


________________________________________________________________________


65

Nepaisant to, kad Pagėgių kraštas priskiriamas maţiau palankioms ūkininkauti vietovėms,

ţemės ūkio gamybos intensyvumu, vertinant pagal bendrą ţemės ūkio produkcijos vertę,

tenkančią hektarui ţemės ūkio naudmenų, jis nedaug atsilieka nuo vidutinio lygio apskrityje.

Palyginti su šalies vidutiniu rodikliu, Pagėgių krašte ţemės ūkio gamyba apie 20 proc. maţiau

intensyvi (ţr. 2.20 pav.).

Ţemės ūkio gamyba sutelkta beveik 2,3 tūkst. ūkininkų bei šeimos ūkių ir 6 ţemės ūkio

bendrovėse bei įmonėse11

. VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje, kaip ir visoje šalyje, vyrauja

nedideli ūkininkų ir šeimos ūkiai. 2007 m. metais vidutinis jų dydis (11,6 ha ţemės ūkio

naudmenų) buvo 16 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje (10,0 ha) ir 2,6 proc. – nei apskrityje

(11,3 ha). Ţemės ūkio bendrovių ir įmonių vidutinis dydis (795,8 ha ţemės ūkio naudmenų)

beveik ketvirtadaliu (23,4 proc.) didesnis uţ vidutinį jų dydį Lietuvoje (645 ha) ir gerokai – 38,3

proc. didesnis uţ jų vidutinį dydį apskrityje (575 ha).

VVG teritorijoje yra 2 ţemės ūkio bendrovės, 2 ţemės ūkio kooperatyvai, 1 ūkininkų

kooperatinė bendrovė ir 1 uţdaroji akcinė bendrovė.

Ţemės ūkio kooperatyvas „Piktupėnų javas“ yra įsikūręs Pagėgių seniūnijos Endriškių

kaime. Auginama 360 ha grūdinių kultūrų, 102 ha bulvių, 32 ha atviro grunto darţovių, 120 ha

rapsų.

Ţemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ veikia Lumpėnų seniūnijos Lumpėnų

kaime. Pagrindinė ūkio kryptis – pienininkystė, papildoma šaka – javų auginimas. Laikoma virš

700 galvijų. Bendras naudojamas ţemės plotas 655 ha, grūdinių kultūrų plotas - 254 ha (Pagėgių

savivaldybės administracijos informacija).

Pagėgių kraštas nuo seno garsus ir savo trakėnų veislės ţirgais (ţirgyną 1732 m. įsteigė

Prūsijos karalius). Pagal ţirgų skaičių ir ţemės plotą (ţemės plotas – 734 ha, iš jų 661 ha ţemės

ūkio naudmenų) UAB „Nemuno ţirgynas“ yra didţiausias Lietuvoje. Juo domisi ir ţirgus perka

daugelio šalių ţirginio sporto mėgėjai. Ţirgyne taip pat veikia Pagėgių papildomo ugdymo

mokyklos ţirginio sporto klasė, kurioje vaikai mokomi jodinėti.


11

Pagal 2007 m. Ţemės ūkio struktūros tyrimo duomenis.


________________________________________________________________________


66

Pastaba: * ekvivalentinis darbuotojas – dirbantis visą darbo dieną ar visu etatu. Ne visą darbo dieną

dirbusių darbuotojų skaičius yra perskaičiuotas į dirbusius visą darbo dieną.

2.21 pav. Ţemės ūkio reikšmė kaimo gyventojams, 2007 m.

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje ţemės ūkio veikla labiau reikšminga kaimo gyventojų

uţimtumui ir pajamoms nei šalyje (ţr. 2.21 pav.).

2007 m. tūkstančiui kaimo gyventojų čia teko 10,6 proc. daugiau ţemės ūkio darbuotojų,

perskaičiuotų į dirbančiuosius visą darbo dieną, ir 8,5 proc. daugiau ūkių nei vidutiniškai

Lietuvoje. Tai rodo, kad Pagėgių krašto kaimo gyventojai palyginti stipriai priklauso nuo ţemės

ūkio veiklos kaip pragyvenimo šaltinio.

2.6. Viešoji infrastruktūra ir paslaugos

2.6.1. Susisiekimas

Pagrindiniai transporto srautai VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje realizuojami sausumos

keliais. Automobilių transportas yra svarbiausia tiek Pagėgių savivaldybės, tiek ir Tauragės

apskrities transporto rūšis, kuria veţama didţioji dalis keleivių ir krovinių. Šiaurės – pietvakarių

kryptimi VVG „Pagėgių kraštas“ teritoriją kerta automobilių kelias Sankt Peterburgas–Šiauliai–

Tauragė–Kaliningradas, turintis ne tik svarbią reikšmę susisiekimui, bet ir istorinę reikšmę kaip

prekybinis „Hanzos” kelias. Svarbus pajūrio transporto koridorius Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai ir

panemunės kelias Pagėgiai-Jurbarkas-Kaunas.

Teritoriją kerta Kretos transporto koridorius šiaurės-pietų kryptimi Varšuva-Šeštokai-

Kaunas-Šiauliai-Talinas-Helsinkis su IA atšaka (Šiauliai-Pagėgiai-Sovetskas-Kaliningradas).

Tačiau ši geleţinkelio linija maţai panaudojama dėl maţo krovinių ir keleivių srauto. Jo

techninės būklės pagerinimui neskiriama reikiamų investicijų.

Dėl gamtinės aplinkos VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje yra palankios sąlygos plėtoti

upių laivininkystę. Teritoriją kerta tarptautinės reikšmės vidaus vandens Nemuno upe kelias

Klaipėda-Kaunas. Tačiau tinkamas laivybai Nemuno vandens kelias dėl investicijų stokos neturi

reikiamos infrastruktūros, todėl jis tik epizodiškai naudojamas keleivių perveţimui ir praktiškai

nenaudojamas krovinių veţimui (dabar daţniausiai tik barţomis plukdomas ţvyras).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje

magistralinių kelių ilgis siekia 14,49 km, krašto kelių – 39,65 km. Joje magistralinių ir krašto

kelių tankumas (100,82 km/1000 km2 yra maţesnis nei vidutiniškai Tauragės apskrityje (110,58

km/1000 km2) ir labai panašus į šalies vidurkį (101,23 km/1000 km

2).

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos vietovių, ypač nesiribojančių su magistraliniais ir

krašto keliais, transporto srautai realizuojami vietinės reikšmės keliais. Jų ilgis 2007 m. siekė


________________________________________________________________________


67

1033 km, iš kurių 117 km dengė pagerinta danga (5 proc. vietinės reikšmės kelių ilgio). VVG

teritorijoje ţvyrkelių ilgis siekia 815 km. Jie sudaro 80,9 proc. vietinės reikšmės kelių ilgio, o tai

yra blogesnis rodiklis uţ Tauragės apskrities (73,2 proc.) ir šalies (67,6 proc.) vidurkį. Tai rodo,

kad VVG teritorijoje yra prastesni keliai.

Vietinės reikšmės kelių tinklas VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje pastebimai prastesnis

nei Tauragės apskrityje (ţr. 2.22 pav.). Pastaraisiais metais šių kelių tankis VVG teritorijoje buvo

vidutiniškai 12,6 proc. maţesnis nei šalyje. Tačiau labai maţai (2,5 proc.) skiriasi nuo šalies

vidurkio.

100 kv. km tenka vietinės reikšmės kelių ilgio, km

82 82 87 87 89 89101 101 101

85 85 88 89 89 90 9180

101 99 101 101

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.22 pav. Vietinės reikšmės kelių tankis

Atlikta gyventojų poreikių analizė tik patvirtino, kad ţmonių netenkina dabartinė vietos

kelių būklė, taip pat viešojo transporto paslaugų kokybė. Esant prastą susisiekimą nurodė

Stoniškių (netenkina mokinių pavėţėjimo paslaugos), Pagėgių, Kentrių, Piktupėnų seniūnijų

bendruomenės. Labiau specifinė Kriokiškių kaimo bendruomenės (Vilkyškių sen.) problema –

vietos gyventojams susisiekti taptų ţymiai paprasčiau, jei per Jūros upę būtų nutiestas tiltas. Nors

susisiekimo problemą nurodė dalis bendruomenių, tačiau ji vis labiau tampa aktuali daugumai

kaimo gyventojų.

2.6.2. Švietimas ir ugdymas

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje 2007-2008 mokslo metais veikė 9 bendrojo lavinimo

mokyklos: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Vilkyškių vidurinė mokykla, Lumpėnų,

Natkiškių, Piktupėnų, Stoniškių, Šilgalių ir Ţukų pagrindinės mokyklos; Pagėgių pradinė

mokykla ir viena neformaliojo ugdymo – Pagėgių papildomo ugdymo mokykla. 2007 m.

pradţioje Panemunės ir Kulmenų pradinės mokyklos buvo reorganizuotos į Pagėgių pradinės ir

Piktupėnų pagrindinės mokyklos skyrius. Dėl šios reorganizacijos mokymo įstaigų skaičius

VVG teritorijoje sumaţėjo, tačiau išliko ta pati mokymo bazė. Į mokyklas veţami visi


________________________________________________________________________


68

gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos. Į mokyklas mokiniai paveţami geltonaisiais

mokykliniais autobusais ir kitu mokykliniu transportu. Mokyklose trūksta kompiuterių –

vidutiniškai 1 kompiuteris tenka 10,3 mokinių.

Bendras mokinių skaičius mokyklose nuolat maţėja. Pagėgių savivaldybės

administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, lankančiųjų bendrojo lavinimo mokyklas

skaičius 2008 m. buvo beveik trečdaliu maţesnis nei 2001m. (ţr. 2.2 lentelę).

2.2 lentelė. Lankančių bendrojo lavinimo mokyklas

mokinių skaičius pagal seniūnijas

Eil.

Nr. Seniūnijos 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

1. Pagėgių 1127 1115 1085 1041 1008 944 892 820

2. Stoniškių 467 441 393 368 380 374 347 326

3. Natkiškių 190 188 180 180 171 164 144 137

4. Vilkyškių 389 382 358 381 356 351 332 316

5. Lumpėnų 195 191 193 203 194 183 178 154

Iš viso: 2368 2317 2209 2173 2109 2016 1893 1753

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija

Savivaldybės duomenimis, Pagėgių gimnazijos neakivaizdinėse suaugusiųjų mokymo

klasėse mokėsi 37 suaugusieji, o papildomojo ugdymo mokykloje buvo ugdomi 272 mokiniai12

.

Vertinant pagal dešimčiai tūkstančių mokinių tenkančių mokyklų skaičių (ţr. 2.23 pav.),

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje mokyklų tinklas išplėtotas geriau nei vidutiniškai apskrityje

ir šalyje. Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį pagal šį rodiklį VVG teritorija Tauragės

apskrities vidurkį lenkė vidutiniškai 45 proc., o šalies – 69 proc.

10 000-ių mokinių tenka mokyklų72

48 51 54 5649

33 33 3438 37 3329 28 29 30

4753

38 35 35

2001-2002 2002-2003 2003-2004 2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijojeTauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.23 pav. Mokyklų tinklas

Tačiau pagal santykinį mokytojų skaičiaus rodiklį (tūkstančiui mokinių tenkančių

mokytojų skaičių, ţr. 2.24 pav.) Pagėgių krašto aprūpinimo mokytojais lygis nedaug skiriasi nuo

12

2008 metų Pagėgių savivaldybės metinė švietimo veiklos programa. Patvirtinta Pagėgių savivaldybės mero

2008-03-06 potvarkiu Nr. M1-14.


________________________________________________________________________


69

jo vidutinio lygio Tauragės apskrityje ir šalyje. Per pastaruosius ketverius mokslo metus VVG

„Pagėgių kraštas“ teritorijoje tūkstančiui mokinių mokytojų teko šiek tiek daugiau nei Tauragės

apskrityje ir šalyje, atitinkamai vidutiniškai 5 ir 7 proc.

2007-2008 mokslo metais Pagėgių krašto mokyklose dirbo 173 aukštos kvalifikacijos

mokytojai ir vadovai: 93,2 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 5 proc. – aukštesnįjį ir 1,8 proc. –

vidurinįjį. Savivaldybės duomenimis, 2007 m. aukštosiose mokyklose studijavo 20 pedagogų, iš

jų – 8 perkvalifikavimo studijose.13

1 000-iui mokinių tenka mokytojų

7684

9186

91 9484 85 8382 82 81 83 81 83 8585

82 82 85 87

2001-2002 2002-2003 2003-2004 2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008

VVG "Pagėgių

kraštas"


apskrityje

Lietuvoje


2.24 pav. Mokinių aprūpinimas mokytojais

Viena pagrindinių VVG teritorijos švietimo sistemos geresnės būklės nei Tauragės

apskrityje prielaidų yra santykinai didesnis jos finansavimas (ţr. 2.25 pav.). Per trejetą pastarųjų

metų savivaldybės biudţeto išlaidos, tenkančios vienam mokiniui, VVG teritorijoje buvo 4 proc.

didesnės nei vidutiniškai apskrityje ir 13 proc. nei vidutiniškai šalyje.

1-am moksleiviui tenka išlaidų švietimui, Lt

58286419

40824538

3647

4714

37044134

4953

5910

5445

6327

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.25 pav. Savivaldybės išlaidos švietimui

Tačiau VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje labai menkai išplėtotas ikimokyklinio ugdymo

įstaigų tinklas. Visoje teritorijoje veikia Pagėgių lopšelis-darţelis, kuriame kasmet ugdomi apie

13

Ten pat.


________________________________________________________________________


70

77 ikimokyklinukai. 2005-2007 m. tik 7 proc. ikimokyklinio amţiaus vaikų teko vietų darţelyje

(ţr. 2.26 pav.).

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį vietų skaičius lopšelyje-darţelyje nesikeitė.

Esančios vietos kasmet buvo perpildytos nuo 30 iki 50 proc. Vidutinės trukmės laikotarpiu

vienam auklėtiniui teko vidutiniškai 0,66 – 0,84 vietos.

100-ui ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 metų amžiaus) tenka vietų

ikimokyklinio ugdymo įstaigose

7

44

46

7

7

22

26

24

48

2005 m.

2006 m.

2007 m.Lietuvoje


VVG "Pagėgių



2.26 pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas 2006 metais

Visa tai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo sistema neatitinka Pagėgių krašto poreikių, o

esama vienintelė jos įstaiga neparanki nuo savivaldybės centro nutolusių kaimo vietovių

gyventojams, tiesiog jie neturi galimybės gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugų. Tai didina

teritorijos nepatrauklumą jaunoms šeimoms.

Apibendrinant statistinių duomenų analizę galima suformuluoti keletą išvadų,

reikšmingų vietos plėtrai. Pirma, maţėjant mokinių mokyklose skaičiui reikia pasirūpinti, kad

sukauptas ţmogiškasis potencialas ir patalpos būtų neprarastos, o efektyviai panaudotos

viešosioms reikmėms. Antra, kaimo vietovėse labai trūkstant ikimokyklinio ugdymo paslaugų ir

esant akivaizdţiai būtinybei gerinti vaikų ir jaunimo uţimtumą kaimo vietovėse, tikslinga dalį

kaimo atnaujinimo lėšų panaudoti keičiant mokyklų profilį.

2.6.3. Komunalinis ūkis ir būstas

Vandens tiekimu VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje uţsiima UAB „Pagėgių komunalinis

ūkis”. Vanduo gaunamas iš poţeminių šaltinių iš 30,0-180,0 m gylio. Teritorijoje veikia 35

gręţiniai ir 21 vandentiekio sistema. Vanduo iš gręţinių tiekiamas tiesiogiai vartotojams.

Pastovų vandens slėgį tinkle uţtikrina vandentiekio bokštai. Vandentiekio vamzdynų ilgis siekia

85,6 km.14

Vamzdynai eksploatuojami apie 50 metų, todėl jų sandūros neišlaiko didesnio slėgio.

14 Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas. Esama būklė. „Urbanistika“, 2004.


________________________________________________________________________


71

Centralizuotą vandentiekį turi apie 52 proc. gyventojų. Likusi dalis naudojasi šachtiniais

individualiais šuliniais. Gyventojų poreikių analizė rodo, kad neįrengtas vandentiekis ar labai

prasta jo būklė yra viena didţiausių kaimo vietovių problemų. Kritinė situacija yra Kentriuose

(Pagėgių sen.), kur gyventojai geria ypač prastą vandenį.

Nuo 2004 m. VVG teritorijoje vandens poreikis ūkio ir buitinėms reikmėms kasmet,

išskyrus 2006 m., maţėjo. 2007 m. buvo sunaudota 344 tūkst. m3 vandens (62,6 proc. viso

teritorijoje sunaudoto vandens). Tai beveik 15 proc. maţiau, nei 2003 m., kuomet ūkio ir

buitinėms reikmėms buvo pateiktas didţiausias vandens kiekis (403 tūkst. m3). Pramonės

reikmėms 2007 m. panaudota 174 m3 (31,7 proc.). Tai buvo pati didţiausia pramonei sunaudoto

vandens dalis tarp visų apskrities savivaldybių. Ţemės ūkiui sunaudota 31,5 m3

(5,7 proc.).

Vienas Pagėgių krašto gyventojas vidutiniškai per metus sunaudoja 30 m3 vandens ir tai

yra 8 proc. daugiau nei vidutiniškai šalyje ir apie 60 proc. daugiau nei apskrityje (2.27 pav.).

Vienam gyventojui tenka sunaudoto vandens kub. m per metus

27,3

33,2

28,9 30,2 29,928,4 28,5 28,7 28,5 30,0 28,5

33,2

20,4 20,9 19,618,1 20,3 18,8

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"


apskrityje

Lietuvoje


2.27 pav. Sunaudota vandens ūkio ir buities reikmėms

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje visas vanduo naudojamas ūkio ir buities bei pramonės

sektoriuose, kur visas nuotekas reikia daugiau ar maţiau valyti. Nuo 2003 iki 2007 m. į

paviršinius vandenis išleistų nuotekų kiekis padidėjo 75,2 proc., t.y. nuo 149 iki 261 tūkst. m³

reikalingų valyti ūkio, buities ir gamybos nuotekų15

. Nuo 2005 m. iki didţiausios leistinos teršalų

(DLT) normos išvalomi apie du trečdaliai reikalingų valyti nuotekų (ţr. 2.28 pav.). Nuotekų

valymo įrenginiai įrengti Natkiškių, Piktupėnų, Šilgalių, Stoniškių, Vilkyškių ir Lumpėnų

gyvenvietėse. Stoniškių gyvenvietės buitinių nuotekų valymo įrenginiai 2003 m. rekonstruoti iš

savivaldybės gamtos apsaugos fondo lėšų 16

. Vilkyškių valymo įrenginiai rekonstruoti 2008 m.,

tačiau dar reikia atnaujinti ir išplėsti nuotekų tinklą. Kitų valymo įrenginių būklė yra bloga.

Natkiškių, Piktupėnų, Lumpėnų įrenginiai dėl blogos būklės neveikia, o Šilgalių valymo

15

Lietuvos regionų portretas: Aplinka. http://www.stat.gov.lt/uploads/Reg_port/start_lt.html. 16

Pagėgių savivaldybės strateginis plėtros planas 2005-2010 m


________________________________________________________________________


72

įrenginiuose nuotekos neišvalomos iki reikalaujamų normų. Nevalytos nuotekos išleidţiamos į

ganyklas ir pievas. Pagėgiai nuotekų valymo įrenginių neturi. Surinktos nuotekos išleidţiamos

atvirais grioviais į Vilkės upelį. Tai viena iš prieţasčių, dėl kurios sociologinio tyrimo metu

kaimų ir miestelių sanitarinė būklė vietos gyventojų įvertinta kaip labai bloga (17 priedas,.

Gyventojų apklausos anketos 5 skyrius).

Išleista išvalytų iki normos nuotekų, proc.

61,1

66,8

66,3

26,4

94,9

94,8

54,6

70,5

72,3

2003 m.

2005 m.

2007 m.Lietuvoje


VVG "Pagėgių



2.28 pav. Iki normos išvalytų nuotekų dalis

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos oras yra labai maţai uţterštas. Jo tarša iš stacionarių

taršos šaltinių labai menka. Tačiau oro tarša priklauso ne tik nuo vietos taršos šaltinių, bet

daugiausiai ir nuo vyraujančių pietvakarių vėjų atnešamų teršalų iš pramoninių Vakarų ir

Centrinės Europos objektų.

Išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km, kg

37 110 56 64

14421350 1397 1352 1295

1111

49

386 315 377 395 412365

2002 m. 2003 m. 2004 m.* 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"


apskrityje

Lietuvoje


2.29 pav. Išmesta teršalų

Į aplinką išmetamų teršalų kiekis per pastaruosius trejus metus sumaţėjo beveik 40 proc.,

t.y. nuo 59,2 t – 2005 m. iki 34.5 t – 2007 m. Palyginti su vidutine tarša šalyje, taip pat ir

Tauragės apskrityje VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje išmetamų teršalų kiekis, tenkantis

kvadratiniam kilometrui, yra labai maţas: 2007 m. sudarė 17,2 proc. vidutinio šalies ir 62,9 proc.

vidutinio apskrities lygio (ţr. 2.29 pav.). Tai viena ekologiškiausių teritorijų visoje Lietuvoje.


________________________________________________________________________


73

Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra 15 sąvartynų. Didţiausi yra Pagėgių miesto

sąvartynas Plaušvariuose – 2,7 ha ir Piktupėnų sąvartynas – 2,0 ha ploto. Nuolat eksploatuojami

7 sąvartynai. Esamas sąvartynų skaičius savivaldybės poreikius patenkina. Sąvartynams tvarkyti

naudojamos savivaldybės gamtos apsaugos fondo lėšos. Yra paruoštos ir Pagėgių savivaldybės

taryboje patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės. Pagėgių savivaldybė dalyvauja Tauragės

regiono atliekų tvarkymo sistemoje17

.

Pagėgių krašte gyvenamasis būstas kaimo vietovėse sudaro 190,3 tūkst. m2, miestuose –

57,8 tūkst. m2 (iš viso – 248,1 tūkst. m

2). Vidutinės trukmės laikotarpiu (2001-2007 m.)

gyvenamasis plotas kaimo vietovėse sumaţėjo 8,5 proc., o miestuose padidėjo 6,8 proc. Per šį

laikotarpį Pagėgių krašte gyventojų aprūpinimo būstu lygis – gyvenamasis plotas, tenkantis

vienam gyventojui, – miestuose padidėjo 13,6 proc., o kaimo vietovėse – sumaţėjo 1,4 proc.

Pagėgių krašto VVG teritorijoje kaimo gyventojų būstas vidutiniškai buvo ankštesnis palyginti

su vidutiniu jo plotu Tauragės apskrityje ir šalyje (ţr. 2.30 pav.). Be to, per vidutinės trukmės

laikotarpį Pagėgių krašto kaimo gyventojų aprūpinimas būstu palyginti su apskrities ir šalies

vidutiniu lygiu santykinai pablogėjo.

Vienam gyventojui tenka naudingojo gyvenamojo ploto, kv. m

22 21 21 21 2224

25 25 26 26 26 26 27

2023 23 22 23 23 23

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijojeKlaipėdos

apskrityje

Lietuvoje


2.30 pav. Gyvenamasis būstas kaimo vietovėse

96 proc. gyvenamojo fondo yra privati nuosavybė, o valstybei ar savivaldybei priklauso 4

proc. Panašus pasiskirstymas ir visoje Tauragės apskrityje bei šalyje. Socialiniu būstu yra

aprūpinami maţas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalūs

asmenys. Pagėgių krašto VVG teritorijoje kasmet didėja socialinio būsto poreikis. 2003-2007 m.

VVG teritorijoje asmenų (šeimų), įrašytų į sąrašus socialiniam būstui gauti, ir jaunų šeimų,

norinčių gauti socialinį būstą, padaugėjo daugiau kaip 3,3 karto, nuo 25 – 2003 m. iki 93 – 2007

m. Be to, socialinio būsto poreikis VVG teritorijoje pastaraisiais metais vidutiniškai 18 proc.

didesnis nei šalyje ir 24 proc. - nei apskrityje (ţr. 2.31 pav.).

17

Pagėgių savivaldybės strateginis plėtros planas 2005-2010 m.


________________________________________________________________________


74

10 000-ių gyventojų tenka asmenų (šeimų) socialiniam būstui gauti

21

6473

2632

4048

60

36

20

3037

49

65

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.31 pav. Socialinio būsto poreikis

Statistikos duomenimis, gyvenamojo būsto būklė VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje yra

palyginti gera. Avarinio būsto dalis 2005-2007 m. sudarė 0,9 proc. bendro gyvenamojo ploto.

Vidutiniškai apskrityje ir šalyje 2007 m. ji siekė 3 proc. (ţr. 2.32 pav.). Avarinio būsto plotas per

pastaruosius dvejus metus sumaţėjo nuo 175 m2

– 2005 m. iki 108 m2 – 2007 m. Kita vertus,

socialinio būsto fondo plėtra VVG teritorijoje vyksta lėtai – labai lėtai auga socialinio būsto

pasiūla, o asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, skaičius didėja palyginti sparčiai.

Avarinio gyvenamojo būsto dalis, palyginti su visu savivaldybės būsto

fondu, %

1,4

1,2

0,9

2,6

2,8

3,1

3,0

3,2

3,0

2005 m.

2006 m.

2007 m.Lietuvoje


VVG "Pagėgių



2.32 pav. Valstybės, savivaldybės nuosavybės avarinis gyvenamasis fondas

Sociologinio tyrimo duomenys atskleidė, kad prasta gyvenamųjų pastatų būklė yra viena

iš opių kaimo problemų (ţr. 2.8 skyrių). Tiek visuomeniniai, tiek privatūs pastatai respondentų

teigimu yra priţiūrimi prastai, atrodo neestetiškai, absoliuti dauguma gyvenamųjų pastatų dengti

kenksminga asbesto šiferio danga, retai kur įrengti ţaibolaidţiai, netvarkingi dūmtraukiai.

Absoliuti dauguma gyventojų yra nepajėgi savo lėšomis pakeisti esamą situaciją. Kita problema,

kad dalis gyventojų nemato būtinybės imtis priemonių, kurios galėtų uţtikrinti priešgaisrinę

apsaugą (15 priedas, Vietovės stiprybių ir silpnybių analizė).


________________________________________________________________________


75

2.6.4. Socialinė apsauga ir socialinės paslaugos

VVG teritorijoje veikianti Pagėgių savivaldybės socialinės apsaugos sistema iki 2006

metų buvo finansuojama geriau nei vidutiniškai apskrityje ir visoje šalyje. Tačiau palaipsniui šis

skirtumas maţėjo (ţr. 2.33 pav.). 2007 m. VVG teritorijoje vienam gyventojui teko 28,5 proc.

daugiau savivaldybės socialinės apsaugos išlaidų nei vidutiniškai šalyje. Kita vertus, per

pastaruosius trejus metus Pagėgių savivaldybės išlaidos socialinei apsaugai sumaţintos beveik

trečdaliu, t.y. nuo 3222,7 tūkst. Lt – 2004 m. iki 2232,3 tūkst. Lt – 2007 m. Jų dalis visose

savivaldybės išlaidose sumaţėjo atitinkamai nuo 19,4 iki 13,6 proc. Vienas iš šio sumaţėjimo

veiksnių – savivaldybėje labai sumaţėjusi remiamų maţas pajamas gaunančių šeimų ir pavienių

asmenų dalis iš visų gyventojų (nuo 5,9 proc. – 2004 m. iki 2,2 proc. – 2007 m.).

1-am gyventojui tenka išlaidų viešajai tvarkai ir visuomenės

apsaugai, Lt

917

50

2030

9 11 12

79

1916 18

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.33 pav. Savivaldybės išlaidos gyventojų socialinei apsaugai

2007 m. namuose buvo slaugomi ir globojami 36 apskrities gyventojai (2001 m. – 26).

Vidutinės trukmės laikotarpiu namuose teikiamų socialinių paslaugų poreikis VVG „Pagėgių

kraštas“ teritorijoje kinta netolygiai. 2001-2005 m. 76,9 proc. padidėjęs namuose globojamų ir

slaugomų senyvo amţiaus, neįgalių suaugusių ţmonių ir vaikų su negalia ţmonių skaičius (nuo

26 iki 46) 2006-2007 m. sumaţėjo beveik 22 proc.18

Socialines paslaugas VVG teritorijoje teikia savivaldybės įsteigtos įstaigos ir

nevyriausybinės organizacijos. Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras seniems ir

neįgaliems ţmonėms teikia paslaugas į namus, aprūpina kompensacine technika, transporto

paslaugomis ir pan. Socialinių paslaugų centro Krizių namuose organizuojama Vaikų dienos

centro veikla socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams. Taip pat yra apgyvendinamos

socialinės rizikos šeimos su vaikais, moterys, patyrusios smurtą; trumpalaikė apgyvendinimo

paslauga suteikiama ir kitais atvejais. Įvairaus pobūdţio pagalbą gyventojams taip pat teikia

18

Apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis.


________________________________________________________________________


76

Pagėgių savivaldybės socialinės paramos skyrius, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, seniūnijų

socialinio darbo organizatoriai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

Didelę reikšmę gerinant Pagėgių krašto bendruomenės socialinę padėtį turi įvairios

nevyriausybinės organizacijos - tai Lietuvos sutrikusio intelekto ţmonių globos bendrijos

„Viltis”, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Cerebrinio paralyţiaus asociacijos ir Lietuvos

invalidų draugijos skyriai, Lietuvos raudonojo kryţiaus draugijos Pagėgių padalinys, Pagėgių

savivaldybės neįgaliųjų draugija, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Pagėgių komitetas,

Anoniminių alkoholikų klubas „Vilties šaltinis“, Pagėgių evangelikų liuteronų parapijos labdaros

organizacija „Pagėgių sandora“, Pagėgių daugiavaikių šeimų draugija „Pilnatis“ ir kt.

Pagėgiuose veikia vieni globos namai, skirti VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos senyvo

amţiaus ţmonėms. Vietų skaičius juose nuo 2005 m. sumaţintas iki 40 (anksčiau buvo 54). Senų

ţmonių stacionarinės prieţiūros tinklas, vertinant pagal galimas seniems ţmonėms vietas

gyvenamojoje teritorijoje esančiose stacionarinės prieţiūros įstaigose, Pagėgių krašte yra apie 2

kartus geriau išplėtotas nei Tauragės apskrityje ir šalyje (ţr. 2.34 pav.). Jame senų ţmonių

stacionarinės prieţiūros poreikis yra visiškai patenkinamas. 2006 ir 2007 m. globos namuose

vietos globojamiems seneliams buvo uţimtos atitinkamai 90 ir 85 proc.

10 000 -ių pensinio amžiaus žmonių tenka vietų globos įstaigose

205216 214

170 175 183

84 86 8466 68 70 72 76 78 81

209

80 80 89 91

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.34 pav. Senų ţmonių globos namų tinklas

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje veikia viena vaikų globos įstaiga, įsikūrusi

Pagėgiuose. Joje 2001-2007 m. vietų skaičius sumaţėjo beveik ketvirtadaliu, t. y. nuo 110 vietų

– 2001 m. iki 80 vietų – 2007 m., tačiau vaikų globos namai išliko perpildyti – vienai vietai

vidutiniškai teko 1,11 globojamo vaiko.

2.6.5. Sveikatos apsauga

Nuo 2006 m. Pagėgių savivaldybės teritorijoje buvo pradėtas naujai plėtoti sveikatos

prieţiūros įstaigų tinklas. 2006 m. buvo atliktas Pagėgių ambulatorijos remontas, atnaujinti 3


________________________________________________________________________


77

bendrosios praktikos gydytojų (BPG) kabinetai. Tais pačiais metais VŠĮ Pagėgių PSPC lėšomis

buvo renovuotas Šilgalių medicinos punktas. 2007 m. Pagėgių savivaldybė parengė projektą ES

finansavimui gauti, kurį įgyvendinus buvo renovuoti ir pritaikyti teikti paslaugas Rukų ir

Natkiškių šeimos gydytojų medicinos punktai. Taip pat gavo licenciją ir pradėjo veikti Rukų ir

Natkiškių šeimos gydytojo kabinetai.

2008 m. įgyvendinus Pagėgių PSPC projektą „Pagėgių PSPC BPG paslaugų plėtra ir

modernizavimas“, bei gavus licenciją teikti šeimos gydytojo paslaugas, duris atvėrė Lumpėnų ir

Vilkyškių šeimos gydytojų kabinetai.

Tačiau Statistikos departamento duomenimis, vertinant pagal 10 tūkst. gyventojų

tenkančių įstaigų skaičiaus rodiklį, sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas Pagėgių krašte prastai

išplėtotas, palyginti su vidutine būkle Tauragės apskrityje ir šalyje (ţr. 2.35 pav.). Čia 2007 m.

dešimčiai tūkstančių gyventojų sveikatos prieţiūros įstaigų teko 30 proc. maţiau nei vidutiniškai

šalyje ir 37 proc. maţiau nei apskrityje.

10 000-ių gyventojų tenka sveikatos priežiūros įstaigų

3,34,1

3,3

4,23,4

4,4

6,06,4 6,3

5,8 5,5 5,6 5,56,2 6,2 6,2

3,3

6,7 6,4 6,36,9

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


Pastaba: *tai ligoninės ir ambulatorinės sveikatos prieţiūros įstaigos SAM sistemoje, privačios asmens

sveikatos ir odontologinės prieţiūros įstaigos.

2.35 pav. Sveikatos prieţiūros įstaigų tinklas

Be minėtų sveikatos prieţiūros įstaigų, VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos gyventojus

aptarnauja 4 vaistinės. Jų tinklas (vertinant pagal vaistinių skaičių, tenkantį dešimčiai tūkstančių

gyventojų – 3,1 vidutiniškai 2005-2007 m.) išplėtotas prasčiau nei apskrityje, kur vidutiniškai

dešimčiai tūkstančių gyventojų teko beveik 4,6 vaistinės, bet geriau nei šalyje (4,1 vaistinės)19

.

VVG teritorijoje, kaip ir Tauragės apskrityje, pastebimai trūksta gydytojų. Čia 2005-2007

m. dešimčiai tūkstančių gyventojų teko vidutiniškai tik 6, Tauragės apskrityje 18, o vidutiniškai

šalyje net 40 gydytojų.

19

Lietuvos statistikos departamento duomenys.


________________________________________________________________________


78

Bendras gyventojų sergamumas daţniausiai yra vertinamas pagal gyventojų kreipimąsi į

asmens sveikatos prieţiūros įstaigas (2.36 pav.). Apie santykinai maţesnį VVG teritorijos

gyventojų sergamumą galima daryti išvadą pagal tai, kad vieno gyventojo vidutinis metinis

apsilankymų aptarnaujančiose poliklinikose ir ambulatorijose skaičius per pastarąjį vidutinės

trukmės laikotarpį (3,6 apsilankymų) buvo 45 proc. maţesnis nei šalyje (vidutiniškai 6,4

apsilankymų) bei 44 proc. – nei Tauragės apskrityje (vidutiniškai 4,3 apsilankymų)20

.

1-am gyventojui tenka apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

2,83,6 3,6 3,6 3,9 4,24,5

4,9 4,9

6,2 6,0 6,16,5 6,7 6,5 6,8

3,34,4 4,4

4,9 5,0

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.36 pav. Gyventojų sergamumas

Tačiau pastarojo statistinio rodiklio negalima suabsoliutinti ir daryti išvadų apie labai

gerą vietos gyventojų sveikatos būklę. Jau minėtas Ţmogaus studijų centro atliktas tyrimas apie

save ţalojantį elgesį savivaldybėse atkreipia dėmesį į blogesnę nei kitur Pagėgių savivaldybės

situaciją (ţr. 2.4. skyrių). VVG atliktos poreikių analizės metu vietos gyventojai atkreipė dėmesį

į didelius alkoholio vartojimo mastus ir siūlė, jog būtina imtis priemonių sveikam gyvenimo

būdui propaguoti (15 priedas).

2.6.6. Sporto įstaigos ir jų veikla

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos gyventojai gali lankytis šešiuose sporto klubuose:

„Ąţuolas“ ir „Aitvaras“ (Pagėgiuose), „Jūra“ (Vilkyškių mstl.), „Kamana“ (Rukų k., Stoniškių

sen.), Krepšinio ir futbolo sporto klube (Pagėgiuose), laisvųjų imtynių sporto klube

„Skaluva“ (Lumpėnų k., Lumpėnų sen.). Statistikos departamento duomenimis, gyventojai

sportuoja ne tik klubuose, bet ir palyginti aktyviai dalyvauja sporto varţybose bei kitokio

pobūdţio sveikatingumo renginiuose (ţr. 2.37 pav.). Iki 2005 m. didėjęs gyventojų dalyvavimas

sporto varţybose bei sveikatingumo renginiuose 2006-2007 m. sumaţėjo beveik perpus.

20

Apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis.


________________________________________________________________________


79

1000-ui gyventojų tenka sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių

98 82

281

424

358

226232259 277

174 181 192 214240

358

227

115

243267

231251

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.37 pav. Gyventojų dalyvavimas sporto varţybose ir sveikatingumo renginiuose

Sociologinio tyrimo duomenys atskleidė, kad kaimų ir gyvenviečių sporto infrastruktūra

yra ypač skurdi. Neįrengtomis arba prastos būklės vaikų ţaidimo ir sporto aikštelėmis skundėsi

Stoniškių, Kriokiškių, Pagėgių, Panemunės, Šilgalių, Kentrių, Vilkyškių kaimų bendruomenės,

Natkiškių bendruomenės nariai neturi treniruoklių salės.

Įgyvendinant Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių VVG „Nemunas“ parengtą

bandomąją strategiją buvo finansuota pora projektų, skirtų plėsti sporto bazę. Lumpėnų kaimo

bendruomenė ir VšĮ „Sporto ir turizmo centras“ (Natkiškių k.) iš šių projektų lėšų įsigijo

treniruoklius – taip buvo sprendţiama gyventojų (tiek jaunimo, tiek ir kitų amţiaus grupių)

uţimtumo problema. Tačiau poreikių analizė rodo, kad panašių projektų poreikis yra ţymiai

didesnis (ţr. 2.8 skyrių).

2.6.7. Kultūra

Pagėgių krašte kultūros sklaida ir puoselėjimu rūpinasi įvairios paskirties ir lygio kultūros

įstaigos: kultūros centrai, viešoji biblioteka ir jos filialai, vienintelis VVG teritorijoje Martyno

Jankaus muziejus, veikiantis nuo 1999 m., bendruomenių namai.

Pagėgių krašte neblogai išplėtotas bibliotekų tinklas, iš viso yra 10 bibliotekų. 2007 m.

dešimčiai tūkstančių gyventojų vidutiniškai teko po 7,7 bibliotekos. Bibliotekų tinklas VVG

teritorijoje išplėtotas daug geriau nei Tauragės apskrityje ir šalyje, kur dešimčiai tūkstančių

gyventojų vidutiniškai teko atitinkamai po 7,1 ir 4,1 bibliotekos (ţr. 2.38 pav.).


________________________________________________________________________


80

10 000-ių gyventojų tenka bibliotekų

8,2 8,2 8,3 8,4 8,6 8,7

7,0 7,0 7,1

4,2 4,1 4,1 4,1 4,1 4,1 4,1

8,2

7,0 7,0 7,2 7,3

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.38 pav. Bibliotekų tinklas

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį Pagėgių krašto gyventojai vis daţniau naudojasi

bibliotekų fondais. 2001-2007 m. gyventojams pateikiamų dokumentų skaičius padidėjo beveik

dešimtadaliu, o vidutiniškai vienam gyventojui – 16 proc. 2007 m. Pagėgių krašte vienam

gyventojui vidutiniškai per metus dokumentų (7,9) buvo išduota 23 proc. daugiau nei

vidutiniškai šalyje (7,2) ir apskrityje (7,8). Tačiau sociologinio tyrimo duomenys rodo, kad

gyventojai nėra patenkinti bibliotekų fondais ir menką spaudinių pasirinkimo galimybę nurodo

kaip gyvenamosios vietovės vieną iš trūkumų (15 priedas).

Per pastarąjį vidutinės trukmės laikotarpį VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje labai

sumaţėjo kultūros centrų (38 proc.) ir mėgėjų meno kolektyvų (net 59 proc.). Čia 2007 m. veikė

5 kultūros centrai ir 14 mėgėjų meno kolektyvų.

Pagėgių savivaldybės kultūros centras, Stoniškių, Šilgalių, Lumpėnų, Vilkyškių kultūros

namai, VŠĮ „Voriukas“ ir VŠĮ „Natkiškių kultūros centras“ organizuoja daug tradicinių renginių,

kasmet pritraukiančių nemaţa ţmonių iš aplinkinių vietovių. Populiariausi renginiai yra šie:

Miesto šventė (švenčiama liepos 5 d.), Joninės (birţelio 24 d.), Sueiga pas Martyną Jankų

(rugpjūčio 5 d.), Folkloro šventė Šilgalių kaime „Gandrai, gandrai, ga-ga-ga“ (rugpjūčio 18 d.).

Taip pat kasmet organizuojami šie renginiai: Trijų karalių eitynės, šiuolaikinio šokio festivalis

„Svajoti ir kurti“, Uţgavėnės, maţosios velykėlės, Jurginės pas Jurgaitį, tarptautinių šokių

festivalis „Pynimėlis“, II -ojo pasaulinio karo aukų pagerbimas karių kapinėse „Oflager-53“,

Gedulo ir vilties dienos minėjimas, Mokslo ir ţinių diena, Derliaus šventė, ţygio dainos -

varţytuvės „Marš, marš, kareivėli“, kalėdinės eglės įţiebimas, moksleivių „Kaziuko mugė“ ir

kalendorinės šventės apskritai.


________________________________________________________________________


81

2.39 pav. Šventės sutelkia ir jaunus, ir senus

Kaimo bendruomenės taip pat yra aktyvios organizuojant kultūros renginius (daţnai

kultūros veikla yra viena pagrindinių bendruomeninių organizacijų veiklos krypčių). Štai, pvz.,

Pagėgių bendruomenė organizuoja renginį „Pagėgių krašto tradicijų pynė pagal Vydūną“; Ţukai

švenčia Ţolines; Plaškiai organizuoja kasmetę kraštiečių šventę; Natkiškių kaimo bendruomenė

kartu su seniūnija organizuoja geriausiai tvarkomų sodybų apţiūrą; kartu su mokykla

organizuojamos šviesios atminties Natkiškių felčerės Zosės Petraitienės ţuvimo metinės;

Piktupėnų kaimo bendruomenė organizuoja tradicinę „Tėvelio - Senelio“ dieną; Kriokiškių

kaimo bendruomenė - Uţgavėnes, Kalėdas; Stoniškiai - vasario 16-sios dienos paminėjimą;

Lumpėnai - vasaros palydėtuvių šventę; Panemunė - kovo 8-osios minėjimą. Visoms kaimo

bendruomenėms būdinga švęsti savo kaimo šventes.

Nors organizuojama nemaţai kultūros renginių, tačiau per pastaruosius penkerius metus

Pagėgių krašto gyventojai palyginti su vidutiniais apskries ir šalies rodikliais ne taip aktyviai

dalyvauja kultūros bei laisvalaikio centrų veikloje (ţr. 2.40 pav.).

1000-ui gyventojų tenka kultūros centrų dalyvių

30

14

4

9

19

13

24 25

2117 17 17 17 17 18 19

3128 27 26 24

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.40 pav. Kultūros centrų renginių dalyviai

Sociologinio tyrimo duomenys rodo, kad gyventojai nepatenkinti kultūros renginių, kaip ir

sporto bei laisvalaikio organizavimo veikla. Anketinės apklausos metu gyventojai šias sritis

priskyrė prie prioritetinių sričių, kurioms jų manymu reikėtų daugiau lėšų. Viena iš problemų –


________________________________________________________________________


82

kritinė kultūros namų būklė, dėl ko daţnai neįmanoma vykdyti įvairios veiklos. Bendruomenių

atstovai nurodo, kad meninei veiklai organizuoti daţnai nėra vadovo, o pinigų kolektyvų veiklai

palaikyti trūksta.

Įgyvendinant bandomąją strategiją, dalis vietos bendruomenių pasinaudojo galimybe

įsigyti reikiamą renginiams vesti aparatūrą, muzikos instrumentus. Iš strategijos lėšų taip pat

buvo organizuojamos tradicinės krašto šventės, kiti renginiai. Gyventojų apklausos rodo, kad yra

didelis bendruomenių projektų poreikis, kurie telktų ţmones, skatintų bendravimą tarp kartų,

padėtų palaikyti ryšius su kraštiečiais ir skatintų puoselėti Maţosios Lietuvos krašto paveldą ir

pan.

2.6.8. Bendruomenių ir kitų NVO veikla

Bendruomeninių organizacijų steigimasis. Pagėgių savivaldybėje bendruomeninės

organizacijos pradėjo steigtis 2001 m. Pirmoji įsiregistravo Piktupėnų kaimo bendruomenė, kiek

vėliau – Pagėgių bendruomenė. Daugiausia bendruomeninių organizacijų įsikūrė 2003-2004 m.

laikotarpiu. Šiuo metu Pagėgių savivaldybės teritorijoje veikia 14 bendruomeninių organizacijų

(ţr. 2.3 lentelę).

2.3 lentelė. Pagėgių savivaldybės teritorijoje registruotos

bendruomeninės organizacijos

Eil.

Nr. Bendruomenės pavadinimas

Įsikūrimo

metai Pirmininkas (-ė)

1. Piktupėnų kaimo bendruomenė 2001 Nijolė Jogienė, tel. 8 65690070

2. Pagėgių bendruomenė 2001 Edmundas Incius, tel. 8 656 15 026

3. Kentrių kaimo bendruomenė 2002 Renutė Andrijauskienė, tel. 8 699 81 514

4. Bitėnų kaimo bendruomenė 2002 Mindaugas Karklelis

5. Kriokiškių kaimo bendruomenė 2003 Reda Tamašauskienė, tel. 8 650 11 445

6. Stoniškių kaimo bendruomenė 2003 Asta Murauskaitė, tel. 8 680 92 972

7. Šilgalių kaimo bendruomenė 2003 Jūratė Daugalienė, tel. 8 654 34 442

8. Vilkyškių kaimo bendruomenė 2003 Sigitas Stonys, tel. 8 699 85 151

9. Lumpėnų kaimo bendruomenė 2004 Aida Šimkaitienė, tel. 8441 40638

10. Natkiškių kaimo bendruomenė 2004 Vincas Sudeikis, tel. 8 614 38722

11. Ţukų kaimo bendruomenė 2004 Anastazija Kubilienė, tel. 8 650 34 661

12. Panemunės kaimo bendruomenė 2005 Stanislovas Bruţas, tel. 8 630 29 413

13. Plaškių kaimo bendruomenė 2008 Danutė Bardauskienė, tel. 8 650 68 724

14. Šereitlaukio kaimo bendruomenė 2009 Arūnas Mockus

Atstovavimas teritorijai ir gyventojams. Bendruomeninės organizacijos įsikūrusios

daugmaţ tolygiai visoje Pagėgių savivaldybės teritorijoje (ţr. 2.41 pav.). Apklausos rezultatai

parodė, kad bendruomeninės organizacijos narių skaičius įvairuoja nuo 12 iki 180.

Bendruomenių pirmininkai nurodė, kad tuo atveju, kai bendruomeninė organizacija atstovauja

keleto kaimų ar gyvenviečių teritorijai, ten paskiriami asmenys kontaktams, su jais palaikomas


________________________________________________________________________


83

ryšys bei mainomasi informacija. Kaip parodė apklausa, bendruomeninių organizacijų

atstovaujamų gyventojų skaičius yra nuo 70 iki daugiau kaip 2000.

2.41 pav. Pagėgių savivaldybės bendruomeninių organizacijų pasiskirstymas savivaldybės

teritorijoje

Pagrindinės veiklos sritys. Bendruomeninės organizacijos daţniausiai nurodė

vykdančios veiklą šiose srityse: tradicinių švenčių, talkų, varţybų ir kitų renginių organizavimas;

informacinės, gyvenamąją vietovę reklamuojančios medţiagos leidyba; išvykų, ekskursijų

organizavimas.

Projektinės veiklos patirtis. Vis daţniau bendruomenės pasinaudoja viešąja parama

įsirengti patalpas, stiprinti materialinę bazę. Visos bendruomeninės organizacijos, išskyrus

vėliausiai įsikūrusias Šereitlaukio ir Plaškių kaimo bendruomenes, turi projektinės veiklos patirtį,

tačiau turimi gebėjimai nėra vienodi. Labiausiai paţengusios yra ir didţiausią projektinę patirtį

turi Lumpėnų, Ţukų, Kriokiškių, Kentrių, Vilkyškių, Pagėgių bendruomenė ir Piktupėnų kaimo

bendruomenės.

Bendruomenių ir kitų NVO veiklą visapusiškai palaiko ir finansiškai remia Pagėgių

savivaldybė, tam 2003 metais gruodţio 23 d. yra įsteigtas NVO paramos fondas. Per visą veiklos

laikotarpį fondo parama bendruomenėms ir kitoms NVO – beveik 160 tūkst. Lt (ţr. 2.42 pav.).

Fondas bendruomenių veiklai teikia būtiniausią paramą. Štai, pavyzdţiui, 2008 m.

bendruomenių reikmėms buvo skirta apie 6000 Lt, parama vienai bendruomenei sudarė nuo 200

iki 2700 Lt. Parama buvo suteikta padengti bendruomenių registravimo ar perregistravimo


________________________________________________________________________


84

išlaidas, sutvarkyti patalpas, organizuoti renginius. 2009 m. bendruomeninėms organizacijoms

planuojama skirti 16500 Lt paramos.

39568

10000 10000 10000

67694

21500

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

Para

ma, L

t

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Metai

2.42 pav. Savivaldybės NVO fondo parama bendruomenėms ir kitoms NVO

Iš šio fondo teikiama parama ir vietos veiklos grupės veiklai (iš pradţių – jungtinei

Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių VVG „Nemunas“, vėliau - jau tik savivaldybės

teritorijoje pradėjusiai veikti VVG „Pagėgių kraštas“).

Bendruomeninėms organizacijoms tobulinti projektų rengimo gebėjimus dar didesnė

paskata atsirado nuo 2006 m., kai buvo pradėta teikti valstybės parama kaimo bendruomenių ir

vietos veiklos grupių projektams. Tais metais paraiškas parengė 7 kaimo bendruomenės, tačiau

tik dviejų bendruomenių projektai pateko tarp geriausių, kuriems tais pačiais metais buvo

paskirtas finansavimas. Viena paraiška buvo iš viso nefinansuota, o keturių bendruomenių

projektai finansavimą gavo kitais, 2007 metais. Tais pačiais metais valstybės parama

pasinaudojo dar 3 bendruomenės, 2008 m. valstybės parama buvo suteikta 6 bendruomenių

projektams. 2.4 lentelėje pateikiama informacija apie projektus, kuriuos bendruomenės vykdė iš

valstybės paramos lėšų.

2.4 lentelė. Bendruomenių projektai, finansuoti iš valstybės paramos lėšų

Bendruomenės

pavadinimas

Projekto

finansavimo

metai

Projekto pavadinimas

Paramos

suma

projektui, Lt

Projekto veikla

Vilkyškių

bendruomenė

2006

Vilkyškių

bendruomenės

informavimo centro

stiprinimas

19529,8

Įsigyta įranga viešosios

interneto prieigos taškui

įrengti

2007 Ir tu gali pakeisti savo

kaimo veidą 4895,5

Suorganizuotas renginys,

įsigytos priemonės

įvaizdţiui formuoti

Piktupėnų kaimo

bendruomenė 2006

Šiltos saugios ir

kultūringos 17000,0

Bendruomenės namuose

įrengtas šildymo katilas


________________________________________________________________________


85

bendruomenės ateitis

2008

Šiltos, saugios ir

kultūringos

bendruomenės ateitis

25000,0

Apšiltintos bendruomenės

namų sienos, išdaţytos

lubos

Panemunės

bendruomenė 2007

Panemunės

bendruomenės patalpų

renovacija

17000,0 Atliktas bendruomenės

patalpų remontas

Pagėgių

bendruomenė

2007 Pagėgių bendruomenės

namai – atviri visiems 17000,0

Pakeisti langai

bendruomenės būstinėje,

atliktas dalinis patalpų

remontas

2008 Pagėgių bendruomenės

namai atviri visiems-2 24437,5

Sutvarkyta bendruomenės

būstinės instaliacija, atliktas

dalinis patalpų remontas

Ţukų kaimo

bendruomenė

2007 - 16278,2

Bendruomenės būstinei

įsigyta kompiuteris, baldai,

įvestas internetas

2008 Čia mūsų namai 24437,5 Atliktas bendruomenės

patalpų remontas

Lumpėnų kaimo

bendruomenė 2007 Jėga vienybėje 19499,0

Atliktas bendruomenės

patalpų remontas; įsigyti

baldai; suorganizuotas

renginys bendruomenės

nariams

Bitėnų kaimo

visuomeninė

organizacija

„Rambynas“

2007

Bitėnų kaimo

visuomeninės

organizacijos

„Rambynas“ socialinė

ir kultūrinė integracija į

Lietuvos kaimo

bendruomenių veiklą

13246,5

Įsigyta kompiuterinė įranga.

Išleistas Bitėnų kaimo

kalendorius

Kentrių kaimo

bendruomenė 2007

Kentrių bendruomenės

namų rekonstrukcija,

siekiant vietos

bendruomenės

aktyvumo

25000,0

Atlikta pastato

rekonstrukcija

Kriokiškiškių

kaimo

bendruomenė

2007 „Sveikam kūne sveika

siela“ 25000,0

Įrengtas sporto ir

laisvalaikio aikštynas

Stoniškių

bendruomenė 2008

Stoniškių


remontas

25000,0 Bendruomenės patalpų

remontas

Šilgalių kaimo

bendruomenė 2008

Šilgalių kaimo


remontas

25000,0 Bendruomenės patalpų

remontas

IŠ VISO: 298324,0 -

Taigi dauguma savivaldybėje veikiančių bendruomenių sugebėjo pasinaudoti šiuo

paramos šaltiniu ir 2006 – 2008 m. laikotarpiu sunaudoti beveik 300 tūkst. litų valstybės

paramos lėšų. Keturios bendruomenės įgyvendino po du projektus. Populiariausia projekto

veikla - bendruomenės patalpų remontas, daţniausiai dalinis, nes maksimalios projekto paramos


________________________________________________________________________


86

sumos nepakako pilnam šių viešųjų pastatų remontui. 2009 m. paraiškas valstybės paramai gauti

pateikė jau 9 kaimo bendruomenės.

Savivaldybės kaimo bendruomenių veiklą labai suaktyvino ir Pagėgių bei Jurbarko

rajono savivaldybių vietos veiklos grupės „Nemunas“ veikla. Rengdama bandomąją integruotą

strategiją, vietos veiklos grupė įtraukė į šį procesą ir bendruomenių aktyvistus. Bendruomenės

tapo ir aktyviausiais pareiškėjais įgyvendinant bandomąją strategiją. VVG parama pasinaudojo 7

bendruomeninės organizacijos: Ţukų, Kriokiškių, Piktupėnų, Kentrių, Lumpėnų, Pagėgių ir

Vilkyškių. Dvi bendruomenės – Ţukų ir Lumpėnų – pateikė po dvi projektų paraiškas. Bendra

bendruomenių parengtų ir įgyvendintų projektų vertė - 106925 Lt, paramos suma – 92956 Lt.

Kadangi paramos intensyvumas buvo 90 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų,

bendruomeninėms organizacijoms į pagalbą atėjo vietos savivaldybė, padengusi reikiamą

pareiškėjų indėlio sumą.

Įgyvendinant projektus buvo visiškai ar iš dalies suremontuotos bendruomenės narių

susibūrimo vietos, įsigyta įranga (garso, vaizdo aparatūra, muzikos instrumentai), suorganizuotos

tradicinės šventės, išvykos, išleisti spaudiniai. Verta paminėti Lumpėnų bendruomenės projektą,

kurį įgyvendinus buvo įrengta treniruoklių salė jaunimui ir kitų amţiaus grupių gyventojams.

Vietos veiklos grupė atlieka bendruomeninių organizacijų veiklos koordinatoriaus

vaidmenį. ES paramos lėšų įsisavinimo tvarka su turimais bendruomeninių organizacijų narių

gebėjimais yra per sudėtinga, todėl pareiškėjai buvo nuolat konsultuojami tiek prieš pateikiant

paraiškas, tiek vėliau atsiskaitant uţ projektų įgyvendinimą. Bandomosios strategijos

įgyvendinimo metu bendruomenės įgijo nemaţa projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdţių,

tačiau lygiai taip pat aišku, kad ir nauju, 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu, kai bus

įgyvendinama naujai parengta strategija, joms reikės dar didesnės paramos ir konsultavimo.

Ypač tai aktualu taps tada, kai bendruomenės imsis ne iki tol įprastų projekto veiklų (tokių kaip

švenčių organizavimas, nedidelis bendruomenės namų remontas), bet bandys parengti

kokybiškai naujus projektus, kuriais galbūt bus organizuojama ekonominė veikla.

Pagrindinės problemos. Daţnai bendruomeninių organizacijų atstovai nurodė, kad

pagrindinė veiklos problema ta, jog bendruomenė neturi patalpų, arba turimos patalpos yra

prastos būklės, nepritaikytos vykdyti veiklą. Bendruomenės taip pat nuogąstauja, kad

neturėdamos nuosavybės teisių į viešąsias erdves (pvz., parką kaimo centre), negalės rengti ir

įgyvendinti projektų šiai infrastruktūrai pagerinti. Taip pat buvo paminėta lėšų stoka,

motyvacijos bendrai veiklai stoka ir gyventojų atsakomybės vengimas. Kai kada buvo

nurodomos gyvenamosios vietovės problemos (neįrengti vandens ir nuotekų valymo įrenginiai,


________________________________________________________________________


87

menkas jaunimo uţimtumas ir pan.), kurios papildo bendruomenių atliktą vietovės stiprybių ir

silpnybių analizę (15 priedas).

Ateities planai. VVG atlikta bendruomeninių organizacijų apklausa (19 priedas) parodė,

kad bendruomenės turi nemaţa ateities planų ir galvoja juos įgyvendinti pasinaudodamos parama,

kuri bus teikiama įgyvendinant 2007-2013 m. vietos plėtros strategiją. Esant galimybei teikti

projektų paraiškas, daugiausia būtų rengiami investiciniai projektai. Vertė projektinių sumanymų,

kuriuos bendruomenės pateikė vietos veiklos grupei - apie 3 mln. Lt.

Kitų NVO veikla. Be bendruomeninių organizacijų, savivaldybėje dar veikia ir daugiau

nevyriausybinių organizacijų. Pagal veiklos pobūdį galima išskirti: sporto klubus (4), medţiotojų

ir ţvejų klubus (5); Lietuvos ūkininkių draugijas (5 skyriai).

VVG teritorijoje įsikūrę dar 15 organizacijų, veikiančių pagal įvairius gyventojų

pomėgius ir interesų grupes. Viena iš jų - Lietuvai pagraţinti draugija, veikia jau 7 metus.

Pagrindiniai veiklos uţdaviniai - rūpintis Pagėgių krašto groţiu, tvarka. Yra organizuojami

graţiausiai besitvarkančių sodybų konkursai. Rudenį organizuojamas renginys „Ţalioji mugė“,

kuriame parduodami savo išauginti augalų daigai, jais keičiamasi. Vykdoma ir kultūrinė veikla –

organizuojamos paţintinės ekskursijos po Lietuvą. Pagrindinė organizacijos problema – veikloje

dalyvauja tik garbaus amţiaus ţmonės, labai trūksta jaunimo.

Pagėgių bendrija „Vaivorykštė“ - tai pagyvenusių ţmonių bendruomenė, veikianti jau 10

metų. Vykdant kultūrinę veiklą siekiama į visuomenę integruoti senjorus. Yra propaguojamas

sveikas gyvenimo būdas (pvz., buvo organizuotas sveikatingumo takelio įruošimas Pagėgių

parke). Taip pat tvarkomos viešosios erdvės; vykstama į ekskursijas po Lietuvą

Kitos organizacijos pagal pomėgius ir interesus - vaikų popchoras „Voriukas“; Lietuvos

raudonojo kryţiaus draugijos Pagėgių komitetas; Lietuvos sutrikusio intelekto ţmonių globos

bendrijos „Viltis“padalinys; Pagėgių savivaldybės diabeto klubas „Rambynas“; Lietuvos

judėjimo „Černobylis“ Pagėgių komitetas; Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija; anoniminių

alkoholikų klubas „Vilties šaltinis“ Labdaros organizacija „Sandora“; Pagėgių daugiavaikių

šeimų draugija „Pilnatis“; Moterų klubas „Femina“; Pagėgių savivaldybės verslininkų asociacija;

Pagėgių suaugusių švietimo namai; Jaunimo klubas „KEY“.

Visos nevyriausybinės organizacijos pagal galimybes prisideda sprendţiant VVG

teritorijos problemas. Uţ jų veiklos koordinavimą yra atsakingas Edmundas Incius, kuris, be to

kad yra VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkas, dar savivaldybėje eina ir Nevyriausybinių

organizacijų koordinatoriaus pareigas.


________________________________________________________________________


88

2.6.9. Viešasis saugumas

VVG „Pagėgių kraštas“ teritorija, esanti pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritimi, pagal nusikalstamumą patenka į didesnę rizikos grupę. Čia nusikaltimų padaroma

gerokai daugiau, ypač viešosios tvarkos paţeidimų. Kriminogeninė situacija, vertinant pagal visų

rūšių uţregistruotus nusikaltimus, labai pablogėjo nuo 2005 m., kuomet per vienerius metus

uţregistruotų nusikalstamų veikų padaugėjo 87 proc. (nuo 219 – 2004 m. iki 404 – 2005 m.), o

sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – net 6,8 karto (nuo 50 – 2004 m. iki 346 – 2005 m.). Vėliau

situacija gerokai pasitaisė. 2007 m. palyginti su 2005 m. nusikalstamų veikų buvo uţregistruota

32,6 proc., o sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – 44,5 proc. maţiau. Nepaisant to, VVG

teritorijos gyventojams išliko didesnė kriminogeninė grėsmė nei šalyje ar Tauragės apskrityje (ţr.

2.43 pav.).

10 000-ių gyventojų tenka užregistruotų nusikalstamų

199 190 182

341

275

230

158 159

228209

245222

210

138161147

173193 201

240229

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.43 pav. Uţregistruoti nusikaltimai

2001-2006 m. vagysčių iš gyvenamųjų patalpų VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje

sumaţėjo perpus (nuo 167 iki 81), tačiau 2007 m. jų vėl pagausėjo 18,5 proc. (buvo

uţregistruotos 96 vagystės.). Pagal vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičių, tenkantį dešimčiai

tūkstančių gyventojų, VVG teritorijos gyventojai maţiau saugūs nei apskrityje bei šalyje. (ţr.

2.44 pav.).

10 000-ių gyventojų tenka vagysčių iš gyvenamųjų patalpų

11

2221

25

15

20

1316

25

20

27

20

1212

14

17

1513

25

21

16

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių


Tauragės

apskrityje

Lietuvoje



________________________________________________________________________


89

2.44 pav. Uţregistruotos vagystės iš gyvenamųjų patalpų

Per pastaruosius trejus metus VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje labai paaštrėjo

nepilnamečių nusikalstamumo problema ir šiuo metu ji kelia daugiau rūpesčių nei apskrityje ir

šalyje. 2005 – 2007 m. nepilnamečių nusikalstamumo lygis VVG teritorijoje buvo gerokai

aukštesnis nei šalyje ar apskrityje (ţr. 2.45 pav.). Nerimą kelia per pastaruosius metus augantis

nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičius. 2007 m. palyginti su 2004 m. tokių nusikaltimų

buvo uţregistruota net 63,4 proc. daugiau.

10 000-ių gyventojų tenka nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų

911

9

22

19

25

12 12

15 1513

11

19

15 14 1214

15

1113

11

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių



Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenis

2.45 pav. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos

Viešajai tvarkai palaikyti ir visuomenės saugumui uţtikrinti Pagėgių savivaldybė 2007 m.

skyrė maţiau lėšų nei vidutiniškai šalyje, tačiau daugiau nei apskrityje (ţr. 2.46 pav.).

Savivaldybės išlaidos šiai funkcijai vykdyti per pastaruosius ketverius metus išaugo 5,5 karto

(nuo 105,9 tūkst. Lt – 2004 m. iki 579,5 tūkst. Lt – 2007 m.), o jų dalis bendrose savivaldybės

išlaidose – 2,2 karto (atitinkamai nuo 0,6 iki 2,2 proc.). Tačiau nepaisant didesnio finansavimo,

Pagėgių savivaldybė, pvz., iki šiol yra vienintelė iš apskrities savivaldybių, kurioje neįrengta

viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo sistema.

1-am gyventojui tenka išlaidų viešajai tvarkai ir visuomenės

apsaugai, Lt

917

50

2030

9 11 12

79

1916 18

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių

kraštas"

teritorijoje

Tauragės

apskrityje

Lietuvoje


2.46 pav. Savivaldybės išlaidos viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai


________________________________________________________________________


90

Tačiau viešosios tvarkos palaikymo ir visuomenės saugumo uţtikrinimo funkcijai

vykdyti VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijoje policijos pareigūnų priskirta santykinai maţiau nei

vidutiniškai šalyje (ţr. 2.47 pav.). Čia 2001-2007 m. dešimčiai tūkstančių gyventojų teko

vidutiniškai 28 pareigūnai ir tai beveik 30 proc. maţiau nei vidutiniškai šalyje.

10 000-ių gyventojų tenka policijos pareigūnų

24 22 2224

26 2523 24

35 34 34 33

2323 2223 25 25

35 3333

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

VVG "Pagėgių



Lietuvoje

Šaltinis: apskaičiuota pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys

2.47 pav. Aprūpinimas policijos pareigūnais

Pagėgių krašto gyventojų aprūpinimo policijos pareigūnais lygis maţai skiriasi nuo

Tauragės apskrities vidurkio. Reikia pridurti, kad policijos pareigūnų ir gyventojų skaičiaus

santykis per visą vidutinės trukmės laikotarpį neblogėja, kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje ši

proporcija sumaţėjo. Tačiau sociologinio tyrimo duomenys rodo, kad vietos gyventojai nėra

patenkinti policijos darbu (žr. 2.8 skyrių).

2.7. Teritorijos kapitalo analizė

Rengiant VVG „Pagėgių kraštas“ strategiją buvo vadovaujamasi LEADER metodo -

teritoriniu principu. Šio principo esmė – pasitelkiant vietos gyventojus naujai įvertinti visus

turimus teritorijos išteklius. Metodo nauda yra ne tik ta, kad kompleksiškai įvertinami visi

teritorijos elementai, - daug svarbesnis yra vietos gyventojų ir organizacijų įsitraukimas į procesą

bei susitelkimas nagrinėjant problemas ir formuluojant plėtros viziją.

Taikant teritorinį principą, buvo analizuojami aštuoni teritorijos „kapitalo“ komponentai:

1) gamtos ir ţmogaus sukurti ištekliai; 2) gyventojų susitelkimas ir tapatumas; 3) ţmogiškieji

ištekliai; 4) profesinė patirtis ir įgūdţiai; 5) institucijų ir valdţios veikla; 6) verslo įmonės ir jų

veikla; 7) prekių, paslaugų ir darbo rinka; 8) vietovės įvaizdis. Kiekvienas anketą pildęs

gyventojas atliko kiekvieno komponento 9 arba 10 sudėtinių dalių – elementų būklės vertinimą

skalėje nuo vieneto (1) - būklė „bloga“, „vidutinė” (2) iki trejeto (3) - būklė „gera”. Respondentų

taip pat buvo prašoma įvertinti kiekvieno komponento elementų būklės tendencijas perspektyvos

poţiūriu. Vidutinės vertinimų reikšmės: 1-būklė blogėja; 0-būklė neutrali; 3-būklė gerėja. Iš viso


________________________________________________________________________


91

respondentai vertino 75 elementus. Susisteminus vietos gyventojų apklausos anketų (žr. 17

priedą) atsakymus, buvo gautas vietovės profilis (ţr. 2.48 pav.).

1,9 1,8

1,8

1,5

1,8

1,8

1,7

1,6

2,2

1,9

2,1

2,1

1,9

2,1

1,9

2,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

1,7

1,8

1,9

2,0

2,1

2,2

Gamtos ir žmogaus sukurti ištekliai

Gyventojų susitelkimas ir tapatumas

Žmogiškieji ištekliai

Profesinė patirtis ir įgūdžiai

Instuticijų ir valdžios veikla

Verslo įmonės ir jų veikla

Prekių, paslaugų ir darbo rinka

Vietovės įvaizdis

Būklė

Tendencija

2.48 pav. VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos profilis

Kaip matyti iš 2.48 paveikslo, visų teritorijos komponento būklės vidutinis vertinimas

gana ţemas. Vietos gyventojų nuomone, visų teritorijos išteklių būklės negalima laikyti net

vidutine - nei vienas komponentas negavo įvertinimo „2“, kas reikštų vidutinę būklę. Labiausiai

artima vidutinei tik vietovės įvaizdţio būklė (vidutinis vertinimas - 1,9 balo). Prasčiausiai

respondentai įvertino ţmogiškųjų išteklių būklę (vidutinis vertinimas - 1,5 balo) ir prekių,

paslaugų bei darbo rinkos būklę (vidutinis vertinimas - 1,5 balo).

Vertindami teritorijos išteklių būklės tendencijas, respondentai nurodė, kad daugumos

išteklių komponentų būklė gerėja. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad net trijų komponentų, kurių

būklė yra bloga, situacija ir toliau blogėja.

Apibendrinant gyventojų atliktą rajono teritorijos išteklių būklės ir tendencijų vertinimą,

buvo išskirtos „laimėjimų“ ir „krizės“ zonos. „Laimėjimų“ zona parodo rajono stiprybes, kurias

panaudojus yra didesnės galimybės pasiekti sėkmę sprendţiant regiono problemas.

„Krizės“ zona rodo didelį respondentų nepasitenkinimą esama situacija konkrečiose gyvenimo

srityse bei tolesnėmis raidos tendencijomis (ţr. 2.5 lentelę).


________________________________________________________________________


92

2.5 lentelė. VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos išteklių vertinimas

„LAIMĖJIMŲ“ ZONA (+) „KRIZĖS“ ZONA (-)

Gamtos ir ţmogaus sukurti ištekliai

Unikalūs gamtos ištekliai ir jų įvairovė

(flora ir fauna), kraštovaizdţio groţis

Gamtos ir ţmogaus sukurti ištekliai

Vandens telkinių gausa ir būklė

Kaimų ir miestelių sanitarinė būklė

Gyvenviečių pastatų būklė ir estetinis vaizdas

Kultūros, istorijos ir architektūros paveldas

Krašto įvaizdis ir pastangos jį

puoselėti

Turistų ir kitų, čia negyvenančių ţmonių,

poţiūris į kraštą ir jo gyventojus

Ţmogiškieji ištekliai

Gyventojų pasirengimas imtis savo verslo

Specialių poreikių ţmonių problemų sprendimas

Vaikų ir jaunimo ugdymas bei laisvalaikio uţimtumas

Jaunų šeimų ir specialistų įsitvirtinimas

vietovėje

Priešpensinio amţiaus ţmonių ir pensininkų problemų

sprendimas

Gyventojų dėmesys sveikatos sveikatai gerinti ir

sveikai gyvensenai palaikyti

Tradicinės darnios šeimos

Vietos gyventojų profesinė patirtis ir įgūdţiai

Nykstančių profesinių ţinių (pvz., vietos amatininkų

patirties) išsaugojimas

Rajone veikiančių institucijų ir valdţios veikla

Policijos ir kitų teisėsaugos institucijų veikla

Valdţios veiklos viešumas ir sprendimų priėmimo

skaidrumas

Prekių, paslaugų ir darbo rinka

Galimybė vietos gyventojui rasti darbą, atitinkantį

turimą kvalifikaciją

Gamybinės paslaugos

Paslaugos ţemės ūkiui

Viešojo transporto paslaugos

Viešosios paslaugos gyventojams

Kaip matyti iš lentelės, „laimėjimų zoną“ sudaro 2 elementai. Unikalūs gamtos ištekliai ir

jų įvairovė (flora ir fauna), kraštovaizdţio groţis gyventojų yra laikomi didele teritorijos stiprybe.

Respondentai taip pat nurodė, kad apsilankantys jų krašte ţmonės palankiai atsiliepia apie kraštą,

- vietos gyventojai jaučia, kad VVG teritorija yra patraukli turistams.

Didelį nerimą kelia „krizės“ zona, kurią sudaro net 19 elementų. Plačiausia yra

ţmogiškųjų išteklių komponento „krizės“ zona – respondentai kritiškai įvertino gyventojų

pasirengimą imtis savo verslo, čia neuţsibūna jauni specialistai. Respondentai nurodė, jog

situacija yra kritinė sprendţiant tikslinių grupių – vaikų ir jaunimo, priešpensinio amţiaus


________________________________________________________________________


93

ţmonių ir pensininkų, specialių poreikių ţmonių - problemas. Apklaustieji nurodė, kad skiriama

maţai dėmesio sveikai gyvensenai palaikyti, taip pat atkreipiamas dėmesys į šeimos institucijos

krizę.

Antra pagal elementų skaičių yra komponento „Prekių, paslaugų ir darbo

rinka“ „krizės“ zona. Respondentai nurodė, kad su esama kvalifikacija vietos gyventojams

problemiška rasti darbą. Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad pačios įvairiausios paslaugos

(gamybinės, viešojo transporto, įvairios paslaugos gyventojams) VVG teritorijoje nėra išplėtotos.

Gamtos ir ţmogaus sukurtiems ištekliams taip pat reikia skirti padidintą dėmesį. Vandens

telkinių būklė, kaimų ir miestelių sanitarinė būklė respondentų vertinimu yra kritiška. Viešųjų

pastatų būklė ir estetinis vaizdas netenkina vietos gyventojų. Apklaustieji taip pat nurodė, kad

kultūros, istorijos ir architektūros paveldo objektų būklė VVG teritorijoje taip pat yra

nepatenkinama ir toliau blogėja.

Anketavimo rezultatai taip pat atskleidė dar dviejų komponentų - „Vietos gyventojų

profesinė patirtis ir įgūdţiai“ bei „Rajone veikiančių institucijų ir valdţios veikla“ –

„krizės“ zonas.

Teritorijos turtui - vietos profesinėms ţinioms saugoti gyventojų teigimu nėra skiriamas

reikiamas dėmesys, todėl yra grėsmė šį turtą prarasti.

Vertindami valdţios institucijas gyventojai išreiškė nuomonę apie prastą policijos ir kitų

teisėsaugos institucijų veiklą. Respondentų nuomone, vietos valdţios veikla nėra ganėtinai atvira

ir vieša – gyventojai norėtų daugiau aiškumo ir informavimo apie priimamus sprendimus.

Teritorijos išteklių vertinimo rezultatai signalizuoja, kad VVG teritorijos problemoms

spręsti turi būti parenkamos itin „jautrios“ priemonės. Gyventojai signalizuoja, jog daugiausia

„nukentėję“ yra teritorijos ţmonių ištekliai, o tendencijos tik blogėja. Kitose srityse taip pat

gausu spręstinų problemų, todėl vietos veiklos grupei itin svarbu pasirinkti tinkamą plėtros

strategiją, kad su kaimo plėtrai skirtomis lėšomis būtų galima inicijuoti teigiamus pokyčius.

2.8. Gyventojų poreikių analizė

VVG „Pagėgių kraštas“ nuo strategijos rengimo pradţios kryptingai įgyvendino principą

„iš apačios į viršų“, t.y. į procesą buvo įtraukiami vietos gyventojai ir organizacijos.

Tyrimo metodai. Vietos veiklos grupė, siekdama išsiaiškinti gyventojų poreikius, atliko

anketavimą (17 priedas, Anketos suvestinė); buvo organzuoti fokus grupių interviu su jaunimu

siekiant išsiaiškinti šios tikslinės grupės problemas ir poreikius (20 priedas, Susitikimo medžiaga);

buvo inicijuotas VVG teritorijos stiprybių ir silpnybių svarstymas bendruomenių lygiu (15

priedas, Stiprybių ir silpnybių analizės medžiaga); buvo atliktas bendruomeninių organizacijų


________________________________________________________________________


94

anketavimas, siekiant daugiau suţinoti apie jų gebėjimus ir veiklos problemas (19 priedas,

Bendruomenių apklausos anketa ir ją užpildžiusių bendruomenių sąvadas); pasitelkiant seniūnus

buvo organizuojamos diskusijos ir atskleistas poreikis apie būtinus atlikti darbus kiekvienoje

seniūnijoje (16 priedas, seniūnijose surinktas projektų poreikis), kiekvienoje seniūnijoje buvo

organizuojami susitikimai su vietos gyventojais, kuriuose buvo inicijuojamos tolesnės diskusijos

apie VVG teritorijos problemas ir galimas plėtros kryptis (21 priedas, Susitikimus patvirtinanti

medžiaga). Šiame poskyryje yra pateikiama susisteminta informacija apie gyventojų poreikius,

gauta taikant anksčiau minėtus tyrimo metodus.

Sociologinio tyrimo dalyviai. Gyventojų anketavime dalyvavo įvairaus amţiaus,

skirtingą išsilavinimą ir profesiją turintys asmenys, gerai ţinantys vietovės, kurioje gyvena,

situaciją. Sociologinio tyrimo metu visose seniūnijose buvo išplatinta 150 gyventojų apklausos

anketų, uţpildytos grįţo 134 anketos (89 proc.). Tai rodo gyventojų gebėjimą esant reikalui

susitelkti ir norą dalyvauti viešajame gyvenime. Anketos buvo platinamos kiekvienoje seniūnijoje

proporcingai gyventojų skaičiui. Daugiausia anketų gauta iš Pagėgių ir Vilkyškių seniūnijų, kiek

maţiau iš Natkiškių seniūnijos, kur gyventojų skaičius maţiausias (2.49 pav.). Anketavime

aktyviau dalyvavo moterys (75,2 proc. visų respondentų).

19

11

46

21

31

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Lumpėnų

Natkiškių

Pagėgių

Stoniškių

Vilkyškių

Sen

iūn

ija

Gyventojų skaičius

2.49 pav. Apklausti gyventojai pagal seniūnijas

Vietovių stiprybių ir silpnybių analizę atliko ir bendruomenių apklausos anketas uţpildė

visos (11) tuo metu savivaldybės teritorijoje veikusios kaimo bendruomenės.

Vietovės bruoţai, kuriais didţiuojamasi. Apie pusę (51,6 proc.) respondentų nurodė,

kad VVG teritorijos stiprybė yra graţi gamta, kraštovaizdis. Gyventojai nurodė, jog didţiuojasi

vietovės, kurioje gyvena, groţiu ir istorijos bei architektūros paminklais: Rambyno kalnu,

Nemuno, Jūros upėmis, gandrų kolonija Bitėnų kaime, vandens telkiniais, miškais, potvyniais.

Kraštas yra turtingas unikalių gamtos išteklių, kuriais dţiaugiasi ne tik vietos gyventojai, bet dėl

kurių vis daţniau kraštą lanko turistai iš kitų Lietuvos vietų ir uţsienio.


________________________________________________________________________


95

Beveik penktadalis apklaustų gyventojų (18,8 proc.) didţiuojasi krašto paveldu, gyvomis

krašto tradicijomis, turtinga krašto istorine praeitimi. Didţiuojamasi ir atskirų kaimų istorijomis;

gyventojai taip pat dţiaugiasi, jog yra išlikusi tradicija susiburti.

Gamtos išteklius kaip didţiausią krašto stiprybę įvardijo Stoniškių, Lumpėnų, Pagėgių ir

Vilkyškių seniūnijų teritorijose įsikūrusios kaimo bendruomenės, kurios atliko gyvenamosios

vietovės stiprybių ir silpnybių analizę. Vilkyškių bendruomenė pabrėţė Vilkyškių miestelio

unikalumą – miestelyje yra išlikusi senoji urbanistinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės

išplanavimas), čia be kita ko jaunystėje yra gyvenęs rašytojas Johanesas Borovskis.

Susitikimuose (organizuotuose kiekvienoje seniūnijoje) su vietos gyventojais pakartotinai

buvo klausiama, kas iš vietos išteklių gyvenamojoje vietovėje yra unikalu, ką būtinai reikia

išsaugoti.

Pokalbiai tik patvirtino ir papildė jau turimą informaciją apie kraštą. Vietos gyventojams

labai svarbu, kad nesunyktų unikalus krašto paveldas - tiek gyvoji kultūra, tiek unikalūs statiniai

(dvarai, baţnyčios, kiti viešieji pastatai, senosios vokiečių kapinaitės ir t.t. Pvz., buvo paminėta,

kad svarbu sutvarkyti Šilgalių, Būbliškių, Kucų dvarus ir jų parkus kad jie taptų patrauklūs tiek

vietiniams, tiek atvykstantiems. Unikalios Plaškių, Ropkojų baţnyčios, evangelikų baţnyčios

Natkiškiuose, Vilkyškiuose, taip pat galėtų būti sutvarkytos ir pritaikytos plačiam lankymui ir

t.t.).

Gyventojų nuomone, būtina uţtikrinti tradicinių renginių tęstinumą, visokeriopai reikia

remti meno kolektyvų veiklą. Ne maţiau dėmesio turėtų būti skiriama kulinariniam paveldui

išsaugoti (saldumynų gaminimas, kalvystė, audimas, medţio darbai ir t.t.). Gyventojų nuomone,

tikslinga būtų įkurti amatų centrą, kuris turėtų savo filialus atskirose VVG teritorijos vietovėse.

Bendruomenių atlikta vietovės stiprybių ir silpnybių analizė atkreipia dėmesį, jog

gyventojam labai svarbu, jog arti gyvenamosios vietovės veiktų pagrindinės įstaigos – medicinos

punktas, biblioteka, kultūros namai, paštas, mokykla, parduotuvė ir kt. Bendruomenės daţnai

nurodydavo kaip pagrindinę stiprybę, jei vietovėje veikė bent viena ar keletas iš šių įstaigų.

Bendruomenių nariai didţiule krašto stiprybe laiko dar ir tai, kad teritorijoje sėkmingai

veikia verslo įmonės: AB „Vilkyškių pieninė“, „UAB „Vilkė“, UAB „Nemuno ţirgynas“ (15

priedas, Vietovės stiprybių ir silpnybių analizė).

Opiausios gyvenamosios vietovės problemos. Viena iš VVG uţduočių buvo išsiaiškinti,

kokias problemas vietos gyventojai laiko pačiomis didţiausiomis. 2.50 paveiksle pateikiami

apibendrinti sociologinio tyrimo dalyvių atsakymai.

Daugiau kaip pusė (60,3 proc.) visų respondentų didţiausiomis „bėdomis“ nurodė šiuos

aspektus:


________________________________________________________________________


96

1) bloga geriamojo vandens kokybė;

2) prasta vandentiekio ir kanalizacijos būklė; nėra vandentiekio ar/ir kanalizacijos,

vandens valymo įrenginių;

3) prastos kokybės/neapšviesti keliai ir šaligatviai.

Apibendrintai šios problemos 2.50 paveiksle įvardytos kaip „Neišplėtota infrastruktūra,

komunalinės paslaugos“. Pokalbiai su vietos gyventojais tik patvirtina, kad nesukūrus tinkamos

infrastruktūros ir neišplėtojus komunalinių paslaugų, negalima kalbėti apie gerą gyvenimo

kokybę. Be tinkamo infrastruktūros nevyks ir turizmo plėtra, kuri, gyventojų nuomone, yra viena

iš perspektyviausių krašto plėtros krypčių.

12,1

10,3

10,3

1,7

1,7

60,3

3,4

0 10 20 30 40 50 60 70

Kelios anksčiau minėtos problemos

Menkas uţimtumas

Menkas socialinis sutelktumas

Demografinės problemos

Neišplėtotos socialinės paslaugos

Neišplėtota infrastruktūra, komunalinės paslaugos

Trūksta viešojo transporto paslaugų

proc.

2.50 pav. Opiausios VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos problemos

Bendrą vaizdą apie didţiausias krašto problemas padėjo susidaryti ir bendruomenių

atlikta gyvenamosios vietovės stiprybių ir silpnybių analizė. Neišplėtotą infrastruktūrą kaip

didţiausią vietovės problemą nurodė Stoniškių, Natkiškių, Lumpėnų, Pagėgių bendruomenės.

Bendruomenių atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad kritinė yra viešųjų erdvių būklė –

nesutvarkytos lankytinos vietos, privaţiavimai prie lankytinų objektų, nekokybiškos vaikų

ţaidimo, sporto aikštelės. Bendruomenių atstovai taip pat nurodo, kad prasta VVG teritorijoje

esančių pastatų – viešųjų ir privačių - būklė. Didelė gyvenamojo būsto fondo dalis gyventojų

teigimu yra susidėvėjusi, tiek privatūs, tiek visuomeniniai pastatai priţiūrimi prastai. Ypač reiktų

atkreipti dėmesį, jog nyksta pastatai – kultūros paveldo objektai, labai prasta kultūros namų

būklė (informacija iš Stoniškių, Pagėgių, Natkiškių, Vilkyškių bendruomenių susirinkimų).

Iš seniūnijų surinkta informacija taip pat patvirtina, kad yra didelis poreikis gerinti

viešąją infrastruktūrą. Seniūnijos nurodo, jog esant lėšoms pirmiausiai būtų tvarkomas

apšvietimas, vandens tiekimo ir vandenvalos sistemos, tvarkomi gatvės ir šaligatviai, atnaujinami

visuomeniniai pastatai, tvarkomos viešosios erdvės (16 priedas).


________________________________________________________________________


97

Anketavime dalyvavę vietos gyventojai nurodė ir daugiau gyvenamosios vietovės

problemų. Daugiau kaip 10 proc. respondentų nurodė, kad gyventojų uţimtumas yra labai

menkas. Buvo išskirtos dvi amţiaus grupės – jaunimas ir vyresnio amţiaus ţmonės, kurių

uţimtumui gyventojų nuomone reiktų skirti didesnį dėmesį.

Daugiau kaip 12 proc. respondentų įvardijo po keletą opiausių problemų - tarp jau

anksčiau įvardytų problemų papildomai buvo paminėta prasta gyvenamųjų pastatų būklė, prasta

gyvenviečių sanitarinė būklė (šiukšlynai, uţterštos teritorijos, fermų pastatai, aplinką teršiantys

gyventojų tualetai, viešųjų tualetų stoka ir kt.), prastos viešojo transporto paslaugos,

girtuokliavimas, nepakankamai geri gyventojų tarpusavio santykiai. Į pastarąją problemą reikia

atkreipti ypatingą dėmesį, kadangi jau teritorijos kapitalo analizė parodė, kad ţmogiškųjų išteklių

būklė yra kritinė. Respondentų teigimu, dalis gyventojų nelinkę įsitraukti į bendruomenės veiklą

ir yra abejingi, kai kalbama apie bendras teritorijos problemas, jaučiasi jų nusivylimas kai

kalbama apie vietovės ateitį (2.50 paveiksle ši problema apibendrintai įvardyta „Menkas

socialinis sutelktumas“).

Bendruomeninių organizacijų atstovai be šių jau įvardytų problemų, dideliu

gyvenamosios vietovės „minusu“ nurodė paslaugų trūkumą. Jų teigimu, labai būtų reikalingi

dienos centrai vyresnio amţiaus ţmonėms, jaunimui (Stoniškių bendruomenė), būtina plėtoti

turizmo paslaugas - apgyvendinimą, maitinimą (Pagėgių, Vilkyškių bendruomenės).

Jaunimo problemos ir poreikiai. Vietos veiklos grupė organizavo susitikimą su jaunais

ţmonėmis, kad išsiaiškintų jų problemas ir poreikius. Labiausiai jauni ţmonės pasigenda

uţimtumo galimybių. Pirma – nėra galimybės įsidarbinti ir uţsidirbti, antra – labai ribotos

laisvalaikio leidimo galimybės.

Jauni ţmonės teigia, kad savivaldybės teritorijoje beveik nėra kur įsidarbinti, o jei ir

pavyksta tai padaryti, uţ darbą nepilnamečiams mokama ţymiai maţiau nei suaugusiems,

neapskaitomi viršvalandţiai ir pan. Jauni ţmonės nurodo, kad būtų galima įsidarbinti kituose

rajonuose – Tauragėje, Šilutėje, tačiau nėra galimybės ten nuvaţiuoti. Autobusai vaţiuoja retai, o

kai kuriais atvejais viešojo transporto paslaugos iš viso neteikiamos (pvz., beveik nėra galimybės

naudotis viešuoju transportu Kentrių gyventojams).

Jaunimas nurodė, kad juos domintų ir galimybė organizuoti verslą, tik reikia daugiau

informacijos ir pasiūlymų, kaip tai reikėtų pradėti organizuoti.

Paprašius įvertinti laisvalaikio leidimo galimybes 10 balų sistema (1 balas – labai menkos

galimybės, 10 – labai geros galimybės), jaunimas vidutiniškai skyrė 6,6 balo. Jauni ţmonės

skundėsi, kad jų laisvalaikis yra palyginti skurdus – neorganizuojamos diskotekos, daţnai net

nėra patalpų kur būtų galima rinktis pagal pomėgius, nesutvarkytos bei nepritaikytos


________________________________________________________________________


98

laisvalaikiui leisti viešosios erdvės – aikštynai, maudyklės. Šiuo metu populiariausios

susirinkimo vietos – autobusų stotelės ir panašios erdvės.

Jaunimas guodţiasi, kad suaugusiųjų poţiūris į juos ne visada yra tolerantiškas, jų

poreikiai priimami kaip papildomas rūpestis suaugusiems (triukšmadariai, galbūt uţsiimantys

kontrabanda, galintys apgadinti įrangą, patalpas, tad geriau su jaunimu neprasidėti – tokį poţiūrį

esą kai kada deklaruoja bendruomenės nariai).

Paprašius įvardyti institucijas, kuriomis labiausiai nepasitiki, jauni ţmonės įvardijo vietos

valdţią bei policiją. Jauni ţmonės nesijaučia saugūs viešose vietose, o pagalbos iš policijos

nebesitikima, nes ne vienu atveju reikiama pagalba nebuvo suteikta. Be to ir policijos pareigūnų

tiek nėra, kad būtų galima uţtikrinti viešąją tvarką (pvz., į Vilkyškius yra tekę kviestis policijos

pareigūnus net iš Kauno). Jaunimo teigimu, saugumą daug efektyviau uţtikrinti galėtų apsaugos

darbuotojai, jei būtų galimybė uţ tokias paslaugas sumokėti.

Jaunimas pripaţįsta, kad ir jiems patiems trūksta aktyvumo, entuziazmo, domėjimosi

jaunimo veiklos finansavimo galimybėmis. Didelė paspirtis būtų jaunimo centras, kuris teiktų

pačią įvairiausią, jaunimui naudingą informaciją, o taip pat koordinuotų jaunų ţmonių veiklą.

Nepaisant visų problemų, jaunimo atstovai nurodė, jog kraštas jiems labai brangus – čia

daug triūso įdėjo jų tėvai, jie patys. Čia išskirtinis kraštovaizdis, yra ką aplankyti, pamatyti.

Unikali ir krašto kultūra, tačiau jauni ţmonės pripaţįsta, kad apie visa tai baigia pamiršti (pvz.,

ne visi ţino apie senuosius vietos gyventojus – šišioniškius, nėra girdėję jų kalbos ir t.t.).

Nors jaunimas myli savo kraštą, pasilikti čia baigę mokslus neţada. Iš keturiolikos

pokalbyje dalyvavusių jaunuolių tik vienas pasisakė, jog planuoja ir toliau pasilikti gimtinėje –

likusieji prisipaţino, kad juos sulaikys nebent brangus aukštasis mokslas.

Labiausiai remtinos sritys. Vietos veiklos grupė siekė išsiaiškinti gyventojų nuomonę,

kokioms gyvenimo sritims būtina skirti didţiausią dėmesį, t.y. kur labiausiai reikia nukreipti

viešąją paramą. Respondentai galėjo rinktis iš 23 pasiūlytų veiklos sričių. Kiekvienos srities

finansavimo svarbą respondentai galėjo paţymėti 5 balų sistema, kur 1 – finansuoti maţiausiai

būtina, 5 – finansuoti labiausiai būtina. 2.6 lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie 10

svarbiausių paramos sričių.

2.6 lentelė. Labiausiai remtinos kaimo plėtros sritys

VEIKLOS SRITIS VIDUTINIS

ĮVERTINIMAS, BALAIS

Moksleivių ir jaunimo uţimtumo gerinimas 4,7

Komunalinių paslaugų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir kt.) plėtra 4,6

Kultūros renginių, bendruomenės švenčių, sporto ir laisvalaikio

organizavimas 4,6

Gyvenamųjų pastatų remonto, įskaitant ir priešgaisrinės profilaktikos

darbus, vykdymas 4,6


________________________________________________________________________


99

Gyvenviečių viešųjų vietų (aikščių, parkų, sporto aikštelių) tvarkymas 4,6

Vandens telkinių valymas ir poilsio vietų įrengimas 4,6

Patalpų bendruomenės reikmėms įrengimas 4,5

Gyventojų ir jų turto saugumo uţtikrinimas 4,4

Bendruomenių ir kitų NVO veiklos skatinimas, įgyvendinant įvairius

vietos iniciatyvų projektus 4,4

Sveikos gyvensenos populiarinimas ir sveikatos profilaktikos priemonių

įgyvendinimas 4,4

Kaip matyti iš 2.6 lentelės, didţiausią dėmesį vietos gyventojai skirtų ugdyti jaunąją kartą

ir organizuoti jų uţimtumą. Antroje vietoje pagal svarbą – infrastruktūros gerinimas bei sporto ir

laisvalaikio organizavimas. Respondentai taip pat nurodė, jog svarbu uţtikrinti gyventojų

saugumą bei imtis sveikos gyvensenos profilaktikos priemonių.

Siekiant dar labiau sukonkretinti informaciją apie labiausiai finansuotinas sritis,

respondentų buvo paprašyta nurodyti tik tris sritis, kurios jų nuomone yra pačios svarbiausios.

Ţemiau nurodytos veiklos sritys rodo gyventojų apsisprendimą dėl prioritetų gyvenamojoje

vietovėje:

1. Komunalinių paslaugų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir kt.) plėtra;

2. Moksleivių ir jaunimo uţimtumo gerinimas;

3. Verslo, įskaitant amatus, plėtojimas kaime.

Toks respondentų vertinimas leido susidaryti objektyvesnį vaizdą apie jų nuostatas dėl

gyvenamosios vietovės plėtros prioritetų.

Nesant jokių apribojimų respondentai paţymėjo svarbą finansuoti tas sritis, kur gana

greitai naudą pajustų kiekvienas asmeniškai. Apribojus pasirinkimą iki trijų pozicijų, išaiškėjo

gyventojų nuostata, jog reikia finansuoti ir tai, kas galėtų prisidėti prie ilgalaikės visos VVG

teritorijos plėtros, konkrečiai – vietos verslą.

Ateities vertinimas. Nors sociologinis tyrimas ir atskleidė daug teritorijoje esančių

problemų, dauguma gyventojų galvodami apie ateitį yra optimistai. Net 88,4 proc. respondentų

nurodė, kad ateityje gyvenimas jų vietovėje gerės.

Pasiūlymai gerinti gyvenimo kokybę. Pasiūlymus teikė daugiau kaip trečdalis

respondentų. Pasiūlymai daugiausia susiję su anksčiau gyventojų įvardytų problemų sprendimu

(ţr. 2.51 pav.). 31 proc. respondentų nurodė, jog reikia gerinti viešąją infrastruktūrą (remontuoti

kelius, gatves, šaligatvius, pastatus) bei komunalinių paslaugų kokybę (įvesti vandentiekį,

kanalizaciją, gerinti geriamojo vandens kokybę). 11,8 proc. gyventojų pateikė įvairių pasiūlymų

tobulinti gyvenimo organizavimą – pvz., buvo nurodoma, jog jauni ţmonės turi būti pratinami

prie darbo; reikia imtis priemonių girtuokliavimui sumaţinti; reikia ugdyti pagarbą ţmogui;

patiems reikia daugiau dirbti; būtina maţinti biurokratiją ir pan.


________________________________________________________________________


100

21,6

7,8

7,8

11,8

3,9

31,4

5,9

9,8

0 5 10 15 20 25 30 35

Keletas anksčiau minėtų pasiūlymų

Stiprinti bendruomenių veiklą

Didinti gyventojų uţimtumą

Tobulinti gyvenimo organizavimą

Gerinti viešojo transporto paslaugas

Gerinti infrastruktūrą, komunalinių paslaugų teikimą

Skatinti verslo plėtrą

Didinti pajamas

proc.

2.51 pav. Gyventojų pasiūlymai gerinti gyvenimo kokybę

Beveik 10 proc. gyventojų mano, kad geresnę gyvenimo kokybę uţtikrintų gaunami

didesni atlyginimai. Beveik 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad būtina kurti naujas darbo vietas, t.y.

didinti gyventojų uţimtumą; tiek pat respondentų mano esant svarbu aktyvinti bendruomenes,

stiprinti jų veiklą. Apie 6 proc. respondentų nurodė, kad gyvenimas pagerėtų, jei būtų remiamas

vietos verslas. Penktadalis visų teikusių pasiūlymus respondentų pateikė po keletą anksčiau

įvardytų pasiūlymų variantų; papildomai buvo pateiktas pasiūlymas įkurti Piktupėnų seniūniją.

Apibendrinant gyventojų poreikių analizės duomenis galima daryti tokias išvadas:

teritorijoje apstu problemų, kurių spręsti patys ţmonės daţnai nėra pajėgūs. Pagrindinis veiksnys,

menkinantis gyvenimo kokybę – neišplėtota viešoji infrastruktūra, komunalinės paslaugos. Kita

problema – menkas dėmesys ţmonėms, jų laisvalaikio kokybei, saviraiškos galimybėms,

galimybėms dirbti ir uţsidirbti. Ypač tai pasakytina apie jaunus ţmones, kurie juk kaţkada kurs

krašto ateitį. Tačiau teigiamus pokyčius stabdo ir pačių gyventojų sąmoningumo stoka. Dalis jų

nesitiki teigimų poslinkių ir nemano, kad reikėtų stengtis ką nors nuveikti visų, ne tik savo, labui.

Vietos veiklos grupei tenka sunki uţduotis – numatyti tokias strategines plėtros kryptis, kad su

ribotais finansais būtų pagerinta gyvenamoji aplinka, atsirastų prielaidos didinti uţimtumą ir

kartu būtų stiprinamas vietos gyventojų sąmoningumas, jog krašto problemos yra visų rūpestis ir

jas reikia spręsti kiekvienam įnešant savo indėlį.


________________________________________________________________________


101

III. VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS TERITORIJOS SSGG ANALIZĖ

3.1 lentelėje pateikiama Pagėgių krašto stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės, kurios

buvo identifikuotos apibendrinus socialinės ekonominės situacijos ir gyventojų poreikių analizės

duomenis. Siekiant apibrėţti svarbiausias teritorijos plėtros kryptis, VVG valdyba išskyrė po

penkis svarbiausius SSGG punktus. 3.1 lentelėje yra pateikiami SSGG komponentai, taip pat

nurodomi penkių svarbiausių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių punktų reikšmingumo

(įtakos) koeficientai bei uţimama vieta pagal įtakos koeficientą.

3.1 lentelė. VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos stiprybės, silpnybės, galimybės ir

grėsmės

Vieta

pagal

įtakos

koef.

Eil.

Nr. SSGG KOMPONENTAI

Įtakos

koefi-

cientas

Stiprybės

4

1. Pagėgių savivaldybės geografinė padėtis (šalies bei ES pasienio su Rusija

regionas) ir geras susisiekimas (geleţinkelis jungia kraštą su Klaipėdos ir

Karaliaučiaus uostais, savivaldybės teritoriją šiaurės pietvakarių kryptimi kerta

istorinis „Hanzos” prekybinis Ryga – Šiauliai – Tauragė – Karaliaučius kelias,

pietine savivaldybės riba teka didţiausia šalies upė Nemunas, pagal kurią

driekiasi nacionalinės reikšmės automagistralė Kaunas – Pagėgiai – Klaipėda)

sudaro palankias prielaidas plėtoti vietos ūkį.

0,19

2. Regiono išskirtinę kraštovaizdţio vertę lemia sudėtinga jo gamtinė sąranga:

krašto landšaftą formuoja Nemuno ţemupio lyguma ir Vakarų Ţemaičių

plynaukštė, kurios morenines aukštumas dar labiau išryškina Vilkyškių

kalvagūbris su savo miškingais gūbriais ir legendomis apipintu Rambyno

alkakalniu. Savivaldybės teritorijos dalį uţima Jūros bei Gėgės upių baseinai ir

plačiai nusidriekęs Nemuno upės slėnis su savo senvagėmis. Ties Jūros intaku

prasideda istorinė Nemuno delta, taip pat potvynių zona.

3

3. Pagėgių savivaldybė yra ekologiškas kraštas, jis pasiţymi didele gamtos

įvairove, o Nemuno, Jūros, Gėgės bei maţesnių upelių slėniai sudaro svarbią

Lietuvos gamtinio karkaso dalį. Ekologiniu poţiūriu ypač svarbus Nemuno

slėnis – svarbiausias šalies ţuvų, gyvūnų ir paukščių migracijos koridorius.

Istoriškai susiformavusi specifinė regiono biotopų įvairovė yra pakankamai

tvari, nes čia nėra aplinką teršiančių stambių pramonės įmonių, gyvenvietėse

diegiama atliekų tvarkymo sistema, palyginti smulkūs ir tradicine ţemės ūkio

veikla besiverčiantys ūkiai maţai teršia gamtą.

0,22

4. Dideli pievų ir ganyklų plotai leidţia vietos ūkininkams uţsiimti aplinkai

palankiu mėsinių galvijų auginimo verslu bei plėtoti pieno ūkį, o išvystyta

pienininkystė ir gyvulininkystė uţtikrina vietos pieno ir mėsos perdirbimo

įmonėms geros kokybės ţaliavą. Santykinai maţas dirvoţemio, vandens ir oro

uţterštumas sudaro geras sąlygas plėtoti ekologiškų ir natūralių produktų

gamybą.

5. Regione gilias istorines tradicijas turi ţirgininkystės verslas: čia yra didţiausias

(470 grynaveislių ţirgų ir 734 ha ţemės naudmenų) Lietuvoje

„Nemuno“ ţirgynas, kuriame auginami trakėnų veislės ţirgai ir nacionalinio

genofondo pasididţiavimas – Lietuvos sunkieji arkliai. Ţirgynas uţaugintus

ţirgus eksportuoja į daugelį uţsienio šalių, taip pat ši organizacija puoselėja


________________________________________________________________________


102

jojimo sportą - ţirgyne veikia jojikų rengimo centras, čia galima išsinuomoti

ţirgus pramoginiam jodinėjimui.

6. Regiono apgyvendinimo sistema yra santykinai tolygiai išplėtota: jos pagrindą

sudaro nedideli Pagėgių ir Panemunės miestai, taip pat Nemuno slėnyje pagal

automagistralę Kaunas – Pagėgiai – Klaipėda išsidėstę miesteliai, kurių

dauguma turi gausų istorinį paveldą ir pasiţymi specifine krašto architektūra.

1 - 2

7. Kraštas turi istoriškai susiklosčiusį daugiasluoksnį ir gausų kultūros paveldą:

VVG teritorija aprėpia Šiaurės Skalvijos dalį, t.y. istorinės skalvių genties

arealą su jos sakraliniu centru - Rambyno kalnu; vėlesniais amţiais kraštas

vystėsi kaip dalis Maţosios Lietuvos, kurios inteligentija rūpinosi lietuvybės

puoselėjimu ir draudţiamos spaudos gabenimu į carinės Rusijos engiamą

Lietuvą. Sudėtinga krašto istorijos raida lėmė, kad vietos paveldas yra svarbus

ir Lietuvai, ir kitoms Europos šalims. Išlikusi Maţosios Lietuvos regiono

autochtonų - lietuvininkų - gyvoji etninė kultūros tradicija, įskaitant kalbą, yra

neįkainojamas šio krašto unikalumo ir tapatumo turtas.

0,25

8. Savivaldybės teritorijoje veikia Rambyno regioninis parkas ir čia yra

santykinai daug saugomų vietovių bei NATURA 2000 teritorijų ir uţtikrinama

natūralaus kraštovaizdţio, istorijos ir kultūros paveldo apsauga.

9. LR teritorijos bendrajame plane išdėstytoje rekreacinių teritorijų sistemoje

Pagėgių savivaldybė priskiriama labai didelio potencialo rekreaciniams

arealams: vis populiaresnis tampa vandens turizmo maršrutas Jūros ir Nemuno

upėmis, saugomose ir kraštovaizdţio poţiūriu vertingose teritorijose pradėta

įrengti pėsčiųjų ir dviračių maršrutus, stovyklavietes ir apţvalgos aikšteles,

taip pat rengiami paţintiniai kultūros turizmo maršrutai ir įgyvendinamos

edukacinės programos.

5

10. Sėkmingai, kartu su Jurbarko rajonu panaudojus 2004-2006 m. laikotarpio ES

paramos lėšas, krašte buvo parengta ir įgyvendinta bandomoji vietos plėtros

strategija „Vartai į ateitį“, todėl vietos gyventojai yra susipaţinę su

partnerystės principo įgyvendinimu, ţino VVG veiklos specifiką, labiau

pasitiki savo jėgomis, o kaimo bendruomenių veikla tapo aktyvesnė ir

dalykiškesnė. Įgyvendinant strategiją tiek VVG, tiek vietos projektų

vykdytojai įgijo projektinės veiklos ir viešųjų finansų administravimo patirtį.

0,09

1 - 2

11. Savivaldybėje puoselėjama gyvoji vietos kultūros tradicija, taip pat

organizuojamos įvairios šventės, kurių dalis turi nacionalinę reikšmę (pvz.,

šimtametė tradicija švęsti Jonines ant Rambyno kalno, vargonų muzikos

festivalis Vilkyškių baţnyčioje ir kt.). Pastaraisiais metais vietos kultūros

gyvenime stiprėja naujos tendencijos, kurias lemia aktyvesnis kaimo

bendruomenių įsitraukimas į kultūros sąjūdį ir gyvenamosios aplinkos

graţinimą.

0,25

Silpnybės

2 - 4

1. Pagėgių savivaldybė yra periferinis šalies regionas, kuris yra atokiai nuo šalies

didmiesčių ir kurio tradiciniai ūkiniai ryšiai su šalimais esančiais miestais –

Ragaine (Niemanu), Tilţe (Sovietskas) ir Karaliaučiumi (Kaliningradas) bei

visu Rusijai priklausančiu Maţosios Lietuvos kraštu dėl geopolitinių

prieţasčių per pastaruosius du dešimtmečius labai susilpnėjo.

0,20

2. Regionas neturi aiškaus ir brandaus identiteto, nes Antrojo pasaulinio karo

metais (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) krašte buvo įvykdytas

negailestingas etninis „valymas“, o sovietinės okupacijos laikotarpiu vietinių

gyventojų liko visai nedaug, nes nemaţai jų buvo ištremta į Sibirą ar

pasitraukė į Vakarus, todėl ištuštėjusius vietinių ūkius uţėmė gyventojai iš

aplinkinių rajonų, taip pat Dzūkijos ir Ţemaitijos.

Vietos gyventojų istorinės sąmonės stygius trukdo giliau suvokti Maţosios

Lietuvos išskirtinumą ir šio krašto plėtros galimybes.

3. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal destrukcinę veiklą savo gyvenimo

atţvilgiu (alkoholizmas, saviţudybių atvejai ir pan.) pirmauja šalyje, čia


________________________________________________________________________


103

didesnis atskirų socialinių grupių paţeidţiamumas, o socialinio solidarumo

uţtikrinimo ir atskirties maţinimo problemos aktualesnės nei kitose šalies

vietovėse.

4. Pagėgių savivaldybės ţemės naudmenų dirvoţemiai yra labai jautrūs cheminei

taršai, vėjo ir vandens erozijai, todėl nėra tinkami intensyviai ţemės ūkio

gamybai. Didelius ţemės ūkio naudmenų plotus (net iki trečdalio savivaldybės

teritorijos) uţlieja potvyniai, kurie uţteršia kaimo vietovių gruntinius vandenis

ir šachtinius šulnius. Krašto ekologinį stovį neigiamai veikia ir prasta kaimo

gyvenviečių nuotekų valymo būklė, taip pat menkas vietos gyventojų

ekologinis sąmoningumas, kai nesilaikoma elementarių aplinkosaugos

reikalavimų.

5. Dauguma kaimo gyventojų uţsiima tradicine ţemės ūkio veikla smulkiuose ir

maţai efektyviuose ūkiuose, todėl didelis ţemės ūkio lyginamasis svoris lemia

daugelio šeimų skurdą ir kitas socialinės atskirties apraiškas. Krašte paplitusi

šešėlinė ekonominė veikla: ţymūs prekių kainų skirtumai lyginant su Rusijai

priklausančia sritimi skatina pasienio gyventojus uţsiimti pusiau legaliu kuro ir

vartojamų prekių įveţimu, taip pat čia pasireiškia ir kontrabanda.

6. Kraštas pagal daugelį svarbių ekonominės ir socialinės plėtros parametrų

atsilieka nuo kitų šalies regionų, todėl nėra konkurencingas ir patrauklus

investitoriams, taip pat verslininkai nėra suinteresuoti kaimo vietovių

gyventojams teikti paslaugas ir prekes, nes mokių vartotojų stygius trukdo

plėtoti pelningą veiklą.

5

7. Dauguma kaimo gyvenviečių yra maţos, be socialinės infrastruktūros objektų,

jų gyventojams neteikiamos būtiniausios paslaugos. Labai prasta miestelių ir

kaimo gyvenviečių vandentiekio bei nuotekų valymo įrenginių būklė, ypač

aktuali geriamo vandens kokybės problema.

Laisvalaikio infrastruktūros būklė taip pat prasta: miestelių ir gyvenviečių

centrai, viešosios susibūrimo vietos nėra tinkamai sutvarkytos, gyvenvietėse

nėra viešų tualetų, vaikų ţaidimo aikštelių, sporto aikštynų, sporto ir

laisvalaikio salių. Ten, kur minėti infrastruktūros objektai yra įrengti, jie yra

moraliai ir fiziškai susidėvėję, o įrenginiai neatitinka šiuolaikiškų kokybės

reikalavimų.

0,16

1

8. Gyvenamojo būsto fondas kaimo vietovėse yra susidėvėjęs. Dauguma kaimo

pastatų yra dengti kenksmingu asbesto šiferiu, taip pat daugelio pastatų

(įskaitant ir viešosios paskirties pastatus) terminė izoliacija prasta, šildymo

sistemos neefektyvios. Nepatenkinama kaimo vietovėse ir priešgaisrinė pastatų

būklė – daug kur neįrengti ţaibolaidţiai, netvarkingos krosnys, nekokybiška

elektros instaliacija, nevalomi kaminai ir pan. Gyvenvietėse trūksta

priešgaisrinių hidrantų ir tvenkinių.

0,24

3 - 4

9. Krašto kultūros ir rekreacijos potencialas bei unikalus kraštovaizdis nėra

efektyviai panaudojamas turizmo plėtrai. Trūksta informacijos apie lankytinus

savivaldybės objektus. Dalis kultūros, istorijos ir architektūros paveldo objektų

neparengti turistų lankymui: trūksta nuorodų, privaţiavimo kelių, neįrengtos

ir/ar nesutvarkytos poilsiavietės, neišvalyti tvenkiniai ir jų pakrantės, neįrengti

pėsčiųjų takai, apleisti dvarų parkai. Šiuo metu savivaldybės teritorijoje veikia

tik keletas turistų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Rambyno

regioninio parko veiklą dauguma vietos gyventojų suvokia kaip perteklinį

ūkinės veiklos apribojimą.

0,20

10. Savivaldybėje formuojasi nepalanki demografinė padėtis, nes sparčiai augant

emigracijai (ypač jaunimo) didėja gyventojų amţiaus vidurkis, atsiranda lyčių

disproporcijos, vis labiau trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.

11. Regiono ūkininkai ir verslininkai maţai bendradarbiauja, todėl neturi gebėjimų

siekti maksimalios pridėtinės vertės, kuriant arba stiprinant ryšius tarp

sektorių, sutelkiant išteklius į specifinių produktų gamybą ar paslaugų teikimą,

vykdant bendrą regiono rinkodarą.

3 - 4 12. Vaikų ir jaunimo uţimtumo būklė yra prasta, nes nėra pakankamų išteklių 0,20


________________________________________________________________________


104

(materialinės bazės, specialistų ir pan.). Padėtį komplikuoja tai, kad nemaţa

dalis tėvų yra išvykę dirbti į uţsienio šalis, todėl vaikai lieka menkai priţiūrėti,

taip pat didelę neigiamą įtaką jaunimui turi į kontrabandos ir kitą šešėlinę

veiklą įsitraukę jaunuoliai.

13. Savivaldybės kaimo bendruomenės ir kitos NVO, veikiančios kaimo vietovėse,

neturi savo veiklai plėtoti pakankamų materialinių išteklių (patalpų, įrangos ir

lėšų). Dauguma kaimo gyventojų laikosi pasyvios individualistinės nuostatos,

jie nepasitiki nesavanaudiška kaimo lyderių veikla ir nemato didelės prasmės

įsitraukti į bendruomeninį ir/ar savivaldybės viešąjį gyvenimą.

Galimybės

5

1. P (Political – Politiniu aspektu)

Tarptautinės teisės poţiūriu (pagal Potsdamo konferencijos susitarimus)

Maţosios Lietuvos (Karaliaučiaus krašto) ateities klausimas nėra galutinai

išspręstas, todėl šis istorinis baltų kraštas turi neapibrėţtą Europos regiono

teisinį statusą su visomis šio reiškinio pasekmėmis. Kadangi Karaliaučiaus

kraštas yra baltų, t.y. ne tik prūsų, bet ir lietuvių etninė ţemė, Lietuvos

valstybė turi interesų ir moralinę prievolę pagal išgales dalyvauti

sprendţiant šio krašto istorinio ir kultūrinio palikimo, aplinkosaugos,

ekologinio saugumo ir kitus klausimus. Maţosios Lietuvos problematikos

aktualizavimas neišvengiamai paliečia ir Pagėgių savivaldybės plėtrą:

savivaldybės bendruomenė gali tapti geru tarpininku įgyvendinant įvairias

iniciatyvas, kurios leistų plėtoti ekonominius, kultūrinius ir kitus dalykinius

ryšius su Karaliaučiaus kraštu. Tai padėtų puoselėti istorinės Maţosios

Lietuvos paveldą, palaikytų Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenę ir

neleistų šio krašto izoliuoti, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

0,16

3

2. E (Economic – Ekonominiu aspektu)

ES parama vietos ūkio subjektams atveria galimybes plėtoti ne ţemės ūkio

veiklas bei įvairinti kaimo ekonomiką. Ateityje atsivers ypač palankios

galimybės sparčiai plėtoti trumpalaikį paţintinį turizmą, orientuotą į Maţosios

Lietuvos kultūros paveldą.

0,19

3. S (Social – Socialiniu aspektu)

Viešoji parama socialiniams santykiams tobulinti, socialiniam solidarumui ir

bendruomeniškumui stiprinti sudarys galimybę Pagėgių savivaldybėje

sumaţinti atskirų socialinių grupių paţeidţiamumą ir į šį procesą įtraukti

vietos gyventojų nevyriausybines organizacijas bei kaimo bendruomenes.

4. T (Technological – Technologiniu aspektu)

Plačiajuosčio interneto ryšio skvarba kaimo vietovėse sukurs geresnes ūkinės

veiklos ir viešojo gyvenimo prielaidas, nes naujos komunikacinės

technologijos „sumaţins“ kaimo vietovių geografinį atokumą bei padidins

vietos gyventojams ekonominių ir viešųjų paslaugų, įskaitant mokymosi visą

gyvenimą, prieinamumą.

5. L (Legal – Teisiniu aspektu)

Įgyvendinant subalansuotos plėtros principus, kurie įtvirtinti ES ir nacionalinės

plėtros programiniuose dokumentuose bei teisės aktuose, vietos problemos bus

sprendţiamos vadovaujantis tvarios kaimo plėtros reikalavimais, t.y. vis

didesnį dėmesį skiriant ţmogiškiesiems ištekliams, taip pat į ūkinių reikalų

sprendimą privalomai įtraukiant aplinkosaugos bei kultūros paveldo

išsaugojimo klausimus. Nauja vietos problemų sprendimų praktika pareikalaus

iš vietos gyventojų ir valdţios daugiau pastangų, tačiau integruoti sprendimai

pasitarnaus saugant ir puoselėjant krašto unikalius kraštovaizdţio, gamtos ir

kultūros išteklius.

6. E (Environmental – Aplinkos aspektu)

Auganti turizmo ir ekologiškos produkcijos tarptautinė bei nacionalinė

paklausa skatins vietos kaimo gyventojus plėtoti gamtai palankų ir ekologinį

ūkininkavimą, saugoti tradicinį kaimo kraštovaizdį, unikalų vietos kultūros ir

gamtos paveldą.


________________________________________________________________________


105

7. Eq (Equality – Lygybės aspektu)

Kaimo gyvenimo kokybės gerinimo politika ir LEADER metodo

įgyvendinimas sudarys palankias sąlygas efektyviau spręsti skurdo, socialinės

atskirties ir kitas nelygybės apraiškas patiriančių kaimo gyventojų problemas.

Socialinės sanglaudos principų įgyvendinimas šalies mastu taip pat pasiūlys

naujas juridines ir ekonomines priemones įtraukti paţeidţiamų grupių atstovus

į vietos plėtros procesą.

8. E (Educational - Švietimo ir mokymo aspektu)

Augančios investicijos į šalies ţmogiškųjų išteklių plėtrą, taip pat KPP

numatyta ūkininkų ir kaimo gyventojų mokymo programa 2007-2013 m.

laikotarpiu leidţia suteikti perkvalifikavimo ir profesinio mokymo paslaugas

praktiškai visiems šių paslaugų pageidaujantiems kaimo gyventojams.

9. M (Market – Rinkos aspektu)

Stiprėjanti konkurencija atskleis kokybiškų vietos produktų ir unikalių

rekreacinių paslaugų bei kitų smulkių rinkos nišų naudą vietos kaimo

gyventojams, t.y. vis labiau taps aišku, kaip svarbu mokėti atskleisti krašto

unikalumą ir populiarinti vietos paslaugų bei produktų išskirtinumą.

1 - 2

10. B (Business change - Verslo pokyčių aspektu)

Blogėjančios Lietuvos verslo sąlygos skatins kooperuotis kaimo vietovėse ne

tik ūkininkus: sunkmetis pareikalaus iš atskirų ūkio sektorių atstovų didesnio

sutarimo ir stipresnio bendradarbiavimo kuriant vietos produkcijos aukštesnę

pridėtinę vertę, o laisvalaikio pramogų ir socialinių paslaugų plėtra daugeliu

atveju priklausys tik nuo vietos gyventojų gebėjimo bendruomeniniais

pagrindais organizuoti būtiniausias socialines paslaugas ir laisvalaikio

pramogas kaimo gyvenvietėse.

0,23

11. Et (Ethical – Etiniu aspektu)

Globali visuomenės transformacija, radikalūs visų gyvenimo sričių pokyčiai

gali paskatinti kaimo gyventojus telktis ir kartu imtis veiksmų, kurie

stabilizuotų jų kasdienį gyvenimą. Socialinio dialogo praktiką daugeliui kaimo

gyventojų gali tapti labai priimtina, nes stiprėjantys kaimynystės ir

bendruomeniškumo santykiai, puoselėjamos vietos kultūros tradicijos, vietos

patriotizmas gali tapti patikima nevaldomų globalizacijos reiškinių atsvara.

1 - 2

12. R (Regulations – Taisyklių aspektu)

Privalomas LEADER metodo įgyvendinimas gali sumaţinti ţinybiškumą,

suaktyvinti vietos viešąjį gyvenimą ir padaryti jį skaidresnį bei

demokratiškesnį, taip pat skatinti kaimo gyventojų aktyvumą,

bendruomeniškumą ir sustiprinti savanorių judėjimą.

0,23

Grėsmės

5

1. P (Political – Politiniu aspektu)

Sunkmetis gali šalies mastu įtvirtinti „valdomą demokratiją“ ir siekį

administracinėmis priemonėmis spręsti opiausias kaimo problemas.

Biurokratinių reikalavimų sustiprėjimas apsunkintų VVG veiklą. Tokiu atveju

partnerystės organizacijai būtų problematiška vykdyti profesionalią ir

novatorišką bei savanoriškais pagrindais grįstą veiklą, o neįtraukus kaimo

gyventojų į aktyvų viešąjį gyvenimą bei bendruomenių sąjūdį, labai nukentėtų

vietos projektų pridėtinė socialinė ir kultūrinė vertė.

0,11

1

2. E (Economic – Ekonominiu aspektu)

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė neigiamai paveiks vietos plėtrą: prastės

verslo sąlygos, maţės gamyba ir didės nedarbas, o sumenkusi vietos gyventojų

perkamoji galia gali dar labiau nuskurdinti kaimo socialinę infrastruktūrą.

Sutrikus tarpusavio atsiskaitymams ir esant apyvartinių lėšų stokai išaugs

vietos verslininkų ir ūkininkų bankroto tikimybė.

Komplikuota vietos ūkio raida neišvengiamai sutrikdytų kitų kaimo funkcijų

(rekreacinės, paţintinės, aplinkosaugos, kultūros ir pan.) plėtrą, nes šias

veiklas kaimas gali vykdyti tik tada, kai kaime yra pakankamai daug

ekonomiškai gyvybingų ir nuo gamtos nenutolusių šeimos ūkių.

0,26


________________________________________________________________________


106

3. S (Social – Socialiniu aspektu)

Sunkmečiu ţymiai daugiau kaimo gyventojų gali prašyti socialinių pašalpų ar

vienkartinių išmokų, taip pat paramos maisto produktais, nes prie skurde

gyvenančių šeimų prisijungs pajamų netenkančios ir anksčiau paramos

neprašiusios šeimos.

Pokriziniu laikotarpiu, tikėtina, kad konkurencija tarp ES šalių darbo jėgos

poţiūriu tik sustiprės. Jei ekonomikos krizė ES – 15 šalyse baigsis anksčiau nei

Lietuvoje, tai galima tikėtis naujos emigracijos į uţsienį bangos. Tai tik

padidintų bendrą Pagėgių savivaldybės atsilikimą ir socialinį nuosmukį, kuris

pasireikštų pačiomis įvairiausiomis formomis: neracionalia jaunimo ir

kvalifikuotų specialistų emigracija bei darbo rinkos deformacijomis.

4. T (Technological – Technologiniu aspektu)

Privačių išteklių stoka, aukštos bankų paskolų palūkanos, sugrieţtintos kreditų

sąlygos, taip pat miglota ekonominė perspektyva ir reali bankroto grėsmė bei

kitos prastėjančios verslo sąlygos gali labai sulėtinti arba net sustabdyti ūkių ir

vietos įmonių modernizavimo procesą.

5. L (Legal – Teisiniu aspektu)

Sunkmečiu gali sustiprėti vietos gyventojų teisinis nihilizmas, kai įstatymų

paţeidimas, siekiant patenkinti savus interesus, tampa pateisinama praktika.

Tai gali skatinti ne tik smulkius viešosios tvarkos paţeidimus, asocialios

gyvensenos apraiškas ar brakonieriavimą, bet ir lemti nusikalstamumo

protrūkį: spartų vagysčių skaičiaus augimą, kontrabandos plitimą,

plėšikavimą, savavaldţiavimą ar net organizuoto nusikalstamumo didėjimą.

Nuo savivalės labiausiai nukentėtų atokių kaimo gyvenviečių ir sodybų

gyventojai, jaunimas ir senyvo amţiaus asmenys, taip pat smulkūs kaimo

verslininkai ir ūkininkai. Pastaruosius gali „reketuoti“ ir organizacijų, kurios

kontroliuoja kaip laikomasi sanitarinių, darbų saugos bei kitokio pobūdţio

reikalavimų, darbuotojai.

6. E (Environmental – Aplinkos aspektu)

Sunkmečiu ekonominių problemų sprendimas gali tapti vyraujančiu vietos

plėtros prioritetu, todėl gali būti maţiau paisoma aplinkos ir kultūros paveldo

apsaugos reikalavimų. Neapsaugojus Nemuno slėnio, kuris itin jautrus

kraštovaizdţio taršai, ar kitaip paţeidus krašto rekreacinį ir kultūros

potencialą, būtų padaryta ţala ilgalaikei krašto plėtrai, o kaimo vietovės taptų

maţiau patrauklios turizmo verslui.

2 - 3

7. Eq (Equality – Lygybės aspektu)

Negatyvios ekonominės krizės pasekmės gali turėti dramatišką poveikį

labiausiai paţeidţiamoms kaimo gyventojų grupėms – visai realu, kad ateityje

gali būti paţeistos daugybės ţmonių teisės ne tik į darbą ar viešąsias bei

socialines paslaugas, tačiau visai tikėtina situacija, kai kaimo vietovėse dalis

gyventojų individualiai jau nepajėgs apsirūpinti maistu, būstu ir kitomis

būtiniausiomis gyvenimo reikmėmis. Krizės sąlygomis, maţėjant darbo

pajamoms ir sparčiai krintant ţemės bei kito nejudamo turto vertei kaime, gali

drastiškai išaugti socialinės pagalbos poreikiai, o jų elementarus patenkinimas

gali pareikalauti, kad vietos bendruomenė mobilizuotų visas jėgas.

0,22

8. E (Educational - Švietimo ir mokymo aspektu)

Grieţtėjantys ir sparčiai kintantys darbo rinkos profesiniai reikalavimai gali

tapti neįveikiamu barjeru daugeliui kaimo gyventojų, o ES parama, skirta

kaimo suaugusiųjų profesinei kvalifikacijai tobulinti, gali būti neveiksminga,

jei švietimo, mokymo ir perkvalifikavimo priemonės nebus sinchronizuotos su

investicine parama verslui kaimo vietovėse ir suderintos su realiais darbo vietų

kūrimo kvalifikaciniais poreikiais.

9. M (Market – Rinkos aspektu)

Sunkmečiu sustiprės rinkos monopolizavimo tendencijos, pavyzdţiui,

nepakeliama konkurencija gali ţymiai sumaţinti smulkių krautuvėlių kaimo

gyvenvietėse skaičių. Tai komplikuotų kaimo gyventojų aprūpinimą


________________________________________________________________________


107

būtiniausiomis prekėmis. Paslaugų rinkoje galima prognozuoti, kad vyks

panašūs procesai. Stambėjimo tendencijos pasireikš ir ţemėvaldoje. Rinkos

monopolizavimo tendencijos gali neigiamai paveikti vietos gamybą, nes vietos

verslininkams (įskaitant ūkininkus) neįgyvendinus regioninės rinkodaros

priemonių, ateityje gali būti vis sunkiau realizuoti vietos produkciją.

4

10. B (Business change – Verslo pokyčių aspektu)

Didţiausi finansiniai ir produkcijos realizavimo sunkumai neigiamai paveiks į

rinką orientuotus, išplėstinės reprodukcijos ūkius ir verslo įmones kaime, nes

šie verslo subjektai turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos lėmė jų vykdoma

gamybos plėtra ir modernizacija. Maţėjančios galimybės grąţinti kreditus ir

vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus gali sukelti regiono daugelio

stipriausių įmonių bankrotus. Krizės sąlygomis gyvybingiausiais regiono

verslo subjektais gali tapti nedidelės ir išplėstinės reprodukcijos nevykdančios

įmonės.

0,19

11. Et (Ethical – Etiniu aspektu)

Globali masinė kultūra sunkmečio sąlygomis gali nustelbti vietos tradicijas ir

papročius, susilpninti bendruomeniškumo raišką bei diktuoti vartotojiškos

visuomenės vertybes. Tokiu atveju, taptų problematiška uţtikrinti ilgalaikę

krašto perspektyvą, nes socialinio solidarumo ir bendruomeniškumo vertybių

stoka trukdytų įtraukti kaimo gyventojus į vietos plėtros procesą ir visa jėga

realizuoti regiono socialinį potencialą.

2 - 3

12. R (Regulations – Taisyklių aspektu)

Grieţti vietos plėtros projektų reikalavimai gali sumaţinti kaimo

bendruomenių ir kitų potencialių paramos gavėjų motyvaciją pasinaudoti ES

paramos teikiamomis galimybėmis maţinti skurdą ir socialinės atskirties

apraiškas bei gerinti gyvenimo kokybę kaime.

0,22


________________________________________________________________________


108

IV. VVG „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“ TERITORIJOS VIZIJA, PRIORITETAI,

PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS

4.1.VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos vizija

VVG nariai nuo strategijos rengimo pradţios daug dėmesio skyrė Pagėgių krašto vizijai

formuluoti. Proceso pradţioje buvo aptarta, kokį kraštą ateityje yra norima matyti, kad remiantis

šiuo matymu vėliau būtų galima numatyti tinkamas priemones bent daliai šios vizijos įgyvendinti.

Strategijos rengimo metu, atlikus situacijos analizę bei SSGG analizę, vizija buvo tikslinama ir

tobulinama.

Į šį vizijos tekstą telpa viskas, kuo VVG nariai tiki ir tikisi iš savo gimtinės ateityje.

Pagėgiai – unikalus kraštas, nes tai kitokia, Maţoji Lietuva. Unikaliam krašto palikimui puoselėti

ir atminčiai išsaugoti čia yra dedamos didelės pastangos. Tačiau čia gyvenantys ţmonės yra

atviri ir naujiems dalykams, ypač pakantūs vieni kitiems bei geranoriškai priima tai, kas ateina iš

išorės.

Gyvenamoji aplinka yra tokia, kad kiekvienam yra jauku ir miela – tą pastebi ir

atvaţiuojantys į šį kraštą pasisvečiuoti. Net ir atokiausiuose kaimeliuose yra visa reikiama

infrastruktūra, taip pat čia palaikoma tvarka bei kuriamas groţis. Krašte puikiai išplėtotas

turizmo verslas, iš kurio gaunama nemaţa pajamų dalis. Ţemės ūkis išlikęs viena svarbiausių

krašto ekonomikos šakų, yra labai daug paţengta jo modernizavimo linkme.

4.2. Strategijos prioritetai, priemonės ir veiklos sritys

Prioritetų ir priemonių pasirinkimą daugiausiai lėmė TOWS/SWOT analizės rezultatai, o

pasikonsultavus su įvairiais suinteresuotaisiais bei įvertinus realias galimybes numatomos

įgyvendinti priemonės buvo sukonkretintos bei apibrėţtas jų poveikis teritorijai po strategijos

įgyvendinimo (ţr. 4.1 lentelę).

PAGĖGIAI 2020 M. – MAŢOSIOS LIETUVOS KRAŠTAS SU IŠSAUGOTU

PAVELDU, SPALVINGAIS IR ŠVARIAIS KAIMELIAIS, IŠVYSTYTA

INFRASTRUKTŪRA, KLESTINČIU TURIZMU IR ŢEMĖS ŪKIU,

GARSĖJANTIS SAVO ŢMONĖMIS - TOLERANTIŠKAIS, DRAUGIŠKAIS IR

KULTŪRINGAIS


________________________________________________________________________


109

4.1 lentelė. Strategijos prioritetų ir priemonių tikslai bei numatomas poveikis

I PRIORITETAS. SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR SOCIALINĖS

ATSKIRTIES MAŢINIMAS

Prioriteto tikslas - gerinti gyvenimo kokybę kaime ir stiprinti vietos gyventojų

bendruomeniškumą

Prioriteto poveikis. Pritaikius kaimo gyvenviečių viešąsias erdves ir pastatus vietos gyventojų

reikmėms gerės gyvenimo kokybė kaime, o sustiprėjus viešajam gyvenimui vietos gyventojai

taps aktyvesni ir solidaresni - tai teigiamai paveiks socialinės atskirties maţinimą ir naujų

ekonominių veiklų, pvz., turizmo plėtrą kaime

1.1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra

Priemonės tikslas - kaimo vietovėse sukurti patrauklią gyvenimo ir verslo aplinką

Priemonės poveikis. Įgyvendinus investicinius projektus bus atnaujinti gyvenviečių ir miestelių

centrai, įrengti ir suremontuoti viešieji pastatai/patalpos, bus pagerinta gyvenviečių sanitarinė

būklė ir geriamojo vandens kokybė, taip pat bus sukurtos geresnės bendruomenių veiklos

sąlygos ir sustiprės viešasis gyvenimas, gyventojų saugumas (priešgaisrinės saugos ir viešosios

tvarkos poţiūriu), bus pagerinta kultūros paveldo apsauga, išaugs kaimo vietovių turistinis ir

investicinis patrauklumas

1.2 priemonė. Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo stiprinimas

Priemonės tikslas - telkti kaimo bendruomenes ir kitas nevyriausybines organizacijas kaimo

vietovėse maţinti skurdą ir socialinę atskirtį, sustiprinti viešąją tvarką, gerinti jaunimo

uţimtumą bei kitais būdais tobulinti vietos viešąjį gyvenimą

Priemonės poveikis. Kaimo bendruomenės bei kitos nevyriausybinės organizacijos labiau

įsitrauks į vietos viešųjų problemų sprendimą ir verslo aplinkos gerinamą, kartu stiprės vietos

gyventojų bendruomeniškumas ir socialinė atsakomybė uţ savo krašto ateitį.

II PRIORITETAS. MAŢOSIOS LIETUVOS KRAŠTO SAVITUMO IŠSAUGOJIMAS

IR KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS

Prioriteto tikslas - suburti verslią ir krašto tapatybę puoselėjančią bendruomenę

Prioriteto poveikis: versli ir sąmoningai savo istorinę tapatybę puoselėjanti bendruomenė taps

svarbiu savo krašto ilgalaikės plėtros veiksniu ir Maţosios Lietuvos kultūros paveldo

išsaugojimo garantu

2.1 priemonė. Vietos gyventojų verslumo skatinimas

Priemonės tikslas - uţtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą kaimo gyventojams, taip pat

atskleisti unikalių vietos plėtros išteklių svarbą turizmo plėtrai ir paskatinti vietos gyventojus

imtis naujų ekonominių veiklų

Priemonės poveikis. Bendruomeniniais pagrindais organizavus paslaugų teikimą stiprės vietos

gyventojų supratimas, kad jie patys turi ir gali pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu, taip pat

kaimo gyventojų verslumą skatins geresnis vietos plėtros naujų galimybių (ypač turizmo verslo)

suvokimas, o vietos gyventojų suinteresuotumas išsaugoti krašto savitumą lems jų aktyvesnį

įsitraukimą į gamtos ir kultūros paveldo apsaugą

2.2 Priemonė. Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas

Priemonės tikslas - suburti Maţosios Lietuvos krašto tapatybę puoselėjančią bendruomenę ir

suformuoti turizmo plėtrai patrauklų krašto įvaizdį

Priemonės poveikis. Maţosios Lietuvos kultūros tradicijų puoselėjimas ir istorinio paveldo

populiarinimas sutelks patriotiškai nusiteikusią bendruomenę, o krašto savitumo populiarinimas

stiprins krašto konkurencingumą ir ypač skatins paţintinio turizmo plėtrą


________________________________________________________________________


110

Strategijos lėšas numatoma panaudoti dviem pagrindinėmis kryptimis: socialinei

infrastruktūrai kurti bei atskirčiai maţinti; taip pat krašto savitumui išsaugoti, kartu stiprinant

teritorijos konkurencingumą. Įgyvendinus strategiją tikimasi kokybinių gyvenamosios aplinkos

pokyčių ir, svarbiausia, pokyčių ţmonių sąmonėje. Nemaţa lėšų dalis yra nukreipta būtent šiam

tikslui. Detalus prioritetų, priemonių ir veiklos sričių aprašymas pateikiamas 4.2 lentelėje.


________________________________________________________________________


111

4.2 lentelė. Detalus prioritetų, priemonių ir veiklos sričių aprašymas

I PRIORITETAS. SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŢINIMAS


Tinkamos finansuoti išlaidos:

1. Darbų ir paslaugų pirkimas

2. Statybinių ir kitų medţiagų įsigijimas

3. Naujos įrangos, įrenginių, technikos, mechanizmų, baldų, kitos įrangos, kompiuterinės įrangos ir programų, kitos elektroninės, skaitmeninės

technikos, kitų prekių, tiesiogiai susijusių su projekto įgyvendinimu, įsigijimas

4. Įrangos, įrenginių, technikos, mechanizmų nuomos, jei statyba, rekonstrukcija ar remontas, atliekamas ūkio būdu

5. Daugiamečių augalų įsigijimas

6. Kitų prekių, tiesiogiai susijusių su projekto įgyvendinimu, įsigijimas

7. Išlaidos, susijusios su paramos vietos projektui įgyvendinti lėšomis įgyto ilgalaikio turto draudimo paslaugomis strategijos įgyvendinimo laikotarpiu

8. Bendrosios išlaidos (Iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų. Ne daugiau kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti vietos projekto

išlaidų gali būti skirta veiklos aprašui parengti ir konsultuoti dėl vietos projekto įgyvendinimo)

9. Informavimo ir viešinimo priemonių, susijusių su įgyvendinamu projektu, pirkimas

Paramos intensyvumas: iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų

Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 1.1.1. ir 1.1.2. veiklos sritis - iki 500 tūkst. Lt, pagal 1.1.3. veiklos sritį – iki 150 tūkst. Lt

Paramos gavėjų tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti:

1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas ir reikalavimus, nustatytus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I priedo II ir III skyriuose

2. Pareiškėjas yra veikiantis VVG teritorijoje ne maţiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo

3. Projektas turi atitikti priemonėje numatytus tikslus

4. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos VVG teritorijoje

5. Projektas turi būti viešas (ne pelno)


________________________________________________________________________


112

Veiklos sritis Projektų idėjos Paramos gavėjai

1.1.1. Viešųjų erdvių

atnaujinimas, stiprinant

kaimo gyventojų

integraciją ir pritaikant

kraštą turizmo plėtrai

1. Gyvenviečių aikščių ir kitų viešųjų vietų sutvarkymas

2. Stebėjimo kamerų viešose vietose įrengimas

3. Sporto ir poilsio aikštynų, apţvalgos aikštelių įrengimas

4. Apţvalgos bokštų įrengimas savivaldybės graţiausiose kraštovaizdţio vietovėse

5. Prieigų prie vandens telkinių tvarkymas 6. Kultūros ir urbanistikos paminklų tvarkymas

7. Turgelių įrengimas

8. Hidrantų įrengimas

9. Dviračių takų įrengimas

1. Kaimo bendruomenės ir kitos NVO

2. Savivaldybė ir jos institucijos

3. VVG teritorijoje įsteigti ir (arba) joje

veikiantys juridiniai asmenys

1.1.2. Viešųjų

pastatų/patalpų

atnaujinimas bei

pritaikymas maţinti

socialinę atskirtį ir

tenkinti kitus

bendruomenių plėtros

poreikius

1. Bendruomenės patalpų rekonstravimas, kapitalinis remontas ir įrengimas (įrengiant

šildymą, pastatant/sumontuojant reikalingą veiklai įrangą ir pan.)

2. Bendruomenės patalpų pritaikymas teikti socialines ir kitas socialinę atskirtį

maţinančias paslaugas

3. Pastatų-kultūros paveldo objektų pritaikymas, tvarkyba ir įrengimas

4. Religinių objektų, jų statinių kompleksų ir priklausinių kapitalinis remontas

5. Tradicinio amatų centro kūrimas





1.1.3. Kaimo

gyvenviečių sanitarinės

būklės ir geriamo

vandens kokybės

gerinimas

1. Artezinių gręţinių nedidelėse kaimo gyvenvietėse įrengimas

2. Kritinės būklės vandentiekio ir nuotekų sistemos tvarkymas

3. Buitinių atliekų konteinerių aikštelių išasfaltavimas







1. Naujos įrangos, įrenginių, įrankių, technikos, mechanizmų, baldų, kitos įrangos, kompiuterinės įrangos ir programų, kitos elektroninės, skaitmeninės

technikos, kitų prekių, tiesiogiai susijusių su vietos projekto įgyvendinimu, įsigijimas


3. Medţiagų įsigijimas

4. Statinių statyba ir (ar) įsigijimas

5. Informavimo ir viešinimo priemonių, susijusių su įgyvendinamu vietos projektu, pirkimas

6. Bendrosios išlaidos


________________________________________________________________________


113


Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 1.2.1. ir 1.2.3. veiklos sritis - iki 35 tūkst. Lt, pagal 1.2.2. veiklos sritį - iki 50 tūkst. Lt


1. Pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus

2. Pareiškėjas yra registruotas ir/arba veikia VVG teritorijoje

3. Pareiškėjo projektas atitinka strategijos prioriteto ir priemonės, pagal kurią teikiamas projektas, tikslus

4. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos įgyvendinamos VVG teritorijoje

5. Projektas yra viešas (ne pelno)


1.2.1. Kaimo gyventojų

bendradarbiavimo ir

įtraukimo į viešąjį

gyvenimą stiprinimas

1. Vietos lyderių „kūrybinių

dirbtuvių“ organizavimas (forumų, susitikimų,

dalykinių kelionių organizavimas)

2. Kaimo bendruomenių ir kitų NVO interneto

svetainių sukūrimas

(Internetinės svetainės įrengimas ir kaimo

bendruomenių internetinio puslapio sukūrimas;

Idėjų banko suformavimas)


2. Juridiniai asmenys, įsteigti ar veikiantys VVG teritorijoje

( Savivaldybė ir jos institucijos)

1.2.2. Prevencinės veiklos

organizavimas, maţinant

skurdą, socialinę atskirtį ir

gerinant jaunimo

uţimtumą

1. Jaunimo stovyklų, vaikų dienos centrų

organizavimas

2. Iniciatyvos, kuriomis sprendţiamos

jaunimo/vyresnio amţiaus

ţmonių/neįgaliųjų/moterų problemos




1.2.3. Iniciatyvų,

stiprinančių gyventojų

saugumą, rėmimas

1 Priešgaisrinės apsaugos projektai (projektai,

kuriais kuriama apsaugos nuo gaisrų sistema,

įsigyjama reikalinga įranga : hidrantų

įrengimas, cisternų įsigijimas ir pan.)

2. Iniciatyvų, turinčių mokomąjį pobūdį,

rėmimas; projektai, kuriais atkreipiamas

dėmesys į gaisrų profilaktikos svarbą

( lankstinuko leidyba, informacinių stendų

viešose vietose įrengimas ir kt.).

1. Kaimo bendruomenės ir kitos NVO;



II PRIORITETAS. MAŢOSIOS LIETUVOS KRAŠTO SAVITUMO IŠSAUGOJIMAS IR KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS


________________________________________________________________________


114







4. Statinių statyba




Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 2.1.1. veiklos sritį - iki 40 tūkst. Lt, pagal 2.1.2. veiklos sritį - iki 100 tūkst. Lt




3. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo vietovėje



2.1.1. Iniciatyvų,

didinančių krašto

patrauklumą ir

sudarančių palankias

sąlygas plėtoti turizmo

verslą, rėmimas

1. Iniciatyvų rėmimas įvairinant turizmo

maršrutus ( paţintinių takų parengimas; gidų

parengimas) ir jų plėtojimas

2. Amatininkų veiklos rėmimas (parama

gaminant tradicinius suvenyrus, metinių mugių

organizavimas ir pan.)

3. Jaunimo paţintinio turizmo organizavimas

(paţintinės – turistinės stovyklos)

4. Informacijos apie kraštą sklaidos, turizmo

paslaugų koordinavimo projektai (leidiniai)




________________________________________________________________________


115

2.1.2. Parama

bendruomenių

iniciatyvoms, kuriomis

organizuojamas paslaugų

teikimas kaimo

gyventojams

1.Aplinkos tvarkymo paslaugų organizavimas

įtraukiant kaimo bendruomenių narius ( viešųjų

erdvių įrengimas)

2. Kuro paruošimo paslaugų ir kitų paslaugų

namų ūkiui organizavimas ( malkų ruošimo

įrangos pirkimas)

3. Iniciatyvų projektai(dţiovyklų įrengimas ir kt.

organizuojant vaistaţolių perdirbimą)

Kaimo bendruomenės

2.2. Priemonė. Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas









Maksimali paramos suma 1 projektui: pagal 2.2.1. veiklos sritį - iki 70 tūkst. Lt, pagal 2.2.2. veiklos sritį – iki 60 tūkst. Lt




3. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo vietovėje


5. Projektu išryškinamas krašto identitetas


2.2.1. Krašto istorinio paveldo

išsaugojimas ir kultūros

tradicijų populiarinimas

1. Meno saviveiklos kolektyvų iniciatyvos organizuojant tradicinius renginius,

šventes, sueigas, parodas, konkursus

2. Informacijos apie senąsias tradicijas rinkimas ir leidyba

3. Jaunimo istorinių karybos klubų, atgaivinančių istorinės skalvių genties

paveldą, organizavimas (aprangos įsigijimas ir kt.)

4. Projektai Maţosios Lietuvos gyvosios kultūros tradicijoms išsaugoti

(ekskursijų organizavimas, siekiant supaţindinti/susipaţinti su kraštu šišioniškių


2. Juridiniai asmenys, įsteigti ar veikiantys

VVG teritorijoje


________________________________________________________________________


116

kalba, kulinariniam paveldu ir kt.)

5. Projektai, kuriais prisidedama prie kultūros turizmo plėtros (propaguojama

literatūra, muzika, istorinės vietos, architektūra)

2.2.2. Krašto išskirtinumo

puoselėjimas

1. Leidinių apie kraštą leidyba

2. Ryšių su Karaliaučiaus kraštu stiprinimo projektai

(švenčių organizavimas ir kt.)

3. Kaimo vietoves reklamuojančių filmų kūrimas (trumpametraţio )

4. Iniciatyvų projektai, kuriais stiprinami ryšiai su išeiviais (ryšių uţmezgimas

su Kaliningrado srities lietuvių bendruomene organizuojant kultūrines

ekspedicijas; Plenerų ir kitų, kraštą populiarinančių kūrybos stovyklų,

organizavimas)


2. Juridiniai asmenys, įsteigti ar veikiantys

VVG teritorijoje


________________________________________________________________________


117

4.3. Strategijos įgyvendinimo rodikliai

VVG valdyba nedetalizuoja rodiklių ţemesniu nei priemonės lygiu, sąmoningai siekdama,

kad būtų gauta kuo daugiau novatoriškų projektų ir nebūtų uţkirstas kelias projektų idėjoms,

kurios gims per strategijos įgyvendinimo laikotarpį. Planuojami strategijos įgyvendinimo

rodikliai pateikiami 4.3 lentelėje.

4.3 lentelė. Strategijos įgyvendinimo rodikliai pagal priemones

Eil.

Nr. Rodiklis Matavimo vnt. Kiekis

1. Vietos projektai, kuriems skirta parama Vnt. 47

1.1 Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Vnt. 18

1.2 Vietos projektai pagal priemonę „Bendruomeniškumo ir socialinio

solidarumo stiprinimas“ Vnt. 10

1.3 Vietos projektai pagal priemonę „Vietos gyventojų verslumo

skatinimas“ Vnt. 6

1.4 Vietos projektai pagal priemonę„Krašto tapatumo puoselėjimas ir

patrauklaus įvaizdţio formavimas“ Vnt. 13

2. Paramos gavėjai Vnt. 34

2.1 Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Vnt. 10

2.2 Paramos gavėjai pagal priemonę „Bendruomeniškumo ir socialinio

solidarumo stiprinimas“ Vnt. 10

2.3 Paramos gavėjai pagal priemonę „Vietos gyventojų verslumo

skatinimas“ Vnt. 5

2.4 Paramos gavėjai pagal priemonę „Krašto tapatumo puoselėjimas ir

patrauklaus įvaizdţio formavimas“ Vnt. 9

3. Parama vietos projektams Tūkst. Lt 5088

3.1 Paramos suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Tūkst. Lt 3720

3.2 Paramos suma priemonei „Bendruomeniškumo ir socialinio

solidarumo stiprinimas Tūkst. Lt 360

3.3 Paramos suma priemonei „Vietos gyventojų verslumo skatinimas“ Tūkst. Lt 359

3.4 Paramos suma priemonei „Krašto tapatumo puoselėjimas ir

patrauklaus įvaizdţio formavimas“ Tūkst. Lt 649

4. Paramos suma projektams, susijusiems su kaimo paveldu Tūkst. Lt 399

5. Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomi kaimo atnaujinimo

vietos projektai, skaičius Skaičius 15

6. Atnaujinta visuomeninės paskirties patalpų/pastatų Skaičius 8

7. Atnaujinta ir išsaugota kaimo kraštovaizdţio komponentų bei

visuomeninės paskirties erdvių Skaičius 9

8. Atnaujinta ir išsaugota kaimo paveldo objektų Vnt. 1

9.

Vietos projektų pobūdis

pelno

ne pelno

Proc.

0

100

10. Kaimo gyventojai, kurie naudojasi projektų rezultatais: - -

10.1 Pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Proc. visų

gyventojų 35

10.2 Pagal priemonę „Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo

stiprinimas“

Proc. visų

gyventojų 15

10.3 Pagal priemonę „Vietos gyventojų verslumo skatinimas“ Proc. visų

gyventojų 5

10.4 Pagal priemonę„Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus

įvaizdţio formavimas“

Proc. visų

gyventojų 20


________________________________________________________________________


118

4.4. Svarbiausi vietos plėtros strategijos novatoriški bruoţai ir sprendimų

daugiasektoriškumas

LEADER metodo realizavimas iškelia strategijos sprendimams šiuos reikalavimus:

1) maksimaliai panaudoti VVG teritorijos išteklius;

2) įgyvendinti principą „iš apačios į viršų“, tai reiškia, kad strategijoje turi būti numatytos

priemonės, padėsiančios mobilizuoti vietos gyventojus ir organizacijas;

3) uţtikrinti VVG atstovaujamos teritorijos kaimo plėtros dalyvių konsultavimosi ir

sprendimų priėmimo procesą (VVG įgyvendina horizontalią partnerystę);

4) priimti novatoriškus sprendimus;

5) uţtikrinti integruotą ir daugiasektorinę kaimo plėtrą;

6) kurti bendravimo tinklus, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą;

7) panaudoti naujus vadybos ir finansavimo metodus.

VVG „Pagėgių kraštas“, rengdama strategiją ir vykdydama kitą savo veiklą, stengiasi

realizuoti minėtus pagrindinius LEADER metodo principus. Šiame skyriuje atskleidţiami tik

vietos plėtros strategijos novatoriškumas ir daugiasektoriškumas.

4.4.1. Strategijos novatoriškumas

Vietos plėtros strategijos rengimo proceso novatoriškumas. VVG „Pagėgių

kraštas“ susikūrė „ne tuščioje vietoje“: savo veiklos pradţią ji sieja su VVG „Nemunas“ veikla,

kuri prasidėjo 2005 metais, o 2006-2008 metais dalyvauta įgyvendinant bandomąją LEADER+

priemonės strategiją „Vartai į ateitį“. Nepaisant šios patirties, naujos vietos plėtros strategijos

rengimas naujam programavimo laikotarpiui, apsiribojant tik savivaldybės teritorija, tapo svarbiu

Pagėgių krašto viešojo gyvenimo įvykiu. VVG daug dėmesio skyrė kaimo gyventojų

informavimui apie naujas kaimo plėtros finansavimo galimybes. Su vietos gyventojais buvo

konsultuojamasi ir įsiklausoma į jų nuomonę, ką būtinai reikia atlikti, pvz., vykdant kaimo

atnaujinimo priemonę, taip pat buvo inventorizuojamos įvairios vietos plėtros idėjos bei

sumanymai. Tai buvo nauja viešojo gyvenimo praktika, skatinanti paprastų ţmonių aktyvumą.

Pasiūlymai ir pastabos, kylančios „iš apačios į viršų“ atskleidė didelę kaimo gyventojų

poreikių įvairovę ir parodė VVG, koks sudėtingas yra vietos problemų sprendimo kontekstas.

VVG „Pagėgių kraštas“ visais strategijos rengimo etapais konsultavosi su vietos gyventojais ir jų

bendruomenių lyderiais, taip pat su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios yra

suinteresuotos kaimo vietovių plėtra. Tokia VVG praktika lėmė strategijos sprendimų priėmimo

proceso atvirumą, kai buvo stengiamasi suderinti prieštaraujančius vienas kitam siūlymus, arba

atsiţvelgti į novatoriškas idėjas. Strategijos rengimo proceso atvirumas uţtikrino, kad vietos

gyventojams priimti sprendimai yra suprantami ir priimtini.


________________________________________________________________________


119

Jau pradėjus rengti vietos plėtros strategiją buvo ţinoma, kokia paramos dalis tenka

Pagėgių savivaldybei, todėl konsultacijos su kaimo gyventojais, kaip būtų galima pagerinti jų

gyvenimo kokybę buvo realistiškos, o pasiūlymai gana pragmatiški. Vietos gyventojų aktyvumą

skatino ta aplinkybė, kad tokios kaimo plėtros praktikos, kai yra iš anksto ţinomas rengiamų

planų finansavimas, dar nėra buvę.

VVG savo veikloje nuosekliai vadovaujasi LEADER programos principais ir gerąja

patirtimi: buvo susipaţinta su Lenkijos LEADER programos įgyvendinimo patirtimi, palaikomi

darbo santykiai su kaimyninių rajonų vietos veiklos grupėmis, dalyvauta daugelyje pasitarimų ir

mokymų, kurie buvo organizuoti VVG lyderiams šalies mastu. Strategijos novatoriškumo buvo

siekiama ir pasitelkus išorės konsultantus iš Lietuvos ţemės ūkio universiteto.

Vietos plėtros strategijos novatoriški bruoţai. VVG „Pagėgių kraštas“ parengė vietos

plėtros strategiją, kuri orientuota į kaimo gyventojų pagrindinius poreikius ir tuo pačiu kelia

ambicingus strateginius vietos plėtros tikslus. Pagrindiniai strategijos sprendimai grindţiami

polifunkcine kaimo plėtros samprata, kuri atitinka šiuolaikiškos visuomenės interesus ir,

padėdama formuoti vietos plėtros tvarų pagrindą, uţtikrina sėkmingą ilgalaikę Pagėgių krašto

perspektyvą.

VVG „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros strategijos rengimą laiko Pagėgių savivaldybės

kaimo vietovių viešojo gyvenimo nauju etapu: vietos gyventojai įtraukiami į krašto plėtros

planavimo procesą, diegiamas partnerystės principas ir įvairių gyvenimo sričių atstovų

bendradarbiavimo praktika. Tai reiškia, kad viešajame gyvenime atsiranda daugiau demokratijos

ir socialinio solidarumo. Kita vertus, vietos valdţia, verslo ir NVO atstovai vietos plėtros

strategiją laiko veiksmingu instrumentu, galinčiu uţtikrinti Pagėgių savivaldybės kaimo vietovių

gyvybingumą. Strategijos sprendimai įgalina kaimo gyventojus bei jų organizacijas formuoti

naują ir ateities poţiūriu perspektyvų (tvarų) vietos plėtros pagrindą, kuris maţiau priklausytų

nuo tradicinio ţemės ūkio. Strategija sukurs naują impulsą, skatinantį vietos ūkį geriau pritaikyti

prie naujų ir sparčiai besikeičiančių konkurencijos sąlygų.

Krašto situacijos analizė parodė, kad Pagėgių savivaldybę galima išvesti iš sovietiniais

metais suformuoto atsilikimo ir labiau integruoti į Vakarų Lietuvos regiono plėtrą bei sugrąţinti

jam išskirtinio Lietuvos krašto įvaizdį – krašto, kuris yra ekologiškas bei kuriame gausu ir

lietuviams, ir kitų tautų atstovams brangaus istorijos paveldo. Kaimo vietovių ekonomikos

geresnis prisitaikymas prie naujų konkurencijos sąlygų realiai pagerins gyvenimo kokybę kaime

ir sumaţins daugelio vietos gyventojų socialinę atskirtį.

Strategijoje raudona gija atsispindi kaimo gyventojų ir jų organizacijų įgalinimas, kai

numatoma finansuoti jų veiklos projektus, pvz., bendruomenių ir kitų NVO veiklai bus

pritaikytos viešosios patalpos, finansuojamas veiklai vykdyti reikalingos įrangos įsigijimas ir pan.


________________________________________________________________________


120

Kaimo socialinį konkurencingumą planuojama stiprinti ugdant kaimo gyventojų

bendruomeniškumą ir skatinant vietos gyventojų patriotizmą. Tokia viešojo gyvenimo praktika

gali sutelkti pačias įvairiausias kaimo gyventojų grupes, nes ji atitinka daugelio vietos gyventojų

poreikius ir be didelių investicijų gali ţymiai pagerinti jų gyvenimo kokybę, pvz., įvairesnis

vietos gyventojų bendravimas gali sustiprinti jų saugumo jausmą ar padėti jiems spręsti

elementarius namų ūkio paslaugų organizavimo klausimus.

Įgyvendinant kaimų atnaujinimo priemonę kaimo gyventojams bus konkrečiai

pademonstruota naujausių pastatų šiltinimo ir šildymo technologijų nauda, o įrengus interneto

viešąsias prieigas bus sumaţinta krašto gyventojų „skaitmeninė“ atskirtis.

Naujos laisvalaikio organizavimo sąlygos populiarins sportą ir skatins sveiką gyvenimo

būdą. Tai teigiamai paveiks jaunimo vertybes ir gyvenseną: keičiantis viešojo gyvenimo

sąlygoms kaime ir atsirandant galimybei turiningai ir sveikai praleisti laisvalaikį, keisis jaunimo

lyderių socialinis portretas. Strategijoje yra numatyta daug veiklų, į kurias bus įtraukiamas

jaunimas, todėl atsivėrus naujoms ir prasmingoms veiklos nišoms, jas uţims nauji vietos jaunimo

lyderiai. Tai ypač aktualu Pagėgių kraštui, nes čia dalis jaunimo yra įsitraukę į šešėlinę, o kai

kada ir į nusikalstamą ekonominę veiklą. Sumaţinus šios jaunimo dalies lyderių įtaką pagerės

apskritai viešojo gyvenimo situacija. Vaikams ir jaunimui atrandant naujos veiklos sritis ir

keičiant vertybines orientacijas, formuotųsi tvirtesni krašto ateities pagrindai.

Strategijoje numatytos priemonės skatins kaimo gyventojų verslumą ir naujų

ekonomikos nišų „įsisavinimą“, nes tik pačių vietos gyventojų aktyvumas gali uţtikrinti kaimo

vietovių pasirengimą atlikti naujas krašto funkcijas - rekreacijos, kultūros, aplinkosaugos ir kt.

Gebėjimas atlikti šias funkcijas padėtų Pagėgių kraštui geriau prisitaikyti prie šiuolaikiškos

konkurencijos sąlygų, kai tradicinė ţemės ūkio gamyba vis labiau praranda ankstesnį ekonominį

vaidmenį. Naujos ekonominės veiklos yra gyvybiškai svarbios kaimui, nes jos gali tapti patikimu

šeimos ūkių biudţeto papildymu, o kai kada net ir savarankiška ūkine veikla.

Ugdyti kaimo gyventojų verslumą nėra lengva, todėl siekiant „išjudinti

situaciją“ strategijoje numatoma įgyvendinti labai novatorišką priemonę - remti kaimo

bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų verslo iniciatyvas, tikintis daugialypės naudos.

Bendruomenių ir kitų viešųjų juridinių asmenų vykdomi ūkiniai, bet nepelno projektai ES bus

remiami net 80 proc. intensyvumu. Ši aplinkybė labai sumaţina kaimo gyventojų aktyvios ūkinės

veiklos riziką ir leidţia atokiose kaimo gyvenvietėse išspręsti vietos gyventojams daugelį

gyvybiškai svarbių paslaugų teikimo klausimų, taip pat leidţia pabandyti organizuoti paslaugas,

kurios skirtos turistams.

Strategijos įgyvendinimas taip pat neuţkerta kelio naujovėms, o atvirkščiai - jas skatina.

Kadangi strategijos priemonės yra tarpusavyje glaudţiai susijusios, todėl įgyvendinant šias


________________________________________________________________________


121

priemones atsiranda „ţingsnis po ţingsnio“ logika: kiekvienas naujas projektas formuoja ir

stiprina kaimo gyventojų bendradarbiavimo tinklus, kurie, savo ruoţtu, tampa socialiniu

pagrindu naujiems projektams įgyvendinti. Pavyzdţiui, kaimo viešųjų erdvių sutvarkymas,

sporto ir poilsio objektų įrengimas kaimo gyvenvietėse padės masiškai įtraukti į viešąjį gyvenimą

vietos gyventojus ir jaunimą, o tada atsiranda galimybės inicijuoti sudėtingesnius socialinės

atskirties maţinimo projektus arba prevencinę veiklą prieš jaunimo nusikalstamumą. Be to,

įgyvendinusi vieną ar kitą vietos iniciatyvą, bendruomenė, kaip viešosios veiklos subjektas,

sustiprės ir galės pasiūlyti unikalius tik konkrečiai vietovei tinkamus plėtros sprendimus. Kitais

ţodţiais tariant, įgalinus bendruomenes bus realizuojama galimybė patiems kaimo gyventojams

veikti ir toje veikloje patiems keistis. Atsirandant naujai patirčiai keičiasi vietos problemų

supratimas, stiprėja administraciniai gebėjimai, formuojasi veiksmingos vertybinės orientacijos:

išmoktą beviltiškumą ir nusiskundimų kultūrą keičia šeimininko nuostatos ir taip pamaţu

atrandamos naujos priemonės spręsti įsisenėjusias kaimo plėtros problemas.

Siekiant sustiprinti vietos bendruomenes bus vykdoma gerosios praktikos sklaida, kuri

moraliai palaikys aktyviausius ir krašto plėtrai labiausiai atsidavusius asmenis bei organizacijas.

Kaimo gyventojų aktyvumas ir vietos patriotizmo pasireiškimas padidins vietos išteklių

vertę. Be to, įsisavinant turizmo verslą vietos gyventojams atsiras didesnis aiškumas, kodėl verta

puoselėti unikalius Maţosios Lietuvos krašto gamtos turtus ir istorijos paveldą.

Kaimo bendruomenės bus telkiamos saugoti krašto kultūros savitumą ir integruoti krašto

tradicijas į nūdienos gyvenimą, taip pat bendruomenės bus skatinamos diegti naujas kaimo

gyventojų bendradarbiavimo ir socialinio solidarumo formas.

Strategijos rengimo metu tarp skirtingų visuomenės sektorių uţsimezgė partnerystės

ryšiai, kurie padėjo atrasti vietos problemų bendrus vardiklius, atitinkančius visos savivaldybės

kaimo vietovių interesus: buvo suformuluotos bendros veiklos kryptys, kurios sudaro galimybes

kiekvienam šio krašto patriotui atrasti savo veiklos barą.

4.4.2. Integruotas strategijos pobūdis

VVG „Pagėgių kraštas“ rengė integruotą vietos plėtros strategiją iš skirtingų sektorių

įtraukdama į bendrą veiklą pagrindines savivaldybės organizacijas ir jų atstovus. Strategijos

rengimo metu buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su daugeliu vietos organizacijų,

kurios suinteresuotos kaimo vietovių plėtra (ţr. 1.11 skyrių). Vietos plėtros strategijos pagrindu

uţmezgus ryšius tarp skirtingų institucijų, ėmė formuotis suinteresuotų organizacijų tinklas, kuris

ateityje galės uţtikrinti ganėtiną vietos projektų „kritinę masę“, padės atrasti projektų lyderius,

galinčius suderinti skirtingus poţiūrius ir interesus (surasti „bendrus vardiklius“).

Bendradarbiavimo procesas, prasidėjęs rengiant strategiją, maţina vietos konkurenciją, o atsiradę


________________________________________________________________________


122

bendri veiklos tikslai didina tarpusavio supratimą, kuris taps ypač svarbus, kai bus sprendţiami

išteklių, reikalingų vietos iniciatyvoms įgyvendinti, paskirstymo klausimai.

Parengtos VVG vietos plėtros strategijos integruotą pobūdį pirmiausiai nulėmė vietos

gyventojų poreikių analizė. Pasirinkti strategijos prioritetai atitinka Pagėgių savivaldybės kaimo

vietovių nūdienos realijas ir gyventojų poreikius, todėl ES parama nukreipta įgyvendinti tokias

priemones, kurios uţtikrina kaimo vietovių gyvybingumą. Ši aplinkybė lemia, kad strategijoje

Pagėgių savivaldybės kaimo vietovės traktuojamos kaip nedaloma visuma, kurios plėtros

poţiūriu galima atrasti bendrus sprendimus. Be to, VVG suformuluoti strategijos sprendimai

atitinka KPP III paramos krypties tikslus ir EB proteguojamas horizontaliosios plėtros kryptis.

VVG priimdama strateginius sprendimus atsiţvelgė į ŢŪM keliamus vietos plėtros strategijų

reikalavimus, taip pat savo sprendimus grindė SSGG analize.

Strategijoje numatyta remti kaimo vietovių paţangą. Tai reiškia, kad būtina keisti

ekonominę orientaciją ir įsisavinti kitas konkurencingas ekonomines kaimo veiklas: rekreacijos,

turizmo ir kitas paslaugas. Planuojant naujų ekonominių veiklų įsisavinimą išryškėjo būtinybė

įgyvendinti pokyčius kitose kaimo gyvenimo sferose. Turizmo paslaugų plėtra sunkiai

įsivaizduojama, jei nepavyks geriau sutvarkyti kaimo viešųjų erdvių, uţtikrinti geresnę viešąją

tvarką, pasirūpinti vietos kultūra ir paveldu.

Strategijoje suformuluotos priemonės ir veiksmai ne tik orientuoti į krašto ilgalaikę plėtrą,

bet ir gerina gyvenimo kokybę kaime. ES paramos lėšos nukreiptos įgyvendinti du, vienas kitą

remiančius prioritetus: uţtikrinti socialinės infrastruktūros plėtrą, sudaryti geresnes gyvenimo

sąlygas vietiniams ir turistams, taip pat telkti vietos bendruomenę, maţinti socialinę atskirtį, o

krašto ekonomikos ir viešojo gyvenimo atnaujinimą susieti su Maţosios Lietuvos krašto

savitumo išsaugojimu ir konkurencingumo stiprinimu.

Gyvenimo kokybės kaime gerinimas apima daugelį veiksnių, todėl siekiama, jog vietos

plėtros strategija turėtų integruotą poveikį visam savivaldybės kaimo plėtros procesui. Lygiai tos

pačios pozicijos laikomasi socialinės atskirties maţinimo klausimu: didţiausią efektą uţtikrina

netiesioginių (bendruomeniškumo ir verslumo ugdymo) priemonių visuma.

Strategijoje numatytos įgyvendinti priemonės pasiţymi stipriu multiplikaciniu poveikiu:

Maţosios Lietuvos krašto savitumo ir atitinkamo krašto įvaizdţio puoselėjimas padės įgyvendinti

kitas strategijoje numatytas priemones: ypač padės plėtoti turizmo paslaugas. Kaimų atnaujinimo

priemonei taip pat būdingas daugiklio efektas: įgyvendinus priemonę ne tik taps patrauklesnis

kaimų išorinis vaizdas, tačiau padėtis keisis ir daugelyje pagrindinių kaimo gyvenimo sferų –

pagerės vietos gyventojų sveikatos apsauga, bus lengviau puoselėti saviveiklą, vykdyti

suaugusiųjų švietimą ir t.t. Galima pagrįstai teigti, kad įgyvendinus kaimo atnaujinimo priemonę,


________________________________________________________________________


123

išaugs bendras krašto konkurencingumas ir tai teigiamai paveiks vietos jaunimo apsisprendimą

likti gimtajame krašte gyventi ir dirbti.

Jei norima pasiekti strategijoje uţsibrėţtus tikslus, reikia masiškai įtraukti vietos

gyventojus į strategijos įgyvendinimo procesą, todėl strategijoje daug dėmesio skiriama sutelkti

patriotiškai nusiteikusią vietos bendruomenę ir įgyvendinti kitas vietos gyventojų aktyvumą

skatinančias priemones. Skalvių genties ir Maţosios Lietuvos istorinio paveldo bei savitumo

puoselėjimo leitmotyvas ilgainiui taps svarbiu krašto plėtrą vienijančiu aspektu, kuris teiks ne tik

ekonominę naudą, bet skatindamas vietos gyventojų savimonę, sustiprins krašto dvasinius

pagrindus. Galima teigti, kad vietos plėtros strategijos įgyvendinimo planas yra svarbi strategijos

sudėtinė dalis.


________________________________________________________________________


124

4.5. Strategijos priemonių atitiktis EB horizontaliosioms sritims

Ţemiau pateiktoje lentelėje detaliai aprašoma, kaip VVG „Pagėgių kraštas“ parengta vietos plėtros 2007-2013 m. strategija atitinka darnaus

vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės sritis.

4.4 lentelė. Strategijos priemonių atitikties EB horizontaliosioms sritims aprašymas

I PRIORITETAS. SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŢINIMAS


Intervencijos sritys:

1. Viešųjų erdvių atnaujinimas, stiprinant kaimo gyventojų integraciją ir pritaikant kraštą turizmo plėtrai

2. Viešųjų pastatų/patalpų atnaujinimas bei pritaikymas maţinti socialinę atskirtį ir tenkinti kitus bendruomenių plėtros poreikius

3. Kaimo gyvenviečių sanitarinės būklės ir geriamojo vandens kokybės gerinimas

EB plėtros

horizontaliosios

sritys

Intervencijos

poveikis

Intervencijos logika

Darnus

vystymasis

Teigiamas

Gyvenviečių aikščių ir kitų viešųjų vietų atnaujinimas, sporto ir poilsio aikštynų, apţvalgos aikštelių ir prieigų

prie vandens telkinių įrengimas, parkelių ir kitų ţmonių susibūrimo vietų sutvarkymas, taip pat sveikatingumo ir

dviračių takų nutiesimas, parkų regeneravimas ir daugelis kitų viešųjų erdvių tvarkymo projektų padės vietos

gyventojams patogiau ir graţiau gyventi bei sustiprins krašto galimybes atlikti naująsias kaimo funkcijas: teikti

rekreacines ir turizmo paslaugas bei išsaugoti unikalų kaimo paveldą.

Priemonės įgyvendinimas subalansuos įvairių kaimo gyvenimo sričių plėtrą, nes be „daiktiškojo“ aspekto

kaimo atnaujinimas turi ir ţmogiškąjį matmenį - tai svarbi investicija į socialinių ryšių stiprinimą kaime:

atnaujinus vietos gyventojų susibūrimo vietas ir pasirūpinus jų saugumu, viešojo ir saugaus gyvenimo erdvė

padidės, tuo pačiu vietos bendruomenėje sustiprės bendrumo ir supratimo ryšiai.

Hidrantų, stebėjimo kamerų viešosiose vietose įrengimas, apšvietimo sutvarkymas ir daugelis kitų priemonių,

ypač kaimo gyvenviečių sanitarinės būklės ir geriamojo vandens kokybės gerinimas tiesiogiai padidins vietos

gyventojų saugumą ir pagerins gyvenimo kokybę.

Investicijos į viešųjų erdvių kaime tvarkymą taip pat padės plėtoti turizmą kaime. Ypač vandens telkinių

išvalymas, naujų telkinių įrengimas arba turgelių pastatymas turistų lankomuose miesteliuose – šie ir panašūs


________________________________________________________________________


125

projektai yra naudingi vietos gyventojams ir turistams. Tą patį galima pasakyti ir apie poilsiaviečių, lauko sporto

ir masiniams renginiams skirtų aikštelių su reikalingais lauko statiniais įrengimą.

Siekiant, kad strategijoje numatoma kaimo atnaujinimo priemonė atskleistų naujas vietos plėtros galimybes,

didelis dėmesys bus skiriamas tvarkyti kultūros paveldo objektus, taip pat įrengti dviračių takus. Strategijoje

pirmenybė teikiama „dvigubo naudojimo“ priemonėms.

Bendruomenės namų ir kitų viešųjų pastatų atnaujinimas formuos tvarią vietos plėtrą dėl kelių prieţasčių.

Pirma, šios investicijos pagerins kaimų estetinį vaizdą ir skatins vietos gyventojus geriau tvarkyti savo

gyvenamąją aplinką. Antra, pastatai bus atnaujinti tik panaudojant šiuolaikišką pastatų terminę izoliaciją ir

įrengiant efektyvias šilumos tiekimo sistemas. Naujausios technologijos ne tik sumaţins viešųjų pastatų

eksploatavimo išlaidas, bet ir taps pavyzdţiu, praktiškai demonstruojančiu kaimo gyventojams, kaip efektyvu

investuoti į namų renovaciją ir taupyti šilumą bei elektrą.

Investicijos į geriamojo vandens kokybės gerinimą, artezinių gręţinių, vandens filtrų įrengimą, taip pat

kritinės būklės vandentiekio ir nuotekų sistemos tvarkymą bei buitinių atliekų surinkimo aikštelių išasfaltavimą

taps svariu indėliu į kaimo ţmonių sveikatos gerinimą ir aplinkos apsaugą.

Lygių

galimybių

principo

įgyvendinimas

Teigiamas

Viešieji projektai, kurie pagerins geriamojo vandens kokybę, yra orientuoti į tas kaimo gyventojų grupes,

kurioms labiausiai trūksta kokybiško vandens ir jos neturi galimybių savarankiškai, be paramos iš šalies išspręsti

šios gyvybiškai svarbios problemos. VVG pripaţįsta, kad artezinių gręţinių ir stacionarių vandens filtrų

įrengimas yra dalinės priemonės, skirtos padėti gyventojams, bet ne kompleksiškai spręsti geriamojo vandens

kokybės problemą. Numatomos priemonės nereikalauja labai didelių investicijų: galima greitai ir maţomis

sąnaudomis iš esmės pagerinti vandens kokybę mokyklose ir darţeliuose (įrengiant stacionarius vandens filtrus),

arba smulkiose kaimo gyvenvietėse (įrengiant artezinius gręţinius).

Pritaikius visuomeninius pastatus, kad juose būtų galima tenkinti bendruomenės narių įvairius poreikius, bus

sustiprinta kaimo gyventojų integracija ir vietos bendruomenės taps labiau įgalintos realiai spręsti problemas,

kurios vargina daugelį kaimų, pvz., uţtikrinti, kad vietos gyventojai įvairiau ir sveikiau leistų laisvalaikį, o

jaunimo uţimtumas taptų prasmingesnis ir pan. Susitelkusios kaimo bendruomenės, turėdamos tinkamai įrengtas

patalpas, galės įgyvendinti ir socialinės atskirties maţinimo projektus.

Atnaujinti bendruomenės namai pasitarnaus ne tik kaip materialinė bazė, leidţianti puoselėti bendruomeninį

gyvenimą. „Antraisiais namais“ galės tiesiogiai pasinaudoti konkrečios gyventojų grupės. Didţiausią naudą turės

tie, kuriems labiausiai patinka bendrai leisti laisvalaikį (jaunimas, brandaus amţiaus asmenys), taip pat tie

asmenys, kurie namų sąlygomis negali tenkinti savo poreikių. Bendruomenės namus aprūpinus įranga bei

technika bus sudarytos galimybės, pvz., pasinaudoti našiomis skalbimo mašinomis, taip pat internetu, videoteka,

ţaisloteka, įvairia sporto įranga, masaţo krėslais ir pan.).


________________________________________________________________________


126

Viešųjų erdvių atnaujinimas labiausiai patiks vaikams, jaunimui, taip pat jaunoms šeimoms, kurios augina

vaikus, nes įrengus vaikų ţaidimo ir sporto aikšteles ţymiai pagerės vaikų uţimtumas. VVG numato įtraukti

jaunimą ir ugdyti jo bendruomeniškumą tvarkant kultūros paveldo objektus ir vandens telkinius, įrengiant

maudykles. Religinių objektų atnaujinimas labiau atitinka brandaus amţiaus asmenų interesus. Tvarkant kaimo

gyvenvietes numatoma viešąją aplinką labiau pritaikyti ir ţmonių su negalia poreikiams.

Regioninė

plėtra

Teigiamas

Kaimų atnaujinimo priemonė harmonizuos VVG teritorijos plėtrą, nes sustiprins kaimo gyvenviečių

gyvybingumą ir padidins visų kaimo plėtros veiksnių darną. Kaimų atnaujinimui skirtos investicijos yra

daugiatikslės: bus sprendţiamos vietos gyventojų opiausios problemos, pagerės gyvenimo kokybė, taip pat

netiesiogiai bus formuojamos geresnės turizmo verslo prielaidos.

Kaimo atnaujinimo priemonė ţymiai padidins kaimo vietovių turistinį patrauklumą: pagerės kaimų estetinis

vaizdas, kaime bus sukurta minimali turizmo infrastruktūra ir pasirūpinta kultūros objektų prieţiūra. Sukūrus

geresnes prielaidas turizmo verslo plėtrai vietos gyventojai bus netiesiogiai skatinami imtis naujų ekonominių

veiklų (pvz., įvairių turizmo paslaugų teikimas), puoselėti senąsias amatų tradicijas, krašto savitumą ir kultūros

paveldą.

Informacinės

visuomenės

kūrimas

Teigiamas

Visuomeniniuose pastatuose bus įrengtos interneto viešosios prieigos, kurios gali būti panaudotos ir kaip

kompiuterinio raštingumo mokymo klasės. Tvarkant viešąsias erdves, VVG numato prie mokyklų ir miestelių

aikštėse bei kitose ţmonių susibūrimo vietose įrengti stebėjimo kameras. Įgyvendinus šias priemones atsiras

poreikis bendruomenių namuose įrengti PC serverius ir pasinaudoti jų teikiamomis techninėmis galimybėmis.

Gera techninė bazė ir sukaupti gebėjimai leis kaimo bendruomenėms įgyvendinti įvairius interneto paslaugų

plėtros projektus. Šie projektai sumaţins kaimo gyventojų „skaitmeninę“ atskirtį ir padidins kaimo vietovių

patrauklumą, nes, pavyzdţiui, jaunimas ir jauni specialistai yra suinteresuoti tobulinti savo profesines ţinias,

panaudojant nuotolinio mokymo priemones. Kad kaimo bendruomenėse būtų puoselėjama visą gyvenimą

trunkančio mokymosi kultūra, reikalinga gera mokymosi bazė, nes šiuolaikiškos nuotolinio mokymosi priemonės

reikalauja didelės interneto spartos.

Kaimo gyventojų kompiuterinis raštingumas gali būti ugdomas įgyvendinant paveldo objektų kompleksinio

sutvarkymo projektus. Paveldo fiksavimas skaitmeniniu formatu atveria dideles galimybes įtraukti vietos jaunimą

į vietos patriotinį sąjūdį. Tą patį galima pasakyti ir apie viešųjų erdvių tvarkymą: šių erdvių projektavimas gali

vykti aktyviai dalyvaujant vietos jaunimo atstovams, nes panaudojant šiuolaikiškas aplinkos dizaino

technologijas, galima vizualiai planuoti viešųjų erdvių apţeldinimą ir sutvarkymą, numatant, koks bus šių erdvių

vaizdas po kelerių ir daugiau metų. Jaunimo įtraukimas į gyvenamosios vietos planavimą sukuria jaunimo

įsipareigojimą įgyvendinti jų pačių sukurtus aplinkos planus.

Projektai, skirti gerinti geriamojo vandens kokybę ir gyvenviečių sanitarinę būklę, taip pat gali būti


________________________________________________________________________


127

įgyvendinami panaudojant šiuolaikiškas informacines technologijas, pvz., numatoma įgyvendinti kompleksinius

projektus, kur investicines priemones papildys prevencinė vietos gyventojų informavimo veikla.



1. Kaimo gyventojų bendradarbiavimo ir įtraukimo į viešąjį gyvenimą stiprinimas

2. Prevencinės veiklos organizavimas, maţinant skurdą, socialinę atskirtį ir gerinant jaunimo uţimtumą

3. Iniciatyvų, stiprinančių gyventojų saugumą, rėmimas

Darnus

vystymasis

Teigiamas

Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo stiprinimo priemonė bus įgyvendinama koordinuojant veiksmus su

kaimo atnaujinimo priemone. Ši aplinkybė uţtikrins, jog įvykdţius investicinius kaimo atnaujinimo projektus

sukurta materialinė kaimo viešojo gyvenimo bazė bus efektyviai panaudota vietos viešajam gyvenimui tobulinti.

Priemonė padės gerinti kaimo vietovių socialinių ryšių kokybę.

Akivaizdu, kad krašto ilgalaikę plėtrą gali uţtikrinti tik įdomus ir saugus krašto viešasis gyvenimas. Skurdo ir

socialinės atskirties maţinimas, jaunimo uţimtumo gerinimas, prevencinės veiklos vykdymas ir kitos kaimo

bendruomenių konsolidavimo priemonės yra ilgalaikės ir efektyvios investicijos į krašto ateitį.

Lygių

galimybių

principo

įgyvendinimas

Teigiamas

Teikiant paramą iniciatyvoms, kurios spręs socialinės atskirties ir skurdo maţinimo problemas, į krašto viešojo

gyvenimo dienotvarkę bus įtrauktas daugiavaikėms motinoms, neįgaliesiems asmenims ir kitiems paţeidţiamų

socialinių grupių atstovams aktualių problemų aptarimas, taip sulauţant nuo sovietinių laikų besitęsiančią tradiciją

visas socialines problemas traktuoti tik kaip asmeniško moralinio pakrikimo pasekmę, kuri tik trukdo skleistis

bendruomeniškumui.

Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo ugdymas apima daug konkrečių veiksmų, kuriuos VVG planuoja

įgyvendinti inicijuodama įvairius ir socialiai kryptingus projektus, kurie atitiks labiausiai paţeidţiamų kaimo

gyventojų grupių poreikius.

Kadangi valdţios institucijų poveikis kaimo gyventojų vertybinėms orientacijoms ir veiklos motyvacijai yra

ribotas, svarbu finansuoti bendruomeninio poveikio priemones, kurios gali sumaţinti socialinę atskirtį ir skurdą

kaime, apsaugoti moterų, vaikų bei neįgaliųjų interesus ir teises, taip pat uţtikrinti kaimo gyventojų saugumą ir

viešąją tvarką.

Regioninė

plėtra Teigiamas

Priemonės įgyvendinimas kompleksiškai paveiks krašto plėtrą, nes konkretūs socialinės atskirties ir skurdo

maţinimo projektai ugdys vietos bendruomenės brandą, todėl kaimo gyventojai natūraliai ims rūpintis savo

gyvenamosios aplinkos gerinimu ir išmoks ją valdyti. Kadangi VVG numato finansuoti vietos iniciatyvas, vietos

gyventojai turės nustatyti savo poziciją viešojoje erdvėje aptariamų socialinės atskirties problemų atţvilgiu. Kartu

formuosis visai nauja krašto plėtros dimensija - „iš apačios į viršų“ kryptis. Ji remsis vietos gyventojų aktyvumu ir

sąmoningumu, todėl strategiškai svarbių vietos plėtros bendrųjų reikalų sprendimas sulauks ne tik savanorių


________________________________________________________________________


128

talkininkų, bet ir įvairiausių naujų idėjų. Kaimo bendruomenių įtraukimas į nepopuliarių socialinės atskirties

problemų sprendimą pagerins bendrą situacijos suvokimą ir viešųjų sprendimų kokybę. Taip novatoriška praktika

padės spręsti kaime įsisenėjusias skurdo ir socialinės atskirties problemas, stabdys jaunimo ir jaunų specialistų

neracionalią emigraciją bei atskleis naujas regiono plėtros galimybes.

Informacinės

visuomenės

kūrimas

Teigiamas

Skatinant kaimo bendruomenes rūpintis savo nariais, numatoma aktyvinti kaimo vietovių viešąjį gyvenimą, o

tai, savo ruoţtu, yra susiję su informacijos ir gerosios patirties sklaida. Todėl strategijoje numatoma remti

bendruomenių ir kitų NVO bendros veiklos tinklų kūrimą, formuoti socialinių inovacijų idėjų banką bei sukurti ir

palaikyti kaimo bendruomenių ir kitų NVO interneto svetaines. Bendruomenių interneto svetainių sukūrimas ir

prieţiūra yra šiuolaikiška bendruomeninio gyvenimo palaikymo priemonė, kuri gali atlikti daugelį funkcijų,

pavyzdţiui, uţtikrinti glaudesnius vietos bendruomenės ryšius su krašto išeiviais.

II PRIORITETAS. MAŢOSIOS LIETUVOS KRAŠTO SAVITUMO IŠSAUGOJIMAS IR KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS



1. Iniciatyvų, didinančių krašto patrauklumą ir sudarančių palankias sąlygas plėtoti turizmo verslą, rėmimas

2. Parama bendruomenių iniciatyvoms, kuriomis organizuojamas paslaugų teikimas kaimo gyventojams

EB plėtros

horizontaliosios

sritys

Intervencijos

poveikis


Darnus

vystymasis

Teigiamas

Kadangi kaimo vietovių ekonomikos įvairinimas susiduria su įvairiais apribojimais, todėl natūraliai formuojasi

supratimas, kad reikia remti kiekvieną verslo iniciatyvą kaime. Tokia praktika ignoruoja subalansuotos plėtros

reikalavimus ir daţnai neigia būtinybę puoselėti krašto tiek ţmogiškuosius, tiek gamtos bei kultūros paveldo

išteklius. Strategijoje numatoma įgyvendinti priemonę, kuri suformuotų verslią ir sąmoningai savo istorinę

tapatybę puoselėjančią bendruomenę, kuri galėtų tapti svarbiu savo krašto ilgalaikės plėtros veiksniu ir Maţosios

Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo garantu.

Įgyvendinant priemonę bus finansuojami bendruomenių ir kitų NVO ūkinės veiklos projektai (pvz.,

vaistaţolių rinkimas ir auginimas). Projektai, kurie leidţia efektyviai panaudoti vietos išteklius, sustiprins krašto

aplinkosauginį konkurencingumą, nes skatins kaimo gyventojus novatoriškai vertinti savo gyvenamosios vietovės

išteklius ir formuos naują aplinkosaugos sampratą. Ypač tai būdinga projektams, kurie sudaro palankias sąlygas

plėtoti turizmo verslą.

Bendruomenėms kartu su seniūnijomis suteikus galimybę įsigyti techniką, reikalingą tvarkyti aplinką ir teikti


________________________________________________________________________


129

aplinkos tvarkymo paslaugas gyventojams, ţymiai pagerės kaimo gyvenviečių estetinis vaizdas ir patrauklumas.

Sustiprinus kaimo vietovių turistinį patrauklumą ir skatinant vietos gyventojus pradėti naują bei konkurencingą

ekonominę veiklą kaime – turistų aptarnavimą, atsiskleistų vietos plėtros naujos galimybės, taip pat būtų

sustiprintas vietos gyventojų suinteresuotumas išsaugoti krašto savitumą, jie aktyviau įsitrauktų į gamtos ir

kultūros paveldo apsaugą.

Lygių

galimybių

principo

įgyvendinimas

Teigiamas

VVG sprendimas remti kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas, siekiant uţtikrinti būtiniausių paslaugų

teikimą kaimo gyventojams, tiesiogiai sumaţins kaime specifiškai ir įvairiai pasireiškiančias socialinės atskirties

apraiškas. Kai bendruomenės imsis organizuoti paslaugų teikimą, sustiprės vietos gyventojų supratimas, kad jie

patys gali pasirūpinti savo kasdieniu gyvenimu. Vietos gyventojų įgalinimas atveria naujas socialinės atskirties

maţinimo ir verslo plėtros (ypač turizmo paslaugų) galimybes kaime. Pavyzdţiui, įgyvendinus namudinių amatų

plėtros projektus būtų efektyviau panaudoti atokių kaimo gyvenviečių darbo ištekliai, kuriems būdingas maţas

mobilumas (daugiavaikių šeimų motinos, neįgalieji, asmenys, namuose priţiūrintys ligonius arba senukus ir

pan.).

Vietos gyventojams ir ypač jaunimo atstovams didelį skatinamąjį poveikį imtis savarankiškos ūkinės veiklos

turės bendruomenių vykdomi įvairūs įgalinimo projektai, kai vietos gyventojams bus siūloma įsitraukti į turizmo

naujų maršrutų aptarnavimą arba teikti gidų ir/arba turistų grupių palydovų paslaugas.

Regioninė

plėtra Teigiamas

Įgyvendinant vietos gyventojų verslumo skatinimo priemonę bus sukurtas polifunkcinės kaimo plėtros

impulsas, nes vietos gyventojai bus skatinami priţiūrėti istorinio paveldo objektus ir unikalius gamtos paminklus,

o įrengus apţvalgos aikšteles, stebėjimo bokštus ir suformavus kitą minimalią turizmo infrastruktūrą bus geriau

eksponuojamos krašto vertybės. Naujų ekonominių veiklų kūrimas strategijoje yra siejamas su turizmo verslo

prielaidų gerinimu. Bendruomeniniais pagrindais parengus įvairius turizmo maršrutus (ypač paţintinio turizmo),

taip pat parėmus amatininkus (parama gaminant tradicinius suvenyrus, metinių mugių organizavimas ir pan.)

kaimo gyventojams būtų lengviau įsitraukti į naujas ekonomines veiklas, o į vietos turizmo rinkoje atsirastų

naujos paslaugos.

Informacinės

visuomenės

kūrimas

Teigiamas

Suburti verslią ir krašto tapatybę puoselėjančią bendruomenę galima tik suaktyvinus informacijos mainus,

geranoriškai dalijantis gerąja patirtimi ir nuolat palaikant vietos gyventojų mokymosi procesą. Kadangi vietos

gyventojų kooperacija ir telkimasis apie bendruomenę tampa vienintele realia paslaugų plėtros galimybe, todėl

VVG strategijoje numatė interaktyvios interneto svetainės sukūrimą. Ši svetainė skleistų krašto gyventojams

naudingą informaciją ir čia būtų galima diskutuoti apie krašte sukauptą gerąją verslo plėtros patirtį.

Bendradarbiauti reikės ir siekiant koordinuoti bendruomenių verslo iniciatyvas, nes rengiant projektus teks

pasirūpinti ir jų gyvybingumu, pvz., uţtikrinti verslo sumanymams reikiamą „kritinę masę“ arba suprojektuoti

pridėtinės vertės auginimo grandinę.


________________________________________________________________________


130

Įgyvendinant priemonę, ypač svarbu koordinuoti turizmo paslaugas, taip pat bendrai vykdyti krašto turizmo

rinkodarą.

Į informacinės visuomenės kūrimo procesą bus įtrauktas ir jaunimas. Tai lems keletas aplinkybių. Pirma,

projektai, reikalaujantys gero kompiuterinio raštingumo yra labiau patrauklūs jaunimui. Antra, naujų ekonominių

veiklų propagavimas ir ypač turizmo paslaugos bus skatinamos organizuojant jaunimui paţintinį turizmą, ypač į

Karaliaučiaus kraštą, nes bus siekiama uţmegzti ir sustiprinti ryšius su Lietuvos išeiviais ir kartu puoselėti

Maţosios Lietuvos kultūros paveldą.

2.2 priemonė. Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas

Strategijos intervencijos sritys:

1. Krašto istorinio paveldo išsaugojimas ir kultūros tradicijų populiarinimas

2. Krašto išskirtinumo puoselėjimas

EB plėtros

horizontaliosios

sritys

Intervencijos

poveikis


Darnus

vystymasis Teigiamas

Krašto tapatumo puoselėjimas padės ne tik išsaugoti krašto daugiasluoksnės kultūros paveldą, bet

formuodamas vietos gyventojų savimonę, ţymiai pagerins kaimo vietovėse socialinių ryšių kokybę. Tai yra labai

svarbu siekiant uţtikrinti krašto ilgalaikę plėtrą. Krašto istorijos ypatumai lėmė, kad šiame Lietuvos regione

viešajame gyvenime itin svarbu įtvirtinti vietos patriotizmo vertybes. Jos gali ir turi tapti krašto darnios plėtros

garantu. Jei pavyktų sutelkti patriotiškai nusiteikusią bendruomenę, Maţosios Lietuvos kultūra ir istorinis

paveldas taptų krašto plėtros pagrindiniu leitmotyvu, atveriančiu duris turizmo verslui. VVG pasirinkta krašto

tapatumo puoselėjimo ir patrauklaus įvaizdţio formavimo priemonė numato labai įvairių projektų įgyvendinimą.

Plati projektų tematika leis į krašto kultūros sąjūdį įtraukti daugelį vietos gyventojų: „čia darbo atsiras

kiekvienam, kuriam brangus šis unikalus Lietuvos kraštas!“.

Lygių galimybių

principo

įgyvendinimas

Teigiamas

Bendros krašto šventės, saviveiklininkų ir vietos amatininkų rėmimas, parengiant ir įgyvendinant įvairias

edukacines programas, į bendruomenės gyvenimą įtrauks daugelį vietos gyventojų. Demokratiškas priemonės

pobūdis labiausiai atitinka asmenų, kurie neturi galimybių asmeniškai organizuoti sau šventes ar keliones,

poreikius. Aktyviai į numatytą veiklą turėtų įsitraukti jaunimas, nes VVG rems projektus, kurie yra patrauklūs

jaunimui ir kurie keis jaunimui įgrisusias uţimtumo formas į šiuolaikiškesnes: numatoma organizuoti jaunimo

istorinius karybos klubus, kurie rūpintųsi atgaivinti istorinės skalvių genties paveldą, surengti paţintines

ekskursijas po savivaldybę bei Karaliaučiaus kraštą ir pan. Priemonės įgyvendinimas numato ir senyvo amţiaus

asmenų, ypač turinčių didelę gyvenimo patirtį ir senovinių amatų darbo įgūdţių, įtraukimą. Bendradarbiavimas

tarp skirtingo amţiaus kartų atstovų atliks auklėjamąjį vaidmenį ir sudarys prielaidas realiai ugdyti kaimo


________________________________________________________________________


131

gyventojų socialinį solidarumą.

Vaikų ir jaunimo uţimtumo gerinimo projektai taps gera materialine parama daugiavaikėms ir kitoms

sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Įgyvendinti projektai sudarys geresnes sąlygas vaikams iš nepasiturinčių

šeimų lavintis, o bendras vaikų ir vietos jaunimo laisvalaikis didins kaimo bendruomenių sutelktumą, maţins jos

narių atskirtį ir atliks jaunimo nusikalstamumo (ypač chuliganizmo) prevencijos funkciją.

Regioninė

plėtra

Teigiamas

Regioninės plėtros poţiūriu, krašto kaimo vietovių gyvybingumą galima uţtikrinti tik išmokus efektyviai

panaudoti vietos plėtros išteklius. Štai kodėl toks svarbus tampa krašto išskirtinumo puoselėjimas ir aktyvesnis

patriotiškai nusiteikusių vietos veikėjų bendradarbiavimas. VVG įsitikinimu minėtas bendradarbiavimas taps

naujų idėjų šaltiniu, padedančiu krašto kaimo vietovėms inventorizuoti savo vidaus išteklius ir prisitaikyti prie

sparčiai kintančių ekonominių sąlygų. Krašto ekonominį proverţį VVG sieja su turizmo plėtra. Prognozuojama,

kad vietos patriotizmo pagrindu besiformuojanti partnerystė parengs kaimo vietoves turizmo plėtrai, o sustiprėjęs

Maţosios Lietuvos krašto įvaizdis pritrauks turistų ir padės vietos verslininkams bei kaimo gyventojams greičiau

įsisavinti konkurencingą turizmo verslo nišą.

Susitelkusi vietos bendruomenė efektyviau vykdys krašto rinkodarą ir galės pasiūlyti naujų produktų ir

paslaugų, kurie padės kaimams „atsiverti“, t.y. išplėtoti ir uţmegzti ilgalaikius socialinius ryšius su savo paslaugų

vartotojais – Maţosios Lietuvos kultūros paveldo gerbėjais. Tokio bendradarbiavimo formas tobulins priemonę

įgyvendinantys projektai.

Informacinės

visuomenės

kūrimas

Teigiamas

Leidinių apie kraštą rengimas ir leidyba, kaimo vietoves reklamuojančių filmų kūrimas, taip pat kiti krašto

patrauklaus įvaizdţio formavimo projektai bus vykdomi įtraukiant vietos gyventojus.

Labai svarbu vietos patriotizmą įskiepyti vaikams ir jaunimui, todėl paveldo rinkimas ir dokumentavimas bus

atliekamas pasitelkus moksleivius, taip pat jaunimo savanorius. Į šią veiklą jaunimas įsitrauks, jei bus galimybės

dirbti su pačiomis šiuolaikiškiausiomis informacinėmis technologijomis, įskaitant ir interneto technologijas.

Kraštą reprezentuojančios medţiagos rengimas ir patalpinimas internete labai padės populiarinti krašto

savitumą, ypač jei bus akcentuojamas Maţosios Lietuvos kultūros paveldas. Be to, siekiant išsaugoti ateities

kartoms kultūros paveldą būtina šiuos duomenis saugoti skaitmeniniu formatu. Naujausios informacinės

technologijos bus panaudotos ir vykdant krašto rinkodarą bei įgyvendinant įvairias edukacines ir krašto kultūros

populiarinimo programas. Visų pirma, tai projektai, skleidţiantys informaciją apie konkrečias Pagėgių

savivaldybės kaimo gyvenvietes ir istorines vietoves, įskaitant duomenų pateikimą skaitmeniniu formatu įvairiems

elektroniniams ţinynams ir skaitmeninių ţemėlapių rengėjams.

Intensyvus interneto naudojimas telkti Maţosios Lietuvos kultūros gerbėjus ir vietos patriotus ilgainiui taps

naudingas visiems vietos gyventojams, nes maţins kaimo vietovių izoliaciją ir padės „atrasti“ dar pakankamai

vietos gyventojų neįvertintą vietos paveldą. Patriotiškai nusiteikusios bendruomenės telkimas tampa ir


________________________________________________________________________


132

„skaitmeninės“ bendruomenės kūrimu, todėl šie veiksmai yra strategiškai svarbūs. Ilgalaikės perspektyvos

poţiūriu labai svarbu uţtikrinti šiuolaikiškos ir patriotiškos bendruomenės kūrimo sąveiką. Kaimo gyventojų

informavimas, viešos diskusijos, gerosios patirties sklaida yra konkretūs informacinės visuomenės kūrimo kaime

ţingsniai, kurie padeda atrasti efektyviausius krašto plėtros veiksmus, todėl svarbu, kad vietos gyventojų

„turiningą“ komunikacijos procesą palaikytų šiuolaikiškos technologijos.

Pagėgių krašto siekis sukurti šiuolaikišką įvaizdį taip pat yra neatskiriamas nuo informacinės visuomenės

kūrimo padiktuotų reikalavimų – tiek techninių standartų, tiek ţinių visuomenės preferencijų.


________________________________________________________________________


133

4.6. Strategijos suderinamumas su savivaldybės, regiono ir nacionaliniais

strateginiais dokumentais

Strategija parengta atsiţvelgiant į šių nacionalinių, Tauragės regiono ir Pagėgių

savivaldybės plėtrą reglamentuojančių strateginio planavimo dokumentų nuostatas:

1) Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d.

nutarimu Nr. IX-1187;

2) Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. strategiją, patvirtintą LR Vyriausybės

2002 m. birţelio 12 d. nutarimu Nr. 853;

3) Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (2003 m.);

4) Regioninės politikos iki 2013 m. strategiją (patvirtinta 2005 m.);

5) Lietuvos ES struktūrinių fondų panaudojimo 2007-2013 m. strategiją ir ją

įgyvendinančias Sanglaudos skatinimo, Ekonomikos augimo, Ţmogiškųjų išteklių plėtros

veiksmų programas;

6) Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros strategiją bei Lietuvos kaimo plėtros 2007 –

2013 m. programą;

7) Tauragės regiono plėtros 2006-2013 metų planą (atnaujintas 2008 m.);

8) Pagėgių savivaldybės strateginį plėtros planą 2005-2010 m. (papildytas 2008 m.).

VVG parengtame strategijos dokumente nustatyti prioritetai iš esmės dera su

svarbiausiais nacionalinio, regioninio ir vietos savivaldybės lygmens strateginio planavimo

dokumentuose numatytais prioritetais, o VVG siūlomos priemonės papildo arba atitinka

nacionalinės, regioninės ir vietos valdţios įgyvendinamas priemones.

Lyginant VVG „Pagėgių kraštas“ parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos

prioritetus ir priemones su nacionaliniais prioritetais, reikia paţymėti, kad strategija prisideda

prie Valstybės ilgalaikės raidos, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m., Nacionalinės

darnaus vystymosi, Regioninės politikos iki 2013 m. strategijų prioritetų bei jų tikslų

įgyvendinimo.

VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetai dera su šiais Valstybės

ilgalaikės raidos strategijos prioritetais:

1. Ţinių visuomenė (apima mokslo ir švietimo, gyventojų kompetencijos, valstybės

valdymo ir savivaldos bei kultūros kryptis);

2. Konkurencinga ekonomika (apima pramonės ir verslo, energetikos, transporto ir

tranzito, ţinių ekonomikos ir elektroninio verslo, kaimo ir ţemės ūkio plėtros, finansų politikos,

regionų plėtros ir turizmo kryptis);


________________________________________________________________________


134

3. Saugi visuomenė (apima aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, viešojo saugumo,

socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitas kryptis).

Abu vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos prioritetai atitinka minėtus Valstybės

ilgalaikės raidos strategijos prioritetus bei Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m.

ilgalaikės strategijos tikslus.

VVG parengta strategija taip pat papildo ir Lietuvos ES struktūrinių fondų panaudojimo

2007-2013 metams strategijos 3 pagrindinius prioritetus: „Gyvenimo kokybė ir sanglauda“,

„Konkurencinga ekonomika“, „Produktyvūs ţmogiškieji ištekliai ţinių visuomenei“, kurių bus

siekiama per 3 veiksmų programas (Sanglaudos skatinimo, Ekonomikos augimo, Ţmogiškųjų

išteklių plėtros).

Įgyvendinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, yra siekiama geriau išnaudoti

vietos potencialą, teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, išsaugoti ir gerinti aplinkos

kokybę. Prie šios veiksmų programos tikslų realizavimo prisideda strategijos 1-asis prioritetas

„Socialinės infrastruktūros plėtra ir socialinės atskirties maţinimas“, kurį įgyvendinti padės

priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, bei strategijos 2-asis prioritetas „Maţosios Lietuvos

krašto savitumo išsaugojimas ir konkurencingumo stiprinimas“, prie kurio įgyvendinimo prisidės

priemonė „Vietos gyventojų verslumo skatinimas“ (2.1.2 veiklos sritis, per kurią numatoma

remti paslaugų teikimo organizavimą kaimo gyventojams).

Įgyvendinant Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, yra siekiama pritraukti ir

išlaikyti ţmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios

kvalifikacijos darbo jėgą. Šios veiksmų programos tikslus papildo VVG „Pagėgių

kraštas“ parengtos strategijos 1-asis prioritetas „Socialinės infrastruktūros plėtra ir socialinės

atskirties maţinimas“, kuriam įgyvendinti numatyta 1.2 priemonė „Bendruomeniškumo ir

socialinio solidarumo stiprinimas“ bei 2-asis prioritetas „Maţosios Lietuvos krašto savitumo

išsaugojimas ir konkurencingumo stiprinimas“, bei jo 2.1 priemonė „Vietos gyventojų verslumo

skatinimas“.

Įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą, yra siekiama didinti aukštos

pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį Lietuvos ūkyje, sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir

vidutiniam verslui bei inovacijoms ir efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. Prie šios veiksmų

programos tikslų realizavimo iš dalies prisideda strategijos 2 prioriteto 2.2 priemonė „Krašto

tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas“.

Vietos veiklos grupės parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetai ir

priemonės prisidės prie visų Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos 3 krypties

„Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonių įgyvendinimo (ţr. 4.1

pav.).


________________________________________________________________________


135

2. Prioritetas. Maţosios Lietuvos

krašto savitumo išsaugojimas ir

konkurencingumo stiprinimas

2.1. Priemonė. Vietos gyventojų

verslumo skatinimas

2.2. Priemonė. Krašto tapatumo

puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio

formavimas

4.1 pav. Vietos plėtros strategijos prioritetų ir priemonių suderinamumas su Lietuvos 2007

– 2013 m. KPP 3 krypties „Gyvenimo kokybė ir kaimo ekonomikos

įvairinimas“ priemonėmis

VVG parengtos strategijos priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pagal nacionaliniu

lygiu keliamus reikalavimus atitinka KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, todėl

tiesiogiai prisidės prie jos tikslų įgyvendinimo.

Kitos VVG numatytos priemonės papildo KPP priemones. Pvz., vietos plėtros strategijos

1.2 priemonė „Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo stiprinimas“ bendrąja prasme yra

skirta tobulinti viešąjį gyvenimą, taigi gerinti gyvenimo kokybę, o tai yra KPP III krypties vienas

iš tikslų. VVG parengtos strategijos 2.1 priemonė „Gyventojų verslumo skatinimas“ skirta

paskatinti gyventojus uţsiimti naujomis ekonominėmis veiklomis ir uţtikrinti būtiniausių

paslaugų teikimą kaimo gyventojams. Priemonės įgyvendinimas sudarys prielaidas kurti darbo

vietas. Šių tikslų siekiama ir KPP priemonėmis „Perėjimas prie ne ţemės ūkio veiklos“, „Parama

verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Strategijoje numatytos 2.2

priemonės „Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas“ vienas iš tikslų

1. Priemonė. Perėjimas prie ne ţemės

ūkio veiklos

1. Prioritetas. Socialinės

infrastruktūros plėtra ir socialinės

atskirties maţinimas

1.1. Priemonė.

Kaimo atnaujinimas ir plėtra

1.2. Priemonė. Bendruomeniškumo

ir socialinio solidarumo stiprinimas

3. Priemonė. Kaimo turizmo veiklos

skatinimas

4. Priemonė. Kaimo atnaujinimas ir

plėtra

2. Priemonė. Parama verslo kūrimui

ir plėtrai

VVG

parengtos

vietos plėtros

strategijos

prioritetai ir

priemonės

2007 – 2013 m.

KPP

III krypties

priemonės

2007 – 2013 m.


________________________________________________________________________


136

yra formuoti turizmo plėtrai patrauklų krašto įvaizdį; taigi įgyvendinant šią priemonę, bus

prisidedama prie KPP priemonių „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ bei „Kaimo atnaujinimas

ir plėtra“ tikslų įgyvendinimo.

4.5 lentelėje parodytas VVG parengtos strategijos prioritetų ir priemonių suderinamumas

su Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2005-2010 m. strateginėmis nuostatomis. Abu

VVG parengtos strategijos prioritetai prisidės prie savivaldybės strateginio plėtros plano

prioritetų tikslų ir uţdavinių įgyvendinimo.

4.5 lentelė. VVG „Pagėgių kraštas“ parengtos vietos plėtros strategijos prioritetų ir

priemonių suderinamumas su Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros planu 2005-2010 m.

VVG parengtos vietos plėtros strategijos

prioritetai ir jų įgyvendinimo priemonės

Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros

plano 2005-2010 m. prioritetai ir uţdaviniai

1 PRIORITETAS. SOCIALINĖS

INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR

SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŢINIMAS


1.1.1. Veiklos sritis. Viešųjų erdvių

atnaujinimas, stiprinant kaimo gyventojų

integraciją ir pritaikant kraštą turizmo plėtrai

1.1.2. Veiklos sritis. Viešųjų pastatų/patalpų

atnaujinimas bei pritaikymas maţinti socialinę

atskirtį ir tenkinti kitus bendruomenių plėtros

poreikius

1.1.3. Veiklos sritis. Kaimo gyvenviečių

sanitarinės būklės ir geriamo vandens kokybės

gerinimas

1 PRIORITETAS. INFRASTRUKTŪROS

PLĖTRA BEI APLINKOS APSAUGA

1.1. Tikslas. Modernizuoti ir pritaikyti viešąją

inţinerinę infrastruktūrą šiuolaikiniams poreikiams

1.1.2. Uţdavinys. Modernizuoti ir rekonstruoti

šilumos ūkį, vandens tiekimą, nuotekų surinkimą

bei valymą ir kt.

1.1.3. Uţdavinys. Plėtoti transporto infrastruktūrą,

gerinti vietinių kelių būklę bei susisiekimą su

gyvenvietėmis

1.2. Tikslas. Plėtoti aplinkos taršos prevencijos ir

maţinimo sistemą, gerinti aplinką

1.2.2. Uţdavinys. Pagerinti geriamojo vandens

išteklių apsaugą bei kokybę ir aprūpinti gyventojus

kokybišku geriamuoju vandeniu

1.2.3. Uţdavinys. Diegti aplinkosaugines

priemones, uţtikrinančias gyventojų, gamtos ir

kultūros apsaugą

1.2 Priemonė. Bendruomeniškumo ir

socialinio solidarumo stiprinimas 1.2.1. Veiklos sritis. Kaimo gyventojų

bendradarbiavimo ir įtraukimo į viešąjį gyvenimą

stiprinimas

1.2.2. Veiklos sritis. Prevencinės veiklos

organizavimas, maţinant skurdą, socialinę

atskirtį ir gerinant jaunimo uţimtumą

1.2.3. Veiklos sritis. Iniciatyvų, stiprinančių

gyventojų saugumą, rėmimas

2 PRIORITETAS. ŢMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ

UGDYMAS BEI TOBULINIMAS, GYVENIMO

KOKYBĖS UŢTIKRINIMAS

2.5. Tikslas. Uţtikrinti socialinių bei viešųjų

paslaugų įvairovę, gerinti šių paslaugų kokybę

2.5.1. Uţdavinys. Pertvarkyti socialinių paslaugų

teikimo tinklą, gerinti sveikatos ir socialinės

apsaugos įstaigų būklę

2.5.2. Uţdavinys. Sukurti socialinių paslaugų

teikėjų įvairovę

2.6. Tikslas. Uţtikrinti gyvenamosios aplinkos

kokybę, gerinti gyventojų aptarnavimą 2.6.1. Uţdavinys. Modernizuoti paslaugas

bendruomenei teikiančias įstaigas

2.6.4. Uţdavinys. Įgyvendinti prevencijos principus

socialinio ir viešojo saugumo srityse


________________________________________________________________________


137

3 PRIORITETAS. VERSLO IR INVESTICIJŲ

SKATINIMAS, DARNI ŢEMĖS ŪKIO IR

KAIMO PLĖTRA

3.5. Tikslas. Telkti tvirtą kaimo bendruomenę ir

stiprinti kaimo teritorinę savivaldą

3.5.1. Uţdavinys. Aktyvinti bendruomenes,

skatinti jų iniciatyvas

3.5.2. Uţdavinys. Ugdyti kaimo bendruomenių

bendradarbiavimą

2 PRIORITETAS. MAŢOSIOS LIETUVOS

KRAŠTO SAVITUMO IŠSAUGOJIMAS IR

KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS

2.1 priemonė. Vietos gyventojų verslumo

skatinimas

2.1.1. Veiklos sritis. Iniciatyvų, didinančių

krašto patrauklumą ir sudarančių palankias

sąlygas plėtoti turizmo verslą, rėmimas

2.1.2. Veiklos sritis. Parama bendruomenių

iniciatyvoms, kuriomis organizuojamas paslaugų

teikimas kaimo gyventojams

2.2 priemonė. Krašto tapatumo puoselėjimas

ir patrauklaus įvaizdţio formavimas 2.2.1. Veiklos sritis. Krašto istorinio paveldo

populiarinimas ir kultūros tradicijų puoselėjimas

2.2.2. Veiklos sritis. Krašto savitumo ir

unikalumo išsaugojimas bei puoselėjimas

3 PRIORITETAS. VERSLO IR INVESTICIJŲ

SKATINIMAS, DARNI ŢEMĖS ŪKIO IR

KAIMO PLĖTRA

3.1 tikslas. Formuoti verslo plėtrai palankią aplinką,

skatinti investicijas bei didinti verslo įmonių

konkurencingumą

3.1.3. Uţdavinys. Ugdyti gyventojų verslumą,

skatinti naujų darbo vietų kūrimą

3.2. Tikslas. Vystyti savivaldybės turizmo

infrastruktūrą, plėtoti turizmo paslaugas

3.2.3 Uţdavinys. Išsaugoti kultūros paveldą, didinti

jo patrauklumą, pritaikyti turizmo reikmėms

3.4. Tikslas. Vystyti netradicines ţemės ūkio šakas,

miškų ūkį bei alternatyvias veiklas kaime

3.4.2 Uţdavinys. Remti kaimo turizmą ir amatus

VVG „Pagėgių kraštas“ parengtos vietos plėtros strategijos prioritetai ir jų priemonės dera

ir su Tauragės regiono plėtros 2006-2013 m. plano prioritetais ir jų įgyvendinimo tikslais (4.6

lentelė).


________________________________________________________________________


138

4.6 lentelė. VVG parengtos vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos prioritetų ir

priemonių suderinamumas su Tauragės regiono 2006-2013 m. plėtros plano prioritetais

ir jų tikslais

VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros

strategijos prioritetai ir priemonės

Tauragės regiono plėtros plano prioritetai ir

tikslai

1 PRIORITETAS. SOCIALINĖS

INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR


1.1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra 1.1.1. Veiklos sritis. Viešųjų erdvių

atnaujinimas, stiprinant kaimo gyventojų

integraciją ir pritaikant kraštą turizmo plėtrai

1.1.2. Veiklos sritis. Viešųjų pastatų/patalpų

atnaujinimas bei pritaikymas maţinti socialinę

atskirtį ir tenkinti kitus bendruomenių plėtros

poreikius

1.1.3. Veiklos sritis. Kaimo gyvenviečių

sanitarinės būklės ir geriamo vandens kokybės

gerinimas

1.2 Priemonė. Bendruomeniškumo ir

socialinio solidarumo stiprinimas 1.2.1. Veiklos sritis. Kaimo gyventojų

bendradarbiavimo ir įtraukimo į viešąjį

gyvenimą stiprinimas

1.2.2. Veiklos sritis. Prevencinės veiklos

organizavimas, maţinant skurdą, socialinę


1.2.3. Veiklos sritis. Iniciatyvų, stiprinančių

gyventojų saugumą, rėmimas

2 PRIORITETAS. GYVENIMO KOKYBĖS

GERINIMAS IŠSAUGANT GAMTINĖS BEI

KULTŪRINĖS APLINKOS VERTYBES

2.1. Tikslas. Tausojančiai naudoti ir turtinti

regiono gamtos ir kultūrinius išteklius

2.2. Tikslas. Gerinti sveikatos prieţiūros ir

socialinių paslaugų lygį.

2.3. Tikslas. Uţtikrinti aukštą būsto,

bendruomeninių paslaugų ir gyvenamosios

aplinkos kokybę

2.2.2. Uţdavinys. Plėtoti socialinių paslaugų

sistemą ir pagerinti paslaugų prieinamumą

2 PRIORITETAS. MAŢOSIOS LIETUVOS

KRAŠTO SAVITUMO IŠSAUGOJIMAS IR

KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS

2.1 priemonė. Vietos gyventojų verslumo

skatinimas

2.1.1. Veiklos sritis.Iniciatyvų, didinančių krašto

patrauklumą ir sudarančių palankias sąlygas

plėtoti turizmo verslą, rėmimas

2.1.2. Veiklos sritis. Parama bendruomenių

iniciatyvoms, kuriomis organizuojamas paslaugų

teikimas kaimo gyventojams

1 PRIORITETAS. ŢMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ

IR ŢINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA

1. 1. Tikslas. Gerinti švietimo ir mokymo kokybę

bei uţtikrinti mokymosi visą gyvenimą

prieinamumą

1.1.4. Uţdavinys. Plėtoti verslumą per švietimo

sistemą ir uţ jos ribų

1.2. Tikslas. Plėtoti uţimtumą ir lygias galimybes

regiono ekonomikoje

1.2.1. Uţdavinys. Gerinti bedarbių uţimtumo

gebėjimus, integraciją į darbo rinką

1.2.2. Uţdavinys. Tobulinti regiono darbo jėgos

kompetenciją ir sugebėjimą prisitaikyti prie

darbo rinkos poreikių

1.2.3. Uţdavinys. Maţinti socialinę atskirtį ir

skatinti lygias galimybes darbo rinkoje

3 PRIORITETAS. UŢIMTUMO DIDINIMAS

SKATINANT ŢEMĖS ŪKIO, PRAMONĖS,

VERSLŲ, MIŠKININKYSTĖS IR

ŢUVININKYSTĖS PLĖTRĄ

3.2. Tikslas. Uţtikrinti ekonomikos augimą,

didinant ūkio konkurencingumą,


________________________________________________________________________


139

įvairinant ekonominę veiklą, gerinant gyvenimo

kokybę kaime

3.2.3. Uţdavinys. Skatinti vietos iniciatyvas,

partnerystę bei ţmogiškųjų išteklių plėtrą kaime

2.2 priemonė. Krašto tapatumo puoselėjimas

ir patrauklaus įvaizdţio formavimas

2.2.1. Veiklos sritis. Krašto istorinio paveldo

populiarinimas ir kultūros tradicijų puoselėjimas

2.2.2. Veiklos sritis. Krašto savitumo ir

unikalumo išsaugojimas bei puoselėjimas

5 PRIORITETAS. REKREACIJOS IR

TURIZMO SISTEMOS PLĖTRA BEI

PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS

5.1.Tikslas. Uţtikrinti tradicinių bei naujų

transregioninių, atvykstamojo ir vietinio turizmo

kelių funkcionavimą ir plėtotę

5.2.Tikslas. Gerinti regiono, kaip svarbaus

Lietuvos turizmo regiono įvaizdį, ir prieinamumą

vietiniams bei uţsienio turistams

5.3. Tikslas. Didinti regiono rekreacijos ir turizmo

paslaugų kokybę ir konkurencingumą

VVG parengtos strategijos 1-asis prioritetas ir jo priemonės papildo Tauragės regiono

plėtros plano 2-ąjį prioritetą „Ţmogiškųjų išteklių ir ţinių visuomenės plėtra“ ir prisideda prie jo

įgyvendinimo. Įgyvendinant VVG numatytą investicinę kaimų atnaujinimo priemonę bus

atnaujinamos viešosios erdvės taip, kad unikalūs gamtos ištekliai būtų pritaikomi turizmo plėtrai,

bus skiriamas prioritetas kultūros paveldo vertybėms išsaugoti. Atnaujinti viešieji pastatai bus

pritaikyti įvairiems gyventojų poreikiams, tame tarpe ir paslaugoms teikti. Įgyvendinant

priemonę „Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo stiprinimas“ bus organizuojama

prevencinė veikla, maţinant skurdą ir socialinę atskirtį.

VVG „Pagėgių kraštas“ 2 prioritetas papildo Tauragės regiono plėtros plano 1-ąjį, 3-ąjį ir

5-ąjį prioritetus. Įgyvendinant vietos plėtros strategiją, daug lėšų ir laiko bus investuojama

stiprinti ţmonių sąmoningumą, ugdyti verslumo gebėjimus. Tai sudarys prielaidas didinti

gyventojų uţimtumą ne ţemės ūkio sektoriuje. Parama patraukliam krašto įvaizdţiui formuoti

prisidės prie turizmo Pagėgių krašte plėtros.


________________________________________________________________________


140

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

5.1. Strategijos įgyvendinimo etapai

Vietos plėtros strategijos įgyvendinimas planuojamas nuo 2009 m. pabaigos (ţr. 5.1

lentelę). Pirmieji darbai, kurie bus atliekami įgyvendinant strategiją – strategijos įgyvendinimo

administravimo personalo sudarymas, reikiamų priemonių biurui įsigijimas, dokumentacijos

paraiškoms surinkti rengimas ir derinimas su Nacionaline mokėjimo prie ŢŪM bei kiti

parengiamieji darbai.

Pagrindinis etapas yra vietos projektų teikimo, vertinimo ir įgyvendinimo organizavimas.

Iš anksto nustatyta tvarka bus skelbiami kvietimai teikti vietos projektų paraiškas, VVG numato

penkis tokius šaukimus. Pirmasis šaukimas numatomas 2010 m. pradţioje, kai bus atlikti visi

parengiamieji darbai. Didţioji dalis lėšų vietos projektams bus paskirta 2010–2012 m. laikotarpiu.

Kaip galint greičiau planuojama panaudoti lėšas priemonei „Kaimo atnaujinimas ir

plėtra“ (didţioji lėšų dalis planuojama įsisavinti 2010-2011 metais), siekiant išvengti neigiamų

infliacijos pasekmių. Tačiau paliekama galimybė paraiškas teikti ir 2012-2013 m. Tikimasi, kad

iki to laiko subręs įdomių projektų idėjos bei paraiškas galės pateikti tie pareiškėjai, kurie

projekto anksčiau negalėjo pateikti dėl teisinių kliūčių.

Vietos projektus vertins vietos veiklos grupės parinkti vertintojai pagal iš anksto

numatytą tvarką. Priėmus teigiamą sprendimą dėl vietos projekto finansavimo, su pareiškėjais

pasirašomos paramos sutartys. Projektų įgyvendinimo laikotarpiu iš vietos pareiškėjų bus

priimami ir vertinami mokėjimo prašymai, taip pat bus atliekamos vietos projektų patikros.

VVG didelį dėmesį skirs, kad strategijai įgyvendinti būtų pateikti įdomūs, kokybiški

vietos projektai, kad uţ juos būtų atsiskaitoma laikantis nustatytų reikalavimų. Numatoma, kad

strategijos įgyvendinimo laikotarpiu potencialūs pareiškėjai bei vietos projektų vykdytojai bus

nuolat konsultuojami ir jiems kitaip padedama, kad uţkirsti kelią nesklandumams.

Teisės aktų nustatyta tvarka vietos veiklos grupė teiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai

prie ŢŪM mokėjimo prašymus ir ataskaitas apie strategijos įgyvendinimo eigą. Strategiją

uţbaigti įgyvendinti numatoma iki 2015 m. rugsėjo mėn.

Vietos veiklos grupė numatė tarpinį strategijos vertinimą ir koregavimą tuo atveju, jei

pasikeis aplinkybės, dėl kurių bus neįmanoma ar netikslinga įgyvendinti strategiją taip, kaip buvo

suplanuota laikotarpio pradţioje.

Strategijos viešinimas. Per visą laikotarpį bus viešinama apie strategijos įgyvendinimo

eigą: iki pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą bus įrengtas aiškinamasis stendas, periodiškai

informacija bus talpinama interneto svetainėje, kasmet bus spausdinami straipsniai apie

strategijos įgyvendinimo eigą. VVG taip pat įsigis priemonių su EŢŪFKP atributika.


________________________________________________________________________


141

5.1 lentelė. Strategijos įgyvendinimo etapai

Eil. Nr. Veikla

I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV

1 Parengiamasis etapas

1.1 Viešųjų pirkimų organizavimas

1.2 Strategijos įgyvendinimą administruojančių asmenų atranka ir įdarbinimas

1.3

Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas dokumentacijos rengimas ir

suderinimas su NMA prie ŽŪM

2 Vietos projektų teikimas, vertinimas ir įgyvendinimo organizavimas

2.1 Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas skelbimas

2.1.1 1 kvietimo skelbimas (visos priemonės)




2.1.5 5 kvietimo skelbimas (I prioriteto 1.2 priemonė, II prioriteto 2.2 priemonė)

2.2 Vietos projektų vertinimas

2.3 Vietos projektų vykdymo sutarčių sudarymas

2.4 Vietos projektų vykdytojų mokėjimo prašymų vertinimas

2.5 Vietos projektų patikrų organizavimas

3 Potencialių pareiškėjų ir vietos projektų vykdytojų konsultavimas

4 Ataskaitų rengimas ir teikimas NMA

5 Mokėjimo prašymų rengimas ir teikimas NMA

6 Tarpinis strategijos vertinimas ir koregavimas

7 Strategijos įgyvendinimo viešinimas

7.1 Aiškinamojo stendo įrengimas

7.2 Straipsniai spaudoje

7.3 Išorinės ženklinimo priemonės su EŽŪFKP atributika

2009 2014 20152010 2011 2012 2013


________________________________________________________________________


142

5.2. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas

Strategijos finansinis planas (ţr. 5.2 lentelę) buvo parengtas atsiţvelgiant į nacionalinių

teisės aktų reikalavimus bei stengiantis išlaikyti optimalų balansą tarp gyventojų poreikių, realių

galimybių įgyvendinti konkrečius sumanymus ir laukiamos naudos.

Prašoma suma strategijai įgyvendinti – 6,13 mln. Lt. Iš šios sumos 17 proc. lėšų (1,04

mln.) bus panaudota administruoti strategijos įgyvendinimą, o 83 proc. (5,09 mln. Lt) bus skirta

finansuoti vietos projektus. Planuojamas vietos projektų pareiškėjų indėlis – 0,73 mln. Lt.

Paramos lėšas vietos projektams numatoma panaudoti dviem kryptimis: 1) socialinės

infrastruktūros plėtrai bei atskirčiai maţinti (1 prioritetas) ir 2) Maţosios Lietuvos krašto

savitumui puoselėti ir konkurencingumui stiprinti (2 prioritetas).

Pirmasis prioritetas, kuriam numatyta didţioji paramos dalis, apima priemonę „Kaimo

atnaujinimas ir plėtra“, - jai numatyta 73,1 proc. visų paramos vietos projektams lėšų. Toks

paskirstymas atitinka vietos poreikius, nes prasta infrastruktūra yra viena didţiausių VVG

„Pagėgių kraštas“ teritorijos problemų. Šalia infrastruktūros gerinimo projektų numatoma

finansuoti ir tuos projektus, kuriais numatoma stiprinti gyventojų bendruomeniškumą bei

solidarumą (1.2 priemonė), šiam tikslui yra numatyta skirti beveik 9 proc. pirmojo prioriteto

paramos lėšų.

Antrojo prioriteto priemonės papildo pirmajame prioritete numatytas priemones, iš viso

joms numatyta skirti beveik 20 proc. visų paramos vietos projektams lėšų. Tikimasi, kad pagal

šią priemonę parengti ir įgyvendinti projektai sustiprins I prioriteto priemonių poveikį. Jei pilnai

pavyktų įsisavinti lėšas taip, kaip yra suplanuota, būtų suteiktas stiprus impulsas tolimesnei

teritorijos plėtrai.

Lėšų vietos projektams įsisavinimo planas parengtas taip, kad kasmet nuo 2010 m.

kompleksiškai būtų įsisavinama parama pagal visas strategijos priemones. Kadangi maksimalus

projektų įgyvendinimo laikotarpis - 2 metai, per pirmuosius tris metus (2010 m. – 2013 m.)

planuojama pasirašyti sutartis didţiajai paramos lėšų daliai. 2014 m. planuojama vykdyti

šaukimus vos dviems priemonėms. Šaukimai kitoms priemonėms gali būti planuojami tuo atveju,

jei esant maţesniam pareiškėjų aktyvumui bus likę neįsisavintų lėšų iš ankstesnio laikotarpio.


________________________________________________________________________


143

5.2 lentelė. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas

IŠLAIDŲ KATEGORIJA

FINANSAVIMO ŠALTINIAI METAI

Paramos

lėšos,

tūkst.Lt

Projektų

vykdytojų

indėlis,

tūkst.Lt

Bendra

suma,

tūkst.Lt 2010 2011 2012 2013 2014 2015

I. Išlaidos vietos plėtros strategiją atitinkantiems vietos

projektams finansuoti 5088,0 730,6 5843,3 2050,0 1370,0 1119,0 380,0 169,0 0,0

1. PRIORITETAS. Socialinės infrastruktūros plėtra ir

socialinės atskirties maţinimas 4080,0 503,3 4583,3 1790,0 1200,0 830,0 220,0 40,0 0,0

1.1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra 3720,0 413,3 4133,3 1680,0 1130,0 760,0 150,0 0,0 0,0

1.2 Priemonė. Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo

stiprinimas 360,0 90,0 450,0 110,0 70,0 70,0 70,0 40,0 0,0

2. PRIORITETAS. Maţosios Lietuvos krašto savitumo

išsaugojimas ir konkurencingumo stiprinimas 1008,0 227,3 1260,0 260,0 170,0 289,0 160,0 129,0 0,0

2.1 priemonė. Vietos gyventojų verslumo skatinimas 359,0 65,0 448,8 130,0 40,0 159,0 30,0 0,0 0,0

2.2 priemonė.Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus

įvaizdţio formavimas 649,0 162,3 811,3 130,0 130,0 130,0 130,0 129,0 0,0

II. Išlaidos, susijusios su vietos plėtros strategijos

įgyvendinimo administravimu 1042,0 0,0 1042,0 190,0 195,0 190,0 190,0 190,0 87,0

IŠ VISO: 6130,0 730,6 6885,3 2240,0 1565,0 1309,0 570,0 359,0 87,0


________________________________________________________________________


144

5.3. Strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema

Strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema skirta uţtikrinti sklandų

strategijos įgyvendinimą ir esant reikalui imtis neatidėliotinų priemonių pašalinti nesklandumus.

Šią sistemą sudaro: 1) vietos projektų atranka; 2) strategijos įgyvendinimo stebėsena.

Vietos projektų atranka. 2010-2014 m. laikotarpiu kasmet bus skelbiama po vieną

kvietimą teikti vietos projektų paraiškas (ţr. 5.1 lentelę). Prieš pirmąjį kvietimą VVG parengs ir

suderins su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŢŪM kvietimų teikti vietos projektų paraiškas

dokumentaciją, t.y. kvietimo skelbimą, bendrąsias bei specialiąsias taisykles pareiškėjams, vietos

projekto paraiškos formą ir kitas pavyzdines dokumentų formas. Šioje dokumentacijoje bus

išsamiai pateikiama visa informacija, reikalinga vietos pareiškėjams: informacija apie strategiją;

kokioms strategijoms priemonėms skirtas kvietimas; paraiškų pildymo, pateikimo ir vertinimo

tvarka; reikalavimai pareiškėjams ir partneriams; tinkamos finansuoti išlaidos ir t.t.

Apie kvietimą teikti vietos projektų paraiškas bus skelbiama interneto svetainėje

www.pagegiai.lt, taip pat vietos spaudoje.

Numatomi tokie vietos projektų paraiškų vertinimo proceso etapai:

1. Administracinės atitikties vertinimas. Jo metu bus tikrinama, ar paraiška tinkamai

uţpildyta, ar su paraiška pateikti visi specialiosiose taisyklėse pareiškėjams nurodyti dokumentai

bei informacija;

2. Tinkamumo skirti lėšas vietos projektams vertinimas. Šio etapo metu nustatoma

vietos projekto atitiktis tinkamumo reikalavimams (pareiškėjo, partnerio, vietos projekto ir

išlaidų), kurie nurodyti specialiosiose taisyklėse pareiškėjams;

3. Naudos ir kokybės vertinimas. Šio etapo tikslas - nustatyti, kurie iš tinkamų finansuoti

vietos projektų yra naudingiausi, kuriuose atsispindi efektyviausias lėšų panaudojimas ir kurių

įgyvendinimas geriausiai suplanuotas. Nauda ir kokybė bus vertinama balais. VVG nustatyti

vietos projektų naudos ir kokybės vertinimo kriterijai bus pateikti specialiosiose taisyklėse

pareiškėjams.

Vietos projektų vertinimą atliks vietos veiklos grupės atrinkti nepriklausomi paraiškų

vertintojai, kurie parengs vietos veiklos grupės valdybai visų pagal kiekvieną kvietimą teikti

vietos projekto paraiškas gautų vietos projektų paraiškų vertinimo ataskaitas. Vadovaudamasi

ataskaitomis, VVG valdyba priims sprendimą dėl lėšų vietos projektui įgyvendinti ir PVM

sumos. Sprendimas įsigalioja jį patvirtinus agentūrai.


________________________________________________________________________


145

Gali būti priimtas vienas iš šių sprendimų: 1) skirti lėšas vietos projektui įgyvendinti; 2)

neskirti lėšų projektui įgyvendinti; 3) grąţinti vietos projektą vertinti pakartotinai, motyvuojant

tokį sprendimą. Pastaruoju atveju projektas bus grąţintas vertintojams, kurie atliks pakartotiną

vertinimą ir VVG valdybai pateiks naują projekto vertinimo ataskaitą. Vietos projektų paraiškų

vertinimo metu gali būti atliekamos patikros vietoje.

Informacija apie projektų vertinimo eigą bus teikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai

prie ŢŪM bei skelbiama interneto svetainėje www.pagegiai.lt, vietos spaudoje.

Strategijos įgyvendinimo stebėsena (monitoringas). Vietos plėtros strategijos

įgyvendinimo prieţiūrai bei vertinimui bus suformuota Strategijos įgyvendinimo priežiūros

grupė (toliau – Prieţiūros grupė), kurios darbui vadovaus VVG valdybos narys. Prieţiūros

grupės darbas bus organizuojamas vadovaujantis Strategijos įgyvendinimo prieţiūros grupės

reglamentu. Pagrindinės Prieţiūros grupės funkcijos:

nuolat stebėti strategijos įgyvendinimo eigą ir vertinti pasiektą paţangą bei

rezultatus, siekiant uţsibrėţtų tikslų;

teikti pasiūlymus strategijos įgyvendinimo procesui tobulinti.

Vykdant strategijos įgyvendinimo stebėseną bus vadovaujamasi strategijos įgyvendinimo

planu (ţr. 5.1 lentelę) bei strategijos įgyvendinimo rodikliais (4.3 lentelė).

Vietos veiklos grupės valdyba taip pat parengė strategijos įgyvendinimo stebėsenos

rodiklių sąrašą, kurį naudojant bus vykdoma strategijos įgyvendinimo kontrolė (ţr. 5.3 lentelę).

5.3 lentelė. Strategijos įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil.

Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.

1. Paskelbta kvietimų teikti vietos projektų paraiškas kartai

2. Pateikta paraiškų strategijai įgyvendinti skaičius

3. Pateiktų paraiškų pasiskirstymas pagal strategijos

prioritetus, priemones ir veiklos sritis

skaičius/proc.

4. Pateiktų paraiškų strategijai įgyvendinti finansinė vertė tūkst.Lt

5. Pasirašyta sutarčių su projektų įgyvendintojais skaičius

6. Pasirašytų sutarčių vertė tūkst.Lt

7. Pasirašytose sutartyse numatytas pareiškėjų indėlis:

piniginiu įnašu

nekilnojamuoju turtu

savanorišku darbu

tūkst. Lt

vertė tūkst. Lt

ţm.val./vertė tūkst. Lt

8. Atmesta paraiškų skaičius

9. Atmestų paraiškų vertė tūkst.Lt

10. Įgyvendinta projektų skaičius

11. Įgyvendintų projektų finansinė vertė tūkst. Lt

12. Pareiškėjų indėlis įgyvendintuose projektuose


________________________________________________________________________


146

piniginiu įnašu

nekilnojamuoju turtu

savanorišku darbu

tūkst. Lt

vertė tūkst. Lt

ţm.val./vertė tūkst. Lt

13. Įsisavinta strategijos lėšų mln.Lt/dalis, proc.

14. Paramos gavėjai:

kaimo bendruomenės

kitos NVO

viešosios įstaigos

savivaldybė

savivaldybės institucijos

jaunimo organizacijos

moterų organizacijos

ţmonių su negalia organizacijos

vyresnio amţiaus ţmonių organizacijos

kiti juridiniai asmenys

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

skaičius/proc.

15. Suteikta konsultacijų potencialiems projektų

pareiškėjams/projektų vykdytojams

skaičius

16. Atnaujinta ir/ar įrengta viešųjų pastatų/patalpų skaičius

17. Atnaujinta ir įrengta viešųjų erdvių/kraštovaizdţio

komponentų

skaičius

18. Atnaujinta ir išsaugota kaimo paveldo objektų skaičius

19. Kaimo gyventojai, kurie naudojasi projektų rezultatais

proc. (nuo visų

gyventojų)

20. Kaimai (kaimo vietovės), kuriose vykdomi projektai skaičius

21. Kaimai (kaimo vietovės), kuriose įvykdyti projektai skaičius

Prieţiūros grupė analizuos administruojančio personalo parengtas ataskaitas apie

strategijos įgyvendinimo eigą bei teiks VVG valdybai išvadas ir pasiūlymus. Prieţiūros grupės

nariai turės teisę susipaţinti su vietos projektų ataskaitomis, dalyvauti vietos projektų patikrose,

gauti kitą informaciją, reikalingą strategijos įgyvendinimo paţangai nustatyti.

Vietos projektų įgyvendinimo laikotarpiu, projektų vykdytojai iš anksto nustatytu

periodiškumu teiks VVG valdybai projektų įgyvendinimo tarpines ataskaitas, o projekto

vykdymo pabaigoje – galutinę ataskaitą. VVG, gavusi vietos projektų vykdytojų ataskaitas, savo

ruoţtu rengs ataskaitas apie strategijos įgyvendinimo eigą ir teiks nacionalinei mokėjimo

agentūrai prie ŢŪM. Baigus įgyvendinti strategiją bus teikiama galutinė ataskaita.

2015 m. antroje pusėje Prieţiūros grupė atliks vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos

įgyvendinimo vertinimą.

Vietos veiklos grupė ne tik atliks strategijos įgyvendinimo administravimo funkciją.

Siekiant sklandaus proceso, vietos pareiškėjai visu strategijos įgyvendinimo laikotarpiu bus

nuolat konsultuojami, bus taikomos įvairios gyventojų aktyvinimo priemonės, pagal poreikį bus

organizuojami mokymai ţinioms įgyti bei įgūdţiams ugdyti, kurie pravertų rengiant ir

įgyvendinant vietos projektus.


________________________________________________________________________


147

VI. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS RENGIMAS: PROCESO ORGANIZAVIMAS

IR NAUDOTI METODAI

Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 m. strategiją rengė

įprastą strateginio planavimo metodiką derindama su LEADER metodo reikalavimais. Vienas iš

LEADER principų – „iš apačios į viršų“ – lėmė tokį strategijos rengimo proceso pobūdį, kai nuo

pat jo pradţios aktyviais dalyviais tapo vietos gyventojai ir organizacijos. Strateginiai sprendimai

buvo priimti VVG valdybos, apibendrinus surinktą informaciją apie teritorijos socialinę

ekonominę situaciją ir gyventojų poreikius, taip pat pasikonsultavus su atskirų sričių specialistais.

Galutiniai strateginiai sprendimai buvo suderinti su bendruomeninėmis organizacijomis ir

strategija ŢŪM pateikta tik gavus visų jų pritarimą. Įgyvendindama dar vieną LEADER

programos principą „vietos partnerystė“, vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ iškėlė uţdavinį

tapti organizuota ir kryptingai veikiančia organizacija, gebančia administruoti viešąsias lėšas.

Strategijos dokumento rengimo seka pateikiama 6.1 paveiksle.

6.1 pav. Strategijos rengimo eiga

Gyventojų įtraukimas (2009 10)

(Informavimas internetu, seminarai bendruomenių atstovams)

Socialinės ekonominės situacijos analizė (2009 10-02)

Gyventojų poreikių analizė

VVG narių mokymai (2009 02)

(Sutarimas dėl vertybių, veiklos organizavimo)

VV

G v

eik

los

org

an

iza

vim

as/

Ben

dra

darb

iavim

o r

yši

ų k

ūri

mas

(V

aldy

bo

s po

sėdţi

ai;

susi

tik

imai

su b

endru

om

enėm

is, ti

ksl

inėm

is g

yven

tojų

gru

pėm

is,

suin

tere

suoto

mis

org

aniz

acij

om

is i

t pan

.)

VVG teritorijos vizijos formulavimas (2009 02)

(pirminis variantas)

SSGG analizė (2006 03)

Teritorijos vizijos formulavimas (2009 03)

(pradinio varianto tikslinimas)

Galimų plėtros krypčių apibrėţimas (2009 03)

(TOWS/SWOT analizė)

Tarptautinių ryšių uţmezgimas (2009 03)

Prioritetų pasirinkimas, priemonių ir veiklos sričių apibrėţimas

(1. Pirminio varianto parengimas; 2. Konsultavimasis su vietos

bendruomene ir ekspertais; 3. Galutinio varianto parengimas) (2009 04)

Strategijos įgyvendinimo plano parengimas (2009 05)

Bendruomenių ir savivaldybės tarybos pritarimo strategijai

organizavimas (2009 05)

Strategijos santraukos vertimas į anglų kalbą (2009 05-06)


________________________________________________________________________


148

VVG veikla rengiant strategiją buvo nukreipta trim kryptimis: 1) strategijos dokumento,

atitinkančio ŢŪM reikalavimus, rengimas; 2) VVG veiklos organizavimo tobulinimas; 3) vietos,

tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo organizavimas.

Kad parengtų kokybišką strategijos dokumentą, vietos veiklos grupė ne tik atliko įprastus

strateginiame planavime ţingsnius: situacijos analizę, SSGG analizę ir kitus. Svarbu buvo įrodyti,

kad VVG „Pagėgių kraštas“ yra kompetentinga organizacija, gebanti ne tik pasirinkti geriausią

kryptį teritorijos plėtrai, bet ir organizuoti strategijos įgyvendinimo procesą. Todėl

neišvengiamai turėjo būti aptarti svarbiausi veiklos organizavimo klausimai: VVG, kaip

organizacijos, misija, veiklos sritys, pasiskirstymas funkcijomis ir kt.

Vietos veiklos grupė taip pat nemaţai nuveikė savo teritorijoje bei uţ jos ribų plėtodama

partnerystę. Belieka tikėtis, kad uţmegzti kontaktai bus plėtojami toliau, ir gavus finansavimą

bendradarbiavimo veiklai, aptartos bendros idėjos įgaus konkretų pavidalą (plačiau apie

bendradarbiavimo veiklą – strategijos 1.11 skyriuje).

Taigi jau minėtos trys VVG veiklos kryptys yra glaudţiai tarpusavyje susijusios,

kompleksinės, o veikimo šiose srityse rezultatas - „gimęs“ vietos plėtros 2007-2013 m.

strategijos tekstas. Todėl 6.1 paveiksle pateiktas strategijos dokumento rengimo nuoseklumas tik

iš dalies parodo strategijos rengimo eigą – čia daugiau parodoma strateginio planavimo ţingsnių

nuoseklumas, atskleidţiant sąsajas su kitomis veiklos kryptimis (pvz., tarptautinio

bendradarbiavimo ryšių uţmezgimas). Ţengiant vieną ţingsnį, buvo galvojama ir apie tolesnius

ţingsnius, atliekami parengiamieji darbai arba buvo sugrįţtama prie anksčiau ţengto ţingsnio.

Kalbant apie vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos dokumento rengimą, svarbi viena

detalė: toks dokumentas buvo pradėtas rengti dar 2007 m., Pagėgių atstovams būnant Pagėgių ir

Jurbarko rajono savivaldybių VVG „Nemunas“ sudėtyje. Jau tuomet buvo atlikti kai kurie darbai:

gyventojai buvo informuojami apie naujo programavimo laikotarpio galimybes, buvo atliekamas

anketavimas, organizuojami susitikimai su tikslinėmis grupėmis ir kt. Tačiau tuo pat metu,

paskatinus Ţemės ūkio ministerijai, buvo priimtas sprendimas steigti atskiras vietos veiklos

grupes. Teisinės procedūros uţtruko, todėl tik 2008 m. rudenį buvo pateikta paraiška jau

savarankiškam strategijos rengimui bei pradėti strategijos rengimo darbai pagal naujai sudarytą

šio projekto įgyvendinimo planą. Vietos veiklos grupė panaudojo iki tol surinktą iš gyventojų

informaciją naujajam strategijos dokumentui.

Taigi VVG „Pagėgių kraštas“ kaip savarankiška organizacija vietos plėtros strategiją

rengė 2008 m. spalio – 2009 m. birţelio mėnesiais, strategijos rengimo trukmė – 9 mėn.

Pagrindinius strategijos rengimo etapus galima matyti 6.1 paveiksle, toliau yra aprašomas

pagrindinių strategijos rengimo ţingsnių atlikimo procesas bei naudoti metodai.


________________________________________________________________________


149

I. Parengiamasis etapas. Proceso pradţioje vietos veiklos grupė su konsultantais aptarė

pagrindinius strategijos rengimo darbus bei jų atlikimo terminus, aptarė pasiskirstymą

atsakomybės sritimis. Taip pat buvo numatyti artimiausiu metu būtini atlikti darbai.

VVG pačioje pradţioje daugiausia dėmesio skyrė gyventojų informavimui apie

prasidedantį procesą (interneto svetainėje www.pagegiai.lt), vidaus dokumentų parengimui,

kurie palengvintų darbo organizavimą, bei kontaktų su kitomis savivaldybės teritorijoje

veikiančiomis organizacijoms uţmezgimui, kartu pasirašant bendradarbiavimo sutartis.

Pagrindinė VVG darbo forma rengiant strategiją – posėdţiai, tačiau strategijos rengimo

LEADER metodu specifika įpareigojo organizuoti įvairiausius susitikimus bei kitus renginius

skirtingose VVG teritorijos vietose.

II. Gyventojų ir organizacijų įtraukimas. Vietos veiklos grupė nuolat laikėsi LEADER

programos principo „iš apačios į viršų“, todėl strategijos dokumento autoriais galima laikyti labai

daug vietos gyventojų – jų mintys, pasiūlymai ir lūkesčiai matomi strategijoje. Vietos gyventojai

pildė apklausos anketas ir taip reiškė nuomonę dėl vietos problemų, privalumų, viešosios

paramos panaudojimo prioritetų ir pan. Vietos bendruomenė taip pat buvo įtraukta į strategijos

rengimą organizuojant mokymus „Bendruomenių vaidmuo rengiant ir įgyvendinant strategiją“.

Vietos bendruomenės lyderiai buvo kviečiami į mokymus, kuriuose VVG nariai kartu su

konsultantais pateikė bandomosios strategijos įgyvendinimo apţvalgą, taip pat buvo atskleistas

bendruomenių indėlis rengiant ir įgyvendinant projektus, buvo išsamiai nušviečiamos naujo

laikotarpio galimybės. Bendruomenės buvo paragintos galvoti apie pirmo būtinumo darbus savo

gyvenamojoje teritorijoje bei teikti siūlymus vietos veiklos grupei dėl strateginių sprendimų.

Vietos veiklos grupei buvo ţymiai lengviau organizuoti visą procesą ta prasme, kad daugelis

bendruomenių aktyvistų dalyvavo įgyvendinant bandomąją strategiją ir įgavo ţinių bei patirties,

kaip veikti LEADER metodu. Sėkmingai įgyvendinusios nedidelius bandomosios strategijos

vietos projektus, daugelis bendruomenių kuria planus dėl naujų, didesnių projektinių sumanymų.

Kai kurias savivaldybės teritorijoje veikiančias organizacijas VVG nariai įtraukė į

procesą susitikdami su jų vadovais ir aptardami galimas bendradarbiavimo sritis, šie susitarimai

buvo įtvirtinti sutartimis.

Bendruomeninės organizacijos aktyviai įsitraukė į strategijos rengimą, kai jų buvo

paprašyta atlikti gyvenamosios vietovės stiprybių ir silpnybių analizę, taip pat uţpildyti anketas

apie bendruomenės organizuojamą veiklą bei iškylančias problemas. Jaunimas buvo pakviestas

pokalbio, kur išsakė savo problemas ir lūkesčius.

Toliau yra pateikiamas detalesnis strategijos rengimo metu naudotų metodų aprašas.

III. VVG teritorijos socialinės ekonominės situacijos bei gyventojų poreikių analizė.

Šio etapo metu buvo taikomi tokie tyrimo metodai:


________________________________________________________________________


150

1) statistinių duomenų analizė;

2) VVG teritorijos stiprybių ir silpnybių analizė bendruomenių lygiu (naudojant „minčių

lietaus metodą“)

3) apklausa;

4) fokus grupių interviu;

5) savivaldybės, apskrities ir nacionalinių strateginių dokumentų analizė;

6) teritorijos ir nacionalinių strateginių dokumentų analizė;

7) informacijos sisteminimas ir analizė.

Toliau trumpai apie kiekvieną iš šių metodų.

Statistinių duomenų analizė. Atliekant situacijos analizę pirmiausia buvo remiamasi

informacija iš oficialių šaltinių – LR Statistikos departamento, Lietuvos darbo birţos, Klaipėdos

teritorinės statistikos valdybos, Policijos departamento prie LRV ir kitų objektyvių šaltinių

(duomenų šaltiniai detaliau pateikiami 24 priede). Duomenis apibendrino konsultantai, o VVG

nariai juos papildė bei pataisė esančius netikslumus (oficialūs duomenys ne visada atspindi realią

situaciją vietose).

Gyvenamosios vietovės stiprybių ir silpnybių analizė. Kaip jau buvo minėta, šis

metodas buvo panaudotas siekiant įtraukti į strategijos rengimą vietos gyventojus; kita vertus,

buvo siekiama gauti kuo aiškesnį VVG teritorijos vaizdą ir papildyti oficialių statistikos šaltinių

duomenis. Susitikimo su bendruomenių atstovais metu (Vilkyškiuose) VVG atstovai kartu su

konsultantais pademonstravo, kaip tokia analizė atliekama: „minčių lietaus“ metodu buvo

surašomos visos savybės, kurias vietos gyventojai suvokia kaip gyvenamosios vietovės silpnybes.

Tokiu pat būdu buvo inventorizuotos ir visos savybės, kurias vietos gyventojai mato kaip

privalumus. Trečiu ţingsniu gyventojų buvo paprašyta skirti po balsą penkioms jų manymu

didţiausioms silpnybėmis ir penkioms svarbiausioms stiprybėms. Susumavus rezultatus, buvo

gautas penkių svarbiausių gyvenamosios vietovės silpnybių ir stiprybių sąrašas. Susirinkusieji

buvo paprašyti analogišku būdu tokią analizę atlikti savo bendruomenėse.

Apklausa. Buvo organizuota 2 tipų apklausa: 1) apklausti vietos gyventojai; 2) atliktas

bendruomeninių organizacijų anketavimas.

Gyventojų apklausoje dalyvavo 134 respondentai. Anketos buvo išplatintos kiekvienai

seniūnijai pagal gyventojų skaičių, jas įteikiant gyventojams, kurie puikiai išmano vietos

situaciją ir yra savotiški savo gyvenamosios vietovės „ekspertai“.

Sudarant anketą buvo panaudotas vienas iš LEADER metodų – „teritorijos

kapitalo“ analizė. Anketos klausimai apie teritorijos išteklių būklę ir būklės tendencijas leido

nustatyti teritorijos „profilį“. Apklausos anketa taip pat leido išsiaiškinti pagrindines gyventojų


________________________________________________________________________


151

problemas, suţinoti jų nuomonę apie ES paramos lėšų naudojimo prioritetus bei poţiūrį į

vykstančius procesus gyvenamojoje vietovėje. Norintys galėjo pateikti pasiūlymus dėl ateities.

Bendruomeninių organizacijų apklausos anketa buvo parengta taip, kad susidarytų

vaizdas, kiek yra efektyvi šių organizacijų veikla, kokius gebėjimus šios organizacijos turi

sukaupusios, su kokiomis pagrindinėmis veiklos problemomis susiduria. Ši informacija vėliau

turėjo įtakos numatant strategijos prioritetus, priemones ir veiklos sritis.

Fokus grupių interviu. VVG išskirtinį dėmesį skyrė tam, kad išsiaiškintų jaunimo

problemas ir poreikius. Pradėti dialogą su jaunais ţmonėmis paskatino tai, kad ši tikslinė grupė

yra bene maţiausiai „girdima“ lyginant su kitomis visuomenės grupėmis. Daţnai reikia ţengti

pirmą ţingsnį, kad būtų išgirsti poreikiai bei paskatinta pasinaudoti esamomis galimybėmis.

Norėdama paskatinti jaunuolius susirinkti į susitikimą, VVG organizavo pasiplaukiojimą

baidarėmis Jūros upe, po to – pokalbį prie kavos puodelio. Šiam susitikimui buvo panaudotas

struktūruotas klausimynas, susitikimą vedė VVG nariai, talkinant konsultantams.

Savivaldybės, apskrities ir nacionalinių strateginių dokumentų analizė. Pagėgių

savivaldybės, Tauragės apskrities bei nacionaliniai strateginiai dokumentai buvo analizuojami ne

tik siekiant surinkti reikiamą informaciją, bet svarbiausia, uţtikrinti, kad VVG rengiama

strategija papildytų šiuos dokumentus bei derėtų su pagrindinėmis jų nuostatomis.

Informacijos sisteminimas ir analizė. Surinktą kiekybinę ir kokybinę informaciją

apibendrinti padėjo strategijos rengimo konsultantai, VVG nariai, taip pat paskiri asmenys iš

šalies teikė pastabas bei patikslinimus. Dalis kokybinės informacijos yra pateikta II strategijos

dalyje ir papildo oficialius statistinius duomenis, o gyventojų poreikių analizė yra pateikiama

atskirame skyriuje (ţr. II skyrių).

IV. SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė. Stiprybių, silpnybių,

galimybių ir grėsmių analizės pagrindu buvo surinkti duomenys apie vietovės socialinę

ekonominę situaciją bei gyventojų poreikius.

Teritorijos galimybėms ir grėsmėms identifikuoti buvo panaudota PESTLEE ir

SEPTEMBER metodų kombinacija, t.y. buvo bandoma identifikuoti veiksnius, galinčius turėti

įtakos vietovės plėtrai politiniu, ekonominiu, socialiniu, technologiniu, teisiniu, aplinkosaugos,

lygių galimybių, švietimo ir mokymo, rinkos, verslo pokyčių, taisyklių ir etiniu aspektais.

Identifikavus teritorijos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, VVG nariai įvertino

kiekvieno iš SSGG punktų svarbą VVG atstovaujamai teritorijai. Apibendrinus vertinimus, buvo

atrinkta po 5 svarbiausius SSGG punktus (ţr. strategijos III skyrių), jų pagrindu vėliau buvo

modeliuojami strategijos scenarijai.

V. Teritorijos vizijos ir VVG misijos formulavimas. VVG teritorijos viziją 2020

metams VVG nariai formulavo vieno iš susitikimų metu. Dar strategijos rengimo pradţioje


________________________________________________________________________


152

kiekvienas VVG narys apibrėţė realų idealios ateities vaizdą. Po to bendrai buvo suformuluotas

vieningas vizijos tekstas, priimtinas visiems nariams, motyvuojantis veiklai. Vėliau rengiant

strategiją (analizuojant surinktus duomenis, nustatant prioritetines plėtros kryptis) šis tekstas

buvo kiek patikslintas. Panašiu principu buvo suformuluotas ir VVG misijos tekstas, jame

atsispindi VVG, kaip organizacijos, paskirtis siekiant vizijos.

VI. Galimų plėtros krypčių apibrėţimas. Šiam darbui atlikti buvo panaudotas

TOWS/SWOT analizės metodas - viena iš SSGG metodo modifikacijų. Metodo esmė -

identifikuotos teritorijos stiprybės ir silpnybės bei galimybės ir grėsmės panaudojamos

strateginių krypčių pasirinkimo nustatymui. Taikant šį metodą buvo nagrinėjamos pasirinktų

svarbiausių teritorijos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (turinčių svertinius įvertinimus

pagal reikšmingumą) sąveikos. Buvo ieškoma atsakymų į klausimus: 1) ar grėsmės susilpnina

stiprybes? 2) ar grėsmės pagilina silpnybes? 3) ar galimybės sustiprina stiprybes? 4) ar

galimybės leidţia įveikti silpnybes? 5) ar stiprybės leidţia išnaudoti galimybes? 6) ar stiprybės

leidţia atsispirti prieš grėsmes? 7) ar silpnybės neleidţia išnaudoti galimybių? 8) ar silpnybės

stiprina nepalankų grėsmių poveikį? Susirinkimų metu, nagrinėjant minėtas SSGG punktų

sąveikas, VVG nariai ieškojo potencialių strateginių sprendimų. Šie sprendimai ir buvo pagrindu

vėliau formuluojant strategijos prioritetus, priemones ir veiklos sritis.

VII. Prioritetų, priemonių ir veiklos sričių apibrėţimas. Kaip atsirado pagrindas

suformuluoti prioritetus, priemones ir veiklos sritis, aprašyta anksčiau. Nors buvo

koncentruojamasi į svarbiausių SSGG punktų sąveikas, kiti punktai taip pat nebuvo pamiršti.

VVG pasirinko tokius prioritetus, kurie padėtų siekti VVG teritorijos vizijos. Pasitarus su vietos

bendruomene ir tam tikrų sričių ekspertais, buvo pakoreguotos II prioriteto 2 priemonės veiklos

sritys, kad taptų aiškiau, kuria linkme yra orientuojami vietos projektai pagal kiekvieną veiklos

sritį.

6.1 lentelėje pateiktas prioritetų, priemonių ir veiklos sričių pasirinkimo pagrindimas

SSGG punktų sąveikomis.


________________________________________________________________________


153

6.1 lentelė. Strategijos prioritetų, priemonių ir veiklos sričių pasirinkimo pagrindimas

Prioritetai, priemonės ir veiklos sritys Pagrindimas SSGG punktų sąveikomis

1 PRIORITETAS. SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR


-

1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra -

1.1.1 Veiklos sritis. Viešųjų erdvių atnaujinimas, stiprinant kaimo gyventojų integraciją

ir pritaikant kraštą turizmo plėtrai

Stiprybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 10; 7 ir 2; 7 ir 3; 4

ir 2

Silpnybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 7

Silpnybės ir grėsmės: atitinkamai 8 ir 10; 8 ir 7; 9 ir 2; 7 ir

2

1.1.2 Veiklos sritis. Viešųjų pastatų/patalpų atnaujinimas bei pritaikymas maţinti

socialinę atskirtį ir tenkinti kitus bendruomenių plėtros poreikius

Stiprybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 10; 7 ir 2

Silpnybės ir galimybės: atitinkamai 9 ir 2; 7 ir 7; 13 ir 7

Silpnybės ir grėsmės: atitinkamai 8 ir 10; 8 ir 7; 8 ir 12

1.1.3 Veiklos sritis. Kaimo gyvenviečių sanitarinės būklės ir geriamo vandens kokybės

gerinimas Silpnybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 7

1.2 priemonė. Bendruomeniškumo ir socialinio solidarumo stiprinimas -

1.2.1 veiklos sritis. Kaimo gyventojų bendradarbiavimo ir įtraukimo į viešąjį gyvenimą

stiprinimas


Silpnybės ir grėsmės: atitinkamai 8 ir 1

1.2.2 veiklos sritis. Prevencinės veiklos organizavimas, maţinant skurdą, socialinę



Silpnybės ir galimybės: atitinkamai 3 ir 3; 7 ir 10; 13 ir 7


1.2.3 Iniciatyvų, stiprinančių gyventojų saugumą, rėmimas



2 PRIORITETAS. MAŢOSIOS LIETUVOS KRAŠTO SAVITUMO

IŠSAUGOJIMAS IR KONKURENCINGUMO STIPRINIMAS -

2.1 Priemonė. Vietos gyventojų verslumo skatinimas -

2.1.1 veiklos sritis.Iniciatyvų, didinančių krašto patrauklumą ir sudarančių palankias

sąlygas plėtoti turizmo verslą, rėmimas

Stiprybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 10; 7 ir 2; 11 ir

10; 5 ir 2; 2 ir 2

Silpnybės ir galimybės: atitinkamai 11 ir 2; 5 ir 2


________________________________________________________________________


154


2.1.2 veiklos sritis. Parama bendruomenių iniciatyvoms, kuriomis organizuojamas

paslaugų teikimas kaimo gyventojams




2.2 Priemonė. Krašto tapatumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdţio formavimas -

2.2.1 veiklos sritis. Krašto istorinio paveldo išsaugojimas ir kultūros tradicijų

populiarinimas

Stiprybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 12; 7 ir 3; 11 ir

10; 11 ir 2; 11 ir 3; 3 ir 3; 5 ir 2; 2 ir 2; 11 ir 7; 7 ir 11



2.2.2 veiklos sritis. Krašto išskirtinumo puoselėjimas

Stiprybės ir galimybės: atitinkamai 7 ir 1; 11 ir 1; 1 ir 2; 7

ir 11; 10 ir 1

Silpnybės ir galimybės: atitinkamai 1 ir 1; 2 ir 11


________________________________________________________________________


155

VIII. Strategijos įgyvendinimo plano parengimas. Rengiant strategijos įgyvendinimo

planą VVG nariai susirinkimų metu: 1) suplanavo strategijos įgyvendinimo etapus pagal metus,

2) parengė strategijos finansinį planą bei 3) sutarė dėl strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei

vertinimo sistemos.

1) strategijos įgyvendinimo etapai buvo planuojami laikantis nuoseklumo (pirmasis

etapas – pasirengimo, pagrindinis etapas – įgyvendinimo organizavimo, lygia greta einantis

strategijos įgyvendinimo administravimo etapas), taip pat siejant juos su finansiniu planu. VVG

atsiţvelgė į nacionaliniu lygiu keliamus reikalavimus baigti strategijos įgyvendinimą iki 2015 m.

rugsėjo 1 d.

2) rengiant finansinį planą VVG vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.

programos bei strategijų atrankos taisyklių reikalavimu strategijos priemonei „Kaimo

atnaujinimas ir plėtra“ privalomai numatyti ne maţiau kaip 73 proc. paramos vietos projektams

lėšų. Lėšos kitoms priemonėms suplanuotos taip, kad „paremtų“ jau minėtą priemonę, o

kompleksinis visų priemonių įgyvendinimas duotų proverţį teritorijos plėtrai. Lėšų skyrimas

pamečiui suplanuotas taip, kad kaip galint greičiau būtų įsisavinama parama investiciniams

vietos projektams.

3) įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema aptarta ir priimta vadovaujantis

ankstesnės, bandomosios strategijos įgyvendinimo patirtimi, taip pat derinantis prie VVG

strategijų įgyvendinimo administravimo taisyklių nuostatų. VVG turi patirtį, kad atrenkant vietos

projektus yra būtinas vietos projektų naudos ir kokybės vertinimo etapas, konkretūs naudos ir

kokybės vertinimo kriterijai bus nustatyti iki pirmojo kvietimo teikti vietos projektų paraiškas.

IX. Pritarimo strategijai organizavimas. Periodiškai informuodama apie strategijos

rengimo darbus, vietos veiklos grupė nepamiršo pasitarti su visuomene prieš priimant galutinius

strateginius sprendimus (22 priedas, Susitikimą įrodanti medžiaga).

6.1 pav. Strategijos projekto ir foto parodos pristatymas


________________________________________________________________________


156

Geguţės 5 d. Pagėgių bibliotekoje VVG „Pagėgių kraštas“ sukvietė bendruomenių

atstovus ir kitus suinteresuotus asmenis diskusijai dėl pagrindinių strateginių nuostatų. Daugeliui

išgirsta informacija nebuvo naujiena, kadangi patys strategijos dokumentui teikė ir informaciją,

ir pasiūlymus. Tad susitikimo metu gautos pastabos nebuvo esminės.

VVG atsiţvelgė į ţinomų ir gerbiamų krašto ţmonių, tam tikros srities specialistų

pastabas. Pravertė dr. Silvos Pocytės, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto

direktorės, patarimai (pagrindinės tyrinėjimų kryptys: Maţosios Lietuvos istorija XIX - XX a.,

Maţosios Lietuvos lietuvių identiteto problema), taip pat M. Kairio, evangelikų liuteronų kunigo,

Pagėgių krašto patrioto ir geradario pastebėjimai. VVG kiek pakoregavo 2.2 priemonės veiklos

sritis, kad strategija taptų labiau kryptinga.

Netrukus po renginio bibliotekoje VVG raštiškai kreipėsi į bendruomenines organizacijas,

kviesdama pareikšti savo poziciją dėl strategijos dokumento. Savo parašais pritarimą šiam

dokumentui patvirtino visų bendruomenių atstovai (25 priedas).

Siekdama uţtikrinti sklandų strategijos įgyvendinimo procesą, VVG inicijavo strategijos

dokumento pristatymą savivaldybės tarybai. Geguţės 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje

strategijos dokumentui buvo pritarta vienbalsiai. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą (2009

geguţės 28 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-617) kofinansuoti strategijos įgyvendinimą

bei įpareigoti savivaldybės administraciją aktyviai dalyvauti VVG „Pagėgių kraštas“ veikloje (26

priedas).


________________________________________________________________________


157

PRIEDAI

Eil.

Nr. Priedo pavadinimas

1. Steigiamojo susirinkimo protokolas, Steigimo sutartis

2. VVG įstatai

3. VVG atstovaujamos teritorijos ţemėlapis

4. VVG valdybos darbo reglamentas

5. Darbo grupių veiklos planai

6. Bendradarbiavimo sutartys su: Pagėgių kredito unija (2008-10-21); Tauragės darbo birţa (2008-

10-20); Pagėgių savivaldybės administracija (2008-10-17); Pagėgių savivaldybės verslininkų

asociacija (2008-10-06); Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centru (2008-10-06)

7. Bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir uţsienio VVG

8. Paţymėjimas apie narystę Lietuvos VVG tinkle

9. Straipsnių kopijos apie VVG veiklą

10. Gyventojų informavimo sistema pagal seniūnijas

11. VVG valdybos narės E. Politaitės kompetenciją aplinkosaugos srityje patvirtinantis dokumentas

(diplomo kopija)

12. VVG valdybos narių sąrašas

13. VVG valdybos narių CV su priedais

14. Valdybos narių: D. Ţilinskaitės, B. Budvyčio, S. Stonio, R. Tamašauskienės, E. Inciaus mokymo

kursų baigimo paţymėjimų kopijos (Programos kodai 596131007; 596131008)

15. Vietovės stiprybių ir silpnybių įrodantys dokumentai: susitikimo su gyventojais metu atlikta

analizė, bendruomenių, savarankiškai atlikusių analizę, sąvadas ir svarbiausių vietovės stiprybių

ir silpnybių suvestinė

16. Seniūnijose atlikta stiprybių ir silpnybių bei būtinų darbų analizė

17. Vietos situacijos ir kaimo gyventojų poreikių tyrimo anketos suvestinė

18. Vietos situacijos ir kaimo gyventojų poreikių tyrimo anketos atvirųjų klausimų atsakymų

suvestinė

19. Bendruomenių apklausos anketa ir ją uţpildţiusių bendruomenių sąvadas

20. Fokus grupių interviu medţiaga: susitikimo su jaunimo tiksline grupe metu naudotas klausimynas;

susitikimo aprašas

21. Gyventojų įtraukimą į strategijos rengimo procesą įrodanti medţiaga - dalyvių sąrašai, nuotraukos

22. Konsultavimąsi su vietos bendruomene dėl prioritetų, priemonių, veiklos sričių bei finansinio

plano įrodanti medţiaga (Visuotinio narių susirinkimo protokolas, 2009 m. geguţės 5d., Nr. 4)

23. VVG narių dalyvavimą strategijos rengimo procese įrodantys įrodanti medţiaga (susirinkimų,

susitikimų protokolai)

24. Statistinė informacija, atspindinti VVG teritorijos demografinę, socialinę, ekonominę situaciją (el.

laikmenoje)

25. Kaimo bendruomenių skaičių VVG teritorijoje patvirtinantys ir pritarimą strategijai įrodantys

dokumentai: savivaldybės administracijos paţyma „Dėl kaimo bendruomenių skaičiaus VVG

teritorijoje“ (2009-06-02 Nr.R2-818); VVG raštas bendruomenių pirmininkams; bendruomenių

pirmininkų pritarimas (2009-05-26)

26. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl pritarimo strategijai (2009 m. geguţės 28 d. Nr.T- 617)

VIETOS VEIKLOS GRUPĖ „PAGĖGIŲ KRAŠTAS“

Adresas: Vilkyškių mstl. Pagėgių sav.

Kontaktiniai asmenys:

Edmundas Incius, VVG pirmininkas, tel. 8 656 15 026, el. p. [email protected]

Stanislava Bruţienė, atsakinga uţ dokumentacijos tvarkymą, tel. (8 441) 70 415,

mob.8 656 15 029, el. p. [email protected]

redaguota strategija_vvg pagegiu krastas

Documents