PIRMA DALIS188

Penktas skyrius

NUSIKALSTAMO ELGESIO TEORIJOSIR ATSKIRO NUSIKALTIMO

AIÐKINIMAS

1. Atskiras nusikaltimas ir jo kriminologinë analizë

Apþvelgëme svarbiausias kriminologines teorijas, paaiškinanèias, kodëlþmonës daro nusikaltimus. Kiekviena iš jø nurodo vis kitas galimas prie-þastis, atskleidþia kitokià nusikaltimus lemianèius veiksniø sàveikà irreikšmæ. Net ir tie patys veiksniai vertinami skirtingai.

Vienos teorijos papildo viena kità, iš jø galima sukurti vienà metateori-jà, kitos yra visiškai priešingos, nesuderinamos, treèiøjø tiesiog net negali-ma palyginti.

Šiuolaikinei kriminologijai bûdinga ne tik teorijø gausa – šiø dienø kri-minologai yra politeoretikai, pripaþásta, kad teisingos gali bûti daugelis te-orijø. Manoma, kad kiekviena teorija atskleidþia vis kità nusikalstamo elge-sio šaltiná, nurodo vis kitas nusikalstamo elgesio prieþastis, todël vienoskriminologijos teorijos geriau paaiškina vienus nusikaltimus, kitos – kitus.

Pagrindinis patarimas, kurá jie duoda kiekvienam, norinèiajam suprastiatskirà nusikaltimà, yra toks: bandyti paaiškinti já remiantis kuo daugiauteorijø.

Šiame skyriuje panagrinësime tai, kas yra visø nusikalstamumo teorijødëmesio centre. Mes gilinamës á atskirà nusikaltimà ir já padaryti paskati-nusius veiksnius. Tai labai svarbi uþduotis. Bûtent atskirà nusikaltimà bei joprieþastis turi išaiškinti darbuotojas praktikas – tardytojas, teisëjas, parei-gûnas, bûtent su atskiru nusikaltimu susiduria paprastas pilietis, kuris or-ganizuoja nusikaltimø prevencijà.

Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas 189

Nagrinëjant atskirà nusikaltimà itin svarbià reikšmæ turi trys dalykai:– nusikaltimo situacija,– nusikaltimo mechanizmas ir– nusikaltimo veiksniø visuma.

2. Nusikaltimo situacija

Nusikaltimo situacija vadinsime tas konkreèias aplinkybes, kuriomispadarytas nusikaltimas.

Þodis „situacija” yra kilæs iš lotyniško þodþio „situs” ir reiškia padëtá.Kai apie nusikaltimo situacijà (tiksliau konkreèià gyvenimiškà nusikaltimosituacijà) kalbama kriminologijoje, omenyje turima visuma veiksniø, kurieveikë nusikaltimo metu ir tiesiogiai prieš já.

Nuþudymo situacija yra ta vieta ir laikas, kur ir kada nuþudymas buvopadarytas. Tai nusikaltimo aplinka (butas arba gatvë), aplinkybës (laikas –diena, vakaras), dalyviai (nusikaltëlis, auka, kiti stebëtojai arba dalyviai), jøvidinë bûsena (pyktis, suirzimas, apsvaigimas), jø mintys (tikslai ir pan.)

3. Nusikaltimo mechanizmas

Nusikalstamo elgesio mechanizmu vadinama objektyviø (situaciniø) irsubjektyviø (asmeniniø) veiksniø, tiesiogiai paskatinusiø padaryti nusikal-timà, visuma ir jø sàveika. Aplinkybës, ávykiai, individo jausmai, mintys,pojûèiai, prisiminimai ir t.t., kurie paskatino padaryti nusikaltimà, tiesiogiaiarba netiesiogiai dalyvauja konkretaus nusikaltimo etiologijoje, padidinaarba sumaþina tikimybæ, kad jis bus padarytas, ir kartu sudaro nusikaltimomechanizmà.

Detaliai panagrinëkime vieno nusikaltimo mechanizmà1.Garsus rašytojas meistriškai pavaizdavo psichinius procesus prieš pat

nusikaltimà (þmonos nuþudymas iš pavydo) ir jo metu. Pagrindinis veikëjasPozdnyševas pavyduliauja savo þmonos. Šio jausmo apimtas jis gráþta namotikëdamasis netikëtai uþklupti jà su menamu meiluþiu.

„Nesuvokdamas, kodël taip vëlai matyti pro mûsø langus šviesa, aš tojpaèioj sielos bûsenoj, laukdamas kaþko baisaus, pakilau laiptais ir paskam-binau. Liokajus, geras, rûpestingas ir labai kvailas, Jegoras atidarë duris.Pirmas daiktas, kuris krito man á akis, buvo prieškambaryje ant kabiklio joapsiaustas šalia kitø drabuþiø. Aš turëjau nustebti, bet nenustebau, nes

1 Tolstojus L. Kreicerio sonata. – Vilnius, 1958. P. 132–140.

PIRMA DALIS190

laukiau šito. Taip ir yra – tariau pats sau... Aš negalëjau atsikvëpti ir nega-lëjau sulaikyti drebanèiø þiaunø... Aš vos nepravirkau, bet tuètuojau šëto-nas man pakuþdëjo: „Verk, rodyk savo švelnius jausmus, o jiedu ramiaiišsiskirs, kaltës árodymø nebus, ir tu visà amþiø abejosi ir kankinsies”. Irjautrumo kaip nebûta, tuojau atsirado keistas jausmas, jûs nepatikësite – ašpajutau dþiaugsmà, kad dabar pasibaigs mano kanèios, kad dabar aš galiujà nubausti, galiu nusikratyti jos, kad aš galiu duoti valià savo pagieþai. Ir ašdaviau valià savo pagieþai, aš tapau þvërimi, piktu ir gudriu þvërimi...

Aš norëjau atsistoti, bet negalëjau. Širdis taip plakë, jog aš negalëjaupastovëti ant kojø. Taip, aš mirsiu nuo smûgio. Ji nuþudys mane. Jai šito irtereikia. Kà jai reiškia nuþudyti? Bet ne, tai jai bûtø labai naudinga, ir šitomalonumo aš jai nepadarysiu” .

O štai nusikaltëlio mintys, jausmai bei veiksmai nusikaltimo metu:„Kai þmonës sako, kad jie, ištikti siuto priepuolio, nieko neatsimena, kà

daro, jie kalba nesàmones, netiesà. Aš viskà atsiminiau ir në sekundei ne-praradau atminties. Juo stipriau kaitinau savo širdyje siutulio garus, juoryškiau ëmë liepsnoti nusimanymo šviesa, kurioje aš negalëjau nematytiviso to, kà aš dariau. Kiekvienà sekundæ aš þinojau, kà dariau, netgi atrodo,truputá anksèiau aš þinojau, kà darau, tarytum tam, kad galima bûtø gailë-tis, kad galëèiau pats sau pasakyti, jog aš galëjau sustoti. Aš þinojau, kadsmogiu þemiau šonkauliø ir kad durklas ásmigs. Tà minutæ, kada aš taipdariau, aš þinojau, kad darau kaþkà baisaus, darau tai, ko dar niekuometnesu daræs, ir tatai turës baisiø padariniø. Bet šitas nusimanymas švystelëjokaip þaibas, ir po to tuojau sekë pats poelgis. Aš girdëjau ir atsimenu, kaipvienà akimirkà pasipriešino jos korsetas ir kaip po to peilis smigo á minkštàvietà”.

Kaip matome, pats ávykis – nusikaltimas – ilgos ir sudëtingos ávykiøgrandinës rezultatas. Tos grandinës atskiros grandys yra:

a) individo jausmai („aš pajutau...”, „širdis man pradëjo plakti...” ir t.t.);b) jo mintys („pagalvojau...”, „supratau...”);c) situacijos aplinkybës (languose buvo šviesa, liokajaus, atidariusio du-

ris, elgesys, varþovo apsiaustas šalia kitø drabuþiø...);d) maþesni ir didesni ávykiai („aš norëjau atsistoti, bet negalëjau...”);e) nusikaltëlio refleksija, t.y. savæs, savo jausmø stebëjimas („aš toj pa-

èioj sielos bûsenoj, laukdamas kaþko baisaus...”, „aš negalëjau ne-matyti visko, kà darau...”);

f) ávairiø galimø elgesio variantø svarstymas ir padariniø numatymas(„... o jie ramiai išsiskirs, kaltës árodymø nebus, ir tu visà amþiø abe-josi ir kankinsies”);

g) doroviniai vertinimai („aš þinojau, kad darau kaþkà baisaus”). Visišios grandinës elementai yra labai sudëtingai tarpusavyje susijæ. Ávy-kiai, mintys, jausmai, vertinimai veikia vienas kità, kiekvienas jø atsi-

Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas 191

randa kaip kitø rezultatas ir savo ruoþtu sukelia kitø jausmø, minèiø,ávykiø, vertinimø.

Apþvelkime kai kuriuos svarbiausius šio nusikaltimo mechanizmo po-þymius.

1. Mechanizmo elementø tarpusavio ryšys. Kiekvienas iš aprašytø ele-mentø uþima tam tikrà vietà visoje vienas kitam átakos turinèiø ávykiøgrandinëje. Taigi nuo kiekvieno elemento daugiau ar maþiau priklauso, ákurià pusæ pakryps ávykiai. Neþinia, kaip klostytøsi aprašyti procesai, jeigubûsimas nusikaltëlis sugráþæs namo neaptiktø savo „varþovo” arba jeiguvaikai dar nemiegotø, jeigu jis tuo momentu prisimintø ne savo skriaudas,o kokius nors malonius bendro gyvenimo su þmona epizodus, jeigu jamáëjus þmona ir „varþovas" kitaip sureaguotø á jo pasirodymà ir pan.

2. Jø poveikis nusikaltimo padarymo tikimybei. Ávykiø, jausmø ir t.t.grandinei plëtojantis nusikaltimo padarymo tikimybë keièiasi. Atsitiktinaisusirinkus antisocialiai nusiteikusiems jaunuoliams atsiranda tikimybë, kadjie padarys nusikaltimà. Ši tikimybë padidëja, kai jie kartu išgeria. Tikimy-bë, kad bus padarytas nusikaltimas, pasidaro dar didesnë, kai išgëræ jie visipakyla nuo stalo ir išeina á gatvæ ieškoti nuotykiø. Ji dar labiau padidëja,kai blogai apšviestoje gatvëje išgëræ jaunuoliai sutinka potencialià aukà.Taigi kiekvienas ávykis, mintis, jausmas gali padidinti tikimybæ, kad nusi-kaltimas bus padarytas, arba jà sumaþinti.

3. Poveikio sudëtingumas. Kiekvieno konkretaus nusikaltimo mecha-nizmo dalyvio poveikis yra sudëtingas, daugiareikšmis. Kiekvienas pasaky-tas þodis, kiekvienas ávykis, poelgis, jausmas turi daugelá ávairiausiø atspal-viø. Nelengva, pavyzdþiui, suvokti, kas sukëlë pyktá: išgirsto þodþio prasmë,tonas, kuriuo jis buvo pasakytas, situacija, kurioje jis nuskambëjo, ar darkas nors.

Taigi nusikalstamo elgesio mechanizmà sudaro daug elementø, ir kiek-vienas iš jø gali veikti ávairiai. Šie veiksniai tarpusavyje susijæ sudëtingaisryšiais.

Nusikalstamo elgesio mechanizmo elementai, skirtingai negu visi kitikriminogeniniai faktoriai, veikia tiesiogiai. Þmogus gali bûti seniai pasiren-gæs padaryti nusikaltimà, taèiau nesusiklosèius tam tikroms aplinkybëms,pakitus atitinkamiems jausmams, mintims ir pan. ši galimybë taip ir nebusrealizuota.

Iš kur kyla nusikalstamo elgesio mechanizmà sudarantys veiksniai? No-rëdami suprasti bet kokios minties, jausmo atsiradimà nusikaltimo metuturime paþinti þmogaus asmenybæ, išnagrinëti jo formavimosi sàlygas, suþi-noti, koks šeimos, draugø, apskritai socialiniø, ekonominiø ir kitø veiksniøpoveikis.

PIRMA DALIS192

Nusikalstamo elgesio mechanizmà bûtina þinoti, nes tai turi reikšmësnustatant subjekto atsakomybæ bei skiriant bausmæ. Ástatymas reikalaujatiriant konkretø nusikaltimà nustatyti nusikaltimo taktikà (laikà, vietà, bû-dà ir kt.), aplinkybes, turinèias átakos kaltinamojo atsakomybës dydþiui irpobûdþiui. Ávykdyti šá ástatymo reikalavimà galima tik kruopšèiai ištyrusnusikaltimo padarymo mechanizmà, nustaèius nusikaltimà tiesiogiai nulë-musiø veiksniø visumà.

Atskleisti nusikalstamo elgesio mechanizmà taip pat bûtina sprendþiantnusikaltimø prevencijos problemas. Neatlikus tokio tyrimo negalima atsa-kyti á svarbiausius prevencijos organizavimo klausimus: kokia yra pakarto-tinio nusikaltimo tikimybë, kaip gali ateityje formuotis veiksniø, lemianèiø,kad bus padarytas nusikaltimas, visuma.

4. Nusikaltimà sukëlusiø veiksniø visuma

Kalbëdami apie nusikaltimo situacijà ir mechanizmà omenyje turime tikveiksnius, kurie veikë nusikaltimo metu bei prieš pat nusikaltimà ir tiesio-giai nulëmë sprendimà já padaryti.

Taèiau visi minëti veiksniai, kurie veikia nusikaltimo situacijoje, patysyra daugelio kitø veiksniø išdava.

Kiekvienas nusikaltimas yra ilgos veiksniø grandinës padarinys. Prieþas-èiø, kodël þmogus padarë tam tikrà nusikaltimà, galime ieškoti ir ávykiuose,kurie vyko prieš pat nusikaltimà, ir tuose, kurie ávyko daug seniau, netgiankstyvojoje vaikystëje.

Þmogus nuþudytas didþiai susijaudinus buvo dël to, kad kaþkas, dël konusikaltëlis labai susijaudino, ávyko prieš pat nusikaltimà, taèiau ne maþiausvarbu, kad kaþkada vaikystëje ar jaunystëje šeima neišmokë šio þmogausvaldytis panašiose situacijose. Taèiau ir tai dar nëra šio nusikaltimo prie-þasèiø grandinës galas. Norëdami suþinoti, kodël vaikystëje individas neiš-moko valdyti savo emocijø, turëtumëme gilintis á šeimos istorijà, santykius,tëvø asmenybës ypatybes. Galime toliau aiškintis, kodël jo šeima bûtenttokia. Tada turëtume gráþti dar labiau á praeitá, suprasti šeimas, kurioseišaugo individo tëvai. Norëdami suprasti, kodël visa tai buvo taip, o ne ki-taip, turëtumëme panagrinëti visuomenës ekonomines, socialines ir kt. sà-lygas, kuriomis gyveno bûsimojo nusikaltëlio tëvai. Visa ta begalinë ávykiøgrandinë eina vis toliau á praeitá, vis plaèiau á visuomenës gyvenimà, vis la-biau susipainioja su naujais veiksniais, ávykiais, aplinkybëmis. Taigi turimeskirti nusikaltimo situacijà (veiksniai prieš pat nusikaltimà ar jo metu) irvisus kitus veiksnius, kurie sukëlë situacijà.

Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas 193

Kitas pavyzdys. Nepilnametis, vaþiuodamas autobusu, pastebëjo, kadvieno iš keleiviø piniginæ bûtø galima lengvai pavogti. Viskas, kas vyko au-tobuse tuoj pat prieš nusikaltimo padarymà ir jo metu: sàlygos, kurios pa-lengvina ar apsunkina vagystæ, vaikino jausmai, mintys, reakcijos (pvz.,stiprus nepilnameèio noras gauti pinigø), ir yra nusikaltimo situacija.

Kiekvienas iš šiø veiksniø susiformavo jau anksèiau, dar prieš situacijà.Pastebëjus piniginæ nepilnameèiui kilo begalinis noras jà pasisavinti (nusi-kaltimo mechanizmo elementas). Taèiau šis stiprus noras atsirado todël,kad: 1. nepilnameèiui šiuo metu apskritai labai reikia pinigø; 2. o jø reikiadël to, kad tëvai jam neduoda pinigø; 3. pinigai buvo labai vertinami jošeimoje. Taigi šios aplinkybës jau nëra tiesioginis nusikaltimo mechanizmoelementas. Kad ir koks stiprus ir svarbus bûtø jø poveikis tam, kad buvopadarytas nusikaltimas, jis yra netiesioginis, o veikia per tam tikras situaci-jos aplinkybes (staigiai kilusá stiprø norà pasisavinti pinigus).

Kitas šio nusikaltimo situacijos elementas – spûstis autobuse. Tai pa-lengvino padaryti nusikaltimà. Ši aplinkybë irgi atsirado konkreèioje nusi-kaltimo situacijoje ir yra nusikaltimo mechanizmo elementas. Kilusá pa-auglio norà pasisavinti pinigus sustiprino nuojauta, kad tai padaryti šá kartànebus sunku. Taèiau daugelis prieþasèiø, dël kuriø buvo spûstis, atsirado uþsituacijos ribø: šiuo metu apskritai trûksta transporto; tai piko valandos,kai ypaè daug þmoniø naudojasi viešuoju transportu ir pan., o tai lemiaekonominës ir kitokios prieþastys. Visos šios aplinkybës susidarë ne kon-kreèios situacijos metu ir nëra nusikaltimo mechanizmo elementas.

Taigi nusikaltimà lemiantys veiksniai sudaro tarsi keletà sluoksniø (þr.12 schemà).

Atskiri tiek vidiniai, tiek išoriniai nusikaltimo mechanizmo veiksniai pa-vaizduoti strëlëmis. Bendras dësningumas yra tai, kad kiekvienas vidinisnusikaltimo mechanizmo veiksnys savo ruoþtu veikiamas vieno ar keliøaplinkos veiksniø. Pavyzdþiui, tai, kad darydamas nusikaltimà þmogus buvoapsvaigæs nuo alkoholio (nusikaltimo mechanizmo veiksnys), galëjo nu-lemti aplinkybë, kad jis yra alkoholikas arba tai, kad jis priklauso socialineigrupei, kuriai alkoholiniø gërimø vartojimas yra áprastas laisvalaikio pra-leidimo bûdas. Nusikaltimas galëjo bûti padarytas ir dël to, kad alkoholisvisada susilpnina šio þmogaus savikontrolæ. Taip ávyko ir šá kartà.

Taigi aplinkos ir nusikaltimo mechanizmo veiksniai sudaro veiksniøgrandines (þr. 13 schemà).

Ta veiksniø grandinë neretai lemia, koká bûtent poveiká konkreèiu at-veju darys kiekvienas iš grandinës veiksniø. Tas pats veiksnys, kuris vienojesituacijoje, bûdamas susijæs su vienais veiksniais, skatina padaryti nusikal-timà, kitoje grandinëje, bûdamas susijæs su kitais veiksniais, stabdo arba yraneutralus.

PIRMA DALIS194

Socialinësaplinkos veiksniai

Nusikaltimo situacijaNusikaltimo mechanizmas

12 schema. Nusikaltimo padarymo mechanizmas tarp kitønusikaltimo veiksniø

13 schema. Nusikaltimo veiksniø grandinë

Nusikaltimo SOCIALINËS APLINKOS VEIKSNIAImechanizmas

Alkoholizmas

Nusikaltimo Artimiausios jo aplinkos padarymas pobûdis (piktnaudþiavimas

alkoholiu èia – "gyvenimo stilius")

Alkoholis pašalina dorovinius stabdþius

Nusikaltëlisbuvo

apsvaigæs

Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas 195

5. Konkretus nusikaltimas ir nusikalstamoelgesio teorijos

Išnagrinëjæ pateiktus atskirø nusikaltimø aprašymus matome, kad anks-èiau aptartos teorijos gali juos vienaip ar kitaip paaiškinti.

Kiekviena iš jø pabrëþtø kità veiksniø grandinæ, kitus aplinkos veiksniusir kitus su jais susijusius nusikaltimo mechanizmo elementus.

Kiekvienu atveju tikëtina, kad svarbø vaidmená suvaidino nusikaltëlioasmenybë. Tai ypaè tikëtina Pozdnyševo istorijoje.

Kriminologas, besivadovaujantis asmenybës teorijomis, dëmesá sutelktøá veikëjo asmenybës ypatumus. Jis nustatytø, kad Pozdnyševui apskritaibûdingas liguistas nepasitikëjimas þmonëms. Dël kaþkokiø su jo asmenybeir, matyt, su jo praeitimi susijusiø veiksniø jis netiki, kad gali bûti mylimas,laukia kitø neištikimybës. Ir anksèiau pasireiškë jo stiprus noras atkeršyti,bausti uþ neištikimybæ.

Šis kriminologas nagrinëdamas veikëjo išgyvenimus atkreiptø dëmesá ájo reakcijø savotiškumà, netgi paradoksalumà. Kai þmona sušuko: „Nieko,nieko nebuvo!”, Pozdnyševas padarë paradoksalià išvadà „Buvo viskas”.

Psichoanalitiškai màstantis kriminologas to bruoþo šaltinio bandytø ieš-koti ankstyvojoje vaikystëje, kognityvinës krypties – panagrinëtø veikëjokognicijas – jam áprastus bûdus daryti išvadas ir t.t. Bandydamas paaiškintivagystæ autobuse H. Eysenck’o teorijos atstovas pabrëþtø vaikino elgesiostaigumà ir spontaniškumà. Jis sietø tai su paauglio nervø sistemos ypatu-mais ir iš jø plaukianèiais padariniais.

Subkultûros teorijos atstovas vieno ir kito individo elgesá sietø su pa-grástais elgesio stereotipais ir vertybëmis. Nuþudymas Pozdnyševo laikaisbuvo gana paplitusi reakcija á sunkø áþeidimà – prisiminkime bajorø dviko-vas, kai skriauda turëjo bûti nuplauta krauju.

Taip pat ir vaikino, autobuse pavogusio piniginæ, socialinëje aplinkojenebuvo áprasta praleisti progø ar ilgai galvoti prieš priimant sprendimà.

Vienas ir kitas nusikaltimas gali bûti paaiškintas ir iš socialinës kontro-lës teorijos pozicijø. Šios teorijos atstovas ir vienu, ir kitu atveju atkreiptødëmesá á veikëjo mintis ir jausmus, kurie priešinosi, kad bûtø padarytasnusikaltimas. Jie panagrinëtø, kodël šiuo atveju individai nebuvo pakan-kamai stiprûs, kad susilaikytø nuo nusikaltimo.

Visos minëtos teorijos neprieštarautø viena kitai. Tikriausiai kiekvienuatveju visi šie reiškiniai turëjo didesnæ arba maþesnæ reikšmæ.

Prieštaravimø tarp minëtø teorijø atsiranda tik bandant nustatyti, kurieveiksniai svarbiausi aiškinant, kodël buvo padarytas nusikaltimas. Sakyki-me, minëtais atvejais asmenybës bruoþai yra svarbiausias veiksnys, paskati-

PIRMA DALIS196

næs padaryti nusikaltimà (pavyduolis toks pavydus, o vagis toks lengvabû-diškas ir linkæs spontaniškai elgtis, kad bûtent šiø savybiø sukeltos veiksniøgrandinës lëmë individø elgesá).

Šiais atvejais asmenybës teorijos geriausiai paaiškintø, kodël buvo pa-darytas nusikaltimas. Taèiau galëjo bûti ir kitaip.

Pavyzdþiui, pavyduolio socialinëje aplinkoje þmonos neištikimybë galëjobûti laikoma baisiu garbës praradimu, o „ragai” þiauriu smûgiu jo sociali-nei pozicijai, todël tai visiškai paaiškina neáprastà veikëjo reakcijà.

Ypaè svarbus vaidmuo kriminologinëms teorijoms tenka pradiniame at-skiro nusikaltimo aiškinimo etape. Jos ypaè svarbios kaip hipoteziø šaltinis.Sakykime, padaryta vagystë ar nuþudymas. Mums reikia nustatyti veiksnius,kurie galëjo juos sukelti. Kriminologinës teorijos teikia mums ámanomuspaaiškinimus.

Kartu jos nurodo, kur turëtumëme ieškoti árodymø ir kaip galëtumëmejuos pagrásti.

Sakykime, tiriame vagystæ. Turime nustatyti, kodël tas nusikaltimas bu-vo padarytas. Diferencialios asociacijos teorija pataria mums ištirti, su kuovaikinas daugiausia bendravo ir kur ágijo vagystës ágûdþiø. „Sàþinës neutra-lizacijos” teorija pateiktø mums hipotezæ, kad rengiantis daryti nusikaltimàaktyviai veikë D. Matzo ir G. Sykeso aprašyti „sàþinës neutralizavimo me-chanizmai”. Aišku, turëtumëme išnagrinëti visas galimybes. Atskirà nusi-kaltimà nagrinëjant iš ávairiø teorijø pozicijø maþiau pavojaus, kad buspraleistas koks nors tikrai svarbus dalykas.

Dauguma teorijø paaiškina ir tai, kas ávyksta dar iki nusikaltimo situa-cijos, ir kaip tie bruoþai, savybës, veiksniai pasireiškia joje. Sakykime, so-cialinës kontrolës teorija patikslina tuos dalykus, kurie nusikaltimo situa-cijoje sulaiko asmená nuo nusikaltimo padarymo. Kartu ji stengiasi paaiš-kinti, kaip šie elementai susiformuoja individo socializacijos procese.

Skaitydami nusikaltimø aprašymus (ypaè tokius detalius ir meistriškuskaip L. Tolstojaus romane) negalime neatkreipti dëmesio ir á tai, kad visosteorijos aprašo tik atskirus nusikaltimo mechanizmo fragmentus, dalis, kadpats nusikaltimo mechanizmas yra gerokai ávairesnis ir sudëtingesnis, negutai parodo aptartos teorijos.

Tai nëra keista. Nusikaltimo padarymo mechanizmas yra be galo sudë-tingas reiškinys, o kriminologinës teorijos þengia tik pirmuosius þingsnius.Ateityje jos, be abejo, toliau bus plëtojamos, ir atsivers naujø nusikaltimøtyrimø perspektyvø.

6. Labai išplito ásitikinimas, kad paèiam individui gerai þinomos visosprieþastys, dël kuriø jis padarë nusikaltimà. Taigi vienintelë kliûtis, truk-danti suþinoti tiesà, – jo neatvirumas, noras nuslëpti skatinusias nusikalstimintis ir jausmus. Ši nuomonë neteisinga. Esama ir kitø prieþasèiø.

Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas 197

Išaiškinti veiksnius, tiesiogiai nulëmusius konkretø nusikaltimà, neleng-va. Pirmiausia tokiø veiksniø yra labai daug. Mintis, jausmas, pojûtis, lëmæstolesnæ ávykiø eigà, gali egzistuoti labai trumpai ir nepalikti pëdsakø indivi-do atmintyje. Antra vertus, didelë kliûtis yra ribotas þmogaus sugebëjimasásisàmoninti savo išgyvenimus, o juo labiau papasakoti apie juos þodþiu.Kaip paþymëjo B. Spinoza, þmonës suvokia savo ketinimus, o „juos suke-lianèiø prieþasèiø þmonës net ir sapne neregi, nes neþino jø”.

Pats nusikaltëlis daþniausiai linkæs pasakoti apie nusikaltimà labai la-koniškai: „kai jis man taip pasakë, supykau ir smogiau jam”, „kai suþinojauapie tuos pinigus, nutariau juos pavogti”, todël daþnai nesupranta prašymopapasakoti viskà nuodugniai ir nesugeba to padaryti.

Þymiai detaliau nusikalstamo elgesio mechanizmà gali atkurti talentin-go kaltintojo arba gynëjo kalba. Svarbiausius šio mechanizmo niuansus galiatskleisti rašytojo vaizduotë. Taèiau kad ir kaip kruopšèiai jis bûtø išaiš-kintas, visada reikia turëti galvoje, kad net ir „paprasèiausias” nusikaltimasyra labai sudëtingas poelgis.

Pagrindinis šaltinis, padedantis atskleisti nusikaltimo mechanizmà – tu-rimø faktø analizë, jø gretinimas, to, kas vyko nusikaltimo metu, hipoteziøiškëlimas ir patikrinimas.

Yra ir specialiø metodikø, padedanèiø visapusiškiau atskleisti nusikals-tamo elgesio mechanizmà. Viena jø – vadinamoji „sulëtinto filmo” metodi-ka. Prieš pradedant kalbëti su nusikaltëliu apie nusikaltimo padarymo ap-linkybes jis išmokomas „sulëtinto”, t.y. kiekvienà smulkmenà, mintá, jaus-mà, fiksuojanèio, pasakojimo. Tuomet prašoma pabandyti tokiu bûdu pa-pasakoti apie viskà, kas vyko, buvo galvojama, jauèiama, kalbama nusikal-timo metu ar prieš pat já.

Taigi nusikalstamo elgesio mechanizmas – tai tiesiogiai nusikaltimà le-mianèiø veiksniø visuma, jø sàveika ir poveikio padaryti nusikaltimà bûdas.Já išaiškinus lengviau galima suprasti bendresná socialiniø, ekonominiø irkitø kriminogeniniø faktoriø veikimo mechanizmà, sëkmingiau spræstisubjekto atsakomybës ir nusikaltimø prevencijos problemas.

PIRMA DALIS198

6. Nusikaltimo mechanizmo suvokimasir socialinë kontrolë

Nepilnametis vakare ëjo pro kioskà, kur kioskininkë kaip tik skaièiavodienos pelnà. Viena moneta nukrito, ji, palikusi skaièiuojamus pinigus, pa-silenkë jos pakelti. Tada vaikinas þaibo greièiu griebë pinigus ir leidosibëgti.– Kodël tu nepagalvojai prieš pavogdamas? – klausë vëliau jo tardyto-

jas.– Aš tuo metu neþinojau, kad reikëjo pagalvoti! – buvo naiviai atsaky-

ta. – Jeigu aš nors sekundæ bûèiau pagalvojæs, tikrai nebûèiau daræsšio kvailo nusikaltimo!

Valdininkas ákliuvo paëmæs kyšá. „Buvo puiki saulëta diena, nuostabinuotaika, simpatiškas þmogus, paprastas reikalas, neturëjau jokiø blogøminèiø, paskutiniu metu man apskritai gerai sekësi – ir štai kaþkaip paë-miau. Tai buvo didþiausia kvailystë mano gyvenime”.

Nepilnametis prisimindamas savo nusikaltimà (išþaginimà) pasakoja:„Jeigu aš tuo momentu bûèiau ásivaizdavæs, kas bus, jei aš padarysiu šá nu-sikaltimà, aš tikrai jo nebûèiau daræs. Man iš pat pradþiø bûtø aišku, kadviskas išaiškës ir aš atsidursiu èia. Iki šiol nesuprantu, kur buvo mano gal-va!”.

Kaskart tai, kas vyko nusikaltimo situacijoje, buvo netikëta paèiam nu-sikaltëliui. Kaskart paaiškëdavo, kad jis nepakankamai paþásta pats save.

Nepilnametis vagis neturëjo specialaus iš anksto apgalvoto nusikaltimotikslo. Maþa to, jis apskritai nelinkæs daryti nusikaltimø. Jis ásitikinæs, kadjo poelgis buvo „kvailas”. Paauglys tiesiog nebuvo pasiruošæs nusikaltimosituacijai – staiga susidurti su pagunda pavogti pinigø. Jam buvo netikëtasjo paties elgesys ir jo paties jausmai tokioje situacijoje. Pasirodë, kad jis„nepaþinojo savæs”, neátarë, kad jam gali taip atsitikti – staigiai susidûrus supagunda pasiduoti jai, neásivaizdavo, kokiomis aplinkybëmis tai gali atsi-tikti, kad toks stiprus gali bûti impulsas, neturëjo supratimo apie mintis,kurios gali ateiti (ar neateiti) jam á galvà tokioje situacijoje.

Valdininkas irgi neátarë, kaip veikia já jo paties gera nuotaika ir kad taipstipriai ji gali sumaþinti jo savikontrolæ.

Išþagintojas neþinojo, kad seksualiai susijaudinus jam nekyla mintysapie visus galimus nusikaltimo padarinius, kurios natûraliai kiltø kiekvie-noje kitoje situacijoje.

Penktas skyrius. Nusikalstamo elgesio teorijos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas 199

Apibendrintai galime sakyti – jie neásivaizdavo galimos savo potencia-laus nusikaltimo situacijos ir galimo jo mechanizmo (jausmø, minèiø ir t.t.).Bûtent dël to jie nebuvo pasirengæ jai. Nebuvo mokytojo, draugo, kuriejam papasakotø apie tai, knygos arba gyvenimiškos patirties, kuri tai at-skleistø. Visi jie buvo þmonës, kuriø socialinë kontrolë gana stipri. Kiek-vienas ne pirmà kartà gyvenime susidûrë su pagunda, kiekvienas sëkmingaiáveikdavo jà. Paprastai jie nedaro nusikaltimø. Taèiau minëtø nusikaltimøsituacijos ypatumai (netikëtumas, puiki nuotaika, stiprus seksualinis po-traukis) susilpnino savikontrolæ.

Taigi suprasti nusikaltimo mechanizmà – ne tik kriminologø reikalas.Tai, kad nusikaltimai yra uþdrausti ir baudþiami – toli graþu ne viskas, kàturi apie juos þinoti visuomenës nariai. Ne maþiau svarbu ásivaizduoti nusi-kaltimo situacijas, psichologinius ir kitus procesus, vykstanèius joje.

Kai visuomenës nariai nusikaltimà ásivaizduoja stereotipiškai, kaip kaþ-kà, kà daro „kitokie” þmonës – nusikaltëliai, jie yra bejëgiai situacijose, kaituri patys pasipriešinti veiksniams, stumiantiems juos nusikalsti.

Kuo daugiau visuomenës nariai þino apie nusikaltimus, ypaè apie jømechanizmà, tuo daugiau, konkreèiau, ryškiau ásivaizduoja nusikaltimopadarymo situacijà, tuo stipriau veikia socialinë kontrolë, o per jà ir ástaty-mas.

Taigi kriminologinis švietimas – savarankiškas ir svarbus nusikaltimoprevencijos veiksnys. Jis ypaè svarbus „kriminogeniniame amþiuje” – pa-auglystëje ir nepilnametystëje. Tai amþius, kai daugelis nusikalsti skatinan-èiø veiksniø ypaè stiprûs, o kita vertus, kaip tik šiame amþiuje introspekcija,tai yra sugebëjimas suvokti savo paties mintis ir jausmus, savæs paþinimasdar tik prasideda, nepilnametis dar daug ko neþino apie save.

Tai yra viena iš prieþasèiø, kodël vis daþniau kriminologijos kursasdëstomas mokykloje.