INFORMACINIS BIULETENIS

Senato 2009 m. sausio 27 d. posėdyje(protokolas Nr. S-2009-01)

INFORMACINIS BIULETENISVilniaus universiteto administracijos ir Senato leidinys 2009 02 18 Nr. 2 (411)

I. Fizikos fakulteto doc. dr. Kęstučiui Arlauskui ir Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Sonatai Jarmalaitei, atlikusiems habilitacijos pro-cedūrą, Rektorius ir Senato pirmininko pavaduotojas prof. J. Naujalis įteikė habilitacijos pažymas.SvARSTyTI klausimai:

1. Vilniaus universiteto leidybos nuostatų tvirtinimas – pranešėja Mokslo skyriaus vedėja dr. M. Sniečkutė;

2. Vilniaus universiteto vykdomų tarptautinių mokslo projektų analizė – pranešėja Mokslo skyriaus vedėjos pavaduotoja V. Lapinskaitė;

3. Vilniaus universiteto tarptautiškumo stiprinimo priemonių plano tvirtinimas – pranešėjas prorektorius doc. R. Vaitkus;

4. Informacija apie Vilniaus universiteto 2009 m. biudžeto sąmatos projektą – pranešėjas prorektorius dr. A. Pikturna.

N u t a r t a : tvirtinti Vilniaus universiteto leidybos nuostatus.

Patvirtinta Vilniaus universiteto Senato 2009 m. sausio 27 d. posėdyje, nutarimas Nr. S-2009-01-01

VILNIAUS UNIVERSITE TO LEIDYBOS NUOSTATAI

I . B E N D R O J I D A L I S

1.1. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Vilniaus universiteto (toliau – VU) Statuto 2 straipsnio 7 dalimi.

1.2. Nuostatai reglamentuoja kūrinių ir dokumentų leidybą:1.2.1. kurie yra finansuojami VU;1.2.2. kurių autoriai siekia prieskyros „Vilniaus universitetas“.

1.3. VU finansuojami leidiniai leidžiami su prieskyra „Vilniaus uni-versitetas“. Jų leidyba apima šiuos tradicinės ar skaitmeninės leidybos etapus:1.3.1. leidybos planavimą;1.3.2. leidybos finansavimą;1.3.3. rankraščio rengimą;1.3.4. rankraščio vertinimą;1.3.5. leidinio rengimą (rankraščio pateikimą leidyklai, rankraščio

redagavimą, leidinio skaitmeninio maketo rengimą);1.3.6. spausdinimą, dauginimą arba skelbimą nustatyta prieiga

internete (intranete);1.3.7. leidinio platinimą.

1.4. Leidiniams, kurių autoriai siekia prieskyros „Vilniaus univer-sitetas“ ir kurių leidybos nefinansuoja VU, būtinas rankraščio vertinimas. Rankraščio vertinimo procedūra atliekama šių nuostatų 5 skyriuje nurodyta tvarka.

1.5. VU leidžiami šių tipų leidiniai (apibrėžtys pateikiamos 1 priede):1.5.1. moksliniai leidiniai: teoriniai ir taikomieji mokslo darbai,

t. y. mokslo monografijos, mokslo studijos, mokslo šaltinių publikacijos, periodiniai, tęstiniai ir vienkartiniai mokslo leidiniai, sudaryti mokslo darbai, mokslo straipsnių rinki-niai, mokslo konferencijų pranešimų medžiaga, mokslinių kūrinių recenzijos, mokslinio teksto vertimai, mokslinių klasikinių veikalų vertimai ir kt.;

1.5.2. mokomieji leidiniai: aukštųjų mokyklų bendrieji vadovėliai, Vilniaus universiteto ir kiti vadovėliai, mokomosios knygos, mokomosios (metodinės ir kitos) priemonės ir kt.;

1.5.3. mokslo populiarinimo leidiniai;1.5.4. kiti leidiniai.

1.6. Leidinių, kurių leidybą finansuoja VU, leidybos procesą organi-zuoja vU Mokslo skyrius (toliau – Mokslo skyrius).

1.7. Leidiniai, kurių leidybą finansuoja VU, remiantis VU Senato komisijos nutarimu „Dėl Vilniaus universiteto pavedimo viešajai įstaigai „Vilniaus universiteto leidykla“ (Nr. SL-2008-10-127, 2008 m. rugsėjo 15 d.), leidžiami ir spausdinami viešojoje įstaigoje „Vilniaus universiteto leidykla“ (toliau – VUL) pagal VU ir šios leidyklos sudarytą sutartį.

1.8. Leidiniai, kurių leidybą finansuoja VU, gali būti leidžiami ir kitoje leidykloje (spaustuvėje):1.8.1. pasirenkant kitą leidyklą (spaustuvę), turi būti vadovauja-

masi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir VU nustatyta viešųjų pirkimų tvarka;

1.8.2. pasirenkant kitą leidyklą (spaustuvę), VU Viešųjų pirkimų direkcijai pateikiama su Mokslo skyriumi suderinta leidybos paslaugų pirkimo paraiška;

1.8.3. sudarius sutartį su leidinį leisiančia leidykla, leidyba organizuojama ir vykdoma vadovaujantis šios sutarties nuostatomis.

1.9. Jei leidinys, kurio leidybą finansuoja VU, yra parengtas VU darbuotojų ir bendraautorių iš kitų institucijų ar leidyba finansuo-jama VU ir kitų institucijų, su leidiniu susiję VU įsipareigojimai ir teisės nustatomi atitinkama sutartimi.

2 .  KŪRINIŲ  LEIDYBOS T E I S I N I A I PA G R I N D A I

2.1. Autorių turtinės teisės į VU darbuotojų sukurtus kūrinius, kurių leidybą finansuoja VU, autorine sutartimi dėl turtinių teisių per-davimo 5 metams perduodamos VU.

2.2. Su kitų institucijų užsakymu kuriamų kūrinių autoriais autorinės sutartys pasirašomos vadovaujantis VU Autorinių sutarčių rengi-

2 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s

mo, sudarymo, registravimo ir saugojimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.3. Periodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose skelbiamų straipsnių ir kitų publikacijų autorių teisių priežiūrą užtikrina šių leidinių redakcijos ir redaktorių kolegijos.

2.4. VU priklausančių autorių turtinių teisių priežiūrą užtikrina VU Mokslo skyrius.

3.  LEIDYBOS PLANAVIMAS

3.1. Leidinių autoriai, rengėjai ar padaliniai, planuojantys kitais ka-lendoriniais metais išleisti VU finansuojamų leidinių (išskyrus redaktorių kolegijas turinčius mokslo leidinius, kurių leidybos tvarka derinama su jų redaktorių kolegijomis) einamųjų metų pabaigoje, užpildę nustatytos formos paraišką, pateikia Mokslo skyriui informaciją apie planuojamus leidinius iki Mokslo skyriaus nustatytos datos.

3.2. Remdamasis pateiktomis paraiškomis, Mokslo skyrius sudaro preliminarų leidybos planą, nustato leidybinių darbų apimtis ir eiliškumą.

3.3. VU darbuotojų parengti leidiniai, padalinių rekomenduojami leisti VU lėšomis, gali būti teikiami leidybai ir einamaisiais metais.

3.4. Mokslo skyrius sudaro leidinių paraiškų sąrašą pagal mokslo ir studijų kryptis ir jo kopijas pateikia Studijų direkcijai, fakultetams ir kitiems Universiteto padaliniams, kurių vadovai, įvertindami šių leidinių leidybai numatomas skirti lėšas, iki Mokslo skyriaus nustatytos datos patikslina į sąrašą įtrauktų leidinių poreikį ir leidybos eiliškumą.

4.  LEIDYBOS FINANSAVIMAS

4.1. VU finansuoja leidybą šiomis lėšomis:4.1.1. VU bendrosios raidos fondo leidybai skirtomis lėšomis

(toliau – Leidybos fondas);4.1.2. VU padalinių lėšomis;4.1.3. konferencijų ir projektų sąmatose leidybai numatytomis

lėšomis;4.1.4. Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų biudžetinių institucijų

leidybai skiriamomis lėšomis;4.1.5. rėmėjų lėšomis;4.1.6. kitų šaltinių lėšomis.

4.2. Leidybos fondas yra Senato numatyta VU biudžeto lėšų dalis, skirta VU darbuotojų leidiniams rengti ir leisti.

4.3. VU padalinių lėšos gali būti skiriamos leidiniams rengti ir leisti atsižvelgiant į padalinio leidybinius poreikius ir finansinius ište-klius.

4.4. Konferencijų ir projektų sąmatose leidybai numatytos lėšos, Švie-timo ir mokslo ministerijos ir kitų biudžetinių institucijų leidybai skiriamos lėšos, rėmėjų ir kitų šaltinių lėšos, skirtos leidiniams rengti ir (ar) leisti, naudojamos pagal lėšų davėjo reikalavimus ir finansinės apskaitos taisykles.

5.  RANKRAŠČIO VERTINIMAS

5.1. Vertinti teikiamas rankraštis turi atitikti leidinio tipui keliamus reikalavimus, išvardytus šių nuostatų 1 priede. Rankraštyje turi būti visos leidiniui būtinos sudėtinės dalys (antraštinis lapas, turinys, pagrindinis tekstas, naudotos literatūros sąrašas ir kt.).

5.2. Leidinio su prieskyra „Vilniaus universitetas“ rankraščio vertini-mas apima šiuos etapus:5.2.1. rankraščio mokslinį recenzavimą (turinio mokslinės koky-

bės patikrą);5.2.2. vertinimą VU šakiniame akademiniame padalinyje;5.2.3. vertinimą VU kamieninio padalinio Taryboje.

5.3. Leidinio rankraščio vertinimą vykdo VU akademinis kamieninis padalinys:5.3.1. VU akademinio kamieninio padalinio Taryba akademi-

nio šakinio padalinio teikimu vertina rankraštį ir priima sprendimą dėl šio leidinio leidybos VU lėšomis (suteikiant prieskyrą „Vilniaus universitetas“) ar tik dėl prieskyros „Vilniaus universitetas“ suteikimo leidiniui. Jei priimamas sprendimas dėl mokslinių ir (ar) mokomųjų leidinių, jie turi būti recenzuojami:5.3.1.1. monografija recenzuojama vadovaujantis galiojan-čiomis reikalavimų monografijoms rengti nuostatomis;5.3.1.2. mokslo studija, mokslo šaltinio publikacija recen-zuojama dviejų recenzentų (pripažintų tos srities moks-lininkų) VU akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka;5.3.1.3. taikomieji mokslo darbai (mokslo žodynai, mokslo žinynai, mokslo enciklopedijos ir kt.), sudaryti mokslo darbai, mokomosios knygos (mokomosios (metodinės) priemonės) recenzuojami dviejų recenzentų VU akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka;5.3.1.4. aukštųjų mokyklų bendrasis vadovėlis (Vilniaus universiteto vadovėlis) recenzuojamas dviejų recenzentų – mokslininkų, turinčių pedagoginio darbo patirties aukštojoje mokykloje (bent vienas recenzentas turi būti profesorius, bent vienas recenzentas turi būti ne VU darbuotojas). Aukš-tųjų mokyklų bendrojo vadovėlio (Vilniaus universiteto vadovėlio) rankraštis vertinamas pagal vadovėlių vertinimo kriterijus, nustatytus Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos taisyklėse. VU akademinio kamieninio padalinio Tarybai nusprendus siūlyti leisti vadovėlį su žyma ,,Vilniaus universiteto vadovėlis“, šis sprendimas turi būti patvirtintas VU Senato komisijoje;5.3.1.5. sprendimą dėl mokslo populiarinimo leidinių re-cenzavimo priima VU akademinio kamieninio padalinio Taryba savo nuožiūra;

5.3.2. Recenzuojant išryškinami kūrinio privalumai ir trūkumai, aiškiai suformuluojama išvada dėl jo publikavimo.

5.3.3. Jeigu autoriaus, VU akademinio šakinio padalinio ar VU akademinio kamieninio padalinio Tarybos nuomone, recenzentai nepakankamai išsamiai įvertino kūrinį, VU akademinio kamieninio padalinio nustatyta tvarka gali būti skiriamas dar vienas recenzentas.

5.3.4. Recenzentų darbą galima apmokėti padalinio lėšomis.5.3.5. VU akademinio kamieninio padalinio reprezentacinių

leidinių rankraščiai (maketai) leidžiami VU akademinio kamieninio padalinio Tarybos sprendimu.

5.3.6. Kiti VU akademinio kamieninio padalinio ir šakinių padali-nių leidiniai (renginių programos, kvietimai ir pan.) teikiami leisti akademinio kamieninio padalinio vadovui pritarus.

5.3.7. Neakademinio VU padalinio leidiniai teikiami leisti jo va-dovui pritarus.

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 3

6.  LEIDINIŲ RENGIMAS LEIDYBAI

6.1. VU akademinio kamieninio padalinio Tarybai nusprendus leisti lei-dinį VU lėšomis (suteikiant prieskyrą „Vilniaus universitetas“), jo autorius ar už leidinį atsakingas asmuo Mokslo skyriui pateikia:

6.1.1. galutinę rankraščio redakciją popieriuje ir skaitmeninėje arba analoginėje, kompiuteriu naudoti tinkamoje, laikmenoje,

6.1.2. rankraščio recenzijų kopijas,6.1.3. VU akademinio kamieninio padalinio Tarybos rekomendaciją

leisti leidinį (posėdžio protokolo išrašą),6.1.4. užpildytą nustatytos formos leidybos paraišką.

6.2. VU akademinio kamieninio padalinio Tarybai nusprendus siūlyti Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijai leisti vadovėlį kaip aukštųjų mokyklų bendrąjį vadovėlį, šiam keliami šie reikalavimai:

6.2.1. VU akademinio kamieninio padalinio administracijos atstovas turi pateikti VU akademinių reikalų prorektoriui vadovėlio autorių užpildytą ir pasirašytą paraišką bei kitus dokumentus, numatytus Aukštųjų mokyklų bendrųjų vado-vėlių leidybos nuostatuose ir Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos reglamente;

6.2.2. Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisi-jai nusprendus nefinansuoti vadovėlio leidybos dėl lėšų trūkumo, vadovėlis gali būti leidžiamas serijoje „Vilniaus universiteto vadovėlis“;

6.2.3. Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijai nusprendus nefinansuoti parengto vadovėlio leidybos ir nesuteikti jam aukštųjų mokyklų bendrojo vadovėlio statuso dėl turinio spragų, jis gali būti leidžiamas kaip Vilniaus uni-versiteto vadovėlis tik atsižvelgus į komisijos pastabas (pagal jas pataisius vadovėlio rankraštį), pakartotinai recenzuojant ir vertinant VU akademiniame kamieniniame padalinyje šių nuostatų 5 skyriuje nurodyta tvarka.

6.3. Jei leidiniui turinio mokslinės kokybės patikra nereikalinga, auto-rius (rengėjas) Mokslo skyriui pateikia:

6.3.1. galutinę leidinio redakciją popieriuje ir skaitmeninėje arba analoginėje, kompiuteriu naudoti tinkamoje, laikmenoje;

6.3.2. užpildytą nustatytos formos leidybos paraišką.6.4. Periodinių mokslo leidinių redaktorių kolegija Mokslo skyriui

pateikia:6.4.1. galutinę leidinio rankraščio redakciją popieriuje ir skaitme-

ninėje arba analoginėje, kompiuteriu naudoti tinkamoje, laikmenoje;

6.4.2. užpildytą nustatytos formos leidybos paraišką.6.5. Gavęs rankraštį (leidinio maketą), Mokslo skyrius:

6.5.1. konsultuoja dėl papildomo finansavimo galimybių,6.5.2. jei leidinys leidžiamas VUL, paveda leidyklai parengti pre-

liminarią leidybos sąmatą.6.6. Mokslo skyriui suderinus su autoriumi (rengėju ar redaktorių ko-

legija) preliminarią leidybos sąmatą, rankraštis (leidinio maketas) pateikiamas leidybai. Jei leidybai naudojamos VU kamieninio akademinio padalinio lėšos, preliminari sąmata derinama ir su padalinio vadovu.

6.7. Mokslo skyrius saugo visus su leidinio leidybos finansavimu ir vertinimu susijusius dokumentus ir (ar) jų kopijas.

6.8. Už spaudai pasirašytų leidinių redagavimą atsako leidinį leidžianti leidykla. Neredaguotų leidinių antrame antraštiniame lape rašoma

„Spausdinta iš autoriaus originalo“ arba „Kalba netaisyta“.6.9. Leidybos metu autorius (rengėjas ar redaktorių kolegija) visus

leidybos klausimus sprendžia su leidinį leidžiančia leidykla.6.10. Rankraščio keitimo apimtis ir parengimo leidybai terminai

nustatomi sutartimi, sudaryta su leidinį leidžiančia leidykla.6.11. Leidykla pasirašytinai supažindina autorių (rengėją ar redaktorių

kolegiją) su galutiniu leidinio maketu.6.12. Leidinio, kurio leidybą finansuoja VU, galutinis maketas turi

būti suderintas su Mokslo skyriumi.

7.  LEIDINIŲ TIRAŽAS, PAJAMAVIMAS IR PLATINIMAS

7.1. Visas VU finansuojamų mokslinių ir mokomųjų leidinių tiražas (materialios kopijos), išleistas pagal su VU sudarytas sutartis, yra VU nuosavybė, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip.

7.2. Įprastiniu būdu išleistas leidinio tiražas kartu su važtaraščiu pristatomas į VU knygų sandėlį, išskyrus privalomus egzemplio-rius, kurių pristatymu įstatymų numatyta tvarka rūpinasi leidinį leidžianti leidykla. Leidinius pajamuoja Finansų ir ekonomikos direkcijos Turto apskaitos skyrius pagal leidyklos išrašytą sąskaitą faktūrą ir pateiktą važtaraštį.

7.3. Jei VU finansuojamas leidinys skelbiamas internete, prieigos prie jo sąlygos nustatomos šio reglamento 2.1.ir 2.2. punktuose numatytomis sutartimis, sudaromomis su autoriumi (rengėju ar redaktorių kolegijos atstovu).

7.4. VU finansuojamų leidinių tiražui keliami šie reikalavimai:7.4.1. mokslinės monografijos leidžiamos ne mažesniu tiražu, neigu

numatyta monografijoms keliamuose reikalavimuose;7.4.2. mokslinių, mokomųjų, mokslo populiarinimo ir kitų leidinių

tiražą nustato padaliniai arba redaktorių kolegijos;7.4.3. konferencijų pranešimų medžiagos tiražą nustato konferen-

cijų organizaciniai komitetai, įvertindami poreikį ir turimą finansavimą.

7.5. VU finansuojamų leidinių tiražai skirstomi vadovaujantis šiomis nuostatomis:

7.5.1. jei leidinys leidžiamas VU padalinio lėšomis, jo tiražas, užpajamavus leidinį, perduodamas padalinio materialiai atsakingam asmeniui platinti, suderinus su padalinio vadovu, pagal VU nustatytą tvarką;

7.5.2. periodinių leidinių, mokslinių straipsnių rinkinių tiražas skirs-tomas atsižvelgiant į redaktorių kolegijos rekomendacijas, suderinus su Mokslo skyriumi;

7.5.3. konferencijų pranešimų medžiagos tiražas perduodamas konferencijos rengėjams ir skirstomas atsižvelgiant į kon-ferencijų rengėjų rekomendacijas, suderinus su Mokslo skyriumi;

7.5.4. jei leidinys leidžiamas Leidybos fondo lėšomis, padalinių ir (ar) kitomis lėšomis, platinimui pagal VU nustatytą tvarką padaliniams gali būti perduodama tiražo dalis, atitinkanti jų finansuotą leidybos išlaidų dalį;

7.5.5. jei leidinys leidžiamas sudarius bendros leidybos sutartį su kita (-omis) institucija (-omis), leidinio tiražo padalijimas tarp šalių ir jo komercinio platinimo sąlygos nustatomos bendros leidybos sutartimi, VU tiražo dalies platinimą ko-ordinuoja Mokslo skyrius;

7.5.6. jei leidinys finansuojamas kitomis (rėmėjų, fondų, projektų ir

4 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s

pan.) lėšomis, VU bibliotekai perduodamą tiražo dalį nustato padalinio vadovas autoriaus (rengėjo) rekomendacija;

7.5.7. jei leidinys visiškai ar iš dalies leidžiamas Leidybos fondo lė-šomis, skirstant tiražą vadovaujamasi šiomis nuostatomis:7.5.7.1. VU padalinio, kuriame dirba leidinio autorius (ren-gėjas), reprezentaciniams tikslams gali būti skiriama iki 20 egzempliorių. Padaliniui pageidaujant reprezentaciniams tikslams gauti daugiau egzempliorių, VU mokslo reikalų prorektoriui pateikiamas motyvuotas prašymas;7.5.7.2. VU bibliotekai privaloma tvarka perduodama iki 10 leidinio egzempliorių. Padaliniui pageidaujant padalinio bibliotekai skirti daugiau egzempliorių, VU mokslo reikalų prorektoriui pateikiamas motyvuotas prašymas;7.5.7.3. likusi tiražo dalis platinama komerciniais pagrindais.

7.6. Komerciniais pagrindais leidiniai platinami sutartinėmis kainomis, kurias nustato Leidinių įvertinimo komisija (sudaryta Rektoriaus įsakymu), vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka:

7.6.1. VU ir kitomis lėšomis išleistus leidinius galima parduoti sutartinėmis kainomis, nustatytomis pagal leidinio savikainą, ir sumažinant kainą ne daugiau kaip 75 proc. ar padidinant ją atsižvelgiant į rinkos poreikį;

7.6.2. Sutartinės leidinių pardavimo kainos gali būti peržiūrimos ne dažniau kaip kas šeši mėnesiai. Peržiūrimos sutartinės

leidinių pardavimo kainos gali būti sumažinamos iki 50 proc. pradinės sutartinės kainos;

7.6.3. Periodiniai mokslo leidiniai įkainojami atsižvelgiant į redak-torių kolegijų pasiūlytą kainą.

7.7. Leidiniams platinti Mokslo skyrius inicijuoja sutartis, sudaromas su šalies knygynais ir kitomis organizacijomis.

7.8. Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių platinimą Mokslo skyrius organizuoja vadovaudamasis švietimo ir mokslo ministro patvir-tinta vadovėlio paskirstymo ir realizavimo tvarka.

7.9. Lėšos už parduotus leidinius skirstomos šia tvarka:7.9.1. jei leidinys išleistas Leidybos fondo, ŠMM ir kitų biudžetinių

institucijų lėšomis, lėšos už parduotą leidinį pervedamos į Leidybos fondą;

7.9.2. jei leidinys išleistas VU akademinio kamieninio padalinio lėšomis, lėšos už parduotą leidinį pervedamos į padalinio specialiosios programos lėšų sąskaitą;

7.9.3. jei leidinys išleistas VU akademinio kamieninio padalinio ir Leidybos fondo lėšomis, lėšos už parduotą leidinį paskirsto-mos pagal abiejų šalių leidybai skirtų lėšų dydį;

7.9.4. jei leidinys išleistas rėmėjų ar kitomis lėšomis, lėšos už par-duotą leidinį pervedamos į leidinį inicijavusio padalinio spe-cialiosios programos lėšų sąskaitą arba į Leidybos fondą.

7.10. Už tikslinių iš įvairių institucijų gautų lėšų panaudojimą leidybai atsiskaitoma šių institucijų nustatyta tvarka.

II. Vilniaus universiteto Senatas, apsvarstęs Mokslo komiteto sudarytos darbo grupės pateiktą medžiagą apie Vilniaus universiteto dalyva-vimą tarptautiniuose mokslo projektuose, n u t a r ė :

1. Pritarti darbo grupės išvadoms ir siūlymams:1.1. rekomenduoti stiprinti projektų administravimo veiklą kamieni-

niuose ir (arba) šakiniuose padaliniuose, įpareigojant konkrečius asmenis teikti pagalbą projektų vadovams;

1.2. formuojant 2009 m. biudžetą numatyti lėšas tarptautinių mokslo projektų apyvartiniams skolinimams padalinių specialiosiose programose ir Universiteto Bendrosios raidos fonde;

1.3. rekomenduoti kamieniniams padaliniams teikiant projektines paraiškas įvertinti prisiimamų įsipareigojimų apimtis;

1.4. esant poreikiui rengti seminarus paraiškų rengimo, projektų admi-nistravimo ir ataskaitų rengimo klausimais;

1.5. įpareigoti Mokslo skyrių parengti atmintinę (-es) paraiškų rengimo (projektų) administravimo klausimais.

2. Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti mokslo reikalų prorektoriui prof. J. Baniui.

3. Senatas, išklausęs Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorek-toriaus doc. dr. R. Vaitkaus pranešimą apie Vilniaus universiteto tarptautinių ryšių dabartinę padėtį, problemas ir galimas tarptautinės veiklos stiprinimo kryptis, n u t a r ė :

3.1. Pritarti Vilniaus universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo planui.

3.2. Pavesti Vilniaus universiteto akademiniams kamieniniams pa-daliniams įgyvendinti plane numatytas priemones.

3.3. Pavesti Universiteto Studijų, Strateginiam ir Mokslo komitetams tarptautinės veiklos stiprinimo plano stebėseną.

3.4. VU tarptautinės veiklos stiprinimo plano įgyvendinimo kontrolę pavesti tarptautinių reikalų prorektoriui doc. dr. Rimantui Vaitkui.

4. Išklausyta prorektoriaus dr. A. Pikturnos informacija apie Vilniaus universiteto 2009 m. biudžeto sąmatos projektą.

1 p r i e da s . Pagrindiniai Vi lniaus universiteto le idybos nuostatuose var tojami terminai

Autorinis lankas (aut. l.) – leidinio apimties matavimo vienetas, kurį sudaro 40 000 spaudos ženklų teksto (skaičiuojant tarpelius tarp ženklų), 700 eilučių poezijos kūrinių arba 3000 cm2 spausdintos grafinės medžiagos (iliustracijų).

Mokomieji leidiniai – nustatyta tvarka įteisinti ir įprastiniu (knyginiu) ir / ar skaitmeniniu būdu publikuoti aukštųjų mokyklų studentams skirti leidiniai: aukštųjų mokyklų bendrieji vadovėliai, Vilniaus universiteto ir kiti vadovėliai, mokomosios knygos, mokomosios (metodinės ir kitos) priemonės ir kt.

Vadovėlis – nustatyta tvarka recenzuotas ir įvertintas, visą aukštojoje mokykloje dėstomo dalyko / modulio programą apimantis mokoma-sis leidinys, kuriame pagal didaktinius (dalykinio tikslumo, šiuolai-kiškumo, integralumo, sistemingumo, vaizdumo, aiškumo, prieina-mumo, tinkamumo savarankiškam mokymuisi, įvairiems mokymosi stiliams ir kt.) principus išdėstyti kurios nors mokslo ar praktinės veiklos srities žinių pagrindai, pateikiama nurodymų savarankiškam mokymuisi ir užduočių (kontrolinių klausimų, pratimų ar kt.) dalyko / modulio programoje numatytiems gebėjimams ugdyti.

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 5

Aukštųjų mokyklų bendrasis vadovėlis – vadovėlis, naudojamas kaip pagrindinis ar papildomas vadovėlis keliose aukštosiose mokyklose, daugiau nei vienoje studijų programoje ir atitinkantis šiose aukšto-siose mokyklose dėstomus dalykus / modulius.

Vilniaus universiteto  vadovėlis – vadovėlis, naudojamas Vilniaus universitete kaip pagrindinis / papildomas vadovėlis, atitinkantis visus VU dėstomo dalyko / modulio programos tikslus ir uždavi-nius ir pažymėtas pirmame viršelyje serijos „Vilniaus universiteto vadovėlis“ logotipu.

Mokomoji knyga – nustatyta tvarka recenzuotas ir įvertintas moko-masis leidinys, kuriame sistemingai, laikantis didaktinių principų, išdėstyti kurios nors mokslo ar praktinės veiklos srities žinių pagrin-dai. Skirtingai nuo vadovėlio, mokomoji knyga gali apimti tik dalį dalyko / modulio, joje nebūtina pateikti savarankiškai atlikti skirtų užduočių ar kontrolinių klausimų, tačiau būtina nurodyti naudotą literatūrą ir rekomenduojamą skaityti literatūrą. Mokomoji knyga taip pat gali būti vadinama studijų knyga.

Mokomoji (metodinė ar kt.) priemonė – nustatyta tvarka recenzuotas ir įvertintas mokomasis leidinys, kuriame patogia mokytis ir dėstyti tvarka išdėstyta teorinio, praktinio, žinyninio ar technologinio (skai-čiuojamojo) pobūdžio medžiaga, padedanti sistemingai perteikti dalyko žinias ir ugdyti numatomus gebėjimus: laboratorinių darbų, pratybų metodiniai nurodymai, žodynėlis, originalus žinynas, enci-klopedinis leidinys, uždavinynas, pratimų rinkinys, chrestomatija, paskaitų konspektai, pateikčių rinkinys, schemų, lentelių, žemėlapių rinkinys, garso ir / ar vaizdo įrašai ir kt.). Mokomoji priemonė paprastai papildo vadovėlį (plėtoja ar aiškina jo medžiagą) ar iš dalies jį pakeičia.

Moksliniai leidiniai – publikuoti teoriniai ar taikomieji mokslo darbai: mokslo monografijos, mokslo studijos, mokslo šaltinių publikaci-jos, periodiniai, tęstiniai ir vienkartiniai mokslo leidiniai, sudaryti mokslo darbai, mokslo straipsnių rinkiniai, mokslo konferencijų pranešimų medžiaga, mokslo recenzijos, mokslinio teksto vertimai, mokslinių klasikinių veikalų vertimai ir kt.

Mokslinio teksto vertimas – paskelbto sudaryto, taikomojo ar teorinio (sintetinio) mokslo darbo vertimas iš vienos kalbos į kitą.

Mokslinių klasikinių veikalų vertimas – klasikinių (turinčių istori-nės reikšmės mokslo raidos supratimui) mokslo darbų vertimas iš vienos kalbos į kitą.

Mokslo konferencijų pranešimų medžiaga – periodiniame, tęstiniame ar vienkartiniame mokslo leidinyje paskelbti mokslo konferencijų pranešimų tekstai ir pagalbinė (iliustracinė) medžiaga.

Mokslo  leidiniai – recenzuojami periodiniai ir tęstiniai leidiniai, kuriuose skelbiami mokslo darbai (teorinių ir / ar eksperimentinių tyrimų rezultatai, mokslo ir kultūros istorijos veikalai, dokumentai, archyvinė medžiaga), turintys mokslininkų redaktorių kolegiją.

Mokslo monografija – vieno ar kelių autorių mokslinių tyrimų pagrindu parengtas neperiodinis ir netęstinis leidinys, kuriame sistemingai ir išsamiai išnagrinėta viena tema/dalykas, atitinkan-tis mokslo monografijoms keliamus mokslinio lygio (naujumo, ankstesnių tos temos tyrimų apibendrinimo, recenzavimo), tiražo ir adresato reikalavimus (žr. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsak. Nr. 1704, 2002 m. gegužės 30 d. įsak. Nr. 992 redakciją). Autoriui įskaitoma jo vieno arba kelių autorių išleista ir bent dviejų mokslininkų recenzuota monografija, kurioje jo asmeninis indėlis yra ne mažesnis kaip 10 autorinių lankų. Monografija privalo turėti ISBN numerį. Lietuvos leidykloje išleistos monografijos tiražas turi būti ne mažesnis kaip 100 egz.

Mokslinio kūrinio recenzija – periodiniame, tęstiniame ar vienkar-tiniame mokslo leidinyje paskelbta išsami, argumentuota mokslo darbo analizė.

Mokslo straipsnis − straipsnis, kuriame skelbiami mokslinių tyrimų rezultatai; mokslo straipsnyje turi būti suformuluota problema, atskleistas jos ištirtumo laipsnis, suformuluotas tyrimų tikslas, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta naudota literatūra.

Mokslo studija – ne mažesnės kaip dviejų autorinių lankų apimties mokslinis leidinys, publikuotas atskiru leidiniu ar bendrame leidi-nyje ir atitinkantis mokslo straipsniui keliamus reikalavimus.

Mokslo šaltinio publikacija – mokslo tiriamojo objekto vertę turinčių archyvinių dokumentų, kalbos paminklų, filosofinės minties klasiki-nių tekstų, folkloro rinkinių ir kitų tekstinių (taip pat garso ir vaizdo) mokslo šaltinių publikacija, apimanti šaltinio atranką, šaltinio teksto ir pagalbinio mokslinio aparato (transkripcijų, komentarų ir kt.) sudarymą ir parengimą spaudai.

Mokslo žinynas – taikomojo, praktinio pobūdžio žinybinis leidinys, kuriame straipsniai pateikti sistemine tvarka arba pagal jų antraščių abėcėlę.

Mokslo žodynas – žinyninis leidinys, kurį sudaro sutvarkytas kalbos vienetų (žodžių, žodžių junginių, frazių, terminų, vardų, ženklų ir kt.) sąrašas ir informacija apie juos.

Sudarytas mokslo darbas – originalių mokslo darbų rinkinys arba kolektyvinis mokslo darbas.

Taikomasis mokslo darbas – pagalbinis darbas, skirtas mokslo au-ditorijai: mokslo žodynas, mokslo žinynas, mokslo enciklopedija, mokslinė bibliografija, mokslo katalogas, žemėlapiai, mokslinis paminklų sąvadas, moksliniai teisės aktų komentarai, akademinė literatūros ir meno kritika ir kt.

Teorinis, sintetinis mokslo darbas – kurią nors mokslo kryptį, šaką, discipliną apimantis ar tarpdalykinio pobūdžio darbas, sintetinantis ilgalaikius tyrimus, pateiktus monografijose, studijose ir mokslo straipsniuose, atitinkantis monografijoms keliamus mokslinio lygio ir adresato reikalavimus, paprastai rengiamas kelių autorių ir redaktorių kolektyvo.

Mokslo populiarinimo  leidiniai  –  švietėjiškos mokslo apžvalgos, plačiai visuomenei skirti periodiniai leidiniai, straipsnių rinkiniai ir kt.

Privalomieji egzemplioriai – spaudinio ar kito dokumento egzem-plioriai, 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1389 „Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų eg-zempliorių siuntimo bibliotekoms tvarkos“ siunčiami valstybinėms knygų saugykloms (bibliotekoms, valstybinėms organizacijoms), kuriose leidiniai archyvuojami, vykdoma jų kontrolė ir apskaita.

Prieskyra „Vilniaus universitetas“ – įrašas „Vilniaus universitetas“ pateikiamas leidinio antraštinio lapo viršuje.

Skaitmeninis  leidinys – vientisas elektroninėje terpėje (internete, kompaktinėje plokštelėje ar kitoje laikmenoje) skelbiamas kūri-nys, atitinkantis įprastiniu būdu publikuojamam leidiniui keliamus planavimo, rengimo, vertinimo, tvirtinimo, registravimo (reikiamų leidinio kodų, pvz., ISSN, ISBN, UDK, gavimo) ir kt. reikalavimus. Skaitmeniniame leidinyje naudojamos įvairios daugialypės terpės priemonės (vaizdas, garsas, tekstas ir kt.). Jis skaitomas kompiute-rio ar kito įrenginio ekrane arba išspausdintas popieriuje. Leidinys vadinamas visateksčiu, jei elektroninėje terpėje paskelbtas visas jo turinys.

6 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s

Vilniaus universiteto Tarybos ir Senato komisijos 2009 m. vasario 5 d. jungtiniame posėdyje

(protokolas Nr. SK-2009-2)

1. SvARSTyTA. 2009 metų Vilniaus universiteto valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas pagal programas ir specialiosios progra-mos Bendrojo raidos fondo sudarymas.N u t a r t a . Pritarti tvirtinamiems Senate:

1.1. 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymui pagal programas.

1.2. 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymui padali-niams.

1.3. 2009 metų specialiosios programos Bendrojo raidos fondo pajamų išlaidų sąmatai.

1.4. Specialiosios programos Bendrojo raidos fondo išlaidų paskirsty-mui universitetinėms reikmėms pagal priemones.

1.5. Atskaitymų į Vilniaus universiteto specialiosios programos Ben-drojo raidos fondą tvarkai ir dydžiams.

2. SvARSTyTA. Laikinųjų Vilniaus universiteto stipendijų nuostatų tvirtinimas.N u t a r t a . Patvirtinti laikinuosius Vilniaus universiteto stipendijų nuostatus.

3. SvARSTyTA. Studijų kainų indeksavimo tvarka.N u t a r t a . Remiantis Vilniaus universiteto Statuto 6 str. 2 d. 17 punktu bei 6 str. 4 ir 5 dalių nuostatomis patvirtinti studijų kainų indeksavimo tvarką:

3.1. Studijų kainos gali būti indeksuojamos:3.1.1. atsižvelgiant į Bendrąjį Lietuvos vartojimo kainų indeksą

(toliau – VKI) arba jo ekvivalentą, skelbiamą Lietuvos Respublikos statistikos departamento;

3.1.2. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktais keičiamą bazinės mėnesinės algos (toliau – BMA) dydį.

Kainų pokytis siejamas su vienu iš šių dydžių, atsižvelgiant į tai, kurio pokytis yra didesnis.

3.2. Kainos gali būti keičiamos visas kainas indeksuojant vienodu procentu ne tolygiai, o taikant nustatytus koeficientus, atsižvelgiant į studijų kainos dydį. Nustatyti koeficientai ir studijų kainų grupės gali būti peržiūrimi kiekvienais metais.

3.3. Kainos apskaičiuojamos pagal šį algoritmą: Studijų kainos yra suskirstomos į tris grupes:

a) pirma grupė iki 4999 Lt;b) antra grupė – 5000–8999 Lt;c) trečia grupė – nuo 9000 Lt. kainų pokytis lygus VKI (nustatyto laikotarpio) dydžiui. VKI taikymas:

a) pirmai grupei – su koeficientu 0,8;b) antrai grupei – su koeficientu 0,4;c) trečiai grupei – su koeficientu 0,2.

3.4. Kainos gali būti perskaičiuojamos tvirtinant naujų studijų metų kainas, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 30 d.

3.5. Kainoms perskaičiuoti yra naudojamas VKI arba BMA pokytis per praėjusius metus lyginant einamųjų metų balandžio mėnesį su už praeitų metų balandžio mėnesiu.

3.6. Teikimą dėl kainų indeksavimo inicijuoja Studijų direkcija su-derinusi su Finansų ir ekonomikos direkcija iki einamųjų metų gegužės 15 d.

4. SvARSTyTA. Vilniaus universiteto užsakymu VšĮ „Vilniaus uni-versiteto leidykla“ atliekamų periodinių mokslo leidinių, vadovėlių, mokymo priemonių ir kitų leidinių parengiamųjų leidybos ir spaudos darbų įkainių 2009 metams tvirtinimas.N u t a r t a . Remiantis VU leidybos nuostatais, patvirtintais Senato 2009 m. sausio 27 d. posėdžio nutarimu Nr. S-2009-01-01 ir Senato komisijos nutarimu dėl Vilniaus universiteto pavedimo VšĮ „Vilniaus universiteto leidykla“ (protokolas Nr. SK-2008-10, 2008-09-11), patvirtinti pateiktus Vilniaus universiteto užsakymu VšĮ „Vilniaus universiteto leidykla“ atliekamų periodinių mokslo leidinių, vado-vėlių, mokymo priemonių ir kitų leidinių parengiamųjų leidybos ir spaudos darbų įkainius 2009 metams:

4.1. Vilniaus universiteto užsakymu VšĮ „Vilniaus universiteto leidy-kla“ atliekamų periodinių mokslo leidinių, vadovėlių, mokymo priemonių ir kitų leidinių parengiamųjų leidybos darbų įkainius 2009 m.;

4.2. Vilniaus universiteto užsakymu VšĮ „Vilniaus universiteto leidy-kla“ atliekamų periodinių mokslo leidinių, vadovėlių, mokymo priemonių ir kitų leidinių spaudos darbų įkainius 2009 m.

5. SvARSTyTA. Chemijos fakulteto atestacinės komisijos tvirtini-mas.N u t a r t a . Patvirtinti Chemijos fakulteto 2009 m. atestacinę ko-misiją: prof. dr. Aldona Beganskienė – pirmininkė; prof. habil. dr. Gintaras Baltrūnas; doc. dr. Saulutė Budrienė; habil. dr. Kęstutis Juodkazis (Chemijos institutas); prof. habil. dr. Eugenijus Norkus (Chemijos institutas); Aleksandra Prichodko – studentė; dr. Julija Razumienė (Biochemijos institutas); prof. habil. dr. Povilas Vainilavičius; prof. dr. Vida Vičkačkaitė.

6. SvARSTyTA. Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto struktūros pakeitimų tvirtinimas.N u t a r t a . Siekiant optimizuoti Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto struktūrą ir valdymą, racionaliau naudoti lėšas bei susieti MTMI veiklą su Saulėtekio slėnio programa:

6.1. Sujungti ir restruktūrizuoti Medžiagotyros ir nanotechnologijų bei Biomedicininių ir informacinių technologijų skyrius;

6.2. Sujungtų Medžiagotyros ir nanotechnologijų bei Biomedicininių ir informacinių technologijų skyrių pagrindu įkurti Pažangiųjų technologijų skyrių su keturiais – Medžiagų inžinerijos, Apšvie-timo ir elektronikos sistemų, Biomedicininių technologijų bei Informacinių technologijų – sektoriais.

6.3. Paskelbti konkursą MTMI Pažangiųjų technologijų skyriaus vedėjo pareigoms.

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 7

7. SvARSTyTA. Ekonomikos fakulteto papildomųjų studijų programos komiteto sudėties pakeitimo tvirtinimas.N u t a r t a . Patvirtinti pakeistą Ekonomikos fakulteto papildomųjų studijų programos komitetą:pirmininkas – prof. habil. dr. Albinas Marčinskas (EF Vadybos katedros vedėjas);nariai: prof. habil. dr. Birutė Galinienė (EF Ekonominės politikos kate-dros vedėja); prof. dr. Meilutė Jasienė (EF Finansų katedros vedėja); prof. habil. dr. Vaclovas Lakis (EF Apskaitos ir audito katedros vedėjas); prof. dr. Rimvydas Skyrius (EF Ekonominės informatikos katedros vedėjas) – vietoj doc. dr. Z. Brazaičio; Steponas Deveikis – socialinis partneris (Turto vertintojų asocia-cijos prezidentas); Eglė Staišiūnienė – studentų atstovė (studijų klausytoja).

8. SvARSTyTA. Mokesčių už lituanistines studijas užsieniečiams keitimas.N u t a r t a . Pritarti, kad mokesčiai už lituanistines studijas užsie-niečiams būtų keičiami taip:

Kursai Trukmė sena kaina NaUJa KaiNa

a – Metinės studijos

2 semestrai, 660 akademinių valandų

8000* Lt 10 000 LT

9. SvARSTyTA. Dėl Palangos poilsio namų.N u t a r t a . Nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. gegužės 14 d. viešųjų įstaigų, kurių vienas iš steigėjų yra Vilniaus universitetas, darbuotojams parduoti kelialapius į Palangos poilsio namus „Romu-va“ 2008 10 02 Senato komisijos nustatytomis kainomis, netaikant dvigubo tarifo.

10. Išklausius Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dekano prof. S. Gudo informaciją nuspręsta paremti Kauno hu-manitarinio fakulteto Tarybos pareiškimą.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Taryba p a -r e i š k i a : Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas jau daugiau

kaip 40 metų yra sudėtinė Vilniaus universiteto dalis, įgyven-dinanti bendruosius Vilniaus universiteto tikslus ir sprendžianti uždavinius. Tarp Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir Vilniaus universiteto administracijos susiklosčiusios normalios darbo sąlygos, nusistovėję optimalios organizacinės struktūros ir bendravimo būdai. Keisti priklausomybę nėra nei organizacinio, nei ekonominio pagrindo.

Šiuo metu Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas teikia aukšto lygio akademines paslaugas. Kauno humanitarinio fakulteto parengtos bakalauro studijų programos pagal populiaru-mą yra vienos paklausiausių šalyje, net trys programos („Lietuvių filologija ir reklama“, „Kultūros vadyba“, „Vadyba ir verslo administravimas“) įeina į populiariausių Vilniaus universiteto programų dešimtuką. Fakultete sėkmingai vykdoma mokslinė veikla, tai atspindi ginamų daktaro disertacijų, rengiamų moksli-nių publikacijų, gautų pedagoginių vardų (docento, profesoriaus) skaičius.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus Kauno humanitarinio fakul-teto Taryba išreiškia KHF bendruomenės nuostatą būti Vilniaus universiteto sudėtyje ir po aukštojo mokslo reformos.

Atstovaudama visos Kauno humanitarinio fakulteto bendruo-menės narių nuostatoms, Taryba dar  kartą  patvirtina,  kad fakulteto bendruomenė yra vienareikšmiškai apsisprendusi dėl Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto priklau-somybės po aukštojo mokslo reformos – Kauno humanitarinis fakultetas yra Vilniaus universiteto padalinys.

Patvirtinta jungtiniame VU Tarybos ir Senato komisijos 2009 m. vasario 5 d. posėdyje, nutarimas Nr. SK-2009-2-15

L AIKINIE JI VILNIAUS UNIVERSITE TO STIPENDIJŲ NUOSTATAI

I . BENDROJI DALIS

1. Šie nuostatai reglamentuoja stipendijų fondo, sudaryto iš Vilniaus universitetui (toliau – Universitetas) skirtų biudžetinių asignavimų ir išlaidų sąmatose stipendijoms mokėti patvirtintų lėšų, paskirstymą nuosekliųjų studijų studentams, priimtiems į vietas, kuriose studijos visiškai ar iš dalies apmokamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (toliau – valstybės finansuojamiems). Stipendijų fondas gali būti perskirstomas kitoms Universiteto reikmėms tik pritarus Universiteto Studentų atstovybei.

2. Studentai, studijuojantys užsienyje pagal Socrates / Erasmus progra-mą, taip pat pagal kitas mainų programas, ir laisvai judantys studentai per visą studijų užsienyje laikotarpį gali gauti socialinę stipendiją ir (arba) vienkartinę stipendiją bei skatinamąją stipendiją.

3. Užsienio universitetų studentams, atvykusiems studijuoti pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis, skiriamos šių bazinės socialinės išmokos (toliau vadinama – BSI*) dydžių stipendijos už kiekvieną studijų Vilniaus universitete semestrą:

3.1. pirmos ir antros pakopos bei vientisųjų studijų studentams – 1,5 BSI dydžio stipendijos per mėnesį;

3.2. trečios pakopos studentams – 8,3 BSI dydžio stipendijos per mėnesį.

4. Studentai, gaunantys privačių, visuomeninių, užsienio šalių ar tarptautinių fondų stipendijas, gali pretenduoti į valstybės skiriamą stipendiją šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Už pirmąjį semestro mėnesį skatinamoji ir socialinė stipendijos gali būti išmokėtos antrąjį semestro mėnesį.

II .  STIPENDIJŲ PASKIRTIS IR RŪŠYS

6. Pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai gauna šių rūšių stipendijas:

6.1. socialines stipendijas;6.2. skatinamąsias stipendijas;6.3. vienkartines stipendijas.7. Studentai vienu metu gali gauti stipendijas, išvardytas 6.1, 6.2 ir

6.3 punktuose.* Šių nuostatų tvirtinimo metu BSI dydis – 130 Lt.

8 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s

8. Trečiosios pakopos studentai gauna šių rūšių stipendijas:8.1. doktorantų stipendijas;8.2. rezidentų stipendijas.

9. Senato komisijos nutarimu biudžeto asignavimai stipendijoms kiekvienų metų pradžioje paskirstomi į šias stipendijoms skirtų lėšų dalis:9.1. doktorantūros ir rezidentūros stipendijoms skirtų lėšų dalis,

sudaroma atsižvelgiant į trečiojoje pakopoje valstybės finan-suojamose vietose studijuojančių studentų skaičių.

9.2. socialinėms ir vienkartinėms stipendijoms skirtų lėšų dalis, sudaroma atsižvelgiant į praėjusiais metais paskirtų socialinių ir vienkartinių stipendijų skaičių;

9.3. tarptautinio bendradarbiavimo stipendijoms skirtų lėšų dalis, sudaroma atsižvelgiant į dvišalių bendradarbiavimo sutarčių skaičių;

9.4. skatinamosioms stipendijoms skirtų lėšų dalis, sudaroma iš likusių nuo kitų fondų lėšų.

10. Viena stipendijoms skirtų lėšų dalis gali būti perskirstoma kitai sti-pendijų lėšų daliai tik pritarus Universiteto Studentų atstovybei.

III .  SOcIALINIŲ IR VIENKARTINIŲ STIPENDIJŲ  SKYRIMO TVARKA

11. Studentas, pretenduojantis gauti socialinę stipendiją, prašymą Rektoriui bei kitus reikiamus dokumentus pateikia Universiteto Studentų atstovybei arba jos padaliniui fakultete: rudens semestre iki einamųjų metų rugsėjo 25 d.; pavasario semestre iki einamųjų metų vasario 25 d.

12. Kam skirti socialines stipendijas, sprendžia Rektoriaus vieneriems mokslo metams sudaryta komisija, atsižvelgdama į šių nuostatų 13 punkte nurodytus prioritetus ir studentų pateiktus dokumentus. Komisiją sudaro penki nariai, iš kurių trys yra Universiteto Studentų atstovybės deleguoti studentai, atstovaujantys skirtingų mokslo sričių studijų programoms.

13. Socialinė stipendija gali būti skiriama studentui, jei jis:13.1. turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos

Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (Vals-tybės žinios, 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889);

13.2. augina vaiką (vaikus);13.3. kilęs iš šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, kurie mokosi

bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose.

14. Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI per mėnesį.15. Socialinės stipendijos skiriamos vienam semestrui Rektoriaus

įsakymu.16. Studentas, pretenduojantis gauti vienkartinę stipendiją, prašymą

Rektoriui bei kitus reikiamus dokumentus pateikia Universiteto Studentų atstovybei arba jos padaliniui fakultete. Vienkartinių stipendijų skyrimo klausimas nagrinėjamas komisijos, kurios sudarymo tvarka numatyta šių nuostatų 12 punkte, posėdyje, kviečiamame esant būtinybei kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę, išskyrus vasaros atostogų mėnesius.

17. Vienkartinės stipendijos dydis yra nuo 4 BSI iki 12 BSI.18. Vienkartinė stipendija gali būti skiriama studentui, jei:

18.1. studento socialinė padėtis tapo bloga dėl artimųjų mirties, stichinės ar kitos nelaimės, ligos ar kitu panašiu atveju;

18.2. studentas pasiekė išskirtinai gerų rezultatų mokslinėje, kultū-rinėje, sportinėje ar visuomeninėje veikloje.

19. Akademinėse atostogose esantis arba studijas sustabdęs studentas taip pat turi teisę teikti prašymą skirti jam socialinę ir (arba) vien-kartinę stipendiją.

IV.  SKATINAMŲJŲ STIPENDIJŲ SKYRIMO TVARKA20. Skatinamosios stipendijos yra dviejų dydžių: 1,5 BSI ir 2,5 BSI.

Studentams skiriamos stipendijos dydis priklauso nuo vietos kon-kursinėje eilėje ir nuo sesijos svertinio vidurkio.

21. Studentams, kurių sesijos svertinis vidurkis yra 2 balais didesnis už vidutinį svertinį studijų programos studentų vidurkį, skiriama 2,5 BSI dydžio stipendija.

22. Likusios skatinamosioms stipendijoms skirtos lėšos Studijų direkcijos teikimu paskirstomos akademiniams kamieniniams padaliniams proporcingai šių padalinių valstybės finansuojamose vietose studijuojančių pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studentų skaičiui. 2,5 BSI dydžio stipendijoms skiriama 30 proc. skatinamosioms stipendijoms likusių lėšų, 1,5 BSI dydžio stipen-dijoms – 70 proc. skatinamosioms stipendijoms likusių lėšų.

23. Atsižvelgiant į likusias skatinamąsias stipendijas akademiniuose padaliniuose kiekvieno semestro pradžioje nustatomas 1,5 BSI ir 2,5 BSI dydžių stipendijų skaičius. Stipendijos kiekvieną semestrą paskirstomos proporcingai studijų programoms, studijų šakoms ir kursams pagal juose esamą valstybės finansuojamų studentų skaičių.

24. Geriausiai besimokantys studentai nustatomi kiekvieną semestrą kiekvienoje studijų programoje, jos šakoje ir kurse pagal studijų rezultatus vadovaujantis Senato patvirtintais konkursinės eilės sudarymo kriterijais.

25. Nustatyto dydžio stipendijos skiriamos akademinių padalinių vadovų įsakymu.

26. Stipendijos skiriamos du kartus per metus: rudens semestrui – už rugpjūtį–sausį, pavasario semestrui – už vasarį–liepą. Baigiamųjų kursų studentams stipendija pavasario semestrui skiriama už vasarį– birželį.

27. Akademinio padalinio vadovo sudarytos penkių narių komisijos, į kurios sudėtį įeina du to padalinio studentų atstovybės nariai, sprendimu skatinamosios stipendijos gali būti perskirstytos toje pačioje studijų pakopoje tarp programų (šakų) 20 proc. kursui skirto stipendijų fondo ribose.

28. Skatinamosios stipendijos neskiriamos studentams:28.1. pirmosios ir antrosios pakopų studijų pirmąjį semestrą;28.2. grąžintiems į Universitetą, priimtiems iš kitų aukštųjų mo-

kyklų – vieną semestrą;28.3. kartojantiems kursą.

V. SKATINAMŲJŲ IR SOcIALINIŲ STIPENDIJŲ NuTRAuKIMAS

29. Skatinamosios stipendijos mokėjimas nutraukiamas:29.1. išbraukus studentą iš Universiteto studentų registro (sąrašų);29.2. suteikus studentui akademines atostogas, sustabdžius studijas.

30. Socialinių stipendijų mokėjimas nutrūksta išbraukus studentą iš Universiteto studentų registro (sąrašų).

31. Jeigu studentas sustabdo studijas, išeina akademinių atostogų ar

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 9

išbraukiamas iš Universiteto studentų registro (sąrašų) iki einamojo mėnesio 15 d., skatinamoji stipendija už tą mėnesį nėra mokama.

32. Jeigu studentas išbraukiamas iš Universiteto studentų registro (sąrašų) iki einamojo mėnesio 15 d., socialinė stipendija už tą mėnesį nėra mokama.

VI.  DOKTORANTŲ IR REzIDENTŲ STIPENDIJOS33. Stipendijos doktorantams ir rezidentams mokamos Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės nustatyta tvarka.34. Doktorantams ir rezidentams vykstant dalinių studijų į užsienio

universitetus laikotarpiui iki 12 mėnesių, mokama 100 proc. sti-pendija. Jeigu išvykstama ilgiau nei 12 mėnesių, mokėti visą ar dalį stipendijos nurodo akademinio padalinio vadovas, vizuoda-mas doktoranto ar rezidento prašymą išvykai. Ši nuostata galioja išvykstantiems nuo 2009 m. kovo 1 d.

35. Rezidentui, įstojusiam į doktorantūrą, kol baigsis rezidentūros studijos, mokama tik viena – doktoranto arba rezidento stipendija.

36. Už neįvykdytą doktorantūros ir rezidentūros studijų programos dalį (doktorantai vertinami atestacijos metu, rezidentai – atsiskai-tydami už teorinę ar praktinę studijų dalį), akademinės drausmės pažeidimus dekano ir katedros, klinikos vadovo teikimu Rektoriaus įsakymu doktorantams ir rezidentams stipendijos mokėjimas gali būti laikinai sustabdytas.

37. Už studijų rezultatus doktorantams ir rezidentams iš sutaupyto stipendijų fondo kalendorinių metų pabaigoje gali būti išmokama papildoma doktoranto ar rezidento stipendija arba jos dalis.

38. Ne daugiau kaip 0,5 proc. stipendijų fondo gali būti skiriama vienkartinėms materialinėms pašalpoms mokėti. Materialinė pašalpa gali būti skiriama nelaimės, ligos ar kitais atvejais pa-teikus tai patvirtinančius dokumentus ir suderinus su Studentų atstovybe. Pašalpa negali viršyti doktoranto ar rezidento stipen-dijos dydžio.

Parengė Studijų direkcija ir Doktorantūros ir rezidentūros skyrius

SENATO KOMISIJOS INFORMACINIS PR ANEŠIMAS

dėl Vilniaus universiteto 2009 metų valstybės biudžeto bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietu-vos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (Nr. XI–96). Pagal šį įstatymą Vilniaus universitetui skirti asignavimai (be specialiosios programos ir be stipendijų) sudaro 103,181 mln. Lt. Taigi, palyginus su 2008 m. išlaidomis, skirta 3,657 mln. Lt mažiau.

Taip įvyko todėl, kad Finansų ministerija, koreguodama valsty-bės biudžeto projektą, mažino asignavimus biudžetinėms įstaigoms. Vilniaus universitetui nuo planuojamų biudžeto asignavimų buvo „nubraukta“ 13,851 mln. Lt. Be to, dar 6,421 mln. Lt, kurie turėtų būti naudojami būsimų Vilniaus universiteto pirmakursių studijoms, Seimas skyrė tiesiogiai ne Universitetui, o Švietimo ir mokslo mi-nisterijai, siekiančiai įgyvendinti naujojo Mokslo ir studijų įstatymo

projekto (planuojamo priimti iki 2009 m. kovo 1 d.) nuostatas dėl studijų „krepšelių“ įvedimo. Kol kas nėra aiškių sąlygų ir kriterijų, kaip „krep-šeliai“ keliaus į universitetus, nėra ir aiškios prognozės, kaip ir kokiu dydžiu tas lėšas bus galima atgauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1354 padidino dėstytojų ir mokslo darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų apatinę ir viršutinę ribas 5,6 procento. Dėl šio „apkarpymo“ Vilniaus universiteto biudžete nelieka lėšų, reikalingų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams padidinti 5,6 procento.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, informuojame, kad dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo klausimas bus sprendžiamas 2009 m. rugsėjį, paaiškėjus priimtų į I kursą studentų („krepšelių“) skaičiui ir gauto papildomo finansavimo dydžiui.

Patvirtinta VU Senato 2009 m. sausio 27 d. posėdyje nutarimu Nr. S-2009-01-03

VILNIAUS UNIVERSITE TO TARPTAUTINĖS VEIKLOS STIPRINIMO PL ANAS

ĮVADAS

1. Vilniaus universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo planas (toliau – planas) yra skirtas įgyvendinti 2007–2013 metų Vilniaus universiteto strateginiame veiklos plane apibrėžtą viziją įsitvirtinti Europos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvėje bei joje išsiskirti aukščiausiu mokslo lygiu, kurį išlaikytų tarptautinį pripažinimą pelnę ir nauji Universiteto moksliniai kolektyvai. Šiuo planu taip pat siekiama kasmet didinti aktyvumą europinėse mokslo ir studijų programose.

2. Planas yra skirtas studijų kokybės gerinimo ir internacionalizavimo krypties uždaviniams spręsti, siekiant užtikrinti tarptautinio bendra-darbiavimo ryšius, tampant aktyviu tarptautinės mokslo ir studijų institucijų bendruomenės nariu.

3. Šio plano tikslas yra išlaikyti aukštą Vilniaus universiteto konkuren-cingumo lygį, siekiant, kad Vilniaus universitetas išliktų geriausia Lietuvos mokslo ir studijų institucija, Baltijos šalių universitetų lyderis ir būtų viena iš geriausių Vidurio ir Rytų Europos mokslo ir studijų institucijų.

4. Už plano įgyvendinimą atsakingi Vilniaus universiteto akademiniai kamieniniai padaliniai ir Užsienio ryšių skyrius. Plano įgyvendinimo kontrolę vykdo tarptautinių reikalų prorektorius.

DABARTINĖ PADĖTIS 

Bendroji situacija5. Vilniaus universitetas pagal daugelį rodiklių yra geriausia Lietuvos

mokslo ir studijų institucija. Tai rodo ne tik Lietuvoje atliekamas

10 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s

universitetų reitingavimas, bet ir tarptautiniai reitingai. Aukštą Vilniaus universiteto lygį rodo kasmetinis stojančiųjų, pasiekusių-jų aukščiausius vidurinės mokyklos įvertinimus, noras studijuoti Vilniaus universitete. Ypač svarbu, kad ši tendencija išliktų, kai dėl demografinės padėties nuo 2007 m. ėmė mažėti stojančiųjų į Lie-tuvos aukštąsias mokyklas skaičius, kartu didėja Lietuvos aukštųjų mokyklų konkurencija.

6. Vilniaus universitetas yra gerai žinomas internetinėje erdvėje. Vebometrinė analizė rodo, kad prie Vilniaus universiteto tinklala-pio 2008 metų sausį–spalį buvo prisijungta iš 175 šalių, iš kurių didžiausią dalį sudarė prisijungimai iš Vokietijos, Jungtinės Kara-lystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos, Italijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos bei kitų, daugiausia Europos, šalių.

7. Vilniaus universiteto studijų marketingas vykdomas nepakankamai. Tai neleidžia pritraukti daugiau studentų studijoms Vilniaus univer-sitete bei apskaičiuoti konkrečių kaštų, reikalingų šiai veiklai.

Tarptautinis bendradarbiavimas8. Vilniaus universitetas intensyviai plėtoja dvišalius ir daugiašalius

mainus bei kitas tarptautinio bendradarbiavimo formas tarp savo partnerių dalyvaudamas Europos universitetų asociacijos (EUA), Tarptautinės universitetų asociacijos (IUA), Utrechto tinklo, NOHA tinklo, Europos sostinių universitetų asociacijos tinklo (UNICA), Baltijos šalių universitetų tinklo (BSRUN) ir kai kurių kitų tarp-tautinių tinklų veikloje, yra Magna Charta signataras. Vilniaus universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra aktyvūs tarptautinių studijų ir mokslinių tinklų nariai.

9. Vilniaus universitetas palyginti menkai išnaudoja tarptautinių tinklų teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, UNICA tinklo veikla apima tokias sritis: Bolonijos laboratorija (studijų programų ir jų socialinių aspektų analizė bei raida), jungtinės programos, išsilavinimo dokumentų pripažinimas, studentų ir dėstytojų mobilumas, Europinis UNICA miestelis, mokslas ir vystymasis, mokslinės komunikacijos politika ir strategija, misija ir ryšiai su visuomene. Deja, Universiteto daly-vavimas šiose veiklose nėra kryptingas, todėl ir narystė tinkle neat-neša laukiamų rezultatų: nesiplečia VU ir tinklo partnerių patirties mainai, bendradarbiavimo tematika ar poveikis, vidinių problemų sprendimo metodai.

10. Universitetas iki šiol yra sudaręs 101 dvišalę bendradarbiavimo sutartį su 28 užsienio šalių universitetais. Tačiau tik 17 sutarčių yra aktyvios (t. y. pagal jas vyksta mainai, vizitai ir pan.), o apskritai neveikia net 53 sutartys. 2008–2009 m. m. yra sudarytos 428 sutartys su 264 Europos šalių universitetais dėl Erasmus mainų. Vilniaus universitetas, vienintelis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, vykdo mainus su ne ES šalimis pagal Erasmus Mundus External Cooperation Window programą, dalyvaudamas 4 šios programos projektuose.

Užsienio studentai Vilniaus universitete11. Studentų mainai dalinėms studijoms vyksta gana intensyviai.

2007–2008 m. m. dalinių studijų į Vilniaus universitetą buvo atvykę daugiau kaip 300 studentų, iš kurių beveik 200 Erasmus mainų programos studentų.

12. 150 studentų iš užsienio šalių studijavo pagal nuosekliųjų studijų programas. Iš Universiteto 2007–2008 m. m. buvo išvykę apie 700 studentų, iš kurių daugiau nei 450 išvyko pagal Erasmus programą. Ypač netolygus išvykstančių ir atvykusių studentų pasiskirstymas pagal fakultetus.

13. Studentų mobilumo rodikliai, nors ir didžiausi Lietuvoje, yra pa-lyginti kuklūs, jei juos lyginsime su kitų universitetų duomenimis. Geriausių Vakarų Europos šalių universitetų tarptautinių studentų, studijuojančių pagal visą studijų programą, skaičius gerokai vir-šija 10 procentų. Tartu universitete (Estija) iš 1200 doktorantų 59 studijuoja iš užsienio šalių, nors bendras studentų iš užsienio šalių skaičius yra panašus (apie 600).

Dėstytojų mobilumas14. Dėstytojų mobilumas kasmet didėja. Tačiau trūksta atvyks-

tančių dėstytojų apskaitos. Europos Komisijos duomenimis, į Vilniaus universitetą 2006–2007 m. m. pagal Erasmus mainus buvo atvykę 87 dėstytojai (Vilniaus universitetas užima 28 vietą daugiausiai Erasmus dėstytojų priėmusių Erasmus programoje dalyvaujančių universitetų šimtuke ir yra lyderis tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų). 2007–2008 m. m. iš mūsų Universiteto išvyko 54 dėstytojai, tačiau jų pasiskirstymas pagal fakultetus yra labai netolygus. 2008 metais Vilniaus universitete pagal darbo sutartis dirbo 26 užsieniečiai, iš kurių du – ne mokslinį ir pedagoginį darbą. Dar vienas dėstytojas atvyko iš užsienio pagal paramos programą.

Akademinė pasiūla15. Studijų programų užsienio kalbomis pasiūla nėra didelė. Vilniaus

universitetas siūlo tik keturias tarptautines ir dvi jungtines (ben-dras su užsienio partneriais, viena jų – Erasmus Mundus magistro programa) studijų programas anglų kalba. Daugelis fakultetų tokių programų užsienio kalbomis neturi.

16. Tik keletas užsieniečių yra priimti studijuoti doktorantūroje visam studijų laikui, taip pat nepakankamai išnaudojamos galimybės pritraukiant užsieniečius dalinėms doktorantūros studijoms.

17. Bendras dalykų užsienio kalbomis skaičius – vos 400. Ypač skiriasi dalykų užsienio kalbomis pasiūla Vilniaus universiteto padali-niuose. Kai kurie fakultetai (Chemijos, Fizikos, Komunikacijos, Medicinos) užsieniečiams tegali pasiūlyti 3–8 dalykus užsienio kalbomis. O trečiųjų šalių studentų pritraukimas nuosekliosioms studijoms (įskaitant bakalauro programas) gali būti papildomas pajamų šaltinis Universitetui. Universitetas turėtų kur kas geriau išnaudoti savo galimybes, pritraukdamas studentus nuosekliosioms studijoms.

18. Vilniaus universitetas galėtų daug labiau išnaudoti savo lyderio poziciją baltistikos studijose. JAV beveik 20 universitetų turi padalinius, kuriose vyksta baltistikos studijos. Lietuvių kalbos dėstytojų trūksta universitetų padaliniams Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

Mokslinis bendradarbiavimas19. Nuolat didėja Vilniaus universiteto mokslininkų publikacijų

tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose skaičius. Per 1997–2006 metus, remiantis Lietuvos mokslo tarybos

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 11

duomenimis, iš periodinių leidinių, skelbtų ISI duomenų bazės sąraše, Vilniaus universitetui teko 26,7 proc. visų Lietuvos mokslo publikacijų, kasmet daugiau kaip trečdalis tarptautinių Lietuvos mokslinių publikacijų autorių yra Vilniaus universiteto mokslinin-kai. Vilniaus universitetas yra lyderis pagal mokslo darbų citavimą. 2007 metais Vilniaus universiteto darbai, remiantis ISI citavimo indeksu, viršijo 1800 citavimų, daugiausia iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų.

20. Per pastaruosius metus mažėja tarptautinių mokslinių renginių. Jų skaičius 2005 metais nuo beveik 160 nukrito iki 60-ies 2007 metais. Tačiau didėja šių tarptautinių renginių, vykstančių Vilniaus universitete, pripažinimas.

PLANO ĮGYVENDINIMO uŽDAVINIAI

IR PRIEMONĖS

21. Įgyvendinant Vilniaus universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo planą, reikėtų spręsti šiuos uždavinius:21.1. padidinti studijuojančių užsieniečių skaičių, įskaitant

doktorantūros studijas, plėsti tarptautinius studijų mainus. Pritraukti daugiau užsieniečių studijuoti pagal nuosekliąsias studijų programas;

21.2. padidinti atvykstančiųjų dėstytojų skaičių, ypač dėstytojų, kurie dirba Vilniaus universitete pagal darbo sutartis;

21.3. su užsienio partneriais kurti bendras programas, kurias baigus įgyjami bendri kvalifikaciniai ar mokslo laipsniai;

21.4. plėsti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, skatinti ben-drų mokslo projektų rengimą, tarptautines konferencijas, publikacijas tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose;

21.5. plėsti informuotumą apie Vilniaus universitetą, jo žino-mumą pasaulyje, išsaugoti aukštą Vilniaus universiteto pripažinimą.

22. Siekiant padidinti studijuojančių užsieniečių skaičių ir plėsti tarp-tautinius mainus, būtina įgyvendinti šias priemones:22.1. kiekvienam Vilniaus universiteto akademiniam kamieniniam

padaliniui iki 2010 m. sukurti mažiausiai po vieną pagrin-dinių ir (ar) antrosios pakopos studijų programą užsienio kalba, kad ją baigus būtų galima suteikti Vilniaus universiteto aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį (pagal turimas studijų kryptis);

22.2. didinti dalykų užsienio kalbomis, kuriuos galėtų rinktis pa-gal Erasmus programą ir dvišales sutartis atvykę studentai, skaičių.

22.3. skelbti užsieniečių priėmimą į doktorantūros studijas ir sudaryti sąlygas užsieniečiams studijuoti užsienio kalba;

22.4. pritraukti studijoms trečiųjų šalių studentus, studijuojančius pagal Europos Sąjungos finansuojamas programas (Erasmus Mundus, Europos naujosios kaimynystės ir kt.);

22.5. geriau panaudoti Lietuvos tarpvalstybinių susitarimų ir programų teikiamas galimybes, pritraukiant užsieniečių dalinėms studijoms Vilniaus universitete;

22.6. sukurti Vilniaus universiteto stipendijų fondą užsienie-čiams, kuris konkurso tvarka būtų skiriamas geriausiems studentams;

22.7. sukurti ir vykdyti aktyvią studijų marketingo programą, siekiant pritraukti užsienio šalių studentų, studijuojančių savo lėšomis;

22.8. gerinti studentų užsieniečių buities sąlygas numatant ben-drabučių vietų skaičiaus didinimą;

22.9. stiprinti užsienio kalbų mokymą, sudaryti sąlygas, kad Vil-niaus universiteto absolventas gerai mokėtų bent dvi užsienio kalbas.

23. Norint padidinti atvykstančių iš užsienio dėstytojų skaičių, ypač dėstytojų, kurie dirba Vilniaus universitete pagal darbo sutartis, būtina:23.1. kai kuriuos studijų dalykus dėstyti naudojant studijų modulių

sistemą, kada kai kurie dalykai dėstomi koncentruotai per trumpą laiką;

23.2. panaudoti Lietuvos tarpvalstybinių susitarimų ir programų teikiamas galimybes pritraukiant dėstytojų darbui Vilniaus universitete;

23.3. didinti atvykusių pagal Erasmus mainų programą dėstytojų skaičių, tam panaudojant mūsų darbuotojų asmeninius kontaktus, studijų ir mokslo tinklų teikiamas galimybes.

24. Siekiant plėsti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, skatinti bendrų mokslo projektų rengimą, tarptautines konferencijas, pu-blikacijas tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose, yra būtina:24.1. panaudoti turimus kontaktus kurti bendrus mokslo projek-

tus pagal Framework 7 ir kitas mokslo programas, skatinti dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir Vilniaus univer-siteto mokslinių grupių veiklą plėtojant Europos Sąjungos mokslinę erdvę;

24.2. įgyvendinti prioritetinių mokslo krypčių rėmimo programą ir naujų iniciatyvų skatinimo mechanizmą, numatytą pagal Vilniaus universiteto 2007–2013 metų strateginį veiklos planą;

24.3. įgyvendinti paramos Vilniaus universiteto koordinaciniams, pavyzdiniams ir kompetencijos centrams programą;

24.4. užtikrinti tarptautinį pripažinimą pelniusių mokslo kolektyvų bei atskirų mokslininkų rėmimą;

24.5. plėtoti doktorantūros kryptis panaudojant turimą ir Univer-siteto partnerių mokslo infrastruktūrą;

24.6. tobulinti lėšų už mokslinius rezultatus paskirstymą, atsižvel-giant į tarptautiškumo didinimą.

25. Siekiant didinti tarptautinį Vilniaus universiteto pripažinimą, Euro-pos ir kitų šalių gyventojų informuotumą apie Vilniaus universitetą, tikslinga:25.1. pertvarkyti Vilniaus universiteto tinklalapį, skelbiamą anglų

kalba, įskaitant ir akademinių kamieninių padalinių infor-maciją, taip pat skelbti pagrindinio Universiteto puslapio informaciją kitomis paplitusiomis užsienio kalbomis;

25.2. orientuoti Vilniaus universiteto tinklalapio informaciją į visų pakopų studentų iš užsienio priėmimą, jų studijų sąlygas ir karjeros galimybes;

25.3. dalyvauti tarptautiniuose reitingavimuose, teikti visapusišką informaciją apie Vilniaus universitetą;

25.4. didinti pripažintų mokslo renginių, organizuojamų Vilniaus universitete, skaičių, informuoti apie įžymių mokslininkų skaitomus pranešimus, dalyvavimą konferencijose;

12 I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s

25.5. aktyviai vykdyti Universiteto studijų marketingo politiką, dalyvaujant tarptautinėse studijų mugėse;

25.6. skelbti informaciją apie atvykusius ir dirbančius dėstytojus užsieniečius akademinių padalinių internetiniuose pusla-piuose.

VEIKLOS PLANO RODIKLIAI IR STEBĖSENA

26. Nustatyti šiuos pagrindinius Vilniaus universiteto tarptautinės veiklos stiprinimo veiklos plano rodiklius ir kasmet atlikti pokyčių analizę:26.1. Vilniaus universiteto veikiančios sutartys su kitų šalių uni-

versitetais;26.2. studentų mobilumas (atvykusių ir išvykusių studentų skaičius);26.3. visų pakopų studentų iš užsienio šalių, studijuojančių nuo-

sekliosiose studijose, skaičius;26.4. dėstytojų mobilumas (atvykusių ir išvykusių dėstytojų

skaičius);

26.5. dėstytojų ir mokslininkų iš užsienio šalių, dirbančių Vilniaus universitete pagal darbo sutartis, skaičius;

26.6. bendrų su užsienio šalių universitetais studijų programų ir jungtinių kvalifikacinių ir mokslo laipsnių skaičius;

26.7. programų, dėstomų užsienio kalba, skaičius;26.8. dalykų, dėstomų užsienio kalba, skaičius;26.9. tarptautinių mokslo renginių skaičius;26.10. tarptautinių mokslo projektų skaičius;26.11. tarptautinių publikacijų skaičius;26.12. tarptautiniai Vilniaus universiteto reitingai.

27. Įpareigoti Vilniaus universiteto studijų ir strateginius komitetus reguliariai, bet ne rečiau kas pusmetį, vykdyti veiklos proceso stebėseną, teikti siūlymus Universiteto Senatui dėl šios veiklos gerinimo.

28. 2010 m. kviesti Europos universitetų asociacijos ekspertus vertinti Vilniaus universiteto tarptautiškumą ir įgyvendinti jų rekomenda-cijas šiai veiklai gerinti.

2009 m. kovo 6 d. 15 val. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 403 auditorijoje (Saulėtekio al. 9, II rūmai, LT-10222 Vilnius) ALGIRDAS BARTKUS gins disertaciją „Senatvės pensijų ir laikinojo nedarbingumo išmokų finansinio tvarumo analizė“ socialinių mokslų srities ekonomikos krypties daktaro laipsniui gauti.

Ekonomikos krypties tarybos sudėtis:prof. habil. dr. Jonas ČIČINSKAS – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S);prof. dr. Linas ČEKANAVIČIUS (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S);prof. habil. dr. Vlada STANKŪNIENĖ (Socialinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S);prof. habil. dr. Aleksandras VASILIAUSKAS (Ekonomikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S);doc. dr. Boguslavas GRUŽEVSKIS (Darbo ir socialinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S).

Oponentai:prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS (Socialinių tyrimų institutas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S);doc. dr. Algimantas MISIŪNAS (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S).Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje.