1 TEMA. ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA IR RŪŠYSTeisinio proceso samprata ir rūšys

Procesas – reiškinio vystimosi eiga (pvz. Gali būti fizikinis, cheminis, ekonominis ir t.t) Procesai:

Valdomi (Procesai, kuriems galima daryti tikslingai kryptingą poveikį, nukreipiant jų eigą norima linkme)

Nevaldomi (Procesai, pasižymintys stichiniu poveikiu, pvz. Ugnikalnio išsiveržimas, žemės drebėjimas. Žmegus šiuose procesuose įtakos neturi)

Nuo bendrosios proceso sąvokos pereinant prie teisinio proceso sampratos, būtina atskleisti socialinio proceso kategoriją.Socialiniai procesai – t.y. procesai, kuriuose dalyvauja žmonės – jie vyksta visuomenėje. Tai civilizacijos, gamybiniai, ekonominiai, darbo, teisiniai ir kiti panašūs procesai. Socialiniai procesai veikia teisėkūrą.

Teisinis procesas - tai sąmoninga, tikslinga veikla. Jo bruožai: pasireiškia teisės normos taikymu arba kitokiais veiksmais, kurie užtikrina teisės normos

įgyvendinimą. Pvz.: licencijos verstis tam tikra ūkine komercine veikla išdavimas; jos metu viešosios valdžios subjektai įgyvendina valdžios įgaliojimus skirta pasiekti konkretų teisinį rezultatą, pvz. išspręsti konkrečią individualią bylą ar kitokį

konkretų klausimą, kurių išsprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes; jos pradžia, tarpiniai etapai ir pabaiga dažniausiai fiksuojami oficialiais procesiniais dokumentais

(administracinių bylų teisena); yra reglamentuota procesinėmis teisinėmis normomis; jos metu kyla procesiniai teisiniai santykiai.

Proceso plačioji ir siauroji samprata: Siauroji samprata. Procesas suvokiamas kaip jurisdikcinė kompetetingų valstybinių institucijų ir

pareigūnų veikla sprendžiant teisinius ginčus dėl asmens saugumo ir traukiant kaltus asmenis teisinėn atsakomybėn. Reguliaciniai teisiniai santykiai šiuo atveju nėra teisinio proceso dalyku.

Plačioji samprata. Teisinis procesas suvokiamas kaip kompetetingų valstybinių institucijų ir pareigūnų, o taip pat kitų teisės subjektų veikla taikant visas teisines valdžios įgyvendinimo  ir organizacinės veiklos formas sprendžiant tam tikras teisines bylas.

Teisinio proceso stadija – dinamiška, sąlyginai uždara visuma teisiškai įtvirtintų būdų, metodų, formų, išreiškiančių arba nulemiančių griežtus ir nenukrypstamus procesinius reikalavimus, atspindinčius procesinės veiklos erdvės ir laiko aspektus, bei užtikrinančius loginę – funkcinę seką atliekant konkrečius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai sąlygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, įvykdymą.

Teisinio proceso stadijos:1) faktinių bylos aplinkybių nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susiję su faktinių duomenų analize, jų pilnumo ir pakankamumo įrodymu;2) teisės normos atranka ir analizė, kur veiksmai yra susiję su teisės normos analize, jos teisinės galios nustatymu ir t.t.;

1

3) bylos išnagrinėjimas, išreikštas tam tikrame teisiniame akte.

Šių trijų teisinio proceso stadijų išskyrimas bendru teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, išskiriant jų sudedamąsias dalis – stadijas.

Teisinio proceso rūšys pagal šakas: Administracinis procesas Civilinis procesas Baudžiamasis procesas Konstitucinis procesas

Teisinio proceso rūšys:1. “Legislatyvinis” (Apima įstatymų ir poįstatiminių aktų leidybos funkcijos įgyvendinimą)2. Teisės įgyvendinimo procesas (Šis procesas paprastai įgyvendinamas teisės subjektų nuožiūra,

nepanaudojant valstybinės valdžios prievartos subjektinių teisių turėtojui):a. Steigimo procesas (suinteresuotų subjektų veikla formuojant pelno ir nepelno siekiančias

organizacijas, reikalingas įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus)b. Rinkimų procesas kaip savarankiška piliečių veikla iškeliant kandidatus, atliekant vykdant

rinkiminę kampaniją ir pan.c. Sutarčių sudarymo procesas (fizinių ir juridinių asmenų veikla sudarant įvairias civilines ir

administracines sutartis)3. Teisės taikymo procesas ( kompetentingų institucijų ir pareigūnų veikla, įgyvendinant viešojo

administravimo funkcijas ir priimant įstatymu nustatyta tvarka sprendimus konkrečiose teisinėse bylose, nagrinėjamose fiziniams ir juridiniams asmenims įgyvendinant savo teises ir pareigas, taip pat traukiant juos teisinėn atsakomybėn. Teisės taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai įgaliotiems subjektams, suteikiant ribotą kitų proceso dalyvių nuožiūrą.)

Administracinio proceso teisės samprata ir sistema

Administracinio proceso specifiniai požymiai : 1)      tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdžios subjektų veikla;2)      ši veikla yra skirta būtent spręsti vykdomajai valdžiai pavestus klausimus laikantis įstatymo reikalavimų. Kitaip tariant, tai poįstatyminė veikla;3)      pagrindinis tokios veiklos rezultatas – valdymo aktas;4)      ši veikla reglamentuojama administracinio proceso teisės normomis, kurios nebūtinai turi būti atskirame teisės akte;5)      administraciniai procesai yra išoriškai paprastesni (dažniausiai nėra rungtyniškumo, pavyzdžiui, kelių policininkas surašė nutarimą skirti nuobaudą – privalai mokėti; bylos dažnai gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant šaliai);

Siauroji ir plačioji administracinio proceso samprata:1) Siauroji prasmė (jurisdikcinė). Sietina su teisiniu ginčo išsprendimu. Jei nėra ginčo – nėra ir proceso,

yra tik administraciniai procedūriniai teisiniai santykiai. Skiriamos dvi jurisdikcinio proceso formos: 1) vykdomos teismine tvarka; 2) vykdomos neteisimine (ikiteismine) tvarka.

2

2) Plačioji prasmė. Administracinis procesas – tai kompetetingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus, veikla, atliekama teisės normų reglamentuota teisine forma, skirta spręsti viešojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teisės normos arba kitaip užtikrinamas jų įgyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkrečius teisinius padarinius. Kitaip tariant, siauroji prasmė + procedūros, kurių tvarką nustato teisės aktai (pvz. Notarinės palsaugos, ginklo išdavimo tvarka).Administracinio proceso sistema:

Socialiniai pokyčiai, įtakojantys administracinio proceso teisę.

Socialiniai pokyčiai – bet koks stebimo socialinio objekto charakteristikos (taip pat ir administracinės teisės) pakitimas. Socialiniai pokyčiai suprantami kaip socialinio objekto būklės pasikeitimas, visuomenės ekonominės formacijos kaita, esminė visuomenės organizacijos, jos institutų, socialinių struktūrų formų, savybių keitimas ar kitimas, nustatytų socialinės elgsenos pavyzdžių kaita, atnaujinimas ir institucinių formų įvairovės augimas ir kt.

Socialinių pokyčių esmė • Pagerinti administracinės teisės, kaip teisės šakos, funkcinius gebėjimus prisitaikyti prie kokybiškai

naujos ir kintančios aplinkos. • Pakeisti mokslininkų, įstatymų ir kitų teisės aktų rengėjų, politikų, administracinės teisės normas

taikančių subjektų elgseną.

Socialinių pokyčių įtaka administracinei teisei Socialiniai pokyčiai administracinę teisę neišvengiamai veikia savo visuomeninės patirties perėmimo

ritmu. Administracinė teisė, turėdama veiksmingai suspėti kartu su visuomenės pasikeitimais, “atspindėti” socialinės tikrovės kaitą, turi pasitelkti visus socialinių tyrimų metodus, gautaisiais duomenimis paaiškinti kaip įgyvendinama, konkrečiame visuomenės raidos etape, užtikrinti teisės viršenybės principo (teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo) funkcionavimą.

3

Valstybės ir asmens santykis Santykis valstybė ir asmuo tampa vienu iš svarbiausių vertinimo kriterijų, nustatant šio santykio dalyvių

kintantį teisinį statusą, vaidmens administraciniame procese poziciją. Žmogaus atžvilgiu sprendimus priima ne tik viešojo administravimo subjektai, bet ir subjektai, atstovaujantys valstybei, priimantys sprendimus ir taip dalyvaujantys administracinių teisės pažeidimų teisenoje.

Administracinio proceso rūšys ir poreikis skirstyti administracinį procesą į atskiras r ūšis

Administracinius procesus galima klasifikuoti įvairiais pagrindais. Pirmiausiai, galima išskirti dvi dideles administracinio proceso rūšys: administracinį tvarkomąjį ir administracinės saugos (administracinio saugumo užtikrinimo). Tačiau paprastai išskiriama daugiau administracinio proceso rūšių.

1) bendrasis valstybinio valdymo (viešojo administravimo) įgyvendinimo procesas (administracinė procedūra), kurio ribose santykinai  išskirtini:

licencijų ir leidimų išdavimas; valdymo srities teisinių veiklos formų įgyvendinimas [teisės taikymo procesas]; steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena; planavimo aktų rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai); piliečių ir tarnautojų subjektinių teisių įgyvendinimas valdymo srityje; administracinių sutarčių (sandorių) sudarymas; kitų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas (teisinę reikšmę turinčių faktų registravimas, teisinių

dokumentų surašymas ir išdavimas ir t.t.); įstatymų projektų rengimas, o taip pat valdymo srities teisės aktų leidyba; valdymo srities teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros procesas; raštvedybos procedūros; valdymo srities kontrolės teisinės formos įgyvendinimas; valdymo srities teisinių dokumentų surašymas; administracinių teisinių rėžimų įgyvendinimo procedūros;

2)      tarnybinių nuobaudų taikymo procesas; 3)      administracinės prievartos priemonių taikymo procesas

administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas; kitų administracinės prievartos priemonių taikymo procesas;

4)      valstybinio valdymo srities teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimo procesas (administracinė justicija).

Administracinė teisena: samprata ir santykis su administraciniu procesu

procesinę teiseną sudaro trys tarpusavyje susiję elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2) procesinis įrodinėjimas; 3) procesiniai aktai – dokumentai.

procesinė teisena – tai pagrindinis teisinio proceso elementas, susidedantis iš sisteminių darinių ir tarpusavyje susijusių bei vienas kitą sąlygojančių veiksmų, kurie:

4

1. Sudaro tam tikrą procesinių teisinių santykių visumą, susijusią su materialiniais teisiniais santykiais;2. Reikalauja nustatyti faktinius duomenis bei argumentuoti visas aplinkybes nagrinėjamoje byloje;3. Sąlygoja būtinybę įtvirtinti ir oficialiai įforminti gautus procesinius rezultatus atitinkamais aktais – dokumentais.Galima teigti, jog teisena bendrąja prasme suprantama kaip konkretaus proceso dalis, visos procesinės sistemos rūšis, tvarkinga procesinių veiksmų seka, kurioje siekiama subjektinių teisių gynimo ir teisinių pasekmių įgyvendinimo.Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis procesas ir administracinė teisena santykiauja kaip visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas – teisenų visuma. Kiekvienoje administracinio procose dalyje galima išskirti keletą teisenų.Administracinės teisenos ir administracinio proceso santykis:

Teisena - siauresnė sąvoka (vienarūšių veiksmų, ginčų sprendimo arba nagrinėjimo procesas); administracinis procesas gali būti apibūdinamas ir kaip administracinio proceso teisės normų

reglamentuota vykdomosios valdžios institucijų, įstaigų, pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų veikla, pasinaudojus jiems suteikta kompetencija priimant valdymo srities teisės aktus ir kontroliuojant bei prižiūrint jų įgyvendinimą, nagrinėjant ir išsprendžiant įvairaus pobūdžio individualias administracines bylas, kurios atsiranda valstybės valdymo srityje, vykdomajai valdžiai įgyvendinant savo uždavinius ir funkcijas

Administracinio proceso kategorijų - administracinė procedūra, administracinė jurisdikcija ir administracinė justicija - samprata ir turinys

Administracinė procedūra:Kategorijos „administracinė procedūra“ ir „administracinis procesas“ dažniausiai vartojamos kaip

sinonimai apibūdinti tą patį reiškinį; sąvoka „administracinė procedūra“ gali būti vartojama tam tikram dinaminiam administracinio proceso aspektui pabrėžti. Tai reiškia, kad įvairios procedūros atliekamos ir rengiant bei priimant administraciniu aktus bei administracines sutartis, ir atliekant jų laikymosi kontrolę bei priežiūrą, ir taikant administracinės prievartos priemones, ir nagrinėjant administracinius ginčus.

Administracinė jurisdikcija:1. Įgalioto valstybinės valdžios, pareigūno, įstatymu sureguliuota veikla nagrinėjant individualias administracines bylas (ginčus), susijusias su administraciniu teisiniu piliečio arba nevalstybinės organizacijos su valstybiniu organu (jo pareigūnu) įgyvendinant šiam organui vykdomąją valdžią. 2. Įstatymu sureguliuota įgalioto organo, pareigūno veikla nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ir taikant administracinės atsakomybės priemones.

Administracinė justicija:Pagrindinis administracinės justicijos tikslas – konfliktų tarp asmenų ir valstybinio valdymo institucijų sureguliavimas. Administracinė justicija – specialių teisminių ar kvaziteisminių organų sistema, kurios pagrindinis uždavinys yra administracijos (vykdomosios valdžios institucijų) veiksmų ir sprendimų teisėtumo kontrolė, nagrinėjant asmenų ir organizacijų skundus ir prašymus dėl jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Terminas “justicija” (lot. justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei teisėtumas. Administracinė justicija – specialių teisminių organų arba kitų institucijų, kontroliuojančių vykdomosios valdžios veiksmų ir sprendimų teisėtumą, nagrinėjant piliečių arba organizacijų skundus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, sistema.

5

Teisės aktai, reglamentuojantys administracinį procesą, jų rūšys

1. Įstatymai. Administracinio proceso teisei svarbiausi įstatymai: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir kt.

2. Poįstatyminiai teisės aktai. Tai yra pagrindinis (gausiausias) administracinio proceso teisės šaltinis. Šių aktų yra labai daug. Tai Vyriausybės, ministrų, savivaldybių, apskričių institucijų priimami teisės aktai. Visi poįstatyminiai teisės aktai yra administracinio proceso teisės aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais realizuojamos įstatymo normos.

3. Tarptautinės teisės normos. Tarptautinė sutartis – tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas susitarimas, kurį raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (ministerijų ar Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromi su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis susitarimai nėra LR tarptautinės sutartys).

4. Europos Sąjungos teisė. Lietuvos Respublikai tapus šios tarptautinės organizacijos nare, vis svarbesnį vaidmenį įgauna ES teisės aktai. ES teisė susideda iš pirminės (steigiamųjų sutarčių) ir antrinės teisės (steigiamųjų sutarčių pagrindu priimtos teisės). ES antrinės teisės aktai: reglamentai (privalomi visa apimtimi), direktyvos (suformuluoja privalomus uždavinius ir tikslus valstybėms narėms), sprendimai (priimami konkrečiu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas), rekomendacijos ir išvados (neprivalomi).

5. Konstitucinio Teismo aktai. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teisės šakos, tame tarpe ir administracinio proceso teisės šaltinis.

6. Teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trejopai formuoją teismų praktiką, t.y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų

6

kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus, o susipažindamas su administracinių teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais.

7. Teisiniai papročiai – tai elgesio taisyklės, susikūrusios per ilgą laiką ją taikant. Sankcionuota valstybės ši taisyklė tampa teisiniu papročiu, kartu ir teisės šaltiniu. Pagrindiniai teisinio papročio bruožai yra jo universalumas, ilgaamžiškumas bei atitiktis moralės normoms ir viešėjai tvarkai.

8. Teisės doktrina – tai pozityviosios teisės interpretacija ir teismų praktikos analizė vadovėliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose.

3 TEMA. Administracinės prievartos priemonių taikymo procesas

3.1 Administracinės prievartos priemonių taikymo proceso samprata ir rūšys

Administracinė teisinė prievarta - tai savarankiška valstybės teisinės prievartos rūšis, kurią sudaro administracinės teisės normomis nustatytos tam tikros teisinio, psichinio, fizinio, turtinio ar organizacinio poveikio priemonės, kurias taikydami vykdomosios valdžios subjektai siekia paveikti žmogaus sąmonę ir elgesį, jam padarius neteisėtą veiką ar kilus objektyviai galimoms tam tikroms nepalankioms viešojo ir asmens saugumo užtikrinimo aplinkybėms, kai būtina užkirsti kelią neteisėtos veikos padarymą sąlygojantiems veiksniams.Administracinės prievartos priemonių rūšys:

ADMINISTRACINĖS PREVENCINĖS PRIEMONĖS. Jos yra dvejopos:a) taikomos kai teisės pažeidimas dar nepadarytas, bet siekiama iš anksto užkirsti jam ar jo padariniams kelią.b) taikomos ypatingomis aplinkybėmis – stichinių nelaimių, gaisrų, epidemijų, katastrofų ir panašiais atvejais.

ADMINISTRACINĖS KARDOMOSIOS PRIEMONĖS. Tai tokios administracinės prievartos priemonės, kurios naudojamos tuomet, kai daromas ar tiriamas pažeidimas, sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Šios administracinės prievartos priemonių grupės taikymo pagrindiniai tikslai yra pašalinti visuomenei gręsiantį tiesioginį pavojų – nutraukti daromą teisės pažeidimą, sudaryti sąlygas, užtikrinančias teisės pažeidimo ištyrimą bei pažeidėjo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Administracinės kardomosios priemonės gali būti: 1. BENDROSIOS,2. SPECIALIOSIOS,3. PROCESINĖS (tai administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės. Jos taikomos tik įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.) ADMINISTARCINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMAS

7

Administracinių kardomųjų priemonių požymiai: 1) taikomos nusižengimo padarymo vietoje 2) nėra baudžiamojo pobūdžio 3)taikomos operatyviai 4) gali būti taikomos ir nepakaltinamiems asmenims, nesulaukusiems 16m ir kt.Teisinio proceso bruožai: 1) sąmoninga, tikslinga veikla 2) veikla, pasireiškianti teisės normų taikymu arba kitokiais veiksmais, užtikrinančiais teisės normų įgyvendinimą 3) veikla, kurios metu teisės valdžios subjektai įgyvendina valdžios įgaliojimus 4) veikla, skirta pasiekti konkretų teisinį rezultatą 5)veikla, kurios pradžia – tarpinės stadijos ir etapai, bei pabaiga – dažniausiai fiksuojama oficialiais teisiniais dokumentais 6) daugiau ar mažiau teisiškai reglamentuota veikla 7) veikla, kurios metu kyla procesiniai teisiniai santykiai .Proceso teisės normos reglamentuoja: 1) kokius veikmus ir kokiu lygiu turi atlikti kompetetingi subjektai 2) išdėstomi principai ir normos 3) apibrėžiami proceso santykių subjektai, jų teisės ir pareigos 4) bylų žinybiškumą 5) proceso veikmų terminus 6) įrodymus 7) dokumentus, kaip juose fiksuojami įrodymai 8) įvairaus poveikio priemones 9) nuostolių atlyginimo tvarką.Teisinius procesus galima skirstyti šakiniu pobūdžiu: 1) konstitucinis procesas ( konstitucinių valstybės valdžios teisės aktų kontrolė) 2) civilinis procesas 3) baudžiamasis procesas 4) administracinis procesas

3.2. Administracinės atsakomybės esmė ir paskirtis

Administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvarka administracinės teisės pažeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką.Taikant administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) už didelę dalį pažeidimų yra numatyta skirtinga paprasto trauktino atsakomybėn asmens ir pareigūno atsakomybė. Taigi, administracinės teisės pažeidimų subjektais gali būti tiek paprasti fiziniai asmenys, tiek ir pareigūnai.

3.3. Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata, uždaviniai ir pagrindiniai principai

Teisinėje literatūroje teisena – tai procesinėmis normomis reglamentuota kokių nors valstybinių institucijų , valstybės pareigūnų veiklos kompetencijai priskirtų bylų nagrinėjimo tvarka.Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena – tai įstatymų nustatyta bei reglamentuojama administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo, jų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų bei kitų administracinio poveikio priemonių taikymo teisės pažeidėjams proceso tvarka. Atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir išreikštas specialioje literatūroje kai kurių autorių nuomones, galima teigti, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama šiais principais: teisėtumo; visų piliečių lygybės įstatymui ir institucijai (pareigūnui), nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą; objektyvumo; nekaltumo prezumpcijos; teisingumą administracinių teisės pažeidimų bylose vykdo tik teismas; teisė į gynybą; bylų procesas vyksta lietuvių kalba; viešumo; operatyvumo.Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.3.4. Teisės aktai, reglamentuojantys administracinės teisės pažeidimų bylų teisenąAdministracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindus, jos uždavinius, pagrindinius principus, procesinius veiksmus, juos atliekančius subjektus, jų ir kitų asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylose,

8

teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

3.5. Aplinkybės, darančios administracinės teisės pažeidimų bylų teiseną negalimąAdministracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: (ATPK) 1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus; 3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla; 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena.3.6. Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos ir etapaiSkirtingi autoriai nevienodai skiria administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijasJos skiriamos atsižvelgiant į tai, ar pažeidėjas paskirtą baudą sumoka gera valia, ar nutarimas nukreipiamas priverstiniam baudos išieškojimui.Autoriai (A. Alechinas, A.Karmolickis, J.Kozlovas, B.Gabričidze, A.G.Černiavskis) mano, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena susideda iš penkių stadijų: 1) bylos iškėlimo; 2) bylos nagrinėjimo; 3) nutarimo priėmimo; 4) nutarimo apskundimo; 5) nutarimo vykdymo.1. Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir tyrimo stadija: 1.1 bylos iškėlimo etapas;1.2 faktinių bylos aplinkybių nustatymo etapas;1.3 procesinis tyrimo rezultatų įforminimo etapas;1.4 medžiagos perdavimo pagal žinybingumą etapas.2. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadija:2.1 pasiruošimo nagrinėti bylą etapas;2.2 surinktos medžiagos ir bylos aplinkybių analizės etapas, t.y. bylos nagrinėjimas iš esmės;2.3 nutarimo priėmimo etapas;2.4 nutarimo nuorašo įteikimo etapas.3. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo stadija: 3.1 skundo padavimo etapas;3.2 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo etapas;3.3 sprendimo dėl nutarimo priėmimo ir paskelbimo etapas.4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas:

9

4.1 nutarimo nukreipimo vykdymui etapas;4.2 betarpiško nutarimo vykdymo etapas.3.7. Įrodymai administracinės teisės pažeidimų bylų teisenojeĮrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.Iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jos savybės – tai įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas rodo jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams tam tikrus reikalavimus.Įrodymų liečiamumas – tai jų turinio ir administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėtinų aplinkybių ar kitų duomenų, turinčių reikšmės teisingai bylą išspręsti, ryšys.Tiesioginiais įrodymais pagrindžiamas konkretus įrodinėjimo dalykui priklausantis faktas.Netiesioginiai įrodymai — tai duomenys, kurie patys savaime nepatvirtina ir nepaneigia įrodinėjimo dalyku esančių aplinkybių, tačiau jomis remiantis galima tokias aplinkybes nustatyti.Asmeniniais įrodymais vadinami įrodymai, kurių šaltinis yra žmogus, ir jo sąmonėje informacija yra užfiksuota ir perduodama žodžiu arba raštu. Asmeniniais įrodymais laikytini duomenys, kilę iš asmenų paaiškinimų ir parodymų, procesinių veiksmų protokolų, laiškų, pareiškimų ir pan.Daiktiniais įrodymais laikomi įrodymai, kurių duomenys išlikę materialiuose objektuose.Mišrūs įrodymai yra tokie įrodymai, kurie atsiranda iš fizinio asmens, tačiau informacija apie įrodomąjį faktą fiksuojama daiktuose ar dokumentuose. Mišriu įrodymu laikytina eksperto išvada, nes duomenys apie įrodomąjį faktą atsiranda eksperto sąmonėje, ir užfiksuojami eksperto išvadoje — rašytiniame dokumente.

3.8. Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės ir pareigos1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo:Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Pareigos: privalo dalyvauti nagrinėjant AT pažeidimo bylą; jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. 2. Nukentėjusysis: Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala.Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareigos: privalo duoti parodymus, jei yra apklausiamas kaip liudytojas.3. Įstatyminiai atstovai:

10

Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių teisės pažeidimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai).4. Įgaliotas atstovas:Įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą.Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje.Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.5. Liudytojas:Administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės.Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, teismas gali priimti nutartį jį atvesdinti į posėdį.Turi teisę: duoti parodymus gimtąja kalba, naudotis vertėjo paslaugomis, susipažinti su savo parodymų protokolu, pats surašyti parodymus, turėti atstovą.6. Ekspertas:Ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.Ekspertas turi teisę:1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką; 2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga išvadai duoti; 3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką; 4) dalyvauti nagrinėjant bylą.7. Vertėjas: Vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).Vertėjas privalo atvykti organo (pareigūno) šaukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavestą vertimą.Turi teisę: gauti atlyginimą už darbą, kurį jis atliko.3.9. Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos terminaiAdministracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) administracinių teisės pažeidimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. (ATPK)

1.A. teisės pažeidimas2.3mėn. – VADA (pažeidimo pranešimas)

11

3.6mėn. – turi būti surašytas ATP protokolas4.per 1 metus turi būti skirta nuobauda

5 tema. Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas ir apskundimas

1. Institucijos (pareigūnai), įgaliotos nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas. 2. Pasiruošimas nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą. 3. Bylos nagrinėjimo vieta, tvarka ir terminai. 4. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. 5. Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje turinys ir struktūra. 6. Nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose rūšys. 7. Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje paskelbimas ir jo nuorašo įteikimas. 8. Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas. 9. Teismo sprendimų rūšys ir jų priėmimo pasekmės.

1. Administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja:1. administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;2. savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;3. rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai);4. policija, valstybinės inspekcijos, ir kiti LR įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai). Gali būti:

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, FNTT, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organai, Jūrų transporto organai, Valstybinė darbo inspekcija ir kt.

2. Pasiruošimo etape išsprendžiama daug svarbių klausimų, kurie turi užtikrinti tolesnį sėkmingą bylos nagrinėjimą ir galutinį jos išsprendimą, laikantis visų administracinės teisės principų. Ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus:

1. ar byla priklauso jo kompetencijai; 2. ar teisingai surašytas protokolas ir kita bylos medžiaga; 3. ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; 4. ar reikalinga papildoma medžiaga (jei organas, nagrinėjantis bylą mato, kad surinkti ne visi įrodymai,

nepadarytos reikiamos ekspertizės, nėra būtinų dokumentų, be kurių negalima bylos teisingai išspręsti, jis prieš pradėdamas nagrinėti bylą, turi surinkti trūkstamą medžiagą pats, arba grąžinti ją tyrusiam pareigūnui papildyti);

5. ar tenkintini, ar atmestini atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai (prašymai gali būti įvairūs: iškviesti liudytojus, paskirti vertėją, atlikti ekspertizę, išreikalauti dokumentus ir kt.).

3. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą, taip pat pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą, gali būti nagrinėjama ir pagal organo (pareigūno), įgalioto nagrinėti tam tikras bylas, buvimo vietą.

12

Byla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudėtį ar pristatant tą bylą nagrinėjantį pareigūną. Kolegialaus organo posėdžio pirmininkas ar bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiesiems jų teises bei pareigas, tada paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys asmenys ir ištiriami įrodymai.

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Už kai kuriuos pažeidimus numatyti trumpesni bylos nagrinėjimo terminai – para (pvz. nedidelis chuliganizmas), trys (pvz. susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas), penkios (pvz. smulkusis svetimo turto pagrobimas), septynios (pvz. dujų naudojimo normų pažeidimas) dienos. Bylos dažnai neišnagrinėjamos per nustatytus sutrumpintus terminus ir dėl objektyvių priežasčių, galima pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus tais atvejais, kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių neįmanoma nustatytais terminais išnagrinėti bylos (neilgiau vieneriems metams). Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Organas ar pareigūnas, nagrinėdamas bylą, privalo išaiškinti: 1. ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, 2. ar asmuo kaltas jo padarymu, 3. ar jis trauktinas atsakomybėn, 4. ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, 5. ar padarytas turtinis nuostolis, 6. taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ne tik nustatytas įstatymų), vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

5. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti:

1. nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas, 2. bylos nagrinėjimo data, 3. žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama,4. žinios apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis, 5. bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, 6. ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio

reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas, 7. byloje priimtas sprendimas.

Nutarimo turinį galima suskirstyti į tris dalis: 1) įžanginę; 2) aprašomąją - motyvuojamąją; 3) rezoliucinę.

13

Įžanginėje nutarimo dalyje nurodoma nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas, bylos nagrinėjimo data, žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama.

Aprašomojoje – motyvuojamojoje dalyje išdėstoma veika, kuri pripažįstama įrodyta, nurodant asmenį ir konkrečias veikos aplinkybes – padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, pažeidimo motyvus. Išdėstomi įrodymai ir išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių, priimamų sprendimų formulavimas ir pagrindimas. Kvalifikuojama veika, nurodant straipsnį ir jo dalį, nurodomos nustatytos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, taip pat, kaip spręstina dėl paimtų daiktų bei dokumentų.

Rezoliucinėje dalyje nurodomas pažeidėjo vardas ir pavardė, sprendimas dėl pripažinimo asmenį padarius pažeidimą, numatytą atitinkamame ATPK straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teisės akte, paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis, sprendimas dėl paimtų daiktų bei dokumentų. Nutarime taip pat turi būti nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

6. Nutarimų rūšys:Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš  nutarimų:

1. skirti administracinę nuobaudą;2. nutraukti bylą;3. motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą

organui (pareigūnui).

7. Bylos nagrinėjimo stadijos paskutinis etapas – nutarimo paskelbimas ir nuorašo įteikimas. Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje.

8. Organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti:1. asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, 2. institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, 3. nukentėjusysis (ar atstovai).

Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną). Organas (pareigūnas) per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą per septynias darbo dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.

Bylą apylinkės teismas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Išnagrinėjęs bylą dėl skundo apylinkės teismas nutarimą (nutartį) byloje paskelbia paprastai tą pačią teismo posėdžio dieną, o sudėtingų bylų atvejais – ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo teismo posėdžio dienos, pranešęs nutarimo (nutarties) paskelbimo laiką.

9. Išnagrinėjęs bylą dėl skundo apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų:

14

1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti;2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę

už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą;

5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.2, 3 punktuose numatytais atvejais teismas priima nutarimus, o 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais –

nutartis.Pasekmės: jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje

ir šią bylą nutraukė:1. grąžinamos išieškotos pinigų sumos, 2. atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, 3. panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu.

Kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė.Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

  7 tema. Iki teisminis administracinių ginčų nagrinėjimas 7. 1. Administracinio ginčo samprata.Administraciniai ginčai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių. Administraciniai ginčai kyla iš administracinio pobūdžio teisinių santykių, kurie pasižymi tuo, jog jie susiklosto valstybės institucijų vykdomojoje-tvarkomojoje veikloje, kitaip sakant, administravime. Viena iš administracinio teisinio santykio šalių, kaip taisyklė, yra valstybės vykdomoji institucija arba tokia institucija, kuriai yra suteikti viešojo valdymo ir vidaus administravimo įgalinimai. Administraciniai ginčai apibrėžiami kaip:• asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais; • konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų; • tarnautojų ginčai su administracija. Tarnybiniais ginčais yra laikomi valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu, • rinkimų ginčai. Ginču vadinama konkreti skundžiama veika, arba procesinis administracinis teisinis santykis, arba procesine tvarka pateiktas reikalavimas, arba aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.Išskiriami materialiniai ir procesiniai ginčo sampratos aspektai:

Materialiniu požiūriu ginčas yra tuomet, kai yra mažiausiai dviejų asmenų priešingi interesai ir skirtingi požiūriai.

Procesiniu požiūriu ginčas yra tada, kai kreipiamasi į teismą pagal tam tikras nustatytas procesines taisykles.

7. 2. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo proceso samprata.Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

15

Administracinius ginčus neteismine tvarka gali nagrinėti:1) viešojo administravimo institucijos (remdamosi Viešojo administravimo ir kitais įstatymais) bei2) specialios administracinių ginčų neteisminio nagrinėjimo institucijos – administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisija, kitos komisijos. 7.3. Kvaziteismo samprata ir rūšys.Teisinėje kalboje „ kvazi“ terminas yra vartojamas siekiant parodyti, kad vienas dalykas ar reiškinys tam tikromis savybėmis yra panašus į kitą dalyką ar reiškinį, sukuriuo yra lyginamas. Tarp daugelio politinius sprendimus priimančių institucijų ir tarp tradicinių teismų yra atsiradusios tam tikros hibridinės institucijos, dažnai vadinamos tribunolais arba komisijomis ir pan., kuriuos ginčus sprendžia nebūtinai vien tik teisėjai. Tokios institucijos ne tik atlieka tam tikrų administracinių ginčų sprendimo funkcijas, bet savo veikla kartais daro įtaką valdžios veiklos krypties, strategijos formavimui, taip pat atlieka tokias funkcijas  kaip įvairių leidimų, licencijų, patentų išdavimas, patvirtinimas ir aprobavimas. Šios institucijos iš esmės turi arbitro kompetncią: jos gali nagrinėti, spręsti ginčus ir kartu šios institucijos yra tarsi teismai, nes jos daro tiesioginę įtaką asmens teisėms ir pareigoms.Kvaziteismų rūšys: Pagal užimamą padėtį valstybės institucijų sistemoje: • susiję su vykdomąja valdžia; • parlamentinės kontrolės įstaigos. Pagal atliekamas funkcijas: • vienintelė funkcija yra administracinių ginčų sprendimas; • administracinių ginčų sprendimas yra tik viena iš daugelio atliekamų funkcijų. Pagal sprendžiamų ginčų pobūdį: • sprendžia visų rūšių administracinius ginčus; • sprendžia tik tam tikros rūšies ginčus. Pagal priimamų sprendimų pobūdį: • priimami sprendimai yra privalomi visoms įstaigoms ir piliečiams; • priimami rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Pagal sprendimo apskundimo galimybę: • rekomendaciniai sprendimai paprastai neskundžiami (kita vertus, Seimo kontrolieriaus sprendimai skundžiami); • privalomi sprendimai gali būti skundžiami teismui, aukštesniajam kvazi-teismui, atitinkamos srities ministrui; • sprendimai neskundžiami. Pagal bylų nagrinėjimo viešumą: • Bylas nagrinėja viešai (dauguma); • Bylas nagrinėjas uždarame posėdyje. Pagal sprendimo paskelbimą: • Skelbia viešai; • Vieši neskelbiami. Kvaziteismo sudėtis:

Sudaro profesionalūs teisininkai; Kitų sričių specialistai; Mišrios; Visuomeniniais pagrindais

16

7.4. Administracinių ginčų komisijos, jų sistema ir kompetencija.Administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:

savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

Administracinių ginčų komisijų kompetencija : Savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai skundas gali būti paduodamas dėl

savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo).

Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai gali būti paduotas skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas.

7.5. Ginčų administracinėje komisijoje nagrinėjimo tvarka ir terminai.Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip:1) per vieną mėnesį nuo:• skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba • individualaus akto įteikimo ar • pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba 2) per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas;3) per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimąAdministracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo.Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar keturiolikai dienų. 7.6 Administracinių ginčų komisijų sprendimai, jų vykdymas.Administracinių ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusiųjų.Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei turtinės žalos, nei ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą) priima vieną iš šių sprendimų:1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;2) įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą;3) įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;4) nutraukti bylą kaip nežinybingą.Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas vykdyti kitą dieną po priėmimo. Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 7.7 Administracinių ginčų komisijų sprendimų apskundimo tvarka ir terminai. Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą administraciniam teismui. Į administracinį teismą galima kreipts per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

17

Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. 7.8 Mokestinio ginčo samprata.Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno dėl:• mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) patikrinimo akto, • mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo). 7.9 Subjektai, nagrinėjantys mokestinius ginčus.Ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos :

Vietos mokesčių administratorius Mokestinių ginčų komisija Centrinis mokesčių administratorius

Teisminę stadija sudaro: Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencija .Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.Mokestinių ginčų komisija nagrinėja:1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus;2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų;3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per Mokesčių administravimo įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo. 7.10 Ikiteisminio mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka ir terminai.Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminas: Skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.Skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų:

nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.

Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.

18

Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas centriniame mokesčių administratoriuje: Skundas dėl mokestinio ginčo centriniam mokesčių administratoriui paduodamas per vietos mokesčių administratorių, kurio sprendimas yra skundžiamas. Vietos mokesčių administratorius gautą mokesčių mokėtojo skundą ir jam nagrinėti reikiamą medžiagą per 3 darbo dienas privalo nusiųsti centriniam mokesčių administratoriui.Centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos . Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų , jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui.Sprendime turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą Mokestinių ginčų komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai.Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje:

Skundas dėl mokestinio ginčo Mokestinių ginčų komisijai paduodamas per centrinį mokesčių administratorių , kuris per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga.Mokestinių ginčų komisija sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokesčių mokėtojo prašymu šis terminas Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui bei centriniam mokesčių administratoriui.

7.11 Kitų ginčų nagrinėjimas ikiteisminėse institucijose (Seimo kontrolierių įstaigoje)

Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl:

• pareigūnų piktnaudžiavimo, • biurokratizmo • pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Į Seimo kontrolierių su skundu turi teisę kreiptis: 1) Pareiškėjas tiesiogiai – jeigu jo skundą atitinka dvi sąlygas:• skundas paduodamas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, • jei mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir laisvės. 2) Pareiškėjas per Seimo narį – jeigu jo skundas atitinka Seimo kontrolierių įstatymo 14 str. reikalavimus.Tyrimą Seimo kontrolierius gali pradėti ir savo iniciatyva:• jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba • Seimo kontrolierius pats nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių. Skundai paprastai paduodami raštu. Skunde nurodoma:1) adresatas – Seimo kontrolierių įstaiga (Seimo kontrolierius);2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė);3) skundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba;4) skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės;5) suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;

19

6) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

 8. Administracinių teismų kompetencija

1. Administracinių teismų sistema, raida ir vieta Lietuvos Respublikos teismų sistemoje.2. Apygardos administracinių teismų nagrinėjamos bylos.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija. 4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. 5. Bylų žinybingumas ir teismingumas6. Ginčų dėl teismingumo sprendimas.1. Lietuvos teismų sistemą sudaro bendros kompetencijos ir administraciniai teismai. Administraciniai

teismai: apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Yra 5 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administraciniai teismai.

Administracinių teismų raida. 1999-01-14 priimto Teismų įstatymo 9 str. 2 d. buvo nurodyta, kad ,,administracines bylas nagrinėja specializuoti administraciniai teismai, turintys šią sistemą: apygardų administraciniai teismai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių); Aukštesnysis administracinis teismas; Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius.“

Buvo priimtas Administracinių teismų įsteigimo įstatymas, kurio 6 str. nustatyta, kad administraciniai teismai pradeda veikti nuo 1999 m. gegužės 3 d. buvo du tiek pirmosios instancijos teismai (apygardų administraciniai teismai ir Aukštesnysis administracinis teismas), tiek apeliacinės instancijos teismai (Aukštesnysis administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius). Nuo 2001 sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo buvo sukurta nauja dvipakopė administracinių teismų sistema: panaikintas Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrius, palikti penki apygardų teismai ir įsteigtas vyriausiasis administracinis teismas.

2.1 Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1. valstybinio administravimo subjektų: priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar

vilkinimo atlikti tokius veiksmus;2. savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar

vilkinimo atlikti tokius veiksmus;3. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo 4. mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių

sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;5. tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo

administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);6. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių

su valstybės tarnautojais nutraukimo;

20

7. Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

8. ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

9. rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;10. viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus,

priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11. visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

12. užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.

2.2 Apygardos administracinis teismasTai pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms 2.1 skyrelyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl:

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus,

priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo

Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;4) dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo 5) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;7) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

21

Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:1) dėl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareiškimo) dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;3) dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo4) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;5) pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo, o pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga ar tarnyba;7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso;8) pagal prašymus užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymą.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Tai vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Tai galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.3.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.4. Bylos teismingumas reiškia bylos priskyrimą vienam ar kitam teismui. Jei byla priskirima pvz Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tai reiškia, kad ji teisminga būtent šiam teismui. Bylos žinybingumas

22

reiškia, kad byla ikiteismine tvarka priskirima nagrinėti kokiai nors nors komisijai, pvz mokestinių ginčų, tuomet byla žinybinga būtent jai.Bylų priskyrimas teismams. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.2. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

6. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

9 tema. Administracinės bylos iškėlimas teisme ir pasiruošimas ją nagrinėti.

1. Skundo (prašymo) teisė

Kam suteikta skundo (prašymo) teisė? Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kuo remdamasis administracinis teismas imasi nagrinėti administracinę bylą? 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą;2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;4) pagal vietos savivaldos įstaigų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.Kokia tvarka ir kam paduodamas skundas? Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

2. Reikalavimai skundui (prašymui) Kas nurodoma skunde? 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);

23

5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;6) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;7) pareiškėjo reikalavimas;8) pridedamų dokumentų sąrašas;9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data.Skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

3. Kreipimosi į administracinį teismą tvarka ir bylos iškėlimo procesiniai dokumentai. Kuriam administraciniam teismui paduodamas skundas? Skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį .

4. Skundo (prašymo) pateikimo terminai, praleisto termino atnaujinimas.Kokie yra skundo padavimo administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo terminai? Atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su šių institucijų sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos , iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.Kokie yra kiti skundo padavimo terminai? ● per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba

per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.Praleisto termino atnaujinimo sąlygos ir tvarka. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra šių aplinkybių :

skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų; byla nepriskirtina tam teismui; pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą

tvarkos; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;skundą

(prašymą) paduoda neveiksnus asmuo; skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

24

Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundąTeismo išlaidos ir jų atlyginimas. Žyminis mokestis. Skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas žyminis mokestis, kurį sudaro 100 litų už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, arba 50 litų už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo. Admin. Teismas gali ir atleisti nuo mokesčių.

5. Pasiruošimas administracinės bylos Pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui esmė – visų šalių reikalavimų ir atsikirtimų, aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylančių neaiškumų šalinimas įgyvendinant savo pareigą išaiškinti.  Trys pagrindines teisminio nagrinėjimo dalys:1. įžanginė (jos tikslas – sudaryti teismui sąlygas iš pat pradžių nukreipti ginčo nagrinėjimą tinkama linkme, kartu išvengiant šalutinių, antraeilių klausimų nagrinėjimo, ir sudaryti palankias sąlygas tinkamai pasirinkti geriausią pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formą);2. pagrindinė (jos tikslas – galutinai išsiaiškinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, atskleisti turimus įrodymus ir pašalinti teismui kylančius neaiškumus įgyvendinant savo pareigą išaiškinti);3. baigiamoji (jos tikslas – įtvirtinti procesinius rezultatus, kurių pasiekta pagrindinėje dalyje, t. y. galutinai apibrėžti ir procesine tvarka įtvirtinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais).

10 tema : Administracinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos administraciniame teisme

Bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarkaTeismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus:

1) imasi priemonių reikalavimui užtikrinti;2) įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų

ir nustato įvykdymo terminą;3) išsiunčia trečiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (prašymo) nuorašus ir pareikalauja iš

atsakovo per nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų, raštu pateikti teismui atsiliepimą;

4) šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;

5) nusprendžia dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;6) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą.

Nutartis, reikalingas pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nepranešęs proceso dalyviams, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas.Teisėjo reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi būti perduoti teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisėjas nenustato kito termino.

25

Laikydamas, kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:

1) kolegijos sudėtis, jos pirmininkas;2) posėdžio laikas ir vieta;3) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie posėdį;4) pavedimas išsiųsti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir

kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti;5) kiti pavedimai, būtini bylai išnagrinėti laiku.

Teismo posėdžių ir teisėjų kolegijų rūšys1 teisėjas: dėl turtinės ar neturtinės žalos, tarnybinių ginčų, rinkimo ir referendumų įstatymo pažeidimo (išskyrus: išskyrus skundus dėl apylinkės teismo nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose)3-ijų teisėjų kolegija: visas kitas bylas. Taip pat teismo pirmininko nutartimi tam tikras bylas, kurios įprastai taikomas vienasmenis nagrinėjimas.Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai .Teisėjų kolegijos sudėtį sudaro, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria administracinio teismo pirmininkas.

Teismo posėdžio tvarka1. teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“.2. Teismo posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama3. Sekretorius praneša, kas atvyko į posėdį ir kas ne. Patikrinamos tapatybės, teismas nusprendžia ar gali

pradėti nagrinėti bylą be neatvykusiųjų.4. Teismo posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, išaiškina procesines teises ir pareigas5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų

pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę6. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas,

pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės7. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam

asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams8. išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai

įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai.9. Pasisakiusios šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise.10. Jeigu teisminių ginčų metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį

atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.11. Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai

posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėjeAdministracinės bylos proceso šalys ir dalyviai, jų teisės ir pareigosAdministracinės bylos proceso dalyviais laikomi (ABTĮ 48 str.):

1. Administracinės bylos proceso šalys:1.1. administracinės bylos (ginčo) šalys:1.1.1. pareiškėjas.1.1.2. atsakovas,

26

1.2. tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

2. Administracinės bylos proceso šalių atstovai,3. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybės institucija, įstaiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai

asmenys, ginantys valstybės, savivaldybės ir asmenų teises.Pareiškėju gali būti:

1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas.2. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybės institucija, įstaiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai

asmenys, ginantys valstybės, savivaldybės ir asmenų teises.Pareiškėjas turi teisę: 

teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga, teismo (teisėjo) leidimu, savo lėšomis daryti jų kopijas bei išrašus, atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų

kambarį. pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir

Atsakovo teisės: teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga, teismo (teisėjo) leidimu, savo lėšomis daryti jų kopijas bei išrašus, pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis ABTĮ numatytomis teisėmis.Tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas privalo tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.Teisių perėmėjui

27

visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės: teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga, teismo (teisėjo) leidimu, savo lėšomis daryti jų kopijas bei išrašus, pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis irNetinkamos šalies pakeitimas tinkamaJei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.Atstovavimo administraciniame teisme sąvoka ir rūšys

Proceso šalys savo interesus teisme gali ginti pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos turi teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovų.Atstovai yra klasifikuojami į atstovus pagal įstatymą ir į atstovus pagal pavedimą (įgaliotuosius).Atstovais pagal įstatymą laikomi:

tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar neįgalus asmuo, atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų,

suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas.

nutartį priėmęs teisėjas (arba teisėjų kolegijos pirmininkas), kai į administracinį teismą kreipiasi teismas..

Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Atstovo procesinė teisinė padėtisAtstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus:

1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai;

28

2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą;3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą;4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą;5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą;6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą);7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti;8) priteistų pinigų gavimą.

Advokatai (advokato padėjėjai) administracinės bylos proceseBūtina paminėti Advokatūros įstatymo 25 str. nustatytus advokato veiklos apribojimus:

Advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims.

Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.

Advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys.

Advokatų tarybos pirmininkas, advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, jei už darbą einant šias pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.

Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai. Advokato padėjėjas turi visas Advokatūros įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą

valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją ar motyvuotą atsisakymą ją teikti

2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis

3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga.

4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;

5) tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. 6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.

Advokato veiklos garantijos. Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Atliekantys savo profesines pareigasadvokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.

Įrodymai administracinių bylų nagrinėjimo procese ir jų rūšys

29

Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis:

proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais, kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais.Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.Įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, jų paskelbimas ir įteikimas (išsiuntimas) šalimsAdministracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma.. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą

administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti

įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar

organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje

Per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Esant rašytiniam prašymui, sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims.Teismo nutartysPirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis. Jas pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai.Išsprendęs nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą.Nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis, taip pat teismo posėdžio sekretorius, jeigu nutartis priimama

žodinio proceso tvarka;3) proceso dalyviai ir ginčo dalykas;

30

4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;5) motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;6) teismo nutarimas;7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

Nutartyje, kurią teismas priima neišeidamas į pasitarimų kambarį, turi būti duomenys, išvardyti 4, 5 ir 6 punktuose. Nutarčių išsiuntimas proceso šalims : Bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos.  Atskirosios nutartys : Jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.  Teismo veiksmai, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatomi nusikalstamos veikos požymiai : Jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą, jeigu negalima jos išnagrinėti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla.

11 TEMA. ADMINISTRACINIS PROCESAS ANTROSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIAME TEISME

Pirmojoj instansijoj priimti sprendimai apeliacine tvarka gali būti skundžiami per 14 d. nuo sprendimo paskelbimo (ABTĮ 127 str. 1 d.). Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.

Jeigu terminas praleidžiamas, apelianto prašymu gali būti atnaujinamas (jeigu pripažinta, kad dėl svarbios priežasties).Apeliaciniai skundai paduodami dviem būdais:1) tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba2) per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiamas.Gavęs skundą apeliacinės instansijos teismas:

- išreikalauja administracinę bylą- sprendžia skundo priėmimo klausimą*taip pat skundo klausimas gali būti perduotas pirmos instansijos teisimui kurio priimtas aktas yra skundžiamas.

Paduodami rašytinį prašymą prie apeliacinio skundo gali prisidėti ir kiti asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą (pvz. Kiti byloje įtraukti subjektai). Tai jie turi padaryti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.Šiuo atveju žyminis mokestis neimamas. Negalima pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo pakeitimo ar naikinimo pagrindų.

Jei skundas nepriimamas, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Iki baigiamųjų kalbų galima skundo atsisakyti: Rašytinis pareiškimas pridedamas prie bylos

31

Žodinis pareiškimas įrašomas į posėdžio protokolą ir apelianto pasirašomas. Jei prie skundo neprisidėjo kiti asmenys, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Dalyviai apie

tai informuojami.Apeliaciniame skunde nurodoma (ABTĮ 130 str.):

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;2) apelianto pavadinimas ir adresas;3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai;4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;5) ginčijami klausimai;6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar

nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;9) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.

Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami: skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis

Apeliacinį skundą pasirašo: jį paduodantis asmuo, advokatas arba (prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus) atstovas pagal įstatymą (prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens

įgaliojimus)Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų , kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ  nustatytas išimtis.Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui,

kai išreikalaujama administracinė byla, jei skundas paduodamas tiesiai apeliacinės instancijos teismui – per tris dienas.

Jei apeliacinis skundas neatitinka reikalavimų (ABTĮ 130 str.), nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jei per tą laiką trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tačiau dėl tokio sprendimo galima teikti atskirą skundą.Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas;

2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; ( tačiau nepažeidžiant terminų gali vėl kreiptis su skundu pašalinant trūkumus)

3) skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (tačiau nepažeidžiant terminų gali vėl kreiptis su skundu pašalinant trūkumus)

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas.

32

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui.Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija.

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip dešimties dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą ir paskelbimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę (ABTĮ 140 str.):1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti(motyvuota teismo

nutartis)2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (teismo sprendimas)3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą(motyvuota teismo nutartis)4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo(motyvuota teismo nutartis)5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą,

jeigu nustatomos ABTĮ 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės(motyvuota teismo nutartis)

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.), jeigu:

1) sprendimas panaikinamas dėl ABTĮ 142 straipsnyje nurodytų pagrindų;2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų;3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutartimi) pirmosios instancijos teismui, kuris proceso šalių prašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas).

12 tema.

1. Sprendimų administracinėse bylose vykdymo tvarka.Sprendimo vykdymas

1. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui.2. Jeigu per 15 dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.3. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat teismo priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.

VYKDYMO PROCESASVykdytini dokumentai

1. vykdytini:

33

1) teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių;2) teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;3) teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; 4) teismo patvirtintos taikos sutartys; 5) užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais.

2. taip pat vykdomi: 1) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;2) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka.  

Antstolio reikalavimų privalomumas 1. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas. 3. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.

 BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖSVykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; 2) teismo įsakymai; 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;4) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.  

Teismo sprendimų vykdymas 1. Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.2. Apie tai, kad teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta vykdomajame rašte.

Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje 1. Pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą.2. Šiuo atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra vykdantis sprendimą antstolis, teisėjas.3. Jeigu yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisėjui.

34

4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per tris dienas nuo tų veiksmų atlikimo dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti. 

Teisių perėmimas vykdymo procese 1. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.2. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Atstovavimas vykdymo procese Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, jų padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 55 ir 57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kviestinių dalyvavimas vykdant sprendimus 1. Atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius). 2. Išieškotojas ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teisę kviesti dalyvauti ne daugiau kaip po vieną kviestinį, jeigu dėl to nereikia atidėti vykdymo veiksmų.3. Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius.4. Apie kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose dokumentuose. Šiuos dokumentus kviestiniai pasirašo.5. Kviestiniais gali būti pilnamečiai veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi. 6. Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų dydžio piniginę baudą.

. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo proceso metu 1. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių.2. Prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai.3. Prašymą teismas išsprendžia šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per penkias dienas, paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu. 4. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.5. Skolininko kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto. 

Kitų asmenų teisių gynimas vykdant sprendimą 1. Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.

35

2. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas. 3. Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas dėl jo konfiskavimo, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir valstybinė mokesčių inspekcija. 4. Jeigu areštuotas turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo. Patenkinus ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo r skolininko nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.

Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu Procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. 

Antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka Šiame Kodekse nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti1. Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. 2. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. 3. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.4. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas 1. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. 2. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. 3. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

Vykdymo išlaidos 1. Vykdymo išlaidas sudaro:

1) išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu; 2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdymo procese; 3) ryšių išlaidos;

36

4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos;5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos; 6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete;7) išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios ar šio Kodekso nustatyta tvarka atliekamų veiksmų atlikimo išlaidos.

2. Vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.Vykdymo išlaidų apmokėjimas

Visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos sprendimų vykdymo instrukcijoje. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. 

Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti.2. Teismo nutartis dėl vykdymo išlaidų priteisimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 

2. Pagrindinės nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymo taisyklės. Nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organia, įmonės, įstaigos organizcijos, pareigūnai ir piliečiai. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. Nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai. Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).

3. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo atidėjimas ir nutraukimas.Esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti adminstracinį areštą negalima, priėmęs

nutarimą organas (pareigūnas) pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimasPriėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) nutarimo vykdymą nutraukia šiais atvejais:

1) kai priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas asmuo;2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;3) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;4) kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.

37

Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo.

4. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo terminai (senatis).1) turi būti perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos.2) Jeigu nutarimas skirti administracinę nuobaudą neperduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos, jis negali būti vykdomas.3) Jeigu remiantis 295 str. apskundžiamas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, tuomet tokio nutarimo vykdymo senaties eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo.

Išskyrus atvejus, kai priimamas nutarimas skirti šias administracinės nuobaudas:a) įspėjimą (23 str.).b) administracinį areštą (29 str.).c) kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje.

4) Jeigu remiantis 306 str. nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas atidedamas, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos.5) Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai.6) LR įstatymuose g.b. nustatyti kitokie, ilgesni nutarimų atskirų administracinių teisės pažeidimų rūšių bylose vykdymo terminus.

5. Nutarimo skirti baudą vykdymas. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka:

Baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų.

Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.Priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas:

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis.

Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos.6. Nutarimo skirti administracinį areštą vykdymas.

Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose. Vykdant nutarimą dėl administracinio arešto, daroma areštuotojų asmens apžiūra. Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į administracinio arešto terminą.

38

Asmeniui, kuriam paskirtas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 val Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosus darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą.

7. Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymas, tokios nuobaudos termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę skraidyti

orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti arba užsiimti žvejyba, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) vykdo atitinkami organai ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

1. Nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai – inspektoriai, vyresnieji inspektoriai. 2. Nutarimą atimti teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive vykdo Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas ir jo pavaduotojai.

Nutarimo atimti specialiąją teisę termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarkaŠių administracinių nuobaudų terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms (pagrindams):

Nubaustasis teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; Praėjo ne mažiau kaip pusė paskirto laiko; Yra visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo

terminą (kaip suprantu, jeigu nubaustasis turi tam tikrą darbą, kur reikalinga ta atimta teisė, tai teisės atėmimo terminas gali būti sutrumpintas);

Kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitokių svaigiųjų medžiagų, tai teisės atėmimo terminas gali būti sutrumpintas esant.

Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus pagal paminėtas taisykles, asmeniui, grąžinami iš jo paimti dokumentai. Tačiau jeigu specialioji teisė buvo atimta vieniems metams ir ilgesniam laikui, dokumentai grąžinami tada, kai teisės pažeidėjas nustatyta tvarka išlaiko kvalifikacinius egzaminus. 8. Nutarimo dalies dėl žalos atlyginimo vykdymas.

Turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos (šio kodekso 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Ši norma visiškai analogiška tai, kuri nustato administracinės nuobaudos – baudos – savanoriško įvykdymo terminus.

39

40