1

4

7

9

11

13

15

19

21

81-ajame numeryje skaitykite:

Tiraþas 1000 egz.

PO SKËÈIU Nr. 81, 2011 spalisLeidþiamas nuo 1992 metø spalio mënesio.ISSN 1392 – 9720

Spausdino ir maketavo UAB „VAIBRA“

REDAKCIJALeidëjas: LiJOTRedakcija: „Po skëèiu“ redakcinë kolegijaViršelio nuotraukos autorë: Alma LukaðevièiûtëTekstus redagavo: Reda Kazlaitë

Mûsø adresas:Didþioji g. 8-5, LT-01128 VilniusTel./faks. (8 5) 279 10 14El. paðtas: lijot@lijot.ltSvetainë internete: www.lijot.lt

Jaunimobendradarbiavimas

Tema PLIUS

Lëðø paieðka

Kam naudingas jaunimo organizacijøbendradarbiavimas? Visiems!Marius Ulozas .........................................................................................................

Tarptautinis jaunimo bendradarbiavimas –lygiavertës partnerystës linkVidmantë Dubickaitë .......................................................................................

Jaunimo inkubatorius – bendradarbiavimas,konsultacijos ir mokymai vienoje erdvëjeIngrida Maþonavièiûtë ....................................................................................

ELSA: tarptautiškumas ir bendradarbiavimasEglë Mazëtytë ......................................................................................................

Andrius Jasinskis: „Daugiausia uþsiimu svajonëmis“Rûta Labalaukytë ................................................................................................

Auðra Mikulskienë: „Niekas nepritrauks lëðø geriaunei tas, kuris labiausiai tiki savo organizacija“Reda Kazlaitë ........................................................................................................

Jaunystë – ne kliûtis bendradarbiauti su versluRûta Labalaukytë ...............................................................................................

Kas ir kodël yra bendrinis jaunimo informavimas?Evaldas Rupkus ......................................................................................................

2

Apie LiJOT

Lietuvos jaunimo organizacijø taryba (LiJOT) veikia nuo 1992 m. ir ðiuo metu vienija 64 didþiausias nevy-riausybines jaunimo organizacijas – nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijøsàjungas.

Pagrindinis organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijø kompetencijà ir atstovauti jaunimo organiza-cijø ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdþios institucijomis, kitais visuomeninio sek-toriaus veikëjais.

LiJOT vizijaSvarbiausias visuomenës, valdþios, verslo ir mokslo partneris, ágalinant jaunà þmogø kurti savo ir valstybës(darnià) gerovæ.

LiJOT misijaMes, bûdami platforma dialogams, Lietuvos jaunimo organizacijø interesø atstovavimui bei iniciatyvoms,siekiame jaunimui aktualiø pokyèiø.

Vertybës• Lietuvos jaunimo organizacijø tarybos veiklos pagrindas yra interesø paþinimas bei legitimus atstovavi-mas, paremtas brandþios demokratijos principais. Konsoliduota nariø nuomonë ir interesai nubrëþia orga-nizacijos veiklos kryptis bei prioritetus. LiJOT Prezidentas, Valdyba, Biuras ir Kontrolës komisija, vykdy-dami veiklà, vadovaujasi bendrai sutartais nariø interesais.• Gerbdami savo ir partneriø nepriklausomybæ mes siekiame prasmingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo.• Kûrybiðkai veikdami kartu ir atskleisdami naujø idëjø potencialà mes nuolat mokomës vieni ið kitø.• Kurdami ávairovei atvirà aplinkà mes ieðkome bendrø sprendimø.• Savanorystæ laikydami jaunimo veiklos pagrindu puoselëjame profesionalø ir atsakingà savanoriðkosveiklos organizavimà.• Uþtikrindami skaidrià organizacijos veiklà aiðkiai ir laiku pateikiame visà aktualià informacijà apie savostrategijà, sprendimus ir procedûras.

LiJOT tikslai• Þiniomis grástas jaunimo ir jaunimo organizacijø atstovavimas• Nariø stiprinimas ir telkimas jaunimui ir valstybei aktualiems tikslams ágyvendinti• Jaunimo veiklos þinomumo didinimas ir jaunimo informavimas• LiJOT vystymas

Daugiau informacijos apie LiJOT ieškokite www.lijot.lt.

3

Sveiki,

Kaip ir kasmet, su trenksmu praûþë rugsëjo 1-oji,primindama, kad prasideda darbø ir iððûkiø ma-ratonas. Elektroninio paðto dëþutës po, palyginus,ramios vasaros, kasdien pripildomos naujienø apierenginius, konferencijas, mokymus, kitas jaunimoorganizacijø iniciatyvas. Tuo paèiu tai laikas, ka-da vël turime daugiau prieþasèiø ir galimybiø su-sitikti kaip savo organizacijø atstovai, dirbant subendrais projektais, ieðkant partneriø ar prirei-kus patarimo.

81-asis „Po skëèiu” numeris skirtas keliø temøapþvalgai: jaunimo NVO bendradarbiavimui bei lë-ðø paieðkai. Matyt, jauèiame pareigà priminti, kadbendradarbiavimas, draugystë tarp jaunimo NVObei su kitais sektoriais (verslo, valstybinëmis insti-tucijomis) gali ir turi bûti plëtojama. Iðlaikydamivieningà ir draugiðkà, bendradarbiaujantá treèiajásektoriø turësime daugiau galimybiø já stiprinti beiauginti.

Lëðø paieðka – rudená labai aktuali tema kiekvie-nai JNVO, ypaè – artëjant þiemos ðventëms, per ku-rias netrûksta ávairiø paramos rinkimo akcijø, ge-rumo dienø ir panaðiø renginiø, kuriø esmë – su-rinkti lëðas tiems, kam to labai trûksta. Kita ver-tus, organizacijoms visada reikia paramos vykdo-miems projektams, tad gerieji finansø paieðkos pa-vyzdþiai, pateikti šiame leidinyje, turëtø bûti ir ádo-mûs, ir naudingi, ypaè – maþiau patirties šioje sri-tyje turinèioms organizacijoms.

Ir labai trumpai: organizacijos – tai þmonës, o jøtikëjimas, tuo, kà daro – sëkmingos veiklos pagrin-das. Tad bendradarbiaukime!

Malonaus skaitymo ir graþiø artëjanèiø ðvenèiø!

„Po skëèiu“ kolektyvas

4

Jaunimo bendradarbiavimas

Jaunimo organizacijø bendradar-biavimas: dabartinë situacija

Dalis jaunimo organizacijø matoarba pradeda matyti prasmæ ben-dradarbiauti, taèiau vis tiek tonedaro. Taip, organizacijos kvie-èia vienos kitas á renginius, pri-sijungti prie veiklø. Taèiau rea-laus bendradarbiavimo tarp or-ganizacijø yra labai maþai. Yrabandymø, taèiau laikinø, labai lo-kaliø bei daþniausiai tik tarp vie-noje siauroje srityje dirbanèiø or-ganizacijø. Realaus, didelio mas-to ir sëkmingo bendradarbiavimotarp ávairesniø organizacijø yravienetai. Pavyzdþiui, daþnai nettam paèiam „Apskritajam stalui”(regioninei jaunimo reikalø tary-bai) priklausanèios organizacijosmaþai þino vienos apie kitas ir re-tai dirba kartu.

Kodël taip yra? Organizacijos ma-þai paþásta vienos kitas, neturi ar-ba nepasinaudoja progomis susi-paþinti su kitø vykdomomis veik-lomis, tikslais ir vertybëmis. Kar-tais bendradarbiauti yra tiesiog bi-joma arba tam trukdo stereotipai– teks dalintis resursais, bus „pa-vogtos” idëjos ar pervilioti nariai.Taèiau tai reiktø paversti galimy-

Kam naudingas jaunimo organizacijøbendradarbiavimas? Visiems!Marius UlozasPolitikos tyrimø ir analizës instituto direktorius

Nors evoliucijos pagrindinis dësnis teigia – „išgyvena stipriausieji”, tikiu, kad jis netinka jaunimoorganizacijoms. Jaunimo organizacijos gali ir turi bendradarbiauti. Šiame straipsnyje noriu pasidalin-ti kai kuriomis áþvalgomis ið Jaunimo reikalø departamento (JRD) organizuoto seminaro, skirto NVObendradarbiavimui skatinti.

be, nes organizacijoms priklausovos daugiau nei deðimtadalis Lie-tuvos jaunimo. Todël reikëtø ska-tinti jaunimo ásitraukimà á akty-vià veiklà, tuomet idëjø ar þmoniøiðtekliø trûkumas nebebus proble-ma. Kai kurios organizacijos nesu-taria ar konkuruoja su kitomis dëlpolitiniø ir ideologiniø skirtumø.Daþnas atvejis, kai organizacijaorientuojasi á vidø, darbà su nariaisir atsiriboja nuo „išorinio pasaulio”ir bendradarbiavimo. Tiesa ir tai,kad bendradarbiavimo patirtys nevisada bûna sëkmingos ir tai at-ðaldo norà bandyti dar kartà.

Taèiau daþniausiai tiesiog neþino-ma, kaip ir nuo ko pradëti, ir liekasau neatsakytas klausimas, kokiayra bendradarbiavimo nauda.Apie tai – kitame skyriuje.

Tad kam ir kuo naudingas JO ben-dradarbiavimas?!

Kokia galima nauda bendradar-biaujanèioms jaunimo organizaci-joms?Gerai pagalvojæ, rasite daugybægalimybiø, kaip bendradarbiavi-mas gali padëti siekti jûsø organi-zacijos tikslø. Ðtai keletas minèiø,kurias pateikë seminaro dalyviai:

5

nauja motyvacija organizacijosnariams; kitas poþiûrio kampas;kitos kultûros paþinimas; dides-në aprëptis; prasipleèia idëjøspektras; didesnë átaka; tobulë-jimas; padeda ieðkoti sàlyèio tað-kø su kitomis organizacijomis(tenka màstyti „out-of-the-box“);mokymasis ir kompetencijø këli-mas; padeda išsigryninti tikslusir vertybes; organizacijos pozici-jos suvokimas / iðgryninimas; or-ganizacijos stiprybiø (ir silpny-biø) iðryðkinimas; informacijossklaida apie organizacijà, jostikslus ir veiklà; nariø atsakomy-bës ugdymas; kritinio màstymougdymas; savikritiðkumas; tei-giamo jaunimo ir organizacijosávaizdþio kûrimas; naujø nariøpritraukimas; kitos organizaci-jos paþinimas; didesnës finansa-vimo galimybës.

Kaip matome, bendradarbiavimaspadeda ne tik paþinti kitus, kon-tekstà, bet ir leidþia lyg veidrody-je pamatyti, kas mes esame patys,kuo mes stiprûs, kuo skiriamësnuo kitø, padeda suburti nariusbendrai veiklai.

Taèiau bendradarbiavimas nau-dingas ne tik organizacijoms. Kamdar tai naudinga?

[Jaunam þmogui / jaunimui]

Suteikia platesnæ informacijà;pleèia akiratá; didina aktyviø irdalyvaujanèiø þmoniø skaièiø;ágalina susipaþinti su kitokiomisnuomonëmis; skatina poreiká

Tiesa ir tai, kad bendradarbiavimo pa-tirtys ne visada bûna sëkmingos ir taiatðaldo norà bandyti dar kartà.

ieškoti kompromiso; leidþia per-imti patirtá; suteikia naujas veik-los ir saviraiškos galimybes; di-dina jaunimo uþimtumà; didinajaunimo organizacijø poveiká;gerina veiklos kokybæ; motyvuo-ja siekti rezultato; skatina tole-rancijà; suteikia pasirinkimo ga-limybæ; ugdo kritiná màstymà;leidþia paþinti naujus þmones;

ágalina greièiau pasiekti norimusrezultatus; ugdo asmenines kom-petencijas; pritraukia didesná dë-mesá organizacijø problematikai.

[LiJOT]

Skatina bendrø tikslø siekimà; ku-ria vieningà jaunimo balsà; suderi-na organizacijø veiksmus; pratur-tina skirtingomis patirtimis; gims-ta naujos idëjos; leidþia mokytis iðklaidø ir sëkmës istorijø; aktyvinaorganizacijø veiklà; maþina kon-fliktus tarp organizacijø; daugëja

aktyvaus jaunimo Lietuvoje; didi-na LiJOT átakà ir legitimumà; or-ganizacijø stiprëjimas stiprinaLiJOT; padeda ágyvendinti ir pa-tvirtinti LiJOT egzistavimà; tam-pa pagrindu stiprioms ir organiza-cijø palaikomoms rezoliucijoms.

[Valstybës institucijoms]

Didina jaunimo politikos svorá ir áta-kà kitoms politikos sritims; skati-na jauno þmogaus pilietiðkumà irvisuomeniðkumà; ugdo jaunimoverslumà, mokëjimà paskirstytidarbus; leidþia lengviau išsiaiškintijaunimo poreikius; kuria konsoli-duotà jaunimo pozicijà; palengvi-na darbà su jaunimu; leidþia struk-tûruotai kalbëti su jaunimo atsto-vais (apibendrinta pozicija); lei-dþia pasiekti daugiau jaunimo; ága-lina pasiekti didesná rezultatàmaþesniais kaštais; leidþa greièiaupasiekti uþsibrëþtus tikslus; pa-grindþia jaunimo politikai skiriamølëðø reikalingumà; uþtikrina pla-tesnæ informacijos sklaidà; pade-da átraukti jaunimà á jiems svarbiøsprendimø priëmimà.

[Pilieèiams]

Didina visuomenës politiná ir pi-lietiná iðprusimà; sustiprina jauni-mo balsà valdþios institucijø link;gerina jaunimo situacijos suprati-mà; uþtikrina jaunimo ryðius su vi-suomene; leidþia efektyviau nau-doti jaunimui skiriamus resursus;ugdo ágûdþius ir áproèius bendra-darbiauti; aktualizavimas ir garsiaiávardintos problemos; sukuria ter-pæ kurtis naujoms organizacijoms,visuomeninëms iniciatyvoms;skatina visuomeniðkumà, ásitrau-kimà; kuria teigiamà aplinkà; ge-

6

rina jaunimo uþimtumà; gerinajaunimo ávaizdá.

Norime bendradarbiauti. Nuo kopradëti?

Kaip jau minëta, reikia aiškiai su-vokti, ko bendravimu siekiama –ar veiklos plëtros, resursø optimi-zavimo, ar naujos patirties. Disku-tuotinas klausimas, ar inicijuotibendradarbiavimà lengviau pagalveiklos sritis, temas, tikslus, ar perveiklos formas, konkreèius projek-tus ir idëjas. Manau, kad tai kiek-vienu konkreèiu atveju labiausiaipriklauso nuo paèiø organizacijønorø ir poreikiø.

Seminaro dalyviai suformulavokelis patarimus, pradedanèiomsbendradarbiauti organizacijoms:

· Svarbu nuoseklus organizacijøpaþinimas, pradedant nuo paèiøpagrindø ir judant prie trumpalai-kiø ir ilgalaikiø tikslø. Tokiu bûdugeriau paþásti save bei kità organi-zacijà, lengviau randi bendrø tað-kø, kuriais remiantis galima inici-juoti bendrà veiklà.

· Pradëti galima ir nuo konkreèiosproblemos, temos ir po truputá ieð-koti poþiûrio bendrumø ir grynin-ti idëjà;

· Aukštas bendradarbiavimo lygis– dalinimasis idëjomis. Kartais or-ganizacijos turi gerø idëjø, bet ne-bûtinai nori/ gali/ turi laiko ar re-

sursø jas ágyvendinti. Reikëtøákurti Idëjø bankà/inkubatoriø,kur kiekvienas galëtø „pasodinti”savo idëjà, kurià galëtø ágyvendintiorganizacijos turinèios laiko, re-sursø ir noro.

Vienas ið seminaro dalyviø atradi-mø buvo – „pasirodo, temø ir for-mø bendrai veiklai rasti yra visaipaprasta!”

Straipsnio pabaigai ir ákvëpimui,pateikiame kelias idëjas, kuriosbuvo per trumpà laikà sugeneruo-tos keliolikos skirtingø organiza-cijø atstovø:

- Vientisa bazë ieðkoti savanoriø.Norinèiam asmeniui atliekamasgebëjimø, stipriøjø pusiø testas irpagal ðá testà þmogus nukreipia-mas á tam tikrà organizacijà (pa-gal profilá). Apskritieji stalai galë-tø bûti konkreti vieta, kur jauniþmonës galëtø ateiti ir pamatytivisas organizacijas;

- Idëjø inkubatorius, vieta, kurio-je galima bûti dalintis idëjomis,mintimis, pasiûlymais. Vieta da-lintis ir semtis ákvëpimo jaunimoveiklai (jeigu tokia mintis per ar-timiausià pusmetá nebus realizuo-ta jaunimo organizacijø, jos ágy-vendinimu ásipareigoja pasirûpin-ti Politikos tyrimø ir analizës ins-titutas!);

- „3 mln. gerø darbø Lietuvai“ –kiekvienas turëtø bent po vienà ge-rà darbà ðaliai padaryti, pasiûlyti;

- Nacionalinë asistentø diena – su-paþindinti jaunimà su ávairiomisprofesijomis bei valstybines ir pri-vaèias ámones su aktyviu, darbð-èiu jaunimu;

- Sporto þaidynës tarp jaunimo or-ganizacijø, kuriose dalyvautø mið-rios komandos ið skirtingø organi-zacijø;

- Jungtinis jaunimo organizacijønaujienlaiðkis þiniasklaidai ir vi-suomenei: dalintis per mënesá ávy-kusiø jaunimo veiklø naujieno-mis;

- Bendri kompetencijø këlimo mo-kymai, kurie leistø uþtikrinti ge-resnæ kokybæ ir sumaþintø orga-nizavimo kaðtus;

- Bendros socialinës reklamos ak-cijos. Pavyzdþiui, jau trejus metusvykdoma tæstinë akcija „Iðpilk“ –moksleiviai buriasi á grupes ir ku-ria filmukus prieð alkoholio varto-jimà tarp jaunimo arba filmukusapie tai, kaip jie supranta alkoho-lio teikiamà þalà, metodus, kaipgalima bûtø tai sumaþinti. Filmu-kai kuriami kaip socialinës rekla-mos, o geriausi yra rodomi per lau-ko ekranus miestuose, keliami á vi-deo puslapius ir pan.;

- NVO ir verslo bendradarbiavimoinicijavimas. Kartu su organizaci-jomis, „Apskritaisiais stalais“ ini-cijuoti diskusijà su verslu, kuo jiemums, o mes jiems galëtume bûtinaudingi ir kaip uþmegzti bendra-darbiavimà;

- Konkretus bendradarbiavimas,išnaudojant organizacijø stipry-bes, pavyzdþiui, LSAS ir AIESECbendri informaciniai seminaraistudentams apie uþimtumo pro-gramas, jø svarbà ir naudà.

Aèiû uþ dëmesá. Bendradarbiau-kime!

Bendradarbiavimas padeda ne tikpaþinti kitus, kontekstà, bet ir leidþialyg veidrodyje pamatyti, kas mes esa-me patys, kuo mes stiprûs, kuo ski-riamës nuo kitø, padeda suburti na-rius bendrai veiklai.

7

Agne, apibendrinant 2011 metus,kokia tavo nuomonë apie Lietuvo-je vykdytus jaunimo bendradar-biavimo projektus? Ar jie susilau-kë sëkmës, ar tenkino juose daly-vavusiø jaunø þmoniø skaièius?

Vis daugiau ir daugiau jaunimo or-ganizacijø nusprendþia vykdytitarptautinius bendradarbiavimoprojektus. Dþiugu, kad jie naudo-jasi galimybe mokytis iš tarpkul-tûriniø ir tarptautiniø veiklø, ku-rios yra naudingos tiek organiza-cijai, tiek asmeniui. Aišku, ben-dradarbiavimas bendradarbiavi-mui nelygûs – vieni rengia projek-tus ir, jiems pasibaigus, toliau nie-ko nebetæsia, kiti, nepaisant pro-jekto pabaigos, toliau kontaktuo-ja su partneriais, dalinasi naujie-nomis, metodikomis bei diskutuo-ja. Pastebima, kad tie projektai,kurie vykdomi vienas kità paþás-

Tarptautinis jaunimo bendradarbiavimas –lygiavertës partnerystës linkVidmantë DubickaitëEuropos jaunimo forumo leidinio„YO!” korespondentë Lietuvoje

Iniciatyvumas, bendruomeniškumas ir siekis spræsti problemas – tai, kas vienija jaunus ir aktyviusþmones. Taèiau kaip surasti bendraminèiø, realizuoti savo idëjas neþinant, kur kreiptis ir kuo uþsiimti?Tai gali tapti problema. Viena iš galimø iðeièiø – tarptautinis jaunimo bendradarbiavimas, šiandieninë-je visuomenëje ágyjantis vis didesnæ reikðmæ. Kokia jaunimo politikos situacija Lietuvoje, su kokiomisproblemomis tenka susidurti projektuose dalyvaujantiems jauniems þmonëms ir kaip pradëti bendra-darbiauti, kalbamës su Agne Kvikliene, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentûros (JTBA) pro-jektø koordinatore.

Pastebima, kad tie projektai, kurievykdomi vienas kità paþástanèiøþmoniø, bûna ir kokybiðkesni, irgeriau atspindintys poreikius. University on Youth and Development (www.uyd.com)

8

tanèiø þmoniø, bûna ir kokybið-kesni, ir geriau atspindintys porei-kius. Tad praktikø bûna ávairiø, ta-èiau lygiavertë partnerystë – vie-nas ið projekto kokybiniø kriteri-jø, pagal kurá galima spræsti apieprojekto sëkmæ.

Kodël, tavo nuomone, tarptautiniojaunimo bendradarbiavimo pro-jektai yra reikalingi?

Visø pirma, tai yra ádomu. Susiti-kimas su þmonëmis ið skirtingø ða-liø, ávairiø temø nagrinëjimas, nau-dojant neáprastus metodus, – argitai neádomu? Jauniems þmonëmspatinka keliauti, paþinti svetimasðalis, iðmokti kitø kalbø – visa taigalima patirti iðvykus atostogautiá kità ðalá. Kam vykdyti tarptauti-ná projektà, jeigu „sushi“ galiu nu-sipirkti parduotuvëje, paþiûrëti fil-mà apie prancûziðkà gyvenimà irkartà metuose nuvykti á Egiptà?Kuo tas tarptautiðkumas bus ki-toks, vykdant veiklà su kitais þmo-nëmis – reikia patirti, dalyvaujantprojekte.

Ar kiekvienas jaunas þmogus galibendradarbiauti ir dalyvauti pro-jektuose?

Tikrai ne visiems ðauna á galvà ási-traukti. Bet tikrai nesvarbu, ar tugraþus, ar gerai besimokantis, arbedarbis, ar gyveni su tëvais, arnieko gyvenime neveiki – projek-tai skirti þmogui tokiam, koks jisyra, kokiu nori bûti. Projektai yra

labiau subalansuoti grupëms, or-ganizacijoms, o ne vienam asme-niui. Vietinæ ar tarptautinæ veiklàvienam yra sunku suorganizuoti,todël verta ieðkoti bendraminèiøne tik savoje aplinkoje, bet ir uþ-sienyje.

Tarkime, að esu jaunas, nepatyræs,bet tarptautiniu jaunimo projek-tu susidomëjæs þmogus. Nuo koman pradëti?

Pirmiausia reikia susirasti bendra-minèiø, su kuriais bûtø galima pa-sidalinti idëjomis ir aptarti projek-to esmæ. Vykdant projektà, labaipraverèia bendradarbiavimas sukitomis uþsienio ðalimis. Jeigu ne-pavyksta rasti bendraminèiø ið uþ-sienio, galima uþpildyti mûsø agen-tûros partneriø paieðkos anketà irsiøsti adresu mainai@jtba.lt, o ta-da laukti, kol á tai sureaguos kitøðaliø nacionalinës agentûros. Su-radus partneriø, kitas svarbusþingsnis – parengti jaunimo mainøprogramà – projekto paraiðkà. Ðiamtikslui ágyvendinti daþniausiainaudojamos kelionës, kuriø metuðaliø atstovai tariasi dël projektovykdymo. Kuomet projekto paraið-ka yra uþpildyta, jos originalo ko-pijà ir elektroninæ versijà turimegauti mes, Jaunimo tarptautiniobendradarbiavimo agentûra. Galøgale, po 6 – 8 savaièiø iðaiðkëja, arsiûlomas projektas yra finansuoja-mas, ar ne.

„Eurobarometro“ pateiktais duo-menimis, ðiandien daugelis jaunøþmoniø vis dar pasyvûs. Ar tarp-

tautiniai jaunimo bendradarbiavi-mo projektai gali bûti iðeitis ðiaisituacijai keisti?

Statistika, statistika... Tenka labaidaþnai girdëti, jog jauni þmonësyra pasyvûs, niekuo nesidomi. Ne-sutinku su ðiuo teiginiu. Kas kal-basi su jaunais þmonëmis apie tai,kà jie nori veikti ir kaip nori tà da-ryti, tas nemato jaunø þmoniø pa-syvumo. Kas leidþia jiems patiemsreikðtis ir parodo galimybes, tastikrai nemato jaunø þmoniø pasy-viø. Tarptautiniai projektai gali pa-keisti ðià tendencijà. Vykdydamitarptautines veiklas, jauni þmonësgilinasi á ávairias temas, kurios irjiems, ir bendruomenei yra aktua-lios. Bûdø ieðkojimas, rûpinima-sis aktualia problema jau yra ak-tyvûs veiksmai ir jø niekas nebe-gali pavadinti pasyviais. Vykdomøprojektø dëka jauni þmonës sàmo-ningesni, atsakingesni, atviresni irneabejingi, o tai vienos ið svarbiau-siø aktyvumo savybiø. Að tikiutarptautiniu bendradarbiavimu irjo teigiamu poveikiu tiek asme-niui, tiek organizacijai, tiek ben-druomenei.

Aèiû Agnei uþ pokalbá!

Daugiau informacijos jaunimotarptautinio bendradarbiavimotema: www.jtba.lt

Tenka labai daþnai girdëti, jog jauniþmonës yra pasyvûs, niekuo nesi-domi. Nesutinku su ðiuo teiginiu.

Nesvarbu, ar tu graþus, ar gerai besi-mokantis, ar bedarbis, ar gyveni sutëvais, ar nieko gyvenime neveiki –projektai skirti þmogui tokiam, koksjis yra, kokiu nori bûti.

9

Bendradarbiavimas – skambi sàvo-ka, papuoðianti beveik kiekvienàiðskirtinæ idëjà. Taèiau kaip uþtik-rinti efektyvø bendradarbiavimà?

Svarbiausia – visi partneriai turigerai vieni kitus paþinoti, turëti pa-tikimà veiklos modelá ir jausti, kadiniciatyva yra reikalinga jø orga-nizacijai. Skamba paprastai, ta-èiau þiniø, kompetencijø, gerano-riðkumo bei atvirumo trûkumaspastato nematomas sienas tarp

Ingrida MaþonavièiûtëVilniaus jaunimo organizacijø sàjungos„Apskritas stalas“ pirmininkë

Jaunimo inkubatorius – bendradarbiavimas,konsultacijos ir mokymai vienoje erdvëje

„Jeigu mes abu turime po obuolá ir jais susikeièiame, tada Tu ir Að vis dar turime po vienà obuolá. Betjeigu mes abu turime po idëjà, kuriomis apsikeièiame, tada kiekvienas ið mûsø turës po dvi idëjas!“–George Bernard Show.

bendradarbiauti siekianèiø jauni-mo organizacijø. Jas sugriauti sie-kia 2011m. Vilniuje ásikûræs „Jau-nimo inkubatorius“.

„Jaunimo inkubatorius“ yra Vil-niaus jaunimo organizacijø sàjun-gos „Apskritas stalas“ (toliau –VJOSAS) ir Vilniaus miesto savi-valdybës bendradarbiavimo rezul-tatas. Ðio projekto tikslas – ska-tinti Vilniaus miesto jaunimo uþ-imtumà bei verslumà bei jaunimoorganizacijø kokybiðkà veiklà Vil-niaus mieste.

Paprastai kalbant, „Jaunimo in-kubatorius“ siekia skatinti ben-

dradarbiavimà tarp trijø skirtingøtikslø turinèiø dalyviø grupiø:

· Neformalizuoto jaunimo grupiø

· Silpnø jaunimo organizacijø

· Patirties turinèiø jaunimo orga-nizacijø

Pirma grupë dalyviø – neformali-zuotos jaunimo grupës arba jauni-mo judëjimai, veikiantys ar besiku-riantys Vilniaus mieste. Ðios jauni-

Þiniø, kompetencijø, geranoriðkumobei atvirumo trûkumas pastato nema-tomas sienas tarp bendradarbiauti sie-kianèiø jaunimo organizacijø.

10

mo grupës gali bûti suinteresuotosásteigti naujas JNVO arba sustip-rinti savo veiklà neformalizuotai.

Silpnos jaunimo organizacijos, vei-kianèios Vilniaus mieste pasiþymituo, kad ðiai grupei priskiriamos or-ganizacijos:

1) neturi patalpø, nors patalpos jøveiklai (renginiams, diskusijoms,susirinkimams, konferencijoms)reikalingos;

2) neturi inventoriaus ir kt. prie-moniø, reikalingø jø veiklai

3) neturi pakankamai organizaci-niø, teisiniø, vieðøjø ryðiø, finansøapskaitos þiniø reikalingø vystytiir plëtoti jø veiklà.

Treèia dalyviø grupë – tikslingaiveikianèios, patirties turinèios jau-nimo organizacijos. Jø poreikiai ga-li bûti labai ávairûs: pradedanttechninës árangos naudojimusi(projektorius, spausdintuvas), bai-

giant informacija apie veiklos fi-nansavimo galimybes, konsultaci-jomis teisiniais NVO klausimaisbei pagalba derantis su savivaldy-be vienu ar kitu klausimu .

„Jaunimo inkubatorius“ atspindivisø minëtø grupiø poreikius. Jisásikûræs VJOSAS patalpose, ad-resu: Sodø g. 15, Vilnius. Didþiau-siame kabinete árengtas ir darbuipritaikytas 6 darbo vietø inkuba-toriaus biuras, kuriame ásikurti irbendradarbiauti kvieèiamos irneformalizuoto jaunimo grupës irsilpnos jaunimo organizacijos.Dirbdamos vienoje patalpoje josturi iðskirtines sàlygas ne tik mo-kytis vienos ið kitø, bet ir efekty-viai bendradarbiauti ágyvendi-nant jaunimo projektus.

Posëdþiams techniðkai pritaikytakonferencijø sale gali naudotis irinkubatoriuje ásikûrusios organi-

zacijos, ir kitos VJOSAS narës. Jo-je rengiamos diskusijos, semina-rai, mokymai projektø raðymo, in-vesticijø pritraukimo, finansinësapskaitos ir kt. temomis. Ja galitenaudotis ir jûs! Tereikia rezervuo-ti salæ ið anksto!

Taèiau negalima pamirðti, jog vie-nas svarbiausiø inkubatoriaustikslø – teikti tiesioginæ paramà irkonsultacijas jaunimo NVO ar jasákurti norinèioms jaunimo gru-pëms. VJOSAS biuro nariai ir in-kubatoriaus konsultantø tinklasvisada pasiruoðæs padëti.

Galima dar daug kalbëti, taèiau ge-riau vienà kartà iðbandyti, negu 10kartø iðgirsti. Mûsø durys atvirosJums!

Vienas svarbiausiø inkubatoriaus tiks-lø – teikti tiesioginæ paramà ir kon-sultacijas jaunimo NVO ar jas ákurtinorinèioms jaunimo grupëms.

11

Apie tarptautiðkumà, vidiná ben-dradarbiavimà bei organizacijosprivalumus, kalbamës su ELSALietuva prezidentu Kipru Kra-sausku.

Eglë: ELSA‘os aukðèiausias orga-nas – tarptautinë valdyba, ásikûru-si Briuselyje. Kaip sekasi su ja ben-dradarbiauti?

Kipras: Su tarptautine valdybadaþniausiai, o, galima sakyti, kadvisuomet, bendrauja tik kiekvie-nos ðalies nacionalinës valdybosnariai. Su jais kadencijos pradþio-je susisiekia tarptautinës valdybosnarys, kuris yra atsakingas uþ tàpaèià sritá kaip ir ELSA hierarchi-joje þemiau esantis nacionalinësvaldybos narys. Negaliu pasakyti,kad toks ryðys automatiðkai tam-pa familiariu ir valdybietis gali bû-ti garantuotas, kad kadencijos pa-baigoje jau galës uþ jo sritá konkre-èiai atsakingà tarptautinës valdy-bos nará vadinti savo geru draugu.Tai tikrai yra neámanoma, kai tarp-tautinës valdybos narys per atstu-mà turi kontakuoti su 42 þmonë-mis ir matyti situacijà kiekvienojeðalyje. Þinoma, ELSA tinkle permetus bûna dveji valdybø suvaþia-vimai, kurie trunka savaitæ, per ku-

ELSA: tarptautiškumas ir efektyvusbendradarbiavimasEglë MazëtytëELSA Lietuva viceprezidentë marketingui

ELSA yra didþiausia pasaulyje nepriklausoma teisës studentø asociacija, jungianti daugiau kaip 32000 teisës studentø bei jaunøjø teisininkø ið daugiau kaip 300 universitetø visoje Europoje. Ðiuo metuELSA narëmis yra 42 valstybës. Prie šio tarptautinio tinklo yra prisijungusi ir ELSA Lietuva, apjun-gianti tris filialus: ELSA Vilnius, ELSA MRU bei ELSA VDU.

rià turi laiko pabendrauti su tavosrities tarptautinës valdybos na-riu, taèiau galbût iðskirèiauELSA‘oje esantá kità tarptautiniøsusitikimø tipà – kiekvienos atski-ros srities susitikimus, kuriø taippat bûna dveji per metus. Ið as-meninës patirties galiu patvirtin-ti, kad jø metu gali geriau iðkeltitau rûpimus klausimus. Nepai-

sant to, kad bendravime su tarp-tautine valdyba nëra itin daug fa-miliarumo, turiu pripaþinti, kadgali dràsiai bet kada ir bet kokiuklausimu raðyti laiðkà savo sritiestarptautinës valdybos nariui ir su-laukti atsakymo. Galø gale, ðieþmonës ir dirba tam, kad visas tin-klas veiktø kuo geriau. Taip patper metus reikia keletà kartø pil-dyti iðsamias ataskaitas apie tavosrities situacijà ðalyje. Todël, ma-nau, kad ELSA tinklo komunika-cija galëtø bûti pavyzdys kitomsdidelëms tarptautinëms jaunimoorganizacijoms.

Nepaisant to, kad bendravime su tarp-tautine valdyba nëra itin daug fami-liarumo, turiu pripaþinti, kad gali drà-siai bet kada ir bet kokiu klausimuraðyti laiðkà savo srities tarptautinësvaldybos nariui ir sulaukti atsakymo.

12

Eglë: Ar palaikote santykius su ki-tomis ðalimis, jø valdybomis?

Kipras: Þinoma, kad taip, tuometkoks tikslas bûti tarptautinës or-ganizacijos dalimi ir nesinaudotipagrindiniu jos privalumu – tarp-tautiðkumu? Natûralu, kad dau-giau bendraujame su kaimyninë-mis ðalimis, ið kuriø, kai kurioms,turiu dþiaugdamasis pripaþinti,ELSA Lietuva padëjo sëkmingaiplëtoti veiklas ir tapti stipriomistinklo ðalimis. Ið Baltijos ðaliøELSA Lietuva yra stipriausia na-cionalinë grupë. Na, o per tarptau-tinius susitikimus bendraujame suvisomis valdybomis, nes ELSA tuoir þavi, kad èia gali sutikti teisësstudentus net ið 42 ðaliø.

Eglë: Kaip dalinatës patirtimi?

Kipras: Daþniausiai patirtimi da-lintis tenka per tarptautiniusELSA susitikimus arba per kultû-rinius vizitus á kitas ðalis. Keletàkartø per metus tam tikros sritiesvaldybieèiai rengia telefonineskonferencijas, aptaria situacijàtinkle. Galø gale, gali bet kada pa-raðyti kitos ðalies valdybai tam tik-ru klausimu klausdamas patarimoar renginiø idëjø.

Eglë: Vis pabrëþi ELSA tarptau-tiðkumà. Gal galëtum papasakoti,kaip tarptautiðkumà jauèia ELSAnarys?

Kipras: Tarptautiškumas junta-mas organizacijos profesionalumebei jos tiksluose, kurie yra bûdin-gi demokratiðkoms ir itin þmogaus

teises gerbianèioms Vakarø Euro-pos valstybëms, kurios, turime pri-paþinti, dar neretai yra tolokai nu-tolæs pavyzdys ávairiose sritysemûsø ðaliai. Tarptautiðkumas, ku-rá galima pamatyti jo paprasèiau-sia forma, mûsø organizacijoje yramatomas kultûriniø mainø, tarp-tautiniø konferencijø, studentøstaþuotojø mainø programos ágy-vendinimo dëka.

Per metus rengiame iki keletoskultûriniø mainø, kuriuose daly-vauja apie 40 ELSA nariø. Taip patvaldybos nariai apsilanko tarptau-tiniuose valdybø susitikimuose.Ágyvendiname studentø staþuoto-jø mainø programà.

Eglë: O kaip komunikuojate, pri-imate sprendimus nacionalinëjegrupëje ELSA Lietuva?

Kipras: Jau treji metai kaip ELSA

Lietuva sudëtyje veikia trys filia-lai, du Vilniuje, vienas – Kaune. At-stumo faktoriø galime jausti ne-bent darydami susitikimus ar ben-drus projektus su Kaune esanèiufilialu, bet apskritai, dþiaugiuosi,kad dël nedidelio ðalies ploto esa-me itin dinamiðki ir efektyviausprendimus ágyvendinantys, nei,tarkime, kolegos ið kaimyninësLenkijos, kurie visi susitinka tikkartà per metus. Problemø su ko-munikacija organizacijos vidujetikrai nëra, sprendimai, kai reikia,daromi ir ágyvendinami greitai.

Eglë: Kokia nauda bûti ELSA Lie-tuva nariu?

Kipras: Ágyta platesnë pasaulëþiû-ra taip pat – savybës, kuriø jis ne-iðmoksi universiteto suole, bet ku-riø itin prireiks profesiniam ar net-gi asmeniniame gyvenime. Maty-damas aktyviausius mûsø organi-zacijos ALUMNI narius ir girdëda-mas jø pasakojimus apie tai, kàjiems davë ELSA, vienareikðmið-kai prieinu prie iðvados, kad jiemsELSA padëjo tapti brandesnëmisasmenybëmis.

ELSA stengiasi didinti visuomenësir teisës studentø pagarbà pamati-nëms teisinëms vertybëms, ástaty-mo virðenybei bei þmogaus tei-sëms. Vertybës, be kuriø mûsø val-sybë niekada netaps lygiaverte ðiuometu demokratijos ir pilietiðkumosrityse pirmaujanèioms ðalims.

Ið Baltijos ðaliø ELSA Lietuva yra stip-riausia nacionalinë grupë.

Tarptautiðkumas, kurá galima pama-tyti jo paprasèiausia forma, mûsø or-ganizacijoje yra matomas kultûriniømainø, tarptautiniø konferencijø, stu-dentø staþuotojø mainø programoságyvendinimo dëka.

13

Andrius – UAB „ARVI“ ir ko vie-ðøjø ryðiø koordinatorius, Mari-jampolës jaunimo „Rotaract“ klu-bo prezidentas, Lietuvos Liaudiespartijos Marijampolës skyriauspirmininkas, Marijampolës moki-niø parlamento ir poros kitø maþøNVO vienas ið steigëjø.

Trumpai apie tave: kà veiki ir kamatstovauji, kur dirbi? Kokiomisveiklomis ir didesniais projektaisuþsiimi? Kaip ásitraukei á NVOveiklà? Kuo ji tau, suaugusiam

Andrius Jasinskis: „Daugiausia uþsiimu svajonëmis“Rûta LabalaukytëLiJOT savanorë

Jaunimo organizacijos, veikianèios regionuose, daþnai bendradarbiavimà su verslo ámonëmis supranta išprašytojo vaidmens pusës. Verslo ámonës prisimenamos organizuojant koká nors renginá ar akcijà, taigi –prireikus finansinës paramos. Regionuose veikianèios jaunimo organizacijos turi suprasti, jog tai nërapartnerystë. Bendradarbiavimas su verslo ámonëmis joms gali pridëti nemaþai „svorio“ bendraujant susavivaldybe bei jos institucijomis. Savo ávaizdþiu bei laiku ir kokybiðkai atliktais darbais turi árodyti, jogyra pajëgios bûti lygiaverèiais partneriais tiek verslo ámonëms, tiek savivaldybei. Lygiai taip pat versloámonës gali bûti puikiais uþtarëjais jaunimui priimant sprendimus savivaldybëje. Verslo ámonëms jauni-mo organizacijos taip pat gali atnešti naudà tiek reklamos, teikiamø paslaugø prasme. Dþiugu, kad jaudabar kai kuriuose regionuose egzistuoja puikiø pavyzdþiø, kai verslo ámonës kartu su savivaldybe irjaunimo organizacijomis turi bendrus fondus, vykdo ávairias pilietines akcijas. (Mantas Zakarka, LiJOTregioniniø reikalø koordinatorius)

þmogui, dirbanèiam verslo ámonë-je, patraukli?

Nepaisydamas skeptikø pirmasMarijampolëje (per 4 metus nuo„Veiklus jaunimas“ priemonës pra-dþios) paraðiau ir gavau finansavi-mà JTBA „Veiklus jaunimas“ remia-mam projektui „Nedarbo maþini-mas jaunimo tarpe“. Árodëm, kad nepinigai, o idëjos riboja tiek mus, jau-nimà, tiek ir visus kitus. Ðiandien ðáprojektà baigiame sëkmingai ágy-vendinti. Esame pateikæ kitø pa-raiðkø, kuriomis norime vystyti sa-vanorystës, socialines ir kitas idëjasMarijampolëje.

Daugiausia uþsiimu svajonëmis.Svajoju, kad Marijampolës jauni-mui bûtø skirta tiek lëðø, kiek ki-tiems miestams, t.y. 0,001% nuoMarijampolës biudþeto (tai suda-rytø ~120 000 Lt vietoj turimø 20000 Lt). Svajoju, kad mûsø miesteatsirastø bendra jaunimo NVO-verslo–savivaldos–švietimo Taryba,kuri tà 120 000 Lt padalintø jauni-mo projektams, t.y. ne vien tik kon-certams ir trumpalaikëms akci-

joms, bet atsirastø atviri lauko tre-niruokliai vaikams, suaugusiems,invalidams. Þiemos metu J. Basa-navièiaus aikðtëje árengta ledo are-na su geru apðvietimu, muzikakviestø þiemos sporto mëgëjus: bû-tø organizuojami èiuoþimo, ledo ri-tulio renginiai, prekiaujama karð-ta arbata, kava... Svajoju, kad jau-nimas organizuotø renginius ne tiksau, bet jo iniciatyvos bûtø pripa-þintos ir vertinamos bendruome-nës – vasaros metu organizuotøsveikatingumo savaitæ, kurios me-tu bûtø organizuojami dviraèiø þy-giai, bëgimo, tinklinio, teniso rung-tynës, jogos mankðtos. Svajoju, kadjaunimo NVO turëtø etatus, kur uþnuveiktus darbus bûtø mokamasatlygis. Norëèiau, kad nebûtø poli-tikavimo tarp jaunimo, kad þi-niasklaida kritiðkai ávertintø esa-mà situacijà, palygintø situacijà sukitais miestais, ðalimis, o ne aklaispausdintø „intervus“ – koks jau-

Þavi jaunimo NVO pastangos, uþsi-degimas, noras árodyti sau ir kitiems,naivumas.

Lëðø paieðka

14

nimas graþus ir patenkintas.... Okaip yra kitur, o kaip turëtø bûti, okodël mûsø jaunimas neturi patal-pø? Ar tai patogu, patrauklu, arskatina veikti? Kodël neturimejaunimo centro su gera infrastruk-tûra? Kodël mes màstome taip, lygkrizë yra norma ir taip turëtø bûti?

Kuo jaunimo NVO tau, suaugu-siam þmogui, dirbanèiam versloámonëje, patrauklios?

Þavi jaunimo NVO pastangos, uþ-sidegimas, noras árodyti sau ir ki-tiems, naivumas. Þavi þmoniø sa-vanorystë, kaip gyvenimo norma.Tikriausiai tai ir átraukë – á NVOveiklà ásitraukiau gráþæs ið Vilniaus– tapau Marijampolës regiono jau-nøjø verslininkø klubo nariu. Poto pasidaviau vilionëmis ákurti„Rotaract“ organizacijà.

Koks verslo ámoniø poþiûris á ne-vyriausybines organizacijas regio-nuose? Kaip bendradarbiaujaNVO ir verslo ámonës regionuose?Ar bendradarbiavimas grástas tikfilantropija (duodi pinigus ir vis-kas), ar yra ir tikro bendradarbia-vimo uþuomazgø, grásto lygiaver-te partneryste?

Verslo ámonës á JNVO regionuoseþiûri teigiamai. Šiai dienai NVO irverslo ámoniø santykis labiau pa-remtas filantropija, nei lygiaverèiubendradarbiavimu. Kaip versloámonë (UAB „Arvi ir ko“) gauna-me daug praðymø remti mainais

uþ reklamà renginiø metu ir pa-našiai, taèiau tikrà bendradarbia-vimà suprantame ðiek tiek kitaip.Tos NVO, kurios supranta, kadmainais uþ gautà paramà turi pa-èios kaþkà duoti – suteikti tam tik-ras paslaugas, savo tikslà dël fi-nansavimo pasiekia. Kitaip para-mos gavimas nëra ámanomas, turibûti ilgalaikë nauda abiems pu-sëms, jei tikslas – ilgalaikis ben-dradarbiavimas. Organizacijø ne-verèiame dirbti mums, tiesiog no-rime kurti visuomenei pridëtinævertæ, o ne atiduoti pinigus ir pa-mirðti. Ðià vasarà bandþiau vienàbene didþiausiø jaunimo NVO„pritraukti prie verslo“, t.y., suta-rëme sàlygas: paramà jø organi-zuojamam renginiui skirsime ta-da, kai jie prisidës organizuojantmûsø renginá. Bendravimas baigë-si, kai iðkilo keletas organizaciniøsunkumø, tada jaunimo NVO at-stovai prapuolë ir bendradarbiavi-mas baigësi. Regionas maþas, ben-drauti vël teks. Viskas priklausonuo to, kokie lyderiai vadovaujaorganizacijoms, kaip sekasi susi-tarti ir kaip sutartø ásipareigojimølaikomasi. Su NVO ieškome ávai-riø naujø galimybiø bendradar-biauti – suteikti paramà uþ tam tik-ras paslaugas – tinklalapio admi-nistravimà, tekstø kûrimà, prak-tikos atlikimà ámonëje ir t.t. Ma-nau, ateityje tokios bendradarbia-vimo formos ágaus pagreitá.

Kaip NVO pradëti partnerystæ suverslo ámonëmis? Kà ir kodël no-rëtø remti verslo ámonës regionuo-

se? Kokia jø motyvacija remti ne-vyriausybines organizacijas savoregionuose? Ar gali bûti lemiamasveiksnys remti organizacijà, kadji veikia tame paèiame regionekaip ir verslo ámonë?

Norint pradëti partnerystæ, reikiadaugiau dràsos ir aktyvumo. Ver-slas labiau nusiteikæs remti savo re-gione esanèias NVO, nei esanèiaskituose kraðtuose, tai natûralu. Ke-letas galimø verslo ámonës motyvøremti jaunimo NVO – ámoniø so-cialinës atsakomybës kûrimas, re-klama, nauda tam tikromis paslau-gomis, kurias gali suteikti NVO. Bekonkreèiø motyvø ámonë neskirslëðø. Þinoma, ámanoma, kad lemia-mas veiksnys gali bûti vien tik ge-ografinë padëtis ir NVO atstovø at-kaklumas. Tekæ girdëti, kad kar-tais parama suteikiama vien dël ak-tyvumo, t.y., suteikiama, kad NVOnegaiðintø verslininkø laiko (šyp-sosi), bet tai mûsø ámoniø grupëjenëra praktikuojamas pavyzdys.

Kokià átakà NVO ávaizdis ir repu-tacija turi bendradarbiavimui suverslo ámone?

NVO reputacija ypatingai svarbidirbant su verslo ámone, ji gali tu-rëti kritinæ reikðmæ partnerystei.Kelis metus ið eilës bendradarbia-vome su ástaiga kraujo donorystëssrityje. Ðiais metais þiniasklaidaipaskelbus informacijà dël galimønesàþiningumo atvejø kraujo do-norystës srityje, ðià iniciatyvà nu-sprendëme nutraukti. NVO ávaiz-dis ir reputacija yra net svarbesninei verslo ámonei. Verslo ámonë tu-ri daug pragmatiðkø, komercinenauda paremtø santykiø, ko NVO,ypaè maþesnës, neturi.

Tos NVO, kurios supranta, kad mai-nais uþ gautà paramà turi paèios kaþ-kà duoti – suteikti tam tikras paslau-gas, savo tikslà dël finansavimo pa-siekia.

Verslas labiau nusiteikæs remti savoregione esanèias NVO, nei esanèiaskituose kraðtuose, tai natûralu.

15

Aušra, papasakokit, kokie lëðø pa-ieðkos bûdai paprastai taikomi?Klausimas apie paramos rinkimøbûdø ávairovæ yra pakankamaikomplikuotas, kadangi èia susipi-na daugelis dalykø – ðaltiniai, prie-monës, árankiai, kanalai. Paban-dysiu iðpainioti. Kalbant apie lë-ðø ðaltinius, juos tikslinga skirsty-ti á verslo ámones ir gyventojus. Lë-ðø paieðka ið verslo ámoniø patogituo, kad vienu kartu ámanoma gau-ti palyginus nemaþà sumà pinigø,kartais tam, kad surinktum visàreikiamà sumà, prireikia visai ne-daug pastangø ir laiko. Nepatogituo, nes verslininkai paprastai il-gai priima sprendimus, neretaitam reikia netgi akcininkø prita-rimo, bûna, kad paþada, o po kieklaiko jø planai pasikeièia. Be to,kuo didesnæ sumà rëmëjas skiria,tuo didesnë tikimybë, kad nevy-riausybinë organizacija gali taptipriklausoma nuo rëmëjø ir netgikeisti savo veiklos misijà atsi-þvelgdama á rëmëjø reikalavimus.Dar daugiau, dideliam rëmëjui at-sisakius skirti paramà (kas nutin-ka pakankamai daþnai), organiza-cija ar iniciatyva gali atsidurti ant

Auðra Mikulskienë:„Niekas nepritrauks lëðø geriau nei tas,kuris labiausiai tiki savo organizacija“Auðra Mikulskienë – lëðø paieðkos konsultantë. Parama nevyriausybinëms organizacijoms bei lëðø pa-ieðka domisi nuo 1998 m., kai pradëjo savo visuomeninæ veiklà. Mokësi lëðø paieðkos kursuose Vengrijo-je, Slovakijoje, staþavosi Didþiosios Britanijos paramos organizacijose, individualiai konsultavosi paslëðø paieðkos specialistus ið uþsienio. Remdamasi uþsienio patirtimi, ágyvendino arba prisidëjo ágyven-dinant lëðø paieðkos projektus Lietuvos nevyriausybinëms organizacijoms. Ðiuo metu daugiau dëmesioskiria organizacijø konsultavimui ir lëðø paieðkos specialistø mokymams.

bankroto ribos. Gyventojai gi pa-prastai neskiria dideliø sumø, to-dël paramos ieðkanèiai organiza-cijai reikia didesnio skaièiaus rë-mëjø ir ilgesnio laikotarpio, kadsurinktø visà reikiamà sumà. Kitavertus, tokia pajamø struktûra uþ-tikrina organizacijai finansiná tva-rumà, nepriklausomybæ, telkia or-ganizacijai lojalius þmones, kurieateityje gali ne tik remti, bet ir pa-tys ieðkoti padëti ieðkoti rëmëjø.Be to, individualûs rëmëjai nerei-kalauja sudëtingø surinktø ir ið-leistø lëðø ataskaitø, jiems nerei-kia reklamos ir vieðøjø ryðiø pa-slaugø. Priemonës, kanalai ir áran-kiai – be galo susijæ dalykai, betpaprasèiausia juos paaiðkinti pa-vyzdþiu. Pvz., televizijos paramoskoncertas, kurio metu kvieèiamaaukoti: koncertas yra priemonë,televizija yra kanalas, o renginiometu skelbiami trumpieji nume-riai, banko sàskaitos yra árankiai.Jei toks koncertas vyksta teatre,kur yra þiûrovø ir stovi aukø dëþu-tës, tai aukø dëþutë – árankis, teat-ras – kanalas. Jei á toká renginá þmo-nës kvieèiami specialiais lankstu-kais ir plakatais, kur irgi praðoma

aukoti á nurodytas banko sàskai-tas arba ásigyti bilietus, jei já trans-liuoja televizija ir apraðo þiniask-laidos priemonës, galima ásivaiz-duoti, kiek èia yra susipynusiø ka-nalø, priemoniø ir árankiø, o vienuþodþiu to nusakyti neámanoma!Todël atsakydama á klausimà apiepopuliariausius paramos bûdus,labai sàlyginai iðskirèiau tokius:TV akcijas (kai televizijos pagal-ba per trumpà laikà siekiama su-telkti kiek ámanoma daugiau pa-ramos), renginius (kai ádomiu tu-riniu siekiama atkreipti rëmëjødëmesá), tiesioginius laiðkus rë-mëjams ir nuolatinæ kasmënesinæparamà ið gyventojø.

Ar visiems gerai þinomi labdarosrenginiai – vis dar populiarus beiveiksmingas bûdas surinkti lëðasorganizacijai, iniciatyvai ir pan.?Kokiø alternatyvø pasiûlytumëttiems, kuriems ðis formatas nebe-priimtinas?

Renginiø yra ávairiø ir jie yra labaipopuliarûs bei veiksmingi renkantlëðas. Renginiø privalumas – lëðossurenkamos palyginus greitai, pro-cesas nuþsitæsia, juos organizuoti

16

ádomu, todël paprasèiau motyvuo-ti komandà. Sugalvojus ádomiàrenginio idëjà galima lengviau pri-traukti þiûrovus ar dalyvius – po-tencialius organizacijos rëmëjus.Paramos renginiai bûna nuo mumsáprastø kalëdiniø koncertø, auk-cionø, rankdarbiø mugiø iki ádo-mesniø – paramos maratonø, as-meniniø ir artimø þmoniø nepro-fesionalø koncertø, netradicinio arjuokingo ávykio (pvz. surinksiu1000 litø – pabuèiuosiu kiaulæ arnusiskusiu plikai galvà) suorga-nizavimo. Pagrindiniai renginiøminusai – daþnai nepavyksta (ar-ba pamirðtama) identifikuoti rë-mëjø, kas yra svarbu organizuo-jant planingà, sistemingà ir tvariàlëðø paieðkà, kuriant ilgalaikiussantykius su rëmëjais.

Organizacijoms labai siûlau padir-bëti su savo savanoriais ir juos pa-raginti patiems organizuoti nedi-

delius paramos renginukus savoartimiausioje aplinkoje. Pvz., vi-siems áprasti gimtadieniai, merg-vakariai ar teminiai vakarëliai ga-li virsti paramos renginukais, ka-da dovanoms, gëlëms, vaiðëmsskirtos lëðos atiduodamos para-mai, o renginuko tema – susijusisu nevyriausybinës organizacijos,kuriai skiriama parama, veikla arkonkreèiu projektu. Tai itin per-spektyvu ir pasitarnauja ne tik lë-ðø paieðkai, bet ir organizacijosveiklos vieðinimui, savanoriø tel-kimui ir motyvacijai. O idëjø tamyra be galo daug.

Organizacijoms, kurios nenori arneturi pajëgumø organizuoti para-mos renginius, siûlau pradëti dirb-ti su potencialiais rëmëjais skati-nant juos skirti jûsø organizacijainedidelæ sumà (kad ir po 10 ar 20litø) kiekvienà mënesá, panaðiai,kaip Europoje áprastas tiesioginis

debetas paramai. Tai labai per-spektyvu, kadangi leidþia planuo-ti pajamas, uþtikrina iðgyvenimàkitø lëðø paieðkos projektø nesëk-mës atveju bei suteikia galimybæ„auginti“ rëmëjus – pastoviai sujais bendrauti, teikti informacijàapie save, praëjus kuriam laikui –ir kviesti prisidëti kitaip ar dides-nëmis sumomis.

Kokiø árankiø, þiniø, þmogiðkøjøresursø reikia, kad pritrauktumeparamà savo organizacijai? Ar bû-tina/patartina naudotis lëðø paieð-kos specialisto paslaugomis?

Pagrindiniai resursai – þmonës,laikas, pinigai. Þmonës, þinoma,reikalingi tam, kad bûtø kam vyk-dyti suplanuotus darbus, taèiaunorëèiau pabrëþti ir kità itin svar-bø aspektà – palaikymà, motyva-cijà, susitarimus, lenktynes ir pan.Lëðø paieðka – emociðkai itin su-dëtingas darbas, todël komandosnariø palaikymas, paskatinimastæsti darbus tada, kai kitiems svy-ra rankos, yra bûtinas geriems re-zultatams pasiekti. Su komandosnariais galima susitarti dël „nesëk-miø ribos“ ir priminti jà tarpusa-vyje; taip pat daug smagiau rinktilëðas rungtyniaujant, kuris surinksdaugiau, greièiau ar ið daugiau rë-mëjø. Antras paminëtas dalykas –laikas. Visi pinigø nori èia ir dabar,ir dar neskiriant tam laiko. Að va-dovaujuosi tokia teorija – lëðø pa-ieðkai skirti dvi-tris-keturias va-landas kasdien ir po ðeðiø mëne-siø bus rezultatai. Na ir pinigai arkitos materialinës investicijos –pradþioje jø reikës tikrai nemaþai.Jei kitø resursø (laiko ir þmoniø)bus skiriama santykinai nedaug,

17

piniginës investicijos gali siekti ir50 proc., ir daugiau laukiamos pa-ramos sumos. Kainuoja viskas –specialiø þiniø ágijimas, priemo-nës (aukø dëþutës, lëðø paieðkostinklalapio sukûrimas ir palaiky-mas, salë renginiui, vokai, paðtopaslaugos), taèiau tos investicijossu laiku santykinai maþës. Vykdy-dami planingà ir intensyvià lëðøpaieðkà su laiku (að vis „kabinuo-si“ uþ 6 mënesiø laikotarpio) rei-kës maþiau lëðø tam, kad surink-tumëte daugiau paramos. Dël lë-ðø paieðkos specialisto paslaugø –kuo didesnë organizacija, kuodaugiau lëðø reikia, kuo daugiauparamos rinkimo bûdø naudosite,tuo poreikis turëti toká specialistàdidës. Taèiau visose organizacijo-se pagrindinis fundraiser‘is visuo-met bus jos vadovas ar idëjinis va-das. Niekas nepritrauks lëðø ge-riau nei tas, kuris labiausiai tiki sa-vo organizacija ir geriausiai suge-ba savo tikëjimu uþkrësti kitus.

Kokie paramos gavimo bûdai tarpNVO Lietuvoje ðiandien populia-riausi, ir palyginimui – kokios ten-dencijos Europoje?

Lietuvoje be jokios abejonës po-puliariausia siøsti laiðkus versloámonëms (daþniausiai atrinktomsið didþiausiø ar pelningiausiøámoniø sàraðo) ir organizuoti te-levizinius paramos koncertus. Kaikurios organizacijos pamëgo ir pa-matë naudà bendradarbiauti suportalu www.aukok.lt – puikiu lë-ðø paieðkos árankiu. Prieð Kalë-das tenka matyti ir daugiau beiávairesniø iniciatyvø – nuo kalë-diniø mugiø, þymiø þmoniø daik-tø aukcionø, „paraminiø“ prekiø

(skirianèiø tam tikrà procentànuo pajamø) prekybos centruoseiki internetiniø svetainiø, ragi-nanèiø dovanoti dovanas konkre-tiems þmonëms ar gyvûnams. Eu-ropoje labai daug dirbama su gy-ventojais – esamais ir potencia-liais rëmëjais – individualiai:siunèiami laiðkai, skambinama irkvieèiama aukoti tiesioginio de-beto bûdu (t.y. siekiama, kad gy-ventojai sudarytø sutartis su ban-kais, kad nuo jø sàskaitø kiekvie-nà mënesá nuskaièiuotø tam tik-rà nedidelæ sumà organizacijai).Taip pat labai áprastas tiesioginiskontaktas gatvëje ar þmoniø su-sibûrimo vietose, taèiau renkamine gryni pinigai, o tiesioginio de-beto sutartys. Lankydamasi Eu-ropoje daþnai sutikdavau tokiubûdu paramà renkanèiø þmoniø,yra buvæ, kad pati prisijungdavauprie tokiø iniciatyvø ir galiu uþ-tikrinti, kad tai yra ir smagu, irveiksminga. Europoje labai popu-liaru rengti ir dalyvauti ávairiuosemaratonuose – tikiuosi, kad jauper šias Kalëdas vyksianèiamemaratone bus bent vienas kitasdràsuolis, kuris savo bëgimu vie-ðai rinks lëðas labdarai.

Lëðø pritraukimas ið privaèiø as-menø: kà turëtø þinoti kiekvienaJNVO, pasirinkdama paramos ga-vimo bûdà?

Renkant lëðas ið gyventojø, bûti-na atkreipti dëmesá á du svarbiusdalykus – pirma, kreipiantis á tuosþmones turëti jø sutikimà bent jaugauti jûsø organizacijos informa-cijà (kaip surinkti potencialiø rë-mëjø duomenø bazæ – atskirasklausimas, kuriam spræsti galima

panaudoti ir savo kûrybiðkumàbei nepamirðti visur ir visuomettiesiog rinkti tà duomenø bazæ), irantra – siekti, kad tie þmonës tap-tø jûsø pastoviais rëmëjais: sudo-minti juos jûsø organizacijos veik-la, átraukti á jà, stengtis, kad ne tikremtø, bet remtø pastoviai ir visdidesnëmis sumomis, galiausiai –kad patys ieðkotø lëðø jûsø orga-nizacijai. Didþiausias tikslas dir-bant su privaèiais asmenimis – ras-ti tokiø þmoniø, kurie jûsø organi-zacijai skirtø palikimà, pvz. nekil-nojamà turtà. Atrodo neámanoma?Kol apie tai negalvosite ir to ne-bandysite, tol tikrai taip ir bus.

Patarkite, kur ieðkoti privaèiø as-menø, galinèiø suteikti paramà vi-suomeninëms organizacijoms. Ko-kius reikalavimas daþniausiai rei-kia ávykdyti/atitikti, kad organiza-cija gautø paramà?

Potencialiø rëmëjø reikia ieðkotivisur. Galiu pavardinti:

· Perþiûrëti savo buvusiø nariø irkitaip su organizacija susijusiø as-menø sàraðus (buvæ studentai, bû-simi studentai ir jø tëvai, tø paèiøpomëgiø turintys asmenys, irpan.) ir susisiekti su jais;

· Iðplatinti informacijà esamiemsnariams apie renkamas lëðas ir pa-praðyti, kad kiekvienas ið jø pa-teiktø po 5 ar 10 savo þinomø gali-mø rëmëjø kontaktus;

· Organizuojant renginius, kitasviešas iniciatyvas, registruoti þmo-nes ir prašyti uþpildyti sutikimusgauti informacijà apie organizacijà;

· Domëtis, kokie vieði þmonës lin-kæ skirti paramà ir susisiekti su

18

jais. Tokios informacijos galimagauti gyvenimo bûdo þurnaluose,internete, socialiniuose tinkluoseir visais ámanomais ðaltiniais.

Yra gausybë ávairiø bûdø, kaip ras-ti potencialiø rëmëjø. Svarbiausia– pradëti galvoti apie tai ir pildytiduomenø bazæ jau dabar ir, þino-ma, pagarbiai bendrauti su taisþmonëmis, nešiukšlinti jø elektro-ninës erdvës (ar tai bûtø laiðkai, arsocialiniai tinklai), nepraðyti skir-ti paramos jau pirmame laiðke, ne-ásiþeisti, jei jie atsisakys ir pan. Dëlreikalavimø paramai gauti – jie ele-mentarûs: organizacija turi vykdy-ti savo misijà ir teikti naudà visuo-menei, bûti skaidri, profesionali ir,be abejonës, mandagi.

Ar turi átakos NVO lokacija ieð-kant asmens paramai gauti, t.y., arnaudingiau kreiptis á vietoje vei-kiantá asmená, ar, tarkime, ieðkotiparamos kitame Lietuvos gale, ogal net uþsienyje?

Rëmëjo buvimas ðalia – vienas iðsvarbesniø faktoriø, atsirenkantpotencialius rëmëjus. „Buvimasðalia“ þinoma reiškia ir fizinæ vie-tà, nes kiekvienam be jokios abe-jonës labiausiai rûpi tai, kas vyks-ta ðalia jo, ir maþai rûpi tai, kasvyksta „kaþkur anapus“, ir kitokáartumà – interesø, pomëgiø ben-drumà, bendrà baigtà mokyklà arvaikystëje pas moèiutes leistà lai-kà kartu. Neatmesèiau ir galimy-bës ieðkoti paramos uþsienyje, ta-èiau siûlyèiau labai atidþiai atsi-rinkti potencialius rëmëjus. Tiks-lingiausia bûtø kreiptis arba á lie-tuviø bendruomenes, arba á asme-nis, turinèius kitoká tiesioginá ryðásu Lietuva (pvz., verslo interesø,

ðeimos sàsajø ar tiesiog simpatijømûsø ðaliai).

Ávardinkite pagrindines klaidas,„nevyriausybininkø“ daromas ieð-kant lëðø ið privaèiø asmenø.

Ðiam klausimui turiu labai trum-pà atsakymà:

1. Pirma ir pati svarbiausia beidaþniausia klaida – tiesiog neieš-koma lëðø. Ið anksto esame tikri,kad lëðø nerasime ir nieko neda-rome, kad jø rastume. Mano patir-tis rodo, kad 95 proc. besiskun-dþianèiøjø nepavykusiais lëðø pa-ieðkos projektais tø projektø ið tie-sø... net nevykdë.

2. Neturëjimas aiðkaus tikslo. La-bai daþnai pradëdami lëðø paieð-

kà þmonës neþino, kiek lëðø rei-kia, arba ko tuo lëðø paieðkos pro-jektu siekia. Daþniausias atsaky-mas á klausimà „o kiek gi jums rei-kia lëðø“ bûna „kuo daugiau“ ar-ba „kiek rasim, tiek gerai“.

3. Neávertinimas investicijø (finan-siniø, þmogiðkøjø ir laiko) poreikiøir noras turëti kuo daugiau, kuogreièiau ir su kuo maþiau pastan-gø. Visø, pradedanèiø lëðø paieðkàpraðau atsiminti, kad tai yra ir buslabai sunkus darbas, nes jei bûtøkitaip, niekas nieko nedirbtø, tikrinktø lëðas ir gerai gyventø .

Kalbino Reda KazlaitëLiJOT ryðiø su visuomene

koordinatorë

19

Vaidotai, kas yra „Maisto Ban-kas“ ?

„Maisto bankas“ – tai labdaros irparamos fondas, renkantis para-mà maistu ir dalinantis jà nepa-siturinèiais þmonëmis besirûpi-nanèioms organizacijoms. 1/5 ða-lies gyventojø maistui per dienàgali skirti vos 4 Lt. 51% šalies gy-ventojø iðmeta dar naudoti tinka-mus maisto produktus, daugiau-siai iðmetama parduotuvëse ásigy-to maisto, o maþiausiai – gauto iðkitø ðaltiniø (pvz., paramos), o kasmënesá ið prekybos centrø iðme-tamo maisto bûtø galima pamai-tinti 60 000 skurstanèiøjø. 1 Lt„Maisto banko“ paramos yra 14 Lt,iðleidþiamø parduotuvëje perkantmaistà.

„Maisto banko“ veikla

„Maisto bankas“ surenka tinka-mus naudoti maisto produktus išbendradarbiaujanèiø prekyboscentrø ir gamintojø á savo sandë-lius, „Maisto banko“ savanoriai rû-ðiuoja, pakuoja produktus ir ati-duoda paramà maistu dalinan-èioms organizacijoms visoje Lie-tuvoje. Tai iðtekliø perdirbimoveikla (angl. resource - recycling),kai nepanaudojami iðtekliai per-dirbami arba panaudojami kitur.

Jaunystë – ne kliûtis bendradarbiauti su versluRûta LabalaukytëLiJOT savanorë

Vaidotas Ilgius – Maisto banko komunikacijos ir plëtros vadovas, ðiuo metu vadovauja Nacionalineinevyriausybiniø vystomojo bendradarbiavimo organizacijø platformai, yra vienas ið nedaugelio lietu-viø Ashoka socialinio verslumo stipendijantø.

Paramos paieška ir bendradarbia-vimas

Pagrindinë „Maisto banko“ veikla– parama maisto produktais. 1/10„Maisto banko“ paramos surenka-ma kasmetiniø akcijø metu par-duotuvëse, renkant negendanèiusmaisto produktus. Didþiausia da-lis tinkamo paramai maisto suren-kama ið prekybininkø (pvz. pre-kybos centro „IKI“) ir gamintojø.O treèioji paramos dalis – Europos

Sàjungoje Maisto ið intervenciniøatsargø tiekimo labdaros organi-zacijoms programa (MIATLNA).

Maisto bankas bendradarbiaujasu 373 socialinëmis ne pelno orga-nizacijomis, kurios yra „Maistobanko“ paramos gavëjos, taip patsu savivaldybiø socialiniais dar-buotojais, padedanèiais tikslingaiiðdalinti paramà. Ðis bendradar-biavimo tinklas leidþia paramaipasiekti jos tikslinius vartotojus.

20

Labdaros paramos fondas su ver-slo sektoriumi bendradarbiaujatrijose srityse: finansinës paramos(pvz. „Swedbank“, parama „Mais-to banko“ plëtrai regionuose, „Ma-xima“ paramos þetonëliai), para-mos maisto produktais (pvz. „IKI“,„Mantinga“) ir paslaugø (pvz. pa-talpos ir perveþimai – „City servi-ce“). Verslo ámonës bendradar-biauja dël ávairiø prieþasèiø: rekla-mos, prekinio þenklo stiprinimoper ámoniø socialinës atsakomy-bës prizmæ, dël savo tiksliniø var-totojø, kurie gali bûti ir paramosmaistu gavëjai, dël savo klientøporeikiø, dël to, kad nori suteiktiparamà, dël savo rëmimo politi-kos, individualiø motyvø.

Patarimai jaunimui

Jaunystë nëra kliûtis ar rodiklis

bendradarbiauti su verslo sektoriu-mi. Bendradarbiauti – reiškia mo-këti taip pat efektyviai dirbti, kaipdirba verslo ámonës. Mokëti taippat efektyviai organizuoti veiklosprocesus, adekvaèiai suvokti savogebëjimus. Norinti dirbti drauge,reikia bûti sàþiningiems, kantriemsir energingiems. Þinoma, daug le-mia organizacijos „prekës þenklo“patrauklumas ir geri viešieji ryšiai– tai didina galimybes uþmegztisëkmingà partnerystæ.

Paramos ir bendradarbiavimoateities tendencijos

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nevy-riausybinës organizacijos vis ma-þiau priklausomos nuo uþsienio pa-ramos. Daugëja ið Lietuvos versloámoniø gaunamos paramos. Taèiaupastaruoju metu parama stipriai

traukiasi – tam didþiulá poveiká tu-ri ekonominë krizë. Beveik pusëverslo ámoniø paramos atitenkasportui.

Þiûrint á privaèiø asmenø para-mos segmentà – jis tebëra labaisiauras. Viena vertus, pritrauktiparamà ið privaèiø asmenø (anlg.Individual fundraising) tampavis lengviau, nes sparèiai plintair tobulëja tokiai paramai reika-lingi árankiai – kompiuteriai, in-ternetas, mobilusis ryšys ir mo-bilieji telefonai. Tad privatûs as-menys paramos prasme yra þy-miai arèiau, lengviau ið jø para-mos ir paprašyti. Kita vertus, ið-sivysèiusiose šalyse (JAV ar Di-dþioji Britanijoje) þmonës paau-koja 3-4% savo metiniø pajamø.Ir nors mûsuose vis daugiau þmo-niø aukoja iš filantropinio elge-sio paskatø, taèiau ðios paramosmastai nedideli – mobiliøjø tele-fonø pagalba retkarèiais aukoja-mos keliø litø sumos.

Atlikti tyrimai rodo, kad asme-nys, kurie patys uþsiima ávairia vi-suomeniðka veikla (pvz. yra sa-vanoriai) ar turi draugø visuome-nininkø, yra linkæ daugiau auko-ti, nei kiti. Akivaizdu, kad norintpritraukti paramà ið privaèiø as-menø, reikia sukurti ir palaikytitarpusavio ryðá, skatinti savano-riauti organizacijose. Pravartudaþniau rengti ávairias labdaros-paramos loterijas, organizuotivieðus gatvës renginius, nebijotiuþkalbinti praeivio, bendrauti.Svarbiausia – daugiau kalbëtiapie paramos poreiká ir reikðmin-gumà organizacijai ir galutiniamparamos gavëjui.

21

Jaunas þmogus iðgyvena nepapras-tai ádomø, bet sudëtingà, iððûkiøkupinà laikotarpá: priima kertiniussavo gyvenimo sprendimus dël mo-kymosi ir profesijos, ásimyli ir pra-deda lytiná gyvenimà, ieðko bûstoir savarankiðkai kuria buitá, susi-randa pirmà darbà, kuria ðeimà arnet verslà. Ir visa tai vienu metu! Okà daryti jauniems þmonëms, tu-rintiems maþiau galimybiø? O kas,jei iðkritai ið ðvietimo sistemos, dëlkaþkokiø prieþasèiø nesiseka susi-rasti darbo? Ðiais laikais dar vienuiððûkiu tampa labiausiai sau tin-kanèios galimybës atradimas – ma-þai su tuo susidûrusiam yra neleng-va iðsirinkti vienà ið ðimtø savano-rystës ar studijø programø, stipen-dijø, organizacijø ir t.t. Bendrinisjaunimo informavimas atveria jau-nam þmogui, kuriam bûtina priim-ti svarbius gyvenimo sprendimus,

Kas ir kodël yra bendrinis jaunimo informavimas?Evaldas RupkusEurodesk Lietuva programos vadovas

Atvirumas ir átrauktis – vieni svarbiausiø jaunimo politikos ágyvendinimo principø. Be ðiø principøjaunimo informavimas bûtø neámanomas: jaunimo informacijos specialistai padeda jauniems þmonëmssavarankiðkai priimti sprendimus ir suprasti savo siekius, remiantis jø turimais gebëjimais ir galimy-bëmis. Taigi pagrindinë bendrinio (ang. generalist) jaunimo informavimo idëja – ágyvendinant jaunøþmoniø teisæ á informacijà, patraukliai teikti jiems lengvai suprantamà, taèiau iðsamià, subalansuotà,aktualià ir tiesiogiai jø poreikius atitinkanèià informacijà ir atsakymus á kylanèius klausimus.

duris á jam aktualiausià ir tinka-miausià informacijà apie jo galimy-bes ir ámanomus pasirinkimus, pa-deda atsirinkti ir vertinti informa-cijà. Tai tampa ámanoma èia – jau-nimo informacijos tarnybose – vie-noje vietoje, nes bendrinis jaunimoinformavimas aprëpia svarbiausiasjaunimui temas (kaip mobilumas,galimybës, dalyvavimas, bûstas irpinigai, sveikata, savanoriðka veik-la, mokymasis, darbas, laisvalaikis,sportas, kultûra ir kelionës) ir yraorientuotas á jaunà þmogø.

Bendrinis jaunimo informavimaspadeda jaunam þmogui atrasti savovietà visuomenëje. Nors pirministokios struktûros tikslas yra reaguo-ti á jauno þmogaus poreikius, taèiaubendrinio jaunimo informavimotarnybos vaidina ypatingà vaidme-ná sprendþiant uþimtumo problemàir vykdant nusikalstamumo preven-cijà. Aktyviai siûlydama veiklos ga-limybes ir ávairias programas, tokiatarnyba skatina jaunà þmogø uþsi-imti prasminga veikla, o ne „trintigatves“ ir net suteikia informacijosapie psichinæ ir fizinæ sveikatà, kaijo gyvenime atsiranda daugiau lais-vo laiko – baigus mokyklà ar po pa-

mokø, netekus darbo ir pan. Savai-me suprantama, tai þenkliai prisi-deda prie jaunø þmoniø integraci-jos skatinimo ir visuomenës gero-vës uþtikrinimo.

Be informacijos nëra ámanomas iraktyvus dalyvavimas. Tik savo tei-ses ir pareigas þinantys ir iðmanan-tys jø ágyvendinimo galimybes

Bendrinis jaunimo informavimas at-veria jaunam þmogui, kuriam bûtinapriimti svarbius gyvenimo sprendi-mus, duris á jam aktualiausià ir tinka-miausià informacijà apie jo galimy-bes ir ámanomus pasirinkimus, pa-deda atsirinkti ir vertinti informacijà.

Tema PLIUS

22

jauni þmonës gali bûti aktyvûs pi-lieèiai. Todël bendrinio jaunimoinformavimo tarnybos suteikia in-formacijos apie ásitraukimo gali-mybes á jaunimo politikos forma-vimà per ávairias nevyriausybinesorganizacijas ir ágyvendinamasiniciatyvas bei kampanijas, inte-resø atstovavimà.

Tai dar ne viskas – plëtojant þiniøvisuomenæ, neáprastai greitai di-dëjant informacijos kiekiui ir nuo-lat plëtojantis naujosioms techno-logijoms, bûtina mokyti jaunusþmones informacinio raðtingumo.Jaunimo informacijos centrai pa-deda suvokti informacijos paieð-kos, atrankos ir vertinimo princi-pus bei naujøjø technologijø nau-dojimo subtilybes. Taip maþinamaatskirtis tarp tø, kurie ðiø ágûdþiødar neturi ir dël to praranda priëji-mà prie aktualios informacijos.

Jau nuo 1960-øjø daugelyje Vaka-rø Europos valstybiø jaunimo in-formavimas pripaþástamas kaipsudëtinë jaunimo politikos sritis.Lietuvoje iki ðiol tai rëmësi nuo-toliniø jaunimo informavimo irkonsultavimo e. paslaugø teikimuarba atskiromis iniciatyvomis, ku-rios teikia specializuotà informa-cijà jauniems þmonëms (Jaunimodarbo, sveikatos, turizmo ir versloinformacijos centrai, ES informa-ciniai tinklai ir kt.) Taèiau kaip at-skira jaunimo politikos sritis ji vis

dar nëra aktualizuota. Gerosiospatirties pavyzdþiø 25 Europosvalstybëse, kuriose veikia jaunimoinformavimo ir konsultavimostruktûros, netrûksta. Per daugiaukaip keturiasdeðimt jaunimo in-formavimo ásitvirtinimo metø ðio-se ðalyse ásikûrë net apie 8000 vie-tiniø ir regioniniø jaunimo infor-macijos centrø, kuriuose dirbaapie 13 000 jaunimo informacijosdarbuotojø, o centrus aplankëapie 23 mln. jaunø þmoniø1 , ne-skaiitant suteiktø nuotolinio kon-sultavimo paslaugø (uþklausos te-lefonu, el. paðtu, socialinëje þi-niasklaidoje ir kt.). Artimiausi Lie-tuvai pavyzdþiai galëtø bûti Estijair Suomija, kuriose veikia sëkmin-gai iðplëtotos jaunimo informavi-mo ir konsultavimo sistemos.

Norint kurti bendrinio jaunimo in-formavimo struktûrà, bûtina ágy-vendinti Europos jaunimo infor-mavimo ir konsultavimo agentû-ros (ERYICA) nariø patvirtintà

Europos jaunimo informacijoschartijà. Anot jos, informavimopaslaugas teikianti struktûra turireaguoti á jaunø þmoniø poreikiusir bûti jiems visiems, be išimties,atvira, taip pat pritaikyta apsilan-kymui ir konsultacijai be išanks-tinio susitarimo. Jaunimo infor-macijos centras, tarnyba ar kito-kia struktûra turi aprëpti platø in-formacijos ir skirtingø temø spek-trà ir pateikti já paèiomis ávairiau-siomis temomis tiek jauniemsþmonëms, tiek jø grupëms su spe-cifiniais poreikiais.

Pagrindiniai bendrinio jaunimoinformavimo ir konsultavimoprincipai apibrëþia, kad pateikia-ma informacija turi bûti praktinë,ávairi (nevienpusiðka), aktualikonkreèiam jaunam þmogui irnuolat atnaujinama. Kiekvienasjaunas þmogus turëtø bûti priima-mas asmeniðkai, skatinant pasi-tikëjimà ir gerbiant jo anonimið-kumà, teikiant kiek ámanoma di-1 ERYICA duomenys, 2005

Tik savo teises ir pareigas þinantys iriðmanantys jø ágyvendinimo galimy-bes jauni þmonës gali bûti aktyvûspilieèiai.

23

desnæ informacijos ávairovæ ir ska-tinant jo savarankiðkumà. Esantporeikiui, bendrinës jaunimo in-formacijos centras gali nukreiptijaunà þmogø á specializuotos in-formacijos tiekëjà.

Lietuvoje bendrinio jaunimo in-formavimo ir konsultavimo siste-ma dar nëra sukurta. Nacionalinësjaunimo politikos 2011-2019 m.plëtros programos Ágyvendinimo2011-2013 m. priemoniø plane2012-2013 m. „iðanalizuoti jauni-mo informavimo padëtá, parengtiir ágyvendinti vieningà jaunimo in-formavimo ir konsultavimo siste-mos apraðà, kuris apimtø naciona-liná ir vietos savivaldos lygmenis“.Iki 2019 m. programa numaèiusisukurti struktûrizuotà jaunimo in-formavimo ir konsultavimo siste-mà. 2014 m. planuojama ágyven-dinti pirmuosius jaunimo informa-vimo tarnybø pilotinius projektus.Bendrinis jaunimo informavimasir konsultavimas Lietuvoje darosivis aktualesnis ir pagrindiniai jau-nimo politikos formuotojai skiriavis didesná dëmesá diskusijoms dëlðios srities perspektyvø ir strate-gijos Lietuvos jaunimui. Dabarsvarbiausia jauniems þmonëms irsu jais dirbantiems pasakyti, kaipjie ásivaizduoja tokià sistemà, nesjuk kaip Europos jaunimo forumassako „Nieko apie jaunimà be jau-nimo“, ar ne?

Pagrindiniai bendrinio jaunimo in-formavimo ir konsultavimo principaiapibrëþia, kad pateikiama informaci-ja turi bûti praktinë, ávairi (nevienpu-siðka), aktuali konkreèiam jaunamþmogui ir nuolat atnaujinama.

UÞRAÐAMS

24

UÞRAÐAMS