pazintis su greituoju skaitymu

P a ž i n t i s s u g r e i t o j u s k a i t y m u

T u r i n y s

Autoriaus žodis

I skyrius. Įžanga9 Greitojo skaitymo raida12 Kaip mes mokomės skaityti?16 Greitasis skaitymas – naujų įpročių formavimas17 Kaip patikrinti savo skaitymo greitį?

II skyrius. Racionalusis skaitymas23 80/20 principas24 Pasitenkinimas ar rezultatyvumas?26 Atsakomybė skaitant27 Piramidinė struktūra29 Dirbame ar skaitome30 7 baziniai klausimai31 Rašau referatą

III skyrius. Rodyklinis skaitymas40 Anticipacija41 Anticipacijos lavinimas43 Kas yra regresija?

IV skyrius. Periferinis skaitymas48 Skaitymo kelias49 Greitis ir supratimas51 Kaip daryti greičio pratimą?52 Ką reiškia užfiksuoti? 53 Kas yra artikuliacija?56 Išsibarsčiusi informacija57 Vaizduotės svarba skaityme58 Skaitymas su nepatogumais59 Kaip įveikti artikuliaciją?60 „Žaliojo taško“ pratimas62 Šulte lentelės63 Larry Foster metodika

V skyrius. Skaitymo higiena ir fiziologija68 Akių vitaminai69 Akių poilsio pratimai70 Skaitymo inercija

VI skyrius. Atmintis ir susikaupimas74 Skaitymo ritmai75 Informacijos atkūrimas po mokymosi76 Vizualai, audialai, kinestetikai79 Vienas darbas vienu metu80 Kairysis ir dešinysis pusrutuliai

VII skyrius. Užrašų darymas85 Pagrindinė užrašų darymo klaida86 Linijinis ir globalus mąstymo tipas87 Pasvirasis brūkšnelis

VIII skyrius. Priedai93 Dažniausiai užduodami klausimai96 Testas99 Paaiškinimai, nuorodos ir šaltiniai101 Atminties lavinimo seminaras 102 Greitojo skaitymo kursai103 Iliustracijos

A u t o r i a u s ž o d i s

7

Sveikinu, įsigijus knygą, kuri, nuoširdžiai tikiuosi, pakeis jūsų požiūrį į skaitymą. Mano tikslas – sujudinti tą pagrindą po kojomis, kurį turi-te. Skatinti jus mąstyti kritiškai ir keistis. Į savo senus, įsišaknijusius skaitymo įpročius pažvelgti kitomis akimis. Perskaitę knygą sužino-site daug naujų ir įdomių dalykų, o geros žinios turi vieną gerą savy-bę – jos skatina žmones tobulėti. Jei jūs suprasite, jog turite kur kas daugiau galimybių nei iki šiol manėte, ir pradėsite jas lavinti, tikslas bus pasiektas.

Supažindinsiu su greituoju skaitymu, pateiksiu patarimų ir pratimų. Knyga tegu pasitarnauja kaip pirmas žingsnis tobulėjimo link šioje srityje, o kiek norėsite tęsti šį tobulėjimą priklausys tik nuo jūsų. Mano tikslas – parodyti, jog egzistuoja kitoks būdas skaityti. Jog tai galima daryti kitaip, nei mes esame įpratę.

Kuo dažniau naudosite žinias, kurias gausite, tuo geresnius rezulta-tus pasieksite. Vargu ar galima būtų išmokti sportuoti skaitant įvairių pratimų aprašymus. Sporto salė gali būti moderni ir šiuolaikiška, tre-neriai – tikri savo srities žinovai, tačiau kokius rezultatus gausime, jei taip ir neapsilankysime sporto salėje? O jei susiruošite apsilankyti sporto salėje, po kelių savaičių sunkaus darbo entuziazmas pamažu ims silpnėti. Atrodo, jog įdedate tiek darbo, o rezultatų kaip nesimato, taip nesimato. Taip yra ir greitajame skaityme, reikia nemažai pradi-nio įdirbio, kad pajustumėte pirmuosius rezultatus ir daug entuziaz-mo, kad nesustotumėte vos pradėję. Patarimai, kuriuos rasite, duos naudos, jei jais išmoksite pasinaudoti. Taip pat prisiminkite amžiną taisyklę, jog viskas, kas yra genialu – paprasta. Čempionai gimsta ne pompastiškų varžybų, o paprastų kasdienių treniruočių metu.

Greitasis skaitymas yra naujus potyrius ir naują mąstymo būdą įkvė-piantis dalykas. Visa kas nauja, iš pradžių atrodo šiek tiek keista ir

neįprasta. Tačiau pokyčiai mūsų gyvenimuose yra neišvengiami. Kodėl turėtume visą gyvenimą gyventi su tomis pačiomis nuosta-tomis ir įsitikinimais? Jei jūs rankose laikote šią knygą, esu įsitikinęs, jog tobulėjimas yra nuolatinis jūsų gyvenimo palydovas ir tai, ką joje rasite vienaip ar kitaip pritaikysite praktiškai. Paprašysiu tik vieno dalyko, nesistenkite visko atlikti tobulai. Iš pradžių išmokite daryti gerai, po to labai gerai ir tik tuomet galite bandyti daryti tobulai. Nes jei pradėsite nuo „tobulai“, viskas baigsis „tiesiog blogai“. Negalime mokytis bėgioti, jei dar nemokame šliaužioti. Tad iš pradžių noriu, kad susipažintumėte, kaip greitąjį skaitymą pritaikyti paprastiems ir populiariems tekstams skaityti, nes kaip ten bebūtų, tokių tekstų mes perskaitome daugiausiai. Tik išmokus greitai skaityti, lengvus, aiškiai parašytus ir aiškią struktūrą turinčius tekstus, galima pereiti prie su-dėtingesnių, didesnės apimties ir koncentracijos tekstų. Skaitymas yra indvidualus dalykas, o rašant apie tai objektyviai, kai kurie niu-ansai ar smulkmenos gali likti neaptarti. Tai nereiškia, jog autorius jų nežino, tiesiog pirminis knygos tikslas – supažindinti Jus su greituoju skaitymu. Kas tai yra, kaip tai veikia, kodėl tai veikia ir t.t.

Nešvaistysiu Jūsų brangaus laiko įrodinėdamas greitojo skaitymo naudą. Pasakysiu tik tiek – kiekvienas gali skaityti mažiausiai du, tris, keturis kartus greičiau. Atitinkamai ir sutaupyti laiko. Jei per dieną tenka praleisti 8 valandas skaitant, tai mokėdami greitojo skaitymo, tam užtruksite nebe aštuonias, o dvi valandas. Jei tai taps Jūsų hobi ir tapsite šio dalyko entuziastais, pasieksite dar įspūdingesnių rezul-tatų. Šiame informacijos amžiuje vienas pagrindinių užsiėmimų, kurį tenka daryti – tai skaityti. Todėl greitojo skaitymo įgūdžiai tampa di-džiuliu privalumu, o juos išsiugdę žmonės pasiekia daug didesnio asmeninio produktyvumo ir efektyvumo.

Aivaras PrAnArAuskAs

I s k y r i u s . Į ž a n g a

9

G r e i t o j o s k a i t y m o r a i d a

Besidomintiems greituoju skaitymu dažnai

kyla klausimas, o kaip susiformavo šios

metodikos. Kiek jos yra pagrįstos, kada

jos atsirado, kaip vystėsi, kokie moksliniai

tyrimai buvo atlikti ir t.t. Greitojo skaitymo

atsiradimui sunku priskirti kažkokią kon-

krečią datą. Tačiau faktai, kurie vienaip ar

kitaip siejami su greituoju skaitymu pradė-

jo kauptis senai. Anksčiausiai datuojamą

faktą, kurį galima priskirti kaip vieną pir-

mųjų, paminėsiu 1879 metais prancūzų

akių gydytojo, profesoriaus Emil Javal

pastebėjimą, kad akis gali skaityti kelis

žodžius vienu metu. Jo tyrinėjimai pa-

rodė, jog skaitymas nėra nuoseklus akių

judėjimas žodžių eilute. Mes informaciją

įsisaviname kuomet akys kelioms milise-

kundėms sustoja ir fiksuoja vaizdą. Akių

fiziologija yra tokia, jog akis nuolat juda ir

fiksuoja atskirus vaizdus. Tai būtų kažkas

panašaus į pastovų fotografavimą, o tos

nuotraukos smegenyse yra apdorojamos

į vientisą, sklandų vaizdą. Skaitant tekstą,

kelioms milisekundėms akis tampa statiš-

ka, fiksuota ir nufotografuoja vaizdą. Spe-

cialiais pratimais treniruojamos akys gali

šią fiksaciją padaryti ilgesnę. Kuo fiksacija

ilgesnė ir stabilesnė tuo didesnį kiekį infor-

macijos galima įsisavinti. Kuo labiau treni-

ruotos akys, tuo greičiau ir efektyviau mes

apdorojame vizualinę informaciją. Prancū-

zų profesoriaus laikais ar net dar anksčiau

buvo žmonių, kurie skaitė itin sparčiai. Jie

yra vadinami natūraliai greitai skaitančiais

žmonėmis. Greičiausiai, jūsų draugų, gi-

minių ar kolegų rate yra keletas žmonių,

kurie knygą įveikia per kelis vakarus. Pa-

klausus jų, ką jie daro kitaip, greičiausiai,

kad jie net nesuprastų jūsų klausimo. Jie

tiesiog taip skaito ir viskas. Jie negali iš-

gryninti kažkokių specifinių bruožų, ku-

riuos lavinant būtų galima skaityti taip kaip

jie. Todėl tokių žmonių skaitymo įpročiai

buvo stebimi, analizuojami ir tai buvo pa-

grindu keletui skaitymo metodikų atsirasti,

kad kiti jomis pasinaudodami galėtų page-

rinti savo skaitymo produktyvumą.

Trumpai paminėjau treniruotas akis, tačiau

yra daugelis kitų skaitymo greitį įtakojan-

čių aspektų, pavyzdžiui – greita reakcija.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo nau-

dojamas į kino teatruose esančią apara-

tūrą panašus prietaisas – tachistoskopas

(1 pav.103 psl.). Kaip mokymo priemonė,

kuri padėjo Jungtinių Valstijų karinių lėktu-

vų pilotams greičiau atpažinti ir reaguoti į

kitų lėktuvų siluetus. Ši priemonė kelioms

milisekundėms rodydavo lėktuvų siluetus

ant didelio ekrano. Pilotų tikslas buvo kuo

daugiau jų užfiksuoti. Karinės oro pajėgos

šiuose tyrimuose paveiksliukus pakeitė

į pavienius žodžius. Kas kelias šimtąsias

sekundės buvo parodomi keturi žodžiai.

Eksperimento dalyviai galėjo atpažinti ir

suprasti žodžius. Šis eksperimentas paro-

dė, jog turint gerą reakciją galima atpažinti

ir suprasti žodžius daug didesniu greičiu

nei įprastai. Šiandien tokius pastebėji-

G r e i t o j o s k a i t y m o r a i d a

10

mus galima vertinti kaip įdomius faktus,

o pagrindiniai duomenys iš kurių formuo-

jasi greitasis skaitymas kaupiasi įvairiose

mokslų srityse. Pirmiausiai paminėčiau

neuromokslų disciplinas: neurofiziologiją,

neurobiologiją, suvokimo fiziologiją. Bei

biologiją, anatomiją, informatiką, kalboty-

rą. Trumpai aptariant kiekvienos jų indėlį –

neuromokslai sėkmingai ir nuolat pateikia

vis naujų duomenų apie tai, jog žmogus

gali įsiminti ir apdoroti daug daugiau infor-

macijos, nei esame įpratę manyti. Supra-

timas apie žmogaus gebėjimų skalę buvo

gerokai praplėstas ir šiandien mes jau su-

prantame, jog galime pasiekti labai daug,

jei tik sistemingai ir kantriai dirbame. Buvo

suprasti kairiojo ir dešiniojo smegenų

pusrutulio veikimo ypatumai. Buvo atsi-

žvelgta į skirtingą žmonių gebėjimą įsisa-

vinti informaciją. Mūsų kasdieninės kalbos

žodynuose atsirado ir išpopuliarėjo nauji

žodžiai: audialikai, vizualai, pasąmonė.

Į patį mokymosi procesą buvo pažiūrėta

naujai ir įvertinta daugybė naujų faktorių,

tokių kaip mokymasis atsipalaidavus, su

tinkama muzika, naudojant asociacijas,

vizualizavimą, tinkamai psichologiškai nu-

siteikus ir t.t.

Biologija, anatomija suteikia vertingų žinių

apie akies funkcionavimą, periferikos gali-

mybes, tinkamas skaitymo sąlygas ir akių

higieną. Informatikams įdomu suskaičiuoti

mūsų gaunamos informacijos kiekius bai-

tais, kilobaitais, taip pat įvertinti tekstuose

esančią informaciją skaitmenine išraiška.

Dvi idėjas juk galima aprašyti tuo pačiu

kiekiu žodžių, tačiau viena jų bus neįdomi,

daug kartų girdėta ir verta kelių kilobaitų, o

kita, išmintinga, orginali, galbūt verta kelių

megabaitų. Lietuvoje vieni pirmųjų testų

skaitymo greičiui ir produktyvumui nusta-

tyti su specialia vertinimo sistema buvo

paruošti būtent informatikų. Kalbotyra

atskleidžia įdomius mūsų skaitomų tekstų

niuansus. Nuostabą kelia teorija teigianti,

jog tekste 80 procentų informacijos yra

konstrukcinės paskirties t.y. ji neturi kon-

krečios reikšmės, o skirta aprašyti kelioms

pagrindinėms teksto idėjoms. Taip pat yra

žodžių, kuriuos mes vartojame keliasde-

šimt kartų dažniau nei kitus. Jie net ne-

turi konkrečių reikšmių, o užpildo didžiąją

dalį teksto. Tai dažniausiai yra jungtukai,

dalelytės, prieveiksmiai, prielinksniai. Kal-

botyra, be kitų teorijų, paremta ir seman-

tinėmis, semiotinėmis teorijomis. Pavie-

nių žodžių prasmę yra sunku apibrėžti, o

pagrindines savybes žodžiai įgyja tekste.

Tekstuose egzistuoja ir tam tikros pras-

mę kuriančios sistemos, kurias nusako ne

žodžiai, o tekstų struktūros. Reklaminiai

tekstai, pranešimai spaudai, straipsniai,

įstatymai ir t.t. turi savo specifines formu-

lavimo struktūras. Jas perpratus, tekstų

skaitymas yra daug efektyvesnis. Greita-

jame skaityme taip pat reikia atsižvelgti į

teksto struktūrą, prasmes ir kontekstą la-

biau negu į pačius žodžius.

Taip pat yra daugybė tyrimų bei teigi-

nių, kurių autorystę sunku nustatyti, kai

11

kurios idėjos yra tokios populiarios ir įsi-

šaknijusios, jog jų teisingumu net nėra

abejojama ir jos leitmotyvu atsikartoja

visose knygose ir metodikose. Tačiau

pats geriausias mokytojas yra praktika

ir geriausi tyrimai yra tie, kuriuos atlieka-

me eksperimentuodami patys su savimi.

Kiekvienas besimokantis yra individualus

ir dažnai tenka ieškoti naujų sprendimų

siekiant vis geresnių ir geresnių rezultatų.

Įvairūs duomenys, tyrimai, moksliniai fak-

tai sudaro aplinkybes formuotis ir tobulėti

greitojo skaitymo teorijoms ir metodi-

koms. Visame pasaulyje yra išleista ne-

mažai knygų apie greitąjį skaitymą. Tačiau

visuotinai priimtinų standartų, dėl kurių

visi autoriai vieningai sutartų ir laikytųsi

dar nėra. Yra daugybė įvairių nuomonių,

o vieninga metodologija ir sutarimas, kas

tai yra greitasis skaitymas ir kaip jo reikėtų

mokytis, manau, kad šiuo metu yra bren-

dimo stadijoje. Reikia dar šiek tiek laiko ir

pastangų norint subendravardiklinti visas

esamas žinias į vieną sistemą. Tokioje

pačioje situacijoje yra ir daugelis kitų po-

puliarių temų: pardavimai, laiko valdymas,

viešasis kalbėjimas, derybos ir t.t. Visose

temose, kuriose dominuoja subjektyvu-

mo faktorius t.y. labai daug priklauso nuo

konkretaus žmogaus ir konkrečios situa-

cijos, sunkiai pasiekiamas kažkoks ben-

dras sutarimas dėl vieningų standartų. Ar

galima pasakyti, jog kuri nors iš šių temų

turi visuotinai nustatytą ir priimtą metodo-

logiją, standartus? Pardavimų srityje yra

daugybė autorių, metodikų ir kiekvienas

siūlo savąjį modelį. Kas labiau lemia gerus

pardavimus? Metodika ar kažkokios par-

davėjo savybės? Sunku juk būtų atsakyti.

Peržvelgus daugybę greitojo skaitymo li-

teratūros ir metodikų, galima kiekvienoje

jų rasti šį bei tą naudingo. Gal ši įvairovė

kaip tik yra naudinga, nes leidžia tyrinėti

skaitymą ir eksperimentuoti neprisirišus

prie vieno šablono.

Mokslo istorija parodė, kad tokia būsena

yra natūrali bet kokiai jaunai mokslo sri-

čiai. Ir jei apie greitąjį skaitymą kalbame

kaip apie mokslą, anksčiau ar vėliau, su-

sikaups kritinė žinių masė ir įvyks lūžis,

kurio metu turėtų susiformuoti visuotinai

pripažinti greitojo skaitymo standartai.

Mokslas nemėgsta neaiškumų ir neatsa-

kytų klausimų. Kaip minėjau, be greitojo

skaitymo yra daug kitų šiandien populiarių

temų, kurios irgi pakankamai subjektyvios,

kad leistųsi lengvai suvedamos į objekty-

vius visuotinai pripažįstamus dėsnius. Kol

jų nėra, žmonės remiasi šių sričių autori-

tetais. O žvelgiant iš pragmatinės pusės

svarbu, kad žinios padėtų gauti norimus

rezultatus. Jei jos pateisina žmogaus lū-

kesčius, manau, tokias žinias verta popu-

liarinti ir praktikuoti.

Pateiksiu, mano manymu, vertingiausiais ir

praktiškiausias idėjas. Kruopščiai atrinkta

informacija iš įvairiausių šaltinių ir nuolati-

nė praktika mokymų metu padėjo suvokti

šią temą iš esmės. Skaitymo greitį galima

12

sistemingai dirbant padvigubinti, patrigu-

binti ar net keliolika kartų padidinti. Skai-

tymo greičiui ribų nėra, yra tik riboti laiko,

noro ir entuziazmo resursai. Jei esate ne-

kantrus, turite nedaug motyvacijos ir laiko,

natūralu, jog savo resursus sunaudosite

ir rankas nuleisite greičiau negu spėsite

gauti kažkokius rezultatus. Jei turite ryžto

ir pasitikėjimo, tuomet jūs esate pakeliui į

naujų pojūčių pasaulį.

K a i p m e s m o k o m ė s s k a i t y t i ?

Prieš pradedant gilintis į skaitymo proce-

są yra svarbu suprasti, kaip susiformavo

skaitymo įgūdžiai. Kai pradedame mokytis

skaityti, kiekvieną raidę suprantame atskirai.

Sužinome, kokį garsą reiškia raidė „A“, rai-

dė „B“, raidė „Z“ ir kitos. Tuomet išmoksta-

me šias raides jungti į skiemenis. Trumpiau

tariant, susipažįstame su fonetika, kalbos

garsų sistema ir jų susidarymu. Vėliau mo-

komės skiemenis jungti į žodžius. Susipa-

žįstame su tiesioginėmis žodžių reikšmėmis.

Namas yra namas, katė yra katė, kibiras yra

kibiras. Vėliau žodžius jungiame į sakinius.

Sakiniais pradedame skaityti trumpas pasa-

kas, spalvinimo knygeles ir t.t. Pastebime,

jog tie patys žodžiai skirtinguose sakiniuo-

se gali turėti skirtingas reikšmes. Žodis

„žiedas“, gali reikšti gėlės žiedą, papuošalą

ant piršto, žiedinę sankryžą ir t.t. Prade-

dame suprasti įvairias metaforas, palygi-

nimus, paslėptas, numanomas reikšmes,

plečiasi žodynas. Vyksta tiek mechaninis

skaitymo greičio progresas, tiek vis giles-

nis teksto pažinimas. Laikui bėgant mūsų

skaitymas pagreitėja iki 150-350 žodžių per

minutę. Tai yra vidutinis skaitymo greitis, jį

mes pasiekiame būdami vyresniųjų klasių

moksleiviais. Ties šia fizine riba paprastai

sustojame, nes tiesiog neturime žinių kaip

progresuoti ir tobulėti toliau. O teksto pa-

žinimas tęsiasi universitete, ypač jei pasi-

neriame į komunikacijos, tautosakos, psi-

chologijos, filosofijos, filologijos studijas.

Tekstuose pradedame įžvelgti dar gilesnes

prasmes, išmokstame į tekstą pažvelg-

ti iš skirtingų perspektyvų. Tad skaitymo

įgūdžiai lavėja 2 būdais: kurį laiką greitėja

mūsų mechaninis skaitymo greitis ir lavė-

ja teksto supratimo, analizavimo įgūdžiai.

Pirmiausiai aptarkime, kodėl sustojo me-

chaninio greičio progresas. Ties vidutinio

greičio riba mes dažniausiai sustojame dėl

paprastos fiziologinės priežasties. Akimis

apimamas teksto plotas skaitant yra ribo-

tas. Vienu metu mes gebame matyti tik 2-3

žodžius ir nežinome, kaip įveikti tą ribotu-

mą. Jei galėtume matyti 3-6 žodžius vienu

metu, mūsų tempas būtų tikrai spartesnis.

Kuo daugiau teksto matoma, tuo daugiau

jo suprantama. Jei neturėtume šio apribo-

jimo, išmokę skaityti sakiniais, galėtume

išmokti skaityti keletą sakinių iškart ir vis

didesnes žodžių grupes, paragrafus, o vė-

liau galbūt ir visą puslapį iš karto.

Tačiau skaitymo progresas užstringa ir pa-

grindines priežastis įvardinčiau šias.

K a i p m e s m o k o m ė s s k a i t y t i ?

13

Skaitymo plano nebuvimas•

Per lėtas tempas, diciplinos nebu-•

vimas

Nežinojimas kaip įsiminti•

Artikuliacija (skaitomų žodžių tari-•

mas mintyse)

Nelavinama regimoji atmintis, ne-•

lavinama reakcija, anticipacija

Prasti skaitymo įpročiai: regresija, •

netinkama darbo aplinka ir skaity-

mo higiena

Nemokėjimas susikaupti•

Psichologinės nuostatos: baimė •

perskaityti neteisingai, baimė kaž-

ką praleisti, perfekcionizmas, neti-

kėjimas, jog galima kažką pakeis-

ti, nenoras keisti įpročius, išeiti iš

komforto zonos

Analitinių darbo su tekstu įgūdžių •

stoka

Visas šias priežastis mes aptarsime vė-

liau, o dabar prisiminkime, jog po to kai

išmokome skaityti, šiek tiek mūsų įgūdžiai

progresavo ir sustojo. Manau, kad galima

atlikti pirmąjį bandymą, tam, kad įvertintu-

mėte savo dabartinį maksimalų skaitymo

greitį. Siūlau pasiimti paprastą grožinės

literatūros knygą ir skaityti ją pačiu di-

džiausiu greičiu, kokiu tik galite, vieną mi-

nutę, po to suskaičiuoti visus perskaitytus

žodžius. Jei gausite rezultatą didesnį nei

penki šimtai žodžių, vadinasi, esate vienas

iš keturių procentų itin greitai skaitančių

žmonių. Didžioji dalis turėtų gauti rezulta-

tus mažesnius nei penki šimtai žodžių per

minutę, ir tai yra normalu, nes tai yra tam

tikra riba, kurios negali įveikti tradicinis

skaitymas.

Nuo vaikiško skiemenavimo pereiti prie

viso žodžio tarimo buvo šiek tiek keista,

baisoka, reikalavo susitelkimo ir kantry-

bės. Jei kas auginate ikimokyklinio am-

žiaus vaikus arba patys prisimenate, kaip

mokėtės skaityti, sutiksite su manimi, jog

tai yra sudėtingas etapas. 3-7 metų am-

žiaus vaikui reikia nemažai laiko, kol jis

išdrįsta skiemenis jungti į žodžius. Dažnai

būna, jog jam pavyksta sujungti du, tris

pirmus skiemenis, o likusią žodžio dalį jis

bando atspėti. Viena iš baimės priežasčių

ta, jog skaitydami skiemenimis ilgą žodį jo

nesuprasime arba iš lėto skiemenuodami

žodį sulig paskutiniu skiemeniu pamiršime

koks buvo pirmasis1. Mokantis greitojo

skaitymo procesas yra identiškas. Vaikas

nuo vienos raidės atpažinimo progresavo

iki žodžių junginių, sakinių skaitymo. Tar-

kime, jog kelių žodžių junginyje yra apie

10–15 raidžių, tad jo gebėjimai priimti ir

apdoroti informaciją padidėjo atitinkamai

tiek kartų. Kaip manote, ar negalėtume

įdėję laiko ir pastangų pakartoti tokį pro-

gresą? Žinoma, nedrąsu imtis daugiau,

nei esi įpratęs. Mokantis greitojo skaitymo

kiekvieno laukia panašūs išgyvenimai. Bi-

jome, jog skaitant didelės apimties tekstą

mes pamiršime, apie ką tas tekstas vos

tik baigsime jį skaityti. Tačiau tekstą mes

dažniausiai pamirštame ne dėl to, jog jo

yra daug, o dėl to, jog nemokame tinkamai

susikaupti, tinkamai jo įsiminti ir t.t.

14

Gebėjimą priimti vis didesnius kiekius in-

formacijos vaikui reikia išugdyti palaipsniui.

Vaiko smegenys yra kaip kompiuterio dar-

binė atmintis, jos nedaug ir apdoroti didesnį

kiekį informacijos darosi problematiška. Dar-

binės atminties natūraliai kurį laiką daugėja,

tačiau vėliau, ši savybė, kaip daugelis kitų

nelavinamų įgūdžių, tam tikrame etape su-

stoja. Vaikas, mokindamasis skaityti, buvo

priverstas sparčiai didinti atminties talpą,

nes buvo skatinamas, žinojo, kokių rezultatų

siekia ir dirbo, tol kol juos pasiekė. Tačiau

jei jam tuos rezultatus pasiekus, nebuvo

iškeltas naujas tikslas, jo tobulėjimas toje

srityje sustojo. Taip atsitiko mums visiems.

Greitasis skaitymas kelia kartelę aukštyn ir

formuluoja naujus tikslus. Mokantis greito-

jo skaitymo tenka identiškai save priversti

praplėsti darbinės atminties kiekį. Mane

nustebino savo gabumais viena mokymų

dalyvė. Jos darbas – sinchroninis vertimas.

Tai reiškia, jog ji keletą minučių, o kartais ir

ilgiau klauso, ką kalbą žmonės, o vėliau turi

viską išversti. Puiku, jei ji turi galimybę dary-

tis užrašus, tačiau kartais tokios galimybės

nėra ir nemažą kiekį svarbių minčių reikia iš-

laikyti savo atmintyje. Jos „darbinė atmintis“

buvo įspūdingos talpos. Ji kruopščiai ir tiks-

liai galėdavo atpasakoti tris, keturis, penkis

puslapius teksto. Žinoma, tokie įgūdžiai su-

siformuoja ne per dieną ir ne per dvi, tačiau

tai tikrai įmanoma padaryti.

Kaip jau supratote, mūsų skaitymo įpročiai

mena mokyklą ir nuo to laiko itin nepatobu-

lėjo. Susipažinkite su 8 pagrindiniais moky-

kloje įdiegtais įpročiais, be kurių galėtume

skaityti daug efektyviau.

Skaityti reikia garsiai, o po to tariant 1.

žodžius mintyse

Reikia visiškai suprasti, ką skaitai2.

Reikia prisiminti viską, ką skaitai3.

Kuo daugiau perskaitysi – tuo ge-4.

riau

Negalima gudrauti praleidžiant dalį 5.

teksto

Praleistas laikas – nesvarbu6.

Nesvarbu, ką skaitote, svarbu, kad 7.

skaitote

Greitis – nesvarbu.8.

Šiuos įpročius reiktų pakeisti ir išmokti

daugelio naujų dalykų. Sekančiame pus-

lapyje pateiksiu dar keletą įpročių, pagal

kuriuos galima atpažinti, kas skiria pro-

duktyvų ir neproduktyvų skaitytoją.

Kiekvienas gerai pamena, kokiu principu

vyksta mokymosi procesas mokykloje. Mes

mokomės vieną ar keletą naujų temų ir už

jas atsiskaitome rašydami kontrolinį darbą,

laikydami įskaitą arba egzaminą. Gauname

svarbiausius klausimus ir turime į juos at-

sakyti. Klausimai iki pat kontrolinio darbo ar

egzamino dažniausiai lieka nežinomi, kad tuo

nepiktnaudžiautume ir išmoktume „viską“ su

visomis detalėmis, nes žinoti reikia „viską“.

Paklausti gali bet ką. Šitas įprotis mokytis

viską, nes „visko“ gali prireikti, lieka mums

įdiegtas visam gyvenimui. Pirma stengiamės

įsisavinti visą informaciją, o tik po to žiūrime,

kaip ją panaudosime.

15

Greitojo skaitymo logika siūlo šį įprotį

keisti ir procesą pradėti nuo kito galo. Pir-

ma suformuluojame bazinius klausimus,

kurie gali būti universalūs visiems teks-

tams ir tik tuomet pradedame skaityti ir

mokytis. Jei prieš kiekvieną kontrolinį dar-

bą būtume slapta sužinoję klausimus, juk

būtume gavę vienus dešimtukus. Mums

būtų sekęsi geriau nei kitiems besimokan-

tiesiems ir būtume turėję daugiau laisvo

laiko ir vidinės ramybės. Kas dabar drau-

džia būti geresniais už kitus mokantis, dir-

bant ir turėti daugiau laisvo laiko? Reikia

tik išmokti tinkamai formuluoti klausimus,

nes skaitome juk turėdami vienokius ar ki-

tokius tikslus. Dažnai jų sau aiškiai neįvar-

diname, po skaitymo nedarome išvadų,

trūksta kritinio požiūrio į tekstą. Tinkami

klausimai padeda sutelkti dėmesį į keletą

svarbiausių dalykų. Visko perskaityti nėra

įmanoma, tačiau įmanoma pratinti save

skaityti tik tai, kas svarbiausia. Visuomet

suformuluokite klausimus prieš pradėda-

mi skaityti. Tuomet viso skaitymo metu

turėsite aiškią kryptį, kuria reikia judėti.

Tai gali būti paprasti klausimai: kokia šios

knygos pagrindinė mintis? Kaip aš šias ži-

nias pritaikysiu praktikoje? Su kokiu tikslu

aš šią knygą skaitau?

Atkreipkite dėmesį į 6 mokyklinį įprotį

„Praleistas laikas - nesvarbu“. Laiko tau-

pyti mokykloje tikrai niekas nemokė. Kol

visuomenė neįsisąmonins, jog lavinant

skaitymo įgūdžius galima sutaupyti laiko,

tol nebus jokių bandymų juos tobulinti ar

į tai investuoti. Tobuliname tuos dalykus,

kuriuos esame įpratę vertinti kaip svar-

Neproduktyvus skaitytojas Produktyvus skaitytojas

Nepastovūs akių judesiai

Prastas teksto suvokimas

Skaitoma be tikslo

Skaitomas vienas žodis vienu metu

Naudojamas vienas skaitymo greitis

Ribotas žodynas

Skaitoma vienoda literatūra

Skaitoma nepastoviai

Nepakartojama perskaityta medžiaga

Vidutinė periferika

Daug artikuliacijos

Skaitoma sparčiai

Akys juda ritmiškais judesiais

Gerai suprantamas tekstas

Tikslingas skaitymas

Skaitomos teksto prasmės, o ne žodžiai

Naudojamas įvairuojantis skaitymo greitis

Kritiškai įvertinamas skaitomas tekstas

Gausus žodynas

Skaitoma reguliariai ir įvairi literatūra

Išlavinta periferika

Skaitymo procesas suplanuotas, taip, kad

būtų laiko pakartotinai peržvelgti medžiagą

Mažai artikuliacijos

16

bius. Kol vyraus požiūris, jog svarbiausia

yra kiekybė ir smulkmeniškumas, tol skai-

tymo kokybę vertinsime tik pagal šiuos

parametrus. Reikia laiko įsitvirtinti požiū-

riui, jog skaitymui užtrunkamas laikas taip

pat yra svarbus. Mokytojai ir dėstytojai

dažniausiai remiasi tik keletu pačių ga-

biausių moksleivių ar studentų pavyzdžiu.

Jei panelė X gali tiek knygų perskaityti per

dvi savaites, vadinasi ir visi kiti turi galėti.

Tačiau niekas neįvertina to, jog panelė X

skaito 400 žodžių per minutę greičiu pui-

kiai suprasdama tekstą, o visi likę studen-

tai 150-250 žodžių per minutę t.y. perpus

mažesniu greičiu vidutiniškai suprasdami.

Įvertinkite savo skaitymo greitį, teksto su-

pratimą ir kuomet gausite užduotį perskai-

tyti „n“ skaičių knygų, galėsite tiksliai su-

skaičiuoti, kiek laiko tai jums užtruks. Tai

puikus įprotis, leidžiantis tiksliai planuotis

savo skaitymą ir kitus darbus.

Pernelyg dažnai kreipiame dėmesį į kuo

didesnį informacijos kiekio įsisavinimą, o

ne į jos sintetinimą, analizavimą, apiben-

drinimą. Įprantame žinoti, o ne mąstyti.

Internetas apvertė pasaulį aukštyn kojom.

Jei prieš 15 metų, vertingos žinios išties

buvo sunkiau prieinamos ir informacijos

turėjimas buvo tam tikras pranašumas,

tai šiuo metu praktiškai bet kokio pobū-

džio informacija yra prieinama per kelias

sekundes. Žinojimas ir informacijos kaupi-

mas nebetenka prasmės. Vertingi pasidaro

mūsų gebėjimai atsirinkti mums reikalingą

informaciją ir ją prasmingai panaudoti.

Daugeliui nesinori skaityti greičiau ir pra-

rasti intymaus santykio su knyga. Ypač

su geros grožinės literatūros knyga ir tapti

greitu informacijos vartotoju. Tačiau gali-

ma sėkmingai derinti tradicinį skaitymą su

greituoju.

Apie skaitymą išties mes žinome ne tiek

jau ir daug, skaitymo įgūdžių visiškai nela-

viname, nes papraščiausiai nežinome kaip

tai daryti. Skaitymas – mūsų įgūdis, kurį

naudojame kiekvieną dieną, tačiau jis toks

primityvus, jog net graudu darosi. Tai tas

pats, kas galingame kompiuteryje naudoti

seną, neatnaujinamą ir virusų pilną pro-

graminę įrangą visą gyvenimą.

G r e i t a s i s s k a i -t y m a s – n a u j ų į p r o č i ų f o r m a v i -m a sMums skaitymas yra ne tik mechani-

nis įprotis, skirtas įsisavinti informacijai,

bet ir malonumas, tam tikras laisvalaikio

praleidimo būdas, savotiška meditacija,

išminties paieškos ir t.t. Pradėję skaityti

greituoju būdu, šį malonumą kuriam laikui

prarasime. T.y. mes imamės ugdyti naują

įprotį. Naujus įpročius įdiegti nėra lengva.

Prisiminkite save, jei esate kada bandę

pradėti bėgioti rytais, nevalgyti saldumy-

nų arba mokytis naujos užsienio kalbos.

Iš pradžių mus stumia į priekį didelis už-

sidegimas, entuziazmas, kuris, susidūrus

su kasdieninėmis disciplinos reikalaujan-

G r e i t a s i s s k a i t y m a s – n a u j ų į p r o č i ų f o r m a v i m a s

17

čiomis užduotimis, pamažu ima slūgti ir

galiausiai, pamiršus savo įsipareigojimus

keletui dienų, mes grįždavome prie senųjų

įpročių.

Mokantis greitojo skaitymo, teks palikti

skaitymą žodis po žodžio ir pratintis save

stumti naujų rezultatų link. Kuomet išmok-

site naudotis jūsų akyse ir smegenyse

esančiu potencialu, skaitomo teksto lapas

jums atrodys visiškai kitaip. Jūs matysite

ir suprasite daugiau. Mąstysite greičiau ir

imliau. Visi žinome, jog greitus rezultatus

žada tik reklama, tad būkite kantrūs. Vien

žinojimas, rezultatų negerina. Čia reikalin-

ga nuolatinė praktika, kol įgūdžiai išlavina-

mi iki bazinio lygmens.

Panašu į bėgimą. Teorinės žinios apie bėgi-

mą arba trumpos nereguliarios treniruotės

nepadarys iš jūsų gero bėgiko. Geriausiu

atveju, būsite šiek tiek greitesnis, nei nebė-

giojantis žmogus, tačiau dėl tokių rezultatų

kažin ar verta pradėti. Jei jau kažką prade-

dame, tai reikia judėti iki galo. Kaip ir bet

kuris įgūdis reikalauja praktikos, taip ir šis.

Juolab, kad šioje srityje apčiuopiami rezul-

tatai pasirodo tik po keleto savaičių inten-

syvaus darbo ir bandymų.

Tūkstančius valandų praleidome skaityda-

mi tradiciniu būdu, tad reikia skirti šiek tiek

laiko pereiti prie naujų įpročių. Smegenyse

turi susiformuoti nauji ryšiai. Puslapyje 103

esančioje 4 iliustracijoje matote nervinių

lastelių (neuronų) tinklus. Mūsų mintys,

patirtys, emocijos, o taip pat ir įpročiai yra

tam tikrį neuronų junginiai. Kuo patirtis di-

desnė ir kuo dažniau kažką darome, tuo

tvirtesnėmis jungtimis tie junginiai susifor-

muoja. Jei kažko nedarome ilgesnį laiką,

jungtys silpnėja. Ugdant naujus, specifinius

gebėjimus yra svarbu suprasti, jog tik da-

rant kažką daug kartų, galime suformuoti

tvirtus praktinius įgūdžius. Žmonės dažnai

klausia, ar greitasis skaitymas tai tas pats,

kas išmokti važiuoti dviračiu? Kai kuriais

atvejais taip, kai kuriais ne. Yra dalykų,

kurių žinojimas ir supratimas taip stipriai

praplėčia sąmoningumą, jog tai lieka visam

gyvenimui. Pakeičiame požiūrį ir dalykai

pasikeičia patys. O yra dalykų ir pratimų,

kuriuos reikia kartas nuo karto pakartoti.

Visi rezultatai pasiekiami tik darbu, o ne

žinojimu. Be to, jie bus kiekvienam indivi-

dualūs priklausomai nuo fiziologinių ir kitų

savybių.

K a i p p a t i k r i n t i s a v o s k a i t y m o g r e i t į ?

Norint sekti savo progresą reikia kie-

kvienam išmokti patikrinti savo skaitymo

greitį. Siūlome pasirinkti paprastą grožinę

literatūrą, ji yra patogiausia mokymuisi.

Pasirinkus sudėtingesnius tekstus, at-

siranda papildomų niuansų. Tekstų yra

daug ir įvairių, o pradžiai siūlau pasirinkti

kuo paprastesnę ir kuo populiaresnę kny-

gą. Jei norite gauti tikslesnius rezultatus,

reikia atlikti daugiau testų su skirtingo

K a i p p a t i k r i n t i s a v o s k a i t y m o g r e i t į ?

18

turinio knygomis. Tuomet pajusite, ką

skaitote greičiau, ką lėčiau ir t.t. Žmonės

yra skirtingi, tad vieno pobūdžio literatūrą

skaitys greičiau, kitokio pobūdžio litera-

tūrą skaitys lėčiau. Daug priklauso ir nuo

srities, kurioje dirbate ir nuo dalykų, ku-

riais domitės. Jei pasirinkote knygą, kuri

moko darbo su kompiuteriu pagrindų ir

pats nemažai nusimanote apie kompiute-

rius, dėsninga, jog tokią knygą skaitysite

daug greičiau, nei tarkim kulinarijos vado-

vėlį. Pasirinkite paprastą knygą, kuri turi

aiškų turinį, pageidautina, kad knyga būtų

suskaidyta į skyrius, nes tai leidžia daryti

prielaidą, jog informacija toje knygoje bent

šiek tiek surūšiuota.

Tai bus panašu į ankstesnį bandymą pa-

siekti savo maksimalų greitį. Siūlau skai-

tyti 3 minutes, suskaičiuoti perskaitytų

žodžių skaičių ir tą skaičių padalinti iš 3.

Galite skaityti ir 5 minutes, perskaitytų

žodžių skaičių tuomet tektų padalinti iš 5.

Kuo ilgesnis laiko intervalas, tuo tikslesnis

rezultatas. Suskaičiuosite savo skaitymo

greitį žodžiais per minutę (ŽPM). Laiko

matavimui galite pasitelkti atbulinės eigos

laikmatį, kurį dažniausiai turi dauguma

mobiliųjų telefonų arba galite paprašyti

draugo pagalbos, kad sektų laiką ir pa-

sakytų kada sustoti. Jei tai darysite vie-

nas ir naudosite paprastą laikrodį, būsite

priverstas nuolat žvalgytis, tai blaškys,

atitrauks jus nuo teksto ir rezultatas bus

mažiau tikslus. Kuomet pasiruošite, pra-

dėkite skaityti. Skaitykite įprastu tempu,

taip, kaip esate įpratę.

Suskaičiuoti vieno puslapio žodžius tikrai

nėra sudėtinga. Paskaičiuokite, kiek žo-

džių yra 3 eilutėse ir išveskite vidurkį, ben-

drą žodžių skaičių padalindami iš 3. Tuo-

met suskaičiuokite kiek puslapyje eilučių

ir sudauginkite eilučių skaičių, bei vienoje

eilutėje esančių žodžių vidurkį. Pasitaikys

puslapių, kuriuose dominuoja dialogas ir

dauguma puslapio eilučių turi tik po keletą

žodžių, tad pasistenkite būti objektyvus,

tą puslapį atitinkamai ir įvertinkite mažes-

niu kiekiu perskaitytų žodžių. Prisiminkite,

jog visada egzistuoja tam tikra paklaida

ir tai yra visiškai normalu. Mes nesame

mokslininkai, atliekantys mokslinius tyri-

mus, tad tiesiog atsipalaiduokite ir išmoki-

te žaismingai žiūrėti į šį procesą. Peržvel-

gę keletą puslapių ir atidžiai suskaičiavę,

vėliau vien tik trumpai žvilgtelėję, galėsite

įvertinti ten esančių žodžių kiekį.

Pasirinkite teksto atkarpą, pagei-•

dautina, jog tai būtų tekstas, kurio

jūs dar neskaitėte.

Skaitykite šią atkarpą 3 minutes.•

Pasibaigus laikui, pasižymėkite •

pieštuku vietą, kurioje baigėte skai-

tyti.

Suskaičiuokite vidutinį žodžių skai-•

čių vienoje eilutėje.

Suskaičiuokite visas puslapio eilu-•

tes ir padauginkite iš vidutinio žo-

džių skaičiaus eilutėje.

Gauname puslapyje esančių žodžių •

19

skaičių, jį padauginkite iš perskaity-

tų puslapių skaičiaus ir gausite ben-

drą perskaitytų žodžių kiekį.

Bendrą žodžių kiekį padalinkite iš •

skaitytų minučių, skaitėte 3 minu-

tes, tad dalinkite iš 3.

Visus duomenis užsirašykite. •

Mokymų patirtis parodė, jog tikrai retas daly-

vis sugeba pasiekti didesnį nei 500 ŽPM grei-

tį. Dažniausiai greitis svyruoja 80-350 ŽPM

ribose. Paprašius dalyvių mažiau dėmesio

kreipti į tekstą ir pabandyti tiesiog fiziškai per-

skaityti kuo daugiau žodžių, jų greitis padidė-

ja iki 250-500 ŽPM intervalo, tačiau sumažėja

teksto suvokimo lygis. Geresniai orientacijai,

galima pateikti lentelėje esančią statistiką.

Greitį suskaičiuoti yra paprasta, kiek sudė-

tingiau yra įvertinti savo skaitymo produk-

tyvumą. T.y. kiek efektyviai jūs prisimena-

te ir suprantate perskaitytą informaciją.

Paprastai kartu su greičiu yra įvertinamas

ir teksto supratimas. Galima atsakinėti į

atvirus klausimus, galima atlikti testą. No-

Žodžių per minutę % žmonių Komentaras2

Virš 500 4

Sveikiname, jūs esate vienas iš nedaugelio itin greitai skai-

tančių žmonių Lietuvoje. Galbūt jūs jau anksčiau buvote

greitojo skaitymo seminare arba skaitėte, kokios nors litera-

tūros šia tema. Jūs realiausiai suprantate, jog pasitreniravus

įmanoma pasiekti 1000 žodžių per minutę greitį ir daugiau.

350-500 17

Jūs skaitote greitai ir, ko gero, pastaruoju metu susidu-

riate su dideliais kiekiais informacijos. Tačiau jums tebė-

ra didžiulis rezervas padvigubinti arba patrigubinti savo

skaitymo greitį, kas padėtų siekti dar didesnių karjeros ir

profesinio tobulėjimo aukštumų.

250-350 49

Tai vidutinis skaitymo greitis. Daugelis žmonių skaito to-

kiu greičiu, nes jie „taria“ žodžius mintyse, kuomet skaito,

kas stipriai sulėtina jų skaitymą. Taip pat tokius žmones

kamuoja didesnis nei įprastai nespėtos perskaitytos me-

džiagos kiekis ir dar sąrašas knygų, kurias jie norėtų per-

skaityti.

Mažiau nei 250 30

Žemesnis nei vidutinis, tačiau dažnas skaitymo greitis.

Daugeliui žmonių šioje kategorijoje pažįstamas „pasken-

dimo“ informacijoje jausmas. Greitasis skaitymas gali pa-

dėti geriau orientuotis situacijoje ir pradėti ją kontroliuoti.

20

rint įvertinti atvirus klausimus, reikalingas

gyvas dialogas, testas yra universalesnė

priemonė, tačiau ne tokia tiksli. Taip pat

daug priklauso ir nuo klausimų pobūdžio.

Klausimai gali būti smulkmeniški, reika-

laujantys iš skaitytojo vos ne fotografinės

atminties, o gali būti platesni, kuomet ver-

tinamas bendras suvokimas, gebėjimas

atrinkti iš visos medžiagos tai, kas yra

svarbiausia. Teksto supratimas dažniau-

siai yra įvertinamas supratimo koeficien-

tu ir sudauginamas su skaitymo greičiu.

Gautas rezultatas yra skaitymo produk-

tyvumas ir realiausiai atspindi skaitymo

efektyvumą. Norėdami paskaičiuoti ne

tik savo skaitymo greitį, bet ir supratimo

koeficientą bei bendrą skaitymo produkty-

vumą, 96 puslapyje rasite testą. Perskai-

tykite 96 ir 97 puslapiuose esantį tekstą,

užfiksuokite laiką ir tolimesniam darbui

vadovaukitės instrukcijomis, kurias rasite

98 puslapyje.

Pirmąjame skyriuje jau trumpai palietėme

kai kuriuos dalykus, kuriuos nagrinėsime

vėliau. Greitojo skaitymo teoriją ir prakti-

ką pratimus galima skaidyti į 3 stambias

kryptis. Ne kartą minėjau, jog svarbu ge-

bėti atsirinkti esminę teksto informaciją,

kritiškai žvelgti į tekstą. Šiuos ir kitus pa-

našius dalykus išsamiai nagrinėja raciona-

laus skaitymo kryptis. Rodyklinio skaitymo

kryptis mokina skaitymo vedžiojant tekstą

ranka. Taip pat užsiminiau apie periferikos

lavinimą, plačiau apie tai skyriuje, skirta-

me periferiniam skaitymui.

21

Į d o m u ž i n o t i

n a t ū r a l i a i g r e i t a i s k a i t a n č i ų ž m o n i ų g e b ė j i m ų t y r i m a iEvelyn Wood tyrinėjimai prasidėjo, kuomet ji

parašius savo magistrinį darbą utah univer-

sitete (JAV) atidavė jį perskaityti profesoriui

Dr. C. Lowell Lees. Šis 80 puslapių darbą

perskaitė per 10 minučių ir jį įvertino pažy-

miu. Jis jokiu specialiu būdu nesitreniravo,

tačiau skaitė 2500 žodžių per minutę greičiu.

T.y. maždaug 10 kartų greičiau nei įprastas

vidurkis. Tuo metu greituoju skaitymu buvo

laikomas skaitymas ne daugiau kaip 400

žodžių per minutę greičiu.

Vėliau ji pradėjo dirbti mokytoja vidurinėje

mokykloje ir pastebėjo, kad dalis žmonių

gali skaityti daug greičiau nei įprastai. Toliau

besidomėdama šia sritimi, Evelin atrado virš

100 žmonių natūraliai skaitančių nuo 1600

iki 6000 žodžių per minutę greičiu. Tuomet

ji pradėjo intensyviai studijuoti, kaip tie žmo-

nės skaito, kodėl jie taip skaito, kaip jie iš-

moko tai daryti. Jai pavyko išsiaiškinti, kaip

jie tai daro, tačiau nepavyko sužinoti, kaip to

išmokstama. Daugelis natūraliai greitai skai-

tančių žmonių nemanė, jog jie skaito kažkaip

kitaip nei kiti, jiems tai buvo tiesiog įprasta.

Ji padarė išvadas, jog jie skaito daugiau nei

vieną žodį vienu metu. Žodžių visuma jiems

sudaro prasmę. Jų akys juda greitai ir len-

gvai puslapiu žemyn. Jie pritaikydavo savo

skaitymo greitį prie literatūros pobūdžio ir

žinojo, kaip užčiuopti paragrafo mintis bei

pagrindinę teksto idėją. skaitymo tikslas yra

ne šliaužti lėtai tekstu, o pajusti, ką nori pa-

sakyti autorius.

supratusi šias kertines prielaidas, ji pati iš-

moko skaityti keleto tūkstančių per minutę

greičiu, o vėliau išrutuliojo visą sistemą ir

pradėjo mokyti kitus žmones. 1959 utah

universitete jos mokymo programa buvo

patvirtinta ir dėstoma studentams. sėkmin-

gai išplito po visą šalį, dar vėliau ir po visą

pasaulį.

Pasitaiko išskirtinių žmonių, kurie skaitydami

geba fiksuoti daugiau nei kelis žodžius vienu

metu, skaito susikaupę, praleisdami nereikš-

mingas detales. Jų skaitymo greitis svyruoja

tarp 350-500 žodžių per minutę. Tokiu grei-

čiu skaito gabūs moksleiviai, studentai ar

tiesiog natūraliai šį įgūdį išvystę žmonės.

I I s k y r i u s . R a c i o n a l u s i s s k a i t y m a s

23

Racionalus skaitymas, kitais žodžiais ta-

riant, yra protingas skaitymas. Kodėl tai

yra greitojo skaitymo kryptis? Skaityda-

mi protingai, mes galime sutaupyti daug

laiko. Išsiugdę įprotį ieškoti tik to, kas yra

svarbiausia, mes galime visą kitą, mažiau

reikšmingą informaciją, peržvelgti grei-

čiau arba išvis ją ignoruoti. Racionalusis

skaitymas nėra greitesnis skaitymas me-

chanine prasme, tai yra gebėjimas atsi-

rinkti informaciją. Jei jūs tinkamai išsikė-

lėte sau skaitymo tikslus ir juos pasiekėte

vos per keliolika minučių rasdami visą jus

dominančią informaciją, tad kam skaityti

medžiagą toliau, kuri tuo metu jums nėra

reikalinga?

8 0 / 2 0 p r i n c i p a s

Racionalusis skaitymas vienas iš populia-

riausių būdų sutaupyti sau daugiau laiko

ir išmokti atsirinkti esminę teksto infor-

maciją. Patarimų ir knygų, kaip skaityti

protingai, yra prirašyta daugiausiai, nes

tai yra greičiausią ir akivaizdžiausią naudą

suteikiantys dalykai. Esu įsitikinęs, jog 80

procentų tekstų turi 80 procentų pertekli-

nės informacijos. Ir tik 20 procentų tikrai

vertingos medžiagos. Žinoma, šiais laikais

tendencija yra tokia, jog autoriai savo min-

tis dėlioja aiškiau ir konkrečiau. Konku-

rencija dėl dėmesio auga, tad jei nori būti

išgirstas, turi mokėti komunikuoti aiškiai,

tiksliai ir keliais žodžiais pasakyti esmę.

Mus pasiekiančios informacijos koncen-

tracija didėja, tačiau jos nuo to nemažė-

ja, turinio apimtys internete, knygynuose

ir įvairiuose kituose media kanaluose taip

pat auga geometrine progresija. Tai verčia

tik dar labiau sustiprinti filtrus, pro kuriuos

praleidžiame tai, ką skaitysime ir, ko ne.

Taip pat ir knygų yra įvairių. Vienas knygas

reikia “ragauti” su pasimėgavimu, kitas

greitai “praryti”, dar kitas sunkiai “kramty-

ti” ir ilgai “virškinti”. Vienose mintys dės-

tomos aiškiai ir konkrečiai, kitas skaitant

tenka nemažai pasukti galvą.

Pateiksiu vieną įdomų pavyzdį. Kaip ir

minėjau, kalbotyra pateikia naudingos in-

formacijos, kuria remdamiesi galime dary-

ti tam tikras išvadas. Brown Universitete

(JAV)3 buvo atliktas tyrimas.

Anglų kalboje yra 600.000 žodžių •

400 žodžių yra konstrukciniai t.y. •

neturintys konkrečios reikšmės

Konstrukciniai žodžiai dažniausiai •

sudaro 65 procentus visų tekstų

Tekste iš 135.000 žodžių dažniau-•

siai kartojosi 122

20 generuojantys turinį ir 102 kons-•

trukciniai

“The” 20.172 kartus, “of” 10.427 •

kartus

Didžioji dalis tekste esančių žodžių turi

konstrukcinę paskirtį, t.y. jie - tik tarpi-

ninkai tarp žodžių, kurie generuoja idė-

jas. Didžioji dalis teksto, yra skirta idėjų

apdailai, o ne pačioms idėjomis išreikšti.

Lietuvių kalboje proporcijos yra panašios.

8 0 / 2 0 p r i n c i p a s

24

Dažniausiai, daugiau nei pusė teksto yra

konstrukcinis t.y. skirtas kelioms pagrindi-

nėms teksto idėjoms papildyti ir paremti.

Tai tekstas, kurį galime skaityti daug grei-

čiau, nepatirdami didesnio nuostolio, jei

tik išmoksime jį atskirti nuo pagrindinių

idėjų. Konstrukcinis tekstas nėra teksto

trūkumas, trūkumas yra mūsų nesugebėji-

mas atpažinti jo ir judėti drąsiau, greičiau,

koncentruojantis į tai, kas svarbiausia.

80/20 proporciją atrado 1897 m. italų eko-

nomistas Vilfredas Paretas4 (1848-1923).

80/20 principas teigia, kad 80 procentų

rezultatų gauname iš 20 procentų pa-

stangų. Tai empirinė taisyklė, patvirtinta

ekonomikoje, versle ir tarpdisciplininiame

moksle. Vadinasi, didžioji dalis to, ką mes

darome ir visi kiti veiksniai, ištekliai ir idė-

jos - atneša didelę naudą, kai keli dalykai

veikia fantastiškai gerai. Svarbiausia yra

mokėti rasti tuos kelis didžiausią naudą

nešančius dalykus. Jokios magijos skai-

tmenyse 80 ir 20 nėra, tai tik apytikriai

skaičiai. Esmė ta, kad pasaulis nėra 50/50

santykis. Pastangos ir atlygis nėra toly-

giai pasiskirstę. Pritaikant Pareto principą

greitajam skaitymui, reikia tekste ieškoti

tos nedidelies dalies vertingiausios infor-

macijos. Kiekvieno teksto vertė skiriasi ir

tikrai nėra tikslinga visiems tekstams skirti

vienodą dėmesį ir viską skaityti vienodu

tempu.

Racionalusis skaitymas yra prasmių, o

ne žodžių skaitymas

Reikia išmokti skaityti prasmes, o ne žo-

džius. Dažnai būna daug žodžių, o pras-

mės nulis. Arba visam tekstui suteikiame

vienodą svarbą, neišskirdami pagrindinių

idėjų Taip atsitinka, kuomet skaitome pa-

vargę arba nežinodami, kokiu tikslu skai-

tome. Jei skaitote ir jaučiate, jog kažkuri

teksto vieta yra viena svariausių visoje

knygoje, nieko blogo neatsitiks, jei tą vietą

perskaitysite iš lėto ir penkis kartus.

P a s i t e n k i n i m a s a r r e z u l t a t y v u m a s ?

Grožinės literatūros skaitymas yra viena iš

laisvalaikio formų. Jei norite patirti visus

herojų išgyvenimus ir kūrinio atspalvius,

geriausiai tam tinka tradicinis skaitymas.

Skaitydami grožinę literatūrą, dažnai su-

stojame, pasineriame į fantazijas, sugrįž-

tame į mums patikusias turinio vietas,

kartu su kūrinio herojais išgyvename visą

emocijų spektrą ir t.t. Geras rašytojas

daug dėmesio skiria kiekvienam žodžiui,

kiekviena mintis yra kruopščiai apgalvota

ir norint mėgautis kūrinio estetine verte,

skirkite jo skaitymui tiek laiko, kiek reikia.

Juk atėję į muziejų mes ramiai vaikštinėja-

me ir apžiūrinėjame ekspoziciją iki smul-

kmenų, nesistengdami apibėgti visų salių

per 10 minučių.

Kaip minėjau anksčiau, tradicinis skaity-

mas su greituoju puikiai dera tarpusavyje.

Greitasis skaitymas yra praktiškas ir nau-

P a s i t e n k i n i m a s a r r e z u l t a t y v u m a s ?

25

dingas susipažįstant su kūrinio siužetu,

ieškant kažkokių konkrečių dalykų. Arba

norint greitai suprasti apie ką yra tekstas

ir kokios teksto pagrindinės mintys. Taip

pat kiekvienoje grožinės literatūros knygo-

je yra ir tokių nuobodžių vietų, kurias kaip

nuobodų filmą, norisi imti ir pagreitinti. Tai

sėkmingai galima padaryti greituoju skai-

tymu. Grožinės literatūros skaitymas yra

orientuotas į procesą, procesas mums

teikia malonumą. Skaitydami gerą knygą,

mes ją po keleto mėnesių taip varganai

atsimename, jog negalime net papasakoti

savo draugams apie ką konkrečiai ji buvo,

nes skaitymas buvo orientuotas į proce-

są, o ne į rezultatų gavimą. Mus įtraukė

nuotaika ir autoriaus kuriama atmosfera.

Prisimename kažkokius siužeto vingius,

keletą įstrigusių scenų ir bendrą pojūtį,

kurį mums paliko knyga. Mūsų atsiminimai

būna bendro pobūdžio: “patiko“, „įtrau-

kė“, „nuobodi“, „naujoviška“, “intrigavo”

Jei skaitydami knygą ieškojome malonios

intelektualinės veiklos, ją ir gavome. Ta-

čiau jei iš knygos tikimės naudos, tuomet

vargu ar daug jos gausime, jei ją skaitysi-

me vien savo malonumui. Ar protinga skir-

tingiems tikslams pasiekti naudoti vieną ir

tą patį skaitymo būdą?

Racionalusis skaitymas orientuoja skai-

tymo procesą į rezultatus ir konkrečią

naudą. Kaip atrodytų sportininkų koman-

da, kuri eina į varžybas tik todėl, kad jai

patinka varžybų procesas ir visiškai negal-

votų apie rezultatą. Tokia komanda gal ir

laimėtų kelias varžybas, kartu džiaugtųsi ir

savo, ir priešininkų pergalėmis. Tačiau il-

galaikėje perspektyvoje niekuomet netap-

tų profesionalais ir turnyrų nugalėtojais.

Nors treniruotėms sugaištų tiek pat laiko

ir energijos kiek profesionalų komanda.

Racionalusis skaitymas mokina įdėti ne-

didelių papildomų pastangų ir gauti atgal

daug didesnę grąžą. Atrenkant svarbiau-

sias teksto vietas lavinami selektyvumo

įgūdžiai, kritinis mąstymas, pakartojant

tai, kas svarbiausia, aktyvinama ilgalaikė

atmintis. O jei tikrai reikia prisiminti daug

informacijos, galėsite ją įsiminti pagal at-

minties lavinimo metodus.

Žmonės dažnai klysta manydami, jog

skaitydami tradiciniu būdu jie 100 procen-

tų supranta tai, ką skaito. Tai tik neobjek-

tyvus įsitikinimas. Įsitikinimas, kuris neturi

jokio realaus pagrindo. Mes tiesiog esame

įpratę taip manyti. Natūralu, jog žinodami

tik vieną būdą skaityti, manome, jog jis yra

geriausias. Užtenka bet kokio, net ir pa-

prasčiausio testo, kad pamatytume, jog vi-

dutinis teksto supratimas svyruoja nuo 10

iki 60 procentų. Tai reiškia, jog praktiškai

kiekvienas mūsų galėtų kelis kartus page-

rinti savo teksto supratimo rezultatus, jei

skirtų tam pakankamai laiko ir dėmesio.

Jei nustebino ši mintis, noriu pridurti, jog

suprasti yra viena, o prisiminti yra visai

kas kita. Manau, kad po savaitės ar dvie-

jų vargu ar prisimintumėte daugiau nei 10

procentų to, ką supratote. Tad informa-

26

cijos suprantame apie 10-60 procentų,

iš jų prisimename apie 10-20 procentų.

Jei kas manote kitaip, pasiimkite tuščią

popieriaus lapą ir aprašykite savo pasku-

tinę perskaitytą knygą. Dabar tiek, kiek

parašėte palyginkite su skaitytos knygos

apimtimi. Atlikę užduotį, šiek tiek palauki-

te kol šokas praeis, giliai pakvėpuokite ir

tęsiame toliau.

Jei greituoju skaitymu perskaitysite knygą

rasdami svarbiausias jos vietas ir kon-

centruodamiesi tik į jas, dar kelis kartus

pakartodami, jūsų skaitymo rezultatyvu-

mas bus nepalyginamai didesnis. Lėtas

ar vidutinis skaitymas naudoja tik darbinę

atmintį, tai reiškia, jog tam kartui, kol skai-

tote, jūs suprantate informaciją. Visą teks-

tą peržiūrite su darbine atmintimi, tačiau

minimalus idėjų kiekis persikelia į ilgalaikę

atmintį. Nors ją suaktyvinti galėtų padėti

šiek tiek papildomų pastangų. Skaitymas

su darbine atmintimi, tai tas pats, kas

dirbti su kompiuteriu be kietojo disko. Vos

tik išjungiate kompiuterį, visa neišsaugota

informacija dingsta. Taip dažnai būna ir su

tradiciniu skaitymu, vos užvertėme knygą,

visa informacija, kuri nebuvo atitinkamai

išsaugota, dingo. Tad nuspręskite, kas

norite būti —skaitymo mėgėjas ar profe-

sionalas. Ar negeriau įdėti kelis procentus

papildomo darbo ir laikui einant tapti skai-

tymo profesionalu.

A t s a k o m y b ė s k a i t a n t

Racionalus skaitymas siūlo prisiimti atsako-

mybę ir gauti rezultatus. Į skaitymo proce-

są įvedamas naujas skaitymo įprotis. Prieš

skaitydami svarbesnį tekstą, turime išmokti

iškelti sau skaitymo tikslą, o po skaitymo

apibendrinti savo rezultatus. Tikslai ir rezul-

tatų apžvalga yra dalykai, kurių anksčiau

niekas nemokė arba neakcentavo. Prieš

pradėdami skaityti, turime išmokti aktyvuo-

ti savo atsakomybę. Jei nesuformuluosime

sau vidinės komandos skaityti atsakingai,

tai tą darbą darysime labai paviršutiniškai.

Mes intuityviai žinome ir esame patyrę, jog

kuomet tekstas mums yra svarbus, mes

ji skaitome daug įdėmiau. O ką daryti, jei

tekstas nėra nei svarbus, nei įdomus? Tam,

kad padidintumėte savo dėmesingumą pa-

klauskite savęs keleto klausimų:

Kodėl skaitysiu šį tekstą?•

Kokią naudą jis man duos?•

Ko aš tikiuosi iš šios knygos? Žinių •

atnaujinimo, malonumo, laiko pra-

leidimo ar kažko kitko?

Kiek laiko skirsiu skaitymui?•

Į ką labiausiai atkreipsiu dėmesį: •

konkrečius faktus, siužetą, konkre-

tų skyrių?

Kas šioje knygoje yra nesvarbu ir, •

ko aš neskaitysiu?

Išsikelti skaitymo tikslą užtrunka viso labo

keletą sekundžių. Jei norite suformuluo-

ti papildomų klausimų, panašių į mano

anksčiau minėtus, užtruksite keletą minu-

A t s a k o m y b ė s k a i t a n t

27

čių, tačiau tai jums leis sutaupyti mažų ma-

žiausiai keletą valandų. Nėra geresnio būdo

suaktyvinti savo atsakomybę, kaip skaitant

nuolat sau priminti kokiu tikslu skaitote, ko

siekiate ir kas yra svarbiausia. Kuomet pir-

mą kartą paklausite savęs šių klausimų, at-

sakymus gali tekti galvoti labai ilgai. Kodėl

aš skaitau laikraštį, žurnalą, skrajutę iš paš-

to dėžutės? Skamba neįprastai ir keistai.

Mūsų įpročiai yra taip įsišakniję, jog daugelį

dalykų darome automatiškai.

Visi suprantame, jog svarbu ne tik greitai

perskaityti, tačiau ir prisiminti perskaitytą

turinį. Skaitymo procesas susideda iš šių

svarbiausių dalių. Gebėjimą prisiminti gali-

ma lavinti. Kaip racionalusis skaitymas su-

sijęs su geresniu įsiminimu? Labai papras-

tai - vietoje 2 puslapių teksto prisiminimui

turėsite 2 sakinius esminės informacijos.

Tie keli sakiniai bus svarbiausia informacija

ir jūs būsite tikras, jog žinote didžiąją dalį

to, ko jums reikia.

P i r a m i d i n ė s t r u k t ū r a

Prieš pradėdami skaityti, pirmiausia su-

sipažinkite su knygos struktūra. Galbūt

ji turi aiškiai išdėstytus skyrius, kurie leis

greičiau ir patogiau orientuotis. Galbūt

kiekvieno skyriaus pabaigoje yra apiben-

drinimas, arba svarbiausios knygos idėjos

yra paryškintos. Iškeltos šalia pagrindinio

teksto arba parašytos labiau pastebimu

šriftu. Dabar rašomi tekstai turi tendencija

tekstą pateikti kuo paprasčiau, aiškiau ir

suprantamiau. Tie, kurie rašo, jau prade-

da įsisavinti, jog žmonės nori patogumo

ir aiškumo. Tad paėmę tekstą ar knygą

į rankas, pirmiausiai atkreipkite dėme-

sį, ar teksto autorius padarė jums kokius

palengvinimus, jei taip – naudokitės jais

ir sutaupykite sau laiko. Kuo aiškesnis ir

smulkesnis turinys, tuo greičiau tekste

galima rasti jus dominančius dalykus. Jei

vizualiai svarbiausios idėjos yra paryškin-

tos, jas lengviau bus prisiminti, pažiūrėki-

te, ar knyga turi rodyklę, paantraštėse yra

pakankamai vietos jūsų pastaboms ir t.t.

Teksto svarbą galima sudėlioti pagal tam

tikrą hierarchiją. Dažniausiai pavadinimas

būna visos knygos turinio atspindys. Kny-

ga dažniausiai turi skyrius, kurie skaidomi

į poskyrius. Kiekvienas skyrius ar poskyris

turi pagrindinę mintį. Poskyriai skaidomi

į paragrafus, kurie turi kažkokią mintį, na

ir smulkiausiai galime skaidyti paragrafą į

detales. Tad turime 5 hierarchines pako-

pas. Kaip manote pagal kurią iš jų mes

vertiname savo skaitymo produktyvumą

ir kokybę? Kuriai iš jų skaitydami skiria-

me daugiausia dėmesio? Manau, visi su-

tiksite, jog pačiai paskutinei. Mūsų visas

dėmesys dažniausiai sukoncentruotas į

detales. O pačias svarbiausias, likusias

4 pakopas, kurios yra daug svarbesnės,

dažnai visiškai ignoruojame. Nors būtent

šios pakopos, mano manymu, sudaro tuos

pagrindinius 20 procentų esmės. Taip jau

esame įpratę, jog didžiausią dėmesį sutel-

P i r a m i d i n ė s t r u k t ū r a

28

kiame į smulkmenas ir net nesistengiame

apibendrinti, konkretinti informacijos. Pa-

menate, minėjau, daliai žmonių yra būdin-

gas „paskendimo informacijoje“ jausmas.

Taip atsitinka, kuomet pernelyg daug gili-

namės į smulkmenas. smulkmeniškumas

nėra blogai. Tačiau reikia išmokti vienu

metu matyti ir smulkmenas, ir esmę.

Tokia teksto pateikimo struktūra dar yra

vadinama piramidine struktūra. Pagrindi-

nė mintis dažniausiai atsispindi pavadini-

me arba teksto pradžioje, ir kuo toliau, tuo

labiau teksto koncentracija mažėja. Tokiu

principu rašomi pranešimai spaudai, taip

informacija yra dėliojama naujienų porta-

luose, kuomet matome tik naujienos pa-

vadinimą. Taip tiesiog greičiau ir papras-

čiau atsirinkti reikiamą informaciją.

Žinoma, ne visi tekstai yra tokios struk-

tūros, tačiau pačią piramidės idėją siūlau

prisiminti kiek įmanoma dažniau. Prieš

skaitydami įvertinkite, koks supratimo ly-

gis jums yra reikalingas. Keliomis pakopo-

mis gilyn į tekstą ketinate nusileisti. Norint

didesnio efektyvumo, skaitymo įpročius

reikia pamažu keisti. Jei skaitydami dau-

giausia laiko praleidžiate apatinėje smul-

kių detalių pakopoje ir tik susipažinę išsa-

miai su visomis detalėmis, apibendrinate

pagrindines mintis - jūs judate piramide iš

apačios į viršų. Aš jums siūlau judėti iš vir-

šaus į apačią t.y. kardinaliai pakeisti savo

mąstymo kryptį. Atsikratykite įsitikinimo,

jog reikia perskaityti visą knygą, kad būtų

galima susidaryti nuomonę apie ją. Gal

iš pradžių jūsų samprotavimai ir apiben-

drinimai nebus itin tikslus, tačiau su laiku

lavės anticipacija, gerės konteksto suvo-

kimas.

Paėmus knygą į rankas, reiktų ją perversti

ir susipažinti su pagrindine knygos minti-

mi. Tuomet su kiekvieno skyriaus pagrin-

dine mintimi, tuomet su kiekvieno poskyrio

pagrindine mintimi. Jei matote, jog jums

trūksta informacijos, tuomet galite leistis

Teksto pagrindinė mintis

Skyriaus pagrindinė mintis

Poskyrio pagrindinė mintis

Paragrafo pagrindinė mintis

Paragrafo detalės

29

giliau ir susipažinti su kiekvieno paragrafo

pagrindine mintimi. Jei vis dar neradote,

to ko ieškote, pradėkite gilintis į detales.

Autoriai pačių geriausių savo minčių tikrai

nesistengia paslėpti kažkur giliai tarp eilu-

čių. Jos bus tikrai aiškiai pateiktos, tačiau

jas rasite tik tuomet, jei jų ieškosite.

Išimtis dėl piramidės struktūros naudoji-

mo galioja tokiais atvejais: jei tai yra di-

delės koncentracijos tekstas, tikėtina, jog

ten kiekviena detalė bus svarbi. Jei tai yra

grožinė literatūra, kurią skaitote savo ma-

lonumui, jums patiks skaityti ramiai ir su

detalėmis. Taip pat yra knygų, kurios pa-

rašytos visiškai be struktūros ir autoriaus

tikslas nėra perteikti kažkokias vertingas

mintis skaitytojui, o greičiau pasidalinti

savo išgyvenimais, emocijomis, požiūriu

ir interpretacijomis. Jei jo rašymo stilius

chaotiškas ir netvarkingas, vargu ar pats

autorius žino, ką jis nori parašyti.

D i r b a m e a r s k a i -t o m e

Taip pat paprašysiu, kad nuo šiol pradėtu-

mėte skirti du dalykus. Darbą su tekstine

informaciją mes esame įpratę vadinti skai-

tymu, tačiau tai nėra tik skaitymas. Tai - vi-

suma įvairių vienu metu vykstančių procesų.

Kartais mes su informacija tiesiog susipažįs-

tame, o kartais mums su ja reikia dirbti. Tar-

kime, ruošiame kažkokį pranešimą, gilina-

mės į įstatymus, mokomės užsienio kalbos

gramatikos ir t.t. Tai nėra vien tik skaitymas,

skaitymas vyksta kaip tam tikras mechaninis

procesas, tačiau išskirkime ir kitus lygiagre-

čiai vykstančius procesus.

Galbūt skaitydami ieškote kažkokios pro-

blemos sprendimo, turite giliai ir išsamiai

išanalizuoti informaciją, ruošiatės egzaminui

ir turite gerai įsiminti medžiagą. Jei esate

advokatas, skaitote įstatymus, bandote juos

įvairiai interpretuoti. Gal daug skaitote, nes

turite kūrybinę užduotį ir dėl šios priežasties

į tekstą žiūrite visiškai kitaip nei žiūrėtumėte į

tą medžiagą jei reiktų paruošti kritinį straips-

nį. Jei skaitote poeziją, bandote pajausti au-

toriaus kuriamą nuotaiką, žavitės jo talentu

D i r b a m e a r s k a i t o m e

30

valdyti žodžius. Tad be paprasto skaity-

mo, kuomet tiesiog susipažįstame su vie-

nokia ar kitokia informacija, išskirčiau dar

4 procesus, kurie gali vykti lygiagrečiai su

skaitymu, kaip procesu informacijai įsisa-

vinti.

Teksto analizavimas, kūrybinis darbas,

bandymas įsiminti informaciją ilgesniam

laikui ir sprendimų paieška. Šie procesai

gali vykti ir visi iš karto, o gali vykti tik keli

iš jų. Tokie procesai turi savo laiko sąnau-

das ir jų atlikimo nepagreitinsime sparčiau

skaitydami. Jei išmoksime skaityti du

kartus greičiau, tai ar du kartus padidės

sprendimų priėmimo greitis, kūrybišku-

mas, analitiniai gebėjimai? Šiems parame-

trams lavinti yra reikalingos visai kitokio

pobūdžio užduotys. Greitasis skaitymas

padėda skaityti greičiau, suvokti daugiau,

prisiminti daugiau, mąstyti racionaliau, ta-

čiau protinis produktyvumas priklauso ir

nuo daugybės kitų sąlygų, galiausiai nuo

intelekto ir tam tikrų asmeninių savybių.

7 b a z i n i a i k l a u s i -m a i 1. Autorius, šaltinis

2. Teksto pavadinimas

Kuomet mokymų metu darome pirmąjį

testą greičiui ir supratimui paskaičiuoti,

daugelis, paklausti šių klausimų, giliai at-

sidūsta ir liūdnai nusišypso. Pirmieji du

klausimai apie teksto autorių, teksto šaltinį

ir pavadinimą būna visiškai netikėti. Abso-

liuti dauguma šiuos du „nereikšmingus“

faktorius praleidžia. Kaip vėl susirasite tą

knygą, jei nežinosite autoriaus ir pavadini-

mo? Šaltinis nurodo, kur buvo publikuota

informacija ar tai kažkoks žurnalas, laik-

raštis ar internetinė svetainė.

3. Teksto pagrindinė mintis

Dėl šio punkto, manau, viskas aišku. Kuo

glausčiau ir tiksliau galite ją apibūdinti, tuo

geresni analitinio mąstymo įgūdžiai.

4. Jūsų kritinis požiūris

Kritinis požiūris yra ugdomas, kuomet

stengiamės tekstą apžvelgti iš tolimes-

nės perspektyvos ir bandome įvertinti jį

pagal įvairius asmeninius parametrus.

Tekstą galime lyginti su kitais tekstais,

galime tiesiog išsakyti savo nuomonę ar

jis mums patiko ar ne, įvertinti jo kokybę

dešimtbalėje sistemoje. Įvertinkite tekste

išsakytas idėjas. Kritikuokite arba pagir-

kite. Susiformuokite savo nuomonę apie

tekstą. Jei susitiks du žmonės vienas

su nuomone, o kitas be nuomonės, ku-

ris dominuos? Žinoma, jog tas, kuris turi

nuomonę. Ji gali būti ir neteisinga, tačiau

žmogus su nuomonę visuomet dominuo-

ja. Nuolatinis savos nuomonės formulavi-

mas padės ne tik geriau suprasti tekstus,

bet ir skatins mąstymą. Kuomet įprasite

turėti savo poziciją, turėsite įprasti ją ir

apginti, pagrįsti. Jei teks kalbėti viešai,

jūsų viešojo kalbėjimo stilius bus konkre-

tesnis, aiškesnis ir labiau argumentuo-

tas.

7 b a z i n i a i k l a u s i m a i

31

5. Informacijos pritaikymas asmeniniame

gyvenime

Skaitydami nuolat galvokite, kaip tą infor-

maciją pritaikysite savo gyvenime, tai pa-

dės vienus dalykus akcentuoti labiau negu

kitus. Kuo pragmatiškiau mąstysite, tuo

didesnės naudos gausite. Jei nebus kny-

goje skaitomų idėjų susiejimo su asmeni-

niu gyvenimu, tai tų idėjų ir nepanaudo-

site. Jei tai yra edukacinio tipo literatūra,

visas idėjas siekite su savimi. Dažnai mes

visiškai pasineriame į autoriaus kuriamą

istoriją ir save pamirštame. Kuo tiksliau

susiesite naujas idėjas su savo gyvenimu,

tuo didesnė tikimybė, jog tos idėjos virs

veiksmais ir rezultatais.

6. Faktinė informacija

Faktinė informacija tai – skaičiai, matavimo

vienetai, kilometrai, gramai, datos arba tai,

ką galima įvardyti kaip faktus.

7. Jūsų sugalvotas klausimas

Jūsų sugalvotas klausimas turėtų papildy-

ti ankstesnius klausimus, ta informacija,

kuri išskirtinai aktuali būtent tam tekstui,

nes visi tekstai yra bent šiek tiek skirtingi.

Ir tai turėtų padėti atrinkti tai, kas tekste

yra svarbiausia asmeniškai jums.

Šiuos septynis klausimus turėtumėte sau

atsakyti raštu, perskaitę bet kokią svar-

besnę medžiagą. Viskas atrodo paprasta

ir aišku, tačiau žinoti, dar nereiškia mokė-

ti. Tik darydami galime kažką išmokti, tad

skyriaus pabaigoje rasite pratimą skirtą

šio skyrelio praktikai atlikti.

R a š a u r e f e r a t ą

Dažnai mokymų metu, prakalbus apie

mokymąsi sintetinti ir apibendrinti infor-

maciją, susilaukiu iš dalyvių klausimo

kaip surūšiuoti referato, bakalaurinio ar

magistrinio darbo medžiagą. Paprastai

tradiciniai darbo įpročiai yra tokie. Pasi-

renkame temą, kurią sugalvojame patys

arba pasiūlo darbo vadovas. Atsižvelgia-

me dažniausiai į tokius faktorius: kiek ta

tema mums aktuali, kiek kompetencijos

ir prieinamos literatūros turime. Tuomet

pakoreguojame temos pavadinimą, pra-

dedame susipažinimą su visa reikiama

literatūra ir pradedame rašyti. Ir kas tuo-

met atsitinka? Anksčiau ar vėliau mes

pasimetame informacijoje. Visa medžiaga

atrodo pakankamai svarbi ir yra vienaip

ar kitaip susijusi su darbo tema, darosi

sunku atsirinkti. Taip pat sunku nuspręsti,

koks turėtų būti jos eiliškumas ir dėlioji-

mas. Vienintelis orientyras tokiu atveju yra

mūsų temos pavadinimas. Viską bando-

me lipdyti prie darbo išsikeltos problema-

tikos ir prilipdome tiek daug, jog užtektų

ir antram referatui. Darbo pradžioje mes

iškeliame problemą, ją sprendžiame, ta-

čiau darbo eigoje dažnai pasimetame. Ką

daryti tokiu atveju? Jei taip atsitiko, va-

dinasi, tema buvo per plati ir per mažai

informacijos filtrų.

R a š a u r e f e r a t ą

32

Reiktų paieškoti papildomų orientyrų ar

filtrų pro kuriuos vėl peržiūrėtume infor-

maciją. Jei sunku sukonkretinti darbo

pavadinimą ir tikslus, galime sukonkretinti

darbą kitais aspektais. Labiausiai siūly-

čiau orientuotis į galutinį rezultatą, kurio

siekiame. Ką mūsų darbą perskaitęs žmo-

gus, galės padaryti? Jei rašote darbą va-

dybos tema ar tai skirta vadovui? Ar jam

pakaks informacijos, kad jis susipažinęs

su darbu galėtų tai pritaikyti savo įmonės

veikloje? Ar tai skirta vidutinės grandies

darbuotojams, ar žemiausios grandies

darbuotojams? Jei tai rašoma žemiausios

grandies darbuotojams, gal darbui reik-

tų papildomo aiškumo ir terminologijos

paaiškinimo? Kaip darbas turės paveikti

skaitantįjį? Supažindins su kažkuo, pra-

plės akiratį, duos apčiuopiamos praktinės

naudos ar skatins imtis veiksmo?

Jei tai kažkokios problemos tyrinėjimas,

tai galbūt ta problema aktuali vien tik

jums, pasidomėkite plačiau. Jei tema ak-

tuali, vadinasi savo darbu pridėtinės vertės

sukursite nevien tik sau tačiau ir kitiems

žmonėms. O to daryti mūsų dažnai niekas

nemoko. Yra parašoma daug darbų, kurie

nesprendžia jokių problemų ir yra aktualūs

tik juos rašantiesiems. Įvardykite sau labai

aiškiai, koks jūsų rašomojo darbo tiks-

las, kam ir kokia nauda bus iš to darbo.

Įpraskite galvoti apie sekantį etapą, apie

rezultatus, kuriuos bandote sukurti savo

darbu. Manau, kad mūsų mąstymas turėtų

persiorientuoti iš tikslo gauti kuo geresnį

pažymį į tikslą - savo darbu sukurti kuo

daugiau pridėtinės vertės visuomenei. Jei

nelabai aišku, ką reiškia terminas “pridėti-

nė vertė” primygtinai siūlau ta tema pasi-

domėti plačiau.

Taip pat kol darbo tikslo juodu ant balto,

vienu sakiniu, neturėsite užsirašę ir pa-

sikabinę matomoje vietoje, net neverta

pradėti, nes užtruksite daug laiko bandy-

dami vėliau susidėlioti savo mintis. Geriau

užtrukti šiek tiek laiko ir susikurti aiškius

orientyrus, kurių link judėsite. Tai galio-

ja ne tik rašymui, tačiau ir skaitymui, nes

dažnai pasimetame skaitomos medžiagos

kiekiuose, vien dėl to, jog neturime aiškių

kriterijų kaip tą perskaitytą medžiagą nau-

dosime ir pro kokius filtrus ją praleisime.

Beje, kažkada teko skaityti trumpą isto-

riją apie kino prodiuserį, kuris paskelbė

konkursą parašyti scenarijų. Geriausias

scenarijus gaus finansavimą filmui sukurti.

Nusidriekė ilgos eilės prie prodiuserio ka-

bineto durų. Tuomet jis visiems išdalino

mažus lapelius ir paprašė filmo idėją už-

rašyti ant jų vienu sakiniu. Vietoje daugy-

bės lapų ir valandų skaitymo, jis pasirinko

patį racionaliausią sprendimą. Jis ieškojo

aiškiai ir konkrečiai gebančio mąstyti žmo-

gaus, kuris galėtų į savo darbą pažvelgti

iš perspektyvinio matymo ir sugebėtų tai

perteikti kitiems žmonėms.

33

Racionalaus skaitymo privalumai:

padeda suformuluoti skaitymo tikslą •

/ išvadas;

padeda greitai susipažinti su turiniu;•

padeda rasti svarbiausias turinio •

idėjas;

skatina analitinį mąstymą, gebėjimą •

apibendrinti;

skatina kritinį požiūrį;•

padeda aktyvuoti ilgalaikę atmintį;•

sumažina skaitomos informacijos •

kiekį.

Pratimas: skaitydami įvairius tekstus, sten-

kitės įvertinti, koks kiekis tekste esančios

informacijos yra konstrukcinės paskirties

ir kiek yra esminės informacijos. Galite pa-

sidaryti tam skirtą lentelę. Pavyzdį matote

žemiau.

Pratimas: paimkite keletą įvairaus teksto

puslapių ir greitai perbėkite juos akimis.

Perskaitykite keletą puslapių knygoje, ke-

letą puslapių žurnale, keletą puslapių inter-

nete. Tuomet nežiūrėdami į originalų tekstą,

pabandykite atsakyti į visus bazinius klau-

simus. Jei kažkurio klausimo neatsakėte,

nieko tokio. Paskaitykite tekstą antrą kartą,

tačiau skaitykite jį jau kelis kartus greičiau,

nes nemažai informacijos turėtumėte prisi-

minti po pirmojo perskaitymo. Tad kam vėl

praleisti tokį pat laiko kiekį, jei dalis infor-

macijos jau yra žinoma. Skaitydami antrą

kartą dėmesį kreipkite tik į tuos dalykus,

kurių reikia, kad galėtumėte užbaigti atsa-

kymus į bazinius klausimus. Atsakymus

rekomenduoju užsirašyti, nes tada mintis

yra konkretesnė ir tikslesnė.

Pratimas: atsakomybę skaitant ir ilgalaikę

atmintį stiprinti padeda paprastas prati-

mas - kiekvienam skaitomos knygos sky-

riui sugalvokite po apibendrinantį sakinį,

jei knyga skyrių neturi, tuomet atsižvelg-

dami į knygos turinį po apibendrinantį sa-

kinį parašykite po kiekvieno puslapio, kelių

puslapių ar didesniu intervalu.

Pagrindinės idėjos % Konstrukcinis tekstas %

1 tekstas

2 tekstas

3 tekstas

I I I s k y r i u s . R o d y k l i n i s s k a i t y m a s

35

Rodykliniu skaitymu aš vadinu skaitymo

būdą, kuomet skaitoma naudojant pagal-

bines priemones. Tai gali būti jūsų rodo-

masis pirštas, pieštukas ar tušinukas. Ro-

dyklinis skaitymas taip vadinasi, nes šios

papildomos priemonės pasitarnauja, kaip

rodyklės padedančios sekti tekstą. Jomis

yra vedžiojama po skaitoma eilute. Gali

pasirodyti paprasta, tačiau tai daroma

daug intensyviau, nei įprastai, be to nuo-

sekliai pereinama prie dviejų ar net trijų

eilučių skaitymo vienu metu.

Jūsų rodomasis pirštas gali kuo puikiau-

siai pasitarnauti, kaip įrankis disciplinuo-

jantis skaitymo procesą. Teko sutikti ne-

mažai žmonių, kurie tai daro intuityviai.

Skaitymui pajungiate ne tik savo akis ir

mintis, tačiau ir dar vieną papildomą kom-

ponentą. Tas komponentas pakankamai

nepriklausomas nuo jūsų pašalinių minčių,

akių tingumo, nuovargio ir kitų dalykų. Jis

gali dirbti tam tikru ritmu nepaisant jūsų

dėmesio užstrigimų, nuklydimų į šoną ar

noro pasąmoningai grįžti prie perskaitytų

teksto vietų. Greitas vedžiojimas pirštu

visiškai okupuoja minčių dėmesį. Skaitant

su vedžiojamo piršto pagalba lengviau

pavyksta atsikratyti pašalinių minčių. Jūsų

mintys paprasčiausiai per daug užimtos

bandydamos palaikyti tempą, kad spėtų

galvoti dar apie kažką kitą. Atsiradus rit-

mui ir padidėjus tempui, padidėja ir jūsų

koncentracija. Turite spėti viską sekti, ir jei

kurios minties ir nespėjote pilnai suprasti,

nuostoliai yra menki, palyginti su tuo, jog

susipažinote su daug didesniu kiekiu in-

formacijos.

Iki šiol jūsų akių judesius kontroliavo min-

tys, dabar jūsų akių judesiams vadovauja

pirštas, o mintys turi prie to prisitaikyti ir

spėti sekti visą gaunamą informaciją. Šis

pratimas itin naudingas pradedant moky-

tis greitojo skaitymo, nes disciplinuoja patį

skaitymo procesą. Akys dirba su pirštu

vienu ritmu. Mintys nebesiblaško, nes at-

siranda skaitymo ritmas. Kodėl ritmas yra

naudingas? Atsakymą turėtų pasufleruoti

toks klausimas: kada besitreniruojantis

sportininkas bėgs efektyviau ar kuomet

bėgs tam tikrą distanciją vienas ar kuomet

bėgs su grupe? Žinoma, kad jo efektyvu-

mas bus didesnis, jei jis bėgs kartu su gru-

pe, jam nebus kada tingėti, stoviniuoti ar

lėtinti tempą. Žinoma, iš pradžių bėgimas

su stipria grupe pareikalaus iš jo papildo-

mų pastangų ir ištvermės, tačiau su laiku,

jis adaptuosis. Kad ir ką benaudotumėte

kaip rodyklę, tai yra jūsų „grupė“, kuri dik-

tuoja naują tempą.

Pagal Ph.D. Arthur H.Bell ir Peter Kump,

galima išskirti keletą rodyklinio skaitymo

tipų: Z, S ir spiralinį skaitymą. Skaitant Z

forma ir priėjus eilutės pabaigą pirštą grei-

tai grąžinkite iki sekančios eilutės pradžios.

Grąžinamas pirštas juda įstrižai ir greitai,

šiuo momentu nereikėtų į jį koncentruotis.

Nuo sekančios eilutės pradžios procesas

kartojamas iš naujo. Iš pirmo žvilgsnio šis

skaitymo būdas gali pasirodyti pakanka-

36

mai nerangus, tačiau greitai priprasite. Iš

pradžių reikia pirštą ir akis įpratinti judėti

kartu. Taip, kaip pavaizduota šioje iliustra-

cijoje5, vedžiokite sekančiame puslapyje

esančias eilutes. Vietoje įprasto teksto

ten tik žodžius imituojančios kelios raidės,

tam, kad atliktumėte pratimą, o ne pra-

dėtumėte skaityti, taip kaip esatę įpratę.

Dažnai yra taikoma praktika, pratimus iš

pradžių atlikti su imitaciniu tekstu, ar pa-

rašytu nesuprantama užsienio kalba. Ke-

lis kartus praveskite pirštą, ties kiekviena

eilute, kelis kartus, kas antrą eilutę, kelis

kartus, kas trečią eilutę, kelis kartus - kas

ketvirtą eilutę. Keletą minučių pasiprakti-

kavę įpratinsite prie šio dalyko. Kuo daž-

niau skaitykite vedžiodami pirštu ar su

rašymo priemone. Tai turėtų tapti įpročiu.

Svarbiausia, palaikykite pastovų ir kiek

spartesnį nei įprastai tempą.

Po kelių savaičių praktikos, palyginkite

skaitymo produktyvumą su savo pradiniu

produktyvumu. Ar skaitote greičiau? Dau-

gelis žmonių išmokę vedžioti pirštu page-

rina skaitymo greitį, tai labiau pasijunta

skaitant didesnės apimties tekstus, todėl

ir produktyvumo vertinimą siūlau atlikti

skaitant bent 30-40 puslapių tekstą. Pri-

pratimui prie vedžiojimo reikia šiek tiek lai-

ko. Spartesnio tempo dėka gaunama kelis

kartus daugiau informacijos nei įprastai,

reikia laiko, kad smegenys priprastų ap-

doroti tokį kiekį informacijos. Tarkime, jūs

sporto salėje pradėjote dirbti su du kartus

didesniais svoriais, kaip manote kaip jau-

sitės po pirmosios treniruotės ir kiek laiko

reikės, kol organizmas prisitaikys. Duokite

sau kelias savaites laiko priprasti prie šio

naujo dalyko.

Dėmesio: visada stenkitės išlaikyti pa-

stovų piršto judėjimo greitį, praktikuo-

jantis jį nuolatos didinkite.

Tai ko dabar trumpai pasimokinote yra

vadinama Z skaitymo tipu. Taip lavina-

mi periferiniai ir raktinių žodžių atrinkimo

37

XXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA BBBB BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYXXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA BBBB BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY XXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA BBBB BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY XXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA BBBB BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY XXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA BBBB BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY XXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA BBBB BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYYY XXXXXXXX XXXXX XXXXXXXXXX XXXXXX XXX XXXXXXX XXXXXXXXX XXXXX XXXXX XXXXXXXX XXXXXX XX AAAAAA AAAAAA AAA AAAAAA AAAA AAAAA AAAAAAAA AA AAAAAAA AAA AAAAAAAAA AAAAAAAA AA

38

įgūdžiai. Kaip jau supratote, skaitydami iš

eilutės galo grąžindami pirštą jį nuleiskite

ne per 1, bet per 2, o vėliau ir 3 eilutes

žemyn.

Z formos skaitymo būdas tinka ir patinka

ne visiems, siekiantiems išmokti greičiau

skaityti. Kitas skaitymo modelis – pirš-

to vedimas S forma. Jo šalininkai teigia,

kad šis būdas ne tik sklandesnis, tarytum

“plaukiantis” per tekstą, tačiau jį galima

lanksčiau suspausti arba ištempti priklau-

somai nuo teksto tankio ir sudėtingumo.

Kitais žodžiais, jis pašalina bet kokį ne-

lankstumą, būdingą Z formos modeliui

(prisirišant prie konkretaus eilučių skai-

čiaus). Perskaitykite keletą tekstų, brauk-

dami pirštu įvairaus dydžio vingiais, ir ras-

kite labiausiai tinkantį variantą.

Trečias rodyklinio skaitymo tipas - spira-

linis. Kaip ir anksčiau, skaitydami pirštą

vedate po tekstu. Tačiau iš eilutės galo į

sekančios pradžią pirštas grąžinamas pus-

lankiu per viršų. Piršto galiuką veskite po

skaitomais žodžiais. Kuomet pasieksite ei-

lutės galą, centimetrą kilstelkite pirštą į vir-

šų ir eilutės viršumi grįžę į eilučių pradžią,

pradėkite antrą eilutę. Antrąją eilutę taip

pat veskite pirštu po skaitomais žodžiais.

Piršto kilstelėjimas į viršų yra reikalingas

tam, kad nesektumėte grįžtančio piršto ir

išvengtumėte sekančioje eilutėje esančių

žodžių skaitymo „atbulomis“. Eilutės pa-

baigoje kilstelėjus pirštą į viršų grįžtant

susidaro nedidelis puslankis ir įspūdis, jog

pirštas juda lengvais, ovaliniais judesiais.

Jūsų „paišoma“ ant puslapio spiralė gali

būti plati, nuo eilutės pradžios iki pabai-

gos arba siauresnė, jei jau pralavinote

savo skaitymo įgūdžius. Pamažu vėl sten-

giamės progresuoti ir bandome skaityti 2,

3 eilutes.

Šiame skyriuje sužinojome, kaip skaity-

mo produktyvumą pagerinti su pagalbinių

priemonių pagalba. Vedžiodami tekstą

pirštu (pieštuku ar tušinuku) gerinate skai-

tymo discipliną, atsiranda ritmas. Tuo pa-

čiu lavėja koncentracijos, periferinio maty-

mo, raktinių žodžių atsirinkimo įgūdžiai.

Pajutę pirmąjį skaitymo pagreitėjimą, pa-

jusite, jog ne visus žodžius spėjate per-

skaityti. Iki šiol buvęs tvarkingas ir pedan-

tiškas skaitymo procesas, dabar įgyja šiek

tiek chaotiškumo. Jį įveikti galima nuolat

praktikuojantis bei lavinant anticipaciją.

39

ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽO-

DIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS

ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽO-

DIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS

ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS ŽODIS




































































40

A n t i c i p a c i j a

Skaitydami tekstą, kurio kiekviename žo-

dyje esančios raidės sumaišytos, mes vis

tiek galėsime atpažinti, kokie tai yra žo-

džiai. Nors žodžiai visiškai pakeičia savo

išvaizdą, mūsų smegenys kažkokiu keistu

būdu geba juos atpažinti visiškai pasikei-

tusius ir skaito juos iš pradžių lėtokai, o

vėliau normaliu tempu. Tai yra vadinama

anticipacija. Išankstinis prasmių ir įvykių

suvokimas, numatymas, nuojauta. Antici-

paciją galima lavinti, o greitajame skaity-

me ji yra privaloma.

Kaip pavyzdys gali pasitarnauti vienoje

greitojo skaitymo įgūdžius lavinančioje

programoje esanti funkcija. Į pagrindi-

nį programos langą galima įkelti norimą

tekstą, pasirinkti funkciją „sumaišyti“ ir

programa automatiškai sumaišo kiekvie-

name žodyje esančias raides. Tačiau nors

ir žodžiai visiškai pakeičia savo išvaizdą

mūsų smegenys kažkokiu keistu būdu

geba atpažinti visiškai pasikeitusius žo-

džius ir skaityti normaliu tempu. Tai leidžia

daryti išvadą, kad pastraipoje esantys

sumaišyti žodžiai gali būti mums pakan-

kamai normaliai suprantami ir komunikuo-

jantys prasmę.

Dar vienas pavyzdys. Tai, ką jūs skaitysi-

te toliau nėra spaustuvės brokas. Tai tik

bandymas parodyti, jog galime suprasti

žodžius net kai raidės juose yra sumaišy-

tos.

Siu piatrmu esme yra prpaasta - lvainti

jusu nuuvokoma ir geebjima taspeti oz-

dzius apgal kontkesta. Zodejy oisvs radies

gali buti sumatsyios, musu ymegenss ge-

ritai apdojora raedis i rekisme tirunti zodi.

Taip pat ir su taspraipomis. Jei pfrieerika

nera pakanakmai islatinva, dauegli zidzou

kenta lrapeisti, o tie kruiuos ampazinote

yra gan apdriki ir is iprmo zvnlgsiio nr-

sudaeantys kzakokios prasems. Tuciaa

navilant savo ounvoka rpasmes ir ttkseo

idjeas srpuasti dsroai vis iengvlau ir eln-

gviau. Taip pat kaip ir siaktyti si tkesta.

Kuo daguiau kotiu tektsu sktitytumeae tuo

butu langvieu ir lenivgau.

Kaip sekėsi? Beje, atkreipkite dėmesį, jog

tai nėra palengvintas variantas, kuomet

pirmoji ir paskutinė žodžio raidė, palie-

kamos tokios pačios, kaip ir originaliame

žodyje. Internetinėje erdvėje nuolat tenka

susidurti ir skaityti tekstą be lietuviškų

nosinių ir varnelių ant „š“ „ž“ ir t.t. Taip

pat daugelis iš jūsų, ko gero, esate gavęs

elektroninį laišką, kuriame vietoje lietuviš-

kų raidžių buvo tik kvadratukai ar kitokie

neaiškūs simboliai. Tačiau šie komunika-

ciniai nesklandumai nesutrukdo perskaity-

ti ir tokio teksto. Žinoma, iš pradžių visas

procesas yra kiek klampus ir varginan-

tis, tačiau praktikuojantis, net ir tokiuose

tekstuose esančią žinutę galima greitai ir

suprantamai perskaityti. Kodėl turėtume

bijoti judėti greičiau tekstu ir jaudintis, jog

patiriame šiek tiek supratimo nuostolio

A n t i c i p a c i j a

41

ir nedidelė dalis informacijos „nubyra“?

Kreipkime dėmesį tik į tai, kas yra svar-

biausia. Taip, kaip elektroninėje žinutėje

dalis teksto yra netiksli, tačiau lengvai gali-

me tai perskaityti, taip ir kituose tekstuose

dalį teksto praleidus vis tiek būtų galima jį

sėkmingai perskaityti. Tad siūlau, skaitant

paeksperimentuoti, ir patiems nuspręsti ar

galima išsiversti be dalies teksto ir pažiū-

rėti, kokia teksto dalis tai galėtų būti.

S k a i t y m o g r e i t i s i r m ą s t y m o g r e i t i s

Tenka dažnai girdėti: “aš negaliu susi-

kaupti”, “aš negaliu prisiminti to, ką dabar

perskaičiau”. Kaip bebūtų tokie komen-

tarai yra jūsų kruopštaus, atidaus ir lėto

skaitymo pasekmė. Noriu supažindinti jus

su tikru paradoksu. Kuo lėčiau skaitome

- tuo prasčiau viską suprantame. Taip yra

dėl mąstymo ir skaitymo greičio neatitiki-

mo. Dažniausiai mūsų mąstymo greitis yra

didesnis, nei skaitymo greitis. Kas tuomet

atsitinka? Mes neapkrauname savęs mak-

simaliu krūviu. Kaip darbuotojas, turintis

per daug laisvo laiko, jos pradeda užsii-

minėti pašaliniais darbais. Mūsų dėmesį

vis dažniau atitraukia pašalinės mintys:

ką veiksiu šįvakar, ką apsirengti, gal dar

liko kažkas skanaus šaldytuve, gal nueiti

ir pasidaryti sau dešimtą puodelį arbatos,

gal vėl pasitikrinti elektroninį paštą ir taip

toliau. Skiriantis mąstymo ir skaitymo grei-

čiams, lieka nepanaudotų resursų.Anticipacijos lavinimas Viena įdomiausių mano atrastų an-

ticipacijos lavinimo pratimų yra šis.

Pasiimkite knygą į rankas, apvers-

kite ją aukštyn kojom ir skaitykite

atbulai. T.y. iš dešinės į kairę ir iš

apačios į viršų. Iš pradžių galbūt

bus kiek keistoka ir vargins, tačiau

vėliau tikiu, kad jus pagaus tikras

azartas. Pamatysite, jog skaityti at-

bulomis galima taip pat greitai kaip

ir tradiciniu būdu. Siūlau daug ne-

laukti ir pabandyti perskaityti kairėje

esantį stulpelį. Ne visus žodžius ga-

lima perskaityti vienodai sklandžiai,

tačiau pasipraktikavus įmanoma

viskas. Dirbant su šiuo pratimu, ge-

rėja žodžių vizualinis atpažinimas,

vėliau skaitant atgal į įprastą padėtį

atverstą tekstą, žodžius atpažinsite

daug greičiau.

Jei išvykote į užsienio šalį, kurios kalbos nemokate, iš pradžių nieko nesuprasite, tačiau vėliau suprasite esmę net ir nežinodami smulkmenų. Tekstas tai ne tik plonas popieriaus lapas, bet už jo esantis žmogus, kuris šias idėjas surašė. Jums reikia suprasti, ką jis turėjo mintyse. Sakoma, kad užtenka kelių tūkstančių žodžių bazinio žodyno, kad galėtumėte susikalbėti. Taip pat gali užtekti rasti keliolika raktažodžių puslapyje, kad suprastumėte ten esančias mintis.

A n t i c i p a c i j o s l a v i n i m a s

42

Paradoksalu, tačiau, pagreitėjus skaitymui,

pagerėja prisiminimas. Kuo greičiau skaitoma,

tuo geriau atsimenama perskaityta informaci-

ja. Šio paradokso paslaptis yra tai, jog dauge-

lis greitojo skaitymo pratimų lavina gebėjimą

susikaupti. Jau 1965 metais mokslininkas E.B.

Fray įrodė, kad lėtai (150 žodžių per minutę)

skaitantys žmonės turi ir prastesnį teksto pri-

siminimo, suvokimo koeficientą. Taip yra dėl

to, kad skaitymas yra procesas, reikalaujan-

tis laikyti informaciją trumpalaikėje atmintyje.

Tuo tarpu pernelyg ilgai laikant šią informaciją

trumpalaikėje atmintyje teksto prisiminimas

ir suvokimas stipriai suprastėja. Paradok-

sali išvada yra tokia – kuo lėčiau skaitome,

tuo prasčiau atsimename. Ir atvirkščiai, kuo

greičiau skaitome, tuo daugiau atsimename.

Greitasis skaitymas reikalauja didelio susi-

kaupimo, o esant susikaupimui suaktyvina-

ma ilgalaikė atmintis. Mes mąstome greičiau

negu skaitome, tad savo skaitymo greičio

padidinimui tikrai turime papildomų resursų ir

galėtume dirbti išties produktyviau. Tradicinis

skaitymas tai tik dalinis smegenų apkrovimas,

jei jos būtų apkrautos pilnai, tuomet skaitant

jūsų nekamuotų jokios pašalinės mintys, nes

jos paprasčiausiai neturėtų kada įsiterpti.

Yra du būdai neleisti atsirasti pašalinėms

mintims, kurios ne tik, stabdo mūsų skaitymo

procesą, bet ir padaro jį minimaliai efektyvų.

Pirmiausia turime išmokti skaityti tokiu tempu,

kad mūsų smegenys neturėtų kada ilsėtis.

Kuo jos intensyviau dirbs, tuo didesnė bus

koncentracija, kuo didesnė koncentracija,

tuo geresnis ir prisiminimas. Kaip vairuojant

automobilį: kuo didesnis greitis, tuo labiau dė-

mesingi mes turime būti. Iš pradžių važiuoti di-

deliu greičiu yra šiek tiek baugu, tačiau vėliau

juk priprantame. Antras dalykas – sąmoningai

išmokti kontroliuoti savo mintis. Plačiau šiuos

dalykus aptarsime, nagrinėdami „žaliojo taš-

ko“ pratimą. Skirkite šiek tiek laiko savistabai

ir pažiūrėkite, kiek skiriasi jūsų mąstymo grei-

tis nuo skaitymo greičio. Pabandykite skaityti

greičiau. Skaitydami pusantro, du kartus grei-

čiau, esu įsitikinęs, jog suvokimo lygį išlaikysi-

te normalų.

Lėtas skaitymas sumažina mūsų dėmesingu-

mą, kuo mažiau dėmesio, tuo mažiau produk-

tyvumo. Įsivaizduokite, kad perbėgote tekstą

daug didesniu greičiu nei įprastai, daug žodžių

nespėjote pamatyti. Smegenys įsitempia,

bando prisiminti, bando suregzti logines sąsa-

jas tarp esančios informacijos. Jų darbo efek-

tyvumas yra daug didesnis nei judant tekstu

ramiai ir iš lėto.

Pratimas: skaitydami visuomet stenkitės palai-

kyti tokį tempą, jog neliktų vietos pašalinėms

mintims. Stenkitės tokį tempą išlaikyti kuo

ilgiau. Jei jaučiate, jog darosi vis sunkiau kon-

centruoti dėmesį, padarykite nedidelę pertrau-

kėlę, po kurios tęskite vėl didesniu tempu nei

įprastai. Mūsų gebėjimas sukaupti maksimaliai

dėmesį, turi tam tikrą laiko intervalą, vienam tai

gali būti kelios minutės, kitam ir kelios valan-

dos. Skaitydami spartesniu tempu, pasisten-

kite užfiksuoti kiek vidutiniškai laiko jūs gebate

išlaikyti maksimalią dėmesio koncentraciją.

Pradėkite lavinti savo savistabą ir paban-

dykite suskaičiuoti kiek pašalinių min-

43

čių jus aplanko per 5 minutes skaitymo.

Pirštą veskite po kiekviena teksto eilute, aki-

mis sekdami virš piršto esantį tekstą. Tempą

galite pagreitinti, galite sulėtinti. Tačiau vien tai,

jog vedžiojate tekstą pirštu jūsų skaitymą pa-

greitina mažiausiai 10–20 procentų dėl dviejų

priežasčių: jūs nebestoviniuojate prie teksto

ir negrįžinėjate prie jau perskaityto teksto. Jei

tempą pagreitinsite, savo progresą galite pa-

skaičiuokite patys. Esu visiškai įsitikinęs, jog

vien šio dalyko užtenka, kad kiekvienas jūsų

galėtumėte padvigubinti savo skaitymo greitį.

Iš pradžių gal šiek tiek suprastės teksto suvo-

kimas, tačiau po kelių savaičių praktikavimosi

teksto suvokimas turėtų atsistatyti į tokį lygį,

prie kurio esate įpratę.

Pastaba. Rodyklinis skaitymas tinka tik

spausdintam tekstui skaityti. Jei bandysite

pirštu vedžioti kompiuterio ekrane esantį

tekstą, tai bus nei praktiška, nei patogu.

Tačiau tuos pačius principus galima taikyti

ir mintyse įsivaizduojant tą patį teksto ve-

džiojimą akimis.

A p š i l i m a s

Norint pasinaudoti visais greitojo skaity-

mo privalumais, prieš kiekvieną ilgesnės

trukmės skaitymą (valanda ir daugiau)

rekomenduočiau trumpą apšilimą. Tas

pats galioja ir visiems pratimams. Dažnai

lyginu greitąjį skaitymą su sportu, nes

abu dalykai yra panašūs. Reikalaujantys

susitelkimo, tempo, kantrybės ir didesnių

ar mažesnių fizinių pastangų. Tik po 5-10

minučių apšilimo pasiekiamas produkty-

vus darbo tempas.

K a s y r a r e g r e s i j a ?

Regresija yra nuolatinis sugrįžimas prie per-

skaitytų vietų. Dažnai mes sustojame prie su-

dėtingesnių ar mums svarbių minčių, tam, kad

jas giliau paanalizuotume. Vidutinis skaitytojas

grįžta maždaug prie 10 žodžių iš 100. Regresija

yra 2 rūšių: sąmoninga ir nesąmoninga. Kartais

mes pajuntame, jog nesupratome kažkurios

teksto vietos ir sąmoningai grįžtame, kad tai

pakartotume. Tai nėra pats efektyviausias skai-

tymas, tačiau tuomet jūs būsite 100 procentų

tikri dėl to, ką perskaitėte. Kitas grįžimo būdas

yra nesąmoningas ir tai sąlygoja prasti vaikystė-

je susiformavę skaitymo įpročiai. Taip atsitinka

kuomet akys nesąmoningai grįžta atgal prie jau

perskaityto teksto, kuomet niekaip negalime

susikaupti. Sąmoningą regresiją aš įvardinčiau

net kaip labai teigiamą įprotį, tačiau tik su viena

sąlyga. Grįžinėti prie teksto vietų, kurias supra-

tote prasčiau, praleidote ar norite pasitikslinti,

galėsite tik tada kuomet bus perskaitytas visas

tekstas. Dažnai dalykai, kurie mums atrodo

svarbūs esamu skaitymo metu, gali pasirodyti

visiškai nesvarbūs perskaičius tekstą iki galo.

Dažnai būna, kad nors ir kažką praleidote, skai-

tant toliau paaiškėja, ką praleidote.

Richard Branson, žmogus, savo gyvenime atli-

kęs daugybę įspūdingų darbų ir sukūręs ištisą

verslo imperiją, sirgo disleksija (gebėjimo skaityti

sutrikimas). Kaip jis pats rašo savo autobiografi-

joje6 „disleksija buvo mano problema per visą

buvimo mokykloje laiką. Dabar, nors mano

K a s y r a r e g r e s i j a ?

44

rašyba vis dar ne kokia, didžiausius sunkumus

jau įveikiau, lavindamas sugebėjimą susikaup-

ti. Ko gero, vaikystės disleksija išlavino mano

intuiciją: kai kas nors atsiunčia man raštišką

pasiūlymą, tai pastebiu, kad užuot gilinęsis į

faktų detales ar į skaičius, aš duodu valią vaiz-

duotei ir ji praplečia tai, ką skaitau.“

R. Branson turėjo įveikti tam tikrus skaitymo

sunkumus, tačiau su laiku ir nuolatiniu lavini-

musi jam tai pavyko padaryti. Bandykite skai-

tyti greičiau, susidursite su sunkumais, tačiau

jei nuolat lavinsitės juos įveiksite. Organizmas

prisitaiko. Žmonės, praradę klausą arba regą,

išlavina likusius pojūčius iki neįtikėtinų rezul-

tatų. Kitame puslapyje pateikiu keletą įdomių

pavyzdžių.

Greitojo skaitymo čempionatuose dalyviai

taip pat demonstruoja įspūdingą fotografinę

atmintį. Versdami telefonų knygą, jie fiksuoja

kiekvieną puslapį ir vėliau gali pasakyti, bet

kurio knygoje įrašyto žmogaus telefono nu-

merį ir adresą. Tokie įgūdžiai nėra išlavinami

per vieną naktį. Tai eilė metų sistemingo ir

kantraus darbo. Be to, tokių žmonių yra vie-

netai.

Jei tokie pasiekimai jus intriguoja ir norite

pagerinti savo fotografinę atmintį, pradėkite

darbuotis jau dabar. Apsižvalgykite aplinkoje

kurioje esate, skirkite tam keletą sekundžių,

užsimerkite ir išvardinkite visus daiktus, ku-

riuos prisimenate, bandydami mintyse atkurti

matytą vaizdą. Šį pratimuką darykite porą

kartų per dieną, kuomet turėsite laisvo laiko.

Savaitė, kita ir jūsų vaizdinė atmintis pagerės

pastebimai. Dažnai žmonės būna įsitikinę, jog

rezultatams pasiekti reikalingos įspūdingos

metodikos, tačiau pati įspūdingiausia meto-

dika, kurią aš žinau, tai kantrus, kasdieninis

darbas.

Apibendrinant visus rodyklinio skaitymo pra-

timus galima išskirti du esminius dalykus.

Jų yra daug ir įvairių, juos lengva išmokti ir

šia tema yra tikrai pakankamai informacijos.

Noriu apibendrindamas išryškinti du dalykus:

brėžiamos pirštu tiesės ilgis ir vienu judesiu

apimamų eilučių skaičius. Kuo labiau lavėja

įgūdžiai, tuo labiau siaurėja pirštu vedama

spiralė ir, tuo daugiau eilučių galite apimti

vienu judesiu. Jei iš pradžių vedžiojama kie-

kviena eilutė, vėliau galima bandyti vedžioti

kas antrą eilutę, dar vėliau kas trečią ir t.t.

Kuomet įgusite naudoti rodyklinį skaitymą,

gali atsirasti noras progresuoti toliau. Kitas

žingsnis - pereiti prie periferinio skaitymo. Tai

skaitymo būdas, kuomet pirštas nenaudoja-

mas, kuomet akimis judate iš viršaus į apačią

nebe zigzagais ar spirale, o viena tiese. Pla-

čiau apie tai sekančiame skyriuje.

Rodyklinio skaitymo privalumai:

disciplinuoja skaitytoją;•

padeda išlaikyti tolygų greitį;•

tinka didesnės koncentracijos teks-•

tams skaityti;

atsiranda skaitymo ritmas;•

sumažina regresiją;•

lengva išmokti.•

45


s t e p h e n W i l t s h i r e stephen gimė 1974 metais Londone, išeivių iš

Vakarų Indijos šeimoje. Vaikystėje jis buvo neby-

lys ir nebendravo su aplinkiniais. Trejų metų ber-

niukui nustatytas autizmas. Jis visiškai nekalbėjo,

berniuką ištikdavo nekontroliuojami susierzinimo

priepuoliai ir gyveno savame pasaulyje. Vienin-

teliu dominančiu užsiėmimu jam tapo piešimas.

Berniukas su išoriniu pasauliu bendravo tik per

savo piešinius: gyvūnus, Londono autobusus,

pastatus. 1987 BBC televizijos laidoje “The Fo-

olish Wise standing” stephen atskleidė savo

nuostabų talentą. stephen pasižymi nuostabia

fotografine atmintimi. 2005 balandį po trumpo

skrydžio sraigtasparniu virš Tokijo jis nupiešė

pritrenkiančiai detalų panoraminį miesto vaizdą.

nuo to laiko stephen nupiešė romą, Honkongą,

Frankfurtą, Madridą, Dubajų, Jeruzalę ir Londo-

ną. Jam užtenka vieną kartą pamatyti miesto

panoramą, kad viską galėtų atkurti iki mažiau-

sių detalių. nuo to laiko jis nuolat kviečiamas į

įvairias laidas. stephen – vienintelis pasaulyje

eruditas, sergantis autizmu, kurio pasiekimai

demonstruojami visuomenėje nuo vaikystės.

Jo piešiniai eksponuojami visame pasaulyje.

D o m i n i c O ‘ B r i e nDominic O‘Brien yra atminties meistras.

Jis aštuonis kartus tapo pasaulio atminties

čempionato nugalėtoju. Dominic taip pat

priklauso pasaulio rekordas, įtrauktas į Gi-

neso rekordų knygą. Jam pavyko įsiminti 54

kortų kalades (iš viso 2808 kortas) tik vieną

kartą pažiūrėjus į kiekvieną kortą. siekiant

rekordo buvo leidžiama padaryti tik 0.5%

klaidų (iš viso 14 kortų), o Dominic neteisin-

gai pakartojo aštuonias kortas. Įsiminimo

procesas truko 12 valandų, o kortų vardini-

mas – keturias. Dominic pavadintas „Metų

smegenimis 1994“, organizacija „Brain

Trust of Great Britain“ 1995 spalio mėnesį

jam suteikė „Atminties meistro“ vardą, ap-

dovanojimą jam įteikė Lichtenšteino prin-

cas Filipas. 2000 rugpjūtį Dominic pasaulio

čempionate pasiekė naują pasaulio rekor-

dą, eilės tvarka įsimindamas 316 atsitiktinai

parinktų skaičių per 5 minutes. O tai yra

greičiau nei vienas skaitmuo per sekundę.

Vaikystėje Dominic taip pat sirgo disleksija,

jam diagnozuotas dėmesio stokos sindro-

mas. Pasak pasaulio atminties čempiono,

jo prigimtinės atminties galimybės yra vidu-

tiniškos, o mokykloje jis mokėsi vidutiniškais

pažymiais. Treniruoti atmintį Dominic pra-

dėjo 1987, kai per televiziją išvydo Creigh-

ton Carvello įsimenantį 52 kortų kaladę per

mažiau nei tris minutes ir atkartojantį jas

eilės tvarka. Tuomet jis prisėdo ir susikūrė

kortų įsiminimo eilės tvarka sistemą. Praei-

tyje Dominic pragyveno kortomis žaisda-

mas „Black Jack“. skaičiuodamas kortas

gali nuspėti kortų iškritimo galimybę ir atsi-

žvelgdamas į tai statyti. Dominic sėkmingo

lošimo įgūdžiai užkirto jam kelią į eilę kazino

Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Prahoje

ir Jungtinėse Valstijose. Dominic pastoviai

keliauja, skaito paskaitas apie atmintį ir įsi-

minimą, yra kviečiamas į televizijos laidas.

Šiuo metu pasaulio atminties čempionas

dirba su disleksija, dėmesio stokos sindro-

mu sergančiais vaikais, juos treniruoja tiek

fiziškai, tiek protiškai grupėse ir individualiai.

I V s k y r i u s . P e r i f e r i n i s s k a i t y m a s

47

Jau pastebėjote, jog knygoje teksto išdės-

tymas labiau primena žurnalą, o ne knygą.

Tačiau tai padarėme sąmoningai. Kaip

bebūtų keista, tačiau nei viena knyga apie

greitąjį skaitymą nėra pritaikyta greitam

perskaitymui. Net gi atvirkščiai, trečdalis

mano skaitytų knygų šia tema yra tokio

nepatogaus skaitymo formato, jog galėtų

pasitarnauti, kaip puikūs pavyzdžiai, ko

daryti negalima. Nežinia, ar knygų au-

toriams pritrūko kūrybingumo ar sunku

pamatyti dalykus, kurie yra akivaizdūs, ta-

čiau įsidėmėkite visiems laikams - siauras

tekstas skaitomas greičiau. Ir taip yra dėl

gamtos nulemtų priežasčių. Žmogaus re-

gos sistemoje skiriamos dvi regos rūšys:

centrinis matymas ir periferinis matymas.

Centrinis regos laukas atitinka apie 30

laipsnių į visas puses nuo fiksavimo taš-

ko, periferinis likusius 60 laipsnių į visas

puses vienai akiai. Tačiau skaitymo laukas

yra gerokai siauresnis ir pas visus yra pa-

našios apimties. Vidutiniškai vienu metu

į skaitymo lauką patenka 2-3 žodžiai, jei

norėtume atpažinti 7-15 žodžių ir daugiau,

reiktų plėsti skaitymo lauko plotą. Periferi-

ka – mūsų gebėjimas matyti plačiau, tiek

aukštyn žemyn, tiek į šonus ir apimti di-

desnį, šiuo atveju, teksto plotą nei esame

įpratę. Siaurą laikraščio stulpelį su 2-4 žo-

džiais mes perskaitome greičiausiai, nes

jis visas komfortiškai telpa į skaitymo lau-

ko plotą. Kuo daugiau žodžių galime at-

pažinti, tuo daugiau jų galime vienu metu

ir suprasti.

Atsiverskite knygą su normalaus dydžio

šrifto raidėmis ir bet kurios eilutės vidury-

je, su pieštuku pažymėkite nedidelį tašką.

Įdėmiai žiūrėkite į jį visiškai nejudindami

akių obuolių ir matysite maždaug po vieną

žodį esantį abiejuose taško pusėse. Tai -

jūsų skaitymo lauko plotas, vidutiniškai jis

yra 2-4 cm (iliustracija viršuje). Lavinant

periferiką tam skirtais pratimais, po kelių

savaičių galima aiškiai matyti keliais žo-

džiais daugiau arba 4–6 cm plotą (iliustra-

cija apačioje).

48

Kadangi mūsų žvilgsnis vienu metu apima tik 2-4 cm, akys norėdamos perskaityti vie-

ną vidutinio formato teksto eilutę, tarkime 12 cm ilgio, turės stabtelti fiksuodamos žodžius

nuo 6 iki 3 kartų. Kuo jūsų periferika platesnė, tuo mažiau stabtelėjimų reikės padaryti jūsų akims. Jūsų akys vienu metu galės apimti

didesnį teksto kiekį. Kuo didesnį kiekį informacijos mes matome ir atpažįstame, tuo daugiau galime jos įsisavinti. Tai kažkas panašaus,

kaip žiūrėti į tekstą ne pro rakto skylutę, o pro plačiai atidarytas duris. Lavinti periferiką – tai atverti sau duris į daug efektyvesnį vaizdinės

informacijos įsisavinimą. Periferika lavinama treniruojant krumplyno (2 pav.103 psl.) ir lęšiuko (3 pav.103 psl.) raumenis7. Krumplyno rau-

menys sukinėja akies obuolį, lęšiuko raumenys fokusuoja lęšiuką priklausomai nuo to ar į toli, ar į arti esančius daiktus žiūrime.

S k a i t y m o k e l i a s

Šio puslapio eilutė yra 17 cm ilgio. Tarkime, kad puslapyje yra apie 20 eilučių. Tuomet akims, skaitant vieną puslapį, tenka „subėgioti“ 3,4

metro. Tačiau ar įvertinome visą kelią, kurį akys nukeliauja skaitydamos vieną puslapį? Akims ne tik reikia perskaityti eilutę, tačiau vis iš

naujo ir iš naujo sugrįžti į kiekvienos eilutės pradžią, kad būtų galima pradėti skaityti naują eilutę. Tai yra laiko eikvojimas, nes šio proceso

metu neįsisavinama jokia informacija. Vadinasi, akimis nueinami papildomi 3,4 metro – yra visiškai neproduktyviai nukeliaujamas kelias.

Viso vienam puslapiui perskaityti akys turi įveikti 6,8 metrų kelią. O jei knygoje 100 puslapių? Akimis reikia “suvaikščioti” 680 metrų, o

jei 200 puslapių - daugiau nei 1 kilometrą.

Nenuostabu, jog ilgiau paskaičius mūsų akys pavargsta, įsitempia, parausta ar pradeda ašaroti. Bėgant laikui pradeda silpnėti regėjimas.

Akys irgi turi raumenis, kurie nuo didesnių krūvių pervargsta ir už tai daugelis mūsų turi brangiai sumokėti. Pertempti krumplyno raume-

nys, nusilpęs lęšiukas išprovokuoja regėjimo sutrikimus. Tarkime, jog savo periferinį regėjimą ištreniruojate tiek, jog vienu metu galite

apimti visą eilutę. Nebe 2-3 žodžius, o visą eilutę. Akims nebereikia judėti iš kairės į dešinę ir atgal, jos gali puslapio viduriu judėti žemyn

iš viršaus į apačią. Šis dvidešimties eilučių puslapis yra 11 cm aukščio, tad naudojant periferinį skaitymą akims vietoje buvusių 6,8 m

17 cm

17 cm

11 c

m

S k a i t y m o k e l i a s

49

tereikės nueiti tik 11 cm kelio. Koks pro-

gresas? Padalinkime 680 centimetrų iš 11

centimetrų ir gausite 62 kartus. 62 kartus

mažiau kelio - naudojant periferinį skai-

tymą. Tokį trumpą kelią jūs galite įveikti

daug greičiau. 62 kartus mažiau kelio, dar

nereiškia 62 kartus greičiau. Nekiekvienas

turi kantrybės išlavinti periferika, kad ga-

lėtų apimti vienu žvilgsniu 17 cm eilutę,

tačiau kiekvienas tikrai gali padvigubinti

savo dabartinį skaitymo plotį ir žvilgsniu

apimti dvigubai daugiau teksto. Tai – re-

zervai, kurie kiekvieną dieną buvo mums

prieš akis, tačiau mes net nesusimąstyda-

vome, kaip galima tai panaudoti.

Judėjimas iš viršaus į apačią taupo ne tik

laiką, bet ir akių sveikatą. Greitojo skaity-

mo pravartu išmokti vien dėl to, kad ne-

pervargintumėte savo akių. Kuomet išla-

viname periferiką, akys juda mažiau, nes

vienu metu apima didesnį teksto kiekį.

Mažiau judėjimo, mažiau nuovargio, ma-

žiau akių sausumo pojūčių.

Perferikos lavinimo pratimai yra inten-

syvaus tempimo pratimai. Kaip sporte

norėdami sustiprinti raumenį, padaryti jį

stangresnį, tvirtesnį, mes darome tempi-

mo pratimus, taip ir lavindami periferiką.

Tempimo pratimas tik tuomet yra veiks-

mingas, kuomet mes akis fiksuojame žiū-

rėdami į vieną tašką ir stengiamės pama-

tyti objektus esančius toliau šonuose. Akis

turi jausti tempimą, tempimo intensyvu-

mas ir trukmė gali kisti, tačiau tai turi būti

komfortiška. Kuo ilgiau gebėsite išlaikyti

malonią įtampą, tuo daugiau naudos duos

pratimai. Prisiminkite vieną svarbų dalyką

– jei pajusite nemalonumą, diskomfortą,

leiskite akytėms pailsėti. Darant greičio

pratimus taip pat svarbu jausti lengvą

įtampą, jei įtampos nėra, spėju, kad kažką

darote ne taip.

G r e i t i s i r s u p r a t i -m a s

Dėl didesnio greičio pasikeičia ir informa-

cijos supratimas. Sąryšius tarp žodžių ir

idėjų reikia išmokti dėlioti naujai. Pagrin-

dinė besimokančiųjų greitojo skaitymo

savarankiškai klaida yra manymas, kad

supratimas augs taip pat sparčiai, kaip ir

skaitymo greitis. Tačiau, kuo greičiau mes

pradedame skaityti, tuo prasčiau supran-

tame, ką skaitome. Šis greičio ir suprati-

mo sąryšis, mano nuomone yra vienas

pamatinių elementų, kurį būtina suprasti iš

esmės. Metodika yra tokia, jog pirmiausiai

reikia įpratinti akis prie spartaus mechani-

nio judėjimo iš viršaus į apačią. Tuo pačiu

plečiant ir lavinant periferiką. Prie didelio

greičio priprasti pakanka ir keletos dienų

treniruočių. Vėliau pradedamas skirti dė-

G r e i t i s i r s u p r a t i m a s

50

mesys tam, kad jūs puslapyje palaikydami

didelį tempą gebėtumėte užfiksuoti keletą

žodžių, vėliau dar keletą. Užfiksuojamų ir

atpažįstamų žodžių kiekis pamažu didė-

ja nuolat treniruojantis arba galima pradėti

mažinti greitį. Pradėjus mažinti greitį, au-

tomatiškai pradeda gerėti ir supratimas.

Ieškome optimalaus santykio, kol abu šie

parametrai atsistato į norimą lygį. Jei prati-

mai daromi teisingai, tuomet nauji rezultatai

bus tikrai geresni nei skaitymo pradžioje.

Suvokimo didinimas yra ilgalaikis procesas.

Geras teksto suvokimas, skaitant dideliu

greičiu, yra susijęs ir su daugeliu kitų pa-

rametrų, vienas jų yra net gi jūsų centrinės

nervų sistemos būklė. Jei dirbant su greičio

pratimais užtenka keletos valandų, kad bet

kuris iš mūsų pasiektumėte 10.000 ŽPM

greitį, tai 2000 ŽPM greičiui ir geram suvo-

kimui išlavinti gali reikti ir viso mėnesio. 10

kartų padidinus greitį neįmanoma pradžioje

turėti didesnį nei 1 proc. supratimą. Vėliau

kasdien dirbant šis suvokimo procentas di-

dėja. Geriausius rezultatus pasiekia tie, kurie

tiesiog dirba su pratimais, leidžia sau ekspe-

rimentuoti, turi kantrybės ir yra nusiteikę, jog

supratimas didės pamažu.

Dirbant su pratimais greičiui, dažnai žmo-

nėms sunku atsiplėšti nuo savo įpročių ir

pabandyti šį tą naujo. Nors pačioje pra-

džioje darydami greičio pratimus prašome

nieko neprisiminti, neskaityti ir neanalizuoti,

daugelis besimokančiųjų tik su didelėmis

pastangomis atsiplėšia nuo savo įpročių ir

pradeda eksperimentuoti.

Daugelis pradėjusių lavinti savo skaitymo

įgūdžius tikisi, kad supratimas irgi šaus

aukštyn kaip greitis. Šie parametrai nėra

lavinami kartu, o jei bandysite taip daryti,

greitai pasiekite ribą, kuomet tobulėjimas

sustos ir bus labai sunku pasiekti geres-

nių rezultatų. Šią metodiką palyginčiau su

grojimu gitara pritariant lūpine armonikėle.

Ar jums pavyktų išmokti groti šiais abiem

instrumentais iš karto? Vargu, pirma reiktų

išmokti groti vienu, tuomet kitu, o vėliau

derinti abu. Taip pat su greičiu ir suvo-

kimu, turite išmokti lavinti greitį, taip pat

lavinti suvokimą ir vėliau derinti šiuos da-

lykus.

Dirbantiems savarankiškai ir nežinantiems

šio esminio punkto, ta riba yra apie 600-

800 ŽPM. Tarp daugybės mokymuose

apsilankiusių žmonių dar neteko sutikti

tokių, kurie būtų viršiję šią ribą. Daugelis iš

jų mokinosi savarankiškai, skaitė knygas,

dirbo su kompiuterinėmis programomis,

tačiau tam tikrų esminių žinių trūkumas ir

metodikų neišbaigtumas lėmė, kad jie atė-

jo į mokymus ir tik tuomet pralaužė ledus.

Leidžiant sau eksperimentuoti pirma su

greičiu, o vėliau su supratimu visas mo-

kymosi procesas įgauna visiškai kitokį po-

būdį ir tada kiekvienas įsitikina, jog greičiui

jokių ribų nėra.

51

K a i p d a r y t i g r e i č i o p r a t i m ą ?

Pasidėkite knygą 15-40 laipsnių kampu.

Esame įpratę „skaityti“, o pratimo tikslas

yra nuo šio dalyko jus atpratinti. Pratimo

tikslas yra išmokyti jūsų akis judėti greitai,

mintis sukoncentruoti, plėsti periferiką ir

judėti vertikaliai. Iki šiol jūs akimis buvote

įpratę judėti tik horizontaliai. Nepamirški-

te, jog tai mechaninio pobūdžio pratimas.

Darant pratimą jums nereikės nieko gal-

voti, skaityti, suprasti, prisiminti ir t.t. Jei

bandysite suprasti ar prisiminti vienu metu

apkrausite smegenis su pernelyg daug už-

duočių ir nepavyks nei viena iš jų. Darbų

reikia imtis po vieną. Iš pradžių išmokti

vieno pratimo po to kito. Tam, kad nekiltų

noras skaityti, paprašysiu apversti knygą

aukštyn kojom. Knygą apversti reikia tam,

kad iš įpratimo nesistengtumėte skaityti,

pratimo metu reikia tik mechaniškai fik-

suoti eilutes. Kuomet raidės bus aukštyn

kojom jūs bent nesijaudinsite, jog nesu-

prantate to, ką skaitote. Pakartosiu, jog

pratimo tikslas įpratinti akis judėti greitai,

vertikaliai ir nieko daugiau. Versime, kaip

įprastai iš dešinės į kairę. Verčiant svar-

biausia, kad jūsų ranka neatsidurtų teksto

zonoje. Kairiąja ranka prilaikykite knygą,

dešiniąja verskite lapus iš apatinio deši-

niojo kampo. Kol peržiūrinėjate puslapius

pasiruoškite kito puslapio vertimui, bus

daug patogiau.

Šiai užduočiai pasiimkite siauro formato

knygutę. Eilutės ilgis turėtų būti nedaugiau

kaip 8-11 cm. Įsitaisykite prie stalo pato-

giai. Turite sėdėti patogiai, kad net ir ma-

žiausi fiziniai nepatogumai jūsų nedirgintų

ir netrukdytų susikaupti. Pasirūpinkite tin-

kamu apšvietimu. Pradėkite judėti tekstu,

puslapio viduryje įsivaizduodami nubrėžtą

liniją. Stenkitės nuo linijos matyti knygos

eilutę kuo plačiau į šonus, akis užfiksuo-

dami ties kiekviena eilute. Pabandykite tai

daryti vieną minutę. Jau mokate suskai-

čiuoti žodžių kiekį viename puslapyje, tad

pažiūrėkite, kiek puslapių peržiūrėjote ir,

kokia bus suma sudėjus visus žodžius. Jei

nesiekia tūkstančio, bandykite dar kartą.

Tūkstantį žodžių per minutę greitį turėtu-

mėte pasiekti iš trečio – ketvirto bandymo.

Tuomet jūsų lauks naujos greičio kartelės

- 3000, 5000, 10.000 žodžių per minutę.

Sunku prognozuoti kaip jums seksis dirbti

savarankiškai, tačiau mokymų metu per

kelias valandas visi pasiekia 7000-12.000

žodžių per minutę greitį. Tai tik eilučių

fiksacija be suvokimo ir prisiminimo. Ga-

lite paeksperimentuoti ir šį pratimą dary-

ti ilgiau: 3, 5, 10, 15 minučių. Peržiūrėtų

žodžių bendrą sumą tiesiog padalinkite iš

minučių skaičiaus ir gausite rezultatą žo-

džiais per minutę.

Kartais žmonės labai kruopščiai stengiasi

atlikti šį pratimą. Kruopštumas yra gerai,

tačiau tik tuomet jei netrukdo siekti kitų

tikslų. Tad jei pamatysite, jog kruopštu-

mas ir noras viską daryti idealiai trukdo

jums pasiekti 10.000 žodžių per minutę

K a i p d a r y t i g r e i č i o p r a t i m ą ?

52

ribą darykite taip. Kruopštumą palikite ke-

lioms valandėlėms pailsėti ir koncentruo-

kitės tik į vieną tikslą. Pasiekti 10.000 žo-

džių per minutę greitį. Leiskite sau patirti,

kad ir 90 procentų nuostolio, gal užfiksuo-

site tik kas 10 eilutę. Gal akys tik praslys

puslapiu nieko neužfiksuodamos. Tiek to.

Net jei, jūsų manymu, tai bus ir Piro per-

galė, mano manymu, tai pirmas žingsnis

pirmyn. Pradėjus dirbti su greičio pratimu,

gali kilti klausimas.

K ą r e i š k i a u ž f i k s u o t i ?

Pasukite galvą į kairę pusę tiek, kiek ga-

lite, ir iš lėto ją sukite į dešinę pusę tiek,

kiek galite. Jūs gavote daug vaizdinės

informacijos, tačiau tai buvo betikslis

žiūrėjimas. Pabandykite tą patį atlikti an-

trą kartą, tačiau dabar bandykite akimis

užfiksuoti kiek įmanoma daugiau daiktų.

Stenkitės atkreipti dėmesį į kiekvieną jūsų

akiratin pakliuvusį daiktą. Spėju užtruko-

te daugiau laiko ir tai pareikalavo daugiau

pastangų nei greitai peržvelgti aplinką.

Taip pat ir darant greičio pratimus, ne-

užtenka vien lengvai slysti tekstu. Reikia

stengtis fiksuoti, kiek įmanoma daugiau

eilučių. Žinoma, norint įgyvendinti mano

minėtus greičio normatyvus, gali tekti šiek

tiek eilučių praleisti. Mokymosi etapai yra

tokie: greitis, fiksavimas, žodžių atpažini-

mas. Pirmiausia reikia įgyvendinti greičio

normatyvus, kad ir kiek nuostolio patirtu-

mėte, vėliau stengtis fiksuoti maksimalų

eilučių skaičių, dar vėliau stengtis atpa-

žinti vis daugiau ir daugiau žodžių esančių

puslapyje. Prie trečiojo etapo treniruoda-

miesi kasdien, turėtumėte pereiti po kelių

savaičių. Vieną savaitę darbuokitės vien

bandydami pasiekti kuo didesnį greitį ir

nesijaudinkite dėl teksto supratimo, an-

trąją, trečiąją savaitę bandykite viename

puslapyje atpažinti 5-10 žodžių, ketvirtą

savaitę 30-50 procentų teksto, visuomet

palaikydami kuo didesnį greitį. Jei netu-

rėsite kantrybės ir iškart bandysite pereiti

prie žodžių atpažinimo, jūsų laukia riboti

rezultatai. Geriausias rodiklis padedantis

įvertinti ar pratimas daromas teisingai yra

akių įtempimas. Jei jaučiate įtempimą ir

lengvą nuovargį, tikėtina, jog pratimą atlie-

kate teisingai. Tik jokiu būdų nepersisten-

kite, pajutę vos mažiausią diskomfortą ir

nepatogumus, baikite daryti pratimą ir

pratęskite jį kitą dieną. Periferikos plėtimo

ir Greičio pratimo nerekomenduoju daryti

po sunkios darbos dienos ar vėlai vakare,

kuomet akys būna jau pavargusios.

Greičio pratimai - kaip lėktuvo pilotavi-

mas. Įsivaizduokite, kad atsisėdote ne prie

knygos, o prie lėktuvo šturvalo. Varikliai

užvesti, pamažu pradeda judėti ir reikia

pasiekti tokį greitį, kad lėktuvas atsiplėš-

tų nuo žemės. Jūs pajusite, jog nuo savo

įpročių atsiplėšėte tik tuomet, kuomet

pasieksite bent 5000 žodžių per minutę

greitį. Iš pirmo karto idealiai atlikti pratimą

tikrai nesigaus. Jūs su lėktuvu tik pavaži-

nėjate ant žemės. Bandote antrą, trečią,

K ą r e i š k i a u ž f i k s u o t i ?

53

ketvirtą, penktą kartą, tuomet jau jaučiate,

kaip ratai bando atsiplėšti nuo žemės, ta-

čiau įgūdžių ir pasitikėjimo stoka vis dar

gali laikyti jus ant žemės. Bandote dar kar-

tą ir kuomet jau atrodo, kad visos jėgos

išeikvotos, kuomet pajaučiate, jog ratai,

vos liečiasi su žeme, iš visų jėgų truktelkite

šturvalą į save ir pajuskite, jog skrendate.

Tai visiškai naujas jausmas. Turite mėgau-

tis skrydžiu ir negalvoti apie kažką kitką.

Gali atrodyti beprasmiška akimis fiksuoti

eilutes ir versti lapą po lapo, tačiau tai rei-

kia padaryti dėl šių priežasčių:

tai pirmasis senuosius įpročius lau-•

žantis ir keičiantis pratimas;

akys turi įprasti prie judėjimo verti-•

kaliai;

tai pirmasis savo skaitymo lauko •

pločio pajutimas, suprasite, kiek vi-

duryje esančio teksto galite aprėpti

akimis;

tai vienas pirmųjų pratimų, kurį atli-•

kus galima pereiti prie kitų pratimų.

Kuomet pradėsite sėkmingai fiksuoti ir at-

pažinti žodžius, automatiškai darysite vie-

ną labai įprastą dalyką, tarsite juos minty-

se. Tad panagrinėkime tai plačiau.

K a s y r a a r t i k u l i a -c i j a ?

Skaitydami esame įpratę pakartoti viską, ką

skaitome mintyse. Sunku įsivaizduoti, jog

mąstymo procesas galėtų vykti „nekalbant

mintyse“. Atrodo, kad jei kažko neištarsiu

mintyse, tai ir nesuprasiu. Tradiciškai šie du

dalykai yra taip susiję ir tai darome kiekvie-

name sakinyje. Peržiūrime sakinį, jį ištariame

(artikuliuojame), vėl peržiūrime sakinį, vėl jį

ištariame. Taip ir judame mažais žingsniu-

kais: skaitau – suprantu, skaitau - suprantu.

Tačiau tai yra tik įpratimas. Būtent šis įprati-

mas yra vienas iš labiausiai ribojančių skaity-

mo greitį veiksnių. Greitasis skaitymas siūlo

šiuos žingsniukus padidinti iki pastraipos,

kelių pastraipų, puslapio ir galiausiai visos

knygos. T.y. peržiūrime pastraipą, skyrių ir

tik tuomet informaciją apdorojame. Skaitant

periferiniu būdu dažnai atsitinka, jog infor-

macijos įsisavinimas ir jos suvokimas (ap-

mąstymas, apibendrinimas) vyksta ne vienu

metu. Pirma peržiūrime daug teksto ir tik po

to mintyse mums pradeda dėliotis apie ką

tas tekstas buvo. Kaip jau minėjau anksčiau,

susikaupimas greitojo skaitymo metu labiau

suaktyvina ilgalaikę atmintį.

Kokie yra privalumai, kuomet padidiname

priimamos informacijos kiekį vieno ciklo

metu nuo sakinio iki visos knygos? Pirmiau-

siai praplečiame savo atminties gebėjimus.

Pamenate, knygos pradžioje rašiau apie vai-

ką, kuris vienu metu apdoroja tik kelis skie-

menis, todėl jis negali perskaityti ilgesnio žo-

džio. Mes irgi turime kažkokį limitą, kurį reikia

gerokai praplėsti.

Kuomet žiūrime į paveikslą, juk pirmiausia

pamatome visumą ir jei paveikslas mums

patiko, mes jį apžiūrinėjame atidžiau. Taip

derėtų elgtis ir su knygą, visų pirmą turime

K a s y r a a r t i k u l i a c i j a ?

54

pamatyti visumą ir jei yra poreikis palaipsniui

gilintis į detales. Žiūrėdami į paveikslą, juk

nepradedame nuo viršutinio kairiojo kampo ir

nevedžiojame akimis pamažu iš kairės į deši-

nę kol po mažą gabaliuką pamatome jį visą.

Be to, neartikuliuojame balsu kokias spalvas,

atspalvius ar formas matome. Būtų juokinga

ir užtruktume daug laiko. Tačiau būtent taip

elgiamės skaitydami knygas. Žiūrėdami į pa-

veikslą mes informaciją gauname vizualiniame

lygmenyje. To paties reikia siekti ir skaitymo

procese – skaityti vizualiniame lygmenyje. Di-

džiąją dalį skaitomų žodžių prasmių mes pui-

kiai žinome, net jei kažkokį žodį mes skaitome

tūkstantįjį kartą per dieną, mes jį visvien su-

artikuliuojame. Kuomet žodį skaitome pirmą

kartą, kad geriau suprastume, mes galime jį

suartikuliuoti. Tačiau, kai skaitome tūkstantąjį

kartą....? Atrodo, kad mes taip ir nesugebame

įsisavinti žodžių prasmių, kad esame priversti

kiekvieną kartą juos atpažinti iš naujo vėl ir vėl

ir vėl. Daugiau nei pusė mūsų perskaitomų

žodžių yra konstrukcinės paskirties, jie nege-

neruoja jokios minties, tad kam juos skaityti

vėl ir vėl iš naujo. Reikia mokintis juos greitai

atpažinti ir neeikvoti tam brangaus laiko.

Mokinantis tekstą suprasti labiau kaip vizuali-

nio pobūdžio informaciją su kuo mažesne ar-

tikuliacija, reiktų bandyti įsisavinti iškart žodžių

grupes. Kokio dydžio bus ta žodžių grupė jau

priklauso nuo periferikos išlavinimo. Ką reiškia

vizualinio pobūdžio informacija? Kiekvienam

teko vartyti komiksų knygelę, kurioje viskas

buvo suprantama ir be žodžių. Ar sekdami aki-

mis ten esančią istoriją, jūs kalbėjote mintyse

„štai čia herojus išbėga iš namo, štai čia jis

sėda į automobilį, štai čia jo automobilis visu

greičiu nuvažiuoja“. Informacijos suvokimas

vaizdiniais yra ne tik greitesnis žvelgiant į laiko

sąnaudas, tačiau ir peržengia visus kalbinius ir

kultūrinius skirtumus. Egiptietiškus hieroglifus

bent šiek tiek suprasti gali kiekvienas žmogus.

Bežodis animacinis filmukas gali būti rodomas

visame pasaulyje ir kuo puikiausiai visų su-

prantamas.

Mintyse neartikuliuojame žiūrėdami tokį ko-

miksą arba animaciją, nes ten nėra žodžių,

kuriuos iš įpratimo artikuliuotume. Žodis irgi

gali būti vaizdinė informacija, kaip ir bet kuris

kitas objektas. Žodis gali būti simbolis, kurį

galime suprasti, jo net neskaitydami, o vien

tik pamatę. Reikia išmokti matyti žodžius kaip

vaizdinius. Artikuliuoti skaitant buvo įdiegta

darželyje ir mokykloje, kuomet mus mokė

skaityti. Tačiau niekas nepasakė, kaip skaity-

mas turėtų progresuoti toliau. Artikuliacija yra

tik laikinas dalykas padedantis išmokti skaity-

ti, kurio vėliau turėtų būti pamažu atsisakoma

arba naudojama skaitant minimaliai. Likome

su šiuo reliktu, nelyginant inkaru prikabintu ir

savo stambiais kabliais besikabinančiu už kie-

kvieno skaitomo puslapio.

Įpročius pakeisti sunku, juolab, jog iš pirmo

karto ir nesigauna. Mes išsiugdome stiprų

įprotį parašytą žodį būtinai ištarti. Vizualinę in-

formaciją nuolatos pakartojame mintyse, nors

likusiame gyvenime kuo puikiausiai apsieina-

me be to. Juk pamatę šunį mes nesakome

mintyse „šuo“, pamatę automobilį nesakome

55

mintyse „automobilis“. Pagalvokite, kas būtų

jei be paliovos turėtumėte įvardinti visus daik-

tus, kuriuos matote aplink žodžiais. Būtų ti-

kras chaosas, viskam reiktų daugybės laiko.

Artikuliuojami žodžiai įtraukia į darbą pa-

pildomas smegenų dalis. Nors galėtume

skaityti vien regimojo kanalo padedami, į

skaitymo procesą yra įtraukiamas ir klausos

kanalas. Nors klausa čia neatlieka tiesioginio

darbo mums įprasta prasme, tačiau kaip ki-

taip mes girdime vidinių minčių monologą.

Pavadinkime tai vidine klausa. Pirmiausia iš-

mokome skaityti balsu, po to progresavome

nuo skaitymo balsu iki skaitymo mintyse, taip

atsisakant tiesioginės balsinės artikuliacijos.

Yra daugybė žodžių, kurie yra tokie dažni ir

paprasti, jog jų nereikia tarti, mes juos sutin-

kame po keliasdešimt kartų kiekvieną dieną

ir kiekvieną kartą juos sutikę esame įpratę

artikuliuoti taip lyg juos matytume pirmą kar-

tą. Tai tas pats, kas sveikintis su savo kolega

sėdinčiu kitoje kabineto pusėje kiekvieną

kartą į jį pažiūrėjus. Taip pat mūsų kas-

dien vartojamoje kalboje yra didžiulis kiekis

mums iki kaulų smegenų pažįstamų žodžių,

kuriuos galėtume suprasti ir jų netardami.

Mes, kiek įmanoma turėtume progresuo-

ti link skaitymo vaizdiniais. T.y. dauguma

mums gerai pažįstamų žodžių turėtų iš-

karto transformuotis į vaizdinius. Visiškai

nuslopinti artikuliaciją yra labai sunku, ta-

čiau ją sumažinti gali kiekvienas. Yra tikrai

didžiulis laiko skirtumas kuomet jūs skaito-

te artikuliuodami 10 žodžių iš 10 ir kuomet

artikuliuojate 1-2 iš 10 žodžių. Kiek pavyks

ją nuslopinti priklauso nuo jūsų. Visuomet

tekste pasitaikys sudėtingesnių žodžių, ar

žodžių, kuriuos jūs tiesiog suartikuliuosite.

Nieko blogo tame nėra, tiesiog kuo ge-

resnių rezultatų siekiate, tuo labiau turite

padirbėti ties šiuo dalyku. Informacijos

įsisavinimo būdas, kuomet naudojamas

55

56

tik vienas kanalas t.y. regimasis yra daug

efektyvesnis ir duodantis daug geresnius

rezultatus.

I š s i b a r s č i u s i i n -f o r m a c i j a

Pralavinus gebėjimą įsisavinti didesnį in-

formacijos kiekį, susiduriame su nauja

problema. Esame pratę prie linijiniu būdu

pateikiamos informacijos, po mažytį ga-

baliuką. Tuo tarpu treniruojantis greitojo

skaitymo, smegenis pasiekia daug dides-

nis ir išsibarsčiusios informacijos kiekis.

Šis skaitomo teksto nesupratimas yra

laikinas reiškinys. Taip kaip jūsų akys turi

įprasti susidoroti su naujais keliamais rei-

kalavimais, taip ir smegenys turi išmokti

prisitaikyti. Smegenys turi išmokti kons-

truoti logines reikšmes ir prasmes turin-

čias idėjas iš išsibarsčiusių informacijos

gabaliukų tuo pačiu metu patirdamos ir

lengvą stresą, kad nespėja visko pada-

ryti, taip kaip darydavo anksčiau. Tai yra

išėjimas iš komforto zonos. Tie, kurie

bent kiek domitės psichologija, žinote, jog

žmogus labiausiai tobulėja, kuomet yra

priverstas išeiti iš savo komforto zonos.

Kiek sėkmingai ir dažnai jis tai gali padary-

ti nulemia žmogaus vidinės savybės, pasi-

tikėjimas savimi. Retas, kuris gali sau leisti

fantazuoti, kurti ir bandyti nuspėti teksto

reikšmes. Iš tiesų tai galime padaryti kie-

kvienas. Ar neteko klausytis naujos dainos

ir iš teksto jau galėjote nuspėti keletą prie-

dainio žodžių? Mes mąstome ir rašome

labai panašiai. Smegenys susidūrusios

su tokio tipo nauju išbandymu, žinoma,

jog patiria tam tikrą stresą, tačiau su laiku

adaptuojasi ir susiformuoja nauji įpročiai.

Reikia leisti sau išlavinti anticipacijos įgū-

džius.

P i r m a i r a n t r a s i g n a l i n ė s i s t e m o s

Prisiminkime kiekvienam moksleiviui žinomus

biologijos faktus. Žinduolių nervinė sistema

apsiriboja betarpišku išorės poveikiu ir pirmą-

ja signaline sistema. Žmogus naudojasi dau-

giausia aukštesne, antrąja signaline sistema,

kurioje reflektorinei veiklai tarpininkauja kal-

bėjimas. Žmonių žodis, labiau apibendrintai

atspindi tikrovę, jis įvairiomis asociacijomis

smegenyse yra susietas su įvairiais reiškiniais

ir objektais. Žmogus žodžiais gali bendrauti

abstrakčiomis sąvokomis ir sudėtingais sam-

protavimais.

Gyvūnijos pasaulyje reakcija į išorę vyksta

taip: vaizdas – veiksmas. Vaizdinė informa-

cija iškart generuoja sprendimą ir veiksmą.

Katė priėjusi gatvė ir matydama, jog spės

ją perbėgti iš kart imasi veiksmo. Tuo tarpu

žmogus pirmiausia pasižiūri į šviesoforą, su-

laukia žalio signalo ir tik tuomet įsitikinęs savo

saugumu eina per gatvę. Aplink esantys ir

nesantys dalykai mumyse generuoja įvairias

mintis. Mūsų veiksmus įtakoja mūsų asocia-

cijos, patirtis, nuostatos, net nuotaika. Prieš

priimdami sprendimą mes turime atsižvelgti į

daugybę kintamųjų. Kuo jų daugiau, arba kuo

I š s i b a r s č i u s i i n f o r m a c i j a

57

atsakingesnis sprendimas, tuo geriau turime

viską apsvarstyti. Viena vertus, tai yra didžiulis

mūsų pranašumas, kita vertus – didžiulis trū-

kumas.

Mūsų žmogiška evoliucija išugdė reakciją į iš-

orinį pasaulį tokia seka: vaizdas – artikuliacija

(mąstymas) – veiksmas. Skaityme ši papildo-

ma grandis yra skaitymo procesą lėtinantis

veiksnys. Nėra būtina artikuliaciją nuslopinti

visiškai, tačiau bent šiek tiek tikrai pravartu.

Nieko juk neprarasime, jei pasitreniruosime

ir išmoksime mąstyti labiau vizualiniame ly-

gmenyje. Pagrindinis žodžio tikslas yra mūsų

sąmonėje sukurti vaizdinį. Tam, kad sukurti

vaizdinį mes tradiciškai skaitydami pamato-

me ir ištariame. Kuomet bendraujame žodžiu,

vaizdinius generuoja tik mūsų artikuliacija.

Kuomet pamatome kelio ženklą „plyta“ vaiz-

dinį smegenyse generuoja tik vaizdas. Tad

vaizdiniai mūsų sąmonėje formuojasi abiem

būdams. Kurį pasirinksime ir vartosime daž-

niau priklauso tik nuo mūsų, tikrai nėra būtina

skaitymui naudoti jų abiejų. Svarbu suprasti,

jog intensyvi artikuliacija skaitant, tėra įprotis.

Artikuliuoti galime 2, 3, 4, 5 kartus mažiau ir

išlaikyti gerą teksto suvokimo lygį.

Vaizdas – veiksmas

Vaizdas – artikuliacija – veiksmas

Pamačius kelio ženklą „sankryža su pagrin-

diniu keliu“, mums nereikia mintyse pakar-

toti „pagrindinis kelias“, mes iškart imamės

veiksmo ir pristabdome automobilį. Vaizdas

– veiksmas. Pradedantiesiems vairuotojams,

kelio ženklai dar mažai pažįstami, todėl jie vai-

ruoja atsargiai ir iš lėto, kiekvieną kartą pama-

tę kelio ženklą dar pasikartoja sau mintyse jo

reikšmę (artikuliuoja) ir net jei žino, ką jis reiš-

kia, vairuoja visvien labai atsargiai. Panašiai

mes elgiamės su tekstu, nors ir matome žodį

tūkstantįjį kartą, visvien judame lėtai, dar kart

pasikartodami jo reikšmę. Vairuojant, didėjant

patirčiai, atsargumas sumažėja, įpročiai pe-

rauga į automatizmą.

Automatizmo išsivystymui yra reikalingas

puikus kelio ženklų reikšmių žinojimas. Įsivaiz-

duokime, jog žodžiai yra kelio ženklai. Ar mes

neišmanome žodžių reikšmių? Pasakykite

man nors vieną lietuvišką žodį, kurio perskaitę

jūs nesuprastumėte. Jei tokių žodžių ir yra, tai

tik keli procentai. Vadinasi jūs jau turite visą

išankstinę reikalingą patirtį. Kitaip tariant, jau

žinote visus ženklus, žinote visas reikšmes,

tačiau žiūrite į žodžius taip, lyg kiekvieną kartą

juos matytumėte pirmą kartą. Skaitymas išlie-

ka pradinuko lygmenyje. T.y. puikiai žinodami

visas žodžių reikšmes jas dar pakartojame

mintyse, kad įsitikintume jų teisingumu. Įsi-

vaizduokite, kas būtų jei kiekvieną kartą san-

kryžoje, jūs mintyse turėtumėte balsu išvardinti

visus kelio ženklus ir šviesoforo spalvų reikš-

mes. Skaitymo prasme didžioji dalis žmonių

išlieka visą gyvenimą pradinukai atsargiai ir iš

lėto vairuojantys savo akis puslapyje su ženklu

100 ŽPM ant knygos galinio viršelio.

V a i z d u o t ė s s v a r b a s k a i t y m e

Kai skaitome grožinės literatūros knygą,

V a i z d u o t ė s s v a r b a s k a i t y m e

58

mes mintyse kuriame filmą. Kuo filmas pil-

nesnis įvairių detalių, spalvų ir smulkmenų,

tuo geriau mes jį atsimename. Bandydami

prisiminti, apie ką buvo knyga, mes savo

atmintyje pradedame ieškoti to filmo ir jei

jo ten nėra, nelabai ką ir turime papasako-

ti. Galime prisiminti keletą įdomesnių idė-

jų, kažkokių fragmentų, tačiau dažniausiai

tai tik trumpam laikui. Jei tekstas nesuža-

dino mūsų vaizduotės, vargu ar po kelių

metų mes jį prisiminsime. Tad pagrindinis

teksto tikslas – aktyvinti mūsų vaizduotę.

Įvairią techninę literatūrą bus sudėtinga

skaityti greituoju skaitymu, nes ten esan-

tys skaičiai, įvairios formulės ir schemos

sunkiai transformuojasi į mums įprastus

vaizdinius, tokius, kaip namas, medis ir

pan. Kokį vaizdinį mintyse jums sukelia

žodis „jurisdikcija“? Kalba evoliucionavo

ir susideda ne tik iš tikrinių daiktavardžių.

Tekstuose yra nemažai žodžių, kurie neturi

jokios sąsajos su išorinio pasaulio patyrimu

arba neturi jokio daiktinio atitikmens, kurį

būtų galima įsivaizduoti mintyse. Kuomet

tekstas yra kupinas abstrakčių terminų ir

sąvokų, neturinčių vaizdinių, tokį tekstą

skaityti yra sunkiau, nes sąmonė negali

kurti vaizdinių. Tokius žodžius suvokti yra

sunkiau, nes tuomet jų suvokimui yra bū-

tinas kontekstas. Greitis labai priklauso ir

nuo to, kokio dydžio žodyną žmogus turi.

Kuo jo žodynas didesnis, tuo greičiau jis

skaito sudėtingus tekstus, nes daugiau

žodžių jam yra prasmingi, jam nereikia

gaišti papildomo laiko, bandant prisiminti

ar išsiaiškinti, ką kuris žodis reiškia. Norė-

dami efektyviau įsisavinti koncentruotus

informacijos kupinus tekstus, matemati-

kos, fizikos vadovėlius, įstatymus, teisę, fi-

nansinius dokumentus turite 3 galimybes.

Lavinti regimąją atmintį, asocijuoti pagal

atminties lavinimo metodikas arba perra-

šyti informaciją į vizualius ir išraiškingus

užrašus.

Mokantis greitojo skaitymo, reiktų pasi-

rinkti ne per sudėtingą tekstą, tekstas tu-

rėtų aktyvuoti jūsų vaizduotę, generuoti

vienokius ar kitokius vaizdus. Tam, kad

sumažinti artikuliaciją ir išmokti aktyviau

naudoti vaizduotę reikia padirbėti ir paeks-

perimentuoti. Mes taip įpratę prie mąstymo

ir prie artikuliacijos, jog dažnai net atsisa-

kome bandyti kažką naujo. Siūlau bandyti

pakeisti tai, ko išmokote būdami 7 metų.

S k a i t y m a s s u n e -p a t o g u m a i s

Kuomet dirbame su artikuliacijos slopi-

nimo pratimais, turėkite omenyje, jog jų

tikslas yra ne tik slopinti artikuliaciją, bet ir

apsunkinti skaitymą. Skaityti yra šiek tiek

sunkiau, nes sumažėja supratimas, tai kaip

papildomos naštos užsikrovimas. Panašu į

sportą. Kuo sunkesnį svorį bandome kelti,

tuo labiau raumenys stiprėja ir susidoroja

su vis didesniu svoriu. Kuo nepatogesnis

skaitymas, tuo labiau turime susikaupti.

Kuo labiau įprantame skaityti su įvairiais

trikdžiais, su pratimais mažinančiais supra-

S k a i t y m a s s u n e p a t o g u m a i s

59

timą, tuo labiau skaitymas darosi dėme-

singesnis ir imlesnis. Pradeda lavėti nauji

įgūdžiai. Kaip bėgimas su svarmenimis. Jei

jūs įprantate bėgioti su papildomais svar-

menimis ant kojų, juk paprastas bėgimas

vėliau bus lengvas kaip niekada.

K a i p į v e i k t i a r t i k u l i a c i j ą ?

Padidėjus skaitymo greičiui, paprasčiausiai

nespėjame tarti žodžių mintyse, tačiau vie-

ną kitą jų mes ištariame.

Tad pirmas būdas to išvengti, tiesiog są-

moningai stengtis save kontroliuoti. Vie-

niems pavyksta, kitiems atsiranda dar

daugiau artikuliacijos, nes pradedame per

daug galvoti, jog nereikėtų artikuliuoti ir

gaunasi artikuliacija apie tai, jog nereikėtų

artikuliuoti.

Kitas būdas - kartoti mintyse bereikšmę

frazę „bla bla bla“, „tram pam pam“ ir pan.

Bereikšmės frazės kartojimas „įdarbina“

mūsų smegenis tuščia eiga. Mums yra la-

bai sunku apie nieką negalvoti. Tad sme-

genims duodame šiek tiek darbo, kartoti

bereikšmę frazę. Mes ją kartojame t.y. ar-

tikuliuojame, o skaitomo teksto artikuliuoti

jau nespėjame. Kadangi bereikšmės frazės

artikuliavimas vyksta, skaitomus žodžius

artikuliuoti bus sudėtinga, nes kaip galima

ištarti ir bereikšmę frazę, ir kažkokius kito-

kius žodžius mintyse vienu metu? Skaitomi

žodžiai jau negali įsiterpti jūsų mintyse, nes

ten silpnai artikuliuojate bereišmę frazę. Tai

gali jums padėti pajusti, ką tai reiškia skai-

tyti kitaip. Šis būdas yra kaip pereinamasis

etapas, kuomet jausite, jog pradeda vis ge-

riau ir geriau sektis, kad galite kokybiškai

suprasti ir įsiminti skaitomą tekstą, pereiki-

te į kitą etapą t.y. skaitykite nenaudodami

frazės.

Analogiškai galima niūniuoti melodiją be

žodžių. Smegenys bus kažkuo užimti, jau

nepavyks kažką kartoti mintyse. Skirtin-

giems žmonėms suveikia skirtingi būdai,

tad siūlau paeksperimentuoti su kiekvienu

jų ir rasti sau tinkamiausią.

Galite pabandyti beldimo pratimą. Pasiim-

kite pieštuką ar tušinuką ir kitu galu belski-

te į stalą skaičiuodami iki trijų. Vienas, du,

trys, vienas, du, trys... Beldimas turi būti

gerai girdimas, kuo garsiau beldžiate, tuo

geriau. Pageidautina, jog beldimo garsas

būtų garsesnis nei artikuliavimas mintyse.

Šio pratimo esmė – sukurti išorinį trikdį,

kuris trukdytų artikuliacijai ir ją nustelbtų.

Vienus žmones beldimo pratimas gali visiš-

kai išmušti iš vėžių, tuo tik dar kartą patvir-

tindamas kaip stipriai mes esame pripratę

prie artikuliacijos. Kitiems atvirkščiai gali

padėti labiau susikaupti, skaitymas įgyja

ritmą, beldimas nedirgina, slopinama arti-

kuliacija.

Dėmesio koncentracija į kvėpavimą pade-

da nukreipti mintis nuo artikuliacijos. Jūs

tiesiog nukreipiate mintis į kitą procesą,

K a i p į v e i k t i a r t i k u l i a c i j ą ?

60

stebite kvėpavimą, skaitymas lieka fonine

veikla. Šis pratimas yra vienas veiksmin-

giausių, tai šiek tiek primena jogą, kuomet

kreipdami dėmesį į kvėpavimą mokomės

minčių kontrolės. Analogišku principu nu-

kreipiant mintis į kvėpavimą galima mo-

kintis ir artikuliacijos kontrolės. Turėjome

vieną kursų dalyvį, kuris jau 10 metų prak-

tikavo jogą. Jam artikuliaciją sumažinti iki

minimumo užtruko keletą minučių. Vos tik

paaiškinau pratimus, pabandė vieną kar-

tą, antrą ir įsitikinome, jog jis gali skaityti

praktiškai be artikuliacijos. Jo skaitymo

greičio našumas per tas kelias minutes

pagerėjo pora kartų. Kur slypi paslaptis?

Gebėjimuose kontroliuoti mintis. Jogą

praktikuojantieji, pratimus lavinančius

minčių kontrolę daro jei ne kasdien, tai

bent kelis kartus per savaitę. Norint nuslo-

pinti vidines mintis, reikia išmokti jų tėkmę

nukreipti norima linkme arba išvis sustab-

dyti. Sutinku, jog tai yra sunku padaryti,

tačiau tikrai žinau, jog įmanoma.

Artikuliacijos slopinimo būdai:

savikontrolė;•

bereikšmės frazės kartojimas;•

bežodė muzika;•

beldimo pratimai;•

dėmesio koncentracija į kvėpavimą;•

“Žaliojo taško” pratimas.•

„ Ž a l i o j o t a š k o “ p r a t i m a s

Dėmesys – tai są-

monės nukreipimas,

koncentracija, su-

sitelkimas į tam

tikrą veiklą ar objek-

tą. Gerai išvystytas

dėmesio sutelkimas vienas svarbiausių

komponentų greitajame skaityme. Norint

pagerinti savo koncentraciją, būtina bent

vieną mėnesį, kiekvieną dieną 7–10 mi-

nučių atlikinėti dėmesio lavinimo pratimą.

Šiuo pratimu atliekame vienu metu šias

funkcijas: vystome dėmesio koncentra-

ciją, plečiame matymo lauką, mokomės

atsiriboti nuo pašalinių minčių, slopiname

artikuliaciją. Pratimui naudojamas tekstas,

kurio viduryje tarp eilučių įterptas „žalia-

sis taškas“. Pratimas atliekamas kasdien,

anksti ryte arba vakarais prieš einant mie-

goti, ramioje, nedirginančioje aplinkoje, ku-

rioje galima susikaupti. Stebint žaliąjį taš-

ką, reikia galvoti tik apie jį. Visos mintys turi

būti susietos tik su tašku ir niekuo daugiau.

Darant žaliojo taško pratimą, pagrindinis

keliamas tikslas - atsiriboti nuo pašalinių

minčių. Vienu metu su dėmesio koncentra-

cijos ugdymu, palaipsniui plečiamas ir re-

gėjimo laukas. Dėl to stebint „žaliąjį tašką“,

reikia stengtis vienu metu matyti vis dides-

nius teksto fragmentus. Tikslas - pamatyti

vieną, pilną eilutę, taip pat aiškiai, kaip ma-

tosi keli žodžiai abiejose „žaliojo taško“ pu-

sėse. Tik pilnos eilutės pamatymas padeda

vėliau, skaitant iš viršaus į apačią, judėti

tekstu ir kokybiškai atpažinti visus eilutės

žodžius. Sėkmingai įvykdžius šią užduotį,

„ Ž a l i o j o t a š k o “ p r a t i m a s

61

palaipsniui didinamas skaitymo laukas;

kartu su „žaliuoju tašku“ žvilgsniu stengia-

masi aprėpti 1 eilutę aukščiau ir 1 eilutę

žemiau taško. Antrosios savaitės pabai-

goje jau galima matyti 2 eilutes į viršų ir

2 eilutes į apačią su centrine penktąja ža-

liojo taško eilute. Ketvirtosios savaitės pa-

baigoje 6 eilutes į viršų ir 6 eilutes į apačią

su centrine eilute. Iš pradžių stengiamasi

išplėsti skaitymo lauką horizontalia kryp-

timi, vėliau, kaip jau supratote, vertikalia

kryptimi. Nepaleidžiant iš akių „žaliojo

taško“, reikia stengtis pamatyti visą teksto

eilutę. Pirmas kelias savaites šis pratimas

daromas su 8-10 cm ilgio eilučių tekstu,

vėliau galima susirasti keliais centimetrais

platesnį tekstą ir pailginti pratimo trukmę.

Matyti kartu su tašku – tai nereiškia skai-

tyti. Tradicinis skaitymas visada susijęs su

akių judesiais ir stipria artikuliacija. Šiame

pratime tai nėra leistina. Čia žvilgsnis fik-

suoja „žaliąjį tašką“. Matyti – tai reiškia

ne skaityti, o periferiniu regėjimu aprėpti

didesnę teksto dalį. Palaipsniui apimtį

didinote, pridėdami po kelias eilutes virš

ir žemiau taško. Galutiniai tikslai: suge-

bėti nurodytą laiko intervalą koncentruoti

savo dėmesį į „žaliąjį tašką“ atsiribojant

nuo pašalinių minčių ir laisvai, be didesnio

akių įtempimo, bent kelioms sekundėms

ryškiai ir vaizdžiai pamatyti viso puslapio

žodžius. Taip pat ryškiai kaip ir pirmą kar-

tą žvelgdami į „žaliąjį tašką“ matėte kelis

žodžius esančius šalia jo. Tuomet galima

teigti, jog pratimas neabejotinai davė rei-

kalingą naudą.

Darant „žaliojo taško“ pratimą reikia su-

prasti, jog tai yra fiziologinis procesas. Įsi-

tempia akių krumplyno raumenys, lavina-

mas gebėjimas matyti plačiau. Tempimas

turi būti švelnus, lengvo intensyvumo. Jei

pajuntate bet kokį, kad ir lengvą diskom-

fortą akyse, sustokite, padėkite knygą į šalį

ir leiskite sau pailsėti. Krumplyno raumenų

tempimas yra kaip bandymas įsėsti į špa-

gatą. Tai neatsitinka per vieną dieną, tą da-

lyką reikia daryti po truputį ir su apšilimu.

„Žaliasis taškas“ yra psichorelaksacinio

pobūdžio pratimas. Tai reiškia, jog šis

pratimas veikia raminamai. Yra nemažai

meditacijos pratimų, kurie mokina su-

kaupti ir fiksuoti savo dėmesį. Kuo geriau

išmokstame sutelkti savo dėmesį, tuo

produktyviau galime skaityti. Tai tas pats,

kas su padidinamuoju stiklu, saulės pagal-

ba popieriuje pradeginti skylę. Popieriui

užsidegti, padidinamąjį stiklą reikia sure-

guliuoti tokiu atstumu, kad būtų didžiausia

spindulių koncentracija, tik tuomet reakci-

ja įvyksta. Taip ir su greituoju skaitymu, tik

maksimaliai sukoncentravus dėmesį gali-

me produktyviai ir greitai judėti tekstu.

Kiekvienas turime tam tikrą laiko inter-

valą, kiek sugebame išbūti maksimaliai

susikaupę. Praėjus šiam laikui, mūsų

mintys pradeda blaškytis. Mano maksi-

malaus susikaupimo laikas šiuo metu yra

apie 20–25 minutės. Būtent tiek laiko aš

galiu maksimaliai susikoncentruoti į skai-

tomą turinį. Po šio intervalo darau kelių

62

minučių pertraukėlę, permąstau, tai, ką

perskaičiau, pailsiu ir skaitau toliau. Jei

nedaryčiau pertraukėlės mano dėmesys

pradėtų mažėti, pasijustų nuovargis ir

tolimesnis darbas būtų vis mažiau ir ma-

žiau efektyvus. Po pertraukėlės aš gebu

vėl skaityti su dideliu efektyvumu. Jūsų

maksimalaus susikaupimo intervalas

gali būti ir 3 minutės ir kelios valandos.

Šiuo atžvilgiu žmonės yra labai skirtingi.

“Žaliojo taško” pratimo laikas parinktas

vidutinis, jei jaučiate, kad galite įvykdy-

ti pratime aprašytas sąlygas ir išlaikyti

dėmesį ilgesnį laiką, tuomet pratimą pa-

ilginkite iki 10-20 minučių.

Š u l t e l e n t e l ė s

Pradėjus dirbti su greičio pratimais,

pradedama dirbti ir su Šulte lentelėmis,

kurios praplėčia periferiką ne tik į šo-

nus, tačiau ir aukštyn žemyn. Galima

apimti akimis ne vieną, o kelias eilutes.

Yra žmonių, kurių periferinis regėjimas

yra geresnis nei vidutinis, tad gali būti,

jog kai kurie matysite ir kelias eilutes iš

karto. Ties tuo neapsistokite, bandykite

apimti dar daugiau. Pirmasis pratimas

su kuriuo susipažinome, buvo Greičio

pratimas. Judant iš viršaus į apačią

žiūrima kuo plačiau į šonus. Galbūt jau

spėjote pajusti, jog šonuose esančius

žodžius yra sunkiau pamatyti. Norint

matyti plačiau, reikia pasitreniruoti. No-

rint praplėsti periferinį regėjimą galima

dirbti su Šulte lentelėmis. Jomis dirba-

ma taip: reikia žvelgti į centrinį lentelės

skaičių ir nejudinant akių obuolių pama-

tyti visus skaičius nuo 1 iki 25. Skaičius

reikia rasti po vieną, didėjančia seka,

išlaikant fiksuotą žvilgsnį į centrinį skai-

čių. Užfiksuodami skaičius, stenkitės

jų netarti mintyse. Jei darydami prati-

mą užstringate ir atrodo, jog nerandate

kažkokio skaičiaus, greičiausiai, jog jis

bus pakliuvęs į aklosios dėmės zoną.

Tokiu atveju pajudinkite knygą šiek tiek

į šonus. Patraukite į save arba pastum-

kite šiek tiek tolyn nuo savęs. Svarbu,

kad mažosios lentelės būtų peržiūrimos

prieš didžiąsias. Mažosios lentelės yra

tam tikras apšilimas, o tikrai intensy-

vus plėtimas prasideda dirbant su di-

džiosiomis lentelėmis. Šulte lentelės

yra geriausias man žinomas periferikos

plėtimo pratimas. Jį mokymų dalyviai

labiausiai mėgsta ir būtent šio pratimo

dėka gauna pirmus rezultatus.

Š u l t e l e n t e l ė s

19 24 6 16 9

11 2 15 4 20

3 17 23 12 1

22 10 5 8 25

14 7 18 13 21

63

L a r r y F o s t e r m e -t o d i k a

Tai dar viena metodika, skirta periferinio

regėjimo lavinimui. Pratimo metu dirbama

su raidžių ir skaitmenų stulpeliais. Metodi-

kos esmė išlieka tokia pati kaip ir dirbant

su Šulte lentelėmis, fiksuojame žvilgsnį

į centrą ir stengiamės pamatyti skaičius

esančius kuo toliau nuo centro.

1 etapas. Vertikaliame lape išdėstomos

atskiros raidės bei skaičiai, kad iš jų su-

sidarytų stačiakampis. Žiūrima į centre

esančią raidę ir siekiama pamatyti greta

esantį skaičių.

Žvilgsnis fiksuojamas, pvz., ties raide A, o

skaitoma po vieną skaičių į kairę, po to į

dešinę: A, 2, 9, 8, 3, 4, 7, 6, 5. Nieko tokio,

jei iš pradžių nepavyktų „pamatyti“, koks

skaičius stovi trečias kairėje ar dešinėje

nuo tam tikros raidės. Tam reikia prakti-

kos. Tada toliau einama eilute žemiau: R,

22 11 1 20 10

19 6 24 8 16

7 23 12 14 5

25 2 15 3 18

13 9 17 21 4

L a r r y F o s t e r m e t o d i k a

64

1, 4, 8, 9 ir t.t. Svarbu, kad pratimo metu

jūsų akys visuomet išlaikytų fiksacija ties

raide. Iš pradžių gali nepavykti pamaty-

ti daugiau kaip po 2 skaičius į kiekvieną

šoną, treniruojantis matysite vis plačiau ir

plačiau.

2 etapas. Vėliau žvilgsniu jau galima

„eiti“ ratu aplink pasirinktą raidę, vardi-

jant artimiausius skaičius. Pradedama

nuo viršaus ir laikrodžio rodykle einama

žemyn, pvz. G, R, 4, 2, 9, T, 2, 9, 1, 2,

A, 9, 3, 9, 5 ir t.t. sukti antrą ratą, api-

mant per vieną skaičių nutolusius kitus

simbolius.

Pratimas: susiraskite tekstą su 6 - 8 cm

ilgio eilutėmis (galima ir atsispausdinti),

teksto viduryje padėkite “žaliąjį tašką” ir

atlikite pratimą pagal anksčiau pateiktus

nurodymus.

6 4 8 2 A 9 3 7 52 5 8 1 R 4 9 2 34 2 5 9 G 2 5 0 66 4 8 2 T 9 3 7 02 5 8 2 K 9 3 7 1

65


smegenų produktyvumas labiausiai priklau-

so nuo dviejų dalykų: nuo deguonies ir gliu-

kozės. Pasistenkite, kad šių dalykų dienos

veikloje netrūktų. Joga padeda susikaupti ir

labiau pasitikėti savimi, kvėpavimas aprūpi-

na didesniu kiekiu deguonies. JAV psicholo-

gai moksliškai įrodė, kad jogos užsiėmimai

ne tik lavina lankstumą, raumenų jėgą, bet

ir sustiprina motyvaciją, gerina koncentra-

ciją, malšina stresą. Šie tyrimai buvo pri-

statyti Amerikos sporto medicinos koledžų

54ąjame suvažiavime9. Pasak Ph.D.Traci

A. statler ir Ph.D. Amy Wheeler užtenka 8

savaičių, kad joga labai teigiamai paveiktų

žmogaus psichiką. 84 tyrime dalyvavę žmo-

nės 10 savaičių reguliariai užsiiminėjo Hatha

joga. Tiriamieji 2 kartus atliko psichologinius

testus. remiantis standartine metodika,

buvo nustatyti ryškiai pagerėję jų koncen-

tracijos, motyvacijos ir sumažėjusio streso

rezultatai. Joga reikalauja sutelkti dėmesį,

suteikia mąstymui aiškumo, gerina gebėjimą

susikaupti. Vakarų pasaulyje jogos užsiėmi-

mai tapo viena iš fizinio lavinimosi rūšių, o

rytų kraštuose tai mokymas, apimantis kartu

fizinius ir proto valdymo pratimus, sąmonės

nukreipimą norima linkme.

V s k y r i u s . S k a i t y m o h i g i e n a i r f i z i o l o g i j a

67

Turime būtinai apžvelgti svarbiausius

skaitymo higienos punktus. Patikslinu, jog

higiena yra mokslas ne apie švarą, kaip

daugelis esame įpratę manyti, tačiau apie

sveikatos išsaugojimą, o konkrečiai šiuo

atveju, apie akių sveikatos išsaugojimą.

Trumpai apžvelgsime keletą kertinių daly-

kų, tam, kad skaitydami tausotumėte savo

akytes.

Knyga, atremta į stalą, turėtų būti nuo 15

iki 45 laipsnių. Kad knyga gulėtų tokiu

kampu, geriausia po ja pasidėti kitą knygą.

Kuomet knyga guli horizontalioje padėtyje

arba pernelyg stačiai, papildomai įsitem-

pia akies obuolį sukinėjantys krumplyno

raumenys. Net ir nuo nedidelės įtampos,

per ilgą laiką akys gali pavargti. Galbūt

šiandien ar rytoj netinkama knygos padė-

tis regėjimo stipriai nepagadins, tačiau jei

tai tęsis metai iš metų, vieną dieną būsite

priverstas apsilankyti pas okulistą. Skai-

tymas lovoje mus dažnai užmigdo, nes

akys tokioje padėtyje greičiau pavargsta.

Pavargusios akys pradeda merktis, mus

apima snaudulys. Taip pat pamirškite

skaitymą važiuojant viešuoju transportu ar

automobiliu, geriau rinkitės audio knygas.

Kalbant apie akių higieną būtina pabrėžti,

jog nesilaikant taisyklių ir pernelyg inten-

syviai lavinant periferiką, galima pakenkti

akių raumenims, juos pertempiant. Tada

vaizdas gali pradėti mirgėti, judėti. Toks

persistengimo sindromas po kiek laiko

praeina. Norint išvengti nemalonių po-

jūčių, būtina tiksliai laikytis akių higienos

reikalavimų.

Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir aša-

rų ištekamieji latakai. Ašarų liauka gamina

skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį –

ašaras, kurios nuolat gamina ašaras ir vil-

go akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius

svetimkūnius, neleidžia išdžiūti ragenai ir

junginei, saugo akį nuo bakterijų. Jei skai-

tome sausame kambaryje, akys pradeda

sausėti. Kuomet mes į kažką intensyviai

žiūrime, mes rečiau mirksime. Akys ma-

žiau drėkinasi, tad natūralu, jog atsiranda

paraudimas, jautrumas. Tai dažnai nutinka

žmonėms dirbantiems visą dieną su kom-

piuteriu. Vaistinėse galima įsigyti “natūra-

lių ašarų” lašiukų, kuriais galima drėkinti ir

nuraminti perštinčias akis. Tačiau geriau

pašalinti priežastis lėmusias tokią akių

būseną. Pernelyg ilgai vartojant lašiukus,

akys gali pradėti mažiau gaminti ašarų, tad

siūlome jais nepiktnaudžiauti. Skaityda-

mi dažniau mirksėkite. Patalpoje turi būti

40–60 % santykinė oro drėgmė. Patalpos

labiau išsausėja kuomet prasideda šaltieji

mėnesiai, jas mažiau vėdiname, radiatoriai

sausina orą. Idealus sprendimas - įsigyti

68

oro drėkintuvą, ekonomiškas sprendimas

pasistatyti indą su vandeniu patalpoje,

kurioje tenka praleisti daug laiko skaitant.

Akys taip pat jautrios nepakankamam

kiekiui deguonies. Pradėkite skaityti gerai

išvėdintame kambaryje. Tvankiose patal-

pose ne tik greičiau pavargsta akys, bet ir

mažesnis bendras protinis pajėgumas.

Biologijos pamokose sužinojome, jog vyz-

dys esant stipriam apšvietimui susitraukia,

esant silpnam apšvietimui išsiplečia. Tiek

pernelyg išsiplėtęs, tiek pernelyg susitrau-

kęs vyzdys yra papildoma apkrova lęšiu-

kui. Tam, kad nebūtų papildomo apkrovi-

mo, rekomenduojamas ne mažesnis kaip

75 W darbo vietos apšvietimas.

Geriausia skaityti patogiai sėdint prie sta-

lo. Atstumas 30-35 cm nuo akių iki kny-

gos. Skaitant rekomenduojamu atstumu

tikėtina, jog knygos vaizdas tinklainėje

projektuosis į geltonosios dėmės zoną.

Tai yra jautriausia tinklainės vieta. Ji suda-

ryta tik iš kolbelių, čia didžiausia tinklainės

skiriamoji geba, daiktai matomi ryškiau-

siai. Laikydami skaitomą knygą mano nu-

rodytu atstumu yra labiausiai tikėtina, jog

rasite tokią knygos padėtį, kuomet tekstą

matysite aiškiausiai.

Kas 20-30 minučių stabtelkite. Keletui se-

kundžių užmerkite akis, pasėdėkite ramūs,

pagalvokite, ką perskaitėte. Pasirąžykite,

padarykite keletą raumenų tempimo, kvė-

pavimo ar atsipalaidavimo pratimų. Net jei

ir sąmoningai mes spėjame greitai įsisa-

vinti ir suprasti daug informacijos, turime

prisiminti, jog smegenyse vyksta chemi-

niai, fiziologiniai procesai natūraliais gam-

tos ritmais, kurių nepaspartinsite. Po kie-

kvienų 40-50 min. būtina daryti 5-10 min.

pertrauka. Po 4-5 val. įtemptos protinės

veiklos reikėtų padaryti keletos valandų

pertraukėlę.

Akloji dėmė - fiziologinis regėjimo lauko

defektas. Pirmasis akląją dėmę aprašė

1668 metais prancūzų gydytojas E. Ma-

riotas (Edme Mariotte, 1620-1684), todėl

akloji dėmė dar vadinama Marioto dėme.

Šioje vietoje yra nedidelė ląstelių sankau-

pa, nėra šviesos receptorių, todėl šviesa

krentanti į ją - nematoma. Defektas pa-

prastai nejuntamas, nes antrosios akies

regėjimo laukas jį kompensuoja. Peržiū-

rinėjant Šulte lenteles kažkuris skaičius

būna, jog pradingsta ir mes ilgai ir intensy-

viai ieškome „pradingusio“ skaičiaus. Ta-

čiau taip atsitinka tuomet, kuomet skaičius

papuola į aklosios dėmės zoną. Tuomet

lentelę šiek tiek pajudinkite pirmyn, atgal

arba į šonus ir lengvai rasite „pradingusį“

skaičių.

A k i ų v i t a m i n a i

Daug skaitydami nepamirškite vitaminų

naudingų jūsų akims. Su maistu negau-

sime tiek maistingųjų medžiagų, kiek

reikalauja mūsų nuolat įsitempusios ir

dirbančios akys. Akims ypač naudingas

A k i ų v i t a m i n a i

69

vitaminas A, daržovėse esantis karoti-

nas (provitaminas A) – geltonai dažanti

medžiaga, kepenyse virsta į vitaminą A.

Daug karotino turi morkos, pekino sa-

lotos, špinatai, burokėliai. Ypač daug

karotino šaltalankyje ir raudonajame

šermukšnyje. Vitaminas A – stimuliuoja

jautrios šviesai akies tinklainės pigmen-

to rodopsino sintezę, kuris reikalingas

normaliam regėjimui, ypač blogo apšvie-

timo sąlygomis. Ryški arba kontrastinga

šviesa, televizorių ir kompiuterių ekranai

arba kitokie nepalankūs veiksniai mažina

pigmento rodopsino kiekį tinklainėje ir jo

sintezę.

Vitaminai C ir E yra veiksmingi antioksi-

dantai, padedantys apsaugoti akis nuo

žalingo laisvųjų radikalų poveikio. No-

rint išsaugoti sveikas akis, patariame su

maistu gauti kuo daugiau vitaminų C ir E.

Vitamino C gausu citrinose, apelsinuo-

se, greipfrutuose, svogūnuose. Vitamino

E randama aliejuje, grūdinėse kultūrose,

žuvų taukuose, svieste, grietinėje, kiauši-

nio trynyje. Taip pat šaltalankis turi daug

vitamino E, sojos pupeles, grikiai, aviži-

nės kruopos.

Liuteinas – akies tinklainės ’’ geltonosios

dėmės“ pagrindinė sudėtinė dalis. Būtent

ši tinklainės dalis atsakinga už regimo-

sios informacijos pagrindinį priėmimą.

Liuteinas, kuris lemia ’’geltonosios dė-

mės“ spalvą ir funkcijas, taip pat atlieka

akinių filtrų vaidmenį, nes saugo nuo sau-

lės spindulių. Liuteinas organizme nega-

minamas, todėl jis turi būti gaunamas su

maistu. Daugiausia liuteino yra špinatuo-

se, kopūstuose, žirniuose, brokuoliuose,

kiviuose. Visiems, kurie nemėgsta daržo-

vių, būtina vartoti liuteino papildomai, nes

su amžiumi liuteino kiekis organizme ima

mažėti. Liuteino daug yra mėlynių eks-

trakte, jis gerina akių maitinimą, pagerėja

akių audinių kraujotaka, stiprėja tinklai-

nės kapiliarai. Mėlynių ekstraktas šalina

akių nuovargį, gerina regėjimą tamsoje,

mažina akių sudirgimą, gerina akių audi-

nio kraujotaką.

Vitaminų B kompleksas - būtinas palai-

kant regos nervo funkcijas. Cinkas, varis,

chromas, geležis taip pat yra svarbūs re-

gėjimo funkcijai ir struktūrai.

A k i ų p o i l s i o p r a -t i m a i

Norėdami pailsinti savo akis patrinki-

te apatines, vidines delnų dalis vieną į

kitą, kol pajusite šilumą. Tuomet švel-

niai uždėkite ant akių ir švelniai pama-

sažuokite, spustelkite akis į akiduobes,

pajuskite, kaip rankų šiluma persiduo-

da akims. Darykite šį pratimą kiekvie-

ną kartą, kuomet pajusite akyse, kad ir

menkiausią nuovargį. Taip kaip raumuo

atsipalaiduoja nuo šilumos ir masažo,

taip pat atsipalaiduoja ir akis. Delnais

joms perduodate šilumą ir lengvai pa-

masažuojate.

A k i ų p o i l s i o p r a t i m a i

70

Turėkite omenyje, kad kitas geriausias

būdas pailsinti savo akis, tai leisti joms

žiūrėti į nesibaigiantį tolį. Tad ilsėdamie-

si gamtoje pasirinkite dažniau tokias

vietas, kur jūsų akys galėtų paklajoti po

jūros horizontą ar plačias pievas. Taip

pat užsimerkus įsivaizduokite mėlyną

spalvą, tai padeda akims pailsėti.

S k a i t y m o i n e r c i j a

Kino projektorius derinamas kartu su ta-

chistoskopu leido atlikti daugybę ekspe-

rimentų, kurie leidžia daryti išvadas, jog

net 1/25 ar 1/30 sekundės daliai vaizdi-

nė - rašytinė informacija patekusi į mūsų

regėjimo lauką gali būti pastebėta ir at-

pažinta. Ši idėja gerokai praplečia mūsų

suvokimą apie tai, kiek daug informaci-

jos galėtume apdoroti vizualiai. Atpažįs-

tamos informacijos detalumas priklauso

nuo individualių savybių. Tačiau dėme-

sys detalėms ir pastabumas gali būti la-

vinami.

Žmogaus akis fiksuoja vaizdą ir mato jį

dar po to, kai šis yra išnykęs. Tai vadina-

ma regos inercija. Skirtingi žmonės turi

skirtingą regos inerciją. Taip yra dėl fizi-

ologinių skirtumų. Vienų žmonių tinklai-

nė vaizdą išlaiko ilgiau, kitų - trumpiau.

Žmogaus akis turi savybę prisitaikyti prie

skirtingų apšvietimo sąlygų. Tai vadina-

ma regos adaptacija. Ja paaiškinama,

kodėl būdamas kine žmogus nepastebi

juodo ekrano, kai į jį nieko neprojektuo-

jama kadrų keitimo metu. Kino teatre

šviesos išjungtos ir akys adaptuojasi

prie tamsos. Regos adaptacija prie tam-

sos užtrunka ilgiau nei prie šviesos. Kai

žmogus mato vaizdą, akys jį įsimena ir

mato dar kurį laiką po to, kai jis išnykęs.

Prie tamsos akis nespėja prisitaikyti ir

vėl yra sužadinama vaizdu. Todėl kine

kadrų kaita nepastebima.

Skaitymo inercija yra vienas dalykų su

kuriuo susiduria greitojo skaitymo besi-

mokantieji ir praktikuojantys. Po periferi-

nio skaitymo 10.000 žodžių per minutę ir

didesniu greičiu, kartais turi praeiti šiek

tiek laiko, kol informacija tampa prieina-

ma sąmoningame lygmenyje. O kartais

sunku nuspėti, kada pradės megztis riš-

lios mintys apie perskaitytą tekstą. Turė-

jome vieną mokymų dalyvį, kuriam suvo-

kimas prasidėdavo po greitojo skaitymo

praėjus tiksliai 5 minutėms. Po tų minu-

čių jis dar viską ramiai permąstydavo ir

stebėtinai tiksliai atpasakodavo turinį.

S k a i t y m o i n e r c i j a

71


noriu paminėti vieną Švietimo ir mokslo mi-

nisterijos atliktą tyrimą. Jis parodė, jog tik 4

proc. moksleivių geba argumentuoti, sufor-

muluoti savo nuomonę ir kritiškai mąstyti.

Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus 2008

metų lietuvių kalbos valstybiniame egzami-

ne pirmą kartą įvesta nauja užduotis. Abitu-

rientai galės pasirinkti ką rašyti interpretaci-

ją ar publicistinio samprotaujamojo teksto

rašymą. nors rašyti samprotaujamojo po-

būdžio tekstus mokomasi jau žemesnėse

klasėse, raiškiai išdėstyti samprotavimus,

pateikti argumentų ir mokėti formuluoti

hipotezes, analizuoti, argumentuoti, po-

lemizuoti, vertinti kitų požiūrio pagrįstumą

moka nedaugelis. Galima tik pasidžiaugti,

jog nuo senų laikų užsilikusius skaitymo

įpročius prisiminti viską su menkiausiomis

detalėmis, keičia racionalesnis skaitymas,

kuomet mokomasi suformuluoti ir pagrįsti

savo nuomonę. Taip lavinamos selektyvu-

mo savybės. Taip pat turime išmokti ma-

tyti teksto visumą. Manau, kad kiekvienam

abiturientui naudinga išmokti ir praktikuoti

greitąjį skaitymą, vien dėl to, jog jis padeda

sudėlioti praktinius pagrindus tokio pobū-

džio užduotims.

V I s k y r i u s . A t m i n t i s i r s u s i k a u p i m a s

73

Skyrelyje apie racionalųjį skaitymą supa-

žindinau su idėja, jog daugumoje tekstų

yra svarbu tik 20 procentų informacijos.

Likusią 80 procentų galime praleisti. Tęs-

damas mintį, noriu supažindinti jus su kita,

dar drąsesne idėja, jog mes dažniausiai

prisimename ne daugiau kaip 20 procentų

perskaitytos informacijos. Vokiečių psicho-

logas Hermanas Ebinghauzas8 (Herman

Ebinghauz 1850–1909) mokėsi mintinai

įvairius beprasmius skiemenis, o paskui

nustatinėjo, kaip ilgai jie nepasimiršta. Jau

po 20 minučių lieka tik 58 procentai infor-

macijos. Dar po valandos lieka 44 procen-

tai. Po dienos – 34 proc. Po šešių dienų tik

25 proc. Visam laikui lieka tik 20 procentų

informacijos. Tai taikoma beprasmių skie-

menų įsiminimui, tačiau jei pabandysite

peržvelgti visas skaitytas knygas ir kiek iš jų

pamenate bent tiek, jog galėtumėte papa-

sakoti šiek tiek turinio, įsitikinsite patys, jog

tai bus tikrai ne daugiau kaip 20 procentų.

Kitas svarbus klausimas: ar tą prisimintą

informaciją bus galima įvardinti kaip pačią

svarbiausią. Pagalvokite, ar šiandien išlai-

kytumėte abitūros egzaminus, vairavimo

teises ir pasidarys aišku, jog kažkada metų

metai praleisti mokantis nepaliko jokio gi-

lesnio įspaudo. Tai pat ir knygos, kurias jūs

šiandien skaitote bus pamirštos kaip buvo

pamirštos įvairios formulės, datos ir grama-

tikos taisyklės. Tad kokį sprendimą galime

priimti, kad situacija nebūtų tokia liūdna?

Anot Ebinghauzo, didžiausi atminties nuos-

toliai yra patiriami per pirmas šešias dienas.

Būtent tuo metu medžiagą reiktų pakartoti

kuo dažniau. Juolab, kad pasireikš greičio

ekonomija ir tam nereikės skirti daug laiko.

Antrą kartą perskaityti knygą užtruksite 2-3

kartus mažiau laiko. Trečią kartą užtruksite

galbūt tik keliolika minučių. Praversite tik

svarbiausias vietas arba užpildysite savo at-

mintyje tam tikras vietas, kurias prisimenate

silpniau arba ne iki galo supratote. Todėl jei

turite galimybę, visuomet paimkite jau skai-

tytą knygą į rankas ir dar kartą praverskite.

Nors po Ebinghauzo tyrinėjimų praėjo jau

šimtas metų, tačiau ir šiandien visi atminties

lavinimo žinovai teigia tą patį.

Kaip tai praktiškai pritaikyti efektyvesniam

skaitymui? Jei skaitote knygą ir įveikėte

jos trečdalį, tuomet sekantį kartą paėmę

ją į rankas, būtinai trumpai peržvelkite tai,

ką jau perskaitėte. Bandymas vienu metu

skaityti ir įsiminti tikrai nėra efektyvus būdas

efektyviam informacijos įsisavinimui. Daug

patogiau peržvelgti tekstą pakankamai grei-

tai, su juo susipažįstant ir tik tuomet paban-

dyti prisiminti jo turinį. Ramiai pamąstyti, šį

bei tą užsirašyti. Tada vėl peržvelgti turinį

atidžiau, atkreipiant dėmesį į tas turinio vie-

tas, kurias įsidėmėjote silpnai ir kurios yra

vertos papildomo jūsų dėmesio. Bandymas

sąmoningomis pastangomis prisiminti per-

skaitytą tekstą yra minimaliai efektyvus ir

trumpalaikis. Siūlau pasidomėti atminties

lavinimo metodikomis. Atmintis yra efektyvi

tik tuomet, kuomet skaitomas tekstas aso-

cijuojamas, įsiminimui pasitelkiama vaiz-

duotė, fantazija ir t.t.

74

S k a i t y m o r i t m a i pagal T.Buzan “Lavinkime atmintį”10

“Dažniausiai žmonės geriau įsimena tai,

ką skaitė mokymosi laikotarpio pradžioje ir

pabaigoje, taip pat tarpusavyje susijusius

dalykus ir visuomet geriau įsidėmi kuo nors

išsiskiriančius dalykus. <…> Iš esmės tai

reiškia, kad gali būti užmiršta didžioji viduri-

niojo mokymosi periodo dalis. Siekite visa tai

su pačiu savimi bei laiku ir paklauskite savęs:

jeigu keturiasdešimt minučių mokęsis sunkų

tekstą, suvokėte, jog skaitydami jį prastai su-

pratote, tačiau pastebėjote, kad per paskuti-

nes dešimt skaitymo minučių tas supratimas

pradėjo po truputį gerėti, tai ar jūs tuojau pat

nustosite mokęsis nusprendęs, kad pradė-

jus geriau sektis galite sustoti ir pailsėti, ar

toliau mokysitės manydami, kad šiuo metu,

kai geriau suprantate, galite mokytis tol, kol

supratimas ims blogėti, ir tada padarysite

pertrauką?

Dauguma žmonių renkasi pastarąją galimy-

bę, įsitikinę, kad jeigu gerai sekasi suprasti,

tai seksis ir kiti dalykai. Tačiau iš patirties

galima padaryti išvadą, kad supratimas ir at-

siminimas nėra vienas ir tas pats. Šie psichi-

niai procesai gali labai skirtis kiekybiškai, o tą

skirtumą lemia jūsų pačių laiko tvarkymas.

Ką suprantate, nebūtinai atsiminsite, o bė-

gant mokymosi laikui pradėsite vis mažiau ir

mažiau atsiminti ir to, ką esate supratęs, jeigu

kaip nors neišspręsite ryškaus atminties kriti-

mo mokymosi laikotarpio viduryje problemos.

Šis atminties ritmas nenustoja svyravęs, kad

ir ką mokytumėtės, net ir studijuojant įsimi-

nimo sistemas. Jums reikalinga tokia moky-

mosi sistema, kai informacijos atkūrimas ir

supratimas dera tarpusavyje. Šią sistemą ga-

lite susikurti taip tvarkydami savo mokymosi

laiką, kad sugebėtumėte išsaugoti ne tik gerą

supratimą, bet ir neleistumėte įsiminimui per

daug sumažėti mokymosi periodo viduryje.

Tai lengvai pasiekiama išmokus padalyti savo

mokymosi laikotarpį į geriausiai išnaudojamas

laiko atkarpas. Pasirodo, kad tokios atkarpos

vidutiniškai apima nuo 10 iki 50 minučių. Jeigu

jūsų laikas yra tvarkomas tokiu būdu, iš karto

įgyjate keletą pranašumų:

Kiekvienas neišvengiamas atminties 1.

kritimas mokantis nebus toks ryškus

tuo atveju, jeigu darysite pertrau-

kas.

Darydami pertraukas vietoj dviejų 2.

įsiminimo maksimumų mokymosi

pradžioje ir pabaigoje, turėsite net

aštuonis įsiminimo „pradžios ir pa-

baigos” maksimumus.

Po pertraukos per kitą mokymosi 3.

laikotarpį jausitės daug geriau pail-

sėję, negu dirbdami visai be pertrau-

kų. Šios taktikos pranašumas - gerai

pailsėjus, lengviau ir naudingiau vei-

kia atmintis ir supratimas.

Kadangi darydami pertraukas labiau 4.

pailsėjote ir daugiau įsiminėte iš

ankstesnių mokymosi laikotarpių, tai

geriau suprasite tą medžiagą, kurią

turėsite išmokti naujuoju mokymosi

periodu, nes būsite padėję tvirtes-

S k a i t y m o r i t m a i

75

nį pagrindą tai naujajai informacijai

įsisavinti ir ją susieti su ankstesne.

Žmogus, tokių pertraukų nedarantis,

ne tik labiau pavargs, bet ir atsimins

mažiau tų dalykų, kuriuos mokėsi

anksčiau, tad jis pajėgs sudaryti vis

mažiau ir mažiau ryšių tarp suma-

žėjusios jau išmoktos informacijos

kiekio ir grėsmingai besikaupiančios

jam nesuprantamos informacijos.

Priešingai „sveikam protui”, įsimini-5.

mas tų dalykų, kuriuos jau išmoko-

te, per mokymosi pertraukėles pa-

didėja, užuot ėmęs tuoj pat mažėti.

O padidėja dėl to, kad jums baigus

aktyviai priiminėti informaciją, kairy-

sis ir dešinysis smegenų pusrutuliai

kurį laiką ją „rūšiuoja” pasąmonės

lygmenyje. Kai po pertraukos grįžta-

te prie mokymosi, tai jūsų žinios jau

būna brandesnės negu būtų buvu-

sios tuo atveju, jei būtumėte mokęsi

be perstojo. Šis paskutinis informa-

cijos kiekis ypač svarbus, nes pade-

da išsklaidyti pasąmonėje glūdintį

kaltės jausmą, kurį galite patirti, kai

pajuntate, jog darote pertrauką, bet

tuo pat metu galvojate, kad jums rei-

kia dirbti be jokio atokvėpio. <…>.

Jei norite dar labiau sutvirtinti ir pagerinti

atmintį, patartina kiekvienos mokymosi at-

karpos pradžioje ir pabaigoje labai greitai

peržvelgti tuos dalykus, kuriuos išmokote

per ankstesnius mokymosi laikotarpius, ir

peržvelgti tai, ką rengiatės mokytis ateityje.

Šis nuolatinis senos ir naujos medžiagos

peržvalgos ciklas padeda geriau įtvirtinti jau

turimas žinias, didina pasitikėjimą savimi ir

mokymosi sėkmę, leidžia protui pereiti prie

kito mokymosi tikslo, o jums suteikia bendrą

srities, kurią ketinate pasitelkę protą tyrinėti

visą mokymosi laiką, įžvalgą. <…>”

I n f o r m a c i j o s a t k ū r i m a s p o m o k y m o s i

Pagerinę informacijos įsiminimo proce-

są mokymosi metu norėtumėte tokiu pat

būdu paveikti ir informacijos atkūrimą mo-

kymosi laikotarpiui pasibaigus. Informa-

cijos atkūrimo procesas pasibaigus mo-

kymuisi gali pateikti jums du „siurprizus”:

pirma, mokymosi medžiagą geriausiai at-

siminsite po mokymosi praėjus keletui mi-

nučių; antra, 80 procentų to, ką mokėtės,

užmiršite per 24 valandas. Įsiminimo pa-

gerėjimas vertingas dalykas, todėl reikėtų

jį kuo geriau išnaudoti; o pablogėjimas gali

tapti pražūtingas, vadinasi, privalote pasi-

rūpinti, kad to išvengtumėte. Išlaikyti gerą

atmintį ir užkirsti kelią jos pablogėjimui pa-

deda informacijos peržvalga ir kartojimas.

Jeigu jūs prasimokėte vieną valandą, įsimi-

nimo gebėjimas pasieks aukščiausią tašką

maždaug po dešimties minučių. Šis paki-

limo momentas - idealus metas pirmajai

medžiagos peržvalgai. Peržvalgos paskir-

tis - įtvirtinti atmintyje jau esančią informa-

ciją. Jeigu sugebate peržvelgti informaciją

per pirmąjį atminties pakilimo momentą,

I n f o r m a c i j o s a t k ū r i m a s p o m o k y m o s i

76

tai įsiminimo kreivė keičiasi. Užuot praradę

smulkius duomenis, jūs sugebate išlaikyti

juos atmintyje. Pavyzdžiui, jeigu mokėtės

vieną valandą, tuomet pirmąkart peržvelg-

ti informaciją turėtumėte po dešimties mi-

nučių, o antrąkart — po 24 valandų. Pa-

prastai šios peržvalgos remiasi tam tikrais

laiko periodais - dienomis, savaitėmis,

mėnesiais, metais. Taigi mokymosi me-

džiagą peržvelgtumėte po vienos dienos,

po savaitės, po mėnesio, po metų ir t. t.

Tokioms peržvalgoms nereikia skirti daug

laiko. Vienos valandos mokymosi laikotar-

piui tektų skirti maždaug dešimt minučių.

<...> Verta palyginti atmintį žmonių, kurie

sistemingai peržiūri įsimenamą informaci-

ją, su atmintimi tų, kurie to nedaro. Žmo-

nės, neperžiūrintys gaunamų žinių, nuolat

apsikrauna jomis ir leidžia toms pačioms

žinioms nutekėti. Jiems visuomet sunku

įsisavinti naują informaciją, nes foninės

žinios, reikalingos tai naujajai informacijai

suprasti, būna prapuolę. Tokie žmonės vi-

sada sunkiai išmoksta, prastai atsimena,

o visas mokymosi, supratimo bei atsimi-

nimo procesas jiems būna nemalonus ir

įtemptas. Žmonės, kurie gaunamą infor-

maciją nuolat kartoja, įsitikina, kad jiems

ne tik lengva atsiminti susikaupusią infor-

maciją, bet ir daug lengviau įterpti naujas

žinias. Taip susikuriamas pastovus ciklas,

kurio metu mokymasis, supratimas ir at-

siminimas remiasi vienas kitu darydami

šį nenutrūkstamą procesą vis lengvesnį.”

Stebėkite kokį laiko intervalą skaitote

produktyviai ir pajutę, kad dėmesingu-

mas mažėja, drąsiai darykite pertraukėlę.

Kuomet žinosite savo produktyvaus dar-

bo intervalą, savo skaitymo ar mokymosi

laiką susiplanuokite atsižvelgdami į jį ir

pertraukėles.

V i z u a l a i , a u d i a l a i , k i n e s t e t i k a i

Trumpai apžvelksime mūsų skirtumus,

pagal tai, kaip mes priimame ir apdoroja-

me informaciją. A. Smith11 teigia, jog mus

galima skaidyti į vizualikus, kinestetikus ir

audialikus.

Vizualai (dominuoja vaizdinis informacijos

priėmimo ir apdorojimo būdas) turi labai

gerą vaizdinę atmintį ir gali joje atkurti net

prieš keletą metų matytas scenas, objektus

bei veidus. Jiems patinka, kai informacija

pateikiama vaizdžiai: naudojant grafikus,

schemas, plakatus, minčių žemėlapius,

išryškinant esminius žodžius. Vizualai daž-

niausiai kalba greitai, pakeltu tonu, naudoja

daug nurodančiųjų gestų, ore braižo sche-

mas. Šie žmonės dažnai vartoja „vizuali-

nius“ teiginius: „pažiūrėk, kaip atšilo oras“,

„aš matau, ką tu galvoji“, „tai neblogai atro-

do“, „nušvieskite reikalo esmę“, „pasirodo,

tu buvai teisus“, „ateitis atrodo miglota“,

„ar aš pakankamai aiškiai tai atskleidžiau“,

„matau šviesą tunelio gale“, „pažvelk į tai iš

mūsų perspektyvos“ ir pan.

Vizualinė atmintis yra daug geresnė nei

V i z u a l a i , a u d i a l a i , k i n e s t e t i k a i

77

girdimoji. Ši atmintis leidžia prisiminti di-

deles informacijos apimtis. Ji greičiau

patenka į ilgalaikę atmintį, nei audialinė.

Vizualiai mes įsisaviname daugiau nei 90

procentų informacijos. Periferinio skaity-

mo tikslas - vizualinius gebėjimus išnau-

doti visu 100 procentų. Žmogus, pamatęs

paveikslą, sudarytą iš 1000 ant balto lapo

atsitiktinai ištaškytų taškelių, sugeba tiks-

liai juos atkurti. Tai rodo, kad, be geros

ilgalaikės atminties, turime ir trumpalaikio,

betarpiško fotografinio įsiminimo gebė-

jimus. Teigiama, kad vaikams dažnai šis

gebėjimas yra įgimta jų psichinės veiklos

dalis, o mes jį atimame versdami juos per

didelį dėmesį sutelkti į logiką ir kalbą, o

per mažai į vaizduotę ir kitus psichikos

gebėjimus. Taip pat aktyvuoti vizualinę

atmintį padeda tinkamų užrašų darymas.

Būtent dėl to į knygos turinį yra įtrauktas

ir skyrelis apie užrašų darymą. Vizualinė

atmintis yra geriausia iki 25 metų amžiaus.

Po to, jei ji netreniruojama, pamažu pra-

deda silpnėti.

Viename skyrelyje jau supažindinau su

pratimu fotografinei atminčiai gerinti. Pa-

sižiūrime į kambarį arba aplinką, kurioje

esame. Pabandome tam tikrą dalį aplinkos

vizualiai per 5 – 10 sekundžių įsiminti, „nu-

fotografuojame“. Tuomet užsimerkiame ir

bandome viską atkurti su kuo daugiau de-

talių. Iš pradžių bandykite prisiminti daiktų

vietas, po to formas, dar vėliau pridėkite

spalvą ir kitas smulkmenas. Pratimą atliki-

te kuo dažniau ir kuo įvairesnėse vietose.

Fotografinė atmintis pastebimai pradės

gerėti. Taip pat ir jūsų gebėjimas prisiminti

teksto smulkmenas, faktinę informaciją,

grafikus, lenteles, iliustracijas ir panašiai.

Audialai (teikia pirmenybę garsinei infor-

macijai) turi gerą girdimąją atmintį ir gali

atkurti situacijas, mintyse „klausydamiesi“

dialogų. Jiems patinka diskusijos, paskai-

tos, pasisakymai, garso įrašai bei įvairūs

žaidimai žodžiais. Jie mėgsta garsiai skai-

tyti bei klausytis garsiai skaitomų istorijų.

Jiems klausantis, žvilgsnis tampa tarsi

nematantis, ausis atsukta į garso šaltinį.

Mokydamiesi audialai „kalbasi su savimi“,

aiškiai atskiria ir moduliuoja garsus, idant

pabrėžtų mintį. Jų rankų gestai - akompa-

nuojantys: punktų skaičiavimas lenkiant

pirštus, gilus įkvėpimas prieš pasakant

pagrindinę mintį ir pan. Jiems patinka,

kai instrukcijos pateikiamos žodžiu, ak-

centuojant veiksmų atlikimo tvarką, pa-

kartojant ir apibendrinant. Audialai vartoja

„audialinius“ teiginius: „girdžiu, ką sakai“,

„skamba puikiai“, „jau girdžiu pavojaus

varpus“, „vienąsyk tai nuskambės per visą

šalį“, „visi tik ir šneka apie tai“, „ta idėja

zyzia mano galvoje“, „tai man nieko nesa-

ko“, „man nepatinka jo tonas“ ir pan. Au-

dialinė atmintis lėta. Informacija lieka ilgiau

trumpalaikėje atmintyje. Kuomet viską, ką

skaitome kartojame mintyse - artikuliuo-

jame. Tai lėtina informacijos įsisavinimą,

nes tarimas yra papildomas tarpininkas.

Audialikams yra sunkiau nuslopinti artiku-

liaciją, tačiau nepaisant to, jie gali pasiekti

puikių rezultatų. Derėtų prisiminti, jog arti-

78

kuliacija yra tik vienas iš daugelio kompo-

nentų įtakojančių skaitymo greitį.

Kinestetikai (pasaulį pažįsta lytėdami ir da-

lyvaudami) lengvai prisimena įvykius bei gali

įvardinti su jais susijusius jausmus ir pojū-

čius. Jiems patinka fizinė veikla, modeliavi-

mas, žaidimai lauke, ekskursijos, mokymasis

veikiant. Kinestetikai įsimena žodžius juos

perrašydami ar bent judindami ranką taip,

tarsi rašytų. Kalbėdami jie dažnai tarsi imi-

tuoja tai, apie ką pasakoja. Kadangi kineste-

tikai fiziškai labai aktyvūs, jiems mokantis

būtinos reguliarios pertraukėlės. Tokiems

žmonėms patinka, kai užduotys pateikia-

mos emocionaliai, demonstruojant realius

objektus, naudojant daug gestų ir mimikos

elementų. Kinestetikai vartoja „kinestetinius“

teiginius: „jaučiu, viskas bus gerai“, „ar jau

galima to imtis?“, „esu sukrėstas to, ką pa-

tyriau“, „aš jau pakeičiau savo poziciją“, „pa-

mečiau mintį“, „tai buvo gilus išgyvenimas“,

„ši mintis pati svariausia“, „netrukus žengsi-

me platų žingsnį“ ir pan.

R. Neuburg ir V. Harris (2003) pateikia pa-

tarimų, kaip reikėtų mokytis skirtingų tipų

žmonėms. Jei dominuoja vizualinis infor-

macijos priėmimo būdas, rekomenduojama

piešti su mokomąja medžiaga susijusius

paveikslėlius, schemas, minčių žemėlapius,

pabraukti svarbiausius dalykus, tam naudo-

jant spalvas bei skirtingus šriftus. Taip pat

gerai yra žiūrėti mokomuosius filmus, kurti

plakatus, svarbiausią informaciją užsirašyti ir

priklijuoti gerai matomose vietose.

Jei dominuoja audialinis informacijos pri-

ėmimo būdas, geriausia mokytis skaitant

garsiai ar pašnibždomis, nuolat klausantis

įrašyto teksto, kam nors pasakojant apie tai,

ką norima įsiminti, tekstą, kurį reikia išmokti,

kartojant ritmiškai. Labai gerai mokytis klau-

santis muzikos bei radijo programų apie tai,

ko mokomasi.

Jei dominuoja šis informacijos priėmimo ir

apdorojimo būdas, rekomenduojama mo-

kantis vaikščioti ar kitaip ritmingai judėti

(pavyzdžiui, kartojant gramatikos taisyklę

ritmingai spragsėti pirštais ar mušti koja),

nuolat keisti ar bent pertvarkyti savo mo-

kymosi vietą. Skaitant mokymosi medžiagą

rekomenduojama keisti kūno padėtį (skaityti

atsistojus, atsigulus, atsisėdus, stovint ant

vienos kojos ir pan.), emocionaliai reaguoti

į skaitomą tekstą (šypsotis, linksėti, rauky-

tis, piešti šypsenėles, šauktukus ir kt. žen-

klus). Svarbius dalykus patariama užrašyti

mažuose lapeliuose ir priklijuoti juos gerai

matomose, bet netikėtose vietose (pavyz-

džiui, šaldytuvo viduje, draugui ant nugaros

ir pan.). Kinestetinė atmintis įsijungia, kai

pradedate rašyti arba kurti įvairias kombina-

cijas. Tai pats lėčiausias įsiminimas, tačiau

amžinas. Kūnas prisimena, ką lietė, jautė,

kas į jį „įdėta“. Pavyzdžiui, gali neprisiminti,

kaip grojamas kažkoks daugybę kartų atlik-

tas kūrinys, bet prisėdus prie pianino, ran-

kos pačios pradeda bėgioti klavišais.

Viena iš svarbių trumpalaikės (arba dar-

binės) atminties funkcijų — laikyti esminę

79

informaciją, su kuria tuo momentu dirbate,

bei leisti ją lengvai ir greitai pasiekti. Tačiau

norint, kad informacija patektų į ilgalaikę at-

mintį — trumpalaikėje ją reikėtų laikyti ilgiau

kaip minutę arba tą informaciją kartoti kuo

dažniau. Būtent todėl racionalus skaitymas

ir yra veiksmingas. Kuomet mes skaitymo

metu ieškome pagrindinių teksto idėjų, jas

apmąstome daug kartų. Tai automatiškai

sąlygoja geresnį įsiminimą.

Dažnai atsiminti trukdo per didelis informa-

cijos kiekis. Mūsų atmintis yra darbinga ir

beribė, jei kasdien į ją tvarkingai ir efekty-

viai įdedame po nedidelį gabaliuką infor-

macijos, bei skiriame laiko pakartojimui.

Tačiau jei bandysime į ją įmesti didžiulius

kiekius neapdorotos informacijos tuomet

išvis nieko neprisiminsime. Racionalaus

skaitymo iškeliami klausimai ir tikslai, pa-

deda atsirinkti svarbiausią informaciją ir

viso skaitymo metu išlaikyti sutelktą dė-

mesį į ieškomus atsakymus.Tad į ilgalaikę

atmintį patenka svarbiausia informacija.

Pagal kokius kriterijus mes atsirenkame

tą nedidelį kiekį informacijos, kuri paten-

ka į mūsų sąmonę? Mes susidarę savo

asmenybės vaizdą, turime konkrečias

vertybes, tam tikrus filtrus, kurių pagalba

„atsijojame“ tai, kas mums tinka ar netin-

ka. Tai - prizmė, kuria žiūrime į pasaulį. Tai

gali būti ir tam tikri klausimai, pagal kuriuos

filtruosite informaciją. Kaip sakoma, jei jūs

esate plaktukas, tai visur matysite vinis. Jei

jūs finansų analitikas, visur ir visada skai-

čiuosite. Jei jūs dailininkas nuolat vertinate

aplinkos ir atskirų objektų estetinį grožį. Bet

kokiu atveju jūs koncentruojatės ties jums

rūpimais ir pažįstamais dalykais. Dalykus,

kuriuos darome kiekvieną dieną mes atlie-

kame geriausiai, vos ne automatiškai.

Mūsų atmintis funkcionuotų kur kas geriau,

jei mes mokėtume deramai susikaupti at-

likdami savo darbus ir skaitydami. Daugelis

žmonių turi gerą atmintį, tačiau negali pil-

navertiškai pasinaudoti jos galimybėmis,

nes jiems sunku sutelkti dėmesį. Įvaldę

specialias technikas, didžiulius kiekius in-

formacijos įsiminti, o vėliau ir ištraukti iš

atminties geba žymiausi magai ir pasaulio

atminties čempionai. Gerą įsiminimą lemia

keletas svarbių faktorių ir vienas jų yra ge-

bėjimas susikaupti.

V i e n a s d a r b a s v i -e n u m e t u

Nusikelkime į sporto pasaulį. Mokslinin-

kai, tokie kaip W. James, R.M. Nideffer,

A.P. Moran tyrinėja susikaupimo pratimus,

teikia rekomendacijas, o treneriai pritaiko

sportininkams. Iliustruosiu pavyzdžiu. Kar-

tą šaudymo iš lanko treneris paklausė savo

auklėtinių, ką jie mato žiūrėdami į po medžiu

pakabintą taikinį. “Matau taikinį ir medžius”,

atsakė vienas. “Aš dar regiu plaukiančius

debesis ir girdžiu paukščių giesmes”, pri-

dūrė kitas. To paties treneris paklausė savo

geriausio mokinio. “Matau tiktai taikinį”, at-

sakė šis. Būtent jis nuolatos laimėdavo šau-

dymo iš lanko varžybose. Jūsų skaitymas

V i e n a s d a r b a s v i e n u m e t u

80

tik tuomet bus efektyvus, kuomet išmoksite

visu savimi susitelkti į tai, ką skaitote. Jei

skaitote, tai skaitymo proceso nepertrau-

kinėkite jokiais kitais darbais. Skirkite tam

laiką, išjunkite mobilųjį telefoną ir visus prie-

taisus, kurie galėtų jus blaškyti. Atsispirkite

pagundai daryti dar ir kitus darbus. Dažnai

mes pradėję skaityti prisimename, jog reiktų

dar padaryti ir tą dalyką, ir tą dalyką. Galiau-

siai ant popieriaus susirašykite visas skaity-

mo metu kilusias mintis ir imkites jų įgyven-

dinimo kuomet baigsite skaityti.

Pratimas: atminties aktyvinimas prieš skai-

tant. Jei norite gerai prisiminti tekstą, kurį

ruošiatės skaityti, prieš tai turėtumėte su-

aktyvinti savo atmintį. Ramiai pagalvokite,

ką skaitėte vakar, ką skaitėte užvakar, koks

paskutinės perskaitytos knygos siužetas.

Skirkite tam bent 10 minučių. Jūs netik,

kad pakartosite jau turimą informaciją ge-

resniam įsiminimui, tačiau ir sutelksite savo

atmintį būsimam skaitymui. Atmintis varg-

dama ir bandydama prisiminti jūsų buvusius

skaitinius supras, jog ir ateityje jums turės

atsiskaityti už skaitomą turinį, tad bus daug

imlesnė ir darbingesnę. Mes dažnai mėgs-

tame atsikratyti atsakomybės sakydami,

jog mūsų atmintis yra prasta. Jei taip apie

ją manysime, ji ir nesistengs jums efektyviai

tarnauti. Duokite jai daugiau atsakomybės,

kuo dažniau įdarbinkite, tai kaip raumuo,

kuris turi būti nuolat lavinamas.

Gaila, jog bandydami ką nors prisiminti,

mes tai darome tik keletą kartų. Paban-

dėme kartą, pabandėme kitą ir numoja-

me ranka, įsitikinę, jog nepavyks. Tačiau

bandymų skaičių padidinkite iki 5 kartų ir

paverskite tai įpročių. Kartais mūsų noras

prisiminti atminčiai yra tiesiog per nelyg

netikėtas ir intensyvus, jai surasti tai, ko

ieškote reikia irgi šiek tiek laiko. Smege-

nyse saugoma daugybė informacijos.

Nėra jau taip lengva atkapstyti kažkokią

smulkmeną taip greitai. Prisiminkite savo

namų kompiuterį. Kad ir koks galingas jis

bebūtų, net jam reikia šiek tiek laiko, norint

pasiekti ilgai nenaudotą failą. Gal iš pra-

džių prisimenate tik keletą detalių, tuomet

galvokite apie jas. Atmintis veikia asocia-

cijų principu, kažkuri iš tų detalių turėtų jus

anksčiau ar vėliau atvesti prie stambesnių

idėjų. Prisiminę stambesnes idėjas skaidy-

kite jas į smulkesnes, kad jos savo ruožtų

vėl nuvestų prie kitų idėjų.

K a i r y s i s i r d e š i -n y s i s p u s r u t u l i a i

Mokslinius tyrimus papildė naujas atradi-

mas, kad turime ne vienus, bet daugybę

smegenų. Ne per seniausiai profesorius

Rodžeris Speris (Roger Sperry) gavo No-

belio premiją už darbą, kuris laikomas

perversmu šioje mokslo srityje. R. Speris

atrado, kad visų mūsų smegenys padalyti

į dvi atskiras dalis, kurių kiekviena atlieka

skirtingas psichines funkcijas.

Dvidešimto amžiaus devintajame de-

šimtmetyje R. Sperio darbą toliau tęsęs

K a i r y s i s i r d e š i n y s i s p u s r u t u l i a i

81

profesorius Eranas Zaidelis nustatė, kad

smegenų žievės funkcijų apimtis daug

platesnė, negu iki tol buvo manyta. Zaide-

lis pademonstravo, kad bet kuris smege-

nų pusrutulis sugeba perimti visų smege-

nų funkcijas. Anksčiau buvo manyta, kad

šie gebėjimai, kurie, kaip dabar žinoma,

priskiriami visai smegenų žievei, yra pa-

siskirstę kairiajame ir dešiniajame pusru-

tuliuose:

kairiojo pusrutulio smegenų žievė suvokia

ir apdoroja: loginius veiksmus, žodžius,

sąrašus, skaičius, seką, linijiškumą, ana-

lizės procesus. O daugelio iš mūsų deši-

niojo pusrutulio smegenų žievė suvokia ir

apdoroja: ritmą, vaizduotę, fantaziją, spal-

vą, matmenis, erdvę.

Be to, R. Speris ir kiti tyrinėtojai nustatė,

kad tais atvejais, kai žmonės daugiau nau-

dojasi abiem savo smegenų pusėmis, jie

palengvina atskirai paimtų pusių funkcio-

navimą. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad

muzikos mokymasis padeda studijuoti

matematiką, o matematikos - padeda mo-

kytis muzikos, ritmo lavinimas palengvi-

na kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis

padeda lavinti ritmo pojūtį, erdvės suvo-

kimas padeda mokytis matematikos, o

matematikos mokymasis - suvokti erdvę

ir t. t. Taip pat nustatyta, kad kuo daugiau

sričių asmuo sugebėjo apimti, tuo labiau

didėjo visos jo atminties pajėgumas ir vi-

sas tas procesas darėsi malonesnis.“

Didžiąją dalimi su informacija dirba mūsų

kairysis smegenų pusrutulis, kuris yra at-

sakingas už loginį informacijos apdorojimą,

už skaičiavimo veiksmus, už informacijos

apibendrinimą, ir t.t. Tuo tarpu dešinysis

pusrutulis suvokia, kuria sąvokas, vizuali-

zuoja, naudoja intuiciją. Jis pas mus dažnai

lieka neišnaudotas, nors jo galimybės įsisa-

vinti ir prisiminti įvairią informaciją yra daug

kartų didesnės. Natūraliai kyla klausimas,

kaip tuo pasinaudoti? Kaip pajungti šį turi-

mą, tačiau menkai naudojamą potencialą?

Daugelis atsakymų į šį klausimą gali pa-

sirodyti pernelyg fantastiški ir spekulia-

tyvus. Tačiau vargu ar galėtume iš savęs

tikėtis kitokio vertinimo, kuomet mąstome

racionaliuoju, kairiuoju pusrutuliu. Tačiau

jei visa tai bandant paaiškinti kuo labiau

argumentuotai ir moksliškai – viskas būtų

taip.

Atsakymas slypį skirtinguose smegenų

pusrutulių veikimo dažniuose. Smegenys

skleidžia tam tikras elektromagnetines

bangas. Jos yra matuojamos hercais. Šių

bangų dažnis kairiajame ir dešiniajame

pusrutuliuose skiriasi, priklausomai nuo

to, kuriuo žmogus yra linkęs labiau nau-

dotis. Tik tuomet kuomet bangų dažnis

suvienodinamas, atsiranda efektyvi ben-

dra abiejų pusrutulių veikla. Kad taip at-

sitiktų dažniausiai pažeminti reikia kairiojo

pusrutulio bangų dažnį. T.y. šiek tiek atsi-

palaiduoti nuo savo labai racionalių ir lo-

giškų minčių. Taip, daugelis žmonių labai

didžiuojasi savo logiškų mąstymu, tačiau

82

kuo toliau, tuo labiau aš suprantu, jog lo-

giškumas vartojamas pernelyg didelėmis

dozėmis gali tapti ir nuodu.

Šiek tiek daugiau harmonijos padeda

sukurti „žaliojo taško“ pratimas. Len-

gvos meditacijos dėka, atsipalaiduoja ne

tik protas, bet ir kūnas. Gali pasirodyti

keista, jog prieš tai rašiau apie tai, kaip

svarbu tinkamai susikaupti, o dabar ra-

šau kaip svarbu tinkamai atsipalaiduoti.

Susikaupimas taip, kaip jis yra supranta-

mas tradiciškai ir taip kaip jį aiškinu aš,

yra du skirtingi dalykai. Tradiciniu būdu,

mes „susikaupiame“ maksimalių valios

pastangų dėka, dėl to, kad jaučiame išo-

rinių aplinkybių spaudimą, susikaupimas

pareikalauja didelių energetinių resursų,

mes įsitempiame tikrąja tų žodžių prasme,

kūnas jaučiasi, lyg būtų patekęs į stresi-

nę situaciją ir turi lemiamai kovai sutelkti

visas savo jėgas. O susikaupimas, toks,

kokį suprantu ir propaguoju aš, yra treni-

ruotas dėmesys, kurį galima reikalui esant

sutelkti maksimaliam darbingumui, geras

savęs „čia ir dabar“ pojūtis ir minimalios

valios pastangos. Kuomet mes tokiu būdu

atsipalaiduojame, informacijos priėmimas

yra daug efektyvesnis.

Skaitant greitai, labai didėja įsisavinamos

informacijos kiekis. Kairysis pusrutulis ne-

pajėgia susidoroti su tokiu kiekiu informa-

cijos, tad jam į pagalbą turime pasitelkti

dešinįjį pusrutulį. Tai pavyks padaryti tik

gerai atsipalaidavus, nes kaip jau minėjau

anksčiau pusrutulių sinchronizacija atsi-

randa tinkamai atsipalaidavus. Informaciją

fragmentais galime prisiminti po kelių mi-

nučių, valandų ar dienų. Tol kol išmoksite

naudotis šiais naujais savo resursais, gali

praeiti šiek tiek laiko. Bandydami prisiminti

informaciją pajusite, jog daliai informacijos

trūksta tikslumo, o jei liko tuščios vietos, ją

užpildys vaizduotė. Tačiau keisčiausia, jog

daugelį dalykų, jūs prisiminsite teisingai.

Dešiniojo pusrutulio patyrimai nesilei-

džia apibendrinami racionalių indukcinių

ir dedukcinių mokslinių tyrimų metodų.

Kuomet klausome dainos kairysis pusru-

tulis fiksuoja žodžius, dešinysis melodiją.

Kokiais moksliniais metodais galima būtų

nustatyti, jog melodija yra graži? Kaip nu-

statyti ar ji yra teisinga? Ji tiesiog yra tokia,

kokia yra. Daugelis dalykų mūsų gyvenime

yra subjektyvūs ir negali transformuotis į

visuotinai priimtinas išvadas.

83


P ą s a m o n ė s į t a k a m o k y m o s i p r o c e s e

sutinku, jog šis skyrelis bus egzotiškas, tačiau

daugelis autorių teigia, jog kuomet intensyviai

skaitome, darbas vyksta netik sąmoningame

lygmenyje, tačiau ir pasąmoningame. Jei są-

moningai sunku užčiuopti darbo rezultatus,

dar nereiškia, jog darbas nėra efektyvus. Čia

taip pat galioja energijos tvermės dėsnis. Vi-

sos įdėtos pastangos niekur nedingsta, jos

kažkada tikrai sugrįš. kada rezultatai iškils į

sąmoningą, jums atpažįstamą lygmenį labai

priklauso nuo charakterio ir kitų asmeninių

savybių.

Prieš penketą metų teko skaityti apie daktaro

Wilderio Penfieldo (Dr. Wilder Penfield) atlie-

kamus darbus. Tuo metu Lietuvoje knygų ta

tema nebuvo, tad viešėdamas JAV pasinau-

dojau proga ir pasiskolinęs knygą iš vienos

viešosios bibliotekos ją ryte prarijau per ke-

lias dienas. Vėliau nuorodas į šio mokslinin-

ko darbus teko rasti daugelyje kitų knygų.

Tai – neurochirurgas iš McGill universite-

to Monrealyje, kuris 1951 metais pradėjo

stebinti mokslo visuomenę savo eksperi-

mentais. Jis stimuliuodavo įvairias smegenų

žievės vietas su silpna elektros srove. Eks-

perimentų metu pacientai būdavo su vietine

nejautra, sąmoningi ir galėdavo kalbėti su

Penfieldu. Tyrimai parodė, jog visa informa-

ciją, kurią gauname būdami sąmoningi yra

įrašoma į mūsų smegenis su absoliučiai viso-

mis detalėmis. Tačiau didžioji dalis šių „įrašų“

yra mums sąmoningai neprieinami, t.y. mes

negalime taip paprastai imti ir prisiminti no-

rimo įvykio ar kažko kito. Tačiau atitinkamų

smegenų vietų stimuliacija pacientus sugrą-

žindavo į prisiminimus. Prisiminimai būdavo

tokie stiprūs, jog pacientai nebejausdavo

savęs esamuoju laiku, jie visomis mintimis,

emocijomis ir vaizdiniais persikeldavo į pra-

eitį. Elektrodas naudojamas procedūrų metu

sužadindavo konkretų prisiminimą. ne prisi-

minimų mišinį, apibendrinimus ar abstrakčius

dalykus, o labai konkrečius išgyvenimus, tuo

metu mąstytas mintis. Tiksliau tai būtų galima

pavadinti ne prisiminimu, o „gyvu“ situacijos

išgyvenimu.

Taigi buvo padarytos išvados, jog mūsų

smegenys kaip magnetofonas viską įrašinė-

ja. kaip vyksta šis įrašas, nėra iki galo ištirta,

tačiau aišku, jog tai – cheminis procesas ir

išsaugomos informacijos kiekis ir tikslumas

yra didžiuliai. sąmoningai galime prisiminti tik

tuos dalykus į kuriuos kreipėme dėmesį, nes

centrinė nervų sistema yra nuolatos bombar-

duojama nesuskaičiuojamu kiekiu sensorinių

impulsų. Penfieldo tyrimai buvo vieni pirmųjų

parodę, jog atminties funkcionavimas yra ne

tik psichologinis, bet ir cheminis procesas,

taip pat, jog ir vieną kartą mus pasiekusi

informacija yra “įrašoma” visam likusiam

gyvenimui. Belieka sulaukti kol mokslas iš-

siaiškins, kaip tą informaciją pasiekti vos tik

mums panorėjus.

V I I s k y r i u s . U ž r a š ų d a r y m a s

85

Efektyvaus skaitymo procesas užbaigia-

mas tinkamų užrašų darymu. Mes esame

įpratę manyti, kad užrašai yra reikalingi tik

tam, kad galėtume pasikartoti tam tikras

idėjas. Tačiau šiek tiek kitokio pobūdžio

užrašų darymas gali būti puikus įrankis

gilesniai teksto analizei atlikti. Užrašų da-

rymas gali padėti geriau suprasti tekstą ir

jį prisiminti. Taip pat turi ir kitų neabejotinų

privalumų: galima pamatyti teksto visumą,

lavėja analitinis mąstymas, aktyvuojama

regimoji atmintis. Nuobodus linijinis teksto

vaizdas pakeičiamas į lengviau įsimena-

mas formas. Tačiau apie viską nuosekliai

ir po truputį.

P a g r i n d i n ė u ž r a š ų d a r y m o k l a i d a

Skaitydami įpraskite užsirašinėti. Tačiau tai

daryti reiktų ne tam, kad turėti skaitomo teks-

to konspektą, o tam, kad lavinti savo atsa-

komybę ir susikaupimą. Šiek tiek užsirašinėti

visuomet pravartu skaitymo pradžioje, kol

susikaupsite ir jausite, kad esate pasiruo-

šę intensyviam darbui. Be to, užsirašinėkite

kiekvieną kartą, kuomet jaučiate, jog mažėja

jūsų dėmesingumas arba sunkiau supranta-

te autoriaus mintį. Gali pasirodyti, kad nieko

naujo užsirašinėti teksto mintis. Tačiau aš,

manau, kad tai yra dalykas, kuris dažnai da-

romas neteisingai. Užrašus reikia daryti ne

žvilgčiojant į originalų tekstą, o perskaityti,

užversti, tuomet užsirašyti tai ką pamenate ir

jei reikia, vėl greitai pasižiūrėjus, pasitikslinti

detales.

Mes dažnai tampame laidininku tarp pagrin-

dinio teksto ir savo užrašų, per kurį prateka

informacija, tačiau vos tik nuo informacijos

šaltinių atsijungiame, galvoje nieko ir nelie-

ka. Tokioje veikloje atmintis praktiškai ne-

dalyvauja, dirbame kaip kopijavimo apara-

tas, kuris šiek tiek moka atrinkti svarbesnes

mintis. Siūlau aktyvinti atmintį. Pažiūrėjau,

paskaičiau, bandau prisiminti. Vėl pažiūrėjau,

paskaičiau šį kart gal jau didesnį kiekį teksto,

bandau prisiminti. Įveikiu pusę teksto, ban-

dau prisiminti apie ką buvo tekstas pačioje

pradžioje. Šis vienas pokytis gali lemti kelis

kartus našesnius skaitymo rezultatus.

Perskaitykite dalį teksto ir kuomet užčiuopsi-

te svarbesnę mintį – užsirašykite ją. Jei kažko

neprisimenate ar trūksta šiek tiek informaci-

jos, atsiverskite ir greitai perbėkite akimis ieš-

kodami atsakymo. Negaiškite tam itin daug

laiko, perbėkite jau skaitytą tekstą 3 kartus

greičiau negu skaitėte prieš tai. Teksto kon-

tekstas jau jums yra žinomas, pasinaudokite

tuo ir drąsiai savo dėmesį kreipkite tik ten kur

labiausiai reikia. Kuomet svarbesnės mintys

užrašytos, pereikite prie sekančios teksto da-

lies ir t.t. Jei užrašų nereikia, šį pratimą atlikite

mintyse. Tačiau rašydami mes aiškiau ir tiks-

liau apibendriname informaciją.

Bandykite apibendrinti informaciją didesniais

kiekiais, visą skyrių, keletą skyrių, pusę kny-

gos. Kiekvieną kartą bandydami kažką prisi-

minti, jūs stiprinate savo atmintį. Būkite reiklūs

patys sau. Prisiminkite, jog niekas kitas neiš-

P a g r i n d i n ė u ž r a š ų d a r y m o k l a i d a

86

lavins jūsų suvokimo, bei prisiminimo įgūdžių,

kaip tik jūs pats. Kuo didesnę atsakomybę

užsikrausite sau ant pečių, tuo geresnius re-

zultatus gausite. Dažnai skaitydami keliame

sau tik vieną tikslą – PERSKAITYTI, susipa-

žinti su tekstu ir tiek. Atsiminti, apibendrinti

ir išgryninti keletą pagrindinių teksto minčių

mums paprasčiausiai tingisi. Orientuokitės ne

į kiekį, o į kokybę. Geriau perskaityti 2 kartus

mažiau teksto, tačiau svarbaus teksto. Gerai jį

apmąstyti, suprasti ir įsisavinti. Jeigu norite ki-

tokių rezultatų, turite imtis kitokių veiksmų. Tu-

rite tekste vienu metu matyti ir smulkmenas,

ir esmę. Tik problema ta, jog mes dažniausiai

matome tik smulkmenas. Noriu, kad daryda-

mi pratimus išmoktumėte matyti ir esmę.

L i n i j i n i s i r g l o b a l -u s m ą s t y m o t i p a s

Yra dviejų tipų žmonės, pagal būdą įsisa-

vinti informaciją. Vieni informaciją įsisavina

linijiniu būdu. Pirma A, po to B. Viskas po

mažą žingsnelį arba smulkmena po smul-

kmenos. Kiti žvelgia globaliau ir stengiasi

susiformuoti bendrą vaizdą, perprasti da-

lyko esmę. Linijinio mąstymo žmonėms,

patinka visą informaciją įsisavinti tvarkin-

gai, jie tiesiog negali pakęsti bet kokios

idėjinės ar loginės netvarkos. Globalaus

mąstymo žmogui iškart norisi matyti

esmę, jam pernelyg nuobodu gaišti laiką

žaidžiant su smulkmenomis. Jie geriau tą

laiką praleis teoriją taikydami praktikoje.

Prisiminkite savo klasiokus ar grupiokus,

jų tarpe tikrai turėjo būti keletas, kurie ne-

labai mėgo skaityti ir mokytis, tačiau ar jie

gyvenime mažiau pasiekė? Greitasis skai-

tymas skatina mąstyti ir skaityti globaliu

būdu. Linijinio tipo žmogus sunkiai per-

silaužia greitajam skaitymui. Jiems sun-

ku atsisakyti smulkmenų ir detalių, palikti

ne iki galo ištyrinėtus teksto plotus. Juos

stabdo smulkmeniškumas ir perfekcio-

nizmas. Perfekcionizmą arba norą viską

atlikti tobulai, aš įvardinčiau kaip vieną iš

pagrindinių stabdžių žmogaus asmeninio

tobulėjimo srityje. Ar žinote, kokį vieną

dalyką sutartinai sako sėkmingi žmonės?

Jei norite padvigubinti savo sėkmę, turite

padvigubinti klaidų skaičių. Nėra saugaus

ir patikimo kelio į geresnius rezultatus. No-

rėdami padaryti kažką naujo, kad ir išmok-

ti greitai skaityti, turėsite tiek dirbti ir klysti,

kiek reikės. Nebijokite suklysti. Paverskite,

tai privaloma darbo dalimi.

P a s v i r a s i s b r ū k š n e l i s

Susipažinsime su itin efektyviais ir daug kur

pasaulyje naudojamais užrašų darymo bū-

dais. Mes esame įpratę užrašus daryti pa-

prastu būdu. T.y. iš mokytojo ar dėstytojo sa-

komų dalykų stengiamės atsirinkti tai, kas yra

svarbiausia ir viską paeiliui rašomės. Vyksta

tam tikra svarbiausios informacijos atranka.

Tačiau šią atranką galima atlikti daug efekty-

viau. Linijiniu arba paprastuoju būdu daromi

užrašai turi tokį trūkumą. Dėstoma mintis ne-

retai nutrūksta ir pereinama prie kitos temos,

tuomet vėl sugrįžtama prie buvusios, tuomet

L i n i j i n i s i r g l o b a l u s m ą s t y m o t i p a s

87

vėl nuklystama prie trečiosios temos ir t.t. Ke-

letą valandų trukusios paskaitos užrašai bus

keletos tarpusavyje susimaišiusių temų krati-

nys. Ir problematiškumas prasideda kuomet

reikia atrinkti su viena tema susijusius daly-

kus arba ieškome kažkokio atsakymo į už-

duotą klausimą. Tenka skaityti visus užrašus

iš naujo, jei mes turime 10 klausimų, vadinasi

maždaug 10 kartų turėsime nuosekliai peržiū-

rėti užrašus nuo pradžios iki galo, ieškodami

atsakymų. Jums pavyks greičiau tą užduoti

atlikti, jei atsiminsite, kurioje užrašų vietoje

galima rasti atsakymus, o jei neatsiminsite,

turėsite dirbti kaip užsikirtusi plokštelė.

Pirmiausia susipažinsime su pasvirojo brūkš-

nelio būdu. Jis atrenka tarpusavyje susijusią

informaciją ir ją grupuoja. Tai linijinės infor-

macijos konvertavimas į globalų suvokimą ir

apibendrinimą. Ant lapo brėžkite didelį brūkš-

nį nuo kairiojo apatinio kampo iki dešiniojo

viršutinio ir pasistenkite teksto pagrindines

mintis sugrupuoti ant jo. Pravartu prisiminti

jau minėtą hierarchinę teksto struktūrą. Sky-

riai būtų pirmosios šakos, poskyriai šių šakų

šakos ir t.t. Informaciją galima grupuoti ir ki-

taip, neatsižvelgiant į teksto struktūrą, o atsi-

žvelgiant į jūsų poreikius. Pvz., ant pasvirojo

brūkšnelio galite surašyti tik naujus dalykus,

kuriuos sužinojote. Atsakymus į kažkokius

klausimus ar vieno skyriaus informaciją.

Privalumai: grupuoja tarpusavyje susijusią in-

formaciją, neįprasta vizualinė forma lengviau

įsimenama. Brūkšnelis vizualiai komunikuoja

kilimą, tobulėjimą, augimą. Padeda pamatyti

informacijos visumą. Lengviau apibendrinti

informaciją matant nuosekliai visus ryšius ir

visą išdėstymą. Tai kažkas panašaus į vizu-

alaus turinio sukūrimą. Svarbesnius dalykus

galima rašyti didesnėmis raidėmis. Pabraukti

ir paryškinti galima taip pat, kaip galbūt jau

esatę įpratę daryti. Kaip pavyzdį, pateiksiu

šios knygos struktūrą sudėliotą ant pasviro-

jo brūkšnelio. Pasvirasis brūkšnelis padalina

erdvę į dvi dalis, jas taipogi galima panaudoti

kaip tam tikrą būdą informacijai grupuoti į da-

lis, pagal pasirinktus kriterijus.

Žinoma, nežinant koks bus turinys gali būti

sunku numatyti kiek smulkiai dėlioti informa-

ciją ant pasvirojo brūkšnelio. Jei dėliosite in-

formaciją itin smulkiai, greitai užpildysite visą

puslapio erdvę ir teks keltis į naują puslapį.

Tai nėra bėda. Tiesiog savo patogumui, jau

turėdami visą informaciją, galite padaryti api-

bendrinamąjį pasvirąjį brūkšnelį ant kurio jau

žinote ką sudėlioti. Gali pasirodyti, jog yra pa-

P a s v i r a s i s b r ū k š n e l i s

88

togiau pirma susipažinti su tema, o vėliau ją

atrūšiuoti dėliojant ant pasvirojo brūkšnelio,

tačiau galima dirbti ir abiem būdais.

Siūlau nedelsti ir naujoms žinioms praktiš-

kai įtvirtinti atlikti keletą pratimų. Susiraskite

laikraštį ar žurnalą ir išsirinkite jums įdomų

straipsnį. Pageidautina, jog tai būtų keleto

puslapių straipsnis. Perskaitykite jį ir paban-

dykite visą informaciją sugrupuoti ant pasvi-

rojo brūkšnelio. Esu įsitikinęs, jog didžiajai

daugumai, tai - vertingos žinios, kurių linkiu

įsisavinti ir paversti ilgalaikiais įpročiais.

Kiekvieną kartą prieš skaitydami ar klau-

sydami pranešimą įstrižai lapo nubrėžkite

brūkšnį ant kurio užrašykite temos pavadi-

nimą. Nuo jo brėžkite mažesnius brūkšne-

lius, kurie skirti didesnėms potemėms, o

šios savo ruožtu šakojasi į dar smulkesnius,

apimančius svarbesnius potemių dalykus.

Tokiu būdu gaunamas savotiškas “medis”

su šakomis ir šakelėmis.

Pasvirojo brūkšnelio modelis – vienas iš

vizualinių įsiminimo modelių. Jį naudodami

mes “nupiešiame” svarbiausius norimos

įsiminti informacijos aspektus ir juos vizua-

liai susiejame. Mūsų atmintis daug lengviau

prisimena “informacinį paveikslą” negu žo-

džius surašytus eilutėmis. Lavėja vizualinė

atmintis.

Pasvirojo brūkšnelio modelis – tiktai vienas

iš galimų pasirinkimų. Jūsų užduotis yra pa-

naudoti kūrybingumą ir susikurti tokią vizua-

linio vaizdavimo formą, kuri jums yra įsimin-

tiniausia. Tai užtikrins greitesnį informacijos

įsiminimą ir atsiminimą. Todėl iš naujo su-

siekite svarbiausias teksto idėjas tarpusavio

ryšiais, bandykite suteikti originalią formą.

V i z u a l i n i a i u ž r a š ų m o d e l i a i

Apskritimai, burbulai ir visokios kitokios geo-

metrinės formos padeda vizualizuoti tekstą.

Jungiant formas, į vieną apskritimą dedame

vienokio pobūdžio informaciją į kitą kitokio.

Taip šiek tiek sunkiau sudėlioti chronologinę

seką, tačiau lengviau parodyti informacijos

tarpusavio priklausomybę. Viena linija gali-

ma sujungti du debesėlius ir ant jos parašyti

keletą raktinių žodžių, o ant pasvirojo brūkš-

nelio tai - padaryti sudėtingiau, ypač, jei in-

formacija skirtingose brūkšnelio pusėse.

Vizualiniai užrašų vedimo modeliai gali va-

rijuoti. Toliau esančiame pavyzdyje naudo-

89

jami keli apskritimai. Asmenys tarpusavyje

“sujungiami” linijomis, iliustruojančiomis jų

tarpusavio ryšius.

Antrasis modelis (“taikinys”, “tikslai” arba

“saulė”) dažnai naudojamas tiksliųjų moks-

lų.

Linijiniai modeliai taip pat dažnai naudojami.

Jie ypač naudingi pavaizduoti moksliniams,

verslo dalykams, kur labai svarbus eilišku-

mas ir sudedamųjų dalių loginė seka.

Kai kurie žmonės ypač mėgsta animacinius

atsiminimo modelius, kurie norimai įsiminti

informacijai suteikia ”gyvumo”. Bet koks ne-

įprastas sužmoginimas, faktų padidinimas

arba sumažinimas yra lengviau įsimenamas.

”Žuvies griaučių” modelyje, žuvies stuburas

vaizduoja pagrindinę temą, smulkesnės aša-

kos – potemes ir svarbiausius dalykus, uo-

degos kaulai – papildomas pastabas. Tačiau

“žuvies griaučius” pasukus vertikaliai, figūra

tampa panaši į augalą su stambiu šakniavai-

siu. Nuspręsti ar tai ropė, ar burokas, ar dar

kažkas, palieku jūsų fantazijai, tačiau pati

forma yra patogi informacijos rūšiavimui.

Kiekvienam iš jūsų siūlau susikurti savitą

modelį. Kuo jis keistesnis, juokingesnis, tuo

lengviau atsiminsite jame užšifruotą informa-

ciją. Kituose puslapiuose rasite vienu būdu

išryškintus svarbiausiu dalykus greitajame

skaityme ir ant pasvirojo brūkšnelio sudėlio-

tą knygos struktūrą.

TOMAS

MONIKA VILIJAPAVYDAS

MEILĖ

ATSTŪMIM

AS –>

BIOLOGIJA

BOTANIKA

ZOOLOGIJA

90

Lavinti anticipaciją, suprasti

kontekstąGeras susikaupimas,

koncentracija

Svarbiausia dalykai: lavinti periferiką,

slopinti artikuliaciją, daryti greičio pratimą

Racionalus požiuris

Užrašų darymas padedageriau suprasti tekstą

7 baziniai klausimai Iškelti skaitymo tikslą, padaryti išvadas

Gerą teksto

įsiminimą lemia

Fotoatminties lavinimas

Įsiminimas pagal asociacijas

Pertraukėlių darymas

Mokymasis optimaliais laiko intervalais

Joga

„Žaliojo taško” pratimas

91

I ĮžangaGreitojo skaitymo raidaKaip mes mokomės skaityti?Greitasis skaitymas – naujų įpročių formavimasKaip patikrinti savo skaitymo greitį?

II Racionalusis skaitymas80/20 principasPasitenkinimas ar rezultatyvumas?Atsakomybė skaitantPiramidinė struktūraDirbame ar skaitome7 baziniai klausimai

III Rodyklinis skaitymasAnticipacijaSkaitymo greitis ir mąstymo greitisAnticipacijos lavinimasApšilimasKas yra regresija?

IV Periferinis skaitymasSkaitymo keliasGreitis ir supratimasKaip daryti greičio pratimą?Ką reiškia užfiksuoti? Kas yra artikuliacija?

V Skaitymo higiena ir fiziologijaAkių vitaminaiAkių poilsio pratimaiSkaitymo inercija

VI Atmintis ir susikaupimasSkaitymo ritmai pagal T.BuzanInformacijos atkūrimas po mokymosiVizualai, audialai, kinestetikaiVienas darbas vienu metuKairysis ir dešinysis pusrutuliai

VII Užrašų darymasPagrindinė užrašų darymo klaidaLinijinis ir globalus mąstymo tipasPasvirasis brūkšnelisVizualiniai užrašų modeliai

VIII PriedaiD.U.K.TestasIliustracijos

Išsibarsčiusi informacijaVaizduotės svarba skaitymeKaip įveikti artikuliaciją?Skaitymas su nepatogumais„Žaliojo taško“ pratimasŠulte lentelės

Pradžia

Pabaiga

V I I I s k y r i u s . P r i e d a i

93

Ar išmokus greitojo skaitymo teks pamiršti

senąjį?

Tai, kad išmokote važiuoti 5 pavarą, dar

nereiškia, jog galėsite apsieti be 1 pava-

ros. Tradicinį skaitymą galima naudoti

tiek, kiek atrodo reikalinga. Tačiau kuo re-

čiau prie jo grįžtama, tuo geriau. Daugelis

išmokę skaityti naujai, retai nori grįžti prie

senųjų įpročių. Racionalus ir rodyklinis

skaitymas yra kaip važiavimas dviračiu,

vieną kartą išmokus, galima naudoti visą

gyvenimą. Geriems periferinio skaitymo

įgūdžiams palaikyti, reikia skirti bent va-

landą per savaitę ir perskaityti bent vieną

knygą per mėnesį pagal visus greitojo

skaitymo nurodymus. Tradicinis ir greita-

sis skaitymas dera tarpusavyje. Lavinant

greitojo skaitymo įgūdžius, atsiranda dau-

gybę situacijų, kuriose galima sutaupyti

nemažai laiko ir pasiekti tikrai efektyvų

informacijos įsisavinimą.

Kokio amžiaus galima pradėti mokytis

greitojo skaitymo?

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klausi-

mų yra kada galima pradėti mokytis grei-

tojo skaitymo? Greitojo skaitymo mokytis

galima pradėti maždaug nuo 13-14 metų,

nes šiame amžiuje jau susiformavęs pa-

kankamai didelis žodynas ir vaikas yra

motyvuotas tokio pobūdžio žinioms. Svar-

biausia, kad skaitytojas suprastų tą teks-

tą, kurį skaito, jei jis nesupranta ten esan-

čių žodžių, jis negalės iš jų konstruoti jokių

loginių reikšmių. Tas pats galioja ir skai-

tymui užsienio kalba, skaitomi žodžiai turi

mums generuoti prasmes, kad jas galėtu-

me jungti į idėjas, kurias pateikia autorius.

Vyresnio amžiaus žmonėms šį metodą

įsisavinti yra sudėtingiau, nes jie daugiau

metų naudoja senuosius skaitymo įpro-

čius. Kuo labiau įprotis yra įsišaknijęs, tuo

sunkiau jį pakeisti nauju. Suaugusieji nori

viską padaryti iš pirmo karto, nes jie yra

suaugę. Jie yra protingi, mano, jog viską

žino ir viską gali. Ir jei jiems nepavyksta iš

pirmo, antro karto, jie prašo kitos veiks-

mingesnės „stebuklingos metodikos“.

Ar šios idėjos tinka skaitymui užsienio kal-

bomis?

Ši tema išsirutuliojo kuomet tiek aš, tiek

mokymų dalyviai pastebėjome, jog an-

gliškas tekstas skaitomas ne taip greitai

kaip lietuviškas. Iš pradžių maniau, jog tai

lemia ribotas žodynas. Pamenate, buvau

užsiminęs, jog kuomet tekste yra daugiau

sudėtingesnių žodžių, tekstas skaitosi

lėčiau. Tuomet pabandėme skaityti net

labai paprastus tekstus anglų kalba, ku-

riuose tikrai nėra jokių sudėtingų žodžių,

supratau, jog klausimas glūdi giliau. Taip

pat ramybės nedavė mintis, kad rusų au-

toriai akcentuoja vienus dalykus, vakarų

autoriai kitus. Jų pateikiamos metodikos

irgi buvo skirtingos. Nors logiškai mąs-

tant, visi skaitome iš kairės į dešinę, tad jei

yra greitojo skaitymo metodika, ji vienodai

turėti galioti visoms kalboms. Tačiau pa-

sirodo, jog aš nepastebėjau vieno svar-

baus elemento – kalbos struktūros. Apie

tai neradau jokios informacijos ir teoremą

teko konstruoti pačiam. Tačiau kuo dau-

D a ž n i a u s i a i u ž d u o d a m i k l a u s i m a i

94

giau apie tai galvoju ir į tai gilinuosi, tuo

labiau pasitvirtina mano mintys. Trumpai

jas pristatysiu.

Visi žinome, jog lietuvių kalboje žodžių

tvarka sakinyje nėra svarbi. Yra reko-

menduotina, tačiau griežtai neprivaloma.

Kiekvienas sakinys yra savotiškas žodžių

„kratinys“. Ar mes pasakysime „namas

yra gražus“, „gražus yra namas“, „yra gra-

žus namas“ didelio skirtumo mūsų supra-

timui, tai nedaro. Anglų, vokiečių ir dauge-

lyje kitų kalbų žodžių tvarka sakinyje yra

svarbi. Rusų kalboje, kaip ir lietuvių žodžių

tvarka sakinyje nėra griežtai nustatyta.

Kokią specifiką tai nulemia mokantis grei-

tojo skaitymo? Skaitant anglų, vokiečių

kalbomis reikia laikytis linijiškumo prin-

cipo, nuosekliai sekti mintį, nes mintis

priklauso nuo žodžių dėliojimo eilutėje.

Jei neseksime žodžių tvarkos sakinyje,

pamesime mintį. Tad visos vakarietiškos

greitojo skaitymo metodikos labiau yra

linkusios į racionalųjį ir rodyklinį skaitymą.

Šių metodikų autoriai kartais pasako, jog

periferika yra svarbu, tačiau dėl kalbos

struktūros negalima maksimaliai pasinau-

doti periferikos teikiamomis galimybėmis

ir ši tema paliečiama siaurai.

Tuo tarpu periferinis skaitymas gilias tra-

dicijas turi Rusijoje, nes rusų kalba yra tin-

kama periferiniam skaitymui taip pat kaip

ir lietuvių. Periferinis skaitymas yra daug

kartų produktyvesnis nei rodyklinis, tačiau

reikalaujantis ir daugiau įdirbio. Skaitant

greitai mes gauname tam tikrą žodžių

kratinį. Kuomet fiksuojame 4-6 eilutes

teksto, ar ten žodžiai bus sudėlioti vienaip

ar kitaip mus visvien pasieks daugiau ar

mažiau modifikuota pagrindinė teksto idė-

ja. Taigi peršasi išvada, jog naudodami

periferinį skaitymą lietuviškai mes galime

skaityti daug greičiau nei kitomis kalbo-

mis, kuriuose yra svarbi žodžių tvarka

sakinyje. Tai nereiškia, jog naudojant peri-

ferinį skaitymą negalime skaityti angliškai.

Tiesiog greitis bus lėtesnis ir kiekvienos

eilutės fiksacija ilgesnė. Taip pat lieka ga-

lioti žodyno dėsnis. Greitis didele dalimi

priklausys nuo to, kiek pažįstame kalbą.

Kuo didesnis mūsų žodynas, tuo didesnis

produktyvumas.

Ar akiniai turi įtakos greitąjam skaitymui?

Jei jūsų regėjimas šiek tiek silpnesnis, va-

dinasi gali tekti šiek tiek ilgiau treniruotis,

o pačių treniruočių metu taikyti mažesnį

krūvį. Tam, kad nenuvargintume per daug

akyčių. Patys akiniai neturi didesnės įta-

kos periferikos lavinimui. Didesnės įtakos

gali turėti skirtingas akių stiprumas ir jei

tokiu atveju nenešiojate akinių. Jūs skaito-

mą tekstą matysite nevienodai kokybiškai.

Vėlgi gali tekti padirbėti papildomai, kad

stipresnioji akis kompensuotų prasčiau

matomą plotą. Skaitymo plotis yra vie-

nas iš svarbiausių komponentų greitaja-

me skaityme. Grupėje besimokinančioje

greitojo skaitymo visuomet būna keletas

žmonių su akinukais, tačiau, kad jų rezul-

95

tatai pastebimai skirtųsi nuo kitų – neteko

pastebėti. Svarbiausia yra laikytis bazinių

akių higienos punktų.

Kiek laiko užtrunka išmokti greitojo skai-

tymo?

Tie, kas sako, jog tai galima padaryti per

vieną dieną nesupranta nei dešimtadalio

šios temos esmės. Jei per dieną išmoksi-

te, tai per dieną ir pamiršite. Kokybiškam

naujo skaitymo pajutimui reikia skirti 2-6

savaites, priklausomai nuo atliekamų už-

duočių dažnumo ir asmeninių ypatumų.

Jei po šešių savaičių darbo jūs vis dar

nejaučiamas ryškus kokybinio skaitymo

skirtumas, reikia konsultuotis. Kartais ke-

lių smulkmenų nežinojimas stabdo visą

mokymosi procesesą. Vakaruose populia-

rūs vienos dienos seminarai, tačiau jų turi-

nys dažnai apima ne tik greitąjį skaitymą,

tačiau ir efektyvaus mokymosi, laiko pla-

navimo ir darbo organizavimo pagrindus.

Greitojo skaitymo mokymasis panašus į

sportą: paklauskite patys savęs ar galima

per vieną dieną pagerinti savo sportinę

formą, ypač jei anksčiau nesate sportavęs.

O per mėnesį? Atsakymas jau šiek tiek re-

alesnis. Žinau, kad visi trokštame greitų

rezultatų, nes prie to mus baigia įpratinti

vartotojiškos visuomenės poreikių tenkini-

mas ir konkurencinė kova, tačiau išliksiu

šiuo klausimu senamadiškas. Kiek dirbsi,

tiek ir turėsi. Per 2 - 6 savaites yra tikrai

realu perprasti šio dalyko esmę, pajusti

progresą, suformuoti pradinius įgūdžius.

Kodėl norisi grįžti prie tradicinio skaity-

mo?

Esame “įpročių vergai”. Atsidūrę stresinė-

je situacijoje mes visuomet renkamės tik

gyvenimo patikrintą patirtį arba tai, ką da-

rėme šimtą kartų ir gerai pažįstame. Mums

patinka saugumas, geriau lėčiau, bet užti-

krintai, nei eksperimentuoti ir nežinoti, kas

gausis. Per keliolika ar keliasdešimt metų

susiformavusius įpročius sunku pakeisti

per vieną dieną.

Ką daryti, jei knygos puslapiai nepatogiai

verčiasi?

Praktiškas patarimas, nusipirkus naują kny-

gą. Kad knyga tarnautų ilgai ir jos lapai ne-

išbyrėtų po keletos savaičių skaitymo, reik-

tų knygą pralankstyti. Pralankstyta knyga

geriau ir svarbiausia greičiau vartosi, lapai

nekrenta atgal, o guli savo vietoje. Ypač

sudėtinga būna su mažo formato storomis

knygomis, tokias knygas skaitant tenka

tvirtai laikyti abiejomis rankomis, jos sun-

kiai vartosi, o jei vidinės paraštės siauros,

skaitomumas pasidaro nekokybiškas. Svar-

biausia knygą pralankstyti tolygiai. Nugarėlė

yra klijuota klijais, stipriau paspaudus, lapai

atsiklijuoja ir pradeda kristi. Pirmiausiai pa-

guldykite knygos nugarėlę ant stalo, tuomet

verskite knygą maždaug kas 30 puslapių ir

pirštu švelniai spausdami perbraukite ties

puslapių sujungimu. Tuomet tą pačią proce-

dūrą pakartokite knygą versdami nuo galo

maždaug kas 40 puslapių. Knyga bus daug

patogesnė skaitymui.

96

K a i p k e l t i s a n k s t i r y t e

Yra dvi miego modelių mokyklos. Viena moko eiti miegoti ir keltis

kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Tai lyg gulimasis ir kėlimasis pa-

gal žadintuvo signwalą tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Šis būdas

atrodo praktiškas gyvenant modernioje visuomenėje. Mums reikia

numatyti savo dienotvarkę ir turėti adekvatų poilsį.

Antrosios mokyklos atstovai sako, kad turėtumėme įsiklausyti

į kūno signalus ir eiti miegoti, kada jaučiamės pavargę, o keltis

kada natūraliai prabundame. Taip priartėjama prie biologijos. Abi

šios mokyklos neteisios, jei rūpinatės produktyvumu. Kodėl? O

todėl kad: jei jūs miegate nustatytas valandas, kartais turite eiti

miegoti, kai dar nesate pakankamai pavargę. Jei neužmiegate per

penkias minutes kiekvieną naktį, jūs nepakankamai norite miego.

Švaistote laiką gulėdami lovoje ir nemiegodami. Kita problema –

jūsų nuomonė, kad kiekvieną naktį jums reikia to paties valandų

skaičiaus miegui. Ji klaidinga, nes kiekvieną dieną miego poreikis

keičiasi.

Jei jūs miegate tiek laiko, kiek jums liepia kūnas, greičiausiai jūs

miegate daugiau nei reikia – dažnu atveju daug daugiau, pavyz-

džiui, per savaitę 10–15 val. daugiau. Dauguma žmonių taip daro

- miega ilgiau nei 8 val. per parą, kas paprastai yra perdaug. Taip

pat jūsų rytas bus mažiau prognozuojamas, jei keliatės skirtin-

gu laiku, o kadangi mūsų natūralus biolaikrodis kartais išsiderina,

miego laikas gali tapti neprognozuojamas.

Geriausia išeitis yra derinti šias dvi mokyklas. Tai daryti labai len-

gva, dauguma anksti besikeliančių taip daro net negalvodami, bet

jiems vistiek reikėjo persilaužti. Sprendimas yra toks – eiti miegoti,

kada esate pavargęs, ir keltis kiekvieną rytą tuo pačiu metu su

žadintuvo pagalba (visą savaitę).

Galima eiti miegoti ir tuo atveju, jei stovėdami jaučiate mieguis-

tumą. Pavyzdžiui, galima atlikti tokį testą – jei negalite perskaityti

knygos puslapio ar dviejų be užsnūdimo, eikite miegoti. Tuomet

jūs užmigsite per keletą minučių. Gulimosi laikas gali varijuoti 3

valandas. Skaitymas yra puikus užsiėmimas prieš užmiegant.

Kai ryte jus prižadina laikrodis, jį išjunkite ir per keletą sekundžių

atsikelkite. Negalvokite apie jį. Kuo ilgiau kelsitės, tuo labiau no-

rėsite vėl užmigti. Todėl nesileiskite savęs perkalbami, kaip nau-

dinga būtų dar pamiegoti, kelkitės iškart suskambus žadintuvui.

Nepasiduokite pagundai dar pamiegoti.

Kai keletą dienų laikysitės šio režimo, miegas įeis į natūralų ritmą.

Jei vieną naktį per mažai miegosite, kitą vakarą automatiškai tap-

T e s t a s

97

site mieguistas anksčiau. O jei turėsite daug energijos ir ne-

būsite pavargęs, mažiau miegosite. Organizmas išmoks, kada

„išsijungti“, nes žinos, kada konkrečiai ryte reikės keltis.

Kaip praktika rodo, vidutiniškai per naktį miegosite 90 min.

trumpiau, tačiau jausitės gerai pailsėję. Miegosite beveik visą

laiką būdamas lovoje.

Visi sergantys nemiga eina miegoti, kai jie dar nėra pavargę.

Jei nesate pakankamai pavargęs, kad galėtumėte užmigti tik

atsigulęs, atsikelkite ir kurį laiką dar neikite miegoti. Atsispir-

kite miegui kol kūnas išlaisvins hormonus, veikiančius jūsų

sąmonę. Jei eisite miegoti, kada esate pavargęs, o kelsitės

pastoviu laiku, išsigydysite nemigą. Vakare eidamas miego-

ti, kai pavargstate ir pirmą dieną anksti atsikėlę galite jaustis

mieguistai, bet dirbkite visą dieną ir ateinantį vakarą norėsite

miego anksčiau. Per keletą dienų organizmas pats nustatys

miego režimą.

Taigi, jei norite save priversti anksti keltis (arba bent kontro-

liuoti savo miego režimą), darykite taip: eikite miegoti, kai jau-

čiatės mieguistas ir kelkitės pastoviu metu.

www.success.lt

Laikas ŽPM Laikas ŽPM Laikas ŽPM

10 s 3125 1:30 333 2:50 176

20 s 1515 1:40 301 3:00 166

30 s 1000 1:50 273 3:10 158

40 s 757 2:00 250 3:20 150

50 s 602 2:10 231 3:30 142

1:00 500 2:20 214 3:40 136

1:10 431 2:30 200 3:50 130

1:20 375 2:40 187 4:00 125

1. Ne3. Ne5. Ne7. Ne9. Taip

2. Ne4. Taip6. Taip8. Taip10. Ne

98

Pasitikrinkite savo atsakymus puslapyje nr.

97. Suskaičiuokite, kiek turite teisingų atsa-

kymų. Apskaičiuokite savo supratimo koe-

ficientą. Jei atsakėte į 5 klausimus teisingai,

jūsų supratimo koeficientas - 0,5. Jei atsakėte

į 8 klausimus teisingai, jūsų supratimo koefi-

cientas 0,8 ir taip toliau. Apskaičiuokite savo

greitį žodžiais per minutę. Pasižiūrėkite per

kiek laiko perskaitėte ir savo laiką suapvalin-

kite. T.y. jei tekstą perskaitėte per 2 minutes

ir 27 sekundes, suapvalinkite laiką iki 2 minu-

čių 30 sekundžių. Jei perskaitėte per 1 minutę

ir 42 sekundes, suapvalinkite iki 1 minutės ir

40 sekundžių. Tuomet atsiverskite puslapį nr.

97 ir šalia savo laiko susiraskite savo skaity-

mo greitį žodžiais per minutę. Skaitymo greitį

(ŽPM) sudauginkite su supratimo koeficientu.

Tai yra tikrasis jūsų skaitymo produktyvumas,

kaip taisyklė, jis dažniausiai bus mažesnis nei

skaitymo greitis. Įvertinkite paklaidą. Turėkite

omenyje, kad priklausomai nuo susikaupimo,

jūsų turimų bendrojo išsilavinimo ir kitų žinių

atsakymai į testų klausimus turi nedidelę pa-

klaidą. Vieni tekstai ar klausimai lengvesni, kiti

sunkesni. Kuo daugiau tokio pobūdžio testų

atliksite, tuo tiksliau galėsite įvertinti savo skai-

tymo greitį ir teksto suvokimą.

Pratimas. Šiam darbui susiraskite porininką.

Pasirinkite maždaug kelių puslapių apimties

įdomesnį ir vertingesnį straipsnį protingame

žurnale. Suskaičiuokite žodžius, rekomen-

duojame rasti 470-530 žodžių straipsnį, kad

galėtumėte naudotis puslapyje nr. 97 pateikta

lentele greičiui įvertinti. Paruoškite 10 teiginių,

stengdamiesi, jog teiginiai atspindėtų svarbiau-

sias teksto idėjas. Kiek jų bus teisingų, kiek ne-

teisingų, nuspręskite savo nuožiūra. Paruoštą

tekstą su klausimais duokite savo porininkui,

o jo paprašykite paruošti analogišką variantą.

Atlikite testus, paskaičiuokite rezultatus.

Dabar jau patys galite įvertinti, kas yra geriau,

ar skaityti 100 ŽPM greičiu su 90 proc. suvoki-

mu, ar 400 ŽPM su 50 proc. atsiminimu. Pirmu

atveju jūsų skaitymo produktyvumas bus 90,

antruoju 200. Prisiminsite galbūt mažiau, ta-

čiau sutaupysite keturis kartus daugiau laiko.

Teiginys Taip Ne

Straipsnio pavadinimas

„Apie miego rūšis“

Straipsnio pavadinimas

„Kaip mažiau miegoti ryte“

Yra trys miego mokyklos.

Pirmoji miego mokykla

sako, jog gultis ir keltis rei-

kia tuo pačiu metu.

Antroji miego mokykla sako,

jog gultis reikia pavargus, o

keltis tuo pačiu metu.

Autorius siūlo derinti visas

miego mokyklas.

Derinant abi miego moky-

klas su žadintuvu reikia kel-

tis tik darbo dienomis.

Pritaikę naują miego modelį

miegosite 90 min. trumpiau.

Šis naujas miego modelis

padeda išvengti nemigos.

Straipsnio šaltinis nebuvo

nurodytas.

99

1. Noriu atkreipti dėmesį, jog tai yra apiben-

drinantis pavyzdys. Besimokantys skaityti

vaikai susiduria ir su kitomis, dažnai sta-

biliomis ir specifinėmis klaidomis. Sunkiai

įsimena raides, sukeičia jas pagal garsų ar

grafinį raidžių panašumą, nepakankamai

suprantanta perskaitytus žodžius, pažeis-

tas artikuliarinis aparatas ir t.t. Tiksliai tai

įvertinti gali logopedai, psichologai, speci-

alieji pedagogai. Vaikų skaitymo mokymo-

sį procesą noriu palyginti su suaugusiųjų

greitojo skaitymo mokymosi procesu. Su-

augusieji dažniausiai nebedaro vaikams

būdingų klaidų, tačiau pavyzdyje minimas

dalykas jiems išlieka aktualus (11 psl.)

2. Duomenys pateikiami pagal mokymų

įmonės Anglijoje „Illumine Trainining“ da-

rytus tyrimus, kuriuose dalyvavo 2000 ti-

riamųjų (17 psl.).

3. Informacijos šaltinis: Peter Kump „Bre-

akthrough Rapid Reading“, Prentice Hall

Press, USA, 1998 (21 psl.).

4. Informacijos šaltinis: Ricard Koch “The

P a a i š k i n i m a i , n u o r o d o s i r š a l t i n i a i

80/20 Revoliution”, Nicolas Brealey Pu-

blishing, London, 2002 (22 psl.).

5. Iliustracija paimta iš Peter Kump „Bre-

akthrough Rapid Reading“, Prentice Hall

Press, USA, 1998 (36 psl.).

6. Richard Branson “Nekaltybės praradi-

mas”, Rgrupė, Vilnius, 2006 (43 psl.).

7. Iliustracijos paimtos iš “The eye: Struc-

ture and Function“, USA, Discovery Com-

munications, Inc., 2002 (48, 101 psl.).

8. Sebastian Leitner “Išmokime mokytis”,

Vaga, Vilnius, 1998 (73 psl.).

9. Informacijos šaltinis: American College

of Sports Medicine, www.acsm.org (65

psl.).

10. Tony Buzan “Lavinkime atmintį”, Vil-

nius, Alma littera, 2004 (74 psl.).

11. Neuburg, R., Harris,V. Kaip aš mokau-

si? Kaunas, Technologija, p. 17-21 ir V.

Stanišauskienė “Mokymasis mokytis mo-

kykloje” (76 psl.).

100

H. Bernard Wechsler and Arthur 1.

H.Bell, Ph.D „Speed Reading for

Professionals“, 2005.

Peter Kump „Breakthrough Rapid 2.

Reading“, 1998.

Rick Ostrov „Power Reading“, 3.

1999.

Joseph Bennette “A Course in Light 4.

Speed Reading”, 1997.

Wade E. Cutler „Triple Your Rea-5.

ding Speed, Fourth Edition“, 2003.

The Princeton Language Institute 6.

and Abby Marks-Beagle „10 Days

to Faster Reading“, 2001.

Андреев, Олег Андреевич, 7.

Хромов, Лев Николаевич. Техника

быстрого чтения, 2е изд. – Минск,

Университетское – 1988.

Андреев, Олег Андреевич, 8.

Хромов, Лев Николаевич.

Tехника быстрого чтения. –

Свердловск, НЕССИ – Пресс, М.

Прометей, 1991.

Paul R. Scheele „The Photoreading 9.

Whole Mind System“, 1999.

Tina Constant ”Teach Yourself 10.

Speed Reading”, Teach Yourself,

UK, 2000.

J Elkind ”Read Faster With Better 11.

Comprehension”, Lexia Institute,

USA, 2001.

Evelyn Wood “7 Day Speed Rea-12.

ding And Learning Program”, 1995.

Stanley D.Frank “Remember Eve-13.

rything You Read”, 1991.

Alpha-Netics “Rapid Reading Pro-14.

gram”, 1986.

L i t e r a t ū r o s s ą r a š a s :

101

G r e i t o j o s k a i t y m o s e m i n a r a s

„Greitojo skaitymo pratimai padidino skaitymo produkty-vumą vidutiniškai 3,5 karto.“

Vilniaus universiteto

Filosofijos katedros tyrimas, 2012 m.

Greitojo skaitymo sistema –

tai kokybiškas informacijos įsisavinimo

būdas, kurio dėka kiekvienas galime

skaityti daug kartų greičiau ir atsiminti

daugiau. Tereikia išmokti greitojo

skaitymo technikų, jas praktikuoti – ir

vidutinio storumo knygą perskaityti per 1

valandą taps įprastu dalyku.

Kodėl verta dalyvauti seminare?

Vidutinio storio knygą

įveiksi per 1 valandą

Vidutinis kursus pradedančio dalyvio

skaitymo greitis siekia nuo 200 iki 300

žodžių per minutę. Pritaikęs greitojo

skaitymo technikas perskaitysi nuo 1000

iki 3000 žodžių per minutę. Skirtumą

pajausi jau pirmojo susitikimo metu.

Greitojo skaitymo

įgūdžiai

visam gyvenimui

Mokymus sudaro 3 susitikimai, todėl

įgijamos ne tik žinios, bet ugdomi

praktiniai sugebėjimai, sekamas

kiekvieno dalyvio progresas,

užduodamos namų darbų užduotys.

Sustiprinsi analitinius

informacijos suvokimo

įgūdžius

Greitojo skaitymo mokymai praplėčia

Tavo suvokimą apie informaciją ir jos

įsisavinimą, išmoksi atrinkti svarbiausią

informaciją, geriau suprasi teksto esmę.

Įgytas žinias ir įgūžius

taikysi kiekvieną dieną

Greitojo skaitymo technikos praverčia

skaitant ne tik klasikines knygas, bet ir

įsisavinant informaciją iš elektronių

svetainių, el. pašto žinučių, ataskaitų.

Po mokymų

tobulėsi toliau

Papildomai gausi 250 Lt vertės dovanų

tolesniam Tavo tobulėjimui atminties

gerinimo, greitojo skaitymo, regėjimo

stiprinimo srityse.

30 min nemokamai konsultuosies su

Aivaru greitojo skaitymo klausimais

http:/ /skai tymas. l t /seminarasRegistracija ir daugiau informacijos:

http://www.skaitymas.lt/seminaras

pazintis su greituoju skaitymu

Documents