UDK 54(470):929 S t 2 8 8

Paul Strathern MENDELEYEV'S DREAM Penguin Books, London, 2000

Mixed Sources Product group from well-managed forests and other controlled sources

T ^ Q ^ I www.fsc.org Cert no. SGS-COC-1693 X? O v _ 1996 Forest Stewardship Council

Knyga ispausdinta ant Munken Pocket Cream19 80g popieriaus. Arctic Paper iduoda sertifikatus pagal FSC patvirtintus reikalavimus.

Strathern, Paul St288 Mendelejevo sapnas: element paiekos / Paul Strathern; [vert Edita

Maonien]. Kaunas: Jotema, [2008]. 288 p.: iliiisn.

R-kl: p. 2 8 3 2 8 8

ISBN 978-9955-13-147-2

Tai, k 1869 met vasario 17-j atrado Mendelejevas, buvo dviej su puse tkstantmei epo kulminacija savotika monijos sieki alegorija. Taip pat alegorikai pavadintoje Paulo Stratherno knygoje Mendelejevo sapnas" suprantamai, populiariu stiliumi pateikta intriguojanti monijos painimo istorija, besiaikinant visatos sandar ir jos dsnius.

UDK54(470):929+541.9

Copyright Paul Strathern, 2000 Vertimas lietuvi kalb,

Eata Maonien, 2007 UAB Jotema", 2008 Redaktorius Jonas Vabuolas

Renata Buinickien Virelio dailinink Vilne Grigait Maketavo Teres Vasiliauskien

SL250. 18 sp. l.Usak.Nr. 7 .1131 UAB Jotema", Algirdo g. 54, 50157 Kaunas

Tel. 337695, el. patas: info@jotema.lt http://www.jotema.lt

Spausdino AB spaustuv Spindulys", Vakarinis aplinkke is 24, 48184 Kaunas

Chemikai keista mirtingj klas, valdoma kone maniakiko impulso iekoti malonum dmuose ir garuose, suodiuose ir liepsnose, nuoduose ir skurde; ir vis dlto man atrodo, kad tarp vis i blogybi gyvenu taip smagiai, jog veriau miriau, nei keisiausi vietomis su Persijos achu.

Johanas Joachimas Becheris (Johann Joachim Becher), Physica Subterranea (1667)

Pradmenys keitsi vietomis, kaip skambinant arfa gaidos keiia ritm, nors kiekviena ilaiko savo gars.

Biblija, Iminties knyga, XIX, 18

P R O L O G A S

neryki rus chemiko Dmitri jaus Mendelejevo nuotrauka, padaryta jo darbo kabinete Sankt Peterburge XIX amiaus pabaigoje. Joje prie didiulio apkrauto stalo gnom panai mogysta. M e n d e lejevas pr imena Sibiro aman, perkelt aplink, labiau t inkam iuola ik in iam amano pal ikuoniui genial iam profesoriui savo studijoje. Ilga ila susivlusi barzda, nukarusi trimis sruogomis aikiai matyt i ,

kad kyriai t a m p o m a nugr imzdus gilius apmstymus; neukuoti ili plaukai siekia peius. Mendelejevas turjo prot plaukus kirptis kart per metus. Pavasar, t ik atilus orui, jis pasikviesdavo vietin piemen, kuris atsinedavo irkles avims kirpti. Btent dl ios ymios gaur kupetos kot chemikas seras Vil jamas Remsis ( William Ramsay) syk Mendelejev apibudino taip: Kakoks keistas pasiiaus svetimalis." Remsis man, kad Mendelejevas y r a i Sibiro, kalmukas ar koks kitas keistas padaras i panaaus ukampio" .

Nuottaukoje Mendelejevas, sutelks dmes popieriaus lap, rao plunksnakoiu, la ikydamas j paiais i lg pirt galiukais. Ant plataus nestandartinio stalo visikas jovalas. snys popieri, puodukas ir lktel, daugyb neaikios paskirties instrument, o ant len

tyn pastalje netvarkingai suversti moksl ini rat segtuvai.

9

MENDELEJEVO SAPNAS

Mendelejevui u nugaros trijose lentynose stebtinai lygiomis eilmis irikiuotos knygos rat rinkiniai. Per j vidur, tiesiai vir galvos, kabo didiulis raktas su ymekliu kaip kokia mokslininko aureol ar auktukas (Eureka!), o vir knyg lentyn ratuoti to meto sien apmualai ir nelygios eils neryki rmint paveiksl didij praeities mokslinink portretai. Galiljus, Dekartas, Niutonas ir Faradjus velgia i blausos emyn pasiiauusi ypat, kak keverzojani ir iki aus nugrimzdusi netvarkoje.

1869 m. Mendelejevas lau galv dl chemini element. Tai abcl, sudaranti Visatos kalb. Tuo metu jau buvo atrasti eiasdeimt trys cheminiai elementai: nuo vario ir aukso, inom jau nuo

10

PROLOGAS

prieistorini laik, iki rubidio, palyginti neseniai aptikto Sauls atmosferoje. Buvo inoma, kad kiekvien i element sudaro skirtingi atomai ir kad kiekvieno elemento atomai pasiymi iskirtinmis, tik jiems bdingomis savybmis. Taiau taip pat buvo nustatyta, kad kai kuri element savybs iek tiek panaios, todl galima skirstyti juos grupes.

Dar buvo inoma, kad skirtingus elementus sudarani atom svoris skiriasi. Lengviausias elementas vandenilis, jo atominis svoris 1. Buvo manoma, kad sunkiausio inomo elemento vino atominis svoris yra 207. Vadinasi, elementus galima surayti j eil pagal didjant atomin svor. Arba jungti grupes, turinias panaias savybes. Keletas mokslinink spliojo, kad tarp i dviej klasifikavimo bd esti ryys kain kokia slapta pasikartojanti struktra, sudaranti vis element pagrind.

Prie deimt met Darvinas padar atradim, kad visos gyvybs formos vystosi evoliucionuoja. O dar prie du imtmeius Niutonas atrado, kad Visata paklsta traukos dsniui. Cheminiai elementai tarsi jungtis, siejanti iuos du dalykus. Taigi atrasta struktra chemijai bt tas pat, kas Niutono atradimas fizikai ir Darvino biologijai. Ji atskleist Visatos projekt.

Mendelejevas suprato milinik savo iekojim svarb. Tai galt bti pirmas ingsnis siekiant per ateinanius imtmeius atskleisti esmin mediagos paslapt, gyvybs struktr ir galbt net Visatos kilm.

Sddamas prie savo stalo tarp filosof ir fizik portret, Mendelejevas vis min i, rodos, neisprendiam msl. Element svoris skirtingas, j savybs irgi skiriasi. Galima juos sunumeruoti, taip pat ir grupuoti. Kakur ia tarp i dviej modeli turt bti ryys.

Mendelejevas buvo Sankt Peterburgo universiteto chemijos profesorius, garsjs enciklopediniu element imanymu. Juos painojo tarsi mokyklos direktorius mokinius: itie laks tarsi kaprizingi atsiskyrliai, nenorintys su niekuo bendrauti, tie petukai, iuos lengva valdyti,

1 1

MENDELEJEVO SAPNAS

anuos sunku painti jie kupini slapt ypatybi, o tai tie pavojingi, juos reikia priirti. Taiau kad ir kaip stengtsi, profesorius niekaip negaljo velgti, koks bendras principas suka i karusel. O toks juk turt bti. Mokslin visata negali bti tiesiog iaip sudaryta i atsitiktinio unikali daleli rinkinio. Tai bt nemokslika.

Mendelejevo kolega A. A. Inostrancevas, uvaiavs pasimatyti su chemiku 1869 m. vasario 17 d., apra susitikim. Tas pasakojimas maum vaizduots padailintas ir iek tiek paveiktas vlesni spdi, taiau vis tiek pateikia detali, kaip viskas vyko. Pats Mendelejevas irgi yra paliks vairi (kartais kiek prietating) pasakojim apie tai, k tuo metu veik ir mst.

Matyt, nepaliaudamas kone tris dienas Mendelejevas suko galv dl element. Taiau suvok, kad laikas baigiasi. Kaip tik t dien jis planavo ssti traukin Maskvos stotyje ir vykti savo nedidel dvar Tvers srityje. Chemijos profesorius turjo susitikti su Tvers savanorikuoju ekonomikos kooperatyvu. Buvo numatyta, kad Mendelejevas sakys kalb vietini srio gamintoj delegacijai, pateiks jiems patarim apie naujus gamybos metodus ir po to tris dienas keliaus po vietinius kius. Sukrautas medinis jo kelioni lagaminas stovjo priebutyje. Pro studijos lang galjai matyti rogi kinkin, laukiant keleivio, po snieg trypinjant apsigobus veik ir vargan arklk, puiant baltus garo tumulus alt or.

Taiau tarnai Mendelejevui nebt drs trukdyti. Mat savo bdu jis buvo lidnai pagarsjs. Buvo kalbama, kad kartais profesorius taip nirdavo, jog tiesiog okindavo i pykio. Tai kas bus, jeigu jis praiopsos traukin?

B. M. Kedrovas, rus mokslini atradim psichologas, ir kiti vykio komentatoriai yra pateik svarstym, es Mendelejev protauti skatino toji slegianti mintis, kad reikia skubti traukin. Galbt tai ir dav jam impuls svajoti... Ilg kelioni i Peterburgo Tver metu Mendelejevas danai laik leisdavo dliodamas pasiansus. Pasidjs ant keli savo medin lagamin, jis paddavo uverst kort malk.

12

PROLOGAS

Pro lang bgant sidabriniams bereliams, slenkant eerams ir ileliams ant kalv, jis versdavo kortas po tris. Prijs iki tz, juos vien po kito pasiimdavo ir suddavo vir malkos pagal r: irdys, pikai, bgnai, kryiai. Toliau traukdavo kortas, versdavo jas vien po kitos: irdi karalius, irdi dama, bgn karalius, irdi valetas. Pamau nusitsdavo kort rinkiniai. Deimtak, devynak, atuonak... Rys, majanios akys. Lygiai kaip ir elementai j grups ir atom numeriai!

T ryt kakuriuo momentu Mendelejevas turbt kteljo pro studijos duris ir vienam i tatn paliep paleisti laukianias roges. Veikui reikjo perduoti, kad profesorius vyks popietiniu traukiniu.

Mendelejevas gro prie stalo ir puol naryti po stalius. Galiausiai isitrauk krv balt korteli. (Tai sakydamas turbt girdjo pkinje sniego migloje tolstant arklio traukiam rogi varpeli skimbiojim.) Mendelejevas m vien po kitos korteles ir ra. Pirmiausia kortelje paymdavo chemin elemento simbol, tada jo atomin svor ir trumpai pagrindines jo savybes. Upilds eiasdeimt tris korteles, paskleid jas ant stalo uraais vir.

Pirtais nesmoningai paiodamas barzdos galiukus, sispoksojo kortas. Mendelejevui susikoncentravus kort jr prie akis, vaizduotje skriejant mintims ir mintelms, visikai atsiribojus nuo pasaulio, akimirksnis sustingo ir galiausiai virto minutmis. Taiau jis vis tiek nepajg velgti bendro dsningumo.

Gal po kokios valandos profesorius nusprend imtis kitokio bdo. Surinks korteles, m dlioti jas grupes. Dar viena nejuiom itirpusi valanda i nuovargio m merktis akys. Galiausiai neteks vilties, jis nusprend eiti paprasiausiu keliu: dlioti korteles didjania tvarka pagal atomin svor. Bet tai turbt negali niekur nuvesti visi kiti tai jau iband. Be to, svoris tik fizikin savyb. O jis juk iekojo dsningumo, siejanio chemines savybes. Tuo metu jau buvo bepradeds knapsti galva padta ant stalo, visai begrimzts mieg. Atrodo, igirdo roges laukiant apaioje. Jos vis dar ten? Ar jau gro?

13

MENDELEJEVO SAPNAS

Negi jau spjo? Ar jau laikas ruotis j popietin traukin? Jis paskutinis, tad nevalia praiopsoti.

Dar kart akimis bgdamas iilgai didjani atomini svori eils, Mendelejevas staiga pastebjo vien dalyk, nuo kurio smarkiau m plakti irdis. Atrodo, kai kurios panaios element savybs pasikartoja ir dargi tam tikrais numeri intervalais. Cia jau kakas tokio! O kas? Keletas interval pasikartoja, taiau paskui dsningumas, atrodo, inyksta. Nepaisant ito, Mendelejevas netrukus sitikino, kad stovi per plauk nuo didiulio perversmo. Kakur ia tikrai slypi tam tikras dsningumas, tik jis dar negali jo nustverti... Akimirksniu veiktas nuovargio, Mendelejevas usikniaub ant rank. Beveik t pai akimirk umigo ir susapnavo sapn.

evoliucijos vykis turi tiksl laik ir viet: antikin Graikija prie 2500 met. Pagal tradicij pirmasis tikras mokslins minties pasireikimas priskiriamas Taliui, gyvenusiam VI amiuje pr. Kr. Graikijos mieste Milete, Jonijos jros pakrantje (dabar pietvakari Turkija).

Tuo metu graikikai kalbantieji buvo ukariav isibarsiusias saleles ir izoliuotas lygumas palei uolt visos Egjo jros pakrant. Btent tai i dalies sudar galimybes Graikijai likti nevienalytei, danai tarpusavyje besipeani valstybli, kurias sudarydavo vienas miestas ar sala, sankaupai su prekybos kolonij tinklu visame Viduremio jros regione. iuo laikotarpiu, kaip ir didiausio pakilimo metu, antikos graikus vienijo tik bendra kalba. Tai patvirtina ir toks faktas, jog uimta teritorija neturjo net bendro pavadinimo. Romnai pirmieji em, kurioje gyveno graikai, save vadin helenais (Helenas maai inomos senovs genties vadas i Tesalijos), pavadino Graecia. Ginijamasi, kad antikos graik bta net ne vienos rass, o keli skirting, kalbani viena kalba ir turini bendr kultr bei religij.

15

MENDELEJEVO SAPNAS

Iki iol ilieka msl, kodl btent io regiono mons m mstyti i esms mokslikai racionaliai. Dar gerokai daugiau nei prie tkstantmet puikiausi paangiai mstani civilizacij buvo ivysi v babilonieiai ir egiptieiai. I aukt zikurat teras Babilono astrolo gai stebjo nakties dang, velgdami vaigdi derinius ir brdami j keli dangumi. Atslgus kasmetiniams potvyniams Nilo slnyje, paliekantiems galyb dumblo, Egipto ratininkai i naujo perskaiiuodavo tiksl kiekvieno ems lopinlio plot, manipuliuodami itin maais matematiniais vienetais, kaip antai, 1/300. Dangaus kn stebjimas ir matavimai tiek Babilone, tiek Egipte buvo iskirtinai dvasinink luomo veiklos sritis. ie techniniai sugebjimai ir j adinami teoriniai ivediojimai buvo religins praktikos dalis. J subtilybs siliejo atitinkamos teologijos gudrybes taip gim skaii magija ir idja, kad vaigdi judjimas dangumi atspindi likimus emje. ie prietarai, kaip antai laimingi" skaiiai ir asmeniniai zodiako enklai", gyvuoja iki i dien.

Graik religija su palaidnais bei piktavaliais dievais, lbaujaniais ir itvirkaujaniais ant Olimpo kalno, buvo palyginti vieni juokai. Tamsiaisiais amiais po Mikn civilizacijos lugimo graik religija iliko kdikysts stadijos tokios komiksins antikos turbt nebuvo galima susieti su jokia kvazimokslinio mstymo sistema.

Taiau tai buvo lemtingas takas. Pirmasis mokslinio smalsi n no krusteljimas antikinje Graikijoje nebuvo susijs su jokia religija. Jam nereikjo taikytis prie jokio kupliai suvejusio teologijos diktato, ne buvo jis skatinamas ir sklsti koki nors metafizin pasak al. Jis buvo visikai laisvas nevaromas nieko daugiau, tik proto ir pasai) lio, su kurio susiduria, realumo.

Pasak legendos, Talis mgs vaikioti po kalvas vir Mileto. Galite sivaizduoti scen: po jo kojomis plyti akinamo sauls spindesio nutviekstas didelis uostamiestis su puikiomis marmuro kolonomis, iraiytu gatvi tinklu kruopiai bei tiksliai idliotas ir trapus tarsi miniatira, igraviruota kiauinio lukte. Tolyr iaur nusidriekia

16

KAIP BUVO i PRADI

Azijos emyno lankos ir ikyuliai, ramios ydros Egjo jros platybs, tolimos salos nuo kario raibuliuojanioje migloje. Gal dar koks ltai slenkantis prekybos laivas, nurimus vjui lankoje, paleistomis burmis grtantis i kolonijos Nilo deltoje, Juodojoje jroje ar Sicilijoje, o gal net i tolimo ygio nuo Ispanijos sidabro kasykl u Herkulio kolon (Gibraltaras).

Eidamas taku palei kalv, Talis pastebjo kelis akmenis su fosilijomis aikiai matomais kiaukutais. Jis suvok, kad kadaise ios kalvos buvo jros dalis. Tai leido jam spti, kad i pradi visas pasaulis buvs tik i vandens. Jis padar ivad, kad vanduo pagrindinis elementas, pradas, i kurio kil visi daiktai. Dl ios minties Talis i Mileto paprastai laikomas pirmuoju filosofu. Tai pirmas inomas tikrai mokslinio mstymo pavyzdys.

Savo vystymosi pradioje filosofija apm ir moksl tada jis buvo laikomas gamtos filosofija". Talio mstymas mokslinis, kadangi jo ivados pagrstos akivaizdiais rodymais. Taip pat tai ir filosofija, nes ivadoms padaryti pasitelkiamas protavimas: nesikreipiama jokius dievus ar mslingas metafizines jgas. Diskusija vyksta tik io pasaulio ribose ir tik ia tenkami argumentai ivadoms patvirtinti arba paneigti.

Tikr ini apie Tal i Mileto turime maai. Sakoma, kad jis i anksto numats Sauls utemim 585 m. pr. Kr. Tai vienintelis tikras rodymas i Talio gyvenimo. Anot vieno pasakojimo, bestudijuodamas dang jis nukrits nuo kalno iki iol tai gali bti filosofo emblema. Taiau Talis nebuvo kvailys. Paklaustas, kodl, jei jau toks protingas, jis vis dar neturtingas, Talis atsak, es praturtti nesunku. Ir rod tai. Suprats, kad bus geras alyvmedi derlius, jis nupirko visas vietines alyvos spaudyklas. Gausiai uderjus alyvuogms, jis, monopolininkas, galjo usiprayti mokesio, kokio panorjs.

Naujojo filosofinio mstymo bdo, priskiriamo Taliui, pervertinti nemanoma. Juo remiasi visos Vakar civilizacijos inios. Pavelg atgal matome, kad nuo pat ptadi is naujas mstymo bdas vado-

17

MENDELEJEVO SAPNAS

vaujasi tam tikromis pagrindinmis prielaidomis. Tai turjo nulemti (ir po dviej su puse tkstantmei vis dar lemia) ir ms ini form bei turin. Tai prielaidos, kuriomis remiasi visas mokslinis mstymas. Talis ikl klausim: Kodl viskas vyksta taip, kaip vyksta?" Iekodamas atsakymo klausim, jis padar prielaid, kad tai turi priklausyti nuo pradins mediagos, i kurios padarytas pasaulis. Dar jis laiksi prielaidos, kad u pasaulio vairovs gldi vienov. O bene svarbiausia i vis prielaid kad yra atsakymas klausim. Ir kad atsakym galima pateikti kaip patikrinam teorij tai odis, kils i graikikojo, reikusio irti k nors, svarstyti, mstyti".

I anekdotinio pasakojimo inome, kad Talis savo teorij sugalvojo ivyds kelis suakmenjusius jr gyvn kiaukutus auktai vir tuomeio jros lygio. Taiau jo spekuliacijos, matyt, siek daug giliau. Turbt jis dar mat, kaip nuo Anatolijaus kalv kylanti migla tampa debesimis, ir stebjo, kaip i debes besipilantis lietus audromis liejasi Egjaus jr. em virsta drgnu oru, o is vandeniu. Vos u poros myli iaur nuo Mileto, vingiuodama plaia lyguma, jr silieja didel up. (I ties tai labai vingiuota senovs up Menderas, i kurios kils ir angl odis meander vingiuoti.) Talis turbt stebjo, kaip up pamau dumblja vanduo virsta purvo linu. Turbt lanksi ir prie altini netoliese stksojusioje kalvoje ten em vl virsta vandeniu. Dabar jau neprireiks dideli pastang sivaizduoti, kaip Taliui kilo mintis, kad viskas yra vanduo. Betgi pirmasis mogus, isaks i mint ir engs neinomybn, turjo bti tikras vaizduots virtuozas.

Labai domu, bet tai ne vienintelis svarbus ingsnis, engtas mogaus minties evoliucijos keliu btent VI a. pr. Kr. Kitose pasaulio dalyse monija irgi atrado kelet dalyk, vliau paveiksiani vis jos vystymosi eig. Kinijoje pasirod Konfucijus ir Lao Dz (konfucio-nizmo konkurento, daoizmo pradininkas). Indijoje m reiktis Buda, Persijoje ugnies garbintojas Zaratustra padjo pagrindus zoroastrizmui (is turjo didiul tak ir judaizmui, ir islamui). O Viduremio jros regionas regjo ne tik ikylant pirmuosius Jonijos filosofus. imtmeio

18

KAIP BUVO I PRADI

pabaigoje kitame graik pasaulio krate, piet Italijoje, gyveno Pitagoras. Jo religiniai mokymai itin prisidjo prie krikionybs nejudjimo elemento (keletas Naujojo Testamento palyginim kil i Pitagoro altini). Panaiai galime atpainti Pitagoro skaii religijos tak muzikos teorijoje ir iuolaikinio mokslo sitikinimuose, es esminis Visatos veikimo principas gali bti apraytas skaiiais. Tiek Ryt, tiek Vakar civilizacij krypt lm vykiai, djsi VI a. pr. Kr.

inoma, Vakar pasauliui svarbiausias buvo Taliui i Mileto pirmajam mokslininkui filosofui priskiriamas atradimas. Nuo jo teorijos, kad pasaulis kils i vieno elemento (vandens), viskas tik prasidjo. Vos suvok i idj, kaipmat j pasigavo Talio mokiniai Milete vadinamosios miletiei mokyklos filosofai. Vienas j, Anaksimenas, aptiko silpnj Talio argument grand. Jei i pradi viskas buvo vanduo, tai i kur atsirado dabartin pasaulio vairov? Kaip vanduo virto viskuo? Anaksimenas ginijosi, kad pagrindinis elementas ne vanduo, bet oras. Pasaul supa oras, kuris kuo ariau centro, tuo tankesnis. Tankdamas jis pagaliau virsta vandeniu, o iam dar labiau sutankjus, randasi em. Dar labiau suslgus em, ji virsta akmeniu. Visa daugiau ar maiau suslgtas oras.

Tai akivaizdus Talio idjos patobulinimas. Ir pirmasis bandymas paaikinti pasaulio vairov pirmasis mginimas kokybinius skirtumus paaikinti kiekybiniais.

Atrastas naujas mstymo bdas. Prasidjo didieji filosofiniai debatai (neisprsti ir iki i dien). Dabar juose galjo dalyvauti visi, kas tik norjo. Deja, nra lik ra, kaip visa tai reagavo pats Talis. Gal jis ir mst mokslikai. Taiau taip pat mokslikai jam buvo ir paprietarauta. Kai Talis mir, Anaksimenas, atrodo, buvo dar visai jaunas ir jis paskleid anekdot apie Talio mirt. Laike Pitagorui jis ra: Talis, sulauks senyvo amiaus, patyr negailesting likim. Kaip jau buvo prats, nakt su tarnaite ijo i nam pasiirti vaigdes. Taiau usiirjs dang usimiro, kur ess, ir eng nuo aukto skardio." Sau Anaksimenas numat net dar lidnesn gal. Vlesniame laike Pi-

19

MENDELEJEVO SAPNAS

tagorui jis skundiasi: Kaip galiau galvoti apie vaigdi studijas, kai tuoj pat gali nulkti mano galva arba galiu atsidurti vergovje." Tuo metu isibarsiusiems Graikijos miestams-valstybms m grasinti Persijos imperija, kuri nusidriek j vakarus iki pat Anatolijos ir dabar artjo prie Egjo pakrani. 494 m. pr. Kr. Milet ugrob pers kariuomen. Kas itiko Anaksimen, neinoma, o Mileto mokykla tegyvavo trumpiau nei imtmet. Iki i dien ilik Mileto griuvsiai u keleto myli emyno link nuo dumblin Menderio ups ioi.

Nors Miletas lugo, filosofija iliko. Ir laiming atsitiktinum, ir legendinio didvyrikumo dka Graikija sugebjo atsispirti ir net veikti didisias puolani pers armijas. Vienas garsiausi io pasiprieinimo vyki buvo Maratono mis 490 m. pr. Kr., kai turdama kur kas maiau kari Graikija privert sprukti vis pers armij. (Naujien apie laimt m atnes pasiuntinys, nubgs 26 mylias ir 385 jardus nuo Maratono iki Atn, griuvo i nuovargio ir mir. Beje, is vykis prisimenamas ir dabar rengiam maraton metu, kur bgamas kaip tik toks atstumas.)

Dat iki Mileto lugimo filosofija jau buvo pasklidusi nuo Jonijos pakrants po Egjo jros salas, o i ten po vis likus graik pasaul. Pagrindinis Jonijos miestas buvo Efesas, ilaiks pers puolim paprasiausiai sudarydamas sjung su prieu prie jo komercinius konkurentus, pavyzdiui, Milet. Lygiai toks pat problematikas buvo jo geriausiai inomas filosofas Heraklitas. Jis gim apie 540 m. pr. Kr. Buvo arogantikas ir mizantropikas. Senatvje jis taip pasibjaurjo savo tautieiais efezieiais, kad paliko miest ir ijo geriau jau klajoti po kalnus, misdamas vien olelmis. Kita vertus, jo filosofija buvo rami, subtili ir giliai imintinga. Heraklitas turjo savo nuomon apie pagrindin element, i kurio suformuotas pasaulis. Pasak jo, tai ugnis.

Anaksimenas suvok, kad reikia kaip nors paaikinti pasaulio vairov. Heraklitas suprato, kad Anaksimenas klausim atsak tik i dalies. K gi reikia tvirtinti, kad oras virsta vandeniu, eme, akmeniu ir taip toliau? Jei jis nelieka oru, tai pasaulis negali bti padarytas

20

KAIP BUVO I PRADI

i vienos substancijos. Tai sudtingas ir rimtas klausimas. Heraklitas pripaino, kad j j negalima atsakyti, kol tuo vieniu laikoma substancija, kaip antai oras ar net vanduo. Btina irti vien" kaip kak nematerialaus. Pasaulis buvo, yra ir bus amina Ugnis, pamau siliepsnojant! ir pamau gstanti." Heraklitui pasaulis buvo nuolatins tkms bsenos. Tai geriausiai atspindi jo posakiai: Joks mogus dukart neengs t pai up" ir Saul kasdien vis nauja". Ugnis buvo suprantama kaip pamatin kosmoso, vis kintanio, bet ir iliekanio tokiu paiu, struktta ar tvarka.

Ilgus imtmeius mokslikai nusiteik filosofai ignoravo Heraklito mintis kaip paprasiausi misticizm tai tssi iki XX a. mokslo atsiradimo. Tik tada pastebtas jo minties mokslinis atrumas. Nuolat kintanti Heraklito ugnis keistai primena iuolaikins fizikos energijos svok. Tai filosofinis pasaulvaizdis, derantis su reliatyvumu ir kvant fizikos dviprasmybmis. (Reliatyvumo teorijoje pagal Einteino E = mc^mas ekvivalentika energijai. Taigi teorikai energija gali virsti mediaga visai kaip Heraklito tkm, arba ugnis.)

Heraklito galas buvo apgailtinas, be to, paties pagreitintas. Skurdi oli dieta galiausiai privert j nusileisti i kaln Efes. Taiau gro jis anaiptol ne kaip skeletas, bet ipamps nuo vandenligs, kuri savo auk kankina skysius sulaikydama organizme. Demonstruodamas sau bding arogancij, i vietini gydytoj Heraklitas pareikalavo vaisto, uduodamas iems msl: Ar galite sukelti sausr po didiuls lities?" Pamats, kaip nuo tokio meteorologinio testo suglumo gydytojai, nusprend gydytis pats. Pasitrauks karvi tvart, usikas ml, matyt, tikdamasis, kad bjaurj skyst i kno itrauks pasibjaurtino apkloto iluma. Paaikjo, kad toks drastikas bdas neveiksmingas, ir Heraklitas mir bjauria mirtimi.

Pagrindiniu elementu buvo laikytas vanduo, oras ir ugnis. Vis dlto kuris i j? Atsakymas klausim atrod akivaizdus. Kodl

21

MENDELEJEVO SAPNAS

toks elementas turt bti tik vienas? Kodl ne keli? Kodl ne visi trys pridjus ketvirtj, paisant pasaulio kietumo? Teisingas atsakymas atrod toks: pasaulis sudarytas i keturi pagrindini element: ems, oro, ugnies ir vandens.

Tokia mintis apie gaus akimoju ilaisvino mokslin mstym i vienovs gniaut. Tai aikiai buvo kompromisas ir dabar, pavelg i laiko perspektyvos, suprantame, kad jis atvr keli naujam stulbinamam element supratimui. Lidna, bet tai parod tik laikas: is akivaizdus" kompromisas suvokimas apie keturis pagrindinius elementus paaiks beesanti viena apmaudiausi monijos minties klaid, o jos padariniai ms intelektualiniam vystymuisi bus tiesiog katastrofiki.

Ankstyvajai filosofijai pasklidus po Jonij ir senovs Graikij, mogaus protas staiga tarsi nuvito. Evoliucionuodama mogaus mintis m telktis ir irykino vaizd k anksiau prietarai ir metafizika dar miglota, dabar m aikti. Mes praregjome! monija m mokytis, kaip reikia irti aplinkin pasaul. Ir prieingai nuostata, kad pasaulis sudarytas i keturi element, buvo tarsi liga, suluoinusi mokslin mstym dviem tkstaniams met.

Dl to jokiu bdu negalima kaltinti sumanaus filosofo, kuriam pirmam ov tokia mintis. Keturi element teorij pirmas isak Empedoklis, gyvens Graikijos kolonijoje Sicilijoje V a. pr. Kr. Jam takos turjo Pitagoras vienas didiausi msling ankstyvojo helenizmo veikj. Pitagoras laikomas vienu stipriausi vis laik matematik. Jis atrado, kad n yra nepalyginamas, ir rod jo vardu pavadint teorem. Atsiskleid ir kitas ypatingas Pitagoro talentas jis yra krjas religijos, pagrstos grynai dvasini valg ir visiko aki dmimo deriniu. Empedoklis pasek mokytojo pavyzdiu buvo ir mstytojas, ir arlatanas. Keturi element teorija genijaus proveris, taiau ia jis nesustojo. S mokslin pasaulvaizd Empedoklis iplt tolesnmis aukiausio lygio teorijomis. Teig, kad nieko pasaulyje nemanoma sukurti ar sunaikinti, ir tvirtino, kad visa sudaryta i skirting keturi

22

KAIP BUVO I PRADI

element derini. ia pirmsyk ima rykti dar miglotos chemijos idjos uuomazgos.

Kaip ir Pitagoras, Empedoklis buvo savotikai pralenks savo laik, taiau kartu ir atsiliks nuo jo. Sis izofrenikas atskyrimas, kylantis dviej ami sandroje, pagimd ne vien originaliausi monijos istorijoje prot. (Galima prisiminti ekspyr vidurami ir Renesanso mstymo derin, arba prietaring Niutono polink tiek alchemij, tiek matematin fizik.) Empedoklis vienas pirmj tokio tipo veikj. Nors didiuma graik filosofijos darb tuo metu buvo raomi proza, Empedoklis pasirinko grti prajusi er ir sukiti mokslines mintis tramdomuosius poezijos markinius. Puikiausias jo darbas Apie gamt buvo penki tkstani eilui epas, taiau mus pasiek tik jo fragmentai. Panau, kad is edevras buvo svaigus nuostabi originali mini ir absoliui arlatanizm kokteilis. Tarp pirmj evoliucijos idja. Ne paprastas poeto vaizduots skrydis, bet visavert, detaliai apmstyta teorija. Empedoklis velg anatomini vienet galni, organ, galv ir t. t. sekos evoliucij. Jie buvo vairiai derinami. I pradi bta visoki padar i keist derini, pavyzdiui, jauio su mogaus galva palikuoni (panaiai kaip graik mitologijos kentautai ir satyrai). Iliko tik geriausiai prisitaikiusieji prie aplinkos. Taiau kadangi nieko nra sukuriama ar sunaikinama, kitaip sakant, pasaulio sudedamosios dalys lieka tos paios, tai Empe-dokliui leido teigti: Syk a jau buvau berniukas ir mergait, krmas ir pauktis, taip pat ir sklandanti uvis keliautoja." Tik vliau nei po dviej tkstantmei Vakar Europoje vl ikilo panai mokslini idj apie evoliucij.

Riba tarp genijaus ir beproio kartais visai plonyt tok barjer lengvai veiks ities taigus arlatanas, kuriam kartkartmis pavyksta tikinti net save. Empedoklis mir nuoks Etnos krater taip jis band rodyti pasekjams ess nemirtingas. Tuoj po vykio liko ir abejojanij, ir pritarianij, taiau ilgainiui taip ir nepasirods savo argumentus jis sugriov.

23

MENDELEJEVO SAPNAS

* * *

Mintimi apie keturis elementus Empedoklis teorikai gal ir toli praov pro al, taiau, nors ir ironika, ji neblogai atskleid praktikj chemijos pus. em, vanduo, oras ir ugnis gauna kur kas svarbesn aspekt siirjus, kokie jie yra. em kietas knas, vanduo skystis, oras dujos, o ugn lengvai galima laikyti energija. Tai itin praktikas mediag skirstymas pagal tipus: tokio klasifikavimo galima bt tiktis ne i filosofo teoretiko, bet greiiau i beugimstanio chemiko praktiko.

Vis dlto itoks praktikas element klasifikavimas ne taip jau ir stebina. ioje stadijoje chemijos idja tebuvo vos keli migloti pastebjimai, taiau nesmoninga jos praktika jau buvo gerokai sibgjusi. Antikos mons cheminius procesus jau seniai buvo atrad. Paiomis pirmosiomis chemikmis reikt laikyti moteris, Babilone gaminusias kvepalus tam jos naudojo pirmuosius distiliatorius. Pirmoji istorijai inoma chemik buvo Taputi, kvepal gamintoja", paminta dantiraio ploktelje Mesopotamijoje II a. pr. Kr.

Praktika gerokai lenk teorij. Iki helenizmo senovs pasaulyje jau buvo atrasta daugiau kaip pustuzinis element metal ir pora ne-metal. Senovs egiptieiai inojo auks ir sidabr, var ir gele visi keturi paminti Senajame Testamente. inoma, kad finikieiai mediniams inkarams pasunkinti naudodavo vin, nors kai nuplauk Ispanij, sidabro ten rado daugiau, negu galjo paveti, todl imet savo vin ir inkar svor didino sidabru. Paskui jie nukeliavo dar toliau nuo nam, Britanij, kur prisipirko dar vieno elemento metalo i Kornvalio kasykl alavo.

Kaip inoma, amiui, prasidjusiam Viduremio jros regione apie 3000 m. pr. Kr., pavadinim dav alavo ir vario lydinys bronza. Btent bronzos amiuje, apie 1250 m. pr. Kr., miknieiai ugrob Troj. Kieta bronza gaunama lydant alav ir var. is lydinys buvo naudojamas papuoalams ir virtuvs reikmenims gaminti. Taiau

2-4

KAIP BUVO I PRADI

plaiausiai buvo inomi bronziniai ginklai ir arvai. Beveik po dviej tkstantmei bronz istm kietesnis lydinys, gamintas i lydytos su anglimi geleies prasidjo geleies amius.

Senovje inotas dar vienas metalas gyvsidabris. J mini senovs kin ir ind ratai, jo rasta Egipto kapavietse, statytose po 1500 m. pr. Kr. Dl neprasto pavidalo ir savybi (veidrodinio paviriaus, skystumo, didelio nuodingumo) gyvsidabr irta su baiminga pagarba ir nuo pat pradi jis laikytas stebuklingu.

Tikrai inoma, kad i nemetal nuo seno naudota anglis ir siera. Romn raytojas Plinijus pasakoja apie seniai rengtas Sicilijos sieros kasyklas, kuri produkcija naudota medicinai ir sieros degtukams. Anglis dar urviniams monms buvo inoma kaip suodiai ir medio anglys. Sis elementas kieiausia ir puikiausia savo forma kaip deimantas minimas Senajame Testamente ir ind vedose ratuose, kuri amius siekia II a. pr. Kr.

Ir Antikos graikai, ir romnai inojo mediag, kuri vadino areniku". Tik tai buvo negrynas elementas, bet jo sulfidas; j naudodavo odoms ir kailiams idirbti bei konkurentams nuodyti. tai ia ir yra esm. Senovje inota element, taiau nemanyta, kad tai yra elementai. Tai liko u moni supratimo rib. Elemento svok ikl filosofai, o ne chemikai. Kitaip sakant, mstytojai, o ne praktikai. Talio teorija, kad pagrindinis elementas yra vanduo, buvo teisinga pradia mokslin idja, kas apskritai yra elementas.

Anaksimenas i mint ipltojo, ir neilgai trukus antikinje Graikijoje buvo sumstyta dar viena sukreiamai originali mokslin idja. V a. filosofas Leukipas ikl tok klausim: Ar mediaga sudaryta i daleli, ar yra tolydi?" Kitaip sakant, ar manoma visk smulkinti, ar bus prieita riba, kai smulkinti nebepavyks? Leukipui atrod savaime suprantama, kad teisinga pastaroji prielaida. Tai j nuved prie svokos atomos, arba atomas. Graikikai is odis reikia nepjaustomas", t. y. nedalinamas. Leukipas pirmasis pareik, kad pasaulis sudarytas i nedalinam atom. Kelia nuostab, kad toki ivad jis padar prajus

2S

MENDELEJEVO SAPNAS

vos imtmeiui nuo Talio mokslins minties raidos pradios. Leukipas tikriausiai gim Milete, bet, matyt, pasitrauk i ten iki siveriant persams. Atrodo, jis kr mokykl Abderoje, Graikijos emynins dalies iaurje. Cia geriausiai inomas jo mokinys Demokritas, kuris vliau ipltojo originali Leukipo idj apie atomus. Anot Demokrito, erdvje nuolat juda atomai j be galo daug; taip pat esti be galo daug atom ri, besiskiriani savo forma ir dydiu, svoriu ir iluma. Pasak jo, visi regimi pokyiai pasaulyje vyksta dl to, kad ie nekintantys atomai jungiasi tai vienokius, tai kitokius derinius.

Kaip ir idjos apie elementus ar evoliucij, Demokrito mintys atrodo stulbinamai iuolaikikos taip toli pralenkusios savo laikotarp. Toks originalumas neturi precedento monijos minties raidoje. Atrodyt, vos tik Graikijoje ugim filosofinis mstymas, tuoj filosofai ir sumst visk, kone pasiekdami tokio mstymo ribas. Antai Ber-trandas Raselas {BertrandRussell) yra pasaks: Beveik visos ikiliausios iuolaikins filosofijos hipotezs jau buvo apmstytos graik." Taiau toks palikimas turi dvi puses. Kaip pamatysime, pasukusi klaidinga kryptimi, graik mintis ilgiems imtmeiams mogaus proto raid nukreip neteisinga linkme.

Demokrito laikotarpiu graik filosofija eng aukso er Atnus. Jie buvo tap turtingiausiu ir galingiausiu graik pasaulio miestu, graik kultros virne. io miesto akropol karnavo diding proporcij Partenono kolonos vienas nuostabiausi architektros edevr per vis istorij. Atviruose panoraminiuose idealios akustikos teatruose buvo vaidinamos Eschilo, Sofoklio ir Euripido tragedijos. (Btent ia i primityvaus religinio ritualo iki sudtingos dramos ant prosceniumo pakylos atsirado graik tragedija vos per vien moni kart.) Tuo metu, kai filosofija igyveno aukso ami, Atn lov jau buvo pradjusi blsti, veikiama ilg ir sekinani Peloponeso kar su Sparta. Ironika, bet is aukso amius, taip ir liks nepralenkiamas per vis filosofijos istorij, i esms buvo pasiprieinimo reakcija Demokrito, Empedoklio, Heraklito ir panaioms mintims.

26

KAIP BUVO I PRADI

Pirmasis i didij Atn filosof buvo Sokratas, gims apie 477 m. pr. Kr. ir pasmerktas miriai 399 m. pr. Kr. Sokratas buvo vienas didingiausi filosof, kls ir susiavjim, ir sit. Delfio orakulo paskelbtas imintingiausiu tarp moni", jis saksi ins, kad nieko neino o tada toliau demonstruodavo, kad kiti imano dar maiau. Turgaus aiktje agoroje klausant jauniesiems mokiniams, dialektin metod" jis kartais pasitelkdavo, kad sukritikuot Atn mokslo vertybes. Dl tokio elgesio jis nedaug teturjo draug i auktuomens, be to, tai, be abejo, prisidjo prie vliau jam suaukto teismo ir mirties bausms paskyrimo u jaunimo gadinim". Dialektinis Sokrato metodas tai apsimesti, kad nieko neinai, o tada imti abejoti iniomis, kurias pateikia prieininkas, klausinti j prasms, griauti idjas, kuriomis jos paremtos. Tai buvo ankstyvoji analizs forma. (Graikikas odis analytika reikia atskleisti, ipainioti".)

Norint isiaikinti prasm, visada reikia analizuoti, taiau tokiu bdu, kaip tai dar Sokratas, painimas greiiau jau griaunamas nei gilinamas. Beugimsts mokslas, turs tik neaiki koncepcij ir vien teorini splioni, vargiai begali ilaikyti tok puolim, tad Sokratui nebuvo sunku rasti tokio mokymo" sprag. (Panaiomis silpnybmis serga" ir i dien mokslas, taiau jas kompensuoja tai, kad j galima pritaikyti praktikai, nors jo filosofija ir silpna.)

Sokrato nedomino nei atomai, nei evoliucija, nei pagrindiniai elementai, i kuri sudarytas pasaulis. Jo filosofija buvo grsta introspekcija mgstamiausias jo posakis buvo: Paink save." Tai vienintelis tikras painimas. Taip filosofija nusigr nuo pasaulio, ir tai turjo katastrofik padarini.

Sokrato pdiniu tapo garsus jo mokinys Platonas, ilaiks ias tradicijas. Vietoj mokslini svarstym vis dmes filosofija nukreip abstrakias idjas. Kur kas labiau u niekingas regimybes" buvo vertinama matematika, tiesa ir grois. Pasaulio aplink mus ypatybs tiesiog atsitiktinis chimer raizginys, o realiai egzistuoja tik idjos.

Platonas gim Atn aristokrat eimoje ir vliau tapo neprilygs-

27

MENDELEJEVO SAPNAS

tamu filosofijos klasiku. Sakoma, kad jis suformulavo visus pagrindinius filosofijos klausimus, ir nuo to laiko filosofija nieko daugiau, tik pastabos Platono filosofijos paratse. Dalis tiesos ia yra, taiau toli grau ne visa. Tai tikrai netaikytina vadinamajai natrfilosofijai", tai yra mokslui. Platonas nebt galjs ikelti klausimo: Kas yra elektros jga?", nes visikai nenutuok, kas toji elektra. Gal tai ir elementaru, taiau be galo svarbu. Nors mokslas nebelaikomas filosofijos dalimi, jis tikrai turi takos ms supratimui apie painim ir mus paius. Pasidarbavus Kopernikui, Darvinui ir Froidui, ms savs pai suvokimas i pagrind skiriasi nuo Platono ir jo aminink. Galime suprasti graik tragedijas ir sijausti stiprias j emocijas, taiau patys taip nebemstome ir nebesielgiame.

387 m. pr. Kr. alyvmedi giraitje Atn pakratyje Platonas atidar savo akademij. Si originali mokyklin girait" buvo pirmas pasaulyje universitetas. Vir jimo j buvo urayta: Tegul ia neueis n vienas, kas neimano geometrijos." Abstraktus protavimas, absttakios idjos, abstrakti geometrija net politiniai Platono mokymai buvo sutelkti utopij, o ne socialin realyb. Akademijoje puikiai imanyta matematika, taiau geometrija, kurios ia mok, apsiribojo tik figromis, kurias galima nubraiyti su liniuote ir kompasu. Tik tokios figros buvo laikomos idealiomis (tai yra, atitiko realias" idjas) visos kitos tebuvo atsitiktin tikrojo pasaulio maiatis (is buvo tik iliuzija, niekinga regimyb"). Pastarosios bdavo atmetamos kaip mechanins". Geometrija domjosi tik tokiomis figromis, kaip antai apskritimas, trikampis ir taisyldingas daugiakampis gamtoje n vieno tiksliai tokio nerasi. Demokritui mintis apie atomus kilo matematik taikant gamtoje. (Dalink pasaul, kol nebepavyks dalinti.) Platon domino tik matematikos taikymas jai paiai. (Tokia nuostata plaukia i grynosios" matematikos supratimo.)

Treiasis i didij graik filosof triumvirato buvo Aristotelis, Platono mokinys, Sokratas buvo laikomas Atn kyruoliu, Platonas filosof filosofu, o Aristotelis buvo pirmas universalus genijus.

28

Keliaudamas po Egjo krat, vienoje vietoje tapo jauno Aleksandro Didiojo mokytoju nors nelik joki ra, ko tiksliai didiausias antikinio pasaulio eruditas mok (ar bent jau stengsi imokyti) didiausi didybs maniak visoje antikoje. Aristotelis pasiymjo kone visose srityse, iskyrus matematik. Jis domjosi viskuo, ir tai atsispindjo filosofo bibliotekoje. Dar n vienas privatus pilietis nebuvo sukaups tokios ritini kolekcijos. Atsiradus Aristoteliui, atjo pabaiga antimoksliniam tendencingumui. Taiau ala jau buvo padaryta. Nors Aristotelis buvo vienas subtiliausi mokslo prot per vis istorij, jo

29

MENDELEJEVO SAPNAS

idjos buvo fatalikai ukrstos Platono mstymo. (Ir tai iki iol randa atgars viename ms posakyje: platonika meil tai tokia, kai i ties nieko nevyksta.) Aristotelio laimjimais rmsi visa tolimesn mokslin minties raida, siekianti ir ms laikus. Jis paliko savo indl kiekvienoje natrfilosofijos srityje nuo botanikos iki geologijos ir nuo psichologijos iki zoologijos. inoma, pirmiausia kaip tik Aristotelis ir nuymjo daugelio i mokslo srii kontrus. O puikiausias jo laimjimas buvo logikos iradimas.

Taigi kur jis klydo? Platono filosofij Aristotelis pastat nuo koj ant galvos, nes tikjo, kad idjos gali egzistuoti tik tam tikroje substancijoje, kuri jas knija. Nepaisant to, jo mintis vis tiek vald platonikasis pasaulio supratimas. Daiktus jis mat kaip turinius tam tikras ypatybes juose sikrusias Platono idjas o ne pasiyminius tikrosiomis savybmis. Tai subtilus, bet fundamentalus skirtumas. Pasaulis, sudarytas i substancijos ar objekt, gali turti tam tikras ypatybes, o pasaulis, kur sudaro atomai, pasiymi savybmis. Atome nevelgsi ten siknijusi idj. Tik itaip itin atraus proto Aristotelis galjo priimti em, or, ugn ir vanden kaip keturis pagrindinius elementus. Tai buvo ypatybs.

Kai atri Aristotelio mintis ukibo u ios klaidos, rezultatai buvo katastrofiki. Pasitelks mstym ir stebjimus, filosofas irutuliojo mint, jog visi keturi elementai turi savo viet. Viduryje em, toliau vanduo, tada oras, o vir io ugnis. Visas judjimas pasaulyje vyksta dl to, kad elementai stengiasi rasti savo viet. Todl akmenys grimzta vanden, o i jo kyla burbulai, liepsna oka auktyn ir taip toliau.

Taiau Saul, Mnulis ir vaigds akivaizdiai nepaklsta tokiam judjimo modeliui, todl Aristotelis pasil penktj element. ret element jis pavadino eteriu. Uuominos apie element esti ms vartojamame odyje eterinis" (dangikas, neemikas) ir kvintesencija" (paodiui penktoji esencija"). Keliaujant auktyn nuo Mnulio, visas dangus buvo eterio sritis. Neturdami nieko bendra su

30

KAIP BUVO I PRADI

kitais keturiais elementais, dangikieji knai nepaklsta tiems patiems dsniams, ir taip galima paaikinti, kodl jie nenukrenta ant ems. Si auktesnioji eterio sritis sudaryta i koncentrini permatom kritolo sfer, isidsiusi aplink em tarsi svogno luobai. Mnulis, Saul, planetos ir vaigds visos sikrusios iose sferose, ir ioms atskirai sukantis, dangaus knai juda. Juddamos viena prieais kit, ios permatomos kritolo sferos kuria mogaus ausiai negirdim diding harmonij sfer muzik".

Aristotelis turjo tok autoritet ir pasiymjo tokiu nepranokstamu atriu mstymu, kad visos jo mintys buvo priimtos kaip tikra tiesa. em laikyta Visatos centru, nepaisant keli ikisokratini mstytoj, suvokusi, kad yra kitaip. Tad prisidjus miniai, kad dangus sudarytas i kitokio elemento ir paklsta kitokiems dsniams, astronomija buvo veiksmingai ugniauta iki pat Koperniko eros auros XVI amiuje.

Aristotelis, kaip ir Empedoklis su ekspyru, buvo genijus, gims dviej er sandroje. Istorin epoch turbt geriausiai iliustruot jo poiris politik. Platono utopija Aristoteliui neatrod nepraktika i tema buvo nagrinjama mokslikai. Nordamas atrasti tobuliausi politin sistem, Aristotelis savo bibliotekoje surinko vis Graikijos miest-valstybi konstitucij ritinius. Jei kuris miestas kreipdavosi j konstitucinio patarimo, Aristotelis galdavo pateikti ne tik konstitucij, kuri geriausiai atspinddavo to miesto gyvenim, bet ir geriausius straipsnius i vis kit miest valstybi konstitucij. Ir jei tik i principo bt buv manoma pagelbti, tai bt padj. Taiau taip neatsitiko, nes tai buvo nemanoma.

Kodl? Ironika, taiau dl to kaltas Aristotelio mokinys Aleksandras Didysis. Aleksandrui pavyko suvienyti graikus tok ygdatb jis padar paprasiausiai visus ukariaudamas. Tada jis nusprend, kad bt gerai, jog suvienytai Graikijai nebereikt baimintis imperijos atak taigi pakilo Rytus ukariauti Persijos. Tai padars, jis nusprend nesustoti ir ukariauti vis inom pasaul. (Net nesvarstant klausimo apie didybs manij, galima ginytis, ar Aleksandro strategija

31

MENDELEJEVO SAPNAS

buvo teisinga. Tuo metu pers imperijos lov jau leidosi, o vakaruose k tik buvo pradjusi plstis romn Respublika. Prajus pusantro imtmeio po lovingo Aleksandro ygio, per kur jis nugaljo visus Rytus, jo imperijai ikilo grsm bti ukariautai i Vakar.) Nepaisant i nesklandum, netrukus Aleksandras vald didiausi imperij, kokios pasaulis dar nebuvo mats. Miestus valstijas (kitaip polius) pakeit metropolijos (miestas motina"). Miest-valstybi era pasibaig, prasidjo imperij amius. Demokratij pakeit imperializmas. Kad ir koks protingas buvo Aristotelis, jo mintys, kaip sukurti geriausi politin konstitucij, buvo visikai nereikalingos.

O, kad taip pat bt nutik ir jo mintims apie elementus... Idja, kad pasaulis sudarytas i ems, oro, ugnies ir vandens, buvo pasenusi. Ir joks atrus protas negaljo igelbti mokslo, pagrsto tokia prielaida. Dabar element tyrim bus imtasi i visikai kitos puss ne m o k s lins, iracionalios. Mokslas apie elementus dabar eng dar didesns tamsos valdas.

J. radicija teigia, kad alchemija gim Aleksandrijoje. miest Nilo iotyse 331 m. pr. Kr. kr Aleksandras Didysis kaip sostin ukariautoms Egipto teritorijoms. Per du imtmeius jis tapo didiausiu pasaulio miestu, klestiniu egiptiei, graik ir kit Levanto kultr katilu. Jo uoste stovjo vienas i septyni pasaulio stebukl: Faro salos Aleksandrijos vyturys. io 450 pd aukio statinio viesos spindul, sutelkt reflektoriumi, buvo galima matyti jroje dar i u horizonto.

Taiau Aleksandrijos pasididiavimas buvo Mz ventov (kitaip Muziejus), kurios biblioteka klasikos eroje tapo geriausia pasaulyje. Joje sukaupta per septyniasdeimt tkstani knyg (ritiniuose ir papirusuose), kurios trauk viso Viduremio jros regiono ratingus mones. Be abejo, dl ios bibliotekos Aleksandrija tapo didiausiu antikos mokymosi centru, pralenkdama net Platono ir Aristotelio Atnus. ia studijavo didiausi graik eros intelektualai Euklidas, Archimedas ir Aristarchas (antikos Kopernikas), vliau ir astronomas Ptolemjus, ir pirmoji didioji filosof matematik Ipatija (Hipatija).

33

M E N D E L E J E V O S A P N A S

Galiausiai ia pateko gausi asmenin Aristotelio biblioteka, ir jo filosofija buvo pati svarbiausia prie jos prijungtame mokymo fakultete.

Taiau Aleksandrijoje graik mintis susidr su kur kas senesne mokymosi forma, vadinama egiptiei menu khemeia (tai ms odio chemija" aknis). Khemeia aknys pranyksta tolimoje praeityje. is odis randamas vairiuose senovs Egipto hieroglifuose ir siejamas su mirusij laidotuvmis. Romos istorikas Plinijus net teigia, kad i pradi Egiptas buvo vadinamas khemeia, arba juodas" nuo derlingo juodo Nilo deltos ditvoemio. inios, susijusios su iuo tamsiuoju menu, pamintos keliuose ankstyvuosiuose altiniuose, tarp j ir Enocho knygoje (vienoje i apokrifini Senojo Testamento knyg). Pasak io altinio, slaptsias khemeia inias puol angelai perdav kele tui moter, siekdami laimti j glamones.

I pradi daugiausia i ini buvo apie cheminius procesus, susijusius su mirusij balzamavimu. To reikjo, kad numirlis itvert kelion mirusij pasaul. Dl i ssaj su poeminiu pasauliu usiimantieji khemeia gavo burtinink ir kertoj status. Taiau netrukus i veikla isiplt ir trauk kitus cheminius procesus, atrastus senj egiptiei, pavyzdiui, stiklo gamyb, daym ir ypa metalurgij. Taip khemeia buvo susieta su septyniais inomais elementais metalais: auksu, sidabru, variu, geleimi, alavu, vinu ir gyvsidabriu. Tai, o kartu ir ssaja su numirliais, tapo metafizini ini pagrindu. Egiptieiai pastebjo, kad, kaip ir septyni elementai, egzistuoja septynios planetos klajojaniosios vaigds", judanios pritvirtintj" vaigdi skliautu. Tai Saul, Mnulis, Venera, Marsas, Saturnas, Jupiteris ir Merkurijus. Neilgai trukus jie susiejo iuos du septynetukus. Saul buvo susieta su auksu, Mnulis su sidabru, Venera su variu ir taip toliau. (iuolaikinis anglikas gyvsidabrio pavadinimas mercury ir kils i planetos pavadinimo.) Kaip ir astrologai, pirmieji alchemikai nujaut, kad j mokslas atskleid vien i Visatos paslapi parod, kaip em (o drauge ir monija) susijusi su kosmosu.

Grynai praktine prasme i ssaja burtininkams ir magams suteik

34

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

galimyb, kaip apsaugoti verslo paslaptis. Uuot aprainj, kaip sulydyti du metalus ir pagaminti bronz, jie galjo kalbti apie Veneros (vario) ir Jupiterio (alavo) konjunkcij.

Taip pat jie galjo aprayti vairias dvasinio tobuljimo praktikas kaip emj element (primityvaus elgesio) pavertim auksu (taurumu). Visos ios inios buvo priskiriamos egiptiei iminties dievui Totui su ibio galva. Susidr su iuo dievu, graikai atpaino jame savj Herm diev pasiuntin. Taigi alchemijos okultizmas anglikai buvo vadinamas hermetiniu menu" magija.

Taiau tikroji alchemija gim, kai khemeia reikin aptiko graik filosofin tradicija. Filosofams buvo pavyk atskirti moksl nuo religijos, o dabar, vykstant regresui, ie du dalykai vl suvienyti. Dar blogiau, buvo padaryta net didesn klaida: usiimantieji khemeia inojo septynis grynuosius elementus, taiau keturi Aristotelio element naudai jie buvo atmesti.

Taiau tai, kas i pirmo vilgsnio mums gali pasirodyti kaip katastrofa, virto nauju kvpimo altiniu. Kai khemeia prim em, or, ugn ir vanden kaip keturis elementus, netrukus buvo pripainta, kad tai nra pastovs elementai. Tai buvo savybs analogikos kariui ir aliui, drgmei ir sausumui. Taiau savybes galima keisti: kart galima ataldyti, drgn idiovinti ir panaiai. O jeigu elementus galima pakeisti, tai gal yra nurodomos tiesos tuose mslinguose senoviniuose ratuose, kurie lyg ir daro uuominas apie emj element virtim auksu. (irdami i laiko perspektyvos jau matome, kad ir vl daroma klaida: fiziniai pokyiai painiojami su cheminiais virsmais.)

Taip gimsta pagrindinis alchemik siekis. Nebuvo iekoma nei dvasins iminties, nei chemini metod: tikslas grynas auksas. Mokslui, atrodyt, ia jokios vilties. Ironika, vis dlto atsiranda mokslo uuomazga. Proto kovoje besigrumdami su elementais, alchemikai galiausiai sukaup mokslini ini, papildiusi turtas filosof. Filosofin graik tradicija pamau geso, Romos imperijai ksnis po ksnio uvaldant senosios Aleksandro Didiojo imperijos likuius. Romnai

35

MENDELEJEVO SAPNAS

buvo greiiau praktikai nei mstytojai, todl niekuo originaliu graik minties nepapild. (Sakoma, kad matematikos istorijoje pasirods vienintelis romnas tas, kuris umu Archimed.)

nuosmuk atspindjo alchemija. Ji virto pusiau mistiniais ritualais, o krybins mokslins jos galios buvo nukreiptos kit srit praktines aukso paiekas. iam ypatingam rieutui gvildenti buvo sukurta daugyb iradingiausi bd. Intelektiniai umojai (bent jau i j aka) gal ir smukteljo emyn, taiau emosios gudrybs pasiek savo. Nevalyvas magas arlatanas pajuodusioje nuo suodi landynje nugaljo toga vilkint filosof, plevenant tyruose padebesiuose. Tomis dienomis ir vieni, ir kiti virto masins paaipos objektais tokio likimo neivengia joks savitumas. Nepaisant to, ir alchemija, ir filosofija igyveno kiekviena savaip. Visgi galima ginytis, kad pirmajai esame daugiau skolingi nei antrajai. iandien, labai prireikus, be filosofijos galtume isiversti, o tai be chemijos jokiu bdu.

Vienas pirmj inom ios tamsios srities atstov kakoks Bolas i Mendeso, graik ukariauto Egipto gyventojas, dirbs apie 200 m. pr. Kr. Pagrindiniame savo veikale, vliau pavadintame Physica et Mystica (Fizika ir mistika"), jis ivardijo daugyb vairiausi ezoterini eksperiment, kuri kiekvienas baigdavosi tokiu ukeikimu: Viena prigimtis randa diaugsm kitoje. Viena prigimtis griauna kit. Viena prigimtis valdo kit." i giesm viliojanti tikrojo cheminio supratimo uuomina. (Ar negaltume itaip apibdinti, kaip vienos mediagos tirpsta kitose, kaip kai kurios sugrauia rdimis kitas, o dar kitos sudaro junginius?) Nelaimei, Bolo apraomi konkrets eksperimentai tokio supratimo nepateisina ir nurodo tik vairiausius metodus, kaip pasigaminti sidabro ir aukso. Jie gausiai prifariruoti nuorod graik filosofij bei kosmologij ir yra pakankamai migloti, kad amiams slenkant nebt nei paneigti, nei patvirtinti.

Taiau tiesa ikils paviriun. 1828 m. Tbuose rastas senovinis papirusas, kuriame ivardyti eksperimentai, itin panas apraytuosius Fizikoje ir Mistikoje, tik ivilkti i vis teorini pagrainim. I

36

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

papiruso paaikja, kad apraomieji metodai auksui ir sidabrui gaminti tra apgavikiki, skirti neimanliams akis dumti. Deja, po to du tkstantmeiai regjo alchemijos kilim, suklestjim ir galop lugim, nepaveikt ios gerai paslptos inios. Taigi Bolas buvo apgavikas, taiau kiti poymiai (net ir pati apgavyst) lyg ir rodyt j turjus nuovokos apie fundamentalij chemijos prigimt, t. y. kad cheminio eksperimento metu patys elementai nekinta.

To nepasakysi apie Zosim i Panopolio, pripastam didiausiu i pirmj alchemik, dirbus Aleksandrijoje madaug 300 m. (Alchemik darbas" labiau primena muzik, o ne medik ar mokslinink: mat po paruoiamosios stadijos nevyksta jokia tikroji veikla, kuri duot apiuopiam rezultat.)

Zosimas sudar dvideimt atuoni tom alchemijos enciklopedij po tom kiekvienai graikikosios abcls raidei. (Ties sakant, senoji graik abcl turjo tik dvideimt keturias raides, taiau bizantikosios eros laikotarpiu laikinai gijo daugiau.) ios enciklopedijos turinys irgi menkai susijs su realybe ir paraytas tai miglotai, tai mistikai, tai ukoduotai. Vyrauja simbolins formuluots ir koduoti eksperiment apraymai. Mistikos ir metafor debesys prasiskiria tik kartkariais ir tada blyksteli kas nors realesnio. Vienu metu Zosimas alchemij apibria kaip vandens sudties, judjimo, augimo, susijungimo ir atsiskyrimo, dvasios itraukimo i kno ir suriimo kne" tyrimus. Cia, rodos, drauge metaforikai sugyvena ir misticizmas, ir tikra chemiko praktika. Taiau apie kur i i dalyk jis i tikrj kalba? Tipika dviprasmyb. Kiti fragmentai, pavyzdiui, kalbantys apie emj metal kilninim" iki aukso, migloti dl suprantamesni prieasi. Taiau net ir juose galima rasti patraukli minties vysteljim, rodani valg chemins praktikos supratim.

Apraomi eksperimentai i keleto atskir cheminio proceso stadij.

Sumaiyk kiauinio trynius su maltais luktais. Miin supilk sandar ind ir degink keturiasdeimt vien dien. Po to palik ind pju-

37

MENDELEJEVO SAPNAS

38

ven lauo pelenuose atvsti. Tada pamatysi, kad jo turinys pavirto visikai alia mase. Pavirink j vandenyje, ir tirpalas igaruos, tapdamas dieviku vandeniu. Neliesk jo ranka, tik stikliniu instrumentu. Dievikj vanden supilk sandar ind ir virink dvi dienas. Tada supilk turin jr kriaukl, ilygink ir padk saulkaitoje. Vanduo sustings muilo konsistencijos mediag. Ilydyk uncij sidabro, pridk tos mediagos, ir gausi auks.

Eksperimento stadijos danai charakterizuojamos tam tikra spalva, kuri matoma nuosdose, garuose ar tirpale ir rodo, jog tam tikra procedra skmingai baigta. (Pavyzdiui, vienu atveju reikia pereiti juodos, baltos ir alios spalvos stadijas, kad pasiektum raudonj, pranaaujani aukso atsiradim.) Daugelyje i eksperiment aikiai atpastami spalvoti junginiai ypa sulfatai ir sulfidai. Atpastamai apibdintos ir eksperimentins procedros: distiliavimas, filtravimas ir tirpinimas. Vienas dviprasmikai suraytas fragmentas net leidia daryti prielaid, kad Zosimas bus pirmasis iskyrs element arsen. Taiau panaiau, kad ia jis kalba apie jungin, tikriausiai arseno sulfid. Galbt domiausia, kad Zosimas, rodos, bus suprats, jog chemin virsm gali sukelti katalizatorius. Tai papildoma mediaga, traukiama eksperiment ir leidianti reaguoti kitoms sudedamosioms mediagoms arba pagreitinanti j reakcij, taiau pati iliekanti nepakitusi. Zosimas aprao kelet chemini proces, kaip emuosius metalus paversti auksu, kuriuose dalyvauja katalizatorius, jo vadinamas tinktra" (priemaia).

Vis dlto manija versti emuosius metalus auksu nevisikai monopolizavo alchemik praktik. Ironika, taiau kai kada mistifikavimas pajgdavo duoti mokslini laimjim: taip sakant, i dviej blogybi vienas gris, arba du minusai duoda viena plius. Kai kurios alchemins procedros, apraomos Zosimo, kalba apie serganio metalo gydym" veriant j auksu. Nra ko stebtis, kad atsitiktinis pradedantysis alchemikas tai suprato klaidingai ir, inoma, pasuko

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

neteisingu keliu. Tokiu bdu alchemija netyia tapo naudinga. Uuot gyd serganius metalus, suklaidinti alchemikai msi iekoti keli tikriems negalavimams gydyti. Atsitiktinai padj pamatus chemijos mokslui, dabar alchemikai per atsitiktinum steig mokslin farmacij chemin poir medicin.

Taiau tai buvo pernelyg gerai, kad trukt ilgai, ir netrukus alchemija nuo knik negalavim gydymo pasuko prie dvasini. Kaip ir stipriai tobuljanioje literatroje, alegorij, simboli ir metafor potekst buvo gerokai per stipri paprastam pasakojimui apie sveikaujanias mediagas, mogaus chemij ir panaius dalykus. Nuo godumo per medicin iki gelbjimo: tez, antitez, sintez evoliucionuodama alchemija trauk vingiuotu dialektikos marrutu. O tada, bdama vien mogika, gro ten, i kur pradjo kelion prie aukso!

Visos alchemijos raidos metu i trijul godumas, medicina ir sielos gelbjimas taip ir liko neatsiejama. inoma, tai buvo svarbiausia ne tik Aleksandrijos alchemijai, bet ir kit pasaulio dali alchemikams. Ankstyvaisiais ms eros imtmeiais tai, k galima laikyti alchemija, buvo intensyviai praktikuojama Piet ir Vidurio Amerikoje, Kinijoje ir Indijoje. Visoms ioms praktikoms buvo bdingas tas pat sumiusi motyv trejetas, nors alchemija iuose atskiruose regionuose vystsi nepriklausomai nuo Aleksandrijos alchemijos. (Iimtis gal bt tik Indija, galjusi Vakar tak patirti per Gandhar graik valstyb, sukurt Indijoje Aleksandro Didiojo ir gyvavusi kelet imtmei.) Tokia nepriklausoma raida leidia manyti, kad alchemija buvo universali monijos evoliucijos stadija, btinas ms intelektualinio vystymosi tramplinas. inoma, buvo ir skirtum, bding visuomenms, kuriose ji vystsi. Pavyzdiui, Vakar alchemija vislaik buvo apssta idjos pagaminti auks. Kin alchemija dmes labiau telk medicin bei sielos gelbjim ir iekodama nemirtingumo ivyst i dviej aspekt derin, taigi ir kinik gyvybs eliksyr", adant arba amin jaunyst, arba nemirtingum. (odis eliksyras" nra kin ir, ties sakant, atsirado daugeliu imtmei vliau, taiau btent jis

39

MENDELEJEVO SAPNAS

geriausiai atspindi ios mediagos pobd.) iuos eliksyrus vartojo tie, kas taip diaugsi gyvenimu, jog norjo gyventi aminai. Kinijoje iai kategorijai priklaus tik valdanioji kasta. Nelaimei, eliksyrai darsi vis sudtingesni, o dl to ir vis nuodingesni. Pasak mokslo istoriko Dozefo Nydhemo oseph Needham), dabar galima tarti, kad visa kin imperatori dinastija mir nusinuodij eliksyrais. Gyvybs eliksyras netrukus pasirod ir Vakaruose atrodyt, nepriklausomai, bet vis dl t pai lengvatiki motyv.

Lengva mums aipytis i tiksl, kvpusi alchemij pltotis: neapsakomi turtai, panacjos, nemirtingumas ir pan. Ir vis dlto btent i praktika mums dav chemij. O kokie iuolaikins chemijos tikslai? Tirdami elementus (ironika, bet btent skmingai vald element virsmus atom skaldym), priartjome prie susinaikinimo ribos. Palyginti su tuo ankstyvosios alchemijos godumas, slaptinimo triukai ir arlatanizmas atrodo tik nekaltos silpnybs.

Taiau Aleksandrijos alchemijos dienos jau buvo suskaiiuotos. Jos burtinink ir mag paslaptingi bdai ir nesuprantami ratai reik, kad to nemanoma integruoti visuomen nei kaip intelektualios praktikos (tarkim, kaip matematikos), nei kaip religijos (kaip didjanio krikionybs kulto). 296 ms eros metais, vos keleri metai po Zosimo mirties, Romos imperijoje imperatorius Diokletianas udraud alchemij, saks sudeginti visus alchemik ratus. Naikinti imtasi plaiai tai viena prieasi, kodl ms inios apie ankstyvj alchemij tokios padrikos. Diokletiano sake pirm syk oficialiai pamintas odis khemeia. Kaip ir didium sudting alegorij i alchemik rat, pirmj norta padaryti paskutinija. (Paradoksas, bet Diokletianas alchemij udraud btent dl to, kad tikjo jos skme. Jis bgtavo, kad ipopuliarjusi aukso gamyba pribaigs ir taip vos gyv imperijos ekonomik.)

Prajus imtmeiui, 391 metais, krikionys apipl ir iki pamat sudegino Aleksandrijos bibliotek. Liepsnose uvo ir amiams nuo ems paviriaus pradingo isamus klasikini ini rinkinys, paliks tik

40

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

atsitiktinius pdsakus kituose darbuose, rodaniuose, kokio miliniko lobio neteko monija. Bibliotekoje khemeia praktikai nebt atsirad vietos, taiau mokslikesnius jos atradimus bt galj pastebti keletas platesni pair natrfilosof. Ar tikrai kakoks alchemikas pirmasis iskyr arsen? Ar koks nors khemeia eruditas nebus grs prie Demokrito mini apie atomus, ivengdamas Aristotelio klaidos dl keturi element? Jeigu taip, beveik garantuotai bt pasipyl svarbi atradim, deja, niekas negali to inoti.

Dabar alchemija dingo, liko istorijos nepasiekiama. Keista, bet turbt kaip tik nestorieiai, krikioni ataka, perdav alchemijos paslaptis toliau. Nuo dabar serb kilms imperatorius Konstantinas paskelb krikionyb oficialia Romos imperijos religija. Siekdamas suvienyti nesantaikos draskom imperij, Konstantinas perkl jos sostin rytus, Bizantij (dabar Stambulo vieta) Bosforo pakrantse.

Netrukus is miestas imperatoriaus garbei bus pavadintas Konstantinopoliu. Bgant deimtmeiams jo diduomen m garsti ekstravagancija. Daugelis vald deimtis nam ir tkstanius verg. J rmuose verdavosi dramblio kaulo durys, atskleisdamos mozaikomis ipuotas menes, kur po ilko baldakimais, gaubiamos brangiausi smilkal aromato, stovjo auksu dengtos ir brangakmeniais inkrustuotos lovos. (Bizantieiai subtiliu skoniu niekada nepasiymjo.)

325 m. Konstantinas sukviet visos imperijos krikioni vadovus susirinkim Nikjoje (dabar Iznikas), Marmuro jros pakrantje. ie vadovai tikjo labai skirtingomis ventojo Rato interpretacijomis, taiau Konstantinas grasindamas privert juos priimti oficiali nuostat dl tam tikr dalyk, kaip antai Kristaus dievikumas ir jo lygyb su Dievu. I esms tai buvo politinis veiksmas, leids Konstantinui sustiprinti savo valdi imperijai, suvienijus Banyios ir valstybines galias. Vis dlto imperijos nepaliov kamuoti erezijos. Vos imtmeiu vliau, 431 metais, buvo suauktas Efeso susirinkimas sprsti nestoriz-mo problemos. i krikioni tikta, kad Kristus turjo dvi skirtingas prigimtis dievikj ir mogikj ir kad i tikrj buv du mo-

41

MENDELEJEVO SAPNAS

ns viename. Nestorijizmas dabar buvo paskelbtas erezija ir jo pasekjai buvo priversti bgti rytus, j Persij. Galiausiai ia izoidikj j erezij toleravo vietiniai zoroastristai (Zaratustros pasekjai vert.), garbin ugn.

Nemaai nestoriei toliau nelegaliai praktikavo alchemij ir kartu su savimi pasim tamsij moksl paslaptis. Ilgainiui jas perm zoroastrieiai, kuriuos suintrigavo slaptingi ugnies pasirodymai alchemijos teorijoje ir praktikoje.

i ezoterin europinio mokslo ataka suklestjo Azijoje. Tuo tarpu kitos, patikimesns europinio mokslo akos m diti. 529 m. krikionikasis imperatorius Justinianas udar devyni imtmei senumo Platono akademij Atnuose, paskelbs j pagoni mokslo" centru. Tradicikai i data laikoma laikotarpio, kur prisimename kaip Tamsiuosius amius ir kuris gaub Europ penkis imtmeius, pradia.

iuo metu barbarai jau buvo ugrob vakarin suskilusios Romos imperijos dal, iliko tik rytietikoji Bizantijos imperija su sostine rytiniame Europos pakratyje Konstantinopoliu, velgianiu per Bosforo ssiaur Azijos krantus. Antikos pasaulis buvo padovanojs Archimed, puiki matematik ir neeilini ininerini romiei darb. O dabar kone septynis imtmeius Europoje negims n vienas tikras mokslininkas, vertas io vardo.

Pirmoji didel iorin grsm Bizantijos imperijai kilo i Ryt. (Paradoksas, taiau paaiks, kad i grsm igelbs Europos moksl.) Anksiau arabai buvo paprasti dykum klajokliai, um nevaisingus Arabijos pusiasalio plotus. VII amiuje visa pasikeis nuo vieno mogaus, prekeivio i Mekos oazs, kvpimo. 610 m. j aplank arkangelo Gabrieliaus vizija. iame regjime keturiasdeimtmeiui prekybininkui Mahometui buvo sakyta vadovauti arabams misijoje, kuri bus judaizmo ir krikionybs religini tradicij galutinis isipildymas. Tai bus galima padaryti paklstant vieninteliam tikram Dievui Alachui.

42

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

Taip buvo suformuota islamo religija. (Arabikai odis islam reikia nuolankumas arba paklusnumas"; saliam" ir musulmonas" abiej i odi aknis bendra.)

Mahometui per islam pavyko suvienyti Arabijos pusiasalio gentis. Apimti religinio kario, arabai pakilo ukariavimo ygin, kuriam lygi nebuvo nuo pat Aleksandro Didiojo laik. Truko tik kiek ilgiau nei imtmet, ir arab imperija nusidriek nuo Ispanijos vakaruose, per vis iaurs Afrik ir Artimuosius Rytus iki pat iaurins Indijos ir Kinijos prieig rytuose.

670 m. arab kariai net buvo apgul Konstantinopol paskutin Romos imperijos miest, krikionikojo pasaulio centr. Tik laiko klausimas buvo, kada miestas pasiduotuos, o tada arabai bt puol pietin Europ ir susisiek su bendraygiais, artjaniais prie Ispanijos, taip tarsi replmis surakin i emyno dal ir galiausiai pasklid po Pirnus iki pat Turo vidurio Pranczijoje. Europai bt grs tapti musulmoniku emynu.

plan sugriov alchemikas Kalinikas. Gims greiiausiai Egipte, graik eimoje, Kalinikas pabgo iki ateinant arabams ir isine slaptj graik ugnies" formul. i graik ugnies" paslaptis ms laik nepasiek, tik spjama, kad pagrindin sudedamoji jos dalis greiiausiai buvusi distiliuota aliavin nafta. (Natraliai atsirandantys tokios naftos eerai Artimuosiuose Rytuose nebuvo retenyb, o tai, kad jie smarkiai siliepsnodavo, labiausiai ir kvp persus garbinti ugn.) Distiliuojant aliavin naft, bdavo gaunamas primityvios ries benzinas, kuris po to greiiausiai bdavo maiomas su kalio nitratu (kaip deguonies altiniu) ir negesintomis kalkmis (kurios isiskiriant ilumai reaguoja su vandeniu). Graikik ugnies" pylus Bosforo vandenis, ji padegdavo medinius arab laiv korpusus, o tada bet kokios pastangos j ugesinti sukeldavo tik dar didesn gaisr. is pirmasis slaptas ginklas" sunaikino arab laivyn, o Europai isaugojo krikionyb ginklas, kur pagamino pirmasis ir vienintelis Bizantijos imperijos mokslininkas.

43

MENDELEJEVO SAPNAS

Arabams i graik imon padar deram spd, tad netrukus jie m rasti ir kit io senovinio mokslo pavyzdi Sirijoje ir Tarpupyje. I Bagdado nestoriei jie imoko khemeia, kuri netrukus pavadino al-chemia alchemija. (Priedlis al arab kalbos ymimasis artikelis.) Pradj studijuoti ir tobulinti graik mokymus, arabai trauk sav odi. Alkoholis, algebra ir algoritmas visi ie odiai arab kilms. (Anglai ilaik dar daugiau toki odi, pavyzdiui, alka-li armas vert?)

Chemijos ir daugumos kit moksl (taip pat ir matematikos) raida penkiems imtams met liko daugiausiai arab rankose. Arab alchemijos pagrindas, atrodo, buvo Smaragdo lentel veikalas, paraytas legendinio Hermio Trimegisto (graikikai Hermis triskart didysis"). Kaip byloja vairios versijos, is mslingas veikjas gyvens Mozs laikais (XIII a. pr. Kr.), buvs graik dievo Hermio, arba jo kolegos pagal senovs egiptieius Toto palikuonis ir pats buvs dievu Hermiu. Slenkant amiams, jo vardas imtas sieti su daugeliu veikal, i kuri svarbiausias Smaragdo lentel. Joje surayta dauguma senj khemeia paslapi, tarp j ir emj metal pavertimo auksu formul.

Netrukus arabai suvok didias io proceso galimybes ir noriai msi darbo. Dabar didiausi arab prot dmes patrauk visi graik mokymai (nuo astronomijos iki filosofijos ir nuo matematikos iki alchemijos). Pirmasis iskirtinis veikjas, ikils alchemijos srityje, buvo Dabiras ibn-Hajanas, vliau Europoje vadintas Geberiu. (Kelet imtmei jis klaidingai laikytas al-geber, kitaip algebros krju.) Dabiras gim apie 760 metus ir gyveno Bagdade tuo metu, kai Arab imperija buvo pasiekusi virn, valdant garsiajam Harunui ar-Raidui (prozikai vard galima iversti kaip Aronas Tiesusis). Tai era, kuri mena Tkstantis ir viena naktis, kur Secherezada, sekdama pasakas kalifui (tikriausiai Harunui), ivengia mirties bausms. Kasnakt ji avdavo j savo tkstaniu ir viena pasaka-legenda apie Aladin, jrinink Sindbad, Ali Bab ir kitus. Pats Bagdadas buvo kone dar pasakikes-nis. Apie devintj imtmet tai buvo turtingiausias pasaulio miestas,

44

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

jo palmmis ipuotose Eufrato krantinse spavosi laivai i toki tolybi, kaip antai Zanzibaras ir Katajus (Kinija). Didmiesio centre, supamas trij sien, stovjo dviej myli ploio Apvalusis miestas. Apvaliojo miesto vidury kilo Aukso rmai ir Didioji meet, o i j drieksi keturi keliai keturis Arab imperijos kampus. Tarp fontan ir ksming sod, sien iorje, buvo kurti mokymosi centrai ir vieosios ligonins. Kaip kontrastas alia mirguliavo triukmingi egzotiniai turgs didiuliai, dengti, su balkonais ir bokteliais pilni kvepal pardavj, kard ir kit ginkl kalj. Prekeiviai sil cinamon i Sumatros, gvazdiklius i Afrikos, net tokius stebuklingus produktus, kaip pinatai ir rabarbarai (tais laikais Europoje j dar nebuvo). Judriose aiktse pasakotojai sek pasakas apie Aladin ir jo stebuklingj lemp, dl minios dmesio rungsi ugnies ir kard rijikai, o Indijos ilko pirkliai sil kainas u Nubijos vergus. (Tuo metu Europoje Roma skendjo griuvsiuose, o skersvj traukiamoje pilyje Vokietijos mikuose Karolis Didysis su baiminga pagarba net isiiojs spoksojo sudting vandens laikrod, kur jam teik ilkais apsisiauts arab pasiuntinys.)

Tokiu pat begaliniu susidomjimu arab pasaulis sutiko alchemij. Pirmasis arab proto kontaktas su iuo graik ir egiptiei minties likuiu sukl didiul krybins, nors gal ir ne visada mokslins, veiklos sujudim. Koranas teigiamai skatino medicinos, mokslo ir matematikos mokymus. Es tokiu bdu galima velgti Dievo vali. (Teorikai tai galioja net ir i laik fundamentalistinio islamo pasauliui daniausiai vengiama tokio mokymo padarini ir produkt.) Toki apribojim nevaromas Dabiras kartai msi aukso paiek ir dl to igarsjo kaip vienas didiausi vis laik alchemik. Mums svarbu tai, kad Dabiras, kitaip nei dauguma godesni jo koleg, aukso gaminimo msi mokslikai. Gal jo, kaip chemiko, mstymas rmsi ir klaidingomis prielaidomis, vis dlto tai buvo aukiausio lygio analiz. Btent Dabiras privert chemikus susimstyti apie naujas pirmins mediagos sandaros galimybes.

45

MENDELEJEVO SAPNAS

Dabiras modifikavo Aristotelio keturi element doktrin, ypa metal atvilgiu. Anot Dabiro, metalus sudaro du elementai: siera ir gyvsidabris. Siera (akmuo, kuris dega") buvo apibdinama pagal degumo princip. Gyvsidabris atspindjo idealizuot metalo savybi princip. Derinant iuos du principus skirtingais santykiais, gaunami skirtingi metalai. Tokiu bdu emj metal vin galima iskirstyti gyvsidabr ir sier, o iuos sudjus atgal atitinkamomis proporcijomis ir bt galima gauti auks. Taiau, kaip ir Zosimas, Dabiras aikiai jaut, kad iam procesui reikia katalizatoriaus, kuris paskatint proces, taiau jo pabaigoje likt nepakits. Tai, k Zosimas vadino tinktra", kiti graik altiniai, pavyzdiui, Hermis Trismegistas, vardijo kaip xieron sausa mediaga arba milteliai". Arabikai tai buvo pavadinta al-iksir (eliksyras). inoma, viskas, kas emuosius metalus gali paversti auksu, savaime pasiymi stebuklingomis savybmis. Netrukus eliksyr pradta laikyti vaistu, galiniu igydyti nuo daugybs lig, net panacja (tuo, kas gydo visas ligas), o galiausiai gyvybs eliksyru", suteikianiu amin jaunyst ar nemirtingum. Visikai nepriklausomai arab mintis pasiek t pat lyg, kur kin alchemija buvo pasiekusi prie kokius atuonis imtus met. Tai monijos sieki, o k jau kalbti apie nepataisom sugedim, universalumo atspindys.

Dabiro alchemijos laimjimai buvo svarbs beugimstaniai chemijos teorijai, taiau jis eng ingsn priek ir toje srityje, kuri mes galtume pavadinti tikrja" chemija. Jau Smaragdo lentelje paminta laki ir mslinga substancija amoniako druska (amonio chloridas), randama vulkan ioi pakraiuose. Taiau Dabiras pirmasis sistemikai inagrinjo jos savybes. Tai paprastas cheminis junginys, reaguojantis su keletu lengvai prieinam mediag ir sudarantis su jomis visikai skirtingus junginius. Dabiro tyrinjimai atved j prie pat chemins reakcijos suvokimo slenksio kas tiksliai tai yra ir kaip vyksta.

Viena i lengvai prieinam mediag, kurias naudojo Dabiras, buvo actas, distiliuodamas jis gaudavo stipri acto rgt. i rgt

4 6

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

inojo jau graikai, kuriuos avjo jos sugebjimas itirpdyti kai kurias mediagas. Dabirui pavyko paruoti ir silpnus azoto rgties tirpalus tai kur kas stipresn rgtis. Taip buvo kaupiamos paprastos mediagos, turinios bti kiekviename pagrindiniame cheminiame rinkinyje. Arabai artjo prie supratimo, kas yra chemija ir k ji gali.

Dabiras galjo usiimti savo mokslais, nes buvo saugomas Da'faro kalifo vizirio. Da'faras tapo Dabiro draugu ir globju, drsinusiu j ir eksperimentuoti, ir rayti knygas. Taiau gyvenimas intrig apimtame Haruno ar-Raido dvare rizikingas reikalas. Kai Da'faras neteko malons ir buvo nuteistas mirti, Dabirui teko sprukti ir iekoti saugumo gimtajame kaimelyje. ia jis ramiai nugyveno savo dienas, raydamas geriausi savo krin Tobulybs suma. Siame veikale pateikiama vis jo alchemini ir chemini ini apvalga.

Vis dlto arab alchemikus labiausiai domino aukso paiekos. ie iekojimai kvp ir antrj didiausi arab pasaulio alchemik Al-Raz (vliau Europoje inot Rhazes vardu). Al-Razis buvo persas, smagiai gyvens Bagdade X a. pirmaisiais deimtmeiais. Kaip ir daugelis to meto arab mstytoj, Al-Razis garsjo plaiais intelektualiniais interesais. Kaip inoma, jis para muzikos, valgiosios filosofijos ir poezijos enciklopedij. Jo susidomjim mokslu paskatino atsitiktin paintis su Bagdado vaistininku. Tada jis buvo pusjs treij deimt. Tai ieb nepasotinam susidomjim medicina, ir galiausiai Al-Razis buvo paskirtas pagrindins Bagdado ligonins vyriausiuoju gydytoju. Jis daug pasiek ir diagnostikos, ir praktikos srityse. Al-Razio ratai rodo, kad jis pirmasis pripaino esmin raup ir tym skirtum. Ratuose taip pat apraoma, kaip paruoti Paryiaus gips ir kaip j naudoti lusioms galnms sutvirtinti. Kaip ir Dabiro, Al-Razio moksliniai ratai tokie aiks ir detalizuoti, kad jo eksperimentus galima pakartoti net iki menkiausi smulkmen. Bandiusieji tai padaryti pripasta, kad viskas surayta itin tiksliai ir detaliai tuo laikotarpiu tai nebuvo itin bdinga, iskyrus matematik, kurioje arabai itin pasiymjo. Taiau tai turbt neivengiama Al-Razio alchemijos pastabos

47

MENDELEJEVO SAPNAS

apie aukso gavim ilaiko tradicij. ia jis links palikti neveikiam metafor mik, kuris tiesiog btinas ioms paiekoms tsti.

Pagrindinis Al-Razio veikalas vadinasi Paslapi paslaptis. Laimei, turinys neatitinka pavadinime teikiamo mistinio paado. I tikrj tai aiki Al-Razio chemijos ini ir praktikos apybraia, beje, viena i pagrindini arab eros mokslini darb. Stiprioji Al-Razio pus ir didiuma jo originalumo klasifikacija. Tam tikroje stadijoje klasifikavimo genijaus prireikia kiekvienam mokslui, kad bt suskirstytas atskiras sritis, o ios toliau galt rutuliotis savo keliu. Pirmas didis io dalyko pavyzdys, inoma, buvo Aristotelis, suklasifikavs visus paau liui inomus mokslus. Ankstyvosios chemijos srityje toks pat vaidmuo priskiriamas Al-Raziui.

Paslapi paslapt sudaro trys dalys. Vienoje i j apraomi visi renginiai, kuriuos inojo arab alchemija: vairiausi stikliniai indai ir instrumentai, kuriuos pavelds chemijos laboratorija ir kurie i esms liks standartu iki pat XIX a. Kitoje dalyje pateikiami receptai", t. y. tuo metu inomi metodai: distiliavimas, sublimavimas (kiet mediag pavertimas dujomis), kalcinavimas (kiet mediag sutrynimas miltelius) ir tirpinimas. Jei kalbsime apie pastaruosius du procesus, fizinio virsmo ir chemins reakcijos skirtumas liko miglotas. Turbt domiausioji Paslapi paslapties dalis skirta mediagoms joje pateikiamas ilgas inom chemikal ir mineral sraas. ia Al-Razis pirmasis suklasifikuoja mediagas gyvulines, augalines ir mineralines. Dar jis sudaro alchemik naudojam skirting ri mediag sra. Tai yra: knai" (metalai), akmenys, druskos ir dvasios" (angl. spi-rits) lakieji skysiai. Pastarajai grupei jis priskiria gyvsidabr ir amonio chlorido drusk. Ankstesni Dabiro tyrinjimai, atrodo, bus sukl didiul alchemik susidomjim amonio chloridu, ir stengtasi pratsti iuos eksperimentus. Tokiu bdu dabar alchemikai pradjo usiiminti tikraisiais cheminiais mediag ir vairi j savybi tyrinjimais. Ir kaip matome i Al-Razio skirting mediag ri srao, jis artjo ir prie skirting element ri klasifikavimo. Dar vienas rodymas, kad

48

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

jis domjosi chemijos teorija, prie Dabiro kietj kn skirstymo sier (lengvai usiliepsnojanti) ir gyvsidabr (lakus) pridjo drusk. Al-Razio manymu, is treiasis principas yra btinas kietj kn komponentas, nes jis nei lakus, nei degus.

Deja, amiaus pabaigoje Al-Raziui alchemija pateik tikr imginim. Nordamas siteikti, o gal ir iekodamas saugios sinekros, Al-Razis para traktat apie alchemij. O dedikavo j ir asmenikai teik iaurs ryt Persijos provincijos Chorasano emyrui. Skaitydamas puik traktat emyras taip susidomjo alchemija, kad isikviets Al-Raz sak atlikti eksperiment ir vieai parodyti, kaip vyksta virsmai. Al-Razis m isisukinti, aikindamas, kad jau vien ranga brangiai kainuos. Nepaisant nieko, Al-Raziui buvo sumokta tkstantis aukso gabal ir sakyta rengti laboratorij. Paskirtj dien emyras atvyko stebti, kaip emieji metalai virsta auksu, inoma, perskaits Al-Razio knyg, kad suprast kiekvien io proceso stadij. Taiau nei ilgos valandos nervinimosi prie tigli, nei distiliavimo aparat bei krosneli tobulinimas nepadjo senajam alchemijos meistrui pagaminti nieko nors iek tiek panaaus auks, ir to jis niekaip negaljo paaikinti. O emyras taip niro, kad puol talyti Al-Raz per galv jo paties knyga. Sakoma, kad dl ito paskutiniuosius metus Al-Razis nugyveno aklas, be to, skurde ir umartyje". (Keista, bet i didiojo alchemiko neskm neigsdino bsimj pasekj kart jie taip ir liko sitikin, kad Al-Razis problem veik.) Al-Razis mir beveik septyniasdeimties, apie 930 m., ir vis dar pelnytai prisimenamas kaip vienas geriausi arab mokslinink.

Prajus pusimiui met po Al-Razio mirties ikilo didiausias vis laik musulmon intelektualas, mums inomas kaip Avicena, o arabikai ibn Sina. Avicena turbt buvo vienintelis mogus per vis istorij, tiek daug prisidjs prie medicinos, filosofijos, fizikos, arab politikos ir alchemijos pltros. inant tok milinik jo intelekto pajgum, gal ir nenuostabu, kad svariausias jo indlis alchemij buvo suabejoti paia jos raison d'etre* galimybe paversti emuosius

49

MENDELEJEVO SAPNAS

metalus auksu. Nereikia ir sakyti, kad dl to daug draug jis negijo-

Avicena gim 980 m. netoli Samarkando, pers mokesi rinkjo eimoje. Sakoma, kad dar kdikystje isiskyr ypatingais gabumais, o deimties galjo atmintinai cituoti vis Koran. Netrukus buvo pas-tebti jo protiniai gebjimai ir, pasimoks Isfahane bei Teherane, m dirbti vairiems musulmon lyderiams (kartais kaip viziris). Jau ir gerais laikais tai buvo pavojingas usimimas, o k jau kalbti apie t met, kai Arab imperija pradjo lugti ir byrti. Avicenai teko ikentti visus prastus Artimj Ryt aktyvaus politinio gyvenimo dalyvio sunkumus: jis ne kart tik per plauk iveng mirties bausms, buvo pagrobtas ir atiduotas u ipirk, taip pat kur laik praleido poeminiuose kaljimuose ir slptuvse. Taiau kaip ir iais laikais, tada taip pat buvo keletas tokio gyvenimo privalum: Avicena galjo mgautis love, emikomis grybmis, nesuskaiiuojama daugybe moter, greiiausiai ir gausybe mon. Nors vyn Koranas ir draudia, sakoma, kad Avicena jo igerdavs milinikus kiekius.

Taip ir lieka paslaptis, kaip visame itame skuryje jis dar rasdavo laiko isamiems intelektualiniams udaviniams sprsti. Galbt prabangiai gyven ministrai pirmininkai tais laikais net neapsimesdavo smarkiai dirb.

Savo ratuose Avicena ikl mint, kad knas lieka toje paioje vietoje arba toliau juda tokiu pat greiiu tiesia linija, jeigu jo neveikia iorin jga. Tai pirmasis mechaninio judjimo dsnis, apibrtas i i imtai met iki Niutono. Labai domiu poetiniu vaizdiu Avicena nusak ir neatsiejam laiko ry su judjimu. Jei visame pasaulyje ncju dt n vienas daiktas, laikas neturt prasms. (Tik Einteino laikais erdvs ir laiko ryys buvo rodytas matematikai.)

Medicinos istorijoje Avicena buvo svarbiausias gydytojas n u o Galeno (puikaus romn eros mediko) iki Harvjaus, kuris XVII a.

* Prasm, egzistavimo pagrindas.

50

ALCHEMIJOS PRAKTIKAVIMAS

atras kraujotak. Avicenos imanymas kilo tiesiogiai i alchemijos ini, kuri jis smsi i Al-Razio, ir asmenini alchemini tyrinjim. Kaip ir Al-Razis, jis tikjo, kad medicina yra mokslas. Jo poiriu, mineraliniai ar cheminiai vaistai es kur kas veiksmingesni nei olels ir bobui pasakos, paplitusios jau nuo neatmenam laik. Avicena sudar isam chemikal, j poveikio vartojant kaip vaistus ir lig, kurias jie gali igydyti, sra. Si farmakopja netrukus tapo medicinos vadovliu.

Galiausiai mokslin ir filosofin Avicenos darb apribojo politiniai vykiai. Jis, kaip viziris, neteko pers acho malons, taiau iaip taip paspruko gyvas ir turjo slapstytis. Pasirod jis tik tada, kai achas taip susirgo, kad visa gydytoj svita nuleido rankas, pareik, es jo gyvyb igelbti gali tik Avicena. Taigi Avicenos prireik gyvybikai, ir saugumas jam buvo garantuotas. Kai achas buvo nugaltas, Avicenos protas tapo natralia karo grobio dalimi nepaisant jo indlio pers kare, jis tuoj pat buvo paskirtas dirbti prieo pusje. (Tai ankstyvasis pavyzdys tradicijos, klestjusios dar ir II pasaulinio karo laikais, kai ir rusai, ir amerikieiai triukmingai pesi dl geriausi vokiei mokslinink raket krj, nepaisydami i bendradarbiavimo su naciais.)

O Avicena i vis jg ts savo filosofinius svarstymus. Sie, kaip ir jo chemija, rmsi klaidingomis Aristotelio sampratomis. Vlgi trukd ir stiprjantys islamo ortodoks reikalavimai. Jei ne ie tramdomieji markiniai, Avicena, ko gero, bt sukrs tikrai originali filosofij. Jo filosofini ir mokslini ini trokul skatino labai iuolaikikas egzistencinio nestabilumo pojtis tai matyti ir i jo poezijos:

O, kaip noriau suvokt, kas esu Ir ko iam pasaulyje iekau.

Nepaisant i pareikim apie neimanym, Avicena nebuvo i t, kurie ramiai pakst kvailius, ir dl savo iurktaus charakterio

51

MENDELEJEVO SAPNAS

turjo tik kelet draug. Jis net atmet savo medicinos mokytojo Al-Razio filosofinius ratus, pamans, kad pagal juos turt apsiriboti tik imat ir lapimo tyrimais". Avicena mir 1037 m., greiiausiai buvo nunuodytas.

Per kelerius metus Avicenos filosofiniai ir medicininiai darbai pasklido skersai ir iilgai po vis arab pasaul. Jo farmakopjos egzempliorius rastas net didiojoje Toledo bibliotekoje, kai 1095 m. miest vl atgavo ispanai. Taiau dar iki tol Avicenos paslaptis Europ slapta atgabeno Afrikos Konstantinas vienas toki veikj, kurie akimirk ybteli istorijoje, kuri vardas susiejamas su kokiu nors vienu svarbiu ygdarbiu ir keliais nelabai patikimais faktais, o viso gyvenimo istorija paliekama romantikai ms vaizduotei. Afrikos Konstantinas gim musulmonu, greiiausiai Kartaginoje, isimokslinim gavo Bagdade. Vien dien Salerno medicinos mokykloje jo rankas mslingai pateko Avicenos farmakopjos egzempliorius. Iverts veikal neutrali lotyn kalb, jis tapo krikioni vienuoliu Monte Kasine, kur ir mir 1087 m. Vlesniais imtmeiais Avicenos farmakopja tapo takingiausiu Europos medicininiu tekstu iuolaikins farmacijos pirmtake.

C cjkaldantis ir lungant Arab imperijai, nebe tokia svari buvo

ir jos taka mokslui bei matematikai. Dabar is mokymas persikl Vakarus drauge su daugeliu anksiau neinom graikik rat, kuriuos isaugojo ir pasitelkdavo arab mstytojai. Europoje buvo ilik vos keli Aristotelio darbai. Kryiuoiams ukariaujant Ispanij ir sporadikai ugrobiant ventj em, dienos vies m kilti vis daugiau jo darb. I arab jie buvo iversti lotyn kalb, likusi pagrindine Europos mokslo kalba.

ie nauji darbai pasirod i esms statikoje, hierarchinje visuomenje, kurioje Banyia atliko neginytin vertybi saugyklos vaidmen. em buvo pasaulio centras, popieius Dievo atstovas iame pasaulyje, o atsakymai visus klausimus Dievo rankose.

Tai nebuvo antimokslinis amius, greiiau tiesiog nemokslinis. Tiesiog amiui, kuriame nevyko jokios paangos, kuris tikjo, kad aminosios dvasins vertybs kur kas svarbesns nei tikrovs vingiai, mokslo paprasiausiai nereikjo. Nekaltum ar kalt rodydavo kankinimai ir gdos stulpai, o ne teismo tyrimai ar logiki argumentai. Su juoduoju maru kovota maldomis, o ne profilaktika. (XIV amiaus vi-

53

MENDELEJEVO SAPNAS

duryje Europ siaubs juodasis maras nusine per trisdeimt milijon gyvybi tredal viso emyno populiacijos.) U pragaiting reikin, kaip ir u daugel kit dalyk, atsakingas tuometis intelektualinis sstingis: po to dar beveik imtmet Europa jaut padarinius. Ironika, taiau kaip tik i neganda sukl masin feodalins santvarkos grit ir taip atvr kelius permainoms.

Mokslinis mstymas buvo beslygikai nustumtas urib. Vis dlto per vadinamj tamsij ami mokymus mokslo viesa pamaiukais vis sumirgdavo religijos apimtos visuomens pakraiuose. Danai sakoma, kad viduramiai mokslui nedav nieko. Tai netiesa. Technologin paanga buvo menka ir nespdinga taiau kartu ir svarbi. Bene geriausias vidurami progreso pavyzdys vienraio iradimas. Rimiau kalbant, buvo itobulintos pasagos, pavalkai, taip pat ir mechaninis laikrodis. Paanga kinkavo pirmyn kuino ingsniu, o jos eig, mudami valandas, krumpliaraiais ir pasvarais ymjo bokto laikrodiai. ie laikrodiai, skambindami valandas rytmetinms pamaldoms ir miparams, miesto vartams atverti saulei tekant ir udaryti atjus saullydiui, pamau ymjo astronominius virsmus danguje. Visgi nepaisant tokios tradicijos, neatsivelgianios laiko tkm, laiko ingsniai nepermaldaujamai artjo smulkesnio ir tikslesnio matavimo er. I minui, k jau kalbti apie sekundes, nebuvo jokios naudos, taiau kad ilikt tikslus, laikrodio mechanizmas turjo matuoti ir tokius vienetus. Minuts bei sekunds, rodos, kaupsi ir tik lauk savo progos skubotesnio, tikslesnio amiaus.

Panaiai ir vidurami mstymas nenumaldomai trauk nepaprast tiksli tyrinjim er. Vidurami protas pripaino pagrindin mokslo prielaid prieastingum. Visa, kas vyko, buvo prieasties padarinys toks mstymas paveldtas i Aristotelio. J Dievo egzistavimui rodyti taik ir Tomas Akvinietis geriausias i vidurami filosof teolog. Dievas pirmoji prieastis, ijudinusi vis proces. i mokslo ir teologijos samplaika pasirod katastrofika. Mokslas, abejodamas ankstesnmis prielaidomis, engia pirmyn. Suabejok

54

teologija ir tapsi eretiku. Visai be reikalo mokslas ir Dievas buvo suprieinti, ir is konfliktas tsiasi iki i dien.

Daugeliu aspekt alchemija labai atitiko vidurami mstym. ia metafizika ir pasaulis buvo neatskiriami: emieji metalai virsta auksu, kno trokimai tampa dvasios siekiais. Taiau kartu tai buvo ir pavojinga. Alchemija siek keisti pasaul: emajai prigimiai suteikti aukso tobulyb, i chaoso kurti tvark. O tai Dievo kompetencija, ir jau vien bandymai J vaidinti ventvagyst.

Nepaisant to, vienas pirmj didij Europos alchemik buvo kunigas, vliau Romos katalik banyios kanonizuotas ir dabar laikomas ventuoju mokslinink globju. Albertas Didysis gim apie 1200 m. piet Vokietijoje. Jis moksi Paduvoje ir galiausiai tapo ge-

55

MENDELEJEVO SAPNAS

riaui savo amiaus mokytoju Paryiuje. (Bdamas dvideimties pas j mokytis psias i piet Italijos atkeliavo Tomas Akvinietis.)

XIII amiaus pradioje mokslo padtis dar buvo tokia, kad mogus galjo pretenduoti inoti visk". Albertas ne tik prim ik, bet ir stengsi iplsti monijos inias vairiose srityse: filosofijos, kaip dabar pavadintume chemijos, biologijos, taip pat alchemijos. Alberto Diiojo mokytumas tarp pavydi koleg peln jam burtininko reputacij. Tai nebuvo teisinga: jo pairos buvo mokslins (pagal to meto standart) ir ortodoksins (jis laiksi ribojani Aristotelio princip). Albertas buvo links abejoti galimybe emuosius metalus paversti auksu, taiau iankstinio nusistatymo neturjo galbt todl, kad Aristotelis tuo klausimu nebuvo nieko pasaks. Savo alchemikoje lindynje Albertas Didysis meistrikai nuveik nemaai darb, o mokytojo laboratorijos uraai byloja, kad jis pirmasis iskyr arsen.

Nepaisant eretini ir magini aspekt, alchemija Albertui, kaip ir daugeliui tikrai smalsi to meto prot, patiko, nes atrod naujas ir nepakartojamas bdas rasti ties. Jam rpjo vienintelis intelektinis siekis iekoti tiesos apie pasaulio dalykus. Paprasiausiai tuo metu alchemija buvo vienintelis tikras mokslas apie materij. Ligi iol manyta, kad kitimas vyksta tik aristotelikai: toks yra kulk lkimas, senjimo procesas, met laikai ir taip toliau. Albertas Didysis turbt pirmasis uiuop mint, kad cheminis virsmas visai kas kita.

Atrodyt, aristotelizmo rmuose Albertas Didysis jautsi visai gerai. O jo amininkas, didis mokslininkas Roderis Bekonas (Roger Bacon) anaiptol. Jis gim 1214 m., tapo prancikon vienuoliu, studijavo Oksforde, Paryiuje ir ten dst. Jo, kaip ir Alberto, inios isiskyr tiek platumu, tiek gilumu. Bekonas net mgino parayti enciklopedij, kuri norjo sudti visas monijos inias, taiau buvo priverstas pripainti pralaimjim. Tai retas atvejis, nes Bekonas garsjo neapsakomu pasitikjimu savimi ir nuolat peik kit klaidas. Beje, jo bdas buvo toli grau ne kaip tikro vienuolio: neturt ir skaistyb dar galjo paksti, taiau nuolankumo neturjo n lao.

56

GENIJAI IR SVAIIOTOJAI

Bekono talentas spindjo taip rykiai, kad patrauk net popieiaus Klemenso IV, tapusio jo globju, dmes. Po popieiaus mirties Bekono prieai gavo prog atsigriebti. Viskas baigsi tuo, kad prancikon ordino vadovas penkiolikai met kio j kaljim Paryiuje ir sak sunaikinti visus jo darbus. Laimei, kelet j bendraminiai vienuoliai paslp, nors Bekono Opus Majus buvo ispausdintas tik prajus beveik 450 met po mokslininko mirties 1733 m.

Bekono idjos labai primena daugel mini, kurias savo urauose paymjo Leonardas da Vinis nors is visa tai ura prajus dviem imtams met. Bekonas numat garlaivi, automobili, povandenini laiv ir net skraidymo aparat iradim. Jis ikl mint, kad vien dien mons apiplauks aplink Zem. Viename jo laik net randame pirmj Europoje uuomin apie parak. (Dl to daugel met buvo manoma, kad Bekonas ir irado parak, nors vliau istorikai m tvirtinti, es jis atkeliavo i Kinijos. iuolaikini mokslinink nuomone, parakas galjo bti irastas tuo pat metu ir Europoje, tad tokiu atveju Bekonas ne maiau kaip kiti nusipelno jo iradjo vardo.) Tokia nepaprasta buvo originalaus proto vaizduot. Zemikesnis, bet dar svarbesnis dalykas kad Bekonas vis pabrdavo, es vienintelis teisingas kelias mokslui eksperimentas. (inant Bekono charakter galima teigti, kad jis daug laiko netruk