patvirtinta lietuvos - kariuomene.kam.lt kariniu pajegu... · karinė agresija ir visuotinis karas...

D–LK–002 i

PATVIRTINTA Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V–230

LIETUVOS KARINIŲ PAJĖGŲ OPERACINĖ DOKTRINA

Antrasis patikslintas leidimas

D–LK–002 ii

Atsakingasis redaktorius plk. ltn. Gintaras Sadaitis Kalbos redaktorė Vilma Kardelytė Nuotraukos iš KAM archyvo Šis karybos leidinys prieinamas internete http://www.lietuvoskariuomene.lt (doktrinų skirsnyje)

D–LK–002 iii

PRATARMĖ

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai profesionali kariuomenė, svarbi savo kraštui ne tik karo, bet ir taikos metu, kuria pasitiki Lietuvos visuomenė ir sąjungininkai, kuri visada pasirengusi vykdyti plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas, veikti ryžtingai, greitai ir efektyviai. Lietuvos kariuomenėje nuolat vykdoma transformacija siekiant įveikti naujus iššūkius ir prisitaikyti prie naujų operacinės aplinkos sąlygų, o pajėgų karinės galimybės yra tinkamai vystomos ir panaudojamos įvairiai karinei veiklai – kariuomenei pavestiems uždaviniams ir užduotims – vykdyti.

Ši Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina yra pirmas tokio

tipo dokumentas. Pagrindinis šiai doktrinai keliamas uždavinys – nustatyti, kaip veikia Lietuvos kariuomenės operacinės pajėgos ir jas sudarantys vienetai, vykdydami plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas taikos, krizės ir karo metu. Doktrinoje aprašytos operacijų vykdymo nuostatos, principai, karinės veiklos rūšys, veikimo būdai ir veiksmai atitinka Lietuvos kariuomenės dabartines ir artimos ateities operacijų vykdymo realijas ir ypatumus. Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina yra profesinis karybos dokumentas, kuriuo būtina vadovautis organizuojant įvairią karinę veiklą. Karinė istorija, įgyta patirtis mokymuose ir operacijose rodo, kad operacinė-taktinė sėkmė priklauso ne vien tik nuo pajėgų dydžio ir modernios ginkluotės, bet ir nuo jų parengimo ir karinės lyderystės meno, todėl ši doktrina turi būti naudojama ir kaip edukacinė priemonė rengiant vadus ir karius. Kiekvienas Lietuvos kariuomenės karys turi suprasti, kad bet kokia operacija ar taktinis veiksmas, nepriklausomai nuo jo vykdymo vietos ir sąlygų, turi neprieštarauti nacionalinės ir tarptautinės teisės ir įstatymų nuostatoms. Doktrina yra pragmatiškas pagrindas imtis veiksmų, bet jos (ir taktikos vadovėlių) taikymas kariuomenėje neturėtų riboti vadams suteiktų teisių. Lietuvos karinių pajėgų operacinės doktrinos rengimo procese aktyviai dalyvavo visų kariuomenės rūšių štabai, karinio rengimo institucijos ir atskiri kariniai vienetai. Nors leidinys visų pirma yra skirtas kariuomenės operacinėms pajėgoms ir štabams, bet jis gali būti naudingas ir civilinėms institucijoms, kurios bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene ir dalyvauja bendrai vykdomose operacijose Lietuvoje ir už jos ribų. Tikiuosi, kad ši doktrina padės Lietuvos kariuomenės pajėgoms, reguliariesiems ir teritoriniams vienetams, štabams, vadams ir kariams tinkamai pasirengti ir vykdyti visas operacijas.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius

D–LK–002 iv

Tikslingai tuščias

D–LK–002 v

TURINYS PRATARMĖ iii TYRINYS v Pirma dalis. ĮVADAS 1.1. Doktrinos samprata, paskirtis, struktūra 1–1 1.2. Kariuomenės doktrinos ir kiti svarbūs dokumentai 1–7 1.3. Lietuvos karinių pajėgų operacinės doktrinos rengimo nuostatos 1–8 1.4. Valstybės saugumo užtikrinimo kryptys ir priemonės 1–10 1.5. Ateities scenarijų variantai 1–13 1.6. Daugiatautė (daugianacionalinė) veikla 1–16 1.7. Bendradarbiavimas ir veiklos koordinacija 1–16 1.8. Karinės galimybės 1–18 1.9. Sisteminis požiūris į kariuomenės rengimą 1–21 1.10. Valstybės institucijų indėlis į karines operacijas 1–25 1.11. Karių psichologinė parama 1–25 1.12. Karinio personalo vadybos įtaka operaciniam efektyvumui 1–26 1.13. Karinių pajėgų panaudojimas ir pritaikymas 1–26 1.14. Kariavimas strateginiu, operaciniu ir taktiniu lygmeniu 1–28 1.15. Kariniai efektai 1–31 1.16. Krizių valdymas 1–33 1.17. Nuostatos paramos ir pagalbos civiliams teikimui 1–37 1.18. Lietuvos karinių pajėgų sandara ir vertybės 1–38 1.19. Reiškinių ir veiklos supratimas 1–40 Antra dalis. KARINĖS OPERACIJOS 2.1. Konflikto lygių spektras ir karinių operacijų pobūdis 2–1 2.2. Bendras plataus spektro karinių operacijų vykdymo konceptas 2–5 2.3. Plataus spektro karinės operacijos 2–7 2.4. Operacijų tematika 2–8 2.5. Karinės veiklos rūšys ir pajėgų veikimo būdai 2–9 2.6. Karinės paradigmos kaita 2–12 2.7. Pajėgų rūšių kasdieninės veiklos orientacija į operacijos 2–13 2.8. Kariuomenės uždaviniai ir užduotys bei jų vykdymo sąlygos 2–14 2.8.1. Tvirta taika - saugu ir stabilu 2–17 2.8.2. Ekstremalumai ir krizės 2–18 2.8.2.1. Vidaus ekstremaliosios situacijos (įvykiai) ar neramumai 2–20 2.8.2.2. Krašto ir Lietuvos Respublikos piliečių saugumo pažeidimai 2–23 2.8.2.3. Išorinės ekstremaliosios situacijos, krizės ir konfliktai 2–23 2.8.3. Karinė agresija ir visuotinis karas 2–25 2.8.3.1. Karinė agresija prieš Lietuvą 2–25 2.8.3.2. Karinė agresija prieš sąjungininkus 2–26 2.8.4. Bendri šiuolaikinių operacijų ypatumai 2–26 2.8.5. Pajėgų lankstus panaudojimas 2–26 2.9. Operacijų vykdymo politiniai aspektai 2–27 2.10. Operacijų vykdymo teisiniai aspektai 2–28 2.11. Kovos veiksmų taisyklės 2–31 2.12. Technologinė dimensija karyboje 2–32

D–LK–002 vi

2.13. Operacinės-taktinės rizikos vertinimas ir karių saugumas 2–33 2.14. Nacionaliniai apribojimai 2–34 2.15. Operacinė aplinka 2–35 2.16. Informacinės operacijos 2–37 2.17. Aplinkosauga 2–39 Trečia dalis. KARYBOS PAGRINDAI 3.1. Karyba 3–1 3.1.1. Faktoriai, darantys įtaką kariams ir kariniams vienetams, vykdantiems operacijas 3–1 3.1.2. Karo principai 3–2 3.1.3. Operaciniai principai 3–2 3.1.4. Kiti principai 3–4 3.2. Taktinės funkcijos 3–5 3.3. Nuo karybos principų iki operacinių ir taktinių veiksmų 3–7 3.4. Operacinės (jungtinės) funkcijos 3–8 3.5. Jungtinis požiūris į operacijas 3–9 3.6. Suvienyti veiksmai 3–11 3.7. Informacijos valdymas vykdant operacijas 3–11 3.8. Nacionalinis saugumas ir strateginis pastabumas 3–13 3.8.1. Karinių veiksmų siekiniai 3–13 3.8.2. Strateginiai ryšiai 3–14 3.8.3. Strateginiai vertinimai ir sprendimai 3–15 3.8.4. Strateginis vadų vaidmuo 3–15 3.8.5. Operacijų vykdymo strategijos, politikos ir koncepcijos pasirinkimas 3–16 3.9. Kompleksinis įvairių ginklų panaudojimas 3–18 3.10. Kariavimo stiliai 3–18 3.11. Tinklo įgalintas ir efektais pagrįstas veikimas 3–22 3.12. Nacionalinės ir tarptautinės operacijos 3–26 3.12.1. Taikos meto užduočių vykdymas ir taktinės funkcijos 3–28 3.12.2. Tarptautinių operacijų vykdymas ir taktinės funkcijos 3–28 3.12.3. Gynybinių operacijų vykdymas ir taktinės funkcijos 3–29 3.12.4. NATO valstybių karinių pajėgų integravimo ir skyrimo variantai 3–29 3.12.5. Dalyvavimas Europos Sąjungos operacijose 3–30 3.12.6. Dalyvavimas Jungtinių Tautų operacijose 3–30 3.12.7. Nacionalinių pajėgų vado atsakomybė 3–32 3.13. Operacijų vykdymas apgyvendintoje vietovėje 3–33 3.14. Operacinio (veikimo) lauko sandara 3–35 3.14.1. Užnugario operacijos 3–35 3.14.2. Priešakinės operacijos 3–36 3.14.3. Giluminės operacijos 3–36 3.15. Kolektyvinis saugumas ir NATO 5-ojo straipsnio operacijos 3–37 3.16. Taktikos, technikos ir procedūrų naudojimas 3–38 3.17. Lemiamas veiksnys – svorio (gravitacijos) centras 3–38 Ketvirta dalis. KARIUOMENĖS PAJĖGŲ RŪŠYS 4.1. Sausumos pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4–1 4.1.1. Veikimo sausumoje konceptas 4–1 4.1.2. Uždavinys, esminės užduotys ir vaidmuo 4–2 4.1.3. Struktūra, pritaikyta sudaryti operacines pajėgas 4–3

D–LK–002 vii

4.1.4. Taktinės galimybės 4–5 4.1.5. Veikimo pagrindų sąvadas 4–9 4.1.6. Sausumos vienetų veikla 4–14 4.1.7. Veiksmų sausumoje kontrolės priemonės 4–24 4.1.8. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vaidmuo 4–25 4.2. Karinės jūrų pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4–27 4.2.1. Uždavinys, esminės užduotys ir vaidmuo 4–27 4.2.2. Karinių jūrų pajėgų organizacija 4–28 4.2.3. Veikimo pagrindų sąvadas 4–28 4.3. Karinės oro pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4–33 4.3.1. Veikimo konceptas 4–33 4.3.2. Uždavinys, esminės užduotys ir vaidmuo 4–33 4.3.3. Struktūra, pritaikyta sudaryti operacines pajėgas 4–35 4.3.4. Taktinės galimybės 4–35 4.3.5 Veikimo pagrindų sąvadas 4–37 4.4. Specialiųjų operacijų pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4–41 4.4.1.Veikimo konceptas 4–41 4.4.2. Specialiosios operacijos 4–41 4.4.3. Specialiųjų operacijų pajėgų organizacija 4–41 4.4.4. Paskirtis, uždavinys ir esminės užduotys 4–41 4.4.5. Taktinės galimybės 4–42 4.4.6. SOP panaudojimo principai 4–43 4.4.7. SOP panaudojimo lygmenys 4–44 4.4.8. SOP vienetų panaudojimas vykdant taktines funkcijas 4–44 4.4.9. Vadovavimas ir valdymas 4–45 4.4.10. Parama 4–46 Penkta dalis. KITI ESMINIAI PAJĖGUMAI 5.1. Kovinės paramos, ryšių ir Karo policijos pajėgumai 5–2 5.1.1. Parama ugnimi 5–2 5.1.2. Aviacinė parama 5–2 5.1.3. Inžinerinė parama 5–2 5.1.4. Oro gynybos parama 5–3 5.1.5. Parama apsisaugant nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio poveikio 5–5 5.1.6. Kariavimas su tankais ir kita šarvuota technika 5–7 5.1.7. Ryšiai ir informacinės sistemos 5–9 5.1.8. Karo policijos funkcijos 5–10 5.2. Sutelkta logistika, užtikrinanti operacinių pajėgų išlaikymą 5–13 5.2.1. Operacinių pajėgų logistinės paramos konceptas 5–13 5.2.2. Logistikos menas 5–16 5.2.3. Išlaikymo lygmenys ir aprūpinimo organizavimas 5–17 5.2.4. Logistikos principai 5–20 5.2.5. Logistinės funkcijos 5–21 5.2.6. Logistinių funkcijų įgyvendinimas 5–22 5.2.7. Atsakomybė 5–27 5.2.7.1. Pajėgų rūšių ir atskirų vienetų vadų atsakomybė 5–23 5.2.7.2. Jungtinė ir daugianacionalinė atsakomybė 5–23 5.2.8. Logistinės paramos naudojimas 5–24 5.2.9. Transportavimas 5–25 5.2.10. Logistikos planavimas 5–25

D–LK–002 viii

5.3. Karo medicina 5–26 5.3.1. Medicininės operacijų paramos konceptas 5–26 5.3.2. Organizacija 5–27 5.3.3. Medicininės paramos principai 5–28 5.3.4. Medicininės pagalbos teikimas 5–29 5.3.5. Sveikatos priežiūros paslaugų grupės 5–29 5.3.6. Medicininė parama pajėgų rūšims 5–31 5.3.7. Medicininės paramos vykdymo ypatumai nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose 5–31 5.4. Karinis rengimas plataus spektro operacijoms vykdyti 5–32 5.4.1. Karinės edukacijos principai 5–33 5.4.2. Karinio treniravimo principai 5–33 5.4.3. Jungtinis karinis rengimas 5–34 5.4.4. Treniravimo principų įgyvendinimas 5–35 5.5. Priimančios šalies parama 5–36 5.6. Operacinių pajėgų stovyklos 5–37 5.7. Civilių ir karių bendradarbiavimas 5–38 5.7.1. Civilių ir karių bendradarbiavimo funkcijos 5–38 5.7.2. Bendradarbiavimo organizavimo lygmenys 5–39 5.7.3. Civilių ir karių bendradarbiavimo organizacija 5–39 5.7.4. Civilių ir karių bendradarbiavimo principai 5–39 Šešta dalis. OPERACINĖS PAJĖGOS IR REZERVAS 6.1. Operacinių pajėgų būklė 6–2 6.2. Reikalavimai operacinėms pajėgoms 6–4 6.3. Turimų operacinių pajėgumų ir priemonių integracija 6–5 6.3.1. Pajėgų elementų moduliai 6–5 6.3.2. NATO pajėgų aktyvavimo procesas 6–7 6.3.3. Integralumas 6–7 6.4. Operacinių pajėgų veikimo pagrindas 6–7 6.5. Kariuomenės struktūros ir operacinių pajėgų organizavimo variantai 6–8 6.6. Vadovavimas operacinėms pajėgoms ir jų valdymas 6–15 6.6.1. Principai 6–18 6.6.2. Jungtinis štabas (jungtinė vadavietė) 6–21 6.6.3. Vadovavimo ir valdymo sistema 6–21 6.6.4. Vadovavimo ir valdymo įgaliojimai 6–23 6.6.5. Vadovavimo ir valdymo principų įgyvendinimas vykdant operacijas 6–24 6.6.6. Jungtinė vadovavimo ir valdymo informacinė sistema 6–25 6.7. Operacinis vadas (operacijų vykdytojas) 6–26 6.8. Karinių vienetų vadavietės 6–32 6.9. Parengtis 6–33 6.10. Operacinių pajėgų valdymas 6–35 6.11. Rezervas ir mobilizacija 6–35 6.12. NATO daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų konceptas 6–39 6.13. Operacinių pajėgų vystymas 6–41 6.14. Operacinių pajėgų apsauga 6–45 Septinta dalis. PAJĖGŲ IR PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS 7.1. Karinių priemonių panaudojimas 7–2 7.2. Šiandienos ir ateities karinių pajėgų vaidmuo, operacijos ir pajėgumai 7–3

D–LK–002 ix

7.3. Jungtinių operacijų etapai ir paramos kategorijos 7–4 7.4. Operacinis kariavimo menas, dizainas ir architektūra 7–5 7.5. Ketinimo ir sumanymo įgyvendinimas 7–10 7.5.1. Taktikos mokslas ir menas 7–10 7.5.2. Taktinių uždavinių vykdymas 7–10 7.5.3. Plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių karinių operacijų rūšys 7–10 7.6. Pagrindiniai taktinių vienetų veiksmai sausumoje 7–19 7.7. Paralelinis planavimas 7–22 7.8. Operacijų vykdymas 7–23 7.8.1. Bendra karinės veiklos planavimo ir vykdymo sistema 7–24 7.8.2. Operacinis procesas 7–25 7.8.3. Operacijų planavimo kryptys 7–26 7.9. Identifikuotos ir išmoktos pamokos 7–28 7.10. Veikla, vykdoma po operacijos 7–29 7.11. Sąveika su žiniasklaida 7–30 7.11.1. Bendri sąveikos su žiniasklaida principai 7–30 7.11.2. Sąveikos su žiniasklaida būdai 7–30 7.11.3. Sąveikos su žiniasklaida formos 7–31 7.11.4. Informavimas apie nacionalines operacijas 7–31 7.11.5. Informavimas apie tarptautines operacijas 7–31 7.11.6. Visuomenės informavimo uždaviniai 7–31 7.11.7. Viešųjų ryšių uždaviniai 7–31 7.11.8. Žiniasklaidos operacijų centras 7–32 7.12. Karinės koncepcijos 7–33 7.13. Jungtinės operacinės procedūros 7–36 7.14. Svarbi karinė infrastruktūra ir sistemos 7–37 Aštunta dalis. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR KARINĖ GYNYBA 8.1 Įvadas 8–2 8.2. Valstybės karinės gynybos organizavimas 8–9 8.3. Vadovavimas valstybės karinei gynybai ir nacionalinių pajėgų valdymas 8–14 8.4. Teritorinės gynybos sumanymo parengimas taktiniame lygmenyje 8–18 8.5. Integruotos nacionalinės pradinės karinės savigynos konceptas 8–19 BAIGIAMOJI DALIS 9–2 PRIEDAI Pirmas priedas. Vartojamos sąvokos 1P–1 Antras priedas. Sutrumpinimai 2P–1 Trečias priedas. NATO sutarties autentiškas vertimas 3P–1 Ketvirtas priedas. Literatūros sąrašas 4P–1 Penktas priedas. Kariuomenės vado tarptautinę operaciją inicijuojančios direktyvos Jungtinio štabo viršininkui pavyzdys. 5P–1

D–LK–002 x

Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina 2011

D–LK–002 (antrasis patikslintas leidimas) 1–1

Pirma dalis ĮVADAS

Šioje dalyje aprašomi esminiai dalykai, kurie daro įtaką Lietuvos karinių pajėgų

operacinės doktrinos rengimui ir taikymui 1.1. Doktrinos samprata, paskirtis, struktūra

Kas yra doktrina? 101. Tarptautinių žodžių žodyne (Vaitkevičiūtė, Vilnius, 1999) nurodyta, kad sąvoka „doktrina“ yra kilusi iš lotyniško žodžio doctrina, kuris reiškia tam tikros žinių srities (filosofijos, teologijos, politikos) požiūrių visumą, būdingą kuriam nors mąstytojui, mokyklai; kartais teorija, mokslas, sistema, politinė programa. Šiuo metu terminas „doktrina“ visuomenėje plačiai vartojamas teorijai ir tam tikroms normoms (nuostatoms), kurios sudaro pagrindą veikti, visų pirma politinių ir karinių klausimų prasme, apibrėžti.

Kokia doktrina gali būti? 102. Karinė doktrina yra glaustas aprašymas, kaip karinės pajėgos vykdo karines kampanijas, didesnes (pagrindines) operacijas, mūšius ir kitus karinius veiksmus. Karinės doktrinos paskirtis arba panaudojimas gali būti įvairus. Pirma, ji gali būti skirta padėti vykdyti operacinį (vadovavimo ir valdymo) procesą, tokiu atveju pagrindinis dėmesys joje yra skiriamas metodų ir procesų aprašymui ir koncepcijų apibrėžimui. Tokio tipo doktrinos pavyzdys yra NATO AP (sąjungininkų leidiniai). Antra, doktrina gali būti teorinis karinių veiksmų pagrindas, tada joje svarstomi karinės teorijos ir saugumo politikos klausimai. Trečia, doktrina gali būti skirta karinės organizacijos profesinei kultūrai vystyti. Tada joje daugiausia dėmesio skiriama idėjoms, vertybėms ir nuostatoms, kurios tą karinę organizaciją apibūdina. Ketvirta, ji gali būti skirta atspindėti esamą ar būsimą pajėgų struktūrą (pajėgumus) ir veikimą – tokiu atveju ji yra pajėgumų vystymo, karinio rengimo ir operacijų planavimo pagrindas. Priklausomai nuo doktrinos lygmens arba nuo rengėjų požiūrio ji gali: 1. Nurodyti, kaip veikti / kariauti (ang. Direct how to act / fight). 2. Nusakyti, kaip reikia galvoti apie kariavimą / veiklą (angl. Frame how to think).

Kas lemia karinių doktrinų raidą? 103. Doktrinų rengimas yra kasdieninis atitinkamų karinių štabų darbas. Faktoriai, kurie lemia Lietuvos karinių pajėgų operacinės ir kitų doktrinų pagrįstumą, turi būti nuolat stebimi, analizuojami ir atsižvelgiant į jų pakitimus turi būti atitinkamai tikslinamos doktrinos. Patys svarbiausi veiksniai, dėl kurių gali būti inicijuojamas karinių doktrinų tikslinimas, yra šie: 1. Tarptautiniai įvykiai. 2. Sąjungininkų doktrinos. 3. Pakitę valstybės (nacionaliniai) interesai (tikslai ir siekiai) ir politiniai nurodymai

(gairės). 4. Ribojami ištekliai ar jų skyrimas. 5. Pakitusios karinės-geografinės sąlygos. 6. Pokyčiai visuomenėje. 7. Technologijų vystymasis. 8. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai. 9. Įgyta patirtis ir išmoktos pamokos operacijose, mokymuose (pratybose) ir vystant

pajėgas.



Išvardinti faktoriai turi skirtingą stabilumo laipsnį. Pokyčiai, pavyzdžiui, politikoje ar dislokuojant karines pajėgas, įvyksta staiga, o pokyčiai visuomenėje ir kultūroje užtrunka daug ilgiau.

Kas yra karybos srities standartizacija? 104. Lietuvos karybos standartas (angl. Lithuanian military standard). Tai krašto apsaugos ministro patvirtintas NATO standartizacijos susitarimas (angl. STANAGs) arba sąjungininkų leidinys (angl. Allied publications), kuriame nustatomos taisyklės veiklai, susijusiai su karyba, sureguliuoti. Jeigu dėl NATO dokumentų taikymo karybos srityje Lietuvoje reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamo įstatymo arba kito teisės akto projektą. Lietuvos kariuomenės nacionalinės ir tarptautinės veiklos standartizaciją reglamentuoja: 1. NATO standartizacijos susitarimai ir sąjungininkų leidiniai, patvirtinti kaip Lietuvos

karybos standartai. 2. Karybos srities standartizacijos vadovai. 3. Būtinųjų karinio rengimo leidinių katalogas. Dabar šis katalogas yra būtinųjų kovinio

rengimo leidinių katalogas. 4. KAM ir KV dokumentai (įsakymai), nustatantys KAS ir LK standartus. 5. NATO institucijų norminiai dokumentai, kurių taikymas karybos srityje yra

reglamentuotas krašto apsaugos ministro įsakymais.

Kaip galima išspręsti nacionalinių doktrinų rengimo problemas? Lietuva kaip ir daugelis mažų valstybių neturi ir negali skirti daug išteklių nacionalinių doktrinų rengimui. Geriausiai išeitis iš tokios situacijos būtų pritaikyti (angl. Adapt) NATO ir sąjungininkų nacionalines doktrinas. New Zeland armed force: „Military Doctrine is determined by international events, technological changes, government policy, outputs required of the Army, available resources, and allies doctrines. Because we cannot dedicate the resources to write our own doctrine, we adopt the ABCA (American, British, Canadian and Australian) doctrine. Operational Doctrine applies to particular operations and is derived from military doctrine. The NZ Army's operational doctrine is based on the United States Army's Field Manual 3-0 Operations, which also guides ABCA member states. Tactical Doctrine serves to ensure that all commanders have a common foundation on which to base unit tactics, techniques and procedures (TTPs). NZ Army tactical doctrine is based on a variety of Australian Army publications. Where existing doctrine does not reflect New Zealand capabilities and equipment, TTPs relevant to New Zealand are developed (Any doctrine used by NZ Army must be compatible with the doctrine used by ABCA partners)“.

Kokiomis doktrinomis naudotis ir vadovautis? 105. Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina (toliau – operacinė doktrina) yra taikoma vykdant visas operacijas (veiksmus) ir yra Lietuvos karinės doktrinos tęsinys. Operacinė doktrina yra parengta naudojantis NATO (AJP-01, AJP-03 ir kitomis) ir JAV sausumos pajėgų (FM 3-0) doktrinomis ir kitų šalių (Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Australijos, Kanados) karybos leidiniais. Operacinėje doktrinoje pateikiama informacija, kuri reikalinga Lietuvos kariniams vienetams, štabams, vadams ir kariams. Šioje doktrinoje aprašomi dalykai liečia tik Lietuvos karines pajėgas ir karines operacijas (karinę veiklą). Taktinės doktrinos (žr. 1–1 pav.) reikalingos siekiant užtikrinti, kad visų karinių pajėgų (ir vienetų) kariai ir vadai vadovautųsi vienodais taktiniais, techniniais (atlikimo) ir procedūriniais principais. Dauguma Lietuvos kariuomenės taktinio lygmens doktrinų (taktikos vadovėlių) yra parengti JAV sausumos pajėgų brigados (FM 7-30 ), bataliono (FM



3-21.20), kuopos (FM 3-21.10) ir būrio (FM 3-21.8 / FM 7-7 / FM 7-8) lauko vadovėlių (angl. Field manuals) bei sąjungininkų leidinių tokių kaip AJP-3.2, ATP-3.2.1 ir kitų pagrindu.

1–1 pav. Taktinių doktrinų sandaros elementai

Kas yra taktika, technika ir procedūros? Taktika (angl. Tactics). Karinių vienetų panaudojimas ir išsidėstymas tam tikra tvarka vienas kito atžvilgiu. Efektyvi taktika kovinę galią paverčia lemiamu rezultatu. Technika (angl. Techniques). Karinėje veikloje (darbe) naudojamų nenormatyvinių būdų, metodų visuma ir mokėjimas jais naudotis. Skirtinga technika naudojama skirtingoms funkcijoms ar užduotims atlikti. Procedūros (angl. Procedures). Standartizuoti, detalūs (normatyviniai) veiksmai (žingsniai), kurie nustato tam tikros (specifinės) veiklos, užduoties ar veiksmo atlikimo tvarką. 106. NATO standartizacijos procesas apima standartizacijos susitarimų ir sąjungininkų leidinių rengimą (angl. Development), patvirtinimą (angl. Ratification) ir paskelbimą (angl. Promulgation). Jis užtikrina doktrinų, taktikos, technikos ir procedūrų (angl. Doctrines, tactics, technics and procedures), taip pat terminų (angl. Terms and definitions) standartizaciją. Kai sąjungininkų leidiniai yra patvirtinami NATO valstybėse, jie tampa doktrinomis ir jais privalo vadovautis visos NATO vadovybės (angl. NATO commands). Tačiau šiais leidiniais nesivadovaujama tuo atveju, kai Lietuvos kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir padaliniai vykdo nacionalinę karinę veiklą (nacionalines operacijas). Visi sąjungininkų leidiniai atsispindi Lietuvos kariuomenės karybos standartuose, o Lietuvos kariuomenės štabams, vienetams ir jų vadams, paskirtiems į NATO daugianacionalinių pajėgų sudėtį, privalu išmanyti NATO doktrinas, kad būtų užtikrintas efektyvus veikimas su kitais. NATO standartizacijos susitarimus ir sąjungininkų leidinius, kuriuose pateikiama nuoroda apie privalomą taikymą NATO valstybių narių ginkluotosiose pajėgose, patvirtinti ir įgyvendinti privaloma. 107. Kariuomenės karinio rengimo vykdytojai ir operacinės pajėgos (ir jų vienetai) planuodamos, rengdamosi ir vykdydamos operacijas ir karinius mokymus (pratybas) doktrinomis naudosis tokia tvarka: 1. Kai karinei veiklai vadovauja Lietuvos karinės pajėgos, bus remiamasi šia operacine

doktrina ir NATO ar užsienio valstybės doktrinomis (gavus atitinkamą sutikimą), kai jos yra patvirtintos kaip Lietuvos karybos standartai.

2. Kai karinei veiklai vadovauja NATO, bus remiamasi NATO standartizacijos susitarimais ir doktrininiais leidiniais.

3. Gavus Lietuvos kariuomenės atitinkamo lygmens vadovybės pritarimą, bus remiamasi kitomis doktrinomis. Minėta vadovybė gali būti: a. Kariuomenės vadas. b. Operacijų vykdytojas (operacinis vadas). c. Karinio vieneto (elemento) vadas. d. Karinio rengimo (edukacijos ir treniravimo) vykdytojas.

Taktiniai pricipaiTaktika,

technika ir procedūros

Terminai Taktiniai ženklai



Doktrinomis, kurios prieštarauja Lietuvos įstatymams, vadovautis (taip pat jas tvirtinti kaip Lietuvos karybos standartą) griežtai draudžiama.

108. Operacinė doktrina (angl. Operational doctrine) yra Lietuvos karinių pajėgų veikimo doktrina, kuri nėra skirta pateisinti esamą jų struktūrą ir vykdomą karinę veiklą ar tiksliai nustatyti pajėgumų vystymo kryptis. Jos pagrindinė paskirtis – išaiškinti ir padėti tinkamai organizuoti operacinį procesą Lietuvos karinėse pajėgose. Ši doktrina yra kariuomenės galios koncepcinio komponento sudėtinė dalis. Kiekvienos karinės doktrinos rengimas, taip pat ir operacinės, yra sąlygotas veikimo koncepcijų, kurios savo ruožtu priklauso nuo karinės teorijos, istorinės ir įgytos patirties, saugumo aplinkos, prisiimtų įsipareigojimų, politinių, ekonominių ir kitų faktorių (žr. 1–2 pav.). 109. Operacinė doktrina – tai svarbių karinės veiklos (kariavimo ir operacijų) vykdymo principų ir jų įgyvendinimo Lietuvos karinių pajėgų planuojamais kariniais pajėgumais galimybių visuma. Doktrinoje nustatoma, kaip yra rengiami, panaudojami ir veikia Lietuvos karinių pajėgų operacinio-taktinio (žr. 1–3 pav.) lygmens (pajėgų rūšių ir kitokie) kariniai vienetai, sudarantys operacines pajėgas ir vykdantys plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas. Kariuomenės karinė ir operacinė doktrinos yra du patys svarbiausi, pamatiniai dokumentai, skirti karinių priemonių panaudojimo organizavimui aprašyti. Operacinė doktrina yra parengta Lietuvos karinės doktrinos pagrindu, tačiau jei Lietuvos karinėje doktrinoje ne iki galo atskleistos karinės veiklos temos ar galima kita Lietuvos karinių pajėgų operacinė veikla, ją papildo.

1–2 pav. Faktoriai, darantys įtaką doktrinos rengimui 110. Visos Lietuvos karinių pajėgų operacijos (karinė veikla) vykdomos trijuose, tarpusavyje glaudžiai susijusiuose lygmenyse – strateginiame, operaciniame ir taktiniame. Todėl karinėms pajėgoms keliami reikalavimai (kokius uždavinius jos turi gebėti vykdyti?), kariniai pajėgumai (kokios pajėgos tuos uždavinius atliks?) ir jos pajėgų karinės veiklos rūšys (kokius būdus naudos ir kaip atliks?) šioje doktrinoje yra aprašomi visuose

Isto

rija

Įsta

tym

aiPo

litik

aEk

onom

ika

Grė

smės

Nacionalinio saugumo strategija

Karinėstrategija Operacinė

doktrina

Struktūra ir organizacijaGinkluotė, technika ir įrangaKarinis rengimasPersonalo vadybaInfrastruktūraIšlaikymasSuderinamumasVadovavimas ir valdymas

Veikimo konceptai

Teorija

Patirtis

Įtaka

Varomoji jėga Įtaka

Karinėdoktrina

Eksperimentavimas

Išmoktos pamokosPajėgos operacijų vykdymui



lygmenyse, bet pagrindinis dėmesys yra skiriamas operaciniam-taktiniam (kartais ir techniniam) lygmeniui. 111. Šios operacinės doktrinos paskirtis yra aprašyti visas Lietuvos karinių pajėgų operacijas bei įvardinti pagrindinius jų vykdymo principus ir operacinių pajėgų veiklos rūšis, kad būtų įgyvendinti šie tikslai: 1. Visuose karinių pajėgų lygmenyse suderinti (angl. Hormonize) operacinių pajėgų

veikimo sampratą. 2. Parodyti karinių pajėgų pasirengimą veikti įvairiarūšėje saugumo aplinkoje. 3. Pateikti medžiagą karinio rengimo (edukacijos ir treniravimo) įstaigoms. 4. Padėti organizuoti / įgalinti (angl. Enabling) karinį rengimą. 5. Informuoti kitas šalies institucijas dėl operacinių pajėgų panaudojimo ir jų veikimo

ypatumų. 6. Inicijuoti diskusiją dėl operacinių pajėgų vystymo (jų panaudojimo šiandien ir ateityje). 112. Ši doktrina pateikia gaires, kaip turime galvoti ir veikti esant tam tikrai situacijai, bet ne ką daryti kiekvienu konkrečiu atveju. Operacinė doktrina turi įsakymo galią (angl. Authoritative), tačiau ją taikant reikia nuovokumo ir lankstumo. Šioje doktrinoje aprašoma: 1. Kariavimo ir operacijų vykdymo nuostatos. 2. Operacijų pobūdis ir rūšys. 3. Teoriniai operacijų vykdymo principai ir praktiniai patarimai, kuriais remiantis

operacinės pajėgos (ir jų vienetai) atlieka jiems paskirtus uždavinius ir užduotis. 4. Karinės veiklos rūšys, kuriomis visų lygmenų vadai vadovaujasi ir valdo jiems

pavaldžius ar priskirtus vienetus. 5. Veikimo (kovos) būdai, karinės veiklos vykdymui. 6. Taktikos veiksmų (kartais ir atlikimo technikos bei procedūrų) terminologija. Ar bus remiamasi visa operacine doktrina vykdant plataus spektro operacijas Lietuvoje ir užsienyje, tiesiogiai priklausys nuo operacijų vykdytojo ir karinių vienetų vadų sprendimo.

1–3 pav. Lietuvos karinių pajėgų operacinės doktrinos apimtis 113. Doktrinoje įvardytos nuostatos, principai ir karinės veiklos rūšys sudaro karybos normų rinkinį, kuriuo vadovaujasi Lietuvos karinių pajėgų operacinės pajėgos, atskiri jų funkciniai ir specifiniai vienetai, vykdydami nacionalines (angl. National) ir tarptautines (angl. International) operacijas. Šių nuostatų, principų ir veiklos rūšių įvairovė atspindi adaptyvią pajėgų vadybą (angl. Adaptive force management) ir prisitaikymą esant

Moralinis(Lietuvos nacionalinio saugumo strategija)

Koncepcinis(Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina)

Fizinis(Taktika, technika ir procedūros)

Strateginis lygmuo Operacinis lygmuo Taktinis lygmuo

(Lietuvos karinė doktrina)



įvairioms operacijų vykdymo aplinkos sąlygoms, taip pat duoda pagrindą manyti, kad bus pasirinkta efektyviausia paskirtų uždavinių ir užduočių vykdymo tvarka (optimaliai panaudojami resursai), atsiras naujų idėjų, bus įgyvendinami nauji organizaciniai sumanymai ir visa tai prisidės prie Lietuvos karinių pajėgų transformacijos. 114. Vadovaujantis vien tik tam tikromis nuostatomis ir principais ir naudojant įvairias veiklos rūšis, negalima visapusiškai užtikrinti, kad operacijos bus vykdomos tinkamai. Žinios ir patirtis, gauta mokymuose (pratybose) ir operacijose, taktika, technika (atlikimo būdai) ir procedūros suponuoja detalias, specifines veikimo gaires. Todėl, be kitų žemesnio lygmens leidinių, operacinės doktrinos taikymas bus nevisavertis. Leidinyje aprašomos nuostatos, principai ir veiklos rūšys bus taikomos ne tik operaciniame, bet ir taktiniame (techniniame) lygmenyje. 115. Šioje operacinėje doktrinoje pateikiamos informacijos nepakaks, kad būtų tinkamai parengtas karinis personalas, vienetai ir štabai tarptautinėms (ekspedicinėms) operacijoms planuoti ir vykdyti. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje Lietuva nevadovaus tarptautinėms sąjungininkų ar koalicijos vykdomoms operacijoms užsienyje, todėl labai svarbu, kad tokiose operacijose dalyvaujantys kariai būtų susipažinę su atitinkamomis joms vadovaujančios šalies (angl. Lead nation) ar organizacijos (angl. Organization) doktrinomis. 116. Karybai skirtų leidinių spektras (žr. 1–4 pav.) apima doktrinas ir vadovėlius nuo bendrųjų iki specifinių. Karinis rengimas, kuris remiasi doktrinomis, ir resursai, nuo kurių priklauso kariuomenės modernizavimas, sudaro pajėgų visapusiško, t. y. universalaus, daugiafunkcinio, gebėjimo ir pasirengimo vykdyti plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas pagrindą.

1–4 pav. Lietuvos karybos leidinių spektras

Kas yra atsakingas už karybos leidinių rengimą? Leidinių rengimą Lietuvos kariuomenėje reglamentuoja Karybos leidinių vadovas. Karybos leidinių rengimo vadovas yra dokumentas, kuris nustato doktrininių (doktrinų ir taktikos vadovėlių), karinio rengimo (edukacijos ir treniravimo), metodinių, administracinių, procedūrinių, techninių ir informacinių leidinių rengimo ir leidybos administravimo tvarką Lietuvos kariuomenėje. Siekiant tinkamai organizuoti karybos leidinių rengimą Lietuvos kariuomenėje, yra sukurta už karybos leidinių rengimą atsakingų rengėjų sistema (angl.

Bendrieji Specifiniai

TaktikaOperacijos Technika

Procedūros

Karinių vienetų ir ginklųpanaudojimas Specifiniai reikalavimai

(nurodymai ir instrukcijos)

Standartinės procedūros *

Leidiniai

* Operacijųvykdymo ir

karinių vienetųadministravimo

Operacinis procesas (Operacijųvadovas)

Veiklos atlikimo

standartai ir sąlygos

Taktikos vadovėliai

Lietuvos kariniųpajėgų

operacinėdoktrina

Lietuvos karinė

doktrina

Kitosplatausspektro

operacijųvykdymodoktrinos



Military publications proponent system). Atsakingas rengėjas – kariuomenės vienetas, kuris yra atsakingas už tam tikro karybos leidinio rengimo inicijavimą, rengimą, tvirtinimą, išleidimą ir keitimą. Kiekvienas leidinys turi tik vieną rengėją. 117. Leidinys sudarytas taip, kad nuo karinių operacijų (operacinės veiklos) vykdymo teorijos skaitytojas palaipsniui yra privedamas prie konkretaus operacinių pajėgų (ir jų vienetų) veikimo metodologijos. Kiekviena doktrinos dalis susideda iš dviejų skirsnių: apžvalgos ir išsamaus temos aprašymo. Šią doktriną sudaro aštuonios dalys ir penki priedai. Dalys: 1. Įvadas. 2. Karinės operacijos. 3. Karybos pagrindai. 4. Kariuomenės pajėgų rūšys. 5. Kiti esminiai pajėgumai. 6. Operacinės pajėgos ir rezervas. 7. Pajėgų ir priemonių panaudojimas. 8. Valstybės saugumas ir karinė gynyba. Priedai: 1. Vartojamos sąvokos. 2. Sutrumpinimai. 3. NATO sutarties autentiškas vertimas. 4. Literatūros sąrašas. 5. Kariuomenės vado tarptautinę operaciją inicijuojančios direktyvos Jungtinio štabo

viršininkui pavyzdys. 1.2. Kariuomenės doktrinos ir kiti svarbūs dokumentai 118. Būtina paminėti šiuos įstatymų galią turinčius teisės aktus ir normatyvinius reikalavimus, kurie lemia Lietuvos karinių pajėgų operacinio-taktinio lygmens doktrinų rengimą: 1. Karinė strategija, kuri „numato kariuomenės panaudojimo atvejus.“ 2. Karinė doktrina, kuri „nustato kariuomenės organizavimo ir panaudojimo principus,

formas, būdus ir vadovavimo pagrindus bei leidžia suprasti Lietuvos karių požiūrį į karybą.“

3. Jungtinio štabo nuostatai, kuriuose yra nustatyta, kad „Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas yra atsakingas už doktrinų rengimą.“

4. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kuriame nurodyta, kad „operaciniu lygmeniu Jungtinio štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja.“

5. Karybos leidinių vadovas, kuriame nurodyta, kad „doktrinas tvirtina kariuomenės vadas“ ir kad „kiekvienas karinis vienetas turi užtikrinti savo lygmens karybos leidinių atitikimą pagrindinėms kariuomenės doktrinoms.“

119. Operacinių pajėgų (ir jų vienetų) dalyvavimą tarptautinėse (ekspedicinėse) operacijose (koalicijos, NATO, ES, JT ar ESBO vadovaujamose) reglamentuoja ne tik ši, bet ir NATO, JT, ES doktrinos, operacijų vykdymo procedūros, kiti tarptautiniai (tarpvalstybiniai) susitarimai. Be to, siekiant dalyvauti tarptautinėse operacijose, būtina atsižvelgti ir į pajėgoms, planuojančioms dalyvauti tarptautinėse operacijose, keliamus reikalavimus, t. y. karines galimybes (pajėgumus ir apribojimus). Kariuomenės kasdieninę ir funkcinę veiklą, vietines ir tarptautines (ekspedicines) operacijas reglamentuojantys dokumentai yra pavaizduoti 1–5 ir 1–6 pav.



1–5 pav. Nacionalinės ir kitos doktrinos (ir koncepcijos)

1–6 pav. Veiklą, karinį rengimą (ir operacijas) reglamentuojantys dokumentai 1.3. Lietuvos karinių pajėgų operacinės doktrinos rengimo nuostatos 120. Rengiant operacinę doktriną buvo atsižvelgiama į šias pagrindines nuostatas (angl. Doctrinal provisions): 1. Lietuvos karinė gynyba yra sudėtinė valstybės visapusiškos gynybos dalis, kuri

užtikrinama sukuriant pajėgumus pradinei savigynai organizuoti ir kolektyvinei gynybai vykdyti.

2. Pagrindinės kovinės operacijos (angl. Major combat operations) vykdomos kartu su sąjungininkais (jų sudėtyje).

KASDIENINIS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

Veikla Operacijos

KAS plėtros programa

KAS planavimo vadovas

Veiklos planai, gairės ir nuostatai

Kariuomenės vadooperacijas

inicijuojančiosdirektyvos

Jungtinio štabo operacijų vadovas

Operaciniai planai (įsakymai)

Karinis rengimas

Rengimo vadovas

Rengimo nuostatai (gali būti Karinio rengimo vadovo

dalis)

Rengimo uždaviniai,

užduotys, jųatlikimo standartai

ir sąlygos

KAM strateginis veiklos planas

Strateginio planavimo metodika

Doktrinos

Operacijų vykdytojo nurodymai

DOKTRINOS

Nacionalinės Kitos

Lietuvos karinėdoktrina

Lietuvos kariniųpajėgų operacinė

doktrina

Kitos plataus spektro operacijų

doktrinos ar koncepcijos

Taktikos vadovė liai

Sąjungininkųleidiniai (angl. AP)

Taikos rėmimo operacijų

vykdymo taktikos vadovė lis (angl.NORDCAPS)

Operacijųvykdymo gairės,

vadovai ir procedūriniai

leidiniai

Lietuvos karinėstrategija

NATO strategija

Adaptyvusplataus spektro

nacionalinių ir tarptautinių

operacijų vykdymas

Šalies saugumo irsavigynos operacijų vykdymas

Tarptautinių operacijų vykdymas

Paramos ir pagalbos civiliamsteikimo

operacijų vykdymas

Pajėgų apsauga

Žvalgyba ir informacija

Judėjimas ir manevras

Pajėgų išlaikymas

V2(Vadovavimas

ir valdymas)

PŠP

CKB

Rezervas irmobilizacija

Karinis rengimas

Pagrindinė

VeikimoFunkcinės

Įgalinančios

SOP operacijos

Informacinės operacijos

Kitos Ugnies galia



3. Į tarptautines (ekspedicines) operacijas siunčiamos operacinės pajėgos (ir jų vienetai) dažniausiai veikia daugianacionalinių pajėgų sudėtyje.

4. Operacinė doktrina parengta vadovaujantis LR įstatymais, Lietuvos karinėje doktrinoje nustatytais principais ir atsižvelgiant į pagrindines operacinio (angl. AJP-01, AJP-3) ir taktinio lygmens NATO doktrinų sąvokas.

5. Operacinė doktrina nenustato Lietuvos karinės politikos ar strategijos. 6. Karinių operacijų ir priemonių panaudojimo planavimas yra vykdomas Lietuvos

kariuomenės Jungtiniame štabe, o operacinių pajėgų valdymas (nekarinių operacijų karinės paramos koordinavimas) – per Jungtinio štabo Jungtinį operacijų centrą.

7. Doktrinoje įvardinta karinė veikla pagrįsta esamais (ar artimiausiu laiku vystomais) Lietuvos karinių pajėgų pajėgumais.

8. Lietuvos kariuomenės karines pajėgas sudaro: a. Pajėgų rūšys (angl. Force components). Pajėgų rūšys yra:

· Sausumos pajėgos, kurių sudėtinė dalis yra savanorių pajėgos. · Karinės jūrų pajėgos. · Karinės oro pajėgos. · Specialiųjų operacijų pajėgos.

b. Junginiai (angl. Formations). Junginiu gali būti karinis regionas (divizija) ar brigada. Junginį sudaro daliniai ir padaliniai.

c. Daliniai (angl. Units). Batalionas yra mažiausia karinė struktūra, galinti veikti savarankiškai, t. y. turinti tam reikalingus etatinius pajėgumus. Dalinį sudaro padaliniai.

d. Padaliniai (angl. Sub-units). Kuopos, baterijos dydžio patvirtintos karinės struktūros. Padalinį sudaro maži padaliniai.

e. Maži padaliniai (angl. Small units). Būrio, skyriaus, grandies dydžio patvirtintos karinės struktūros.

9. Operacinių pajėgų (jungtinių ar vienos iš pajėgų rūšies) organizacinę struktūrą (angl. Joint or single operational force organization) sudaro paskirtos (angl. Assigned) pajėgos, junginiai, daliniai ir padaliniai.

10. Sausumos pajėgų vienetai sudaro pagrindinę jungtinių operacinių pajėgų dalį, o KOP, KJP, SOP bei kiti atskiri funkciniai / specifiniai vienetai visapusiškai remia ir / ar tuo pat metu vykdo kitas funkcines / specifines operacijas (uždavinius ir užduotis).

11. Aukščiausias kariuomenės operacinių pajėgų prioritetas yra jų gebėjimas vykdyti nacionalines paramos ir pagalbos teikimo civiliams ir pradinės savigynos (NATO 5-ojo straipsnio) operacijas.

12. Operacinių pajėgų praktinis panaudojimas tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje ir veikimo būdų pasirinkimas yra vykdomas koordinuojant veiksmus su visais kitais (taip pat civiliais) operacijos dalyviais.

13. Operacinės pajėgos visada vadovaujasi nacionaliniais ir primančiosios šalies įstatymais ir teisės aktais.

14. Operacinės pajėgos, vykdydamos nacionalines ir tarptautines operacijas, veikia esant tokioms aplinkos saugumo (konflikto lygių) sąlygoms: a. Taika – nėra jokio tiesioginio karinio (ginkluoto) pavojaus. b. Krizė (konfliktas) – yra tiesioginė grėsmė ar potenciali galimybė vykdyti ginkluoto

pasipriešinimo veiksmus. c. Karas – tiesioginis karinis užpuolimas (agresija).

15. Jeigu nenustatyta kitaip, paskirtas operacinis vadas (karinių operacijų vykdytojas) planuoja, vykdo ir vadovauja (valdo ir kontroliuoja) visoms operacinių pajėgų operacijoms ir organizuoja jų išlaikymą.

16. Ši doktrina yra Lietuvos karinių pajėgų operacinio veikimo pagrindas, kuriuo remiantis yra sudaromos / rengiamos kitos funkcinės / specifinės doktrinos, o doktrinos nuostatos



yra įtvirtinamos ir detalizuojamos taktikos vadovėliuose ir standartinėse veiklos procedūrose.

17. Sausumos pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas, o KASP – kuopa ar maži padaliniai.

18. Sausumos pajėgų pėstininkų koviniai (manevriniai) vienetai yra trijų rūšių: a. Mechanizuotieji (angl. Mechanized). b. Motorizuotieji (angl. Motorized). c. Pėstininkai, neturintys etatinių transporto priemonių ir judantys pėsčiomis (angl.

Dismounted / on foot). 19. Nors sausumos pajėgas sudaro trijų rūšių pėstininkų vienetai, šarvuota karinė technika

(M-113 ir M-1114) vykdant operacijas dažniausiai yra naudojama tik siekiant saugiai perdislokuoti (transportuoti / pervežti) karius kovos veiksmų rajone ir / ar siekiant pastiprinti parama ugnimi pėsčiomis veikiančius karius.

20. Karo ir operacijų vykdymo principai ir taktinės funkcijos visada pritaikomos adaptyviai vykdant kovines ir nekovines operacijas.

21. KASP vienetai sudaro kariuomenės teritorinio veikimo pagrindą ir yra sąveikos su visuomene įgalintojai.

1.4. Valstybės saugumo užtikrinimo kryptys ir priemonės 121. Pagrindiniai Lietuvos saugumo ir gynybos politikos siekiai yra Lietuvos nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir suvereniteto gynimas, saugumo ir stabilumo šalies viduje, aplinkiniuose regionuose ir pasaulyje išsaugojimas bei stiprinimas ir, užpuolimo atveju, pradinė savigyna ir tolesnė gynyba kartu su sąjungininkais. Šiems siekiams įgyvendinti Lietuva pasitelkia nacionalines ir tarptautines institucijas ir taiko skirtingas diplomatinio, informacinio, ekonominio ar karinio poveikio priemones. 122. Šiandieninės tarptautinio saugumo aplinkos tendencijos tebėra prieštaringos. Vienuose pasaulio regionuose kyla arba toliau tęsiasi konvenciniai karai, kituose vis dar neišnyksta konfliktų tikimybė. Didėja ir netradicinių grėsmių mastai. Dauguma tradicinių ir naujų konfliktų ar iššūkių saugumui tampa tarptautiniais. Dėl vykstančios globalizacijos politinės, karinės, ekonominės ar kitokios valstybių krizės turi vis sunkesnių padarinių kaimyninėms ir kitoms valstybėms, visam ar net keliems regionams. 123. Keičiasi ir šiandienos konfliktų pobūdis. Konfliktai vis dažniau yra asimetriniai, atviri kovos veiksmai intensyvesni, bet trumpesni. Kovos veiksmai vis dažniau persikelia į tankiai gyvenamas teritorijas. Nacionalinės ar tarptautinės karinės pajėgos turi kovoti su sunkiai identifikuojamu priešu, naudojančiu partizaninio karo ar teroristinius metodus, savižudžių išpuolius. 124. Dėl informacinių technologijų panaudojimo regioniniai konfliktai tampa globaliais. Tendencingas konflikto nušvietimas gali neigiamai paveikti net ir labai viena nuo kitos nutolusių šalių saugumo situaciją. Teroristinės ir ekstremistinės grupuotės gali sėkmingai organizuoti informacines kampanijas, kad sukeltų neramumus ir nepasitenkinimą net ir konflikte nedalyvaujančiose šalyse. 125. Pavojus ir grėsmes, kurioms neutralizuoti gali prireikti panaudoti karines priemones, galima apibūdinti kaip įprastines karines grėsmes, provokacijas, karinės galios demonstravimą ar grasinimą jėga, konfliktų išplitimą (grėsmę būti įtrauktiems į juos), terorizmą, masinio naikinimo ginklo ir jį siunčiančių į taikinį priemonių išplitimą, masines kibernetines atakas, ekstremaliąsias situacijas, kurių padariniams (dėl jų ypatumų ar masto) pašalinti civilių priemonių nepakanka.



Įprastinės karinės grėsmės (angl. Traditional military threats). Tiesioginės karinio užpuolimo ar kitų karinių veiksmų, tiesiogiai nukreiptų prieš Lietuvą, grėsmės šiuo metu nėra. Tačiau kol regione ir Lietuvos kaimynystėje esančiose valstybėse tebėra sutelktos didelės karinės pajėgos ir skirtingai suprantamos grėsmės ir priemonės joms atremti, įprastinės karinės grėsmės tikimybė egzistuoja. Provokacijos, karinės galios demonstravimas ir grasinimas jėga (angl. Military provocations). Regione ir Lietuvos kaimynystėje vis dar yra valstybių, kurių saugumo ir gynybos politikos dokumentai numato, o turimi kariniai pajėgumai leidžia, vykdyti karinę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptą prieš Lietuvą ar jos sąjungininkus. Regioninių konfliktų išplitimo pavojus (angl. Regional conflicts outspread). NATO ir ES ribojasi su regionais, kuriuose yra nevienodas ekonominio išsivystymo lygis, skirtingos politinės, socialinės ir kultūrinės dimensijos, nevienodi saugumo ir stabilumo lygiai. Kai kurios šių regionų šalys yra nualintos vidinių politinių, etninių ar religinių konfliktų ir yra nepajėgios kontroliuoti situacijos, taigi konfliktai gali tapti nevaldomi, išplisti už regiono ribų ir turėti įtakos ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir NATO bei Europos Sąjungai. Terorizmas (angl. Terrorism). Terorizmas kelia grėsmę tarptautinės bendrijos, tarptautinių organizacijų ir pavienių valstybių saugumui. Iš pradžių apsiribojęs veiksmais vienos ar kelių valstybių teritorijoje, pastaruoju metu terorizmas yra gerai organizuotas ir tarptautinis, t. y. jo struktūros bando ir gali kurtis, veikti ar pasirinkti taikinius bet kurioje pasaulio valstybėje. Nevalstybiniai veikėjai, vykdantys terorą arba grasinantys jį įvykdyti, kartais yra remiami valstybės ar valstybių, gali nukreipti savo veiklą prieš kitas socialines bendruomenes, visuomenines institucijas ar net valstybes. Lietuvai ši grėsmė yra išorinio pobūdžio, sąlygota aktyvaus šalies dalyvavimo tarptautinės bendrijos ir organizacijų vykdomoje kovoje su terorizmu. Dėl to Lietuva gali tapti potencialus tarptautinio terorizmo taikinys. Masinio naikinimo ginklų ir juos siunčiančių į taikinį priemonių išplitimas (angl. Outspread of WMD). Nerimą kelia vis ilgėjantis šalių, kurios atvirai ar slapta įgyvendina masinio naikinimo ginklų (branduolinio, cheminio, biologinio) kūrimo programas, sąrašas, teroristinių organizacijų planai įsigyti masinio naikinimo ginklų bei didėjantis skaičius nenustatytų ir ginklų gamybai tinkamų branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų savininkų ir galimų ginklų gamintojų. Grėsmę dar sustiprina ir kai kurių šalių noras kurti, plėtoti ar įsigyti technologijų ir priemonių, leisiančių panaudoti jas kaip masinio naikinimo ginklą siunčiančias į taikinį priemones. Ekstremaliosios situacijos (angl. Extremity situations). Šiandieniniame pasaulyje dėl globalizacijos ir netolygaus ekonominio šalių ar regionų vystymosi, demografinių ir klimato pokyčių daugėja ekstremalių situacijų. Šiems grėsmės židiniams pašalinti dėl jų masto (gali apimti ne vienos valstybės teritoriją) ir specifikos (pavojinga aplinka – radioaktyvus, cheminis, biologinis užterštumas) gali tekti ypač skubiai reaguoti į kritinę situaciją ir pasitelkti tarptautines karines pajėgas. Masinės kibernetinės atakos (angl. Massive cyber attacks). Komunikacinės ir informacinės sistemos, sukurtos pagal naujausias informacines technologijas, vis dažniau yra priešiškai nusiteikusių valstybių ir nevalstybinių grupių atakų objektas. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas Lietuvos saugumas gali būti pažeistas ir nenaudojant tiesioginės karinės jėgos. Priešiškai nusiteikusios valstybės ar nevalstybinės grupės gali naudoti kibernetines atakas prieš svarbias valstybines ir gynybos struktūrų valdymo ir informacines sistemas. Masinės kibernetinės atakos gali ne tik sutrikdyti svarbių valstybinių ir gynybos struktūrų veiklą, bet ir sukelti paniką visuomenėje bei daryti įtaką Lietuvos kariuomenės vadovavimui ir valdymui. Nestabilios valstybės (angl. Unstable states). Padidėjusios rizikos ar krizių ir nestabilumo šaltiniais laikomos nestabilios valstybės. Jos nesugeba užtikrinti vidaus situacijos kontrolės, yra lengviau veikiamos išorinių jėgų (pvz., teroristinių organizacijų), negali tinkamai reaguoti į susidariusias kritines situacijas. Valstybių nestabilumą labai dažnai



sukelia dideli geopolitiniai pasikeitimai, t. y. politinių sistemų kaita, ekonominis bankrotas ir pan. Dėl nesugebėjimo užtikrinti vidaus kontrolės ir sienų apsaugos jos dažnai tampa prieglobsčiu grupėms, remiančioms tarptautinį terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą. 126. Pavojams ir grėsmėms atremti taikos ir krizių metu iš kariuomenės pajėgų rūšių, o karo metu – iš ginkluotųjų pajėgų – yra formuojamos operacinės pajėgos (ir jų vienetai). Atsižvelgiant į operacijos pobūdį, operacinės pajėgos (ir jų vienetai) gali būti sudaromos iš vienos ar iš skirtingų kariuomenės pajėgų rūšių (jungtinės operacinės pajėgos). Į operacijas už Lietuvos ribų siunčiamos ir jas vykdančios operacinės pajėgos (ir jų vienetai) veikia daugianacionalinių pajėgų (angl. Multinational force) sudėtyje, o išskirtiniais atvejais (sąlygomis) – savarankiškai. 127. Valstybės saugumo interesams užtikrinti yra naudojamos visos turimos priemonės. Lietuvai būtina tinkamai pasirengti ir reaguoti į įvairias oponentų diplomatinio, informacinio, ekonominio ar karinio poveikio priemones (žr. 1–7 pav.). Lietuvos karinės priemonės yra jos karinių pajėgų pajėgumai (karinės galimybės), įvardinti KAS plėtros ir pajėgumų vystymo dokumentuose ir programose. Kariuomenės universalus užduočių sąrašas iš esmės yra pajėgumų aprašas. Remiantis šiuo aprašu operacinės pajėgos gali pasirengti ir vykdyti joms pavestus uždavinius ir užduotis. Universalių užduočių sąrašu privalu vadovautis rengiantis nacionaliniams mokymams (pratyboms), kai yra sudaromas aplinkos scenarijus ir pagrindinis įvykių sąrašas, o mokymų metu – vykdant tam tikrus veiksmus.

1–7 pav. Tipinės valstybės galios priemonės

Kitų valstybių požiūris į nacionalinius interesus 128. Artimiausioje ateityje JAV pozicija saugumo klausimais lems pasaulinės karinės strategijos raidą. Jos dėmesys bus nukreiptas į šalies gynybos sistemos stiprinimą,

Diplomatinės Informacinės Karinės Ekonominės

Diplomatinis pripažinimas Viešoji diplomatija Karas Prekybos politika

Reprezentacija Politiniai pareiškimai Branduolinis kariavimas Prekybos skatinimas

Derybos Viešieji ryšiai ir pranešimaispaudai

Konvencinis kariavimas Prekybinės sankcijos

Palaikymas Diplomatiniai demaršai Nekonvencinis ir / ar nereguliarus kariavimas

Prekybos sąjungos(organizacijos)

Įspėjimas Spausdinta, elektroninė ir filmuota medžiaga

Įsiveržimai, reidai ir smūgiai (ypačtaiklių ginklų panaudojimas)

Ekonominis vystymasis

Įbauginimas Informacinės operacijos Spaudimas, prievarta ir atgrasinimas

Prekybos draudimai (embargas)

Koalicijos ar sąjungos sudarymas Psichologinės operacijos Jėgos demonstravimas ir judėjimo laisvės ribojimas ar

atkūrimas

Užsienio pagalba

Susitarimo pasiekimas Karinis klaidinimas Blokada Technologijų kontrolė

Diplomatinės veiklos apribojimas Kompiuterinių tinklų operacijos Parengties lygio pakėlimas Teisinis reguliavimas

Ambasadoriaus atšaukimas Elektroninė kova Pajėgų dislokavimas Aplinkosauga

Diplomatinių santykiųnutraukimas

Viešieji ryšiai ir operacijųsaugumas

Lietuvos ir sąjungininkiųsaugumas

Gamtos ištekliai

Ambasados veiklos sustabdymas ar uždarymas

Operacijų saugumas Funkcinės, paramos ir pagalbos teikimo civiliams operacijos

Prekyba

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis ir

nevyriausybinėmis organizacijomis

Fizinis eliminavimas ir lyderiųpaveikimas

Šalies saugumo ir tarptautinio stabilumo operacijos

Kainodara

Perspėjimas Civilių ir karių bendradarbiavimas Pradinė savigyna ir kolektyvinės gynybos operacijos

Energijos šaltiniai

Diplomatinės Informacinės Karinės Ekonominės

Diplomatinis pripažinimas Viešoji diplomatija Karas Prekybos politika

Reprezentacija Politiniai pareiškimai Branduolinis kariavimas Prekybos skatinimas

Derybos Viešieji ryšiai ir pranešimaispaudai

Konvencinis kariavimas Prekybinės sankcijos

Palaikymas Diplomatiniai demaršai Nekonvencinis ir / ar nereguliarus kariavimas

Prekybos sąjungos(organizacijos)

Įspėjimas Spausdinta, elektroninė ir filmuota medžiaga

Įsiveržimai, reidai ir smūgiai (ypačtaiklių ginklų panaudojimas)

Ekonominis vystymasis

Įbauginimas Informacinės operacijos Spaudimas, prievarta ir atgrasinimas

Prekybos draudimai (embargas)

Koalicijos ar sąjungos sudarymas Psichologinės operacijos Jėgos demonstravimas ir judėjimo laisvės ribojimas ar

atkūrimas

Užsienio pagalba

Susitarimo pasiekimas Karinis klaidinimas Blokada Technologijų kontrolė

Diplomatinės veiklos apribojimas Kompiuterinių tinklų operacijos Parengties lygio pakėlimas Teisinis reguliavimas

Ambasadoriaus atšaukimas Elektroninė kova Pajėgų dislokavimas Aplinkosauga

Diplomatinių santykiųnutraukimas

Viešieji ryšiai ir operacijųsaugumas

Lietuvos ir sąjungininkiųsaugumas

Gamtos ištekliai

Ambasados veiklos sustabdymas ar uždarymas

Operacijų saugumas Funkcinės, paramos ir pagalbos teikimo civiliams operacijos

Prekyba

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis ir

nevyriausybinėmis organizacijomis

Fizinis eliminavimas ir lyderiųpaveikimas

Šalies saugumo ir tarptautinio stabilumo operacijos

Kainodara

Perspėjimas Civilių ir karių bendradarbiavimas Pradinė savigyna ir kolektyvinės gynybos operacijos

Energijos šaltiniai



vienodai dėmesio skiriant veiklai valstybės viduje (tarp institucijų) ir užsienyje, vykdant prevencinius karinius veiksmus prieš teroristus ir juos palaikančias valstybes. Dauguma ES valstybių panaudos savo karines pajėgas stabilumo užtikrinimo operacijų vykdymui užsienyje, kai jų saugumui tiesiogiai kels grėsmę tarptautinis terorizmas ar netiesiogiai – pabėgėliai ir organizuotos nusikalstamos grupuotės (maištininkai / sukilėliai). Stabilumo užtikrinimo operacijos bus vykdomos pasitelkiant NATO ar sudarant koalicines pajėgas, o veikimo rajonas neapsiribos vien tik Europa. 129. Rusijos kariuomenėje nebuvo atliktas toks didelis restruktūrizavimas (reforma) per pastaruosius 150 metų, koks yra vykdomas dabar. Naujos kariuomenės organizacinės struktūros lentelės buvo patvirtintos 2009 metų pradžioje. Keturių lygmenų kariuomenės valdymo sistema, kurią sudarė karinės apygardos (rus. Военный округ), armijos, divizijos ir pulkai, buvo pakeista į trijų pakopų sistemą, susidedančią iš keturių taktinių-strateginių vadovybių (angl. Tactical-strategic commands), kurias sudaro įvairių pajėgų rūšių (angl. Multi-service) vienetai (sausumos – brigados ir batalionai). Reformos metu yra kuriamos naujos brigados tuo pačiu metu išformuojant didelį skaičių rezervo vienetų, kuriuos buvo planuojama aktyvuoti paskelbus didelio masto mobilizaciją. Dabartinės Rusijos ginkluotosios pajėgos yra rengiamos kovoti (veikti) vietiniuose / vidaus ir regioniniuose (ekspediciniuose) įvairaus intensyvumo ir pobūdžio konfliktuose. Vietiniai / vidaus ir regioniniai (ekspediciniai) konfliktai – labiausiai tikėtina Rusijos karinių pajėgų panaudojimo sritis. 1.5. Ateities scenarijų variantai 130. Ateities saugumo aplinka išlieka ne tik pavojinga, bet tampa vis labiau nenuspėjama. Ateityje priešininkais gali būti ne tik valstybės, bet ir labai gerai organizuotos teroristų grupės, tarptautinės kriminalinės organizacijos. Manoma, kad principinis (fundamentalus) supratimas dėl karo vedimo nesikeis, bet pats kariavimas (naudojamos priemonės ir taktika) turi tam tikras tendencijas pokyčiams. Pavojai, su kuriais mes susidursime, bus įvairūs, todėl vien tik karinis atsakas bus neefektyvus. Tiktai visapusis požiūris (angl. Comprehensive approach) į kylančius pavojus gali padėti efektyviai juos eliminuoti panaudojant įvairias karines ir nekarines priemones. Dėl šios priežasties NATO gali transformuotis nuo gynybinio karinio Aljanso (angl. Defence-based military alliance) į visapusę politinę ir karinę bendriją (angl. Comprehensive political and military security community).

1–8 pav. Scenarijų ir vinječių sąsajos

Kas yra scenarijus? Scenarijus (angl. Scenario) yra trumpas hipotetinės situacijos, tam tikros veiklos, aktyvumo modelio pavaizdavimas / apibūdinimas / aprašymas su tikėtinomis išdavomis.

Scenarijus

Vinjetė

Vinjetė

Vinjetė

Vinjetė

Vinjetė Vinjetė



Kas yra vinjetė? Vinjetė (angl. Vignette) yra trumpas veiksmo, įvykio pavaizdavimas (žr. 1–8 pav.).

NATO 131. Šiandienos ir ateities pagrindinės NATO užduotys: 1. Kolektyvinė gynyba (angl. Collective defence). 2. Krizių valdymas (angl. Crisis management). 3. Kooperacinis saugumas (angl. Cooperative security). 132. Ateities variantai (angl. Multiple futures). Galimų ateities grėsmių scenarijų analizė, t. y. analizuojama karinių pajėgų situacija ir jų veikla šiandieninėje ir būsimoje besikeičiančioje aplinkoje. Ateities analizė turi atsakyti į vieną pagrindinį klausimą – kokie pavojai ir iššūkiai, kurie kels rimtą grėsmę mūsų (sąjungininkų) interesams, vertybėms ir gyventojams, laukia ateityje? NATO ateities variantų projekte (angl. NATO Multiple futures project) aptariami keturi ateities variantų aspektai: 1. Didėjanti rizikos ir pavojų grėsmė gyvybiškai svarbiems valstybių interesams

pareikalaus Aljanso solidarumo ir strateginės vienybės bei bendro sutarimo dėl 5-ojo straipsnio (angl. Article 5) taikymo.

2. Bendradarbiavimas su ne NATO valstybėmis ir kitais tarptautiniais veikėjais sudarys Aljansui galimybę plėsti įtaką ir neapsiriboti tradicinėmis veiklos sritimis (konfliktų prevencija, kova su terorizmu, pagalba civiliams ekstremalių situacijų metu ir pan.), taip didinant saugumą ir užtikrinant stabilumą.

3. Priešininkai, naudodamiesi lengvai prieinamomis technologijomis, gali pulti Aljansą netikėtais būdais, todėl Aljansas turės peržiūrėti veikimo būdus ir priemones.

4. Aljanso bendradarbiavimas su kitais tarptautiniais veikėjais sudarys galimybę NATO pozityviai generuoti idėjas, formuoti vertybes ir veikti.

1–9 pav. Nacionalinio saugumo interesų ir karinių tikslų sąsajos

Nacionaliniai 133. Šiandienos ir ateities Lietuvos nacionalinio saugumo interesai: 1. Taika ir gerovė valstybėje. 2. Lietuvos Respublikos suverenumas ir teritorijos vientisumas. 3. Regioninis ir globalinis stabilumas. Šie interesai (žr. 1–9 pav.) bus nuolat veikiami įvairių vidinių ir išorinių grėsmių ir pavojų (tai nurodyta nacionalinio saugumo dokumentuose). Tokius pavojus ir grėsmes strateginiu lygmeniu gali apimti: 1. Dideli civilinės saugos pažeidimai (viešojo saugumo sutrikimai ir ekstremaliosios situacijos ar įvykiai). 2. Tarptautinis nestabilumas ir atsitiktinės karinės krizės (ginkluoti konfliktai). 3. Konvencinė (angl. Conventional) karinė agresija (vykdoma įprastiniais ginklais).

Nacionaliniai interesai

Kariniai tikslai

Lietuvos Respublikos suverenumas ir teritorijos vientisumas

Taika ir gerovėvalstybėje

Regioninis ir globalinis stabilumas

Užtikrinti atgrasinimą

Ginti valstybę ir sąjungininkus

Teikti pagalbą ir paramą civilinėms

institucijoms

Dalyvauti tarptautinėse operacijose



Siekiant kartu su sąjungininkais (NATO, ES) ir Lietuvos valstybės institucijomis ir žinybomis tinkamai reaguoti į šiuos pavojus, Lietuvos karinėse pajėgose numatoma kompleksiškai plėtoti (kartu su pajėgų rūšių funkcinės paskirties ir priimančios šalies paramos pajėgumais) operacinius pajėgumus (operacines pajėgas ir priemones), kurie galėtų būti parengti, pritaikyti ir panaudoti galimiems (atvejams) operaciniams scenarijams / vinjetėms (angl. Operational scenarios / vignettes): 1. Pramoninės avarijos ir teršimo / užkrėtimo incidentai (cheminiai ar radiaciniai pavojai /

atakos). 2. Masiniai viešojo saugumo pažeidimai (civilių riaušės ar organizuoti smurtiniai /

nusikalstami veiksmai). 3. Asimetriniai pavojai – teroristinis išpuolis (sprogdinimai panaudojant improvizuotus

sprogstamuosius užtaisus ir netradicines medžiagas, įkaitai ir t. t.). 4. Visuotinė epidemija ar biologiniai pavojai / atakos. 5. Stichinės nelaimės (uraganas, potvynis ir pan.) ar žmonių neatsargi veikla ir jos

padariniai ( miškų, durpynų gaisrai). 6. Masinė civilių (pabėgėlių) migracija pasienyje (taip pat ir teroristų ir organizuotų

nusikaltėlių). 7. Labai svarbių valstybės objektų saugos pažeidimai. 8. Kibernetinės atakos prieš valstybę ir KAS tinklus. 9. Tarptautinis ar regioninis nestabilumas – dalyvavimas tarptautinėse,

daugianacionalinėse NATO, ES ar koalicijos operacijose (NATO ne 5-asis straipsnis). 10. Pažeistas LR piliečių saugumas užsienyje – parama LR piliečiams užsienyje. 11. Ketinimai pažeisti valstybės suverenitetą – ginkluotos provokacijos ir / ar karinės galios

(jėgos) demonstravimas. 12. Karinis užpuolimas – valstybės, NATO ar ES šalies karinė gynyba (NATO 5-asis

straipsnis). Siekiant plėtoti Lietuvos karines (operacines) pajėgas labai svarbu nustatyti, kokius operacinius pajėgumus, kada ir kaip vystysime, bet tuo pačiu būtina suvokti, kad dėl lėšų stygiaus kai kurių iš jų savarankiškai įsigyti nepajėgsime, todėl visi operaciniai pajėgumai galėtų būti sugrupuoti į kelias kategorijas: 1. Pajėgumai, reikalingi valstybės (ir tarptautiniam) saugumui užtikrinti (gynybai), bet yra

per brangūs Lietuvai ir gali būti įsigyti (jais dalinamasi) tik bendradarbiaujant su kitomis NATO valstybėmis Baltijos regione.

2. Pajėgumai, reikalingi valstybės (ir tarptautiniam) saugumui (gynybai) užtikrinti, bet tikėtina, kad jie nebus aktyvuoti, pvz. iki 2025 m.

3. Pajėgumai, reikalingi valstybės (ir tarptautiniam) saugumui (gynybai) užtikrinti, kurie bus reikalingi artimiausioje ateityje, pvz. iki 2016 m.

134. Taigi scenarijus galima suskirstyti į dvi rūšis: 1. Aplinkos sąlygų scenarijai (angl. Context scenarios). Kontekstas nurodo sąlygas,

kuriomis kažkas egzistuoja arba įvyksta. Siekiant nustatyti aplinkos sąlygų scenarijų pagrindinius veiksnius, būtina analizuoti: a. Tarptautinius santykius ir saugumą ( angl. Inernational affairs and security). b. Geopolitiką (angl. Geopolitics). c. Strateginius resursus (angl. Strategic resources). d. Strateginius objektus (angl. Strategic objects). e. Technologinę ir karinę pažangą (angl. Technological and military progress). f. Demografiją (angl. Demography). g. Nusikalstamumo lygį (angl. Crime level). h. Gamtos, industrines (promonines) nelaimes ir katastrofas (angl. Natural and

industrial disasters and catastrophes). i. Karinę veiklą (angl. Military affairs).



2. Situacininiai scenarijai arba vinjetės (ang. Situational scenarios or vignettes). Kiekviename situaciniame scenarijuje (vinjetėje) nurodomas laikotarpis, per kurį įvykis gali atsirasti, jo tikimybė ir mastas, įspėjimo ir reagavimo laikas.

1.6. Daugiatautė (daugianacionalinė) veikla 135. Nepriklausomai nuo sąjungininkų vadovavimo struktūros ir karinių galimybių, nemažai valstybių akcentuoja problemas, kurių sprendimas nulemia karinį efektyvumą ir tarptautinių operacijų sėkmę. Problemų gali kilti dėl daugianacionalinės vadovavimo ir žvalgybos sistemų, kuriose pateikiami duomenys iš įvairių šaltinių (tarptautinių ir nacionalinių) ir logistikos sistemos sukūrimo. Kartais daugianacionališkumas gali turėti neigiamos įtakos sprendimų priėmimo operatyvumui ir kokybei. Šią problemą galima išspręsti naudojant bendrą doktriną ir procedūras, taip pat rengiant karius vienodomis (tikroviškomis) sąlygomis ar sudarant techninius susitarimus tarp operacijų dalyvių. Vadams vadovaujant tarptautinėms pajėgoms (ir jas sudarantiems vienetams) būtinas „internacionalinis“ mąstymas. 1.7. Bendradarbiavimas ir veiklos koordinacija 136. Tarptautinis bendradarbiavimas (angl. Multinational cooperation). Generolas D. Eizenhaueris yra pasakęs, kad „abipusis pasitikėjimas daro sąjungininkų vadovybės veiklą veiksmingesnę“. Pasitikėjimą stiprina: 1. Savitarpio santykiai (angl. Rapport). Vyresnieji karininkai turi palaikyti draugiškus

santykius su jaunesniaisiais karininkais. Asmeniniai karinių vadovų ryšiai turi įtakos visiems tarptautinio bendradarbiavimo aspektams.

2. Pagarba (angl. Respect). Abipusė pagarba partnerių profesiniams sugebėjimams, kultūrai, istorijai, religijai, papročiams ir vertybėms stiprina bendradarbiavimą.

3. Partnerių pažinimas (angl. Knowledge of partners). Tarptautinėse operacijose būtina turėti informacijos ne tik apie draugiškas, bet ir apie priešo pajėgas. Laikas, skirtas partnerių doktrinai analizuoti, atsipirks vykdant jungtines operacijas.

4. Tolerancija (angl. Tolerance). Siekiant efektyviai bendradarbiauti, skirtingoms nuomonėms ir požiūriams suderinti, reikia daug laiko ir kantrybės.

Bendradarbiavimo privalumai ir rizika

137. Įsipareigojimų priežastys siekiant bendrų karinių tikslų gali būti įvairios, bet pagrindinė tokių įsipareigojimų priežastis – siekis įvykdyti tai, ko šalis nenori arba negali daryti savarankiškai. Valstybių interesų prioritetai gali būti įvairūs, nuo to priklauso jų dalyvavimo tarptautinėse operacijose mastas ir pobūdis. Šalys tarptautinėse operacijose dalyvauja dėl politinių ar karinių priežasčių, todėl ir jų indėlis turi būti vertinamas ne vien tik pagal skiriamus pajėgumus, bet ir pagal visą politinę ir karinę naudą, kurią gauna valstybė, dalyvaudama operacijoje. Tarptautinis bendradarbiavimas turi ne tik politinių privalumų – pasidalijama rizika, gaunama ekonominė, diplomatinė, karinė ir politinė parama, taip pat formuojama reikiama šalies gyventojų ir tarptautinės bendrijos nuomonė, bet ir karinių –teikiamos papildomos pajėgos ir nauji pajėgumai, galima naudotis nacionaliniais ar regioniniais logistikos ištekliais ir, esant tam tikroms aplinkybėms, galima gauti naudingos informacijos bei žvalgybos duomenų. 138. Skirtingos operacijų dalyvių karinės galimybės (pajėgumai ir apribojimai) ir veiklos procedūros varžo tarptautines pajėgas. Daugiausiai visa tai pasireiškia kaip lėta misijos eiga ir suderinamumo stoka. Lėta misijos eiga (angl. Mission creep). Misijos / operacijos eigą lemia dvi priežastys. Pirma priežastis – tai situacijos pasikeitimas, priverčiantis keisti operacinius planus.



Sąjungininkų vadas operacijai vykdyti ar pajėgų saugumui užtikrinti gali pareikalauti papildyti pajėgas, pakeisti misijos užduotis ar vadovavimo įgaliojimus. Antra, lėta misijos eiga gali būti susijusi su papildomų užduočių, kurios neatitinka pradinio tikslo ir prieštarauja kai kurių šalių, dalyvaujančių operacijoje, politiniams ir kariniams ketinimams, vykdymu. Skirtingi valstybių tikslai daro įtaką kiekvienos šalies pozicijai ir pastangoms ir gali priversti suabejoti operacijos tęstinumo būtinumu ir priimti sprendimą išformuoti pajėgas. Todėl svarbu prieš pradedant operaciją nustatyti jos tikslus. Suderinamumo stoka (angl. Deficiencies in interoperability). Nepakankamai suderintos valstybių sistemos (pvz. informacinė, finansų, valdymo, ir pan.), procedūros, ginkluotė, doktrinos ir terminologija: 1. Dėl skirtumų procedūrose ir taktikoje karinės pajėgos (ir jų vienetai) gali nesugebėti

deramai veikti kartu. 2. Skirtingų kalbų naudojimas sukelia bendravimo problemų, todėl gali būti nevienodai

suprastos paskirtos užduotys (t. y. klaidingai pritaikyti tikslinio vadovavimo principai). 3. Nepakankamas techninių sistemų (įrangos) standartizavimo lygis gali kelti techninių

sunkumų jas sujungiant. 4. Sąveikos stoka ir nacionalinio saugumo aspektai gali sąlygoti nesugebėjimą apsikeisti

informacija, žvalgybos ir techniniais duomenimis. 5. Nesugebėjimas panaudoti bendrus išteklius gali sumenkinti logistikos pajėgumus.

1–10 pav. Koordinacijos dalyviai

Veikimo koordinacija 139. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra neatskiriama bendrų veiksmų dalis kiekvienoje operacijoje. Kai kariuomenės operacinės pajėgos teikia paramą civiliams, bendrus veiksmus atlieka kariai kartu su vietos savivaldos ir valstybinėmis institucijomis (žr. 1–10 pav.). Kai į karinę veiklą (operacijas) yra įtraukiami civiliai arba atvirkščiai, vadai turi gerai išmanyti civilinių institucijų ir organizacijų vaidmenį, funkcijas ir civilines galimybes (pajėgumus ir apribojimus).

Šių organizacijų sąrašas yra publikuojamas JT internetinėje svetainėje www.un.org

Privačios, pačios save valdančios, ne pelno siekiančios organizacijos, kurios rūpinasi nukentėjusiais žmonėmis, aplinkosauga; siekia užtikrinti pilietines teises ir konfliktųsprendimą, sveikatos priežiūrą, švietimą, demokratiniųinstitucijų ir pilietinės visuomenės vystymą, prisideda prie ekonomikos vystymo

Nevyriausybinės organizacijos

Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Afrikos sąjunga ir kitos

Organizacijos, įsteigtos pagal oficialų susitarimą (pvz., sutartį) tarp dviejų ar daugiau vyriausybių. Jos gali būti steigiamos pasauliniu, regioniniu ar funkciniu pagrindu, globaliems ar specifiniams tikslams pasiekti; skirtos apsaugoti ar paremti nacionalinius siekius ir interesus

Tarpvalstybinės organizacijos

Vidaus reiklų ministerija, Sienos apsaugos tarnyba, Valstybės sienos tarnyba, Vyriausybės apsaugos departamentas, Užsienio reikalų ministerija

Valstybės ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijai nepriklausančios žinybos

Valstybinės (vyriausybinės) institucijos, žinybos ir organizacijos

PavyzdžiaiApibrėžimasKategorija

Šių organizacijų sąrašas yra publikuojamas JT internetinėje svetainėje www.un.org

Privačios, pačios save valdančios, ne pelno siekiančios organizacijos, kurios rūpinasi nukentėjusiais žmonėmis, aplinkosauga; siekia užtikrinti pilietines teises ir konfliktųsprendimą, sveikatos priežiūrą, švietimą, demokratiniųinstitucijų ir pilietinės visuomenės vystymą, prisideda prie ekonomikos vystymo

Nevyriausybinės organizacijos

Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Afrikos sąjunga ir kitos

Organizacijos, įsteigtos pagal oficialų susitarimą (pvz., sutartį) tarp dviejų ar daugiau vyriausybių. Jos gali būti steigiamos pasauliniu, regioniniu ar funkciniu pagrindu, globaliems ar specifiniams tikslams pasiekti; skirtos apsaugoti ar paremti nacionalinius siekius ir interesus

Tarpvalstybinės organizacijos

Vidaus reiklų ministerija, Sienos apsaugos tarnyba, Valstybės sienos tarnyba, Vyriausybės apsaugos departamentas, Užsienio reikalų ministerija

Valstybės ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijai nepriklausančios žinybos

Valstybinės (vyriausybinės) institucijos, žinybos ir organizacijos

PavyzdžiaiApibrėžimasKategorija



1–11 pav. Karinių vienetų tipinių dydžių pavyzdžiai 1.8. Karinės galimybės 140. Kiekvienos valstybės karinės galimybės tiesiogiai priklauso nuo išteklių ir pajėgumo turėti tam tikrą reguliarių ir rezervo karinių vienetų, kurie sudaro jos karines pajėgas taikos ir karo metu, skaičių. Kiekvienos valstybės karinės pajėgos turi atitikti tos valstybės keliamus reikalavimus karių parengimo, apginklavimo ir išlaikymo srityse. Karines pajėgas gali sudaryti įvairaus dydžio ir paskirties kariniai vienetai (žr. 1–11 pav.). Dėl siekiamų karinių pajėgumų sprendimai yra priimami remiantis ateities iššūkiais (scenarijais). 141. Neabejotina, kad karinių pajėgų vystymas (ar modernizavimas) yra būtina, bet sunki valstybinė užduotis, nes labai sudėtinga nuspėti: 1. Būsimas grėsmes. 2. Pokyčius gynybos politikoje. 3. Karinio dalyvavimo (karinių pajėgų panaudojimo) spektrą ir efektus, kurie galėtų tapti

ateities nacionalinio saugumo politika. 142. Sugebėjimas kovoti yra karinių pajėgų raison d’être, kuri lemia sėkmę ten, kur yra priešiškumo perspektyva. Bendrą karinių galimybių spektrą galima apibūdinti atlikus apibendrintą kariuomenės pajėgų rūšių ir funkcinio gebėjimo veikti (vykdyti operacijas) analizę (žr. 1–12 pav.). Tokia analizė Lietuvos karinėse pajėgose turi būti vykdoma nuolat. Ji yra reikalinga siekiant nustatyti karinių pajėgų vystymo prioritetus.

Pulkininkas ar pulkininkas leitenantas400–2500Penkios ir daugiau kuoposKovinė grupė

(angl. Battle gruop)

Karinio vieneto pavadinimas Sudėtis Apytikslis personalo skaičius Vadovavimas

Armijų grupė(angl. Army group)

Daugiau nei armija 150000 ir daugiau Generolas

Armija(angl. Army) Du ir daugiau korpusai 100000–150000 Generolas

Korpusas(angl. Corps) Dvi ir daugiau divizijos 25000–50000 Generolas ar generolas

leitenantas

Divizija / karinis regionas(angl. Division / military region)

Dvi ir daugiau brigadosar pulkai 10000–15000 Generolas leitenantas ar

generolas majoras

Brigada (angl. Brigade) Du ir daugiau batalionai 2500–5000 Brigados generolas ar

pulkininkas

Pulkas / rinktinė(angl. Regiment) Du ir daugiau batalionai 1000–2000 Pulkininkas

Batalionas / eskadronas / divizionas / eskadra / eskadrilė(angl. Battalion / squadron )

Dvi ir daugiau kuopos 300–1300 Pulkininkas leitenantas

Kuopa (angl. Company)

Du ir daugiau būriai 80–250 Majoras ar kapitonas

Būrys(angl. Platoon / troop )

Du ir daugiau skyriai,grupės 16–50 Vyresnysis leitenantas ar

leitenantas

Skyrius(angl. Section) Dvi ir daugiau komandų 8–24 Seržantas

Grandis / komanda / įgula(angl. Squad / team / crew) Kariai 4–13 Seržantas

Užduoties vykdymo pajėgos(angl. Task force) Keli kariniai vienetai 100–3500 Pagal jas sudarantį

vienetų ir personalo skaičių

Pulkininkas ar pulkininkas leitenantas400–2500Penkios ir daugiau kuoposKovinė grupė

(angl. Battle gruop)

Karinio vieneto pavadinimas Sudėtis Apytikslis personalo skaičius Vadovavimas

Armijų grupė(angl. Army group)

Daugiau nei armija 150000 ir daugiau Generolas

Armija(angl. Army) Du ir daugiau korpusai 100000–150000 Generolas

Korpusas(angl. Corps) Dvi ir daugiau divizijos 25000–50000 Generolas ar generolas

leitenantas

Divizija / karinis regionas(angl. Division / military region)

Dvi ir daugiau brigadosar pulkai 10000–15000 Generolas leitenantas ar

generolas majoras

Brigada (angl. Brigade) Du ir daugiau batalionai 2500–5000 Brigados generolas ar

pulkininkas

Pulkas / rinktinė(angl. Regiment) Du ir daugiau batalionai 1000–2000 Pulkininkas

Batalionas / eskadronas / divizionas / eskadra / eskadrilė(angl. Battalion / squadron )

Dvi ir daugiau kuopos 300–1300 Pulkininkas leitenantas

Kuopa (angl. Company)

Du ir daugiau būriai 80–250 Majoras ar kapitonas

Būrys(angl. Platoon / troop )

Du ir daugiau skyriai,grupės 16–50 Vyresnysis leitenantas ar

leitenantas

Skyrius(angl. Section) Dvi ir daugiau komandų 8–24 Seržantas

Grandis / komanda / įgula(angl. Squad / team / crew) Kariai 4–13 Seržantas

Užduoties vykdymo pajėgos(angl. Task force) Keli kariniai vienetai 100–3500 Pagal jas sudarantį

vienetų ir personalo skaičių



143. Kiekvieno operacijoje dalyvaujančio karinio vieneto (pajėgų) veikimui daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką tam tikra faktorių sistema, kurios sudėtinės dalys yra pavaizduotos 1–13 pav.

1–12 pav. Dabartinis Lietuvos karinių pajėgų karinių galimybių spektras 144. Pajėgumas (angl. Capability). Gebėjimas pasiekti norimą efektą / rezultatą / tikslą (įvykdyti užduotį) tam tikroje (nustatytoje) erdvėje (aplinkoje) nurodytu laiku ir išlaikyti jį pagal nustatytus standartus ir sąlygas derinant priemones ir veiklos rūšis. Karinis pajėgumas (angl. Military capability). Gebėjimas veikti (kovoti / kariauti) ir pasiekti tiksliai nusakytą / apibrėžtą efektą / rezultatą / tikslą (įvykdyti užduotį) karinėmis priemonėmis. Karinių pajėgumų sąvoka taikoma strateginiu-operaciniu lygmeniu, o operacinių pajėgumų – taktiniu lygmeniu. Teoriškai karinį pajėgumą gali apimti keturi komponentai: 1. Pajėgų struktūra (angl. Force strukture). 2. Modernumas (angl. Modernity). 3. Vienetų parengtis (angl. Unit readiness). 4. Veiksmingumas (angl. Sustainability). ir septyni gebėjimai: 1. Informuoti (angl. Inform). 2. Vadovauti (angl. Command). 3. Parengti (angl. Prepare). 4. Numatyti ir atkurti (angl. Project and recover). 5. Veikti (angl. Operate). 6. Apsaugoti (angl. Protect). 7. Išlaikyti (angl. Sustain).

1–13 pav. Faktoriai, nulemiantys karinių pajėgų karines galimybes 145. Kariuomenės karinius pajėgumus sudaro operaciniai ir instituciniai pajėgumai. Operacinis pajėgumas (angl. Operational capability). Karinis gebėjimas vykdyti operacijas (veikti) ir pasiekti nustatytą efektą / rezultatą / tikslą (įvykdyti užduotį) per tam tikrą laiką apibrėžtoje teritorijoje (erdvėje) su nustatyta organizacine struktūra ir priemonėmis (įranga, ginkluote ir technika). Operaciniai pajėgumai sudaro kariuomenės galios branduolį. Jų

Ypatumai•Operacijų politiniai aspektai•Operacijų teisiniai aspektai•Kovos veiksmų taisyklės•Daugianacionaliniai aspektai•Nacionaliniai apribojimai

Taktinės funkcijos•Ugnies galia•Judėjimas ir manevras•Pajėgų apsauga•Vadovavimas ir valdymas•Pajėgų išlaikymas•Žvalgyba ir informacija

Galios komponentai•Moralinis (gebėjimas pritraukti žmones kovoti)•Fizinis (kovinė galia)•Koncepcinis (doktrina)•Percepcija



formavimo pagrindas yra vienetų standartinės organizacinės struktūros ir įrangos lentelės (OSĮL). Operaciniai pajėgumai išnaudojami vykdant plataus spektro operacijas, taktines funkcijas ir įgalinamąją veiklą. Operacinius pajėgumus nustato ir bendriniais operaciniais terminais pagal nustatytą formą juos apibūdina operacijų vykdytojas (operacinis vadas). Detaliau operacinių pajėgumų planavimas, vystymas ir plėtra yra aprašoma šios doktrinos 6 ir 7 dalyse. Institucinis pajėgumas (angl. Institutional capability). Gebėjimas, tiesiogiai nesusijęs su kovos veiksmais ir skirtas nustatyti strategines pajėgumų plėtros kryptis ir sudaryti sąlygas plėtoti operacinius pajėgumus kariuomenėje – taikos metu sudaryti reikalingas sąlygas operaciniams pajėgumams planuoti, vystyti, panaudoti ir palaikyti. Institucinio pajėgumo struktūros pagrindas yra personalo ir aprūpinimo lentelės (PAL). Šis pajėgumas apima strateginį planavimą, personalo rengimą, infrastruktūros priežiūrą, dalinių teritorijų apsaugą, pajėgumų planavimą ir pan. Institucinis (-iai) pajėgumas (-ai) užtikrina kasdienį krašto apsaugos sistemos funkcionavimą. Operacinis apribojimas (angl. Operational limitation). Aukštesnės vadovybės nustatyti būtini ar draustini veiksmai (priemonės), kurie atitinkamai riboja operacinio vado (ir jam pavaldžių vadų) ir operacinių pajėgų (ir jų vienetų) veiksmų laisvę. 146. Rengiantis ir vykdant operacijas būtina suprasti operacines galimybes – pajėgumus ir apribojimus (angl. Operational capabilities and limitations). Apribojimai yra skirstomi į dvi dalis: 1. Ribotumus (angl. Constraints – must do) – leistinus (privalomus) veiksmus. 2. Suvaržymus (angl. Restraints / restrictions – must not do) – draustinus veiksmus. Apribojimai gali būti kritiniai (angl. Critical limitations). Vieni apribojimai yra teisiškai pagrįsti ir leidžiami pagal ginkluoto konflikto teisę, kiti kyla dėl specifinės aplinkos ar aplinkybių, kuriose atsiduria operacinės pajėgos (ir jų vienetai). Operacinius apribojimus (ir pajėgumus) gali veikti objektyvūs ir subjektyvūs aplinkos, kurioje veikiama, faktoriai. Jie gali tiesiogiai priklausyti nuo pasirengimo, turimos ginkluotės, technikos ir įrangos. 147. Operacines pajėgas sudarančių vienetų (pajėgų) poreikis (angl. Forces requirements) nustatomas ir pateikiamas pajėgų davėjui atsižvelgiant į operaciją ir operacinėms pajėgoms (bei jų vienetams) keliamas užduotis ir uždavinius. Išsamiau šis procesas yra pateikiamas šios doktrinos šeštoje dalyje. 148. Kadangi kariuomenė disponuoja sąlyginai mažomis operacinėmis pajėgomis, tai lankstus, tikslinis jų (ir jose turimų pajėgumų) panaudojimas yra pagrindinis principas, kuriuo būtina vadovautis planuojant, rengiantis ir vykdant visas karines operacijas. Paprastai operacijose, ypač tarptautinėse, politiniais sprendimais yra draudžiama eskaluoti situaciją, nustatomos karinių veiksmų ribos (įskaitant karinius tikslus), veiksmų rajonas apribojamas iki tam tikros geografinės vietovės ribų, o tai irgi riboja potencialias vienetų galimybes (pajėgumus) panaudoti atitinkamos rūšies ginklus ir taktiką. 149. Tikrovėje greičiausiai niekada nebus karo (karinės veiklos), kuris vyksta neapibrėžtoje aplinkoje, turi nekonkrečius tikslus ir nenumatytus tų tikslų įgyvendinimo būdus. Jėgos (mirtinų ir nemirtinų ginklų) panaudojimą politinė valdžia nustato taisyklėmis, kurios parengtos atsižvelgiant į atitinkamus teisės aktų ar susitarimų reikalavimais. Pagrindiniai jėgos / ginklo panaudojimo principai yra paremti būtinumo, proporcingumo ir prigimtinės teisės į savigyną principais. 150. Tinkamiausiai išnaudodamos turimas karines galimybes (pajėgumus ir ribotumus) operacinės pajėgos vykdo operacijas (operacinę veiklą), kurios apima keturias karines sritis (žr. 1–14 pav.) (angl. Combat domains):



1. Pažinimo (angl. Cognitive). 2. Informacinė (angl. Information). 3. Socialinė (angl. Social). 4. Fizinė (angl. Physical).

1–14 pav. Karinio veikimo sritys 1.9. Sisteminis požiūris į kariuomenės rengimą 151. Valstybės gynybą įgalina du svarbiausi elementai: piliečių pasiryžimas kovoti už Tėvynės nepriklausomybę ir tam tikros karinės žinios ir praktiniai įgūdžiai ginklu ginti valstybę. Švietimo ir mokslo įstaigos yra atsakingos už jaunimo tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą, nes ugdant šiuos asmenybės bruožus stiprinamos ir palaikomos valstybės gynybos nuostatos. Krašto apsaugos sistema yra tiesiogiai atsakinga už antrojo elemento – savanoriškojo ir (arba) privalomojo karinio rengimo – įgyvendinimą. 152. Kiekvieno kario kompetenciją apima žinojimas, praktinių ir teorinių žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti, gebėjimas naudotis įgyta patirtimi. Doktrinoje išdėstytų principų įgyvendinimas (taikymas) ir tobulinimas tiesiogiai priklauso nuo jos išmanymo, praktikos ir įgytos patirties (išmoktų pamokų). Doktrina tiesiogiai veikia karių kompetenciją ir karinį rengimą (žr. 1-15 pav.). Karinis rengimas (žr. 1-16 pav.) yra skirstomas į dvi dalis: 1. Edukacija (angl. Education). 2. Treniravimas (angl. Training). Karinis rengimas gali būti: 1. Institucinis (angl. Institutional) – vykdomas karinio rengimo (edukacijos ir treniravimo)

institucijose (angl. Education and training facilities). 2. Operacinis (angl. Operational) – dažniausiai vykdomas pajėgose ir vienetuose (ar

tarnybose). 3. Savišvieta / saviugda (angl. Self-development / self-taught learning) – asmeninis

kiekvieno kario reikalas. Karininis rengimas vykdomas: 1. Individualiai (angl. Individually). 2. Kolektyviai (angl. Collectively).

Informacijos supratimas ir nuolatinis apsikeitimas ja visuose lygmenyse

Visa informacinė veikla. Informacijos sukūrimas, paskleidimas, apdorojimas. Jos panaudojimas ir manipuliavimas ja

Informacinė

Resursų (žmonių, ginkluotės, technikos ir įrangos) panaudojimas ir visų rūšiųoperacijų vykdymas

Pajėgos, vienetai ir juos jungiantys ryšių tinklai (vadovavimo ir valdymo priemonės)

Fizinė

Sąveikos organizavimas. Civilių ir karių bendradarbiavimas visuose lygmenyse

Sąveika tarp civilių ir kariųSocialinė

Vadų, pajėgų ir vienetų veikla. Atitinkami sprendimai dėl veikimo, reagavimo ir atsako į susidariusiąsituaciją

Vertybės, nuovoka (percepcija), situacijos žinojimas, ketinimai ir sprendimai. Čia mes laimime ar pralaimime

Pažinimo

Vadų, pajėgų ir vienetųveiksmai

Sudėtinės dalys, procesai ir veikla

Sritis

Informacijos supratimas ir nuolatinis apsikeitimas ja visuose lygmenyse

Visa informacinė veikla. Informacijos sukūrimas, paskleidimas, apdorojimas. Jos panaudojimas ir manipuliavimas ja

Informacinė

Resursų (žmonių, ginkluotės, technikos ir įrangos) panaudojimas ir visų rūšiųoperacijų vykdymas

Pajėgos, vienetai ir juos jungiantys ryšių tinklai (vadovavimo ir valdymo priemonės)

Fizinė

Sąveikos organizavimas. Civilių ir karių bendradarbiavimas visuose lygmenyse

Sąveika tarp civilių ir kariųSocialinė

Vadų, pajėgų ir vienetų veikla. Atitinkami sprendimai dėl veikimo, reagavimo ir atsako į susidariusiąsituaciją

Vertybės, nuovoka (percepcija), situacijos žinojimas, ketinimai ir sprendimai. Čia mes laimime ar pralaimime

Pažinimo

Vadų, pajėgų ir vienetųveiksmai

Sudėtinės dalys, procesai ir veikla

Sritis



1–15 pav. Karinio rengimo sąsajos

Kas yra karinis rengimas? Karinis rengimas (angl. Military tarining and education) yra Lietuvos kariuomenės personalo (karių ir civilių) edukacija ir treniravimas siekiant pagerinti jų gebėjimus vykdyti tam tikras individualias ar kolektyvines karines funkcijas, uždavinius ir užduotis.

Kas yra kolektyvinis treniravimas? Kolektyvinis treniravimas (angl. Collective training) skirtas treniruoti karinius vienetus atlikti taktinius veiksmus, kuriame dalyvauja du ar daugiau maži padaliniai (skyrius, randis), padaliniai (kuopa, eskadronas, baterija), daliniai (rinktinė, batalionas) ar junginiai (karinis regionas, brigada, pulkas).

Kas yra operacinis rengimas? Operacinis rengimas (angl. Operational education and training) – tai karinis rengimas, kurio metu plėtojama, palaikoma ar gerinama karių ir vienetų operacinė parengtis (angl. Operational readiness). Dažniausiai operacinio rengimo metu treniruojamasi pagal parengtus planus siekiant vykdyti konkrečias nacionalines ar / ir tarptautines operacijas.

1–16 pav. Karinio rengimo institucijos

Karinio rengimo konceptas 153. LK karinio rengimo procesą apima: 1. Žinių įgijimas (angl. Acquisition of skills). 2. Žinių praktikavimas (angl. Practising of skills). 3. Žinių testavimas (angl. Testing of skills). 4. Nuolatinis karinio rengimo (edukacijos ir treniravimo) peržiūrėjimas (angl. Continues

education and training review).

Karinis rengimas

Pamokos ir patirtis

Operacijos

Doktrina

Edukacija

Edukacija

Treniravimas

Treniravimas

Edukacijos institucijos(Karo akademijos, koledžai, institutai

ir mokyklos)

Treniravimo institucijos(Karinio rengimo centrai ir kariniai

vienetai)



Vykdant karinį rengimą būtina vadovautis sisteminiu požiūriu į karinį rengimą (angl. Systems approach to training). Pagrindiniai šios sistemos (žr. 1–17 pav) etapai yra: 1. Analizė (angl. Analize). 2. Planavimas (angl. Planning). 3. Vykdymas (angl. Execution / implementation). 4. Įvertinimas (angl. Evaluation). Vadų rengimas ir lyderystė sudaro pagrindą, kuriuo grindžiamas operacinių pajėgų (ir jų taktinių vienetų) efektyvus veikimas, vadovavimas joms ir uždavinių (užduočių) vykdymas. Labai svarbu identifikuoti jaunus karius, turinčius lyderio savybių, ir suteikti jiems pirmenybę tobulėti vadų hierarchijoje. Kariuomenės karinio rengimo sistema turi atsakyti į kelis pagrindinius kausimus: kam (ką) rengti? (angl. What to train?), kada rengti? (angl. When to train?), kaip rengti? (angl. How to train?), kaip įvertinti? (angl. How to evaluate?) ir kas atsakingas? (angl. Who is responsible?). 154. Kariuomenė (jos pajėgose), kurioje nėra akcentuojamas iniciatyvumas ir individualumas, nedaromi sunkūs, bet svarbūs, sprendimai norint išvengti ar ištaisyti klaidas, negali progresyviai vystytis. Kariuomenę sudarantis personalas turi gebėti konstruktyviai kritikuoti ir nesitaikstyti su esama padėtimi, kad tobulėtų kiekvienas karys individualiai ir prisidėtų prie struktūros (sistemos) gerinimo. 155. Pagrindinis pavojus kariniams vienetams taikos metu yra tapimas „nulinių“ trūkumų subjektu. Taip gali atsitikti, kai kariai ir vadai prisitaiko prie esamos situacijos ir toleruoja negatyvius dalykus. Kad taip neatsitiktų daug dėmesio yra skiriama kariniam rengimui.

1–17 pav. Sisteminio požiūrio į karinį rengimą etapai 156. Organizuojant karinį rengimą visos pastangos turi būti sutelkiamos užduoties atlikimo standartams (normatyvams) tam tikromis aplinkos sąlygomis įvykdyti, atlikti veiksmų analizę ir vertinimą, plėtoti iniciatyvą ir diegti naujoves. Nors pats karinis rengimas nesuteikia jokio karinio pajėgumo, bet po efektyviai pravesto karinio rengimo karinis vienetas yra pasirengęs veikti kolektyviai ir vykdyti plataus spektro operacijų uždavinius ir

1. Analizė Analizuojamos užduotys

2. Planavimas

(Programavimas)

Sudaromas / tikslinamas karinio rengimo planas (programa)

Programos / plano pagrindiniai aspektai•Siektini tikslai•Pateiktinas turinys•Planuojami naudoti metodai•Klausytojai, kurie dalyvaus•Reikalingi resursai (finansavimas)•Rengimo kalendorius•Vertinimo ypatumai

3. Vykdymas Vykdomas suplanuotas karinis rengimas (edukacija ir treniravimas – mokymas ir kovinis rengimas)

4. ĮvertinimasVykdomas suplanuotas karinio rengimo (edukacijos ir treniravimo – mokymo ir kovinio rengimo) įvertinimas.

Įvertinimas gali būti vidinis ir išorinisPastaba. Karinio rengimo planą (programą) sudaro dvi dalys arba du atskiri dokumentai:1. Edukacija – mokymas2. Treniravimas – kovinis rengimas



užduotis, o tai savo ruožtu prisideda prie kariuomenės galią sudarančio fizinio komponento stiprinimo. 157. Karinio rengimo patikrinimo pagrindinis tikslas yra įvertinti, kaip parengti vienetai geba įvykdyti uždavinius ir užduotis pagal nustatytus standartus ir sąlygas. Vienetų (karių) vertinimo principinę schemą žr. 1–18 pav.

Kas yra karinio rengimo vertinimas ir įvertinimas?

Karinio rengimo vertinimas (angl. Military training and education assessment). Analitinis procesas, kurį vadai naudoja siekiant nustatyti esamą karinės organizacijos pasirengimo lygį vykdant uždavinio esmines užduotis. Procesas padeda Jungtinio štabo viršininkui nustatyti, kokio operacinio parengties lygio yra jungtinės pajėgos. Karinio rengimo įvertinimas (angl. Military training and education evaluation). Techninis procesas, naudojamas siekiant įvertinti parodytą sugebėjimą įvykdyti nurodytus karinio rengimo siekinius atskiru atveju ar pratybų metu. Karinio rengimo įvertinimo metu pasitelkiami standartai ir sąlygos (arba kriterijai). NATO Bi-SC 75-3: „Assessment is the process of estimating the capabilities and performance of organisations, individuals, material or systems. Evaluation is the structured process of examining activities, capabilities and performance against defined standards or criteria. Note: In the context of military forces, the hierarchical relationship in logical sequence is: assessment, analysis, evaluation, validation and certification.“ UK JDP 0-01.1: „Assessment A judgement based on a comparison of measured performance against a standard.“ US JP 1-02: „Assessment – 1. A continuous process that measures the overall effectiveness of employing joint force capabilities during military operations. 2. Determination of the progress toward accomplishing a task, creating an effect, or achieving an objective. 3. Anglysis of the security, effectiveness, and potential of an existing or planned intelligence activity. 4. Judgment of the motives, qualifications, and characteristics of present or prospective employees or “agents”.

1–18 pav. Karinio rengimo patikrinimo tvarka

Planavimas

(Programavimas)

Vykdymas

Įvertinimas

Analizė

Kasdieniniai užsiėmimai,

pratybos (mokymai)

•Universalus kariuomenės karinio rengimo uždavinių ir užduočių sąrašas•Kolektyvinių karinio rengimo užduočių sąrašas ir atlikimo standartai•Individualių karinio rengimo užduočių sąrašas ir atlikimo standartai

Atrinkimas

Atlikimas

Rezultatai

Karys

Vienetas

Vertinimas



Kas yra standartas? Standartas (angl. Standard) yra kiekybinis ar kokybinis matas (rodiklis) siekiant nustatyti užduoties įvykdymo kokybę.

Kokie yra vertinimo ir įvertinimo tikslai? Vertinimo (angl. Assessement) tikslas yra patikrinti ir išanalizuoti karinės organizacijos (personalo, pajėgų / vienetų ir sistemų) veiklą ir pajėgumus siekiant pagerinti ateities veikimo kokybę. Vertinimas yra tęstinis procesas. Įvertinimo (angl. Evaluation) tikslas yra patikrinti ir įvertinti karinės organizacijos (personalo, pajėgų / vienetų ir sistemų) veiklą ir pajėgumus siekiant pagerinti dabartinę veikimo kokybę. Įvertinimas yra baigtinis veiksmas. Marie Baehr (Vice president for academic affairs, Coe college): „Assessment is to improve the quality of future performances. Evaluation is to determine the quality of the present performance.“

Kas yra karinio treniravimo siekinys? Karinio treniravimo siekinys (angl. Military training objective). Tai formuluotė, apibūdinanti norimą karinio treniravimo (kasdieninio ar mokymo / pratybų) rezultatą. Karinio treniravimo siekinys (ar siekiniai) yra nustatomas pagal individualius ir kolektyvinius karinio rengimo uždavinius, užduotis, sąlygas ir standartus.

Kas yra karinio mokymo siekinys?

Karinio mokymo siekinys (angl. Military education objective). Tai formuluotė, apibūdinanti norimą karinio mokymo / edukacijos rezultatą. Karinio mokymo / edukacijos siekinys (ar siekiniai) yra nustatomas pagal karinio personalo rengimo reikalavimus. 1.10. Valstybės institucijų indėlis į karines operacijas 158. Kiekviena karinė, nekarinė krizė (ekstremalioji situacija / įvykis) ar karinis konfliktas (karas) ir karinių pajėgų dalyvavimas jame nėra vien tik kariuomenės reikalas. Visapusišką stabilumą užtikrinančios, gynybinės ar kitos veiklos sėkmę gali lemti tiktai visų civilinių ir karinių institucijų bendros pastangos ir susitelkimas. Kariuomenė vykdydama savo kasdieninę veiklą ir operacijas glaudžiai bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis (taip pat ir tarptautinėmis). 1.11. Karių psichologinė parama 159. Psichologinė parama – tai veiksmai, susiję su operacijoje dalyvausiančių karių ir jų šeimų narių psichologiniu rengimu ir švietimu, psichologine priežiūra ir pagalba prieš, per ir po operacijos. Psichologinė parama teikiama naudojant moksliškai pagrįstus psichologinius metodus ir priemones, kad operacijos būtų vykdomos efektyviai. 160. Psichologinės paramos tikslas – padėti vertinti ir išlaikyti psichologinį kario ir viso padalinio tinkamumą operacijai, bendradarbiauti su vadu sprendžiant padalinio veiklos klausimus, mokyti karius ir padalinius efektyviai įveikti psichologines problemas, stiprinti karių atsparumą stresui, ugdyti padalinio sutelktumą, stebėti viso padalinio psichologinę būklę, prireikus suteikti neatidėliotiną pagalbą po trauminio įvykio, stebėti kario psichologinę būklę po operacijos. 161. Psichologinės paramos organizavimas. Psichologinė parama teikiama pradėjus rengti karį dalyvauti operacijoje, operacijų metu ir praėjus 6 mėnesiams po operacijos. Už



psichologinės paramos teikimą prieš, per ir po operacijos yra atsakingi priskirti (angl. Attached) psichologinės paramos specialistai (psichologai, gydytojai, kapelionai, socialiniai darbuotojai) iš krašto apsaugos institucijų ir jų padalinių. Psichologinė parama gali būti teikiama tiesiogiai bendraujant su kariais ir jų šeimų nariais (psichologinės konsultacijos ir diagnostika, įvertinimas, edukacinė veikla, personalo atranka ir mokymai, psichologinės gerovės kūrimas, organizaciniai tyrimai ir kt.) bei netiesiogiai – telefonu ar elektroniniu būdu. 162. Psichologinės paramos teikimo lygiai. I lygis. Pagalba sau pačiam, kolegų pagalba ir vado veiksmai. II lygis. Psichologinės paramos specialistų ir apmokytų kolegų konsultacijos. III lygis. Psichologinės paramos specialistų teikiamas gydymas.

1–19 pav. Karių palaikymo sistema operacijose 1.12. Karinio personalo vadybos įtaka operaciniam efektyvumui 163. Kariai galės pasiekti patį aukščiausią operacinį efektyvumą, kai jie bus pasirengę fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai (angl. Physically, mentally and spiritually) (žr. 1–19 pav.). Gera karių savijauta (proto, kūno ir dvasios) tiesiogiai prisideda prie kolektyvinės sėkmės ir prie bendro operacijos vykdymo efektyvumo. Taigi labai svarbu turėti tokią personalo vadybos sistemą, kuri kiekvienoje situacijoje užtikrintų karių gerovę (angl. Well-being). 1.13. Karinių pajėgų panaudojimas ir pritaikymas 164. Karinės pajėgos koviniams veiksmams vykdyti yra naudojamos kartu su kitais valstybės galios elementais, kaip kraštutinė priemonė. Tai paprastai įvyksta tik tada, kai

Operacinė aplinka

Vadovavimas ir personalo administravimas

Psichologinės savijautos gerinimas

•Ryšio paslaugųteikimas•Poilsis ir pramogos po tarnybos / operacijų•Mokymas ir tobulinimas•Streso mažinimo priemonių naudojimas

Vadovavimas ir personalo

administravimas•Pasiekimųdokumentavimas•Disciplinos palaikymas•Tikėjimo palaikymasir religinių apeigųatlikimas

Fizinės savijautos gerinimas

•Išlaikymo organizavimas•Sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimas •Medicininė ir odontologinė priežiūra•Pirkinių asmeninėms reikmėms užtikrinimas•Aktyvus poilsis ir pramogos

Stresas

Pavojai

Klimatas

Kultūra

Nuovoka

Individualus veiksmingumas

Grupinis veiksmingumas

Operacinis veiksmingumas

Gera karių savijauta

Šeimos ir išlaikytinių

gerovė ir gera savijauta



diplomatinių, informacinių ir ekonominių priemonių nepakanka tam, kad būtų galima įgyvendinti valstybės strateginius tikslus. Karinės pajėgos taip pat gali būti naudojamos ne karo atvejais, kai norima pasiekti tam tikrus nacionalinius ar tarptautinius tikslus (pvz., suteikti pagalbą, užtikrinti saugumą, taiką ir pan.). 165. Be kovinių operacijų, karinės pajėgos yra dažnai naudojamos vietinėms / vidaus užduotims vykdyti, pvz., paieškos ir gelbėjimo, pagalbos kitoms valstybės institucijoms, žinyboms ir civiliams stichinių nelaimių atveju tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau, nepaisant šiuolaikinėms karinėms pajėgoms būdingo lankstumo ir jų naudingumo sprendžiant valstybės nekovines vietines / vidaus užduotis, jų raison d’être yra ginkluoti konfliktai (kariavimas). Dėl šios priežasties karinės pajėgos išsiskiria iš kitų ginkluotų institucijų, tokių kaip: policija, pasienio tarnybos, viešojo saugumo tarnybos ir t. t. 166. Mažos ir vidutinio dydžio valstybės dažnai nepajėgios sukurti ir palaikyti didelius karinius pajėgumus tam, kad savarankiškai galėtų vykdyti visas plataus spektro operacijas, tačiau išlaikydamos nedideles ir veiksmingas pajėgas jos parodo kitoms valstybėms, kad tauta yra rimtai nusiteikusi gintis prieš kitos valstybės keliamą grėsmę suverenitetui ar tiesioginę agresiją bei apsaugoti savo nacionalinius interesus. Valstybės, siekdamos užtikrinti, kad jų nacionaliniai interesai būtų vertinami rimtai tarptautiniu mastu, dažnai veikia kolektyviai, t. y. kaip koalicija, ar sudaro (įstoja) sąjungas (aljansus), pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO). Tai suteikia mažoms valstybėms galimybę kolektyviai prisidėti vykdant karines operacijas bei palaikant tarptautinę taiką ir saugumą ir užsitikrinti paramą agresijos atveju. 167. Karinės pajėgos tiesiogiai yra skirtos: 1. Padėti (angl. Help). 2. Užkardyti (angl. Prevent). 3. Numalšinti (angl. Subdue). 4. Apsaugoti (Project). 5. Apginti (angl. Defend). Karinės pajėgos panaudojamos: 1. Karinei veiklai vykdyti taikos metu (angl. Peaceful military engagement). 2. Karinei veiklai vykdyti prieš prasidedant konfliktui (angl. Military activity before conflict). 3. Karinei veiklai vykdyti pasibaigus konfliktui (angl. Military activity after conflict). 4. Tiesioginiams koviniams veiksmams priešo atžvilgiu vykdyti (angl. Direct combat). 5. Karo vedimui (angl. Warfighting). 168. Siekiant įgyvendinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, Lietuvos karinės pajėgos naudojamos: 1. Lietuvos Respublikos saugumui užtikrinti (angl. Protecting the security of the

Lithuania). 2. Sutartims ir įsipareigojimams vykdyti (angl. Treaty obligations fulfillment). 3. Bendradarbiavimui karinėje srityje (angl. Cooperation between the military). 169. Lietuvos karinių pajėgų pagrindinę operacinę veiklą (operacijų vykdymą) apima penkios sritys, kurios toliau šioje doktrinoje yra vadinamos operacinėmis temomis: 1. Funkcinis panaudojimas (angl. Day–to–day functional employment). 2. Taikos meto užduočių vykdymas (angl. Peacetime tasks fulfillment). 3. Saugumo palaikymas (angl. Security support). 4. Atsakas į tarptautines krizes (angl. Crises response). 5. Ginkluota gynyba nuo agresijos (angl. Armed defence against aggression).



170. Kiekvieną Lietuvos karinių pajėgų operacinės veiklos sritį galima apibūdinti pagal šiuos požymius: 1. Kiekviena sritis turi skirtingą pagrindinių kovos taisyklių rinkinį (angl. Each operational

activity has different set of basic rules of engagement). 2. Skiriasi jėgos panaudojimo principai (angl. Principles of force application and rules of

engagement). 3. Skirtingas norimas pasiekti galutinis tikslas (angl. Desired end state). 4. Skirtingos aplinkos sąlygos / būsena (angl. Environmental conditions). 171. Operacinė veikla (angl. Operational activity), kurioje kariai dalyvauja, gali būti apibūdinama (angl. Characterized) kaip: 1. Jokie koviniai veiksmai nenumatomi (angl. No combat foreseen). 2. Savigyna (angl. Self-defence). 3. Tiesioginiai koviniai veiksmai priešo atžvilgiu (angl. Direct combat). 1.14. Kariavimas strateginiu, operaciniu ir taktiniu lygmeniu 172. Nacionalinis (politinis-strateginis) lygmuo. Šiame lygmenyje suformuluojami politiniai tikslai, nustatomi konfliktuojančių šalių svorio centrai ir numatomi valstybės ištekliai šiems tikslams įgyvendinti, – ar tai būtų nacionalinės gynybos užduotys, ar tarptautinės operacijos. LR Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos, karinių operacijų ir skiria užduotis ginkluotosioms pajėgoms vykdyti gynybos ir kitas karines operacijas. Svarbiausia šiame lygmenyje yra suderintas keturių pagrindinių nacionalinės galios instrumentų – ekonominio, politinio, psichosocialinio ir karinio – panaudojimas (žr. 1–20 pav.). 173. Karinis-strateginis lygmuo. Kiekvienos valstybės karinė strategija yra idėjų, kurias įgyvendindama karinė organizacija siekia įvykdyti užsibrėžtus strateginius tikslus, rinkinys. Lietuvos Respublikos karinė strategija numato Lietuvos kariuomenės naudojimo būdus siekiant įgyvendinti valstybės saugumo ir gynybos politikos tikslus taikos, krizės ir karo metu. Vykdant operacijas karinė strategija apima karinių priemonių panaudojimo koordinavimą nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu viename ar daugiau karo teatrų (rajonų), kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Karinis strateginis lygmuo susijęs su kariniais planavimo ir konflikto valdymo aspektais. Šis lygmuo apima (žr. 1–21 pav.) karinio tikslo nustatymą ir platų karinį požiūrį į tai, kaip jį pasiekti remiant nacionalinius tikslus. Karinė strategija yra karinis nacionalinės saugumo strategijos komponentas. Kiekvienam nacionalinio saugumo strategijos tikslui nustatomas gynybos politikos tikslas. Siekdama šių tikslų Lietuvos kariuomenė organizuoja, rengia ir išlaiko operacijoms vykdyti parengtas pajėgas, kurias gali panaudoti. Kariniam-strateginiam lygmeniui atstovauja kariuomenės vadas. Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro skirtos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais. Rengiantis operacijai ir atsižvelgiant į strategines gaires, šiame lygmenyje: 1. Įvertinamos karinės grėsmės. 2. Nustatomi kariniai-strateginiai tikslai ir galutinis tikslas. 3. Nustatomas galutinis operacijos tikslas, pagal kurį bus vertinamas pasiektas operacijos

rezultatas. 4. Skiriami reikiami kariniai ištekliai. 5. Nustatomi karinės operacijos apribojimai. 6. Skiriamos operacijos vykdymo pajėgos.



1–20 pav. Kariavimo lygmenų struktūros ir jų veikla

Kas yra gairės? Gairės (angl. Guidelines) yra bet koks dokumentas, kuriuo siekiama racionalizuoti tam tikrus procesus pagal nustatytą tvarką. Paprastai neprivaloma vykdyti to, kas nurodyta gairėse. Gairės yra esminė didesnio proceso vadovavimo ir valdymo dalis. Gairės gali būti leidžiamos ir naudojamos bet kokioje karinėje organizacijoje siekiant padaryti joje tarnaujančių pareigūnų veiksmus ir padalinių veiklą labiau nuspėjamus ir kokybiškesnius. 174. Operacinis lygmuo (operacinis menas). Tai lygmuo, kuriame planuojamos (ir vykdomos) kampanijos ir pagrindinės operacijos ir joms vadovaujama. Operacinis lygmuo susieja (žr. 1–22 pav.) karinę strategiją su taktika, t. y. nustatomi operaciniai tikslai ir galutiniai rezultatai, inicijuojami veiksmai ir panaudojami resursai siekiant sėkmingai įvykdyti kampaniją ar operaciją. Operacijas gali vykdyti tik Lietuvos karinės pajėgos arba jos gali būti vykdomos kartu su kitomis Lietuvos institucijomis / departamentais ir / ar kitų šalių (sąjungininkių) pajėgomis. Operacinis menas – tai sumanus karinių pajėgų panaudojimas siekiant strateginių tikslų, planuojant, organizuojant, integruojant ir vykdant kampanijas ar pagrindines operacijas. Operaciniu lygmeniu rengiamas operacijos planas, t. y. atsižvelgiant į numatytus strateginius tikslus detalizuojami operaciniai tikslai ir planuojami veiksmai, ir kontroliuojami taktinių vienetų veiksmai.

•Karinė apygarda•Karinis junginys•Brigada ar brigados dydžio uždavinio vykdymo pajėgos•Rinktinė ar rinktinės dydžio uždavinio vykdymo pajėgos•Batalionas ar bataliono dydžio uždavinio vykdymo pajėgos•Kuopa ar kuopos dydžio uždavinio vykdymo pajėgos

Vykdoma operacijų ar kampanijų taktinė veikla ir atliekama taktinių veiksmųkoordinacija

Taktinis lygmuo

KAM, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadasVyriausioji jungtinių pajėgų vadavietė Europoje (angl. SHAPE)Europos Sąjungos operacinė vadavietė (angl. EU operational HQ)

Koordinuojamos karinės priemonės nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu viename ar keliuose karo vedimo teatruose / rajonuose

Karinis-strateginis lygmuo

Kariai, ginklų, karinės technikos ir įrangos sistemosVykdomos pareigos ir funkcijos

Techninis lygmuo

Jungtinis štabas (Jungtinė vadavietė), Jungtinio štabo viršininkasKarinis regionas, karinio regiono vadasNATO jungtinių pajėgų vadavietės (angl. NATO joint forcecommands)Daugianacionalinių jungtinių pajėgų vadavietė (angl.Combined joint task force HQ)Europos Sąjungos pajėgų vadavietės (angl. EU forceheadquarters)

Planuojamos kampanijos ir pagrindinės operacijos ir joms vadovaujama

Operacinis lygmuo

Seimas, Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Valstybės gynimo vadavietė,Šiaurės Atlanto Taryba (angl. North Atlantic Council)Europos Taryba (angl. Europien Council)

Koordinuojamos visos politinės, diplomatinės, ekonominės, informacinės, karinės priemonės

Politinis-strateginis lygmuo

StruktūrosVeiklaKariavimo lygmuo

•Karinė apygarda•Karinis junginys•Brigada ar brigados dydžio uždavinio vykdymo pajėgos•Rinktinė ar rinktinės dydžio uždavinio vykdymo pajėgos•Batalionas ar bataliono dydžio uždavinio vykdymo pajėgos•Kuopa ar kuopos dydžio uždavinio vykdymo pajėgos

Vykdoma operacijų ar kampanijų taktinė veikla ir atliekama taktinių veiksmųkoordinacija

Taktinis lygmuo

KAM, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadasVyriausioji jungtinių pajėgų vadavietė Europoje (angl. SHAPE)Europos Sąjungos operacinė vadavietė (angl. EU operational HQ)

Koordinuojamos karinės priemonės nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu viename ar keliuose karo vedimo teatruose / rajonuose


Kariai, ginklų, karinės technikos ir įrangos sistemosVykdomos pareigos ir funkcijos

Techninis lygmuo

Jungtinis štabas (Jungtinė vadavietė), Jungtinio štabo viršininkasKarinis regionas, karinio regiono vadasNATO jungtinių pajėgų vadavietės (angl. NATO joint forcecommands)Daugianacionalinių jungtinių pajėgų vadavietė (angl.Combined joint task force HQ)Europos Sąjungos pajėgų vadavietės (angl. EU forceheadquarters)

Planuojamos kampanijos ir pagrindinės operacijos ir joms vadovaujama

Operacinis lygmuo

Seimas, Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Valstybės gynimo vadavietė,Šiaurės Atlanto Taryba (angl. North Atlantic Council)Europos Taryba (angl. Europien Council)

Koordinuojamos visos politinės, diplomatinės, ekonominės, informacinės, karinės priemonės

Politinis-strateginis lygmuo

StruktūrosVeiklaKariavimo lygmuo



1–21 pav. Atsakomybė strateginiame-operaciniame ir taktiniame lygmenyse

1–22 pav. Atsakomybės palyginimas tarp jungtinių pajėgų štabo ir pajėgų štabų

Kuo ir kaip operaciniame lygmenyje užtikrinti taktinių vienetų panaudojimą siekiant įgyvendinti strateginius tikslus?

1. Tinkamai panaudoti kariuomenės galios fizinį komponentą (angl. Utilise phisical component of fighting power).

2. Akumuliuoti taktines pergales (angl. Accumulate tactical victories).

KAM(Politinis-strateginis lygmuo)

Strateginis planavimas•Strateginių tikslų nustatymasir resursų (valstybės išteklių) skyrimas jiems įgyvendinti•Patarimas Vyriausybės nariams dėl sprendimųpriėmimoStrateginiai nurodymai dėl:•Jungtinių pajėgų operacijų ir jas remiančios veiklos organizavimo•Mobilizacijos koordinacijos•Koordinacijos su NATO (vadovybe, štabais ir vadavietėmis)• Visapusiškos paramos kariuomenei (jungtines operacijas vykdančioms jungtinėms pajėgoms) koordinacijos organizavimo

Pasaulinis (regioninis) dėmesys

Jungtinis štabas(Karinis strateginis-operacinis

lygmuo)Operacinis planavimas•Operacinių tikslų nustatymas•Operacinių svorio centrųnustatymas ir valdymas•Operaciniai nurodymai dėl jungtinių operacijų vykdymo•Operacinis vadovavimas irvaldymas•Jungtinių taikinių nustatymas•Pajėgų rūšių (komponentų) veiklos integracija ir sinchronizacija •Veiklos koordinacija su strateginiu lygmeniu•Logistinės paramos jungtinėms operacinėms pajėgoms teikimo valdymas

Pagrindinis dėmesys skiriamas jungtiniųoperacijų rajonui

Pajėgų rūšių štabai [1]

(Operacinis-taktinis lygmuo)Taktinis planavimas•Taktinių tikslų nustatymas –užimti lemiamąją vietovę, paveikti priešo vienetus ir sunaikinti jo infrastruktūrą•Vadovavimas etatinėms ir priskirtoms pajėgoms ir jųvaldymas •Logistinės paramos organizavimas•Personalo administravimas

[1] Valstybės karinės gynybos kariniųregionų štabai

Pagrindinis dėmesys skiriamas pajėgų rūšių

(regionų) operacijųrajonams

Jungtinis štabas (GP vadavietė)

•Transformuoja strateginius nurodymus įoperacinius planus

•Nustato operacinius tikslus strateginiams uždaviniams pasiekti

•Operaciniuose planuose didžiausias dėmesys skiriamas priešo svorio centrams

•Nustato kampanijų ar pagrindiniųoperacijų (mūšių) laiką ir veiksmųeiliškumą (fazes / etapus)

•Siekdamas įgyvendinti operacinį tikslą, integruoja kiekvienos iš pajėgų rūšių(tarnybų) specifinius pajėgumus

•Sinchronizuoja visų pajėgų rūšių veiklą

Pajėgų rūšių štabai (karinių regionųvadavietės)

•Operaciniai planai transformuojami įtaktinius planus ar įsakymus

•Siekdami įgyvendinti operacinį tikslą, nustato taktinius uždavinius ir užduotis

• Taktiniuose planuose ar įsakymuose koncentruojasi į priešo pajėgas, struktūras ir lemiamąją vietovę

•Nustato taktinių veiksmų (mūšių) laiką ir veiksmų eiliškumą (fazes / etapus)

•Panaudoja pajėgų rūšies kovinę galią pagal doktriną ar SVP, kad įvykdytų gautas užduotis

•Duoda nurodymus ir kontroliuoja pavaldžius taktinius vienetus



175. Taktinis lygmuo. Tai lygmuo, kuriame realiai vykdoma operacija ar kampanija ir taktinė veikla (angl. Tactical activities). Kovinėje situacijoje taktiniame lygmenyje vyksta Lietuvos karinių pajėgų karinių vienetų kova su priešininku, o nekovinėje situacijoje vykdoma paramos ir pagalbos teikimo veikla, kuria yra remiami civiliai. Taktika – tai menas mūšyje, konflikto ar taikos metu dislokuoti, išdėstyti ir panaudoti jūrų, sausumos, oro ir specialiąsias pajėgas (ir jų vienetus) bei tiesiogiai juos remiančius logistikos vienetus siekiant nugalėti priešą ar stabilizuoti situaciją (įvykdyti užduotį / uždavinį). Taktiką Karlas fon Klausevicas (Carl Von Clausewitz) pavadino „karinių pajėgų panaudojimo mūšyje teorija ir praktika“. Kariavimo lygmenų pavyzdį žr. 1–23 pav.

1–23 pav. JAV operacijos „Dykumos audra“ kariavimo lygmenų pavyzdys 1.15. Kariniai efektai 176. Taikiniai (angl. Targets) yra klasifikuojami pagal tai, kokiam lygmeniui jie priklauso. Jais gali būti vadinamas galimų kovos ar kitokių veiksmų subjektas ar objektas, t. y. šalis, rajonas, įrenginys, organizacija ar asmuo. Aišku ir tai, kad kai veiksmai yra nukreipiami prieš tam tikram lygmeniui priskiriamus taikinius, jie gali turėti įtakos kitiems. Taikiniai nustatomi ir paveikiami siekiant tam tikrų efektų.

Kas yra efektas? Efektą galima apibūdinti kaip: 1. Kieno nors būklės, elgesio, situacijos arba laisvės laipsnio pokytį. 2. Veiksmo rezultatą, išdavą ar pasekmę. 3. Sistemos fizinį ar funkcinį pakitimą.

JAV nacionalinėpolitika

Kuveito vyriausybės atkūrimas panaudojant

karines pajėgas

Karinių veiksmųteatro strategija

Sunaikinti Irako kariuomenę į pietus nuo Eufrato upės

Karinėkampanija

Operacija „Dykumos audra“

Pagrindinės operacijos

Trečioji JAV armija atakuoja ir sunaikina Irako Respublikonų

gvardiją

MūšiaiSeptintasis JAV

korpusas atakuoja Irako dvyliktąjį korpusą

ir Respublikonųgvardiją

Susirėmimai Antrasis tankų pulkas susiremia su Irako

34-ąja divizija

Mažų padalinių ir komandų veiksmai

M1A1 tankas dalyvauja veiksmuose

ir sunaikina šešis T-72s tankus

Strateginis lygmuo

Operacinis lygmuo

Taktinis lygmuo



Efektai gali būti koviniai ir nekoviniai (arba bendri). Vykdant įvairią nacionalinę ir tarptautinę karinę veiklą (operacijas) kovinius efektus ketinama pasiekti strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyje. Strateginio lygmens koviniai efektai (angl. Strategic level combat effects). Taikiniai, tokie kaip gynybiniai, puolamieji, vadovavimo ir valdymo ir kiti labai svarbūs pajėgumai, kuriuos naikinant yra ilgai paveikiamas oponento veiksnumas ir noras priešintis. Operacinio lygmens koviniai efektai (angl. Operational level combat effects). Taikiniai, kuriuos naikinant yra paveikiamas oponento karinis pajėgumas, t. y. oro gynyba, ginklų / amunicijos ir kuro sandėliai. Taip pat infrastruktūra ir tiekimo keliai, kuriais oponentas tiesiogiai geba palaikyti priešiškus veiksmus. Taktinio lygmens koviniai efektai (angl. Tactical level combat effects). Taikiniai, kurie tiesiogiai lemia oponento taktinio vado gebėjimą kariauti ir vykdyti mūšius. Taip pat oro pajėgos, antro ešelono ir rezervo pajėgos ir aprūpinimo (angl. Supply) rajonai. 177. Lietuvos, kaip nedidelės, mažai išteklių turinčios šalies, interesams kelia grėsmę globalinės problemos. Todėl Lietuva privalo aktyviai dalyvauti tarptautinėje veikloje, o ne vien tik vienašališkai ginti savo interesus. Lietuvos karinės pajėgos yra panaudojamos devyniems strateginio-operacinio-taktinio lygmens bendriems efektams pasiekti. Tai yra: 1. Bendradarbiauti (angl. Cooperate). Turėti patikimus sąjungininkus ir partnerius. Aktyviai

bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir saugumo stiprinimo veikla. 2. Užkardyti (angl. Prevent). Sustabdyti ar apriboti krizių ir konfliktų kilimą ir plitimą

stiprinant regioninį ir nacionalinį saugumą: sprendžiant problemas, sukeltas tokių nestabilumo priežasčių, kaip prastas valdymas, politinės represijos, socialinė nelygybė ir ekonominiai sunkumai; sudarant ginkluotės, ypač masinio naikinimo ginklo (medžiagų), mažinimo sutartis; skatinant ir padedant vykdyti saugumo sektoriaus reformą; kuriant vietinius pajėgumus kylančioms krizėms spęsti; skatinant tarptautinę bendruomenę užkirsti kelią krizėms.

3. Stabilizuoti (angl. Stabilize). Sudaryti saugias ir stabilias sąlygas politiniams ir ekonominiams veiksmams siekiant suvaldyti situaciją ir atkurti pusiausvyrą bei normalizuoti padėtį. To neįmanoma pasiekti, jei nebus taikomas bendras tarpinstitucinis požiūris, pašalintos pagrindinės nestabilumo priežastys bei simptomai, siekiant patenkinti politinius, teisinius ir pagrindinius humanitarinius poreikius. Karinio įsikišimo gali reikėti, kai privalu panaudoti jėgą politinei kontrolei grąžinti ir padėti vykdyti atkūrimą bei teikti pagalbą.

4. Neleisti plisti (angl. Contain). Apriboti ar suvaržyti priešiškų veiksmų ar krizės (konflikto) plitimą, sumažinti jos trukmę ar poveikį. Dažnai tai sudaro galimybę panaudoti kitas karines ar nekarines priemones siekiant išspręsti problemą. Karinis įsikišimas gali būti dvejopas: tiesioginiai veiksmai prieš priešininkus arba konflikte gali dalyvauti trečioji konflikto šalis – tarpininkė (mediatorius).

5. Atgrasinti (angl. Deter). Atgrasymo tikslas yra paveikti valstybinius ir nevalstybinius politinius ir karinius lyderius ir įtikinti priešininką nevykdyti tam tikrų veiksmų, kuriuos jis ketina pradėti, įteigiant, kad pasiekimai, kurių jis tikisi, bus menkesni, o patirti praradimai – didesni. Kariniu atžvilgiu siekiama įtikinti priešininką, kad karinio konflikto nuostoliai nusvers galimus laimėjimus. Tam reikia pademonstruoti įtikimą karinę galią bei strategiją ir politinę valią.

6. Priversti (angl. Coerce). Sąvokų „atgrasinimas“ ir „privertimas“ reikšmės yra panašios. Pagrindinis jų skirtumas tas, kad privertimo tikslas yra panaudoti ar grasinti panaudoti jėgą, kad priešininkas būtų priverstas elgtis tam tikru būdu prieš savo valią, o atgrasinimas reiškia įtikinimą. Abi šios poveikio priemonės gali būti naudojamos kartu. Taikant privertimą priešininkui nurodoma, kokių veiksmų iš jo tikimasi, paremiant tai grasinimu realia karine jėga, kuri bus panaudota prieš jį, jei jis nevykdys tam tikrų



veiksmų. Privertimas gali būti panaudotas ir kartu su politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, dažnai gali reikėti sustiprinti baudžiamąsias priemones.

7. Suardyti (angl. Disrupt). Siekiant išvesti iš rikiuotės priešininko pajėgumus ir apriboti jo veiksmų laisvę, gali būti imtasi karinių veiksmų. Tai gali būti padaryta tiesiogiai veikiant prieš jo pajėgas arba netiesiogiai – izoliuojant jį fiziškai ir psichologiškai, sutrikdant bei dezorientuojant.

8. Nugalėti / įveikti (angl. Defeat). Taip sumažinti priešininko efektyvumą, kad jis nebegalėtų vykdyti kovinių operacijų. Tokiu būdu nutraukiami karo veiksmai ir sudaroma galimybė lengviau pasiekti politinius tikslus.

9. Sunaikinti (angl. Destroy). Taip pakenkti priešo valstybei ar nevalstybiniam priešininkui, kad jis parastų karinį veiksnumą (perspektyvumą). Tai pranoksta suardymo (angl. Disruption) ar nugalėjimo (angl. Defeat) poveikį, nes priešininkas nebeturi pajėgumų, galimybių tęsti konfliktą. Tai gali būti priešininko karinės galios sunaikinimas, teroristinių organizacijų likvidavimas.

Detaliau efektais pagrįstas operacijų vykdymas yra aprašomas 3 dalyje.

Kas yra atgrasinimas? Atgrasinimas (angl. Deterrence) yra galimo agresoriaus įtikinimas, kad padariniai panaudojus prievartą ar karinę jėgą viršys naudą. Atgrasinimas reikalauja nuolatinio patikimų karinių pajėgumų ir strategijos palaikymo bei aiškios politinės valios veikti (priešintis agresoriui). 1.16. Krizių valdymas

Bendrai 178. Krizių valdymas (angl. Crisis management). Procesas, kurio metu yra išvengiama (angl. Prevent), sulaikoma (angl. Contain) ar įveikiama (angl. Resolve) krizė iki ji išsivystys į ginkluotą konfliktą, tuo pačiu metu rengiantis galimam situacijos paaštrėjimui (angl. Escalation). Yra pagrindo teigti, jog ateityje daugumos krizių pradžia gali būti katastrofos. Katastrofas galima suskirstyti į tris grupes: 1. Nešališkos (angl. Neutral). Jų ištakos yra įvykiai, susiję su klimato ar geologinių sąlygų

pakitimais, pvz.: potvyniai, žemės drebėjimai, sausra, savaiminiai gaisrai, cunamiai, uraganai.

2. Atsitiktinės (angl. Accidental). Jų ištakos yra įvykiai, susiję su žmonių klaidomis ar nerūpestingumu, neatsargumu, neapdairumu ir aplaidumu, todėl įvyksta nelaimingų atsitikimų, pvz.: procedūrinės, procesinės ar konstrukcijų apskaičiavimo klaidos branduolinėje ar cheminėje srityje, toksinių medžiagų nutekėjimai, neatsargus elgesys su ugnimi.

3. Tyčinės (angl. Intentional). Jų ištakos yra įvykiai, susiję su tikslingai priimamais žmonių sprendimais sukelti mirtį ir sunaikinimą, pvz.: terorizmas, karas (kariavimas), genocidas.

179. Bet kokios (karinės ar nekarinės) krizės valdymas apima procesą (labai panašų į operacinį procesą), kurį sudaro analizės (situacijos ir aplinkos supratimas), planavimo (ir pasirengimo) (nustatyti, kaip ir su kuo pasiekti norimą rezultatą), vykdymo (praktiniai veiksmai situacijai pagerinti) ir vertinimo (pažangos nustatymas norimiems tikslams / efektams pasiekti) etapai. Šis procesas vyksta nuolat, o jo metu vykdomiems veiksmams apibūdinti yra vartojamos tokios sąvokos kaip „efektai“ (angl. Effects) „sąlygos“ (angl. Conditions) ir „rezultatai“ (angl. Outcoms). 180. Krizių valdymas yra tarpvyriausybinis (angl. Cross-governmental) ir tarptautinis / daugianacionalinis (angl. Multinational) bei dugiainstitucinis (angl. Multi-agency) procesas.



Todėl labai dažnai skirtingi veikėjai (to proceso dalyviai) naudoja skirtingas procedūras, vartoja kitokią terminologiją (sąvokas), kad paaiškintų, pagrįstų savo ketinimus / veiksmus (ar požiūrį į tam tikrų problemų sprendimą). Pagal NATO AJP-3, požiūris į šiandienos ir ateities krizių valdymą yra grindžiamas keturiais principais: 1. Aktyvumas (angl. Proactive engagement). 2. Vienodas supratimas (angl. Shared understanding). 3. Rezultatais pagrįstas mąstymas (angl. Outcome-based thinking). 4. Bendradarbiavimas (angl. Collaborative working). Aktyvumas. Aktyvus dalyvių tarimasis, jei įmanoma, prieš prasidedant krizei, sudaro galimybę suderinti nuomones į sudėtingas (kompleksines) situacijas ir efektyviau į jas reaguoti. Vienodas požiūris į krizės požymius ir jų interpretavimą, būtinas siekiant turėti informacijos, kurios reikia planavimui, ir laimėti laiko atsakui pasirengti. Dalytis supratimu. Bendras krizės valdymo dalyvių, įskaitant karines pajėgas, veikimo supratimas, yra būtinas įvairių jų pajėgumų (priemonių) panaudojimo efektyvumui didinti. Skirtingas kiekvieno dalyvio profesinis, techninis ir kultūrinis indėlis, vertybės ir suvokimas suteikia papildomas perspektyvas ir suteikia galimybę greičiau atkurti taikią situaciją (angl. Resilience). Kai įmanoma, vienodo supratimo privalu siekti prieš prasidedant krizei (t. y. taikos metu) – bendradarbiaujant ir sąveikaujant. Rezultatais pagrįstas mąstymas. Visi, kurie prisideda prie krizės valdymo, planuodami ir vykdydami veiksmus turi grįsti savo mąstymą rezultatais ir galvoti, ko reikia situacijai pagerinti. Siekiant užtikrinti, kad visi veikėjai siektų sutartų tikslų, pagrįstų rezultatais ir atitinančių nacionalinius strateginius tikslus, reikalingas vadovavimas (lyderystė), susitelkimas ir darna. Planavimas ir veikla turi būti sutelkti į vieną tikslą ir apie progresą sprendžiama pagal bendrai sutartus efektyvumo matus (angl. Measures of effectiveness). Bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas tarp institucijų leidžia efektyviau dirbti ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Integruotas informacijos valdymas, infrastruktūra ir tinklinės galimybės įgalina dalintis informacija, stiprina pasitikėjimą ir bendrą darbą tarp įvairių interesų grupių, įskaitant ir bendras apžvalgas bei pranešimus.

NATO 181. Aljanso strateginė koncepcija (angl. Alliance’s strategic concept) nustato krizių valdymą, kaip pagrindinę saugumo užtikrinimo užduotį NATO organizacijai. Siekiant šio tikslo, Aljansas vysto krizių valdymo priemones, karinius pajėgumus ir civilinių ekstremaliųjų situacijų planavimo procedūras tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Svarbiausias NATO ginkluotų krizių valdymo siekis yra įtraukti kuo platesnę tarptautinę bendruomenę į tokią veiklą, kad išsaugotų arba atkurtų taiką ir išvengtų konfliktų. Nuo 2001 metų Aljanse pradėjo veikti NATO krizių valdymo ir atsakomųjų veiksmų sistema (angl. NATO crisis response system). 2009 metais yra patvirtintas NATO atsako į krizes sistemos vadovėlis. Detalus NATO krizių valdymas yra aprašomas AJP-01.

Nacionalinis 182. Nekarinėmis krizėmis arba ekstremaliomis situacijomis laikomi potvyniai, kitos stichinės nelaimės, įvairios ekologinės katastrofos bei avarijos, kurių metu iškyla pavojus gyventojams ir / ar aplinkai. Atskirais atvejais tai gali būti teroristinių aktų sukeltos situacijos (įvykiai), kai visuomenei reikia skubios pagalbos. Ekstremaliosios situacijos yra ir gaisrai, ir avarijos, kai gelbėtojai gelbėja automobiliuose įstrigusius žmones. Taip pat nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikę sprogmenys, amoniako ar kitų kenksmingų medžiagų nutekėjimai, kai reikia evakuoti gyventojus. Kuriant veiksmingą civilinės saugos,



priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei krizių valdymo sistemą (žr. 1–24 pav.), kurios dalimi gali būti kariuomenė, reikia užtikrinti kvalifikuotą pagalbos visuomenei teikimą. Be to, ši pagalba turi atitikti tarptautinius standartus.

Kas dalyvauja valdant įvairias nelaimes? Įvykus didelei nelaimei bet kokioje pasaulio valstybėje stabilizuojant situaciją ir vykdant humanitarinę veiklą dalyvauja nemažai tarptautinių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Pagrindiniai nacionaliniai ir tarptautiniai elementai atsakui į nelaimes (angl. Emergency relief response) yra: 1. Nacionaliniai pajėgumai (angl. National response). Visi nacionaliniai (civiliniai ir kariniai)

pajėgumai tos valstybės, kurioje įvyko nelaimė. 2. Europos Sąjunga (angl. European Union). Europos Sąjungos valstybės padeda viena

kitai ir valstybėms, kurios nėra ES narės. 3. Jungtinės Tautos (angl. United Nations). JT narės padeda viena kitai. Šiaurės Atlanto Sąjungos Organizacija (angl. North Atlantic Treaty Organisation). Išskirtiniais atvejais gavus prašymą NATO gali primti sprendimą suteikti humanitarinę ar kitokią pagalbą. Tokią NATO veiklą reglamentuoja AJP-3.4 Non-Article 5 Crisis Response Operations (NA5CROs) dokumentas. 4. Raudonasis Kryžius (ang. Red Cross / Red Crescent Movement). 5. Nevyriausybinės organizacijos (ang. Non-governmental organisations). 6. Donorai (angl. Donors). 183. Krizių valdymo komitetas yra strateginio lygio krizių valdymo sistemos institucija, koordinuojanti krizių valdymą ir padedanti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus krizių valdymo srityje. Komitetui vadovauja ir jo darbą organizuoja komiteto pirmininkas. Jį sudaro: 1. Ministras Pirmininkas (komiteto pirmininkas). 2. Energetikos ministras. 3. Finansų ministras. 4. Krašto apsaugos ministras. 5. Susisiekimo ministras. 6. Sveikatos apsaugos ministras. 7. Teisingumo ministras. 8. Ūkio ministras. 9. Užsienio reikalų ministras. 10. Vidaus reikalų ministras. 11. Žemės ūkio ministras. 12. Ministro Pirmininko kancleris. Komiteto uždaviniai: 1. Numatyti krizių valdymo strategiją. 2. Strateginiu lygiu koordinuoti krizių valdymą. Komiteto funkcijos: 1. Teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl Lietuvos Respublikos krizių

valdymo sistemos plėtros krypčių, krizių valdymo strategijos. 2. Svarsto Ministro Pirmininko tarnybos kartu su kitomis valstybės institucijomis parengtą

krizių valdymo strategijos projektą ir teikia jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 3. Sprendžia dėl krizės susidarymo valstybėje konstatavimo ir paskelbimo. 4. Numato susidariusios krizės valdymo gaires. 5. Atsižvelgdamas į krizės pobūdį, pagal poreikį siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei

sudaryti Jungtinį koordinavimo centrą krizei valdyti ir jos padarinių likvidavimui koordinuoti ir teikia tvirtinti Jungtinio koordinavimo centro vadovo kandidatūrą ir sudėtį



(šis punktas netaikomas teroro akto atveju, kai Jungtinis koordinavimo centras sudaromas ir sušaukiamas atskira Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka).

6. Teroro akto atveju Jungtinio koordinavimo centro vadovo teikimu priima sprendimą dėl kariuomenės pasitelkimo teroristiniam aktui likviduoti taktiniu lygmeniu.

7. Tvirtina Jungtinio koordinavimo centro pateiktą krizės valdymo planą. 8. Strateginiu lygiu priima sprendimus dėl krizės likvidavimo. 9. Siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą dėl teroro akto grėsmės lygio

nustatymo ar jo pakeitimo. 10. Vykdo kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus. 184. 2002 metais Lietuvoje įkurtas Krizių valdymo centras, kuris nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo reorganizuotas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Krizių prevencijos ir valdymo skyrių. Nors šis skyrius ir nedidelis, tačiau atitinka visus tokiam organui keliamus tarptautinius reikalavimus. Kaip ir analogiškame NATO padalinyje, čia yra ir vadinamasis Situacijų centras, į kurį suplaukia visa informacija apie krizių situaciją pasaulyje. Čia renkama, analizuojama, apdorojama informacija apie potencialias krizes iš visų valstybių, kuriose atliekamas situacijos stebėjimas. Situacijų centras glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Jungtinių operacijų centru.

1–24 pav. Lietuvos krizių valdymo sistemos struktūra 185. Svarbiausi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Krizių prevencijos ir valdymo skyriaus uždaviniai: 1. Stebėti, analizuoti ir vertinti saugumo aplinkos pokyčius, nustatyti grėsmes, jų

prevencijos ir šalinimo prioritetus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija

Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas

Valstybės ekstremaliųjųsituacijų operacijų centras

Ministerijų ekstremaliųjųsituacijų operacijų centrai

Valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų

situacijų operacijų centrai

Savivaldybės ekstremaliųjųsituacijų komisija

Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas

Ūkio ekstremaliųjų situacijųoperacijų centrai

Darbų koordinavimo štabas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Krizių valdymo komitetasKrizių valdymo skyrius

Ministerijos ir kitos institucijos

Krizių valdymo padaliniai

Gelbėjimo darbųvadovas

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų

operacijų centras



2. Spręsti klausimus, susijusius su krizių prevencijos ir valdymo politikos įgyvendinimu, koordinuoti valstybės institucijų veiklą krizių prevencijos ir pasirengimo valdyti kilusias krizes srityje.

3. Užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje. Krizių prevencijos ir valdymo skyriaus, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, rengia ir teikia Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui, Ministro Pirmininko kancleriui išvadas ir siūlymus šiais klausimais: 1. Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo, grėsmių sąrašo sudarymo

ir grėsmių mažinimo prioritetų. 2. Dėl veiksmingų atskirų institucijų veiklos procedūrų krizių prevencijos ir valdymo srityje

sukūrimo, institucijų bendradarbiavimo tvarkos nustatymo. 3. Dėl teisės aktų krizių prevencijos ir valdymo tobulinimo srityje rengimo ir tobulinimo. 4. Dėl nacionalinės rizikos veiksnių ir krizinių reiškinių bei krizių indikatorių vertinimo

metodikos, grėsmių lygių kriterijų ir jų nustatymo tvarkos parengimo. 5. Dėl krizių prevencijos ir valdymo mokymų, nacionalinių ir tarptautinių krizių valdymo

pratybų organizavimo. 6. Dėl nacionalinių krizių valdymo procedūrų suderinimo su NATO ir ES atitinkamų

sistemų procedūromis. 7. Dėl bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir tarptautinių organizacijų krizių

prevencijos ir valdymo srityse koordinavimo. 8. Dėl kryptingo prevencijos priemonių planavimo pagal turimus išteklius, įtraukiant

valstybės institucijų rengiamus analizės, planavimo ir organizacinius dokumentus, integralių krizių ir ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planų ir priemonių rengimo koordinavimą.

9. Renka, sistemina informaciją, susijusią su krizių prevencija ir valdymu, atlieka kompleksinę jos analizę.

10. Teikia siūlymus ir rekomendacijas institucijoms dėl krizių prevencijos ir valdymo krypčių ir šios veiklos tobulinimo.

11. Koordinuoja krizių prevenciją ir pasirengimą jas valdyti, koordinuoja integralių krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir jų valdymo planų rengimą.

12. Nustatyta tvarka prižiūri Krizių valdymo komiteto veiklą. 13. Organizuoja Vyriausybės metų veiklos ataskaitos dalies dėl nacionalinio saugumo

būklės ir plėtros rengimą. 14. Vykdo ir kitus Ministro Pirmininko, Ministro Pirmininko kanclerio, Ministro Pirmininko

kanclerio pavaduotojų, departamento direktoriaus pavedimus. 1.17. Nuostatos paramos ir pagalbos civiliams teikimui 186. Karinė parama ir pagalba civiliams turi būti teikiama tik tada, kai realiai yra toks poreikis ir kai civilinė institucija pateikia konkretų prašymą dėl pagalbos teikimo. Tokia veikla neturėtų būti painiojama su karinių pajėgų reprezentaciniais tikslais ar bendradarbiavimu su civiliais šalies gynybos stiprinimo ir visuomenės švietimo srityse. Karinės paramos ir pagalbos civiliams teikimas yra paremtas šiomis pagrindinėmis nuostatomis: 1. Karinė pagalba (parama) yra teikiama tik tada, kai visos kitos civilinės priemonės ir

pajėgumai yra išnaudoti arba neefektyvūs ir kai toks poreikis veikti yra aiškus. 2. Kai civilinė institucija, kuri prašo karinės pagalbos (paramos), neturi reikalingų

pajėgumų, kad įvykdytų užduotis, kurioms būtų neracionalu tokius pajėgumus vystyti civiliniame sektoriuje.

3. Civilinė institucija turi pajėgumus, bet yra nepasirengusi veikti nedelsiant. 4. Kai tokia pagalba (parama) iš anksto yra nustatyta teisės aktais.



Pagrindiniai principai, kuriais karinės pajėgos vadovaujasi teikdamos paramą ir pagalbą civilinei valdžiai – valstybės ir savivaldybių institucijoms (ministerijoms ir žinyboms), – yra aprašyti 2 dalyje. 187. Prašymas dėl karinės pagalbos (paramos) civiliams teikimo yra vykdomas pagal Vyriausybės nustatytas ir patvirtintas procedūras, kuriose turi būti nustatyta: 1. Kokia parama / pagalba yra reikalinga. Jeigu įmanoma, turi būti nustatyti efektai,

kuriuos civilinė institucija nori pasiekti, o ne karinės priemonės ir pajėgumai, kuriuos, jų manymu, kariuomenė turi suteikti.

2. Bendros aplinkybės. Trumpas situacijos apibūdinimas, kai reikalinga parama / pagalba. 3. Pajėgumų trūkumai. Aiškiai nustatyta, kokių pajėgumų trūksta. 4. Laikas. Nustatyta, kada ir kiek laiko parama / pagalba yra reikalinga. 188. Tais atvejais, kai pagalbos (paramos) teikimas yra iš anksto nustatytas teisės aktais, Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas turi turėti paskirtus sąveikos karininkus, kurie nuolat palaikytų ryšius su tomis civilinėmis struktūromis (valstybės ir savivaldybių institucijomis).

Į kokius klausimus turi atsakyti Krašto apsaugos ministerija prieš pradėdama organizuoti paramos ir pagalbos teikimą civiliams?

LK kariniai pajėgumai taikos metu daugiausia turėtų būti skiriami, palaikomi ir naudojami specifinėms mažoms operacijoms (eksremaliosios situacijos ir įvykiai Lietuvoje) vykdyti. Tokie kariniai pajėgumai dar yra vadinami niche capabilities. Didesni kariniai pajėgumai gali būti skiriami kitiems uždaviniams ir užduotims vykdyti (kovai su terorizmu ir pagalba užtikrinant pasienio bei objektų saugumą). Jeigu nėra parengtų operacinių planų, kiekvieną kartą prieš pradėdama organizuoti paramos ir pagalbos teikimą civiliams KAM turi atsakyti į šiuos du klausimus: 1. Ar KAM gali padėti? (Ar KAM turi reikalingas priemones?). 2. Ar KAM turi padėti? (Ar paramos ir pagalbos teikimas neprieštarauja KAM politikai ir ar

tai yra uždavinių ir užduočių, kurios skirtos karinėms pajėgoms, vykdymas?). 1.18. Lietuvos karinių pajėgų sandara ir vertybės 189. Lietuvos karinės pajėgos veikia (žr. 1–25 pav.) kaip ginkluotosios pajėgos ir operacinės pajėgos. Lietuvos kariuomenę sudaro dvi funkcinės dalys (angl. Functional entities): 1. Institucinė dalis (angl. Institutional entity). Institucinę dalį sudarantys vienetai yra

atsakingi už vykdančių kariuomenei paskirtus uždavinius ir užduotis visapusišką rėmimą. Rėmimas apima, bet neapsiriboja: a. Pajėgų komplektavimą ir vystymą. b. Karinį rengimą ir parengtį. c. Apginklavimą. Apginklavimas yra vykdomas KAM lygmenyje. d. Dislokavimą. e. Išlaikymą. f. Karybos leidinių rengimą. g. Karinių priemonių (ginkluotės) įsigijimą. Įsigijimai yra vykdomi KAM lygmenyje. h. Infrastruktūros kūrimą ir palaikymą. i. Medicininį aprūpinimą. j. Karių šaukimą ir rezervo palaikymą.

Į institucinę dalį įeina visos karinio rengimo institucijos.



2. Operacinė dalis (angl. Operational entity). Operacinę dalį sudarantys kariniai vienetai (junginiai, daliniai, padaliniai, maži padaliniai) yra atsakingi už kariuomenei paskirtų uždavinių ir užduočių vykdymą.

Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai yra trijų tipų: 1. Reguliarieji (nuolatinės parengties). 2. Teritoriniai (KASP, laipsniškai telkiami). 3. Rezervas (papildo reguliariuosius ir teritorinius vienetus).

1–25 pav. Lietuvos karinės pajėgos 190. Lietuvos karinių pajėgų vertybės (angl. Values) turi atspindėti visuomenės lūkesčius. Jos yra: 1. Lojalumas valstybei ir kariuomenei (angl. Loyalty). 2. Disciplinuotumas, pareigingumas ir atsakingumas (angl. Discipline, duty and

responsibility). Tinkamas pareigų atlikimas ir įstatymams neprieštaraujantis elgesys. 3. Pasiaukojimas ir pagarba kitiems (angl. Selfness commitment and respect for others). 4. Profesionalumas ir pavyzdys (angl. Professionalism and exemplary). 5. Dora ir sąžiningumas (angl. Honesty). Daryti tai, kas yra teisinga, moralu ir teisėta. 6. Narsumas (fizinis ir moralinis) ir ištvermingumas (angl. Courage and endurance). 7. Komandinis (darbas) veikimas, draugiškumas ir kūrybiškumas (angl. Teamwork,

comradeships and creativity). Lietuvos karinės pajėgos papildomas vertybes nusistato tik tada, kai tai būtina padaryti atsižvelgiant į jų specifines funkcijas. Lietuvos karinių pajėgų veikla turi išlikti labai adaptyvi, kad atspindėtų visuomenės lūkesčius ir tuo pačiu metu stiprintų civilių ir karių

Ginkluotosios pajėgos (angl. War-time armed forces). Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ir kiti koviniai piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei

Ginkluotųjų pajėgų vadas (angl. Armed forces commander). Lietuvos kariuomenės vadas, kurį, įvedus karo padėtį, Respublikos Prezidentas dekretu paskiria visųvalstybės ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu gynybos veiksmų civilinei vadovybei

Kariuomenė (angl. Armed forces). Valstybės ginkluotos gynybos institucija –krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos bei oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Kariuomenę sudaro dvi funkcinės dalys – institucinėir operacinė

Lietuvos kariuomenės vadas (angl. Chief of defence). Aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei irturintis absoliučiojo vadovavimo Lietuvos kariuomenei įgaliojimus

Operacinės pajėgos (angl. Operational forces). Vienas ar keli junginiai, daliniai ar mažesni kariniai vienetai ir kitas karinis personalas, paskirti į vieną operacinęstruktūrą, turintys bendrą operacinę paskirtį (užduotį) ir vadovaujami vieno vado

Operacinis vadas (angl. Operational commander). Karinis pareigūnas, kuriam yra suteikti operacinio vadovavimo įgaliojimai (atitinkamos teisės ir pareigos) iškariuomenės vado paskirtų pajėgų rūšių, junginių, dalinių ir / ar kitokių struktūriniųkarinių vienetų ir personalo sudaryti operacines pajėgas (numatyti tipines nuolatines ar laikinas operacines struktūras), planuoti, vykdyti ir palaikyti visas karines operacijas, priskirti jas (ar dalį jų vienetų) ekstremaliosios situacijos operacijų (gelbėjimo darbų) vadovui ar atlikti operacinio vadovavimo funkcijas, kai tokios nacionalinės operacinės pajėgos yra skiriamos į tarptautinių operacijųdaugianacionalinių karinių pajėgų sudėtį

Karo metovalstybės ginkluotos gynybos

uždaviniai ir užduotys

Kariuomenės uždaviniai ir

užduotys

Taikos metooperacinių

pajėgųuždaviniai ir

užduotys



santykius bei išlaikytų reikiamą profesionalių karių skaičių. Lietuvos karinės pajėgos ir toliau turėtų išlikti pagrindine atgrasinimo priemone, o jei būtina, atsakyti į vidaus ir užsienio grėsmes ir kartu su sąjungininkais užtikrinti teritorinį Lietuvos ir Aljanso valstybių vientisumą. Lietuvos karinių pajėgų kariai privalo vadovautis Lietuvos karių etikos kodekso reikalavimais. 191. Rengdamiesi ir vykdydami operacijas visų lygmenų vadai turi vadovautis šios doktrinos principais. Papildyti savo kompetenciją saviugda. Operacijų ir mokymų metu išmoktos pamokos ir karinių koncepcijų analizės išvados ir praktinis eksperimentavimas turi būti tiesiogiai susietas su dabartine praktika bei pajėgumų vystymu ateičiai. 192. Pasinaudojimas sąjungininkų įgyta patirtimi, „šviežias“ mąstymas ir naujovės, įtrauktos į Lietuvos karinę, operacinę ir kitas doktrinas, turėtų ir toliau didinti Lietuvos karinių pajėgų panaudojimo galimybes, užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos kariuomene ir aukštai įvertinti pajėgose ir vienetuose vykdomą veiklą. 1.19. Reiškinių ir veiklos supratimas

Koks gali būti supratimas ir kaip jį galima suderinti? 193. Kiekvienas dalykas, reiškinys ar veikla gali būti supratama (žr. 1–26 pav.) skirtingai atsižvelgiant į tai, kas juos analizuoja. Supratimas (angl. Understanding) gali būti: 1. Individualus (angl. Individual understanding). 2. Kolektyvinis (angl. Collective understanding). 3. Vienodas (angl. Common understanding). 4. Abipusis (angl. Mutual understanding). Kariuomenės pajėgų rūšys gali turėti skirtingą supratimą apie tokią pačią veiklą ar viena pajėgų rūšis apie kitą pajėgų rūšį, todėl operaciniame lygmenyje yra naudojami vienodi terminai (sąvokos) visiems jungtinių operacijų veiksmams apibūdinti. Panašiai kaip ir kariuomenėje, taip ir civiliniame sektoriuje egzistuoja skirtingas dalykų, reiškinių ar veiklos supratimas. Taigi vykdant bet kokią veiklą, kurioje dalyvauja civiliai, reikia turėti bendrą (koordinuotą) tokios veiklos vykdymo supratimą norint ją sėkmingai atlikti. Neabejotina, kad tarptautinių operacijų dalyviai turi turėti ne tik vienodą nacionalinį, bet ir daugianacionalinį supratimą, kaip vykdyti operacijas siekiant bendrų tikslų. Siekiant suderinti supratimą yra naudojami: 1. Bendri terminai. 2. Viena doktrina (vienodos koncepcijos / gairės). 3. Glaudus bendradarbiavimas tarp veiklos vykdymo dalyvių. 4. Bendras vadovavimas vykdant veiklą.

1–26 pav. Supratimas

IndividualusKolektyvinisBendrasAbipusis ---



Antra dalis KARINĖS OPERACIJOS

Šioje dalyje aprašomos plataus spektro karinės operacijos, kaip kariuomenei

nustatyti uždaviniai yra vykdomi Lietuvoje ir už jos ribų, kokią įtaką kariuomenės operacinėms pajėgoms turi aplinkos sąlygos (konflikto lygių spektras) ir kiti veiksniai. Svarstoma, kaip efektyviausiai galima apsaugoti karius (ir civilius),

ginkluotę, įrangą ir techniką nuolat atliekant esamos ir galimos (prognozuojamos) aplinkos, kurioje vykdomos operacijos, rizikos analizę ir vertinimą

2.1. Konflikto lygių spektras ir karinių operacijų pobūdis 201. Konflikto lygių spektras (angl. Conflict levels spectrum) parodo aplinkos nestabilumo mastą. Konfliktas apibūdinamas pagal šiuos aspektus: masiškumas, intensyvumas, geografinė padėtis ir trukmė. Konflikto raidos laipsnis nėra fiksuotas (tiksliai taika ar karas), nes bet kuris interesų nesutapimas potencialiai gali greitai pereiti nuo visapusio šalių bendradarbiavimo iki tiesioginės konfrontacijos.

2–1 pav. Tipinis konflikto lygių spektras 202. Tarp taikos ir karo yra įvairių situacijų, kurios dažniausiai apibūdinamos tokiomis sąvokomis kaip „įtampa“, „nestabilumas“, „krizė“, „priešiški veiksmai“, „konfliktas“. Šiandien ir ateityje šiose situacijose kariuomenės operacinėms pajėgoms (ir jų vienetams) reikės vykdyti karines ir remti civilių vadovaujamas operacijas. 203. Galime teigti, kad tipinio konflikto (žr. 2–1 pav.) spektrą sudaro šios fazės: pažeidžiama taika, krizė, konfliktas, karas. Taika–krizė–konfliktas–karas–taika yra nuolat kintanti skalė į vieną ar kitą pusę, todėl labai svarbu turėti tinkamą konflikto valdymo sistemą, kuri apimtų subalansuotas priemones nacionaliniu ir tarptautiniu

Karinės ir nekarinės krizės

Tvirta taika

Tvirta taika

Konvencinis karas

Ekstremalusis įvykis, ekstremaliojisituacija, viešosios tvarkos pažeidimai

Karinė provokacija, grasinimas ginklu, ginkluotas konfliktas, bet dar ne karas

Trapi taika

Pažeidžiama taika



(daugianacionaliniu) lygmeniu ir kuri užtikrintų efektyvų situacijos valdymą ir greitą konfliktinės situacijos sprendimą. Konflikto dalyvių (konflikto šalių) suvokimas apie vienas kito karines galimybes (pajėgumus ir ribotumus) gali vaidinti pagrindinį vaidmenį konflikto plėtojimui (didėjimui ar mažėjimui). 204. Karas (karinis konfliktas) yra politikos įgyvendinimo instrumentas. Dažniausia jo priežastis yra interesų, ideologijos ir vertybių tarp dviejų ir daugiau valstybių ar grupių neatitikimas, kuris pasireiškia kaip prieštaravimas. Karas gali vykti tiek tarp valstybių, tiek vienos valstybės viduje. Karas (kaip ir karinis konfliktas) gali būti: 1. Pilietinis. Kariaujama vienos valstybės viduje. 2. Lokalinis (regioninis). Kariauja geografiškai viena šalia kitos esančios valstybės. 3. Tarpregioninis / tarpžemyninis. Kariauja valstybės iš skirtingų žemynų ar regionų. 4. Pasaulinis. Kariauja valstybės iš skirtingų regionų. 5. Kariaujama: 1. Simetriškai. Abi kariaujančios pusės kovoja vienodomis priemonėmis. 2. Asimetriškai. Vienos kariaujančios pusės galimybės smarkiai skiriasi nuo kitos.

Pavyzdžiui, visiškai skirtingas ginkluotės lygis, dėl ko silpnoji pusė praktiškai neturi jokių galimybių laimėti kariaudama tokiomis pačiomis priemonėmis (ar veikdama įprastai). Tokiu atveju pralaiminti pusė imasi kitokio kariavimo priemonių, pvz., propagandinio karo, partizaninio karo ir pan.

Ne visos karinės operacijos yra karas ar yra vykdomos siekiant karinių tikslų. Kiekvieną operaciją galima apibūdinti pagal veiklą, kuri yra vykdoma tų operacijų metu, ir aplinkos sąlygas (kontekstą), kuriose karinės pajėgos (kariuomenė) veikia.

2–2 pav. Konfliktų (karų) intensyvumas 205. Konfliktus pagal dalyvius ir naudojamas priemones galima suskirstyti į tris intensyvumo kategorijas: žemo intensyvumo, vidutinio intensyvumo ir aukšto intensyvumo (žr. 2–2 pav.). 206. Kariniu-strateginiu lygmeniu tinkamas planavimas, pasirengimas ir reagavimas laiku į įvairaus lygio konfliktus leidžia daryti prielaidą, kad operacinės pajėgos (ir jų vienetai) ar

Žemo intensyvumo

Smurtiniai konfliktai

•Riboti vietiniai karai

•Sukilimai (sukilėliai / maištininkai)

•Terorizmas

•Valdžios perversmas

Nesmurtiniai konfliktai

•Politinis karas

•Informacinis karas

•Ekonominis karas

•Technologinis karas

•Kibernetinis karas

•Taikus valdžios perversmas

Vidutinio intensyvumo

•Riboti pasauliniai karai

•Riboti regioniniai karai

•Beribiai (neriboti) vietiniai karai

•Vietiniai teroristiniai išpuoliai panaudojant masinio naikinimo priemones

Aukšto intensyvumo

•Beribiai (neriboti) pasauliniai karai

•Beribiai (neriboti) regioniniai karai

•Endeminiai teroristiniai išpuoliai panaudojant masinio naikinimo priemones



kitos pajėgos, kurioms bus pavesta išspręsti konfliktą, sėkmingai tai įvykdys. Kiekvienas ginkluotas konfliktas susideda iš trijų etapų: 1. Konflikto prevencija. 2. Konfliktas. 3. Pokonfliktinė veikla. Politiniame-strateginiame lygmenyje atsakui į ginkluotus konfliktus yra naudojamos šios priemonės: 1. Diplomatija. 2. Ekonomika. 3. Kariuomenė. 4. Informacija. Šios priemonės tuo pačiu yra kiekvienos valstybės galios sudėtinės dalys. 207. Patirtis ir istorija patvirtina prielaidą, kad dažniausiai konfliktas jau būna prasidėjęs, kol karinės priemonės yra dislokuojamos (į tarptautinės operacijos rajoną) ir panaudojamos siekiant sustabdyti konfliktą. Dėl šios priežasties labai svarbu turėti nuolat parengtas ir atitinkamai apginkluotas operacines pajėgas, kurias būtų galima įvesti į ginkluoto konflikto vietą jam prasidėjus ir užtikrinti saugumą bei remti stabilizacinę ir / ar atkuriamąją veiklą.

Kas yra karinė operacija? 208. Karinė operacija (angl. Military operation). Tai Lietuvos karinių pajėgų veikimas vykdant strateginius, operacinius, taktinius, tarnybos, karinio rengimo ar administracinius karinius uždavinius (užduotis). Kiekviena karinė operacija apima įvairią veiklą ir veiksmus, kad būtų pasiekti karinės kampanijos (žr. 2–3 pav.) siekiniai (angl. Objectives) naudojant įvairius veikimo būdus ir priemones.

2–3 pav. Karinę kampaniją sudarančios operacijos

Kas yra operacijos linijos? Operacijos linijos (angl. Lines of operation) yra karinio veiksmo, veiklos, pažiūrų, elgesio kelias, kryptis ar loginė seka. Pavyzdžiui ISAF operacija Afganistane turi tris linijas: 1. Saugumas (angl. Security).

a. Apsaugoti gyventojus (angl. Project population). b. Padaryti neveiksmingus sukilėlių tinklus (angl. Neutralize insurgence networks).

Operacija OperacijaOperacija

Įvairi veiklaĮvairūs veiksmai

Kampanija

Operacija

Įvairūs veikimo būdai

Įvairios operacijosOperacijos etapai / fazės

1 2Operacijų linijos (angl. Lines of operation)



c. Padaryti neveiksmingus kitus žalingus tinklus (Neutralize Malign networks). 2. Valdžia (angl. Governance).

a. Remti teisėtą valdžią (angl. Support legitimate governance). 3. Vystymas (angl. Development).

a. Remti socialinį ekonominį vystymą (angl. Support socio-economic development). US JP 1-02: „Line of operations – 1. A logical line that connects actions on nodes and/or decisive points related in time and purpose with an objective(s). 2. A physical line that defines the interior or exterior orientation of the force in relation to the enemy or that connects actions on nodes and/or decisive points related in time and space to an objective(s).“ NATO AAP-6 and UK JDP 0-01.1: „Line of operation – in a campaign or operation, a line linking decisive points in time and space on the path to the centre of gravity.“

Operacijų pobūdis Operacijos, kurias vykdo kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai), pagal pobūdį (žr. 2–4 pav.) yra skirstomos į nacionalines (vietines / vidaus) ir tarptautines (ekspedicines), karo (vedimo) operacijas, ne karo (vedimo) operacijas, kovines ir nekovines, karines ir nekarines bei mokymus (pratybas). Operacijos gali būti jungtinės (angl. Joint), potencialiai jungtinės (angl. Potentially joint), mišrios / bendros (angl. Combined) ir daugianacionalinės (angl. Multinational). NATO terminas „combined“ reiškia, kad operaciją vykdo daugiau negu vienos valstybės karinės pajėgos. Karo (vedimo) operacijos (angl. War operations). Aljanso ir Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų / operacinių) pajėgų panaudojimas, siekiant atkurti ar palaikyti saugumą Šiaurės Atlanto regione ir užtikrinti nacionalinį suverenitetą. Karinės operacijos (angl. Military operations). Operacijos, kurias vykdo ir kurioms vadovauja kariuomenė. Nekarinės operacijos (angl. Non–military operations). Operacijos, kurias vykdo ir kurioms vadovauja civilinės (valstybės ir savivaldybių) institucijos, o jose dalyvauja ir / ar jas remia dalis ar visa kariuomenė (ar jos operacinės pajėgos). Dažniausiai tokios operacijos yra vadinamos civilinėmis operacijomis ir jos yra vykdomos naudojant karines priemones (angl. Civil operations by military means). Kovinės operacijos (angl. Combat operations). Operacijos, kuriose naudojama ar grasinama panaudoti karinę jėgą, įskaitant ir mirtinuosius ginklus. Tokiais veiksmais siekiama primesti savo valią oponentui ir kraštutinėmis priemonėmis įvykdyti skirtą uždavinį (ir užduotis). Faktinis jėgos (ginklų) panaudojimo dydis (mastas) koviniams tikslams pasiekti tiesiogiai priklauso nuo taktinės situacijos ir yra sąlygotas kovos veiksmų (jėgos panaudojimo) taisyklių. Nekovinės operacijos (angl. Non–combat operations). Operacijos, kuriose kariai gali turėti ginklus (ir karinę techniką), bet jie skirti tik savigynai ar oponentų atgrasinimui, o ne skirtam uždaviniui (užduočiai) įvykdyti. Nacionalinės (vietinės / vidaus) operacijos (angl. National – domestic / internal operations). Visos Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgų vykdomos operacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos prieigose (angl. Avenue of approach). Išskirtiniais atvejais tokios operacijos gali būti daugianacionalinės, t. y. į operacinių pajėgų sudėtį gali įeiti kitų valstybių kariniai vienetai ar jas padeda vykdyti NATO / ES pajėgos. Tarptautinės (ekspedicinės) operacijos (angl. International / expeditionary operations). Tai yra tokios operacijos, kurias Lietuvos kariuomenės operacinės pajėgos vykdo už Lietuvos Respublikos ribų (užsienyje). Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) perdislokuojamos strateginiu ar operaciniu atstumu. Dažniausiai tokių operacijų vykdymo organizacinę struktūrą sudaro daugianacionaliniai vienetai (angl. Multinational units). Ekspedinicinėms operacijoms vykdyti yra sudaromos ekspedicinės (operacinės) pajėgos (angl. Expeditionary force). Tokios rūšies operacijos yra priskiriamos prie ekspedicinio kariavimo



(angl. Expeditionary warfare). Ekspedicinio kariavimo terminas yra vartojamas apibūdinti kariuomenės vienetų veiksmus užsienyje. Ekspedicinį kariavimą (operacijas) vykdo operacinės (ekspedicinės) pajėgos. Dažniausiai jos yra greito reagavimo (perdislokuojamos), gali tam tikrą laiką savarankiškai išsilaikyti, t. y. turi etatinius logistinius (kovinio aprūpinimo) ir kovinės paramos pajėgumus. Dažniausiai ekspedicinės operacijos yra daugianacionalinės operacijos (angl. Multinational operations). Ne karo (vedimo) operacijos (angl. Military operations other then war). Pagrindinis dėmesys šiose operacijos yra skiriamas karo atgrasymui, konfliktų išsprendimui, taikos skatinimui, civilių paramai valdant ekstremaliąsias situacijas. Ne karo vedimo operacijos gali apimti kovinius ir nekovinius veiksmus. Jos pasižymi tuo, kad vykdant šias operacijas būtina vadovautis suvaržančiomis operacinę veiklą kovos veiksmų taisyklėmis (angl. Restrictive rules of engagement). Partnerystės operacijos (angl. Partnering / partnership operations). Operacijos kuriose dalyvauja NATO (koalicijos) pajėgos kartu su priimančios šalies pajėgomis. Tokios partnerystės operacijų pavyzdys yra ISAF ir Afganistano kariuomenės (karinių pajėgų) kartu vykdomos kovinės operacijos prieš sukilėlius. Kariniai mokymai / pratybos (angl. Military exercise). Gali apimti plataus spektro operacijų tematiką, o jų paskirtis – praktinis teorinių žinių pritaikymas.

2–4 pav. Lietuvos karinių pajėgų operacijų pobūdis 2.2. Bendras plataus spektro karinių operacijų vykdymo konceptas 209. Visi šioje doktrinoje aprašomi konceptai yra bendro pobūdžio. Juose plačiau arba glausčiau, atsižvelgiant į paskirtį, aprašoma, kaip operacines pajėgas galima panaudoti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą (pasiekti tam tikrą galutinį rezultatą) specifinėje operacijų vykdymo aplinkoje ar veikiant pagal mokymų scenarijų. Visi šioje doktrinoje aptašyti kariniai konceptai atsako į vieną pagrindinį klausimą kaip? 210. Lietuvos karinių pajėgų veikimo pagrindas yra plataus spektro operacijos. Veiksmingą kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) panaudojimą vykdant plataus spektro

Jungtinės

Potencialiai jungtinės

Mišrios (bendros)

Dau

gian

acio

nalin

ės

[5]

[1] NATO ne 5-ojo straipsnio operacijos.Jų metu vykdoma kovinė ir nekovinėveikla ir parama saugumui ir stabilumuiužtikrinti

[2] NATO 5-ojostraipsnio operacijos.Vykdoma kolektyvinėgynyba (pradinėsavigyna)

[3] Civilių operacijos vykdomos naudojant karines priemones

[4] Kovinėse operacijose dažniausiaivykdoma gynybinė, puolamoji ir įgalinimo veikla

[5] Operacijos, kuriose vykdoma sąveika ir bendradarbiavimas tarp civilių ir karių

Nacionalinės operacijos

Tarptautinės operacijos

KARO OPERTACIJOS [2]

NE KARO OPERACIJOS [1]

KOVINĖS OPERACIJOS [4]

NEKOVINĖS OPERACIJOS

Karinės

KARINIAI MOKYMAI

(PRATYBOS)

Nekarinės [3]

Taktinės



operacijų uždavinius lemia integralumas, suderinamumas, jungtinumas, greitumas, netikėtumas, vienalaikiškumas (angl. Simultaneity) ir patvarumas. Į plataus spektro operacijas įeina: 1. Funkcinė veikla. Kariuomenės pajėgų rūšys ir atskiri vienetai yra parengti ir apginkluoti

vykdyti savo tiesiogines funkcijas. 2. Paramos ir pagalbos civiliams teikimas. Parama civilinei valdžiai ir pagalba vietos

gyventojams bei tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimo rėmimas vykdomas gavus prašymą. Tokioms operacijoms vykdyti yra sudaryta ir nuolat veikianti taikos meto užduočių vykdymo operacinių pajėgų struktūra.

3. Šalies saugumo operacijų vykdymas. Šalies ir LR piliečių saugumo užtikrinimas vykdomas kartu su Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijomis. Tokiai veiklai vykdyti gali būti pasitelkiamos budinčios ar aukštesnėje parengtyje esančios pajėgos.

4. Tarptautinio stabilumo (NATO ne 5-ojo straipsnio) operacijų vykdymas. Tarptautinių operacijų vykdymas priklauso nuo valstybės finansinių galimybių. Maksimalus dalyvavimas – bataliono dydžio užduoties vykdymo pajėgos, minimalus – specializuotas būrys ir / ar štabų personalas.

5. Pradinės savigynos vykdymas. Savigynai užtikrinti sutelkiamos visos kariuomenės aktyviosios ir mobilizacinio rezervo pajėgos. Ginkluotosios pajėgos yra formuojamos ir veikia trijų karinių regionų pagrindu. Taktiniu lygmeniu vykdoma aktyvi teritorinė gynyba, t. y. gynyba, stabdymas ir tikslinis priešo naikinimas atakuojant (puolimas), siekiant įgyti, susigrąžinti, išnaudoti iniciatyvą priešo atžvilgiu ir laimėti laiko sąjungininkų paramai ir pastiprinimui gauti. Savigynos vykdymo metu svarbiausia – glaudi veiksmų koordinacija su Latvijos, Estijos ir Lenkijos karinėmis pajėgomis ir Aljanso jungtinių pajėgų įvedimo visapusiškas rėmimas, t. y. priimančios šalies paramos organizavimas. Pradinė savigyna yra kolektyvinės gynybos sudėtinė dalis.

6. Kolektyvinės gynybos (NATO 5-ojo straipsnio) operacijų vykdymas. Visos valstybės sąjungininkės, siekdamos atremti tiesioginę agresiją, prioritetą teikia kolektyvinei gynybai. Lietuvos kariuomenės operacinės pajėgos yra nuolat pasiruošusios prisidėti prie kolektyvinės gynybos. Tam tikslui Lietuva gali skirti į NATO pavaldumą brigados dydžio uždavinio vykdymo pajėgas bei oro ir jūrų elementus (laivus ir lėktuvus).

211. Daugumą kariuomenės (jungtinių) operacinių veiksmų (operacinę veiklą) nulemia sausumos pajėgų vienetų adaptyvi organizacinė struktūra ir jos vienetuose turima ginkluotė ir galimybė įvairiai ją panaudoti (angl. Combined arrms employment) bei visų kitų pajėgų rūšių turimų pajėgumų efektyvus panaudojimas ir sugebėjimas integruota veikti (angl. Integrated operations) savarankiškai ar daugianacionalinėje (Aljanso ar koalicijos pajėgų) struktūroje, dalyvauti visose plataus spektro operacijose, o vadovavimas ir nacionalinių pajėgų išlaikymas yra grindžiamas tikslinio vadovavimo ir sutelktos logistikos (angl. Mission command and focussed logistics) principais. 212. Kariuomenėje nuolat vykdoma transformacija personalo, karių mokymo ir kovinio rengimo, logistikos, infrastruktūros, doktrinų, organizacinės struktūros, aprūpinimo įranga ir vadovavimo ir valdymo srityse. Kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) transformacijos reikalavimai: 1. Būti nuolat pasirengusiomis ir gebančiomis greitai reaguoti į:

a. Tradicinius iššūkius, t. y. atsakyti į konvencines (įprastines) karines grėsmes ir pavojus.

b. Netradicinius iššūkius, t. y. duoti atsaką nereguliariai (neteisėtai) veiklai. c. Katastrofinius iššūkius, t. y. gebėti apsisaugoti nuo masinio naikinimo ginklo

poveikio. d. Ardomuosius / griaunamuosius iššūkius, t. y. apsaugoti strategines valstybės

vadovavimo ir valdymo sistemas ir objektus.



2. Daugiafunkcinės, lengvos, mobilios ir perdislokuojamos strateginiu-operaciniu atstumu. 3. Savarankiškai išlaikomos (aprūpinamos) operacijose tiek, kiek to galėtų reikalauti

situacija (ar prisiimti įsipareigojimai). 4. Siekiant užtikrinti karių apsaugą ir saugumą, disponuoja priemonėmis, adekvačiomis

grėsmėms. 213. Kariuomenės operacinių pajėgų plėtra, panaudojimas ir operacijų vykdymas numatomas įgyvendinant adaptyvaus plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių operacijų vykdymo koncepciją (angl. Adaptive wide spectrum national and multinational operations execution concept), tris veikimo (angl. Operating concepts), šešias funkcines (angl. Functional concepts) ir eilę įgalinimo koncepcijų (angl. Enabling concepts), kurios nėra pastovios kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) veikimo apibrėžimai. Faktoriai, darysiantys įtaką šių koncepcijų pakitimams: 1. Valstybės keliamų uždavinių kariuomenei (ir kitoms ginkluotosioms pajėgoms) sąrašas. 2. Karinių operacijų (veiklos) vykdymo aplinkos sąlygos. 3. Nauji, reikšmingi karinių pajėgumų pakitimai. 4. Permainos NATO pajėgų veikimo strategijoje ir taktikoje. Detalesnis visų kariuomenės operacinių pajėgų panaudojimo ir operacijų vykdymo – karybos koncepcijų sąrašas yra 7.12 skyriuje. Už karybos koncepcijų parengimo organizavimą yra atsakingas Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas (J5 / J7) arba kita institucija, kuri įpareigoti rengti kariuomenės operacines doktrinas. 2.3. Plataus spektro karinės operacijos

Kas yra plataus spektro karinės operacijos?

214. Plataus spektro karinės operacijos (angl. Wide spectrum military operations). Lietuvos karinių pajėgų operacijų diapazonas ir veikimo pagrindas taikos, krizės ir karo (karinio konflikto) metu. Visos operacijos, kurias vykdome ir vykdysime dėl aplinkos sudėtingumo ir keliamų užduočių karinėms pajėgoms (angl. Military forces) įvairovės, yra ir bus plataus spektro. Plataus spektro karinių operacijų vykdymo kokybę lemia: 1. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai), kurias galime sudaryti (generuoti), naudoti tam tikrą

laiką ir išlaikyti operacinėje-taktinėje erdvėje (teritorijoje). 2. Karo vedimo (kariavimo) principai, kurie rekomenduoja ir moko, kaip panaudoti kovinę

galią, kuria disponuoja sudarytos kariuomenės operacinės pajėgos. 3. Aplinkos supratimas, kurioje veikia operacinės pajėgos (ir jų vienetai). 4. Operacijų vykdymo principai ir pajėgų karinės veiklos rūšys, kurios lanksčiai

pritaikomos atsižvelgiant į aplinką ir operacijų pobūdį. 215. Pagrindiniai nacionaliniai dokumentai, darantys įtaką plataus spektro karinių operacijų diapazono formavimui ir LK dalyvavimui jose: 1. Nacionalinio saugumo strategija, kurioje yra nustatytos saugumo aplinkos raidos pagrindinės prielaidos ir valstybės galią sudarančių priemonių tarpusavio sąsajos nacionaliniams interesams įgyvendinti. 2. Lietuvos karinė strategija, kurioje yra nustatytos saugumo aplinkos. 3. Karinė doktrina, kurioje nurodyti Lietuvos kariuomenės panaudojimo pagrindai. 4. KASOKTĮ, kuriame yra išvardyti Lietuvos kariuomenės uždaviniai taikos ir ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ir su jais susijusios užduotys.

Kokia yra plataus spektro operacijų apimtis? 216. Lietuvos karinių pajėgų plataus spektro (žr. 2–5 pav.) operacijas apima visos operacinių pajėgų vykdomos karinės operacijos – nuo mokymų (pratybų) ir funkcinės veiklos iki valstybės ginkluotos gynybos t. y. nuo NATO ne 5-ojo straipsnio iki NATO 5-ojo



straipsnio operacijų. Detalus operacijų skirstymas ir aprašymas yra pateikiamas septintoje šio leidinio dalyje.

2–5 pav. Plataus spektro karinės operacijos 217. Vykdydami plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas ir norėdami pasiekti geriausius veiklos rezultatus (efektus) vadai nuolat derina veiksmus savose pajėgose (vienetuose) ir su kitais operacijų dalyviais – stengiasi įgyti, išlaikyti ir išnaudoti iniciatyvą. 218. Tarptautinė humanitarinė pagalba nėra tipinė kariuomenės funkcija, bet kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai) yra visada pasirengusios visapusiškai paremti tokios veiklos vykdymą.

Kas yra sąlyga? Sąlyga (angl. Condition) yra operacinės aplinkos ar situacijos, kurioje turės veikti karinis vienetas, sistema ar asmuo, kintamasis, galintis ją paveikti. 2.4. Operacijų tematika

Kas yra operacinė tema? 219. Operacinė tema (angl. Operational theme). Bet kokiu metu operacijos (atsakomybės) rajone vykdomos pagrindinės operacijos ypatybių nusakymas. Operacinė tema padeda perteikti veiklos esmę visiems operacijos dalyviams ir leidžia lengviau suprasti, kaip operacinis vadas apskritai ketina veikti. Operacinės temos neturėtų būti painiojamos su kariuomenės veiklos rūšimis, veikimo būdais ar junginių, dalinių ir padalinių taktine veikla, uždaviniais ir užduotimis. Operacinė tema perteikia pagrindinės operacijos charakteristiką, bet nedetalizuoja jos vykdymo ypatumų. Taigi pagrindinių operacijų temos dėl įvairių priežasčių gali būti keičiamos. Tokios priežastys gali būti:

TAIKALEIDŽIANTI NEVARŽOMAI VEIKTI, TAIKI, DRAUGIŠKA

(Nekarinė, neginkluota krizė)



KRIZĖNEAIŠKI, NEAPIBRĖŽTA, NEDRAUGŠKA AR SMURTINĖ

(Karinė ar potencialiai karinė priešprieša)



KARASKOVINĖ, MŪŠIO

(Karinis, ginkluotas konfliktas ir karas)



OPERACINOPERACINĖĖ APLINKAPLINKAA

OPERACIJOPERACIJŲŲ VYKDYMO VYKDYMO SSĄĄLYGOSLYGOS

Tvirta taika (saugu ir stabilu)

Ekstremalūs įvykiai ir

situacijos

Viešosios tvarkos

pažeidimai

Ilgalaikė(neribota [3])

ginkluota kova

Karas naudojant įprastinius ginklus

Priešo nereguliariųjų pajėgų veiksmai(Nereguliari taktika [2] ir / ar neteisėta veikla)

Trumpalaikės kibernetinės [1] ir / ar informacinės atakos, išoriniai (vidiniai) teroristiniai išpuoliai ir / ar teroristinis tranzitas

KARINKARINĖĖS VEIKLOS RS VEIKLOS RŪŪŠŠYS IR VEIKIMO BYS IR VEIKIMO BŪŪDAIDAI

Taikos meto krizinės situacijos ir jųpadariniai

OPERACIJOPERACIJŲŲ APIMTISAPIMTIS

OPERACIJOPERACIJŲŲ TEMATIKATEMATIKA

Ginkluoti veiksmai tarp suverenių valstybių ar vienos valstybės viduje

PADĖTI CIVILIAMS, SKATINTI TAIKĄ IR STABILUMĄ VALDYTI KRIZES, SUSTABDYTI KONFLIKTUS IR ATGRASINTI NUO KARO KARIAUTI IR APGINTI

Trapi (pažeidžiama)

taika, saugumo pažeidimai

Priešo reguliariųjųpajėgų veiksmai

FUNKCINĖS VEIKLOS, PARAMOS IR PAGALBOS CIVILIAMS

TEIKIMO OPERACIJOS

ŠALIES SAUGUMO IRTARPTAUTINIO STABILUMO

OPERACIJOS

PRADINĖ SAVIGYNA IR KOLEKTYVINĖS GYNYBOS

OPERACIJOS

[1] – Kibernetinės atakos gali būti traktuojamos kaip kibernetinis terorizmas. Tokių atakų masiškumas yra tiesioginio grasinimo požymis[2] – Nereguliarus kariavimas (taktika) apima maištininkus (sukilėlius), kovą su jais ir nekonvencinį (partizaninį), asimetrinį kariavimą[3] – Trukmės, vietovės ar / ir veiksmų ir pajėgų

Cheminiai, branduoliniai ir biologiniai ginklai nenaudojami

Funkcinis panaudojimas Taikos meto užduočių vykdymas Saugumo palaikymas Atsakas į tarptautines krizes Ginkluota gynyba nuo agresijos

Stabilizavimas Sekinimas Manevravimas

Trumpalaikė(ribota [3])

ginkluota kova



1. Patikslintos politinės ar karinės gairės. 2. Nenumatytos galimybės. 3. Draugišką, priešišką ar neutralią veiklą vykdančiųjų įtaka.

NATO operacinės temos 220. Pagal AJP-01 ir AJP-3 NATO veikla apima keturias operacines temas: 1. Taikos meto karinių įsipareigojimų vykdymas (angl. Peacetime military engagement). 2. Taikos rėmimas (angl. Peace support). 3. Saugumo operacijas, siekiant stabilizuoti padėtį (angl. Security – operations to enable

stabilization). 4. Pagrindinės kovinės operacijos, kurias vykdant yra neutralizuojamos didžiausios

grėsmės (angl. Major combat – operations to neutralise major threats).

Nacionalinės operacinės temos 221. Lietuvos karinių pajėgų veiklą apima penkios operacinės temos: 1. Funkcinis panaudojimas (angl. Day–to–day functional employment). 2. Taikos meto užduočių vykdymas (angl. Peacetime tasks fulfillment). 3. Saugumo palaikymas (angl. Security support). 4. Atsakas į tarptautines krizes (angl. Crises response). 5. Ginkluota gynyba nuo agresijos (angl. Armed defence against aggression). 2.5. Karinės veiklos rūšys ir pajėgų veikimo būdai

Kas yra karinė veikla? 222. Karinė veikla (angl. Military activity). Karinių funkcijų ir / ar uždavinių (užduočių) vykdymas. Visą Lietuvos karinių pajėgų veiklą (žr. 2–6 pav.) apima septynios veiklos rūšys: 1. Kasdieninė veikla. 2. Funkcinė veikla. 3. Paramos ir pagalbos teikimo veikla. 4. Stabilumą užtikrinanti veikla. 5. Puolamoji veikla. 6. Gynybinė veikla. 7. Įgalinanti veikla.

2–6 pav. Lietuvos karinių pajėgų karinės veiklos rūšys Kiekvienai veiklos rūšiai yra nustatomi pagrindiniai veiksmai ir konkretūs tikslai. Veiklos rūšių įvairovė atspindi kariuomenės šiandienos ir artimos ateities planuojamų operacinių-

Kasdieninė FunkcinėĮgalinanti

Puolamoji Gynybinė

Stabilumąužtikrinanti

Paramos ir pagalbos teikimo



taktinių galimybių spektrą. Specialiųjų operacijų vykdymas priklauso nuo operacijų vykdytojo (operacinio vado) ketinimų, o informacinė veikla (angl. Informational engagement / activity) yra neatskiriama visų veiklos rūšių ir operacijų dalis. Kita veikla, pvz. atkuriamoji, gali įeiti į pagrindinės, šiuo atveju stabilumą užtikrinančios, veiklos sudėtį ar būti vykdoma atskirai tuo pačiu metu.

Kasdieninė veikla (angl. Day-to-day activities)

Pagrindiniai veiksmai • Bendradarbiavimas ir partnerystė. • Konsultacijos ir ginklų kontrolė. • Viešieji ryšiai ir informacinė veikla. • Kariuomenės administravimas ir vystymas. • Budėjimas (operacinis ir kovinis). • Sargyba. • Karinių įgūdžių palaikymas (mokymai / pratybos). • Karinis rengimas. • Pajėgų tarptautinėms operacijoms sudarymas ir parengimas. Pagrindiniai tikslai • Užtikrinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir partneriais. • Užtikrinti karinės infrastruktūros apsaugą. • Vystyti karinius pajėgumus. • Parengties palaikymas.

Funkcinė veikla (angl. Functional activities)

Pagrindiniai veiksmai • Sąveika, stebėjimas, kontrolė ir apsauga. • Ištisinis išminavimas (sprogdinimas). • Paieška ir gelbėjimas. • Palyda (su apsauga) ir / ar transportavimas. • Žvalgyba ir kontržvalgyba. • Ypatinga veikla ir parama. Vykdo SOP. Pagrindinis tikslas – atlikti kariuomenei (pajėgoms ir atskiriems vienetams) pavestas funkcijas.

Paramos ir pagalbos teikimo veikla (angl. Support and assistance activities)

Pagrindiniai veiksmai • Pagalbos ir paramos teikimas civiliams ekstremaliųjų situacijų metu šalyje (t. y. TMU

vykdymas) ir užsienyje (parama teikiant humanitarinę pagalbą). • Kovos su terorizmu rėmimas. Pagrindiniai tikslai • Padėti išgelbėti žmones ir aplinką. • Atkurti paslaugų teikimą civiliams. • Apsaugoti gyventojus, palaikyti tvarką. • Apsaugoti infrastruktūrą ir nuosavybę. • Užtikrinti saugumą.



Puolamoji veikla (angl. Offensive activities)

Pagrindiniai veiksmai • Judėjimas į kontaktą su priešu. • Atakavimas. • Galimybių išnaudojimas. • Priešo persekiojimas. Pagrindiniai tikslai • Išsekinti, išsklaidyti, izoliuoti, suardyti ar sunaikinti priešą. • Užimti svarbią vietovę (rajoną, sektorių, objektą). • Atkirsti (atskirti) priešą nuo resursų. • Sudaryti sąlygas stabilumui atkurti. Pastaba: Lietuvos operacinės pajėgos puolamųjų pajėgumų nevysto ir neturi karinių galimybių savarankiškai vykdyti puolamąją veiklą atviroje vietovėje prieš priešo pajėgas, kurias sudaro tankų ir mechanizuotųjų pėstininkų vienetai.

Gynybinė veikla (angl. Defensive activities)

Pagrindiniai veiksmai • Rajono, sektoriaus, objektų gynyba. • Priešo stabdymas. • Miesto gynyba. Pagrindiniai tikslai • Atgrasinti, sulėtinti ar sustabdyti priešo puolimą. • Sekinti priešą ir laimėti laiko kitai veiklai. • Išlaikyti svarbią vietovę ir objektus. • Sukurti sąlygas kitoms operacijoms vykdyti. • Išsaugoti vietovės kontrolę. • Sudaryti sąlygas stabilumui atkurti.

Stabilumą užtikrinanti veikla (angl. Stability activities)

Pagrindiniai veiksmai • Civilių saugumo užtikrinimas. • Civilių kontrolė ir paramos teikimas jų vykdomai veiklai. • Pagrindinių paslaugų teikimo atnaujinimas. • Parama valstybės valdymui ir /ar laikinas civilinės valdžios funkcijų vykdymas. • Infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimo rėmimas. Pagrindiniai tikslai • Grąžinti konflikto dalyvius į taikią aplinką. • Saugios aplinkos ir teisėtos vietinės savivaldos atkūrimas. • Teisėsaugos atkūrimas. • Ekonomikos stabilumo rėmimas. • Gyventojams svarbių poreikių atkūrimas ir vystymas. • Visapusiško stabilumo atkūrimas.

Įgalinanti veikla (angl. Enabling activities)

Sąvoka „įgalinti“ reiškia: 1. Padaryti pajėgiu ar galinčių kažką atlikti. 2. Duoti leidimą ar suteikti teises. 3. Padaryti įmanomu, kad kažkas įvyktų.



Pagrindiniai veiksmai • Specialiosios, CKB, informacinės, PŠP ir mobilizacinės operacijos. • Išžvalgymas. • Saugumas. • Judėjimas. • Pasikeitimas. • Kliūčių perėjimas ir šalinimas. • Linijų kirtimas ir kita. Pagrindinis tikslas – sujungti visus kitus (taktinius) veiksmus kai siekiama kontakto su priešu ar veikiama nekontaktuojant. Įgalinanti veikla nebūtinai vykdoma tik kariaujant. UK ADP Operations: „Enabling actions link other tactical actions together. They include those intended to make or break contact with an adversary, and those conducted out of contact. They were formerly called ‘transitional phases. As with offensive and defensive actions, their applicability across all military activities should be understood. They all require frequent collective training and high-grade staff work to be controlled successfully“. 223. Veikimo būdas (angl. Operating method / method of operating; lot. modus operandi). Ši sąvoka vartojama siekiant nusakyti (apibūdinti) pajėgų, junginių, dalinių, padalinių ar karių elgseną jiems skirtų uždavinių ir užduočių atlikimo metu. Dažniausiai veikimo būdai konkrečioje operacijoje (misijoje) yra nustatomi operaciniame plane ar operaciniame įsakyme. Tokie patys, dažniausiai besikartojantys, veikimo būdai gali sudaryti vieneto administravimo ir / ar operacinės SVP (instrukcijų ar algoritmų) pagrindą. Lietuvos karinės pajėgos, vykdydamos nacionalines ir tarptautines plataus spektro karines operacijas, naudoja tris veikimo būdus (žr. 2–7 pav.): 1. Stabilizavimas. 2. Sekinimas. 3. Manevravimas. Šie veikimo būdai gali būti naudojami (kaip ir vykdomos skirtingos plataus spektro operacijos): 1. Tuo pačiu metu (angl. Simultaneously). 2. Nuosekliai (angl. Sequentially).

Stabilizavimas (angl. Stabilizing method)

Karinių pajėgų panaudojimas siekiant atkurti, sudaryti, įtvirtinti ar palaikyti stabilią padėtį. Šis veikimo būdas yra taikomas įvairioms nacionalinėms ir tarptautinėms krizėms, taip pat ir ekstremaliosioms situacijoms, valdyti (reaguoti į jas) ir jų padariniams šalinti. Gali būti manevravimo ar / ir sekinimo sudėtinė dalis ar tęsinys.

Sekinimas (angl. Attriting method)

Karinių pajėgų panaudojimas siekiant paveikti priešo veiksnumą – jį susilpninti arba sunaikinti. Sekinimo taktika – tai visapusiškas turimų galimybių išnaudojimas ir nuolatiniai priešo atakavimo veiksmai siekiant jam palaipsniui ir kuo daugiau pakenkti įvairiomis priemonėmis. Dažniausiai nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose šis veikimo būdas yra naudojamas prieš tuos (maištininkus / sukilėlius), kurie vykdo nereguliarią veiklą. Teritorinės gynybos vykdymo atveju toks veikimo būdas gali būti taikomas prieš priešo reguliariąsias pajėgas. Sekinimui vykdyti dažniausiai bus naudojama KASP mažų padalinių ar mobilių grupių taktika ir SOP vienetai.



Manevravimas (angl. Manoeuvring method)

Karinių pajėgų panaudojimas prieš priešą derinant judėjimą ir ugnį, atakuojant ar ginantis. Šis veikimo būdas daugiausia yra taikomas, kai kovojama prieš agresoriaus (priešo) reguliariąsias pajėgas vykdant nacionalines ir tarptautines operacijas.

2–7 pav. Pajėgų veikimo būdai 2.6. Karinės paradigmos kaita 224. Sparčiai besivystant visuomenei ir globalizacijos procesams nuošalyje neliko ir kariuomenė. Pasikeitimų karinėje srityje raida ir XIX a. ir XXI a. karinių sistemų palyginimai yra pavaizduoti 2–8 pav. Šie pasikeitimai, be abejonės, ir ateityje turės didelę įtaką kariuomenės vystymui (transformacijai), todėl būtina suprasti, kas juos formuoja (lemia), pasirengti jiems ir adekvačiai į juos reaguoti.

2–8 pav. Karinės paradigmos kaita 2.7. Pajėgų rūšių kasdieninės veiklos orientacija į operacijas 225. Visa kariuomenės pajėgų rūšių kasdieninė veikla yra sutelkta į karinį rengimą, naujos ginkluotės ir karinių pajėgumų panaudojimą, pajėgų operacijoms vykdyti generavimą ir pasirengimą bei funkcinės veiklos (operacijų) vykdymą. Neplanuotų operacijų vykdymui ir rėmimui (paramai) yra skiriamos budinčios arba ad hoc sudaromos operacinės pajėgos.

Kriterijai XIX a. XXI a.

Pagrindas Tauta Valstybė

Priežastis Tautos išlikimas Valstybės interesai

Konfliktas Totalus (visuotinis) / beribis Ribotas

Vaidmuo (antraeilis) Tautos kūrimas, socialinėintegracija

Nėra

Panaudojimo organizavimas

Mobilizacija Reguliariosios pajėgos

Moralinė bazė Tautos vienybė Profesinis etosas

Komplektavimas Šauktiniai Profesionalai

Apribojimai resursams

Pagrindas yra žmonės Pagrindas yra finansai

Kriterijai XIX a. XXI a.

Pagrindas Tauta Valstybė

Priežastis Tautos išlikimas Valstybės interesai

Konfliktas Totalus (visuotinis) / beribis Ribotas

Vaidmuo (antraeilis) Tautos kūrimas, socialinėintegracija

Nėra

Panaudojimo organizavimas

Mobilizacija Reguliariosios pajėgos

Moralinė bazė Tautos vienybė Profesinis etosas

Komplektavimas Šauktiniai Profesionalai


Pagrindas yra žmonės Pagrindas yra finansai

Stabilizavimas Sekinimas Manevravimas

Ekstremaliųjųįvykių (situacijų) ir krizių valdymas

Kova su nereguliariosios veiklos vykdytojais ir teritorinė savigyna

Valstybės ir sąjungininkųginkluota gynyba



226. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) yra pagrindinė krašto apsaugos sistemos karinė priemonė, naudojama siekiant greitai reaguoti į tiesiogines nacionalines ir tarptautines grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius – atgrasinti nuo jų, užkardyti ar likviduoti padarinius. Operacinių pajėgų (ir jų vienetų) struktūra tiesiogiai priklauso nuo saugumo aplinkos, kurioje jos veiks, ir uždavinių (užduočių), kuriuos vykdys. Dažniausiai operacinės pajėgos yra užduoties vykdymo pajėgos (angl. Task force). Užduoties vykdymo pajėgos (angl. Task force) yra kariuomenės karinis vienetas, kurio organizacinė struktūra laikinai sudaryta ir specialiai pritaikyta vykdyti specifinę užduotį. 227. Visos karinės ar nekarinės operacijos, vykdomos naudojant karines priemones, gali būti apibūdinamos pagal aplinką (taiki ir draugiška, smurtinė ir priešiška, kovinė / mūšio), kurioje vykdoma operacija, veikimo vietą, pobūdį (vietinės, tarptautinės, taikos rėmimo, taikos palaikymo, saugumo, stabilizavimo ir atkūrimo, humanitarinės ir t. t.) ir dalyvius (dalyvauja viena ar daugiau šalių, civiliniai asmenys ar kariai). 228. Kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai) dalyvauja NATO, ES operacijose bei gali prisidėti prie ESBO, JT, koalicijos ar kitų operacijų vykdymo. Operacijų vykdymo metu abipusė pagalba ir bendradarbiavimas tarp civilių ir kariškių yra esminė sėkmės sąlyga. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai), skirtos vykdyti tarptautines operacijas, gali būti priskiriamos (angl. Attached) operaciniam vadovavimui (angl. OPCOM) ar valdymui (angl. OPCON) tų operacijų vadovybei, o sprendimą dėl dalyvavimo jose priima seimas, todėl kasdieninėje veikloje kariai ir vienetai nuolat yra mokomi veikti kartu su sąjungininkais ir civiliais. 2.8. Kariuomenės uždaviniai ir užduotys bei jų vykdymo sąlygos 229. Efektyvus kariuomenės uždavinių (nustatytų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos organizavimo įstatyme / KASOKTĮ) vykdymas tiesiogiai priklauso nuo tikslios, detalios ir informatyvios aplinkos analizės ir nuo situacijos, kurioje operacinės pajėgos turės veikti, interpretacijos (supratimo). Didelę reikšmę operacinių pajėgų parengimui vykdyti operacijas turi kariuomenės universaliųjų operacinių užduočių sąrašas (žr. 2–9 pav.).

Kas yra uždavinys? Uždavinys / misija (angl. Mission) yra glausta karinio vieneto (vadovybės) užduoties ir tikslo formuluotė, kuri aiškiai nurodo veiksmus ir priežastis jai atlikti. NATO AAP-6: „Mission is a clear, concise statement of the task of the command and its purpose“. UK JDP 0-01.1: „Mission 1. A clear, concise statement of the task of the command and its purpose. 2. One or more aircraft ordered to accomplish one particular task“. US JP 1-02: „Mission 1. The task, together with the purpose, that clearly indicates the action to be taken and the reason therefore. 2. In common usage, especially when applied to lower military units, a duty assigned to an individual or unit; a task. 3. The dispatching of one or more aircraft to accomplish one particular task“.

Uždaviniai ir užduotys (angl. Lithuanian armed forces Mission Essential Task List) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyti šie pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu (angl. Peace-time missions): 1. Saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir

gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą. Uždavinys apima dvi užduotis:



Vykdyti pajėgų rūšims ir atskiriems vienetams paskirtas funkcijas. Užtikrinti sąveiką ir bendradarbiavimą su valstybės institucijomis.

2. Palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose. Uždavinys apima keturias užduotis:

Organizuoti ir apginkluoti pajėgas ir vienetus. Palaikyti nustatytą parengto rezervo karių skaičių. Vykdyti karinį rengimą (mokymus / pratybas) siekiant pasirengti plataus spektro

karinėms operacijoms. Sudaryti, įvesti, išlaikyti, rotuoti ir išvesti operacines pajėgas (ir jų vienetus).

2–9 pav. Kariuomenės universaliųjų operacinių užduočių sąrašo pavyzdys 3. Įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir

gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, jiems vadovauti ir juos vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Pagalbos teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms uždavinys apima devynias užduotis:

Vykdyti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus ekstremaliosios situacijos židinyje. Padėti užtikrinti ypatingą teisinį režimą valstybėje nepaprastosios padėties atveju,

t. y. parama teisėsaugos užtikrinimui. Sustiprinti valstybės sienos apsaugą. Teikti pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos

ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe.

Padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas. Gali apimti paramą asmenų gabenimui ar perkėlimui.

Padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų.


Sudaryti, įvesti ir išvesti karinespajėgas

Operacijų teatro lygmuo

Operacinis lygmuo

Taktinis lygmuo

Plėtoti karinę

žvalgybą, stebėjimą ir išžvalgymą

Panaudoti pajėgas

Rengti ir išlaikyti karines pajėgas (rezervą)

Numatyti pajėgų

panaudojimo strategiją ir integravimą

Vykdyti visišką ar

dalinępajėgų

mobilizaciją

Stiprintipajėgas(plėsti ir vystyti)

Puoselėti regioninį, daugiašalį ir tarpžinybinį

bendradarbiavimą

Įvesti, sutelkti teatro

pajėgas ir vykdyti

manevrą

Plėtoti teatro

žvalgybą, stebėjimą ir išžvalgymą

Panaudoti teatro

strateginęugnies galią

Išlaikyti operacijų

teatropajėgas

Užtikrinti strateginį

vadovavimąir valdymą

Užtikrinti teatropajėgų

apsaugą

Nustatyti teatro pajėgų

poreikį(indėlį) ir jų

parengtį

Plėtoti ir palaikyti aljanso ir

regioninius santykius

Vykdyti operacinįjudėjimą ir manevrą

Teikti operacinės žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo duomenis

Panaudoti operacinę

ugnies galią

Suteikti operacinęparamą

Vykdyti operacinįvadovavimą ir

valdymą

Užtikrinti operacinių pajėgų

apsaugą

Įvesti vienetus ir atlikti manevrą

Vykdyti žvalgybą

Panaudoti ugnies galią

Vykdyti logistinę paramąir kovinį aprūpinimą

Vadovauti ir valdyti

Apsaugoti vienetus

Sausumos pajėgųtaktinių užduočių

sąrašas

Karinių jūrųpajėgų taktinių

užduočių sąrašas

Karinių oro pajėgų taktinių


Specialiųjų operacijųpajėgų taktinių


Atskirų vienetųtaktinių užduočių

sąrašas

Įgyvendinti karinės strategijos tikslus

Įgyvendinti karinės kampanijos tikslus

Įgyvendinti karinės operacijos tikslus

Įgyvendinti mūšio, ginkluoto susirėmimo tikslus



Sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių (valstybinės reikšmės ir rizikos) objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių.

Padėti Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrinti saugomų asmenų apsaugą.

Padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus.

Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu (angl. War-time mission): 1. Savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos

valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes. Uždavinys apima tris užduotis: Vykdyti gynybą (stabdymą). Vykdyti puolimą (atakavimą). Teikti civilinę ir priimančios šalies paramą.

Šių kariuomenei nustatytų uždavinių išsami analizė (žr. 2–10 pav.) leidžia kariuomenei, jos pajėgoms ir atskiriems vienetams sudaryti karinio rengimo uždavinių ir užduočių sąrašą su jų vykdymo sąlygomis ir atlikimo standartais. 230. Kariuomenės pajėgų rūšys, junginiai, daliniai, padaliniai, atskiri vienetai ar sudarytos operacinės (ginkluotosios) pajėgos, vykdydamos šiuos uždavinius, veikia tokiuose konflikto lygiuose ir skirtingomis aplinkos saugumo sąlygomis (angl. Security environment): 1. Taikos (angl. Peace-time). Šios aplinkos sąlygos yra:

a. Tvirta taika, kai yra saugu ir stabilu ir nėra jokių visuomenei grėsmę keliančių aplinkos pokyčių.

b. Ekstremaliosios situacijos (ar nelaimės) ir kiti nestabilumai: · Pramoninės avarijos ir teršimo incidentai. · Stichinės ar žmogaus padarytos nelaimės ore, žemėje ir jūroje. · Didelio masto šalies infrastruktūros sistemų techniniai sutrikimai. · Terorizmas. · Visuomenės sveikatos krizės:

- Visuotinio masto epidemija (didelis užkrečiamosios ligos paplitimas). - Didelio masto apsinuodijimai.

· Ekstremalios oro sąlygos. · Stiprūs miškų (durpynų) gaisrai. · Gyventojų panika dėl būtiniausių vartojimo reikmenų ir prekių trūkumo. · Viešosios tvarkos pažeidimai:

- Masinės demonstracijos, visuotinės riaušės, smurtiniai išpuoliai. - Kita organizuota neteisėta veikla.

2. Krizių (angl. Crises). Šios aplinkos sąlygos: a. Didelės grėsmės Lietuvos piliečių saugumui šalyje ir užsienyje. b. Tiesioginiai Lietuvos teritorinio saugumo pažeidimai (ar karinės provokacijos). c. Trumpalaikis arba tęstinis (ilgalaikis) ginkluotas konfliktas užsienyje, kuriame

dalyvauja reguliariosios ar nereguliariosios pajėgos ir maištininkai (sukilėliai). 3. Karo (angl. War-time). Šios aplinkos sąlygos yra:

a. Tiesioginė karinė agresija. b. Visuotinis (konvencinis) karas.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu galima tiesioginė karinė agresija prieš Lietuvą. 231. Taikos, krizių ir karo operacinė aplinka yra tipiška kariuomenės operacinių pajėgų vykdomoms nacionalinėms ir tarptautinėms operacijoms. Tokį aplinkos apibūdinimą lemia tai, jog didžiausią įtaką bet kokios operacijos vykdymui daro aplinkos sąlygos, kurios gali būti draugiškos (angl. Friendly), neutralios (angl. Neutral), nepriešiškos (angl. Non-hostile)



ir priešiškos (angl. Hostile). Taigi nepriklausomai nuo to, kokioje geografinėje vietovėje mūsų operacinės pajėgos (ir jų vienetai) veiks, visur susidurs su neutraliai, draugiškai ar priešiškai nusiteikusiais veikėjais, bet jų poveikio laipsnis gali reikšmingai skirtis. Mažesnę ar didesnę įtaką operacijoms (operacinei veiklai) vykdyti gali turėti klimato sąlygos.

2–10 pav. Karinio rengimo esminių užduočių, sąlygų ir standartų parengimas 232. Aplinkos sąlygas dar galima apibūdinti kaip ramias / nesmurtines (angl. Nonviolent) ir neramias / smurtines (angl. Violent), o situacijas – kaip ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją, nepaprastąją padėtį ar karo padėtį (žr. 2–11 pav.). Atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkos sąlygomis kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai) turės veikti, jos bus atitinkamai rengiamos, apginkluojamos ir vykdydamos kovines ar nekovines užduotis vadovausis atitinkamomis kovos veiksmų (jėgos panaudojimo) taisyklėmis.

2–11 pav. Situacijų spektras 2.8.1. Tvirta taika – saugu ir stabilu 233. Kariuomenės kasdieninės veiklos spektras apima (bet neapsiriboja) šias sritis: 1. Bendradarbiavimas ir partnerystė. 2. Konsultacijos ir ginklų kontrolė. 3. Viešieji ryšiai ir informacinė veikla. 4. Administravimas. 5. Budėjimas (operacinis ir kovinis). 6. Sargyba. 7. Parengties palaikymas. 8. Karinis mokymas ir treniravimas. 9. Pajėgų tarptautinėms operacijoms generavimas (sudarymas) ir parengimas.

KASOKTĮLK nustatyti uždaviniai ir

užduotys (taikos ir

karo metu)

Kas? Kada? Kur?

Kaip?(Kodėl?)

Įstatymai, planai, įsakymai,

Doktrinos ir koncepcijos

Kariuomenės, pajėgų rūšiųir atskirų vienetų uždavinių

sąrašas

LK uždavinių ir užduočių analizė

Ką?

1

2

3

Karinio rengimo uždavinių esminių užduočiųsąrašo parengimas

Nustatomos uždaviniųesminės

užduotys

Aprašomos užduočiųvykdymo sąlygos

Aprašomi užduočiųatlikimo

standartai

Etapai:Karinio rengimo

uždaviniai

Kiti dokumentai

Karo padėtis

Ekstremalioji situacija

Nepaprastoji padėtis

Ekstremalusis įvykis

Nepaprastosios padėties įstatymas

Karo padėties įstatymas

Civilinės saugos įstatymas



Išskirtiniais atvejais vykdant kasdieninės veiklos užduotį, gali tekti pradėti vykdyti karinę operaciją.

2–12 pav. Kasdieninės veiklos vykdytojai 234. Vykdant kasdieninę veiklą, labai svarbu žinoti, kas ir kaip vadovauja, valdo ir kontroliuoja šį procesą. Šiam tikslui kariuomenėje yra naudojama sistema (žr. 2–12 pav.), kurią sudaro: 1. Pajėgų rengėjas (angl. Force trainer). 2. Pajėgų teikėjas (angl. Force provider). 3. Pajėgų naudotojas (angl. Force user). 4. Pajėgų skyrėjas (angl. Force assigner). 5. Pajėgų išlaikytojas (angl. Force sustainer). Vykdo pajėgų logistinio palaikymo ir

aprūpinimo funkcijas. Šios sistemos dalyvių veiklą (uždavinius ir funkcijas) reglamentuoja nuostatai ir atitinkami įstatymai ir įsakymai. 235. Funkcinė veikla / operacijos / užduotys (angl. Functional activities / operations / tasks) – tai taikos meto 24/7 veikla / operacijos / užduotys, kurias pagal savo tiesiogines funkcijas atlieka kariuomenės pajėgų rūšys ar kiti funkciniai / specifiniai vienetai. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) nėra sudaromi siekiant vykdyti funkcinę veiką, bet gali būti panaudoti, kai to reikalauja situacija. Kariuomenės pajėgų rūšių ir atskirų vienetų funkcinio panaudojimo spektras apima (bet neapsiriboja) šią veiklą: 1. Sąveika, stebėjimas, kontrolė ir apsauga (angl. Interaction, surveillance, control and

defence). 2. Ištisinis išminavimas (sprogdinimas) (angl. EOD activity). 3. Paieška ir gelbėjimas (angl. Search and rescue). 4. Palyda (su apsauga) (angl. Escort). 5. Žvalgyba ir kontržvalgyba (angl. Intelligence and counterintelligence).

Kariuomenės vadas

Krašto apsaugos savanoriųpajėgų vadas

Jungtinio štabo viršininkas

Karinių oro pajėgųvadas

Karinių jūrų pajėgųvadas

Specialiųjų operacijųpajėgų vadas

Sausumos pajėgųvadas

Operacinių pajėgų rengėjai ir teikėjai

(angl. Force trainers andproviders)

Mokymo ir personalo valdybos vadas

Atskirų funkcinių, specifinių vienetų vadai

Logistikos valdybos (pajėgų) vadas

Pajėgų operacijoms vykdyti skyrėjas

(angl. Force assigner)

Operacinių pajėgųišlaikytojas

(angl. Force susteiner)

Operacinių pajėgųnaudotojas

(angl. Force user: plannerand employer)



6. Ypatinga (specialiųjų pajėgų) veikla ir parama (angl. Special activity and support by SOF).

236. Karinį indėlį į bendradarbiavimą saugumo srityje (angl. Military contribution to cooperative security) užtikrina valstybių karinės institucijos, kurios vykdo tarptautinį karinį bendradarbiavimą, siekdamos didinti karinius pajėgumus, užtikrinti bendrą veiksmingą gynybą ar įgyvendinti kitus nustatytus tikslus pagal abipusės naudos principus. Tarptautinio karinio bendradarbiavimo programa, kurioje nurodyti siekiami tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo terminai, yra tarptautinio karinio bendradarbiavimo renginių visuma. Tarptautinio karinio bendradarbiavimo tikslas – kartu su partneriais vystyti ir / ar panaudoti karinius pajėgumus, keistis įgyta patirtimi, siekti kitų nustatytų tikslų. 2.8.2. Ekstremalumai ir krizės 237. Rizikos veiksniai – nepalankios išorinės ar vidinės aplinkybės bei potencialūs neigiami veiksniai, galintys būti įtampos židiniais, grėsmių valstybės ir visuomenės saugumui kilimo priežastis. Grėsmės – tai pagrindinėms valstybės ir visuomenės vertybėms, gyvybiniams interesams, saugumui ir stabilumui pavojų keliantys reiškiniai, situacijos ar aplinkybės. 238. Civilinės ekstremaliosios situacijos (angl. Civil emergency situations) ir socialinio pobūdžio nestabilumai, krizės (taip pat ir ginkluotos) gali kilti bet kuriuo metu, neprognozuotai. Atsakui į civilines ekstremaliąsias situacijas valstybėje yra sukurta sistema, į kurią įeina Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, Krizių valdymo centras, tarpinstitucinė ekspertų grupė, ministerijos ir žinybos.

2–13 pav. Atsakas į nestabilumus ir krizes

Kariuomenės vadas


Nacionalinės operacijos(vietinės / vidaus)

Tarptautinės operacijos(ekspedicinės)

Įsipareigojimai Nustatyti uždaviniai

Taikos meto užduočiųsąrašas

Tarptautinės operacijos užduočių sąrašas

Tarptautinėje operacijoje dalyvaujančios nacionalinės

operacinės pajėgos

NATO

Koalicijos

ES (ESBO)

JT

AS

NATO senior civil emergency planning committee (SCEPC)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Krizių prevencijos ir

valdymo skyrius

Tarptautinė humanitarinėpagalba

Saugumo užtikrinimo užduočių sąrašas

Savigynos užduočiųsąrašas

Kitos pajėgos ar visa kariuomenė

Taikos meto užduočių vykdymo operacinės pajėgos

NATO 5-ojo ir ne 5-ojo straipsnio

operacijųužduočiųsąrašas



239. Kiekviena krizė prasideda tada, kai yra prarandamas stabilumas (ekologinėje, ekonominėje, politinėje, diplomatinėje ar karinėje srityje) ir kai prasideda pastebimas palaipsninis situacijos blogėjimas (pakitimas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės Krizių prevencijos ir valdymo skyrius (atliekantis krizių valdymo centro funkcijas) yra įsteigtas, siekiant užtikrinti tinkamą krizių valdymą šalyje ir prisidėti prie tarptautinio ir regioninio stabilumo. 240. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) teikia paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms valdant civilines ekstremaliąsias situacijas siekiant užtikrinti krašto ir LR piliečių saugumą, dalyvauja tarptautinėse operacijose taikai ir stabilumui užtikrinti (žr. 2–13 pav.). Veiksmų rėmimui (paramai) vykdyti gali būti naudojami du terminai: 1. Remiamas (angl. Supported). 2. Remiantysis (angl. Supporting). Detalesnis šių terminų aprašymas ir atsakomybė yra pateikiama 6 dalyje. 2.8.2.1. Vidaus ekstremaliosios situacijos (įvykiai) ar neramumai 241. Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi teikiant paramą ir pagalbą civilinei valdžiai – valstybės ir savivaldybių institucijoms (ministerijoms ir žinyboms): 1. Kariuomenė remia tas ministerijas ir žinybas, kurios tiesiogiai vykdo neginkluotų krizių

(civilinių ekstremaliųjų situacijų) valdymą ir padarinių likvidavimą. 2. Jeigu kitaip nereglamentuota, kariuomenės einamosios operacijos ar valstybės

ginkluota gynyba yra svarbiau negu pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms teikimas.

3. Dažniausiai paramos veiklai vykdyti paskirtos kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai) taikos metu paramos ir pagalbos civiliams operacijoms nevadovauja, išskyrus tuos atvejus ir sąlygas, kai tai nustatyta įstatymais.

4. Civiliniai resursai yra naudojami pirmiausiai ir tik tada, kai jų poreikis viršija civilių poreikių galimybes, kariuomenė gali panaudoti savo resursus.

5. Operacinės pajėgos neįsigyja, nekaupia atsargų (medžiagų ir įrangos) ir nėra specialiai apginkluojamos (aprūpinamos) paramos ir pagalbos teikimui valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu to kitaip nereglamentuoja įstatymai ar karšo apsaugos ministro įsakymai.

6. Operacinės pajėgos (vienetai), dalyvaujančios tokioje veikloje (operacijoje), visada yra absoliučiai (angl. FULLCOM) pavaldžios kariuomenės vadui.

7. Karinės struktūros negali atlikti jokios civilinės valdžios funkcijos, išskyrus ypatingus atvejus ir tik laikinai.

8. Parama gali būti teikiama remiantis nustatyta išlaidų kompensavimo tvarka arba kaip tai reglamentuoja karšo apsaugos ministro įsakymai.

9. Visuomenės informavimo funkcija apie tokių operacijų vykdymą yra krizių valdymo centro ar tiesiogiai remiamos institucijos atsakomybė.

10. Valstybės ir savivaldybių institucijų (ministerijų ir žinybų) ir kariuomenės bendra atsakomybė jungtinai planuoti, pasirengti, veikti, vertinti riziką ir keistis informacija.

11. Pagrindinė tokiai veiklai (parama ir pagalba) vadovaujanti organizacija yra Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų valdymo komisija.

12. Pagrindinė tokiai veiklai (parama ir pagalba) vadovaujanti institucija yra Vidaus reikalų ministerija (išskyrus jūrų taršos padarinių likvidavimą, kai tam vadovauja Krašto apsaugos ministerija).

242. Kariuomenės Jungtinis štabas planuoja, o nacionaliniai kariniai vienetai nuolat yra rengiami taikos meto užduočių vykdymui. (žr. 2–14 pav.). Taikos meto užduočių vykdymo



operacinės pajėgos (ir jų vienetai) per nustatytą laiką reaguoja ir vykdo vietines / vidaus paramos ir pagalbos civiliams (valstybės ir savivaldybių institucijoms) teikimo operacijas.

Kaip kariuomenė ir jos pajėgos gali būti parengiamos taikos meto užduočių vykdymui?

2–14 pav. Taikos meto užduočių vykdymo kariniai pajėgumai Pagrindiniai klausimai doktrinos srityje: 1. Ar yra parengta taikos meto užduočių vykdymo doktrina (koncepcija)? 2. Ar esanti doktrina (koncepcija) atitinka tą veiklą, kurią vykdo operacinės pajėgos? 3. Ar taikos meto užduočių vykdymo doktrina (koncepcija) duoda patarimus kaip

bendradarbiauti su civilinėmis institucijomis (vietinės valdžios atstovais)? 4. Ar yra KAM, VRM, URM ir kitų valstybės institucijų vieningas požiūris į taikos meto

užduočių vykdymą? 5. Ar doktrina (koncepcija) numato riziką, kuri yra priimtina kariuomenės operacinėms

pajėgoms? 6. Ar doktrinoje (koncepcijoje) yra numatyta kas vadovauja ir kas remia (angl. Who is in

lead and who is in support)? 7. Ar doktrinoje (koncepcijoje) yra nustatytos operacinėms pajėgoms paramos ir pagalbos

teikimo civiliams užduotys? Pagrindiniai klausimai organizacinės struktūros srityje: 1. Ar yra poreikis iš anksto nustatyti taikos meto užduočių vykdymo struktūrą ir paskirti

konkrečias užduotis kiekvienam į jos sudėtį įeinančiam vienetui? 2. Ar taikos meto užduočių vykdymo operacinės pajėgos yra optimaliausi struktūra galinti

spręsti ekstremaliųjų situacijų (nekarinių krizių) uždavinius ir užduotis? 3. Ar gali būti naudinga ekstremaliųjų situacijų (nekarinių krizių) uždavinių ir užduočių

sprendimui pasitelkti nevyriausybines ar savanoriškas organizacijas? 4. Kokią specializaciją turi turėti kariuomenės operaciniai vienetai ir VRM žinybos? 5. Ar galimi atvejai kai pasitelkti kariuomenės operaciniai vienetai neturės tinkamų

priemonių (resursų) taikos meto užduočių vykdymui? 6. Kas ir kokia apimtimi vysto taikos meto užduočių vykdymui skirtus pajėgumus? Pagrindiniai klausimai rengimo srityje: 1. Ar karinio rengimo metu yra edukuojami ir treniruojami kariai ir kariniai vienetai kaip

vykdyti taikos meto užduotis? 2. Ar turi būti parengti taikos meto užduočių vykdymo standartai ir sąlygos? 3. Kokius lygmenis apima taikos meto užduočių vykdymo karinis rengimas? 4. Ar rengimas taikos meto užduočių vykdymui skiriasi nuo rengimo kovinių užduočių

vykdymui (jeigu taip – tai kokie ypatumai)?

Atsako į ekstremaliąsias situacijas planavimui skirti scenarijai ir /ar

vinjetės

Esminiai ekstremaliųjų

situacijųpadariniai

Nacionalinės esminės užduotys

ekstremaliųjųsituacijų

valdytojams Kariuomenės esminės užduotys

ekstremaliųjųsituacijų

valdymo metuTurimi (dabartiniai) ir

reikalingi (ateities) kariniai

pajėgumai

Pajėgumų esmines dalis / sritis sudaro:•Doktrina•Struktūra•Rengimas•Materialinės priemonės• Lyderystė•Personalas•Infrastruktūra•Suderinamumas



Pagrindiniai klausimai lyderystės srityje: 1. Ar institucinis rengimas tinkamai paruošia karininkus ir puskarininkius tam, kad jie

gebėtų efektyviai vadovauti taikos meto užduočių vykdymui? 2. Ar lyderių rengimas taikos meto užduočių vykdymui gali būti atliekamas stacionariai ar

distanciniu būdu? Pagrindiniai klausimai materialinių priemonių srityje: 1. Ar kariniuose vienetuose turimų etatinių priemonių pilnai pakanka tam, kad efektyviai

vykdyti taikos meto užduotis? 2. Ar įranga gali būti pasitelkiama iš civilinių institucijų? 3. Ar kariuomenė turi įsigyti (turėti) įrangą, kuri nebus naudojama kovinėse operacijose? Pagrindinis klausimas personalo srityje: Kaip efektyviausiai išlaikyti personalą parengtą taikos meto užduočių vykdymui? Pagrindinis klausimas infrastruktūros srityje: Kokia kariuomenes infrastruktūra remia taikos meto užduočių vykdymą? Pagrindinis klausimas suderinamumo srityje: Kaip yra pasiekiamas suderinamumas su civilinėmis institucijomis? Paramą ir pagalbą vykdančių pajėgų struktūra, galimybės (pajėgumai ir apribojimai) dažniausiai yra nustatomi iš anksto arba ad hoc parengtuose planuose (įsakymuose) (žr. 2–15 pav.), jeigu paramos / pagalbos atvejis nebuvo numatytas. 243. Taikos meto užduočių vykdymo operacines pajėgas (ir jų vienetus) gali sudaryti iki 950 karių, priskirtų iš kariuomenės pajėgų rūšių ir atskirų vienetų. Toks operacinis vienetas gali būti jungtinis, o į jo struktūrą įeiti: 1. Operacinio lygmens vadovavimo ir valdymo elementas, kuris atsakingas už strateginio

ir operacinio lygmens sąveiką. Šią funkciją gali atlikti JŠ JOC arba specialiai tam tikslui sudarytas ir paskirtas elementas.

2. Taktinio lygmens vadovavimo ir valdymo elementas, kuris užtikrintų vadovavimą ir valdymą, koordinuotų užduočių skyrimą ir faktinį karinės veiklos organizavimą operacijos (nelaimės) vietoje. TMU OP vadovauja Jungtinio štabo viršininkas arba kitas paskirtas vadas (pvz. SP vadas). Jam pavaldūs yra visi vienetai, sudarantys (jungtinę) paramos grupę. Į tipinę tokių operacinių pajėgų sudėtį gali įeiti: a. SP, LV, KOP, KJP, ir atskirais atvejais – SOP pajėgų elementai. b. Inžinerinis būrys su bendrosios inžinerijos, vandens valymo, CBRB ir išminavimo

pajėgumais. c. Medicininis būrys su mobiliu medicinos punktu (palapine). Medicinos punktas

atlieka medicininę priežiūrą, sužeistųjų evakuaciją, pirminę medicininę pagalbą (Rolė 1), bet nevykdo chirurginio gydymo.

d. Apsaugos kuopa, kuri parengta vykdyti saugumo užtikrinimo funkciją, bendrus lauko ir vidaus darbus.

e. Logistinė kuopa, kuri vykdo nuolatinį TMU OP logistinį aprūpinimą. f. Ryšių elementas, užtikrinantis nepertraukiamą vadovavimą ir valdymą. g. Jūrų ir oro (atskirais atvejais ir SOP) priemonės / pajėgumai (laivai, lėktuvai). h. Pagal poreikį kiti specifinės paskirties vienetai ir ekspertai.

244. Neramumai, į kuriuos išskirtiniais atvejais yra pasirengusi reaguoti kariuomenė, t. y. operacinės pajėgos (ir jų vienetai), šioje doktrinoje yra apibūdinami kaip socialinio pobūdžio masiniai smurtiniai išpuoliai, demonstracijos, riaušės ar epidemijos, kai viešąją tvarką ir saugumą palaikančios institucijos dėl didelio tokių reiškinių masto yra nepajėgios savo pajėgomis juos suvaldyti ir užtikrinti valstybėje saugią aplinką, dėl to šiam stichiniam procesui suvaldyti yra reikalingas ypatingas teisinis režimas. Kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) veikla galima tik paskelbus nepaprastąją padėtį. Toks kariuomenės panaudojimas nėra iš anksto numatomas ar planuojamas. Tai yra kraštutinė ad hoc



priemonė padėčiai visoje valstybėje ar atskirose jos dalyse (atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse) normalizuoti. Tokiam kariuomenės operacinių pajėgų (jeigu reikia ir aktyvaus rezervo) panaudojimui yra reikalingas nepaprastosios padėties įvedimas ir Prezidento (dekretas) ar Seimo sprendimai (nutarimas) dėl Lietuvos kariuomenės pasitelkimo nepaprastosios padėties metu.

2–15 pav. Nacionalinių operacijų taikos meto užduočių vykdymo operacinių pajėgų struktūros pavyzdys

2.8.2.2. Krašto ir Lietuvos Respublikos piliečių saugumo pažeidimai 245. Krašto ir LR piliečių saugumui užtikrinti įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis kariuomenės operacinės pajėgos gali būti panaudotos tiesioginiam atgrasinimui ir neteisėtos ginkluotos veiklos užkardymui. Tokios veiklos spektras apima (bet neapsiriboja) šiuos veiksmus: 1. Reagavimas į valstybės sienos pažeidimus. 2. Atsakas į ginkluotas provokacijas ir karinės galios (jėgos) demonstravimą. 3. Tiesioginė parama kovai su terorizmu (prieš tiesioginius teroristinius veiksmus). 4. Civilių evakuacija ir / ar perkėlimas iš nesaugios vietos. 5. Pagalba LR piliečiams užsienyje, turint tokiai veiklai vykdyti teisinį pagrindą. 6. Mobilizacinė veikla. 246. Siekiant užtikrinti paramą saugumui operacinių pajėgų (ir jų vienetų), struktūra ir veikimo ypatumai priklauso nuo tiesioginės grėsmės pobūdžio, galimų scenarijų ir tam iš anksto suplanuotų veiksmų ar ad hoc veiksmų planų / algoritmų. 2.8.2.3. Išorinės ekstremaliosios situacijos, krizės ir konfliktai 247. Kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai), įgyvendindamos LR prisiimtus įsipareigojimus dėl tarptautinio saugumo stiprinimo, dalyvauja tarptautinį stabilumą užtikrinančioje (NATO ne 5-ojo straipsnio, ES, JT ir kitose) atsako į krizes, ekspedicinėje veikloje už Lietuvos Respublikos ribų ir vykdo šias operacijas:

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų

komisija

Jungtinio štabo JOC

Taikos meto užduočiųvykdymo operacinės pajėgos (TMU OP)

Ekstremaliosiossituacijos

likvidavimo organizacija

Valstybės ekstremaliosios

situacijos operacijųvadovas

Visų ar tik tam tikrų elementų priskyrimas

Lietuvos kariuomenės vadas


Krašto apsaugos ministerija

Sausumoselementas

Logistikoselementas

Oroelementas

Jūrųelementas

SOP elementas

Savivaldybės ekstremaliosios

situacijos operacijųvadovas

Gelbėjimo darbų

vadovas

Kiti pagal poreikį



1. Paramos vykdant saugumo, stabilizacinę ir atkuriamąją veiklą teikimo ir nereguliarios veiklos užkardymo operacijos (angl. Counter irregular activities), kurios apima kovą su: a. Terorizmu. b. Nusikalstamumu. c. Netvarka. d. Ardomąja veikla.

2. Kompleksinės taikos rėmimo operacijos (angl. Complex peace support operations): a. Taikos palaikymas. b. Taikos įvedimas. c. Taikos sukūrimas. d. Taikos atkūrimas. e. Konflikto prevencija. f. Humanitarinė pagalba. g. Konflikto plitimo stabdymas. h. Nausėdijų įkūrimas. i. Valstybės suvereniteto atkūrimas.

3. Paramos ir pagalbos civilinei valdžiai teikimo operacijos (angl. Support to civil authorities).

4. Civilių (nekombatantų) evakuacija ir / ar perkėlimas (angl. Civil evacuation operations / Non-combatant evacuation operations).

5. Karių (vienetų) ištraukimo operacijos (angl. Extraction operations). 6. Paieškos ir gelbėjimo operacijos (angl. Search and rescue operations). 7. Sankcijos ir embargo operacijos (angl. Sanctions and embargo operations). 8. Navigacijos ir skridimo laisvės užtikrinimo operacijos. 9. Ribotos intervencinės operacijos (angl. Limited intervention operations), pvz.

humanitarinės intervencinės operacijos (angl. Humanitarian intervention operations). Detaliau visos šios operacijos yra aprašytos 7.5.3 skyriuje.

2–16 pav. Ekspedicinių operacijų pajėgų Afganistane struktūros pavyzdys 248. Tarptautinėje operacijoje dalyvaujančių pajėgų struktūra, galimybės (pajėgumai ir ribotumai) yra nustatomi operacijos pajėgumų sudarymo (generavimo) konferencijoje, kurioje dalyvauja visos valstybės, išreiškusios norą prisidėti. Pajėgų pritaikymas (angl. Force tailoring) yra procesas, kurio metu yra nustatomi tinkamiausi vienetai, kurie sudarys operacines pajėgas, ir jų panaudojimo eiliškumas vykdant misiją (operacijas). Taigi tokių nacionalinių operacinių pajėgų ir štabo struktūra yra pritaikyta operacijų specifikai (angl. Operational force and staff tailored structure).

Vadovas

Civilinis elementas

Civiliai specialistai

Vadas

Karinis elementas

Kiti vienetai

Apsaugos vienetas

Logistikos vienetas

Manevrinis vienetas

NPE

SOE

Provincijos atkūrimo grupė

NPE – Nacionalinės (logistinės) paramos elementasSOE – Specialiųjų operacijų elementas



Nacionaliniu lygmeniu panašus pajėgumų sudarymas (generavimas) yra vykdomas jungtiniame lygmenyje (žr. 2–16 pav.). Beveik visų tarptautinių taikos rėmimo (angl. Peace support operations) operacijų uždavinių sprendimo efektyvumas pasiekiamas 20–40 % karinėmis priemonėmis ir apie 60–80 % civilinėmis.

Kas yra elementas? Elementas (angl. Element) yra bet kokios karinės struktūros – karinių pajėgų, junginio, dalinio ar padalinio (arba karinio pajėgumo, pvz. logistinio – NPE) sudaromoji dalis. Jeigu į nacionalinę operacinę struktūrą įeina civiliai ir kariai ji gali būti padalinta į civilinį ir karinį elementus. Tam, kad efektyviai valdyti tokią struktūrą labai svarbu išlaikyti vienvaldystę. Kaip taisyklė tokiai mišriai struktūrai (vienetui) vadovauja karinis pareigūnas (vadas). 2.8.3. Karinė agresija ir visuotinis karas 2.8.3.1. Karinė agresija prieš Lietuvą 249. Visapusiška ir visuotinė gynyba (angl. Comprehensive and total defence) – pagrindinė atsako forma karinio užpuolimo (agresijos, karo) atveju. Ji apima visus karinius ir civilius veiksmus, kuriais Lietuvos valstybės suverenitetas ir jos piliečių saugumas yra užtikrinamas prieš bet kokią išorinę grėsmę.

2–17 pav. Pajėgų integralumo pavyzdys 250. Karinio konflikto Lietuvos teritorijoje metu kariuomenė sudaro ginkluoto pasipriešinimo (ginkluotųjų pajėgų) branduolį prieš agresorių, o operacinių pajėgų veikimas grindžiamas į Aljansą integruotos gynybos principu. Ginkluotosios (operacinės) pajėgos vykdo pradinę savigyną ir kartu (žr. 2–17 pav.) su sąjungininkais (vykdo NATO 5-ojo straipsnio operacijas) užtikrina Lietuvos valstybės teritorijos integralumą ar jo atkūrimą. Pradinės savigynos vykdymo metu: 1. Užtikrinama svarbių valstybės ir karinių objektų gynyba ir vykdomos kitos užduotys

pagal valstybės ginkluotos gynybos planą. 2. Tiesioginiais kovos veiksmais stabdomas ar trikdomas priešo skverbimasis į Lietuvos

teritoriją.

Sąjungininkų jungtinių pajėgųvadovybės vadavietė

(angl. JFC HQ)

Oro komponentas

Sausumos komponentas

Jūrųkomponentas

KOP SP KJP

Lietuvos ginkluotosios pajėgos

SOP

Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausioji vadavietė

(angl. SHAPE)

Nacionaliniųginkluotųjų

pajėgųvadavietė

Kariniairegionai

Rezervo Logistikos



3. Užtikrinamos saugios sąlygos Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas ir įgyvendinti savo sprendimus visoje valstybės teritorijoje.

4. Pagal iš anksto parengtus mobilizacijos planus telkiamos ginkluotosios pajėgos ir kiti valstybės pajėgumai kovoti su priešu visoje Lietuvos teritorijoje.

5. Ginama infrastruktūra, kuri užtikrintų ar pagreitintų sąjungininkų karinių vienetų dislokavimą.

6. Kartu su kitomis valstybės institucijomis užtikrinama priimančiosios valstybės (šalies) parama sąjungininkų pajėgoms ir skiriami šiai paramai vykdyti iš anksto parengti vienetai.

251. Karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dėl karo padėties įvedimo nedelsdamas priima Respublikos Prezidentas ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia Seimo neeilinę sesiją. Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. Plačiau valstybės karinės gynybos sistema yra aprašoma aštuntoje šios doktrinos dalyje. 2.8.3.2. Karinė agresija prieš sąjungininkus 252. Kolektyvinės gynybos už Lietuvos Respublikos ribų atveju (NATO 5-ojo straipsnio operacijos) kariuomenė turi būti pajėgi perdislokuoti tam skirtas operacines pajėgas (ir jų vienetus) – pirmiausia budinčias NATO ir ES reagavimo pajėgų struktūrose – į kitų NATO šalių teritoriją ginti valstybes sąjungininkes. 253. Kolektyvinės gynybos operacijų dalyvių struktūra, galimybės (pajėgumai ir ribotumai) nustatomi iš anksto tam parengtuose planuose. 2.8.4. Bendri šiuolaikinių operacijų ypatumai 254. Dabartinės operacijos pasižymi (angl. Operational phenomenon) tuo, kad kariuomenė turi veikti didesnėje teritorijoje su mažesnėmis pajėgomis, todėl operacijų vykdymo metu visos pajėgos turi pasinaudoti veiksmų laisve teritorijoje veikti greitai, keičiant veiksmų taktiką, inicijuoti veiksmus ir nelaukti, kol bus priverstos atsakyti. Informacinis pranašumas ir kovos veiksmai į gilumą yra šiuolaikinių operacijų pagrindas, o operacijų sėkmė priklauso nuo šių operacinių elementų: 1. Vietovės išnaudojimas nevaržomam manevravimui. 2. Taktinių veiksmų greita kaita. 3. Priešo pagrindinės veiksmų krypties nustatymas. 4. Priešo kulminacinių momentų panaudojimas pranašumui įgyti. 5. Glaudi sąveika tarp visų operacijos dalyvių. Detalus operacijų aprašymas yra pateikiamas šios doktrinos penktoje dalyje. 2.8.5. Pajėgų lankstus panaudojimas 255. Lankstumas (angl. Flexibility). Gebėjimas greitai adaptuotis prie kintančių aplinkos sąlygų, kuriose mes veikiame. Tai pati svarbiausia, bet sudėtingiausia pajėgų savybė, į kurią turime atsižvelgti planuojant, generuojant (sudarant) ir vertinant operacines pajėgas. Lankstumas gali reikšti ir tai, kad už mažesnius pinigus (ar mažesniais kariniais pajėgumais) galima pasiekti didesnius efektus ir geresnius rezultatus.



256. Lietuvos karinės pajėgos (su turima karine ginkluote, įranga ir technika) turi būti lanksčiai panaudojamos. Tai įgyvendinama: 1. Priimant tinkamą sprendimą. Sprendimas priimamas tame lygmenyje, kuriame

geriausiai valdoma (suprantama) situacija ir taip užtikrinamas sprendimų teisingumas ir operatyvumas.

2. Sukuriant lanksčią operacinę-taktinę struktūrą. Operacinė-taktinė struktūra formuojama taip, kad ją greitai galima būtų perorganizuoti į atskiras pajėgumų dalis ar grupes operacijų vykdymui.

3. Taikant tikslinį vadovavimą. Decentralizuotas vadovavimas ir valdymas siekiant įvykdyti uždavinį (ir užduotis).

2.9. Operacijų vykdymo politiniai aspektai 257. Visas vykdomas operacijas yra sunku įsivaizduoti be politinės sistemos (angl. Political framework). Sprendimas dėl karinių priemonių (pajėgų) panaudojimo visada yra politinė atsakomybė, todėl politiniai tikslai yra labai svarbūs vykdant karines kovines ir nekovines operacijas.

2–18 pav. Veikimo lygmenys 258. Operacijų politiniai aspektai turi dvi sudėtines dimensijas: vidinę ir tarptautinę. Abi jos kiek panašios, bet kiek ir skirtingos. Vidinei didžiausia įtaką daro politinė opozicija ir masinio informavimo priemonės, o tarptautinei – daugianacionalinė veikiančių pajėgų sudėtis, kur galutinis sprendimas dėl jų panaudojimo yra pasiekiamas derybų (kompromiso) būdu siekiant suderinti dalyvaujančių valstybių interesus ir tikslus. 259. Visuotinai yra įprasta, kad vykdant karines operacijas (veiklą) veikiama trijuose lygmenyse – strateginiame, operaciniame ir taktiniame (žr. 2–18 pav.). Techninis lygmuo

Politinis-strateginis Formuluoja politinius tikslus, nustato (tvirtina) Lietuvos karinių pajėgųstruktūrą ir skiria lėšas

Prezidentas, LRS, LRV

Karinis-strateginis Konsultuoja politinę vadovybę kariniais klausimais. Planuoja Lietuvos kariniųpajėgų panaudojimą ir vystymą

KAM (KV)

Operacinis Sąveikos grandis tarp strateginiųsprendimų ir pajėgų veikimo. Transformuoja politinius tikslus įrealistinius operacinius planus, vadovauja operacinėms pajėgoms ir vykdo plataus spektro karines operacijas

Jungtinis štabas / ginkluotųjų pajėgųvadavietė (JŠV)Karinio regiono

vadavietė (KRV)

Taktinis Parengia ir duoda pajėgas (vienetus) bei vykdo taktinius uždavinius ir užduotis

Pajėgų rūšių vienetųvadai

Techninis Tampa svarbus vykdant tarptautines (ekspedicines) operacijas

Pavieniai kariai, atskiros ginklų ar

kitos karinės sistemos

Politinis-strateginis Formuluoja politinius tikslus, nustato (tvirtina) Lietuvos karinių pajėgųstruktūrą ir skiria lėšas

Prezidentas, LRS, LRV

Karinis-strateginis Konsultuoja politinę vadovybę kariniais klausimais. Planuoja Lietuvos kariniųpajėgų panaudojimą ir vystymą

KAM (KV)

Operacinis Sąveikos grandis tarp strateginiųsprendimų ir pajėgų veikimo. Transformuoja politinius tikslus įrealistinius operacinius planus, vadovauja operacinėms pajėgoms ir vykdo plataus spektro karines operacijas

Jungtinis štabas / ginkluotųjų pajėgųvadavietė (JŠV)Karinio regiono

vadavietė (KRV)

Taktinis Parengia ir duoda pajėgas (vienetus) bei vykdo taktinius uždavinius ir užduotis

Pajėgų rūšių vienetųvadai

Techninis Tampa svarbus vykdant tarptautines (ekspedicines) operacijas

Pavieniai kariai, atskiros ginklų ar

kitos karinės sistemos

Nurodymai

Efektai



čia yra parodytas dėl specifinio vaidmens, kurį atlieka pavieniai kariuomenės kariai, skiriami į tarptautinių operacijų pajėgų vadavietes ar kitus daugianacionalinius (koalicijos) vienetus. Kiekvienas karinis veiksmas yra politinių gairių, tikslų ar ketinimų seka. 260. Greitai besikeičiant aplinkos sąlygoms, ypač kai tai liečia politiškai svarbią informaciją, galima pastebėti, kad politinis lygmuo nori turėti informaciją iš „pirmų lūpų“ ir tiesiogiai daryti įtaką veiksmams. Tokiu atveju įprastinė sąvoka apie veikimą trijuose lygmenyse įgauna specifinį aspektą. Dėl dabartinių operacijų kompleksiškumo labai sunku nustatyti lygmenų ribas.

Koks yra skirtumas tarp politikos ir doktrinos planuojant ir vykdant operacijas? Skirtumas tarp politinių ir doktrininių aspektų arba skirtumas tarp atsakymų į klausimus ką daryti (angl. What to do?) ir kaip daryti (angl. How to do?) kariaujant ar sprendžiant įvairius konfliktus tradiciškai gali būti išreiškiamas analizuojant trijų pagrindinių lygmenų funkcinę atsakomybę: 1. Strateginis – vyriausybė (strateginis-karinis yra kariuomenė), siejamas su nacionalinių

ir daugianacionalinių resursų skyrimu. 2. Operacinis – siejamas su pajėgomis ir tų (operacinių) pajėgų vadų atsakomybe

planuoti skirtų nacionalinių ir daugianacionalinių resursų panaudojimą ir parengti kampanijos (operacijos) planą bei jį vykdyti.

3. Taktinis – siejamas su uždavinių ir užduočių atlikimu operacijų vykdymo metu tam, kad įgyvendinti (realizuoti) kampanijos (operacijos) planą.

2.10. Operacijų vykdymo teisiniai aspektai 261. Karinės operacijoms daro įtaką ir teisinai veiksniai. Operacijų teisinė sistema (angl. Operations legal framework) – tai nacionalinės ir tarptautinės teisės (tarptautinių susitarimų) priemonės (žr. 2–19 pav.), kurios reguliuoja ir nustato valstybių santykius taikos ir konflikto / karo metu. Tarptautinė teisė (angl. International law) reguliuojanti ir nustatanti valstybių santykius taikos ir konflikto / karo metu susideda iš: 1. Taikos meto teisės (angl. Law of peace). 2. Konfliktų prevencijos teisės (angl. Law of preventing armed conflict). 3. Karinių (ginkluotų) konfliktų teisės (angl. Law of armed conflict). Tarptautinė teisė tai pat apima taisykles, kuriomis naudojasi tarptautinės organizacijos. 262. Karinės operacijos metu kariai turi laikytis tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės normų reikalavimų. Todėl svarbu žinoti, kokios teisės normos ir kokiais atvejais turi būti taikomos. Lietuvos Konstitucija nustato atvejus, kada ir kokiu būdu karinė jėga gali būti naudojama. Pagrindinės galios šioje srityje yra suteiktos Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui. Taip pat reikšminga funkcija suteikta Valstybės gynimo tarybai, kuri teikia rekomendacijas Prezidentui, o šis dekretu teikia siūlymą Seimui dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo. Tik išskirtiniais atvejais Prezidentui yra numatyta teisė priimti sprendimą dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, tačiau vėliau šis sprendimas vis vien turi būti patvirtintas Seimo. 263. Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią ir netgi kolizijos atveju turi pirmenybę prieš kitus įstatymus (išskyrus konstitucinius). Lietuva, ratifikuodama tarptautines sutartis, jas įtraukia į savo nacionalinę teisę ir suteikia joms aukštesnę galią nei paprasti įstatymai. Todėl kalbant apie Lietuvai privalomas tarptautinės teisės normas reikia visada prisiminti, kad jos kartu yra ir Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normos.



2–19 pav. Teisinis karinių operacijų (veiklos) vykdymo pagrindas

Kas yra konstitucinis įstatymas? Visi įstatymai neturi prieštarauti konstitucijai ir turi ja remtis kadangi konstitucija yra visų įstatymų pagrindas. Konstituciniai įstatymai Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamosios dalys. Seimo statutas suformuluoja keturias konstitucinių įstatymų rūšys: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti įstatymai. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos. 3. Įstatymai įvardinti įstatyme “Dėl konstitucinių įstatymo sąrašo”. 4. Konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai. 264. Remiantis nacionaline teise (nacionaliniais įstatymais), gali būti išskiriamos trys valstybės būsenos: 1. Taikos metas. 2. Nepaprastoji padėtis. 3. Karo padėtis. Taikos bei nepaprastosios padėties metu kariuomenė gali būti naudojama tam tikroms vidinėms grėsmėms atremti. Detaliau tai reglamentuoja Krašto apsaugos tarnybos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nustatantis atvejus bei sąlygas, kada kariuomenė gali būti panaudota teikti pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms. Paskelbus nepaprastąją padėtį kariuomenė yra panaudojam taip kaip tai reglamentuoja nepaprastosios padėties įstatymas. 265. Karo atveju valstybės gynybai pasitelkiama ne tik kariuomenė, tačiau ir kitos valstybės institucijos, kurios Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme priskiriamos prie valstybės ginkluotųjų pajėgų. Visoms ginkluotosioms pajėgoms vadovauja Prezidentas, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. 266. Tarptautinė teisė reglamentuojanti karinius (ginkluotus) konfliktus gali būti išskirta į dvi dalis: jus ad bellum (teisė į karą arba panaudoti karines pajėgas) bei jus in bello (teisė kare arba karinių (ginkluotų) konfliktų teisė). Jus ad bellum karinėms operacijoms praktiškai

Įvairūs NATO tarptautiniai susitarimai (angl. NATO international agreements : MTA / SOFA / Transit)

Įvairūs NATO logistiniai susitarimai (angl. NATO logistic agreements: ACSA / TA / Contracts)

Įvairūs karinių operacijų vykdymo dokumentai ir konfliktų teisė (angl. LOAC / Targeting / SOPs / ROEs)

Jungtinių tautų saugumo tarybos rezoliucijos / nutarimai (angl. UNSCR)

Operaciniai planai, įsakymai, direktyvos (angl. OPLAN / OPORD / WORNO / FRAGO / TDIR)

Pareiginiai nuostatai / pareigybės aprašymas (angl. Job descriptions)

Perduoti / suteikti įgaliojimai (angl. Transfer of authority / delegation of authority)

Nacionaliniai apribojimai (angl. National caveats)

Kiti nacionaliniai įstatymai ir seimo nutarimai (angl. National laws and regulations )

LR konstitucija ir konstituciniai įstatymai (angl. National constitution )

Tarptautinė humanitarinė teisė (angl. International humanitarian law)

Tarptautinė žmogaus teisių teisė (angl. International human rights law)

Įvairūs tarpvalstybiniai / tarpvyriausybiniai susitarimai (angl. Interstate / intergovernmental agreements)

Priimančios šalies įstatymai / teisė (angl. Host nation laws)

Statutai / karių etikos kodeksas (angl. Statute / military code of ethics )



nedaro jokios įtakos, nes reglamentuoja, kokiais atvejais valstybė turi teisę panaudoti karinę jėgą. O štai jus in bello nustato, kaip karinė jėga gali būti panaudojama ir kokie tam gali būti taikomi apribojimai. 267. Karinio (ginkluoto) konflikto teisė galioja tarptautinio karinio (ginkluoto) konflikto bei netarptautinio karinio (ginkluoto) konflikto atvejais. Taigi ji gali būti taikoma ir tuo atveju, jeigu karinis (ginkluotas) konfliktas vyksta tam tikroje valstybėje, kai bent viena iš konflikto pusių yra ne valstybė. Karinio (ginkluoto) konflikto teisė remiasi keliais kertiniais principais: 1. Proporcingumo principas, nustatantis, kad draudžiama pulti, jeigu toks puolimas gali

padaryti atsitiktinės žalos (pvz., civilių aukų, civilinių objektų sugadinimas / sunaikinimas), kuri būtų neproporcinga siekiamam karinam tikslui.

2. Atskyrimo principas nustato, kad kariai ir kariniai objektai turi būti atskiriami nuo civilių ir civilinių objektų. Pastarieji negali būti puolami.

3. Karinės būtinybės principas nustato, kad jėga gali būti naudojama tik kariniams tikslams (pranašumui) pasiekti. Tačiau šis principas nesuteikia teisės nesilaikyti kitų principų.

4. Humanizmo (humaniškumo) principas draudžia bet kokius veiksmus, kurie sukeltų bereikalingas kančias žmonėms. Jis taip pat nustato pareigą pasirūpinti sergančiaisiais ir sužeistaisiais.

268. Tarptautinė teisė nustato keletą teisėtų karinės jėgos (akrinių pajėgų ir priemonių) panaudojimo atvejų už savos valstybės teritorijos ribų. Jungtinių tautų įstatų (chartijos) 51 str. leidžia panaudoti jėgą savigynos atveju bei pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimą ( mandatą / rezoliuciją). Tačiau ne visi leistini karinės jėgos panaudojimo atvejai yra aiškiai aprašyti tarptautinėje teisėje. Pavyzdžiui, humanitarinės intervencijos atvejis nėra aiškiai suformuluotas JT įstatuose (chartijoje). 269. Siekiant dalyvauti tarptautinėse operacijose, būtina atsižvelgti į tai, kad tarptautinė ginkluoto konflikto teisė nėra taikoma visoms valstybėms. Ši teisė remiasi valstybių prisiimtais įsipareigojimais pagal tarptautines sutartis jas pasirašant ir ratifikuojant. Tarptautinės sutartys galioja tik toms valstybėms, kurios pasirašė atitinkamas sutartis ir tokiu būdu prisiėmė sau įsipareigojimus. Dėl to planuojant vykdyti tarptautines operacijas svarbu žinoti, kokius įsipareigojimus yra prisiėmusi Lietuvos Respublika, valstybės sąjungininkės bei priešiškos pajėgos. Dalyvavimas operacijose kartu su valstybe, prisiėmusia skirtingus įsipareigojimus pagal karinių (ginkluotų) konfliktų teisę, neatleidžia Lietuvos ginkluotųjų pajėgų nuo pareigos laikytis Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Kaip pavyzdį galima paminėti Otavos priešpėstinių minų konvenciją, kurios dar iki šiol nepasirašė didelė dalis valstybių – JAV, Rusijos Federacija, Kinijos Liaudies Respublika. Tačiau Lietuva minėtą konvenciją pasirašė ir ratifikavo, todėl negali naudoti nevaldomų priešpėstinių minų jokiose operacijose, net ir veikdama kartu su viena iš šių valstybių arba kovodama prieš vieną iš jų. Tačiau dalis karinių (ginkluotų) konfliktų teisės normų galioja kaip tarptautinis paprotys – pvz., visos keturios 1949 Ženevos konvencijos. Tarptautinio papročio privalu laikytis net ir toms valstybėms, kurios sutartiniu pagrindu tokio įsipareigojimo neprisiėmė. 270. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1907 metų Hagos konvencija, 1949 metų Ženevos konvencijos ir 1977 metų papildomas Ženevos konvencijos protokolas sudaro tarptautinės humanitarinės teisės pagrindą (angl. Form the core for of international humanitarian law), o Lietuvos kariuomenės vadovybė nustato pareigą vadams užtikrinti, kad pavaldiniai, dalyvaujantys nacionalinėse ir tarptautinėse karinėse operacijose žinotų ir laikytųsi šių konvencijų normų.



2–20 pav. Teisinė parama karinėms pajėgoms 271. Visuotinai pripažintos žmogaus teisės taip pat yra svarbus veiksnys planuojant ir vykdant operacijas. Reikia pabrėžti, kad nepaprastosios padėties bei karo padėties metu žmogaus teisės bei laisvės gali būti ribojamos. Tačiau yra tokių žmogaus teisių bei laisvių, kurių negalima pažeisti jokiomis aplinkybėmis. Pvz., prie tokių priskirtina tikėjimo laisvė, teisė į orumą, teisė į sąžiningą teismą. Teisinę paramą Lietuvos karinėms pajėgoms vykdančioms nacionalines ir tarptautines operacijas žr. 2–20 pav. 2.11. Kovos veiksmų taisyklės 272. Kovos veiksmų taisyklės apima teisinius, operacinius bei politinius reikalavimus (žr. 2–21 pav.) dėl jėgos panaudojimo karinėmis pajėgomis. Taikos bei krizių metu KVT dažniausiai yra draudžiamojo pobūdžio, t. y. nustato griežtesnius draudimus nei ginkluotų konfliktų teisė, o karo atveju – daugiau leidžiamojo pobūdžio, t. y. leidžia panaudoti jėgą esant atitinkamoms sąlygoms. 273. KVT (angl. Rules of engagement) – tai jėgos panaudojimo / nepanaudojimo taisyklės, kurios nustato maksimalų karinės jėgos ir kitų veiksmų panaudojimo laipsnį tam tikroje aplinkoje, vykdant karinę operaciją, taip pat vadų (viršininkų) ir kitų karių teises ir pareigas laikantis jų. Jėgos panaudojimo taisyklės apima: 1. Pajėgų panaudojimą (angl. Use of force). 2. Ginklų panaudojimą (angl. Use of weapons systems). 3. Ginklų laikymo įgaliojimus (angl. Authority to carry weapons). 4. Įgaliojimus dėl sulaikymo, apieškojimo (kratos), nuginklavimo (angl. Authority to detain,

search, disarm). 5. Reagavimą į civilių veiksmus ar neramumus (angl. Reactions to civil actions or unrest). 274. KVT yra naudojamos visose karinėse operacijose nepriklausomai nuo operacijų vykdymo vietos ir aplinkos sąlygų. Jos rengiamos operacijai arba konkrečiam uždaviniui (užduočiai) vykdyti. Pagrindiniai faktoriai, kurie daro įtaką KVT, yra: 1. Nacionalinė ir tarptautinė teisė. 2. Misijos (operacijos) reikalavimai (mandatas). 275. NATO jėgos panaudojimo taisykles tvirtina NATO politinė vadovybė (angl. NAC / DPC). Nacionalines KVT, kaip neatskiriamą karinės operacinio plano dalį, kartu su operaciniu planu tvirtina kariuomenės vadas arba kitas jo įgaliotas vadas (viršininkas). Operacinis vadas, atsižvelgdamas į nustatytus apribojimus, uždavinius (užduotis) bei į situacijos raidą, teikdamas tvirtinti karinės operacijos planą, teikia ir KVT projektą. Patvirtinus KVT,

Strateginislygmuo

Operacinis lygmuo

Taktinis lygmuo

KAM Teisėsdepartamentas

Priskirtas teisininkas iš KAM Teisės departamento


Operacinės pajėgos




operacinis vadas patvirtina individualią kario kortelę (angl. ROE soldier card), kurioje turi būti nurodytos operacijoje dalyvaujančio kario teisės, pareigos ir atsakomybė. Jungtinėms operacijoms, kuriose dalyvauja kelių kariuomenės rūšių pajėgos, rengiamos jungtinės KVT. 3. Politiniai tikslai ir diplomatiniai sprendimai.

2–21 pav. Faktoriai, darantys įtaką kovos veiksmų (jėgos panaudojimo) taisyklėms 276. Nors konkrečius ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus ir tvarką nustato Kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo krašto apsaugos sistemoje statutas detalus ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimas turėtų būti nustatomas kiekvienos operacijų vykdymo plano arba įsakymo priede ir tvirtinamas operaciją vykdančiojo ir už jos rezultatus atsakančio vado. Iš anksto planuotoms karinėms operacijoms, kurių sąrašą tvirtinta kariuomenės vadas, gali būti tvirtinamos pasyviosios (angl. Dormant) KVT, kurios yra naudojamos įvykus tam tikriems iš anksto numatytiems įvykiams arba planuotoms / numatytoms konkrečioms situacijoms. Operacinės pajėgos (jų vienetai ir kariai), vykdydami plataus spektro karines operacijas, vadovaujasi šiomis nuostatomis: 1. Operacijas vykdo atsižvelgdami į jiems suteiktą jėgos panaudojimo laisvę ir

suvaržymus. 2. Visada (bet kokiomis aplinkybėmis) turi teisę į savigyną. 3. Naudoja minimalią ir proporcingą grėsmei (pavojui) jėgą. 4. Visada vengia atsitiktinių civilių aukų ir / ar žalos civilinės paskirties statiniams. 5. Dalyvauja operacijose, kurios turi teisinį pagrindą. NATO jėgos panaudojimas yra nustatytas MC362/1 – NATO standartizuotame susitarime 2449 (angl. NATO STANAG 2449). 2.12. Technologinė dimensija karyboje 277. Technologinė dimensija (angl. Technological dimension) – tai galimybė technologijomis daryti įtaką planuojamoms ar vykdomoms mūsų (sąjungininkų) ir oponentų operacijoms / veiksmams. Taigi čia būtina kalbėti apie naujas galimybes bei naujus iššūkius (pavojus). Viena aišku, kad naujos technologijos, tokios kaip: sensoriai, informacinės, tiksliųjų ginklų, integralumo tarp įvairių šalių (karinių-civilių) reformuoja mūšio vedimo galimybes ir taktiką, ir tai būtina įvertinti sprendimo priėmimo proceso / operacijų planavimo proceso metu. Svarbu atsiminti ir tai, kad oponentas nestovi vietoje – gali imtis

LR ir tarptautinė

teisė

Misijos (operacijos) reikalavimai

Politiniai tikslai ir diplomatiniai

sprendimai

Įtakos svarba



partizaninių veiksmų (nereguliarus kariavimas), naudoti improvizuotuosius užtaisus, biologinius ar ypač taiklius ginklus. 2.13. Operacinės-taktinės rizikos vertinimas ir karių saugumas 278. Galimos rizikos (žr. 2–22 pav.) įvertinimas (angl. Risk assessment) turi būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną iš žemiau išvardintų faktorių: 1. Uždavinys (misija). 2. Priešas (oponentas). 3. Pajėgos (kariniai pajėgumai). 4. Vietovė (operacijų rajonas ir klimatas). 5. Laikas (operacijos trukmė). 6. Civiliai. 279. Kiekvienas vadas prieš rengdamas operacinį planą turi įvertinti riziką, t. y.: 1. Neprisiimti nereikalingos rizikos. 2. Rizikingi sprendimai turi būti priimami atitinkame lygmenyje. 3. Rizikuoti galima tik tada, kai misijos (vykdomo uždavinio) rezultatai persveria galimą

riziką. 280. Rizikos padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su dalyvavimu operacijose. Reikia paminėti keletą svarbių operacinių problemų:

2–22 pav. Rizikos valdymo procesas Pirma operacinė problema. Ši operacinė problema yra būdinga tarptautinėms operacijoms. Ji pasižymi tuo, kad prieš daugianacionalines operacines pajėgas (ir jų vienetus) oponentas gali veikti smulkiomis grupėmis (t. y. maištininkai / sukilėliai), naudoti nereguliarią taktiką, mišrius ginklus, improvizuotuosius sprogmenis, savižudžius, pasaulio spaudą ir kitas priemones, o vadovavimo ir valdymo funkcijoms atlikti naudojasi globaliniu ryšių tinklu ir vykdo operacijas, kurios yra dalinai palaikomos (remiamos) vietinių gyventojų (vietinės kultūros). Pagrindinis tikslas operaciniame lygmenyje (tokioje aplinkoje) bus nustatyti oponento svorio (gravitacijos) centrus ir juos neutralizuoti ar kaip kitaip paveikti. Antra operacinė problema. Operacijų vykdymas žlugusiame (totali netvarka, niekas neveikia) dideliame mieste ar tankiai apgyvendintoje teritorijoje. Pagrindinė operacinių pajėgų (ir jų vienetų) problema tokioje aplinkoje yra civilių gyventojų atskyrimas (apsauga)

Įvertinti poveikį

Identifikuoti pavojus

Įvertinti pavojus

Sukurti pavojųšalinimo

priemones (mechanizmą)

Įgyvendinti pavojų šalinimo

priemones (mechanizmą)



nuo jiems priešiškų elementų bei miesto gyvybiškai svarbios infrastruktūros išlaikymas (atkūrimas ir apsauga). Tokioje aplinkoje visi kariniai veiksmai yra padidintos rizikos. Trečia operacinė problema. Priešininko pajėgos yra kelis kartus didesnės, gali dominuoti ore ir jūroje, o ginkluotės arsenale turi ypač taiklių ginklų. Pagrindinė problema tokioje aplinkoje yra kuo racionalesnis pajėgų panaudojimas, maskuotė ir išsklaidymas (rekomenduotina naudoti mažų padalinių taktiką). 281. Prognozuojamos rizikos įvertinimas atliekamas analizuojant jos tikimybę laiko (dažna, galima, atsitiktinė, reta, nesitikima) ir poveikio (katastrofinis, kritinis, nedidelis, nereikšmingas) atžvilgiu pajėgoms. Rizika nėra vien karinių vadų reikalas, politikai taip pat turi prisiimti riziką, kai kalbama apie operacijos politinę svarbą ar nacionalinius interesus. Reikalavimai operacinių pajėgų apsaugai yra aprašyti 6.14 skyriuje. 2.14. Nacionaliniai apribojimai 282. Nacionaliniai apribojimai (angl. National caveats is a restriction that NATO members place on the use of their forces) – tai politiniai-kariniai veikimo suvaržymai operacinėms pajėgoms (grupėms, vienetams, elementams ar pavieniams kariams), dalyvaujančioms tarptautinėse operacijose, bei įrangai, ginkluotei ir technikai. Suvaržymus kiekviena valstybė priima savarankiškai be konsultacijų su NATO ar operacijų vykdymo vadovybe. Suvaržymus nustato krašto apsaugos ministras. Suvaržymais reglamentuojama, ko negalima daryti / vykdyti konkrečioje operacijoje konkrečiam vienetui ar personalui. Suvaržymai gali būti: 1. Operacijos rajono (angl. Area of operations). 2. Operaciniai (angl. Operational). 3. Minios ir riaušių malšinimo (angl. Crowd control). 4. Jėgos panaudojimo taisyklės (angl. Rules of engagement). 5. Antinarkotinė veikla (angl. Counter narcotics). Suvaržymai, kurie turi įtakos vykdomoms operacijoms: 1. Kraštutiniai (angl. Extreme). Jie neleidžia vykdyti pagrindinės / svarbiausios OPLANe /

CJSOR nurodytos užduoties. 2. Griežti (angl. Severe). Jie trukdo vykdyti pagrindinę / svarbiausią OPLANe / CJSOR

nurodytą užduotį. 3. Rimti (angl. Serious). Jie apibrėžia pagrindines išlygas, kurioms esant reikalingas

nacionalinis pritarimas prieš vykdant užduotį. 4. Reikšmingi (angl. Significant). Jie susideda iš nacionalinių pareiškimų ar pastabų

vykdant uždavinį. 283. Labai svarbu, kad politinė vadovybė laiku nustatytų suvaržymus ir kad jie laiku pasiektų operacijas planuojančius štabus bei tarptautinės (daugianacionalinės) operacijos vadovybę, kuriai planuojama priskirti (angl. OPCOM, OPCON) operacines pajėgas. Kiekvienas vadovavimo ir valdymo lygmuo turi gerai suprasti, kaip suvaržymai paveiks operacijų ir kasdieninės veiklos vykdymą. Į suvaržymus būtina atsižvelgti ne tik kariškiams, bet ir civiliams, dalyvaujantiems operacijoje. Apibendrinant visa tai, kas buvo minima aukščiau, reikia pažymėti, kad sprendimas dėl suvaržymų turi būti gerai išanalizuotas ir pasvertas norint išvengti karių ar civilių, dalyvaujančių operacijoje, žūties bei kitų galimų problemų, jeigu tokių suvaržymų netaikysime. Taigi išsamus, rezultatais pagrįstas požiūris (angl. Approach) į operacijų vykdymą yra vienas iš daugelio tokių sprendimų subalansavimo būdų.



2.15. Operacinė aplinka 284. Operacinė aplinka (angl. Operational environment). Sąlygų, aplinkybių ir įtakos derinys, supantis ir paveikiantis operacines pajėgas. Sąlygos, aplinkybės ir įtaka tiesiogiai paveikia vado sprendimą dėl pajėgų įvedimo bei jų panaudojimo (operacijų vykdymo) (žr. 2–23 ir 2–24 pav.). Operacinė aplinka yra apibūdinama ir vertinama pagal politinius, karinius, ekonominius, socialinius, infrastruktūrinius, informacinius veiksnius, fizinę aplinką ir laiką (angl. PMESII-PT). Informacija, gauta operacinės aplinkos analizės metu, yra grupuojama pagal uždavinį, priešą, vietovę, pajėgas, laiką ir civilius (angl. METT-TC).

2–23 pav. Fizinės erdvės ir operacinės aplinkos sudėtinės dalys 285. Operacinę aplinką apima: 1. Karo teatras (angl. Theater of war). Sausumos, oro ir jūros dalis, kuri yra ar gali tapti

tiesioginių karinių veiksmų vieta. 2. Operacijų teatras (angl. Theater of operations). Operacinis rajonas (regionas) tai

geografinė vietovė, kurioje vykdomos karinės operacijos. Paprastai operacijų teatrai yra dideli.

3. Operacinis rajonas (angl. Operational area). Tai yra geografinės srities, kurioje yra vykdomos karinės operacijos, apibūdinimas. Į operacinį rajoną įeina atsakomybės rajonas (angl. Area of responsibility), operacijų teatras (angl. Theater of operations), jungtinių operacijų rajonas (angl. Joint operations area); jungtinis specialiųjų pajėgų operacijų rajonas (angl. Joint special operations area) ir operacijų vykdymo rajonas (angl. Area of operations).

4. Operacijų vykdymo rajonas (angl. Area of operations). Karinių (kovos) veiksmų teritorijos dalis, kurioje vykdomos ir administruojamos karinės operacijos.

5. Atsakomybės rajonas (angl. Area of responsibility). Apibrėžta sausumos teritorija, už kurios priežiūrą, judėjimo kontrolę, taktines operacijas, kuriose dalyvauja kariniai vienetai, atsakingas tos teritorijos vadas.

6. Interesų rajonas (angl. Area of interests). Vadą dominantis rajonas, įskaitant įtakos zoną ir gretimus plotus, kurie nusidriekia į priešo teritoriją iki einamųjų ir planuotų operacijų objektų.

Operacinėaplinka

Informacinėaplinka

Operacinis rajonas, operacijų teatras arba karo teatras

Interesųrajonas

Įtakos rajonas

Operacijųvykdymo rajonas

Atsakomybės rajonas

SOP veikimo rajonas

Jungtinių operacijųrajonas

II

Oras

Sausuma

Jūra



7. Įtakos rajonas (angl. Area of influance). Geografinis rajonas, kuriame vadas gali daryti tiesioginę įtaką operacijoms manevruodamas ar panaudodamas jam pavaldžias ugnies palaikymo sistemas.

8. Jungtinių operacijų rajonas (angl. Joint operations area). Sausumos, oro ir jūros dalis, kurioje jungtinių operacinių pajėgų vadas (jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadas) vykdo karines operacijas.

286. Dabartinių ir galimų operacijų aplinka yra kompleksinė, nuolat kintanti ir dažnai nenuspėjama. Visi operacijų vykdytojai (civiliai ir kariškiai) siekia vieno ar kito rezultato / tikslo / efekto ir tiesiogiai inicijuoja aplinkos pokyčius. Operacinę aplinką galima padalinti į dvi dalis: fizinę ir dalyvius. Analizuojant fizinę aplinką pagrindinį dėmesį turime skirti vietovės, infrastruktūros ir klimato įvertinimui. Didžiausią įtaką fizinei aplinkai turi: 1. Pasaulio urbanizacija. 2. Naujos technologijos. 3. Masinio informavimo priemonės. 4. Tarptautinis terorizmas. 5. Tarptautinis piratavimas. Reikia numatyti, kad tarptautinių (ekspedicinių) operacijų vykdymo rajone bus daug mums nepavaldžių dalyvių, kurie stengsis tiesiogiai ar netiesiogiai mus paveikti. Tarp tokių subjektų reikėtų išskirti: 1. Oponento (-ų) reguliariosios ir nereguliarios pajėgos. 2. Gyventojai. 3. Pagalbą teikiančios organizacijos. 4. Privatus sektorius. 5. Teroristai ir kriminaliniai elementai (maištininkai / sukilėliai). 6. Žiniasklaidos struktūros.

2–24 pav. Operacinės aplinkos sistema

Svorio (gravitacijos) centrai



2.16. Informacinės operacijos 287. Informacinės operacijos yra šiuolaikinės karinės veiklos (kariavimo) atributas, reikalaujantis ypatingo dėmesio. Informacinės operacijos yra svarbi kariuomenės operacinių pajėgų kovinių ir nekovinių operacijų vykdymo dalis. NATO informacinių operacijų doktrina yra aprašyta AJP-3.10 (žr. 2–25 pav.). Informacinės operacijos (angl. Information operations) – tai koordinuoti veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką priešininko sprendimo priėmimo procesui, paveikiant priešininko informaciją, informacinius procesus ir sistemas, kartu apsaugant savas. Pajėgumai ir priemonės, kuriomis yra remiama informacinė veikla, apima: 1. Psichologines operacijas (angl. Psyhological operations). 2. Operacijų saugumą (angl. Operational security). 3. Elektroninę kovą (angl. Electronic warfare). 4. Kompiuterinių tinklų operacijas (angl. Computer network operations). 5. Karinį klaidinimą (angl. Military deception). 6. Fizinį eliminavimą (angl. Psychical destruction). 7. Elgseną (kaip pajėgos elgiasi ir kokius kovos būdus naudoja), buvimą (kur fiziškai

pajėgos randasi) ir dėmesį (ar pajėgos yra pastebimos) (angl. Posture, presence and profile).

8. Pagrindinių vadų (lyderių) paveikimą (angl. Key leaders engagament). 9. Visuomenės (civilių) ir kariuomenės / civilių ir karių bendradarbiavimą (angl. Civil –

military cooperation).

2–25 pav. NATO informacinių operacijų konceptas

Psichologinės operacijos

Operacijųsaugumas

Elektroninėkova

Kompiuteriniųtinklų operacijos

Karinis klaidinimas

Fizinis eliminavimas

Elgsena,buvimas irdėmesys

Pagrindiniųvadų (lyderių)

paveikimas Civilių ir kariųbendradarbiavimas

Kitos

Analizė, patarimas, koordinacija ir sinchronizacijaIndėlis į apskaičiavimą, planavimą, vykdymą ir vertinimą

Veikla

Globali, regioninė, vietinėInformacija Informacinės

sistemos

Paveikti

Priešininkų Valią Supratimą Pajėgumus

Kiti nustatyti ir patvirtinti taikiniai / auditorija

Viešieji ryšiai

Informacinė

veiklaInform

acinėaplinka

Veikla

Susijusi veikla

Koordinacija

Informaciniųoperacijųfunkcijos

(funkcinės sritys)



Šie pajėgumai ir priemonės taip pat gali būti vadinamos informacinių operacijų funkcijomis (angl. Information operations functions). 288. Informacinių operacijų planavimas ir vykdymas yra grindžiamas šiais principais: 1. Efektais (rezultatais) pagrįstas požiūris į operacijas (angl. Effects-based approach to

operations). 2. Vado nurodymai ir asmeninis domėjimasis (angl. Commander’s direction and personal

involvement). 3. Betarpiška koordinacija ir eiliškumo nustatymas (angl. Close coordination and

sequencing). 4. Tiksli žvalgyba ir informacija (angl. Accurate intelligence and information). 5. Centralizuotas planavimas ir decentralizuotas vykdymas (angl. Centralized planning

and decentralized execution). 6. Indėlis į jungtinį taikinių nustatymą (angl. Input to joint targeting). 7. Ankstyvas įsitraukimas ir pasirengimas (angl. Early involvement and timely

preparation). 8. Nenutrūkstamumas (angl. Continuity). 9. Stebėjimas ir vertinimas (angl. Monitoring and assessment). 289. Paprastai operacinio lygmens (jungtinės) karinės struktūros atsakingos už: 1. Detalų ir visapusišką informacinių operacijų planavimą. 2. Informacinių tikslų, kurie reikalingi operacinių pajėgų tikslams pasiekti, nustatymą. 3. Prioritetų informaciniams tikslams pasiekti nustatymą. 4. Pajėgumų skyrimo ir gairių dėl jų panaudojimo operacinių pajėgų (vienetų) vadams

pateikimo. 5. Karinį patarimą kariuomenės vadui ir operacinių pajėgų (vienetų) vadams informacinių

operacijų klausimais. Jeigu nenustatyta kitaip, už kariuomenės informacines operacijas yra atsakingas kariuomenės informacinių užduočių centras, kuris sujungia strateginį-operacinį informacinių operacijų vykdymo lygmenį. 290. Taktiniame lygmenyje vykdant informacines operacijas siekiama konkrečių rezultatų (efektų) konkrečioje operacijų vykdymo vietoje. Jos vykdomos tik po detalaus planavimo, kurį atlieka taktinis vienetas. Taktinės informacinės operacijos įgalina operacinį lygmenį ir yra visada su juo koordinuojamos. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) gali vykdyti informacines operacijas, bet tam tikslui specializuotų pajėgumų dabartinėje struktūroje neturi. Tokie pajėgumai yra kuriami.

2–26 pav. Informacinių operacijų vedimas 291. Karinio klaidinimo (apgaulės) operacijos yra apibūdinamos kaip priemonė priešui apgauti manipuliuojant faktais, juos iškraipant ar falsifikuojant, kas jį paskatintų veikti pakenkiant sau. Psichologines operacijas galima apibūdinti kaip veiksmus perteikiant specialiai parinktą informaciją ar tam tikrus indikatorius tam tikrai auditorijai.

Paveikti oponento:•Valią•Sutelktumą•Suvokimą (supratimą)•Pajėgumus

Strateginis lygmuo

Operacinis lygmuo

Taktinis lygmuo

Vadovauti informacinių operacijųvykdymui ir nukreipti pavaldinius

Planuoti informacines operacijas ir jas vykdyti

Panaudoti turimus informacinius pajėgumus



Informacinių operacijų vedimas įvairiuose kariavimo lygmenyse yra pavaizduotas 2–26 pav. 2.17. Aplinkosauga 292. Aplinkos apsauga (angl. Environmental protection). Vertybių, veiksmų ir priemonių visuma, reikalinga ekologinei pusiausvyrai išsaugoti. Ji yra neatsiejama sėkmingos visuomenės raidos ir šalies valstybingumo įtvirtinimo dalis. Nuo aplinkos būklės, jos stabilumo ir gamtinių resursų priklauso žmonių sveikata ir gerovė, valstybės ekonominė ir socialinė pažanga bei stabilumas, valstybės karinis potencialas. 293. Kariuomenei privalu laikytis nacionalinių normų ir NATO aplinkos apsaugos politikos principų (angl. MC 469 NATO military principles and policines for environmental protection), o siekiant įgyvendinti jungtinę NATO aplinkos apsaugos doktriną (NATO standartizacijos susitarimas Nr. 7141 „Dėl jungtinės NATO aplinkos apsaugos doktrinos NATO vadovaujamų karinių veiksmų metu“ (angl. Joint NATO doctrine for environmental protection during NATO led military activities) taikos sąlygomis karinės operacijos, pratybos ir kita veikla turi būti vykdoma laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų. 294. Vykdant karines operacijas ir mokymus būtina atsižvelgti į gamtos apsaugą užtikrinančias priemones. Šių priemonių pagrindiniai aspektai yra: 1. Sąveika su aplinkos apsaugą kontroliuojančiomis institucijomis. 2. Aplinkos apsaugos ataskaitos ir informavimas:

a. Pradinė ataskaita apie avariją (angl. Incident spot report) turi būti pateikta aplinkos apsaugos karininkui ir operacijoms vadovaujančiam štabui per 2 val. po nelaimingo atsitikimo ar avarijos, nes galima grėsmė sveikatai, kai išsilieja į aplinką pavojingos medžiagos, atliekos ar naftos produktai.

b. Aplinkos sąlygų ataskaita (angl. Environmental condition report) turi būti pateikta aplinkos apsaugos karininkui ir operacijų valdymo štabui per 24 val. po avarijos.

3. Aplinkosauginis veiklos valdymas. 295. Pajėgose turi būti prižiūrima, kaip vykdomi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai, stebima aplinkos būklė. Dėl aplinkos apsaugos priemonių efektyvumo informuojama vadovybė, kuri turi užtikrinti trūkumų pašalinimą dėl reikalavimų nesilaikymo, aplinkos būklės pablogėjimo ar taršos požymių atsiradimo. Nuolatiniai tokios priežiūros objektai yra: 1. Pavojingų cheminių medžiagų saugojimas ir transportavimas. 2. Atliekų tvarkymas ir apskaita.

a. Pavojingų ir medicininių atliekų tvarkymas. b. Nepavojingų atliekų tvarkymas.

3. Vandens išteklių apsauga. 4. Nuotekų tvarkymas. 5. Technikos aikštelių priežiūra ir eksploatacija. 6. Degalų saugojimo ir pildymo aikštelės. 7. Transporto priemonių plovyklos. 8. Avarijų prevencija ir likvidavimas. 9. Floros ir faunos apsauga. 296. Atliekant pradinį priskirtos teritorijos aplinkos tyrimą bei operacijų rajono išžvalgymą (bendraujant su vietinės valdžios aplinkos apsaugos atstovais) išsiaiškinamos saugomų floros ir faunos rūšių paplitimo vietos ir saugomų gamtinių teritorijų ribos, susipažįstama su saugomiems gamtos objektams nustatytais apsaugos reikalavimais.



297. Taigi planuojant karinę veiklą ir operacijas turi būti taikomos saugomų gamtos objektų apsaugos nuo neigiamo veiklos poveikio priemonės (žr. 2–27 pav.). Taikos metu galioja visi su aplinkos apsauga susiję įstatymai, įstatymo lydimieji aktai, kurių privalu laikytis, funkcionuoja įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema. Karinio konflikto (visuotinio karo) metu konfliktuojančios (kariaujančios) šalys privalo taip pat laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų, kaip numatyta tarptautinėje 1949 metų Ženevos Konvencijoje, kurios 54 ir 55 straipsnis reikalauja nedaryti nusikaltimų žmogui ir žalos gamtai. Imperatyvi valstybės pozicija ir nuostata turėtų būti griežtas tarptautinių konvencijų ir sutarčių laikymasis, taip pat ir aplinkosaugos srityje.

2–27 pav. Aplinkosaugos ir karinės veiklos atitikimas 298. Vadovaujantis aukščiau išvardintais principais bus išvengta politinių, ekonominių nuostolių ir žmonių kančių. Operacijoms ir veiksmams vadovaujantys vadai ir operacijų planuotojai turi tai gerai žinoti, tam parengti pavaldžius karius bei naudoti kovos priemones, ginkluotę bei techniką, kuri darytų minimalų poveikį gyvajai gamtai. Karių pagrindinė funkcija nėra aplinkos apsauga, tačiau visada turi būti rastas balansas tarp aplinkos apsaugos ir misijos ar užduoties reikalavimų. Pagrindiniai operaciniai aplinkos apsaugos principai yra: 1. Vengimas nereikalingo poveikio aplinkai (gamtai). 2. Aplinkos sąlygų ir misijos, užduoties bei pajėgų saugumo reikalavimų bendra analizė. 3. Aplinkosauginių reikalavimų įtraukimas į planavimo procedūras.

Kariniai pajėgumai,

skiriami aplinkosaugai

Paramos ir pagalbos teikimo veikla

Stabilumą užtikrinanti veikla

Gynybinė / puolamoji veikla

Funkcinėveikla

Kasdieninėveikla



Trečia dalis KARYBOS PAGRINDAI

Šioje dalyje yra aprašomos dabartinių operacijų savybės, jų teoriniai ir praktiniai

pagrindai. Nustatomi pagrindiniai karybos principai ir nuostatos operaciniam-taktiniam lygmeniui, kuriomis operacinės pajėgos (ir jų vienetai) vadovaujasi

vykdydamos visas nacionalines ir tarptautines karines operacijas. Detalizuojama operacinės erdvės sandara ir operacijų vykdymą įgalinanti veikla ir priemonės

3.1. Karyba

Kas yra karyba? 301. Karyba (angl. Warfare) yra: 1. Karinė teorija ir praktika (mokslas ir menas), apimanti kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų)

organizavimą, rengimą ir veikimą karo, krizės ir taikos metu, civilinių gyventojų rengimą karui.

2. Žinių, mokėjimų ir įgūdžių, reikalingų kariui ir karo prievolininkui tarnybinėms pareigoms eiti ir karinėms užduotims ir funkcijoms atlikti, sistema.

3.1.1. Faktoriai, darantys įtaką kariams ir kariniams vienetams, vykdantiems operacijas 302. Pagrindiniai faktoriai, kurie daro įtaką visiems operacijose dalyvaujantiems kariams ir kariniams vienetams: 1. Kariuomenės galia (angl. Army fighting power) ir ją sudarantys komponentai:

a. Koncepcinis (angl. Conceptual) – konflikto ir aplinkos supratimas, doktrinos ir koncepcijos, karinis rengimas, inovacija ir išmoktos pamokos.

b. Moralinis (angl. Moral) – gebėjimas pritraukti ir parengti personalą kovai (motyvacija, lyderystė, etika).

c. Fizinis (angl. Physical) – žmogiškieji ištekliai, ginkluotė ir technika, karinis rengimas, parengtis ir išlaikymas, pajėgumų vystymas.

d. Ir percepcija (angl. Perception) – gebėjimas prognozuoti ir nuspėti įvykius, veiksmus.

2. Nesutarimai (angl. Friction). Aukšta moralė, gera organizacija ir efektyvus vadovavimas gali panaikinti ar sumažinti šio faktoriaus įtaką.

3. Nežinomybė ir chaosas (angl. Uncertainty and chaos). Visi mūšiai pasižymi nežinomybe ir chaosu. Šių veiksnių poveikį gali sumažinti improvizacija, decentralizuotas vadovavimas ir iniciatyva.

4. Smurtas ir pavojai (angl. Violence and danger). Vadai turi domėtis ir suprasti baimės faktorių tam, kad galėtų sėkmingai vadovauti.

5. Žmogaus kovinis (mūšio) stresas (angl. Human combat / battle stress). Reikšmingą įtaką šiuolaikinėms operacijoms gali turėti: 1. Galimybė naudotis informacija (angl. Access to information). 2. Maksimalus sužeistųjų skaičius (angl. Maximum casualties). 3. Žmogiškieji ir materialiniai ištekliai (angl. Resources). 4. Koalicijos ar Aljanso interesai (angl. Coalition or Alliance interests). 5. Masinio naikinimo ginklai (angl. Weapons of mass destruction).



3.1.2. Karo principai

Susitelkimas–veiklumas–paprastumas 303. Karo principais vadovaujasi kariai, vadai ir štabai planuodami ir vykdydami operacijas. Paprastai pagrindinių karo principų būna ne daugiau kaip dešimt. Juos naudoja beveik visų pasaulio valstybių kariuomenės (žr. 3–1 pav.) ir tai yra pradinis taškas, kuriame prasideda operacinis kariavimo lygmuo. Karo principų (angl. Principles of war) sąrašas yra sudaromas atsižvelgiant į operacijų vykdymo teoriją ir praktiką, mokslą ir meną. Reikia pažymėti, kad šie principai nepriklauso nuo laiko. Jie beveik nepakito per paskutinius 2500 metų nuo Sun Tzu laikų ir todėl juos galima vadinti klasikiniais. Įvairios valstybės naudoja klasikinių karo principų skirtingus variantus, bet tie variantai iš esmės nesiskiria, o yra adaptuojami šiandienos kariuomenei ir situacijai. Reikia paminėti, kad karą pradeda politikai, todėl jie turi gerbti karo principus ne mažiau negu kariai, kurie įgyvendindami tuos principus kariauja ir žūsta. Operacinės pajėgos vadovaujasi šiais Lietuvos karinėje doktrinoje įvardintais karo principais: 1. Pajėgų ir pastangų sutelkimas (angl. Concentration of forces and effort). Pajėgų ir jų

ugnies galios koncentravimas. Tikriausiai tai yra pats svarbiausias principas, kuris apsprendžia kariavimo rezultatą.

2. Tikslas / siekinys (angl. Aim / objective). Vykdyti kiekvieną karinę operaciją siekiant vieno aiškiai nustatyto (pasirinkto) tikslo (siekinio).

3. Pajėgų / pastangų racionalumas (angl. Economy of force / effort). Optimaliausiai panaudoti turimą kovinę galią, skiriant mažiausiai galios antraeiliams veiksmams.

4. Iniciatyva (angl. Initiative). Gebėjimas atpažinti ir suvokti pasitaikančias galimybes (geras progas) ir gebėjimas jas tinkamai išnaudoti įgyvendinant aukštesniojo vado sumanymą.

5. Pastangų vienybė (angl. Unity of effort). Siekiant tikslo suvienyti pastangas ir sklandžiai vadovauti.

6. Saugumas (angl. Security). Niekada neleisti priešui įgyti nenumatytą pranašumą. 7. Netikėtumas ir apgaulė (angl. Surprise and deception) – pulti priešą tokioje vietoje ir

tokiu laiku ar būdu, kokio jis nesitiki. 8. Paprastumas (angl. Simplicity). Rengti aiškius, paprastus planus ir leisti tikslius

įsakymus, kad būtų išvengta nesusipratimų vykdant operacijas. 9. Lankstumas (angl. Flexibility). Lankščiai mąstyti ir veikti bei gebėti greitai adaptuotis. 10. Moralės palaikymas (angl. Maintenance of morale) Palaikyti karių aukštą psichologinį

pasirengimą. 11. Bendradarbiavimas (angl. Cooperation). Visi dalyviai dalinasi tais pačiais pavojais,

rizika ir galimybėmis. Veikia teikdami vieni kitiems pagalbą. 12. Veiksnumas (angl. Suistainability). Pajėgų išlaikymas (aprūpinimas) suteikiant joms

galimybę atlikti manevrą ir turėti veiksmų laisvę. Taikant naujus kariavimo būdus nereikėtų ignoruoti karo principų. Kai kuriais karo

principais vadovaujamasi vykdant ne karo vedimo operacijas. 3.1.3. Operaciniai principai 304. Kariuomenės operacinės pajėgos, vykdydamos karines operacijas, vadovaujasi šiais principais: 1. Atkaklumas (angl. Perseverance). Užtikrinti, kad būtų vykdomi privalomi įsipareigojimai

ir pasiekti numatyti tikslai. 2. Teisėtumas (angl. Legitimacy). Suformuluoti ir palaikyti teisėtus ketinimus atsižvelgiant

į interesus ir siekiant įgyvendinti uždavinius. 3. Judrumas (angl. Agility). Parengtų ir disciplinuotų pajėgų gebėjimas aktyviai veikti ir

įvykdyti vadų sumanymus ir uždavinį nežiūrint kliūčių, kurios trukdys tai padaryti.



a. Operacinis judrumas – tai gebėjimas dislokuoti ir panaudoti pajėgas visų rūšių operacijose. Vadai ir vienetai keičia veiklos rūšis (gynyba, puolimas, stabilizacija, parama ir pagalba, įgalinimas) taip, kaip to reikalauja situacija ir uždavinys. Šiam principui įgyvendinti būtinas koncepcinis ir intelektualinis lankstumas.

b. Taktinis judrumas – tai gebėjimas reaguoti greičiau negu fiziškai tą gali padaryti priešas. Šiuo atveju svarbiausia įgauti, išlaikyti ir išnaudoti iniciatyvą. Šiam principui įgyvendinti būtinas kūrybiškumas taikant taktinę doktriną ir gebėjimas laiku priimti tam tikrus sprendimus.

4. Suvaržymai (angl. Restraints). Vengti atsitiktinių civilių aukų ir žalos civilinės paskirties statiniams ir per didelės ir nereikalingos jėgos panaudojimo.

5. Įvairiapusiškumas / universalumas (angl. Versatility). Karių ir pajėgų kompetencija leidžia greitai persiorientuoti iš vienos rūšies operacijos į kitą su minimaliais dislokuotos pajėgų struktūros pakeitimais. Įvairiapusiškumas / universalumas priklauso nuo sugebančių adaptuotis vadų, kompetentingų ir atsidavusių karių bei gerai apginkluotų vienetų. Sudarydami (generuodami) pajėgas vadai maksimaliai siekia įvairiapusiškumo / universalumo.

6. Sinchronizacija (angl. Synchronization). Sinchronizacija yra priemonė, su kuria yra siekiama jėgos sutelkimo ir koncentracijos, o tuo pačiu ir norimų efektų masiškumo.

7. Giluma (angl. Depth). Gilumos turėjimas ir jos naudojimas yra svarbus tam, kad galėtume efektyviai vykdyti manevrą. Giluma leidžia pajėgoms įsibėgėti vykdant puolimą, užtikrina lankstumą gynyboje.

3–1 pav. Įvairių valstybių karo principų pavyzdžiai

Jungtinė Karalystė TSRS RusijaNuoroda: British Defense

Doctrine 2008Nuoroda: Soviet Air-Land

Battle Tactics SBN 0-89141-160-71

Nuoroda: As interpreted by the US Army in the Field Manual 100-61 1998

1. Siekinio pasirinkimas ir palaikymas2. Moralės palaikymas3. Puolamieji veiksmai4. Saugumas5. Netikėtumas6. Pajėgų sutelkimas7. Pastangų racionalumas8. Lankstumas9. Bendradarbiavimas10. Veiksnumas

1. Pasiruošimas2. Iniciatyva3.Bendradarbiavimas4. Susitelkimas5. Giluma6. Moralė7. Paklusnumas8. Tvirtumas9. Saugumas10. Logistika

1. Aukšta parengtis2. Netikėtumas3. Agresyvumas ir ryžtingumas4. Atkaklumas ir iniciatyva5. Kompleksinio įvairių ginklų panaudojimo koordinavimas ir jungtinės operacijos6. Lemiamas pajėgų sutelkimas7. Giluminis mūšis ir giluminės operacijos8. Informacinis karas9. Moralinių-politinių aplinkybių išnaudojimas10. Ryžtingas ir nuolatinis vadovavimas ir valdymas11. Visapusė kovinė parama12. Laiku atkurtas rezervas ir kovinis potencialas

Jungtinė Karalystė TSRS RusijaNuoroda: British Defense

Doctrine 2008Nuoroda: Soviet Air-Land

Battle Tactics SBN 0-89141-160-71

Nuoroda: As interpreted by the US Army in the Field Manual 100-61 1998


1. Pasiruošimas2. Iniciatyva3.Bendradarbiavimas4. Susitelkimas5. Giluma6. Moralė7. Paklusnumas8. Tvirtumas9. Saugumas10. Logistika

1. Aukšta parengtis2. Netikėtumas3. Agresyvumas ir ryžtingumas4. Atkaklumas ir iniciatyva5. Kompleksinio įvairių ginklų panaudojimo koordinavimas ir jungtinės operacijos6. Lemiamas pajėgų sutelkimas7. Giluminis mūšis ir giluminės operacijos8. Informacinis karas9. Moralinių-politinių aplinkybių išnaudojimas10. Ryžtingas ir nuolatinis vadovavimas ir valdymas11. Visapusė kovinė parama12. Laiku atkurtas rezervas ir kovinis potencialas

JAV Kanada Naujoji ZelandijaNuoroda: US Army Field Manual FM 3-0 2008 Nuoroda: CFJP 01 Canadian Military

Doctrine 2009Nuoroda: NZDDP-D 2008

1. Tikslas2. Puolimas3. Masiškumas4. Pajėgų taupymas5. Manevras6. Vienvaldystė7. Saugumas8. Netikėtumas9. PaprastumasPapildomi principai, kuriais vadovaujamasi vykdant jungtines operacijas, yra atkaklumas, teisėtumas ir suvaržymas

1. Siekinio pasirinkimas ir palaikymas2. Moralės palaikymas3. Puolamieji veiksmai4. Netikėtumas5. Saugumas6. Pajėgų sutelkimas7. Pastangų racionalumas8. Lankstumas9. Bendradarbiavimas10. Administravimas


JAV Kanada Naujoji ZelandijaNuoroda: US Army Field Manual FM 3-0 2008 Nuoroda: CFJP 01 Canadian Military

Doctrine 2009Nuoroda: NZDDP-D 2008

1. Tikslas2. Puolimas3. Masiškumas4. Pajėgų taupymas5. Manevras6. Vienvaldystė7. Saugumas8. Netikėtumas9. PaprastumasPapildomi principai, kuriais vadovaujamasi vykdant jungtines operacijas, yra atkaklumas, teisėtumas ir suvaržymas

1. Siekinio pasirinkimas ir palaikymas2. Moralės palaikymas3. Puolamieji veiksmai4. Netikėtumas5. Saugumas6. Pajėgų sutelkimas7. Pastangų racionalumas8. Lankstumas9. Bendradarbiavimas10. Administravimas




3.1.4. Kiti principai 305. Reikia pažymėti, kad be visų aukščiau išvardintų principų yra ir kitų, kuriais, atsižvelgiant į operacijos rūšį, vadovaujamasi vykdant įvairiarūšę karinę veiklą. Kadangi operacijos eiga nuolat kinta, tai ir operacinė doktrina yra dinamiškas dokumentas. Dėl šios priežasties keičiantis operacinei aplinkai gali keistis ir kai kurie principai. Dabar galima akcentuoti papildomus operacijų vykdymo principus: 1. Aiškumas.

a. Tikslai. b. Vykdymo kriterijai. c. Užbaigimo sąlygos. d. Atsakingumas.

2. Prioritetų (pagal svarbą / skubą) nustatymas. 3. Vadovavimo vienybė (angl. Unity of command). 4. Persekiojimas (angl. Chase). 5. Racionalumas. 6. Aktyvumas. 7. Puolimas / atakavimas / veikimas (angl. Offensive / attack / action). 8. Manevras (angl. Manoeuver). 9. Rezervas. Būtina akcentuoti šiuos principus, taikytinus vykdant tarptautines kompleksines taikos rėmimo operacijas: 1. Daugiatautiškumas / daugianacionališkumas (angl. Multinational). 2. Nešališkumas. 3. Pritarimas (konflikto dalyviai pritaria trečiosios šalies pajėgų dislokavimui). 4. Pajėgų panaudojimo apribojimai ir suvaržymai. 5. Ilgalaikė vizija. 6. Teisėtumas. 7. Patikimumas. 8. Judėjimo laisvė. 9. Abipusė pagarba. 10. Skaidrumas. 11. Aplinkosauga. Visuomenės parama (angl. Public support). Be visuomenės paramos ir tarptautinės bendruomenės pritarimo karinių pajėgų dalyvavimas operacijose ir vyriausybės ketinimas jas panaudoti gali būti labai sudėtingas arba neįmanomas. Todėl yra labai svarbu pasirengimo tokiai kampanijai metu laiku pradėti viešųjų ryšių kampaniją ir sudaryti pozityvų operacinių pajėgų panaudojimo įvaizdį. 306. Tradiciškai karo principai yra taikomi visuose (trijuose) karo vedimo (kariavimo) / operacijų vykdymo lygiuose – strateginiame (kartais šis lygis gali būti padalintas į dvi dalis – strateginį ir karinį strateginį), operaciniame ir taktiniame. Visi šioje doktrinoje įvardinti principai nėra karinės veiklos organizavimo kontrolinis sąrašas, o veikiau gairės analitiniam mąstymui ir apdairiam planavimui. 307. Karo vedimo (kariavimo) / operacijų vykdymo lygiai atitinka vadovavimo lygmenis ir tokiu būdu galima paaiškinti sąsajas tarp strateginių tikslų ir taktinių veiksmų, nes tarp jų nėra griežtų ribų. Ginkluotė ir technika ar pajėgų rūšis nėra siejama su konkrečiu lygmeniu. Viskas, kuo mes disponuojame, turi būti efektyviai panaudota visuose lygmenyse. Taigi strateginis, operacinis ir taktinis karo vedimo lygmenys padeda vadams suprasti strateginę, operacinę ir taktinę veiklą ir pasirengti ją vykdyti, skirti resursus, užduotis ir t. t. Vis dėlto visų lygmenų vadai turi suvokti, kad dabartiniame komunikacijų pasaulyje bet



koks veiksmas (ypač turintis negatyvias pasekmes) gali turėti padarinių ir įtakos visiems lygmenims. 3.2. Taktinės funkcijos 308. Organizuojant (planuojant) bet kokias operacijas, naudinga turėti funkcijų sąrašą, kuriuo remiantis būtų galima išsamiai charakterizuoti viską, ką karinė organizacija (karinis vienetas) atlieka prieš, per ir po operacijų. LK tokį sąrašą sudaro šešios funkcijos ir šioje doktrinoje jos yra vadinamos taktinėmis funkcijomis dėl to, kad ne visada karinė veikla, kurią atlieka karinės pajėgos, yra kariavimas. Kitose kariuomenėse (kitų valstybių ar sąjungininkų) karybos leidiniuose (doktrinose) jos gali būti vadinamos: 1. Kovinės / mūšio funkcijos (angl. Combat functions). 2. Funkcijos mūšyje (angl. Functions in combat). 3. Kariavimo funkcijos (angl. Warfighting functions). Taktinės funkcijos (angl. Tactical functions). Funkciniai tam tikros karinės struktūros (karinio vieneto) pajėgumai, kurie padeda vadams visuose lygmenyse vykdyti vadovavimą kariniams veiksmams ir efektyviai veikti (kariauti) su jiems pavadžiais vienetais. Šios funkcijos yra kiekvienos kariuomenės galios fizinio komponento praktinė išraiška taktinio mūšio lauke ir jos yra tiesiogiai susijusios su sprendimų priėmimo procesu.

Kas yra funkcija? Žodis funkcija (lot. functio) reiškia „atlikti“. Funkcija (angl. Function) yra tai, ką tam tikras subjektas atlieka būdamas tuo, kas jis yra. Funkcijos yra asmeniui, įstaigai, tarnybai ar organizacijai būdingos ar paskirtos pareigos, atsakomybė, uždaviniai ar užduotys.

Pirma funkcija – judėjimas ir manevras (angl. Movement and maneuver / manoeuvre)

Kas yra judėjimas ir manevras?

Judėjimas yra pajėgų (vienetų) perkėlimas ir išsklaidymas manevro vykdymo metu. Manevras yra judėjimo ir ugnies panaudojimas tam, kad užimti pranašesnę padėtį priešo (grėsmės) atžvilgiu ir jį paveikti. Manevras gali būti atliekamas su karinės technika ar pėsčiomis (angl. Mounted and dismounted maneuver / manoeuvre). Sudėtinės veiklos dalys: 1. Dislokuoti (angl. Deploy). 2. Judėti (angl. Move). Į šią užduotį neįeina administracinis judėjimas, jis yra išlaikymo

dalis. 3. Manevruoti (angl. Manoeuver). 4. Tiesioginės ugnies panaudojimas (angl. Direct fires employment). 5. Rajono užėmimas (angl. Occupy an area). 6. Mobilumo ir kontramobilumo veiksmų vykdymas (angl. Perform mobility and

countermobility actions). 7. Veiksmų vietos tamsinimas (angl. Battlefield obscuration). Dūmai ir kitos priemonės.

Antra funkcija – žvalgyba ir informacija

(angl. Intelligence and information) Sudėtinės veiklos dalys: 1. Parama siekiant sudaryti pajėgas (angl. Support to force generation). 2. Parama siekiant suprasti situaciją (angl. Support to situation understanding). 3. Vykdyti žvalgybą, stebėjimą ir išžvalgymą (angl. Conduct ISR). 4. Parama siekiant nustatyti taikinius ir reikiamus informacinius pajėgumus (angl. Support

to targetting and information capabilities).



Trečia funkcija – ugnies galia (angl. Firepower)

Sudėtinės veiklos dalys: 1. Antžeminių taikinių suradimas ir nustatymas (angl. Detect and locate land targets). 2. Antžeminių taikinių pasirinkimas (angl. Decide land targets). 3. Ugnies paramos suteikimas (angl. Provide fire support). 4. Efektyvumo vertinimas (angl. Assess efectiveness). 5. Vadovavimo ir valdymo ir nemirtinos ugnies integravimas (angl. Command and comtrol

and nonlethal fires integration).

Ketvirta funkcija – pajėgų išlaikymas (angl. Force sustainment)

Sudėtinės veiklos dalys: Logistika (angl. Logistics)

1. Aptarnavimas (angl. Maintenance). 2. Transportavimas (angl. Transportation). 3. Tiekimas (angl. Supply). 4. Paskirstymas (angl. Distribution). 5. Sutarčių sudarymas (ang. Contracring). 6. Lauko paslaugos (angl. Field servines). 7. Bendroji inžinerinė parama (angl. General engineeting support).

Personalo tarnybos (angl. Personnel services) 1. Personalo skyrimas (angl. Human resources support). 2. Finansinių išteklių valdymas (angl. Financial management). 3. Teisinė parama (angl. Legal support). 4. Religinė parama (angl. Regios sipport). 5. Kita parama (angl. Other support).

Sveikatos apsaugos tarnybos (angl. Health services) 6. Medicininė parama (angl. Medical support). 7. Hospitalizacija (angl. Hospitalization). 8. Medicininė logistika (angl. Medical logistics). 9. Medicininė evakuacija (angl. Medical evacuation).

Penkta funkcija – vadovavimas ir valdymas (angl. Command and control)

Sudėtinės veiklos dalys: 1. Operacinio proceso vykdymas (angl. Execute operation process). 2. Vadavietės veikla (angl. Command post activities). 3. Informacijos teikėjų integracija (angl. Integration of information contributors). 4. Apsikeitimas informacija (angl. Information engagement). 5. Viešieji ryšiai ir civilių ir karių veikla (angl. Public relations and CIMIC activities).

Šešta funkcija – pajėgų apsauga

(angl. Force protection) Sudėtinės veiklos dalys: 1. Oro erdvės gynyba (angl. Air defence). 2. Mobilumas ir kontramobilumas (angl. Mobility and countermobility). 3. Personalo atgavimas / susigrąžinimas (angl. Personnel recovery). 4. Informacijos apsauga (angl. Information protection). 5. Nukentėjimo nuo savos ugnies išvengimas (angl. Fratricide avoidance). 6. Operacijų rajono saugumas (angl. Operational area security). 7. Antiteroristinė veikla (angl. Antiterrorism).



8. Išgyvenamumas (angl. Survaivability). 9. Pajėgų sveikatos apsauga (angl. Force health protection). 10. CBRB operacijos (angl. CBRN operations). 11. Saugus elgesys (angl. Safety). 12. Operacijų saugumas (angl. Operation security). 13. Sprogmenų naikinimas (angl. Exsplosive / ordnance disposal). Čia įvardintos šešios taktinės funkcijos savo kompleksiškumu atitinka (apima) NATO septynias mūšio funkcijas (angl. Combat functions) mūšyje: 1. Manevras. 2. Parama ugnimi. 3. Žvalgyba. 4. Mobilumas / kontramobilumas / išgyvenamumas (apsauga). 5. Oro erdvės gynyba. 6. Kovinis (užnugario) aprūpinimas. 7. Vadovavimas ir valdymas. 3.3. Nuo karybos principų iki operacinių ir taktinių veiksmų 309. Pasisekimą operacijose lemia teisingas karybos principų supratimas ir panaudojimas, tačiau tai nėra vado priemonės, kurias jis gali panaudoti, kad pasiektų norimą rezultatą. Mobilumas, gebėjimas gauti ir teisingai panaudoti žvalgybos informaciją, vykdyti manevrą, paramą ugnimi, oro erdvės gynybą, kovinį aprūpinimą ir vadovavimą bei valdymą – būtent šie veiksmai, leidžia vadui įgyvendinti jo sumanymą ir tinkamai įvykdyti misiją (žr. 3–2 pav.).

3–2 pav. Veiksniai, kurie lemia kariavimo sėkmę 310. Praktinis šių funkcijų naudojimas priklauso nuo karinių galimybių (pajėgumų). Taip suformuojama kovinė galia – gebėjimas efektyviai kariauti. Tam, kad kovinė galia būtų maksimaliai išnaudota ir kad būtų pasiektas planuojamas rezultatas (efektas), t. y. dominuoti, daryti įtaką ar selektyviai naikinti priešą užnugario, priešakinėse ir giluminėse operacijose, būtina jį suprasti, surasti, sudaryti sau palankias sąlygas / užfiksuoti (sulaikyti) ir smogti jam smūgį ar veikti adekvačiai (angl. Understand, find, shape / fix and strike or act adequate). JAV sausumos pajėgos (angl. US army) nuo 2001 metų nenaudoja tokių doktrininių sampratų kaip užnugario, priešakinės (artimosios) ir giluminės operacijos. Tik išskirtiniais

Veikimo principai

Taktinėsfunkcijos

Lyderystė ir informacija

Aplinka

Doktrina(ar / ir veikimo koncepcijos)

Kovinėgalia

Fizinispajėgumas

Operacinė erdvė ir operacijos:•Užnugario•Priešakinės•Giluminės

Aplinka

Moralė

Esminiai operaciniai veiksmai:•Kovoti ir išnaudoti pasisekimą•Sudaryti sąlygas•Apsaugoti•Išlaikyti

Esminiai taktiniai veiksmai:•Surasti•Užfiksuoti / sukaustyti / sutvardyti•Smūgiuoti / atakuoti•Išnaudoti pasisekimą (pergalę)



atvejais šios sampratos yra naudojamos siekiant orientuotis operacinėje erdvėje. Visa tai yra pakeista į artimąjį mūšį (angl. Close combat). 3.4. Operacinės (jungtinės) funkcijos 311. Operacinės funkcijos (tam tikra prasme taktinių funkcijų išplėstinis sąrašas) yra tarpusavyje susiję pajėgumai (veikla), suskirstyti į grupes ir skirti padėti jungtinių operacinių pajėgų vadui integruoti, sinchronizuoti ir valdyti (nukreipti) jungtines operacijas, o operacijų planavimo etape – nustatyti pajėgumų reikalavimus pajėgų rūšims (angl. Force and capability requirements). Operacines funkcijas, kurios yra bendros visoms kariuomenės jungtinėms operacijoms visuose karo vedimo lygiuose, sudaro dvylika grupių: 1. Vadovavimas ir valdymas (angl. Command and control). 2. Žvalgyba (angl. Intelligence). 3. Jungtinis planavimas (angl. Joint planning). 4. Manevras ir ugnis (angl. Manoeuver and fires). Pastaba: ryšių tinklai yra perkeliami;

jais negalima manevruoti. 5. Pajėgų apsauga (angl. Force protection). 6. Jungtinis taikinių nustatymas (angl. Joint targeting). 7. Informacinės operacijos (angl. Information operations). 8. Civilių ir karių bendradarbiavimas (angl. CIMIC). 9. Specialiosios operacijos (angl. Special operacions). 10. Visuomenės informavimas (angl. Public information). 11. Išlaikymas (angl. Sustainment).

a. Bendra inžinerija (angl. General engineering). b. Logistika / kovinis aprūpinimas (angl. Logistics / combat service support). c. Finansai (angl. Finance). d. Medicininis aprūpinimas ir sveikatos priežiūra (angl. Medical support and health

care). 12. Priimančios šalies (valstybės) parama (angl. Host nation support). 312. Kai kurios funkcijos, tokios kaip vadovavimas ir valdymas ir žvalgyba, yra naudojamos visose operacijose. Kitos, tokios kaip ugnis, naudojama tik kai to reikalauja situacija ar kai jos reikia siekiant įvykdyti uždavinį. Reikia pažymėti, kad manevras ir ugnis yra pagrindinė operacinių pajėgų (ir jų vienetų) funkcija, kitos atlieka šios funkcijos įgalinimo vaidmenį vykdant kovines operacijas. 313. Tokios operacinės funkcijos kaip vadovavimas ir valdymas, žvalgyba, planavimas tinka visoms operacijoms. Kitos funkcijos gali būti lanksčiai pasirenkamos (panaudojamos) atsižvelgiant į operacinių pajėgų (jų taktinių vienetų) uždavinį (užduotis) bei reikiamus pajėgumus siekiant vykdyti tam tikrą operaciją. 314. Jungtinių operacijų planavimo (jungtinių pajėgumų sudarymo) etape operacinis vadas numato pajėgumus, kuriuos skirs pajėgų teikėjai, kad galėtų vykdyti operacines funkcijas. Jungtinių operacijų plane (įsakyme) nurodoma, kaip pajėgos ir priemonės bus naudojamos (veiks kartu) ir kokiais būdais bus įgyvendinamos operacinės funkcijos ir vykdomos užduotys. Atskira pajėgų rūšis (ar funkcinis vienetas) gali atlikti kelias ar visas funkcijas vienu metu, kol vykdo jai skirtą užduotį. NATO operacinio lygmens leidiniuose šios funkcijos yra vadinamos jungtinėmis funkcijomis (angl. Joint functions), o jų detalus aprašymas yra pateikiamas NATO AJP-3, o JAV kariuomenės – JP 3-0 (New revision of JP 3-0 2006 establishes six joint functions – command and control, intelligence, fires, movement and maneuver, protection, and sustainment). JK kariuomenės doktrinoje jungtinės funkcijos neįvardijamos.



3.5. Jungtinis požiūris į operacijas 315. Dažniausiai operacinio lygmens pajėgos visada yra jungtinės. Tokių pajėgų panaudojimą planuoja ir joms vadovauja jungtinių pajėgų vadas, kuriam funkcijas padeda vykdyti Jungtinis štabas (vadavietė). Jungtinio štabo (vadavietės) organizacinė struktūra sudaroma taip, kad joje būtų visų jungtines pajėgas sudarančių pajėgų atstovai (ar „celės“). Jungtinės pajėgos dažniausiai vykdo jungtines / bendras operacijas (angl. Joint / combined operations) ar jungtinius / bendrus veiksmus (angl. Joint / combined actions). Į veiksmus yra įtraukiami oro, jūrų, sausumos (kartais specialiųjų pajėgų) bei kitų valstybės (valstybių) institucijų (ar kariuomenių) pajėgumai. Vienas operacinis vadas turi vadovauti visiems vienetams, paskirtiems ir priskirtiems vykdyti operacijas viename operacijų rajone, ir tai jam leistų greitai, lanksčiai ir efektyviai išnaudoti visus turimus pajėgumus ir koncentruotis į pagrindines pastangas (angl. Main effort). Jeigu operacinis vadas neturi jam tiesiogiai pavaldžių tam tikrų pajėgumų, jis visada derina (bendradarbiauja) savo veiksmus su kitu tuos pajėgumus turinčiu vadu. 316. Pagrindinis principas, apibūdinantis jungtinį požiūrį į operacijas, yra tam tikru laiku ir operacinėje aplinkoje (erdvėje) koordinuotas / sinchronizuotas visų turimų, integralių karinių pajėgų pajėgumų (jūrų, oro, sausumos, SOP, logistikos) ir nepriklausomų (nepavaldžių) dalyvių veikimas siekiant bendro tikslo.

Kas yra jungtinumas? 317. Jungtinumas (angl. Jointness) yra atskirų kariuomenės pajėgų rūšių (komponentų) vystymas ir veikimas kartu, siekiant bendro tikslo. Jungtinumas remiasi daugiau požiūriu į jungtinį kariavimo būdą nei į techninį karinių sistemų bendrą panaudojimą. Nacionaliniams kariniams strateginiams-operaciniams tikslams pasiekti iš pajėgų rūšių (ir jų vienetų) gali būti sudarytos jungtinės operacinės pajėgos, kurios gebėtų vykdyti nesudėtingas jungtines operacijas. Atsižvelgiant į operacijos pobūdį, joje gali dalyvauti visų pajėgų rūšių vienetai (visos pajėgų rūšys) ar tam tikslui sukurta specifinė jungtinė uždavinio vykdymo operacinė struktūra. Planuojant jungtines operacijas reikia tinkamai įvertinti visų jas sudarančių komponentų karines galimybes (pajėgumus ir apribojimus). 318. Vykdant bet kokias operacijas pagrindinis jų kriterijus yra operacinių pajėgų (ir jų vienetų) efektyvumas, bet tai nereiškia, kad operacijoje dalyvaujančių pajėgų rūšių vienetai ar pajėgų rūšys bus proporcingai (tolygiai) paskirstomos jungtinių pajėgų organizacinėje struktūroje. Reikia suprasti, kad efektyvumas (angl. Effectiveness) ir atlikimas / įvykdymas (angl. Performance) yra skirtingi dalykai. Pavyzdžiui karinio vieneto užduotis yra sunaikinti 10 tiltų tam, kad sukliudyti priešui kirsti upę. Vykdant šią užduotį buvo sunaikinta 9 tiltai. Taigi atlikimas yra labai geras – 90%, o efektyvumas blogesnis, kadangi priešas vis dar gali kirsti upę per likusį nesunaikintą tiltą.

Kas užtikrina jungtinumą? 319. Jungtinumas užtikrinamas vykdant bendrą ilgalaikį karinių pajėgumų planavimą, išskirtinį dėmesį skiriant ne atskirai pajėgų rūšiai, o pajėgumams, kurie geriausiai atitinka kariuomenei nustatytas jungtines užduotis. Tai užtikrina vienodų platformų, sistemų, ginkluotės ir technikos įsigijimą, padeda išvengti dubliavimo ir skaidriau nustatyti ir įgyvendinti vystymo prioritetus. Pagrindinis kariuomenės Jungtinio štabo kasdieninės veiklos operacinės srities uždavinys yra numatyti (planuoti) operacijas ir jas valdyti (joms vadovauti). Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) turi vykdyti nacionalinius ir tarptautinius kompleksinius karinius įsipareigojimus. Jungtinio štabo viršininkas (operacinis vadas)



nustato pajėgų rengimo operacinius reikalavimus (ir gali patikrinti / įvertinti operacinį pasirengimą per pratybas / mokymus). 320. Operacinių pajėgų NATO ne 5-ojo straipsnio operacijoms vykdyti organizacinė struktūra nėra kuriama iš anksto. Kiekviena tarptautinė (ekspedicinė) karinė operacija pasižymi unikalumu, todėl pajėgos sudaromos (generuojamos) atsižvelgiant į operacinius poreikius (reikalavimus) ir kariuomenėje tuo metu turimus pajėgumus. 321. Kariuomenės (jungtinės) operacinės pajėgos sudaro reguliarūs ir teritoriniai vienetai. Jos organizuojamos ir rengiamos būti perdislokuojamomis ir neperdislokuojamomis: Perdislokuojamos pajėgos – tai jas sudarantys taktiniai vienetai, apginkluoti ir parengti vykdyti paskirtas užduotis savarankiškai ir kaip NATO, ES, JT pajėgų sudedamoji dalis tiek Lietuvos (šalies gynybos pobūdžio operacijos), tiek Aljanso teritorijoje ir už jos ribų (ekspedicinio pobūdžio operacijos). Neperdislokuojamos pajėgos – tai jas sudarantys taktiniai vienetai, skirti šalies gynybos operacijoms – savarankiškai ir kolektyvinei gynybai – vykdyti. Šie kariniai vienetai nerengiami užduotims už Lietuvos ribų (išskyrus atskirus specialistus) vykdyti, tačiau jie turi būti pasiekę reikiamą kovinės parengties lygį, kad prireikus galėtų reaguoti į Lietuvai ar jos artimiausiems sąjungininkams iškilusią grėsmę. 322. Kai operacinės pajėgos nėra būtinos jungtinės, jos gali būti formuojamos vienos iš pajėgų rūšių (dažniausiai sausumos) pagrindu, o jas sudaryti funkciniai elementai ar kiti maži kariniai padaliniai. Minėtų pajėgų vienetai gali turėti įvairių ginklų, kuriuos galima panaudoti kompleksiškai (angl. Combined arms). Tokios operacinės pajėgos gali būti skirtos: 1. Vykdyti specifinį uždavinį (angl. Mission-specific). 2. Vykdyti nuolatinės parengties užduotį (angl. Standing contingency task force).

3–3 pav. Suvienyti veiksmai

Suvienyto (bendro) veikimo

dalyviai

Karinės (operacinės)

pajėgosNevyriausybinės

organizacijos

Vyriausybinės / tarpvyriausybinės

organizacijos

Nevyriausybiniųorganizacijų veikla

Vyriausybinių / tarpvyriausybinių

organizacijų veikla

Tarptautinių ir / ar nacionalinių

operacinių pajėgųoperacijos

(ekspedicinė ir / ar vietinė / vidaus

operacinė veikla)



3.6. Suvienyti veiksmai 323. Suvienyti veiksmai (angl. Unified actions). Vyriausybinių / tarpvyriausybinių (angl. Governmental / intergovernmental) ir nevyriausybinių (angl. Nongovernmental) subjektų (organizacijų) veiklos sinchronizavimas, koordinavimas ir / ar integravimas į karines (tarptautinių ar vietinių) operacijas (angl. Multinational or domestic operations) siekiant pastangų vienybės (žr. 3–3 pav.). 3.7. Informacijos valdymas vykdant operacijos 324. Visiems yra gerai žinomas posakis „kas valdo informaciją – tas valdo viską“. Šiuo atveju svarbiausia, kokia tai informacija ir iš kur ją gauti, kad būtų tinkamai veikiama ir sėkmingai valdomos operacijos. Informacijos poreikį nustato vadas, o pagrindiniai informacijos šaltiniai yra: 1. Draugiškosios pajėgos. 2. Oponentas. 3. Fizinė aplinka. 325. Vadai panaudoja turimus pajėgumus (angl. Available capabilities), tinkamai pritaiko žinias lyderystės srityje (angl. Leadership) ir informaciją (angl. Information), kad sukurtų kovinę galią (angl. Combat power) taktinėms funkcijoms (angl. Tactical functions) vykdyti (žr. 3–4 pav.).

3–4 pav. Informacijos vaidmuo operacijose 326. Vadai naudojasi informaciniais pajėgumais vykdydami penkias informacines užduotis: 1. Informacinė kova (angl. Information warfare). Norimas efektas / rezultatas Informuoti ir mokyti nacionalinę ir tarptautinę

visuomenę Daryti įtaką tam tikrai žmonių grupei

Reikalingi pajėgumai Vadų ir karių panaudojimas Ryšiai su visuomene Vaizdinė informacija Psichologinės operacijos Strateginiai ryšiai ir gynyba Parama viešai diplomatijai

Informacija

Lyderystė

Taktinės funkcijos

Jungtinės funkcijos



2. Kariavimas vadovavimo ir valdymo srityje (angl. Command and control warfare). Norimas efektas / rezultatas Daryti įtaką, sumažinti, suardyti, sunaikinti

oponento vadovavimą ir valdymą Reikalingi pajėgumai Fizinė ataka

Elektroninė kova / ataka Kompiuterinio tinklo paveikimas

3. Informacijos apsauga (angl. Information protection). Norimas efektas / rezultatas Apsaugoti savo ir sąjungininkų kompiuterinius

tinklus ir ryšio priemones Reikalingi pajėgumai Informacinis pasitikėjimas

Kompiuterinių tinklų apsauga Elektroninių priemonių apsauga

4. Operacinis / operacijų saugumas (angl. Operational / operations security). Norimas efektas / rezultatas Apsaugoti savo ir sąjungininkų gyvybiškai

svarbios informacijos surinkimą ir daryti įtaką oponentui

Reikalingi pajėgumai Operacijų saugumas Fizinis saugumas Kontržvalgyba

5. Karinė apgaulė / klaidinimas (angl. Military deception). Norimas efektas / rezultatas Suklaidinti oponento vadus Reikalingi pajėgumai Žvalgybos priemonės

Stebėjimo priemonės Išžvalgymo priemonės (angl. Reconnaissance)

327. Taktinės užduotys informacinėse operacijose gali būti: Puolant: Sunaikinti (angl. Destroy); Suardyti (angl. Disrupt); Sumažinti (angl. Degrade); Neduoti / neleisti (angl. Deny); Klaidinti (angl. Deceive); Išnaudoti (angl. Exploit); Daryti įtaką (angl. Influence). Ginantis: Apsaugoti (angl. Project); Aptikti (angl. Detect); Atkurti (angl. Restore); Reaguoti (angl. Respond / react).



3.8. Nacionalinis saugumas ir strateginis pastabumas 328. Nacionalinė politika diktuoja tikslus ar rezultatus (angl. Ends), o strategija nustato būdus (angl. Ways) ir priemones (angl. Means) tiems tikslams pasiekti, taktika nurodo, kas turi būti pasiekta (angl. What), kaip (angl. How) ir su kuo (angl. With what). Nacionalinio saugumo strategija nustato, kaip panaudojant keturias valstybės galios priemones (karinę, diplomatinę, ekonominę ir informacinę) galima palaikyti politinę nepriklausomybę, apsaugoti interesus ir pasiekti ilgalaikius valstybės tikslus. Todėl strateginis pastabumas yra vienas iš daugelio faktorių, kuris daro didžiausią įtaką karinei veiklai (operacijoms). Teisingi ir svarbūs strateginiai sprendimai sudaro ilgalaikių veiksmų (veikimo) pagrindą. Tam, kad užtikrintų nacionalinį saugumą, valstybė turi turėti pakankamus karinius pajėgumus teikti paramą civiliams, pradinei savigynai vykdyti ir tuo pat metu aktyviai dalyvauti užtikrinant kolektyvinį saugumą. Šiems tikslams įgyvendinti turi būti identifikuota kariuomenės pajėgų struktūra ir numatyti optimaliausi pajėgumai. Atsižvelgiant į pakitimus strateginėje aplinkoje daugelis didžiųjų pasaulio valstybių pakeitė pajėgų vystymo būdą, kuriuo buvo planuojami kariniai pajėgumai. Dabar jos vadovaujasi pajėgumais pagrįstu požiūriu į pajėgų vystymą (t. y. planavimas pajėgumais). Siekiant įgyvendinti šį būdą, būtina atlikti visapusišką strateginių-karinių užduočių analizę.

3–5 pav. Tikslų, būdų ir priemonių išraiška strateginio planavimo sistemoje 3.8.1. Karinių veiksmų siekiniai

Kas yra siekinys? 329. Siekinys (angl. Objective) yra: 1. Aiškiai apibrėžtas ir įvykdomas tikslas (dalykas), kuriam pasiekti kiekvienoje operacijoje

yra nukreipiamos / sutelkiamos savos pastangos. 2. Konkretus veiksmų objektas / taikinys (pvz., nustatyta vietovė ar jos vieta, pastatas ir t.

t.). US JP 1-02: „Objective — 1. The clearly defined, decisive, and attainable goal toward which every operation is directed. 2. The specific target of the action taken (for example, a

Rizikos analizė ir strateginių tikslų

nustatymas

Karinių tikslųnustatymas (angl. Ends)

Plano parengimas (angl. Ways)

Resursų skyrimas (angl. Means)

Pasirinkto sprendimo

įgyvendinimas

Kokia rizika yra priimtina, kad būtųpasiekti galutiniai tikslai?

Kokį veikimo būdąpasirinkti siekiant sėkmės?

Ar resursai (ir priemonės) yra esminis dalykas?

Sprendimo priėmimo kriterijai



definite terrain feature, the seizure or holding of which is essential to the commander’s plan, or, an enemy force or capability without regard to terrain features).“ NATO AJP-01: „In simplest terms an objective is an aim to be achieved.“ NATO AAP-6: „Objective is a clearly defined and attainable goal to be achieved.“ UK ADP Operations: „An objective is a goal, expressed in terms of one or more decisive conditions, that needs to be achieved in order to meet an aim“. Strateginis siekinys (angl. Strategic objective). Gynybos politikos tikslas, nustatytas siekiant vykdyti karinę kampaniją ar karo veiksmus. Operacinis siekinys (angl. Operational objective). Aiškiai apibrėžtas ir karinės kampanijos (operacinio plano) vykdymo metu pasiekiamas tikslas, kuris prisideda prie strateginio rezultato. Operacinis siekinys yra tarpinis etapas prieš pajėgoms pasiekiant strateginį siekinį. Taktinis siekinys (angl. Tactical objective). Aiškiai apibrėžtas ir taktinių veiksmų (taktinio plano) vykdymo metu pasiekiamas tikslas, kuris prisideda prie operacinio rezultato. Taktinis siekinys yra tarpinis etapas prieš pajėgoms pasiekiant operacinį siekinį. 330. Valstybės pradeda kariauti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo teritorijos užėmimo ar jos išsaugojimo iki nacionalinės garbės ar jėgos balanso išlaikymo. Nežiūrint į priežastis, politiniai siekiniai (angl. Political objectives) yra skirstomi į ribotus (angl. Limited) ir neribotus (angl. Unlimited). Esminiai jų skirtumai yra: 1. Siekiant neribotų politinių tikslų planuojama eliminuoti oponentą kaip politinę jėgą. 2. Siekiant ribotų politinių tikslų priešo vyriausybė ar jos dalis gali išlikti ir toliau vadovauti

(žr. 3–6 pav.).

3–6 pav. Karinių veiksmų politiniai tikslai 3.8.2. Strateginiai ryšiai 331. Šioje doktrinoje terminas „strateginiai ryšiai“ yra vartojamas sąveikai tarp įvairių institucijų / organizacijų išreikšti. Sąveiką, kurią vykdant siekiama strateginių tikslų, gali apimti įvairių ilgalaikių koncepcijų rengimą ir derinimą, bendros veiklos vykdymą ar informacijos pateikimą (keitimąsi ja). Strateginių ryšių plėtojimas padeda vykdyti išankstinį

Neribotas politinis tikslasPriešiška politinė vadovybė nušalinta

Režimo keitimas

Valdymo formos /

valdančiųjųsluoksnių

kaita

Užkariavimas / valdymo

perėmimas

Tautos išnaikinimas (genocidas)

Ribotas politinis tikslas

Priešiška politinė vadovybė išlieka

Perspėjimas (gąsdinimas)

Politiniųpagrindųkeitimas

Kariniųpajėgumų

sumažinimas

Dalies teritorijos užėmimas



ilgalaikį planavimą (angl. Advanced planning). Krašto apsaugos ministerija palaiko strateginius ryšius (angl. Strategic communications), kad gautų arba suteiktų informaciją, kuri padėtų nustatyti gaires jai pavaldžioms struktūroms bei užtikrintų tinkamą tarptautinį bendradarbiavimą su partneriais. 332. Karinė veikla, kuri remia kariuomenės strategines (strategiškai svarbias) temas ir sritis yra viešieji ryšiai (angl. Public relations), tarptautinis bendradarbiavimas (angl. International cooperation), karinė diplomatija (angl. Military diplomacy) ir informacinės operacijos (angl. Information operations). 3.8.3. Strateginiai vertinimai ir sprendimai 333. Vienas iš pagrindinių valstybės politinių sprendimų yra sprendimas dėl kariuomenės (operacinių pajėgų) panaudojimo už Lietuvos Respublikos ribų (NATO, ES, JT ar kitų partnerių vykdomose tarptautinėse daugianacionalinėse operacijose). 334. Sprendimo priėmimo procesas Krašto apsaugos ministerijos lygmeniu prasideda tuomet, kai yra gaunamas pasiūlymas ar atsiranda poreikis (aplinkybės) panaudoti kariuomenės pajėgas, vienetus (karius), o baigiasi krašto apsaugos ministrui priėmus sprendimą dėl konkretaus pajėgumų panaudojimo ir kariuomenės vadui išleidus inicijuojančią direktyvą. 335. Siūlymus dėl pajėgumų panaudojimo rengia Pajėgumų planavimo departamentas, o krašto apsaugos institucijų ir jų padalinių vadai (viršininkai) dalyvauja įvertinant siūlymus dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje ir formuluojant galutinį karinį patarimą politinei vadovybei. 336. Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamentas gali kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijas, NATO, ES ar kitus karinius štabus dėl informacijos, reikalingos kariniam patarimui parengti, gavimo. Patarimo panaudoti kariuomenės pajėgumus rengimo eigos schemą žr. 3–7 pav.

3–7 pav. Sprendimo dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose priėmimo procesas 3.8.4. Strateginis vadų vaidmuo 337. Operacinis vadas užtikrina svarbų sąryšį tarp tų, kurie formuoja valstybės saugumo strategiją ir politiką, ir tų, kurie ją įgyvendina vykdydami kasdieninę (funkcinę) veiklą ar

Pasiūlymas ar iniciatyva panaudoti karinius pajėgumus

Situacijos analizė

Sprendimųvariantų

numatymas

Pasirinkimas ir sprendimo priėmimas

Pajėgumai Rizika Kaštai Siūlymai

Priežastys Dokumentai Aplinkybės Gairės

KV pasirinkimas

Patarimas KAM

KAM sprendimas

KV operacijąinicijuojanti direktyva



operacijas ir taktinius veiksmus valstybės viduje ar už jos ribų. Pagal Lietuvos Respublikos prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės gaires Krašto apsaugos ministerija planuoja strateginius veiklos procesus, o pajėgos (taip pat ir operacinės) ir atskiri (ir instituciniai) vienetai vykdo konkrečią veiklą (įvairias programas). 3.8.5. Operacijų vykdymo strategijos, politikos ir koncepcijos pasirinkimas 338. Rengiant strategijas dažniausiai yra naudojama klasikinė strateginės idėjos aprašymo forma (žr. 3–8 pav.), apimanti keturis pagrindinius dalykus: tikslus (angl. Ends), būdus (angl. Ways), priemones (angl. Means) ir riziką (angl. Risks). Operacijų vykdymo strategiją gali sudaryti krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado nurodymai, parengtos ar rengiamos kariuomenės karybos koncepcijos dėl pajėgų panaudojimo (pajėgų veikimo variantai), kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinių ar sąjungininkų politinių interesų ir karinių tikslų įgyvendinimui sinchronizuotai ir integruotai panaudojant karines priemones (pajėgumus) ir kitus galios instrumentus, kuriais valstybė (valstybės) disponuoja. Detalios karybos koncepcijos (operacijų vykdymo ir pajėgų veikimo) gali paaiškinti ne tik kaip, bet ir glaustai atsakyti į penkis kitus pagrindinius klausimus: kas?, kada?, ką?, kur?, kodėl?. Atsakymai į šiuos klausimus turi būti gauti (įvertinti) atsižvelgiant į: 1. Pajėgų veikimo sąlygas. 2. Galimus sąjungininkus. 3. Turimus ar galimus pajėgumus. 4. Vadovavimo ir valdymo organizaciją. 5. Žvalgybines galimybes. 6. Mobilizaciją. 7. Dislokavimą / perdislokavimą. 8. Išlaikymą (logistika ir kovinis aprūpinimas). 9. Kitas svarbias (specifines) priemones ar aplinkybes. Karinių priemonių panaudojimo strategijos ir koncepcijos formavimas yra aprašomas šio leidinio 7 dalyje.

3–8 pav. Strategijos sudėtinės dalys

Kokie yra skirtumai tarp operacinės strategijos ir politikos? Dažniausiai operacinė strategija (angl. Operational strategy) yra veiksmo linkmė (raidos kelias), kuriuo yra nustatomi karinės organizacijos (kariuomenės, pajėgų rūšių, junginių ar dalinių) siekiniai (angl. Organization's objectives), o operacinė politika (angl. Operational policy) yra planų ir taisyklių (ar reikalavimų) ar programų rinkinys pasirinktiems siekiniams įvykdyti. Dažniausiai politika yra veiklos (ar veiksmų) planas su apibrėžtais resursais, kurio pagalba ta politika yra įgyvendinama. Politika apima procesą, kurio metu yra analizuojama visos galimos alternatyvos siekiniams pasiekti.

Sudėtinės dalys Apibrėžimai

Tikslai Tikslai (rezultatai), kurių siekiame

Būdai Veiksmų eigos variantai tikslams (rezultatams) pasiekti

Priemonės Resursai, pajėgumai ir priemonės, kuriais pasiekiami tikslai

Rizika Pavojai, kurie daro įtaką tikslams, būdams ir priemonėms

Sudėtinės dalys Apibrėžimai

Tikslai Tikslai (rezultatai), kurių siekiame

Būdai Veiksmų eigos variantai tikslams (rezultatams) pasiekti

Priemonės Resursai, pajėgumai ir priemonės, kuriais pasiekiami tikslai

Rizika Pavojai, kurie daro įtaką tikslams, būdams ir priemonėms

Strategija = tikslai + būdai + priemonės : rizika



Different foreign sources: „The strategy is the process of specifying an organization's objectives, developing policies and plans to achieve these objectives, and allocating resources to implement the policies and plans to achieve the organization's objectives. On the other hand, a policy is a plan of action to guide decisions and actions. The policy process includes the identification of different alternatives, such as programs or spending priorities, and choosing among them on the basis of the impact they will have. Policies can be understood as political, management, financial, and administrative mechanisms arranged to reach explicit goals“. 339. Strateginis karinių operacijų vertinimas yra atliekamas strateginiame (politiniame ir / ar kariniame) lygmenyje. Strateginio vertinimo (angl. Strategic assessment) tikslas yra nustatyti kaip efektyviai (t. y. kokie buvo trūkumai), bet kokia karine organizacija, buvo vykdytos pasirinktos operacijų vykdymo strategijos įtraukimas į politiką, planus ir programas bei padėti operaciniam vadui ir jam pavaldiems taktinių vienetų vadams rengiant (keičiant ar tikslinant) operacinius ir taktinius planus. Strateginis vertinimas taip pat gali būti naudojamas tam, kad tinkamai pasirinkti karinės organizacijos (struktūros) veikimo kryptį ir siekinius, kurie turi padėti kariuomenės vadovybei greičiau dislokuoti ir panaudoti pajėgas (pajėgumus) visose (plataus spektro) operacijose ir aplinkos sąlygose (taika / ekstremali situacija, krizė / karinis konfliktas, karas). Pasirinktos ar jau vykdomos strategijos vertinimui didelę įtaką turi operacinis vadas, kuris su operaciniu štabu (vadaviete) atlieka esamos ar prognozuojamos operacinės situacijos ir aplinkos sąlygų analizę, nustato sėkmės kriterijus panaudojant karines priemones ir teikia siūlymus kariuomenės vadui dėl strategijos rengimo (keitimo ar tikslinio).

Kuo skiriasi strateginis vertinimas nuo operacinio? Strateginis vertinimas skiriasi nuo operacinio tuo, kad jis yra išsamesnis ir visapusiškas Jis susideda iš: 1. Vyriausybės nustatytų nacionalinių tikslų. 2. Nacionalinių tikslų transformavimo į karinius (strateginius-operacinius) tikslus. 3. Strateginės aplinkos vizualizacijos (angl. Visualization) ir tos aplinkos įtakos kariniams

tikslams įgyvendinti nustatymo. 4. Grėsmių įvertinimo ir jų supriešinimo su kariniais tikslais. 5. Alternatyvų nustatymo ir jų supriešinimo su rizika (saugumu) bei papildomų planų

poreikio nustatymu. 6. Turimų (galimų) resursų įvertinimo ir jų supriešinimo su kariniais tikslais. Operacinis ir taktinis vertinimas (angl. Operational and tactical assessment) yra detalesnis, jų aprašymus žr. šio leidinio 7 dalyje). US JP 3-0: „Assessment – 1. A continuous process that measures the overall effectiveness of employing joint force capabilities during military operations. 2. Determination of the progress toward accomplishing a task, creating an effect, or achieving an objective. 3. Analysis of the security, effectiveness, and potential of an existing or planned intelligence activity. 4. Judgment of the motives, qualifications, and characteristics of present or prospective employees or “agents.” UK JDP 0-0.1.1: „Assessment – A judgement based on a comparison of measured performance against a Standard“. US Institute for National Strategic Studies: „The Strategic Assessment 1998 discusses three military challenges the US is facing and will face in the two decades ahead: shaping the strategic environment, responding to aggression and preparing for an uncertain future“.



3.9. Kompleksinis įvairių ginklų panaudojimas 340. Tam, kad būtų sėkmingai vykdomos operacijos (koviniai ir nekoviniai veiksmai), taktiniai vienetai turi būti panaudojami pagal specializaciją ir pajėgumus, o jų veikimas nuolat koordinuojamas taktinėje erdvėje ir laike. Kompleksinis įvairių ginklų (angl. Combined arms employment) panaudojimas (žr. 3–9 pav.) yra sinchronizuotas ir vienalaikis kovinės galios, ugnies elemento panaudojimas, kad būtų pasiektas geresnis rezultatas (efektas) negu kad turimos ugnies priemonės būtų panaudojamos atskirai. Koordinuotas visos sausumos vienetuose turimos šaunamosios ginkluotės (ugnies galios) panaudojimas (taip pat paramos ugnimi iš oro ir jūros pajėgų integravimas) tam tikru laiku ir tam tikroje erdvėje yra įvairių ginklų mūšis (angl. Combined arms combat), kurio metu kompleksiškai panaudojami įvairūs ginklai. Pagrindinis kompleksinio įvairių ginklų (sistemų) panaudojimo tikslas yra efektyvus operacinių pajėgų (ir jų vienetų) taktinių galimybių (pajėgumų) ir resursų panaudojimas. 341. Vykdant tiesioginį mūšį (angl. Direct combat) pajėgų mobilumas, koncentracija bei kompleksinis įvairių ginklų (sistemų) panaudojimas tuo pačiu metu turi paveikti oponento ketinimą tęsti puolamuosius veiksmus arba kuriam laikui sumažinti jo veikimo tempą. Kompleksinis įvairių ginklų (sistemų) panaudojimas kariniuose veiksmuose turi ir papildomų privalumų – vienas ginklas papildo kitą ir taip priešui yra problematiška juos neutralizuoti vienu metu. Vykdant karo veiksmus (naudojant įvairius kariavimo būdus) nereikėtų pamiršti, kad viso pagrindas yra lyderystė, informacija ir taktinės funkcijos bei jas įgalinančios priemonės.

3–9 pav. Įvairių ginklų mūšio pavyzdys sausumos vieneto lygmeniu 3.10. Kariavimo stiliai

Kas yra kariavimas? 342. Kariavimas (angl. Warfare / warfighting) yra: 1. Gynybinė ar puolamoji veikla, kurios vykdymas pavestas karinėms pajėgoms (ir jų

vienetams). 2. Praktinis kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) panaudojimas – kovinių ir nekovinių įgūdžių

ir priemonių derinimas (angl. Combination of combat and noncombat techniques). Kariavimas yra pagrindinė kariuomenės paskirtis.

Kas yra kariavimo stilius? 343. Kariavimo stilius (angl. Warfare style). Kovos būdas, kuriuo yra planuojami ir vykdomi kariniai veiksmai. Analizuojant karybą galime aiškiai nustatyti du pagrindinius kariavimo stilius: 1. Manevrinis kariavimas (angl. Manouevre warfare). 2. Sekinantis kariavimas (angl. Attrition warfare).

- 60 mm minosvaidis- M-50 (M-101)- „Karl Gustaf“ (M-2, M-3)- 120 mm minosvaidis- „Javelin“- AT-4- Kiti ginklai ir sistemos- Priskirti pajėgumai (pvz. aviacija)

Laikas, vieta ir panaudojimo intensyvumas

Veikimo objektas,

kuriam yra daromas poveikis

Ginklųsistemos

Taktinis vienetas



Norint teisingai suprasti šiuos du pagrindinius kariavimo stilius pirmiausia reikia apsispręsti, apie ką kalbame – požiūrį ar veikimą, t. y. ar šie kariavimo stiliai bus aiškinami kaip dvi skirtingos kariavimo filosofijos (teorinės koncepcijos) įvairioms operacijoms vykdyti ar taktiniai veiksmai. Taigi šioje doktrinoje kariavimo stiliai yra pateikiami kaip kariavimo filosofija, bet ne kaip taktiniai veiksmai, t. y. sekinimo ar manevro vykdymas.

Manevrinis kariavimas arba netiesioginis požiūris į kariavimą 344. Manevrinis kariavimas nėra nei mobilumas, nei judėjimas. Manevrinio kariavimo esmė yra draugiškųjų pajėgų išdėstymas taip, kad priešo pajėgos atsidurtų pačioje nepalankiausioje padėtyje, priverčiant jį reaguoti į netikėtas, neplanuotas situacijas, keliančias grėsmę jo vykdomoms karinėms operacijoms. Sėkmingas manevrinio kariavimo vykdymas sukelia vis daugiau priešininkui nepalankių įvykių, kurie savo kumuliaciniu poveikiu suardo ir sutrikdo priešo veikimą (ataką ar gynybą). Manevrinį kariavimą galima apibūdinti kaip netiesioginį požiūrį į operacijų planavimą ir vykdymą. Taikant netiesioginį požiūrį priešo pajėgų svorio (gravitacijos) centrai atakuojami iš netikėtų pusių arba netikėtu laiku (netikėtais būdais). Aktyviai veikiant siekiama išnaudoti priešo pajėgų pažeidžiamas vietas ir vengti jo stiprumų. Pavyzdžiui, tai gali būti sparnai (šonai), užnugario rajonai ir susisiekimo keliai ar vadovavimo ir valdymo infrastruktūra. Manevrinis (netiesioginis) požiūris į operacijas (angl. Manoeuvrist approach to operations) yra veiksmingiausia kariavimo teorija siekiant nugalėti priešininką, kuri Lietuvos kariuomenėje (žr. 3–10 pav.) naudojama kaip pamatinis karybos principas kariniame-strateginiame ir operaciniame lygmenyse planuojant ir vykdant visas karines operacijas. Taikant šį požiūrį koncentruojamasi į: 1. Priešininko kariuomenės galios koncepcinio ir moralinio komponentų supratimą ir

ketinimą juos paveikti. 2. Priešininko kariuomenės galios fizinio komponento atakavimą. Manevrinis požiūris į operacijas yra tokia kariavimo teorija, pagal kurią esminiai veiksmai vyksta tarp kariaujančiųjų pusių sutelktumo ir valios (angl. Cohesion and will to fight) išbandymo. Ši teorija grindžiama situacijos supratimu, išsamia konflikto dalyvių analize ir lanksčiu veikimu (naudojant kinetines ir nekinetines priemones). Jai būdingas originalumas ir netikėtumas, kuris turi derintis su nepalaužiamu ryžtu pasiekti tikslą. Tokia teorija moko: 1. Panaudok savo stiprybes prieš nustatytas priešininko silpnybes. 2. Surask ir atakuok oponento svorio (gravitacijos) centrus. 3. Sukurk ir palaikyk palankias kariavimui sąlygas. 4. Surask ir išnaudok spragas visose oponento vietose, ypač stipriausiose. Manevrinis požiūris į operacijas netrukdo naudoti priešo sekinimą.

Kas yra sutelktumas ir valia? Sutelktumas (angl. Cohesion) yra darnios visumos formavimo veiksmas ar faktas. Senovės romėnai, siekdami paveikti sutelktumą, vadovavosi politiniu principu „skaldyk ir valdyk“ (lot. Divide et impera). Kaip ir kovinę galią, sutelktumą sudaro trys elementai: 1. Moralinis. 2. Koncepcinis. 3. Fizinis. Valia (angl. Will) yra pasiryžimas atkakliai laikytis priešo atžvilgiu. Valią sudaro du elementai: 1. Ketinimas (angl. Intent), kuris yra norimas pasiekti tikslas. 2. Apsisprendimas (angl. Resolve), kuris yra valios tvirtumas.



3–10 pav. Netiesioginio kariavimo teorijos sąvadas Pagrindiniai manevrinio požiūrio į operacijas teorijos principai yra: 1. Kritinių oponento vietų pažeidimas (angl. Targetting critical vulnerabilities).

Pažeidžiamų vietų sistemose, organizacijoje, struktūroje, taktikoje identifikavimas, nusitaikymas ir jų atakavimas.

2. Drąsa (angl. Boldness). Planingai koncentruotis, o kartais ir rizikuoti siekiant maksimalių rezultatų.

3. Iniciatyva (angl. Initiative). Sugebėjimas iniciatyviai veikti prasideda nuo tiesioginio vado sumanymo žinojimo ir protingai pasvertos ir prisiimtos rizikos.

4. Netikėtumas (angl. Surprise). Smogti oponentui ten, kur jis mažiausiai tikisi ir kur jis blogiausiai pasirengęs. Netikėtumas gali būti pasiekiamas strategiškai, operaciškai, taktiškai ar naudojant modernias materialines priemones. Netikėtumo elementai yra: a. Slaptumas (angl. Secrecy); b. Maskuotė (angl. Concealment); c. Apgaulė / klaidinimas (angl. Deception); d. Originalumas (angl. Originality); e. Drąsumas (angl. Audacity); f. Greitumas (angl. Rapidity).

5. Sutelkimas (angl. Focus). Koncentruoti pajėgumus pagrindiniam tikslui pasiekti. 6. Decentralizuotas sprendimo priėmimas ir tikslinis vadovavimas (angl. Decentralized

decision making and mission command). Vykdant operacijas sprendimą priima vykdytojai pagal nustatytus bendrus tikslus ir galutinius rezultatus.

7. Greitas sprendimo priėmimas (angl. Fast military decision making process). Sprendimo priėmimo ciklas turi būti trumpesnis negu oponento.

8. Greitis ir tempas (angl. Speed and tempo). Veikti taip, kad oponentas (priešas) visada būtų reagavimo būsenoje.

Situacijos supratimas

Iniciatyvos perėmimas

Suvokimo paveikimas

Sutelktumo ir valios

palaužimas

Sutelktumo ir valios apsauga

Panaudoti•Ugnį•Judėjimą•Kitas priemonės tiesiogiai ar netiesiogiai

Pasinaudoti•Informacija •Žvalgybos duomenimis •Intuicija

Galvosena Praktinės žinios Vadovavimo filosofija

Centralizuotas sumanymas irdecentralizuotas vykdymas

Profesionalios žinios, reikalingos praktinei veiklai vykdyti

Gebėjimas suprasti ir daryti įtakąžmonėms

Veiksmų laisvės ir iniciatyvos skatinimas

Individualus ir kolektyvinis rengimas

Surasti pažeidžiamas vietas ir įtakos taškus

Suprasti•Žmones •Aplinką•Efektus ir pasekmes

Karių ir civilių veikla prieš sukilėlius (maištininkus)

•Išvalyti•Išlaikyti•Sukurti

Panaudoti•Staigų užpuolimą•Trikdomuosius veiksmus•Prevencinius veiksmus•Ardomuosius veiksmus•Smogiamuosius veiksmus•Naikinamuosius veiksmus•Kitus veiksmus

Susitelkimo elementai•Moralinis•Fizinis•Koncepcinis

Valios išraiška:•Ketinimas•Apsisprendimas

Apsauga

Veikimo efektyvumądidina

•Paprastumas•Lankstumas•Greitis (tempas)•Vienalaikiškumas

1 2

3

4

5



9. Kompleksinis įvairių ginklų (sistemų) panaudojimas ir jų ugnies galia (angl. Combined arms and firepower). Parama ugnimi oponentui sukelia problemą, o kompleksinis įvairių ginklų (sistemų) panaudojimas – dilemą.

10. Pajėgumas išžvalgyti (angl. Reconnaissance pull). Priimti sprendimus atsižvelgiant į realius įvykius ir oponento veiksmus ar identifikuotus ketinimus. Informacijai gauti naudoti pajėgų struktūroje esančius išžvalgymo vienetus.

11. Netiesioginis požiūris (angl. Indirect approach). Koncentruotis ne į oponento pagrindinius pajėgumus (stipriąsias vietas), bet į jo silpnąsias vietas.

Sekinamasis kariavimas arba tiesioginis požiūris į kariavimą

345. Sekinamasis kariavimas yra toks kariavimo stilius, kai puolančioji pusė nuolat daro nuostolius oponento personalui ir įrangai ir taip bando laimėti karą nualindama priešininką iki visiško jo žlugimo. Sekinamojo kariavimo teoretikai į tokį kariavimą stilių žiūri kaip į masinį žmogiškųjų ir materialių resursų panaudojimą prieš priešo stipriąsias vietas siekiant sunaikinti jo fizinius pajėgumus. Taip kariaujant sėkmė vertinama pagal tai, kiek priešo karių buvo nukauta, kiek įrangos ir infrastruktūros sunaikinta, kiek teritorijos yra užimta ar užvaldyta. Praktiškai pritaikant sekinamojo kariavimo teoriją yra naudojamos griežtai centralizuotos vadovavimo struktūros, kurios reikalauja mažai arba nereikalauja jokio kūrybiškumo ir iniciatyvos iš žemesniojo (taktinio) lygio vadų. Sekinamąjį kariavimą galima apibūdinti kaip tiesioginį požiūrį į operacijų planavimą ir vykdymą. Taigi sekinamasis kariavimas yra savųjų stiprybių panaudojimas prieš priešo stiprybes. Analizuojant kariavimo istoriją galime surasti daug sekinamojo kariavimo teorijos ir taktikos panaudojimo pavyzdžių: 1. Amerikos pilietinis karas (paskutinė fazė). 2. Pirmasis pasaulinis karas – Verduno (Prancūzija) mūšis. 3. Londono bombardavimas Antrojo pasaulinio karo metu. 4. Vietnamo karas. 5. NATO veiksmai 1999 metais prieš Jugoslaviją. Visa kampanija buvo paremta sekinimo

taktika. 6. Karas Afganistane. Mudžachedinai tokią taktiką naudojo prieš TSRS pajėgas, o ISAF –

prieš Talibaną. Talibanas (jų lyderis Omar‘as) tokią taktiką naudoja prieš koalicines pajėgas Afganistane.

Praktinis kariavimo stilių taikymas vykdant karines operacijas

346. Pagrindinis skirtumas tarp sekinamojo ir manevrinio kariavimo yra karinių pajėgų veikimo būdas. US FM 3-0 Operations: „The foundations for Army operations are contained in its operational concept – full spectrum operations. The goal of full spectrum operations is to apply landpower as part of unified action to defeat the enemy on land and establish the conditions that achieve the joint force commander’s end state. The complexity of today’s operational environments requires commanders to combine offensive, defensive, and stability or civil support tasks to do this. Mission command, the Army’s preferred command and control method, directs the application of full spectrum operations to seize, retain, and exploit the initiative and achieve decisive results.“ UK ADP Operations: „The first tenet of the British Army’s capstone doctrine is the Manoeuvrist Approach to operations. This is an indirect approach which emphasizes understanding and targeting the conceptual and moral components of an adversary’s fighting power as well as attacking the physical component. Influencing perceptions and breaking or protecting cohesion and will are essential. The approach involves using and threatening to use force in combinations of violent and non-violent means. It concentrates on seizing the initiative and applying strength against weakness and vulnerability, while protecting the same on our own side. The contemporary Manoeuvrist Approach requires a



certain attitude of mind, practical knowledge and a philosophy of command that promotes initiative.“ NATO AJP - 01 Allied joint doctrine: „The Manoeuvrist Approach. The Manoeuvrist Approach focuses on shattering the adversary’s overall cohesion and will to fight, rather than his materiel. It is an indirect approach, which emphasizes targeting the adversary’s moral component of fighting power rather than the physical. The approach involves a combination of lethal and non-lethal means to create effects, which shape an adversary’s understanding, undermine his will and shatter his cohesion. It aims to apply strength against identified vulnerabilities. Significant features are momentum, tempo and agility, which in combination lead to shock and surprise. It calls for an attitude of mind in which doing the unexpected, using initiative and seeking originality is combined with a relentless determination to succeed. It is applicable to all types of military activities across the spectrum of conflict. It: 1. Emphasizes defeat and disruption of the adversary rather than, for example, taking

ground for its own sake and depends on the precise application of force against identified points of weakness.

2. Aims to defeat the adversary’s will and desire to continue by seizing the initiative, and applying constant and unexpected pressure at times and places which the adversary least expects.

In combat, the Manoeuvrist Approach invariably includes elements of movement, firepower and positional defence. There will usually be a requirement to fix the adversary, to deny him access to routes and objectives, and secure vital ground and key points. However, any such defensive measures should only be seen as part of the means to the end, which is the adversary’s defeat. The Manoeuvrist Approach is underpinned by centralized planning and decentralized execution that promotes freedom of action and initiative – Mission Command.“ Lietuvos karinė doktrina: „Manevrinis kariavimas yra pamatinis Lietuvos kariuomenės karybos principas. Manevrinio kariavimo principas suprantamas kaip savųjų stiprybių panaudojimas prieš nustatytas priešininko silpnybes. Manevrinis kariavimas neturi būti painiojamas su Manevro operacijų grupe. Manevrinio kariavimo principas orientuotas į netiesioginius kariavimo būdus ir priemones, daugiausia kreipiant dėmesio į koncepcinį ir moralinį priešininko komponentus. Šiuo požiūriu sujungtos savosios stiprybės tinkamu metu, išlaikant operacijos tempą, panaudojamos prieš priešininko silpnybes, taip priešininkui sukeliant netikėtumą ir šoką. Manevrinio kariavimo principas – pajėgų perkėlimas, netikėtumo panaudojimas, klaidinimas (angl. Deception) ir gebėjimas veikti greičiau, nei priešininkas gali reaguoti, t. y. „įsiskverbti“ į priešininko sprendimo priėmimo procesą ir vienu žingsniu lenkti jo veiksmus.“ 3.11. Tinklo įgalintas ir efektais pagrįstas veikimas 347. Pereinant nuo industrinės visuomenės prie informacinės (žinių visuomenės) pasikeitimai ryšių ir informacinių technologijų srityje atvėrė galimybes iš esmės pakeisti karinių pajėgų sudarymo ir jų veikimo principus. Pastaraisiais metais terminas Revolution in Military Affairs buvo vartojamas simbolizuoti šiuos pasikeitimus. Tinklinės galimybės / tinklo įgalinti pajėgumai (angl. Network enabled capability) arba į tinklą orientuotas kariavimas (angl. Network centric warfare) – tai kariuomenės informacinis pajėgumas, kuriuo ketinama pagerinti karinius efektus optimaliau panaudojant turimas ir artimoje ateityje planuojamas įsigyti informacines sistemas (sujungtas į tinklą) siekiant, kad tinkama informacija tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir optimalia apimtimi būtų pateikiama tokio tinklo naudotojui.



348. Pagrindinis šio pajėgumo privalumas yra greitas apsikeitimas situacine informacija tarp veiksmus atliekančių vienetų (angl. Shared Situational Awareness) ir tai padidina kariuomenės uždavinių vykdymo efektyvumą. Pagrindiniai šio pajėgumo principai yra: 1. Būti pirmam siekiant informacinio pranašumo (angl. Fight first for informatio

superiority). 2. Galimybė naudotis informacijos šaltiniais ir dalytis informacija (angl. Access to

informatio: shared awareness). 3. Vadovavimo ir sprendimų priėmimo greitumas (angl. Speed of command and decision

making). 4. Savo veiksmų (veiklos) savarankiškas sinchronizavimas / suderinimas (angl. Self-

synchronization). 5. Pajėgų (vienetų) išsklaidytas veikimas (angl. Dispersed forces: non-continguous

operations). 6. Išsklaidytas judėjimas iki veiksmų vietos (angl. Demasification). 7. Ginklų sistemų ir priemonių panaudojimas informacijai gauti (angl. Deep sensor reach). 8. Greita adaptacija (angl. Alter initial conditions at higher rates of change). 9. Procedūrinių barjerų panaikinimas tarp vadovavimo lygmenų ir operacijoje

dalyvaujančių vienetų ir jungtinių operacijų koordinuotas vykdymas žemiausiame taktiniame lygmenyje (angl. Compress operations and levels of war).

349. Toks informacija keitimosi (ir operacinių pajėgų valdymo) tinklas yra kariuomenės (operacinių pajėgų) informacinio pranašumo rodiklis. Jis turi būti suderinamas su sąjungininkų sistemomis. 350. Tinklo pagrindu organizuotos operacijos (angl. Network-based operations). Operacijos, kuriose visi jų dalyviai yra sujungiami tokiu pajėgumu, kuris užtikrina: 1. Tinklo įgalintą kariavimą (angl. Network enabled warfare) ir greitą keitimąsi informacija. 2. Tinklo įgalintų pajėgumų (angl. Network enabling capabilities) išnaudojimą. 3. Integralumą su NATO tinklo įgalintais pajėgumais (angl. NATO Network enabling

capabilities). 4. Tinklo įgalintą valstybės karinę gynybą (angl. Network based homeland defence). 351. Tinklo įgalintas valstybės saugumas apima patikimą informacinę sistemą, kurioje galima laisvai keistis informacija tarp visų valstybės įstaigų, kurioms teisės aktuose numatyta ginti valstybę, nuotoliniu būdu vadovauti sprendimo priėmimo procesui ir veiksmų koordinacijai, ir tuo didinti operacinių pajėgų visų kitų valstybės gynybos institucijų efektyvumą (žr. 3–11 pav.).

3–10 pav. Tinklo įgalinta gynyba 352. Tinklo įgalintas veikimas vadui leidžia ne tik operatyviau ir tuo pačiu metu disponuoti (valdyti) informacija visuose karo (kariavimo) lygmenyse, lanksčiai reaguoti į pokyčius ir

Tinklo įgalintasvalstybės saugumas

Gauti ir keistis informacija apie situaciją, vadovauti ir

valdyti pajėgas

Efektais pagrįstas požiūris į operacijųplanavimą ir vykdymą

Panaudoti informacijąkariniams ir civiliniams

tikslams pasiekti



greitai priimti atitinkamus savarankiškus sprendimus, bet ir būti pranašesniam priešo atžvilgiu, jeigu jis tokios sistemos neturi. Tinklo įgalintas veikimas neįmanomas be tuo tinklu sujungtų institucijų priemonių (sistemų) ir įrangos suderinamumo bei atitinkamų leidimų gavimo, jeigu veikiame sąjungininkų operacinių pajėgų sudėtyje. 353. Kintantys, kompleksiniai iššūkiai, kuriems daro įtaką politiniai apribojimai (ribotumai ir suvaržymai), teisė ir naujos technologijos operacinėje aplinkoje iš kariškių reikalauja naujo mąstymo ir kūrybiško veikimo. Visapusis, efektais pagrįstas požiūris į operacijas (angl. Comprehensive, effects based approach to operations) nėra naujas reiškinys – tai tik atnaujintas filosofinis požiūris į tai, kaip mes suprantame, planuojame, vykdome ir vertiname operacinę veiklą. Šis požiūris nekeičia operacijų planavimo proceso (angl. Operational planning process), o tik sureikšmina dėmesio centrus. Išsamus, efektais pagrįstas požiūris į operacijas yra teorija, kuria remdamiesi turime: 1. Karinius veiksmus matyti plačiame aplinkos, kurioje veiksime, kontekste ir, kad tie

veiksmai būtų deramai koordinuoti su kitais – kariškiais ir civiliais. 2. Analizuoti aplinką, save, oponentą ir kitus kaip sistemų sistemą, kurioje dauguma

faktorių sąveikauja tarpusavyje. 3. Koncentruoti pajėgumus norimam rezultatui (efektui) pasiekti, įvykdyti iškeltą uždavinį

(užduotis) ir pasiekti numatytus tikslus. Taigi pagrindinis šios teorijos principas yra tai, kad mes naudojamės visomis turimomis priemonėmis (karinėmis ir nekarinėmis) ir sąveikaujame su visais dalyviais. Pagrindiniai šios teorijos privalumai yra: 1. Geresnis veiklos, tiesiogiai susijusios su priemonėmis visuose lygmenyse

kompleksinėje operacinėje aplinkoje, supratimas. 2. Geresnis situacijos žinojimas, supratimas, apsikeitimas ja ir sąryšio tarp priežasties ir

rezultato optimizacija. 3. Geresnis poveikio tikslumas, minimizuojant nenorimus padarinius ir didinant planavimo

kruopštumą. Strateginis tikslas (angl. Strategic aim). Vienas nedviprasmiškas ketinimas, kuris įgyvendinamas įvykdžius (užėmus) vieną ar daugiau siekinių (objektų). Siekinys (angl. Objective). Numatomas dalykas, kuris pasiekiamas pasirinktų efektų visuma. Efektas (angl. Effect). Aplinkos fizinės (angl. Physical), pažinimo (angl. Cognitive), socialinės (angl. Social) ar informacinės (angl. Informational) srities karinio paveikimo (kovinių ar nekovinių veiksmų) padarinys bet kokiame lygmenyje. Veiksmas (angl. Action). Darbo ar veiksmų procesas bet kokiame lygmenyje.

Kas yra efektais pagrįstas mastymas? Efektais pagrįstas mąstymas (angl. Effects-based thinking) yra filosofija, kuri nagrinėja situaciją kaip visumą ir pakeitimus, kuriuos reikia padaryti fizinėje ir pažinimo srityse, kad būtų pasiektas palankus rezultatas. 354. Išsamus, efektais pagrįstas požiūris į operacijas yra grindžiamas norimų efektų, kurie vestų prie operacinės sėkmės, t. y. galutinio tikslo pasiekimo (angl. Ends), nustatymu. Tam, kad pasiektume šį tikslą, turi būti nustatytas būdas (angl. Ways) ir optimalios priemonės (angl. Means) bei įvertinta galima rizika (angl. Risk). Operaciniame lygmenyje efektais pagrįstas požiūris į operacijas apima tam tikrą veiksmų, koordinuotų laike ir vietovėje ir su kitais dalyviais, kombinaciją, kad būtų gautas norimas efektas siekiant operacinių tikslų ir remiant strateginį tikslą (žr. 3–12 pav.).



3–12 pav. Efektų sąsajos 355. Vykdant tam tikrus veiksmus dėmesio centras yra efektas, o ne priemonių gausumas. Tačiau būtina įvertinti naudojamas priemones, nes kuo galingesnės priemonės naudojamos, tuo turi būti gilesnė efekto analizė. Nereikėtų pamiršti, kad mūšio metu veiksmai tam tikra prasme yra chaotiški ir tokiu atveju neįmanoma turėti išsamios informacijos apie aplinką, todėl perdėtas požiūris į efektų analizę gali daryti neigiamą įtaką veiksmams, t. y. juos stabdyti ar paralyžiuoti. Būtina, kad asmenys (vadai / vadovai / viršininkai), priimantys sprendimus, visuose (strateginiame, operaciniame ir taktiniame) lygmenyse: 1. Siekdami įvykdyti užduotis analizuotų efektus ir atitinkamai pasirinktų tam priemones. 2. Suprastų, kad pasirinktos priemonės ir norimas efektas ne tik darys tiesioginę įtaką

oponentui, bet ir kitiems veiksmų rajone esantiems sąjungininkams, civiliams gyventojams, ir tai suformuos bendrą nuomonę apie kariuomenę Lietuvoje ir už jos ribų.

3. Prisidėtų prie bendrų operacinių veiksmų ir žinotų, kad jų veiksmai, skirti pasiekti politinio lygmens tikslus, yra vertinami kitų atžvilgiu.

4. Kompleksiškai vertintų visus naujus iššūkius (žr. 3–13 pav.).

3–13 pav. Efektyvus naujų grėsmių atgrasinimas 356. Reikia pastebėti, kad efektas turi tiek fizinį, teik psichologinį poveikį. Poveikis gali būti tiesioginis ar netiesioginis.

Strateginis lygmuo

Operacinis lygmuo

Taktinis lygmuo

S

V

E

Siekinys(angl. Objective)

Veiksmas (angl. Action)

Efektas (angl. Effect)

STStrateginis tikslas (angl. Strategic aim)ST

SSS

S S

S S

E E E E E E

EEEEEE

E EE E E E E

V

V V V V

V V

V V V V V V VV V V V V V VV V V

Veiksmas

Atoveiksmis

Efektas

Efektais pagrįstas požiūris į atgrasinimą(angl. Effects-based deterrence)

•Teroristiniai išpuoliai•CBRB išpuoliai•Kibernetiniai išpuoliai•Kiti pavojai, pvz. energetikos ir finansų srityse, žmonių grobimai ir t. t.



Efektų rūšys (ką padaryti?) Fizinis Psichologinis Sunaikinimas / sugriovimas Chaosas Fizinis išsekinimas Teisių ribojimas

– pasyvus – aktyvus

Chaosas Šokas Psichologinis išsekinimas Veiksmų pobūdis (kas yra padaryta? / kaip yra padaryta?) Kas yra padaryta? Kaip yra padaryta? Kas? Mastas: Su kuo? – naudotos pajėgos

– poveikis Apimtis:

– geografinė – operacinė

Laikas: – greitis – trukmė – sinchroniškumas

Matomumas 3.12. Nacionalinės ir tarptautinės operacijos

Nacionalinės (vietinės / vidaus)

357. Nacionalines operacijas apima taikos meto užduočių vykdymą ir pradinės savigynos operacijos. Užduotys, kurias LK vykdo Lietuvos teritorijoje taikos metu vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais, LK vadovybės įsakymais ir kitais norminiais aktais, yra vadinamos taikos meto užduotimis (angl. Peace-time tasks), o pajėgos (ir jų vienetai), skirtos tai atlikti, – taikos meto užduočių vykdymo operacinėmis pajėgomis (angl. Peace-time task force). Taikos meto užduotys yra vykdomos pagal iš anksto parengtus ir su remiamomis institucijomis suderintus operacinius planus. Pradinės savigynos operacijoms vykdyti yra pasitelkiamas visas valstybės karinis personalas ir civiliai (organizuojama mobilizacija). Pradinės savigynos operacijoms yra rengiamasi taikos metu, rengiami planai ir sudaroma karo meto kariuomenės struktūra.

Tarptautinės (ekspedicinės) 358. Sutarties ar susitarimo pagrindu gali būti steigiami bendri su NATO, Europos Sąjungos bei kitomis valstybėmis partnerėmis kariniai (koaliciniai) vienetai, skirti dalyvauti ir vykdyti tarptautines operacijas. Bendriems su užsienio valstybėmis kariniams vienetams priskirtų kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato kariuomenės veiklos planas ir sutartys ar susitarimai dėl šių vienetų steigimo. Kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai), kai yra priimtas toks sprendimas, turi būti nuolat pasirengusios greitam perdislokavimui. Operacijos, prie kurių vykdymo prisidėtų kariuomenės operacinės pajėgos, gali būti: 1. JT remiamos (angl. UN – sponsored).



2. NATO pagrindu sudarytos koalicijos, į kurias gali būti įtrauktos kelios ne NATO valstybės (partneriai). Tokios operacijos pavyzdys yra operacija „Allied force“, Kosovas, 1999 m.

3. Didesnė dalis dalyvių nėra NATO narės. Tokių operacijų pavyzdys yra abi Persijos įlankos operacijos: „Operation desert storm” 1990–1991 m. ir „Operation Iraqi freedom“ 2003–2010 m.

4. Bendradarbiaujant tarp NATO ir JT. Tokios operacijos pavyzdys yra vykdyta operacija Bosnijoje 1995 m.

5. ES operacija. Tokios operacijos pavyzdys yra vykdyta operacija Bosnijoje nuo 2004 m. ir Darfure nuo 2006 m.

6. Neformalios koalicijos ir jų operacijos. Tokios operacijos pavyzdys yra vykdyta operacija Kosove 1999 m. Neformali koalicija buvo sudaryta tarp NATO ir Kosovo Liberation Army. Arba operacija Afganistane 2002–2003 m. Neformali koalicija buvo sudaryta tarp JAV pajėgų ir „Afghan Northern Alliance“.

359. Sprendimą dėl kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) išvykimo ir panaudojimo ne kolektyvinės gynybos operacijose kitų valstybių teritorijose ir dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant ir kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) išvykimą, ir leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams priima Respublikos Prezidentas. Valstybės vadovas taip pat numato ir kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti. 360. Pagrindinius faktorius, kurie daro įtaką tarptautinių operacijų planavimui ir vykdymui, galima suskirstyti į tris grupes: 1. Bendri:

a. Politiniai ir kariniai aspektai; b. Pajėgų formavimas ir išlaikymas; c. Misijos analizė ir užduočių paskyrimas; d. Kalba, kultūra ir situacija; e. Teisiniai aspektai; f. Doktrina, karinis rengimas ir resursai; g. Apsauga ir rizika; h. Kovos veiksmų taisyklės (jėgos panaudojimas).

2. Operaciniai: a. Bendri veiksmai; b. Žvalgyba; c. Informacijos apsikeitimas; d. RIS; e. Operacijos (pagal pajėgų ir operacijų rūšis).

3. Kiti: a. Logistika; b. PŠP; c. Personalo administravimas; d. Žiniasklaida; e. Aplinkosauga.



3.12.1. Taikos meto užduočių vykdymas ir taktinės funkcijos 361. Galime daryti prielaidą, kad dėl taikos meto užduočių (TMU) vykdymo specifikos ne visos įprastos taktinės funkcijos bus vykdomos, o jeigu susidariusi situacija to pareikalautų, tikėtina, kad bus vykdomos ne visu pajėgumu. 3.12.2. Tarptautinių operacijų vykdymas ir taktinės funkcijos 362. Operacijų vykdytojas turi žinoti nacionalinius suvaržymus, operacinius-taktinius pajėgumus ir apribojimus – pavaldžių elementų stipriąsias ir silpnąsias vietas. Kiekvieno taktinio vado pagrindinis tikslas yra įvykdyti jam skirtą taktinę užduotį su mažiausiais nuostoliais (personalas, ginkluotė, technika ir atsargos). Vykdant tarptautines operacijas (TO) nacionalinėms ir sąjungininkų pajėgoms yra taikomi NATO ne 5-ojo straipsnio reikalavimai. Viešieji ryšiai ir civilių ir karių bendradarbiavimas (angl. Public relations and CIMIC) yra svarbus bet kokios operacijos elementas. Tokių operacijų taktinių funkcijų vykdymo ypatumai gali būti: Judėjimas ir manevras. Vykdant planavimą tarptautinių operacinių pajėgų vadas (tarptautinio vieneto vadas) turi atsižvelgti į jas sudarančius pajėgumus. Jeigu veikiama vadovaujančios valstybės (angl. Lead nation) pajėgų (vieneto) sudėtyje, būtina teisingai suprasti ir įvertinti jos vienetų taktiką, techniką (atlikimas) ir procedūras (angl. Tactics, techniques and procedures) bei manevro vykdymo ypatumus. Tas pat veiksmas yra atliekamas, kai kitos valstybės karinis vienetas yra skiriamas į mūsų pajėgas / dalinį (padalinį). Žvalgyba ir informacija. Tarptautinėms operacijoms vykdyti nėra bendros žvalgybos doktrinos. Kiekviena koalicija ar aljansas šiam procesui organizuoti nustato atitinkamas (unikalias) procedūras. Rinkimas, platinimas, apsikeitimas žvalgybos informacija daugianacionalinėje taktinėje aplinkoje yra keblus dalykas dėl kiekvienos operacijoje dalyvaujančios valstybės nustatytų žvalgybinės informacijos apsaugos reikalavimų ir įrangos nesuderinamumo. Vykdant operacijas tai yra kliūtis siekiant apsikeisti informacija tarp joje dalyvaujančių pajėgų (taktinių vienetų). Tam, kad išvengtume šių nepatogumų, turime savo procedūras laiku suderinti su operacijoje dalyvaujančiųjų valstybių pajėgų atstovais ar vyresniaisiais vadais. Tik jie gali modifikuoti (sumažinti) nacionalinius suvaržymus (procedūras), jei tie suvaržymai trukdo vykdyti operacijas ir pasiekti bendrą tikslą. Ugnies galia. Ją sudaro: 1. Koordinuotas taikinių paieškos sistemos duomenų panaudojimas, apimantis

netiesioginės ugnies ginklus, aviaciją ir kitus mirtinus (angl. Lethal) ir nemirtinus (angl. Non-lethal) ginklus.

2. Taktinė paramos ugnis, kurią apima artilerija, minosvaidžiai, artimoji aviacijos parama (angl. Close air support), elektroninės kovos ir oro erdvės gynybos priemonės.

3. Etatinės priemonės (ginklai). Pajėgų išlaikymas. Planuojant kovinį aprūpinimą reikia numatyti: 1. Kas bus atsakingas už pajėgų išlaikymą (logistika, personalas, sveikatos priežiūra) ir

kokia apimtimi? 2. Kokia bus kovinės paramos vienetų organizacinė struktūra? 3. Kokios procedūros ir metodai bus naudojami siekiant užtikrinti kovinę paramą? 4. Kokie bus suderinamumo reikalavimai? Dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais yra nustatomos išlaikymo sąlygos, nacionalinė ir daugianacionalinė atsakomybė. Planuodami operacijas turime atsižvelgti į galimybę centralizuotai išnaudoti priimančios šalies paramą (teisinę, finansinę, įsigijimų, paslaugų pirkimo ar administravimo). Nacionalinių operacinių pajėgų vadas (ir taktinių vienetų vadai) turi žinoti, kiek paramos



galima tikėtis iš priimančios šalies ar / ir daugianacionalinių pajėgų ir kiek jos reikia iš Lietuvos bei stengtis apsirūpinti pigiausiai, tačiau būtina atsižvelgti ir į paslaugų / produktų kokybę. Vadovavimas ir valdymas. Vadovavimą ir valdymą daugianacionalinėje aplinkoje sudaro teisėtam daugianacionalinių pajėgų (vieneto) vadui suteikti įgaliojimai vadovauti ir valdyti jam paskirtus vienetus ir pajėgas tam, kad įvykdytų pavestą uždavinį ir užduotis. Pagrindinis dėmesys čia turi būti skiriamas vadovavimo ir valdymo procesams ir procedūroms tarp partnerių (operacijos dalyvių) optimizuoti bei nustatyti datą, iki kurios turi būti priimtas sprendimas. Kalba taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį vadovaujant ir valdant. Klaidingai suprastas (arba į nacionalinę kalbą išverstas) nurodymas ne gimtąja kalba gali pakenkti ar apsunkinti operacijų vykdymą. Dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais yra nustatomi vadovavimo įgaliojimai Pajėgų apsauga. Kaip taisyklė už pajėgų apsaugą atsako nacionalinių vienetų vadai.

Parama ugnimi ir oro gynyba 363. Teikiant taktinę paramą ugnimi sinchronizacija yra pagrindinis efektyvumo pasiekimo kriterijus. Kiekvieno vieneto vadas, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis tai daroma, turi užtikrinti, kad sinchronizacijos procesas būtų nepertraukiamas. Šiam tikslui pasiekti turi būti parengtos paramos ugnimi standartinės veiklos procedūros (angl. Standing operating procedures / standart operational procedures). 364. Oro erdvės gynybos priemonės daugianacionalinėse operacijose dažniausiai yra integralios ir valdomos operaciniame lygmenyje. Operacinis vadas nustato procedūras ir panaudojimo sąlygas bei duoda nurodymus dėl šių priemonių panaudojimo taktiniame lygmenyje. Taktinis vadas didžiausią dėmesį skiria savo pajėgų (vienetų) apsaugai nepažeisdamas jam duoto įsakymo (taktinio uždavinio ir užduočių vykdymo). 3.12.3. Gynybinių operacijų vykdymas ir taktinės funkcijos 365. Vykdant gynybines operacijas (GO) nacionalinėms ir sąjungininkų pajėgoms yra taikomi NATO 5-ojo straipsnio reikalavimai ir vykdomos visos taktinės funkcijos. 3.12.4. NATO valstybių karinių pajėgų integravimo ir skyrimo variantai 366. NATO pajėgų struktūroms kurti ir vadovavimui organizuoti yra naudojami trys integravimo modeliai (variantai): 1. Visiškas integralumas (angl. Fully integrated). Visiškai integruotos į NATO struktūrą

pajėgos ir vadavietės iš nacionalinių komponentų (vienetų). 2. Vadovaujanti šalis (angl. Lead nation). Viena iš NATO valstybių planuoja ir vykdo

operaciją, o kitos prisideda pajėgomis ir pajėgumais. 3. Formuojanti šalis (angl. Framework nation). Viena iš NATO valstybių suformuoja

vadovavimo ir organizacinį pagrindą, o kitos prisideda. 367. Taikos metu kariuomenės operacinės pajėgos, paskirtos į sąjungininkų sudaromus junginius, yra suskirstytos į keturias kategorijas: 1. NATO vadovaujamos pajėgos (angl. NATO Command Forces) yra štabai (vadavietės) /

vienetai / pajėgos, kurias šalys paskyrė vieno iš NATO vadų operaciniam valdymui. 2. NATO paskirtos pajėgos (angl. NATO Assigned Forces) – tai štabai (vadavietės) /

vienetai / pajėgos, kurias šalys sutinka paskirti vieno iš NATO vadų operaciniam valdymui pagal konkrečią NATO parengties pakopą, padėtį ar priemonę arba pagal tam tikrus susitarimus.



3. Pajėgos, numatytos naudoti NATO (angl. NATO Earmarked Forces), – tai štabai (vadavietės) / vienetai / pajėgos, kurias šalys sutinka ateityje perduoti vieno iš NATO vadų operaciniam vadovavimui ar operaciniam valdymui.

4. Kitos NATO pajėgos (angl. Other forces for NATO) gali būti paskirtos vieno iš NATO vadų operaciniam vadovavimui ar operaciniam valdymui, bet jų skyrimo aplinkybės turi būti apibrėžtos; tai gali būti ir pajėgos, bendradarbiaujančios su NATO pajėgomis.

3.12.5. Dalyvavimas Europos Sąjungos operacijose 368. Tipinės Europos Sąjungos operacijos bus ekspedicinės, daugianacionalinės ir apims kompleksines priemones. Operacijų vykdymo karinės dalies (komponento) pagrindą sudaro ES kovinės grupės (angl. EU battle groups). ES jūrų ir oro greito atsako veiksmus reglamentuoja šių pajėgų panaudojimo ir formavimo koncepcijos (angl. Maritime rapid response concept ang air rapid response concept). ES vadovaujamos operacijos gali būti vykdomos naudojant NATO pajėgumus ir priemones. Jeigu ES naudoja NATO pajėgumus ir priemones, visi procesai bus analogiški NATO. Jeigu NATO pajėgumai ir priemonės yra nenaudojamos, tada viena iš ES valstybių bus formuojanti šalis ir ji nustatys visus procesus. 369. ES kovinės grupės nėra pajėgos, kurios galėtų vykdyti tiesioginius karinius veiksmus konvencinio karo metu. ES kovinės grupės (pajėgumai ir priemonės) yra skirtos tarptautinių krizių valdymui. 3.12.6. Dalyvavimas Jungtinių Tautų operacijose

Kas yra kompleksinės taikos rėmimo operacijos? 370. Taikos rėmimo operacijos (angl. Peace support operations) yra tarptautinės visuomenės organizuotos pagalbos teikimo iniciatyvos skirtos remti, palaikyti, stebėti, prižiūrėti ir kurti taiką bei užkirsti kelią vykstantiems smurtiniams konfliktams. Kompleksinės taikos rėmimo operacijos daugiausia yra vykdomos vadovaujantis Jungtinių Tautų įstatų (chartijos) VI ir VII skyrių nuostatomis, gavus JT Saugumo Tarybos nutarimą (rezoliuciją). Galima išskirti dvi pagrindinės tokių operacijų rūšis: 1. Plataus profilio taikos palaikymo operacijos (angl. Multidimensional peacekeeping

operations). Jos vykdomos taikant dalyvaujančių šalių doktrinas bei tam tikrus tarptautinius principus, kurie lemia jas vykdančių veiksmus.

2. Taikos įvedimas (angl. Peace enforcement). Peace support operations, Nicola Johnston: „Most PSOs are authorized by a UN Security Council resolution under the UN Charter. Peacekeeping operations are generally authorized under Chapter VI and peace enforcement operations under Chapter VII. A UN Security Council resolution can authorize a UN PSO, or a regional organization or coalition of willing states to undertake a PSO. UN Security Council resolutions determine the PSO’s mandate, which defines the operation’s core tasks. A mandate may be altered only by passing a new Security Council Resolution, usually if conditions have changed in the conflict affected country or region in which the PSO is based“.

Jungtinių Tautų plataus profilio taikos palaikymo operacijų principai 1. Nešališkumas (angl. Impartiality). 2. Bendras sutarimas ir bendradarbiavimas (angl. Consent and cooperation). 3. Atitinkamas pajėgų panaudojimas (angl. Appropriate use of force). 4. Vienybė ir tarptautinis charakteris (angl. Unity and international character). 5. Laikymasis tarptautinės humanitarinės teisės principų (angl. Respect for principles of

international humanitarian law).



6. Atsižvelgti į vietinius teisės aktus ir muitinės procedūras (angl. Respect for local laws and customs).

Kiti principai: 1. Sutikimas (konflikto dalyviai sutinka dėl trečiosios šalies pajėgų dislokavimo). 2. Pajėgų panaudojimo apribojimai ir suvaržymai (angl. Use of force limitations). 3. Ilgalaikė vizija (angl. Long vision). 4. Teisėtumas (angl. Legality). 5. Patikimumas. 6. Judėjimo laisvė (angl. Freedom of movement). 7. Abipusė pagarba (angl. Mutual trust). 8. Skaidrumas. 9. Daugiatautiškumas.

Kas yra Jungtinių tautos ir Jungtinių Tautų operacijos? Jungtinės Tautos (angl. United Nations) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Pirminis ir pagrindinis šios organizacijos tikslas – taikos išsaugojimas ir kolektyvinis saugumas bendradarbiaujant visoms tarptautinėms bendruomenėms. Nuo to laiko Jungtinių Tautų organizacija tapo ne tik nepaprastų globalinių pokyčių liudininke, bet ir šių pokyčių skatintoja bei daugelio taikių idėjų įkvėpėja ir vykdytoja. Šiandien į šios tarptautinės organizacijos veiklą įsitraukė beveik visos pasaulio valstybės – 192 šalys. Lietuva į Jungtines Tautas įstojo 1991 m. rugsėjo 17 d. 1992 m. Vilniuje buvo įsteigta Jungtinių Tautų koordinatoriaus atstovybė. Jungtinių Tautų misijos (operacijos) gali būti: 1. Visiškai politinės (angl. Purely political). Pavyzdžiui UNAMA Afganistane, UNMIBH

Bosnijoje ir Hercegovinoje. 2. Politinės – karinės (angl. Political and blue helmets). Pavyzdžiui UNMIS Sudane.

Kas gali reikalauti inicijuoti taikos rėmimo operacijas Tarptautinė visuomenė tikisi jog esant nestabilumui (ar konfliktui) vienoje ar kitoje pasaulio valstybėje, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (angl. United Nations Security Council) duos leidimą (t.y. sankcionuos) vykdyti taikos rėmimo operaciją, kadangi ši tarptautinė organizacija pagal jos įstatus (chartiją) yra atsakinga už tokios veiklos vykdymą. 371. JT operacijoje dalyvaujančio karinio komponento užduočių spektras gali būti nuo techninės pagalbos teikimo kariniuose klausimuose, derybų proceso organizavimo taikai išsaugoti iki tiesioginių karinių veiksmų vykdymo ir kompleksinių karinių priemonių panaudojimo. Karinės užduotys taikos palaikymo operacijose yra: 1. Parama siekiant taikos ir politinių derybų (angl. Support to peacemaking and political

negotiations). 2. Saugios aplinkos užtikrinimas (angl. Providing a secure environment). 3. Stebėjimas ir kontroliavimas (angl. Observation and monitoring). 4. Įsikišimas (angl. Interposition). 5. Prevencinis dislokavimasis (angl. Preventive deployment). 6. Nuginklavimas, demobilizacija ir integravimas į visuomenę (angl. Disarmament,

demobilization and reintegration (DDR). 7. Išminavimas (angl. Demining). 8. Sankcijų vykdymas (angl. Enforcement of sanctions). 9. Saugumo sektoriaus reforma ir rengimas (angl. Security sector reform and training). 10. Tvarkos ir įstatymų vykdymo atkūrimas ir palaikymas (angl. Restoration and

maintenance of law and order). 11. Žmogaus teisių kontrolė (angl. Human rights monitoring). 12. Humanitarinės veiklos parama (angl. Support to humanitarian activities).



13. Civilių apsauga (angl. Protection of civilians).

Kas Jungtinių Tautų organizacijoje yra atsakingas už taikos rėmimo operacijas? Už taikos rėmimo operacijų vykdymą yra atsakingi du JT departamentai: 1. JT taikos palaikymo operacijų departamentas (angl. UN department for peacekeeping

operations). Šis departamentas yra taikos palaikymo operacijas (angl. Peacekeeping operations) vykdanti institucija.

2. JT politikos reikalų departamentas (angl. UN department for political affairs). Šis departamentas yra politiką (angl. Political peacebuilding operations) formuojanti institucija.

372. Manevrinis požiūris į taikos palaikymo operacijas pasižymi tuo, kad mes pripažįstame chaosą ir netvarką, bet stengiamės tai panaudoti kaip privalumą tam, kad įvestume pajėgas. Toks privalumas gali būti teisinis ar moralinis. Mandatas ir kovos veiksmų (jėgos) taisyklės gali tai atspindėti. Vykdydami taikos operacijas mes didžiausią dėmesį skiriame gyventojams (taip užsitikriname jų saugumą ir išgyvenamumą, gauname palaikymą), o ne konfliktuojančioms šalims, kurių siekiams tęsti konfliktą netiesiogiai nepritariame.

3–14 pav. Faktoriai, darantys įtaką tarptautinių operacijų planavimui 373. Pagrindiniai faktoriai, darantys įtaką tarptautinių operacijų planavimui ir vykdymui, yra nacionaliniai (valstybių) interesai, kultūra, pastangos, resursai, doktrina, ryšiai ir informacinės sistemos (žr. 3–14 pav.). Remiantis NATO doktrinomis – taikos rėmimo operacijos yra NATO ne 5 straipsnio operacijų sudedamoji dalis. Detaliau taikos rėmimo operacijų rūšys yra parašytos šio leidinio 7 dalyje. 3.12.7. Nacionalinių pajėgų vado atsakomybė 374. Operacinės pajėgos yra karinis vienetas, vykdantis tarptautinės operacijos taktinius uždavinius ir užduotis ar specifines funkcijas. Pajėgų OSĮL tvirtina kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį ir pajėgoms keliamus reikalavimus. Nacionalinių pajėgų vado, įgyvendinančio tarptautinių operacijų tikslus, tipinė atsakomybė yra: 1. Patarti aukštesniam tarptautinių daugianacionalinių pajėgų vadui dėl tinkamo savo

vieneto ir turimų pajėgumų panaudojimo. 2. Organizuoti kasdieninės veiklos ir operacijų planavimą bei atitinkamų dokumentų

rengimą. 3. Organizuoti savo pavaldinius tinkamai vykdyti taktinę veiklą.

Nacionaliniai interesaiSusitarimai dėl bendrų tikslų ir uždavinių

Pastangų vienybėTikslams ir uždaviniams pritaria visi dalyviai

Doktrinos, karių parengimas ir ginkluotėReikalingas pasirengimo lygis pasiekiamas tinkamai rengiant operacines pajėgas (ir jųvienetus), dalinantis patirtimi ir resursais

Kultūriniai skirtumaiVykdant operacijas naudojamasi vertėjų ir

kitų specialistų paslaugomis

Operacinių išteklių valdymasĮvairių būdų naudojimas vykdant aprūpinimą

Ryšiai ir informacinės sistemosPriemonių suderinamumas, informacijos

saugumas ir jautrumas



4. Vertinti vykdomą veiklą bei teikti apibendrintą informaciją aukštesniam vadui nustatyta tvarka.

5. Kelti pajėgų panaudojimo efektyvumą. 6. Integruoti ir nuolat sinchronizuoti savo vieneto veiksmus su kitais operacijos dalyviais

(kariškiais ir civiliais). 7. Teikti bendrąją paramą kitiems operacijoje dalyvaujantiems vienetams. 8. Nuolat stebėti ir vertinti situaciją operacijos vietoje. Teikti informaciją ir žvalgybos

duomenis nustatyta tvarka. 9. Užtikrinti stovyklos ir operacijų vykdymo saugumą turimomis ir prieinamomis

priemonėmis. 10. Tvirtinti vieneto standartines kasdieninės veiklos (administracines) ir veikimo

(operacijų) procedūras (angl. Standing administrative and operating procedures). 11. Užtikrinti RIS integravimą į tarptautinių operacinių pajėgų ir nacionalines vadovavimo ir

valdymo sistemas. 12. Užtikrinti logistinių funkcijų vykdymą. 13. Derinti su nacionaline vadovybe vadovaujamo vieneto ir karių kovos veiksmų (jėgos

panaudojimo) taisykles ir turėti nacionalinius įgaliojimus dėl šio klausimo derinimo su tarptautinių daugianacionalinių pajėgų vadovybe.

14. Vykdyti kitus uždavinius ir funkcijas. Nacionalinių pajėgų vadas (angl. National force commander) gali būti paskirtas nacionalinio kontingento vadu (angl. national contingent commander). Jo tipinės užduotys ir funkcijos yra pateikiamos šios doktrinos šeštoje dalyje. 3.13. Operacijų vykdymas apgyvendintoje vietovėje 375. Pasaulio raida rodo, kad vykdant operacijas daugiau dėmesio turi būti skiriama apgyvendintoje vietovėje (mieste). Prognozuojama, kad apie 85 % planetos gyventojų iki 2025 metų gyvens miestuose ar netoli jų. Todėl miestai ir apgyvendintos teritorijos tampa svorio (gravitacijos) centrais ne tik tradiciniu požiūriu, bet ir politiniu / kariniu-operaciniu. Bus problematiška karinius veiksmus vykdyti tokioje sudėtingoje ir labai kompleksinėje aplinkoje. Istoriškai susiklostė, kad karinės operacijos apgyvendintoje vietovėje (mieste) buvo vykdomos sekinimo stiliumi (angl. Attrition style). Dabar, kai daugelyje operacijų nėra tiesioginio priešo ir operacijos įgauna nesimetrinio kariavimo pobūdį, kariavimas darosi vis sudėtingesnis, todėl išsamus planavimas ir pasirengimas visuose karo vedimo lygiuose (žr. 3–15 pav.) tokio tipo operacijoms yra sėkmės garantas. 376. Tarptautinės, daugianacionalinės operacijos susideda iš šių etapų: 1. Supratimas (angl. Understand). Konflikto prigimties, oponento, operacijų rajono,

operacinės (strateginės) sandaros, civilių gyventojų ir fizinės aplinkos supratimas. 2. Sąlygų sudarymas (angl. Shape). Sudaryti palankias sąlygas pagrindiniams

veiksmams vykdyti. Kontroliuoti, nukreipti ir išnaudoti fizinę aplinką, civilius gyventojus ir oponento veiksmus siekiant įgyti pranašumą.

3. Veikimas (angl. Engage). Imtis veiksmų prieš priešiškas pajėgas, daryti įtaką politinei, humanitarinei situacijai.

4. Sustiprinimas (angl. Consolidate). Apsaugoti, kas yra pasiekta. Atkurti saugumą ir infrastruktūrą (ar jos funkcionavimą).

5. Perėjimas (angl. Transition). Grąžinti valdymą civiliams. Nacionalinių operacijų planavimas ir vykdymas apgyvendintoje vietovėje (mieste) gali apimti aukščiau išvardintus etapus, kurie gali būti detalizuoti ir adaptuoti prie Lietuvos sąlygų ir aplinkybių.



3–15 pav. Veiksmų apgyvendintoje vietovėje (mieste) planavimas 377. Pagrindiniai reikalavimai operacinių pajėgų adaptacijai naujose sąlygose yra: 1. Išsklaidytų, smulkių vienetų taktiniai veiksmai vykdant operacijas apgyvendintoje

vietovėje (mieste). 2. Greitas tempas: mobilumas ir kontramobilumas. 3. Situacijos apgyvendintoje vietovėje (mieste) įvertinimas ir visapusiška žvalgyba. 4. Taktiniai vienetai sugeba greitai persiorganizuoti / susiskaldyti į funkcines grupes /

skyrius / elementus ir atlikus užduotis grįžti prie pradinės struktūros.

3–16 pav. Karinių vienetų veikimo erdvė apgyvendintoje vietovėje (mieste) 378. Rengiant operacinius planus vadovaujamasi įprastinių taktinių veiksmų nuostatomis, kad būtų pasiekti norimi rezultatai (efektai). Tokie pagrindinai taktiniai veiksmai vykdant operacijas apgyvendintoje vietovėje (mieste) yra:

Koks yra strateginis tikslas?Ar politinė / karinė apgyvendintos vietovės (miesto) kontrolė (valdymas) prisideda prie

strateginio tikslo įgyvendinimo?

Ar politinė / karinė apgyvendintos vietovės (miesto) kontrolė (valdymas) remia operacinį

planą?Koks apgyvendintos vietovės (miesto) kontrolės

(valdymo) laipsnis norimas pasiekti?

Kokia veikla (operacijos) reikalinga apgyvendintos vietovės (miesto) kontrolei (valdymui) užtikrinti ir

operaciniam planui įvykdyti?

Operacijos, vykdomos

apgyvendintoje vietovėje (mieste), visada reikalauja daug aukų, todėl sprendimas dėl jųvykdymo turi būti

priimamas atitinkamame

lygmenyje (dažniausiai

strateginiame)

Vienetas Veikimo plotis(angl. Frontages)

Veikimo gylis(angl. Depths)

Pėstininkųbatalionas

4–8 kvartalai (namų masyvai)700–1400 m


Pėstininkųkuopa



Pėstininkųbūrys


1 kvartalas (namų masyvas)175 m

Vienetas Veikimo plotis(angl. Frontages)

Veikimo gylis(angl. Depths)

Pėstininkųbatalionas



Pėstininkųkuopa



Pėstininkųbūrys


1 kvartalas (namų masyvas)175 m

Vieno kvartalo (gyvenamųjų ir kitų namų masyvo), kurį sudaro įvairaus aukščio ir konstrukcijos (architektūros) gyvenamieji (privatūs ir daugiabučiai), administraciniai

pastatai ir kita infrastruktūra (keliai, pėsčiųjų takai, požeminės perėjos ir pan.) plotis yra apie 175 metrus

Vieno kvartalo (gyvenamųjų ir kitų namų masyvo), kurį sudaro įvairaus aukščio ir konstrukcijos (architektūros) gyvenamieji (privatūs ir daugiabučiai), administraciniai

pastatai ir kita infrastruktūra (keliai, pėsčiųjų takai, požeminės perėjos ir pan.) plotis yra apie 175 metrus

Veikiant apgyvendintoje vietovėje ypač svarbu nustatyti taktinių funkcijų vykdymo ypatumus



1. Izoliacija (angl. Isolating). Oponento izoliacija tam tikroje apgyvendintoje vietovėje nuo jo kitų pajėgų ar sąjungininkų.

2. Išlaikymas (angl. Retaining). Tam tikros apgyvendintoje vietovėje vietovės išlaikymas nuo priešo politinio ar karinio valdymo (kontrolės).

3. Sutvardymas (angl. Containing). Oponento laikymas tam tikroje apgyvendintoje vietovėje ir neleidimas jam iš jos pasitraukti (išeiti).

4. Neįleidimas (angl. Denying). Tai gynybinis veiksmas, siekiant apginti apgyvendintą vietovę ir neleisti oponentui perimti jos kontrolę.

5. Sumažinimas (angl. Reducing). Tai puolamieji veiksmai, kuriais siekiama užimti tam tikrą apgyvendintos vietovės (dalį).

Karinių pajėgų mokymo tikslams (ir tokios mokymo infrastruktūros sukūrimui) yra naudojama tam tikro dydžio vietovė (su pastatais) (žr. 3–16 pav.) siekiant treniruoti atitinkamo dydžio vienetus. 3.14. Operacinio (veikimo) lauko sandara 3.14.1. Užnugario operacijos 379. Užnugario operacijos (angl. Rear operations) yra apibūdinamos kaip palaikymo veiksmai, kuriuos vykdo visi vienetai (manevriniai, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo bei valstybė / priimančioji šalis) kartu tam, kad būtų apsaugotos pajėgos / pajėgumai, neutralizuotos ar atremtos oponento operacijos užnugaryje ir tuo užtikrinta savo pajėgų veiksmų laisvė priešakinėse ir giluminėse operacijose bei tų operacijų tęstinumas. 380. Užnugario operacijų principai yra: 1. Pastangų vienybė (angl. Unity of effort), kuri užtikrina užnugario rajono apsaugą ir

paramą pagrindinėms pajėgoms. 2. Pajėgų taupymas (angl. Economy of forces), kai kovinės paramos ir kovinio

aprūpinimo vienetai geba savarankiškai apsiginti nuo priešo trikdymų, kol atvyksta papildomi reagavimo vienetai.

3. Greitas reagavimas (angl. Responsiveness), kai turime tokias pajėgas (vienetus), kurios geba skubiai reaguoti į oponento veiksmus užnugario rajone.

381. Užnugario operacijų tikslai yra: 1. Užtikrinti užnugario rajono ir infrastruktūros saugumą (angl. Provide security of rear

areas and facilities). 2. Apsaugoti ar minimizuoti oponento kišimąsi į vadovavimą ir valdymą ir RIS (angl.

Prevent or minimize enemy interference with command, control, and communications).

3. Nuolat teikti kovinę paramą ir kovinį aprūpinimą priešakiniams vienetams (angl. Provide continuous combat support and combat service support forward).

4. Apsaugoti savo ir sąjungininkų vienetų judėjimą užnugario rajone (angl. Provide unimpeded movements of friendly units throughout the rear area).

5. Surasti, užfiksuoti / sukaustyti / sutvardyti ir sunaikinti įsibrovusį oponentą užnugario rajone (angl. Find, fix, and destroy enemy incursions in the rear area).

6. Užtikrinti nuostolių valdymą prieš / per ir po oponento atakos (angl. Provide for area damage control before / during / after an attack or incident).

382. Užnugario operacijų užduotys yra: 1. Saugus priešakinis aprūpinimas (angl. Secure forward support). 2. Priešo aptikimas (angl. Detection of the enemy). 3. Priešo stabdymas (angl. Delay the enemy).



4. Priešo sunaikinimas (angl. Destroy the enemy). 383. Užnugario operacijoms planuoti ir vykdyti (taip pat ir teikti priimančios šalies paramą) gali būti paskirtas atskiras užnugario operacijų vykdytojas. Užnugario operacijų pagrindiniai ypatumai: 1. Apsaugoti užnugario rajoną ar / ir remti priešakines pajėgas. 2. Įgalinti kovinius vienetus, daryti įtaką operacijų vykdymo tempui ir užtikrinti pagrindinių

pajėgų: a. Saugumą. b. Išlaikymą. c. Atsargų kaupimą.

3. Vykdyti civilių ir karių bendradarbiavimą. 4. Organizuoti sužeistųjų priežiūrą. 5. Užtikrinti mobilizacinę veiklą. 3.14.2. Priešakinės operacijos 384. Priešakinės (artimos) operacijos (angl. Close operations) apima puolamuosius ar gynybinius veiksmus, kai pajėgos susiduria tiesiogiai su priešu. 1. Paprastai priešakinės (artimos) operacijos yra vykdomos trumpu atstumu ir artimiausiu

laiku (t. y. nuolat kontaktuojant su priešu). 2. Taktinius veiksmus atlieka manevriniai vienetai. Siekiant sėkmingai atlikti taktinius

veiksmus, būtina juos įgalinti kovine parama (angl. Combat support) bei koviniu aprūpinimu (angl. Combat service support).

3. Visi operacijų vykdytojų veiksmai yra koordinuoti (suderinti) tarpusavyje. 385. Priešakinių operacijų tikslas yra įvesti į mūšį su priešu vienetus panaudojant turimas priemones, kurios duos norimą rezultatą priešo atžvilgiu. Pagrindinė priešakines operacijas vykdančių pajėgų (ir jų vienetų) užduotis yra dominuoti ugnimi ir judėjimu. Priešakinių operacijų pagrindiniai ypatumai: 1. Nuolat kontaktuoti su priešu. 2. Mažinti priešo kovinę galią. 3. Remti gilumines operacijas. 3.14.3. Giluminės operacijos 386. Giluminės operacijos (angl. Deep operations) apima veiksmus, kurie atliekami prieš priešo pajėgas, kurios tiesiogiai nedalyvauja priešakiniame mūšyje, bet turi pajėgumų daryti įtaką priešakinėms operacijoms. Pagrindiniai principai, taikomi giluminėms operacijoms: 1. Giluminės operacijos iš prigimties yra jungtinio ir dažnai daugianacionalinio pobūdžio. 2. Gilumines operacijos nevykdomos izoliuotai. 3. Pagrindinis dėmesys giluminėse operacijose yra skiriamas operacinio lygmens

užduotims. 4. Lietuvos karinių pajėgų giluminėse operacijose yra naudojama mažų padalinių taktika. 387. Giluminių operacijų tikslai: 1. Pakeisti priešo operacinį tempą (angl. Alter the tempo of enemy operations). 2. Numatyti priešakinius veiksmus (angl. Project current fight). 3. Varžyti priešo veiksmų laisvę (angl. Deny enemy freedom of action). 4. Sutrikdyti ar suardyti priešo (veiksmų) darną (angl. Distrupt or destroy the enemy

coherence).



5. Trikdyti priešo vadovavimą ir valdymą (angl. Distrupt enemy‘s command and control). 388. Giluminių operacijų užduotys yra: 1. Trikdyti priešo rezervą (angl. Distrupt enemy reserves). 2. Trikdyti priešo aprūpinimą (angl. Distrupt enemy supply). 3. Trukdyti pasiruošimą (angl. Disrupti preparation). 4. Naikinti operacinės svarbos taikinius (angl. Destroy operationally significant targets). 5. Trikdyti priešo pajėgų papildymo organizavimą (angl. Disrupt commitment of follow-on

enemy forces). Giluminių operacijų pagrindiniai ypatumai: 1. Norimo veiksmo pasirinkimas. 2. Priešo svorio centrų puolimas. 3. Tikslinis priešo kovinės galios naikinimas. 3.15. Kolektyvinis saugumas ir NATO 5-ojo straipsnio operacijos 389. NATO pajėgumams vystyti yra pasitelkiamas Šiaurės Atlanto sutarties 3-iasis straipsnis: „Kuo efektyviau siekdamos šios Sutarties tikslų, Šalys, kartu ir kiekviena atskirai nuolatinės ir veiksmingos saviugdos bei abipusės paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą pasipriešinti ginkluotam užpuolimui“, o veikimo pagrindą sudaro 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: „Šalys susitarė, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad, tokio užpuolimo atveju, kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsniu, nedelsiant suteiks paramą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, ir imsis tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, siekiant atkurti ir palaikyti saugumą Šiaurės Atlanto regione. Apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, turi būti nedelsiant pranešama Saugumo Tarybai. Tos priemonės turi būti nutrauktos po to, kai Saugumo Taryba imasi priemonių, būtinų atkurti ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą“. 390. Visi išvardinti teiginiai sudaro prielaidą, kad Lietuva turi turėti gerai organizuotą ir parengtą kariuomenę (operacines pajėgas) ir būti pasiruošusi pradinei savigynai nuo visų galimų ar prognozuojamų grėsmių, priimti paramą bei prireikus gebėti vykdyti NATO 5-ojo straipsnio įsipareigojimus kitų atžvilgiu. Valstybės gynybai užtikrinti yra rengiami planai ir nuolat vykdomas karinis rengimas bei kita su valstybės gynyba susijusi veikla. Valstybės gynimo planus nuo ginkluoto užpuolimo rengia ir tikslina kariuomenės Jungtinis štabas. 391. Pagrindiniai, visuotinai priimtini kolektyvinio saugumo principai: 1. Pirmas. Beveik kiekviena valstybė, ypač didžiosios valstybės, turi priklausyti

kolektyvinio saugumo organizacijoms ir veikti taip, kad šios organizacijos dirbtų. 2. Antras. Nė viena valstybė negali sukliudyti (blokuoti) sprendimo priėmimo proceso. Šį

principą dalinai įgyvendina JT organizacija. Veto teisę turi 5 valstybės. 3. Trečias. Sankcijų veiksmingumui užtikrinti tarptautinė ekonomika turi būti kuo daugiau

abipusiškai priklausoma, kad numatytos sankcijos atitinkamai paveiktų norimą valstybę, bet tuo pačiu metu nebūtų nukreiptos prieš valstybes, kurios šias sankcijas vykdo.

4. Ketvirtas. Valstybės, kurios pasitiki kolektyvinio saugumo mechanizmu, turi būti užtikrintos, kad šis mechanizmas yra veiksmingas jų šalies saugumui užtikrinti.

392. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos (operacijos) tikslais kitų valstybių teritorijose ir dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos



Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Lietuvos Respublikos, kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutartyje nurodytų šalių ginkluoto užpuolimo atveju Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įskaitant sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje, prireikus išsiųsti ir panaudoti Lietuvos karinius vienetus kitų valstybių teritorijose, leisti atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei imtis kitų priemonių, reikalingų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams pasiekti. 3.16. Taktikos, technikos ir procedūrų naudojimas 393. Vien tik principai negali pilnai apibūdinti operacijų vykdymo metodologijos. Taktika, technika ir procedūros (angl. Tactics, techniques and procedures), pagrįstos žiniomis ir patirtimi, suteikia detalią, specifinę informaciją apie tai, ką reikia daryti tam tikroje aplinkoje, situacijoje ar padėtyje. Naudojant tam tikrą taktiką, atlikimo techniką ir procedūras remiami ir realizuojami operacijų vykdymo principai. Taktika, technika ir procedūros atsako į vieną klausimą kaip?, siūlo ar nustato metodus / būdus ir / ar procesus. Taktika, technika ir procedūros yra naudojamos operaciniame, taktiniame ir techniniame lygmenyse. Technika ir procedūros yra žemiausias doktrinos lygmuo. Technika ir procedūros gali būti orientuotos į konkretaus vieneto OSĮL. 3.17. Lemiamas veiksnys – svorio (gravitacijos) centras 394. Svorio / gravitacijos centras (angl. Center of gravity). Charakteristikos, pajėgumai, arba galios šaltiniai, kurių pagalba karinės pajėgos įgauna veiksmų laisvę, fizinę jėgą, ar valią kovoti. „A system‘s source of power to act“ – tai supaprastintas lemiamojo veiksnio / svorio (gravitacijos) centro apibrėžimas anglų kalba. Valstybės galią sudaro diplomatinis, informacinis, ekonominis ir karinis elementai (angl. D-I-M-E elements of national power). Paprastai nacionaliniame-strateginiame lygmenyje lemiamieji veiksniai / svorio (gravitacijos) centrai (angl. Centres of Gravity) yra du valstybės galios elementai – t. y. karinis ir ekonominis. Diplomatinis ir informacinis pajėgumai nėra tiesioginiai valstybės galios rodikliai, jie labiau naudojami kaip instrumentai ir atlieka tam tikrą įgalinimo funkciją (žr. 3–17 pav.). Operaciniame lygmenyje lemiamasis veiksnys / svorio (gravitacijos) centras yra kariniai / saugumo pajėgumai, t. y. kariuomenė / ginkluotosios pajėgos (angl. Armed forces) bei jas sudarantys kariniai ir sukarinti vienetai. 395. Po to, kai vienu ar kitu atveju buvo apibūdinta (nustatyta), kas gali būti svorio (gravitacijos) centras, būtina jį charakterizuoti (žr. 3–18 pav.), t. y. nustatyti jo pagrindinius pajėgumus (angl. Critical capabilities), pagrindinius reikalavimus (angl. Critical requirements) ir pagrindines silpnąsias vietas (angl. Critical vulnerabilities). Jeigu gravitacijos centras yra karinės priemonės (karinė galia), jos bus vertinamos pagal: 1. Pagrindinius pajėgumus – tai karinės pajėgos (pajėgumai), kurias galime generuoti ir

kurias galime panaudoti. 2. Pagrindinius reikalavimus – tai sąlygos, resursai ir priemonės, kuriais įgalinamas

karinių pajėgų veikimas. 3. Pagrindines silpnąsias vietas – tai pagrindiniai pajėgumai, kuriuos galima pažeisti,

suardyti ar sunaikinti.



3–17 pav. Valstybės galios elementai ir jų strategiją reglamentuojantys dokumentai 396. Priešo lemiamajam veiksniui / gravitacijos centrui nustatyti ir paveikti yra naudojami keturi žingsniai: 1. Nustatomi priešo pagrindiniai pajėgumai, absoliučiai esminė funkcija, kurios pagalba

priešo sistemos veikia. Sistemos gali turėti kelis pajėgumus, bet ne visose situacijose tie pajėgumai yra pagrindiniai.

2. Nustatomi priešo pagrindinių pajėgumų šaltiniai, kas faktiškai ir yra priešo lemiamieji veiksniai / svorio (gravitacijos) centrai.

3. Nustatoma priešo lemiamųjų veiksnių / svorio (gravitacijos) centrų pagrindiniai pajėgumai.

4. Nustatoma priešo pagrindinių pajėgumų silpnosios pusės, kurias galima paveikti. Svorio (gravitacijos) centro sąvoka netaikoma taktiniame lygmenyje.

3–18 pav. Svorio (gravitacijos) centro analizė

Karinis (karinės priemonės)

Nacionalinio saumo

strategija

Karinė strategija

Diplomatinis (diplomatinės priemonės)

Ekonominis (ekonominės priemonės)

Informacinis (informacinės priemonės)

Valia (angl. Will) politinis valstybės

galios instrumentas

Supratimas(angl. Awareness)

informacinis valstybės galios

instrumentas

Turtas / gerovė(angl Wealth) ekonominis

valstybės galios instrumentas

Galėjimas / galia(angl. Might)

karinis valstybės galios

instrumentas

Karinis (karinės priemonės)

Nacionalinio saumo

strategija

Karinė strategija

Diplomatinis (diplomatinės priemonės)

Ekonominis (ekonominės priemonės)

Informacinis (informacinės priemonės)

Valia (angl. Will) politinis valstybės

galios instrumentas

Supratimas(angl. Awareness)

informacinis valstybės galios

instrumentas

Turtas / gerovė(angl Wealth) ekonominis

valstybės galios instrumentas

Galėjimas / galia(angl. Might)

karinis valstybės galios

instrumentas

ERDVĖ

LAIKAS

Nacionalinio saugumo strategija

Svorio (gravitacijos)

centras

Pagrindiniai pajėgumai

Pagrindinės silpnosios

vietos

Pagrindiniai reikalavimai

Pagrindiniai pajėgumai





vietos


vietos


vietos


D–LK–002 (antrasis patikslintas leidimas) 4-1

Ketvirta dalis KARINIŲ PAJĖGŲ RŪŠYS

Šioje dalyje aprašomos kariuomenės pajėgų rūšys, taktinės galimybės ir indėlis

vykdant plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas 4.1. Sausumos pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4.1.1. Veikimo sausumoje konceptas

Nacionalinis

401. Lietuvos karinių pajėgų veikimas ir karinių priemonių panaudojimas sausumoje yra paremtas greitu ir koordinuotu atsaku į visus galimus aplinkos saugumo sąlygų pakitimus (grėsmes). Sausumos pajėgų vienetai dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse daugianacionalinėse operacijose, veikia kariuomenės operacinių pajėgų sudėtyje ar su jomis įeina į kitų valstybių (koalicijos) arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos jungtines daugianacionalines pajėgas. Sausumos taktinių vienetų veiksmų tikslas yra pasinaudoti situacija, užvaldyti, atgauti ar apsaugoti sausumos teritoriją. Veikimo metu pajėgos atlieka plataus spektro operacijų kovines ir nekovines užduotis, siekia aiškiai apibrėžtų rezultatų (efektų) tam tikru laiku ir tam tikroje vietovėje (vietoje) ir prisiima pasvertą (įvertintą) riziką. Taktinė sėkmė priklauso nuo vadų patirties, atsakingumo, nepertraukiamos veiklos koordinacijos, veiksmų sinchronizacijos ir integracijos, sumanaus, proporcingo ginklų ir jėgos panaudojimo, karių informuotumo, tikslinio vadovavimo užduotims ir tinkamo reagavimo į susidariusias karines-strategines, operacines ar taktines sąlygas siekiant atremti ar neutralizuoti įvairiarūšes grėsmes ir įgyvendinti sausumos vienetams keliamus tikslus. Karinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką atveju ginkluotosios pajėgos yra visada pasirengusios pradėti pradinės savigynos veiksmus ir organizuoti civilinį pasipriešinimą (angl. Initial self-defence and civil resistance actions). Tiesioginės karinės grėsmės (agresijos prieš Lietuvą) atveju sausumos pajėgų vadovybės (štabo) pagrindu gali būti formuojama viena iš trijų regioninių vadaviečių, o kariuomenės rūšių reguliariųjų, KASP ir rezervo vienetų pagrindu ir teritoriniu principu – regiono pajėgos. Pereinant nuo pradinės savigynos prie kolektyvinės gynybos veiksmų sausumos vienetai laipsniškai perduodami (integruojami) NATO jungtinėms pajėgoms. Siekiant užtikrinti Aljanso teritorijos saugumą, sausumos pajėgų nacionaliniai vienetai ir priemonės turi būti parengti vykdyti gynybinius arba puolamuosius veiksmus.

NATO 402. Sąjungininkų vykdomų jungtinių operacijų metu jungtinių pajėgų sausumos komponento vadas operaciniame lygmenyje transformuoja sąjungininkų jungtinių pajėgų vado strategiją (sumanymą) ir kampanijos planus į taktinius veiksmus. Tam siekiui įgyvendinti jis pritaiko operacinio meno nuostatas. Pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais ir atsižvelgdamas į vadovavimo ir valdymo organizaciją, vadas turi sugebėti laiku perkelti kovos veiksmų centrą, paskirstyti pajėgas ir greitai bei efektyviai pradėti vykdyti vieną ar kitą uždavinį (funkciją). Jam pavaldiems (priskirtiems) nacionaliniams taktiniams vienetams būtini visapusiški sugebėjimai vykdant įvairias funkcijas, karines operacijas bei taktiniu ir operaciniu lygmeniu įgyvendinant sąjungininkų jungtinių pajėgų vado nurodytus uždavinius kovinių veiksmų ir ne 5-ojo straipsnio atsako į krizes operacijų vykdymo metu. Atsižvelgiant į operacinę aplinką, sąjungininkų sausumos pajėgoms gali tekti vykdyti įvairius uždavinius, pradedant vietos (vietovės) apsaugos ir taikos rėmimo (palaikymo) ir baigiant plataus masto agresijos atrėmimu. Šios operacijos gali vykti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, būti nevienodo intensyvumo ir nesusijusios tarpusavyje.



4.1.2. Uždavinys, esminės užduotys ir vaidmuo

Sausumos pajėgų uždavinys 403. Sausumos pajėgos (toliau – SP) remia nacionalinio saugumo interesus ir įgyvendina karinius tikslus bei kartu su sąjungininkais ir kitomis Lietuvos karinių pajėgų rūšimis sugeba: 1. Apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją ar bet kokią kitą vietovę, kurią sausumos

vienetai valdo (kontroliuoja). 2. Įveikti tuos, kurie vykdo agresyvius veiksmus, kelia pavojų taikai, nacionaliniam ir

kolektyviniam saugumui.

Sausumos pajėgų esminės užduotys 404. Sausumos pajėgų uždavinio esminės užduotys yra: 1. Rengti veiksmingus reguliariuosius, teritorinius ir rezervo vienetus plataus spektro

operacijoms sausumoje vykdyti. 2. Tinkamai ir greitai reaguoti į krizes – dominuoti vykdant operacijas ir sukuriant saugią

aplinką sausumoje. 3. Organizuoti ir administruoti (ir karo prievolės administravimas) sausumos vienetus. 4. Teikti pagalbą ir paramą civiliams ir civilinėms institucijoms.

Sausumos pajėgų vaidmuo 405. Pagrindinis sausumos pajėgų vaidmuo yra lankstus veikimas ir / ar kitų karinių pajėgų ar civilinių struktūrų, vykdančių plataus spektro operacijas sausumoje, papildymas (angl. Full spectrum flexibility and augmentation). Taikos metu sausumos pajėgos yra pajėgų rengėjas ir teikėjas bei pasirengimo valstybės karinės gynybos regioniniu lygmeniu organizatorius. Sausumos taktiniai vienetai sudaro pagrindinę operacinių pajėgų dalį taikos, krizės ir karo meto vykdant kariuomenei skirtus uždavinius. Šiandienos sausumos operacijų vykdymas yra sudėtingas dėl aplinkos ir jose dalyvaujančių pajėgų (ir kitų dalyvių) įvairovės. Toks kompleksiškumas reikalauja decentralizuoto vadovavimo, veikimo ir judėjimo laisvės, iniciatyvos ir greičio norint adekvačiai reaguoti į visus veiksnius ir daryti įtaką besikeičiančiai situacijai. Sausumos vienetai vykdo plataus spektro operacijas ir stabilizuoja situaciją; sekina, slopina ir neutralizuoja priešą; saugo infrastruktūrą ir logistikos vienetus siekiant užtikrinti operacijų tęstinumą; vykdo manevrą. Pagrindinis sausumos vienetų vaidmuo vykdant teritorinės gynybos užduotis – sekinti ir naikinti agresorių, išlaikyti ar susigrąžinti sausumos teritoriją. 406. Nepaisant veiksmų ore ir jūroje (šių pajėgų indėlio į galutinį rezultatą), veiksmai sausumoje (koviniai ir nekoviniai) dažniausiai nulemia galutinę operacijos būseną. Sausumos pajėgų taktiniai vienetai (operacinių pajėgų sudėtyje), vykdydami operacijas, susiduria su įvairiais pavojais ir grėsmėmis (angl. Hybrid threats). Operacinės pajėgos yra sudaromos iš junginių, dalinių ir padalinių (mažų padalinių) su kuriais sėkmingai būtų galima reaguoti į įvairius iššūkius. Junginiai, daliniai ir padaliniai yra formuojami iš modulinių pajėgumų. 407. Sausumos pajėgų taktinių vienetų veikimo pagrindą sudaro plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių operacijų vykdymas bei vadų gebėjimas efektyviai taikyti praktikoje: 1. Veiklos rūšis. 2. Veikimo būdus. 3. Taktinius veiksmus. Tipinis sausumos pajėgų veikimas yra organizuojamas panaudojant junginius, dalinius ir padalinius. Detaliau taktiniai veiksmai yra aprašomi 7.6 skyriuje.



408. Taktiniai vienetai (brigada, batalionas, kuopa, būrys) dažniausiai veikia kaip sudėtinė operacinių pajėgų dalis ir savo atsakomybės rajone (jeigu jiems toks nustatytas) palaiko tiesioginę sąveiką (glaudžius ryšius) su kitais vienetais (su kitų valstybių vienetais), vietine valdžia, kitomis toje vietovėje veikiančiomis organizacijomis, kurios yra įsitraukusios į operacinę-taktinę veiklą arba yra neutralios. 4.1.3. Struktūra, pritaikyta sudaryti operacines pajėgas 409. Pagrindiniai sausumos pajėgų vienetai yra penkių rūšių: 1. Pėstininkų vienetai (angl. Infantry). Pėstininkų vienetų suskirstymą žr. 4–1 pav. 2. Inžinierių vienetai (angl. Engineers). 3. Artilerijos vienetai (angl. Artillery). 4. Ryšių vienetai (angl. Signals). 5. Kovinio aprūpinimo vienetai (angl. Combat service support). Faktinį sausumos pajėgų operacinį pajėgumą, kuris gali kisti, apima Sausumos pajėgų štabas, Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (keturi koviniai / manevriniai batalionai, Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas ir Artilerijos batalionas), KASP (KASP štabas, šešios rinktinės), ryšių ir informacinių sistemų batalionas (gali būti mišrus), Inžinerijos batalionas ir mokymo centras. Taikos metu mokymo centras į operacinį pajėgumą neįeina. Sausumos pajėgų vienetų pritaikymas siekiant sudaryti operacines pajėgas ir vykdyti plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas yra užtikrinamas vystant sausumos modulinius pajėgumus (moduliai gali būti skirstomi į kovinius, palaikymo, funkcinius ir specifinius arba į kovinius, kovinio aprūpinimo, kovinės paramos ir vadovavimo paramos). Galutinis sprendimas dėl kariuomenės vienetų modulinio suskirstymo nepriimtas. Kuriant naujas ar reaorganizuojant esamas sausumos pajėgų organizacnes struktūras (t. y. tikslinant ar rengiant naujus SP vienetų OSĮL-us) labai svarbu suprasti, kad Lietuvos kariuomenės sausumos kovinių (manevrinių) vienetų pagrindas yra pėstininkai (angl. Infantry), todėl pirmiausia reikėtų nusistatyti tipinį pėstininkų vienetą ir tik po to į jį integruoti ginkluotę, techniką ir įrangą (pvz. tipiniam pėstininkų vienetui duodame šarvuočius M-113 ir kitą techniką ko pasekoje gauname tipinį mechanizuotųjų pėstininkų vienetą). Vykdant pajėgumų planavimą reikėtų suprasti, kad nežiūrint į tai, kokios rūšies būtų sausumos pajėgų koviniai (manevriniai) vienetai, jie vykdydami gynybą ar atakuodami visada veiks kaip pėstininkai, t. y. pesčiomis.

4–1 pav. Tipiniai sausumos pajėgų vienetai

CSS

AKS



410. Sausumos pajėgų pėstininkų vienetai yra trijų rūšių: 1. Mechanizuotųjų pėstininkų vienetai (angl. Infantry mechanized unis). Jų pagrindinė

transporto priemonė (žr. 4–2 pav.) yra šarvuotis (transporteris) M-113 su atitinkama ugnies galia.

4–2 pav. Mechanizuotieji vienetai 2. Motorizuotųjų pėstininkų vienetai (angl. Infantry motorized units). Jų pagrindinė

transporto priemonė (žr. 4–3 pav.) yra M1114, HMMWV (HAMMER).

4–3 pav. Motorizuotieji vienetai 3. Pėstininkai, neturintys etatinių transporto priemonių ir judantys pėsčiomis (angl.

Dismounted infantry units). Nors tokie vienetai juda pėsčiomis (angl. Dismounted) jie gali būti aprūpinti (jiems priskirti ar priduoti) įvairiomis riboto mobilumo visiškai neturinčiomis apsaugos (angl. Unprotected) karinėmis ir nekarinėmis transporto (angl. Soft skinned vehicles) priemonėmis (žr. 4–4 pav.). Pėstininkai veikiantys pėsčiomis sudaro didžiąją dalį teritorinių (t.y. KASP) ir kariuomenės rezervo vienetų.

Pastaba. NATO pajėgų lengvųjų pėstininkų vienetai (angl. Light infantry units) visada turi etatines transporto priemones (angl. Organic soft skinned or lightly armoured air transportable vehicles) todėl jie yra vadinami motorizuotųjų pėstininkų vienetais (angl. Motorized infantry units).

4–4 pav. Vienetai judantys pėsčiomis 4. Ateities kovinių (manevrinių) vienetų struktūra (angl. Future combat / manoeuver units

structure) galėtų būti pritaikyti veikti tiek konvencinėje, tiek nekonvencinėje (nesimetrinėje) aplinkoje, kurioje dominuoja maištininkai ir naudojami improvizuotieji užtaisai (žr. 4–5. pav.). Tokie vienetai galėtų būti apginkluoti moderniomis pėstininkų

Priskirtos trasporto priemonės



kovos mašinomis (angl. Infantry fighting vehicles – galėtų vykdyti manevrą neišsilaipinus (angl. Mounted manoeuver).

4–5 pav. Ateities karinės struktūros 411. NATO manevrinių pajėgumų pagrindą (pagal „Bi-SC Agreed Capability Codes and Capability Statements“, 16 April 2008, 2102/SHJ5CMD/CDD/01/08 - 204508 / 5000 TC-60/TT-2769/Ser: NU0023) sudaro keturios rūšys:

1. Šarvuočiai, tankai (angl. Armour). Manevro vykdymo priemonė yra tankų ir mechanizuotieji (ratiniai ar vikšriniai šarvuočiai ir pėstininkų kovos mašinos) vienetai. Dominuoja tankų vienetai.

2. Sunkieji pėstininkai (angl. Infantry heavy). Manevro vykdymo priemonė yra tankų ir mechanizuotieji vienetai. Dominuoja mechanizuotieji vienetai.

3. Vidutinieji pėstininkai (angl. Infantry medium). Judėjimo vykdymo priemonė yra ratiniai ar vikšriniai šarvuočiai (kovos mašinos).

4. Lengvieji pėstininkai (angl. Infantry light). Judėjimo vykdymo priemonė yra lengvai šarvuotos ar nešarvuotos karių transportavimo priemonės.

Atitinkamai Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų mechanizuotieji pėstininkai gali būti skirti į NATO vidutiniųjų pėstininkų vienetą, o motorizuotieji pėstininkai (su transporto priemonėmis ir pėstininkai veikiantys pėsčiomis) – į lengvųjų pėstininkų vienetą. 4.1.4. Taktinės galimybės 412. Kiekvienas sausumos pajėgų reguliarusis ar teritorinis kovinis (manevrinis) vienetas pajėgus atlikti daug vaidmenų, bet atsižvelgiant į jo rūšį ir organizacinę struktūrą, kiekvieno konkretaus vieneto taktinės galimybės (pajėgumai ir apribojimai) gali gerokai skirtis (angl. Tactical capabilities and limitations). Paskirto uždavinio (ir užduočių), priešo, draugiškųjų pajėgų, vietovės, laiko ir civilų gyventojų (angl. METT-TC) analizės rezultatai visada nulemia sprendimą, kokios rūšies Sausumos pajėgų vienetus panaudoti ir iš kokių vienetų suformuoti operacines pajėgas tam, kad būtų efektyviai vykdomos plataus spektro operacijos. Tinkamai sujungti mechanizuotieji, motorizuotieji ir veikiantys pėsčiomis vienetai (angl. Mixing mounted and dismuonted infantry units) į vieną organizacinę užduoties vykdymo struktūrą (angl. Task force) manevrą vykdančiam vadui duoda didesnį taktinį lankstumą.

Bendri pėstininkų vienetų pajėgumai Prieš priešo pajėgas (vienetus) visi sausumos pajėgų reguliarieji ir teritoriniai koviniai (manevriniai) vienetai privalo gebėti atlikti šiuos veiksmus: 1. Naikinti (angl. Destroy). 2. Suvaržyti (angl. Neutralize) 3. Trikdyti (angl. Supress). 4. Sulaikyti (angl. Interdict). 5. Suardyti (angl. Disrupt). 6. Blokuoti (angl. Block).

AKS

Pagrindinės priemonės (OSĮL)

taktinėms funkcijoms vykdyti

Doktrina, taktika, technika, procedūros

ir karinis rengimas

Naujos veikimo, funkcinės ir įgalinimo

koncepcijos



7. Nukreipti (angl. Canalize). 8. Užfiksuoti / sukaustyti / sutvardyti (angl. Fix). Prieš priešo pajėgas (vienetus) ir vietovės atžvilgiu visi sausumos pajėgų reguliarieji ir teritoriniai koviniai (manevriniai) vienetai privalo gebėti atlikti šiuos veiksmus: 1. Išžvalgyti (angl. Reconnoiter). 2. Neduoti (angl. Deny). 3. Apeiti (angl. Bypass). 4. Išvalyti (angl. Clear). 5. Sutvardyti (angl. Contain). 6. Izoliuoti / atskirti (angl. Isolate). Vietovės atžvilgiu visi sausumos pajėgų reguliarieji ir teritoriniai koviniai (manevriniai) vienetai privalo gebėti atlikti šiuos veiksmus: 1. Užimti (angl. Seize). 2. Saugoti angl. Secure). 3. Užvaldyti (angl. Occupy). 4. Išlaikyti (angl. Retain).

Pėstininkų, neturinčių etatinių transporto priemonių ir judančių pėsčiomis pajėgumai Tipinio SP rezervo / teritorinio bataliono / KASP rinktinės (kuopos) privalumai: 1. Panaudojami plataus spektro nacionalinėse operacijose, papildo ekspedicinius

vienetus, vykdo jiems skirtus konkrečius uždavinius ir užduotis. 2. Moka naudoti visus veikimo (kovos) būdus, atlikti taktinius veiksmus ir taktines

funkcijas. 3. Labai efektyvūs veikti sudėtingomis ar labai sudėtingomis vietovės sąlygomis (angl.

Specially suited for restricted and severely restricted terrain). 4. Veikia esant sudėtingoms klimato ir matomumo sąlygoms. 5. Vykdo judėjimą bet kokioje vietovėje. 6. Greitai perima ir integruoja priskirtus pajėgumus. 7. Geba veikti prieš priešo konvencines pajėgas, o sudarytomis mažomis grupėmis ir su

vietos gyventojų pagalba – prieš priešo nekonvencines pajėgas (nekonvencinę taktiką). 8. Veikia su (ar papildo) motorizuotųjų / mechanizuotųjų pėstininkų ir SOP vienetais bei

NATO ir koalicinėmis (daugianacionalinėmis) pajėgomis ir civilinėmis institucijomis. 9. Iki 72 val. išlieka veiksnūs vykdydami žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo teritorines

operacijas. 10. Užtikrina labai svarbių valstybės gynybinės infrastruktūros objektų saugumą. 11. Atlieka teritorijos (miesto) blokavimo (apsaugos) užduotis. 12. Remia priimančios šalies paramos operacijas. 13. Vykdo mažų padalinių (būrys / skyrius / grandis) operacijas (angl. Small-unit

operations). 14. Nuolat remia savivaldybes (saugo visuomenei gyvybiškai svarbias funkcijas) teritoriniu

principu. 15. Užtikrina KAS rezervo aktyvavimo procesų saugumą ir ginkluotųjų pajėgų papildymo

veiklą. 16. Vykdo teritorinių tiekimo ir aprūpinimo kelių saugumo užtikrinimo operacijas. 17. Tokiems vinetams reikalingas sąlyginai mažas atsargų kiekis. 18. Vykdo draugiškųjų pajėgų pridengimą ir saugojimą (angl. Screen and guard). Vykdant gynybą pėstininkų vienetai, veikiantys pėsčiomis (angl. Dismounted), gali būti panaudojami ten, kur yra sudėtingos ar labai sudėtingos vietovės sąlygos (Lietuvoje, daugiausia miestuose ar miesteliuose, miškingose vietose) tam, kad mechanizuotieji ar motorizuotieji vienetai galėtų būti panaudoti prieš tokius pat priešo vienetus, veikiančius pagrindinėse puolimo kryptyse. Gynyboje pėstininkų vienetai, veikiantys pėsčiomis, gali



būti infiltroujami tam, kad būtų galima užimti ar išlaikyti sudėtingas ar labai sudėtingas vietoves ir tokiu būdu leisti mechanizuotiesiems ir motorizuotiesiems (angl. Mounted) vienetams judėti greičiau.

Pėstininkų, neturinčių etatinių transporto priemonių ir judančių pėsčiomis apribojimai

Tipinio SP rezervo / teritorinio bataliono / KASP rinktinės (kuopos) trūkumai: 1. Turimomis etatinėmis (ar priskirtomis) transporto priemonėmis neįmanoma vienu metu

pervežti visų karių. Mobilumas užtikrinamas vykdant žygius pėsčiomis. Judama lėtai. 2. Ypač pažeidžiami perdislokavimo vykdymo metu priešui panaudojus tiesioginę ar

netiesioginę ugnį, cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio poveikio priemones ar aviaciją.

3. Negali vykdyti puolamųjų veiksmų atviroje vietovėje. 4. Mobilumas užtikrinamas veikiant pėsčiomis; etatinės transporto priemonės veža karius

arba atsargas. 5. Disponuoja labai ribotais oro erdvės gynybos ir apsaugos pajėgumais. 6. Labai riboti etatiniai kovinio aprūpinimo pajėgumai. Kovinio aprūpinimo (logistikos)

pagrindą sudaro teritoriniai ištekliai, jei yra vykdoma valstybės pradinė savigyna. 7. Turi labai mažą ugnies galią.

Motorizuotųjų pėstininkų vienetų pajėgumai

Tipinio SP reguliariojo bataliono privalumai: 1. Panaudojamas plataus spektro nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose, vykdo jiems

skirtus konkrečius uždavinius ir užduotis. 2. Moka naudoti visus veikimo (kovos) būdus, atlikti taktinius veiksmus ir taktines

funkcijas. 3. Veikia esant sudėtingoms klimato ir matomumo sąlygoms. 4. Greitai perima ir integruoja priskirtus pajėgumus. 5. Geba veikti prieš priešo (nekonvencinę taktiką) konvencines ir nekonvencines pajėgas. 6. Veikia su (ar papildo) lengvųjų / mechanizuotųjų pėstininkų, SOP vienetais ir NATO ir

koalicinėmis (daugianacionalinėmis) pajėgomis ir civilinėmis institucijomis. 7. Iki 72 val. išlieka veiksnūs vykdydamas žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo

operacijas. 8. Greitai reaguoja atsakomybės rajone – vykdo gynybą (stabdymą) išsiskleidus, o

prireikus greitai koncentruojasi siekiant atlikti kitus veiksmus. 9. Užtikrina prieštankinę apsaugą saviems ir priskirtiems vienetams. 10. Vykdo mažų padalinių (būrys / skyrius / grandis) operacijas (angl. Small-unit

operations). 11. Vykdo draugiškųjų pajėgų pridengimą ir saugojimą (angl. Screen and guard).

Motorizuotųjų pėstininkų vienetų apribojimai Tipinio SP reguliariojo bataliono trūkumai: 1. Pažeidžiami priešui panaudojus tiesioginę ugnį, cheminio, biologinio, radiologinio ir

branduolinio poveikio priemones ar aviaciją. 2. Negali vykdyti puolamųjų veiksmų prieš šarvuotų, tankų ir sunkiųjų pėstininkų vienetus. 3. Ribotas ratinių transporto priemonių mobilumas specifinėmis vietovės sąlygomis. 4. Disponuoja ribotais oro erdvės gynybos ir apsaugos pajėgumais. 5. Riboti etatiniai kovinio aprūpinimo pajėgumai, o šaudmenų ir kuro sunaudojama daug,

todėl reikalinga išorinė pagalba, kai vykdomos ilgalaikės operacijos. 6. Priklauso nuo radijo ryšio priemonių taktiškai manevruojant kariams neišlipus iš kovos

technikos sąlytyje su priešu. 7. Pažeidžiamas prieššarviniais ginklais ir minomis tiesioginiu pataikymu. 8. Turi ribotą ugnies galią.



9. Pagrindinė mūšio technika skirta karių ar atsargų transportavimui. Mechanizuotųjų pėstininkų vienetų pajėgumai

Tipinio SP reguliariojo bataliono privalumai: 1. Panaudojami plataus spektro nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose, vykdo jiems

skirtus konkrečius uždavinius ir užduotis. 2. Moka naudoti visus veikimo (kovos) būdus, atlikti taktinius veiksmus ir taktines

funkcijas. 3. Veikia esant sudėtingoms klimato ir matomumo sąlygoms. 4. Greitai perima ir integruoja priskirtus pajėgumus. 5. Geba veikti prieš priešo (nekonvencinę taktiką) konvencines ir nekonvencines pajėgas. 6. Veikia su (ar papildo) lengvųjų / motorizuotųjų pėstininkų ir SOP vienetais, NATO ir

koalicinėmis (daugianacionalinėmis) pajėgomis ir civilinėmis institucijomis. 7. Iki 72 val. išlieka veiksnūs vykdant žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo operacijas. 8. Greitai reaguoja atsakomybės rajone – vykdo gynybą (stabdymą) išsiskleidus, o

prireikus atakuoti – greitai koncentruojasi. 9. Užtikrina prieštankinę apsaugą saviems ir priskirtiems vienetams. 10. Papildomai apsaugoti M 113 sumažina iki minimumo prieššarvinių ginklų grėsmę. 11. Su priskirtais vienetais tuo pat metu gali vykdyti atakavimo ir stabdymo (atsitraukimo)

veiksmus. 12. Papildomai pasirengę gali įveikti beveik visas vandens kliūtis. 13. Savarankiškai vykdo nedidelės apimties visas plataus spektro operacijas. 14. Vykdo mažų padalinių (būrys / skyrius / grandis) operacijas (angl. Small-unit

operations). 15. Užtikrina draugiškųjų (sąjungininkų) pajėgų saugumą.

Mechanizuotųjų pėstininkų vienetų apribojimai Tipinio SP reguliariojo bataliono trūkumai: 1. Pažeidžiami priešui panaudojus tiesioginę ugnį, cheminio, biologinio, radiologinio ir

branduolinio poveikio priemones ar aviaciją. 2. Negali vykdyti puolamųjų veiksmų prieš šarvuotų, tankų ir sunkiųjų pėstininkų vienetus. 3. Mobilumas ir ugnies panaudojimas gerokai ribojamas apgyvendintoje vietovėje

(mieste) ir miške. 4. Disponuoja ribotais oro erdvės gynybos ir apsaugos pajėgumais. 5. Riboti etatiniai kovinio aprūpinimo ir remonto pajėgumai, o šaudmenų ir kuro

sunaudojama daug, todėl reikalinga išorinė parama, jei vykdomos savarankiškos operacijos.

6. Labai priklauso nuo radijo ryšio priemonių taktiškai manevruojant kariams neišlipus iš kovos technikos sąlytyje su priešu.

7. Sunaudojama daug degalų, todėl būtina nuolat aprūpinti kuru (turi turėti papildomą kuro aprūpinimo pajėgumą).

8. Net ir turintys papildomą apsaugą artimu atstumu pažeidžiami prieššarviniais ginklais ir minomis tiesioginiu pataikymu.

9. Sudėtinga kirsti vandens kliūtis. 10. Turi ribotą ugnies galią. 11. Išsilaipinus kariams iš šarvuočių yra smarkiai mažinamas veiksmų tempas. 413. Visos aukščiau išvardintos sausumos vienetų taktinės galimybės yra tik tipinės, bet gali būti atitinkamai pritaikytos planuojant ir kuriant konkrečius sausumos pajėgumus Lietuvos kariuomenėje. Sausumos vienetai, turintys savo sudėtyje (organizacinėje struktūroje) žvalgus, gali vykdyti išžvalgymo užduotis.



414. Skiriant užduotis motorizuotiesiems vienetams reikia atsižvelgti į galimo priešo mobilumo ir ugnies galios pranašumus. Motorizuotieji vienetai turi kompensuoti savo minusus vykdydami išsiskleidimą, priedangą ir maskavimąsi bei išnaudodami vietovę. Mechanizuotųjų pėstininkų vienetai (aprūpinti šarvuota technika ir atitinkama ugnies galia) gali veikti kaip atakuojanti (kontratakuojanti) jėga priešininko atžvilgiu. Taktinis panaudojimas turi būti pagrįstas uždavinio, priešo, vietovės, draugiškųjų pajėgų bei laiko ir civilių situacijos operacijų rajone analize. Maksimaliai išnaudojant pajėgumus ir minimizuojant trūkumus vadai gali efektyviai integruoti mechanizuotuosius, motorizuotuosius ir lengvuosius pėstininkus į vieną junginį. Sausumos pajėgų mechanizuotųjų, motorizuotųjų ir lengvųjų pėstininkų batalionų pagrindinis įrankis pergalei pasiekti yra gebėjimas kompleksiškai panaudoti įvairus ginklus (jų sistemas) kuopos lygmeniu (angl. The battalion achieves decisive action using combined / mixed arms at the company level). Taktiniame lygmenyje savųjų pajėgų mobilumo pranašumas prieš priešą yra itin svarbus siekiant sėkmės. 415. Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pagrindu gali būti sudarytos brigados dydžio užduoties vykdymo pajėgos (angl. Brigade task force), kurios vykdytų nacionalines ir tarptautines operacijas, o operacinis rajonas galėtų apimti 100 x 100 km (dydis pasirinktas planavimo tikslais) sausumos teritoriją. Brigada tam tikrą laiką gali panaudoti savo batalionų pagrindu sudarytas bataliono užduoties vykdymo pajėgas su įvairiais ginklais operacijoms vykdyti iki 90 km į operacijos rajono gilumą. 4.1.5. Veikimo pagrindų sąvadas 416. Sausumos pajėgos vykdydamos taktinę veiklą vadovaujasi devyniais karo vedimo (kariavimo) principais, aprašytais 3.11 skyriuje, ir papildomomis nuostatomis, jeigu tokios yra nustatytos. Pagrindiniai vienetų veikimo principai (angl. Land forces units tenets): 1. Iniciatyva (angl. Initiative) – vadai numato įvykius ir planuoja veiksmus, kad jų

vadovaujami vienetai galėtų veikti greičiau negu priešas. 2. Judrumas (angl. Agility) – gebėjimas greičiau reaguoti negu priešas. Neatsiejama

iniciatyvos dalis. 3. Giluma (angl. Depth) – operacijų išplėtimas tam tikru laiku ir tam tikroje erdvėje,

naudojant resursus ir siekiant tikslo. 4. Sinchronizacija (angl. Sinchronisation) – koordinuotomis pastangomis / veiksmais siekti

sėkmes. 5. Įvairiapusiškumas ir lankstumas (angl. Versatility and flexibility) – gebėjimas vykdyti

įvairius uždavinius / užduotis. 417. Pagrindiniai kovinės galios elementai (žr. 4–6 pav.): 1. Manevras (angl. Manoeuver) – vienetų judėjimas poziciniam pranašumui įgyti

panaudojant ugnį ir judėjimą. 2. Ugnies galia (angl. Firepower) – pabūklo, vieneto ar ginklų sistemų galimybės naikinti

priešą ugnimi, t. y. ugnies panaudojimo kiekis iš pozicijos, vieneto ar ginklų sistemos. Ugnies galią apibūdina šaudymo nuotolis, šaudymo taiklumas, kovinė greitašauda, šaudmens galia ir ugnies veiksmingumas. Ugnis gali būti operacinė ir taktinė. Operacinė ugnis dažniausiai yra ta priemonė, kuri nėra naudojama tiesiogiai remti manevrą.

3. Apsauga (angl. Protection) – gebėjimas išlaikyti karinių vienetų kovinį potencialą, kurį vadas galėtų panaudoti lemiamu momentu. Galimos priemonės: saugumas, klaidinimas, karių sveikata ir moralė, „savas–savas“ ugnies prevencija. Apsauga apima



pajėgų apsaugą, lauko discipliną, saugą ir brolžudystės vengimą (angl. Fratricide avoidance).

4. Lyderystė (angl. Leadership) – vadų gebėjimas, išnaudojant savo reputaciją ir asmenines savybes, įtakoti karius tinkamai vykdyti jiems skirtas užduotis. Lyderystė yra pats svarbiausias ir dinamiškiausias kovinės galios elementas.

5. Informacija (angl. Information) – situacijos žinojimas ir jos supratimas, kuris duoda vadui pagrindą veikti, stiprina lyderystę ir didina manevro, ugnies galios ir apsaugos poveikį.

Apibendrinant kovinės galios elementus galima teigti, kad tie elementai yra ne kas kita kaip šešios taktinės funkcijos (jų tinkamas vykdymas atliekant operacijas) ir lyderystė. US FM 3-0: „The eight elements of combat power include the six warfighting functions – movement and maneuver, intelligence, fires, sustainment, commandand control, and protection – multiplied by leadership and complemented by informatikon“.

4–6 pav. Kovinės galios elementai

Kas yra karinė lyderystė? Karinė lyderystė (angl. Military leadership) yra žmonių veiklos įtakojimo procesas siekiant įvykdyti misiją (uždavinį ir užduotis) arba pagerinti karinę organizaciją. Proceso elementai yra: 1. Tikslas (angl. Purpose). Paaiškinti pavaldiniams misijos vykdymo priežastį (kodėl reikia

įvykdyti uždavinį ir užduotis?). 2. Kryptis (angl. Direction). Suteikti priemones ir paaiškinti pavaldiniams kaip jas naudoti,

kad įvykdyti uždavinį ir užduotis. 3. Motyvacija (angl. Motivation). Palaikyti karių valią, kad įvykdyti uždavinį ir užduotis. Lyderystė - tai minties pirmenybė (rus. Лидерство - это старшинство мысли). Lyderystė yra vadovavimo ir valdymo elementas. Daugiau informacijos apie lyderystę galima rasti JAV kariuomenės sausumos pajėgų FM 6–22. Karinės lyderystės grandis žr. 4–7 pav. 418. Galios daugiklis (angl. Force multiplier). Pajėgumas ar / ir savybė, kurią pridėjus ir panaudojus padidinamas pajėgų kovinis potencialas (galia) ir uždavinio (užduoties) įvykdymo sėkmės tikimybė. Be konkrečių pajėgumų, galios daugikliu dar gali būti manevrinis kariavimas, pragmatizmas, lankstus mąstymas ir jungtinumas (jungtinės

Lyderystė

Manevras

Apsauga

Situacijos supratimas

Informacija

Ugnies galia

1. Judėjimas ir manevras

2. Žvalgyba ir informacija

3. Ugnies galia

4. Pajėgų išlaikymas

5. Vadovavimas ir valdymas

6. Pajėgų apsauga



operacijos). Galios daugiklis remiasi faktoriais, kurie gerokai padidina daikto ar karinės struktūros veiksmingumą. Karinių pajėgų bendri galios daugikliai gali būti: 1. Moralė. 2. Technologijos. 3. Geografiniai ypatumai. 4. Klimato, oro sąlygos. 5. Karinis rengimas ir patirtis. 6. Reputacija. 7. Klaidinimas. 8. Karinė strategija. 9. Karinė taktika.

4–7 pav. Karinės lyderystės grandys 419. Galios daugikliai atliekant taktines funkcijas: 1. Judėjimui ir manevrui vykdyti galios daugiklis gali būti geras vadovavimo ir valdymo organizavimas ir pačių vadovavimo ir valdymo ir ryšio sistemų patikimumas. 2. Planuojant panaudoti ugnį galios daugiklis gali būti taktinės aviacijos integravimas ir jos panaudojimas. 3. Žvalgyboje galios daugiklis gali būti patikimi informacijos tinklai ir žvalgybinė bendruomenė (t.y. asmenys ar organizacijos, kurios teikia informaciją). 4. Siekiant išlaikyti pajėgas galios daugiklis gali būti tiekimo sutarčių (angl. Contract) sudarymas ar priimančios šalies / valstybės parama. 5. Vadovavimui ir valdymui organizuoti galios daugiklis gali būti tinklinės galimybės (angl. Network enabled capabilities). 6. Siekiant apsaugoti pajėgas galios daugiklis gali būti pažangios atgrasinimo ir apsaugos priemonės (technologijos). 420. Gebėjimas vykdyti šešias taktines funkcijas yra pagrindinis kiekvieno taktinio vieneto pajėgumas. Kaip jau buvo minėta 3.2 skyriuje, jas sudaro: 1. Judėjimas ir manevras (angl. Movement and manoeuver) – kovinių vienetų judėjimas į

mūšio vietas poziciniam pranašumui įgyti naudojant tiesioginę (angl. Direct) ir

Prezidentas

Kariuomenės vadas


Pajėgų rūšių vadai

Junginių vadai

Dalinių vadai

Padalinių vadai

Mažų padaliniųvadai

Strateginės lyderystės grandis

Operacinės lyderystės grandis

Taktinės lyderystės grandis



netiesioginę (angl. Indirect) ugnį, siekiant kuo efektyviau ir kuo daugiau pakenkti priešui. Manevras apima taktinius (motorizuotuosius, mechanizuotuosius ir t. t.) ir aviacinės paramos vienetus. Inžinerinės priemonės didina draugiškųjų pajėgų mobilumą ir išgyvenamumą bei atlieka kontramobilumo veiksmus priešo atžvilgiu. Inžinieriai, artilerija, aviacijos ir CBRB vienetai sudaro mobilumo ir išgyvenamumo sistemą.

2. Ugnies galia (angl. Fire power) – tiesioginis ir netiesioginis priešo apšaudymas. Paramos ugnimi (angl. Fire support) vienetai išdėstomi taip, kad juos būtų galima sutelkti, panaudoti priešo gilumoje ir įvairiems taktiniams taikiniams naikinti. Jie turi gebėti greitai reaguoti į ugnies prioritetų pakeitimus. Artilerija, minosvaidžiai, artimoji aviacijos parama, jūrų laivai, CBRB vienetai sudaro paramos ugnimi sistemą.

3. Žvalgyba ir informacija (angl. Intelligence and information) – žvalgybos informacijos rinkimas, apdorojimas, analizė, vertinimas ir platinimas. Žvalgybos priemonėmis gaunama labai svarbi informacija, jomis galima vykdyti elektroninę kovą prieš priešo vadovavimo ir valdymo (V2) sistemas ir taktines pajėgas. Žvalgybos sistemą sudaro karinės žvalgybos, elektroninės kovos, išžvalgymo (angl. Reconnaissance) ir kontrišžvalgymo (angl. Counter-reconnaissance) vienetai ir priemonės.

4. Pajėgų išlaikymas (angl. Force sustainment) – pakankamas ir lankstus kovinis aprūpinimas (angl. Combat service support) palaiko operacijas per visą jų vykdymo laiką ir gilumą, suteikia taktiniams vienetams veiksmų laisvę (angl. Freedom of action).

5. Vadovavimas ir valdymas (angl. Command and control) – vadui suteiktų įgaliojimų vadovauti jam pavaldiems vienetams ir įvykdyti paskirtą uždavinį vykdymas. Vadovavimas ir valdymas įgalina vadą laiku gauti informaciją, palengvina jo atsakomųjų sprendimų ir įsakymų perdavimą, užtikrina jų laikymosi kontrolę. Vadavietės ir ryšių vienetai yra pagrindiniai V2 sistemos elementai. Karo policija gali būti naudojama judėjimo kontrolei ir užnugario saugumui užtikrinti.

6. Pajėgų apsauga (angl. Force protection) – koordinuoti veiksmai ir priemonės, kuriomis Lietuvos karinės pajėgos sėkmingai priešinasi kylančioms tiesioginėms ar netiesioginėms grėsmėms ir pavojams. Oro erdvės gynybos priemonės (angl. Air defence means) įgalina pirma laiko identifikuoti priešo veiksmus, naikina jo aviaciją ir taip apsaugo savo taktinių vienetų integralumą ir neriboja jų judėjimo laisvės. Kiti šios funkcijos elementai yra operacijų rajono, karių sveikatos, informacijos apsauga.

421. Pagrindinės operacinės-taktinės sąvokos: 1. NATO jungtinės operacijos (angl. NATO Joint operations) – tai tokios operacijos,

kuriose dalyvauja daugiau negu viena pajėgų rūšis. 2. NATO mišrios operacijos (angl. NATO Combined operations) – tai tokios operacijos,

kuriose dalyvauja daugiau negu vienos valstybės / šalies kariniai vienetai. Dažniausiai šios operacijos yra daugianacionalinės.

3. Nacionalinės jungtinės operacijos (angl. National joint operations) – tai tokios operacijos, kuriose dalyvauja daugiau negu viena LK pajėgų rūšis.

4. Draudimas / užkarda (angl. Interdiction) – veiksmai, skirti nukreipti, suardyti, stabdyti ar naikinti priešą iki jis pradės veikti savųjų ar draugiškųjų pajėgų atžvilgiu. Ši sąvoka vartojama ir KOP (angl. Air Interdiction).

5. Artimoji aviacinė parama (angl. Close air support) – aviacijos parama vykdant sausumos operacijas, t. y. iš oro naikinant priešą.

6. Pajėgų sudarymas (generavimas) / planavimas (angl. Forces generation / projection) – pajėgų / pajėgumų sudarymas iš faktiškai LK turimų pajėgumų operacijoms vykdyti ar remti.

7. Stebėjimas ir išžvalgymas (angl. Surveillance and reconnaissance) – veiksmai, atliekami siekiant surinkti informaciją apie specifinį objektą, taikinį ar vietovę.



8. Įvairūs ginklai (angl. Combined / mixed arms) (jų sistemos) – kompleksiškai panaudojamos įvairių rūšių ginklų sistemos.

9. Prieiga (angl. Avenue of approach) – puolančiųjų pajėgų kelias / kryptis vietovėje numatytam tikslui ar objektui pasiekti.

10. Specialiosios operacijos (angl. Special operations) – veiksmai, vykdomi struktūriškai specialiai organizuotų, apmokytų ir ginkluotų karinių ar sukarintų vienetų.

11. Svorio (gravitacijos) centras (angl. Center of gravity) – vieta, pajėgumas, idėja ar kitas faktorius, nuo kurio priklauso savo ar priešo veiksmų laisvė.

12. Kovos rajonas (angl. Engagement area) – vieta, į kurią vadas planuoja įvilioti ir sunaikinti priešą.

13. Lemiamasis taškas (angl. Decisive point) – geografinis vieta, taškas, kurį vadas stengiasi išlaikyti norėdamas įgauti taktinį pranašumą.

14. Kulminacinis taškas (angl. Culminating point) – taškas laike ir erdvėje, kurioje priešas nebeturi pajėgumo tęsti kovos arba gindamasis nebegali atsilaikyti.

15. Nugalėti versus sunaikinti (angl. Defeat vs destroy) – priešo privedimas prie noro kovoti praradimo vs fizinis priešo bejėgiškumas.

16. Logistika (angl. Logistics) – pajėgų palaikymo planavimo ir vykdymo procesas. Taktiniame lygmenyje didžiausias dėmesys skiriamas apginklavimui, remontui, aprūpinimui degalais, šaudmenimis, skiriamas personalas bei organizuojamas jo perdislokavimas ir išlaikymas.

17. Vado ketinimas (angl. Commander‘s intent) – aiški ir tiksli formuluotė to, ką vadas nori daryti (kaip?, kodėl? ir norimas rezultatas).

18. Rizikos vertinimas (angl. Risk assessment) – operacinės aplinkos ir taktinės veiklos draugiškosioms pajėgoms poveikio nustatymas.

4–8 pav. Operacinės sistemos modelis 422. Į karinių pajėgų operacinę sistemą (žr. 4–8 pav.) įeina trys komponentai: Pirmas – veikimo (mūšio) erdvė, t. y. visa operacinė aplinka. Antras – veikimo laukas, t. y. giluma, priešakys ir užnugaris (giluminės, priešakinės ir užnugario operacijos). Trečias – veiksmai (sudaryti sąlygas, įvesti pajėgas ir veikti, išnaudoti sėkmę, apsiginti ir išlaikyti pasiekimus), kurie yra vykdomi operacinėje erdvėje. Skirtingi veiksmai (veiksmų

Sudaryti sąlygasĮvesti ir veikti

Išnaudoti sėkmę

ApsigintiIšlaikyti

Užnugaris

Priešakys

Giluma

Operacijų vykdymo / atsakomybės rajonas

Veikimo laukas

Veikimo erdvė

Veiksmai



sistema) gali būti naudojami skirtingoms operacijoms vykdyti. Įvairių valstybių karinės pajėgos naudoja įvairias taktinio veikimo (taktinių veiksmų) sistemas: 1. Shape – engage – exploit – protect – sustain. 2. Clear – hold – build. 3. Understand – shape – secure – hold – build. 4. Engage – secure – hold – develop. 5. Find – fix – strike – exploit. Giluminės operacijos (angl. Deep operations). Operacijos, vykdomos siekiant įgyti pranašumą gilumoje tolimesniems veiksmams, apsaugoti einamuosius artimus mūšius, greičiau sunaikinti priešą, ribojant jo veiksmų laisvę, ardant jo integralumą ir mažinant operacinį tempą. Priešakinės / artimosios operacijos (angl. Close operations). Operacijos (puolamieji ar gynybos veiksmai), kuriuose taktiniai vienetai susiduria tiesiogiai su priešu. Užnugario operacijos (angl. Rear operations). Operacijos, kuriomis įgalinami manevrą vykdančių vienetų veiksmai ir operacijų vykdymo tęstinumas. Pagrindinis užnugario operacijų tikslas yra palaikyti pajėgas, vykdančias priešakinius ir / ar giluminius mūšius, bei užtikrinti nacionalinę mobilizacinę veiklą. 4.1.6. Sausumos vienetų veikla

Gynybinė veikla 423. Gynybinė veikla yra kovinės operacijos, kurios vykdomos siekiant apsiginti nuo priešo puolimo ir pasirengti kitiems veiksmams.

Tikslai (angl. Aims) Bendrinis: sustabdyti (nugalėti) priešą, laimėti laiko, išsaugoti teritoriją ir pajėgas (teritorijos ir pajėgų ekonomija) ir sudaryti sąlygas atakuoti (pulti). Gilumoje: sutrikdyti priešo judėjimą, sunaikinti jo V2, logistiką, naikinti svarbius taikinius. Priešakyje: perspėti apie artėjantį priešą ir jį naikinti. Užnugaryje: apsaugoti V2 ir logistiką nuo sunaikinimo.

Gynybos ypatybės (angl. Characteristics of the defence) Pasiruošimas (angl. Preparation) – dėmesys koncentruojamas į pozicijų paruošimą, maskuotę, kelių, kliūčių, logistikos infrastruktūrą ir vadovavimo grandinę. Planuojamas ir vykdomas priešo klaidinimas ir pajėgų treniruotė. Atliekamas atsargų išdėstymas ir vykdoma saugumo užtikrinimo veikla. Saugumas (angl. Security) – saugumo uždaviniai / užduotys – apsauga, priedanga ir sargyba (angl. Screen, guard, cover). Ardymas (angl. Disruption) – stiprios saugos pajėgos vykdo priešo žvalgybos / rekognoskuotės naikinimą. Klaidingos pozicijos ir kliūtys yra dalis priemonių saugumui didinti. Masiškumas (angl. Mass) – sutelkti ugnies galią siekiant geresnio efekto / rezultato. Kovinės galios koncentracija (angl. Concentration of cimbat power) – telkti turimus pajėgumus ir juos racionaliai išnaudoti. Lankstumas (angl. Flexibility) – rezervas gali būti išdėstytas arti kritinių vietų ar numatomų priešo puolimo krypčių. Blokavimo pozicijos, pagalbinės pozicijos ar atramos punktai yra įrengiami priešui stabdyti ar greitam prasiveržimui užkirsti. Abipusė parama (angl. Mutual support) – visi operacijoje dalyvaujantys vienetai turi teikti vienas kitam pagalbą.



Priešo žinojimas (angl. Knowledge of the enemy) – žinoti priešo galimybes ir ribotumus tam tikru laiku ir tam tikroje vietovėje / vietoje. Vietovės išnaudojimas (angl. Use of terrain). Stengtis (prisitaikyti) kiek galima geriau išnaudoti vietovę, kurioje yra vykdomos operacijos, savo pranašumui.

Gynybiniai uždaviniai (angl. Defensive missions) Pagrindiniai: 1. Sektoriaus gynyba (angl. Defend in sector) – ribota vietovė, kurioje siekiant sunaikinti

priešą galima atlikti manevrą. Sektorius mažiausiai ribojanti erdvė, kuri suteikia vadui platų veiksmų laisvės pasirinkimą ir manevrą. Pagrindinis apribojimas yra tai, kad priešas neturi kirsti sektoriaus užnugario gynybos ribos.

2. Mūšio pozicijos gynyba (angl. Defend battle position) – tiksliai nustatytas ir įtvirtintas kuopos dydžio ar mažesnio vieneto ginamas vietovės plotas (karinio vieneto dydis gali kisti – priklausyti nuo vykdomos operacijos dydžio).

3. Atramos punkto gynyba (angl. Defend strong point) – pozicija, kuri turi būti išlaikoma. Inžinierių įrengta vieta, kurią nėra lengva apeiti ar įveikti. Tai labiausiai ribota vietovės gynybos priemonė.

Papildomi gynybos veiksmai yra: 1. Ataka iš gynybos / kontrataka (angl. Attack from defence / counterattack). 2. Pieššlaičio gynyba (angl. Reverse slope defence). 3. Perimetro gynyba (angl. Perimeter defence). 4. Paliktųjų ar paslėptųjų pajėgų / vienetų veiksmai (angl. Stay behind or hiden force /

units actions). 5. Gynyba nuo šarvuotos kovinės technikos (angl. Defence against armour).

Gynybos rūšys (angl. Types of defence) Gynyba gali būti mobilioji (manevrinė) ir rajono / pozicijos (opozicinė) (žr. 4–9 pav.). Atsiraukimas taip pat priskiriamas gynybai. 1. Mobilioji gynyba (angl. Mobile defence) – pagrindinis tikslas yra sunaikinti priešą

naudojant ugnį ir manevrą į jo lemiamąsias vietas / taškus. Nustatyti priešo prieigas, pajėgumus ir padėtį.

2. Rajono / pozicijos gynyba (angl. Area / position defence) – pagrindinis tikslas išlaikyti lemiamąją vietovę (angl. Key terrain) ir neleisti priešui jos užimti. Nustatyti priešo stipriąsias ir silpnąsias puses bei pagrindinę kryptį (angl. Main effort).

3. Atsitraukimas (angl. Retrograde).

4–9 pav. Gynybos rūšys

Bendras gynybos veiksmų konceptas Gynybos organizavimas ir pajėgų paskirstymas.

Rajono (pozicinė) gynyba Mobilioji (judrioji) gynyba



Gynybinis rajonas (sektorius) yra padalijamas į tris ešelonus (dalis): 1. Saugos rajonas (angl. Security area). 2. Pagrindinis mūšio rajonas (angl. Main battle area). 3. Užnugario rajonas (angl. Rear area). Pagal šį operacijų rajono padalijimą atitinkamai yra vykdomas taktinių vienetų paskirstymas (priskyrimas). Saugos funkciją vykdantys vienetai, kurie gali atlikti saugos, priedangos, patikros užduotis, yra dislokuojami saugos rajone. Nereikėtų pamiršti paramos ugnimi planavimą ir vykdymą. Pagrindiniame mūšio rajone išsidėsto pagrindiniai koviniai vienetai, kurie užims pozicijas pagrindinėse priešo judėjimo kryptyse, lėtins, stabdys, naikins ir dezorganizuos jį. Rezervas yra panaudojamas priešo prasiskverbimui apriboti ar kontratakai organizuoti. Dažniausiai rezervas, iki bus panaudotas, yra slepiamas užnugario rajone. Pagrindinė sąlyga siekiant formuoti rezervą yra mobilumas ir ugnies galia. Pagrindiniai ir saugos vienetai sudaro 2/3 viso manevrinio pajėgumo, o rezervas – 1/3.

4–10 pav. Operacijų / atsakomybės rajonų rūšys

Operacijų / atsakomybės rajonų rūšys Lietuvos kariuomenėje, kaip ir NATO, yra pripažintos (žr. 4–10 pav.) keturios operacijų / atsakomybės rajonų rūšys arba įvairūs tų rūšių deriniai: 1. Gretutiniai, linijiniai (angl. Contiguous, linear). Pvz.: antrasis pasaulinis karas, šaltasis

karas, Persijos įlankos karas arba Pirmasis Persijos įlankos karas – karinis konfliktas prasidėjęs 1990 m. rugpjūčio 2 d. Irakui užpuolus Kuveitą ir pasibaigęs Irako sutriuškinimu po tarptautinės koalicijos pajėgų puolimo 1991 m. žiemą.

2. Gretutiniai, nelinijiniai (angl. Contiguous, non-liner). Pvz.: 1995–2001 metais IFOR / SFOR operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje, 2001–2010 metais ISAF operacijos Afganistane.

3. Negretutiniai, linijiniai (angl. Non- contiguous, linear). Pvz.: 2008 metais vykęs karinis konfliktas Pietų Osetijoje, kuris išsivystė į Rusijos ir Gruzijos karinį konfliktą.

Brigada yra atsakinga už teritoriją, nepriskirtą

batalionams

Gretutiniai, nelinijiniaiGretutiniai, linijiniai

Negretutiniai, nelinijiniai

Negretutiniai, linijiniai

A valstybė

B valstybė

Priešininkas

FSCL

FLOTFEBA



4. Negretutiniai, nelinijiniai (angl. Non- contiguous, non-linear). Pvz.: 1943–1945 metais vykęs karas Birmoje, 1992–1993 metais JAV jūrų pėstininkų vykdyta operacija Somalyje „Atgauta viltis“ (angl. Operation Restore Hope in Somalia).

JAV kariuomenės sausumos pajėgose gali naudoti operacijų ir rajonų sistemą pavaizduota 4–11 paveikslėlyje. US FM 3-0: „As commanders visualize their battlefield framework and operational design, commanders consider incorporating combinations of contiguous and noncontiguous AOs with linear and nonlinear operations. They choose the combination that fits the situation and the purpose of the operation. Association of contiguous and noncontiguous AOs with linear and nonlinear operations creates the four combinations“.

4–11 pav. JAV sausumos pajėgų operacijų rajonų ir operacijų derinys (angl. US army combinations of contiguous and non-contiguous areas of operations with linear and non-

linear operations) Dažniausiai operacijas vykdantis vadas savo operacijų rajoną paskirsto jam pavaldiems vienetams. Pavaldiems vienetams atsakomybės rajonai gali būti paskirstyti kaip gretutiniai ir negretutiniai (angl. Contiguous and noncontiguous area of operations / reponsibility). Negretutinė rajonų paskirstymo rūšis gali būti plačiai naudojama gynybos operacijose. Tokio pasirinkimo pagrindinis privalumas yra pajėgų taupymas ir jų koncentravimas ten, kur jos yra būtiniausios. Vien tik vykdydami gynybos veiksmus negalėsime pasiekti rezultatų. Gynyba turi būti derinama su puolimo (atakavimo) veiksmais.



Atsitraukimas 424. Atsitraukimas apima visus veiksmus, kurių vykdymo metu yra traukiamasi nuo priešo bei vengiama nepalankaus susidūrimo su juo.

Tikslai Bendras: manevruoti į užnugarį ar tolyn nuo priešo, kad būtų pagerinta esama situacija ar užkirstas kelią situacijos pablogėjimui, laimėti laiko, išsaugoti pajėgas, išvengti kovos nepalankiomis sąlygomis, įvilioti priešą į nepalankias sąlygas ar / ir sudaryti palankias sąlygas gynybai (atakai).

Formos Stabdymas (angl. Delay). Atiduoti erdvę, kad būtų galima laimėti laiko atnaujinti gynybą, pridengti besiginantį ar išvedamą vienetą, apsaugoti vieneto sparnus ir stengtis taupyti pajėgas. Išsekinimas (angl. Attrition). Vykdyti įvairius priešo pajėgumų sekinimo veiksmus neturint pakankamai pajėgumų bendram puolimui. Išvedimas (angl. Withdrowal). Nutraukti kontaktą su priešu. Vykdymo metu patiriamas ar nepatiriamas spaudimas. Pasitraukimas (angl. Retirement). Pajėgos, kurios nekontaktuoja su priešu, juda į užnugarį (taktinis žygis / maršas keliu).

Stabdymas 425. Stabdymas yra vykdomas siekiant laimėti laiko, pagerinti gynybinius veiksmus ar kontratakuoti.

Sąlygos, dėl kurių vykdomas stabdymas 1. Kai pajėgos turi nepakankamai pajėgumų gintis ar efektyviai atakuoti. 2. Kai priešo sumanymas nėra aiškus ir jį reikia atskleisti. 3. Kai apsaugą vykdantys vienetai duoda laiko pasiruošti pagrindinėms pajėgoms. 4. Kai reikia sutelkti pajėgas ir atnaujinti gynybą ar vykdyti ataką (puolimą).

Stabdymo charakteristikos

1. Veiksmų koordinacija (angl. Coordination). Traukiantis kiekvienas vadas turi turėti manevravimo laisvę prieš puolančias priešo pajėgas. Norint išvengti nesusipratimų ir užkirsti kelią priešo įsiskverbimui ar apėjimui, atgalinis judėjimas vykdomas nuolat koordinuojant veiksmus su aukštesniąja vadaviete ir kaimynais.

2. Maksimalus vietovės ir kliūčių išnaudojimas (angl. Maximum use of terrain and obstacles). Pasirenkama vietovė, kurioje įmanoma panaudoti netiesioginę ugnį bei kurioje yra atsitraukimo kelių ir priedangą užtikrinančios vietovės savybės (medžiai, kalnai ir pan.). Susirėmimo vietos pasirenkamos stengiantis kuo daugiau išnaudoti natūralias kliūtis. Kitos kliūtys parengiamos priešui nukreipti mums reikiama kryptimi.

3. Priversti priešą išsiskleisti ir manevruoti (angl. Force the enemy deploy and manoeuver). Kiek galima daugiau pakartotinai versti priešą išsiskleisti į atakuojančio vieneto rikiuotę ir pradėti manevrą ir taip stabdyti jo ėjimą į priekį.

4. Palaikyti kontaktą su priešu (angl. Maintain contact with the enemy). Toks veiksmas užkardo priešą nuo netrukdomo judėjimo ir suteikia draugiškosioms pajėgoms informaciją apie priešo vietą.

5. Vengti lemiamojo susirėmimo (angl. Avoid decisive engagement). Vienetai, kurie kaunasi lemiamame mūšyje, praranda judėjimo laisvę ir toliau negali vykdyti stabdymo veiksmų.



Stabdymo užduotys 1. Stabdymas sektoriuje (angl. Delay in sector). Tai mažiausiai veiksmus ribojanti

užduotis, dažniausiai nereikalaujanti išlaikyti svarbios ar lemiamosios vietovės. 2. Stabdymas sektoriuje tam tikrą laiką tam tikrose ribose (angl. Delay in sector at

specified line for a specified time). Tai aukštos rizikos užduotis, kuri reikalauja visomis galimomis priemonėmis nepraleisti priešo vietovėje (neužleisti priešui vietovės) iki nustatyto laiko ar įvykio. Dažniausiai vadas nustato liniją sektoriuje ir įsako ją išlaikyti.

4–12 / 1 pav. Nuoseklaus stabdymo schema

Stabdymo būdai 1. Nuoseklus stabdymas (angl. Delay from successive positions). Priešo stabdymas iš

viena paskui kitą išdėstytų pozicijų (žr. 4–12 / 1 pav.). 2. Pakaitinis stabdymas (angl. Delay from alternative positions). Priešo stabdymas

vienetams pereinant vienas per kitą (iš viena per kitą išdėstytų pozicijų) (žr. 4–12 / 2 pav.).

4–12 / 2 pav. Pakaitinio stabdymo schema

Pradinėstabdymo pozicija

Antrinėstabdymo pozicija

Veiksmai 1 2 3

Pirmoji stabdymo pozicija

Antroji stabdymo pozicija

Pradinėstabdymo pozicija

Antrinėstabdymo pozicija

Trečia stabdymo pozicija

Veiksmai 1 2 3

Pirmoji stabdymo pozicija

Antroji stabdymo pozicija

Trečioji stabdymo pozicija



Dažniausiai yra taikomas nuoseklus stabdymo būdas, kadangi jį lengviausia koordinuoti ir apimti platesnį stabdymo sektorių.

Stabdančių pajėgų (vienetų) panaudojimas Mechanizuotųjų ir motorizuotųjų pėstininkų vienetai yra tinkamiausi stabdymo operacijoms (veiksmams) vykdyti. Jie pakankamai mobilūs, turi ginkluotę, su kuria galima pasiekti priešą nesusidūrus su juo tiesiogiai. Pasirenkant stabdymo taktiką vadai visuose lygmenyse turi optimizuoti turimus pajėgumus tam, kad išvengtų lemiamo kontakto su priešu ar pajėgų apsupimo. Turimų pajėgumų panaudojimas gali būti paskirstomas taip: 1. Žvalgų vienetai, vykdantys išžvalgymą, gali atlikti ir kitas užduotis:

a. Vykdyti priešo pajėgų išžvalgymą ir atskirais atvejais naikinti specifinius taikinius turima ginkluote.

b. Vykdyti perspėjamuosius veiksmus ir trukdyti priešui apeiti mūsų pajėgas iš šonų. c. Vykdyti ugnies koordinavimo funkciją. d. Vykdyti specifines vado mūšio sumanymo įgyvendinimo funkcijas.

2. Mechanizuotųjų pėstininkų vienetai. Šie vienetai, sustiprinti modernia prieštankine ginkluote, sudaro pagrindinę stabdymo pajėgų galią: a. Naikina priešo priešakinius, pagrindinius ir specifinius kovinės paramos ar kovinio

aprūpinimo vienetus. b. Gali būti naudojami kontratakoms vykdyti ir rezervui formuoti.

3. Motorizuotųjų pėstininkų vienetai. Vykdo ribotus stabdymo veiksmus ar greitus reidus išvengiant tiesioginio kontakto su priešu.

4. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetai. Pagrindiniai operacinių pajėgų operacijų rajono saugumą užtikrinantys vienetai.

5. Artilerijos vienetai. Panaudojami tiesiogiai ar bendrai paramos ugnimi funkcijai atlikti. 6. Prieštankiniai vienetai. Neturint tankų prieštankine ginkluote ginkluoti vienetai vykdys

pagrindinį vaidmenį stabdymo operacijose: a. Naikins priešo priešakinius ir pagrindinius vienetus; b. Dalis prieštankinių vienetų gali būti naudojami kaip rezervas kontratakoms vykdyti.

7. Inžinieriai. Dažniausiai panaudojami suteikti tiesioginę ar bendrąją (angl. Direct and general support) paramą stabdymą vykdančioms pajėgoms (vienetams). Pagrindinės jų užduotys yra susijusios su mobilumo ir kontrmobilumo stabdymą vykdančių pajėgų operacijų rajone palaikymu – pradinių stabdymo pozicijų įrengimu, atsitraukimo vietų ir kelių parengimu.

Stabdymo vykdymas

Stabdymas yra vykdomas agresyviai. Vadai privalo kontroliuoti operacijos eigą leisdami pavaldiniams laisvai veikti tam nustatytose ribose ir tam tikru laiku. Vykdant stabdymą atliekami šie veiksmai: 1. Nebūtinas personalas ir materialinės priemonės yra išimamos iš manevrinių vienetų. 2. Išžvalgymo vienetai yra dislokuojami į priekį tam, kad laiku suteiktų reikiamą

informaciją apie priešą. 3. Organizuojamos (įrengiamos) pirminės stabdymo pozicijos. 4. Prieš artėjantį priešą yra naudojamas kompleksiškai panaudojamų įvairių ginklų mūšio

vedimo taktika. 5. Dažniausiai kiekviena stabdymo pozicija yra ginama iki lemiamojo susirėmimo. 6. Pasiekus maksimalų stabdymo efektą pereinama prie kitos stabdymo pozicijos

(atsitraukiama). 7. Jeigu įvyksta lemiamasis susirėmimas, vadas gali panaudoti šiuos veiksmus:

a. Suteikti palaikymą ugnimi tam vienetui, kuris dalyvauja lemiamajame susirėmime. b. Pastiprinti vienetą. c. Vykdyti kontrataką.



d. Įsakyti šalia esantiems vienetams panaudoti ugnį į priešo gilumą. 8. Rezervas yra skiriamas iš anksto arba juo gali tapti mažiausiai užimtas vienetas.

Tipinės rezervo užduotys gali būti: a. Pastiprinimas. b. Pagalba išsilaisvinant. c. Kito vieneto užduoties vykdymo perėmimas. d. Kontrataka. e. Blokavimas. f. Klaidinanti ataka.

9. Stabdymas gali būti užbaigtas kitomis operacijomis: gynyba, išvedimu ar puolimu.

Puolamoji veikla

426. Puolamoji veikla yra kovinės operacijos (veiksmai) siekiant nugalėti ar sunaikinti priešą, užimti vietovę, ar užvaldyti resursus.

Tikslai Bendras: nugalėti, sunaikinti ar neutralizuoti priešą. Taip pat gali būti labai svarbios vietovės užėmimas, priešo atskyrimas nuo resursų, informacijos gavimas, priešo apgavimas ir nukreipimas, laikymas tam tikroje pozicijoje, jo atakos sužlugdymas bei palankių sąlygų sudarymas tolesniems veiksmams / operacijoms vykdyti. Gilumoje: garantuoti pranašumą vykdant tolesnius veiksmus ir apsaugoti pajėgas, trikdyti priešo rezervą ir logistiką / aprūpinimą. Priešakyje: naikinti priešą pagrindinėje ir pagalbinėse puolimo kryptyse (angl. Main and supporting attacks). Užnugaryje: užtikrinti kariniuose veiksmuose dalyvaujančių ir nedalyvaujančių pajėgų veiksmų laisvę. Apsaugoti visas priemones, reikalingas operacijų palaikymui ir pajėgų paramai.

Puolimo charakteristikos 1. Netikėtumas (angl. Surprise) – smogti priešui tuo laiku ir toje vietoje ar tokiu būdu,

kuriam jis nėra fiziškai ar psichologiškai pasiruošęs. 2. Koncentracija (angl. Concentration) – gebėjimas pasiekti didelį efektą / rezultatą greitai

sutelkian pajėgas vienoje vietoje. 3. Tempas (angl. Tempo) – karinių veiksmų greitis, kuriuo yra palaikoma iniciatyva. 4. Ryžtingumas (angl. Audacity) – pagrindinė kiekvieno puolamojo veiksmo dalis.

Taktinio puolimo rūšys (angl. Types of tactical offense) 1. Judėjimas siekiant susidurti su priešu (angl. Movement to contact):

a. Priartėjimas (angl. Approach march). b. Paieška ir puolimas (angl. Search and attack). c. Išžvalgymas pajėgomis (angl. Reconnainsance in force). d. Pasitiktinis mūšis (angl. Meeting engagement).

2. Ataka (angl. Attack). Nugalėti, sunaikinti ar neutralizuoti priešą: a. Staigi ataka (angl. Hasty attack). Turimomis pajėgomis pradėti greitą ataką

minimaliai pasiruošus, kad būtų sunaikintas priešas iki jis galės susikoncentruoti ar pasirengti gynybai.

b. Planinga ataka (angl. Deliberate attack). Tai iki galo sinchronizuota operacija, kuri apima visų galimų pajėgų ir priemonių panaudojimą prieš priešo gynybą.

c. Puolimą sutrukdantis puolimas (angl. Spoiling attack). Puolimas, pradedamas iš gynybinės padėties, kad būtų sužlugdyta laukiama priešo ataka.



d. Kontrataka (angl. Counterattack). Suteikia gynėjui galimybę sudaryti palankias sąlygas panaudoti kovinę galią.

e. Reidas (angl. Raid). Ataka (žygis / antpuolis) į priešo teritoriją tam tikram tikslui pasiekti (pvz., laikinas tam tikros priešo kontroliuojamos vietovės užėmimas, jo karių paėmimas į nelaisvę ar ginkluotės užvaldymas, svarbių objektų antpuoliai priešo užnugaryje dezorganizuojant valdymą, tiekimą ir aprūpinimą).

f. Apgaulinga ataka ir demonstravimas (angl. Feint and demonstration). Apgauti priešą siekiant nuslėpti tikruosius atakuojančiojo ketinimus.

3. Galimybių išnaudojimas (angl. Exploitation). Atakuojantysis išnaudoja visas galimybes naikindamas besiginančias pajėgas ir tęsia puolimą. Neleidžiama priešui atgauti kontrolės ir iniciatyvos.

4. Persekiojimas (angl. Pursuit). Veiksmai prieš atsitraukiančias priešo pajėgas. Tikslas – sunaikinti priešo pajėgas.

4–13 pav. Jungtinio manevro vykdymo formos

Manevro formos atakuojant (angl. Forms of manoeuver in the attack) 1. Apsiautimas (angl. Envelopment) vykdomas naudojant judėjimą ir ugnį, siekiant surasti

ir padaryti pažeidžiamus priešo šonus (flangus) bei įgyti pranašumą priešo atžvilgiu. Šiuo veiksmu siekiama pagrindinėmis atakuojančiomis pajėgomis apeiti (ar prasiveržti) priešo pagrindines gynybines pozicijas ir užimti objektus jo užnugaryje.

Apėjimo vykdymas

Apsupimo vykdymas Prasiskverbimas ir frontalioji ataka

Apsiautimo vykdymas

Užnugario rajonas

Atakos palaikymas vykdomas

teritorinėmispajėgomis

Upė

RezervasApėjimasvykdomasperkeliant

reguliariąsiaspajėgas oru ir palaikant jųveiksmus

sąjungininkųaviacija

Jūrųpajėgųugnis

Puolimo objektas / siekinys

Užnugario rajonas

Prasiskverbimo ar frontaliosios atakos

palaikymas vykdomasteritorinėmis pajėgomis

Upė

Rezervas

Sąjungininkųjūrų pajėgų

ugnis

Prasiskverbimas ar frontaliojiataka vykdoma

reguliariosiomis pajėgomis

Sąjungininkų oropajėgos atakuoja taikinius priešo

užnugaryje

Užnugario rajonas

Apsupimo palaikymas vykdomas teritorinėmis

pajėgomis

Upė

Rezervas

Apsupimas vykdomas


Jūrų pajėgųugnis ir jurųdesantinės operacijos

Apsupimas vykdomas


Sąjungininkų oropajėgos atakuoja taikinius priešo

užnugaryje

Užnugario rajonas

Atakos palaikymas vykdomas teritorinėmis

pajėgomis

Apsiautimas vykdomas

reguliariosiomispajėgomis

Upė

Sąjungininkų oro pajėgos atakuoja taikinius priešo užnugaryje

Rezervas

Sąjungininkų oropajėgos vykdo atakas siekdamos sukaustyti

priešo rezervą

Jūrųpajėgųugnis



2. Apėjimas (angl. Turning movement) vykdomas naudojant judėjimą ir ugnį, siekiant sukurti situaciją, kai priešas yra nepasirengęs atsakyti. Šiuo veiksmu siekiama apeiti priešo pagrindines gynybines pozicijas, užimti objektus giliame priešo užnugaryje ir taip priversti priešą palikti tas pozicijas ar nukreipti savo pagrindines pajėgas grėsmei atremti.

3. Infiltracija / įsiskverbimas (angl. Infiltration). Užmaskuotas pajėgų judėjimas per priešo linijas tam, kad būtų galima atakuoti jo pozicijas užnugaryje.

4. Prasiskverbimas (angl. Penetration). Kai priešo šonai / flangai nėra pažeidžiami, būtina sukoncentruoti kovinę galią prasiskverbimo vietoje, kad būtų galima užvaldyti priešą ir įgauti pranašumą, išlaikyti atvirą jo šoną ir atremti kontratakas.

5. Frontalioji ataka (angl. Frontal attack). Smūgis per visą puolimo frontą (į visas priešo priešakines pozicijas). Toks taktinis veiksmas gali būti pati nuostolingiausia (rizikingiausia) manevro forma.

6. Apsupimas (angl. Encirclement). Vienetai, vykdantys dvigubą apsiautimą, susijungia ir taip apsupa priešo pajėgas, kurios yra nepajėgios išsivaduoti.

Jungtinio manevro vykdymo pavyzdžiai yra pateikti 4–13 pav.

Stabilumą užtikrinanti veikla 427. Stabilumą užtikrinančios veiklos rūšys: 1. Saugumas ir kontrolė (angl. Security and control). 2. Parama saugumo sektoriaus reformai (angl. Support to security sector reform). 3. Pradinis gyvybiškai svarbios infrastruktūros atkūrimas ir paslaugų teikimo atnaujinimas

(angl. Initial restoration of essential services and facilities). 4. Laikinas civilinės valdžios funkcijų vykdymas (angl. Interim governance tasks). Lietuvos karinių pajėgų sausumos vienetai tokioms operacijoms vykdyti yra rengiami pagal NATO ne 5-ojo straipsnio atsako į krizes operacines ir taktines doktrinas (AJP-3, ATP, ATP-3.2.1, ATP-3.2.1.1, AJP-3.4 ir kitas). Daugiau šios grupės operacijas žr. 7 dalyje.

Įgalinanti veikla 428. Taktinė įgalinanti veikla yra specializuotos operacijos (veiksmai), kurios yra planuojamos ir vykdomos, kad būtų palaikytas taktinis pranašumas. Jas apima: 1. Išžvalgymas (angl. Reconnaissance). 2. Linijų kirtimas (angl. Passage of lines). Vienetų judėjimas vienas per kitą į priekį ar

atgal: a. Priekinis / priešakinis linijų kirtimas (angl. Forward passage of lines). b. Užpakalinis / užnugarinis linijų kirtimas (angl. Rearward passage of lines). c. Linijų kirtimo taškas (angl. Pasage point). Sausumos vietovės vieta (taškas), kur

vienetai susitinka ir yra pervedami vienas per kitą. 3. Tikslinės paskirties operacijos / veiksmai:

a. Susijungimas (angl. Linkups). b. Pasikeitimas vietoje (angl. Relief in place). c. Pasikeitimas mūšyje (angl. Relief of troops in combat). d. Pagalba apsuptoms pajėgoms (angl. Relief of encircled forces

4. Svarbių objektų / ginkluotės apsauga (angl. High-value asset security). 5. Patruliavimas (angl. Patrols). 6. Kliūčių kirtimas ir šalinimas (angl. Crossing and breaching obstacles). 7. Žygis (angl. March). 8. Saugumo užtikrinimas (angl. Security). 9. Judėjimas į kontaktą (angl. Advance to contact). 10. Pasitiktinis mūšis (angl. Meeting Engagement).



Funkcinė veikla 429. Taikos metu Sausumos pajėgos vykdo bendradarbiavimo, o inžinerinis batalionas – ištisinio išminavimo užduotis.

Paramos ir pagalbos teikimo veikla 430. Ši veikla vykdoma nuolat atsakant į tarptautines ir nacionalines ekstremalias situacijas (įvykius), reaguojant į nekarines krizes, remiant valstybės institucijas (tarptautinę bendruomenę), kai atsiranda tam poreikis. Dažniausiai tai operacijos, kurių metu yra užtikrinamas žmonių saugumas (vykdomas žmonių gelbėjimas), padedama šalinti stichinių (pramoninių) avarijų padarinius. Pasirengimas tokioms (nacionalines) operacijoms yra vykdomas pagal TMU planus ir tas užduotis, kurios jose yra numatytos sausumos vienetams.

Kita taktinė veikla 431. Kitą taktinę veiklą apima, bet ja neapsiriboja: 1. Operacijos riboto matomumo sąlygomis (angl. Limited visibility operations). 2. Užnugario operacijos (angl. Rear operations). 3. Operacijos apgyvendintoje vietovėje (angl. MOU / FIBUA operations). Detalus NATO sausumos vienetų veikimas (NATO jungtinė sausumos operacijų doktrina) yra aprašytas AJP-3.2. 4.1.7. Veiksmų sausumoje kontrolės priemonės 432. Dalyvaujančių mūšyje (operacijoje) pajėgų veiksmų koordinavimas (žr. 4–14 pav.) apima šias kontrolės priemones: 1. Objektus arba priešo išsidėstymą, kad būtų galima nukreipti pajėgas vietovėje ir

nustatyti norimą tarpinį ar galutinį rezultatą (siekinį); ribas, atskiriančias kaimynines pajėgas ir nustatančias atsakomybės rajonus.

4–14 pav. Operacinių-taktinių veiksmų kontrolės priemonės 2. Puolimo ašis, kad būtų galima nukreipti manevrą ir netrukdyti judėjimui.



3. Savųjų pajėgų priešakines linijas (angl. Forward line of our troops, FLOT). 4. Mūšio rajono priešakinį kraštą (angl. Forward edge of the battle area, FEBA), kuris

pažymi draugiškųjų pajėgų priešakines pozicijas. 5. Ugnies mūšio lauke kontrolės priemones. 6. Ugnies paramos koordinavimo priemones. 4.1.8. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vaidmuo 433. Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra Sausumos pajėgų sudėtinė dalis. Pagrindiniai savanorių pajėgų uždaviniai yra: 1. Organizuoti, rengti ir administruoti (ir karo prievolės administravimas) savanorius ir

savanorių vienetus (jeigu nustatyta – kariuomenės aktyvųjį rezervą). 2. Vykdyti priimančios šalies paramą. 3. Pasirengti ir atlikti gynybą savo teritorijoje (t. y. veikti teritoriniu principu). 4. Vykdyti valstybės gynybos (numatytos apginti) infrastruktūros apsaugą. 5. Teikti paramą civiliams ekstremaliųjų įvykių ir situacijų metu Lietuvoje. 6. Dalyvauti tarptautinėse operacijose. 7. Dalyvauti vietinės bendruomenės veikloje ir ją remti. Tiesioginės karinės grėsmės prieš Lietuvą atveju KASP štabo pagrindu gali būti formuojama viena iš trijų regioninių vadaviečių. Savanoriai gali būti skiriami (integruojami) ir į kitus kariuomenės vienetus. Savanoriai rengiami taip pat, kaip ir Sausumos pajėgų reguliarieji vienetai.



4.2. Karinės jūrų pajėgos ir jų įnašas į plataus pektro operacijas 4.2.1. Uždavinys, esminės užduotys ir vaidmuo

Karinių jūrų pajėgų uždavinys 434. Karinės jūrų pajėgos (toliau – KJP) remia nacionalinio saugumo interesus ir įgyvendina karinius tikslus bei kartu su sąjungininkais ir kitomis Lietuvos karinių pajėgų rūšimis vykdo: 1. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą, išskirtinės

ekonominės zonos (IEZ) stebėjimą ir kontrolę. 2. Koordinuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus,

jiems vadovauja ir juos vykdo, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

3. Jūrų pajėgos prisideda prie kariuomenės sausumos operacijų palaikymo.

Karinių jūrų pajėgų esminės užduotys 435. KJP uždavinio esminės užduotys yra: 1. Užtikrinti LR interesų ginkluotą gynimą savo atsakomybės zonoje. 2. Dalyvauti tarptautinėse operacijose. 3. Suteikti priimančios šalies paramą sąjungininkams. 4. Suteikti paramą visuomenei. 5. Užtikrinti Klaipėdos uosto ir kitų svarbių objektų apsaugą jūroje. 6. Rengti karinius vienetus dalyvavimui NATO, ES ar JT pajėgose.

Jūrų pajėgų vaidmuo 436. Pagrindinis KJP vaidmuo yra lankstus veikimas ir kitų karinių pajėgų ar civilinių struktūrų, vykdančių plataus spektro operacijas jūroje, papildymas (angl. Ful spectrum flexibility and augmentation). Jūrinė aplinka apima povandeninę, antvandeninę ir viršvandeninę erdvę iki kranto ir pakrantę. Jūrų pajėgos gali būti dislokuojamos visuose konflikto spektro etapuose pradedant nuo taikos meto operacijų iki krizių prevencijos ir reagavimo į jas bei karo vedimo ir konflikto išsprendimo funkcijų vykdymo. Jūrų operacijos gali persikelti iš vienos konflikto spektro dalies į kitą, atsižvelgiant į operacinės aplinkos pasikeitimą. Jūrų pajėgos dalyvauja tarptautinėse daugianacionalinėse, šalies taikos meto ir ginkluotos gynybos operacijose. Jos gali greitai persiorientuoti nuo tipinių taikos meto užduočių (pvz. paieška ir gelbėjimas, taršos likvidavimas jūroje) į kovinių operacijų vykdymą. Jūrų pajėgos veikia savarankiškai arba įeina į Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos pajėgų sudėtį. Vykdant jūrų operacijas siekiama įgyti, išnaudoti ar atgauti jūrinę kontrolę prisiimant pamatuotą riziką siekiant aiškiai apibrėžtų tikslų. 437. Jūrų operacijos (angl. Maritime / navy operations) – tai veiksmai, vykdomi ant, virš ar po vandeniu siekiant įgyti pranašumą, dominuoti / vadovauti jūroje, kontroliuoti specifinį jūros rajoną ar neleisti priešui juo naudotis bei ginti savo pajėgas iš jūros pusės. Pagal tarptautinę teisę didesnė jūros dalis išlieka iš esmės neutrali, be apribojimų navigacijai, todėl jūros negalima kontroliuoti taip, kaip sausumos, ir jūrų operacijos iš esmės skiriasi nuo sausumoje vykdomų operacijų. Jūrų pajėgos dalyvauja jungtinėse operacijose šalies vandenyse ar už jų ribų. Taikos metu jūrų pajėgos yra pajėgų teikėjas jungtinėms operacijoms ir pasirengimo valstybės karinės gynybos regioniniu lygmeniu organizatorius. Valstybės ginkluotos gynybos atveju pradinės savigynos etape jūrų pajėgų štabo pagrindu yra formuojama viena iš trijų regioninių (operacinių) vadaviečių. Šiuo atveju regioninė vadavietė vykdo dvi funkcijas: 1. Planuoja ir vykdo sausumos operacijas.



2. Planuoja ir vykdo jūrų operacijas. Pereinant nuo pradinės savigynos prie kolektyvinės gynybos, jūrų pajėgų vienetai įeina į NATO pajėgų sudėtį ir pereina į NATO pajėgų vado operacinį pavaldumą.

Pasirengimo operacijoms ir jų vykdymo metu jūrų pajėgų vienetų veikimas užtikrinamas nuolat koordinuojant savo veiklą ir sinchronizuojant veiksmus, panaudojant ginklus ir jėgą siekiant įveikti įvairias grėsmes ir įgyvendinti keliamus tikslus, suprantant visus operacinės (taktinės) aplinkos aspektus, decentralizuotai vadovaujant užduotims ir adaptyviai reaguojant į susidariusias karines-strategines, operacines ir taktines sąlygas. 4.2.2. Karinių jūrų pajėgų organizacija 438. KJP – tai viena iš Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšių, vykdanti jai keliamas užduotis jūrinėje aplinkoje. KJP sudaro koviniai, aprūpinimo, mokymo, štabo ir kiti specifiniai struktūriniai vienetai, užtikrinantys KJP pagrindinio kovinio padalinio – Karo laivų flotilės – funkcionalumą. Karinės jūrų pajėgos tarptautinių operacijų metu veikia jūrinių junginių sudėtyje. 4.2.3. Veikimo pagrindų sąvadas 439. Klasikiniai jūrų pajėgų panaudojimo principai: 1. Dominavimas jūroje (angl. Command of the sea). Dominavimas jūroje leidžia jūrų

pajėgoms panaudoti jūrines erdves savo tikslams ir neleidžia to daryti priešui. Absoliutusis dominavimas jūroje reiškia, kad jūrų pajėgos gali veikti laisvai ir nevaržomai laiko ir vietos atžvilgiu ir kad priešininkas negali vykdyti jokių veiksmų jūroje.

2. Jūros kontrolė (angl. Sea control). Jūros kontrolė apima tam tikras jūros zonas tam tikrą laikotarpį. Jūros kontrolė susideda iš povandeninės, antvandeninės ir viršvandeninės aplinkos zonų kontrolės. Šiame karinių operacijų vykdymo spektre svarbiausia yra anksčiau už priešiškas pajėgas užtikrinti iš išlaikyti jūros kontrolę. Jūros kontrolės lygmuo yra balansas tarp siekiamos veiksmų laisvės ir tarp priimtinos rizikos.

3. Veiksmai, trukdantys naudotis jūra (angl. Sea denial). Tai tokie veiksmai, kai draugiškosios ar priešiškosios pajėgos negali kontroliuoti jūros zonos ir neleidžia to daryti oponentui. Veiksmai, trukdantys naudotis jūra, vykdomi tik tada, kai jūrinė kontrolė yra nevykdoma neturint tam galimybių ar nesant tokio būtinumo. Tokie veiksmai gali būti naudojami kaip vienas iš kovos būdų, rengiant atakas prieš priešo laivus, užkertant priešui kelią papildyti pajėgas, trukdant naudotis jūrų keliais ir pan.

4. Jūrinės galios panaudojimas (angl. Maritime power projection). Taikant šį principą perimama iniciatyva siekiant aktyviai perdislokuoti savo pajėgas į priešakines pozicijas ir nevengiant kontakto su priešu. Tai gali būti ne tik puolamieji, bet ir evakavimo, kitų pajėgų atitraukimo ar pergrupavimo veiksmai.

5. Karinių pajėgumų demonstravimas jūroje (angl. Fleet-in-being). Karinių pajėgumų demonstravimas jūroje – konfrontacijos vengimas su didesnes pajėgas turinčiu priešu.

440. Jungtinių jūrų operacijų principai (angl. Principles of joint maritime operations). Jungtinių operacijų metu jūrų pajėgų komponentui, kuris yra sudėtinė jungtinių pajėgų dalis, (angl. Maritime component) vadovauja jūrų komponento vadas (angl. Maritime component commander). Jungtinėms operacijoms paprastai vadovauja jungtinių pajėgų vadas (angl. Joint force commander), kuriam yra pavaldus jūrų komponento vadas. Toliau yra pateikiami bendri jungtinių jūrų operacijų principai. Jūrų operacijų principų svarba ir taikymas priklauso nuo operacijų pobūdžio ir vadų ketinimo. Jūrų operacijų principus apima:



1. Siekinys (angl. Objective). Jungtinės jūrų operacijos yra planuojamos atsižvelgiant į jungtinių pajėgų vado ketinimą ir jos prisideda prie galutinio rezultato. Jūrų komponento vadas pataria jungtinių pajėgų vadui jūrinės ekspertizės klausimais, t. y. dėl jūrinio komponento pajėgumų panaudojimo galimybių.

2. Pastangų vienybė (angl. Unity of effort). Siekiant bendro jungtinių operacijų tikslo, visų dalyvaujančių šalių vadai turi suvienyti pastangas, kad pasiektų galutinį rezultatą. Pastangų vienybė priklauso nuo atskirų šalių, komponentų bendradarbiavimo efektyvumo ir kokybės. Pastangų vienybei daro įtaką ir santykiai tarp karinių, politinių vadovų bei diplomatų. Jūrinio komponento vadas sutelkia besikooperuojančių jūrų pajėgų pastangas ir jų funkcijas ir yra pagrindinis atstovas planuojant ir vykdant sąjungininkų jūrų operacijas.

3. Bendradarbiavimas (angl. Cooperation). Jungtinių ir tarptautinių operacijų sėkmė priklauso nuo dalyvaujančių pusių bendradarbiavimo, kuriuo siekiama koordinuoti visus veiksmus, siekiant maksimalaus efekto. Geranoriškumas, bendras ketinimas, aiškios ir susitarimu paremtos atsakomybės ribos, kitų šalių galimybių ir apribojimų supratimas yra esminiai bendradarbiavimo elementai. Jūrinio komponento vadas turi būti informuotas apie vykdomus veiksmus. Aljanso jūrų pajėgų pastangos standartizuojant įrangos naudojimo procedūras, suvienodinant taktines procedūras suteikia galimybę jūrų pajėgoms vykdyti efektyvų tarptautinį bendradarbiavimą.

4. Išlaikymas (angl. Sustainment). Siekiant sėkmingai įvykdyti operacinį planą (angl. Operational plan) būtina numatyti išlaikymą, kuris susideda iš įvairių struktūrinių elementų, logistikos ir personalo. Aljanso karinės jūrų pajėgos palaiko / paremia viena kitą intensyvaus įrangos ir procedūrų standartizavimo proceso metu.

5. Masinis jėgos koncentravimas (angl. Concentration of mass force). Kovojančios pajėgos turi būti sukoncentruotos svarbiausiu laiku (angl. Decisive time) ir svarbiausioje vietovėje (angl. Decisive place), kad būtų pasiekti lemiami rezultatai (angl. Decisive results). Kai kuriais atvejais pajėgos gali būti išsklaidytos dėl jų pačių apsaugos (ypač esant radiaciniams, bakteriologiniams ar cheminiams pavojams (angl. Nuclear, biological, chemical)).

6. Pastangų ekonomiškumas (angl. Economy of effort). Esant ribotiems resursams, visada bus būtinybė panaudoti jūrų pajėgas zonose, kur turi būti pasiektas didžiausias efektas, todėl čia bus prisiimama rizika dėl kitų rajonų, kuriuose nėra siekiama pagrindinių tikslų.

7. Lankstumas ir iniciatyva (angl. Flexibility and initiative). Lankstumas – jūrų pajėgų savybė, leidžianti joms greitai susikoncentruoti svarbiausiose vietose laiko atžvilgiu. Iniciatyva – vado sumanymo supratimas, greitas sprendimų priėmimas ir efektyvus ryšys.

8. Netikėtumas ir saugumas (angl. Surprise and security). Netikėtumas ir saugumas yra vienas kitą papildantys principai, dažniausiai lemiantys jūrų operacijų sėkmę.

9. Paprastumas (angl. Simplicity). Paprastumas ir aiškumas yra būtina sąlyga siekiant efektyviai panaudoti jūrų pajėgas. Aiškūs planai ir tinkamai suformuluoti įsakymai padeda išvengti nesusipratimų.

Jūrų pajėgų esminiai operaciniai pajėgumai

(angl. Essential operational capabilities of maritime forces) 441. Jūrų pajėgų esminius operacinius pajėgumus sudaro: 1. Efektyvus veikimas (angl. Effective engagement). Jūrų pajėgos gali įtvirtinti ir palaikyti

jėgos demonstravimą, greitai reaguoti į krizes, vykdyti tęstinį atgrasymą ir pajėgų apsaugą. Žemo intensyvumo konflikte jūrų pajėgų demonstravimas gali būti pakankamas faktorius, siekiant politinių tikslų su minimaliais resursais bei išvengiant konflikto eskalavimo padarinių.



2. Efektyvi žvalgyba (angl. Effective intelligence). Efektyvi žvalgyba yra lemiamasis veiksnys, leidžiantis numatyti operacinę riziką, pavojus, galimybes, suteikiantis reikiamą paramą planuojant operacijas. Visų žvalgybos informacijos šaltinių sintezė duoda galimybę sudaryti bendrą operacinį paveikslą (angl. Common operational picture). Jūrų pajėgų indėlis į bendrą operacinį paveikslą yra jūrinis situacijos paveikslas (angl. Recognized maritime picture).

3. Dislokavimas ir mobilumas (angl. Deployability and mobility). Aukšta kovinė parengtis, dislokavimas dideliu atstumu, savarankiškumas, sąveikumas, kovinių funkcijų įvairovė, integruota pajėgų apsauga bei savarankiška vadovavimo ir valdymo struktūra leidžia įtvirtinti svarų, ilgai besitęsiantį karinės jėgos demonstravimą.

4. Pajėgų galimumas (angl. Timely force availability).Pajėgų sudarymas ir palaikymas priklauso nuo operacijos pobūdžio ir apimties. Nustatytos kovinių vienetų parengties palaikymas užtikrina jų panaudojimą laiku.

5. Efektyvus valdymas ir vadovavimas (angl. Effective command and control). Jūrinės platformos gali būti panaudotos operacinio vadovavimo ir valdymo funkcijai atlikti. Siekiant efektyviai vadovauti ir valdyti operacijas būtina greitai perduoti ir apdoroti didelės apimties informaciją.

6. Logistinis išlaikymas (angl. Logistic sustainability). Jūrų pajėgos, turėdamos etatinius logistinius resursus, tam tikrą laiką gali veikti be papildomo logistinio aprūpinimo. Pirminėje operacijos stadijoje tai suteikia vadui pranašumą panaudojant pajėgas. Panaudojus pajėgas vėlesniuose operacijos etapuose būtina išorinė logistinė parama.

7. Išgyvenamumas ir pajėgų apsauga (angl. Survivability and force protection). Pajėgų veiksnumas ir apsauga yra esminiai faktoriai planuojant kovinius veiksmus ir priimant sprendimus. Tai apima gebėjimą vykdyti operacijas, gintis ir apsaugoti savo pajėgas tiek įprastoje, tiek ir ABC aplinkoje. Jūrų pajėgos gali prisidėti prie jungtinių pajėgų apsaugos vykdant palaikymą ugnimi iš jūros (angl. Maritime fire support) ir aplinkos stebėjimą operacijos rajone ir teikiant žvalgybos duomenis (angl. Intelligence; surveillance; target acquisition and reconnaissance).Jūrų pajėgos, siekdamos išgyventi, naudoja etatines priemones bei natūralią apsaugą, teikiamą jūros. Panaudojant unikalią jūrinę aplinką turi būti atsižvelgiama į geografinius (angl. Operations in the littorals), okeanografinius, meteorologinius ir kitus faktorius.

Jūrų pajėgų savybės

(angl. Maritime force characteristics) 442. Į jūrų operacijų sąvoką įeina pajėgų vykdomi veiksmai povandeninėje, antvandeninėje ir viršvandeninėje erdvėje, jūros aplinkoje siekiant jūrinės vadovavimo viršenybės, jūrų kontrolės bei ribojant priešo veiksmus nustatytuose rajonuose. 1. Demonstravimas (angl. Poise). Galimybė dislokuoti jūrų pajėgas tarptautiniuose

vandenyse sudaro sąlygas išspręsti konfliktus diplomatiniu keliu ir išvengti tiesioginių karinių veiksmų. Tai unikali jūrų pajėgų savybė, palyginti su kitomis pajėgomis, pvz. pajėgų perdislokavimas sausumoje.

2. Parengtis (angl. Readiness). Viena iš stipriųjų jūrų pajėgų pusių yra galimybė jas panaudoti laiku reaguojant į netikėtumus (angl. Contingency).

3. Lankstumas (angl. Flexibility). Lankstumas jūrų pajėgoms suteikia galimybę greitai perdislokuoti, performuoti ir išdėstyti pajėgas taip, kad būtų galima reaguoti į įvairius netikėtumus ir tuo pačiu užtikrinti ginkluotės sistemų panaudojimą, vadovavimo ir valdymo poreikius.

4. Pajėgų iš(si)laikymas (angl. Self-sustainment). Jūrų pajėgos pasižymi etatiniais logistiniais bei vadovavimo ir valdymo (V2) pajėgumais. Galimybė papildyti atsargas jūroje sudaro sąlygas jūrų pajėgoms tam tikrą laiką vykdyti operacijas nereikalaujant išorinio logistinio aprūpinimo.



5. Mobilumas (angl. Mobility). Jūrų pajėgų mobilumas leidžia operatyviai perdislokuoti pajėgas dideliu atstumu. Tai sudaro sąlygas pajėgų vadui operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją operacijos rajone.

Jūrų operacijų rūšys

(angl. Types of maritime operations) 443. Pagrindines jūrų operacijų rūšis apima: 1. Jūros stebėjimas ir žvalgyba (angl. Surveillance and reconnaissance). Jūros

stebėjimas ir žvalgyba yra svarbiausia užduotis, apimanti oro, antvandeninių ir povandeninių bei priekrantės taikinių atpažinimą ir sekimą.

2. Priekrantės gynybinės operacijos (angl. Coastal defence operations). Priekrantės gynybinės operacijos apima užduotis, susijusias su uostų ir priekrantės apsauga iš jūros pusės nuo priešo pajėgų.

3. Laivybos apsauga (angl. Protection of shipping). Vykdant laivybos apsaugą renkamasi tarp atgrasymo veiksmų ir tolimo ar artimo laivų eskortavimo vykdymo bei siekiama užtikrinti tam tikrų jūros rajonų kontrolę. Į laivyno apsaugos sąvoką įeina jūrinis bendradarbiavimas, prekybinių laivų saugios laivybos užtikrinimas (angl. Naval cooperation and guidance for shipping) ir konvojavimas (angl. Convoying).

4. Amfibinės operacijos (angl. Amphibious operations). Amfibinės operacijos paprastai vykdomos iš jūros, panaudojant specifinius jūrinius pajėgumus. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti amfibinių pajėgumų panaudojimo sausumoje galimybę.

5. Jūrų teisės principų užtikrinimo operacijos (angl. Maritime interdiction operations). Tokios operacijos vykdomos siekiant užtikrinti draudimą pergabenti identifikuotus asmenis ir / ar krovinius tam tikrose jūros geografinėse zonose į ar iš tam tikros šalies.

6. Embargas ir karantinas (angl. Embargo and quarantine). Embargas ir karantinas yra jūrų teisės principų užtikrinimo operacijų (angl. Maritime interdiction operations) dalis. Ši sąvoka apima draudimą specifinių krovinių atgabenimui ar išgabenimui į ar iš tam tikros šalies. Embargo ir karantino palaikymo funkcijos įeina į laivų apžiūros ir patikrinimo operacijų sudėtį.

7. Blokada (angl. Blockade). Blokada užkerta kelią bet kokiai laivybai ar oro transportui iš arba į tam tikrą šalį ar jai priklausančius vandenis. Blokada vykdoma siekiant visiškos jūros ar priekrantės zonų kontrolės.



4.3 Karinės oro pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4.3.1. Veikimo konceptas

Nacionalinis 444. Karinės oro pajėgos nuolat (taikos, krizių ir karo metu) vykdo LR oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą bei turimomis etatinėmis (angl. Organic) ir / arba NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos (angl. NATO Integrated air defence system) oro erdvės gynybos priemonėmis reaguoja į valstybės suvereniteto pažeidimus LR oro erdvėje. Karinių oro pajėgų taktiniai vienetai dalyvauja šalies taikos meto, tarptautinėse daugianacionalinėse ir ginkluotos kolektyvinės gynybos operacijose, įeina į operacinių pajėgų ar į kitų valstybių (koalicijos) arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos jungtines daugianacionalines pajėgas. Karinių oro pajėgų taktinių vienetų veiksmų tikslas – stebėti, kontroliuoti ir ginti LR oro erdvę bei vykdyti kitas oro operacijas. Karinės oro pajėgos prisideda prie Karinių jūrų pajėgų, Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų operacijų paramos ir skiria vienetus (elementus), priemones ir / arba teikia informaciją. Atsižvelgiant į KOP taktinių vienetų vaidmenį NATO integruotoje oro erdvės gynybos sistemoje operacinė ir taktinė sėkmė grindžiama centralizuotu vadovavimu bei decentralizuotu užduočių vykdymu. Ji taip pat priklauso nuo vadų atsakingumo, nepertraukiamos veiklos koordinacijos, veiksmų sinchronizacijos, proporcingo ginklų ir jėgos panaudojimo siekiant atremti įvairiarūšes grėsmes ir įgyvendinti keliamus tikslus, operacinės (taktinės) aplinkos aspektų supratimo, adaptyvaus reagavimo į susidariusias karines-strategines, operacines ar taktines sąlygas. Karinės agresijos prieš Lietuvos Respubliką atveju kariuomenė yra pasirengusi pradėti pradinės savigynos (angl. Initial self-defence) veiksmus. Pereinant nuo pradinės savigynos prie kolektyvinės gynybos visi KOP vienetai pereina į NATO pajėgų sudėtį ir operacinį pavaldumą (pastaba: NATO integruotoje oro erdvės gynybos sistemoje veikiantys KOP vienetai (NATO pavaldžios pajėgos) įeina į NATO pajėgas ir yra pavaldūs NATO pajėgų vadui taikos, krizių ir karo metu).

NATO 445. NATO šalys (įskaitant ir Lietuvą) nutarė NATO vadui (vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui) suteikti įgaliojimus ir skirti reikiamas pajėgas ginti NATO šalis nuo oro atakų taikos, krizių ir karo metu. Tam naudojama NATO integruota oro erdvės gynybos sistema, kuriai vadovauja sąjungininkų jungtinių pajėgų oro komponento vadas. Atitinkami karinių oro pajėgų taktiniai vienetai nuolat (taikos, krizių ir karo metu) dalyvauja NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos operacijose, kurių tikslas – NATO (įskaitant LR) oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba. Minėti KOP vienetai – tai sudėtinė NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos dalis. Sąjungininkų vykdomų jungtinių operacijų metu jungtinių pajėgų oro komponento vadas operaciniame lygmenyje transformuoja sąjungininkų jungtinių pajėgų vado strategiją ir kampanijos planus į taktinius veiksmus. Tam siekiui įgyvendinti jis pritaiko operacinio meno nuostatas. Pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais ir atsižvelgdamas į vadovavimo ir valdymo struktūrą, vadas turi sugebėti laiku perkelti kovos veiksmų centrą, paskirstyti pajėgas ir efektyviai tęsti NATO oro erdvės gynybos ir kitų oro operacijų vykdymą. 4.3.2. Uždavinys, esminės užduotys ir vaidmuo

Karinių oro pajėgų uždavinys

446. Karinės oro pajėgos (toliau – KOP) remia nacionalinio saugumo interesus ir įgyvendina karinius tikslus bei kartu su sąjungininkais ir kitomis Lietuvos karinių pajėgų rūšimis:



1. Užtikrina Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimą (angl. Air surveillance), kontrolę (angl. Air control arba Control of the air) ir gynybą (angl. Air defence).

2. Teikia paramą Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių jūrų pajėgų vienetams.

Karinių oro pajėgų esminės užduotys

447. Karinių oro pajėgų uždavinio esminės užduotys: 1. Rengti ir palaikyti pajėgumus, kurie užtikrintų valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę

ir gynybą ir oro operacijų valdymą. 2. Gebėti vykdyti Lietuvos Respublikos oro erdvės (ir jos prieigų) stebėjimą (angl. Air

surveillance). 3. Gebėti vykdyti orlaivių, vykdančių oro policijos (angl. Air policing) / gaudymo ore (angl.

Air interception) operacijas, taktinį valdymą. 4. Gebėti (kartu su sąjungininkais) vykdyti Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybos

(angl. Air defence) operacijas, įskaitant oro policiją / gaudymą ore. 5. Gebėti antžeminėmis oro erdvės gynybos (angl. Ground based air defence)

priemonėmis ginti svarbius objektus nuo antpuolių iš oro. 6. Rengti reguliarius ir rezervo vienetus, gebančius remti kitų Lietuvos karinių pajėgų rūšių

vienetus. 7. Gebėti antžeminėmis oro erdvės gynybos priemonėmis ginti LK karinius vienetus nuo

antpuolių iš oro. 8. Gebėti vykdyti karių ir krovinių transportavimo oru operacijas. 9. Teikti pagalbą ir paramą civiliams ir civilinėms institucijoms. 10. Gebėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje

teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. 11. Gebėti vykdyti medicininį evakavimą orlaiviais. 12. Organizuoti ir administruoti karinių oro pajėgų vienetus.

Karinių oro pajėgų vaidmuo

448. Taikos metu Karinės oro pajėgos yra pajėgų rengėjas ir teikėjas. Veikdami operacinių pajėgų sudėtyje, KOP vienetai (priemonės) teikia paramą, t. y. antžeminėmis oro erdvės gynybos priemonėmis gina LK karinius vienetus nuo antpuolių iš oro, vykdo karių ir krovinių transportavimą oru, vykdo medicininį evakavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus LR teritorijoje, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, teikia (pagal poreikį) kariuomenės vienetams atpažintą oro erdvės paveikslą (angl. Recognised air picture) bei vykdo kitas specialiąsias užduotis, Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių jūrų pajėgų vienetams. Vykdant teritorinės gynybos operacijas Karinių oro pajėgų vienetai kartu su sąjungininkų vienetais užtikrina nustatytą oro erdvės kontrolės lygį siekiant sudaryti sąlygas sausumos ir kitų pajėgų veiksmų laisvei. Taikos, krizių ir karo metu KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vienetai, įeinantys į Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (angl. Baltic air surveillance network and control system) organizacinę sudėtį, nuolat (24/7) dalyvauja NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos operacijose, t. y. sudaro bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos atpažintą oro erdvės paveikslą (angl. Recognised air picture), keičiasi juo su atitinkamais NATO centrais bei užtikrina kitų NATO valstybių greito reagavimo budėjimo naikintuvų (angl. Quick reaction alert (interceptors), vykdančių oro policijos / gaudymo ore operacijas Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, taktinį valdymą. Detalus NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos operacijų aprašymas pateikiamas NATO integruotos oro erdvės gynybos operacijas reglamentuojančiuose dokumentuose (pvz. MC 54/1).



4.3.3. Struktūra, pritaikyta sudaryti operacines pajėgas 449. Karines oro pajėgas (KOP) sudaro Aviacijos bazė (AB), Oro gynybos batalionas (OGB), Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (OESKV), Ginkluotės ir technikos remonto depas (GTRD), KOP Mokymo centras ir KOP štabas. KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokaciniai postai, oro erdvės kontrolės centras kartu su juos jungiančiomis ryšių priemonėmis bei atitinkamais Estijos ir Latvijos KOP vienetais ir bendru valdymo ir pranešimu centru (angl. Control and reporting centre) sudaro Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. Minėti KOP vienetai nuolat dalyvauja NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos, kurią sudaro NATO šalių (taip pat ir Lietuvos) oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (angl. Air surveillance and control systems), naikintuvų (angl. Fighters) bei raketų „žemė–oras“ (angl. Surface-to-air missiles) vienetai, operacijose. Siekiant efektyviai vykdyti oro erdvės gynybos operacijas (jos dar vadinamos gynybinėmis operacijomis prieš oro pajėgas) Lietuva ir kitos NATO šalys (ne tik krizių, karo, bet ir taikos metu) sąjungininkų pajėgų Europoje vado operaciniam vadovavimui (angl. Operational command) perduoda (angl. Transfer of authority) anksčiau paminėtus oro erdvės stebėjimo ir kontrolės (KOP radiolokatoriai / radiolokaciniai postai), valdymo ir pranešimų centrai) vienetus. Kitos NATO šalys taip pat perduoda NATO vado operaciniam vadovavimui naikintuvų ir antžeminės oro erdvės gynybos (angl. Ground based air defence) vienetus. Detalus NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos struktūros ir operacijų aprašymas pateikiamas kituose NATO dokumentuose (pvz. MC 54/1). 450. Į KOP operacinių pajėgumų sudėtį neįeina KOP Ginkluotės ir technikos remonto depas (GTRD). KOP GTRD kartu su KOP AB, OESKV ir OGB specialistais užtikrina KOP vienetų ginkluotės ir technikos funkcionavimą ir remontą. NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos operacijose dalyvaujantys KOP vienetai, kurie yra perduoti NATO vado operaciniam vadovavimui ir valdymui (angl. Operational command / Operational control), yra NATO pavaldžios pajėgos (angl. NATO command forces). Todėl šie KOP vienetai taip pat neįeina į Lietuvos kariuomenės operacines pajėgas. Reikia pažymėti, kad NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos vykdomose operacijose dalyvaujantys KOP vienetai taip pat teikia informaciją apie padėtį LR oro erdvėje ir jos prieigose (atpažintą oro erdvės paveikslą) kariuomenės vienetams. KOP Aviacijos bazės vienetai ir priemonės (sraigtasparniai, taktiniai transporto lėktuvai, lengvieji atakos lėktuvai) bei Oro gynybos bataliono vienetai (pvz. trumpojo nuotolio antžeminės oro erdvės gynybos baterijos, būriai) ir priemonės, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vienetai (išskyrus perduotus NATO vado operaciniam vadovavimui ir valdymui) ir priemonės (radiolokatoriai) operacinis ir techninis personalas (specialistai) gali įeiti į Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgų sudėtį. 4.3.4 Taktinės galimybės 451. Karinės oro pajėgos (KOP) gali: 1. Vykdyti nuolatinį (24/7) valstybės (ir jos prieigų) oro erdvės stebėjimą. 2. Bendrame Baltijos valstybių valdymo ir pranešimų centre (angl. Control and reporting

centre) sudaryti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos atpažintą oro paveikslą (angl. angl. Recognised air picture), keistis juo su atitinkamais NATO centrais bei užtikrinti kitų NATO valstybių greito reagavimo budėjimo naikintuvų (angl. Quick reaction alert (interceptors), vykdančių oro policijos (patruliavimo ore) operacijas Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, taktinį valdymą.

3. Teikti atpažintą oro erdvės paveikslą kariuomenės vienetams (padaliniams) ir kitoms institucijoms.



4. Turėti parengtus naikintuvų valdymo operatorius (angl. Fighter controller), kitus oro vadovavimo ir valdymo (angl. Air command and control) specialistus (pastaba: KOP taip pat gali teikti aviacijos paramą sausumos ir specialiųjų operacijų pajėgų oro atakos vadovų (angl. Forward air controller) rengimui).

5. Vykdyti oro erdvės virš valstybinės reikšmės ir padidintos rizikos objektų apsaugą ir gynybą.

6. Trumpo nuotolio antžeminėmis oro erdvės gynybos priemonėmis ginti kariuomenės vienetus nuo antpuolių iš oro.

7. Vykdyti žmonių ir krovinių gabenimą oru. 8. Vykdyti paieškos ir gelbėjimo (angl. Search and rescue) darbus sraigtasparniais. 9. Vykdyti medicininį evakavimą orlaiviais. 10. Dalyvauti teikiant priimančios šalies paramą (angl. Host nation support) sąjungininkų

pajėgoms (įskaitant NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų vienetams). 11. Vykdyti specialias užduotis remiant SOP, SP ir KJP.

452. Veiksmingas KOP panaudojimas taip pat priklauso nuo KOP turimų orlaivių, ginkluotės ir technikos ir jų taktinių ir techninių duomenų. Atsižvelgiant į tai, KOP gali dalyvauti tiktai tam tikrų rūšių oro operacijose. Oro operacijų, kuriose (savarankiškai ir / arba kartu su sąjungininkais) gali dalyvauti KOP, aprašymas pateikiamas 4.3.5 skyriuje. KOP apribojimai: 1. Nuolatinis (24/7) valstybės (ir jos prieigų) oro erdvės stebėjimas gali būti vykdomas tik

atsižvelgiant į turimų radiolokatorių (radarų) galimybes. Radiolokatorių gebėjimas veikti 24/7, jų perduodamo signalo formato sutikimas su NATO oro vadovavimo ir valdymo (angl. Air command and control) sistemos reikalavimais – tai tik keli faktoriai, ribojantys oro erdvės stebėjimo ir KOP, kitų NATO šalių orlaivių taktinio valdymo galimybes. Sensorių sukuriamas radiolokacinis laukas (angl. Radar coverage) yra stiprinamas integruojant papildomus sensorius (radiolokatorius ir pasyvias stebėjimo priemones). Krizių ir karo metu radiolokacinis laukas taip pat gali būti sustiprintas priimant radiolokacinę informaciją iš NATO aviacinės įspėjimo ir valdymo sistemos (angl. Airborne warning and control system) orlaivio.

2. KOP neturi mobiliojo rezervinio oro vadovavimo ir valdymo (angl. Air command and control) elemento, kuriame galėtų būti sudaromas / priimamas atpažintas oro erdvės paveikslas (angl. Recognised air picture) ir iš kurio galėtų būti valdomi oro operacijose dalyvaujantys KOP, kitų NATO šalių orlaiviai.

3. Siekiant teikti atpažintą oro paveikslą (angl. Recognised air picture) kariuomenės vienetams, būtina papildoma ryšių ir kita įranga.

4. KOP gebėjimas tinkamai vykdyti naikintuvų valdymo operatorių, kitų oro vadovavimo ir valdymo specialistų bei sausumos pajėgų oro atakos vadovų (angl. Forward air controller) rengimą priklauso ir nuo pakankamo naikintuvų / lengvųjų atakos orlaivių mokomųjų skydžių skaičiaus.

5. Valstybinės reikšmės ir padidintos rizikos objektų / kariuomenės vienetų apsaugą nuo antpuolių iš oro (oro erdvės gynybą) galima vykdyti ribotai – ginant tam tikrą objektų / karinių vienetų skaičių ir tik prieš žemai skraidančius orlaivius (grėsmes).

6. Turimi modernūs taktiniai transporto lėktuvai turi pervežamo personalo arba pacientų (naudojant orlaivį medicininiam evakavimui) skaičiaus, krovinio svorio ir skrydžio nuotolio apribojimus. Tai ypač svarbu vykdant karių ir krovinių transportavimą strateginiais atstumais.

7. Taikos metu paieškos ir gelbėjimo (angl. Search and resque) operacijos vykdomos pagal galiojančius nacionalinių dokumentų reikalavimus bei patvirtintus tarptautinių susitarimų dokumentus.

8. Naudojant KOP lengvuosius atakos lėktuvus, LR oro erdvės kontrolės ir suverenumo užtikrinimo užduotį – oro policijos funkciją – galima įvykdyti tik tuo atveju, kai



pažeidėjas skrenda žemai ir lėtai (pastaba: šiuo metu (ir artimiausioje ateityje) oro policijos funkciją, naudojant naikintuvus, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atlieka kitų NATO šalių kariniai vienetai).

4.3.5 Veikimo pagrindų sąvadas

Taktinių oro resursų panaudojimas 453. Pagrindinis oro pajėgų panaudojimo principas yra veiksmų laisvės priešo atžvilgiu iškovojimas ir išlaikymas. Pranašumas ore (angl. Air superiority) duoda galimybę efektyviai išnaudoti oro erdvę draugiškųjų pajėgų veiksmams bei užkirsti galimybę ja naudotis priešui. Taikant šį principą būtina atsižvelgti į savo ir priešo oro pajėgų galimybes (pajėgumus). Vyravimas ore (angl. Air supremacy) yra pageidautinas tikslas, tačiau jo negali būti siekiama bet kokia kaina. Jei vyravimo ore negalima pasiekti, oro pajėgos turi siekti išsaugoti (išlaikyti) oro pajėgų vyravimą tam tikru laiku ir tam tikroje oro erdvės dalyje. Reikalaujamas oro erdvės kontrolės lygis nustatomas paskirto karo vado (paprastai Oro pajėgų vado) po šių faktorių: uždaviniai, karinė situacija, grėsmė ir rizika, įvertinimo.

Panaudojimo reikalavimai 454. Norint tinkamai panaudoti oro pajėgas reikia laikytis tokių pagrindinių reikalavimų: 1. Sąveikumas. Tai pajėgų arba vienetų (padalinių) gebėjimas paremti kitas pajėgas arba

vienetus (padalinius) bei jų teikiamą paramą išnaudoti taip, kad bendra operacija būtų vykdoma efektyviai. Sąveikumas apima suderinamas valdymo sistemas, žvalgybos informaciją, procedūras, ginkluotės sistemas, borto ir antžemines navigacines priemones, elektroninius prietaisus, ryšių procedūras, atpažinimo įrangą „savas–svetimas“. Toks reikalavimas yra pagrindinis, ypač sąveikaujant su sąjungininkais ir siekiant efektyviai panaudoti oro pajėgas.

2. Nepertraukiamos operacijos. Oro pajėgos turi gebėti vesti oro karą (angl. Air warfare) užsitęsusiame kariniame konflikte. Dalyvaujant tokiose operacijose būtina ekonomiškai naudoti oro karo priemones bei tik tokio galingumo ginklą, kurio būtinai reikia siekiant įvykdyti užduotį.

3. Oro pajėgos turi gebėti veikti elektroninės kovos sąlygomis. Tai pasiekiama taikant atitinkamą taktiką, procedūras ir parengiant ir panaudojant šiuolaikines turimas elektroninės kovos priemones.

4. Veiksnumas. Taktinių oro karo priemonių veiksnumas daugeliu atvejų priklauso nuo techniškai tvarkingos ginkluotės ir technikos, tinkamai parengto personalo, planavimo taikos metu bei logistikos organizavimo. Be to, būtina, kad po priešo antpuolio išliktų veiksni ne tik ginkluotė, technika ir įgulos, bet ir valdymo įrengimai, atramos punktai ir paramos (palaikymo) tarnybos. Tai pasiekiama derinant aktyviąsias ir pasyviąsias gynybos priemones, taip pat atkuriant kovingumą po priešo oro atakų. Pajėgų išsklaidymas apsunkina priešui taikinių planavimą ir tuo padidina pajėgų išlikimo galimybę, bet kita vertus, sutelktas pajėgas lengviau aprūpinti.

5. Operacijos bet kokiu oru ir paros metu. Taktinės oro karo priemonės turėtų būti panaudotos bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis, kad galėtų smogti priešui nepatogiu jam laiku ir silpniausioje vietoje, taip pat neduoti jam atokvėpio. Netikėtam antpuoliui atremti tinkamiausios pajėgos yra aviacijos vienetai, nes jie gali atakuoti nedelsiant, o sausumos ir jūrų pajėgoms reikalingas ilgesnis laiko tarpas persibazuoti į kovos rajoną. Todėl oro pajėgos privalo reaguoti esant bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriuo paros metu.

6. Kovinė parengtis. Siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką esant priešo antpuoliui, oro pajėgos turi būti laikomos nustatytoje kovinėje parengtyje. Atsižvelgiant į aplinkybes ir iš anksto suplanavus veiksmus, reagavimo laikas gali sutrumpėti.



7. Karinis rengimas. Kovinio rengimo programos privalo formuoti kovai reikalingas savybes, sudarant ir imituojant tokias sąlygas, kuriomis karinės oro pajėgos gali veikti realioje kovoje.

8. Ryšiai. Taktinės oro operacijos gali būti aprūpinamos ir civilinėmis ryšių priemonėmis, jei jos atitinka reikalavimus. Paprastos ryšių priemonės gali būti naudojamos oro operacijoms aprūpinti, jei jos atitinka reagavimo laiko reikalavimus. Kitu atveju reikia naudoti karines taktines ryšių priemones, kurios atitiktų nustatytus reagavimo laiko reikalavimus.

Operacijos

455. Taktinės oro pajėgų operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti bendrus gynybos tikslus. Operacijų kombinavimą ir specifiką nulemia taktinė situacija. Pagrindinės oro operacijos yra: 1. Operacijos prieš priešo oro pajėgas (angl. Counter air operations):

a. Puolamosios operacijos (angl. Offensive counter air operations). b. Gynybinės operacijos (angl. Defensive counter air operations).

2. Oro operacijos prieš priešo sausumos ir jūrų pajėgas (angl. Air operations against enemy surface assets): a. Oro užkarda (angl. Air interdiction). b. Puolamoji aviacijos parama (angl. Offensive air support) apima:

· Oro užkardą mūšio lauke (angl. Battlefield air interdiction). · Artimąją aviacijos paramą (angl. Close air support). · Taktinę žvalgybą iš oro (angl. Tactical air reconnaissance).

c. Jūrų pajėgų operacijų taktinė parama iš oro (angl. Tactical air support for maritime operations).

3. Taktinio oro transporto operacijos (angl. Tactical air transport operations): a. Desantavimo operacijos:

· Ataka desantuojant parašiutais (angl. Parashute assault). · Ataka atskraidinant sraigtasparniais (desantuojant iš sraigtasparnių) (angl.

Helicopterborne assault). · Atskraidinimas orlaiviais (angl. Air landing).

b. Logistinė parama oro transportu (angl. Air logistic support). c. Specialiosios užduotys (angl. Special missions). d. Medicininis evakavimas orlaiviais (angl. Aeromedical evacuation).

4. Paramos oro operacijos (angl. Supporting air operations): a. Elektroninė kova (angl. Electronic warfare). b. Priešo oro erdvės gynybos slopinimo operacijos (angl. Suppression of enemy air

defence). c. Kuro papildymo ore (angl. Air-to-air refueling) operacijos. d. Paieškos ir gelbėjimo operacijos (angl. Search and rescue). e. Specialiosios oro operacijos (angl. Special air operations).

456. Lietuvos KOP vykdomos operacijos yra apraštos KOP SVP, o ateityje gali būti parengta atskira KOP operacinė doktrina. NATO oro pajėgų operacijų, kurių nevykdo (ir artimiausiu metu nevykdys) KOP, aprašymas pateikiamas NATO jungtinėje oro ir kosmoso operacijų doktrinoje AJP-3.3 (angl. Joint air and space operations doctrine).

Vadovavimas ir valdymas 457. Karinių pajėgų veiklos efektyvumas priklauso nuo santykio tarp vado ir vadovavimo ir valdymo sistemos, sukurtos jo įgaliojimams įgyvendinti. Šios vadovavimo ir valdymo sistemos vertė priklauso nuo to, kaip gerai ir efektyviai vadas gali įgyvendinti savo sumanymus bei reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją. Norint pasiekti tikslą, taktinis oro



pajėgų resursų vadovavimas ir valdymas turi būti vykdomas aukščiausiame praktiniame lygmenyje (aukščiausias praktinis vadovavimo ir valdymo lygmuo nebūtinai reiškia aukščiausią įmanomą vadovavimo ir valdymo lygmenį). Per daug centralizuotas arba decentralizuotas oro pajėgų resursų valdymas gali būti nelankstaus ir neefektyvaus jų panaudojimo priežastis. Siekiant efektyviai panaudoti resursus, jie turi būti valdomi vienvaldiškai, o tai duoda galimybę išvengti pajėgų skaidymo ir integruotai sukoncentruoti jas reaguojant į grėsmę bei priimant sprendimą dėl jų panaudojimo. Priimant sprendimą dėl vadovavimo lygmens pasirinkimo, reikia atsižvelgti į tokius faktorius, kaip užduoties paskirstymas ir jungtinių pajėgų tikslai. Be šių pagrindinių svarbūs ir kiti veiksniai: pajėgų sudėtis ir savybės (pajėgumai), esamos užduočių skyrimo ir orlaivių valdymo sistemos, užduoties ir kovinių resursų paskirstymas. Būtina užtikrinti, kad centralizuotas valdymas (angl. Centralised control) nebūtų pavedamas per aukštam vadovavimo ir valdymo lygmeniui, nes tai gali padaryti neigiamą įtaką pajėgų veiksmų lankstumui ir efektyvumui (angl. Create inefficiency). Oro pajėgų panaudojimo operacinis valdymas pavedamas tokiam lygmeniui, kuris veiksmingiausiai atlieka sausumos, oro ir jūrų pajėgų panaudojimo įvertinimą. Tokiame pat lygmenyje atitinkamai gali būti nustatytas reikalavimų prioritetas tarptautinėms / jungtinėms pajėgoms, paskirstant jas pagal pavaldumą, prioritetus ir ginkluotės bei technikos galimybes. Centralizuotas valdymas padeda suderinti panaudojimo planus arba parinkti prioritetus ir tikslus pagal taktinę situaciją. Jis numato reikalingus įgaliojimus, nustato oro karo resursų panaudojimo prioritetus ir sutelkia oro karo resursus kritinėje vietoje ir kritiniu laiku nustatytam tikslui pasiekti. Centralizuotas valdymas vykdomas per oro pajėgų vadą, kuris vadovauja oro pajėgų panaudojimo operacijoms ir atlieka operacinį pajėgų valdymą. Paskirstymas pagal pavaldumą (angl. Allotment). Laikinas taktinių oro pajėgų resursų perskirstymas tarp pavaldžių vienetų. Tai padaryti gali vadas, turintis operacinio vadovavimo įgaliojimus. Perskirstant pajėgas laikomasi tokio jėgų balanso, kad kiekvienas vadas lengviau galėtų pasiekti nustatytą tikslą. Paskirstymas pagal prioritetus (angl. Apportionment). Išteklių numatymas ir paskyrimas procentais ir (ar) pagal prioritetus įvairioms oro operacijoms ir (ar) geografiniams rajonams tam tikram laikotarpiui. Paskirstymas pagal orlaivių galimybes (angl. Allocation). Skrydžių skaičiaus pagal turimus išteklius nustatymas atskiriems orlaivių tipams kiekvienai operacijai ir užduočiai įvykdyti.



4.4. Specialiųjų operacijų pajėgos ir jų įnašas į plataus spektro operacijas 4.4.1. Veikimo konceptas 458. Specialiųjų operacijų pajėgos yra specifinis–funkcinis kariuomenės pajėgų komponentas. Specialiųjų operacijų vienetai naudojami visame plataus spektro operacijų diapazone strateginiame, operaciniame (atskirais atvejais ir taktiniame) lygmenyje, kai situacija reikalauja kitokio negu konvencinių vienetų vykdomų užduočių atsako. Specialiųjų pajėgų vienetai (eskadronai) pagal savo specifinę paskirtį ir užduotis vykdo tiesioginius veiksmus ir kitas specialiąsias operacijas savarankiškai, remiami arba remdami (įgalindami) kitus konvencinius vienetus taikos, krizių ir karo metu. 4.4.2. Specialiosios operacijos 459. Specialiosios operacijos yra karinio pobūdžio operacijos, vykdomos savoje, priešiškoje, politiškai ir / ar ekonomiškai izoliuotoje ar politiškai nestabilioje / jautrioje teritorijoje, kad būtų pasiekti kariniai, diplomatiniai ir / arba ekonominiai tikslai, kai plataus masto konvencinių pajėgų panaudojimas užduočiai atlikti yra netikslingas, negalimas ar nepageidautinas. Tokios operacijos gali būti atviros arba slaptos, vykdomos karo, taikos, krizės ar konflikto metu panaudojant Specialiųjų operacijų pajėgas atskirai arba kartu su konvencinėmis pajėgomis ar kitomis valstybės tarnybomis ir institucijomis. Taip pat jos gali būti vykdomos padedant draugiškoms pajėgoms, su draugiškų pajėgų vyriausybės žinia ar be jos. Specialiosios operacijos skiriasi nuo konvencinių fizine ir politine rizika, operacinėmis priemonėmis ir procedūromis, jų panaudojimo būdu, jos nepriklauso nuo logistinės ir kitos paramos (ne ilgą laiką), išskirtinės detalios žvalgybos informacijos bei bet kokių resursų panaudojimo veikimo (atsakomybės) rajone tikslui pasiekti. 460. Specialiųjų operacijų pagrindas – individualus kario ir mažų padalinių profesionalumas sujungiant ir panaudojant specifinius nekonvencinius kovinius įgūdžius, veikiant veržliai, lanksčiai, užtikrintai, naujoviškai, sugebant prisitaikyti ir improvizuoti. Nedideli, turintys išskirtines galimybes ir gebantys patys išsilaikyti (ne ilgą laiką) specialiųjų operacijų kariniai vienetai žaibiškai bei adekvačiai reaguoja į susidariusią situaciją ir vykdo vadovybės sprendimus, kurie nedaro įtakos politiniams santykiams, siekiant sumažinti konflikto eskalavimo tikimybę ir paliekant mažesnį „pėdsaką“ nei konvencinės pajėgos. 461. Specialiosios operacijos gali būti vykdomos tiesiogiai prieš priešiškas pajėgas (pvz., neutralizuojant vadovaujančius elementus) ar netiesiogiai, apmokant, organizuojant ar paremiant vietines karines ar sukarintas pajėgas (karinė parama) ar darant įtaką civiliams gyventojams (pvz. psichologinės operacijos). Tokiu atveju laukiamas efektas yra daug didesnis nei to galima tikėtis atsižvelgiant į karinio vieneto, vykdančio užduotį, dydį. 4.4.3. Specialiųjų operacijų pajėgų organizacija Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP) sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas (VDJB), Kovinių narų tarnyba (KNT) ir SOP Mokymo centras (SOP MC). Taikos metu štabas ir mokymo centras į operacinių pajėgų formavimą neįeina. 4.4.4. Paskirtis, uždavinys ir esminės užduotys 462. SOP yra skirtos vykdyti nacionalines ir tarptautines specialiąsias operacijas ar kitą ypač sudėtingą taktinę veiklą, kai negalima arba netikslinga panaudoti konvencines



pajėgas, taip pat vykdyti kitas karinės vadovybės iškeltas užduotis, kurių negali vykdyti įprastiniai kariuomenės vienetai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Specialiųjų operacijų pajėgų uždavinys 463. Specialiųjų operacijų pajėgos (toliau – SOP) remia nacionalinio saugumo interesus ir įgyvendina karinius tikslus savarankiškai ar / ir kartu su sąjungininkais ir kitomis Lietuvos karinių pajėgų rūšimis planuoja, vykdo ir palaiko specialiąsias operacijas.

Specialiųjų operacijų pajėgų esminės užduotys 464. Esminės užduotys, kurias vykdo SOP: 1. Specialusis išžvalgymas ir stebėjimas (angl. Special reconnaissance and survailance). 2. Nekonvencinis kariavimas (angl. Unconventional warfare). 3. Tiesioginiai veiksmai (angl. Direct actions). 4. Karinė parama (angl. Miltary assistance). JAV specialiųjų operacijų doktrinoje ši

užduotis yra vadinama Foreign internal defence. 5. Kova su sukilėliais / maištininkais (angl. Counterinsurgency). 6. Kova su terorizmu / kontraterorizmas (angl. Counter terrorism). Kitos užduotys, kurias gali vykdyti (ar jų vykdymą remti) SOP: 1. Fizinė apsauga (angl. Close protection). 2. Įkaitų išlaisvinimas, karinio personalo ir Lietuvos piliečių evakavimą iš krizės apimtų

rajonų (vietovių) (angl. Hostage relieve and personnel evacuation). 3. Masinio naikinimo ginklų (ar medžiagų) platinimo užkardymas (angl.

Counterproliferation of weapons of mass destruction). 4. Psichologinės operacijos (angl. Psychological operations). 5. Karių ir civilių bendradarbiavimo operacijos (angl. CIMIC operations). Specialiųjų pajėgų veikimas visada tiesiogiai veikiamas politinių–karinių aplinkybių, todėl esminės užduotys yra labai dinamiškos. Pakitimai Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje ar politikoje gali iš esmės pakeisti SOP veiklą. 4.4.5. Taktinės galimybės 465. Pajėgumai: 1. Vykdyti karines specialiąsias operacijas:

a. Specialiąją žvalgybą ir stebėjimą S1–S7 lygmenimis. b. Tiesioginius veiksmus D1–D5 lygmenimis. c. Kovos su terorizmu operacijas. d. Karinę paramą (organizuoti, apginkluoti, parengti ir nukreipti (angl. lead) įvairius

karinius ir sukarintus vienetus). e. Infiltruotis ir eksfiltruotis į / iš operacijų vykdymo vietos su etatinėmis arba

priskirtomis transportavimo priemonėmis (sausumos, oro ar jūrų). 2. Vykdyti LR piliečių, paimtų įkaitais užsienyje, išlaisvinimą ir / ar evakavimą iš krizės apimtų rajonų / karinių veiksmų zonos. 3. Veikti tolimuosiuose rajonuose (vietose) ir sudėtingomis aplinkos sąlygomis (angl. Nonpermissive environments) su minimalia išorine parama. 4. Būti pasirengus rengti, patarti ir padėti kitoms LK pajėgoms ir sąjungininkams. 5. Vykdyti paieškos ir personalo atgavimo / susigrąžinimo (angl. Personnel recovery) operacijas. 6. Vykdyti SOP teritorijų apsaugą taikos metu. 7. Vykdyti bei koordinuoti užsienio šalių karinių institucijų pareigūnų ar karinių organizacijų atstovų bei savo šalies institucijų aukšto rango pareigūnų užsienyje (karinių konfliktų arba krizės apimtuose rajonuose) ir Lietuvoje asmens apsaugą (angl. Close protection).



466. Apribojimai: 1. Priklauso nuo kitų pajėgų resursų (ypač oro), kurios yra veiksmų teatre ir vykdo paramą bei palaikymą. 2. Dėl savo dydžio vienašališkai negali vykdyti tradicinio / konvencinio mūšio. SOP pajėgumai šiuo atveju yra riboti. Jie gali tik patarti, paremti ar nukreipti toje vietoje esančius konvencinius vienetus. 3. Didesnės apimties ar ilgose operacijose gali būti reikalinga manevrinė, kovinė, ar kovinio aprūpinimo parama arba tą paramą vykdančių vienetų tiesioginis priskyrimas. 4. Negali užtikrinti operacinės bazės (vadavietės) saugumo be smarkiai apribotų savo pagrindinių funkcijų vykdymo. Neteisingas SOP panaudojimas gali privesti prie SOP pajėgumo sunaikinimo. 4.4.6. SOP panaudojimo principai 467. SOP panaudojimą lemia keturi pagrindiniai principai: 1. Panaudojimas svarbios reikšmės užduotims vykdyti (angl. Employment on High Value Tasks execution). SOP turi būti panaudojamos tikslingai ir apgalvotai išnaudojant jų operacines galimybes ir parengtį. SOP vienetai yra diskretiški, greitai reaguojantys ir sugebantys vykdyti tęstines operacijas. Jie yra labai svarbus veiksnys pradedant vykdyti bet kokią operaciją. Užsitęsus operacijai SOP panaudojimas reikalauja nuolatinio peržiūrėjimo, o vienetai gali būti keičiami, reorganizuojami arba jiems perskirstomos užduotys. SOP vykdo šiuos uždavinius: infiltruotis (įsiskverbti), priartėti prie taikinių, įvykdyti užduotį, papildyti atsargas ir eksfiltruotis (išvesti, atitraukti). 2. Vadovavimas atitinkamu aukščiausiu lygmeniu (angl. Command at the Highest Appropriate Level). Dažniausiai SOP operacijoms vadovaujama aukščiausiu lygmeniu, o koordinacija tarp SOP vienetų ir konvencinių pajėgų, veikiančių tame pačiame operacijos rajone, užtikrinama tinkamai organizuojant taktinio lygmens sąveiką. 3. Galimybė naudotis aukščiausio lygmens žvalgybos informacija (angl. Access to the Highest Level Intelligence). Specialiųjų operacijų pobūdis reikalauja greitai pasiekiamos, tikslios ir patikimos žvalgybos informacijos, kuria būtų galima pasinaudoti vykdant specialiąsias operacijas. 4. Saugumas (angl. Security). Dislokacijos periodu SOP sąlyginai turi labai ribotą kovinę galią ir išlaikymą. Dėl šios priežasties specialiųjų operacijų sėkmė labai priklauso nuo taktinio netikėtumo. Slaptumas, gaubiantis SOP operacijas, didina psichologinį poveikį jos dalyviams. Bet kokios informacijos apie SOP atskleidimas gali turėti neigiamą poveikį SOP ir jų vykdomoms operacijoms. Viešųjų ryšių politika šiuo klausimu turi būti labai griežta. Galima tiktai patvirtinti ar paneigti SOP veikimą. 468. Konkrečiai operacijai (operacijoms) vykdyti iš SOP vienetų yra sudaromas atskiras specialiųjų operacijų junginys t. y., užduoties vykdymo pajėgos (angl. Special Operations Task Force, SOTF), specialiųjų operacijų eskadronas, t. y., užduoties vykdymo grupė (angl. Special Operations Task Group, SOTG), specialiųjų operacijų taktinis elementas (angl. Special Operations Task Unit, SOTU) ar specialiųjų operacijų grandis, kurią gali sudaryti SOP kariai ir vienas ar keli iš Karinių oro pajėgų priskirti sraigtasparniai. Dažniausiai SOP operacijas vykdo tam tikslui sudaryti eskadronai (SOTG). 469. SOP pajėgumai yra lankstūs ir įvairiapusiški, o jų panaudojimo metodai gali tiesiogiai priklausyti nuo konkrečios užduoties ir aplinkos sąlygų, bet pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi prasiekiant panaudoti SOP, nekinta.



4.4.7. SOP panaudojimo lygmenys 470. SOP naudojamos strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyje. Strateginio lygmens SOP operacijos (angl. Strategic level SOF operations). Vykdant specialiąsias operacijas siekiama ilgalaikių tikslų. Taip pat SOP yra naudojamos informacijai rinkti ir strateginiams taikiniams (ginkluotės, ryšio priemonių, objektų) naikinti / neutralizuoti. Operacinio lygmens SOP operacijos (angl. Operational level SOF operations). Operaciniame lygmenyje SOP yra naudojamos konflikto gilumoje. SOP operacijos yra planuojamos priešo stabdymui ir glaudumo (angl. Cohesion) ardymui. SOP tiesiogiai remia veiksmų rajono tikslus ir sudaro palankias sąlygas taktinių vienetų veiksmams. Užduotys, kurias vykdo SOP, gali apimti: 1. Informacijos apie priešo pajėgų išsidėstymą, moralę, ketinimus rinkimas ir analizė. 2. Labai svarbių operacinių taikinių / pajėgumų sekimas ir naikinimas. 3. Bendravimas su vietos gyventojais siekiant politinių tikslų. 4. Darbas su kitais priešui priešiškais kovotojais siekiant trikdyti priešo veiksmus. Taktinio lygmens SOP operacijos (angl. Tactical level SOF operations). Paprastai SOP operacijos taktiniame lygmenyje yra galimos, bet labai retai vykdomos. Viso to priežastis – kovinės galios ir išlaikymo (logistikos / kovinio aprūpinimo) trūkumas. Be to, konvencinės pajėgos paprastai turi savo resursus, skirtus taktinei žvalgybai ar kitoms taktinio lygmens užduotims vykdyti. 471. Tarptautinėse / daugianacionalinėse (angl. Multinational operations) operacijose SOP vienetai paprastai veikia atskirai nuo kitų operacijos vykdančių nacionalinių vienetų. SOP gali veikti kaip tikslinė smogiamoji jėga, selektyviai naikinanti priešo taikinius, bei gali rinkti ir teikti žvalgybos informaciją. SOP gali vykdyti ir karinę paramą – skirti SOP karių grupes kitos šalies karinėms ar sukarintoms pajėgoms mokyti (t. y. teikti karinę paramą) arba bendroms operacijoms vykdyti. Žvalgybos informacijos ir karinės pagalbos teikimas yra būdingas visoms pajėgoms. 4.4.8. SOP vienetų panaudojimas vykdant taktines funkcijas 472. SOP vienetų kovinis panaudojimas apima šešias funkcijas: 1. Žvalgyba. Operaciniame ar strateginiame lygmenyje specialioji žvalgyba leidžia KV,

operacinių pajėgų ar pajėgų rūšių (vienetų) vadams vykdyti informacijos, taip pat ir gaunamos žmogiškosios žvalgybos (angl. HUMINT) būdu, surinkimą tuose rajonuose (vietose), kur įprastinėmis priemonėmis to padaryti neįmanoma. SOP gali teikti informaciją apie priešo svarbius V2 (RIS) mazgus ar kitą strategiškai svarbią informaciją.

2. Manevras. SOP vienetai, vadovaujami SOP vadavietės (ar to vado, kuriam jie yra priskirti), gali vykdyti tiesioginius veiksmus (angl. Direct actions) prieš labai svarbius ar lemiamos reikšmės taikinius (angl. HVT), tokius kaip V2 (RIS) mazgai (objektai), karinė vadovybė, kiti resursai, turintys lemiamą įtaką mūšiui, ar sutrikdyti logistinę grandinę ir taip smarkiai pakenkti priešiškoms pajėgoms. Taktinės psichologinių operacijų grupės (angl. Tactical PSYOPS team) komandos gali padėti taktiniam vadui įgyvendinti operacijos planą ar atlikti kitą su šia funkcija susijusią veiklą.

3. Ugnis (parama ugnimi). SOP vienetai gali nurodyti platformoms (lėktuvams ir t. t.) labai svarbius taikinius naudodami lazerinius taikinių pažymėjimo prietaisus; SOP vienetai gali teikti informaciją apie taikinius priešo gilumoje ir koreguoti ugnį siekiant sunaikinti tokius taikinius.



SOP vienetai gali suteikti naujausią žvalgybos informaciją apie taikinius ir patvirtinti jų svarbą. Specialiųjų operacijų V2 elementas koordinuoja su kitais ugnies valdymo elementais savo judėjimą, kad būtų išvengta draugiškos ugnies (angl. Friendly fire). SOP gali vykdyti karinį rengimą, kad pagerintų priimančios šalies ugnies palaikymą, panaudojimą ir valdymą.

4. Pajėgų apsauga. Nedidelės apimties / trukmės operacijose SOP vienetai savarankiškai užtikrina savų pajėgų apsaugą (angl. CBRN, OPSEC, C-IED, etc). Tačiau SOP vienetai dėl savo dydžio ir operacijų pobūdžio turi ribotus pajėgų apsaugos (angl. Force protection) resursus ir negali vykdyti specifinių funkcijų, susijusių su specialiųjų pajėgų (ir jų taktinių vienetų) apsauga. SOP vienetai gali naudoti oro erdvės gynybos ginkluotę (angl. MANPAD) priešo oro platformų naikinimui.

5. Išlaikymas (logistika / kovinis aprūpinimas). SOP vienetai gali turėti etatinį (angl. Organic) kovinio aprūpinimo paramos elementą, kuris gali nedidelės apimties / trukmės operacijose savarankiškai užtikrinti savų pajėgų kovinį aprūpinimą.

6. Vadovavimas ir valdymas. SOP vienetai lieka pavaldūs SOP vadavietei (valdymas atliekamas per Jungtinį specialiųjų operacijų centrą) bei užtikrina sąveiką su kitais vienetais operacijos rajone tam, kad galėtų valdyti nuolat kintančią svarbią informaciją. Jungtinis specialiųjų operacijų centras gali veikti atskirai arba būti integruotas į Jungtinę operacijų vadovybę (vadovybės štabą) kaip atskiras V2 elementas (sudėtinė dalis), pavaldus tokio štabo viršininkui. SOP vienetai (komandos) gali būti priskirti teikti bendrą ar tiesioginę paramą konvenciniams vienetams. Tokiu atveju SOP vieneto valdymo elementas yra skiriamas į konvencinio vieneto vadavietę. Konvenciniai vienetai gali būti priskirti bendrajai ar tiesioginei paramai teikti SOP vienetams. Šiuo atveju konvencinio vieneto valdymo elementas (ar atstovas sąveikai) yra skiriamas į SOP vadavietę.

4.4.9. Vadovavimas ir valdymas 473. Specialiųjų operacijų pajėgos yra tiesiogiai ir absoliučiai pavaldžios kariuomenės vadui. Specialiosioms pajėgoms reikalinga nesudėtinga, patikima, aiški ir centralizuota vadovavimo ir valdymo struktūra (žr. 4–15 pav.). Bereikalingas šios struktūros adresatų išplėtimas gali neigiamai įtakoti specialiųjų pajėgų operacijų planavimo procesą ir reagavimo laiką bei saugumą.

4–15 pav. Vadovavimas SOP vienetams ir jų valdymas operacijose

Kariuomenės vadas

Specialiųjų operacijųpajėgų vadas

Nacionalinės operacijos Tarptautinės operacijos

YPT VDJB

KNT MC

Štabas


(operacinis vadas)OPCOM

SOJ SOE Kita struktūra

Nacionalinis SOE

Veiksmųteatro SOP vadovybė

SOP komponento

vadasSOP užduoties vykdymo pajėgų

vadasOPCON

FULCOM

ADCON

Užduoties vykdymo pajėgos



4.4.10. Parama

Žvalgybinė ir logistinė parama 474. Specialiųjų pajėgų vienetų vadai naudojasi visomis jiems prieinamomis žvalgybinėmis ir informacinėmis sistemomis ir priemonėmis siekdami savo pavaldiniams laiku pateikti išsamią ir tikslią informaciją. 475. Kiekviename operacijų vykdymo rajone yra įkuriama tokia logistikos sistema (bendra ar su atskirais nacionaliniais paramos elementais), kuri turi užtikrinti visų jame veikiančių pajėgų nuolatinį logistinį palaikymą. Dėl SOP operacijų specifikos SOP tiesioginės logistinės paramos funkcijos gali būti užtikrinamos jų pačių logistiniais elementais arba per NPE.

Ryšių sistemos 476. SOP ryšių sistemos turi būti globalinės (pvz. satelitinio ryšio priemonės), saugios, pritaikytos misijai vykdyti, suderintos vykdyti jungtinius ir mišrius veiksmus (angl. Jointly and combinably interoperable), naudojantis šiomis sistemomis galima keistis informacija su kitomis Lietuvos karinių pajėgų rūšimis ir sąjungininkais (operacijos vykdymo koalicijos partneriais).



Penkta dalis KITI ESMINIAI PAJĖGUMAI

Šioje dalyje aprašomi kiti esminiai Lietuvos karinių pajėgų pajėgumai, be kurių

nebūtų galima parengti ir panaudoti Lietuvos karius ir vienetus, planuoti ir vykdyti plataus spektro nacionalines ir tarptautines karines operacijas

5.1. Kovinės paramos, ryšių ir Karo policijos pajėgumai 501. Kovinė parama (angl. Combat support) apima paramą ugnimi, aviacinę paramą, inžinerinę paramą ir oro gynybą. 5.1.1. Parama ugnimi 502. Parama ugnimi yra suderintas netiesioginės ugnies / ginklų (angl. Indirect fire / weapons) ir kitų mirtinų (angl. Lethal) ir nemirtinų priemonių (angl. Non-lethal) panaudojimas operacijose vykdant manevrą. Netiesioginė ugnis ir kitos priemonės buvo naudojamos siekiant nuslopinti, neutralizuoti ar sunaikinti priešo vienetus ar atsargas. Šiuolaikinėse operacijose parama ugnimi yra naudojama siekiant daryti lemiamą įtaką priešo taktinėms funkcijoms. Kiekviena paramos ugnimi užduotis yra tiesiogiai susijusi su manevrą vykdančių vienetų tikslais, kurių siekiama tam tikru laiku ir tam tikroje vietovėje. Pagrindines kariuomenės operacinių pajėgų kovinių (manevrinių) vienetų paramos ugnimi priemones sudaro minosvaidžiai (jie gali būti savaeigiai, t. y. įmontuoti į M113 šarvuotį ar kitas transporto priemones) ir artilerija. 5.1.2. Aviacinė parama 503. Artimoji aviacinė parama (angl. Close air support) – tai smūgiai iš oro palaikant sausumoje veikiančius vienetus. Tokie veiksmai priešo atžvilgiu gali būti panaudoti jo pajėgumams (gilumoje, priešakyje ir užnugaryje) ar rezervui naikinti ir atakai stabdyti, o savųjų pajėgų atžvilgiu – manevrui palaikyti ir priedangai judėjimo metu užtikrinti. Aviacinės paramos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kas turi pranašumą ore toje vietovėje. Operacinėms pajėgoms (brigados lygmenyje) gali būti suteikta teisė naudotis NATO aviacijos artimosios aviacinės paramos pajėgumais. 5.1.3. Inžinerinė parama 504. Inžinieriai vykdo pagrindines inžinerines užduotis – užtikrina operacinių pajėgų (taktinių vienetų) mobilumą, kontramobilumą, išgyvenamumą ir teikia bendrąją inžinerinę paramą. Operacinės pajėgos (ir jų taktiniai vienetai) pasitelkia inžinierius, kad sudarytų sąlygas vykdyti manevrą vietovėje, apsaugotų savo vienetus nuo priešo ginklų sistemų ir neleistų priešui greitai ir nevaržomai judėti. Operacinėse pajėgose inžineriniai vienetai dažniausiai bus taktinių vienetų, vykdančių manevrą, sudėtyje ir vykdys specifines funkcijas atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir į taktinių vienetų veiklos rūšis. Tarptautinėse operacijose inžinerinė parama gali apimti:

1. Bendrąją inžineriją. 2. Kovinę inžineriją. 3. Topografinę inžineriją.

Inžinerinę paramą NATO jungtinėms operacijoms reglamentuoja AJP-3.12.



5.1.4. Oro gynybos parama 505. Oro gynybą apima visos priemonės, skirtos padaryti priešininkų priešiškus veiksmus iš oro neefektyviais ar sumažinti jų efektyvumą. Oro gynybą sudaro dvi rūšys: 1. Aktyvioji oro gynyba (angl. Active air defence). Aktyviosios oro erdvės gynybos

operacijos apima visus tiesioginius gynybinius veiksmus naudojant oro erdvės gynybos ginklus, kuriais siekiama nuslopinti ar sumažinti grėsmę iš oro.

2. Pasyvioji oro gynyba (angl. Passive air defence). Pasyviąją oro gynybą sudaro visos kitos priemonės, vykdomos siekiant kuo labiau sumažinti priešiškųjų pajėgų veiksmų poveikį.

506. Oro gynybos padalinių uždavinys yra naikinti nevaldomas skraidykles (angl. UAV), lėktuvus, sraigtasparnius, raketas bei įspėti draugiškąsias pajėgas apie visas grėsmes iš oro siekiant apsaugoti vadavietes, svarbius objektus ir karinius vienetus. Vykdant oro gynybos uždavinius ir užduotis oro gynybos taikinių aptikimo, atpažinimo bei naikinimo sistemos yra sujungtos į vieną valdymo sistemą, o ši – į bendrą oro erdvės kontrolės ir gynybos sistemą. Nepriklausomai nuo operacijos vietos, rūšies ar intensyvumo, pranašesnio ar silpnesnio priešininko, tie patys pagrindiniai oro erdvės gynybos pricipai taikomi visoms operacijoms (jungtinėms, koalicijos, nacionalinėms ir t. t.).

Oro erdvės gynybos principai ir jų taikymas 1. Neleisti vykdyti žvalgybą (angl. Denial of intelligence). Paveikti arba apsunkinti priešo

taikinių nustatymo bei vadovavimo ir valdymo procesą taip, kad jo atakos būtų neveiksmingos. Reikia vykdyti veiksmus (veikti atitinkamai), kuriais priešui būtų neleidžiama gauti operacinės ar taktinės žvalgybos informacijos.

2. Įspėjimas apie priešo veiksmus (angl. Obtaining warning). Reikiamomis priemonėmis sudaryti ir išplatinti atpažintą oro paveikslą, kuriuo oro erdvės gynybos vadas galėtų remtis siekdamas tinkamai reaguoti į priešo veiksmus. Laiku pateiktas įspėjimas apie galimą ataką iš oro sudaro galimybę laiku imtis gynybos, nelaikant pajėgų sekinančioje aukštos parengties padėtyje.

3. Gynyba į gilumą (angl. Defence in depth). Oro erdvės gynybos vadas turi nustatyti koordinavimo priemones, susijusias su gynybinėmis priemonėmis, kurios bus naudojamos priešo atakos sistemoms atremti. Gynybos ešelonų išdėstymas ir skaičius priklausys nuo turimų priemonių, vadovavimo ir valdymo infrastruktūros, įspėjimo laiko, grėsmės krypties ir pajėgų išsidėstymo.

4. Koordinuota oro erdvės gynybos veikla (angl. Co-ordinated air defence activity). Visa oro erdvės gynybos veikla turi būti koordinuota, kad oro erdvės gynybos vado sudaryti pavaldūs regionų (sektorių) ir / ar vietinės oro erdvės gynybos padalinių elementai galėtų keistis oro paveikslu ir oro mūšio valdymo informacija, vykdyti ginklų koordinavimą bei oro erdvės organizavimą ir kuo mažiau trukdytų vieni kitiems operacijų vykdymo metu.

5. Pastangų sutelkimas (angl. Concentration of effort). Vykdant koordinuotą oro erdvės gynybą pasiekiama maksimali oro erdvės gynybos priemonių sinergija ir galima efektyviai atremti visas grėsmes iš oro.

6. Centralizuotas valdymas ir decentralizuotas vykdymas (angl. Centralised control – decentralised execution). Vienas vadas negali asmeniškai duoti detalių nurodymų dėl kompleksinio oro erdvės gynybos mūšio vykdymo, todėl būtinas centralizuotas valdymas ir decentralizuotas vykdymas. Tai įgyvendinama perduodant taktines funkcijas kuo žemesniam lygmeniui. Svarbiausias šio principo aspektas yra teisė drausti.



507. Siekiant efektyviai organizuoti oro gynybą, būtina atsižvelgti ir į šiuos principus: 1. Koncentracija / sutelktumas (angl. Mass). Šis principas taikomas tuomet, kai reikia

sukurti tinkamą santykį tarp priešo turimų orlaivių ir draugiškųjų pajėgų oro gynybos sistemų. Šio principo privalumai: a. Sutelkiamos visos turimos oro gynybos priemonės siekiant apginti ginamą objektą /

padalinį. b. Šis principas įgyvendinamas sutelkiant tiek oro gynybos vienetus, išdėstytus ant

žemės, tiek ore (orlaiviai) aplink ginamą objektą. 2. Kombinuotumas / įvairumas (angl. Mix). Tai tokia oro gynyba, kai naudojamos įvairių

nuotolių oro gynybos priemonės (sistemos), išdėstytos ant žemės, arba oro gynybos priemonių, išdėstytų ant žemės ir ore, kombinacija, siekiant apsunkinti priešo galimybes atakuoti saugomą ir ginamą objektą. Šio principo privalumai: a. Naudojamos įvairios oro gynybos sistemos, kurios kompensuoja viena kitos

trūkumus. b. Priešas priverčiamas kovoti prieš keletą skirtingų sistemų. c. Panaudojamos įvairių nuotolių oro gynybos sistemos, kurios sujungiamos į vieną

bendrą tinklą / sistemą. Kombinuota / įvairi oro gynyba (angl. Mix AD) panaši į koncentruotą / sutelktą oro gynybą (angl. Mass AD). 3. Mobilumas (angl. Mobility). Vienas iš svarbiausių principų, kai manevriniams vienetams

turi būti užtikrinta oro gynyba. Oro gynybos priemonės privalo išlaikyti tokį patį mobilumą kaip ir remiamas manevrinis vienetas. (Paprastai oro gynybos būrys remia manevrinį batalioną, baterija remia brigadą).

4. Integracija (angl. Integration). Įvairias nacionalines ir sąjungininkų oro gynybos priemones galima sujungti vieną su kita (įvairią įrangą galima suderinti).

Pavyzdinis oro gynybos organizavimas

Oro erdvės gynyba organizuojama pagal anksčiau išdėstytus principus, o sėkminga gynyba nuo atpuolių iš oro gali būti organizuojama naudojant ešelonuotą oro erdvės gynybos sistemą: 1. Tolimiausią oro gynybos ešeloną (angl. Outermost layer) gali sudaryti naikintuvai,

kuriuos papildo tolimojo nuotolio „žemė–oras“ raketos, jei tokių turima. 2. Artimiausius oro gynybos ešelonus gali sudaryti mažo nuotolio „žemė–oras“ raketos ir

labai mažo nuotolio oro erdvės gynybos ginklų derinys. „Žemė–oras“ ginklų sistemas galima suskirstyti į dvi grupes: 1. Raketos:

a. Ilgo nuotolio raketos „žemė–oras“ (angl. Long-range SAM). b. Vidutinio nuotolio raketos „žemė–oras“ (angl. Medium-range SAM). c. Trumpo nuotolio raketos „žemė–oras“ (angl. SHORAD). d. Labai trumpo nuotolio oro erdvės gynybos ginklai / nešiojamos ginklų sistemos

(angl. VSHORAD). 2. Pabūklai:

a. Trumpo nuotolio ginklų sistemos (angl. Close-in weapon systems). b. Zenitinė artilerija (angl. Anti-aircraft Artillery). c. Visi kiti turimi etatiniai ginklai (angl. All-arms air defence).

508. Oro gynybos padaliniams paprastai skiriamos šios užduotys: 1. Padalinio gynyba iš oro (angl. Unit air defence). Oro gynybos padalinių pagrindinis

uždavinys yra tik remiamo padalinio (padalinių) apsauga nuo grėsmės iš oro.



2. Objekto gynyba iš oro (angl. Point air defence). Pagrindinis oro gynybos padalinių uždavinys yra apsaugoti objektą nuo grėsmės iš oro.

3. Ašies oro gynyba (angl. Axis air defence). Oro gynyba užtikrinama išilgai ašies (linijos). Pvz. pakrantės linija, padalinio žygio maršrutas, ašis (linija) vietovėje, kurios negali kirsti priešo aviacija.

4. Rajono oro gynyba (angl. Area air defence). Oro gynyba užtikrinama visame rajone / vietovėje, pvz.: miesteliai, dideli rajonai (kaip uostai ir pan). Siekiant užtikrinti tokią gynybą, būtina naudoti trumpo, vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos priemones (LK vykdoma su apribojimais)

Nacionalinės oro gynybos ypatumai

509. Taktinė oro gynybos parama yra vykdoma (priskirtais) oro gynybos vienetais, ginkluotais Dual Mount Stinger (DMS,) RBS-70 ir Bofors m/48 trumpo nuotolio oro gynybos sistemomis (žr. 5–1 pav.) ar kitomis priemonėmis, kurias turi kariuomenė.

5–1 pav. Taktinės oro gynybos sistemos Kovinių operacijų metu ankstyvas priešo lėktuvų aptikimas ir naikinimas yra viena priežasčių siekiant panaudoti trumpo nuotolio oro gynybos sistemas (angl. SHORAD systems employment). Taikinių paieškos, aptikimo ir naikinimo sistemos turi bendrą valdymo sistemą. 5.1.5. Parama apsisaugant nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio poveikio 510. Pagrindinis gynybos nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio (toliau – CBRB) ginklo poveikio uždavinys yra remti turimais arba priskirtais cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos pajėgumais karinius vienetus operacijų vykdymo metu. 511. CBRB gynybos funkcijos: 1. Aptikimas, identifikavimas ir stebėjimas. Priemonių, kurios skirtos aptikti ir apibūdinti

CBRB įvykius, nustatyti pavojingas medžiagas bei užterštų vietovių ribas ir stebėti pokyčius, visuma.

2. CBRB perspėjimo ir pranešimų perdavimas. Sistema, kuri užtikrina greitą CBRB įvykių duomenų rinkimą, vertinimą ir perdavimą kariniams vienetams nustatyta tvarka. Duomenų perdavimas ir užterštumo plitimo prognozavimas turi būti vykdomas naudojant ryšių ir informacinių sistemų priemones.

3. Fizinė apsauga. Individualios ir kolektyvinės CBRB apsaugos priemonės, kurios užtikrina personalo išgyvenamumą CBRB atakų ir toksinių pramoninių medžiagų

Dual MountStinger(DMS)

RBS-70 Boforsm/48



išsiveržimų metu bei leidžia veikti užterštoje aplinkoje. Taip pat įeina ir priemonės, skirtos įrangos apsaugai.

4. Pavojaus valdymas. CBRB pavojaus poveikio mažinimas operacijose vykdant pavojaus vengimo, užterštumo plitimo ir poveikio kontrolės, švarinimo užduotis.

5. Medicininės priemonės ir parama. Medicininės paramos teikimas siekiant mažinti personalo pažeidžiamumą CBRB medžiagoms, gydyti ir evakuoti sužeistuosius.

512. CBRB gynybos organizavimo principai, išdėstyti pagal prioritetus: 1. Vengti CBRB pavojaus. Tai efektyviausias CBRB gynybos metodas, todėl, esant

galimybei, kariniai vienetai, vykdydami atgrasymo ir prevencijos priemones, žvalgybos užduotis, perspėjimo ir pranešimų perdavimo procedūras, padalinių išsklaidymą, turi siekti išvengti galimo CBRB poveikio. Vis dėl to, panaudojus masinio naikinimo ginklus, vienetams neįmanoma išvengti šių ginklų neigiamo poveikio, nes esant operaciniam būtinumui, dalis jų veiks užterštuose rajonuose ir turės tiesioginį kontaktą su pavojingomis medžiagomis.

2. Pavojaus poveikio valdymas. Panaudojus masinio naikinimo ginklą, vienetams yra sudėtinga visiškai išvengti užterštumo, kadangi dalis jų atsitiktinai ar dėl operacinio būtinumo veiks pavojaus (užterštuose) rajonuose esant tiesioginiam kontaktui su pavojingosiomis medžiagomis. Šiais atvejais CBRB poveikio kontrolės priemonės (pvz. užterštos vietovės žymėjimas ir jos kirtimo maršrutų nustatymas, vienetų atitraukimas ir švarinimas, svarbių vietovės taškų ir objektų švarinimas paveiks minimaliai ir leis užtikrinti vienetų išgyvenamumą, sprendimo ir manevro laisvę.

513. CBRB gynybos lygiai: 1. Bendroji individualioji CBRB apsauga. Kiekvienas karys, naudodamasis individualiuoju

apsaugos priemonių komplektu ir pasitelkdamas bazines žinias ir įgūdžius reaguoja į CBRB įvykius ir veikia užterštoje aplinkoje.

2. Bendroji kolektyvinė CBRB gynyba. Karinis vienetas, vadovaudamasis nustatytomis procedūromis ir naudodamasis turimomis priemonėmis vengia pavojaus, reaguoja į CBRB įvykius, užtikrina padalinių išgyvenamumą ir užduočių bei pagrindinių funkcijų vykdymą. Taip pat vertina situaciją ir, esant poreikiui, teikia prašymą CBRB kovinei paramai gauti.

3. Specialioji CBRB gynyba. CBRB gynybos vienetai, kurie teikia kovinę paramą kariniams vienetams, vykdo specialiąsias užduotis, t. y. CBRB žvalgybą, švarinimą, prognozavimą, CBRB mėginių surinkimą ir identifikavimą (angl. SIBCRA) ir kt.

514. CBRB gynybos pajėgumai. Labai svarbu, kad kariai ir kariniai vienetai gebėtų naudotis individualiomis ir kolektyvinėmis bendrosios apsaugos priemonėmis bei veikti užterštoje aplinkoje, kadangi kariuomenės turimi specializuoti pajėgumai yra riboti ir bus skiriami teikti pagalbą neutralizuojant tik didesnio masto padarinius. Specialiosios CBRB gynybos pajėgumai turi būti mobilūs, lengvai perdislokuojami, gebantys greitai reaguoti į CBRB atakas, incidentus ir kitus įvykius bei TPM išsiveržimus. Žvalgybos sistema integruota į sausumos pajėgose naudojamą kovos techniką, t. y. šarvuočius arba visureigius. Švarinimo pajėgumai sukomplektuoti skirtingų dydžių konteineriuose arba moduliuose, kurie naudojami atsižvelgiant į padarinių mastą. Automatinė perspėjimo, pranešimų perdavimo ir prognozavimo sistema užtikrina greitą duomenų apdorojimą ir vienetų valdymą siekiant išvengti nereikalingo pavojaus. 515. CBRB gynybos struktūra. 1. Karinių vienetų personalas vykdo bendrąją individualiąją CBRB apsaugą.



2. Papildomai apmokyti kariai ir specialistai prisideda užtikrinant karinio vieneto bendrąją kolektyvinę apsaugą nuo CBRB ginklo.

3. MPB GV brigados ir pėstininkų batalionų CBRB skyriai ribotai vykdo specialiosios CBRB gynybos užduotis.

4. Visų lygių štabų CBRB karininkai koordinuoja bendrosios ir specialiosios CBRB gynybos vykdymą ir kovinę paramą.

5. Inžinerijos bataliono specializuotas CBRB gynybos vienetas remia karinius vienetus, jungtines, regionines ir šalies ginkluotąsias pajėgas CBRB pajėgumais.

516. CBRB perspėjimo ir pranešimų perdavimo struktūra: 1. Operacijos rajono valdymo centras (angl. Area control centre) – Jungtinis štabas. 2. CBRB informacijos rinkimo centras (angl. CBRB collection centre) – junginiai. 3. CBRB informacijos šaltinis (angl. CBRB source level) – daliniai ir padaliniai. 517. CBRB kovinės paramos panaudojimo principai: 1. CBRB skyrius ribotai remia bataliono dydžio vienetą arba brigados vadavietę. 2. CBRB būrys remia brigados dydžio vienetą arba regionines pajėgas. 3. CBRB kuopa remia ginkluotąsias pajėgas. 518. CBRB gynybos atsakomybė: 1. Valstybės (sąjungininkų) gynyba – CBRB gynybą vykdo visi vienetai. 2. Taikos meto užduotys – CBRB gynybą vykdo specializuotieji vienetai. 3. Tarptautinės operacijos – CBRB gynybą vykdo TO vienetas. 4. Gynyba nuo teroristinių išpuolių – CBRB gynybą vykdo specializuotieji vienetai. 519. Priemonės ir pajėgumai kolektyvinei apsaugai nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (angl. Chemical, biological, radiological, nuclear, CBRN) grėsmių laikomi Inžinerijos batalione yra riboti, todėl labai svarbu, kad visi kariai būtų gerai apmokyti naudotis individualiosiomis apsaugos priemonėmis ir veikti CBRB užterštumo sąlygomis. 5.1.6. Kariavimas su tankais ir kita šarvuota technika 520. Prieštankinė sistema „Javelin“ yra trečiosios kartos kovos su šarvuota technika „protingas“ ginklas. Ją sudaro taktinė vidutinio nuotolio (2500 m) prieštankinė valdomų raketų sistema, kurios pagrindinė paskirtis – naikinti priešo šarvuotą techniką, fortifikacinius įrengimus ir sraigtasparnius. Ši sistema tinkamiausia vykdant gynybines operacijas ir atakuojant, nors gali būti panaudota ir kitais atvejais.

„Javelin“ panaudojimo konceptas 521. „Javelin“ sistema yra integralus sausumos pajėgų dalinių kovinės galios (ugnies) elementas. Tai sistema, kuri suteikia vienodas galimybes kariuomenės lengviesiems pėstininkams kovoti su šarvuočiais ir tankais ginkluotu priešu. „Javelin“ sistemą (valdymo blokas ir trys raketos) naudoja komanda, susidedanti iš dviejų karių. Taktiniame lygmenyje „Javelin“ yra naudojama kaip kompleksiškai panaudojamų įvairių ginklų mūšio sudėtinė dalis. Todėl tinkamai veikiant šis ginklas lengvuosius pėstininkus padaro ypač efektyviais. Vadai privalo nustatyti greitą „Javelin“ pozicijų keitimo techniką ir procedūras. Operacinių pajėgų (taktinių vienetų) „Javelin“ grupės / komandos gali būti reorganizuotos ir valdomos junginio (brigados) lygmenyje kaip priemonė, užtikrinanti atsaką į priešo šarvuočių prasiveržimą. „Javelin“ grupės / komandos neturėtų būti atskirtos dideliu atstumu (ne daugiau kaip 300–400 m). Atitinkamai ryšio priemonės turi užtikrinti „Javelin“ grupių / komandų koordinuotą veikimą. Nereikia pamirši, kad priešas, aptikęs „Javelin“ grupę /



komandą, 2 km spinduliu ją apibrėžia ir panaudoja artilerinę ugnį jai naikinti. „Javelin“ sistemų aptikimas bus viena iš prioritetinių priešo išžvalgymo vienetų užduočių. Prieš planuojant panaudoti „Javelin“, būtina atsižvelgti į keletą svarbių dalykų: 1. Priešo pajėgų dydį ir taktinius pajėgumus. 2. Aplinkos (vietovės) sąlygas, kuriomis bus veikiama. 3. Kaip bus panaudotas pajėgumas – atakuojant priešo flangus ar visą frontą ir kaip bus

šaudoma į taikinius: tiesiogiai ar iš viršaus. 4. Numatyti, kaip efektyviai apsisaugoti nuo priešo artilerijos ir sraigtasparnių. 522. Nuo operacijų vykdymo rūšies priklauso, ar bus panaudotas „Javelin“ prieš priešo šarvuotą techniką ir / ar sraigtasparnius. Ginklo panaudojimo nuostatos: 1. Nuolat užtikrinti abipusę paramą tarp kelių „Javelin“ sistemų (angl. Provide mutual

support). 2. Užtikrinti saugumą (angl. Provide security). 3. Stengtis atakuoti priešo flangus (angl. Strive for flank shots). 4. Panaudoti priedangą ir maskuotę (angl. Use cover and concealement). 5. Jeigu įmanoma, ginklą panaudoti į gilumą (angl. Employ in depth). 6. „Javelin“ naudoti kartu su kitomis ginklų sistemomis sukuriant ugnies masiškumo efektą

(angl. Employ as part of the combine arms team, massed fires). 7. Išnaudoti distancinį pranašumą (angl. Use standoff advantage). 8. Būtina atsižvelgti į kario apkrovą (angl. Soldier's Load) – panaudoti transporto

priemones „Javelin“ grupės / komandos mobilumui užtikrinti. 523. Apgyvendintoje vietovėje šis ginklas labai dažnai naudojamas nepaisant to, kad sistema turi laiko, kurio reikia taikiniui užfiksuoti (angl. Lock) (10–40 sekundžių, priklausomai nuo operatoriaus patirties), apribojimus. 524. Ginklas gali būti panaudotas vykdant ir šias operacijas:

Gynybinės operacijos Gynybinių operacijų (ginantis) vykdymo metu „Javelin“ gali būti panaudotas: 1. Priešakinėse pagrindinės gynybos vietose. 2. Saugant savo vienetų flangus nuo priešo šarvuočių. 3. Sudarant mobilias „Javelin“ grupes (iš kelių komandų), kurios veiktų kaip „prieštankiniai

snaiperiai“. Siekiant mobilumo gali būti naudojamos įvairios transporto priemonės ar sraigtasparniai.

4. Priedangai vykdyti (angl. Screening) „Javelin“ komandos gali iš anksto perspėti apie besiartinančius priešo vienetus, naikinti jo priešakinės rekognoskuotės elementus, stabdyti jo manevrą flangais ar juos blokuoti.

5. Blokuoti priešo prieigą. Nepertraukiamas logistinis aprūpinimas (šaudmenų tiekimas) sudaro šio ginklo efektyvaus panaudojimo pagrindą.

Puolamosios operacijos (atakavimas) Vykdant puolamąsias operacijas (atakuojant) „Javelin“ gali būti panaudojamas: 1. Naikinti priešo pagrindinius įtvirtinimus. 2. Naikinti priešo šarvuotą techniką, kai ji priartėja prie puolimo objekto. 3. Kontratakuojant priešo transportavimo priemones. 4. Apsaugoti atvirus savus flangus, blokuoti galimą priešo ataką. 5. Judant į tiesioginį sąlytį su priešu, „Javelin“ panaudojimas priklauso nuo vado

pasirinkimo ir technikos, kuria disponuoja priešas.



Taikos rėmimo operacijos Kompleksinės taikos rėmimo operacijose prieštankiniai, priešlėktuviniai ginklai ir minosvaidžiai gali būti panaudoti vadovaujantis kovos veiksmų taisyklėmis, bet dažniausiai šie ginklai naudojami siekiant atgrasinti. 5.1.7. Ryšiai ir informacinės sistemos

RIS paskirtis ir funkcijos 525. Informacija, kuria disponuojama ruošiantis ir vykdant bet kokios rūšies karines kovines ir nekovines operacijas, yra neatsiejama V2 proceso dalis, turinti didelę reikšmę operacijų sėkmei. Kariuomenės RIS pagrindinė funkcija yra parama organizuojant V2 procesą, t. y. siekiant užtikrinti, kad procesui būtina informacija būtų perduota laiku ir reikiamos apimties. RIS turi užtikrinti perduodamos informacijos: 1. Priėmimą iš skirtingų informacijos teikimo šaltinių (pvz. radarų ir pan.). 2. Transportavimą iš apibrėžtos vietos nustatytam naudotojui. 3. Saugumą. 4. Jos apdorojimą, kad būtų tinkama naudoti sprendimo priėmimo metu. 5. Kaupimą ir saugojimą. RIS vaidmuo, vienokių ar kitokių funkcijų svarba skiriasi atsižvelgiant į operacinėms pajėgoms (ir jų taktiniams vienetams) keliamų užduočių specifiką, operacijų mastą ir kitas sąlygas ir aplinkybes.

RIS organizavimo principai 526. Pagrindiniai RIS organizavimo principai: 1. Sąveikumas (angl. Interoperability). Galimybė keistis informacija tarp atskirų (skirtingų):

a. Sistemų vienetų viduje. b. Skirtingų vienetų. c. Skirtingų šalių karinių vienetų. d. Karinių ir civilinių sistemų ir institucijų.

RIS sąveikumą užtikrina sistemų dalių ar pačių sistemų techninis suderinamumas, bendrų pripažintų standartų diegimas, organizacinėmis priemonėmis vieno padalinio sistemą (dalis) perduodant (išplečiant) kitiems padaliniams. 2. Gyvybingumas / išgyvenamumas (angl. Viability / Survivability) pasiekiamas

techninėmis priemonėmis, t. y. dubliuojant ryšio sistemas, jų kritinius elementus bei procedūrinėmis priemonėmis užtikrinant galimybę (reikalui esant) pereiti prie kitų ryšio su tarptautinėmis operacijomis priemonių ir būdų.

3. Saugumas (angl. Security) įgyvendinamas techninėmis ir procedūrinėmis priemonėmis. 4. Patikimumas (angl. Reliability) užtikrinamas techninėmis ir programinėmis

priemonėmis, neleidžiančiomis pakeisti gaunamos informacijos, ir registruojant ir saugant duomenis apie visus sistemoje daromus pakeitimus bei įvykius.

Vadovavimo ir valdymo paramos ryšių ir informacinės sistemos

527. Strateginio ir operacinio lygmenų ryšio sistemų pagrindą sudaro tolimojo ryšio telekomunikacijos, kurios skirstomos į: 1. Nuosavybines. Tai yra nuo išorinių RIS paslaugų teikėjų nepriklausančios

telekomunikacijos, kurios visiškai užtikrinamos LK RIS pajėgumais. Tokių sistemų pagrindą LK sudaro aukšto dažnio vieno kanalo radijo ryšio sistemos. Taip pat LK gali būti naudojamos troposferinio ryšio ir radiorelinio ryšio sistemos.

2. Mišrias. Iš dalies ar visiškai ne LK RIS pajėgumais užtikrinamos telekomunikacijos. Paslaugų teikėjai gali būti komercinės, valstybinės įmonės ar įvairios tarptautinės organizacijos. Daugiašales telekomunikacijas sudaro palydovinis ryšys, judrusis ryšys, NATO RIS, internetas ir kt. Dėl didelės perduodamos informacijos apimties, paslaugų



kokybės bei prieinamumo daugeliu atveju V2 parama organizuojama daugiašalių sistemų pagrindu, vienašalės (aukšto dažnio vieno kanalo radijo ryšio sistemos) tolimojo ryšio telekomunikacijos panaudojamos ekstremaliųjų situacijų atveju, kai nėra galimybės naudotis daugiašalėmis sistemomis.

Operaciniame lygmenyje naudojamos jungtinė, sausumos operacijų, oro operacijų, jūrų operacijų ir logistikos operacijų vadovavimo ir valdymo informacinės sistemos (V2IS). Jungtinė V2IS užtikrina visų paslaugų, būtinų jungtinėms operacijoms planuoti ir vykdyti teikimą, bet nedubliuoja pajėgų ir logistinės sistemų funkcijų, o tik viską sujungia taip, kad jų atliekamos funkcijos atitiktų jungtinių operacijų planavimo ir vykdymo poreikius. Tokiu būdu formuojamas jungtinis operacinis paveikslas (toliau – JOP).

Vadovavimo ir valdymo paramos ryšių ir informacinės sistemos pajėgumai 528. RIS pajėgumų teikėjai: 1. Etatiniai RIS pajėgumai, užtikrinantys informacijos mainus vienete ir su pavaldžiais

vienetais. 2. Specializuoto RIS karinio vieneto pajėgumai, kurio pagrindinės funkcijos yra:

a. Organizuoti kariuomenės operacinio lygmens V2 RIS paramą esant ekstremaliajai situacijai Lietuvos teritorijoje.

b. Organizuoti misijoje esančio karinio vieneto (ir NPE) nacionalinio V2 (su vadovybe Lietuvoje) RIS paramą.

c. Priskirti specifinius RIS pajėgumus misijoje esančiam kariniam vienetui. 3. Taikos meto (administracinių) RIS organizavimo ir palaikymo padalinys, užtikrinantis

jam priskirtų valstybinių ir KAS funkcijų vykdymą. 4. Valstybinių institucijų, užtikrinančių valstybinių saugių ryšių funkcionavimą, RIS. 5. Komercinių paslaugų teikėjai. 5.1.8. Karo policijos funkcijos 529. Teikiant paramą sausumos pajėgų vienetams operacijų vykdymo metu Karo policija atlieka keturias pagrindines funkcijas: 1. Parama mobilumui. 2. Parama saugumui. 3. Parama vykdant sulaikymo operacijas. 4. Parama vykdant policinę veiklą. JAV kariuomenės leidinyje FM 19-4 yra detalizuojami Karo policijos paramos sausumos vienetams (divizija, korpusas), vykdantiems gynybinius, puolamuosius, atsitraukimo ir kitus veiksmus, pricipai, kuriuos galima pritaikyti ir Lietuvos kariuomenėje.

Pirmoji funkcija – parama mobilumui (angl. Mobility support)

Ši funkcija apima: 1. Paramą planuojant pajėgų judėjimą (angl. Force movement planing support). Karo

policija dalyvauja sausumos pajėgų judėjimo planavimo procese ir padeda vadui pasirengti vykdyti karinių vienetų taktinius ir administracinius žygius bei organizuoti civilių gyventojų judėjimą kariniais keliais: a. Vykdo žygio maršruto rekognoskuotę ir rajono (vietos) išžvalgymą. b. Teikia rekomendacijas dėl maršrutų parinkimo ir judėjimo pagrindiniais keliais laiko

paskirstymo. c. Numato galimus žygio kolonų formavimo variantus. d. Numato sąveikos tarp žygio kolonų judėjimą ir saugumą užtikrinančių karinių

vienetų ir civilinių organizacijų galimybes.



2. Eismo saugumo užtikrinimą pajėgų judėjimo metu (angl. Force movement security assurance). Eismo saugumas užtikrinamas: a. Reguliuojant eismą pagrindiniuose keliuose ir leidžiant nekliudomai judėti transporto

srautams (kolonoms). b. Nukreipiant transporto srautus (kolonas) į apylankas ir kitus apvažiavimo kelius, kai

pagrindiniai keliai tampa nepravažiuojami. c. Stebint eismo srauto (kolonų) judėjimą ir teikiant vadui nustatytos formos ataskaitas

apie eismo situaciją. d. Perduodant judančioms kolonoms vado įsakymų pakeitimus ir padedant juos

įgyvendinti. 3. Paramos teikimą siekiant užtikrinti nepertraukiamą pajėgų judėjimą (angl. Other

support during force movement). Karo policija užtikrina vado mobilumą ir nepertraukiamą pajėgų judėjimą nuolat teikdama informaciją apie kelių būklę, vietovės sąlygas, socialinius veiksnius ir kitas grėsmes, galinčias daryti įtaką pasirinktų maršrutų saugumui, taip pat koordinuodama kitų paramą teikiančių vienetų (inžinerijos, civilinės policijos ir kt.) veiklą.

Antroji funkcija – parama saugumui

(angl. Support to security) Ši funkcija apima: 1. Vietovės (rajono) apsaugą (angl. Area security). Reagavimas į karinės teritorijos

perimetro pažeidimus bei karinėje teritorijoje esančių objektų apsaugos pažeidimus. Dėl mobilumo ir sąveikos su kitais padaliniais galimybės Karo policija yra plačiai panaudojama vykdant teritorijos (rajono) apsaugą, tačiau ši funkcija nėra pagrindinė ir ji neturėtų užgožti kitų Karo policijos vykdomų funkcijų.

2. Fizinis saugumas (angl. Physical security). Personalo, ekipuotės, ginkluotės, įrangos ir dokumentų apsauga nuo šnipinėjimo, sabotažo, sugadinimo ir vagysčių. Karo policija prisideda prie fizinio saugumo užtikrinimo, t. y. vykdo grėsmių analizę, pažeidžiamų vietų identifikavimą ir teikia rekomendacijas dėl rizikos sumažinimo.

3. Personalo saugumas (angl. Personnel security). Visų su personalo reikalais susijusių priemonių panaudojimas kovai su priešo žvalgybinėmis organizacijomis, diversinėmis grupėmis ar asmenimis, vykdančius tam tikrą veiklą karinėje teritorijoje. Karo policija prisideda prie personalo saugumo užtikrinimo vykdydama įeigos (patekimo) į karinę teritoriją kontrolę, transporto priemonių, jose esančių asmenų, lankytojų ir jų turimų daiktų (nešulių) patikrą prieš jiems patenkant į karines teritorijas bei karinėse teritorijose.

4. Asmenų apsauga (angl. Close protection). Ypač svarbių asmenų, prieš kuriuos gali būti vykdomi kriminaliniai, teroristiniai išpuoliai ar kurie gali būti pagrobti, apsauga. Asmenų apsaugą vykdo specialiai parengti Karo policijos kariai. Asmenų apsauga gali būti vykdoma skiriant asmenų apsaugos grupes, asmens sargybinius, specialiai parengtus vairuotojus, taip pat kitas priemones, būtinas saugomo asmens sveikatai, gyvybei ir laisvei užtikrinti.

5. Informacijos apsauga (angl. Informational security). Organizacinių, techninių priemonių bei procedūrų visuma siekiant užtikrinti visų tipų informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, iškraipymo, sunaikinimo ar praradimo. Karo policija prisideda prie informacijos apsaugos vykdydama įslaptintų dokumentų ir daiktų gabenimą.

Trečioji funkcija – parama vykdant sulaikymo operacijas

(angl. Support to detention operations) Ši funkcija apima: 1. Paramą planuojant (angl. Planing and advice). Karo policija, planuodama sulaikymo

operacijas, teikia vadui siūlymus dėl tinkamos karo belaisvių, sulaikytųjų, pabėgėlių ir



kitų internuotųjų laikymui ir priežiūrai reikalingos infrastruktūros, būtinų apsaugos pajėgumų ir techninių priemonių. Karo policija taip pat gali būti pasitelkiama atkuriant civilinę penitencinę veiklą ir kalėjimų sistemas.

2. Paramą prižiūrint (angl. Oversight and surety). Karo policija gali būti pasitelkiama vykdyti karo belaisvių, sulaikytųjų, pabėgėlių ir kitų internuotųjų priežiūrą ir apsaugą fizinėmis ir techninėmis priemonėmis. Karo policija taip pat gali būti pasitelkiama siekiant užtikrinti, kad sulaikymo operacijos ir procedūros su karo belaisviais, sulaikytaisiais, pabėgėliais ir kitais internuotaisiais būtų vykdomos vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis.

Ketvirtoji funkcija – parama vykdant policinę veiklą

Ši funkcija apima: 1. Įstatymų vykdymo priežiūrą (angl. Law enforcement). Nepaisant to, kad Karo policija,

siekdama padėti įgaliotiems atstovams (vadams) užtikrinti ir palaikyti bendrą drausmę ir discipliną, vykdo nacionalinės teisės normų laikymosi kontrolę, tačiau gali būti sukurtos ir bendros įstatymų vykdymo priežiūros pajėgos, kurios įgalintų vadus reaguoti į įstatymų pažeidimus. Karo policija taip pat gali būti panaudota padedant planuoti, mokyti, stebėti, patarti atkuriant priimančios šalies teisėtvarką.

2. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas (angl. Investigation). Teisės pažeidimai, įvykdyti prieš kariuomenės personalą ar jų nuosavybę, neigiamai veikia karių moralę ir karinę discipliną. Tokių incidentų tyrimas reikalingas vadui, siekiant užtikrinti operatyvų reagavimą ir situacijos valdymą. Karo policija taip pat gali tirti ir civilių vykdomas nusikalstamas veikas, kai tos šalies vietinės policijos pajėgos nepajėgios to padaryti.

3. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (angl. Prevention). Karo policija, siekdama užkardyti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, rengia ir įgyvendina šias priemones: a. Organizuoja ir vykdo Karo policijos patrulius, kurių metu:

· Vykdo patalpų, esančių karinėse teritorijose, patikrinimą. · Vykdo transporto priemonių, jose esančių asmenų ir jų turimų daiktų (nešulių)

patikrinimą. · Vykdo karių paiešką. · Vykdo karių drausmės ir viešosios tvarkos palaikymą masinių renginių metu. · Vykdo karinėse teritorijose esančių budėjimo vietų patikrinimą. · Reaguoja į pranešimus apie vykdomas (ketinamas vykdyti) nusikalstamas

veikas ir kitus teisės pažeidimus krašto apsaugos sistemoje. · Vykdo karinio transporto priemonių ir jų vairuotojų patikrinimą. · Vykdo karinio transporto priemonių vairuotojų dokumentacijos patikrinimą. · Vykdo karinio transporto priemonių greičio kontrolę. · Vykdo karinio transporto eismo reguliavimą. · Vykdo karinio transporto palydas. · Vykdo kariuomenei priklausančių transporto priemonių naudojimo kontrolę.

b. Skaito prevencines paskaitas, kurių metu supažindina karius su teisės normomis, reglamentuojančiomis nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus bei jų pasekmes.

c. Vykdo kitas priemones reaguojant į nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kariniuose vienetuose statistiką arba įvertinus galimai atsiradusias grėsmes ir rizikas.

4. Muitinės formalumų vykdymą (angl. Customs). Karo policija gali būti įgaliota padėti dalinių perdislokavimo metu, kai yra vykdomos muitinės procedūros, siekiant užtikrinti, kad nebūtų vežami neleistini arba iš civilinės apyvartos išimti daiktai. Tai gali būti atliekama koordinuojant bendrus veiksmus su tos šalies muitinės pareigūnais.



5. Minios valdymą ir riaušių malšinimą (angl. Crowd and riot control activities). Ši funkcija apima Karo policijos paramą, kuri reikalinga siekiant atkurti tvarką, kad teisėta vadovybė galėtų toliau efektyviai funkcionuoti. Tam reikalingas parengtas personalas, kuris žinotų prievartos panaudojimo ribas ir taisykles, puikiai suprastų, kokia gali būti įsisiautėjusi minia ir to pasekmės. Kai šias užduotis atlieka kiti daliniai, Karo policija gali su jais bendradarbiauti ir teikti reikiamą paramą tam, kad veiksmai būtų atlikti tinkamai.

6. Tarnybinių šunų panaudojimą (angl. Use of dogs). Nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams atskleisti gali būti pasitelkiami Karo policijos kinologai su tarnybiniais šunimis. Tarnybiniai šunys gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė vykdant Karo policijos patrulį arba kaip specialioji priemonė. Atsižvelgiant į šunų parengimo kryptį ir lygį, tarnybiniai šunys gali greitai ir tiksliai aptikti pavojų. Specialiai treniruoti šunys gali aptikti sprogstamąsias medžiagas, minas, lavonus ir narkotines medžiagas.

7. Karo nusikaltimus (angl. War crimes). Karo policija teikia paramą atskleidžiant ir tiriant karo nusikaltimus. Paprastai karo nusikaltimų tyrimo tvarka nesiskiria nuo įprastinių kriminalinių nusikaltimų tyrimų, kuriuos atlieka Karo policija, tvarkos. Tiek dėl karo nusikaltimą padariusio asmens, tiek dėl karo belaisvio turi būti atliekami tam tikri procesiniai veiksmai. Tokiais atvejais taip pat turi būti laikomasi tarptautinių konvencijų.

5.2. Sutelkta logistika, užtikrinanti operacinių pajėgų išlaikymą 5.2.1. Operacinių pajėgų logistinės paramos konceptas 530. Karinė logistika (angl. Military logistics). Mokėjimas planuoti ir gebėjimas vykdyti karinių vienetų perdislokavimą ir išlaikymą operacijų vykdymo metu bei atlikti kitus su šia veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius darbus. Logistikos pajėgumai gali būti: 1. Statiniai (angl. Static logistics). Tai stacionarūs logistiniai pajėgumai. Dažniausiai yra

dislokuoti operacinių pajėgų lauko stovyklose. 2. Mobilieji (angl. Mobile logistics). Logistika (pirmiausia III ir V tiekimo klasės), kuri juda

kartu su manevriniu vienetu. Statiniai ir mobilieji kariuomenės logistiniai pajėgumai yra sutelkiami siekiant išlaikyti operacines pajėgas. Logistikos (kovinio aprūpinimo) vienetai, sudarantys pajėgų išlaikymo struktūras, turi gebėti greitai reorganizuotis tam, kad atitiktų operacijas vykdančių pajėgų poreikius. Taigi kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) išlaikymas yra grindžiamas sutelktos logistikos (angl. Focussed logistics) principu. Sutelktai logistikai būdinga: 1. Integralumas / suderinamumas (angl. Integration / interoperability). 2. Veiksmingumas (angl. Efficiency). 3. Efektyvumas (angl. Effectiveness). 4. Tinkamumas (angl. Relevance). Planuojant operacinių pajėgų logistinį aprūpinimą kreipiamas dėmesys į šiuos aspektus: 1. Įžvalgumą (angl. Foresight). 2. Taupumą (angl. Economy). 3. Lankstumą (angl. Flexibility). 4. Paprastumą (angl. Simplicity). 5. Kooperavimąsi (angl. Cooperation). Sutelkta logistika turi užtikrinti operacinių pajėgų (ir jų vienetų) išlaikymą visose plataus spektro nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose. Dažniausiai ji yra vykdoma strateginiu, operaciniu ir taktiniu lygmeniu: 1. Strateginės pajėgų išlaikymo funkcijos yra vykdomos KAM lygmeniu. 2. Operacinės pajėgų išlaikymo funkcijos yra vykdomos Jungtinio štabo lygmeniu su

Logistikos valdybos parama. Pagrindinis dėmesys operaciniame lygmenyje yra skiriamas:



a. Logistinės infrastruktūros išdėstymui operacijų vykdymo rajone. b. Operacinių pajėgų perdislokavimui (perkėlimui). c. Tiekimo organizavimui ir susisiekimo kelių palaikymui siekiant užtikrinti tinkamą

operacinių pajėgų logistinį aprūpinimą. 3. Taktinę pajėgų išlaikymo funkciją vykdo pajėgų rūšys (SP, KOP, KJP, SOP), o jas

remia Logistikos valdyba. Pagrindinis dėmesys taktiniame lygmenyje skiriamas: a. Operacinio sumanymo palaikymui (operacinių pajėgų vienetų judėjimo / veiksmų

laisvės ir efektyvumo didinimui). b. Taktinių vienetų reikiamos paramos teikimo tam tikru laiku ir apimtimi vykdymui.

5–2 pav. Operacinių pajėgų išlaikymo nustatymas 531. Šiandienos logistika turi įveikti plataus spektro operacijų vykdymo iššūkius, turėti aiškią struktūrą, kuri operacijų vykdymo metu įgalintų operacines pajėgas (ir jų vienetus) efektyviai veikti. Jeigu nenustatyta kitaip, už operacinių pajėgų pasirengimo kontrolę, įvedimą, panaudojimą, palaikymą ir išvedimą yra atsakingas operacinis vadas (operacijos vykdytojas), kurį remia Logistikos valdybos, pajėgų rūšių ir atskirų vienetų vadai visais klausimais, susijusiais su operacinių pajėgų taktinių vienetų ir kito personalo logistiniu aprūpinimu ir administravimu. Kiekviena kariuomenės operacinių pajėgų vykdoma operacija (nacionalinė ir / ar tarptautinė) yra unikali ir savita. Todėl operacijų logistinis aprūpinimas (žr. 5–2 pav.) ir jas vykdančių operacinių pajėgų išlaikymas (angl. Sustainment) yra numatomas nacionaliniuose ir tarptautiniuose operaciniuose planuose (ar susitarimuose), kurie yra parengiami visiems Lietuvos karinių pajėgų taikos (krizės) ir karo meto nustatytiems uždaviniams ir užduotims vykdyti.

Tarptautinės operacijos Kai yra vykdoma ekspedicinė operacija (žr. 5–3 pav.), o operacinės pajėgos yra operacijų rajone, už jų priėmimą (angl. Reception), sutelkimą (angl. Staging), judėjimą pirmyn (angl. Onward movement) ir visą taktinę logistinę paramą yra atsakingi tiesioginės logistinės paramos vienetai bei Nacionalinės paramos elementas, esantis operacijų vykdymo vietoje ir įeinantis į operacinių pajėgų sudėtį. Nepaisant to, Jungtinis štabas, padedant Logistikos valdybai, prižiūri visus operacinių pajėgų aprūpinimo procesus bei koordinuoja resursų panaudojimo efektyvumą ir taip užtikrina, kad būtų išvengta logistikos pastangų dvigubinimo ir sutaupyta lėšų. Operacinių pajėgų taktinių vienetų (ir stovyklų) išlaikymui ekspedicinėse operacijose gali būti pasirinkti šie būdai:

1. Įsigyti reikiamas logistikos paslaugas operacijų vykdymo rajone. 2. Gabenti ir turėti reikiamas atsargas visam operacijos (-jų) laikotarpiui su savimi. 3. Vykdyti aprūpinimą iš operacijos užnugario rajono ir (ar) iš depų Lietuvoje. 4. Aukščiau išvardytų būdų naudojimas vienu metu.

Pastovi logistikos struktūra, procesai

ir procedūros(angl. Permanant

logistics)

OPLANLOGISTIKA

PatikimaSinchronizuota

Lanksti

Operacinių pajėgųišlaikymo struktūra,

procesai ir procedūros

(angl. Operationallogistics)

SP

KJP KOP

SOP

LV

JŠ



Logistinių funkcijų perdavimas / perėmimas operacijų vykdymo metu įforminamas techniniu susitarimu (angl. Technical agreament) tarp dviejų ar daugiau operacijoje dalyvaujančių šalių karinių pajėgų, kurio detalės dažniausiai derinamos operaciniame lygmenyje.

5–3 pav. Operacinių (ekspedicinių) pajėgų išlaikymas Afganistane

Nacionalinės operacijos Vykdant taikos meto užduotis logistinė parama turi būti organizuojama taip, kad būtų užtikrintas TMU operacinių pajėgų veiksnumas. Reikalavimai ir priemonės tam pasiekti yra numatomos kiekviename TMU operacijos vykdymo plane. Pradinės savigynos atveju logistinės paramos teikimo sumanymas ginkluotosioms pajėgoms (taip pat ir PŠP) ir trijų karinių regionų vienetų aprūpinimas yra organizuojamas paskirstant atsargas decentralizuotai (angl. Prepositioning), o sukauptus resursus (naudojant mobilizacinę sistemą) – centralizuotai. Kariaujančiųjų vienetų logistinio aprūpinimo prioritetus nustato kariuomenės vadas, o aprūpinimo procesą valdo kariuomenės jungtinė vadavietė. Vykdant puolamąją veiklą pagrindinis dėmesys yra skiriamas atakuojančių vienetų palaikymui (angl. The focus of CSS operations in support of the offensive activities is to maintain the momentum of the attack of own forces). Vykdant gynybinę veiklą pagrindinis dėmesys yra skiriamas pagrindinę gynybą vykdančių vienetų palaikymui (angl. The focus of CSS operations in support of the defensive activities is to break the momentum of the enemy attackin forces).

Bendri logistiniai pajėgumaiTiesioginė logistinės paramos batalionas

Bendrosios logistinės paramos batalionas

„Inter“ „Intra“

Veiksmų zonaOperacijų vykdymo rajonas

Operacijų teatras

Strateginio lygmens logistikaOperacinio lygmens logistika

Taktinio lygmens logistikaLogistinės paramos lygmenys (angl. Levels of logistic support

Ekspediciniai logistiniai pajėgumai

Priešakinės logistinės paramos padalinys

Nacionalinis (logistinės) paramos elementas

Pajėgų (vienetų) perkėlimo (transportavimo) variantai1. KOP transporto aviacija2. Vienkartinės paslaugos pirkimas3. Ilgalaikės sutartys

Nacionalinės operacinės pajėgos (vienetai)

LIETUVA

AFGANISTANAS



5.2.2. Logistikos menas 532. Logistika skirstoma į dvi kategorijas: gamybinę logistiką (angl. Production logistics) ir vartojamąją logistiką (angl. Consumer logistics). Kariuomenės vartojamąją logistiką sudaro dvi dalys – operacinė ir institucinė. Operacinė logistika (angl. Operational logistics). Logistika, kuria yra palaikomos kariuomenės operacinės pajėgos, vykdančios nacionalines ir tarptautines operacijas. Institucinė logistika (angl. Institutional logistics). Logistika, kuria yra palaikoma kariuomenės kasdieninė ir funkcinė veikla. Operacinė ir institucinė logistika apima tris kariavimo (veiklos vykdymo) lygmenis, t. y. strateginį, operacinį ir taktinį. Pagrindinės logistikos užduotys: 1. Aprūpinti karinius vienetus ginkluote ir šaudmenimis. 2. Aprūpinti karinius vienetus maistu, įranga ir degalais. 3. Palaikyti, suremontuoti apgadintą ir neveikiančią įrangą. 4. Perdislokuoti operacines pajėgas ir transportuoti krovinius. 5. Teikti medicininio palaikymo paslaugas. 6. Teikti lauko (stovyklos funkcionavimo) paslaugas. 533. Logistika sudaro karinių pajėgų kovinės galios pagrindą. Logistikos menas (angl. Art of logistics). Gebėjimas sutelkti pastangas (angl. Force sustainment) strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyse, operacijų vykdymo teatre (rajone) siekiant išlaikyti pajėgas ir tuo pačiu metu vykdyti vienetų rotacijos (ar papildymo) planą bei aprūpinti operacijas vykdančias pajėgas (ir jų vienetus) reikiamomis atsargomis, priemonėmis ir paslaugomis (žr. 5–4 pav.).

5–4 pav. Logistikos menas 534. Veiksnumas (angl. Sustainability). Karinių pajėgų gebėjimas išlaikyti karinės veiklos (kovinės galios) lygį ir trukmę tiek laiko, kiek reikia kariniams tikslams pasiekti. Veiksnumas yra funkcija, kuria yra palaikomas (ar tiekiamas) atitinkamas parengtų pajėgų, materialinių priemonių ir naudojamų reikmenų (atsargų) kiekis, būtinas remti karines pastangas.

Valstybės ekonomika

Planavimas Planavimas

Operacinis menas

Pajėgų įvedimas, panaudojimas,rotacija, papildymas ir išvedimas

Vienetai Personalas Atsargos

Pajėgų išlaikymas

Strateginis Operacinis Taktinis


Logistikos menas

Kariuomenė

Ginkluotosios pajėgos



535. Išlaikymas (angl. Sustainment). Aprūpinimas atsargomis ir paslaugų teikimas kariams, siekiant palaikyti ar pratęsti vykdomas operacijas, kol sėkmingai bus įvykdyti uždaviniai (užduotys) ar misija. 536. Logistika (angl. Logistics). Pajėgų perdislokavimo ir palaikymo planavimas ir vykdymas (žr. „karinė logistika“). 537. Kovinis aprūpinimas (angl. Combat service support). Tai yra karinės logistikos sudėtinė dalis (žr. 5–5 pav.). Kovinis aprūpimas yra siauresnė sąvoka nei logistika. Kovinis aprūpinimas apibūdinamas kaip būtini pajėgumai, funkcijos, veikla, uždaviniai ir užduotys siekiant išlaikyti operacijas vykdančius taktinius vienetus.

5–5 pav. Veiksnumo, pajėgų išlaikymo, logistikos ir kovinio aprūpinimo ryšys 5.2.3. Išlaikymo lygmenys ir aprūpinimo organizavimas 538. Kaip ir kariavimą, taip ir operacinių pajėgų išlaikymo sistemą (žr. 5–6 pav.) apima strateginis, operacinis ir taktinis lygmenys. Kariuomenės operacinių pajėgų išlaikymo sistemos efektyvaus funkcionavimo pagrindą sudaro centralizuotas planavimas ir decentralizuotas vykdymas.

Strateginio lygmens logistika 539. Strateginio lygmens logistikos funkcijas vykdo KAM. Strateginis lygmuo finansuoja, vykdo teisinę ir organizacinę paramą, planuoja ir apginkluoja pajėgas pagal joms keliamus reikalavimus. Pagrindinės šio lygmens funkcijos gali būti: 1. Valdyti KAS resursus. 2. Planuoti (vystyti) pajėgas (angl. Force planning / projection). 3. Steigti ir palaikyti karinę infrastruktūrą (angl. Infrastructure). 4. Bendradarbiauti su karinės pramonės įmonėmis (angl. Military industry). 5. Organizuoti mobilizaciją ir demobilizaciją (angl. Mobilization and demobilization). 6. Užtikrinti strateginį mobilumą (pajėgų perkėlimą strateginiu atstumu), t. y.

transportavimą oru ar jūra (angl. Strategic mobility: air & sea lift). 7. Dislokuoti pajėgas (angl. Force deployment).

Pajėgų išlaikymas (operacinė / taktinė funkcija)(angl. Force sustainment)

Karinis pajėgumas(angl. Military capability)

Kovinis aprūpinimas(angl. Combat service support)

Logistikos sritis(angl. Logistics)

Personalo sritisPersonalo sritis(angl. Personnel services)

Sveikatos apsaugos sritisSveikatos apsaugos sritis(angl. Health services)

Pajėgų išlaikymo sritys

Veiksnumas(angl. Sustainability)

Vienetų parengtis(angl. Unit readiness)

Pajėgų struktūra (angl. Force structure)

Modernumas(angl. Modernity )



8. Vykdyti įsigijimus (angl. Procurement / aquisition and material readiness). 9. Sudaryti bendras sutartis (angl. General contracting). 10. Keisti karinių vienetų nuolatines dislokavimo vietas (angl. Permanent, garrizons, ports

and bases). 11. Kaupti ir paskirstyti strategines atsargas (angl. Strategic stockpiles). 12. Atnaujinti / atkurti pajėgumus (angl. Force regeneration). 13. Užtikrinti, kad logistika būtų pritaikyta vykdyti priimančios šalies paramos funkcijas

(angl. Logistics as apart of Host nation support).

5–6 pav. Operacinių pajėgų išlaikymo sistema

Operacinio lygmens logistika 540. Operaciniame lygmenyje suderinami taktiniai poreikiai (reikalavimai) su strateginiais pajėgumais (galimybėmis) siekiant optimizuoti turimus resursus ir įvykdyti operacinius ketinimus ir tikslus. Jis apima logistinę paramą, kuri užtikrina operacijų palaikymą. Operacinio lygmens logistikos specialistai padeda užtikrinti taktinius poreikius, koordinuoja visą logistinio aprūpinimo procesą, nustato trūkumus ir juos šalina pasitelkdami strateginį lygmenį. Operacinė logistika yra orientuota į operacinių pajėgų (ir jų vienetų) išlaikymą (angl. Sustainment) dislokavimo (angl. Deployment), panaudojimo (angl. Employment) ir išvedimo (angl. Re-deployment) metu. Operacinės logistikos funkcijas vykdo Jungtinis štabas, o jį remia Logistikos valdyba. Jungtinis štabas planuoja pajėgų išlaikymą, nustato logistinio aprūpinimo eiliškumą, prioritetus ir bendrosios paramos tikslus visiems operacijos dalyviams, vykdo taktinio lygmens logistinės veiklos priežiūrą, kur reikia koreguoja pajėgų aprūpinimo struktūrą siekiant užtikrinti tinkamą pajėgų, vykdančių operacijas, aprūpinimą. Pagrindinės šio lygmens funkcijos gali būti: 1. Teikti bendrąją paramą (angl. General support). 2. Organizuoti priėmimą (angl. Reception). 3. Organizuoti operacinius įsigijimus / pirkimus (angl. Operational procurement). 4. Sudaryti sutartis, organizuoti paslaugų pirkimus (angl. Contracting). 5. Užtikrinti tarpinio sutelkimo rajono paramą (angl. Staging area support). 6. Organizuoti priimančios šalies paramą (angl. Organize host nation support). 7. Integruoti paramos pajėgas (angl. Integration of forces support). 8. Paskirstyti atsargas operacijų rajone (angl. Theater supplies distribution). 9. Išlaikyti tarpinę bazę / stovyklą (angl. Intermediate base). 10. Organizuoti transportavimą operacijų rajone (angl. Intratheater transportation).

Strateginis Operacinis Taktinis

KAM Jungtinis štabas (J-4, J-3/5) ir logistikos

valdyba

Pajėgų rūšys ir atskiri vienetai,

remiamų ir remiančiųjų vadųlogistai (G / S-4)



11. Pergrupuoti / pertvarkyti (angl. Reconstitution) logistikos vienetus. 12. Teikti medicinines paslaugas (angl. Medical services). 13. Organizuoti medicininį aprūpinimą (angl. Organize medical support).

Taktinio lygmens logistika 541. Taktinio lygmens logistika apima taktinių vienetų turimus etatinius pajėgumus (angl. Organic capabilities) ir kovinį aprūpinimą (angl. CSS), kuriuo yra vykdoma tiesioginė operacinių pajėgų taktinių vienetų logistinė parama. Taktinė logistika apima visų logistikos funkcijų planavimą, vykdymą ir koordinavimą siekiant išlaikyti ar perkelti vienetus, personalą, ginkluotę, techniką, įrangą ir atsargas. Taktinės logistikos funkcijas vykdo pajėgų rūšių junginiai, daliniai ir padaliniai su etatiniais ar jiems priskirtais (iš LV) logistiniais pajėgumais. Pagrindinės šio lygmens funkcijos gali būti: 1. Teikti bendrąją ir tiesioginę paramą (angl. General and direct support). 2. Vykdyti apginklavimą (angl. Arming). 3. Vykdyti komplektavimą (angl. Manning). 4. Atlikti remontą (angl. Repair). 5. Vykdyti transportavimą (angl. Transporting). 6. Išlaikyti struktūrą ir karius (angl. Sustaining soldiers and organization). 7. Aprūpinti kuru (angl. Fueling). 8. Vykdyti statybos darbus (angl. Construction ingineering). 9. Vykdyti medicininį aprūpinimą.

Kariuomenės vartojamosios logistikos struktūra 542. Į kariuomenės vartojamosios logistikos struktūrą įeina pajėgų rūšių etatiniai, tiesioginės, bendrosios ir depų logistinės paramos vienetai. Vartojamosios logistikos funkcijoms vykdyti (esamu laiku kariuomenės operaciniams ir instituciniams poreikiams patenkinti) yra naudojami keturi logistinės paramos lygiai: 1. Etatinės logistinės paramos lygmuo (angl. Organic logistics support). 2. Tiesioginės logistinės paramos (angl. Direct logistics support). 3. Bendrosios logistinės paramos (angl. General logistics support). 4. Depų logistinės paramos lygmuo (angl. Depot logistics support).

Etatinė logistinė parama

Padalinio ir dalinio lygmens kovinio aprūpinimo funkcijas vykdo bataliono ir kuopos lygmens logistiniai pajėgumai. Padalinio lygmens logistika. Paprastai kuopa yra priklausoma nuo bataliono kovinio aprūpinimo. Kuopa (arba baterija) yra pagrindinis bataliono manevrinis vienetas ir joje yra minimalūs etatiniai kovinio aprūpinimo pajėgumai, kurie turi užtikrinti jos kovinių būrių veiksnumą tam tikrą laiką operacijų vykdymo metu. Dalinio lygmens logistika. Batalionai yra organizuojami taip, kad pajėgtų vykdyti dalinio lygmens logistiką, kuri leidžia jiems savarankiškai vykdyti operacijas ir užtikrinti kovinių kuopų veiksnumą tam tikrą laiką operacijų vykdymo metu. Dalinio lygmens logistika paprastai susideda iš etatinių kovinio aprūpinimo pajėgumų.

Tiesioginė logistinė parama Siekiant padidinti kovinių batalionų veiksnumą, logistinę paramą (žr. 5–7 pav.) junginio lygmeniu teikia Tiesioginės paramos logistikos batalionas (TPLB). Tiesioginę paramą manevriniams batalionams teikia mišrios daugiafunkcės TPLB kuopos. Atskiros junginio kuopos bus remiamos kitais etatiniais Tiesioginės paramos logistikos bataliono pajėgumais.



Bendroji logistinė parama Bendrąją paramą operacijas vykdančioms pajėgoms teikia Bendrosios paramos logistikos batalionas (BPLB).

5–7 pav. Logistinės paramos vienetų rūšys

Depų logistinė parama Depų tarnyba yra svarbiausias Logistikos valdybos elementas, kuris teikia visapusišką logistinę paramą kariuomenei. 5.2.4. Logistikos principai 543. Vykdydama logistinę veiklą kariuomenė vadovaujasi keturiolika logistikos planavimo ir vykdymo principų, iš kurių devyni yra įvardinti NATO MC 319/1 dokumente: 1. Atsakomybė (angl. Responsibility). Kolektyvinė atsakomybė už NATO tarptautinių

operacijų logistinį aprūpinimą tenka valstybėms ir NATO vadovybei. 2. Apsirūpinimas (angl. Provision). NATO valstybės, savarankiškai nusprendusios ar

bendrai susitarusios, turi užtikrinti savo pajėgų, paskirtų vykdyti NATO 5 ir ne 5 strapsnio operacijas taikos, krizės ar karinio konflikto metu, išlaikymą.

3. Įgaliojimų suteikimas (angl. Authority). Tam tikro lygmens NATO vadui turi būti suteikta teisė valdyti logistinius išteklius ir taip įgalinti jį panaudoti ir palaikyti manevrines pajėgas (vienetus) pačiu efektyviausiu būdu.

4. Bendradarbiavimas (angl. Cooperation). Būtina bendradarbiauti valstybėms ir NATO vadovybei. Siekiant vykdyti ne 5-ojo straipsnio operacijas gali būti bendradarbiaujama ir su ne NATO valstybėmis, ES ir kitomis organizacijomis. Bendrai prisiimant atsakomybę siekiama optimizuoti logistikos procesą.

5. Koordinacija (angl. Coordination). Koordinacija tarp NATO valstybių ir NATO vadovybės yra būtina sąlyga. Koordinacija nuolat vykdoma atitinkamuose lygmenyse. Koordinacija vykdoma su ne NATO valstybėmis, ES ir kitomis organizacijomis.

6. Pakankamumas (angl. Sufficiency). Pakankamo kiekio logistinių atsargų turėjimas ir paskirstymas turi užtikrinti numatytą pajėgų parengties lygį, jų išlaikymą ir mobilumą, kad būtų galima užtikrinti jų karinį pajėgumą taikos, krizės ar karinio konflikto metu.

7. Tikslų pasiekimas (angl. Attainability / adequacy). Gebėjimas minimaliai aprūpinti pajėgas vykdančias operacijas. Operacija negali būti pradėta vykdyti iki tol, kol nebus sukauptas minimalus atsargų kiekis.

8. Taupumas (angl. Economy). Logistinės atsargos (resursai) turi būti panaudojamos efektyviai, optimaliai ir naudingai.

9. Lankstumas (angl. Flexibility). Logistinė parama, etatinė ar priskirta operaciniam junginiui, turi būti teikiama operatyviai ir lanksčiai.

10. Matomumas (angl. Visibility). Apsikeitimas informacija tarp NATO ir valstybių dėl logistinių priemonių ir pajėgumų yra svarbi sąlyga siekiant veiksmingai valdyti ir koordinuoti NATO pajėgų logistinę paramą.

Tiesioginės (priešakinės) logistinės pramos vienetai

(angl. Direct logistic support units)

Vykdo tiesioginį (priešakinį) kovinių(manevrinių) vienetų kovinį aprūpinimą

Bendrosios logistinės pramos vienetai

(angl. General logistic support units)

Atlieka dvigubą vaidmenį: atsako užvienetų logistinį aprūpinimą ir vykdo

visas užnugario logistines operacijas.



11. Paprastumas (angl. Simplicity). Kaip planuojant operacijas, taip ir teikiant logistinę paramą paprastumas yra vienas iš svarbiausių principų, siekiant įvykdyti keliamus reikalavimus.

12. Įžvalgumas (angl. Foresight). Numatyti kritinius logistinius ribotumus, kurie galėtų varžyti vadų (vienetų) veikimo laisvę.

13. Išgyvenamumas (angl. Survivability). Būtina nuolat saugoti logistikos infrastruktūrą ir logistinę paramą teikiančius vienetus.

14. Jautrumas (angl. Responsiveness). Gebėjimas laiku ir į reikiamą vietą pristatyti logistinę paramą.

5.2.5. Logistinės funkcijos 544. NATO ir nacionalinę logistiką apima keturiolika funkcijų: 1. Materialinių priemonių funkcija (angl. Materiel function of logistics). Gamybos ar / ir

įsigijimų logistika apima visus procesus nuo materialinių priemonių eksploatavimo pradžios iki jų nurašymo iš kariuomenės registro. Materialinių priemonių specifikacijos parengimas, jų projektavimas ir gamyba yra gamybinės logistikos užduotys. Materialinių priemonių priėmimas, paskirstymas, sandėliavimas, remontas, techninė priežiūra ir nurašymas yra vartojamosios logistikos užduotis.

2. Tiekimo funkcija (angl. Supply function of logistics). Tiekimas apima visas materialines vertybes, kuriomis aprūpinamos, remiamos karinės pajėgos. Į tiekimo funkciją įeina atsargų kiekio nustatymas, jų tiekimas, paskirstymas ir papildymas.

3. Remonto ir techninės priežiūros funkcija (angl. Maintenance and repair function of logistics). Techninė priežiūra – tai visi veiksmai, skirti numatytai materialinių priemonių būklei išlaikyti, atkurti, modernizuoti ar atnaujinti. Sausumos, jūrų ir oro pajėgų operacinis veiksmingumas priklauso nuo naudojamos įrangos ir materialinių priemonių profilaktinės (taikos meto) techninės priežiūros lygio. Remontas apima visas priemones, vykdomas tinkamai materialinių priemonių eksploatavimo būklei atkurti per kuo trumpesnį laiką. Sugadintos technikos remontas (angl. Battle damage repair) mūšio sąlygomis yra labai svarbus siekiant sutaisyti turimas materialines priemones ir jomis toliau naudotis vykdant operacijas. Sugadintų materialinių priemonių remontas turi būti atliktas per kuo trumpesnį laiką, nepriklausomai nuo pažeidimo priežasties. Pažeidimo įvertinimas turi būti atliekamas greitai, dažniausiai nenaudojant automatinės patikrinimo įrangos ar sudėtingų įrankių.

4. Judėjimo ir transportavimo funkcija (angl. Movement and transportation function of logistics). Reikia turėti lanksčius pajėgumus, užtikrinančius galimybę laiku perkelti pajėgas veiksmų rajone (teatre) arba į kitus veiksmų rajonus siekiant įvykdyti visus Aljanso uždavinius. Šis reikalavimas taikomas ir logistinei paramai, kuri būtina siekiant vykdyti ir palaikyti operacijas.

5. Medicininės paramos funkcija (angl. Medical support function of logistics). Ši priemonė įgyvendinama sukuriant veiksmingą medicininio aprūpinimo sistemą, užtikrinančią sergančiųjų ir sužeistųjų gydymą ir evakavimą. Efektyvi medicininio aprūpinimo sistema laikoma potencialia pajėgų sustiprinimo priemone. Nors už medicininį aprūpinimą paprastai atsakinga pajėgas siunčianti šalis, medicininio aprūpinimo planavimas turi būti lankstus, būtina atsižvelgti ir į suderintus daugianacionalinius šios paramos aspektus. Įvairių šalių dalyvavimo laipsnis skiriasi priklausomai nuo misijos aplinkybių ir nuo šalių noro prisidėti prie integruoto medicininio aprūpinimo veiklos.

6. Paslaugų pirkimo ir sutarčių sudarymo funkcija (angl. Contracting function of logistics). Paslaugų pirkimas ir sutartys turi vis didesnę reikšmę vykdant operacijas, ypač užsienyje. Tai labai svarbi priemonė, kurią galima panaudoti, kai reikia greitai padidinti etatinius pajėgumus įsigyjant reikalingas atsargas ir gaunant paslaugas.



7. Biudžeto ir finansų funkcija, susieta su logistika (angl. Budget and finance function related to logistics). Biudžetas ir finansai daro įtaką visiems logistikos operacijų aspektams. Paprastai šalys pačios turi finansuoti savo operacijas, tačiau ir NATO gali finansuoti tam tikros šalies operaciją – tai priklauso nuo kiekvienos operacijos specifikos. NATO lėšos dažnai skiriamos NATO štabams ir infrastruktūrai gerinti viso operacijų teatro mastu. (Ši funkcija neįeina į NATO logistinių funkcijų sąrašą, bet yra tikslinga ją įvardinti šioje doktrinoje).

8. Lauko paslaugų funkcija (angl. Service function of logistics). Lauko paslaugų funkcija apima platų spektrą paslaugų, tokių kaip atsargų papildymas, žemėlapių paskirstymas, darbo jėgos ištekliai, pašto ir kurjerių paslaugos, valgyklos, skalbimo ir sanitariniai įrenginiai, laidojimai ir t. t. Šios paslaugos gali būti teikiamos savo ar kitos šalies pajėgoms, o jų efektyvumas priklauso nuo tinkamo bendradarbiavimo tarp operacinio, logistinio ir civilinio planavimo personalo.

9. Infrastruktūros inžinerinė funkcija (angl. Infrastructure engineering function of logistics). Nors bendroji inžinerija nėra vien tik logistinė funkcija, jos uždaviniai yra netiesiogiai susijęs su logistika. Dažniausiai ši funkcija vykdoma tiesiant ryšių linijas ir kuriant (įrengiant) paramos infrastruktūrą (stovyklas).

10. Sprogstamųjų medžiagų ir amunicijos sunaikinimo funkcija (angl. Explosive ordnance disposal (EOD) function of logistics). Nesprogusių sprogmenų ir šaudmenų paieška, suradimas, žymėjimas, pradinis atpažinimas ir pranešimai apie juos, taip pat įvertinimas vietoje, jų nustatytmas iš kovinės padėties į saugią padėtį, šalinimas iš vietos ir galutinis sunaikinimas. Ši veikla taikoma ir sprogmenims bei šaudmenims, kurie tapo pavojingais dėl pakenkimų, gedimų ar baigėsi jų panaudos (galiojimo) laikas.

11. Logistinės informacijos valdymo funkcija (angl. Logistic information management function of logistics). Tinklo įgalinta logistika. Tam, kad įgalinimas būtų efektyvus, naudojamos logistinės-informacinės sistemos turi užtikrinti saugų, laiku ir tinkamos informacijos pateikimą jos naudotojams.

12. Priėmimo, sutelkimo ir judėjimo į priekį funkcija (angl. Reception, staging and onward movement function of logistics). Priėmimas, sutelkimas ir judėjimas į priekį yra pajėgų dislokavimo fazė, kurios metu vyksta vienetų, personalo, ginkluotės, technikos, įrangos ir medžiagų judėjimas (angl. Transition) iš iškrovimo vietos (angl. Ports of debarcation / PODs) į galutinę jų paskyrimo vietą. Nežiūrint į tai, kad šis procesas yra operacinis, jis reikalauja logistinės paramos. Tai apima tiesioginės logistinės paramos, judėjimo ir transportavimo bei PŠP planavimą.

13. Aprūpinimo degalais funkcija (angl. Petroleum function of logistics). NATO pajėgų aprūpinimas degalais turi užtikrinti Aljanso plataus spektro uždavinių (angl. full spectrum missions) vykdymą.

14. Priimančios šalies paramos funkcija (angl. Host Nation Support function of logistics). Ši funkcija turi nustatyti, kiek ir kokie kovinio aprūpinimo pajėgumai (angl. Size and scope of the Combat Service Support (CSS) force) yra reikalingi operacijos palaikymui.

Susijusi veikla: 1. Civilių ir karių bendradarbiavimas (angl. Civil military co-operation (CIMIC). 2. NATO standartizacija ir suderinamumas (angl. NATO standardisation and

interoperability). 3. Aplinkosauga (angl. Environmental protection). 5.2.6. Logistinių funkcijų įgyvendinimas 545. Pagrindinis strateginio ir operacinio lygmens logistikos uždavinys yra teikti nepertraukiamą logistinę paramą nacionalines ir tarptautines operacijas vykdančioms kariuomenės operacinėms pajėgoms (ir jų vienetams) pasinaudojant savo, partnerių ar



kitais prieinamais (tarptautiniais, priimančios šalies) pajėgumais. Pagrindinės logistikos užduotys: 1. Tiekimo organizavimas:

a. Tiekimo operacijų vykdymas; b. Atsargų, ginkluotės, technikos, įrangos ir inventoriaus vadyba; c. Tiekimo tinklo valdymas.

2. Remontas ir techninės priežiūros vykdymas: a. Remontas ir techninė priežiūra depuose ar pagal įsigytos ginkluotės, technikos,

įrangos sutarties sąlygas. b. Remontas ir techninė priežiūra lauko sąlygomis operacijos vietoje.

3. Pajėgų perkėlimo / keitimo (rotacijos) ir išlaikymo vykdymas: a. Transportavimo organizavimas. b. Priėmimas. c. Aprūpinimas.

4. Karių sveikatos priežiūros užtikrinimas a. Prevencinė medicina. b. Sveikatos priežiūra (pagal grupes). c. Sužeistųjų ir ligonių pervežimas (evakavimas).

5. Inžinerija: a. Kovinė inžinerija (susijusi). b. Bendroji inžinerija. c. Žemės inžinerija (fizinė aplinka).

6. Lauko paslaugos: a. Maisto. b. Vandens. c. Stovyklos.

7. Sutarčių vadyba: a. Sutarčių sudarymas. b. Sutarčių priežiūra.

8. Karinė kartografija: a. Žemėlapiai. b. Kitos priemonės.

5.2.7. Atsakomybė 5.2.7.1. Pajėgų rūšių ir atskirų vienetų vadų atsakomybė 546. Sąjungininkų ir nacionalinių pajėgų rūšių ir atskirų vienetų vadai yra atsakingi už etatinių logistinių pajėgumų (angl. Organic logistic capabilities) palaikymą. 5.2.7.2. Jungtinė ir daugianacionalinė atsakomybė

Jungtinė logistika 547. Jungtinė logistika (angl. Joint logistics) kariuomenėje suprantama kaip koordinuota, daugiau negu vienos pajėgų rūšies vykdomų operacijų logistinė parama, kuri teikiama siekiant užtikrinti operacijas vykdančių pajėgų (ir jų vienetų) efektyvų ir greitą įgalinimą. Pagrindinės nuostatos, taikomos jungtinei logistikai organizuoti: 1. Jungtinis, integruotas logistikos konceptas (angl. Joint, integrated concept for logistics) 2. Visiškai integruotos įsigijimų ir atskaitingumo procedūros (angl. Completely integrated

acquisition and accountability procedures). 3. Bendras logistinis paveiklas (angl. Common picture of logistics)



Už jungtinę logistiką yra atsakingas nacionalinis ar tarptautinės operacijos jungtinių pajėgų (operacinis) vadas.

Daugianacionalinė logistika Daugianacionalinė logistika (angl. Multinational logistics) kariuomenėje suprantama kaip koordinuota, daugiau negu vienos valstybės karinių pajėgų, vykdančių operacijas, logistinė parama, siekiant užtikrinti operacijas vykdančių pajėgų (ir jų vienetų) efektyvų ir greitą įgalinimą. Daugianacionalinė logistika, kaip ir jungtinė, reikalauja panašios integracijos tarp operacijoje dalyvaujančių valstybių pajėgų (ir jas logistiškai palaikančių vienetų). Pagrindinės nuostatos, taikomos mišriai logistikai: 1. Bendra standartizacija (angl. Common standardization). 2. Integruotos / suderinamos logistinės sistemos (angl. Integrated / compatible logistics

systems). 5.2.8. Logistinės paramos naudojimas

NATO tiekimo klasės 547. NATO tiekimas apima penkias klases: I klasė: žmonių ir gyvūnų maistas, pašaras ir geriamasis vanduo, išskyrus bendrosios paskirties vandenį. II klasė: OSĮL nurodytos priemonės, materialinės vertybės ar medžiagos. III klasė: visų tipų degalai, tepalai, spec. skysčiai, dujos ir kitas kuras (išskyrus akmens anglį, koksą, degųjį skystį ugniasvaidžiams). III a klasė: aviacinis benzinas ir aviacijai skirti spec. skysčiai. IV klasė: priemonės, materialinės vertybės ar medžiagos, kurių nėra OSĮL. V klasė: visų rūšių šaudmenys, sprogmenys ir cheminės medžiagos.

Atsargų papildymo variantai 548. Atsargų tiekimui (papildymui) gali būti naudojami penki variantai: 1. Tiesiogiai į vienetą (angl. Unit distribution). 2. Į poziciją (angl. In position). 3. Už pozicijos (angl. Out-of-position). 4. Į paskirstymo vietą (angl. Point distribution), iš kurios kiekvienas vienetas yra

atsakingas pasiimti jam priklausančias atsargas. 5. Išankstinis parengimas (angl. Prepositioning).

Tiekimo būdai

549. Atsargų tiekimas manevriniams vienetams gali būti vykdomas dviem būdais: 1. Pirmas būdas yra vadinamas Push. Atsargų (daugiausia V klasės) tiekimas yra

vykdomas nuolat pagal sunaudojimo normą. 2. Antras būdas yra vadinamas Pull. Atsargų (daugiausia V klasės) tiekimas yra

vykdomas pagal pateiktas paraiškas siekiant įvykdyti karinės veiklos reikalavimus. US FM 4-0 / FM 5-7-30: „Push system: the automatic resupply of ammunition consumed by the user; consumption rate is calculated by the type and quantity of ammunition issued to the user from stocks on hand at the issuing facility. Pull-system: uses unit requests for Class V by type and quantity to satisfy mission requirements“.

Remonto lygiai 550. Technikos, ginkluotės ir įrangos priežiūra ir remontas yra vykdomas keturiuose lygiuose: Pirmas lygis. Einamieji priežiūros darbai. Atlieka mašinistas. Antras lygis. Nesudėtingas remontas / prevencija. Atlieka remonto grupė / priežiūros grandis.



Trečias lygis. Kompleksinis / kapitalinis remontas. Atlieka remonto dalinys / civilinė remonto įmonė. Ketvirtas lygis. Pagal poreikį / atkuriamasis (pramoninis) remontas. Atlieka sistemų remonto įmonės / civilinės įmonės. Lietuvos kariuomenėje ketvirto lygio remonto nėra. 5.2.9. Transportavimas

Transportavimo galimybės 551. Strateginio transportavimo (transportavimo strateginiu atstumu) funkciją KOP dėl turimų transporto orlaivių ribotumų (žr. 5–8 pav.) gali vykdyti tik dalinai. Siekiant užtikrinti operacinių pajėgų perkėlimą, transportavimo į operacijų rajoną paslauga gali būti perkama arba teikiama pasinaudojant daugiašaliais projektais (pvz. Strategic airlift capability / C 17 projektas).

5–8 pav. Transporto lėktuvas C-27J „Spartan" 5.2.10. Logistikos planavimas 552. Operacinių pajėgų vykdančių nacionalines ir NATO operacijas logistinių poreikių ir pajėgumų planavimas ir tiekimo organizavimas (žr. 5–9 pav.) yra sudėtinė operacinio (operacijų planavimo) proceso dalis. Už jo vykdymą yra atsakinga kariuomenės Jungtinio štabo Jungtinė logistikos koordinavimo grupė (Jungtinė logistinės paramos grupė). 5–9 pav. Didelio pravažumo ir didelės keliamosios galios daugiafunkcis sunkvežimis SISU

E13TP (modelis E13TP KK-KK-8x8/155+405+140)



Planuojant nacionalinių pajėgų išlaikymą operacijose už Lietuvos ribų reikėtų atsižvelgti į konkrečios operacijos ypatumus ir jos logistinio aprūpinimo principus. Pavyzdžiui NATO vykdomoje operacijoje Afganistane ISAF logistikos principai: 1. Nacionalinė logistinė atsakomybė. 2. Sutartimis pagrįsta logistika. 3. Daugianacionaliniai sprendimai. 4. Partnerystė (angl. Partnering / partnership) su Afganistano saugumo pajėgomis. 5.3. Karo medicina 5.3.1. Medicininės operacijų paramos konceptas 553. Medicininė parama – tai organizacinių, medicininių prevencinių ir gydomųjų, logistinių ir mokomųjų priemonių kompleksas, kurios tikslas – užtikrinti krašto apsaugos sistemos karių ir valstybės tarnautojų sveikatos būklę ir kuo greičiau grąžinti minėtus asmenis į tarnybą po ligos ar sužeidimo. 554. Operacijų medicininė parama – tai funkcinė veikla, kuria siekiama remti operacines pajėgas (ir jų taktinius vienetus) kovinių ir nekovinių operacijų metu, medicininėmis ir organizacinėmis priemonėmis palaikyti karių sveikatą, išsaugoti jų gyvybę, apsaugant arba sumažinant operacijos metu aplinkos, karinių ir kitokių veiksnių sukeltus neigiamus fizinius ir psichinius padarinius, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą operacinėje aplinkoje bei nukentėjusiųjų karių sveikatos stiprinimą po operacijos. 555. Veiksminga medicininė parama operacijų metu yra būtinas veiksnys siekiant sėkmingai vykdyti pajėgoms skirtus uždavinius ir užduotis. Ji turi didelę įtaką bendrai karinių operacijų sėkmei, taip pat prisideda prie pajėgų apsaugos ir palaikymo, ypač moralinio. Karių sveikata yra pagrindinis aspektas, didinantis pajėgų kovinę galią – tik sveikos pajėgos gali efektyviai veikti ilgą laikotarpį. 556. Medicininė operacijų parama (struktūra ir priemonės) – nuo prevencinės medicinos iki specializuoto gydymo – yra proporcinga karinių vienetų, dalyvaujančių operacijose, dydžiui ir operacinės aplinkos saugumo rizikai. Medicininė operacijų parama apima pirmosios pagalbos suteikimą, gyvybės funkcijų atkūrimą ir stabilizavimą bei evakuaciją tolesniam gydymui. 557. Visų lygių vadai atsako už tinkamą vykdomos operacijos medicininės paramos organizavimą ir karių sveikatą. Štabų (vadaviečių) medicinos karininkai arba operacijos rajone vyresnysis medicinos personalo pareigūnas yra vado patarėjas sveikatos klausimais ir yra atsakingas už nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, vado ir štabo informavimą medicininės paramos klausimais. 558. Medicininės paramos teikimą kariuomenėje užtikrina Karo medicinos tarnyba – kariuomenės logistikos pajėgų dalis. Karo medicinos tarnybos pagrindiniai uždaviniai: 1. Užtikrinti LK jungtinių pajėgų (ir jų taktinių vienetų) vykdomų kovinių ir nekovinių

operacijų pirmosios ir dalinai antrosios sveikatos priežiūros paslaugų grupių medicininę paramą Lietuvoje ir už jos ribų.

2. Vykdyti tikrosios karo tarnybos karių ir šaukiamojo amžiaus jaunuolių bei asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą ir karines mokymo įstaigas, karo medicinos ekspertizę, laikino nedarbingumo ekspertizę, profilaktinius karių asmens sveikatos patikrinimus.



3. Teikti kariams pirminio ir antrinio lygio asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas karių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir organizuoti šių bei aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kariams kitose sveikatos priežiūros įstaigose.

4. Vykdyti medicininės paramos vienetų ir medicinos personalo rengimą (individualų ir kolektyvinį), atlikti medicininės paramos funkcijas taikos, krizių ir karo sąlygomis.

5. Aprūpinti karius ir vienetus būtinosiomis medicinos pagalbos priemonėmis. 6. Vykdyti medicinos personalo, pajėgų karių apmokymą, gelbėtojų, paramedikų rengimą,

teikti pirmąją medicininę pagalbą. 559. Prevencinė medicina (angl. Preventive medicine). Paslaugos, susijusios su ligų ir sužalojimų nustatymu, maisto ir aplinkos higiena, užkratų pernešėjų kontrole, siekiant užkirsti kelią susirgimams, traumoms ir žalingiems aplinkos poveikiams. Į medicininės paramos planus turi būti įtrauktas aprūpinimas prevencinėmis medicinos priemonėmis. Šiomis priemonėmis galima: 1. Nustatyti pavojus ir grėsmes viso tam tikrame operacijų rajone dislokuoto personalo

sveikatai – nuo vietos, klimato ir endeminių ligų iki tai aplinksai būdingų pavojų. 2. Nustatyti būtinus prevencinius ir valdymo reikalavimus bei konsultuoti vadus dėl jų

taikymo. 3. Konsultuoti oro, vandens ir maisto kokybės klausimais bei ją patikrinti. 4. Tikrinti ir stebėti taikomas priemones, rinkti epidemiologinę informaciją. 560. Medicininės žvalgybos vykdymas yra vienintelis ir pats svarbiausias reikalavimas prevencinei medicinai – greitos ir praktiškos informacijos ir / arba žinių šaltinis, prieinamas operacijos planavimo metu. 561. Medicininė logistika (angl. Medical logistics). Bendra medicinos ir logistikos personalo atsakomybė. Tai medicininių priemonių ir medikamentų, įskaitant kraują, kraujo komponentus ir medicinines dujas, tiekimas, laikymas, perkėlimas, paskirstymas, priežiūra ir utilizavimas, siekiant suteikti efektyvią medicininę paramą. Medicinos personalas atsako už medicininių priemonių ir medikamentų poreikio nustatymą (kiekį) ir specifikaciją, o logistikos personalas – už medicininių priemonių ir medikamentų pristatymą (koordinavimą) ir tvarkymą atsižvelgiant į logistinio aprūpinimo planą. 562. Masinio naikinimo ginklo panaudojimo atvejais cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių nelaimių metu, kai plinta medžiagos arba teršalai, turintys neigiamą poveikį sveikatai, reikia imtis skubių veiksmų, t. y. naudoti individualias ir kolektyvines apsaugos priemones ir medicinines apsaugos priemones (antidotas, chemoprofilaktika). 563. Gamtos (stichinių), pramoninių ar žmogaus padarytų nelaimių padarinių likvidavimas yra svarbus bet kokio atsako į nelaimę elementas, kai kiekvienas kariuomenės veiksmas, įskaitant medicininę paramą, turi būti suderintas su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir likvidavimo operaciją vykdančiais civiliais. 5.3.2. Organizacija 564. Karo medicinos tarnybą sudaro instituciniai ir operaciniai pajėgumai. Instituciniai pajėgumai. Karių sveikatos priežiūros sektorius, susidedantis iš antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių Karo medicinos centro ir Karių reabilitacijos centro, Karinės medicinos ekspertizės komisijos, Karo medicinos mokymo centro, kurių personalas skiriamas į konkrečias pozicijas karo meto struktūroje, rengiamas vykdyti medicininę paramą teritorinės gynybos vykdymo atvejais.



Operaciniai pajėgumai. Medicininės paramos vienetų grupė (angl. Group of medical units), susidedanti iš nedidelių, mobilių medicininės paramos vienetų (būrių), tiesiogiai priskirtų operacinėms pajėgoms užtikrinti medicininę paramą nacionalinių ir tarptautinių operacijų vykdymo metu. Perdislokavimas yra svarbus reikalavimas operaciniams pajėgumams. 5.3.3. Medicininės paramos principai 565. Medicininė parama vykdoma vadovaujantis šiais principais: 1. Specifiškumas (angl. Specifics). Karo medicina yra labai specifinė sritis dėl aplinkos ir

sąlygų, kuriomis tenka teikti medicininę paramą. Keturi pagrindiniai aspektai, veikiantys gydymo kokybę, – organizacija, personalo kvalifikacija bei parengimas, aplinka ir įranga.

2. Laikas (angl. Timeliness). Laikas yra svarbiausias paciento išlikimo ir pasveikimo veiksnys, lemiantis medicininės paramos rūšį ir tokios paramos teikimo vietą operacijų metu. Nukentėjusiųjų mirtingumo ir negalios rodiklius bei reikalingą hospitalizavimo laiką galima sumažinti, jei pirmoji pagalba suteikiama per pirmąsias 10 minučių po sužeidimo ir jei nukentėjusysis gaivinamas ir stabilizuojamas lauke per pirmąją po traumos gydymo valandą, vadinamą „auksine valanda“. Pagrindinis gydymo planavimo laikas dislokavimo metu turi būti skirtas sunkiai sužeistiems pacientams operacijai atlikti (angl. Damage control surgery) per pirmą valandą po sužeidimo, o kai tai neįmanoma – planavimo laiką galima pailginti iki dviejų valandų, o pirminei operacijai – iki keturių valandų.

3. Artumas (angl. Proximity). Pagalbos teikimo artumas, kiek tai leidžia taktinė situacija. Medicininės paramos pajėgumai priartinami prie nukentėjusiųjų, siekiant užtikrinti pagalbą ir medicinos personalo saugumą.

4. Tęstinumas (angl. Continuity). Gebėjimas nuolat teikti pagalbą. Pacientai turi gauti nuoseklią ir tinkamą medicinos pagalbą nuo įvykio vietos iki būtino lygmens sveikatos priežiūros įstaigos (SPĮ). Sveikatos priežiūros paslaugos (SPP) užtikrinamos ne tik SPĮ, bet ir evakavimo iš įvykio vietos į SPĮ, iš vienos SPĮ į kitą metu. Siekiama racionaliai panaudoti medicininius žmogiškuosius ir materialinius resursus, teikiant SPP etapais, kiekviename iš jų didinant medicininius pajėgumus ir galimybes. Etapai skirstomi pagal teikiamas SSP į sveikatos priežiūros paslaugų grupes (angl. Role). Priežiūra turi būti suteikiama medicininės evakuacijos metu, o asmens sveikatos būklė yra pagrindinis faktorius, nuo kurio priklauso gydymo priemonės, ligonio evakavimo laikas ir jo gabenimas į atitinkamo lygmens sveikatos priežiūros įstaigą.

5. Suderinamumas (angl. Comformity and interoperability). Medicininiai pajėgumai turi atitikti remiamų pajėgų poreikius ir riziką, turėti pakankamas gydymo ir evakavimo galimybes užtikrinti medicininę paramą operacijos metu, būti parengtyje kaip ir remiamos pajėgos, sinchroniškai veikti pagal operacijos planą, būti pasiruošusiems priimti didelį nukentėjusiųjų skaičių, kuris viršija numatytą dienos normą. Karo medikai privalo dalyvauti operacijos planavimo procese nuo pat pradžios. Medicininės paramos organizavimas yra operacinio planavimo proceso dalis. Vadai ir jų kariai privalo turėti omenyje, kad nukentėjusiųjų skaičius daro įtaką operaciniam planui ir operacijos eigai.

6. Lankstumas (angl.Flexibility). Gebėjimas keisti priemones siekiant atitikti pasikeitusius reikalavimus.

7. Mobilumas (angl. Mobility). Gebėjimas gretai judėti ir remti kovinius vienetus operacijų vykdymo metu.

8. Koordinacija (angl. Coordination). Gebėjimas su mažais resursais koordinuotai užtikrinti efektyvią paramą vykdant planuojamas operacijas.



5.3.4. Medicininės pagalbos teikimas 566. Teikiant medicininę pagalbą būtina atsižvelgti į: 1. Taikos meto standartus (angl. Peace-time standards). Lauko, kovos sąlygomis karinių

operacijų metu teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose LR tesės aktuose, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, SAM ir KAM įsakymuose nurodytus reikalavimus. Suprantama, kad mūšio sąlygomis, ypač esant dideliam nukentėjusiųjų skaičiui, galimybės suteikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas bus mažesnės, tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikimas turi būti organizuojamas siekiant išgelbėti gyvybes kiek galima didesniam nukentėjusiųjų skaičiui. Sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti kiekvienai operacijai nustatytus medicininės paramos teikimo standartus.

2. Humanitarines konvencijas (angl. Humanitarian conventions). Medicinos personalo veikla turi atitikti Ženevos konvencijos nuostatas. Visų pirma, be jokios diskriminacijos visi ligoniai, nukentėję arba sužeistieji, turi būti gydomi atsižvelgiant tik į jų sveikatos poreikius ir medicininius išteklius.

3. Medicinos etiką (angl. Medical ethics). Medicinos personalas papildomai turi asmeninių įsipareigojimų savo profesijos etiniams ir valstybės teisiniams reikalavimams.

5.3.5. Sveikatos priežiūros paslaugų grupės 567. Medicininė parama apima medicininės paramos operacijų planavimą, medicininių pajėgumų valdymą, gydymą, įskaitant chirurgines, odontologines paslaugas, kovos streso kontrolę, medicininį evakavimą, prevencines medicinos priemones, įskaitant medicininę žvalgybą, medicininę karių apsaugą nuo įvairių, taip pat masinio naikinimo ginklų, faktorių bei medicininės logistikos priemones, įskaitant karių aprūpinimą medicinos pagalbos priemonėmis, o medicininės paramos vienetų – krauju, medicininėmis dujomis. Operacijų medicininės paramos ir pagalbos mastas ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų lygis skirstomos į sveikatos priežiūros paslaugų grupes.

Medicininės paramos pajėgumai

568. Medicininę paramą nacionalinių ir tarptautinių operacijų vykdymo metu užtikrina mobilūs medicininės paramos vienetai (MPV) su gydymo ir evakavimo priemonėmis, teikiantys nustatytos apimties medicinines paslaugas. Atsižvelgiant į teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų lygį ir medicininės pagalbos apimtis medicininės paramos vienetai skirstomi į sveikatos priežiūros paslaugų grupes. Sveikatos priežiūros paslaugų grupė (angl. Role) apibrėžia karinės operacijos metu užtikrinamos medicininės paramos ir teikiamos pagalbos lygį. Įprastai sveikatos priežiūros paslaugų grupės skirstomos į 1-ąją, 2-ąją, 3-iąją ir 4-ąją. Jos paprastai yra derinamos su kariniu lygmeniu ar kariniu vienetu (1-oji grupė – dalinio lygmenyje, 2-oji – junginio lygmenyje, aukštesnės – 3-iosios ir 4-tosios SPP grupės Lietuvos kariuomenė neturi. Į šias grupes įeinančios paslaugos teikiamos civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

1-oji sveikatos priežiūros paslaugų grupė (angl. Role 1)

569. Ši grupė apima bendras sveikatos priežiūros paslaugas, pirmąją medicinos pagalbą, įskaitant sveikatos būklės stabilizavimą, nukentėjusiųjų rūšiavimą, priešakinį medicininį evakavimą iš įvykio vietos, pagrindines prevencines priemones. 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininės paramos vienetas (angl. Role 1 Medical support unit) teikia pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, stabilizuoja nukentėjusiųjų būklę. 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininės paramos vienetą sudaro valdymo, gydymo ir paieškos ir evakavimo elementai. Atsižvelgiant į operacijos pobūdį 1-



osios SPP grupės MPV gali turėti minimalius ligonių stacionarizavimo, pirminius odontologinius, bazinių laboratorinių tyrimų, kovos streso kontrolės pajėgumus.

2-oji sveikatos priežiūros paslaugų grupė (angl. Role 2)

570. Papildomai prie 1-osios SPP grupės priemonių prisideda pakenkimų kontrolės (priešakinė) chirurgija, intensyvioji pooperacinė slauga, atitinkamos diagnostinės priemonės, laikino stacionarizavimo galimybės, pirminė odontologinė pagalba, streso kontrolė, prevencinės priemonės, evakavimas iš 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės vieneto. Pakenkimo kontrolės chirurginė pagalba – neatidėliotinos chirurginės procedūros, atliekamos chirurgų komandos, siekiant stabilizuoti nukentėjusiųjų būklę, išsaugoti gyvybę, regėjimą, galūnes bei organų funkcijas ir išvengti tolesnių komplikacijų. Tokiu atveju pirminė operacija atidedama, kol fiziologiniai ir kiti svarbūs gyvybinių funkcijų, organų parametrai normalizuojasi arba stabilizuojasi. 2-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininės paramos vienetas (angl. Role 2 Medical support unit), be pirminių SPP, atlieka aukštesnio lygio, pažangias gaivinimo ir stabilizavimo procedūras, teikia pirminę chirurginę pagalbą, vykdo intensyviąją ir pooperacinę pacientų priežiūrą, laboratorinę ir rentgenologinę diagnostiką, prevencines medicinos priemones, įskaitant karių medicininę apsaugą nuo masinio naikinimo ginklo žalojančių faktorių, streso kontrolę, turi ribotas ligonių laikymo (stacionarizavimo) galimybes, turi vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kraujo atsargų, vykdo medicininį evakavimą iš 1-osios SPP grupės MPV. Gali papildyti 1-osios SPP grupės MPV vaistų ir medicinos pagalbos priemonių atsargas.

Medicininis evakavimas 571. Medicininis evakavimas (angl. Medical evacuation). Viena iš pagrindinių karinių operacijų medicininės paramos sudėtinių dalių, apimanti nukentėjusių / susirgusių karių ir tarnautojų transportavimą prižiūrint karo medicinos personalui iš įvykio vietos iki medicininės paramos vieneto bei iš vieno medicininės paramos vieneto iki kito, užtikrinant skubiąją medicinos pagalbą, būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą evakavimo etapuose iki karys ar tarnautojas gaus galutinį gydymą. Mūšio sąlygomis siekiama kuo greičiau užtikrinti evakavimą iš 1-osios SPP grupės MPV į 3-iosios SPP grupės MPV, panaudojant 2-osios SPP grupės MPV siekiant užtikrinti pacientų sveikatos būklės palaikymą. Priešakinis medicininis evakavimas (angl Forward medical evacuation) apima nukentėjusių / susirgusių karių ar tarnautojų transportavimą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir evakavimo pajėgumų panaudojimo galimybes, iš įvykio vietos iki MPV, kur bus užtikrintos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Taktinis medicininis evakavimas (angl Tactical medical evacuation) apima nukentėjusių / susirgusių karių ar tarnautojų evakavimą iš operacijoje dalyvaujančio vieno medicininės paramos vieneto į kitą, dažniausiai aukštesnio lygio, medicininės paramos vienetą, esantį operacijos rajone. Strateginis medicininis evakavimas (angl Tactical medical evacuation) apima nukentėjusių / susirgusių karių ar tarnautojų transportavimą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir evakavimo pajėgumų panaudojimo galimybes, iš tarptautinės operacijos rajono tarptautinėje operacijoje dalyvaujančio karinio vieneto arba partnerių medicininės paramos vieneto tiesiogiai į Lietuvą arba per tarpinius evakavimo punktus. Pacientų evakavimo koordinavimo centras (angl Patients evacuation coordination centre) operacijos vykdymo metu įsteigiamas prie taktinio arba jungtinio operacijų centro. Jis turi užtikrinti karių evakavimo srautų valdymą, koordinavimą, kiekvieno evakuojamojo buvimo vietos evakavimo grandyje sekimą.



5.3.6. Medicininė parama pajėgų rūšims

Karinės oro pajėgos 572. Karinėms oro pajėgoms teikiama 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininė parama, į kurią įeina: 1. Aviacijos bazėje vykdoma skraidančio personalo reguliari sveikatos priežiūra, kurią

vykdo aviacinės medicinos specialistai ir Karo medicinos tarnybos antrinio lygio Karo medicinos centro gydytojai specialistai.

2. Aviacijos bazėje yra gydymo ir evakavimo pajėgumų 24/7 5 minučių parengtyje, siekiant užtikrinti skubiąją medicinos pagalbą aerodrome vykdomų skraidymų metu ir oro policijos funkcijas vykdančioms sąjungininkų pajėgoms.

3. Reikiamas medicinos personalas įeina į KOP vykdomų operacijų (paieškos ir gelbėjimo, ir kitų) metu budinčių įgulų sudėtį 24/7 5 minučių parengtyje.

Karinės jūrų pajėgos

573. Karinėms jūrų pajėgoms teikiama 1-osios sveikatos priežiūros paslaugų grupės medicininė parama, į kurią įeina: 1. Parama KJP personalui krante. Gali būti naudojami ir sausumos medicininiai

pajėgumai. 2. Medicinos personalo dalyvavimas KJP vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus. 3. Medicinos pajėgumų paskirstymas jūrų pajėgų vienetams (laivams) atsižvelgiant į

vykdomas užduotis, situaciją ir nenumatytas aplinkybes. 4. Nukentėjusiųjų karių evakavimas iš laivo laivais ir / ar sraigtasparniais iki kranto

tiesiogiai arba per pagrindinį nukentėjusiuosius priimantį laivą. Pagal operacijos planą gali būti naudojami kitų šalių (prie kurių kranto yra laivas) pajėgumai, siunčiant prašymą dėl medicininio evakavimo.

5. Narų sveikatos priežiūra, barokameros panaudojimas.

Specialiųjų operacijų pajėgos 574. SOP pajėgų vykdomų operacijų metu tvirtinami nenumatytų atvejų planai, planuojant būtinus gydymo ir evakavimo pajėgumus, o esant poreikiui ir atskiras nukentėjusiųjų evakavimo operacijas. Medicininės paramos pagrindą sudaro pirmoji pagalba, kurią teikia paramedikas kiekvienoje komandoje, grupėje. Būtiną parengtų paramedikų skaičių nustato SOP vadas.

Sausumos pajėgos 575. Sausumos pajėgų vienetų personalui pirmąją pagalbą teikia: 1. Skyriuje – pėstininkas gelbėtojas. 2. Būryje – paramedikas. 3. Kuopoje – jį remiantis medicininės paramos vienetas. 4. Batalione – jį remiantis medicininės paramos vienetas. 5. Brigadoje – jį remiantis medicininės paramos vienetas. 5.3.7. Medicininės paramos vykdymo ypatumai nacionalinėse ir tarptautinėse operacijose

Nacionalinės 576. Kovinių operacijų vykdymo metu medicininės paramos vienetai turi būti pasirengę veikti masinių nuostolių sąlygomis (angl. MASCAL). Veikimas masinių nuostolių sąlygomis tai situacija, kurios metu yra didelis skirtumas tarp sužeistųjų skaičiaus ir jų gydymui prieinamos medicininės pagalbos.



577. Operaciniame ir taktiniame lygmenyse operacijų medicininę paramą valdo ir veiklą koordinuoja tam tikslui įsteigti medicininės paramos koordinavimo centrai.

Tarptautinės 578. Tarptautinių operacijų vykdymo metu 1-osios SPPG medicininė parama yra nacionalinė atsakomybė, todėl Lietuvos kariams medicininei paramai teikti yra formuojami medicininiai pajėgumai (medicininės paramos vienetai) iš Karo medicinos tarnybos turimų pajėgumų ir karo medicinos personalo rezervo arba sudaromos sutartys su šalimis sąjungininkėmis, atsiskaitant už suteiktas paslaugas. 2 SPP grupės nacionalinė medicininės paramos vienetas gali būti priskirtas į daugianacionalinių medicininių pajėgų sudėtį. NATO medicininę paramą reglamentuoja MC 327, MC 343, MC 411, AMedP-15. 5.4. Karinis rengimas plataus spektro operacijoms vykdyti 579. Kariuomenės karinio rengimo sistema susideda iš karių edukacijos (karinio mokymo) ir karių bei karinių vienetų treniravimo (kovinio ir nekovinio rengimo) (žr. 5–10 pav.).

Kas yra edukacija? Edukacija (lot. Educatio) yra laipsniškas informacijos ir žinių įgijimo procesas, kuris apima auklėjimą, lavinimą ir švietimą. Edukaciją galima suskirstyti į dvi rūšis: 1. Formalus mokymasis mokymo institucijose siekiant įgyti bazinius ir sudėtingus įgūdžius

(angl. Basic and advanced skills). 2. Savišvieta, kuri dažniausiai vadinama gyvenimiška patirtimi (angl. Life experience).

5–10 pav. Kariuomenės karinio rengimo sistema Karinės edukacijos (angl. Military education) metu formuojamas intelektualus mąstymas. Tai leidžia kariams ir vadams panaudoti įgytus įgūdžius įvairiose situacijose siekiant nustatyto tikslo. Taip parengiami kariai ir vadai, kurie gali galvoti, pritaikyti žinias ir išspręsti problemas įvairiose situacijose. Karinės edukacijos metu mokoma „kaip ir ką galvoti“, kariams suteikiamos žinios, įgūdžiai ir elgesio normos, kurių reikia pareigoms vykdyti. Karinio treniravimo (angl. Military training) metu parengiami kariai ir vienetai nustatytų plataus spektro užduočių praktiniam vykdymui. Karinio treniravimo metu mokoma „ką daryti“. Karinio treniravimo metu vadai ir vienetai parengiami greitai adaptuotis prie besikeičiančios situacijos.

KARINIS RENGIMAS

Edukacija Treniravimas

Individualiųir

kolektyviniųįgūdžių

Kariniųvienetų(pajėgų)

Bazinismokymas

Tęstinis mokymas

Karinių štabų(vadaviečių)

INSTITUCINĖ SRITIS OPERACINĖ SRITIS

SAVIŠVIETOS SRITIS



Kovinio treniravimo (angl. Combat training) metu parengiami kariai ir vienetai nustatytoms kovinėms užduotims vykdyti tobulinant karių įgūdžius, vienetų funkcijas ir komandinį darbą. 5.4.1. Karinės edukacijos principai 580. Vykdant karinę edukaciją siekiama plėsti karių teorines žinias ir ugdyti jų profesines savybes. Karinės edukacijos principai nustato pagrindus, kaip institucijos, kurios atsako už kariuomenės personalo edukacijos organizavimą turi planuoti, rengti programas, jas vykdyti ir vertinti. Karinės edukacijos principai: 1. Nuoseklumas. Karinė edukacija turi būti vykdoma nuosekliai ir laipsniškai – nuo bazinio

mokymo iki specialaus rengimo. 2. Sistemiškumas. Kursai ir programos organizuojamos naudojant NATO SAT modelį,

kuris užtikrina jų vykdymo nuoseklumą. 3. Efektyvumas. Mokymui rengiamasi ir jis vykdomas siekiant išvengti nereikalingos

veiklos ir užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą. 4. Pritaikyta auditorijai. Programos turi būti pritaikytos konkrečios klausytojų kategorijos

poreikiams ir mokymosi charakteristikoms. Karininkų ir ne karininkų rengimas yra aiškiai atskirtas.

5. Pritaikyta poreikiams. Karinė edukacija pagrįsta glaudžiu abipusiu ryšiu tarp karinių vienetų ir KAS mokymo institucijų, taip pat bendradarbiavimu tarp pačių KAS mokymo įstaigų. Šioje veikloje dalyvauja ne tik KAS mokymo įstaigos, bet, esant poreikiui, ir kitos civilinės bei užsienio mokymo institucijos.

5.4.2. Karinio treniravimo principai 581. Treniruojant siekiama vystyti praktinius įgūdžius. Karinio treniravimo principai nustato pagrindus, kaip vadams ir kitiems viršininkams organizuoti (planuoti, programuoti, vykdyti ir vertinti) karinį treniravimą. Kiekvienas principas yra siejamas su tam tikrais reikalavimais, kuriuos nustato kariuomenės karinį rengimą reglamentuojantys dokumentai. Karinį treniravimą apima kovinis ir nekovinis treniravimas. Karinio treniravimo principai: 1. Už treniravimą atsakingi visų lygių vadai. Vadai yra tiesiogiai atsakingi už jiems

pavaldžių karių (civilių) ir vienetų karinį treniravimą, užduočių atlikimo kokybę ir parengtį.

2. Puskarininkiai ir seržantai treniruoja karius, komandas ir skyrius. Puskarininkiai ir seržantai yra pagrindiniai instruktoriai, kurie treniruoja eilinius karius, komandas ir skyrius.

3. Treniruoti karius ir vienetus taip, kaip bus kariaujama (veikiama). Treniruoti karius ir vienetus tokiomis sąlygomis, kokiomis tikimasi veikti operacijose.

4. Treniruoti karius ir vienetus pagal nustatytus standartus ir galiojančias doktrinas. Kariuomenės karinis rengimas yra grindžiamas standartais. Vadai, rengdami pavaldžius karius ir vienetus, skiria užduotis, nustato standartus ir vykdymo sąlygas tam, kad užtikrintų doktrinose nurodytų ar tiesiogiai paskirtų uždavinių įvykdymą.

5. Treniravimas organizuojamas siekiant nuolat palaikyti įgūdžius. Treniruočių atnaujinimas yra būtinas, siekiant sėkmingai, nepertraukiamai ir adaptyviai vykdyti operacijas bei išlaikyti įgytą kvalifikaciją, pagrindinius individualius ir kolektyvinius įgūdžius ir žinias.

6. Vykdyti daugiapakopį treniravimą. Tai karinio rengimo metodas, kuris suteikia galimybę vienu metu paraleliai organizuoti kelių lygių vienetų (karinių struktūrų) treniravimą siekiant įvykdyti skirtingas ar vienas kitą papildančias (kompleksines) užduotis.

7. Treniruoti siekiant turėti sumanius vadus ir štabų personalą. Kariuomenė ugdo lanksčiai mąstančius ir sumanius karius, kurie gali sėkmingai veikti bet kokioje operacinėje aplinkoje (situacijoje).



8. Nuo nesudėtingo iki jungtinio treniravimo. Karinio rengimo progresija prasideda nuo lengvų, nesudėtingų užduočių iki sudėtingų, nuo individualaus kario iki jungtinio vienetų veikimo.

5.4.3. Jungtinis karinis rengimas 582. Politika, resursai, programos ir kiti pajėgų vystymo aspektai yra labai svarbūs, kartais kritiniai, bet karinis rengimas yra tai, ką kariai, vykdydami kasdieninės veiklos planus, daro kiekvieną dieną individualiai ir kolektyviai. Karinis rengimas yra ta disciplina karyboje, kuri tiesiogiai daro įtaką visoms pajėgoms. Visiškai integruota karinio rengimo (žr. 5–11 pav.) programa yra būtina pajėgų parengties palaikymui. „Integruota“ reiškia, kad karinio rengimo programos (planai) yra susietos su: 1. Karine politika. 2. Resursais. 3. Doktrinomis. 4. Rengimo sistemomis. 5. Įteisinta praktika. 6. Nuolatiniu vertinimu, analize ir grįžtamuoju ryšiu (angl. Feedback) visuose KAS ir LK

lygmenyse. 7. Valdymo mechanizmu, siekiant nuolat atnaujinti ir tobulinti doktrinas, edukaciją,

praktiką ir greitai taikyti išmoktas pamokas, įgytą savo ir sąjungininkų patirtį.

5–11 pav. Visapusiškas karinio rengimo organizavimas 583. Moderni karinio rengimo sistema turi apimti naujas technologijas ir įvairių rūšių ir lygių mokymus (pratybas). Karinio rengimo reikalavimai yra grindžiami nacionalinių ir tarptautinių plataus spektro operacijų uždavinių ir užduočių vykdymu. KAS lygmeniu už karinio rengimo jungtinumo užtikrinamą yra atsakingas kariuomenės Jungtinis štabas. J7 organizuoja ir koordinuoja kariuomenės jungtinę karinio rengimo veiklą – jungtines karinio rengimo programas ir reikalavimus, standartus ir sertifikavimą (vertinimą). Karinio rengimo seka yra pavaizduota 5–12 pav.

Lietuvos ir užsienio karinio

institucijos

Pajėgų rūšys ir atskiri vienetai

Jungtinis štabasir civilinės institucijos

Jungtinis štabų treniravimasJungtinė individuali edukacija

Kolektyvinis treniravimasŠtabų treniravimas

Tarpinstitucinis (bendras) rengimas

Individuali edukacija

Jungtinis kolektyvinis treniravimas

Daugianacionalinis rengimas

NATO karinio rengimo

institucijos



5–12 pav. Karinio rengimo seka 5.4.4. Treniravimo principų įgyvendinimas 584. Treniravimo principų įgyvendinimas yra vykdomas parengiant operacinių pajėgų treniravimo reikalavimus, o operacinių pajėgų rengimas yra organizuojamas pagal operacinius planus ir jose nustatytus uždavinius ir užduotis (žr. 5–13 pav.). Kariuomenės universalus karinio rengimo uždavinių ir užduočių sąrašas turi apimti visus plataus spektro operacijų uždavinius ir užduotis.

5–13 pav. Treniravimo organizavimas 585. Karinis rengimas prieš misiją organizuojamas atsižvelgiant į konkrečius uždavinius / užduotis, kuriuos planuojama vykdyti misijos (operacijos) rajone (angl. Missions / tasks oriented training). Visi operacines pajėgas sudarantys vienetai turi įtraukti kovinio aprūpinimo (angl. Combat service support) ir kovinės paramos (angl. Combat support) priemones ir procedūras į karinio rengimo prieš misiją užduotis.

Edukacija

Individualus treniravimas

Savišvieta

Patirtis

Štabo treniravimas

Vieneto treniravimas

Kolektyvinis treniravimas

Individualus pasirengimas

Kolektyvinis pasirengimas

Pasirengimas vykdyti misiją(uždavinį ir užduotis)Operacijos

Pareigos

Išmokimas Atlikimas

KASOKTĮ kariuomenei nustatyti uždaviniai ir užduotys(angl. Lithuanian armed forces METL)

Universalus kariuomenės karinio rengimo uždavinių ir užduočių sąrašas

(Nuolatinis karinis rengimas)

Paskirtų karinio rengimo uždavinių ir užduočių sąrašas

(Karinis rengimas iki misijos / rengimas konkrečiai operacijai)

Parengti

Vykdyti



5.5. Priimančiosios šalies parama 586. Nacionalinėje priimančiosios šalies pramos koncepcijoje yra apibrėžiami bendrieji logistikos pajėgumai, kuriuos Krašto apsaugos ministerija turi nustatyti ir organizuoti Lietuvoje, siekdama įgyvendinti priimančiosios šalies paramą. Priimančiosios šalies paramos programa yra neatskiriama Lietuvos krašto apsaugos sistemos logistikos funkcija, labai priklausanti nuo civilinių pajėgumų – tiek valstybiniame, tiek ir privačiame sektoriuose. Lietuva turi būti pasirengusi leisti sąjungininkams naudotis nacionaline teritorija, infrastruktūra, atsargomis ir gauti aptarnavimą. Kitas, ne logistines, priimančiosios šalies paramos funkcijas: saugumo ir pajėgų apsaugą, ryšių užtikrinimą, eskortavimą bei vertėjų paslaugas, turi užtikrinti Krašto apsaugos ministerija ar jos padaliniai. 587. Priimančiosios šalies politika remiasi aštuoniais pagrindiniais NATO priimančios šalies paramos principais, sukurtais vadovaujantis patirtimi, įgyta tikrų operacijų bei pratybų, susijusių su 5-ojo straipsnio ir ne 5-ojo straipsnio scenarijumi, metu. Šie principai yra detaliai išdėstyti MC 334/1 dokumente: 1. Atsakomybė. Lietuva, NATO vadovybė ir kitos atskiros šalys yra kolektyviai atsakingos

už priimančiosios šalies paramą NATO vadovaujamose ir koalicijos operacijose. Vis dėl to kiekviena karines pajėgas siunčiančioji šalis atsakinga už paramą savo pajėgoms, paskirtoms į NATO ar sąjungininkų koaliciją.

2. Aprūpinimas. Kiekviena siunčiančioji šalis privalo individualiai ar vadovaudamasi kolektyviniais susitarimais (kurie gali apimti susitarimus dėl priimančiosios šalies paramos) atitinkamai teikti aprūpinimą savo pajėgoms, paskirtoms į NATO ar sąjungininkų koalicijas, taikos, ekstremaliųjų situacijų, krizių ar konfliktų metu. Priimančiosios šalies parama yra esminis tokių pajėgų papildomo aprūpinimo būdas ir Lietuva (kaip priimančioji šalis) ją turi teikti kuo platesniu mastu, vadovaudamasi šalies įstatymais ir atsižvelgdama į prioritetus ir turimus pajėgumus. Šiuo atžvilgiu Lietuva privalo parengti šalies pajėgumų katalogą (angl. Catalogue of capabilities), kuriame turi būti išvardyti turimi priimančiosios šalies paramos pajėgumai (tiek kariniai, tiek civiliniai) pagal NATO penkias aprūpinimo klases, kad padėtų logistikos planuotojas.

3. Įgaliojimas. Pasirašius Tarpusavio supratimo memorandumą (angl. Memorandum of understanding) tarp NATO ar siunčiančiosios šalies ir Lietuvos, Lietuvos kariuomenės vadas (angl. Lithuania’s chief of defence) privalo turėti atitinkamus įgaliojimus planuoti, plėtoti ir vykdyti priimančiosios šalies paramą. Jiems taip pat turi būti suteikti įgaliojimai derėtis ir pasirašyti priimančiosios šalies paramos susitarimus su NATO pajėgų vadu ir / ar atitinkama pajėgas į Lietuvą siunčiančiosios šalies vadovybe.

4. Bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos, siunčiančios šalies, ir NATO vadovybių suteikiant ir pasinaudojant priimančiosios šalies parama yra labai svarbus. Taip pat labai svarbu, kad vyktų efektyvus bendradarbiavimas pačioje Lietuvoje tarp Krašto apsaugos ministerijos departamentų ir tarnybų bei tarp ministerijos ir atitinkamų civilinių institucijų – valstybinių (šalies ar vietinio lygmens) bei privačių. Tinkamas bendradarbiavimas panaikins lenktyniavimą dėl nepakankamų išteklių, padės didinti Lietuvos, priimančiosios šalies, paramos pajėgumus ir pagerins atvykstančių draugiškųjų užsienio pajėgų aprūpinimą.

5. Koordinavimas. Priimančiosios šalies paramos planavimo ir vykdymo koordinavimas Lietuvoje, NATO ir kitose draugiškose šalyse yra labai svarbus siekiant operacinio efektyvumo bei siekiant išvengti varžybų dėl išteklių. Koordinavimas turi būti vykdomas atitinkamu lygmeniu tarp Lietuvos ir NATO bei kitų draugiškų šalių. Dėl tos pačios priežasties priimančiosios šalies parama turi būti koordinuojama atitinkamu lygiu tarp Lietuvos krašto apsaugos sistemos padalinių bei atitinkamų civilinių organizacijų – tiek valstybinių, tiek ir privačių.



6. Ekonomiškumas. Lietuvos krašto apsaugos sistemoje priimančiosios šalies paramos planavimas turi atspindėti efektyviausią, ekonomiškiausią turimų išteklių panaudojimą siekiant patenkinti poreikius. Be to, siekiant tinkamai koordinuoti veiklą, reikia, kad susitarimai dėl priimančiosios šalies paramos operacijoms ir pratyboms atitiktų šių operacijų ir pratybų poreikius. Tai gali palengvinti planavimo procesą ir dokumentų tvarkymą.

7. Informavimas. Lietuva, teikdama paramą sąjungininkų pajėgoms ir organizacijoms, privalo suteikti visą informaciją apie susitarimus dėl priimančiosios šalies paramos (angl. Host nation support) atitinkamam NATO vadui bei visoms suinteresuotoms siunčiančiosioms šalims. Informacijos teikimas palengvina logistikos planuotojų darbą (todėl Logistikos pajėgumų katalogas turi būti nuolat atnaujinamas).

8. Atsiskaitymas. Atsiskaityti už priimančiosios šalies paramą gali viena valstybė, kelios valstybės arba visos dalyvaujančios valstybės, dėl to turi susitarti Lietuva ir siunčiančioji šalis ir (arba) atitinkama NATO vadovybė. Planuojant priimančiosios šalies paramą finansiniai klausimai turi būti išspręsti prieš dislokuojant pajėgas.

588. Lietuvos, priimančiosios šalies, paramos programą sudaro keturios skirtingos, bet susijusios dalys: 1. Priimančiosios šalies paramos planavimas. 2. Derybos ar susitarimai tarp priimančiosios ir siunčiančiosios šalių (NATO tai

reglamentuoja „Priimančiosios šalies paramos planavimo procesas“). 3. Priimančiosios šalies paramos plėtra. 4. Priimančiosios šalies paramos įgyvendinimas. Priimančios šalies procedūras reglamentuoja NATO AJP-4.5 doktrina ir JAV kariuomenės sausumos pajėgų taisyklės US AR 570-9. 5.6. Operacinių pajėgų stovyklos 589. Lauko stovyklos (žr. 5–14 pav.) įkuriamos siekiant remti kariuomenės operacines pajėgas (ir jų vienetus), vykdančias plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas. Priklausomai nuo situacijos ir reikalavimų saugumui vieta lauko stovyklos įkūrimui gali būti pasirenkama miesto ar kaimo (apgyvendintoje ar neapgyvendintoje) vietovėje. Dažniausiai lauko stovyklose yra vykdoma: 1. Pajėgų operacinė parama (angl. Force operational support). 2. Pajėgų logistinė parama (angl. Force logistic support). Dažniausiai lauko stovyklas galima apibūdinti pagal jų tipą ir funkcinę paskirtį. Stovyklos tipas duoda bendrą supratimą apie jos pobūdį ir vietą, susijusią su operacija, kurią ji remia. Stovyklos funkcinė paskirtis detaliau apibrėžia jos tikslą ir duoda platesnį supratimą apie jos eksploatavimo laiką, įrenginius, kurių reikia, kad tokia stovykla efektyviai funkcionuotų padeda nustatyti reikiamus standartus ir išlaikymo kaštus. Nepriklausomai nuo stovyklos tipo ir joje vykdomų funkcijų principiniai reikalavimai jos įrengimui nekinta. Tipinių lauko stovyklų įrengimo standartus atskiru įsakymu tvirtina kariuomenės vadas. Lauko stovyklos gali būti skirstomos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1. Stovykloje esantį ar planuojamą personalo skaičių (jos dydį). 2. Stovyklai numatytą uždavinį ir užduotis (jos paskirtį). 3. Numatomą stovyklos eksploatavimo trukmę. 4. Stovykloje esančią infrastruktūrą.



5–14 pav. Tipinės lauko stovyklos įrengimo schema 5.7. Civilių ir karių bendradarbiavimas 5.7.1. Civilių ir karių bendradarbiavimo funkcijos 590. Civilių ir karių bendradarbiavimas (angl. CIMIC) užtikrinamas trimis pagrindinėmis funkcijomis, kurios yra: 1. Sąveika tarp karinių ir civilinių struktūrų (angl. Liaison between military and civil

agencies). Karių sąveika su civiliniais subjektais sudaro pagrindą operacijų (veiklos) planavimui ir vykdymui. Sąveika su operacijų rajone veikiančiais civiliais subjektais svarbi planuojant ir sinchronizuojant karines operacijas, civilinę vietos valdžios ir kitų civilių subjektų organizacijų veiklą, siekiant įgyvendinti karinių pajėgų misijos tikslus.

2. Parama pajėgoms / vienetams (angl. Support to the force / units). Tokiomis sąlygomis, kai nėra atsakingos valdžios, kuri padėtų organizuoti vietinę ar užsienio šalies pagalbą, vietinė bendruomenė ir / ar tarptautinės organizacijos bus reikalingos siekiant aktyviai veikti ir užtikrinti karinių operacijų rėmimą. CKB taip pat bus svarbus karių judėjimo laisvei užtikrinti ir minimizuoti karinės galios poveikį civilinei infrastruktūrai.

3. Parama civilinei aplinkai (angl. Support to the civil environment). Kariai teikia paramą vietinei bendruomenei, civilinėms organizacijoms ir valdžios struktūroms operacijų rajone. Visa šita paramos teikimo veikla yra apibūdinama kaip parama civilinei aplinkai ir gali apimti labai platų diapazoną nuo informacinės iki humanitarinės paramos. Esminė paramos civiliams subjektams teikimo sąlyga – teikiama parama turi prisidėti prie karinio uždavinio įgyvendinimo. Visi kariniai veiksmai ar projektai, skirti vietos bendruomenei remti, turi būti suderinti su atitinkamomis vietos valdžios institucijomis. Jie turi prisidėti atkuriant stabilią ir saugią aplinką.

Gyvenamoji zona Poilsio zona

Administracinėzona (HQ)

WC

VVVDušai

SkalbyklaValgyklaPagrindinisįvažiavimas

Priežiūros kelias

Degalųsaugykla ir išdavimas

Šiukšlių, atliekų, nuotekų išgabenimo kryptis

Šaudmenų, sprogmenųsaugojimas

Technikos parkas ir remonto dirbtuvės

Zona, kurią įrengia LSK kartu su inžinieriais

Zona, kurią paruošia inžinieriai ir įrengia kovinis vienetas

MLS Technikos parkas

Gyvenamoji zonaMedicinos

zona

V V VV

H

Sandėlia-vimo zona

TOC

YSA

ŠŠV

Š

Atlie

kos

Apsauginė tvora (HESCO tipo)

Ryšių

zona

Paaiškinimai

Pastaba. Komunikacijos paslėptos po žeme

Sargybos bokštas su apšvietimo sistema

V Surenkamas antžeminis vandens rezervuaras

Generatorius

Konteinerinų sistema

Palapinių sistema

Slėptuvės

KP

Atliekų tvarkymo zona

Įvažiavimas

Išvažiavimas

Išvažiavimas

Išvažiavimas

Gynybinės pozicijos

Nutekųduobė



5.7.2. Bendradarbiavimo organizavimo lygmenys 591. Civilinių ir karinių santykių pobūdis kiekviename valdymo lygmenyje yra skirtingas: Strateginis lygmuo. CKB samprata strateginiame lygmenyje susilieja su visapusiško požiūrio principais. Strateginiame lygmenyje turi būti užtikrinta, kad operacinis planavimas ir operacijų vykdymas atitiktų nacionalinius politinius tikslus ir strategiją. Nacionaliniai strateginiai tikslai turi būti įtraukti į operacijų planus. Operacinis lygmuo. CKB operaciniame lygmenyje skirtas santykiams tarp karinių pajėgų ir nacionalinių valdžios institucijų, tarptautinių, vyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų ir kitų civilių subjektų operacijų rajone palaikyti, siekiant užtikrinti efektyvų operacijų planavimą ir vykdymą. Taktinis lygmuo. Taktiniame lygmenyje vyksta reali karinių pajėgų ir civilių subjektų sąveika. Šia sąveika labiausiai yra suinteresuotos karinės pajėgos (vienetai). Taktinio lygmens CKB duoda ryškiausiai matomus rezultatus, tačiau ir taktiniai veiksmai gali turėti strategines implikacijas. 5.7.3. Civilių ir karių bendradarbiavimo organizacija 592. CKB pajėgumų dydis, struktūra ir sudėtis keisis atsižvelgiant į specifines operacines aplinkybes. Karinėse pajėgose (vienete) CKB veikla užsiima: CKB skyrius (štabo dalis). CKB veiklą planuoja ir koordinuoja karinių pajėgų štabo CKB skyrius, kurio dydis priklauso nuo operacinio poreikio. CKB grupė. Tai gali būti civilinės situacijos vertinimo grupė, sąveikos grupė ir pan. – tai priklauso nuo operacinių poreikių. Grupę sudaro 2–4 CKB specialistai. CKB centras. CKB centras, leidžiant saugumo situacijai, turi būti įkuriamas ne karinės bazės teritorijoje. CKB centras – tai neutrali vieta keistis informacija, užmegzti ir palaikyti kontaktus. Tokį centrą gali įkurti tiek karinės pajėgos, tiek civilinės organizacijos, veikiančios operacijų rajone. Jis gali būti uždaras arba atviras plačiajai visuomenei. Funkciniai specialistai. CKB funkciniai specialistai gali būti panaudojami esant trumpalaikiam tam tikros srities ekspertizės poreikiui kariniams ar civiliniams ir kariniams tikslams pasiekti. Ryšio karininkai. Ryšio karininkai gali pagerinti civilių subjektų ir karinių pajėgų sąveiką, efektyviau bendradarbiauti, taip pat jie vaidina svarbų vaidmenį kuriant tarpusavio pasitikėjimą ir teikiant pagalbą. Siekiant efektyvios sąveikos yra svarbu turėti aiškią visų lygių sąveikos architektūrą. Sausumos pajėgos turi CKB modulį (būrio dydžio) ir civilių ir karių bendradarbiavimo funkcinių sričių specialistus, gebančius prisidėti prie operacinių pajėgų vykdomų vietinių ir ekspedicinių operacijų bei dirbti įvairaus lygio tarptautinių pajėgų štabuose (vadavietėse). 5.7.4. Civilių ir karių bendradarbiavimo principai 593. Kariniai CKB principai: 1. Karinio uždavinio viršenybė. CKB – tai karinė funkcija, įgalinti karinių pajėgų ir civilių

subjektų sąveiką. CKB užtikrina, kad į civilinius faktorius būtų atsižvelgiama planuojant operacijas, siekia darnos tarp civilių veiklos ir operacijų karinių efektų. Siekiant gerų santykių ir bendradarbiavimo su civiliais subjektais, svarbu, kad misijai nekiltų grėsmė dėl netikslingai naudojamų resursų, remiant civilius subjektus. Visada reikia pasverti ir subalansuoti ilgalaikius tikslus ir trumpalaikius poreikius

2. Efektyvus išteklių naudojimas. Būtina atidžiai įvertinti, kada ir kaip kariniai ištekliai gali būti naudojami civilinėms reikmėms (pvz.: atkuriant svarbiausią infrastruktūrą, transportuojant gyvybiškai svarbias prekes, remiant civilinę valdžią). Taip pat svarbu įvertinti, kokią įtaką civilinei aplinkai turėtų civilinių išteklių naudojimas karinėms



reikmėms. Svarbu nepakenkti ar neiškreipti vietos rinkos. Karinės pajėgos turi užtikrinti tinkamą civilinės bendruomenės perėjimą nuo naudojimosi kariniais prie naudojimosi civiliniais ištekliais, neišvystyti civilinės bendruomenės priklausomybės nuo karinių išteklių ir kiek galima sumažinti karinių pajėgų įtaką civilinei aplinkai. Tam reikalingas glaudus bendradarbiavimas, veiksmų sinchronizavimas su civiliais subjektais, bendras planavimas.

3. Prioritetų nustatymas. Kariniai ištekliai yra riboti ir tik dalis jų gali būti skiriama CKB. Siekiant efektyvaus turimų išteklių panaudojimo, turi būti vertinamas efektas, kurį tais ištekliais galima pasiekti. Beatodairiškas išteklių skyrimas civiliams remti neigiamai veikia karinių pajėgų ir civilių subjektų santykius. Didžiausią efektą duoda CKB lėšos, sukoncentruotos į keletą prioritetinių sričių, kadangi greiti pokyčiai vienoje srityje turi teigiamą tiek fizinį, tiek psichologinį efektą.

4. Teisiniai aspektai. Karinės pajėgos turi laikytis ginkluoto konflikto ir tarptautinės teisės nuostatų, paklusti nacionaliniams ir operacijų (jei tai tarptautinė operacija) šalies įstatymams, paisyti tarptautinių susitarimų. Teisės aktų laikymasis yra operacijos teisėtumo užtikrinimo garantas.

594. Santykių su civiliais operacijų rajone principai: 1. Kultūrinė kompetencija. Karinėms operacijoms vykstant užsienio šalyse kariai dažnai

susiduria su jiems nepažįstama kultūra. Operacijų šalių aplinkos, tradicijų ir kultūros suvokimas yra svarbus operacijos sėkmei. Kultūrinė kompetencija – tai vietos gyventojų bei operacijų rajone veikiančių civilių subjektų tradicijų, istorijos išmanymas, rodoma pagarba jų gyvenimo būdui. Net ir netyčia parodyta nepagarba vietos tradicijoms gali pakenkti operacijos sėkmei. Taktinis veiksmas gali sukelti neigiamas ilgalaikes strategines implikacijas. CKB specialistai, patys turėdami kultūrinės kompetencijos, turi skatinti karius domėtis ir paisyti kitos šalies kultūros, tradicijų ir suvokti, kaip svarbu yra dirbti kartu su civiliais subjektais.

2. Bendri tikslai. Santykių tarp civilių subjektų ir karinių pajėgų operacijų rajone palaikymas ir stiprinimas yra svarbus misijos sėkmei. Nepaisant skirtingų civilių ir karių mandatų, yra ir bendros siekiamybės. Nors trumpalaikiai tikslai dažniausiai bus skirtingi, ilgalaikėje perspektyvoje jie dažnai bus vienodi ar panašūs. Bendrų tikslų suvokimas yra civilių ir karių santykių pagrindas, įgalinantis subjektus veikti kartu siekiant bendro galutinio rezultato.

3. Skaidrumas. CKB veikla turi būti skaidri ir kompetentinga, skatinanti civilių subjektų pasitikėjimą karinėmis pajėgomis. CKB veikla svarbi visam štabui, nes ji prisideda prie bendro situacijos suvokimo. CKB turi dalintis su civiliais subjektais jiems aktualia informacija, todėl iš anksto svarbu numatyti, kaip ir kokia informacija bus dalinamasi, atsižvelgiant į informacijos apsaugos reikalavimus. Nors CKB turi aktyviai bendradarbiauti su žvalgyba, tačiau CKB aktyviai nerenka žvalgybos informacijos, kadangi tai gali pakenkti CKB veiklos skaidrumui ir patikimumui.

4. Civilių subjektų atsakomybė. Tik išskirtiniais ir ypatingos svarbos atvejais karinės pajėgos gali vykdyti civilių subjektų funkcijas, pvz.: civilių bazinių poreikių tenkinimas, viešosios tvarkos užtikrinimas ir pan. Šios funkcijos turi būti perduodamos civiliams subjektams kaip galima greičiau. Planuojant paramą bendruomenei reikia skatinti visapusišką vietos valdžios atsakomybę. Ypač svarbu neskatinti gyventojų priklausomybės nuo karinių pajėgų, kadangi tai sukurs neteisingą karinės misijos suvokimą ir nepagrįstus gyventojų lūkesčius. O tokia situacija trukdys vietos valdžios ir pilietinių bendruomenių vystymuisi, ilgalaikėje perspektyvoje kels grėsmę saugumui ir pakirs pasitikėjimą karinėmis pajėgomis.

5. Komunikacija. Bendravimas su civiliais subjektais – svarbi bendradarbiavimo ir civilių paramos karinėms pajėgoms priemonė. Tiek karinės pajėgos, tiek civiliai subjektai turi savo tikslus ir prioritetus, kai kurie civiliai subjektai vengia bendradarbiauti su karinėmis



pajėgomis, nes tai, jų manymu, rodo jų šališkumą ar priklausomybę. Siekiant išvengti nesusipratimų, reikia nuolat bendrauti, rasti balansą tarp pajėgų apsaugos bei operacijų saugumo ir dalintis informacija. Ne su visais civiliais subjektais turi būti bendraujama viename lygmenyje – su vienais galimas bendras planavimas, su kitais užteks tiesiog palaikyti ryšį. Svarbu identifikuoti, kurie subjektai yra svarbūs karinėms pajėgoms. Operacijos metu subjektų svarba gali keistis, todėl jų reikšmę reikia nuolat analizuoti ir vertinti.

6. Civilinių subjektų supratimas. Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su civiliais operacijų dalyviais, reikia suprasti jų interesus, struktūrą, mandatą bei įgaliojimus, veiklos principus ir pajėgumus. Tokiu atveju galima lengviausiai nustatyti, su kokia organizacija kokiais klausimais galima bendradarbiauti ir kada bendradarbiavimas yra efektyviausias.



Šešta dalis OPERACINĖS PAJĖGOS IR REZERVAS

Šioje dalyje aprašomi pagrindiniai reikalavimai operacinėms pajėgoms ir jų

vienetams siekiant taktinio integralumo ir jungtinumo. Aprašomas operacinių pajėgų veiklos pagrindas ir pajėgumais pagrįstas operacinių pajėgumų planavimas.

Numatomi galimi vadovavimo ir valdymo operacinėmis pajėgomis variantai ir operacinio vado (operacijų vykdytojo) funkcijos. Pateikiama kariuomenės rezervo

mobilizacijos sistema 6.1. Operacinių pajėgų būklė 601. Operacinės pajėgos (angl. Operational forces). Vienas ar keli junginiai, daliniai ar mažesni kariniai vienetai (padaliniai) ir kitas karinis personalas, kariuomenės vado paskirti į vieną struktūrą, turintys bendrą operacinę paskirtį (užduotį) ir vadovaujami vieno operacinio vado. Jeigu operacines pajėgas sudaro daugiau negu viena pajėgų rūšis (arba daugiau nei vienos pajėgų rūšies junginiai, daliniai ar padalinai), jos yra jungtinės. Dažniausiai operacinės pajėgos valdomos operaciniu kariavimo (vadovavimo) lygmeniu. Operacines pajėgas valdo Jungtinis štabas, o joms vadovauja Jungtinio štabo viršininkas. Operacinių pajėgų vienetai vykdo taktinius uždavinius (užduotis) ir taip įgyvendina operacinius ir strateginius siekinius. Operacinių pajėgų būklę (angl. Operational forces posture) apibūdina penki elementai: situacija, vizija, misija, strategija ir rizika.

Situacija Stiprybės. Lietuva šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės nacionaliniam saugumui, nė vienos užsienio valstybės nelaiko priešu, jos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė, nenukreipta prieš jokios kitos valstybės teisėtus interesus. Profesionali kariuomenė, kurią sudaro išsilavinęs ir kvalifikuotas personalas, įsigyta nauja technika, ginkluotė ir įranga, įgyta patirtis operacijose, karių ir vadų supratimas, kaip spręsti kompleksines šiandienos problemas, leidžia teigti, kad operacinėms pajėgoms pavestos užduotys bus laiku ir tinkamai įvykdytos. Silpnybės. Ekonominė krizė labai paveikė kariuomenės raidą. Lietuvos kariuomenė vis dar atsilieka nuo senųjų NATO šalių pagal išsivystymo lygį. Jei būtų skirtas pakankamas finansavimas ir tikslingai vykdoma kariuomenės transformacija, šį atsilikimą būtų galima įveikti per 10–15 metų. Be to, nėra gerai veikiančios Lietuvos mokslo ir gamybos kooperavimo su kariuomene sistemos, kuri patenkintų kariuomenės poreikius naujausių technologijų srityje. Kariuomenė atsilieka informacinių technologijų diegimo ir naudojimo sferoje. Susidėvėjusios karinių oro ir jūrų pajėgų ginkluotės pakeitimas pareikalaus didelių investicijų, kurios turės neigiamą įtaką kitų pajėgų rūšių modernizavimui. Pajėgų apsaugos funkcija išlieka iššūkis kariuomenės transformacijai. Galimybės. Narystė NATO suteikia karinių saugumo garantijų, sudaro sąlygas įgyvendinti kariuomenės transformaciją, kelti karių ir vienetų profesionalumą. Nuolatinis dalyvavimas tarptautinėse NATO, ES (ESBO), JT ar koalicijos vadovaujamose operacijose, kovinių ir nekovinių užduočių vykdymas duoda didžiulę naudą vadams ir kariams. Tarptautinių karinių mokymų rengimas ir vykdymas Lietuvoje gerina sąveiką su kitomis šalimis. Kariuomenės plėtra ir vystymas yra grindžiamas: 1. Valstybės gynybai skirtų karinių pajėgumų stiprinimu. 2. Balansu tarp nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų. 3. Gynybos reformos ir kariuomenės transformacijos tęstinumu.



Vizija Dabar ir ateityje operacinės pajėgos bus pagrindinis, nuolat parengtas, karinis instrumentas, skirtas greitai reaguoti į tiesiogines nacionalines ir tarptautines grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius; o kariai – valstybės, kurios visuomenei jie tarnauja, saugumui užtikrinti. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) yra rengiamos perdislokavimui strateginiu (būti ekspedicinės) ir operaciniu atstumu, geba greitai (iš eigos) pradėti vykdyti jiems pavestas nacionalines ir tarptautines operacijas, spręsti vidinius ir ekspedicinius uždavinius ir užduotis, o vienetai, įeinantys į jų sudėtį, nuolat palaiko aukštą kovinės parengties lygį. Už operacinių pajėgų sudarymą (generavimą) ir parengimą yra atsakingi kariuomenės reguliariųjų pajėgų rūšių, logistikos, KASP ir kitų atskirų vienetų vadai. Operacinių pajėgų organizacinė struktūra yra modulinės sandaros ir dažniausiai sudaroma sausumos pajėgų vienetų pagrindu konkrečioms plataus spektro operacijų užduotims vykdyti. Reikiamos paskirties modulių rūšies pasirinkimas sudarant tokias pajėgas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje bus vykdoma karinė veikla, sąlygų ir operacijos vykdymui keliamų reikalavimų. Operacinės pajėgos esant tam tikroms aplinkybėms gali būti jungtinės. Tokiu atveju kiekvieną kartą jas sudarys ir kitų pajėgų vienetai. Norint užtikrinti greitą ir sklandų operacinių pajėgų generavimo procesą, tam tikras pajėgų rūšių vienetų skaičius nuolat yra išlaikomas atitinkamos parengties.

Misija Pagrindinis operacinių pajėgų uždavinys yra sėkmingai vykdyti plataus spektro nacionalines (vidaus) ir tarptautines (ekspedicines) operacijas, nuolat transformuotis siekiant išlaikyti operacinį pasirengimą, efektyvumą ir įveikti ateities iššūkius. Operacinės pajėgos (vienetai ir kariai) yra gerbiami ir vertinami sąjungininkų ir koalicijos partnerių. Operacinių pajėgų personalas, vadovaujamas profesionalių ir patikimų vadų (viršininkų), yra fiziškai ir psichologiškai parengtas spręsti visas jiems pavestas užduotis. Tokių pajėgų operacijų vykdymo bei jų valdymo pagrindą sudaro taktiniai veiksmai detaliai yra aprašomi 7 dalyje, o vadovavimas joms yra grindžiamas tikslo siekimo principu (angl. Mission command).

Strategija Operacinės pajėgos turi tinkamai parengtus, apginkluotus, mobilius ir tam tikrą laiką savarankiškai išsilaikančius vienetus, kurie sugeba įvykdyti jiems pavestą misiją ir kariniais pajėgumais ir priemonėmis užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Nacionalinio saugumo strategijoje nurodyti interesai ir Lietuvos karinėje strategijoje įtvirtinti kariniai tikslai. Plataus spektro operacijų uždaviniams ir užduotims vykdyti operacinės pajėgos (ir jų vienetai) naudoja įvairias veiklos rūšis ir veikimo būdus, kariuomenėje dabartiniu metu turimas ar kitaip prieinamas (įmanomas įsigyti) veiksmų įgalinimo priemones bei galios daugiklius. Operacinės pajėgos (ir jų vienetai) sugeba veikti jungtinėje, daugianacionalinėje ir mišrioje aplinkoje – integraliai su sąjungininkais ir partneriais, karinėmis ir nekarinėmis (civilinėmis) organizacijomis ir institucijomis (ministerijomis ir žinybomis). Jos disponuoja tokiais pajėgumais, kurie visiškai užtikrina visų taktinių funkcijų vykdymą kovinėmis (žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo) ar tinkamą jų pritaikymą nekovinėmis sąlygomis. Operacijos planuojamos ir operaciniai pajėgumai vystomi siekiant užtikrinti valstybės saugumą ir vykdyti NATO bei ES įsipareigojimus atsižvelgiant į nustatytus resursų apribojimus. Pajėgų sudarymas ir panaudojimas tiesiogiai proporcingas saugumo aplinkos raidai, grėsmėms ir įsipareigojimams.

Rizika

1. Karinės priemonės taktinėms (ir jungtinėms) funkcijoms vykdyti ir tinkamas pajėgų parengimas.



2. Tikėtina, kad, be sąjungininkų ir partnerių paramos, Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgų vadovaujantis vaidmuo ar ilgalaikis, savarankiškas operacijų vykdymas už Lietuvos ribų tarptautinių pajėgų (NATO, ES ar koalicijos) sudėtyje beveik neįmanomas. Pagrindinė priemonė šiai rizikai sušvelninti – pajėgumų, resursų ir procesų optimizavimas.

3. Kol nėra pasirašyto Lietuvos politinių partijų ilgalaikio susitarimo dėl gynybos, pagrindiniu rizikos veiksniu galima įvardinti skirtingą politinį požiūrį dėl tinkamo balanso išlaikymo (žr. 6–1 pav.) vystant perdislokuojamus ir neperdislokuojamus pajėgumus, vykdant vidaus ir ekspedicines operacijas, plėtojant valstybės savarankiškos ginkluotos gynybos užtikrinimo pajėgumus ir dalyvaujant tarptautinėse operacijose, t. y. siekiant suderinti nacionalinius poreikius (valstybės gynybai skirtų karinių pajėgumų stiprinimas) ir tarptautinius įsipareigojimus.

4. Naujos tarptautinės operacijos dėl asignavimų apribojimų neturėtų būti vykdomos pajėgumų, skirtų vykdyti NATO 5-ojo straipsnio operacijas ir pradinę savigyną, sąskaita.

6–1 pav. Operacinių pajėgų panaudojimo ir vystymo balansas

Kas yra karinių pajėgų transformacija? Transformacija (angl. Transformation) yra veiksmingas ir nepertraukiamas procesas, kuriuo siekiama pagerinti karinių pajėgų suderinamumą ir efektyvumą ir kurio metu yra rengiamos ir pritaikomos pažangios koncepcijos, doktrinos ir vystomi nauji kariniai pajėgumai. 6.2. Reikalavimai operacinėms pajėgoms 602. Operacinės pajėgos, kurių didesnė dalis vienetų yra ekspediciniai (angl. Expaditionary), turi gebėti reaguoti į įvairius pavojus (angl. Hybrid threats), o joms keliami reikalavimai yra tokie patys, kaip ir kitoms NATO valstybių pajėgoms keliami reikalavimai: 1. Efektyvumas (angl. Effectiveness) – parengti ir aprūpinti modernia ginkluote ir įranga,

gebėti sklandžiai veikti (angl. Effective engagement) kaip daugianacionalinių vienetų dalis.

2. Dislokavimas (angl. Deployability) – gebėti prireikus persidislokuoti į ekstremaliosios situacijos ar krizės (karo veiksmų) rajoną.

3. Išlaikymas (angl. Sustainability and logistics) – gebėti išlaikyti reikiamą karinį pajėgumą (kovinę galią) tiek laiko, kiek reikia operacinėms užduotims (tikslams) įgyvendinti.

4. Platus panaudojimas (angl. Wide range / spectrum engagement) – gebėti dalyvauti visų rūšių veiksmuose – plataus spektro karinėse operacijose (angl. Wide spectrum


Dabar Ateityje

Būtinybė•Išlaikyti•Rengti•Sustiprinti•Reorganizuoti

Tarptautinės operacijos

Nacionalinės operacijos

Rizika


Tarptautinės operacijosReguliarieji

vienetai

Nacionalinės operacijosTeritoriniai

vienetaiReguliarieji ir teritoriniai vienetai



military operations) – ir greitai pereiti nuo kovos veiksmų prie taikos atkūrimo ar rėmimo.

5. Išgyvenamumas (angl. Survivability) – turėti reikiamas apsaugos priemones, mažinančias ar eliminuojančias priešo veiksmų ar neigiamą aplinkos poveikį, taip pat ir masinio naikinimo ginklo sukeltus padarinius.

6. Lankstumas (angl. Flexibility) – operacinių vienetų sudėtyje turėti vienetus, kuriuos galima lanksčiai panaudoti.

7. Mobilumas (angl. Mobility) – būti apginkluotais mobilia ginkluote ir technika, gebėti laisvai judėti.

8. Efektyvus vadovavimas ir valdymas (angl. Effective command and control) – vadovavimo ir valdymo procesai turi būti maksimaliai automatizuoti, o šiuolaikinės karinės vadovavimo ir valdymo informacinės (ryšių) sistemos turi būti suderinamos (angl. Interoperable communications) su atitinkamomis NATO sistemomis.

9. Suderinamumas (angl. Interoperability) – gebėti integruotis į sąjungininkų ar koalicinių pajėgų sudėtį.

10. Reagavimas (angl. Responsiveness) – gebėti greitai reaguoti.

Kas yra ekspedicinės pajėgos (vienetai)? Lietuvos kariuomenės ekspedicinės pajėgos / ekspediciniai vienetai (angl. Expeditionary force / expeditionary units) yra operacinės pajėgos (vienetai) organizuotos specifiniam siekiniui (misijai – uždaviniui ir užduotims) pasiekti užsienio valstybėje. Ekspedicinės pajėgos (vienetai) yra sudaromos planuojant jas skubiai panaudoti ypatingomis sąlygomis (angl. Austere conditions). Tokios pajėgos (vienetai) yra nepriklausomos nuo esamos nacionalinės infrastruktūros, jos turi greitai adaptuotis prie situacijos operacijų vykdymo vietoje. Tokių pajėgų (vienetų) vadai turi mokėti integruoti (panaudoti) naujus pajėgumus. Ekspedicinių pajėgų organizacinė struktūra gali būti įvairi ir priklausyti nuo jų paskirties ir vykdytų plataus spektro operacijų rūšies. 6.3. Turimų operacinių pajėgumų ir priemonių integracija 6.3.1. Pajėgų elementų moduliai 603. Tam, kad būtų pasiektas efektyvus turimų ir planuojamų pajėgų rūšių ir kitų vienetų (pajėgumų ir priemonių) integralumas, būtina atsižvelgti į šias nuostatas: 1. Turėti aiškų supratimą, kas yra atsakingas ir kam priklauso rūpintis procesais,

susijusiais su pajėgumų ir priemonių integracija (angl. Force and capabilities integration).

2. Suprasti politinius sprendimus ir nustatyti kariuomenės (kiekvieno reguliariojo ir teritorinio karinio vieneto) uždavinius ir užduotis.

3. Numatyti, kad vykdant plataus spektro operacijas SOP vienetai ne tik vykdytų specifines užduotis, bet ir gebėtų įgalinti sausumos manevrinius vienetus.

4. Laiku nustatyti galimus įsipareigojimus ir prioritetus skiriant resursus. 5. Užtikrinti reguliariųjų ir teritorinių (rezervo) vienetų parengimą uždaviniams ir užduotims

vykdyti bei parengtį atsižvelgiant į turimus resursus.

Kas yra pajėgų sudarymas (generavimas)? Operacinių pajėgų sudarymas / generavimas (angl. Operational forces generation) yra procesas, kuris apima pajėgų (vienetų) organizavimą, rengimą ir apginklavimą planuojant jas panaudoti. Šio proceso metu identifikuojamas pajėgumų poreikis, nustatomas laikas, kurio reikia joms suformuoti, ir jų panaudojimo sąlygos. Nacionalinės operacinės pajėgos sudaromos kariuomenės faktinių pajėgumų pagrindu, o atskirais atvejais juos gali papildyti ir sąjungininkų (partnerių) suteikiami ar kitaip įgyjami pajėgumai.



604. Vienetų ir priemonių integracija operaciniame lygmenyje yra vykdoma planingai pagal tam tikslui sudarytus pajėgumų sudarymo (generavimo) ar karinio rengimo (mokymų / pratybų) planus. Už bendrą operacinių pajėgų pasirengimą atsako Jungtinio štabo viršininkas. Pasirengimo kontrolę ir vertinimą vykdo Jungtinio štabo Doktrinų ir kolektyvinio rengimo valdyba J7. Turimų pajėgumų panaudojimo jungtinumas užtikrinamas iš kariuomenės pajėgų rūšių vienetų sudarant jungtinės operacines pajėgas (žr. 6–2 pav.). Valstybės karinės gynybos atveju ginkluotąsias pajėgas papildo kiti KAS ginkluoti vienetai ir rezervas. Operacinių pajėgų sudarymas gali būti: 1. Perspektyvinis – skirtas bendriems, ilgalaikiams valstybės gynybos planams vykdyti. 2. Situacinis – skirtas ekstremaliųjų / krizinių situacijų (įvykių) operacijoms vykdyti. 3. Atsitiktinis – skirtas reagavimo į nenumatytas grėsmes / aplinkybes / situacijas

operacijoms vykdyti.

6–2 pav. Operacinių pajėgų sudarymas iš įvairių elementų

Pajėgų operacijoms vykdyti sudarymo variantai Planuojant vykdyti operacijas, galimi tokie pajėgų sudarymo variantai: 1. Jungtinės pajėgos (angl. Joint force). 2. Jungtinės užduoties vykdymo pajėgos (angl. Joint task force). 3. Kovinė grupė / junginys (angl. Battle group / formation). 4. Užduoties vykdymo pajėgos (angl. Task force). 5. Užduoties vykdymo grupė (angl. Task group). Pajėgų dydis tiesiogiai priklauso nuo operacijos (veiklos) kompleksiškumo. Jos gali būti kelių kuopų, bataliono, brigados, divizijos (karinio regiono) dydžio. Vykdant teritorinės

Palaikymo(paramos)

(angl. Support)

Funkciniai(angl. Functional)


Specifiniai(angl. Specific)

Reikalavimai pajėgumams

KARIUOMENĖS PAJĖGUMŲ BANKAS

Koviniai(manevriniai)

Kovinio aprūpinimo

Kovinės paramos

Vadovavimo paramos

(angl. Combat / manoeuvre )

(angl. Combatservice support )

(angl. Combatsupport )

(angl. Commandsupport )

Pajėgųelementai

Pajėgųelementai

I II

II II

II IITPB

IIBPB

II

II IIKP

II

I IKP

I

KP

I ITPB

IBPB

I

TPBBPB

SOJII

(-)ISOE

II

Flotilė

Karinių vienetų specializacijos spektras

Koviniai(manevriniai)

(angl. Combat / manoeuvre )



gynybos operacijas Lietuvos ginkluotosios pajėgos yra organizuojamos pagal gynybos plane nustatytą kovinę struktūrą (angl. Order of battle). 6.3.2. NATO pajėgų aktyvavimo procesas 605. Tam, kad Aljansas galėtų vykdyti operacijas, būtina aktyvuoti ar sudaryti (generuoti) ir dislokuoti misijai pritaikytas pajėgas iš NATO šalių. Jeigu yra priimtas politinis sprendimas, tokiose operacijose gali dalyvauti ir ne NATO valstybių kariniai vienetai (ar specialistai). Pajėgų aktyvavimo (sudarymo) ir dislokavimo procesas gali būti pritaikytas specifinėms aplinkybėms ir kiekvienai krizinei situacijai įveikti. Pajėgų aktyvavimo procesas yra NATO pajėgų Europoje vado (angl. SACEUR) atsakomybė, o NATO vadaviečių struktūra sudaryta siekiant palengvinti šį procesą. Aktyvavimo procesas yra pavaizduotas 6–3 pav. Detalios NATO pajėgų aktyvavimo procedūros yra aprašytos NATO AJP-3.

6–3 pav. NATO pajėgų tipinis aktyvavimo procesas 6.3.3. Integralumas 606. Integralumo pagrindiniai reikalavimai atsispindi: 1. Standartizacijos politiką reglamentuojančiuose dokumentuose ir susitarimuose (angl.

NATO standartizations policy and standartization agreements). Politiką ir susitarimus formuoja NATO standartizacijos organizacija (angl. NSO), susidedanti iš NATO standartizacijos komiteto, NATO standartizacijos štabo grupės ir NATO standartizacijos agentūros.

2. Standartizuotoje NATO vadovavimo ir pajėgų struktūroje (angl. NCS / NFS). 3. Standartizuotoje NATO greito reagavimo pajėgų struktūroje (angl. NRF). 4. Standartizuotuose NATO užduočių sąrašuose ir operacinio planavimo gairėse (angl.

NTL / GOP). 6.4. Operacinių pajėgų veikimo pagrindas 607. Operacinių pajėgų veikimo (žr. 6–4 pav.) pagrindai (angl. Operational foundation) įgalinami gebėjimu pritaikyti pažangias idėjas ir karybos koncepcijas, adaptyviu ir praktišku turimų pajėgumų panaudojimu ir nuolatiniu operacinių pajėgų (ir jų vienetų) veiksmų ir efektų vertinimu operacijų vykdymo metu.



608. Operacinių pajėgų (ir jų vienetų) įvairi veikla siekiant įvykdyti jiems skirtus uždavinius yra planuojama taip, kad tokios veiklos vykdymo metu būtų galima kuo efektyviau išnaudoti resursus (žmogiškuosius ir materialinius).

6–4 pav. Operacinių pajėgų veikimo pagrindų sąvadas 6.5. Kariuomenės struktūros ir operacinių pajėgų organizavimo variantai 609. Kariuomenėje gali būti naudojamos tokios organizacinės struktūros: 1. Organizacinės lentelės (angl. Oganizational tables). Visa Lietuvos kariuomenė, jos

pajėgų rūšys, junginiai, daliniai ir padaliniai yra organizuojami pagal organizacinės lentelės (operaciniai pagal OSĮL, o instituciniai pagal PAL). Toks struktūrizavimas yra reikalingas personalo, ginkluotės, infrastruktūros finansavimui ir vadybai.

2. Kovinės struktūros (angl. Orders of battle). Karo meto valstybės karinės gynybos ginkluotųjų pajėgų struktūra (trys kariniai regionai).

3. Organizacinės struktūros (angl. Task organizations). Karinių pajėgų (vienetų) organizavimas konkrečiai operacijai ar konkrečios operacijos fazėms vykdyti.

4. Kompleksiškai panaudojamų įvairių ginklų grupės (angl. Combined arms groups). Grupavimas naudojamas siekiant integruoti įvairius ginklus (sistemas), kuriais disponuoja pėstininkų, artilerijos, aviacijos, inžinerijos ir kt. vienetai, į vieną bendrą pajėgų, vykdančių operacijas, struktūrą siekiant padidinti jos kovinę galią.

5. Kovinės grupės ir užduoties vykdymo pajėgos. (angl. Battle groups and task forces). Lietuvos kariuomenėje terminas „kovinė grupė” turi konkrečią reikšmę. Kovinė grupė (iki 2500 karių) yra teritorinės gynybos vykdymo karinio regiono pagrindinis kovinis vienetas. Jį sudaro daliniai ir padaliniai, turintys įvairią ginkluotę ir taktines galimybes.

Kas yra pajėgų struktūra?

Pajėgų struktūra (angl. Force structure) yra bendras terminas, apibūdinantis karinių pajėgų esamus ar planuojamus elementus (sudėtines dalis). Pajėgų struktūros gali būti bendrosios ir detaliosios. Bendrosios struktūros apibūdina pajėgų pobūdį / rūšį, o detaliosios karinių pajėgų struktūros – pajėgų išsamų organizavimą su karine ginkluote. Tokios kariuomenės operacinių pajėgumų struktūros yra detalizuojamos panaudojant OSĮL.

Rengiant koncepcijas būtina pritaikyti patirtį ir pažangias idėjas

Lankstus veikimas užtikrinamas pajėgas naudojant praktiškai ir racionaliai

Norimas rezultatas pasiekiamas nuolat analizuojant veiksmus ir vertinant efektus

Veikimo būdai

•Stabilizavimas•Sekinimas•Manevravimas

Karinės veiklos rūšys

•Kasdieninė•Funkcinė•Įgalinanti•Paramos ir pagalbos teikimo•Stabilumąužtikrinanti•Puolamoji•Gynybinė

Funkcijos

Įstatymai ir mandatai

Įsakymai ir nurodymai

Aplinkos sąlygos

Vykdymo pagrindas

Doktrininiai principai Modulinė

Užduoties vykdymo

Funkcinė

Specifinė

Organizacinė struktūra

Decentralizuotas

Centralizuotas

Taktiniai vienetai

Įrodymais pagrįstas sprendimų priėmimas

Kariuomenė

Tikslinis vadovavimas

Išsamus, efektais pagrįstas mąstymas

Tinklo įgalintas veikimas

Manevrinis kariavimas

Sisteminis karinis rengimas



610. Kariaujant (vykdant aktyvius kovinius / gynybinius veiksmus) sausumoje veikiančios pajėgos (vienetai) turi būti struktūrizuojamos taip, kad galėtų atlikti keturis vaidmenis: dengti, pulti (arba aktyviai gintis), išnaudoti pranašumą ar sustiprinti. Šiems vaidmenims atlikti jos yra skirstomos į: 1. Dengiančias pajėgas / vienetus. (angl. Covering force / units). Pagrindinės tokių pajėgų

(vienetų) užduotys priešo atžvilgiu yra: a. Išžvalgymas (angl. Reconnaissance). b. Suradimas (angl. Find). c. Užfiksavimas / sukaustymas / sutvardymas (angl. Fix). d. Stabdymas (angl. Delay). e. Stebėjimas (angl. Observation). f. Saugumo savo pajėgoms, vykdančioms manevrą, užtikrinimas (angl. Own troops

security). 2. Manevrą vykdančias pajėgas / vienetus (angl. Manoeuvre force / units). Pagrindinė

tokių pajėgų (vienetų) užduotis priešo atžvilgiu yra smūgiuoti (angl. Strike). 3. Ešelono pajėgas / vienetus (angl. Echelon force / units). Pagrindinė tokių pajėgų

(vienetų) užduotis priešo atžvilgiu – išnaudoti iniciatyvą (angl. Exploit). 4. Nepanaudotas pajėgas / vienetus (angl. Uncommited forces / units). Pagrindinė tokių

pajėgų (vienetų) užduotis – būti rezervu ir kai reikia greitai veikti. 611. Operacinių pajėgų organizavimo procesas apima (žr. 6–5 pav.) pajėgų mobilizavimą ir / ar sudarymą (generavimą), parengimą, įvedimą, panaudojimą, išvedimą ir nuolatinį jų išlaikymą (logistiką). Mobilizacija (angl. Mobilization) yra veikla, kuria kariuomenė ar dalis jos pajėgų (vienetų) yra aktyvuojama karui ar teikti valstybei skubią pagalbą nekarinių krizių atveju. Sudarymas / generavimas (angl. Generation) yra veikla, kuria iš kariuomenėje esamų vienetų (modulių) yra sudaromos operacinės pajėgos tam tikrai operacijai vykdyti. Parengimas (angl. Preparation) apima pasirengimą misijai (operacijai). Įvedimas (angl. Deployment) yra veikla, susijusi su pajėgų ir materialinių priemonių perkėlimu iš nuolatinės dislokacijos vietos į operacijų vykdymo rajoną. Ši veikla apima operacinių pajėgų pasirengimą operacijai, judėjimą ir transportavimą. Panaudojimas (angl. Emploment) yra susijęs su plataus spektro operacijų vykdymu ir įvairių veiklos rūšių ir veikimo būdų taikymu. Išvedimas (angl. Redeployment) yra veikla, kuria vienetai ir materialinės priemonės yra perorganizuojamos tame pačiame veiksmų rajone. Išvedimas apima atsigavimą, persigrupavimą, pasirengimą išvedimui, judėjimą į port of embarkation, transportavimą (judėjimą į port of debarkation) ir judėjimą į nuolatinės dislokacijos vietą. Išlaikymas (angl. Sustainment) apima viską, kas užtikrina pajėgų veiksnumą, t. y. visą logistiką ir administravimą. 612. Operacinių pajėgų sudarymas (generavimas) yra procesas, kurio metu jas sudarantys vienetai yra struktūrizuojami, aprūpinami ir gali būti papildomai apginkluojami siekiant juos panaudoti. Šio proceso metu yra suderinami keturi pagrindiniai elementai: pajėgų organizacinė struktūra, ginkluotė ir įranga, parengtis ir veiksnumas (angl. Force structure, equipment, readiness and sustainability). Pajėgų sudarymo procesas apima: 1. Tiesioginę (angl. Direct) veiklą, kurią vykdo ir vienetus (vienetų modulius) į operacines

pajėgas teikia SP (KASP), KOP, KJP ir SOP. 2. Paramos (angl. Support) veiklą, kurią vykdo atskiri kariuomenės vienetai tokie kaip

ryšių, žvalgybos, logistikos, medicinos, Karo policijos ir kiti. 3. Įgalinimo (angl. Enabling) veiklą, kurią vykdo kariuomenės institucijos ir kuri apima

personalo komplektavimą, papildymą, individualų mokymą ir rengimą bei materialinių priemonių įsigijimą / papildymą.



613. Jungtinės pajėgos nacionalinėms ar tarptautinėms operacijoms vykdyti gali būti nuolatinė arba laikina (kintamoji) vienos valstybės arba kelių valstybių karinių pajėgų struktūra (žr. 6.6 pav.). Jungtinumas užtikrinamas sujungiant du ar daugiau pajėgų rūšių elementus į vieną jungtinę karinę struktūrą, kuriai vadovauja vienas vadas, turintis operacinio vadovavimo arba operacinio valdymo įgaliojimus. Specialiųjų operacijų pajėgos, veikiančios su sausumos ar su oro (jūrų) pajėgomis, nesudaro jungtinių pajėgų. Specialiųjų operacijų pajėgos yra funkcinis kariuomenės komponentas.

6–5 pav. Operacinių pajėgų organizavimo procesas

6–6 pav. Tipinės jungtinių pajėgų rūšys

Pavyzdinė nacionalinių jungtinių pajėgų struktūra 614. Lietuvos karinių pajėgų rūšys turi labai skirtingas galimybes, kurias galima išnaudoti kaip galios daugiklį, kai jos sujungiamos į vieną visumą tam tikrą laiką ir siekiant tam tikro tikslo. Veiksmingų jungtinių operacinių pajėgų sudarymas su dabartine organizacine struktūra ir pajėgumais yra išimtis negu taisyklė. Savarankiškai nacionalinės jungtinės operacijos vykdomas tik tada, kai jungtinių pajėgų sudarymas (žr. 6–7 pav.) tikrai gali duoti norimų rezultatų.

Nacionalinės jungtinės pajėgos 615. Sudarant jungtines operacines pajėgas gali būti naudojami du jų sudarymo (ir vadovavimo joms) metodai:

Parengtis

Laikas

Mobilizavimas / sudarymas (generavimas)

Įvedimas (rotacija / papildymas)

Panaudojimas

Išvedimas

Išlaikymas

Pasirengimas

Pooperacinė veikla

Vertinimas ir analizė

Planavimas

Pasirengimas

Vykdymas

Operacinis procesas:

Jungtinės pajėgos(angl. Joint force)

Nuolatinė karinė struktūra, kurią sudaro daugiau nei viena pajėgų rūšis (ar pajėgųrūšių vienetai) ir kiti funkciniai / specifiniai vienetai ir kuriai vadovauja jungtinių pajėgųvadas. Jis planuoja ir vykdo visas jungtinėms pajėgoms pavestas užduotis (operacijas)

Jungtinės užduoties vykdymo pajėgos(angl. Joint task force)

Laikina karinė struktūra, kuriąsudaro daugiau nei viena pajėgų rūšis (ar pajėgų rūšiųvienetai) ir kiti funkciniai / specifiniai vienetai ir kuriai vadovauja jungtinių pajėgųvadas. Jis planuoja ir vykdo konkrečiai jam skirtą užduotį(operaciją)

Daugianacionalinės jungtinės užduoties vykdymo pajėgos

(angl. Combined joint task force)

Laikina karinė struktūra, kuriąiš skirtingų valstybių sudaro daugiau nei viena pajėgų rūšis(ar pajėgų rūšių vienetai) ir kiti funkciniai / specifiniai vienetai. Jai vadovauja jungtinių pajėgųvadas. Jis planuoja ir vykdo konkrečiai jam skirtą užduotį(operaciją)



1. Pajėgų rūšių metodas (angl. Service method). Tokiu atveju jungtinės operacinės pajėgos yra sudaromos iš kariuomenės pajėgų rūšių, kurioms tiesiogiai vadovauja – planuoja ir vykdo taktines operacijas – šių pajėgų (taktiniai) vadai, o jungtinių operacinių pajėgų vadas (operacinis vadas) planuoja ir vadovauja bendriems jungtinių pajėgų veiksmams.

2. Tiesioginis metodas (angl. Direct method). Kariuomenės junginiai, daliniai ir padaliniai tiesiogiai skiriami operaciniam vadui planuojant vykdyti jungtines operacijas. Šis metodas gali turėti dvi formas: a. Jungtinių pajėgų sudarymas iš pajėgų rūšių junginių (angl. Service force

formations). Tokiu atveju kariuomenės jungtinės operacinės pajėgos yra sudaromos iš pajėgų rūšių junginių ir personalo. Pajėgų rūšies junginys – tai sausumos, karinių oro, jūrų ar specialiųjų operacijų pajėgų vienetas, sudarytas iš tos pajėgų rūšies kovinių, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetų, galintis save savarankiškai išlaikyti vykdant tokiai pajėgų rūšiai būdingas (specifines) operacijas numatomą laikotarpį, pvz. 30 dienų. Jungtinių operacijų vykdymo metu tokie junginiai yra perduodami jungtinių operacinių pajėgų vado (operacijų vykdytojo) operaciniam vadovavimui. Pajėgų rūšių vadai tiesiogiai nedalyvauja karinėse operacijose, o teikia (rotuoja) pajėgas (angl. Force provider) ir vykdo su tokia veikla susijusias visas administravimo (angl. ADCON) funkcijas.

b. Jungtinių pajėgų sudarymas iš atskirų pajėgų rūšių dalinių ir padalinių ir kitų vienetų (angl. Various service force and independent units and sub-units). Tokiu atveju Jungtinės operacinės pajėgos yra sudaromos iš dalinių ir padalinių, kuriuos teikia pajėgų rūšys ir kitų atskirų kariuomenės vienetų ir personalo. Jungtinių operacijų vykdymo metu tokie daliniai ir padaliniai yra perduodami jungtinių operacinių pajėgų vado (operacijų vykdytojo) operaciniam pavaldumui. Pajėgų rūšių vadai tiesiogiai nedalyvauja karinėse operacijose, o teikia pajėgas (angl. Force provider) ir vykdo su tokia veikla susijusias administravimo funkcijas. Dėl KOP ir KJP karinių galimybių ribotumo šis variantas gali būti dažniausiai naudojamas formuojant jungtines operacines pajėgas vidaus ir ekspedicinėms operacijoms vykdyti taikos ir įvairių krizių metu.

Karo metu ginkluotųjų pajėgų kovinis organizavimas (angl. Order of battle) yra aprašomas valstybės karinės gynybos plane. Visi jungtines operacines pajėgas sudarantys vienetai, nepriklausomai nuo jų paskirties ir specializacijos, turi būti sujungiami ir valdomi tokiu būdu, kad jų operacinis ir taktinis kovinis efektyvumas / veiksmingumas (angl. Operational and tactical combat effectiveness) būtų maksimaliai išnaudojamas vykdant operacijas.

NATO jungtinės pajėgos 616. NATO jungtinės operacinės pajėgos yra sudaromos iš pajėgų rūšių (komponentų) arba tiesiogiai priskirtų jungtinių operacijų vadui vienetų: 1. Jungtinės operacinės pajėgos yra sudaromos iš atskirų pajėgų rūšių (komponentų) tuo

atveju, kai jungtinių operacinių pajėgų vadas ir jo vadavietė neturi pakankamai resursų užtikrinti efektyvų vadovavimą pajėgoms, o jungtines operacines pajėgas sudaro daug įvairių vienetų, vykdoma didelio masto (angl. Extensive) ir sudėtinga (angl. Complex) operacija. Šiuo atveju bus naudojamas vadinamasis jungtinių operacinių pajėgų komponentų sudarymo ir valdymo metodas (angl. Component method). Šio metodo esmė – sąjungininkų jungtinių operacijų nacionaliniai pajėgų vienetai (elementai) priskiriami komponentų vadams, pavaldiems jungtinių pajėgų vadui, kuris per juos vadovauja šiems vienetams (elementams) ir naudojasi jam suteikta nacionaline vadovavimo įgaliojimų teise.

2. Jungtinės operacinės pajėgos yra sudaromos iš tiesiogiai priskirtų pajėgų rūšių vienetų tuo atveju, kai vykdoma nedidelės apimties, nesudėtingos operacijos su



nedaug pavaldžių vienetų, arba kitais atvejais, kai jungtinė operacinė vadavietė yra pasirengusi organizuoti pavaldžių vienetų veiksmus. Šiuo atveju bus naudojamas vadinamasis jungtinių operacinių pajėgų tiesioginis sudarymo ir valdymo metodas (angl. Direct method). Šio metodo esmė – sąjungininkų jungtinių pajėgų nacionaliniai pajėgų vienetai tiesiogiai priskiriami jungtiniam vadui, kuris gali tiesiogiai jiems vadovauti. Didžiausias dėmesys formuojant jungtines operacines pajėgas yra skiriamas jungtinei vadavietei (ir jos štabui), kadangi nuo jungtinės vadavietės pajėgumo ir gebėjimo valdyti priklausys ir jungtinių operacinių pajėgų organizacinės struktūros sudarymo metodas.

6–7 pav. Galimas operacinių pajėgų struktūros modelis planuojant ar siekiant vykdyti jungtines operacijas

Nacionalinis kontingentas NATO jungtinėse operacijose

617. Nacionalinis kontingentas (angl. National contingent) jungtinėse pajėgose gali būti vienos kariuomenės rūšies, mišrus arba jungtinis ir turėti reikiamus pajėgumus įvairioms operacijoms vykdyti (nacionalinis kontingentas apima visas nacionalines pajėgas, dalyvaujančias operacijoje). Nacionalinio kontingento vadas yra asmuo, priimantis svarbiausius sprendimus operacijos vietoje. Pagrindinės jo funkcijos yra: 1. Atstovauti (angl. Represent). Atstovauti valstybės, kariuomenės ir operacinių pajėgų

interesams. 2. Daryti įtaką (angl. Infuence). Patarti ir daryti įtaką sprendimams, susijusiems su

kontingento panaudojimu.

Strateginio lygmens štabas(Gynybos vadavietė)

Specialiųjųoperacijųpajėgos

(SOP vadavietė)

Sausumospajėgos

(SP vadavietė)

Oropajėgos

(KOP vadavietė)

Jūrųpajėgos

(KJP vadavietė)

Logistinėsparamos pajėgos(Logistikos valdybos

vadavietė)

(NATO)

ASOC

Flotilė

JPST

PVK

X

X

X

X

E

Strateginis lygmuo

Politinės gairės:tikslai ir nurodymai

Karinės direktyvos

Operaciniai planai

Operaciniai planai arba įsakymai

Operacijųvykdymas

Operacinis lygmuo

Taktinis lygmuo

Rezervopajėgos

(KASP vadavietė)

Jungtinės ginkluotosios (operacinės) pajėgos(Jungtinė vadavietė)

Specialiųjų operacijųpajėgos ir strateginis

rezervas gali būti valdomos kariniu-strateginiu lygmeniu

KASP yra kariuomenės aktyviojo rezervo dalis , kuriai vadovauja KASP

vadas



3. Nukreipti (angl. Direct). Vykdyti suteiktas teises de-conflict ir jei reikia vadovauti nacionalinių pajėgų (ir jų vienetų) priėmimui (keitimui), judėjimui ir integracijai bei užtikrinti logistiką, ryšius, saugumą ir sąveiką su žiniasklaida.

4. Remti (angl. Support). Užtikrinti nacionalinių pajėgų sanglaudą (angl. Cohesion), teisinę paramą ir žvalgybos integralumą.

5. Informuoti (angl. Inform). Nustatyti strateginės paramos poreikį, teikti ataskaitas dėl taktinės ir operacinės situacijos.

Nacionalinio kontingento vadas atlieka šias užduotis: 1. Vykdo vadovavimą ir valdymą pagal savo šalies valdžios (kariuomenės) reikalavimus. 2. Pagal jungtinių pajėgų vado nurodymus koordinuoja veiklą ir bendradarbiauja su kitais

komponentų ir kontingentų vadais siekiant užtikrinti pastangų vienybę ir sąveiką. 3. Pasirūpina savo pajėgų administracine ir logistine parama, reikalinga operacinei

parengčiai pasiekti ir išlaikyti. 4. Pataria jungtinių pajėgų vadui nacionalinių pajėgų konkrečių pajėgumų ir jų

panaudojimo apribojimų bei rizikos ir kovos veiksmų taisyklių (angl. ROE) klausimais. 5. Užtikrina, kad pagal jungtinių pajėgų vado nurodymą ir šalių dalyvių susitarimą vienetai

teiktų savitarpio paramą. 6. Siūlo nacionalinių vadovavimo ir valdymo priemonių pakeitimus, pagal kuriuos

nacionalinės pajėgos yra paskiriamos / priskiriamos į jungtinių pajėgų sudėtį. 7. Jeigu reikia, užtikrina sąveiką su jungtinių pajėgų (regiono) vado štabu. 8. Savo aukštesnius / pavaldžius vadus, šalies atstovus ir valdžios organus informuoja

apie situaciją, akcentuojant kovos veiksmų taisykles ir aplinkybes, dėl kurių gali tekti pakeisti operacijų vykdymo konceptą (sumanymą), gali reikėti papildomų išteklių, kitų pajėgų komponentų ar kitų valstybių kontingentų paramos.

9. Užtikrina, kad į jungtinių pajėgų vadui skirtą bendrą žvalgybos informaciją būtų įtraukta ir nacionalinė žvalgybos informacija.

10. Suderina nacionalinę vadovavimo, valdymo ir informacijos sistemą (angl. Command, control and information system) su kitais jungtinių pajėgų komponentais ir kontingentais.

11. Koordinuoja veiklą su nacionaline žiniasklaida ir daro jai įtaką. 12. Įgyvendina jungtinių pajėgų vado viešosios informacijos direktyvas. Siekiant optimizuoti vadovavimą ir valdymą tikėtina, kad Lietuvos karinių pajėgų Nacionalinio kontingento ir nacionalinių pajėgų vadas bus tas pats asmuo. Papildoma informacija dėl nacionalinių pajėgų vado atsakomybės yra pateikiama 3.13.6 skyriuje. Konkrečios Nacionalinio kontingento vado (arba vyriausiojo nacionalinio atstovo) ir Nacionalinio kontingento vyresniojo pareigos ir atsakomybė yra nustatoma Jungtinio štabo rengiamose ir Jungtinio štabo viršininko tvirtinamose instrukcijose.

Numatytos naudoti ir NATO paskirtos pajėgos 618. NATO paskirtos pajėgos (angl. NATO assigned forces). Pajėgos, vienetai ir / ar štabai (vadavietės), kurias NATO valstybės sutinka skirti NATO pajėgų vado operaciniam vadovavimui ar valdymui. Šios pajėgos yra daugianacionalinių jungtinių pajėgų komponentų vadovybėms pavaldžios pajėgos, numatytos vykdyti misiją; jas skiria NATO šalys, ir apsvarsčius kiekvieną konkretų atvejį ir pritarus Šiaurės Atlanto Tarybai, –partneriai ir kitos ne NATO šalys. Kai Aljanso misijoms vykdyti pajėgas skiria ne NATO šalys, jų atstovai turi būti skiriami į daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų štabą. Pajėgos, numatytos naudoti NATO (angl. NATO earmarked forces). Pajėgos, vienetai ir / ar štabai (vadavietės), kurias NATO valstybės sutinka perduoti NATO pajėgų vado operaciniam vadovavimui ar valdymui kada nors ateityje. Detaliau NATO pajėgų kategorijos buvo aprašytos 366 skirsnyje.



619. Krašto apsaugos sistemą (angl. National defence system) sudaro: 1. Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija. 2. Kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju – ir

kitos ginkluotos (sukarintos) pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba), koviniai Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei.

3. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos.

4. Žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos.

5. Krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai. 6. Įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto

apsaugos sistemos institucijos. 620. Jau buvo minėta, kad Lietuvos kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai, padaliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės pajėgų rūšis sudaro Sausumos pajėgos (su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis), Karinės oro pajėgos, Karinės jūrų pajėgos ir Specialiųjų operacijų pajėgos. Vidaus ir ekspedicinėms operacijoms vykdyti operacinių pajėgų (ir jų vienetų) struktūrą iš turimų KAS pajėgumų (žr. 6–8 pav.) planuoja Jungtinis štabas, o struktūrą tvirtina ir vienetus į tokių pajėgų sudėtį paskiria kariuomenės vadas. Atsižvelgiant į operacijos pobūdį, operacinės pajėgos (ir jų vienetai) gali būti formuojamos iš vienos ar kelių kariuomenės pajėgų rūšių ar kitų ginkluotų (sukarintų) pajėgų. Kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai) savarankiškai nevykdo operacijų už Lietuvos Respublikos ribų, jeigu tai nėra atvejai ir sąlygos, nustatytos įstatymais. Dažniausiai jungtinių operacinių pajėgų sudėtis priklauso nuo vykdomos operacijos pobūdžio ir saugumo aplinkos, kurioje jos veikia.

6–8 pav. Jungtinių operacinių pajėgų generavimo (sudarymo) dalyviai 621. Jungtinių operacinių pajėgų vadas (operacijų vykdytojas), vykdydamas kampaniją (operaciją), atlieka tris operacines funkcijas:

Krašto apsaugos sistema

Lietuvos kariuomenė Kiti ginkluoti vienetai Įstaigos, institucijos ir įmonės

•Sausumos pajėgos (ir KASP)•Karinės jūrų pajėgos•Karinės oro pajėgos•Specialiųjų operacijų pajėgos•Kiti atskiri vienetai

•Ginkluotųjų pajėgų vadavietė•Kariniai regionai•Specialiųjų operacijų pajėgos•Operacinis rezervas•Mobilizacinis rezervas













Ginkluotosios pajėgos

Operacijas vykdančios pajėgos

Pastaba. Ginkluotosios pajėgos yra karo meto operacinės pajėgos



1. Rengia ir / ar koreguoja esamos situacijos vizualų apibūdinimą (vizualizaciją). Įvertindamas grėsmes ir analizuodamas situaciją jis remiasi žvalgybos duomenimis.

2. Planuoja operacijas. Jungtinių operacinių pajėgų vadas planuoja einamąsias ir būsimas operacijas atsižvelgdamas į situaciją ir numato, kaip tinkamai panaudoti skirtus vienetus ir išteklius. Kadangi situacija gali sparčiai keistis, todėl planavimas turi būti nepertraukiamas (nuolatinis). Kartais suplanavus sudėtingą operaciją, gali reikėti papildomai jai pasiruošti.

3. Vykdo operacijas. Įgyvendindamas savo operacinius planus, jungtinių pajėgų vadas panaudoja jam paskirtų pajėgų pajėgumus norimam rezultatui pasiekti. Vykdydamas operacijas, jis turi lanksčiai prisitaikyti prie situacijos, jei ji kinta, ir operacijos neįmanoma vykdyti taip, kaip buvo suplanuota.

6.6. Vadovavimas operacinėms pajėgoms ir jų valdymas

Kas yra vadovybė?

622. Žodis command anglų kalbos karinėje terminologijoje gali turėti kelias reikšmes: 1. Vadovauti. 2. Vadovybė. 3. Karinė organizacija, kuriai vadovauja vienas vadas (žr. 6–9 pav.).

Kas yra vadovavimas ir valdymas? 623. Vadovavimas (angl. Command) yra įgaliojimai, suteikti ginkluotųjų pajėgų kariniam pareigūnui duoti nurodymus karinėms pajėgoms, koordinuoti jų veiklą ir jas valdyti. Vadovavimas yra individuali ir asmeninė funkcija. Valdymas (angl. Control) yra veiklos koordinavimas naudojant tam tikrus procesus ir struktūras, sudarantis vadui galimybę įvykdyti savo ketinimą. Valdymas yra kolektyvinė funkcija. Valdymo įgaliojimai dažnai perduodami štabui, išskyrus atvejus, kai reikia asmeniško vado įsikišimo, kad būtų įgyvendintas jo ketinimas. Vadovavimas ir valdymas gali būti įvairių formų: 1. Sprendimo priėmimas, kai kalbama apie operacinį sumanymą (angl. Concept of

operations). 2. Iš anksto suplanuotas reagavimas, kai kalbama apie kokius nors greitus, iš anksto

parengtus ir išmoktus veiksmus, kuriuos galėtume vykdyti siekiant adekvačiai reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją.

3. Taisyklių (veiksmų algoritmo) taikymas, kai kalbama apie kieno nors valdymą, pvz. orlaivio nukreipimas į nusileidimo taką.

Kartais vadovavimas ir valdymas turi būti organizuojamas itin greitai ir įgyvendinamas tik naudojant kompiuterius, pvz. paleistos raketos nukreipimas skridimo metu. Kai kurios vadovavimo ir valdymo formos (kuriant taktiką, operacijas, strategiją) gali pareikalauti tokio laipsnio sprendimo ir intuicijos, kad tai gali būti atlikta tik labai kvalifikuotų ir patyrusių žmonių, todėl veiksmingas karinis rengimas turi užtikrinti, kad kariai ir vadai laiku (prieš įvykį) pasirinks tinkamas veiklos rūšis ir organizuos vadovavimą ir valdymą.

Kas yra pajėgų vadyba? Pajėgų vadyba (angl. Force management). Pajėgų, kurios gebėtų vykdyti joms skirtus uždavinius ir užduotis (misiją) kūrimo, vystymo ir dislokavimo procesas.

Kuo skiriasi vadyba nuo valdymo? Valdymas yra ne tas pats, kas vadyba (angl. Management). Vadyba reiškia funkciją, atitinkančią civilinės organizacijos valdymą, ir yra taikoma tarpinstituciniame kontekste. Patyręs vadas sugeba kompleksiškai panaudoti valdymą ir vadybą operacijai vykdyti ir palengvinti perėjimą nuo karinio prie civilinio vadovavimo, jei reikia. Vadyba yra ne tas pats



kas vadybos procesai (angl. Management processes), kurie pirmiausia susiję su žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių valdymu ir paskirstymu. Nors karinėse organizacijose taikomas vadovavimas (angl. Commanded), o ne vadyba (angl. Managed), jose naudojami ir vadybos procesai siekiant pagerinti operacijų planavimą, organizavimą ir vykdymą; ypač personalo, finansų, logistikos, administravimo ir įsigijimų srityje. Nors kalbant apie krizes naudojama ne krizių vadyba, o krizių valdymas (angl. Crises management), kadangi tokioje veikloje dalyvauja kariai ir civiliai.

Vadovavimas ir valdymas operaciniu lygmeniu 624. Vadovavimas ir valdymas operaciniame lygmenyje yra viena iš svarbiausių operacinių (jungtinių) funkcijų, nes ji susieja kitas funkcijas vykdant plataus spektro operacijas visuose kariavimo lygmenyse. 625. Jungtinių operacinių pajėgų vado vadovavimo jungtinėms pajėgoms kokybė priklauso nuo to, kaip jis sutaria su viršesniu vadu ir pavaldžiais taktiniais vadais. Jungtinių pajėgų vadas taip pat privalo nuolat bendrauti su vietovės, kurioje vyksta operacija, vadovais (vadais ar vietos lyderiais) bei visomis organizacijomis ir institucijomis.

6–9 pav. Vadovybės samprata 626. Karinis-strateginis vadas (angl. Military-strategic commander). Strateginis vadas (kariuomenės vadas) nustato tikslus, paskiria priemones (vienetus) ir nurodo, ką gali ir ko negali daryti (jungtinių) operacinių pajėgų vadas ir jo vadovaujamos pajėgos, vykdydamos operacijas. Kariuomenės vadas turi užtikrinti, kad operacinės pajėgos, vykdydamos kasdieninę veiklą, nebūtų atitrauktos nuo operacijų planavimo, pasirengimo ir jų vykdymo. Kariuomenės vadas taip pat gali patarti operacinių pajėgų vadui, kaip geriausiai suderinti operacinius planus su dažnai besikeičiančiais politiniais reikalavimais. Vykdant tarptautines operacijas yra svarbu, kad nacionaliniai klausimai (problemos) būtų sprendžiami išlaikant hierarchiją ir palaikant glaudų ryšį tarp nacionalinių ir operacinių vadų. 627. Taktinis vadas (angl. Tactical commander). Vykdant bendrus veiksmus turi būti abipusis pasitikėjimas ir supratimas tarp jungtinių operacinių pajėgų vado ir jam pavaldžių taktinių vienetų vadų. Jungtinių operacinių pajėgų (operacinis) vadas turi visiškai juos įtraukti į operacijų planavimo procesą ir pasirūpinti, kad jiems būtų suteikta pakankamai resursų ir veiksmų laisvės pavestiems uždaviniams (užduotims) vykdyti. Taip pat jungtinių operacinių pajėgų vadas turi užtikrinti, kad taktiniai vadai galėtų tiesiogiai bendrauti su operaciniu vadu.

6–9 pav. Vadovybės sandaros samprata

Vadovybė(angl. Command)

Vadovybėsvienetai

Vadavietė(angl. Headquarters)

Štabas(angl. Staff)

Operacinisvadovavimo postas

(angl. OCP)

Pagrindinisvadovavimo postas

(angl. Main)

Vadavietėsvienetai



628. Remiantieji / remiami vadai (angl. Supported / supporting commanders). Taktinių vadų (remiamų ar remiančiųjų) atsakomybės ir santykių nustatymas sudaro jungtinių operacijų vykdymo pagrindą. Tokiu būdu jungtinių (operacinių) pajėgų vadas nustato pagrindinių pastangų (angl. Main effort) paramos prioritetus. Sėkminga šių santykių vadyba jungtinių pajėgų vadui leidžia laiku keisti paramos prioritetus atitinkamai pagal operacines fazes (etapus) ir išlaikyti operacinį tempą. Vienu metu taktinis vadas gali būti tiek remiantysis, tiek remiamas tuo pačiu metu vykdomoms skirtingoms operacijoms (veiksmams). Remiamas vadas atsako už paramos veiksmų vykdymą, o remiantysis teikia pagalbą tiems veiksmams įvykdyti.

Nacionalinio ir daugianacionalinio vadovavimo prieštaravimai 629. Vykdant tarptautines operacijas nė viena valstybė dalyvė nebus patenkinta duoti savo pajėgas (pajėgumus) nepasiliekant sau tam tikros teisės joms vadovauti. Taigi turint dvi paraleliai veikiančias vadovavimo grandis neįmanoma išvengti interesų susikirtimo. Tačiau visi prieštaravimai gali būti sėkmingai išspręsti tiksliai nustatant, kaip nacionalinis ir daugianacionalinis vadovavimas gali koegzistuoti ir turėti glaudų tarpusavio ryšį.

6–10 pav. Vadovavimo kompleksiškumo pavyzdys NATO operacijoje Afganistane 630. Daugiatautiškumas (angl. Multinationality). Mažai tikėtina, kad artimoje ateityje Lietuvos kariuomenės vyresnysis karininkas (ar generolas) gali būti paskirtas mišrių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadu (angl. Combined joint task force commander) už Lietuvos ribų (į tarptautines operacijas (misijas) ir vadovauti daugianacionalinėms NATO ar koalicinėms pajėgoms. Tarptautinėms operacijoms vykdyti ir nacionalines pajėgas administruoti (angl. ADCON) kiekvienai operacijai (konkrečiam operacijų rajonui / teatrui) yra skiriami Nacionalinio kontingento vadai (arba Lietuvos vyriausieji nacionaliniai atstovai) ir Nacionalinio kontingento vyresnieji.

SHAPENATO strateginė vadavietė

JFC-B HQNATO operacinė vadavietė

ISAF HQISAF strateginė vadavietė

IJC HQISAF operacinė vadavietė

RCs HQsISAF regioninės operacinės vadavietės

Tactical units HQs

PRT (lt. PAG)

Taktinių vienetų vadavietės

Veiklos koordinavimas

Operacijųteatro

vadavietės

Nacionalinis vadovavimas ir nurodymai LK JŠNSE (lt. NPE)



631. Daugiainstituciškumas (angl. Multi-agency). Vadovavimas karinėms pajėgoms gali skirtis nuo įprastinės situacijos kontrolės, kai dalis valdymo funkcijų yra perduodama nekarinėms institucijoms (organams). Tokiu atveju operacinis vadas turi sugebėti ir būti pasirengęs patarti civiliams, o prireikus (kai to reikalauja politinė ar saugumo situacija) perimti dalį ar visų nekarinių funkcijų valdymą. Tokia situacija gali pareikalauti papildomų resursų, todėl vadas privalo būti pasirengęs nustatyti prioritetus. 632. Siekiant suvienytai veikti (angl. Achieving unified action) reikia griežtai laikytis šių istoriškai susiklosčiusių vadovavimo ir valdymo normų: 1. Du vadai niekada negali turėti tų pačių vadovavimo ir valdymo įgaliojimų toms pačioms

pajėgoms (ar jų vienetams) tuo pačiu metu. 2. Operaciniai ir administraciniai įgaliojimai privalo būti proporcingi vadų atsakomybei. 3. Vadovavimo įgaliojimai privalo būti:

a. Įgalinantys – efektyvūs, palengvinantys misijos (uždavinio) įvykdymą. b. Nedviprasmiški – paprasti ir aiškiai suformuluoti. c. Hierarchiški – stiprinantys laipsnišką vadovavimą. d. Dokumentuoti – juos galima patikrinti ir tai užtikrintų teisinių ginčų sprendimą.

Tarptautinių operacijų vdovovavimo kompleksiškumo pvz. žr. 6–10 pav. 6.6.1. Principai

Pajėgų valdymas ir vadovavimas joms 633. Operacijų (pajėgų sudarytų vykdyti operacijas) valdymas susideda iš operacinio, taktinio ir administracinio valdymo. Tikslinis vadovavimas (angl. Mission command) ir kovinis vadovavimas (angl. Battle command) sudaro operacinio proceso pagrindą (žr. 6–11 pav.). Tikslinio vadovavimo organizavimas reikalauja tokio vadovavimo stiliaus (manieros) ir organizacijos, kuri užtikrintų penkių tokį vadovavimą remiančių principų įgyvendinimą: 1. Pastangų vienybė (angl. Unity of Effort). 2. Decentralizacija (angl. Decentralisation). 3. Pasitikėjimas (angl. Trust). 4. Savitarpio supratimas (angl. Mutual Understanding). 5. Laiku priimti veiksmingi sprendimai (angl. Timely and Effective Decision). Tikslinis vadovavimas yra paremtas šiomis nuostatomis: 1. Vadas turi užtikrinti, kad pavaldiniai supranta jo sumanymą, savo uždavinius ir aplinką,

kurioje jie rengiasi veikti. 2. Pavaldiniams yra nustatyta, kokius efektus (rezultatus) jie turi pasiekti ir kodėl tai reikia

padaryti bei jiems yra duodama pakankamai resursų uždaviniams vykdyti. 3. Vadas vykdo minimalų jam pavaldžių pajėgų valdymą, o pavaldiniai atsako už savo

veiksmus. 4. Pavaldžių vienetų vadai elgiasi taip, kad geriausiai galėtų panaudoti savo žinias ir

patirtį. Reikia pažymėti ir tai, kad dabartinės real-time komunikacijų priemonės suteikia tiesioginio vadovavimo ir valdymo galimybę. Tobulai organizuotas tikslinis vadovavimas gali būti praktiškai neįmanomas įgyvendinti ne tik dėl žemesnio lygmens vadų intelektualinių gabumų, bet ir dėl to, kad kai prasideda taktiniai veiksmai, juos galima geriausiai atlikti pasinaudojant doktrina, atlikimo standartais ir procedūromis ir taip užtikrinti greitą ir veiksmingą veiksmų sinchronizaciją. Kovinis vadovavimas reikalauja tokio vado vaidmens ir įgūdžių operacinio proceso metu, kad pavaldiniams jis galėtų perteikti situacijos supratimą, vizualizuoti būsimą operaciją, apibūdinti veiksmus, o operacijos vykdymo metu duoti jiems nurodymus (nukreipti).



Lietuvos kariuomenėje kovinis vadovavimas nepakeičia operacijų planavimo (angl. OPP) ir karinio sprendimo priėmimo procesų (angl. MDMP), o yra papildoma priemonė vado vaidmeniui ir veiklai operacinio proceso metu apibūdinti. Battle command ir mission command yra dvi pagrindinės vadovavimo ir valdymo koncepcijos, dabar naudojamos JAV kariuomenėje vykdant operacijas.

6–11 pav. Vadovavimo ir operacinio proceso sąryšis 634. Vadovavimo ir valdymo pagrindą sudaro kariui (vadui) teisėtai suteiktos teisės, leidžiančios vadovauti ir valdyti pavaldinius (personalą ir vienetus). Ši valdžia įgyjama iš dviejų šaltinių. Pirmas – pagal pareigybines funkcijas, teisės aktų suteiktos teisės, turimas karinis laipsnis, užimamos pareigos ir suteikti įgaliojimai. Antras – asmeninis autoritetas, kurio pagrindą sudaro patirtis, reputacija, žinios, charakterio būdas ir asmeninis pavyzdys. Oficialiai suteiktos teises duoda valdžią, bet retai pasitaiko, kad to užtektų. Efektyviausiai veikiantys kariai (vadai) naudojasi asmeniniu autoritetu ir patirtimi, kad pasiektų norimą rezultatą. Galiausiai kiekvienas konkretus karys (vadas), atsakantis už tam tikrus rezultatus, turi turėti ir valdžią tam, kad inicijuotų ir vykdytų reikiamus veiksmus.

Koks turėtų būti požiūris į vadovavimą?

Dažniausiai vadovavimo stilius yra „personalizuojamas”, t. y. tiesiogiai priklauso nuo to vado, kuris tiesiogiai vadovauja operacijai, asmeninių savybių, tačiau yra esminiai klausimai, susiję su vadovavimo organizavimu: 1. Kokiame lygmenyje yra priimami sprendimai? Sprendimų priėmimo aiškumas turi

užtikrinti, kad nebūtų suteikta per daug ar per mažai vadovavimo įgaliojimų. Nustatant vadovavimo teises (įgaliojimus) reikėtų atsižvelgti, su kokiu oponentu (ar problema) turime reikalą (tradicinis, sukilėliai, partizanai, teroristai ar pan.).

2. Kaip palaikyti karių moralę? Paprastai moralė yra palaikoma efektyvia lyderyste, tvirta disciplina, tinkamu vadovavimu ir pagarba kariui.

3. Kaip organizuoti santykius su pavaldžiais vienetais? Labai svarbu sukurti pasitikėjimo atmosferą.

4. Kaip suburti vadavietės štabo personalą bendram darbui? Kiekvienos vadavietės štabo personalas yra vado „protas“.

5. Kaip perduoti vado ketinimus? Kai yra rengiams operacinis planas ar operacinis įsakymas, vadas turi asmeniškai parašyti: a. 2-ą dalį (angl. Para 2 – Mission). b. 3-ią dalį (angl. Concept of operations: commander’s intent, scheme of manoeuvre

and main effort). c. Betarpiškai dalyvauti rašant 5 dalį (angl. Command, control and communications),

kurioje jis turi nusakyti, kaip ketina vadovauti operacijai.

Operacinis procesas(angl. Operational process)

Kovinis vadovavimas(angl. Battle command)

Tikslinis vadovavimas(angl. Mission command)

Vado vaidmuo operacinio proceso metu

Vadovavimo filosofija operacinio proceso metu

Planuoti – Pasirengti – Vykdyti

Vertinti ir analizuoti



635. Pagrindiniai vadovavimo ir valdymo principai: 1. Vienvaldystė – vienam vadui suteikiami įgaliojimai vadovauti, valdyti ir koordinuoti jam

perduotų (angl. Transfered) / paskirtų (angl. Assigned) / priskirtų (angl. Attached) karinių vienetų veiksmus ir karinių priemonių panaudojimą. Vienvaldystės principas reiškia, kad vadas pats priima sprendimą dėl karinės operacijos uždavinio įvykdymo būdų, duoda pavaldiniams įsakymus (nurodymus) ir kontroliuoja, kaip ruošiamasi uždaviniui ir kaip jis vykdomas. Vadas asmeniškai prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus ir gauto uždavinio įvykdymą. Vienvaldystė karyboje nėra autokratija.

2. Centralizuotas planavimas ir decentralizuotas uždavinių (užduočių) vykdymas. Šis principas vadinamas Auftragstaktik. Šio principo taikymą sąlygoja tai, kad kariniai veiksmai organizuojami pagal aukštesniojo vado ketinimą ir operacijos vykdymo sumanymą derinant operacinių pajėgų (ir jų vienetų) ir kitų dalyvaujančiųjų operacijoje pastangas. Gautame aukštesnio vado įsakyme analizuojamas jo sumanymas ir skirtos užduotys. Pavaldiniai turi stengtis pademonstruoti sumanumą ir gebėjimą savarankiškai veikti sudėtingoje taktinėje aplinkoje, ieškodami būdų, kaip geriau įvykdyti užduotis. Iniciatyva pasirinkti geriausius įgyvendinimo būdus ir priemones turi būti suteikiama pavaldiniams visuose lygmenyse. Šis principas dar gali būti apibūdinamas kaip mission command arba mission-oriented command. Vadovavimas ir valdymas siekiant tikslo (angl. Mission-oriented command and control) iš visų lygių vadų reikalauja elgtis taip, kad pateisintų penkis šį požiūrį palaikančius veiksnius: a. Pastangų vienybė (angl. Unity of Effort). b. Decentralizacija (angl. Decentralisation). c. Vadovavimo sklandumas – trumpiausia vadovavimo ir valdymo grandinė. d. Abipusis supratimas (angl. Mutual Understanding). e. Laiku ir efektyviai vykdomas sprendimų priėmimas (angl. Timely and Effective

Decision Making). Toks vadovavimas ir valdymas visuose lygiuose efektyviai organizuojamas, kai: a. Vadai užtikrina, kad pavaldiniai supranta jų ketinimus, uždavinį ir užduotis,

strateginę, operacinę ir taktinę situaciją. b. Pavaldiniams yra pasakoma, kokį rezultatą (efektą) jie turi pasiekti ir dėl ko tai yra

privaloma padaryti. c. Pavaldiniams yra priskirta pakankamai resursų, kad jie galėtų vykdyti savo uždavinį. d. Vadai minimaliai kontroliuoja pavaldžių veiksmus ir neriboja jų veiksmų laisvės. e. Pavaldiniai patys nuspendžia, kaip geriausiai įvykdyti jiems skirtą uždavinį ir

užduotis. 3. Situacijos žinojimas ir įvykių raidos numatymas. Situacijos žinojimas ir įvertinimas

leidžia vadui suvokti susidariusios situacijos esmę, užduoties svarbą, išsiaiškinti, kas trukdo atlikti uždavinį, laiku pašalinti trūkumus ir priimti optimalų sprendimą. Įvykių raidos numatymas kompensuoja informacijos apie operacijos aplinką ir laiko stoką.

4. Tvirtumas ir ryžtas įgyvendinant sprendimus. Šiuolaikinių operacijų eiga yra sunkiai prognozuojama, nes gali žlugti operacinių pajėgų suplanuoti veiksmai, kilti pavaldinių sumaištis, vadai gali suabejoti priimamų sprendimų teisingumu. Sėkmės tikėtis galima tuo atveju, jeigu vado nurodymai yra griežtai vykdomi, o pavaldiniai siekia sėkmingai baigti pradėtą operaciją (uždavinį), tiksliai įvykdyti aukštesniojo vado sumanymą ir skirtą uždavinį. Šie moraliniai veiksniai padeda sumažinti netikėtų priešo veiksmų įtaką įvykių eigai.

5. Aukštas vadaviečių (štabų ar valdymo grupių) personalo parengimo (organizuotumo) ir kūrybingumo lygis. Štabai (valdymo grupės) veikia kaip viena komanda. Personalas gerai žino savo pareigas ir tiksliai jas vykdo. Užduočių ir funkcijų pasiskirstymas, bendradarbiavimas, drausmė, planavimo ir valdymo procedūrų išmanymas bei griežtas jų laikymasis užtikrina, kad vado ketinimai, įsakymai (nurodymai) ir kita svarbi informacija bus tiksliai ir laiku perduota pavaldiems kariniams vienetams.



6.6.2. Jungtinis štabas (jungtinė vadavietė) 636. Jungtinis štabas yra struktūrinis Lietuvos kariuomenės padalinys, kuriam vadovauja Jungtinio štabo viršininkas, pavaldus Lietuvos kariuomenės vadui. Jungtinio štabo paskirtis – užtikrinti veiksmingą operacinį vadovavimą Lietuvos kariuomenės operacinėms pajėgoms ir efektyvų visų plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių operacijų planavimą ir vykdymą. Jungtinis štabas taikos metu atlieka operacinio lygmens valdymo nacionalinėmis operacinėmis pajėgomis funkcijas, planuoja ir vadovauja kariuomenės lygmens (nacionaliniams ir tarptautiniams) mokymams (pratyboms) Lietuvoje. Jungtiniame štabe politinės (karinės) vadovybės sumanymai (direktyvos) transformuojami į operacinius planus (konceptus ar koncepcijas), o atskirais atvejais ir į operacinius įsakymus. Krizės ir karo (valstybės ginkluotos gynybos) metu Jungtinis štabas (su štabui priskirtais vienetais) tampa Nacionaline jungtine ginkluotųjų pajėgų vadaviete (angl. National armed forces joint headquarters) ir kartu su trimis Regioninėmis vadavietėmis sudaro Lietuvos ginkluotųjų pajėgų operacinio lygmens vadovavimo pagrindą (angl. The National armed forces joint headquarters, together with the three Regional headquarters, constitute the operational leadership of the Lithuanian Armed Forces). JŠ gali vykdyti LK strategines funkcijas. 637. Taikos metu Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas vykdo dvi pagrindines funkcijas: 1. Koordinuoja kariuomenės kasdienę veiklą. Ypač daug dėmesio skiria:

a. Parengties būklės kontrolei. b. Operaciniam (jungtiniam) kariniam rengimui, kuris turi apimti penkis pajėgų

komponentus (sausumos, oro, jūros, specialiųjų ir logistikos) ir rezervą. 2. Kontroliuoja kariuomenės veikimo procesą, kuris operacinių pajėgų atžvilgiu apima:

a. Nukreipimą (angl. Direction). Duoda nurodymus visais su operacine veikla susijusiais klausimais.

b. Dislokavimą (angl. Deployment). c. Išlaikymą (angl. Sustainment). d. Galios atkūrimą, personalo – atgavimą / susigrąžinimą (angl. Recovery).

Karo metu – tiesioginės karinės agresijos prieš Lietuvą atveju – Jungtinis štabas gali būti reorganizuotas ir pritaikytas vykdyti nacionalinės jungtinės karinės vadavietės funkcijas (angl. National joint military headquarters). 6.6.3. Vadovavimo ir valdymo sistema 638. Kaip jau buvo minėta, vadovavimas operacinėms pajėgoms (ir jų vienetams) yra decentralizuotas (grindžiamas tikslinio vadovavimo principu), bet atsižvelgiant į situaciją gali turėti centralizuoto (tiesioginio) vadovavimo elementų. Tokiu atveju vadovavimo stilius iš perduodančio teisę taktiniam vadui pasirinkti veikimo būdą virsta tiesiogiai nurodančiu. Paprastai vadovavimo sistema susideda iš šių veiksmų: 1. Stebėti (angl. Observe). 2. Suprasti (angl. Understand). 3. Vizualizuoti (angl. Visualize). 4. Apibūdinti (angl. Describe). 5. Nukreipti (angl. Direct / orient). 6. Nuspręsti (angl. Decide). 7. Veikti (angl. Act). 8. Vertinti – kontroliuoti ir įvertinti (angl. Assess – monitor & evaluate). 9. Analizuoti (angl. Analize). 639. Nors kariuomenėje vadovaujamasi tikslinio vadovavimo principu, vadovavimo decentralizacija gali priklausyti nuo lygmens, kuriame jis vykdomas. Dažniausiai kuo



aukštesnis lygmuo, tuo tiesioginio vadovavimo (angl. Direct command) tikimybė yra mažesnė. Jeigu Lietuvos karinių pajėgų rūšių ir kitų atskirų vienetų pagrindu nėra formuojamos jungtinės operacinės pajėgos, jų vadai neturėtų būti atsakingi už vadovavimą operacijoms. Jie visada išlaiko administracinį valdymą savo vienetams ir yra atsakingi už visišką jų sukomplektavimą, parengimą, apginklavimą ir teikimą pagal nustatytus parengčių reikalavimus operaciniam vadui.

6–12 pav. Vadovavimo ir valdymo sistemos sudėtinės dalys 640. Pagrindiniai vadovavimo ir valdymo veiklos rėmimo tikslai yra: 1. Paremti vadą (sprendimo priėmimo proceso metu) ir perduoti jo ketinimus ir

sumanymus. 2. Informuoti aukštesnius, pavaldžius, kaimyninius, remiančius ir remiamuosius vienetus

apie vado sprendimus. Pagrindinai vadovavimo elementai yra: 1. Suteikti įgaliojimai, į kuriuos įeina:

a. Atsakomybė. b. Atskaitomybė. c. Įgaliojimų perdavimas.

2. Sprendimo priėmimas: a. Analitinis. b. Intuityvus.

3. Lyderystė. Vadovavimo ir valdymo sistemos sudėtines dalis žr. 6–12 pav. Galimi du požiūriai Į vadovavimo ir valdymo procesą ir sąsajas. Šie požiūriai yra pavaizduoti 6.13 pav.

Vadovavimo ir valdymo funkcijos

Vadas (vadovauja ir valdo)

Personalas, ginkluotė, technika, įranga, infrastruktūra, procedūros ir t. t.

Informacijos tvarkymas

Vadovavimo ir valdymo sistema

Operacinės pajėgos (ir jų taktiniai vienetai)

Užduočių ir uždavinio įvykdymas

Operacinis procesas

Planuoti – Pasirengti – Vykdyti


Vadovavimo ir valdymo sudėtinės

dalys

Procesas

Tikslas

Bendras operacinis

vaizdas (paveikslas)

Nurodymai



6.6.4. Vadovavimo ir valdymo įgaliojimai 641. Vadovavimo įgaliojimai (angl. Command authority). Pagal karinę hierarchiją vadui suteikiama teisė vadovauti ir valdyti karines pajėgas (vienetus). Vadovavimo vienybė (angl. Unity of command) kariuomenėje pasiekiama įgyvendinant vienvaldystės principą, t. y. kiekvienas pavaldinys turi tik vieną tiesioginį viršininką (vadą). Toks vienvaldystės principas yra taikomas suteikiant vadovavimo ir valdymo įgaliojimus. Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir valdymo procese taikos, krizės ir karinio konflikto / karo metu dalyvauja visų lygmenų vadai ir štabai (vadavietės). Vadovavimo ir administravimo (priskyrimo) įgaliojimai tarptautinėse operacijose gali skirtis (turėti tam tikras išlygas) nuo tipinių. Dažniausiai tarptautinių pajėgų, kurias sudaro daugiau negu vienos valstybės kariniai vienetai, vadas niekada neturi absoliučiojo vadovavimo jam prisikirtoms pajėgoms (vienetams) įgaliojimų. Tikslus tokių įgaliojimų nustatymas yra operacijos dalyvių atskirų susitarimų reikalas. US Army unity of command. „Always know who is above and below you in the chain of command and what they are doing. Unity of command results in unity of effort by coordinated action witch may be achieved by direction or by cooperation. It is best achieved by vesting a single commander with requisite authority”. 642. Kariuomenės operaciniu lygmeniu operacinis vadas planuoja visas karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti kariuomenės operacinės pajėgos (ar jų vienetai) įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduotos kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos pajėgų vadui operaciniam vadovavimui ar valdymui. Vadovavimo ir valdymo įgaliojimų suteikimas kitos valstybės vadams detalizuojamas tam tikruose rašytiniuose susitarimuose, kuriuose tiksliai įvardinamos vadovavimo įgaliojimų sąlygos (su išlygomis) ir vadovavimo hierarchija. Detalus NATO vadovavimo ir valdymo įgaliojimų aprašymas yra pateikiamas ATP-3.2.2.

Nacionalinių vadovavimo ir valdymo įgaliojimų sąvokos 643. Absoliutusis vadovavimas (angl. Full command, FULLCOM). Vadui suteikti įgaliojimai ir atsakomybė duoti įsakymus savo pavaldiniams. Apima visus karinių operacijų ir administravimo aspektus. Absoliučiojo vadovavimo įgaliojimai negali būti perduoti kitos valstybės kariniam pareigūnui.

6–13 pav. Požiūris į vadovavimą ir valdymą

Vadas Vadas

Tipinis požiūris –vadovavimas ir valdymas

suprantamas kaip vienkryptis veiksmas

Vadovavimas ir valdymas suprantamas kaip tarpusavyje susijusi įtaka. Vadovavimas –

kaip veiksmo iniciacija, o valdymas – kaip grįžtamasis

ryšys

VadasVadas



644. Operacinis vadovavimas (angl. Operational command, OPCOM). Vadui suteikti įgaliojimai skirti uždavinius ar užduotis pavaldiems vadams, dislokuoti vienetus, perduoti pajėgas, išlaikyti ar perduoti operacinius ar / ir taktinius valdymo įgaliojimus kitam vadui taip, kaip jis mano būtina. Neapima atsakomybės už administravimą. 645. Operacinis valdymas (angl. Operational control, OPCON). Vadui suteikti įgaliojimai panaudoti (angl. Direct) jam paskirtas pajėgas taip, kad jis galėtų įvykdyti konkrečius uždavinius ar užduotis, paprastai ribotus pagal funkciją, laiką ar vietovę; dislokuoti jas bei išlaikyti ar perduoti kitam vadui jų taktinį valdymą. Operacinio valdymo įgaliojimai neleidžia vadui jam paskirtų pajėgų vienetų panaudoti atskirai ir neapima atsakomybės už administravimą ir logistiką. 646. Taktinis vadovavimas (angl. Tactical command, TACOM). Vadui suteikti įgaliojimai skirti pavaldžioms pajėgoms užduotis aukštesniosios vadovybės skirtam uždaviniui įvykdyti. 647. Taktinis valdymas (angl. Tactical control, TACON). Detalizuoti įgaliojimai, dažniausiai apimantys vienetų veiksmų valdymą tam tikroje vietovėje; judėjimo ar manevro valdymas, reikalingas uždaviniams ar užduotims įvykdyti. 648. Administracinis valdymas (angl. Administrative control, ADCON). Administracinio valdymo (t. y. administravimo) įgaliojimai suteikia teisę duoti nurodymus ar tiesiogiai administruoti (logistinis aprūpinimas, personalo vadyba, drausmė, karinis rengimas, parengtis, mobilizavimas, karinių išteklių ir priemonių kontrolė ir pan.) pavaldžias pajėgas (ir jų vienetus) ar kitas organizacijas (struktūras). Administravimas apima atsakomybę už visus kitus reikalus, neįtrauktus į pajėgų (ir jų vienetų) operacinius uždavinius. 649. Funkcinis vadovavimas (angl. Functional command). Vadovavimo organizavimas pagal karines funkcijas, o ne pagal geografinius rajonus.

NATO vadovavimo ir valdymo įgaliojimų sąvokos

650. Vadovavimo, valdymo ir administravimo įgaliojimų sąvokos yra aprašytos NATO AAP-6 leidinyje. Jos yra analogiškos nacionalinių vadovavimo ir valdymo įgaliojimų sąvokoms. 6.6.5. Vadovavimo ir valdymo principų įgyvendinimas vykdant operacijas 651. Giluminių, priešakinių ir užnugario operacijų vykdymas vienu metu reikalauja decentralizuotos vadovavimo filosofijos ir tikslinio vadovavimo principų taikymo – tai reiškia, kad aukštesnis (operacinis) vadas suformuluoja ketinimą, kuriuo pasako, ką ir kodėl reikia padaryti, o žemesni (taktiniai) vadai pasirenka tinkamą būdą, kaip tai padaryti. Operacinė sėkmė tiesiogiai priklauso nuo iniciatyvos, laiku pradėto sprendimo priėmimo proceso, pastangų vienybės, pasitikėjimo ir visų operacijos dalyvių abipusio supratimo.

Kas yra sistema? Sistema (angl. System) yra ko nors išdėstymas, tvarka ar visuma. US JP 3-0: „System – A functionally, physically, and / or behaviorally related group of regularly interacting or interdependent elements; that group of elements forming a unified whole“.

NATO remiamų ir remiančiųjų pajėgų santykiai 652. Siekiant sudaryti tinkamas operacines struktūras ir patenkinti plataus spektro operacinius poreikius, NATO dažnai taiko remiamų ir remiančiųjų pajėgų (vienetų)



sistemą. Ši sistema užtikrina, kad vieno vieneto veiklą rems kitas vienetas. Už tokios sistemos (struktūros) kūrimą yra atsakinga operacines pajėgas sudaranti vadovybė (angl. Establishing authority), kuri nustato paramos teikimo tvarką ir remiančiajam vadui suteikia kiek galima daugiau laisvės tokiai veiklai planuoti ir vykdyti. Operacines pajėgas sudaranti vadovybė, atsižvelgdama į norimą rezultatą ir būsimų veiksmų apimtį, išleidžia paramos veiklą apibrėžiančias direktyvas, kuriose numatoma: 1. Paramos pajėgos. 2. Paramos laikas, vieta ir trukmė. 3. Paramos vykdymo prioritetai, atsižvelgiant į kitas remiančiųjų pajėgų užduotis. 4. Įgaliojimai remiančiosioms pajėgoms (jeigu tokie suteikiami). 5. Bendri ar specialūs įgaliojimai, kurių turi laikytis remiančiųjų pajėgų vadas. 653. Remiamų pajėgų (arba vieneto) vadas (angl. Supported commander). Remiamų pajėgų vadui suteiktų įgaliojimų laipsnį jungtinių pajėgų vado operacijų / misijos direktyvose kariniu strateginiu lygmeniu turi apibrėžti sąjungininkų vadovybė, o operaciniu lygmeniu – jungtinių pajėgų vadas. Remiamų pajėgų vadas: 1. Pataria įgaliojančiai vadovybei ir remiančiųjų pajėgų vadui dėl reikalingos paramos. 2. Laikydamasis įgaliojančios vadovybės įgaliojimų vadovauja paramos veiksmams. 3. Praneša įgaliojančiai vadovybei ir remiančiųjų pajėgų vadui apie pasikeitusius paramos

poreikius. 654. Remiančiųjų pajėgų (arba vieneto) vadas (angl. Supporting commander). Remiančiųjų pajėgų vadas ar vadovybė (organas / instancija): 1. Pagal įgaliojančios vadovybės nurodymą teikia paramą remiamų pajėgų vadui. 2. Įgaliojančiai vadovybei ir remiamų pajėgų vadui praneša apie paramai skirtų išteklių

pajėgumus ir apribojimus. 3. Įgaliojančiai vadovybei pataria dėl paramos užduočių prioritetų. 4. Koordinuoja paramos veiksmus su remiamų pajėgų vadu. 5. Įgaliojančiai vadovybei ir remiamų pajėgų vadui laiku teikia informaciją apie turimų

remiančiųjų struktūrų bei pajėgų ir priemonių pajėgumų pasikeitimus ir galimo poveikio jų operacijoms įvertinimą. Išanalizuoja ir, jei reikia, įgaliojančiai vadovybei pateikia papildomų išteklių paraišką.

6.6.6. Jungtinė vadovavimo ir valdymo informacinė sistema 655. Lietuvos kariuomenės jungtinės vadovavimo ir valdymo informacinės sistemos koncepcijos pagrindą sudaro tinklinės galimybės, kurios yra vystomos pagal NATO tinklo įgalintų pajėgumų (angl. NATO Network Enabled Capability) teoriją. Šios teorijos įgyvendinimą apima stacionarios, mobilios (perdislokuojamos) administravimo ir kovinės RIS. Tinklinės galimybės – tai techninėmis priemonėmis sukurti tinklai, kuriais sujungiamos visos kariuomenės pajėgos (ir jų vienetai), ir nustatomos aiškios informacijos valdymo procedūros. Tinklinės galimybės ne tik leidžia operatyviau valdyti informaciją ir ja keistis tarp strateginio-operacinio-taktinio lygmenų, bet ir kiekvieno lygmens struktūros viduje, taip sudarant sąlygas vadui disponuoti ir lengvai valdyti informaciją, lanksčiai reaguoti į pokyčius ir greitai priimti atitinkamus sprendimus. Siekiant vystyti tinklines galimybes taktiniame lygmenyje gali būti naudojama lietuviška TAVIS ar kita panaši užsienyje sukurta sistema. Jungtinė vadovavimo ir valdymo informacinė sistema turi užtikrinti nepertraukiamą kariuomenės operacinį procesą ir jungtinių funkcijų (žr. 3.4 skyrių) vykdymą. Sistemą sudaro: 1. NATO RIS priemonės. 2. LK RIS priemonės (Ryšių bataliono priemonės)



a. Jungtinio štabo (JOC) ryšių priemonės. b. Pajėgų rūšių ir kitų vienetų priemonės. c. Operacinių pajėgų (ir jų vienetų) etatinės ir / ar papildomai paskirtos nacionalinės ar

sąjungininkų ryšių priemonės. Jungtinių operacijų RIS paramą užtikrina ryšių batalionas, kurį sudaro atskiri mobilūs funkciniai (mišrūs) ryšių moduliai. Sąlygos (operacijų apimtis) Nacionaliniai RIS pajėgumai (tipiniai ryšių

moduliai) Ekspedicinės operacijos Vidaus operacijos Taika (pagalbos ir paramos civiliams teikimas)

1 2

Krizės (šalies saugumo ir tarptautinio stabilumo užtikrinimas)

2 1

Karas (pradinės savigynos ir kolektyvinės gynybos vykdymas)

2 3+2

656. Naudojant jungtinę vadovavimo ir valdymo informacinę sistemą Jungtinio štabo (ginkluotųjų pajėgų vadavietės) Jungtinių operacijų centre yra formuojamas bendras operacinis paveikslas (angl. Common operational picture, COP). Bazinė ryšių modulio konfigūracija turi užtikrinti sąveikumą ir integralumą, leisti organizuoti radijo ryšio, palydovinio ryšio ir radijo relinio ryšio tinklus, taip pat išskleisti taktinius telekomunikacinius tinklus, kurie užtikrins kompiuterinių tinklų, IP telefonijos ir kitų paslaugų funkcionavimą. 657. Ryšių batalionas turi sukauptą techninių įrenginių rezervą, kurį gali panaudoti operacinio vado sprendimu. Ryšių organizavimas yra įgyvendinamas vadovaujantis tokiu principu – aukštesnis vienetas yra atsakingas organizuoti ryšį su žemesniu. 6.7. Operacinis vadas (operacijų vykdytojas)

Kas yra operacijos vykdytojas? 658. Operacijos vykdytojas yra bendras terminas, apibūdinantis asmenį, kuris faktiškai vykdo (vadovauja ir valdo) vieną ar kelias operacijas (vadovauja jungtinėms ar vienos iš pajėgų rūšių ir kitų karinių vienetų sudarytoms operacinėms pajėgoms) ir atsako už konkrečius rezultatus. Nekarinių operacijų vykdytojas visada yra civilis asmuo ar civilinės institucijos vadovas. Jis gali duoti nurodymus karinių vienetų vadams, kurie paskirti teikti paramą civiliams. Operacijų vykdytojai gali atstovauti šiems lygmenims: 1. Strateginiam. 2. Operaciniam. 3. Taktiniam. Nuo to, kokiam lygmeniui atstovauja karinis pareigūnas (vadas), tiesiogiai priklauso, kokie įgaliojimai jam yra suteikti. Atitinkamai vadus galima suskirstyti pagal aukščiau išvardintus lygmenis: 1. Strateginis vadas. 2. Operacinis vadas. 3. Taktinis vadas. Galimi trys atvejai, kai operacijų vykdytojas atlieka operacinio (jungtinio) lygmens vadovavimo ir valdymo funkcijas:



1. Kai jis yra paskirtas atlikti tokią funkciją nepriklausomai nuo jam pavaldžių pajėgų sudėties.

2. Kai jis yra jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadas (angl. Joint task force commander), o jo vadovaujamos pajėgos vykdo nacionalines operacijas.

3. Kai jis yra mišrių (daugianacionalinių) jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadas (angl. Combined (multinational) joint task force commander), o jo vadovaujamos pajėgos vykdo tarptautines operacijas.

Kas yra operacinis vadas?

659. Operacinis vadas (angl. Operational commander) atstovauja operaciniam kariavimo (operacijų vykdymo) lygmeniui, kuris dažniausiai būna jungtinis (žr. 6–14 pav.). Operacinio lygmens vado pagrindinis uždavinys yra turimų priemonių, veiklos rūšių ir galimų veikimo būdų sujungimas į visumą, kad operacijos vykdymo metu būtų galima pasiekti nustatytus, efektus. Jeigu nenustatyta kitaip, planuojant kiekvieną operaciją operacinis vadas turi būti kuo ankščiau paskirtas, kad laiku įsitrauktų į planavimą ir darytų įtaką kampanijos ar operacijos organizavimui. Lietuvos kariuomenėje operacinio lygmens vadovavimo funkciją atlieka Jungtinio štabo viršininkas. Jei kariuomenės vadas nurodo, jis yra atsakingas už nacionalinių ir tarptautinių operacijų planavimą ir vykdymą (ir pajėgų palaikymo organizavimą) bei operacinį vadovavimą jo pavaldumui paskirtoms pajėgoms. Jungtinio štabo viršininkas neturi nuolat paskirtų pajėgų. Lietuvos karinių pajėgų vienetai ir priemonės tampa priklausomos Jungtiniam štabui tik vykdant operacinius uždavinius (ir užduotis).

6–14 pav. Operacinis vadas ir jam paskirtos pajėgos

Nacionalinio kontingento vadas 660. Nacionalinio kontingento vadas gali būti vadinamas national commander, tad jo palyginimas (sutapatinimas) su tarptautinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadu (angl. MN JTFC) būtų ne visai teisingas. Tačiau jis yra pagrindinis asmuo, priimantis

Kariuomenės vadas(strateginis vadas)

(operacijų iniciatorius ir karinių pajėgumų jas vykdyti

skyrėjas)

Jungtinio štabo viršininkas(operacinis vadas)

(karinių operacijų vykdytojas)

Plataus spektro operacijos

Nacionalinės Tarptautinės

Operacinės pajėgos(sudėtinė paramos ir

pagalbos civiliams teikimo pajėgumų dalis)

Nacionalinės operacinės pajėgos

(sudėtinė daugianacionaliniųjungtinių pajėgų dalis)

Tarptautinės operacijos operacinis vadas

(tarptautinės operacijos vykdytojas)

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas(nekarinių operacijų

vykdytojas)

Ekstremaliosios situacijos (įvykio) likvidavimo

organizacinė struktūra

Gelbėjimo darbų vadovas Taktinis vadas Taktinis vadas Taktinis vadas

Operacinės pajėgos (angl. Operationalforces). Vienas ar keli junginiai, daliniai

ar mažesni kariniai vienetai ir kitas karinis personalas, kariuomenės vado

paskirti į vieną struktūrą, turintys bendrąoperacinę paskirtį (užduotį) ir

vadovaujami vieno vado. Jeigu operacines pajėgas sudaro daugiau negu

viena pajėgų rūšis (daugiau nei vienos pajėgų rūšies junginiai, daliniai ar mažesni kariniai vienetai), jos yra

jungtinės

Operacinis vadas (angl. Operational commander).Karinis pareigūnas, kuriam yra suteikta teisė iš

kariuomenės vado paskirtų pajėgų rūšių, junginių, dalinių ir / ar kitokių struktūrinių karinių vienetų ir personalo sudaryti operacines pajėgas (numatyti

tipines nuolatines ar laikinas operacinesstruktūras), planuoti ir vykdyti karines operacijas,

priskirti jas (ar dalį jų vienetų) ekstremaliosiossituacijos operacijų (gelbėjimo darbų) vadovui ar atlikti operacinio vadovavimo funkcijas, kai tokios nacionalinės operacinės pajėgos yra skiriamos į

tarptautinių daugianacionalinių karinių pajėgųsudėtį

Užduoties vykdymo pajėgos (angl. Task force)



sprendimus dėl Nacionalinio kontingento (pajėgų) reikalų ir sąveikos su tarptautinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadu siekiant bendro rezultato. Nežiūrint į tai, kad Nacionalinio kontingento (pajėgų) vadas turi kitokius įgaliojimus negu tarptautinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadas, jis privalo suprasti vykdomą operaciją (misiją), kad galėtų tinkamai administruoti (vadovauti) jam pavaldžius vienetus ir karius. 661. Operacinis vadas ir jo štabas turi skirtingas funkcijas ir atsakomybę. Jie priklauso vienas nuo kito bei nuo operacinio ar taktinio uždavinio (užduoties), kuriam atlikti yra planuojamos ir vykdomos operacijos. Šiandienos ir rytdienos operaciniams iššūkiams įveikti vadas ir štabas glaudžiai bendradarbiauja. Vadas turi operacijos viziją (įsivaizdavimą), o štabas atlieka detalų darbą siekiant tą viziją realizuoti. Operacinis vadas yra pagrindinis asmuo, kuris vadovauja ir valdo visus jam pavaldžių pajėgų (vienetų) veiksmus. Vadas atlieka vadovavimo ir valdymo funkciją taikydamas kariavimo meną ir mokslą (žr. 6–15 pav.).

6–15 pav. Vadovavimas – kariavimo menas ir mokslas 662. Operacinis vadas planuoja, vykdo (ir organizuoja palaikymą) karines operacijas, kurias vykdo arba kuriose dalyvauja kariuomenės operacinės pajėgos (ir jų vienetai). Operacinis vadas nustato kovinio rengimo ir aprūpinimo reikalavimus pajėgų teikėjams, kontroliuoja šių reikalavimų vykdymą, įvertina operacinių pajėgų (ir jų vienetų) pasirengimą konkrečiai operacijai, o planavimo ir vykdymo metu skiria užduotis atsižvelgdamas į operacijos pobūdį ir nepažeisdamas vienvaldiškumo principo.

Ką būtina akcentuoti rengiant vado sumanymą ir manevro schemą (angl. Scheme of manoeuvre)?

1. Bendras norimas pasiekti efektas priešo atžvilgiu. 2. Pagrindinių siekinių ir galutinio tikslo (angl. end-state) santykis. 3. Pagrindiniai siekiniai, jų svarba, pasiekimo eiliškumas ir operacinis galutinis tikslas. 4. Kaip bus vertinamas pasisekimas? Kokios sąlygos turi būti pasiektos, kad būtų galima

tvirtinti, jog pasiektas operacinis galutinis tikslas? Ar operacinis galutinis tikslas atitinka strateginį tikslą?

5. Kaip skiriami vienetai ir resursai ir organizuojamas vadovavimas ir valdymas?

Vadovauti


Vizualizuoti veiklą

(Kariavimo menas)

Operacijos įsivaizdavimas:

galutinė būsena, pobūdis, rūšis ir

sumanymas

Suprasti problemą

•Aplinką(situaciją) •Priešą(oponentą)

Apibūdinti veikląpavaldiniams

(Kariavimo menas ir mokslas)

Laikas, erdvė, resursai, tikslai ir

veikimo būdai

Nukreipti pavaldinius veikti

(Kariavimo mokslas)

Taktinės funkcijos

•Tikslas ir esamos sąlygos •Svorio (gravitacijos) centrai•Kritiniai taškai•Operacijos etapai / fazės ir pauzės•Vykdymo tempas•Kita svarbi informacija•Vertinimai ir kitų vadų indėlis

•Gairės planavimui•Pirminis ketinimas•Vado svarbios informacijos poreikis

•Planavimas ir įsakymai•Pasirengimas•Treniruotė / repeticija (angl. Rehearsal)•Vykdymas

Valdyti



663. Operacinis vadas sprendžia, ko jam reikia, kokią veiklą (angl. Activities) atlikti ir kokius veikimo būdus (angl. Operating methods) panaudoti, kad pasiektų norimą tikslą, sukuria teigiamą vadovavimo atmosferą, puoselėja pasitikėjimą ir abipusį supratimą, moko pavaldinius vadovavimo ir valdymo ypatumų bei nustato procedūras ir priemones operacinių nurodymų perdavimo saugumui užtikrinti. Operacinis vadas supranta, kas vyksta, vizualizuoja ką nori pasiekti, apibūdina, kaip ketina tai padaryti ir nukreipia pavaldinius veikti.

Koks yra vado vaidmuo operacinio proceso metu? Suprasti (angl. Understand). Aplinkos, situacijos ar problemos įvertinimas, analizė ir supratimas yra pagrindiniai elementai siekiant pradėti planavimą. Vizualizuoti (angl. Visualize), t. y. padaryti regimu. Karinės operacijos niekada nevykdomos vakuume. Jos visada vyksta tam tikros aplinkoje. Vizualizacija yra procesas, kurio metu vadas suvokia situaciją, nustato norimus efektus ir bendrais bruožais įsivaizduoja veiksmų, kuriuos įvykdžius pajėgos pasieks galutinę būseną / galutinį tikslą (angl. End state), eiliškumą. Situacijos žinojimas ir jos supratimas padeda vadui atlikti vizualizaciją. Vizualizacija visada prasideda nuo esamos situacijos žinojimo ir jos vystymosi supratimo operacinio proceso metu. Situacijos žinojimo ir jos supratimo pagrindą sudaro tinkama informacija, kurią suteikia J1–J9 funkcinių sričių ekspertai (angl. Functional area experts). Vien tik situacijos žinojimas ir supratimas neleidžia vadui vienašališkai veikti, kol jis yra negavęs įsakymo ar nesuderinęs savo ketinimo su aukštesne vadovybe. Apibūdinti (angl. Describe). Vadas apibūdina vizualizaciją savo pavaldiniams ir suformuluoja pirminį ketinimą, gaires planavimui ir pateikia svarbios informacijos poreikį. Nukreipti (angl. Direct). Vadas duona nurodymus dėl visų operacinių aspektų. Tokie nurodymai gali būti įvykdomi įvairiais būdais planavimo, pasirengimo ir operacijų vykdymo metu. Operacinio proceso metu operacinis vadas priima sprendimus ir paveda savo pavaldiniams juos įgyvendinti.

Kaip operacinis vadas atlieka taktinę vizualizaciją? Operacinis (operacinio lygmens) vadas privalo sugebėti pavaizduoti taktinio lygmens veiklą vizualiai, o tai jį įgalina tinkamai apibudinti pavaldinių veikimą ir vadovauti operacinio plano parengimui. Vizualizuodamas taktinius veiksmus operacinis vadas turi atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar vykdant taktinius veiksmus pasikeis operacinė situacija? 2. Ar vykdant taktinius veiksmus galima įgyvendinti strateginius ir politinius tikslus? 3. Kokius efektus galima pasiekti vykdant taktinius veiksmus? Efektai gali būti:

a. Numatomi / nenumatomi (ang. Intended / unintended). b. Norimi / nenorimi (angl. Desired / un-desired). c. Pozityvūs / negatyvūs (angl. Positive / negative). d. Tikėtini / netikėtini (angl. Expected / unexpected). e. Kinetiniai / koknityvūs (angl. Kinetic / cognitive). f. Momentiniai / tęstiniai (angl. Instantaneous / continues). g. Vietiniai / platūs (angl. Localised / distributed). h. Pastovūs / laikini (angl. Permanent / temporary). i. Visų išvardintų efektų derinys.

Ką operacinis vadas žino apie kinetinius / nekinetinius ir mirtinus / nemirtinus ginklus?

Tie ginklai, kurie gali mirtinai sužaloti, yra kinetiniai, o tie, kurie vienaip ar kitaip paveikti, bet nekelia pavojaus gyvybei, yra nekinetiniai.



Geneva academy of international humanitarian law and human rights, Stuart Casey-Maslen: „A kinetic-energy weapon is one that threatens or inflicts harm to a person through the application to the human body of the energy that a bullet, fragment, or other projectile possesses due to its mass and motion. Such weapons can penetrate the body with injury to the inner organs, or impact bluntly on it. The term kinetic-energy weapon covers the majority of conventional weapons used today. This category includes certain weapons termed ‘non-lethal’, the use of which dates back many decades, such as plastic and rubber bullets/baton rounds, and shot-filled beanbags. Non-kinetic-energy weapon is one that threatens or inflicts harm to a person other than through the application to the human body of the energy that a bullet, fragment, or other projectile possesses due to its mass and motion. This term encompasses devices or agents that act as a weapon the transmission of electricity, the diffusion of chemical substances or biological agents or sound, or the direction of electromagnetic energy”.

Ką operacinis vadas žino apie kinetinius / nekinetinius ir mirtinus / nemirtinus veiksmus? Karinių pajėgų veiksmus (operacijas) galima surūšiuoti į kinetinius arba nekinetinius (angl. Kinetic or non-kinetic operations) ir mirtinus arba nemirtinus (angl. Lethal or non-lethal) pagal tai kaip karinės pajėgos (vienetai) veiks ir kokie ginklai (ir priemonės) bus panaudoti. Kinetinių veiksmų atlikimui yra būdinga judėsena (angl. Motion). Kinetiniai veiksmai gali būti mirtini ar nemirtini oponento atžvilgiu. Nekinetiniai veiksmai visada yra nemirtini oponento atžvilgiu. Pvz.: ISAF kinetinės operacijos (kinetiniai veiksmai) buvo vykdomos prieš sukilėlius (angl. Insurgents)., nekinetinės operacijos (nekinetiniai veiksmai) buvo vykdomos teikiant paramą ir pagalbą civiliams. US FM 3-0: „US army uses terms lethal and nonlethal as broad descriptions of actions. Rescinds the terms kinetic and non-kinetic“. Captain’s Journal, Herschel Smith: „At times, US Army units launched focused combat operations – often described using the unofficial term “kinetic operations” – to destroy insurgent forces and capabilities. However, from the very beginning of the full spectrum campaign, US forces also mounted broader efforts to build popular support for the new Iraqi Government and the Coalition project in Iraq. These operations, sometimes called non-kinetic operations, concentrated on the reconstruction of the Iraqi infrastructure, the establishment of representative government, the training of ISAF, and general efforts to improve the quality of life for the population. The definition of kinetic is relating to or characterized by motion – supply motive force. This seems to be an apt definition of numerous tactics employed in the battle space. For instance, a satellite patrol conducted for the purpose of finding the enemy or ridding the streets of gangs, criminals and / or insurgents should count as kinetic operations, whether there was force employed or even whether that force was lethal or nonlethal. Similarly, an intelligence-driven raid where no shot was fired and the target surrendered without resistance should be considered a very dynamic operation, and thus a part of kinetics. A leisurely stroll by a squad down a street in Fallujah to meet and greet the citizens and assess atmospherics should be considered non-kinetic operations, and would only transition to kinetic operations if shots were taken. Also, the transition to kinetic operations would become effective whether or not a shot was fired in response, and whether there was any lethality involved on either part. The distinction we are drawing is this. Lethal and nonlethal should be seen as subsets of kinetic operations, not replacements for the concept, no matter which phrase came first historically. Non-kinetic operations by definition can only be non-lethal“. 664. Operacinis vadas yra atsakingas už operacinį vadovavimą jam pavestoms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų įvykdymą. Jis nustato konkrečias visų jo operaciniam vadovavimui pavestų vienetų (junginių ir dalinių) kovines ir nekovines užduotis, leidžia įsakymus (taktines direktyvas / nurodymus) jo operaciniam vadovavimui pavestiems



kariniams vienetams. Kol taktinis vadas vykdo taktinę veiklą, operacinis vadas išanalizuoja laiką, erdvę ir įvykius, nuolat bendrauja su strateginiu vadu, kad gautų nurodymus (instrukcijas) ir užtikrintų strateginių tikslų ir taktinių veiksmų sąsajas. 665. Taikos metu Jungtinio štabo viršininkas pagal kariuomenės vado nustatytas direktyvas rengia kariuomenės pratybų ir karinių operacijų planus ir vadovauja jungtinėms (bendroms) pratyboms.

Ką operacinis vadas turi galvoti apie karines priemones? Karines priemones paprastai sudaro operacijai skirti kariniai vienetai ir ištekliai. Operacinis vadas turi gerai suprasti, kokią kovinę galią jis turi. Tai yra daugiau negu vien tik skaičių žinojimas, į tai įeina ir kiekybiniai, ir kokybiniai aspektai; vadas turi sugebėti jausti operacinių pajėgų galimybes ir sau atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokį tempą jos sugeba pasiekti? Kokį tempą joms reikia pasiekti, kad jų panaudojimas

būtų efektyvus? 2. Kaip jos yra organizuotos? Ar jos gali veikti lanksčiai? Ar jas galima greitai

perorganizuoti? Ar jos yra jungtinės? 3. Koks yra jų sąveikumas? Ar tarp jų yra prieštaravimų ir kaip to išvengti? 4. Kaip visus įtraukti į kovą (veiklą)? Kaip pritaikyti užduotis pajėgų rūšių junginiams,

daliniams ar padaliniams ir išvengti atskirų komponentų mūšio? (Reikia galvoti apie bendrą pajėgumą, o ne apie atskirą pajėgų rūšių ar funkcinių sričių).

5. Kokie yra svarbiausi pagrindinių kovos sistemų stiprumai ir silpnumai? 6. Koks gali būti nuostolių (personalo, ginkluotės ir įrangos) poveikis? 7. Ar pajėgos (ir taktiniai vienetai) sugeba bendradarbiauti su civilinėmis institucijomis?

Kokiame lygmenyje? Ar reikia jas reorganizuoti? 8. Ar pajėgų išlaikymas gali būti užtikrintas kiekviename operacijos etape (fazėje)? Ar

įmanoma užtikrinti veiksnumo palaikymą judėjimo metu? 9. Kokia pajėgų kovinė dvasia? Kas ją gali palaikyti ar sustiprinti? 10. Kaip su nedideliais kariniais vienetais ir ištekliais pasiekti maksimalius rezultatus? Kaip

tinkamai pritaikyti manevrinio požiūrio į kariavimą teoriją praktikoje? 11. Koks yra optimaliausias vadovavimo ir valdymo organizavimas? Kaip suderinti

suteiktus įgaliojimus ir atsakomybę (ypač sunku vykdant daugianacionalines operacijas)?

12. Kokie yra doktrinos reikalavimai?

6–16 pav. Operacinė vizija

Galutinis tikslas (būsena)

(angl. End state)

Operacijų teatras / rajonas(angl. Theater of operations/area of operations)

Numatytos kampanijos ar pagrindinės operacijos trukmė (angl. Duration of the pending

compaign / major operation)

Platus požiūris (angl. Broad outlook)

Vaizduotė (angl. Imagination)

Numatymas (angl. Anticipation)

Intuicija (angl. Intuition)

Operacinės aplinkos perspektyva (angl. Operational perspective)

Patirtis (angl. Experience)

Operacinis mąstymas

Operacinė vizija (angl. Operational vision)Veiksmas (angl. Action)Atoveiksmis (angl. Reaction)Atsakas (angl. Counter-reaction)

Erdvės faktorius (angl. Factor of space)

Laiko faktorius (angl. Factor of time)

Esama operacinė situacija (angl. Current operational situation)



Kas yra sąveikumas? Sąveikumas (angl. Interoperability) yra karinių sistemų, vienetų ar pajėgų galėjimas teikti ar priimti paramą iš kitų sistemų, vienetų ar pajėgų ir naudoti šias paslaugas taip, kad apsikeitus būtų galima veiksmingai veikti kartu.

666. Operacinis mąstymas atlieka svarbią funkciją planuojant ir vykdant operacijas (yra operacijos vadovavimo pagrindas). Operacinis mąstymas pasireiškia kaip vado gebėjimas teisingai numatyti savo pajėgų veiksmus, priešo atoveiksmius ir atsakus į juos bei pasiekti norimą galutinę situacijos būseną, kuri tradiciškai vadinama „operacine vizija“ (žr. 6–16 pav.). Sąvoka „operacinė vizija“ reiškia, kad operacinis vadas turi įsivaizduoti (numatyti) visą kampanijos ar pagrindinės operacijos eigą, o ne vien atskiras jos fazes ar epizodus. 6.8. Karinių vienetų vadavietės 667. Pagrindinis štabo personalo uždavinys yra padėti operaciniam / taktiniam vadui ir jam pavaldiems vadams atlikti operacijų vykdymo kontrolę ir taip užtikrinti operacinių / taktinių vadovavimo ir valdymo nurodymų vykdymą. Vadavietės ir jos štabo organizacinė struktūra tiesiogiai priklauso nuo karinio vieneto dydžio ir funkcijų, kurias vienetas vykdo. Lietuvos karinėse pajėgose yra naudojamos tipinės (modulinės) dalinio ir junginio vadavietės.

Batalionas (arba bataliono dydžio

užduoties vykdymo pajėgos – taktinis

dalinys)

Kovinė grupė (kelių dalinių ir padalinių

taktinis junginys)

Brigada (arba brigados dydžio užduoties vykdymo pajėgos – taktinis

junginys)

Karinis regionas (divizijos dydžio taktinis

junginys)

Valdymo grupė Valdymo grupė Valdymo grupė Valdymo grupė

Taktinė vadavietė Taktinė vadavietė Taktinė vadavietė Mobili (priešakinė) operacinė vadavietė

Pagrindinė vadavietė



Pagrindinė operacinė vadavietė

668. Vadovavimo grupė (angl. Command group) susideda iš vado ir atrinktų štabo narių, kurie jį lydi ir padeda jam atlikti pajėgų vadovavimą ir kontrolę už pagrindinės vadavietės ribų bet kur operacijų rajone (angl. Area of operations). 669. Taktinė vadavietė / taktinis vadovavimo postas (angl. Tactical HQ / command post) kontroliuoja einamąsias operacijas. Jos sudėtis atspindi visas taktines funkcijas. Pagrindinė vadavietė / pagrindinis vadovavimo postas (angl. Main command post) vykdo planavimą, analizę ir bendrą veiksmų koordinaciją. Jo sudėtyje yra visi štabo funkcinių sričių atstovai. Pagrindinės vadavietės esminės funkcijos yra: 1. Planuoti būsimas operacijas. 2. Atlikti detalią taktinės-operacinės veiklos analizę ir vertinimą. 3. Jei to reikia, valdyti einamąsias operacijas. 4. Suteikti darbo vietą vadui. 5. Vykdyti detalią taktinių veiksmų-operacijų koordinaciją. 6. Plėtoti žvalgybą.

Kokie yra operacijų vykdymo kariniai planai ir kas juos rengia?

670. Planai gali būti trijų rūšių: 1. Strateginiai. Jie yra rengiami Krašto apsaugos ministerijoje. 2. Operaciniai. Jie yra rengiami Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe.



3. Taktiniai. Jie yra rengiami Lietuvos kariuomenės taktiniuose daliniuose ir junginiuose.

6.9. Parengtis 671. Parengtis (angl. Readiness). Tai yra Lietuvos karinių pajėgų pajėgumas ir pasirengimas veikti (kovoti) ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos karinės strategijos reikalavimus. Parengtis yra dviejų atskirų, bet tarpusavyje glaudžiai susijusių lygmenų pasirengimo sintezė, t. y. karinio vieneto lygmens parengtis ir jungtinio lygmens parengtis (žr. 6–17 pav.). 1. Vieneto parengtis (angl. Unit readiness). Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių ir

kitų karinių vienetų vadų galėjimas teikti (angl. Provide) reikiamus pajėgumus operaciniam vadui (operacijų vykdytojui), kuris vykdo jam paskirtus operacinius uždavinius (užduotis). Šis reikalavimas pasireiškia kaip kiekvieno pateikto vieneto gebėjimas veikti pagal paskirtį, t. y. atlikti tai, kam jis yra sukurtas, skirtas ar planuojamas panaudoti. Vieneto parengtis apima laiko tarpą nuo įspėjamojo įsakymo (angl. Warning order) gavimo iki to momento, kai vienetas yra visiškai pasirengęs (užimti personalo etatai, personalas yra kvalifikuotas – apmokytas individualiai ir kolektyviai, aprūpintas įranga, ginkluote, technika ir atsargomis) būti priskirtas (angl. Assigned) ir perdislokuojamas (angl. Deployed) iš savo nuolatinės dislokacijos vietos. Parengtis neapima vieneto judėjimo į operacijų (atsakomybės) rajoną (teatrą), judėjimo pačiame rajone ir laiko, reikalingo pasirengti siekiant jį panaudoti (angl. Time for employment).

2. Jungtinė parengtis (angl. Joint readiness). Operacinio vado (operacijų vykdytojo) gebėjimas suformuoti operacines pajėgas, t. y. integruoti ir sinchronizuoti parengtus ir jam paskirtus įvairios paskirties vienetus (junginius ar pajėgas), kovinius, kovinės paramos, kovinio aprūpinimo ir kitus siekiant įvykdyti jam paskirtus operacinius uždavinius (užduotis).

3. Operacinė parengtis (angl. Operational readiness). Karinio vieneto (junginio, dalinio, padalinio, laivo, orlaivio ar kitos karinės struktūros), ginklų sistemos ar įrangos pajėgumas (sugebėjimas) įvykdyti (atlikti) uždavinius (užduotis) ar funkcijas, kurioms jis yra sudarytas (sukurtas), skirtas, parengtas ar planuojamas panaudoti. Lietuvos kariuomenėje operacinės parengties sąvoka gali būti vartojama bendrąja prasme arba gali reikšti tam tikrą karinių pajėgų (vienetų) pasirengimo lygį ar laipsnį. Operacinės parengties įvertinimas apima tris pagrindinius klausimus: · Kokias užduotis gali atlikti vienetas, t. y. jo pajėgumas (angl. Capability). · Kada vienetas bus pasirengęs vykdyti tas užduotis, t. y. jo prieinamumas (angl.

Availability). · Kiek laiko vienetas gali veikti (vykdyti užduotis), t. y. jo veiksnumas (angl.

Sustainability). Operacinio pasirengimo sudėtinės dalys yra: · Personalo komplektavimas. · Turima etatinė vieneto ir galima priskirti ginkluotė, įranga ir technika.

4. Kovinė parengtis (angl. Combat readiness). Sinonimiška sąvoka terminui „operacinė parengtis“, kai kalbama tik apie kovinių taktinių uždavinių (užduočių) ar funkcijų vykdymą plataus spektro operacijose, kurias vykdo Lietuvos karinės pajėgos.

5. Strateginė parengtis (angl. Strategic readiness). Kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) gebėjimas įvykdyti visus KASOKTĮ nustatytus uždavinius ir užduotis.

Parengties lygis (angl. Readiness level). Karinių pajėgų (vienetų) pasirengimo vykdyti skirtus uždavinius (užduotis) per nustatytą laiko tarpą (trukmę) lygis.



Parengties kategorija (angl. Readiness category). Kariniam vienetui nustatytas maksimalus laikotarpis, per kurį šis karinis vienetas turi būti visiškai pasirengęs vykdyti skirtus uždavinius (užduotis).

6–17 pav. Parengčių hierarchija 672. Siekiant užtikrinti lankstumą planuojant ir vykdant įvairiausias užduotis (operacijas) ir subalansuoti pajėgų ir štabų panaudojimo galimybes, sudarytos arba planuojamos sudaryti perdislokuojamos ir neperdislokuojamos operacinės pajėgos (ir jų vienetai) gali būti suskirstytos į tris rūšis pagal parengties lygius: 1. Aukštos parengties pajėgos (angl. High Readiness Forces). 2. Žemesnės parengties pajėgos (angl. Forces of Lover Readiness). 3. Ilgalaikio telkimo pajėgos (angl. Long Term Build up Forces). Aukštos parengties operacines pajėgas sudaro nedidelė, bet svarbi sausumos, oro ir jūrų pajėgų dalis, sugebanti greitai reaguoti ir dalyvauti 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos operacijose ar ne 5-ojo straipsnio atsako į krizes operacijose. Žemesnės parengties operacinės pajėgos, skirtos kolektyvinei gynybai valstybės teritorijoje vykdyti, bei, reikalui esant, tam tikram regionui sustiprinti. Šios pajėgos taip pat užtikrina aukštos parengties pajėgų rotaciją vykdant atsako į krizes operacijas tiek Aljanso teritorijoje, tiek už jo ribų. Ilgalaikio telkimo operacinės pajėgos. Tai pajėgos, kurios užtikrina ilgalaikį Aljanso pajėgų papildymą vykdant 5-ojo straipsnio operacijas esant „blogiausiam scenarijui“. Vykdydamos iš anksto parengtus pajėgų pastiprinimo planus, rezervo mobilizavimą ar pajėgų atkūrimą, šios pajėgos sudaro sąlygas suformuoti gausesnes Aljanso pajėgas, reaguojant į esminius Aljanso saugumo aplinkos pokyčius. Kiekvienas parengties lygis apima kelias parengties kategorijas (žr. 6–18 pav.).

6–18 pav. Lietuvos karinių pajėgų parengties lygiai ir kategorijos

Strateginė parengtisBendras pasirengimasKariuomenė vadas

Kariuomenės (ginkluotųjųpajėgų) gebėjimas

vykdyti visus KASOKTĮnustatytus uždavinius ir

užduotis

Operacinė parengtisJungtinė parengtisJungtinio štabo

viršininkasGebėjimas integruoti

vienetus ir sinchronizuoti jų veikimą uždaviniams ir

užduotims įvykdyti

Taktinė parengtisVieneto parengtis

Pajėgų rūšių ir atskirųvienetų vadai

Gebėjimas teikti parengtus ir operacijoms

vykdyti paskirtus vienetus

Kovinė parengtis

Aukštos parengties operacinės pajėgos (vienetai)

Žemesnės parengties operacinės pajėgos (vienetai)

Ilgalaikio telkimo operacinės pajėgos (vienetai)

Parengties kategorijos





6.10. Operacinių pajėgų valdymas 673. Dažniausiai operacinių pajėgų valdymas yra vykdomas per Jungtinio štabo Jungtinių operacijų centrą naudojant turimas technines priemones. Kitais atvejais, atsižvelgiant į operacijų rūšį, jų valdymas gali būti padalinamas (angl. Shared) operaciją vykdantiems vadams, kaip pateikta lentelėje žemiau.

Veikla Veiklos valdymo struktūros Kasdieninė veikla ir funkcinės operacijos

Pajėgų rūšių ir atskirų vienetų štabai (vadavietės)

Mokymai (pratybos)

Mokymų / pratybų štabas arba Jungtinio štabo Jungtinių operacijų centras

Paramos ir pagalbo teikimo civiliams operacijos

Jungtinio štabo Jungtinių operacijų centras

Šalies dsaugumo ir tarptautinio stabilumo operacijos

Jungtinio štabo Jungtinių operacijų centras

Valstybės pradinės savigynos ir kolektyvinės gynybos operacijos

Ginkluotųjų pajėgų vadovybė (vadavietė) Trys regioninės vadavietės NATO jungtinių pajėgų vadavietė

6.11. Rezervas ir mobilizacija 674. Karinis rezervas yra papildomos pajėgos laikomos tam, kad užkardyti nenumatytas situacijas ar įtakoti ateities įvykius. Karinio rezervo organizavimą valstybėje reglamentuoja šie dokumentai: 1. LR mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas. 2. LR karo prievolės įstatymas. 3. LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas. 4. LR karo prievolės įstatymas. 5. Lietuvos kariuomenės mobilizacinės sistemos doktrina. 6. Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcija. 7. NATO dokumentas MC/441/1 dėl rezervo politikos gairių. Rezervas gali būti: 1. Mobilizacinis (angl. Mobilizational). Gali būti vadinamas strateginiu rezervu (angl.

Strategic reserve). 2. Operacinis (angl. Operational). 3. Taktinis (angl. Tactical).

Koks yra atsakingų institucijų uždavinys?

Institucijų, kurios yra atsakingos už rezervo parengimą uždavinys yra teikti parengtus, apginkluotus ir pasiruošusius veikti karius ir darnius vienetus (angl. Cohesive units) tam, kad patenkinti kariuomenės poreikius plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių operacijų vykdymui.

Kas yra mobilizacinis rezervas? Mobilizacinis rezervas (angl. Mobilizational reserve) yra atsargos karo prievolininkai, ginklų, amunicijos, transporto ir kitokios technikos bei kitų materialinių vertybių ir pinigų atsargos, medicininės paskirties ištekliai, kaupiami arba apskaitomi taikos metu ir nustatyta tvarka naudojami paskelbus mobilizaciją arba įvedus nepaprastąją padėtį.



Kas yra operacinis rezervas? Operacinis rezervas (angl. Operational reserve) yra rezervo pajėgos (vienetai ir materialinė dalis) numatytos panaudoti blogiausiu atveju ir paremti konkrečią operaciją ar operacijos etapą (fazę).

Kas yra taktinis rezervas? Taktinis rezervas (angl. Tactical reserve) yra pajėgų dalis, kurią vadas laiko kaip manevro vykdymo pajėgas, kad galėtų daryti įtaką būsimiems veiksmams.

Kas yra svarbu sudarant ir panaudojant operacinį rezervą? 675. Prieš priimant sprendimą sudaryti ir panaudoti operacinį rezervą privalu atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar tikrai reikia operacinio rezervo? Ar galime sau tai leisti? 2. Kokius uždavinius ir užduotis jis vykdys ir kokius efektus norėsime pasiekti planuodami

jį panaudoti? 3. Kokio dydžio (junginys ar dalinys) ir organizacinės struktūros jis turėtų būti? 4. Kokie pajėgumai (karinės galimybės) jam yra reikalingi (būtini)? 5. Kur (kokioje vietoje) jis turėtų būti laikomas (dislokuotas)? 6. Kokiomis aplinkos sąlygomis labiausiai tikėtina, kad jis bus panaudotas? 7. Kada reikia pradėti operacinio rezervo judėjimą tam, kad jį būtų galima laiku

panaudoti? 8. Kiek reiks laukti visiško ar dalinio jo pasirengimo, kad jį būtų galima panaudoti? 9. Kam jis bus pavaldus? 10. Kaip paslėpti nuo priešo jo buvimo (dislokavimo) vietą ir judėjimą? 676. Operacinio rezervo turėjimas ir jo panaudojimas esant poreikiui yra būtinas. Operacinis rezervas yra sudaromas iš kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetų ir yra operacinio vado paskutinė išeitis (angl. Last resort). Operacinio rezervo organizacinė struktūra tiesiogiai priklauso nuo operacinės aplinkos sąlygų, o užduotys, kurias jis galėtų atlikti pvz. pradinės savigynos atveju, yra: 1. Sulaikyti prasiskverbimą (angl. Contain penetraitions). Pėstininkų vienetai prieštankine

ginkluote gali vykdyti šią užduotį. 2. Kontratakuoti (angl. Counterattack). Kontratakuoti mažinant prasiskverbimą,

pasinaudoti atvirais / neapsaugotais priešo flangais ar išlaisvinti priešo apsuptą savąjį vienetą. Šiam tikslui labiausiai tinka mechanizuotieji vienetai, jeigu neturima tankų.

3. Vykdyti puolimą sutrukdančią ataką (angl. Conduct spoiling attack). Rezervo vienetai gali pulti ir taip paveikti priešo tempą ir darną, priversti jį ankščiau įvesti papildomus pajėgumus ar keisti veikimo taktiką.

Kariuomenės mobilizacinis rezervas

677. Kariuomenės mobilizacinis rezervas yra dviejų rūšių – aktyvusis ir individualusis. Aktyvųjį rezervą sudaro kariai savanoriai (savanoriškas rezervas) ir pradinę privalomąją karinę tarnybą (ar tokio pobūdžio mokymus) atlikę atsargos kariai (privalomas rezervas), organizuoti į karinius vienetus. Individualųjį rezervą sudaro tarnybą atlikę atsargos kariai, neorganizuoti į karinius vienetus, ir neparengtas individualusis rezervas (neparengti karo prievolininkai – neatlikę karinės tarnybos, bet pagal amžiaus cenzą tinkantys tarnybai). 678. Kariuomenės rezervas, organizuotas į karinius vienetus, iš principo yra ir operacinių pajėgų dalis ir strateginis rezervas. Rezervo vadyba taikos metu yra vykdoma pagal KAM atitinkamai parengtas rezervo palaikymo, rengimo ir panaudojimo procedūras.



6–19 pav. Visapusiško saugumo ir mobilizacijos santykis

Mobilizacija 679. Mobilizacija (angl. Mobilization) yra valstybės valdymo, savivaldybių ir ūkio sistemos pertvarkymo procesas karo padėčiai, ginkluotųjų pajėgų (kariuomenės) bei jų rezervo ir civilinės saugos bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių (civilinės saugos formuočių) pervedimas iš taikos į kovos parengtį bei atsargos karo prievolininkų šaukimas į tikrąją karo tarnybą. Mobilizacija ir demobilizacija yra viena iš svarbiausių visuotinės ir besąlyginės valstybės gynybos organizavimo ir visuomenės struktūrų grąžinimo į padėtį, buvusią iki mobilizacijos paskelbimo, priemonių, skirtų organizuoti visuomenę veikti, kai prireikia ginti tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus (žr. 6–19 pav.). Mobilizaciją reglamentuoja mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas. Apskritai mobilizacija gali būti selektyvi, dalinė, visiška ir visuotinė. Lietuvoje mobilizacijos mastui apibūdinti yra vartojamos dvi sąvokos: 1. Visuotinė (angl. All out / total mobilization). Visuotinė mobilizacija aprėpia visą

valstybės valdymo, savivaldybių ir ūkio sistemą, ginkluotąsias pajėgas bei jų rezervą ir civilinės saugos formuotes.

2. Dalinė (angl. Partial mobilization). Dalinė mobilizacija aprėpia dalį valstybės valdymo, savivaldybių ir ūkio sistemos, ribotą kiekį karinių dalinių ir civilinės saugos formuočių bei ginkluotųjų pajėgų rezervo.

Valstybės lygmeniu mobilizacija apima du procesus: 1. Karinę mobilizaciją (angl. Military mobilization process). Šio proceso metu Lietuvos

kariuomenėje yra pakeliamas parengties laipsnis, taikos meto organizacinė struktūra reorganizuojama į karo meto organizacinę struktūrą (vykdoma aktyvaus rezervo šaukimas).

2. Nacionalinę mobilizaciją (angl. National mobilization process). Šio proceso metu mobilizuojami visi valstybėje esantys resursai ir priemonės siekiant palaikyti kariuomenę ir užtikrinti civilių gyventojų gyvybiškai svarbias funkcijas.

680. Mobilizacijos rengimo ir vykdymo principai yra šie: veiklos tęstinumo, funkcinis, teritorinis ir priimančios šalies paramos. 1. Veiklos tęstinumo (angl. Continuity). Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija,

Mobilizacijos departamentas, Lietuvos kariuomenė, civilinės mobilizacijos institucijos ir ūkio subjektai privalo užtikrinti savo veiklos tęstinumą paskelbus mobilizaciją, teikiant priimančios šalies paramą arba naudojant mobilizacinį rezervą.

Planavimas ir pasirengimasMobilizacija

Vykdymas

Karinėveikla

Parama ir sąveika

Nekarinė veikla (civilinė sauga)

Visapusiška gynyba

Nekarinė (civilinė) gynyba

Karinėgynyba

Taika ir gerovė valstybėje / Lietuvos Respublikos suverenumas ir teritorijos vientisumas / regioninis ir globalinis stabilumas















2. Funkcinis (angl. Functionality). Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir civilinės mobilizacijos institucijos, atsakingos už tam tikros valstybei gyvybiškai svarbios funkcijos (funkcijų) vykdymą valstybėje, privalo užtikrinti šios funkcijos vykdymą valstybėje paskelbus mobilizaciją, teikiant priimančios šalies paramą arba naudojant mobilizacinį rezervą.

3. Teritorinis (angl. Territoriality). Civilinės mobilizacijos institucijos, atsakingos už gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą savivaldybių teritorijose, privalo pagal savo kompetenciją užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, priimančios šalies paramos teikimą arba mobilizacinio rezervo naudojimą savivaldybių teritorijose, paskelbus mobilizaciją.

4. Priimančios šalies paramos (angl. Host nation support). Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Mobilizacijos departamentas, Lietuvos kariuomenė, civilinės mobilizacijos institucijos ir ūkio subjektai turi būti pasirengę pagal savo kompetenciją vykdyti priimančios šalies paramos užduotis paskelbus mobilizaciją arba naudojant mobilizacinį rezervą.

681. Mobilizacija (ir demobilizacija) organizuojama (skelbiama, vykdoma ir administruojama) vadovaujantis: 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 2. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymu. 3. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu. 4. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymu. 5. Lietuvos Respublikos LR mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymu. 6. Lietuvos Respublikos Mobilizacijos įstatymu. 7. Lietuvos Respublikos Valstybės gynimo tarybos įstatymu. 8. Lietuvos Respublikos Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo

renginių įstatymu. 9. Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis. 10. Lietuvos Respublikos Seimo priimtais nutarimais, Lietuvos Respublikos Prezidento

dekretais. 11. Kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. 13. Ministro Pirmininko potvarkiais ir kitais teisės aktais. 682. Valstybės institucijos, dalyvaujančios mobilizacinėje veikloje: 1. Lietuvos Respublikos Prezidentas (Prezidentūra). 2. Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Ministerijos. 5. Lietuvos kariuomenė. 6. Vyriausybės įstaigos. 7. Savivaldybės. 683. Mobilizacija yra vykdoma pagal mobilizacijos planą, kuris yra valstybės (karinės) gynybos plano sudėtinė dalis, kuriame numatytos priemonės, turinčios užtikrinti Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų ir sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų sutelkimą paskelbus mobilizaciją ir pasirengimą karinei valstybės gynybai bei tokio gynybos vykdymą.

Kaip yra organizuotas sausumos rezerves kitose valstybėse? Netherlands army reserve: „The National Reserve Corps (in Dutch: Korps Nationale Reserve, abbreviated Natres) is part of the Operational Command (Dutch Operationeel Commando) (Opco) of the Royal Netherlands Army and consists as of about 3,500



reservists. The reservists are volunteers in their spare time and are essentially part-time soldiers. The Natres is corps in the sense that it is a regiment which recruits nationally. In case of war or when there is a threat of war the Natres battalions provide surveillance and security for strategic objects like bridges, power stations etcetera. The Natres also has a general national defence role to defend the integrity of national territory. Non-combat roles of the Natres include disaster relief and military assistance to civil authorities. An example of this is the assistance two battalions gave during the flooding of the province of Limburg in 1995. The other main functions are Host Nation support and functioning as opposing force during exercises and for training purposes. Currently the National Reserve consists of five Light Role battalions which belong to the three Regional Military Commands. The Natres battalions with the corresponding regions are as follows: 1. 10 Natresbataljon (Groningen, Friesland, Drenthe): RMC Noord. 2. 20 Natresbataljon (North Holland, South Holland): RMC West. 3. 30 Natresbataljon (Zeeland, North Brabant, Limburg): RMC Zuid. 4. 40 Natresbataljon (Gelderland, Overijssel): RMC Noord. 5. 50 Natresbataljon (Utrecht, Flevoland): RMC West. Natres units and personnel are not deployed abroad, their charter does not allow this. Individual soldiers (mostly NCO's and officers) are deployed as individual replacements or specialists, but always voluntarily. When a reservist is deployed he does so under the capbadge of the regular unit he is attached to.“ Irish defence forces: „The Army Reserve has an establishment of about 9,300 and consists of a three Reserve Brigade. These three Brigades are organised on a standard Infantry Brigade model and mirror the organisation of the Permanent Defence Forces (PDF). Each unit within each Brigade has an affiliated PDF unit with which it has a direct working and support relationship.“ New Zealand defence force: „ Land component comprises around 4,500 Regular Force personnel, 2,000 Territorial Force personnel and 500 civilians.The Army Reserve comprises those members of the Territorial Force (TF) of the New Zealand Army as defined by the Defence Act 1990. It is the part-time component of the Territorial Force of the New Zealand's Army, made up of volunteers from all walks of life who take time away from their civilian lives for at least 20 days a year to serve their country. Although operational service is voluntary for Army Reserve Soldiers, today's Army Reserve trains with an operational focus: allowing volunteers to take their place on overseas missions from the tropics of the Solomon Islands to the streets of Dili and the rugged mountains of Afghanistan.“ UK: „The Territorial Army (TA) is the part time volunteer force of the British Army. With around 35,500 members, the TA forms about a quarter of the overall manpower strength of the British Army. TA members regularly volunteer to serve overseas on operations, either with TA units, or as individuals attached to regular units. Over one thousand TA soldiers are deployed overseas on operations each year. The highest ranking Territorial is Major General Greg Smith TD who is Assistant Chief of the Defence Staff (Reserves and Cadets).“ 6.12. NATO daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų konceptas 684. Kilus krizei, Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą dėl daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų (angl. Combined joint task force), skirtų konkretiems Aljanso karinių misijų spektro tikslams pasiekti ir vadovaujamų daugianacionalinio jungtinio štabo, suformavimo. Pajėgų sudėtyje gali būti ir ne NATO šalių karinių vienetų. Dar prieš prasidedant bet kokiai krizei ar konfliktui Aljanso daugianacionalinių jungtinių (užduoties vykdymo) pajėgų pajėgumų sutelkimo tikslas yra:



1. Užtikrinti, kad Aljansas turėtų lanksčias ir veiksmingas priemones, reikalingas skubiai suformuoti greitai perdislokuojamas daugianacionalines jungtines (užduoties vykdymo) pajėgas su atitinkama vadovavimo ir valdymo sistema.

2. Paremti su kolektyvine gynyba nesusijusias operacijas, vykdomas kartu su partneriais ir kitomis ne NATO šalimis.

3. Remiantis atskiriamų, bet ne atskirų pajėgų principu, sudaryti sąlygas Aljansui paremti „Europos saugumo ir gynybos identiteto“ (angl. European security & defence identity, ESDI) plėtrą Aljanso šalyse, skiriant daugianacionalinių jungtinių tikslinių pajėgų štabą ir pajėgumus operacijoms, kurias pagal susitarimą politiškai kontroliuoja ir kurioms strategiškai vadovauja Vakarų Europos Sąjunga arba kitos organizacijos.

Daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų formavimas

685. NATO operacijų planavimo sistema, įskaitant pajėgų aktyvavimą ir išskleidimą, bus panaudojama daugianacionalinių jungtinių tikslinių pajėgų štabui ir jo jungtinėms pajėgoms aktyvinti. Planavimas pradedamas, kai Šiaurės Atlanto Taryba atrenka vieną ar daugiau Karinio komiteto pateiktų karinio atsako variantų ir išleidžia pradines direktyvas. Oficialus daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų štabo aktyvavimas pradedamas vykdyti, kai Šiaurės Atlanto Taryba / Gynybos planavimo komitetas patvirtina operacijų konceptą ir Taryba išleidžia pajėgų aktyvavimo direktyvas. Strateginė vadovybė skiria užduotį atitinkamo daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadui pradėti parengiamąjį daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų pagrindinio štabo formavimo ir dislokavimo darbą, įskaitant operacijų plano parengimą. Taip pat būtina nustatyti daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų komponentų vadovybes ir jų paramos elementus. Šiaurės Atlanto Tarybai patvirtinus operacijų planą, vadovaujantis jos vykdomosiomis direktyvomis, pradedamas daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų štabo ir pajėgų išskleidimas, o Karinis komitetas išleidžia įsakymą dėl pajėgų aktyvavimo.

Nacionaliniai paskyrimai (angl. National assignments)

686. Į daugianacionalines jungtines užduoties vykdymo pajėgas valstybės skiria nacionalinius kontingentus (angl. National contingents).

Vadovavimo struktūra (angl. Command structure)

687. Paskirtas strateginio lygmens vadas per Karinį komitetą rekomenduoja Šiaurės Atlanto Tarybai formuoti reikiamą pagrindinę vadavietę (angl. Parent HQ) ir skirti daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadą (ang. Commander CJTF), taip pat nustatyti jungtinių operacijų rajono (angl. Joint operations area), kuriame užduoties vykdymo pajėgų vadas vykdys operaciją, ribas. Visa tai įvykdžius, daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų štabas (angl. Combined joint task force HQ) ir jo paramos elementai pagal strateginio lygmens vado direktyvas sudaromi iš pagrindinio štabo (branduolio) ir skiriamas kitų NATO vadovavimo struktūrų ir prisidedančių ne NATO šalių personalas. 688. Daugianacionalines jungtinės užduoties vykdymo pajėgos sudaro daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadavietė (angl. CJTF HQ), jam pavaldžių daugianacionalinių jungtinių pajėgų komponentų vadovybės (angl. Combained joint force component command) ir operacijai vykdyti paskirtos pajėgos. Kiti NATO štabai (vadavietės) gali veikti kaip remiančios vadavietės.



Daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadavietė (angl. CJTF HQ)

689. Tai perdislokuojama, daugianacionalinė ir daugiakomponentinė, iš anksto nenustatyto dydžio, misijai vykdyti sudaryta ir pritaikyta vadavietė, kurią daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadas panaudoja vadovavimui ir valdymui organizuoti. Daugianacionalinių jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadavietės branduolį sudaro pagrindinis štabas, papildomas personalas, paramos elementai ir įranga, būtini vadavietės operaciniams pajėgumams pasiekti ir išlaikyti.

Daugianacionalinių jungtinių pajėgų komponentų vadovybės (angl. CJFCCs)

690. Daugianacionalinių jungtinių pajėgų komponentų vadovybes sudaro štabas, atitinkami paramos elementai bei būtinos ryšių ir informacinės sistemos. Vadovybės yra tiesiogiai pavaldžios daugianacionalinių jungtinių tikslinių pajėgų štabui ir vadovauja paskirtoms pajėgoms. Daugianacionalinių jungtinių pajėgų komponentų vadovybės gali būti iš vienos pajėgų rūšies arba jungtinės ir turi sugebėti persidislokuoti ir vykdyti operaciją. Visiškai išskleistoms daugianacionalinėms jungtinėms tikslinėms pajėgoms paprastai vadovauja šių komponentų vadovybės: daugianacionalinių jungtinių pajėgų sausumos (angl. Combined joint force land component command), daugianacionalinių jungtinių pajėgų oro (angl. Combined Joint force air component command) ir daugianacionalinių jungtinių pajėgų jūrų komponento (angl. Combined joint force maritime component command). 691. Atsižvelgiant į misijos pobūdį ir paskirtų pajėgų dydį, gali būti suformuotos kitų komponentų vadovybės: daugianacionalinių jungtinių pajėgų užnugario rajono (angl. Combined joint force rear area component command), daugianacionalinių jungtinių pajėgų specialiųjų operacijų (angl. Combined joint force special operations component command) ir daugianacionalinių jungtinių pajėgų psichologinių operacijų (angl. Combined joint force psychological operations component command). 6.13. Operacinių pajėgų vystymas 692. Ilgalaikis planavimas yra iššūkis vadovams ir analitikams tiek gynyboje, tiek versle. Daugelis specialistų sutinka, kad tai yra ir menas, ir mokslas. Laikui bėgant šiai sudėtingai sričiai buvo taikoma daug įvairių analitinių būdų. Kiekvienas jų kyla iš tam tikro požiūrio į šią problemą. Keletas iš žymesnių šiuo metu naudojamų ilgalaikio planavimo būdų yra: Pajėgumų padidinimo planavimas (angl. Incremental planning). Taikant šį būdą siekiama iš esmės pagerinti esamus karinius pajėgumus. Šis būdas sutelktas į garantuotą dabartinių pajėgumų sustiprinimą ir turi tendenciją koncentruotis į artimojo laikotarpio įvykius ir galimybes. Jo taikymo rezultatas dažnai yra esamos įrangos laipsniškai didėjantys patobulinimai. Pajėgumų planavimas siekiant sumažinti riziką (angl. Risk avoidance planning). Tradicinės koncepcijos ir struktūros yra ekstrapoliuojamos ir tobulinamos. Šis konservatyvus būdas reiškia, kad ir toliau bus veikiama tokiu pat būdu kaip ir anksčiau, kol nebus aiškiai įrodyta, kad tai neteisinga. Vystant pajėgas laikomasi dabartinės strategijos, doktrinos, taktikos ir struktūros, o naujos technologijos panaudojamos, kai įrodoma, kad jos yra naudingos ir tinkamos. Šiuo būdu santykinai siekiama išlaikyti esamą gynybos pajėgumo padėtį. Pajėgumų planavimas, priklausantis nuo technologijų (angl. Technology driven planning). Politikos ir sprendimų priėmimo varomoji jėga yra siekimas neatsilikti nuo moderniausių technologijų. Tikslas yra įgyti technologinį pranašumą. Atidžiai sekamos technologijų vystymosi naujienos. Kiek įmanoma greičiau įsigyjamos naujausios technologijos ir integruojamos į karines pajėgas.



Pajėgumų planavimas, priklausantis nuo istorinio tęstinumo (angl. Historical extension driven planning). Vertinamos buvusios operacijos, mūšiai, kampanijos ir karai siekiant nustatyti faktorius, kurie daugiausia prisidėjo prie sėkmės ir / ar nepasisekimo. Karinės pajėgos tada pritaikomos kuo daugiau pasinaudojant teigiamais faktoriais ir vengiant neigiamų. Pajėgumais pagrįstas planavimas (angl. Capability based planning). Šis būdas apima funkcinę pajėgų poreikių analizę. Pajėgumai nustatomi remiantis kariuomenei (karinėms pajėgoms) duotais pagrindiniais uždaviniais. Tai daroma, jei nėra specifinių grėsmių ar sąlygų. Kai nustatomas reikiamas pajėgumų sąrašas, ieškoma ekonomiškiausių ir efektyviausių galimybių patenkinti nustatytus poreikius. Grėsme pagrįstas planavimas (angl. Threat based planning). Grėsme pagrįstas būdas apima galimų priešininkų nustatymą ir jų pajėgumų įvertinimą. Pajėgumų reikalavimai remiasi priešo nugalėjimo kriterijumi. Nagrinėjami kokybiniai ir kiekybiniai sprendimai. Šis planavimo metodas buvo plačiai taikomas šaltojo karo metu. Planavimas „iš viršaus į apačią“ (angl. Top down planning). Tai gynybos planavimo principas „nuo strategijos prie užduočių“. Šis procesas prasideda nuo nacionalinės politikos – interesų ir tikslų – nustatymo. Parengiamos nacionalinio saugumo ir gynybos strategijos, remiančios nacionalinę politiką (jos interesus ir tikslus). Planavimas tęsiamas nustatant uždavinius ir užduotis kariuomenei siekiant įgyvendinti nacionalinę politiką (jos interesus ir tikslus) ir sukuriant atitinkamas koncepcijas šiems uždaviniams ir užduotims vykdyti. Remiantis šiomis veikimo koncepcijomis galima įvertinti kariuomenės esamus pajėgumus ir planuoti jų vystymą. Biudžetu pagrįstas planavimas (angl. Budget based planning). Šio planavimo būdo tikslas yra turėti karines pajėgas, kurias galima išlaikyti atsižvelgiant į numatytą biudžetą. Naudojant tokį būdą siekiama numatytomis lėšomis maksimaliai padidinti gynybinį pajėgumą ir kariuomenės vertę. Scenarijumi pagrįstas planavimas (angl. Scenario based planning). Pagal šį būdą numatomos hipotetinės (spėjamos) situacijos planuojant panaudoti karines pajėgas. Situacijos yra apibūdinamos pagal geografinius, karinius ir civilinius parametrus. Reikalavimai kariniams pajėgumams nustatomi atlikus gebėjimo įvykdyti uždavinius ir pasiekti nustatytus tikslus įvertinimus. Kiekvienas iš aukščiau išvardintų būdų turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Gynybos planavimas retai kada vykdomas naudojant tik vieną būdą. Ilgalaikis gynybos planavimas dažniausiai vykdomas naudojant šių planavimo būdų derinį. Viena aišku, kad planuojant gynybą visada bus naudojami scenarijai.

Kas yra pajėgų vystymas? Pajėgų vystymas (angl. Force development) yra integruotų ir tarpusavyje susijusių procesų sistema, kuri nustato reikalingus esamų pajėgumų pakeitimus bei naujų pajėgumų karinėms pajėgoms reikalavimus. Pajėgų vystymą skatina pasikeitimai politikoje, esami ar numatomi pokyčiai saugumo aplinkoje, išmoktos pamokos operacijose. Pajėgų vystymas apima planavimą pajėgumais, pajėgumų vadybą ir pajėgumų kūrimą. 693. Siekiant optimizuoti resursus ir pasiekti norimą operacinį efektyvumą sparčiai besikeičiančioje globalioje (strateginėje, operacinėje ir taktinėje) aplinkoje, kai įprastinis sekinamasis kariavimas yra keičiamas asimetriniu, karinių pajėgų veikimas priklauso nuo ateities aplinkos (scenarijų) sėkmingo prognozavimo. Naudojant šiuos scenarijus pajėgų operaciniai reikalavimai (angl. Operational requirements) gali būti efektyviau nustatomi ir įgyvendinami planuojant karinius pajėgumus (žr. 6–20 pav.) ir apimti visas kariuomenės vystymo sritis: 1. Koncepcijas ir doktrinas. 2. Organizaciją ir pajėgų struktūrą.



3. Karinį rengimą. 4. Personalo vadybą. 5. Ginkluotę ir technologijas. 6. Paramą (išlaikymą). 7. Informaciją ir infrastruktūrą. 8. Suderinamumą. 694. Planavimas pajėgumais (angl. Capability-based planning). Metodas, kuris apima kariuomenės operacinių pajėgų operacinių reikalavimų funkcinę analizę, sąlygas, kai dėl aplinkos grėsmių neapibrėžtumo pajėgos yra rengiamos plataus spektro operacijoms vykdyti. Pajėgumai yra parenkami atsižvelgiant į skirtas, vykdomas ar planuojamas vykdyti užduotis ir į kariuomenei skirtus asignavimus (ir resursus). Visas procesas prasideda užduodant klausimą: ką turime padaryti? ar kokias užduotis vykdyti?, o ne kokią įrangą ar ginkluotę pakeisti. Planuojant pajėgumus vadovaujamasi scenarijais ir karybos koncepcijomis. Šis kariuomenės pajėgumų planavimas yra alternatyva planavimui atsižvelgiant į grėsmes (jis buvo vykdomas nuo nepriklausomybės atkūrimo). Planavimas atsižvelgiant į pajėgumus turi užtikrinti operacinių pajėgų disponavimą tokiais pajėgumais, kurie užtikrintų jų greitą reagavimą į įvairius operacinius iššūkius pagal įvertintą riziką ir ekonominius apribojimus. 695. KAM Pajėgų plėtros ir planavimo departamente yra planuojami ir nustatomi visi kariuomenės pajėgumai, o pajėgų plėtra ir planavimas vykdomas atsižvelgiant į pajėgumus ir vykdomas „iš viršaus į apačią“ (angl. Capabilities-driven, top-down activity). Jungtiniai operaciniai pajėgumai yra neatsėjama visų kariuomenės pajėgumų dalis, tiesiogiai priklausanti nuo vykdomų operacijos pobūdžio ir rūšies. Jungtiniai operaciniai pajėgumai nustatomi, vystomi ir formuojami plataus spektro operacijoms vykdyti, siekiant tikslingai panaudoti taktinius vienetus. 696. Faktoriai, kurie daro įtaką kariniams pajėgumams: 1. Nacionaliniai interesai. 2. Nacionaliniai tikslai (siekiai). 3. Vidaus ir užsienio politika. 4. Ginklų kontrolės apribojimai. 5. Doktrina. 6. Karinė struktūra. 7. Karyba. 8. Vadų rengimas. 9. Ginkluotė. 10. Istorija. 11. Gynybos biudžetas. 697. Pagrindiniai terminai, apibūdinantys procesus, susijusius su pajėgumų planavimu: 1. Gynybinis pajėgumas (angl. Defence capability). Potencialas (resursai), kuriuo

disponuojama ir kuriuo užtikrinamas valstybės saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas.

2. Karinis pajėgumas (angl. Military capability). Gebėjimas veikti ir pasiekti tiksliai nusakytą efektą / rezultatą / siekinį / tikslą (įvykdyti užduotį) karinėmis priemonėmis. Karinis pajėgumas realizuojamas vykdant įvairią karinę veiklą taktiniame, operaciniame ir strateginiame lygmenyje. Lietuvos karinių pajėgų karinius pajėgumus galima įvertinti analizuojant: a. Pajėgų struktūrą (angl. Force structure). Skaičiai, dydis ir vienetai, sudarantys

Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.



b. Modernumą (angl. Modernity). Karinių vienetų, technikos, ginklų ir įrangos techninis lygis ir sudėtingumas.

c. Vienetų parengtį (angl. Unit readiness). Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių ir kitų karinių vienetų vadų galėjimas teikti (angl. Provide) reikiamus pajėgumus operaciniam vadui (operacijų vykdytojui), kuris vykdo jam paskirtus operacinius uždavinius (užduotis).

d. Veiksnumą (angl. Sustainability). Karinių pajėgų gebėjimas išlaikyti veiklos lygį ir trukmę tiek laiko, kiek reikia kariniams tikslams pasiekti. Veiksnumas yra funkcija, kuria yra palaikomas (ar tiekiamas) atitinkamas parengtų pajėgų, materialinių priemonių ir reikmenų (atsargų) kiekis, būtinas remti karines pastangas.

3. Operacinį pajėgumą (angl. Operational capability). Karinis gebėjimas pasiekti nustatytą tikslą (įvykdyti užduotį) per tam tikrą laiką apibrėžtoje teritorijoje (erdvėje) su nustatyta organizacine struktūra ir priemonėmis (įranga, ginkluote ir technika).

4. Kovinę galią (angl. Combat power). Karinio vieneto gebėjimas vykdyti uždavinius turimomis priemonėmis tam tikru laiku. Kovinė galia apima: lyderystę, karių kovos gebą, ugnies galią, manevringumą, pajėgų apsaugą, vadų gebėjimą valdyti karinius vienetus ir informaciją mūšio metu (detaliau žr. 3 dalį). Karių kovos gebą sudaro individualus karių parengimas, fizinė būsena, moralė ir t. t.

698. Kaip jau buvo minima 1 dalyje, pajėgumą kariauti (vykdyti karinę veiklą / operacijas) apima septyni visiems kariuomenės vienetams bendri gebėjimai: 1. Informuoti – vadovybės informavimo procesas; informacijos gavimas, palyginimas,

apdorojimas, valdymas (administravimas) ir paskirstymas. 2. Vadovauti – saugios vadovavimo priemonės; įgaliojimas duoti nurodymus, koordinuoti

ir valdyti karines pajėgas. 3. Parengti – pajėgų parengimo panaudoti priemonės; visi veiksmai, reikalingi numatyti

(apibrėžti), parūpinti ir pristatyti kovines pajėgas operaciniam panaudojimui pagal nustatytus parengties kriterijus.

4. Panaudoti – priemonės ir ištekliai, reikalingi laiku perdislokuoti, panaudoti ir atkurti pajėgas, sukomplektuotas numatytam tikslui pasiekti.

5. Apsaugoti – priemonės, reikalingos apsaugoti ir išsaugoti pajėgų vienetus, elementus operacijų metu; apima didesnių grėsmių, įskaitant gamtines, žmogiškąsias ir technologines, atrėmimą.

6. Išlaikyti – gebėjimas išlaikyti pajėgas; išlaikyti reikiamą kovinės galios, būtinos tikslui pasiekti, lygį.

Planuojant ilgalaikius operacinius pajėgumus reikšmingą vietą užima karybos (operacinių pajėgų panaudojimo ir veikimo) koncepcijos, aprašytos šios doktrinos 7.dalyje. Jie yra neatsiejama planavimo atsižvelgiant į pajėgumus proceso dalis. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad planuojant dalyvauti ir vykdant tarptautines operacijas mes susiduriame su daugianacionaliniais pajėgumais (angl. Multinational capabilities).

Kas yra pajėgų struktūra ir organizacija? Different foreign sourses: „A Force structure is the combat-capable part of a military organization which describes how military personnel, and their weapons and equipment, are organized for the operations, missions and tasks expected from them by the particular doctrine of the service or demanded by the environment of the conflict. Military organization is the structuring of the armed forces of a state so as to offer military capability required by the national defence policy. In some countries paramilitary forces are included in a nation's armed forces. A Force organization is the units arrangement which pursues collective goals, controls its own performance, and has a boundary separating it from its environment“.



6–20 pav. Bendra pajėgumų planavimo proceso schema 6.14. Operacinių pajėgų apsauga 699. Pajėgų apsauga (angl. Force protection). Koordinuoti veiksmai ir priemonės, kuriomis Lietuvos karinės pajėgos sėkmingai priešinasi kylančioms tiesioginėms ar netiesioginėms grėsmėms ir pavojams (angl. Threats and hazards); arba tos grėsmės ir pavojai yra sušvelninami ar neutralizuojami siekiant palaikyti tokias operacinės aplinkos sąlygas, kuriomis operacijas vykdantis vadas galėtų saugiai panaudoti operacines pajėgas ir jų taktinius vienetus. Lietuvos požiūris į pajėgų apsaugą yra grindžiamas principais ir priemonėmis, kurių pagrindu turėtų būti kuriami subalansuoti puolantieji ar ginantieji pajėgumai (angl. Proactive and reactive capabilities). NATO doktrina reglamentuoja pasyvias priemones (angl. Predominantly passive approach), kuriomis turėtų būti minimizuojami karinių pajėgų pažeidžiamumai. Lietuvos kariuomenės vadovybė ir operacinis vadas turėtų siekti formuoti aktyvų požiūrį į operacinių pajėgų apsaugą: pajėgų apsauga vykdoma nuolat, visose plataus spektro operacijose ir

KAS prioritetai ir tarptautiniai įsipareigojimai

Pajėgumų tikslai

Scenarijai (tikėtinos situacijos)

Veikimo konceptai

Pajėgumo esminės dalys

Ateities aplinka(grėsmės, technologijos ir t. t.)

Turimi ir planuoti pajėgumai

Pajėgumų įvertinimas

Pajėgumų ir jiems keliamų reikalavimųneatitikimų nustatymas

Kariuomenės (operacinių pajėgų) vystymo variantų

pasirinkimas

Investicijųsubalansavimas

Gynybiniai prioritetai

Įperkamų pajėgumųvystymo planas


Pajėgumas

Užduotys

Resursai

DoktrinosGynybos planavimo prielaidos

NATO / ESpajėgumųplanavimo procesas

Nustatyti nacionalinius

interesus

Įvertinti grėsmes nacionaliniams

interesams

LR nacionalinio saugumo strategija

LR karinė strategija

Politinės gairėsPlanavimas grėsmėmis

Planavimas pajėgumais



apima pajėgumus, kuriais galima tiesiogiai priešintis priešo veiksmams, o ne sušvelninti priešo veiksmų efektus. NATO dokumentai, kurie reglamentuoja pajėgų apsaugą: 1. AJP-3.14 Allied Joint Doctrine for Force Protection. 2. 80-25 NATO Force Protection Directive.

Pajėgų apsaugos principai 1. Nuolatinis pavojų ir grėsmių vertinimas (angl. Continues hazard and threat

assessment). Nuolatinis ir išsamus pavojų ir grėsmių vertinimas, remiantis tikslią ir laiku gautą žvalgybos informaciją, sudaro apsaugos priemonių parinkimo pagrindą. Informacija šiam nuolatiniam procesui yra gaunama iš įvairių šaltinių. Todėl operacinėms pajėgoms turi būti prieinami informacijos gavimo šaltiniai, kad operacinių pajėgų vadas turėtų reikalingų žinių ir galėtų suprasti esamą situaciją.

2. Rizikos analizė ir veiklos vadyba (angl. Risk analysis and activity management). Rizikos analizė ir gautos informacijos vadyba yra įrankiai, kuriais remiantis sudaromas planas, kaip išspręsti ar sumažinti problemas, nustatytas pavojų bei grėsmių vertinimo metu. Nustačius visus galimus pavojus ir grėsmes, reikia atsižvelgti į jų pasitaikymo tikimybę ir, jei yra priešų, į labiausiai galimus ir pavojingiausius jų veiksmų eigos variantus. Taip pat reikia atsižvelgti į operacinių pajėgų ir jų taktinių vienetų labai svarbių karinių priemonių (ginkluotės, technikos ir įrangos) pažeidžiamumą ir jų praradimo reikšmingumą. Paprastai už rizikos valdymą atsakomybė tenka atitinkamam žemiausiam vadovavimo lygmeniui (t. y. taktinio vieneto vadui). Tačiau gali būti tokių atvejų, kai operacinių pajėgų apsaugos rizika turi didelę strateginę reikšmę, tada už tai atsakingas operacinis vadas ar aukštesnis lygmuo.

3. Veiklos koordinacija ir integracija (angl. Activities coordination and integration). Siekiant efektyviai valdyti operacinę erdvę, operacijų rajone užtikrinti reikiamą standartizacijos lygį ir tinkamai naudoti ribotus išteklius, nacionalinių ir daugianacionalinių pajėgų (vienetų, elementų) apsaugos veikla turi būti koordinuojama. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir sumažinti savų pajėgų pažeidžiamumus, kuriais galėtų pasinaudoti priešas, labai svarbu koordinuoti ir integruoti pajėgų apsaugą vykdant planavimą strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyse.

4. Lankstumas (angl. Flexibility). Pajėgų apsaugos priemonės turi būti lanksčios, kad jomis būtų galima greitai reaguoti į naujas aplinkos sąlygas. Turėdamas lanksčias pajėgų apsaugos priemones vadas sugeba prisitaikyti ir gali efektyviai veikti nenumatytomis aplinkybėmis.

Jungtinio štabo J3 operacinių pajėgų apsaugos grupė

Jungtinio štabo J3 operacinių pajėgų apsaugos grupė yra Jungtinio štabo viršininko pagalbininkas operacinių pajėgų apsaugos organizavimo klausimais. Pagrindiniai šios grupės sudarymo tikslai: 1. Patarti visais klausimais, susijusiais su operacinių pajėgų apsauga. 2. Užtikrinti, kad visos pajėgų apsaugos priemonės būtų įgyvendintos. 3. Užtikrinti, kad būtų suprasta (įvertinta, nustatyta) rizika, susijusi su pajėgų apsauga ir

turinti strateginę ir operacinę įtaką. 4. Padėti atlikti karinius vertinimus siekiant nustatyti informacijos poreikį. 5. Prisidėti prie operacijų planavimo proceso. 6. Atsižvelgiant į operacijų rūšį vykdyti pajėgų apsaugos išžvalgymą.



Septinta dalis PAJĖGŲ IR PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS

Šioje dalyje aprašomos šiandienos ir artimos ateities operacijų vykdymo

tendencijos, detalizuojamas kariuomenės operacinės-taktinės veiklos spektras ir vienetų veiksmai. Apžvelgiamas kariuomenės operacinis procesas, išmoktos

pamokos ir karybos koncepcijos 7.1. Karinių priemonių panaudojimas 701. Lietuvos Respublika pasilieka sau teisę naudoti ginkluotą jėgą tiek savigynos, tiek kolektyvinės gynybos nuo ginkluoto užpuolimo, taip pat tarptautinių įsipareigojimų vykdymo atvejais pagal 1945 m. Jungtinių Tautų Chartiją, 1949 m. Šiaurės Atlanto Sutarties 5-ąjį straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus. 702. Kiekvienu karinių pajėgų ir priemonių panaudojimo atveju jų vaidmuo siekiant galutinio strateginio tikslo (angl. Strategic end-state) turi būti tiksliai nustatytas ir lengvai suprantamas. Sunku tikėti, kad strateginiai tikslai galėtų būti pasiekti vien karinėmis priemonėmis. Dažniausiai karinės pajėgos ir priemonės panaudojamos siekiant sukurti (atkurti) saugias aplinkos sąlygas ir įgalinti civilinę veiklą.

7–1 pav. Operacijų, tikslų, būdų ir priemonių tarpusavio ryšys 703. Lietuvos karinių pajėgų operacinis spektras (žr. 7–1 pav.) atspindi karinės veiklos kompleksiškumą taikos, krizės ir karo metu. Nors karinio rengimo prasme karinės pajėgos rengiamos visoms operacijoms, iš 7–1 pav. paveikslėlio aiškiai matyti, kokia karinė veikla yra faktinė, o kokia yra teorinė.

Situacija: regioninis (lokalinis) karas

Valstybė prieš valstybę

Situacija: civilinės saugos pažeidimaiEkstremaliosios situacijos (įvykiai)

Informacinės

BŪDAI (angl. Ways )

TIKSLAI (angl. Ends)

Taika

Pagrindinės operacijos

NumalšintiApginti Apsaugoti

Tvirta taika, saugu ir stabilu

Situacija: konfliktas ar pilietinis karasGinkluotos grupės prieš valstybę (teisėtą valdžią)

Situacija: pasaulinis ar tarpregioninis / tarpžemyninis karas

Valstybė prieš valstybę

Ekonominės

Diplomatinės

Karinės

PRIE

MO

NĖS

(ang

l. M

eans

)

KonfliktasKaras

Saugumo pažeidimai

PadėtiUžkardyti

Faktinis vykdomųoperacijų spektras

Ginkluotos gynybos nuo

agresijos

Atsako į tarptautines krizes

Saugumo užtikrinimo

Taikos meto užduočiųvykdymo

Funkcinės veiklos vykdymo

StabilizavimasSekinimasManevravimas



704. Kariniai siekiai vykdant plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas yra nustatomi karšto apsaugos ministro gairėmis (žr. 7–2 pav.), kurios yra atnaujinamos prireikus, tačiau ne rečiau kaip treji metai. Valstybės lygmeniu karinių pajėgų operacinei veiklai didelę įtaką daro nacionalinės (sąjungininkų ar daugianacionalinių pajėgų) operacijų vykdymo strategijos, kuriose yra nustatoma dalyvių elgsena, požiūris ir mąstysena siekiant efektyviai (sinchronizuotai ir integruotai) panaudoti visus galios elementus (karinius, diplomatinius, ekonominius ir informacinius), kad būtų pasiekti nacionaliniai, tarptautiniai ir / ar veiksmų rajono (teatro) strateginiai tikslai.

7–2 pav. Šiandienos kariniai siekiai 7.2. Šiandienos ir ateities karinių pajėgų vaidmuo, operacijos ir pajėgumai 705. Šiandienos ir ateities karinių pajėgų vaidmuo: 1. Užtikrinti piliečių saugumą (angl. Human security). 2. Kova su terorizmu (angl. War on terrorism). 3. Valstybės gynyba (angl. State defence). 4. Teikti pagalbą civiliams įvykus nelaimėms (stichinėms, pramoninėms ir kitoms (angl.

Disasters). 5. Aplinkos apsauga (angl. Environmental protection). 6. Paieška ir gelbėjimas (angl. Search and rescue). 706. Šiandienos ir ateities karinės operacijos: 1. Intervencinės, puolamosios operacijos (angl. Intervention, offensive combat

operations). 2. Humanitarinės intervencinės operacijos (angl. Humanitarian intervention operations). 3. Saugumo / stabilizacijos / rekonstrukcijos ir humanitarinės paramos operacijos (angl.

Aecurity / stability / reconstruction and humanitarian support operations). 4. Paramos ir pagalbos civiliams operacijos (angl. Civil support and assistance

operations). 5. Valstybės (sąjungininkų) gynybos operacijos (angl. National / alliance defense

operations).

Pagal poreikį ir įsipareigojimus

Specialiųjų operacijųeskadronas, skirtastiesioginei paramai teikti, kovai su terorizmu ir suvereniteto pažeidimams užkardyti

SOP

Tarptautinės

Nacionalinės

Operacijos irpajėgų teikėjai

Pagal poreikįoperacinėms pajėgoms palaikyti



NATO greito reagavimo ir ES kovinių grupių

budinčios pajėgos


- Du straigtasparniai, skirti paieškos ir gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms vykdyti- NATO oro policijos PŠP

Du laivai, skirtisuvereniteto pažeidimams užkardyti, paieškos ir gelbėjimo bei TMU vykdyti

Nuolatinėsparengties batalionas, skirtassuvereniteto pažeidimams užkardyti

LogistikosKOPKJPSP


Specialiųjų operacijųeskadronas, skirtastiesioginei paramai teikti, kovai su terorizmu ir suvereniteto pažeidimams užkardyti

SOP

Tarptautinės

Nacionalinės

Operacijos irpajėgų teikėjai




NATO greito reagavimo ir ES kovinių grupių

budinčios pajėgos


- Du straigtasparniai, skirti paieškos ir gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms vykdyti- NATO oro policijos PŠP

Du laivai, skirtisuvereniteto pažeidimams užkardyti, paieškos ir gelbėjimo bei TMU vykdyti

Nuolatinėsparengties batalionas, skirtassuvereniteto pažeidimams užkardyti

LogistikosKOPKJPSP

Taikos meto užduočių vykdymo operacinės pajėgos (iki 950 karių)Taikos meto užduočių vykdymo operacinės pajėgos (iki 950 karių)

Tarptautinių operacijų vykdymo pajėgos(vienas bataliono dydžio arba trys kuopos dydžio strateginiu atstumu perdislokuojami vienetai

su reikiama V2, logistine ir kita parama)

Tarptautinių operacijų vykdymo pajėgos(vienas bataliono dydžio arba trys kuopos dydžio strateginiu atstumu perdislokuojami vienetai

su reikiama V2, logistine ir kita parama)



6. Tarptautinės humanitarinės pagalbos operacijos (angl. International humanitarian aassistance support operations).

7. Vienašalės karinės operacijos (angl. Unilateral military operations). 8. Kompleksinės taikos rėmimo operacijos (angl. Complex peace support operations). 707. Šiandienos ir ateities kariniai pajėgumai: 1. Įprastinės pėstininkų pajėgos (angl. Conventional infantry forces). 2. Specialiųjų operacijų pajėgos (angl. Special operations forces). 3. Sukarintos policijos pajėgos (angl. Paramilitary police forces). 708. Pagrindiniai karinių pajėgų (vienetų) modernizavimo aspektai yra: 1. Visas modernizavimas paremtas planavimu pajėgumais. 2. Gebėjimas vykdyti manevrą ir kitas taktines funkcijas (svarbiau, kad pajėgos sugebėtų

vykdyti ir palaikyti manevrą negu tai, kas jas sudarys: pėstininkai, šarvuoti, motorizuotieji, artilerijos, žvalgybos ir kiti vienetai).

3. Akcentuojamos struktūros (vienetų moduliai), o ne sistemos. 4. Planavimas numatomas dviem dešimtmečiams į priekį.

Kas yra pajėgų modernizacija?

Pajėgų modernizacija (angl. Force modernization) yra pajėgų vystymo ir integravimo procesas, kurio metu yra gerinamas pajėgų efektyvumas ir operaciniai pajėgumai. 709. Šiandienos ir ateities karinių vienetų rūšys: 1. Šarvuoti / tankų (angl. Infantry armored – equipped with MBTs and AFVs). 2. Mechanizuotieji (angl. Infantry mechanized – equipped with tracked or wheeled

IFVs/APCs). 3. Motorizuotieji (angl. Infantry motorized) – equipped with soft skinned and lightly

armored air transportable vehicles). 4. Lengvieji (angl. Infantry light role – equipped with soft skinned air transportable

vehicles). 5. Oro desanto (angl. Air assault – equipped for air mobile operations). 7.3. Jungtinių operacijų etapai ir paramos kategorijos 710. Jungtinės operacijos yra ypatingos tuo, kad jas vykdo daugiau negu viena pajėgų rūšis (ar jos junginiai / daliniai). Dažniausiai jungtines operacijas ar kampanijas sudaro keli etapai: 1. Bendrų vertinimų sudarymas ir jungtinio operacinio plano parengimas. 2. Pajėgų sudarymas (generavimas) ir parengimas. 3. Logistinės, priimančios šalies ir daugianacionalinės paramos organizavimas. 4. Pirminių ir pagrindinių pajėgų dislokavimas į operacijos vietą (rajoną) ar / ir jų

iškleidimas. 5. Operacijų vykdymas ir operacinių-taktinių pasiekimų išlaikymas:

a. Atgrasinimas ir veikimas (angl. Deter and engage). b. Iniciatyvos perėmimas (angl. Seize initiative). c. Lemiamieji veiksmai (angl. Decisive actions). d. Perėjimas (angl. Transition).

6. Pajėgų išvedimas. 7. Pooperacinė veikla ir išmoktos pamokos. 711. Šiandienos operacijos yra nenuspėjamos ir kompleksiškos (pasižymi veiklos įvairove), todėl tik jungtinių pajėgų vadas nustato, kokia tvarka jis veiks, kaip sujungs oro,



jūrų ir sausumos komponentus bei kitus vienetus, vykdančius rėmimo funkcijas tam, kad pasiektų norimus rezultatus (efektus) ir įgyvendintų politinius tikslus. 712. Vykdant jungtines operacijas paramą galima organizuoti pagal keturias paramos teikimo kategorijas: 1. Bendroji parama (angl. General support). Veiksmai, kuriais remiantysis remia visas

operacines pajėgas, o ne kurį nors vieną jų vienetą. 2. Abipusė parama (angl. Mutual support). Veiksmai, kuriais vieni vienetai remia kitus.

Toks rėmimas gali būti sąlygotas (priklauso nuo) teritorinio artumo, karinių galimybių ir siekiamų tikslų panašumo.

3. Tiesioginė parama (angl. Direct support). Veiksmai, kai vienas vienetas tiesiogiai yra skirtas teikti paramą kitam.

4. Glaudi parama (angl. Close support). Veiksmai, kuriais yra naikinami taikiniai, esantys arti remiamų vienetų. Šiuo atveju būtina nuolat koordinuoti veiksmus.

7.4. Operacinis kariavimo menas, dizainas ir architektūra 713. Operacinis kariavimo menas (angl. Operational art). Vadų vaizduotės ir kūrybiškumo naudojimas paremtas jų asmeniniais įgūdžiais, žiniomis ir patirtimi siekiant sukurti strategijas, kampanijas ir operacijas, organizuoti ir panaudoti kariuomenę (karines / operacines pajėgas). Operacinį meną dar galima apibūdinti kaip visos karinės veiklos pritaikymą siekiant strateginius tikslus paversti į taktinius veiksmus ir pasiekti lemiamą rezultatą (žr. 7–3 pav.). Operacinis kariavimo menas nėra taktinių veiksmų rinkinys. Operacijų vykdymo menas yra koncepciniai sprendimai, kuriais numatoma, kaip geriausiai panaudoti visus turimus kariuomenės organizacinius resursus ir priemones strateginiams tikslams įgyvendinti.

7–3 pav. Operacinio meno sudėtinės dalys

Planuoti

PasirengtiVykdyti


Operacinis dizainas•Iškelti problemą•Permąstyti ir kurtiidėjas•Pateikti viziją•Peržiūrėti planąOperacinė vadyba•Integruoti•Koordinuoti•Sinchronizuoti•Nustatyti prioritetus•Išplatinti informaciją•Vertinti pažangą

Vado vaidmuo ir įgūdžiai

Strateginiai tikslai

Pajėgų taktinis panaudojimas

Operacinis menas

Tiesioginis ar netiesioginis veikimas

Priemonės tikslui pasiekti

Operacijos organizavimasNuojauta ir

sinergija

Pajėgos ir funkcijos

Operacinis pasiekiamumas

(veiksmųgiluma)

Tempas ir laikas

Balansas ir vienalaikiškumas

Veiksmųkulminacija

Operacijos užbaigimas

Svorio centrai ir lemiamieji

taškai

Operacinis procesas



Operacinis menas iš visų lygmenų vadų reikalauja atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokios karinės (arba susietos politinės ar socialinės) sąlygos turi būti sukurtos

operacijų rajone, kad būtų pasiektas strateginis tikslas (angl. Ends)? 2. Kokia veiksmų seka (eiliškumas) ir veiklos būdai geriausiai tinka tokioms sąlygoms

sukurti (angl. Ways)? 3. Kaip (jungtinių) operacinių pajėgų resursai turi būti panaudojami siekiant užtikrinti tokią

veiksmų seką (angl. Means)? 4. Kokia rizika vykdant suplanuotą veiklą (angl. Risk management)? 714. Nė vienas vadovavimo lygmuo nėra išimtinai susijęs su operaciniu menu. Paprasčiau tariant, operacinis menas sąlygoja kada, kur ir kodėl pajėgos vykdys operacijas. Daugumos karinių operacijų tikslas yra perimti ir / ar išlaikyti iniciatyvą. Iniciatyvai išlaikyti ir ja tinkamai pasinaudoti būtina suvokti laiko faktorių (kada yra tinkamiausias laikas veikti) ir gebėti pergudrauti priešą. Dar prieš pradėdamas operaciją vadas turi apgalvoti būdus ir veiksmus, kaip tai pasiekti. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos vadas nuolat analizuoja: 1. Sinergija / sąveika ir poveikis (angl. Synergy and leverage). Sinergija ir poveikis gali

būti pasiekti kūrybiškai panaudojant įvairius išteklius. Šiame kontekste taip pat gali būti svarbus ugnies koordinavimo ir manevro panaudojimas.

2. Vienalaikiškumas ir giluma (angl. Simultaneity and depth). Vienalaikiai veiksmai ir jų išplėtimas į gilumą sukuria naujas sąlygas ir gali sužlugdyti priešo sprendimų priėmimo ciklą ir jo gebėjimą vykdyti operacijas.

3. Gynyba ir puolimas (angl. Defence and offense). Gynybos ir puolimo veiksmų laikas, rajonas ir intensyvumas gali būti kaitaliojami siekiant daryti nuolatinį spaudimą priešui.

4. Sugebėjimas išnaudoti laiką (angl. Time management). Operacinis vadas turi sugebėti atitrūkti nuo detalaus kampanijos plano įgyvendinimo, kad galėtų įvertinti kintančios situacijos aplinkybes ir nustatyti galimas naujas grėsmes.

5. Baigtis (angl. Termination). Palankią kampanijos baigtį lemiančios sąlygos turi būti nuolat peržiūrimos.

715. Operacinio kariavimo meno taikymas turi užtikrinti, kad vadai: 1. Sugebės nustatyti konkrečius tikslus ir numatys pajėgas ir priemones jiems pasiekti. 2. Efektyviai išnaudos erdvę, laiką ir informaciją karinei veiklai vykdyti. 716. Sudarydamas operacijos planą vadas išanalizuoja šiuos aspektus: 1. Esamą karinę situaciją arba galutinį rezultatą, kuris leis pasiekti strateginį tikslą. 2. Vienalaikių ir nuoseklių veiksmų seką, kurie sudarys karines sąlygas sėkmei. 3. Jam paskirtų išteklių panaudojimą (atsižvelgiant į nustatytus apribojimus), kad būtų

išlaikyta veiksmų seka. 4. Riziką. Siekdamas sėkmės vadas turi būti pasirengęs rizikuoti, bet kartu turi būti

pasirengęs ir netikėtumams. 717. Operacinio kariavimo menas (angl. Operational art) yra vado gebėjimas panaudoti kūrybiškumą ir vaizduotę vykdant operacijas. Operacinis kariavimo menas yra neatsiejamas nuo operacinio dizaino, operacinės architektūros ir operacinio pasiekiamumo. Operacinis dizainas (angl. Operational design). Koncepcinės bei konstrukcinės sistemos (žr. 7–4 pav.), kuria grindžiamas karinės kampanijos ar didesnės operacijos vykdymo priemonių planas, sukūrimas ir naudojimas. Operacinis dizainas yra procesas, kurio metu yra vystomos ir tobulinamos operacinės idėjos. Operacinio dizaino sudėtinės dalys yra operacinis vertinimas (angl. Operational estatimate), kampanijos planavimo konceptas (angl. Compaign planning concept) ir kampanijos ar pagrindinės operacijos planas (angl. Compaign or major operation plan).



Lietuvos karinių pajėgų operacinio dizaino pavyzdžiu galėtų būti valstybės karinės gynybos organizavimas. Operacinė architektūra (angl. Operational architecture). Užduočių, operacinių elementų / vienetų ir informacijos tarp jų keitimosi aprašymas, reikalingas taktinei funkcijai įvykdyti ar ją remti. Operacinis pasiekiamumas (angl. Operational reach). Atstumas ir trukmė (laikas), per kurį vienetas gali sėkmingai panaudoti karinius (kovinius ar nekovinius) pajėgumus. Operacinis pasiekiamumas atspindi kovinių, kovinės paramos, kovinio aprūpinimo ir kitų vienetų veikimo atstumą. Jeigu operacinio pasiekiamumo ribos yra viršijamos, pasiekiama veikimo kulminacija (angl. Culmination). Yra du pagrindiniai faktoriai, kurie gali paveikti operacinį pasiekiamumą: 1. Aprūpinimas (angl. Support – level, source, locations, and resources). 2. Materialinės priemonės (angl. Materiel – stocks on hand and re-supply availability). Norint pailginti (angl. Extend) operacinį pasiekiamumą, reikia pakoreguoti:

1. Logistinės paramos vykdymo procesą (angl. Logistics support process). 2. Tiekimo maršrutus (angl. Lines of communication). 3. Paskirstymo sistemą (angl. Distribution systems).

7–4 pav. Operacinio dizaino sudėtinės dalys

Kampanijos operacinis vertinimas

Planuojamos kampanijos operacinio koncepto parengimas

Kampanijos operacinio plano parengimas

Apima operacinįplanavimo procesą

The Operational estimate steps [1]:Step 1 . Review of the situation (Geo-strategic analysis).To ensure that the whole staff have a common understanding of thebackground and underlying causes of the problem, and have a firm grip of allparties. political objectives.Step 2 . Identify and analyse the problem (Mission and Object).To gain a clear understanding of the problem that has been set.Step 3 . Formulation of potential CoAs by the commander.To focus staff effort on informed factor analysis in order to establish the art ofthe possible.Step 4 . Development and validation of CoAs.To create detailed and workable CoAs that can be tested for likelihood ofsuccess.Step 5 . CoA evaluation.To present sufficient detail to the Comd to allow him to select a winningconcept.

Step 6 . Commander.s decision and development of the plan.To turn the winning concept into a workable plan.

[1] – Pateikiamas Jungtinės Karalystės kariuomenės operacinio vertinimo pavyzdys (UK JDP 01)



718. Šiandien operacinis menas yra karinio meno sudedamoji dalis, susijusi su teorija ir praktika planuojant, rengiant, vykdant ir palaikant pagrindines operacijas ir kampanijas, kurias vykdant siekiama operacinių ar strateginių tikslų paskirtame rajone (vietoje). Kiekviena karinė operacija susideda iš taktinių veiksmų (mūšių, susirėmimų, smūgių ir t. t.), kurie yra nuoseklūs, sinchronizuoti laike ir erdvėje ir kuriuos vykdoma siekiant operacinių (kartais ir strateginių) tikslų. Karinę kampaniją sudaro keletas nuoseklių, sinchronizuotų laike ir erdvėje pagrindinių operacijų (sausumos, oro, jūrų), kuriomis siekiama strateginių tikslų tam tikrame karinių veiksmų teatre. Apibendrinant galime teigti, kad strategija, taktika ir operacinis menas yra karo mokslas ir menas (žr. 7–5 pav.). 719. Operacinis menas dažniausiai taikomas operaciniame lygmenyje planuojant ir vykdant jungtines operacijas. Siekiant operacinių tikslų kiekviena pajėgų rūšis naudoja skirtingas (jai būdingas) priemones. Kiekvieno jungtinių operacijų dalyvio veikimas priklauso nuo gebėjimo veikti specifinėje aplinkoje (ore, vandenyje, sausumoje). Strateginiai tikslai dažniausiai yra pasiekiami panaudojant dvi ir daugiau pajėgų rūšis. Taigi operacijos dalyvių gebėjimą taikyti operacinį meną galima vertinti tiek jungtiniu, tiek atskirų pajėgų rūšių atžvilgiu (žr. 7–6 pav.).

7–5 pav. Karo menas ir mokslas

7–6 pav. Operacinio meno rūšys 720. Operacinis menas sudaro operacijų pagrindą. Be operacinio meno, karas nebūtų vientisas, o tik atskirų mūšių ar susirėmimų rinkinys. Operacinis menas reikalauja plačios vaizduotės ir sugebėjimo nuspėti įvykius bei efektyvaus jungtinio ir daugianacionalinio bendradarbiavimo. Operacinis menas taikomas visam karo eigos spektrui – nuo žemo intensyvumo konflikto iki aukšto (konvencinio karo).

Strategija Taktika

Operacinis menas

Karinis menas

Karinis mokslas

Karo menas

Karo mokslas

SOP Spec.

operacijos

JP Jungtinės operacijos

KOP Oro

operacijos

SP Sausumos operacijos

KJP Jūrų

operacijos

TEORIJA

PRAKTIKA



721. Operacinio meno teorija ir praktika yra neatsiejami dalykai. Jeigu mes pradedame ignoruoti teoriją, tas paveikia ir praktiką. Tačiau nereikėtų pamirši, kad puikus teorijos išmanymas negarantuoja gero vadovavimo, bet tuo pačiu netinkamos teorijos naudojimas daro atvirkštinį poveikį. Pagrindinis karo (kariavimo) teorijos mokymo tikslas – ugdyti būsimus vadus. Teorija yra labai vertingas dalykas, kai ji yra panaudojama vykdomos operacijos lemiamųjų priemonių ir veiksmų analizei atlikti. Pagrindinis bet kokios teorijos tikslas yra idėjų ir koncepcijų išaiškinimas.

7–7 pav. Tikslų, būdų ir priemonių ryšys operaciniame lygmenyje 722. Kiekvienos operacijos planavimas ir vykdymas apima operacinį meną ir praktiką. Pagrindiniai operacinio meno komponentai yra: 1. Operaciniai faktoriai. 2. Operacinės funkcijos. 3. Operacijų fazės ir etapai. Operacijų fazė (angl. Operational phase) yra operacijų planavimo ir vykdymo įrankis, naudojamas siekiant padalinti operaciją į tam tikras sudėtines dalis pagal jų trukmę ir vykdomą veiklą. Dažniausiai operacijų fazės (etapo) pakeitimas apima uždavinio, organizacinės struktūros ar kovos veiksmų taisyklių pakeitimą. Operacijų padalinimas į fazes (etapus) palengvina jų planavimą ir kontrolę. 4. Operacijų vykdymo principai. 5. Pajėgų panaudojimo (operacijų vykdymo) metodai. 6. Operacinis planavimas. 7. Operacinis vadovavimas. 8. Operacinis rengimas. Šis operacinio meno komponentų (sudėtinių dalių) sąrašas negali būti giežtas. Jis reikalauja lankstumo ir turi atitikti naujus operacinės aplinkos pokyčius ir technologijas. 723. Operacinių veiksmų principinis skirtumas, lyginant juos su taktiniais veiksmai, yra tai, kad jie yra didesnio masto (didesnės pajėgos ir veikimo plotas / erdvė), reikalauja daugiau laiko planavimui, vykdymui ir užbaigimui.

Politinis sprendimas

Leidimas panaudoti karines priemones

Karinės-strateginės gairės (KAM)

Leidimas panaudoti nekarines priemones

Priemonės Būdai Tikslai

Jungtinis operacinis procesas

Pagrindinis ir pavaldžiųvienetų operaciniai planai

(įsakymai)

Vienetų veiksmai Operacinis svorio (gravitacijos) centras

Galutinis operacijos tikslas

Strateginis svorio (gravitacijos) centras

Galutinis strateginis tikslas

Kitų operacijos dalyvių veiksmai



724. Jungtinių operacijų planavimas ir vykdymas (ir jų palaikymo organizavimas) yra atliekamas Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe. Detalus operacinio proceso aprašymas yra pateikiamas Jungtinio štabo operacijų vadove. Priemonių, būdų, tikslų ir operacinio planavimo sąryšį žr. 7–7 pav. 7.5. Ketinimo ir sumanymo įgyvendinimas 725. Kiekvienas taktikas privalo išmanyti bendras karybos koncepcijas ir apibrėžimus, kurie taikomi organizuojant karinę veiklą ir vykdant plataus spektro operacijas. 7.5.1. Taktikos mokslas ir menas 726. Taktikos mokslas analizuoja konkrečius karinės veiklos taktinius aspektus, kuriuos galima sistematizuoti ir įvertinti. Šiuos aspektus apima taktika, technika (atlikimas) ir procedūros. Taktikos meną sudaro kiti trys tarpusavyje susiję aspektai. Tai: 1. Kūrybiškas ir lankstus priemonių pasirinkimas paskirtam uždaviniui įvykdyti.

Kompetentingi visų lygmenų ir vienetų LK vadai kūrybiškai ir lanksčiai pritaiko visas jų žinioje esančias priemones tam, kad paverstų priešo taktinius veiksmus neefektyviais. Šias priemones sudaro doktrina, taktika, technika (atlikimas), procedūros, karyba, organizacinė struktūra, materialinės priemonės ir kariai. Vadai turi gerai suprasti, kaip parengti (apmokyti) savo pajėgas plataus spektro operacijoms vykdyti.

2. Sprendimo priėmimas, neaiškus priešas ir nežinomi jo veiksmai. Vadai, nuolat disponuodami operaciniu paveikslu ir turėdami naujausią žvalgybos informaciją, privalo greitai priimti sprendimus dėl jų vienetų veiksmų.

3. Supratimas, kad karių psichikai nuolat daro įtaką koviniai veiksmai. Vadai privalo žinoti ir suprasti tokius faktorius kaip disciplina, nuovargis, baimė ir atidumo trūkumas.

7.5.2. Taktinių uždavinių vykdymas 727. Sprendžiant taktines problemas pagrindinis faktorius išlieka iniciatyvinis pranašumas veikti. Iniciatyva įgyjama, atgaunama ir išnaudojama: 1. Vykdant manevrą greičiau negu priešas ir tuo įgaunant pozicinį pranašumą. 2. Efektyviai ir apgalvotai panaudojant ugnies galią. 3. Organizuojant nuolatinį vienetų išlaikymą (logistinis aprūpinimas prieš, per ir po mūšio). 4. Įgyjant ir išlaikant informacinį pranašumą. 5. Numatant galimus įvykius ir planuojant veiksmus į ateitį. 728. Sumanus taktikas iš keleto galimų taktinių veiksmų variantų pasirenka tą (operacijų / veiklos rūšį ir formą, veikimo būdą), kuris yra tinkamiausias siekiant išspręsti susidariusią taktinę problemą (uždavinį). Visa tai daroma labai atsakingai, nes dažnas veikimo būdų kaitaliojimas gali sukelti neigiamas pasekmes savųjų pajėgų vienetams. 729. Taktinė pergalė yra pasiekta, kai priešas niekaip negali užkirsti kelio mūsų siekiui įvykdyti taktinį uždavinį. Lemiama taktinė pergalė pasiekiama tada, kai priešas nebeturi pajėgų, kurios galėtų pasipriešinti mūsų pajėgoms, arba kai priešas pripažįsta savo pralaimėjimą ir sutinka pradėti derybas dėl karo veiksmų nutraukimo. 7.5.3. Plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių karinių operacijų rūšys 730. Plataus spektro nacionalines ir tarptautines karines operacijas (žr. 7–8 pav.), kurias planuoja, vykdo ar jose dalyvauja Lietuvos karinės pajėgos, apima trys pagrindinės operacijų grupės:



1. Funkcinės veiklos, paramos ir pagalbos civiliams teikimo operacijos (angl. Functional, civil support and assistance operations).

2. Šalies saugumo ir tarptautinio stabilumo operacijos (angl. Domestic security and international stability operations).

3. Pradinė savigyna ir kolektyvinės gynybos operacijos (angl. Initial resistance and collective defence).

731. Skirtingi Lietuvos karinių pajėgų vienetai, įvairiais atvejais ir sąlygomis vykdantys šias (žr. 7–9 pav.) plataus spektro operacijas, naudoja įvairias veiklos rūšis, veikimo būdus ir veiksmus. Atsižvelgdami į situaciją vienetų vadai gali greitai keisti veikimo stilių ir taip nuolat stengiasi išbalansuoti priešo veiksmus (ar tinkamai padėti civiliams). NATO jungtinėje operacinėje doktrinoje (angl. AJP-3, Allied joint doctrine for the cunduct of operations) nurodytos dvi pagrindinės operacijų grupės: 4. 5-ojo straipsnio – kolektyvinės gynybos operacijos. 5. Ne 5-ojo straipsnio – atsako į krizes operacijos. 6. collective defence operations).

7–8 pav. Operacijų rūšys

Kasdieninė planinės veiklos vykdymas

732. Kasdieninė planinė veikla yra organizuojama pagal metinius veiklos planus, kariuomenės vado gaires koviniam rengimui ir Jungtinio štabo viršininko operacinius nurodymus vienetams, kurie įeina į operacinių pajėgų sudėtį.

OperacijOperacijųųapimtisapimtis

FUNKCINĖS VEIKLOS, PARAMOS IR PAGALBOS CIVILIAMSTEIKIMO OPERACIJOS [2]

ŠALIES SAUGUMO [3] IRTARPTAUTINIO STABILUMO

OPERACIJOS

PRADINĖ SAVIGYNA [8] IR KOLEKTYVINĖS GYNYBOS

OPERACIJOS

OperacijOperacijųųrrūūššysys

Paramos ir pagalbos operacijų rūšys:1. Taikos meto užduočių vykdymas2. Tarptautinės humanitarinės pagalbos rėmimas [7]

Taikos meto užduočių operacijų spektras:•Stichinės ar žmogaus padarytos nelaimės•Pramoninės avarijos•Teršimo incidentai (chem. / radiac. pavojai)•Stiprūs miškų (durpynų) gaisrai•Viešosios tvarkos pažeidimai•Teroristinis išpuolis•Visuotinė epidemija (biologiniai pavojai)•Sienos apsaugos sustiprinimas (mig. / pab.)•Kovos su kontrabanda rėmimas [7] •Kiti nenumatyti atvejai

Funkcinės veiklos operacijų spektras:•Sąveika, stebėjimas, kontrolė ir apsauga•Ištisinis išminavimas (sprogdinimas)•Paieška ir gelbėjimas•Palyda (su apsauga) ir / ar transportavimas•Žvalgyba ir kontržvalgyba •Ypatinga veikla ir parama•Kita specifinė veikla

Atsako į krizes [1] tarptautinių operacijųspektras:

1. Kova su neteisėta, nereguliaria veikla (maištininkais / sukilėliais)2. Kompleksinis taikos rėmimas3. Karinė parama civilinei valdžiai4. Parama dislokuotiems civiliams5. Nekombatantų evakavimas6. Karių (vienetų) ištraukimas7. Paieška ir gelbėjimas8. Sankcijų ir embargo užtikrinimas9. Navigacijos ir skridimo laisvės užtikrinimas10. Parama užtikrinant saugumą ir vykdantstabilizacinę ir atkuriamąją veiklą11. Ribota intervencija

Teritorinės gynybos operacijų vykdymo variantai:

1. Mobilioji (manevrinė / judrioji)2. Rajono (pozicinė) [6]3. Valstybinis pilietinis pasipriešinimas

Gynybos sudėtinės dalys:1. Pradinė savigyna [4]2. Kolektyvinė gynyba

Kompleksinių taikos rėmimo operacijų rūšys:•Taikos palaikymas•Taikos įvedimas•Taikos sukūrimas•Taikos atkūrimas•Konflikto prevencija•Humanitarinė pagalba [7] •Konflikto plitimo stabdymas•Nausėdijų įkūrimas •Valstybės suvereniteto atkūrimas

Šalies saugumo užtikrinimo operacijų spektras:1. Reagavimas į valstybės suvereniteto pažeidimus2. Atsakas į ginkluotas provokacijas ir karinės galios (jėgos) demonstravimą3. Tiesioginė parama kovojant su terorizmu 4. Civilių evakuacijos ir / ar perkėlimo rėmimas5. Pagalba LR piliečiams užsienyje [5]6. Mobilizacinė veikla

Kasdieninės veiklos spektras:•Bendradarbiavimas ir partnerystė•Konsultacijos ir ginklų kontrolė•Viešieji ryšiai ir informacinė veikla•Kariuomenės administravimas ir vystymas•Budėjimas (operacinis ir kovinis)•Sargyba•Karinis mokymas ir kovinis rengimas•Pajėgų tarptautinėms operacijoms sudarymas irparengimas•Kita įprastinė veikla

Gynybos organizavimas:Visuotinė – valstybės lygmeniuIntegruota – ginkluotųjų pajėgų lygmeniuTeritorinė – taktinių vienetų lygmeniu

[1] Atsako į krizes operacijas (karinę veiklą) kartu su NATO ar savarankiškai gali vykdyti ES, JT, ESBO, AS (Afrikos Sąjunga) ar koalicinės pajėgos. Jose dalyvauja įvairios vyriausybinės ir nevyriausybinės ir privačios organizacijos.[2] Kiekvienos operacijos (ar taktinės veiklos) vykdymo pagrindas karinių pajėgų lygmeniu yra operacinis planas, operacinis įsakymas (OPORD, WARNO, FRAGO) ar operacinis algoritmas.[3] Saugumui užtikrinti gali būti įvedama (skelbiama) nepaprastoji padėtis.[4] Naudojamas nekonvencinis kariavimas kaip teisėtas valstybės gynimo būdas.[5] Karinė pagalba LR piliečiams užsienyje vykdoma tik turint tam teisėtą pagrindą.[6] Miesto gynyba.[7] Kova su kontrabanda ir humanitarinės pagalbos rėmimas nėra tipinės kariuomenės užduotys.[8] Pradinė savigyna yra kolektyvinės gynybos sudėtinė dalis.

.

ĮĮgalinangalinanččios ios operacijosoperacijosTaktinTaktinėės s

įįgalinangalinanččios ios operacijosoperacijos

Specialiosios, logistinės, informacinės, civilių ir karių bendradarbiavimo, priimančios šalies paramos, mobilizacinės ir kitosIšžvalgymo: Saugumo: Judėjimo:

•Administracinio•Taktinio žygio•Judėjimo priešo link

Kitos:•Kliūčių perėjimo•Pasikeitimo•Linijų kirtimo

•Zonos•Rajono•Vietovės

•Kelio•Objekto

•Apsaugos•Priedangos•Patikros

•Paieškos•Išvalymo

Kolektyvinės gynybos modeliai:1. Aljanso valstybių teritorijos integralumo gynimas (gynyba)2. Aljanso valstybių teritorijos integralumo atkūrimas (puolimas)



Funkcinės operacijos

733. Funkcinės veiklos operacijas vykdo visos kariuomenės pajėgų rūšys ir atskiri daliniai. Pajėgų rūšių ir atskirų dalinių nuostatuose yra apibrėžiamas kiekvieno karinio vieneto funkcinės atsakomybės spektras (uždaviniai ir užduotys).

Taikos meto užduočių vykdymo operacijos

734. TMU vykdymo operacijos yra vykdomos pagal iš anksto numatytus (suplanuotus ir skirtus) pajėgumus ir vienetų budėjimo grafikus. Paramos civiliams operacijos yra nekarinės operacijos, vykdomos karinėmis priemonėmis (angl. Non-military operations by military means). Jos vykdomos pagal parengtus ir su kitomis valstybės institucijomis suderintus TMU planus. Tarptautinės civilinės pagalbos rėmimo operacijos yra ad hoc, o tokių operacijų planavimo procesui vadovauja Vidaus reikalų ministerijos PAGD. Detaliau žr. skyrių „Humanitarinės pagalbos teikimo operacijos“.

7–9 pav. Veiklos (operacijų) vykdymo Afganistane pavyzdys

Reagavimo į valstybės suvereniteto pažeidimus operacijos 735. Šios operacijos yra vykdomos pagal iš anksto parengtus operacinius planus.

Atsako į ginkluotos provokacijos ar karinės galios (jėgos) demonstravimą operacijos 736. Reaguojant į planuojamas ar tiesiogiai pradėtas vykdyti karines provokacijas svarbūs šie faktoriai: 1. Informacinis pasirengimas. 2. Parengties palaikymas, grėsmės identifikavimas ir pavojaus paskelbimas laiku. 3. Greitas reagavimas ir pajėgų dislokavimas. 4. Galimybės pasipriešinti demonstravimas. 5. Pajėgų atšaukimas laiku.

Tiesioginės paramos kovai su terorizmu operacijos 737. Šios operacijos yra vykdomos pagal iš anksto parengtus sąveikos planus.

Veiklos rūšis(angl. Activity type)

Puolamoji veikla(angl. Offensive activity)

Veikimo būdas(angl. Operating method)

Veiksmas(angl. Action)

Atakavimas(angl. Attack)

Operacija„Afghan-led operation Moshtarak”

Operacijos fazės:Pasirengimo (angl. Preparatory phase)Išvalymo (angl. Major „clearing” phase)

Efektas(angl. Effect)

Užėmimas(angl. Size)

Sekinimas(angl. Attrition)



Civilių evakuacijos (perkėlimo) operacijos 738. Šios operacijos yra vykdomos pagal ad hoc parengtus sąveikos planus.

Pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje suteikimo operacijos 739. Šios operacijos yra vykdomos pagal ad hoc parengtus sąveikos planus.

Mobilizacinės veiklos operacijos 740. Šios operacijos yra vykdomos pagal iš anksto parengtus mobilizacinius planus.

Atsako į krizes tarptautinės operacijos

741. Siekiant valdyti karinio pobūdžio krizes / konfliktus dažniausiai naudojamos tiesioginės karinės priemonės, kad būtų sukurti minimalūs stabilumo „patogumai“ civiliams karinės krizės / konflikto vietoje. Stabilizavimo operacijas pagal karinės jėgos panaudojimą ir kovinių veiksmų dydį galima apibūdinti kaip aukšto ar vidutinio intensyvumo karinę veiklą, vykdomą vienu metu skirtingose vietose ir apimančią puolamuosius, gynybinius ir atkūrimo / rekonstrukcijos veiksmus, kur pagrindinis dėmesys yra skiriamas situacijai stabilizuoti, siekiant kuo mažiau tiesiogiai panaudoti kovinės galios ir taip išvengti civilių gyventojų aukų (angl. Emphasis on nonlethal actions). Stabilizacija yra ta veikla, kurią vykdant būtina pakeisti situaciją konflikto vietoje. Tokios karinės veiklos (operacijų) pagrindinis tikslas (bendradarbiaujant kartu su vietine teisėta valdžia) saugios aplinkos atkūrimas ir išlaikymas, svarbių valstybės (vyriausybės) tarnybų funkcionavimo užtikrinimas, infrastruktūros atkūrimas ir humanitarinės pagalbos teikimas. Karinis vaidmuo čia yra besikartojančio smurto sustabdymas, teisėtumo ir saugumo palaikymas, kad būtų galima vykdyti atkuriamąją veiklą civilinėmis pastangomis. Dažniausiai tokias operacijas vykdo NATO (ES) ar koalicinės pajėgos. Atkuriamosios veiklos vykdymo pagrindą sudaro nekarinės organizacijos. Detalus NATO ne penkto straipsnio atsako į krizes operacijų (angl. NA5CRO) vykdymas yra aprašytas NATO AJP-3.4 leidinyje.

Kompleksinės taikos rėmimo operacijos 742. Kompleksinėms taikos rėmimo operacijoms (angl. Complex peacy support operations) yra būdingas nešališkas operacinių pajėgų elgesys. Šios operacijos dažniausiai vykdomos po to, kai konfliktuojančios šalys pasirašo paliaubų susitarimą. Operacinės pajėgos užtikrina, kad visos konflikto pusės laikysis paliaubų susitarimo. Kiekvienos tokios operacijos vykdymo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo jos pobūdžio ir Jungtinių Tautų mandate nustatytų tikslų (uždavinių) bei sąlygų. Kartais tokios operacijos yra vykdomos JT pajėgų. Detalus tokių operacijų aprašymas yra pateikiamas JT operacijų vadove (angl. UN operational handbook). Taikos rėmimo operacijas pagal karinės jėgos panaudojimą ir kovinių veiksmų dydį galima apibūdinti kaip labai žemo intensyvumo karinę (kovinę) veiklą. Detalus NATO taikos rėmimo operacijų vykdymas yra aprašytas NATO AJP-3.4.1 leidinyje.

Kovos su nereguliaria veikla operacijos 743. Nereguliari (neteisėta) veikla (angl. Irregular activities) apima nusikalstamumą (angl. Criminality), terorizmą (angl. Terrorizm), netvarką (angl. Disorder), ardomąją veiklą (angl. Subversion) ir maištininkus / sukilėlius (angl. Insurgency). Detalus teisėtos, neteisėtos (taip pat ir prieš maištininkus) veiklos ryšys (angl. Interconnection between regular, irregular activities and insurgency) bei NATO operacijų doktrina yra aprašyta NATO AJP-3.4.4 leidinyje.



Kovos su maištininkais (sukilėliais) operacijos 744. Kaip rodo paskutinių metų konfliktų praktika, pagrindinė kliūtis siekiant sėkmingai vykdyti stabilizacinę veiklą yra organizuoti, priešiškai nusiteikę ginkluoti asmenys, grupės ar organizacijos, kurios neteisėtai veikia siekdamos bet kokia kaina susigrąžinti įtaką vietos gyventojams, juos valdyti ar jais pasinaudoti. Kiekvienas konfliktas yra unikalus, bet kovai su minėtomis jėgomis (sukilėliais / maištininkais) yra pasirenkama taktika, kuri apima šiuos veiksmus: sudaryti sąlygas, išvalyti, išlaikyti ir sukurti (angl. Shape, clear, hold and build). Tokių operacijų tikslas apsaugoti taikius gyventojus nuo maištininkų, t. y. maištininkus atskirti nuo taikių gyventojų ir taip užsitikrinti pastarųjų paramą vykdomoms stabilumo užtikrinimo operacijoms. 745. Minėta taktika (sudaryti sąlygas, išvalyti, išlaikyti ir sukurti) yra taikoma civilių ir karių veikloje, į kurią įtraukiamos saugumo (stabilizacinės) pajėgos ir priimančios šalies dalyviai (vietos lyderiai ir vietinė valdžia), taip pat visos kitos toje veikloje dalyvaujančios organizacijos siekiant stabilizuoti situaciją ir sukurti (atkurti) normalias saugumo ir gyvenimo sąlygas. Siekiant vykdyti tokią veiklą, būtina nuolat ir nuodugniai vertinti ir suprasti operacinę aplinką. Kariuomenės operacinių pajėgų (ir jų vienetų) veiklos rūšys ir veiksmai operacijose prieš sukilėlius (maištininkus) yra pavaizduoti 7–10 pav. Vienas pagrindinių principų, kuriuo būtina vadovautis dalyvaujant tokioje veikloje, yra visapusis požiūris į tokių operacijų planavimą ir vykdymą. Kovoje su maištininkais gali būti naudojamos visos veiklos rūšys ir veikimo būdai kartu ar atskirai.

7–10 pav. Karių ir civilių veikla prieš sukilėlius (maištininkus)

Kovos su terorizmu operacijos 746. Dažniausiai šias operacijas vykdo SOP vienetai, o kitų pajėgų dalyvavimas priklauso nuo operacijos specifikos ir aplinkos sąlygų. Karinės operacijos ir veikla, nukreipta prieš terorizmą (angl. Military operations for defence against terrorism), skirstoma į keturias rūšis:

Atsako grupės(angl. Range of responses)

Gynyba(angl. Defence)

Diplomatija(angl. Dipplomacy)

Vystymas(angl. Development)

Operacinis požiūris(angl. Operational approach)

Pastangų santykis(angl. Proportion of effort)

Gynyba Diplomatija

Vystymas

Vyst. Gyn.

Dip.Stabilumo garantavimas

Gynybinė veikla(angl. Defence)

Puolamoji veikla(angl. Offense)

Stabilumą garantuojanti veikla(angl. Stability)

Vyst.

Gyn.

Dip.

Išvalyti

(angl. Clear)

Išlaikyti

(angl. Hold)

Sukurti

(angl. Build)



1. Antiterorizmas – visų pirma gynybinių priemonių panaudojimas norint apsisaugoti nuo teroristų (angl. Antiterrorism, essentially defensive measures). Nors pagrindinė visų valstybių pareiga yra apsaugoti savo piliečius ir infrastruktūrą nuo galimų teroristinių išpuolių, tačiau ir NATO gali suteikti paramą. Disponavimas tikslia ir laiku gauta žvalgybos informacija yra pagrindinis reikalavimas siekiant sėkmingai atgrasinti ir apsisaugoti nuo teroristinių atakų. Aljanso antiteroristinė veikla gali apimti apsikeitimą žvalgybos informacija, perspėjimą ir gynybines procedūras, pagalbą bet kuriai Aljanso šaliai organizuojant oro erdvės ir jūros apsaugą, gyventojų (pajėgų) išvedimą iš vietovių, kur yra suaktyvėjusi teroristinė veikla.

2. Pasekmių / padarinių valdymas (angl. Consequence management). Pagalba valdant pasekmes organizuojama siekiant sumažinti teroristinių išpuolių padarinius konkrečioje vietoje, ypač kai tuos padarinius sukėlė masinio naikinimo ginklas.

3. Kontraterorizmas – visų pirma puolamųjų priemonių panaudojimas prieš teroristus (angl. Counterterrorism, primarily offensive measures). Vykdant šiuos karinius veiksmus siekiama naikinti teroristų pajėgumus ir nesuteikti galimybių panaudoti tokius pajėgumus. Tokių antiteroristinių operacijų vykdymo metu NATO gali joms vadovauti ar jas remti (angl. NATO in lead or in support).

4. Karinis bendradarbiavimas su nekarinėmis pajėgomis (angl. Military co-operation). Daugelio valstybių civilinė valdžia (policija, muitinė, imigracijos tarnybos, finansų, vidaus ir saugumo institucijos) užsiima antiteroristine veikla, o karinės pajėgos vykdo paramos funkciją, todėl bendradarbiavimas tarp visų subjektų yra labai svarbus faktorius kovojant su terorizmu.

747. Pagrindiniai pajėgumai kovai su terorizmu (operacijoms) vykdyti ir palaikyti: 1. Efektyvi žvalgyba ir greitas reagavimas / atsakas į potencialią grėsmę. 2. Pajėgų ir priemonių prieinamumas, jų parengtis ir perdislokavimas / mobilumas. 3. Efektyvumas. Turėti ypač taiklių ginklų sistemas ir taip mažinti žalą civiliams bei gebėti

apsaugoti savąsias pajėgas nuo išpuolių. 4. Procedūros. Turėti suderintas ar / ir bendras procedūras su sąjungininkais ir

partneriais. Vykdant šias operacijas būtina pasirinkti adekvačius grėsmei veikimo būdus (taktiką).

Paramos ir pagalbos teikimo civilinei valdžiai operacijos 748. Šios operacijos apima bet kokią tarptautinę veiklą, kurią vykdant yra laikinai teikiama parama ir pagalba civiliams (bendruomenėms ir valdžiai) ir kuri nėra draudžiama įstatymais. Daugiausia parama civiliams yra teikiam ekstremaliųjų situacijų (įvykių) metu. Į šias operacijas įeina:

1. Karinės paramos ir pagalbos teikimas civiliams. 2. Parama teikiant humanitarinę pagalbą. 3. Humanitarinė pagalba.

Humanitarinės pagalbos ir paramos teikimo operacijos

749. Humanitarinė pagalba (angl. Humanitarian aid) – tai pagalba, teikiama humanitariniais tikslais, reaguojant į stichines nelaimes, karinių konfliktų ir destruktyvios žmogaus veiklos padarinius. Pirminis humanitarinės pagalbos tikslas – išgelbėti žmonių gyvybes, palengvinti kančias ir išsaugoti jų žmogiškąjį orumą. Tai pagrindinė žmonių solidarumo ir visuotinai pripažįstamų vertybių išraiška ir moralinė pareiga. Humanitarinė pagalba gali būti teikiama naudojant karinius išteklius ir vykdoma kaip atskira operacija arba būti kitų operacijų sudėtinė dalis. Pagrindinė atsakomybė už humanitarinės pagalbos teikimą ir paramą tenka specializuotoms civilinėms, nacionalinėms, tarptautinėms, vyriausybinėms arba nevyriausybinėms organizacijoms ir agentūroms. Karinės pajėgos



tokiose operacijose yra panaudojamos dėl jų greito reagavimo, sugebėjimo koordinuoti ir planuoti, unikalių jų gebėjimų ir turimų pajėgumų. Tipines kariuomenės tarptautinės humanitarinės pagalbos (rėmimo) operacines pajėgas (vienetą) gali sudaryti iki 120 karių, priskirtų iš kariuomenės reguliariųjų ir savanorių pajėgų. Pagalbos vienetas gali: 1. Suteikti pirmąją medicininę pagalbą. 2. Ruošti geriamąjį vandenį. 3. Atlikti nedidelius inžinerinius darbus. 4. Organizuoti vadovavimo ir valdymo struktūrą, kad būtų užtikrinta efektyvi sąveika su

priimančia šalimi ir visomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir struktūromis, kurios veikia nelaimės rajone.

5. Užtikrinti saugumą. Kariuomenės tarptautinės humanitarinės pagalbos rėmimo vieneto veikla yra koordinuojama per VRM PAGD. NATO lygmenyje už tokios veiklos planavimą yra atsakingas Senior Civil Emergency Planning Committee. Komitetas remia Aljanso vykdomas karines operacijas ir civilinę valdžią ekstremaliųjų situacijų metu (angl. The SCEPC coordinates planning in several areas, to ensure – when necessary – civil support for the Alliance ’s military operations or military support for national authorities in civil emergencies).

Civilių (nekombatantų) evakuacijos ir / ar perkėlimo rėmimo operacijos

750. Turint atitinkamą teisinį ar moralinį pagrindą (arba susitarimą su užsienio valstybe), be dalyvavimo tarptautinėse operacijose, kariuomenės operacinės pajėgos (ar jų vienetas) gali vykdyti LR civilių piliečių pagalbos, evakuacijos ar išvadavimo operacijas (angl. Non-combatant evacuation and rescue operations) už Lietuvos Respublikos ribų. Atsižvelgiant į aplinkybes ir situaciją šios operacijos gali būti priskiriamos ribotai intervencijai (angl. Limited intervention operations). Lietuvos Vyriausybė yra atsakinga už visų Lietuvoje gyvenančių asmenų saugumą ir gerovę. Užsienyje šią funkciją vykdo Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos diplomatinės misijos (ambasados) yra atsakingos už Lietuvos piliečių evakavimo planavimą, kai to reikalauja susidariusi situacija. Dėl evakuacijos sąlygų sudėtingumo gali tekti prašyti Lietuvos kariuomenės pajėgų pagalbos jai vykdyti. Tokia kariuomenės pajėgomis vykdoma parama URM yra vadinama nekombatantų evakuacijos operacijos. Daugeliu atvejų kariuomenės pajėgų indėlis į nekombatantų evakuacijos operacijas bus tam tikslui sudaryta specifinė užduoties vykdymo pajėgų struktūra, kuri užtikrins URM vadovaujamos operacijos saugumą ir minimizuos evakuojamiems asmenims kylančius pavojus. Nekombatantų evakuacijos operacijos yra vykdomos tik tada, kai yra tiesioginis saugumo (angl. Safety) pavojus lietuviams užsienio valstybėje. Nekombatantų evakuacijos operacijos gali būti vykdomos taikos, konflikto ir karo metu atskirai ar būti kitų operacijų sudėtinė dalis. Jos gali būti priskiriamos prie ribotų intervencinių operacijų (angl. Limited intervention operations) ir neturėtų būti traktuojamos kaip tiesioginė karinė agresija ar jos išraiška. Civilių gyventojų perkėlimo rėmimo vykdymas karinio konflikto (karo) metu turi būti organizuojamas taip, kad tokia veikla priešo atžvilgiu netaptų kariniu taikiniu ir atitiktų Ženevos konvencijos reikalavimus.

Karių (vienetų) ištraukimo operacijos 751. Jeigu situacija misijos rajone ar kitoje jos vykdymo vietoje taip pablogėja, kad ten esantis vienetas nebegali užtikrinti savo saugumo ar yra tokioje situacijoje, kai yra neišvengiamas karių masinis praradimas, yra priimamas sprendimas tokį vienetą išvesti. Atsižvelgiant į situaciją išvedamam vienetui gali prireikti papildomų pajėgų paramos. Toks kitų pajėgų panaudojimas yra vadinamas karių (vienetų) ištraukimo operacijomis.



Paieškos ir gelbėjimo operacijos 752. Kai kuriose operacijų vykdymo vietose gerai organizuotos priešiškosios pajėgos gali kontroliuoti visą vietovę, paimti ir laikyti įkaitais Lietuvos piliečius. Tokais atvejais karinės pajėgos gali būti panaudotos įkaitams išlaisvinti. Atsižvelgiant į situaciją, paieška ir gelbėjimas gali būti kovinė ar nekovinė operacija.

Ribotos intervencinės operacijos 753. Intervencija (angl. Intervention) yra vienos ar kelių valstybių įsikišimas į kitų valstybių vidaus reikalus arba į jų ryšius su trečiosiomis šalimis. Intervencija gali būti karinė (agresija), ekonominė, politinė, diplomatinė, o pagal dalyvaujančių valstybių skaičių − individuali ir kolektyvinė. Visas intervencijos rūšis draudžia tarptautinė teisė, nes tai prieštarauja JTO įstatams. 754. Humanitarinės intervencijos operacijos (angl. Humanitaran interventio operations) gali būti pradedamos vykdyti, kai atsakingos užsienio valstybės (ir jų institucijos) atsisako imtis veiksmų siekiant palengvinti savo piliečių kančias ar yra nepajėgios tai daryti, o toks neveiksmingumas prisideda prie žmogaus teisių pažeidimo ir dėl to kyla grėsmė labai didelei humanitarinei katastrofai. Intervencija yra kovinė operacija, kuria siekiama apsaugoti gyventojus ir užtikrinti jų saugumą ir galimybę gauti humanitarinę pagalbą. Tokiomis sąlygomis Lietuvos kariuomenės operacinių pajėgų (vienetų ar karių) ribotas panaudojimas sąjungininkų (koalicinių) pajėgų sudėtyje gali būti pateisinamas tik gavus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą (mandatą), kai tai yra vienintelis būdas išvengti labai didelės humanitarinės katastrofos (angl. Humanitaran reasons may be the basis for obtaining a UNSC resolution authorizing the use of force). Tokie atvejai yra išimtiniai ir tiesiogiai priklauso nuo objektyvaus susidariusios situacijos vertinimo.

Sankcijų ir embargo palaikymo užtikrinimo operacijos 755. Pagrindinis šių operacijų vykdymo tikslas yra priversti valstybę paklusti tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijos ar mandato reikalavimams. Karinių pajėgų panaudojimo tikslas – neleisti įvežti ar išvežti nesankcionuotų prekių iš šalies, kurios atžvilgiu taikomos tokios priemonės.

Navigacijos ir skridimo laisvės užtikrinimo operacijos 756. Operacijos yra vykdomos siekiant užtikrinti kiekvieno teisę nekliudomai naudotis jūrų ir oro keliais, kai navigacijos laisvei kyla pavojus.

Ginkluotos gynybos nuo agresijos operacijos Teritorinės gynybos operacijos 757. Apsigynimo pagrindą sudaro pradinė savigyna ir NATO 5-ojo straipsnio operacijos. Teritorinės gynybos tikslai: 1. Apsaugoti savus taikinius (angl. Protect own targets). 2. Užtikrinti savųjų pajėgų operatyvumą (angl. Maintain operability). 3. Sekinti ir stabdyti priešą (angl. Enemy attrition and delay). 4. Neleisti ar sutrukdyti priešo pajėgų įsiveržimą (angl. Prevent entry). 5. Laimėti laiko (angl. Win time). Ginantis visada pajėgų pozicija yra stipresnė, bet, kaip rodo praktika, atakavimas yra tas veiksmas, kuris konvenciniame kariavime nusprendžia mūšio rezultatą. Norint greitai pasiekti karinius strateginius (operacinius-taktinius) tikslus operacinis ar taktinis vadas stengsis kuo greičiau pasinaudoti galimybe ir atakuoti. Detalus valstybės karinės gynybos operacijų aprašymas yra pateikiamas aštuntoje šio leidinio dalyje.



758. Vykdant ilgalaikes operacijas puolamoji ir gynybinė veikla gali būti derinama tarp įvairių operacinių (taktinių) vienetų, kadangi jiems reikia laiko pasipildyti atsargų, persitvarkyti ir t. t. Pajėgų apsauga (angl. Force protection) reikalauja gynybinių priemonių visose operacijų vykdymo fazėse (etapuose). Visi operacinių pajėgų taktiniai vienetai turi būti pasirengę greitai keisti puolimo / gynybos veiksmų taktiką. Gynyba įgalina operacinį vadą (ir taktinius vadus) pasirengti puolamosioms operacijoms (veiksmams).

Valstybinio pilietinio pasipriešinimo (pilietinės gynybos) operacijos 759. Pilietinis pasipriešinimas (angl. Civil resistance). Lietuvos Respublikos piliečių ir jų savaveiksmių darinių veikla priešinantis agresijai ir okupacijai. Lietuvos Respublikos piliečiai gali vykdyti pasipriešinimo veiksmus visomis prieinamomis ir visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normų neuždraustomis formomis. Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti asmenys, esantys okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, privalo vengti bendradarbiavimo su okupacine administracija. Draudimas bendradarbiauti su okupacine administracija netaikomas, kai tokio bendradarbiavimo reikia gelbstint okupuotos teritorijos gyventojų sveikatą ar gyvybę, patenkinant būtiniausius jų gyvybinius poreikius, suteikiant pagalbą sužeistiesiems ir ligoniams, priešo paimtiems karo belaisviams ar įkalintiems asmenims. Pilietinio pasipriešinimo dalyviai privalo laikytis visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų. Pilietinės neginkluotos gynybos vykdymas reikalauja ypatingo gyventojų pasirengimo, veiksmų vienybės, kiekvieno dalyvio asmeninės drąsos, neprievartinės disciplinos, sugebėjimo atskleisti ir įvertinti priešininko silpnąsias puses bei jiems vadovaujančių asmenų kūrybiškumo. Už pilietinio pasipriešinimo veiklos organizavimą taikos metu yra atsakingas Pilietinės gynybos centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Ekspedicinė gynybinė parama 760. Tokia parama teikiama sąjungininkams. Lietuvos karinių pajėgų parengti koviniai vienetai skiriami bei perdislokuojami tada, kai yra vykdomi veiksmai pagal NATO 5-ąjį straipsnį.

Įgalinančios operacijos 761. Vadai numato įgalinančias operacijas (veiksmus) tam, kad sudarytų sąlygas ar palaikytų pagrindines operacijas. Įgalinančias operacijas apima: 1. Logistinės operacijos. 2. Informacinės operacijos. 3. Psichologinės operacijos. 4. Civilių ir kariškių bendradarbiavimo operacijos. 5. Priimančios šalies paramos organizavimo operacijos. 6. Mobilizacijos vykdymo operacijos. 7. Kitos (išžvalgymo, saugumo, judėjimo, kliūčių perėjimo ar šalinimo, vienetų pasikeitimo,

linijų kirtimo) operacijos. Vykdant vien tik įgalinančias operacijas negalima užtikrinti visapusiškos taktinės sėkmės.

Kitos operacijos 762. Kitos operacijos apima visas operacijas, nepaminėtas aukščiau. Jas galima suskirstyti taip: 1. Operacijos, vykdomos specifinėje aplinkoje (klimato, vietovės ypatumai, prastas

matomumas). Karinė veikla tokioje aplinkoje reikalauja tikslinio pasirengimo ir



specifinės ginkluotės, technikos ir įrangos ar jau turimų priemonių specialaus paruošimo.

2. Operacijos, vykdomos ore ir jūroje (iš oro ir jūros). 7.6. Pagrindiniai taktinių vienetų veiksmai sausumoje 763. Operacinių pajėgų vienetai šiuos veiksmus gali vykdyti kaip taktines užduotis.

Veiksmai Tikslas

Sudaryti sąlygas (angl. Shape)

Sudaryti sau palankias sąlygas prieš pradedant vykdyti pagrindinius veiksmus priešo atžvilgiu

Išvalyti (angl. Clear)

Pašalinti visas oponento pajėgas ir eliminuoti organizuotą pasipriešinimą atsakomybės vietoje / rajone / sektoriuje

Sunaikinti (angl. Defeat)

Sunaikinti oponento fizinius pajėgumus

Apginti (angl. Defend)

Neleisti oponentui paimti ar pasinaudoti tam tikra vieta

Apginti sektorių / rajoną (angl. Defend a sector / area)

Neleisti oponentui kirsti tam tikrą ribą ar vykdyti išsilaipinimą

Stabdyti (angl. Delay)

Laimėti laiko ir padaryti oponentui nuostolių prieš jam kertant tam tikrą ribą

Suardyti (angl. Disrupt)

Kliudyti ar suardyti oponento veiklą tam tikroje vietoje / rajone / sektoriuje

Apsaugoti (angl. Protect)

Užkirsti kelią oponentui stebėti, tiesiogiai kontaktuoti, trukdyti pajėgų manevrui ar išsidėstymui

Suvaržyti (angl. Neutralise)

Padaryti oponento pajėgas nepajėgias veikti kurį laiką

Užimti (angl. Seize)

Išvalyti ir kontroliuoti tam tikrą vietą / rajoną / sektorių

Išsekinti (angl. Attrit)

Išsekinti oponento pajėgas (personalą) ir materialines priemones (resursus). Sumažinti priešo veikimo efektyvumą Pridengti

(angl. Screen) Šoninių intervalų tarp veikiančių vienetų priedanga (apsauga). Priešo žvalgų naikinimas

Išvesti (angl. Withdraw)

Išvesti pajėgas / vienetus iš tam tikros vietos / rajono / sektoriaus

Prasilaužti (angl. Penetrate)

Suardyti (pralaužti) oponento gynybą siaurame priešakiniame ruože

Blokuoti (angl. Block)

Neleisti priešui įeiti į tam tikrą teritoriją (rajoną) ar sutrukdyti jo judėjimą ta kryptimi

Nukreipti (angl. Canalize)

Suvaržyti priešo veiksmus ir nukreipti jį į siaurą zoną panaudojant minas ir kliūtis ar tiesioginę (netiesioginę) ugnį. Tai daroma specifinėje vietovėje ir tam tikru laiku

Užfiksuoti / sukaustyti / sutvardyti (angl. Fix)

Veiksmai, sulaikantys bet kokį priešo dalinių (padalinių) judėjimą iš tam tikros vietos ar tam tikrą laiką



Smūgiuoti (angl. Strike) Vykdyti ataką – padaryti žalą priešui, užimti ar sunaikinti objektą

Trikdyti (angl. Suppress)

Panaudoti tiesioginę (netiesioginę) ugnį, elektronines, dūmines priemones priešui slopinti, jo ginklų sistemų efektyvumui mažinti

(Su)naikinti (angl. Destroy)

Naikinti priešo taikinius, kad jie negalėtų veikti kaip ketina. Taikiniai: personalas, įranga, ginkluotė, pozicija, moralė ar noras kariauti

Neduoti (angl. Deny)

Sukliudyti ar neleisti priešo vienetams užimti vietovės ar objekto

Paremti (angl. Support)

Pagelbėti, papildyti, apsaugoti ar palaikyti vienetus

Išlaikyti (angl. Retain)

Išlaikyti objektą / vietą / rajoną / sektorių ir valdyti situaciją

Neutralizuoti (angl. Neutralize)

Paversti neefektyviu ar nenaudingu

Sutvardyti (angl. Contain)

Sustabdyti, išlaikyti ar apsupti priešo pajėgas. Priversti priešą sukoncentruoti pajėgumus tam tikra kryptimi

Prasiveržti (angl. Breach)

Panaudoti bet kokias priemones siekiant apsisaugoti pereinant priešo minų lauką ar kitus įtvirtinimus

Sulaikyti (angl. Interdict)

Visomis turimomis priemonėmis neleisti ar kliudyti priešui pasinaudoti bet kokia vietove ar keliu

Saugoti (angl. Secure)

Įgyti pozicijos, objekto ar vietovės kontrolę. Sutrukdyti sunaikinimą ar užėmimą

Izoliuoti (angl. Izolate)

Izoliuoti priešą nuo paramos šaltinių, neleisti jam laisvai judėti ir užkirsti kelią kontaktuoti su kitomis priešo pajėgomis

Užtemdyti (angl. Obscure)

Padaryti save mažiau matomu. Dūmų uždangos naudojimas tam tikru momentu ir tam tikroje vietoje

Nukreipti (angl. Divert)

Naudojant klastą ir netikrus, dirbtinai parengtus (angl. Decoys) taikinius nukreipti priešą klaidinga kryptimi (sukurti sąlygas priimti klaidingą sprendimą) ir atitraukti jo dėmesį nuo pagrindinių veiksmų

Apriboti (angl. Limit)

Apriboti veiksmus

Pasukti (angl. Turn)

Priversti priešą pakeisti judėjimo kryptį, koridorių ar kelią

Apsaugoti (angl. Guard)

Apsaugoti ir apginti pagrindines pajėgas (vienetus) nuo priešo veiksmų. Šiam tikslui pasiekti yra vykdomi atakavimo, gynybos arba stabdymo veiksmai

Stebėti (angl. Track)

Nuolat sekti priešą (jo veiksmus)



764. Taktinius veiksmus priešo, vietovės ir draugiškųjų pajėgų atžvilgiu galima sugrupuoti taip: Priešas (angl. Enemy): Sekinti (angl. Attrit). Surengti pasalą (angl. Ambush). Pulti ugnimi (angl. Attack by Fire). Blokuoti (angl. Block). Apeiti (angl. Bypass). Prasiveržti (angl. Breach). Nukreipti (angl. Canalize). Sutvardyti (angl. Contain). Stabdyti (angl. Delay). Sunaikinti (angl. Destroy). Demonstruoti (angl. Demonstrante); Nugalėti (angl. Defeat). Suardyti (angl. Disrupt). Išnaudoti (angl. Exploit). Klaidinti atakuojant (angl. Feint). Užfiksuoti / sukaustyti (angl. Fix). Saugoti / sergėti (angl. Guard). Sulaikyti (angl. Interdict). Neutralizuoti (angl. Neutralize). Prasiskverbti (angl. Penetrate). Išžvalgyti (angl. Reconnoiter). Pralaužti (angl. Rupture). Paremti ugnimi (angl. Support by Fire). Slopinti (angl. Suppress). Izoliuoti (angl. Izolate). Pasukti (angl. Turn). Šturmuoti (angl. Assault). Slopinti (angl. Surpress). Kontraišžvalgymas (angl. Counter-reconnaissance). Draugiškosios pajėgos: Perėjimas: įvairių kliūčių neutralizavimas (angl. Breach). Pakeitimas (angl. Replace / displace). Ištraukimas (angl. Exfiltrate). Išlaisvinti / atgauti / susigrąžinti personalą (angl. Conduct personnel recovery). Sustiprinti ir reorganizuoti (angl. Consolidate and reoganize). Atsitraukti nuo priešo (ang. Disengage). Sekti ir užimti (angl. Follow and asume). Sekti ir paremti (angl. Follow and support). Susijungti (angl. Linkup). Sumažinti (angl. Reduce). Tikslai (angl. Purpose: „in order to...“): Ugnis (angl. Fires): Užkirsti kelią (angl. Prevent). Sunaikinti (angl. Destroy). Nukreipti (angl. Divert). Neutralizuoti (angl. Neutralize). Apgauti (angl. Deceive). Slopinti (angl. Suppress). Neduoti (angl. Deny). Trikdyti (angl. Harass). Atidaryti / atverti (angl. Open). Nustebinti (angl. Surprise). Kliūtys (angl. Obstacles): Privesti (angl. Cause). Blokuoti (angl. Block). Apsaugoti (angl. Protect). Sutvardyti (angl. Contain). Leisti (angl. Allow). Suardyti (angl. Disrupt). Sukurti (angl. Create). Užfiksuoti / sukaustyti (angl. Fix). Daryti įtaką (angl. Influence). Pasukti (angl. Turn). Paremti (angl. Support). Palengvinti (angl. Facilitate). Vietovė (angl. Terrain): Įgalinti (angl. Enable). Išvalyti (angl. Clear).

Kontroliuoti (angl. Control). Užvaldyti (angl. Occupy). Išžvalgyti (angl. Reconnoiter). Išlaikyti (angl. Retain). Užimti (angl. Seize).



765. Bendras uždavinių ir užduočių sąrašas, jų atlikimo standartai ir sąlygos yra publikuojamos kiekvieno konkretaus kariuomenės vieneto karinį rengimą reglamentuojančiuose leidiniuose, o konkrečių operacinių pajėgų (ir jų vienetų) – aprašomos pasirengimo tarptautinėms ar nacionalinėms operacijoms įsakyme. Nors uždavinys / misija (angl. Mission) yra aiški, glausta (karinio vieneto) užduoties ir tikslo formuluotė jame būtinai turi būti nurodoma vieneto veiksmai ir efektai, kuriuos vienetas turi pasiekti. Operacijų vykdymo metu karinio vieneto uždavinio formulavimo struktūra yra pavaizduota 7–11 pav.

7–11 pav. Karinio uždavinio formulavimo struktūra 7.7. Paralelinis planavimas 766. Jungtinių operacijų planavimas, pasirengimas, vykdymas ir jų palaikymas yra detaliai aprašytas Jungtinio štabo operacijų vadove. Kariuomenė vis dažniau veikia bendradarbiaudama su civiliais, todėl kariams yra svarbu suprasti paraleles tarp karinio planavimo ir vadybos civilinėse institucijose, žinybose ir organizacijose. Sąryšį tarp karinio planavimo ir civilinės vadybos hierarchijos žr. 7–12 pav.

7–12 pav. Karinis planavimas ir civilinė vadyba

Vykdomasis vadovavimas

(angl. Executive management)

Vidutinio lygmens vadovavimas

(angl. Middle management)

Pirmo lygmens vadovavimas

(angl. First level management)

Civilinės vadybos hierarchija

•Tikslas (galutinis rezultatas)•Uždavinys (institucinis tikslas)•Politika

•Tikslas (operacinis)•Strategija•Taktika•Biudžetas

•Procedūra•Būdas•Taisyklė

Karinio planavimo hierarchija

Vykdyti ataką ir užimti x objektą tam, kad

Veiksmas Efektas

Užduotis(Ką?) Tikslas

(Kodėl?)

Karinis uždavinys



767. Planavimas (angl. Planning). Procesas, kurio metu vadai (ir štabai) paverčia situacinį supratimą į tiksliai suformuluotą pasirengimo ir operacijų vykdymo veiksmų variantą numatytiems rezultatams pasiekti. Planavimas (taip pat ir jungtinių operacijų) yra vadovavimo funkcija ir operacinio proceso sudėtinė dalis. Jis vykdomas visuose lygmenyse ir yra viena iš sąlygų siekiant sėkmingai vykdyti operacijas. Planavimo metu yra pasirenkamas veiksmų eigos variantas, nustatoma, kas norima pasiekti ir kokios veiklos rūšys ir veikimo būdai bei resursai bus reikalingi jam įgyvendinti. Jungtinis planavimas yra sudėtingas (kompleksinis) procesas, reikalaujantis laiku atlikti veiklos koordinaciją strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyse (žr. 7–13 pav.).

7–13 pav. Paralelinis operacijų planavimas 7.8. Operacijų vykdymas 768. Kaip jau buvo minėta, operacijos vykdomos strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyse. Reikia pažymėti, kad vykdant strategines operacijas (angl. Startegic operations) siekiama ilgalaikių rezultatų, o vykdant taktines operacijas gaunamas tiesioginis efektas. 769. Lietuvos kariuomenė skiria operacines pajėgas nacionalinėms ir tarptautinėms operacijoms vykdyti. Vykdant nacionalines operacijas visi nurodymai ir gairės operacinėms pajėgoms yra duodami iš Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo, o vykdant NATO (ES, JT) ar koalicijos operacijas – pagal atitinkamai nustatytas procedūras. Vykdant jungtines operacijas vadovaujamasi šiomis nuostatomis: 1. Jungtinė abipusė priklausomybė (angl. Joint interdependency). 2. Jungtinis operacinių pajėgų planavimas ir dislokavimas (angl. Joint operational force

planning / projection).

Stra

tegi

nis

Takt

inis

InicijavimasOrientavimas(uždavinio analizė)

Operacinio koncepto (sumanymo) rengimas

Plano peržiūra

ID

Uždavinio gavimas

Uždavinio analizė Operacinio įsakymo rengimas

VEVrengimas, analizė,

palyginimas

Operacinio koncepto (sumanymo) rengimas Operacinio plano rengimasOrientavimas

(uždavinio analizė)

WO

ID / ĮĮ

Operacinio plano rengimas

Inicijavi-mas

UAP OperacinisPlanas

OPLAN/SUPlan

Operacijossumanymas

Plano peržiūra

- KOP- SP

- KJP- SOPRe

ikal

avim

ai

pajė

gom

s

Koo

rdin

avim

asK

oord

inav

imas

ĮĮ

VEVpatvirtinimas

WO OPORD

FinalOPORD

Ope

raci

nis

ĮĮ

Pajėgų sudarymas (aktyvavimas), paskyrimas, dislokavimas ir išskleidimas

Koo

rdin

avim

asK

oord

inav

imas

Koo

rdin

avim

asK

oord

inav

imas

Koo

rdin

avim

asK

oord

inav

imas

Koo

rdin

avim

asK

oord

inav

imas

Koo

rdin

avim

asK

oord

inav

imas

Operacinisplanas

Operacinisplanas

ID – Inicijuojanti direktyvaPAD – Pajėgų aktyvavimo (paskyrimo) direktyvaĮĮ – Įspėjamasis įsakymasDV – Direktyva vykdymuiUAP – Uždavinio analizės pranešimasVEV – Veiksmų eigos variantai

Gairėsar ĮĮ

PAD / ĮĮPAD / ĮĮ DVDV

ĮĮĮĮ / pradinis įsakymas

ĮĮ / pradinis įsakymas

OperacinisįsakymasOperacinisįsakymas

ĮĮ ĮĮOperacinisįsakymas

VE

V



3. Jungtinis vadovavimas kariniams veiksmams (angl. Joint command over military actions).

4. Jungtinė oro erdvės gynyba (angl. Joint air defence). 5. Jungtinis ugnies panaudojimas ir efektai (angl. Joint fires anf effects). 6. Jungtinis išlaikymas (angl. Joint sustainment). Operacinių pajėgų plėtra LK yra vykdoma taip, kad operacinės pajėgos (ir jų taktiniai vienetai) turėtų nuolatinius greito reagavimo pajėgumus, kurių pamatą sudarytų šie principai: 1. Keičiamumas (angl. Scalable). Jas formuojant (sudarant) galimas greitas dydžio,

pajėgumų ir priemonių koregavimas. 2. Funkcionalumas (angl. Functional). Unifikuoti, funkcinės paskirties moduliniai vienetai. 3. Patikimumas (angl. Reliable). Jas sudarantys vienetai nuolat parengti ir pasiruošę

veikti. 4. Atitiktis standartams (angl. Standarts). Kariai ir vienetai rengiami pagal tuos pačius

standartus ir programas. 5. Išgyvenamumas (angl. Survaivalability). Turėti maisto, medikamentų, šaudmenų,

ginkluotės, technikos ir įrangos atsargų. 6. Lyderystė (angl. Leadership). Turėti bendrą vadovavimo ir valdymo organizaciją. 7. Greitumas (angl. Responsive). Greitas atsakas – pajėgų / priemonių perkėlimas

strateginiu / operaciniu atstumu (angl. Strategic-operational lift ar deployability for strategic-operational distances).

7.8.1. Bendra karinės veiklos planavimo ir vykdymo sistema 770. Bendra operacijų (veiklos) planavimo ir vykdymo sistema apima valstybės institucijas, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už valstybės saugumo užtikrinimą. Kiekvienas (žr. 7–14. pav.) sistemos dalyvis nuolat vykdo jam pavestus uždavinius, užduotis ir funkcijas, kurios yra reglamentuojamos įstatymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba (Valstybės gynimo taryba) yra valstybės institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, jai vadovauja Respublikos Prezidentas, o veiklą reglamentuoja Valstybės gynimo tarybos įstatymas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (Nacionalinio saugumo komitetas) veiklos kryptys:

1. Svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir kitais klausimais.

2. Koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais bei srityse, susijusiose su Nacionalinio saugumo įstatymo įgyvendinimu.

3. Svarstyti ir teikti siūlymus dėl krašto visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo.

4. Atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, teikti siūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo.

5. Svarstyti siūlymus ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos karo atašė, atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse.

Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės pagrindinis uždavinys yra koordinuoti nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklą.



7–14 pav. Bendros karinės veiklos planavimo ir vykdymo sistemos dalyviai 7.8.2. Operacinis procesas 771. Operacinis procesas (angl. Operational process). Tai pagrindinė vadovavimo ir valdymo veikla, vykdoma operacijų metu. Už tinkamą šio proceso organizavimą yra atsakingi vadai. Operacinį procesą sudaro ciklas (žr. 7–15 pav.), kurį apima: 1. Operacijų planavimas. 2. Pasirengimas operacijoms. 3. Operacijų vykdymas. 4. Operacijų vertinimas ir analizė. Nuolatinis vertinimas ir analizė yra neatsiejama operacijų planavimo, pasirengimo ir vykdymo dalis. Planavimas (angl. Planning). Planavimas yra vykdomas vadovaujantis kariuomenės vado ir Jungtinio štabo viršininko gairėmis. Operacijų planavimo procesas susideda iš penkių etapų: 1. Inicijavimo (angl. Initiation). Šio etapo metu nustatoma operacijos planavimo apimtis ir

poreikis. 2. Orientavimo (angl. Orientation). Šio etapo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas

gauto uždavinio kariuomenei (ginkluotosioms / operacinėms pajėgoms) analizei. 3. Operacinio sumanymo rengimo (angl. Concept of operations development). Šio etapo

metu tikslinamos aukštesnės vadovybės ir Jungtinio štabo viršininko gairės planavimui, formuluojami ir tobulinami veiksmų eigos variantai, numatoma, kaip būtų galima efektyviai ir veiksmingai įvykdyti užduotis ir pasiekti operacijai keliamus siekinius.

4. Operacinio plano rengimo (angl. Plan development). Šiame etape pagal pasirinktą veiksmų eigos variantą yra rengiamas operacinis planas.

VGT

LRS LRV

NSK NSSPG

KAM KV

JŠVJungtinis štabas

Rezervas Atskiri vienetai

Pajėgųrūšys

Sukarintos valstybės institucijos

Nacionalinio saugumo

užtikrinimosprendimo

priėmimo procesodalyviai

Prezidentas, MP, SP, KAM, KV

Jungtinės karinės veiklos

planavimo ir vykdymo dalyviai

GŠV

Lietuvos kariuomenės (operacinės / ginkluotosios) pajėgos



5. Operacinio plano peržiūros (angl. Plan review). Plano peržiūros metu tikrinama, ar patvirtintas operacijos planas atitinka reikalavimus ir situacijos pokyčius, susijusius su suplanuota ar jau vykdoma veikla.

Operacijų planavimo proceso galutinis produktas yra operacijos planas. Planas (angl. Plan) yra ateities ar numatomos operacijos (veiklos) projektas. Pasirengimas (angl. Preparation). Pasirengimas apima operacinių pajėgų veiklą iki operacijos vykdymo pradžios. Jo metu vykdomas operacinių pajėgų pasiruošimas operacijai, atsižvelgiant į jos pobūdį. Pasirengimo etapas apima operacinių pajėgų formavimą ir logistinį aprūpinimą, kovinį rengimą ir sertifikavimą konkrečiai operacijai. Pasirengimo vykdyti karines operacijas SVP yra išdėstytos penktoje dalyje. Vykdymas (angl. Execution). Operacinius vienetus (pajėgas), paskirtus Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui, Jungtinio štabo viršininkas valdo per Jungtinį operacijų centrą. JOC užtikrina nenutrūkstamą ryšį tarp JŠ ir operacinių pajėgų, koordinuoja operacinių pajėgų veiksmus ir jų palaikymą. JOC siūlo veiksmų eigos variantus Jungtinio štabo viršininkui. Jungtinio štabo viršininkas priima sprendimus dėl einamųjų operacijų. JOC kontroliuoja operacinių planų vykdymą, rengia einamųjų operacijų įsakymus, nurodymus ir instrukcijas operacinėms pajėgoms.

7–15 pav. Operacinio proceso sudėtines dalys 7.8.3. Operacijų planavimo kryptys 772. Operacijų planavimas yra trijų (žr. 7–16 pav.) tarpusavyje susijusių krypčių: 1. Nuolatinių karinės gynybos planų rengimo. 2. Nenumatytų aplinkybių planų rengimo. 3. Atsako į krizes planavimo. Nuolatinis karinės gynybos planas (angl. Standing defence plan) numato galimas karines operacijas kilus karinei grėsmei Lietuvos arba sąjungininkų teritorijoje. Nuolat planuojant karinę gynybą siekiama pasirengti tiek šalies pradinei savigynai, tiek ekspedicinėms operacijoms, siekiant užtikrinti sąjungininkų gynybą ir saugumą. Nenumatytų aplinkybių planas (angl. Contingency plan). Planas parengtas galimoms operacijoms, kurių planavimo veiksniai (aplinkybės) nustatyti ar numatomi. Šis planas, kaip pagrindas tolesniam planavimui, rengiamas kiek įmanoma detalesnis, įskaitant reikalingus išteklius, pajėgų dislokavimo ir panaudojimo variantus.

Planavimas•Sprendimo priėmimo procesas•Planai ir įsakymai

Pasirengimas•Išžvalgymo veikla•Pajėgų saugumo ir apsaugos užtikrinimo veikla•Planų ir įsakymų peržiūra ir tikslinimas•Veiklos koordinacija, ryšio ir sąveikos organizavimas•Treniruotės•Pajėgų struktūrinis reorganizavimas siekiant vykdyti užduotis•Karinis rengimas (prieš misiją)•Patikrinimas prieš operaciją(misiją)•Logistinis pasirengimas•Naujų vienetų ir kariųintegracija

Vykdymas•Nuspręsti, kaip vykdyti ir koreguoti veiksmus•Nukreipti kovinę galią, sinchronizuoti vykdymą ir palaikyti veiklos tęstinumąVertinimas planavimo metu

•Situacijos žinojimas (kontrolė ir valdymas)•Sėkmės kriterijų kontrolė•Veiksmų eigos variantųvertinimas

Vertinimas pasirengimo metu•Pasirengimo kontrolė•Pasirengimo vertinimas

Vertinimas vykdymo metu•Veiklos kontrolė•Vykdymo vertinimas

Nuolatinis vertinimas ir analizavimas

•Situacijos žinojimas•Veikimo kontrolė ir vertinimas



Nenumatytų aplinkybių planavimas yra sisteminis procesas, kuriuo numatoma tai, kas gali įvykti (Contingency planning is a „What if?“). Norėdami išvengti chaoso planuotojai turi stengtis prognozuoti situacijas (įvykius) ir būti pasirengę veikti esant bet kokioms sąlygoms, t. y. parengti atitinkamas strategijas, konceptus ir planus. Klausimai, kurie gali padėti rengiant tokius konceptus, planus ir strategijas: 1. Kokie įvykiai (situacijos) gali labiausiai veikti kasdieninę veiklą? 2. Kokie įvykiai (nelaimės) gali atsitikti, kad reikėtų greitai reaguoti? 3. Kokie tokių įvykių (situacijų) blogiausi scenarijai (blogiausios sąlygos) gali būti? 4. Kas gali trukdyti parengtiems (turimiems) planams įgyvendinti? Atsako į krizes planavimas (angl. Crisis response planning) susijęs su operacijų planų, greitai ir netikėtai besivystančioms krizinėms situacijoms spręsti, parengimu. Planuojant siekiama įveikti nacionalinę, regioninę arba tarptautinę krizę, kai numatomas Lietuvos kariuomenės panaudojimas. Šio planavimo rezultatas – konkrečios operacijos planas ir su juo susiję kiti dokumentai (sutartys, įsakymai, nurodymai ir pan.). Šis planavimas vykdomas tada, kai yra žinomas priešininkas.

7–16 pav. Planavimo kompleksiškumas

Kokie yra operacijų vertinimo tikslai? Bet kokia operacija (veikla ar taktinis veiksmas) turi būti nuolat vertinama (angl. Assessed). Operacijų vertinimo tikslai: 1. Nustatyti operacijų plano uždavinių ir užduočių atlikimo pažangą. 2. Nustatyti įvykdytų uždavinių ir užduočių efektyvumą – įvertinti (pamatuoti) pasiektus

rezultatus. 3. Padaryti išvadas iš praėjusių įvykių (situacijų), o kai kuriais atvejais ir sąlygomis tęsti

tolesnių veiksmų koregavimą ar rengti būsimos veiklos galimas pasikeitimų įvertinimus ir pateikti pasiūlymus kaip veikti (ką daryti), pavyzdžiui pereiti prie kitos operacijos fazės vykdymo (įgyvendinimo) ar atlikti esamo plano pakeitimus, remiantis vertinimo metu padarytomis išvadomis.

Detalus NATO operacijų vertinimo procesas ir metodologija yra aprašyta NATO NATO operacijų vertinimo vadove (angl. NATO operations assessment handbook V1.0)

Atsako į krizes planavimas (angl. Crisis response planning)

Perspektyvinis planavimas (angl. Advanced planning)

Nenumatytų aplinkybių planavimas (angl. Contingency planning)

Tikslinis (atsitiktinis) planavimas (angl. Ad hoc planning)

Pajėgų / pajėgumų plėtros planavimas (angl. Defence / capability planning)

Operacijų planavimas (angl. Operational planning)

Tarptautinių (angl. Multinational) Nacionalinių (angl. National)

Nuolatinis karinės gynybos planas (angl. Standing defence planning)



7.9. Identifikuotos ir išmoktos pamokos 773. Siekiant gerinti karinės veiklos vykdymo efektyvumą Lietuvos karinėse pajėgose naudojamas įgytos patirties procesas. Įgytos patirties procesas (angl. Experience gaining process). Standartizuotas procesas, kurio metu visa naudinga patirtis panaudojama siekiant tobulinti ir vystyti karinės organizacijos veiklą (doktrinas ir TTP) ir priemones (įrangą ir ginkluotę). 774. Siekiant sisteminių pokyčių, ĮPP yra viena iš vadų (viršininkų), jiems priimant ir įgyvendinant sprendimus, rėmimo priemonių. ĮPP apima sistemą (žr. 7–17 pav.) informacijai surinkti, analizuoti, archyvuoti ir skleisti. Ši sistema padeda laiku identifikuoti problemą, ją analizuoti ir priimti sprendimus siekiant pašalinti trūkumus, išvengti klaidų planuojant karines pajėgas ir vykdant operacijas. Kariuomenės veiklos tobulinimas vyksta pagal atitinkamas sritis: doktrinos, organizacija, personalas, įranga, mokymas, valdymas ir išlaikymas. ĮPP inicijuojamas, kai atsiranda poreikis patobulinti kariuomenės veiklą arba sustiprinti pajėgumą. Kariuomenės ĮPP sudaro šeši etapai ir šis procesas vyksta dviem fazėmis: pirmoji – analizės, antroji – vykdymo. Pirmosios fazės metu vyksta pasiruošimas, duomenų rinkimas ir analizė. Kariniai vienetai / paskirtas personalas operacijų / pratybų / eksperimentų metu renka informaciją, analizuoja ir teikia ją ĮPP vienetams. ĮPP vienetai analizuoja, archyvuoja ir platina identifikuotas / išmoktas pamokas. Antrosios fazės metu vyksta rekomendacijų tvirtinimas, jų įgyvendinimas ir įteisinimas. Atsakingi kariniai vienetai / funkcinių sričių specialistai vykdo reikiamus sisteminius pokyčius (įgyvendina rekomendacijas). Atitinkamo lygmens vadovybė tvirtina ir įteisina IP.

7–17 pav. Įgytos patirties proceso etapai Siekiant sėkmingai įgyvendinti NATO strategiją, uždavinius ir transformaciją reikalingas nuolatinis procedūrų, suderinamumo ir karinio efektyvumo gerinimas. Išmoktų pamokų procesas (žr. 1–18 pav.) yra vienas iš daugelio svarbių įrankių, kuris padeda NATO vadams priimti reikalingus sprendimus, kad būtų panaudota geriausia patirtis. Pagrindiniai išmoktų pamokų proceso principai:

1. Bendradarbiavimas (angl. Cooperation). Visi dalyviai aktyviai dalyvauja ir siekia pažangos bendromis pastangomis.

1. ETAPASPASIRUOŠIMAS


5. ETAPASĮGYVENDINIMAS


6. ETAPASĮTEISINIMAS6. ETAPAS

ĮTEISINIMAS

2. ETAPASDUOMENŲRINKIMAS


3. ETAPASANALIZĖ

3. ETAPASANALIZĖ

4. ETAPASTVIRTINIMAS

4. ETAPASTVIRTINIMAS REIŠKINYS/

PASTABAIDENTIFIKUOTA

PAMOKA

IŠMOKTAPAMOKA

VADOVYBĖS REIKALAVIMAS

DUOMENŲBAZĖ





6. ETAPASĮTEISINIMAS6. ETAPAS

ĮTEISINIMAS



3. ETAPASANALIZĖ

3. ETAPASANALIZĖ

4. ETAPASTVIRTINIMAS

4. ETAPASTVIRTINIMAS REIŠKINYS/

PASTABAIDENTIFIKUOTA

PAMOKA

IŠMOKTAPAMOKA

VADOVYBĖS REIKALAVIMAS

DUOMENŲBAZĖ

1

2

34

6

5



2. Koordinacija (angl. Coordination). Visi, kurie dalyvauja procese, prisiima atsakomybę, kad jų darbas būtų efektyvus ir atliktas laiku.

3. Komunikacija / bendravimas (angl. Communication). Nuolatinis ryšys tarp proceso dalyvių turi užtikrinti apsikeitimą duomenimis ir informavimą apie daromą pažangą.

7–18 pav. NATO išmoktų pamokų procesas

Kas turėtų apimti įgytos patirties procesą Lietuvos kariuomenėje? Kariuomenė turėtų pasinaudoti NATO ir sąjungininkų patirtimi šioje srityje. Galimas variantas – pritaikyti Didžiosios Britanijos patirtį šioje srityje. Merfyn Lloyd, DSTL part of DOD UK: „Lesson stimulated – the raw data and observations arising before, during or after the critical event. Lesson identified – the appreciation of the event in terms of understanding its cause and the consequences. The purpose of lessons identified is to gain a clear understanding of the problem and to decide on the appropriate corrective measures. Lesson learnt – the identification of the changes which would ameliorate the situation. Lessons implemented – the acceptance and putting into practice the changes to doctrine, procedures and equipment resulting from lessons learnt. Implicit in this is an action to monitor implementation to ensue that the lessons become embedded“. 7.10. Veikla, vykdoma po operacijos 775. Tai karinė veikla, vykdoma užbaigus operaciją (misiją) (angl. Post-operational / post termination activities). Tokią veiklą apima: 1. Pajėgų išvedimas. 2. Pajėgų apskaita.

Pajėgų išvedimas Pajėgų išvedimas (angl. Forces redeployment) pasibaigus misijai yra labai sudėtingas dalykas politiniu, kariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu. Tai ne tik konkrečios tarptautinės operacijos plano užbaigimas, bet ir tam tikra prasme atskiros operacijos vykdymas. Nurodymas dėl pajėgų išvedimo gali būti duotas pasibaigus operacijai (misijai) arba kai aukštesnioji politinė ar karinė vadovybė įsako tai padaryti. Pajėgų išvedimo procesas yra atvirkštinis pajėgų įvedimo (dislokavimo) procesui. Pajėgų išvedimo proceso metu labai svarbu:



1. Sutvarkyti einamąsias sąskaitas. 2. Laiku nuraukti sutartis ir įvykdyti visus įsipareigojimus. 3. Atsisakyti kitos paramos. 4. Išnagrinėti pretenzijas.

Pajėgų apskaita Baigus vykdyti operaciją, kariuomenės audito struktūros (institucijos) gali atlikti pajėgų apskaitą (angl. Force accounting). 7.11. Sąveika su žiniasklaida 7.11.1. Bendri sąveikos su žiniasklaida principai 776. Karinės sąveikos su žiniasklaida tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos karinių pajėgų vykdomas (planuojamas) nacionalines ir tarptautines operacijas ir stiprinti visuomenės paramą joms, taip užtikrinant operacijų saugumą bei atremiant priešišką ir galinčią pakenkti informaciją. Žiniasklaidos operacijos (angl. Media operations). Sudėtinė kiekvienos operacijos dalis, užtikrinanti laiku, tikslios ir veiksmingos viešosios informacijos teikimą bei viešųjų ryšių politikos įgyvendinimą operacijų metu, atsižvelgiant į operacijų saugumą. Žiniasklaida yra pagrindinis kanalas, per kurį informuojama plačioji visuomenė. ŽO yra planuojamos ir vykdomos kaip bet kurios kitos karinės operacijos, kuriose aktyviai asmeniškai dalyvauja vadai ir vyresnieji karininkai. ŽO yra sudėtinė karinės kampanijos dalis. 777. Žiniasklaidos principai: 1. Tiesa. Bendravimas su žiniasklaida turi būti atviras, skaidrus ir tikslus. Informacija

neskelbiama tik tuomet, jeigu manoma, jog tai gali pakenkti pajėgų saugumui ar asmens privatumui.

2. Saugumas. Žiniasklaidai pateikiama informacija neturi suteikti žinių, kurios būtų vertingos priešininkui. Informacija negali būti įslaptinta ar neskelbiama tik siekiant apsaugoti KAS ar karius nuo kritikos. Kai kuriais atvejais gali tekti kreiptis į žiniasklaidą, kad ji neskelbtų apie kai kuriuos įvykius siekiant užtikrinti operacijos saugumą. Platindami informaciją ŽO specialistai turi nustatyti, kiek informacijos pateikti ir ar dėl to nekilti pavojus kariams.

3. Operatyvumas. Šiuolaikinės komunikacijos priemonės taip pagreitino informacijos gavimo eigą, kad žiniasklaidai informacijos rinkimas tapo visą parą besitęsiančiu procesu. Vadai ir jiems pavaldūs karininkai turi būti pasirengę tam, kad tarptautinei žiniasklaidai jie pasiekiami 24 val. ŽO specialistai turi greitai reaguoti į naujienos vertus įvykius ir turėti mechanizmą, kaip tą informaciją patikrinti, ištaisyti ar paneigti, ir kuo greičiau perduoti tą pačią informaciją visų lygių vadams. Nepalankios naujienos turi būti kuo greičiau išplatintos, atsižvelgiant į operacijų saugumą, karių ir šeimų privatumą.

7.11.2. Sąveikos su žiniasklaida būdai 778. Jungtinio štabo sąveika su žiniasklaida gali vykti trimis būdais: 1. Žurnalistų iniciatyva – kai žurnalistas pats domisi JŠ vykdomomis operacijomis.

Tuomet žurnalistas kreipiasi į JŠ atstovą spaudai, o šis tarpininkauja pateikdamas informaciją, organizuodamas žurnalisto susitikimus su JŠ karininkais, kurie yra kompetentingi atsakyti į žurnalistui rūpimus klausimus. Taip pat JŠ atstovas spaudai tarpininkauja tarp žurnalisto ir tarptautinėse misijose tarnaujančių karių, kurie šiam gali suteikti reikiamos informacijos.



2. JŠ ar Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento (VRD) iniciatyva – kai JŠ ar VRD turi žiniasklaidai aktualios informacijos ir nori ją išplatinti. Tai su tarptautinėmis ar Lietuvos teritorijoje vykdomomis operacijomis susijusi informacija, kurią žiniasklaidai pateikia JŠ atstovas spaudai ar VRD. JŠ atstovas spaudai turi nuolat sekti su operacijomis susijusią informaciją ir laiku pastebėti potencialias naujienas bei įvykius, kurie sudomintų žiniasklaidą. JŠ atstovas spaudai arba VRD pasiūlo žiniasklaidos priemonėms temą arba JŠ atstovas spaudai gali visoms žiniasklaidos priemonėms platinti vienodo turinio pranešimus arba pasirinkti vieną leidinį (kartais – televizijos stotį), per kurį perduos tam tikrą naujieną ar žinią.

7.11.3. Sąveikos su žiniasklaida formos 779. Informuojant visuomenę bei žiniasklaidą apie kariuomenės operacijas gali būti pasirinktos skirtingos sąveikos formos – gali būti rašomi straipsniai, pranešimai spaudai, duodami interviu, svarbiais atvejais gali būti rengiamos specialios spaudos konferencijos (steigiamas žiniasklaidos operacijų centras). 7.11.4. Informavimas apie nacionalines operacijas 780. Už informavimą apie Lietuvos teritorijoje vykdomas operacijas atsako JŠ ir KAM VRD. JŠ už informaciją apie operacijas atsakingas JŠ atstovas spaudai. Informacija iš vykdomų operacijų vietų pirmiausiai pateikiama JŠ atstovui spaudai, o šis ją persiunčia VRD. JŠ žiniasklaidai aktualią informaciją platina savarankiškai arba per VRD. 7.11.5. Informavimas apie tarptautines operacijas 781. Už informavimą apie tarptautines operacijas atsako JŠ ir KAM VRD. JŠ už informaciją apie operacijas atsakingas JŠ atstovas spaudai. Už informacijos pateikimą iš TO vietų atsako TO vyresnieji ir visuomenės informavimo karininkai. Visa su žiniasklaida susijusi informacija iš TO pirmiausia pateikiama JŠ atstovui spaudai, o šis savo ruožtu ją siunčia VRD. JŠ žiniasklaidai aktualią informaciją platina savarankiškai arba per VRD. 7.11.6. Visuomenės informavimo uždaviniai 782. Siekiant visuomenės supratimo ir palankios viešosios nuomonės apie tarptautines operacijas, ŽO keliamas toks pagrindinis visuomenės informavimo reikalavimas – laiku teikti visuomenei išsamią ir tikrovę atitinkančią informaciją apie:

1. TO tikslus ir uždavinius. 2. TO veiklą ir jos rezultatus. 3. TO dalyvius, jų darbo ir gyvenimo sąlygas misijoje. 4. TO misijos saugumą, politinę, ekonominę ir socialinę padėtį TO vietoje ir t. t.

7.11.7. Viešųjų ryšių uždaviniai 783. Pagrindiniai viešųjų ryšių uždaviniai yra:

1. Parodyti TO veiklos teisėtumą, skaidrumą, atvirumą. 2. Parodyti TO pažangą. 3. Aiškinti TO reikšmę Lietuvos ir tarptautiniam saugumui. 4. Paneigti neteisingą, stereotipų sąlygotą nuomonę apie TO, atremti priešišką ar

galinčią pakenkti misijos saugumui informaciją.



7.11.8. Žiniasklaidos operacijų centras 784. Karinių mokymų (pratybų) ir visų rūšių operacijų vykdymo metu, kai numatoma, kad karinę veiklą nušvies daug žiniasklaidos atstovų, gali būti įkurtas žiniasklaidos operacijų centras (angl. Media Operations Center) (žr. 7–19 pav.). Jis yra ir pagrindinis informacijos šaltinis, paramos ir koordinavimo vieta telktis operaciją nušviečiančioms komercinėms žiniasklaidos organizacijoms. Tokio centro pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kokiame lygmenyje jis veikia, gali būti: 1. Jungtinis informacinis biuras (angl. Joint information bureau). 2. Sąjungininkų spaudos informacinis centras (angl. Allied press information center). 3. Koalicijos spaudos informacinis centras (angl. Coalition press information centre). 4. Jungtinis informacinis biuras (angl. Combined information bureau). Karo veiksmų teatro ir žemesniuose lygmenyse tokie biurai bus vadinami tiesiog žiniasklaidos operacijų centrais. Centras remia vadą ir yra pavaldus operacinių pajėgų vadovybės viešųjų ryšių karininkui (ar atstovui spaudai). Toks centras yra profesionali, visuomet prieinama organizacija, skirta reaguoti į nacionalinės ir tarptautinės civilinės žiniasklaidos domėjimąsi operacinių pajėgų karinėmis operacijomis. Žiniasklaidos operacijų centrą gali sudaryti planų skyrius, žiniasklaidos paramos skyrius ir informacijos operacijų skyrius. Planų skyrius (angl. Media plans section) yra atsakingas už viso žiniasklaidos operacijų centro veiklos planavimą. Jis nustato žiniasklaidos operacijų centro reikalavimus, veiklos procedūras ir formuoja tokio centro politiką. Skyrius atsakingas už rekomendacijas ir pagalbą rengiant ir platinant nurodymus viešųjų ryšių klausimais. Skyrius peržiūri / klauso (angl. Monitors) pagrindines Lietuvos, tarptautinių ir vietinių (operacijos rajono) televizijos ir radijo transliacijas ir skaito žiniasklaidos publikacijas, kurios nušviečia operacijas, vykdo žiniasklaidos analizę ir vertina žiniasklaidos operacijos centro veiklos efektyvumą. Žiniasklaidos paramos skyrius (angl. Media support section) yra pagrindinis ryšių padalinys operacijos rajone žiniasklaidos atstovams, kuriems reikia informacijos ar paramos nušviečiant operaciją ir pajėgų veiklą. Šis skyrius priima ir registruoja žiniasklaidos atstovus, informuoja juos apie žiniasklaidai taikomas taisykles bei procedūras ir padeda orientuotis pajėgų, operacijos ir kitais klausimais (specialūs saugumo ar su priimančiąja šalimi susiję klausimai). Žiniasklaidos paramos skyrius organizuoja operacinių pajėgų vadovybės spaudos konferencijas ir derina kausimus dėl tam tikrų sričių ekspertų (specialistų), kurie galėtų paaiškinti ir aptarti operacijas ir pajėgumus. Skyrius taip pat atsako už reikiamos kompetentingos palydos organizavimą, karinių vienetų lankymą ir interviu ėmimą iš karinių pajėgų atstovų. Jis užtikrina, kad žiniasklaidos operacijų centras turėtų informaciją apie einamąją situaciją, žinotų apie klausimus, galinčius sukelti žiniasklaidos susidomėjimą, ir galėtų gauti bet kokią operacinę informaciją, kurios reikia siekiant laiku parengti atsakymus į žiniasklaidos užklausimus. Informacinių operacijų skyrius (angl. Information operations section) užtikrina, kad viešųjų ryšių operacijos būtų suderintos su kitomis kovinėmis funkcijomis ir skatina (remia) išankstinį viešųjų ryšių, CKB ir psichologinių operacijų funkcijų derinimą. Different foreign sources: „Dealing with media always shape your answers – know who is interviewing you“.



7–17 pav. Žiniasklaidos operacijų centro sudėtis 7.12. Karinės koncepcijos 785. Karinės koncepcijos rengiamos siekiant efektyviau panaudoti karines pajėgas ir vykdyti šiandienos, rytdienos ir ateities nacionalines ir tarptautines plataus spektro operacijas. Karines koncepcijas apima: 1. Karinių pajėgumų koncepcijas. Jose gali būti aprašomi reikalavimai sistemoms /

platformoms ar taktinėms funkcijoms. 2. Karybos koncepcijas. Jos gali būti strateginės, operacinės ir taktinės. Karybos

koncepcijos yra pagrindas siekiant rengti ar tobulinti atitinkamas doktrinas. 3. Kitos koncepcijos, kurios nėra pajėgumų nei karybos koncepcijos.

Kas yra konceptas ir koncepcija? Tarptautinių žodžių žodyne (Vaitkevičiūtė, Vilnius, 1999) nurodyta, kad sąvoka „koncepcija“ yra kilusi iš lotyniško žodžio conceptio, kuris reiškia veiklos sumanymą, o sąvoka „konceptas“ yra kilusi iš lotyniško žodžio conceptus, kuris reiškia bendrą vaizdą. Šios sąvokos vartojamos ir karyboje.

Kas yra karybos koncepcija? Karybos koncepcija yra kurių nors karinių reiškinių nagrinėjimo būdas, idėja / mintis apie tam tikrą veiklą. Karybos koncepcijų rengimas yra labai svarbi turimų karinių pajėgumų vystymo ar naujų kūrimo dalis. Šioje doktrinoje „konceptas“ suprantamas kaip karinės veiklos vykdymo principų ir pagrindinių idėjų trumpas aprašymas, o „koncepcija“ – kaip karinės veiklos vykdymo detalus sumanymas.

Kam naudojamos karybos koncepcijos? Dažniausiai karybos koncepcijos yra skirtos kariniams pajėgumams (jungtiniams ir pajėgų rūšių), planuojamiems panaudoti vykdant operacijas, vystyti, o tuos pajėgumus naudojant –operacijų efektyvumui užtikrinti, siekiant nustatyto rezultato (efekto). Dažniausiai karybos koncepcijose yra aprašoma, kaip veiks ir kokios Lietuvos karinės pajėgos bus ir ką gebės ateityje. Dažniausiai karybos koncepcijos yra orientuotos į 20 metų karinių pajėgumų (ir priemonių) operacijoms vykdyti vystymo periodą. Karybos koncepcijos turi būti parengtos kiek galima detaliau, kad jų pagrindu būtų galima identifikuoti ir tiksliai nustatyti pajėgumus (sudaryti LK pajėgumų katalogą). Kai karybos koncepcijos yra įteisinamos (angl.

Planųskyrius

(grandis)

Žiniasklaidos paramos skyrius

(grandis)

Informaciniųoperacijų skyrius

(grandis)

Žiniasklaidos operacijųcentras

Viešieji ryšiai


Informaciniųužduočių centras



Validated) atsižvelgiant į įgytą patirtį operacijose, eksperimentavimą, mokymus (pratybas) ir kitus veiklos vertinimus (angl. Assessments), jos gali tapti operacinio ar taktinio lygmens doktrinomis. 786.Taigi karybos koncepcijos turi būti pagrindinis pajėgų teikėjų transformacijos įrankis ir svarbiausia pajėgumais pagrįsto (jungtinių) operacinių pajėgų vystymo sistemos dalis (taip pat žr. 6.6 skyrių, kur yra aprašomas planavimas pajėgumais). Karinio pajėgumo esmines dalis sudaro: 1. Doktrina. Aprašoma, kaip pajėgos (vienetai) veikia. 2. Organizacija. Aprašoma, kaip pajėgos (vienetai) yra organizuojamos

(struktūrizuojamos) veikti. 3. Karinis rengimas. Aprašoma, kaip pajėgos yra treniruojamos taktiškai veikti. 4. Materialinės priemonės. Aprašoma, kokių priemonių reikia pajėgoms apginkluoti, kad

jos efektyviai veiktų. 5. Lyderystė (ir edukacija). Aprašoma, kaip parengti visų lygmenų vadus, kurie vadovauja

karinei veiklai. 6. Personalas. Aprašoma galimybė turėti kvalifikuotą karinį personalą taikos, karo metu ir

įvairiais nenumatytais atvejais. 7. Infrastruktūra. Aprašoma kariuomenės karinė infrastruktūra (depai, įgulos, poligonai,

mokymo institucijos ir pan.), kuri remia pajėgų veiklą. 8. Suderinamumas. Aprašoma, kaip bus pasiekiamas suderinamumas su sąjungininkais (angl. US analogue is DOTMLP – Doctrine, organization, training, materiel, leadership and education, personnel, facilities).

Kas yra karinio pajėgumo koncepcija? Karinio pajėgumo koncepcijos rengimas yra natūrali turimo karinio pajėgumo vystymo ar naujo kūrimo idėjos įgyvendinimo proceso dalis. Joje numatomi pagrindiniai principai, kaip planuojama plėtoti karinį pajėgumą. Pajėgumo plėtojimas – tai kūrybinis procesas, kurio metu renkama ir analizuojama informacija, diskutuojama, vėliau sukuriama vizija, kaip bus planuojama kurti norimą pajėgumą. Vėliau, nors karinio pajėgumo koncepcija ir būna patvirtinta, tačiau dažniausiai ją tenka keisti dėl paaiškėjusių finansinių, techninių ar kitų nenumatytų aplinkybių. 787. Karinių pajėgumų koncepcijose neturi būti nuorodų į esamas doktrinas, struktūras ar ginkluotę. Taip pat koncepcijoje neturi būti nurodyta, kaip turi būti sukurtas karinis pajėgumas, ar kokioms pajėgoms jis turi priklausyti, kokia turi būti naudojama įranga. Pajėgumo koncepcijoje vartojamos sąvokos gali būti tokios: „užtikrinti visišką oro gynybą virš visos Lietuvos teritorijos“, „gebėti naikinti priešo lengvai šarvuotą techniką iki 2000 m atstumu“, „užtikrinti karių pervežimą taktiniu (operaciniu ar strateginiu) atstumu“. Koncepcijai patvirtinti rengiamas dokumentas, kurį gali sudaryti šios pagrindinės dalys: 1. Kuriamos koncepcijos tikslas. 2. Įgyvendinimo trukmė, prielaidos ir galima rizika. 3. Karinės problemos išdėstymas. 4. Trumpa siūlomos idėjos apžvalga. 5. Integravimas pagal esmines pajėgumo dalis (EPD). 6. Keliami reikalavimai pajėgumams.

Kas yra prielaida? Prielaida (angl. Assumption) yra esamos ar būsimos situacijos (įvykių) kaitos, kuri gali įvykti, nors dar nėra tą kaitą patvirtinančių faktų (informacijos), spėjimas siekiant užtikrinti, kad vadai ir štabai galėtų nepertraukiamai vykdyti planavimą ir priimti sprendimus, kaip vienoje ar kitoje situacijoje veikti (elgtis).



788. Karybos koncepcijos padeda vystyti pajėgas, nes: 1. Koncepcijose suformuluojami tikslai ir nustatomi reikalingi kariniai pajėgumai siekiant

sėkmingai įgyvendinti tuos tikslus. 2. Koncepcijose aprašoma, kaip pajėgos ateityje ketina veikti (remti nacionalinius

interesus ir karinius tikslus). Atsižvelgiant į specifiką konceptai gali būti bendri, uždavinio vykdymo, veikimo specifinėje aplinkoje (miškas, dykuma, miestas ir t. t.), pajėgų rūšies / sudėties (motorizuotieji / mechanizuotieji vienetai, logistikos ir t. t.). Operacinių pajėgų karybos koncepcijas apima: 1. Plataus spektro operacijų vykdymo koncepcija. 2. Pajėgų veikimo koncepcijos. 3. Funkcinės koncepcijos. 4. Įgalinimo koncepcijos. 5. Kitos specifinės koncepcijos. Karybos koncepcijų rengimo sistema (žr. 7–20 pav.) sudaro kariuomenės operacinių pajėgų veikimo pajėgumų pagrindą (angl. Operational force operating capabilities). 789. Pagrindinė koncepcija – adaptyvus plataus spektro nacionalinių ir tarptautinių operacijų vykdymas. Pagrindinė koncepcija nurodo, kaip Lietuvos kariuomenė (operacinės pajėgos) su kitais valstybės galios elementais, sąjungininkais ir partneriais gali koordinuotai ir integruotai veikti bet kokioje situacijoje (bet kokiomis operacijų vykdymo sąlygomis) ir taip remti valstybės nacionalinio saugumo interesus ir karinius tikslus.

Kas yra prisitaikymas? Prisitaikymas (angl. Adaptability) yra veiksmingas elgesio pokytis reaguojant į pasikeitusią situaciją.

7–20 pav. Karybos koncepcijos 790. Veikimo koncepcijos (angl. Operating concepts) – tai koncepcijos, kuriuose aprašoma, kaip operacinės pajėgos galėtų vykdyti (pajėgų planavimas, parengimas, dislokavimas, panaudojimas, išlaikymas ir išvedamas) operacijas, t. y. atlikti KASOKTĮ

Adaptyvusplataus spektro

nacionalinių ir tarptautiniųoperacijųvykdymas

Šalies saugumo irsavigynos operacijųvykdymas

Tarptautiniųoperacijųvykdymas

Paramos ir pagalbos civiliamsteikimo

operacijųvykdymas

Pajėgųapsauga

Žvalgyba ir informacija


Pajėgųišlaikymas

V2(Vadovavimas ir valdymas)

PŠP

CKB

Rezervas irmobilizacija

Karinis rengimas

Pagrindinė

Veikimo FunkcinėsĮgalinančios

SOP operacijos


Kitos Pajėgumųkoncepcijos

Pajėgumųplanai

Užduočiųsąrašas

Operaciniųpajėgumųaprašymai

Operaciniųpajėgų

operaciniai pajėgumai

Ugnies galia



kariuomenei nurodytus uždavinius ir užduotis taikos ir karo metu. Veikimo koncepcijose gali būti aprašoma, kokie efektai turi būti sukurti, kad būtų pasiekti nustatyti siekiniai, ir kokiomis, plačiąja prasme, karinėmis galimybėmis turi disponuoti pajėgos ir kokie reikalingi esminiai pajėgumai (gebėjimai) kariniams tikslams pasiekti tam tikromis aplinkos sąlygomis. 791. Funkcinės koncepcijos (angl. Functional concepts) – tai koncepcijos, kuriuose aprašoma, kaip operacinės pajėgos (ir jų taktiniai vienetai) gali atlikti konkrečias taktines funkcijas vykdomose plataus spektro operacijose. Šiomis koncepcijomis yra nustatomi (identifikuojami) funkciniai reikalavimai kariuomenės (operacinių pajėgų) pajėgumams. Funkcines koncepcijas apima šešios taktinės funkcijos: 1. Pajėgų apsauga (angl. Force protection). 2. Vadovavimas ir valdymas (angl. Command and control). 3. Žvalgyba ir informacija (angl. Intellingance and information). 4. Judėjimas ir manevras (angl. Movement and manoeuvre). 5. Pajėgų išlaikymas (angl. Force sustainment). 6. Ugnies galia (angl. Fire power). 792. Įgalinančios koncepcijos (angl. Enabling concepts) – tai operacinių pajėgų tam tikrų užduočių (pvz.: PŠP, INFO operacijos ir t. t.), procedūrų ar algoritmų galimo vykdymo aprašymas siekiant sukurti įgalinančius pajėgumus. Operacinių pajėgų veikimo įgalinimo koncepcijas gali apimti: 1. Priimančios šalies paramos operacijos (angl. Host nation support). 2. Civilių ir kariškių bendradarbiavimo operacijos (angl. CIMIC). 3. Rezervo ir mobilizacinės veiklos operacijos (angl. Rezerve and mobilization

operations). 4. Specialiosios operacijos (angl. Special operations). 5. Informacinės operacijos (angl. Information operations). 6. Jungtinis karinis rengimas (angl. Joint force training). 7. Suderinamumas (angl. Interoperability). Įgalinančios koncepcijos gali apimti jungtines funkcijas. 793. Detalaus karybos koncepcijų sąrašo rengimas tiesiogiai priklauso nuo nacionalinio saugumo strategijoje nustatytų nacionalinio saugumo interesų ir karinių tikslų. 794. Visa aukščiau išvardinta koncepcijų hierarchija yra skirta supažindinti doktrinos skaitytojus su operacinių pajėgų pajėgumų vystymu. Nežiūrint į tai, kad karybos koncepcijos skirtos nustatyti kariuomenės ateities pajėgumų plėtros pagrindus, dauguma juose aprašomų sprendimų gali būti įgyvendinami artimiausiu metu, siekiant šiandien efektyviai panaudoti pajėgas ir priemones. 7.13. Jungtinės operacinės procedūros

NATO 795. Būtina suderinti operacines procedūras jungtiniame (operaciniame) lygmenyje, kad Aljanso jungtinių pajėgų nacionaliniai komponentai (elementai) galėtų veiksmingai koordinuoti savo veiklą, būti lankstūs ir veikti kartu. Šios procedūros palengvina ir paspartina abipusės paramos teikimą ir kontrolę, kurią vykdant gali kilti painiava dėl greitai besikeičiančių ar prieštaraujančių vienas kitam prioritetų, todėl reikalinga griežtai standartizuota tvarka ir nustatyta bendra terminologija. 796. Jungtinių pajėgų vadas, vykdydamas kampaniją, atlieka tris operacines funkcijas:



1. Rengia ir koreguoja situacijos apibūdinimą (kaip jis supranta situaciją). Siekdamas įvertinti situacijos ir grėsmių pobūdį, jis remiasi žvalgybos duomenimis.

2. Planuoja operacijas. Jungtinių pajėgų vadas planuoja einamąsias ir būsimas operacijas remdamasis situacijos apibūdinimu ir numato, kaip tinkamai panaudoti misijai vykdyti skirtus išteklius ir pajėgumus. Kadangi misijos vykdymo metu situacija keičiasi, todėl planavimas turi būti nepertraukiamas.

3. Vykdo operacijas. Įgyvendindamas savo operacinius planus, jungtinių pajėgų vadas panaudoja jam paskirtų pajėgų pajėgumus norimam rezultatui pasiekti. Vykdydamas operacijas, jis turi lanksčiai prisitaikyti prie situacijos, jeigu operacija vyksta ne taip, kaip buvo suplanuota.

Nacionalinės

797. Jungtinis štabas ir kariniai regionai gali turėti jungtines operacines procedūras. Už jų parengimą, nuolatinę kontrolę ir atnaujinimą yra atsakingas Jungtinio štabo viršininkas ir regionų vadai. 7.14. Svarbi karinė infrastruktūra ir sistemos 798. Siekiant efektyviai vykdyti kariuomenės kasdieninę veiklą, yra parengtas kritiškai (labai) svarbios infrastruktūros (karinių objektų) ir sistemų sąrašas. Sąraše esantys objektai ir sistemos turi būti finansuojamos pirmiausia ir nuolat prižiūrimos. Svarbi karinė infrastruktūra gali būti: 1. Kariniai miesteliai (pastovios dalinių dislokavimo vietos). 2. Karinio rengimo objektai (įstaigos ir poligonai). 3. Aerodromai (orlaivių pakilimo takai). 4. Vadavietės ir kiti kariniai objektai.



Aštunta dalis VALSTYBĖS SAUGUMAS IR KARINĖ GYNYBA

Šioje dalyje aprašomas valstybės saugumo užtikrinimas ir karinės gynybos

organizavimas 8.1. Įvadas 801. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ (139 str. 1 dalis). Lietuvos valstybė neturi tiek galios, kad viena atremtų stiprų karinį smūgį, bet prisimenant karo istoriją galima teigti, kad gera organizacija, kruopštus kariuomenės (ginkluotųjų / operacinių) pajėgų ir visos valstybės pasirengimas gali keleriopai padidinti šalies karinį atsparumą. 802. Apibendrinant šioje doktrinoje planavimo tikslams įvardintus pavojus, grėsmes ir rizikos veiksnius juos galima sugrupuoti į keturis pavojingumo lygius valstybės saugumui: Pirmas (normali padėtis) – nelabai pavojingas, kuris apima: 1. Grėsmes elektroninio ryšio informacinėms sistemoms (kibernetinės atakos). 2. Nelegalią imigraciją. 3. Grėsmes sveikatai ir mitybai. 4. Gamtos ir ekologines grėsmes. Antras (ardomosios situacijos) – pavojingesnis, kuris apima: 1. Ekonomines (energetines, t.y. energijos tiekimo saugumas) grėsmes ar jų pasekmes. 2. Tarptautinę įtampą. 3. Organizuotą nusikalstamumą, terorizmą ir etninius konfliktus (socialinius neramumus). 4. Masinio naikinimo ginklų ir medžiagų plitimą. Trečias (nepaprastoji padėtis) – labai pavojingas, apimantis nepaprastąsias aplinkybes: 1. Katastrofas ir labai didelio masto nelaimes. 2. Karines provokacijas, valstybės teritorijos integralumo pažeidimus ir karo grėsmę. Ketvirtas (karo padėtis) – pavojingiausias, apimantis karinės jėgos panaudojimo aplinkybes: 1. Tiesioginis ginkluoto konflikto išprovokavimas. 2. Karinė agresija. 803. Lietuvos Respublikos saugumui palaikyti yra naudojamos visos teisėtos civilinės ir karinės priemonės. Suverenitetas ir teritorinis vientisumas nuo galimos ginkluotos agresijos yra užtikrinamas karinėmis priemonėmis. Atgrasinimą ir patikima valstybės gynyba – aukščiausias krašto apsaugos sistemos prioritetas. Valstybės karinės gynybos pagrindą sudaro šeši gynybos principai ir veikla, garantuojanti jų veiksmingumą. Šie gynybos principai yra: 1. Integruotas ir koordinuotas požiūris (angl. Integrated and coordinated approach) į

valstybės visuotinos gynybos planavimą, pasirengimą ir vykdymą. 2. Išsklaidyta (angl. Dispersed) mobilizacija ir lanksti kariuomenės parengčių sistema

atsakui į įvairaus laipsnio ginkluotas provokacijas ir / ar karinę agresiją. 3. Profesionali kariuomenė ir modernios, gerai parengtos bei organizuotos reguliariosios ir

teritorinės pajėgos bei veiksnus rezervas. 4. Nuolatinis bendradarbiavimas tarp visuomenės (civilinių asmenų) ir kariuomenės

(karių). 5. Tarptautinė (tarpžinybinė) sąveika (su sąjungininkais ir partneriais). 6. NATO aljanso valstybių kolektyvinis solidarumas saugumui užtikrinti.



804. Veikla, kuria garantuojamas pagrindinių strateginių gynybos principų įgyvendinimas: 1. Lietuvos narystė NATO – tokiu būdu užtikrinamas valstybės saugumas ir

nepriklausomybė. 2. Lietuvos pasirengimas ir pasiryžimas agresijos atveju gintis ir organizuotai priimti

kolektyvinę (sąjungininkų) paramą. 3. NATO valstybių kolektyvinė atsakomybė apginti Aljanso nares karinio užpuolimo

atveju. 4. Lietuvos pasiruošimas ir atsakomybė dėl tarptautinio ir regioninio saugumo, stabilumo

ir taikos palaikymo. 5. Lietuvos kariuomenės pasirengimas įvykdyti NATO, ES ir partneriams duotus

įsipareigojimus ir nuolatinis dalyvavimas tarptautinį stabilumą užtikrinančioje veikloje. 6. Pilietinės visuomenės ugdymas ir tokiu pagrindu gynybos valstybėje organizavimas. 805. Valstybės gyvybiškai svarbios funkcijos yra: 1. Civilinis valdymas. 2. Saugumas ir viešoji tvarka (viešasis saugumas). 3. Santykiai su užsieniu ir užsienio prekyba. 4. Krizių (ekstremaliųjų situacijų) valdymas. 5. Psichologinė gynyba ir kontrapropaganda. 6. Socialinė rūpyba. 7. Sveikatos apsauga ir gydymas. 8. Paštas. 9. Telekomunikacijos. 10. Transportas. 11. Finansinis stabilumas. 12. Mokesčiai. 13. Aprūpinimas maistu. 14. Darbo jėgos panaudojimas. 15. Evakuacija ir pagalbos teikimas pabėgėliams. 16. Žemės ir turto (resursų) panaudojimas gynybai. 17. Energijos tiekimas. 18. Pramonė ir žemės ūkis. 806. Valstybės gynybą apima trys neatskiriamos ir viena kitą papildančios dalys: 1. Pradinė savigyna, kurios pagrindas yra Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) karo

meto struktūra. 2. Kolektyvinė gynyba, kurios pagrindą sudaro NATO gynybos struktūra. 3. Regioninė ir tarptautinė gynyba, kurios pagrindą sudaro valstybių bendradarbiavimas ir

pasiryžimas užtikrinti saugumą Baltijos regione ir Europoje. 807. Sąvoka „visapusiškas saugumas“ (angl. Comprehensive security) apima ne tik karinės gynybos poreikį ar būtinumą gintis prieš bet kokią valstybei iškilusią tiesioginę karinę grėsmę, bet tuo pačiu pabrėžia kitus nekarinius aspektus, kurie yra gyvybiškai svarbūs valstybės stabilumui (t. y. maistas, energija, geografinė aplinka, komunikacijos / ryšiai, socialinis saugumas ir t. t.). 808. Valstybės saugumo pagrindą sudaro nuolatinė parama civiliams, gebėjimas valdyti ekstremaliuosius įvykius (situacijas) ir pasirengimas ginkluotai (karinei) valstybės gynybai agresijos atveju (žr. 8–1 pav.). Narystė NATO ir ES tiesiogiai stiprina valstybės saugumą.



8–1 pav. Valstybės saugumo sudėtinės dalys

Reikalavimai Lietuvos karinių pajėgų gynybiniams pajėgumams 809. Karinius gynybinius pajėgumus apima: 1. Jungtinė gynyba (angl. Joint defence). 2. Oro erdvės gynyba (angl. Air and space defence). 3. Sausumos gynyba (angl. Land defence). 4. Jūros gynyba (angl. Maritime defence). 5. Labai svarbios (strategiškai) infrastruktūros apsauga (angl. Critical infrastructure

protection). Jungtinė gynyba. Karinių pajėgų rūšių gebėjimas veikti kartu ir apsaugoti Lietuvos suverenitetą, teritoriją, vietos gyventojus ir labai svarbią (strateginę) infrastruktūrą nuo išorinių grėsmių ir tiesioginės agresijos arba kitų grėsmių, kurias nustato Valstybės gynimo taryba. Oro erdvės gynyba. Aptikti, atgrasinti, užkardyti, sunaikinti grėsmę keliančius objektus ore (iš oro) ir efektyviai gintis nuo jų. Sausumos gynyba. Karinių pajėgų gebėjimas aptikti, atgrasinti, užkardyti, sunaikinti grėsmę keliančius objektus sausumoje ir efektyviai gintis nuo jų. Jūros gynyba. Karinių pajėgų gebėjimas aptikti, atgrasinti, užkardyti, sunaikinti grėsmę keliančius objektus jūroje (iš jūros) ir patikimai gintis nuo jų. Labai (strategiškai) svarbios infrastruktūros apsauga. Karinių pajėgų gebėjimas identifikuoti, įvertinti ir padidinti labai svarbios (strategiškai) infrastruktūros saugumą. 810. Visuotinė gynyba (angl. Total defence / total war) yra visapusiško saugumo dalis, apimanti visus karinius ir nekarinius (civilių asmenų) veiksmus (veiklą) ir priemones, kuriomis prieš bet kokią išorinę grėsmę yra ginamas (apsaugomas) Lietuvos suverenitetas, jos piliečių gyvenimo sąlygos, viešasis saugumas ir pilietinės laisvės. Visuotinė gynyba apima karinę gynybą, civilinę gynybą, ekonominį saugumą, socialinę apsaugą. Edward Gunn: „Total war is a war in which a belligerent engages in the complete mobilization of all their available resources and population. In a total war, there is less differentiation between combatants and civilians than in other conflicts, and sometimes no such differentiation at all, as nearly every human resource, civilians and soldiers alike, can be considered to be part of the belligerent effort.“ 811. Pagrindinis visuotinės gynybos tikslas yra išsaugoti nepriklausomybę ir bet kokiomis aplinkybėmis (angl. Under all circumstances) išlaikyti pačias svarbiausias visuomenės funkcijas derinant veiklą su visais visuomenės (valstybės) sektoriais priešo atžvilgiu. Visuotinės gynybos pagrindą sudaro koordinuotas valstybinio ir privataus sektoriaus

Valstybės saugumas

Nuolatinė parama ir pagalba civiliams

Pasirengimas ekstremaliesiemsįvykiams ir situacijoms

Pasirengimas valstybės karinei gynybai nuo agresijos

Ekstremaliųjų įvykių ir situacijųpadarinių likvidavimas

Kita veikla

Ginkluotos gynybos vykdymas



pajėgumų ir priemonių panaudojimas bei savanoriška jos piliečių veikla ir pilietiškumas tam, kad būtų iškaikyta veiksni visuomenė bet kokiomis sąlygomis.

8–2 pav. Visuotinės gynybos organizavimas 812. LRV yra atsakinga už visapusiškos gynybos užtikrinimą 24/7. Visos valstybės teritorijos besąlyginė karinė gynyba agresijos atveju yra svarbiausias Lietuvos valstybės apsaugos būdas (angl. National defence characteristics). 813. Integruotas ir koordinuotas požiūris (angl. Integrated and coordinated approach) į visuotinės gynybos organizavimą taikos metu turi užtikrinti jos efektyvumą karinės krizės, konflikto ar karo atveju (8–2 pav.) 814. Siekiant užtikrinti valstybės saugumą yra parengiamas valstybės karinės gynybos planas, kuriame numatoma pradinė savigyna ir kolektyviniai veiksmai prieš galimus, bet mažai tikėtinus įvykius: 1. Baltijos regione įvyksiantį karinį (ar potencialiai karinį) konfliktą, kuris gali paveikti

Lietuvą. 2. Politinį, ekonominį ar ginkluotą spaudimą, kuris gali būti sprendžiamas karinėmis

priemonėmis. 3. Tiesioginį valstybės teritorijos karinį užpuolimą. 815. Apibendrinant pagrindiniuose krašto apsaugos sistemos strateginiuose, doktrininiuose ir organizaciniuose dokumentuose įvardintus Lietuvos kariuomenei keliamus uždavinius taikos ir karo metu pagal svarbą valstybės piliečių saugumui užtikrinti juos galima sugrupuoti į tris grupes: 1. Valstybės pradinė savigyna ir kolektyvinė gynyba (angl. National resistance and

collective defence). 2. Parama civiliams (valstybės ir savivaldybių institucijoms) ir pagalba tarptautinei

visuomenei (angl. Civil support / support to civilian authorities and international assistance).

3. Dalyvavimas tarptautinėse / daugianacionalinėse operacijose (angl. Participation in international / multinational operations) siekiant stabilizuoti išorines krizes.

816. Valstybės gynyba susideda iš pasirengimo, aptikimo, atgrasinimo, užkardymo, patikimo gynimo, nugalėjimo ir valstybės galios atkūrimo (žr. 8–3 pav.). Pasirengimas (angl. Preparation) – veiksmai, kuriuos vykdant siekiama užtikrinti kasdieninį saugumą ir reaguoti į nepaprastąsias aplinkybes (angl. Emergencies) ar nenumatytus, krizinius ir konfliktinius atvejus ar karą. Pasirengimas apima procesus, procedūras ir resursus.

Krizių meto užduotys

Karo meto užduotys

Integruotas ir koordinuotas

karinės veiklos (operacijų)

planavimas, rengimas ir vykdymas

Sąjungininkai

Tarptautinėbendruomenė

Valstybiniai ir privatūs resursai

Pilietinėvisuomenė

Taikos meto užduotys



Aptikimas (angl. Detection) – apima žvalgybos, stebėjimo ir rekognoskuotės veiklą (angl. Intelligence, surveillance and reconnaissance). Atgrasinimas (angl. Deterrence) – apima karines pajėgas, jų parengtį ir pasirengimą bei aiškią gynimo strategiją ir taktiką. Atgrasinimas yra paremtas pasirengimu gynybai, o ne puolimui. Atgrasinimo tikslas – įtikinti potencialų agresorių, kad jis susidurs ne tik su Lietuvos, bet ir jos sąjungininkių pajėgomis ir patirs didžiulių nuostolių, kurie bus neverti siekiamo rezultato. Atgarsinimas yra tiesioginis ir netiesioginis. Netiesioginis atgrasinimas apima visą kariuomenės kasdieninės veiklos spektrą, išskyrus pajėgų dislokavimą ir tiesioginius veiksmus (angl. Direct actions) grėsmės sukėlėjo atžvilgiu. Užkardymas (angl. Prevention) – apima saugumo užtikrinimo priemones – ir karines, ir diplomatines, ekonomines ar politines. Patikimas gynimas (angl. Credible defence) – greiti veiksmai (atsakas) siekiant apsiginti nuo pavojų ar tiesioginės agresijos. Susideda iš karinės gynybos ir pilietinio pasipriešinimo. Nugalėjimas (angl. Defeat) – ginkluotųjų pajėgų (su sąjungininkais) aktyvus ir pasyvus veikimas, kuriuo siekiama sekinti ir naikinti priešą. Atkūrimas ir atsigavimas (angl. Rebuild and recover) – veikla, kuria siekiama atkurti pajėgumus.

8–3 pav. Valstybės gynybos sandara 817. Tam, kad būtų užkirstas kelias galimai agresijai, valstybės gynyba neturėtų būti grindžiama vien karinėmis priemonėmis ir pajėgomis, kurias mes galime generuoti ir dislokuoti, ar sąjungininkų greita parama, bet visų Lietuvos piliečių valia, sutelktumu ir pasiryžimu visuotinai priešintis ir neleisti priešui pasiekti savo tikslų. 818. Valstybės ginkluota gynyba nėra atsitiktinis valstybės gynybos būdas ar būsena, o kruopščiai suplanuotas ir parengtas visą teritoriją apimantis, efektyvus, saugumą ir gynybą užtikrinančių uždavinių (užduočių) vykdymas kompleksiniams efektams priešo atžvilgiu pasiekti. 819. Valstybės gynimo organizavimą nustato šie krašto apsaugos įstatymai: 1. Karo prievolės įstatymas. 2. Karo padėties įstatymas. 3. Nepaprastosios padėties įstatymas. 4. Valstybės gynimo tarybos įstatymas. 5. Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas.

Informacinė aplinka

Oras Jūra Sausuma

Visuotiniai, integruoti, teritoriniai veiksmai

PATIKIMAS GYNIMAS UŽKARDYMAS

ATGRASINIMAS

APTIKIMAS

PASIRENGIMAS

ATKŪRIMAS

NUGALĖJIMAS

Valstybės gynyba



820. Kaip jau buvo minėta šio leidinio antroje dalyje, karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius NATO 5-ojo straipsnio įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dėl karo padėties įvedimo priima Respublikos Prezidentas nedelsdamas ir šį sprendimą teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia Seimo neeilinę sesiją. Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Rspublikos Prezidento sprendimą. Karo padėtis gali būti įvesta visoje valstybėje arba jos dalyje. Sprendime dėl karo padėties įvedimo nurodoma, kokios teisės ir laisvės, numatytos Karo padėties įstatyme, ribojamos. 821. Integruota karinė gynyba (angl. Integrated military defence). Lietuvos karinių pajėgų nuolatinė sąveika su NATO, kuria užtikrinamas kasdieninis saugumas ir ginama Lietuvos ir Aljanso teritorija nuo karinio ar quasi karinio užpuolimo. 822. Nuostatos, į kurias būtina atsižvelgti, siekiant vykdyti integruotą karinę gynybą: 1. Integruotas ir koordinuotas požiūris į pasirengimą, gynybos organizavimą, vykdymą ir

vertinimą. 2. Glaudus bendradarbiavimas ir karinis veikimas su NATO, ES ir kitais sąjungininkais. 3. Jungtinis, integruotas (su sąjungininkais) visų turimų kovinių (manevrinių) vienetų,

veikimo būdų ir priemonių (informacinių, psichologinių), leidžiamų tarptautinės teisės (tradicinių, partizaninių ir kitų), panaudojimas.

4. Teritorijos gynyba yra vykdoma visais įmanomais veiksmais. 5. Mobilizacija ir mobilizacinio rezervo telkimas organizuojamas labai operatyviai, ypač

užpuolimo kryptimis (jeigu išvis yra įmanomas). 6. Nuolatinė priešo pagrindinių tikslų, veikimo krypčių ir svorio (gravitacijos) centrų

analizė. 7. Pradėti gynybos operacijas reguliariaisiais vienetai užpuolimo vietoje ir tęsti

pasipriešinimą visoje teritorijoje teritoriniais vienetais sulėtinant priešo judėjimą pirmyn, padarant jam daug nuostolių, kurie sumažintų jo puolimo galimybes ir padėtų laimėti laiko siekiant vykdyti vėlesnius mūsų ir sąjungininkų pajėgų veiksmus.

8. Nukreipti (angl. Canalize) priešą į vietoves, kur jis gali būti pažeidžiamas mūsų (Aljanso) atakomis ir kontratakomis ir kur būtų galima perimti iniciatyvą ar laimėti laiko.

9. Vengti lemiamų mūšių sau nepatogiomis taktinėmis sąlygomis. 10. Vykdyti pagrindinius gynybinius mūšius reguliariaisiais vienetais pasinaudojant

sutelktų teritorinių vienetų parama. 11. Vykdyti mūšį į gilumą tam tikslui paliktais priešininko užnugaryje teritoriniais vienetais

(mažais padaliniais / mobiliomis grupėmis) ar tuo tikslu infiltruotais SOP vienetais siekiant sunaikinti priešininko vadovavimo ir valdymo (V2) struktūras bei kovinio aprūpinimo sistemą.

12. Ginti savo (sąjungininkų) V2 instaliacijas, logistikos (aprūpinimo) ir šaliai svarbius objektus naudojant teritorinius vienetus.

13. Sumaniai išnaudoti natūralias kliūtis ir ginamos vietovės privalumus. 14. Tikslinis smogiamųjų vienetų (angl. Striking units) panaudojimas. 15. Išnaudoti apstatytų teritorijų ir taktinių veiksmų jose vykdymo nakties metu privalumus. 16. Niekada nekoncentruoti didelių pajėgų (ginkluotės ir technikos atsargų), kur nėra

organizuota jų atitinkama apsauga. 823. Svarbūs teritorinės gynybos principai: 1. Greita pajėgų koncentracija tam tikru laiku ir tam tikroje vietovėje siekiant konkretaus

tikslo. 2. Gynybinės taktikos veiksnumas, kuris užtikrinamas nuolat vykdant ardomuosius

(atakuojamuosius) veiksmus priešo atžvilgiu.



3. Judėjimo laisvės užtikrinimas, t. y. operacinės, taktinės gilumos išlaikymas kontakto su priešu metu.

4. Vietovės žinojimas ir išnaudojimas. 5. Informacijos rinkimas ir žvalgyba. 6. Pajėgų tausojimas. 7. Koordinacija, glaudumas ir bendrumas. 8. Greitas pozicijų keitimas. 9. Rezervų turėjimas ir panaudojimas. 10. Priešo klaidinimas. 11. Ugnies galios tikslinis panaudojimas. 12. Nuolatinis priešo veiksmų trikdymas. 13. Apsauga nuo elektroninės kovos priemonių poveikio ir maskuotė. 824. Saugumo ir gynybos tikslų įgyvendinimas yra vykdomas pasitelkiant kariuomenės ginkluotąsias (operacines) pajėgas ir rezervą, o jų reguliariuosius ir teritorinius vienetus greitai išskleidžiant ir panaudojant agresoriaus puolimo kryptimis, valstybės teritorijoje ar laipsniškai priskiriant juos į NATO gynybinius junginius veiksmams vykdyti pagal parengus gynybinius planus ar ad hoc organizuotas gynybines operacijas. Taktiniai vadai turi gerai suprasti operacinių tikslų ir taktinių veiksmų ryšį. Visa karinė veikla turi būti planuojama ir vykdoma visapusiškai. 825. Reguliariųjų vienetų uždavinius ir užduotis apima puolamieji, gynybiniai ir stabdymo veiksmai (angl. Offensive, defensive and delaying actions). Šių uždavinių pagrindinis tikslas – priešo išsekinimas. Siekiant pasirengti, o esant poreikiui efektyviai įgyvendinti šiuos uždavinius, kariuomenėje ateityje gali būti vystomi nedideli nacionaliniai smogiamieji pajėgumai (angl. Limited striking capabilities). 826. Teritorinių vienetų uždavinius (užduotis) apima priešo blokavimas (nukreipimas), neleidžiant jam patekti (įeiti) į apibrėžtą vietovę aiškiai nustatytą laiką (angl. Deny the enemy access to specific terrain for a specific time), labai (strategiškai) svarbių objektų, susisiekimo kelių infrastruktūros apsauga ir gynyba bei teritorinių resursų ir rezervo administravimas bei teritorinės rezistencinės veiklos organizavimas. 827. Kitus uždavinius ir užduotis apima visa įgalinanti taktinė veikla (t. y. PŠP, informacinė, CKB, mobilizacinė ir pan.), kurią pagal savo karines galimybes vykdo tiek reguliarieji, tiek teritoriniai vienetai. 828. Lietuvos karinių pajėgų plėtra vykdoma atsižvelgiant į: 1. Nacionalinius interesus ir karinius tikslus. 2. Valstybės skirtus Lietuvos kariuomenei uždavinius ir asignavimus. 3. NATO pajėgumų reikalavimus, kuriuose nurodoma vystyti nacionalinius karinius

pajėgumus pagal NATO vidutinių ir lengvų pajėgumų platformas. 4. Sausumos pajėgų vienetų tipus, t. y. išlaikyti turimus reguliariuosius ir teritorinius

(KASP) vienetus. 5. Sausumos pajėgų vienetų rūšis, t. y. modernizuoti turimus mechanizuotuosius,

motorizuotuosius ir neturinčius etatinių transporto priemonių pėstininkų vienetus. 6. Kariuomenės vienetų panaudojimo ypatumus, t. y. dalis kariuomenės vienetų turi būti

perdislokuojami už Lietuvos ribų, dalis – neperdislokuojami. Visi turimi kariniai pajėgumai vykdant valstybės karinę gynybą panaudojami ne tik kariniams tikslams pasiekti, bet ir civiliams remti. Karinių pajėgumų vystymas, organizavimo ir parengimo procesas siekiant visapusiškai juos panaudoti taikos ir karo metu yra pavaizduotas 8–4 pav.



8–4 pav. Karinių pajėgumų pritaikymas 829. Karinius pajėgumus sudaro pajėgų elementų moduliai (žr. 6 dalį). Pagrindinis tokių pajėgų pranašumas palyginti su kitomis struktūromis yra tai, kad iš tokių modulių galima labai greitai suformuoti operacines pajėgas, kurios būtų tinkamiausios vykdyti tam tikras operacijas ir veikti tam tikromis aplinkos sąlygomis. 8–5 pav. yra pavaizduoti pagrindiniai pajėgų organizavimo procesai.

8–5 pav. Pajėgų organizavimo procesai 8.2. Valstybės karinės gynybos organizavimas 830. Karinės agresijos prieš Lietuvą atveju ir teritorinės gynybos organizavimo metu visa valstybės teritorija yra dalinama į tris karinius regionus. Toks teritorinis padalijimas yra pavaizduotas 8–6 pav. Reikia pažymėti, kad NATO teritorinės gynybos samprata pasibaigus šaltajam karui pasikeitė ir tiesiogiai priklauso nuo šiandienos saugumo iššūkių ir kiekvienos gynybinio Aljanso narės savarankiško apsisprendimo dėl teritorinių pajėgumų palaikymo. 831. Sausumos vienetų, kurie sudaro ginkluotųjų pajėgų pagrindą, tipinis suskirstymas pagal dydį taikos, krizių ir karo metu yra pavaizduotas 8–7 pav. Karo metu šių vienetų pagrindu yra formuojamos trijų regionų pajėgos ir ginkluotųjų (operacinių) pajėgų operacinis rezervas.

Laikas

Erdvė (vieta)

Tikslas

Kariniai pajėgumai

•Koviniai veiksmai

•Taikos rėmimas

•Krizių valdymas

•Parama ir pagalba civiliams

•Bendradarbiavimas saugumo srityje

Pajėgumų vystymas ir formavimas

• Turimi• Parengti• Rengiami• Vystomi

Struktūrizuojama (transformuojama),

apginkluojama ir rengiama kariuomenė

Strateginis lygmuoOperacinis lygmuo

Taktinis lygmuo

Pajėgos (pajėgumai) pritaikomos

operaciniams poreikiams

Uždaviniųatlikimas

Operacijųvykdymas

Vienetaisudaromi

uždaviniams ir užduotims

atlikti

Pajėgumų moduliai

3–6–10 metų ciklas

Operacinė struktūra

1 metai ir daugiau

Laikina taktinė struktūra

24 valandos, kelios dienosar savaitės



8–6 pav. Regioninis ginamos teritorijos padalinimas

8–7 pav. Sausumos pajėgas sudarančių vienetų skirstymas

Kariniai regionai, skirti valstybės teritorinės gynybos organizavimui 832. Karinius regionus sudaro: 1. Regiono vadavietė. 2. Teritoriniai vienetai. 3. Reguliarieji vienetai. 4. Regiono rezervas. 5. Pasienio (VSAT) vienetai. 6. Policijos vienetai regiono atsakomybės rajone. 7. Šaulių sąjungos vienetai regiono atsakomybės rajone. 8. Visi kiti valstybės ir privatūs resursai ir infrastruktūra (taip pat ir karinė).

1

Pėstininkų pajėgumai Vienetų rūšys

Reguliarieji

Teritoriniai

Vidutinieji

Lengvieji

Lengvieji

Mechanizuotiejipėstininkai

Motorizuotiejipėstininkai

Motorizuotiejipėstininkai

Pėstininkai, neturintysetatinių transporto

priemonių ir judantyspėsčiomis

Vienetų tipaiVienetų dydžiai

Daliniai•Rinktinė•BatalionasPadaliniai•Kuopa•Eskadronas•Baterija

Junginiai•Regionas•Brigada•Pulkas

Maži padaliniai•Būrys•Skyrius•Grandis

Rezervo

Papildymas

Papildymas



9. Savisaugos vienetai (suformuoti iš vietinių gyventojų). 10. Regiono karo komendantūros. 833. Karinį regioną sudarančių vienetų, vykdančių teritorinės gynybos uždavinius, tipinės užduotys: 1. Aktyviai ginti regiono teritoriją, atlikti smogiamuosius veiksmus priešo atžvilgiu, sudaryti

sąlygas veikti kitiems (sąjungininkams). 2. Laimėti laiko, sekinti priešą bei stabdyti jo skverbimąsi į valstybės gilumą, mažinant jo

puolamąją galią. 3. Blokuoti magistralinius kelius (tiltus) ir numatytą laiką išlaikyti svarbius gynybai objektus

ar vietovę. 4. Išlaikyti (apsaugoti) numatytus rajonus / punktus (vietas) PŠP operacijoms vykdyti. 5. Kovoti su priešo oro desantu. 834. Siekiant daryti įtaką priešui, privalu paveikti jo protą, valią, pajėgumus ir padaryti kuo daugiau nuostolių jo psichologinei ir fizinei būklei (žr. 8–8 pav.). Šiam tikslui pasiekti būtina panaudoti visus galimus veikimo būdus ir turimas priemones.

8–8 pav. Priešo paveikimo metodologija

Teritorinės gynybinės veiklos vykdymas 835. Manevrinis kariavimas ir aktyvus teritorijos gynybos vykdymas yra išlaikomas užnugaryje, priešakyje ir gilumoje – dominuojant, darant įtaką ar selektyviai naikinant priešą. Karinio regiono pozicinės ir mobiliosios gynybos vykdymo bei atsitraukimo veiksmų visuma (žr. 8–9 pav.) sudaro valstybės teritorinės gynybos (gynybinių operacijų) kontinuumą. Poziciniai gynybai yra pasirenkama priešakinė gynyba (angl. Forward defence) arba gynyba į gilumą (angl. Defence in depth). Miesto gynyboje yra naudojamos visos gynybos rūšys ir variantai, bet pagrindinis ir tinkamiausias yra pozicinė gynyba. Tinkamas veikimo taktikos ir ginkluotės pritaikymas gali padėti sustabdyti daug kartų galingesnį priešą mieste (reikia pastebėti, kad bet kokie puolamieji taktiniai veiksmai mieste reikalauja daug daugiau pajėgų negu atviroje vietovėje). Efektais pagrįstas požiūris į operacijas (angl. Effects based approach to operations) yra svarbus gynybos planavimo ir vykdymo mieste elementas. Civilių valdymas (apsauga) vykdant operacijas apgyvendintoje vietovėje yra pats svarbiausias uždavinys.

Oro ir jūros gynyba 836. Karinės oro pajėgos turimomis etatinėmis ir NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos (angl. NATO integrated air defence system) priemonėmis vykdo valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir pradinę gynybą. KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokaciniai postai, Oro erdvės kontrolės centras kartu su juos jungiančiomis ryšių priemonėmis bei atitinkamais Estijos ir Latvijos KOP vienetais ir Bendruoju valdymo ir

ElgsenaSutelktumą

ValiąPajėgumus

Psichologijąir fizinį

veikimą

GynybaPuolimasSekinimas

CKB

INFO

Daryti įtaką

Paveikti Pažeisti Panaudotibūdus

Panaudoti priemones



pranešimu centru (angl. Control and reporting centre) sudaro Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą (angl. Baltic air surveillance network and control system). Minėti KOP vienetai nuolat (ir taikos metu) dalyvauja NATO integruotos oro gynybos sistemos (angl. NATO integrated air defence system), kurią sudaro NATO šalių (taip pat ir Lietuvos) oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (angl. Air surveillance and control system), naikintuvų (angl. Fighters) bei raketų „žemė–oras“ (angl. Surface-to-air missile) vienetai, operacijose. Siekiant efektyviai vykdyti oro erdvės gynybos operacijas (kitaip vadinamos gynybinėmis operacijomis prieš oro pajėgas) Lietuva ir kitos NATO šalys (ne tik krizių, karo, bet ir taikos metu) perduoda (angl. Transfer of authority) Sąjungininkų pajėgų Europoje vado (angl. SACEUR) operaciniam vadovavimui ir valdymui (angl. OPCOM / OPCON) aukščiau paminėtus oro erdvės stebėjimo ir kontrolės (radiolokatoriai, valdymo ir pranešimo centrai), naikintuvų ir raketų „žemė–oras“ vienetus.

8–9 pav. Aktyviosios teritorinės gynybos rūšys ir variantai 837. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos atlieka KOP, vykdydamos teritorinės oro erdvės apsaugos funkciją: 1. Atsižvelgiant į turimų sensorių (radiolokatorių (radarų), o ateityje ir pasyvių stebėjimo

priemonių) galimybes vykdo nuolatinį (24/7) valstybės oro erdvės ir jos prieigų stebėjimą ir kontrolę. Oro erdvės stebėjimui naudojami ne tik kariniai, bet ir civiliniai (valstybės įmonės „Oro navigacija“) radarai. Bendrajame Baltijos šalių valdymo ir

Mobili (manevrinė) gynyba Rajono (pozicinė) gynyba

Veikimas

Orientuota į pajėgas Orientuota į vietovę Atsitraukimas

Pajėgų pakankamumas

Orientuotas į laiką

(1) (3) (4) (2)

(5) Atsitraukimo formos:

Stabdymas Išsekinimas Išvedimas*

Pasitraukimas

(-) (+) (+) (-) Pajėgų pakankamumas

Gynybos kontinuumas (nepertraukiama seka) * Išvedimą NATO priskiria įgalinančiom operacijom.

Manevro vykdymas ginantis

Ugnis ir judėjimas

Judėjimas ir ugnis

Rajono (pozicinė) gynyba Mobilioji (judrioji) gynybaAtsitraukimas

*Išvedimą NATO priskiria įgalinančioms operacijoms



pranešimų centre, remiantis sensorių ir kita informacija (pvz. skrydžių planų informacija, gaunama iš valstybės įmonės „Oro navigacija“ ir analogiškų Latvijos ir Estijos organizacijų), nuolat (24/7) sudaromas bendras trijų šalių atpažintas oro erdvės paveikslas (angl. Recognised Air Picture (RAP) ir keičiamasi juo su atitinkamais NATO oro pajėgų operaciniais centrais.

2. Teikia atpažintą oro erdvės paveikslą Lietuvos kariuomenės vienetams (padaliniams) ir kitoms institucijoms.

3. Iš Bendrojo Baltijos šalių valdymo ir pranešimų centro valdo NATO valstybių greito reagavimo budėjimo naikintuvus (angl. Quick Reaction Alert (Interceptor)-QRA(I), vykdančius oro policijos (patruliavimo ore) operacijas Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje.

838. Jūros gynyba taip pat apima aktyviuosius ir pasyviuosius gynybinius veiksmus ir priemones. Aktyvieji jūros gynybos veiksmai yra vykdomi siekiant aptikti ir identifikuoti jūrinius taikinius, stabdyti ir atlikti laivų, kurie pažeidžia nacionalinę ir tarptautinę teisę, kelia grėsmę draugiškosioms pajėgoms, įrenginiams ir infrastruktūrai, apžiūrą. Pasyvieji jūros gynybos veiksmai apima visas priemones, kuriomis iki minimumo sumažinami priešiškų veiksmų iš jūros pusės padariniai bei užtikrinamas išankstinis perspėjimas apie potencialų pavojų. 839. Gynyba iš jūros pusės vykdoma panaudojant karines platformas, stacionarias-technines stebėjimo priemones, taip siekiant aptikti jūrinius taikinius, juos atpažinti bei neutralizuoti priešiškiems veiksmams vykdyti naudojamas priemones, kurios potencialiai kelia grėsmę savosioms ar draugiškosioms pajėgoms, infrastruktūrai ir įrengimams. 840. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos atlieka KJP, vykdydamos teritorinės jūros apsaugos ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolės funkcijas: 1. LR teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos kontrolė ir apsauga bei reagavimas

į valstybės suvereniteto pažeidimus jūroje. 2. Paramos teikimas sausumos ir specialiųjų operacijų taktiniams vienetams. 3. Valstybinės reikšmės objektų apsauga ir gynyba. 4. Laivybos kelių apsauga. 5. Prisideda prie priimančios valstybės paramos vykdymo (angl. Host Nation Support,

HNS). 6. Vykdo priešmininės kovos operacijas jūroje (angl. Mine Counter Measures, MCM) bei

dalyvauja NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos junginio vykdomose operacijose (angl. Standing NATO Mine Counter Measures Group 1, SNMCMG1).

7. Vykdo ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo operacijas jūroje. 8. Teikia jūrinės situacijos esamą paveikslą ginkluotųjų pajėgų vienetams ir JOC (papildo

JOC bendrą operacinį paveikslą).

Specialiosios operacijos 841. Operaciniame lygmenyje Specialiųjų operacijų pajėgų vienetai yra naudojami konflikto (veiksmų) gilumoje. SOP operacijos yra planuojamos priešo sutelktumui (angl. Cohesion) ardyti ir veikimo greičiui stabdyti. SOP tiesiogiai remia veiksmų rajono vado tikslus ir papildomai sudaro palankias sąlygas taktiniams vienetams vykdyti veiksmus. Užduotys, kurias vykdo SOP, bet vien jomis neapsiriboja: 1. Informacijos apie priešo pajėgų išsidėstymą, moralę, ketinimus rinkimas ir analizė. 2. Labai svarbių operacinių taikinių / pajėgumų naikinimas. 3. Priešo vadų aptikimas ir neutralizavimas. 4. Bendravimas su vietos gyventojais.



5. Darbas su kitais priešui priešiškais kovotojais siekiant bendrais veiksmais trikdyti priešo veiklą.

842. Paprastai specialiosios operacijos taktiniame lygmenyje yra galimos, bet labai retai vykdomos. Viso to priežastis – SOP vienetų kovinės galios trūkumas, taktinio mobilumo, logistikos apribojimai. Taigi jeigu SOP / SOJ vienetas dėl tam tikrų aplinkybių turės atlikti labai svarbią užduotį taktiniame lygmenyje, jis turi būti atitinkamai aprūpintas ir parengtas.

Įgalinanti veikla 843. Įgalinanti veikla taktiniame lygmenyje apima įvairias priemones, kurios sudaro sąlygas teritoriniams ir mobiliems taktiniams vienetams efektyviai veikti ir vykdyti jiems skirtus uždavinius ir užduotis.

Kovinė parama ir kovinis aprūpinimas 844. Kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo procesas vykdant teritorinę gynybą yra detalizuojamas valstybės karininės gynybos plane. Pagrindinis dalykas siekiant efektyviai vykdyti kovinę paramą yra teisingai ir laiku nustatyti paramos prioritetai ir suderintos valdymo priemonės. Siekiant išvengti kovinio aprūpinimo nesklandumų iki kovos veiksmų pradžios turi būti įrengti slapti ginkluotės, amunicijos, maisto ir medikamentų punktai, kuriuose teritoriniai vienetai galėtų pasipildyti atsargomis kovos veiksmų metu. 845. Taktiniu lygmeniu pajėgų išlaikymas vykdomas naudojant etatinius logistinius pajėgumus (angl. Organic logistics support units), o operaciniu lygmeniu – naudojant pajėgų išlaikymo vienetą (angl. Force sustainment unit) kiekvieneme kariniame regione. 8.3. Vadovavimas valstybės karinei gynybai ir nacionalinių pajėgų valdymas 846. Pagrindinis reikalavimas siekiant efektyviai organizuoti operacinį procesą (planuoti, rengtis, vykdyti ir vertinti) yra struktūrų, sudarančių valstybės karinės gynybos pagrindą pagrindą nekintamumas, vadovavimo ir valdymo įgaliojimų pastovumas taikos, krizės ir karo metu bei ryšio priemonių suderinamumas (pajėgose ir su sąjungininkais), pajėgų operacinis ir taktinis integralumas bei tikslinis vadovavimas (angl. Mission command). Tikslinis vadovavimas riboja aukštesniojo lygmens vadų smulkmenišką veiklos organizavimą. Vadovavimo valstybės karinei (ginkluotai) gynybai organizavimas yra grindžiamas šiomis nuostatomis: 1. Aiškūs vadų santykiai (visų funkcinė atsakomybė operaciniame procese yra aiškiai

nustatyta). 2. Uždavinių ir užduočių nustatymas ir skyrimas atitinka pajėgumus (uždaviniai / užduotys

ir resursai yra subalansuoti). 3. Uždaviniai / užduotys suformuluoti paprastai ir laiku (vadovavimo ir valdymo

paprastumas). 4. Nuolatinė veiklos koordinacija tarp vadavietės struktūrinių vienetų ir padalinių. 5. Parengti ir su NATO gynyba susieti (angl. Coherent) detalūs planai karinėms

operacijoms vykdyti. 6. Abipusis pasitikėjimas tarp vadų, vadų ir pavaldinių. 7. Sąžiningas pareigų vykdymas ir pasirengimas prisiimti atsakomybę ir įvykdyti užduotį. 8. Iniciatyva, neviršijanti įgaliojimų, aukštesniojo vado sumanymo ir užduoties ribų. 847. Vadovavimo ir valdymo hierarchiją valstybės ginkluotai gynybai sudaro Prezidentas (Seimas), karšto apsaugos ministras, ginkluotųjų pajėgų vadas (kariuomenės vadas), operacinio ir taktinio lygmens vadai.



Atsakomybė 848. Kariuomenės vadas (angl. Armed forces commander) – visų nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas: 1. Pataria Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei visais valstybės karinės gynybos klausimais. 2. Pagal politinius gynybos nurodymus nustato strateginius-karinius uždavinius

ginkluotosioms pajėgoms ir vadovauja valstybės ginkluotos gynybos plano (koncepto) parengimui.

3. Turi visiško vadovavimo įgaliojimus ginkluotosioms pajėgoms. 4. Atsako už ginkluotųjų pajėgų vienetų integraciją su sąjungininkais. 5. Skiria karinius komendantus, kai vietos savivaldos institucijos negali efektyviai veikti. 6. Nustato ir prižiūri karo komendantų, kurie atlieka vietos savivaldos institucijų funkcijas,

įgaliojimus ir jų veiklos tvarką. 849. Jungtinių nacionalinių operacijų vadas (angl. Chief national joint operations): 1. Jeigu nenustatyta kitaip, Jungtinio štabo viršininkas su Jungtiniu štabu planuoja ir

vykdo visas jungtines ginkluotųjų pajėgų operacijas. 2. Organizuoja jungtinį operacinį procesą. 850. Operacinio rezervo junginio vadas (angl. Commander operational reserve formation): 1. Kariuomenės vado strateginius uždavinius (ir konkrečias užduotis) rezervui valstybės

karinės gynybos plane paverčia rezervo vieneto panaudojimo subplanu, kuriuo turi vadovautis jam pavaldūs vienetai.

2. Dalyvauja planuojant, rengia, vykdo ir kontroliuoja visus rezervo panaudojimo taktinius veiksmus.

3. Nustato uždavinius, skiria užduotis ir resursus pavaldiems vienetams. 4. Atsako už jam pavaldžių vienetų kovinį aprūpinimą. 5. Atsako už rezervo integravimą. 6. Veikia savarankiškai, su sąjungininkais ar jų sudėtyje. 7. Koordinuoja su regiono vadovybe junginio taktinį veikimą. 852. Karinių regionų vadai (angl. Regional commanders): 1. Kariuomenės vado strateginius uždavinius (ir konkrečias užduotis) ginkluotosioms

(operacinėms) pajėgoms valstybės karinės gynybos plane paverčia regiono gynybos subplanu, kuriuo turi vadovautis jam pavaldūs vienetai.

2. Planuoja, rengia, vykdo ir kontroliuoja visus gynybinius veiksmus atsakomybės rajone. 3. Nustato uždavinius, skiria užduotis ir resursus jam pavaldiems vienetams. 4. Atsako už jam pavaldžių vienetų kovinį aprūpinimą. 5. Atsako už mobilizacijos planavimą ir jos vykdymą atsakomybės rajone. 6. Gali vykdyti regiono karo komendanto funkcijas. 7. Koordinuoja teritorinių pajėgų veiklą su savivaldos institucijomis. 8. Užtikrina priimančios šalies funkcijų vykdymą. 853. Karinių regionų reguliariųjų ir teritorinių vienetų vadai (angl. Regional units commanders): 1. Planuoja, rengia, vykdo ir kontroliuoja visus pavaldaus vieneto gynybinius (teritorinius)

veiksmus atsakomybės rajone. 2. Nustato uždavinius ir skiria užduotis pavaldžiam vienetui. 3. Atsako už pavaldaus vieneto kovinį aprūpinimą. 854. Karinei gynybai planuoti ir vykdyti yra aktyvuojamos valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir regioninės vadavietės. Pagrindinė kiekvienos vadavietės (ir jos štabą sudarančio personalo) funkcija yra tinkamas operacinio proceso organizavimas. Optimalus vadaviečių



skaičius yra išlaikomas veikiant decentralizuotai, kai visų grandžių vadai supranta aukštesniosios vadovybės sumanymą ir jį savarankiškai įgyvendina. Operacijas planuojančių ir kontroliuojančių vadaviečių skaičius neturi viršyti jų apsaugos galimybų.

Valstybės lygmeniu Valstybės gynybos vadavietė (valstybės gynybos vadovybė). Ji vykdo šiuos strateginius valstybės gynimo uždavinius ir funkcijas: 1. Gynybos planavimas strateginiu lygmeniu ir vadovavimas gynybai. 2. Valstybės valdymo organizavimas ir valstybės funkcijų vykdymas. 3. Prezidento įgaliojimų vykdymas.

Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų lygmeniu Ginkluotųjų pajėgų vadavietė (ginkluotųjų pajėgų vadovybė). Ginkluotųjų pajėgų jungtinis štabas turimomis priemonėmis ir informacija įgalina ginkluotųjų pajėgų ir jungtinių nacionalinių operacijų vadą planuoti, rengti, vykdyti ir vertinti visą ginkluotųjų pajėgų veiklą. Gynybinė veikla apima, bet neapsiriboja: 1. Pasirengimo gynybai organizavimą ir vadovavimą ginkluotosioms pajėgoms gynybos

vykdymo metu. 2. Rezervo ir mobilizacinių procesų valdymą. 3. Sąveikos su sąjungininkais ir priimančios šalies paramos užtikrinimą. 4. Viešosios tvarkos, civilių gyventojų saugumo ir migracijos kontrolės užtikrinimą.

Karinių regionų lygmeniu Karinio regiono vadavietė (karinio regiono vadovybė). Karinis regionas yra daugiakomponentinė karinė struktūra (angl. Multi-component military organization). Ją sudaro kariuomenės rezervo, KASP, reguliarieji vienetai (angl. Regular, reserve and home guard voluntary units) ir kitų ginkluotųjų pajėgų: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, koviniai Lietuvos šaulių sąjungos, piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai. Regiono pajėgų štabas turimomis priemonėmis ir informacija įgalina regiono pajėgų vadą planuoti, rengti, vykdyti ir vertinti regiono pajėgų veiklą. Regiono štabas veikia, o jo taikos meto funkcijas vykdo pajėgų rūšių štabai (ar tam tikslui specialiai prie pajėgų rūšių štabų sudaryti elementai). Karinio regiono veikla apima, bet neapsiriboja: 1. Karo komendantūrų ir komendantų darbo organizavimą. 2. Rezervistų rengimo organizavimą. 3. Rezervo ir mobilizacinių resursų valdymą. 4. Viešosios tvarkos, civilių gyventojų saugumo ir migracijos kontrolės kariniame regione

užtikrinimą. Taikos metu karinių regionų štabai rengia ir tikrina regioninius gynybinius planus bei gali būti atsakingi už: 1. Mobilizacinę veiklą, rezervo administravimą ir rengimą. 2. Taikos meto užduočių planavimą ir vykdymą regiono ribose. 3. Išmoktų pamokų rinkimą ir perdavimą aukštesnei vadovybei. 4. Bendradarbiavimą su kaimyninių valstybių (Latvijos ir Lenkijos) panašiomis

teritorinėmis struktūromis. 5. Paramos ir pagalbos civiliams teikimo mokymo centro (angl. Training center of

excellence for civil support assistance operations) kartu su VRM institucijomis organizavimo (viename iš regionų).

6. Perdislokuojamojo (mobilaus) vadovavimo posto (angl. Deployable contingency command post) turėjimą TMU vykdymui.

Pagrindines karinio regiono pajėgas taikos metu sudaro KASP rinktinės (ir kuopos).



Regiono vienetų lygmeniu Karinių vienetų (teritorinių ir reguliariųjų) vadavietės. Regiono karinių vienetų štabų pagrindiniai uždaviniai: 1. Valdyti operacijas. 2. Planuoti ir vykdyti taktinius veiksmus. 855. Kiekvieno vieneto priešakinį vadovavimo postą (ang. Forward command post) gali sudaryti vienas ar keli tam paruošti šarvuočiai ar kitos transporto priemonės. Priešakinio vadovavimo posto pagrindinė paskirtis – užtikrinti operacijų vykdytojo vadovavimo mobilumą ar esant reikalui veiksmų vietoje valdyti labai svarbias operacijas tam tikrą laiką. Priešakinis vadovavimo postas niekada nevykdo planavimo. Regionų vadavietės yra formuojamos kariuomenės pajėgų etatinių štabų struktūros pagrindu jas reorganizuojant pagal taktines funkcijas (žr. 8–10 pav.). Toks reorganizavimas vadams suteikia galimybę visapusiškai vadovauti visiems veiksmams (taktinėms funkcijoms).

8–10 pav. Tipinė operaciją vykdančios vadavietės štabo struktūra Reikalavimai

856. Pagrindiniai reikalavimai operacijas vykdančioms vadavietėms: 1. Mobilios, modulinio tipo. 2. Funkcionalios, galinčios valdyti visus plataus spektro operacijų vienetų veiksmus. 3. Jų įranga nuolat eksploatuojama / naudojama taikos metu. 4. Tinkamos dislokacijos vietos pasirinkimas užtikrina tinkamą saugumą ir apsaugą. 5. Jų struktūra vykdant operacijas yra grindžiama šešiomis taktinėmis funkcijomis ir

planavimu. 857. Priešakinio (ar operacinio) punkto (angl. Forward or operational command post) sudėtį nustato operacinis (ar taktinis) vadas. Dažniausiai priešakinį (ar operacinį) punktą be operacinio (taktinio) vado sudaro manevro (S / G / J 3), ugnies ir žvalgybos sričių pagrindiniai karininkai (ekspertai). 858. Vadovavimo ir valdymo atsakomybė ir įgaliojimai veikiant kolektyviai numatomi sąjungininkų pajėgų tarpusavio susitarimuose ar parengtuose bendrų veiksmų planuose, kuriuose detalizuojama V2 organizacija ir vadovavimo įgaliojimai. Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas bet kokiu atveju (net jeigu pajėgos priskiriamos NATO) išlaiko absoliučiojo vadovavimo (angl. Full command) įgaliojimus valstybės ginkluotosioms pajėgoms (ir visiems jas sudarantiems vienetams).

Žvalgyba Planai ir

sąveika


Išlaikymasir PŠP

Apsauga V2(RIS)

J/G-2 J/G-5, J/G-9

J/G-3 J/G-1, J/G-4, J/G-7,

J/G-8

CBRB , inž., oro

gyn. ir t. t.

J/G-6

Ugnis

Ugnies koord.

Štabo funkcinės dalys

Operacijų valdymo centras



859. Karinės veiklos vykdymo pastangų vienybė yra užtikrinama integruojant nacionalines pajėgas ir priemones į NATO karines struktūras, nuolat koordinuojant karinius klausimus ir bendradarbiaujant su sąjungininkais ir civiliais. Nacionalinių gynybinių pajėgumų integravimas į sąjungininkų karines struktūras yra vykdomas laipsniškai ir greitai pagal nustatytą parengties laiką ir gynybos organizavimo planus. 860. Tipiniai ryšio užtikrinimo reikalavimai nacionaliniams vienetams, vykdantiems valstybės karinę gynybą: 1. Strateginio ir operacinio lygmens vadavietės valdo, eksploatuoja ir palaiko etatinę ryšių

ir informacinių sistemų įrangą. 2. Viršesnis vienetas įkuria ir palaiko ryšį su pavaldžiu (angl. Senior to subordinate). 3. Remiantysis vienetas atsako už ryšio įkūrimą ir palaikymą su remiamu (angl.

Supporting to supported). 4. Pastiprinantysis vienetas atsako už ryšio įkūrimą ir palaikymą su pastiprinamuoju (angl.

Reinforcing to reinforced). 5. Pereinantysis į priekį atsako už ryšio įkūrimą ir palaikymą su pereinamu (angl. Passing

to passed). 6. Pereinantysis vienetas atsako už ryšio įkūrimą ir palaikymą su tuo, kurį pereina (angl.

Passed to passing). 7. Šoninis ryšys. Atsakomybė už ryšio įkūrimą ir palaikymą yra vykdoma iš kairės į dešinę

arba jį nustato aukštesnysis vadas ar vieneto SVP (angl. Lateral communications – left to right).

8.4. Teritorinės gynybos sumanymo parengimas taktiniame lygmenyje 861. Gauto uždavinio ir kitos turimos informacijos (faktų ir prielaidų) išsami analizė įgalina parengti taktinį sumanymą. Taktinis vadas turi: 1. Nustatyti lemiamas vietas / taškus (angl. Decisive points) ir laiką priešo puolimo

kryptyje, kur reikės sutelkti savo vieneto (-ų) kovinę galią gynybai vykdyti. 2. Pavaldiems vienetams nurodyti efektus, kurių bus siekiama lemiamose vietose /

taškuose siekiant įvykdyti aukštesniojo (operacinio) vado ketinimą ir sumanymą. 3. Nustatyti aiškius tikslus pagrindiniams ir remiantiesiems padaliniams. 4. Nustatyti esmines užduotis gynybai. 5. Nustatyti pajėgumus (manevrinius, paramos ir aprūpinimo), reikalingus uždaviniui ir

užduotims įvykdyti ir esant būtinybei nustatyti naują užduočių vykdymo struktūrą padaliniams (angl. Task organization).

6. Nustatyti vadovavimo ir valdymo organizavimo struktūrą, t. y. paskirti vadavietes. 7. Nustatyti teritorinės gynybos (mūšio) valdymo priemones. 8. Užbaigti gynybos vykdymo sumanymą, kuriame yra numatyta:

a. Ginamos vietovės (gynybos rajono) planas. b. Visų vienetų pozicijos. c. Kovinio aprūpinimo planas (konceptas). d. Reagavimo į nenumatytus atvejus (situacijas) veiksmų sąrašas.

9. Pasirengimas gynybos veiksmams laiko atžvilgiu yra planuojamas atgaline tvarka: a. Priešo pagrindinių pajėgų atvykimas. b. Priešo žvalgų atvykimas. c. Gynybinių pozicijų ir kliūčių parengimas. d. Laikas, reikalingas repetavimui (angl. Rehearsals). e. Laikas, reikalingas bet kokiam judėjimui (pozicijų užėmimui).



8.5. Integruotos nacionalinės pradinės karinės savigynos konceptas 862. Siekiant pradėti vykdyti pradinę valstybės gynybą yra aktyvuojami trys karinės gynybos regionai (su teritoriniais ir reguliariaisiais vienetais) ir jų vadavietės. Gynybos organizavimo pagrindą sudaro mobilioji (judrioji), rajono (pozicinė) gynyba ir atsitraukimas, kai to reikalauja situacija. Pradinė savigyna (angl. Initial self-defence) turi būti labai judri ir agresyvi priešo atžvilgiu, o taktiniai vienetai mūšio vietose turi sukurti situaciją, kuri toje vietovėje leistų lanksčiai veikti ir panaudoti visas gynimosi priemones, veiksmus ir veikimo būdus. Kariavimo pagrindą sudaro vadų kūrybingumas ir sugebėjimas tinkamai organizuoti aktyvius teritorinius taktinius veiksmus priešo atžvilgiu. Integruota pradinė savigyna (ji yra kolektyvinės gynybos sudėtinė dalis) remiasi manevriniu kariavimu (angl. Manoeuvre warfare) ir improvizuota, priešininką sekinančia taktika (angl. Modern attrition tactics). Prieš pasireiškiant karinei agresijai ginkluotųjų pajėgų sausumos komponentas, susidedantis iš teritorinių, t. y. dislokuotų teritoriniu principu, ir reguliariųjų, t. y. lanksčiai veikiančių visoje ginamoje teritorijoje, bei rezervo vienetų, pradeda valstybės teritorijos apsaugą ir gynybą (yra laipsniškai pasirengęs pereiti į NATO pajėgų pavaldumą), išnaudoja palankias vietovės sąlygas priešo stabdymui ir puolimui atremti, vykdo atakavimo veiksmus bet kuriuo metu jam palankiomis sąlygomis. Karinių regionų vienetai nuolat trukdo priešui dominuoti sausumoje ir užimti labai svarbias teritorijas ar strateginės reikšmės objektus. Reguliariųjų ir teritorinių pajėgų judėjimo saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių planuojant ir vykdant pradinę savigyną. Aktyvūs taktiniai veiksmai pradedami vykdyti naudojant reguliariuosius vienetus agresoriaus užpuolimo kryptimis (vietose). Vėliau pasipriešinimas tęsiamas teritoriniais vienetais visoje priešo ketinamos užvaldyti vietovės gilumoje. Turimais nacionalinių ginkluotųjų pajėgų kariniais pajėgumais gynybinės operacijos tuo pačiu metu vykdomos sąlytyje su priešu (artimasis mūšis), ginant gyvybiškai svarbius objektus valstybės gilumoje (užnugario mūšis) ir neleidžiant priešininkui visiškai kontroliuoti užimtos / okupuotos teritorijos (giluminis / gilusis mūšis). Operacinio rezervo uždavinių vykdymas yra pavedamas reguliariajam junginiui. Nacionaliniai oro, jūrų, kovinio aprūpinimo ir kovinės paramos vienetai gali būti integruojami į karinius regionus sudarančius vienetus ir vykdyti funkcines užduotis, kuriomis yra įgalinami reguliariųjų ir teritorinių vienetų nepertraukiami veiksmai. Teritorinių vienetų pagrindą sudaro KASP vienetai. KASP vienetai vykdo mažų padalinių (būrys / skyrius / grandis) operacijas (angl. Small-unit operation) ir / ar veiks kaip mobiliosios grupės. Tinkamai pasirenkant veikimo būdus ir išnaudojant visas kovines (manevrines) galimybes, nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vienetai vykdo šiuos veiksmus: 1. Stabdo, ginasi ir atakuoja. 2. Silpnina priešą paveikiant jo flangus ir užnugarį. 3. Organizuoja pilietinio pasipriešinimo, nepaklusnumo veiksmus. 4. Vykdo sąjungininkų pajėgų įvedimo įgalinimą. 5. Kartu su sąjungininkų vienetais vykdo lemiamus taktinius veiksmus (operacijas).



BAIGIAMOJI DALIS

Kartu su sąjungininkais vykdytose operacijose Balkanuose, Irake ir Afganistane mūsų kariai daug ko išmoko ir sužinojo. Kas bus ateityje, žinoti neįmanoma, tačiau galima drąsiai teigti, kad išliks konkurencija tarp valstybių dėl energetinių resursų (energetinio saugumo) ir įvairios kompleksinės grėsmės, o tai reiškia, kad kariuomenės laukia nauji iššūkiai. Kiekviena doktrina yra protavimo pagrindas, o karinių operacijų vykdymas yra visų jose dalyvaujančiųjų koordinuota veikla ir komandinis veikimas (darbas) siekiant užtikrinti nacionalinį ir tarptautinį saugumą ir stabilumą. Lietuvos karinių pajėgų koncepcinį pagrindą sudaro manevrinis (netiesioginis) požiūris į operacijų vykdymą, tikslinis vadovavimas, tnklo įgalintas veikimas ir sisteminis karinis rengimas. Ši Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina, nagrinėjanti mūsų kariuomenės požiūrį į įvairių operacijų planavimą ir vykdymą savarankiškai ar kartu su sąjungininkais, Lietuvoje ir užsienyje, nėra nei politika, nei strategija, ji tiesiog pataria, kaip taikos ir karo sąlygomis veiksmingiausiai panaudoti karinius pajėgumus, kad būtų pasiekti nustatyti operaciniai efektai ir įvykdyti užsibrėžti kariniai tikslai. Joje pateiktą informaciją ir įgautas žinias vadai ir kariai panaudos planuojant, rengiantis ir vykdant operacijas. Operacinis menas nėra taktinių veiksmų rinkinys. Operacinis menas yra koncepciniai sumanymai ir sprendimai, kuriais numatoma, kaip geriausiai panaudoti visus turimus ar konkrečiai veiklai atlikti skirtus kariuomenės organizacinius resursus rengiant ir vykdant karinės kampanijos ar operacijos planą strateginiams tikslams (operaciniams prioritetams ir poreikiams) įgyvendinti. Lietuvos kariuomenės doktrinos yra rengiamos trijuose lygmenyse: 1. Kariniame-strateginiame. Lietuvos karinė doktrina, kuri nustato kariuomenės požiūrį

karybą. 2. Operaciniame. Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina, kuri nustato operacijų vykdymo

pagrindus. 3. Taktiniame. Taktinės doktrinos, t. y. taktikos vadovėliai, kuriuose nustatomi kovinių / manevrinių (sausumos pėstininkų brigada, batalionas, kuopa, būrys-skyrius-grandis), kovinės paramos, kovinio aprūpinimo ir kitų vienetų veiksmai. Doktrinos negali apriboti loginio mąstymo, todėl šiuo leidiniu nėra siekiama suvaržyti operaciniam vadui suteiktą teisę organizuoti (vadovauti ir valdyti) operacines pajėgas ir vykdyti jam skirtus uždavinius ir užduotis (nustatyti, kaip veikti vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje) taip, kaip jis mano yra teisinga, kad užtikrintų pastangų vienybę ir pasiektų bendrus tikslus (angl. Overall mission). Ši Lietuvos karinių pajėgų operacinė doktrina yra viešas dokumentas. Doktrinos atnaujinimo ciklas yra trys metai. Doktrinos rengėjas (angl. Proponent) yra Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas. Pastabas, pasiūlymus ir rekomendacijas dėl leidinio tobulinimo galima siųsti [email protected] Visos Lietuvos kariuomenės doktrinos turi įsakymo galią, tačiau jas taikant reikia nuovokumo.


D-LK-002 (antrasis patikslintas leidimas) 1P–1

Pirmas priedas Vartojamos sąvokos

A

Absoliutusis vadovavimas (angl. Full command). Vadui suteikti įgaliojimai ir atsakomybė duoti įsakymus savo pavaldiniams. Apima visus karinių operacijų ir administravimo aspektus. Nė vienas NATO vadas neturi absoliučiojo vadovavimo jam priskirtoms nacionalinėms pajėgoms. Administracinis valdymas (angl. Administrative control). Administracinio valdymo (t. y. administravimo) įgaliojimai suteikia teisę duoti nurodymus ar tiesiogiai administruoti (logistinis aprūpinimas, personalo vadyba, drausmė, karinis rengimas, parengtis, mobilizavimas, karinių išteklių ir priemonių kontrolė ir pan.) pavaldžias pajėgas (ir jų vienetus) ar kitas organizacijas (struktūras). Administravimas apima atsakomybę už visus kitus klausimus, neįtrauktus į pajėgų (ir jų vienetų) operacinius uždavinius. Aktyvioji oro erdvės gynyba (angl. Active air defence). Tiesioginiai gynybiniai veiksmai priešo oro pajėgų veiksmams nuslopinti ar sumažinti naudojant orlaivius, oro erdvės gynybos priemones, ginklus (nebūtinai oro erdvės gynybos) ir elektroninės kovos priemones. Aktyvusis kariuomenės rezervas (angl. Active armed forces reserve). Atsargos kariai, įrašyti į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą ir teisės aktų nustatyta tvarka periodiškai atliekantys karines užduotis bei dalyvaujantys karinėse pratybose ar mokymuose. Algoritmas (angl. Algorithm). Tam tikra veiksmų, kuriuos reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą ar efektą, seka. Artimoji aviacijos parama (angl. Close air support). Veiksmai ore prieš priešo taikinius, esančius arti draugiškųjų pajėgų ir reikalaujantys kiekvieno oro pajėgų uždavinio detalaus suderinimo su sausumos pajėgų veiksmais (ugnimi ir manevravimu). Asimetrija (angl. Asymmetry). Šis terminas suprantamas kaip Lietuvos ir kitų šalių pajėgų (formaliai organizuotų ar ne) struktūros, technikos, įrangos, ginkluotės, pajėgumų ir vertybių su doktrinomis neatitikimai, prieštaravimai. Asimetrinis kariavimas (angl. Asymmetric warfare). Valstybinių ir nevalstybinių grupių vykdomi veiksmai, kuriais siekiama išvengti priešininko stipriųjų pusių ir pasinaudoti priešo silpnosiomis pusėmis. Atakos sraigtasparnis (angl. Attack helicopters). Sraigtasparnis sukonstruotas taip, kad būtų galima naudoti įvairius ginklus priešo taikiniams pulti ir naikinti. Atgrasinimas (angl. Deterrence). Galimo agresoriaus įtikinimas, kad padariniai panaudojus prievartą ar karinę jėgą viršys naudą. Atgrasinimas reikalauja nuolatinio patikimų karinių pajėgumų ir strategijos palaikymo bei aiškios politinės valios veikti (priešintis agresoriui). Atsakomybės rajonas (angl. Area of responsibility). Apibrėžta sausumos teritorija, už kurios priežiūrą, judėjimo kontrolę, taktines operacijas, kuriose dalyvauja kariniai vienetai, atsakingas tos teritorijos vadas.



Atskirtas vienetas (angl. Detachment). 1. Karinio vieneto dalis, atskirta atlikti užduotį kitoje vietoje. 2. Laikinas sausumos ar jūrų vienetas, sudarytas iš kitų vienetų ar vienetų dalių. Žr. „priskirti“, „paskirti“ ir „atskirti“. Atskirti (angl. Detach). Karių ar vienetų atskyrimas nuo jų etatinės struktūros. Žr. „priskirti“, „paskirti“ ir „atskirtas vienetas“. Atskraidintas oru asmuo ar krovinys (angl. Air landed). Atskraidintas ir išlaipintas asmuo ar iškrautas krovinys orlaiviui nusileidus arba sraigtasparniui kabant. Aviacijos užduotis (angl. Air mission). Užduotis, kurią atlieka vienas ir daugiau orlaivių.

B Budintys orlaiviai (budėjimas žemėje) (angl. Ground alert). Aerodrome ar ant lėktuvnešio denio paruošti, apginkluoti, su įgulomis orlaiviai, pasiruošę per nustatytą laiką (paprastai per 15 minučių) gavę įsakymą kilti. Būrio, kuopos, bataliono dydžio vienetas (angl. Platoon, company battalion size unit). Santykinis kovinio vieneto dydis, kuris gali būti taikomas ne tik sausumos, bet ir kitų pajėgų rūšių ir logistikos vienetams apibūdinti.

C Civilinė sauga (angl. Civil defence). Valstybinės gynybos ir valdymo sistemos dalis, kurios tikslas yra apsaugoti šalies gyventojus bei materialines gėrybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmų esmė – aktyvus visų valstybės gyventojų dalyvavimas organizuojant gelbėjimo darbus, gelbstint žmones iš pagrindinių nelaimės vietų, avarijų, likviduojant katastrofų padarinius. Civilių gyventojų evakavimas (angl. Civilian population evacuation). Organizuotas civilių gyventojų iškeldinimas (perkėlimas) iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarias arba laikinas gyvenamąsias patalpas.

D Dalinys (angl. Unit). Batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros kariuomenės karinis vienetas. Daugianacionalinė doktrina (angl. Multinational doctrine). Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi daugiau negu vienos valstybės karinės pajėgos, siekdamos bendro tikslo. Ją ratifikuoja valstybės, kurių pajėgos dalyvauja bendrose operacijose. Daugianacionalinis / daugiatautis (angl. Multinational). Terminas vartojamas veiksmams, operacijoms ir organizacijoms, kuriuose dalyvauja daugiau negu viena valstybė, apibūdinti. Direktyva (angl. Directive). Karinis pranešimas, kuriuo nustatoma politika (tam tikros veiklos taisyklės) arba įsakoma įvykdyti konkretų veiksmą. Dislokavimas (angl. Deployment). Veikla, susijusi su pajėgų ir materialinių priemonių (techniniai įrengimai ir lėšos) perkėlimu iš nuolatinės jų buvimo vietos į operacijų vykdymo rajoną.



Doktrina (angl. Doctrine). Pagrindiniai principai, kuriais savo veiksmuose vadovaujasi karinės pajėgos, siekdamos nustatytų tikslų. Doktrina turi įsakymo galią, tačiau ją taikant reikia nuovokumo.

E Efektas (angl. Effect). 1. Būklės, elgesio, situacijos arba laisvės laipsnio pokytis. 2. Veiksmo rezultatas, išdava ar pasekmė. Eksfiltracija (angl. Exfiltration). 1. Į priešo teritoriją infiltruotų asmenų ar grupių atitraukimas slapta, pasinaudojant klaidinimu ar netikėtumu. Ekstremalioji situacija (angl. Extremity / emergency situation). Padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą, didelius turtinius nuostolius ar padaro kitą žalą. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas. Civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ekstremalusis įvykis (angl. Exreme event). Nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai. Esminė užduotis (angl. Essentials task). Skirta ar numanoma skirti užduotis, kurią karinė organizacija (vienetas) privalo atlikti, kad įvykdytų jai skirtą uždavinį (misiją). Žr. numanoma ar nurodyta užduotis. Etatinis (angl. Organic). Karinėje terminologijoje taip vadinamas karinis vienetas (ar jį sudarančios etatinės dalys pagal PAL ir OSĮL), kuris yra didesnio vieneto organizacinės struktūros dalis, ir paprastai jam suteikia specializuotą pajėgumą. Pvz., motorizuotųjų pėstininkų junginys (brigada) gali turėti savo struktūroje etatinius arba neetatinius artilerijos ir / ar šarvuočių vienetus siekiant pagerinti junginio (brigados) kompleksiškai naudojamų įvairių ginklų (jų sistemų) pajėgumą (angl. Combined arms capability). Etatiniais taip pat gali būti vadinama ginkluotė ir funkcijos.

F Funkcinės užduotys (operacijos) (angl. Functional tasks or operations). Taikos meto 24/7 užduotys / operacijos, kurias vykdo budintys vienetai. Funkciniai komponentai (angl. Functional Components). Funkcinius komponentus paprastai sudaro pajėgos su panašiais ar vienas kitą papildančiais pajėgumais. Komponentą gali sudaryti vienos valstybės ar daugianacionalinės pajėgos (ar jų vienetai). Funkcinis pajėgumas (angl. Functional capability). Kariuomenės (pajėgų) karinis gebėjimas atlikti taktines funkcijas vykdant operacijas.

G Galutinis tikslas (angl. End-state). Nustatyta politinė ir / ar karinė būsena (situacija), turinti būti pasiekta sėkmingos operacijos pabaigoje.



Gaudantysis orlaivis (angl. Interceptor). Orlaivis su įgula, naudojamas oriniams objektams identifikuoti ir (ar) sunaikinti. Gaudymas ore (angl. Air interception). Veiksmai, kurių metu orlaivis aptinka kitą orlaivį tiesiogiai arba elektroniniu būdu. Gelbėjimo darbų vadovas. Civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, iki operacijų vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Generavimas / sudarymas (angl. Generation). Veikla, siekiant iš kariuomenėje esamų vienetų sudaryti operacines pajėgas tam tikrai operacijai vykdyti. JAV kariuomenė vartoja „Force projection” terminą. Ginkluotosios pajėgos (angl. War-time armed forces). Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ir kiti koviniai piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei. Ginkluotųjų pajėgų vadas (angl. Armed forces commander). Lietuvos kariuomenės vadas, kurį, įvedus karo padėtį, Respublikos Prezidentas dekretu paskiria visų valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu gynybos veiksmų civilinei vadovybei. Gynybinis pajėgumas (angl. Defensive capability). Karinis potencialas, kuriuo užtikrinamas valstybės saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas.

I / Į Įgaliojimai (angl. Authority). Teisės, suteiktos kariniam ar civiliniam pareigūnui duoti nurodymus karinėms pajėgoms (ir KAS civiliams), jas valdyti ir nukreipti. Įgaliojimų (vadovavimo) perdavimas (angl. Transfer of authority). Veiksmas, kai NATO narė ar NATO vadovybė perduoda jai paskirtų pajėgų operacinį vadovavimą ar valdymą kitai NATO vadovybei. Individualusis rezervas (angl. Individual reserve). Įrašyti į kariuomenės atsargos personalo individualiojo rezervo įskaitą atsargos kariai, dėl amžiaus ar dėl kitų priežasčių negalintys arba atleisti nuo prievolės būti aktyviajame rezerve, kuriuos galima pašaukti į privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju. Infiltracija (angl. Infiltration). Pavienių karių ar nedidelių grupių slaptas įsiskverbimas į (per) priešo pozicijas su juo nesusiduriant. Informacija (angl. Information). Neapdoroti įvairių rūšių duomenys, kurie gali būti naudojami rengiant žvalgybos informaciją. Informacinė sistema (angl. Information system). Infrastruktūra, organizacinė struktūra, personalas ir techninė įranga, skirta rinkti, apdoroti, saugoti, teikti ir keistis informacija.



Instituciniai vienetai (angl. Institutional units). Vienetai, skirti vadovauti, tobulinti, finansuoti, planuoti, perdislokuoti ir išlaikyti operacinius vienetus atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus. Institucinis pajėgumas (angl. Institutional capability). Gebėjimas, tiesiogiai nesusijęs su kovos veiksmais ir skirtas nustatyti strategines pajėgumų plėtros kryptis ir sudaryti sąlygas plėtoti operacinius pajėgumus, kariuomenėje sukurti reikalingas sąlygas operaciniams pajėgumams planuoti, vystyti, panaudoti ir palaikyti taikos metu. Institucinio pajėgumo struktūros pagrindas yra personalo ir aprūpinimo lentelės (PAL). Institucinis pajėgumas apima strateginį planavimą, personalo rengimą, infrastruktūros priežiūrą, dalinių teritorijų apsaugą, pajėgumų planavimą ir pan. Institucinis (-iai) pajėgumas (-ai) užtikrina kasdienį krašto apsaugos sistemos funkcionavimą. Integracija (angl. Integration). 1. Veiksmai, kurie yra atliekami siekiant ką nors jungti į visumą ar įtraukti į veiklą, struktūrą ar sistemą. 2. Veiksmas ar procesas, kurį vykdant sudaroma visuma. Integruota gynyba (angl. Integrated defence). Valstybės visapusiškos gynybos sistemos dalis. Integruotos gynybos pagrindas – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų integralumas su NATO karinėmis struktūromis. Intensyvumas (angl. Intensity). Žodis „intensyvumas“ karyboje daugiausia yra vartojamas operacijų (kariavimo) ar karinio konflikto mastui apibūdinti (angl. Conflict, warfare or operation intensity). Sąvoka „žemo intensyvumo operacijos“ yra vartojama ne karo operacijoms apibūdinti. Šios operacijos apima kompleksines taikos rėmimo operacijas, kovą su terorizmu ir kitas. Interesų rajonas (angl. Area of interests). Vadą dominanti vietovė, įskaitant įtakos zoną ir gretimus plotus, kurie nusitęsia į priešo teritorijos gilumą. Išankstinis įspėjimas ir valdymas iš oro (angl. Airborne early warning and control). Oro erdvės stebėjimas ir valdymas išankstinio įspėjimo orlaiviais, turinčiais paieškos ir aukščio nustatymo radiolokatorius ir ryšių įrangą ginklų sistemoms valdyti. Išlaikymas (angl. Sustainment). Aprūpinimas atsargomis ir paslaugų teikimas kariams, siekiant palaikyti ar pratęsti vykdomas operacijas, kol sėkmingai bus įvykdyti uždaviniai (užduotys) ar misija. Išmetimas iš orlaivio (angl. Airdrop). Karių ir krovinio išmetimas iš skrendančio orlaivio. Išžvalgymas iš oro (angl. Air reconnaissance). Žvalgybos informacijos rinkimas stebint iš orlaivio tiesiogiai arba naudojant prietaisus. Įtaka (angl. Influence). Gebėjimas užimti palankią poziciją tam, kad būtų paveiktas priešo, draugiškųjų pajėgų bei vietinių gyventojų elgesys, pajėgumai. Įtakos rajonas (angl. Area of influance). Geografinis rajonas, kuriame vadas gali tiesiogiai daryti įtaką operacijų vykdymo eigai panaudodamas manevro ir ugnies sistemas, kurios paprastai yra jam pavaldžios (vadas turi atitinkamus vadovavimo ar valdymo įgaliojimus).



Įvairūs pavojai (angl. Hybrid threats). Pavojai, kuriuos kelia priešininkai, gebantys adaptyviai vienu metu panaudoti konvencines ir nekonvencines priemones saviems tikslams pasiekti. Įvykis / atsitikimas (angl. Event / incident). Kažkas, kas atsitinka tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Ypač taiklus ginklas (angl. High-precision weapon). Didesnės galios įprastinis ginklas; valdomasis ginklas, kuriuo taikinys sunaikinamas pirmuoju šūviu (raketos paleidimu); pataikymo tikimybė ne mažesnė kaip 0,9 visu ginklo siekiamu nuotoliu. Didelę pataikymo tikimybę užtikrina specialiosios taikymo sistemos: autonominė raketų trajektorijų koregavimo sistema; nusitaikančiųjų kovinių galvučių radijo, televizinės, infraraudonosios ir kt. valdymo sistemos; įvairūs antžeminiai, aviacijos ir laivų raketų kompleksai; valdomieji bombų mėtymo ir artilerijos kompleksai ir kt. Pirmajame Irako kare (1991) ypač taiklus ginklas sudarė tik 10 % visų sunaudotų naikinimo priemonių, antrajame (2003) – jau 40–85 %. Nuolat didėja ypač taiklaus ginklo pataikymo tikslumas: pirmosios kartos buvo 100 m, naujausiųjų – 3 m. Tai leido mažinti šaudmenų galią, vietoj didelio kalibro bombų ir raketų naudoti mažo kalibro šaudmenis.

J Junginys (angl. Formation). Keli daliniai ar kitokie struktūriniai kariniai vienetai, turintys bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado. Kita žodžio „formation“ reikšmė gali būti formuotė arba rikiuotė. Jungtinė logistika (angl. Joint logistics). Koordinuotas logistinių funkcijų vykdymas ir / ar resursų (atsargų) teikimas iš daugiau kaip vienos tos pačios valstybės kariuomenės pajėgų rūšies. Jungtinė pajėgų vadavietė (angl. Joint headquarters). Trijų (sausumo, jūrų ir oro) pajėgų rūšių štabas, atsakingas už plataus spektro operacijų planavimą ir operacinio vadovavimo ar valdymo funkcijų vykdymą. Jungtinė parengtis (angl. Joint readiness). Operacinio vado (operacijų vykdytojo) gebėjimas suformuoti operacines pajėgas – integruoti ir sinchronizuoti parengtus ir jam paskirtus įvairios paskirties vienetus (junginius ar pajėgas) – kovinius, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo – siekiant įvykdyti jam paskirtus operacinius uždavinius (užduotis). Jungtinės užduoties vykdymo pajėgų vadas (angl. Joint task force commander). Operacinis vadas, paskirtas vadovauti jungtinėms pajėgoms. Jungtinio uždavinio esminių užduočių sąrašas (angl. Joint mission essential tasks list). Jungtinis kariavimas (angl. Joint warfare). Doktrina, kuria įtvirtinama pirmumo teisė ir siekis sujungti kariuomenės vienetus (pajėgų rūšis), o karo metu ir kitų valstybės institucijų sukarintus pajėgumus į vieną visumą – jungtines operacines pajėgas. Jungtinis operacijų centras (angl. Joint operations centre). Jungtinis organas, paprastai įkuriamas jungtinėje vadavietėje (gali būti įsteigtas sausumos pajėgų junginio vadavietėje). Tokio centro pagrindinė funkcija – apsikeitimas informacija ir įvairių pajėgų rūšių (dažniausiai oro ir sausumos) operacinių vienetų veiksmų (pastangų) koordinavimas.



Jungtinis štabas (angl. Joint staff). Štabas, suformuotas iš dviejų ar daugiau tos pačios valstybės kariuomenės pajėgų rūšių karinių pareigūnų. Jungtinių operacijų rajonas (angl. Joint operations area). 1. NATO strateginio lygmens vado ar Lietuvos kariuomenės vado apibrėžtas laikinas rajonas, kuriame jungtinių operacinių pajėgų vadas planuoja ir vykdo nustatytas užduotis operaciniame lygmenyje. 2. Sausumos, oro ir jūros dalis, kurioje jungtinių operacinių pajėgų vadas (jungtinių užduoties vykdymo pajėgų vadas) vykdo karines operacijas. Jungtinių pajėgų oro / sausumos / jūrų komponento vadas (angl. Joint force Air / Land / Maritime component commander). Jungtinių pajėgų vado ar aukštesnės vadovybės paskirtas pajėgų vadas, kuris atsako už siūlymų dėl jam pavaldžių pajėgų (oro, sausumos, jūrų) ir priemonių panaudojimo teikimą jungtinių pajėgų vadui, už komponento operacijų planavimą ir koordinavimą bei pavestų uždavinių ir užduočių įvykdymą. Jungtinių pajėgų vadas (angl. Joint force commander). Bendrinė sąvoka vartojama vadui, kuriam suteikta operacinė teisė vadovauti ir valdyti jungtines pajėgas, apibūdinti. Jungtinių užduočių sąrašas yra būtinas siekiant įvykdyti uždavinį. Jungtinumas (angl. Jointness). Sąvoka, vartojama Lietuvos karinėse pajėgose siekiant apibūdinti karinį bendradarbiavimą tarp įvairių kariuomenės pajėgų rūšių visuose KAS karinių procesų etapuose – rengiant karybos konceptus, planuojant ir vykdant įsigijimus bei operacijas. Jūrų desanto / amfibinė operacija (angl. Amphibious operation). Operacija, įvykdyta laivyno ir išlaipinimo pajėgų priešo ar potencialaus priešo krante. Jūrų vienetas (angl. Naval unit). Karinis vienetas, kuris yra jūrų pajėgų sudėtinė dalis.

K Kampanija (angl. Campaign). Suplanuotų, aprūpintų ir tam tikru laiku bei tam tikrame rajone vykdomų karinių operacijų seka strateginiam tikslui pasiekti. Paprastai joje dalyvauja jūrų, sausumos ir oro pajėgos. Kampanijos gali būti nuosekliosios arba lygiagrečiosios. Už kampanijos planavimą atsako operacinio lygmens vadas. Karas (angl. War). Paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyvė yra Lietuvos Respublika. Kariavimas (angl. Warfare). Mirtinos jėgos (ginklų) naudojimas taikant įvairius kovos (veikimo) būdus ir priemones. Karinė (kariuomenės ar pajėgų) būklė (angl. Military posture). Pajėgumas, išreikštas personalu ir materialinėmis priemonėmis, nuo kurio priklauso gebėjimas kariauti. Karinė logistika (angl. Military logistics). Lietuvos karinių pajėgų gebėjimas organizuoti (planuoti ir vykdyti) karinių vienetų perdislokavimą (perkėlimą) ir palaikymą operacijų vykdymo metu bei atlikti kitus su šia veikla susijusius darbus. Karinė operacija (angl. Military operation). Lietuvos karinių pajėgų veikimas vykdant strateginius, operacinius, taktinius, tarnybos, karinio rengimo ar administracinius karinius uždavinius (užduotis). Kiekviena karinė operacija apima įvairią veiklą ir veiksmus siekiant karinės kampanijos tikslų.



Karinė paradigma (angl. Militaty paradigm). Karybos pasikeitimų eiga. Karinė strategija (angl. Military strategy). Sudėtinė nacionalinio saugumo ar daugianacionalinės (kolektyvinės) strategijos dalis, nurodanti karybos būdus, kuriais karinė galia turi būti vystoma ir panaudojama siekiant nacionalinių ar kolektyvinių tikslų. Karinė teritorija (angl. Military territory). Krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėmis skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu. Karinė veikla (angl. Military activity). Karinių funkcijų ir / ar uždavinių (užduočių) vykdymas. Karinės galimybės (angl. Military posibilities / options). Viskas, ką pajėgia, gali ar negali (privalo ar neprivalo) atlikti bet kokia karinė struktūra (pajėgos, vienetai, ginklų sistemos ar kariai). Karinės galimybės detalizuojamos nustatant pajėgumus ir apribojimus (ribotumus ir suvaržymus). Kariniai ištekliai (angl. Military resources). Žmogiškieji, materialiniai, finansiniai ištekliai ir laiko sąnaudos. Kariniai pareigūnai (angl. Military offitial). Valstybės ginkluotųjų pajėgų pareigūnai, turintys vadų ar karinius administracinius įgaliojimus, bei karinės teisėsaugos institucijų pareigūnai. Karinio rengimo įvertinimas (angl. Military training and education evaluation). Techninis procesas, naudojamas siekiant įvertinti parodytą sugebėjimą įvykdyti nurodytus karinio rengimo siekinius atskiru atveju ar pratybų metu. Karinio rengimo įvertinimo metu pasitelkiami standartai ir sąlygos (arba kriterijai). Karinio rengimo sistema (angl. Military training and education system). Kariuomenės institucijų, vienetų ir organizacijų bei asmenų bendradarbiavimo karinio rengimo srityje visuma. Karinio rengimo vertinimas (angl. Military training and education assessment). Analitinis procesas, kurį vadai naudoja siekiant nustatyti esamą karinės organizacijos pasirengimo lygį vykdant uždavinio esmines užduotis. Procesas padeda Jungtinio štabo viršininkui nustatyti, kokio operacinio parengties lygio yra jungtinės pajėgos. Karinio vieneto treniravimas (angl. Military unit training). Vieneto parengimas atlikti tik tam vienetui paskirtas ar nustatytas užduotis, atnaujinti ir tobulinti jų įgūdžius, kad būtų įgyvendinti užduočių atlikimo standartai. Karinis apribojimas (angl. Military limitation). Būtini ar draustini kariniai veiksmai (karinių priemonių panaudojimas), kurie atitinkamai riboja karinio vieneto (ir vado) veiksmų laisvę. Apribojimai gali būti operaciniai, taktiniai, techniniai ir kiti (pvz.: nacionaliniai).



Karinis pajėgumas (angl. Military capability). Gebėjimas veikti (kovoti / kariauti) ir pasiekti tiksliai nurodytą efektą / rezultatą / tikslą (įvykdyti užduotį) karinėmis priemonėmis. Karinį pajėgumą sudaro: Karinis vienetas (angl. Military unit).1. Bet kokio dydžio karinio vieneto bendras pavadinimas. 2. Bet kokio dydžio kiekvienas patvirtintos struktūros kariuomenės vienetas, turintis bendrą užduotį. 3. Nustatyto dydžio karinis vienetas, įeinantis į didesnės karinės organizacijos sudėtį ir atliekantis joje specifinį (kovinį ar paramos) vaidmenį. Kariuomenės (karinė) galia (angl. Combat power). Visų kariuomenės karinių pajėgumų, doktrinų nuostatų, valdymo metodų ir motyvavimo priemonių visuma, leidžianti kariuomenei efektyviai atlikti jai iškeltas užduotis. Galia susideda iš koncepcinio, moralinio, fizinio komponentų ir percepcinio mąstymo. Kariuomenės pajėgumas (angl. Armed forces capability). Visų kariuomenės operacinių ir institucinių pajėgumų, doktrininių nuostatų, valdymo ir veiklos rūšių ir motyvavimo priemonių visuma, leidžianti kariuomenei efektyviai atlikti jai iškeltas užduotis. Karyba (angl. Military warfare). Kariavimo mokslas ir menas; teoriniai kariavimo būdai, principai ir priemonės, kuriuos naudoja kariuomenė rengdamasi vykdyti ir vykdydama jai pavestus uždavinius, užduotis ir funkcijas. Kariavimas (angl. Warfare) yra: 1. Karinė teorija ir praktika (mokslas ir menas), apimanti kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) organizavimą, rengimą ir veikimą karo, krizės ir taikos metu, civilinių gyventojų rengimą karui. 2. Žinių, mokėjimų ir įgūdžių, reikalingų kariui ir karo prievolininkui tarnybinėms pareigoms eiti ir karinėms užduotims atlikti, sistema. Karo padėtis (angl. State of war). Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir karo padėties įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikus ginti Tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju, kai kyla grėsmė Lietuvos valstybės suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus siekiant užtikrinti valstybės gynybą ir kitas svarbiausias valstybės funkcijas karo metu. Karo teatras (angl. Theater of war). Sausumos, oro ir jūros dalis, kuri yra ar gali tapti tiesioginių karinių veiksmų vieta. Karo vedimas (angl. Warfighting). Vyriausybės vadovaujamas mirtinos jėgos panaudojimas siekiant konkrečių valstybinių tikslų. Karo veiksmų išplėtimas / slopinimas (angl. Escalation / de-escalation). Kokybinis konflikto pobūdžio pasikeitimas, kai veiksmų mastas ir intensyvumas padidėja ar sumažėja, netiesiogiai viršydamas abiejų pusių nustatytas ribas. Klaidinimas (angl. Deception). Priemonės, kurių tikslas suklaidinti priešą manipuliuojant, iškraipant ar klastojant informaciją, kad priešas reaguotų tokiu būdu, kuris kenkia jo interesams. Koalicija (angl. Coalition). Grupės valstybių sąjunga, laikinai sudaryta tam tikram tikslui pasiekti.



Kolektyvinės gynybos operacija (angl. Collective defence operations). Bendrosios gynybos operacija, vykdoma pagal kolektyvinės gynybos sutartį vienos ar kelių sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju; taip pat pasirengimas šiai operacijai. Kombatantas (angl. Combatant). Asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, valstybės ar kito ginkluoto konflikto subjekto (pvz., išsivadavimo judėjimo), dalyvaujančio tarptautiniame ginkluotame konflikte, ginkluotųjų pajėgų narys. Vaikai iki 15 m., tiesiogiai dalyvaujantys kariniuose veiksmuose, irgi laikomi kombatantais. Kompetencija (angl. Competence). Kvalifikacijos raiška, sąlygota žinių, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių ir vertybių. Profesinė kompetencija yra sugebėjimas, įgūdžiai ir žinios (patirtis), reikalingi profesinėms užduotims atlikti. Komponento metodas (angl. Component method). Paprastai sąjungininkų jungtinių operacijų nacionaliniai pajėgų elementai, priskiriami komponentų vadams, pavaldiems jungtinių pajėgų vadui, kuris per juos vadovauja šiems elementams. Kaip jungtinių pajėgų vadas galės vadovauti, tiesiogiai priklauso nuo Jungtinio štabo organizacinės struktūros ir turimos įrangos. Vadas turi numatyti faktinę ir potencialią valdymo apimtį ir tai, kiek jis pats dalyvaus operacijose. Jungtinių pajėgų vadas paprastai gauna pajėgas operaciniam valdymui ir, jeigu aplinkybės reikalauja, elementų operacinį valdymą gali perduoti pavaldiems vadams. Konvencinės pajėgos (angl. Conventional forces). Pajėgos, kurios gali vykdyti operacijas nenaudodamos branduolinio, biologinio ar cheminio ginklo, ir į kurių sudėtį neįeina specialiosios pajėgos. Kova / mūšis (angl. Combat). Kelių pusių susipriešinimas, pasireiškiantis šalių veiksmais, nukreiptais į priešininką, siekiant nugalėti kitą šalį, ką nors laimėti, pasiekti anksčiau nei kitas. Puolanti šalis – agresorius, kita – besiginanti šalis. Pergalę gali lemti pasirinkta strategija, pranašumai arba kovos priemonės (ginklai ar kt.). Kova su povandeniniais laivais (angl. Antisubmarine warfare). Operacija, kurios tikslas – neleisti priešui veiksmingai naudoti povandeninius laivus. Kovinė (kovos) užduotis (angl. Combat task). Vado skirta užduotis kariui ar kariniam vienetui pasiekti tam tikrą tikslą mūšyje ar kitokioje situacijoje panaudojant ginklus. Kovinė galia (angl. Combat power). Karinio vieneto gebėjimas vykdyti uždavinius tam tikru laiku su turimomis priemonėmis. Kovinė galia apima lyderystę, karių sugebėjimą kovoti, ugnies galią, manevringumą, pajėgų apsaugą, vadų gebėjimą valdyti karinius vienetus ir informaciją mūšio metu. Kovinė grupė (angl. Battle group). Keli struktūriniai kariniai vienetai, kurie turi bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir kuriems vadovauja vienas vadas. Lietuvos kariuomenėje terminas „kovinė grupė“ turi konkrečią reikšmę. Kovinė grupė yra teritorinės gynybos vykdymo karinio regiono pagrindinis kovinis vienetas. Kovinė parengtis (angl. Combat readiness). Sinonimas sąvokai „operacinė parengtis“, kai kalbama tik apie taktinių uždavinių (užduočių) ar funkcijų vykdymą plataus spektro (įvairaus pobūdžio) operacijose, kurias vykdo Lietuvos karinės pajėgos.



Kovinis aprūpinimas (angl. Combat service support). Užnugario parama. Karinės logistikos sudėtinė dalis. Visas dėmesys pirmiausia kreipiamas į tuos poreikius, kurie daro įtaką tiesiogiai taktinių vienetų veiksmams (operacijoms). Į kovinį aprūpinimą įeina būtini pajėgumai, funkcijos, veikla, uždaviniai ir užduotys siekiant išlaikyti operacijas vykdančius taktinius vienetus (pajėgas). Kovinis oro patrulis (kovinis patruliavimas ore) (angl. Combat air patrol). Orlaivių patrulis, skraidantis virš kovos užduoties rajono, saugomų pajėgų, lemiamo kovos zonos rajono arba virš oro erdvės gynybos rajono. Šio patrulio tikslas – pagauti (perimti) ir sunaikinti priešo orlaivius prieš jiems pasiekiant taikinį. Kovinis rengimas (angl. Combat training). Karinio rengimo dalis, kuri parodo karių, štabų ir karinių vienetų sugebėjimą išlaikyti ir tobulinti įgūdžius rengiantis vykdyti karines operacijas. Kovinis rengimas susideda iš individualių įgūdžių palaikymo, štabų rengimo ir karinių vienetų rengimo. Kovinių veiksmų rajonas (angl. Engagement area). Rajonas, kuriame vadas ketina sutvardyti ir sunaikinti priešo pajėgas panaudodamas visų turimų ginklų sistemų ugnį. Kovos veiksmų taisyklės (angl. Rules of engagement). Kompetentingos karinės vadovybės direktyvos, nustatančios aplinkybes ir apribojimus, kada pajėgos gali pradėti ir (ar) tęsti karinį susirėmimą su priešo pajėgomis. Krizė (angl. Crisis). Padėtis, kuri gali arba negali būti numatyta, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams, tarptautinei taikai ir stabilumui, ir kuri reikalauja priimti tam tikrus sprendimus ir atlikti tam tikrus veiksmus. Krizė kyla, kai prarandamas stabilumas ir situacija vystosi karo link (priešinga tendencija taip pat reiškia nestabilumą, bet lengvesnio pobūdžio). Siekiant užkirsti kelią konfliktui, dedamos pastangos nukreipti situacijos vystymąsi taikos link.

L Lemiamas taškas (angl. Decisive point). Taškas (vieta), iš kurio gali kilti grėsmė priešo ar savo lemiamiesiems veiksniams. Šis taškas gali būti susijęs su laiku, erdve ar informacija. Lemiamasis veiksnys / svorio (gravitacijos) centras (angl. Centre of gravity). Sąlyga, galimybė ar vietovė, iš kurios valstybė, sąjunga, karinės pajėgos ar kita grupuotė įgyja veiksmų laisvę, fizinę jėgą arba ryžtą kovoti. Lietuvos kariuomenės vadas (angl. Lithuanian chief of defence). Aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei ir turintis absoliučiojo vadovavimo Lietuvos kariuomenei įgaliojimus. Logistikos vienetas (angl. Logistc unit). Karinis vienetas, kuris yra logistikos pajėgų (logistikos valdybos) sudėtinė dalis. Logistinės paramos oro operacijos (angl. Air logistics support operations). Oro operacija, išskyrus oro desanto operacijas, vykdoma siekiant skirti personalą, įrangą ir kitas priemones.

M Maištininkai (angl. Insurgency). Organizuotas judėjimas, kurio tikslas – sukeliant ginkluotą konfliktą ir vykdant ardomąją veiklą, nuversti teisėtai paskirtą vyriausybę.



Manevras (angl. Manoeuvre). 1. Judėjimas siekiant, kad draugiškųjų pajėgų laivai ar orlaiviai užimtų pranašesnę padėtį nei priešo. 2. Karinių pajėgų panaudojimas mūšio lauke, siekiant užimti pranašesnę padėtį priešo atžvilgiu derinant judėjimą ir ugnį ar ugnies potencialą, kad būtų įvykdytas uždavinys. Manevras (angl. Manoeuvre). Judėjimas siekiant, kad laivai ar orlaiviai užimtų pranašesnę padėtį nei priešas. Pajėgų gebėjimas ir naudojimas mūšio lauke, siekiant užimti pranašesnę padėtį priešo atžvilgiu derinant judėjimą ir ugnį ar ugnies potencialą uždaviniui įvykdyti. Manevravimas (angl. Manoeuvring). 1. Karinių pajėgų veikimo būdas. 2. Pajėgų panaudojimas gynybinei ar puolamajai veiklai vykdyti. Materialinės priemonės (angl. Materiel). Visos Lietuvos karinių pajėgų priemonės (taip pat ir laivai, šarvuočiai, lėktuvai, ginklai ir su jais susijusios atsarginės ir remonto dalys, palaikymo įranga ir pan., išskyrus nekilnojamąjį turtą (ar jo įrenginius) ir komunalines paslaugas), reikalingos joms apginkluoti, vykdyti operacijas (veikti), palaikyti ar jas paremti vykdant karinę veiklą, neišskiriant, kam tos priemonės yra skirtos –pajėgų administravimui ar kovinėms reikmėms. Medicininis evakavimas orlaiviais (angl. Aeromedical evacuation). Ligonių (sužeistųjų) evakuacija orlaiviais į gydymo įstaigą ar iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Misija / uždavinys (angl. Mission). Aiški, glausta užduoties ir tikslo formuluotė. Mišrios / bendros operacijos (angl. Combined operations). Operacijos, kuriose dalyvauja dviejų ar daugiau NATO valstybių pajėgos arba operacijos, kuriose sąveikauja ir bendradarbiauja civiliai ir kariai. Mobilizacija (angl. Mobilization). Valstybės valdymo, savivaldybių ir ūkio sistemos pertvarkymas karo padėčiai, ginkluotųjų pajėgų bei jų rezervo ir civilinės saugos bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių (civilinės saugos formuočių) pervedimas iš taikos į kovos parengtį bei atsargos karo prievolininkų šaukimas į tikrąją karo tarnybą. Mobilizacinis rezervas (angl. Mobilization reserve). Atsargos karo prievolininkai, ginklų, amunicijos, transporto ir kitokios technikos bei kitų materialinių vertybių ir pinigų atsargos, medicininės paskirties ištekliai, kaupiami arba apskaitomi taikos metu ir nustatyta tvarka naudojami paskelbus mobilizaciją arba įvedus nepaprastąją padėtį. Mobilumas / judrumas (angl. Mobility). Karinių pajėgų savybė ar pajėgumas judėti iš vienos vietos į kitą neprarandant gebėjimo atlikti savo pagrindinį uždavinį. Modernumas (angl. Modernity). Karinių vienetų, technikos, ginklų ir įrangos techninis lygis ir sudėtingumas. Mūšio erdvė (angl. Battlespace). Tam tikro veiksmų rajono aplinka, faktoriai ir sąlygos, kurias būtina išanalizuoti siekiant panaudoti kovinę galią, apsaugoti pajėgas ar įvykdyti uždavinį (užduotį) ir pasiekti karinius tikslus. Operacijų ar interesų rajone apima kosmosą, oro, sausumos, jūrų erdvę, priešiškąsias ir draugiškąsias pajėgas, infrastruktūrą, klimato sąlygas, vietovę, elektromagnetines bangas, informacinę aplinką.



N Nacionalinės paramos elementas (angl. National support element). Bet kokia nacionalinė organizacija / struktūra (ar veikla), kuri remia nacionalines pajėgas (ir jų vienetus), įeinančias į daugianacionalinių pajėgų sudėtį ir vykdančią tarptautines operacijas. Nacionalinės paramos elementas užtikrina bendrąją (angl. Common) logistinę paramą vienetams. Nacionaliniai suvaržymai (angl. National caveats) arba nacionaliniai apribojimai (angl. National restriction). Suvaržymai, kuriuos NATO narės taiko siekdamos panaudoti savo pajėgas. Suvaržymai Lietuvos kariuomenės operacinėms pajėgoms (ir jų vienetams), dalyvaujančioms tarptautinėse operacijose, prisiimti savarankiškai be konsultacijų su NATO ar operacijų vykdymo vadovybe. Nacionaliniame ar strateginiame lygmenyje lemiami veiksniai yra karinis / saugumo (apsaugos) pajėgumas (karinė galia) ir / arba ekonominis / industrinis pajėgumas. Draudimas naudoti operacijai skiriamus karius ir įrangą (priemones) tam tikriems veiksmams atlikti. Nacionalinio saugumo strategija (angl. National security strategy). Valstybės diplomatinio, ekonominio ir informacinio galios elementų kartu su ginkluotosiomis pajėgomis vystymo ir panaudojimo taikos ir karo metu menas ir mokslas tam, kad būtų apsaugoti nacionaliniai interesai. Nacionalinis komponentas / kontingentas (angl. National component / contingent). Bet kokios nacionalinės pajėgos, sudarytos iš vienos ar daugiau pajėgų rūšių (vienetų), kurioms vadovauja vienas nacionalinis vadas ir kurios yra priskirtos bet kokio NATO vado pavaldumui. Nacionalinis vadas (angl. National commander). Lietuvos karinio vieneto (pajėgų, junginio, dalinio ar padalinio) vadas, kurio nėra Aljanso vadovavimo grandinėje (neturi tokių įgaliojimų). Naikinimas (angl. Destruction). Gebėjimas užimti palankią poziciją, kad priešas būtų sunaikintas. Naikintuvas (angl. Fighter). Greitas ir manevringas orlaivis, kuris gali būti naudojamas taktinių oro operacijų metu prieš oro ir (ar) žemės taikinius. NATO standartai (angl. NATO standards). NATO institucijų nustatytų bendrų principų, norminių dokumentų ir standartų, reglamentuojančių NATO narių karinių ir kitokių gynybos struktūrų, taip pat su jomis susijusių kitų institucijų veiklą, visuma. Nekarinės operacijos (angl. Non–military operations). Operacijos, kurias vykdo ir kurioms vadovauja civilinės (valstybės ir savivaldybių) institucijos, o jose dalyvauja ir / ar jas remia dalis ar visa kariuomenė (ar jos operacinės pajėgos). Dažniausiai tokios operacijos yra vadinamos civilinėmis operacijomis, kurios vykdomos karinėmis priemonėmis. Nekombatantai (angl. Non-combatant). Karo veiksmuose nedalyvaujantys civiliai, medicinos personalas (taip pat ir karo medikai) bei karo kapelionai (religinis personalas) laikomi nekombatantais. Nekombatantų evakuacijos operacija (angl. Non-combatant evacuation operation). 1. Nekombatantų evakuacijos operacija yra operacija, kuri skirta priskirtų nekombatantų perkėlimui į saugią vietą, kai jiems gresia pavojus užsienio valstybėje. 2. Karinės paramos



Užsienio reikalų ministerijai (toliau URM) operacija evakuoti LR piliečius ir kitus atrinktus (angl. Selected) ne LR piliečius iš pavojų keliančių sąlygų užsienio valstybėje į saugią vietą. Nenumatyta aplinkybė (angl. Contingency). Situacija ar įvykis, kai reikia vykdyti karinę operaciją siekiant reaguoti į stichines ar žmogaus padarytas nelaimes, teroristinę ir ardomąją veiklą, arba kitais įstatymų nustatytais atvejais siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus. Nepaprastoji padėtis (angl. The state of emergency). Ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus. Numanoma užduotis (angl. Implied task). Skirto uždavinio analizės metu kilusi užduotis, kurią karinė organizacija (vienetas) privalo atlikti (ar būti pasirengusi), kad įvykdytų jai nurodytą / nustatytą užduotį ar skirtą uždavinį (misiją), kuris nėra suformuluotas aukštesnės vadovybės (vadavietės) įsakyme. Žr. esminė ir skirta užduotis. Nurodyta / skirta užduotis (angl. Specified task). Aukštesnės vadovybės (vadavietės) skirta konkreti užduotis karinei organizacijai (vienetui). Žr. esminė ir numanoma užduotis.

O Operacija (angl. Operation). 1. Karinis veiksmas ar strateginio, taktinio, tarnybos, karinio rengimo ar administravimo karinio uždavinio vykdymas. 2. Kovos veiksmų vedimo (kariavimo) procesas, įskaitant žygį (judėjimą), aprūpinimą (tiekimą), puolimą, gynybą ir manevravimą siekiant mūšio ar kampanijos tikslų. Operacija gali būti vykdoma naudojant arba nenaudojant ginklus. Taip pat žr. sąvoką „karinė operacija“. Operacija prieš oro pajėgas (angl. Counter air operation). Oro pajėgų operacija prieš priešo oro puolamąjį ir gynybinį pajėgumą siekiant įgyti ar išlaikyti norimą pranašumo ore lygį. Operacijos sumanymas (angl. Concept of Operations). Aiški ir trumpa vado pasirinkto veiksmų uždaviniui ir užduotims atlikti varianto formuluotė. Operacijos vykdytojas. Asmuo, kuris faktiškai vykdo (vadovauja ir / ar valdo) vieną ar kelias operacijas ir atsako už konkrečius rezultatus. Kai nekarinių operacijų vykdytojas yra paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų ar gelbėjimo darbų vadovu, jis gali duoti nurodymus karinių vienetų vadams, kurie paskirti teikti paramą civilinėms institucijoms. Operacijų spektras (angl. Spectrum of operations). Visas – nuo stabilios taikos iki karo – smurtinių veiksmų lygių diapazonas. Operacijų teatras (angl. Theater of operations). Operacinis rajonas, kuriame vykdomos ir administruojamos karinės operacijos. Paprastai operacijų teatrai yra dideli. Operacijų vykdymo rajonas (angl. Area of operations). Veiksmų teritorijos dalis, kurioje vykdomos ir administruojamos karinės operacijos. Operacinė aplinka (angl. Operational environment). Sąlygų, aplinkybių ir įtakos visuma, kuri paveikia karinių pajėgumų panaudojimą ir daro įtaką vado sprendimams.



Operacinė architektūra (angl. Operational architecture). Užduočių, operacinių elementų / vienetų ir informacijos tarp jų keitimosi aprašymas, reikalingas mūšio funkcijai įvykdyti ar ją remti. Operacinė doktrina (angl. Operational doctrine). Svarbių kariavimo ir operacijų vykdymo principų ir jų įgyvendinimo karinių pajėgų planuojamais kariniais pajėgumais galimybių visuma. Doktrinoje nustatoma, kaip yra rengiami, panaudojami ir veikia kariuomenės operacinio-taktinio lygmens (pajėgų rūšių ir kitokie) kariniai vienetai, sudarantys operacines pajėgas ir vykdantys plataus spektro nacionalines ir tarptautines operacijas. Operacinė parengtis (angl. Operational readiness). Karinio vieneto, junginio, laivo, orlaivio ar kitos karinės struktūros, ginklų sistemos ar įrangos pajėgumas (sugebėjimas) atlikti uždavinius (užduotis) ar funkcijas, kurioms jis yra sudarytas (sukurtas), skirtas, parengtas ar planuojamas panaudoti. Lietuvos kariuomenėje operacinės parengties sąvoka gali būti vartojama bendrąja prasme arba siekiant išreikšti tam tikrą karinių pajėgų (vienetų) pasirengimo lygį ar laipsnį. Operacinė sistema (angl. Operational framework). Teorinis modelis, kurį naudojant nustatomi veikimo procesai ir jų organizavimas. Operacinė zona (angl. Operational zone). Žr. sąvoką „operacinis rajonas“. Operacinės pajėgos (angl. Operational forces). Vienas ar keli junginiai, daliniai ir mažesni kariniai vienetai ir kitas karinis personalas, paskirtas į vieną struktūrą, turintis bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado. Jeigu operacines pajėgas sudaro daugiau negu viena pajėgų rūšis (ar daugiau nei vienos pajėgų rūšies junginiai, daliniai ir mažesni kariniai vienetai), jos yra jungtinės. Operacinis (operacinių pajėgų) veiksnumas (angl. Operational sustainability). Pajėgų gebėjimas išlaikyti reikiamą kovinę galią tiek laiko, kiek reikia tikslams pasiekti. Operacinis dizainas (angl. Operational design). Koncepcinės bei konstrukcinės sistemos (pagrindo), kuria grindžiamas karinės kampanijos ar didesnės operacijos vykdymo planas ir jo paskesnis vykdymas (įgyvendinimas), sudarymas. Operacinis judėjimas ir manevras (angl. Operational movement and maneuver). Gebėjimas išdėstyti jungtines operacines pajėgas ir daryti įtaką operacijoms išlaikant pozicinį pranašumą, mobilumą ir išnaudojant taktinę sėkmę strateginiams ar operaciniams rezultatams pasiekti. Operacinis mobilumas apima sausumos pajėgų judėjimą, operacinį manevrą strateginiu atstumu ir operacinį manevrą veiksmų teatre. Operacinis kariavimo lygmuo (angl. Operational level of war). Kariavimo lygmuo, kuriame karinės kampanijos ir pagrindinės (didesnės) karinės operacijos yra planuojamos, vykdomos ir palaikomos tam, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Šiame lygmenyje sujungiami taktiniai veiksmai ir pasirinkta strategija. Čia formuluojami operaciniai tikslai, inicijuojami veiksmai ir nustatomas jų eiliškumas šiems tikslams pasiekti, panaudojami resursai šiems veiksmams vykdyti ir palaikyti. Visa veikla šiame lygmenyje apima didesnį mastą laiko ar vietos atžvilgiu nei taktiniame lygmenyje; čia užtikrinamas taktinių pajėgų logistinis aprūpinimas ir administracinė parama, suteikiamos priemonės, kuriomis pasiekta taktinė sėkmė yra toliau išnaudojama pranašumui didinti ir strateginiams tikslams pasiekti. Šiame lygmenyje strateginės direktyvos (strateginiai nurodymai) yra paverčiamos į operacinius planus.



Operacinis lygmuo (angl. Operational level). Tai yra lygmuo, kuriame planuojamos, vykdomos ir palaikomos kampanijos ir pagrindinės operacijos siekiant įvykdyti strateginius tikslus operacijų teatre ar rajone. Operacinis menas (angl. Operational art). Sumanus karinių pajėgų panaudojimas strateginiams tikslams pasiekti kuriant, organizuojant kampanijas ir dideles operacijas, numatant jų seką ir joms vadovaujant. Operacinis menas taikomas siekiant paversti strategiją operaciniais, o vėliau ir taktiniais veiksmais. Vadas turi nustatyti karines sąlygas ar galutinį rezultatą, kurie sudaro strateginį tikslą, nuspręsti, kokius operacinius tikslus reikia pasiekti, kad būtų pasiektas norimas galutinis rezultatas, nurodyti veiksmų seką siekiant įgyvendinti operacinius tikslus, pritaikyti jam duotus karinius išteklius, norimai veiksmų sekai įvykdyti (operacijoms palaikyti). Operacinis pajėgumas (angl. Operational capability). Karinis gebėjimas vykdyti operacijas (veikti) ir pasiekti nustatytą efektą / rezultatą / tikslą (įvykdyti užduotį) per tam tikrą laiką apibrėžtoje teritorijoje (erdvėje) su nustatyta organizacine struktūra ir priemonėmis (įranga, ginkluote ir technika). Operaciniai pajėgumai sudaro kariuomenės galios branduolį. Jų formavimo pagrindas yra vienetų standartinės organizacinės struktūros ir įrangos lentelės (OSĮL). Operacinis pasiekiamumas (angl. Operational reach). Atstumas ir laikas, per kurį vienetas gali sėkmingai panaudoti karinius pajėgumus (kovinius ar nekovinius). Šios sąvokos sinonimas „operacinė giluma“ (angl. operational depth). Operacinis rajonas (angl. Operational area). Tai yra geografinės srities, kurioje yra vykdomos karinės operacijos, apibūdinimas. Į operacinį rajoną įeina atsakomybės rajonas (angl. Area of responsibility), operacijų teatras (angl. Theater of operations), jungtinių operacijų rajonas (angl. Joint operations area); jungtinis specialiųjų pajėgų operacijų rajonas (angl. Joint special operations area) ir operacijų vykdymo rajonas (angl. Area of operations). Operacinis rezervas (angl. Operational reserve). Operacinių (ginkluotųjų) pajėgų rezervas. Operacinis vadas (angl. Operational commander). Karinis pareigūnas, kuriam yra suteikti operacinio vadovavimo įgaliojimai ir teisė iš kariuomenės vado paskirtų pajėgų rūšių, junginių, dalinių ir / ar kitokių struktūrinių karinių vienetų ir personalo sudaryti operacines pajėgas (numatyti tipines nuolatines ar laikinas operacines struktūras), planuoti, vykdyti ir palaikyti karines operacijas, priskirti jas (ar dalį jų vienetų) ekstremaliosios situacijos operacijų (gelbėjimo darbų) vadovui ar atlikti operacinio vadovavimo funkcijas, kai tokios nacionalinės operacinės pajėgos yra skiriamos į tarptautinių daugianacionalinių karinių pajėgų sudėtį. Operacinis vadovavimas (angl. Operational command). Vadui suteikti įgaliojimai skirti uždavinius pavaldiems vadams, dislokuoti vienetus, perdislokuoti pajėgas ir turėti arba perduoti operacinį ar (ir) taktinį valdymą pagal būtinumą. Šie įgaliojimai neapima administracinės ir logistinės atsakomybės. Operacinio vadovavimo teise gali būti naudojamasi nustatyti kurios pajėgos kuriam vadui bus paskirtos. Operacinis valdymas (angl. Operational control). Vadui suteikti įgaliojimai vadovauti paskirtoms pajėgoms, kad jos galėtų įvykdyti konkrečius uždavinius ar užduotis, ribotas pagal funkciją, laiką ar vietovę; dislokuoti vienetus bei pasilikti juos sau ar perduoti jų



taktinį valdymą. Šie įgaliojimai nesuteikia teisės priimti sprendimą dėl atskiro vienetų padalinių panaudojimo, taip pat administracinio ar logistinio valdymo. Operacinių pajėgų sudarymas / generavimas (angl. Operational forces generation). Procesas, kuris apima pajėgų (vienetų) organizavimą, rengimą ir apginklavimą planuojant jas panaudoti. Šio proceso metu identifikuojamas pajėgumų poreikis, nustatomas laikas, kurio reikia joms suformuoti, ir jų panaudojimo sąlygos. Nacionalinės operacinės pajėgos sudaromos kariuomenės faktinių pajėgumų pagrindu, o atskirais atvejais juos gali papildyti ir sąjungininkų (partnerių) suteikiami ar kitaip įgyjami pajėgumai. Žr. generavimas / sudarymas. Operacinių pajėgų sudarymas / generavimas (angl. Operational forces generation). Operacijų planavimo procesas, kuris apima pajėgumų poreikio identifikavimą, laiką, kurio reikia siekiant jas suformuoti, ir jų panaudojimo sąlygas. Operacinės pajėgos sudaromos LK faktinių pajėgumų pagrindu, o atskirais atvejais juos gali palildyti ir sąjungininkų (partnerių) skiriami pajėgumai. Operacinių pajėgų vienetai / elementai (angl. Operational force units / elements). Kariniai vienetai, kurie tiesiogiai prisideda siekiant kariuomenės veiklos rezultatų ir iš kurių yra sudaromos operacinės pajėgos. Atsižvelgiant į situaciją ir organizacinę struktūrą (angl. ORBAT) pajėgų rūšių vienetai / elementai, priskirti į operacines pajėgas, yra pajėgūs savarankiškai vykdyti tam tikras (ribotas) užduotis ir prisidėti vykdant bendrą operacinių pajėgų (jungtinių ar daugianacionalinių) užduotį. Operacinių pajėgų vienetų / elementų pavyzdžiai: pėstininkų batalionas, fregata, oro transporto padalinys, SOP eskadronas ar komanda, vandenvalos būrys, narų komanda ir t. t. Orlaivio valdymo padalinys (angl. Aircraft control unit). Padalinys su įrenginiais ir personalu, įskaitant valdymo personalą, atliekantis taktinį orlaivių ar aviacijos dalinio (-ių) valdymą. Oro desanto operacija (angl. Airborne operation). Kovinių pajėgų ir jų logistinės paramos pristatymas oru į desantavimo rajoną. Oro erdvės gynyba (angl. Air defence). 1. Visos priemonės, skirtos atremti priešo oro ataką arba sumažinti jos efektyvumą. 2. Valstybės masto priemonės ir kariuomenės veiksmai siekiant apsaugoti pramonės rajonus, administracinius centrus, gyventojus, ginkluotųjų pajėgų grupuotes nuo užpuolimo iš oro. Puolimui iš oro atremti kuriama oro erdvės gynybos sistema. Ji susideda iš oro erdvės kontrolės sistemos, aviacinio dengimo, zenitinių raketų (raketų „žemė-oras“) ir zenitinės artilerijos (oro erdvės gynybos artilerijos) priedangos sistemų, elektroninės kovos ir informavimo apie oro pavojų sistemų ir kt. Skiriama aktyvioji ir pasyvioji oro erdvės gynyba. Oro erdvės gynybos pobūdį lemia tikėtino priešo oro pajėgų veiksmų pobūdis. Kariuomenėje visų rūšių kovos veiksmų metu taip pat organizuojama oro erdvės gynyba. Įvairių pajėgų rūšių vienetai turi etatinių (į jų organizacinę sudėtį įeinančių) arba paramos priemonių oro taikiniams naikinti. Oro erdvės gynybos rajonas (angl. Air defence area). Apibrėžta oro erdvė, kurios gynyba planuojama ir vykdoma. Oro erdvės gynybos vadas (angl. Air defence commander). Nustatyta tvarka paskirtas vadas, atsakingas už jam priskirto rajono oro erdvės gynybą.



Oro erdvės kontrolė (angl. Control of the air arba Air control). Oro erdvės kontrolė reikalinga siekiant sudaryti esmines išankstines sąlygas (angl. Essential precondition) draugiškųjų sausumos, jūrų ir oro pajėgų veiksmų laisvei pasiekti bei yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių karinių operacijų rezultatą. Oro erdvės kontrolė pasiekiama vykdant oro erdvės stebėjimo (angl. Air surveillance) ir gaudymo ore (angl. Air interception) veiksmus. Stebėjimas (angl. Surveillance) skirtas būtino situacijos ore paveikslo sudarymui siekiant aptikti neįprastą arba nepageidaujamą veiklą. Oro erdvės stebėjimas vykdomas žemėje, laivuose ir orlaiviuose dislokuotais sensoriais (angl. Sensors), kurie visi yra sujungti į tinklą, skirtą bendram oro paveikslui sudaryti ir perduoti (keistis). Gaudymas (angl. Interception) tai reagavimas į nepageidaujamą veiklą oro erdvėje. Gaudymas gali būti vykdomas siekiant atlikti įvairius veiksmus – nuo pažeidėjo atpažinimo iki jo fizinio sunaikinimo (atsižvelgiant į aplinkybes). Gaudymas atliekamas vykdant puolamąsias arba gynybines operacijas prieš oro pajėgas. Oro erdvės kontrolės lygiai – palanki situacija ore (angl. Favorable air situation), pranašumas ore (angl. Air superiority) arba vyravimas ore (angl. Air supremacy)“. Oro erdvės organizavimas (tvarkyba) (angl. Airspace control arba Airspace management). Procedūrų, nustatančių oro erdvės planavimą ir organizacinę struktūrą ir sumažinančių riziką bei leidžiančių veiksmingai ir lanksčiai naudotis oro erdve, įgyvendinimas ir koordinavimas. Oro erdvės organizavimas (tvarkyba) (angl. Airspace Management). Planavimo veikla, kurios pagrindinis tikslas – efektyvus turimos oro erdvės naudojimas, t. y. tuo pačiu metu leidžiant ja naudotis skirtingiems naudotojams, arba atsižvelgiant į trumpalaikius poreikius, išskiriant oro erdvę tik tam tikrai naudotojų kategorijai. Ateities sistemose oro erdvės organizavimas (tvarkyba) taip pat atliks ir strateginę funkciją, susijusią su infrastruktūros planavimu. Lankstaus oro erdvės naudojimo (angl. Flexible use of airspace) koncepcijos kontekste oro erdvės vadyba (tvarkyba) tai bendras terminas, apimantis bet kurią vadybos (tvarkybos) veiklą trijuose lygmenyse (strateginiame, ikitaktiniame (angl. Pre-tactical) ir taktiniame), kuri vykdoma siekiant veiksmingai naudoti oro erdvę, atsižvelgiant į dabartinius poreikius, ir, jei įmanoma, išvengiant nuolatinio oro erdvės išskyrimo. Oro erdvės organizavimo (tvarkybos) rajonas (angl. Airspace control area). Oro erdvė, kurią apibrėžia horizontalios operacijų rajono ribos. Oro erdvės vadybos (tvarkybos) rajonas gali būti padalintas į dalis. Oro erdvės organizavimo (tvarkybos) vadovybė (angl. Airspace control authority). Vadas, atsakingas už oro erdvės vadybos (tvarkybos) sistemos funkcionavimą oro erdvės vadybos rajone. Oro erdvės stebėjimas (angl. Air surveillance). Sistemingas oro erdvės stebėjimas elektroninėmis ir kitomis regimosiomis priemonėmis siekiant atpažinti ir nustatyti draugiškųjų ir priešo orlaivių bei valdomų raketų judėjimą stebima erdve. Oro operacijos prieš antžemines (antvandenines) pajėgas (angl. Antisurface air operations). Oro operacijos prieš antžemines (antvandenines) priešo pajėgas. Oro operacijų centras (angl. Air operations centre). Oro operacijų centras planuoja, skiria užduotis, koordinuoja, vadovauja, įvertina ir praneša apie visų orlaivių, kuriems skirta užduotis, oro operacijas, kaip tai nurodė oro pajėgų komponento vadas. Oro operacijų centras įgalina oro operacijų centralizuotąjį planavimą ir decentralizuotąjį vykdymą, optimizuoja oro galios panaudojimą bei naudoja jos prigimtinį potencialą vykdant oro veiksmų vadybą, remiantis oro operacijų direktyva. Oro operacijų centras suteikia oro



pajėgų komponento vadui įrankius vykdyti beveik tikro laiko oro galios vadybą. Oro operacijų centras yra atsakingas už oro užduočių skyrimo įsakymo (angl. Air tasking order) parengimą. Pastaba. Stacionarioje regioninėje NATO oro vadovybės struktūroje oro operacijų centras vadinamas jungtiniu oro operacijų centru (angl. Combined air operations Centre) arba perdislokuojamu jungtiniu oro operacijų centru (angl. Deployable combined air operations centre). Oro užkarda (angl. Air interdiction). Oro operacijos priešo pajėgoms sunaikinti, neutralizuoti ar sustabdyti, kol jos dar nepradėjo veiksmingai veikti prieš draugiškąsias pajėgas, iš tokio nuotolio, kad nereikėtų kiekvieno uždavinio detaliai derinti su draugiškųjų pajėgų ugnimi ir manevrais. Oro vienetas (angl. Air unit). Karinis vienetas, kuris yra oro pajėgų sudėtinė dalis.

P Padalinys (angl. Sub-unit). Kuopos, būrio, skyriaus patvirtintos struktūros kariuomenės vienetas. Padarinių likvidavimas / valdymas (angl. Consequence management). Visos priemonės ir veiksmai atliekami siekiant sušvelninti ir pašalinti ekstremaliųjų situacijų ar teroristinių aktų neigiamas pasekmes (rezultatus) ir apsaugoti visuomenės sveikatą ir saugą, atkurti pagrindines viešąsias paslaugas ir suteikti neatidėliotiną pagalbą vyriausybės institucijoms, įmonėms ir privatiems asmenims, kurie nukentėjo. Pagrindinė operacija (angl. Major operation). Tam tikri laike ir vietovėje koordinuoti taktiniai veiksmai (mūšiai, susirėmimai, puolimai, apsigynimai), vykdomi viena ar keliomis pajėgų rūšimis strateginiams ar operaciniams tikslams pasiekti. Pagrindinė operacija gali apimti tik vieną lemiamą mūšį. Pagrindinės operacijos gali būti kovinės (angl. Major combat operations) ir nekovinės. Nekovinėms operacijoms vykdyti yra būdingas santykinis pajėgų dydis ir ribota veiksmų apimtis. Pajėgų (pajėgumų) sudarymas (angl. Force generation). Procesas, kuris apima pajėgų (vienetų) sudarymą, apginklavimą ir apmokymą siekiant jas panaudoti vėliau. Žr. generavimas /sudarymas ir operacinių pajėgų generavimas / sudarymas. Pajėgų išlaikytojas (angl. Force sustainer). Logistikos valdybos vadas, kaupiantis atsargas ir rengiantis logistinius pajėgumus, užtikrinančius logistinę paramą kariniams vienetams (pajėgoms), vykdantiems kasdieninę veiklą ir operacijas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, taip pat teikiantiems priimančiosios šalies paramą sąjungininkių pajėgoms. Pajėgų naudotojas (angl. Force user). Operacinis vadas, kuris sudaro operacines pajėgas, planuoja ir vykdo operacijas su jam priskirtais vienetais. Pajėgų panaudojimas (angl. Force employment). Vadovavimas sudarytoms ir operacijose naudojamoms pajėgoms, jų valdymas ir palaikymas. Pajėgų platus panaudojimas (angl. Force versality). Pajėgų gebėjimas dalyvauti plataus spektro operacijose, t. y. kariniai vienetai pajėgūs reaguoti į visų tipų grėsmes, krizes ir nelaimes Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų.



Pajėgų rengėjas (angl. Force trainer). Kariuomenės pajėgų rūšių, tarnybų, valdybų ir atskirų vienetų vadai, atsakingi ir atskaitingi už jiems pavaldžių karių ir karinių vienetų karinį rengimą. Pajėgų skyrėjas (angl. Force assigner). Lietuvos kariuomenės vadas, skiriantis karinius vienetus į laikiną ar nuolatinę operacinių pajėgų organizacinę struktūrą. Pajėgų struktūra (angl. Force structure). Skaičiai, dydis ir vienetai, sudarantys karines pajėgas. Pajėgų struktūra (angl. Force structure). Tai bendras terminas, apibūdinantis karinių pajėgų esamus ar planuojamus elementus (sudėtines dalis). Pajėgų struktūros gali būti bendrosios ir detaliosios. Bendrosios struktūros apibūdina pajėgų pobūdį / rūšį, o detaliosios - pajėgų organizavimą ir karinę įrangą. Tokios kariuomenės operacinių pajėgumų struktūros yra detalizuojamos panaudojant OSĮL. Pajėgų teikėjas (angl. Force provider). Kariuomenės pajėgų rūšies ar atskiro vieneto vadas pagal kariuomenės vado nurodymus teikiantis parengtus ir apginkluotus karinius vienetus į operacinių pajėgų sudėtį operacijoms vykdyti. Pajėgų vystymas (angl. Force development). Integruotų ir tarpusavyje susijusių procesų sistema, kuri nustato reikalingus esamų pajėgumų pakeitimus bei naujų pajėgumų karinėms pajėgoms reikalavimus. Pajėgų vystymą skatina pasikeitimai politikoje, esami ar numatomi pokyčiai saugumo aplinkoje, išmoktos pamokos operacijose. Pajėgų vystymas apima planavimą pajėgumais, pajėgumų vadybą ir pajėgumų kūrimą. Pajėgumas (angl. Capability). 1. Gebėjimas pasiekti norimą efektą / rezultatą / tikslą (įvykdyti užduotį) tam tikroje (nustatytoje) erdvėje (aplinkoje) nurodytu laiku ir išlaikyti jį pagal nustatytus standartus ir sąlygas derinant priemones ir veiklos rūšis. 2. Gebėjimas pasiekti pageidaujamą efektą pagal nustatytus standartus ir sąlygas derinant priemones ir veiklos rūšių. Operacinį pajėgumą nustato ir bendrais operaciniais terminais pagal nustatytą formatą jį apibūdina operacijų vykdytojas (operacinis vadas). Palanki situacija ore (angl. Favourable air situation). Tai tokia situacija ore, kai priešo aviacijos priemonių veiksmų nepakanka , kad galėtų sutrukdytų sėkmingai įvykdyti draugiškųjų jūrų, sausumos ar oro pajėgų operacijas. Paramos ugnimi koordinavimo riba (angl. Fire support coordination line). Atitinkamo sausumos pajėgų vado nustatyta riba, užtikrinti jam nepavaldžios, bet galinčios turėti įtakos vykstančioms taktinėms operacijoms, ugnies koordinavimą. Paramos ugnimi koordinavimo riba derinama su aviacijos, sausumos ir laivyno ugnimi šaudant visų rūšių šaudmenimis į antžeminius taikinius. Ji turi būti nustatyta pagal lengvai atpažįstamus vietovės objektus ir suderinta su atitinkamu taktiniu oro pajėgų vadu ir kitais paramos vienetais. Paramos vienetai gali naikinti taikinius paramos ugnimi koordinavimo ribos priekyje be išankstinio suderinimo su sausumos pajėgų vadu, jeigu tai neturi neigiamos įtakos tam, kas yra ant ribos ar už jos. Antžeminių taikinių naikinimas už koordinavimo ribos turi būti suderintas su sausumos pajėgų vadu. Parengties būklė (angl. Readiness state). 1. Pajėgų (vienetų) pasirengimo nurodytu laiku pradėti vykdyti pavestą užduotį laipsnio (būklės) įvertinimas. 2. Karinio vieneto personalo ir įrangos (ginkluotės ir technikos) pagal to vieneto OSĮL bei karinio rengimo būklės tam tikru metu pradėti vykdyti jam paskirtas užduotis (uždavinius) pasirengimo įvertinimas.



Parengties kategorija (angl. Readiness category). Kariniam vienetui nustatytas laikotarpis, per kurį šis karinis vienetas turi būti visiškai pasirengęs vykdyti skirtus uždavinius (užduotis). Parengties lygis (angl. Readiness level). Karinių pajėgų (vienetų) pasirengimo vykdyti skirtus uždavinius (užduotis) per nustatytą laiko tarpą (trukmę) lygis. Parengties trukmė (angl. Readiness range). Tam tikras laiko tarpas, per kurį aukštos, žemesniosios parengties ir ilgalaikio telkimo pajėgos (vienetai) turi visiškai pasirengti vykdyti joms skirtus uždavinius (užduotis). Parengtis (angl. Readiness). Nuolatinis Lietuvos karinių pajėgų pajėgumas ir pasirengimas veikti (kovoti) ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos karinės strategijos reikalavimus. Parengtis yra dviejų atskirų, bet tarpusavyje glaudžiai susijusių lygmenų pasirengimo sintezė, t. y. karinio vieneto lygmens parengtis ir jungtinio lygmens parengtis. Pasekmė (angl. Outcome). Rezultatas ar padarinys, išreiškiantis pasisekimą ar nesėkmę. Pasekmė gali būti absoliuti arba priklausyti nuo konkrečių individų nuovokos. Pasyvioji oro erdvės gynyba (angl. Passive air defence). Pasyviosios priemonės, taikomos personalo, būtinų instaliacijų (įrenginių) ir įrangos fizinei gynybai ir apsaugai, siekiant iki minimumo sumažinti orlaivių ir / arba raketų atakos veiksmingumą. Paskirti (angl. Assign). Karių ar vienetų ilgalaikis (nuolatinis) paskyrimas į kitą organizaciją (dalinį / junginį / pajėgas). Žr. „priskirti“, „atskirti“ ir „atskirtas vienetas“. Patruliavimas ore (oro policija) (angl. Air policing). Gaudančiųjų orlaivių naudojimas nustatytos oro erdvės vientisumui išsaugoti taikos metu. Plataus spektro operacijos (angl. Wide spectrum operations). 1. Lietuvos karinių pajėgų operacijų vykdymo diapazonas taikos, krizės ir karo metu. 2. Lietuvos kariuomenės (operacinių /ginkluotųjų pajėgų) veikimo koncepcija. Potencialiai jungtinės operacijos (angl. Potentially joint operations). Operacijos, kurios vykdymo metu gali tapti jungtinėmis (į jas yra įtraukiami daugiau negu vienos pajėgų rūšies vienetai). Pradinė savigyna (angl. Initial self-defence). Kariniai veiksmai, kuriais yra išnaudojama visa valstybės karinė galia priešinimuisi (angl. Resist) nuo tiesioginės karinės agresijos. Pradinė savigyna yra kolektyvinės gynybos sudedamoji dalis. Taikos metu karinės galios (angl. Military capasity) savigynai palaikymas ir vystymas yra grindžiamas NATO 3-iuoju straipsniu. Pranašumas ore (angl. Air superiority). Pranašumo mūšyje laipsnis, kuris leidžia pranašumą turinčiai šaliai ir jos sausumos, jūrų ar oro pajėgoms vykdyti operacijas nustatytu laiku ir tam tikroje vietovėje, nepatiriant priešo pajėgų veiksmingo pasipriešinimo. Pranešimų postas (dar vadinamas radiolokaciniu postu) (angl. Reporting post). Valdymo ir pranešimų sistemos dalis, naudojama valdymo ir pranešimų centro radiolokaciniam laukui praplėsti. Pranešimo postas nevaldo orlaivių skrydžių.



Priešakinis vadovavimo elementas (angl. Forward command element). Pirmas operacinių pajėgų elementas, kuris turi būti dislokuotas. Atsižvelgiant į situaciją jo užduotys ir funkcijos yra nustatomos iš anksto arba ad hoc. Priimančioji šalis (angl. Host nation). Valstybė, kuri priima ir parūpina sąjungininkų ar NATO organizacijos karines pajėgas, veikiančias joje ar vykstančias tranzitu per ją. Priimančiosios šalies parama (angl. Host nation support). Priimančios valstybės civilinė ir karinė pagalba, suteikiama taikos, krizės ar karo metu Aljanso pajėgoms ir NATO padaliniams, dislokuotiems joje ar vykstantiems tranzitu per ją. Pagrindas tokiai pagalbai yra NATO susitarimai, dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai tarp priimančios valstybės ir NATO padalinių ir valstybės (valstybių), kurios (kurių) karinės pajėgos veikia priimančiosios valstybės teritorijoje. Principai (angl. Principles). Pagrindinės taisyklės (konceptai ir tiesos) siekiant vykdyti užduotis ir operacijas. Priskirti (angl. Attach). Karių ar vienetų laikinas (nenuolatinis) paskyrimas į kitą organizaciją (pajėgas, junginį, dalinį, padalinį). Žr. „paskirti“, „atskirti“ ir „atskirtas vienetas“. Procedūros (angl. Procedures). Standartizuoti būdai / standartizuoti veiksmai, kuriuos naudoja vadai ir kariai siekdami įvykdyti užduotis.

R Raktinis žodis (angl. Key word). Pagrindinis žodis. Rangovas (angl. Contractor). Asmuo ar organizacija, tam tikrą laiką aprūpinanti produktais ar teikianti tam tikras paslaugas. Rangovas tiekia produktus arba vykdo tam tikrus darbus už sutartyje (angl. Contract terms) numatytą kainą. Karinėse operacijose rangovai gali teikti lauko paslaugas (maitinimas, maudymasis, skalbimas, dezinfekcija ir kt.), statybos ir inžinerinę paramą, ginklų sistemų palaikymo, saugumo ar kitas paslaugas. Regiono skrydžių valdymo centras (ang. Area control centre). Padalinys, sukurtas teikti skrydžių valdymo paslaugas jo kontroliuojamoje oro erdvėje valdomiems skrydžiams. Remiamų pajėgų vadas (angl. Supported commander). Vadas, kuris atsako už aukštesnės NATO karinės vadovybės pavestos užduoties vykdymą ir priima papildomas pajėgas ar kitą paramą iš remiančiųjų pajėgų vado ar vadų. Remiančiųjų pajėgų vadas (angl. Supporting commander). Vadas, kuris skiria pajėgas ar kitą paramą remiamų pajėgų vadui ir / ar rengia remiančiųjų pajėgų planą. Rikiuotė (angl. Formation). 1. Nustatytas padalinių ir / ar technikos išdėstymas siekiant konkretaus tikslo. 2. Vieno vado vadovaujamų dviejų ir daugiau laivų, vienetų ar orlaivių išdėstymas. Žodis formation dar gali reikšti karinį junginį.

S Sausumos vienetas (angl. Army unit). Karinis vienetas, kuris yra sausumos pajėgų sudėtinė dalis. Savanorių vienetas (angl. Homeguard unit). Karinis vienetas, kuris yra krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtinė dalis.



Sąveikos su aviacija karininkas (angl. Air liason officer). Taktinių oro pajėgų arba jūrų aviacijos karininkas, priskirtas prie sausumos ar laivyno dalinio (formuotės) kaip patarėjas taktiniais oro operacijų klausimais. Scenarijus (angl. Scenario). yra trumpas hipotetinės situacijos, tam tikros veiklos, aktyvumo modelio pavaizdavimas / apibūdinimas / aprašymas su tikėtinomis išdavomis. Kiekvieno scenarijaus rengimas priklauso nuo požiūrio ir pasirinktų veikimo (atsako) būdų. Scenarijų rengimo tikslas yra pateikti daugiatipį operacinį kontekstą (angl. Multiple operational contexts), kuriame galėtų būti įvertintas ateities Lietuvos karinių pajėgų pajėgumų vystymas ir panaudojimo efektyvumas. Sekinantis kariavimas (angl. Attrition warfare / war of attrition). 1. Kovinės galios panaudojimas, kuris silpnina priešo gebėjimą kovoti dėl jam sukeltų personalo ir materialinių priemonių nuostolių. 2. Kova, kurios metu priešui pakenkiama naudojant daug įvairių būdų, kad jį palaipsniui padaryti silpnesnį. Tokiems veiksmams prieš priešą gali būti panaudota mažų padalinių taktika. Priešas taip pat gali panaudoti sekinantį kariavimą norėdamas palaužti rezistenciją. Šiam tikslui jis gali nuolat daryti karinį spaudimą ir gąsdinti. Sekinimas (angl. Attrition). 1. Pajėgų panaudojimas siekiant nuolat silpninti priešą. 2. Priešo efektyvumo mažinimas, t. y. personalo ir materialinių priemonių naikinimas?. Sensorius (angl. Sensor). Įranga, kuri aptinka, gali nurodyti ir / ar užfiksuoti objektus ar jų veikimą pagal jų skleidžiamą, atspindimą ar objektų modifikuotą energiją ar daleles. Siekinys (angl. Objective). 1. Aiškiai apibrėžtas, lemiamas ir pasiekiamas tikslas (dalykas), kuriam įvykdyti kiekvienoje operacijoje yra sutelkiamos savųjų pajėgų pastangos. 2. Konkretus veiksmų objektas / taikinys (pvz., nustatyta vietovė ar jos vieta, pastatas ir t. t.). Sinergija (angl. Synergy). Sąveika, veikimas kartu (gr. synergia – bendras veiksmas). Skirta užduotis (angl. Specified task). Užduotis, kuri konkrečiai skirta karinei organizacijai (vienetui) aukštesnės vadovybės (vadavietės). Žr. esminė ir numanoma užduotis). Skraidinimas (angl. Air movement). Padalinių, personalo, atsargų, įrangos ir medžiagų gabenimas oro transportu. Skraidinimo pajėgumas (angl. Airlift capability). Bendras pajėgumas, išreikštas tokiais dydžiais, kaip keleivių skaičius ir (ar) krovinio, kuris gali būti vienu metu gabenamas į nustatytą vietovę turimu oro transportu, masė (tūris). Smogti (angl. Strike). Ataka, siekiant padaryti žalą, užimti ar sunaikinti objektą. Specialiųjų operacijų vienetas (angl. SOF unit). Karinis vienetas, kuris yra specialiųjų operacijų pajėgų sudėtinė dalis. Specifinis (įgalinantis) pajėgumas (angl. Specific enabling capability). Kariuomenės (pajėgų) karinis gebėjimas atlikti įgalinamąją veiklą (operacijas). Stabilizavimas (angl. Stabilization). Pajėgų panaudojimas siekiant užtikrinti stabilumą.



Standartinės veiklos (veikimo) procedūros (angl. Standart / standing operating procedures). Karinių instrukcijų rinkinys, kuriame aiškia nustatomi (standartizuojami ir įteisinami) administravimo ir operacinės (taktinės) veiklos vykdymo ypatumai nemažinant karių ir vienetų panaudojimo efektyvumo. Karinio vieneto standartinės veiklos procedūros yra karinio vieneto vado įsakymu patvirtintas dokumentas, kuriame aprašoma detali karo tarnybos organizavimo kariniame vienete tvarka ir sąlygos. Standartizacija (angl. Standartization). Koncepcijų, doktrinų, procedūrų ir modelių kūrimas siekiant veiksmingiausiam suderinamumui, sąveikumui, sukeičiamumui ir bendrumui operacijų, administravimo ir materialinių priemonių srityse pasiekti. Standartizacijos susitarimas (angl. Standartization agreement). Keleto ar visų NATO valstybių pasirašytas susitarimas, kuriuo nustatomi tam tikri standartai dėl karinės įrangos, amunicijos, prekių, sandėlių procedūrų ir operacijų, logistikos bei administravimo vykdymo. Standartizacija yra įtvirtinama ir detalizuojama NATO leidiniuose (publikacijose), kuriuos išleidžia NATO standartizacijos agentūra (angl. NATO Standardisation Agency). Strateginis kariavimo lygmuo (angl. Strategic level of war). Kariavimo lygmuo, kuriame valstybė, dažnai priklausanti valstybių grupei (sąjungai), nustato nacionalinio ar tarptautinio (aljanso ar koalicijos) saugumo tikslus ir gaires, kuria, vysto ir naudoja nacionalinius išteklius šiems tikslams pasiekti. Vykdant strateginę veiklą šiame lygmenyje yra nustatomi nacionaliniai ir daugiašaliai kariniai tikslai, iniciatyvų seka, apibrėžiamos veikimo ribos (apribojimai) ir įvertinama rizika karinėms ir kitoms valstybės galios priemonėms panaudoti, rengiami kariavimo planai šiems tikslams pasiekti, numatomos ir skiriamos karinės pajėgos ir kiti pajėgumai strateginiams tikslams pasiekti. Šiame lygmenyje yra priimami politiniai sprendimai, kurie paverčiami strateginėmis direktyvomis. Suderinamumas (angl. Interoperability). Gebėjimas veikti kartu vykdant užduotis. Sutelkta logistika (angl. Focussed logistics). Karinė logistika, kuri paremta greitumu, pasižymi veiksmingumu, efektyvumu ir optimalumu; gebanti palaikyti operacijų vykdymą strateginiame, operaciniame ir taktiniame lygmenyje. Suverenitetas / suverenumas (angl. Sovereignty). 1. Privalumas turėti aukščiausi nepriklausomą geografinio rajono teritorijos valdžią. 2. Privalumas ar būsena būti nepriklausomas Suvienyti veiksmai (angl. Unified actions). Vyriausybinių (angl. Governmental organizations) ir nevyriausybinių organizacijų (institucijų) (angl. Nongovernmental operations) veiklos sinchronizacija, koordinacija ir / ar integracija su vykdomomis karinėmis operacijomis siekiant pastangų vienybės (angl. Unity of effort). Suvokimas (angl. Perception). Procesas, kurio metu įsisąmoninama sensorinė informacija ar supratimas. Štabų treniravimas (angl. Staff training). Karinio rengimo dalis, skirta palaikyti, parengti ir tobulinti vadovavimo grandies įgūdžius vykdyti nustatytas užduotis, apimančias keletą funkcinių sričių.

T Taikinys (angl. Target). 1. Galimų kovos ar kitokių veiksmų subjektas ar objektas. 2. Žvalgyboje – šalis, rajonas, įrenginys, organizacija ar asmuo, kurio atžvilgiu yra vykdoma



žvalgybinė veikla (operacija). 3. Priskirtas ir sunumeruotas rajonas, į kurį bus nukreipta ugnis. Taikos meto užduočių vykdymo operacinės pajėgos (angl. Peace-time task force). Pajėgos (ir jų vienetai), skirtos vykdyti TMU, ir kariuomenės vado įsakymu priskirtos Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Taikos meto užduotys (angl. Peace-time tasks). Užduotys, kurias LK vykdo Lietuvos teritorijoje taikos metu vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais, LK vadovybės įsakymais ir kitais norminiais aktais. Šias užduotis LK vykdo savarankiškai arba teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Taktika (angl. Tactics). Karinių vienetų panaudojimas vykdant kovos veiksmus. Taktika apima tam tikrą vienetų konfigūraciją ir manevravimą vienas kito, vietovės ir priešo atžvilgiu, kad panaudojus turimą kovinę galią būtų galima laimėti mūšius ar susirėmimus. Taktika taip pat yra ir veiklos rūšys, kurias mes naudojame kaunantis su priešu. Taktinis kariavimo lygmuo (angl. Tactical level of war). Kariavimo lygmuo, kuriame planuojami ir atliekami kariniai veiksmai (mūšiai) siekiant įvykdyti karines užduotis (angl. Military tasks) ir pasiekti karinius tikslus (angl. Military objectives). Taktinis vadovavimas (angl. Tactical command). Vadui duoti įgaliojimai skirti pavaldžioms pajėgoms užduotis aukštesniosios vadovybės skirtam uždaviniui įvykdyti. Taktinis valdymas (angl. Tactical control). Detalizuoti ir paprastai riboti nurodymai, reikalingi uždaviniui ar užduočiai įvykdyti, ir judėjimo ar manevro valdymas. Tarptautinė operacija (angl. Multinational / international operation). Kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kurios metu Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Tarptautinių operacijų karinis vienetas (angl. Military unit for multinational operations). Lietuvos Respublikos arba bendras su užsienio valstybe (valstybėmis) karinis vienetas, skirtas dalyvauti tarptautinėse operacijose. Technika (angl. Techniques). Bendri ir detalūs būdai, kuriuos naudoja karinės pajėgos (vienetai) ar vadai paskirtoms užduotims ar funkcijos atlikti, ypač panaudojant karinę įrangą, techniką, ginkluotę ir personalą. Technika yra naudojama pasirinktai taktikai įgyvendinti. Tiesioginė ugnis (angl. Direct fire). 1. Ugnis, nukreipta į taikytojo matomą taikinį. 2. Ugnis, panaudota taikinio atžvilgiu, kai taikinys yra siekiamas objektas arba jo parodymas kitiems. Tiesioginis metodas (angl. Direct method). Jungtinių pajėgų vadas gali tiesiogiai vadovauti pajėgoms nedidelės apimties operacijoje. Tokiu atveju jam reikalingas atitinkamas jungtinis štabas. Transformacija (angl. Transformation). Veiksmingas ir nepertraukiamas procesas, kuriuo siekiama pagerinti karinių pajėgų suderinamumą ir efektyvumą ir kurio metu yra rengiamos ir pritaikomos pažangios koncepcijos, doktrinos ir vystomi nauji pajėgumai.



U Uždara teritorija (angl. Closed territory). Teritorija, į kurią patekti ir iš kurios išvykti galima tik turint karo komendanto išduotą leidimą. Užduoties vykdymo pajėgos (angl. Task force). 1. Laikinai (angl. Temporary) sudarytos pajėgos, kurioms vadovauja vienas vadas konkrečiai operacijai ar užduočiai atlikti. 2. Pusiau laikina (angl. Semi-permanet) pajėgų struktūra, vadovaujama vieno vado, sudaryta konkrečiai operacijai ar užduočiai, kuri kartojasi, atlikti. 3. Flotilės dalis, sudaryta jos vado ar aukštesnės vadovybės konkrečiai užduočiai ar užduotims atlikti. Užduotis (angl. Task). Paprastos struktūros mažai taisyklių turintis, improvizuotas veiksmas. Užduotis gali būti planuojama, tada formaliai nustatomi taikytini procesai ir dalyvių skaičius.

V

Vadai (angl. Commanders). Ginkluotųjų pajėgų vadas, lauko (operacinių) pajėgų vadas, kariuomenės rūšių, junginių, dalinių ir kitų karinių vienetų vadai bei karo komendantai. Vado ketinimas (angl. Commandre‘s intent). Glaustas (trumpas) operacijos tikslo aprašymas. Vadovauti / vadovavimas (angl. Command). Naudotis vadovavimo teisėmis. Vadovybė (angl. Command). Organizacija, vienetas ar tarnyba, kuriai vadovauja vienas asmuo. Valdymas / kontrolė (angl. Control). Vado įgaliojimai pavaldžių ar jam priskirtų vienetų atžvilgiu, įskaitant atsakomybę už įsakymų ir nurodymų įvykdymą. Visi įgaliojimai ar jų dalis gali būti perduodami. Valdymo ir pranešimų centras (angl. Control and reporting centre). Taktiniam oro operacijų centrui pavaldus orlaivių valdymo elementas, kuriame, remiantis radarų (radiolokatorių) parodymais, vykdomos įspėjimo (atpažinto oro paveikslo sudarymas ir apsikeitimas juo) ir orlaivių valdymo operacijos paskirtame atsakomybės rajone. Veikimo būdas (angl. Operating method / method of operating). Ši sąvoka vartojama siekiant nusakyti pajėgų, junginių, dalinių, padalinių ar atskirų karių jiems skirtų uždavinių ir užduočių atlikimo įpročius ar elgseną. Dažniausiai veikimo būdai konkrečioje operacijoje (misijoje) yra nustatomi operaciniame plane ar operaciniame įsakyme. Tokie patys, dažniausiai besikartojantys, veikimo būdai gali sudaryti vieneto administravimo ir / ar operacinių SVP (instrukcijų ar algoritmų) pagrindą. Lotyniškai modus operandi. Veiksmų eigos variantas (angl. Course of action). Pajėgų pasirinkti veiksmai vykdyti skirtą užduotį arba alternatyvūs veiksmai. Veiksnumas (angl. Sustainability). Karinių pajėgų gebėjimas išlaikyti reikiamą operacinės (taktinės) veiklos (kovinės galios) lygį ir trukmę tiek laiko, kiek reikia kariniams tikslams pasiekti. Veiksnumas yra funkcija, kuria yra palaikomas (ar tiekiamas) atitinkamas parengtų pajėgų, materialinių reikmenų ir naudojamų reikmenų (atsargų) kiekis, būtinas remti karines pastangas. Vienašalės operacijos (angl. Unilateral operations). Karinės operacijos, kurias vykdo viena šalis.



Vieneto parengtis (angl. Unit readiness). Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių ir kitų karinių vienetų vadų galėjimas teikti (angl. Provide) reikiamus pajėgumus operaciniam vadui (operacijų vykdytojui), kuris vykdo jam paskirtus operacinius uždavinius (užduotis). Šis reikalavimas pasireiškia kaip kiekvieno pateikto vieneto gebėjimas veikti pagal paskirtį, t. y. atlikti tai, kam jis yra sukurtas, skirtas ar planuojamas panaudoti. Vieneto parengtis apima laiko tarpą nuo įspėjamojo įsakymo (angl. Warning order) gavimo iki to momento, kai vienetas yra visiškai pasirengęs (užimti personalo etatai, personalas yra kvalifikuotas – apmokytas individualiai ir kolektyviai, aprūpintas įranga, ginkluote, technika ir atsargomis) būti priskirtas (angl. Assigned) ir perdislokuojamas (angl. Deployed) iš savo nuolatinės dislokacijos vietos. Parengtis neapima vieneto judėjimo į operacijų (atsakomybės) rajoną (teatrą), judėjimo pačiame rajone ir laiko, reikalingo pasirengti jo panaudojimui (angl. Time for employment). Visapusis požiūris (angl. Comprehensive approach). Efektyvus ir visapusis reagavimas į sudėtingas krizes derinant ir koordinuojant karinių ir kitų vyriausybinių departamentų (institucijų) bei, kai įmanoma, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų veiksmus. Visuotinė gynyba (angl. Total defence). Visa karinė ir civilinė veikla, kuria yra užtikrinama Lietuvos valstybės nepriklausomybė ir jos piliečių saugumas prieš bet kokius išorinius pavojus. Vyravimas ore (angl. Air supremacy). Toks pranašumo ore laipsnis, kai priešo oro pajėgos nepajėgia veiksmingai trukdyti.

Ž Žvalgyba (angl. Intelligence). Duomenys, gaunami apdorojus informaciją apie užsienio valstybes, priešo ar potencialaus priešo pajėgas ir vykstančių ar numatytų vykdyti operacijų rajonus. Šis terminas taip pat taikomas veiklai, kai gaunama žvalgybos informacija, ir organizacijoms, kurios vykdo tokią veiklą, apibūdinti.


D–LK–002 (antrasis patikslintas leidimas) 2P-1

Antras priedas Sutrumpinimai

AD (angl. Air defence) – oro erdvės gynyba. ADP (angl. Army doctrinal publication). JK sausumos pajėgų doktrininiai leidiniai. AFV (angl. Armoured fighting (family) vehicle) – šarvuočių šeimos kovos mašina. AJP (angl. Allied joint publications) – NATO jungtinės publikacijos. APC (angl. Armoured personnel carrier) – šarvuota personalo pervežimo mašina (šarvuotis). CBRB (angl. Chemical, biological, radiological, nuclear) – cheminis, biologinis, radiologinis ir branduolinis (CBRN). Dar naudojamas NBC terminas (angl. Nuclear, Biological, Chemical – branduolinis, bakteriologinis, cheminis). CIMIC (angl. Civil military cooperation) – civilių ir karių bendradarbiavimas (CKB). COP (angl. Common operational picture) – bendras operacinis paveikslas. CRO (angl. Crisis response operations) – atsako į krizes operacijos. CSAR (angl. Combat search and rescue) – kovinė paieška ir gelbėjimas. DOTMLFPI (angl. Doctrine, organization, training, materiel, leadership, personnel, facilities, interoperability) – doktrina, organizacinė struktūra, karinis rengimas, materialinės priemonės, lyderysė, infrastruktūra, personalas ir suderinamumas. FLOT (angl. Forward line of own troops) – savųjų pajėgų priešakinė linija. FOB (angl. Forward pperational base) – priešakinė operacinė bazė. GŠV – Gynybos štabo viršininkas. HNS (angl. Host nation support) – priimančiosios valstybės (šalies) parama (PŠP). HQ (angl. Headquarters) – vadavietė. IFV (angl. Infantry fighting vehicle) – pėstininkų kovos mašina. IUS – Individualiųjų užduočių sąrašas IUAS – Individualiųjų užduočių atlikimo standartai. JBP – Jungtinė bendroji parama. JFC (angl. Joint force commander) – Jungtinių pajėgų vadas. JOA (angl. Joint operational area) – Jungtinis operacijų rajonas. JPST – Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnyba. JŠV – Jungtinio štabo viršininkas. JTP – Jungtinė tiesioginė parama. KJP – Karinės jūrų pajėgos. KOP – Karinės oro pajėgos. KUS – Kolektyvinių užduočių sąrašas. KUAS – Kolektyvinių užduočių atlikimo standartai. KV – Kariuomenės vadas. KVT – Kovos veiksmų taisyklės. LPV – Lauko pajėgų vadovybė (angl. Land forces command). LPVŠ – Lauko pajėgų vadovybės štabas (angl. Land forces staff). LRS – Lietuvos Respublikos Seimas. LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. MBT (angl. Main battle tank) – pagrindinis kovos tankas. MC – Mokymo centras (angl. Training center). MCC (angl. Maritime component commander) – jūrų pajėgų komponento vadas. MCM (angl. Mine counter measures) – kova su priešo minomis. MDMP – (angl. Military decision making process). Sprendimo priėmimo procesas (SPP). MIO – (angl. Maritime interdiction operations). Jūrų teisės principų užtikrinimo operacijos. MOUT / FIBUA (angl. Military operations on urban terrain / fighting in buil-up area) – kariniai veiksmai apgyvendintoje vietovėje.



NCAGS (angl. Naval Cooperation and Guidance for Shiping) jūrinis kooperavimasis ir prekybinių laivų nukreipimas saugiai laivybai. NPE – Nacionalinis paramos elementas. Nacionalinis paramos elementas yra atsakingas už pajėgų išlaikymas tarptautinėse operacijose. NSSPG – Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupė. OAKOC (angl. Obstacles, avenues of approach, key terrain, observation and fields of fire and cover and concealment) – kliūtys, prieigų kryptys, raktinė vietovė, stebėjimo ir ugnies laikai, priedanga ir maskavimas. OPCOM (angl. Operational command) – operacinis vadovavimas. OPLAN (angl. Operational plan) – operacinis planas. OR – operacijų rajonas (angl. Operational area). OSĮL – organizacinės struktūros ir įrangos lentelė. PAGD – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. PAL – personalo aprūpinimo lentelė. PMESII-PT (angl. Political, military, economic, social, information, infrastructure, physical environment, time variables) – operacinės aplinkos apibūdinimo ir vertinimo kintamieji veiksniai: politiniai, kariniai, ekonominiai, socialiniai, infrastruktūriniai, informaciniai, fizinės aplinkos ir laiko. PT – prieštankinis (angl. Anti tank). PVK – povandeninių veiksmų komanda RAP (angl. Recognized air picture) – esamos situacijos oro paveikslas. RMP (angl. Recognized maritime picture) – esamos situacijos jūrinis paveikslas. ROE (angl. Rules of engagement) – Kovos veiksmų taisyklės (KVT). SAM – Sveikatos apsaugos ministerija. SLOCs (angl. Sea lines of communications) – jūrų keliai. SNF (angl. Standing naval force) – nuolatinės parengties jūrų pajėgos. SOF (angl. Special operations force) – Specialių operacijų pajėgos (SOP). SPP – (angl. Military decision making process (MDMP). Sprendimo priėmimo procesas. STANAG – (angl. Standartization agreement). Standartizacijos susitarimas. SVP – Standartinės veiklos procedūros (angl. Standart / standing operating procedures). TF (angl. Task force) – užduoties vykdymo pajėgos. TG (angl. Task group) – užduoties vykdymo pajėgų grupė. TTP – taktika, technika (atlikimas) ir procedūros (angl. Tactics, techniques, procedures). TTP yra žemiausias doktrinos lygmuo. UEUUS – Universalus esminių uždavinių užduočių sąrašas. ŪM – Ūkio ministerija. UPVP-LC – Uždavinys, priešas, vietovė, savosios pajėgos, laikas ir civiliai (angl. Mission, enemy, troops, terrain – time, civilian situation METT – TC). URM – Užsienio reikalų ministerija. VAD – Vyriausybės apsaugos departamentas. VGT – Valstybės gynimo taryba. VRM – Vidaus reikalų ministerija. VST – Viešojo saugumo tarnyba. VSAT – Valstybės sienos apsaugos tarnyba. VSD – Valstybės saugumo departamentas.



Trečias priedas NATO sutarties autentiškas vertimas

1949 m. balandžio 4 d., Vašingtonas

Ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime 2004-03-10 (“Valstybės žinios”, 2004 m., Nr.40-1299)

Šios Sutarties Šalys patvirtina savo ištikimybę Jungtinių Tautų Įstatų tikslams ir principams bei troškimą taikiai sugyventi su visomis tautomis ir visomis vyriausybėmis. Jos yra įsipareigojusios saugoti laisvę, bendrą paveldą ir savo tautų civilizaciją, įtvirtintus remiantis demokratijos, asmeninės laisvės bei įstatymo viršenybės principais. Jos siekia plėtoti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione. Jos nusprendė suvienyti savo pastangas kolektyvinės gynybos bei taikos ir saugumo išsaugojimo tikslais.

Todėl šioje Šiaurės Atlanto sutartyje jos susitarė:

1 straipsnis

Šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Įstatuose, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos naudojimo, bet kokiu atveju neatitinkančio Jungtinių Tautų tikslų.

2 straipsnis

Šalys rems tolesnį taikių ir draugiškų tarptautinių santykių plėtojimąsi stiprindamos savo demokratines institucijas, siekdamos geresnio principų, kuriais remiantis tos institucijos buvo sukurtos, supratimo ir stiprindamos stabilumo bei gerovės sąlygas. Jos stengsis pašalinti prieštaravimus savo tarptautinėje ekonominėje politikoje bei skatins bet kurių iš jų arba jų visų ekonominį bendradarbiavimą.

3 straipsnis

Kuo efektyviau siekdamos šios Sutarties tikslų, Šalys, kartu ir kiekviena atskirai nuolatinės ir veiksmingos saviugdos bei abipusės paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą pasipriešinti ginkluotam užpuolimui.

4 straipsnis

Šalys viena su kita tarsis tais atvejais, kai vienos iš jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui iškils pavojus.

5 straipsnis

Šalys susitarė, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad, tokio užpuolimo atveju, kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Įstatų 51 straipsniu, nedelsiant suteiks paramą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, ir imsis tokių veiksmų, kokie atrodys būtini,



įskaitant ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, siekiant atkurti ir palaikyti saugumą Šiaurės Atlanto regione.

Apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, turi būti nedelsiant pranešama Saugumo Tarybai. Tos priemonės turi būti nutrauktos po to, kai Saugumo Taryba imasi priemonių, būtinų atkurti ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą (1).

6 straipsnis

5 straipsnyje vartojama sąvoka „ginkluotas užpuolimas“ reiškia ginkluotą užpuolimą:

· bet kurios Šalies teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyro Departamentų (2), Turkijos teritorijos ar salų, esančių vienos iš Šalių jurisdikcijoje Šiaurės Atlanto regione Vėžio atogrąžos šiaurėje;

· vienos iš Šalių pajėgų, laivų ar orlaivių, kai šie yra tose teritorijose ar už jų ribų, ar bet kuriame Europos regione, kur yra dislokuotos bet kurios iš Šalių okupacinės pajėgos nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, arba Viduržemio jūroje bei Šiaurės Atlanto regione Vėžio atogrąžos šiaurėje.

7 straipsnis

Ši Sutartis nepažeidžia ir neturi būti interpretuojama kaip pažeidžianti Šalių, kurios yra Jungtinių Tautų narės, teises ir pareigas pagal jų Įstatus arba Saugumo Tarybos pagrindinius įsipareigojimus, palaikant tarptautinę taiką ir saugumą.

8 straipsnis

Kiekviena Šalis pareiškia, kad jokie galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai tarp jos ir bet kurios kitos Šalies ar su bet kuria trečiąja šalimi neprieštarauja šios Sutarties nuostatoms ir įsipareigoja neprisiimti jokių tarptautinių įsipareigojimų, prieštaraujančių šiai Sutarčiai.

9 straipsnis

Šalys įsteigia Tarybą, kurioje kiekviena iš jų yra atstovaujama svarstant klausimus, susijusius su šios Sutarties įgyvendinimu. Taryba įsteigiama taip, kad galėtų susirinkti bet kuriuo metu. Taryba įsteigia tokius savo padalinius, kokius ji laiko esant reikalingais. Visų pirma ji įsteigia gynybos komitetą, kuris rekomenduoja 3 ir 5 straipsnių įgyvendinimo priemones.

10 straipsnis

Šalys, vieningu susitarimu, gali pakviesti bet kurią kitą Europos valstybę, remiančią šios Sutarties principus ir norinčią prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, prisijungti prie šios Sutarties. Taigi kiekviena pakviesta valstybė gali tapti Sutarties Šalimi perdavusi prisijungimo dokumentą deponuoti Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė praneša kiekvienai Šaliai apie kiekvieną tokį prisijungimo dokumento deponavimą.



11 straipsnis

Ši Sutartimi ratifikuojama, ir jos nuostatas Šalys įgyvendina pagal atitinkamas savo konstitucines procedūras. Ratifikavimo dokumentai kaip įmanoma greičiau perduodami deponuoti Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri apie kiekvieną deponavimą praneša kitoms Sutartį pasirašiusioms valstybėms.

Sutartis ją ratifikavusioms valstybėms įsigalioja nuo tos dienos, kai dauguma ją pasirašiusių valstybių, įskaitant Belgiją, Kanadą, Prancūziją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę bei Jungtines Valstijas, deponuoja ratifikavimo dokumentus, o kitoms valstybėms įsigalioja nuo jų ratifikavimo dokumentų deponavimo dienos.

12 straipsnis

Po dešimties Sutarties galiojimo metų ar bet kuriuo vėlesniu metu, Šalys, vienos iš jų prašymu, turi peržiūrėti Sutartį, atsižvelgdamos į aplinkybes, darančias įtaką taikai ir saugumui Šiaurės Atlanto regione, įskaitant ir visuotinių, ir regioninių susitarimų pagal Jungtinių Tautų Įstatus, skirtų tarptautinės taikos bei saugumo palaikymui, plėtrą.

13 straipsnis

Po dvidešimties Sutarties galiojimo metų kiekviena Šalis gali iš jos išstoti praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai ji praneša apie Sutarties denonsavimą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri apie tai praneša kitoms Šalims.

14 straipsnis

Ši Sutartis, kurios tekstai anglų ir prancūzų kalbomis turi vienodą juridinę galią, deponuojama Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Tinkamai patvirtintas Sutarties kopijas ši Vyriausybė nusiunčia kitoms ją pasirašiusių valstybių vyriausybėms.

Išnašos:

· 5 straipsnyje vartojamos teritorijų sąvokos buvo patikslintos Šiaurės Atlanto Sutarties Protokolo 2 straipsniu po to, kai prie jos prisijungė Graikija ir Turkija bei Protokolais, kurie buvo pasirašyti prie jos prisijungiant Vokietijos Federacinei Respublikai bei Ispanijai.

· 1963 m. sausio 16 d. Šiaurės Atlanto taryboje Prancūzijos atstovas padarė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 1962 m. liepos 1 d. Alžyro gyventojai, balsuodami dėl apsisprendimo, pasisakė už Alžyro nepriklausomybę bendradarbiaujant su Prancūzija. Todėl 1962 m. liepos 3 d. Prancūzijos Prezidentas formaliai pripažino Alžyro nepriklausomybę. Taigi „Prancūzijos Alžyro departamentai“ nustojo egzistavę ir tuo pat metu jų minėjimas Šiaurės Atlanto Sutartyje nebeteko prasmės. Atsižvelgdama į šį pareiškimą, Taryba pažymėjo, kad buvusiems Prancūzijos Alžyro departamentams atitinkamos šios Sutarties nuostatos nebetaikytinos nuo 1962 m. liepos 3 d.

Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras 2002 04 16



Ketvirtas priedas Literatūros sąrašas

1. AJmedP-1 „Allied Joint Medical Planning Doctrine“, Ratification draft 1. 2. AJMedP-2 „Allied Joint Doctrine for Medical Evacuation“, Ratification draft 2. 3. AJP-4.10 „Allied Joint Medical Support Doctrine“. 4. AMedP-13, Nov 00, NATO Glossary of Medical Terms and Definitions. 5. AMedP-15. 6. Bi-SC Pre-doctrinal Handbook, „Effects Based Approach to Operations. 7. BDCOL „Operations Manual“. 8. BROPHY J., FISERA M. „National Caveats” and it‘s Impacts on the Army of the

Czech Republic.“ 9. Bulavičius V. „Karinis valstybės rengimas – 1937“, pakartotinas knygos leidimas

1994. 10. CCMRF Handbook: Consequence Management – Operational Principles for

Managing the Consequence of a Catastrophic Incident Involving Chemical, Biological, Radiological, Nuclear or High Yield Explosives.

11. CFJP 01 – Canadian Military Doctrine, 2009. 12. Chief of Staff, German Army, Reflection on the Conduct of Operations in the

German Army.“ 13. Danish Defence Agreement (political parties agreement on defence) 2010–2014. 14. English A., Gimblett R., Mason L., Sills M. B. „Command Styles in the Canadian

Navy.“ 15. Krašto apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. V-1179 „Dėl kovinių

ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo KAS tvarkos aprašo.“ 16. Kress M. „Operational Logistics – The Art and Science of Sustaining Military

Operations“. 17. 15. Lamb Ch. J. „Transforming Defence“, National Defence University, Washington,

DC, 2005. 18. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas 2002 m. birželio 6 d. Nr.

IX-938. 19. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos

įstatymas 1998 m. gegužės 5 d. Nr. VIII-723, 20. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas 2000 m. birželio 8 d. Nr. VIII-1721. 21. Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymas 1998 m. spalio 22 d. Nr. VIII-911. 22. Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas 1996

m. lapkričio 19 d. Nr. I-1623. 23. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo

renginių įstatymas 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-555. 24. Konferencijos „Teritorinė gynyba – 2001“ medžiaga. 25. MC 55/4 (FINAL), 14 Jan 03, NATO Logistic Readiness and Sustainability. 26. MC 319/2 (MILDEC), 17 Nov 03, NATO Principles and Policies for Logistics. 27. MC 334/1 (FINAL), 4 Sep 00, NATO Principles and Policies for Host Nation

Support. 28. MC 326/2. NATO Principles and Policies of Operational Medical Support. 29. NATO AJP-01. Allied Joint Doctrine. 30. NATO AJP-3. Allied Doctrine for Joint Operations. 31. NATO AJP-3.2. Allied Joint Doctrine for Land Operations. 32. NATO AJP-3.4.4. Allied Joint Publication for Counterinsurgency. 33. NATO AJP-4. Allied Joint Logistics Doctrine. 34. NATO ATP 3.2.1.1. Guidance for Stability Operations. 35. NATO ATP 3.2.1. Land Tactics.



36. NATO Special Operations Force Study, 2008. 37. NATO Logistics Handbook, 2007. 38. Nelson R. The Atlantic Council „How Should NATO Handle Stabilisation Operations

and Reconstruction Efforts.“ 39. Norwegian Armed Forces Joint Operational Doctrine. 40. NZDDP–D Foundations of New Zealand Military Doctrine, 2008. 41. Schmitt J. F. (DART) Practical Guide for Developing and Writing Military Concepts,

2002. 42. Swedish Military-Strategic Doctrine, 2002. 43. Tarptautinių žodžių žodynas, vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius 1985. 44. The Additional Protocols to the Geneva Conventions of 1997. 45. The Geneva Conventions of 1949, (incorporating the Hague Protocols of 1907). 46. UK, The Development, Concepts and Doctrine Centre, „The High Level Operational

Conceptual Commentary“. 47. UK JDP 01, 2008. 48. UK JWP 3-00, 2004. 49. United Nations „Handbook on UN Multidimensional Peacekeeping’, UN 2003. 50. United States Army War College „How the Army Runs 2009–2010 – A Senior

Leader Reference Handbook“. 51. US FM 3-05. Army Special Operations Forces, 2006. 52. US FM 41-10. Civil Affairs Operations. 53. US FM-6-0. Mission Command: Command and Control of Army Forces. 54. US FM 3-0. Operations. 55. US FM 3-21.21. The Striker Brigade Combat Team. 56. US FMI 5-0.1, Change 1, 2008 The Operations Process. 57. US Homeland Defence JP 3-27. 58. US JFCOM, Joint Operating Environment. 59. US JP-03. Doctrine for Joint Operations. 60. US MCWP 3-15.5. MAGTF Antiarmor Operations. 61. US third Infantry Division (Mechanized) After Action Report – Operation Iraqi

Freedom. 62. Vego M. Operational Commander‘s Intent. 63. UK ADP Operations, 2010. 64. UN peacekeeping operations: Principle and guidelines, 2008.


D-LK-002 (antrasis patikslintas leidimas) 5P-1

Penktas priedas Kariuomenės vado tarptautinę operaciją inicijuojančios direktyvos Jungtinio štabo

viršininkui pavyzdys

Slaptumo žyma

MOKYMAI–MOKYMAI–MOKYMAI (jei taikytina)

LIETUVOS KARIUOMENĖS VADAS

DIREKTYVA DĖL OPERACIJOS „XXXX“ INICIJAVIMO

2011 m. d. Nr.

Vilnius Nuorodos: (jei taikytina)

Žemėlapiai. Nėra. Laikas. Vietinis. 1. SITUACIJA

Trumpas politinis / karinis einamosios situacijos ir užduoties apibūdinimas. 2. PASKYRIMAS

Pvz. Jūs skiriamas sąjungininkų / koalicijos XXXX operacijos nacionaliniu operaciniu vadu ir jums suteikiama teisė iš Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atlikti operacinį vadovavimą (angl. OPCOM) šiai operacijai vykdyti sudarytoms nacionalinėms operacinėms pajėgoms (ir jų vienetams). Operacijų vykdymo teatre per taktinį vadą (-us) esate man atsakingas už visų į operacinių pajėgų sudėtį paskirtų LK jūrų, sausumos, oro ir specialiųjų pajėgų vienetų operacijų vykdymą, įskaitant jų žvalgybos, logistikos, ryšių, administracinę ir medicininę paramą.

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGIJA

LR strategija yra: 4. LIETUVOS RESPUBLIKOS TIKSLAI

LR tikslai yra:

a. POLITINIS TIKSLAS (-AI). (1) POLITINIAI APRIBOJIMAI. (2) POLITINĖS PRIELAIDOS.

b. KARINIS TIKSLAS (-AI). Pvz. Dislokuoti ir išlaikyti LK operacines pajėgas,

paskirtas vykdyti (arba paskirtas į) XXXX operaciją.

c. GALUTINIS STRATEGINIS TIKSLAS. Pvz. Atkurti A šalies suverenitetą ir vientisumą arba sukurti saugią aplinką ar pan.



5. NURODYMAI Pvz. Aš (arba per jus) duosiu strateginius nurodymus nacionalinėms operacinėms pajėgoms dėl šios operacijos vykdymo.

6. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Į šią operaciją paskirti LK vienetai ir operacinių pajėgų organizacinė struktūra detaliai pateikta A priede.

7. VYKDYMAS

Pvz. Eidamas nacionalinio operacinio vado pareigas jūs turite: a. Parengti ir įgyvendinti operacinių pajėgų ir į jų sudėtį paskirtų vienetų

dislokavimo, operacijų vykdymo, išlaikymo ir kitus su operacine veikla susijusius planus / įsakymus.

b. Prieš pradėdamas vykdyti bet kokius pajėgų struktūros pakeitimus ar

didesnius perdislokavimus apie tai informuoti mane.

c. Teikti siūlymus man LK operacinių pajėgų vadovavimo, valdymo ir administravimo organizavimo klausimais, įskaitant pajėgų vienetų vadų paskyrimą.

d. Teikti siūlymus dėl jums paskirtų pajėgų (vienetų ir personalo) rotacijos ir

komplektavimo, derinti siūlymus su atitinkamais KAM pareigūnais ir pajėgų rūšių vadais.

e. Kontroliuoti paskirtų operacinių pajėgų (ir jas sudarančių vienetų)

pasirengimą perdislokavimui (parengties laiką) ir panaudojimui bei teikti siūlymus su šia veikla susijusiais klausimais.

f. Bendradarbiauti su pajėgų rūšių vadais (taktinių vienetų teikėjais), kurių

vienetams turite operacinio vadovavimo įgaliojimus (jeigu dalyvauja civiliai – su atitinkamomis civilinėmis institucijomis).

g. Rengti rekomendacijas dėl operacinių pajėgų prarastų, susidėvėjusių ar

išnaudotų materialinių priemonių atkūrimo.

h. Teikti rekomendacijas dėl operacinių pajėgų (ar atskirų jas sudarančių vienetų) išvedimo laiko.

i. Rengti planus nenumatytoms aplinkybėms, kurie apima pajėgų (ir jų vienetų

ir / ar stovyklų) apsaugą, pastiprinimą ar atitraukimą / išvedimą.

j. Prisidėti prie karinio sprendimo priėmimo proceso ir pranešimų, kurie rengiami krašto apsaugos ministrui, politikams, parlamentui ir žiniasklaidai krizių valdymo ir operacinių pajėgų panaudojimo klausimais.

k. Duoti nurodymus nacionalinio kontingento vadui (vyriausiajam nacionaliniam

atstovui / nacionalinio kontingento vyresniajam) dėl jų pareigų vykdymo. (Jei taikytina).



l. Užtikrinti glaudžią sąveiką su operaciją vykdančiais sąjungininkais (partneriais). Teikti siūlymus dėl nacionalinių operacinių pajėgų panaudojimo ir daugianacionalinės veiklos operacijų rajone vykdymo. (Jei taikytina).

m. Bendradarbiauti su sąjungininkais (partneriais) operacinių pajėgų

panaudojimo ir operacinės veiklos organizavimo klausimais. (Jei taikytina).

n. Bendradarbiauti su priimančiąja šalimi (valstybe). (Jei taikytina). 8. OPERACINIAI APRIBOJIMAI. Jūs turite užtikrinti, kad LK paskirtų operacinių

pajėgų veiksmai neprieštarautų ne tik Lietuvos ir tarptautinei, bet ir tos šalies, kurioje vykdote operaciją, teisei. Tam tikriems kariniams veiksmams taikomi teisiniai ir politiniai apribojimai (kovos veiksmų taisyklės) pateikti B priede.

a. Operacijų teatras yra (nurodomos geografinės ribos).

b. Bet kokį operacinių pajėgų (ar jų vienetų) dislokavimą už operacijų teatro ribų

turite derinti su manimi.

c. Turite planuoti, kad operacija truks iki XX mėnesių. (Pastaba. Jei nenurodyta kitaip, TO visada planuokite ne mažiau kaip 6 mėnesiams).

9. KOORDINAVIMO INSTRUKCIJOS

Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas operacijos vykdymo tempas, detalizuotos koordinavimo instrukcijos, kovinio ir administracinio aprūpinimo procedūros gali būti išleidžiamos atskirais nurodymais.

a. POLITINIAI IR TEISINIAI KLAUSIMAI.

b. ŽVALGYBA. Žvalgyba pateikiama C priede. Jame pateikiama tik esminė informacija.

c. TAIKINIŲ PARINKIMAS. Nustatomi taikiniai, prieš kuriuos bus panaudotos

įvairios priemonės. (Jei taikytina).

d. KARIŲ IR CIVILIŲ BENDRADARBIAVIMAS. (Jei taikytina).

e. INFORMACINĖS OPERACIJOS. Informacinės operacijos pateikiamos D priede.

(1) PSICHOLOGINĖS OPERACIJOS. (Jei taikytina).

(2) KARINIS KLAIDINIMAS. (Jei taikytina).

(3) OPERACIJŲ APSAUGA. (Jei taikytina).

(4) FIZINIS SUNAIKINIMAS. (Jei taikytina).

f. ELEKTRONINĖ KOVA. (Jei taikytina).

g. PAJĖGŲ APSAUGA. (Jei taikytina).

h. CBRB APSAUGA. (Jei taikytina).



i. REZERVO PAJĖGŲ IŠKVIETIMAS IR DISLOKAVIMAS. (Jei taikytina).

j. CIVILIŲ DISLOKAVIMAS. (Jei taikytina).

k. ŽINIASKLAIDOS POLITIKA. Jūs (ir jūsų pavaldiniai) turite laikytis E priede išdėstytos žiniasklaidos informavimo tvarkos. (Jei taikytina).

l. SOCIALINIS APRŪPINIMAS IR PERSONALAS. (Jei taikytina).

m. KARO BELAISVIAI IR SULAIKYTIEJI. (Jei taikytina).

n. SUŽEISTIEJI. (Jei taikytina).

o. ŽUVUSIŲJŲ (MIRUSIŲJŲ) GRĄŽINIMAS Į TĖVYNĘ. (Jei taikytina).

p. FINANSINĖ APSKAITA IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES (VALSTYBĖS)

PARAMA. (Jei taikytina) 10. KOVINIS APRŪPINIMAS IR ADMINISTRACINĖ PARAMA

a. PAJĖGŲ IŠLAIKYMAS. Jūs esate atsakingas už visų nacionalinių operacinių pajėgų (ir jų taktinių vienetų), dislokuotų siekiant vykdyti operaciją XXXX, išlaikymą. Jūsų išlaikymo sumanyme turi būti atsižvelgta į jums paskirtų pajėgų logistinius poreikius ir LK operacijų vykdymo finansinius apribojimus. Jūs turite laikytis F priede paskirtų ir patvirtintų resursų. Priede nurodyta atsakomybė už operacijos logistinės paramos aspektus ir paskirstyti logistikos resursai.

b. VEIKSNUMAS. Reikalavimai veiksnumo palaikymui yra pateikiami F priedo 1

priedėlyje.

c. JUDĖJIMAS IR TRANSPORTAVIMAS. Jūs esate atsakingas už nacionalinių operacinių pajėgų dislokavimą į operacijos teatrą (rajoną), jų aprūpinimą, sužeistųjų (ligonių) evakuaciją, rotaciją ir tolesnį pajėgumų atkūrimą. Jūs turite koordinuoti savo planus su kariuomenės rūšimis, LV ir KAM.

d. MEDICININIS APRŪPINIMAS.

11. VADOVAVIMAS IR RYŠIAI

a. NACIONALINIS VADOVAVIMAS. Visos nacionalinės operacinės pajėgos lieka pavaldžios KAS vadovybei.

b. ABSOLIUTUSIS VADOVAVIMAS. Aš pasilieku sau absoliutųjį vadovavimą

(angl. FULLCOM) visiems į tarptautinę operaciją paskirties nacionaliniams vienetams.

c. OPERACINIS VADOVAVIMAS. Jūs turite vykdyti operacinį vadovavimą

(angl. OPCOM) visiems į tarptautinę operaciją paskirties nacionaliniams vienetams.



d. OPERACINIS VALDYMAS. Operacijų vykdymo rajone teisę valdyti (angl. OPCON) nacionalinius vienetus jūs galite perduoti kitiems vadams.

e. VADOVAVIMAS SĄJUNGININKAMS / KOALICIJAI. (Jei taikytina)

f. INFORMACIJOS TEIKIMAS IR RAPORTAVIMAS. (Informacijos teikimas ir

raportavimas gali būti aprašomi koordinavimo instrukcijose).

g. SLAPTAŽODIS. Šios operacijos slaptažodis yra XXXX.

h. RYŠIAI. Visi XXXX operacijos pranešimai siunčiami laikantis SVP reikalavimų.

i. RIS atsakomybė yra aprašyta G priede.

Kariuomenės vadas PRIEDAI: A. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA B. KOVOS VEIKSMŲ TAISYKLĖS C. ŽVALGYBA D. INFORMACIJOS OPERACIJOS E. ŽINIASKLAIDOS OPERACIJOS F. PAJĖGŲ IŠLAIKYMAS G. RYŠIŲ IR INFORMACINĖS SISTEMOS Pastaba. Jeigu yra būtinybė, galima tam tikrą informaciją pateikti prieduose, bet nereikėtų išsiplėsti. Rekomenduotina, kad kariuomenės vado inicijuojanti direktyva būtų be priedų – esminė informacija turėtų tilpti į patį dokumentą.

patvirtinta lietuvos - kariuomene.kam.lt kariniu pajegu... · karinė agresija ir visuotinis karas...

Documents