PATVIRTINTA Prienų “Revuonos” pagrindinės mokyklos Direktorės 2016-08-31 Įsakymu Nr. (1.3)-V1-141

PRIENŲ “REVUONOS” PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2016–2017 MOKSLO METŲ UGDYMO

PLANAS

2015-2016 M. M. MOKYKLOS UGDYMO PLANO ANALIZĖ

2015-2016 m. m. Ugdymo plano tikslai: 1. įvardyti bendruosius Ugdymo programų vykdymo Prienų „Revuonos“ pagrindinėje

mokykloje principus ir reikalavimus; 2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas mokinys

pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

2015-2016 m. m. Ugdymo plano uždaviniai: 1. apibrėžti ugdymo programų vykdymo reikalavimus, nustatyti pamokų skaičių, skirtą

ugdymo programoms įgyvendinti; 2. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į individualius mokinių

poreikius, tarptautinių tyrimų, standartizuotų testų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatus, mokinių mokymosi stilius bei dalykų programų teikiamas galimybes, mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatus;

3. sudaryti sąlygas mokiniams siekti individualios pažangos ir mokyti įsivertinti savo veiklą bei pasiekimus įvairinant mokymo nuostatas ir būdus;

4. pradėti įgyvendinti produktyvųjį mokymą 9 klasių mokiniams siekiant teorinio ir praktinio mokymosi dermės.

2015-2016 mokslo metais mokykloje buvo vykdomas priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, jaunimo (6-10 klasės), produktyvusis (9 klasė) ugdymas bei neformalusis švietimas. Specialiojo ugdymo skyriuje buvo mokiniai ugdomi 6-10 specialiosiose, 1-10 lavinamosiose ir pirmųjų-trečiųjų metų socialinių įgūdžių ugdymo klasėse.

Mokyklos veiklos tikslai yra skelbiami internetinėje svetainėje, pristatomi posėdžiuose ir susirinkimuose. Įvairiems ilgalaikiams ir trumpalaikiams darbams atlikti mokykloje yra sudaromos darbo grupės. Į grupių veiklą įtraukiami mokytojai, personalo darbuotojai, mokiniai, jų tėvai, atsižvelgiant į veiklos tikslus. Grupių veiklos veiksmingumas aptariamas savaitės susirinkimuose, direkciniuose pasitarimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose.

Skirstant mokytojams darbo krūvį atsižvelgiama į mokinių ir mokytojų poreikius, šią sritį reglamentuojančius dokumentus ir mokyklos turimas lėšas.

Siekiant individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį buvo vykdyta mokinių, jų tėvų bei mokytojų apklausa, naujai atvykusiems mokiniams atliktas tyrimas „Vyraujančių mokymosi stilių nustatymas 4-9 klasėse“. Atlikus apklausų ir tyrimų duomenų analizę išsiaiškinti mokinių poreikiai ugdymui, į kuriuos atsižvelgta sudarant mokyklos ugdymo planą.

Mokykloje buvo tęsiamas dailės kryptingo meninio ugdymo programos įgyvendinimas 2-8 klasių mokiniams. Dailės kryptingam meniniam ugdymui kiekvienoje klasėje buvo skiriama po

vieną savaitinę neformaliojo švietimo pamoką. 5a ir 5b klasėse buvo vykdomas diferencijuotas dailės dėstymas, sudarant atskiras grupes pasirinkusiems dailės kryptingą meninį ugdymą ir jo nepasirinkusiems mokiniams.

Siekiant teorinio ir praktinio mokymosi dermės mokykloje buvo pradėtas įgyvendinti produktyvusis mokymas 9 klasių mokiniams.

5-10 klasių mokiniams buvo siūloma mokytis pasirenkamųjų dalykų bei dalykų modulių. Atsižvelgus į mokinių pageidavimus pagilinta anglų kalba buvo dėstoma 5a ir 5b, 6, 7 ir 8 klasėse, pagilinta kūno kultūra – 5a, 5b ir 7 klasėse, anglų kalbos modulis – 10 klasėje.

Siekiant optimizuoti mokinių mokymosi krūvius mokykloje buvo intensyvinamas žmogaus saugos 5 ir 9 klasėse bei pilietiškumo pagrindų mokymas 10 klasėje visą kursą išdėstant per vienerius mokslo metus.

Mokymosi pagalbai organizuoti buvo skirtos konsultacijos, kurias pagal dalykų mokytojų rekomendacijas arba savo poreikius galėjo lankyti visi mokiniai. Pradinių klasių mokiniams konsultacijas vedė klasių vadovai ir tam buvo skirta viena akademinė valanda per dvi savaites. 5-10 klasių mokiniams buvo organizuojamos kalbų ir socialinių mokslų bei gamtos mokslų ir matematikos konsultacijos keturias dienas per savaitę. Konsultacijas vedė dalykų mokytojai ir joms buvo skirtos aštuonios akademinės valandos per savaitę. Konsultacijas mokiniams teikė ir pagalbos mokiniui specialistai.

Mokyklos metodinė taryba parengė pritaikytų ir individualizuotų programų, mokinio individualaus ugdymo plano, mokinio mokymosi poreikių įsivertinimo, individualaus ugdymosi plano formos, aptarė priešmokyklinės grupės vaiko pirminio vertinimo ir priešmokyklinės grupės vaiko vertinimo aprašo formas, kurios šiuo metu yra sėkmingai naudojamos mokykloje. Teikė siūlymus rengiant kvalifikacijos tobulinimo programą.

Mokslo metų eigoje buvo stebimos mokytojų vedamos pamokos ir renginiai, peržiūrimi ilgalaikiai dalykų planai bei programos, vykdomi individualūs pokalbiai, mokyklos metodinės tarybos iniciatyva išanalizuoti standartizuotų testų ir PUPP-o rezultatai, išvados taikytos darbe. Atliktas tyrimas „Mokinių mokymosi stiliai” ir parengtos rekomendacijos mokytojams dėl tinkamiausių mokymosi strategijų. Išanalizuotos ir aptartos elektroninio dienyno panaudojimo galimybės mokinių pažangos stebėjimui ir fiksavimui. Atlikta mokymo priemonių panaudojimo pamokose analizė. Buvo atliktas tyrimas „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimai“, tėvų apklausa „Mokyklos bendruomenės informavimas ir tėvų švietimas“, mokinių Olweus apklausa „Patyčių mąstai mokykloje 2015-2016 m. m.“ ir kt.

Mokytojai bendradarbiavo su Vaiko gerovės komisija, siekdami kuo geriau organizuoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą., mokyklos metodinei tarybai teikė siūlymus ir pageidavimus dėl mokymo priemonių ir vadovėlių užsakymo, edukacinių aplinkų kūrimo kabinetuose ir kitose mokyklos erdvėse. Buvo suorganizuota mokomųjų kabinetų apžiūra, kurios metu buvo išrinktas geriausiai tvarkomas mokomasis kabinetas, kuriuo tapo mokytojos Dainos Miliauskienės Socialinių įgūdžių ugdymo klasės kabinetas. Apžiūros rezultatai pristatyti mokytojams, aptarti būdai ir priemonės, kurios padėtų gerinti mokomųjų kabinetų funkcionalumą.

Mokykloje naudojamas elektroninis dienynas „TAMO“, tai padėjo mokyklos bendruomenei operatyviau teikti informaciją apie ugdymo procesą.

Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš dalykų mokytojų, pagalbos specialistų, klasės vadovo ar mokyklos administracijos. Dalykų mokytojai tėvus informuoja dalyvaudami klasių tėvų susirinkimuose ir pravesdami individualius pokalbius.

Buvo nuolat stebimi mokinių pasiekimai, trimestrų bei mokslo metų pabaigoje rengiamos ataskaitos mokyklos bendruomenei. Išsiaiškinami ir skatinami puikiai bei labai gerai besimokantys, o taip pat didelę pažangą (0,2 balo ir daugiau) padarę ir puikiai mokyklą lankę mokiniai. Visų klasių mokiniai, kartu su klasių vadovais, pildė asmeninės pažangos lapus. Individualūs ugdymo planai buvo pildomi specialiojo skyriaus, produktyviojo mokymo, jaunimo klasių ir bendrojo ugdymo klasių mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių.

Mokykloje vykdytas ugdymas karjerai. Mokiniai lankėsi įvairiose profesinio mokymo įstaigose, Prienų ir aplinkinių rajonų įvairiose įstaigose ir organizacijose, dalyvavo mokykloje vykstančiuose užsiėmimuose ir paskaitose, skirtuose karjeros ugdymui.

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupė išanalizavo rodiklius: mokymosi pasiekimų lūkesčiai, ugdymo programos, mokymosi veiklos diferencijavimas. Visos šios sritys įvertintos 3 lygiu.

Mokykloje veikia mokinių asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo sistema, kaip analizuojami ir panaudojami mokinių asmeninės pažangos rezultatai. Šis vertinimas parodė, jog mokykloje sukurta ir veikia mokinio asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo, rezultatų analizavimo ir panaudojimo sistema: visi pradinių klasių ir specialiųjų klasių mokiniai turi mokinio pasiekimų aplankus, visi aukštesniųjų klasių mokiniai pildo asmeninės pažangos įsivertinimo lapus, visi specialiųjų poreikių bei jaunimo klasių mokiniai turi individualius pažangos planus.

2015-2016 m. m. mokiniai aktyviai dalyvavo neformaliame švietime, tarptautiniuose, šalies bei rajoniniuose konkursuose, projektuose bei dalykinėse olimpiadose bei tapo šių renginių laimėtojais.

Praėjusiais mokslo metais mokykloje buvo organizuoti standartizuoti testai 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniams. Jų rezultatai buvo pristatyti mokytojų tarybos posėdyje, analizuoti metodinėje taryboje bei dalykų mokytojų metodinėse grupėse, priimti susitarimai, siekiant gerinti mokinių pasiekimus. Į šių testų rezultatus mokytojai atsižvelgė planuodami savo veiklą 2016-2017 m. m.

Mokykla dalyvavo projektuose: Erasmus+ KA2 projektas „Geras mokymas pažadina mokymąsi“, ES 7-osios Bendrosios programos projektas „Mascil“ (ES 7-osios Bendrosios programos projektas. Mathematics and Sciences for Life – Matematika ir gamtos mokslai gyvenimui), tarptautinis projektas su Londono lietuvių mokykla „Aš - lietuvis”, A.P.P.L.E. finansuotas projektas Lauko klasei įrengti prie SUS, Specialiosios programos projektas „Vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas” ir kt.

Mokslo metų eigoje buvo organizuojamos atskiriems dalykams ir jų grupėms skirtos mokymosi dienos, mokinių pasiekimams pažymėti ir mokymosi motyvacijai skatinti skirti renginiai, buvo organizuojamos neakivaizdinės dalykinės viktorinos, į kurias įsitraukė ir projekto „Lyderių laikas II“ partnerių - Šilavoto pagrindinės mokyklos mokiniai.

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2016–2017 mokslo metų Prienų “Revuonos” pagrindinės mokyklos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, suaugusiųjų pradinio ir pagrindinio ugdymo (pirmos pakopos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Jis sudarytas vadovaujantis „2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu“ ir „2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, pradinį ir pagrindinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei mokyklos strateginiu planu.

2. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, rėmėsi švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procese informacija, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis.

3. Ugdymo plano tikslai: įvardyti bendruosius Ugdymo programų vykdymo Prienų „Revuonos“ pagrindinėje

mokykloje principus ir reikalavimus; formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas mokinys

pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų;

4. Ugdymo plano uždaviniai: apibrėžti ugdymo programų vykdymo reikalavimus, nustatyti pamokų skaičių, skirtą

ugdymo programoms įgyvendinti; individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į individualius mokinių

poreikius, tarptautinių tyrimų, standartizuotų testų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatus, mokinių mokymosi stilius bei dalykų programų teikiamas galimybes, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo rezultatus;

sudaryti sąlygas mokiniams siekti individualios pažangos ir mokyti įsivertinti savo veiklą bei pasiekimus įvairinant mokymo nuostatas ir būdus;

tęsti produktyviojo mokymo įgyvendinimą siekiant teorinio ir praktinio mokymosi dermės.

I SKIRSNIS. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas 2016–2017 mokslo metai: mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai: Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis Priešmokyklinio ugdymo

grupė, 1-5 kl. 2017-05-30 32

6-10 kl., socialinių įgūdžių kl.

2017-06-02 34

mokykla dirba penkias dienas per savaitę; mokslo metai, atsižvelgus į mokinių tėvų pageidavimus, Mokyklos tarybos

sprendimu skirstomi trimestrais; trimestrų trukmė:

pirmas trimestras: 2016-09-01 – 2016-11-30, antras trimestras: 2016-12-01 – 2016-02-28, trečias trimestras:

2017-03-01 – 2017-05-30 priešmokyklinės grupės, 1-5 klasių mokiniams, 2017-03-01 – 2017-06-02 6-10 ir socialinių įgūdžių ugdymo klasės mokiniams;

mokinių atostogos numatomos:

Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens

Priešmokyklinė grupė, 1-10, socialinių įgūdžių ugdymo kl.

2016-10-31 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) Priešmokyklinė grupė, 1-10, socialinių įgūdžių ugdymo kl.

2016-12-27 2017-01-06

Žiemos 6-10, socialinių įgūdžių ugdymo kl. 2017-02-17 2017-02-17

Pavasario (Velykų) Priešmokyklinė grupė, 1-10, socialinių įgūdžių ugdymo kl.

2017-04-10 2017-04-14

Vasaros Priešmokyklinė grupė, 1-5 kl 2017-05-31 2017-08-31 6-10, socialinių įgūdžių ugdymo kl.* 2017-06-05 2017-08-31

* Pastaba: 10 klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

Priešmokyklinės grupės, 1-5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos:

Atostogos Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

Priešmokyklinė grupė, 1-5 kl.

2017-02-13 2017-02-15 2017-02-17 2017-02-17 2017-03-13 2017-03-17 2017-04-18 2017-04-18

Mokyklos direktorius iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus mokyklos direktorius informuoja Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį.

Jei oro temperatūrai - 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti priešmokyklinės grupės ir 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II SKIRSNIS. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

6. Mokyklos ugdymo planą rengė direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (1.3)-V1-151 patvirtinta Ugdymo plano rengimo grupė: direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Alaburdienė (grupės koordinatorė), direktorė Ilona Balčiukynienė, direktorės pavaduotojos ugdymui Kristina Belenavičienė ir Dalia Skučienė, mokytojai: Vida Dubikovienė Vidutė Kuzmauskienė, Zita Linkevičienė, Raimonda Sorakienė, mokinių atstovė Miglė Damynaitė, mokinių tėvų atstovė Zita Ferevičienė.

7. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio ir pagrindinio ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ugdymo

programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokyklai skirtas mokymo lėšas ir Mokyklos tarybos posėdyje, kuris vyko 2016 m. balandžio 27 d, protokolo Nr. (1.5)-V2-02, priimtus susitarimus dėl:

mokyklos ugdymo plano tikslų ir uždavinių; Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos ir Prienų „Revuonos“ pagrindinės

mokyklos Specialiojo skyriaus ugdymo plano rengimo kaip vieno dokumento visoms mokykloje ir jos skyriuje teikiamoms ugdymo programoms įgyvendinti;

mokyklos ugdymo plano rengimo vieneriems mokslo metams; 2016-2017 mokslo metais mokykloje bus vykdomas priešmokyklinis, pradinis,

pagrindinis, jaunimo (7, 8 ir 10 klasės) ir produktyvusis mokymas (9 ir 10 klasės) bei neformalusis švietimas. Specialiojo ugdymo skyriuje bus mokiniai ugdomi 6-10 specialiosiose, 1-3 ir 5-10 lavinamosiose ir pirmųjų-trečiųjų metų socialinių įgūdžių ugdymo klasėse. Bus formuojamos jungtinės specialiosios klasės: 7-8 jaunimo, 6-8 ir 9-10, jungtinės lavinamosios klasės: 1-3, 5-7 ir 8-10.

ugdymo turinio įgyvendinimo stebėsenos numatymo mokyklos veiklos plane; dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

Bendrosiose programose numatytus mokinių mokymosi pasiekimus; ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias integruojamąsias programas, nurodytas

bendrųjų ugdymo planų 62 punkte, numatoma integruoti į mokyklos ugdymo turinį, ir numatyti integravimo būdą;

mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;

pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos; mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo; socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo

programą; mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių; reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti; numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti; mokymosi pagalbos

teikimo mokiniams, turintiems žemus mokymosi pasiekimus, ir kt.; pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

panaudojimo; švietimo pagalbos teikimo; neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir

organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti; laikinųjų grupių sudarymo principų ir jų dydžio;

mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;

dalykų mokymo intensyvinimo; pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.; bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų; bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis ir kt. tikslų ir būdų;

8. Mokyklos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo mokyklos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais ir organizuojama mokykloje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų (ne mažiau kaip 30 pamokų). Ši veikla organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus, įvairiose mokymosi aplinkose, muziejuose ir kt. nustatytu laiku:

1-4 klasių mokiniams: Data Pavadinimas Atsakingas mokytojas

2016-09-01 Mokslo ir žinių diena D. Baranauskienė, V. Dubikovienė 2016-10-14 Rudenėlio šventė D. Kriščiūnienė 2016-12-22 Kalėdinė šventė D. Jonykienė 2017-02-27 Saugau save ir kitus (su

penktokais) D. Moisejevienė, V. Pikčilingienė

2017-03-10 Mano Lietuva N. Matuizienė 2017-04-05 Sportuoju ir augu (su penktokais) V. Abramavičienė, L. Vainalavičiūtė 2017-05-04 Mokyklos gimtadienis G. Aleksynienė 2017-05-30 Šventė „Sveika, vasarėle“ (su

penktokais) N. Matuizienė, G. Aleksynienė, V. Pikčilingienė, L. Vainalavičiūtė

Klasei dvi dienos mokslo metų eigoje

Klasės pažintinės-edukacinės išvykos ir kt. renginiai

Pradinių klasių mokytojos

5-10 klasių mokiniams: Data Pavadinimas Atsakingas

2016-09-01 Mokslo ir žinių diena Administracija ir klasių vadovai 2016-09-02 Knygos diena Kalbų mokytojai

2016-12-06 Sveika gyva, Kalėdų dvasia Menų ir technologijų mokytojai 2016-12-23 “Kalėdinis karnavalas” Mokinių taryba ir klasių vadovai 2017-05-04 Mokyklos gimtadienis Mokinių taryba

2017-05-31 Statom. Kuriam. Projektuojam (be penktokų)

Gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojai

2017-06-01 „Sporto šventė“ (be penktokų) Kūno kultūros mokytojai

2017-06-02 Šventė „Į praėjusius metus pažvelgus“(be penktokų)

Administracija ir klasių vadovai

Klasei dvi dienas mokslo metų eigoje

Klasės pažintinės-edukacinės išvykos ar kiti renginiai

5-10 klasių vadovai

specialiojo ugdymo skyriaus klasių mokiniams:

Data Pavadinimas Atsakingas 2016-09-01 Mokslo ir žinių diena Klasių auklėtojos ir mokytojos 2016-10-06 Ruduo už lango. R. Stonkuvienė, E. Dukynienė

2016-12-05 Tarptautinė neįgalių žmonių diena „Aš tarp kitų...“

V. Glaveckienė, A. Grižaitė, V. Petrulionienė

2016-12-16 Kalėdinis rytmetys „Kai namuose pakvimpa Kalėdom...“

I. Kuzminskienė, B. Žukauskienė, K. Belenavičienė, D. Miliauskienė

2017-02-28 Užgavėnių šventė. D. Miliauskienė, N. Stankūnienė

2017-04-21 Akcija „Darom-2015“ D. Pyragienė, V. Petrulionienė

2017-05-19 Rajoninis jaunųjų talentų koncertas „Aš galiu!“

K. Belenavičienė, A. Grižaitė, I. Kuzminskienė, G. Andriukevičiūtė

2017-05-30 Mokslo metų užbaigimas „Į prabėgusius metus pažvelgus“ 1-5 kl. mokiniams

Klasių auklėtojos ir mokytojos

2017-06-02

Mokslo metų užbaigimas „Į prabėgusius metus pažvelgus“ 6-10 kl., soc. įg. kl. mokiniams

Klasių mokytojos ir auklėtojos

Klasei viena diena mokslo metų eigoje

Pažintinė ekskursija po Lietuvą.

Klasių mokytojos ir auklėtojos

9. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, numatytų bendrųjų ugdymo planų 123 punkte, mokykla pasiūlė pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius, kurių turinį nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintos ir / arba mokyklos parengtos ir mokyklos vadovo patvirtintos programos. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

10. Bendruosiuose ugdymo planuose atsiradus nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

11. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė pirmose klasėse – 35 min., specialiojo ugdymo skyriaus klasėse – 40 min., o likusiose klasėse – 45 min.

12. Mokyklos ugdymo plano projektas suderintas su Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriumi.

13. Mokyklos ugdymo planą patvirtino mokyklos direktorė iki mokslo metų pradžios. 14. Parengus mokyklos ugdymo plano projektą su juo buvo supažindinta mokyklos

bendruomenė Mokyklos tarybos posėdyje, kuris vyko 2016 m. rugpjūčio 25 d, protokolo Nr. (1.5)-V2-04 ir Mokytojų tarybos posėdžiuose: 2016 m. birželio 10 d., protokolo Nr. (1.6)-V3-06, ir 2016 m. rugpjūčio 31 d., protokolo Nr. (1.6)-V3-07.

15. Mokykla sprendimų dėl ugdymo organizavimo neprivalo kasmet atnaujinti, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus.

III SKIRSNIS. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

16. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

17. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo ir produktyviojo mokymo klasėse ir mokiniui mokomam namuose.

18. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas, bendradarbiaujant dėstantiems mokytojams, mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) ir direktorės pavaduotojai ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Sudarant individualų ugdymo planą, atsižvelgiama į mokykloje turimą informaciją apie mokinį ir jo mokymosi pasiekimus. Mokinio individualus ugdymo planas mokykloje yra nuolat peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

IV SKIRSNIS. SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

19. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).

20. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo

bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.

Pradinių klasių mokiniams mokykla planuoja ir organizuoja netradicinio ugdymo dieną „Saugau save ir kitus“, skirtą sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo ugdymui.

Sveikatos ugdymas 5-10 klasėse integruojamas į dalykų turinį:

Klasė Dalykas Temos 5-6 klasėse Gamta ir žmogus 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata 7-10 klasėse Biologija 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata 5-10 klasėse Kūno kultūra 2. Fizinė sveikata. 2.1. Fizinis aktyvumas 5-8 klasėse Technologijos 2. Fizinė sveikata. 2.2. Sveika mityba 9-10 klasėse Biologija 2. Fizinė sveikata. 2.2. Sveika mityba 5-10 klasėse Kūno kultūra 2. Fizinė sveikata. 2.3. Veikla ir poilsis 5-10 klasėse Technologijos 2. Fizinė sveikata. 2.4. Asmens ir aplinkos švara 5-10 klasėse Dorinis ugdymas 3. Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas

ir pozityvus mąstymas) 5-10 klasėse Dorinis ugdymas 4. Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas,

bendravimas, rizikingo elgesio prevencija) 21. Mokykla ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo

programų aprašais.

V SKIRSNIS. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

22. Mokiniai skiriasi savo patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, nes mokiniui turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, tempas, mokymosi aplinka ir skiriamas laikas. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikalaus skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

23. Mokykla, Mokyklos tarybai pritarus, siekdama geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų, dalija į grupes per:

dailės pamokas 5a ir 5b, 6a ir 6b klasėse. Atskirai mokomi dailės kryptingą meninį ugdymą pasirinkę ir jo nepasirinkę mokiniai;

lietuvių kalbos pamokas 6a ir 6b klasėse, formuojant pagrindinio ir aukštesniojo mokymosi lygio grupes pagal mokinių atitinkamo dalyko pasiekimus;

anglų kalbos 6-8 klasėse, sudarydama bendrojo kurso ir pagilintos anglų kalbos grupes, priklausomai nuo mokinių pasirinkimų;

kūno kultūros 5a ir 5b, 6a ir 6b klasėse, sudarant atskiras berniukų ir mergaičių grupes, o 6a ir 6b klasėse, sudarant papildomą grupę pagilintą kūno kultūrą pasirinkusiems mokiniams;

24. Kitų dalykų turinys 5-10 klasėse ir visų dalykų turinys 1-4 ir jaunimo klasėse diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.

25. Specialiojo ugdymo skyriaus ir produktyviojo mokymo klasės mokinių ugdymas diferencijuojamas individualiai kiekvienam mokiniui.

26. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžia jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei ir yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis nedaro žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

27. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

VI SKIRSNIS. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS

TEIKIMAS

28. Mokykla stengiasi sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus.

29. 2016 m. rugpjūčio 31 d. direktorės įsakymu Nr. (1.3)-V1-173 direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Alaburdienė paskirta atsakinga už mokinio asmeninės pažangos stebėjimo ir mokinių pasiekimų gerinimo veiklų koordinavimą mokykloje.

30. 2013 m. rugpjūčio 26 d. direktorės įsakymu Nr. (1.3)-V1-235A direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Skučienė yra paskirta atsakinga už mokymosi pagalbos organizavimą mokykloje, o direktorės pavaduotoja ugdymui Kristina Belenavičienė – Specialiojo ugdymo skyriuje. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę.

31. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir stengiamasi laiku nustatyti mokiniui kylančius mokymosi sunkumus. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

32. Mokymosi pagalbą mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

33. Mokymosi pagalba pagal galimybes teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui ir mokyklos galimybių.

34. Mokykloje susitarta mokymosi pagalbą teikti: pirmiausia pamokoje kaip grįžtamąjį ryšį, pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas

mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.; skiriant pusę darbo su klase laiko individualioms ar grupinėms konsultacijoms

pradinių klasių mokytojams; organizuojant keturias dienas per savaitę kalbų, gamtos ir tiksliųjų mokslų bei

pagalbos mokiniui specialistų konsultacijas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, kurių lankymo trukmę ir poreikį mokiniui rekomenduoja mokantis mokytojas ar pasirenka pats mokinys;

35. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus mokykloje susitarta: suteikti pagalbą pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi; sudaryti sąlygas mokiniams mokykloje atlikti namų darbų užduotis; pagal iš anksto patvirtintą grafiką pagalbos mokiniui specialistams dalį savo

nekontaktinio laiko skirti individualioms mokinių konsultacijoms; sudaryti sąlygas pačių mokinių pagalbos kitiems mokiniams teikimui.

klasių vadovams stiprinti mokinių motyvaciją kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų;

tobulinti mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, itin daug dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui.

sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką, prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

sudaryti galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;

aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

VII SKIRSNIS. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

36. Mokykloje taikomos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos, sudarančios mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, aptariant mokinių pasiekimus ir pažangą, priimant sprendimus dėl mokyklos priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus:

elektroninio dienyno „TAMO“ naudojimas; informacijos mokyklos svetainėje peržiūra; individualios konsultacijos tėvams (globėjams, rūpintojams) klasių vadovų tėvų

konsultavimo valandos metu; dalyvavimas klasės ir mokyklos tėvų susirinkimuose; dalyvavimas atvirų durų dienos renginiuose; pagal poreikį bendradarbiavimas su Vaiko gerovės komisija; individualūs susitikimai su pagalbos mokiniui specialistais, mokyklos administracija,

dėstančiais mokytojais ir kt. 37. Mokykla pagal galimybes užtikrina, kad mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai,

rūpintojai) informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius sunkumus keistųsi abipusiškai ir laiku. Tėvai (globėjai, rūpintojai) skatinami padėti mokyklai spręsti problemas, susijusias su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu.

38. Mokykla konsultuoja ir skatina mokinių tėvus: sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose; savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis; padėti vaikams mokytis namuose; sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti

mokyklos tobulinimo lūkesčius.

VIII SKIRSNIS. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

39. Mokykloje bus intensyvinami šie dalykai:

žmogaus saugos 5 ir 9 klasėse bei pilietiškumo pagrindų mokymas 9 klasėje visą kursą išdėstant per vienerius mokslo metus;

lietuvių k. ir technologijų bent kartą savaitėje skiriant ne vieną, o dvi pamokas per dieną;

40. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, priėmė mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

IX SKIRSNIS. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

41. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas pradiniame ugdyme:

Į dalykų programų turinį integruojama: bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų –

Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, ir Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“;

mokyklos pasirinkta „Olweus“ prevencinė programa; etninės kultūros ugdymas; informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės

komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etnokultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

Mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės, mokinių ugdymosi poreikius, Žmogaus saugos ir Sveikatos ugdymo bendrosioms programoms, mokyklos pasirinktai „Olweus“ prevencinei programai įgyvendinti gali skirti atskirą ugdymo laiką iš valandų, skirtų ugdymosi poreikiams tenkinti, o etninei kultūrai ugdyti – iš neformaliojo švietimo valandų.

42. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme. Integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo

karjerai programos patvirtinimo“ ir „Olweus“ prevencinė programa. Šios programos pagal galimybes integruojamos į įvairių dalykų ugdymo turinį, neformalųjį švietimą, kultūrinę ir pažintinę veiklą bei klasės vadovo darbą.

43. Mokykloje bus integruotai dėstomas 0,5 val. trukmės informacinių technologijų ir kitų dalykų kursas 7 ir 8 klasėse:

7 ir 8 klasėse informacinės technologijos bus integruojamos su anglų kalbos, biologijos, fizikos, geografijos, istorijos, lietuvių kalbos, matematikos, rusų kalbos ir technologijų pamokomis. Kiekvienam dalykui skiriant po 0,5 savaitinės pamokos vieną mėnesį;

44. Laisvės kovų istorijai mokyti 10 klasėje skirti 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas ir skiriant kiekviename dalyke po 6 pam..

45. Jaunimo klasėse: 7-8j ir 10j klasėse dorinis ugdymas 0,5 savaitinės pamokos integruojamos su lietuvių

kalba; 8j klasėje informacinės technologijos integruojamos 0,5 savaitinės pamokos su

lietuvių kalbos, anglų kalbos, rusų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos ir technologijų pamokomis. Kiekvienam dalykui skiriant po 2 pamokas per mokslo metus.;

10j klasėje pilietiškumo pagrindų 0,5 savaitinės pamokos integruojama su istorija; 8j ir 10j technologijos integruojamos į ikiprofesinį ugdymą; 8j ir 10j klasėse žmogaus saugos 0,5 savaitinės pamokos integruojama su

ikiprofesiniu ugdymu; 7j klasėje žmogaus saugos 0,5 savaitinės pamokos integruojama su technologijomis;

46. Produktyviojo mokymo klasėse integruojama antroji užsienio kalba su dora, matematika su ekonomika ir verslumu, gamtos mokslai, socialiniai mokslai, menai su technologijomis, kūno kultūra su muzika.

47. Specialiojo ugdymo klasėse bus dėstomas integruotas gamtamokslinis ugdymas ir integruotas socialinis ugdymas.

48. Mokslo metų eigoje gali būti vedamos pamokos integruojant kai kurias kelių dalykų temas ar problemas.

49. Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų.

50. Integruojamųjų dalykų turinį būtina numatyti rengiamuose ilgalaikiuose dalykų planuose.

51. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti susitarta nurodyti: integruojamą temą dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

52. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis pasirinktu būdu įgyvendinamą integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

X SKIRSNIS. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

53. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo“, ir jo pakeitimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. balandžio 14 d. Nr. V-325 ir 2016 m. birželio 29 d. Nr. V-610, Ugdymo programų aprašais ir Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorės 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (1.3)-V1-170 patvirtinta „Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka“.

54. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes.

55. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

56. Pradiniame ugdyme vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną atliekamas ne daugiau kaip vienas diagnostinis darbas;

informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

apibendrinamasis vertinimas atliekamas trimestro ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Ugdymo laikotarpio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir elektroniniame dienyne įrašomi:

ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).

mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“; dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi nurodant padaryta arba nepadaryta pažanga:

„p. p.“ arba „n. p.“; specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo

individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama įrašant „p. p.“ arba „n. p.“;

baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

57. Numatant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

58. Mokykla siekia, kad mokytojų organizuojamame ugdymo procese vyrautų mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

59. Mokykla siekia, kad pagrindinio ugdymo programoje mokytojų organizuojamame ugdymo procese vyrautų mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. Naudojant šį vertinimą stebimas mokinio mokymasis, laiku teikiamas grįžtamasis ryšys ir mokytojas gali laiku mokiniui pritaikyti ugdymo turinį.. Diagnostinis vertinimas naudojamas nustatyti mokinio pasiekimus ir pažangą tam tikro mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi žingsnius, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti.

60. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais prieš mokymą ir mokymo procese atliekamas reguliariai, kaip reikia pagal dalyko mokymosi logiką ir mokyklos susitarimus: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas vertinimo užduotis, kurios parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą, gali būti atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija naudojamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

61. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) rezultatus pagal galimybes:

pritaiko mokymą pagal mokinio gebėjimus, kad jis galėtų siekti aukštesnių rezultatų; užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje; informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir

pasiekimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir mokyklos nustatyta tvarka, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą. Kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato, kaip juos gerinti ir pritaikyti turinį;

klasės vadovas ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu (ar elektroniniu būdu) informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus.

62. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus. Mokinių žinios ir supratimas, žinių taikymo ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai, įvertinami pažymiais (pagal 10 balų vertinimo sistemą):

dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros parengiamosios ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Kitų dalykų pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema;

dalykų mokymosi pasiekimai trimestro ir mokslo metų pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“ – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

dalykų modulių mokymosi pasiekimai vertinami 10 balų vertinimo sistema, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

63. Lavinamųjų ir socialinių įgūdžių ugdymo klasių mokinių pažanga ir ugdymo(si) pasiekimai pažymiais nevertinami, vertinama įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“, o mokslo metų pabaigoje ugdymosi pasiekimų aprašas įsegamas į mokinio asmens bylą.

XI SKIRSNIS. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

64. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, nėra daugiau kaip 7 pamokų per dieną.

65. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę pagal galimybę paskirstytas proporcingai. Stengiamasi penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

66. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena. Šią veiklą mokykloje koordinuojanti direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Alaburdienė:

organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokytojai mokinius privalo informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai neorganizuojami po atostogų ar šventinių dienų.

67. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skirtas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kurie pildo mokyklos parengtas anketas.

68. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę yra ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktuose.

69. Mokymosi pagalbai organizuoti skirtos konsultacijos, kurias pagal dalykų mokytojų rekomendacijas arba savo poreikius lanko mokiniai. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokinio daromą pažangą, jam suteiktą mokymosi pagalbą. Konsultacijos teikiant pagalbą neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

70. Mokinys (pateikus motyvuotą prašymą) mokyklos direktorės įsakymu, gali būti atleistas nuo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu:

yra to dalyko nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas,

jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu.

71. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Savo buvimo vietą ir užsiėmimą atitinkamų pamokų metu mokinys bei jo tėvas (globėjas, rūpintojas) raštu suderina su mokinio klasės vadovu.

72. Direktorės įsakymu sudaryta darbo grupė priima sprendimus dėl mokinio, atleisto nuo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo:

dalyko vertinimo, gauto mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į 10 balų vertinimo sistemą;

nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojo to dalyko žinių įvertinimo.

XII SKIRSNIS. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

73. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

74. Bendrajame ugdymo plane numatytos neformaliajam švietimui valandos naudojamos tik neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti.

75. Mokykloje vykdant neformaliojo vaikų švietimo programas siekiama: siūlyti mokiniams pasirinkti kuo įvairesnes jų poreikius atitinkančias veiklas; vykdyti veiklas patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose

įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus; skirti veiklai įgyvendinti valandas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą,

trukmę. Valandos nustatomos kiekvienai ugdymo programai visiems mokslo metams. 76. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių

neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, pagal galimybes siūlo neformaliojo švietimo programas.

77. Neformaliojo švietimo grupėje mokinių skaičius yra ne mažesnis kaip 12 mokinių. 78. Mokytojams rekomenduojama neformaliojo švietimo užsiėmimus organizuoti ne tik

mokykloje, bet ir už jos ribų, numatyti veiklos pobūdį, labiausiai atitinkantį veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant numatytą valandų skaičių per metus.

79. Mokykloje vykdomas neformalusis švietimas ir jam skirtas savaitinių pamokų laikas:

80. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas mokykloje nėra

vykdomos.

XII SKIRSNIS. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS, PRADINIO AR/IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ,

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

81. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, jei asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio ar pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.

82. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Prienų r. savivaldybės administracijos direktorių ir numato jo mokymąsi.

83. Pradiniame ugdyme mokykla gali organizuoti įgytų pasiekimų patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams likviduoti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių

kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualus ugdymo planas, mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais).

84. Pradinės klasės mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

85. Pagrindiniame ugdyme mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina sėkmingai mokinio adaptacijai, prireikus parengia mokinio individualų ugdymo planą:

numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę; pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą; numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais); organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti; numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį

laikotarpį; siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis. 86. Pagrindiniame ugdyme mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės

bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:

individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, jei atvykęs mokinys yra pajėgus per adaptacinį laikotarpį pasiekti patenkinamą pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos pasiekimų lygį;

jei atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos, mokykla, suderinusi su tėvais, mokiniui siūlo mokytis viena klase žemiau, nei jis turėtų pagal baigtą užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą, ir integruoja atvykusį mokinį į klasę, kurioje jis kartu su kitais lanko dalį pamokų, o kitą dalį mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje ar grupėje;

jei per numatytą adaptacinį laikotarpį mokinys nepasiekia pagal sudarytą individualią programą numatyto patenkinamo pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programos pasiekimų lygio mokiniui siūloma mokytis išlyginamojoje klasėje ar grupėje (mokslo metus ar trumpesnį laikotarpį);

per adaptacinį laikotarpį, taip pat mokantis išlyginamojoje klasėje ar grupėje mokinio pasiekimai pažymiais nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga.

XIII SKIRSNIS. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

87. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam

reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

88. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

89. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį).

90. Mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų / pamokų gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Šios ugdymo valandos / pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

91. Pradiniame ugdyme: Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo

dalykus. Rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus kūno kultūros programą;

mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama 40 proc., individualioms konsultacijoms – 15 proc. Bendrojo ugdymo plano 24.3 papunktyje nustatytų ugdymo valandų per savaitę, o mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), – Bendrojo ugdymo plano 24.3 papunktyje nustatytų ugdymo valandų per savaitę;

namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 11 ugdymo valandų.

92. Pagrindiniame ugdyme: savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6

klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10, gimnazijos I–II klasėse – 15, gimnazijos III–IV klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), skiriama iki 15 procentų, grupėje – iki 40 procentų bendrųjų ugdymo planų 123, 124 ir 137 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) – Bendrųjų ugdymo planų 123, 124 ir 137 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę;

suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

XIV SKIRSNIS. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

93. Pradiniame ugdyme: gali būti jungiamos dvi arba trys klasės. Dvi klasės jungiamos, susidarius ne daugiau

kaip 18 mokinių, trys – ne daugiau kaip 15. atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 24.3 papunktyje numatytą skiriamų valandų

skaičių, jungtiniam pradinių klasių komplektui gali būti skiriama iki 30 ugdymo valandų per savaitę. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo valandos ir 2 valandos, mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Šios valandos įeina į 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

94. Pagrindiniame ugdyme: mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių

dalykų pamokas jungtinėje klasėje organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai. Mokykloje stebima ir analizuojama jungtinėse klasėse mokinių daroma pažanga ir, nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui, jis motyvuotai keičiamas;

įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąjį koncentrą, 5–8 klasės gali būti jungiamos po dvi, geriausiais būdais siekiant Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų;

jungtinei klasei, kurioje mokosi 5–6 klasių mokiniai, skiriamos 33 pamokos, 6–7 klasių mokiniai – 34 pamokos, 7–8 klasių mokiniai – 36 pamokos. Jungiant kitaip, 5 ir 7 klasių mokinius, skiriamos 34, 5 ir 8 klasių mokinius – 38, 6 ir 8 klasių mokinius – 38 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skiriama po 4 neformaliojo švietimo pamokas.

XV SKIRSNIS. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

95. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:

doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką: 2, 3, 7, 8 klasėse;

užsienio kalboms, kai klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys: anglų kalba: 3, 7, 8 klasėse; rusų kalba: 6a, 7, 8 klasėse;

pradėtai užsienio kalbai mokytis, kai klasė mokosi kitos užsienio kalbos: prancūzų kalbos 8j, 10 klasėse (2 pam.); vokiečių kalbos 10, 10j, 10pm (1 pam.);

informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos normos:

informacinės technologijos 5a, 5b, 6a, 7, 8 klasėse; technologijos: 6a, 7, 8 klasėse;

pagilintai anglų kalbai 5a ir 5b, 6a ir 6b, 7, 8 klasėse; pagilintai kūno kultūrai 6a ir 6b klasėse; specialiajai pedagoginei pagalbai teikti. mokymosi, švietimo pagalbai teikti; grupinėms konsultacijoms, mokymo pagalbai teikti ar kitai ugdymo veiklai, kuria

siekiama spręsti mokyklai aktualias ugdymo problemas (pvz., gabiems mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų);

96. Įgyvendinant pradinio ugdymo programą Bendrosios programos ugdymo dalykams laikinosios grupės iš kelių klasių mokinių pagal gebėjimų grupes nesudaromos.

97. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą užsienio kalbos mokymui tęsti, kai klasė mokosi kitos užsienio kalbos, laikinoji grupė sudaroma iš 1 ir daugiau mokinių, o visiems kitiems dalykams iš ne mažiau kaip 5 mokinių. Neformaliojo švietimo grupė iš ne mažiau kaip 12. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

II SKYRIUS. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I SKIRSNIS. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

98. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

99. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min., per dieną organizuojant ne daugiau kaip 5 pamokas:

100. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų

skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.

101. Ugdymo procesas bus organizuojamas pamokomis. 102. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz.,

muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

103. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

II SKIRSNIS. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ

PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

104. Ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: Dorinis ugdymas:

tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą;

dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) parašytą prašymą.

Kalbinis ugdymas: siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo,

kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų pamokas (pvz., naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus);

pirmosios užsienio kalbos mokymas: 104.2.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo

programos metais; 104.2.2.2. tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų trijų

Europos kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) (toliau – užsienio kalba); 104.2.2.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per

savaitę. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Mokytojai 1/4 dalykui skiriamo laiko turėtų ugdymą organizuoti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

socialiniams gebėjimams ugdytis mokytojai 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko turėtų skirti, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

Matematinis ugdymas. Organizuojant matematinį ugdymą mokytojams rekomenduojama vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

Kūno kultūra: viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui; mokiniams, kuriems kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę,

pagal galimybes sudarytos sąlygos ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;

specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, rekomenduojama ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas.

Meninis ugdymas: technologiniam ugdymui mokytojams rekomenduojama skirti ne mažiau kaip

1/3 dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 23, 24 punktuose;

mokykloje organizuojamas dailės kryptingas meninis ugdymas, yra parengta dailės kryptingo meninio ugdymo programa, kuri patvirtinta mokyklos direktorės.

III SKYRIUS. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I SKIRSNIS. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

105. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

106. Mokykla nustato ir skiria vieno mėnesio adaptacinį laikotarpį 5 ir 9 klasių mokiniams bei naujai atvykusiems į mokyklą mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis klasės vadovas skiria jiems didesnį dėmesį, o esant poreikiui kreipiamasi į pagalbos specialistus. Naujai atvykusiems mokiniams paskiriami tos pačios klasės mokiniai savanoriai.

107. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla. Kiekvieno mokinio socialinę-pilietinę veiklą fiksuoja klasės vadovas Mokyklos tarybos patvirtintuose lapuose ir dienyne.

108. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina minimalų Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktais Buvo siūlyta mokiniams rinktis pagilinto dalykų mokymosi programas, panaudojant pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti mokantis:

pagilintos anglų kalbos ir pagilintos kūno kultūros – 5 klasėje; anglų kalbos, lietuvių kalbos ir matematikos (kaip modulių) 9-10 klasėse; mokiniai gali pradėti mokytis pagal dailės kryptingo meninio ugdymo programą 5

klasėje. 109. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, galėjo rinktis ir

mokysis:

pagilintos anglų kalbos – 5a, 5b, 6a, 6b, 7, 8 klasių mokiniai; pagilintos kūno kultūros – 6a ir 6b klasių mokiniai; 5a, 5b, 6a, 6b, 7 ir 8 klasių mokiniai tęsia pradėtą dailės kryptingo meninio ugdymo

programą.

II SKIRSNIS. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

110. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas:

priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje: daugumą rašto darbų mokykloje ir namuose mokiniai rašo ranka; informacinių technologijų pamokose pagal galimybes naudojamasi lietuviška

aplinka; pagal galimybes vertinant mokinio pasiekimus teikiama grįžtamoji informacija

apie kalbos mokėjimą, nurodant privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus; visų dalykų pamokose ugdoma kalbinė atsakomybė, kalbinė raiška;

mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

111. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

112. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

113. Kalbos: Lietuvių kalba ir literatūra:

mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas lankant lietuvių kalbos mokytojų konsultacijas;

atvykus mokiniui, kuris yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą arba mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos mokymas bus organizuojamas pagal Bendruosiuose ugdymo planuose pateiktas rekomendacijas.

Užsienio kalbos: užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos; antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai,

rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų ar vokiečių. Mokykla sudarė galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš trijų užsienio kalbų ir pagal galimybes mokytis pasirinktos kalbos;

baigiant pagrindinio ugdymo programą organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS);

pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

113.2.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

113.2.4.2. susidarius mokinių grupei, kurios dydį numato mokykla, atsižvelgiant į mokymo lėšas, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos;

113.2.4.3. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse;

113.2.4.4. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

113.2.4.4.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir Prienų rajono administracijos direktoriumi. Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi bendrųjų ugdymo planų 123 punktu;

113.2.4.4.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

114. Matematika: mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti mokytojams rekomenduojama

naudotis Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis; stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (standartizuotų

testų ir kitų tyrimų rezultatais), numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi;

ugdant gabius matematikai vaikus naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais;

naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis. Ypač mokytojams rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

115. Informacinės technologijos:

7–8 klasėse skiriamos 34 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas, įgyvendinant mokymo modelį, pagal kurį organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti;

9 klasės informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis, o 10 klasės - pasirenkamasis kompiuterinės leidybos pradmenų modulis. Mokykla siūlė tris modulius (programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų, tinklalapių kūrimo pradmenų). Modulį rinkosi mokinys.

116. Gamtamokslinis ugdymas: gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o įgijus patirties – Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant, eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas;

atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos;

mokykloje mokymosi aplinka pagal galimybes pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti;

eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokytojams rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

117. Technologijos: mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasidedamas nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso;

baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Pasirinktą kursą mokiniai mokosi 9 ir 10 klasėje. Atskirais atvejais pasirinktą kursą mokinys gali keisti pateikęs tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą ir savarankiškai atsiskaitęs už praleistą kurso dalį.

118. Socialinis ugdymas. per socialinių mokslų pamokas mokymąsi mokytojams rekomenduojama grįsti

tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis;

siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis;

mokytojas formuodamas ugdymo turinį, gali 9–10 klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus;

laisvės kovų istorijai mokyti 10 klasėje skirti 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas ir skiriant kiekviename dalyke po 6 pam.;

istorijos kursas 5 klasėje skiriamas Lietuvos istorijos mokymui, o 6 klasėje - Europos istorijos mokymui.

mokytojams rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

119. Kūno kultūra: kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, pagal galimybes sudarytos sąlygos

visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Klasės vadovai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą pagal mokyklos metodinėje taryboje sutartą formą;

organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;

specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). Tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikus prašymą raštu šie mokiniai gali nedalyvauti pirmose arba paskutinėse kūno kultūros pamokose.

120. Meninis ugdymas: meninio ugdymo dalykus sudaro dailės ir muzikos dalykai; organizuojamas dailės kryptingas meninį ugdymą 5-8 klasėse.

121. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 5-8 klasėse skiriamas pamokų skaičius:

122. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 9-10 klasėse skiriamas pamokų skaičius:

III SKIRSNIS. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS JAUNIMO

KLASĖSE

123. Pagrindinio ugdymo programa jaunimo klasėse, įgyvendinama, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bendraisiais ugdymo planais.

124. Kiekvienam vaikui, ugdomam jaunimo klasėje, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, jo turimą mokymosi patirtį, polinkius, mokymosi poreikius ir į reikiamos mokymosi pagalbos suteikimą.

125. Jaunimo klasėse, formuojant ir įgyvendinant mokyklos ugdymo turinį: bus integruojami dalykai:

7, 8 ir10 kl. dorinis ugdymas su lietuvių kalba; 10 kl. pilietiškumo pagrindai su istorija; 7-8 kl. žmogaus sauga integruojama su ikiprofesiniu ugdymu; 8-10 kl. technologijos integruojamos į ikiprofesinį ugdymą;

perskirstytas Bendrųjų ugdymo planų 123 punkte nustatytą pamokų skaičių tarp dalykų iki 25 procentų.

mokytojams rekomenduojama keisti iki 25 proc. Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio, pritaikant jį pagal besimokančių mokinių poreikius;

iki 15 procentų dalykui skirtų pamokų bus organizuojama kitokia forma: projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla. Ne pamokų forma ugdymas bus organizuojamas kartą per mėnesį:

Data Savaitės diena Tema Atsakingas dalyko mokytojas

2016-09-19 Pirmadienis Rūšiuoju atliekas- saugau gamtą Fizika 2016-10-18 Antradienis Spalvų pasaulis Dailė 2016-11-23 Trečiadienis Raudonoji knyga. Nykstantys

gyvūnai Biologija

2016-12-15 Ketvirtadienis Laikyk raketę vietoj cigaretės Kūno kultūra 2017-01-20 Penktadienis Mano mėgstamiausias herojus

(filmo ar knygos) Lietuvių kalba

2017-02-21 Antradienis Vaiko pareigos ir teisės Užsienio kalbos 2017-03-20 Pirmadienis Žemės diena Istorija, geografija 2017-04-19 Trečiadienis Perspektyvios specialybės Ikiprofesinis

mokymas 2017-05-18 Ketvirtadienis Žaidimų diena Matematika, muzika

Ugdomąją veiklą organizuos tomis dienomis su jaunimo klasėmis dirbantys mokytojai, o prireikus ir pagalbos mokiniui specialistai;

dalykui mokytis per dieną galima skirti ne vieną, o dvi, vieną po kitos pamokas, kad būtų sudarytas ilgesnis laiko tarpas mokytis to paties dalyko;

teikti mokiniams reikiamą mokymosi pagalbą, atsižvelgiant į Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimų lygius. Mokykla pagal galimybes užtikrins, kad teikiama mokymosi pagalba atitiktų mokinių gebėjimus. Esant reikalui mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti;

Sveikatos ugdymo programa integruojama į mokomuosius dalykus:

Dalykas Temos Biologija 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata Kūno kultūra 2. Fizinė sveikata. 2.1. Fizinis aktyvumas Ikiprofesinis mokymas 2. Fizinė sveikata. 2.2. Sveika mityba Biologija 2. Fizinė sveikata. 2.2. Sveika mityba Kūno kultūra 2. Fizinė sveikata. 2.3. Veikla ir poilsis Ikiprofesinis mokymas 2. Fizinė sveikata. 2.4. Asmens ir aplinkos švara Lietuvių kalba ir dorinis ugdymas

3. Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas)

Lietuvių kalba ir dorinis ugdymas

4. Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija)

Ugdymo karjerai programas įgyvendinama pagal šioje programoje numatytas nuostatas;

126. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programa, skirta į praktinę veiklą orientuotam ugdymui, padeda mokiniui didinti mokymosi motyvaciją, aktyviai susipažinti su profesijomis ir ugdyti bendrąsias kompetencijas. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programą rengia mokyklos mokytojai.

127. 8 klasėje ikiprofesinio ugdymo programą sudaro privalomas įvadinis (iki 17 valandų) modulis ir pasirenkamieji savarankiški moduliai: gaminių dizaino (34 val.), medžio apdirbimo technologijos (34 val.), mitybos technologijos (17 val.). Įvadinis modulis skirtas supažindinti mokinius su Lietuvos ūkio šakomis, joms priklausančiomis profesijomis, su mokykloje įgyvendinama ikiprofesinio ugdymo programa ir galimybe rinktis modulius. Dėl pasirenkamųjų modulių temų, jų apimties ir modulių skaičiaus mokykloje tariamasi, atsižvelgiant į mokinių interesus, fizinę mokymosi aplinką, galimybę naudoti kitas, netradicines aplinkas (profesinio mokymo bazė, muziejai ir kt.).

128. 8 klasėje bus dėstomi gaminių dizaino, medžio apdirbimo technologijų ir mitybos technologijų ikiprofesinio mokymo moduliai, o 10 klasėse tęsiamas medžio apdirbimo technologijų ikiprofesinis mokymas;

129. Ikiprofesinio ugdymo programai įgyvendinti 8 klasėje skiriamos 3 valandos, o 10 klasėse skiriama po 4 valandas.

130. Jaunimo klasėse pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimui skiriamas pamokų skaičius:

IV SKIRSNIS. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PRODUKTYVIOJO MOKYMO KLASĖSE

131. Pagrindinio ugdymo programa produktyviojo mokymo klasėse, įgyvendinama, vadovaujantis Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir

mokslo ministro, 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-680 bei Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktorės 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (1.3)-V1-210, bendraisiais ugdymo planais.

132. Kiekvienam vaikui, ugdomam produktyviojo mokymo klasėje, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, jo turimą mokymosi patirtį, polinkius, mokymosi poreikius, į reikiamos mokymosi pagalbos suteikimą ir praktinio mokymosi vietos pasirinkimą.

133. Produktyviojo mokymo klasėje, formuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį: bus integruojami dalykai:

rusų kalba ir dorinis ugdymas; matematika ir ekonomika ir verslumas; istorija, geografija ir pilietiškumo pagrindai; chemija ir fizika (9 klasėje); chemija, fizika ir žmogaus sauga (10 klasėje);

technologijos ir informacinės technologijos; nustatytas mokinio mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje savaitinių

valandų santykį (mokymasis mokykloje iki 20 val. per savaitę ir mokymasis praktinio mokymosi vietose iki 12 val. per savaitę), išlaikytas Bendruosiuose ugdymo planuose numatytas minimalus pamokų skaičius;

3 dienas per savaitę mokiniai mokysis mokykloje, o 2 dienas– praktinio mokymosi vietoje (ne mažiau kaip 6 valandas per dieną);

134. Produktyviojo mokymo klasėse pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimui skiriamas pamokų skaičius:

IV SKYRIUS. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

135. Mokykla, rengdama mokyklos ar mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

136. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis (jei šis skyrius nereglamentuoja, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrojo ugdymo plano nuostatomis nustatančiomis švietimo programų įgyvendinimą), ir atsižvelgia į:

formaliojo švietimo programą; mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą; specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, švietimo pagalbos specialistų,

mokyklos Vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ir švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas);

mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

137. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinių reikmėms ir vadovaudamasi bendruosiuose ugdymo planuose ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 123 punkte, gali:

iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičių (nemažindamos nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę):

planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų skaičių, skirtą meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, taip pat ugdymui profesinei karjerai;

keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o šį laiką skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti;

keisti dienos ugdymo struktūrą (nepamokinis išdėstymas), atsižvelgdama į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį;

formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių, kurių skaičių grupėje, pogrupyje nustato pati mokykla, atsižvelgdama į mokymo lėšas, mokinio poreikius, turimas mokymo(si) sąlygas ir mokymo priemones.

138. Individualus ugdymo planas rengiamas: mokiniui, kurio specialiųjų ugdymosi poreikių negali tenkinti bendrasis mokyklos ar

klasės ugdymo planas; atsižvelgiant į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos

tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos galimybes;

mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ar mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas nustatytu laikotarpiui reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos;

bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo pagalbos specialistams ir kitoms institucijoms, kurias prireikus kaip konsultantus kviečiasi mokykla.

139. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas gali būti pritaikomas taip:

mokinys dėl klausos sutrikimo, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir nepatikslinto intelekto sutrikimo), judesio ir padėties sutrikimų, kochlearinių implantų, dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, taip pat turintis mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos;

tiems, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, šioje programoje prasidedančius dalykus mokykla gali pradėti įgyvendinti metais vėliau, juos sieti su mokinių praktiniais interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, kurių ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 123 punktą, vietoj kelių tos srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotas šių sričių dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą), turintis mokinys gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti;

mokinys, turintis klausos sutrikimą (išskyrus nežymų), gali nesimokyti muzikos; judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus) turintis mokinys

gali nesimokyti technologijų; vietoje bendrųjų ugdymo planų 143.1, 143.2, 143.3, 143.4, 143.5, 143.6, 143.7

nesimokomų dalykų mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą;

mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį Bendrųjų ugdymo planų punktą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

II SKIRSNIS. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR

PASIEKIMŲ VERTINIMAS

140. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų skyriaus „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas“ nuostatomis.

141. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

142. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašais, „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašais, pažymiais ir kt.).

III SKIRSNIS. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

143. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

144. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

145. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama: vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228 „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui; specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8

mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma;

kai mokykloje nėra reikiamos specializacijos specialiųjų pedagogų (tiflopedagogo, surdopedagogo), mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai.

146. Specialioji pagalba teikiama: vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias

mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1229 „Dėl specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) aprašo patvirtinimo“;

mokytojo padėjėjo; ugdymo proceso metu.

IV SKIRNIS. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS

NAMIE

147. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais organizuoja mokykla, pagal Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

148. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 97-100 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

149. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą: mokiniui, turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, mokymas namie organizuojamas,

vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 97–100 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

mokiniui, turinčiam klausos sutrikimą (išskyrus nežymų), mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę, ugdo surdopedagogas ar logopedas, turintį regos sutrikimą (išskyrus nežymų), ugdo tiflopedagogas;

specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus);

mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, 1–2 valandos per savaitę skiriamos gydomajai mankštai;

mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę, ugdo specialusis pedagogas.

V SKIRSNIS. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR

BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO

PROGRAMAS, UGDYMAS

150. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turi specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 123 punktu dalykų programoms įgyvendinti nurodomu savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

151. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 123 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti: specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9–10 klasėse – po 0,5 pamokos mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

152. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

VI SKIRSNIS. PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTŲ PROGRAMŲ

ĮGYVENDINIMAS

153. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, organizavimo būdą ir klasės paskirtį.

154. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą ir besimokantiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas rengiamas:

vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 23 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 procentų;

mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą ir kompleksinį sutrikimą, kurio derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane skiriama specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei pedagoginei pagalbai teikti.

155. Mokiniui, turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą ugdymo planas rengiamas, atsižvelgusi į mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas ir ugdymo formą. Mokyklos ugdymo planas sudaromas:

mokiniams bendrosios paskirties klasėse, vadovaujantis bendrojo ugdymo plano 23 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kurį galima koreguoti iki 20 procentų;

mokiniams specialiosios paskirties klasėse, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 96 punktu, ugdymą organizuojant atskiromis veiklos sritimis, skiriant specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

156. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą (nežymus, vidutinis, žymus ar labai žymus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos paskirtį:

mokiniui, turinčiam nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 123 punktu. Socialinio ugdymo srities dalykus mokykla gali įgyvendinti nuo 6-7 klasės arba vietoje socialinių mokslų srities siūlyti integruotas socialinių mokslų pamokas;

turinčiam nežymų ar vidutinį intelekto sutrikimą ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 123 punktu, vietoje gamtos mokslų srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotas gamtos mokslų pamokas. Tada mokinys gali nesimokyti fizikos ir chemijos;

specialiosiose klasėse (lavinamosiose), skirtose intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, visų dalykų (išskyrus gydomąją kūno kultūrą) moko vienas mokytojas, turintis specialiojo pedagogo kvalifikaciją;

mokykla gali organizuoti specialiųjų klasių, skirtų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, mokinių užimtumą ir per mokinių atostogas. Savanoriai, aukštesniųjų klasių mokiniai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali padėti mokytojui organizuoti šią veiklą;

mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti po 1 pamoką per savaitę kompiuteriniams,

specialiųjų mokymo priemonių naudojimo įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

157. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar individualus ugdymo planas rengiamas:

vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 123 punkte nustatytu dalykų programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius; planuojama papildoma mokytojo pagalba; planuojamos specialiosios pamokos; didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų

dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros kompetencijoms ugdyti; keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų

valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgus į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

1–2 pamokomis mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, didinant neformaliojo švietimo valandų skaičių ar organizuojant veiklas, stiprinančias praktinius gebėjimus;

technologijų dalyko siūloma tik viena technologijų programa ar technologijų kryptis; specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę

mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

158. Specialiųjų klasių ugdymui skiriamas valandų skaičius per savaitę:

159. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl

vidutinio intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas: besimokančiam bendrosios paskirties klasėje – integruotai, vadovaujantis Bendrųjų

ugdymo planų 123 punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų

skaičiumi, kuris, atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę mokiniui, naudojančiam alternatyvią komunikaciją. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

lavinamųjų klasių ugdymui įgyvendinti veikloms skiriamų valandų skaičius per savaitę:

160. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio

ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal lentelėje nurodytą pamokų skaičių atskiriems ugdymo metams (klasei). Šios veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgus į mokinio poreikius, sveikatą.

161. Mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę.

162. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 1–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiųjų mokymosi priemonių įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

163. 1–10 klasių mokiniui, bendraujančiam alternatyviosios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklų, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

VII SKIRSNIS. SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

164. Mokykla, įgyvendindama Socialinių įgūdžių ugdymo programą renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia veiklomis ar dalykais, atsižvelgdama į asmens galias, mokykloje esančius specialistus, dalykų mokytojus.

165. Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

166. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla ieško šiai veiklai organizuoti

pritaikytų, atvirų visuomenei, socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas ir sukurti aplinkas šioms veikloms vykdyti taip pat bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis, ieško universalaus dizaino įstaigų, galinčių padėti vykdyti šias veiklas.

167. Logopedinėms arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriamos 1 pamoka per savaitę. 168. Individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama 1 pamoka per savaitę

mokiniui, turinčiam cerebrinį paralyžių, judesio ir padėties sutrikimų. 169. Veiklos gali būti integruojamos, jungiamos, keičiamos, atsižvelgus į mokinių

ugdymosi poreikius, aplinkybes, dėl kurių koreguojamas ugdymo procesas.

V SKYRIUS. SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

170. Mokykla, esant poreikiui, vykdo suaugusiųjų pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programas, vadovaudamasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Mokykla, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kitais pagrindinį ir vidurinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.