ALYTAUS ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO GIMNAZIJOS

2013–2014 IR 2014–2015 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendrieji

ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja Alytaus Adolfo Ramanausko-

Vanago gimnazijos (toliau – Gimnazijos) pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, mokiniams,

turintiems specialiųjų ugdymo poreikių pritaikytas programas, neformaliojo ugdymo vaikų švietimo

programas. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromas gimnazijos

2013–2014 ir 2014–2015 metų ugdymo planas.

2. Ugdymo planą sudaro grupė, paskirta 2013 m. sausio 22 d. gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr.

V-17.

3. Gimnazijos ugdymo plano tikslai:

3.1. Įvardinti gimnazijos ugdymo principus ir reikalavimus;

3.2. Suformuoti ugdymo turinį ir proceso organizavimą taip, kad kiekvienas besimokantysis

pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų

kompetencijų;

3.3. Sudaryti sąlygas brandinti dvasines, intelektines ir fizines gimnazijos mokinių galias, ugdyti

aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį bendrąsias ir kiekvieno dalyko kompetencijas, būtinas

sėkmingai socialinei integracijai, profesinei veiklai ir mokymuisi visą gyvenimą.

4. Ugdymo plano uţdaviniai:

4.1. Nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;

4.2. Numatyti gaires ugdymo procesui gimnazijoje įgyvendinti ir pritaikyti jas pagal mokinių

poreikius ir gimnazijos galimybes;

4.3. Pateikti gimnazijos ugdymo turinį, jo įgyvendinimo planą ir apibrėţti mokymosi aplinką;

4.4. Nustatyti valandas gimnazijos mokinių neformaliojo ugdymo veiklai organizuoti.

5. Gimnazijos ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėţta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – ţinių, gebėjimų, įgūdţių demonstravimas arba mokinio ţinioms, gebėjimams,

į gūdţiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne maţiau kaip

30 minučių.

Savarankiškas darbas – pamokos ar kelių pamokų ţinių, gebėjimų ir jų taikymo tikrinimas,

trunkantis maţiau nei 30 min., apie kurį nebūtina mokinius informuoti iš anksto.

Laikinoji grupė – mokinių grupė mokytis dalyko pagal modulį, diferencijuotai mokytis dalyko ar

mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė 45 minučių trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, padedant įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

PATVIRTINTA

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos

direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. V-134

2

Tiriamieji/kūrybiniai darbai – gabiųjų klasės mokinių atliekami darbai laisvai pasirinkta tema,

atliekami mokslo metų eigoje konsultuojant mokytojams, vertinami viešo pristatymo metu. Jų

vertinimo paţymys sudaro metinio įvertinimo 1/3 dalį.

Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose

švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

6. Ugdymo organizavimas:

6.1. Ugdymo procesas 2013–2014 mokslo metais pradedamas rugsėjo 2 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis

Gimnazijos I–III 06-06 35

Gimnazijos IV 05-29 34

6.2. Ugdymo procesas 2014–2015 mokslo metais pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis

Gimnazijos I–III 06-05 35

Gimnazijos IV 05-28 34

6.3. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

6.4. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas Gimnazijoje skirstomas

pusmečiais. Nustatoma tokia pusmečių trukmė: pirmas pusmetis: rugsėjo 2 d. – sausio 31d., antras

pusmetis: I–III klasėms vasario 1 d. – birţelio 6 d., IV klasėms vasario 1 d. – geguţės 28 d.

6.5. Mokinių atostogos 2013–2014 mokslo metais numatomos:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2013-10-28 2013-10-31

Ţiemos (Kalėdų) 2013-12-23 2014-01-03

Ţiemos 2014-02-17 2014-02-18

Pavasario (Velykų) 2014-04-14 2014-04-18

Vasaros 2014-06-09 2014-08-31

6.6. Mokinių atostogos 2014–2015 mokslo metais numatomos:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2014-10-27 2014-10-31

Ţiemos (Kalėdų) 2014-12-22 2015-01-02

Ţiemos 2015-02-17 2015-02-18

Pavasario (Velykų) 2015-03-30 2015-04-03

Vasaros 2015-06-08 2015-08-31

7. Pamokų laikas:

7.1. Pirmadienį, trečiadienį-penktadienį:

3

1. 8.00 – 8.45

2. 8.55 – 9.40

3. 9.50 – 10.35

4. 10.55 – 11.40

5. 12.10 – 12.55

6. 13.05 – 13.50

7. 14.00 – 14.45

8. 14.55 – 15.40

7.2. Antradienį:

1. 8.00 – 8.45

2. 8.55 – 9.40

3. 9.50 – 10.35

4. 10.55 – 11.40

5. 12.00 – 12.45

6. 13.35 – 14.20

7. 14.30 – 15.15

8. 15.25 – 16.10

7.3. Antradienį po penkių pamokų skiriama 30 min. klasės auklėtojo valandėlei. Pradţia 12.55 val.,

pabaiga 13.25 val.

8. Esant oro temperatūrai 25 laipsniams šalčio ir ţemesnei, mokiniai į gimnaziją gali nevykti. Šios

dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

9. Gimnazija priima sprendimus ir informuoja Alytaus švietimo skyriaus vedėją dėl ugdymo proceso

koregavimo iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, bei paskelbus

ekstremalią situaciją.

II. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINĮ

10. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo programas pagal

konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius, III–IV klasės mokinių susidarytus ugdymosi planus,

gimnazijos galimybes, tikslus ir prioritetus:

10.1. Efektyvinti ugdymo(si) procesą, išlaisvinant kūrybingumą;

10.2. Stiprinti gimnazijos bendruomeniškumą bei tautiškumą, plėtoti savivaldą, ugdant atsakomybę;

10.3. Tobulinti ir uţtikrinti saugią ugdymo(si) aplinką.

10.4.1. Formuodami gimnazijos ugdymo turinį, vadovaujamės švietimo stebėsenos, mokinių

pasiekimų ir paţangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų analize,

gimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis, gimnazijos prioritetais ir

uţdaviniais: 1. Švietimo kokybės gerinimas: 1.1. Mokytojų pedagoginės kompetencijos tobulinimas;

1.2.Ugdymo bazės modernizavimas, sąlygų kiekvieno individualiems gebėjimams atskleisti

sudarymas; 1.3. Pagalbos mokiniui tobulinimas. Ugdymo turinio individualizavimas ir

diferencijavimas atsiţvelgiant į gimnazijos galimybes; 1.4. Neformaliojo švietimo pasirinkimo

galimybių didinimas bei formaliojo ir neformaliojo švietimo tarpusavio papildomumo gilinimas. 1.5. Mokytojų ir mokinių atsakomybės bei motyvacijos didinimas.

10.4.2. Sveikatingumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas. 2.1. Sėkmingas

bendruomenės narių dvasinės, fizinės ir psichinės sveikatos ugdymas; 2.2. Savivaldos institucijų

4

tobulinimas, įtraukiant tėvus į gimnazijos perspektyvos kūrimą; 2.3.Gimnazijos tradicijų

puoselėjimas, pasididţiavimo savo gimnazija ir gimtuoju miestu ugdymas.

11. Gimnazijos ugdymo plane ugdymo programos turinys ir pamokų valandų skaičius pateikiamas

2013–2014 mokslo metams I, II; IV klasėms, III klasėms – 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo

metams.

12. Ugdymo procese skiriama ne daugiau 7 mokymosi dienų kultūrinei, meninei, paţintinei,

kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kt. pasirinktai veiklai, siejamai su

gimnazijos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais.

Numatoma veikla:

Eil.

Nr.

Pavadinimas Data

Klasės Atsakingas

1. Rugsėjo 1-osios šventė 09-01

I–IV Klasių auklėtojai,

mokytojai

2. Mokinių adaptacijai skirta diena 09-02 I–IV Klasių auklėtojai,

mokytojai

3. Kalėdiniai renginiai 12-19 I–IV Klasių auklėtojai,

mokytojai

4. Gimnazijos diena 03-06 I–II Mokytojai, mokinių

taryba

5. Sporto-turizmo šventė 06

I–II–III Kūno kultūros

mokytojai, klasių

auklėtojai

6. Paskutinė mokslo metų diena, skirta

netradicinei veiklai

06 I–II–III Klasių auklėtojai

7. Rezervinė diena Pagal

poreikį

I–II–III Administracija

12.1. Šiomis dienomis vykdoma meninė, kultūrinė, profesinio informavimo, karjeros planavimo ir

kt. veikla, bendradarbiaujant su muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kt. įstaigomis.

Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių ir veiklos vykdomos pagal 13 punkte pateiktą

planą, atskirą direktoriaus įsakymą ir patvirtintą renginio programą.

12.2. I–II klasių mokiniai per mokslo metus turi atlikti ne maţiau 5 val. socialinės veiklos.

Gimnazija rekomenduoja socialinę veiklą įgyvendinti dalyvaujant miesto švarinimo talkose,

pilietinėse akcijose.

12.3. III–IV klasių mokiniai gali savanoriškai uţsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla:

dalyvauti pilietinėse akcijose, šventėse, miesto švarinimo talkose, savanoriaujant renginiuose ir kt.

12.4. Pamokų metu klasės, mokinių grupės vyksta tik į edukacines programas, finansuojamas iš

mokinio krepšelio.

13. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008

m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu

Nr. V-269, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir

mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. birţelio 28 d. įsakymu Nr. V-1049, ir mokytojų parengtais ilgalaikiais planais, ugdymo

proceso metu paruoštais trumpalaikiais planais, moduliams naudojamomis parengtomis

5

programomis arba savo sukurtomis programomis (jeigu mokytojas sukuria modulio programą –

modulio plano rašyti nereikia), atsiţvelgiant į gimnazijai skirtas mokymo lėšas.

14. Atsiradus gimnazijos ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, gimnazija gali koreguoti

ugdymo proceso metu ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą

priklausomai nuo gimnazijos lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms

programoms įgyvendinti.

15. Gimnazija komplektuoja I a gabių mokinių klasę, tęsia gabių mokinių ugdymą II a klasėje..

16. Integruotai mokome istorijos ir prancūzų kalbos, informacinių technologijų ir prancūzų kalbos I

klasių mokinius, besimokančius prancūzų kalbos ir integruotos istorijos ir prancūzų kalbos III

klasėse, pagal mokinių pageidavimus (EMILE grupės).

17. Etninės kultūros programa integruojama į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos, muzikos, dailės,

šokio, technologijų, teatro, pilietiškumo ugdymo, istorijos, geografijos, informacinių technologijų

pamokas, neformalųjį ugdymą ir klasės auklėtojo darbą.

18. Ţmogaus sauga III–IV klasėse integruojama į automobilizmą, klasės auklėtojo darbą. I

gimnazijos klasėse ţmogaus sauga integruojama į technologijas, II klasėse – neintegruojama.

19. Pasipriešinimo istorija integruojama į pilietiškumo ugdymą, lietuvių kalbos pamokas ir istoriją.

20. Sveikatos ugdymo programa integruojama į kūno kultūros, dorinio ugdymo, biologijos,

technologijų, ţmogaus saugos pamokas, neformalųjį ugdymą, klasės auklėtojo darbą. Gyvenimo

įgūdţių, lytiškumo ugdymo programa integruojama į klasės auklėtojo darbą, dorinio ugdymo,

biologijos pamokas, socialinio pedagogo ir psichologo darbą.

21. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevencijos programa

integruojama į dorinio ugdymo, biologijos, chemijos, kūno kultūros, technologijų pamokas,

neformaliąją veiklą ir klasės auklėtojo darbą.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

22. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, gimnazijoje ugdymas individualizuojamas,

sudaromi individualūs ugdymo(si) planai I a klasei ir III–IV klasių mokiniams, besimokantiems

savarankiškai, namuose, turintiems specialių poreikių, kuriais padedame mokiniams planuoti pagal

išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymo(si) rezultatų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo

mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

23. Vidurinio ugdymo(si) plano forma:

ALYTAUS ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO GIMNAZIJOS III .... KLASĖS

MOKINIO(ĖS)

........................................................................................................................................

(vardas, pavardė, telefono Nr.)

2014-2016 MOKSLO METŲ UGDYMOSI PLANAS

DALYKAS BENDRASIS

KURSAS

IŠPLĖSTINIS

KURSAS PASIRENKU

Kursas (B) (A) (B) (A)

Valandų

skaičius per 2

metus

Valandų

skaičius per 2

metus

Valandų

skaičius per 2

metus

Valandų

skaičius

per 2

metus

Privalomieji dalykai

Dorinis ugdymas:

Tikyba 1/1 -

6

Etika 1/1

Lietuvių kalba 5/4 6/5

Uţsienio kalba: B1 B2

Anglų 4/3 5/4

Prancūzų 4/3 5/4

Vokiečių 3/3 4/4

Rusų kalba 2/2 3/3

Matematika 4/5 5/6

Socialiniai mokslai:

Istorija 2/2 3/4

Geografija 2/2 3/4

Gamtos mokslai:

Fizika 2/2 3/4

Chemija 2/2 4/3

Biologija 2/2 4/3

Menai ir technologijos:

Muzika 2/2

Kompiuterinė muzika 2/2

Dailė 2/2

Meninė fotografija 2/2

Keramika 2/2

Teatras 2/2

Šokis 2/2

Statybos ir medţio apdirbimas 2/2

Mityba ir turizmas 2/2

Tekstilė ir apranga 2/2

Kūno kultūra:

a) bendroji kūno kultūra (b) 2/2

b) krepšinis 2/2

c) bendroji kūno kultūra (m) 2/2

d) aerobika (m) 2/2

e) tinklinis (m+b) 2/2

f) sportinis šokis 2/2

Pasirenkamieji dalykai

Informacinės technologijos:

a) informacinės technologijos B 1/1

b) programavimas (C++) - 2/2

c) elektroninė leidyba - 2/2

d) duomenų bazių kūrimas ir

valdymas

- 2/2

Istorija prancūzų kalba 1/1

Geografija prancūzų kalba 1/1

Braiţyba 1/1

Ekonomika 2/2

Automobilizmas 2/1

Uţsienio kalbų pradmenys A1:

a) prancūzų kalba 2/2

7

b) vokiečių kalba 2/2

c) rusų kalba 2/2

d) ispanų kalba 2/2

e) lotynų k. 2/2

Biotechnologijos 0/1

Moduliai III–IV klasėms ir valandų skaičius

III klasės val. skaičius............... IV klasės val. skaičius............... Bendras val.

skaičius............

..............................................................(Parašas, vardas, pavardė)

24. Pagrindinio ugdymo programoje individualūs ugdymo(si) planai sudaromi:

24.1. Namuose mokomam mokiniui individualų ugdymo planą sudaro pavaduotoja ugdymui kartu

su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais);

Lietuvių kalbos moduliai: Matematikos moduliai:

Išplėstinio kurso modulis

1/1 Išplėstinio kurso modulis 1/1

Bendrinio kurso modulis

1/1 Bendrinio kurso modulis 1/1

Programavimo modulis (C++) 1/1 Chemijos moduliai:

Ekonomikos modulis: Eksperimentinė chemija 1/1

Ekonomikos mokomoji mokinių bendrovė 1/1 Biologijos moduliai:

Anglų kalbos moduliai: Biologijos praktikumas 1/1

Išplėstinio kurso modulis 1/1

Muzikos modulis:

Bendrinio kurso modulis 1/1

Dainavimas 1/1

Dailės modulis: IELTS 0/1

Prancūzų k. moduliai: Akademinis piešimas 1/1

Prancūzų k. DELF 1/1

Debatai prancūzų kalba

1/1

Geografijos modulis III gimnazijos klasėms:

Geografijos praktikos darbai 1

8

24.2. Specialių poreikių ugdymo programas sudaro dalyko mokytojai, kurie konsultuojasi su

gimnazijos Vaiko gerovės komisijos švietimo pagalbos specialistais, mokinio tėvais (globėjais,

rūpintojais);

24.3. Itin gabių mokinių ugdymo programą koreguoja dalyko mokytojas ir ugdomąjį dalyką

kuruojantis pavaduotojas , atsiţvelgdami į ugdytinių, tėvų (globėjų ar rūpintojų) pageidavimus.

25. Mokiniams dėl svarbių prieţasčių, leidţiama mokytis savarankiškai. Savarankiško mokymosi

sutartį sudaro gimnazijos direktorius ir savarankiškai nusprendę mokytis mokiniai, ugdymo planą –

pavaduotoja ugdymui ir savarankiškai ketinantis mokytis mokinys.

IV. GIMNAZIJOS MOKYMOSI APLINKA

26. Gimnazijos mokymosi aplinka kuriama atsiţvelgiant į mokymosi tikslus ir vertybes. Gimnazija

akcentuoja bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą,

individualių mokymosi tikslų nustatymą ir įsivertinimą.

27. Mokinių individualiam mokymuisi įrengtos kompiuterių darbo vietos gimnazijos bibliotekoje.

Mokytojams sudarytos sąlygos inovatyviai dirbti naudojant šiuolaikines mokymosi technologijas:

kompiuterizuotos mokytojų darbo vietos, įrengti ir nuolat atnaujinami specializuoti chemijos,

fizikos, biologijos, dailės, muzikos, technologijų kabinetai. Įrengta gamtos mokslų laboratorija. Visi

kabinetai aprūpinti IKT su interneto prieiga. Gimnazija pasiruošusi padėti mokiniams įgyti

šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

28. Gimnazijos administracija ir bendruomenė skiria didelį dėmesį psichologinei ir socialinei

aplinkai, domisi mokinių ir mokytojų darbo krūviais, aiškiai ir laiku pateikia informaciją įvairiais

gimnazijos bendruomenės veiklos klausimais. Veikia Gimnazijos vaiko gerovės komisija, savo

veiklą grindţianti individualizavimo, bendradarbiavimo, konfidencialumo, nešališkumo,

nediskriminavimo principais. Ryškus bendruomenės polinkis bendradarbiauti ir tobulėti,

pakankamas dėmesys mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniams santykiams. Vyrauja

atviri ir dalykiški gimnazijos ryšiai su tėvais ir vietos bendruomene. Rengiami tėvų susirinkimai,

atvirų durų dienos. Visada akcentuojame individualaus pokalbio su tėvais ir mokiniais svarbą,

uţtikriname pokalbių konfidencialumą. Elektroninis dienynas sudaro sąlygas ypatingai greitai

pateikti ir gauti informaciją.

29. Gimnazija puoselėja ir kuria savo tradicijas, organizuoja gimnazijos bendruomenės renginius,

palaiko ir vykdo aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą, pilietiškumo projektus, ugdo meilę

ir pagarbą savo gyvenamai vietai, mokiniams sudarytos sąlygos dirbti tiriamąjį darbą moderniame

gimnazijos muziejuje.

30. 2013–2014 mokslo metais planuojame įrengti gimnazijos sporto aikštyną.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

31. Gimnazijoje ugdymo diferencijavimas koreliuoja su ugdymo tikslais, uţdaviniais, mokymosi

turiniu, priderinami ugdymo metodai, mokymo(si) priemonės, pritaikoma mokymosi aplinka,

vertinimo normos mokinių skirtybėms. Diferencijavimo priemonių visuma sudaro sąlygas

kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

32. Mokinių patirties, motyvacijos, interesų, siekių, gebėjimų, mokymosi stilių, pasiekimų lygio

skirtumams diferencijuoti ir poreikiams patenkinti, vykdome:

32.1. Individualų diferencijavimą;

32.2. Diferencijavimą mokinių grupėms:

32.2.1. Skiriamos modulių pamokos mokiniams, turintiems ypatingų poreikių ir gebėjimų: IELTS,

chemijos, matematikos, istorijos, biologijos, klasikinės, moderniosios biotechnologijos, lietuvių

kalbos, anglų kalbos, prancūzų kalbos, informacinių technologijų, integruotos istorijos ir prancūzų

9

kalbos (EMILE), integruotos informacinių technologijų ir prancūzų kalbos (EMILE), mokinių

kalbiniams ir kultūriniams ugdymosi poreikiams tenkinti.

32.2.2. I a klasės mokiniai vykdys tiriamuosius darbus pagal individualius poreikius, II a klasės

mokiniai – pagal pageidavimus.

VI. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

33. Gimnazijoje mokiniams, pateikusiems pageidavimus, intensyvinamas automobilizmo mokymas

IV klasėje. Automobilizmo kursas šioms grupėms baigiamas per pirmąjį pusmetį.

VIII. MOKINIŲ PAŢANGOS PASIEKIMŲ VERTINIMAS

34. Vertindami mokinių paţangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi:

34.1. Bendrosiomis programomis, Mokinių pasiekimų ir paţangos vertinimo samprata, patvirtinta

Lietuvos Švietimo ir Mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (Ţin., 2004

Nr. 35- 1150);

34.2. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių paţangos ir pasiekimų vertinimo

tvarka, patvirtinta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus 2014 m. geguţės 6

d. įsakymu Nr. V-99.

35. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo,

ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti, tobulinti. Mokiniai mokomi vertinti

kitus ir patys įsivertinti.

36. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja

dalyko mokymosi logika: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias uţduotis,

kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus ir yra vertinami sutartine forma. Atliekant diagnostinį

vertinimą, atsiţvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją, kuri naudojama

vertinant mokinių pasiekimus ir paţangą ir keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

37. I a ir II a klasių mokiniai per mokslo metus atlieka tiriamuosius darbus:

37.1. tiriamųjų darbų atlikimo grafikas:

ETAPAS DATA MOKINIŲ VEIKLA MOKYTOJO VEIKLA

INFORMAVIMAS Rugsėjis

Pasirenka dalyką ir informuoja apie

tai mokytoją.

Dalyvauja konsultacijose.

Išsiaiškina, kokie reikalavimai

keliami tiriamojo darbo struktūrai,

kaip bus vertinami darbai.

Susidaro savo veiklos planą.

Galvoja apie temą

Supaţindinimas su

skirtumais tarp tyrimo ir

tiriamojo darbo, su

reikalavimais tiriamojo

darbo turiniui, struktūrai,

darbo atlikimo etapais,

vertinimu, tyrimo etika

PASIRINKIMAI Iki

lapkričio

15 dienos

Ieško idėjų.

Kelia tikslus.

Domisi metodikomis.

Pasirenka tiriamojo darbo temą.

Suformuluoja hipotezę.

Konsultuojasi su mokytoju.

Iki lapkričio 15 d. uţregistruoja

pasirinktą temą pas dalyko mokytoją

Konsultuoja mokinius.

Informuoja pavaduotoją

apie mokinių galutinius

pasirinkimus

TIRIAMOJI Lapkritis- Analizuoja informaciją pasirinktu

10

VEIKLA kovas klausimu.

Suformuluoja tikslą, uţdavinius,

patikslina hipotezę, koreguoja temą.

Parengia metodiką.

Atlieka numatytus tyrimus.

Sutvarko darbo rezultatus.

Atlieka rezultatų analizę, padaro

išvadas.

Parengia aprašą

Konsultuoja visuose

etapuose.

Fiksuoja atliekamo darbo

planingumą, daromą

paţangą.

Skatina mokinius.

DARBŲ

PRISTATYMAS,

GYNIMAS,

VERTINIMAS

Balandis -

geguţė

Pateikia tiriamojo darbo aprašą.

Argumentuotai įsivertina.

Pasirengia darbo pristatymui ir

gynimui.

Pristato darbą vertinimo komisijoje

( 8 min.)

Atlieka pirminį

vertinimą.

Aptaria pirminį

vertinimą su mokiniu.

Dalyvauja komisijos

sudaryme ir jos darbe.

Aptaria galutinį

vertinimą su mokiniu.

Sutvarko rezultatus.

Teikia mokiniams

pasiūlymus dėl darbo

tęstinumo.

37.2. Tiriamojo darbo įvertinimas yra papildomas pusmečio paţymys, kurio vertė prilyginama

pusmečio įvertinimui. Metinį įvertinimą sudarys pirmojo, antrojo pusmečių ir tiriamojo darbo

įvertinimų aritmetinis vidurkis.

38. Gimnazija siekia padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si)

rezultatų:

38.1. Uţtikrina mokinių paţangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač

mokytojų, dirbančių tose pačiose klasėse), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

38. 2. kartu su mokinių tėvais ( globėjais ar rūpintojais) aptaria mokinių daromą paţangą, mokymosi

pasiekimus, numato būdus gerinti mokinio ugdymosi pasiekimus, prireikus koreguoja ugdymo

planus;

38. 3. Informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių pasiekimus ir paţangą nustatyta

tvarka: su pasiekimų įvertinimais tėvai informuojami per elektroninį dienyną. Tėvai (globėjai,

rūpintojai), neturintys prieigos prie interneto, informaciją apie mokinio pasiekimus, tėvų

pageidavimu, kas mėnesį gauna iš klasės vadovo raštu.

39. Mokinių paţanga ir pasiekimai vertinami 10 balų sistema, kaupiamaisiais taškais, ,,įskaityta’’,

,,neįskaityta’’, ,,atestuota”, ,,neatestuota’’. Moduliai vertinami ,,įskaityta” ir ,,neįskaityta”.

40. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami paţymiu ar kitu įrašu: ,,įskaityta”

arba ,,neįskaityta’’. Įrašas ,,atleista” rašomas, jeigu mokinys yra atleistas nuo kūno kultūros pamokų

pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas ,,neatestuota” rašomas, kai

mokinio pasiekimai nevertinami.

41. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose

vertinami įrašu ,,įskaityta” arba ,,neįskaityta”.

IX. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

42. Uţ mokinių krūvio bei skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę gimnazijoje atsakinga

pavaduotoja ugdymui, kuri::

11

42.1. Organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendţiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo

klausimus;

42.2. Uţtikrina, kad pagrindinio ugdymo pakopos mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau

kaip vienas kontrolinis darbas.

43. Kontrolinių darbų datas mokytojai fiksuoja elektroniniame dienyne prieš 1 savaitę.

Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

44. I–II gimnazijos klasių maksimalus privalomų pamokų skaičius suderinamas su klasių mokinių

tėvais.

45. Mokiniai nuo kūno kultūros ir meninių ugdymo dalykų nuo pamokų neatleidţiami, išskyrus:

Lietuvos Respublikos sportinių komandų narius, pateikus tėvų, globėjų, rūpintojų, sporto trenerių

prašymus.

46. Pagrindinio ugdymo koncentre mokiniui per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.

47. Vidurinio ugdymo koncentre pamokų trukmės laisvas laikas tarp pamokų išnaudojamas

savišvietai.

X. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

48. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodţio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK-2695, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554

redakcija.

49. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas per:

49.1. paţintinę veiklą, organizuojamą pagal Mokinių paţintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo

metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.

spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934;

49.2. kultūrinę, paţintinę, meninę, sportinę, praktinę veiklą;

49.3. neformaliojo ugdymo programas;

50. Neformaliojo švietimo programos rengiamos atsiţvelgus į Bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių

biudţetų finansuojamų programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2004 m. birţelio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991, (2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.

V-1214 redakcija).

51. Mokinys turi galimybę laisvai rinktis neformaliojo švietimo programą (-as).

52. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje yra ne maţesnis kaip12 mokinių.

53. Iki rugsėjo 1 d. mokytojai pateikia neformaliojo švietimo paraišką (pagal mokytojų tarybos

patvirtintą formą) mokyklos administracijai.

54. Iki rugsėjo 1 d. mokytojai pateikia neformaliojo švietimo programos aprašymą atsakingam

pavaduotojui ugdymui, kuris jas skelbia Gimnazijos internetinėje svetainėje.

55. Iki rugsėjo 6 d. mokytojai pateikia neformaliojo švietimo programas ir būrelio narių sąrašus

pavaduotojai ugdymui.

56. Neformaliojo švietimo:

56.1. Valandos: paskirstomos vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, atsiţvelgiant į mokinių

poreikius bei Gimnazijos tikslus ir prioritetus, neformaliojo švietimo organizavimo tradicijas ir

tikslingumą, dirbančius specialistus, jų parengtas programas ir pateiktas paraiškas bei turimas

mokinio krepšelio lėšas;

56.2. Poreikis įvertinamas mokslo metų pabaigoje ir tikslinamas ateinančių mokslo metų pradţioje.

57. Neformaliojo švietimo veikla įrašoma į neformaliojo švietimo tvarkaraštį, tvirtinamą gimnazijos

direktoriaus.

58. Neformaliojo švietimo valandos:

12

I–II klasės III–IV klasės

Iš viso valandų 30 48

Panaudota valandų 22 29

Nepanaudotos valandos 8 19

58.1. I–II KLASĖS:

30 val.

Eil.

Nr.

Programos/būrelio pavadinimas Klasės Val.

skaičius

Mokytojo vardas,

pavardė

1. Dailės studija I–II 2 Vidmantas Jankauskas

2. Jaunųjų šaulių būrelis I–II 2 Ramūnė Jasaitienė

3. Šiuolaikinio šokio būrelis I–II 2,5 Antanas Jurčiukonis

4. Jaunasis tyrėjas I–II 1 Janė Liutkienė

5. I–II klasių mišrus vokalinis–

instrumentinis ansamblis ir

solistai I

I–II 2,5 Irena Muzikevičienė

6. I–II klasių mišrus vokalinis–

instrumentinis ansamblis ir

solistai II

I–II 2,5 Irena Muzikevičienė

7. I–II klasių šiuolaikinės muzikos

vokalinė-instrumentinė grupė I

I–II 2,5 Jureta Šametienė

8. I–II klasių šiuolaikinės muzikos

vokalinė-instrumentinė grupė II

I–II 2,5 Jureta Šametienė

9. Lietuvių liaudies šokių būrelis I–II 2,5 Neringa Vekeriotaitė

10. Maironiečių būrelis I 2 Janė Zelenienė

Iš viso panaudota 22

Nepanaudota 8

58.2. III–IV KLASĖS:

48 val.

Eil.

Nr.

Programos/būrelio pavadinimas Klasė Val.

skaičius

Mokytojo vardas,

pavardė

1. Dailės studija III–IV 2 Vidmantas Jankauskas

2. Jaunųjų šaulių būrelis III–IV 2 Ramūnė Jasaitienė

3. Šiuolaikinio šokio būrelis III–IV 3 Antanas Jurčiukonis

4. Chemijos olimpas III–IV 2 Janė Liutkienė

5. Ateitininkų organizacija III–IV 3 Irena Motūzienė

6. III–IV klasių mišrus vokalinis-

instrumentinis ansamblis ir

solistai I

III–IV

3

Irena Muzikevičienė

7. III–IV klasių mišrus vokalinis-

instrumentinis ansamblis ir

solistai II

III–IV 3 Irena Muzikevičienė

8. III–IV klasių šiuolaikinės

muzikos vokalinė-instrumentinė

grupė I

III–IV 3 Jureta Šametienė

9. III–IV klasių šiuolaikinės III–IV 3 Jureta Šametienė

13

muzikos vokalinė-instrumentinė

grupė II

10. Sportinių šokių būrelis III–IV 3 Neringa Vekeriotaitė

11. Kudirkaičių organizacija III–IV 2 Rasa Venslavavičienė

Iš viso panaudota 29

Nepanaudota 19

XI. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

59. Ugdymas karjerai integruojamas į ugdomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, klasės

auklėtojo darbą. Gimnazija kuria efektyvią profesinio informavimo sistemą, uţtikrina, kad

mokiniams būtų prieinama informacija karjeros planavimo klausimais, pataria ir supaţindina su

mokymosi ir profesinės veiklos galimybėmis:

59.1. Renka, teikia ir vertina informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi,

studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo

taisykles, studijų ir mokymosi programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką ir kt.). Organizuoja

susitikimus su universitetų, aukštųjų mokyklų atstovais, išvykas į studijų pristatymus;

59.2. Naudoja įvairias specializuotas interneto svetaines, spausdintus leidinius, organizuoja

susitikimus su įvairių profesijų atstovais, išvykas į įmones, įstaigas, organizacijas.

60. Organizuoja mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, mokinių

ţinias ir įgūdţius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus.

61. Gimnazija dalyvauja ,,Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame

lavinime ir profesiniame mokyme'' projekte, ugdymo karjerai veiklas organizuoja atsakingi asmenys

– profesijos patarėja, klasių auklėtojai, įvairių dalykų mokytojai, socialinis pedagogas, mokyklos

psichologas ir švietimo pagalbą teikiantys specialistai, kurie padeda mokiniams paţinti individualias

savybes, atlieka asmenybės, savęs paţinimo ir saviugdos testus, klausimynus, uţduotis, skirtus

individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera paţinti.

XII. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ

UŢSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS

RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŢSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

62. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į uţsienį, pateikę prašymą gimnazijos

direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai

švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Nuotolinio mokymo gimnazija nevykdo.

63. Uţsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės

uţsieniečio, išeivio uţsienio mokykloje įgytus pasiekimus gimnazija pripaţįsta remdamasi mokinio

turimais dokumentais. Prireikus, komisija, susidedanti iš dalyko mokytojo, švietimo pagalbos

specialisto ir atitinkamą ugdymo sritį kuruojančio direktoriaus pavaduotojo, patikrina įgytus

pasiekimus ir teikia rekomendacijas dėl tolimesnio mokymosi, sudaromas individualus ugdymo

planas programų skirtumams likviduoti, teikiamos rekomendacijos kaip ir kokią pagalbą gaus

mokinys.

64. Uţsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės

uţsieniečio, išeivio, nemokančio (ar nepakankamai mokančio) lietuvių kalbos, lietuvių kalbos

mokymą organizuojame Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

14

XIII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI

ORGANIZAVIMAS

65. Mokiniui, negalinčiam mokytis gimnazijoje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar namie. Mokymas namie vykdomas organizuojant

pamokas namuose. Savarankiškai besimokantiems mokiniams, įstatymo nustatyta tvarka, skiriamos

ugdomųjų dalykų konsultacinės valandos.

66. Mokiniui, mokomam namie, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, suderinusi su mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais) ir atsiţvelgdama į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo

planą. Namie mokomam I–II klasės mokiniui skiriame 15 val., III–IV klasės mokiniui skiriame 14

val.

67. Mokinys dalį pamokų gali lankyti gimnazijoje, jeigu gydytojai tam neprieštarauja arba gali

rinktis savarankiško mokymo būdą.

68. Mokymui namuose neskiriame dorinio ugdymo ir kūno kultūros pamokų.

XIV. GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

69. Gimnazijoje, įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nustatytos laikinosios

(mobiliosios) grupės dydis:

69.1. Uţsienio kalbų grupės, esant 21 ir daugiau mokinių, dalijamos į grupes.

69.2. Integruotam dalyko ir prancūzų kalbos mokymui, uţsienio kalbų pradmenų: ispanų k., rusų k.,

prancūzų k., vokiečių k., lotynų k., uţsienio kalbų: prancūzų, vokiečių, galimos maţaskaitės

mokinių grupės;

69.3. Vidurinio ugdymo grupėse negali būti daugiau kaip 32 mokiniai;

69.4. Pagrindinio ugdymo klases dalinti į grupes per dorinio ugdymo, technologijų, informacinių

technologijų, kūno kultūros, uţsienio kalbų pamokas.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

70. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Nuosekliojo mokymosi

pagal bendrojo ugdymo programas Tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. geguţės 8 d. Įsakymo Nr. V-766 redakcija, Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. ISAK-2433.

71. Pagrindinio ugdymo programos ugdomųjų dalykų ir valandų kiekis:

71.1. I- jų gimnazijos klasių:

Klasė

Dalykai

I a I b I c I d

Ie

I f I g

Dorinis

ugdymas(tikyba/etika)

1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1

Lietuvių kalba

(gimtoji)

4+1* 4+1* 4+1* 4+1* 4+1* 4+1* 4+1*

15

Anglų kalba (B-1) 3/3 3/3 3/3 3/3 3/3 3/3 3/3

Uţsienio kalba (rusų)

(A_2)

2 2 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2

Uţsienio kalba

(vokiečių) (A_2)

Jungtinė

su a 2

Uţsienio kalba

(prancūzų) (A_2)

2 Jungtinė

su b ir c

2

Jungtinė

su e ir f

2

Matematika 3+1* 3+1* 3+1* 3+1* 3+1* 3+1* 3+1*

Informacinės

technologijos

1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1

Biologija 2 2 2 2 2 2 2

Chemija 2 2 2 2 2 2 2

Fizika 2 2 2 2 2 2 2

Istorija 2 2 2 2 2 2 2

Pilietiškumo

pagrindai

1 1 1 1 1 1 1

Geografija 2 2 2 2 2 2 2

Ekonomika ir

verslumas

Dailė 1 1 1 1 1 1 1

Muzika 1 1 1 1 1 1 1

Technologijos ir

ţmogaus sauga

1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1 1/1

Kūno kultūra 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2

Minimalus privalomų

pamokų skaičius

mokiniui

30

30 30 30 30 30 30

Pamokos mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti

2

2

2

2

2

2

2

Maksimalus pamokų

skaičius mokiniui per

savaitę

32/33

32 32 32 32 32 32/33

Moduliai:

1. Chemija

2. Biologija

3. Anglų k.

4. Matematika

1

1

1

1

4. EMILE (integruota

ir istorija ir prancūzų

kalba)

1 e+f klasė

5. EMILE

(Integruotos

informacinės

1 b+c klasė

16

technologijos ir

prancūzų kalba)

*- pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. Mokiniai gali pasirinkti ne daugiau kaip 2

modulius.

71.2. II- jų gimnazijos klasių:

Klasė

Dalykai

II a II b II c II d

II e

Dorinis ugdymas(/etika) 1 1 1 1 1

Dorinis ugdymas(tikyba) 1 1 1 1 1

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 5

Uţsienio kalba (A_2)) 3/3 3/3 3/3 3/3 3/3

Uţsienio kalba (A_1) 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2

Matematika 4 4 4 4 4

Informacinės

technologijos

1/1 1/1 1/1 1/1 1/1

Klasikinė

biotechnologija

(pasirenkamasis)

1/1

Biologija 1 1 1 1 1

Chemija 2 2 2 2 2

Fizika 2 2 2 2 2

Istorija 2 2 2 2 2

Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1 1

Geografija 1 1 1 1 1

Ekonomika ir verslumas 1 1 1 1 1

Dailė 1 1 1 1 1

Muzika 1 1 1 1 1

Technologijos 1,5/1,5 1,5/1,5 1,5/1,5 1,5/1,5 1,5/1,5

Ţmogaus sauga 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5

Kūno kultūra 2/2 2/2 2/2 2/2 2/2

Minimalus privalomų

pamokų skaičius

mokiniui

31 31 31 31

Maksimalus pamokų

skaičius mokiniui per

savaitę

32 32 32 32

33

72. Naujai atvykusiems gimnazijos mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis periodas.

Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pasiekimus analizuoja ir apibendrina socialinis pedagogas, klasės

auklėtojas.

II. PAGRINDINIO UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

17

73. Dorinis ugdymas. Tikybą arba etiką mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o

nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Etiką arba tikybą

mokinys renkasi dvejiems metams.

74. Lietuvių kalba. Gimnazija formuodama ugdymo turinį, išanalizavusi mokinių ugdymosi

rezultatus, I gimnazijos klasėse skiria 1 lietuvių kalbos pamoką mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti.

75. Uţsienio kalbos:

75.1. Gimnazijos mokiniai mokosi dviejų uţsienio kalbų. Uţtikrinamas uţsienio kalbų (anglų,

prancūzų, rusų, vokiečių) mokymosi tęstinumas;

75.2. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos uţsienio kalbos

mokymąsi:

75.2.1. Sudaromos sąlygos kalbos mokytis savarankiškai, vadovaujantis savarankiško mokymosi

aprašu;

75.2.2.Suteikiama galimybė lankyti uţsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje ar ugdymo įstaigoje,

kurioje vyksta tos kalbos pamokos.

75.3. Jeigu mokinys (tėvams, globėjams, rūpintojams pritarus) pageidauja tęsti mokytis pradėtą

kalbą, o gimnazija neturi reikiamos kalbos mokytojo, jis gali norimos kalbos mokytis savarankiškai

arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų

(pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiu atveju jis privalo reguliariai

pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos

turi pateikti ugdymo etapo (mokslo metų) pabaigoje. Uţsienio kalbų metodinė grupė išnagrinėja ir

įvertina mokinio ugdymosi pasiekimus.

76. Uţsienio kalbų pagrindinio ugdymo programoje negalima keisti.

77. Jei mokinys yra atvykęs iš uţsienio valstybės ir gimnazijos uţsienio kalbų metodinės grupės

sprendimu nustatoma, kad jo uţsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni nei numatyta pagrindinio

ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų ( globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazija

įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų sistemą. Mokiniui

sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.

78. Informacinės technologijos:

78.1. Informacinių technologijų mokymui klasės skiriamos į grupes;

78.2. I b,c ir II c gimnazijos klasėse viena grupė informacinių technologijų mokysis ir prancūziškai

(EMILE modulis).

78. 3. Informacinės technologijos neintegruojamos.

79. Matematika. Gimnazija formuodama ugdymo turinį, išanalizavusi mokinių ugdymosi rezultatus,

I gimnazijos klasėse skiria 1 matematikos pamoką mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

80. Socialiniai mokslai. Pilietiškumo pagrindai neintegruojami, ugdymas vykdomas atskirų pamokų

metu. I e,f, II a,d klasėse dalis mokinių mokysis integruotos istorijos ir prancūzų kalbos (EMILE

modulis).

81. Gamtos mokslai:

81.1. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą, vadovaujamės nacionalinių ir tarptautinių

mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis;

81.2. Tiriamiesiems (laboratoriniams, eksperimentiniams) darbams klasės į grupes nedalijamos.

81.3 Formuojama klasikinių biotechnologijų grupė II klasėse.

82. Menai: meninis ugdymas vykdomas per muzikos, dailės pamokas, šokio, teatro ir neformaliojo

švietimo uţsiėmimus, projektinę mokinių veiklą.

83. Technologijos:

83.1. Per technologijų pamokas klasės dalijamos į grupes;

83.2. III–IV klasėse technologijų pamokose grupės neskirstomos lytiniu pagrindu.

18

84. Kūno kultūra:

84.1. Kūno kultūrai kiekvienoje pagrindinio ugdymo klasėje skiriame po 2 pamokas;

84.2. Pagrindinio ugdymo programoje klases kūno kultūrai skirstome grupėmis;

84.3. Mokiniai gali rinktis specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupę. Ją sudaro I–IV klasių

mokiniai, esant gydytojų rekomendacijai;

84.4. Specialiosios medicininės grupės mokiniai gali lankyti kūno kultūros pamokas su visa klase,

tačiau, pagal jų sveikatos būseną, jiems skiriamas maţesnis ir gydytojų rekomenduotas fizinis

krūvis;

84.5. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, specialiosios medicininės grupės mokiniai gali lankyti

sveikatos grupes ne mokykloje;

84.6. Dėl ligos pobūdţio, negalintiems atlikti įprastų uţduočių, mokytojas taiko alternatyvias

atsiskaitymo uţduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

84.7. Mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, įjungiami į

kitokias sporto šakas: ţaidimus šaškėmis, šachmatais, stalo futbolo, stalo ţaidimus; veiklą

bibliotekoje, socialinę veiklą.

85. Ţmogaus sauga II-se klasėse dėstoma atskira pamoka.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

86. Vidurinio ugdymo programa gimnazijoje 2013–2015 mokslo metais III–IV klasėse

įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, Nr. 26-1283,

2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais

ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. geguţės 27

d. įsakymu Nr. V-459.

87. Gimnazijos klasių moksleiviai, besimokantys pagal vidurinio ugdymosi programą, susidaro

individualius ugdymo planus pagal asmeninį poreikį ir gimnazijos galimybes ir siekia pagilinti ir

praplėsti ţinias, gebėjimus ir kompetencijas pasirinktose srityse, parengiami laikyti brandos

egzaminus ir tęsti tolesnį mokymąsi.

88. Vidurinis ugdymas III–IV gimnazijos klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo

programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birţelio

30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos

21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakciją, Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19

metų mokiniams modelio aprašą.

89. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį pagal vidurinio ugdymo programą:

89.1. Perskirsto (didina) dalykui skiriamų pamokų skaičių, atsiţvelgdama į gimnazijos finansines

galimybes ir derindama su vidurinio ugdymo bendrųjų programų turiniu;

89.2. Dalykų bendrąsias programas skaido į atitinkamo ugdomojo dalyko lygius, kurių skaičius

parinktas atsiţvelgiant į mokinių skaičių ir poreikius, dalyko bendrojoje programoje numatytus

mokinių pasiekimus;

89.3. Diferencijuoja ugdymą;

89.4. Siūlo mokiniams pasirinkti jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus ir

dalykų modulius.

90. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime

būtinąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams

tenkinti, šioms veikloms:

90. 1. Savanoriškai uţsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

19

90.2. Pasiruošti automobilio vairavimo egzaminui, mokantis automobilizmo kurso ir praktinio

vairavimo.

91. Į klasės auklėtojo darbą ir automobilizmo ugdomąjį dalyką integruojama Civilinės saugos

mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa

bendrojo lavinimo mokykloms.

92. Iš ugdymo proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei, paţintinei ir kitokiai veiklai, skiriama antra

naujų mokslo metų diena mokinių adaptacijai gimnazijoje.

II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

93. Dorinis ugdymas:

95.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (katalikų) arba etiką. Tikybą arba etiką mokinys

renkasi dvejiems mokslo metams. Esant išskirtiniams atvejams, metodinėje grupėje, dalyvaujant

pavaduotojui ugdymui, atsakingam uţ tvarkaraščio sudarymą ir pavaduotojui ugdymui,

kuruojančiam ugdomąjį dalyką, svarstomas klausimas dėl dalyko keitimo ir priimamas sprendimas.

95.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi šeimos etikos, kino etikos ir filosofinės etikos;

95.3. Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai mokosi: katalikybė ir pasaulio religijos, pašaukimai

gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

94. Lietuvių kalba ir literatūra:

94.1. Siekiant individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius lietuvių kalbos moduliai

atskirai siūlomi besimokantiems išplėstiniu ir bendruoju kursu.

95. Uţsienio kalbos:

95.1. uţsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos

siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduoja rinktis tuos

uţsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų uţsienio kalbų pasiekimus. Mokinių, uţsienio

kalbų pasiekimų lygio įvertinimus pateikia mokyklos, kuriose jie mokėsi prieš pradėdami mokymąsi

gimnazijoje;

95.2 Uţsienio kalbų grupės formuojamos atsiţvelgiant į mokinių pageidaujamą ugdymosi lygį.

95.3. Galimi įvairūs uţsienio kalbų mokymosi pasirinkimo variantai:

95.3.1. Tęsti pradėtų kalbų mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą ir siekti vienos kalbos

B2 arba B1 lygiu. Taip pat gali būti pradedama mokytis A1 arba A2 lygiu trečiosios kalbos (rusų,

vokiečių, prancūzų, ispanų, lotynų);

95.4. Uţsienio kalbų III klasėse B1 lygiui pasiekti skirti 4 val. ir B2 mokymui skirti III gimnazijos

klasėse 5 valandas, IV gimnazijos klasėse – B1 lygiui pasiekti skirti 3 valandas, B2 mokymui skirti

4 val.; A1 – po 2 valandas III–IV gimnazijos klasėse;

95.5. Mokinių poreikiams tenkinti, III klasėse skirti 5 moduliai uţsienio kalboms mokyti, IV

klasėse- 4 moduliai, DELF – 1 grupė.

96. Gimnazijoje IV klasėje yra integruotos istorijos ir prancūzų kalbos grupė (EMILE).

97. Socialiniai mokslai:

97.1. Mokiniai gali rinktis mokytis istorijos arba geografijos, arba istorijos ir geografijos dalykus;

97.2. Mokiniai gali rinktis pagal pageidavimus pasirenkamą ekonomikos kursą;

97.3. Mokinių ekonomikos ţinioms ir įgūdţiams tobulinti siūlome burtis į Mokomąją mokinių

bendrovę.

98. Menai:

98.1. Mokiniams gimnazijoje siūloma rinktis dailės, muzikos, teatro ir šokio ugdomuosius dalykus;

98.2. Muzikos ugdomajam dalykui siūlome kompiuterinės muzikos modulį;

98.4. Meniniam ugdymui skiriama 1 pamoka ir 1 pamoka meninei raiškai. Meninė raiška vertinama

„įskaityta“ arba „neįskaityta“ ir yra sudėtinė meninio ugdymo vertinimo dalis. Jei meninė raiška

20

įvertinta „neįskaityta“ pusmečio paţymys negali būti teigiamas. Meninės raiškos mokymas gali būti

integruojamas į neformalųjį ugdymą.

99. Technologijos: gimnazija sudaro galimybes rinktis statybos ir medţio apdirbimo, turizmo ir

mitybos, tekstilės ir dizaino technologijų programas. Grupės neskirstomos lyčių pagrindu.

100. Kūno kultūra:

100.1. Pagrindinio ugdymo koncentre kūno kultūros pamokose grupės skirstomos pagal lytį;

100.2. Mokiniai gali rinktis bendrosios kūno kultūros, krepšinio, tinklinio, sportinio šokio, aerobikos

modulius;

100.3. Mokiniams, turintiems gydytojo rekomendacijas ir atleistiems nuo kūno kultūros pamokų,

įrašyti „atleistas“;

100.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas

organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 180.2 punktu.

101. Informacinės technologijos:

101.1. Gimnazijoje mokiniams siūloma rinktis išplėstinį informacinių technologijų kursą:

programavimą, elektroninę leidybą, duomenų bazių kūrimo arba bendrąjį informacinių technologijų

kursą.

101.2. Informacinių technologijų dalykas yra pasirenkamasis.

102. Gamtos mokslai:

102.1. Pagal poreikius mokiniai renkasi bent vieną gamtos mokslą (fizika, chemija, biologija),

pageidaujant, gali rinktis du ar tris gamtos mokslus;

102.2. Integruoto gamtos mokslų kurso gimnazijoje nemokome.

102.3. IV klasės mokiniams, pagal poreikius siūlomas moderniosios biotechnologijos modulis.

103. Mokiniams gimnazija siūlo automobilizmo pasirenkamąjį ugdomąjį dalyką.

103.1. Automobilizmo mokytis gali mokiniai, pageidaujantys įsigyti B kategorijos kelių transporto

vairuotojo kategoriją, kuriems iki gimnazijos baigimo sukaks 18 metų, kai vairavimo teisę įsigyti

leidţia sveikatos būvis.

103.2. Daliai mokinių, pagal pageidavimus, ugdymosi rezultatų pasiekimus ir gimnazijos galimybes,

IV klasėje automobilizmo kursas intensyvinamas ir baigiamas per pirmąjį pusmetį.

104. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui vidurinio ugdymo programoje specialioji pedagogė

mokytojams teikia konsultacijos dėl darbo metodų su konkrečiu mokiniu.

105. 2014–2015 mokslo metų III klasių ugdymo planas:

DALYKAS

BENDRASIS KURSAS

Išplėstinis kursas

Lygis B A

Privalomieji dalykai Valandų

kiekis

Grupių

skaičius

Valandų

kiekis

Grupių

skaičius

Dorinis ugdymas:

Tikyba 1 3

Etika 1 4

Lietuvių kalba 5 1 6 7

Uţsienio kalba (B1, B2 lygis):

Anglų k. 4 (B-1) 3 5 (B-2) 9

Prancūzų k. 4 (B-1) 1

Matematika 4 3 5 5

Socialiniai mokslai:

Istorija 2 2 3 3

Geografija 2 2 3 2

21

Gamtos mokslai:

Fizika 2 1 3 2

Chemija 2 2 4 1

Biologija 2 2 4 3

Menai ir technologijos:

Muzika

Kompiuterinė muzika 2 1

Dailė 2 2

Teatras 2 1

Šokis

Technologijos :

Statybos ir medţio apdirbimas 2 1

Mityba ir turizmas 2 7

Kūno kultūra:

a) bendroji kūno kultūra (b), 2 2

b) krepšinis, 2 3

c) bendroji kūno kultūra (m), 2 2

d) aerobika 2 1

e) tinklinis 2 2

f) sportinis šokis 2 1

Pasirenkamieji dalykai

Informacinės technologijos: 1 4

a) programavimas 2 2

c) elektroninė leidyba 2 2

d) duomenų bazės

Rusų kalba (B1 lygis) 2 1

EMILE (Integruota istorija ir

prancūzų kalba )

Braiţyba 1 1

Ekonomika 2 2

Automobilizmas 2 5

Uţsienio kalbos (A1 lygis):

Prancūzų kalba 2 1

Vokiečių kalba 2 1

Rusų kalba 2 1

Lotynų kalba 2 1

Ispanų kalba 2 1

Moduliai

Lietuvių k. 1 1 1 1

Anglų k. 1 1 1 2

IELTS 1 1

DELF 1 1

Informacinių technologijų

programavimas C++

1 1

Matematika 1 1 1 2

Eksperimentinė chemija 1 1

Biologija 1 1

22

108. 2014–2015 m. m. IV klasių ugdymo planas:

DALYKAS

BENDRASIS KURSAS

IŠPLĖSTINIS KURSAS

Valandų

kiekis

Grupių

skaičius

Valandų

kiekis

Grupių skaičius

Dorinis ugdymas:

Tikyba 1 4

Etika: 1 6

Lietuvių kalba 4 1 5 10

Uţsienio kalba (B-2):

Anglų k. 3 3 4 13

Prancūzų k. 3 1 4 1

Matematika 5 4 6 9

Socialiniai mokslai:

Istorija 2 4 4 5

Geografija 2 2 4 1

Fizika 2 1 4 2

Chemija 2 2 3 2

Biologija 2 2 3 3

Menai ir technologijos:

Muzika 2 3

Kompiuterinė muzika 2 2

Dailė 2 1

Teatras 2 2

Kūno kultūra:

a) bendroji kūno kultūra

(b),

2 3

b) krepšinis, 2 3

c) bendroji kūno kultūra

(m),

2 2

d) aerobika 2 3

e) tinklinis 2 3

f) sportinis šokis 2 2

Pasirenkamieji dalykai

Informacinės technologijos: 1 4

a) programavimas 2 3

c) elektroninė leidyba 2 3

d) duomenų bazių kūrimas 2 1

Rusų kalba B1 3 1

Technologijos :

Statyba ir medţio

apdirbimas

2 1

Mityba ir turizmas B 2 7 3 1

Tekstilė, apranga B

Braiţyba 1 1

23

Ekonomika 1 2

Automobilizmas 1 4

Automobilizmas 2 2

Uţsienio kalbų pradmenys:

Lotynų kalba A1 2 1

Vokiečių kalba A1 2 1

Rusų kalba A1 2 1

Ispanų kalbaA1 2 1

Moduliai (be kurso):

Chemijos: eksperimentinė

chemija

1 2

Modernioji biotechnologija 1 1

IELTS 1 1

Anglų kalba 1 1 1 2

Lietuvių kalbos modulis 1 1 1 1

Matematikos modulis 1 1 1 2

Programavimas c++ 1 2

EMILE 1 1

Direktorius Virginijus Skroblas

SUDERINTA

Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Česlova Mocevičienė

2014 m. rugpjūčio d.

Rengėja

direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Beau