Click to edit Master title style

Vilniaus miesto šilumos ūkiopertvarka

Dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros Vilniaus mieste panaudojant VE-3 infrastruktūrą

Click to edit Master title style

Nuo 2017 m. pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai Vilniausmiesto savivaldybės įmonė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perimaVilniaus miesto šilumos ūkio valdymą ir šilumos tiekimo paslaugųteikimo prievolę iš UAB „Vilniaus energija“

Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros vykdytojas

Perėmusi šilumos ūkio infrastruktūrą AB „Vilniaus šilumos tinklai“tampa šilumos tiekėju (toliau studijoje AB „Vilniaus šilumos tinklai“vadinama „Šilumos tiekėjas“)

Šilumos tiekėjui taikoma privalomoji kainodara vadovaujantisValstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintaisteisės aktais.

Click to edit Master title style1. Sumažinti šilumos kainą Vilniaus miesto vartotojams:

Ekonomiškai pagrįstas kuro balanso keitimas panaudojant AEI (E-3 modernizavimas)

Nepriklausomų šilumos gamintojų taikomų kainų kontroliavimas

Elektros gamybos iš AEI veiklos vykdymas (reguliuojamų sąnaudų mažinimas)

2. Užtikrinti šilumos tiekimo infrastruktūros atitikimą teisės aktų reikalavimams ir

Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros TE-3 tikslai

2. Užtikrinti šilumos tiekimo infrastruktūros atitikimą teisės aktų reikalavimams ir tinkamą techninę būklę:

Būtinųjų taršos mažinimo priemonių NOx E-2 ir RK-8 įdiegimas

Būtinųjų taršos mažinimo priemonių NOx E-3 įdiegimas

Užtikrinti, kad Vilniaus miesto integruotoje sistemoje veiktų ne mažiau nei 400 MW galios AEI naudojantys šilumos gamybos šaltiniai (LR Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos projektas)

Click to edit Master title styleDetaliam techniniam – ekonominiam vertinimui pasirinktos keturios TE-3 modernizavimo

alternatyvos:

Techninės TE-3 modernizavimo alternatyvos

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014-2030 m.

Alternatyva: Galia Alternatyvos aprašymas

Nr. 2 “180/360”Elektrinė: 180 MWŠiluminė: 360 MW

Statomas naujas garo katilas ir panaudojama esama elektros generavimo infrastruktūra, įrengiamas biokuro ūkis.

Nr. 3 “120/200”Elektrinė: 120 MWŠiluminė: 200 MW

Rekonstruojamas garo katilas ir įrengiama biokuro deginimui reikalinga infrastruktūra.

Nr. 4 “70/150”Elektrinė: 70 MWŠiluminė: 150 MW Statoma nauja biokuro kogeneracinė jėgainė.

Nr. 6 “200” Šiluminė: 200 MW Statoma nauja biokurą deginanti šildymo katilinė. Pastaba: alternatyva skaičiuojama be investicinės paramos.

Click to edit Master title styleVilniaus miesto šilumos poreikis ir prognozuojama gamyba

Pasirinktos alternatyvos metu įrengiami šilumos gamybos pajėgumai yra 350 MW ir sudaro apie 35 proc. nuo maksimalaus šilumos poreikio sistemoje

Pasirinktos alternatyvos įrenginiais gaminama apie 1,1 TWh šiluminės energijos arba 45 proc. metinio sistemos šilumos poreikio

Click to edit Master title style

5.7

6.1 6.9 6.3

23.6

21.221.1 20.9

18.4 20.0

25.0

20.0

25.0

Šilu

mos

kai

na b

e PV

M, c

t/kW

h

10%

Alternatyvų vertinimo rezultatai I

Šiandieninė šilumos kaina (be PVM) Vilniaus mieste, jei TE-3modernizavimas būtų įvykęs 2013 m.

Įgyvendinus scenarijų “180/360” šilumos kaina Vilniuje būtų 18.4 ct/kWh - viena mažiausių Lietuvoje

11% 22%11%

17.915.1 14.1 14.6

11.6

6.1 6.9 6.3

6.8

0.0

5.0

10.0

15.0

0.0

5.0

10.0

15.0

70/150 200 120/200 180/360

Šilumos kaina Vilniaus mieste (esama situacija)

Šilumos kaina Vilniaus mieste įgyvendinus Projektą

Šilumos kaina Vilniaus mieste įgyvendinus

Projektą

Šilumos kaina Vilniaus mieste įgyvendinus

Projektą

Šilu

mos

kai

na b

e PV

M, c

t/kW

h

Kintamos sąnaudos Pastovios sąnaudos

Click to edit Master title styleAlternatyvų vertinimo rezultatai II

Šilumos kaina ct/kWh esant skirtingoms plėtros iniciatyvoms

• VŠT (180/360) - AB "Vilniaus šilumos tinklai" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos projektą• VŠT (180/360 + atliekos) - AB "Vilniaus šilumos tinklai" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos projektą ir

rūšiuotų atliekų deginimo jėgainės projektus• LE (120/200) - AB "Lietuvos energija" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos projektą• LE (120/200 + atliekos) - AB "Lietuvos energija" įgyvendina E-3 rekonstrukcijos ir rūšiuotų atliekų

deginimo jėgainės projektus

Click to edit Master title style

0.710.71 0.71

1.502.00 1.65

3.10 1.10 1.22

16.9

13.93 13.13 12.70

8

10

12

14

16

18

8

10

12

14

16

18

Elek

tros

gam

ybos

sav

ikai

na, c

t/kW

hPasirinktos alternatyvos gamintinos elektros savikaina

Alternatyvų vertinimo rezultatai III

8.62 9.32 9.12

0

2

4

6

8

0

2

4

6

8

Vidutinė 2013 m. elektros biržos kaina

70/150 120/200 180/360

Elek

tros

gam

ybos

sav

ikai

na, c

t/kW

h

Santykinės išlaidos kurui

Santykinės išlaidos elektros energija ir vandeniui technologijai

Santykinės išlaidos eksploatacinėms sąnaudoms

Amortizaciniai atskaitymai

Click to edit Master title styleGalimi projekto įgyvendinimo grafikai

VE-3 modernizavimoįgyvendinimo grafikas:

2014 –06 –01 2015-07-01 2017–07-01

Statybos pradžia Jėgainės įvedimas į eksploataciją

Jėgainės modernizavimasPlėtros plano ir poveikio aplinkai

vertinimo procedūros

AB „Lietuvos energija“ projekto įgyvendinimo grafikas:

2014 –06 –01 2016-01-01 2018-01-01 2020 –03 -01

Projekto įgyvendinimo pradžia Jėgainės įvedimas į eksploataciją

Jėgainės statybaStatybos rangovo parinkimo procedūros

Plėtros plano ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros

Click to edit Master title styleIšvados I

Projektu pasiekiamas maksimalus šilumos kainos sumažinimas - 5,2 ct/kWh arba 22

proc. (neįvertinant pelno iš elektros veiklos perskirstymo galimybės)

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas statyti „iki 540 MW“ galios biokuro katilą

leidžia rinktis ekonomiškiausią katilo galios pasiūlymą, katilų skaičių

Esant pakankamam NŠG gamybos šaltinių skaičiui stovintis katilas sukuria tą pačią

ekonominę naudą šilumos vartotojams kaip ir gaminantis šilumą

Šilumos tiekėjui įrengus naujus pajėgumus neleidžia NŠG taikyti neproporcingos

šilumos kainos

Click to edit Master title styleIšvados II

Projekto įgyvendinimas leidžia maksimaliai panaudoti esamą TE-3 infrastruktūrą ir

gaminti elektrą už rinkoje konkurencingą kainą, didinti elektros gamybos ir tiekimo

saugumą (6% Lietuvos oreikio kogeneraciniame režime ir iki 15% kondensaciniame)

Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos suteikimas šilumos tiekėjo projektui

užtikrina tiesioginę paramos naudą šilumos vartotojams

NŠG analogiško projekto įgyvendinimas šilumos kainą mažina tik iki 15 proc. NŠG analogiško projekto įgyvendinimas šilumos kainą mažina tik iki 15 proc.

Projekto sėkmingam įgyvendinimui nereikia keisti teisinės aplinkos (pvz. bazinio

gamintojo įteisinimas ir pan.)

Projekto šilumos sektoriaus investicijų grąža ir atsipirkimas reguliuojami

vadovaujantis šilumos kainų metodika

Click to edit Master title styleGalimi projekto įgyvendinimo grafikai

UAB „Reenergy“ projekto įgyvendinimo grafikas:

2007 –05 –01 2012-07-12 2013-12-01 2016 –03 -01

Projekto įgyvendinimo pradžia Jėgainės įvedimas į eksploataciją

Jėgainės statybaProjektavimas ir statybos rangovo

parinkimo procedūrosPoveikio aplinkai vertinimo

procedūros

Vilniaus miesto savivaldybė – 49 proc. akcijų, privatus investuotojas – 51 proc.

AB „Lietuvos energija“ projekto įgyvendinimo grafikas:

2014 –06 –01 2016-06-01 2018-01-01 2020 –03 -01

Projekto įgyvendinimo pradžia Jėgainės įvedimas į eksploataciją

Jėgainės statybaProjektavimas ir statybos rangovo

parinkimo procedūrosSklypo parinkimas, plėtros planas ir

poveikio aplinkai vertinimo procedūros

Click to edit Master title styleVilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Reenergy“ vykdomo atliekų jėgainės statybos projekto sustabdymo pasekmės

• VAATC, kuris atsakingas už Vilniaus apskrities komunalinių atliekų sutvarkymą, įgyvendina su ES struktūrinių fondų parama (paramos intensyvumas -80 %, suma - 85 mln. Lt) komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginio statybos projektą, kuris turi būti baigtas iki 2015 m. spalio mėnesio. Parama gauta pagal paraišką, kurioje numatyta, kad po rūšiavimo likusios atliekos turi būti panaudotos energijos gamybai atliekų jėgainėje. Nepastačius iki 2016 m. atliekų deginimo pajėgumų, paramos skyrimo rodikliai nebus įgyvendinti ir VAATC turės grąžinti paramą.

• Net ir didinant mokesčius už atliekų tvarkymą, t. y numatant po MBA likusių atliekų gabenimą • Net ir didinant mokesčius už atliekų tvarkymą, t. y numatant po MBA likusių atliekų gabenimą į Klaipėdą, visos atliekos negalėtų būti išvežamos, nes neįdiegus atliekų deginimo pajėgumų 2016 metais, analogiškoje situacijose bus visi Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, nes pagal paramos skyrimo sąlygas, po rūšiavimo likusios atliekos turi būti panaudojamos energijai gaminti ir negali būti šalinamos sąvartyne. Klaipėdos jėgainė dėl savo pajėgumų ir galiojančių taršos leidimų negalėtų priimti visų Lietuvos po MBA likusių atliekų (susidaro iki 530 tūkst. tonų per metus, Klaipėdos jėgainės našumas – 180 tūkst. tonų per metus).

• Pastačius MBA įrenginius ir iki 2016 metų neįgyvendinus naudojimo energijai gauti projektų, reiktų drastiškai kelti atliekų tvarkymo mokesčius gyventojams, siekiant išlaikyti tvarius MBA projektus.

• Prarandama galimybė užtikrinti gyventojams žemiausias atliekų tvarkymo ir šilumos kainas.

Click to edit Master title styleAtliekų naudojimo energijai gauti projektų įgyvendinimo modelis ir rėmimas

• Pasaulinėje praktikoje nėra analogiškų projektų įgyvendinimo modelių, kuriuose privačiam investuotojui statant objektą priklausytų 49 % akcijų, o 51 % valstybei ar valstybės kontroliuojamai įmonei.

• Europos Komisija 2014-2020 m. programiniu periodu pasisako už aukštesnio prioriteto atliekų tvarkymo būdų pagal atliekų tvarkymo hierarchiją nei atliekų naudojimas energijai gauti, t. y. atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo, rėmimą

In line with the Roadmap on Resource Efficiency, the Commission has proposed measures to curb waste generation and boost recycling and re-use in the EU by 2020. The Commission will seek to ensure that public funding from the EU budget gives priority to activities higher up in the waste hierarchy as defined in the Waste Framework Directive 2008/98/EC. (Parliamentary questions, 11 July 2013, Answer given by Mr Potočnik on behalf of the Commission;

• Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančius energijos išteklius numato paramą atsinaujinančių išteklių naudojimui, pagal kurią galėtų būti remiamas komunalinių atliekų biologiškai skaidžios atliekų dalies sutvarkymas. Kadangi Lietuva jau yra gavusi paramą komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies sutvarkymui, pastatant 9 mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kurie pagamins kietąjį atgautąjį kurą (KAK), kuris nėra atsinaujinantis šaltinis, todėl projekto rėmimas pagal šią direktyvą negalimas;

• Pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutartį ir 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos prioritetus – Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas bei Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos – numatyta struktūrinė parama atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimui bei komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo ir stiklo paruošimui pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Parama KAK naudojimui nėra numatyta.

• Siekiant gauti ES paramą atliekų deginimo projektui, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos kaip Valstybės pagalbos ir didelės apimties projektui, bet procedūros vien tokios paramos suteikimui galėtų užtrukti nemažiau nei 3 metus. Aplinkos ministerijos specialistu teigimu, parama atliekų deginimui yra mažai tikėtina. Dėl paramos skyrimo procedūrų projekto įgyvendinimas užtruktų iki 6 metų. Vertinant, kad Lietuvoje jau 2015 metai pradės veikti 9 MBA įrenginiai, kurie gamins KAK, projekto įgyvendinimas 2020 metais yra nepriimtinas.