APIE

PARTIZANAIPASAULI, POLITIK IR SAVE1944-1956 M. PARTIZAN SPAUDOS PUBLIKACIJOS Sudar NIJOL GAKAITEMAITIEN

LIETUVOS GYVENTOJ G E N O C I D O IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

V I L N I U S 1998

Skiriama

Lietuvos laisvs kovos sjdio 50-meiui

UDK 002:943.45.083 Pa 295

ISBN 9886-757-19-3

Pratarm, sudarymas. Nijol Gakait-emaitien Meninis apipavidalinimas. A l f o n s a s vilius, 1998

PratarmNe kiekviena priespaud patyrusi tauta gali pasigirti tokia gausia pogrindio spauda, kokia buvo leidiama okupacij metais Lietuvoje. Nors ir vlai prabudusi lietuvi tautin savimon, be odins krybos - folkloro, turjo dar vien patikim ir veiksming raikos bd - laisvj pogrindio spaud. Galbt kaip tik carinio spaudos draudimo sunkmetis lm tai, kad ir iauriausioms XX amiaus vidurio okupacijoms Lietuva prieinosi ne tik ginklu, bet ir raytiniu odiu. Kitas laikas, kitos politins slygos lm ir kiek kitok nei carins priespaudos metais (kai laikraiai buvo spausdinami ne Lietuvoje) leidybos pobd. Naci okupacijos metais isikristalizavo miest pogrindio laikrai leidybos tradicijos. Buvo kurtos gana stiprios pogrindio spaustuvs, leidusios laikraius keli tkstani egzempliori tirau. Istoriko Arno Bubnio duomenimis, vokiei okupacijos metais jo 21 pogrindio laikratis, kuriuose aktyviai bendradarbiavo vairi pasaulirini pakraip Lietuvos inteligentija1. Per pirmj sovietin okupacij itin populiarus tapo operatyvesnis nei spauda visuomens informavimo bdas tiesioginis kreipimasis visuomen vieai klijuojamais arba slaptai pato dutes ar kienes dedamais atsiaukimais. Taigi natralu, kad prasidjus antrajai sovietinei okupacijai vl atgijo tvirtradicijas Lietuvoje turintis laisvas spausdintas odis. io laikotarpio spaudos leidyba, laikrai tematika ir interes ratas, partizan kryba, taip pat pogrindio urnalist likimai dar nedaug tyrinti. Pirmuosius duomenis apie partizan spaud surinko ir paskelb istorikai Algis Ka2 ta ir Dalia Kuodyt . J sudarytame partizan leidini srae - 12 pavadinimai (dabar sra bt galima papildyti 8-10 leidini). Be mint istorik, partizan spaud trumpai yra apvelgs prof. Vytautas Kubilius 1993 m. birelio 12 d. vykusioje konferencijoje, skirtoje genocido problemoms3. Partizano poeto Broniaus Krivicko kryb nagrinjo Rita Ttlyt4, o 1993 m. Virginijus Gasilinas pareng ir isamiu vadu palydjo io poeto rat pirmj tas Arnas Bubnys, Lietuvi antinacin rezistencija 1941-1944 m., Vilnius, 1991, p. 32-33. Nijol Gakait, Dalia Kuodyt, Algis Kata, Bonifacas Uleviius, Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996, p. 43-80; Algis Kata, Dalia Kuodyt, Partizan periodin spauda", Laisvs kov archyvas (toliau - LKA), Kaunas, 1994, Nr. 12, p. 75-99. 3 Vytautas Kubilius, Pasiprieinimo literatra pogrindyje", Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijoje, Vilnius-Kaunas, 1994, p. 51-62. 4 Rita Ttlyt, Kad be galo jaustum glob velni...", Naujasis idinys, 1995, Nr. 3, p. 222.2 1

tom . 1990 m. Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus sudar Dzkijos partiza6 n dain rinktin , o 1992 m. raytojas Leonas Gudaitis - Vakar Lietuvos partizan eilrai ir dain rinkin, kurio komentaruose pateik ini apie partizan spaud ir jos leidjus7. Partizan memuaristik (Adolfo Ramanausko ir Juozo Lukos knygas) yra nagrinjs Vidmantas Ttlis8. 1995-1996 m. knyg serijoje Nenugaltoji Lietuva" buvo ileisti du tomai Lietuvos partizan spaudoje publikuot straipsni ir dokument9. Iki iol tai yra isamiausias tokio pobdio leidinys, deja, stokojantis atitinkam komentar ir paaikinim. Rinkinio trkumu galima laikyti ir nepakankam mediagos sisteminim: greta partizan laikrai publikacij (komentar, problemini straipsni, publicistikos, groins krybos) pateikiami autentiki partizan jungini dokumentai (nutarimai, instrukcijos, deklaracijos, suvaiavim protokolai ir kt.). Be to, rinkin pakliuvo ir kai kurie ieivijoje atsidrusi Lietuvos veikj bei JAV Kongreso nari pasisakymai, VLIK'o atsiaukimai ir kiti dokumentai: nors ir publikuoti partizan spaudoje, tai nra pai partizan tekstai. Nepateikus paaikinim, deramai nesusisteminus vairiars mediagos, sutrumpinus tekstus, taiau to nenurodius, rinkiniai tapo sunkiai skaitomi, nuobods, juose utuuotos pagrindins partizan spaudos temins kryptys, nuo skaitytoj paslpti" originalesni tekstai ir mintys, partizan bties problemos atrodo blankios. iek tiek partizan spaudos straipsni yra publikuota Lietuvos kov ir kani istorijos" serijoje ileistame partizan dokument rinkinyje10, kituose leidiniuose. ioje knygoje pateikiamos partizan spaudos publikacijos i 1944-1956 m. Lietuvos pogrindyje leist leidini. Madaug 80 procent tekst nepriklausomyb atgavusioje Lietuvoje publikuojami pirm kart. Rinkin sudaro probleminiai straipsniai, vyki komentarai, egzistenciniai apmstymai ir kitokia publicistika. Netraukta partizan beletristika (nors vien kit tekst galima priskirti ir beletristikai, ir publicistikai) ir poezija - i kryba galt sudaryti atskir leidin. Tekst atrankos kriterijai gana laisvi: vengta tik pasikartojani, perdBroniaus Krivicko ratai, sud. Virginijus Gasilinas, t. 1, Vilnius, 1993. Suaudytos dainos, sud. Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus, Vilnius, 1990. 7 Leonas Gudaitis, Pastabos", Kovos keliu engiant, Vilnius, 1991, p. 276-288. 8 Vidmantas Ttlis, Tragik vyki skuryje parayt memuar savitumai", Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr. 1, p. 82-97. 9 Nenugaltoji Lietuva, sud. Algimantas Liekis, t. 3: Lietuvos partizan spauda (1944J949), Vilnius, 1995; ibid., t. 4: Lietuvos partizan spauda (1950-1956), Vilnius, 1996. 10 Laisvs kovos 1944-1953 metais, sud. Dalia Kuodyt ir Algis Kata, Kaunas, 1996.5 6

5

tai didaktik, neoriginali mini. Leidinyje nra ir sausos tarptautini vyki kronikos, kuri partizan spaudos skiltyse um daug vietos. Kartu siekta parodyti kuo platesn tem, anr, problem spektr - atskleisti vairiapus partizaninio karo panoram. Be to, rinkin traukti atsiaukimai bei kreipimaisi. Straipsniai sugrupuoti pagal juose nagrintas temas, nors dl kai tekst vairiapusikumo toks skirstymas gana slyginis. Daugumoje persipina keletas to meto aktualiausi tem ir idj. kuri j straipsni

Kiekvienos temos dokumentai idstyti chronologikai (iskyrus skyri Tradicijos", kuriame straipsniai sugrupuoti pagal kalendorines, religines ir tautines ventes, pradedant Motinos, kuri partizanai be galo gerb, diena ir baigiant Velykomis - Prisiklimu, kuriuo jie nepaliov tikj). Suskirsius temomis ne tik bus palengvinta skaitytojams rasti juos dominani publikacij, bet ir savaime atsiskleis partizaninio karo aktualijos, iryks partizanams rpjusios problemos ir bdai, kuriais ias problemas tiktasi isprsti. Tokia rinkinio struktra turi tik vien trkum: neleidia matyti atskir leidini visumos ir palyginti vairi partizan j u n g i n i spaudos leidini skirtum bei panaum. Taiau ir leidinio tikslas - ne atlikti lyginamj analiz, o bandyti atsekti ano laikotarpio Lietuvos politins-visuomenins minties vingius, atsispindjusius po eme leidiamos, nepriklausomos, necenzruojamos, laisvos spaudos puslapiuose. Nors ir apsiribojus probleminiais straipsniais, knygoje neivengta anr bei stiliaus vairovs, kuri lm spaudos bendradarbi erudicija, kvalifikacija, gabumai bei polinkiai. Tekstai nevienodi ir intelektualumo poiriu, taiau tai kaip tik ir atskleidia partizan spaudos savitum: tarp autori buvo ne tik inteligent, bet ir paprast kaimo artoj, nelengvai rasdavusi odi savo mintims ir jausmams ireikti. Kiekvienas dokumentas - straipsnis ar atsiaukimas - apibdintas redakcine antrate, po kuria pateikiamas autentikas dokumento pavadinimas. Daugumos dokument paraymo data ir vieta nenurodoma: dat slyginai galima nustatyti i laikraio, kuriame dokumentas buvo publikuotas, ileidimo datos, o adres partizan redakcijos neturjo. Dokumento legendoje nurodytas spaudos leidinys, kuriame dokumentas buvo publikuotas (atsiaukimams ios nuorodos nra), leidinio priklausomyb, ileidimo data ir archyvas, kuriame iuo metu tas leidinys yra (paymimas archyvo pavadinimas, fondas, apraas, bylos numeris). Jei publikuojamas dokumentas paimtas i asmeninio archyvo, nurodomas archyvo savininkas. Legendoje taip pat nurodytas dokumento originalumas ir pagaminimo bdas, neskirstant mainratini tekst pagal spausdinimo technik (rotaprintu, raomja mainle ar tipografu). Iverst i usienio kalbos dokument (toki tra keletas) nurodyta originalo kalba.9

Tekstai redaguoti labai atsargiai: sunorminta rayba ir skyryba, suvienodintas asmenvardi raymas, taiau, kad ilikt autentikas stilius, netaisyta leksika, odi raymas didiosiomis ar maosiomis raidmis. Tekstuose pasitaikantys trumpiniai iifruoti lautiniuose skliaustuose. Kad suvoktume partizan spaudos aktualum tuometiniame visuomens gyvenime, turime panagrinti pasiprieinimo formos pasirinkimo prieastis esant konkreioms istorinms situacijoms. Naci okupacijos metais dominavo nesmurtinis pasiprieinimas, kurio svarbiausia dalis kaip tik ir buvo laisvoji miest pogrindio spauda - visuomen informuojantis ir jos elges slygojantis veiksnys. Per antrj sovietin okupacij pogrindio spauda gijo kiek kitoki prasm. Nuo pat pirm okupacijos dien prasidjs nuomus NKVD kariuomens, ekist ir sovietini aktyvist teroras vert rinktis vienintel kiek veiksmingesn pasiprieinimo bd - ginkluot kov. Spauda tapo ios kovos papildytoja. Dl totalinio sekimo laikrai leidyba i miest (kaip buvo naci okupacijos laikais) persikl kaimus ir mikus. Jos leidjais tapo nelegaliai gyven asmenys, todl ilgainiui imta stokoti intelektualini pajg. Pagrindinis partizan gret papildytojas buvo jaunimas - gimnazistai ir kaimo jaunuoliai. Miest inteligentai, band bendradarbiauti partizan spaudoje, bdavo greitai susekami ir suimami. Siaurjant spaudos bendradarbi ratui, jos funkcijos pltsi. Pirmieji partizan laikraiai informavo gyventojus apie padt fronte, galimyb atkurti Lietuvos nepriklausomyb ir patarinjo, kaip laikytis naujj okupant atvilgiu. Soviet valdiai udraudus naudotis radijo imtuvais, o okupaciniams laikraiams skleidiant mel ir propagand, partizan spauda tapo vieninteliu informacijos altiniu. Taiau ilgainiui jai teko imtis vykdyti ir kitas, svarbesnes funkcijas: ne tik informuoti visuomen, bet ir prieintis nutautinanios, nudvasinanios sovietins literatros ir iniasklaidos srautui. 1945-1946 m. okupacinei valdiai i bibliotek imus ir sunaikinus nepriklausomybs met knygas, partizan leidiniai liko vieninteliais tautins kultros puoseltojais, lietuvikojo mentaliteto ir tradicij saugotojais. Tai nulm ir partizan krybos anrin vairov. Net atsiaukimai, tokie populiars Lietuvoje nuo pat pirmosios sovietins okupacijos pradios, i deklaratyvaus, trumpo kreipimosi virto ilgais probleminiais straipsniais - laikais. Be spaudos leidini, partizan tabai m leisti poezijos ir dain antologijas, m a l d y n u s , paplito vieai nepublikuota, bet po autori ties kovos draugams likusi memuaristika, dienoraiai, romanai, dvasiniai testamentai ir kita groin kryba. 1944 m. soviet-naci fronto linijai kirtus Lietuv, pasirod pogrindio laikraiai ts dar vokietmeiu prasidjusi leidyb, o j bendradarbiais tapo antinacinio pogrindio dalyviai. Antai Utenoje Lietuvi fronto (LF) padalinys Kstutis" jau nuo 1943 m. leido laikrat Laisvs keliais", kurio redakcijoje

10

dirbo vliau vairius Auktaitijos partizan leidinius redagavs Bronius Kazickas-Saulius. Jurbarke mokytojavs Petras Paulaitis, bendradarbiavs Lietuvi fronto laikratyje laisv", sovietins okupacijos metais tapo Jungtins Kstuio apygardos leidinio Laisvs varpas" redaktoriumi. Lietuvos laisvs armijos (LLA) centrinio tabo biuletenyje Karins ir politins inios" bendradarbiavs Algimantas Zaskeviius, 1945 m. atsidrs Raseini apskrityje, kuriamos aibo apygardos vadovybs nurodymu leido biuleten Karin ir politin apvalga". Nors iame etape svarbiausi pogrindio spaudos udaviniai buvo informuoti visuomen apie spariai besikeiianius politinius procesus, taiau, be informacini biuleteni, dana pogrindio organizacija leido alternatyvius probleminius-analitinius spaudos leidinius. LLA laikratyje Laisvs karygys" buvo tiksliai nusakyta tokio leidinio paskirtis: Per 20 nepriklausomo gyvenimo met lietuvis karys, ypa karininkas, nebuvo pakankamai parengtas ginti Tvyn Lietuv"11. Todl spauda privaljo ne vien informuoti, bet ir ugdyti tautin bei valstybin savimon. Be stipri pogrindio organizacij, toki kaip LLA, leidini, jo ir iki iol nenustatyt pogrindio organizacij spauda. Pavyzdiui, yra iliks Lietuvos demokrat sjungos (LDS) laikratis Tvyn" (r. 117 dokument), kuriame nurodyti aktualiausi okupuotos tautos udaviniai: isaugoti mones, kultrines ir materialines vertybes ir kovoti dl nepriklausomos valstybs atkrimo. Yra inoma, kad 1945 m. rugsjo mn. Lietuvos ilaisvinimo komitetas (LIK) band organizuoti Darbinink demokrat bei kinink demokrat sjungas ir leisti du i sjung laikratlius12. Nustatyti, ar LIK'o pirmininkas Liudvikas Butkeviius buvo susijs su Tvyn" leidusi LDS - ateities istorik udavinys. 1945-1946 m., formuojantis stambesniems partizan junginiams (rinktinms ir apygardoms), buvo pradta leisti daugelis partizan laikrai, atsirado nauj raytins krybos anr. Kai kurie junginiai (pavyzdiui, Dzk grup) jau paioje organizavimosi pradioje sak padaliniams rayti operacij ir veiksm dienorat, kurio tikslas - palikti teising kov dl laisvs vaizd, kaip mediag istorijai, ir pagelbti vliau suprasti tuos tyliuosius, maai kam inomus didvyrius"13. Tokio dienoraio klasikinis pavyzdys - paties io sakymo krjo ir Dzkijos partizan organizatoriaus plk. Itn. Juozo Vitkaus-Kazimieraiio 1945 m. gegus 29-1946 m. sausio 6 d. raytas Dzk grups tabo veiksm dienoratis14. Trump partizan jungini veiklos dienorai gausu ilikusiuose partizan

11 Straipsnis i Laisvs karygio, 1944 12 05, Nr. 3, Laisvs kovos 19441953 metais, p. 65-67. 12 LIK'o 1945 09 21 p o s d i o S k a r d u p i u o s e protokolas, LKA, 1991, Nr. 2, p. 6. 13 Dzk grups tabo 1945 05 07 sakymas, Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 81-83. 14 Dzk g r u p s t a b o v e i k s m dienoratis, LKA, 1996, Nr. 9, p. 9-55.

11

archyvuose. Paskatinti inteligent, kuri partizaninio karo pradioje tabuose buvo nemaai, tokius, o kartu ir asmeninius, dienoraius ra daugyb net nelabai rating kaimo jaunuoli. Aplinkybs suformavo specifinius partizan raytinio palikimo anrus ir pavert partizan s p a u d ne vien informavimo altiniu ar visuomens dvasins kultros ugdytoja, bet ir istorijos metratininke. Vis partizan apygard tab pirmj posdi protokoluose kaip vienas aktualiausi udavini raytas laikraio sukrimas. tai Tauro apygardos 1945 m. liepos 23-24 d. vykusio tabo posdio protokolo itrauka: tabo gaut Savanori-krj organ Laisvs valgas" Nr. 1 nutarta perspausdinti iki 100 egz. ir iplatinti j po tolimiausius ms apygardos ukampius"15. Taps Tauro apygardos organu, Laisvs valgas" jo kas deimt dien, o jo tiraas nuo mainratini 100 egzempliori iaugo iki rotatoriumi spausdinam 1200 egzempliori. Norint sustiprinti apygardos spaudos leidin, buvo atsisakyta silpnesni leidini (nustota leisti Geleinio Vilko rinktins laikrat Kovos keliu"). Laisvs valgas" jo iki 1952 m. pabaigos, nenutrkstamai vykdydamas savo dar 1945 m. suformuluot uduot: informuoti visuomen, u kokias idjas kovojama prie bolevizm"16. Panaus ir produktyviausio partizan laikraio - Kstuio apygardos leidinio Laisvs varpas" likimas. 1946 m. rugsjo 25 d. taps Jungtins Kstuio apygardos leidiniu, Laisvs varpas" jo 450 egzempliori tirau. emesnieji apygardos padaliniai, neturj pajg savarankik laikratli leidybai, buvo galioti savo padalinyje pasidauginti centrin apygardos laikrat. apygardos tabo Informacin skyri paskirtas mokytojas P. Paulaitis iplt Laisvs varp" anriniu pobdiu - jis rekomendavo spausdinti ne vien tarptautini vyki apvalgas ir vietos vyki komentarus, bet ir poezij bei proz. Tam turjo takos ne tik tai, kad laikraio redaktorius buvo krybinga asmenyb, ne tik partizan vadovybs supratimas, kad kovoje su iauriu ideologizuotu prieu btina taikyti visas pasiprieinimo formas, bet ir visuomenje pribrends laisvosios spaudos ir literatros poreikis. Gyventojai yra gerai nusiteik ir visas bolevik pastangas ir darbus iri kaip paskutin j siautjim. Daugumoje susidariusi stipri nuomon, kad iki ateinani met bolevikai turi bti sunaikinti. Visuomen ypatingai dabar domisi slaptja spauda, kurios, deja, beveik negauna, o jei gauna, tai poros mnesi senumo", - ra Kdaini apskrities Organizacinio sektoriaus (OS) narys17.

Tauro a p y g a r d o s tabo 1945 07 23-24 posdio protokolas, Laisvs kovos 19441953 metais, p. 87-88. 16 LIK'o 1945 09 18 p o s d i o protokolas, LKA, Nr. 2, p. 5. 17 P. Lukio rajono erkno g r a n d i e s 1947 m. spalio mn. inios, Lietuvos ypatingasis a r c h y v a s (toliau - LYA), f. K-5, ap. 1, b. 61, 1. 3-4.

15

12

1946-1947 m. vis partizan apygard tabuose jau buvo kurti informacijos (kitur - spaudos ir informacijos arba informacijos ir propagandos) skyriai, kuriems numatytos ios funkcijos: spauda ir gyvu odiu informuoti lietuvi visuomen apie esam vidaus ir usienio politik, stiprinti dvasin lietuvi atsparum prie naudojam bolevik komunist smurt ir ugdyti prie ms tautos prispaudj rusik komunizm-bolevizm ir kitus lietuvi tautos prieus kuo didiausi atsparum"'18. 1947 m. visos partizan apygardos (iskyrus Vyio, kur laikratis jo nereguliariai) turjo periodin savo spaudos leidin, o kai kuriose j laikratlius leido ir rinktini tabai. Spaudos leidybos intensyvum liudija KGB archyvuose iliks Jungtins Kstuio apygardos (JKA) vado Jono emaiio ir tuo metu redagavusio Laisvs varp" Tauragje legaliai gyvenusio plk. Itn. Dominyko Steponaiio tarpusavio susirainjimas. D. Steponaitis jau nuo 1942 m. bendradarbiavo Lietuvi fronto laikratyje laisv"19. 1947-1948 m. daugumos Laisvs varpo" vedamj, tarptautini apvalg ir politini komentar autorius - D. Steponaitis. Laikraio leidyba buvo taip organizuota: du kartus per mnes ryininkas vedavo JKA tabe surinkt mediag eiliniam Laisvs varpo" numeriui Taurag D. Steponaiiui, o is pagal sudaryt grafik suredaguotus, taip pat savo paraytus straipsnius per ryinink perduodavo partizan spaustuvei. Nuo 1947 m. rudens laikratis buvo spausdinamas tipografu (kai kurie padaliniai j pasidaugindavo vietose raomja mainle) Raseini aps. Ariogalos vls. Pagausanio k. kininko Zenono Jokimo troboje rengtame bunkeryje. Laikraio spausdinim organizavo Vaidoto rinktins vadas Juozas eponis, jo tiraas iaugo iki 1500 egzempliori. 1948 m. sausio 16 d. slptuv idavus ir J. eponiui su pagalbininkais susisprogdinus, laikraio leidyba nesustojo: po mnesio, Vasario 16-osios proga, buvo ileistas mainle spausdintas eilinis numeris. Toliau Laisvs varpas" jo tik kart per mnes, sumajo ir jo tiraas. 1951 m. vasar Kstuio apygardos Butageidio rinktins vadui Vladui Gudaviiui pavyko i Kauno Spindulio" spaustuvs gauti 5 tkstanius spaustuvinio rifto raidi. Laisvs varpas" vl buvo dauginamas tipografu. Nors emgbistai 1953 m. sausio 17 d. Kelms r. Puuk k. vl sunaikino Vakar Lietuvos srities partizan spaustuv (uvo laikraio Vyi keliu" leidjai Antanas Bakys, Aleksas Jurknas ir Elena Gendrolyt), taiau lik gyvi Kstuio apygardos tabo pareignai Povilas Morknas ir Jonas Vilinskas balandio 10 d. vl ileido eilin, 176-j raomja mainle spausdint Laisvs varpo" numer. Taigi Laisvs varpas" tapo daugiausia numeri i-

Tauro a p y g a r d o s veikimo statutas, Nenugaltoji Lietuva, t. 3, p. 110-116. Juozo R a u d u v s 1948 12 17 t a r d y m o protokolas, L Y A , f. K-l, ap. 45, b. 265, 1. 111-113.19

18

13

leidusiu partizan periodiniu laikraiu. Ne k atsiliko ir emaii apygardos leidinys Laisvs balsas", kurio ijo 166 numeriai. Kiti partizan padaliniai testeng ileisti po keliasdeimt (o kai kurie - vos 3-4) laikraio numeri. 1948 m. susikr realiai veikiantys partizan srii stabai. Dl organizacini pertvarkym Jungtinje Kstuio apygardoje buvo kurta dar viena apygarda - Prisiklimo. Jos tabe dirbo jauni, energingi partizanai poetai Petras Bartkus, Vytautas niuolis, Bronius Liesys. 1948 m. birelio 1 d. ijo pirmasis apygardos leidinio, pavadinto Prisiklimo ugnis", numeris, kur buvo numatyta leisti du kartus per mnes (1948 m. ijo 9 numeriai). Buvs mokytojas, Prisiklimo apygardos vadas Leonardas Grigonis ra: Kad pakelti Prisiklimo ugnies" turinio kokyb, yra btina surasti ir pritraukti tam darbui rimt bendradarbi"20. Buvo nurodyta tematika, rekomenduotas mediagos klasifikavimas: vedamieji aktualiais to momento klausimais, bolevikin valdi ir komunist partij diskredituojanti mediaga, usienio vyki politins apvalgos, vidaus ir usienio inios, beletrizuoti straipsneliai, anekdotai, karikatros ir t. t. Maironio rinktin pradjo rinkti partizan dainas ir eilraius antologijai. Metodin pagalb iame darbe teik Prisiklimo apygardos tabas: Gaunamoji i Js dain rinkiniui mediaga, kaip matosi, yra pergrupuojama ir taisoma. Kai kurios taisomos dainos susilpnja savo stiliaus, ritmo bei rimo atvilgiais, taigi nuo iol praau dainas sisti netaisytas, t. y. tikrus dain original nuoraus, nes dain nuoraai turi likti kaip archyvin mediaga. Po kiekviena daina dkite dainos autoriaus slaptavard arba dain uraiusio asmens slaptavard, prie jo paymdami: Ura..." "21. Smulkesni padaliniai - rinktins ir tvnijos band leisti savo spaudos leidinius. tab pareignams kartais tekdavo proces net pristabdyti: Dl Kova dl laisvs" - diugu, kad yra ger nor neti LLKS k kas sugebame, bet pervelgus nuosekliai leidinio turin randama trkum, jauiamas mini palaidumas. Kadangi ms LLKS leidiniai ileisti lieka ne tik iandien vertingi, bet bus vertinga mediaga pokariniai, todl vis leidini dalis egzempliori padedama ir iliks archyvuose ir todl tenka visus leidiamus leidinius stropiai perirti. To paskoj Js leidinys Kova dl laisvs" visuomens tarpe neplatinamas"22. Redaktoriams tekdavo nelengva uduotis - neatstumti, neeisti autori ir pasiekti, kad savamoksli urnalist kryba bt reikiamo lygio. Dauguma Js paskutiniuoju laiku atsistj eilrai20 Laikinai einanio Prisiklimo apygardos vado pareigas Leonardo Grigonio-Upalio 1948 08 01 ratas, ibid, f. K-5, ap. 1, b. 143, 1. 44. 21 Prisiklimo apygardos tabo Informacinio skyriaus virininko Vytauto niuolio-Svajno 1948 12 ratas Nr. 139, ibid, 1. 10-11. 22 Maironio rinktins vado Juozo Palino laikas Mindaugo tvnijos Nemuno brio vadui Viktorui Bakanauskui-Vytautui, ibid., f. K-l, ap. 1, b. 23, 1. 332-334.

14

bei daineli, skirt Klovos] K[eliu] [engiant]" rinkinliui, yra tarybini raytoj kopijos. Jos ms Kovos keliu engiant" rinkinliui netinkamos. J negalime dti vien dl to, kad tai yra svetim mini skolinys, o be to, j autoriai, u gra pardav savo sin okupantui, yra tiek nusikalt prie taut ir LLKS, kad j mintys neturi bti ne tik propaguojamos, nors ir su kai kuriais pakeitimais, bet visikai ukasamos ir naikinamos kaip bjauri, igam tautai utraukta gda. Tikime, kad Js laki fantazija atras mini ir odi savistoviam i dien aktualij vyki bei kov u laisv atvaizdavimui. Tem, kaipo turiniam meno gyslel asmeniui, Jums, tikime, netrks. Visa tai turjo bti paaikinama i anksto, kiekvienam pradedaniam rayti ioje dvasioje, taiau dl kai kuri technini sunkum tai atlikti nebuvo galima", - ra Kovos keliu engiant" rinkinio redaktorius vienam i autori23. Pogrindio slygomis 1948 m. 50 egzempliori tirau ijo du mintojo rinkinio tomai, o 1949 m. - ir treiasis, i viso juose buvo 319 eilrai ir dain. 1950 m. Prisiklimo apygardos vado P. Morkno iniciatyva leidinys buvo ileistas pakartotinai. Kovos keliu engiant" pasirodymas sveikintinas. Tai vertingas indlis ms vedamos kovos Sjdio populiarinim ir istorin archyv", - ra apygardos tabo pareignas24. Rinkinio sudarytojai paymjo: Vertinti rinkinio literatriniu poiriu netenka, nes pagaliau ir jo tikslas ne literatrinis. Taiau Kovos keliu engiant", kaip dabartins epochos tautos laisvs sjdio dvasios reikjo, vert didiul. Ateities poetai nebegals skstis: A noriau prikelti bent vien senel /I kap milin/ Ir igirsti nors vien, bet gyv odel/ I senovs laik". Kovos keliu engiant" bus jiems tuo gyvu odeliu", i kurio jie gals pasisemti mediagos savo krybai"25. Taigi, be periodini laikrai, partizan tabai leido ir neperiodinius eilrai, dain rinkinius bei maldynus. Prozos krini atskirais leidiniais ileista nebuvo, nors roman itraukas ir noveles partizan laikraiai spausdino. 1949 m. vasario mn. realiai gyvendinus partizan jungini centralizacij ir susikrus Lietuvos laisvs kovos sjdiui (LLKS) buvo priimti visai Lietuvai bendri partizan veikl reglamentuojantys dokumentai. Pogrindis keit kovos strategij ir taktik. LLKS statute kartu su kariniais udaviniais buvo nurodyta btinyb rpintis dvasiniu ugdymu: Sjdis auklja bei stiprina sjdio nari, dalyvi ir visuomens Tvyns meil; ugdo lietuvi tautik susipratim, nepriklausomybs trokim, valstybikum, kultr, dorov, darbtu-

Kovos keliu engiant redakcijos 1949 04 02 laikas, ibid., 1. 286. Prisiklimo a p y g a r d o s tabo Informacinio s k y r i a u s v i r i n i n k o V y t a u t o niuolio-Svajno 1948 08 20 laikas Povilui M o r k n u i , ibid., 1. 315.2425

23

Prie rymanio Rpintojlio, 1949 04, Nr. 2, ibid., f. K-5, a p . 1, b. 182, 1. 3 5 - 6 2 .

15

m, vieningum, iniciatyv ir narsum; per spaud (laikraius, atsiaukimus ir kitus leidinius) ir gyvu odiu informuoja visuomen apie esam vidaus 26 ir tarptautin karin ir politin padt, orientuoja j svarbiausiais klausimais" . LLKS tarybos prezidiumas 1949 m. vasario 25 d. prim konkret spaudai skirt nutarim, kuriame nurodyta srii ir apygard tabams leisti savo laikraius, rpintis emesni padalini leidybos ir spaudos leidini platinimo reikalais bei krybikai bendradarbiauti keiiantis straipsniais, informacinmis iniomis, iekant spaudos bendradarbi, dalijantis turimomis dauginimo priemonmis27. Vyriausiosios vadovybs spaudos leidiniu tapo plaiajai visuomenei skirtas laikratis Prie rymanio Rpintojlio", o pareignams (iki tvnijos vado teisi imtinai) numatyta leisti diskusinio-informacinio pobdio LLKS tarybos biuleten. LLKS Visuomenins dalies (VD) virininkas Juozas ibaila 1949 m. kovo mn. pareng partizan dvasinio parengimo nuostat projekt, kuriame buvo nubrtos pagrindins laisvosios spaudos programins nuostatos ir temos: atskleisti okupacins valdios vykdomus nusikaltimus, ugdyti tautos meil Tvynei, rpintis jos smoningumo, kultros ir dorovs klimu, kovoti su ydomis, informuoti visuomen apie vidaus ir usienio politik, auklti taut demokratiniam monijos gyvenimui28. Buvo kurti du LLKS Visuomenins dalies skyriai: Tautinis ir Politinis. Tautinio skyriaus virininku tapo B. Liesys-Naktis, o Politinio (nuo 1949 m. spalio 14 d.) - J. Luka-Skirmantas. VD virininkas J. ibaila-Merainis ne tik pats leido vyriausiosios vadovybs leidinius, bet ir teik metodin pagalb emesni padalini spaudos darbuotojams. Buvo sudarytas detalus sraas tem, kurias reikjo nuviesti kasmet vyriausiajai vadovybei teikiamose srii VD virinink ataskaitose. ios ataskaitos arba j fragmentai danai buvo publikuojami vairiuose spaudos leidiniuose. Jose turjo bti analizuojama laisvs kovotoj ir visuomens socialin-psichologin bkl (Moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios neigiamos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai"), Sjd ir epoch apibdinanti, bolevik valdi diskredituojanti, tarybins santvarkos tikrj veid atidengianti mediaga"29. Dl toki nurodym iliko puiks analitiniai Dainavos apygardos vado Liongino BaliukeviiausDzko, ios apygardos Visuomenins dalies virininko Mykolo Babrausko-VaivilLLKS statutas, Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 322-343. LLKS tarybos prezidiumo 1949 02 25 nutarimas, LYA, f. K-l, baud. b. 33960/3, t. 10, 1. 232. 28 Dvasinio parengimo programos projektas, Laisvs kovos 1944-1953 metais, p. 380-383. 29 LLKS VD veiklos inios, tarnybin instrukcija, LYA, f. K-l, baud. b. 33960/3, t. 12, 1. 209.27 26

16

ko, Vakar Lietuvos srities vado Vaclovo Ivanausko-Gintauto, Ryt Lietuvos srities Visuomenins dalies virininko B. Krivicko-Vilniaus straipsniai (r. 125, 152, 153, 154, 160 dokumentus). LLKS susikrimas dav postm suaktyvti partizan spaudos leidybai. Pirma, reikms turjo partizan taktikos pasikeitimas - maksimalus kovini akcij apribojimas ir visuomenins veiklos ipltimas, t. y. perjimas, kiek manoma, prie nesmurtinio pasiprieinimo. Antra, imta centralizuotai rpintis spaudos leidyba ir platinimu. Stipresni leidiniai buvo siuniami auktesniems tabams ir paskleidiami kituose regionuose. Silpnesni partizan padaliniai pasidaugindavo juos vietose arba savo leidiniuose panaudodavo aktualesnius straipsnius. Savarankikai ileist leidini ir pasidaugintos spaudos privalomj egzempliori skaii G[rainos, t. y. Prisiklimo] [tabui] padvigubinkite, nes sikrus sriiai mes savo ruotu privalome ir jiems pasisti. Tuo reikalu bus greitu laiku duotas oficialus patvarkymas", - ra Prisiklimo apygardos tabo pareignas rinktins vadovybei30. Buvo keiiamasi ir spausdinimo priemonmis: Matric per mus i Js pageidauja sigyti i vis pusi. Bt gera, jei galtumt, inoma, kiek leidia los, sudaryti j atsargas, nes, atrodo, ateityje pareikalavimas bus"31. Labai skubus matric gavimo reikalas, - antrino vyriausiosios vadovybs narys L. Grigonis. - Galimai greiiau praau j prisisti mums, j rezervuokite 250 vnt., Marimui [P. Bartkui - N. G.-.J - 50 vnt. Jei galite, j atsargas dar padidinkite"32. Kiek reikjo pastang, norint pogrindio slygomis ileisti laikrat, galima suprasti i partizan tab susirainjimo. su Kores" matricomis Deklaracijos ileidome 1100 egz. Ir visai sveikas matricas numetime, - ra Maironio rinktins vadas Prisiklimo apygardos vadui. - I Js prisist matric matosi, kad bloga raoma mainl. Pavelgus Js irayt matric atrodo ne iraymas, bet iakjimas, - vienur per daug ikirsta, kitur nedakirsta. Be to, paraysiu, kaip buvo su Js atsistomis matricomis. Pirmiausia pradjome gaminti pirm puslap su prisikelianiu Kristumi, seksi pustinai. Sugrs savo bendradarbius radau labai isinervinusius. Jau buvo pradj gaminti antrj puslap, kuris sugadino gana daug popierio. Labai blogai jo, jei palyginus prie ms darbo. Perleidus per rotatori atrod ne spauda, bet kakokie ifruoti emlapiai ar kita kas panaaus"33. Problem kildavo dl visko: matric, rotato30 Vytauto niuolio-Svajno 1948 08 20 laikas Maironio rinktins vadui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 315. 31 Ibid. 32 Leonardo Grigonio-Upalio 1949 01 28 laikas Maironio rinktins vadui, ibid., 1. 183. 33 Maironio rinktins vado Povilo Morkno 1949 m. laikas Prisiklimo apygardos vadui Leonardui Grigoniui, ibid., f. K-l, ap. 1, b. 23, 1. 199.

17

ri, spaudos da, radijo aparat. Atrodo, kad su jais [spaudos daais N. G.-.] ateityje bus striukai. Kiek teiravoms i savo altini, nemanoma daugiau gauti. Spaustuvi darbininkams yra praneta, kad jei pas kur rast nors nuo bat tepalo dut spaudos tepalo, tam gresia 25 metai. MVD tepal 34 smarkiai kontroliuoja" , - ra partizanai. Spauda vis negali reguliariai ieiti. kart sutrukd prieo ranka, konfiskuodama pakelyje mus radijo. domu, kaip skaitytojai iri ir vertina tuos numerius, kurie ijo be usienio ini? Praau bendrai pasisakyti, ko, Js ir bendradarbi bei Js spauda aprpinamos visuomens nuomone, P[risiklimoJ U[gniaiJ" trksta ir kas skaitytojui bt domu", - teiravosi Prisiklimo ugnies" redaktorius V. n i u o l i s 3 5 . Tokia pat situacija buvo visoje Lietuvoje: Matricas labai taupme, nes j turjome visai maai", - prisimin vliau A. Ramanauskas36. Svarbiausia, neturiu tinkamo padjjo, o taip pat joki priemoni: nei raomosios mainls, nei popieriaus, nei padoraus radijo aparato - vienu odiu, nieko, - guodsi L. Baliukeviius-Dzkas. - Raomoji mainl kainuoja vir 8000 rb. Didelis pinigas, ir jo mes neturime"37. Viskas kainavo - spausdinimo popierius, daai, spaustuvinis riftas, kur i spaustuvi inedavo darbininkai, anaiptol ne visada skatinami patriotinio nusiteikimo. Spausdinimo priemoni paiekos danai sudarydavo pretekst MGB provokacijoms. Taip 1949 m. su Prisiklimo apygardos partizanais umezg ry MGB agentas Sovkinas - Kaune gyvenantis Vyniauskas. Raoma mainl mums bt labai pravartu", - ra jam Maironio rinktins vadas Juozas Palinas-Rytas. Taiau buvo atsargus: Kadangi a Js nepastu, todl imsiuos tam tikro atsargumo su Tamsta"38. Kartais spausdinimo priemones tekdavo sigyti rizikuojant gyvybe: Be to, Mikas ipl i sanatorijos rotatori ir raomj mainl, bet prie tai mes jam turim nusisti por pistolet geresniam jo plan realizavimui" ", - ra L. Baliukeviius apie M. Babrausko rengiam akcij39. Danai laikraio mediaga bdavo surenkama ir redaguojama vienoje vietoje, o spausdinama - kitoje (taip daryta 1947-1948 m. Jungtinje Kstuio, 1949 m. - Prisiklimo apygardoje ir kt.). Taip isklaidius laikraio leidybos darb, jei pradavo viena slptuv, bdavo lengviau atgaivinti laikrat, jo Ibid. Vytauto niuolio-Svajno 1949 07 12 laikas Povilui Morknui-Rimantui, ibid., f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 307. 36 Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito sn..., Vilnius, 1991, p. 148. 37 Partizano Dzko dienoratis, LKA, 1993, Nr. 6, p. 82. 38 Maironio rinktins vado Juozo Palino-Ryto 1949 11 18 laikas VyniauskuiNemunui, LYA, f. K-l, ap. 45, b. 867, 1. 194-10. 39 Partizano Dzko dienoratis, LKA, Nr. 6, p. 14.35 34

18

leidimas nenutrkdavo. Taiau ilgainiui, majant spaudos darbinink, redaktorius ne tik redaguodavo leidin ir raydavo jam straipsnius, bet danai ir pats daugindavo tira. Ne maiau svarbu buvo spaudos platinimas. Antras dalykas, tai iekspedijavimas. Per P[risiklimo] A[pygard] vis laik lubuoja ryys, tad geriau, kad iekspedijavimas bt atliekamas per Jus", - ra Prisiklimo ugn" spausdins Maironio rinktins vadas40. Kad bt lengviau spaud iskirstyti, numatyta steigti maesnius spaudos pasidauginimo poskyrius, nes didesni paket pergabenimas tolimesniems org[anizaeiniams] vienetams ilgai utrukt ir yra suritas naudojant r[y][ininkus] su nemaais pavojais"41. rengus tokius poskyrius, vietov inot vienas vadovybs pareignas ir 2-3 vad[ovybs] pagalb[iniaiJ pareignai, kurie atygiuodami atsinet spaudai paruot mediag ir dalyvaut jos dauginime", - kr leidybos planus tab pareignai42. Vlesniais partizaninio karo metais toki tarpini spaudos dauginimo punkt neliko: bdavo rengiama kiek galint geresn spaustuv ir ispausdinamas maksimalus laikraio tiraas. Viena i paskutini stipriausi partizan spaustuvi, sunaikinta 1953 m. sausio 17 d. Kelms r. Puuk k., laikrat Vyi keliu" leido net 5000 egzempliori tirau. Paskutiniai partizan laikratliai emaii apygardos Dariaus rajono partizan Petro Oelio ir Felikso Urbono 1959 m. leistas Knygnei keliu" ir buvusios Prisiklimo apygardos Juozapaviiaus tvnijos partizan Stepono Erstikio ir Kosto Liuberskio 1952-1957 m. leistas Partizan vi aidas" buvo spausdinami raomja mainle keliasdeimties egzempliori tirau. Iki 1949 m. balandio mn., kada LLKS tarybos sprendimu buvo iformuotas Organizacinis sektorius (OS), ryininkai po kelet laikraio egzempliori nugabendavo valsi, seninij, apylinki OS nariams, o ie juos iplatindavo tarp gyventoj. Spaud platindavo ir pas kininkus ueinantys patys partizanai. Spaudos platinimo reikalu buvo ileista keletas instrukcij, kurios partizanus pareigojo patiems gyventojams paskaityti ir paaikinti sudtingesnius straipsnius, nes aklai, neorganizuotai spaud mones paleisti netinka. Tai bt ne platinimas, o numetimas"43. Privalomi egzemplioriai buvo dedami archyv. LLKS Visuomenins dalies virininkas, puikiai suprasdamas, kad spauda reikalinga ne tik patriotams, bet ir lojaliai okupacins valdios atvilgiu nusiteiku40 Maironio rinktins vado Povilo Morkno 1949 m. laikas Prisiklimo apygardos vadui Leonardui Grigoniui, LYA, f. K-5, ap. 1, b. 23, 1. 199. 41 Prisiklimo apygardos tabo nario Vytauto niuolio-Svajno 1949 07 12 laikas Maironio rinktins vadui Povilui Morknui, ibid., 1. 307. 42 Ibid. 43 Nurodymai laisvajai spaudai platinti, ibid., f. K-l, baud. b. 41978/3, t. 4, 1. 13.

19

siems monms, pasil original jos platinimo bd: sisti jiems spaud patu. 1950 m. Piet Lietuvos srities vadas A. Ramanauskas su Dainavos apygardos vadu L. Baliukeviiumi pradjo leisti rus kareiviams skirt laikrat rus kalba Svobodnoje slovo" (Laisvas odis"), kuriame aikino partizan kovos tikslus. Bgant metams partizan spauda vis sunkiau pasiekdavo visuomen, vis opesn buvo leidj ir platintoj problema: Mano buvs S[tabo] V[irininkas] padaugino vien serij leidinio Mano gimtin", tai viename lape padar 30 klaid, o kada ileido Prie rymanio Rpintojlio", tai tame egzemplioriuje, kur pasiliko sau, padar jau ymiai maiau klaid", - diaugsi Maironio rinktins vadas Vytautas Sankauskas-Daukantas44. Ne maiau rpesio kl ir isilavinusi autori stoka. Per vis partizanin kar tab pareignai nesiliov iekoj inteligent, galini bendradarbiauti pogrindio spaudoje. Tos paiekos ne kart baigsi tragikai. 1948 m. Dainavos apygardos tab pakviestas poetas MGB agentas Kostas Kubilinskas 1949 m. kovo 7 d. sunaikino apygardos ir Kazimieraiio rinktins tabus. 1952 m. Prisiklimo apygardos vadui J. Palinui MGB pakio" agent Sining - Vytaut Remeik. Tu man reikalingas kaip dein ranka leidiant partizan laikrat, be to, tu vietoje teiksi medicinos pagalb" - ra jam, kviesdamas tab, ]. Palinas45. Dl ios provokacijos buvo suimtas J. Palino padjjas Leonas JukaKarinas, kuris idav J. Palino bunker Dotnuvos r. Padotnuvio k., taip pat Prisiklimo apygardos spaustuv eduvos r., Devynduoni k., Ipolito Tvarijono sodybos bunkeryje. Laikrai lyg lm leidj kvalifikacija. Kur tabuose buvo isilavinusi humanitar, ten ir laikraiai buvo turiningesni, straipsniai - problematikesni, beletristika - taigesn, poezija - tobulesn. Taiau ir skaitytojai buvo vairs: danas kaimo mogus sunkiai suvokdavo painesnius ivediojimus. Nuo 1949 m. partizanai pradjo leisti spaud vairiems adresatams: plaiajai visuomenei, laisvs kovotojams, tab pareignams. Atsiaukimai ir kreipimaisi visada bdavo diferencijuojami pagal adresat priklausomyb konkreiai socialinei grupei: jaunimui, mokytojams, stribams ir t. t. 1949 m. sausio 16 d. Prisiklimo apygarda, be visuomenei skirto laikraio Prisiklimo ugnis", ileido neperiodin biuleten, kurio paskirt apibdino taip: viea organizacijos nari tribna ms tikslams ir pirmaeiliams udaviniams geriau painti ir sismoninti, j siekimo ir vykdymo bdams ir priemonms nuviesti, juos inagrinti, kad galima bt rasti tobulesni ir skmingesni partizan veiklos

44 Prisiklimo a p y g a r d o s Maironio rinktins v a d o V y t a u t o Sankausko-Daukanto 1952 04 23 laikas LLKS VD virininkui Juozui ibailai, ibid., ap. 44, b. 683, 1. 215-2. 45 A g e n t o Siningo 1952 07 01 a g e n t r i n i s p r a n e i m a s , ibid., b. 867, 1. 276-282.

20

form" . 1949 m. pradioje J. emaiio iniciatyva pradto leisti tarnybiniam naudojimui leidinio - LLKS tarybos biuletenio tikslas ir buvo sudaryti nors minimalias galimybes visiems L [iki 1949 m. vasario 10 d. - Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis (BDPS), vliau - Lietuvos laisvs kovos sjdis (LLKS) - N. G.-.] Tarybos nariams bti painformuotiems apie L vadovybs nari mintis bei nusistatym aktualiais sjdiui klausimais ir ireikti savo bei patirti kit tarybos nari nuomones tais klausimais. Tikima, kad tuo bdu galimai nuodugniau inagrinjus svarbesnius didelio skubotumo bei slaptumo nereikalaujanius klausimus, L Taryba gals padaryti kiek galint tikslesnius, daugumos smoning nuomon atitinkanius nutarimus"47. ia pat buvo paymta, kad savo aikios nuomons nepareikimas rodyt nesirpinim Sjdio reikalais, o nekritikas sekimas kit pareiktja - savos neturjim"48. LLKS susikrimas ir vyriausiosios partizan vadovybs nutarimas leisti du skirtingiems adresatams skirtus laikraius - Prie rymanio Rpintojlio" ir LLKS tarybos biuleten - paskatino ir emesnius padalinius leisti vairesn spaud. Piet Lietuvos sritis, be savo oficiozo Partizanas", jusio daugiau nei 1000 egzempliori tirau, pradjo 50 egzempliori tirau leisti LLKS tarybos prezidiumo I sekcijos (bazavosi Piet Lietuvos srityje) leidin LB biuletenis". Be i srities tabo laikrai, dar jo stiprs Dainavos ir Tauro apygard leidiniai Laisvs varpas" ir Laisvs valgas" bei keletas smulkesni padalini leidini. Ryt Lietuvoje spaudos darbo suaktyvjimas siejamas su poeto B. Krivicko (redagavusio Laisvs kov", o vliau ir Auktaii kov") vardu bei J. ibailos atvykimu 1952 m. gegus mn. Auktaitij. Taps LLKS tarybos prezidiumo III sekcijos vadovu, J. ibaila rekomendavo leisti ne tik srities leidin Laisvs kova", bet ir atgaivinti visuomenei skirt laikrat Auktaii kova", kurio leidyba buvo nutrkusi po redaktoriaus B. Kazicko ties (1950 m. balandio mn.). Be to, buvo pradtas leisti vadovybi pareignams skirtas leidinys (panaus kitur vadinamus biuletenius) Auktaitis" (redaktorius Povilas ilysAudrnas). Kiekviena srities apygarda turjo savo laikrat: Vytauto - Laisvs auklys", Algimanto - Partizanin kova" ir Vyio - Lietuva brangi". Vakar Lietuvoje, skirtingai nei kitose srityse, periodinio laikraio srities tabas neturjo, taiau apygardos leido itin stiprius leidinius, o Prisiklimo ir Kstuio apygardos, be Prisiklimo ugnies" ir Laisvs varpo", ileido pareignams

46

46 Prisiklimo a p y g a r d o s neperiodinis biuletenis, 1949 01 16, Nr. 1, ibid., b. 105, 1. 19-26. 47 Jono emaiio 1949 01 25 ratas t a r y b o s nariams, ibid., b a u d . b. 33960/3, t. 10, 1. 289.

48

Ibid.

21

skirtus neperiodinius biuletenius, analogikus vyriausiosios vadovybs leidiamam LLKS tarybos biuleteniui. emaiiu apygarda, be stipraus Laisvs balso" (nuo 1951 m. pradios spausdinto tipografu) bei atrijos rinktins leidinio Kovojantis lietuvis", 1949 m. lapkriio mn. pradjo leisti literatros almanach Malda girioje". Be to, emaii apygarda ileido ir neperiodini leidini (mald, eilrai rinkini). takos turjo tai, kad tabo propagandos skyri 1949 m. liepos mn. atjo kunigas Vaclovas Stirbys. 1950 m. j sumus, apygardos literatrines tradicijas ts buvusi Uvenio mokyklos mokin Monika Alzait (1952 m. gruodio 23 d. bunker apsupus, ji band nusiauti, taiau sueista buvo suimta) ir Medingn mokytoja poet Irena Petkut (apsupta bunkeryje 1953 m. rugpjio 29 d. nusiov). 1949 m. Prisiklimo apygardos pradtas leidini diferencijavimas pagal adresat poreikius nenutrko iki partizaninio karo pabaigos. Vienas paskutini pavyzdi - Vakar Lietuvos srities vado A. Bakio kurtoji Vyi sjunga, kuri, be plaiajai visuomenei ir laisvs kovotojams skirto 5000 egzempliori tirau leisto laikraio Vyi keliu", ileido ir auktesniems pareignams skirt leidin Laisvs aidai". Tok diferencijavim skatino pats gyvenimas, nes partizanai stengsi neatitrkti nuo vis visuomens sluoksni. Maai isilavinusiam kaimo mogui kai kuri problemini straipsni turinys buvo sunkiai suprantamas. L. Baliukeviius, paskaits senyvam partizanui Laisvs varp", su nuoskauda konstatavo, kad straipsnis spdio nesukl. Tuo tarpu inteligent nejaudino deklaratyvs maai isilavinusi autori krinliai. L. Baliukeviius 1949 m. kovo 5 d. ra apie apsisprendim leisti inteligentijai skirt biuleten, kuriame turjo bti paliestas ir kai kuri ms inteligent abejingumas, pasyvumas, pataikavimas ir pernelyg didel raudonojo stabo baim. Turjo bti pirm kart sviesta kruvinoji tiesa apie tai, kas dedasi ms organizacijos smonje, sieloje, partizan-veteran irdyse"49. Kartu didjo pai partizan vad diskusij poreikis, nes usitsus kovai kilo daug klausim, o sprendim kiekvieno padalinio vadui dl susisiekimo sunkum danai tekdavo iekoti vienam. Ry tarp autori ir skaitytoj buvus gyv liudija LLKS tarybos biuletenio puslapiuose usimezgusi diskusija Lietuvos sien klausimu, poirio ydus gvildenimas ir kitos polemikos. J galima aptikti ir kituose leidiniuose. Pavyzdiui, Vyi sjungos vadovybi leidinyje Laisvs aidai" yra dta skaitytojo nuomon apie kovos su smurtu tikslus bei formas. Skaitytojas Rainis pageidavo, kad kalbant apie laisvs kov bt parayta, kokia forma konkreiai pa-

49

Partizano Dzko dienoratis, LKA, Nr. 6, p. 14.

22

sireik ikovotoji laisv" . Toliau pltodamas mint, skaitytojas pagrind btinyb ioje kovoje griebtis vis pasiprieinimo bd, nes geriausieji rezultatai pasiekiami, kai panaudojama visos priemons: ir ginklai, ir kantryb, ir pasiryimas, ir drausm bei dorov, ir fizins bei dvasins jgos, kai visa tai derinama su 51 vietos ir laiko slygomis" . Nors daug ryto ir kantrybs reikjo turti laisvosios spaudos leidjams, bet ne maiau to reikjo ir tiems paprastiems kininkams, kurie leisdavo sodyboje sirengti bunker. inomos deimtys pavardi t tylij pagalbinink, kurie, bunker suradus, 25 metams ikeliaudavo konclagerius, daniausiai - kartu su visais eimos nariais. Partizanai jiems atsilyginti galjo tik pagarba ir dkingumu. Prisiklimo apygardos vado 1952 04 15 sakymu Nr. 2 sl[aptas] u ger iniciatyv spaudos dauginime, pagalbiniame darbe, rimties ilaikym kratos metu bei uolum sudarant geras darbo slygas Laisvs kovos pareignams Ses apdovanota Laisvs kovos kryiaus medaliu 2-ros ries", ra J. Palinas Elenai Tvarijonaitei-ibuoklei, kurios namuose eduvos r. Devynduoni k. rengtame bunkeryje 1951-1952 m. iem buvo spausdinamas laikratis Prie rymanio Rpintojlio" (o vliau ir Prisiklimo ugnis")52. Kartu su tvais E. Tvarijonait buvo suimta 1952 m. spalio 29 d. Partizan pagarb tokioms eimoms rodo sveikinimas Motinos dienos proga Viktorijai Tvarijonienei-Motutei (r. 190 dokument). Legaliai gyvenusi partizan spaudos bendradarbi lauk aretas, o leidusij spaud partizan bunkeriuose - beveik vien tis. Retjant partizan gretoms, vis aktualesn darsi autori problema. Bt gerai, kad Audrnas [Mykolas Babrauskas - N. G-.] stot ms eiles, nes inteligentas mums atstoja deimt partizan, jei jis bendr darb deda dal savo sielos, - ra L. Baliukeviius. - Ms sjdis gali laikytis tol, kol jame yra pakankamai inteligentins pajgos; jai isekus, sjdis lugs"53. Daniausiai partizanai praydavo laisvoje spaudoje bendradarbiauti kaimo mokytojus. Tuomet a, keliaudamas emaitijon per Tauro apygardos partizan veikimo rajonus, ujau pas vien inteligent-raytoj, - ra apie susitikim su Skriaudiuose gyvenusiu dramaturgu Vincu Adomnu A. Ramanauskas. - Jis mielu noru pasiadjo ateityje bendradarbiauti ms spaudoje ir padti parinkti Vakarams ruoiamos mediagos"54. V. Adomnas, pasirinks A.Uosio slapyvar-

50

50 Laisvs aidai (Vyi s j u n g o s A u k u r o a p y g a r d o s v a d o v y b s organas), 1952 11, Nr. 1, L Y A , f. K-l, b a u d . b. 33960/3, t. 10, 1. 96-108. 51 Ibid. 52 Prisiklimo a p y g a r d o s 1952 04 15 ratas Nr. 154, ibid., b a u d . b. 26514/3, t. 2, 1. 550 (vokas). 53 Partizano Dzko dienoratis, LKA, Nr. 6, p. 67.54

Adolfas Ramanauskas-Vanagas,

Daugel krito sn...,

p. 248.

23

d, Piet Lietuvos partizan laikraiuose bendradarbiavo iki 27 d., kai buvo suimtas ir nuteistas 25 metus kalti.

1952

m.

lapkriio

Kitas mokytojas, Piet Lietuvos srities partizan spaudoje bendradarbiavs nuo 1950 m., buvo Juozas Karlaviius (literatriniai slapyvardiai Gardinas, Pilkalnis). Iki 1949 m. jis mokytojavo Jiezno r. (Butrimonyse), Prien r. (Birtone), kur susipaino su partizan ryininkais. Nuo 1949 m. gyveno Kaune, i kur perduodavo savo straipsnius partizanams. J. Karlaviiui sekti buvo pasitelkti kvalifikuoti MGB agentai - vliau idavs A. Ramanausk Urbonas (agentas inomas) ir Jonas Deksnys (agentas Petrauskas), Vytautas Jaktas (agentas Vilnius) ir keletas tamsoje" (t. y. jiems to nesuvokiant) naudot inteligent55. Surinkus reikiamus kalius (provokatoriui J. Deksniui organizuojant pogrindio centr" - Lietuvos ilaisvinimo taryb), 1952 m. rugsjo 17 d. J. Karlaviius buvo suimtas ir nuteistas 25 metus kalti56. MGB akirat pakliuvo ir Tauragje gyvens bei 1947-1948 m. redagavs Jungtins Kstuio apygardos leidin Laisvs varpas" D. Steponaitis-Taurius. MGB uverbuotas, jis tapo agentu Petroniu. Nors D. Steponaitis kaip manydamas stengsi ivengti Judo pareig, taiau pogrindiui jis buvo prarastas. iuo reikalu J. emaitis A. Ramanauskui ra: LLKS T[arybos] B[iuletenyje] Nr. 3 straipsnis Politiniais klausimais" priklauso Jums inomo Tauriaus plunksnai. io dalyko nebeslepiu todl, kad ir pats autorius, ir io dokumento rankratis pateko prieo rankas. Vis tik man gaila, ir net labai gaila, kad dl J[ros srities] vadovybs iniciatyvos stokos Sjdis neteko tokios pajgos"57. Kiekvieno gabaus autoriaus netektis ar sitraukimas pogrindio spaudos leidyb i karto atsiliepdavo jos turiniui. Antai 1948 m. rugpjio 1 d. L. Baliukevii paskyrus Dainavos apygardos tabo Spaudos ir informacijos skyriaus virininku, tab atjus poetui Benediktui Labnui-Karinui, spaudoje mus bendradarbiauti L. Baliukeviiaus broliui studentui Kostui-Rainiui ir perjus pogrind mokytojui M. Babrauskui-Vaivilkui, 1949-1950 m. ypa suaktyvjo Piet Lietuvos spaudos leidybos darbas. K. Baliukeviius 1949 m. liepos mn. buvo paskirtas Piet Lietuvos srities tabo Visuomenins dalies virininku, kartu redagavo srities laikrat Partizanas". uvo 1951 m. vasario 16 d. ris, Partizano" bendradarbiu tapo ir Lietuv grs J. Luka-Skirmantas, ku1950-1951 m. iem praleids Dainavos apygardos teritorijoje ir A. Rama-

LYA, f. K-l, ap. 45, b. 770, 1. 21, 92-98. Juozo Karlaviiaus n u o s p r e n d i s , ibid., b. 773, 1. 207-214. 57 Jono emaiio 1951 08 01 laikas A d o l f u i R a m a n a u s k u i , ibid., b. 156, d. 3, 1. 51-53.56

55

24

nauskui atitrkus nuo LLKS vadovybs nematydamas platesns veiklos galimybi, ikeliavo srities tab (r. prie t rayt J. Lukos straipsn Vienybje galyb", 163 dokumentas). Kstuio apygardos laikrat 1946-1947 m. redagavo didel pogrindins veiklos patirt turjs, Italijos universitete filosofijos moksl fakultet baigs mokytojas P. Paulaitis. Pats savo keli pasiprieinim taip apra: 1941 m., kai prasidjo II-rasis pasaulinis karas ir Lietuv i naujo okupavo, dabar jau vokiei kariuomen, a dalyvavau nelegalaus laikraio laisv" leidime, kuriame buvo demaskuojami vokiei valdios ir vadovybs veiksmai, taiki gyventoj udymas, tyiojimasis i karo belaisvi ir susidorojimas su komjaunuoliais. Pagaliau gestapas utiko mano pdsakus: a buvau aretuotas, bet etapuojant koncentracijos stovykl man pavyko pabgti ir iki pat sumimo, t. y. iki 1947 m. pradios, gyventi nelegaliai, nors visi vokiei okupacijos metai buvo atiduoti mano kovai u Lietuvos nepriklausomyb. Pasibaigus karui Lietuvoje, vl buvo vesta sovietin valdia. Daugumai lietuvi, kaip ir man, nauja ideologija ir nauja tvarka buvo svetima, reikia, ir nepriimtina, todl pirmaisiais metais Lietuvoje visur krsi partizan, kovojani su nauja okupacija, briai. Buvo paliestas tautos patriotizmo jausmas, budo atsakomyb prie Tvyn ir jos ateit. Tokioje bsenoje, ties sakant, atsidriau ir a, todl kaip vokiei, taip ir sovietins okupacijos metais toliau redagavau nelegal pogrindio urnal. Aptikusi j pas k nors i lietuvi, nauja valdia atimdavo mogui laisv"58. P. Paulaitis buvo nuteistas ir 25 metams isistas koncentracijos lagerius. Grs Lietuv, 1956 m. buvo suimtas antr kart ir gulage i viso praleido 34 metus. Taiau dauguma spaudos leidj ir autori uvo. iuo metu nustatyti straipsni autoryst nra lengva, nes tik labai maa dalis autori pasiraydavo literatriniu slapyvardiu. Daugumos publikacij autorius nenurodomas, taiau danai j galima nustatyti i stiliaus, i partizan susirainjimo, i tabuose tuo metu dirbusi pareign pavardi ir kvalifikacijos. Pavyzdiui, savita, beletrizuotai filosofine publicistika isiskyr LLKS Visuomenins dalies virininkas buvs mokytojas J. ibaila. Jo nuomon danai nesutapdavo su kit pogrindio pareign nuomone. J. ibaila nepritar LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos nuostatai, jog atkrus Lietuvos nepriklausomyb galios 1922 m. Konstitucija, nes bgtavo, kad tuomet bus nutrauktas valstybs tstinumas. Jei kilt karas tarp Ryt ir Vakar, jis nurod btinyb ypa globoti yd tautybs asmenis, taip sukeldamas kontroversik diskusij apie taut lygiateisikum, kuri Auktaityje" sitrauk ir B. Krivickas (r. 255 dokument).

58 Petro Paulaiio 1967 01 15 pareikimas SSRS Aukiausiosios Tarybos prezidiumui, ibid., b. 440, 1. 31.

25

Sjdio ideologij J. ibaila apibdino savita fraze: nebti kit likimo kalviu. Jis turjo mintyje tai, kad niekas kitas, tik pati tauta gali sprsti savo egzistencijos klausimus. Laisvs kovos prasm jis mat platesniame nei isivadavimas i sovietins okupacijos kontekste: Ms udavinys didesnis nei knygnei; savanoriams krjams reikjo vesti lietuvi taut nepriklausomybs sost, o partizanams tenka padti rusams, kad jie atgimt monmis"59. Su dideliu pasiventimu J. ibaila leido vyriausiosios vadovybs leidin Prie rymanio Rpintojlio", kartais pats susitapatindamas su Rpintojlio, beslygika meile mylinio visus mones, vaizdiu. 1949 m. kovo mn. ileistame 1-ajame numeryje, be redakcins skilties - kreipimosi kovos brolius (i stiliaus ir j galima priskirti J. ibailai), ispausdintas didelis eseistinis J. ibailos straipsnis LLKS prasm". Jame atsiskleidia ne tik laisvs kovos sjdio, bet ir paties autoriaus pasauliros nuostatos, irykintos (kaip ir daname J. ibailos straipsnyje) atskir pastraip pavadinimuose. ie pavadinimai klausim Kokia LLKS prasm?" atsako: savas gyvenimas; nebti monijai tuo, kuo mums yra komunisto nuemintieji; gyventi visuotiniu monijos gyvenimu. Tokiu pat stiliumi paraytas ir Prie rymanio Rpintojlio" 2-ajame numeryje dtas J. ibailos straipsnis LLKS tikslas", kurio irykintos vietos taip atskleidia straipsnio pavadinimo turin: laisva, nepriklausoma, demokratin Lietuvos Respublika. Nors J. ibaila savo straipsniuose kl egzistencinius partizan bties klausimus, taiau dl mantraus stiliaus j kritikavo racionalaus, analitinio proto L. Baliukeviius: Pasirod ir pirmas P[rieJ R[ymanio] R[pintojlio]" numeris. Truput silpnokas. Vedamasis per daug filosofinis, sunkaus stiliaus ir reikia gerai siskaityti, kad suprastum, k Merainis nori pasakyti. emesniems 60 vadams bus sunku susigaudyti" . Pirmuose Prie rymanio Rpintojlio" numeriuose sudti ne vien J. ibailos, bet ir kit tuo metu Prisiklimo apygardos teritorijoje besitelkusi gabi autori rainiai. Tai B. Liesio (literatrinis slapyvardis glis), P. Bartkaus (literatrinis slapyvardis Alkupnas), V. niuolio (literatrinis slapyvardis Vytenis) ir kit kryba. iame laikratlyje-urnale daug poezijos, kurioje apibendrintai atsispindjo tuometiniai vykiai. Pavyzdiui, kaip tik tuo metu buvo suimtos vyriausiosios vadovybs ryi galiotins Eleonora Grigalaviit ir Ro Jankeviit, tad iai temai skirti glio ir Alkupno eilraiai Suimtai ryininkei", Sesei". Ir nors 1949 m. rugsjo mn. ileistame Prie rymanio

59 Juozo ibailos 1952 06 10 laikas Didiosios Kovos a p y g a r d o s partizanams, ibid., b. 397, 1. 490-492. 60 Partizano Dzko dienoratis, LKA, Nr. 6, p. 80.

26

Rpintojlio" 4-ajame numeryje dar yra glio ir Vytenio raini, j pai tarp gyvj jau nebuvo: 1949 m. rugpjio 13 d. B. Liesys, V. niuolis ir P. Bartkus uvo. Tarsi nujausdamas t, B. Liesys liepos 1 d. ra: Tik kam apraudi mus be laiko?! Ar mes jau taip likome nuskriausti?! Ar mes jau tokie vargai?! Tiesa, netekome nam, taiau kur neueiname, ten dabar ms namai; netekome eimos, motinos, brolio, bet kiekvieno lietuvio motina dabar ir ms motina, o kiekvienas taurus lietuvis - ms tikras brolis; netekome turto, k turjome, bet visa Lietuva ms turtu paliko; netekome sveikatos ir gaut aizd randai ms kn puoia, bet utat gijome nemirtam garb; netekome pagaliau gyvybi, bet tautai aminatv laimjom; kapuos, sakai, dabar mums vietos nra, bet juk visas kratas dabar ms kapai! Argi ne daugiau laimjome kaip netekome?!"61 1950-1951 m. Prie rymanio Rpintojlio" leistas beveik vien J. ibailos pastangomis; jis - ir autorius, ir redaktorius, ir spaustuvininkas. 1952 m., J. ibailai persiklus Ryt Lietuv, urnalo 21-ajame numeryje pasirod poeto B. Krivicko - Ryt Lietuvos srities Visuomenins dalies virininko - publikacijos (literatriniai slapyvardiai Reikvytis, Karingis, K. Rivaias, M. Btvydis, Meldas, R. Kovas, Ringailis ir kt.). Deja, bendradarbiavimas buvo trumpas, nes t pai met rugsjo 21 d. srities vado Jono Kimto iduotas Trokn r. Raguvos mike B. Krivickas kartu su Vyio apygardos Visuomenins dalies virininku Mykolu Blinkeviiumi-Nemunu uvo. J. ibaila, iemojs Ramygalos r. Davyd k. drauge su P. iliu-Audrnu, 1953 m. vasario mn. ijusiame Prie rymanio Rpintojlio" numeryje dar spjo ispausdinti B. Krivicko atminimui skirt straipsn, kuriame ra: odio meninink varo visuomeninis-organizacinis darbas. Juo jis nesiskst ir lengva irdimi atiduot pareig Tvynei, bet, taip gausiai Dievulio apdovanotas menikuoju odiu, jauia pareig tuo odiu aminti amiams i kov. Atvyks kaip karo urnalistas, - inoma, ne laikratiniam reportaui, - kaip brolis susigyvena su broliais, menininko akimi stebi aplink. Ausyse skamba rimai, suvyti idjos naujam eilrai rinkiniui. Siame rinkinyje numatyta susumuoti ios dienos temas"62. Bunker idavus, 1953 m. vasario 11 d. abiej laikrai - Prie rymanio Rpintojlio" ir Auktaitis" - redaktoriai, LLKS tarybos prezidiumo III sekcijos vadovas J. ibaila ir jo pavaduotojas P. ilys, uvo. Maiau kaip prie mnes buvo uvs ir LLKS tarybos prezidiumo II sekcijos vadovas, laikrai Vyi keliu" ir Laisvs aidai" redaktorius A.Bakys. 1953 m. birelio 19 d.Prie rymanio Rpintojlio, 1949 09, Nr. 4, Genocido auk m u z i e j a u s f o n d a s (toliau - GAMF). 62 Partizanas kapitonas Gintaras-Vilnius", Broniaus Krivicko ratai, t. 1, p. 31.61

27

uvo ir ilgametis spaudos darbuotojas Kstuio apygardos vadas P. Morknas. T pai met rugpjio 29 d. apsupta nusiov emaii apygardos laikraio Laisvs balsas" redaktor I. Petkut. Tie karo urnalistai", kaip juos graiai pavadino J. ibaila, ijo nebt nespj parayti savo vaizduotje regt krini, bet j ileisti laikraiai ir urnalai pergyveno juos ir kartais susilauk ne maiau dramatiko likimo. Buvusiame KGB archyve yra iliks ir nebaigtas spausdinti I. Petkuts (literatrinis slapyvardis Neringa) Laisvs balso" puslapis (r. 168 dokument). 1953 m. rugpjio 23 d. uvo emaii apygardos vadas Vladas Montvydas ir jo adjutantas Bronius Alza. I. Petkut, suinojusi apie vado uvim, ra, kad jie kartu su partizanavusiu vokieiu liko vieni ir gal vis umirti slptuvje"63. Bet j neumiro ekistai: po ei dien Geo sodyb (Varni r., Putvinski k.), kurioje buvo bunkeris, apsupo kariuomen. Dauguma partizan laikrai iliko emje paslptuose partizan archyvuose, juos isaugojo gyventojai arba sunaikintuose bunkeriuose surinko emgbistai. Taiau nemaai j yra ir partizaninio karo bei vlesnio laikotarpio rezistent baudiamosiose bylose. Partizan kryb rinko, saugojo ir slp ne vienas jaunuolis, kuris u tai buvo nuteistas. Ant dano leidinlio yra dramatikas uraas: Rasta pas mane kratos metu" arba Gauta i slapto informatoriaus". Ypa daug emaitijos partizan spaudos buvo paimta sumus Liudvik Simut, kuris buvo nuteistas 25 metus kalti (1990 m. kovo 11 d. jis tapo Nepriklausomybs Atkrimo Akto signataru). Ant kiekvieno laikraio ekistai privert jo motin urayti: Rasta mano snaus Liudo portfelyje." 1953 m. balandio 10 d. ileist Laisvs varpo" 176-j numer Kstuio apygardos tabo virininkas atne bunker pasiligojusiam LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui J. emaiiui. Jame buvo daug vili teikianti informacija (r. 35 dokument) apie Amerikos lietuvi tarybos delegacijos, lydimos JAV Kongreso nario Charleso J. Kersteno, apsilankym kovo 26 d. pas JAV prezident Dwight D. Eisenhower. Tuomet buvo pasilyta steigti Lietuvos ir kit Baltijos valstybi inkorporavimo Soviet Sjung tyrimo komisij. 1997 m. spalio 29 d. Lietuvoje vyko knygos Baltijos valstybi ugrobimo byla (JAV Kongreso Ch. J. Kersteno komiteto dokumentai, 1953-1954 metai)" pristatymas. Knygos leidyb mecenavo Antanas ir Marija Rudiai (A. Rudis kartu su kongreso nariu Ch. J. Kerstenu 1953 m. reng io komiteto steigimo rezoliucij). M. ir A. Rudiams per knygos pristatym buvo teiktas 176-asis Laisvs varpo" numeris - kaip tiltas, sujungiantis 1953 ir 1997 metus ir suartinantis tuos, kurie abiejose Atlanto pusse kovojo dl Lietuvos laisvs.Rasa Paulaviien, Keturi portretai", Lietuvait: Konferencijos Moteris ir rezistencija Lietuvoje" mediaga, 1998, p. 57.63

28

Kuo gyveno Lietuvos partizanai 1944-1953 m.? Daugiausia vietos j laikraiuose um tarptautini vyki apvalgos. Ar jose atsispindjo mitas apie Amerikos paadus tuoj tuoj ateiti ir ivaduoti"? Sueistas Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins vadas Pranas Muningis prie nusiaudamas (dl rankos gangrenos) laike ra: Tegul bus prakeikta amerikonikoji demokratija, padedanti naikinti taikingas tautas!"64 Ar tokie kaltinimai JAV buvo pagrsti? I kur kilo toks tikjimas tarptautins bendrijos pagalba, ta viltis, kad nugalj faistin Vokietij Vakarai atgr ginklus prie Soviet Sjung? 1945 m. rugpjio 5 d. analizuodamas tarptautinius vykius plk. Itn. J. Vitkus-Kazimieraitis (r. 1 dokument), nemgindamas splioti, kokie geopolitiniai veiksniai leist isprsti ms krato likimo klausim", atsargiai usimin, kad neimintinga bt nuo lietuvi visuomens slpti tikrj, nors laikinai ir sunki, ms padt ir maitinti j drsinaniomis, bet klaidingomis informacijomis". Isivadavimo vilt jis labiau siejo ne su konkreiais vykiais, bet su tautos tikjimu ir gyvybiniu instinktu", taip pat su pasaulins istorijos dsniais ir demokratini valstybi interesais". Kai kurie kiti autoriai partizan spaudoje ra, kad istorijoje yra buv isivadavimo kar, trukusi 30 ir daugiau met. Dzk rinktins, kuriai vadovavo kpt. Dominykas Jys-uolis, laikratis U tv em" samprotavo radikaliau: Anglija ir Amerika slaptai rengiasi karui su bolevikais ir bolevizmo galas yra artimiausi mnesi reikalas. ios viltys ypa sustiprjo po to, kai buvo panaudota atomin bomba, kapituliavo Japonija ir JAV prezidentas Harry's Trumanas 1945 m. spalio 27 d. pasak garsij kalb, kurioje nedviprasmikai pareik, kad kiekviena tauta pati pasirinks valdymo form ir isirinks vyriausyb be jokios svetimos jgos spaudimo ar prievartos" (r. 4 dokument). Savo doktrin, idstyt 12 punkt, H. Trumanas pakartojo ir 1950 m. gruodio 15 d. kalboje. Kad is pareikimas partizan vadovybei padar stipr spd, patvirtina jo paminjimas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. politinje deklaracijoje greta toki tarptautins teiss akt kaip Atlanto chartija ir Visuotin mogaus teisi deklaracija. Tikjim tarptautine teise ir moralia politika stiprino kiekvienas vykis, atrins konfrontacij tarp laisvojo pasaulio ir Soviet Sjungos: Anglijos ministro pirmininko Winstono Churchillio 1946 m. kovo 5 d. kalba, kurioje jis pavartojo altojo karo" svok, tampa Persijos lankoje ir Balkanuose, Marschallo planas, vidaus karas tarp komunistins ir vyriausybs armij Kinijoje ir kt. Maiau dmesio sulaukdavo vykiai, kuriuose buvo galima velgti aik Vakar nuolaidiavim (pavyzdiui, keturi didij valstybi usienio reikal ministr 1946 m. kovo 10 d. konferencija, nulmusi Karaliauiaus kra64

Simonas Norbutas, Idavimas", Partizan kovos iauli krate, iauliai, 1996, p. 27.

29

to likim). Danai isilaisvinimo vilt pakurstydavo usienio urnalist komentarai. Bta ir objektyvi veiksni (prie toki galima priskirti Joachimo von Ribbentropo ir Viaeslavo Molotovo 1939 m. rugpjio 23 d. slaptj protokol paskelbim JAV departamente 1948 m. sausio 21 d. arba Siaurs Atlanto pakto susikrim). Todl nestebina tai, kad madaug nuo 1948 m. Jungtins Kstuio apygardos spaudos leidinio apvalgininkas (greiiausiai D. Steponaitis, kurio kandidatr J. emaitis sil Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio prezidiumo pirmininko post) anglosaks" nuolaidas sovietams traktavo kaip gudr manevr, leidiant atomins bombos paunksmje" iloti laiko ir sukaupti jg bei politikai subrandinti visuomen" kovai su bolevizmu (r. 9 dokument). Buvo pripainta, kad tarptautins konferencijos, kurias 19451946 m. buvo dta tiek vili, negaljo duoti reali rezultat. Pasidiaugta, kad j laikas jau prajs ir isikristalizavo aiki Ryt-Vakar priepriea, taip pat paaikjo, kad taikiai priversti Soviet Sjungos pasitraukti i okupuot krat nemanoma. Du rykesni 1948 m. politiniai vykiai - tai Berlyno blokada ir Jungtini Taut Organizacijos (JTO) priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija. Pirmasis vykis dar labiau padidino tamp, taiau ginkluoto konflikto nesukl. Antrasis vykis kaip tik ir pabr taut bendrijos siek globalines problemas sprsti vadovaujantis tarptautine teise. Todl sutinkant 1949-j Naujuosius metus Prisiklimo ugnies" apvalgininkas isivadavimo vilt susiejo ne su konkreiais politiniais vykiais, o tik su bendru JAV suinteresuotumu senuts Europos likimu" (r. 11 dokument). Atsirado ir socialistinio lagerio" destrukcijos poymi. I toki pamintina Soviet Sjungos ir Jugoslavijos (J. Stalino ir Josifo Broz Tito) konfrontacija, nacionalinio komunizmo" svokos atsiradimas ir kt. Todl sutinkant 1950-uosius metus Prie rymanio Rpintojlio" apvalgininkas (i stiliaus ir mini atrodo, kad straipsnio autorius - J. ibaila) bolevizmo sunaikinim susiejo ne vien su Vakar demokratiniu pasauliu: Rusikj bolevizm tegali sunaikinti tik tas, kam jis yra gyvenimas - rusas" (r. 14 dokument). Optimizm adino dar 1946 m. W. Churchillio ikelta Jungtini Europos valstybi idja bei 1949 m. diskusijos apie Europos valstybi susijungim viening politin ir kin vienet, turint jungtines Europos valstybi karo pajgas. Atsivelgiant tai buvo svarbu pasaulyje tvirtinti Lietuvos okupacijos nepripainimo fakt, siekti, kad ir pavergtos Ryt Europos valstybs toliau bt laikomos Europos bendruomens narmis. Nesunku velgti ry tarp pasaulyje vykusi proces ir be galo atkakli partizan vadovybs pastang centralizuoti pasiprieinimo judjim, ilaikyti organizuotas karines pogrindio struktras ir Lie-

30

tuvos valstybs gynybos pajg status. Kaip tik 1949 m. pavyko sujungti visus Lietuvoje veikianius partizan junginius viening organizacij - Lietuvos laisvs kovos sjd ir paskelbti jo politin deklaracij. 1950 m. birelio mn. prasidjs karas Korjoje vl sukl ginkluoto VakarRyt konflikto vilt. JAV prezidentas H. Trumanas 1950 m. gruodio 15 d. aikiai pasak, kad Soviet Sjunga prived pasaul prie visuotinio karo ribos. ios valstybs agresyvs ekspansiniai planai ir tarptautins teiss norm nepaisymas vert manyti, kad Soviet Sjunga, nordama atstatyti savo Korjoje prarast presti", gali pati pradti karo veiksmus Europoje (r. 19 dokument). 1951 m. pradioje LLKS tarybos prezidiumas konstatavo, kad Vakar demokratij ir Soviet Sjungos konfliktas tegali bti isprstas tik karu" (r. 127 dokument). Analizuodamas laisvojo pasaulio pranaum bolevikins sistemos atvilgiu, Laisvs kovos" apvalgininkas (tiktina, kad tai - B. Krivickas) 1952 m. ra: Karas neivengiamas, o kieno pusje bus pergal - daugiau negu aiku" (r. 25 dokument). iandienos (o ir ano meto Vakar pasaulio, k tik igyvenusio Antrojo pasaulinio karo baisumus) mogui gali keistai atrodyti toks partizan optimizmas kalbant apie kar. Taiau nereikia pamirti, kad tuo metu Lietuvoje karas dar nebuvo pasibaigs. Prieingai, tik naujo globalinio konflikto liepsna galjo ugesinti lokalin jau kelerius metus rusenus gaisro idin. L. BaliukeviiusDzkas ra: Gali karas neti didiausius niokojimus - jis vis tiek nebaisus bt. Koks bebt tas ateities karas, k jis beatnet su savimi - ar nelaimes, ar skurd - nesvarbu; svarbu, kad tik ateit laisv" (r. 154 dokument). Be to, klostsi nuomon, kad karas gali kilti nepriklausomai nuo visuomens poirio j. Vakarai iri sovietus tardami, kad jie gali bandyti netiktai ugriti Europ su savo laukinm gaujom", - ra B. Krivickas (r. 30 dokument). Taigi madaug nuo 1950 m. partizan spaudoje rykjo poiris, kad artimiausio meto taikos ar karo raktas yra soviet rankose" (r. 29 dokument). Nors 1953 m. Vasario 16-osios proga New York Times" apvalgininkas ra, kad JAV prezidentas D. Eisenhoweris aikiai pasak pasuks pavergt taut ilaisvinim, taiau metams slenkant ir prognozms nepasitvirtinant karo viltys blso. Lenkijos ir Vengrijos 1956 m. vykiai smarkiai sukrt bepradedani pamirti partizan kovas Lietuvos visuomen. Ta proga vieno i paskutini partizan laikrai - Partizan vi aidas" - komentatorius galimyb isilaisvinti susiejo tik su pai pavergt taut laisvs siekiu ir rus tautos pabudimu demokratiniam gyvenimui (r. 36 dokument). Taigi vl buvo grta prie pirmaprads 1945 m. prognozs, kai isivadavim bandyta susieti su grtani i karo rus

31

frontinink nusivylimu sovietine sistema (deja, kai kada tais atskilusiais Raudonosios armijos daliniais ir dezertyrais ddavosi provokatori grups). Taigi partizan nuomon apie isivadavimo bdus visikai priklaus nuo tarptautini vyki. i vyki raida ne tik partizanus, bet ir ymiausius pasaulio politologus maitino" greito Soviet Sjungos lugimo iliuzijomis. Partizan spaudos straipsniuose galima velgti toki isivadavimo bd kait: 1945-1946 m. tiktasi Lietuvos nepriklausomyb atkurti per taikos konferencijas ir tarptautinius susitarimus, 1947-1949 m. - per ginkluot konflikt, kur gali pradti Vakarai, 1950-1953 m. - per ginkluot konflikt, kur gali pradti Soviet Sjunga. Po 1953 m. ilik pavieniai partizanai, taip pat vlesni laik pasiprieinimo dalyviai Lietuvos isilaisvinim jau siejo vien su visos Soviet Sjungos sunykimo kontekstu ir filosofine nuostata, kad visos tironijos kada nors lunga. Visgi 1956 m. partizan prognoz, kad Soviet Sjunga suirs i vidaus, pasitvirtino. Netiksls buvo tik partizan numatyti terminai: nebuvo atsivelgta tai, kad geopolitini proces trukm danai pranoksta vienos kartos gyvenim. Bet kartais trumpus terminus partizan vadai skelb vien dl to, kad i savo vargstani tautiei nenorjo atimti paskutins vilties. Dl savo asmeninio likimo per daug nesielvartavo; daugumai pogrindio spaudos leidj svarbesn buvo tiesa, kad morali politika vis tiek pagaliau nugals. Pasaulis i ms nelaimi mokosi, jis per ms nelaimes brsta didiajam savo udaviniui - bolevizmo tironijos nubaudimui ir laisvs bei taikos grinimui visoms tautoms" (r. 34 dokument). Istorija kiek pakoregavo partizan teiginius. Pasitvirtino tiesa, kad pavergtos tautos laisv gali susigrinti tik paios, taiau teiginys, kad bolevizmo tironija bus nubausta, taip ir liko tiesiog teiginys. Tam pasaulis dar nra pribrends. Antroji partizan spaudos tema (po tarptautini vyki komentar) - komunistins sistemos nemonikumo atskleidimas. Daug straipsni buvo skirta kasdienms aktualijoms. Atsiskleid plati okupuotos Lietuvos gyvenimo panorama: vyr mobilizacija ir gaudyns, udymai ir suimtj kankinimai, J. Bartaino skelbtos legalizacijos klasta, gyventoj trmimai, rinkim parodija, nepakeliamos duokls ir raudonj gurguoli" bei padkos laik J. Stalinui cinizmas, nesibaigianios kratos ir moni verbavimas, banyi udarymas ir kryi dauymas, penkmeio plan absurdikumas, elget i Rusijos antpldis, miestuose sisiautj plikai, iniekinti partizan knai, paradai bei darbo moni" demonstracijos per sovietines ventes ir kt. Laisvoje Lietuvoje brendusi, krikionikas tradicijas puoseljusi kart stebino ne tiek okupanto veiksm brutalumas, kiek veidmainika juos lydinti propaganda. Galdami palyginti su netolima praeitimi, partizanai konstatavo, kad bolevikai pranoko nacius. Jie elgiasi

32

su lietuviais panaiai, kaip anuomet vokieiai su ydais, tik daug nedoriau, nes naciai (tikriau - nacionalbolevikai) bent jau netauk apie yd-vokiei brolyb" (r. 50 dokument). Sugretinti komunizm ir nacizm paakino tai, kad JTO Generalinje Asambljoje buvo svarstomas genocido apibrimas. Jungtins Kstuio apygardos laikraio Laisvs varpas" komentatorius (tiktina, kad tai - D. Steponaitis) pastebjo Soviet Sjungos pastangas susieti genocido nusikaltimus tik su nacizmu, ibraukiant i genocido svokos politini grupi naikinim (r. 60 dokument). Tuo tarpu Soviet Sjunga vykd nesibaigiant politin genocid. Sovietai, demagogikai priekaitav naciams dl monijos skirstymo auktesnes ir emesnes rases, antmogius ir mini, rus tautai n kiek nesivarydami priskyr vyresniojo brolio" vaidmen. Vyresniojo brolio" tema Partizane" maiktavo mokytojas J. Karlaviius (r. 76 dokument). Tarptautins teiss paeidimas buvo ir priverstin mobilizacija Raudonj armij. Kokia gali bti kalba apie mobilizacij , kuomet mes esame smurtu okupuotas ir pavergtas kratas?!" - piktinosi partizanai (r. 48 dokument). Tarptautins teiss poiriu partizanai vertino ir okupacins valdios rinkimus. Nors balsuoti mons buvo veriami pasitelkus kariuomens gulas, o kandidat sra raomas tik vienas kandidatas (koks nors SSRS CK narys), buvo pavojus, kad Soviet Sjunga pat rinkim fakt gali pateikti pasauliui kaip lietuvi valios pareikim, savotik plebiscit. Todl partizanai ragino boikotuoti rinkimus. Taiau veikiai buvo suprasta, kad gyventoj dalyvavimas ar nedalyvavimas juose jokios takos rinkim rezultatams neturi: balsavusij skaiius visada bdavo nurodomas beveik imtaprocentinis. Kitaip sakant, demokratinse alyse galiojo dsnis slapti rinkimai, atvirai balsai skaiiuojami", o komunistiniuose kratuose viskas vyko atvirkiai: laisvai balsuojama, slaptai balsai skaiiuojami" (r. 19 dokument). Nors tikruosius planus okupacin valdia visada pridengdavo demagoginiais kiais, partizanai labai tiksliai apibdino ir kolektyvizacijos esm: padaryti kinink priklausom nuo valdios; padaryti jo gyvenim permatom nipams ir sovietiniams aktyvistams; greiiau j ideologikai apdoroti. Veidmainikumo skraiste Soviet Sjunga dangstsi ir tarptautinje arenoje. 1951 m. ruden Paryiuje, JTO Generalinje Asambljoje svarstant nusiginklavimo problemas, vienas ukietjusi Kremliaus budeli, senas ekistas Vyinskis vaidino komedianto vaidmen, eidamas posdi sal su baltu balandiu" (r. 202 dokument). Partizano" apvalgininkas paymjo, kad tuo tarpu Korjoje komunistin kariuomen buvo k tik iudiusi tkstanius karo belaisvi. Nors komunistin reim partizanai pavadino rusikuoju imperializmu, taiau, be ekspansini pasaulins revoliucijos" plan, jame velg ir numogi-

33

nani esm, asmenybs demoralizavim, kuris yra ne atsitiktinis reikinys, o planingo ir ilgo aukljimo" rezultatas (r. 70 dokument), nes demoralizuota tauta nebegali isivaduoti i vergijos" (r. 53 dokument). I kasdienybs konteksto isirutuliojo nuodugnesni apibendrinimai. Jungtins Kstuio apygardos laikraio apvalgininkas (tiktina, kad tai - tuo metu Laisvs varp" redagavs mokytojas P. Paulaitis) velg komunistin sistem kaip racionalaus, pragmatiko mogaus, nutraukusio slyt su Krju - kaip su paia Taisykle, Gerove ir Tiesa, socialini-ekonomini veiksm idav" (r. 47 dokument). Jis nuties istorin gij nuo Prancz revoliucijos iki rusikojo komunizmo-bolevizmo, sugebjusio apgaulingais kiais patraukti tamsi daugiamilijonin pavergtj" mini. Karas yra baisus, bet, palyginus su iauria bolevik vergija, jis dar iganingas", - teig autorius apgailestaudamas, kad partizanai niekuo negali palengvinti tautiei natos - jie tik gali priminti, jog nusivylimas, susvyravimas, abejingumas ir aklas atsidavimas likimui, taigi apatija, kiekvienam krybiniam darbui yra reikiniai, alingesni u pai priespaud". Pasiprieinimo prasm is autorius mat platesniame negu isivadavimas i okupacins valdios kontekste: Mes kovojame ne vien tik u savo krato laisv ir tik u ms gerbv, bet ms kova siekia ir visos monijos gerov; mes kovojame su bedievybe, su paia iauriausia monijos tironija, kuri gresia visam kultringam ir krikionikam pasauliui." Tragikas Rytprsi likimas parod, kad bolevizmas - tai satanikumo reikinys", o ios skaudios patirties pozityvi reikm buvo velgta galbt tik tokia, jog jis atsiskleid pasauliui, kad bolevizmo jau nebereikia studijuoti", jis jau tapo viso krikionikosios kultros pasaulio problema (r. 50 dokument). Panaiai mst ir Laisvs balso" apvalgininkas (tuo metu Laisvs balso" redakcijoje dirbo kun. V. Stirbys; galima spti j ir buvus straipsnio autori), kuris (r. 74 dokument) ra: Tai bus Kryiaus karas, kuriame svarbiausi vaidmen vaidins Katalik Banyia, nes dabar pasaulis stovi tarp dviej prie: komunizmo, kuris paverg tautas smurtu, ir demokratijos, kuri eina krikionybs pagrindu." Per aminai pasaulyje vykstanios grio ir blogio kovos apmstym buvo grtama prie individo, jo atsakomybs Dievui ir savo sinei. Pragaras ir dangus nra kokios tai atsietos sferos u visatos rib, bet du skirtingi pasauliai, telp ms maoje irdyje", - ra Kald proga Piet Lietuvos srities leidinio Partizanas" autorius (r. 200 dokument). Paymjs, kad monija susipainiojus, surizgo jos broliai , be galo toli nukrypo nuo savo vienintelio tikrojo kelio - meils artimui", autorius padar ivad, kad atgimimo keli mes kiekvienas turime pradti nuo savs".

34

iandienos mog gali dominti, kaip su artimo meile" susieti partizan skelbtus ir vykdytus mirties nuosprendius nusikaltusiems asmenims. Partizan spaudoje, o ypa atsiaukimuose, nevengta kolaboravimo temos. Nors partizanai nuolat skelb, kad jie pirmiausia kovoja su savais idavikais, visgi, suprasdami, kaip totalitarin sistema sugeba numoginti pavien asmen, visada stengsi grinti j Lietuvai. imtai atsiaukim, spjim, kreipimsi iplatinta vieai ar nusista soviet valdios pareignams raginant juos atsisakyti broludiko" vaidmens. Ypa daug atsiaukim skirta stribams, kuri gretas pradioje pakliuvo nemaai jaunuoli, vengusi mobilizacijos Raudonj armij ir dar nenutuokusi apie tikrj strib vaidmen okupacinje represinje sistemoje. Kartais tokius nesusipratlius partizanai kreipdavosi net meiliai, pavadindami juos broliais lietuviais stribukais" (r. Lietuvos isivadavimo komiteto atsiaukim, 103 dokument). Dl tokio humaniko poirio visoje Lietuvoje bta atvej, kai pavieniui ar grupmis, gav okupanto iduotus ginklus, stribai perjo partizan pusn. Taiau partizan poiris smoningus kolaborantus ir nepaisanius spjim komunist partijos aktyvistus jau kitoks. Nors LLKS raginimas atgimti tautai ir, inaudojant savo padt, visas jgas ar net turim ginkl reikiamu momentu nukreipti prie okupant" (r. 121 dokument), galiojo, taiau to nenorintiesiems buvo grasinama nauju Niurnbergu ir Dangaus kertu. Tie, kurie eis ne su tauta prie okupant", o su iauriuoju okupantu prie taut"", tegali bti sunaikinti (r. 109 dokument). 1949 m. viduryje Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas V. Ivanauskas teig, jog kolaboruoti skatina tai, kad nipai ir aktyvs komunistai nelikviduojami. Netikiniuosius galimybe isivaduoti, neturiniuosius tvirtesni moralini pagrind nuo nipinjimo danai sulaikydavo tik bausms baim. Kova su nipais ir propaganda gyventoju tarpe", - taip partizan srities vadas nusak partizan udavinius iame pasiprieinimo etape (r. 125 dokument). Tariamu monikumu ir gailesiu vienam kitam niekui praudoma imtai ir tkstaniai geriausi laisvs kovotoj ir j biiuli", - ra LLKS taryba kreipimesi laisvs kovotojus (r. 146 dokument). Vis dlto, krikionikai suprasdami, kad pats savaime udymas niekada negali bti moralus, nors ir raydami po kelet spjim ir nordami matyti nusikaltusiuosius pasitaisiusius, partizanai neiveng udymo. Gerai suvokdami i problem, partizanai tik siek, kad udant bt vadovaujamasi ne akla neapykanta ir kertu, o tik teisingumu. Jie aikiai atskyr gint nuo agresijos, neapykantos griaunamj gali - nuo pasiprieinimo blogiui. Mes neupuolme nei rus, nei mongol, nei ms tautos igam, - ra Dainavos apygardos Dzk rinktins laikraio U tv em" autorius. - Jokie statymai - nei Dievo, nei moni - negali saugoti ir nesaugo igam, kurie kankinimams ir

35

udymui savo artimuosius iduoda". Nes atsidavimas bolevizmui tai yra udymas mogaus kno ir sielos. Kas negina savs ir leidiasi nekaltai piktadario nuudomas, tas aikiai nusideda ir sakymui neudyk", nes ir saviudybs yra smerkiamos. Ms kova yra apsigynimo kova nuo pikto" (r. 140 dokument). ioje kovoje ilikti neutraliam buvo nemanoma, nes ir ms Iganytojas tokio neutralumo nenumat - tik dvi galimybs teliko: arba su nuodme nuodmje, arba prie j". Todl neatsitiktinai savo straipsn autorius pradjo sakiniu i Evangelijos: Niekas neturi didesns meils, kaip tas, kuris guldo savo gyvyb u savo prietelius" (Jono 15,12-13). Komunistinei propagandai skleidiant kerto ir neapykantos kius, labai krikionikai i problem irjo J. ibaila. Kerto genamas mogus kur nebga, ten tik pragar randa, - ra jis. - Kad ir vien prieo atvilgiu taikomas kertas, vis tiek netrunka jis tapti mogaus pratimu-prigimimu" (r. 224 dokument). Primindamas, jog mokydamas neapksti komunizmas iaukljo taip, kad snus iduoda savo tv, J. ibaila ra: Galkime ir po penkeri met nuovargio brolikai atleisti tariamus ar t penkeri met kanios iauktus palinkimus, paklydimus", nes tie, kurie nebt galj viltis i ms atleidimo, bt uv Lietuvai". Ir visgi svarbiausia savo veiklos kryptimi partizanai laik ne kolaborant udym. Spausdintas odis buvo, yra ir bus pats tikriausias ginklas", - ra Vyio apygardos vadas Bronius Karboius, atgaivins apygardos laikraio leidyb65. Partizan elges reguliavo gana daug normini akt ir vairi instrukcij. ia tema buvo nemaai publikacij ir partizan spaudoje. Gvildendama morals klausimus, partizan spauda negaljo apeiti visuomenje ir tarp kovotoj plintanio girtavimo. Alkoholizmas danai bna mogaus ar tautos gyvenimo krizini situacij palydovas. Ne iimtis buvo ir Lietuvos okupacija, tuo labiau kad i Ryt atjs okupantas turjo senas pavergt taut nugirdymo tradicijas. Neviltis matant valdios savival ir smurt skatino bgti svaigal sukurt iliuzin pasaul. Partizan vadovyb rytingai kovojo su kovotoj ir visuomens girtavimu. Apygardose buvo priimti nutarimai, sakymai, draudiantys gyventojams gaminti ir vartoti svaigalus, vaiinti jais partizanus. 1949 m. per partizan vad suvaiavim vadovyb savo pavyzdiu paskatino kovotojus nevartoti svaigal, kol nesibaigs laisvs kova. Buvo ispausdinti blaivybs pasiadjimai, kuriuos pasira daugelis kovotoj. Taiau yda buvo gaji.65 Broniaus Karboiaus 1952 01 15 ratas organizacini vienet v a d a m s , L Y A , f. K-l, ap. 45, b. 397, 1. 533.

36

ia tema spaudoje publikuota nemaai straipsni. Vienuose buvo aikinama girtavimo ala, kituose nurodinjami visuomens blaivinimo bdai, pirmenyb teikiant ne radikaliajam, t. y. draudimams, bet demokratikajam, apeliuojaniam visuomens sin ir susipratim. Bta ir linksmesni raini, su humoru kalbani apie garbing pon Samagon", kuriam duokl be propagandist, be autuv, be raudonj gurguoli" (r. 133 dokument) atiduoda net ir tie, kurie neseniai time brogos kubilus dau", ar tos girtuokli monos - samagono kankins", kurios paios sveius u stalo sodina ragindamos nors vien" paragauti, visi - ir paprasti, ir mokyti samagonikos religijos maldininkai". Suprasdami, kad girtavimo tradicijas smoningai diegia okupantas, partizanai apgailestaudami pripaino tur ribotas kovos su alkoholizmu priemones: nra radijo, spaudos, udraustos kultringos tautos tradicijas puoseljusios visuomenins organizacijos ir draugijos. Laisvs kovos" autorius Traidenis (tai galjo bti ir B. Krivickas) primin, kad kultringos tautos girtavim laik gda, o laukins jam jaut pagarb. Kalbdamas apie rusus, autorius suunka: Koks laukinis saiko neinojimas grime!" (r. 136 dokument). Nors lietuvis priklaus Vakar kultrai ir dl to visada buvo prie tai, kas eidia viej padorum ir garbingum", taiau lidnos ir sunkios gyvenimo slygos" skatino j lengvai pasiduoti svetimj takai. Daug tekst skirta raginimams teikti tarpusavio pagalb, ypa padti nukentjusiesiems nuo represij. Laikratyje U tv em" ispausdintas labai humanikas straipsnis (r. 139 dokument), ragins padti kaimo varguomenei, ir ne vien dl to, kad ms nesantaikos ar skurdios bkls prieas neinaudot". Okupanto moralei buvo prieprieinama krikionikoji moral: Lietuvis niekada neapsipras su bolevik morale, kuri vien melu, apgaule ir beteisiku vergikumu paremta." Partizan spaudos puslapiuose ne kart buvo pabrta, kad lemiam reikm isivadavimo kovoje turi ne jgos pranaumas, ne ginklai, ne karo strategijos imanymas, o tik patriotizmas ir tautos dvasinis nusiteikimas. Moralins tvirtybs pavyzdys - partizan motinos, joms skirtas ne vienas rainys. Knygoje pateikiama pora nenustatyt neinom autori pasakojim (r. 147 ir 159 dokumentus). Pirmasis - apie Motin, kuri, suinojusi apie snaus t, teitar: A neinau, kaip dalaiko t motin irdys, kuri vaikai svetimiems tarnauja". Antrasis - apie nebyl Motinos palaiminim ir pritarim snaus ygiams. Spaudoje nevengta analizuoti gyventoj pasyvumo apraik. ia valgiausi buvo M. Babrauskas-Vaivilkas ir L. Baliukeviius-Dzkas, tyr miesto ir kaimo visuomens moralin bsen (r. 153 ir 154 dokumentus). Miesto visuomen dl objektyvi prieasi - ekonomins priklausomybs, bolevikins propagan-

37

dos poveikio, didesnio kolonizavimo lygio ir kartu stipresns rusikos takos, taip pat ryi su partizanais nebuvimo - greiiau tapo sovietin. Partizan spaudoje netrko straipsni apie inteligent atsakomyb tautai ir priekait dl j prisitaikymo: Seniau savo raytojais tauta didiavosi. Bet kur jie dabar?" - klaus straipsnio, ispausdinto Laisvs balse", autorius (pagal paraymo dat ir jame keliamas problemas autoryst bt galima priskirti 1. Petkutei; r. 235 dokument). Su nuoskauda U tv em" (leido D. Jio vadovaujama Dzk rinktin) autorius suuko: Daug yra sugebani plunksn valdyti ir publicist, ir beletrist, ir poet eilratinink, o mes trkstame kad ir slaptomis usikniaub k brangaus ir ms kanioms artimo paskaityti, ird susopt bent valandlei atgaivinti!" (r. 137 dokument). Kaip ir visais laikais, kaimas, prisiris prie ems, tradicij ir nuoirdiai religingas, nepriklausomybs metais gavs tvirt tautin susipratim" (r. 153 dokument), buvo ir liko lietuvio dvasine tvyne. Tik kaimo moni dka L. Baliukeviius galjo pasakyti: iandien odis laisv" yra pats graiausias". Todl partizan spaudos udavinys pirmiausia ir buvo neleisti partizan kontroliuojam vietovi paversti dvasiniu kolchozu" (r. 162 dokument). Ypa daug atsiaukim, kreipimsi ir straipsni skirta jaunimui. Tai lm keletas veiksni: partizanavo jauni mons, todl jaunimo problemos jiems buvo artimos; tarp spaudos bendradarbi netrko buvusi mokytoj; nuo jaunimo priklaus tautos ateitis. Tai inojo ir okupantas. Jau 1940 m. okupacin valdia padidino mokytoj atlyginimus, taiau i jaukinimo" priemon nebuvo veiksminga ir 1941 m. trmimo taikiniu tapo mokytojai. Mokytojai privaljo bti bolevikins propagandos ruporais. koki tragik padt pateko patriotikai nusiteik mons, matyti i kaimo mokytojos laiko (r. 171 dokument). Ne vienas mokytojas, privaljs bolevikikai ideologizuoti savo dstom dalyk, nenordamas veidmainiauti, - o be to, danai ir MGB verbuojamas, - jo partizanauti (tarp j A. Ramanauskas, A. Bakys, B. Krivickas ir kt.). Stribas, tautos igama, maesnis nusikaltlis, nuuds savo kaimyn, negu mokytojas, uds jaunsias sielas", - ra partizan spauda (r. 182 dokument). Mokytojas priverstas bti bolevik klapiuku, komunistinio supuvimo skleidju tautoje" (r. 172 dokument). Okupant propaganda buvo stipri. Jie visomis priemonmis: spauda, radiju, kinu, teatrais - stengiasi irauti i jaunuolio irdies religin jausm, artimo meils jausm, uterti jo siel vairiu lamtu, lykiausiais vaizdais, vrikomis udynmis, ugdomi gyvuliki jausmai" (r. 173 dokument). Atsverti demoralizuojant sraut privaljo partizan spauda, kuri, pasak B. Krivicko, yra vienintel, iskyrus usienio propagand, kuri galt kovoti su taka bolevik, kurie, pasigrob visas priemones ir inaudodami visas galimybes,

38

stengiasi pirmiausia suluointi tautos dvasi, suubaginti, stumti tikr moralin pakrikim" (r. 160 dokument). 1951 m. J. Karlaviius pastebjo, kad jaunimas, nemats nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, pradjo pasiduoti komunistini idj takai. O vairi gudriai paruot mon jaunimui privilioti okupantai turi daug", - ra jis (r. 183 dokument). T pat 1952 m. pastebjo ir B. Krivickas: monse vis maiau duonos ir vis maiau dvasios", o komjaunuoli daugja jau ne tik i prievartos, bet ir i pasmoninio traukimo" (r. 160 dokument). Ieitis - atkaklus darbas ugdant visuomen ir save. Vyi sjungos krjai (A. Bakys-Germantas, A. Jurknas-Raganius), perm Lietuvos laisvs armijos programines nuostatas, jaunuolio idealu laik dvasikai ir fizikai stiprias asmenybes, kurios mokt tarp savs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tautos aukiausi interesai bei krikionikosios dorovs principai" (r. 165 dokument). Ms tauta mayt, jos fizins jgos nedidels, bet dvasin stipryb gali bti begalin", - ra Partizano" autorius. Bet t atgimimo keli mes kiekvienas turime pradti nuo savs. Okupacijos metu turime perlauti savo bd, sutramdyti artimo neapykantos aistr ir kasdien, kiekvien savo santyk su monmis pagrsti artimo meile" (r. 200 dokument). Egzistencinje plotmje bties prasm jiems buvo savs ugdymas. Lietuvi literatroje toki viesi asmenyb, grsms akivaizdoje auginani save, sunku bt rasti", - apie poet B. Krivick ra R. Ttlyt66. Toks pat buvo ir J. ibailos credo: lavintis, iekoti tiesos ir surasti Diev" (r. 250 dokument). Tikjimas buvo partizan pasauliros kertinis akmuo. Taiau santykiai su Banyia kartais bdavo nevienareikmiki. Banytinei bendruomenei buvo bdinga tai, kas buvo bdinga visai to meto visuomenei: bandymas ilikti ir kartu nepasiduoti okupacins valdios spaudimui. Greta kankini - auktj Banyios hierarch vyskup Vincento Boriseviiaus, Prancikaus Ramanausko, Teofilio Matulionio ar kunig - partizan kapelion (Justinas Leleius, Zigmas Neciunskas ir kt.) atsirado vienas kitas ir pasitarnavs okupantui (Trakinskas, kuriam 1948 m. vykdytas partizan mirties nuosprendis, Antanas Valantinas, Auktaitijoje apnuodijs partizanus). Galima sakyti, kad ir partizan laikas ventajam Tvui Pijui XII, taip sunkiai igabentas Vakarus, nesulauk tokios moralins paramos, kokios partizanai tikjosi. Neigiam atgars visuomenje sukl ir Kauno arkivyskupijos kurijos Sigito Jakbausko paskelbtas okupacins valdios raginimas legalizuotis.66 Rita Ttlyt, Kad be g a l o j a u s t u m glob velni...", Nr. 3, p. 222.

prelato Parti-

Naujasis idinys, 1995,

39

zanai j atsiliep spaudos straipsniais (r. 217 dokument). Vyi s j u n g o s laikratyje pasirod probleminis straipsnis apie valstybs ir Banyios santykius ateityje (r. 220 dokument). Jame komentuojamas Vyi sjungos programos straipsnis, smerkiantis Banyios kiimsi valstybs politin gyvenim. is sekuliarins valstybs modelis konfrontavo su Lietuvi fronto biiuli poiriu, jog skelbti sins laisv ir sykiu neleisti su savo pasaulira eiti kultrin (mokykla) ir socialin (socialiniai santykiai) gyvenim" yra nedemokratika67. Tarsi teisindamasis, straipsnio autorius aikino tokios pozicijos laiksis dl to, kad praeityje kai kurie kunigai aktyviai dalyvavo partinje (krikioni demokrat) veikloje, pamir tikrj Banyios paskirt - dvasin ugdym. Visgi Vyi sjungos centro valdyba beslygikai pripaino, jog Banyia bus aktyviausiu veiksniu palaikant ir ugdant tautoje krikionikosios morals dsnius" (r. 165 dokument). Partizano" laikraio autorius, kalbdamas apie okupuotos Lietuvos jaunimo aukljimo problemas, taip pat pripaino, kad dvasinio ugdymo srityje labai daug gali padti ir banyia. Ji padjo mums isaugoti lietuvyb car priespaudos laikais, j turime kreiptis ir dabar" (r. 183 dokument). Labai demokratikas partizan poiris kitatauius. Spaudoje daniausiai minimi rusai, vokieiai, lenkai ir ydai. J. Karlaviius paymjo, kad visi Lietuvos kaimynai vienodai agresingi: ir rusai, ir vokieiai, ir lenkai" (r. 231 dokument). Kai kuriuose straipsniuose vartojami tokie epitetai, kuriais daniausiai okupantus palyddavo kaimo mons: burliokas, maskolius, bolevikins bakte