parduota vasara · 2019. 2. 21. · parduota vasara baigiantis paskutiniajai darbo savaites dienai,...
TRANSCRIPT
Parduota vasara
Baigiantis paskutiniajai darbo savaites dienai, penktadieniui ,
1978 meti4 birzelio 17 valand^ 26 minutes nusprendziau,
kad privalau tapti m i l i j o n i e r i u m i .
N a , gerai jau, gerai, t r u p u t j pagrazinau. Nebebuvau toks
kvailas: mil i jonierius T a r y b q S^jungoje - tas pat, kas gyvybe
Marse. Mokslas jrode, kad jos ten - ne kvapo, t i k vilt is vis
nepasidave - o gal kur giliai slepiasi, taciau T a r y b q S^jungoje
mil i jonier ia i isnyko pasibaigus nepui.
Aiokyklo je kazk^ aiskino apie j j per istorij^, bet daugiau is-
siaiskinau jkis^s nos j } enciklopedij^ - j u k ne veltui tevas moka
tokius pinigus uz prenumerat^. 2odz iu , nepas - tai N a u j o j i
ekonomine pol i t ika , padejusi atsigauti T a r y b q Rusijai po salj
nuniokojusio pi l ie t inio karo, mat buvo leistas privatus verslas
ir privat i nuosavybe (keistai skambantys zodziai, lyg apie antik^
skaitytum). N a , ir per tuos kelerius metus treciajame desim-
tmetyje, be k i t q dalykq, priviso ir mi l i jon ier iq , t i k neilgai jie
sokinejo - jauna tarybine salis uzsilaize zaizdas, sukaupe jegas ir
vel liuoktelejo socializmo pusen, pakeliui lyg tarakonus sutrais-
kiusi mil i jonierius. O tuos, kurie spejo pro plysius issilakstyti,
megino sumedzioti Ostapas Benderis, kai po nepavykusios dvy-
iikos kedziq medziokles uzsidege zydr^ja svajone tapti m i l i j o -
5
n i e r i u m i bei iskeliauti j Rio de Zaneir^.
N a , i Rio de Zaneir^ ir as neatsisakyciau, nors, jeigu b i i t q
proga, miel iau [ Cikag^ rauciau. Nezinau kodel, tiesiog is kaz-
kur kazkaip jsimete toks noras ir baigta, telieka t i k j j smaugti,
nes tai taip pat nerealu, kaip ir tapti m i l i j o n i e r i u m i . Laikrasciai
rase, televizorius ir radijas aidejo, kad T a r y b q S^jungoje buvo
kolukia i mi l i jonier ia i , jmones milijonieres ir dar turtingesnes,
bet zmogui per akis ir taupomosios kasos knygeles, k u r jrasyti
daugiausia ketur i skaiciai l iudi ja , k ick p i n i g q laikai tos kasos
seifuose.
Taciau kada jau m i n e t q meti^ minet^ dien^ vienoje rankoje
suspaudziau pluostelj banknotq (net 27 rublius), o kitoje - sau-
J4 monetq (net 89 kapeikas), lyg zaibas mane perskrode - n o r i u
mi l i jono !
N o r i u !
I k i to l niekada neturejau tiek savo p in igq . Tiesa, ir penkias-
desimties r u b l i q banknote ciupinejau, ir net t o k i ^ retenyb^ kaip
simtine - tevas buvo dav^s paziureti. Bet tai buvo jo pinigai .
O sie, kad ir viso labo t i k 27 rubliai 89 kapeikos, buvo manol
Pirmas tikras uzdarbis, i r , kad gauciau, privalejau pasirasyti lape
magisku pavadinimu „algalapis" (sudurtinis zodis: „alga" + „la-
pas"), kuriame salia k i t q pavardziq puikavosi ir maniske, ir tie
ne j t iket ini skaiciai - 27,89 rubl io .
Taciau kad ir kaip jie akino, vis delto jstengiau rasti stipry-
bes perbegti akimis per skaicius salia k i t q pavardziq. Is pradziq
lyg ir viskas buvo gerai, bet gana greitai pasipyle vienas uz k i t ^
skaudesni duria i , k o l galop vir to verianciu skausmu - lyg dan-
tistas b u t q pradej^s t raukt i dant j , o paskui umai nusprend^s,
kad dar t u r i nusiplauti rankas, po to - snekteleti telefonu, o t u
6
vis sedi su is burnos kysanciomis replemis - ties ne viena pavar-de puikavosi didesni skaiciai!
I r visos tos pavardes kaip viena buvo merginq!!!
I r , zinoma, kiekviena is j q nepatingejo j s i t ik int i pranokusi
mus, bernus, tad k o l u k i o rastines koridorius vis aidejo nuo ei-
l in io kurios nors is j q spiegesio: matot, matot, ir as! I r as! I r as
gavau daugiau uz tuos suskius!
Daugiau! Dantistas lyg jsismagino, rove ir rove dantj po
danties su kiekvienos j q k lykte le j imu. N e t i k mes kentem, bet
ir uz grotuoto kasos langello kiurksojusi tetule. Regis, po tre-
cios tokios t r i u m f o israiskos j i , isvydusi prie langelio palinkusi^
merging, puole perspeti, kad prik^stq liezuvj.
Bet t u aiskink neaiskin^s t o k i o m vistom! T i k panele n u -
ciupdavo pinigus, t i k , uzmetusi akj j algalapj, js i t ikindavo, kad
tapo turtingesne uz bet k u r j is bernq, kaipmat j jungdavo savo
ultragars^, dar sykj skausmingai iskreipdama gerokai pavytusj,
i isdziuvusi^ kriaus? panasti kasininkes veid%: sakiau gi , nerekit
kaip gyvuliai!
- E i , karves, jums sakyta - tyl iau! - noriai verzemes padeti
jai palaikyti tvark^, bet tai buvo tas pat, kas reciu issemti ezer^.
- O kodel mums maziau negu mergoms? - Vladas pirmas
ryzosi uzduot i mums visiems rupejusj klausimq, bet ir jis, ir po
jo band? laim? sioje loterijoje istrauke tusci^ bilietq.
- Is kur man zinot? M a n a reikals pinigs maker, tava - i m t
i r but la imingam. I r t i k tyle! Tyle! - kartojo kasininke, is karto
skausmingai susiraukusi, vos dar viena mergina pradejo spaus-
tis prie langelio.
- Gal uzeinam ir paklausiam? - nenukente Vladas, mums
slenkant i lgu k o l i i k i o kontoros k o r i d o r i u m i pro duris ir skai-
7
n i e r i u m i bei iskeliauti j Rio de Zaneir^.
N a , i Rio de Zaneir^ ir as neatsisakyciau, nors, jeigu b u t q
proga, miel iau j Cikag^ rauciau. Nezinau kodel, tiesiog is kaz-
kur kazkaip jsimete toks noras ir baigta, telieka t i k j j smaugti,
nes tai taip pat nerealu, kaip ir tapti m i l i j o n i e r i u m i . Laikrasciai
rase, televizorius ir radijas aidejo, kad T a r y b q S^jungoje buvo
kolukia i mi l i jonier ia i , jmones milijonieres ir dar turtingesnes,
bet zmogui per akis ir taupomosios kasos knygeles, kur jrasyti
daugiausia ketur i skaiciai l iudi ja , k ick p i n i g q laikai tos kasos
seifuose.
Taciau kada jau minett^ m e t q minet^ dien^ vienoje rankoje
suspaudziau pluostelj banknotq (net 27 rublius) , o kitoje - sau-
monetq (net 89 kapeikas), lyg zaibas mane perskrode - n o r i u
mi l i jono ! N o r i u !
I k i to l niekada neturejau tiek savo pinigi^. Tiesa, ir penkias-
desimties rubli i^ banknote ciupinejau, ir net t o k i ^ retenyb? kaip
simtine - tevas buvo dav^s paziureti. Bet tai buvo jo pinigai .
O sie, kad ir viso labo t i k 27 rubliai 89 kapeikos, buvo manol
Pirmas tikras uzdarbis, ir , kad gauciau, privalejau pasirasyti lape
magisku pavadinimu „algalapis" (sudurtinis zodis: „alga" + „la-
pas"), kuriame salia kitt^ pavardziq puikavosi ir maniske, ir tie
ne j t iket ini skaiciai - 27,89 rubl io .
Taciau kad ir kaip jie akino, vis delto jstengiau rasti stipry-
bes perbegti akimis per skaicius salia k i t q pavardziq. Is pradziq
lyg ir viskas buvo gerai, bet gana greitai pasipyle vienas uz k i t ^
skaudesni duria i , ko l galop vir to verianciu skausmu - lyg dan
tistas b i i t t i pradej^s t raukt i dant j , o paskui umai nusprend^s,
kad dar t u r i nusiplauti rankas, po to - snekteleti telefonu, o t u
6
vis sedi su is burnos kysanciomis replemis - ties ne viena pavar-
de puikavosi didesni skaiciai!
I r visos tos pavardes kaip viena buvo merginL^!!!
I r , zinoma, kiekviena is j q nepatingejo j s i t ik in t i pranokusi
mus, bernus, tad k o l i i k i o rastines koridorius vis aidejo nuo ei-
l i n i o kurios nors is j q spiegesio: matot , matot, i r as! I r as! I r as
gavau daugiau uz tuos suskius!
Daugiau! Dantistas lyg jsismagino, rove ir rove dant j po
danties su kiekvienos j q Idyktele j imu. N e t i k mes kentem, bet
ir uz grotuoto kasos langelio kiurksojusi tetule. Regis, po tre-
cios tokios t r i u m f o israiskos j i , isvydusi prie langelio palinkusi^
merging, puole perspeti, kad prik^stq liezuvj.
Bet t u aiskink neaiskin^s t o k i o m vistom! T i k panele n u -
ciupdavo pinigus, t i k , uzmetusi akj j algalapj, jsit ikindavo, kad
tapo turtingesne uz bet k u r j is bernq, kaipmat j jungdavo savo
ultragars^, dar sykj skausmingai iskreipdama gerokai pavytusj,
i isdziuvusi^ kriaus? panasq kasininkes veid^: sakiau gi , nerekit
kaip gyvuliai!
- E i , karves, jums sakyta - tyl iau! - noriai verzemes padeti
jai palaikyti tvark^, bet tai buvo tas pat, kas reciu issemti ezer^.
- O kodel mums maziau negu mergoms? - Vladas pirmas
ryzosi uzduot i mums visiems rupejusj klausim^, bet ir jis, ir po
jo band? laim? sioje loterijoje istrauke tusci^ biliet^.
- Is kur man zinot? Mana reikals pinigs maker, tava - i m t
ir but la imingam. I r t i k tyle! Tyle! - kartojo kasininke, is karto
skausmingai susiraukusi, vos dar viena mergina pradejo spaus-
tis prie langelio.
- Gal uzeinam ir paklausiam? - nenukente Vladas, mums
slenkant i lgu ko l i ik io kontoros k o r i d o r i u m i pro duris ir skai-
7
tant ant j i^ lenteles su uzrasais: „Buhalteris", „Partines organiza-
cijos sekretorius", „Pirmininko pavaduotojas", „Pirmininkas"
(sios durys buvo apkakos oda, su v inimis didelemis, lyg auksas
zibanciomis galvutemis). Prie pastari^jq jis nebeiskente - ciupo
uz rankenos ir visu k i i n u pakibo virs jos, jau, regis, pasiruos?s
nuleisti zemyn, praverdamas duris, sykiu atsisuk?s j mus, j a m is
paskos ejusius kelis vaikinus.
- Baik! - taukstelejau jam per sukumpusi^ nugar^. - T a u k^,
dviejq savaiciq neuzteko sup rasti, kaip mes cia juos sunervino-
me ir kad neverta ieskoti teisybes.
Dar galejau pr idet i , kad suaugusieji - tokie t ipai , kurie, net
ir suklyd?, mums, nepilnameciams, to niekada neprisipazins,
tai tiesiog suaugusiqjq kraujuje. Nepasakiau ir to, ka^ man kaz-
kada seniai sake senelis: teisybe - tai tokia aikstinga panele, k u r i
ne visiems sypsosi.
Taig i po mustyniq neverta kumsciais m o j u o t i . Juk dar pa-
cioje pradzioje ir brigadininkas sake, ir ko luk io pirmininkas
pritare, kad jeigu norime uzsidirbti , gali d u o t i daugiau darbo,
bet mums atrode, kad ir taip kaip j u o d i jauciai ariame. Bet, ki ta
vertus, j u k mes, tiek lauk?, pagaliau baig? astuntj^ klas?, jgi jome
teis? visi p i r m ^ kart^ pabi i t i stovykloje, kurios oficialus pavadi-
nimas skambejo taip: „Darbo ir poilsio stovykla".
I r septintoje, ir astuntoje klaseje per akis is ten buvusiqjq
apie jas prisiklauseme. Nemazai ir mokytojos prisnekejo, gir-
d i , tai p u i k i galimybe vyresniqjq klasiq mokiniams (stovyklas
rengdavo ir devintokams, ir desimtokams) padirbt i dv i savaites,
pazinti zemdirbiq profesijas ir pasir inkti vien^ is ]\\ Aisku, tai
nelabai jkvepianciai skambejo, taciau visk^^ atpirko ten buvusiq
m o k i n i t i istorijos, atseit ramiai, be panikos, ten darbas - t ikra i
8
ne vilkas, j misk^ nepabega, be to, prastiimei diens^, ir po to
prasideda pats smagumas. Juk stovykla - t o l i nuo namq, is su-
augusit^jq salia t i k pora m o k y t o j q , bet kai ateina nakties poilsio
metas, mokytojos nejstengia j a m atsispirti, o tada - laisve ir
tikrosios linksmybes! O dar bQna, kad pinigus sumoka uz dar-
bq̂ , bet tas smagumas po darbo, ypac tamsiu paros metu, t ikra i
daug vertingesnis uz bet kokius pinigus - gali uz visas mokslo
meti^ kancias atsigriebti.
Skambejo labai graziai, net per graziai, ir gil iai smegenine-
je tiek kar tq mustas velniiikstis nepatikliai raukesi: kazkur cia
uzkastas padvesqs suo. Bet, paaiskejo, kad be reikalo. Viskas
buvo p u i k u , net labai, i r mes, is pradziq skubedami atsigrieb
t i uz devyniq menesiq kancias, stengemes fizinj darb^ pakeisti
fizinemis pramogomis. O paskui, kai sum^steme, kad b u t q ne-
prosal uzsidirbti , jau buvome kaip reikiant sugadin? santykius
su kolukio valdzia. I r del elementarios priezasties. Sykj, po be-
veik nemiegotos nakties, nusnaudeme por^ valandq lauke, kur
turejome j sunkvezimius krauti sien^, ir vis^ t^ laik^ musq lauk?
vairuotojai pakiso liezuvius. Paskui por^ karti^ atvaziav^s t i k r i n -
t i musq darbo brigadininkas, o viens^kart ir pirmininkas, uztiko
mus sedincius, maza to, pamat? juos nesokom kaip j k i r p t i , o
bandem aiskinti apie konstitucin? teis? j poilsj i r kad paaugliq
isnaudojimas Lietuvoje baigesi su Smetonos pabegimu j Vaka-
rus. Z inoma, po tokio aiskinamojo darbo galejai pamirsti visas
kalbas apie papi ldom^ darb^.
gi , teliko megint i isspausti is varskes devynis vandenis
be kisieliaus, ar kaip ten sakoma. Aukletoja ir ja i kompani j^
palaikiusi mums beveik nepazjstama mokytoja ( j i mums nedes-
te, t i k is matymo pazinom, gaila, kad pasitaike tokia pat bjauri
9
kaip aukletoja, bet argi k i tokia galejo b u t i , j u k kirvis t u r i at i -
t i k t i kot£^ is pat ryto zyzdavo: d i r b t i , d i r b t i , d i r b t i , k i ta ip jums
k^snis ko lukio valgykloje uzstrigs, va kaip jus seria, mokyklos
valgykloje taip negausit.
Bet, kaip zinia, ir darb^ galima paversti m a l o n u m u , ypac
kai salia merginos ir tiek progq iskresti joms k o k i ^ kiaulyst? ir
atsiskaityti uz visas mokslo m e t q kancias. Be to, vien^ grazi^
akimirk^, nepaisydama mokytojt^ sielvarto, darbo diena baig-
davosi ir mums likdavo per akis vakaro valandq. O kur dar nak-
tis, toks patogus saldaus kersto laikas - pasiimi dantq past^ ir
kaip koks diversantas slenki j mergint^ kambar j . . . T i k r a i , sjkart
vyresnioji karta nemelavo, ir buvo verta aukoti stovyklai net dv i
t r u m p q , t i k t r i j q menesiq, atostogq savaites.
Saldainiukas, ne gyvenimas, ir mes ciulpeme j j , retkarciais
ats imindami, kad jeigu visko nepravalgysim - o j u k mus t ikra i
klasiskai mai t ino , tris kartus per dien^, vos pilvus pakeldavo-
me, - tai gal ir p i n i g q gausime. Bet vis dazniau slenkant is
valgyklos lydedavo mint i s , kad alga - lyg tolstantis mirazas. I r
kam plesytis? O cia dar mokytojos nervus gadino, lyg ranki -
n i u grqztu dantis gr?zdamos savo nuva lk io tom snekom, kaip
t u r i m isnaudoti prog^ susipazinti su zemdirbiq profesijomis ir
apsispr?sti jas pasirinkti , es^ taip padare keturi buv? jusq ben-
dramoksliai, nusprend? mokytis profesines technikos mokyklo -
se, kurias jus be reikalo paniekinanciai vadinate „profkemis",
cia jie su v i d u r i n i u issilavinimu jgis ir liaudies i i k i u i reikaling^
profesij^.
Aha, bendramoksliai, biidavo, jeigu retkarciais ateidavo j
pamokas, tai t i k kad gautq nezinia kelint^ dvejet^, o paskui pa-
sisaipytq is m o k y t o j q , kai sie trimestro pabaigoje pildavo jiems
10
trejetus, kad t i k nereiketq dar kart^ pal ikt i antriems metams.
Taigi astunt^ klas? sie bendramoksliai pabaige t i k prisiek?, kad
po egzaminii keliaus j profesin? mokyklij . . O profesijas tai taip
pazinome, kad geriau ir nebejmanoma, jau taip suzaveti, net
bloga: va, pasigrozekit - kisom mokyto joms panosen piislemis
nuo sakiq ar kastuvq nuejusius delnus, dar kiek ir reikes ampu-
t u o t i , kas atsakys?
N a , snekos snekomis, mirazas mirazu, o smagus gyvenimas
vis delto geras dalykas, i r t ikrai t ikejome, kad mirazas taps re-
alybe. Kai pasibaigus stovyklos dienoms antr^kart paraginti is-
l ipome is autobuso, turejusio pargabenti mus namo, ir nuejo-
me j kontor^ ieskoti kasos, mirazo tapsmas realybe net isvaike
apmaud^, kad mergos gavo daugiau. N a , gavo po trisdesimt ir
dar, regis, tris rublius, tai negi del tiek verta spygauti tuos por^
desimciti k i l o m e t r q i k i miesto. Va, b u t q mi l i jonas . . . Gerai, ge
rai jau, m i l i j o n i e r i q nebiina, bet uzsikalti bent jau simt^ r u b l i q
per vasar^ buvo visai realu.
T a mint is taip mane uzvalde (o dar banknotai , jkist i j pric
king dzinsq kisen?: jie buvo naujuteliai, tiesiai is banko ir taip
maloniai cezejo prisilietus, dievazi, nejsivaizdavau, kad bankno
tai gali skleisti t o k i ^ uzburianci^ muzik^, . . . ) , kad vis^ keli^ nie-
ko negirdejau, o zvelgdamas pro lang^ jauciausi kazkaip keistai.
Vaziavome pro pievose besiganancias karves, o as mintyse skai
ciavau, kiek b u t q galima uzdirbt i pristacius pieninen pien^, o
dar geriau - pardavus turguje skerdien^. O h o , kiek, net galva
svaigo!
To lumoje , palei vienis^ pamiskes vienkiemj, smestelejo zy-
dincioje pievoje pasimetusios kelios geltonos avi l iq dezutes, ir
burnoje net saldu pasidare, atsiminus, kiek medus kainavo tur-
11
guje, kai pries kelis menesius buvau netycia j j j uzklyd^s. T a
kaina kauste mano akis prie avil iq, net atsisuk?s zvelgiau, k o l
galop zvilgsnis persoko prie vienkiemio l i n k begusiq c u k r i n i t i
runkelit^ vagq, ant k u r i q lyg skara gule autobusiuko ratq nuo
zvyrkelio pakeltas d u l k i q debesis. Skaiciavau, kiek buti^ galima
uzsidirbti juos visus nuravejus. . .
Stop!
Uzteks nes^moniq!
T q vagq ilgis - maziausiai kilometras. K o l nusigausi nuo
vieno galo i k i k i t o mojuodamas kauptuku, t u - lavonas. D i e
vazi! Nesnekeciau, jeigu nezinociau - pats mojavau po septin-
tos klases, tris dienas, kaip privaloma. Gal menesiui likus i k i
mokslo metq pabaigos mums pasake, kad visos septintos klases
12
privalo a t l ik t i darbo praktik^ kolukyje. O kokia j i gali b i i t i bir
zelio pradzioje - t i k snap^ is zemes iskisusiq c u k r i n i q runkel iq
prieziura.
Ties^ sakant, i k i paskutines akimirkos tikejausi, kad mums
ras k i t ^ darb^. N e t kai trys sunkvezimiai (po vien^ klasei), vez?
mus j k o l i i k j , pagaliau sustojo, as, sedej^s prie galinio borto,
vienas p i r m q j q issokau laukan ir pagaliau patikejau, kad mano
akys nemelavo - pries mus driekesi c u k r i n i q runkel iq laukas.
Su niekuo nebuciau sumais?s j q zaliq, vejelio sukuojamq lape-
l i q . PrisiziQrejau, kai teta maz^ vesdavosi, eidama su vyru raveti
ko lukio ja i skir tq n o r m q . Gerai, kad tuo metu kauptukas buvo
dukart didesnis uz mane, ir man neuzteko stiprybes jo padoriai
nula ikyt i , o kad galeciau m o j u o t i - pasvajokit! T a d kol teta su
dede darbuodavosi, klaidziodavau palei lauk^, prasimanydamas
visokiq zaidimq ir , zinoma, visiskai neperpratau ravejimo tech
nikos.
2inoma, viltis mirsta paskutine, ir tai nut iko , kai prie musq
simto su virsum galvq band% vienoje vietoje besistengusios n u
la ikyt i mokytojos sustojo dar vienas sunkvezimis ir is jo kabinos
issiropste dramblota moteriske. Is pradziq j i nudziugino mus,
pareiskusi, kad yra agronome, o kai vairuotojas atidare kebul^,
isvydome kruv^ kauptukq. Moteris paliepe c iupt i juos ir imtis
darbo, g i rd i , visas biirys nesunkiai su t o k i u lauku susitvarkys
per tris dienas.
Sakoma, neskubek ir busi pirmas, tad luktelejau, k o l k i t i
grudosi, rinkdamiesi geresnius kauptukus (o k o k j cia geresnj
rasi, visur tas pat - kotas ir keturkampe kapokle gale).
- Raveti mokat? - pasmalsavo moteriske, sulaukusi, kada
pagaliau baigeme dalytis darbo jrankiais.
13