Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokyklaKauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokyklalietuvių kalbos mokytojalietuvių kalbos mokytoja metodmetod. Gitana . Gitana

LiaudinskienėLiaudinskienė

Pamokos temaPamokos tema - Atidusis eilėraščio skaitymas

TikslasTikslas – išanalizuoti Marcelijaus Martinaičio

eilėraštį “Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj”.

Atidusis eilėraščio skaitymas

Marcelijus MartinaitisKai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

raudonos, kad pravirkt gali,-

rasa ten laša nuo lelijų –

kaip dalgio ašmenys – gaili.

Ir pjauna širdį tarsi dobilą

lig gyvuonies, lig pašaknų,

o vakarais kažko taip tolima,

kažko nėra – lyg artimų.

Kokia tyla gyvybėn smelkias

kasdienio židinio ugnim!

Tokia daina, kad užsimerkia

dainuodami – lyg mirdami!

Lig pašaknų ten pjauna širdį,

ten teka vandenys liūdnai.

Ir dulkės vieškelių dar šiltos

tarsi sodybų pelenai. (1981)

SPALVA Kokiu vaizdu prasideda eilėraštis?

Surask, kas eilėraštyje yra raudonos spalvos?

• Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

• Ir pjauna širdį tarsi dobilą

• kasdienio židinio ugnim!

LAIKASApie kokį laiką sufleruoja

sirpstančios vyšnios?

Metų laiką

Paros laiką

sirpstančios vyšnios;pjauna dobilą;dulkėtas vieškelisrytą - rasa laša;vakarą - vakarais

tolima;židinio ugnis

SPALVA IR LAIKASĮsižiūrėjęs į vaizdus, pamąstyk, ar

raudona spalva vienodo intensyvumo? Pastebėk laiko ir

spalvų sąsajas.

vyšnios širdis dobilas

židinys

LAIKAS IR ŽMOGUSĮ laiko kaitą įterpk žmogaus pojūčius:

Prisilietimą prie žemės įspūdžiai? ryte –

vakare –

Kokias namų aplinkos detales regime?

Koks namų vaizdas:eilėraščio pradžioje -

eilėraščio pabaigoje -

pravirkt gali, rasa gaili, pjauna lig pašaknų;

kažko tolima, kažko nėra, pjauna širdį.

Vyšnios, dalgis, artimieji, židinys, vieškelis, sodybos

išgyvenimai namuose namų praradimas

VAIZDAS IR VEIKSMASKaip tekste atsiranda dalgio

vaizdinys?

Kur užsimenama apie

dalgį

Kūriny dalgis šienauja. Bet ką?

Kuris vaizdas realus, o kuris - ne?

rasa ten laša nuo lelijų – kaip dalgio ašmenys –

gaili Ir pjauna širdį tarsi

dobilą Lig pašaknų ten pjauna

širdį

dalgis pjauna dobilą; dalgis pjauna širdį.

Metafora. Kuo širdis panaši į dobilą? Ar teisingai galvoji, pasitikrink.

Kada vyšnios būna raudonos?Kokios spalvos yra dobilas?Kokia yra žolė, kai ją reikia šienauti?O kodėl “pjauna” širdį?Ieškok paralelės tarp šių reiškinių.Gal ir širdis prisirpo kaip tos raudonos vyšnios?Gal ji kaip dobilas – pilna gyvybės ir medaus?

Metaforos “raktas”

Paralelė (širdis-dobilas) paaiškina, jog šienapjūtės vaizdas eilėraštyje yra dvasios būsenos atitikmuo. Vaizdais kalbama ne tiek apie gamtą, kiek apie žmogaus savijautą.

Metafora (pjauna širdį) yra gyvybės, dvasios brandos jutimas.

Saulė leidžiasi - raudoną dobilą pjauna dalgis - brandus žmogus stovi būties-nebūties akistatoje.

Palyginimai.Eilėraštis sudarytas iš palyginimų. Surask

juos.

Vyšnios Verksmas

Rasa Ašmenys

Širdis Dobilas

Tyla Ugnim

Dainuodami Mirdami

Dulkės Pelenai

Vieškelių Sodybų

Pojūčio nusakymasKokie tie pojūčiai nuspręsk iš pasakymų.

Vyšnios raudonos Kad pravirk gali

Rasa gaili Kaip dalgio ašmenys

Pjauna širdį Tarsi dobilą

Tyla smelkias Židinio ugnim

Užsimerkia dainuodami Lyg mirdami

Dulkės vieškelių Tarsi sodybų pelenai

Palyginimai nusako kokybę.Kas taip stipriai išgyvenama?

Eilėraštyje kalbama apie du dalykus:• kas gražu, įspūdinga;• kas “aštru”, skaudu.Nusakoma vienu per kitą - prisiliečiant

prie pasaulio grožio ir prie skausmo.Stipriausias gyvybės grožio pojūtis yra

žeidžiantis.

StruktūraEilėraštis turi savo “kraštines”.

Surask prieštaras.

Rytas Vakaras Šilta Šalta Dainuodami Mirdami Vieškeliai Sodybos Širdis Dobilas Džiaugtis Pravirkt Tolima Artima

Eilėraščio prasmė

• Šienapjūtės dalgis nėra tik nebūties metafora – jis yra skausmo, skaudėjimo, kaip būties metafora.

• Stipriausias eilėraščio įspūdis – raudona vyšnių spalva, gyvenimo ir gyvybės skonis, toks, kad pravirkt gali.

• Eilėraščio vaizdų ir minties branduolį sudaro: nokstantis pasaulis ir nuolat prie jo besilenkiantis šienapjūtės dalgis.

Dėkoju už dėmesį