pagrindinĖs mokyklos lietuviŲ kalbos mokytojo … · 2016. 3. 22. · 4 7. pagrindinės mokyklos...
TRANSCRIPT
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO
RENGIMO STANDARTAS
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS šVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS SOcIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Vilnius, 2008
© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008
Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius
EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas
K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !
PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS
�
5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: kalbinis ugdymas; literatūrinis ugdymas; ugdymo proceso valdymas; asmeninis profesinis tobulėjimas.5.�. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas gali dirbti lietuvių kalbos mokytoju pagrindinėje mokykloje.5.4. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas vertina lietuvių kalbą kaip procesą, apimantį visas kalbinės veiklos rūšis, analizuoja, lygina, sistemina lietuvių kalbos reiškinius, vertina lietuvių ir visuotinės literatūros procesą, ugdo mokinių kūrybinius gebėjimus ir vertybines nuostatas. Jis organizuoja ugdymo procesą, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais, šeima, turi vadybinių, organizacinių gebėjimų, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, tobulėja ir keičiasi kūrybiškai reaguodamas į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, nuolat reflektuoja, analizuoja savo veiklą.5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.6. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo tikslas – ugdyti mokinio komunikavimo lietuvių kalba ir kultūrinę kompetencijas, sudarančias prielaidas kiekvieno mokinio visaverčiam asmeniniam gyvenimui, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.
I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI
1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis. 2. Valstybinis kodas – S514402.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.
II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209
4
7. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.8. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
5
Veiklos sritys Kompetencijos1. Kalbinis ugdymas 1.1. Nagrinėti kalbą kaip sistemą
1.2. Analizuoti kalbos reiškinius1.�. Vertinti kalbą kaip procesą1.4. Ugdyti ir puoselėti gimtąją kalbą
2. Literatūrinis ugdymas 2.1. Vertinti lietuvių ir visuotinės literatūros procesą2.2. Analizuoti tekstus2.�. Ugdyti mokinių sakytinę ir rašytinę komunikaciją ir kūrybinius gebėjimus2.4. Ugdyti vertybines nuostatas ir estetinę nuovoką
�. Ugdymo proceso valdymas �.1. Planuoti ugdymo procesą �.2. Kurti saugią ir palankią ugdytiniams aplinką�.�. Taikyti ugdymo/si technologijas�.4. Kurti ir įgyvendinti integruotų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo/si programas�.5. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais�.6. Analizuoti ir vertinti mokinių pasiekimus
4. Asmeninis profesinis tobulėjimas 4.1. Refleksyviai vertinti profesinę veiklą4.2. Kūrybiškai reaguoti į pasaulio pokyčius
Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standarto 1 priedas
PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIJOS
6
PAG
RIN
DIN
ĖS M
OK
YK
LOS
LIET
UV
IŲ K
ALB
OS
MO
KY
TO
JO K
OM
PET
ENc
IJŲ
RIB
OS,
ST
UD
IJŲ
T
IKSL
AI I
R K
OM
PET
ENc
IJŲ
VER
TIN
IMA
S
Pagr
indi
nės m
okyk
los l
ietu
vių
kalb
os m
okyt
ojo
reng
imo
stan
dart
o 2
prie
das
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1. K
albi
nis
ugdy
mas
1.1.
Nag
rinė
ti ka
lbą
kaip
sist
emą
Kal
boty
ros š
akos
: fon
etik
a,
akce
ntol
ogija
, lek
sika
, mor
folo
gija
, si
ntak
sė, k
albo
s kul
tūra
, stil
istik
a.K
albo
s sis
tem
os e
lem
enta
i, jų
ryš
iai
ir fu
nkci
jos.
Bend
rinė
s lie
tuvi
ų ka
lbos
rai
da.
1.1.
1. S
uvok
ti sa
mpr
atą:
kal
boty
ra –
m
oksl
as, t
iria
ntis
kal
bą a
pskr
itai,
kalb
ų ra
idą,
tipol
ogiją
Api
brėž
ta k
albo
tyro
s mok
slo
sam
prat
a.
Pate
ikta
pas
aulio
kal
bų
klas
ifika
cija
.A
pibr
ėžto
s kal
boty
ros
šako
s: fo
netik
a, a
kcen
tolo
gija
, le
ksik
olog
ija, m
orfo
logi
ja,
sint
aksė
, kal
bos k
ultū
ra, s
tilis
tika.
Įver
tinto
s kal
bos e
lem
entų
fu
nkci
jos i
r ta
rpus
avio
ryš
iai.
Išva
rdyt
i ben
drin
ės li
etuv
ių
kalb
os r
aido
s fak
tai.
1.1.
2. K
aupt
i žin
ias a
pie
kalb
otyr
os
šaka
s: fo
netik
ą, ak
cent
olog
iją,
leks
ikol
ogiją
, mor
folo
giją
, sin
taks
ę, ka
lbos
kul
tūrą
, stil
istik
ą1.
1.�.
Ana
lizuo
ti ka
lbos
ele
men
tų
funk
cija
s ir
tarp
usav
io r
yšiu
s1.
1.4.
Žin
oti i
stor
iniu
s lie
tuvi
ų ka
lbos
vys
tym
osi f
aktu
s
1.2.
Ana
lizuo
ti ka
lbos
reiš
kini
usK
albo
s sis
tem
a, e
lem
enta
i, ry
šiai
ir
funk
cijo
s.K
albo
s nor
mos
.K
albo
s rei
škin
ių v
ertin
imas
, ly
gini
mas
ir si
stem
inim
as.
1.2.
1. Ž
inot
i kal
bos s
iste
mą,
jos
elem
entų
ryš
ius i
r fu
nkci
jas
Pate
ikta
kal
bos s
iste
ma.
Atli
ktos
kal
bos r
eišk
inių
ve
rtin
imo,
lygi
nim
o ir
si
stem
inim
o už
duot
ys.
Atp
ažin
tos i
r pa
aišk
into
s kal
bos
klai
dos š
neka
moj
oje
ir r
ašto
ka
lboj
e sk
iria
nt n
orm
iniu
s ir
neno
rmin
ius ž
odži
us, j
ų fo
rmas
ir
kt.
1.2.
2. A
naliz
uoti
ir si
stem
inti
kalb
os
reiš
kini
us1.
2.�.
Pat
eikt
i pag
rind
inių
lin
gvis
tinių
žin
ių a
pie
kalb
os n
orm
as
1.�.
Ver
tinti
kalb
ą ka
ip p
roce
sąSa
kytin
ės ir
raš
ytin
ės k
albo
s yp
atum
ai.
Kal
bėjim
o ir
raš
ymo
situ
acija
, tik
slai
, adr
esat
as, a
dres
anta
s.Te
ksto
kom
pona
vim
as: r
ašym
o
1.�.
1. Iš
man
yti t
ekst
o lin
gvis
tiką
Atli
ktos
kal
bėjim
o ir
raš
ymo
uždu
otys
ats
ižve
lgus
į tik
slą
ir
adre
satą
. A
tlikt
os r
ašym
o už
duot
ys
pais
ant ž
anro
reik
alav
imų.
1.�.
2. A
naliz
uoti
saky
tinės
ir
rašy
tinės
kal
bos v
arto
jimą
atsi
žvel
gian
t į k
albė
jimo
ir r
ašym
o si
tuac
iją, t
ikslu
s, ad
resa
tą, a
dres
antą
7
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
proc
esas
ir te
kstų
tipa
i.Li
ngvi
stin
ė st
ilist
ika.
Stili
us.
funk
cini
ai st
iliai
. In
divi
dual
usis
stili
us.
Stili
stin
ės k
albo
s pri
emon
ės.
1.�.
�. Ž
inot
i tek
sto
kom
pona
vim
o pa
kopa
sPr
ista
tyta
s ref
erat
as.
Vado
vaut
a di
skus
ijai.
Išva
rdyt
os ir
paa
iški
ntos
teks
to
stru
ktūr
os d
alys
ir p
astr
aipų
si
ejim
o bū
dai.
Suko
mpo
nuot
as te
ksta
s. Iš
vard
yti i
r pa
aišk
inti
teks
tų
tipai
.A
pibr
ėžta
ling
vist
inės
stili
stik
os
sam
prat
a.
Išva
rdyt
i ir
paai
škin
ti fu
nkci
niai
st
iliai
. A
pibū
dint
i ind
ivid
ualio
jo
stili
aus y
patu
mai
.Ti
nkam
ai p
arin
ktos
stili
stin
ės
prie
mon
ės įv
airi
ų st
ilių
teks
tam
s.
1.�.
4. V
ertin
ti ir
kur
ti įv
aira
us
pobū
džio
sak
ytin
ius i
r ra
šytin
ius
teks
tus.
1.�.
5. A
naliz
uoti
stili
stin
ių k
albo
s pr
iem
onių
įvai
rovę
ir jų
pas
irin
kim
o ga
limyb
es
1.4.
Ugd
yti i
r pu
osel
ėti g
imtą
ją
kalb
ą
Kal
bos k
ultū
ra.
Kal
bos e
tiket
as.
IT k
alba
– k
albo
s atm
aina
, tur
inti
savo
dės
ning
umų
ir a
pim
anti
tam
tik
ras v
arto
jimo
sriti
s.In
tern
eto
ir e
lekt
roni
niai
žod
ynai
, el
ektr
onin
ės d
uom
enų
bazė
s, sk
aitm
enin
iai k
albo
s išt
eklia
i, au
tom
atin
io v
ertim
o du
omen
ų ba
zė.
1.4.
1. f
orm
uoti
kom
unik
acin
ius
gebė
jimus
, įgū
džiu
s, ka
ip n
audo
tis
nauj
ausi
omis
info
rmac
ijos i
r ko
mun
ikac
ijos p
riem
onėm
is
Api
brėž
ta k
albo
s kul
tūro
s m
oksl
o sa
mpr
ata.
Atp
ažin
tos i
r pa
aišk
into
s kal
bos
vart
ojim
o kl
aido
s šne
kam
ojoj
e ir
ra
što
kalb
oje
skir
iant
nor
min
ius
ir n
enor
min
ius ž
odži
us, j
ų fo
rmas
ir
kt.
Nus
taty
tos k
albo
s var
tojim
o kl
aidų
rūš
ys.
Sure
dagu
otas
teks
tas
atsi
žvel
gian
t į a
dres
atą,
turi
nį,
stili
aus i
r ko
mpo
zici
jos
vien
tisum
ą, ka
lbos
tais
yklin
gum
ą. Iš
vard
yti i
r pa
aišk
inti
kalb
inio
be
ndra
vim
o et
ikos
pri
ncip
ai.
Išva
rdyt
i ir
apib
ūdin
ti IT
kal
bos
dėsn
ingu
mai
.O
rgan
izuo
jant
mok
ymo
1.4.
2. f
orm
uoti
kalb
os e
tiket
o įg
ūdži
us ir
paa
iški
nti k
albi
nio
bend
ravi
mo
etik
os p
rinc
ipus
1.4.
�. A
naliz
uoti
info
rmac
inių
te
chno
logi
jų k
albo
s dės
ning
umus
ir
vart
ojim
o sr
itis
1.4.
4. U
gdyt
i akt
yvų,
sav
imi
pasi
tikin
tį ka
lbos
var
toto
ją ir
kūr
ėją
1.4.
5. U
gdyt
i tei
giam
ą po
žiūr
į į
taut
inę
savi
mon
ę, pi
lietiš
kum
ą, pa
trio
tizm
ą, tik
rąsi
as v
erty
bes
8
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
proc
esą
naud
otas
i int
erne
tinia
is
ir e
lekt
roni
niai
s žod
ynai
s, el
ektr
onin
ėmis
duo
men
ų ba
zėm
is, s
kaitm
enin
iais
kal
bos
ište
klia
is.
2. L
itera
tūri
nis
ugdy
mas
2.1.
Ver
tinti
lietu
vių
ir
visu
otin
ės
liter
atūr
os
proc
esą
Lite
ratū
ros t
eori
ja ir
isto
rija
.Li
tera
tūro
s sam
prat
os: j
ų įv
airo
vė ir
ta
rpus
avio
sąs
ajos
.M
oder
nioj
i lite
ratū
ros i
stor
ija.
Lite
ratū
ros f
iloso
fija.
2.1.
1. A
naliz
uoti
lietu
vių
ir
visu
otin
ės li
tera
tūro
s rai
dos b
ruož
us,
liter
atūr
os s
ąsaj
as su
isto
rini
u ir
ku
ltūri
niu
kont
ekst
u
Įver
tinta
s lie
tuvi
ų ir
vis
uotin
ės
liter
atūr
os p
roce
sas.
Paai
škin
ti ku
ltūro
s epo
chų
ir
liter
atūr
os k
rypč
ių b
ruož
ai.
Išan
aliz
uoti
įvai
rių
epoc
hų
ir li
tera
tūro
s kry
pčių
kūr
inia
i, at
skle
ista
s lite
ratū
ros k
ūrin
io ir
jo
kultū
rini
o ko
ntek
sto
ryšy
s.A
pibr
ėžto
s nau
jaus
ios l
ietu
vių
ir
visu
otin
ės li
tera
tūro
s ten
denc
ijos.
2.1.
2. Ž
inot
i kul
tūro
s epo
chų
ir
liter
atūr
os k
rypč
ių b
ruož
us2.
1.�.
Ana
lizuo
ti įv
airi
ų ep
ochų
ir
lite
ratū
ros k
rypč
ių k
ūrin
ius
atsk
leid
žian
t kūr
inio
ir jo
kul
tūri
nio
kont
ekst
o ry
šį2.
1.4.
Žin
oti n
auja
usia
s lie
tuvi
ų ir
vi
suot
inės
lite
ratū
ros t
ende
ncija
s2.
2. A
naliz
uoti
teks
tus
Lite
ratū
ros t
yrin
ėjim
o m
etod
ai.
Skai
tym
o te
orijo
s.Te
ksto
ana
lizės
tiks
lai,
met
odai
, at
skir
ų ža
nrų
anal
izės
ypa
tum
ai.
Gro
žini
ai ir
neg
roži
niai
teks
tai.
Kri
tinis
mąs
tym
as.
2.2.
1. A
naliz
uoti
liter
atūr
os
tyri
nėjim
o m
etod
usA
pibr
ėžti
liter
atūr
os ty
rinė
jimo
met
odai
.Pa
teik
ti te
ksto
ana
lizės
tiks
lai,
met
odai
ir k
rite
rija
i.A
tlikt
os te
ksto
suvo
kim
o ir
an
aliz
ės u
žduo
tys.
Išan
aliz
uoti
teks
tai t
inka
mai
pa
siri
nkus
ana
lizės
būd
ą.
2.2.
2. N
agri
nėti
teks
to a
naliz
ės
tikslu
s, m
etod
us, k
rite
riju
s2.
2.�.
Kru
opšč
iai r
inkt
is ir
an
aliz
uoti
įvai
rius
gro
žini
us ir
ne
grož
iniu
s tek
stus
tink
amai
pa
sire
nkan
t ana
lizės
kry
ptį,
gilin
antis
į kū
rini
o pr
asm
ę, fo
rmą
ir
raiš
ką2.
2.4.
Kri
tiška
i ver
tinti
anal
izuo
jam
us te
kstu
s2.
�. U
gdyt
i m
okin
ių s
akyt
inę
ir r
ašyt
inę
Saky
tinės
ir r
ašyt
inės
kal
bos
ypat
umai
. K
albė
jimo
ir r
ašym
o si
tuac
ija,
2.�.
1. f
orm
uoti
kalb
ėjim
o įg
ūdži
us
atsi
žvel
gian
t į k
omun
ikac
inę
situ
aciją
, tik
slą
ir a
dres
atą
Api
būdi
nti s
akyt
inės
ir r
ašyt
inės
ka
lbos
ypa
tum
ai.
Išva
rdyt
i ir
paai
škin
ti te
kstų
9
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
kom
unik
aciją
ir
kūr
ybin
ius
gebė
jimus
tiksl
ai, a
dres
atas
, adr
esan
tas.
Teks
to k
ompo
navi
mas
. Te
kstų
tipa
i.K
ūryb
išku
mas
, ind
ivid
ualu
s stil
ius.
2.�.
2. A
naliz
uoti
įvai
rius
teks
tų ti
pus,
teks
to k
ompo
navi
mo
mod
eliu
stip
ai, t
ekst
o ko
mpo
navi
mo
mod
elia
i.Su
kurt
i įta
igūs
įvai
rių
tipų
ir
žanr
ų te
ksta
i.2.
�.�.
Ana
lizuo
ti pr
iem
ones
, le
mia
nčia
s tek
sto
įtaig
umą,
pade
danč
ias k
urti
pote
kstę
2.�.
4. K
urti
įvai
rių
tipų
ir ž
anrų
te
kstu
s2.
�.5.
for
muo
ti/s i
ndiv
idua
lų st
ilių
2.�.
6. V
ertin
ti lit
erat
ūrą
kaip
žm
ogau
s min
čių,
jaus
mų,
iš
gyve
nim
ų ra
iško
s būd
ą2.
4. U
gdyt
i ve
rtyb
ines
nu
osta
tas i
r es
tetin
ę nu
ovok
ą
Lite
ratū
ra –
žm
ogau
s ver
tybi
ų si
stem
os fo
rmuo
toja
.Įv
airi
alyp
io ši
uola
ikin
io g
yven
imo
kultū
ros s
ampr
ata.
Skai
tym
o m
otyv
acija
.
2.4.
1. V
ertin
ti lit
erat
ūrą
kaip
kul
tūro
s da
lį, p
aded
anči
ą pa
žint
i sav
e ir
pa
saul
į, fo
rmuo
ti žm
ogau
s ver
tybi
ų si
stem
ą
Paai
škin
ta li
tera
tūro
s kūr
inių
ve
rtyb
ių si
stem
a.Pa
aišk
inta
egz
iste
ncin
ė, ps
icho
logi
nė, f
iloso
finė
kūri
nio
prob
lem
atik
a, ši
uola
ikin
ės
visu
omen
ės p
robl
emos
.Pa
dem
onst
ruot
as k
ultū
rini
s iš
prus
imas
ver
tinan
t lite
ratū
ros
kūri
nius
.
2.4.
2. A
tskl
eist
i egz
iste
ncin
ę, ps
icho
logi
nę, f
iloso
finę
kūri
nio
prob
lem
atik
ą, gi
lintis
į ši
uola
ikin
ės
visu
omen
ės p
robl
emas
skai
tant
ir
anal
izuo
jant
lite
ratū
ros k
ūrin
ius
2.4.
�. P
ažin
ti įv
airi
alyp
į šiu
olai
kinį
ku
ltūri
nį g
yven
imą
2.4.
4. A
tskl
eist
i lite
ratū
ros i
r ki
tų
men
ų ry
šį2.
4.5.
for
muo
ti ir
stip
rint
i ska
itym
o m
otyv
aciją
�. U
gdym
o pr
oces
o va
ldym
as
�.1.
Pla
nuot
i ug
dym
o pr
oces
ąU
gdym
o pr
oces
ą re
glam
entu
ojan
tys
doku
men
tai i
r jų
taik
ymas
.D
alyk
o m
okym
o pr
ogra
mos
ir
išsi
lavi
nim
o st
anda
rtai
.U
gdym
o pr
oces
o ty
rim
o m
etod
ai.
Ugd
ymo
turi
nio
plan
avim
as ir
�.1.
1. A
naliz
uoti
ugdy
mą
regl
amen
tuoj
anči
us d
okum
entu
sIš
anal
izuo
ti Li
etuv
os
Res
publ
ikos
švi
etim
o do
kum
enta
i ir
par
engt
i išp
lėst
inia
i te
min
iai p
lana
i, ad
aptu
otos
ir
mod
ifiku
otos
mok
ymo
prog
ram
os, p
amok
ų m
odel
iai.
�.1.
2. O
rgan
izuo
ti lie
tuvi
ų ka
lbos
ir
liter
atūr
os p
amok
ų pr
oces
ą ta
ikan
t tr
adic
iniu
s ir
akty
viuo
sius
m
okym
o/si
met
odus
10
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
mod
elia
vim
as.
Vado
vėlių
ir k
itų fo
rmal
iųjų
ug
dym
o ša
ltini
ų an
aliz
ė ir
taik
ymas
.A
nato
min
ių, f
izio
logi
nių
ir
psic
hini
ų m
okin
ių r
aido
s ypa
tum
ų na
grin
ėjim
as ir
taik
ymas
.Su
sipa
žini
mas
su ši
uola
ikin
e pe
dago
gine
psi
chol
ogija
.
�.1.
�. f
orm
uluo
ti ug
dym
o tik
slus,
užda
vini
us, n
umat
yti i
r ap
ibrė
žti
etap
us
Išan
aliz
uoti
vado
vėlia
i.Ve
sta
pam
oka.
Nau
doti
trad
icin
iai i
r ak
tyvi
eji
mok
ymo
met
odai
ats
ižve
lgus
į u
gdym
o si
tuac
iją ir
mok
inių
po
reik
ius.
�.1.
4. N
agri
nėti
anat
omin
ius,
fizio
logi
nius
ir p
sich
iniu
s mok
inių
ra
idos
ypa
tum
us ir
taik
yti š
ias ž
inia
s ug
dym
o pr
oces
e�.
1.5.
Žin
oti s
varb
iaus
ius a
smen
ybės
gy
veni
mo
laik
otar
pius
, mok
inių
ak
cele
raci
jos p
robl
emas
�.1.
6. Iš
man
yti š
iuol
aiki
nės
peda
gogi
nės p
sich
olog
ijos p
agri
ndus
�.2.
Kur
ti sa
ugią
ir
pal
anki
ą ug
dytin
iam
s ap
linką
Ugd
ymo
aplin
kos k
ūrim
as.
Veik
la m
okyk
los b
endr
uom
enėj
e.Pe
dago
ginė
s sąv
eiko
s pri
ncip
ai.
Vaik
o po
reik
iai,
jų te
nkin
imo,
po
veik
io b
ūdai
ir g
alim
ybės
.Iš
tekl
ių n
audo
jimas
pal
anki
oms
ugdy
mo
sąly
gom
s kur
ti.
�.2.
1. K
urti
ugdy
mo/
si a
plin
ką,
užtik
rina
nčią
mok
inių
sve
ikat
ą ir
sa
ugum
ą
Per
peda
gogi
nes p
rakt
ikas
su
kurt
a m
okin
ių s
veik
atą
ir
saug
umą
užtik
rina
nti m
okyk
los i
r kl
asės
apl
inka
.Pe
r ve
stas
pam
okas
org
aniz
uota
įv
airi
ų po
reik
ių m
okin
ių v
eikl
a,
užtik
rint
as ti
nkam
as m
okyt
ojo
ir m
okin
ių b
endr
avim
as ir
be
ndra
darb
iavi
mas
.Pe
r pe
dago
gine
s pra
ktik
as
orga
nizu
ojan
t ugd
ymo
proc
esą
suda
ryto
s sąl
ygos
mok
inių
sa
vira
iška
i ir
kūry
bišk
umui
pl
ėtot
is.
Suku
rti i
r pe
r pe
dago
ginę
pr
aktik
ą pa
dem
onst
ruot
i vis
ų m
okyk
los b
endr
uom
enės
nar
ių
bend
ravi
mo
mod
elia
i.
�.2.
2. S
udar
yti s
ąlyg
as įv
airi
ų po
reik
ių m
okin
ių k
ūryb
inei
vei
klai
sk
atin
ti�.
2.�.
Ska
tinti
mok
iniu
s ben
drau
ti ir
be
ndra
darb
iaut
i�.
2.4.
Plė
toti
mok
inių
sav
irai
šką
ir
kūry
bišk
umą
�.2.
5. U
žmeg
zti i
r pa
laik
yti
nuol
atin
ius i
r gl
audž
ius r
yšiu
s su
mok
inių
tėva
is ir
kita
is
bend
ruom
enės
nar
iais
�.�.
Tai
kyti
ugdy
mo/
si
tech
nolo
gija
s
Met
odai
: ank
etav
imas
, ste
bėjim
as,
inte
rviu
, tes
tavi
mas
, dis
kusi
ja,
poka
lbis
, gar
so ir
vai
zdo
įraš
ai,
�.�.
1. T
aiky
ti įv
airi
ą m
okym
o/si
m
etod
iką
ir n
usta
tyti
jos į
taką
m
okin
ių m
okym
ui/s
i
Suda
rant
išpl
ėstin
ius p
amok
ų pl
anus
pri
taik
yti i
r su
deri
nti
įvai
rūs m
okym
o/si
met
odai
ir
11
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
žem
ėlap
ių (ž
odži
ų ir
sąv
okų)
su
dary
mas
, kla
usim
ynai
, situ
acijo
s an
aliz
ė, va
idm
enin
iai ž
aidi
mai
, ak
tyvi
eji i
r tr
adic
inia
i mok
ymo
met
odai
, ind
ivid
ualiz
avim
as ir
di
fere
ncija
vim
as.
Duo
men
ų ap
žval
ga.
Tyri
mo
būda
i: st
udija
vim
as,
steb
ėjim
as, k
laus
ymas
, kla
usin
ėjim
as.
Mok
ymas
is iš
kitų
tyri
mų.
Tyri
mų
rezu
ltatų
api
bend
rini
mas
ir
išva
dų fo
rmav
imas
.In
form
acin
ių k
omun
ikac
inių
te
chno
logi
jų (I
KT)
taik
ymas
.Su
sipa
žini
mas
su įv
airi
omis
ug
dym
o te
orijo
mis
.St
rate
gijų
ver
tinim
as, t
ikslų
ir
gair
ių n
umat
ymas
, ilg
alai
kių
ir
trum
pala
ikių
pla
nų su
dary
mas
.Sa
vų st
rate
gijų
kūr
imas
.St
rate
gijų
tarp
usav
io r
yšia
i.
�.�.
2. V
ertin
ti m
okym
o/si
vei
ksni
usbū
dai,
nust
atyt
a jų
įtak
a m
okin
ių
savi
raiš
kai i
r m
okym
ui/s
i. Įv
ertin
ti m
okym
o/si
vei
ksni
ai.
Prita
ikyt
os įv
airi
os st
rate
gijo
s or
gani
zuoj
ant u
gdym
o pr
oces
ą.Su
kurt
as p
amok
os p
lana
s.Pa
naud
otos
info
rmac
inės
ko
mun
ikac
inės
tech
nolo
gijo
s or
gani
zuoj
ant p
amok
as.
Pare
ngti
ilgal
aiki
ai ir
tr
umpa
laik
iai p
lana
i.
�.�.
�. Ž
inot
i įva
iria
s ugd
ymo
stra
tegi
jas:
daly
kine
s, ta
rpda
lyki
nes,
orie
ntuo
tas į
vad
ybą
�.�.
4. T
aiky
ti in
form
acin
es
kom
unik
acin
es te
chno
logi
jas
pam
okos
e�.
�.5.
Sud
aryt
i ir
tiksli
nti u
gdym
o pl
anus
�.�.
6. T
irti
įvai
rias
ugd
ymo
stra
tegi
jas,
kurt
i sav
as
�.4.
Kur
ti ir
įg
yven
dint
i in
tegr
uotų
sp
ecia
liųjų
po
reik
ių m
okin
ių
ugdy
mo/
si
prog
ram
as
Inte
gruo
tų ir
indi
vidu
aliz
uotų
m
okym
o pr
ogra
mų
pare
ngim
as.
Spec
ialių
jų u
gdym
o fo
rmų
pari
nkim
as.
Ugd
ymo
met
odų,
pro
gram
os,
turi
nio
ir ti
nkam
ų m
okym
o pr
iem
onių
taik
ymas
.Be
ndra
darb
iavi
mas
su sp
ecia
liųjų
po
reik
ių v
aiko
tėva
is (a
r va
iko
glob
ėjai
s), j
ų ko
nsul
tavi
mas
ir
info
rmav
imas
api
e va
iko
ug
dym
o/si
paž
angą
, sun
kum
us ir
pr
oble
mas
.
�.4.
1. R
engt
i int
egru
otas
ir
indi
vidu
aliz
uota
s mok
ymo
prog
ram
as
Išan
aliz
uoti
vaik
ų vy
stym
osi
sutr
ikim
ai, s
ukur
tos m
okym
o/si
pr
ogra
mos
ir sp
ecia
liosi
os
ugdy
mo
form
os.
Pare
ngto
s int
egru
oto
ir
indi
vidu
aliz
uoto
mok
ymo
prog
ram
os.
Suku
rti b
endr
adar
biav
imo
mod
elia
i.
�.4.
2. P
arin
kti i
r ta
ikyt
i spe
cial
iąsi
as
ugdy
mo
form
as
�.4.
�. T
aiky
ti ug
dym
o m
etod
us
atsi
žvel
gian
t į u
gdym
o tu
rinį
ir
prie
mon
es�.
4.4.
Ben
drad
arbi
auti
su tė
vais
12
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
�.5.
Ben
drau
ti ir
be
ndra
darb
iaut
i su
ugd
ymo
proc
eso
daly
viai
s\
Žm
ogau
s, ka
ip u
nika
laus
fizi
nio
ir
psic
hini
o in
divi
do, v
ertin
imas
.Pe
dago
gini
ų ty
rim
ų sp
ecifi
ka.
Ugd
ytin
ių m
oksli
nio,
ped
agog
inio
, ps
icho
logi
nio
paži
nim
o m
etod
ika.
Mok
ytoj
o, k
aip
asm
enyb
ės,
form
avim
as/is
.Be
ndra
darb
iavi
mas
su m
okin
ių
tėva
is, g
lobė
jais
, rūp
into
jais
.D
emok
ratiš
kų s
anty
kių
klas
ėje
ir
mok
yklo
je k
ūrim
as.
Bend
rųjų
žm
ogiš
kųjų
ver
tybi
ų ir
ku
ltūro
s per
ėmim
as.
�.5.
1. V
ertin
ti žm
ogų
kaip
uni
kalų
fiz
inį i
r ps
ichi
nį in
divi
dąPe
r pr
aktik
ą or
gani
zuot
as
peda
gogi
nis-
psic
holo
gini
s ty
rim
as, k
urį a
praš
ant
pade
mon
stru
ota
ugdy
tinių
pa
žini
mo
met
odik
a.Iš
anal
izuo
tas i
r pr
aktik
os
atas
kaito
je a
praš
ytas
ugd
ymo
proc
esas
. Pe
r pr
aktik
ą be
ndra
uta
ir
bend
rada
rbia
uta
su tė
vais
, suk
urti
dem
okra
tiški
san
tyki
ai m
okyk
loje
ir
kla
sėje
.Pe
r pr
aktik
as u
gdyt
a m
oksl
eivi
ų so
cial
inė,
doro
vinė
ir
inte
lekt
ualio
ji sa
vim
onė.
Suor
gani
zuot
i švi
etėj
iški
re
ngin
iai,
sufo
rmuo
tos t
iksli
ngos
m
oksl
eivi
ų ku
ltūri
nės,
do
rovi
nės,
vert
ybin
ės
nuos
tato
s.
�.5.
2. S
upra
sti š
eim
os ir
mok
yklo
s są
veik
os s
varb
ą, be
ndra
darb
iaut
i su
tėva
is k
aip
lygi
aver
čiai
s ugd
ymo
part
neri
ais
�.5.
�. K
urti
klas
ėje
ir m
okyk
loje
de
mok
ratiš
kus,
savi
tarp
io p
agal
ba
grin
džia
mus
san
tyki
us�.
5.4.
for
muo
ti te
isin
gas m
oksl
eivi
ų nu
osta
tas ž
mog
iško
siom
s ver
tybė
ms
ir k
ultū
rai p
erim
ti
�.6.
Ana
lizuo
ti ir
ve
rtin
ti m
okin
ių
pasi
ekim
us
Pasi
ekim
ų ve
rtin
imo
tipai
, būd
ai,
met
odai
, jų
taik
ymo
krite
rija
i at
sižv
elgi
ant į
IS ir
BP
reik
alav
imus
. M
okym
o/si
tiks
lai i
r už
davi
niai
. K
iekv
ieno
mok
inio
gal
imyb
ės
tobu
lėti
užtik
rini
mas
. M
okin
ių g
alim
ybės
įsiv
ertin
ti sk
atin
imas
.G
rįžt
amas
is r
yšys
.Pa
siek
imų
vert
inim
o kr
iteri
jų
pari
nkim
o m
etod
ika
ir p
asie
kim
ų ve
rtin
imo
plan
avim
as.
Vert
inim
o kr
iteri
jų k
aito
s vei
ksni
ai.
Vert
inim
o si
stem
os ti
ksla
i ir
�.6.
1. A
naliz
uoti
mok
inių
pas
ieki
mų
ir p
ažan
gos v
ertin
imų
tipus
, būd
us,
met
odus
, jų
taik
ymo
ir fi
ksav
imo
krite
riju
s ats
ižve
lgia
nt į
IS ir
BP
reik
alav
imus
Įver
tinti
ir o
rgan
izuo
jant
ug
dym
o pr
oces
ą pr
itaik
yti
mok
inių
pas
ieki
mų
ir p
ažan
gos
vert
inim
ų tip
ai, b
ūdai
, met
odai
, jų
taik
ymo
ir fi
ksav
imo
krite
rija
i ats
ižve
lgia
nt į
IS ir
BP
reik
alav
imus
.N
umat
yti m
okym
o/si
tiks
lai i
r už
davi
niai
.Pe
r pa
mok
as u
žtik
rint
os
kiek
vien
o m
okin
io to
bulė
jimo
galim
ybės
.G
aran
tuot
as n
uola
tinis
gr
įžta
mas
is r
yšys
org
aniz
uoja
nt
�.6.
2. N
umat
yti m
okym
o/si
tiks
lus i
r už
davi
nius
�.6.
�. U
žtik
rint
i kie
kvie
nam
m
okin
iui g
alim
ybę
tobu
lėti
�.6.
4. A
naliz
uoti
grįž
tam
ąjį r
yšį
�.6.
5. P
arin
kti v
ertin
imo
krite
rijų
m
etod
iką,
plan
uoti
pasi
ekim
ų ve
rtin
imo
etap
us
1�
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
duom
enų
šalti
niai
.M
okin
ių p
asie
kim
ų ve
rtin
imo
info
rmac
ijos a
pibe
ndri
nim
as.
Mok
inių
, jų
tėvų
, kitų
mok
ytoj
ų,
mok
yklo
s vad
ovų
info
rmav
imas
api
e m
okin
ių m
okym
ąsi,
pasi
ekim
us ir
sp
raga
s.
�.6.
6. A
pibr
ėžti
vert
inim
o tik
slus
atsi
žvel
gus į
ver
tinim
o kr
iterij
ų ka
itos
veik
sniu
s
ugdy
mo
proc
esą.
Pari
nkta
ver
tinim
o kr
iteri
jų
met
odik
a, su
plan
uoti
pasi
ekim
ų ve
rtin
imo
etap
ai.
Ats
ižve
lgia
nt į
vert
inim
o kr
iteri
jų k
aito
s vei
ksni
us,
apib
rėžt
i ver
tinim
o si
stem
os
tiksl
ai.
Api
bend
rint
i ir
IT p
riem
onėm
is
užfik
suot
i mok
inių
pas
ieki
mai
. Pa
reng
ta ir
pri
taik
yta
oper
atyv
i in
form
avim
o ap
ie m
okin
ių
mok
ymąs
i ir
pasi
ekim
ų sp
raga
s si
stem
a.
�.6.
7. A
pibe
ndri
nti m
okin
ių
pasi
ekim
us�.
6.8.
Info
rmuo
ti m
okin
ius,
jų tė
vus,
kitu
s mok
ytoj
us, m
okyk
los v
adov
us
apie
mok
inių
mok
ymąs
i
4. A
smen
inis
pr
ofes
inis
to
bulė
jimas
4.1.
Ref
leks
yvia
i ve
rtin
ti pr
ofes
inę
veik
lą
Švie
timo
nauj
ovių
ana
lizav
imas
ir
vert
inim
as.
Ger
osio
s pat
irtie
s skl
eidi
mas
.G
rįžt
amoj
o ry
šio
tyri
mas
.Sa
vian
aliz
ės m
etod
ai.
Mok
ytoj
o, k
aip
asm
enyb
ės,
form
avim
as/is
.K
arje
ros p
lana
vim
as.
Prof
esin
ės v
eikl
os to
bulin
imas
: na
ujau
sių
info
rmac
ijos i
r ko
mun
ikac
ijos p
riem
onių
įval
dym
as,
užsi
enio
kal
bos v
arto
jimo
įgūd
žių
gilin
imas
, dar
bas s
u te
chni
nėm
is ir
va
izdo
pri
emon
ėmis
.
4.1.
1. N
agri
nėti
švie
timo
nauj
oves
Išna
grin
ėtos
ir įv
ertin
tos
švie
timo
nauj
ovės
. Iš
tirti
ir p
rakt
ikos
ata
skai
tose
pr
itaik
yti s
avia
naliz
ės m
etod
ai,
pagr
įsti
refle
ksija
. Įv
ertin
tas m
okym
o pr
oces
o ve
iksm
ingu
mas
pra
ktik
os
atas
kaito
se.
Įver
tinti
tobu
linim
osi
met
men
ys.
Sufo
rmuo
tos n
uost
atos
nu
olat
tobu
linti
prof
esin
ius i
r as
men
iniu
s geb
ėjim
us.
Org
aniz
uoja
nt p
amok
as
naud
otos
info
rmac
inės
ko
mun
ikac
inės
tech
nolo
gijo
s, te
chni
nės i
r va
izdi
nės
prie
mon
ės.
4.1.
2. Įs
iver
tinti
veik
lą
4.1.
�. V
ertin
ti to
bulė
jimo
truk
džiu
s ir
gal
imyb
es4.
1.4.
Ugd
ytis
por
eikį
mok
ytis
vis
ą gy
veni
mą
4.1.
5. P
roje
ktuo
ti ne
nutr
ūkst
amą
prof
esin
į ir
asm
enin
į tob
ulėj
imą
4.1.
6. T
obul
inti
info
rmac
inės
ko
mun
ikac
inės
kul
tūro
s pag
rind
us4.
1.7.
Kom
unik
uoti
nors
vie
na
Vaka
rų E
urop
os k
alba
4.1.
8. N
audo
ti te
chni
nes i
r va
izdi
nes
prie
mon
es
4.2.
Kūr
ybiš
kai
reag
uoti
į Po
reik
io m
okyt
is v
isą
gyve
nim
ą ug
dym
as/is
.4.
2.1.
for
muo
ti po
reik
į mok
ytis
vis
ą gy
veni
mą
Per
peda
gogi
nę p
rakt
iką
suku
rtas
ir p
adem
onst
ruot
as
14
Veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
pasa
ulio
pok
yčiu
sD
alyv
avim
as m
oksli
nėje
kūr
ybin
ėje
veik
loje
.Sa
vito
ped
agog
inio
stili
aus k
ūrim
as.
Kul
tūrų
įvai
rovė
s pov
eiki
o ve
rtin
imas
.
4.2.
2. D
alyv
auti
mok
slinė
je
kūry
binė
je v
eikl
oje
savi
tas p
edag
ogin
is st
ilius
.Įv
airi
ų pe
dago
gini
ų si
tuac
ijų
met
u įv
ertin
tas k
ultū
rų įv
airo
vės
pove
ikis
ugd
ymui
/si.
4.2.
�. K
urti
savi
tą p
edag
ogin
ės
veik
los s
tilių
4.2.
4. P
ozity
viai
ver
tinti
kultū
rų
įvai
rovę
Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas
Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt
Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7621
www.pmmc.lt
Išleido