Nacionalinė verslo administratorių asociacija

Taikomasis mokslinis tyrimas „Optimalaus individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių

asmenų nemokumo problemų sprendimo modelio nustatymas“

Vilnius, 2008 m. birželis

Taikomasis mokslinis tyrimas „Optimalaus individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo

modelio nustatymas“

Turinys

Eil. nr.

Pavadinimas Puslapiai

1 Turinys 22 Fizinio asmens nemokumas. Įžanga 33 Užsienio šalių teisinio reguliavimo praktikos analizė 5

3.1 Vokietijos fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų ir kitos su šių teisės aktų taikymu susijusios medžiagos apibendrinimas

5

3.2 Fizinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimas Latvijoje 20 3.3 Vokietijos ir Latvijos nemokumo įstatymuose numatytų sprendimų palyginamoji

lentelė31

4 Fizinio asmens nemokumas. Teisinio reguliavimo principai. Esminės nuostatos 38 5 Fizinių asmenų nemokumo procesą reglamentuosiančio teisės akto struktūra.

Pagrindinės procedūros65

6 Santrauka 82 7 Naudotų šaltinių sąrašas 86 8 Rengiant taikomąjį mokslinį tyrimą dalyvavusių asmenų sąrašas 87

2

Fizinio asmens nemokumas. Įžanga

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai reguliuoja tik juridinių asmenų (pagal 2001 m. kovo 20 d. LR įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 pirmo straipsnio redakciją, tai apibrėžiama kaip įmonių), kurie teismo sprendimu ar/ir kreditorių susirinkimo, jei bankroto byla nagrinėjama ne teismo tvarka, sprendimu gali būti pripažįstami nemokiais, bankroto procedūras ir neapima individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo reguliavimo.

LR įmonių bankroto įstatymo reguliavimo sričiai priskiriamos ir individualiosios įmonės bankroto procedūros, kuriose tokios įmonės savininkas, kaip konkretus fizinis asmuo, yra subsidiariai atsakingas kreditoriams. Paskirsčius asmeninį tokio įmonininko turtą ir pabaigus bankroto procedūras, įmonininkas (fizinis asmuo), vadovaujantis Bankroto įstatymo, kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų normomis ir vadovaujantis suformuota teismine praktika, yra atleidžiamas nuo likusių nepadengtų kreditorinių reikalavimų tenkinimo – jam yra suteikiama galimybė grįžti į verslą.

Taigi verslininkai, kurie plėtoja verslą įsteigę įmones, dėl tam tikrų verslo sąlygų pasikeitimo jų įmonėms tapus nemokioms, kaip fiziniai asmenys, nėra sužlugdomi, nes sprendimai dėl susidariusių nemokių įmonių įsiskolinimų yra priimami ir įgyvendinami vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo nuostatomis – išieškojimai yra nukreipiami į įmonių turtą, asmeninį turtą, o baigus bankroto procesą, pasibaigia ir įmonės prisiimti įsipareigojimai.

Palyginti su verslininku, kuris įsteigė įmonę ir kurio verslas plėtojamas vadovaujantis tokios įmonės veiklą reguliuojančiais ar/ir su šios įmonės veiklos reglamentavimu susijusiais teisės aktais, Lietuvoje individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys, tarp to, pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys, ūkininkai, kiti fiziniai asmenys, yra nelygiavertės konkurencijos sąlygose – pastarųjų veikla akivaizdžiai sietina su didesne rizika, nes, jiems tapus nemokiems, kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš jų turto, pajamų vadovaujantis išimtinai LR civilinio kodekso bei LR civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Akivaizdu, kad fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą (ūkininkai, asmenys, veikiantys pagal verslo liudijimus, kiti aktyviai veikiantys asmenys), tačiau neįsteigę juridinių asmenų, iš esmės neturi galimybės įveikti susidariusių finansinių sunkumų remdamiesi analogiškomis teisės normomis, kokiomis naudojasi juridiniai asmenys. Tokiu atveju aktyvia veikla užsiimantiems fiziniams asmenims (verslininkams), kurie dėl objektyvių priežasčių yra susidūrę su finansiniais sunkumais (kurie tam tikromis aplinkybėmis tapo nemokūs), nesudarytos panašios galimybės „sugrįžti“ į verslą.

Galima būtų pabrėžti, kad iš esmės ši situacija vertintina kaip Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas.

Pažymėtina, kad atskiros Europos Sąjungos šalys (Vokietija, Airija ir kt.) teisės aktais yra apibrėžusios verslo subjektų-skolininkų teises ir jų atsakomybę, be to, atsakomybę dėl neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, ypatingai nesureikšmina to – ar verslą plėtoja įmonė, ar ekonomine veikla (verslu) tiesiogiai užsiima pats fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad šiose šalyse fiziniai asmenys (verslininkai) yra socialiai apsaugoti geriau – yra atleidimo nuo likusių neįvykdytų įsipareigojimų (atleidimo nuo likusių skolų) institutas – tenka konstatuoti, kad Lietuvoje individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys nėra lygiavertėse konkurencinėse sąlygose lyginant taip pat ir su kitų šalių fiziniais asmenimis (verslininkais).

3

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Europos Sąjungos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl nemokumo bylų“ nėra išskirti skolininko turto administravimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo ar kitokie nemokumo proceso ypatumai pabrėžiant įmonės arba pabrėžiant fizinio asmens, kaip teisės subjekto, veiklos specifiką – reglamento 9 p. sakoma: „Šis reglamentas turėtų būti taikomas bankroto byloms, kai skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo“.

Taigi, parengus sprendimus dėl individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo Lietuvoje, kartu būtų sudarytos sąlygos tinkamiau įgyvendinti minėtą Europos Sąjungos teisės aktą.

Nagrinėjant fizinių asmenų nemokumo problemas, būtina priimti domėn tai, kad dėl netinkamos (nepamatuotos) veikos ar/ir dėl besikeičiančių rinkos ekonomikos sąlygų su finansiniais sunkumais susiduria ir fiziniai asmenys, kurie nėra verslininkai (kurie neužsiima individualia veikla ar/ir kurie tam tikram laikui yra pristabdę tokią veiklą), kai jie nebegali laiku įvykdyti teisės aktų apibrėžta tvarka jiems nustatytų prievolių ar/ir jų pačių prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Paprastai šie finansiniai reikalavimai kyla iš įvairių rūšių sutarčių, dažniausiai atitinkančių vartojimo teisinius santykius. Preziumuotina, kad vartotojiškumas tiesiogiai ar netiesiogiai skatina asmenų verslumą – tikėtina, kad esant palankiai teisinei, socialinei aplinkai, kai visuomenėje yra skatinama privati iniciatyva, kai toleruojama pamatuota verslo rizika, kai sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos juridinio asmens ir fizinio asmens veiklai, dalis aktyvių fizinių asmenų (vartotojų) siektų užsiimti verslu.

Natūralu, kad tokių santykių reguliavimu taikant nemokumo institutą turėtų būti suinteresuotos abi pusės (tiek skolininkai, tiek kreditoriai) – kreditoriai turėtų motyvuotą interesą apsisaugoti nuo nesąžiningų vartotojų, o skolininkai šioje situacijoje turėtų galimybę išvengti absoliutaus nemokumo.

Šiuo projektu bus apibrėžiamos esminės nuostatos dėl ekonomine veikla (verslu) užsiimančių fizinių asmenų, be to, pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų, nemokumo bei nustatoma, kokia tvarka ir kokie turėtų būti parengiami sisteminiai sprendimai, susiję su skolininko ir kreditoriaus interesų derinimu, skolininko turto administravimu, jo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu (kreditorių reikalavimų tenkinimu).

Rengiant šį darbą bus:- atsižvelgiama į Vokietijos, kaip Europos Sąjungos šalies, kuri turi ilgametę praktiką sprendžiant fizinių asmenų nemokumo klausimus, patirtį;

- priimti dėmesin Latvijos, kaip savo istorija artimos Lietuvai šalies, veiksmai įtvirtinant fizinių asmenų nemokumo institutą;

- įvertinti duomenys ir nuostatos, išdėstytos 2005 metais parengtame Taikomojo mokslinio tyrimo darbe „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“;

- panaudotas teigiamas praktinis patyrimas, kurį sukaupė institucijos, dirbančios nemokumo klausimais Lietuvoje, be to, priimtos domėn nagrinėjamam klausimui aktualios LR įmonių bankroto įstatymo ir LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo principinės nuostatos.

Tyrimo metu numatoma parengti fizinio asmens nemokumo proceso teisinio reguliavimo principus, pateikti pagrindines nuostatas siekiant, kad šio proceso metu iš fizinio asmens turto, gaunamų įplaukų būtų tenkinami bendri skolininko kreditorių interesai, o sąžiningai veikiančiam fiziniam asmeniui būtų sudaroma galimybė atkurti mokumą ir, jei buvo tinkamai vykdomas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas, nustatyta tvarka atleisti jį nuo likusių skolų.

4

Užsienio šalių teisinio reguliavimo praktikos analizė.Vokietijos fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų ir kitos, su

šių teisės aktų taikymu susijusios medžiagos apibendrinimas

Sprendimai, kurie įgyvendinti Vokietijoje nagrinėjant fizinių asmenų nemokumo klausimus, įdomūs tuo, kad šioje šalyje seniai egzistuoja fizinio asmens nemokumo institutas ir pakankamai ilga tokio teisės akto taikymo praktika. Reikšminga ir tai, kad, atsižvelgiant į nemokumo proceso praktiką, šiuo metu rengiamas įstatymo pakeitimo projektas

1. Statistiniai duomenys

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, pareiškimų dėl juridinių asmenų bankroto procesų 2006 m., palyginti su ankstesniaisiais metais, sumažėjo 17,6 proc., o pareiškimų dėl fizinių asmenų nemokumo procesų skaičius tebėra aukštas ir, palyginti su 2005 m., padidėjo 34 proc.

2006 m. Vokietijoje pareiškimus dėl vartotojų nemokumo bylos iškėlimo padavė iš viso 92310 fizinių asmenų. Apibendrinus statistinius duomenis, paaiškėjo, kad fizinių asmenų, vartotojų, nemokumo bylos 2006 m. sudarė 60 proc. visų nemokumo bylų. Taigi Vokietijoje pastebima aiški tendencija – fizinių asmenų nemokumo bylų nuolat daugėja.1

Vokietijos teisingumo ministerijos duomenimis, 80 proc. visų fizinių asmenų, besikreipiančių

(ar kurių kreditoriai kreipiasi) su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo, neturi visiškai jokio turto, iš kurio gali būti išieškomos skolos. Apskaičiuota, kad dėl įstatyminės teisės atidėti vartotojų nemokumo proceso išlaidų apmokėjimą, federacinių žemių biudžetai praranda apie 2300 eurų už 1 vartotojų nemokumo procesą. Ir nors paprastai išlaidas turi padengti skolininkas, jiems neturint lėšų, už juos į priekį išlaidas turi padengti federacinių žemių biudžetai. Teisingumo ministerijos apskaičiavimais, jei būtų supaprastintas vartotojų nemokumo procesas pagal Vokietijos Parlamento šiuo metu svarstomą, Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą „Dėl fizinių asmenų, neturinčių visiškai jokio turto, atleidimo nuo likusių skolų ir vartotojų nemokumo proceso pakeitimo“ (toliau – Įstatymo projektas)2 (žr. detaliau apibendrinimo dalį „Įstatymo projekto apžvalga“), išlaidos vartotojų nemokumo procesui sumažėtų nuo 2300 eurų iki 750 eurų vienam procesui, o nemokių verslininkų atveju – nuo 3900 eurų už įprastinį nemokumo procesą iki 1470 eurų vienam procesui. Iš viso proceso supaprastinimas federacinėms žemėms sutaupytų apie 150 milijonų eurų per metus.

Galutinių 2007 m. statistinių duomenų šiuo metu dar nėra, tačiau remiantis naujausiais apibendrintais duomenimis, nuo 2007 m. sausio iki lapkričio juridinių asmenų nemokumo atvejų sumažėjo 14,7 proc. (26 752 atvejai), o fizinių asmenų – vartotojų – padidėjo 11 proc. (97 338 atvejai). Preliminariais duomenimis, iš viso 2007 m. užfiksuota 166 000 nemokumo atvejų, iš jų – 29 000 įmonių nemokumo (15 proc. mažiau nei praėjusiais metais) ir 105 000 vartotojų nemokumo atvejų (9 proc. daugiau nei praėjusiais metais), taigi fizinių asmenų – vartotojų nemokumo atvejų didėjimo tendencijos išliko ir 2007 m.3

1 Vokietijos federalinės Statistikos tarnybos duomenys. Statistisches Bundesamt, Wirtschaft und Statistik, 4/2007. http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/WirtschaftStatistik/UnternehmenGewerbeanzeigen/Insolvenzen06,property=file.pdf 2 Įstatymo projektas „Dėl fizinių asmenų, neturinčių visiškai jokio turto, atleidimo nuo likusių skolų ir vartotojų nemokumo proceso pakeitimo“. Entwurf eines Gesetzes zur Entschuldung völlig mittelloser Personen und zur Änderung des Verbraucherinsolvenzverfahrens. http://www.insolvenzrecht.de/inhalte/materialien/rege-inso-2007/

5

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos pateikti statistikos duomenys (2006 m. lentelė)

Bendroji nemokumo statistika pagal subjektus

Įmonių ir fizinių asmenų nemokumas

Įmonės/kiti skolininkaiSkaičius

2005 2006

Įmonės (įskaitant smulkias įmones) 36 843 30 357

Kiti skolininkai iš viso 99 711 124 047

Fiziniai asmenys, tokie kaip akcininkai ir kt. 3 446 2 468

Fiziniai asmenys, anksčiau užsiėmę savarankiška ekonomine veikla1 19 919 21 237

Fiziniai asmenys, anksčiau užsiėmę savarankiška ekonomine veikla2 4 818 5 752

Vartotojai 68 898 92 310

Palikimai 2 630 2 280

Nemokumo atvejai iš viso 136 554 154 404

1 kurių atžvilgiu vykdytas įprastinis nemokumo procesas, t.y., kurių turtiniai santykiai nėra aiškūs.2 kurių atžvilgiu vykdytas supaprastintas nemokumo procesas, t.y., kurių turtiniai santykiai yra aiškūs.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos pateiktais duomenimis, nuo 1999 m. atliktos Nemokumo įstatymo reformos pradžios 400 000 vartotojų padavė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, siekdami, kad po „tinkamo elgesio“ laikotarpio jie būtų atleisti nuo likusių skolų sumokėjimo. Remiantis Vokietijoje veikiančių 126 skolininkų konsultacijų įstaigų (vok. Beratungsstelle) 2006 m. pateiktais duomenimis apie konsultuotis atvykusius 33 000 asmenų, 2007 m. šie duomenys buvo pirmą kartą statistiškai įvertinti. Tai savanoriškais asmenų parodymais paremti duomenys apie pradelstų įsiskolinimų turinčių asmenų grupių sudėtį, apie įsiskolinimų priežastis ir įsiskolinimo lygį bei apie svarbiausius kreditorius. 2007 m. pirmą kartą atliktos fizinių asmenų pradelstų įsiskolinimų statistikos tikslas – surinkti ir apibendrinti duomenis apie į sunkią finansinę padėtį patekusius fizinius asmenis, kurie kreipėsi patarimo į skolininkų konsultacijų įstaigas. Pagrindinis stimulas tokiai statistikai parengti buvo informacijos apie pradelstus įsiskolinimus turinčių asmenis poreikis, kilęs dėl minėtų nuo 1999 m. teismams paduotų 400 000 pareiškimų dėl nemokumo bylų vartotojams iškėlimo.

Pagrindiniai statistiniai rezultatai: vidutiniškai kiekvienas iš asmenų, atvykusių konsultuotis į skolininkų konsultacijų įstaigas, turi 37 000 eurų pradelstų įsiskolinimų, kai visos turimos netto pajamos siekia 1144 eurus. Daugiau nei pusė konsultuotis atvykusių asmenų buvo bedarbiai.

3 Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenys. Statistisches Bundesamt, Wirtschaft und Statistik, 4/2007. http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/WirtschaftStatistik/UnternehmenGewerbeanzeigen/Insolvenzen06,property=file.pdf

6

Nedarbas trečdaliui asmenų buvo pagrindinė pradelstų įsiskolinimų priežastis. Daugiausia pradelstų įsiskolinimų turi asmenys, vieni vedantys namų ūkį, įskaitant motinas, kurios vienos augina vaikus. 36 proc. visų atvejų pradelstų įsiskolinimų turi šeimos su vaikais.4

Remiantis surinktais statistiniais duomenimis, pateikti apibendrinimai (lentelės):

Vidutinis fizinių asmenų pradelstų įsiskolinimų lygis

Vidutinis pradelstų įsiskolinimų lygis pagal kreditorių rūšis 2006 metais

Vidutinis fizinių asmenų pradelstų įsiskolinimų lygis, eurais

Iš viso 36 874

Kredito institucijos 21 402

Prekybos įmonės 564

Viešosios teisės kreditoriai 2 426

Skolų išieškojimo (inkaso) biurai 2 646

Telekomunikacijų įmonės 589

Nuomotojai 976

Įsipareigojimai teikti išlaikymą 355

Privatūs asmenys 1 026

Kiti kreditoriai 6 890

Pagrindinės fizinių asmenų pradelstų įsiskolinimų priežastys:

4 Ištrauka iš Vokietijos federalinės statistikos tarnybos leidinio „Ekonomika ir statistika“ (vok. Wirtschaft und Statistik). Dipl.-Volkswirt Jürgen Angele. Pradelsti privačių asmenų įsiskolinimai 2006 m. (vok. Überschuldung privater Haushalte im Jahr 2006), Statistisches Bundesamt, Wiesbaden, November, 2007. http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/WirtschaftStatistik/AllgemeinesMethoden/AktuellUeberschuldung,property=file.pdf

7

Pradelstų įsiskolinimų priežastys 2006 metais

Pagrindinės pradelstų įsiskolinimų priežastys %

Nedarbas 29,6

Skyrybos, partnerio/partnerės mirtis 13,1

Liga, nelaimingas atsitikimas, priklausomybės ligos 8,6

Neekonomiškas namų ūkio vedimas 8,5

Žlugęs asmeninis verslas 10,3

Mokėjimų įsipareigojimai, kylantys dėl laidavimo, skolos perėmimo arba bendrosios atsakomybės už skolas

1,5

Žlugęs nekilnojamojo turto finansavimas 3,8

Nepakankamai gauta patarimų kreditų ar laidavimo klausimais (beratung) 3,4

Kita 21,1

2. Teisinio reglamentavimo raida ir esminiai bruožai

Iki 1999 m. Vokietijoje nemokumo procesus reglamentavo Vokietijos bankroto įstatymas (vok. Konkursordnung, galiojo 120 metų), Kompromisinių susitarimų įstatymas (vok. Vergleichsordnung, galiojo 65 metus) ir Kolektyvinio išieškojimo įstatymas (vok. Vollstreckungsordnung).

1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo dabartinis Nemokumo įstatymas5 (vok. Insolvenzordnung), kuris pakeitė ankstesnius įstatymus ir nustatė vienodą visų nemokumo bylų procesą Vokietijoje. Nemokumo įstatymas taikomas visų kategorijų nemokumo byloms, o pripažinti nemokiu pagal jį galima tiek juridinius asmenis, tiek fizinius asmenis (Nemokumo įstatymo 11 str.), įskaitant asmenis, neužsiimančius jokia ekonomine veikla, neturinčius nuosavo verslo, pvz., pensininkus, studentus, bedarbius.

Fizinių asmenų nemokumo srityje esminės 1999 m. Nemokumo įstatymo naujovės buvo atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo (vok. Restschuldbefreiung) instituto įtvirtinimas ir 5 Insolvenzordnung. 1994.10.5. (BGBl. I S. 2866). Paskutiniai pakeitimai padaryti 2007 m. balandžio 13 d. Įstatymu dėl nemokumo proceso supaprastinimo (BGBl.I S.509).

8

supaprastinto vartotojų nemokumo proceso (vok. Verbraucherinsolvenzverfahren) įtvirtinimas Vokietijos nemokumo teisėje. Greta įprastinio nemokumo proceso 1999 m. Nemokumo įstatyme įtvirtinus supaprastintą nemokumo procesą vartotojams, iš dalies buvo nukrypta nuo ligi tol Vokietijos nemokumo teisėje galiojusio principo, kad fiziniam ir juridiniam asmeniui nemokumo procesui turi būti taikomos vienodos taisyklės. Sėkmingai užbaigtas fizinio asmens nemokumo procesas tapo būtina prielaida tam, kad skolininkas po šešerių metų vadinamojo „tinkamo elgesio periodo“ (vok. Wohlverhaltensphase) galėtų būtų atleistas nuo likusių skolų. Ši taisyklė taikytina visiems fiziniams asmenims, todėl ji pagerino padėtį ne tik vartotojams, t.y. asmenims, neužsiimantiems savarankiška ekonomine veikla, bet ir verslininkams, laisvųjų profesijų atstovams ir kitiems savarankiška ekonomine veikla užsiimantiems asmenims.

Praėjus beveik 3 metams po 1999 m. nemokumo teisės reformos, 2001 m. gruodžio 1 d. Vokietijoje įsigaliojo nauji svarbūs nemokumo teisės pakeitimai. Nors esminė nemokumo teisės reforma Vokietijoje buvo įvykus dar 1999 m., būtent tada įvestas atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutas, tačiau fizinių asmenų nemokumo procesų skaičius gerokai padidėjo tuomet, kai 2001 m. dar kartą buvo pakeistos Nemokumo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios fizinių asmenų nemokumo klausimus. Iki 2001 m. Nemokumo įstatymo pakeitimų, teismai atsisakydavo kelti nemokumo bylą, jei skolininkas nepajėgdavo sumokėti teismo išlaidų, ir taip buvo užkertamas kelias skolininkui pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutu. Po 2001 m. reformos skolininkams, neturintiems lėšų teismo išlaidoms padengti, pradėtas taikyti teismo išlaidų sumokėjimo atidėjimo institutas, taip sudarant sąlygas net visiškai jokio turto neturintiems skolininkams iškelti nemokumo bylą ir po jos užbaigimo skolininkams būti atleistiems nuo likusių skolų sumokėjimo. Šiuo metu Vokietijos federalinė statistikos tarnyba neturi duomenų, kiek atidėtų teismo išlaidų galiausiai sumokama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje ir teisės literatūroje išreikštas nepasitenkinimas tokiu modeliu, ypač, kiek tai susiję su fizinių asmenų, neturinčių visiškai jokio turto, nemokumo procesu. Pažymėtina, kad Vokietijos teisingumo ministerija 2007 m. pateikė Įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį planuojama pakeisti nemokumo proceso tvarką asmenims, neturintiems lėšų sumokėti už nemokumo procesą (žr. detaliau apibendrinimo dalį „Įstatymo projekto apžvalga“). Įstatymo pakeitimo projektas numato, kad visiškai lėšų neturinčių fizinių asmenų atžvilgiu nebus keliama nemokumo byla, pareiškimas teismui dėl nemokumo proceso būtų atmetamas dėl lėšų nemokumo proceso išlaidoms padengti trūkumo ir iškart būtų pereinama prie atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo proceso, t.y. įvykdžius reikiamas sąlygas prasidėtų „tinkamo elgesio periodas“.

Taip pat 2001 m. Nemokumo įstatymo pakeitimais vadinamasis „tinkamo elgesio periodas“, kuriam tęsiantis skolininkas privalo visas gautas pajamas, išskyrus turtą, iš kurio negali būti išieškoma, perleisti savo kreditoriams, buvo sutrumpintas nuo anksčiau galiojusių septynerių iki šešerių metų. 2001 m. Nemokumo įstatyme taip pat išgrynintas vartotojų nemokumo instituto taikymas. Laikotarpiu nuo 1999 iki 2001 m. vartotojų nemokumo procesas buvo taikomas ne tik asmenims, nesiverčiantiems jokia savarankiška ekonomine veikla, bet ir fiziniams asmenims, kurie tam tikras nedideles pajamas gaudavo iš smulkaus verslo. Kadangi praktikoje pasirodė sunku atriboti, kada fizinio asmens verslas yra smulkus, o pajamos mažos, 2001 m. Nemokumo įstatymo pakeitimu buvo nustatyta, kad visiems fiziniams asmenims, besiverčiantiems savarankiška ekonomine veikla, taikomas ne supaprastintas vartotojų nemokumo procesas, o įprastinis nemokumo procesas (vok. Regelinsolvenzverfahren, t.y. tokios pat taisyklės kaip juridiniams asmenims).

Taigi šiuo metu įprastinis nemokumo procesas (vok. Regelinsolvenzverfahren) taikomas juridiniams asmenims, individualioms įmonėms, fiziniams asmenims, užsiimantiems savarankiška ekonomine veikla, ir kitiems tam tikroms kategorijoms priklausantiems fiziniams asmenims, pvz., didžiųjų kompanijų akcininkams bei pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo metu ekonominės veiklos nevykdantiems, tačiau anksčiau vykdžiusiems asmenims, kurių turtiniai santykiai nėra aiškaus pobūdžio (vok. ueberschaubar), t.y., kurių turimų kreditorių skaičius lygus ar viršija 20

9

arba/ir jiems yra pareikšta reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių (suprantamų plačiąja prasme, t.y. įskaitant pretenzijas dėl darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir pan.). Pažymėtina, jog pagal teisės doktriną, teismas gali pripažinti, kad fizinio asmens turtiniai santykiai nėra aiškūs, ir taikyti įprastinę nemokumo procedūrą net ir tuo atveju, kai fizinis asmuo turi mažiau nei 20 kreditorių ir nėra reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, tačiau esama kitų aplinkybių, rodančių, kad turtiniai santykiai nėra aiškūs, pvz., dauguma reikalavimų fiziniam asmeniui yra užginčyti ir pan.

Taigi, pagal dabartinį Vokietijos nemokumo įstatymą, pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momentu tiek veikiančios smulkios individualiosios įmonės, tiek veikiantys verslininkai ir kiti savarankiška ekonomine veikla užsiimantys fiziniai asmenys gali pasinaudoti tik įprastine bankroto procedūra (tokia, kuri taikoma juridiniams asmenims), o ne supaprastintu, mažiau teismo proceso išlaidų ir laiko bei darbo sąnaudų reikalaujančiu vartotojų nemokumo procesu.

Devintojoje Nemokumo įstatymo dalyje yra reglamentuotas supaprastintas „Vartotojų nemokumo procesas“. Pagal Nemokumo įstatymo 304 straipsnio 1 ir 1 dalis, tas, kuris „nevykdo ar nevykdė jokios savarankiškos ekonominės veiklos” arba alternatyviai, vykdė savarankišką ekonominę veiklą, tačiau ją baigė iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo, o jo turtiniai santykiai yra aiškūs bei jam nekeliami reikalavimais iš „darbo santykių“, turi turėti galimybę pasinaudoti supaprastintu ir mažiau lėšų reikalaujančiu nemokumo procesu ir jį užbaigus – pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo galimybe.

Taigi, pagal galiojantį Nemokumo įstatymą, išskirtinos dvi fizinių asmenų grupės:a) fiziniai asmenys, užsiimantys savarankiška ekonomine veikla ir anksčiau savarankišką ekonominę veiklą vykdę asmenys, kurių turtiniai santykiai nėra aiškūs – jiems taikomas įprastinis nemokumo procesas; b) vartotojai ir anksčiau savarankišką ūkinę veiklą vykdę asmenys, kurių turtiniai santykiai yra aiškūs – jiems taikomas supaprastintas nemokumo procesas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nemokumo įstatymo pakeitimo projekte išskirta trečioji grupė fizinių asmenų, kuriems galimai bus taikomas specialus fizinių asmenų nemokumo režimas, t.y. vartotojai, neturintys visiškai jokio turto (žr. detaliau apibendrinimo dalį „Įstatymo projekto apžvalga“).

Pabrėžtina, kad supaprastintas vartotojų nemokumo procesas yra privalomojo pobūdžio, t.y., jei fizinis asmuo atitinka sąlygas, nurodytas Nemokumo įstatymo 304 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jo nemokumo procesas gali vykti tik pagal supaprastinto nemokumo proceso taisykles.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kuris nemokumo procesas – įprastinis ar supaprastintas vartotojų – buvo taikytas, visi fiziniai asmenys (tiek vartotojai, tiek savarankiška ekonomine veikla užsiimantys ir kt.) po nemokumo proceso turi galimybę pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutu (Nemokumo įstatymo 286 straipsnis „jei skolininkas yra fizinis asmuo, tai jis remiantis ir laikantis 287–303 straipsniuose nustatytos tvarkos, atleidžiamas nuo nemokumo procese neįvykdytų, nepadengtų įsipareigojimų nemokumo kreditoriams“.

Apibendrinant, pagal Vokietijos nemokumo įstatymą, fizinių asmenų atžvilgiu gali būti taikomas įprastinis arba supaprastintas nemokumo procesas. Visiems fiziniams asmenims nemokumo procesas, tiek įprastinis, tiek supaprastintas, yra svarbus tuo, kad jis yra prielaida po šešerių metų tinkamo elgesio laikotarpio būti atleistam nuo likusių skolų sumokėjimo.

3. Galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų fizinių asmenų nemokumo srityje apžvalga

3.1. Nemokumo procesų vykdymo būdai

10

Vokietijoje nemokumo procesai vykdomi tik teismo tvarka. Nemokumo bylas nagrinėja apylinkių teismai (pirmosios instancijos teismai) pagal savo veiklos teritoriją (Nemokumo įstatymo 2 str. 1 d.). Dėl teismams tenkančio didelio darbo krūvio analizuojant teisinio reglamentavimo raidą pastebimas Vokietijos įstatymo leidėjo siekis mažinti teismų darbo krūvį ir proceso išlaidas paprastinant nemokumo procesą. Pvz., vartotojų nemokumo procese numatytas tik vienas teismo posėdis (Nemokumo įstatymo 312 str. 1 d. 2 sak.). Galimas rašytinis nemokumo proceso vedimas (Nemokumo įstatymo 5 str. 2 d. 1 sak.: „jei skolininko turtiniai santykiai yra aiškūs, kreditorių skaičius nedidelis ir kreditorių reikalavimų sumos nedidelės, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali nutarti, kad procesas ar jo dalis bus vedamas raštu.“ Daug proceso supaprastinimo galimybių siūloma Įstatymo projekte (žr. detaliau apibendrinimo dalį „Įstatymo projekto apžvalga“). Taigi nemokumo procesai Vokietijoje vykdomi tik teismo tvarka; fizinių asmenų nemokumo srityje teisinis reglamentavimas krypsta proceso paprastinimo ir teismų darbo krūvio mažinimo linkme. 3.2. Bendrieji teisinio reguliavimo principai

Nemokumo įstatymo 1 straipsnis įtvirtina nemokumo proceso tikslą: „Nemokumo procesas yra skirtas bendriems skolininko kreditorių interesams patenkinti, jis vyksta realizuojant skolininko turtą ir paskirstant gautas įplaukas arba taikiai susitariant – parengiant nemokumo (reorganizavimo) planą, ypač siekiant išlaikyti įmonę. Sąžiningam skolininkui gali būti suteikiama galimybė nurašyti skolas, likusias pasibaigus nemokumo procedūrai“.

Vartotojų nemokumo procese prioritetas teikiamas taikiam skolininko ir kreditorių susitarimui (tam numatytos net dvi stadijos – ikiteisminė ir teisminė procedūra); tik jam nepavykus ir pateikus tai patvirtinančius įrodymus, keliamas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad iš esmės dvi taikaus susitarimo siekimo stadijos viena kitą dubliuoja, teisminė procedūra yra pernelyg formalizuota ir ilgai trunkanti. Įstatymo projekte dėl nemokumo proceso supaprastinimo numatyta, kad ikiteisminės ir teisminės taikaus susitarimo siekimo procedūros sujungiamos į vieną – iš esmės neteisminę procedūrą, kurioje tam tikrą vaidmenį turi ir teismas.

3.3. Fizinių asmenų nemokumo kriterijai

Nemokumo samprata, pagal Nemokumo įstatymo 17 straipsnį, yra bendra visiems asmenims. Asmuo laikomas nemokiu, kai jis negali apmokėti skolų suėjus jų mokėjimo terminui. Skolininko nemokumas preziumuojamas, kai jis sustabdo mokėjimus. Taigi fizinio asmens nemokumas tiesiogiai siejamas su faktiniu asmens galėjimu padengti savo skolas. Juridinis asmuo laikomas nemokiu ir tuomet, kai jo turtas nedengia jo turimų įsipareigojimų. Nemokumas kartu yra ir nemokumo bylos iškėlimo teisme pagrindas.

Pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo remiantis tuo, kad skolininkas yra nemokus, gali pateikti tiek skolininkas, tiek kreditorius (Nemokumo įstatymo 13 str.). Alternatyvus bylos pagrindas yra nurodytas Nemokumo įstatymo 18 straipsnyje: „Jei su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipiasi skolininkas, gresiantis nemokumas taip pat yra bylos iškėlimo pagrindas. Taigi gresiančiu nemokumu, kaip pagrindu nemokumo bylai kelti, gali remtis tik pats skolininkas, kreditoriams tokia teisė nėra suteikta. Gresiantis nemokumas yra tada, kai skolininkas šiuo metu gali vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau negalės vykdyti jų ateityje, kai sueis jų vykdymo terminas.

3.4. Nemokumo procedūros, jų seka

Nemokumo procedūros pradedamos pagal raštišką pareiškimą. Išskyrus atvejus, kai įrodinėjama nemokumo grėsmė (kai pareiškimą dėl nemokumo bylos gali paduoti tik skolininkas), pareiškimą teismui gali pateikti tiek skolininkas, tiek kreditorius. Pareiškimą galima atsiimti tol, kol teismas iškelia (ar atsisako iškelti) nemokumo bylą. Toliau aptariamos dvi fiziniams asmenims

11

taikytinos nemokumo procesų rūšys: supaprastintas vartotojų nemokumo procesas ir įprastinis nemokumo procesas, akcentuojant jo skirtumus nuo supaprastinto vartotojų nemokumo proceso.

3.4.1. Vartotojų nemokumo procesas

Vartotojų nemokumo procesas reglamentuotas atskiroje, devintojoje Nemokumo įstatymo dalyje, 304-314 straipsniuose.

Vartotojų nemokumo procesas susideda iš trijų privalomų etapų:

a) neteisminis skolų „išvalymo“ (vok. aussergerichtliche Schuldenbereinigung) etapas (Nemokumo įstatymo 305a, 306 str.)

Skolininkas įpareigotas pabandyti pasiekti taikų susitarimą su kreditoriais: jis turi raštu kreiptis į visus kreditorius ir pateikti jiems bent dalies skolų sumokėjimo atidėjimo, jų sumokėjimo grafiką, nurodyti turimą turtą ir jo paskirstymo kreditoriams galimybes ir pan. Ši stadija turi būti dokumentuota, nes skolininkas privalo pateikti įrodymus, kad jis bandė pasiekti taikų susitarimą su kreditoriais, tai yra būtina sąlyga tam, kad teismas priimtų pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

b) teisminis skolų „išvalymo“ etapas (Nemokumo įstatymo 307-310 str.)

Jei neteisminis skolų „išvalymo“ procesas nepavyksta, prasideda pirmasis teisminio proceso etapas, kurio metu skolininkas turi pateikti kreditoriams skolų „išvalymo“ planą (vok. Schuldenbereinigungsplan, panašumas į restruktūrizavimo planą juridinių asmenų nemokumo procese) ir juo remdamasis siekti susitarimo su kreditoriais.

c) supaprastintas nemokumo procesas (Nemokumo įstatymo 311 – 314 str.).Jei susitarimo pasiekti nepavyksta ir teisminiame skolų „išvalymo“ etape, tuomet gali būti

pradedamas supaprastintas nemokumo procesas, kuriam pasibaigus prasideda šešerių metų trukmės vadinamasis „tinkamo elgesio“ periodas, kuris gali baigtis atleidimu nuo visų likusių skolų sumokėjimo (vok. Restschuldbefreiung). Pažymėtina, kad tam tikromis sąlygomis egzistuoja galimybė atšaukti suteiktą atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo ne vėliau nei per metus laiko nuo teismo sprendimo atleisti nuo likusių skolų sumokėjimo įsiteisėjimo.

N. B. Vokietijos parlamentui svarstyti pateiktame Nemokumo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad jokių lėšų neturinčių fizinių asmenų atžvilgiu nebus keliama nemokumo byla; atsisakius kelti bylą dėl to, kad nesama lėšų teismo išlaidoms apmokėti, o iškart gali prasidėti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesas. Taip siekiama sumažinti teismų darbo krūvį ir proceso išlaidas. Be to, įstatymo projekte numatyta, kad skolininkas būtų įpareigotas prisidėti prie proceso išlaidų apmokėjimo, kad ir kokios mažos jos būtų.

Apibendrinant devintą Nemokumo įstatymo dalį reikėtų pastebėti, kad vartotojų nemokumo procesui iš esmės galioja bendrosios nemokumo proceso nuostatos (Nemokumo įstatymo 304 str. 1 d, 1 sak.), tačiau šis procesas savo pagrindine struktūra iš esmės skiriasi nuo įprastinio nemokumo proceso:

a) jei pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo nėra pateiktas vien kreditorių, vartotojų nemokumo procesas susideda iš trijų pakopų: ikiteisminė procedūra; teisminė taikymo ir skolų padengimo procedūra; jai nepavykus – priimamas sprendimas dėl pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo ir atitinkamai dėl nemokumo bylos iškėlimo (Nemokumo įst. 306 str. 1 d. 311–314 str.)

b) vartotojų nemokumo procesas yra supaprastintas procesas, kiek įmanoma sumažinant proceso išlaidas. Tačiau praktika parodė, kad daugeliu atveju vartotojai nepajėgė padengti proceso išlaidų, todėl jiems buvo užkirstas kelias pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutu. To siekta išvengti 2001 m. reformos metu numačius proceso išlaidų atidėjimo galimybę (Nemokumo įstatymo 4 ir kt. str.). Tik iškėlus nemokumo bylą, skiriamas patikėtinis „vok. Treuhaender“, kurio

12

įgaliojimai yra siauresni nei nemokumo administratoriaus įprastiniame nemokumo procese. Galimybė užginčyti skolininko sandorius, sudarytus iki nemokumo bylos iškėlimo, suteikta ne patikėtiniui, o kreditoriams. Patikėtinis užginčyti gali tik tuomet, jei tokią funkciją jam perduotų kreditorių susirinkimas. Kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, hipoteka, leidžiama patiems realizuoti savo reikalavimą (313 str.).

c) vartotojų nemokumo procesas gali būti iš dalies ar visiškai vykdomas raštu ir sumažintas iki vieno teisminio tikrinimo posėdžio (vok. Pruefungstermin, Nemokumo įstatymo 312 str. 1, 2 d.). Skolininko turto realizavimas ir paskirstymas yra supaprastintas tuo, kad skolininkui suteikiama galimybė sumokėti tam tikrą pinigų sumą vietoj realizuotinio turto. Visa kita, ypač nuostatos dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo taikomos tokia pat apimtimi, kaip ir įprastiniame bankroto procese.

3.4.2. Įprastinis bankroto procesas (taikomas fiziniams asmenims, vykdantiems savarankišką ekonominę veiklą ir kt.).

Priėmęs pareiškimą kelti nemokumo bylą, teismas imasi priemonių skolininko finansinei padėčiai užfiksuoti, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus iki sprendimo dėl bylos iškėlimo priėmimo. Teismas gali paskirti laikinąjį administratorių, kuris perima ir prižiūri skolininko turtą tol, kol teismas iškels nemokumo bylą ar atsisakys ją iškelti, tikrina, ar skolininko nuosavybė padengs nemokumo procedūrų išlaidas arba ar yra pagrindas nemokumo bylai kelti, skolininko nuosavybės valdymas perduodamas laikinajam administratoriui. Teismas gali nustatyti, kad skolininko veiksmus (sandorius) turi patvirtinti laikinasis administratorius, sustabdyti išieškojimą iš skolininko turto, nustatyti laikiną skolininko korespondencijos peržiūrą ir pan. Laikinasis administratorius gali įeiti į visas skolininko patalpas ir ten vykdyti savo administravimo veiklą. Skolininkas privalo pateikti laikinajam administratoriui visą dokumentaciją peržiūrai ir padėti jam atlikti administratoriaus funkcijas.

Jei priimama nutartis iškelti nemokumo bylą, kreditoriams nustatomas laikas nuo dviejų savaičių iki trijų mėnesių savo reikalavimams pareikšti. Kreditoriai įpareigojami nedelsiant nurodyti, jei jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu ar kita garantija. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartimi iškelti nemokumo bylą visi įsipareigojimų skolininkui turintys asmenys įpareigojami juos vykdyti jau ne skolininkui, bet skolininko turtą administruojančiam administratoriui.

Įprastinio nemokumo proceso metu šaukiami kreditorių susirinkimai, kuriuos veda teismas. Skirtingai nuo vartotojų nemokumo proceso, skolininkui gali būti paliekama teisė dalinai valdyti savo turtą po nemokumo bylos iškėlimo. Šiuo atveju skolininkas gali valdyti ir disponuoti savo turtu, kuriam taikomos nemokumo procedūros, tik prižiūrimas vietoje administratoriaus paskirto prižiūrėtojo. Prižiūrėtojas gali būti skiriamas tuo atveju, kai to prašo skolininkas, ir kreditoriai neprieštarauja tokiam prašymui. Taip pat turi būti įrodoma, kad prižiūrėtojo paskyrimas nesutrukdys nemokumo procedūrų ar kitaip nepablogins kreditoriaus padėties. Prižiūrėtoju gali būti skiriamas byloje jau esantis paskirtas administratorius. Prižiūrėtojo asmeniui keliami praktiškai tokie pat reikalavimai kaip ir skiriamam administratoriui – prižiūrėtoju teismas skiria nepriklausomą asmenį, kuris tinka bylai, yra ypač patyręs verslo reikaluose, yra nepriklausomas nuo kreditorių ir nuo skolininko. Prižiūrėtojo kontrolę taip pat vykdo teismas. Teismas gali bet kuriuo metu užklausti prižiūrėtojo būtinos informacijos apie procedūrų vykdymą ar skolininko valdymą. Prižiūrėtojas yra atsakingas už žalą visiems asmenims, jei jis blogai vykdo savo prievoles, kurios jam pavestos ar priklauso pagal Nemokumo įstatymą. Jei prižiūrėtojas nevykdo savo pareigų, po įspėjimo teismas gali skirti jam baudą.

Prižiūrėtojas patikrina skolininko ekonominę situaciją ir stebi jo veiklą ir pragyvenimo išlaidas. Be prižiūrėtojo sutikimo skolininkas negali prisiimti jokių įsipareigojimų, kurie nebūdingi įprastai jo veiklai. Jei prižiūrėtojas prieštarauja, skolininkas netgi negali prisiimti savo veiklai

13

būdingų įsipareigojimų. Prižiūrėtojas gali pareikalauti, kad visas įplaukas gautų ir visus mokėjimus vykdytų už skolininką jis pats. Prižiūrėtojui yra suteikiama teisė laiduoti ar kitaip garantuoti skolininko turtu, kuriam taikomos nemokumo procedūros. Taip pat kreditorių susirinkimo siūlymu, teismas gali nustatyti, kad tam tikri atskiri sandoriai, kuriuos sudaro skolininkas, įgyja galią tik tada, kai prižiūrėtojas juos patvirtina. Toks teismo apribojimas skolininkui gali būti nustatomas, jei to prašo kreditorius, kurio reikalavimas garantuotas, arba prašo bet koks kreditorius ir yra būtina užtikrinti, kad kreditorių padėtis nepablogės. Tokiu atveju prašantis asmuo turi pateikti įrodymų, kad grėsmė, kurios siekiama išvengti, yra reali. Jei dėl tokių sandorių pablogėja kreditorių padėtis ar jiems padaroma žala, prižiūrėtojas yra atsakingas už tos žalos atsiradimą.

Apie nemokumo procedūras yra skelbiama viešai. Skelbiama apie nemokumo procedūrų iškėlimą, pabaigą. Jei bylos metu priimami visuotiniam interesui svarbūs sprendimai (pvz., skolininko teisės sudarinėti sandorius apribojimas, kai jis veikia prižiūrimas prižiūrėtojo), apie tai irgi paskelbiama viešai. Taip pat apie skolininko teisių apribojimus, statuso pasikeitimus informuojami registrai (žemės, laivų, orlaivių), kurie kaupia informaciją apie turtą.

Padengus bylos išlaidas ir administratoriaus atlyginimą, likęs turtas yra skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Prieš paskutinį gautų pajamų paskirstymą yra šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame administratorius pateikia galutinę skolininko turto realizavimo, gautų lėšų paskirstymo ataskaitą. Po to, kai ataskaitą patvirtina kreditorių susirinkimas, yra atliekamas paskutinis pajamų paskirstymas, po kurio teismas priima sprendimą nutraukti nemokumo procesą. Nutraukus nemokumo procesus kreditoriai gali išieškoti savo nepatenkintus ieškinius bendra tvarka be jokių apribojimų, tačiau skolininkas fizinis asmuo gali būti atleistas nuo įsipareigojimų, kurių nepadengė nemokumo proceso metu. Toks skolininko prašymas atleisti jį nuo liksiančių skolų turi būti pateikiamas kartu su skolininko pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo. Jei toks prašymas nepateikiamas su pareiškimu, skolininko prašymas atleisti nuo likusių skolų turi būti pateikiamas per dvi savaites nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos pateikimo. Prie prašymo pridedamas pareiškimas, nurodant, kokios sumos yra išskaitomos iš skolininko uždarbio arba bus perduodamos skiriamam patikėtiniui ateinančių šešerių metų periodui nuo nemokumo proceso pradžios. Toks skolininko pasiūlymas yra pateikiamas kreditorių paskutiniam susirinkimui ir yra tvirtinamas teismo sprendimu. Kai teismas patvirtina skolininko pasiūlytą mokėjimų grafiką (planą), nemokumo procesas yra nutraukiamas.

3.5. Atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutas

Nemokumo įstatymo 286–303 straipsniai reglamentuoja atleidimo nuo likusių skolų (kitaip tariant skolų nurašymo) procedūrą.6 Nemokumo įstatymo 286 straipsnis nustato pagrindinį principą – jei skolininkas yra fizinis asmuo, tai jis, remiantis ir laikantis 287–303 straipsniuose nustatytos tvarkos, atleidžiamas nuo nemokumo procese neįvykdytų, nepadengtų įsipareigojimų savo kreditoriams.

Kaip jau minėta, nepaisant to, kuris nemokumo procesas – įprastinis ar supaprastintas vartotojų – buvo taikytas, visi fiziniai asmenys (tiek vartotojai, tiek savarankiška ekonomine veikla užsiimantieji ir kt.) po nemokumo proceso turi galimybę pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutu.

Atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo instituto esmė: fizinis asmuo atleidžiamas nuo likusių, nemokumo proceso metu nepadengtų skolų sumokėjimo, jei jis šešerius metus, prižiūrimas teismo paskirto patikėtinio, stengiasi kuo daugiau pinigų sumokėti kreditoriams. Už tai viso šio „tinkamo elgesio“ laikotarpio metu jokie antstoliai negali nukreipti išieškojimo į skolininko turtą, 6 Vokietijos Federacijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesas neprieštarauja Vokietijos pagrindiniam įstatymui, nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų. Žr. BVerfG, 1 BvL 9/05 vom 22.12.2005, Absatz-Nr. (1 - 26), http://www.bverfg.de/entscheidungen/lk20051222_1bvl000905.html

14

pvz., į lėšas banke ar į brangius elektros prietaisus. Minimaliam skolininkui paliekamo turto dydžiui apibrėžti taikomos Vokietijos civilinio proceso kodekso nuostatos, nustatančios turtą, kuriam netaikomas išieškojimas. Skolininko darbdavys tą dalį darbo užmokesčio, iš kurios galima išieškoti (šiuo metu skolininkui, kuris neturi pareigos išlaikyti kitus asmenis, tokia užmokesčio dalis yra visos sumos, viršijančios 985 eurus), turi pervesti patikėtiniui. Patikėtinis padalina pervestus pinigus kartą per metus kreditoriams. Jei visas šis procesas vyksta sklandžiai, likusios skolos po šešerių metų tinkamo elgesio laikotarpio skolininkui nubraukiamos.

Atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesas gali būti pradedamas tik skolininko pareiškimu.

Pareiškimas dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo atmetamas, jei pareiškimo patenkinimui prieštarauja nors vienas kreditorius ir yra bent viena iš šių sąlygų:

a) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti skolininką kaltu pagal šiuos Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsnius: nuo 283 „Bankrotas“ iki 283c „Ypač sunki bankroto byla (nusikaltimas)“;

b) skolininkas per trejus metus iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento arba po jo tyčia ar dėl didelio aplaidumo pateikė neteisingus duomenis apie savo ekonominę būklę raštu tam, kad gautų paskolą, lėšų iš valstybės iždo ar išvengtų mokėjimų į biudžetą;

c) skolininkas jau buvo atleistas nuo likusių skolų sumokėjimo per pastaruosius 10 metų iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento;

d) skolininkas per vienerius metus iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento arba po jo tyčia ar dėl didelio aplaidumo apsunkino kreditorių reikalavimų tenkinimą nemokumo procese prisiimdamas neadekvačius įsipareigojimus, švaistydamas turtą arba neturėdamas jokio pagrindo tikėtis savo padėties ekonominio pagerėjimo, pavėluodamas kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo;

e) skolininkas nemokumo proceso metu tyčia ar dėl didelio aplaidumo pažeidė Nemokumo įstatyme įtvirtintas bendradarbiavimo ir informacijos teikimo pareigas;

f) skolininkas tyčia ar dėl didelio aplaidumo nurodė neteisingus ar neišsamius duomenis sąraše, kurį jis privalo parengti pagal Nemokumo įstatymo 305 straipsnio 1 dalies 3 p. nuostatas, apie savo turtą, pajamas, kreditorius ir neįvykdytus reikalavimus (Nemokumo įstatymo 290 straipsnis).

Nenustatęs Nemokumo įstatymo 290 straipsnyje nurodytų aplinkybių, teismas nutartimi konstatuoja, kad skolininkas bus atleistas nuo skolų, jei jis šešerių metų laikotarpiu vykdys Nemokumo įstatyme numatytas pareigas. Ta pačia nutartimi teismas paskiria patikėtinį, per kurį skolininkas atidavinės kreditoriams skolas tinkamo elgesio laikotarpio metu.

Patikėtinio kandidatūrą (fizinį asmenį) teismui gali pasiūlyti skolininkas arba kreditoriai. Patikėtinis turi laikyti skolininko ar trečiųjų asmenų mokamas lėšas atskirai nuo savo nuosavybės ir išmokėti jas kreditoriams kasmet, kaip nustatyta galutiniame skolų mokėjimo sąraše (Nemokumo įstatymo 292 str. 1 d.).

Kreditorių susirinkimas gali įpareigoti patikėtinį prižiūrėti, kaip skolininkas vykdo savo įsipareigojimus. Tokiu atveju patikėtinis informuoja kreditorius iškart vos tik skolininkas pažeidžia savo įsipareigojimus (Nemokumo įstatymo 292 str. 1 d.). Tokią priežiūrą patikėtinis privalo atlikti tik tuomet, jei jam iš anksto padengiamos būsimos išlaidos.

Patikėtinį kontroliuoja teismas. Teismas gali bet kuriuo metu pareikalauti patikėtinio būtinos informacijos apie procedūrų vykdymą ar skolininko priežiūrą. Jei patikėtinis nevykdo savo pareigų,

15

po įspėjimo teismas gali skirti jam baudą. Patikėtinio darbas apmokamas pagal jo patirtas išlaidas, vykdant pavestas funkcijas bei atsižvelgiant į patikėtinio darbo laiką ir apimtį (Nemokumo įstatymo 293 straipsnis).

Tinkamo elgesio laikotarpio metu skolininkas privalo: - įsidarbinti atitinkamame darbe ar ieškoti tokio darbo ir neatsisakyti jokios veiklos, kurią jis galėtų vykdyti pagal savo padėtį;

- perduoti patikėtiniui pusę savo paveldimos nuosavybės vertės;- nedelsdamas informuoti teismą ir patikėtinį pasikeitus jo gyvenamajai ar darbo vietai, nenutraukti mokėjimų tokiu atveju, pateikti teismui ir patikėtiniui jų paklausimu informaciją apie darbovietę ar jo pastangas susirasti darbą, apie uždarbį ir nuosavybę;

- atlikti mokėjimus tik patikėtiniui, nesuteikti jokių privilegijų kreditoriams;- jei skolininkas užsiima savarankiška ekonomine veikla, jis privalo mokėti kreditoriams tokio dydžio sumas, kad jų lygis kreditoriams nesiskirtų nuo to, kuris būtų, jei skolininkas dirbtų samdomą darbą (Nemokumo įstatymo 295 str.).

Patikėtinio prašymu, teismas anuliuoja atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo, jei per paskutinius metus iki patikėtinio prašymo gautų lėšų nepakanka net minimaliam patikėtinio darbo apmokėjimui arba skolininkas nesumoka priklausančios mokėti sumos per dvi savaites, nors patikėtinis yra jį raštiškai įspėjęs, kad po to gali būti anuliuotas atleidimas nuo likusių skolų sumokėjimo (Nemokumo įstatymo 298 str.).

Kreditorių prašymu, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas atšaukia atleidimą nuo skolų, jei skolininkas per tinkamo elgesio laikotarpį pažeidžia jam nustatytus įpareigojimus ir tuo pablogina jo kreditorių padėtį. Ši nuostata netaikoma, jei įpareigojimai pažeidžiami be skolininko kaltės. Toks kreditorių prašymas gali būti pareiškiamas per 1 metus laiko nuo tos dienos, kai jie sužino apie įpareigojimų pažeidimą. Teismui turi būti pateikiami įrodymai, kad skolininkas įsipareigojimus pažeidė (Nemokumo įstatymo 296 str. 1 d.). Šiuo atveju prieš priimdamas sprendimą teismas išklauso patikėtinį, skolininką ir jo kreditorius. Skolininkas turi pateikti informaciją, pagrindžiančią jo įsipareigojimų įvykdymą ir, pareikalavus kreditoriams, patvirtinti ją raštiškai. Jei be pagrįsto paaiškinimo skolininkas nepateikia informacijos ar jos patvirtinimo per nustatytą terminą, nors buvo tinkamai informuotas, arba neatvyksta į teismo šauktą susirinkimą pateikti paaiškinimo, teismas panaikina atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo (Nemokumo įstatymo 296 str. 2 d.).

Kreditorių prašymu, teismas panaikina atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo, jei laikotarpiu tarp teismo posėdžio, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir nemokumo proceso pabaigos, arba per tinkamo elgesio laikotarpį mokant skolas kreditoriams skolininkas yra pripažįstamas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius nuo 283 „Bankrotas“ iki 283c „Ypač sunki bankroto byla (nusikaltimas)“ (Nemokumo įstatymo 297 str.).

Anuliavus skolų panaikinimą dėl to, kad skolininkas pažeidžia jam nustatytus įpareigojimus, patikėtinio įgaliojimai nutrūksta. Jei skolų mokėjimo periodas baigiasi, kaip ir nustatyta, nesant pagrindo nutraukti jį anksčiau, teismas nutartimi nusprendžia anuliuoti likusias skolas, prieš tai išklausęs kreditorių, patikėtinį ir skolininką. Tokia teismo nutartis skelbiama viešai (Nemokumo įstatymo 300 str. 1-3 d.).

Teismo nutartis panaikinti likusias skolas yra privaloma visiems kreditoriams, įskaitant tuos, kurie nebuvo pareiškę reikalavimų nemokumo procese. Kreditorių teisė reikalauti patenkinti jų reikalavimus iš skolininko bendraskolių ir už skolininką garantavusių asmenų išlieka ir po anuliavus likusias skolininko skolas. Tačiau skolininkas po skolų nurašymo yra atleidžiamas nuo prievolių savo bendraskoliams ir už jį garantavusiems asmenims ar kitiems regreso teisę turintiems asmenims tokia pat apimtimi kaip ir nuo prievolių kreditoriams (Nemokumo įstatymo 301 str.).

16

Atleidimas nuo likusių skolų sumokėjimo neapima: - skolininko įsipareigojimų, kylančių iš tyčinės neteisėtos veikos atlikimo, jei nemokumo proceso metu kreditorius reikalavimą įvardijo būtent kaip tokį;

- administracinių baudų ir joms pagal 39 str. 1 d. 3 p. prilygintų įsipareigojimų;- suteiktų beprocentinių paskolų nemokumo proceso išlaidoms padengti mokėjimų (Nemokumo įstatymo 302 str.).

Kreditoriaus prašymu, teismas gali atšaukti atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo, jei po tokio atleidimo nustatoma, kad skolininkas buvo tyčia pažeidęs jam nustatytus įpareigojimus ir dėl to iš esmės pablogėjo kreditorių padėtis. Toks prašymas tenkintinas, jeigu jis pateikiamas per 1 metus nuo teismo nutarties atleisti skolininką nuo likusių skolų sumokėjimo, jei kreditoriai pateikia įrodymus, kad skolininkas pažeidė įpareigojimus, bei įrodo, kad jie nežinojo apie tai iki nutarties dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo įsiteisėjimo. Prieš priimdamas sprendimą teismas išklauso skolininką ir patikėtinį. Teismo sprendimas atšaukti atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo skelbiamas viešai (Nemokumo įstatymo 303 str.).

3.6. Reikalavimai asmenims, galintiems vykdyti fizinių asmenų nemokumo procedūras

Teismui nusprendus iškelti nemokumo bylą įprastinio nemokumo proceso tvarka, bylos nagrinėjimo laikotarpiu asmens turtui prižiūrėti ir asmens veiklai (kiek tai susiję su bylos nagrinėjimu) kontroliuoti teismas skiria administratorių. Administratoriumi teismas skiria nepriklausomą asmenį, kuris tinka bylai, yra ypač patyręs verslo reikaluose, yra nepriklausomas nuo kreditorių ir nuo skolininko (Nemokumo įstatymo 56 straipsnis). Administratorius gauna jo paskyrimą liudijantį dokumentą, kurį grąžina teismui pasibaigus jo funkcijoms. Po administratoriaus paskyrimo, (bylos iškėlimo) visos turto valdymo teisės pereina administratoriui.

Administratorių kontroliuoja teismas. Teismas gali bet kuriuo metu užklausti administratoriaus būtinos informacijos apie procedūrų vykdymą ar skolininko valdymą (Nemokumo įstatymo 58 str. 1 d.). Administratorius yra atsakingas už žalą visiems asmenims, jei jis blogai vykdo Nemokumo įstatymu jam pavestas prievoles. Administratorius turi vykdyti nemokumo administravimą apdairiai ir atsargiai. Jei administratorius nevykdo savo pareigų, po įspėjimo teismas gali skirti jam baudą (Nemokumo įstatymo 58 str. 2 d.).

Administratoriaus darbas apmokamas pagal jo vykdomos veiklos apimtį, be to, padengiamos jo patirtos išlaidos. Administratoriaus darbo užmokestį nustato teismas. Teismo įsakymas dėl administratoriaus užmokesčio yra pateikiamas administratoriui, skolininkui ir kreditorių komiteto nariams. Vidutinis užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal administruoto turto vertę pasibaigus nemokumo procesui. Jei proceso išlaidų apmokėjimas skolininkui buvo atidėtas pagal Nemokumo įstatymo 4a straipsnį, administratorius turi reikalavimo teisę, kad jo užmokestis ir patirtos išlaidos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto, jei tam neužtenka nemokumo turto vertės (Nemokumo įstatymo 63 str. 1, 2 d.). Baigiantis administratoriaus pareigoms, administratorius pateikia galutiniam kreditorių susirinkimui ataskaitą.

Teismui nusprendus iškelti nemokumo bylą supaprastinto vartotojų nemokumo proceso tvarka, vietoj nemokumo administratoriaus skiriamas patikėtinis (vok. Treuhaender). Patikėtinio funkcijos yra siauresnės apimties nei administratoriaus: patikėtinis neturi teisės užginčyti skolininko sandorius, tokia teisė supaprastinto nemokumo proceso metu suteikta kiekvienam iš kreditorių. Tačiau kreditorių susirinkimas gali įgalioti patikėtinį arba konkretų kreditorių užginčyti skolininko sandorius, sudarytus iki nemokumo bylos iškėlimo. Patikėtiniui nesuteikta teisė realizuoti daiktus, kurie yra „apsunkinti“ įkeitimu ir pan. Tokią realizavimo teisę turi kreditorius, turintis užtikrintą reikalavimo teisę į tą daiktą (Nemokumo įstatymo 313 str. 1-3 d.).

17

3.7. Įstatymo projekto „Dėl fizinių asmenų, neturinčių visiškai jokio turto, atleidimo nuo likusių skolų ir vartotojų nemokumo proceso pakeitimo“ apžvalga.

2007 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausybė patvirtino Teisingumo ministerijos pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti vartotojų nemokumo procesą, ir pateikė jį Parlamentui. 2008 m. vasario 14 d. Vokietijos parlamente (vok. Der Deutsche Bundestag) vyko pirmasis Teisingumo ministerijos pateikto įstatymo projekto dėl nemokumo teisės reformos skaitymas. Įstatymo projekte svarbią vietą užima vartotojų nemokumo proceso supaprastinimas. Įstatymo projektas numato, kad visiškai lėšų neturintiems vartotojams apsauga nuo priverstinio vykdymo proceso ir atleidimas nuo likusių skolų sumokėjimo gali būti suteikti ir nekeliant nemokumo bylos teisme. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, apsauga nuo priverstinio vykdymo buvo galima tik nemokumo proceso metu, o atleidimas nuo likusių skolų sumokėjimo – tik užbaigus nemokumo procesą. Projekte numatyta, kad po to, kai teismas atsisakys kelti nemokumo bylą dėl to, kad skolininko turto nepakanka proceso išlaidoms padengti, iškart bus pereinama prie atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo proceso. Po to, kai šešerius metus skolininkas, prižiūrimas valstybinio prižiūrėtojo, stengsis kuo daugiau pinigų sugrąžinti kreditoriams, jis bus atleistas nuo likusių skolų sumokėjimo.

Apibendrinant, galima būtų įvardyti, kad šio projekto rengėjai rėmėsi tokiais motyvais: a) dabartinis vartotojų nemokumo procesas yra geras, tačiau per brangus ir per biurokratiškas, atsižvelgiant į tai, kad iš 80 proc. skolininkų jokių esminių turtinių įplaukų nėra tikimasi; b) jei skolininkas pagal visus įrodymus yra visiškai neturintis lėšų, nemokumo procesas praranda tikslą, nes nėra jokio turto, kurį galima būtų paskirstyti kreditoriams. Tokioje situacijoje pakaktų, kad būtų atidžiai patikrinti turtiniai skolininko santykiai; c) procesas turi būti socialiai teisingas ir atsižvelgti į bendruosius ekonomikos interesus.

4. Preliminarios išvados, siūlymai dėl galimų fizinių asmenų nemokumo problemų teisinių sprendimų Lietuvoje

1. Vokietijos nemokumo teisė išskiria du savarankiškus procesus: (1) nemokumo procesą, kurio tikslas yra patenkinti kreditorių reikalavimus, realizuojant skolininko turimą turtą ir paskirstant gautas lėšas jo kreditoriams ir (2) atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesą, kurio tikslas yra po tam tikro laiko tarpo (Vokietijoje – 6 metai) „nurašyti“ po nemokumo procese įvykusio skolininko turto paskirstymo kreditoriams likusias skolas. Pirmasis procesas iš esmės skirtas kreditorių interesams tenkinti, antrasis procesas labiau užtikrina skolininko interesus.

2. Nemokumo proceso užbaigimas yra būtina prielaida tam, kad galėtų prasidėti atleidimo nuo likusių skolų procesas (taip yra pagal galiojančius įstatymus; pagal šiuo metu Parlamente svarstomus pakeitimus, tam tikrais atvejais ši taisyklė turi išimčių, taikomų vartotojams, neturintiems jokio turto). Tačiau kadangi šie du procesai yra savarankiški, nemokumo procesas neturi būti automatiškai siejamas su atleidimo nuo likusių skolų procesu – nemokumo procesas yra reikšmingas pats savaime, nes jo metu siekiama patenkinti pagrįstus kreditorių reikalavimus, t.y. jis skirtas vienam iš pagrindinių nemokumo teisės tikslų įvykdyti. Po nemokumo proceso nebūtinai turi prasidėti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesas, tuo labiau, kad pastarojo proceso tinkamas vedimas siejamas su tam tikromis papildomomis sąlygoms (pvz., skolininko sąžiningumo faktu ir kt.).

3. Atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procese daug dėmesio turi būti skiriama kelio piktnaudžiavimui šiuo procesu užkirtimui. Teisės aktuose siūlytina įtvirtinti konkrečias fizinio asmens nesąžiningumo prezumpcijas, detaliai reglamentuoti, nuo kokių skolų skolininkas gali būti atleidžiamas po atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo proceso: pvz., skolininkas neturėtų būti atleidžiamas nuo reikalavimų dėl išlaikymo teikimo, nuo reikalavimų, kurie kyla iš padarytos žalos asmens sveikatai ar gyvybei vykdymo. Net ir sąžiningo fizinio asmens nemokumo atveju tikslinga būtų nustatyti tam tikrus apribojimus asmenims po nemokumo proceso (pvz., draudimą eiti tam

18

tikras pareigas, vadovauti verslui). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, nustatyti, kad tam pačiam asmeniui atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesas gali būti taikomas ne daugiau nei 1 kartą ar ne daugiau kaip 1 kartą per tam tikrą laikotarpį (Vokietijoje galima taikyti 1 k. per 10 metų).

4. Rengiamame fizinių asmenų nemokumo (bankroto) įstatyme neturėtų būti išlygų (ypatingų apribojimų) dėl šio įstatymo taikymo vieniems ar kitiems fiziniams asmenims. Nemokumo procesas turėtų būti taikomas visiems fiziniams asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie užsiima ar neužsiima ūkine-komercine veikla, nepriklausimai nuo skolos dydžio ir nepriklausomai nuo skolos pobūdžio (negrąžinta bankui paskola, padaryta asmeniui žala ir kt.). Svarstytina, ar turi būti nustatytas minimalus pradelstų įsiskolinimų lygis, kuriam esant galima kreiptis į teismą dėl fizinio asmens nemokumo bylos iškėlimo.

5. Vokietijos praktika patvirtina, kad ikiteisminė privaloma taikaus susitarimo su kreditoriais dėl skolų gražinimo (pagal tam tikrą grafiką, dalies skolų ir pan.) siekimo stadija pasiteisina. Siūlytina įtvirtinti, kad skolininkas kreipdamasis į teismą dėl nemokumo procedūros, privalo prie pareiškimo pridėti rašytinius dokumentus, įrodančius jo bandymą susitarti su kreditoriumi taikiai. Poįstatyminiuose aktuose taikaus susitarimo procedūra galėtų būti reglamentuota detaliau, tikslinga būtų parengti taikaus susitarimo bandymo formą-šabloną, kurią skolininkas galėtų siųstų kreditoriams. Ši forma turėtų būti prieinama viešai, internete.

6. Esant tam tikroms aplinkybėms, pvz., kai skolininkas turi nedaug turto ar visai jo neturi, mažas kreditorių skaičius ir pan., tikslinga įtvirtinti įvairias teisminio proceso supaprastinimo galimybes, pvz., nustatyti rašytinio proceso vedimo galimybę. Poįstatyminiais aktais tikslinga būtų nustatyti fizinių asmenų nemokumo procese skolininkui privalomai naudotinas formas, pvz., dėl turto ir įsipareigojimo deklaravimo, dėl kreipimosi į kreditorius taikymosi procedūros metu ir kt.

19

Fizinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimas Latvijoje

Nagrinėjant fizinių asmenų nemokumo problemas ir analizuojant galimus sprendimus, Latvijos pavyzdys pasirinktas todėl, kad šioje šalyje nemokumo įstatymas, reglamentuojantis fizinių asmenų nemokumą, priimtas visai neseniai – 2007 m. lapkričio mėnesį. Tikėtina, kad šios šalies specialistų idėjos, jų požiūris rengiant tokio teisės akto nuostatas tam tikrais klausimais bus naudingas šiame darbe.

2007 m. Latvijoje priimtas Nemokumo įstatymas apibrėžia juridinių asmenų nemokumo procesą, fizinių asmenų nemokumo procesą, kvalifikacinius reikalavimus administratoriams, administratorių darbo organizavimo ir kitus su nemokumo procedūromis susijusius klausimus (http://www.mna.gov.lv/pdf2/7-29-11%20maksatnespejas%20likums%20LV-EN%20o.pdf)

Nemokumo įstatymo A–F dalyse išdėstyta:A. Bendrosios nuostatos (įstatymo 1–30 str.)B. Teisinė proceso apsauga (įstatymo 31–48 str.)C. Juridinių asmenų nemokumo procesas (įstatymo 49–148 str.)D. Fizinių asmenų nemokumo procesas (įstatymo 149–179 str.)E. Proceso ir nemokumo procedūrų išlaidos (180–185 str.)F. Proceso ir nemokumo procedūrų priežiūra (186–190 str.) PASTABA. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėstant kai kurias Nemokumo įstatymo nuostatas, pačiame

įstatyme yra pateikta tik nuoroda į 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento dėl nemokumo bylų (EB) Nr. 1346/2000 atskirus straipsnius (punktus).

1. Fizinio asmens nemokumo proceso bendrosios nuostatos

Įstatymo 149 straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens nemokumo proceso tikslas –atsižvelgiant į kreditorių interesus, suteikti fiziniam asmeniui galimybę atgauti mokumą arba atleisti jį nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, jei nustatyta tvarka ir apimtimi yra įgyvendintas fizinio asmens turto pardavimo, taip pat kitų asmenų turto, kuris priskirtas šio fizinio asmens skoliniams įsipareigojimams padengti, pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas.

Asmeniui galima taikyti nemokumo įstatymo nuostatas, jeigu yra bent vienas iš šių atvejų (įstatymo 151 str.):

- suėjus mokėjimo terminui, fizinis asmuo negali padengti skolos ir bendra skolų suma viršija penkiasdešimt minimaliųjų mėnesinių algų (PASTABA. 2008 metų pradžioje minimali mėnesinė alga Latvijoje sudarė 160 latų (apie 800 litų));

- pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas yra vienerių metų laikotarpis, o bendra įsipareigojimų suma viršija šimtą minimaliųjų mėnesinių algų.

Įstatyme apibrėžta, kad nemokumo procedūros fiziniam asmeniui netaikomos arba procesas nutraukiamas, jei yra bent vienas iš šių atvejų (įstatymo 152 str.):

- nemokumas sietinas su fizinio asmens šiurkščiu aplaidumu arba kai tai vykdyta sąmoningai ir jei ši veika atsirado per pastaruosius trejus metus iki nemokumo bylos inicijavimo dienos;

- nepakanka lėšų nemokumo proceso išlaidomas padengti;- šis fizinis asmuo yra išlaikomas.Nemokumo procesas fiziniam asmeniui taip pat netaikomas, jei jam per paskutinius

penkerius metus toks procesas jau taikytas, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo padengė visas savo skolas, kai buvo sudarytas taikus susitarimas ir kai fizinio asmens pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo atmestas.

20

Įstatymu įgaliota institucija nemokumo registre turi įrašyti šiuos su fizinio asmens nemokumo procesu susijusius duomenis (įstatymo 153 str.):

- fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas;- fizinio asmens deklaruota gyvenamoji vieta;- teismas, iškėlęs nemokumo bylą, ir data, kada fizinio asmens nemokumo byla iškelta

teisme;- nemokumo byloje paskirto administratoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, sertifikato

numeris;- data, kada nemokumo byloje paskelbtas teismo sprendimas ir patvirtintas fizinio asmens

turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas, bei teismo pavadinimas, taip pat atitinkami duomenys apie priimtą teismo nutarimą, kuriuo yra patvirtintas fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimas;

- fizinio asmens bankroto procedūros įgyvendinimo terminas;- data, kada priimtas administratoriaus sprendimas dėl taikaus susitarimo sudarymo

galimybės;- nemokumo procedūros tipas (pagal Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 arba

2 punktą); (PASTABA. Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra aptariami atvejai – kada keliama pagrindinė, o kada šalutinė byla).

- fizinio asmens turto pardavimo varžytynėse data, laikas, varžytynių vietos adresas, varžytinėse parduodamo turto tipas (kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas);

- data, kada priimtas teismo sprendimas užbaigti fizinio asmens nemokumo procesą, teismo pavadinimas ir tokio sprendimo motyvai (bankroto procedūros pabaiga arba taikos sutarties patvirtinimas teisme ir fizinio asmens mokumo atgavimas);

- įrašo padarymo data.

2. Fizinio asmens nemokumo procesas. Nemokumo bylos iškėlimas ir pasekmės

Pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gali pateikti (įstatymo 154 str.):- pats fizinis asmuo, jei yra bent vienas iš įstatymo 151 str. nurodytų nemokumo atvejų;- Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 29 straipsnio a) punkte nurodytas asmuo (PASTABA.

Šiame Tarybos reglamento punkte išskirtas Likvidatoriaus pagrindinėje byloje institutas).Pateikiant pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo reikia nurodyti:- teismo, kuriam teikiamas pareiškimas, pavadinimą;- fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir deklaruotą gyvenamąją vietą;- visas fizinio asmens atsiskaitymo sąskaitas kredito įstaigose;- pareiškimo tikslą ir pagrindimą;- aplinkybes, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti įsipareigojimų;- bendrą visų įsipareigojimų, kurie neįvykdyti laiku, sumą;- bendrą visų įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai sueina metų laikotarpiu, sumą;- bendrą visų fizinio asmens turtų sumą;- būtiną mokumo atgavimo terminą;- ar nemokumo procesui taikytinos Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 taisyklės.Prie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo fizinis asmuo prideda:- dokumentus, kurie patvirtina, kad asmuo nemokus;- jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą, kuris turi būti

parengtas pagal šio įstatymo reikalavimus;- duomenis ir įrodymus apie visas jo/jos sąskaitas kredito įstaigoje ir piniginių lėšų likučius

jose;- duomenis apie jo/jos lėšas grynaisiais pinigais, jeigu lėšų suma viršija vieną minimalų

mėnesinį atlygį;- duomenis ir įrodymus apie išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, kurias jis/ji yra sudaręs;- duomenis apie jo/jos pajamas už 12 mėnesių laikotarpį iki pareiškimo pateikimo datos;- jo/jos išlaikomų asmenų sąrašą ir jiems reikalingas kasmėnesines išlaidas;

21

- duomenis apie jam/jai priklausančias akcinio kapitalo dalis, akcijas ir kitus vertybinius popierius;

- įrodymus, kad jis/ji turės pakankamai piniginių lėšų arba turto, kad galėtų visiškai padengti būtinas, įstatymo 184 straipsnio pirmos dalies 2 punkte ir 185 straipsnyje apibrėžtas nemokumo proceso išlaidas; (PASTABA. Įstatymo 184 str. 1 dalies 2 punkte reglamentuotas atlygis, kuris mokamas administratoriui už teikiamas nemokumo administravimo paslaugas, o 185 str. apibrėžtos išlaidos, susijusios su nemokumo proceso organizavimu, be to, pranešimų skelbimo, pašto išlaidos; varžytynių organizavimo išlaidos; atsiskaitymo sąskaitos atidarymo, sąskaitos tvarkymo išlaidos; turto vertinimo ir turto draudimo išlaidos; notaro paslaugų išlaidos ir t.t.)

- dokumentą, kuris patvirtina, kad yra sumokėtas valstybinis mokestis;- patvirtinimą, kad nemokumo procesui taikytinos Tarybos reglamento Nr. 1346/2000

taisyklės.

Įstatymo 155 straipsnyje apibrėžta, kokie duomenys turi būti pateikti fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane:

- visų kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi tokie duomenys: įmonės pavadinimas, registracijos numeris (juridiniams asmenims), vardas, pavardė, asmens kodas (fiziniams asmenims), adresas, įsipareigojimo pobūdis, įsipareigojimo įvykdymo terminas ir įsipareigojimo atsiradimo pagrindas;

- visų debitorių sąrašas, kuriame nurodomi tokie duomenys: įmonės pavadinimas, registracijos numeris (juridiniams asmenims), vardas, pavardė, asmens kodas (fiziniams asmenims), adresas, įsipareigojimo pobūdis, įsipareigojimo įvykdymo terminas ir įsipareigojimo atsiradimo pagrindas;

- bankroto proceso procedūrų trukmė;- šio asmens planuotos nemokumo proceso išlaidos;- šio asmens piniginių lėšų suma ir numatomos kasmėnesinės pajamos;- šiam asmeniui priklausančio turto sąrašas, į kurį nemokumo procese nukreipiami

kreditorių reikalavimai ir iš kurio padengiamos nemokumo proceso išlaidos, tokio turto pardavimo terminai ir iš šio turto pardavimo numatomos gauti piniginės lėšos;

- šiam asmeniui ir jo/jos išlaikomiems asmenims kas mėnesį išmokama piniginė suma;- kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir kiekvienam kreditoriui kas mėnesį išmokama

piniginė suma.Jeigu kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo/jos išlaikomi asmenys, būsto, įskaitant įkeisto

būsto, pardavimą varžytynėse galima atidėti iki vienerių metų nuo šio asmens nemokumo proceso paskelbimo datos, kad būtų galima susirasti pigesnį būstą. Tokia galimybė turėtų būti numatyta fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane.

Teismui priėmus nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo (įstatymo 156 str.): - sustabdomas sprendimų vykdymas bylose dėl priteistų bet iš fizinio asmens neišieškotų

lėšų išieškojimo bei bylose dėl priverstinio įsipareigojimų įvykdymo;- draudžiama kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, reikalauti fizinio asmens

įkeisto turto pardavimo (Latvijos Nemokumo administracijos vadovas komentavo, kad toks ribojimas gali būti nustatomas tik metams ir tik tam atvejui, jei fizinio asmens turtas yra gyvenamasis būstas);

- po nemokumo bylos iškėlimo draudžiama fiziniam asmeniui prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus, jei tokie nėra nurodyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane.

Veiksmai, kuriuos turi atlikti administratorius, iki nemokumo byla bus peržiūrėta, apibrėžti įstatymo 157 straipsnyje:

- iš fizinio asmens pareikalauti duomenų, kurie būtini šio asmens turtui ir įsipareigojimams įvertinti, taip pat pareikalauti kitos, nemokumo bylos nagrinėjimui būtinos informacijos;

- nustatyti, koks yra fizinio asmens turtas, patikrinant fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano duomenis;

22

- per vieną mėnesį nuo bylos inicijavimo dienos parengti ir pateikti teismui išvadą apie fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą;

- pareikalauti ir gauti iš fizinio asmens, taip pat iš valstybinių, kredito institucijų reikalingus duomenis apie fizinio asmens finansinę padėtį ar turto būklę.

Šiame įstatymo straipsnyje pažymima, kad, iki byla bus išnagrinėta teisme, administratoriui taikomos ir kitos, šiame įstatyme nustatytos bendrosios teisės, kuriomis administratorius naudojasi, siekdamas tinkamai vykdyti jam pavestas pareigas. (PASTABA. Įstatymo 13-30 straipsniuose išdėstyti administratoriams keliami kvalifikaciniai reikalavimai, administratorių atestavimo, jų skyrimo ir nušalinimo tvarka, be to, įstatymo 27 str. apibrėžtos bendrosios administratorių teisės, kurios įgyvendinamos juridinio asmens nemokumo procese (vykdant juridinio asmens sanavimo, bankroto, kitas procedūras) bei fizinio asmens nemokumo procese.

Įstatymo 158 straipsnyje išdėstytos tokios nemokumo proceso paskelbimo pasekmės: 1. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo pradedama vykdyti bankroto

procedūra.2. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo kreditorius, kurio reikalavimai

užtikrinti įkeitimu, turi teisę pareikalauti įkeitimu užtikrinto fizinio asmens turto pardavimo iš varžytynių Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka, jeigu šiame įstatyme nėra numatyta kitaip.

3. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo sustabdomas paskolos (kredito) palūkanų skaičiavimas, įstatymais numatytų palūkanų skaičiavimas, netesybų, įskaitant procentais išreikštas netesybas, skaičiavimas, delspinigių skaičiavimas, be to, ir tokiu atveju, jeigu jie nustatyti kaip netesybos, sustabdomas delspinigių skaičiavimas mokestiniams reikalavimams, kurie skaičiuojami procentais už mokesčių, rinkliavų ir piniginių nuobaudų mokėjimo termino praleidimą.

4. Stabdomas sprendimų vykdymas bylose dėl priteistų, bet iš fizinio asmens neišieškotų, sumų išieškojimo ir sprendimų vykdymas bylose dėl priverstinio įsipareigojimų įvykdymo.

5. Šio straipsnio trečioje dalyje nurodyti kreditorių reikalavimai atnaujinami bei skaičiuojami ir šio straipsnio ketvirtoje dalyje išvardinti sustabdyti veiksmai atnaujinami, jeigu nemokumo procesas nutraukiamas ir fizinis asmuo neatleidžiamas nuo likusių skolinių įsipareigojimų.

6. Fizinio asmens įsipareigojimais, kurių vykdymo terminas prasideda po nemokumo proceso paskelbimo dienos, laikomi tokie, kurių vykdymo terminas prasidėjo nemokumo proceso paskelbimo dieną.

7. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo tiems skoliniams įsipareigojimams, kurie nebuvo nurodyti fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane, taikomos bendrosios Civilinio įstatymo ir Civilinio proceso įstatymo normos.

Administratoriaus veiksmai po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo (159 str.):1. Siekdamas užtikrinti teisėtą ir veiksmingą fizinio asmens nemokumo proceso eigą,

administratorius vykdo šio asmens veiklos priežiūrą, atsižvelgdamas į jo/jos nemokumo proceso tikslus, turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą bei šio įstatymo reikalavimus.

2. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo administratorius turi tokias pareigas:- įstatymo įgaliotai institucijai, darančiai įrašus nemokumo registre, mėnesį prieš varžytynes

turi pateikti pareiškimą apie varžytines, jų datą, laiką, varžytinių vietos adresą, iš varžytynių parduodamo turto tipą (kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas);

- per penkias dienas nuo fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo dienos turi pateikti įstatymo įgaliotai institucijai, darančiai įrašus nemokumo registre, fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą;

- per penkias dienas nuo tos dienos, kada priimtas teismo sprendimas dėl fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimo patvirtinimo, turi pateikti įstatymo įgaliotai institucijai, darančiai įrašus nemokumo registre, patvirtintus šio plano pakeitimus;

- raštu, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius kiekvienam kreditoriui ir Valstybės įstaigai „Nemokumo administracija“ turi pranešti apie fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymo eigą;

23

- turi nustatyti fizinio asmens turtą, įskaitant finansines lėšas arba finansinius instrumentus, kurie, remiantis finansinio užtikrinimo sutartimi, panaudoti kaip finansinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas;

- pritaikyti fizinio asmens nemokumo proceso būsenos sprendimą ir keisti jį, jeigu susidaro šioje įstatymo dalyje nustatytos aplinkybės;

- šioje įstatymo dalyje nurodytais atvejais pateikti teismui pareiškimą apie nemokumo proceso užbaigimą;

- šiame įstatyme numatytais atvejais ir tvarka parduoti iš varžytynių fizinio asmens turtą, taip pat teikti šiam asmeniui informaciją apie tai;

- gavus fizinio asmens raštišką pareiškimą ir šio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimo projektą, pateikti fiziniam asmeniui išvadą apie minėto plano pakeitimą per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos;

- vykdyti kitas šiame įstatyme numatytas administratoriaus pareigas.3. Administratorius turi šiame įstatyme nustatytas bendrąsias administratoriaus teises tiek, kiek jos būtinos fizinio asmens nemokumo proceso vykdymui užtikrinti. 

3. Fizinio asmens teisės, pareigos ir veiksmai nemokumo procese

Įstatymo 160 str. nurodoma, kad:- nemokumo proceso metu be administratoriaus sutikimo fiziniam asmeniui draudžiama

nusavinti, įkeisti, dovanoti ar kokiu nors kitu būdu suvaržyti jo/jos turto valdymą. Išimtį sudaro tik atskiri į fizinio asmens turtą įeinantys daiktai, kurių vertė neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlygio;

- nemokumo proceso metu fiziniam asmeniui yra uždrausta atlikti tokius veiksmus arba sudaryti tokius sandorius, kurie galėtų pabloginti jo/jos turtinę būklę arba pakenkti kreditorių interesams.

Fizinio asmens pareigos išvardintos 161 įstatymo straipsnyje. Jis/ji turi:- per penkias dienas po nemokumo proceso paskelbimo informuoti apie tai kiekvieną

kreditorių siunčiant pranešimą bei jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą registruotu laišku arba įteikiant tai pasirašytinai;

- vykdyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano sąlygas;- ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nemokumo proceso paskelbimo atidaryti sąskaitą kredito

įstaigoje ir pateikti administratoriui dokumentą, patvirtinantį šios procedūros įvykdymą;- ne vėliau kaip per vieną mėnesį po nemokumo proceso paskelbimo uždaryti jo/jos

sąskaitas kredito įstaigose pervedant jose esančias pinigines lėšas į naujai atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje ir pateikti administratoriui dokumentus, patvirtinančius šių procedūrų įvykdymą;

- ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nemokumo proceso paskelbimo įnešti į naujai atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje jo/jos lėšas grynaisiais pinigais;

- raštu, vieną kartą per mėnesį informuoti administratorių apie situaciją naujai atidarytoje kredito įstaigos sąskaitoje ir apie jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymą kartu pridedant tai patvirtinančius dokumentus;

- pateikti teismui ieškinį prieš trečiuosius asmenis dėl mokėjimų įsipareigojimų įvykdymo;- pateikti administratoriui reikalaujamą informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio

reikalavimo išsiuntimo dienos;- nedelsiant pranešti administratoriui apie visas aplinkybes, dėl kurių jis/ji negalės vykdyti

jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano;- gyvenamosios vietos pakeitimo atveju ne vėliau kaip per penkias dienas pranešti

administratoriui naujos gyvenamosios vietos adresą;- informuoti jo/jos darbdavį apie naujos sąskaitos atidarymą kredito įstaigoje įpareigojant

darbdavį darbo apmokėjimą pervesti į šią sąskaitą.

24

Įstatymo 162 straipsnyje išvardintos fizinio asmens teisės nemokumo procese:- parengti ir pateikti teismui jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo

plano pakeitimus pagal šio įstatymo nuostatas;- reikalauti ir gauti duomenis apie jo/jos turto pardavimą;- įstatymo nustatyta tvarka naudoti, valdyti jo/jos turtą;- įstatymo nustatyta tvarka pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo proceso užbaigimo.

Fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano įgyvendinimo tvarka išdėstyta įstatymo 163 straipsnyje.

1. Iš fizinio asmens lėšų, taip pat iš lėšų, kurios yra gaunamos pardavus šio asmens turtą, pirmiausiai visiškai dengiami mokėjimai išlaikytiniams, o po to padengiamos įstatyme numatytos nemokumo proceso išlaidos.

2. Padengus nemokumo proceso išlaidas, fiziniam asmeniui ir jo/jos išlaikyme esantiems asmenims užtikrinamas mokėjimas pagal asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano nustatytas pinigines sumas, kurios kiekvienam asmeniui negali būti mažesnės už minimalų mėnesinį atlygį.

3. Kreditorių reikalavimai be jokių prioritetų sujungiami į vieną grupę. Atlikus mokėjimus pagal šio straipsnio pirmą ir antrą dalis, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tenkinami kreditorių reikalavimai proporcingai kiekvieno kreditoriaus reikalavimo sumai.

4. Kreditorių reikalavimų tenkinimas pradedamas ne vėliau kaip du mėnesiai po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo.

Sąlygos, pagal kurias vykdomas fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimas, nurodytos įstatymo 164 straipsnyje.

1. Fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą galima keisti, jeigu:

- susidarė aplinkybės, kurios leidžia greičiau atgauti fizinio asmens mokumą arba įgalina didesne apimtimi dengti skolinius įsipareigojimus;

- dėl nuo fizinio asmens nepriklausomų priežasčių susidarė tokios aplinkybės, kurios apsunkina šio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymą, bet neturi esminės įtakos kreditorių interesams.

2. Fizinis asmuo pateikia teismui motyvuotą pareiškimą dėl jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimo, pridėdamas prie jo administratoriaus išvadą apie šio straipsnio pirmoje dalyje paminėtų aplinkybių egzistavimą ir jų įtaką tolesnei fizinio asmens nemokumo proceso eigai.

3. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai teismas patvirtino jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimus, nusiunčia naująjį planą administratoriui ir kiekvienam kreditoriui.

4. Globėjas, rūpintojas ir suinteresuotas asmuo fizinio asmens nemokumo procese

Įstatymo 165 straipsnyje išdėstyti bendri globėjo arba rūpintojo atstovavimo principai:1. Fizinio asmens globėjas arba rūpintojas įgyvendina šio asmens teises ir pareigas pagal

Civilinio įstatymo nuostatas.2. Globėjas arba rūpintojas neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų remdamasis vien tik

tuo, kad prieš jo atstovaujamąjį iškelta nemokumo byla.

Vadovaujantis įstatymo 166 straipsnio nuostata, globėjo arba rūpintojo atsakomybė apibrėžiama taip:

1. Nemokumo procese globėjas arba rūpintojas nėra savo turtu atsakingas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir kreditorius.

2. Už nuostolius, kurie dėl globėjo arba rūpintojo veikos yra padaryti jo atstovaujamajam, globėjas arba rūpintojas yra atsakingas atstovaujamajam Civiliniame įstatyme nustatyta tvarka.

25

Vadovaujantis šiuo įstatymu, fizinio asmens nemokumo procese suinteresuotaisiais asmenimis fizinio asmens atžvilgiu pripažįstami (įstatymo 167 str.):

- fizinio asmens sutuoktinis;- asmuo, su fiziniu asmeniu turintis iki antrojo laipsnio giminystės ryšių, arba asmuo, kuris

yra fizinio asmens svainis iki antrojo laipsnio;- fizinio asmens globėjas arba rūpintojas.Suinteresuotuoju asmeniu fizinio asmens atžvilgiu pripažįstamas ir tas asmuo, kuris pagal

aukščiau išvardintas nuostatas yra buvęs suinteresuotuoju asmeniu per pastarųjų penkerių metų laikotarpį iki nemokumo bylos iškėlimo.

5. Nemokumo proceso procedūros ir fizinio asmens nemokumo proceso užbaigimo tvarka

Įstatymo 168–179 straipsniuose apibrėžta fizinio asmens nemokumo proceso procedūrinių sprendimų priėmimo ir nemokumo proceso užbaigimo tvarka.

Įstatymo 168 straipsnyje nurodoma, kad yra tokios fizinio asmens nemokumo proceso procedūros:

- taikus susitarimas;- bankroto procedūra.

Taikaus susitarimo procedūros parengimo aplinkybės pateiktos įstatymo 169 straipsnyje.1. Taikaus susitarimo procedūra taikoma bet kurioje bankroto procedūros stadijoje.2. Administratorius priima sprendimą dėl taikaus susitarimo galimybės per penkias dienas

nuo pasiūlymo gavimo dienos, jeigu egzistuoja tokių aplinkybių visuma:- taikų susitarimą raštu pasiūlo fizinis asmuo arba kreditoriai, kurie atstovauja daugiau negu

pusei kreditorių iš bendros nepadengtų kreditorių reikalavimų sumos;- taikaus susitarimo pasiūlyme yra nurodytos tokio susitarimo įgyvendinimo sąlygos, taip

pat yra nurodyta, kokia apimtimi turi būti patenkinami kiekvieno kreditoriaus reikalavimai ir kaip padengiamos fizinio asmens nemokumo proceso išlaidos.

3. Sprendimą dėl taikaus susitarimo galimybės ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos administratorius nusiunčia fiziniam asmeniui, kreditoriams ir įstatymo įgaliotai įstaigai, kuri apie tai turi padaryti įrašą nemokumo registre.

Taikus susitarimas gali būti pasiekiamas tokiais būdais (įstatymo 170 str.):- sumažinant reikalavimo sumą;- atsisakant netesybų, palūkanų ar delspinigių arba juos sumažinant;- atidedant įsipareigojimų įvykdymo terminą.Taikus susitarimas gali būti pasiekiamas taikant vieną ar kelis iš išvardintų būdų.

Įstatymo 171 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl taikaus susitarimo projekto parengimo.1. Vadovaudamasis pasiūlyme pateiktomis taikaus susitarimo sąlygomis, taikaus susitarimo

projektą parengia fizinis asmuo arba kreditoriai per dvi savaites nuo tos dienos, kai priimtas administratoriaus sprendimas dėl taikaus susitarimo galimybės, ir suderina jį su administratoriumi.

2. Administratorius nederina taikaus susitarimo projekto, jeigu jame:- nėra numatytas taikaus susitarimo sudarymas tarp visų kreditorių;- nėra numatytas visiškas nemokumo proceso išlaidų padengimas;- nėra pateiktas taikaus susitarimo pasekmių išaiškinimas.

Kokia tvarka sudaromas ir patvirtinamas taikus susitarimas, yra nurodyta įstatymo 172 straipsnyje.

1. Taikų susitarimą raštu sudaro fizinis asmuo, kaip viena tokio susitarimo šalis, ir visi kreditoriai – kaip kita šalis.

2. Sudarytą taikų susitarimą administratorius pateikia tvirtinti teismui.

26

3. Per penkias dienas po to, kai priimamas teismo nutarimas dėl taikaus susitarimo patvirtinimo ir fizinio asmens nemokumo proceso užbaigimo, patvirtintą susitarimą administratorius pateikia įstatymo įgaliotai įstaigai, kuri apie tokį susitarimą turi padaryti įrašą nemokumo registre.

Taikaus susitarimo sudarymo pasekmės apibūdintos įstatymo 173 str.1. Kai taikus susitarimas yra patvirtintas teisme ir vykdomas, jį sudarę kreditoriai nebegali

kelti ieškinių dėl tų skolų sumų ir padengimo terminų, kurie nėra numatyti susitarime.2. Iki taikaus susitarimo patvirtinimo teisme, fizinio asmens atžvilgiu tęsiasi bankroto

procedūra.3. Po taikaus susitarimo patvirtinimo teisme atgaunamas fizinio asmens mokumas.

Įstatymo 174 straipsnyje pateiktos bendrosios bankroto procedūros sąlygos.1. Bankroto procedūra yra nemokumo procese taikomas sprendimas, kuris pasireiškia kaip

finansinių, juridinių ir organizacinių priemonių visuma, kuria siekiama kiek įmanoma labiau patenkinti kreditorių reikalavimus ir užtikrinti fiziniam asmeniui galimybę būti atleistam nuo skolinių įsipareigojimų vadovaujantis šiame įstatyme išdėstytomis nuostatomis.

2. Bankroto procedūra gali tęstis septynerius metus, jeigu teismas nėra nustatęs trumpesnio termino.

Kaip turi būti sprendžiami klausimai, susiję su fizinio asmens turto varžytynių

organizavimu, nurodoma įstatymo 175 straipsnyje.1. Fizinio asmens turto varžytynės ir įgyto turto nuosavybės įteisinimas gavėjo vardu

vykdoma Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka, jeigu dėl konkretaus turto šis įstatymas nenustato kitokios turto perdavimo tvarkos.

2. Jeigu kreditoriaus reikalavimas nėra užtikrintas įkeitimu (fizinio asmens turtas nėra įkeistas), tokio neįkeisto turto varžytynėms nėra taikomos tam tikros Civilinio proceso įstatymo nuostatos.

3. Civilinio proceso įstatyme apibrėžtus teisminio vykdytojo veiksmus dėl fizinio asmens turto varžytynių, įskaitant įkeisto turto varžytynes, atlieka administratorius.

4. Administratoriaus atlyginimo dydį už turto, kuris yra įkeistas (kuris tenkinant kreditoriaus reikalavimą yra užtikrintas įkeitimu), varžytynių organizavimą nustato Vyriausybė.

Fizinio asmens turto varžytinių organizavimo, jų vykdymo tvarka pateikta įstatymo 176 straipsnyje:

1. Organizuojant fizinio asmens turto pardavimą, į varžytynes neįtraukiamas tas fizinio asmens turtas, į kurį pagal Civilinio proceso įstatymą negalima nukreipti išieškojimo.

2. Fizinio asmens turtą parduoda administratorius, atsižvelgdamas į fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane nustatytus terminus.

3. Pirmose varžytynėse kainos siūlymai teikiami tam tikrais žingsniais didėjančia tvarka. Varžytynės gali įvykti, jeigu yra atvykęs bent vienas pirkėjas, kuris siūlo daugiau už pradinę varžytynių kainą.

4. Jeigu nekilnojamojo turto pirmos varžytynės neįvyko, per vieną mėnesį po skelbimo išspausdinimo dienos administratorius surengia antras varžytynes laikantis pirmų varžytynių taisyklių, bet kainos siūlymas prasideda nuo sumos, kuri atitinka 75 procentus pradinės pirmų varžytinių kainos.

5. Jeigu antros nekilnojamojo turto varžytynės neįvyko, per vieną mėnesį po skelbimo išspausdinimo dienos administratorius surengia trečias varžytynes laikydamasis pirmų varžytynių taisyklių, bet siūlymas prasideda nuo sumos, kuri atitinka 60 procentų pradinės pirmų varžytinių kainos.

6. Jeigu neįvyko nekilnojamojo turto trečios varžytynės, tolesnėse varžytynėse kainos siūlymai gali būti teikiami tam tikrais žingsniais mažėjančia tvarka.

27

7. Po to, kai siūlytojas (pirkėjas) sumoka už nekilnojamąjį turtą ar jo dalį siūlytą kainą, administratorius paduoda teismui pareiškimą dėl nekilnojamojo turto ar jo dalies varžytynių akto patvirtinimo ir dėl nemokumo procese taikytų apribojimo panaikinimo nekilnojamojo turto registre šiam nekilnojamajam turtui ar jo daliai.

Fizinio asmens atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų tvarka pateikiama įstatymo 177 straipsnyje:

1. Jeigu fizinis asmuo yra įvykdęs jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ir šiame įstatyme apibrėžtas pareigas, taip pat bankroto procedūros metu yra visiškai padengęs visas nemokumo proceso išlaidas, likę šio asmens skoliniai įsipareigojimai, kurie buvo nurodyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane, išskyrus išlaikymo lėšų mokėjimus, visiškai panaikinami ir kreditoriai praranda reikalavimo teises prieš fizinį asmenį.

2. Užbaigus fizinio asmens bankroto procedūrą nėra panaikinamos pagal šią procedūrą nesumokėtos mokesčių skolos, taip pat su tuo susiję delspinigiai ir piniginės baudos.

Bankroto procedūra baigiama, kai (įstatymo 178 straipsnis):1. Administratorius ar šiame įstatyme numatytais atvejais fizinis asmuo pateikia teismui

motyvuotą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto procedūros užbaigimo.2. Prie teikiamo pareiškimo dėl bankroto procedūros užbaigimo turi būti pridėta ataskaita,

kurioje parodytas fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano įvykdymas, taip pat ir kiti dokumentai, kurie patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes.

Fizinio asmens nemokumo procesas užbaigiamas tokia tvarka (įstatymo 179 straipsnis):1. Nemokumo procesas užbaigiamas šiais atvejais:- fizinio asmens nemokumo proceso pareiškimas atmetamas;- fizinis asmuo yra sutvarkęs visus skolinius įsipareigojimus;- sudarytas taikus susitarimas;- fizinis asmuo yra miręs.2. Nemokumo procesas užbaigiamas ir fizinis asmuo atleidžiamas nuo jo/jos turto

pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane likusių skolinių įsipareigojimų, jeigu bankroto procedūra yra užbaigta.

3. Nemokumo procesas užbaigiamas ir fizinis asmuo neatleidžiamas nuo likusių skolinių įsipareigojimų šiais atvejais:

- vykstant nemokumo procesui, fizinis asmuo teismui, administratoriui arba kreditoriui yra pateikęs neteisingus duomenis;

- fizinis asmuo nevykdo šiame įstatyme apibrėžtų pareigų;- fizinis asmuo nevykdo jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano;- vykstant nemokumo procesui, fiziniam asmeniui yra nustatyti nemokumo proceso

apribojimai;- fizinis asmuo nėra sutvarkęs eilinių skolinių įsipareigojimų.4. Administratorius pateikia teismui pareiškimą dėl nemokumo proceso užbaigimo šiame

įstatymo straipsnyje numatytais atvejais.5. Jeigu nemokumo proceso vykdymo apribojimas nustatytas vykstant nemokumo procesui

arba jei neužtenka lėšų šio proceso išlaidoms padengti, pareiškimą dėl nemokumo proceso užbaigimo turi teisę pateikti pats fizinis asmuo.

6. Administratoriaus darbo apmokėjimas ir nemokumo proceso priežiūra

Įstatymo 184 ir 185 straipsniuose apibrėžtos išlaidos, susijusios su fizinio asmens nemokumo proceso organizavimu, bei nurodyti konkretūs jų dydžiai.

Įstatymo 184 straipsnyje nurodoma, kad už administratoriaus pareigų vykdymą administratorius gauna tokio dydžio atlyginimą, mokamą iš fizinio asmens lėšų:

28

1. Nuo administratoriaus paskyrimo dienos iki nemokumo bylos iškėlimo teisme datos – vienkartinį atlyginimą, kurio dydis penkios minimalios mėnesinės algos.

2. Nuo dienos, kai paskelbtas teismo sprendimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, iki nemokumo proceso užbaigimo gauna atlyginimą, kuris siejamas su vykdoma procedūra taip:

– bankroto procedūros atveju – kasmėnesinį atlyginimą, kurio dydis trys minimalios mėnesinės algos;

- taikaus susitarimo atveju – vienkartinį atlyginimą, kurio dydis aštuonios minimalios mėnesinės algos, ir atlyginimą, kurio dydis penki procentai nuo bendros taikaus susitarimo sumos.

Šios įstatymo straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atlyginimo dydžio netaikomos, kai Vyriausybės nustatyta tvarka yra apmokama už varžytinių organizavimą parduodant įkeistą turtą.

Iš fizinio asmens lėšų padengiamos nemokumo proceso išlaidos, kurias sudaro (įstatymo 185 straipsnis):

- einamųjų mokesčių ir rinkliavų apmokėjimo išlaidos už laikotarpį nuo tos dienos, kai paskelbtas fizinio asmens nemokumo procesas;

- pranešimų paskelbimo, varžytynių organizavimo, atsiskaitymo sąskaitos atidarymo, sąskaitos tvarkymo išlaidos;

- pašto paslaugų išlaidos;- išlaidos, susijusios su fizinio asmens nekilnojamojo turto vertinimu;- notaro paslaugų išlaidos;- išlaidos, susijusios su fizinio asmens turto ir sandorių draudimu.

Nemokumo proceso priežiūrą vykdo valstybės agentūra „Nemokumo administracija“. Įstatymo 186–190 straipsniuose yra apibrėžtos šios institucijos teisės, atsakomybė įgyvendinant valstybės politiką nemokumo proceso klausimais, ginant darbuotojų interesus jų darbdavio nemokumo atveju ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinant valstybinių bei visuomeninių interesų gynimą teisinės proceso apsaugos ir nemokumo proceso klausimais.

7. Preliminarios išvados, siūlymai dėl galimų fizinių asmenų nemokumo problemų teisinių sprendimų Lietuvoje

1. Fizinių asmenų nemokumo procesas Latvijoje taikomas visiems fiziniams asmenims, nepriklausomai nuo fizinių asmenų veikos pobūdžio (ir asmenims, užsiimantiems tam tikra ekonomine veikla, ir asmenims, paėmusiems tik vartotojiškas paskolas) bei nepriklausomai nuo jų prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio (nepriklausomai nuo to, kuriam (kokiam) subjektui yra skola).

2. Vadovaujantis Latvijos nemokumo įstatymo nuostatomis ir juridinių asmenų, ir fizinių asmenų nemokumo bylos nagrinėjamos tik teisme.

Įvertinant tai, kad bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka įgalina mažinti proceso išlaidas, sumažinti proceso trukmę bei atsižvelgiant į šiuo klausimu turimą tam tikrą Lietuvos patirtį (patirtį, vykdant juridinių asmenų bankrotą ne teismo tvarka), svarstytinas klausimas dėl fizinių asmenų nemokumo procedūrų vykdymo ne teismo tvarka.

3. Įstatymo 154 straipsnyje numatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats fizinis asmuo, parengęs pagrįstus siūlymus dėl kreditorinių reikalavimų padengimo tvarkos ir tik tais atvejais, kai jo veika nekelia abejonių, kad skolos atsiradimas gali būti siejamas su piktavališkais kėslais ar nesąžininga veikla.

Pažymėtina, kad svarstytinas klausimas, ar pradelstos skolos atveju nereikėtų suteikti teisę kreditoriams inicijuoti fizinio asmens nemokumo bylos iškėlimo, tuo labiau, kai atskirais atvejais toks kreditoriaus kreipimasis, kreditorių interesų požiūriu, yra racionalus.

4. Siekiant išvengti atvejų, kai konkretaus fizinio asmens nemokumo proceso išlaidas tektų padengti kitiems visuomenės nariams, įstatyme apibrėžta, kad nemokumo proceso išlaidos turi būti

29

padengiamos fizinio asmens lėšų (turto) sąskaita, o įstatymo nuostatos taikomos asmeniui, kuris negali padengti skolos, jei bendra skolos suma viršija penkiasdešimt minimalių mėnesinių algų.

Įvertinant pragmatišką požiūrį, kad bendru atveju visuomenei neturėtų būti „užkraunamos“ su fizinio asmens nemokumo proceso organizavimu susijusios išlaidos, reikėtų ieškoti sprendimo, kad ir aktyvia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui, ir fiziniam asmeniui-vartotojui skatinant verslininkiškumą būtų sudarytos galimai vienodos sąlygos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir, atitinkamai, dėl atleidimo nuo likusių neįvykdytų įsipareigojimų.

5. Įstatyme yra numatytas fizinio asmens bankroto institutas (fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymas) ir numatytos sąlygos dėl fizinio asmens atleidimo nuo likusių skolinių įsipareigojimų vykdymo, išskyrus mokėjimus išlaikymui, jei asmuo tinkamai vykdo įstatymo nuostatas.

Toks sprendimas sudaro vienodas verslo organizavimo konkurencines sąlygas ir įmonėms, ir fiziniams asmenims.

6. Siekiant užtikrinti tinkamą proceso vykdymą, yra numatyta institucija (-os), kuriai pavedamas fizinio asmens nemokumo registro organizavimas ar/ir nemokumo proceso vykdymo kontrolė.

Lietuvoje toks funkcijos vykdymas galėtų būti pavestas Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

7. Įstatyme numatyta, kad uždavinių, susijusių su fizinio asmens nemokumo proceso duomenų parengimu, su fizinio asmens veikos kontrole ir su atitinkamų procedūrų organizavimu, sprendimas pavedamas administratoriui, kuris:

- kaip „laikinasis“ administratorius, turi parengti, patikrinti duomenis, kurie reikalingi priimant sprendimą dėl nemokumo bylos iškėlimo;

- kaip administratorius, turi užtikrinti teisėtą ir veiksmingą nemokumo proceso eigą.Analogiškoms funkcijoms įgyvendinti Lietuvoje galėtų būti skiriami administratoriai, kurie

vykdo juridinių asmenų bankroto administravimą.

8. Praktinio taikymo požiūriu abejotina įstatymo nuostata, kad po nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui paliekama teisė toliau valdyti savo turtą, lėšas, o kartu pavedama vykdyti mokėjimus tenkinant kreditorių reikalavimus, vykdyti mokėjimus, susijusius su nemokumo proceso išlaidų padengimu. Šiuo atveju administratoriui pavedama tik atlikti fizinio asmens-skolininko turto, jo lėšų panaudojimo kontrolę.

Viena iš tipinių, akivaizdžių fizinio asmens nemokumo priežasčių – jo nesugebėjimas planuoti savo veiklą ar/ir tinkamai valdyti savo turtą (lėšas).

Kita vertus, LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo praktika rodo, kad sudėtinga tikėtis sėkmingo neįvykdytų įsipareigojimų (skolų) restruktūrizavimo, o kartu ir verslo restruktūrizavimo, kai turto (lėšų) valdymas lieka buvusių vadovų dispozicijoje.

9. Pažymėtina, kad 2008 m. vasario mėn. pabaigoje Latvijoje dar nebuvo iškelta nei viena fizinio asmens nemokumo byla, todėl kol kas šioje šalyje nėra susiformavusi šio įstatymo taikymo praktika.

30

Vokietijos ir Latvijos nemokumo įstatymuose numatytų sprendimų palyginamoji lentelė

Eil. nr.

Nagrinėtinas klausimas, problematika

Klausimo, problematikos sprendimas pagal Vokietijos nemokumo įstatymą ar kitą teisės aktą, užtikrinantį fizinio

asmens nemokumo vadybą

Klausimo, problematikos sprendimas pagal Latvijos nemokumo įstatymą ar kitą teisės aktą, užtikrinantį fizinio asmens nemokumo vadybą

1 2 3 41 Kam gali būti keliama

nemokumo bylaNemokumo byla keltina visiems fiziniams asmenims, tarp jų ir užsiimantiems ekonomine veikla, ir vartotojams, t.y. tiems, kurie neįvykdė įsipareigojimų vien tik pagal paimtas vartojamąsias paskolas (tarp jų pensininkai, studentai, bedarbiai) (11 str.) – jiems taikomas supaprastintas vartotojų procesas.Visiems fiziniams asmenims gali būti taikomas atleidimo nuo likusių skolų procesas.

Pagal svarstomą Įstatymo projektą, fiziniams asmenims-vartotojams, kurie neturi visiškai jokio turto (net teismo išlaidoms padengti), nemokumo byla nebūtų keliama, iškart galėtų būti pradedamas atleidimo nuo likusių skolų procesas.

Nemokumo byla keltina visiems fiziniams asmenims, tarp jų ir užsiimantiems ekonomine veikla, ir tiems, kurie neįvykdė įsipareigojimų vien tik pagal paimtas vartojamąsias paskolas ir t.t.

2 Kas turi teisę inicijuoti nemokumo bylą

Nemokumo bylą, kai yra pradelsta skola, gali inicijuoti skolininkas ir kreditorius.

Gresiančio nemokumo atveju – gali inicijuoti tik skolininkas.

Teisė kreiptis į teismą suteikiama tik pačiam fiziniam asmeniui-skolininkuiPASTABA. Tai gali daryti ir likvidatorius pagal EB Tarnybos reglamento 29 str. a punktą

3 Sąlyga (-os), kai gali būti keliama nemokumo byla (kaip įstatyme yra apibrėžiamas fizinio asmens nemokumas)

1. Skolininkas laikomas nemokiu, kai jis negali apmokėti skolų, suėjus mokėjimo terminui

2. Kai į teismą kreipiasi skolininkas, pagrindas iškelti nemokumo bylą yra ir gresiantis nemokumas. Gresiantis nemokumas yra tada, kai skolininkas šiuo metu gali vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau negalės vykdyti jų ateityje, kai sueis jų vykdymo terminas.

1. Suėjus mokėjimo terminui, fizinis asmuo negali padengti skolos ir bendra skolos suma viršija 40 tūkst. Lt. 2. Pateikti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas sueina metų laikotarpiu, o bendra įsipareigojimų suma viršija 50 tūkst. Lt.

4 Kuriais atvejais (kuriais kriterijais remiantis) teismas neturėtų kelti nemokumo bylos ar/ir turėtų bylą nutraukti

Nemokumo byla keliama visais atvejais, kai skolininkas negali apmokėti skolų ar yra gresiantis nemokumas (jos tikslas – paskirstyti visą skolininko turtą kreditoriams). Įprasto nemokumo proceso metu lėšų proceso išlaidoms neturėjimas yra pagrindas bylą nutraukti. Nepakankant skolininko vartotojo lėšų nemokumo proceso išlaidomas padengti, kai prašoma ir atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo, nemokumo byla keliama, o teismo išlaidų sumokėjimas gali būti atidedamas. Griežti taikymo kriterijai numatyti atleidimo nuo likusių skolų proceso

1. Nemokumas sietinas su fizinio asmens šiurkščiu aplaidumu arba kai tai vykdyta sąmoningai ir jei ši veika atsirado per pastaruosius trejus metus iki nemokumo bylos inicijavimo dienos. 2. Nepakanka lėšų nemokumo proceso išlaidomas padengti.3. Šis fizinis asmuo yra išlaikomas.4. Per paskutinius penkerius metus toks procesas jau buvo taikytas, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo padengė visas savo skolas, kai buvo sudarytas taikus susitarimas ir kai fizinio asmens pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo atmestas.

31

taikymui.

Svarstomame Įstatymo projekte numatyta, kad skolininkui vartotojui neturint jokių lėšų proceso išlaidoms padengti, nemokumo byla neturėtų būti keliama, o tik galėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo nuo likusių skolų.

5 Kokios dokumentinės ar kitos sąlygos turi būti įvykdytos ar/ir kokie dokumentai turi būti parengti (pateikti teismui), kad subjektas turėtų teisę inicijuoti nemokumo bylą

Jei kreipiasi skolininkas vartotojas, jis teismui turi pateikti:1. Rašytinius įrodymus, kad bandė taikiai susitarti su kreditoriais per šešis mėnesius iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo ir to nepavyko padaryti (nors buvo pateikęs kreditoriams bent dalies skolų sumokėjimo atidėjimo, jų sumokėjimo grafiką ir pan. ). 2. Viso turimo turto ir pajamų sąrašą. 3. Visų kreditorių ir prieš jį nukreiptų reikalavimų sąrašą.4. Rašytinį patikinimą, kad visi pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi.5. Skolų „išvalymo“ (restruktūrizavimo) planą.

Teismui teikia:1. Dokumentus, kurie patvirtina, kad asmuo nemokus.2. Asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą.3. Duomenis ir įrodymus apie visas jo/jos sąskaitas kredito įstaigoje ir piniginių lėšų likučius jose.4. Duomenis apie jo/jos lėšas grynaisiais pinigais, jeigu lėšų suma viršija vieną minimalų mėnesinį atlygį.5. Duomenis ir įrodymus apie išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, kurias jis/ji yra sudaręs.6. Duomenis apie jo/jos pajamas už 12 mėnesių laikotarpį iki pareiškimo pateikimo datos.7. Jo/jos išlaikomų asmenų sąrašą ir jiems reikalingas kasmėnesines išlaidas.8. Duomenis apie jam/jai priklausančias akcinio kapitalo dalis, akcijas ir kitus vertybinius popierius.9. Įrodymus, kad jis/ji turės pakankamai piniginių lėšų arba turto, kad galėtų visiškai padengti būtinas nemokumo proceso išlaidas.10. Dokumentą, kuris patvirtina, kad yra sumokėtas valstybinis mokestis.11. Patvirtinimą, kad nemokumo procesui taikytinos Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 taisyklės.

6 Kokie procesiniai terminai (datos) ir kokie fiziniam asmeniui-skolininkui bei teismo skirtam administratoriui numatyti veiksmai iki nutarties priėmimo dienos

Pateikus skolų „išvalymo“ planą kreditoriams svarstyti, nemokumo bylos iškėlimo procesas stabdomas, iki bus nuspręsta, ar planas priimtas, bet ne ilgiau nei 3 mėnesius. Kreditoriai privalo per 1 mėn. pranešti savo nuomonę dėl skolų „išvalymo“ plano ir pateikti patikslintus reikalavimus. Neveikimas laikomas pritarimu planui.Patikėtinis skiriamas tik jei planas atmetamas ir iškeliama nemokumo byla. Iki to, kaip laikinosios apsaugos priemonė, gali būti skiriamas laikinasis administratorius, jo funkcijos, kaip ir juridinių asmenų nemokumo procese, spec. nuostatų dėl fizinių asmenų nėra.

1. Valstybinės agentūros „Nemokumo administracija“ pasiūlytas ir teismo patvirtintas administratorius per vieną mėnesį nuo bylos inicijavimo dienos turi parengti ir pateikti teismui išvadą apie fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą.

7 Ar byla nagrinėjama tik teismo tvarka, ar gali būti nagrinėjama teismo ir ne teismo tvarka

Nemokumo bylos nagrinėjamos tik teismo tvarka, apylinkės teisme, jei nepavyko neteisminė (taikaus susitarimo) procedūra.

Nemokumo byla nagrinėjama tik teismo tvarka.

8 Ar yra skiriamas „laikinasis“ administratorius, administratorius, patikėtinis ... ir kada, kuriuose

Priėmęs pareiškimą kelti nemokumo bylą, teismas gali taikyti laikinosios apsaugos priemones, tarp jų – skirti laikinąjį administratorių (perima ir prižiūri skolininko turtą, tikrina, ar skolininko nuosavybė padengs nemokumo procedūrų išlaidas, nagrinėja, ar yra pagrindas nemokumo bylai iškelti tol, kol teismas iškels nemokumo bylą ar atsisakys ją iškelti ir kt.).

Visais atvejais administratoriaus kandidatūrą teismui teikia Valstybinė agentūra „Nemokumo administracija“.Rengdamasis priimti sprendimą dėl nemokumo bylos iškėlimo/neiškėlimo teismo skirtas „laikinasis“ administratorius turi/gali:1. Iš fizinio asmens pareikalauti duomenų, kurie būtini šio asmens turtui ir įsipareigojimams įvertinti, taip pat kitos informacijos;

32

etapuose jis skiriamas bei kokius darbus jie turi atlikti Teismas gali nustatyti, kad skolininko veiksmus (sandorius) turi tvirtinti

laikinasis administratorius, gali sustabdyti išieškojimą iš skolininko turto, gali nustatyti laikiną skolininko korespondencijos peržiūrą, suteikti teisę laikinajam administratoriui įeiti į visas patalpas.

Įprasto nemokumo proceso metu skiriamas nemokumo administratorius, jis turi pranešti teismui, kad turto neužteks proceso išlaidoms padengti ir vykdo kitas funkcijas.

Teismas, iškėlęs nemokumo bylą vartotojui, skiria patikėtinį, kuris vykdo bankroto administratoriaus funkcijas. Patikėtinio kandidatūrą teismui gali siūlyti ir skolininkas, ir kreditorius. Patikėtinio įgaliojimai siauresni nei bankroto administratoriaus. Galimybė užginčyti skolininko sandorius, sudarytus iki nemokumo bylos iškėlimo, suteikta ne patikėtiniui, o kreditoriams.

Patikėtinis skiriamas ir atleidimo nuo likusių skolų procese.

Specialūs reikalavimai fizinio asmens nemokumo administratoriaus profesiniam pasirengimui, kvalifikacijai, palyginti su „įprastiniu“ juridinio asmens administratoriumi, nėra keliami.

2. Nustatyti, koks yra fizinio asmens turtas, patikrinant fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano duomenis;3. Per vieną mėnesį nuo bylos inicijavimo dienos parengti ir pateikti teismui išvadą apie fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą;4. Pareikalauti ir gauti iš fizinio asmens, taip pat iš valstybinių, kredito institucijų reikalingus duomenis apie fizinio asmens finansinę padėtį ar turto būklę. 1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, administratorius gali/turi:1.1. Įstatymo įgaliotai institucijai, darančiai įrašus nemokumo registre, mėnesį prieš varžytynes turi pateikti pareiškimą apie varžytines, jų datą, laiką, varžytinių vietos adresą, iš varžytynių parduodamo turto tipą (kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas).1.2. Per penkias dienas nuo fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo dienos turi pateikti įstatymo įgaliotai institucijai, darančiai įrašus nemokumo registre, fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ar atitinkamai duomenis apie plano pakeitimus.1.3. Raštu, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, kiekvienam kreditoriui ir Valstybės įstaigai „Nemokumo administracija“ turi pranešti apie fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymo eigą.1.4. Pritaikyti fizinio asmens nemokumo proceso būsenos sprendimą ir keisti jį, jeigu susidaro šioje įstatymo dalyje nustatytos aplinkybės.1.5. Šioje įstatymo dalyje nurodytais atvejais pateikti teismui pareiškimą apie nemokumo proceso užbaigimą.1.6. Šiame įstatyme numatytais atvejais ir tvarka parduoti iš varžytynių fizinio asmens turtą, taip pat teikti šiam asmeniui informaciją apie tai.1.7. Gavus fizinio asmens raštišką pareiškimą ir šio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimo projektą, pateikti fiziniam asmeniui išvadą apie minėto plano pakeitimą per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos.1.8. Kita.

Specialūs (ypatingi) reikalavimai fizinio asmens nemokumo administratoriaus profesiniam pasirengimui, kvalifikacijai, palyginti su „įprastiniu“ juridinio asmens administratoriumi, nekeliami.

9 Kokius sprendimus turi priimti teismas, priimdamas nutartį iškelti nemokumo bylą ir kokios sprendimo - iškelti nemokumo bylą - priėmimo teisinės pasekmės

Iškėlus nemokumo bylą, skiriamas patikėtinis. Kreditoriams nustatomas laikas nuo dviejų savaičių iki trijų mėnesių savo reikalavimams pareikšti. Kreditoriai įpareigojami nedelsiant nurodyti, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu ar kita garantija.Nutartimi iškelti nemokumo bylą visi „debitoriai“ įpareigojami savo įsipareigojimus vykdyti ne skolininkui, o skolininko turtą administruojančiam asmeniui.Įprastinio nemokumo proceso metu šaukiami kreditorių susirinkimai, kuriuos veda teismas. Skolininko vartotojo nemokumo procese kviečiamas kreditorių susirinkimas, kuriame tvirtinami kreditoriniai reikalavimai. Užginčyti kreditorių teises pažeidžiančius skolininko sandorius turi teisę ne patikėtinis, o kiekvienas iš kreditorių. Kreditorių susirinkimas turi teisę įgalioti tai daryti patikėtinį arba konkretų kreditorių, tada už tai jam turi būti sumokama. Dėl visų kitų pasekmių taikomos įprastinės (kaip ir juridiniams asmenims) nuostatos.

1. Teismas skiria administratorių, kuris vykdo fizinio asmens-skolininko veiklos priežiūrą ir kt. 1. Sustabdomas sprendimų vykdymas bylose dėl priteistų, bet iš fizinio asmens neišieškotų lėšų išieškojimo bei bylose dėl priverstinio įsipareigojimų įvykdymo.2. Draudžiama kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, reikalauti fizinio asmens įkeisto turto pardavimo (Latvijos nemokumo administracijos vadovas komentavo, kad toks ribojimas gali būti nustatomas tik metams ir tik tam atvejui, jei fizinio asmens turtas yra gyvenamasis būstas).3. Po nemokumo bylos iškėlimo draudžiama fiziniam asmeniui prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus, jei tokie nėra nurodyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane. 1. Fizinis asmuo-skolininkas per penkias dienas po nemokumo proceso paskelbimo turi informuoti apie tai kiekvieną kreditorių siųsdamas pranešimą bei jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą registruotu laišku arba įteikdamas tai pasirašytinai. 1. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo pradedama vykdyti bankroto procedūra.

33

2. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti įkeitimu, turi teisę pareikalauti įkeitimu užtikrinto fizinio asmens turto pardavimo iš varžytynių Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka, jeigu šiame įstatyme nėra numatyta kitaip.3. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo sustabdomas paskolos (kredito) palūkanų skaičiavimas, įstatymuose numatytų palūkanų skaičiavimas, netesybų, įskaitant procentais išreikštas netesybas, skaičiavimas, delspinigių skaičiavimas, be to, ir tokiu atveju, jeigu jie nustatyti kaip netesybos, sustabdomas delspinigių skaičiavimas mokestiniams reikalavimams, kurie skaičiuojami procentais už mokesčių, rinkliavų ir piniginių nuobaudų mokėjimo termino praleidimą.4. Stabdomas sprendimų vykdymas bylose dėl priteistų, bet iš fizinio asmens neišieškotų sumų išieškojimo bei sprendimų vykdymas bylose dėl priverstinio įsipareigojimų įvykdymo. 1. Nemokumo proceso metu, be administratoriaus sutikimo, fiziniam asmeniui draudžiama nusavinti, įkeisti, dovanoti ar kokiu nors kitu būdu suvaržyti jo/jos turto valdymą. Išimtį sudaro tik atskiri į fizinio asmens turtą įeinantys daiktai, kurių vertė neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlygio.2. Nemokumo proceso metu fiziniam asmeniui yra uždrausta atlikti tokius veiksmus arba sudaryti tokius sandorius, kurie galėtų pabloginti jo/jos turtinę būklę arba pakenkti kreditorių interesams. 1. Fizinis asmuo-skolininkas turi pateikti teismui ieškinį prieš trečiuosius asmenis dėl mokėjimų įsipareigojimų įvykdymo, taip pat:2. Pateikti administratoriui reikalaujamą informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio reikalavimo išsiuntimo dienos.3. Nedelsiant pranešti administratoriui apie visas aplinkybes, dėl kurių jis/ji negalės vykdyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano.4. Gyvenamosios vietos pakeitimo atveju ne vėliau kaip per penkias dienas pranešti administratoriui naujos gyvenamosios vietos adresą. 1. Administratorius pateikia teismui pareiškimą dėl nemokumo proceso užbaigimo šiame įstatymo straipsnyje numatytais atvejais.2. Jeigu nemokumo proceso vykdymo apribojimas nustatytas vykstant nemokumo procesui arba jei neužtenka lėšų šio proceso išlaidoms padengti, pareiškimą dėl nemokumo proceso užbaigimo turi teisę pateikti pats fizinis asmuo.

10 Ar yra kokie nors reikšmingi bylos nagrinėjimo ypatumai nemokaus ūkininko (žemdirbio), nemokaus patentininko ar kitais atvejais

11 Kas ir kuriais atvejais valdo fizinio asmens turtą, tarp jo nekilnojamąjį turtą, lėšas banke, fizinio asmens darbo užmokestį, kitas pajamas ir pan., kai iškeliama

Fizinio asmens nemokumo procese – patikėtinis.

Fizinio asmens, užsiimančio ekonomine veikla, nemokumo procese – nemokumo administratorius arba pats fizinis asmuo (teismo leidimu).

Atleidimo nuo likusių skolų procese – per patikėtinį.

1. Fizinis asmuo-skolininkas turi vykdyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano sąlygas, taip pat:2. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nemokumo proceso paskelbimo atidaryti sąskaitą kredito įstaigoje ir pateikti administratoriui dokumentą, patvirtinantį šios procedūros įvykdymą.3. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį po nemokumo proceso paskelbimo uždaryti jo/jos sąskaitas kredito įstaigose pervedant jose esančias pinigines lėšas į naujai atidarytą

34

nemokumo byla sąskaitą kredito įstaigoje ir pateikti administratoriui dokumentus, patvirtinančius šių procedūrų įvykdymą.Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nemokumo proceso paskelbimo įnešti į naujai atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje jo/jos lėšas grynaisiais pinigais;4. Raštu, vieną kartą per mėnesį informuoti administratorių apie situaciją naujai atidarytoje kredito įstaigos sąskaitoje ir apie jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymą kartu pridedant tai patvirtinančius dokumentus.5. Informuoti jo/jos darbdavį apie naujos sąskaitos atidarymą kredito įstaigoje įpareigojant darbdavį darbo apmokėjimą pervesti į šią sąskaitą. 1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, administratorius įstatymo įgaliotai institucijai, darančiai įrašus nemokumo registre, mėnesį prieš varžytynes turi pateikti pareiškimą apie varžytines, jų datą, laiką, varžytinių vietos adresą, iš varžytynių parduodamo turto tipą (kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas)

12 Kas vykdo mokėjimus, tenkinant kreditorių reikalavimus iš banke atidarytos „nemokumo“ atsiskaitymų sąskaitos

Atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procese skolininkas atidavinėja kreditoriams skolas tinkamo elgesio laikotarpio metu per teismo skirtą patikėtinį.

Patikėtinis turi laikyti skolininko ar trečiųjų asmenų mokamas lėšas atskirai nuo savo nuosavybės ir išmokėti jas kreditoriams kasmet, kaip nustatyta galutiniame skolų mokėjimo sąraše.

Skolininko darbdavys tą darbo užmokesčio dalį, iš kurios galima išieškoti, turi pervesti patikėtiniui.

Pats fizinis asmuo, kurio veiksmus administratorius tik kontroliuoja.

13 Ar yra kreditorių susirinkimo institutas

Yra. Vartotojų nemokumo procese iškėlus bylą, 1-as kreditorių susirinkimas šaukiamas jų reikalavimams tvirtinti.

Kreditorių susirinkimo instituto nėra. Kreditoriai tik informuojami apie teismo priimtus sprendimus. Priklausomai nuo situacijos, sprendimus priima (įstatymo numatytus veiksmus atlieka) arba fizinis asmuo, ar administratorius arba teismas.

14 Ar nemokumo procesas turi atskiras procedūras ir kokias konkrečiai procedūras

Išskirtinos dvi fizinių asmenų grupės:1. Fiziniai asmenys, užsiimantys savarankiška ekonomine veikla bei anksčiau savarankišką ekonominę veiklą vykdę asmenys, kurių turtiniai santykiai nėra aiškūs – jiems taikomas įprastinis nemokumo procesas. 2. Vartotojai bei anksčiau savarankišką ūkinę veiklą vykdę asmenys, kurių turtiniai santykiai yra aiškūs – jiems taikomas supaprastintas nemokumo procesas.

Vartotojų nemokumo procesas susideda iš trijų privalomų etapų: 1. Neteisminis skolų „išvalymo“.2. Teisminis skolų „išvalymo“ etapas.3. Supaprastintas nemokumo procesas. Po to gali prasidėti atleidimo nuo likusių skolų procedūra.

1. Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo pradedama vykdyti bankroto procedūra. Bankroto procedūros metu vykdomas turto pardavimas bei kreditorių reikalavimų tenkinimas1. Taikos sutarties procedūra taikoma bet kuriame nemokumo bylos nagrinėjimo etape, jei jai pritaria visi kreditoriai. Administratorius, aprobavęs fizinio asmens ir kreditorių siūlymus dėl taikaus susitarimo sudarymo, kreipiasi į teismą dėl jo patvirtinimo. Kai taikus susitarimas yra patvirtintas teisme ir vykdomas, jį sudarę kreditoriai negali kelti ieškinių dėl skolų sumų ir padengimo terminų, kurie nėra numatyti susitarime. Sudarius taikos sutartį, nemokumo byla nutraukiama. Specialios supaprastintos procedūros nėra.

15 Kas organizuoja turto pardavimą, tarp jo, varžytynes

Įprastiniame procese – nemokumo administratorius.

Vartotojų nemokumo proceso metu patikėtinis neturi teisės parduoti objektų, apsunkintų įkeitimu ar hipoteka, juos realizuoti turi teisę

1. Fizinio asmens turto varžytynės ir įgyto turto nuosavybės įteisinimas gavėjo vardu vykdoma Civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka, jeigu dėl konkretaus turto šis įstatymas nenustato kitokios turto perdavimo tvarkos.2. Jeigu kreditoriaus reikalavimas nėra užtikrintas įkeitimu (fizinio asmens turtas nėra

35

kreditorius. Turto realizavimas gali nevykti, jei patikėtinio siūlymu, teismo nurodymu, skolininkas įmoka sumą, lygią parduotinų daiktų vertei.

Nemokumo įstatyme specialių nuostatų dėl varžytynių organizavimo nėra.

įkeistas), tokio neįkeisto turto varžytynėms nėra taikomos tam tikros Civilinio proceso įstatymo nuostatos.3. Civilinio proceso įstatyme apibrėžtus teisminio vykdytojo veiksmus dėl fizinio asmens turto varžytynių, įskaitant įkeisto turto varžytynes, atlieka administratorius.4. Administratoriaus atlyginimo dydį už turto, kuris yra įkeistas (kuris tenkinant kreditoriaus reikalavimą yra užtikrintas įkeitimu), varžytynių organizavimą nustato Vyriausybė. 1. Detali fizinio asmens turto varžytinių organizavimo, jų vykdymo tvarka pateikta įstatyme.

16 Kas padengia nemokumo bylos administravimo išlaidas

Įprastai – fizinis asmuo. Jei skolininko-vartotojo turimų lėšų nepakanka, išlaidų sumokėjimas atidedamas (dengia valstybė, jei suteikiama teisinė pagalba pagal specialius įstatymus).

Pagal projektą – visais atvejais dalį išlaidų turėtų dengti skolininkas, tačiau būtų pereinama tiesiai prie atleidimo nuo likusių skolų procedūros, nevykdant teisminės nemokumo procedūros.

Visos išlaidos padengiamos fizinio asmens lėšų (turto) sąskaita.

17 Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, tvarka ir kitų nemokumo proceso išlaidų apmokėjimo tvarka

Padengus bylos išlaidas ir administratoriaus atlyginimą, likęs turtas yra skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti.

Prieš paskutinį gautų pajamų paskirstymą yra šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame administratorius pateikia galutinę skolininko turto realizavimo, gautų lėšų paskirstymo ataskaitą.

1. Iš fizinio asmens lėšų, taip pat iš lėšų, kurios yra gaunamos pardavus šio asmens turtą, pirmiausiai visiškai dengiami mokėjimai išlaikytiniams, o po to padengiamos įstatyme numatytos nemokumo proceso išlaidos.2. Padengus nemokumo proceso išlaidas, fiziniam asmeniui ir jo/jos išlaikyme esantiems asmenims užtikrinamas mokėjimas pagal asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano nustatytas pinigines sumas, kurios kiekvienam asmeniui negali būti mažesnės už minimalų mėnesinį atlygį.3. Kreditorių reikalavimai be jokių prioritetų sujungiami į vieną grupę. Atlikus mokėjimus pagal šio straipsnio pirmą ir antrą dalis, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tenkinami kreditorių reikalavimai proporcingai kiekvieno kreditoriaus reikalavimo sumai.4. Kreditorių reikalavimų tenkinimas pradedamas ne vėliau kaip du mėnesiai po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo.

18 Kokia tvarka sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens-skolininko atleidimo nuo neįvykdytų įsipareigojimų

Sėkmingai užbaigus nemokumo procesą (paskirsčius turtą kreditoriams), skolininko prašymu, gali būti pradedamas atskiras procesas: - po šešerių metų „tinkamo elgesio periodo“ fizinis asmuo gali būti atleistas nuo likusių skolų. Visą šį laikotarpį antstoliai negali nukreipti išieškojimo į skolininko turtą. Skolininkas turi įsidarbinti atitinkamame darbe ar ieškoti darbo, turi parduoti patikėtiniui pusę savo paveldimos nuosavybės vertės. Skolininko darbdavys tą darbo užmokesčio dalį, iš kurios galima išieškoti, turi pervesti patikėtiniui (šiuo metu skolininkui, kuris neturi pareigos išlaikyti kitus asmenis, tokia užmokesčio dalis yra visos sumos, viršijančios 985 eurus (apie 3500 litų)). Patikėtinis sumas vieną kartą per metus atitinkamomis proporcijomis perveda kreditoriams. Pareiškimas dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo atmetamas, jei pareiškimo patenkinimui prieštarauja nors vienas kreditorius ir yra bent viena iš šių sąlygų: 1) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti skolininką kaltu pagal

1. Jeigu fizinis asmuo yra įvykdęs jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ir šiame įstatyme apibrėžtas pareigas, taip pat bankroto procedūros metu yra visiškai padengęs visas nemokumo proceso išlaidas, likę šio asmens skoliniai įsipareigojimai, kurie buvo nurodyti jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane, išskyrus išlaikymo lėšų mokėjimus, po 7 metų visiškai panaikinami ir kreditoriai praranda reikalavimo teises prieš fizinį asmenį. 1. Nemokumo procesas užbaigiamas ir fizinis asmuo atleidžiamas nuo jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane likusių skolinių įsipareigojimų, jeigu bankroto procedūra yra užbaigta.2. Nemokumo procesas užbaigiamas ir fizinis asmuo neatleidžiamas nuo likusių skolinių įsipareigojimų šiais atvejais:- vykstant nemokumo procesui, fizinis asmuo teismui, administratoriui arba kreditoriui yra pateikęs neteisingus duomenis;- fizinis asmuo nevykdo šiame įstatyme apibrėžtų pareigų;- fizinis asmuo nevykdo jo/jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano;- vykstant nemokumo procesui, fiziniam asmeniui yra nustatyti nemokumo proceso

36

nusikaltimus bankroto bylose;2) skolininkas per trejus metus iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento arba po jo tyčia ar dėl didelio aplaidumo pateikė neteisingus duomenis apie savo ekonominę būklę raštu, kad gautų paskolą, lėšų iš valstybės iždo ar išvengtų mokėjimų į biudžetą;3) skolininkas jau buvo atleistas nuo likusių skolų sumokėjimo per pastaruosius 10 metų iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento; 4) skolininkas per vienerius metus iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento arba po jo tyčia ar dėl didelio aplaidumo apsunkino kreditorių reikalavimų tenkinimą nemokumo procese prisiimdamas neadekvačius įsipareigojimus, švaistydamas turtą arba neturėdamas jokio pagrindo tikėtis savo padėties ekonominio pagerėjimo pavėluodamas kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo;5) skolininkas nemokumo proceso metu tyčia ar dėl didelio aplaidumo pažeidė Nemokumo įstatyme įtvirtintas bendradarbiavimo ir informacijos teikimo pareigas;6) skolininkas tyčia ar dėl didelio aplaidumo nurodė neteisingus ar neišsamius duomenis sąraše, kurį jis privalo parengti pagal Nemokumo įstatymo 305 straipsnio 1 dalies 3 p. nuostatas, apie savo turtą, pajamas, kreditorius ir neįvykdytus reikalavimus (Nemokumo įstatymo 290 straipsnis).

Suteiktas atleidimas nuo skolų metų laikotarpiu gali būti atšauktas.

apribojimai;- fizinis asmuo nėra sutvarkęs eilinių skolinių įsipareigojimų.

19 Nemokumo bylos užbaigimas

Kai pardavus turtą galutinai paskirstomos lėšos kreditoriams. Kai paaiškėja, kad skolininkas (ne vartotojas) neturi lėšų proceso išlaidoms padengti.Kai skolininkas patenkina kreditorių reikalavimus. Kai nustatoma, kad išnyko nemokumo bylos iškėlimo pagrindas, t.y. skolininkas yra mokus, nėra gresiančio nemokumo. Vartotojų nemokumo procese, kai priimamas ir teismo patvirtinimas skolų išlaisvinimo planas.

1. Nemokumo procesas užbaigiamas šiais atvejais:- fizinio asmens nemokumo proceso pareiškimas atmetamas;- fizinis asmuo yra sutvarkęs visus skolinius įsipareigojimus;- sudarytas taikus susitarimas;- fizinis asmuo yra miręs.

20 Įstatymo taikymo praktinė patirtis

Vokietijoje didžiulė fizinių asmenų nemokumo bylų nagrinėjimo praktika. Latvijoje dar nėra iškeltos nei vienos nemokumo bylos.

37

38

Fizinio asmens nemokumas. Teisinio reguliavimo principai. Esminės nuostatos

Taikomojo mokslinio tyrimo „Optimalaus individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo modelio nustatymas“ techninėje užduotyje nurodyta, kad tokio tyrimo tikslas – „sukurti teisinės apsaugos modelį nemokiam fiziniam asmeniui siekiant suderinti nemokaus fizinio asmens ir kreditorių interesus.“

Minėtoje techninėje užduotyje pažymima, kad „Sukurtas tinkamas nemokaus fizinio asmens apsaugos modelis paskatintų fizinių asmenų verslumą ir sumažintų smulkiųjų verslininkų (individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų) veiklos riziką, sudarant ūkio subjektams vienodas konkurencines verslo sąlygas darbui Lietuvos ir (ar) Europos Sąjungos rinkoje – individualia veikla ir (ar) ūkininkavimu užsiimančiam fiziniam asmeniui tapus nemokiam.“

Numatomuose parengti teisės aktuose labai svarbu išsaugoti tam tikrą pusiausvyrą, kad siekis apsaugoti fizinį asmenį nuo jo, kaip galimai turtą gausinančio visuomenės nario, visiško „sužlugdymo“, neturėtų būti iškeliamas aukščiau teisėtų kreditoriaus interesų. Šiuo atveju pažymėtina Vokietijos nemokumo įstatymo 1 straipsnio nuostata, įtvirtinanti nemokumo proceso tikslą: „Nemokumo procesas yra skirtas bendriems skolininko kreditorių interesams patenkinti, jis vyksta realizuojant skolininko turtą ir paskirstant gautas įplaukas, arba taikiai susitariant –parengiant nemokumo (reorganizavimo) planą, ypač siekiant išlaikyti įmonę. Sąžiningam skolininkui gali būti suteikiama galimybė nurašyti skolas, likusias pasibaigus nemokumo procedūrai.“

Tam tikra prasme panašiai išdėstyti nemokumo proceso tikslai Latvijos nemokumo įstatymo 149 straipsnyje. Jame teigiama, kad fizinio asmens nemokumo proceso tikslas – atsižvelgiant į kreditorių interesus, suteikti fiziniam asmeniui galimybę atgauti mokumą arba atleisti jį nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, jei nustatyta tvarka ir apimtimi yra įgyvendintas fizinio asmens turto pardavimo, taip pat kitų asmenų turto, kuris priskirtas šio fizinio asmens skoliniams įsipareigojimams padengti, pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas.

Šiame skyriuje pateikiami teisinio reguliavimo principai, pagrindinės įgyvendinimo nuostatos, kurios galėtų sudaryti prielaidas keliamų tikslų įgyvendinimui, parengtos panaudojant teigiamą praktinį patyrimą, kurį sukaupė institucijos, dirbančios nemokumo klausimais Lietuvoje, be to, yra parengtos priimant dėmesin nagrinėjamam klausimui aktualias LR įmonių bankroto įstatymo bei LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo principines nuostatas.

Fizinių asmenų nemokumo problemų nagrinėjimas, atitinkamų sprendimų parengimas pasiremiant esminėmis LR įmonių bankroto įstatymo bei LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, pasiremiant šių teisės aktų įgyvendinimo praktika Lietuvoje, įmanomas ir tikslingas dėl kelių priežasčių:

1. Kaip rodo kitų Europos Sąjungos šalių, tarp jų, Vokietijos (1999 m. Nemokumo įstatymas), Latvijos (2007 m. Nemokumo įstatymas), Lenkijos (2003 m. Nemokumo įstatymas), nemokumo įstatymų struktūra, racionalu į nemokumo įstatymą žvelgti kaip į vientisą dokumentą, apimantį juridinių asmenų bankroto bei fizinių asmenų bankroto procedūras, nes abiem atvejais nemaža dalis procedūrinių sprendimų yra tapatūs.

2. LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytas įstatymo tikslas –„sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto“ – yra artimas tikslams, kurių paprastai siekiama sprendžiant fizinių asmenų nemokumo problemas.

Tai, kad fizinių asmenų nemokumo atveju priimami sprendimai savo esme artimi restruktūrizavimo procesui, iliustruoja, pavyzdžiui, 1993 metais priimtas fizinių asmenų nemokumą

39

reguliuojantis Suomijos privačių asmenų skolų restruktūrizavimo įstatymas (žr. Taikomąjį mokslinio tyrimo darbą „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“).

Rengiant teisinio reguliavimo principus yra atsižvelgta į šiame darbe išsamiau išnagrinėtą Vokietijos, kaip Europos Sąjungos šalies, kuri turi ilgametę praktiką sprendžiant fizinių asmenų nemokumo klausimus, patirtį, taip pat kitų Europos Sąjungos šalių įstatymus, reglamentuojančius fizinių asmenų nemokumą – 1988 m. Airijos ir 2004 m. Suomijos nemokumo įstatymus (žr. Taikomąjį mokslinio tyrimo darbą „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“).

Rengiant pagrindines nuostatas taip pat priimti dėmesin šiame darbe detaliau išdėstyti Latvijos, kaip savo istorija artimos Lietuvai šalies, sprendimai įtvirtinant fizinių asmenų nemokumo institutą.

Rengiant sprendimus taip pat tam tikru laipsniu yra įvertinti duomenys bei nuostatos, kurie pateikti 2005 metais parengtame „Taikomojo mokslinio tyrimo darbe „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“, taip pat įvertintos „Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl nemokumo bylų“ nuostatos.

1. Nemokumo proceso taikymas

Iš fizinių asmenų, kuriems galėtų būti taikomas nemokumo procesas, visumos, kaip tam tikra, ekonominės veiklos požiūriu reikšmingesnė fizinių asmenų grupė – užduotyje paminėti ūkininkai, individualia veikla užsiimantys asmenys (verslininkai). Patikslinant aktyvių, individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų (verslininkų), kuriems galėtų būti taikomos nemokumo procedūros, sąvoką, užduotyje yra pateikta nuoroda į LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies apibrėžimą:

„7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

3) savarankiška sporto veikla;4) savarankiška atlikėjo veikla.“Priimdami dėmesin šį patikslinimą, bendru atveju turėtume konstatuoti, kad fizinio asmens

nemokumo klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti sudaromos prielaidos, kad bankroto procesas galėtų būti taikomas:

- fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui (kreditoriui) ir nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu yra nevykdomas fizinio asmens prisiimtas įsipareigojimas arba yra nevykdoma prievolė;

- fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, iš ko jis gauna pajamas, kitokią ekonominę naudą – tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jo pajamos, kitokia ekonominė nauda gaunama iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, ar gaunama iš jo individualios veiklos, be to, veiklos pagal verslo liudijimą ar/ir jo, kaip ūkininko, veiklos arba iš kitų teisėtų šaltinių.

Šiame tekste paminėtas verslo liudijimas, tai 2002 m. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į LR Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą;

Šiuo atveju ūkininkas turėtų būti suprantamas taip, kaip jis yra apibrėžtas 1999 m. LR ūkininko ūkio įstatyme („Ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkio registre“).

40

Aukščiau išdėstytos nuostatos dėl bankroto proceso taikymo iš esmės atitinka kitų šalių nemokumo klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuorodas dėl atitinkamų įstatymo taikymo.

Ir Suomijos, ir Airijos, ir Latvijos įstatymuose be išlygų ar kažkokių papildomų detalizavimų nurodoma, kad nemokumo klausimus reglamentuojantys įstatymai taikomi fiziniams asmenims. 1999 m. Vokietijos nemokumo įstatymo 11 straipsnyje teigiama, kad įstatymas taikomas visų kategorijų nemokumo byloms, o pripažinti nemokiu pagal jį galima tiek juridinius asmenis, tiek fizinius asmenis, įskaitant asmenis, neužsiimančius jokia ekonomine veikla, neturinčius nuosavo verslo.

Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso organizavimas siejamas su sprendimų dėl fizinio asmens disponuojamo turto, dėl jo pajamų parengimu ir įgyvendinimu (siejamas su turto pardavimu, skolininko pajamų valdymu, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus) bei priimant dėmesin tai, kad įprastiniu atveju pačių vykdomų bankroto procedūrų trukmė, įskaitant atleidimo nuo likusių skolų procedūrų trukmę, trunka ne vienerius metus, preziumuojama, kad fizinių asmenų bankroto procesas taikytinas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams.

Apskritai nemokumo procedūrų taikymui apibrėžti tikslinga dalinai pasinaudoti LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2-ojo ir 4-ojo straipsnio apibrėžimais – nemokumo procedūros taikytinos fiziniam asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kuri vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi, – yra Lietuvoje.

Numatomame parengti fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančiame teisės akte taip pat reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad kai kurių fizinių asmenų gyvenamoji vieta ir vietovė, kurioje jie organizuoja verslą, gali nesutapti.

2. Fizinio asmens nemokumas

Pagal Vokietijos nemokumo įstatymo 17 straipsnį, asmuo laikomas nemokiu, kai jis negali apmokėti skolų suėjus jų mokėjimo terminui. Skolininko nemokumas preziumuojamas, kai jis sustabdo mokėjimus. Taigi fizinio asmens nemokumas tiesiogiai siejamas su faktiniu asmens galėjimu padengti savo skolas. Pažymėtina, kad toks nemokumo apibūdinimas taikomas ir juridiniam asmeniui.

Šio įstatymo 18 straipsnyje papildomai nurodyta, kad gresiantis nemokumas, kai skolininkas šiuo metu gali vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau negalės vykdyti jų ateityje, kai sueis jų vykdymo terminas, taip pat yra nemokumo bylos iškėlimo pagrindas.

Analogišku nurodytoms sąlygoms galima būtų laikyti ir Latvijos nemokumo įstatymo 151 straipsnyje išdėstytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą:

- asmeniui galima taikyti Nemokumo įstatymo nuostatas, jeigu suėjus mokėjimo terminui, fizinis asmuo negali padengti skolos;

- asmeniui galima taikyti Nemokumo įstatymo nuostatas, jeigu pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimų.

Kitaip nei paminėtų šalių įstatymuose, Suomijos ir Airijos įstatymuose, kaip sąlyga inicijuoti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nėra nurodomas gresiantis fizinio asmens nemokumas. Pavyzdžiui, atitinkamame Suomijos įstatyme dėl fizinio asmens bei dėl juridinio asmens nemokumo apibrėžta – nemokumas reiškia skolininko būklę, kai jis daugiau nei laikinai negali sumokėti savo skolų, kai sueina mokėjimo terminas.

Šiuo atveju tikslinga prisiminti, kad 2008 02 14 d. LR Seimui pateiktame svarstyti LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pakeitime dėl įmonės nemokumo būsenos apibūdinimo tai pat siūloma atsisakyti 3 mėnesio pradelsto įsiskolinimo laikotarpio sąlygos.

Analizuojant sąlygas, kurioms esant fizinis asmuo gali būti pripažįstamas nemokiu, pastebimas vienas reikšmingesnis skirtumas tarp Vokietijos ir tarp Airijos bei Latvijos įstatymų nuostatų.

41

Airijos, Latvijos įstatymuose nustatyta, kad fiziniam asmeniui nemokumo byla gali būti iškelta tik tuo atveju, jei kreditorinio reikalavimo suma yra didesnė, nei įstatyme nustatyta minimali ribinė skolos suma.

Airijos bankroto įstatyme nurodoma, kad teismas patenkina kreditoriaus prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei kreditorius įrodo, kad jam priklauso gauti iš skolininko 2 000 ar daugiau eurų. Čia taip pat pažymėta, kad teismas gali patenkinti dviejų ar daugiau tarpusavyje nesusijusių kreditorių prašymus, jei jų reikalavimas sudaro 1 500 eurų.

Latvijos nemokumo įstatyme numatytas skirtingas ribojimas. Fiziniam asmeniui galima taikyti Nemokumo įstatymo nuostatas, jei:

- fizinis asmuo negali padengti skolos ir bendra skolų suma viršija penkiasdešimt minimaliųjų mėnesinių algų (tai sudarytų apie 40 000 litų);

- pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas sueina metų laikotarpiu, o bendra įsipareigojimų suma viršija šimtą minimaliųjų mėnesinių algų (tai sudarytų apie 80 000 litų).

Pažymėtina, kad Suomijos fizinių asmenų restruktūrizavimo įstatyme šiuo klausimu yra tik bendro pobūdžio nuoroda, kad šis įstatymas netaikomas, jei fizinis asmuo dėl lėšų stokos negali padengti net neženklios įsiskolinimų sumos.

Priešingai paminėtiems atvejams, pagal Vokietijos nemokumo įstatymo sąlygas, fiziniam asmeniui nemokumo byla keltina, nepriklausomai nuo neįvykdyto įsipareigojimo (pradelstos skolos) sumos bei nepriklausomai nuo gresiančio nemokumo (nuo įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negalės vykdyti ateityje) sumos. Tokia Vokietijos įstatymo nuostata sudaro visiems šios šalies fiziniams asmenims vienodas sąlygas pasinaudoti Nemokumo įstatymo suteiktomis galimybėmis, be to, vienodas sąlygas skolininkui pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutu.

Įvertinant fizinio asmens nemokumo klausimu šiame darbe pateiktą bei kituose šaltiniuose išdėstytą medžiagą, tikslinga būtų priimti, kad fizinis asmuo laikomas nemokiu, kai:

- fizinis asmuo daugiau nei laikinai negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui;- pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu.

Gresiančio nemokumo instituto, kai yra sąlygos inicijuoti nemokumo bylą, taikymas sudarytų prielaidas anksčiau, nei faktiškai fizinis asmuo susidūrė su nemokumo „krize“ (anksčiau nei dėl lėšų stygiaus sustabdė mokėjimus) inicijuoti nemokumo bylą, kartu sudarytų prielaidas su didesne tikimybe patenkinti kreditorių reikalavimus.

Siūlomas maksimalus šešių mėnesių laikotarpis turėtų apibrėžti trukmę, kada, dar pakankamai realiais duomenimis, galima įrodinėti gresiantį nemokumą, bei kartu leistų apsaugoti nuo siekio piktnaudžiauti teise – įrodinėti gresiantį nemokumą „tolimesnėje perspektyvoje“.

3. Nemokumo bylos iškėlimo sąlygos

Šios darbo medžiagoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Vokietijoje iki 2001 m. Nemokumo įstatymo pakeitimų teismai atsisakydavo kelti nemokumo bylą, jei skolininkas nepajėgdavo sumokėti teismo išlaidų, ir taip buvo užkertamas kelias skolininkui pasinaudoti atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo institutu.

Situacija pasikeitė po 2001 m. įstatymo reformos, kai buvo sudarytos sąlygos net ir skolininkams, neturintiems lėšų teismo išlaidoms padengti ar/ir neturintiems jokio turto, iškelti nemokumo bylą ir po jos užbaigimo skolininkams būti atleistiems nuo likusių skolų sumokėjimo.

Toks sprendimas taip pat turėjo ir neigiamų pasekmių – biudžeto lėšomis teko dengti išlaidas, susijusias su nemokumo proceso organizavimu, kai skolininkai neturėjo turto. Įvertinant tai, šiuo metu rengiamas Nemokumo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama supaprastinti nemokumo procedūras ir kartu sumažinti šiems tikslams iš biudžetų skiriamų lėšų poreikį.

42

Kaip jau buvo minėta šio skyriaus antroje dalyje pateiktu Airijos ir Latvijos šalių pavyzdžiu, siekiant išvengti neracionalių išlaidų, šių šalių nemokumo įstatymai numato tam tikrą minimalią kreditorinio reikalavimo (skolos) ribą, žemiau kurios fiziniam asmeniui nemokumo byla nekeliama.

Šiuo klausimu Latvijos nemokumo įstatymo 154 straipsnyje vienareikšmiškai nurodyta, kad prie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo fizinis asmuo (skolininkas) privalo pateikti įrodymus, kad jis turės pakankamai piniginių lėšų arba turto, kad galėtų visiškai padengti būtinas nemokumo proceso išlaidas.

Iš esmės pritariant nuostatai, kad bendru atveju fizinis asmuo (skolininkas) iš savo turto turėtų padengti su nemokumo proceso organizavimu susijusias teismo ir administravimo išlaidas, numatomu parengti nemokumo įstatymu reikėtų apibrėžti išlygą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kuria būtų ginami tų skolininkų, paprastai fizinių asmenų (vartotojų), kurie neturi pakankamai turto nemokumo proceso išlaidoms padengti, interesai. Tokioje išlygoje galėtų būti nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka bylinėjimosi išlaidoms ir administravimo išlaidoms padengti, nemokumo byla gali būti keliama, jeigu asmuo atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus ir yra priimtas sprendimas suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Lietuvoje nėra susistemintos informacijos (duomenų) apie praktikoje susiformavusius

bankrotų procesų išlaidų dydžius, todėl apibrėžiant minimalią kreditorinio reikalavimo (skolos) sumą, žemiau kurios fiziniam asmeniui nemokumo byla galėtų būti keliama tik su tam tikra išlyga, racionalu vadovautis LR įmonių bankroto įstatymo taikymo praktika. Tam atvejui, kai bankroto byla būtų keliama įmonei, kuri neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta maksimali ribinė suma, kuri turėtų būti įmokama į teismo depozitinę sąskaitą – 10 000 litų.

Galima daryti prielaidą, kad išlaidos, susijusios su fizinio asmens nemokumo proceso organizavimu, kai kreditorinio reikalavimo (skolos) suma yra nedidelė (atitinkamai, skolininko turtas nėra reikšmingos apimties), iš esmės neturėtų ypač skirtis nuo bankroto proceso organizavimo išlaidų, kai bankroto byla keliama įmonei, kuri neturi turto. Manome, kad būtų netikslinga vykdyti bankroto procedūras, naudoti valstybės aparato (teismų) darbą, jei kreditorinio reikalavimo suma būtų mažesnė ar tapati teismo ar/ir administravimo išlaidoms, reikalingoms nemokumo bylai išnagrinėti.

Taigi ši bendru atveju taikytina sąlyga dėl nemokumo bylos iškėlimo galėtų būti išdėstyta taip – nemokumo byla iškeliama, jei fizinis asmuo yra nemokus ir jei kreditorinis reikalavimas ne mažesnis kaip 12 (dvylika) LR Vyriausybės patvirtintų MMA.

Paprastai šiame darbe minimų šalių įstatymuose yra išskirtos kelios sąlygos, kurių tinkamas vykdymas galėtų užtikrinti sėkmingą fizinio asmens nemokumo proceso organizavimą. Bendru atveju tai galima būtų apibūdinti kaip:

1. Sąžininga fizinio asmens (skolininko) veikla iki nemokumo bylos iškėlimo bei tinkama jo elgsena nemokumo proceso metu.

2. Aktyvūs, įstatymo nuostatas atitinkantys fizinio asmens (skolininko) veiksmai pasirengiant nemokumo bylai ir nemokumo bylos nagrinėjimo metu, siekiant galimai visiškai tenkinti kreditorių reikalavimus.

Pavyzdžiui, Suomijos fizinių asmenų skolų restruktūrizavimo įstatyme dėl galimai nesąžiningos skolininko veiklos yra išdėstyta, kad skolų restruktūrizavimas nevykdomas, jei:

- įsiskolinimas susidarė dėl teisėtvarkos pažeidimo ir skolų suderinimas negali būti taikomas įvertinant įsipareigojimų kiekį, pažeidimo pobūdį, nukentėjusių asmenų nuomonę ir kitas susijusias aplinkybes arba jei skolininkas yra įtariamasis baudžiamojoje byloje, kaltinamas nusikaltimu ar nuteistas;

- ženklūs įsipareigojimai kyla dėl lengvabūdiškos veiklos, kur su kreditoriais buvo elgiamasi netinkamai, buvo nepaisyta privalomų įsipareigojimų ar veikos tikslas iš anksto buvo

43

nesąžiningas arba jei skolininkas iš anksto, numatydamas savo finansinės padėties pablogėjimą, elgėsi netinkamai ir toliau silpnino finansinę būklę, atsiskaitinėjo su vienu kreditoriumi pažeisdamas kitų teises, ar yra pagrindo manyti, kad skolininkas taip elgėsi;

- skolininkas tyčia pateikė kreditoriams neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę, pateikė duomenis, kurie melagingai išplėtė suteikiamų kreditų apimtį, ir skolininko elgesys yra netinkamas įvertinant kreditų apimtis ir kitas su tuo susijusias aplinkybes ir t.t.

Savo turiniu iš esmės panašios sąlygos dėl fizinio asmens (skolininko) veikos išdėstytos atitinkamuose Latvijos, Airijos, Vokietijos įstatymuose.

Kita, tinkamam nemokumo proceso organizavimui būtina sąlyga – fizinis asmuo (skolininkas) galimai iš anksto turėtų parengti planus (grafikus), kuriuose siūlytų sprendimus dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo iš parduodamo skolininko turto bei jo turimų ir uždirbamų lėšų. Bendru atveju, skolininkas turėtų siekti suderinti tokio pobūdžio planus (grafikus) su kreditoriais.

Pavyzdžiui, Latvijos nemokumo įstatymo 154 straipsnyje nurodyta, kad prie pareikšimo dėl nemokumo bylos iškėlimo fizinis asmuo, be kita ko, prideda fizinio asmens (skolininko) turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą.

Vokietijos nemokumo įstatymo 305a, 306 straipsniuose nurodoma, kad iki pirmojo teisminio proceso etapo pradžios skolininkas įpareigojamas pabandyti pasiekti taikų susitarimą su kreditoriais: jis turi raštu kreiptis į visus kreditorius ir pateikti jiems bent dalies skolų sumokėjimo atidėjimo grafiką, nurodyti turimą turtą ir jo paskirstymo kreditoriams galimybes ir pan. Ši stadija turi būti dokumentuota, nes skolininkas privalo pateikti įrodymus, kad jis bandė pasiekti taikų susitarimą su kreditoriais, tai yra būtina sąlyga tam, kad teismas priimtų pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Suomijos fizinių asmenų skolų restruktūrizavimo įstatyme taip pat yra įpareigojimas, kad kreipdamasis dėl skolų restruktūrizavimo, skolininkas iš pradžių privalo bandyti susitarti su kreditoriais.

Analizuodami Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių nemokumo procesus, taikymo praktiką, matome, kad LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte taip pat yra nurodyta, kad prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedami „įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas.“

Akivaizdu, kad tokios sąlygos, įpareigojančios fizinį asmenį (skolininką) elgtis sąžiningai bei skatinančios geranoriškai bendradarbiauti su kreditoriais, kai sprendžiami klausimai dėl jų kreditorinių reikalavimų tenkinimo, turėtų būti išdėstytos ir numatomame parengti Fizinių asmenų nemokumo įstatyme.

Čia taip pat galima būtų pastebėti tai, kad, atskirų restruktūrizavimo administratorių nuomone, viena iš priežasčių, kuri nulėmė nepakankamai gerus LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo Lietuvoje rezultatus – netinkami (nepakankamai aktyvūs, geranoriški) akcininkų, kurių įmonėms buvo inicijuotos restruktūrizavimo bylos, veiksmai pasirengiant įmonių restruktūrizavimui bei restruktūrizavimo proceso metu.

4. Nemokumo proceso vykdymo būdai

Šiame darbe nagrinėjamų šalių (Vokietijos, Latvijos) teisės aktuose nustatyta, kad ir juridinių asmenų, ir fizinių asmenų nemokumo bylos nagrinėjamos tik teismo tvarka.

Priešingai tokiai šių šalių praktikai, vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio nuostata, juridinių asmenų bankroto procesas Lietuvoje gali vykti ir ne teismo tvarka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad „Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.“

Tai, kad racionalu juridiniams asmenims nemokumo procedūras vykdyti taip pat ir ne teismo tvarka, patvirtino Bankroto įstatymo taikymo praktika. Pagal Įmonių bankroto valdymo

44

departamento prie Ūkio ministerijos parengtus duomenis („Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų 2007 m. apžvalga“), matyti, kad, pavyzdžiui, 2007 metais apie 10 procentų viso tais metais pradėtų juridinių asmenų bankroto procesų skaičiaus sudaro bankroto procesai ne teismo tvarka.

Bankroto bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka sumažina teismų darbo krūvius, įgalina sumažinti išlaidas, susijusias su nemokumo proceso organizavimu, įmonių bankroto administratorių nuomone, įgalina vidutiniškai, ne mažiau kaip 20-ia procentų, sutrumpinti viso nemokumo proceso trukmę.

Analizuojant nemokumo proceso vykdymo būdų problemą, tikslinga atkreipti dėmesį į Vokietijos federalinės statistikos tarnybos 2005–2006 metų duomenis apie šios šalies nemokumo procesų skaičius. Iš šiame darbe pateiktų lentelių matyti, kad bendrame nemokumo procesų skaičiuje juridinių asmenų nemokumo procesai sudaro tik apie 20 procentų. Iš kitų 80-ies procentų nemokumo procesų apie ¼ sudaro fizinių asmenų, vykdžiusių savarankišką ekonominę veiklą, nemokumo procesai, o apie ¾ sudaro fizinių asmenų (vartotojų) nemokumo procesai.

Palyginę Vokietijos ir Lietuvos gyventojų skaičius, šiose šalyse juridiniams asmenims keliamų nemokumo bylų skaičius bei turėdami omenyje kitus reikšmingus faktorius, be to, fizinių asmenų skolinimosi mastų skirtumą, fizinių asmenų verslumo tradicijų skirtumą, galėtume daryti tam tikrą prielaidą, kad tolimesnėje perspektyvoje fiziniams asmenims Lietuvoje keltinų nemokumo bylų skaičius gali siekti 1 500 ir daugiau bylų per metus, su išlyga - jei būtų galimybės skirti lėšų nepakankamai turto turinčių ar/ir neturinčių turto fizinių asmenų (skolininkų) nemokumo procesui organizuoti.

Atsižvelgiant į tai, su kokiais teismų darbo krūviais bei su kokiomis su procesų organizavimu susijusiomis, papildomomis išlaidomis susiduriama vykdant nemokumo procedūras Vokietijoje, taip pat žinant, kad per metus Lietuvoje juridiniams asmenims inicijuojama vidutiniškai apie 700 bankroto bylų, toks tolimesnėje perspektyvoje Lietuvoje tikėtinas metinis fizinių asmenų bankroto bylų skaičius rodo, kad teisės aktuose tikslinga numatyti, kad fizinių asmenų nemokumo bylos taip pat galėtų būti nagrinėjamos ne teismo tvarka.

Vertinant Vokietijos nemokumo įstatymo taikymo praktiką, be to, atsižvelgiant į Vokietijoje rengiamo 2007 m. įstatymo pakeitimo projekto nuostatas dėl nemokumo proceso supaprastinimo, šiame darbe bus siekiama pasiūlyti tokią nemokumo proceso Lietuvoje tvarką, kad fizinio asmens nemokumo proceso trukmė būtų galimai minimali, o procese bendru atveju būtų apsiribota 3 teismo posėdžiais.

Tikėtina, kad tokie sprendimai mažintų teismų darbo krūvį, įgalintų minimizuoti išlaidas, susijusias su fizinio asmens nemokumo proceso organizavimu.

Svarstant teismų darbo organizavimo, teismų darbo krūvio klausimą, reikėtų atkreipti dėmesį į 2005 metais parengtame „Taikomojo mokslinio tyrimo darbe „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“ pateiktus pasiūlymus dėl teismų darbo pertvarkymo, kai teismuose, pavyzdžiui, būtų suformuojami specializuoti nemokumo bylų nagrinėjimo skyriai ar/ir teismuose taikoma atskirų teisėjų specializacija. Įvairaus lygio teismuose dirbančių teisėjų nuomone, toks sprendimas turėtų teigiamų pasekmių teismo tvarka nagrinėjamų nemokumo bylų procesų trukmei, sprendimų priėmimo kokybei.

Siekiant nuolat kontroliuoti, kad pats fizinio asmens nemokumo procesas būtų organizuojamas tinkamai tuo atveju, kai nemokumo byla būtų nagrinėjama ne teismo tvarka, siūloma Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, kuris šiuo metu vykdo LR įmonių bankroto bei LR įmonių restruktūrizavimo įstatymų ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų taikymo priežiūrą, taip pat pavesti fizinio asmens bankroto proceso administracinę priežiūrą, įpareigojant nemokumo byloje paskirtą administratorių teikti šiam departamentui dokumentus, susijusius su proceso organizavimu, bei tais atvejais, kai reikia ginčyti nemokumo procese priimamus sprendimus, siūloma suteikti teisę tuo klausimu departamentui kreiptis į teismą.

45

Norint nustatyti lėšų, kurios Lietuvoje būtų reikalingos fizinių asmenų nemokumo procesams organizuoti per artimiausius kelerius metus, poreikį, jei teisės aktas, reglamentuojantis fizinių asmenų nemokumą būtų priimtas, reikėtų įvertinti tai, kad:

- paskolos būstui bei kiti fiziniams asmenims išduodami didesnių sumų kreditai visada yra užtikrinti įkeitimu, o nustatant įkeičiamo turto vertę taikomi galimus rinkos pokyčius ir skolinimosi riziką atitinkantys koeficientai. Fizinio asmens nemokumo atveju kredito įstaigos skolos grąžinimo klausimus sprendžia betarpiškai su skolininku ir nėra (nebus) suinteresuotos skubiai inicijuoti nemokumo bylos;

- atsižvelgiant į tai, kad socialiniams klausimams spręsti, iš jų ir sveikatos apsaugai, švietimui ir pan., nuolat trūksta lėšų, abejotina, kad artimiausiu metu Vyriausybė būtų pasirengusi skirti papildomų lėšų, kad nemokiems, nepakankamai turto turintiems ar/ir turto neturintiems fiziniams asmenims galėtų būti suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba bylinėjimosi ir nemokumo proceso organizavimo (administravimo) išlaidoms padengti;

- fizinio asmens nemokumo procesas turėtų būti grindžiamas paties skolininko ir kreditorių pasirengimu skolų atidėjimo, grąžinimo klausimus spręsti derinant abipusius interesus. Tokiu atveju nemokumo procesui organizuoti pakaktų tik kelių teismo posėdžių - tai reiškia, kad su teismų darbo organizavimu susijusios išlaidos ženkliai nepadidėtų.

Atkreipiant dėmesį į visus šiame skirsnyje išdėstytus aspektus dėl papildomo lėšų poreikio dėl fizinių asmenų nemokumo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo, galima teigti, kad per artimiausius kelerius metus ženklesnių finansinių išteklių tam nereikės.

5. Nemokumo proceso iniciatorius

Iš nagrinėtų pavyzdžių matyti, kad įvairiose šalyse skirtingai sprendžiamas klausimas – kas turi teisę inicijuoti fizinio asmens nemokumo bylą.

Latvijos nemokumo įstatymo 154 straipsnyje nurodyta, kad tik pats fizinis asmuo (skolininkas), jei jis yra nemokus, turi teisę pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Tuo atveju, kai fizinis asmuo jau nesugeba padengti savo skolų, pagal Vokietijos nemokumo įstatymo bei pagal Airijos bankroto įstatymo nuostatas, teisė inicijuoti nemokumo bylą suteikiama ir pačiam fiziniam asmeniui (skolininkui), ir kreditoriui.

Vokietijos nemokumo įstatymo 18 straipsnyje pateikta išlyga – kai su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipiasi skolininkas motyvuodamas tuo, kad negalės vykdyti įsipareigojimų (motyvuodamas gresiančiu nemokumu), tokiu atveju teisė inicijuoti nemokumo bylą suteikiama tik pačiam skolininkui.

Svarstant šios teisės įgyvendinimo galimybes numatomuose parengti Lietuvos teisės aktuose, reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 1-os ir 3-os dalių nuostatas, kuriose nurodytos dvi galimybės – siūlymą restruktūrizuoti įmonę, kai įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, gali pateikti kreditorius, taip pat siūlymą gali pateikti įmonės-skolininkės vadovas, jei dėl tokio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas.

Atsižvelgiant į užsienio šalyse taikomą praktiką bei priimant dėmesin nemokumo klausimus reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų nuostatas, tikslinga nustatyti, kad:

- tuo atveju, kai fizinis asmuo jau negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui, teisę inicijuoti nemokumo bylą turi ir kreditorius, ir skolininkas;

- tuo atveju, kai nemokumo byla inicijuojama teikiant pagrįstus įrodymus, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimo ar/ir prievolės (kai nemokumo byla inicijuojama dėl gresiančio nemokumo), teisę inicijuoti nemokumo bylą turi tik fizinis asmuo.

Svarstant klausimą, kas turi teisę teikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, reikėtų priimti dėmesin „Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl nemokumo bylų“ 29 straipsnio a) punktą, kuriame nurodyta, kad tokią teisę turi likvidatorius pagrindinėje byloje.

46

6. Atleidimas nuo likusių skolų

Tyrime pateiktais Vokietijos, Latvijos fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų pavyzdžiais parodyta, kad esant tam tikroms sąlygoms fizinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo likusių skolų sumokėjimo (jo skolos nurašomos).

Pažymėtina, kad Suomijos fizinių asmenų skolų restruktūrizavimo įstatyme, Airijos bankroto įstatyme taip pat numatytas atvejis, kai fizinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo skolos.

Šiuo klausimu Vokietijos nemokumo teisė išskiria du savarankiškus procesus – nemokumo procesą, kurio tikslas yra patenkinti kreditorių reikalavimus, realizuojant skolininko turimą turtą ir paskirstant gautas lėšas jo kreditoriams, ir po to einantį atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesą.

Vadovaujantis 1999 metais priimto Vokietijos nemokumo įstatymo nuostatomis, nepriklausomai nuo to, ar fizinis asmuo užsiima individualia veikla (užsiima verslu), ar neužsiima savarankiška veikla (yra vartotojas), nepriklausomai nuo to, ar jis turi turto, ar ne, fizinis asmuo, esant jo paties pareiškimui, gali būti atleidžiamas nuo likusių skolų sumokėjimo, jei:

- sėkmingai yra užbaigtas fizinio asmens nemokumo procesas ir;- praėjo šešerių metų vadinamasis „tinkamo elgesio periodas“.

Fizinio asmens pareiškimas dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo atmetamas, jei pareiškimo patenkinimui prieštarauja nors vienas kreditorius ir yra aplinkybės, rodančios, kad dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveiklumo, jo aplaidumo jis tapo nemokus, nemokumo proceso metu jo veika trukdė nuosekliai organizuoti procesą, jis nesiekė didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimų ir pan.

Jei nėra aplinkybių, dėl kurių skolininkas neturėtų būti atleistas nuo skolų, teismas nutartimi konstatuoja, kad skolininkas bus atleistas nuo skolų, jei jis šešerių metų laikotarpiu vykdys Nemokumo įstatyme numatytas pareigas. Ta pačia nutartimi teismas paskiria patikėtinį, per kurį skolininkas atidavinės kreditoriams skolas tinkamo elgesio laikotarpio metu.

Patikėtinio prašymu, teismas gali anuliuoti atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo, jei per paskutinius metus iki patikėtinio prašymo gautų lėšų nepakanka net minimaliam patikėtinio darbo apmokėjimui, arba skolininkas nesumoka priklausančios mokėti sumos per dvi savaites. Teismas gali atšaukti atleidimą nuo likusių skolų sumokėjimo ir kreditoriaus prašymu, jei po tokio atleidimo nustatoma, kad skolininkas buvo tyčia pažeidęs jam nustatytus įpareigojimus ir dėl to iš esmės pablogėjo kreditorių padėtis.

Teismo nutartis panaikinti likusias skolas yra privaloma visiems kreditoriams, įskaitant tuos, kurie nebuvo pareiškę reikalavimų nemokumo procese. Kreditorių teisė reikalauti patenkinti jų reikalavimus iš skolininko bendraskolių ir už skolininką garantavusių asmenų išlieka ir anuliavus likusias skolininko skolas. Tačiau skolininkas po skolų nurašymo yra atleidžiamas nuo prievolių savo bendraskoliams ir už jį garantavusiems asmenims ar kitiems regreso teisę turintiems asmenims tokia pat apimtimi, kaip ir nuo prievolių kreditoriams.

Atleidimas nuo likusių skolų sumokėjimo nesusijęs su skolininko įsipareigojimais, kylančiais iš tyčinės neteisėtos veikos atlikimo, nesusijęs su administracinėmis baudomis ir joms prilygintais įsipareigojimais bei suteiktomis beprocentėmis paskolomis nemokumo proceso išlaidoms padengti.

Į Latvijos nemokumo įstatymą galime žiūrėti pavyzdžiui, kaip į Vokietijos alternatyvų variantą, – pagal Latvijos nemokumo įstatymo nuostatas, sprendimai dėl fizinio asmens atleidimo nuo likusių skolų yra priimami nemokumo proceso pabaigoje, kai yra įgyvendintas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas. Šiuo atveju skolininko turto pardavimo, kreditorių

47

reikalavimų tenkinimo procedūros, taip pat nutarimo dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo priėmimo procedūros traktuojamos kaip vientisas procesas, kurio maksimali trukmė – 7 metai.

Latvijos nemokumo įstatyme numatytos sąlygos (aplinkybės), kurioms esant fizinis asmuo gali būti atleidžiamas arba negali būti atleidžiamas nuo likusių skolinių įsipareigojimų, iš esmės yra panašios į Vokietijos nemokumo įstatyme numatytas sąlygas (aplinkybes). Latvijos nemokumo įstatyme nurodoma, kad:

- jeigu fizinis asmuo yra įvykdęs turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ir yra įvykdęs įstatyme apibrėžtas pareigas, likę šio asmens skoliniai įsipareigojimai, kurie buvo nurodyti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane, išskyrus išlaikymo lėšų mokėjimus, visiškai panaikinami ir kreditoriai praranda reikalavimo teises prieš fizinį asmenį. Užbaigus fizinio asmens bankroto procedūrą nėra panaikinamos pagal šią procedūrą nesumokėtos mokesčių skolos, taip pat su tuo susiję delspinigiai ir piniginės baudos;

- nemokumo procesas užbaigiamas ir fizinis asmuo neatleidžiamas nuo likusių skolinių įsipareigojimų, jeigu fizinis asmuo nevykdo turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano, be to, nevykdo teisės aktuose numatytų ar kitaip sutartų mokėjimų arba nevykdo kitų, įstatyme apibrėžtų pareigų, tarp jų, vykstant nemokumo procesui, fizinis asmuo teismui, administratoriui arba kreditoriui yra pateikęs neteisingus duomenis.

Pažymėtina, kad nei Airijos nei Suomijos nemokumo įstatymuose, kaip savarankiškas, taip pat nėra išskiriamas atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procesas.

Prisimenant nemažas proceso išlaidų bei teismų darbo krūvių problemas, su kuriomis susiduriama praktikoje įgyvendinant Vokietijos nemokumo įstatymą, reikėtų įvertinti sprendimus, kurie išdėstyti 2007 m. parengtame Vokietijos nemokumo įstatymo pakeitimo projekte – numatoma, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo visiškai neturi turto, jam nemokumo byla būtų nekeliama, o iš karto pereinama prie atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo proceso.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, numatomame parengti Lietuvos fizinių asmenų nemokumo įstatyme tikslinga:

- įtvirtinti atleidimo nuo likusių skolų institutą, tuo įgyvendinant vieną iš keliamų tikslų – sudaryti vienodas veiklos rizikos (vienodas verslo konkurencines) sąlygas ir fiziniam asmeniui, kuris užsiima ekonomine veikla įsteigdamas įmonę (juridinį asmenį), ir individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui, be to, pagal verslo liudijimą dirbančiam asmeniui, ūkininkui;

- reglamentuoti, kad sprendimai dėl atleidimo (neatleidimo) nuo likusių skolų priimami nemokumo proceso pabaigoje (po nemokumo proceso pabaigos skolininkui neturėtų būti nustatomas papildomas „tinkamo elgesio laikotarpis“). Suprantant, kad toks papildomas laikotarpis sudarytų galimybes didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, nei be jo, reikėtų priimti dėmesin tai, kad, praktiškai, sprendimai (kompromisai) dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo apimties ir dėl fizinio asmens mokumo atgavimo yra priimami svarstant skolininko turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą, be to, svarstant – kokios lėšos kreditorių reikalavimų tenkinimui bus gaunamos iš numatomo parduoti skolininko turto ir kokios bus skiriamos iš numatomų gauti jo pajamų;

- bendruoju atveju nustatyti nemokumo proceso trukmę – 5 metus. Tiksli optimaliems kreditorių reikalavimams tenkinti bei fizinio asmens mokumui atgauti būtina trukmė turėtų būti nustatoma parengiant ar/ir tikslinant skolininko turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Tokia įstatyme apibrėžiama ribine penkerių metų trukme norima nesudaryti prielaidų nepagrįstai didinti nemokumo proceso išlaidas. Analizuojant šią problemą, taip pat tikslinga atkreipti dėmesį į LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl įmonių restruktūrizavimo proceso trukmės – procesas negali būti ilgesnis kaip 4 metai, jei teismas jo nepratęsė dar vieneriems metams. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad fiziniams asmenims būsto paskolos suteikiamos ir 15 metų, ir ilgesniam laikotarpiui bei įvertinant įmonių restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo praktiką

48

dėl neįvykdytų įsipareigojimų mokėjimų atidėjimo, racionalu nustatyti, kad fizinių asmenų nemokumo atveju teismas gali pratęsti nemokumo proceso trukmę, bet ne ilgiau kaip 3 metams.

Palyginimui galima nurodyti, kad nemokumo proceso trukmė ar/ir atleidimo nuo likusių skolų sąlygos įvairiose šalyse yra apibrėžiamos skirtingai.

Sprendimas dėl fizinio asmens atleidimo nuo likusių skolų Latvijoje gali būti priimamas iš karto, pabaigus fizinio asmens nemokumo procesą. Latvijos nemokumo įstatyme yra nurodyta, kad bankroto procedūra gali tęstis ne daugiau kaip septynerius metus.

Pagal Vokietijos nemokumo įstatymo nuostatas, atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procedūros pradedamos vykdyti tik visiškai pabaigus fizinio asmens nemokumo procesą. Įstatyme yra nurodyta, kad fizinis asmuo atleidžiamas nuo likusių, nemokumo proceso metu nepadengtų skolų sumokėjimo, jei jis šešerius metus, prižiūrimas teismo paskirto patikėtinio, stengiasi kuo daugiau pinigų sumokėti kreditoriams.

Airijos fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančiame Bankroto įstatyme nėra vienareikšmiai apibrėžta nemokumo proceso trukmė, tačiau yra nurodoma, kad skolininkas gali būti atleidžiamas nuo likusių skolų, kai visiškai realizavus (paskirsčius) skolininko turtą, paskirsčius lėšas yra patenkinta ne mažiau kaip pusė kreditorių reikalavimų arba kai bankroto procesas tęsėsi ilgiau kaip 12 metų.

7. Individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų (verslininkų) ir fizinių asmenų (vartotojų) nemokumo proceso ypatumai

Nagrinėdami fizinių asmenų nemokumo klausimus, be to, rengdami sprendimus dėl fizinio asmens nemokumo kriterijų, dėl bankroto procedūrų sekos ir pan., susiduriamame su problema –kiek tikslinga ir kiek realu įstatyme nustatyti skirtingas teisines normas, įvertinančias galimai skirtingą fizinių asmenų-verslininkų ir fizinių asmenų-vartotojų santykį su jų valdomu turtu, galimai skirtingą jų santykį su kreditoriais (su prisiimtais įsipareigojimais), kiek įmanoma vienareikšmiai numatyti visas šių, galimai skirtingų, sprendimų vėlesnes pasekmes.

Suprantant įvairių šalies ūkio subjektų, tarp jų fizinių asmenų, tarpusavio teisinių, ekonominių santykių įvairialypiškumą bei galimą (tikėtiną) šių santykių kaitą bėgant laikui, turbūt „rizikingu“ reikėtų laikyti norą – per fizinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžiamas fizinių asmenų teises, atsakomybes nustatyti griežtą takoskyrą tarp verslininko ir vartotojo, nes sudarydami prielaidas apsaugoti nemokų vartotoją taip pat kaip ir nemokų verslininką nuo „sužlugdymo“, tikėtina, kad išsaugome, ugdome „rytojaus verslininką“. Tik praktikoje pasirengimo nagrinėti fizinio asmens nemokumo bylą bei nemokumo bylos nagrinėjimo metu, įvertindami konkrečias aplinkybes konkrečiu laikotarpiu galime nustatyti tam tikrus konkretaus asmens-verslininko ir asmens-vartotojo skirtumus, jei analizuojame jų valdomą turtą, to turto paskirtį, jei atsižvelgiame į finansinių išteklių, kurie sudaro turtą, pobūdį.

Akivaizdu, kad kitomis vienodomis sąlygomis nemokumo proceso sėkmę ir taip pat sprendimą lems, kiek yra racionalu (neracionalu) inicijuoti nemokumo bylą fiziniam asmeniui (skolininkui), bet nulems ne tai, ar skolininkas yra vartotojas ar verslininkas (individualia veikla užsiimantis asmuo, ūkininkas), o tai:

- kokio dydžio yra vieno ar kito fizinio asmens įsipareigojimai (prievolės) bei kokiu turtu jis disponuoja (koks kreditorinių reikalavimų ir turto santykis);

- kiek rinkoje yra likvidus skolininko turtas (kokios lėšos gali būti gautos pardavus šį turtą) ir taip pat kokias kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas įplaukas gauna ir toliau numato gauti fizinis asmuo;

- ar skolininkas yra pasirengęs pateikti kreditoriui (kreditoriams) turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą ir ar iškėlus skolininkui nemokumo bylą (vykdant šį planą) kreditoriaus (kreditorių) praradimai būtų mažesni nei tuo atveju, jei kreditorius siektų išieškoti skolas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

49

Tikėtina, kad bendruoju atveju fizinio asmens (verslininko) valdomas turtas (turto dydis ir pobūdis) ir verslininko ekonominiai, teisiniai santykiai su savo partneriais, darbų (paslaugų) pirkėjais yra sudėtingesni nei fizinio asmens (vartotojo) atveju ir tai bus matoma fizinio asmens skolininko rengiamame turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane, taip pat analizuojant plano duomenis, rengiant sprendimą dėl nemokumo bylos iškėlimo (neiškėlimo), įgyvendinant minėtą planą. Kita vertus, kadangi, skirtingai nei Vokietijos nemokumo įstatymo nuostatose, šiame tyrime yra siūloma inicijuoti skolininkui nemokumo bylą tik tuo atveju, jei jis gali parengti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą (o tai reiškia, kad tik tuo atveju, jei jis disponuoja turtu), manome, kad nėra reikalo pagal verslumo kriterijų išskirti verslininko ir vartotojo nemokumo proceso procedūrų.

Kad ir kitos šalys sprendžia panašias dilemas, iliustruoja Vokietijos nemokumo įstatymo tobulinimo raida. Vienu, 2001 metais priimtu Nemokumo įstatymo pakeitimu atsisakyta iki tol įstatyme galiojusios nuostatos, kad labai smulkiems, individualia veikla užsiimantiems, verslininkams galioja vienos procesinės normos, o stambesniems – kitos. Preziumuojant, kad fiziniai asmenys-vartotojai neturi turto arba jų valdomas turtas nėra palyginti reikšmingas, įstatyme palikta nuostata, kad išskirtinai tik vartotojams taikomos „supaprastintas“ nemokumo procesas, tuo siekiant sumažinti teismų darbo krūvį, sutrumpinti proceso trukmę, kartu sumažinti proceso išlaidas.

Vokietijos nemokumo įstatymo nuostatos dėl nemokumo sampratos, dėl teisės inicijuoti nemokumo bylą ir pan. yra tapačios visiems fiziniams asmenims, neišskiriant, ar jos taikomos fiziniam asmeniui (verslininkui), ar vartotojui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Latvijos nemokumo įstatyme, kuriame reglamentuojamas fizinių asmenų nemokumo procesas, taip pat nėra išskirtos fizinių asmenų-verslininkų ar fizinių asmenų-vartotojų teisės, jų atsakomybės ar apibrėžti kiti procesiniai ypatumai.

Reikia pastebėti, kad vertinant fizinio asmens nemokumą, nustatant nemokaus asmens turto vertę ar nagrinėjant jo įsipareigojimus ar/ir prievoles, paprastai nemokumo bylose bus tam tikrų praktinių skirtumų tarp „skolininko-verslininko“ ir „skolininko-vartotojo“ valdyto turto apimties ir jų įsipareigojimų pobūdžio. Neretai skirsis parengto/patvirtinto turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano apimtis ir įgyvendinimo trukmė, tačiau esminės nemokumo procedūros – fizinio asmens nemokumo lygio nustatymas, turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano parengimas, jo tvirtinimas, kreditorių reikalavimų tenkinimas parduodant turtą bei paskirstant gaunamas lėšas, fizinio asmens atleidimas nuo skolų – išliks tapačios. Pagrindinis nemokumo proceso skirtumas keliant nemokumo bylą verslininkui ir vartotojui galėtų būti tada, kai praėjus keleriems metams nuo fizinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo būtų priimtas papildomas sprendimas – suteikti teisę inicijuoti nemokumo bylą fiziniam asmeniui-vartotojui ir tais atvejais, kai jie neturi jokio turto. Natūralu, kad tokiems atvejams reikėtų parengti supaprastintą nemokumo procesą, taip pat šiems atvejams reikėtų numatyti, kad atleidimo nuo skolų procedūra gali būti vykdoma iš karto nuo nemokumo bylos iškėlimo.

Įvertinant LR ūkininko ūkio įstatymo nuostatas bei ūkininkų veiklos specifiką, be to, jų verslo sezoniškumo aspektą, kitus klausimus, praktiniai nemokumo ypatumai būtų ir nagrinėjant „skolininko-ūkininko“ nemokumo bylas.

Apibendrindami šios dalies pastebėjimus, manome, kad, apibrėžiant fizinių asmenų, kaip verslininkų ir kaip vartotojų nemokumo procesą, nereikėtų teisės normose tarp to daryti takoskyros, o abiem atvejais reikėtų siekti optimizuoti proceso trukmę bei minimizuoti jo išlaidas.

8. Asmuo, organizuojantis ar/ir atliekantis nemokumo proceso darbus

Kaip buvo pažymėta, fizinių asmenų nemokumo institutu siekiama sudaryti tinkamesnes sąlygas kreditorių reikalavimams patenkinti, kartu galimai apsaugoti fizinį asmenį (skolininką) nuo „sužlugdymo“.

50

Apskritai tai pasiekti galima, jei priėmus sprendimą taikyti su fizinio asmens nemokumu susijusias procedūras, bus:

- racionaliai valdomas ir optimaliomis sąlygomis parduodamas skolininko turtas, o iš turto pardavimo gautos lėšos nustatyta tvarka bus nukreipiamos kreditorių reikalavimas tenkinti;

- stengiamasi, kad skolininko veikla generuotų lėšas (skolininkas uždirbtų pajamas), kurios nustatyta tvarka būtų nukreipiamos kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šių procesų valdymas, rengiamų bei įgyvendinamų sprendimų koordinavimas, kaip taisyklė, sudėtingesnis, kai nemokumo byla keliama skolininkui, kuris užsiima individualia veikla (verslu).

Fizinio asmens nemokumo procese numatytiems darbams (procedūroms) vykdyti paprastai skiriamas asmuo (administratorius), kuris turi būti kompetentingas finansų, teisės, vadybos bei kitais, su turto, investicijų valdymu susijusiais klausimais, taip pat šis asmuo turi turėti organizacinių gebėjimų ir turi būti patyręs verslo reikaluose. Sąlyga, kuri keliama skiriamam asmeniui (administratoriui) – jis turi būti nepriklausomas, nesusijęs nei su kreditoriumi, nei su skolininku.

Paprastai, priklausomai nuo nemokumo proceso procedūrų stadijos, administratorius vykdo šiek tiek skirtingo pobūdžio pavedimus. Administratoriui pavedamų vykdyti darbų spektrą gana gerai galėtų iliustruoti Vokietijos nemokumo įstatymo taikymo praktika.

1. Laikinasis administratorius. Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ir paskyrus laikinąjį administratorių, pastarasis prižiūri skolininko turtą tol, kol teismas iškels nemokumo bylą ar atsisakys ją iškelti. Laikinasis administratorius tikrina, ar skolininko nuosavybė padengs nemokumo procedūrų išlaidas, tikrina, ar yra pagrindo nemokumo bylai kelti. Teismas gali nustatyti, kad šiuo laikotarpiu skolininko veiksmus (sandorius) turi patvirtinti laikinasis administratorius.

2. Administratorius ar prižiūrėtojas arba patikėtinis. Iškėlus nemokumo bylą ir teismui nusprendus ją nagrinėti įprastinio proceso tvarka, yra skiriamas administratorius. Administratorius perima turto valdymą, vykdo skolininko veiklos priežiūrą bei atlieka kitus, įstatyme numatytus, darbus. Atskirais atvejais, jei kreditorių sutikimu skolininkui paliekama teisė valdyti turtą, teismas gali pavesti administratoriui vykdyti prižiūrėtojo funkcijas. Kai teismas nagrinėja nemokumo bylą supaprastinto proceso tvarka (tai atvejai, kai skolininkas neturi turto ar/ir nevykdo jokios veiklos), nemokumo proceso metu teismas skiria patikėtinį.

3. Patikėtinis. Pabaigus nemokumo procesą ir priėmus sprendimą taikyti skolininkui atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo procedūrą, teismas šešerių metų laikotarpiui skiria patikėtinį, kuris turi prižiūrėti skolininko veiklą, nustatyta tvarka iš atsiskaitomosios sąskaitos turi vykdyti mokėjimus kreditoriams ir t.t.

Palyginimui reikėtų pažymėti, kad Latvijos nemokumo įstatyme taip pat numatyta, kad, priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, yra skiriamas administratorius, kuriam pavedama atlikti panašaus pobūdžio darbus, kaip ir pagal Vokietijos nemokumo įstatymą paskirtajam laikinajam administratoriui – pagal skolininko, kredito institucijų, kitų įstaigų duomenis, apie šio fizinio asmens finansinę padėtį, jis turi įvertinti skolininko turtinę būklę, jo mokėtinas sumas, taip pat jis turi pateikti teismui išvadą apie fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą.

Laikinojo administratoriaus institutas numatytas ir atitinkamame Suomijos nemokumo įstatyme.

Svarstant klausimą, kas ir kokia tvarka turėtų, pavyzdžiui, parengti objektyvius duomenis dėl fizinio asmens nemokumo (mokumo) būklės įvertinimo, būtina priimti dėmesin tai, kad fiziniai asmenys, paprastai nuolat nedokumentuoja savo veiklos (nesistemina duomenų, dokumentų, susijusių su turto, gaunamų pajamų bei patiriamų sąnaudų apskaita), taip, kaip tai numatyta juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai bei žinant, kad, priimant sprendimą dėl nemokumo procedūrų taikymo (netaikymo) fiziniam asmeniui, taip pat būtina objektyviai įvertinti sudaromą turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą,

51

nuostata, kad, priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, yra skiriamas laikinasis administratorius, yra racionali ir taikytina Lietuvoje.

Skirtingai, nei Vokietijos, Airijos, Suomijos fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Latvijos nemokumo įstatyme nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą fiziniam asmeniui, vienareikšmiškai pats skolininkas įpareigojamas savo vardu atidaryti sąskaitą banke, kurioje jis privalo tvarkyti lėšas, susijusius su nemokumo proceso organizavimu, be to, iš šios sąskaitos įstatymo bei turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano nustatyta tvarka jis turi vykdyti mokėjimus kreditoriams.

Tokiu atveju administratoriui, kuris iškėlus nemokumo bylą yra paskiriamas, pavedama vykdyti skolininko veiklos priežiūrą, kontroliuoti skolininko vykdomus mokėjimus, teikti atitinkamoms institucijoms pranešimus ir duomenis apie nemokumo proceso eigą bei atlikti kitus, su nemokumo proceso organizavimu susijusius darbus.

Turint omenyje tai, kad Latvijos nemokumo įstatymas, kuriuo reglamentuojamas fizinio asmens nemokumas, yra priimtas tik 2007 m. bei tai, kad šioje šalyje nėra suformuota teisinė praktika laikinai nemokių subjektų restruktūrizavimo (sanavimo), jų mokumo atstatymo klausimais, abejotina yra įstatymo nuostata, kai administratoriui pavedama tik nemokaus fizinio asmens veiklos priežiūra, o skolininkui paliekama teisė disponuoti turtu bei visomis lėšomis. Tokia abejonė grindžiama tuo, kad kaip tik skolininko praktiniai veiksmai, jo patyrimas (nepatyrimas) bei negebėjimas savarankiškai tvarkyti savo turtą, lėšas paprastai ir priveda prie jo nemokumo būsenos.

Įvertinant šiame tyrime pateiktus siūlymus dėl nemokumo proceso pabaigos netaikant nemokiam fiziniam asmeniui „tinkamo elgesio laikotarpio“, dėl poreikio galimai trumpinti nemokumo procesą – atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio darbai turėtų būti atliekami, iki yra priimama nutartis iškelti (neiškelti) nemokumo bylą, bei atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio darbai turi būti atliekami fizinio asmens nemokumo proceso metu, rekomenduojama nustatyti, kad fizinio asmens procese:

- laikotarpiui, iki yra priimama nutartis iškelti (neiškelti) nemokumo bylą, būtų skiriamas laikinasis administratorius. Šiuo atveju laikinasis administratorius turėtų kontroliuoti, kad fizinis asmuo tinkamai valdytų savo turtą, lėšas bei jis turėtų parengti išvadas dėl fizinio asmens turtinės būklės, jo nemokumo būsenos ir dėl turto pardavimo bei kreditorių reikalavimų patenkinimo plano;

- laikotarpiui nuo nemokumo bylos iškėlimo iki nemokumo proceso pabaigos būtų skiriamas administratorius. Šiuo atveju administratorius turėtų perimti lėšų, susijusių su nemokumo proceso organizavimu, valdymą, turėtų organizuoti skolininko turto pardavimą bei atlikti kitus, įstatyme numatomus darbus.

Fizinio asmens nemokumo procese vykdytini darbai, tarp jų nemokumo būklės vertinimas, mokumo atgavimo plano parengimas bei dalyvavimas įgyvendinant šį planą, skolininko turto valdymas ir turto pardavimo organizavimas, atsiskaitymams kaupiamų lėšų valdymas, kreditorių reikalavimų tenkinimas, iš esmės tapatūs darbams (pavedimams), kuriuos geba atlikti administratoriai, turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (papildomai žiūrėti 2006 10 10 LR ūkio ministro įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims“ antrą ir trečią skyrius bei žiūrėti LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 5 dalį bei LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, 11 straipsnio 3 dalį).

Kaip rodo ir kitų šalių, tarp jų Vokietijos, Latvijos, praktika, atsižvelgiant į panašų administratorių veiklos pobūdį, jiems keliamus tapačius kvalifikacinius reikalavimus, racionalu asmenis, kurie teikia juridinių asmenų administravimo paslaugas, skirti administratoriais ir fizinių asmenų nemokumo procese.

Konkrečiai apibrėžiant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti skiriami administratoriais fizinių asmenų nemokumo procese, tikslinga atsižvelgti į 2006 10 10 LR ūkio ministro įsakymu

52

patvirtintų taisyklių „Dėl teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims“ trečio skyriaus 10 ir 11 punktus, kur nustatyta, kad asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, turi turėti ne mažesnę kaip dvejų metų darbo bankroto administratoriumi patirtį.

Taigi, turint omenyje pavedamo darbo pobūdį ir siekiant atkreipti dėmesį į administratorių skyrimo bei pačių administratorių darbo organizavimo praktiką Lietuvoje, siūloma apibrėžti, kad fizinių asmenų nemokumo procesą galėtų organizuoti asmenys, kuriems yra suteikta teisė teikti įmonių administravimo paslaugas, nustatant sąlygą, kad laikinuoju administratoriumi ar/ir administratoriumi galėtų būti skiriamas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei fizinio asmens nemokumo procese laikinuoju administratoriumi ar/ir administratoriumi būtų skiriamas juridinis asmuo, tai nemokumo procesą organizuotų juridinio asmens darbuotojas (įgaliotas asmuo) – restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimą turintis fizinis asmuo.

Reikėtų pažymėti tam tikrą administratoriaus darbo skirtumą, kai organizuojami fizinio asmens ir kai juridinio asmens nemokumo procesai. Tuo atveju, kai bankroto byla iškeliama juridiniam asmeniui, paprastai administratoriaus darbo vieta yra juridinio asmens buveinė. Skirtingai nuo to, asmuo (administratorius), siekiantis tapti administratoriumi fizinio asmens nemokumo procese, privalėtų turėti savo darbo vietą (biurą, kurio adresas, kontaktiniai telefonai ir kt. skelbiami viešai).

9. Nemokumo bylos inicijavimo teisme aplinkybės

Tikslinga nustatyti, kad pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo teikiamas raštu tos vietovės, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaruota fizinio asmens gyvenamoji vieta, apygardos teismui. Tais atvejais, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo teikiamas raštu tos vietovės, kurioje yra fizinio asmens pagrindinių turtinių interesų vieta, apygardos teismui.

Nuostata, kad fizinių asmenų nemokumo bylas turėtų nagrinėti apygardų teismai, grindžiama Lietuvoje susiformavusia nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) bylų nagrinėjimo praktika.

Kaip buvo pažymėta šio skyriaus 4 dalyje, siekiant išvengti ženklaus teismų krūvio padidėjimo dėl fizinio asmens nemokumo instituto atsiradimo, siūloma nustatyti, kad tokio pobūdžio bylos galėtų būti nagrinėjamos ir ne teismo tvarka.

Siūloma nuostata, kad fizinis asmuo teikia pareiškimą tos vietovės apygardos teismui, kurioje yra jo pagrindinių turtinių interesų vieta, atitinka „Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl nemokumo bylų“ 3 straipsnio 1 dalies nuostatą „1. Valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto  bylą.“

Tuo atveju, kai pareiškimą teismui teiktų pats fizinis asmuo, pareiškime jis turėtų nurodyti tokią esminę informaciją (duomenis):

- duomenis apie save ir savo gyvenamąją vietą, taip pat duomenis apie pagrindinių turtinių interesų vietą, jei ji nesutampa su gyvenamąja vieta;

- priežastis ar/ir aplinkybes, kodėl fizinis asmuo yra nemokus arba bus nemokus per laikotarpį, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai, jei fizinis asmuo kreipiasi į teismą dėl gresiančio nemokumo;

- bendrą visų įsipareigojimų ar/ir vykdytinų prievolių sumą bei duomenis pagal atskiras įsipareigojimų sumas ir pagal atskirus kreditorius, be to, išskiriant pradelstų įsipareigojimų (skolų) sumas atskirai pagal sutartis ar/ir atskirai pagal kreditorius;

- bendrą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant bendra jungtine nuosavybe esančio turto, sumą, nurodant atskirai turtą pagal jo pobūdį ir pagal jo dislokacijos arba jo

53

registravimo vietą. Pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kokiam kreditoriui, kokios prievolės užtikrinimui ir koks turtas yra įkeistas, jei jis yra įkeistas;

- lėšas, kuriomis disponuojama pareiškimo teismui teikimo dieną, bei fizinio asmens kas mėnesį ar kitu periodiškumu iš darbo santykių ar/ir iš veiklos (verslo) gautinų pajamų sumas;

- vidutiniškai mėnesiui būtinas pragyvenimo lėšas, kurios reikalingos fiziniam asmeniui ir jo išlaikytiniams, jei tokie yra, bei kitas lėšas, kurias įstatymais ar juos atitinkančiais sprendimais privalu skirti fiziniam asmeniui;

- fiziniam asmeniui iškeltas civilines bylas ar/ir išieškojimus ne ginčo tvarka, taip pat paties fizinio asmens pareikštus turtinius reikalavimus kitiems asmenims;

- terminą, per kurį fizinis asmuo numato atgauti savo mokumą; - siūlomą administratoriaus kandidatūrą bei duomenis apie jį.Prie pareiškimo teismui fizinis asmuo turėtų pridėti:- dokumentus, kurie pagrindžia pareiškime nurodytus duomenis; - turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą. Šis planas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pareiškimo teismui teikimo dienos suderinimui raštu turėtų būti išsiųstas visiems kreditoriams, o teismui turėtų būti pateikti dokumentai, patvirtinantys plano išsiuntimą kreditoriams;

- dokumentą, patvirtinantį, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, fiziniam asmeniui, kuris neturi pakankamai lėšų bylinėjimosi ar/ir nemokumo proceso administravimo išlaidoms padengti, yra suteikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kai, fizinio asmens prašymu, toks sprendimas dėl pagalbos suteikimo yra priimtas;

- pažymėjimą arba leidimą, esant reikalui ir kitą dokumentą, kuris patvirtina, kad siūlomas asmuo galėtų būti skiriamas administratoriumi fizinio asmens nemokumo procese.

Teisės aktuose taip pat reikėtų nurodyti, kad fizinis asmuo turi teisę pateikti teismui ir kitus duomenis, dokumentus, kurie galėtų būti reikšmingi fizinio asmens nemokumo procese.

Siūloma nuostata, kad, prieš kreipdamasis į teismą, fizinis asmuo turėtų parengti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pareiškimo teismui teikimo dienos turėtų jį pateikti visiems kreditoriams, yra reikšminga tuo, kad tai sudarytų sąlygas kreditoriams iš anksto susipažinti su esama situacija, su teikiamais pasiūlymais, taip pat tai leistų realiai sutrumpinti sprendimo dėl nemokumo bylos iškėlimo (neiškėlimo) paruošimo ir priėmimo trukmę.

Čia paminėti fizinio asmens veiksmai demonstruotų jo pasirengimą imtis atsakomybės sprendžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimą bei jo pasirengimą vykdyti kitus teisės aktų reikalavimus. Fizinio asmens iniciatyva bei nuoseklūs, parengiamieji jo veiksmai taip pat galėtų būti priimti dėmesin, kaip vienas iš argumentų – kodėl tikslinga šio asmens atžvilgiu taikyti atleidimo nuo likusių skolų institutą tuo atveju, jei nemokumo proceso pabaigoje būtų konstatuojama, kad turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas yra įgyvendintas tinkamai.

Turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane, dėl kurio parengimo atsakomybę privalėtų prisiimti fizinis asmuo, turėtų būti išdėstomi pasiūlymai, apskritai įgalinantys per plane numatytą laiką patenkinti kreditorių reikalavimus kartu apsaugant fizinį asmenį nuo „sužlugdymo“.

Turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane turėtų būti tokios dalys (duomenų blokai):

1. Duomenys apie fiziniam asmeniui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskiriant turtą, į kurį nemokumo procese nukreipiami kreditorių reikalavimai, taip pat plane pažymint įkeistą turtą (turėtų būti nurodomas turto pobūdis, jo dislokacijos arba registracijos vieta, nurodomi planuojami turto pardavimo terminai, iš turto pardavimo numatomos gauti lėšos).

54

Tuo atveju, jei fizinis asmuo siektų užsiimti individualia veikla (verslu), šioje dalyje turtėtų būti išskiriamas turtas, kuris turėtų būti skirtas numatomo verslo (-ų) pajamoms uždirbti. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens individuali veikla neturėtų bloginti jo turtinės būklės ar/ir pažeisti kreditorių interesų, turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane turi būti apibrėžtos sąlygos, kurioms esant tokia fizinio asmens veikla galima.

Rengiant duomenis apie fiziniam asmeniui priklausantį turtą, į sąrašą įtraukiant bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat nustatant fizinio asmens, jo šeimos narių, jo giminaičių ir kitų, su juo susijusių asmenų teises, jų pareigas fizinio asmens nemokumo procese, reikėtų vadovautis LR civilinio kodekso ir LR civilinio proceso kodekso normomis, be to, LR civilinio kodekso trečiąja knyga (Šeimos teisė), ketvirtąja knyga (Daiktinė teisė), šeštąja knyga (Prievolių teisė) ir pan.

Nemokumo procesą reglamentuosiančiame teisės akte tikslinga apibrėžti, kad į turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą neturėtų būti įtraukiami fiziniam asmeniui būtini buities reikmenys, vaikų reikmenys, kitas nemokumo procesui nereikšmingas turtas (lėšos) – namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenys, vaikų reikmenys, būtini drabužiai, mažavertės dovanos, kitos nemokumo procesui nereikšmingos materialinės vertybės turėtų būti paliekamos fizinio asmens dispozicijoje.

Rengiant bei tvirtinant turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą ir taip pat nustatant turtą (lėšas), iš kurio negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, reikėtų vadovautis LR CPK 668 str. normomis. Racionalu, jei ribinės sąlygos dėl nemokumo procese fizinio asmens dispozicijoje paliekamo turto ir CPK normos dėl išieškojimo iš skolininkų fizinių asmenų turto nesiskirs, nes priešingu atveju – tai yra jeigu nemokumo procese fiziniam asmeniui būtų nustatytos sąlygiškai palankesnės ribinės disponavimo asmeniniu turtu sąlygos – būtų sudarytas dirbtinis suinteresuotumas skolininkui fiziniam asmeniui veikti taip, kad jam būtų iškelta nemokumo byla.

2. Duomenys apie kreditorius (turėtų būti nurodomi fizinių ar/ir juridinių asmenų kreditorių duomenys, nurodomas fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų (sutarčių) pobūdis, įsipareigojimų terminai bei sumos, taip pat nurodomi kiti atitinkami duomenys apie fizinio asmens vykdytinas finansines prievoles, jei jų yra).

3. Duomenys apie sukauptas lėšas, kuriomis fizinis asmuo disponuoja ir į kurias nemokumo proceso metu nukreipiami kreditorių reikalavimai, taip pat fizinio asmens kas mėnesį ar kitu periodiškumu iš darbo santykių ar/ir iš veiklos gautinos lėšos kartu pateikiant informaciją apie su tuo susijusias sutartis, susitarimus.

Tuo atveju, jei fizinis asmuo užsiima individualia veikla (verslu), šioje dalyje turtėtų būti pateikiamos:

- debitorinės skolos (gautinos sumos) su nuorodomis į sutartis ar kitus dokumentus, pagal kurias tokios skolos gali būti išieškomos;

- kas mėnesį ar kitu reguliarumu iš verslo (iš atskirų veiklos šaltinių) numatomos gauti pajamos, atskaičius su šių pajamų uždirbimu, susijusias sąnaudas.

4. Fiziniam asmeniui, jo išlaikomiems asmenims kas mėnesį išmokama lėšų suma. 5. Lėšos, skiriamos nemokumo procesui organizuoti, ir jų mokėjimo sąlygos (mokėjimo

pagrindimas, terminai). Šioje dalyje taip pat turi būti numatytos lėšos, kurias įstatymų nustatyta tvarka privalu skirti aplinkosaugai, sutvarkant su fizinio asmens veika susijusius padarinius, ar/ir padengiant dėl jo veikos atsiradusią žalą.

6. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Šioje dalyje planuojamais laikotarpiais, ne retesniais kaip kas 3 mėnesiai, turi būti išdėstomos:

- iš konkretaus turto pardavimo numatomos gauti lėšos bei kitos, kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos lėšos:

- fizinio asmens išlaikymo, kitos, su šiuo klausimu susijusios lėšos, taip pat nemokumo procesui organizuoti skiriamos lėšos, jei nėra sprendimo, kad procesui organizuoti reikalingos lėšos bus skiriamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka;

- kreditorių reikalavimų tenkinimas (atskiriems kreditoriams mokėtinos sumos).

55

Iš šioje plano dalyje pateikto lėšų paskirstymo turi matytis – nemokumo proceso trukmė, tai yra, turi matytis, per kurį laikotarpį gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai arba kokiu dydžio fizinio asmens įsipareigojimai nebus įvykdyti (kokio dydžio skolos nebus grąžintos), jei to padaryti nebūtų galimybės.

Prie plano turi būti pridedami plano duomenis pagrindžiantys dokumentai, jei jie nebuvo pridėti prie teismui teikiamo fizinio asmens pareiškimo.

Tyrime pasiūlyta, kad fizinio asmens nemokumo proceso trukmė, per kurią fizinis asmuo kreditoriams, tikėtina, turėtų grąžinti visas skolas arba nors reikšmingesnę skolų dalį, neturėtų būti ilgesnė kaip 5 metai, jei teismas nepriimtų sprendimo šį terminą pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal siūlomas nuostatas fizinio asmens nemokumo proceso pabaiga yra siejama su atleidimo nuo likusių skolų procedūros fiziniam asmeniui taikymu. Apibrėždami 5 metų proceso trukmę, taip pat turime atkreipti dėmesį, kad egzistuoja priklausomybė tarp proceso trukmės ir tarp fizinio asmens poreikiams tenkinti skirtinų lėšų dydžio. Turėtume suderinti, kad fizinio asmens nemokumo procese paties fizinio asmens ar/ir jo išlaikytinių būtiniems poreikiams tenkinti skiriamos lėšos neturėtų būti išskirtinio dydžio, palyginti su Lietuvoje veikiančių teisės aktų normų taikymo praktika, kai būna sprendžiami skolų išieškojimo iš fizinių asmenų klausimai, ypač tuo atveju, kai pagal fizinio asmens parengtą ir teismo patvirtintą turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą fizinio asmens nemokumo proceso metu nebūtų visiškai padengti kreditorių reikalavimai.

Rengiant bei teisme tvirtinant turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą, reikėtų vadovautis nuostata, kad fizinio asmens, jo išlaikytinių poreikiams, kitų su fiziniu asmeniu susijusių asmenų mokėjimams skiriamų lėšų dydį lemia šie faktoriai:

- konkretų fizinio asmens poreikiams, jo išlaikytinių poreikiams kas mėnesį (kas ketvirtį) skiriamų lėšų dydį sąlygoja fizinio asmens skolų dydis ir jo turto, kuris būtų skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti, vertė ir numatomų gauti pajamų sumos. Pavyzdžiui, jei skolos ženkliai viršija turtą, o kreditorių reikalavimai iki galo galėtų būti patenkinti iš šio turto bei iš numatomų gauti lėšų, tai fizinio asmens, jo išlaikytinių poreikiams gali būti skiriamos tik minimalios lėšos;

- minimalus lėšų, kurios privalo būti paliekamos skolininkui, jo išlaikytiniams dydis, kai vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, yra apibrėžtas LR Civilinio proceso kodekso 736 str.

Siekiant, kad fiziniam asmeniui nemokumo procese nebūtų sudarytos nepagrįstai išskirtinės sąlygos lyginant su tuo, kas nustatyta skolininkui pagal CPK, tikslinga, kad fizinio asmens nemokumo procese fiziniam asmeniui, jo išlaikytiniams galiotų tos pačios minimalios ribinės 736 str. nustatytos normos.

Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens nemokumo proceso metu gali keistis ekonominės ar/ir kitos sąlygos, turinčios įtakos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano įgyvendinimo eigai, numatomame parengti fizinių asmenų nemokumo įstatyme turėtų būti nuoroda, kad administratoriaus teikimu bei įstatymo nustatyta tvarka teismas gali priimti sprendimą dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimo.

Kai pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui (skolininkui) apygardos teismui teiktų kreditorius, jį teiktų pagal skolininko gyvenamąją vietą arba pagal skolininko pagrindinių turtinių interesų vietą. Pareiškime jis turėtų nurodyti:

- duomenis apie save ir savo gyvenamąją vietą arba turėtų nurodyti registracijos vietą, jei kreditorius yra juridinis asmuo;

- pradelstus fizinio asmens įsipareigojimus ar/ir neįvykdytas prievoles. Pateikiant duomenis apie fizinio asmens skolas, kreditorius turėtų nurodyti sutartis ar kitus dokumentus, kuriais remiantis pagrįstai (neginčijamai) fiksuojama skola, be to, turėtų nurodyti skolininko įkeistą turtą ar/ir kitas jo įsipareigojimų užtikrinimo priemones;

- siūlomą administratoriaus kandidatūrą bei duomenis apie jį.Prie pareiškimo teismui kreditorius turėtų pridėti:

56

- dokumentus, kurie pagrindžia pareiškime nurodytus duomenis; - pranešimą, adresuotą fiziniam asmeniui, kuriame nurodyti neįvykdyti įsipareigojimai ir kuriame įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

- pažymėjimą arba leidimą, esant reikalui ir kitą dokumentą, kuris patvirtina, kad siūlomas asmuo galėtų būti skiriamas administratoriumi fizinio asmens nemokumo procese.

Teismui teikiamame pareiškime kreditorius galėtų nurodyti ir kitus, jam žinomus, kreditorius.

10. Pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo teikimas teismui

Tuo atveju, jei pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo teikia fizinis asmuo, teismas turėtų paskirti laikinąjį administratorių laikotarpiui, iki bus priimtas sprendimas dėl nemokumo bylos iškėlimo (neiškėlimo).

Administratoriumi negali būti paskirtas asmuo, kuris yra susijęs su fiziniu asmeniu ar/ir kreditoriumi, nes tuo atveju būtų suvaržyta jo nepriklausomybė, bešališkumas.

Apibrėžiant konkrečias aplinkybes, kurioms esant fizinio asmens pasiūlytas administratorius (kandidatas) neturėtų būti paskirtas administratoriumi konkrečioje byloje, tikslinga vadovautis LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 4 dalyje išdėstytais esminiais reikalavimais (administratoriaus bešališkumo ir jo nesuinteresuotumo bylos baigtimi principais).

Teismui priėmus fizinio asmens pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo:- sustabdomi vykdymo veiksmai to asmens turto atžvilgiu;- be raštiško administratoriaus sutikimo fizinis asmuo negali atlikti veiksmų su savo turtu,

negali prisiimti įsipareigojimų ar kitu būdu pažeisti kreditorių interesus. Sandoriai, kurie sudaryti nesilaikant šios sąlygos, turėtų būti pripažįstami negaliojančiais.

Teismas nutartimi:- administratoriui paveda nustatyti, kiek pagrįsti fizinio asmens pareiškime pateikti duomenys apie fizinio asmens nemokumą arba apie gresiantį nemokumą, jei pareiškime nurodoma, kad fizinis asmuo neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios vykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu;

- įpareigoja administratorių ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti apsvarstytas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas;

- įpareigoja administratorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties priėmimo dienos pateikti teismui išvadą apie fizinio asmens parengtą turto pardavimo bei kreditorių reikalavimų patenkinimo planą.

Kad galėtų tinkamai atlikti jam pavestas pareigas, administratorius turi turėti teisę iš fizinio asmens ir kitų atitinkamų institucijų pareikalauti papildomų duomenų, susijusių su fizinio asmens finansinės padėties ar/ir jo turto būklės vertinimu.

Po fizinio asmens pareiškimo teisme priėmimo teismas apie tai turėtų pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo fizinio asmens pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo gavimo dienos turėtų priimti sprendimą dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų plano patvirtinimo bei nemokumo bylos fiziniam asmeniui iškėlimo arba atsisakyti tvirtinti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų planą bei atsisakyti iškelti nemokumo bylą. Teismas galėtų dėl svarbių priežasčių pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

Tuo atveju, jei dėl nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui (skolininkui) į teismą kreipiasi kreditorius, sprendimas (įpareigojimas) dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimo

57

patenkinimo plano parengimo teisme galėtų būti priimtas tik tuo atveju, jei fizinis asmuo (skolininkas) raštiškai patvirtintų teismui, kad jis per teismo nustatytą terminą tokį planą pasirengęs paruošti, taip pat duotų raštišką sutikimą (neprieštaravimą), kad jam gali būti iškelta nemokumo byla bei įsipareigotų nustatyta tvarka padengti su nemokumo procesu susijusias išlaidas.

Nuostata, kad pats fizinis asmuo turėtų rodyti gerą valią ir kad pačiam fiziniam asmeniui pavedama parengti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ir tuo atveju, kai į teismą su prašymu iškelti nemokumo bylą fiziniam asmeniui (skolininkui) kreipiasi kreditorius, grindžiama taip pat ir LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo praktika. Akivaizdu, kad nepasiteisino šio įstatymo rengėjų lūkesčiai, kad galima tikėtis kreditorių iniciatyvos parengiant įmonės mokumo atgavimo projektą (restruktūrizavimo metmenis) ir kad tikslinga iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą neturint tam įmonės dalyvių susirinkimo sprendimo (šiuo klausimu reikėtų papildomai žiūrėti LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalis).

Po fizinio asmens (skolininko) sutikimo teismui davimo dėl galimo nemokumo bylos iškėlimo (po sutikimo teisme įregistravimo) apie skolininko pateiktą sutikimą (apie skolininko pareikštą valią) teismas turėtų pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Tuo atveju, jei fizinis asmuo (skolininkas) atsisako parengti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ar/ir nesutinka, kad jam gali būti iškelta nemokumo byla, teismas informuoja kreditorių apie atsisakymą iškelti fiziniam asmeniui (skolininkui) nemokumo bylą.

Ši, šiame tyrime pasiūlyta koncepcija (sprendimas), kad, kreipiantis į teismą kreditoriui (kreditoriams), teismas atsisako iškelti nemokumo bylą fiziniam asmeniui (skolininkui), jei skolininkas nesutinka geranoriškai bendradarbiauti (skolininkas neprisiima atsakomybės dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano parengimo ar/ir nesutinka, kad jam gali būti iškelta nemokumo byla), yra grindžiama tuo, kad šiuo tyrimu, visų pirma, siekiama sukurti tinkamą nemokaus fizinio asmens apsaugos modelį, skatinantį fizinių asmenų verslumą, sumažinantį smulkiųjų verslininkų veiklos riziką.

Viena iš alternatyvių, šiame tyrime pasiūlytai, koncepcijų (sprendimų) būtų – tuo atveju, kai turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas neparengiamas/netvirtinamas arba kai parengtas planas (projektas) nerealus, nemokumo procesas vis vien būtų vykdomas išparduodant skolininko turtą ir proporcingai tenkinant kreditorių reikalavimus. Kai turtas būtų parduotas ir kiek tai buvo įmanoma būtų reikalavimai patenkinti, bankroto byla būtų užbaigiama. Likę nepatenkinti reikalavimai neribotai būtų tenkinami toliau iš potencialaus skolininko turto. Šis variantas (koncepcija) būtų tiesiog „kolektyvinis vykdymo procesas“.

Gavus fizinio asmens (skolininko) sutikimą dėl galimo nemokumo bylos jam iškėlimo, yra

paskiriamas laikinais administratorius laikotarpiui, iki bus priimtas sprendimas dėl nemokumo bylos iškėlimo (neiškėlimo), yra sustabdomi vykdymo veiksmai to asmens turto atžvilgiu ir pradeda galioti nuostata, kad be raštiško administratoriaus sutikimo skolininkas negali atlikti veiksmų su savo turtu, negali prisiimti įsipareigojimų ar kitu būdu pažeisti kreditorių interesų.

Teismas nustato fiziniam asmeniui terminą, per kurį turėtų būti parengtas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas bei šis planas raštu pateiktas teismui ir kreditoriams. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 45 dienos.

Teismas nutartimi: - administratoriui paveda nustatyti, kiek pagrįsti kreditoriaus pareiškime pateikti duomenys apie fizinio asmens skolas, bei nustatyti fizinio asmens finansinę bei turto būklę;

- įpareigoja administratorių ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo nustatyto termino dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano parengimo sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti apsvarstytas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas;

- įpareigoja administratorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nustatyto termino dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano parengimo pateikti teismui išvadą apie fizinio asmens parengtą turto pardavimo bei kreditorių reikalavimų patenkinimo planą.

58

Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nustatyto termino dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano parengimo turėtų priimti sprendimą dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų plano patvirtinimo bei nemokumo bylos fiziniam asmeniui iškėlimo arba atsisakyti tvirtinti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų planą bei atsisakyti iškelti nemokumo bylą. Teismas gali dėl svarbių priežasčių pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

11. Nemokumo bylos iškėlimas, bylos nutraukimas teisme

Vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies analogija, siūloma nustatyti, kad fizinio asmens nemokumo byla iškeliama ir nagrinėjama LR civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka.

Teismas priima nutartį iškelti nemokumo bylą fiziniam asmeniui ir patvirtinti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą, jei:

- nustatoma, kad fizinis asmuo daugiau nei laikinai negali padengti skolos suėjus jos mokėjimo terminui, arba jei pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu;

- kreditorių susirinkimas pritarė fizinio asmens pateiktam turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planui ir jei laikinasis administratorius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad plane numatytų priemonių įgyvendinimas sudaro sąlygas išsaugoti fizinio asmens mokumą bei įgalina patenkinti kreditorių reikalavimus. Jei turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano priemonės negalės užtikrinti visiško kreditorių reikalavimų patenkinimo ir jei plano svarstymo metu kreditorių susirinkimas tam pritarė, pačiame plane ir laikinojo administratoriaus išvadoje turi būti apibrėžta – dėl kokių skolų atleidimo, tikėtina, fizinis asmuo kreipsis su prašymu į teismą, kai bus įgyvendintos plane numatytos priemonės (kai bus baigtas nemokumo procesas).

Tvirtindamas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą, teismas gali nustatyti, kad ne daugiau kaip 12 mėnesių draudžiama priverstinai realizuoti gyvenamąjį būstą, be to, ir įkeistą būstą, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių fizinis asmuo su atitinkamu prašymu kreipiasi į teismą.

Teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui nemokumo bylą, jei:- fizinis asmuo iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (-ių), kuris (-ie) kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, reikalavimus;

- fizinio asmens įsipareigojimų ar/ir prievolių nevykdymas sietinas tik su laikinais mokėjimų sutrikimais;

- fiziniam asmeniui jau buvo iškelta nemokumo byla ir jei nuo fizinio asmens nemokumo proceso, kuriame nebuvo visiškai patenkinti kreditorių reikalavimai, pabaigos praėjo mažiau kaip 5 metai. Išlyga, kad fizinis asmuo neturėtų piktnaudžiauti fizinio asmens nemokumo institutu, taikoma ir kitų šalių teisinėje praktikoje. Pavyzdžiui, Vokietijos nemokumo įstatyme nurodoma, kad teismas atsisako priimti pareiškimą dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo, jei skolininkas jau buvo atleistas nuo likusių skolų sumokėjimo per pastaruosius 10 metų iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo momento. Latvijos nemokumo įstatyme nustatyta, kad nemokumo procesas fiziniam asmeniui taip pat netaikomas, jei jam per paskutinius penkerius metus toks procesas jau taikytas, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo padengė visas savo skolas, kai buvo sudarytas taikus susitarimas ir kai fizinio asmens pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo atmestas;

- fizinis asmuo yra išlaikytinis;

59

- pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu išaiškėja aplinkybės, rodančios, kad dėl fizinio asmens sąmoningų veiksmų ar neveiklumo, jo aplaidumo, dėl atsainaus požiūrio į prisiimtų įsipareigojimų ar prievolių vykdymą, jis yra nemokus arba dėl šių veiksnių fizinis asmuo taps nemokus. Tikslinga būtų apibrėžti, kad laikotarpis, už kurį tokia fizinio asmens veika gali būti tinkamas pagrindas teismui atsisakyti iškelti nemokumo bylą, yra trys pastarieji metai skaičiuojant nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos.

Teismas nutraukia fiziniam asmeniui iškeltą nemokumo bylą, jei:- kreditoriai atsisako savo reikalavimų arba fizinis asmuo patenkina kreditorių reikalavimus ir tai patvirtinama pakeičiant (tikslinant) turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą;

- bylos nagrinėjimo metu išaiškėja, kad nėra galimybių įgyvendinti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane numatytų priemonių (nėra galimybių pasiekti plane užsibrėžtų tikslų);

- bylos nagrinėjimo metu išaiškėja, kad fizinis asmuo nevykdė fizinių asmenų nemokumo įstatymo reikalavimų ar turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano reikalavimų arba jis yra pateikęs klaidinančią informaciją ar kitaip trukdė tinkamai organizuoti nemokumo procesą ir teismui buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai;

- fizinis asmuo miršta.Nutraukus fizinio asmens nemokumo bylą, mokesčiai, privalomosios įmokos bei palūkanos

ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos.

12. Nemokumo bylos iškėlimo teisme pasekmės

Priėmus nutartį fiziniam asmeniui iškelti nemokumo bylą, pradedamos vykdyti su nemokumo proceso organizavimu susijusios fizinio asmens nemokumo procedūros.

Atsižvelgiant į tai, kad paprastai panašios nemokumo procedūros veikiančiame LR įmonių bankroto įstatyme įvardijamos kaip bankroto procedūros, bei įvertinant tai, kad numatomame parengti fizinių asmenų nemokumo įstatyme būtų netikslinga visiškai atkartoti tas pačias įmonių bankroto įstatymo procedūrines nuostatas – pakaktų pateikti nuorodas į atitinkamus LR įmonių bankroto įstatymo straipsnius, jei abiejuose įstatymuose jos būtų tapačios – čia ir toliau fizinio asmens nemokumo procedūras vadinsime fizinio asmens bankroto procedūromis, jei konkrečiais fizinių asmenų nemokumo procedūrų atvejais nebūtų nurodoma kitaip.

Iškėlęs fiziniam asmeniui bankroto bylą teismas turėtų pranešti Vyriausybės įgaliotai

institucijai apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą. Tyrime siūloma, kad šia institucija galėtų būti Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, kuriam šiuo metu yra teikiami duomenys apie įmonėms iškeltas bankroto bylas bei su tuo susijusių procedūrų eigą.

Apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą teismas arba jo pavedimu administratorius turėtų pranešti kitiems teismams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, antstoliams, jei yra ieškinių, susijusių su turtiniais reikalavimais, ar/ir yra areštuotas fizinio asmens turtas, ar/ir yra vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo.

Informacija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą turėtų būti skelbiama viešai.

Numatomame parengti įstatyme turėtų būti nuoroda, kad teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo:

- sustabdomas paskolos (kredito) palūkanų, įstatymuose numatytų palūkanų, netesybų, skaičiavimas;

- sustabdomas sprendimų vykdymas bylose dėl priteistų, bet iš fizinio asmens neišieškotų lėšų išieškojimo bei bylose dėl priverstinio įsipareigojimų įvykdymo;

60

- po bankroto bylos iškėlimo draudžiama fiziniam asmeniui prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus, jei tokie nėra nurodyti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane.

Po fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo tiems skoliniams įsipareigojimams, kurie nebuvo nurodyti fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane, taikomos bendrosios LR civilinio kodekso ir LR civilinio proceso kodekso normos.

Teismo paskirtas administratorius turi:- raštu pateikti duomenis Departamentui apie priimtą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bei duomenis apie fizinį asmenį, kuriam iškelta bankroto byla, duomenis apie bankroto bylos iškėlimo aplinkybes ir apie teismo nutartyje išdėstytus sprendimus, taip pat nustatyta tvarka turi teikti reguliarią informaciją apie bankroto proceso eigą;

- raštu pateikti bankams, kitoms kredito įstaigoms, dirbančiomis su fiziniu asmeniu, kreditoriams, visiems asmenims, su kuriais fizinis asmuo yra sudaręs sutartis, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įstaigoms informaciją apie teismo priimtą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius turi pateikti kreditoriams teismo patvirtintą turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą;

- administratoriaus vardu atidaryti depozitinę sąskaitą banke atsiskaitymams ir perimti fizinio asmens perduodamų lėšų bei iš kitų šaltinių gaunamų lėšų valdymą pagal turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane numatytą tvarką, be to, vykdyti mokėjimus tenkinant kreditorių reikalavimus;

- vykdyti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane ir fizinių asmenų bankroto įstatyme administratoriui numatytas pareigas, be to, organizuoti turto pardavimą, organizuoti kreditorių susirinkimą (-us) ir kreiptis į teismą su išvada dėl plano pakeitimo (nepakeitimo), jei būtų siūloma tokį pakeitimą daryti;

- peržiūrėti (patikrinti) fizinio asmens sandorius, sudarytus už laikotarpį, ne mažesnį kaip 36 mėnesiai iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, jei jie turėjo įtakos tam, kad fizinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;

- pranešti suinteresuotiems asmenims tai, kad fizinis asmuo vykdys (nevykdys) iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas sutartis;

- užtikrinti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano įgyvendinimo kontrolę.

Administratorius turi padengti žalą, kuri fizinio asmens bankroto proceso metu atsirado dėl jo kaltės. Siekiant mažinti su administratoriaus veikla susijusią riziką, administratoriaus veikla turėtų būti draudžiama privalomuoju draudimu.

Teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, fizinis asmuo:- privalo uždaryti sąskaitas kredito įstaigose ir pervesti jose esančias pinigines lėšas į administratoriaus naujai atidarytą sąskaitą, taip pat įnešti į šią sąskaitą lėšų grynaisiais pinigais;

- turi informuoti darbdavį, veiklos (verslo) partnerius, jeigu fizinis asmuo turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano nustatyta tvarka tęsia veiklą, apie naujos sąskaitos atidarymą kredito įstaigoje ir pateikti reikiamus dokumentus dėl darbo apmokėjimo, kitų gautinų sumų pervedimo į šią sąskaitą;

- savo darbine ar kita veikla turi siekti, kad būtų uždirbamos lėšos, tuo galimai mažinant kreditorių praradimus bei galimai greičiau atgaunant mokumą.

Įstatyme turėtų būti nustatyta ribinė suma, žemiau kurios fizinio asmens gaunamos lėšos, dovanos, kitos materialinės vertybės, kaip bankroto procese nereikšmingos lėšos, paliekamos fizinio asmens dispozicijoje.

Fizinio asmens bankroto proceso metu:

61

- be administratoriaus sutikimo, fiziniam asmeniui draudžiama perleisti, įkeisti, dovanoti ar kokiu nors kitu būdu suvaržyti turto valdymą. Išimtį sudarytų tik atskiri buities daiktai, kurių vertė neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlygio, jei kitaip nenustatyta turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane;

- fiziniam asmeniui draudžiama atlikti tokius veiksmus arba sudaryti tokius sandorius, kurie galėtų pabloginti jo turtinę būklę arba pakenkti kreditorių interesams;

- fizinis asmuo turi vykdyti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano sąlygas ir nedelsdamas pranešti administratoriui apie visas aplinkybes, dėl kurių jis negalės vykdyti šio plano;

- gyvenamosios vietos pakeitimo atveju fizinis asmuo privalo pranešti administratoriui apie tai, nurodydamas naujos gyvenamosios vietos adresą;

- fizinis asmuo privalo sudaryti sąlygas administratoriui betarpiškai susipažinti su jo turtine būkle, o administratoriaus prašymu, nustatyta tvarka privalo pateikti jam su bankroto proceso organizavimu susijusią informaciją.

Fizinio asmens nemokumo procese suinteresuotu asmeniu reikėtų laikyti fizinio asmens sutuoktinį, buvusį sutuoktinį, kartu gyvenantį asmenį, su kuriuo santuoka nėra įregistruota, taip pat kitą asmenį, kurį pagal LR civilinio kodekso normas reikia laikyti artimu giminaičiu.

Fizinio asmens globėjas (rūpintojas) įgyvendina šio asmens teises ir pareigas pagal LR civilinio kodekso nuostatas. Globėjas (rūpintojas) neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų remdamasis vien tik tuo, kad prieš jo atstovaujamąjį iškelta bankroto byla.

Globėjas (rūpintojas) bankroto procese nėra savo turtu atsakingas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir kreditorius, išskyrus nuostolius (turtinę žalą), kurie dėl globėjo (rūpintojo) veikos yra padaryti jo atstovaujamajam fiziniam asmeniui.

Fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriai savo teises, be to, teisę spręsti klausimus, susijusius su turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano tvirtinimu, jo pakeitimu bei jo vykdymo kontrole, įgyvendina per kreditorių susirinkimo institutą.

Jei kitaip nenumatyta įstatyme, kreditorių susirinkimai šaukiami administratoriaus arba kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane įrašytų įsipareigojimų sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną iniciatyva, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Pirmame kreditorių susirinkime, kuriame svarstomas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas, išrenkamas kreditorių susirinkimo pirmininkas, jei kreditorių nemažiau kaip 5 ir jei dėl to nuspręsta kreditorių susirinkime. Šiame susirinkime turi būti patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka.

Jei kitaip nenumatyta įstatyme, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane įrašytų įsipareigojimų sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas svarsto turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano patvirtinimo ar plano pakeitimo klausimą, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane įrašytų įsipareigojimų sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Numatomame parengti fizinių asmenų bankroto įstatyme tikslinga įtraukti nuostatą, kad kreditoriaus prieštaravimas dėl turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano patvirtinimo atmetamas, jei pagal planą jo padėtis (reikalavimo tenkinimo dalis, reikalavimo tenkinimo terminai ir pan.) nebūtų blogesnė, nei tenkinant kreditoriaus reikalavimus nesant tokio plano (Pagal Vokietijos nemokumo įstatymą panaši nuostata vadinasi „draudimas trukdyti“ (vok. Obstruktionsverbot)).

62

Siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų organizavimą, būtina numatyti, kad kreditorius, skolininkas ar administratorius turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimą.

Turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimas turėtų būti parengiamas, jei:

- susidarė aplinkybės, kurios leidžia greičiau atgauti fizinio asmens mokumą arba įgalina didesne apimtimi padengti kreditorių reikalavimus ar kitaip išspręsti kreditorių reikalavimų patenkinimo klausimą;

- dėl nuo fizinio asmens nepriklausomų priežasčių susidarė tokios aplinkybės, kurios apsunkina turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano vykdymą, tačiau neturi esminės įtakos kreditorių reikalavimų tenkinimo principams.

Turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano pakeitimas kreditorių susirinkime svarstomas, jei teikiamam plano pakeitimui yra parengta administratoriaus išvada. Plano pakeitimas turi būti tvirtinamas teisme.

Pagal teismo patvirtinto turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano sąlygas, fizinio asmens bankroto proceso metu turto pardavimą organizuoja administratorius.

Turto pardavimas turi būti organizuojamas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, jei turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane nėra nurodytų turto pardavimo išlygų.

Apibrėžiant nekilnojamojo turto ir įkeisto turto pardavimo varžytynėse organizavimo tvarką numatomame parengti fizinių asmenų bankroto įstatyme tikslinga pasiremti turto pardavimo organizavimo principais, kuriais vadovaujamasi organizuojant nekilnojamojo turto pardavimą pagal LR įmonių bankroto įstatymo reikalavimus (papildomai reikėtų žiūrėti LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Jei, vadovaujantis šiais principais, turtas gali būti parduotas be varžytynių, administratorius privalo parinkti efektyviausią turto pardavimo būdą.

Įkeitimu ir/ar hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Iš įkeisto ir/ar hipotekos turto turi būti padengiamos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane apibrėžtos fizinio asmens bankroto proceso organizavimo išlaidos.

Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir/ar hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, iš šių lėšų likučio vykdomi mokėjimai pagal turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane pateiktą atsiskaitymų seką, kuri turėtų atitikti žemiau išdėstytą tvarką.

Iš atsiskaitymams skirtoje sąskaitoje esančių fizinio asmens lėšų, kitų įplaukų, taip pat iš lėšų, kurios yra gaunamos pardavus šio asmens turtą, turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano nustatyta tvarka ir dydžiais vykdomi mokėjimai fizinio asmens ir jo išlaikytinių poreikiams, be to, alimentai, taip pat dengiamos iki to nepadengtos fizinio asmens bankroto proceso organizavimo išlaidos, kurias sudaro turto vertinimo, turto pardavimo organizavimo, aplinkosauginių klausimų sprendimo, administratoriaus atlyginimo bei kitos, tiesiogiai su proceso organizavimu susijusios, išlaidos.

Atlikus aukščiau nurodytus mokėjimus, vadovaujantis turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane nurodytomis kreditorių reikalavimų sumomis, yra tenkinami kreditorių reikalavimai tokiu eiliškumu:

1. Pirmiausia yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

2. Po to tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.Pirmiausia tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su

darbo užmokesčiu susijęs fizinių asmenų pajamų mokestis.

63

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

Tuo atveju, jei fizinis asmuo tinkamai įvykdė turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano bei fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, fizinis asmuo teikia teismui pareiškimą, kuriuo prašoma atleisti nuo likusių skolų.

Teismas gali priimti sprendimą dėl fizinio asmens atleidimo nuo likusių skolų, išskyrus atleidimą nuo skolų dėl žalos atlyginimo, dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, dėl alimentų ir dėl skolų, kurios nebuvo įtrauktos į turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą tik tuo atveju, jei tokiam sprendimui neprieštarauja kreditorių susirinkimas ir tam pritaria administratorius.

Kreditorių susirinkimas arba administratorius gali nepritarti fizinio asmens atleidimui nuo likusių skolų, jei jie pagrįstai nurodo, kad:

- vykstant bankroto procesui, fizinis asmuo teismui, administratoriui arba kreditoriui yra pateikęs neteisingus duomenis ar/ir fizinis asmuo nevykdė įstatyme apibrėžtų pareigų;

- fizinis asmuo netinkamai vykdė turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane nustatytus reikalavimus ar savo veika trukdė jo įgyvendinimui.

Kai yra įvykdytas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas, administratorius pateikia pareiškimą teismui dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos. Prie pareiškimo turi būti pridedamas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano įgyvendinimą patvirtinantis aktas, kurį pasirašo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, bei pridedamas dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plano įgyvendinimo aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis pateiktais dokumentais, priima vieną iš sprendimų:- baigti fizinio asmens bankroto procesą ir atleisti fizinį asmenį nuo skolų, arba;- baigti fizinio asmens bankroto procesą neatleidžiant fizinio asmens nuo skolų.

13. Nemokumo (bankroto) proceso organizavimo ne teismo tvarka ypatumai

Fizinio asmens bankroto procesas ne teismo tvarka turėtų būti organizuojamas vadovaujantis bendromis nuostatomis tiek, kiek šioje dalyje nėra nurodyta kitaip.

Fizinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, jei jis daugiau nei laikinai negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui, arba jei pateikiami pagrįsti įrodymai, kad jis neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu, ir jei teismuose nėra iškelta bylų, neišieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus, nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl turtinių reikalavimų fiziniam asmeniui.

Motyvai, kuriais vadovaujantis siūloma, kad tik pats fizinis asmuo gali inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka, yra išdėstyti šio skyriaus 10 dalyje.

Jei fizinis asmuo yra numatęs siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, pasiūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka jis privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu pridėdamas parengtą turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą bei nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas turėtų būti šaukiamas ne anksčiau kaip per 30 dienų ir ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.

Informaciją, kad fizinis asmuo yra pateikęs kreditoriams pasiūlymą dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasiūlymo išsiuntimo fizinis asmuo turi pateikti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

64

Nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane įrašytų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, fizinis asmuo gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo kompetencijai skirtus klausimus turėtų svarstyti ir spręsti kreditorių susirinkimas, be to, susirinkimas, vadovaudamasis įstatymo nustatytais reikalavimais dėl administratoriaus parinkimo (skyrimo) tvarkos, turėtų priimti sprendimą dėl administratoriaus skyrimo.

Kreditorių susirinkimo paskirtas administratorius turėtų pateikti Įmonių bankroto valdymo departamentui, kitoms atitinkamoms institucijoms informaciją apie priimtą sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, taip pat departamentui turėtų pateikti patvirtintą turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą, jo pakeitimus, jei pakeitimai buvo padaryti, bei visus kreditorių susirinkimo sprendimus (protokolus).

65

Fizinių asmenų nemokumo procesą reglamentuosiančio teisės akto struktūra. Pagrindinės procedūros

Šiame tyrimo skyriuje pateikiama siūloma fizinių asmenų nemokumo (bankroto) procesą reglamentuosiančio teisės akto struktūra, atskiruose skirsniuose išdėstant pagrindines procedūras.

1. Teisės akto taikymas

1.1. Teisės akto (toliau – Projektas) tikslas – sukurti teisinės apsaugos modelį nemokiam fiziniam asmeniui siekiant suderinti nemokaus fizinio asmens ir kreditorių interesus.

1.2. Projektas reglamentuoja fizinių asmenų, tarp jų individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, bankroto procesą.

1.3. Projektas taikomas fiziniams asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta arba kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje.

1.4. Kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko tvarką, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Projekto nuostatoms.

2. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo sąlygos

2.1. Jei kitaip nėra nurodyta Projekte, pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui (toliau – Skolininkas) gali būti pateiktas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų, rodančių, kad fizinis asmuo yra nemokus:

- fizinis asmuo ne dėl laikinų sunkumų negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui;

- pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu.

2.2. Bankroto byla gali būti keliama, jei yra bent viena iš 2.1. punkte nurodytų sąlygų ir jei kreditorinis reikalavimas arba kreditorinių reikalavimų suma yra ne mažesnė kaip 12 LR Vyriausybės patvirtintų MMA.

2.3. Tuo atveju, kai fizinis asmuo jau negali padengti skolos, suėjus mokėjimo terminui, teisę inicijuoti bankroto bylą turi ir kreditorius (kreditoriai), ir pats fizinis asmuo.

Tuo atveju, kai bankroto byla inicijuojama teikiant pagrįstus įrodymus, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimo ar/ir prievolės (kai bankroto byla inicijuojama dėl gresiančio nemokumo), teisę inicijuoti bankroto bylą turi tik fizinis asmuo.

2.4. Fizinis asmuo iš savo turto turi padengti su bankroto proceso organizavimu susijusias išlaidas, iš jų ir su teismo skiriamo laikinojo administratoriaus ir su teismo skiriamo administratoriaus veikla susijusias administravimo išlaidas. Tais atvejais, kai fizinio asmens turto nepakanka bankroto proceso organizavimo išlaidoms padengti, bankroto byla gali būti keliama, jeigu asmuo atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus ir yra priimtas sprendimas suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

66

2.5. Prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, fizinis asmuo turėtų parengti Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą (toliau – Planas) ir ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki pareiškimo teismui teikimo dienos turėtų jį išsiųsti visiems kreditoriams.

2.6. Tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui teismui teiktų kreditorius (kreditoriai), apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis turi pranešti fiziniam asmeniui raštu. Pranešime nurodomi neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

2.7. Fizinio asmens bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka vadovaujantis šio Projekto 7 skirsnyje išdėstytomis nuostatomis.

Bankroto procesą ne teismo tvarka gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo.

3. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas

3.1. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teikiamas raštu tos vietovės, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaruota fizinio asmens gyvenamoji vieta, apygardos teismui. Tais atvejais, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teikiamas raštu tos vietovės, kurioje yra fizinio asmens pagrindinių turtinių interesų vieta, apygardos teismui.

Pareiškimai pateikiami teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3.2. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui teikia pats fizinis asmuo, pareiškime jis turi nurodyti tokius duomenis:

- duomenis apie save ir savo gyvenamąją vietą, taip pat apie pagrindinių turtinių interesų vietą, jei ji nesutampa su gyvenamąja vieta;

- priežastis ar/ir aplinkybes, kodėl fizinis asmuo negali padengti skolos arba kodėl bus nemokus per laikotarpį, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai, jei fizinis asmuo kreipiasi į teismą dėl gresiančio nemokumo;

- bendrą visų įsipareigojimų ar/ir vykdytinų prievolių sumą bei duomenis pagal atskiras įsipareigojimų sumas ir pagal atskirus kreditorius, be to, išskiriant pradelstų įsipareigojimų (skolų) sumas atskirai pagal sutartis ar/ir atskirai pagal kreditorius;

- bendrą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant bendra jungtine nuosavybe esančio turto sumą, nurodant atskirai turtą pagal pobūdį ir pagal dislokacijos arba registravimo vietą. Pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kokiam kreditoriui, kokiai prievolei užtikrinti ir koks turtas įkeistas, jei jis yra įkeistas;

- lėšas, kuriomis disponuojama pareiškimo teismui teikimo dieną ir fizinio asmens kas mėnesį ar kitu periodiškumu iš darbo santykių ar/ir iš veiklos (verslo) gautinų pajamų sumas. Čia taip pat turėtų būti nurodytos sutartys ar/ir kiti dokumentai, pagal kuriuos fizinis asmuo gauna ar/ir numato gauti pajamas;

- vidutiniškai mėnesiui būtinas pragyvenimo lėšas, kurios reikalingos fiziniam asmeniui ir jo išlaikytiniams, jei tokie yra, bei kitas lėšas, kurias įstatymų ar juos atitinkančių sprendimų tvarka privalu skirti fiziniam asmeniui;

- fiziniam asmeniui iškeltas civilines bylas ar/ir išieškojimus ne ginčo tvarka, taip pat paties fizinio asmens pareikštus turtinius reikalavimus kitiems asmenims;

- terminą, per kurį fizinis asmuo numato atkurti savo mokumą; - siūlomą administratoriaus kandidatūrą ir duomenis apie jį.Prie pareiškimo teismui fizinis asmuo turėtų pridėti:- dokumentus, pagrindžiančius pareiškime nurodytus duomenis; - Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą bei dokumentus, patvirtinančius Plano išsiuntimą kreditoriams;

67

- dokumentą, patvirtinantį, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, fiziniam asmeniui, kuris neturi pakankamai lėšų bankroto proceso organizavimo išlaidoms padengti, yra suteikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, jei, fizinio asmens prašymu, toks sprendimas dėl pagalbos suteikimo yra priimtas;

- restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo arba leidimo teikti restruktūrizavimo administratoriaus paslaugas kopiją, profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją, raštišką sutikimą, kuris patvirtina, kad siūlomas fizinis arba juridinis asmuo sutinka ir galėtų būti skiriamas laikinuoju administratoriumi ar/ir administratoriumi fizinio asmens bankroto procese. Tuo atveju, kai laikinuoju administratoriumi arba administratoriumi skiriamas juridinis asmuo, juridinio asmens darbuotojas, kuris įgaliojamas fizinio asmens bankroto byloje atstovauti juridiniam asmeniui, privalo turėti restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimą.

Fizinis asmuo turi teisę pateikti teismui ir kitus duomenis, dokumentus, kurie galėtų būti reikšmingi fizinio asmens bankroto procese.

3.3. Tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui teikia kreditorius, pareiškime jis turi nurodyti:

- duomenis apie save ir savo gyvenamąją vietą arba nurodyti juridinio asmens registracijos vietą, jei kreditorius yra juridinis asmuo;

- pradelstus fizinio asmens įsipareigojimus ar/ir neįvykdytas prievoles. Pateikdamas duomenis apie fizinio asmens skolas, kreditorius turėtų nurodyti sutartis ar kitus dokumentus, kuriais remiantis pagrįstai nustatyta skola, be to, turėtų nurodyti skolininko įkeistą turtą ar/ir kitas skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemones;

- siūlomą administratoriaus kandidatūrą bei duomenis apie jį.Prie pareiškimo teismui kreditorius turėtų pridėti:- dokumentus, pagrindžiančius pareiškime nurodytus duomenis; - pranešimą, adresuotą fiziniam asmeniui, kuriame nurodyti neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo fiziniam asmeniui;

- restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo arba leidimo teikti restruktūrizavimo administratoriaus paslaugas kopiją, profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją, raštišką sutikimą, patvirtinantį, kad siūlomas fizinis arba juridinis asmuo sutinka ir galėtų būti skiriamas laikinuoju administratoriumi ar/ir administratoriumi fizinio asmens bankroto procese. Tuo atveju, kai laikinuoju administratoriumi arba administratoriumi skiriamas juridinis asmuo, juridinio asmens darbuotojas, kuris įgaliojamas fizinio asmens bankroto byloje atstovauti juridiniam asmeniui, privalo turėti restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimą.

Teismui teikiamame pareiškime kreditorius galėtų nurodyti ir kitus, jam žinomus, kreditorius.

3.4. Laikotarpiu, kol priimama nutartis iškelti (neiškelti) bankroto bylą fiziniam asmeniui, teismas skiria laikinąjį administratorių, kuriam paveda patikrinti duomenis dėl fizinio asmens turto bei įsipareigojimų būklės ir kontroliuoti, kad fizinis asmuo tinkamai valdytų savo turtą, lėšas taip pat paskiria atlikti kitus šiame Projekte numatytus darbus:

3.4.1. Tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikia fizinis asmuo, teismas laikinąjį administratorių paskiria iš karto po pareiškimo pateikimo teismui.

3.4.2. Tuo atveju, kai dėl bankroto bylos iškėlimo Skolininkui į teismą kreipiasi kreditorius, teismas laikinąjį administratorių skiria bei fizinį asmenį įpareigoja parengti Planą tik tuo atveju, jei Skolininkas per teismo nustatytą terminą, bet ne ilgesnį kaip 15 dienų:

- raštiškai patvirtina teismui, kad jis per teismo nustatytą terminą tokį Planą pasirengęs pateikti;

68

- teismui duotų raštišką sutikimą (neprieštaravimą), kad jam gali būti iškelta bankroto byla ir įsipareigotų nustatyta tvarka padengti su bankroto proceso organizavimu susijusias administravimo išlaidas. Skolininkas, duodamas raštišką sutikimą (neprieštaravimą) dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui taip pat turi pateikti duomenis ir dokumentus, nurodytus šio Projekto 3.2. punkte.

Tuo atveju, jei Skolininkas atsisako parengti Planą ar/ir nesutinka, kad jam gali būti iškelta bankroto byla, ar/ir nesutinka padengti administravimo išlaidų, teismas informuoja kreditorių apie atsisakymą iškelti Skolininkui bankroto bylą.

3.5. Kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui teikia Skolininkas, nutartimi paskirtam laikinajam administratoriui teismas:

- paveda ne vėliau kaip per 15 dienų nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos pateikti teismui išvadą dėl fizinio asmens nemokumo bei išvadą dėl galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus ir atstatyti fizinio asmens mokumą, jei būtų įgyvendinamas Skolininko parengtas Planas;

- įpareigoja ne vėliau kaip per 45 dienas nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti apsvarstytas Planas;

3.6. Kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui teikia kreditorius, išvadą dėl fizinio asmens nemokumo bei išvadą dėl galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus ir atstatyti fizinio asmens mokumą, jei būtų įgyvendinamas Skolininko parengtas Planas, laikinasis administratorius teismui turi pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino parengti Skolininkui Planą dienos, o kreditorių susirinkimą turi sušaukti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nustatyto termino parengti Skolininkui Planą dienos.

3.7. Kai pareiškimą teismui teikia kreditorius, teismas, jei įvykdyta 3.4.2. punkto sąlyga, įpareigoja Skolininką per teismo nustatytą terminą parengti Planą bei šį Planą raštu pateikti teismui, laikinajam administratoriui ir išsiųsti kreditoriams. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo tos dienos, kai Skolininkas davė teismui sutikimą parengti Planą.

3.8. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikotarpiu, iki bus priimtas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo (neiškėlimo) fiziniam asmeniui:

- sustabdomi veiksmai fizinio asmens turto atžvilgiu;- pradeda galioti nuostata, kad be raštiško laikinojo administratoriaus sutikimo Skolininkas negali atlikti veiksmų su savo turtu, negali prisiimti įsipareigojimų ar kitu būdu pažeisti kreditorių interesų.

Sandoriai, kurie sudaryti nesilaikant šių sąlygų, turėtų būti pripažįstami negaliojančiais.

3.9. Vykdydamas pavestus darbus, laikinasis administratorius turi teisę iš fizinio asmens ir kitų šiame Projekte nurodytų institucijų pareikalauti papildomų duomenų, susijusių su fizinio asmens finansinės padėties ar/ir jo turto bei įsipareigojimų (prievolių) būklės vertinimu.

3.10. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas nėra priėmęs nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

4. Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas

4.1. Skolininko rengiamame Plane turėtų būti tokios dalys:1. Duomenys apie fiziniam asmeniui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą,

išskiriant turtą, į kurį nemokumo procese nukreipiami kreditorių reikalavimai, taip pat plane pažymint įkeistą turtą (turėtų būti nurodomas turto pobūdis, jo dislokacijos arba registracijos vieta, planuojami turto pardavimo terminai, pardavus turtą numatomos gauti lėšos).

69

Tuo atveju, jei fizinis asmuo užsiima individualia veikla (verslu), šioje dalyje turtėtų būti išskiriamas turtas, kuris turėtų būti skirtas pajamoms gauti iš verslo (-ų) . Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens individuali veikla neturėtų bloginti jo turtinės būklės ar/ir pažeisti kreditorių interesų, Plane turi būti apibrėžtos sąlygos, kurioms esant individuali fizinio asmens veikla yra galima.

Rengiant duomenis apie fiziniam asmeniui priklausantį turtą, į sąrašą įtraukiant bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat nustatant fizinio asmens, jo šeimos narių, giminaičių ir kitų su juo susijusių asmenų reikmėms paliekamą turtą, reikėtų vadovautis Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normomis, iš jų Civilinio proceso kodekso straipsniu dėl turto, iš kurio negali būti išieškoma, normomis.

2. Duomenys apie kreditorius. Šioje Plano dalyje turėtų būti nurodomi fizinių ar/ir juridinių asmenų kreditorių duomenys, fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų (sutarčių) pobūdis, įsipareigojimų įvykdymo terminai bei sumos, taip pat kiti duomenys apie fizinio asmens vykdytinas finansines prievoles, jei jų yra.

3. Duomenys apie sukauptas lėšas, kuriomis fizinis asmuo disponuoja ir į kurias nemokumo proceso metu nukreipiami kreditorių reikalavimai, taip pat fizinio asmens kas mėnesį ar kitu periodiškumu iš darbo santykių ar/ir iš veiklos gautinos lėšos kartu pateikiant informaciją apie su tuo susijusias sutartis, susitarimus.

Tuo atveju, jei fizinis asmuo užsiima individualia veikla (verslu), šioje dalyje turėtų būti pateikiamos:

- debitorinės skolos (gautinos sumos) su nuorodomis į sutartis ar kitus dokumentus, pagal kuriuos tokios skolos gali būti išieškomos;

- kas mėnesį ar kitu reguliariu laikotarpiu iš verslo (iš atskirų veiklos šaltinių) numatomos gauti pajamos, atskaičius su šių pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.

4. Fiziniam asmeniui, jo išlaikomiems asmenims kas mėnesį išmokama lėšų suma. Nustatant lėšų, kurios būtų skiriamos fizinio asmens, jo išlaikomų asmenų poreikiams, dydžius arba nustatant su fiziniu asmeniu susijusių mokėjimų, kurie turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka, dydžius, reikia vadovautis Civilinio proceso kodekse nustatytais minimaliais ribiniais dydžiais dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų.

5. Administravimo išlaidos, skiriamos nemokumo procesui organizuoti, ir jų mokėjimo sąlygos (mokėjimo pagrindimas, terminai). Šioje dalyje taip pat turi būti numatytos lėšos, kurias įstatymų nustatyta tvarka privalu skirti aplinkosaugai, tvarkant su fizinio asmens veika susijusius padarinius, taip pat nurodoma, kokios lėšos bus skiriamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, jei yra sprendimas tokią pagalbą skirti.

6. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (pinigų srautai). Šioje dalyje planuojamais laikotarpiais, ne retesniais kaip kas 3 mėnesiai, turi būti išdėstomos:

- iš konkretaus turto pardavimo numatomos gauti lėšos ir kitos kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos lėšos:

- šio Plano 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka skirstomos lėšos;- kreditorių reikalavimų tenkinimas (atskiriems kreditoriams mokėtinų lėšų dydžiai ir mokėjimo terminai);

7. Neįvykdytų fizinio asmens įsipareigojimų (skolų) dydžiai, jei per teikiamo Plano vykdymo laikotarpį to padaryti nebūtų galimybės.

Prie Plano turi būti pridedami Plano duomenis pagrindžiantys dokumentai.

4.2. Nustatomas iki 5 metų trukmės Plane išdėstytų fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo (kreditorių reikalavimų tenkinimo) bankroto proceso metu laikotarpis. Laikinojo administratoriaus arba administratoriaus teikimu, jei tam pritaria kreditoriai, teismas gali nustatyti ilgesnę bankroto proceso trukmę, bet ne ilgiau kaip dar 3 metams.

4.3. Plano pakeitimas gali būti rengiamas (tvirtinamas), jei:

70

- susidarė aplinkybės, kurios leidžia greičiau atgauti fizinio asmens mokumą arba leidžia didesne apimtimi padengti kreditorių reikalavimus ar kitaip išspręsti kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimą;

- dėl nuo fizinio asmens nepriklausomų priežasčių susidarė tokios aplinkybės, kurios apsunkina turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano vykdymą, tačiau neturi esminės įtakos kreditorių reikalavimų tenkinimo principams.

Turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano pakeitimas kreditorių susirinkime svarstomas tada, jei jam yra parengta administratoriaus išvada. Plano pakeitimas turi būti tvirtinamas teisme.

5. Bankroto bylos iškėlimas teisme

5.1. Jei kitaip nėra nurodyta Projekte, fizinio asmens bankroto byla iškeliama ir nagrinėjama LR civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka.

5.2. Teismas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo dienos turi priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir Plano patvirtinimo arba dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą. Teismas gali dėl svarbių priežasčių pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

5.3. Kai bankroto bylą inicijuoja kreditorius, teismas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Skolininko sutikimo, kad jam gali būti iškelta bankroto byla, ir nuo Skolininko įsipareigojimo parengti Planą ir padengti su bankroto proceso organizavimu susijusias administravimo išlaidas gavimo dienos, jei tokį sutikimą ir įsipareigojimą Skolininkas teismui yra pateikęs, turi priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir Plano patvirtinimo arba dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą. Teismas gali dėl svarbių priežasčių pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

5.4. Teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui bei patvirtinti Planą, tarp to, patvirtinti Plane išdėstytus kreditorių reikalavimus, jei:

- nustatoma, kad fizinis asmuo ne dėl laikinų sunkumų negali padengti skolos suėjus mokėjimo terminui, arba jei pateikiama pagrįstų įrodymų, kad fizinis asmuo neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu;

- laikinasis administratorius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Plane numatytos įgyvendinti priemonės sudarys sąlygas išsaugoti fizinio asmens mokumą ir leis patenkinti kreditorių reikalavimus;

- kreditorių susirinkimas pritarė Planui. Jei Plano priemonės negalės užtikrinti visiško kreditorių reikalavimų patenkinimo ir jei

plano svarstymo metu kreditorių susirinkimas tam pritarė, pačiame Plane ir laikinojo administratoriaus išvadoje turi būti apibrėžta – nuo kokių skolų atleisti, tikėtina, fizinis asmuo su prašymu kreipsis į teismą, kai bus įgyvendintos Plane numatytos priemonės (kai bus baigtas bankroto procesas).

Tvirtindamas Planą, teismas gali nustatyti, kad ne daugiau kaip 12 mėnesių draudžiama priverstinai realizuoti gyvenamąjį būstą, be to, ir įkeistą būstą, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių fizinis asmuo su atitinkamu prašymu kreipiasi į teismą.

5.5. Teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei:- laikinasis administratorius teismui pateiktoje išvadoje pagrindė, kad Plane nurodytos priemonės neužtikrins fizinio asmens mokumo atstatymo ir Plane numatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo arba jei kreditorių susirinkimas nepritarė Planui;

- fizinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus (kreditorių), kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

71

- fizinio asmens įsipareigojimų ar/ir prievolių nevykdymas sietinas tik su laikinais mokėjimų sutrikimais;

- fiziniam asmeniui jau buvo iškelta bankroto byla ir jei nuo fizinio asmens bankroto proceso, kuriame nebuvo visiškai patenkinti kreditorių reikalavimai, pabaigos praėjo mažiau kaip 5 metai;

- fizinis asmuo yra išlaikytinis;- pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu išaiškėja aplinkybės, rodančios, kad dėl fizinio asmens aplaidumo, jo sąmoningo neveiklumo ar veiksmų, buvusių per pastaruosius trejus metus, skaičiuojant nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos, jis yra nemokus arba dėl šių veiksnių fizinis asmuo taps nemokus.

Teismas taip pat atsisako iškelti Skolininkui bankroto bylą, kai kreipiantis į teismą kreditoriui dėl bankroto bylos iškėlimo Skolininkui, Skolininkas nepateikia teismui raštiško sutikimo, kad jam gali būti iškelta bankroto byla arba jis nesutinka parengti Planą ar nustatyta tvarka padengti su bankroto proceso organizavimu susijusių administravimo išlaidų.

5.6. Teismas nutraukia fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, jei:- bylos nagrinėjimo metu išaiškėja, kad nėra galimybių įgyvendinti teismo patvirtintame Plane užsibrėžtų tikslų dėl fizinio asmens mokumo atstatymo bei kreditorių reikalavimų tenkinimo ir administratorius savo iniciatyva ar fizinio asmens teikimu nepateikė teismui pasiūlymo dėl Plano pakeitimo;

- bylos nagrinėjimo metu išaiškėja, kad fizinis asmuo nevykdė šiame Projekte ar Plane nustatytų reikalavimų arba jis buvo pateikęs klaidinančią informaciją ar kitaip trukdė tinkamai organizuoti bankroto procesą ir teismui buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai;

- fizinis asmuo mirė.Nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, mokesčiai, privalomosios įmokos bei palūkanos ir

netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos.

5.7. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo:- paskirti administratorių ir pavesti jam organizuoti bankroto procesą. Jei administratoriumi teismas paskiria kitą fizinį arba juridinį asmenį, nei buvo paskirtas laikinasis administratorius, teismas turi įpareigoti laikinąjį administratorių nustatyta tvarka perduoti administratoriui visus su teismo jam pavestais atlikti darbais susijusius dokumentus;

- uždėti nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

- ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą Vyriausybės įgaliotai institucijai (Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos), kuri įpareigota organizuoti viešai skelbtinos informacijos apie fiziniams asmenims iškeltas (nutrauktas, baigtas) bankroto bylas teikimą ir registruoti su tuo susijusius duomenis, taip pat sisteminti duomenis apie fizinių asmenų bankrotų procesų eigą (kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – ir kreditoriams, ir administratoriui);

- per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos raštu pranešti apie iškeltą bylą: kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems fizinio asmens turtą, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms ir kitiems subjektams, su kuriais fizinis asmuo yra sudaręs darbo ar civilines sutartis. Šiuos išvardintus per 10 dienų teiktinus pranešimus teismas gali pavesti atlikti administratoriui;

- pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie iškeltą bankroto bylą ir perimti šias bylas nagrinėti. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus.

72

Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančio fizinio asmens turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto;

- nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį fizinis asmuo privalo perduoti administratoriui Plane apibrėžtą turtą, išskyrus fizinio asmens vardu registruotą nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam yra uždėtas areštas, ir privalo į administratoriaus naujai atidarytą sąskaitą, skirtą Plane numatytiems atsiskaitymams, pervesti Plane apibrėžtas fizinio asmens lėšas bei perduoti administratoriui visus su tuo susijusius dokumentus.

5.8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:- teismas, jei jis to nepavedė padaryti administratoriui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti 5.7 punkte nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę);

- teismas įsiteisėjusios nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su kitomis fizinio asmens teismui pateiktų dokumentų kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į fizinio asmens gyvenamąją vietą, nurodytą teismo nutartyje iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, ir raštu suderinti su fiziniu asmeniu turto bei dokumentų perėmimo ir turto apsaugos tvarką;

- per teismo nustatytą terminą fizinis asmuo privalo perduoti administratoriui Plane apibrėžtą turtą ir visus Plane nurodyto turto dokumentus. Plane nurodyta tvarka fizinis asmuo privalo uždaryti sąskaitas kredito įstaigose ir pervesti jose esančias pinigines lėšas į administratoriaus naujai atidarytą sąskaitą, taip pat įnešti į šią sąskaitą grynuosius pinigus ir perduoti administratoriui visus su tuo susijusius dokumentus;

- fizinis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas turi informuoti darbdavį, veiklos (verslo) partnerius, jeigu jis Plane nustatyta tvarka tęsia veiklą, apie naujos sąskaitos atidarymą ir pateikti jiems reikiamus dokumentus dėl darbo apmokėjimo, kitų gautinų sumų pervedimo į šią sąskaitą. Per teismo nustatytą terminą fizinis asmuo administratoriui turi perduoti visus dokumentus, susijusius su iš darbdavio, veiklos (verslo) partnerių gautinomis ir jiems mokėtinomis lėšomis;

- jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius, vadovaudamasis patvirtintu Planu, pranešė suinteresuotiems asmenims, kad fizinio asmens sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nebus vykdomos, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus sutartis, iš kurių kyla fizinio asmens reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šiame Projekte nustatyta tvarka;

- fizinis asmuo turi teisę vykdyti individualią veiklą (užsiimti verslu), jei tai apibrėžta Plane ir jeigu tai mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, o iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl fizinio asmens individualios veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos mokamos vadovaujantis įstatymais. Jeigu dėl fizinio asmens veiklos atsiranda reikalavimų dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šiame Projekte nustatyta tvarka;

5.9. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:- nutraukiamas paskolos (kredito) palūkanų, įstatymuose numatytų palūkanų, netesybų, skaičiavimas;

73

- sustabdomas sprendimų vykdymas bylose dėl priteistų, bet iš fizinio asmens neišieškotų lėšų išieškojimo ir bylose dėl priverstinio įsipareigojimų vykdymo. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka;

- nuo bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui draudžiama prisiimti naujų skolinių įsipareigojimų, jei tokie nėra nurodyti turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo plane.

Nuo fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo tiems skoliniams įsipareigojimams, kurių nebuvo nurodyta Plane, taikomos bendrosios LR civilinio kodekso ir LR civilinio proceso kodekso normos.

5.10. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Plane numatyta tvarka ir sąlygomis su veiklai (verslui) organizuoti būtinais darbuotojais fizinis asmuo sudaro terminuotas darbo sutartis.

6. Laikinasis administratorius ir administratorius

6.1. Fizinių asmenų bankroto laikinasis administratorius ar/ir administratorius (toliau - administratorius) – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs LR įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Juridinio asmens, siekiančio teikti fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, o juridinio asmens darbuotojas, kuris fizinio asmens bankroto procese skiriamas įgaliotu asmeniu, turi turėti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, negali atlikti fizinio asmens bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.“

6.2. Skolininkas ar/ir kreditorius, teikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (-ių) kandidatūrą (-as) ir reikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito skirtino administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo Skolininkas arba kreditorius.

6.3. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius:- teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotai institucijai ir teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams pateikia duomenis ir dokumentus apie fizinio asmens bankroto procesą;

- Plane nustatyta tvarka valdo fizinio asmens turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis, disponuoja. Kontroliuoja Plano įgyvendinimą. Organizuoja turto pardavimą ir kreditorių reikalavimų tenkinimą;

- su fiziniu asmeniu suderinta tvarka tiek, kiek ji užtikrina tinkamą Plano įgyvendinimą, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

- administratoriaus vardu banke atidaro naują (depozitinę) sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais šio Projekto nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka;

- kontroliuoja fizinio asmens vykdomą veiklą, kaip ji atitinka Plano reikalavimus;- jei kitaip nenumatyta Plane, sudaro terminuotas fizinio asmens turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo diena;

- patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius bankroto bylą nagrinėjančiame teisme

74

dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;

- atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti fiziniam asmeniui teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai fizinis asmuo vykdo individualią veiklą, jei dėl teisės sudaryti sandorius Plane nenurodyta kitaip;

- vadovaudamasis Plano nuostatomis sprendžia klausimus dėl fizinio asmens sudarytų sandorių, kurių terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ar/ir naujų sandorių, reikalingų fizinio asmens individualiai veiklai plėtoti, sudarymo ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad fizinio asmens sudarytos sutartys, kurių terminas dar nepasibaigė, bus vykdomos arba nebus vykdomos;

- gina visų kreditorių, taip pat fizinio asmens teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus;

- organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant fizinio asmens turtu, ir sąnaudų apskaitą bei lėšų, gaunamų iš fizinio asmens darbdavio, kitų gautinų ir mokėtinų sumų, apskaitą;

- Plano įvykdymo (neįvykdymo) ir fizinio asmens atleidimo nuo skolų klausimams spręsti bankroto proceso pabaigoje šaukia kreditorių susirinkimą. Fizinio asmens teikimu ar savo iniciatyva šaukia kreditorių susirinkimą Plano pakeitimo ar bankroto proceso nutraukimo klausimams spręsti. Teikia išvadas parengtam Planui ar jo pakeitimams dėl fizinio asmens mokumo atstatymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo, jei toks Planas būtų įgyvendinamas;

- turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybės įmonės Registrų centro, kitų nustatyta tvarka registruojančių turtą (vertybinius popierius) institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie fizinio asmens vardu vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą, turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šio fizinio asmens dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus;

- šaukia kreditorių susirinkimus ir pirmininkauja susirinkimams, jei nėra išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus;

- imasi priemonių išieškoti skolas iš fizinio asmens skolininkų;- pateikia prašymą teismui (teismams) dėl atstatydinimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną, skaičiuojant nuo tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas netekimą.

- sudaro galimybes fiziniam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti finansinę atskaitomybę ir rengti mokesčių deklaracijas ir kitus dokumentus;

6.4. Teismo paskirtas laikinasis administratorius:- teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotai institucijai ir teismui bei šio Projekto nustatyta tvarka kreditoriams teikia duomenis ir dokumentus apie pasirengimo nagrinėti bankroto bylą eigą;

- tikrina duomenis dėl fizinio asmens turto ir įsipareigojimų būklės, kontroliuoja, kad fizinis asmuo tinkamai valdytų savo turtą ir lėšas;

- pateikia teismui išvadą dėl fizinio asmens nemokumo ir išvadą dėl galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus ir atstatyti fizinio asmens mokumą, jei būtų įgyvendinamas Skolininko parengtas Planas;

- teismo nustatyta tvarka sušaukia kreditorių susirinkimą, kuriame turi būti svarstomas Planas;

75

- vykdydamas pavestus darbus, laikinasis administratorius turi teisę iš fizinio asmens ir kitų šio Projekto 6.3 p. nurodytų institucijų pareikalauti duomenų, susijusių su fizinio asmens finansinės padėties ar/ir jo turto bei įsipareigojimų (prievolių) būklės vertinimu.

6.5. Teismo nustatytiems darbams atlikti ir laikinojo administratoriaus su fiziniu asmeniu suderintomis sąlygomis dėl administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos fizinis asmuo su laikinuoju administratoriumi pasirašo pavedimo sutartį. Pavedimo sutartis turi būti pasirašoma ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties paskirti laikinąjį administratorių priėmimo.

6.6. Vadovaudamasis Plane numatyta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka bankroto procesui organizuoti, iš jų Plane numatytiems darbams atlikti, fizinis asmuo su administratoriumi pasirašo pavedimo sutartį. Ši sutartis turi būti pasirašoma ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties paskirti administratorių priėmimo.

6.7. Laikinuoju administratoriumi (administratoriumi) negali būti paskirtas fizinio asmens, kuriam inicijuojama (iškelta) bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, fizinio asmens vykdomos individualios veiklos (verslo) samdomas darbuotojas ar civiline sutartimi saistomas verslo partneris ar šio partnerio darbuotojas arba fizinis ar juridinis asmuo, su fiziniu asmeniu sudaręs darbo sutartį ir šio juridinio asmens darbuotojas. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie su fiziniu asmeniu buvo susiję darbo ar civiline sutartimi per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.

6.8. Įstatymų nustatyta tvarka laikinasis administratorius (administratorius) privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

6.9. Teismas laikinąjį administratorių (administratorių) iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:

- kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar atstatydinimo;- kai kreditorių susirinkimas kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo;- kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugų ir nesikreipė į teismą dėl atstatydinimo.

6.10. Tiek, kiek tai numatyta Projekte ir su jo įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose, laikinojo administratoriaus (administratoriaus) veiklą kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

6.11. Jei kitaip nenumatyta šiame Projekte, LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka laikinasis administratorius (administratorius) turi būti apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už atliekant fizinio asmens bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 50 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 200 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.

Administratorius, siekdamas būti paskirtas laikinuoju administratoriumi (administratoriumi), kai fiziniam asmeniui inicijuojama bankroto byla (kai fiziniam asmeniui iškeliama bankroto byla), privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją.

76

6.12. Administratorius, siekiantis būti paskirtu laikinuoju administratoriumi (administratoriumi), kai inicijuojama bankroto byla fiziniam asmeniui (kai fiziniam asmeniui iškeliama bankroto byla), privalo turėti darbo vietą (biurą, kurio adresas, atsakingų asmenų kontaktiniai telefonai, užrašas apie teikiamas fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas ir kt., skelbiami viešai).

7. Bankroto procesas ne teismo tvarka .

7.1. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš fizinio asmens nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

7.2. Jei fizinis asmuo ne dėl laikinų sunkumų negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui, arba jei yra pagrįstų įrodymų, kad jis neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, fizinis asmuo, numatęs siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui ir kartu pateikti Planą, kuriame nurodyta kreditorių susirinkimo data ir vieta.

7.3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 45 dienų ir ne vėliau kaip po 60 dienų nuo šio skirsnio 7.2 p. nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.

7.4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų Plane įrašytų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreditorių susirinkimo fizinis asmuo gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie teismui teikiamo pareiškimo turi būti pridedami su susirinkimo šaukimu susiję dokumentai.

7.5. Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Projekto nuostatomis, jei šiame Projekto skirsnyje nėra nurodyta kitaip.

Teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

7.6. Vadovaujantis šio Projekto nuostatomis kreditorių susirinkimas skiria administratorių.

7.7. Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatoma laikantis šiame Projekte nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų.

7.8. Kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, duomenys apie bankroto proceso eigą, tarp to, fizinio asmens parengtas Plano, laikinojo administratoriaus išvadų, kreditorių susirinkimo patvirtinto Plano, kitų kreditorių susirinkimo sprendimų, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams teikiamų ataskaitų kopijos teikiamos Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Gindama viešąjį interesą Vyriausybės įgaliota institucija gali raštu kreiptis į teismą su prašymu ne teismo tvarka vykdomas fizinio asmens bankroto procedūras nagrinėti teismo tvarka.

8. Kreditoriai ir kreditorių susirinkimas

8.1. Kreditoriai turi teisę reikalauti, kad dokumentais pagrįsti jų reikalavimai būtų patvirtinti Plane kartu nurodant, kaip fizinis asmuo užtikrina šiuos reikalavimus įvykdyti.

8.2. Kreditoriai, kurių reikalavimai yra įtraukti į Planą, turi teisę: - dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;

77

- kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;

- kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

8.3. Pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriai svarsto Planą, turi sušaukti laikinasis administratorius ne vėliau kaip per teismo nustatytą terminą.

Jei kreditoriai nenusprendė kitaip, šiam susirinkimui pirmininkauja laikinasis administratorius. Pirmajame kreditorių susirinkime gali būti išrenkamas kreditorių susirinkimo pirmininkas, jei kreditorių yra ne mažiau kaip 5 ir jei taip jie nusprendė.

Šiame susirinkime turi būti patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka.

8.4. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas arba administratorius, o šiems susirinkimams pirmininkauja administratorius, jei nėra išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų nuo į Planą įtrauktų visų kreditorių reikalavimų sumos.

Kreditorių susirinkimai turi būti šaukiami ne rečiau kaip kartą per metus.

8.5. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti fizinis asmuo, administratorius. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.

8.6. Kreditorių susirinkimas turi šias teises:- pirmajame susirinkime svarstyti Planą ir jo atskiras dalis, svarstyti pasiūlymus dėl Plano pakeitimo ar dėl bankroto bylos nutraukimo, taip pat bankroto proceso pabaigoje tvirtinti Plano įvykdymą (neįvykdymą) ir svarstyti fizinio asmens atleidimo nuo skolų klausimą;

- nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų ir reikalauti, kad kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka administratorius pateiktų informaciją apie savo veiklą ir Plano vykdymo eigą;

- kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo;- nustatyti kreditorių susirinkimų šaukimo tvarką ir kokia tvarka kreditoriai bei fizinis asmuo gauna iš administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą.

- priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėdamas priimtų teismas, jeigu fizinio asmens bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

8.7.  Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka:8.7.1. Jei kitaip nėra nustatyta šiame Projekte, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas

priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių Plane įtrauktų kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų Plane įtrauktų kreditorių reikalavimų, esančių nutarimo priėmimo dieną.

Plane teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) kreditorių patvirtinti reikalavimai ir jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu.

Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

8.7.2. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas turi teikti teismui siūlymą dėl Plano patvirtinimo (nepatvirtinimo), dėl Plano pakeitimo, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių Plane įtrauktų kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų į Planą įtrauktų kreditorių reikalavimų, esančių nutarimo priėmimo dieną.

Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas turi teikti teismui siūlymą dėl Plano patvirtinimo (nepatvirtinimo), dėl Plano pakeitimo, kreditoriaus nepritarimas Planui atmetamas, jei pagal Planą

78

jo padėtis (reikalavimo tenkinimo dalis, reikalavimo tenkinimo terminai ir pan.) nebūtų blogesnė, nei tenkinant kreditoriaus reikalavimus nesant tokio Plano.

8.7.3. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl bankroto proceso ne teismo tvarka.

8.7.4. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių Plane įtrauktų kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos.

8.7.5. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, administratorius privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

8.7.6. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

8.8. Tvirtindamas Planą teismas nutartimi patvirtina kreditorių reikalavimus. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi kartu su Plano pakeitimu.

9. Fizinio asmens ir jo globėjo teisės ir pareigos

9.1. Teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, Plane nustatyta tvarka fizinis asmuo:

- privalo uždaryti sąskaitas kredito įstaigose ir pervesti jose esančias pinigines lėšas į administratoriaus naujai atidarytą sąskaitą, taip pat įnešti į šią sąskaitą grynuosius pinigus;

- jei kitaip nenurodyta Projekte, turi informuoti darbdavį, veiklos (verslo) partnerius, jeigu fizinis asmuo Plano nustatyta tvarka tęsia veiklą, apie naujos sąskaitos atidarymą kredito įstaigoje ir pateikti reikiamus dokumentus dėl darbo apmokėjimo, kitų gautinų sumų pervedimo į šią sąskaitą;

- darbine ar kita veikla turi siekti, kad būtų uždirbamos lėšos, jomis kiek galima mažinant kreditorių nuostolius ir kuo greičiau atgaunant mokumą.

9.2. Fizinio asmens bankroto proceso metu: - be administratoriaus sutikimo, fiziniam asmeniui draudžiama perleisti, įkeisti, dovanoti ar

kokiu nors kitu būdu suvaržyti turto valdymą – išimtį sudaro tik Plane nurodytos lėšos ar/ir materialinės vertybės;

- tiek, kiek tai neprieštarauja Plano sąlygoms, su administratoriumi suderinta tvarka fizinis asmuo turi užtikrinti turto apsaugą;

- fiziniam asmeniui draudžiama atlikti tokius veiksmus arba sudaryti tokius sandorius, kurie galėtų pabloginti jo turtinę būklę arba pakenkti kreditorių interesams;

- fizinis asmuo turi vykdyti Plano sąlygas ir nedelsdamas pranešti administratoriui apie visas aplinkybes, dėl kurių jis negalės vykdyti šio Plano;

- gyvenamosios vietos keitimo atveju fizinis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas apie tai privalo pranešti administratoriui ir nurodyti naujos gyvenamosios vietos adresą ir kitus kontaktinius duomenis;

- fizinis asmuo privalo sudaryti sąlygas administratoriui betarpiškai susipažinti su jo turtine būkle, o administratoriaus prašymu, nustatyta tvarka privalo pateikti su bankroto proceso organizavimu susijusią informaciją.

Fizinio asmens nemokumo procese suinteresuotu asmeniu laikomas fizinio asmens sutuoktinis, buvęs sutuoktinis, kartu gyvenantis asmuo, su kuriuo santuoka nėra įregistruota, taip pat kitas asmuo, kuris pagal LR civilinio kodekso normas turėtų būti laikomas artimu giminaičiu.

79

9.3. Fizinio asmens globėjas (rūpintojas) įgyvendina šio asmens teises ir pareigas pagal LR civilinio kodekso nuostatas. Globėjas (rūpintojas) neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų remdamasis vien tik tuo, kad prieš jo atstovaujamąjį iškelta bankroto byla.

Globėjas (rūpintojas) bankroto procese nėra savo turtu atsakingas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir kreditorius, išskyrus nuostolius (turtinę žalą), kurie dėl globėjo (rūpintojo) veikos yra padaryti jo atstovaujamajam fiziniam asmeniui.

10. Turto pardavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas

10.1. Vykdydamas turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo procedūras administratorius:

- disponuoja fizinio asmens turtu bei lėšomis ir su fiziniu asmeniu suderinta tvarka užtikrina jų apsaugą;

- tenkina nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus;- šio Projekto nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams;

- pateikia žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

- nustatyta tvarka organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto tvarkymą;- grąžina fiziniam asmeniui turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais.

10.2. Pagal teismo patvirtinto Plano sąlygas, fizinio asmens turto, kito turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe, pardavimą organizuoja administratorius.

Turto pardavimas turi būti organizuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, jei Plane nėra nurodytų turto pardavimo išlygų.

10.3. Nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus gyvūnus, produktus ar kitą greitai gendantį ar galintį greitai prarasti prekinę vertę turtą, ir išskyrus fizinio asmens turimus Vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius), parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti prekinę vertę turtas parduodamas suderinus su kreditorių susirinkimu už kiek galima didesnę kainą.

10.4. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. Turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

10.5. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios sumos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo,

80

hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą.

10.6. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik radiacinės saugos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta tvarka

10.7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami visų pirma iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

10.8. Iš atsiskaitymams skirtoje sąskaitoje esančių fizinio asmens lėšų, kitų įplaukų, taip pat iš lėšų, kurios yra gaunamos pardavus šio asmens turtą, Plano nustatyta tvarka ir dydžiais vykdomi mokėjimai fizinio asmens ir jo išlaikytinių poreikiams, be to, alimentai, taip pat dengiamos iki tol nepadengtos fizinio asmens bankroto proceso organizavimo (administravimo) išlaidos.

Atlikus nurodytus mokėjimus ir vadovaujantis šio Projekto tvarka patvirtintomis kreditorių reikalavimų sumomis, kreditorių reikalavimai tenkinami tokiu eiliškumu:

10.8.1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, profesinės ligos arba dėl mirties, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

10.8.2. Po to tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.10.8.3. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas

apskaičiuotas su darbo užmokesčiu susijęs fizinių asmenų pajamų mokestis.Kiekvienos tolesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti

pirmesnės eilės reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

11. Administravimo išlaidos

11.1. Pirmiausia apmokamos fizinio asmens bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš visų rūšių lėšų (gautų pardavus turtą, įskaitant ir įkeistą, grąžintų skolų, fizinio asmens individualios veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), taip pat iš Valstybės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų, jei tokios buvo skiriamos.

11.2. Administravimo išlaidos, jų dydis, mokėjimas, tiek, kiek tam neprieštarauja Projekto nuostatos, nustatoma Plane.

11.3. Fizinio asmens bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, asmenų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių fizinio asmens individualioje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto tvarkymo ir kitos Plane patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su fizinio asmens vykdoma individualia veikla.

12. Bankroto proceso pabaiga ir atleidimas nuo skolų

81

12.1. Tuo atveju, jei fizinis asmuo tinkamai įvykdė Plano bei šio Projekto reikalavimus, jis teikia teismui pareiškimą, kuriuo prašoma atleisti nuo likusių skolų.

12.2. Teismas gali priimti sprendimą dėl fizinio asmens atleidimo nuo likusių skolų, išskyrus atleidimą nuo skolų dėl žalos atlyginimo, dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, dėl alimentų ir dėl skolų, kurios nebuvo įtrauktos į Planą, tik tuo atveju, jei tokiam sprendimui neprieštarauja kreditorių susirinkimas ir tam pritaria administratorius.

12.3. Kreditorių susirinkimas arba administratorius gali nepritarti fizinio asmens atleidimui nuo likusių skolų, jei jie pagrįstai nurodo, kad:

- vykstant bankroto procesui, fizinis asmuo teismui, administratoriui arba kreditoriui yra pateikęs neteisingus duomenis ar/ir fizinis asmuo nevykdė įstatyme apibrėžtų pareigų;

- fizinis asmuo netinkamai vykdė Plane nustatytus reikalavimus ar savo veika trukdė jį įgyvendinti.

12.4. Kai yra įvykdytas Planas, administratorius pateikia pareiškimą teismui dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos. Prie pareiškimo turi būti pridedamas Plano įgyvendinimą patvirtinantis aktas, kurį pasirašo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, jei jis buvo išrinktas, ir pridedamas dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) Plano įgyvendinimo aplinkybes.

12.5. Teismas, vadovaudamasis pateiktais dokumentais, priima vieną iš sprendimų:- baigti fizinio asmens bankroto procesą ir atleisti fizinį asmenį nuo skolų, arba;- baigti fizinio asmens bankroto procesą neatleidžiant fizinio asmens nuo skolų.

82

Santrauka

Lietuvos Respublikos teisės aktai reguliuoja tik juridinių asmenų (įmonių), kurie teismo sprendimu gali būti pripažįstami nemokiais, bankroto procedūras ir neapima individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo reguliavimo.

LR įmonių bankroto įstatymo reguliavimo sričiai priskiriamos ir individualiosios įmonės bankroto procedūros, kuriose tokios įmonės savininkas, kaip konkretus fizinis asmuo, yra subsidiariai atsakingas kreditoriams. Pabaigus bankroto procedūras, šis fizinis asmuo, vadovaujantis Bankroto įstatymo, kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų normomis ir vadovaujantis suformuota teismine praktika, yra atleidžiamas nuo likusių nepadengtų kreditorinių reikalavimų tenkinimo. Taigi verslininkai, kurie plėtoja verslą įsteigę įmones, dėl tam tikrų verslo sąlygų pasikeitimo jų įmonėms tapus nemokioms, kaip fiziniai asmenys, nėra sužlugdomi.

Palyginti su verslininku, kuris įsteigė įmonę, Lietuvoje individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys, tarp to, pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys, ūkininkai, kiti fiziniai asmenys, yra nelygiavertės konkurencijos sąlygose – pastarųjų veikla akivaizdžiai sietina su didesne rizika, nes, jiems tapus nemokiems, kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš jų turto, pajamų vadovaujantis išimtinai LR civilinio kodekso bei LR civilinio proceso kodekso nuostatomis. Tokiu būdu, individualia veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių yra susidūrę su finansiniais sunkumais (kurie tam tikromis aplinkybėmis tapo nemokūs), nesudarytos panašios, kaip įmones įsteigusiems verslininkams, galimybės „sugrįžti“ į verslą.

Taikomajame moksliniame tyrime „Optimalaus individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo modelio nustatymas“ yra parengti fizinio asmens bankroto proceso teisinio reguliavimo principai, pateiktos pagrindinės nuostatos siekiant, kad šio proceso metu iš fizinio asmens turto, gaunamų įplaukų būtų tenkinami bendri skolininko kreditorių interesai, o sąžiningai veikiančiam fiziniam asmeniui būtų sudaroma galimybė atkurti mokumą ir, jei buvo tinkamai vykdomas Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas, nustatyta tvarka atleisti jį nuo likusių skolų.

Pateikiamame tyrime siūloma, kad pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui gali būti pateiktas, jeigu fizinis asmuo daugiau nei laikinai negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui arba jeigu pateikiami pagrįsti įrodymai, kad fizinis asmuo neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimo ar/ir prievolės, kurios įvykdymo terminas sueina šešių mėnesių laikotarpiu.

Tyrime yra išskirti du atvejai - tuo atveju, kai fizinis asmuo jau negali padengti skolos, suėjus jos mokėjimo terminui, teisę inicijuoti bankroto bylą turi ir kreditorius (kreditoriai), ir pats fizinis asmuo, o tuo atveju, kai bankroto byla inicijuojama teikiant pagrįstus įrodymus, kad fizinis asmuo neturės galimybių padengti įsipareigojimo ar/ir prievolės, teisę inicijuoti bankroto bylą turi tik fizinis asmuo.

Šiame tyrime apibrėžta, kad pats fizinis asmuo iš savo turto turi padengti su bankroto proceso organizavimu susijusias išlaidas, išskyrus tuos atvejus, kai fiziniam asmeniui, atitinkančiam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus, būtų suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba minėtoms išlaidoms dengti.

Taikomajame moksliniame tyrime yra nurodyta sąlyga, kad fiziniam asmeniui bankroto byla gali būti iškelta tik tuo atveju, kai fizinis asmuo, siekiantis, kad jam būtų iškelta bankroto byla, parengia ir teismui bei kreditoriams pateikia Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Per teismo nustatytą terminą tokį planą fizinis asmuo turėtų parengti ir tuo atveju, kai jis duoda teismui sutikimą iškelti jam bankroto bylą, jei į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius (kreditoriai).

Siekiant, kad būtų tinkamai atlikti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą darbai, laikotarpiui, iki yra priimama nutartis iškelti (neiškelti) bankroto bylą fiziniam asmeniui, teismas turėtų skirti laikinąjį administratorių, kuriam pavestų kontroliuoti, kad fizinis asmuo tinkamai valdytų savo

83

turtą, lėšas bei įpareigotų pateikti teismui išvadą dėl fizinio asmens nemokumo bei pateiktų išvadą dėl galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus ir atstatyti fizinio asmens mokumą, jei būtų įgyvendinamas skolininko parengtas Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planas.

Jei iškeliama bankroto byla, bankroto proceso organizavimui, tarp to, skolininko turto, jo lėšų valdymui, turto pardavimui bei kreditorių reikalavimų tenkinimui pagal kreditorių susirinkime patvirtinto Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano nuostatas, būtų skiriamas administratorius. Numatoma, kad bankroto proceso trukmė neturėtų viršyti penkerių metų, jei teismas nepratęstų šio termino ne daugiau kaip trims metams.

Tuo atveju, jei fizinis asmuo tinkamai vykdytų Turto tvarkymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano bei fizinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismo sprendimu fizinis asmuo galėtų būti atleistas nuo likusių skolų, išskyrus atleidimą nuo skolų dėl žalos atlyginimo, dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, dėl alimentų ir dėl skolų, kurios nebuvo įtrauktos į turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planą ir tik tuo atveju, jei tokiam sprendimui neprieštarautų kreditorių susirinkimas ir tam pritartų administratorius.

Bankroto proceso pabaigoje administratorius teikimu teismas priimtų vieną iš sprendimų:- baigti fizinio asmens bankroto procesą ir atleisti fizinį asmenį nuo skolų, arba;- baigti fizinio asmens bankroto procesą neatleidžiant fizinio asmens nuo skolų.

84

Summary

Legislative acts of the Republic of Lithuania only regulate bankruptcy procedures of legal entities (companies), which can be acknowledged insolvent by resolution of the court and do not cover insolvency regulation of physical persons engaging in individual activity, farmers and other physical persons.

Scope of regulation of the Enterprise Bankruptcy Law of the RL also includes bankruptcy procedures of an individual enterprise, in which the owner of the enterprise, as a specific physical person, is subsidiarily liable to the creditors. Upon completion of bankruptcy procedures, in line with the norms of the Enterprise Bankruptcy Law, other legislative acts, pertaining to its implementation and the established judicial practice, this physical person is released from fulfillment of the remaining non-settled claims of creditors. Consequently, entrepreneurs who run business through companies, are not ruined as physical persons, when their companies become insolvent due to certain changes in the conditions of business.

In comparison to entrepreneurs who have established companies, in Lithuania physical persons engaging in individual activity, including persons working under a business certificate, farmers and other physical persons, experience unequal competition – activities of the latters should be obviously linked to higher risk, seeing as in case of their becoming insolvent, claims of creditors are being settled immediately from their property or income, while exclusively following the provisions of the Civil Code of the RL and Civil Procedure Code of the RL. Thus, physical persons engaging in individual activity who encounter financial difficulties due to objective reasons (who became insolvent under the appropriate circumstances) are not provided similar opportunities “to return” to business as entrepreneurs who have established companies.

The applied scientific study “Determination of optimal model for solution of insolvency problem of physical persons engaging in individual activity, farmers and other physical persons” contains the developed principles for legal regulation of bankruptcy process of physical persons; presents the main provisions when seeking to ensure that during this process, common interests of creditors of the debtor should be fulfilled from the physical person’s property and received revenues, while physical persons acting honestly should be granted the opportunity to restore the solvency and, provided that the Schedule for property management and fulfillment of creditor claims has been performed appropriately, they should be released from the remaining debts in accordance with the established procedure.

The presented study proposes that application to the court regarding initiation of bankruptcy proceedings against a physical person could be submitted in cases when the physical person is unable to repay the debt on its due date not temporarily or substantiated proofs were submitted that the physical person would not be able to perform his/her obligations and/or duties, the due date of which falls within six months.

Two cases are distinguished in the study: when the physical person cannot repay the debt upon its due date, creditor (creditors) as well as physical persons themselves can initiate the bankruptcy proceedings, while in the case when bankruptcy proceedings are being initiated by submitting corroborated proofs that the physical person will be unable to perform the obligation and/or duty, the said physical person is solely entitled to initiate the bankruptcy proceedings.

In this study, it is defined that physical persons themselves have to cover from their assets the expenses pertaining to organization of bankruptcy, except the cases when physical persons complying with the criteria established in the Law on State-Guaranteed Legal Aid would be granted legal aid, guaranteed by the state, for covering the mentioned expenses.

The applied scientific study stipulates the condition that bankruptcy proceedings might be initiated against a physical person only if the physical person, seeking for bankruptcy proceedings to be started against him/her, prepared and submitted to the court and the creditors the Schedule for

85

property management and fulfillment of creditor claims. The physical person should draw this schedule within the period set by the court also in case when he/she gives consent to the court to initiate bankruptcy proceedings against him/her, if creditor (creditors) applied to the court regarding commencement of bankruptcy proceedings.

When seeking for suitable preparation for examination of bankruptcy proceedings, prior to adopting the resolution to commence (not to commence) bankruptcy proceedings against a physical person, the court should appoint a temporary administrator, who would be authorized to control that the physical person managed his/her property and funds properly, to submit the conclusion to the court regarding insolvency of the physical person as well as the conclusion regarding the possibility to fulfill the creditor claims and to restore the physical person’s solvency, should the decision be made to pursue the Schedule for property management and fulfillment of creditor claims.

Should the bankruptcy proceedings be commenced, an administrator would be appointed for organization of bankruptcy process, including management of the debtor’s property and funds, sales of property and fulfillment of creditor claims in accordance with the provisions of the Schedule for property management and fulfillment of creditor claims. It is planned that the duration of bankruptcy process should not exceed five years, should the court decide not to extend this term for not more than three years.

Should the physical person duly fulfill the requirements of the Schedule for property management and fulfillment of creditor claims and of the legislative acts, regulating bankruptcy process of physical persons, pursuant to resolution of the court the physical person could be released from the remaining debts, except the debts for indemnification of damages, for mutilation or other bodily injury, alimony and debts, which were not included in the Schedule for property management and fulfillment of creditor claims and only provided that such a decision of the court would not be contested by the meeting of creditors and would be approved of by the administrator.

At the end of bankruptcy proceedings and at the administrator’s proposal, the court should adopt one of the following decisions:

- to conclude the physical person’s bankruptcy process and to release the physical person from debts; or

- to conclude the physical person’s bankruptcy process without releasing the physical person from debts.

86

Naudotų šaltinių sąrašas

1 2000 m. liepos 18 d. LR civilinis kodeksas Nr. VIII-1864 (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)

2 2002 m. vasario 28 d. LR civilinio proceso kodeksas Nr. IX-743 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 36-1340) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)

3 2001 m. kovo 20 d. LR įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 31-1010) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)

4 2001 m. kovo 20 d. LR įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 31-1012) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)

5 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų” (http://www3.lrs/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_1? _ id = 40536 )

6 Vokietijos federalinės Statistikos tarnybos duomenys. Statistisches Bundesamt, Wirtschaft und Statistik, 4/2007. http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/WirtschaftStatistik/UnternehmenGewerbeanzeigen/Insolvenzen06,property=file.pdf

7 Vokietijos Įstatymo projektas „Dėl fizinių asmenų, neturinčių visiškai jokio turto, atleidimo nuo likusių skolų ir vartotojų nemokumo proceso pakeitimo“. Entwurf eines Gesetzes zur Entschuldung völlig mittelloser Personen und zur Änderung des Verbraucherinsolvenzverfahrens. http://www.insolvenzrecht.de/inhalte/materialien/rege-inso-2007/

8 1999 m. Vokietijos Nemokumo įstatymas (vok. Insolvenzordnung)9 Vokietijos federalinės statistikos tarnybos leidinys „Ekonomika ir statistika“ (vok. Wirtschaft

und Statistik). Dipl.-Volkswirt Jürgen Angele. Pradelsti privačių asmenų įsiskolinimai 2006 m. (vok. Überschuldung privater Haushalte im Jahr 2006), Statistisches Bundesamt, Wiesbaden, November, 2007. http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Content/Publikationen/Querschnittsveroeffentlichungen/WirtschaftStatistik/AllgemeinesMethoden/AktuellUeberschuldung,property=file.pdf

10 Vokietijos Federacijos Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl atleidimo nuo likusių skolų sumokėjimo proceso Žr. BVerfG, 1 BvL 9/05 vom 22.12.2005, Absatz-Nr. (1 - 26), http://www.bverfg.de/entscheidungen/lk20051222_1bvl000905.html

11 2007 m. Latvijos Nemokumo įstatymas (http://www.mna.gov.lv/pdf2/7-29-11%20maksatnespejas%20likums%20LV-EN%20o.pdf)

12 Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos: Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų 2007 m. apžvalga http://www.bankrotodep.lt/Apzvalgos.php

13 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 4-376 „Dėl teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. spalio 10 d. (Žin., 2006, Nr. 110-4180).

14 2005 m. Taikomojo mokslinio tyrimo darbas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimų būdų analizė” (http://www.bankrotodep.lt/Studijos.php)

15 2002 m. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)16 1999 m. LR Ūkininko ūkio įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)17 R. Norkus Procesiniai bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai // Jurisprudencija. ISSN 1392-

6195, 2004, t. 57 (49)18 V. Mikuckienė Fizinių asmenų bankrotas: dabartis ir perspektyvos // Justitia 2003 m. Nr. 3-4

(45-46)

87

Rengiant taikomąjį mokslinį tyrimą dalyvavusių asmenų sąrašas

1. Docentas Rimvydas Norkus (tyrimo Vyriausiasis ekspertas)Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktorius.

2. Docentas Vigintas Višinskis Lietuvos Apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas

3. Artūras DriukasLietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, šio skyriaus teisėjas

4. Salvija KavalnėLietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja.Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedros asistentė, doktorantė, Vokietijos Bonos Friedricho-Wilhelmo universiteto Lyginamosios teisės magistrė.

5. Rimvydas VeličkaNacionalinės verslo administratorių asociacijos direktorius.Verslo konsultacinės įmonės UAB „Verslo vadyba ir apskaita“ direktorius-konsultantas

6. Tadas KelpšasAdvokatų profesinės bendrijos Kelpšas, Stančikas ir partneriai vadovas, advokatas

7. Česlovas Dainius KazlauskasAB bankas „Hansabankas“ Paskolų priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas

88