o m a r s u d r a m
TRANSCRIPT
o m a r S u d r a M
biografiuli narkvevebi
mogonebebis (Tbilisi, 2010 w.) me_2 gadamuSavebuli da Sesworebuli gamocemis
Semoklebuli internet_versia: ,,rogor iqmneboda Cveni instituti”
redaqtori: istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
vaxtang guruli
koreqtori: nodar zedelaSvili
recenzentები: saq.mecn.akademiis wevr-korespondenti al.kvinixiZe
mecnierebis istoriis saqarTvelos
sazogadoebis prezidenti, prof. r. Ciqovani
kompiuteruli dakabadoneba: qeTi TomaZe UUUU
UUUUUUUU 59 gverdi
38 fotoilustracia
garnitura-acadNusx
formati MS Word 97-2003
failis zoma 11. 2 MMB
wignSi gamoyenebulia fotodokumentebi o.Sudras piradi arqividan, Tsu maRali
energiebis fizikis institutis arqividan, agreTve fotokorespondentTa
fotografiebi
Tbilisi 2 0 1 2
© o. Sudra 2012
2
S i n a a r s i
redaqtoris winasityvaoba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
Sesavali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
universitetis fizikis fakultetze (1959_1964ww.). . . . . 7
dubna. moskovis olqi (1966_1970ww.) . . . . . . . . . . . . . . . 10
Tbilisi. institutis gaxsnamde (1970_1979ww.) . . . . . . . . 20
institutis direqciaSi (1980_1996ww.) . . . . . . . . . . . . . 28
nebisyofa (akad. nodar amaRlobeli) . . . . . . . . . . . . . 37
xasiaTi (akad. aleko TavxeliZe) . . . . . . . . . . . . . . . . 47
kurCatovis moadgile (akad. Mm.g. meSCeriakovi) . . . . . 51
profesori vl. kekeliZe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
bolosityva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
3
redaqtoris winasityvaoba
istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
vaxtang guruli
zeciuris dedamiwaze ganxorcielebis mcdeloba
yovelTvis jojoxeTs iwvevs
karl poperi
avtori iv. javaxiSvilis sax. saxelmwifo universitetSi jer problemuri
laboratoriis, xolo Semdeg maRali energiebis fizikis institutis Seqmnis da
Camoyalibebis uSualo mowme da monawilea. is iyo avtomatizaciis jgufis ufrosi,
institutis swavluli mdivani, Semdeg ki wamyvani mecnier TanamSromeli.
wignSi kargadaa gadmocemuli epoqis aromati_ TvalsaCinod da realisturadaa
aRwerili samecniero dawesebulebebis TanamSromelTa yofa, samuSao atmosfero,
maTi mentaliteti da istoriuli fsiqologia.
gansxvavebiT sxva JamTaRmwerelTa ,,saiubileo laqirebuli qronikisgan”, Seiqmna
epoqis cocxali dokumenti, dawerili kargi (,,Jurnalisturi”) eniT, sadac avtori
arc Tavis Tavs ar indobs da arc sxvebs.
4
jer kidev aris saSualeba, aRvadginoT da SevunarCunoT istorias me-20 saukunis
meore naxevris qarTvel fizikosTa saxeebi, wminda adamianuri Stixebi. ufro metic,
es Cveni movaleoba da aucileblobaa.
amJamad, albaT saqarTvelos rTuli socialur-ekonomikuri mdgomareobis gamo,
Cveni kulturis am aspeqts yuradReba ar eqceva. Tumca, imedia, momavalSi mogonebebis
saarqivo kulturas, sazogadoeba Tavis kuTvnil adgils miuCens.
Tbilisi, 2011 w.
5
S e s a v a l i
Меж датами рождения и кончины
(A перед ними наши имена)
Cтоит тире, черта, стоит знак минус
A в этом знаке жизнь заключена
Э. Рязанов
Cvens saukuneSi mkiTxveli sakmaod informirebulia da SeuZlia movlenebis
damoukideblad Sefaseba. roca saqme istoriul movlenas exeba, mkiTxvels ara
mxolod avtoris mza, Camoyalibebuli azri ainteresebs, aramed TviTonac surs
Seafasos wakiTxuli (radgan istoria, rogorc balzakma SeniSna, yalbdeba swored im
momentSi, roca is iqmneba).
fizikosTa jgufi: doc. g.WilaSvili, prof. a.TavxeliZe, akad.n.bogoliubovi, doc. v.Selesti, prof. i.vaSakiZe, prof. v. WavWaniZe,
... …( ? ), doc. i.budagovi, doc. r.saluqvaZe. Tbilisi. 1969 w.
6
Tu mkiTxvels moeCveneba, rom zogierT adgilebSi mogonebebs Zalze piraduli
xasiaTi aqvT, SeuZlia gaixsenos aRiarebuli profesionalebis _ akademikos
l. landaus1, musikos m. rostoropoviCis2
1 lev landau _ Tanamedroveobis gamoCenili fizikosi (dab. 1908w.), nobelis premiis laureati,
ssrk mecn.akademiis akademikosi, soc.Sromis gmiri. daibada baqoSi. mama SeZlebuli inJineri
iyo, deda_profesori. baqos ekonomikuri teqnikumis damTavrebis Semdeg swavla leningradis
universitetSi gaagrZela. 1927 wels miavlines ucxoeTSi, maT Soris, n. borTan. 1937 wels
unda dawyebuliyo “fizikosTa saqme”, amitom daapatimres, magram akad. p.kapicas ZalisxmeviT,
male gaanTavisufles. atomuri bombis gaTvlebSi misi wvlilicaa, magram ar undoda teqnikis
ganxriT muSaoba. amitom daavala Suamavloba da saavtoro uflebebi gadasca axalgazrda
b.zeldoviCs, romelic Semdgom samgzis soc. Sromis gmiri gaxda.
1962 wlis ianvarSi mis sayvarel mowafes_ s.gernSteins (amJamad cnobil akademikoss),
dubnaSi coli gacilda da sioma mZime depresiaSi Cavarda.
dubnis fizikosebic daJinebiT sTxovdnen seminarze Casvlas. moskovidan dubnaSi erT-
erTi mowafis avtomanqaniT gaemgzavra (sadac moyva avtokatastrofaSi). avtoavariis Sedegad
dainvalidda. amave wels misces nobelis premia. xangrZlivi avadmyofobis Semdeg
gardaicvala 1979 wels.
meuRle kora drobanceva, qimikosi, ulamazesi, Zlieri xasiaTis qali iyo. maT darCaT
erTi Svili – igori. koram darCenili sicocxle mogonebebis weras moandoma da 16 wlis
Semdeg gardaicvala.
2 mstislav rostropoviCi (dab. 1927w., baqo) _Tanamedroveobis gamoCenili violonCelisti,
diriJori da sazogado moRvawe. daibada musikosebis SeZlebul ojaxSi. mamis gardacvalebis
Semdeg gauWirda cxovreba, iswavla sayofacxovrebo teqnikis remonti. 1951 w. miiRo
saxelmwifo, 1964 w._leninuri premia. breJnevis mmarTvelobis wlebSi (mweral solJenicinis
mxardaWeris gamo) SeuzRudes sakoncerto moRvaweoba. genialuri musikosi itanjeboda
provinciebSi Catarebuli koncertebiT. daiwyo loToba. . .
1974w. iZulebuli gaxda daetovebina qveyana. 4 wlis Semdeg ki meuRlesTan erTad
CamoarTves ssrk moqalaqeoba. aSS-Si rostropoviCma didi aRiareba moipova. gaxda bevri
qalaqis sapatio moqalaqe, msoflios 11 qalaqSi daido bina. gorbaCovis iniciativiT
dabrunda moskovSi. gardaicvala 2007 w.
meuRle galina viSnevskaia (pirveli qmris gvaria) cnobili saopero momRerali, ssrk
saxalxo artisti, Zlieri nebisyofis, ulamazesi qali iyo. dawera saintereso mogonebebi. is
dResac muSaobs, 85 wlis asakSi, mis mier Camoyalibebul saopero saswavlebelSi. hyavs ori
qaliSvili.
Sesaxeb maTi meuRleebis, akademikosebis: l.
pontriaginis, g.Saxnazarovis, anri ruxaZis da sxvaTa intimuri, yofiTi detalebiT
gamaognebeli memuarebi.
TiTqmis naxevari saukunea gasuli, da aRwerili epoqis adamianTa umetesoba ukve
im, ukeTes qveyanaSia. rasakvirvelia, isini, rogorc TviT avtori, ar iyvnen unaklo
pirovnebebi. Aamitom, an simarTle unda dawero, an araferi (yvelaze uaresi ki
naxevarsimarTlis weraa).
7
kidev erTi mizezi - cnobilia rom, ,,eSmaki detalebSi imaleba” da me
darwmunebuli var, rom didi saqmeebis warmateba Tu CaSla swored am
`wvrilmanebzea~ damokidebuli, maRali Tanamdebobis iqiTa, adamianur faqtorze,
Tavisi patara sisusteebiT. SeiZleba es ,,wvrilmanebi” didi istoriisaTvis arc ise
mniSvnelovania, magram cnobilia Zalin mcire wrisTvisa (an iqneb, saerTod, mxolod
CemTvis...).
mogonebebis wera yovelTvis Znelia (miT umetes, roca ici, rom misi sruli
versiis gamoqveynebisgan Tavs ikaveb). xelaxla ixseneb warsuls.. moqmedebs nervebze,
ganwyobaze. sul cdilob, wvrilman kinklaobaze ar daiyvano didi saqme, radgan
gaxsovs, rom ,,daTvs vinc klavs, tyavic misia”.…
es wigni piradi gamocdilebis prizmaSi Cveni sazogadoebis zogierTi problemis
ganxilvis mcdelobaa. warsulis interpretaciisas avtors uxdeba, Tavis Tavze, Tavis
damokidebulebaze bevri saubari, magram aseTia TviT Janris buneba. Mme mainc
vcdilobdi, yvelgan fiqsirebuli vyofiliyavi, rogorc ,,gverdiTi”, ,,samsaxurebrivi”
figura.
istoriaSi usamarTlobis datoveba ar SeiZleba. rac ar gamogivida, isic ar
unda damalo, radgan axali Taoba mxolod Secdomebze swavlobs.
maS ase, warmoSobiT (mamis gvariT) me dasavleT ukrainidan var; eniT,
kulturiT, msoflSegrZnebiT _qarTveli; aRzrdiT _imereli; ganaTlebiT_
radiofizikosi da kibernetikosi; mowodebiT _pedagogi da organizatori; gonebis
wyobiT _mecnieri; gatacebiT ki _ turisti, Jurnalisti da ofis-menejeri. aseTia Cemi
avtoportreti.
Uuniversitetis fizikis fakultetze
Надо любить людей, но
не говорить им об этом
Сент-экзюпери
1959 wels skola oqros medalze davamTavre da universitetis fizikis
fakultetze gamocdebi Cavabare.
8
radiofizikis jgufSi vswavlobdi. ramodenime kargi leqtori gvyavda:
profesori givi xuciSvili, docentebi aleko iSxneli, guram WilaSvili, ivane
vaSakiZe, ufrosi maswavlebeli arkadi qurCiSvili. 1961 wels fizikis did
auditoriaSi veswrebodi nils boris, n.musxeliSvilis, i.beritaSvilis sajaro
leqciebs. samwuxarod, ar momismenia iseTi cnobili pedagogebis leqciebi,
rogorebic iyvnen profesorebi: vagan mamasaxlisovi da maTe mirianaSvili. veraferi
gavuge doc. gogi aleqsandrias (cnobili moWadrakis mama). misi ,,samiani” maTematikur
fizikaSi ise ganvicade, rom fizikaze xeli Caviqnie da geofizikis specialobaze
gadavedi, Semdeg ki kibernetikam gamitaca da davamTavre fizikis fakulteti
kibernetikis ganxriT.
Tanakurselebi
Cveni (kibernetikis) kaTedris gamge docenti givi qanTaria iyo – simpaTiuri,
energiuli, sufTad Cacmuli, ucolo. kargad vswavlobdi da ramdenime amxanagTan
erTad sadiplomo Sromaze kievSi gamiSva. samuSaoze ganawilebisas ki kibernetikis
kvleviTma institutma (direqtori v.WavWaniZe), kaTedraze warmoadgina 30 kaciani
,,aRmosavluri wesiT,” nacnobobiT Sedgenili moTxovna, romelSic me, friadosani,
ar Sevdiodi.
1964 wlis noemberSi kievidan, sadac kibernetikis institutSi (direqtori akad.
gluSkovi) sadiplomo Sromas vakeTebdi, amxanagebze adre Camovedi. universitetis
birTvuli fizikis laboratoriaSi, rogorc SeTanxmebuli viyaviT, uxelfasod
daviwye muSaoba. diplomis dacva dekemberSi Sedga. ianvarSi ki pirveli xelfasic
aviRe.
im wlebSi fakultetis dekani doc. guram WilaSvili iyo. CemTan erTad oTaxSi
muSaobdnen: iuri TevzaZe, Tamaz saCaleli (Cemi Tanakurselebi), ciala ioseliani da
nodar axobaZe.
9
laboratoriaSi awyobili
pirveli ,,naxevradavtomati”, 1965w.
nodar amaRlobeli, maSin mecnierebaTa kandidati, 33 wlis iyo, daojaxebuli,
magram Svili jer ar hyavda. radgan Statebi ar gvyofnida, nabeWdi platebis
montaJze skolis maRali klasis moswavleebs viwvevdiT. maT Soris iyo SoTa
vaSakiZe, SemdgomSi profesori, romelic didxans cxovrobda amerikaSi, 2005-2006
wlebSi ki universitetis reqtorobis kandidatic iyo.
mezobel oTaxSi ki mecn.kandidatis, rezo saluqvaZis jgufi muSaobda: inJiner-
konstruqtorebi jemal bakaSvili, vadim Svarcmani, gaioz eraZe, fizikosi tarasi
yorbesaSvili da yofili pedagogi fridon TaTriSvili. gaioz eraZem, romelic
niWiT udavod yvelaze maRla idga, ramodenime wlis Semdeg ver moiTmina
,,amaRlobel-saluqvaZis diqtati” (misi sityvebia), ajanyda da politeqnikur
institutSi gadavida. gaxda cnobili gamomgonebeli, profesori. misi gvari xSiradaa
presaSi.
sardafis sarTulis naxevradbnel oTaxSi vmuSaobdiT. yvelani axalgazrdebi
viyaviT da ukeTes cxovrebaze vocnebobdiT. me, Zalian mindoda swavlis gagrZeleba
aspiranturaSi – ruseTSi, mSoblebisgan Sors kvalifikaciis amaRleba. es
axalgazrdobis saerTo egoizmia, damaxasiaTebeli yvela erovnebisTvis da
erTdroulad, istoriis mamoZravebeli Zalaa.
.
10
dubna, moskovis olqi (1966 – 1970ww.)
Люди нелепы.Они никогда не пользуются свободой, которая у них есть и требуют той, которой у них нет
Нильс Бор
1965w. Semdgomaze n.amaRlobelma SemomTavaza serpuxovos amCqarebelze (daba
protvino) iuri prokoSkinTan da iuri popovTan staJireba (aspirantura).
i.prokoSkini Tbiliseli iyo da Sedeg akademikosi gaxda, i.popovma ki male
leninuri premia miRo.
protvino jer kidev mSeneblobis procesSi iyo, amitom me gamixarda, roca
sabolood, xangrZlivi mivlineba dubnis saerTaSiriso centrSi SemomTavazes.
q. dubnaSi Tbilisidan zafxulSi Cavedi. gamanawiles yvelaze prestiJul
saerTo sacxovrebelSi, orsarTulian saxlSi _ Jolიo-kiuris quCaze. derefnis
bolos, e.w. `qarTvelebis oTaxSi~, adgili ar iyo da rogorc `aziats~, kuTxe
uzbekebis oTxkacian oTaxSi gamomiyves.
Teoriuli fizikis laboratoria. 1965 w.
kargi biWebi iyvnen, maT Soris tolibi (SemdgomSi, uzbekeTis ck pirveli mdivnis,
S.raშidovis siZe, profesori) da maqsudi (samaryandis un.iversitetis momavali
proreqtori). mezobel oTaxebSi mcxovrebi amxanagebic dRes cnobili mecnierebi
11
arian: baqoeli akademikosi_ rufat mir-kasimovi, profesorebi v. garsevaniSvili, j.
xubua, l. Rlonti da sxv.
naqiravebSi an sxva saerTo sacxovrebelSi cxovrobdnen momavali profesorebi:
a.kvinixiZe, f. tyebuCava, l. slepCenko, m. eliaSvili, S. vaSakiZe, i. TevzaZe, m.
mestviriSvili, T. grigalaSvili, S. SoSiaSvili, g. rCeuliSvili, m.jRarkava, v.
alizade , k. nioraZe, b. WilaZe .
marcxnidan marjvniv: a. kvinixiZe, m. eliaSvili, z.kereseliZe, l. Rlonti, ...( ? )... l. slepCenko , f.tyebuCava, o.Sudra, m.jRakava, n.kucidi, m.CavleiSvili. sastumro ,,dubna”-sTan 1969 w.
Cemi xelmZRvaneli iuri karJavini (maSin simpaTiuri garegnobis axalgazrda
mecn.kandidati, avtomatizaciis ganyofilebis gamge), ramdenime TviT gaxldaT
mivlinebiT JenevaSi. kvira dRe iyo. laboratoriaSi kabeliT informaciis gadacemis
axal proeqts vamzadebdi. SenobaSi marto me viyavi. am dros Semovida i.karJavini .
dainteresda proeqtiT, gaitana Tavis oTaxSi da aTiode wuTSi masTan samuSaod
gadasvla SemomTavaza. cxadia, rom gadavsuliyavi, meti xelfasi meqneboda, magram
universitetis Ralati gamodioda, amitoმ uari vuTxari…... Semdeg ki, ufrosi inJinris
naxevarganakveTze SevTanxmdiT. ase viRebdi xelfass aspiranturis stipendiasTan
erTad 1970 wlamde.
12
U i.karJavini (dgas) eqskursiaze
uzbekebidan male oTxadgilian oTaxSi gadavedi, sadac sul orni viyaviT.
Semdeg ki momixda binis daqiraveba, rac did problemas warmoadgenda dubnaSi.,
i.karJavinma, Cemi TandaswrebiT sTxova saerTo sacxovrebelze laboratoriaSi
mosul TviT institutis direqtoris moadgiles. mis pasuxze: Нет мест, я даже физикам
ГДР отказал, i.karJavinma iumoriT upasuxa: Он тоже из ГДР -Грузинская Демократическая
Республика.
yvelas gaecina, maSin gavrcelebuli აnekdoti gagvaxsenda: Поезд отправляется из
Тбилиси в Советский союз.
dubna 1967 wels
naqiraveb binaSi Sxapi ar iyo. xSirad miwevda xolme saerTo sacxovrebelSi
Separva, Semdeg i.TevzaZesTan mosveneba da gareT saRamos 10 saaTze minus 20 -30
gradusian yinvaSi avtobusis lodini. albaT, axalgazrdobis gamo, Torem axlac
mikvirs, rogor ar gavcivdi aseT pirobebSi. ubralo gripiT Cawolac ki problema
13
gaxldaT _Torem vin iyo an sadilis gamkeTebeli an wamlis momtani? gamosavali ...
Tbilisidan xelosnebisTvis gamotanebuli sawolis qveS mudam mtvriani ramdenime
aryis Tu spirtis boTli ewyo (radgan, sasmels saerTod ar vsvam dRemde). sicxiani,
Zlivs vaxerxebdi boTlis gamoRebas, sacobis moxsnas... es iyo Cemi sadilic, vaxSamiც
da wamalic. meore dRes ki, Tavs ukeT vgrZnobdi da ase davdiodi samsaxurSi.
wamyvani mecnierebi, akademikosebi ki orsarTulian kotejebSi cxovrobdnen,
sadac, ratomRac, ezoSi balaxi yovelTvis mouTibavi iyo. avtomanqana `volგis~
garda ezoSi patara katarRa _ gliseric Canda. Tumca es aravis ukvirda da
samsaxurSi mainc velosipediT dadiodnen. Kkotejebi ubralod iyo mowyobili da
derefnebSi `bunebrivi cxovrebis stili~ igrZnoboda: rezinis Ceqmebi, TevzsaWeri
badeebi, Cognebi, wylis Txilamurebi da a.S... parketi, e.w. `xrustali~ da `evro-
remonti~ me iq ar minaxavs. mTel qveyanaSi aRiarebuli `birTvuli fizikis~
საxelmZRvaneloebis avtorebs, moskovis universitetis leqtorebs, avtoritetis
garegnuli atributika ubralod, ar sWirdebodaT.
mecnierTa kotejebi
Tbilisis Semdeg Zalian gamiWirda patara qalaqis fsiqologiis Segueba,
samsaxuris derefanSi mTeli dRe rom xedav adamians, igives xedav sasadiloSi.
saRamos, roca dRis STabeWdilebebs ginda gamoeTiSo, igive TanamSromelia kinoSi,
skverSi.
dubnaSi, im wlebSi 15 aTasi mosaxle iyo (2008 wels 30 aTasi gaxda. მeore,
saqarxno napiris CaTvliT ki_ 60 aTasi).3
3 volgis meore napirze 1942 wlamde a.tupolevis da a.miqoianis mier Seqmnili №30 aviaqarxana muSaobda, sadac hidroTviTmfrinavebs cdidnen, omis Semdeg ki tyve germaneli aviainJinrebi
muSaobdnen. “moskovis zRvis”adgilze iyo qalaqi korCevi da asamde sofeli. es teritoria
berias sayvareli sanadiro adgili yofila, amitom ciklotroni aaSena aq.
14
ufro patara qalaqia fizikosTa meore centri serpuxovoს axlos _ protvino,
romelzec aseTi anekdoti miambes: dubnaSi, Senobidan gamoxval Tu ara, Senze Wori
maSinve vrceldeba, protvinoSi ki _ Senobidan gamosvlamdeo ...
dubnaSi gansakuTrebuli momarageba iyo, cxovreba ki Zalian iafi, Cemi ormagi
xelfasi sad wameRo, ar vicodi (naqiravebi bina 25 maneTi Rirda).
axla Zneli warmosadgenia magram, rodesac 1956 wels qalaqis saxelze
kamaTobdnen, mecnierTa winadadeba „lepilovi“ an „meSCeriakovi@“ iyo, Tumca moskovma
mdinaris saxeli_ dubna daamtkica (wina wlebSi ki dasaxlebas dubno erqva).
Wkvianuri gadawyvetileba iyo, radgan 2000 wels, roca dubnis mSeneblis, lepilovis
Zeglis dadgma undodaT, wamyvani mecnierebi winaRmdegi iyvnen, radgan is,
faqtobrivad, damonebul patimarTa banakis ufrosi gaxldaT. 4
im wlebSi gardaicvala msoflioSi Tavis droze udidisi sinqrofazotronis
Semqmneli, akademikosi v.veqsleri. daveswari mecnierebaTa akademiidan mis
gamosvenebas. kubo gamoitanes: akademiis prezidentma m.keldiSma
lepilovi
avtoavariaSi gardaivcala.
5
akademikosi v.veqsleri (marjvnidan mesame)
, akademikosma
milionSCikovma da sxvebma.
4 patimrebis garda dubnas aSenebdnen . . .baltiispireTis meZavebi, romlebic omis dros
germnelebTan TanamSromlobdnen.
5 mstislav keldiSi (dab. 1911w., riga) - gamoCenili maTematikosi, ssrk mecn. Aakademiis
akademikosi (35 wlis asakSi), samgzis soc.Sromis gmiri. am wodebiT dajildoebuli iyo
mxolod 11 mecnieri: tupolevi, saxarovi, kurCatovi, iliuSini, aleqsandrovi, SColkini,
slavski, vanikovi, zeldoviCi, xaritoni da duxovi. M 1973 wels operaciis Semdeg dakarga
Sromis unari da 64 wlis asakSi moiTxova (ar uSvebdnen), mecn.akademiis prezidentobis
Tanamdebobidan gaTavisufleba.
15
m.keldiSis deda _ skvorcოვა Tbiliseli iyo. mamiT ki boSur-polonuri
warmoSoba hqonda (amitomac iyo SavTvalwarba). mas Semdeg, rac amerikelebma
mTvareze kosmonavtebi gauSves da sabWouri kosmosuri programa samarcxvinod
CamorCa, m.keldiSma jer gancxadeba dawera wasvlaze, Semdeg ki depresia daewyo da
Tavis agarakis garaJSi, manqanis gamonabolqviT, Tavi moikla. milionSCikovma ki
(romelic mudam saxeawiTlebuli iyo xolme), imdeni gaakeTa, rom avtoavariaSi
moxvedrili akademikosi l.landauს saavadmyofodan Sin gadayvana Sua zamTarSi
moiTxova. landaus ezoSi სeirnobisas fexis TiTis moyinvisgan janmrTeloba Seerya
da male gardaicvala.……
v.veqsleri 14 wlis asakSi gaeqca dedas, saeWvo yofaqcevis qals da komunaSi
cxovrobda (veqsleri maminacvlis gvaria). meuRle moskovis universitetis
profesori hyavda. gasaidumloebis gamo, misi aRmoCena ver waradgines nobelis
premiaze. 56 wlis asakSi, meore colTan Svili SeeZina. TviTon ki 3 weliwadSi
gardaicvala. dakrZalvisas, axalgazrda, 25 wlis Savkabian gogonas danaxvaze
sazogadoeba samwuxarod, oxunjobda: ,,60 wels mitanebuli qmari uyvars, Tu misi
datovebuli qonebao?!”
iseve, rogorc evropaSi, dubnaSic samsaxurSi velosipediT siaruli modaSi iyo.
erTxel, sapirvelmaiso demonstraciis Semdeg tribunaze avedi, Cveni direqtoris
moadgilis, n. govorunis6
sufTa, patara, mwvane qalaqs, keTilmowyobili saerTaSoriso klasis
sastumroTi, xSirad iyenebdnen sportsmenebis dasasveneblad. სwored aq gavicani im
sanaxavad. mas Sarvlis totze... sarecxiს xis saWeri ekida
_ velosipedis gapoxili jaWvisgan dasacavad...
im wlebSi, qalaqSi qurdobaს adgili ar hqonda. erTxel, sastumros win
velosipedi mTeli RamiT damrCa. diliT, binidan rom gavedi, mere gamaxsenda. eWvic
ar mepareboda, rom adgilze damxvdeboda.
6 nikoloz govoruni (dab. 1930w.) _ maTematikosi, ssrk mecn.akademiis wevr-korespondenti.
bavSvoba samamulo omis dros okupirebul luganskSi (ukraina) gaatara. daiWra fexSi,
mkurnalobda saqarTveloSi. didxans muSaobda dubnaSi, gamoTvliTi teqnikis laboratoriis
direqtoris moadgiled, sadac misi xelmZRvanelobiT Seiqmna egm “besm-6”-is programuli
uzrunvelyofa.
16
droisTvis cnobili moWadrake ala kuSniri (nona gafrindaSvilis moskoveli
metoqe), moskoveli Jurnalisti klara abramia da sxvebi.
dubna.xedi volgidan
dubnaSi SeviZine megobrebi da amxanagebi. yvela mendoboda. CemTan mivlinebiT
Camodiodnen moskovidan (maxsovs ФИАН, saaviacio motorebis centraluri instituti
ЦНИИАМ, moskovis universiteti), tomskis universitetidan, alma-aTis fizikis
institutidan, Jukovskidan (ЦАГИ), Tbilisidan (“vekuas”, fizikis instutiti) da sxv.
imdenad gavTamamdi, rom roca nobelis premiis laureats, akademikos pavle
Cerეnkovs, TanamSromlebis mivlinebiT gamogzavna undoda, me (axalgazrduli
familarobiT), cota mSrali depeSa gavugzavne, romelic (rogorc Cveni direqtoris
mdivanma miTxra), mas ar moewona. karg samuSao formaSi viyavi, amitom Cemi gadabireba
i.karJavinis garda sxvebmac moindomes.
Tbilisidan Camovida fizikis institutis TanamSromeli, cnobili mecnieri, nino
roiniSvili, romelmac saubari Camomigdo samsaxuris Secvlis Taobaze, magram
bolos, TvalebSi Semomxeda da miTxra _ `Tumca, isic vici, rom amaRlobelis
erTguli xarT da araferi gamova~...
Cveni gacnobis istoria ki aseTi iyo: ………me yirimSi, aluStis konferenciaze
viyavi. Cvens avtobuss gavyevi aeroportSi, konferenciis monawileebis dasaxvedrad.
gzaSi gavicani simpaTiuri, axalgazrda Tbiliseli qali, romelmac miTxra, rom
kompiuteris daპrogramebaSi muSaobs. ramdenime dRe plaჟze mis ukeT gacnobas
vcdilobdi, vidre Cvenma TanamSromelma, biWiko cincaZem ar miTxra, rom es qali
cnobili mecnieri nino roiniSvilia, gaTxovilia da qmaric fizikis institutSi
direqtoris moadgileao. . .…
Tbilisidan sistematurad migzavnidnen xolme maTTvis deficitur
radiodetalebis sias. Cveni laboratoriis davalebebis garda, momaragebas
17
(n.amaRlobelTan SeTanxmebiT), sxva laboratoriebic mTxovdnen. aseTi iyo,
magaliTad, muriko CixlaZis laboratoria.
saqmiani mimowera n.amaRlobelTan
erT wvimian dRes, dubnis sacdel warmoebaSi, Cveni SekveTis momaragebisTvis
Tbilisidan gamogzavnes universitetis gamoyenebiTi maTematikis institutis
inJineri_ jumber leJava. mavTulis mZime Sekvra eWira. saamqromde mivacile. da im
dRidan davmegobrdiT. jumberi mecnierebis da teqnologiebis saministroSic
muSaobda. meuRlis gardacvaleba Zalzed ganicada, erT-erT oTaxSi misi muzeumic
moawyo. male stresisgan Tavis dasaRwevad sportze gadaerTo, ginesis rekordebis
wignSic Sevida da cnobili velomogzauri gaxda.
gamoTvliTi teqnikis laboratoriis direqtoris, m.meSCeriakovis moadgile
giorgi zabiakini iyo. Cems xelmZRvanels, karJavins masTan cudi urTierToba hqonda
(miaCnda, rom JenevaSi yofnisas misi Tanamdeboba daikava).
g.zabiakinma, karieris zenits rom miaRwia (mecnierebaTa doqtori, kargi manqana,
kargi ojaxi, moskovSi sxvadasxva sakavSiro komitetis wevri), Tavisi mdivani
sayvarlad gaixada, saqmeebi aeria, mouwia moskovSi gadasvla da ise galoTda, rom
gelenjikSi, avtomatizaciis tradiciul sakavSiro konferenciaze, davinaxe, Tu
rogor Semovida mTvrali auditoriaSi da sityva gaawyvetina momxsenebels. ბolos
is moskovSi kosmosuri kvlevis institutSi (ИКИ) mivlinebisas vnaxe. institutis
direqtori cnobili akademikosi r. sagdeevi iyo (2000-ian wlebSi amerikaSi gadavida
sacxovreblad).
g.zabiakini erT patara, mtvrian, aparaturiT gawyobil oTaxSi ijda. motexili
cxovrebisagan, loTobisagan, apaTiuri. CemTvis saSvis daSvebas aWianurebda _ albaT,
ar undoda, rom am mdgomareobaSi menaxa...
18
daaxloebiT erTi weli, me, inJineri slava semionovi da almaaTeli Jenia
lobanovi axali avtomatizebuli sistemis Seqmnaze vmuSaobdiT. racionaluri
winadadebebis mowmobebic ki miviReT. aravin ereoda Cvens saqmeSi (aragegmiuri
samuSao iyo). moaxloebul adgilobriv konferenciaze (n. govoruni
xelmZRvanelobda) gadavwyviteT Cveni naSromis gatana. Eეs Cemi pirveli samecniero
naSromi iyo da bunebrivia, Zalian mondomebuli viyavi, magram ...
Cven mier Seqmnili eleqtronika (interfeisi)
besm-4 kompiuterisTvis. 1967 w.
konferenciaze gamosvlas eswreboda Cveni kolega, inJineri v.ermolaevi,
romelsac Turme, es masala Tavisi disertaciisTvis undoda, magram, CvenTan am
Temaze saubrisgan Tavs ikavebda (Tumca, wvrilman intrigebs ki miwyobda). isargebla
Cemi gamoucdelobiT (ganyofilebis gamge i.karJavini Tanaavtorad ar Seviyvane),
konferenciaze ganxiluli moxseneba amoiRo Sromebis Tezisebidan da TanamSromlebi
amimxedra. ramdenime weliwadSi, dacvis Semdeg, ermolaevi samuSaod qarxanaSi
gadavida. magram, maSin me imdenad viyavi gaognebuli, rom Tavis dacvac ki ar micdia:
axalgazrda mecniers pirvel SromaSi, piriqiT, xeli unda gaumarTo. yvelaferi
dasrulda i.karJavinis `brZnuli~ gadawyvetilebiT:¿Езжайте в свою Грузию и там
защититесь...
n.amaRlobelmac CaTvala, rom rusebTan winaaRmdegobas azri ar hqonda da Cemi
namuSevari ase miewera sxvis disertacias.
i.karJavins ramdenime weliwadSi ganyofileba dauxures da mouwia moskovSi
gadasvla i.kurჩatovis saxelobis atomuri energiis institutSi, Semdeg sxva kvleviT
institutSi. is 2003 wels gardaicvala.
19
erTxel Tbilisidan levan markozaSvili (Cveni kompiuteris `razdan-2” inJineri)
Camovida. inJiner vadim kotovTan erTad voroneJSi 2-3 dRiT matarebliT unda
wavsuliyaviT, sabWoTa kavSirSi pirveli samagido, personaluri kompiuteris,
`eleqtronika-100” SesakveTad. sakmarisi masala mqonda disertaciisTvis da es
Tematika me ar mexeboda.
universiteti (radgan TbilisSi ar viyavi), mivlinebas ver miformebda. dubnis
kadrebis ganyofilebam ki (radgan 0,5 ganakveTze viyavi), Tavi Seikava. momiwia
mivlinebis xarjebis Cemi xelfasidan gadaxda. sabolood, n.amaRlobelma es axali
kompiuteri miiRo, albaT sabWoTa kavSirSi erT-erTma pirvelma 7
integralur sqemebze gadasvla,
nabeWdi platebis daproeqteba pirvelad sakonstrutoro dafebze daviwyeT.
dubna. 1969w.
1969 wlis zafxulSi, dubnis axlos rkinigzis sadgurTan (bolSaia volga)
naqiravebi binis diasaxlisma axali wlisTvis binis dacla moiTxova. miuxedavad
imisa, rom bolo wlebSi yvelaferi aewyo, aRar SemeZlo isev binis Zebna (Tan
ratomRac milicia Tbilisidan amoweras mTxovda da wlobiT TiTqmis aralegalurad
vcxovrobdi). AAAamitom, gadavwyvite TbilisSi dabruneba.
(cxadia,
samxedroebis da kosmosuri Tematikis Semdeg).
7 pirveli sabWoTa mini-egm da saerTod, mikroeleqtronikis mimarTulebis SeqmnaSi, didia
filip starosis (1917- 1979ww.) Rvawli. erovnebiT berZeni, is muSaobda aSS-Si atomur
proeqtze (misi namdvili gvaria alfred saranta). rogorc berias agenti, is 1950 wlidan
gamoiqca q.praRaSi, xolo 1956wels miiwvies samuSaod q.leningradSi. male marSal
d.ustinovis iniciativiT is gaxda zelinogradis (moskovis olqi) kompleqsis mecnier-
xelmZRvaneli. CinovnikTa intrigebis gamo sicocxlis bolo wlebSi muSaobda
q.vladivostokSi.
20
dekembris TveSi, moskovSi seirnobisas davinaxe, rom kliment voroSilovis
panaSvidze, sastumro ,,moskovi”-s axlos, rigSi uamravi xalxi idga. samxedroebi
miyvars, rigSi mec Cavdeqi. paltos zeda jibeSi im dRes nayidi saTvale medo.
moulodnelad, uknidan xalxis nakadi momawva. Cems win mdgom jariskacebs mouwiaT
cocxali jaWviT xalxis masis SeCereba. me saerTod ver vinZreodi, ise viyavi
Caxutebuli jariskacebTan da gadavwyvite Wyletisgan Tavis daRweva:
- Очки, очки сломаются – vyvirodi me.
- Какие очки, они же на нoсу, ё.т.м... mpasuxobs jariskaci.
Zlivs gavagebine, rom rigidan gamosvla mindoda. gamomaTria da erTi panRuric
momayola...
ase damamaxsovra Tavi k. voroSilovma, romelsac Surda marSal m.tuxaCevskis
da misi represiebis mizezad Tvlian.
Tbilisi. institutis gaxsnamde (1970-1979 ww.)
Хорошо только полная правда – Полуправда ничего не стоит
Стефан Цвейг
Живя с людьми, не забывай того, что узнал в уединении; В уединении обдумывай то, что узнал из общения с людьми
Л. Толстой
dubnidan TbilisSi sabolood 1970 wlis ianvarSi, rigaSi dasvenebis Semdeg,
davbrundi. Cvens laboratoriaSi Cinebul gunebaze da didi imedebiT mivedi.
_ me bevri vifiqre da gadavwyvite, samuSaod calke oTaxi mogce. meore magidaze
ki ciala ioselians gadmoviyvan, – miTxra amaRlobelma.
21
es iyo universitetis meore korpusis sardafis sarTulze patara, myudro,
sakmaod bneli oTaxi. Mmezobel oTaxSi egm ,,razdan-2” muSaobda. did, saerTo
oTaxSi n.amaRlobels Tavisi Zveleburi, didi saweri magida, faqtobrivad,
`samontaJo saamqroSi” edga. rezo saluqvaZes ganyofilebas ki derefnis gadatixvra
mouwia.
Uukve am wlebSi hqonda Nn.amaRlobels sqeli saqaRalde momavali institutis
saStato ganrigiT da sxva sabuTebiT. warwera ydaze ,,institutis masalebi” maSindel
realobaSi fantastikur STabeWdilebas stovebda.
ZiriTad saqmes, risTvisac dubnidan Camovedi, ver viwyebdi... maRliv korpusSi,
Tsu gamoyenebiTi maTematikis institutSi (`vekuas institutSi”),8
1972 wlis agvistoSi Cveni problemuri laboratoria universitetis me-2
korpusidan axal, orsarTulian SenobaSi gadavida (maRlivi korpusidan 500 metrSi).
TanamSromlebma yvela oTaxi ,,Cveneburad”, stiqiurad daikaves da me Cemi samuSao
magidis Setana... saaqto darbazSi momiwia. es rom n.amaRlobelma dainaxa, gamixsna a.
Cveni oTaxi
jer kidev gasaremontebeli iyo. lodinSi 2 weli SeumCnevlad gavida.
erTxel, n.amaRlobelma sarCilaviT kostiumi daiwva. dilidanve wavida
sayidlad, iafi ver iSova da xelcarieli dabrunda, guljavriani cialasTan
Semovida (ase icoda xolme) da bolos, meCxuba. aseTi gaugebari, emociaze agebuli
`garCevebi” sul ufro gaxSirda da ruseTSi, mSvid garemoSi muSaobas SeCveuls,
Zalian mTrgunavda. 1971 wels gazafxulze Cveni urTierToba daiZaba. rasakvirvelia,
amaSi Cemi wvlilic iyo – gamiWirda `Tbilisur” samuSao stilze gadasvla (`iman
Tqva, aman Tqva”) – wvrilmani kontroliT.
1972 wlis ivnisi iyo. me da axalgazrda inJineri miSa cxvaraZe mSeneblebs axali
laboratoriis parketis dagebaSi vexmarebodiT. gudronic ki Cven movxarSeT
koconze. oTaxis gamyof minis tixars pulverizatoriT vRebavdi. saRamos 9 saaTze
n.amaRlobeli da r.saluqvaZe maTi amxanagis dabadebis dRidan movidnen. saWesTan
rezos megobari j.caava ijda. Seqeifianebulebi iyvnen. gamomarTves pulverizatori
da, ase vTqvaT, `damexmarnen” SeRebvaSi. Semdeg, miuxedavad Cemi uarisa (yvela iqve
cxovrobda), manqanaSi Camsves da Sin wamiyvanes.
8 ilia vekua (dab. 1907w., sof.SeSeleTi) _ssrk mecnierebaTa akademiis akademikosi,
soc.Sromis gmiri. 1951 wlamde TbilisSi muSaobda. 1950 wels miRebul stalinur premias
male mohyva saq. kp ck partiuli sasjeli (akad. n.musxeliSvilTan erTad) ,,kadrebis
dawinaurebaSi SecdomebisTvis”. i.vekuam muSaoba daiwyo moskovis olqSi (ЦАГИ), Semdeg gaxda novosibirskis universitetis reqtori. TbilisSi 1965 wels dabrunda. iyo Tsu reqtori, Tsu
gamoyenebiTi maTematikis institutis mecn. xelmZRvaneli, mecn. akademiis prezidenti.
sicocxlis bolo wlebSi operaciis gamo saubari uWirda. am wlebSi dawerilma misma
monografiam ssrk saxelmwifo premia miiRo. gardaicvala 1977 wels.
22
TavxeliZisTvis gankuTvnili saukeTeso, didi kabineti da radgan is moskovSi iyo, 7
weli (n.amaRlobelis direqtorad daniSvnamde) iq vmuSaobdi.
eqsperimentuli informaciis damuSavebis sistemis montaJis win didi
gamomTvleli manqanis - `besm-4”-is gadakeTeba iyo saWiro (manqanis ufrosebi: zurab
didiSvili da juni qelbaqiani). amaze n.amaRlobeli rezo berulavas (`vekuas”
institutis modernizaciis ganyofilebis gamge) moelaparaka. radgan CemTvis ucxo
koleqtivTan mqonda saqme, gadavwyvite, didi seminaris Catareba, sadac Cvengan
ramdenime momxsenebeli gamovidoda. cxadia, nodaris Sesaval sityvas did
mniSvnelobas vaniWebdi.
seminarisTvis erTi Tve vemzadebodi. me ar vicodi, rom `vekuas” institutSi
(rogorc TiTqmis yvelgan TbilisSi), bevri nacnobobiT mowyobili inJineri
muSaobda, maTematikosebs ki (fizikosebisgan gansxvavebiT) intrigebisken
midrekileba9
daiwyo daZabuli muSaoba maRlivi korpusis isev umzeo, naxevradbnel
laboratoriaSi, dasvenebis dReebis gareSe. laboratoria ganTavsebuli iyo
ormetriani ventilatorebisa da ezos centrSi damontaJebuli mZlavri
kondencioneris gverdiT. saSineli guguni idga (albaT, mavne, dabali sixSiris
infrabgerebis gamosxivebiT).
hqoniaT. yovelive es n.amaRlobelma Cemze ukeT icoda, amitom seminaris
wina dReebSi CemTan Zalian aRelvebuli Semovida - `ra aucilebeli iyo es
seminari?”_ imeorebda is. seminaris wina saRamos Cveni fakultetis TanamSromelma
SoTa gelaSvilma, romelmac birTvul fizikaSi sakandidato disertacia daicva,
mTeli laboratoria Sin dagvpatiJa. me sasmelisgan Tavi Sevikave, Tumca bevri
maZales da n.amaRlobelis dacinvac davimsaxure: `ciala Senze magariao” (uyvarda
xolme sufraze aseTi xumrobebi).
meore dRes seminarze n.amaRlobeli iseTi nabaxusevi iyo, rom sul ukana rigSi
dajda da merxidan Tavi ar auwevia. sityviT gamosvlaze laparaki xom zedmeti iyo.
me da izo ustiaSvilma Zalian mSvidad CavatareT seminari. yvelas kargi
STabeWdileba darCa axal proeqtze, maT Soris direqtoris moadgiles SoTa
nikolaiSvils, romelmac seminaris muSaoba Seajama.
roca daviSaleT, Cveni jgufi Semomexvia. ciala ioseliani, rogorc yovelTvis,
emociurad yveboda: `ramdeni aZales guSin omars, ra ar uTxres, mainc ar dalia” da
a.S.
9 gamoCenil maTematikoss, moskovis maTematikuri skolis fuZemdebels, Cinebul pedagogs,
akademikos n.n.luzins misi mowafeebis, akademikosebis a.kolmogorovis, l.pontriaginis,
p.vinogradovis da sxvaTa iniciativiT 1936 wels ,,saqme” Seuqmnes. n. luzini i.stalinis Carevis
Semdeg cocxali gadarCa, magram darCenili 14 weli umuSevari, yvelasgan gariyuli iyo.
23
SabaT-kviras zogjer modioda xolme n.amaRlobeli, idga Sav paltosa da kepis
qudSi gamowyobili, TiTqmis uTqmelad, ase vTqvaT, `akontrolebda situacias”. ufro
iSviaTad, emociurad Caereoda xolme aparaturis gamocdaSi (faqtobrivad ki xels
miSlida). dRis bolos ki Sin mivyavdi manqaniT.
informaciis damuSavebis sistemis
ZiriTadi kvanZi _ egm besm-4 -Tan kavSiris aparatura
oqtomberSi dubnidan sistemis programis avtori zina ivanCenko da wamyvani
inJineri vadim kotovi Camovidnen. Cemi sistema sabolood ar iyo gamarTuli. maTi
moTxovniT (miuxedavad Cemi uarisa) amaRlobelma mkacrad momTxova sistemis CarTva.
me da programisti izo ustiaSvili davemorCileT brZanebas (distanciuri xmamaRali
kavSiriT vmuSaobdiT) da... rogorc mosalodneli iyo, SevrcxviT kolegebis winaSe.
laboratoriaSi isev erTkviriani skandali atyda…...
Cveni sistema 1973 wlis TebervalSi amuSavda. am momentisTvis ise gadaviRale,
rom muSaoba miWirda. vijeqi gabruebuli bnel oTaxSi, sistemis daxvewaze ki
n.amaRlobeli, Tamaz ficxelauri, i.ustiaSvili, c.xomasuriZe da m.abesalaSvili
muSaobdnen. Cveni muSaoba presam, radiom gaaSuqes. sistemis amuSavebis Semdeg,
miuxedavad warmatebisa, rogorc saerTod xdeba xolme, didi martooba vigrZeni da
gadaRlili da apaTiuri... erT TveSi davqorwindi.
24
TebarvalSi gadavwyviteT im droisaTvis sakmaod prestiJul, axalgazrdul,
saqarTvelos leninuri komkavSiris premiaze Cveni naSromi wargvedgina. instruqciis
mixedviT, gamovyaviT 4 avtori. aqedan erTi, „vekuas institutis“ inJineri l.
WumburiZe, S. nikolaiSvilma amoSala (`roca instituts uWirda, wasvla undoda
Cvengano”).
ase CaiSala direqtoris moadgilis S. nikolaiSvilisa da sxvaTa uprincipo
poziciis gamo Cemi da Tanaavtorebis laureatobis saqme.
mZime wlebi idga. 1974 wlidan iwyeba l.breJnevis avadmyofoba da `uZraobis
wlebi”. ВАК-Si (umaRlesi saatestacio komisia) reorganizaciis gamo Cemi disertacia
(iseve rogorc bevri sxvis) daikarga. CavakiTxe moskovSi. Zveli, WuWyiani Senobis
viwro derefnis erT mxares mtvriani disertaciebi adamianis simaRleze ewyo, meore
mxares ki asakovani, cudad Cacmuli, gaqonil pijakebSi, smisgan moRuSuli saxeebiT
uhaero derefanSi momavali doqtorebis da kandidatebis daZabuli grZeli rigi
idga. Sediodnen axalgazrda qalTan saTiTaod da raRac gaurkvevel, damamcirebel
pasuxs ismendnen.
im wlebSi disertaciebi da, saerTod, mecniereba vaWrobis obieqtad iqca.
moskovis profesorebi erTmaneTs provinciidan aspirantis `Sovnas” Txovdnen. me
TviTon var mowme, cnobili profesori_ekonomisti v. f. erevanSi Tavis somex
disertantTan, erTkviriani `drostarebis” periodSi, rogor iRebda mis saCuqrebs
pirdapir maRaziis daxlTan.
meore magaliTi: dubnaSi gamoTvliTi teqnikis laboratoriis direqtoris
moadgiled Zveli nacnobi, saSa karlovi daniSnes. erToblivi Tematika SevTavaze.
dameTanxma, magram Sengan araferi gvinda, oRondac gagraSi colTan erTad
dasvenebis saqme mogvigvareo.
yvelaferma aman guli amicrua. sadoqtoroze muSaoba aRar movindome da
n.amaRlobels, (romelmac sadoqtoro 1975w. daicva), gamovucxade, axal disertacias
xels ar movkideb-meTqi.
amrigad, 1975 wels Tsu informaciis damuSavebis centri ukve meSaobda.
teqnikuri momsaxureba axalgazrda inJiners jein gegias daevala, meToduri mxare –
fizikos marina dasaevas. sistemas iyenebdnen Cveni fizikosebi: i. TevzaZe, m.nioraZe,
m. CargeiSvili, l. CxaiZe da sxvebi. sistema iSviaTi saimedoobiT muSaobda (da ase
muSaobda 13 weli, vidre egm `besm-4” ar daSales).
1975 wels `besm-4”-is darbazSi xanZari gaCnda, Zlier dazianda manqanis pulti
da iqve mierTebuli ramdenime metri Cveni kabeli. diliT, samuSaoze rom mivedi,
`vekuas institutis” erT-erT oTaxSi Zalze Sewuxebuli n.amaRlobeli da l. CxaiZe
25
damxvdnen. `ra vqnaT axla omar?” – mkiTxes me – maTi mniSvnelovani eqsperimenti
gaurkveveli vadiT Wianurdeboda.
pesimizmidan orive isev me gamoviyvane - `me gaTvaliswinebuli maqvs 5- metriani
rezervi kabelebSi, ase rom mxolod montaJi dagvWirdeba. am saqmes miSa cxvaraZe
erT kviraSi daasrulebs”. ar elodnen aseT iol gamosavals.
marTlac, qarxnidan or kviraSi axali pulti Camoitanes da kompleqsi
Zveleburad amuSavda.
male am sistemis gamoyenebiT n.amaRlobelma, r.saluqvaZem, i.TevzaZem,
m.CargeiSvilma p. meliqiSvilis saxelobis premia miiRes.
1976 wels, Cveni laboratoriis iniciativiT, TbilisSi dagegmili iyo didi, 1500
kaciani saerTaSoriso (e.w. roCesteris) konferencia maRali energiebis fizikaSi.
universitetis orive korpusSi Catarda remonti, darbazebSi daayenes mZlavri
kondencionerebi. sameurneo samsaxurma ratomRac gaaWianura fizikis didi
auditoriis kondencionerisTvis miwis samuSaoebis Sesruleba. n.amaRlobelma mTeli
laboratoria darazma da TviTonac CvenTan erTad muSaobda sardafSi. miwa
vedroebiT, `cocxali jaWviT” gagvqonda. f.tyebuCavac CvenTan iyo da Sesvenebisas
moskovis ambebiT gvarTobda. Cveni mommaragebeli aleko janeliZe mere xumrobda:
`nodari didi ormos ZirSi niCbiT idga da zevidan SoTa gigauri eufrosebodao” (S.
gigauri maSin universitetis mTavari inJineri iyo).
konferenciis saorganizacio komiteti pirvel korpusSi muSaobda. Tsu-s
administraciis yvela samsaxuri mobilizebuli iyo. proreqtor guram WilaSvilis
kabinetSi uamravi xalxi ireoda. saRamos saaTebSi derefnis iatakze imdeni SesafuTi
qaRaldi eyara, rom zed davdiodiT.
me institutSi vmuSaobdi j. bakaSvilis ,,gaformebis jgufTan” erTad
(warwerebs vakeTebdiT). moulodnelad, oTaxSi Semovida n.amaRlobeli, Camomacila
jgufs da manqaniT mimiyvana saorganizacio komitetSi, dubnel profesor i.
budagovTan.
damavales oTxi didi darbazis teqnikuri samsaxuris xelmZRvaneloba.
gamomiyves 50 samkerde niSani-saSvi da amdenive xelqveiTi. yvelaze sapasuxismgeblo
mainc Tsu-s saaqto darbazi iyo (aq xelmZRvanelad nukri grigalaSvili davniSne).
konferenciis gaxsnis wina dRes fizikis fakultetis dekanatma stumrebis
mikrofonebiT momsaxurebisTvis eqvsi ulamazesi gogona gamogzavna rusuli
seqtoridan... saerTo ZalisxmeviT, udidesi moculobis saorganizacio samuSaos
warmatebiT gavarTviT Tavi.
26
laboratoriaSi ki Statebis miReba Wianurdeboda. n.amaRlobels undoda Cemi
raime `saqmeSi CarTva”. didi avtomaturi sistema `spiraluri gamzomi “ (rogorc
yvelgan) 10
institutis stumrebi eqskursiaze. centrSi_v.kotovi, ukana planze_n.amaRlobeli
1977 wlis seqtemberSi amRlobelma T. ficxelauris TematikaSi CamrTo, Tumca
amis survili ar mqonda. CvenTan erTad egm `eleqtronika-100” eqspluataciis
Tematikaze muSaobdnen guram gabedava, lali axobaZe, mimozi kutalia.
CvenTanac umoqmedod idga. n.amaRlobelma damavala, or dReSi
warmomedgina Cemi mosazrebebi misi amuSavebis Sesaxeb.
davukavSirdi inJinrebs m. cxvaraZes da l. markozaSvils, yvelaferi avwon-
davwone, gaviTvaliswine, rom breJnevis sicocxlis bolo wlebSi yvelaferi `gaiyina”
da SevTavaze sistemis `dakonserveba” (es teqnikuri terminia) ukeTes dromde.
aRelvebulma nodarma muSti daartya magidas: `omar, Sen daberebulxar... es ra
SemomTavaze”. samwuxarod, maSin marTali aRmovCndi. gavida ramdenime weli, rTuli,
ZviradRirebuli germanuli optika-meqanika wvimam daaziana, Tavisi pirvandeli saxe
dakarga da saCuqradac aravis sWirdeboda. ase gadaiyara wyalSi Cveni
specialistebis l.markozaSvilis, g.gabedavas, m. cxvaraZis da gansakuTrebiT levan
Rlontis mravalwliani Sroma. laboratoriis samecniero produqcias ki isev Zveli
sistema iZleoda.
Tamaz ficxelauris sakandidato disertaciaSi dasaxmareblad Cems garda
radiofizikosi oleg namiCeiSvilic CarTes, magram Tamazma disertacia mainc ver
10 sistemis mTavari konstruqtori, dubneli v. kotovi, romelic m.meSCeriakovis mxardaWeriT cdilobda naSromi pirdapir sadoqtoro disertaciaze waredgina, TbilisSi yofnisas mimtkicebda, rom mTavaria mivlinebebi, premiebi, Sromebi da ara xelsawyos muSaoba.
27
dawera, Tumca praqtikaSi Zlieri iyo da kosmosidan internetis signalis misaRebad
kargi sistema aawyo.
institutis gaxsna Wianurdeboda. samsaxurSi iSviaTad davdiodiT. ,,nodaris
laparaks institutis gaxsnaze ukve aRaravin usmens”_ ambobdnen mcire xelfasiT
Sewuxebuli TanamSromlebi. TviT amaRlobelic ki eWviT ucqerda momavals _ aRar
ewinaaRmdegeboda gamocdili TanamSromlebis wasvlas.
radgan laboratoriis SenobaSi saqmianoba sul Cakvda, me saqarTvelos
axalgazrda mecnierTa sabWoSi gavaZliere muSaoba. Zalian gvexmareboda komkavSiris
ck pirveli mdivani, SemdgomSi cnobili sazogado moRvawe Jiuli Sartava.
komkavSiris ck mfarvelobis qveS maSin kargi saqmeebis gakeTeba SeiZleboda.
male sabWos Tavmjdomaris, maTematikos hamlet melaZis moadgile gavxdi.
erTxel, `vekuas institutis” vestibulSi, direqciis win, n.amaRlobelTan erTad
videqi da vsaubrobdiT. nodari cota xniT Sevida ilia vekuas kabinetSi. me ki gareT
velodebodi. roca gamovida, dawyebuli saubris gagrZeleba mindoda, magram
Semawyvetina: `axla ar gvinda, vekuam miTxra, institutis direqtori Sen unda iyo da
ara TavxeliZeo, rasac ar movelodi ...”
davubrundeT 1979 wels. amaRlobeli akademiis w/k gaxda. Cemi dacvis Semdeg 5
weli ise gavida, igive Tanamdebobaze, igive xelfasze viyavi. Zalian gamiWirda
ojaxis Senaxva (sadgurTan, Tambaqos fabrikis gverdiT, erToTaxian komunalur
binaSi vcxovrobdi). erTxel j. bakaSvilis oTaxSi, v. Svarcmanis magidaze momavali
institutis struqturis naxazi davinaxe. tuSiT daxazul `direqtoris” oTxkuTxedis
gverdiT `swavluli mdivani” exata. am struqturaSi me, sadRac qveviT, sul didi,
laboratoriis gamged veZebdi Cems Tavs da verc warmomedgina Tu erT TveSi
swavluli mdivnis (Cemi warmodgeniT - sapatio) Tanamdebobas SemomTavazebdnen.
magram roca realurad n.amaRlobelma SemomTavaza es Tanamdeboba: `Sen Cemi
kandidatura xar, Tumca unda SevuTanxmo a.TavxeliZes da r.saluqvaZeso”, me uaris
Tqma mindoda (ar mindoda qaRaldebSi muSaoba). maSin n.amaRlobelma mkacrad miTxra:
`Tu Zveli TanamSromlebi daiwyeben spekulacias, gavyri da axlebs aviyvano”.
28
institutis direqciaSi (1980-1996ww.)
siwmindis gza codvaze gadis
sioren kirkegori
I
1979 wlis seqtemberSi miviReT moskovis dadgenileba TbilisSi maRali
energiebis fizikis institutis gaxsnis Sesaxeb. manamde ki, ramdenime TviT adre,
CvenTan movida eduard SevardnaZe, respublikis pirveli piri.
SabaTis, mziani dRe iyo, amaRlobels undoda e.SevardnaZe Cems oTaxSi mieRo,
radgan yvelaze kargi aveji iq idga. videqiT meore sarTulis fanjarasTan da
velodiT manqanis gamoCenas. magidaze institutis fotoalbomi da Cveni sacdeli
warmoebis produqcia _ nabeWdi plata davdeT. Nn.amaRlobeli nerviulobda,
ramdenjerme Semaxsena, rom me droulad gavsuliyavi oTaxidan...
Mmale gamoCnda e.SevardnaZe, gzaze fexiT modioda, ukan ki Savi `volga~
mohyveboda, romelSic mxolod mZRoli ijda. . .
n.amaRlobeli Tvlida, rom 200-300 - kaciani instituti arferia…. . . Cven
cxraaskaciani unda gavxdeT, rogorc fizikis institutiao... saerTo krebaze gviCveneს
arqiteqtorebis namuSevari stendebi _ ori mravalsarTuliani korpusi. nodari xazs
usvamda, rom radgan wyneTis gzidan instituti kargad Canda (sadac mTavroba
dadioda), es Cinebuli reklama iqneboda. . .
breJnevis mmarTvelobis bolo wlebSi cxovreba gaCerebuli iyo. im dros
institutis gaxsna, rogorc n.amaRlobeli ityoda xolme, marTlac `fluqtuaciad~
Canda. Cven vicodiT, rom es e.SevardnaZis da akademiis prezident evgeნi xaraZis
damsaxureba iyo.
institutisTvis Statebis gamoyofamde, 1980 wels nodarma dubnidan Cemi
xelmZRvaneli, profesori iuri karJavini moiwvia _ konsultacia sჭirdeboda
sacdeli warmoebis amocanebis Sesaxeb.
29
eqsperimentuli informaciis damuSavebis sistema (sagamofeno maketi).
davaTvalierebineT Cveni eqsperimentebi, Cemi laboratoria (,,vekuas institutis”
SenobaSi).
nodaris davalebiT i.karJavins wavyevi xelovnebis muzeumSi firosmanis
naxatebis sanaxavad. man veraferi gaugo am naxatebs. marTali giTxraT, mec ver
avuxseni, raSia suraTebis genialuroba. isedac cud xasiaTze viyavi. sul
maxsendeboda misi uyuradReboba dubnis wlebSi.
sacdeli warmoebis problemebze moviwvieT agreTve germaneli რudolf poze
dubnis direqciidan. aeroportSi daxvedris Semdeg restoran `krwanisSi~ (mtkvris
sanapiroze) vivaxSmeT, meore dRes ki restoran `saqarTveloSi~.
poze ivlisis TveSi Camovida, saSinel sicxeSi. ofli nakadebad Camomdioda
nodaris gaxurebul `moskviCSi~. botanikuri baRis gvirabi am sicxeSi samoTxed
mogveCvena _ iq kosmosuri sxivebis laboratoria vaCveneT.
ase Caeyara safuZveli 1980 wels Cveni institutis kontaqtebs germaniis
samecniero centrebTan. institutis Statebi 1980 wlis gazafxulze miviReT.
samdivnosTvis SevarCie ramdenime gogოna, ZiriTadad, nucubiZis platoze arsebuli
memenqaneTa kursebidan.
kancelariis gamge m. sturua
30
kadrebis inspeqtorad veravin SevarCie. maSin amaRlobelma miTxra: `mTavrobis
saxlSi mTxoves manana mesxis (axvledianis) dasaqmeba~. mec daveTanxme.
– rogor ggonia, vin unda iyos Cveni partkomi? _mkiTxa man.
_ mebonia jemali, _ vupasuxe me _ kargad erkveva saerTaSoriso da politikur
sakiTxebSi, uyvars kamaTi.
Cemi rekomendaciiT ayvanili TanamSromelebidan dRemde maxsovs v.kekeliZe,
g.kekeliZe, j.gegia, z.modebaZe, m.xaindrava, v.mamniaSvili, m.gabadaZe, m.jRarkava,
m.janaSvili, l.lipartiani, a.zirova, d.sixaruliZe, m. sturua, n. yavelaSvili, n.
skogoreva, v.dvali, m.daviTaSvili, g. erisTavi, a.odiSvili, n.keCxuaSvili, n.miqaberiZe,
x.SanSiaSvili, n.oganezova-axalaia.
kancelariis gamged (da Semdeg Cems TanaSemwed) SevarCie marina (manana)
janaSvili, universitetdamTavrebuli, aRmosavleTmcodne, romlis saqmiani Tvisebebi,
muSaobis kultura imdenad maRali iyo, rom bolos direqtoris TanaSemwed
daawinaures.
institutis gaxsnis pirvel TveebSi, derefanSi saSineli qaosi iyo. 200_ mde
TanamSromeli meore sarTulis mokle, naxevradbnel derefanSi mTeli dRe
aforiaqebuli iqiT-aqeT dadioda. `instituti gaixsna da yvela Wkuaze Seiryao~ _
ambobda Cveni mommaragebeli, iumoriT savse aleko janeliZe. Mmaxsovs, me mTeli Cemi
saorganizacio gamoცdilebis wyalobiT, TavSekavebiTa da simSvidiT wეsrigis
damyarebas vcdilobdi. marTlac, ramdenime TveSi yvelaferi dalagda.
ramdenime dawesebulebaSi viyavi, saarqivo aRricxvaze aviyvane instituti,
mivaniWe safosto misamarTi (ase vTqvaT, Cems doneze, radgan orjonikiZis raionis
xelmZRvanelobam yuradReba ar momaqcia). ase miewera Cvens Senobas `universitetis
quCa #9~ maSin, rodesac 2008 wels Tbilisis rukaze aRmovaCine, rom universitetis
quCa maRlivi korpusidan qavTaraZis quCisken uxvevda da Cvenamde arc aRwevda...……
xSirad miwevda mTavrobis saxlSi Sesvla. Cveni saministro iq iyo ganTavsebuli.
ise davamuSave Sesvlis teqnika (Cacma, ieri, romelime TanamSromlis ukan gayola),
rom wlobiT CemTvis saSvi ar mouTxoviaT.
Ggadavwyvite, tradiciulad mosawyeni `qaRaldebis saqme~ sainteresod
gadameqcia da masSi profesionalizmi Semetana, radgan “saSualo rgolze”,
administraciul aparatze, bevria damokidebuli.
vTvlidi, rom direqtoris Tanaშemwis Tanamdeboba Cemgan CrdilSi yofnas
moiTxovda, amitom arasdros gamovdiodi TaTbirze, arc vkamaTobdi. me mwamda, rom
unda Semeqmna e.w. „damcavi Sre“ fizikaSi momuSave mecnierTaTvis, direqtorisaTvis,
31
raTa yovel zedmet qaRalds da zemdgom (gansakuTrebiT, moskovis) Cinovnikur
ჩarevas xeli ar SeeSala ZiriTadi saqmisaTvis.
institutis samecniero sabWoze. Mmarjvnidan marcxniv: o.Sudra, T.kopaleiSvili,
n.amaRlobeli, b.WilaZe, l.Rlonti, j.mebonia, m. nioraZe
institutSi demokratiuli atmosfero Camoyalibda da arsebobda
sazogadoebrivi azri. aq ar iyo gaRmerTebuli formlizmi. es urTierTobebi aisaxa
agreTve sameurneo samsaxurebis muSaobaze.
1980 wels, seqtemberSi institutis administracia ukve Camoyalibebuli iyo.
muSaobaSi menejmentis bolo miRwevebi, profesionalizmi davnerge. naTesavebis
StatSi ayvana arc ki mifiqria. me mindoda myoloda Zlieri koleqtivi, ase vTqvaT,
`Cems Wkuaze aRzrdili”.
am periodSi n.amaRlobelma studentis SerCeva damavala dubnaSi
`kompiuteruli qselebis” Tematikaze samuSaod. im wlebSi TbilisSi es sruliad
axali saqme iyo. ramdenime Tvis uSedego Zebnis Semdeg SevarCie universitetis
maTematikis fakultetis me-5 kurseli zurab modebaZe. dubnaSi man moamzada
sakandidato disertacia, romelic Cemi daxmarebiT warmatebiT daicva gamoTvliTi
maTematikis institutSi (direqtori – n.vaxania). male zurabi daojaxda, gaxda
universitetis sainformacio teqnologiebis departamentis ufrosi. g.xubuas
reqtorobis periodSi is ratomRac Seamcires da gadaerTo samecniero-pedagogiur
muSaobaze (Tsu kibernetikis mimarTulebis profesoria). zurabi yvelas uyvars misi
Tavaziani, mSvidi xasiaTis gamo.
32
z.modebaZe (marjvniv) prof. StroerTan. Ggermania, 2007 w.
dubnaSi gavagzavne studenti m.xaindravac, romelic disertaciis dacvis
Semdeg, TbilisSi tragikulad daiRupa.
institutis gaxsnis ZiriTadi idea is iyo, rom Cvens axalgazrdebs dubnaSi
mivlinebis gareSe aemaRlebinaT profesiuli kvalifikacia. magram gaxsnidan 25
weliwadSi axalma mTavrobam 300_ kaciani koleqtivi 20-mde daiyvana da isic
univerisitetis fakultets dauqvemdebara...
I I
1981 wlis oqtomberSi prof. f.tyebuCava fizikis fakultetis dekanis
Tanamdebobidan institutis direqtoris moadgiled gadmoiyvanes. institutis axali,
meore korpusis mSeneblobis Tanxa rezo saluqvaZem (soxumSi fiz.-teqnikis inst.
direqtorma) iSovna ministr efim slavskis daxmarebiT. mSeneblobis swrafi tempi
ki f.tyebuCavas damsaxurebaa.
erTxel, moskovis komisia iyo CvenTan samecniero Temebis registraciis
sakiTxze. Temis nomrebi erTgan SecdomiT yofila dabeWdili. n.amaRlobeli
ukmayofilo iyo CemiT: `ramdeni komisia movida, imdeni SeniSvna mogvces...”…
daZabuli situaciidan f.tyebuCavam gamogviyvana: komisiis wevri samive qali Casva
Tavis ,,volgaSi”, qalaqi daaTalierebina, bolos funikulorze aiyvana. . . qalebi
mSvenier xasiaTze dabrundnen moskovSi. . .
33
institutis TanamSromelTa
jgufi. marjvnidan: m.miqaia, T.jobava,…...?..., n.bokelavaZe, l.lipartiani, m.janaSvili,
l.abesalaSvili, n.karsaniZe.
1984 wels, institutis bazaze sami konferencia Catarda. ase vTqvaT, `Cemi”,
`amaRlobelis” da `kopaleiSvilis”. me, rogorc swavluli mdivani, organizaciulad
samiveSi unda CavrTuliyavi.
fizikuri eqsperimentis avtomatizaciis sakavSiro konferenciis organizacia
daavales marTvis sistemebis institutis direqtoris moadgiles, inJiner ramaz
sakandeliZes. saorganizacio komitetSi gvexmarebodnen fizikis institutidan mecn.
kandidati sara SrabSteini (mere israelSi wavida) da mecn. kandidati devi
RaribaSvili (misi Svili irakli, Semdgom akademiis biblioTekis direqtori gaxda).
dRemde maxsovs ulamazo scena: konferenciis gaxsnamde ramdenime wuTiT adre amdeni
samsaxurebis koordinaciiT da yvelaferze pasuxismgeblobiT daZabuli, marTvis
sistemebis institutis kibeebTan videqi. amodian n.amaRlobeli da r.saluqvaZe. etyoba
r.saluqvaZem, rogorc ufro ambiciurma, n.amaRlobels hkiTxa, Tu ratom araa misi
gvari naxsenebi programaSi (seqciis xelmZRvanelis rangSi). nodarma ki SemCneva
sakmaod uxeSad momca. ra unda mepasuxa – dabeWdvis win programis teqsti xom mas
SevuTanxme. pasuxisagan Sevikave Tavi, radgan Cems ukan SemsrulebelTa mTeli armia
idga... da gavagrZele Cemi movaleobebi...
34
1986 wlis dadgoma Cemi iniciativiT grandiozuli zeimiT aRvniSneT.
institutis saaqto darbazSi scenaze mocekvaveebi moviwvie (debi miqelaZeebi), iyo
mikrofoniani wamyvani – lia lipartiani samdivnodan, idga didi naZvis xe. bolos
Cvenma profkomma ramaz qvTaZem, marTalia, didi dagvianebiT, kinofilmi moitana.
`institutSi axal tradicias Caeyara safuZveli” – gamoacxada gaxarebulma
n.amaRlobelma. marTlac, Semdegi saaxalwlo zeimi axalgazrda mecnierTa klubSi
Cavatare.
institutis TanamSromelTa jgufi (marcxnidan marjvniv):
l.axobaZe, o.Sudra, m.janaSvili, c.ioseliani, T.gulbaTaSvili, d.baxtaZe
T.nadareiSvili, l.abesalaSvili, f.baqraZe, a.xujaZe, m.baqraZe, n.bokelavaZe
male n.amaRlobeli reqtorad daawinaures.
proreqtorobidan ganTavisuflebuli profesori guram WilaSvili, Cveni
sayvareli leqtori, male saavadmyofoSi moxvda. dubnaSi mivlinebis win movikiTxe.
is qavTaraZis quCaze `leCkombinatSi” iwva. insulti hqonda, vestibiulSi invalidis
etlSi ijda da axalgazrda eqimi-qali da coli mis alaparakebas cdilobdnen.
mokled, Zalian Semecoda am dReSi myofi g.WilaSvili.
- icani guram? – hkiTxa eqimma Cemze.
- ki...… … Sudra...… – amoiluRluRa guramma. oriode frazis Semdeg ki palataSi
dabruneba iTxova. Cven etli palataSi SevagoreT da sawolSi gadavawvineT. gurams
Tvalebze cremlebi SevamCnie. amis Semdeg is ramdenime TveSi gardaicvala.
35
I I I
male prezidentma zviad gamsaxurdiam n.amaRlobeli ise moxsna Tanamdebobidan,
rom man es SemTxveviT, televiziiT Seityo.
erTi saintereso fsiqologiuri momenti SevamCnie: Tanamdebobidan
gadayenebul adamianebs Zveleburi yuradRebis, pativiscemis moTxovnileba uCndebaT.
akademikosi vladimer (vova) WavWaniZe, didebuli pirovneba, kibernetikis institutis
direqtorobidan gaTavisuflebis Semdeg marTvis sistemebis institutis patara
ganyofilebis gamge gaxda. erTxel, reqtoratidan erTad gamovediT da varazisxevze
rom gadavediT, taqsis gaCereba da samsaxurSi wayvana momTxova. rasakvirvelia,
Sevusrule es Txovna disertaciis yofil oponents.
meore magaliTi: profesori zurab foraqiSvili ganaTlebis ministris
moadgile, Semdeg universitetis proreqtori iyo, bolos ki kerZo, susti
institutebis leqtori gaxda. erTxel, amaRlobelis kabinetidan gamosulma
misaRebSi rom daminaxa, momTxova: `Sudra, aba palto Camacvi...”
institutis Teoretikosebsa da warmoebis muSakebs Soris urTierToba
daZabuli iyo. Teoretikosebi maT uyurebdnen rogorc muSebs, xelosnebs. maxsovs,
profesorma (Semdeg akademiis wevr-korespondentma) anzor xelaSvilma TaTbirze
ukmayofileba gamoTqva, rom institutis WiSkarTan warmoebis muSebi ,,koWs”
agorebdnen. akademikosi T.kopaleiSvilic aRrenili iyo xolme jemal bakaSvilze da
amaRlobels TaTbirze mouwia eTqva: `vici rac ar mogwons – kaxeli romaa”... aseTi
ganwyobilebis sawinaaRmdegod n.amaRlobeli Cven xSirad gvetyoda xolme: `RmerTma
xelosani da profesori erTi masalisgan Seqmnao”...
institutis TanamSromelTa jgufi. centrSi - j.bakaSvili,
36
samwuxarod, Zalian adre gardaicvala warmoebis mTeli xelmZRvaneloba:
j.bakaSvili, kote xizderi, Suqri barabaZe, vadim Svarcmani, iura CxeiZe... es
ukanaskneli, TbilisSi rom cxovreba Cakvda, moskovSi wavida da iq upoviaT
samSeneblo moedanze, mokluli.
davubrundeT 1995 wels. dekemberSi direqtori a.TavxeliZe gaxda. n.amaRlobeli
parlamentSi gadavida da direqtoris moadgileoba daitova. f.tyebuCava, rogorc
z.gamsaxurdias mTavrobis kavSirgabmulobis ministri, saqarTvelodan gaqceuli iyo.
misi kabinetiT isev n.amaRlobeli sargebloda. mecnierebis dafinanseba sul ufro
mcirdeboda. Cems muSaobaSi SemoiWra uZlurebis, uazrobis da mowyenilobis gancda.
institutis ezoSi. sacdli warmoebis direqtori b.WilaZe
da swavluli mdivani o.Sudra
1996 wlis TebervalSi saqmeebi gadavabare givi nikobaZes, romelic samecniero
sabWos swavluli mdivani iyo (erTi oTaxi gvqonda).
direqciidan wasvlis Semdeg mivxvdi, rom administraciuli muSaoba, rogorc
wesi, adamians aClungebs da sulierad ryvnis.
amave wels zafxulSi statistikis departamentis gamomcemlobis daxmarebiT
damxmare saxelmZRvanelo (leqciebis konspeqti) or TveSi davwere.
direqciidan wamosvlis Semdeg intensiurad daviwye leqciebis kiTxva da
meToduri statiebis wera. Cemi statiebi rubrikiT `marTvis kultura” wlobiT
ibeWdeboda qarTul Jurnal-gazeTebSi, ZiriTadad ki Jurnal `saqarTvelos
ekonomika”-Si (red. Eemzar jgerenaia).
37
nebisyofa (akademikosi nodar amaRlobeli)
`qveynis RerZs marto is atrialebs, visac mihmadlebia
gulTa sruloba, didxasiaToba, imisda miuxedavad,
triali emarjvaT Tu emarcxaT. yovelivე didebuli
saqme, riTac ki kacobrioba hqadulobs da Tavs iwonebs,
qmnilia xasiaTian kacTa mier da ara visimე sxvisagan~.
ilia WavWavaZe
mas Semdeg, rac doc. givi qanTariam (kaTedris gamgem), 1964 wels universitetis
pirveli korpusis vestibiulSi gamacno nodar amaRlobeli, 40 weli masTan erTad
gavatare. me n.amaRlobels vicnobdi, rogorc universitetis birTvuli fizikis
laboratoriis ganyofilebis gamges, პroblemuri samecniero-kvleviTi laboratoriis
gamges, institutis direqtors, universitetis proreqtors, reqtors, ssrk umaRlesi
sabWoს deputats, parlamentis mecnierebis komitetis Tavmjdomaris moadgiles da,
bolos, amave komitetis Tavmjdomares.
Mme misgan ise didad var davalebuli, rom advilia gavaidealo igi, rasac
xSirad vxvdebiT xolme gamoCenil adamianTa mogonebebSi. aseTi kanonikuri saxe
Zalze ucxoa TviT Cveni ,,SefisTvis” (rogorc mas vuwodebdiT xolme erTmaneTSi
TanamSromlebi). is iyo temperamentiani da mebrZoli, amasTan adamianisaTvis
damaxasiaTebeli winaaRmdegobebiTa da sisusteebiT. swored misi naturis es
Senadnobi qmnis cocxal Caumqral saxes...
me minaxavs amaRlobeli dinjad mosaubre, mSvidi da gonieri, keTili RimiliT
savse, minaxavs Zlier aforiaqebuli, Seupovari da zogjer dauzogavic ...
mis ZiriTad Tvisebebs unda mivakuTvnoT saqarTvelos siyvaruli da aqedan
gamomdinare, Zlieri mizanswrafva, uSreti energia, Sinagani siZliere, saqmisaTvis
Tavdadeba. masze TiTqmis arafers werdnen sicocxlis periodSi, amitom minda, zogi
ram movigono Cveni erTad muSaobidan. imedia, zogierTi saidumlos gamxelas is
mapatiebs ...
38
aspiranti n. amaRlobeli dubnaSi
I
1964 wels n.amaRlobelს Tsu fizikis fakultetis pirvel sarTulze birTvuli
fizikis laboratoriaSi (gamge prof. giga mirianaSvili) erTi patara oTaxi hqonda
gamoyofili. M Mmas yvela pativiscemiT eqceoda. miuxedavad asakisa (33 wlis iyo)
Camoyalibebuli pirovneba gaxldaT da ukvirda, roca `qerqeta~ (misi sayvareli
sityvaა) kolegebi saqmiani molaparakebis pirobebs gadaTqvamdnen xolme. `ki, magram,
xom movilaparakeT?~ _ xSirad gamigia misgan. Zalian momewona misi frazac: `ras
nerviulob, ver xedav rom gaunaTlebeli xalxia garSemo?~
Cven, 23-24 wlis TanamSromlebs, gvinergavda profesionalizms. mas yvelani
ubralod, saxeliT mivmarTavdiT (iseve rogorc aleko TavxeliZes). radgan is
saRamoobiT rCeboda xolme, Cvenც misi mibaZviT, 8-9 saaTamde Sin ar mivdiodiT.
erTxelac gvirCia: `me ki vrCebi, magram Tqven axalgazrdebi xarT, unda gaiar-
gamoiaroT, ase rom, me nu miyurebT~.
maxsovs, axali wlis saRamos, mis samuSao magidaze mokrZalebuli sufra
gavSaleT. aTiode axalgazrda visxediT. fizikosma c.burWulaZem (romelic Semdeg
mTavrobis saxlSi muSaobda), n.amaRlobelis sadRegrZelo warmoTqva: `ra bednieri
xarT, rom aseTi yuradRebiani xelmZRvaneli gyavT. . . “
n.amaRlobelma axalgazrdebs cxovrebis ramdenime principi Segvaxsena:
. . . ar unda awyeninoT adamians; rac met xalxs icnob, ufro advilia cxovreba;
radgan mecnier-TanamSromlebi varT, Cvens saqmeSi profesionalebi unda viyoT. erT-
erTi principiთ ki _ adamians ar unda misce ufleba Tavisi saqcieliT CagaSxamos
cxovreba da amis TvalsaCino magaliTi moiyvana:
39
_ me, rezo saluqvaZe da aleko TavxeliZe moskovidan matarebliT vmgzavrobdiT.
rezo da aleko qveviT iwvnen, me ki zeviT avZveri. iqve eZina viRac mTvrals, romelic
matareblidan SuaRames Casula. diliT, TbilisSi rom SemovdiodiT da Cacma
daviwyeT, gavigoneT rezos gamwarebuli gineba: misi fexsacmeli im loTis S...diT iyo
savse ...
saerTod, n.amaRlobels uyvarda aseT `faqiz~ Temebze xumroba. (vidre reqtori
gaxdeboda, ufro `xalxuri~ terminebiT azavebda xolme Tavis anekdotebs).
n.amaRlobeli universitetis
laboratoriaSi (kolegebTan erTad). 1964 w.
im wlebSi aRfrTovanebuli viyavi n.amaRlobelis wesierebiT da patiosnebiT.
erTxel, mezobeli laboratoriis gamgem nodar gvilavam, romelTanac n.amaRlobelis
meuRle meri geTia muSaobda, igi Cvens laboratoriaSi radionawilebis
`sasesxeblad~ gamogzavna. n.amaRlobeli ar iyo da rasakvirvelia, „Sefis“ meuRles,
yvelaferi gavataneT, rac sWirdeboda.
rogorc Semdgom m. geTia ჰyveboda, roca es ambavi Sin gvian dabrunebulma
nodarma gaigo, miuxedavad imisa, rom stumrebi daxvda, ar moerida da magrad
iCxubao.
,,ase yvelaferi Cems winaaRmdeg rogoraa momarTuli”, ,,aferistebisaa es
cxovreba”, ,,socializmis formula garkveul etapze adamianis maRal zneobas
moiTxovs,” „wesierebas da kulturas sisusteSi miTvlian” _xSirad UuTqvams CemTvis.
n.amaRlobeli siamovnebiT exmianeboda garemomcvelTa interesis gamovlenas
fizikisadmi, xolo manqanis saWesTan rom dajda, fexiT mosiaruleebs
gadasasvlelze, sxvebisgan gasxvavebiT, gzas uTmobda xolme.
40
institutis pirveli korpusis mSenebloba, 1968 w.
xaraCoebSi (ukana planze) , Tsu maRlivi korpusia
n. amaRlobelis kabineti da samuSao magida (wina planze), 1970 w.
saerTod, aRsaniSnavia Cveni koleqtivis saerTo atmosfero da misi moralur-
eTikuri safuZveli _ demokratiuli suli. iSviaTad minaxavs laboratoriis gamge,
institutis direqtori, romelsac nebismieri axalgazrda TanamSromeli sakmaod
mwvaved ekamaTebodes...
jer kidev im wlebSi jamrTelobis problemebi hqonda, Tumca ar imCnevda.
Semdgom wlebSi, ukve institutis periodSi, miTxra_ `am dReebSi Turme
mikroinfarqti fexze gadamitania~. Tumca Zalian bevrs eweoda, magram iseTi
nebisyofa hqonda rom, eqimis moTxovniT Tavi erT dReSi daaneba .
41
institutis meore korpusis mSenebloba. 80-iani wlebi.
ver itanda egoizms. Teoretikosebze ambobda xolme: `mTeli dRe wignebSi rom
iyurebian, mere egoistebi xdebian”. ცudad ar gamigoT, magram rogorc zog mecniers,
fizikaze wignebis kiTxva ar uyvarda (SeZeniT ki iZenda). `yvelafers xom ar
waikiTxav, zogi ram TviTon unda moifiqro~_ uTqvაms xSirad. SeiZleba, marTalic
iyo,Mmagram swored amas mohyva misi xangrZlivi konfliqti universitetis
centraluri biblioTekis koleqtivTan _ ,,rogor Tu proreqtorma Cvens wignebs
makulatura uwodao”?! samagierod, wera exerxeboda. Cemi disertaciis teqsts
didxans ver vwerdi, vidre man ar damakvaliana.
axalgazrdobaSi n.amaRlobeli akademikos elefTer andronikaSvilTan, fizikis
institutSi muSaobda. Mman gagzavna nodari aspiranturis wlebSi dubnaSi. Semdeg
binac misca diRomSi. Nn.amaRlobeli male aujanyda mas (maswavleblis kritika xom
mecnieris zrdis niSania), da wamovida universitetSi. ,,kruxiviT unda rom yvelafers
gadaefaros, _ ambobda nodari , _me xom vici Cemi SesaZleblobebi”.
I I
universitetSi ki uwesrigoba igrZnoboda. reqtoris, akademikos vaJa okujavas
avtoriteti sul ufro ecemoda. ganTavisuflebis Semdeg okujavam sportul CanTaSi
Cayara piradi nivTebi da dacala kabineti. 1985 wlis ivnisSi, nodari reqtorad
waradgina saq. kompartiis ck mdivanma guram enuqiZem. Aim dRes Cven, direqcia, jemal
bakaSvilis manqaniT pirveli korpusidan institutSi vbrundebodiT. universitetis
sxdomaTa darbazSi saxealewili nodaris garSemo saerTo aJiotaJisa da taSis
grialis miuxedavad, j.bakaSvilma delikaturad Cailaparaka: me meeWveba, rom
n.amaRloblis janmrTelobam aseT mZime tvirTs gauZlos. Mmec daveTanxme. cxovrebam
aCvena, rom asec moxda.
42
reqtorobis pirveli Tve n.amaRlobels Zalian gauWirda. institutis
samecniero sabWoze Zalian aforiaqebuli modioda xolme.
1998 wels, n.amaRlobelma saq. mecn. akademiis namdvil wevrad waradgina Tavi
(sabuTebi me gamatana Casabareblad). misi konkurenti iyo kargi mecnieri,
Tanakurseli Tengiz sanaZe. sainteresoa, rom orsafexuriani akademia mxolod
sabWoTa kavSirSi iyo. istoriulad, mefis dros ruseTis akademikosebi peterburgSi
cxovrobdnen, xolo vinc dedaqalaqSi ar cxovrobda da peterburgSi iSviaTad
Cadioda xolme, iyo wevr-korespondenti. Semdgom, cxadia, am sistemam sawyisi azri
dakarga.
n.amaRlobelis reqtorobis periodi (1985 -1991ww.), daemTxva gorbaCovis
,,perestroikis” rTul periods. dResac Tvalwin midgas (im dros disidenti) zviad
gamsaxurdia, romelic universitetis ezoSi, mitingze, ucxoel korespondetebs
administraciasTan Sexla-Semoxlis Sedegad garRveul pijaks aCvenebda. aRelvebuli
nodari ki, romelic karTan, SeamaRlebulze idga, mouwodebda egzaltirebul
axalgazrdobas: ,,CamodiT wminda saflavebidano...”
maxsovs, saaqto darbazSi reqtoris ,,koleqtiuri damuSaveba” (maSin es modaSi
iyo), rodesac scenaze profesori ciala svaniZe (geografia-geologiis
fakultetidan) CaciebiT, kargad dayenebuli diqciiT ekiTxeboda pirvel rigSi
mjdom n.amaRlobels: ,,sad gaqra is qva?” ( sameurneo samsaxurs ezodan raRac
istoriuli qva wauRia...). ,,Semdeg... kvalificiuri specialisti, docenti r. f. Tqvens
gamo didxans ver aviyvaneT StatSi...” (r.f. Cemi Tanaklaseli iyo da ise daamTavra
skola, orianze meti niSani ar miuRia, magram es xom ar icoda nodarma).
erTxel ck pirveli mdivanTan, jumber patiaSvilTan aseTive xmauriani
Sexvedrisas saaqto darbazis Weridan prezidiumis magidis win sakmaod didi, cudad
miwebebuli keramikis fila Camovarda... yvelas provokacia gvegona, SemTxveviT ki
Camovardnila.
bunebiT moridebul n.amaRlobels aseT mRelvare wlebSic muSaobis Tavisi
stili hqonda: arasdros mdivans zariT ar gamoiZaxebda, TviTon gamovidoda
kabinetidan da ise aZlevda davalebas. Kkadrebis ganyofilebaSi gaocebuli iyvnen,
rom maTTan saqmeze Tavad reqtori Sedioda. Cveni institutis kancelariis
gogonebTan seleqtoriT saubrisas aucileblad etyoda: ,,amaRlobeli gawuxebT...”
reqtoratSi ,,Wrel xalxTan” urTierTobiT gadaRlili, saRamos 5 - 6 saaTze
institutSi Semoivlida, motanil ZaRlis saWmels, konservs, ZvlebiT savse parks
Tavisi xeliT gaxsnida xolme... etyoba, Cveni kavkasiuri nagazis erTgulebiT
sulierad isvenebda. ar uyvarda, roca am dros me, rogorc direqciis wevri,
43
moskovis Cinovnikebis mier gamogzavnil (yovelTvis uazro) qaRaldebiT mivadgebidi,
an saqmeze vesaubrebodi xolme.
saerTod, dasvenebis romelime aqtiur formaze, rigoricaa alpinizmi,
Txilamurebi da sxva, dros ar kargavda. ise, sporti yovelTvis uyvarda.
axalgazrdobaSi (r.saluqvaZesTan erTad) kalaTburTs TamaSobda, Semdeg frenburTma
gaitaca da reqtorobis drosac ki, universitetis darbazSi, saRamoobiT frenburTs
TamaSobda. Mmis kabinetSi yovelTvis iyo sportuli forma. ,,ofli Tu ar gamoidine,
ise araferi gamova,” – uTqvams CemTvis.
sufrze ki, rogorc TviTon ambobda, ,,filosofia” uyvarda. sasmelis Semdeg,
ratomRac, romelime TanamSromeli misi msubuqi ironiis da gakenwvlis msxverpli
xdeboda.
1990 wlis 24 agvistos amaRlobels 60 weli usruldeboda. amasTan
dakavSirebiT mas mianiWes saq. mecn. damsax. moRvawis wodeba (1989 wlidan is ssrk
umaRlesi sabWos deputati iyo). ramdenime TviT adre gadavwyvite, rogorc
swavlulma mdivanma, standartuli saiubileo rubrikiT damewera saq. mecn. akademiis
,,moambeSi” misi samecniero biografia. yvela masala Cems xelT iyo. teqsti swrafad
davwere, boloSi ki damaklda erTi fraza – ordenebis Tu medlebis raodenoba.
institutSi es aravin icoda, amitom mivedi universitetis samecniero proreqtorTan.
man, imis nacvlad, rom iqve, teqstSi (saqmianad) Caewera jildoebis ricxvi, gareT
mocda momTxova, Semdeg wamiyvana (ise rom xma ar amouRia) me_2 korpusis me-2
sarTulze, Sevida Cemi teqstiT n.gvilavas laboratoriaSi (sadac n.amaRlobelis
meuRle muSaobda), me ki gareT damtova. xuTi wuTis Semdeg orive gareT gamovida.
Mmeri geTia dabneuli miyurebda : ,,isev badris unda vTxovoT amis dawera...”
proreqtori ki miyviroda: ,,amaRlobeli iseTi didi mecnieria... amdeni aRmoCena aqvs,
araferi es ar Cans teqstSi...”
meore dRes me da direqtoris moadgilem badri WilaZem kidev erTxel
wavikiTxeT teqsti, n.amaRlobels movatanineT akademikos a.logunovis daxasiaTebebi,
magram axali, bunebrivia, veraferi davamateT da ise gadaveciT Jurnals. . .
n.amaRlobeli zviad gamsaxurdiam 1991 w. reqtorobidan rom gaaTavisufla,
institutis direqtoris kabinetSi dabrunda. reqtorobidan moulodneli
ganTavisuflebis Semdeg, institutis sabWos sxdomaze, TiTqos Tavis marTlebiT,
n.amaRlobelma gviTxra, mas ar hyolia ,,biZa”, rom karieraSi daxmareboda. rom
saqarTveloSi Tanamdebobas did yuradRebas aqceven da is iZulebuli iyo
reqtorobis mZime tvirTi etvirTa, raTa institutis mimarTuleba gadaerCina.
44
z.gamsaxurdias wasvlis Semdeg nodari (e.SevardnaZis xelSewyobiT)
parlamentis mecnierebis da ganaTlebis komitetis Tavmjdomaris moadgile gaxda.
Tavmjdomaris – r.miminoSvilis gardacvalebis Semdeg ki - komitetis Tavmjdomare.
,,afxazeTis omi” rom daiwyo, n.amaRlobeli institutis gzaze Semxvda. raRac
vigrZeni instiqturad da salmis Semdeg gavCerdi. ,,aCiko omSi wavida “ - momaxala.
,,es rogor, mere... Tqven gauSviT?”_ gamikvirda. ,,aba, ra meqna... damarwmunes biWebma...”
male revaz saluqvaZis vaJma_ zazam TviTmfrinaviT aCiko da profesor guram
doliZis Svili_ malxazi Camoasvena. Aaq ivaJkaca institutis direqtoris moadgilem
jumber TaTriSvilma, romelmac aeroportSi oTaxSi uwesrigod dayrili, gaSeSebuli
gvamebis sazareli grovidan aCiko moZebna.
dakrZalvidan ramdenime dRis Semdeg n.amaRlobeli isev institutis gzaze
davinaxe. gamexarda, gadavkocne. Tve ise gavida, derefanSi gamosuli an reqtoratSi
wasuli ar minaxavs... xalxs erideboda. ijda da leqsikoniT uazrod, meqanikurad
inglisuridan Targmnida..… Tu ki kabinetSi Sevidodi, Svilze melaparakeboda.
amaRlobelis pirad tragedias bevri iyenebda da faqtobrivad, masze cud
zemoqmedebas axdenda.
Mme ukve avRniSne, rom Cveni ,,Sefi” ar iyo moklebuli adamianur sisusteebs.
misTvis ucxo ar iyo pativmoyvareoba, zedmetad afasebda Tanamdebobebs. zogjer ki
Zalze rbili da damTmobi iyo, rac xSirad misi mowafeebis ukmayofilebas iwvevda...
institutSi Sewyda patiosani, ,,upatrono” TanamSromlebis ayvana. ukanaskneli,
Tu ar vcdebi, valeri Cunixini iyo. es,E Cems garda, sxva TanamSromlebsac awuxebda.
Statebis Sevsebisas gavleniani adamianebis xeli igrZnoboda.
I I I
M
2004 wels n.amaRlobels filtvis kibos diagnoziT naxevari filtvi amokveTes.
mainc mxned gamoiyureboda. Ggaxarebuli iyo, rom miiRo kanoni mecnier muSakTa
pensiebze (mag. Ddocents- 400 lari). es kanoni axalma mTavrobam erT weliwadSi
gaauqma.
45
n.amaRlobeli, b.WilaZe (direqtoris moadgile), m.nioraZe
(institutis direqtori 2004 wlidan).
bolo wlebSi tradiciasaviT damkvidrda, rom 2 - 3 TveSi mis kabinetSi unda
mivsuliyavi da erTgvari angariSi Camebarebina. Aam vadas Tu gadavacilebdi, ,,sad
xar dakargulio”- metyoda. Ees Sexvedrebi 15 - 20 wuTs ar aRemateboda. Bbolo
wlebSi arafers vTxovdi, amitom, Cveni Sexvedrebi yovelgari urTierTvaldebulebis
gareSe, Zalze sasiamovno atmosferoSi mimdinareobda.
erT-erTi aseTi Sexvedra parlamentSi unda Semdgariyo paraskevs, 2005 wlis 1
aprils, SuadRis, 12 saaTze.
mis misaRebSi 12 saaTze rom Sevedi, iqve idga. SemipatiJa kabinetSi. Cveni
saubrebi yovelTvis kabinetis siRrmeSi, sawer magidasTan maxsovs: telefonis
zarebi, mdivnis mier Semotanili qaRaldebi, werilebiT savse magida…- Cvens saubars
cota oficialur elfers aZlevda xolme. Aaxla ki Sinaurulad, grZeli magidis
boloSi karTan axlos CamovjeqiT da saubaric ufro gulaxdili gamovida: naxevari
saaTi arc telefons daurekia, arc aravin Semosula.
SeiZleba vcdebi, magram momeCvena, rom is gripis garTulebisgan Tu kibos
metastazebisgan xmawarTmeuli, yvela karieristisgan mitovebuli, gulgatexili iyo.
rogorc yvela xandazmuli, viRacaze da raRacaze nawyeni iyo. ,,yvelaferze
nerviulobs,”- miTxra gulistkeniT samdivnos xnierma qalma.
misi sadeputato vada gasuli iyo, MTumca kabinetidan jer ar gamodioda. dRe-
dReze gasaRebi unda Caebarebina. etyoboda, amasac ganicdida. wasvlis win SevekiTxe,
Tu sad Sedgeboda Cveni Semdgomi Sexvedra. ,,ar vici,”- mipasuxa dabneulad.
46
xelmeored SekiTxvis Semdeg ki iumoriT daazusta: ,,jer-jerobiT institutSi oTaxi
SeminarCunes da albaT iq SeiZleba... ver var kargad ... ukve 75 wels mivaRwie” _
Tumca adre asaks ki ar umatebda, iklebda xolme.
imave dRes 17 saaTze universitetSi, fizikis did auditoriaSi TanamSromelTa
Sekrebaze misula, sadac universitetSi mecnierebis egreTwodebuli ,,reformis”
proeqtze avelina daviTuliani (akad. Tengiz sanaZis meuRle) saubrobda. Ees misi
bolo kreba iyo. Aaqac gulistkena...
kviras Sin stumrebi hyolia, Semdeg badri WilaZesTan SeTanxmebula orSabaTs
institutSi Sexvedraze.
orSabaT dilas ki saavadmyofoSi wauyvaniaT insultis diagnoziT. Kkviras, gvian
saRamos, n.amaRlobeli gardaicvala.
dakrZalvis Semdeg ra gunebazec viyavi, kargad gadmoscems lermontovis fraza:
«И жизнь, как поcмотришь с холодным вниманием вокруг ,- такая пустая и глупая штука».
Ddabolos, amaRlobelis adamianuri sisusteebi ver gadafaravs mis udides
nebisyofas (rac saxezec etyoboda), samecniero-organizaciul da, gansakuTrebiT,
strategiul niWs. man Cvens respublikaSi, susti samecniero-teqnikuri potencialis
(yovel SemTxvevaSi, eqsperimentul fizikaSi) miuxedavad, SeZlo samecniero kvlevebis
organizacia da kvalificiuri kadrebis momzadeba.
saerTod, nodari did yuradRebas uTmobda axali kadrebis aRzrdas,
momaragebas, rezervebs. misi goneba yovelTvis 5-7 wliT uswrebda realobas.
muSaobaSi mas SeeZlo gamoeyo Zalisxmevis mTavari mimarTuleba. Cvenc amas
gvaswavlida.
me amaRlobelis mowafe viyavi da bevri ram viswavle misgan. wlebis
ganmavlobaSi misi pirovnebis Sarmis qveS viyavi. misi saxe, Tvalebi, raRac Sinagani
sinaTliT iyo gasxivosnebuli da rwmundebodiT, rom is araCveulebrivi adamiania,
didi inteleqtiT. masTan saubris Semdeg gindoda meti muSaoba, metis gageba, meti
siyvaruli, meti siZulvili…. . . magram yovelTvis meti!
maRali, warmosadegi nodari gamoirCeoda adamianebisadmi gansakuTrebuli
yuradRebiT, mudam fiqrobda da zrunavda mravali adamianis bedze. is orjer
miiwvies aSS-Si eqsperimentebSi samuSaod, magram Cven ver dagvtova...
uazro akrZalvebis CarCoebSi SeuZlebeli iyo saqmis keTilsindisierad keTeba,
rom kanoni ar dagerRvia. ,,yvela instruqcia rom Seasrulo, maSin araferi ar unda
akeTo”_ ambobda n.amaRlobeli. Ees xom Zveli siuJetia _kargi adamiani Znel
adgilze, mZime wlebSi. Uunda gavugoT, rogor uWirda mas.
47
axla, roca gavida wlebi, xedav, rom misi ,,susti wertilebi” Sedegi iyo
uzomod gazrdili pirovnebisa, romelmac Cveni cxovrebiT nakveb asTavian
urCxulTan brZolaSi, adamianebs Zalze gauswro, xolo Sinagani martoobisa da
tkivilisagan nihilizmi ganuviTarda...…
rogorc sCans, niWier da patiosan adamians avtoritarul-biurokratiuli
sistemis pirobebSi (karieris mwvervals miRweulsac ki), ar SeuZlia qveynisaTvis (da
ara misTvis) Zalin saWiros, Cafiqrebulis realizacia. Mmagram SeuZlia, principSi,
SeinarCunos sufTa xelebi da wavides Rirseulad, SesaZloa im imediT, rom mas
STamomavloba daafasebs, magram ufro xSirad, am imedis gareSe...
xasiaTi (akademikosi albert TavxeliZe)
О мертвых надо говоритъ правду, либо ничего
Академик В.Л.Гинзбург
roca naklze, Secdomebze ar werT, sakiTxavadac ise saintereso ar aris.
ai, naxe, rogor weren frangebi TavianT did mwerlebze, msaxiobebze . . .
adamianuri sisuste ufro sainteresoa mkiTxvelTaTvis, vidre qeba.
erosi manjgalaZe
dubnaSi Casvlamde profesor albert TavxeliZes ar vicnobdi. Aamitom,
axalgazrdobis gamo, TvalSi misi naklovanebebi ufro mxvdeboda. Tbilisis
universiteti hqonda damTavrebuli, magram laparaki rusulad uyvarda. vidre
gavicnobdi, amxanagebma miTxres: Tu xedavs rom qarTveli quCaSi usaqmodaa an
erToba, ver itans da Tavad esalmeba: ,,Здравствуйте”, Tu ki xedavs, rom biblioTekaSi
an sadme muSaobs - maSin „gamarjobaT“ da SeiZleba xelic CamoarTvaso.
48
1969 wels dubnis administraciam gamafrTxila, rom TbilisSi gasagzavni
optikuri aparatura (ori didi „gamzomi“ magida) rkinigziT SeiZleba daziandes da
amitom kargi iqneboda sabargo manqanis gamogzavna (ase wauRia erevnis fizikis
instituts).
mivwere werili n.amaRlobels. ,,marsidan Camosuli xom ar xaro“ – momwera
misma TanaSemwem, ciala ioselianma. maSin gadavwyvite a.TavxeliZesTan misvla.
mecnierTa saxlis samkiTxveloSi Jurnal-gazeTebs aTvalierebda. saxe alewili
hqonda, albaT gadaRlisgan. Sevedi da n.amaRloblis saxeliT gadaveci Txovna
manqaniT daxmarebaze.
,,Ви научный сотрудник и должны хорошо соображатъ...“ damiwyo damtvreuli
rusuliT... me ise Seuracxyofilad vigrZeni Tavi, bolomde arc momismenia pasuxi.
bolos me da Cvenma fizikosma iuri TevzaZem (amJamad universitetis
profesoria), Cemi naxazebiT xis konteinerebs wvimis saxuravi gavukeTeT da ,,gamzomi
magidebi“ rkinigziT gavagzavneT. maTi daxmarebiT ramdenime TanamSromelma
sadoqtoro disertacia daicva.
institutis ezoSi. marjvniv prof.i.TevzaZe, 1994w..
es istoria n.amaRlobels rom SevCivle, ,,nu, aseTi xasiaTi aqvs, Senc moeride
xolme“ - mipasuxa.
49
sxedan (marcxnidan marjvniv): doc. a.xelaSvili, doc. r.saluqvaZe, prof. a.TavxeliZe, asp. m.jRarkava, doc. n.amaRlobeli, doc. f.tyebuCava. dganan: umcrosi mecn. TanamSromlebi: v.kekeliZe, m.CargeiSvili, l.markozaSvili, S.SoSiaSvili, v.gogoxia,
b.WilaZe, m. nioraZe, m.CavleiSvili, d.gersamia, v.xmalaZe. dubna. 1970 w.
imave wlebSi dubnis plaJze ramdenime qarTveli visvenebdiT, iqve skamze viRacis
datovebuli radiomimRebi „spidola“ ido. movida a.TavxeliZe, gaixada, icurva,
Semdeg moridebulad visaubreT, Tumca merab eliaSvili (amJamad profesoria),
rogorc mis ojaxTan daaxloebuli, ufro Tamamad iyo. me (bunebiT melanqoliuri
var), cxadia, xmac ar amomiRia.
bolos, yvelam CavicviT da mivdivarT. „А радио кто из вас забыл?“- motrialda
TavxeliZe. Cven vupasuxeT, rom Cveni araa. „А я думал всё время, который из вас такой
дурак, что ходит со „Спидолой“.
ratomRac es „komplimenti“ Cems Tavze miviRe, radgan danarCeni Teoretikosebi
misi mkacri filtraciiT iyvnen datovebulni dubnSi samuSaod.
mis aspirantebs uzomod eSinodaT misi. isini gulnatkeni darCnen, roca
erT-erTi ukraineli aspirantis, v.Selestis disertaciis banketze mis mSoblebs
calke sadRegrZelo miuZRvna: „За здоровье уважаемых родителей“... Selestis mama,
moskovSi breJnvis politbiuros wevri iyo da man Tavis Svils kievSi Teoriuli
fizikis instituti gauxsna, politbiurodan gaTavisuflebis Semdeg ki Svilic
gaaTavisufles direqtorobidan.
erTxel, aspiranti aleqsandre kvinixiZe (axla saq. erovnuli akademiis wevr-
korespondenti, romelic ZiriTadad, ucxoeTSi cxovrobs, Cven ki maSin saSas
veZaxdiT), saRamos 9 saaTze Sewuxebuli movida sastumroSi, Sioda da iqneb rame
50
gaqvso. Ggamikvirda, am dros pirvel sarTulze bufetic da sasadilo-restoranic
muSaobda, mecnierTa saxlis kafec iqve iyo. ,,alekom dRes ukve mnaxa mecnierTa
saxlSi, Semdeg quCaSi da axla rom qveviT daminaxos, TbilisSi gamagdebs.“ _
Semecoda saSa, radgan nomerSi araferi mqonda da is im saRamos vaxSmis gareSe
darCa.
a.TavxeliZem (iseve rogorc n.amaRlobelma, r.saluqvaZem, g.niqobaZem,
T.kopaleiSvilma, T.sanaZem da sxva cnobilma mecnierma), Tbilisis universitetSi 1948
wels Seqmnil fizika-teqnikur fakultetze Seitana sabuTebi. es fakulteti
akademikos p.kapicas iniciativiT Seiqmna. Semdeg p.kapica CamoaSores atomur bombze
muSaobas (i.kurCatovis metoqes, beriasTan mudmivi konfliqti hqonda). Aamitom,
samwliani muSaobis Semdeg es fakultetebi gaauqmes rogorc moskovSi, ise
provinciebSi, maTi studentebi ki sxvadasxva institutebSi gadaanawiles (Tbilisis
universitetis studentebi me-4 kursidan fizikis fakultetis rusulis seqtoris
msmenelebs SeuerTes).
a.TavxeliZes TbilisSi samuSaod Camosvla ar undoda - „iq, muSaobis nacvlad
panaSvidebze sirbili momiwevso“, magram asakSi rom Sevida da moskovis cxovrebis
tempiT daiRala, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis prezidentoba moindoma. es
iolad ver gadawyda. me viyavi mowme, rogor urekavda wlobiT TbilisSi
n.amaRlobels laboratoriis erTaderT telefonze, romelic derefanSi idga da
nodari (ise, rom me ver gamego), pasuxobda: ,,pirvelia winaaRmdegi, masTan enebi
SeaqvTo“...e.i. e.SevardnaZes gulisxmobda, partiis ck pirvel mdivans.
1995w. a.TavxeliZe axali wlis dReebSi moskovSi Tavis mowafeebTan wavida,
(akademikos v.matveevis birTvuli kvlevebis institutSi) da iqidan Seatyobina
sazogadoebas, rom akademiis prezidentobidan janmrTelobis gamo gadadga...
79 wlis asakSi is moskovis universitetis kaTedris gamge gaxda da erT
weliwadSi gardaicvala.
rogorc mecnieri a.TavxeliZe, rasakvirvelia iyo Zlieri, iSviaTi Sromismoyvare,
kargi fsiqologi, maxvili Tvalis mqone. warmoSobiT baRdadidanaa (misi sapatio
moqalaqea), Tumca Tbilisis me-8 vaJTa skola daamTavra. is iyo vaJkacuri bunebis (me
TviTon var mowme, rogor gadaarCina dubnSi qali ZaRlis dakbenas). mas ar uyvarda
dabadebis dRis aRniSvna da ucxoeTSi mivlinebiT emaleboda mliqvnelebs.
a.TavxeliZe orjer iyo wardgenili nobelis premiaze, is leninuri da saxelmwifo
premiis laureaticaa, aqvs sxva saxelmwifo jildoebic.
rac Seexeba mis xasiaTs, n.amaRlobelisa ar iyos, ,,ra vqnaT, aseTi xasiTi aqvs“.
51
kurCatovis moadgile (m. meSCeriakovi)
mogonebebi erTaderTi samoTxea, saidanac ver gamogaZeveben
Jan pol rixteri
mixeil grigolis Ze meSCeriakovi (metsaxelad ,,em-ge”) `atomur proeqtSi~ 11
aspiranti m.meSCeriakovi i.kurCatovTan erTad
akademikos i.kurCatovis moadgile iyo.
taganrogis raionSi, kazakis ojaxSi dabadebuli, umaRlesi ganaTlebis
misaRebad q.leningradSi lamis fexiT Casula. ocdaaTian wlebSi i.kurCatovis
aspiranti gaxda, iqve daojaxda. SeeZina qaliSvili tania, magram Semdeg ojaxi
daiSala.
11 atomuri bombis moqmedebis principi pirvelad akad. n.semionovma Camoayaliba 1940 w.
werilSi, romelic man gaagzavna. . . navTobis saxalxo komisariatSi,sadac werli dakarges.
52
fineTTan omis da leningradis blokadis dros bevrjer daiWra, magram Zlieri
janmrTelobiT gamoirCeoda.
1946 wels, gaeros misiiT, naxevari wliT amerikaSi miavlines. iq, wynar
okeaneSi, atol `bikinize~ morigi atomuri bombis afeTqebis damkvirveblebs Soris
iyo, amitom sabWouri bombis pirveli afeTqebisas12
Tu misi kolegebi _ giorgi flerovi
mis movaleobaSi `atomuri sokos~
zomebis Sedareba Sedioda.
13 , kirile SColkini 14 da a.zaveniagini 15
bolo wuTebamde uSualod bombTan 30 metrian koSkze iyvnen, m.meSCeriakovi aTiode
kilometriT dacilebul bunkerSi iyo i.kurCatovTan,16 i.xaritonTan17, beriasTan18
mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentoba swored am eqsperimentis Catarebis
Semdeg mianiWes m.meSCeriakovs, g.flerovs, b.jelepovs da sxvebs. 50-ian wlebSi
i.kurCatovma ,,em-ge” dubnis centris xelmZRvanelad daniSna. is simkacriT
gamoirCeoda: erTxel rkinigzis xidi xanZarma mTlianad gaanadgura (xisgan yofila).
da
sxva xelmZRvanelebTan erTad. warmatebuli afeTqebis Semdeg berias iq myofni
gadaukocnia da Tan uTqvამს: `Tqven ver warmoidgenT, ra usiamovnebas gadaurCiT, ra
gelodaT, bombi rom ar afeTqebuliyo~.
12 atomuri bombis pirveli gamocda Catarda 1949 wlis 29 agvistos, orSabaTs, dilis 7 saaTze, yazaxeTSi q. semipalatinskidan 100 kilometrze, udabnoSi ganlagebul poligonze. atol ,,bikinize” ki _1946w. moda bikinis tarebaze swored am eqsperimentis socialuri Sedegia. 13 giorgi flerovi (dab. 1913w., rostovi donze) –akademikosi (1968 wlidan), soc. Sromis gmiri, oTxgzis saxelmwifo premiis laureati. 14 SColkini k.i. (dab. 1911w., Tbilisi) – mecn. akademiis wevr-korespondenti, samgzis soc. Sromis gmiri, cimbirSi qveynis raketul-birTvuli TavdacviTi faris Semqmneli (misi Zegli vake-saburTalos SemaerTebel gzaze, fizikis institutTan 2010w. daSales). Zalze principuli iyo; gamalebuli SeiaraRebis winaaRmdeg gamovida xruSCovis da miqoianis winaaRmdeg. ministri e. slavski amoSala leninuri premiebis siidan. amitom, ar airCies akademikosad, Camoaciles saqmes. dauniSnes mcire pensia, ar aRuniSnavT arc erTi misi iubile. bolo wlebSi moskovSi kiTxulobda leqciebs. gardaicvala 49 wlis asakSi. 15 zaveniagini a.p. (dab. 1901w., tulis gubernia) – iyo mZime mrewvelobis ministris (s. orjonikiZis) moadgile. misi TviTmkvlelobis Semdeg norilskis kombinatis direqtoroba daavales. Semdeg gaxda ssrk ministrTa sabWos Tavmjdomaris moadgile. igi gamoirCeoda gansakuTrebuli patiosnebiT da humanuri TvisebebiT. 16 i.kurCatovamde atomuri proeqtis xelmZRvaneloba nils bors SesTavazes. 1949 wlidan i.kurCatovi (beriasTan erTad) ssrk sapatio moqalaqe iyo. 17 xaritoni i.b. (dab. 1904w., peteburgi) akademikosi, samgzis soc. Sromis gmiri. axalgazrdobaSi muSaobda rezerfordTan (kapicasTan erTad). 50 weli iyo arzamas – 16-is
(amJamad q. sarovi) atomuri centris mecnier-xelmZRvანeli. mas mama dapatimrebuli ჰyavda. deda ucxoeTSi gaiqca. `atomur proeqtze~ muSaobisas, usafrTxoebis mizniT, gamouyves mefis salon-vagoni. gamoirCeoda Tavaziani manerebiT da iSviaTi patiosnebiT, sigamxdriT. 1982 w. xelmZRvanelobda zemaRal sixSireze moqmedi kosmosuri iaraRis Seqmnas. gardaicvala 93 wlis asakSi. 18 sabWouri wyalbadis bombic l. p. berias kuratorobiT Seiqmna, amitom is ver daxvrites mis pirvel gamocdamde (1953 w. 12 agvisto).
53
amis gamo dubnaSi matareblis moZraoba Sewyda. m.meSCeriakovma SeuZlebeli SeZlo da
xidi erT dReSi aRadgina.
g.flerovi kotejis ezoSi i.kurCatovTan erTad.
misi simkacre bevr kolegasac ar moswonda. gadamwyveti yofila akademikos
bruno pontekorvos19
bruno pontekorvo (centrSi) Tbilisis universitetSi. 1981 w.
…
gamosvla 1956 wlis partiul krebaze: _ `misi yvelas eSinia”…...
19 pontekorvo b.m. (dab. 1913w., piza, italia) – akademikosi. muSaobda enriko fermisTan
italiaSi. 1938 wels, daqorwinda Sved marina nordblomze. 37 wlis asakSi, aSS-Si germaneli
fuksis (romelmac 1945w. gadmosca atomuri bombis naxazebi sabWoTa kavSirs) dapatimrebis
Semdeg gadmosaxlda dubnaSi. uyvarda saqarTvelo. gardaicvala 80 wlis asakSi.
54
masze nawyeni iyo n.xruSCovic: 1954 wels m.meSCeriakovs SesTavazes wyalbadis
bombis 20
g.flerovi, (marcxnidan meore), m.meSCeriakovi, (marcxnidan mesame),
b.jelepovi (marjvnidan pirveli).
am wlebSi, ,,em-ge”-sTan muSaobda n. amaRlobeli. imdenad daaxloebulan, rom
nodaris TqmiT, amCqarebelze (cxel dReebSi) xSirad trusebSi muSaobdnen.
Tematikaze muSaoba, arcimoviCis moadgilis Tanamdebobaze, razec man uari
Tqva. m. meSCeriakovi gaaTavisufles xelmZRvaneli Tanamdebobidan da mecnier-
TanamSromlad CamoaqveiTes. mis adgilze ki yofili moadgile, benediqt jelepovi
daniSnes. Aamitom iyo maT Soris cudi urTierToba.
1967 wels, m.meSCeriakovi axladgaxsnili gamoTvliTi teqnikis laboratoriis
direqtorad daniSnes (maSin me ukve dubnaSi vmuSaobdi, institutis direqtori ki
n.bogoliubovi21
20 wyalbadis bombis pirveli gamocda 1953w Catarda. amave wels gaxdnen akademikosebi
a.saxarovi, n.bogoliubovi, i.xaritoni, a. aleqsandrovi da sxv.
21 bogoliubovi n.n. (dab. 1909w., niJni novgorodi) – akademikosi, orgzis soc. Sromis gmiri.
Aarzamas-16-Si muSaobda `atomuri proeqtis~ Teoriul gaTvlebze. dubnis saerTaSoriso
institutis direqtori 1965_1988 wlebSi. darCa ori Svili.
iyo). niWier adamians ar gaსWirvebia misTvis axal sferoSi muSaoba.
mas jer kidev amerikaSi yofnisas mosmenili hqonda @,,kibernetikis mamis~, norbert
vineris, leqciebi.
55
sxva dro iyo. m.meSCeriakovi naklebad mkacri da uxeSi gaxldaT, miuxedavad
amisa, roca Cemma xelmZRvanelma (i.karJavinma) mTxova Sevyolodi axali proeqtiT
kabinetSi, Sesvlis momentSi ikiTxa: `Что за х……ня ?“. . .
uyvarda saqarTvelo, qarTvelebi. `mecnierTa saxlis~ TiTqmis cariel
kinodarbazSi, Zvel, saSualo donis qarTul films bolomde ucqerda xolme.
monRoleTisTvis gankuTvnili eqsperimentuli danadgarebi (`gamzomi magidebi~ da
sxv.), m.meSCeriakovis brZolis Sedegad Tbilisis universitetSi moxvda. dubnaSi erT-
erTi Camosvlisas n.amaRlobelma sastumroSi dilis 9 saaTze damibara. davakakune da
naxevradRia karSi namZinarevma nodarma miTxra: `meSCeriakovma guSin restoranSi
dampatiJa,_ didi xania ar dagvileviao,_ amitom gadavdoT dRevandeli Sexvedrao...~ .
erT-erT konferenciaze, me da m.meSCeriakovi erTmaneTis gverdiT movxvdiT.
gavesaubre ucxoeTis STabeWdilebebze (fineTidan axali Camosuli iyo). gaocebuli
iyo ucxoel mecnierTa xelfasebiT.
axla, dubnis sastumros skverSi, kulturis saxlis ukan, im Zelskamis nacvlad,
sadac mas fiqri uyvarda, misi Zegli dgas.
profesori vl. kekeliZe
cxovrebaSi mxolod ori tragediaa,
pirveli _ roca ver axorcieleb
sanukvar ocnebas da meore,
roca miaRwev mis ganxorcielebas
oskar uaildi
dubnidan dabrunebis Semdeg aqtiurad daviwye Cemi Semcvlelis Zebna.
laboratorias sWirdeboda Zlieri studenti, me-5 kurseli. radgan rusuli seqtori
yovelTvis qarTulze ufro Zlieri iyo, dekanis moadgiles, g. aslanidიs, vTxove
daesaxelebina ori friadosani. ` fokina da kekeliZe~ - miTxra g.aslanidim. vidre
sabolood gadavwyvetdi, Cems oTaxSi davbrundi da c. ioselians moveTaTbire.
56
dubna. maRali energiebis laboratoria(ЛВЭ).
_arc fokina gvinda da arc kekeliZe. sul rus-qarTvela xalxi mogyavs,
Taviseburad gajavrda ciala. maxsovda n.amaRlobelis miTiTebac: rusebis dubnaSi
gagzavnas azri ar aqvs – ukan aRar dabrundebiano.
sxva gza ar iyo, daვureke Sin vova kekeliZes da SevTavaze
laboratoriaSi Sexvedra dubnaSi gamgzavrebisTvis.
_`Я такие шутки не принимаю~. - mipasuxa da damikida yurmili. momiwia fakultetis
mdivnisTvis, elena pavlovnasTvis, yvelaferi amexsna. man daureka da dekanatSi
saswrafod mosvla mosTxova.
mokle saubris Semdeg (mas radiofizikis specialobis diplomი hqonda),
v.kekeliZes miveci eqsperimentis avtomatიzaciis dargSi ramdenime danadgaris
aRwera (Cveni specifikis gasacnobad). erTi kviris Semdeg saqaRalde damibruna da
aRelvebulma, am mimarTulebiT muSaobaze uari miTxra. iqve mTxova, iqneb fizikis
mimarTulebiT daerTo neba n.amaRlobels.
v.kekeliZe. 80-ani wlebi.
yvelaferi n. amaRlobels movaxsene. Tu ar vcdebi, iqve iyo r.saluqvaZe da
gadavwyviteT, gamosacdelad Caetarebina seminari fizikis erT-erT sakiTxze.
57
erTi kviris Semdeg xuTiode kacma movismineT es seminari da v. kekeliZe ise
wavida dubnaSi, erTi dRec ar umuSvia TbilisSi momuSave eqsperimentatoris mZime
pirobebSi.
ramdenime welSi man miiRo saqarTvelos saxelmwifo premia (TanaavtorebTan
erTad), iqve daojaxda, daicva sakandidato, Semdeg sadoqtoro disertacia.
axla dubnaSi profesori vladimer kekeliZe erT-erTi didi laboratoriis (e.i.
institutis) direqtori da cnobili sazogado moRvawea.
n.amaRlobelis dakrZalvaze universitetSi samgloviaro mitingze v.kekeliZe
sityviT gamovida, rogorc dubnis saerTaSoriso institutis direqciis
warmomadgeneli.
b o l o s i t y v a
yvela adamiani monawileobs istoriis SeqmnaSi,
maSasadame, TviTeuli CvenTagani,
Tundac mcireodeni wvliliT,
valdebulia xeli Seuwyos mis silamazes da
xeli SeuSalos mis met umsgavsebas.
J.lametri
sul ramdenime TveSi, 2013 wels, sruldeba 50 weli mas Semdeg, rac
n.amaRlobelma (1963 wels) Tbilisis saxelmwifo universitetSi fizikis axal,
Tanamedrove mimarTulebas Cauyara safuZveli.
dRes es mimarTuleba misi mowafeebis da TanamSromlebis mier warmatebiT
viTardeba da sxvadasxva qveynebTan TanamSromlobis donezea gasuli.
58
eWvsgareSea, es saerTaSoriso aRiareba didi koleqtivis mravalwliani,
daZabuli Sromis Sedegia. mis ukan dgas istoria, tradiciebi, viRacis mxardaWera,
kvleviTi institutis farTo da mdidari SesaZleblobebi.
Nnaxevari saukune sakmarisi droa, rom gavlil epoqas retroskopiuli mzeriT
gadavxedoT. CvenTvis gansakuTrebiT Zneli iyo pirveli 10_15 weli, roca yvelaferi
enTuziazmiT, pirvelad keTdeboda, materialuri resursebis, dafinansebis, kadrebis
da gamocdilebis gareSe.
,,Cven, ufrosobam, kidevac rom daviviwyoT Tqveni Tavdadeba da Rvawli, Tqvenive
amxanagebi ar dauSveben amas”_gvarwmunebda nodari erT-erT krebaze ,,uZraobis
periodis” umZimes, 1978 wels, rodesac institutis gaxsnis, kvlevebis dafinansebis da
,,Statebis” miRebis ukve aRaravis sjeroda. am frazaSi kargad Cans madlierebis
kulturis gansakuTrebuli adgili Cvens cxovrebaSi. marTlac, enTuziastebis
Tavdadebuli Sroma istoriis sakuTreba gaxda. istoria ki ubralod, mecnierebis
ganxra rodia_ is Cvens sindiss aRviZebs.
imedi maqvs, mkiTxveli ar damZraxavs, Tu mogonebebis dasrulebisas ramdenime
abzacs dauTmobT Cveni samecniero koleqtivis wevrebs, gansakuTrebiT ki _teqnikur,
momsaxure personals, romlis uangaro profesionalizms didi mniSvneloba aqvs
eqsperimentatorisTvis. mainc, ra iSviaTad vixsenebT am adamianebs. . .
es iyo meore msoflio omis, ormocian wlebSi dabadebuli Taoba, romelmac
patiosnad, kargad zida jvari Znel gzaze. siZneleebTan WidilSi, fizikuri da
moraluri Zalebis ukiduresi daZabvis Sedegad, zogs janmrTelobis, zogs_ojaxuri
problemebi Seeqmna, bevri ki sruliad axalgazrda gardaicvala. E wignis formatis
gamo zogierTi maTgani teqstSi (an ilustaciebSi) ver moxvda: 22
i.avaliani, b.aladaSvili, o.barTaia, i.baRaTuria, a.gavaSeli, g.doliZe, g.deviZe,
g.erisTavi, S.esakia, T.Tofuria, i.Tuliani, T.kvaWaZe, g.kurataSvili, a.liparteliani,
22 saukeTeso, 1986-1988 wlebSi institutis TanamSromelTa ricxvi 300 kacs aRwevda. aq CamoTvlilia mxolod Cemi kolegebi da uSualo xelqveiTebi, romelTac, rogorc
eqsperimentatori, kargad vicnobdi.
59
n.lomiZe, m.margvelaSvili, i.maCabeli, g.maWaraSvili, i.minaSvili, d.mirianaSvili,
z.merebaSvili, k.mestviriSvili, z.menTeSaSvili, z.metreveli, a.mWedliSvili, d.mJavia
q.natroSvili, T.rogava, z.saluqvaZe, t.saxelaSvili, m.tabiZe, g.tatiSvili, a.tomaraZe,
l.xarxelauri, d.xelaSvili, v.xmalaZe, r.SaniZe, m.CaCxunaSvili, e.Ciqovani, g.jibuti,
d.jinWaraZe, v.jorjaZe;
inJiner-teqnikuri da administraciuli personali: q.avaliani, v.alTabaevi,
i.andRulaZe, j.asaTiani, c.aroSiZe, d.axvlediani, l.afaqiZe, e.baraTaSvili, m.basilia,
j.buJgulaSvili, z.gobroniZe, l.gogitiZe, l.goguaZe, l.gvenetaZe, i.gurgeniSvili,
v.daviTaSvili, v.dvali, n.dudinova, n.endelaZe, l.eiCisi, g.vaSakiZe, g.varazi,
z.iaSvili, k.luxava, e.managaZe, l.mirianaSvili, q.miqaZe, n.melaSvili, g.meliTauri,
i.novikovi, n.nozaZe, a.pavlovskaia, m.razmaZe, c.sariSvili, z.svetliCnaia, e.sxilaZe,
b.tokvi, g.tyeSelaSvili, n.qadagiZe, g.qavTaraZe, r.xomeriki, t.yorbesaSvili, s.cirekiZe,
j.CubinaSvili, m.CubinaSvili, c.CxeiZe, l.SublaZe, d.WavWaniZe, b.WankotaZe,
s.jojua, l.julayiZe;
Tqvens winaSea Cveni Taobis cxovreba, savse ZiebiT, gulistkeniT, SecdomebiT
da mignebebiT _ namdvili cxovreba. axal TaobasTan SedarebiT, Cven ufro miamitni
viyaviT. amasTan,Yyoveli Taoba jiutad cdilobs misces STamomavlobas rac SeiZleba
meti informacia Tavis Tavze, imis rwmeniT, rom am gziT didi xniT (Tu mudmivad
ara) gaagrZelebs Tavis yofnas qveyanaze.
da bolos, bodiSs vuxdi im ojaxebs, romelTa Rirsebasac, SesaZloa uneburad,
Crdili miadga Cemi ,,biografiuli narkvevebis” gamoqveynebiT.
60