1

VILKAVIŠKIO RAJONO PAJEVONIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO

PLANAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilkaviškio rajono Pajevonio pagrindinės mokyklos (toliau – mokyklos) 2017–2018 ir

2018–2019 mokslo metų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – mokyklos ugdymo planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtintu 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintais 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir mokyklos mokytojų taryboje 2016-06-23 (protokolo Nr. S-2-4) priimtais nutarimais. Mokyklos ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, pritaikytų turintiems specialiųjų poreikių vaikams programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Pajevonio pagrindinėje mokykloje 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais. Mokyklos ugdymo planą, vadovaudamiesi demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, rengė Pajevonio pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017m. birželio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-70 sudaryta darbo grupė.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – suformuoti 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą atsižvelgiant į mokyklos ugdymo tikslus.

3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai: 3.1. suformuoti mokyklos ugdymo turinį; 3.2. nustatyti ugdymo proceso organizavimo trukmę ir pamokų skaičių ugdymo

programoms įgyvendinti; 3.3. numatyti priemones ugdymo rezultatams gerinti. 4. Prioritetinis mokyklos ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam besimokančiajam

pasiekti geresnių ugdymo (si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

5. Ugdymo uždaviniai: 5.1. kurti ugdymo (si) aplinką, padedančią kiekvienam besimokančiajam pasiekti geresnių

ugdymo (si) rezultatų ir įgyti kompetencijų; 5.2. taikyti mokymo ir vertinimo metodikas, individualizuojančias ir diferencijuojančias

veiklą pagal mokinių gebėjimus, pasiekimų lygius, mokymosi stilius. 6. Šiame plane vartojamos sąvokos atitinka Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamas

sąvokas.

II SKYRIUS 2016–2017 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO

ANALIZĖ 7. 2016–2017 mokslo metų Pajevonio pagrindinės mokyklos ugdymo planas buvo

parengtas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, higienos norma, mokyklos mokytojų taryboje 2015-06-22 (protokolo Nr. S-2-4) priimtais nutarimais, mokyklos 2016 metų veiklos ir

PATVIRTINTA Pajevonio pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. 5-V-

2

2016‒2018 metų strateginiais planais. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą, įvertinus mokyklos turimus išteklius ir bendruomenės lūkesčius, remtasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų ir mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

Mokyklos planas reglamentavo pradinio ir pagrindinio ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikytų programų, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą Pajevonio pagrindinėje mokykloje 2016–2017 mokslo metais.

Svarbiausi praėjusių mokslo metų ugdymo plano uždaviniai – suformuoti mokyklos ugdymo turinį, nustatyti ugdymo proceso organizavimo trukmę ir pamokų skaičių ugdymo programoms įgyvendinti, numatyti priemones ugdymo rezultatams gerinti.

Prioritetinis mokyklos ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam besimokančiajam pasiekti geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

2016–2017 m. m. mokykloje buvo suformuoti 4 pradinio ugdymo (1–4 klasių) ir 6 pagrindinio ugdymo (5–10) klasių komplektai. Mokslo metus pradėjo 89 mokiniai, baigė 87: 1–4 klasėse – 32, 5–10 klasėse – 55. Pradinį išsilavinimą įgijo 10 ketvirtos, pagrindinį – 9 dešimtos klasės mokiniai. 1 šešiolikmetis pagrindinės mokyklos nebaigė.

1–4 klasių mokiniai mokslo metus baigė 94 proc. pažangumu. 5–10 klasių pažangumas – 96 proc. 1–10 klasių mokslo metų pažangumo vidurkis yra 95 proc. Nors tai yra mokyklos 2016–2018 metų strateginiame plane numatytas siekinys, labai gerai mokslo metus baigusių mokinių yra tik 9 proc.

Mokymosi spragų atsirado, mokiniams praleidžiant pamokas. 2016–2017 m. m. vienas mokinys vidutiniškai praleido 67 pamokas, iš jų – 4 (2 kartus daugiau, negu praėjusiais mokslo metais) nepateisintos.

Buvo sudarytos sąlygos kiekvienam mokiniui mokytis pagal gebėjimus ir pasiekti aukščiausią jam įmanomą lygį. Iš ugdymo plane numatytų pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, 1 val. buvo skirta integruotam informacinių technologijų mokymui 8 klasėje; ilgalaikėms konsultacijoms turintiems mokymosi sunkumų mokiniams 1 ir 3 klasėse ‒ po 1 pamoką, 2 ir 4 klasėse ‒ po 1,5 pamokos, 1 val. anglų k. 10 klasėje, po 1 val. matematikai 5–8 ir 10 bei 0,5 val. – 9 klasėse, 0,5 val. chemijai 8 klasėje, 1 val. informacinėms technologijoms 8 klasėje, lietuvių kalbos moduliui „Skyrybos įgūdžių gilinimas“ 9 klasėje, užsienio kalbai (rusų) 6 klasėje. Konsultacijų skyrimas pasiteisino: tik 4 mokiniams buvo skirti papildomi darbai, nė vienas mokinys nepaliktas kartoti kursą.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems buvo sudaryti individualūs ugdymo planai. Mokslo metų pradžioje 1–10 klasėse mokėsi 8 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi

poreikių. Iš jų 2 buvo ugdomi pagal individualizuotą, 6 – pagal pritaikytas bendrąsias ugdymo programas. Per mokslo metus Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyboje buvo įvertinti 6 mokiniai, jiems skirtas specialusis ugdymas ir švietimo pagalba. Palyginus su praėjusiais mokslo metais, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičius padidėjo beveik 2 kartus. Mokslo metų pabaigoje 1–10 klasėse buvo 14 (16,1 proc.) tokių mokinių.

Mokykla integruoja mokomųjų dalykų ugdymo turinį, kai kurias temas. Programų integravimą į ugdymo turinį ir tarpdalykinę integraciją dalykų mokytojai numato ilgalaikiuose planuose. Į ugdymo turinį integruojamos Žmogaus saugos 1–4 klasėse, Etninės kultūros, Informacinių technologijų pradmenų, Sveikatos ugdymo, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa buvo integruojama į klasių valandėles, pasitelkiant visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, ugdymo karjerai programa – į klasių valandėles ir ugdymo proceso dienas, skirtas kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai. Mokinių socialinei-pilietinei veiklai 5‒10 klasėse organizuoti buvo skiriama po 6 pamokas kiekvienoje klasėje per mokslo metus. Ši veikla buvo vykdoma per ugdymo procesą, skirtą kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai (klasių vadovai gruodžio mėn. organizavo Gerumo dieną).

3

Mokinių kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai 1–4 klasėse organizuoti buvo skirta 10 dienų, 5–10 klasėse – 7 dienos per mokslo metus. Per jas vykdyti įvairūs trumpalaikiai projektai, organizuotos ugdymo karjerai veiklos, ekskursijos į senąsias Lietuvos sostines (Trakus, Kernavę), Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą, „Kalba.lt“ centrą Marijampolėje, Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą ir kt.

Formuojant bendrąsias ir dalykines kompetencijas, ugdymo procesas buvo organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir įvairiose aplinkose. Mokymo vietą pagal mokymosi tikslus ir uždavinius rinkosi mokytojai. 1–4 kl. mokiniai vyko į edukacines programas „Atvelykio papročiai ir tradicijos“ Paežerių dvaro muziejuje, „Smagūs bandymai“ knygyne „Pegasas“ Marijampolėje, 5 ir 6 kl. mokiniai lankėsi Vilkaviškio geležinkelio stotyje, J. Basanavičiaus sodybos-muziejaus edukacijoje „Vargo mokykla“, 7–8 kl. – V. Kudirkos muziejuje ir kt.

Visi 1–10 klasių mokiniai turėjo galimybę dalyvauti susitikimuose su mokykloje viešėjusiais vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu, Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro Vilkaviškio filialo draugijos pirmininku G. Rašimu ir kitais draugijos nariais, stebėti „Drakoniuko teatro“, klouno Vytuko pasirodymus ir kt.

Ugdymo procese buvo tobulinamas diferencijavimas, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Mokytojai individualizavo užduotis pagal mokymosi poreikius, mokinių gebėjimus ir polinkius, stengėsi parinkti tinkamą mokymosi tempą, taikė individualios ir grupinės veiklos metodus, skatino bendradarbiavimą mokantis, savitarpio pagalbą.

Intensyvinant buvo mokoma žmogaus saugos: 5 klasėje baigtas 5–6 klasių kursas, 7 klasėje baigtas 7–8 klasių kursas, 10 klasėje – 9–10 klasių kursas.

Gabiems mokiniams buvo sudarytos sąlygos gilinti akademines žinias, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, plėtoti individualius saviraiškos gebėjimus. Mokykla, įvertinusi mokinių poreikius, turimas lėšas, 17 val. skyrė neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti. Neformaliojo švietimo veikloje dalyvavo visi (100 proc.) 1–10 klasių mokiniai. 48 proc. mokinių lankė vieną, po 26 proc. – du ir tris būrelius. Populiariausi – muzikos ir sporto būreliai. Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti mokyklos ir rajono renginiuose: šventėse, konkursuose, festivaliuose, sporto varžybose.

Per mokslo metus 1–10 klasių mokiniai (individualiai ir komandomis) laimėjo 5 prizines (I–III) vietas tarptautinėse olimpiadose, 1 – respublikoje ir 13 – rajone; už dalyvavimą įvairiuose piešimo konkursuose gauta padėkos raštų, prizų, dovanėlių; edukaciniuose konkursuose ,,Olympis“ 3 mokiniai apdovanoti medaliais, daugiau kaip pusė dalyvavusių šiuose konkursuose – diplomais; „Kalbų Kengūros“ (anglų k.) konkurse pelnė 2 auksinius diplomus.

Mokykla padėjo mokiniams iš nepalankios socialinės kultūrinės aplinkos: visi socialiai remtini mokiniai buvo aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir maitinami. Mokytojai ir bendraklasiai buvo nusiteikę pozityviai socialinę atskirtį patiriančių vaikų atžvilgiu. Birželio mėn. organizuota vasaros dienos stovykla, kurioje dalyvavo 40 mokinių. Stovyklos veiklas užbaigė mokinių ekskursija į Lietuvos jūrų muziejų.

Ugdymo procese nuolat naudojamos informacinės technologijos kaip demonstracinė, mokymosi individualiai ir bendradarbiaujant, informacijos paieškos ir sklaidos priemonė. Kiekviename kabinete yra kompiuteris, stacionarus multimedijos projektorius, pamokos vedamos kompiuterių klasėje, naudojamos aktyviosios biologijos, lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo „Šviesos“ leidyklos pamokos. Mokiniai geba rengti pateiktis, naudotis mokomosiomis programomis, susirasti informacijos įvairiuose šaltiniuose.

Mokykloje yra susitarta dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos. Mokinių tėvai sistemingai informuojami apie vaikų mokymosi pasiekimus ir gebėjimus. Informacija pateikiama elektroniniame dienyne, pasiekimų knygelėse, pradinukų pasiekimų ir veiklos dienoraščiuose, tėvų susirinkimuose, telefonu, informacinėmis technologijomis. Vertinimo metu sukauptą informaciją stengiamasi efektyviau panaudoti kiekvieno mokinio pažangai.

Individuali pasiekimų ir pažangos informacija buvo naudojama pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui siekiant geresnio rezultato.

4

Kiekvienas mokinys, padedamas klasės vadovo, įsivertino bendrąsias kompetencijas, apmąstė savo veiklą, numatė jos tobulinimo būdus.

2017 m. pavasarį 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniai dalyvavo Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime.

Diagnostinių testų užduotis atliko 9 antros klasės mokiniai (iš jų 2 mokosi pagal pritaikytas bendrąsias ugdymo programas). Jie iš matematikos testo surinko 60 proc., skaitymo – 72,6 proc., rašymo (kalbos sandaros pažinimas) – 75 proc., rašymo (teksto kūrimas) – 70,7 proc. taškų.

Standartizuotų testų užduotis atliko 10 ketvirtos klasės mokinių. Visų testų rezultatai yra geresni už šalies mokyklų skirtingų vietovių ir mokyklų tipų mokinių vidutinius rezultatus: matematikos vidutiniškai surinkta 56,5 proc., rašymo – 65,9 proc., skaitymo – 61,6 proc., pasaulio pažinimo – 66,7 proc. taškų.

Skaitymo aukštesnįjį lygį pasiekė 3, pagrindinį – 1, patenkinamą – 6 mokiniai. Rašymo užduotys mokiniams sekėsi sunkiau: 3 pasiekė aukštesnįjį lygį, 3 – pagrindinį, 3 –

patenkinamą, 1 mokinys pasiekė patenkinamo lygio. Matematikos aukštesniuoju lygiu įvertinti 3, pagrindiniu – 5, patenkinamu – 2 mokinių

pasiekimai. Pasaulio pažinimo aukštesnįjį lygį pasiekė 3, pagrindinį – 6, patenkinamą – 1 mokinys. 4 klasės standartizuotų testų rezultatai pateikiami lentelėje.

Testas Aukštesnysis lygis

skaičius (proc.)

Pagrindinis lygis

skaičius (proc.)

Patenkinamas lygis

skaičius (proc.)

Nepasiektas patenkinamas

lygis skaičius (proc.)

Skaitymas (10) 3 (30,0) 1 (10,0) 6 (60,0) 0 Rašymas (10) 3 (30,0) 3 (30,0) 3 (30,0) 1 (10,0) Matematika (10) 3 (30,0) 5 (50,0) 2 (20,0) 0 Pasaulio pažinimas (10)

3 (30,0) 6 (60,0) 1 (10,0) 0

Skaitymo (teksto suvokimo), rašymo (teksto kūrimo) ir matematikos testus atliko 10 šeštos

klasės mokinių (iš jų 1 mokosi pagal pritaikytas bendrąsias ugdymo programas). Geriausiai mokiniams sekėsi atlikti matematikos testą – jie surinko vidutiniškai 52,2 proc. taškų (atsiliko tik nuo didmiesčių mokyklų vidurkio). Skaitymo (vidurkis – 45,6 proc.) ir rašymo (vidurkis – 43,3 proc.) testų rezultatai nedaug (2 proc.) skiriasi nuo pagrindinių mokyklų vidurkio.

Skaitymo ir matematikos aukštesnįjį lygį pasiekė 1, pagrindinį – 8, patenkinamą – 1 mokinys.

Rašymo aukštesnįjį lygį pasiekė 1, pagrindinį – 2, patenkinamą – 5, nepasiekė patenkinamo lygio 1 mokinys.

6 klasės standartizuotų testų rezultatai (be SUP) pateikiami lentelėje.

Testas Aukštesnysis lygis

skaičius (proc.)

Pagrindinis lygis

skaičius (proc.)

Patenkinamas lygis

skaičius (proc.)

Nepasiektas patenkinamas

lygis skaičius (proc.)

Skaitymas (10) 1 (10,0) 8 (80,0) 1 (10,0) 0 Rašymas (10) 1 (10,0) 2 (20,0) 5 (50,0) 1 (10,0) Matematika (10) 1 (10,0) 8 (80,0) 1 (10,0) 0

8 klasėje mokosi 12 mokinių, iš jų 3 – pagal pritaikytas bendrąsias ugdymo programas.

Standartizuotų lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų testų užduotis atliko 11 aštuntos klasės mokinių (1 mokinys sirgo). Matematikos vidutiniškai surinkta 43,5 proc., skaitymo

5

– 54,0 proc., socialinių mokslų – 45,3 proc., gamtos mokslų – 46,4 proc. taškų. Rašymo testas sekėsi geriausiai: mokiniai vidutiniškai surinko 59,5 proc. taškų (daugiau už visų šalies mokyklų skirtingų vietovių ir mokyklų tipų mokinių vidutinius rezultatus).

Skaitymo aukštesnįjį lygį pasiekė 1, pagrindinį – 6, patenkinamą – 2 mokiniai, 2 mokiniams nepavyko pasiekti patenkinamo lygio.

Rašymo aukštesnįjį lygį pasiekė 1, pagrindinį – 7, patenkinamą – 3 mokiniai. Matematikos 1 mokinys pasiekė aukštesnįjį, 3 – pagrindinį, 5 – patenkinamą lygius, 2

mokiniai patenkinamo lygio nepasiekė. Socialinių mokslų 9 mokiniai pasiekė pagrindinį, 1 – patenkinamą lygius, 1 mokinys

patenkinamo lygio nepasiekė. Gamtos mokslų aukštesniuoju lygiu įvertinti 1, pagrindiniu – 8, patenkinamu – 1 mokinys,

1 mokinys patenkinamo lygio nepasiekė. Nepasiekę patenkinamo lygio mokiniai mokosi pagal pritaikytas bendrąsias ugdymo

programas. Atliekant testų užduotis, jiems mokymosi pagalba nebuvo teikiama. 8 klasės standartizuotų testų rezultatai (4 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai

atliko užduotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti mokiniai) pateikiami lentelėje:

Testas Aukštesnysis lygis

skaičius (proc.)

Pagrindinis lygis

skaičius (proc.)

Patenkinamas lygis

skaičius (proc.)

Nepasiektas patenkinamas

lygis skaičius (proc.)

Skaitymas (11) 1 (9,1) 6 (54,5) 2 (18,2) 2 (18,2) Rašymas (11) 1 ( 9,1) 7 (63,6) 3 (27,3) 0 Matematika (11) 1 (9,1) 3 (27,3) 5 (45,4) 2 (18,2) Socialiniai mokslai (11)

0 (18,2) 9 (81,8) 1 (9,1) 1 (9,1)

Gamtos mokslai (11)

1 (9,1) 8 (72,7) 1 (9,1) 1 (9,1)

Taigi 2 klasės diagnostinio skaitymo ir 4, 6, 8 klasių visų dalykų standartizuotų testų

mokyklos rezultatai vertintini gerai, nes yra aukštesni už kaimo mokyklų ir pagrindinių mokyklų (kaimo vietovėje ir pagrindinės mokyklos tipo yra ir Pajevonio pagrindinė mokykla) rezultatų vidurkius. 2 klasės rašymo (teksto kūrimo, kalbos sandaros pažinimo) ir matematikos rezultatai yra žemesni už kaimo ir pagrindinių mokyklų rezultatų vidurkius. Lyginant mokyklos mokinių skirtingų testų rezultatus, pastebimi labai geri 4 klasės mokinių skaitymo, rašymo ir pasaulio pažinimo, 8 klasės mokinių rašymo pasiekimai ir šiek tiek prastesni 2 klasės mokinių matematikos pasiekimai.

Strateginėje Tolesniam mokymuisi reikalingų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymo programoje esame numatę, kad mokymo ir mokymosi kokybė gerės tuomet, kai standartizuotų testų aukštesnįjį lygį pasiekusių mokinių bus ne mažiau kaip 80 proc. nuo 9, 10 balų (aukštesnį lygį 2 ir 4 klasėje) metinį įvertinimą turinčių mokinių. Bendras 10 klasės metinis dalyko įvertinimas bus ne daugiau kaip pusę balo didesnis už PUPP įvertinimą.

Išanalizavus mokinių metinių ir standartizuotų testų rezultatus paaiškėjo, kad standartizuotų testų aukštesnįjį lygį pasiekė visi (100 proc.) 4 klasės mokiniai, kurių metiniai mokymosi pasiekimai įvertinti aukštesniuoju lygiu.

Standartizuotų matematikos testų aukštesnįjį lygį pasiekė visi (100 proc.) 6 ir 8 klasės mokiniai, turėję 9, 10 balų metinius įvertinimus. Lietuvių kalbos ir gamtos mokslų testų aukštesnįjį lygį pasiekė 33,3 proc. 6 ir 8 klasių mokinių, turėjusių 9, 10 balų metinius įvertinimus. Nė vieno iš 7 labai gerai istoriją ir geografiją besimokančių aštuntokų socialinių mokslų testai neįvertinti aukštesniuoju lygiu.

6

Taigi, dalies 6 ir 8 klasės aukštesniuoju lygiu įvertintų mokinių realios galimybės yra mažesnės. Skatindami kiekvieną mokinį pasiekti aukščiausią jam įmanomą lygį, mokytojai neturėtų pervertinti mokinio pasiekimų.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas parodė gerus (lyginant su metiniais įvertinimais) lietuvių kalbos ir nedžiuginančius matematikos rezultatus. PUPP dalyvavo 9 dešimtos klasės mokiniai. Visi gavo patenkinamus lietuvių k. įvertinimus. Didžiausias įvertinimas – 9, mažiausias – 4, pažymio vidurkis – 6,6 (metinio – 6,4). Matematika mokiniams sekėsi žymiai prasčiau: tik 5 mokinių darbai įvertinti patenkinamai. Didžiausias matematikos PUPP įvertinimas – 6, mažiausias – 1, pažymio vidurkis – 3,8 (metinio – 5,0). Lietuvių kalbos PUPP pažymių vidurkis yra tik 0,2 balo didesnis už metinio įvertinimo vidurkį, o matematikos mokinių pasiekimai per mokslo metus buvo pervertinti, nes PUPP įvertinimai yra 1,2 balo mažesni už metinį įvertinimą.

III SKYRIUS UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

8. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia, mokiniams skiriamos atostogos, ugdymo

proceso trukmė: 8.1. 2017–2018 mokslo metų:

Klasės Laikotarpiai

1–4 5–10 Ugdymo proceso pradžia ir pabaiga 2017 m. rugsėjo 1 d.–

2018 m. gegužės 31 d. 2017 m. rugsėjo 1 d.‒ 2018 m. birželio 15 d.

Ugdymo proceso trukmė dienomis 170 181 Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d.–lapkričio 3 d. Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d.–2018 m. sausio 3 d. Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d.–vasario 23 d. Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d.–balandžio 6 d. Vasaros atostogos 2018 m. birželio 1 d.–

rugpjūčio 31 d. 2018 m. birželio18 d.– rugpjūčio 31 d.

8.2. 2018–2019 mokslo metų:

Klasės Laikotarpiai

1–4 5–10 Ugdymo proceso pradžia ir pabaiga 2018 m. rugsėjo 1 d.–

2019 m. birželio 7 d. 2018 m. rugsėjo 1 d.– 2019 m. birželio 21 d.

Ugdymo proceso trukmė dienomis 175 185 Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d.–lapkričio 2 d. Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d.–2019 m. sausio 2 d. Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d.–vasario 22 d. Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio23 d.–balandžio 26 d. Vasaros atostogos 2019 m. birželio 10 d.–

rugpjūčio 31 d. 2019 m. birželio 24 d.–rugpjūčio 31 d.

8.3. Paskelbus ekstremaliąją padėtį, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir

neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ar esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali nevykti 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas atvykusiems į mokyklą mokiniams vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi

7

reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

9. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, skirstomas pusmečiais:

9.1. 2017–2018 mokslo metų pirmas pusmetis 2017-09-01–2018-01-12, antras nuo 2018-01-15 iki mokslo metų pabaigos;

9.2. 2018–2019 mokslo metų pirmas pusmetis 2018-09-01–2019-01-11, antras nuo 2019-01-14 iki mokslo metų pabaigos.

10. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma pagal dalykus. Pirmoje klasėje pamokos trukmė – 35 min., kitose – 45 min.

11. Mokykloje yra grupinio ir pavienio mokymosi formos. Grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pavienio mokymosi forma įgyvendinama savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (kai dėl ligos ar patologinės būklės gydytojų konsultacinė komisija skiria mokymą namie).

12. Mokykloje vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programos.

IV SKYRIUS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

13. Pradinio, pagrindinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programoms grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriama ugdymo valandų per savaitę:

13.1. 2017‒2018 m. m.:

Klasė ir skiriamų pamokų skaičius Mokomasis dalykas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Lietuvių kalba ir literatūra 8 7 7 7 5 5 5 5 4 Anglų kalba 2 2 2 3 3 3 3 3 Rusų kalba 2 2 2 2 Matematika 4 5 5 4 4 4 4 4 3 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 0 Gamta ir žmogus 2 2 0 Biologija 2 1 2 Fizika 1 2 2 Chemija 2 2 Informacinės technologijos 1 1 1 1* 1 Istorija 2 2 2 2 2 Pilietiškumo pagrindai 1 Geografija 2 2 2 2 Ekonomika ir verslumas 1 Dailė ir technologijos 2 2 2 2 0 Dailė 1 1 1 1 1 Muzika 2 2 2 2 1 1 1 1 1 Technologijos 2 2 1 2 1 Kūno kultūra 3 2 3 3 3 2 2 2 2 Žmogaus sauga 1 1 0 Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

22 23 24 23 26 28 29 30 31

Ugdymo Ilgalaikės 1 1,5 1 1,5 1 1 1 2,5 0,5

8

konsultacijos Moduliai 1

poreikių tenkinimas, mokymosi pagalba

Papildomos dalykų pamokos

1

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

23 24,5 25 24,5 27 30 30 32,5 32,5

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2

*integruojama su kitais dalykais 13.2. 2018‒2019 m. m.:

Klasė ir skiriamų pamokų skaičius

Mokomasis dalykas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Lietuvių kalba ir literatūra 8 7 7 7 5 5 5 5 4 5 Anglų kalba 2 2 2 3 3 3 3 3 3 Rusų kalba 2 2 2 2 2 Matematika 4 5 5 4 4 4 4 4 3 4 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 0 0 Gamta ir žmogus 2 2 0 0 Biologija 2 1 2 1 Fizika 1 2 2 2 Chemija 2 2 2 Informacinės technologijos 1 1 1 1* 1 1 Istorija 2 2 2 2 2 2 Pilietiškumo pagrindai 1 1 Geografija 2 2 2 2 1 Ekonomika ir verslumas 1 0 Dailė ir technologijos 2 2 2 2 0 0 Dailė 1 1 1 1 1 1 Muzika 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 Technologijos 2 2 1 2 1 1,5 Kūno kultūra 3 2 3 3 3 2 2 2 2 2 Žmogaus sauga 1 1 0 0,5 Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

22 23 24 23 26 28 29 30 31 31

Ilgalaikės konsultacijos

1 1,5 1 1,5 1 1 1 2,5 0,5 2

Moduliai 1

Ugdymo poreikių tenkinimas, mokymosi pagalba

Papildomos dalykų pamokos

1

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

23 24,5 25 24,5 27 30 30 32,5 32,5 33

Neformalusis švietimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3

*integruojama su kitais dalykais

14. Bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje: 14.1. mokytojams: 14.1.1. kalbėti ir rašyti taisyklinga lietuvių kalba, laikytis bendrinės kalbos tarties,

kirčiavimo, gramatikos ir leksikos normų; 14.1.2. informacinių technologijų pamokose naudotis lietuviška aplinka;

9

14.1.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu visų dalykų pamokose;

14.1.4. siekti, kad mokiniai taisyklingai tartų, kirčiuotų ir vartotų mokomojo dalyko terminus. Kabinetuose įrengti stendus, kurių turinyje mokoma, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių mokomojo dalyko žodžių ir jų formų vartojimo klaidų;

14.1.5. kalbos patarimus ir taisymus mokiniams pateikti taktiškai, netrikdant pamokos ir nesudarant klasėje nereikalingos įtampos;

14.1.6. tikrindami rašomuosius darbus, privalo juose ištaisyti arba pažymėti visas mokinių padarytas rašybos, skyrybos ir gramatikos klaidas. Jeigu mokinys padarė daug klaidų, darbas negali būti įvertintas labai gerai arba puikiai (pažymiu 9 arba 10). Jei darbas parašytas tvarkingai ir be klaidų, mokytojo nuožiūra galima pažymį padidinti vienu balu;

14.1.7. drausminti pamokose ir po jų necenzūrinius žodžius, nelietuvišką leksiką vartojančius mokinius.

14.2. mokiniams: 14.2.1. pamokose bendrauti su mokytoju ir/ar bendraklasiais taisyklinga bendrine lietuvių

kalba; 14.2.2. visų dalykų pamokose rašyti aiškiai, įskaitomai, taikyti lietuvių kalbos pamokose

išmoktas rašybos ir skyrybos taisykles; 14.2.3. rašto darbus rašyti ranka, išskyrus mokytojo skirtas užduotis tekstą parašyti

naudojantis informacinėmis technologijomis; 14.2.4. informacinių technologijų pamokose (kuriant dokumentus, redaguojant tekstus ir

pan.) naudoti tik lietuvišką aplinką (lietuvišką klaviatūrą); 14.2.5. rašyti sąsiuviniuose mėlynu rašikliu taisyklingai, tvarkingai, dailiai; 14.2.6. viršelyje užrašyti mokyklos pavadinimą, klasę, mokinio vardą ir pavardę,

sąsiuvinio paskirtį. Pavyzdžiui: Pajevonio pagrindinės mokyklos 5 klasės mokinio Varduko Pavarduko lietuvių kalbos darbai

Pajevonio pagrindinės mokyklos 5 klasės mokinio Varduko Pavarduko matematikos rašomieji darbai

14.2.7. privalo perbraukti klaidingai parašytą raidę ar žodį ir virš jo užrašyti reikiamą, jei

norima ištaisyti klaidą; 14.2.8. datą užrašyti taip: 14.2.8.1. 1 ir 2 klasėse – per vidurį žodžiais, pavyzdžiui: spalio 1 d.; 2017 m. rugsėjo 2 d.; 14.2.8.2. 3‒10 klasėse – paraštėje trimis arabiškų skaitmenų grupėmis, rašant tarp jų

brūkšnelius, pavyzdžiui: 2013-09-02 (taškas gale nededamas). Jei sąsiuvinio paraštės siauros, o mokinio rašomi skaitmenys platūs, galima rašyti tik mėnesį ir dieną: 09-02 (taškas gale nededamas);

14.2.8.3. užsienio kalbų pamokose galioja tų kalbų šalių datos rašymo tradicija. 14.2.9. neįžengti į sąsiuvinio paraštę, nepalikti nebaigtų eilučių prieš paraštę, išskyrus tuos

atvejus, kai baigiasi pastraipa. Naują pastraipą pradėti toliau nuo krašto. Tarp antraštės ir teksto palikti tuščią eilutę;

14.2.10. tekstą rašyti pradėti tame pačiame puslapyje, kur yra pavadinimas. 15. Skaitymo, rašymo, kalbėjimo gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas,

įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, metodai: 15.1. dalyko užduotims naudojami tekstai; 15.2. užduotyse raštu ir žodžiu pateikiama atvirojo tipo klausimų (mokyti argumentuoti); 15.3. skiriama dalykinio rašymo užduočių; 15.4. skiriama užduočių rasti tekste esminius žodžius, svarbiausias frazes; 15.5. mokoma naudotis teksto struktūrinėmis ir grafinėmis savybėmis (pasakyti paryškintų

žodžių, teksto pastraipų, piktogramų, teksto skyrelių pavadinimų tikslą ir pan.);

10

15.6. skiriama užduočių patiems mokiniams suformuluoti klausimų iš perskaityto teksto; mokoma į juos atsakyti savais žodžiais arba citatomis;

15.7. skiriama užduočių sudaryti teksto turinio planą, naudojantis klausimais, trumpomis formuluotėmis, esminiais žodžiais;

15.8. skiriama užduočių rasti nežinomų žodžių reikšmes ir reikiamą informaciją žodynuose, žinynuose ar kituose šaltiniuose;

15.9. lyginama skirtingų šaltinių informacija, atrinkama ir vertinama svarbi ir nesvarbi informacija (informacijos grupavimas sudarant lentelę, jos pristatymas ir komentavimas);

15.10. skiriama užduočių formuluoti išvadas, paremtas perskaitytu tekstu; 15.11. skiriama užduočių rasti tekste pavyzdžių (citatų, charakteringų detalių); 15.12. skiriama užduočių perskaitytą tekstą atpasakoti, išskiriant svarbiausią informaciją; 15.13. reikalaujama atsakymų į klausimus pilnaisiais sakiniais; 15.14. skiriama užduočių informaciją apibendrinti raštu, parašant pastraipą pagal modelį:

pagrindinis teiginys → teiginio įrodymai → išvada; 15.15. skiriama užduočių rasti teksto (pastraipos) pagrindinę mintį ar ją suformuluoti; 15.16. skiriama užduočių savarankiškai parengti pranešimą su vaizdine medžiaga; 15.17. sudaroma situacijų kalbėti viešai (kreiptis į auditoriją, pristatyti temą ir pasakyti

kalbą). 16. Skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas, įgyvendinant

pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, metodai: 16.1. informacijos paieška, analizė, patikimumo įvertinimas, atranka, apibendrinimas,

pristatymas; 16.2. naudojimasis elektroninėmis žodynų versijomis, elektroninėmis mokymo (si)

priemonėmis; 16.3. teksto rengimas kompiuterinėmis programomis; 16.4. pristatymų kūrimas (pateikčių kūrimas ir pristatymas); 16.5. mokoma naudotis skaitmeninėmis priemonėmis apdorojant tyrimų, bandymų,

stebėjimų duomenis, tiriant ar modeliuojant reiškinius; 16.6. skiriama užduočių atsiųsti mokytojui darbus skaitmeninėmis priemonėmis, laikantis

interneto etiketo taisyklių (mokyti bendrauti virtualioje aplinkoje, skiriant bendravimą su bendraamžiu ir bendravimą su vyresniu ar oficialiu asmeniu).

17. Skaičiavimo gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, metodai:

17.1. skiriama užduočių atlikti nesudėtingus skaičiavimo veiksmus nenaudojant skaičiuotuvų;

17.2. sprendžiant užduotis rašoma sutrumpinta sąlyga, numatomas užduoties atlikimo algoritmas;

17.3. skiriama skaičiavimo užduočių gyvenimiškoms problemoms spręsti; 17.4. skiriama skaičiavimo užduočių, kurioms atlikti duomenys pateikiami lentelėse ar

grafikuose; 17.5. skiriama užduočių, kurioms atlikti reikia naudoti įvairius matavimo vienetus. 18. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Pajevonio pagrindinės

mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-77 ir skelbiamu mokyklos internetinėje svetainėje adresu https://www.pajevonys.vilkaviskis.lm.lt/.

19. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga:

Pagalbos teikimo sąlygos

Pagalbos teikimo būdai Pagalbos teikėjai

Mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų

Koreguojamas mokinio mokymasis pamokose, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis ir metodikas grįžus į ugdymo procesą, trumpalaikės

Dalykų mokytojai

11

individualios konsultacijos po pamokų Kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai

Koreguojamas mokinio mokymasis pamokose, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis ir metodikas, trumpalaikės individualios konsultacijos po pamokų

Dalykų mokytojai

Mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus

Koreguojamas mokinio mokymasis pamokose, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis ir metodikas, trumpalaikės individualios konsultacijos po pamokų, kviečiami tėvai pokalbio vaiko gerovės komisijoje, tariamasi su tėvais dėl pagalbos mokiniui namuose ir mokykloje

Dalykų mokytojai, klasės vadovas, soc. pedagogas, mokyklos administracija, mokinio tėvai

Mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos

Koreguojamas mokinio mokymasis pamokose, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis ir metodikas, trumpalaikės individualios konsultacijos po pamokų arba ilgalaikės konsultacijos, kviečiami tėvai pokalbio vaiko gerovės komisijoje, tariamasi su tėvais dėl pagalbos mokiniui namuose, mokykloje, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyboje

Dalykų mokytojai, klasės vadovas, soc. pedagogas, mokyklos administracija, mokinio tėvai, pagalbos mokiniui specialistai

Per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens

Koreguojamas mokinio mokymasis pamokose, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis ir metodikas,, trumpalaikės individualios konsultacijos po pamokų arba ilgalaikės konsultacijos, kviečiami tėvai pokalbio vaiko gerovės komisijoje, tariamasi su tėvais dėl pagalbos mokiniui namuose, mokykloje, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyboje

Dalykų mokytojai, klasės vadovas, soc. pedagogas, mokyklos administracija, mokinio tėvai, pagalbos mokiniui specialistai

Mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus

Individualios konsultacijos, sudaromos sąlygos pademonstruoti savo pasiekimus olimpiadose, konkursuose, varžybose

Dalykų mokytojai, mokyklos administracija

20. Mokinių pasiekimų gerinimas 2017‒2018 m. m. (2018‒2019 m. m. numatoma

tikslinant tų metų planą): 20.1. naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, pagalbai

teikti: 20.1.1. ilgalaikėms konsultacijoms 1‒4 klasėse mokymo (si) pasiekimams gerinti: 1 klasėje

‒1 pamoka, 2 klasėje ‒ 1,5 pamokos, 3 klasėje ‒ 1 pamoka, 4 klasėje ‒ 1,5 pamokos; 20.1.2. ilgalaikėms konsultacijoms mokymo (si) pasiekimams gerinti 5‒9 klasėse:

Klasė ir skiriamų pamokų skaičius Konsultacijų pavadinimas

5 6 7 8 9 Matematika 1 1 1 1 0,5 Chemija 0,5 Informacinės technologijos 1

20.1.3. 1 pamoka 9 klasėje skiriama lietuvių kalbos moduliui „Skyrybos įgūdžių gilinimas“;

12

20.1.4. 1 pamoka 6 klasėje skiriama pradedamai mokytis antrajai užsienio kalbai (rusų). 20.2. atsakingas už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi

pagalbos organizavimą mokykloje yra direktoriaus pavaduotojas ugdymui. 21. Kiekvienam 5‒10 klasių mokiniui privaloma atlikti per mokslo metus 10 valandų

socialinės-pilietinės veiklos: 21.1. mokiniai renkasi iš šių mokyklos siūlomų veiklų:

Kryptis Veikla Atsakingas

Mokyklos aplinkos puoselėjimas ir tvarkymas (mokinys atlieka iš anksto suderinęs su klasės vadovu)

Klasių vadovai

Ekologinė veikla

Pajevonio viešųjų erdvių tvarkymas (mokinys atlieka iš anksto suderinęs su klasės vadovu)

Pagalba mokymosi sunkumų turintiems klasės mokiniams (mokinys renkasi pasitaręs su dalyko mokytoju)

Dalykų mokytojai

Pagalba adaptacijos sunkumų patiriantiems pirmos klasės mokiniams (mokinys renkasi pasitaręs su pirmos klasės mokytoju, pasirenka konkretų mokinį, kuriam padės adaptuotis, veiklą atlieka mokslo metų pradžioje)

Pirmos klasės mokytojas

Savanoriška pagalba

Pagalba pagyvenusiems žmonėms (mokinys iš mokyklos pateikto sąrašo pasirenka konkretų asmenį ar šeimą)

Klasių vadovai

Atstovavimas mokyklai rajono bei šalies olimpiadose, konkursuose, varžybose (mokinys renkasi pasitaręs su dalyko mokytoju)

Dalykų mokytojai

Pilietinė veikla

Aktyvi veikla mokyklos savivaldos institucijose

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Dalyvavimas mokyklos koncertinėse programose Klasių vadovai

Kita veikla

Atstovavimas mokyklai vykdant visuomeninę veiklą (akcijos, žygiai, minėjimai).

Klasių vadovai

21.2. socialinės-pilietinės veiklos 6 valandos atliekamos integruojant su pažintine veikla

(„Gerumo diena“). Kitas 4 valandas (arba 10 val., jei mokinys nedalyvavo „Gerumo dienoje“) klasės vadovo padedamas pasirenka mokinys iš mokyklos siūlomų veiklų ir atlieka savarankiškai. Prieš pasirinkdamas socialinę pilietinę veiklą, mokinys pasitaria su atsakingu už tą veiklą asmeniu, susitaria dėl veiklos turinio, atlikimo laiko ir pan. Atsakingas asmuo mokinio socialinės-pilietinės veiklos apskaitos lape įrašo atliktos veiklos trukmę, datą ir pasirašo. Klasės vadovas iš mokinio socialinės-pilietinės veiklos apskaitos lapo kiekvieną atliktą valandą pažymi e. dienyne įrašu „įsk“.

21.3. mokinio socialinės-pilietinės veiklos apskaitos lapo forma:

13

Pajevonio pagrindinės mokyklos ............. klasės mokinio .......................................................................................................................................................... m. m. socialinės-pilietinės veiklos apskaita Mokinio pasirinkta veikla (įrašo mokinys)

Atliktos veiklos trukmė minutėmis

Veiklos atlikimo data

Atsakingo asmens v., pavardė ir parašas

1. 2. 3.

22. Ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsena planuojant, vertinant ir

reflektuojant ugdymo procesą: 22.1. stebėsenos sritys: 22.1.1. ilgalaikių planų parengimas; 22.1.2. ugdymo programų įgyvendinimas; 22.1.3. darbas su mokiniais (gabiais, turinčiais mokymosi ir elgesio sunkumų, specialiųjų

ugdymosi poreikių); 22.1.4. pamokos organizavimas; 22.1.5. besiruošiančių atestuotis mokytojų veikla; 22.1.6. 5 klasės bei naujai atvykusių mokinių adaptacija; 22.1.7. Pradinių klasių dienyno ir elektroninio dienyno tvarkymas; 22.1.8. klasių vadovų darbas su mokiniais ir jų tėvais; 22.1.9. neformaliojo vaikų švietimo veiklos ir popamokinių renginių organizavimas; 22.1.10. PUPP ir NMPP rezultatai. 22.2. tiesioginę ugdymo veiklą direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui per

savaitę stebi po 1–2 valandas; 22.3. ugdymo turinio įgyvendinimo stebėsena planuojama mokyklos veiklos mėnesio

plane; 22.4. ugdomosios veiklos stebėsenos metu surinkta informacija fiksuojama pamokos

stebėjimo protokole ir aptariama su mokytoju, analizuojama mokytojų taryboje. 23. Programų integravimas: 23.1. Žmogaus sauga 1–4 klasėse:

Kla

sės Integruojama tema Ugdymo turinys, į kurį

integruojama

Saugiausias maršrutas „namai – mokykla – namai“. Pasaulio pažinimas Pagrindinės eismo taisyklės pėstiesiems. Kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“.

Matematika

Šviesoforo signalai. Matematika Kur ir kaip pereiti gatvę, kelią. Lietuvių kalba Mokinių saugumas gatvėje. Kūno kultūra Kur ir kaip laukti autobuso. Kaip pereiti gatvę išlipus iš autobuso.

Pasaulio pažinimas

Kaip elgtis gatvėje, kelyje tamsiuoju paros metu. Atšvaitai. Pasaulio pažinimas

1

Kaip elgtis kelyje, kai važiuojamoji kelio dalis slidi. Matematika

14

Kur žaisti žiemą. Kaip ir kur slidinėti, važinėti rogutėmis. Lietuvių kalba Žiemos pavojai. Pasaulio pažinimas Kelio ir gatvės dalys. Kaip pereiti per geležinkelį. Lietuvių kalba

Kaip elgtis keliuose keliaujant automobiliais, autobusais, traukiniais.

Dailė ir technologijos

Kaip elgtis netyčia išsiskyrus su suaugusiais mieste, pasiklydus miške.

Kūno kultūra

Kaip ir kur važiuoti dviračiais. Dailė ir technologijos

Atsargiai su ugnimi. Pasaulio pažinimas

Asmeninė higiena. Pasaulio pažinimas Saugaus eismo taisyklių kartojimas, praktinis įgūdžių įtvirtinimas.

Pasaulio pažinimas

Saugiausio maršruto „namai – mokykla – namai“ prisiminimas. Matematika Gatvės, kelio dalys, kur ir kaip pereiti gatvę, kelią. Matematika Pavojai, kurie tyko prie namų esančiose gatvėse ir keliuose. Pasaulio pažinimas Kaip elgtis gatvėse, prie kurių stovi mokykla. Pasaulio pažinimas Gatvės, kelio važiuojamosios dalies perėjimas Matematika Keleivių taisyklės. Kaip pereiti gatvę išlipus iš automobilio. Lietuvių kalba Pėsčiųjų eismas tamsiuoju paros metu. Vairuotojo signalai. Lietuvių kalba Pirmasis sniegas ir su juo susiję pavojai. Kūno kultūra Transporto priemonių sustojimo kelias. Mokinių elgesys žiemą. Matematika Kelio ženklai „Pirmosios medicinos pagalbos punktas“, „Kelio darbai“, „Poilsio vieta“ ir kt.

Dailė ir technologijos

Kur ir kaip žiemą slidinėti. Kūno kultūra Pagrindiniai saugaus eismo reikalavimai vaikams. Lietuvių kalba Važiuojamoji dalis, šaligatvis, kelkraštis. Dailė ir technologijos Saugaus eismo taisyklių įtvirtinimas Kūno kultūra Pavojingos situacijos ir kaip jų išvengti. Pasaulio pažinimas Koks pavojus gresia važinėjantiems dviračiais gatvėse, keliuose.

Matematika

Kaip elgtis per vasaros atostogas, kad būtų saugu Dailė ir technologijos Sodo priežiūra, kovų su kenkėjais būdai. Saugaus darbo taisyklės.

Pasaulio pažinimas

Mokinių saugumas keliuose, gatvėse. Kūno kultūra Mokinių saugumas keliuose, gatvėse. Dailė ir technologijos Garso sirenos reikšmė. Lietuvių kalba Akių ir kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Dailė ir technologijos

2

Maudymasis atviruose vandens telkiniuose. Kūno kultūra

Saugus eismas gatvėse, prie kurių pastatyta mokykla. Matematika

Perėjimas per gatvę, kelio važiuojamąją dalį Matematika

Mokinių saugumas keliuose, gatvėse. Matematika

Kaip elgtis po pamokų. Pavojingos situacijos. Lietuvių kalba

Keleivių taisyklės. Kaip pereiti gatvę išlipus iš automobilio. Matematika

Kaip įlipti ir išlipti iš autobuso. Elgesys autobuse. Pasaulio pažinimas

Pėsčiųjų eismas tamsiuoju paros metu. Matematika

3

Aplinka ir jos reikšmė žmogaus sveikatai. Pasaulio pažinimas

15

Kokie pavojai tyko žaidžiant kieme. Pasaulio pažinimas

Kaip elgtis žiemą slidinėjant nuo kalniukų, kurie yra netoli gatvės.

Pasaulio pažinimas

Mokinių elgesys žiemą, kaip ir kur žaisti, slidinėti prie namų. Lietuvių kalba

Pavojingos situacijos ir kaip jų išvengti pėstiesiems. Lietuvių kalba

Namų vaistinėlė. Dailė ir technologijos

Saugaus eismo įgūdžių ugdymas pėsčiųjų perėjoje ir sankryžoje.

Kūno kultūra

Saugaus eismo kelio ženklų kartojimas. Lietuvių kalba

Kvėpavimo organų ir akių apsaugos paprasčiausių priemonių gamyba ir naudojimas.

Pasaulio pažinimas

Saugaus eismo įgūdžių kartojimas. Kūno kultūra

Gatvės, kelio dalys, kur ir kaip pereiti per gatvę, kelią. Matematika

Kvėpavimo organų ir akių apsauga. Praktinė veikla. Dailė ir technologijos

Kur tinka važinėti dviračiu. Pasaulio pažinimas

Grybus rinkti malonu, bet dėl jų gali kilti ir nelaimių. Pasaulio pažinimas

Kokie pavojai tyko per atostogas vasarą. Pasaulio pažinimas Išvyka į gatves įtvirtinti saugaus eismo taisyklių. Kūno kultūra

Kaip pereiti sankryžą, pėsčiųjų perėją, užmiesčio kelią. Matematika

Kokie pavojai tyko važiuojant dviračiu. Lietuvių kalba

Drausmingo ir kultūringo eismo dalyvio elgesys. Matematika Pagrindinių saugaus eismo reikalavimų pėstiesiems kartojimas. Matematika

Respiratoriai. Pasaulio pažinimas

Kaip elgtis gatvėje ir kelyje blogo matomumo sąlygomis. Pasaulio pažinimas

Pavojingos situacijos, kylančios važinėjantis slidėmis, pačiūžomis, rogutėmis.

Lietuvių kalba

Gamtos išdaiga: pūga, plikšala. Matematika

Saugaus eismo ženklų kartojimas. Pasaulio pažinimas Elgesys prie namų ir mokyklos, kai slidu. Kūno kultūra Saugaus eismo įgūdžių įtvirtinimas. Matematika Kelių policija ir jos paskirtis. Lietuvių kalba Kaip saugoti odą. Paprasčiausios odos apsaugos priemonės. Pasaulio pažinimas Šviesoforo ir reguliuotojo signalų, kelio ženklų kartojimas. Kūno kultūra

Pavojai, tykantys arti gatvės. Matematika

4

Kaip elgtis per atostogas. Gamtos išdaigos ‒ perkūnija, uraganas, viesulas, potvynis. Kaip elgtis užklupus stichinei nelaimei.

Lietuvių kalba

23.2. Etninė kultūra:

Klasės Integruojama tema Ugdymo turinys, į kurį integruojama

Žmogus ir šeima Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra

1–2

Čia mano gimtinė ir namai Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno

16

kultūra, dailė, technologijos Elgesys ir vertybės Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, kūno kultūra Kas nedirba, tas nevalgo Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno

kultūra, dailė Mes ir piemenėliai Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno

kultūra Gamtos reiškiniai, augalija, gyvūnija ir tikėjimai mistiniame pasaulyje

Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra, dailė

Laikas ir kalendorius Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra, dailė, technologijos

Iš liaudies kūrybos skrynelės Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra.

Gimtinė, tėvynė ir tauta Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra, dailė, technologijos

Tautų įvairovė Pasaulio pažinimas, muzika, dailė Etnografiniai regionai Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno

kultūra, dailė, technologijos Bendruomenė, šeima ir tradicijos Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, dailė Elgesys ir vertybės Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba Gamtos reiškiniai, augalija, gyvūnija, senoji pasaulėžiūra

Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra, dailė, technologijos

Laikas ir kalendorius Pasaulio pažinimas, lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra, dailė, technologijos

Senieji darbai ir amatai Pasaulio pažinimas, dailė, technologijos

3–4

Liaudies kūryba Lietuvių kalba, muzika, kūno kultūra, dailė, technologijos

Šeima, giminė ir tradicijos. Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra Paprotinis elgesys ir vertybės Dorinis ugdymas Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai

Gamta ir žmogus

Tradiciniai darbai ir amatai Istorija Gyvenamoji aplinka Istorija, gamta ir žmogus Etnografiniai regionai Lietuvių kalba ir literatūra, istorija, gamta ir

žmogus, muzika Gamta tradicinėje kultūroje Gamta ir žmogus Kalendorinės šventės ir papročiai Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra

5–6

Liaudies kūryba Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra, dailė, muzika, technologijos

Bendruomenė ir tradicijos Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra Paprotinis elgesys ir tradicinis etiketas Dorinis ugdymas Tautinis kostiumas Dailė Tradiciniai amatai Istorija Namai etninėje kultūroje Lietuvių kalba ir literatūra Pasaulėžiūra, mitologija ir religija Dorinis ugdymas Kalendoriniai papročiai Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra

7–8

Liaudies kūryba Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra, dailė, muzika, technologijos

Tauta ir tradicijos Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra Paprotinė teisė ir elgesys Dorinis ugdymas, pilietiškumo ugdymas

9–10

Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir Dorinis ugdymas

17

apeigos Jaunimo brandos apeigos ir papročiai Muzika Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra

Istorija

Tradicinė ūkinė veikla Istorija Liaudies astronomija Biologija Kalendoriniai papročiai Dorinis ugdymas Liaudies kūryba Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra,

dailė, muzika, technologijos

23.3. informacinių technologijų pradmenys 1‒4 klasėse: Integruojama tema Ugdymo turinys, į kurį integruojama Sveikatos tausojimas, dirbant kompiuteriu Pasaulio pažinimas Mokomieji-lavinamieji kompiuteriniai žaidimai Matematika Pažintis su klaviatūra Lietuvių kalba Žodžių, teksto rinkimas kompiuteriu Lietuvių kalba Informacijos paieška Pasaulio pažinimas Piešimas kompiuteriu Dailė ir technologijos

23.4. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa: Klasės Integruojama tema Ugdymo sritys, į kurias integruojama

Sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratos

Pasaulio pažinimas, klasių valandėlės

Fizinis aktyvumas Kūno kultūra, klasių valandėlės Sveika mityba Pasaulio pažinimas, klasių valandėlės Veikla ir poilsis Pasaulio pažinimas, kūno kultūra, klasių

valandėlės Asmens ir aplinkos švara Pasaulio pažinimas, klasių valandėlės Lytinis brendimas Pasaulio pažinimas, dorinis ugdymas Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir saviraiška)

Dorinis ugdymas, lietuvių kalba, klasių valandėlės

1–4

Socialinė sveikata (draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui)

Lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, klasių valandėlės

Sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratos

Kūno kultūra, lietuvių kalba ir literatūra, klasių valandėlės

Fizinis aktyvumas Kūno kultūra, žmogaus sauga Sveika mityba Biologija, klasių valandėlės Veikla ir poilsis Biologija, klasių valandėlės, kūno kultūra Asmens ir aplinkos švara Biologija, kūno kultūra, klasių valandėlės,

biologija Lytinis brendimas Biologija, dorinis ugdymas, klasių valandėlės

5–10

Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir saviraiška)

Dorinis ugdymas, biologija, lietuvių kalba ir literatūra

Socialinė sveikata (draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui)

Dorinis ugdymas, lietuvių kalba ir literatūra

18

23.5. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į klasių valandėles, pasitelkiant socialinį pedagogą ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistą: Klasė Prevencinė veikla Mėnuo Atsakingas

Pokalbis „Kas sveika ir kas žalinga sveikatai?“ 09 Kl. vadovas Praktinė užduotis „Mano savijauta“ 10 Kl. vadovas Diskusija „Kodėl pradedama rūkyti? Ar verta pradėti?“ 12 Kl. vadovas Pokalbis-diskusija „Aš niekada nerūkysiu“. 03 Kl. vadovas

1

Prevencinis darbas „Narkotikai – kas tai?“ 05 Kl. vadovas Pokalbis „Noriu augti sveikas“ 09 Kl. vadovas Praktinė užduotis „Kiekvienam daiktui sava vieta“ 10 Kl. vadovas Eksperimentas su cigaretėmis „Kaip atrodo rūkančiojo plaučiai?“ 11 Kl. vadovas Pokalbis „Ką būtina ir ko negalima daryti mokiniams“ Žalingų įpročių prevencija.

01 Kl. vadovas

2

Praktinė užduotis „Kiek kainuoja cigaretės dūmai?“ 03 Kl. vadovas Praktinė užduotis „Vaistai ir jų vartojimas“ 09 Kl. vadovas Pokalbis „Kur kreiptis pagalbos susirgus, apsinuodijus, apsvaigus?“

10 Kl. vadovas

Diskusija „Rūkymas kenksmingas ir nerūkančiųjų sveikatai“. 11 Kl. vadovas Popietė „Mes – mažieji kūrėjai“ 01 Kl. vadovas

3

Pokalbis „Ar mokame sveikai gyventi?“ 02 Kl. vadovas Pokalbis „Ar teisingai pasielgė Alisa?“ Pavojingų medžiagų atpažinimas.

09 Kl. vadovas

Praktinės užduotys „Saugaus buitinių cheminių medžiagų naudojimo taisyklės“

10 Kl. vadovas

Situacijų analizė „Kaip pasielgti? Ką daryti?“ 11 Kl. vadovas Praktinis užsiėmimas „Ar brangi cigaretė?“ 01 Kl. vadovas Ar galiu pasakyti „Ne“? 03 Kl. vadovas

4

Diskusija „Apie alkoholio žalą mūsų organizmui“ 05 Kl. vadovas Pokalbis „Alkoholio poveikis paauglio sveikatai ir elgesiui“ 09 Kl. vadovas Piešinio konkursas „Rūkančiųjų – nerūkančiųjų pasaulis“. 01 Kl. vadovas Pokalbis „Rūkymo žala. Rūkymo poveikis“. 03 Kl. vadovas

5

Pokalbis „Psichiką veikiančių medžiagų asmeninė rizika“ 05 Kl. vadovas Pokalbis „Ką slepia dūmai?“ 09 Kl. vadovas Praktinė veikla „Tinklas“. Rūkymo prevencija. 10 Kl. vadovas Diskusija „Ar sunku pasakyti „Ne“? 12 Kl. vadovas Ką žinau apie narkotikus?“ 01 Kl. vadovas Pokalbis „Alkoholis, jo poveikis, reklama, priklausomybė“ 02 Kl. vadovas

6

Pokalbis „Narkotikų vartojimo pasekmės šeimai“ 03 Kl. vadovas Praktinis pratimas „Atsakymo ieškokime kartu“. 09 Kl. vadovas Pokalbis „Ką slepia tabako dūmai?“ 10 Kl. vadovas Pokalbis „Kaip apsaugoti save ir kitus?“ 12 Kl. vadovas Diskusija „Kas yra sveikata?“ 02 Kl. vadovas

7

Pokalbis apie narkotikus. 03 Kl. vadovas Pokalbis „Kaip narkotinių medžiagų vartojimo pavojaus problema atskleidžiama žiniasklaidoje?“

09 Kl. vadovas

Pokalbis „Kaip sustabdyti narkotikų vartojimo plitimą?“ 10 Kl. vadovas Praktinė užduotis „Nerūkančio teisių deklaracija“. 11 Kl. vadovas

8

Filmo „Alkoholis:13 informacinių reklamų“ stebėjimas ir 02 Kl. vadovas

19

aptarimas Viktorina „Narkotikų žala“ 04 Kl. vadovas Vaidybinis žaidimas „Šeima“. 05 Kl. vadovas Diskusija „Kas atsakingas?“ 09 Kl. vadovas Praktinis pratimas „Kodėl taip manai?“ 10 Kl. vadovas Piešinio konkursas „Aukime sveiki“. 12 Kl. vadovas Filmo apie narkotikus stebėjimas ir aptarimas. 03 Kl. vadovas

9

Pokalbis „Rūkymas, jo žala ir priklausomybė“. 04 Kl. vadovas 10 Diskusija „Kaip pasielgti?“ 09 Kl. vadovas Apgink savo nuomonę (loginė diskusija apie narkotikų poveikį) 10 Kl. vadovas Pokalbis „Narkotikai – pavojingos medžiagos“. 12 Kl. vadovas Pokalbis „Šeimos, draugų įtaka mokinių žalingiems įpročiams“. 02 Kl. vadovas Pokalbis „Alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų maišymas“. 03 Kl. vadovas Diskusija „Kur nukreipt neigiamą energiją? 03 Kl. vadovas

23.6. Informacinės technologijos 8 klasėje integruojamos su doriniu ugdymu (10 pam.), anglų k. (3 pam.), matematika (3 pam.), biologija (5 pam.), chemija (2 pam.), geografija (10 pam.): Eil. Nr.

Integruojama tema Data Ugdymo turinys, į kurį integruojama

1. Lentelių rengimas 9 mėn. 2 sav. Geografija. Europos Sąjunga 2. Internetas ir jo paslaugos 9 mėn. 4 sav. Geografija. Augalija 3. Tekstinių dokumentų kūrimas,

tvarkymas ir spausdinimas 10 mėn. 1 sav. Biologija. Mokinių mitybos tyrimas

4. Duomenų apdorojimas skaičiuokle 10 mėn. 2 sav. Biologija. Mokinių mitybos tyrimas 5. Pateikčių rengimas ir pristatymas 10 mėn. 2 sav. Tikyba. Būti savimi ar būti kaip

visi? 6. Pateikčių rengimas 10 mėn. 2 sav. Anglų k. My favourite shop 7. Pateikčių rengimas 10 mėn. 2 sav. Anglų k. My favourite shop 8. Pateikčių pristatymas 10 mėn. 2 sav. Anglų k. My favourite shop 9. Pateikčių rengimas 10 mėn. 3 sav. Geografija Baltijos šalių gyventojai 10. Pateikčių rengimas ir pristatymas 11 mėn. 3 sav. Geografija. Ledo ir ugnies sala 11. Pateikčių rengimas ir pristatymas 11 mėn. 4 sav. Geografija.

Britų salų gamta 12. Tekstinių dokumentų kūrimas,

tvarkymas ir spausdinimas 11 mėn. 4 sav. Tikyba. Negera žmogui būti vienam

13. Pateikčių rengimas ir pristatymas 12 mėn. 1 sav. Geografija. Londonas, Paryžius, Maskva

14. Pateikčių rengimas ir pristatymas 12 mėn. 2 sav. Tikyba. Kokie virtualūs bendravimo būdai man yra reikalingi?

15. Pateikčių rengimas ir pristatymas 12 mėn. 3 sav. Tikyba. Kaip naujos technologijos padeda man tobulėti dvasiškai

16. Pateikčių rengimas ir pristatymas 1 mėn. 2 sav. Tikyba. Laisvė ir atsakomybė 17. Darbas su MKP 1 mėn. 3 sav. Biologija. Atliekų šalinimas 18. Tekstinių dokumentų kūrimas,

tvarkymas ir spausdinimas 1 mėn. 4 sav. Chemija. Santykinės atominės,

santykinės molekulinės ir molinės masės apskaičiavimas

19. Pateikčių rengimas ir pristatymas 2 mėn. 1 sav. Geografija. Turizmas Viduržemyje. 20. Pateikčių rengimas ir pristatymas 2 mėn. 2 sav. Tikyba. Kas yra meilė? Meilės

ypatybės ir rūšys

20

21. Duomenų apdorojimas ir pateikimas skaičiuokle

2 mėn. 4 sav. Matematika. Formulės, lentelės, grafikai

22. Tekstinių dokumentų kūrimas, tvarkymas ir spausdinimas

3 mėn. 2 sav. Tikyba. Šventoji Dvasia: Tėvo ir Sūnaus meilė mums

23. Pateikčių rengimas ir pristatymas 3 mėn. 2 sav. Geografija. Ukraina – bundantis Europos milžinas

24. Tekstinių dokumentų kūrimas, tvarkymas ir spausdinimas

3 mėn. 4 sav. Geografija. Volga – ilgiausia Europos upė

25. Pateikčių rengimas ir pristatymas 4 mėn. 2 sav. Matematika. Plokštumos figūrų plotai

26. Tekstinių dokumentų kūrimas, tvarkymas ir spausdinimas

4 mėn. 3 sav. Geografija. Turtingieji ir skurdžiai

27. Tekstinių dokumentų kūrimas, tvarkymas ir spausdinimas

4 mėn. 3 sav. Tikyba. Šventųjų tikėjimo pavyzdys

28. Tekstinių dokumentų kūrimas, tvarkymas ir spausdinimas

5 mėn. 1 sav. Chemija. Šarminiai metalai – cheminių elementų šeima

29. Internetas ir jo paslaugos 5 mėn. 2 sav. Tikyba. Tikėjimo svarba ir prasmė. Šv. Maksimilijonas Kolbė

30. Pateikčių rengimas ir pristatymas 5 mėn. 3 sav. Matematika. Erdviniai kūnai 31. Pateikčių rengimas ir pristatymas 5 mėn. 3 sav. Tikyba. Garsios Švč. Mergelės

Marijos šventovės Lietuvoje 32. Darbas su MKP 5 mėn. 3 sav. Biologija. Narkotinės medžiagos 33. Internetas ir jo paslaugos 5 mėn. 4 sav. Biologija. Žmogaus gyvenimo

ciklas, gyvybės įvairovė 34. 35. Rezervinės pamokos 36.

23.7. Ugdymo karjerai programa integruojama į klasių valandėles, pažintinę kultūrinę veiklą, bibliotekos veiklą;

23.8. integruojamųjų pamokų apskaita dienynuose: 23.8.1. integruojamosios Žmogaus saugos 1–4 klasėse, Etninės kultūros, informacinių

technologijų pradmenų 1‒4 klasėse, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos, Ugdymo karjerai programos tema fiksuojama kitam mokomajam dalykui (klasės valandėlėms) skirtame apskaitos puslapyje ar skiltyje;

23.8.2. integruojamoji informacinių technologijų 8 klasėje tema informacinių technologijų ir kito mokomojo dalyko apskaitai skirtose elektroninio dienyno skiltyse ar puslapiuose.

23.9. integruojamos programos mokinių pasiekimai (išskyrus informacines technologijas 8 klasėje) vertinami kartu su atitinkamo dalyko programos pasiekimais. Informacinių technologijų 8 klasėje mokinių pasiekimai vertinami atskirai nuo dalyko, su kuriuo integruojama, pasiekimų.

24. Nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos pasirinkimas:

24.1. 2017–2018 m. m. 1–9 klasėse įgyvendinama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa;

24.2. 2018‒2019 m. m. 5–10 klasėse tęsiamas Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos įgyvendinimas, 1–4 klasėse įgyvendinama programa „Obuolio draugai“.

25. Mokiniui siūlomi papildomai pasirinkti dalykai, dalykų moduliai: 25.1. 6 klasės mokiniams antroji užsienio kalba (rusų); 25.2. 9 klasės mokiniams modulis „Skyrybos įgūdžių gilinimas“.

21

26. Ugdymo proceso dienų skyrimas pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai (toliau – pažintinė kultūrinė veikla):

26.1. 1–4 klasėse:

Renginio pavadinimas Dermė su programomis Mėnuo Val.

Atsakingas

Trumpalaikis projektas „Pirmokų krikštynos“

Ugdoma socialinė ir komunikavimo kompetencijos

09 2 I. Tamulevičienė

Trumpalaikis projektas „Rudenio taku“

Integruojama su pasaulio pažinimo programa

10 5 V. Bruževičienė

Trumpalaikis projektas „Kalėdų stebuklai“

Integruojama su etnine kultūra 12 5 I. Tamulevičienė, B. Baltramonaitienė

Piešinių paroda „Piešiu laisvę“

Integruojama su dailes programa, ugdoma socialinė kompetencija

01 2 Pradinio ugdymo mokytojai

Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas

Ugdoma socialinė kompetencija, integracija su pasaulio pažinimo, muzikos programa

02 2 Pradinio ugdymo mokytojai

Trumpalaikis projektas „Kaziuko mugė“

Integruojama su etnine kultūra 03 3 A. Zaveckienė

Išvyka į J. Basanavičiaus gimtinę. Dalyvavimas edukacinėje programoje „Velykų papročiai ir tradicijos“

Integruojama su etnine kultūra 04 5 A. Zaveckienė

Mamyčių dienos koncertas Integruojama su etnine kultūra, muzikos, lietuvių kalbos ir literatūros programa

05 2 Pradinio ugdymo mokytojai

Akcija „Pasodink gėlę“ Ugdoma socialinė kompetencija

05 2 I. Tamulevičienė

Sporto diena „Sportuoja visa šeima“

Integruojama su kūno kultūros programa

05 5 V. Bruževičienė

Ekskursijos ir išvykos Ugdomos bendrosios kompetencijos, integruojama su pasaulio pažinimo programa

05 5 Pradinio ugdymo mokytojai

Iš viso 38

26.2. 5–10 klasėse:

Renginio pavadinimas

Dermė su programomis Klasė Mėnuo Val. Atsakingas asmuo

Europos kalbų diena Integruojama su užsienio kalbų programomis

5–9 09 3 A. Burbienė, R. Stučienė

Ekskursija į Dzūkiją Ugdomos bendrosios kompetencijos, integruojama su istorijos, lietuvių k. ir literatūros programomis

5–9 09 10 Klasių vadovai

Mokyklos savivaldos diena

Ugdoma socialinė, asmeninė kompetencijos,

5–9 10 4 Klasių vadovai

22

integruojama su pilietiškumo programa

Gerumo diena Integruojama su socialine-pilietine veikla, pilietiškumo programa

5–9 12 6 Klasių vadovai

Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas

Ugdoma socialinė kompetencija, integracija su istorijos, lietuvių k. ir literatūros, pilietiškumo, muzikos programomis

5–9 02 6 Klasių vadovai

Išvyka į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų. Dalyvavimas programoje „Kaip gyveno mūsų senoliai“

Integruojama su lietuvių k. ir literatūros, istorijos, etninės kultūros programomis

5–6 02 3 R. Dausinienė

Žemės dienos renginiai

Integruojama su pasaulio pažinimo, biologijos, geografijos programomis

5–9 03 4 E. Želvienė

Ugdymo karjerai diena Ugdomos bendrosios kompetencijos

6–7 04 6 A. Bendžiūnienė

Išvyka į ,,Kalba.lt'' centrą Marijampolėje

Integruojama su anglų k. programa, ugdomos bendrosios kompetencijos

8–9 05 4 R. Stučienė

Sporto diena Integruojama su kūno kultūros programa

5–9 06 6 R. Vaitiekūnienė

Iš viso 5 42 6 48 7 45 8 43 9 43

26.3. 2018–2019 m. m. pažintinė kultūrinė veikla numatoma pasibaigus 2017–2018 m. m. 26.4. Organizuojant pažintinę kultūrinę veiklą, vadovaujamasi Mokyklos direktoriaus

įsakymu. Atsakingas asmuo ne vėliau kaip prieš tris dienas iki šios veiklos pradžios raštu pateikia Mokyklos direktoriui būsimos veiklos programą (renginio pavadinimas, tikslai, uždaviniai, dalyviai, trumpai aprašoma veikla, numatomi veiklos rezultatai, jei vykstama autobusu – ir maršrutas, autobuso savininkas, atsakingi už mokinių saugumą ir lydintys asmenys, vykstančių mokinių vardinis sąrašas, išvykimo laikas, vieta). 5–10 klasių dienynas, organizuojant pažintinę kultūrinę veiklą, nepildomas.

27. Mokymo (si) virtualiosiose aplinkose prieinamumas, mokymosi išteklių panaudojimas:

27.1. mokiniai per pertraukas ir po pamokų gali naudotis informacinių technologijų kabinete ir bibliotekoje esančiais kompiuteriais ir kitomis IKT;

27.2. esant poreikiui visai klasei per pamoką dirbti kompiuteriais, dalyko mokytojas planuoja pamoką informacinių technologijų kabinete nevykstant informacinių technologijų pamokai;

23

27.3. mokymo (si) ištekliais, esančiais mokykloje (kompiuteriais, spausdintuvais, kopijuokliais ir kt.), mokytojai ir mokiniai ugdymo(si) poreikiams naudojasi nemokamai ir atsakingai;

27.4. dėl vadovėlių ir kitų mokymo priemonių pasirinkimo susitariama metodinėse grupėse. Vadovėliai pasirenkami iš Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazės http://vadoveliai.emokykla.lt. Pasirenkant atsižvelgiama, ar vadovėlis atitinka ugdymo programas, kiek metų galima bus jį naudoti, į turimas mokyklos lėšas. Perkamų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių sąrašą pritarus mokyklos tarybai tvirtina mokyklos direktorius. Esant mokykloje to paties dalyko dviem ir daugiau specialistų, naudojami tęstinumo principu tie patys vadovėliai ir mokymo priemonės.

28. Sudaromos sąlygos mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose: su pamokos turiniu ir veikla susijusioje mokyklos ir gyvenvietės teritorijoje (pavėsinė, gamta, piliakalniai, įstaigos, ūkininkų ūkiai ir pan.), rajone ir šalyje (muziejai, parodos, kultūros renginiai ir pan.). Mokymo vietą pagal mokymosi tikslus ir uždavinius renkasi mokytojas. Organizuodamas ne klasėje pamoką, jos laiką mokytojas privalo suderinti su mokyklos administracija ir gauti leidimą išvykti. Pamokos, kurios organizuojamos ne klasėje ir užima kelių pamokų laiką, integruojamos su kultūrine pažintine veikla arba tokioms pamokoms numatomas laikas, keičiant pamokų tvarkaraštį. Pamokas organizuojant už mokyklos teritorijos, sudaroma galimybė vykti mokykliniu autobusu arba kelionės išlaidos apmokamos iš mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų. Ne klasės aplinkoje galima organizuoti iki 10 proc. dalykui skirtų pamokų.

29. Švietimo pagalba teikiama pagal Švietimo pagalbos teikimo Pajevonio pagrindinėje mokykloje tvarkos aprašą, patvirtintą Pajevonio pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-76.

30. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas: 30.1. siūlomos rinktis neformaliojo švietimo programos:

Programos pavadinimas Valandų skaičius Būrelio vadovas Klasė Dramos būrelis 2 Aldona Zaveckienė 1–4 Tautiniai šokiai 2 Birutė Baltramonaitienė 1–4 Atradimų pasaulyje 2 Vilija Bruževičienė 1–4 Rašau, piešiu, kuriu... 2 Irma Tamulevičienė 1–4 Jaunučių ansamblis 1 Irma Menčinskienė 1–5 Ritminiai šokiai 1 Irma Tamulevičienė 5–6 Krepšinis mergaitėms 1 Audronis Buragas 6–10 Krepšinis berniukams 2 Audronis Buragas 6–7, 8–10 Dailės būrelis 1 Audronė Gurinskienė 1–10 Vokalinis ansamblis 2 Irma Menčinskienė 6–10 Iš viso valandų 18

30.2. rinkdamasis neformaliojo švietimo programas, mokinys jas aptaria su tėvais.

Sutikę su 6–13 metų mokinio pasirinkimu, tėvai rašo prašymą mokyklos direktoriui dėl mokinio priėmimo į būrelį. 14 metų ir vyresni mokiniai prašymus rašo patys. Veikla organizuojama po pamokų pagal neformaliojo švietimo tvarkaraštį. Neformalusis švietimas mokiniams neprivalomas ir laisvai pasirenkamas;

30.3. neformaliojo švietimo grupė formuojama, kai joje yra ne mažiau kaip 8 mokiniai. 31. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui: 31.1. turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, kai koreguojamas dalykų programoms

įgyvendinti mokyklos ugdymo plano 13 p. nurodytas privalomų savaitinių pamokų skaičius; 31.2. baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo

programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą; 31.3. mokomam namie;

24

31.4. kai pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

32. Gali būti sudaromos laikinosios grupes per dorinio ugdymo pamoką, kai klasėje atsiranda mokinių, pasirinkusių mokytis tikybą ir etiką. Mažiausias laikinosios grupės skaičius – 7 mokiniai. Tikybą arba etiką mokytis pasirinkus mažiau kaip 7 mokiniams, sudaroma laikinoji mokinių grupė iš kelių klasių mokinių. Per kitas pamokas dėl mažo mokinių skaičiaus klasėse laikinosios grupės nesudaromos.

33. Pasirinktą dalyką ar dalyko modulį, pasirinktą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų) mokinys gali keisti, jei keičiant programas klasėje susidaro ne mažesnės kaip 7 mokinių grupės ir jei iki pusmečio pabaigos liko daugiau kaip pusė pasirenkamos programos pamokų.

34. Intensyvinant mokoma: 34.1. Žmogaus saugos: 5 klasėje baigiamas 5–6 klasių kursas, 7 klasėje – 7–8 klasių

kursas, 10 klasėje – 9–10 klasių kursas; 34.2. dalykams mokyti pamokų tvarkaraščiuose gali būti numatytos kelios viena po kitos

per dieną vykstančios pamokos, taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.

35. Mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą mokykla organizuoja, siekiant individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą:

35.1. per mokslo metus organizuojami ne mažiau kaip 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimai su mokytojais. Jų forma: susirinkimai (ne mažiau kaip kartą per pusmetį);

35.1.1. individualūs mokytojo pokalbiai su tėvais (informuojant apie mokinio pasiekimus, iškilus ugdymo problemoms);

35.1.2. kviečiantis tėvus pokalbio su mokyklos administracija; 35.1.3. kviečiantis tėvus pokalbio vaiko gerovės komisijoje. 35.2. mokykla skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus): 35.2.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; 35.2.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis; 35.2.3. padėti vaikams mokytis namuose; 35.2.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų; 35.2.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir

už jos ribų. 36. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų

mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje:

36.1. mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija;

36.2. mokyklos direktoriaus patvirtinta ir darbuotojams žinoma Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Pajevonio pagrindinėje mokykloje tvarka;

36.3. pasirinkta ir įgyvendinama prevencinė Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa. Programa integruojama į klasių valandėles;

36.4. sudaroma galimybė mokiniams kiekvieną dieną per pertraukas užsiimti fiziškai aktyvia veikla – žaisti žaidimus sporto salėje ir lauko aikštyne, stalo tenisą koridoriuje, pasibaigus pamokoms – žaisti žaidimus ir treniruotis rūsio salėje;

36.5. į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa;

36.6. mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

25

37. Mokymosi krūvio reguliavimo priemonės: 37.1. per dieną 1 klasėje negali būti daugiau kaip 5 pamokos, 2–4 klasėse – 6 pamokos,

5–10 klasėse – 7 pamokos; 37.2. mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas (jo trukmė

ilgesnė kaip 30 min.). Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų;

37.3. mokytojai užtikrina, kad namų darbai: 37.3.1. atitiktų mokinio galias; 37.3.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam

mokymuisi; 37.3.3. nebūtų užduodami atostogoms; 37.3.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti. 37.4. mokykloje esant mokinių, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių

socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje: mokiniams leidžiama naudotis mokyklos IKT ir kitomis mokymo priemonėmis, skiriama patalpa ir pedagogas;

37.5. mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

38. Diferencijavimas mokykloje taikomas pasiekimų skirtumams mažinti, skiriant konsultacijų valandas, pritaikant mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo (si) priemones, mokymosi tempą, mokymosi aplinką ir skiriant nevienodai mokymosi laiko pamokose, teikiant logopedo pagalbą.

39. Ugdymo turinio planavimo principai ir laikotarpiai: 39.1. planuojant orientuojamasi į Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus

ir Mokyklos ugdymo plane nurodytą ugdymo proceso trukmę, dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičių, numatant, kad per mokslo metus dalis dienų skiriama pažintinei kultūrinei bei socialinei-pilietinei veiklai;

39.2. ugdymo turinys planuojamas vienų metų laikotarpiui ilgalaikiais planais. Planus rengia dalykų mokytojai, būrelių vadovai ir iki rugsėjo 4 d. teikia tvirtinti direktoriui;

39.3. pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo tikybos bei užsienio kalbos ilgalaikių planų struktūra: mokomasis dalykas, klasė, mokslo metai, savaitinių valandų skaičius, valandų skaičius per mokslo metus; mokymo ir mokymosi priemones, klasės charakteristika, pagrindiniai mokymo ir mokymosi uždaviniai, mokymo ir mokymosi turinio planas lentelės forma. Jos privalomos dalys: Savaitė /Pamokos

Nr. Skyriaus/ciklo ir pamokų

temos Vertinimas Pastabos

39.4. pradinio ugdymo (išskyrus tikybos ir užsienio kalbos dalykus) ilgalaikių planų

struktūra: situacijos analizė (mokinių skaičius klasėje, amžius, neformalusis ugdymas, dorinis ugdymas, spec. pedagoginė pagalba, klasės charakteristika, integracija, ugdymo uždaviniai, darbo sėkmės kriterijai, mokymo ir mokymosi turinio planas lentelės forma. Jo privalomos dalys:

Dalykas Veiklos sritis ir valandų skaičius

Pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir

supratimas)

Vertinimas, pastabos (refleksija)

39.5. mokytojas gali plane numatyti ir daugiau dalių.

26

40. Mokymosi pagal ugdymo sritis ypatumai: 40.1. antrosios užsienio kalbos (rusų arba vokiečių) mokymas pradedamas 6 klasėje; 40.2. per dorinio ugdymo pamokas pagal tėvų (mokinių nuo 14 metų) prašymus 2017–

2018 m. m. visi mokiniai mokomi tikybos; 40.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į pilietiškumo

pagrindų pamokas; 40.4. istorija 5 klasėje pradedama nuo Lietuvos seniausių laikų ir tęsiama iki šių dienų, 6

klasėje mokoma nuo Europos seniausių laikų iki šių dienų; 40.5. istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų mokytojai į dalykų turinį

integruoja: Lietuvos ir pasaulio realijas, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kitus įgyvendinamuosius gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktus ir kitas panašias temas;

40.6. mokiniai, kurie mokosi technologijų pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso (temų pasiskirstymas, informacijos rinkimas internete, jos sisteminimas, skaidrių rengimas, pristatymas);

41. Mokykla priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą, mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtinto 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 52 ir 53 punktais bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintų 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų keturioliktuoju skirsniu.

42. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtinto 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 56, 57 p., ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintų 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 107–109 p. Mokiniui, mokomam namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai ir pan. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

43. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas: 43.1. atsižvelgdami į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų

(globėjų, rūpintojų) pageidavimus, vadovaudamiesi švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis, orientuodamiesi į Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus, mokinį ugdantys mokytojai rengia pritaikytas ir individualizuotas pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Programos rengiamos pusmečiais. Iki rugsėjo 6 d. ir sausio 31 d. jos aptariamos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose. Pasibaigus pusmečiui, mokytojas aprašo mokinio pasiekimus, nurodo dalyko žinių spragas ir iškilusius ugdymo sunkumus;

43.2. individualus ugdymo planas rengiamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui, kai koreguojamas dalykų programoms įgyvendinti mokyklos ugdymo plano 13 p. nurodytas privalomų savaitinių pamokų skaičius;

43.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: 43.3.1. mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir

pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis bei Pajevonio pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų

27

ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-77;

43.3.2. mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi);

43.3.3. dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.);

43.4. specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui mokykla teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

SUDERINTA Vilkaviškio rajono Pajevonio pagrindinės mokyklos tarybos 2017 m. birželio 23 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. S-1-2)

SUDERINA Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja

Alma Finagėjevienė 2017- -