• Autizmas – tai komunikacijos, socialinio

bendravimo sutrikimas.

• Autizmo sindromas labiau būdingas

berniukams.

• Autizmas – tai specifin÷ negalia, kuri

skirtingai veikia atskirą vaiką.

• Autizmas – tai visą gyvenimą

besitęsiantis sutrikimas.

Autizmo sindromui būdingi

simptomai:

• Apsunkintas bendravimas, sunkumai komunikacijos srityje.

• Didel÷s adaptacijos problemos.

• Sutrikusi orientacija išoriniuose dirgikliuose ( gatv÷je, mieste, parduotuv÷je ir pan.).

• Riboti interesai ir veikla.

• Autizmu dažnai suserga 3-4 metų vaikai, tod÷l tai labai veikia jų bendrą brandą.

• Apie 70 % autistų dar turi ir mokymosi sunkumų.

• Apie 50 % - 70 % autistų papildomai diagnozuojamas protinis atsilikimas.

Autizmo bruožai

Svarbiausias autisto bruožas –

sunkus bendravimas:

Maždaug 50% autistų taip ir neišvysto reikšmin÷s kalbos, o dauguma jų turi problemų ir su kitomis komunikacijos formomis. Sugebantys kalb÷ti vaikai autistai dažniausiai turi echolaliją (žodžių ir frazių, kurias pasako kiti žmon÷s kartojimas). Dažnai kalba apie tą patį v÷l ir v÷l, ir nesupranta, kad to klausytis kitam žmugui jau atsibodo. Autistas neskiria, nereaguoja į skirtingą toną, į veido išraišką. Sunku suvokti perkeltinę prasmę, sąvokas. Balso kontrol÷s problemos ( kalba arba labai tyliai, monotoniškai, arba labai garsiai). Vaizduot÷s sutrikimai:

Būdinga paprasta, stereotipin÷ veikla (nuolat atlieka tą pačią veiklą). Susikoncentravę į elgesio pasikartojimus (tiek teigiamus, tiek neigiamus). Kūrybinių ir vaizduot÷s geb÷jimų netur÷jimas. Elgesio sutrikimai:

Nesidomi kitais žmon÷mis, jų interesais. Tod÷l autistai neturi draugų.

Nesupranta visumos (pvz.: mato aplink medžius, tačiau nesuvokia, kad tai – miškas). Nesuvokia dviprasmiškų situacijų. Būdingi ypatingi savo elgesio ritualai. Domisi tik viena kokia sritimi (pvz.: traukinių tvarkaraščiais ir pan.).

Autistas neprovokuoja situacijų, tačiau nesuprasdamas priimtinų elgesio taisyklių, tiesiog elgiasi kitaip.

Jutimai:

Autistai jautrūs kvapams, garsams, šviesai (per stiprus garsas, per ryžki šviesa, aštrus kvapas veikia autistišką vaiką skirtingai, tačiau visada sukelia tam tikrą emocinę reakciją; pvz.: per ryžki šviesa autistui gali iššaukti pykčio priepuolį ar pan.). T÷vų ir specialistų bendradarbiavimas

• Vaiko įvertinimas ir ugdymas turi vykti

bendromis mokytojų, specialistų ir šeimos pastangomis.

• T÷vai yra geriausi potencialūs vaiko mokytojai. • T÷vai ir mokytojai turi išsiaiškinti, kokius

tikslus ir kod÷l jie laiko tinkamais vaikui autistui. • T÷vai geriausiai pažįsta savo vaiko stipriąsias ir

silpnąsias puses ir tai gali pad÷ti s÷kmingam autistų ugdymui mokykloje.

• Koordinacija tarp namų ir mokyklos yra esminis veiksnys norint pasiekti, kad vaikas išmoktų perkelti savo įgytus įgūdžius mokykloje į kitas situacijas gyvenime.

Autistų ugdymo galimyb÷s

Svarbiausi autistų ugdymo ypatumai: Struktūruotas mokymas (nor÷damas efektyviau ugdyti vaikus su autizmo spektro sutrikimu, mokytojas privalo struktūruoti užsi÷mimus, t.y. aiškus tvarkaraštį, pritaikyta aplinka, konkretūs ugdymo metodai). Ugdymas, kiek įmanoma natūralioje aplinkoje. Aplinkos pritaikymas ( Autistas turi tur÷ti konkrečią, pažym÷tą vietą mokymuisi, valgymui, laisvalaikiui. Autistams sunku dirbti ar užsiimti kita veikla, jei šalia s÷di kitas žmogus, tod÷l jis turi tur÷ti tik jam skirtą, izoliuotą vietą. Mokytojo stalas, darbo plotas taip pat turi būti pažym÷tas. Taip pat autistas turi tur÷ti pašalinimo vietą, kur jis gal÷tų pasišalinti pykčio, nerimo priepuolio metu ar tiesiog ramiai pabūti). Tvarkaraščio sudarymas ( Autistams sunku suvokti ką ir po ko jie turi daryti. Mokinys savo darbo vietoje turi matyti visos klas÷s tvarkaraštį bei savo individualų, kur numatyti dienos, savait÷s darbai, užduotys. Tokiame tvarkaraštyje sužym÷ti visi darbai etapais ką po ko reikia atlikti ar kur eiti). Mokymo metodai ( visi ugdymo būdai turi būti labai konkretūs, organizuoti ir sistemingi. Užduočių atlikimo principas - „iš kair÷s – į dešinę“, t.y. užduotis, kurią reikia atlikti – kair÷je stalo pus÷je, atlikus užduotį ar darbą – d÷ti į dešinę) . Mokinys geriau orientuosis, jei ant stalo bus tik tuo metu atliekamai užduočiai būtinos priemon÷s ir medžiagos. Naudoti šablonus ir rašytines instrukcijas).

Literatūra apie autistiškus vaikus:

1. Ursel Mielke (1997).Geriau supraskime sunkius vaikus. 2. Daniel P. Hallahan, James M. Kauffmann (2003).Ypatingieji mokiniai. Specialiojo ugdymo įvadas. Vilnius: Alma littera. 4. Ivoškuvien÷ R., Balčiūnait÷ J. (2002). Autistiškų vaikų ugdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 5. Ivoškuvien÷ R. (2003). Autistiški vaikai. Specialiojo ugdymo pagrindai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 6. Ivoškuvien÷ R., Dubinien÷ D. (2005). Autistiškų vaikų ugdymo teorija ir praktika. Speceliųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 7. Klaus Utz (2001). Tu priklausai mums ! Neįprasto elgesio vaikų integravimas.Vilnius. 8. Ellen Notbohm. Kiekvienas autistiškas vaikas nor÷tų, kad jūs žinotum÷te dešimt dalykų. „Tyto alba“, 2012. Artimiausia pagalba:

1. Mol÷tų pedagogin÷ psichologin÷ tarnyba (P.Cvirkos g. 1, Mol÷tai. Tel.: 8 383 51892, www.ppt.moletai.lm.lt) 2. VŠĮ Mol÷tų raj. PSPC (Vilniaus g.74, Mol÷tai. Tel.: 8 383 52205, www.moletupspc.lt 3. Vaiko Raidos centras (Vytauto g.15, Vilnius. Tel.: (8 5 273 14 22, 8 5 2125523, www.raida.lt).

Pareng÷:

Mol÷tų Pedagogin÷s psichologin÷s tarnybos logoped÷ Lina Repšien÷

Kas yra autizmas ir

kaip jį atpažinti?