nacionalinio tapatumo išsaugojimas doktorantŪros studijŲ … studiju vadovas.pdf ·...

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA �� PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

EUROPOS SĄJUNGA

Docto

res p

hilosophia

e:

ad s

alu

tem

ac p

rosperi

tate

m L

ituania

e Nacionalinio tapatumo išsaugojimasglobalizacijos sąlygomis:

socialinių humanitarinių mokslųdoktorantūros studijų programų atnaujinimas ir

podiplominių studijų modelio sukūrimas

DOKTORANTŪROS STUDIJŲ VADOVAS

Sudarė:prof. Marius Povilas Šaulauskas

Metodinė medžiaga

Recenzentai:prof. Arūnas Augustinaitis

doc. Kęstutis Dubnikas

Vilnius, 2007

2 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS

© Marius Povilas Šaulauskas, 2007© Vilniaus universitetas, 2007

ISBN 978-9955-634-06-5

UDK 316:378.2(474.5)Na-15

Sudarė prof. Marius Povilas Šaulauskas

Recencentai: doc. Kęstutis Dubnikas,

prof. Arūnas Augustinaitis

Daugiadalykinė humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) metodinė studija, apimanti

politikos mokslų, filologijos, istorijos, komunikacijos ir informacijos, sociologijos, psi-

chologijos, filosofijos ir ekonomikos mokslų sritis. Joje pateikta analitinė, metodinė ir

organizacinio pobūdžio medžiaga, skirta atnaujinti HSM doktorantūros studijų progra-

moms. Leidinys skirtas HSM mokslininkamas, doktorantams, kitiems tyrėjams bei mokslo

ir studijų politikos ir vadybos specialistams, dalyvaujantiems Lietuvos mokslo ir studijų

plėtotėje, visų pirma – vykdant projektą „Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globaliza-

cijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnau-

jinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas (BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0058)“,

finansuotą pagal BPD 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių

tyrimų ir inovacijų srityje“. Priemonės veiklos sritis Nr. 1 – „Magistrantūros, doktorantū-

ros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas“.

3

TURINYS

1. PRATARMĖ .................................................................................. 5

2. ĮVADAS ......................................................................................... 5

3. HSM DOKTORANTŪROS STUDIJOS LIETUVOJE 2006 M. ..... 9

4. VU DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS ................................ 13

5. DOKTORANTŪROJE DALYVAUJANČIŲ MOKSLININKŲKVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI ........................................... 27

6. PAGRINDINIAI DAKTARO DISERTACIJOS REIKALAVIMAI ..... 296.1 1 priedas ............................................................................. 336.2 2 priedas ............................................................................. 346.3 3 priedas ............................................................................. 356.4 4 priedas ............................................................................. 366.5 5 priedas ............................................................................. 37

7. DAUGIADALYKINIŲ KURSŲ SĄVADAS .................................. 397.1 Žinių vadyba nacionalinės ir regioninės plėtros kontekste ... 397.2 Konfliktai ir jų valdymas organizacinėje aplinkoje

globalizacijos sąlygomis ...................................................... 417.3 Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumas .......... 437.4 Istoriniai Europos regionai ir Lietuva ................................... 457.5 Istorijos taikomųjų aspektų („taikomosios istorijos“)

ugdymo įgūdžiai profesinei karjerai ..................................... 517.6 Makroekonominė politika: Lietuvos atvejis .......................... 617.7 Organizacinė kultūra ir socializacija globalizacijos amžiuje .... 637.8 Mokslo politika: tautinis identitetas globalizacijos kontekste ......657.9 Globalios visuomenės žinojimo struktūros .......................... 67


7.10 Ekonomikos globalizavimo programa ............................... 737.11 XX a. Lietuva ir kaimynai ................................................... 757.12 Politikos sampratų kaita globalizacijos kontekste ............. 767.13 Globalizacija ir nacionalinė politika ................................... 787.14 Dokumentinis (spaudos ir rankraštinis) paveldas

tapatumo sklaidoje ............................................................ 837.15 Lietuvos politinė bendruomenė, švietimas ir mokslas ....... 887.16 Tarpkultūrinė komunikacija: globalizacija ir identitetas ..... 907.17 Teoriniai globalizacijos mokslinio tyrimo principai ............. 917.18 Aktualios socialinių mokslų ir istoriografijos metodologinės

problemos .......................................................................... 957.19 Tapatumo problema sociologijoje: pokomunistinė

transformacija Vidurio ir Rytų Europoje lyginamosiossociologijos perspektyvoje .............................................. 109

7.20 Globalios informacijos visuomenės technologijos ........... 1177.21 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos susidarymas

ir europinės civilizacijos sklaida vėlyvaisiais viduramžiais .... 1287.22 Globalizacija, nacionalinis identitetas ir demokratija ....... 1307.23 Šiuolaikinės Lietuvos socialinė kaita:

tapatybė ir globalumas .................................................... 1347.24 Kalba globalizacijos sąlygomis: tekstiniai išeivijos

tapatumai ......................................................................... 1357.25 Tautiškumo pertvarka Lietuvoje ir Europoje:

literatūrinis pjūvis ............................................................. 1377.26 Socialinė psichologija ...................................................... 1397.27 Reikšmės problema kalbų ir kultūrų sankirtoje ............... 1437.28 Šiuolaikiniai sociologiniai kritiniai diskursai ..................... 1457.29 Nacionalinis identitetas ir globalizacija: kritinė teorinių

modelių analizė ............................................................... 1517.30 Globalizacija, kultūra ir socialinis pažinimas ................... 1547.31 Internetas kaip priemonė pasaulio istorijai pažinti:

dėstytojų patirtis ir studijų modernizavimo problemos ... 158

8. BAIGIAMOSIOS NUORODOS................................................. 165

5

1. PRATARMĖ

Leidinys skirtas humanitarinių socialinių mokslų doktorantams, jų va-dovams, konsultantams ir visiems projekto „Nacionalinio tapatumo iš-saugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių ir humanitarinių mokslųdoktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijųmodelio sukūrimas“ dalyviams.

Dėkojame padėjusiems ir padedantiems vykdyti šio projekto dar-bus: profesoriams ir mokslo daktarams, dalyvaujantiems akademinėseprojekto veiklose, VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriui, mūsų part-neriams Kaune ir Vilniuje, taip pat, a fortiori, VU Filosofijos fakultetokolegoms, svariai prisidėjusiems rengiant ir vykdant šią iniciatyvą.

2. ĮVADAS

Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Kauno Vytauto Didžiojouniversitetu ir Lietuvių kalbos institutu – vykdo projektą „Nacionaliniotapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių ir humani-tarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podip-lominių studijų modelio sukūrimas“.

Šiam projektui finansinę paramą suteikė Europos Socialinis fon-das pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumen-to priemonę „2.5. Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas moksliniųtyrimų ir inovacijų srityje“, veiklos sritis – „Magistrantūros, doktorantū-ros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumoužtikrinimas“.

Šio projekto tikslas yra atnaujinti doktorantūros studijas ir sukurtipodiplominių studijų modelį mokslo daktarams humanitarinių ir socia-


linių mokslų (HSM) srityse taip siekiant stiprinti ir išsaugoti nacionalinįtapatumą globalizacijos sąlygomis.

Tai pirmasis bandymas Lietuvoje sukurti tokio – podaktarinio – po-būdžio podiplomines HSM studijas. Įgyvendinus šį projektą, podokto-rantūros kaip podiplominių studijų modelio kūrimo patirtis galės būtitaikoma ne tik humanitarinėms ir socialinėms, bet ir kitoms mokslošakoms.

Partneriai:Lietuvių kalbos institutasP. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilniuswww.lki.ltirVytauto Didžiojo universitetasDonelaičio 58, LT-44248 Kaunaswww.vdu.lt.

Projekto vadovas – prof. Marius Povilas Šaulauskas,Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjasUniversiteto g. 9/1, LT-01513, VilniusTel.: (8-5) 2667604, faks.: (8-5) 2667600.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ne tik atvėrė mūsų valstybeididelių politinių ir ekonominių galimybių, bet ir iškėlė naujų iššūkių. Sėk-minga konkurencija tarptautinėje plotmėje yra neabejotinai didžiausiasmūsų valstybės uždavinys siekiant toliau kurti Lietuvos piliečių gerovę,stiprinti Lietuvos svarbą ir laiduoti jos tapatumą pasaulyje.

Lietuvos mokslininkų bendruomenė šiuo metu patiria didelį konku-rencinį spaudimą iš gerai valstybinių ir verslo struktūrų finansuojamųEuropos Sąjungos bei kitų pasaulio valstybių mokslinių institutų. OLietuvos valstybinės institucijos, taip pat ir verslas dar nepakankamaiskatina mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtrą (toliau – MTEP) mūsųšalyje. Rinkos sąlygomis efektyviai veikti silpnai pritaikyta Lietuvosmokslo struktūra be reikšmingos paramos sunkiai susidoroja su kon-

7

kurencijos iššūkiais. Daugelis jaunų mokslininkų susiduria su įsidarbi-nimo problema. Dažnas jų arba iš viso pasitraukia iš mokslinės veik-los, arba pasirenka mokslininko karjerą užsienyje.

Jaunųjų mokslininkų draugija atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaškintiLietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių doktorantų ir jau moks-linį laipsnį įgijusių mokslininkų iki 37 metų ketinimus. Tyrimas parodė,kad net 74% visų respondentų išvyktų iš Lietuvos, jei gautų darbopasiūlymą užsienyje, ir tik 16% jaunų mokslininkų liktų dirbti gimtinėje.Nesunku spėti, kad didžioji dalis visų 4333 mokslo daktarų, išugdytųLietuvos valstybės mokslo sistemoje 1990–2005 m. laikotarpiu (to-kie Statistikos departamento duomenys), tinkamai nepanaudoja įgytųmokslo žinių ir įgūdžių. O dėstytojų amžiaus požiūriu padėtis Lietu-voje perdėm prasta. 2006 m. keturių universitetų (VU, VGTU, VDU,KTU) parengta studija „Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūrosstudijas“ teigia, kad jaunesnių kaip 45 m. profesorių yra tik 3,5%, do-centų – tik 13,2%. O vyresnių kaip 55 m. profesorių yra net 72,3%, do-centų – 47,1%.

Tokiu būdu nūdien prarandame sukauptą mokslinę kompetenciją,smarkiai nukenčia individualių mokslo šakų plėtotė, krenta akademi-nio gyvenimo lygis ir išsilavinimo kokybė. O žala humanitariniams irsocialiniams mokslams yra ir tiesioginė grėsmė Lietuvos nacionaliniotapatumo išlikimui.

Todėl Vilniaus universitetas kartu su Kauno Vytauto Didžiojo uni-versitetu ir Lietuvių kalbos institutu pradėjo projektą „Nacionalinio ta-patumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitari-nių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplomi-nių studijų modelio sukūrimas“, kuriuo siekiama išspręsti dvi pagrindi-nes problemas. Pirma, Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų rengiamiemsHSM daktarams suteikiama kvalifikacija yra tobulintina siekiant sėk-mingai konkuruoti darbo rinkoje ir profesionaliai atlikti MTEP krypčiųtyrimus, visų pirma prioritetinėje nacionalinio identiteto išsaugojimo glo-balizacijos sąlygomis srityje. Antra, nėra aprobuotos ir efektyviai vei-kiančios mokslo daktarų kvalifikacijos kėlimo sistemos, kuri padėtųjauniesiems mokslo daktarams siekti sėkmingos mokslinės karjeros.

2. ÁVADAS


Sėkmingai įgyvendinus šį projektą būtų ne tik atnaujintos HSMdoktorantūros studijų programos, bet ir pasiūlytas podiplominių po-doktorantūros studijų modelis, kuris galėtų būti taikomas Lietuvos moks-lo ir studijų institucijose.

Būtent podoktorantūros studijų (postdoctoral studies) organizavi-mas ES ir daugelio užsienio šalių universitetų bei kitų mokslo įstaigų yrapripažintas kaip efektyviausia mokslo daktarų įsitvirtinimo šiuolaikinia-me mokslo pasaulyje forma. Podaktarinių studijų metu jaunas moksli-ninkas ne tik siekia konkretaus mokslinio rezultato – jis kaupia savoakademinį potencialą. Dalyvaujant įvairiuose mokslo renginiuose ir pri-sidedant prie jų organizavimo užmezgami kontaktai su užsienio kole-gomis, pristatomi atlikti moksliniai tyrinėjimai. Būtent podaktarinės stu-dijos dažnai lemia ne tik tvirtą mokslinės karjeros pradžią, bet ir sėk-mingą jos plėtotę.

Šis projektas tiesiogiai atitinka LR Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d.nutarime Nr. 1182 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperi-mentinės plėtros krypčių patvirtinimo“ (Valstybės Žin. 2002, Nr. 74-3180)patvirtintą prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėt-ros 2002–2006 metų kryptį: moksliniai tyrimai, skirti žinių visuomeneikurti; tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.

9

3. HSM DOKTORANTŪROS STUDIJOS LIETUVOJE 2006 M.

Nuo XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje studijos ir mokslasbuvo puoselėjami Vilniaus universitete. XX a. tarpukario Lietuvoje aukš-tojo mokslo studijos buvo įsteigtos laikinojoje sostinėje Kaune: Vytau-to 1922 m. įkurtas Didžiojo universitetas (atkurtas 1989 m.), 1939 m.įkurtas Lituanistikos institutas (dabar – Lietuvių kalbos institutas). So-vietų okupacijos metais susikūrė naujos, ypač į gamtos, medicinos irtechnikos mokslus orientuotos aukštosios mokyklos (pvz., Kauno po-litechnikos institutas, Kauno medicinos institutas, Lietuvos žemės ūkioakademija ir kt.), įvairaus pobūdžio mokslo tyrimų institutai, taip pat Vil-niaus dailės institutas (dabar – Vilniaus dailės akademija) ir Lietuvosvalstybinė konservatorija (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akade-mija).

Valstybei atgavus suverenitetą atsigavo ir humanitariniai bei socia-liniai mokslai. Dar 1989 m. Vilniaus universitete atkurtas Filosofijosfakultetas. Įsteigtos naujos aukštosios mokyklos – kolegijos, kunigųseminarijos, vadybos institutai ir universitetai. Humanitarinių ir sociali-nių mokslų studijos taip pat vykdomos ir reorganizuotuose gamtosmokslų bei techninės pakraipos institutuose – Vilniaus Gedimino tech-nikos universitete (iki 1991 m. – Vilniaus inžinierinis statybos institu-tas) ir Kauno technologijos universitete (iki 1990 m. – Kauno politech-nikos institutas).

2003 liepos 15 d. nutarimu Nr. 926 Lietuvos Respublikos Vyriausy-bė atnaujino mokslo ir studijų institucijų, kurioms buvo patvirtinta arbanaujai suteikta teisė suteikti mokslo daktaro laipsnį, sąrašą. Paskutinįkartą šis sąrašas buvo papildytas 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Vy-riausybės nutarimu Nr. 1016. Be to, 2004 m. spalio 13 d. buvo priim-


tas nutarimas Nr. 1284 dėl ribotos teologijos krypties doktorantūros:nors VDU negali priimti naujų doktorantų 2006 m., ši institucija turiteisę teikti mokslo daktaro laipsnį jau priimtiems kandidatams.

Šiuo metu mokslų daktaro laipsnį humanitarinių ir socialinių moks-lų srityse iš viso – 13 krypčių, 39 studijų programos) turi teisę teiktinet 22 mokslo ir studijų institucijos. Tačiau tik 11, t. y. tik pusė tokiateise disponuoja savarankišai – kita pusė šia teise dalinasi su jungti-nės doktorantūros partneriu. VU vykdomos HSM doktorantūros studijos ap-ima 8 kryptis, VDU – 6, VGTU – 3, KTU ir MRU – po 2. Visos kitos institu-cijos – tokių iš viso net 18 – tik po vieną. Net 12 doktorantūros studijųprogramų – jungtinės, t. y. jas vykdo iš karto dvi institucijos – moksloinsitutas kartu su universitetu (VDU tokių programų – 4, KTU ir VU – 2,kituose universitetuose – po vieną). Tačiau tik vienos srities, etnologi-jos, studijos negalėtų būti vykdomos vienoje institucijoje.

Toks HSM doktorantūros studijų dubliavimas ir išsibarstymas ne-sutelkia ir taip negausaus aukščiausio lygio mokslinio potencialo, ne-skatina racionalios finansinės tvarkos ir kenkia Lietuvoje vykdomų HSMdoktorantūros studijų kokybei bei jų gerinimo perspektyvai. To prie-žastis, inter alia, yra ir kvalifikacinių reikalavimų, taikomų institucijoms,siekiančioms įgyti doktorantūros teisę, sumažinimas, įgalinantis (kaikada – net kelis kartus ir netgi toje pačioje mokslo kryptyje) įgyti jung-tinės doktorantūros teisę institucijoms, kurios savarankiškai tokios tei-sės įgyti negalėtų.

Lietuvos HSM doktorantūros sritys 2006 m.

HUMANITARINIAI MOKSLAI

Filosofija (VU, VDU-KFMI)Vilniaus universitetasKultūros, filosofijos ir meno istorijos institutas su Vytauto Didžiojo uni-versitetu

11

Menotyra (VDU-AST(KTU), VDA-KFMI, VGTU, LMA-KFMI)Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutassu Vytauto Didžiojo universitetuKultūros, filosofijos ir meno institutas su Vilniaus dailės akademija (me-no istorija, skulptūra ir architektūra, meno kritika, meno kūrinių apsau-ga ir restauravimas)Vilniaus Gedimino technikos universitetas (skulptūra ir architektūra)Lietuvos muzikos akademija su Kultūros, filosofijos ir meno institutu(muzikologija, teatrologija)

Filologija (VU, VDU-LKI, VU-LLTI)Vilniaus universitetasLietuvių kalbos institutas su Vytauto Didžiojo universitetuLietuvių literatūros ir tautosakos institutas su Vilniaus universitetu (lie-tuvių literatūra, folkloras)

Istorija (VU, VDU-LII, KU-LII)Vilniaus universitetasLietuvos istorijos institutas su Vytauto Didžiojo universitetuLietuvos istorijos institutas su Klaipėdos universitetu

Komunikacija ir informacija (VU)Vilniaus universitetas

Etnologija (VDU-LII)Lietuvos istorijos institutas su Vytauto Didžiojo universitetu

TeologijaVytauto Didžiojo universitetas

SOCIALINIAI MOKSLAI

Teisė (MRU, VU)Mykolo Romerio universitetasVilniaus universitetas

3. HSM DOKTORANTÛROS STUDIJOS LIETUVOJE 2006 M.


Politikos mokslai (VDU, VU)Vilniaus universitetasVytauto Didžiojo universitetas

Vadyba ir administravimas (KTU, MRU, ISM, VGTU, VDU)Kauno technologijos universitetasMykolo Romerio universitetasTarptautinė aukštoji vadybos mokyklaVilniaus Gedimino technikos universitetasVytauto Didžiojo universitetas

Ekonomika (VU, VDU, VGTU, KTU-LEI)Vilniaus universitetasVytauto Didžiojo universitetasVilniaus Gedimino technikos universitetasKauno technologijos universitetas su Lietuvos energetikos institutu

Sociologija (VU-STI, VDU, KTU-STI)Vilniaus universitetas su Socialinių tyrimų institutuVytauto Didžiojo universitetasSocialinių tyrimų institutas su Kauno technologijos universitetu

Psichologija (VU)Vilniaus universitetas

Edukologija (KTU, ŠU, VDU, VPU, KU, LKKA)Kauno technologijos universitetasŠiaulių universitetasVytauto Didžiojo universitetasVilniaus pedagoginis universitetasKlaipėdos universitetas (pedagogika ir didaktika, mokytojų ugdymas,lyginamoji ir istorinė pedagogika, socialinė pedagogika, fizinis lavini-mas, judesių mokymas, sportas)Lietuvos kūno kultūros akademija (fizinis lavinimas, judesių mokymas,sportas)

13

4. VU DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS

VILNIAUS UNIVERSITETO DOKTORANTŪROSREGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus universiteto Doktorantūros reglamentas parengtas pa-gal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 14 d. nutarimuNr. 908 patvirtintą Doktorantūros nuostatų redakciją.

2. Šis reglamentas nustato doktorantūros teisės įgijimo, doktoran-tūros studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo ir gynimo tvarkąVilniaus universitete (toliau – universitetas).

Universitete yra dieninė, neakivaizdinė doktorantūra ir doktorantū-ra eksternu.

3. Universitetas steigia doktorantūrą tų mokslo krypčių (ar mokslokrypties šakų), kuriems tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos Vy-riausybė.

4. Teisę teikti mokslo laipsnius turi universitetas, Vyriausybei sutei-kus doktorantūros teisę jam vienam, arba kartu su universiteto ar vals-tybės mokslo institutu.

5. Jeigu doktorantūros teisė įgyta drauge su kita institucija, fakulte-to taryba kartu su partnerės institucija bendru nutarimu iš abiejų insti-tucijų mokslininkų sudaro jungtinę mokslo krypties doktorantūros ko-misiją. Jos sudėtyje iš abiejų institucijų turi būti ne mažiau kaip po dutos mokslo krypties mokslininkus.Jungtinė komisija:

5.1. tvirtina tos krypties (šakos) bendrąsias doktorantūros stu-dijų programas;


5.2. tvirtina doktorantų, priimtų į doktorantūrą, individualias stu-dijų ir mokslinių tyrimų programas, vadovus, konsultantus;5.3. teikia Rektoriui gynimo tarybos sudėtį, oponentus;5.4. vykdo kitas funkcijas.

6. Jeigu nebus suteikta teisė steigti kurios nors krypties doktoran-tūrai, prireikus universitetas gali kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą, pra-šydamas išimties tvarka suteikti doktorantūros teisę.

7. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmeniui, jei jis įvykdė šia-me reglamente nurodytus doktorantūros reikalavimus, savo disertaci-ja ir mokslinėmis publikacijomis parodė sugebėjimą savarankiškai irkritiškai taikyti mokslinius tyrimo metodus, atlikti mokslinius tyrimus,spręsti mokslines problemas ir apgynė daktaro disertaciją.

8. Daktaro disertacija ginama taryboje, kuri sudaroma konkrečiaidisertacijai ginti, kai disertacija baigta ir rekomenduota ginti. Tarybasudaroma iš penkių asmenų, jos sudėtį tvirtina Rektorius.

Doktorantūrą universitete kontroliuoja Rektoriaus įgaliotas prorek-torius, o dokumentaciją tvarko Doktorantūros ir rezidentūros skyrius.

Mokslo krypties komisijos funkcijas universitete atlieka padaliniai,atsakingi už doktorantūros studijas.

9. Taryba savo veiklą organizuoja pagal Lietuvos mokslo tarybospatvirtintą reglamentą.

10. Šis reglamentas įsigalioja jį patvirtinus Lietuvos mokslo tarybai.

II. DOKTORANTŪRA

11. Doktorantūra apima doktorantūros studijas, kryptingus moksli-nius tyrimus ir disertacijos rengimą.

12. Doktorantūros studijas (t. y. savarankišką darbą ir konsultaci-jas) sudaro ne mažiau kaip trys dalykai. Kiekvienai mokslo krypčiai(šakai) fakulteto tarybos (jungtinės komisijos) posėdyje patvirtinamosbendrosios programos (dalykai, jų programos, kreditų skaičius, kon-sultuojantys dėstytojai). Bendra doktorantūros studijų apimtis ne ma-žiau kaip 20 kreditų.

13. Už doktorantūros studijas universitete atsakingi atitinkami pa-

15

daliniai (katedra arba kiti universiteto šakiniai padaliniai, Senato spren-dimu turintys katedros statusą), kurie kartu su doktoranto vadovu, kon-sultantu koordinuoja ir kontroliuoja doktorantūros studijas, moksliniustyrimus, išklauso doktorantų ataskaitas ir atlieka doktorantų atestaci-ją, teikia pasiūlymus dėl doktorantų tolesnių studijų, daktaro disertaci-jos rengimo.

14. Rektorius skelbia priėmimo į doktorantūrą konkursą pagal moks-lo kryptis (šakas). Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos priėmimoį doktorantūrą kvotos kiekvienai mokslo krypčiai fakultetų teikimu Se-nato komisijos posėdyje paskirstomos universiteto padaliniams.

Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistrolaipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.

15. Priėmimo į doktorantūrą formą nustato fakulteto taryba. Sto-jantieji į doktorantūrą arba laiko specialybės stojamąjį egzaminą, arbapateikia mokslinį projektą, arba rašto darbą, arba su pretendentaisrengiami pokalbiai. Stojamųjų į doktorantūrą egzaminų, mokslinių pro-jektų, rašto darbo vertinimo, pokalbių organizavimo komisijas fakulte-tų teikimu tvirtina Rektorius.

16. Pretendentai stoti į doktorantūrą Doktorantūros ir rezidentūrosskyriui iki liepos 1 d. pateikia:

16.1. prašymą Rektoriui;16.2. magistro kvalifikacinio laipsnio arba jam prilygstančio aukš-tojo išsilavinimo diplomų kopijas;16.3. gyvenimo aprašymą;16.4. dviejų mokslininkų rekomendacijas (vieną – mokslininkoto padalinio, kur stoja doktorantas);16.5. savo mokslo darbų sąrašą ir jų atspaudus, konferencijojeskaitytus pranešimus, mokslo konkursuose premijuotus darbus,kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, įvairių mokslo premijų diplo-mų nuorašus;16.6. anketą (gaunama Doktorantūros ir rezidentūros skyriuje);16.7. paso nuorašą.

17. Specialybės stojamasis egzaminas, mokslinis projektas, raštodarbas ar pokalbio rezultatai vertinami 10 balų sistema. Šis įvertini-

4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS


mas laikomas pagrindiniu kriterijumi priimant į doktorantūrą. Esant vie-nodiems balams atsižvelgiama į studijų pažymių vidurkį, į mokslo dar-bus.

18. Priėmimo į doktorantūrą konkursą organizuoja Doktorantūrosir rezidentūros skyrius, o vykdo Rektoriaus įsakymu sudaryta konkur-sinė komisija. Konkursinės komisijos posėdyje svarstomas pretendentųpriėmimas į doktorantūrą.

Remiantis konkursinės komisijos sprendimu, į doktorantūrą priimtidoktorantai įforminami Rektoriaus įsakymu nurodant doktoranto var-dą, pavardę, fakultetą ir mokslo kryptį.

Į neakivaizdinę doktorantūrą priimama atskiru konkursu. Doktoran-tams neakivaizdininkams stipendija nemokama.

19. Išlaikę stojamąjį į doktorantūrą egzaminą asmenys taip pat galibūti priimti į doktorantūrą, jeigu juos remianti institucija sudaro sutartį suuniversitetu, moka Senato nustatytą mokestį ir doktoranto stipendiją.

20. Jeigu po priėmimo į doktorantūrą lieka laisvų vietų pagal uni-versitetui skirtas kvotas, Doktorantūros ir rezidentūros skyrius gali or-ganizuoti papildomą konkursą ta pačia tvarka.

21.Doktoranto vadovas turi dirbti mokslo tiriamąjį darbą tos mokslokrypties (šakos), į kurią doktorantas priimamas. Doktorantų vadovaitvirtinami Rektoriaus įsakymu fakultetų tarybų teikimu, praėjus ne dau-giau kaip mėnesiui nuo doktorantų priėmimo.

Doktoranto vadovas tuo pat metu gali vadovauti ne daugiau kaippenkiems doktorantams. Prireikus doktorantui skiriamas ir konsultan-tas, kuris gali būti ir kitos krypties mokslininkas.

22.Doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų kvalifikacinius reika-lavimus nustato Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

23. Doktoranto vadovas:23.1. kartu su doktorantu parenka ir siūlo disertacijos temą, su-daro doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programos pro-jektą;23.2. teikia doktorantui mokslinę ir metodinę pagalbą;23.3. padeda doktorantui spręsti organizacinius studijų ir diser-tacijos rengimo klausimus.

17

24.Doktoranto konsultantas:24.1. konsultuoja doktorantą kurioje nors mokslinių tyrimų ša-koje;24.2. organizuoja mokslinių tyrimų ar eksperimentų atlikimą ki-tuose universiteto padaliniuose ar kitose institucijose.

25. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją fakulteto tary-bai, prašydamas keisti savo vadovą ar konsultantą. Tokia apeliacijaturi būti pateikta likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki doktoran-tūros studijų pabaigos. Doktoranto apeliacija svarstoma ir sprendimaspriimamas per du mėnesius.

26. Doktorantūros trukmė – ketveri metai. Studijų pradžia – spalio1 dieną.

27. Doktorantai į užsienio komandiruotes (stažuotes) išleidžiamiSenato nustatyta tvarka. Komandiruotė (stažuotė) užsienyje įskaito-ma į doktorantūros laiką. Dėl svarbių priežasčių (gimdymas, vaiko prie-žiūros atostogos, liga ar kt.) doktorantas gali būti išleidžiamas akade-minių atostogų.

28. Doktorantūros laikas pratęsiamas dėl ligos, gimdymo ir vaikopriežiūros atostogų bei kitų svarbių priežasčių, pateikus Doktorantū-ros ir rezidentūros skyriui reikiamus dokumentus (doktoranto prašy-mą Rektoriui, vizuotą doktoranto vadovo, nedarbingumo, nėštumo irgimdymo pažymėjimus ir pan.), kuriais remiantis doktorantas Rekto-riaus įsakymu išleidžiamas akademinių atostogų. Atostogų metu sti-pendija nemokama.

Doktorantas po akademinių atostogų, komandiruočių, ligos ir pan.per 15 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties nepradėjęs dok-torantūros studijų šalinamas iš doktorantūros.

29. Doktorantų kasmetinės atostogos nuo liepos 1 dienos iki rug-piūčio 31 dienos (jeigu doktoranto studijų plane nėra numatyta kitaip).

30. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo priėmimo į doktorantūrą dokto-rantas kartu su savo vadovu parengia individualią doktorantūros stu-dijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos ren-gimo programą, kurioje turi būti nurodyti visų užduočių atlikimo termi-nai. Programoje turi būti numatyti moksliniai tyrimai, pradedami nuodoktorantūros pradžios.



31. Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro: mokslinės literatū-ros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai, gautų duomenų analizė, moksliniųstraipsnių rašymas, disertacijos rengimas ir kita. Vykdomų tyrimų turinys,kokybė, apimtis, terminai yra vertinami doktorantų atestacijos metu.

Ši programa apsvarstoma padalinyje, patvirtinama fakulteto tary-boje (jungtinėje komisijoje) ir pateikiama Doktorantūros ir rezidentū-ros skyriui.

32. Doktorantas studijuoja akademinėje grupėje (grupę sudaro nemažiau kaip trys asmenys) arba savarankiškai, konsultuojamas vado-vo, konsultantų. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu. Eg-zaminus rekomenduojama išlaikyti per pirmuosius studijų metus.

Doktorantas studijų programoje numatytus egzaminus laiko fakul-teto dekano įsakymu sudarytoje egzaminų komisijoje. Joje turi būtipirmininkas ir du nariai. Visi jie turi turėti mokslo laipsnius. Tarp egza-minuotojų gali būti konsultantas arba doktoranto vadovas.

33. Išlaikyti egzaminai fiksuojami egzaminų protokole. Jis gauna-mas Doktorantūros ir rezidentūros skyriuje. Atsiskaičius atsakingameuž doktorantūros studijas padalinyje už išlaikytus egzaminus, padali-nio posėdžio protokolo išrašas, dekano įsakymai dėl komisijų sudary-mo, egzaminų išlaikymo protokolas pateikiami Doktorantūros ir rezi-dentūros skyriui.

34. Doktoranto vadovo teikimu, doktorantui gali būti įskaityti anks-čiau išlaikytų dalykų, studijuotų pagal doktorantūros programas, eg-zaminai. Įskaitoma fakulteto tarybos sprendimu, doktorantui pateikusegzaminų išlaikymo protokolus ar kitokius dokumentus apie egzami-nų išlaikymą. Visi šie dokumentai pateikiami Doktorantūros ir reziden-tūros skyriui.

35. Doktorantas kiekvienų studijų metų pabaigoje (po pirmų, antrųir trečių studijų metų) yra atestuojamas padalinyje, atsakingame uždoktorantūrą. Padalinio posėdžio protokolas pateikiamas Doktorantū-ros ir rezidentūros skyriui. Neatestuotas doktorantas Rektoriaus įsa-kymu šalinamas iš doktorantūros.

Doktorantas taip pat gali būti pašalintas iš doktorantūros dėl elge-sio, nesuderinamo su akademinės bendruomenės etikos normomis.

19

36. Dėl svarbių priežasčių (liga, užsienio komandiruotė ir pan.) galibūti atidėti doktoranto individualioje programoje nurodytų egzaminųlaikymo, kitokio atsiskaitymo terminai. Šie klausimai sprendžiami pa-dalinio, atsakingo už doktorantūrą, posėdyje. Posėdžio protokolas pa-teikiamas Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.

37. Jeigu doktorantas po doktorantūros baigimo praėjus metamsneapgina disertacijos, ji gali būti ginama eksternu.

III. DAKTARO DISERTACIJOS RENGIMASIR NAGRINĖJIMAS

38. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslo darbas, kuriameapibendrinami autoriaus atlikti moksliniai tyrimai, reikalingi kuriai norsmokslo krypties (šakos) problemai spręsti. Disertacijoje turi būti api-brėžtas darbo tikslas ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, apžvelgtita tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyri-mų metodika, doktoranto gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas irsantykis su kitų tyrėjų duomenimis.

Atskiru skirsniu pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Diserta-cijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros, šaltinių ir doktoranto moks-linių straipsnių disertacijos tema sąrašai. Ginti reikalingą disertacijosegzempliorių skaičių, jos apimties ir formos reikalavimus nustato Lie-tuvos mokslo taryba.

39. Kaip daktaro disertacija gali būti ginama pretendento išleistamokslo monografija, atitinkanti šių nuostatų 38 punkto reikalavimus.

40. Disertacija rašoma lietuvių kalba arba išimties tvarka nevalsty-bine kalba, jei tam pritaria atsakingas už doktorantūrą padalinys. Di-sertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba.

41. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti, kai:41.1. išlaiko visus jo studijų programoje numatytus egzaminus;41.2. turi ne mažiau kaip du mokslinius straipsnius, išspaudin-tus leidiniuose, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės nutarimu patvirtintuose Doktorantūros nuostatuose.

42. Doktorantas turi parengti išsamią disertacijos arba ginamos mo-



nografijos santrauką, ne mažesnę kaip vieno autorinio lanko apimties.Tipinę jos sandarą nustato Lietuvos mokslo taryba. Jeigu disertacijaparašyta lietuvių kalba, santrauka rengiama nevalstybine kalba su iš-samia reziumė lietuvių kalba. Jeigu disertacija parašyta nevalstybinekalba, santrauka rengiama lietuvių kalba ir pateikiama išsami reziumėnevalstybine kalba. Santrauka spausdinama po to, kai patvirtinamataryba ir oponentai.

43. Santraukoje apibrėžiama disertacijoje nagrinėjama mokslo pro-blema, išdėstomi mokslo darbo tikslai ir uždaviniai, darbo mokslinisnaujumas, tyrimų metodika, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos dok-toranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių di-sertacijos tema sąrašas ir trumpos žinios apie doktorantą.

44. Disertacijoje ir jos santraukoje nurodomas doktoranto vado-vas, konsultantas (-ai), o santraukoje – tarybos sudėtis ir oficialūs opo-nentai. Jeigu doktoranto vadovas buvo pakeistas, nurodomas ir anks-tesnis vadovas, ir jo darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukostituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybospatvirtintus pavyzdžius.

45. Parengtą disertaciją doktorantas pristato padalinio, atsakingouž doktorantūrą, posėdyje, dalyvaujant vadovui ir konsultantui. Pada-linys įvertina disertaciją, santraukos projektą ir doktoranto paskelbtusmokslinius straipsnius ir teikia svarstymo protokolą fakulteto tarybai(jungtinei komisijai). Jame nurodoma:

45.1. ar disertacija atitinka nustatytus reikalavimus;45.2. Tarybos disertacijai ginti sudėtis;45.3. kalba, kuria bus ginama disertacija;45.4. oponentai;45.5. gynimo data.

46. Fakulteto taryba (jungtinė komisija):46.1. teikia tarybos sudėtį;46.2. teikia oponentus;46.3. rekomenduoja gynimo datą;46.4. tvirtina adresatų sąrašą.47. Doktorantūros ir rezidentūros skyriui pateikiami padalinio, ku-

21

riame buvo svarstoma disertacija, protokolas, fakulteto tarybos (jung-tinės komisijos) posėdžio nutarimas dėl disertacijos gynimo, dokto-ranto paskelbtų mokslinių straipsnių sąrašas ir straipsnių kopijos, pre-tendentų į tarybos narius ir oponentus sutikimai ir jų svarbiausių moks-linių publikacijų per pastaruosius penkerius metus sąrašai.

IV. DAKTARO DISERTACIJOS GYNIMAS

48. Universiteto Rektorius, gavęs prašymą leisti ginti disertaciją irdokumentus, numatytus 47 punkte, įsakymu tvirtina tarybą, oponen-tus ir disertacijos gynimo datą.

49. Tarybos nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos) mokslinin-kai, neturintys bendrų publikacijų su doktorantu. Bent du tarybos na-riai turi būti kitų institucijų mokslininkai. Jeigu darbas atliktas mokslokrypčių sandūroje arba jeigu to reikia visapusiškai įvertinti ginamui dar-bui, du tarybos nariai gali būti kitų mokslo krypčių mokslininkai.

Tarybos narių kvalifikacija turi atitikti Švietimo ir mokslo ministeri-jos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

50. Oficialieji oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai,bent vienas – ginamos disertacijos mokslo krypties (šakos) ir bent vie-nas iš kitos (neturinčios bendros doktorantūros teisės) institucijos.

51. Oponentas turi visapusiškai išnagrinėti pateiktą jam oponuotidisertaciją ir nurodyti, kas disertacijoje yra teigiama ir kas neigiama.Turi būti įvertintas disertacijos mokslinis naujumas, aktualumas ir ori-ginalumas, pareikšta nuomonė apie ginamo darbo ir daktaro diserta-cijos reikalavimų atitikimą.

Oponentas turi įvertinti ir disertanto publikacijų kokybę ir jų bei gi-namos disertacijos atitikimą.

Atsiliepimus apie disertaciją oponentai turi išdėstyti raštu ir įteikti uni-versitetui ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki gynimo. Disertaciją gi-nantis asmuo (toliau – disertantas) turi teisę susipažinti su atsiliepimais.

52. Doktorantūros ir rezidentūros skyrius ne vėliau kaip prieš mė-nesį iki disertacijos gynimo išsiunčia tarybos nariams ir oficialiems opo-nentams po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių.



53. Doktorantūros ir rezidentūros skyrius ne vėliau kaip prieš mė-nesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos santraukos egzem-pliorių išsiunčia Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslocentrams, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo, Vilniaus universi-teto ir kitoms mokslinėms bibliotekoms.

54. Fakultetų tarybos (jungtinė komisija) patvirtina adresatų sąra-šo bendrąją dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms tos krypties ren-giamoms disertacijoms) ir pateikia Doktorantūros ir rezidentūros sky-riui. Šį sąrašą kiekvienu konkrečiu atveju fakultetų tarybos papildo ad-resatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga vertinant disertaciją.

Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo vienas disertaci-jos egzempliorius ir vienas jos santraukos egzempliorius pateikiami dok-torantūros steigėjų (jeigu du – abiejų) bibliotekoms, o apie disertacijosgynimą paskelbiama Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje.

Apie disertacijų gynimą skelbiama ir universiteto informaciniamebiuletenyje.

Skelbime nurodomas disertanto vardas ir pavardė, disertacijos pa-vadinimas, gynimo vieta ir laikas, vadovas, tarybos nariai ir oponentai,jų atstovaujamos mokslo kryptys ir institucijos.

55. Disertacija ginama remiantis Lietuvos mokslo tarybos patvirtin-tu mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentu.

56. Universitetas ne vėliau kaip per mėnesį Lietuvos mokslo tarybai,Švietimo ir mokslo ministerijai raštu praneša apie apgintą disertaciją.Vieną apgintos disertacijos egzempliorių universitetas siunčia Lietuvosnacionalinei Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekoms.

57. Jeigu taryba slaptai balsuodama nusprendžia, kad daktaromokslo laipsnis nesuteiktinas, disertantas gali ne anksčiau kaip povienerių metų pakartotinai teikti ginti pataisytą ar papildytą daktarodisertaciją. Disertacija gali būti ginama toje pačioje ar kitoje taryboje.

58.Universitete saugoma doktoranto asmens ir disertacijos gyni-mo byla. Joje yra:

58.1. priėmimo į doktorantūrą dokumentai;58.2. doktoranto vadovo ir konsultantų skyrimo dokumentai;58.3. doktoranto studijų, mokslinių tyrimų programa, jų rezulta-tų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programa;

23

58.4. doktoranto atestacijos dokumentai;58.5. doktoranto programos terminų atidėjimo dokumentai;58.6. doktorantūros studijų egzaminų laikymo protokolai;58.7. prašymas leisti ginti disertaciją ir su juo susiję dokumentai(disertacijos svarstymo protokolai, fakulteto tarybos (jungtinėskomisijos ) protokolas ir kt.);58.8. Rektoriaus įsakymas dėl tarybos ir oponentų tvirtinimo,gynimo datos skyrimo;58.9. adresatų, kuriems išsiųsta disertacijos santrauka, sąrašas;58.10. dokumentas, patvirtinantis, kad disertacija perduota arišsiųsta Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Vilniaus uni-versiteto bibliotekoms;58.11. skelbimo apie viešą disertacijos gynimą kopija;58.12. tarybos posėdžio, kuriame disertacija buvo ginama, pro-tokolas ir balsų skaičiavimo komisijos protokolas, taip pat visųsusijusių su disertacijos nagrinėjimu toje taryboje dokumentųkopijos;58.13. disertacijos santrauka;58.14. tarybos, kurioje buvo ginama doktoranto disertacija, nu-tarimas dėl daktaro mokslo laipsnio suteikimo;58.15. daktaro diplomo kopija;58.16. išspausdintų ir priimtų spausdinti doktoranto mokslostraipsnių kopijos ir sąrašas;58.17. kiti dokumentai, susiję su doktoranto studijomis, moksli-niais tyrimais ir disertacijos gynimu.

V. DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU

59. Daktaro mokslo laipsnį įgyti eksternu gali asmuo, turintis ma-gistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifi-kaciją, pagal šio reglamento 41.2. punkto reikalavimus paskelbęs moks-linius straipsnius, kuriuose išdėstyti svarbiausi jo mokslinių tyrimų re-zultatai, šių tyrimų pagrindu parengęs disertaciją, atitinkančią šio reg-lamento 38 punkto reikalavimus, arba išleidęs mokslo monografiją,atitinkančią reglamento 39 punkto reikalavimus.



60. Asmuo, norintis eksternu įgyti mokslo laipsnį, su prašymu Rek-toriui Doktorantūros ir rezidentūros skyriui pateikia:

60.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojomokslo) diplomo ir jo priedų kopijas;60.2. gyvenimo, kūrybinės ir mokslinės veiklos aprašymą;60.3. mokslo publikacijų (jei tokių yra) sąrašą ir kopijas (du eg-zempliorius);60.4. parengtą disertaciją arba monografiją;60.5. pagrindinės darbovietės ir institucijos, kurioje dirbo moks-linį darbą, atsiliepimą;60.6. išlaikytų egzaminų (jei buvo laikyta) protokolus.

61. Prorektorius, susipažinęs su pateiktais dokumentais, siunčiajuos fakultetui (jeigu teisė įgyta drauge su kita institucija – jungtineikomisijai).

62. Universiteto padalinys, gavęs pretendento dokumentus, įverti-na jo paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų reikšmingumą ir mokslinįlygį, disertacijos ar monografijos ir šio reglamento reikalavimų atitiki-mą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo įteikimo viešame posė-dyje, dalyvaujant pretendentui, nusprendžia, ar disertacija gali būti re-komenduojama ginti.

63. Jei padalinio posėdyje priimamas sprendimas, kad pretenden-to disertacija netaisyta ar po neesminių pataisymų gali būti rekomen-duojama ginti taryboje, 22 punkte numatyta tvarka patvirtinamas eks-terno konsultantas, kuris atlieka doktoranto vadovo funkcijas. Jis vi-suose dokumentuose ir disertacijos santraukoje vadinamas eksternokonsultantu.

64. Šiame posėdyje sprendžiama, ar įskaityti jau išlaikytus dokto-rantūros studijų egzaminus (jei tokių buvo), nustatoma, kokius dar dok-torantūros studijų egzaminus eksternas turi išlaikyti. Studijų programatvirtinama ir egzaminai laikomi šio reglamento 30–34 punktų nustatytatvarka.

65. Taip pat nustatomas galutinis disertacijos ir santraukos paren-gimo terminas. Jis negali būti vėlesnis nei vieneri metai po pretenden-to prašymo įteikimo.

25

66. Eksternui išlaikius visus reikalaujamus egzaminus ir jo diserta-ciją pripažinus atitinkančia šio reglamento reikalavimus universitetopadalinys, kuriam buvo pasiųsta pretendento disertacija, rekomenduojaginti šio reglamento IV skyriuje numatyta tvarka.

67. Jeigu padalinys, atsakingas už disertacijos svarstymą, nusta-to, kad disertacija negali būti parengta ginti per vienerius metus popretendento prašymo įteikimo, universitetas pretendento prašymo ne-tenkina.

VI. MOKSLO LAIPSNIO SUTEIKIMAS

68. Disertaciją apgynusiam asmeniui daktaro laipsnį suteikia ir dak-taro mokslo laipsnio diplomą išduoda universitetas. Daktaro mokslolaipsnio diplomo formą ir blankų gamybos, apskaitos ir registravimotvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

69. Daktaro mokslo laipsnio diplomą pasirašo:69.1. universiteto rektorius (jeigu doktorantūros teisė suteiktadviem institucijoms – abiejų institucijų vadovai);69.2. disertacijos gynimo tarybos pirmininkas.

VII. DOKTORANTŪROS FINANSAVIMAS

70. Doktoranto stipendija, doktorantų mokslinių vadovų (išskyruseksterno konsultantų), tarybos narių, egzaminų komisijų pirmininkų irnarių darbo užmokesčio, socialinio draudimo lėšos, lėšos doktorantųmoksliniams tyrimams, disertacijai, jos santraukai išleisti ir kitos išlai-dos numatomos padalinio, kuriame vyksta doktorantūros studijos, iš-laidų sąmatoje.

71. Doktoranto, studijuojančio dieninėje doktorantūroje, moksliniovadovo darbo apimtis yra 32 valandos, o studijų konsultanto – 12 va-landų per metus. Doktoranto, studijuojančio neakivaizdinėje doktoran-tūroje, mokslinio vadovo darbo apimtis yra 16 valandų, o studijų kon-sultanto – 6 valandos per metus. Jeigu doktorantas buvo atestuotas,doktoranto moksliniam vadovui ir studijų konsultantui (jei toks yra) fa-



kultetų tarybų sprendimu arba apmokama pagal valandinius įkainiuskalendorinių metų pabaigoje, arba šios valandos įskaičiuojamos į jųauditorinio darbo krūvį.

72. Už kiekvieną stojamųjų ir doktorantūros studijų egzaminą eg-zaminų komisijos pirmininkui ir nariui fakultetų tarybų sprendimu arbamokama už 2 valandas pagal valandinius įkainius, arba 2 valandosįskaičiuojamos į jų auditorinio darbo krūvį.

73. Tarybos nariams už disertacijos gynimą mokama už 5 valan-das pagal valandinius įkainius.

74. Oponentams už daktaro disertacijos oponavimą mokama už10 valandų pagal valandinius įkainius.

75. Eksterno konsultantų, eksterno egzaminų komisijų pirmininkųir narių darbo užmokesčio, socialinio draudimo lėšos ir kitos išlaidos,susijusios su daktaro mokslo laipsnio įgijimu eksternu, padengiamosSenato nustatyta tvarka.

Patvirtinta Vilniaus universiteto Senato posėdyje 2002 m. spalio 22 d.,protokolas Nr. 6.

Papildymai padaryti Senato komisijos posėdyje 2002 m. lapkričio 28 d.,protokolas Nr. 6.

Patvirtinta 2003 m. sausio mėn. 27 d. Lietuvos mokslo tarybos nutari-mu Nr. V-36.

27

5. DOKTORANTŪROJE DALYVAUJANČIŲMOKSLININKŲ KVALIFIKACINIAIREIKALAVIMAI

Tarybų daktaro disertacijoms ginti narių,doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų, disertacijų

oponentų ir kitų mokslininkų, kurie nurodomi sąrašuosesiekiant įgyti doktorantūros teisę, kvalifikaciniai reikalavimai

1. Šioje tvarkoje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai taikomi Dok-torantūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Doktorantūros nuo-statų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2281; 2002, Nr. 60-2469), nuro-dytiems visų mokslo sričių mokslininkams – tarybų daktaro disertaci-joms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams,disertacijų oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie nurodomi są-rašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę.

2. Visų mokslo sričių mokslininkai – tarybų daktaro disertacijomsginti nariai, doktorantų moksliniai vadovai, konsultantai, disertacijų opo-nentai per pastaruosius penkerius metus iki paskyrimo į šias pareigasturi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekian-tiems dalyvauti konkurse eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuo-tojo pareigas, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lie-pos 11 d. nutarimą Nr. 899 „Dėl minimalių kvalifikacinių valstybiniųmokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojųpareigybių reikalavimų bei konkursų valstybinių mokslo ir studijų insti-tucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organiza-vimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos irpedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,


2001, Nr. 63-2283; 2005, Nr. 102-3786). Šiame nutarime nustatytasreikalavimas turėti habilituoto daktaro mokslo laipsnį arba būti atlikushabilitacijos procedūrą tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, dok-torantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų oponen-tams nėra privalomas.

3. Mokslininkai, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantū-ros teisę, per pastaruosius penkerius metus iki paraiškos doktorantūrosteisei gauti padavimo turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

3.1. biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių moksli-ninkai per pastaruosius penkerius metus turi būti paskelbę nemažiau kaip tris mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose įMokslinės informacijos instituto (Institute for Scientific Informa-tion) pagrindinį žurnalų sąrašą. Jei mokslininkas per pastaruo-sius penkerius metus yra paskelbęs reikšmingą mokslinę mo-nografiją, jis turi būti paskelbęs ne mažiau kaip vieną mokslinįstraipsnį leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos insti-tuto pagrindinį žurnalų sąrašą.3.2. humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininkai perpastaruosius penkerius metus turi būti paskelbę reikšmingąmokslinę monografiją ir bent vieną mokslinį straipsnį leidiniuo-se, registruotuose mokslinės informacijos duomenų bazėse, ku-rių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba (toliau vadinama – tarp-tautinės duomenų bazės), arba reikšmingą mokslinę monografi-ją ir bent vieną kitą reikšmingą mokslo darbą (studiją, šaltiniųleidimą ar kt.), arba ne mažiau kaip tris mokslinius straipsniusleidiniuose, registruotuose tarptautinėse duomenų bazėse.

4. Išvadas dėl mokslinių monografijų ir kitų mokslo darbų reikšmin-gumo priima Lietuvos mokslo taryba.

5. Moksliniai straipsniai leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės infor-macijos instituto pagrindinį žurnalų sąrašą, arba registruotuose tarp-tautinėse duomenų bazėse, mokslininkams yra užskaitomi ir tais at-vejais, kai mokslinių leidinių redakcijos juos priėmė spaudai.

Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m.kovo 31 d. įsakymu Nr. ISAK-625.

29

6. PAGRINDINIAI DAKTARO DISERTACIJOSREIKALAVIMAI

Lietuvos mokslo taryba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Doktorantūros nuostatų patvirti-nimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2281, 2003, Nr. 17-739) patvirtintų Dokto-rantūros nuostatų 32, 38, 40, 53 ir 54 punktu, nutaria:

1. Nustatyti, kad daktaro disertaciją ginantis asmuo (toliau – diser-tantas) universitetui, kuris sudaro disertacijos gynimo tarybą, pateikia10 ginamos daktaro disertacijos egzempliorių. Rekomenduojama dak-taro disertacijos apimtis – 4–10 autorinių lankų (vienas autorinis lan-kas – 40 000 spaudos ženklų).

2. Disertacijoje turi būti tokios pagrindinės dalys:2.1. Įvadas. Jame pagrindžiama tiriamoji problema, apibrėžia-mas darbo aktualumas, tikslas, uždaviniai, darbo naujumas ir joreikšmė, pateikiami ginamieji disertacijos teiginiai. Rekomen-duojama įvado apimtis – iki 3 puslapių.2.2. Tyrimų apžvalga. Joje turi būti aprašyti disertacijos temaLietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai ir parodyta, koks yra diserta-cijos autoriaus indėlis į nagrinėjamą problematiką.2.3. Darbo metodologija. Pateikiama darbo metodologija ir(arba)metodai, įvertinamas naudotų metodų patikimumas ir taikymoribos.2.4. Tyrimų rezultatai. Pateikiami gautieji tyrimų rezultatai, jieapibendrinami, įvertinamas jų patikimumas ir santykis su kitųtyrėjų rezultatais.2.5. Išvados. Jose turi atsispindėti ginamieji disertacijos teigi-niai ir būti pateikti disertacijos įvade suformuluotų uždavinių arproblemų sprendimai.2.6. Naudotos (cituotos) literatūros sąrašas.


3. Disertacijos santrauka rengiama laikantis Doktorantūros nuo-statų 37 punkto reikalavimų bei atskirais skirsniais išdėstant Dokto-rantūros nuostatų 39 punkte nurodytą informaciją. Santraukos pabai-goje pateikiamas disertanto mokslinių publikacijų disertacijos tema są-rašas, nurodant žurnalo (leidinio) pavadinimą, metus, tomą, puslapiusir bendraautorius. Santraukoje pateikiamose žiniose apie disertantąturi būti duomenys apie jo studijas aukštojoje mokykloje, įgytą kvalifi-kaciją, darbo veiklą, stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose.

4. Disertacijos titulinio lapo pirmasis puslapis turi atitikti 1 priedopavyzdį. Pirmajame puslapyje nurodoma:

4.1. institucija, teikianti disertaciją ginti;4.2. disertanto vardas ir pavardė;4.3. disertacijos pavadinimas;4.4. tekstas „Daktaro disertacija“;4.5. mokslų sritis ir mokslo kryptis, mokslo krypties kodas. Jeidoktorantūros teisė suteikta mokslo šakai, taip pat nurodomamokslo šaka ir jos kodas;4.6. vieta (miestas) ir metai.

5. Disertacijos titulinio lapo antrasis puslapis turi atitikti 2 priedopavyzdį. Antrajame puslapyje nurodoma:

5.1. disertacijos rengimo laikotarpis ir vieta;5.2. jei disertacija ginama eksternu, įrašomi žodžiai „Disertacijaginama eksternu“;5.3. disertanto mokslinis vadovas ir konsultantas (-ai) (jeigu yra).Žinios apie vadovą ir konsultantą(-us) rašomos šia tvarka: pe-dagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, pagrindinėdarbovietė (pilnas pavadinimas), mokslo sritis, kryptis ir jos ko-das. Jeigu disertanto vadovas pakeistas, nurodomas ir anks-tesnis vadovas, jo darbo laikotarpis.

6. Disertacijos santraukos titulinio lapo pirmasis puslapis turi atitikti3 priedo pavyzdį. Jame nurodoma:

6.1. institucija, kurioje ginama daktaro disertacija;6.2. institucija, teikianti disertaciją ginti (jei teikia kita, nei nuro-dyta 6.1 punkte);

31

6.3. disertanto vardas ir pavardė;6.4. disertacijos pavadinimas;6.5. tekstas „Daktaro disertacijos santrauka“;6.6. mokslų sritis ir mokslo kryptis, mokslo krypties kodas. Jeidoktorantūros teisė suteikta mokslo šakai, nurodoma ir mokslošaka bei jos kodas;6.7 vieta (miestas) ir metai.

7. Disertacijos santraukos titulinio lapo antrasis puslapis turi atitikti4 priedo pavyzdį. Jame nurodoma:

7.1. disertacijos rengimo laikotarpis ir vieta;7.2. jei disertaciją ginama eksternu, įrašomi žodžiai „Disertacijaginama eksternu“;7.3. disertanto mokslinis vadovas ir konsultantas(-ai) (jeigu yra).Žinios apie vadovą ir konsultantą(-us) rašomos šia tvarka: pe-dagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, pagrindinėdarbovietė (visas pavadinimas), mokslo sritis, kryptis ir jos ko-das. Jeigu disertanto vadovas pakeistas, nurodomas ir anks-tesnis vadovas, jo darbo laikotarpis;7.4 disertacijos gynimo tarybos pavadinimas;7.5 disertacijos gynimo tarybos pirmininkas, nariai ir oponentai.Žinios apie tarybos narius ir oponentus rašomos šia tvarka: peda-goginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, pagrindinė dar-bovietė (visas pavadinimas), mokslo sritis, kryptis ir jos kodas;7.6. disertacijos gynimo data ir vieta (su adresu);7.7. disertacijos santraukos išsiuntinėjimo data;7.8. institucijos, kurių bibliotekose galima peržiūrėti disertaciją.

8. Jei daktaro disertacija ar jos santrauka parašyta užsienio kalba,turi būti pridėtas antrasis titulinis lapas lietuvių kalba. Rekomenduoja-mi tokie lietuviškų terminų atitikmenys užsienio kalbomis:

8.1. Daktaro disertacija – Doctoral dissertation (anglų kalba) –Doktordissertation (vokiečių kalba) – Thèse de doctorat (pran-cūzų kalba).8.2. Daktaro disertacijos santrauka – Summary of doctoral dis-sertation (anglų kalba) – Zusammenfassung der Doktordisser-

6. PAGRINDINIAI DAKTARO DISERTACIJOS REIKALAVIMAI


tation (vokiečių kalba) – Résumé de la Thèse de Doctorat (pran-cūzų kalba).

9. Patvirtinti gynimo tarybos balsavimo protokolo ir sprendimo dėldaktaro mokslo laipsnio suteikimo formą, pateiktą 5 priede.

10. Mokslo ir studijų institucijos, kaip yra numatyta Doktorantūrosnuostatų 54 punkte, apie apgintas disertacijas praneša Lietuvos mokslotarybai laišku, pridėdamos prie jo gynimo tarybos balsavimo protokoloir sprendimo dėl daktaro mokslo laipsnio suteikimo kopiją.

Lietuvos mokslo tarybos nutarimas dėl doktorantūros nuostatų 32, 38,40, 53 ir 54 punktų reikalavimų, 2003 m. lapkričio 19 d. Nr. VI-4.

33

6.1 1 priedas

Lietuvos mokslo tarybos 2003 m. lapkričio 19 d.nutarimo Nr. VI-4 1 priedas

Daktaro disertacijos titulinio lapo pirmojo puslapio pavyzdys

CHEMIJOS INSTITUTAS

Mykolas Jonaitis

CHEMINIŲ IR BIOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKAAPLINKOS UŽTERŠTUMUI

Daktaro disertacijaFiziniai mokslai, chemija (03 P)

Vilnius, 2003



6.2 2 priedas


Daktaro disertacijos titulinio lapo antrojo puslapio pavyzdys

Disertacija rengta 1999–2003 metais Vilniaus pedagoginiame univer-sitete(Jei disertaciją gina eksternas, įrašoma: „Disertacija ginama eksternu“)

Mokslinis vadovas:(Jei disertacija ginama eksternu, rašoma „Mokslinis konsultantas“)

prof. habil. dr. Jonas Jonaitis (Chemijos institutas, fiziniai mokslai, che-mija – 03 P)

Konsultantas:

doc. dr. Petras Antanaitis (Vilniaus pedagoginis universitetas, biome-dicinos mokslai, ekologija ir aplinkotyra – 03 B)

35

6.3 3 priedas


Daktaro disertacijos santraukos titulinio lapopirmojo puslapio pavyzdys

VILNIAUS UNIVERSITETASCHEMIJOS INSTITUTAS

Mykolas Jonaitis

CHEMINIŲ IR BIOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKAAPLINKOS UŽTERŠTUMUI

Daktaro disertacijos santraukaFiziniai mokslai, chemija (03 P)

Vilnius, 2003



6.4 4 priedasLietuvos mokslo tarybos 2003 m. lapkričio 19 d.

nutarimo Nr. VI-4 4 priedas

Daktaro disertacijos santraukos titulinio lapo antrojo puslapio pavyzdys

Disertacija rengta 1999–2003 metais Vilniaus pedagoginiame universitete(Jei disertaciją gina eksternas, įrašoma: „Disertacija ginama eksternu“)

Mokslinis vadovas:(Jei disertacija ginama eksternu, rašoma „Mokslinis konsultantas“)

prof. habil. dr. Jonas Jonaitis (Chemijos institutas, fiziniai mokslai, chemija –03 P)

Konsultantas:

doc. dr. Petras Antanaitis (Vilniaus pedagoginis universitetas, biomedicinos mokslai,ekologija ir aplinkotyra – 03 B)

Disertacija ginama Vilniaus universiteto Chemijos mokslo krypties taryboje:

Pirmininkasprof. habil. dr. Vidmantas Paukðtë (Fizikos institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)

Nariai:prof. habil. dr. Ona Vilkaitë (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)prof. habil. dr. Birutë Þvirblienë (Chemijos institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)dr. Petras Meðkauskas (Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, biomedicinos moks-lai, ekologija ir aplinkotyra – 03 B)doc. dr. Anelë Lakðtutë (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medi-cina – 07B)

Oponentai:prof. habil. dr. Stasys Ðimkus (Vytauto Didþiojo universitetas, fiziniai mokslai, chemija –03 P)dr. Jonas Vanagas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B)

Disertacija bus ginama viešame Chemijos mokslo krypties tarybos posėdyje2003 m. lapkričio 4 d. 13 val. Chemijos instituto aktų salėje

Adresas: Goštauto 9, LT-2600 Vilnius, Lietuva

Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2003 m. spalio 1 d.Disertaciją galima peržiūrėti Chemijos instituto ir Vilniaus universiteto bibliotekose

37


..................................................(institucijos pavadinimas)

.......................................mokslo krypties tarybos balsavimo

PROTOKOLAS ir SPRENDIMAS

dël daktaro mokslo laipsnio suteikimo

200 … m. ……………mën. ….d. Nr.……

Disertacijos autorius ……….…………………………………………………………….…… (vardas, pavardë)

Disertacijos gynimo data – 200…m. ……………………………mën. ….d.

Disertacijos pavadinimas.............................….................…………………………….…………..

………………………………………………………………………………

(……………… mokslo sritis, ……………………………kryptis).

Doktorantūros teisė ................................................suteikta kartu su …………….institutu (aukðtosios mokyklos pavadinimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200…m. …………….mėn. …d. nutarimu Nr……

Disertacijai ginti …............................………………… rektoriaus ásakymu Nr. …………. (aukðtosios mokyklos pavadinimas)

200… m. ……….mën. ....d. patvirtinta ….….………….….. mokslo krypties disertacijos (mokslo kryptis)

gynimo taryba:

Pirmininkas …………………………………………..…………….……………………. (pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardë, darbovietë, mokslo kryptis)

Nariai: ....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Oponentai: ........................................................................................................................................................................................................................................................

Posëdyje dalyvauja ………… nariai ir …………… oponentai.

Slaptojo balsavimo rezultatai: biuleteniø su áraðu „sutinku“: ............ ,biuleteniø su áraðu „nesutinku“: ............ ,negaliojanèiø biuleteniø: ............ .

6.5 5 priedas



.......................…………........krypties disertacijos gynimo taryba nutarë suteikti/nesuteikti (mokslo kryptis)

…………………………………………………………….................. daktaro mokslo laipsná(vardas, pavardë naudininko linksniu)

(…………………….mokslø sritis,………………………… kryptis).

Pirmininkas ........................... .................................................................................. (paraðas) (pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardë)

Nariai:1. ........................... ..................................................................................

(paraðas) (pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardë)

2. ........................... .................................................................................. (paraðas) (pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardë)



5 priedo tęsinys

39

7 DAUGIADALYKINIŲ KURSŲ SĄVADAS

7.1 Žinių vadyba nacionalinės ir regioninėsplėtros kontekste

Doc. Zenona Atkočiūnienė, VU

Žinių vadyba nacionalinės ir regioninės plėtros konteksteKnowledge Management on the Background of Regional Development

Kurso problematika. Besikeičianti aplinka, žinių ir ekonomikos idė-jos, globalizacija išryškina mokymosi svarbą ne tik individualiame, gru-piniame ir organizaciniame, bet ir nacionaliniame-regioniniame lyg-menyse. Akcentuojami regioninai poreikiai, besimokančiojo regionoplėtros tendencijos, žinių išteklių praktinė nauda. Visa tai siejama suregiono ypatumais ir sąlygomis, naujo mąstymo ir elgsenos poky-čiais. Plečiasi Europos regionų žinių, technologijų ir inovacijų vadybosbendradarbiavimo tinklo kūrimas, skatinantis regionų vystymąsi, orga-nizacijų mokymąsi, keitimąsi informacija, patirtimi, pasiekimais.

Formuojama nauja besimokančio regiono koncepcija, kuri sieja-ma su ilgalaike ekonomine, socialine, politine ir technologine plėtraregione, pabrėžiant įvairius mokymosi būdus ir derinius, atsižvelgiantį kiekvieno regiono savitumus.

Kurso tikslas – supažindinti su žinių poveikiu ekonomikos raidai,regionų vystymosi koncepcijomis, bendradarbiavimo žinių vadybos sri-tyje galimybėmis, tobulinant ES regionų žinių vadybą, žinių perdavi-mo sistemomis, apžvelgti vykdomos valstybės žinių ekonomikos poli-


tikos aspektus Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekste, aptarti viešo-jo administravimo sektoriaus svarbą žinių ekonomikai.

Vertinimas:Rašto darbas arba egzaminas raštu ne mažiau kaip 50% įvertinimo,aktyvus dalyvavimas diskusijose – ne daugiau 50%.

Literatūros sąrašas: Atkočiūnienė Z., Gineitienė Z., Sadauskienė E. Žinių ekonomika ir žinių vady-

ba: valstybės politikos aspektai // Viešasis administravimas (Public Admi-nistration). Vilnius. 2006.

Atkočiūnienė Z. Informacijos ir žinių vadyba informacijos ir komunikacijos mokslųsistemoje. // Informacijos mokslai. 2006, Nr. 37. P. 22–30.

Atkočiūnienė Z., Gineitienė Z., Sadauskienė E. Knowledge Management: Le-arning Organization (National Regional Aspect). // Management. 2006,Nr. 2(11). P. 6–14.

Jucevičienė P. Mokymosi partnerystėje tinklai ir jų tyrimo metodologija, 2004[žiūrėta 2006 m. liepos 12 d.]. Prieiga per internetą: http:// www.educa-tion.ktu.lt/zurnalas/lt/2004%20-%204%20946)/2004-4_(46)_santrauka

Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazė [žiūrėta 2006 m. liepos 12 d.]Prieiga per internetą: http://www.lrs.lt/

Aušra A. Atvirųjų resursų vaidmuo mokymosi procese, 2005 [žiūrėta 2006 m.liepos 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.elibrary.lt/link_to_database1/resursai/Science%20online/05_2/eLibrary_lt_Egypt_text_2005_lt.pdf

Kasinskaitė I. Besimokantis regionas – naujas regioninės plėtros kontekstas //Informacijos mokslai. T. 35. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.

Bieliūnas M. Žinių vadybos praktinis taikymas: pokyčiai, kuriuos lemia ekono-mikos tendencijos. // Informacijos mokslai. T. 14. Vilnius: Vilniaus universi-teto leidykla, 2000.

Castells M. The Information Age: Economy, Society and Culture, 2000. Vol. 3End of Millennium, 2

nd

edition, Oxford: Balckwell Publishers.Rodriques M. J. Introduction: for a European strategy at the turn of the centu-

ry. In: Rodriques M. J. (ed) The New Knowledge Economy in the Europe:A Strategy for International Competetitiveness and Social Cohesion., 2002.Edward Elgar, USA.

41

7.2 Konfliktai ir jų valdymas organizacinėje aplinkojeglobalizacijos sąlygomis

Doc. Dalia Bagdžiūnienė, VU

Konfliktai ir jų valdymas organizacinėje aplinkoje globalizacijossąlygomisOrganizational Conflict Management in a Globalizing World

Kurso problematika. Socialinė, ekonominė, teisinė aplinka, organi-zacijų strateginiai tikslai, ištekliai, struktūra, personalas ir daugelis kitųveiksnių lemia tiek veiklos rezultatus konkrečiu laikotarpiu, tiek ir or-ganizacijų vystymosi perspektyvas. Siekiant efektyvios veiklos, svarbine tik struktūrinė, bet ir dinaminė organizacijų veiklos pusė, procesųanalizė ir valdymas. Šiuolaikiniu požiūriu organizacija yra atvira, besi-vystanti socialinė sistema, kuri turi sugebėti lanksčiai prisitaikyti prieaplinkos pokyčių (vartotojų, naujų technologijų, visuomenės poreikių).Vystytis – reiškia keistis, ir tuo pačiu – mažinti bei spręsti skirtingųlygių ir tipų konfliktus, ugdyti personalo darbuotojų elgesio konfliktinė-se situacijose, konflikto analizės bei valdymo įgūdžius, formuoti kon-fliktų prevencijos ir valdymo sistemą.

Kurso tikslas – suteikti galimybę kurso klausytojams įgyti žinių kon-fliktų organizacijose problemos srityje, susipažinti su konfliktų anali-zės ir tyrimų teoriniais bei taikomaisiais aspektais, ugdyti konfliktų tyri-mo, analizės bei valdymo kompetencijas. Paskaitos, mokslinės litera-tūros savarankiškos studijos, seminarai, praktinės užduotys padės įsi-gilinti į konfliktų organizacijose problemą, išnagrinėti konflikto sampra-tą ir vaidmenį šiuolaikinėje organizacijoje, teorinius požiūrius į konflik-tą, asmeninių, tarpasmeninių ir konfliktų grupėje specifiką, aptarti kon-flikto analizės principus, konfliktų sprendimo bei valdymo galimybes irmetodus, apžvelgti šios srities tyrimus.

Konflikto samprata: teoriniai konfliktų analizės ir tyrimų pagrindai,situacinis ir kognityvinis požiūriai į konfliktą.

7. DAUGIADALYKINIØ KURSØ SÀVADAS


Konfliktų fenomenologija: asmenybės, tarpasmeniniai, grupės, tarp-grupiniai konfliktai; konflikto struktūra, dinamika, požymiai, šaltiniai;struktūrinis požiūris į konfliktus organizacijose; asmenybės ir situaci-nis požiūriai bei jų sintezė.

Asmenybė ir tarpasmeninė sąveika konflikte: suvokimas, nuosta-tos, atribucijos, elgesio motyvacija; lyties ir kultūriniai skirtumai; inte-resai ir tikslai; elgesio strategijos konflikto situacijoje; konflikto preven-cija sudėtingose bendravimo situacijose.

Konfliktai grupėje ir tarp grupių: procesai grupėje ir tarp grupių kon-flikto situacijoje; grupės įtaka individui.

Konfliktų sprendimas ir valdymas: nuostatų keitimas; problemųsprendimas; interesų derinimas pozicinėse derybose; derybų princi-pai ir taktikos; galia derybose; derybų proceso valdymas; integruojan-čių derybų principai; pozicinių derybų pakeitimas integruojančiomis.

Trečia pusė konflikte: tarpininkavimas konflikte, jo esmė, proce-sas, tarpininkavimo įgūdžiai; konflikto valdymas grupėje – kūrybiškasproblemų sprendimas ir socialinis palengvinimas; tarpgrupinių konflik-tų valdymas; alternatyvi ginčų sprendimo sistema organizacijoje.

Konfliktų tyrimai organizacinėje aplinkoje: konfliktų analizės prin-cipai; tyrimo metodai; tyrimų sritys: organizacijos struktūra ir darboprocesai, organizacijų skaidymas ir sujungimas; komunikacija; kultū-ra; personalo valdymas; vadovavimas darbo procesui; klimatas kolek-tyve; permainos ir jų valdymas.

Vertinimas: egzaminas raštu – 40%, teorinė pasirinktos temos ap-žvalga (rašto darbas) – 20%, savarankškas praktinis darbas – 20%,aktyvus dalyvavimas diskusijose – 20% įvertinimo. Rašto darbas galibūti arba pagal vieną iš aukščiau pateiktame sąraše nurodytų temą,arba pagal paties klausytojo pasiūlytą ir su dėstytoju suderintą temą,kuri atitiktų disertacijos temą.

Literatūros sąrašas:Adler Nancy J. International Dimensions of Organizational Behavior. Cincin-

nati: South-Western, 2002.

43

Bagdžiūnienė D. Vadovo darbo organizavimas, Lietuvos darbo birža, Vilnius,2005.

Brown L. D. Managing Conflict at Organizational Interfaces. Addison – Wes-ley Publ. Company, 1983.

Harrison A. A. Individuals and groups. Understanding social behavior.Brooks/Cole Publ. 1993.

Lewicky R. J., Litterer J. A., Saunders D. M., Minton J. W. Negotiation. Rea-dings, exercises and cases. IRWIN, 1993.

Ting-Toomey S. and Oetzel J. G. Managing Intercultural Conflicts Effectively. 2001, Sage Publ.

Rahim M. A. Managing Conflict in Organizations: Third Edition, GreenwoodPubl, 2000.

The Skilled Facilitator Fieldbook: Tips, Tools, and Tested Methods for Consul-tants, Facilitators, Managers, Trainers, and Coaches. Roger Schwarz, An-ne Davidson, Peg Carlson, Sue McKinney., Jossey-Bas. 2005.

Sandole Dennis J. D., Van der Merwe, Hugo (Eds.). Conflict Resolution The-ory and practice. Integration and application. Manchester Univ. Press, 1993.

Stitt Allan J. Alternative Dispute Resolution for Organizations: How to Designa System for Effective Conflict Resolution. Jossey-Bass, 2000.

7.3 Švietimo politika ir vadyba:identitetas ir globalumas

Doc. Tatjana Bulajeva, VU

Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumasEducation Policy and Management: Identity and Globalization

Kurso problematika. Šis kursas remiasi prielaida, kad globalizacijadaro įtaką valstybių švietimo politikai, strategijai ir valdymui. Kurso klau-sytojai susipažins su švietimo politikos formavimo principais ir juoslemiančiais globaliaisiais ir lokaliaisiais veiksniais, suvoks švietimo po-litikos transformacijų prigimtį ir jėgų lauką, gebės analizuoti bei vertinti



švietimo politikos sistemines problemas identiteto ir globalizacijos di-chotomijų kontekste. Kurso klausytojai susipažins su švietimo valdy-mo funkcijomis, suvoks švietimo ir ugdymo organizacijų ypatumus,gebės analizuoti bei vertinti švietimo sistemos ir įvairių švietimo orga-nizacijų valdymo problemas. Kurse bus analizuojama švietimo koky-bės samprata, kokybės koncepcijos ir švietimo kokybės laidavimo mo-deliai, taip pat švietimo kaitos valdymo aspektai.

Kurse nagrinėjami išoriniai ir vidiniai faktoriai, įtakojantys valsty-bių švietimo ir mokslo politikos formavimuisi ir kaitai šiuolaikiniamepasaulyje. Studijuojamos tarptautinių sąjungų, korporacijų ir nevyriau-sybinių organizacijų ir jų tinklų, tarpvyriausybinių institucijų, švietimostrategijos ir jų poveikio bei sklaidos mechanizmai. Analizuojama švie-timo struktūrinė ir turinio kaita. Švietimo politikos transformacijos ap-tariamos tapatumo paieškų ir globalizuojančių tendencijų bei manipu-liacijų jomis jėgų lauke.

Globalizacija. Mokslo ir švietimo internacionalizacija. Tarptautiniųšvietimo ir mokslo idėjų cirkuliacija ir politikos sprendimų skolinimasis.Tarptautinis dėstytojų ir studentų mobilumas. Tarptautinės organiza-vimosi priemonės: švietimo klasifikacija, studijų akreditacija ir nacio-nalinis norminimas, kokybės užtikrinimas. Nuotolinių studijų ekspansi-ja ir tarptautinių šaltinių prieinamumas. Masto efektai kokybės, kom-petencijų ir išsilavinimo akreditavimo aspektu. Konkurencingumas–švietimo ir mokslo resursų ir darbo jėgos kompetencijų, mokslinių re-sursų ugdymo, išlaikymo ir aprūpinimo problemos. Ugdymo ir studijųturinio politikos transformacijos sistemiškumo problemos. Konfliktųsprendimo ir tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo problemos.

Lokalizacija-švietimo politika ir tautinio, kultūrinio tapatumo sau-gojimo aspektai. Vidiniai švietimo ir mokslo politikos formavimo tinklai.Atsinaujinimą ribojantys faktoriai. Pilietinės ir atviros visuomenės for-mavimosi ir falsifikacijos švietimo aspektas. Kultūrinio homogenišku-mo teigiami ir neigiami aspektai. Švietimo politikos ir vadybos frag-mentacija ir provincialumo problema. Švietimo paslaugų teikėjų kon-kurencija ir kalbos įtaka švietimo politikos transformacijoms.

45


Literatūros sąrašas: Bologna Process-Higher Education. Prieiga per internetą: <http://europa.eu.int/

comm/education/policies/2010>Bulajeva T. (2005) Aukštojo mokslo internacionalizavimas globalizacijos sąly-

gomis. //Acta paedagogica Vilnensia. T. 15. Vilnius: VU leidykla.Lisbon Srategy-Education and Training 2010 <http://europa.eu.int/comm/edu-

cation/policies/2010/et_2010_en.html>Quality and Internationalisation in Higher Education. OECD, 1999.Tomlinson J. Globalization and Cultural Identity. Prieiga per internetą: <http://

www.polity.co.uk/global/pdf/GTReader2etomlinson.pdf>Realising the European Higher Education Area. Communique of the Confe-

rence of Ministers Responsible for Higher Education. Berlin, 2003.Švietimo gairės. Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos. 2003–2012

metai. Vilnius, 2002.Tuning Educational Structures in Europe. Prieiga per internetą: <http://odur.let.

rug.nl/TuningProject>Želvys R. (2003) Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: VU leidykla.Želvys R., Būdienė V., Zabulionis A. (2003). Švietimo politika ir monitoringas.

Vilnius: Garnelis.

7.4 Istoriniai Europos regionai ir Lietuva

Prof. Alfredas Bumblauskas, VU

Istoriniai Europos regionai ir LietuvaHistorical Regions of Europe and Lithuania

Kurso problematika. Kurse Istoriniai Europos regionai ir Lietuva pri-statomos klasikinės ir šiuolaikinės Europos regioninių tyrimų koncep-



cijos, analizuojamos regioninių tyrimų Lietuvos istoriografijoje perspek-tyvos. Dabartinė Lietuvos istoriografija vis dar tebėra nacionalinio is-torijos tyrimų formato ir baltų dėmių naikinimo strategijos Prokrustolovoje. Regioninė tyrimų kryptis, besiremianti komparativistiniu tyrimometodu, viena vertus, galėtų pateikti integralesnį (konteksto prasme)Lietuvos istorijos vaizdą, kita vertus, padėtų atsinaujinti pačiai isto-riografijai, leisdama peržengti nacionalinio tyrimo formato rėmus. Kur-se aptariamos svarbiausios sąvokos ir teorijos, kuriomis ir konstruoja-mi erdviniai ir laikiniai Europos regionų modeliai. Iš Europos regionųdidžiausias dėmesys skiriamas Vidurio Europos, kaip periferinės Va-karų Europos dalies, ir rytinės jos dalies (Vidurio Rytų Europos) kon-cepcijoms. Šiame kontekste analizuojamos ir Lietuvos regioninio iden-titeto paieškos. Lietuvos specifika aiškinama jos periferine padėtimi,akcentuojamas jos nuolatinis vėlavimas (Pastumtos kortų kaladės dės-nis). Istorinių Europos regionų tyrimai – palanki sritis tarpdisciplini-niam dialogui, kuris galėtų tapti dar vienu impulsu Lietuvos istoriogra-fijos metodologiniam ir tematiniam atsinaujinimui.

Kurso temos:

1. Tradicinio – nacionalinio (lituanocentrinio) – istorijos tyri-mo ir sintezės formato krizė: Lietuvos istorijos tyrimų objektokontekstualizavimo būtinybė.

Galimos lituanocentrizmo (lituanobambizmo? – prof. R. Lopatos ter-minas) ir baltofilijos-plėtotės perspektyvos:

1) faktų, įvykių inventorizavimas ir baltų dėmių naikinimo strategija(XX–XXI a. sandūroje vis dar vyraujanti lietuviškosios istoriografijos srovė).

Temos ir problemos distinkcija istorijos tyrimuose. Pasyvaus temųformulavimo problema.

2) radikalizmas ir paraistorinė literatūra (Gedgaudas, Norkūnas).Lietuvių paieškų Lietuvos istorijoje metodologinis akligatvis. Inte-

gralaus (tipologinio, reflektyvaus), globalaus arba regioninio konteks-to Lietuvos istorijos tyrimuose (ypač sintezėse) poreikis.

2. Erdviniai modeliai: geografinė istorijos dimensija.Geografijos iššūkiai istoriografijoje. Geografinis determinizmas.

47

Užuomazgos antikoje (Herodotas, Tukididas, Polibijas, Aristotelis). Di-didžiųjų geografinių atradimų epocha (J. Bodinas). Geografinio deter-minizmo plėtotė apšvietos epochoje (Š. Monteskje). L. Mečnikovo di-džiųjų istorinių upių koncepcija. Šiuolaikinės koncepcijos: Analų mo-kykla, K. Wittfogelio hidraulinė civilizacijų teorija, J. Diamondo neoliti-nės revoliucijos ekologinių sąlygų analizė ir kt. Eurazija versus Ameri-ka: J. Diamondas, W. McNeillo lyginamosios mikroparazitizmo istori-jos koncepcija. Istorinė geografija (Pakštas?). Regionalizmo moksli-nės koncepcijos ir metodologijos. Centro (branduolio)-pusiau periferi-jos-periferijos konceptai ir jų taikymas regioninejė tipologijoje.

3. Esminės Europos regioninių tyrimų sąvokos: civilizacija,Europa, regionas, tipologizacija, laiko ir erdvės modeliai.

Civilizacijos sąvoka. Civilizaciniai istorijos modeliai (N. Danilevskis,A. J. Toinbis, O. Spengleris, S. Huntingtonas, L. Donskis, V. Kavolis).Europa. Sąvokos atsiradimas ir turinio istorinė kaita (G. Delanty). Ry-tų-Vakarų dichotomija. Europos raidos išskirtinumas – azijinio gamy-bos būdo teorija (E. Gudavičius, L. Vasiljevas ir kt.). Privatinės nuosa-vybės pobūdžio akcentas. Istorinio regiono sąvoka. Laiko ir erdvėsmodeliai.

4. Komparativistika – ašinis regionų tipologizavimo metodas.Komparativistikos objektai ir lygmenys – lyginamosios istorinės so-

ciologijos perspektyva. Mega lygmuo – globalistika, globalinė istorija(I. Vasilenko, J. Diamondas, W. McNeillas, I. Wallersteinas) ir civiliza-cinė komparativistika (A. Andrijauskas, F. Braudelis, S. N. Eisenstad-tas, V. Kavolis, N. Konradas, P. Sorokinas ir kt.) – tyrimų objektas –pasaulis, kaip visuma, civilizacijos, atskiri žemynai ar pasaulio dalys(pateikiama jų raidos komparativistinė analizė). Makro lygmuo – lygi-namoji istorinė sociologija (K. Marxas, M. Weberis, E. Jones,D. C. North ir R. P. Thomas ir kt.): objektas – valstybės, visuomenės irjų grupės (regionai ir subregionai). Lyginamojo metodo taikymo (me-ga ir makro lygmenyse) privalumai, svarba ir galimybės. Komparati-vistikos mikro ir mezo lygmuo (objektas – atskiri individai ir nedidelės



arba didelės organizacijos). Mikrokomparativistikos alternatyva – sta-tistiniai metodai.

5. Tarpdisciplininio Europos regionų tyrimo perspektyvos po-tencijos (istorija-istorinė sociologija-geopolitika-geografija).

Erdvinės komparativistikos istorijoje ir geopolitikos santykis. Geo-politika – kaip erdvinio mąstymo strategija: metodologinės prieigos.Įškiliausi klasikiniai (H. Mackinderis, K. Haushoferis, A. T. Mahanas,N. Spykmanas ir kt.) ir šiuolaikiniai (S. Huntingtonas, F. Fukujama irkt.) globalūs erdvinio mąstymo sistemų modeliai ir Europos vieta juo-se. Geopolitinė R. Čeleno ir F. Naumanno Vidurio Europos (Mitteleu-ropa) koncepcija. Gamtinių-geografinių ir socialinių-kultūrinių faktoriųintegravimo Europos regionų tipologiniuose tyrimuose svarba. E. Jo-nes kompleksinė gamtamokslinė (demografinė, geografinė, ekologi-nė) ir politinė bei socialinė-ekonominė Europos ir Azijos raidos lygina-moji analizė. Geoistorija ir jos, kaip tarpinės disciplinos, integracinėspotencijos. Multiperspektyvus geoistorinis diachroninis (XX–XXI a. san-dūros pjūvis) N. Statkaus, E. Motiekos, Č. Laurinavičiaus Europos su-bregionų modelis.

6. Europos regionų (ir subregionų) tipologizacijos kriterijai.Istorinių Europos regionų skaičiaus klausimas (kiek jų yra – 2, 3 ar

4?): Vakarai, Vidurys, Rytai (su Pietryčiais), Šiaurė. Erdvinės tipologi-jos hierarchijos problema: civilizacija-regionas-subregionas? Centro(branduolio)-pusiau periferijos-periferijos konceptai ir jų taikymas Eu-ropos regionų tipologizacijoje. Regioninės tipologijos kriterijų proble-ma: geografinis-ekologinis (klimatas, reljefas ir kt.), geopolitinis, biolo-ginis (epidemiologinis?), civilizacinis, kultūrinis, socialinis-ekonominis(privatinės nuosavybs pobūdis!)...

7. Europos regionų diachroniniai ir sinchroniniai modeliai: tu-rinys ir jo dinamika.

Europos, kaip geografinės ir geocivilizavinės sąvokos atsiradimas.Antikinė Europos samprata. Viduramžiška Europos samprata: Europa

49

– krikščionių oikumena, opozicija musulmoniškiems Rytams (lūžis –Karolio Martelio pergalė prieš musulmonus Ispanijoje 732 m.). Vėluo-jantis paribys: Naujoji Europa (Vidurio Europa ir Skandinavija). Chris-tianizacijos ir europeizacijos tempų skirtumai (pastumtos kortų kala-dės dėsnis). Naujosios Europos regionų istoriniai likimai. VakarinėsVidurio Europos ir Skandinavijos susiliejimas su branduoliu. VidurioRytų Europa geopolitinėse girnose: tarp Vakarų Europos ir Rusijos(bei Turkijos?). XX a.: eurointegracijos idėja ir vieningos Europos pro-jektas. Globalizacijos iššūkiai. Regioninų ribų kaitos tendencijos.

Geocivilizacinė Europos perskyra (Rytų ir Vakarų) – 1054 m. krikš-čionių bažnyčios skilimas. Bizantija – Rytų Europos lopšys. Kijevo Ru-sia – Bizantijos dukterinis regionas. Rusija – Rytų Europos ašis. Pri-vatinės nuosavybės pobūdžio, kaip civilizacinės priklausomybės ski-riamosiojo požymio išskirtinumas. Alodas ir odalis Vakarų, Vidurio irŠiaurės Europoje. Bendruomeninis valstiečių žemės nuosavybės po-būdis Rytų Europoje. Europos regionai ir subregionai: hierarchijos pro-blema. Pietryčių Europa (Balkanai): kas lemia bizantiškasis (ar netromėniškasis) paveldas ar Osmanų imperijos struktūrinis superstra-tas? N. Statkaus, E. Motiekos, Č. Laurinavičiaus Europos subregionųmodelio (Vakarų Europa, Rytų Europa, Balkanai, Skandinavija, Vidu-rio Europa, Rytų Pabaltijys) analizė. Istorinių ir geopolitinių sąvokųsantykio problema. Geopolitiškai Europa – rimlando regionas, o Vaka-rų Europa, Rytų Europa ir t. t. – rimlando subregionai. Problemos:Rytų Pabaltijo ir Vidurio Europos, Pietryčių Europos (Balkanų) ir RytųEuropos santykis (ar nėra hierarchijos: Pietryčių Europa – subregio-nas Rytų Europos regiono ribose ir pan.?) ir t. t.

8. Lietuva ir Europa – regioninio identiteto paieškos.Privatinės nuosavybės reikšmė ir Europos civilizacijos vertė F. Ko-

neczny kūryboje. Vidurio Europos ir Vidurio Rytų Europos bruožai.Lietuvos civilizacinio vėlavimo fenomenas. Alodo ir feodo, luomi-

nės monarchijos, manufaktūrų, nacionalinės raštijos ir literatūrinių epo-chų ir stilių, moterų kūrybos etc., tipologija. Vakarų (europeizacijos)idėja Lietuvos istorijoje. Lotyniškosios Viduramžių ir Renesanso Euro-



pos bei XX a. 1-sios pusės moderniosios Europos pakraštys. AtplėštiVakarai: XX a. 2-oji pusė.

Pasislinkusios kortų kaladės dėsnis – Šoktelėjimų epochos. Alo-das be valstybės, luominė visuomenė be pilno feodo; Renesansas irReformacija su pagonybės ir alodo reliktais, be pilnos christianizacijosir erezijų; universitetas be mokyklų tinklo; miesto savivaldos tinklas bemiestų ūkio ir miestiečių luomo; konstitucinė monarchija ir švietimasbe manufaktūrų ir senjorinio ūkio, be valstiečių ir miestiečių laisvių.

XIX ir XX amžių pulsacijos iš Rytų.Lietuvos istorinė-erdvinė tipologija. Ryškiausias ir labiausiai Rytų

nualintas Vidurio Rytų Europos pakraštys. Civilizacinė Ašmenos riba.Lietuvos geocivilizacinės ir geopolitinės patirties poveikis dabarčiai.


Literatūros sąrašas: Brague R. Ekscentriškoji Europos tapatybė. Vilnius, 2001.Bumblauskas A. Lithuania and Europe’s Historical Regions / bibliogr. // Lithu-

anian Foreign Policy Review, nr. 1 (5), p.179–190, Vilnius, 2000.Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija: 1009–1795. Vilnius, 2005.Conze W. Ostmitteleuropa: Von der Spätantik bis zum 18. Jahrhundert.

München, 1992.Delanty G. Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė. Vilnius, 2002.Gudavičius E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos / sudarė A. Bum-

blauskas, R. Petrauskas. Vilnius, 2002.Halecki O. Historia Europy – jej granicy i podzialy. Lublin, 1994.Kłoczowski J. Europa Sródkowo-Wschodnia w historiografii krajów regionu.

Lublin, 1993.Kłoczowski J. Młodsza Europa. Warszawa, 1998.Szücs J. Trzy Europy. Lublin, 1995.

51

7.5 Istorijos taikomųjų aspektų(„taikomosios istorijos“) ugdymo įgūdžiaiprofesinei karjerai

Prof. Alfredas Bumblauskas, VU

Istorijos taikomųjų aspektų („taikomosios istorijos“) ugdymoįgūdžiai profesinei karjeraiTraining Skills of Applied History for Professional Career

Kurso problematika. Šiandienos Lietuvos visuomenėje įsivyraujantindividualizacijos tendencijoms, kada nacionalinis tapatumas globali-zacijos sąlygomis netenka visuotinai priimtinų atpažinimo ženklų, atsi-randa galimybė Lietuvos istoriografijai tapti visuomenę vienijančių mo-delių kūrėja ir transliuotoja. Tačiau svarstant tautinio identiteto ir isto-riografijos sąveiką, būtina atkreipti dėmesį į dar vieną dėmenį – ne-akademinius istorinės informacijos šaltinius (žiniasklaida, kinas, isto-rinis romanas, istorinė dailė, istorinė drama, muziejų ekspozicijos, pa-veldo objektai, istorijos vadovėliai ir t. t.). Šį papildymą lemia istorikųtyrėjų ir didaktikų teiginiai, esą Lietuvos istorijos mokslas, Atgimimolaikais turėjęs didžiulį poveikį visuomenei, nesugebėjo išnaudoti savo,kaip istorinės sąmonės formuotojos, resursų – informacija apie istorijądažniausiai gaunama ne iš konkrečių istorikų darbų, o iš kitų istorinėsinformacijos kanalų. Tad iškyla ne binarinių, bet trinarių – nacionaliniotapatumo, neakademinių istorinės informacijos kanalų ir istoriografi-jos – ryšių problematika.

Šiame kurse, ugdančiame istorijos taikomųjų aspektų įgūdžius pro-fesinei karjerai, paskaitų ir seminarų metu bus įvardijami ir aptariamiistoriko žingsniai, suponuojantys jo gautų tyrimo rezultatų taikymą įvai-riuose neakademiniuose istorinės informacijos šaltiniuose, kurie galė-tų tapti nacionalinio tapatumo formavimo veiksniais globalizacijos są-lygomis.



Paskaitų, seminarų, koliokviumų temos:1–2. Istorikos permainos (1 paskaita, 1 seminaras iš J. Rüseno tekstų).3–4. Istorinė sąmonė – istorijos didaktika – istorinė/atminties kultū-

ra. Istorikas kaip istorinės sąmonės ekspertas. Santykis su kitais hu-manitariniais ir socialiniais mokslais (1 paskaita, 1 seminaras išA. Bumblausko ir Z. Norkaus tekstų).

5. Taikomoji istorija: tarp paveldosauginės „Applied History“ ir tota-linių „atminties vietų“ koncepcijų (1 paskaita).

6–7. Lietuvos istorijos istoriografijos paradigmos. Empirizmo ribo-tumai (1 paskaita, 1 seminaras iš A. Bumblausko tekstų).

8–9. Lietuvos istorinės atminties modeliai. Dominuojančio „lietuvy-bės“ modelio spragos (1 paskaita, 1 seminaras iš E. Gudavičiaus,N. Putinaitės, G. Beresnevičiaus tekstų).

10. Aštuonios tezės apie Lietuvos istoriją (1 koliukviumas).11. Lietuvių tapatybė globalizacijos sąlygomis: istorinės kūrybos

žanrų permainos (1 paskaita).12. Lietuvos praeities įprasminimo strategijos nacionalinio tapatu-

mo formavimui (galimi dialogo partneriai: G. Dabašinskas, A. Jokubai-tis, R. Lopata, S. Matonienė, A. Kulakauskas) (1 seminaras): „gyvo-

sios istorijos programa“, gediminaičiai ir Istorinės atminties akademi-jos projektas. Lietuvos istorinio paveldo strategija.

Naujo istorinės atminties modelio formavimas. Istorinės Europos

ir Lietuvos reprezentavimas didaktinėse studijose (galimi dialogo part-

neriai: J. Laumenskaitė, Z. Norkus, A. Kulakauskas, A. Jokubaitis,A. Nikžentaitis, M. Katkus, T. Bartninkas) (2 seminarai):

13. Patirtis dirbant prie seminarinių studentų darbų.

14. Leidinių: „An Old State in New Forms“, „Lithuania: Facts and

Figures“, „Lietuvos istorija dabartyje“ ir kitų prezidentinių leidinių idė-jos bei realizavimas.

Leidinio „Vilniaus universitetas“ idėja bei realizacija.

Leidinio „Lithuania: Success Story“ idėja.

„Senosios Lietuvos istorija“: teorinė ir didaktinė koncepcija, kritikair kritikos kritika.

53

15–16. Istorinės Europos ir Lietuvos reprezentavimas audiovizua-linėse formose (fotografija, televizija, kinas) (galimi dialogo partneriai:S. Žvirgždas, B. Leonavičius, S. Valiulis, A. Aleksandravičius, M. Ma-tulionytė, A. Galinis, E. Gudavičius, J. Lingys, J. Berulienė, S. Valiulis)(2 seminarai):

15.1. fotoalbumų sudarymas („Lietuva“, „Vilniaus universitetas fo-tografijose“) ir jų kritika;

16.1. kino ir TV dokumentikos kūrimas: „Lietuvos istorijos“ ciklas(1988–1992 m.), „Būtovės slėpinių“ (1993–2004 m.) teorinis pagrindi-mas, analizė ir kritika, „Amžių šešėlių“ (2005 m.) idėja, bendradarbia-vimas dokumentinių filmų kūrime.

17. Istorinės Europos ir Lietuvos reprezentavimas daugialypės ter-pės kūriniuose (CD ir internetas) (galimi dialogo partneriai: R. Trima-kas, Z. Manžuch) (1 seminaras):

17.1. kompaktinių diskų: „Lietuva Europos kelyje“, „Lietuvos atmin-tis žemėlapiuose“, „Roko genezė ir raida Lietuvoje“ idėjos ir realizaci-ja, kitų kompaktinių diskų Lietuvos istorijos tema analizė ir kritika;

17.2. Lietuvos istorijos internete pavienių atvejų (Europos tūkstant-mečio svetainės, EXPO-2000 terminalai) analizės, Lietuvos istorijosinterneto svetainių būklės aptarimas.

18. „Viešieji ryšiai“ ir turizmas (galimi dialogo partneriai: D. Vitkaus-kaitė, L. Skurvydaitė) (1 seminaras): Lietuvos regionališkumo paieškosBaltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje.

19. Istorija Lietuvos mokykloje: balanso tarp etnocentrinių nuosta-tų ir kultūrinio pliuralizmo paieškos (galimi dialogo partneriai: V. Blino-vas, A. Kulakauskas, S. Gaidamavičiūtė) (1 seminaras):

19.1. istorinių žinių struktūrų sampratos užsienio ir Lietuvos didak-tikos teorijose bei mokymo procesą reglamentuojančiuose dokumen-tuose, istorijos bendrojo lavinimo programų ir istorijos išsilavinimo stan-dartų Lietuvoje tendencijos ir specifika;

19.2. nacionalizmo, istoriografijos ir mokyklinės istorijos sąveika,kultūrinis pliuralizmas kaip edukcinio kryptingumo modelis bei jo taiky-mo mokykloje prieštaravimai: A. Bumblauskas versus V. Landsbergis;

19.3. bendradarbiavimas su mokyklomis (Baroko projektas Kražiuose).



20. Istorinės Europos ir Lietuvos reprezentavimas istoriniuose mu-ziejuose (galimi dialogo partneriai: J. Genys, S. Kulevičius, R. Šer-mukšnytė) (1 seminaras):

20.1. muziejai kaip istorinės kultūros centrai: apibrėžimas, Signata-rų namų ir Valdovų rūmų paskirties koncepcijos, Kernavės projektas;

20.2. parodos „Lietuva Europos kelyje“ idėja ir realizacija.21. Istorinės Europos ir Lietuvos vaizdiniai fikcinėse formose (vai-

dybinių filmų scenarijai, istorinis romanas ir drama) (galimi dialogo part-neriai: G. Lukšas, K. Urba) (1 seminaras): vaidybinių istorinių filmųscenarijai, istorinio romano (V. Misevičiaus, P. Dirgėlos) ir dramos re-cenzavimas,

22. Istorinės Europos ir Lietuvos vaizdiniai dailėje ir paminkluose(galimi dialogo partneriai: P. Repšys, A. Gučas) (1 seminaras): P. Repšiokūryba ir jos analizė bei kritika: Stepono Batoro lentos koncepcija, is-torinių medalių koncepcija, proginių monetų koncepcija, P. Repšio is-torinės dailės kritika; istorinių paminklų išdėstymo Vilniuje koncepcija;Vilniaus universiteto istorinės atminties formos.

Istorinė kulinarija kaip paveldosaugos dalis (galimi dialogo partne-riai: V. Sakas) (1 seminaras)

Istorinis jumoras Lietuvoje (galimi dialogo partneriai: E. Mildažytė,J. Erlickas, E. Raila) (1 seminaras): „Ūbas ir Barbora“, „Kabaretas“ suJ. Erlicku bei jo kritika (G. Beresnevičius), G. Beresnevičiaus ir E. Rai-los kūrybos analizė.

Vertinimas:Rašto darbas – analitinio (pasirinktos istorijos formos analizė, recen-zija, kritika) ar praktinio (istorijos formos projektas) darbo pažymys.

Šaltinių ir literatūros sąrašas:

I. Bendroji teorinė literatūra1. Deutsche Erinnerungsorte / Hg. E. François, H. Schulze. München: Verlag

C. H. Beck, 2003, Band I-III.2. Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika: Švietimo studijų sąsiuvinys / Sud.

A. Poviliūnas. Vilnius, 1997.

55

3. Istoriografija ir atvira visuomenė / Sud. U. Becher, A. Bumblauskas,J. Rüsen. Vilnius, 1998.

4. Les lieux de memoire, Paris, 1983–1994, vol. I–VII.5. Rüsenas J. Istorijos didaktika Vakarų Vokietijoje: Nauji istorijos tyrinėjimai

savižinos link // Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika: Švietimo studijų są-siuvinys / Sud. A. Poviliūnas. Vilnius, 1997, p. 14–27.

6. Rüsenas J. Pasakojamosios galios raida, mokantis istorijos. Moralinės są-monės ontogenezės hipotezė // Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika: Švie-timo studijų sąsiuvinys / Sud. A. Poviliūnas. Vilnius, 1997, p. 28–47.

7. Rüsenas J. Patirtis, aiškinimas, orientacija: trys istorijos mokymosi mat-menys // Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika: Švietimo studijų sąsiuvinys/ Sud. A. Poviliūnas. Vilnius, 1997, p. 48–55.

8. Norkus Z. Istorika. Vilnius, 1996.9. Norkus Z. Jörno Rüseno istorinės kultūros studijų teorinės idėjos // Proble-

mos. 2005, Nr. 67, p. 33–47.10. Нора П. Как писать историю Франции? // Франция – Память. Сaнкт

Петербург: С. Петербургский университет, 1999, c. 66-94.

11. Нора П. Между памятью и историей. Проблематика мест памяти //

Франция – Память. Сaнкт Петербург: С. Петербургский университет,

1999, c. 17–51.

12. Нора. П. Нация – Память // Франция – Память. Сaнкт Петербург:

С. Петербургский университет, 1999, c. 51–65.

13. Нора П. Предисловие к русскому изданию // Франция – Память. Сaнкт

Петербург: С. Петербургский университет, 1999, c. 5–14.

14. Нора П. Эра коммемораций // Франция – Память. Сaнкт Петербург:

С. Петербургский университет, 1999, c. 95–148.

15. Centre for Applied History & Heritage Studies. The University of Queen-

sland, Australia. Internetinė prieiga: http://www.uq.edu.au/appliedhistory/

historico.html

16. Applied History Research Group – Multimedia History Tutorials. The Uni-versity of Calgary. Internetinė prieiga: http://www.ucalgary.ca/applied_his-tory/tutor/

17. Master of Advanced Studies in Applied History – Universität Zürich – Wei-terbildung. Internetinė prieiga: http://www.hist.unizh.ch/masterstudium/.



II. Kursą dėstančiojo asmens publikacijos ir „taikomosios istori-jos“ darbai18. Būdas atgauti „nusavintą“ balsą. Apie „Gyvosios istorijos programą“ su

jos sumanytoju ir iniciatorium A. Bumblausku kalbasi K. Almenas, L. Ka-nopkienė, B. Savukynas // Kultūros barai. 1999, Nr.4, p. 7–10.

19. Bumblauskas A. Akademinės istorijos ir istorijos didaktikos sankirta // Isto-rinė sąmonė ir istorijos didaktika (sudarė A. Poviliūnas). Švietimo studijųsąsiuvinys. 1997, Nr. 2, p. 56–65.

20. Bumblauskas A. Ar būta marksizmo sovietinėje lietuvių istoriografijoje //Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui.Vilnius, 1999, p. 367–399.

21. Bumblauskas A. Ar yra ko pasimokyti iš fiksacinės kritikos? // Knygų ai-dai. 2005, Nr. 4, p. 24–30.

22. Bumblauskas A. Europietiškoji Lietuvos kultūros paveldo dimensija // Kul-tūros barai. 2001, Nr. 11, p. 47–49.

23. Bumblauskas A. Herojų paieškos // Istorinės prozos byla / sud. L. Gadei-kis, p. 151–167, Vilnius, 1988.

24. Bumblauskas A. Istorija Petro Repšio kūryboje // Kultūros barai. 1998,Nr. 2, p. 17–32.

25. Bumblauskas A. Istorijos dėstymo tautinėje mokykloje koncepcija // Tau-tinė mokykla: Ugdymo turinio koncepcijų projektai. Kaunas, 1990, T. 2,p. 91–112.

26. Bumblauskas A. Kaip galima derinti žvilgnį į LDK paveldą? // Naujasisžidinys. 2003, Nr. 4, p. 182–187.

27. Bumblauskas A. Kaip galimos LDK dalybos? // Naujasis židinys. 2003,Nr. 6, p. 324–333.

28. Bumblauskas A. Lietuva Europos kelyje. CD. Vilnius, 2004.29. Bumblauskas A. Lietuva ir Europos ribos žemėlapiuose // Lietuvos kultū-

ros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda, http://alka.mch.mii.lt/valstybe/senizemelap/trumpa.lt.htm

30. Bumblauskas A. Lietuva ir pasaulis // Pasaulinė paroda EXPO 2000, http://www.expo2000/lt.nsf/pages/8.html

31. Bumblauskas A. Lietuva prie Joldijos jūros // Pergalė. 1989, nr. 3, p. 169–171.32. Bumblauskas A. Lietuvių-žydų santykių istorijos problema istoriografinių

paradigmų kontekste // Kultūros barai. 1998, Nr. 12, p. 49–55.33. Bumblauskas A. Lietuvos atmintis senuosiuose žemėlapiuose. CD Vil-

niaus universitetas, 1999.

57

34. Bumblauskas A. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos raštai: tarp tyrimo irdidaktikos // Literatūra ir menas. 1997 kovo 7 d., p. 3, 14.

35. Bumblauskas A. Lietuvos istorija – tolerancijos istorija // Pasaulinė paro-da EXPO 2000, http://www.expo2000/lt.nsf/pages/7.html

36. Bumblauskas A. Lietuvos statutai // Lietuvos kultūros paveldo tūkstant-mečio virtuali paroda, http://alka.mch.mii.lt/valstybe/statutai/trumpa.lt.htm

37. Bumblauskas A. Lithuania in the 21st Century. Vilnius, 2002.38. Bumblauskas A. Lithuania. An Old State in New Forms. Vilnius, 2005.39. Bumblauskas A. Lithuania. Facts and Figures. Vilnius, 1999.40. Bumblauskas A. Penkios Zenono Ivinskio teorinės novacijos // Lietuvos

istorijos studijos. 1997, Nr. 4, p. 14–33.41. Bumblauskas A. Senasis Vilnius tautų istorinės sąmonės perspektyvoje //

Lietuvos istorijos studijos. 2000, Nr. 8, p. 20–39.42. Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija 1009–1795. Vilnius: R. Pa-

knio leidykla, 2005.43. Bumblauskas A. Tradicija turi gyvuoti // Naujasis židinys. 1997, Nr. 3–4,

p. 163–167.44. Bumblauskas A. Vilniaus universitetas: istorija, vaizdai, atmintis // Vilniaus

universitetas fotografijose / Sud. A. Bumblauskas, St. Žvirgždas. Vilnius.,2004, p. 9–21.

45. Bumblauskas A. Vilniaus universiteto istorinės atminties modeliai ir praei-ties reprezentacijos XIX–XX amžiuje // Lietuvos istorijos studijos. 2005,Nr. 16, p. 48–64.

46. Bumblauskas A. Vizualinė istorija: koncepcijos paieškos atnaujintos isto-rikos ir dramaturgijos kontekstuose // Istoriografija ir atvira visuomenė /Sud. U. Becher, A. Bumblauskas, J. Rüsen. Vilnius, 1998, p. 306–323.

47. Bumblauskas A. Z. Ivinskis ir Lietuvos istoriografijos paradigmos // Kultū-ros barai. 1992, Nr. 3, p. 10–12.

48. Bumblauskas A., Urba K. Ką nušvietė dvylika žvakių? // Pergalė. 1984,Nr. 10, p. 178–180.

49. Donelaitis dailininko akimis. A. Bumblausko pokalbis su P. Repšiu // Krantai.1989, Nr. 8, p. 34–41.

50. Gyvosios istorijos programa: istorinė kultūra šiuolaikinės sąmonės for-mavimui. Pagr. teksto autorius – A. Bumblauskas. Vilnius, 1998.

51. Lietuva. Lithuania / Sud. ir pagr. teksto autorius A. Bumblauskas. Vilnius,1992.

52. Muziejininkystė ir šiuolaikinė istorijos samprata. Pokalbis su dr. A. Bum-blausku // Muziejininkystės biuletenis. 1999, Nr. 4 (7–8), p. 6–7.



53. Vilniaus universitetas 1579–1999 / Sud. ir pagr. teksto autorius A. Bum-blauskas. Vilnius, 1999.

54. Vilniaus universitetas fotografijose / Sud. A. Bumblauskas, St. Žvirgždas.Vilnius, 2004.

IV. Kita literatūra55. Aktyvaus mokymo metodai / Red. L. Brūzgaitė. Vilnius, 1999.56. Astrauskas A. Gėrimai ir jų įvaizdis Lietuvos kulinariniame pavelde. Ma-

gistro darbas. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijosir kultūros istorijos katedra, 2004. Mašinraštis.

57. Bakonis E. Valstybinio istorijos egzamino užduotys kaip istorijos mokymoturinį reguliuojantis dokumentas // Informacinis biuletenis. Pedagogikosinstituto vadovėlių tyrimo ir informacijos centras. 2001, 1/5, p. 3–17.

58. Balčytienė A. Daugialypės terpės kūriniai kaip iššūkis tradicijai // Istorija.2000, Nr. XLV, p. 46–55.

59. Balčytienė A. Kompiuteriniai kultūros paveldo atspindžiai // Istorija. 1998,Nr. XXXVII, p. 69–76.

60. Beresnevičius G. Lietuvos skersvėjai prisiliečia // Šiaurės Atėnai. 2006 m.kovo 4 d., p. 9.

61. Beresnevičius, G. Ant laiko ašmenų. Vilnius, 2002.62. Beresnevičius, G. Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys:

Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje / Vilniausuniversitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius,2003.

63. Beresnevičius, G. Pabėgęs dvaras: esė, romanas. Vilnius, 2005.64. Beresnevičius, G. Vilkų saulutė: eseistika. Vilnius, 2003.65. Beresnevičius. G. Naujasis humoro stilius. – Rec.: Atminties kriaukšlės.

Palemono Dračiulos rakštys, eilės ir poringės, sulasiotos ir dienos švie-son išvilktos dr. Eligijaus Railos. – Vilnius: Aidai, 2005. // Literatūra ir me-nas. 2005 spalio 14 d. Nr. 3066.

66. Bučinskaitė E. „Lietuviškos virtuvės“ modeliai XIX–XX a. Magistro darbas.Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijos ir kultūros isto-rijos katedra, 2003. Mašinraštis.

67. Čepaitienė R. Laikas ir akmenys. Kultūros paveldo sampratos modernio-joje Lietuvoje. Vilnius, 2005.

68. Degėsys L. Istorijos proceso samprata ir pilietinio ugdymo metodologija //AMMD. Istorija. 2002, Nr. LIV, p. 102–106.

69. Erlickas, J. History of Lithuania. Vilnius, 2000.

59

70. Erlickas, J. Prisimynimai. Vilnius, 2004.71. Grigravičiūtė S. Istorijos žinios ir jų struktūravimas. Vilnius, 2006.72. Gudavičius E. Lietuvos europėjimo keliais. Vilnius, 2002.73. Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos meno istorija nuo seniausių laikų iki

mūsų dienų [CD-ROM]. Projekto vadovas E. Jovaiša. V., Elektroninės lei-dybos namai, 2005.

74. Įdomioji Lietuvos istorija: Lietuvos valstybingumo istorija nuo seniausiųlaikų iki mūsų dienų [CD-ROM]. Projekto vadovas E. Jovaiša. V., Elektro-ninės leidybos namai, 2006.

75. Jarry A.Karalius Juoba: penkių veiksmų drama. Iš prancūzų kalbos vertėTomas Venclova. Vilnius,1998. (Ankstesnis leidimas: Dramos/JudžinasO’Nilas, Luidžis Pirandelas, Augustas Strindbergas, Alfredas Žari.Vilnius,1973)

76. Kligienė N. Lietuvos kultūros paveldas skaitmeninėje terpėje // Informaci-jos mokslai. 2004, Nr. 31, p. 82–93.

77. Kulevičius S. Kultūros paveldo autentiškumas: sampratos analizė. Ma-gistro darbas. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijosir kultūros istorijos katedra, 2005. Mašinraštis.

78. Kuolys D. Istorija ir pilietinė visuomenė // Kultūros barai. 2005, Nr. 10, p. 2–5.79. Kuzmickas B. Nepriklausomybė ir praeities palikimas // Kultūros barai.

2005, Nr. 6, p. 2–7.80. Lietuva iki Mindaugo [CD-ROM]. Projekto vadovas E. Jovaiša. V., 2003.81. Lietuvių mentalitetai: tautinė istorija ir kultūros problemos / V. Berenis,

G. Beresnevičius, A. Samalavičius, V. Savukynas; Kultūros, filosofijos irmeno institutas. Vilnius, 2002.

82. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo byla. Vienopožiūrio likimas / Sud. A. Bumblauskas, S. Kulevičius. Vilnius, 2006.

83. Modernių technologijų taikymas istorijos edukacijoje / Sud. B. Šetkus. Vil-nius, 2003.

84. Nikžentaitis A. Istorikai, nežinantys naujausių istorijos teorijų, visados lie-ka tik patriotais // Naujasis židinys. 2004, Nr. 5, p. 245–247.

85. Nikžentaitis A. Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje: istoriko iratminties kūrėjo santykio problema // Kultūros barai. 2004, Nr. 10, p. 15–19.

86. Nikžentaitis A. Savojo tapatumo beieškant: Lietuva – Lenkija – Europa //Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis / Sud. D. Staliūnas. Vilnius,2002, p. 190–206.

87. Nikžentaitis A. Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenė-se. Vilnius, 2002.



88. Norkus Z. Elektroninės istorinės kultūros link // Kultūros barai. 2005,Nr. 10, p. 80–85.

89. Paknys M. Ko galima pasimokyti iš istorijos ir jos rašymo // Knygų aidai.2005, Nr. 2, p. 8–15.

90. Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai. Lietuviškosios tapatybės paieškos irEuropos vizijos XX a. Vilnius, 2004.

91. Radzevičius R. Lietuvos roko genezė 1965–1984 m. Magistro darbas.Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijos ir kultūros isto-rijos katedra, 2000. CD.

92. Raila E. Atminties kriaukšlės. Vilnius, 2005.93. Rožankevičiūtė A. Istorinis paminklas: sampratos analizė ir aktualizavimo

galimybės. Magistro darbas. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas,Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra, 2006. Mašinraštis.

94. Salatkienė B. Muziejininkai nenori būti vargo pelėmis // Muziejininkystėsbiuletenis, 1999, Nr. 2 (3–4), p. 6.

95. Šermukšnytė R. Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kineir televizijoje (1988-2005 m.). Daktaro disertacija. Vilnius, 2006. Mašinraštis.

96. Šermukšnytė. R. Lietuvos istorijos sintezė kaip vizualinės komunikacijospriemonė // Lietuvos istorijos studijos. 2005. T. 15: Mokslo darbai. Vil-niaus universiteto leidykla, 2005, p. 94–97.

97. Šetkus B. Darbas su istorijos šaltiniais. Vilnius, 2002.98. Šetkus B. Istorijos mokymo Lietuvoje bendrojo lavinimo mokykloje tobuli-

nimo kryptys // Istorija. 2002, LIII, p. 90–97.99. Šetkus B. Koks turėtų būti istorijos vadovėlis // Mokykla. 1996, Nr. 7, p. 12 –15.100. Skirius J. Apie nacionalinius visuotinės istorijos vadovėlius // Mokykla.

1994, Nr. 12, p. 10–11.101. Tamošiūnas T. Edukacinis kryptingumas įvairiatautėje aplinkoje. Vilnius,

2000.102. Toleikis V. Provokacija pilietinės visuomenės brandai // Mokykla. 2000,

Nr. 9, p. 2–5.103. Viliūnas G. Lietuvių istorinis romanas. Vilnius, 1992.104. Vyšniauskas A. Brandos valstybinis istorijos egzaminas Lietuvoje: ne-

rimą kelianti situacija // Naujasis židinys. 2000, Nr. 6, p. 319–324.105. Vyšniauskas A. Istorijos brandos egzaminas Lietuvoje ir gretimose šalyse:

naratyvinių užduočių lyginamoji analizė // Informacinis biuletenis. Pedago-gikos instituto vadovėlių tyrimo ir informacijos centras. 2001, 1/5, p. 18–30.

106. Žalgirio mūšis [CD-ROM]. Projekto vadovas E. Jovaiša. Vilnius, Elektro-ninės leidybos namai, 2002.

61

7.6 Makroekonominė politika: Lietuvos atvejis

Prof. Jonas Čičinskas, VU

Makroekonominė politika: Lietuvos atvejisMacroeconomic Policy: the Case of Lithuania

Kurso problematika. Tapusi ES ir NATO nare Lietuva tęsia savo rea-lią integraciją į transatlantines struktūras ir Vakarų civilizacijos erdvę.Lietuvos ekonomika tampa vieningo ES ūkinio organizmo dalimi, iš-orės santykių politika – tarptautinio koordinavimo su ES ir NATO part-nerėmis dalyku, kultūra – intensyvėjančių mainų ir išorinių įtakų sriti-mi. Tokiame kontekste ekonominės politikos klausimai, ypač mažų vals-tybių atveju, formuluojami ir sprendžiami vis sudėtingesnėje aplinkoje.Integruoto regioninio ūkio sąlygomis, kokias teikia Europos bendrijosvidaus rinka, kiekvienos šalies ekonominėje politikoje neišvengiamaisustiprėja nacionalinė dimensija. Šiuo kursu siekiama padėti įsisavintiviešosios valdžios (centrinės vyriausybės) veiksmų rinkos ekonomi-koje teorinius pagrindus, išmokti vertinti viešosios valdžios sprendi-mus ir veiksmus ekonomikoje, taip pat politinių partijų ir politikų nuo-statas bei deklaracijas ekonominės politikos klausimais, naudojantisšiuolaikinės ekonomikos teorijos teiginiais ir išvadomis. Valdžios įsiki-šimas į ekonominę veiklą viešpataujančioje ekonomikos teorijoje lai-komas vengtina arba minimalizuotina intervencija; kita vertus, nėranacionalinio ūkio, kuris nebūtų veikiamas išorinių (neekonominių) veiks-nių, gimstančių civilizacijos eigoje. Todėl ekonominė politika neišven-giama ir tyrinėtina kaip būdas rasti proporcijas tarp rinkos laisvės, už-tikrinančios išteklių naudojimo efektyvumą, ir valdžios vykdomo toslaisvės reglamentavimo, užtikrinančio išteklių naudojimo kultūrinį (ci-vilizacinį), socialinį bei politinį kryptingumą. Tautos ir valstybės saugu-mo ir gerovės strategija įneša papildomą dimensiją į ekonominės poli-tikos problematiką.



Paskaitų tematika: • Įžanginė paskaita. Valstybės makroekonominė politika: tikslai,

priemonės, ypatybės.• Makroekonominės politikos teoriniai pagrindai (gerovės ekono-

mika, viešosios gėrybės, visuomeninis pasirinkimas).• Ekonomikos augimas: veiksniai, valdymas, pasekmės.• Pinigų (monetarinė) politika.• Fiskalinė politika. Apmokestinimo principai ir mokesčių formos.• Valstybės biudžeto deficito finansavimas.• Pajamų perskirstymas. Socialinis draudimas.• Sveikatos apsaugos ekonominė politika.• Užimtumo ekonominė politika.• Švietimo ekonominė politika.

Vertinimas:Egzaminas (raštu; 1,5 val. trukmės) – 70%. Dalyvavimas diskusijose –30%. Neišlaikius egzamino bendras įvertinimas yra neigiamas.

Literatūros sąrašas: Barr N. The Economics of the Welfare State. – 3rd ed. Oxford University Press,

1998.Cohn E. T. Global Political Economy: Theory and Practice, ed. – Longman,

2005.Jonas Čičinskas, A. Miškinis. Išorės ekonominių santykių strategija // Ilgalaikė

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. Lietuvosmokslas, 41 knyga. V.: Lietuvos mokslų akademija, 2002. P. 195–245.

Čičinskas J. Ekonominės politikos transformacija globalizmo ir regioninės in-tegracijos aplinkoje // Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2. P. 17–21.

Čičinskas J. Five Freedoms and Their Implications for a Less Developed Na-tional Economy // Ekonomika. 2004, No. 65. P. 44–54.

Miller R. L., Benjamin D. K., North D. C. The Economics of Public Issues, 14thed. Addison-Wesley, 2005.

Nemec J. and Wright G. (eds). Public Finance: Theory and Practice in theCentral European Transition. NISPAcee, Bratislava, 1998.

63

Pieterse J. N. Globalization and Culture. Rowman & Littlefield Pub Inc., 2003.Rosen H. S. Public Finance. 4th ed. Irwin, 1995.Stiglitz J. E. Economics of the Public Sector. 3rd ed. W. W. Norton, 1999.

7.7 Organizacinė kultūra ir socializacijaglobalizacijos amžiuje

Doc. Danuta Diskienė, VU

Organizacinė kultūra ir socializacija globalizacijos amžiujeOrganizational Culture and Socialization in the Age of Globalization

Kurso problematika. Organizacinės kultūros ir socializacijos globali-zacijos amžiuje kurso turinys yra kompleksinis ir turi tarpdalykinę san-darą. Jame nagrinėjami socialiniai, kultūriniai, vadybiniai organizaci-jos kaip kultūrinio fenomeno tyrimo aspektai. Kurso tikslas – suteiktigalimybę įsigilinti į esmines teorines ir metodologines organizacinėskultūros koncepcijas, jos diagnostikos ir transformacijos problemas,pagilinti žinias ir praktinius kultūros vertybių studijų įgūdžius, atskleistidarbuotojų socializacijos organizacijose problematiką.

Kultūros samprata, charakteristikos ir struktūra. Organizacinės kul-tūros tipologijos kaip jos įvertinimo instrumentas (Deal ir Kennedy, Ac-koff, Handy, Kameron ir kt. tipologijos). Organizacinės kultūros tyrimogalimybės ir diagnostikos būdai. Nacionalinės ir organizacinės kultūrųsąsaja. Globalizacijos procesų įtaka kultūrai. Kultūrų vertybių orienta-cijos ir jų įtaka darbuotojų elgsenai organizacijose (Hofstede, Kluc-khohn ir Strodbeck, Trompenaars ir kt. modeliai). Organizacinės kul-tūros formavimo ir vystymo problemos. Vadovo vaidmuo organizaci-nės kultūros formavimo procese. Organizacinės kultūros ir darbuotojųsocializacijos ryšys. Socializacijos etapai, procesas ir pasekmės. Dar-buotojo vaidmens apibrėžtumas ir įsisavinimas, naujoko statusas gru-pėje, darbuotojų socializacija tarpkultūrinėse grupėse.



Vertinimas:Egzaminas raštu – 50% įvertinimo, rašto darbas (projektas) – 30%,aktyvus dalyvavimas diskusijose – 20%.

Literatūros sąrašas: Brown A. Organizational Culture. 2 nd edition. Prentice Hall, 1998. Cameron K., Quinn R., Snider A. Diagnosing and Changing Organizational

Culture. Prentice hall, 1998.Česynienė R., Diskienė D., Kulvinskienė V., Marčinskas A., Tamaševičius V.

Įmonių vadybos orientacijos. Mokomoji knyga. V.: VU, 2002.Developing Corporate Culture as a Competitive Advantage Golnaz Sadri and

Brian Lees // Journal of Management Development. – 2001, Vol. 20. No. 10Diskienė D. Kultūriniai valdymo aspektai. Mokomoji priemonė. V.: VU, 1998.Diskienė D. The Influence of Societal and Cultural Values on Managerial Be-

haviour in Lithuania // Mokslo darbai. Ekonomika. V., 1997, Nr. 43.Diskienė D., Marčinskas A. Managerial Mentality of Leaders in the Context of

Globalization // Mokslo darbų rinkinys „Regioninio bendradarbiavimo sau-gumas“, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2005.

Guščinskienė J. Organizacijų sociologija. Kaunas: Technologija, 1999.Jex St. M. Organizational Psychology: a Scientist Practitioner Approach. 2002.Jucevičienė P., Poškienė A., Kudirkaitė L., Damanskas N. Universiteto kultūra

ir jos tyrimas. – Kaunas: Technologija, 2000Handy C. Understanding Organizations. 4th ed. London: Penguin Books, 1993.Hofstede G. H Cultures and Organizations: Software of the Mind. N. Y., 1997.McMillan-Capehart A. A Configurational Framework for Diversity: Socializa-

tion and Culture // Personnel Review. – 2005, Vol. 34 No. 4Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas, įgyvendinant vi-

suotinės kokybės vadybą. KTU, 1998Royle T. Corporate Versus Societal Culture: a Comparative Study of McDo-

nald’s in Europe // International Journal of Contemporary Hospitality Ma-nagement. – 1995, Vol. 7 No. 2/3

Shein E. Organizational Culture and Leadership. 3nd edition. Willey and Sons.Josey Bass Business and management series.

Šimanskienė L. Organizacinės kultūros formavimas. Klaipėda: Klaipėdos uni-versiteto leidykla, 2002

Wallace J., Hunt J., Richards C. The Relationship Between Organisational

65

Culture, Organisational Climate and Managerial Values // The Internatio-nal Journal of Public Sector Management. – 1999, Vol. 12 No. 7

Zabid Abdul Rashid Md., Sambasivan M., Johari J. The Influence of Corpora-te Culture and Organizational Commitment on Performance // Journal ofManagement Development. – 2003, Vol. 22 No. 8

Спивак В. Корпоративная культура. Санкт-Петербург, 2001

7.8 Mokslo politika:tautinis identitetas globalizacijos kontekste

Prof. Audronė Glosienė, VU

Mokslo politika: tautinis identitetas globalizacijos konteksteResearch Policy: National Identity in the Context of Globalization

Kurso problematika. Kurso Mokslo politika: tautinis identitetas glo-balizacijos kontekste tikslas yra suteikti doktorantūros studentams ži-nių ir įžvalgų bei paskatinti juos svarstyti mokslo politikos pokyčiusglobalizacijos kontekste ir šių pokyčių implikacijas humanitariniams irsocialiniams mokslams (HSM), kurių viena iš esminių funkcijų yra tau-tinio identiteto tyrimai ir formavimas.

Kurso koncepcija remiasi: a) M. Gibbonso et al. naujosios žiniųparadigmos, b) pakitusios inovacijų sampratos ir politikos, c) trigubosspiralės (Etzkowitz) koncepcijomis ir Vakarų šalių mokslo bei inovaci-jų politikos pavyzdžiais (atvejų analize). HSM politika nagrinėjama,remiantis Lietuvos HSM plėtros strategijos ir kitais dokumentais.

Kursą sudaro penkios dalys. Pirmojoje analizuojama mokslinių ty-rimų ir inovacijų sampratos kaita, akcentuojamos naujosios žinių ga-mybos paradigmos implikacijos mokslo politikai apskritai ir konkrečiaiHSM. Išryškinama socialinės plėtros kategorija. Antrojoje dalyje nag-rinėjami mokslo politikos modeliai, mokslo sistemos valdymas ir josorganizacinė sąranga. Trečiojoje kurso dalyje pristatoma ES moksli-nių tyrimų politikos bruožai.



Analizuojama Lisabonos strategija ir Septintosios bendrosios moks-linių tyrimų programos metmenys. Ketvirtojoje dalyje klausytojai susi-pažįsta su Lietuvos mokslo sistema, jiems siūloma lyginamoji ir pro-bleminė šios sistemos analizė. Penktojoje dalyje pristatomi HSM ir šiųmokslo sričių politikos ypatumai. Nagrinėjami Lietuvos mokslo vertini-mo kaip vieno iš politikos instrumentų principai ir praktika.

Kurso metu studentai turi studijuoti pagrindinius tekstus, nurodytusliteratūros sąraše, būti pasiruošę aktyviai dalyvauti diskusijose, anali-zuoti ir kritiškai vertinti medžiagą.


Literatūros sąrašas: Augustinaitis A. (2005). Žinių visuomenės vadybinio racionalizavimo princi-

pai. Informacijos mokslai, 35 (2005), p. 32–46.Conraths B. and Smidt H. The Funding of University-Based Research and In-

novation in Europe: An Exploratory Study. EUA, 2005. 39 p.Gibbons M., Limoges C., Nowotny H. et al. The New Production of Knowled-

ge: The Dynamics of Science and Research in Contemporary Societies,1994

Glosienė A. Humanitariniai ir socialiniai mokslai Europos mokslinių tyrimų erd-vėje. In: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos. Vil-nius, 2004. p. 19–46.

Samalavičius A. Universiteto idėja ir akademinė industrija. Vilnius, 2003Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos. Vilnius, 2004Lietuvos mokslo politika Europos kontekste. Vilnius, 2002Lietuvos mokslo ir technologijų Baltoji knyga. Vilnius, 2001Nowotny H., Scott P., Gibbons M. Re-Thinking Science: Knowledge and the

Public in an Age of Uncertainty. Polity Press, 2004. 278 p.Viliūnas G. Naujoji žinių paradigma ir mokslo valdymo sistemos pokyčiai. In-

formacijos mokslai. ISSN 1392-0561. 2006, t. 37, p. 9–21.

67

7.9 Globalios visuomenės žinojimo struktūros

Prof. Audronė Glosienė, VU

Globalios visuomenės žinojimo struktūrosGlobal Society Knowledge Structures

Kurso problematika. Kurse aptariamos žinojimo visuomenės ir eko-nomikos sampratos, žinių gamybos ir sklaidos modeliai, naujoji žiniųgamybos paradigma ir kolabopratyvaus, įtinklinto mokslo samprata.Išryškinama kūrybingumo dimensija difuzinėje tryimų ir sociumo ap-linkoje, vietos / locus reikšmė globalizacijos kontekste. Nagrinėjamižinių aglomeracijos modeliai: žinių miestai, technopoliai, MT parkai,slėniai ir kt. Atskiras dėmesys skiriams mokslinių tyrimų infrastruktū-roms: ištekliams, paieškos ir prieigos mechanizmams, institucijoms.Analizuojama humanitarinių ir socialinių mokslų infrastruktūrų specifi-ka, ES šios srities politika. Paskutinė kurso tema Mokslinės komuni-kacijos lūžiai: atviroji prieiga atskleidžia mokslinių žurnalų kaip vienossvarbiausių mokslinės komunikacijos formų krizę XX a. pabaigoje iratvirosios prieigos iniciatyvas kaip naujas globalios visuomenės žino-jimo struktūras. Šalia tyrimo problematikos diskusijų ir konsultacijų metuįvardinami ir aptariami specifiniai, atitinkantys šio kurso problematiką,podiplominių studijų poreikiai.


Literatūros sąrašas:Augustinaitis A. (2002a). Informacinė žinojimo sandara. Informacijos mokslai,

21 (2002).

Augustinaitis A. (2002b). Žinių visuomenės transdalykinė mokymo sandara.

Informacijos mokslai, 23 (2002), p.

Augustinaitis A. (2004). Šiuolaikinio žinojimo sandara. Informacijos mokslai,29 (2004), p. 31–45.



Augustinaitis A. (2005). Žinių visuomenės vadybinio racionalizavimo princi-pai. Informacijos mokslai, 35 (2005), p. 32–46.

Baqir M. N., Kathawala Y. (2004). Bar for Knowledge Cities: a Futuristic Tech-nology Model. Journal of Knowledge Management, Vol. 8, issue 5, 2004,p. 83–95. [Žiūrėta 2006 01 23]. Prieiga per duomenų bazę Emeraldfulltext.

Bauman Z. (2002). Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius: Strofa. 207,[1] p.

Bell D. (2003). Kapitalizmo kultūriniai prieštaravimai. Vilnius: Alma littera, 471 p.

Castellanos A. R., Rodrķguez J. L. (2004). University R&D&T capital. WhatTypes of Knowledge Drive it? Journal of Intellectual Capital, Vol. 5 No. 3,2004, p. 478–499.

Chmieliauskas A., Čekanavičius L., Donskis L., Glosienė A. et al. (2005). Lie-tuvos humanitarinių ir socialinių mokslų infrastruktūrų plėtros Europos moks-linių tyrimų erdvės kontekste galimybių studija: Projektas / G. Viliūnas,Vilnius, 80 p. http://www.mokslas.lt/hsm/GS_VISAS.doc

Cupers K. (2005). Towards a Nomadic Geography: Rethinking Space andIdentity for the Potentials of Progressive Politics in the Contemporary City.International Journal of Urban and Regional Research, December 2005,vol. 294, p. 729–739.

Crow R. (2002). The Case of Institutional Repositories: A SPARC positionpaper [interaktyvus]. The Scholarly Publishing and Academical Resour-ces Coalition SPARC, 2002 [žiūrėta 2005 04 27]. Prieiga per internetą:www.arl.org/sparc

Data Documentation Initiative [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. birželio 17 d.].Prieiga per internetą: http://www.icpsr.umich.edu/DDI/index.html

Defining a European Approach on Research Infrastructures [interaktyvus]. [Žiū-rėta 2005 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: ftp://ftp.cordis.lu/pub/era/docs/era_infrastructures.pdf

Dėl Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinės sistemos(eLABa) įsteigimo: LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas ISAK-1506.Valstybės žinios, 2006 07 25, Nr. 81-3212. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280911&p_que-ry=&p_tr2=

Digital Curation and Preservation: Defining the research agenda for the nextdecade. Report of the Warwick Workshop – 7 & 8 November 2005. [žiūrė-ta 2006 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: www.dcc.ac.uk/events//warwick_2005/Warwick_Workshop_report.pdf

69

Etzkowitz H., Leydesdorff L. (2000). The Dynamics of Innovation: from Natio-

nal Systems and „Mode 2" to a Triple Helix of University-Industry-Govern-

ment Relations. Research Policy, vol. 29, p. 109–23. [Žiūrėta 2006 01 23].

Prieiga per duomenų bazę Emeraldfulltext.

Etzkowitz H., Webster A., Gebhardt C., Terra B. (2000). The Future of the

University and the University of the Future: Evolution of the Ivory Tower to

Entrepreneurial Paradigm. Research Policy, vol. 29, p. 313–30. [Žiūrėta

2006 02 08]. Prieiga per internetą:

Etzkowitz H. (2002). The Triple Helix of University-Industry-Government: Im-

plications for Policy and Evaluation. Working paper 200211. [Žiūrėta 2006

06 01]. Prieiga per internetą: http://www.sister.nu/pdf/wp_11.pdf

The EU eInfrastructures Initiative / European Commission. [interaktyvus] [2005]

[Žiūrėta 2005 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.einfrast-

ructures.org

EURAB (2003). EURAB Recommendations on Research Infrastructures. 2003.

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://

europa.eu.int/comm/research/eurab/pdf/eurab-03.053-infrastructures-re-

commendations.pdf

EURAB (2004). EURAB Recommendations on the European Research Area

(ERA) and the Social Sciences and the Humanities (SSH) (2004). January

2004. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą:

http://europa.eu.int/comm/research/eurab/pdf/recommendations8.pdf

Florida R. (2002). The Rise of the Creative Class: And How Its Transforming

Work, Leisure, Community and Everyday Life. New York: Basic Books.

434 p. ISBN 0-465-02477-7

Florida R., Tingali I. (2004b). Europe in the Creative Age. Demos, 2004. 48 p.

[Žiūrėta 2006 02 08]. Prieiga per internetą: http://www.demos.co.uk/cata-

logue/creativeeurope/

Florida R. (2005a). The Flight of the Creative Class. New York: Harper Busi-

ness, 2005. 326 p.

Florida R. (2005b). The World Is Spiky: Globalization has changed the econo-

mic playing field but hasn’t levelled it. The Atlantic Monthly, October 2005,

p. 48–51. [Žiūrėta 2006 02 08]. Prieiga per internetą: http://www.creativec-

lass.org/acrobat/TheWorldIsSpiky.pdf

Friedman J. (2000). Autochtonų spurdėjimas ir kuklus buržuazijos žavesys /

iš anglų k. vertė Daiva Stanevičiūtė. Kultūros barai, Nr. 6, p. 13–19.



Gibbons M., Limoges C., Nowotny H. et al. (1994). The New Production ofKnowledge: The Dynamics of Science and Research in Contemporary So-cieties. Sage Publications, 179 p.

Globalizacija: taikos kultūra, žinių visuomenė, tolerancija : monografija / Lietu-vos teisės universitetas. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos cen-tras, 2003. – 298, [1] p.

Glosienė A.; Krupavičius A., Petuchovaitė R. (2005). Socialinių duomenų ar-chyvai: Lietuvos mokslo informacinės infrastruktūros trūkstamas sandas. Infor-macijos mokslai, Informacijos mokslai: mokslo darbai, t. 35, p. 9–31.

Glosienė A. (2004). Humanitariniai ir socialiniai mokslai Europos moksliniųtyrimų erdvėje. In: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros pro-blemos. Vilnius, p. 19–46.

Gudauskas R. (2004). Valstybės žinių ekonomikos politika: žinių vadyba irantreprenerystė. Informacijos mokslai, 31 (2004), p. 18–34.

Hansen H., Vang J., Asheim B. The Creative Class and Regional Growth:Towards a Knowledge Based Approach. Prieiga per internetą: http://www.re-gional-studies-assoc.ac.uk/events/aalborg05/hansen.pdf

Harnad S. (2006). Maximizing Research Impact Through Institutional and Na-tional Open-Access Self-Archiving Mandates. Invited Keynote. CRIS2006.Open Access Institutional Repositories. Current Research Information Sys-tems. Bergen, Norway, 11–13 May 2006. http://ct.eurocris.org/CRIS2006.[Žiūrėta 2006 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą http://eprints.ecs.so-ton.ac.uk/12093/02/harnad-crisrev.pdf

Héraud J. Al. (2003). Regional Innovation Systems and European ResearchPolicy: Convergence or Misunderstanding. In: European Planning Studies,vol. 11, No. 1, 2003, p. 41–56. Prieiga per duomenų bazę EBSCO

Kenway J., Bullen E., Robb S. (2004). The Knowledge Economy, the Techno-preneur and the Problematic Future of the University. Policy Futures inEducation, Vol. 2, No. 2, p. 330–349. [Žiūrėta 2006 05 29] Prieiga perinternetą: http://www.wwwords.co.uk/pdf/viewpdf.asp?j=pfie&vol=2&issue=2&year=2004&article=8_Kenway_PFIE_2_2_web&id=193.219.81.117

Landry R., Amara N., Lamari M. (2002). Does Social Capital Determine Inno-vation? To What Extent? Technological Forecasting & Social Change, 69(2002) 681–701. [Žiūrėta 2006 02 08]. Prieiga per internetą: http://facia-tec.uach.mx/tech/capital%20determines%20innovation.pdf

Lesser E., Prusak L. (1999). Communities of Practice, Social Capital and Or-ganizational Knowledge: White Paper. IBM Institute for Knowledge Mana-

71

gement. August 1999. Prieiga per internetą: http://www.clab.edc.uoc.gr/hy302/papers/communities%20of%20practice.pdf

Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros problemos. Vilnius, 2004.346 p.

Ozga J., Jones R. (2006). Travelling and embedded policy: the case of know-ledge transfer. Journal of Education Policy. Vol. 21, No. 1, January 2006,pp. 1–17. [Žiūrėta 2006 05 29]. Prieiga per internetą: http://www.ces.ed.ac.uk/eyt/EYT_papers/TEDP_A_139129.pdf

Nowotny H., Scott P., Gibbons M.(2004). Re-thinking Science: Knowledgeand the Public in the Age of Uncertainty. Polity Press, 2004. 278 p.

Pyöriä P. (2005). The Concept of Knowledge Work Revisited. Journal of Know-ledge Management, Vol. 9, No. 3, 2005, pp. 116. Prieiga per duomenųbazę Emeraldfulltext. [Žiūrėta 2006 06 02].

Reinvigorating the Humanities: Enhancing Research and Education on Cam-pus and Beyond. Association of American Universities. 2004, 166 p. [Žiū-rėta 2006 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.aau.edu/issues/HumRpt.pdf

Report on the Future of EU Research Policy (2005) / Pia Elda Locatelli. Euro-pean Parliament’s Committee on Industry, Research and Energy. [interak-tyvus] 2005. [Žiūrėta 2005 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.europarl.eu.int/meetdocs/2004_2009/documents/PR/548/548321/548321en.pdf

Rifkin J. (2001). The Age of Access: The New Culture of Hypercapitalism,Where all of Life is a Paid-For Experience. Tarcher, 320 p.

Rifkin J. (1995). The End of Work: the Decline of the Global Labor Force andthe Dawn of the Post-Market Era. New York: Putnam, xviii, 350 p.

Robertson R. (2003). Glocality and Disciplinarity: the Global-Local „De-atomi-zed“: Paper presented at „Antinomie dell’Educazione nel XXI Secolo. Di-partimento di Science dell’Educazione. Universitą degli Studi Roma Tre. [Žiūrėta 2006 05 29]. Prieiga per internetą: http://scholar.google.com/scho-lar?hl=en&lr=&safe=active&q=cache:n-jz56NaPsgJ:www.uniroma3.it/ine-videnza/global_edu/relazioni_antinomie_educazione.pdf+Glocali-ty+and+Disciplinarity

Rubavičius V. (2000). Globalizuoto pasaulio teorijos ir šiuolaikinė kultūra. Kul-tūros barai, Nr. 4, p. 8–12; Nr. 5, p. 12–17.

Samalavičius A. (2003a). Tautinis tapatumas ir globalizacija. Kultūros barai,Nr. 6, p. 6–9.

Savicka A. (2004). Globalizacija ir nacionalizmas: jų tarpusavio santykio ana-lizė. Kultūros barai, nr. 5, p. 17–20; Nr. 6, p. 17–19.



SCott A. J. (2006). Entrepreneurship, Innovation and Industrial Development:

Geography and the Creative Field Revisited. Small Business Economics,

26, p. 1–24. Prieiga per duomenų bazę SpringerLink.

Shaping Europe‘s future through ICT: report from the Information Society Tech-

nologies Advisory Group (ISTAG), 2006 [žiūrėta 2006 08 14]. Prieiga per

internetą: http://cordis.europa.eu/ist/istag-reports.htm

SINAPSE (2005). Scientific INformAtion for Policy Support in Europe website /

European Comission. [interaktyvus] [2005] [Žiūrėta 2005 m. birželio 7 d.].

Prieiga per internetą: http://europa.eu.int/sinapse/sinapse/index.cfm

Smith A. (2003). New Model Scholarship: How Will It Survive? / CLIR (Council

on Library and Information Resources), 11 p. Prieiga per internetą: http://

www.clir.org/pubs/reports/pub114/contents.html

Social theory for a changing society / Ed. by Pierre Bourdieu and James S. Co-

leman. – Boulder: Westview PressNew York: Russell Sage Founda-

tion, 1991

Soja E. (1999). In Different Spaces: The Cultural Turn in Urban and Regional

Political Economy. European Planning Studies; Feb. 7, 1; ABI/INFORM Glo-

bal, p. 65–75. [Žiūrėta 2006 02 01]. Prieiga per internetą: http://www-perso-

nal.umich.edu/~sdcamp/readings/Soja%201999.pdf

Study on the economic and technical evolution of the scientific publication

markets in Europe. Final Report, January 2006. Commissioned by DG-

Research, European Commission, undertaken by Mathias Dewatripont,

Jean-Pierre Devroey, Marianne Dujadrin, Francoise Vandooren, Pierre Du-

bois, Jerome Foncel, Marc Ivaldi and Marie-Dominique Heusse. 110 p.

Suber P. (2003). Removing Barriers to Research: An Introduction to Open

Access for Librarians. C&RL News, February, vol. 64, no. 2. [Žiūrėta 2005

10 26]. Prieiga per internetą: http://ala.org/ala/acrl/acrlpubs/crlnews/bac-

kissues2003/february1/removingbarriers.htm

Tomlison J. (2002). Globalizacija ir kultūra. – Vilnius: Mintis, 254, [1] p.

Unsworth, J. M. Cyberinfrastructure for the Humanities and Social Sciences.

http://www3.isrl.uiuc.edu/~unsworth/Cyberinfrastructure.RLG.html

Viliūnas G., Glosienė A. (2006). Institucinės talpyklos ir naujoji mokslinės ko-

munikacijos infrastruktūrų sankloda. Informacijos mokslai, 36, p. 53–67.

Vilūnas G. (2006). Naujoji žinių paradigma ir mokslo valdymo sistemos poky-

čiai. Informacijos mokslai, 37, p. 9–21.

73

Vos J. van der (2004). Research Infrastructure in the Humanities: Discussionpaper workshop 1, 2 September 2004 [interaktyvus]. ERCH European Net-work of Research Councils in the Humanities. [Žiūrėta 2005 m. birželio 17 d.].Prieiga per internetą: http://www.erch.info/Files/Filer/WS1_Research_In-frastructure_draftIII.doc

Žinių vadyba: Europos regionų patirtis ir problemos. Vilnius, 2005.Высоковский, Aлександр (2005). Креативность как ресурс. Отечес-

твенные записки а 4 (25), Prieiga per internetą: http://www.strana-oz.ru/

?numid=25&article=1105.

7.10 Ekonomikos globalizavimo programa

Prof. Povilas Gylys, VU

Ekonomikos globalizavimo programaEconomy Globalization Programme

Kurso problematika. Nors kursas iš dalies yra tarpdisciplininio pobū-džio, nes jame persipina ekonominiai, politiniai, socialiniai, ekologi-niai aspektai, jo šerdis yra poliekonominė globalizacijos problematika.Politinės ekonomijos specifiką lyginant ją su „ekonomiksu“ sudaro tai,jog ši mokslo kryptis tiria, pirma, ekonominius procesus galios centrųpoveikio jiems kontekste ir, antra, nagrinėja turto struktūrą, jos poky-čius ir atitinkamai ūkio režimų kaitą.

Kurso pradžioje atskleidžiamas dviejų konkuruojančių paradigmų– metodologinio individualizmo ir metodoginio holizmo – turinys beiaksiomatika. Šių paradigmų šviesoje nagrinėjamos visos pagrindinėskurso problemos: internacionalizacija ir globalizacija apskritai, ekono-mikos globalizacija, šešėlinės ekonomikos ir antiekonomikos formavi-masis tarptautiniame taip pat globaliniame lygmenyje, tarptautinės irglobalinės saugumo (ne tik karinio), o taip pat ekologinės bei sociali-nės problemos, tarpvalstybinių organizacijų ir tarptautinių nevyriausybi-nių struktūrų bei jėgų veikla, tarptautiniai ir globaliniai režimai ir t. t.



Kursas išsiskiria tuo, jog jame paradigminės prielaidos pateikia-mos eksplicitiškai jas lyginant ir analizuojant, kai tuo tarpu daugeliukitų atvejų metodologinio individualizmo ar metodologinio holizmo ak-siomatika vadovaujamasi implicitiškai, dėl ko kyla perdėto klausimųideologizavimo blogąja to žodžio prasme, jų politizavimo, apologeti-kos ir scholastikos pavojų.

Kursas nėra grynai teorinis, „filosofinis“, nors konceptualiniam „kar-kasui“ čia skiriama daug dėmesio. Jame greta konceptualių dalykų nagrinėjama ir konkreti, aktuali globalios prekybos, pasaulio piniginiųsantykių, energetikos globalizacijos, transformacijų potarybinėje erd-vėje įtakos regioniniams ir pasauliniams procesams, santykių tarp pa-saulio civilizacijų problematika.


Literatūros sąrašas:Eatwell J. ir kiti. Hard Budgets, Soft States. London: IPPR, 2000.Gylys P. Globalizacija: fundamentalizmo pavojai // Globalizacija: taikos kultū-

ra, žinių visuomenė, tolerancija. Vilnius: LTU, 2003.Gylys P. Two Paradigms of Economic Development in CEE Countries // VU

mokslo darbai. Ekonomika. Nr. 64, 2004.Held D., ir kt. Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra. Vilnius: Margi

raštai, 2002.Hungtington S. The Clash of Civilizations? // Foreign Affairs, Vol 72, No 3,

1993.O‘Brien R., Williams M. Global political economy. New York: Palgrave MacMil-

lan, 2004.Perelman M. The Perverse Economy. New York: Palgrave MacMillan, 2003.Putnam R. D. Kad demokratija veiktų. Vilnius: Margi raštai, 2001.Ravenhill I. Global Political Economy. Oxford: Oxford University Press, 2005.Soros G. Pasaulinio kapitalizmo krizė. Vilnius: Tyto alba, 1999.

75

7.11 XX a. Lietuva ir kaimynai

Doc. Algirdas Jakubčionis, VU

XX a. Lietuva ir kaimynaiLithuania and Neighbours During the XXth Century

Kurso problematika. Kursas chronologiškai dalinamas į dvi dalis –1918–1939 m. ir 1940–1940 m. Pirmasis laikotarpis dalijamas į parla-mentinės demokratijos ir autoritarinio valdymo metus. Politinė raidaanalizuojama lyginimo metodu. Antrojoje kurso dalyje pateikiama Lie-tuvos padėtis kilus II-ajam pasauliniam karui ir jo pasekmės kraštui.Pagrindinis dėmesys skiriamas sovietinėms represijoms bei antiso-vietiniam pasipriešinimui, vykdytai sovietizacijai 1940–1941 m.; išryš-kinami esminiai nacių valdymo aspektai. Antisovietinė ginkluota kova,prievartinis ekonomikos ir kultūros sovietizavimas sudaro kito laiko-tarpio turinį. 6-ame dešimtmetyje išskiriami ne tik valdymo politiniai,bet akcentuojamas ir laipsniškas neginkluoto pasipriešinimo brendi-mas, 8 deš. peraugęs į Katalikų Bažnyčios kovą už savo siekius iržmogaus teises bei Nepriklausomybės siekį. 9 deš. analizuojamas kaipmetas, kada formavosi valstybingumo atkūrimo prielaidos ir priežas-tys.

Vertinimas:Egzaminas raštu – 75%, referatas – 25%.

Literatūros sąrašas:Anušauskas A. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958. – V., 1996.Atamukas S. Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX a. pabaigos. – V.,

1998.Bubnys A. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944). – V., 1998.Butkus Z. Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929 metais. – V., 1993.Girnius K. Partizanų kovos Lietuvoje. – V., 1990.Jakubčionis A. Muitinė Lietuvoje 1918–1940 metais. – V., 1999.Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – V., 2005.



Lietuvos diplomatija XX amžiuje (straipsnių rinkinys). – V., 1999.Misiūnas R., Taagepera R. Baltijos valstybės: priklausomybės metai. 1940–

1980. – V., 1992.Remeikis Th. Opposition to Soviet Rule in Lithuania 1945–1980. – Chicago,

1980.Sennas A. E. Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920 m. – V., 1992.Truska L. A. Smetona ir jo laikai. – V., 1996.Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1929. – V., 1922.

7.12 Politikos sampratų kaita globalizacijos kontekste

Prof. Alvydas Jokubaitis, VU

Politikos sampratų kaita globalizacijos konteksteChange of Political Conceptions in the Context of Globalization

Kurso problematika. Kursas skirtas politikos filosofijos problemati-kai. Jam būdinga tarpdisciplininė analizė. Šalia politinės filosofijos nag-rinėjamos politikos mokslo ir politinės sociologijos problemos.

Kurso tikslas – išsiaiškinti, kaip globalizacija keičia politikos supra-timą. „Globalizacija“ yra daugiau sociologų ir politikos mokslo atstovųmėgstama tema. Politikos filosofai abejingai žvelgia į šios temos nag-rinėjimą. Vienas iš pagrindinių kurso uždavinių – išsiaiškinti tokio poli-tikos filosofų abejingumo priežastis. Siekiama įgyvendinti du pagrindi-nius uždavinius – atskleisti filosofines šiuo metu įtakingų politikos sam-pratų prielaidas ir parodyti jų ryšius su globalizacijos tema.

Kursas pagrįstas prielaida, kad globalizacijos tema yra pakanka-mai didelis iššūkis dabartinei politikos filosofijai. Ši disciplina turi savonusistovėjusias diskusijų temas, kurios dažniausiai nagrinėjamos bekokių nors tiesioginių nuorodų į globalizaciją. Tai mažai pastebėtasdabartinių politinės filosofijos diskusijų faktas. Problemiški politinės fi-losofijos santykiai su globalizacijos tema kol kas yra beveik netyrinė-tas humanitarinių ir socialinių mokslų objektas.

77

Kursas siekia atsakyti į klausimą – „Kodėl vienas seniausių politi-kos mokslų taip vangiai reaguoja į dabartines socialinių mokslų disku-sijas apie globalizaciją?“ Ar tai lemia pačios disciplinos prigimtis, ar šisdalykas yra nulemtas tam tikrų filosofinių diskusijos apie globalizacijąproblemų? Taip pat siekiama atsakyti į klausimus: „Kiek filosofų disku-sijas gali pakeisti globalizacijos temos įvedimas?“, „Kodėl taip stipriaiskiriasi politinės sociologijos ir politinės filosofijos požiūris į globaliza-ciją?“, „Kodėl dabartinis diskusijų apie globalizaciją kontekstas taipsilpnai veikia politikos filosofų diskusijas?“ ir „Ar globalizacijos“ sąvo-kos neįmanoma pakeisti kitomis, politikos filosofams geriau pažįsta-momis

Norint atsakyti į šiuos klausimus, būtina kitų problemų analizė: „Ko-kiomis normatyvinėmis prielaidomis yra grindžiamas sociologinis glo-balizacijos supratimas?“, „Kuo skiriasi liberalų, socialistų ir konserva-torių požiūris į globalizaciją?“, „Kokios yra filosofinės globalizacijos są-vokos apibrėžimo problemos?“, „Kaip galima susieti dvi šiuo metu po-puliarias – globalizacijos ir postmodernizmo – temas?“, „Kiek postmo-dernioji politikos samprata yra susieta su globalizacijos tema?“

Vertinimas:Rašto darbas arba egzaminas raštu sudaro ne mažiau kaip 50% įver-tinimo, aktyvus dalyvavimas seminaruose – ne daugiau 50%. Raštodarbo apimtis – 35 tūkst. spaudos ženklų.

Literatūros sąrašas:Beck U. What is Globalization? Polity Press, 2000.Gray J. The Delusions of Global Capitalism. New York: The New Press, 1998.Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. Vilnius: Pradai, 2000. P. 267–

294.Habermas J. The European Nation State: On the Past and Future of Sove-

reignity and Citizenship. – The Inclusion of the Other: Studies in PoliticalTheory. The MIT Press, 1999. P. 105–127.

Huntington S. The Clash of Civilizations: Remaking World Order. New York: ATouchstone Book, 1997.



Inglehart R. Modernization and Postmodernization: Cultural, Economic, andPolitical Change in 43 Societies. Princeton University Press, 1997.

Jokubaitis A. Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas. Vilnius: VilniausUniversiteto leidykla, 2005.

Kristol I. Neoconservatism: The Autobiography of an Idea. The Free Press,1995.

Rawls J. Law of Peoples. Cambridge, Mass., London: Harvard University Press,1999.

Tomlinson J. Globalizacija ir kultūra. Vilnius, 2002.

7.13 Globalizacija ir nacionalinė politika

Prof. Alvydas Jokubaitis, VU

Globalizacija ir nacionalinė politikaGlobalization and National Politics

Kurso problematika. Kurso tikslas – tautinės valstybės vaidmens pa-sikeitimų tyrimas. Tarpukario Lietuvos valstybė skiriasi nuo dabartinėsLietuvos nepriklausomos valstybės. Tai sudaro sąlygas lyginamajaidviejų skirtingų tautinės valstybės sampratų analizei. Lietuvoje kol kasneišnaudotos tokios lyginamosios analizės galimybės. Tyrimas leidžiaįsijungti į šiuo metu Vakarų ir Rytų Europoje gyvas diskusijas apie tau-tinės valstybės vaidmens pasikeitimus.

Naudojami trys pagrindiniai tyrimo metodai: 1) lyginamoji diskursųanalizė, 2) lyginamasis idėjų istorijos tyrimas, 3) konceptualinė anali-zė. Pagrindinis tikslas – atskleisti dabartinės tautinės valstybės sam-pratos prielaidas ir jos permainų kryptį, palyginus su tarpukario laiko-tarpiu.

Siekiama ištirti požiūrio į tautinės valstybės prigimtį ir tautinę kultū-rą pasikeitimus. Kursas pagrįstas idėja, kad tautinė valstybė yra dvily-pis dalykas – tauta ir valstybė, kultūra ir politika. Norint sėkmingai su-sitvarkyti su šios valstybės iššūkiais, būtina surasti pusiausvyrą tarp

79

šių dviejų elementų. Pusiausvyros nepavyko rasti tarpukario laikais,

jos nepavyksta rasti ir dabar. Tarpukario metais Lietuvos tautinės vals-

tybė buvo pakrypusi į tautinės kultūros ir tautinio tapatumo išlaikymo

pusę, užmirštant kai kuriuos svarbius politinius principus, turinčius

užtikrinti piliečių teises ir laisves. Šiandien tautinė valstybė ir vėl ne-

išlaiko pusiausvyros – susižavėjus politiniais ir teisiniais principais,

užmirštami svarbūs tautinės kultūros ir tautinio savitumo išlaikymo už-

daviniai.

Kursas siekia atsakyti į tris klausimus; „Kuo skiriasi dviejų skirtingų

istorinių laikotarpių tautinės valstybės prigimties supratimas?“, „Kiek

dabartinės nacionalinės politikos supratimo permainos gali būti sieja-

mos su globalizacija?“, „Kas yra nacionalinė politika globalizacijos pro-

cesų kontekste?“

Vertinimas:Rašto darbas sudaro ne mažiau kaip 50% įvertinimo, aktyvus dalyva-vimas seminaruose – ne daugiau 50%. Rašto darbo apimtis – 35 tūkst.spaudos ženklų.

LiteratūrosAnderson B. Įsivaizduojamos bendruomenės. Vert. A. Čižikienė. Vilnius: Bal-

tos lankos, 1999.Aleksandravičius E. (red.) Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 3. „Lietuvos

valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia). Vilnius: Žaltvykslė, 1991.Arendt H. Tarp praeities ir ateities. Vert. A. Šliogeris. Vilnius: Aidai, 1995.Bliumas, R. „Tautinio charakterio“ tyrinėjimai XX a. pirmosios pusės Lietuvos

filosofinėje, psichologinėje literatūroje ir publicistikoje. Filosofija, sociolo-gija, 2, 1995.

Barrington L. „Nation“ and „Nationalism“: The Misuse of Key Concepts in Po-litical Science. 1997. Vol. 30. No. 4.

Berlin I. Vienovė ir įvairovė. Vert. A. Jokubaitis. Vilnius: Amžius, 1995. P. 316.Butkus P. Antanas Maceina: tarp socialinio solidarumo ir totalitarizmo. Kn. Iš

Lietuvos sociologijos istorijos. 2-a knyga. Vilnius, 1999.Budzinauskas V. Politinės minties Lietuvoje bibliografija. Politologija, 3–4, 1993.



Calhoun C. Nationalism and Ethnicity. Annual Review of Sociology. 1993.Vol. 19.

Donskis L. Antanas Maceina: doktrininis inteletualas XX amžiaus lietuvių kul-tūroje. Akiračiai, 3–4, 1997.

Gellner E. Tautos ir nacionalizmas. Vert. K. Rastenis. Vilnius: Pradai. 1996.P. 97.

Goodin R. What Is So Special about Our Fellow Countrymen? Ethics. 1988.Vol. 98. No. 4.

Grief de P. Habermas on Nationalism and Cosmopolitanism Ratio Juris. 2002.Vol. 15. No. 4.

Habermas J. The Inclusion of the Other: Studies in Political Theory. Cambrid-ge, Massachusetts: The MIT Press, 199. P. 105–127;

Hegel G. Teisės filosofijos apmatai. Vert. L. Anilionytė. Vilnius: Mintis/ALK,2000.

Hėgelis G. Istorijos filosofija. Vilnius: Mintis, 1990.Hollis M. Friends, Romans and Consumers. Ethics. 1991. Vol. 102. No. 1.Jankauskas A. Organiškoji valstybė: autoritarizmo ar demokratijos modelis?

Politologija, 3–4, 1993.Jankauskas A. Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Vilnius: VU leidyk-

la, 1994.Jankauskas A. (sud.) Politika ir kultūra. Politinė mintis Lietuvos Respublikoje

(1918–1940). Vilnius, 1992.Jokubaitis A. Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina kaip politikos filosofai.

Politologija, 2001. Nr. 2.Jokubaitis A. Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas. Vilnius: Vilniaus

Universiteto leidykla, 2005.Jokubaitis A. Kokia nepriklausomybės prasmė? Politologija. 2006. Nr. 1.Juozaitis A. Tautos idėja ir XX amžius: problemos formulavimas Filosofija,

sociologija, 2, 1993.Kant I. Politiniai traktatai. Vilnius: Aidai/ALK, 1996.Kaldor M. Nationalism and Globalisation. – Nations and Nationalism. 2004.

No. 10.Kohn H. The Idea of Nationalism. New York: Collier, 1967.Kristol I. Neoconservatism: The Autobiography of an Idea. The Free Press,

1995.Lind M. National Good. // Prospect. 2000. October.MacIntyre A. Ar patriotizmas yra dorybė? // Šiuolaikinė politinė filosofija: Anto-

logija. Vert. V. Radžvilas. Vilnius: Pradai, 1998.

81

MacIntyre A. After Virtue: A Study in Moral Theory. Duckworth, 1985.Maceina A. Buržuazijos žlugimas. Kaunas: Sakalas, 1940.Maceina A. Buržuazinės dvasios kultūra. Naujoji Romuva, 1935 gruodžio

22 d., 51-2 (259-60), 946–948.Maceina A. Filosofijos keliu Aidai, 1978, 8, 353.Maceina A. Individas – asmuo ir valstybė. Naujoji Romuva, 1936 m. kovo 22 d.,

12 (272).Maceina A. Korporacijos problema. Tiesos kelias, 12, 1935,Maceina A. Korporacinės idėjos aktualumas. Naujoji Romuva, 1936 kovo 29 d.,

13 (273):Maceina A. Krikščioniškosios visuomenės klausimas. Tiesos kelias, 7–8, 1932.Maceina A. Kultūros sintezė ir lietuvių kultūra. Židinys, 4, 1939. Maceina A.

Raštai. T. 1–5. Vilnius: Mintis, 1990–93.Maceina A. Socijalinis teisingumas: Kapitalizmo žlugimas ir naujos santvar-

kos socijaliniai principai. Kaunas: Sakalas, 1938.Maceina A. Tautinis auklėjimas. Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1934.Macevičius J. et al. Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai. 2-a kn. Vil-

nius: Mintis, 1991.Miller D. The Ethical Significance of Nationality // Ethics.1988. Vol. 98.

No. 4. P. 657.Moody, Joseph N. (sud.), Church and Society: Catholic Social and Political

Thought and Movements, 1789–1950. New York: Arts, Inc., 1953.Motieka E. (red.), Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T. 8., „Asmuo: tarp tau-

tos ir valstybės: Mykolo Römerio 120-osioms metinėms.“ Vilnius: Moksloir enciklopedijų leidykla, 1996.

Nairn T. Faces of Nationalism: Janus Revisited. London, New York: Verso,1997.

Nisbet R. Sociologijos tradicija. Vert. D. Gudelis. Vilnius: Pradai, 2000.Palidauskaitė J. St. Šalkauskio politinės kultūros samprata. Kn. V. Leonavi-

čius (sud.) Kultūros tyrinėjimai. Mokslinės tarptautinės konferencijos pra-nešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 1995

Popper K. Atviroji visuomenė ir jos priešai. Vert. A. Šliogeris. Vilnius: Pradai/ALK, 1998. 50. Rawls J. Lectures on the Moral Philosophy. Ed. byB. Herman. Cambridge, Massachusetts, and London, England: HarvardUniversity Press, 2000.

Smith A. Nacionalizmas XX amžiuje. Vert. A. Degutis. Vilnius: Pradai, 1994.Singer B. Cultural Versus Contractual Nations: Rethinking Their Opposition //

History and Theory. 1996. Vol. 35. No. 3.



Sverdiolas A. Kultūros filosofija Lietuvoje. Vilnius, 1983.Sverdiolas A. Žmogaus koncepcija S. Šalkauskio kultūros filosofijoje. Kn. Lie-

tuvos TSR MA darbai. X serija, T. 1. Vilnius, 1978.Sverdiolas A. Apie pamėklinę būtį. Vilnius, 2006.Šalkauskis S. Kultūros filosofijos metmenys. Kaunas, 1926.Šalkauskis S. Lietuvių tauta ir jos ugdymas. Kaunas: Sakalas, 1933.Šalkauskis S. Pasaulėžiūra ir filosofija. Logos, 1, 1924.Šalkauskis S. Raštai. T.1-5. Vilnius: Mintis, 1991–1996.Šalkauskis S. Rinktiniai raštai. 1 kn. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademi-

ja, 1986.Šalkauskis S. Rinktiniai raštai. 2 kn. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademi-

ja, 1991.Šalkauskis S. Tautybė, patriotizmas ir lietuvių tautos pašaukimas. Kaunas,

1928.Šalkauskis S. Visuomeninis auklėjimas. Kaunas, 1932.Šiliauskas S. Demokratijos refleksija Lietuvos politinėje mintyje 1918–1940.

Klaipėda: KU leidykla, 2002.Šiliauskas S. Demokratijos samprata Lietuvos Respublikoje (1918–1940). Klai-

pėda: KU leidykla, 1999.Šiliauskas S. „Liberalizmo vertinimai XX a. 4-ojo dešimtmečio Lietuvos politi-

nėje mintyje“. Politologija, 2, 1996,Tamir Y. Liberal Nationalism. Princeton, New Jersey: Princeton University Press,

1993.The Love of Country: Debating the Limits of Patriotism / Martha C. Nussbaum

with Respondents. Ed. by J. Cohen. Boston: Beaton Press, 1996.Taylor Ch. Modern Social Imaginaries. Durham and London: Duke University

Press, 2004.Taylor Ch. Nationalism and Modernity // Morality of Nationalism. Ed. by

R. McKim & J. McMahan. Oxford University Press, 1997.Taylor Ch. Multiculturalism and „The Politics of Recognition“. Princeton, New

Jersey: Princeton University Press, 1992.Taylor Ch. Philosophical Papers. Vol. 2. Cambridge University Press, 1985.Tonneson S. Globalising National States. Nations and Nationalism. 2004. No,

10.Viroli M. The Love of Country: An Essay on Patriotism. Oxford: Clarendon

press, 2003.Yack B. Popular Sovereignity and Nationalism. Political Theory. 2001.

Vol. 29. No. 4.

83

7.14 Dokumentinis (spaudos ir rankraštinis)paveldas tapatumo sklaidoje

Prof. Domas Kaunas, VU

Dokumentinis (spaudos ir rankraštinis) paveldas tapatumosklaidojeDocumental (Handwritten and Printed) Heritage and the Spread ofIdentity

Kurso problematika. Kurse nagrinėjamos aktualios dokumentinio pa-veldo socialinės sklaidos, rankraštinio ir spaudos paveldo bei kultūri-nės tapatybės sąsajų, istorinės atminties konstravimo postmoderniamediskurse ir skaitmeninėje erdvėje problemos, globalizacijos ir informa-cinių technologijų plėtros kontekste išryškėjusios per pastaruosius10–15 metų. Kursas parengtas remiantis atliktais tyrimais (apklaustididesnių Lietuvos miestų bibliotekų ir antikvariatų darbuotojai, bibliofi-lai, kolekcininkai, valstybinių paveldo institucijų specialistai) ir šiuolai-kinių tyrinėtojų įžvalgomis (Bernhardo Fabiano „Europos spaudos ar-chyvo“ konceptas; Roberto Darntono, Luigi Balsamo ir kt. „Globalio-sios knygos istorijos“ konceptas; Maurice’o Halbwachso, Pierre’o No-ra, Dame Frances Yates, Mary Carruthers ir kt. kultūrinės, socialinės,istorinės ir kolektyvinės atminties konceptai). Dėstomoje medžiagojeakcentuojami keli problemos aspektai. Viena vertus, globalizacija nu-brėžė aiškią skaitmeninimo strategiją ir atsivėrimo pasauliui perspek-tyvą, užtikrinančią Europos tautų vaizdų, pasakojimų, istorijų ir tapa-tumo sklaidą, t. y. Europos tapatumą ir jos kultūrinę įvairovę. Kita ver-tus, išaugęs dėmesys dokumentiniam paveldui ir apskritai rašytineibei sakytinei kultūrai eurointegracijos kontekste sukėlė modernaus na-cionalizmo bangą.

Tautinių kultūrų tapatumo išlaikymo ir ugdymo politikoje ypatingųdiskusijų objektu tampa nedidelių Baltijos šalių kultūros paveldas. Jisyra labai išsklaidytas, o dabartinių turėtojų, valstybių, visuomeniniųorganizacijų ir privačių asmenų dėl įvairių priežasčių labai dažnai at-



siejamas nuo istorinės praeities ir tautinio tapatumo, kartais net sle-piamas nuo kitų šalių tyrėjų. Globalizacijos kontekste dokumentinispaveldas, laukiantis aktualizacijos ir įrašymo į „gyvąją“ istorinę atmintį(iki šiol neturime nacionalinio knygos paminklų sąvado), tampa mani-puliacijų objektu. Gimstanti Lietuvoje „atminties institucijų“, t. y. archy-vų, bibliotekų ir muziejų, bendradarbiavimo idėja tebėra vizija, slepiantiinstitucinį uždarumą. Rankraštinio ir spaudos paveldo įprasminimuiypač svarbus integruojantis požiūris, kuriame atsirastų vietos mikrois-torijai, gyvajai regionų ir bendruomenių praeičiai, atminties kultūrų at-gimimui bei identiteto sklaidai. Ji bus įmanoma tuomet, kai lietuvių irLietuvos tautinių bendrijų rankraštinis ir spaudos paveldas bus apsau-gotas fiziškai, laisvai prieinamas jo tyrėjams, moderniomis priemonė-mis populiarinamas visuomenėje ir nepakitusia forma perduotas atei-ties kartoms.

Socialinės atminties ir kultūros paveldo tyrinėtojai pripažįsta akty-vų institucijų ir technologijų ,,dalyvavimą“ kultūrinės atminties perdavi-me ir konstravime, kuriame svarbų vaidmenį atlieka istoriniai naraty-vai ir istorinės interpretacijos. „Atminties vietos“, raktiniai įvykiai, rakti-niai tekstai, artefaktai tokiu būdu tampa simboliniais atspirties taškaisidentiteto raiškai. Skaitmeninė terpė tekstą organizuoja kaip naujusatminties naratyvus, paremtus atminties objektų reprezentacija ir in-formacija, „išdėliota“ remiantis istoriografijos principais. Didelę šios „na-ratyvinės informacijos“ skaitmeninėje aplinkoje dalį sudaro rankrašti-nis ir spaudos paveldas.

Kursą sudaro du teminiai blokai: (a) rašytinio ir spausdintinio pa-veldo sklaida socialinėje aplinkoje; (b) dokumentinis paveldas, isto-rinė atmintis ir kultūrinis tapatumas.

A. Pirmojoje kurso dalyje, atsiribojant nuo institucinių ir valstybiniųsaugyklų – archyvų, bibliotekų ir muziejų – aptariama dokumentiniopaveldo būklė, paveldo sklaidos paskatos, paveldo telkiniai, rinkėjai irvartotojai, paveldo įsigijimo šaltiniai ir būdai apibrėžtoje socialinėje ap-linkoje – visuomenės dalyje, turinčioje privatinės nuosavybės teisių įšį paveldą ir juo suinteresuotoje. Nagrinėjamos temos objektas yralaikotarpis nuo tautinio sąjūdžio susiformavimo XIX amžiaus antrojoje

85

pusėje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Didžiosios ir Mažosios Lie-tuvos gyventojų lietuvių ir kitomis kalbomis sukurti rankraščiai ir išleistispaudiniai. Atliktas tyrimas ribojosi Lietuvos teritorija ir jos ryšiais sukitomis šalimis, aprėptis laiko požiūriu – 1970–2005 metai. Rankrašti-nio ir spaudos paveldo sklaidos socialinėje aplinkoje tyrimą lėmė spar-čiai senkantys paveldo ištekliai ir dėl prasto biudžetinio finansavimosutrikusi paveldo institucinio telkimo sistema. Jis jau daugelį metų be-veik aplenkia valstybės nustatytą funkciją vykdančius archyvus, bib-liotekas ir muziejus. Temos šaltiniai nėra gausūs. Daugiausia duome-nų gauta apklausus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bibliotekų ir antikva-riatų darbuotojus, bibliofilus ir kolekcininkus. Jie padėjo nustatyti da-bartinę Lietuvos rankraštinio ir spaudos paveldo būklę socialinėje ap-linkoje, sklaidos būdus ir intensyvumą, svarbesnius telkinius, institu-cijų ir fizinių asmenų paveldo įsigijimo motyvus ir finansines galimy-bes. Paveldo šaltinius ir sklaidos tendencijas nurodyto laikotarpio pir-mojoje pusėje, ypač sovietmečiu, liudija informacinės publikacijos apieretų rankraščių ir knygų radinius gyventojų asmeninėse bibliotekose irnamų palėpėse, registravimą valstybinės retrospektyviosios biblio-grafijos veikaluose. Jų turinį ir suradimo aplinkybes dažnai atskleisda-vo žurnalistai ir mokslininkai.

B. Antrojoje kurso dalyje dokumentinis paveldas aptariamas at-minties, kaip socialinio ir kultūrinio reiškinio, konceptualizacijos ir glo-balizacijos kontekste, atskleidžiamas istorinės atminties sąvokos turi-nys, nagrinėjama atminties institucijų (archyvų, bibliotekų, muziejų) są-veika/priešprieša tapatumo sklaidoje. Dokumentinio paveldo interpre-tacinės schemos atminties institucijose nagrinėjamos remiantis atlik-tomis „dingusio knygos pasaulio/pasaulių“, „Europos spaudos archy-vo“ rekonstrukcijomis ir konceptualia analize, taip pat „atminties re-gistrais“, para-tekstais, knygų graffiti ir marginaliniais portretais. So-cialinės atminties ir kultūros paveldo tyrinėtojai pripažįsta aktyvų insti-tucijų ir technologijų „dalyvavimą“ kultūrinės atminties konstravime, ku-riame svarbų vaidmenį atlieka istoriniai naratyvai ir istorinės interpre-tacijos. ,„Atminties vietos“, raktiniai įvykiai, raktiniai tekstai, artefaktaitokiu būdu tampa simboliniais atspirties taškais grupių identiteto raiš-



kai. Skaitmeninė terpė (skaitmeninės bibliotekos) šiuo atveju tekstąorganizuoja kaip naujus atminties naratyvus, paremtus atminties ob-jektų reprezentacija ir informacija, „išdėliota“ remiantis istoriografijosprincipais. Didesnę reprezentuojamųjų objektų dalį skaitmeninėje bib-liotekoje neabejotinai sudaro rankraštinės ir spausdintos knygos, ku-rios, vaizdingu Luigi Balsamo pasakymu, yra ne tik vienoje krūvojeįrišti lapai, bet ir „fizinė užrašyto teksto atrama“. Taigi skaitmeninėsbibliotekos konceptas negali išsiversti be makrosocialinių teorijų, ku-rios atsiskleidžia studijose apie kultūrinę atmintį ir identitetą. Doku-mentinis paveldas atminties politikoje aptariamas ir iliustruojamas re-miantis sudarytu sovietinių Lietuvos plakatų vaizdų katalogu. Pavel-das atminties komunikacijoje nagrinėjamas remiantis serijiniais ben-druomenės tapatumo sklaidą liudijančiais dokumentais – krikšto, san-tuokų ir mirties knygomis, taip pat istoriniais knygų rinkiniais ir bibliote-komis. Dokumentinio paveldo projektai (Aruodai, Baris, Pasaulio at-mintis ir kt.) aptariami regioninio, tautinio/etninio, kultūrinio tapatumosklaidos kontekste ir mėginant prognozuoti skaitmeninimo strategijųkaitą globalizacijos/tautiškumo sandūroje. Pagrindinis tyrimo ir didak-tinis tikslas – parodyti doktorantams įrankius, kuriais naudojantis gali-ma užčiuopti, suvokti, interpretuoti dokumentinį paveldą tiek tolimoje,tiek regimoje istorinėje perspektyvoje, keliaujant nuo fragmento prievisumos, konstruojant tapatumą virtualioje erdvėje ir suvokiant skait-meninimo privalumus ir trūkumus. Todėl dėstant taikomas diachroni-nis ir probleminis reiškinių analizės ir interpretacijos metodas, įgali-nantis pažvelgti į paveldo tapatumo sklaidą iš įvairių tyrimo pozicijų irpasirenkant skirtingas tyrimo strategijas.


Literatūros sąrašas:Carruthers M. The Book of Memory: A Study of Medieval Culture. Cambridge:

Cambridge University Press, 1990.

87

Dalbello M. Institutional Shaping of Cultural Memory: Digital Library as Envi-

ronment for Textual Transmission. Library Quarterly, vol. 74, no. 3,

p. 265–298.

Darnton R. What is the History of Books? Journal of American Academy of

Arts and Sciences, 1982, summer, p. 65–83. (Darnton R. Kas yra knygos

istorija? Knygotyra, 1998, t. 34, p. 134–154).

Eisenstein E. The Printing Press as an Agent of Change. Communication and

Cultural Transformation in Early-Modern Europe. 2 vol. Cambridge, 1979.

European Cultural Heritage in the Digital Age: Creation, Access and Preser-

vation. Edited by David Shaw. London: Consortium of European Research

Libraries. 2004. 64 p.

Halbwachs M. The Collective Memory. New York, 1980.

Yates F. A. The art of Memory. London: Pimlico, 1994.

Kaunas D. Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas vertės ir interesų san-

kirtos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 75 p.

Kaunas Domas. Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547–

1940. Vilnius, 1996. VIII, 764 p.

Kaunas Domas. Knygos istorijos periodizacija: senosios ir naujosios knygos

riba. Bibliografija’2001. Vilnius, 2002, p. 52–57.

Matheson A., Fabian B., Balsamo L. The European Printed Heritage c. 1450 –

c. 1830: Three lectures. London: Privately printed, 1998. 47 p.

Memory of the World: General Guidelines to safeguard Documentary Herita-

ge. Paris, 1995. 77 p.

Manžuch Z. Atminties problematika ir jos atspindžiai bibliotekininkystėje, muzie-

jininkystėje ir archyvistikoje. Informacijos mokslai, 2004, t. 31, p. 95.

Navickienė A. Knygos muziejus bibliotekoje: nuo istorijos link teorijos. Iš Pa-

nevėžio apskrities institucinės bibliotekos. Konferencija 99. Panevėžys,

2000, p. 60–69.

Navickienė A. XIX a. Lietuvos knyga kaip Lietuvos knygos muziejaus ekspozi-

cijos objektas. Knygotyra, 2003, t. 40, p. 101–109.

Pacevičius A. Rankraštinis paveldas ir istorinė atmintis. Iš: Rankraštinis pa-

veldas Lietuvos kultūroje ir istorinėje atmintyje: 2005 04 20 konferencijos

medžiaga. Panevėžys: Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešo-

ji biblioteka, 2006, p. 8–21.

Santykis su istorine praeitimi XXI amžiaus Vilniuje. Sud. A. Nikžentaitis,

A. Ragauskas. Vilnius: LII, 2004. 72 p.



Pacevičius A. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 metais: dingęs kny-gos pasaulis. Vilnius: Versus Aureus, 2005. 311 p. (monografija).

Raabe, P. Knygos kultūros reikšmė Europai. Knygotyra, 2002, t. 39,p. 84–97.

Nora P. Realms of Memory: The Construction of the French Past. New York:Columbia University Press. Vol. 1: Conflicts and Divisions, 1996; Vol. 2:Traditions, 1997; Vol. 3: Symbols, 1998.

7.15 Lietuvos politinė bendruomenė, švietimasir mokslas

Doc. Darius Kuolys, VU ir Pilietinės visuomenės institutas

Lietuvos politinė bendruomenė, švietimas ir mokslasThe Political Community, Education and the Humanities in Lithuania

Kurso problematika. Kurso paskirtis – aptarti Lietuvos politinės ben-druomenės ir švietimo sąveikas, remiantis tiek istorine retrospektyva,tiek pastarųjų nepriklausomybės metų patirtimi, panagrinėti, kaip nau-dodamasi švietimo priemonėmis Lietuvos visuomenė formavosi ir for-muojasi kaip politinė bendruomenė. Svarstoma, kokia yra Lietuvos po-litinės bendruomenės genezė, koks švietimo vaidmuo šiai bendruo-menei kuriantis, saugant ir perduodant ją telkiančius vaizdinius, verty-bes, idealus. Analizuojama Antikos ir Viduramžių paradigmų įtaka for-muojantis Lietuvos tautai bei jos santykiui su švietimu XVI–XVII am-žiais. Aptariama šiais amžiais viešajame gyvenime reiškiama Lietu-vos politinė tapatybė, nagrinėjamos jos įtvirtinimo ir palaikymo kultūri-nės technologijos. Apžvelgiama, kokį pobūdį švietimo ir politinės ben-druomenės ryšys įgyja Apšvietos amžiuje, kokie pokyčiai Lietuvos po-litinę tradiciją ištinka šiuo laikotarpiu. Svarstoma, kodėl žlugo tuo metuturėti modernios tautos kūrimo projektai. Nagrinėjamos lietuviškosiospolitinės tapatybės transformacijos priklausomybės dešimtmečiais –XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje, analizuojami politinės tradicijos„inercijos“ ir „išsekimo“ reiškiniai. Išsamiau aptariamos tarpukaryje Lie-

89

tuvos Respublikoje išryškėjusios politinės bendruomenės formavimo-si alternatyvos ir švietimo strategijos, vėlesnės jų transformacijos išei-vijoje ir sovietų Lietuvoje. Aiškinamasi, kokios įtakos turi tradicija da-bartinės Lietuvos visuomenės ir švietimo santykiams. Ar šiandien vyk-domos švietimo ir mokslo reformos turi apibrėžtą politinę paskirtį, kaipjos dera su savarankiškos politinės bendruomenės kūrimosi siekiais?Kokia yra galima švietimo ir mokslo įtaka globalizacijos ir informacijossprogimo sąlygomis formuojant modernios tautos tapatybę bei civili-zuotą, demokratinę pokomunistinės visuomenės gyvenseną? Apta-riama, kokios šiuolaikinės švietimo strategijos galėtų šią įtaką sustip-rinti. Svarstomos ateityje galimos Lietuvos politinės bendruomenės rai-dos ir švietimo plėtotės sąveikų alternatyvos.


Literatūros sąrašas: Ozmon H., Craver S. Filosofiniai ugdymo pagrindai, 1996, Vilnius.Fullan M. Pokyčių jėgos, 1998, Vilnius.Hargreaves A. Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai, 1999, Vilnius.Jackūnas Ž., Kuolys D., Lukšienė M. (sud.) Mokyklos samprata. – Kn. Lietuvos

bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, 1997, Vilnius, p. 7–48.Boruta J., Gudynas P., Jackūnas Ž., Kuolys D. ir kiti. Švietimo gairės: Lietuvos

švietimo plėtotės strateginės nuostatos, 2002, Vilnius.Viliūnas G. (sud.), Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros proble-

mos, 2004, Vilnius.Mickūnas A. Demokratinė bendruomenė ir nepriklausomybė. – Kn. Baltos lan-

kos, Nr. 15/16, p. 5–29.Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai: Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Eu-

ropos vizijos XX a., 2004, Vilnius.Adomėnas M. Augustinaitis A., Kuolys D. ir kiti. Lietuvos tauta: būklė ir raidos

perspektyvos, 2006, Vilnius.Kuolys D. Lietuvos Respublika: idėjos ištakos. – Kn. Senoji Lietuvos literatū-

ra, Nr. 19, 2005, Vilnius.



7.16 Tarpkultūrinė komunikacija:globalizacija ir identitetas

Prof. Elena Macevičiūtė, VU

Tarpkultūrinė komunikacija: globalizacija ir identitetasInternational Communication: Globalization and Identity

Kurso problematika. Kurso tikslas – padėti suvokti svarbiausias tarpkul-tūrinės komunikacijos paradigmas, metodologinius ir ideologinius pagrin-dus, atskleisti pagrindines tyrimų kryptis, apibrėžti probleminę erdvę, su-sijusią su globalizacijos proceso ir kultūrinių patirčių prieštaromis.

Tarpkultūrinės komunikacijos paradigmos: pozytivistinė, socialiniokonstruktyvizmo, kritinė, fenomenologinė, pomodernistinė, kultūrolo-ginė, materialistinė. Globali kultūrų komunikacija. Ideologinės kultūrųkomunikacijos aiškinimų šaknys.

Pagrindinės tarpkultūrinės komunikacijos tyrimų kryptys: kultūrų ko-munikacija, daugiakultūrinė komunikacija, tarpkultūrinė komunikacija.Kultūrinių skirtumų įtaka žmogiškosios komunikacijos procesams, tarp-kultūrinės komunikacijos proceso esmė skirtingų paradigmų šviesoje,kultūrinis „svečiavimasis“, kultūrinė adaptacija, asmeninė ir grupių ko-munikacija globalizuotoje erdvėje, tarpkultūrinės komunikacijos priklau-somybė ir poveikis įvairioms žmogaus veiklos sritims (mokslui, ver-slui, švietimui), tarpkultūrinės kompetencijos struktūra ir ugdymas. Tarp-kultūrinės komunikacijos teorijos. Kultūrinių požiūrių taikymas sociali-niuose tyrimuose.

Tarpkultūrinė komunikacija ir globalizacijos procesai. Kultūrų san-dūra ir kultūrų simbiozė. Nacionalinis identitetas globalizacijos sąlygo-mis. Pasaulinės komunikacijos poveikis kultūroms.

Tapatybių formavimosi veiksniai. Taki tapatybė takioje modernybė-je. Kultūrinė tapatybė ir stereotipai. Globalios ir lokalios komunikacijossantykis šiuolaikinėse visuomenėse. Mažumos-daugumos komunika-cijos problemos. Pasaulinė migracija ir tautinis, etninis, religinis identi-tetas. Tarpkultūrinės, daugiakultūrinės, kosmopolitinės tapatybės for-mavimasis.

91

Globalios ir lokalios komunikacijos santykis šiuolaikinėse visuome-nėse. Kultūrinė tapatybė ir stereotipai. Mažumos-daugumos komuni-kacijos problemos. Tarpkultūrinė ir daugiakultūrinė komunikacija pilie-tinėse visuomenėse. Kultūrų sandūra grupių ir individų lygmenyje. Eu-ropiečio identitetas, regioniniai identitetai ir jų formavimasis – tarpkul-tūrinės komunikacijos pasekmė ar prielaida?

Vertinimas:Rašto darbas (pasirinktos problemos literatūros kritine apžvalga arbanedidelio mokslinio tyrimo ataskaita) – 50% įvertinimo. Aktyvus daly-vavimas diskusijose – 50%.

Literatūros sąrašas:Anderson B. Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo

kilmę ir plitimą. Vilnius: Baltos lankos, 1999.Bauman Z. Globalizacija: pasekmės žmogui / iš anglų kalbos vertė V. Rubavi-

čius. Vilnius: Strofa, 2002.Donskis L. Tarp Karlailio ir Klaipėdos: Visuomenės ir kultūros kritikos etiudai.

Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 1997.Maceviciute E. Multilingual Virtual Worlds: Languages on the Internet. Razón

i palabra, 2004, 42. Access through the Internet: http://www.cem.itesm.mx/dacs/publicaciones/logos/anteriores/n42/emacevi.html

Maceviciute E. Communication behaviour of Lithuanian ‘hosts’ in meetingswith foreigners (‘strangers’). Informacijos mokslai, 2005, 35, 119–135.

Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. Asmuo ir visuomenė vėlyvosiosmodernybės amžiuje. Vilnius: Pradai, 2000.

Tomlison J. Globalizacija ir kultūra. Vilnius: Mintis, 2002.

7.17 Teoriniai globalizacijos mokslinio tyrimoprincipai

Prof. Elena Macevičiūtė, VU

Teoriniai globalizacijos mokslinio tyrimo principaiTheoretical Principles of Globalization Research



Kurso problematika. Globalizaciją reikėtų suprasti kaip sudėtingų pro-cesų persipynimą, kuriame nedera ieškoti nuoseklios logikos. Reikėtųskirti pasaulinės integracijos procesus ir tautų bei visuomenių neiš-vengiamą dalyvavimą platesniuose globaliuose procesuose. Globali-zaciją reiškiasi per sudėtingus regioninius, transnacionalinius ir globa-linius santykių tinklus. Į tuos tinklus įtraukiami įvairaus lygmens ir svar-bos veikėjai, iš jų individualių ir bendrų veiksmų čia atsiranda ir nusi-stovi tam tikros struktūros, kurios ir riboja, ir įgalina bendrijas, valsty-bes, socialines jėgas ir t. t. (Giddensas). Jokia socialinio gyvenimosritis negali likti už globalizacijos ribų. Globalizacija peržengia visasnustatytas ribas, o ypač keičia socialines, ekonomines ir politines erd-ves, kurios iš esmės praranda teritorinį apibrėžtumą. Taigi jėgos orga-nizavimo ir naudojimo erdviniai mastai išsiplečia. Jėgos santykiai glo-balizacijos sąlygomis iš esmės kinta, nes jėgos šaltiniai nutolsta nuosubjektų ar vietų, kuriuos tos jėgos veikia. Kursas supažindina su svar-biausiomis globalizacijos tyrimams nustatytomis rodiklių grupėmis: tei-siniais-politiniais, kariniais, ekonominiais, socialiniais-kultūriniais, ap-linkos ir globalinės stratifikacijos rodikliais. Pristatomos teorijos, kurio-mis grindžiami globalizacijos reiškinių tyrimai. Pagrindinė mokymosiforma yra literatūros studijos, konsultacijos, mokslinių apžvalgų rengi-mas bei diskusijos. Šalia tyrimo problematikos diskusijų ir konsultacijųmetu įvardinami ir aptariami specifiniai bei individualūs, atitinkantysšio kurso problematiką, podiplominių studijų poreikiai.

Vertinimas:Aktyvus dalyvavimas diskusijose – 100%. Lankymas būtinas.

Literatūros sąrašas:Albrow M., King E. Globalization, Knowledge and Society. London, 1990.Anderson B. Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo

kilmę ir plitimą. Vilnius: Baltos lankos, 1999.Anheier H. et al. (eds.). Global Civil Society 2004/5. London: Sage, 2004.

Access through the Internet: http://www.lse.ac.uk/Depts/global/yearbo-ok04chapters.htm#introduction

93

Appadurai A. Modernity at Large: Cultural Dimensions of Globalization. Min-neapolis: University of Minnesota Press, 1996.

Barber B. Jihad vs. McWorld: how globalism and tribalism are reshaping theworld. New York: Random House. 1995.

Bauman Z. Globalizacija: pasekmės žmogui / iš anglų kalbos vertė VytautasRubavičius. Vilnius: Strofa, 2002.

Bauman Z. Identity: conversations with Benedetto Vecchi. Cambridge: Polity,2004.

Beck U. What is Globalization? Cambridge, England and Malden, MA: PolityPress, 2000.

Braman S. Globalisation, Communication and Transnational Civil Society. Lon-don, 1996.

Castells M. Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika,2005.

Countries and Their Cultures / Melvin Ember and Carol R. Ember. eds. NewYork; London: Macmillan Reference USA, 2001. 4 v. (2549 p.)

Cross-cultural and intercultural communication / William Gudykunst. ed. Thou-sand Oaks: Sage, 2003.

Delanty G. Citizenship in the Global Age: Culture, Sodiety and Politics. Buc-kingham: Open University Press, 2000.

Delanty G., Rumford C. Rethinking Europe: Social Theory and the Implica-tions of Globalization. London: Routledge Press, 2005.

Encyclopedia of World Cultures. Boston: Macmillan/Gale, 1990–2005. 10 vol.Suppl. (arba CD-Rom versija)

Erikssen T. H. (ed.). Globalization: Studies in Anthropology. London: Pluto 2003.Europe of strangers. Transnational communities working paper seriesWPTC; 98-03 Transnational Communities Programme, [1998] (Workingpaper series; no WPTC-98-03).

Fennell B. A. Language, Literature, and the Negotiation of Identity: ForeignWorker German in the Federal Republic of Germany. Chapel Hill: Univer-sity of North Carolina Press, 1997.

Fiske J. Įvadas į komunikacijos studijas / iš anglų kalbos vertė V. Gudonienė,Elena Macevičiūtė. Vilnius: Baltos lankos, 1998.

Fortner R. S. International Communication: History, Conflict, and Control ofthe Global Metropolis. Belmont, 1992.

Frankel J. Tarptautiniai santykiai permainingame pasaulyje. Kaunas: Litteraeuniversitatis, 1993. 8, 9, 10 skyriai.

Geertz C. Available light. Princeton. Princeton University Press, 2000.



Giddens A. 1999. Runaway World: How Globalization is Reshaping Our Li-ves. London: Profile Books, 1999.

Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. Asmuo ir visuomenė vėlyvosiosmodernybės amžiuje. Vilnius: Pradai, 2000.

Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra / David Held, AnthonyMcGrew D. Goldblatt J. Perraton; iš anglų kalbos vertė Jonas Čičinskas ...[et al.] Vilnius: Margi raštai, 2002.

Hamelink C. The Politics of World Communication: A Human Right Perspec-tive. London: Sage, 1997.

Hamelink C. World Communication: Disempowerment and Self-empowerment.London: Zed Books, 1995.

Harman E. S. The Global Media. London, 1997.Harris M. Kultūrinė antropologija. Vilnius: Tvermė, 1998.Hofstede G. Cultures and Organisations. London: HarperCollins, 1994. (Rink-

tiniai puslapiai).Huntington S. The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order.

Simon and Schuster, 1998.International Communication and Globalization / A. Mohammadi. ed. Lon-

don: Sage, 1997.Kim Y. Communication and Cross-Cultural Adaptation. Clevendon, England:

Multilingual Matters, 1988.Kimlicka W. Politics in the Vernacular: Nationalism, Multiculturalism and Citi-

zenship. Oxford: Oxford University Press, 2001.Kofman E., Youngs G. Globalization: Theory and Practice. London, 1996.Kumar, Vidya S. A. “A Critical Methodology of Globalization: Politics of the

21st Century?” Indiana Journal of Global Legal Studies – Volume 10, Is-sue 2, Summer 2003, pp. 87–111.

Kunczik M. Images of Nations and International Public Relations. Hillsdal, 1996.Maceviciute E. Communication Behaviour of Lithuanian ‘Hosts’ in Meetings

with Foreigners (‘Strangers’). Informacijos mokslai, 2005, 35, 119–135.Maceviciute E. Multilingual Virtual Worlds: Languages on the Internet. Razón

i palabra, 2004, 42. Access Through the Internet: http://www.cem.itesm.mx/dacs/publicaciones/logos/anteriores/n42/emacevi.html.

Macevičiūtė E. Šiuolaikiniai mokslo serialiniai leidiniai: struktūra ir funkcijos.Knygotyra, 2000, 36, 212–218.

Manheim J. Strategic Public Diplomacy and American Foreign Policy: Theevaluation of influence. London, 1994.

Media in Global Context: A Reader. London: Arnold, 1997.

95

Morley D. Spaces of Identity: Global Media, Electronic Landscapes and Cul-tural Boundraies. London, 1995.

Parker P. M. Cross-Cultural Statistical Encyclopedia of the World. Westport,Conn.; London: Greenwood, 1997. 4 v.

Reframing Pilgrimage: Cultures in Motion / S. Coleman and J. Eade. eds.London and New York: Routledge (EASA Series), 2004.

Rosenau J. N. Along the Domestic-Foreign Frontier: Exploring Governance ina Turbulent World. Cambridge, UK: Cambridge University Press, 1997.

Seib Ph. Headline Diplomacy: How News Affects Foreign Policy. London, 1997.The Global Political Economy of Communication. St. Martin’s Press, 1996.Theorising About Intercultural Communication / William Gudykunst. ed. Thou-

sand Oaks: Sage, 2005.Tomlinson J. Globalizacija ir kultūra / iš anglų kalbos vertė Auksė Mardosaitė.

Vilnius: Mintis, 2002.Tomlinson J. Globalizacija ir kultūra / iš anglų kalbos vertė Auksė Mardosaitė.

Vilnius: Mintis, 2002.Wiseman R. L. and Koester J. Intercultural Communication Competence. Lon-

don, 1993.

7.18 Aktualios socialinių mokslų ir istoriografijosmetodologinės problemos

Prof. Zenonas Norkus, VU

Aktualios socialinių mokslų ir istoriografijos metodologinėsproblemosTopical Problems in the Methodology of Social Sciences and HistoryWriting

Kurso problematika. Kurso tikslas yra sudaryti progą socialinių irmokslų ir istorijos specialybės doktorantams pakelti savo kaip tyrinė-tojų kompetenciją, įsigilinant į pasirinktas aktualias socialinių mokslų iristoriografijos metodologines problemas. „Metodologinėmis“ socialiniųmokslų ir istoriografijos problemomis vadinamos problemos, išryškė-



jančios konkuruojančių paradigmų konflikto situacijoje. Jos skiriamosnuo empirinių problemų, kurios kyla tam tikros paradigmos viduje, kaisusiduria alternatyvios tos pačios informacijos (duomenų) sistemati-zacijos. Empirinę problemą išreiškia klausimas, ar teiginys (hipotezė,aiškinimas, prognozė, teorija ir pan.) yra teisingas (priimtinas, pagrįs-tas, produktyvus ir pan.). Metodologinės problemos – tai nesutarimaidėl mokslo kaip tam tikros praktikos pamatinių arba konstitucinių tai-syklių, kurios apibrėžia mokslo tikslus ir išreiškia jo kaip episteminėspraktikos vertinimo kriterijus, taip pat dėl pamatinių sąvokų darybos –tyrimo objekto konceptualizacijos. Nuo metodologinių klausimų reikiaskirti metodinius klausimus, kurie priklauso konkrečios ir savitos kiek-vienai atskirai mokslo disciplinai tyrimo technikos kontekstui. Metodo-loginės problemos primena tas, kurias sprendžia steigiamojo seimonariai, priimantys pamatinį šalies įstatymą, empirinės – tas, kuriassprendžia teisėjai ir įstatymdaviai, metodinės – tas, kuriomis užsiimakonstitucinių ir aukščiausių teismų teisėjai. Metodologinės problemosyra bendramokslinės, jos aprėpia daugelį skirtingų disciplinų, kas su-teikia pakankamą pagrindą nagrinėti atskiro kurso, skirto skirtingosedisciplinose dirbančių tyrinėtojų auditorijai, rėmuose. Kurse aptariamųproblemų aktualumas reiškia, kad (1) siekiama supažindinti su šiuo-laikine diskusijos būkle (kai nagrinėjamos tam tikros klasikinės proble-mos, su kuriomis klausytojai gali ir turi būti susipažinę ankstesnėseuniversitetinėse studijose); (2) nagrinėjamos naujos, šiuolaikiniamemokslo raidos kontekste iškilusios problemos. Pradedama nuo ben-drų problemų, turinčių pamatinę reikšmę ir gamtos, ir socialiniamsmokslams, tada pereinama prie klausimų, susijusių su socialinio paži-nimo savitumu, ir užbaigiama naujausių metodologinių diskusijų, ku-riose dalyvauja kelių giminingų socialinių mokslų disciplinų atstovų,problematika. Šiuolaikiniai socialiniai mokslai – labai platus, nesutel-pantis į vieno tyrinėtojo kompetenciją reiškinys. Todėl kurse nėra ke-liamas ir negali būti keliamas uždavinys aprėpti visą šių problemų įvai-rovę. Nagrinėjamos kelios pasirinktos; užtat siekiama į jas maksima-liai įsigilinti. Dauguma jų yra susijusios su racionalaus pasirinkimo te-orijos (RPT) ir ja pagrįstos racionalaus pasirinkimo prieigos (RPP) me-todologine problematika.

97

Vertinimas. Rašto darbas 30%, egzaminas raštu 40% įvertinimo, ak-tyvus dalyvavimas diskusijose –30%. Rašto darbas gali būti arba pa-gal vieną iš aukščiau pateiktame sąraše nurodytą temą, arba pagalpaties klausytojo pasiūlytą ir su dėstytoju suderintą temą. Šiuo atvejutema turi sietis su doktoranto disertacijos tema.

Privalomoji kurso literatūra:1. Norkus Z. (1995): Įtarimo menas arba veiksmų supratimo euristikos ele-

mentai. Problemos, 49, 27–44.2. Norkus Z. (1997): I. Kantas, T. Parsonsas ir postpozityvizmas socialinėje

teorijoje. Problemos, 51, 5–18.3. Norkus Z. (1998): Du galios veidrodžiai. Politologija, 1998, 1(11), 103–116.4. Norkus Z. (1998): Kontrafaktiniai sąlyginiai teiginiai istoriografijoje. Pro-

blemos, 53, 43–60.5. Norkus Z. (1998): Apie plonąjį praktinį racionalumą ir jo pastorinimus. Pro-

blemos, 54, 39–53.6. Norkus Z. (1999): „Weberio tezė“ ir Newcombo problema. Filosofija, so-

ciologija, 4, 58–65.7. Norkus Z. (2000): Akrasija ir subjektas egonomikoje. Problemos, 58, 55–79.8. Norkus Z. (2001): Mokslo vertybinio neutralumo problema XX a. filosofijo-

je (M. Weberis, analitinė mokslo filosofija ir metaetika, kritinė teorija). Pro-blemos, 59, 9–40.

9. Norkus Z. (2001): Akademinis mokslas ir demokratija. Politologija, 4(24), 3–52.10. Norkus Z. (2001): Pirmenybių endogenizacijos problema racionalaus pa-

sirinkimo teorijoje. Seminarai. Atviros visuomenės kolegija. Sud. A. Jokū-baitis ir T. Sodeika. Vilnius: Strofa, 29–67.

11. Norkus Z. (2003): „Newcombo problema ir amerikietiškas klausimas“, Pro-blemos, 2003, 63, 19–34.

12. Norkus Z. (2003): „Tikėjimas: racionalaus pasirinkimo prieigos perspekty-va“. Kn. Tikėjimo prieigos: filosofinės studijos. Sud. Nerija Putinaitė. Vil-nius: Aidai, 92–140.

13. Norkus Z. (2003): „Consumer Sovereignty: Theory and Praxis“, Proble-mos, 2003, Nr. 64, 9–24.

14. Norkus Z. (2004) „Ar galime gyventi geriau? Velfarizmas ir jo alternaty-vos“, Politologija, Nr. 4(36), 3–39.

15. Norkus Z. (2005) „Socialinės tvarkos problema šiuolaikinėje racionalaus



pasirinkimo prieigoje ir Maxo Weberio suprantančioje sociologijoje“, So-ciologija. Mintis ir veiksmas, Nr. 2, 5–18.

16. Norkus Z. (2005): „Mechanisms as Miracle Makers? The Rise and Incon-sistencies of the „Mechanismic Approach“ in Social Science and History“,History and Theory 44 (October), 348–372.

17. Norkus Z. (2006) „Gamtotyros pažangos prognozių epistemologinės prie-laidos“, Problemos, T. 69, 9–26.

18. Norkus Z. (2004). „Эвристики в принятии решений: причина „патологий

рациональности“ или основа экологической рациональности

человеческого поведения?“ In: Современная литовская философия,

Новосибирск: Изд-во Новосибирского гос. ун-та, с.155–171.19. Norkus Z. (2005) „Was Western Capitalism a Product of an Error in Rea-

soning? The Weber Thesis and Newcomb’s Problem“, Max Weber Stu-dies, 5 (1), 35–57.

20. Norkus Z. (2003) Max Weber ir racionalus pasirinkimas. Iš vokiečių kalbosvertė Albinas Lozuraitis. Vilnius: Margi raštai, 512 p.

21. Abbott A. (2004). Methods of Discovery. Heuristics for the Social Scien-ces. N. Y.: W. W. Norton & Company.

22. Lichbach M. I. & Seligman A. B. (2000). Market and Community. The Ba-ses of Social Order, Revolution, and Religitimation. University Park, Pen-nsylvania: The Pennsylvania State UP.

23. Lichbach M. I. (2003). Is Rational Choice Theory All of Social Science?Ann Arbor: The University of Michigan Press.

24. Hedstrom P. (2006). Dissecting the Social On the Principles of AnalyticalSociology. Cambridge: Cambridge UP.

25. Rescher N. (2006). Epistemetrics. Cambridge: Cambridge University Press.

Papildoma (rekomenduojama) kurso literatūra:Acham K. Philosophie der Sozialwissenschaften. Freiburg: Karl Alber Verlag,

1983. –Adorno Th.W. et al. The Positivist Dispute in German Sociology. N. Y.: Harper

and Row, 1969.Albert H. Kritik der reinen Hermeneutik. Der Antirealismus und das Problem

des Verstehens. Tuebingen, 1994.Alexander J. C., Giesen B., Münch R., Smelser N. (Eds) The Micro-Macro

Link. Berkeley: University of California Press, 1987.Becker G. S. The Economic Approach to Human Behavior. Chicago: Universi-

ty of Chicago Press, 1976.

99

Blaug M. The Methodology of Economics. Cambridge, 1980.

Brodbeck M. (ed.) Readings in the Philosophy of Social Science. N. Y.: Mac-

millan,. N. Y., 1968

Churchland P. “Eliminative Materialism and Propositional Attitudes” // Journal

of Philosophy, 1981, Vol. 78, p. 67–90.

Cohen G. A. “Functional Explanation, Consequence Explanation, and Mar-

xism”. Inquiry, 1982, vol. 25, p. 27–56.

Elster J. Socialinių mokslų elementai. Vilnius: Vaga, 1989.

Fiske D. W., Shweder P. Metatheory in Social Science. Chicago: Chicago UP,

1986.

Geuss R. The Idea of Critical Theory. Cambridge: Cambridge UP, 1981

Geertz C. The Interpretation of Cultures. Selected Essays. N. Y., 1973.

Friedman M. The Methodology of Positive Economics. In: Readings in the

Philosophy of the Social Science / Ed. Brodbeck M. N. Y., L., 1968.

p. 508–528.

Gordon S. The History and Philosophy of Social Science. L.: Routledge, 1991.

Habermas J. Zur Logik der Sozialwissenschaften. Fr. a. M.: Suhrkamp, 1985

Harre R., Secord P. The Explanation of Social Behavior. Oxford: Blackwell,

1972.

Harsanyi J. C. Rational-Choice Models of Political Behavior vs. Functionalist

and Conformist Theories. In: World Politics. 1968/69. Vol. 21. P. 513–538

and Relativis.

Hughes J. A. The Philosophy of Social Research. 2nd. ed. London and N. Y.:

Longman, 1993.

Kincaid H. Philosophical Foundations of the Social Sciences: Analysing Con-

troversies in the Social Research. Cambridge: Cambridge UP, 1996.

Kitcher Ph. Vaulting Ambition: Sociobiology and the Quest for Human Nature.

Cambridge, Mass.: MIT Press, 1986.

Little D. Varieties of Social Explanation. An Introduction to the Philosophy of

Social Science. Boulder: Westview press, 1991.

Machlup F. Methodology of Economics and Other Social Sciences. N. Y. etc.:

Academic Press, 1978.

Martin M. and McIntyre L. C. Readings in the Philosophy of Social Science.

Cambridge, Mass.: MIT Press, 1994.

McClelland P. D. Causal Explanation and Model Building in History, Econo-

mics, and the New Economic History. Ithaca and London: Cornell UP, 1975



Menger C. Untersuchungen ueber die Methode der Sozialwissenschaften und

der politischen Oekonomie insbesondere. Leipzig: Duncker & Humblot, 1883.Merton R. Manifest and Latent Functions. In: Merton R. On Theoretical Socio-

logy. Five Essays. N. Y., 1967. P. 73–138.Mill J. S. A System of Logic. Book 6. The Logic of the Moral Sciences.Mills C. W. Sociological Imagination. N. Y., 1963.Myrdal G. Objectivity in Social Science. London: Duckworth, 1970.O’Neill J. (ed.) Modes of Individualism and Collectivism. 2nd ed. Aldershot:

Gregg Revivals, 1992.O’Sullivan P. J. Economic Methodology and Freedom to Choose. L.: Allen &

Unwin, 1987.Outhwaite W. Understanding Social Life: the Method Called Verstehen.

N. Y.: Holmes and Meyer, 1976.Papineau D. For Science in the Social Sciences. N. Y.: St.Martin’s Press,

1978.Pratt V. The Philosophy of the Social Sciences. L. N. Y.: Routledge, 1993.Rosenberg A. Philosophy of Social Science. Boulder: Westview Press, 1988.Rosenberg A. Microoeconomic Laws: A Philosophical Analysis. Pittsburgh:

University of Pittsburgh Press, 1976.Rosenberg A. Sociobiology and the Preemption of Social Science. Baltimore:

John Hopkins Press, 1981.Runciman: W. G. A Treatise on Social Theory. Vol.1. The Methodology of

Social Theory. Cambridge etc.:Cambridge university Press, 1983.Ryan A. The Philosophy of Social Science. L.,1970.Sahlins M. Culture and Practical Reason. Chicago: Univ. of Chicago Press,

1976.Ryan A.(ed.) The Philosophy of Social Explanation. Oxford, 1973.Simon H. Sciences of the Artificial. 3d ed. Cambridge, Mass.: MIT Press, 1996.Simon H. Reason in Human Affairs. Stanford UP, 1983.Stinchcombe A. Const-

ructing Social Theories. N. Y., 1968.Topitsch E. (Hrsg.) Logik der Sozialwissenschaften. Koeln-Berlin: Kiepenheu-

er & Witsch, 1965Turner S. P. Durkheim, Weber and the Nineteenth Century Problem of Cause,

Probability and Action. Dordrecht: Reidel, 1986.Vanberg V. Die zwei Soziologien. Individualismus und Kollektivismus in der

Sozialtheorie. Tuebingen, 1975.Winch P. “Understanding Primitive Society”. In: Wilson B. (Ed.) Rationality.

Oxford: Blackwell. 1970.

101

Wright G. H. Explanation and Understanding. Ithaca, 1971. Rus. vertimas in:Vrigt G. H. Logiko-filosofskije issledovanija. M., 1986.

Temos, literatūra ir metodiniai nurodymai rašto darbams:

1. Racionalaus pasirinkimo prieigos patologijos.Referuoti plataus atgarsio susilaukusioje Donaldo P. Greeno ir Ia-

no Shapiro knygoje dėstomą RPT pritaikymų politologijoje kritiką ir toskritikos sukeltą diskusiją (dvi knygas):

1. Green D. P., Shapiro I. Pathologies of Rational Choice Theory. ACritique of Applications in Political Science. New Haven and London:Yale UP, 1994 (knyga yra ALFo bibliotekoje).

2. Friedman J. (Ed.) The Rational Choice Controversy. EconomicModels of Politics Reconsidered. New Haven: Yale UP, 1996 (jojespausdinami straipsniai, kuriuos parašė Greeno ir Shapiro knygos su-keltos diskusijos dalyviai. Vieni jiems pritaria, kiti puola. Rekomenduo-jama pristatyti autorių, atsakančių į Green-Shapiro priekaištus, argu-mentus). Knyga yra ALFo bibliotekoje

2. Memetikos (evoliucinės informacijos perdavimo teorijos) są-

vokos ir problemos.Visą medžiagą galima rasti šioje knygoje:Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Tran-

smission. Leidžiamas nuo 1997. Žr.: Internetinėje svetainėje: http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/

„Overview“ žurnalo galima rasti labai trumpą memetikos istorijosapžvalgą (http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/overview.html), termi-nų žodynėlį (http://pespmc1.vub.ac.be/MEMLEX.html), bibliografiją ir„links“.

Populiari apžvalga: Blackmore S. “The Power of Memes” // ScientificAmerican. 2000. Vol. 283. Issue 4. (Galima rasti EBSCO bibliotekoje).

Patartina perskaityti R. Dawkins. The Selfish Gene. Oxford: Ox-ford UP, 1976 (1989) sk.11 (psl.189–202). Taip pat Susan Blackmore.



The Meme Machine. Oxford: Oxford University Press. 1999. (Dawkin-

so ir Blackmore knygos yra Atviros visuomenės kolegijos biblioteko-

je). Knyga glaustai perpasakojama L. Gabora recenzijoje: Journal of

Artificial Societies and Social Simulation. 1999. Vol. 2. Nr. 2. (http://

jasss.soc.surrey.ac.uk/2/2/review2.html.)

Memetikos pirmtakai. (Marsden P. (2000). Forefathers of Meme-

tics: Gabriel Tarde and the Laws of Imitation. Journal of Memetics –

Evolutionary Models of Information Transmission, 4. http://

www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/2000/vol4/marsden_p.html)

Memės, replikatoriaus, interaktoriaus sąvokos, kreatyvumas ir imi-

tacija kultūroje. (Gabora L. (1997). The Origin and Evolution of Cultu-

re and Creativity // Journal of Memetics – Evolutionary Models of In-

formation Transmission, 1. http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/1997/

vol1/gabora_l.html; Wilkins J. S. (1998). What’s in a Meme? Reflec-

tions from the perspective of the history and philosophy of evolutiona-

ry biology. Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information

Transmission, 2. http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/1998/vol2/wil-

kins_js.html).

Diskusiniai memetikos klausimai (Rose N. (1998). Controversies

in Meme Theory. Journal of Memetics – Evolutionary Models of Infor-

mation Transmission, 2. http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/1998/

vol2/rose_n.html; Commentary on Nick Rose’s Paper: Controversies

in Meme Theory, in volume 2, issue 1. The Case for Commentary

(5Kb) 62. Memetic Meanings by Francis Beer (12Kb) 63–66. A Plea

for Methodological Darwinism by Derek Gatherer (10Kb) 67–69. Stra-

tegies in Meme Theory by David Hull (11Kb) 70–72. An Evolutionary

theory of Culture? by George Modelski (5Kb) 73–74. Steps toward the

Memetic Self by If Price (21Kb) 75–80. On Choosing to Evolve: Stra-

tegies Without a Strategist by John Wilkins (11Kb) 81–83. Author’s

reply: Okay, but exactly ‘who’ would escape the Tyranny of the Repli-

cators? by Nick Rose (11Kb) 84–86). Memės apibrėžimo ir genotipo/

103

fenotipo analogo memetikoje problema (Gatherer D. (1998). Why the

Thought Contagion Metaphor is Retarding the Progress of Memetics,

Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmis-

sion, 2, http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/1998/vol2/gathe-

rer_d.html; The Case for Commentary by Derek Gatherer (5Kb) Com-

ments: Belief Has Utility – An Intentional Stance by David Hales (9Kb)

The Necessity of Theoretical Constructs: A Rebuttal of the Behaviou-

rist Approach to Memetics by Francis Heylighen (20Kb). Misleading

Mix Of Religion And Science by Aaron Lynch (14Kb). A Strategy for

Memetics: Memes as Strategies by Paul Marsden (17Kb). On Meme-

tics and memes as brain-entities by Hans-Cees Speel (13Kb). Memes

ain’t (just) in the Head by John Wilkins (37Kb) Author’s Reply: Reply

to Commentaries by Derek Gatherer (22Kb) (http://www.cpm.

mmu.ac.uk/jom-emit/commentaries/gatherer_d.html)

Kiti šaltiniai:

Marsden P. S. (1998). Memetics and Social Contagion: Two Sides

of the Same Coin? Journal of Memetics – Evolutionary Models of In-

formation Transmission, 2, http://www.cpm.mmu.ac.uk/jom-emit/1998/

vol2/marsden_p.html

Gabora L. (1996). A Day in the Life of a Meme, Philosophica, 57:901-

938. [Download] http://users.lycaeum.org/~sputnik/Memetics/day.life.txt

Aunger R. Darwinizing Culture. The Status of Memetics as a Scien-

ce. Oxford UP, 2001 (yra VUB).

3. Sudėtingų sistemų (complexity)/chaoso teorija ir jos pritai-kymai socialiniuose moksluose.

Išaiškinti šios teorijos objektą ir pagrindines sąvokas (nelinijinė di-

namika, bifurkacija, atraktorius ir „keistas atraktorius“, fraktalas, ka-

tastrofa ir t. t.), iliustruojant jas pavyzdžiais (geriausiai iš gamtos mokslų,

kur jie yra aiškesnė ir vaizdingi) ir detaliai aptarti vieną ar du jos pritai-

kymo socialiniuose moksluose bandymus. Pastarajam tikslui daug

medžiagos galima rasti knygoje:



Brown C. Serpents in the Sand: Essays on the Nonlinear Nature of

Politics and Human Destiny. Ann Arbor: University of Michigan Press,

1995 (pasirinkite pavyzdį, kuris Jums įdomiausias ir geriausiai supran-

tamas). Šią knygą kovo pradžioje labai trumpam (ne daugiau kaip sa-

vaitei) galės paskolinti dėstytojas.

Tas pats autorius pristato šiame leidinyje matematinę teorijos pusę:

Brown C. Chaos and Catastrophe Theories. Sage, 1995 (pasko-

lins dėstytojas).

Kita literatūra:

Byrne D. Complexity Theory and the Social Sciences. An Introduc-

tion. London: Routledge, 1998 (galima rasti ir elementarų nurodytų

terminų žodynėlį, kuris nėra labai aiškus).

Gleick J. Chaos. Making a New Science. Penguin Books, 1987.

(ALFo bibliotekoje) (sąvokos iliustruotos gamtamoksliniais pavyzdžiais).

Suprasti, ar kitam paaiškinti chaoso teorijoa sąvokų neįmanoma be

grafinių iliustracijų. Todėl tema rekomenduojama tiems, kas moka ir

mėgsta dirbti su kompiuterine grafika.

Douglas K. L. and Elliot E. (Eds) Chaos Theory in the Social Scien-

ces. Foundations and Applications. Ann Arbor: The University of Mi-

chigan Press, 1997. (Dėstytojas gali paskolinti poros straipsnių iš šios

rinktinės kopijas).

Waldrop M. M. Complexity. The Emerging Science at the Edge of

the Order and Chaos. Penguin Books, 1992. (Knyga yra ALFo biblio-

tekoje). Tai istorinė complexity/chaos teorijos apybraiža, pasakojanti

apie šioje srityje besispecializuojančio garsaus Santa Fe instituto JAV

atsiradimą ir veiklą. Daug medžiagos referato tema galima rasti inter-

nete. Paieškas patartina pradėti minėto instituto interneto svetainje

http://www.santafe.edu/. Taip galima rasti ir grafinės medžiagos.

4. Metodinės naujovės sociologinėje makrokomparatyvistikojeI: Boole’io metodai

Paaiškinti, kuo skiriasi kokybinė (case-oriented) ir kiekybinė (va-

105

riable-oriented) lyginamojo sociologinio tyrimo strategijos, rodyti jų pri-

valumus ir trūkumus. Paaiškinti, kokių keblumų kyla taikant tradicinius

Millio eliminacinės indukcijos metodus situacijoms, kuriose susiduria-

me su daugeriopu ir konjunktūriniu priežastingumu. Paaiškinti, kaip

Ch. Raginas įsivaizduoja „sintetinę“ lyginamojo tyrimo strategiją ir tos

strategijos loginę techniką, paremtą Boole’io algebra. Paaiškinti, ko-

kių problemos (ribota įvairovė, prieštaringi atvejai) iškyla, taikant šią

techniką tyrimo praktikoje, ir kaip Ch. Raginas siūlo jas spręsti. Pa-

teikti konkrečių pavyzdžių (iš Ch.8), iliustruojančių tos technikos vai-

singumą (geriausiai – etninės mobilizacijos teorijų analizę).

Ragin Ch. C. The Comparative Method. Moving Beyond Qualitative

and Quantitative Strategies. Berkeley: University of California Press, 1987.

Ragin Ch. “The Logic of Qualitative Comparative Analysis”, in: Griffin

L. J., van der Linden M. (Eds) New Methods for Social History. Camb-

ridge: Cambridge UP, 1999, p.105–124 (yra ALFo bibliotekoje).

Papildomai literatūra: Ragin, Ch. C. Fuzzy-Set Social Science. Chi-

cago: Chicago University Press, 2000 (part 1, iki 145 p.; knyga yra

Atviros visuomenės kolegijos bibliotekoje; tartis su kolegijos direkto-

riumi Artūru Vasiliausku, 8614 75840).

http://www.northwestern.edu/sociology/tools/qca/qca.html.

5. Metodinės naujovės sociologinėje makrokomparatyvistiko-je I: neapibrėžtų aibių (fuzzy set) metodai.

Referento uždavinys – išdėstyti žymaus šiuolaikinio JAV kompara-

tyvistikos metodologo Charleso C. Ragino pasiūlymus, kaip atnaujinti

„orientuotos į įvairovę“ ar „sintetinės“ socialinio tyrimo strategijos logi-

nius pagrindus (ji yra „sintetinė“ kokybinės ir kiekybinės strategijų at-

žvilgiu). Fuzzy sets yra crisp sets antitezė. Crisp set atveju objektas

arba priklauso, arba nepriklauso tam tikrai aibei. Fuzzy set atveju na-

rystė yra laipsnio dalykas: tam tikras objektas „tikrai priklauso“, „labiau

priklauso, nei nepriklauso“ tam tikrai aibei. Ch. Raginas aiškinasi, kaip

šios sąvokos gali būti taikomos komparatyviniame tyrime, nagrinėjant



tiriamų atvejų bruožų būtinas ir pakankamas sąlygas bei konjunktūrinį

priežastingumą. Tiesioginė referato medžiaga yra tik antroji žemiau

nurodomos knygos dalis (p.149–333), bet jos neįmanoma suprasti,

neperskaičius taip pat ir pirmosios, kur Ch.Raginas dėsto savo anks-

tesnės knygos The Comparative Method. Moving Beyond Qualitative

and Quantitative Strategies. Berkeley: University of California Press,

1987 idėjas, kiek kitaip sudėliodamas akcentus.

Šaltinis:

Ragin Ch. C. Fuzzy-Set Social Science. Chicago: Chicago Univer-

sity Press, 2000. (Knyga yra Atviros visuomenės kolegijos biblioteko-

je. tartis su kolegijos direktoriumi Artūru Vasiliausku 8614 75840)

http://www.northwestern.edu/sociology/tools/qca/fsqca.zip.

6. Sociobiologijos sąvokos ir problemos.Priminti pagrindines genetikos sąvokas, paaiškinti evoliuciškai sta-

bilios strategijos (ESS) ir inclusive fitness sąvokas. Kaip sociobiologi-

ja aiškina altruistinio elgesio fenomeną, agresyvų elgesį „savos“ rū-

šies atstovų atžvilgiu, kokias naujas įžvalgas siūlo, aiškinant kartų ir

lyčių santykius?

Pagrindinis šaltinis: Dawkins R. The Selfish Gene. Oxford: Oxford

UP, 1976 (1989). (Gali paskolinti dėstytojas).

Patartina perskaityti straipsnį „Sociobiology“ Routledge’o filosofi-

jos enciklopedijoje (yra Filosofijos fakulteto bibliotekoje).

Kita literatūra:

Wilson E. O. (1978) On Human Nature, Cambridge, MA: Harvard

University Press. Yra ALFo bibliotekoje.

Kitcher P. (1985) Vaulting Ambition, Cambridge, A: MIT Press (So-

ciobiologijos kritika; gali paskolinti dėstytojas).

Wilson E. O. (1976) Sociobiology: The New Synthesis, Cambrid-

ge, MA: Harvard University Press (pirma dalis (knygą gali paskolinti

dėstytojas)).

107

7. Kompiuterinė simuliacija kaip socialinių mokslų metodas.

I d. Dirbtinės visuomenės ir generatyvinio socialinio mokslo idėja.

Paaiškinti J. M. Epsteino ir R. Axtellio sukurto kompiuterinio „dirbti-

nės visuomenės“ (Sugarscape modelio konstrukciją (kaip padarytas ir

kaip veikia) ir referuoti juo gautus rezultatus, simuliuojant reprodukci-

ją, kultūrinius procesus, konfliktus, rinkos mainus, epidemijas ir t. t.

Kuo skiriasi neoklasikiniai ir komputaciniai rinkos procesų modeliai?

Ar kuriant ir žaidžiant kompiuterinius žaidimus galima „daryti mokslą“?

Epstein J. M., Axtell R. Growing Artificial Societies. Social Science

From The Bottom Up. Cambridge(Mass): MIT Press, 1996. (Kopiją

gali paskolinti dėstytojas. Knygos originalas yra ALFo Atviros visuo-

menės kolegijos bibliotekoje.

Kita literatūra:

Nigel G., Troitzsch K. G. Simulation For The Social Scientist. Buc-

kingham: Open University Press, 1999 sk. 1–2 (apie kompiuterinę si-

muliaciją ir komputacinių modelių tipus) ir sk. 8 (apie multi-agent mo-

dels, kurių atskiras atvejis yra ir Epsteino-Axtellio modelis). (Trumpam

gali paskolinti dėstytojas).

Epstein J. A. “Agent-Based Computational Models and Generative

Social Science”, Complexity, 1999, Vol. 4, Nr. 5, p. 41–60. (Trumpam

gali paskolinti dėstytojas).

Žurnalo „Complexity“ internetinės svetainės adresas: http://jour-

nals.wiley.com/complexity/

J. P. Marney and Heather F. E. Tarbert (2000) “Why do simula-

tion?” Towards a working epistemology for practitioners of the dark

arts Journal of Artificial Societies and Social Simulation vol. 3, no. 4,

http://www.soc.surrey.ac.uk/JASSS/3/4/4.html

Metodologinės komputacinio modeliavimo problemos (ar jos reika-

lauja naujos mokslo filosofijos?) nagrinėjamos P. Humphreys’o straips-

niuose (gali paskolinti dėstytojas), tačiau, remiasi tik gamtos mokslų

medžiaga.



Humphreys P. “Computer Simulation” //Philosophy of Science As-

sociation Yearbook. 1990. Vol. 2. P. 497–506.

Humphreys P. “Computational Science and Scientific Method” //

Minds and Machines, 1995. Vol. 5. P. 499–512.

Humphreys P. “Computational Empiricism” // Foundations of Scien-

ce, 1995/96. Vol. 1. P. 119–130.

8. Kompiuterinė simuliacija kaip socialinių mokslų metodas.

II d. R. Axelrodo racionalių veikėjų kooperacijos simuliacija.

Paaiškinti kooperacijos problemos (nepamiršti „diskonto paramet-

ro“ sąvokos) ir Axelrodo kompiuterinio programų „turnyro“ esmę, paly-

ginti TIT FOR TAT strategiją su įdomesnėmis jos konkurentėmis. Pa-

aiškinti, kuo skiriasi ekologinė ir evoliucinė perspektyva, nagrinėjant

kooperacijos problemą, paaiškinti strategijos tvirtumo (robustness), evo-

liucinio stabilumo (labai svarbu), pradinio gyvybingumo sąvokas. Pa-

aiškinti, kaip kooperacijos evoliucijai įtaką daro tokie dalykai kaip eti-

ketės, reputacija, reguliavimas, teritorialumas; kokius praktinius pata-

rimus potencialiems kooperatoriams ir „vyresnybei“, siekiančiai paska-

tinti kooperaciją, galima pagrįsti Axelrodo eksperimentais. Būtina per-

sibraižyti Fig. 1 psl. 51, kuri vaizduoja „simulated ecological success

of the decision rules“, pageidautina tą patį padaryti ir su Fig. 4

psl. 162–163.

Šaltiniai: Axelrod R. The Evolution of Cooperation. N. Y.: Penguin

Books, 1984. 241 p. (Yra Filosofijos fakulteto bibliotekoje).

Nigel G., Troitzsch K. G. Simulation For The Social Scientist. Buc-

kingham: Open University Press, 1999 sk. 1–2. (Trumpam gali pasko-

linti dėstytojas).

Hoffmann R. “Twenty Years on: The Evolution of Cooperation Re-

visited” // Journal of Artificial Societies and Social Simulation, 2000,

Vol. 3. Nr. 2, http://jasss.soc.surrey.ac.uk/3/2/forum/1.html

109

Elektroniniame žurnale Journal of Artificial Societies and Social Si-

mulation (eina nuo 1998: http://jasss.soc.surrey.ac.uk/JASSS.html) ga-

lima rasti ir daugiau medžiagos.

7.19 Tapatumo problema sociologijoje:pokomunistinė transformacija Vidurio ir RytųEuropoje lyginamosios sociologijos perspektyvoje

Prof. Zenonas Norkus, VU

Tapatumo problema sociologijoje: pokomunistinė transformaci-ja Vidurio ir Rytų Europoje lyginamosios sociologijos perspek-tyvojeThe Problem of Identity in Sociology: Postcommunist Transformationin Central and Eastern Europe from the Comparative Sociological View-point

Kurso problematika.

1989 m. Baltijos šalyse, Rytų ir Rytų Centrinėje, Balkanų Europoje

prasidėję socialinės transformacijos procesai atsidūrė ir šių šalių so-

cialinių mokslininkų, ir daugelio Vakarų tyrinėtojų dėmesio centre. Lie-

tuvos mokslininkai pasiekė svarių rezultatų, nagrinėdami mūsų šalyje

vykstančius ekonominės, socialinės, politinės ir kultūrinės kaitos pro-

cesus. Tačiau adekvatus mūsų šalies pasiektos socialinės būklės, ak-

tualių demografinių, ekonominių, socialinių problemų vertinimas nėra

įmanomas be palyginimo su rezultatais, kuriuos praėjusio dešimtme-

čio metais pasiekė kitos pokomunistinės šalys, o ypač – į ją savo so-

cialinio-ekonominio išsivystymo lygiu, kultūra, istoriniu likimu labiau-

siai panašios Baltijos ir Rytų Centrinės Europos regiono šalys. Tik to-

kio palyginimo pagrindu įmanoma atsakyti į klausimus, kuo mūsų ša-

lies raida yra „sėkminga“ ar „nesėkminga“, o vienų ar kitų socialinio



gyvenimo sričių būklė – „normali“ ar „katastrofiška“. Šie Lietuvos so-

ciokultūrinės raidos tapatumo ir savitumo klausimai nuolat keliami vie-

šosiose diskusijose, bet tik žurnalistinio impresionizmo lygyje. Jie gali

būti moksliškai atskleisti ir artikuliuoti tik lyginamojo tyrimo priemonė-

mis. Tačiau neskaitant atskirų išimčių lyginamoji perspektyva Lietuvos

tyrinėtojų darbuose, skirtuose pastarojo dešimtmečio socialinių pro-

cesų analizei, nebuvo taikoma. Nėra ji būdinga ir šiuolaikinei Lietuvos

sociologijai – joje dominuoja į lokalinę problematiką orientuoti tyrimai,

o pati komparatyvistinio tyrimo metodologija nėra žinoma.

Kurso tikslas yra supažindinti sociologijos ir kitų socialinių mokslų

doktorantus su komparatyvinio tyrimo metodologijos pagrindais ir jos

taikymo pokomunistinei ekonominei bei politinei transformacijai tirti

svarbiausiais rezultatais, išryškinant Lietuvos atvejo tapatumą regio-

niniame kontekste.

Kursą sudaro penkios dalys. Pirmosios dvi yra skirtos lyginamojo

sociologinio tyrimo metodologiniams pagrindams, o likusios trys – po-

komunistinės transformacijos lyginamajai analizei. Kadangi pagrindi-

nės takoskyros linijos tranzitologinėse diskusijose pratęsia ginčų so-

vietologijoje dėl komunistinių režimų prigimties ir perspektyvos trajek-

torijas, pateikiamos ir pagrindinės lyginamųjų komunizmo studijų kon-

cepcijos (totalitarizmo, modernizacijos ir neopatrimonializmo teorijos)

jų istorinėje sklaidoje. Nagrinėjant pokomunistinės transformacijos pro-

cesus, pagrindinis dėmesys skiriamas pokomunistinių šalių raidos di-

vergencijos priežastims ir jo krypčių tipologinio savitumo klausimui.

Kokia demokratija ir koks kapitalizmas susiformavo Lietuvoje, kuo jis

panašus ir kuo skiriasi nuo politinių režimų ir ekonominių santvarkų

kituose pokomunistiniuose kraštuose? Ar pokomunistinio pasaulio įvai-

rovė yra laikinas reiškinys pakeliui į regiono, o ilgalaikėje perspektyvo-

je – ir į globalinį suvienodėjimą, išreiškianti skirtingas tos pačios eko-

nominės ir politinės raidos pakopas (toks yra evoliucionistinis požiū-

ris), ar ji išliks ir netgi gilės?

111

Vertinimas:Rašto darbas arba egzaminas raštu ne mažiau kaip 70% įvertinimo,

aktyvus dalyvavimas diskusijose – ne daugiau 30%.

Privalomoji literatūra: Amable B. The Diversity of Modern Capitalism. Oxford: Oxford UP, 2003.

Aslund A. Building Capitalism: The Transformation of the Former Soviet Bloc.

Cambridge: Cambridge UP, 2001.

Balcerowicz L. Socializmas, kapitalizmas, transformacija. Vilnius: Algarvė,

1998,

Dobryninas A., Poviliūnas A., Šaulauskas M. P. ir kt. Socialiniai pokyčiai: Lie-

tuva, 1990/1998. Vilnius: Garnelis, 2000.

Greskovits B. The Political Economy of Protest and Patience. East European

and Latin American Transformations Compared. Budapest: CEU Press,

1998.

Hall P A.; Soskice D. Varieties of Capitalism: The Institutional Foundations of

Comparative Advantage. Oxford: Oxford UP, 2001.

Hellman, Joel S. “Winners Take All: The Politics of Partial Reform in Postcom-

munist Transitions”, World Politics, 1998, Vol. 50 (2), 203–234.

Arend L. „Comparative Politics and the Comparative Method“, American Po-

litical Science Review, 1971, Vol. 65 (3), 682–93.

Linz J. J.; Stepan A. Problems of Democratic Transition and Consolidation.

Southern Europe, South America, and Post-Communist Europe. Baltimo-

re and London: The John Hopkins University Press, 1996.

Norgaard O. Economic Institutions and Democratic Reform. A Comparative

Analysis of Post-Communist Countries. Cheltenham: Edward Elgar, 2000.

Norkus Z. „Lyginamasis metodas ir daugeriopo konjunktūrinio priežastingumo

problema“, Lietuvos aukštųjų mokyklų darbai. Istorija, 2002, Nr. 42,

79–91.

Norkus Z. „Apie Baltijos Siciliją ir Lombardiją: postsocialistinės kaitos pasiekimų

Baltijos šalyse skirtumai ir priežastys“, Politologija, 2006, Nr. 41, 71–119.

Przeworski A. Democracy and the Market. Political and Economic Reforms in

Eastern Europe and Latin America. Cambridge: Cambridge UP, 1991.



Ragin Ch. C. The Comparative Method: Moving Beyond Qualitative and

Quantitative Strategies. Berkeley: University of California Press, 1987.

Stark D. and Bruszt L. Postsocialist Pathways. Transforming Politics and Pro-perty in East Central Europe. Cambridge: Cambridge UP, 1998.

Papildoma (rekomenduojama) literatūra:Alexander J. C. “Modern, Anti, Post, and Neo: How Social Theories Have

Tried to Understand the “New World” of “Our Time”, Zeitschrift für Soziolo-gie, 1994, Jg. 23, Hf. 3, S.165–197

Almond G. and Verba S. 1963 (1989). The Civic Culture. Political Attitudesand Democracy in Five Nations. Newbury Park, CA: Sage

Armer J. M. and Marsh R. M. (Eds) Comparative Sociological Research in the1960s and 1970s. Leiden: E. J. Brill, 1982.

Arts W. and Halman L. (Eds) New Directions in Quantitative Comparative So-ciology. Leiden: Brill, 1999.

Atverkime socialinių mokslų gelmes. C. Gulbenkiano socialinių mokslų per-tvarkymo komisijos pranešimas. Vilnius: Knygiai, 2002.

Bendix R. Nation-Building and Citizenship: Studies of Our Changing SocialOrder. N. Y.: Wiley, 1964. 2nd ed. Berkeley: University of California Press,1977.

Bialer S. 1986. The Soviet Paradox: External Expansion, Internal Decline.New York: Knopf, 1986.

Birch S. Electoral Systems and Political Transformation in Post-CommunistEurope. L.: Palgrave, 2003.

Bowa, Russel. “Political Dynamics of the Post-Communist Transition: A Com-parative Perspective”, World Politics, 1991, Vol. 44, 113–158.

Bryman A. Quantity and Quality in Social Research. London: Unwin Hyman,1988.

Bunce V. “The Political Economy of the Brezhnev Era: The Rise and Fall ofCorporatism”, British Journal of Political Science, 1983, Vol. 13, Nr. 2,pp. 129–158.

Callinicos A. The Revenge of History: Marxism and the East European Revo-lutions. University Park, Pa.: Pennsylvania State UP, 1991.

Columbus F. H. (Ed.) Central and Eastern Europe in Transition. Nova SciencePublishers, 1998.

Cook L. J. The Soviet Social Contract and Why It Failed. Cambridge, MA:Harvard UP, 1993.

113

Coppedge M. “Thickening Thin Concepts and Theories. Combining Large Nand Small in Comparative Politics”, Comparative Politics, July 1999,Vol. 31, Nr. 4, 465–476.

Dahl R. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius: ALK/Amžius, 1994Deth J. W. van “Equivalence in Comparative Political Research”, in Jan W.

van Deth (Ed.) Comparative Politics. The Problem of Equivalence. Lon-don: Routledge, 1998, 1–19.

Diamond . Developing Democracy. Toward Consolidation. Baltimore and Lon-don: The John Hopkins UP, 1999.

Djilas M. The New Class: An Anglysis of the Postcommunist System of Po-wer. New York: Praeger, 1957

Deutscher I. The Unfinished Revolution: Russia, 1917–1967. N. Y.: OxfordUP, 1967.

Eyal G., Szelenyi I., Townsley E. Making Capitalism without Capitalists. ClassFormations and Elite Struggles in Post-Communist Central Europe. Lon-don: Verso, 1998.

Garcelon M. „The Estate of Change: The Specialist Rebellion and the Democ-ratic Movement in Moscow, 1989–1991", Theory and Society, 1997,Vol. 26, Vol. 26, 39–85.

Goldthorpe J. H. On Sociology. Numbers, Narratives, and the Integration ofResearch and Theory. Oxford: Oxford UP, 2000.

Huntington S. The Third Wave: Democratization in the Late Twentieth Centu-ry. Norman: Oklahoma UP, 1991.

Higley J., Pakulski J. and Wesolowski W. (Eds). Postcommunist Elites andDemocracy in Eastern Europe. London: Macmillan, 1998.

Hofstede G. Cultures Consequences. Comparing Values, Behaviors, Institu-tions, and Organizations Across Nations. 2nd ed. Thousand Oaks: Sage,2001.

Hough J. The Soviet Union and Social Science Theory. Cambridge, Mass.:Harvard UP, 1977

Janos A. “Social Science, Communism, and the Dynamics of Political Chan-ge”, World Politics, 44, October 1991, 81–112.

Jowitt K. “Soviet Neotraditionalism: The Political Corruption of a Leninist Re-gime”, Soviet Studies, 1983, Vol. 25 (3), 275–297.

Karp R. C. (Ed.) Central and Eastern Europe: The Challenge of Transition.Oxford UP, 1994.

Konrad G., Szelenyi I. The Intellectuals on the Road to Class Power. NewYork: Praeger, 1979.



Krupavičius A., Lukošaitis A. Lietuvos politinės sistema. Sąranga ir raida.Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2004.

Laitin D. D. “Post-Soviet Politics”, Annual Political Science Review, 2000,3:117–48.

Laurėnas V. Normalios politikos genezės atvejis: Lietuvos politinės sociologi-jos studija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2001.

Lieberson S. “Small N’s and Big Conclusions: An Examination of the Reaso-ning in Comparative Studies Based on a Small Number of Cases”, SocialForces, 1991, Vol. 70, Nr. 2, 307–320;

Lieberson S. “More on the Uneasy Case for Using Mill-Type Methods in Small-NComparative Studies”, Social Forces, 1994, Vol. 72, Nr. 4, 1225–1237;

Lieberson S. “Causal Analysis and Comparative Research: What Can WeLearn from Studies Based on a Small Number of Cases?” In: BlossfeldH.-P., Prein G. (Eds) Rational Choice Theory and Large-Scale Data Ana-lysis. Boulder: Westview Press, 1998, 129–145.

Lijphart A. „The Comparable-Cases Strategy in Comparative Research“, Com-parative Political Studies, 1975, vol. 8 (2), 158–177

Linz J. J. Totalitäre und autoritäre Regime. 2., überarbeitete und ergänzteAufl. Berlin: Berliner Debatte Wiss.-Verl., 2003.

Lupher M. Power Restructuring in Russia and China. Boulder, Colorado: West-view, 1996.

Luttwak E. The Grand Strategy of the Soviet Union. New York: St. Martin,1983.

Mahoney J. “Nominal, Ordinal, and Narrative Appraisal in Macrocausal Ana-lysis”, American Journal of Sociology, January 1999, Vol. 104 (4),1154–1196.

Mahoney J. “Strategies of Causal Inference in Small-N Analysis”, SociologicalMethods & Research, Vol. 28 No. 4, 387–424.

Mahoney J. „Path Dependence in Historical Sociology“, Theory and Society,2000, 29, 507–548.

Matthes J (Hrsg.) Zwischen den Kulturen? Die Sozialwissenschaften vor demProblem des Kulturvergleichs. Soziale Welt, Sonderband 8. Göttingen: Ver-lag Otto Schwartz & Co, 1992.

McFaul M. Transitions from Postcommunism, Journal of Democracy, 2005,Vol. 16 (3): 5–19.

Moore B. Jr. Soviet Politics – The Dilemma of Power. The Role of Ideas inSocial Change. Cambridge (Mass.): Harvard UP, 1950.

115

Moore B. Jr. Terror and Progress USSR. Some Sources of Change and Stabi-lity in the Soviet Dictatorship. Cambridge (Mass.): Harvard UP, 1954.

Moore B. Jr. Social Origins of Dictatorship and Democracy. Lord and Peasantin the Making of the Modern World. Boston: Beacon Press, 1966

Morlino L. “‘Good’ and ‘Bad’ Democracies: How to Conduct Research into theQuality of Democracy”, Hutcheson, Derek S. & Korosteleva, Elena S. (Eds)The Quality of Democracy in Post-Communist Europe. London: Routled-ge, 2006, 5–27.

Munck G. L., Leff C. S. “Modes of Trnasition and Democratization: South Ame-rica and Eastern Europe in Comparative Perspective”, Comparative Poli-tics, 1997, Vol. 29, Nr. 3, 343–362.

Munck G. L. “The Regime Question. Theory Building in Democracy Studies”,in World Politics, 2001, Vol. 54, p.119–44 .

O’Donnell G. “Delegative Democracy”, Journal of Democracy, 1994, 5 (1):55–69.

Olson M. Jr. The Rise and Decline of Nations (Economic Growth, Stagflation,and Social Rigidities). New Haven and London: Yale UP, 1982.

Olson M. Jr. Power and Prosperity. Outgrowing Communist and Capitalist Dic-tatorships. New York: Basic Books, 2000.

Offe C. “Capitalism by Democratic Design? Democratic Theory Facing theTriple Transition in East Central Europe”, Social Research, 1991,Vol. 58: 864–902.

Peters G. Comparative Politics. Theory and Methods. New York: New YorkUniversity Press, 1998.

Pipes R. Russia under Old Regime. Rev. ed. New York, 1995.Pipes R. The Russian Revolution. New York, 1990.Pipes R. Russia under the Bolshevik Regime. New York, 1993.Popper K. R. Atvira visuomenė ir jos priešai. Vilnius: Pradai, 1998.Ragin C. C. Fuzzy-Set Social Science. Chicago: Chicago University Press,

2000.Ragin C. C. Alternatives in Comparative Social Research. Leiden:

E. J. Brill, 1991.Ragin C C. Constructing Social Research: The Unity and Diversity of Method.

Thousand Oaks, Calif.: Pine Forge Press, 1994.Ragin C. “The Logic of Qualitative Comaparative Analysis”, in Griffin

L. J., van der Linden M. (Eds) New Methods for Social History. Cambridge:Cambridge UP, 1999, 105–24.

Rizzi B. The Bureaucratization of the World. N. Y.: Free Press, 1985 (1939).



Shachtman M. The Bureaucratic Revolution: The Rise of the Stalinist State.New York: Donald Press, 1962.

Roth G. “Personal Rulership, Patrimonialism, and Empire-Building in the NewStates”, World Politics, 1968, Vol. 20, 194–206.

Sakwa R. Postcommunism. Buckingham: Open University Press, 1999Sartori G. “Concept Misformation in Comparative Politics”, The American Po-

litical Science Review, 1970, Vol. 64, Nr. 4, 1033–1053.Scheuch E. K. „Theoretical Implications of Comparative Survey Research:

Why the Wheel of Cross-Cultural Methodology Keeps on Being Reinven-ted“, International Sociology, 1989, Vol. 4, Nr. 2, 147–167.

Schumpeter J. A. Kapitalizmas, socializmas ir demokratija. Vilnius: Mintis, 1998(1942).

Skocpol Th. States and Social Revolutions: A Comparative Analysis of Fran-ce, Russia, and China. Cambridge: Cambridge UP, 1979

Smelser N. “The Methodology of Comparative Anlysis”, in Warwick, Donald P.and Osherson, Samuel (Eds), Comparative Research Methods. Englewo-od Cliffs, N. J.: Prentice-Hall, 1973, 42–87.

Spohn W. „Zur Programmatik und Entwicklung der neuen historischen Soziolo-gie“, Berliner Journal für Soziologie, 1996, Bd. 6, Hf. 3, S. 363–375.

Szelenyi I. “The Intelligentsia in the Class Structure of the State-Socialist So-cieties”, American Journal of Sociology, 1982, Vol. 88 (Supplement),S. 287–S326.

Theobald R. “Patrimonialism”, World Politics, 1982, Vol. 34, 548–559.Tilly C. Big Structures, Large Processes, Huge Comparisons. New York: Rus-

sell Sage, 1984.Tilly C. (Ed.) The Formation of National States in Western Europe. Princeton:

Princeton UP, 1975.Vijver F. van de, Kwok L. Methods and Data Analysis for Cross-Cultural Rese-

arch. Thousand Oaks: Sage, 1997.Volkov V. The Monopoly of Force: Violent Entrepreneurs in the Making of Rus-

sian Capitalism. Ithaca: Cornell University Press, 2002.Walder A. Communist Neo-Traditionalism: Work and Authority in Chinese.

Industry. Berkeley: Berkeley UP, 1986.Wittfogel K. Oriental Despotism: A Comparative Study of Total Power. New

Haven: Yale UP, 1957.Yin R. K. Case Study Research. Design and Methods. 2

nd

ed. Thousand Oaks,1994.

Zielonka J., Pravda A. (Eds). Democratic Consolidation in Eastern Europe.Vol. 1–2. Oxford: Oxford UP, 2001.

117

7.20 Globalios informacijos visuomenėstechnologijos

Doc. Arvydas Pacevičius, KF

Globalios informacijos visuomenės technologijosGlobal Technology of the Information Society

Kurso problematika. Globalios informacijos visuomenės technologi-

jų (toliau – GIVT) podaktarinių studijų poreikiai yra glaudžiai susiję su

keletą paskutinių dešimtmečių Lietuvoje vykstančiais informacijos ir

žinių visuomenės kūrimo bei eurointegracijos procesais, skatinančiais

humanitarinių ir socialinių mokslų (toliau – HSM) turinio, juos atsto-

vaujančių specialistų profesinės veiklos metodų ir gebėjimų kaitą. HSM

daktarai, dirbantys ne tik aukštosiose mokyklose, bet ir kitose valsty-

binėse, viešojo sektoriaus ar paslaugų institucijose negali likti nepa-

liesti minėtų GIVT sklaidos ir privalo mokėti jas taikyti praktinėje veik-

loje. GIVT pažinimas ir įvaldymas skatina HSM ir tiksliųjų bei gamtos

mokslų tarpdalykinį dialogą, skaitmeninių technologijų tapsmą univer-

sitetinės didaktikos priemone ir profesinės aplinkos atributu. GIVT at-

veria naujosios komunikacijos galimybes tarp profesionalų ir sociali-

nės aplinkos, taip pat sudaro sąlygas kurti ir taikyti inovatyvius moks-

linių tyrimų metodus bei praktinės veiklos modelius, grįstus tarpdalyki-

ne prieiga. Kita vertus, paradoksalu, bet GIVT sklaida rodo po-moder-

nios visuomenės, vadinamos skambiu informacijos ir žinių visuome-

nės vardu, krizę, pasireiškiančią didėjančiu neatitikimu tarp informaci-

jos kiekio ir žmogaus galimybių ją aprėpti. Taip formuojasi problemiš-

ka situacija, kada rezultatai, pasiekti nenaudojant GIVT, mokslininkų

nebetenkina, o modernių technologijų recepcijai, kasdieniam taikymui

ir inovatyviems sprendimams HSM bendruomenės nėra tinkamai pa-

siruošusios. Vienas šios situacijos sprendimo būdų ir yra naujų GIVT,

paremtų skaitmenine technologija, podoktorantūros studijos ir moky-

mai, orientuoti į konkrečius HSM srityje dirbančių specialistų porei-



kius. Globalių/skaitmeninių informacijos technologijų podoktorantūrosmokymų problematikoje išskirtini šie svarbesnieji temos aspektai:

• Dokumentavimo ir išsaugojimo mokymai – mokslo šaltinių do-kumentavimas skaitmeninėje aplinkoje, aprašymas metaduo-menimis, išsaugojimo strategijos ir metodai, saugojimo techno-logijos, prieigos valdymas, duomenų kokybės kontrolė.

• Tyrimų mokymai – HSM šaltinių perkodavimas kompiuteriui su-prantama kalba, statistiniai tyrimai, papildomi tarpdalykiniai ty-rimai ir jų rezultatų integravimas į HSM tyrimus skaitmeninėjeaplinkoje.

• Vizualizacijos mokymai – šaltinio ir mokslinės informacijos moks-linė, mokslinė informacinė ar informacinė publikacija, pristaty-mas (prezentacija) skaitmeninėje erdvėje, skaitmeninėmis tech-nologijomis grįstos paskaitos, pranešimai konferencijose.

• Savirefleksijos mokymai – skaitmeninėmis technologijomis grįstaempirinė, longitudinė, retrospektyvinė mokslinės veiklos anali-zė, tinklometrijos (vebometrijos), bibliometrijos ir mokslometri-jos savirefleksinių tyrimų metodikos pristatymas.

Kurse ,,Globalios informacijos visuomenės technologijos“ siekia-ma įvairiose HSM kryptyse ir šakose dirbančius profesionalus supa-žindinti su skaitmeninėmis informacijos technologijomis ir praktiniu tai-kymu mokslininko profesinėje veikloje. Kurso tikslas – išugdyti gebėji-mą skaitmenines informacijos technologijas diegti savo profesinėje ap-linkoje ir darbo vietoje, jomis naudotis kaupiant ir sisteminant informa-cijos išteklius (tyrimo šaltinius), atliekant mokslinius tyrimus, užtikri-nant eksperimentinę plėtrą, tyrimų rezultatų pristatymą, mokslo popu-liarinimą ir socialinę sklaidą. Išvardytų tikslų bus siekiama, šalia tyri-mo problematikos aptarimo, diskusijų ir konsultacijų metu įvardijant iraptariant specifinius, atitinkančius šio kurso problematiką, podiplomi-nių studijų poreikius. Kurso metu atliekama studijuojantiesiems aktua-lių mokslinių rezultatų analizė. Kursas pritaikytas įvairaus pasiruošimolygio auditorijai. Savo tikslams įgyvendinti studijuojantieji gali pasirink-ti jiems parankią programinę įrangą.

119


Literatūros sąrašas: 3D Digital Vinca A New Approach to Field Documentation. [interaktyvus]. Di-

gital Archaeology Group. Belgrad, Serbia: 2002 [žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.].Prieiga per internetą: <http://www.online-archaeology.com/DigitalVin-ca.htm>

A Brief Guide to Computers in Archaeology. [interaktyvus]. The Computers inTeaching Initiative Centre for History Archaeology & Art History. Glasgow,United Kingdom: 2000 [žiūrėta 2003 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per inter-netą: <http://www.arts.gla.ac.uk/www/ctich/archguide.htm#Introduction>

AACR2: Anglo-American Cataloguing Rules. [interaktyvus]. Chicago, USA:American Library Association, Canadian Library Association, and the Char-tered Institute of Library and Information Professionals, 2006 [žiūrėta2005 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.aacr2.org/>

AHDS Case Studies. [interaktyvus]. Arts and Humanities Data Service (AHDS).London, United Kingdom: 2003 [žiūrėta: 2004 m. rugsėjo 12 d.]. Prieigaper internetą: <http://www.ahds.ac.uk/creating/case-studies/index.htm>.

An Audit Checklist for the Certification of Trusted Digital Repositories. [inte-raktyvus]. Research Libraries Group, 2005. Prieiga per internetą: <http://www.rlg.org/en/pdfs/rlgnara-repositorieschecklist.pdf>

Art and Architecture thesaurus. [interaktyvus]. Los Angeles, USA: The J. PaulGetty Trust, 2002. [žiūrėta 2003 m. spalio 19 d.]. Prieiga per internetą:<http://www.getty.edu/vow/AATFullDisplay?find=archaeology&lo-gic=AND&note=&english=N&prev_page=1&subjectid=300054328>.

Barcelo J. A. Pallares M. Beyond GIS: The Archaeology of Social Spaces.[interaktyvus]. Iš Archeologia e Calcolatori. Roma, Italy: C.N.R.- Istituto diStudi sulle Civiltą Italiche e del Mediterraneo Antico, 1998, n. 9. p. 47–80[žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://soi.cnr.it/~ar-chcalc/indice/iyear.htm>

Baxter M. Statistics in archaeology. Oxford, United Kingdom: Oxbow Books2003.

Besgrie N., Jones M. Preservation Management of Digital Materials. [inte-raktyvus]. Digital preservation coalition, 2006. Prieiga per internetą: <http://www.dpconline.org/graphics/handbook/reviews.html>.



Bewley R., Donoghue D., Gaffney V., Leusen M. van. Wise A. Archiving AerialPhotography and Remote Sensing Data: A Guide to Good Practice. [inte-raktyvus]. London, United Kingdom: Arts and Humanities Data Service,1998 [žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://ads.ahds.ac.uk/project/goodguides/apandrs/section21.html>

Brown A., Perrin K. A Model for the Description of Archaeological Archives. Adocument about the creation and management of archaeological archi-ves, based upon the model developed at English Heritage Centre for Ar-chaeology. [interaktyvus]. Swindon, United Kingdom: English Heritage, 2002[žiūrėta 2003 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.eng-h.gov.uk/archives/>

Camiz S. On the Coding of Archaeological Finds. [interaktyvus]. Iš: Archeolo-gia e calcolatori. Firenze, Italy: Edizioni all’Insegna del Giglio, 2004,Vol. 15, p. 200–218. [žiūrėta 2005 01 23]. Prieiga per internetą: <http://soi.cnr.it/archcalc/indice/PDF15/12_Camiz.pdf>

Camiz S., Rova E., Tulli V. Exploratory Analysis of Images Engraved on An-cient Near_eastern Seals Based on a Distance Amon Strings. Iš: Statisti-ca. Bologna, Italy: Dipartimento di Scienze Statistiche „Paolo Fortunati“dell’Universitą di Bologna, 1998, t. 4, p. 669–689.

Capture Your Collections. A Guide for Managers Planning and ImplementingDigitization Projects. [interaktyvus]. The Canadian Heritage InformationNetwork (CHIN), 2002. Prieiga per internetą: <http://www.chin.gc.ca/En-glish/Digital_Content/Managers_Guide/#issues>

Communication from the Commission to the European Parlament, the Council,the European Economic and Social Committee and the Committee of theRegions on the Digitasion and Online Accessibility of Cultural Material andDigital Preservation Commission Recommendation of 24 August 2006 [In-teraktyvus] [Žiūrėta 2006 m. rugsėjo 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://webmail.vu.lt/horde/util/go.php?url=http%3A%2F%2Feuropa.eu.int%2Fin-formation_society%2Factivities%2Fdigital_libraries% 2Fdoc%2Frecom-mendation%2Frec_comm_en.pdf&Horde=2d5b0cd1b 359fe7e0f105d0c348a8faf>

Comparison of Methods & Costs of Digital Preservation. British Library Re-search and Innovation Report 106. [interactive]. A Consultancy Study Con-ducted By Tony Hendley, Technical Director, Cimtech Ltd, University ofHertfordshire, 1998. Prieiga per internetą: <http://www.ukoln.ac.uk/servi-ces/elib/papers/tavistock/hendley/hendley.html>

Condron F., Richards J., Robinson D., Wise A. Strategies for Digital Data Fin-dings and recommendations from Digital Data in Archaeology: A Survey

121

of User Needs. [interaktyvus]. York, United Kingdom: Archaeology DataService, 1999 [žiūrėta 2003 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://ads.ahds.ac.uk/project/strategies/11.html>

Crofts N., Doerr M., Gill T., Stead S., Stiff M. Definition of the CIDOC Concep-tual Reference Model. [interaktyvus]. Produced by the ICOM/CIDOC Do-cumentation Standards Group, continued by the CIDOC CRM Special In-terest Group. Version 3.4.10. 12th March 2004 [žiūrėta 2004 m. balandžio27 d.]. Prieiga per internetą: <http://cidoc.ics.forth.gr/scope.html>

Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. Vilnius: Vilspa, 2003,t.I. 238, [2] p.

Denton W. How to Make a Faceted Classification and Put It On the Web. [interaktyvus]. Arkham, USA: Miskatonic University Press, 2003. [žiūrėta2005 liepos 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.miskatonic.org/libra-ry/facet-web-howto.html>

Digital Preservation Strategy Framework for the British Library. [interaktyvus]. The British Library Board, 2005. Internet address: <http://www.bl.uk/about/collectioncare/hbookframework.html

Digital Preservation Management: Implementing Short-term Strategies forLong-term Problems. Cornell university library [Online]. 2003. Retrieved 6June 2006. Prieiga per internetą: <http://www.library.cornell.edu/iris/tuto-rial/dpm/eng_index.html>

Digital Recordkeeping: Guidelines for Creating, Managing and Preserving Di-gital Records. National archives of Australia [online]. May 2004.

Digitisation. A Project Planning Checklist.

[interaktyvus]. York, United Kingdom:Art and Humanities Data Service, 1998 [žiūrėta 2003 m. spalio 28 d.]. Prieigaper internetą: <http://ahds.ac.uk/checklist.htm>

Doerr M., Kritsotaki A., Stead S. Which Period Is It? A Methodology To Crea-te Thesauri Of Historical Periods. [interaktyvus]. CIDOC: CIDOC Docu-mentation Standards Working Group, CIDOC CRM SIG, 2004 [žiūrėta 2004m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://cidoc.ics.forth.gr>.

Doran J. E. Systems Theory, Computer Simulations and Archaeology. Iš: WorldArchaeology. London, United Kingdom: Taylor & Francis, Ltd., 1970, Vol.1:28998.

Dublin Core Metadata Initiative. [interaktyvus]. The Dublin Core MetadataInitiative: 1995–2006. [žiūrėta 2005 11 16]. Prieiga per internetą: <http://dublincore.org/>

Edson G., Dean D. The Handbook for Museums. London, United Kingdom:Routledge, 1996. p. 292.



Eidukevičius R., Juknevičienė D., Kosareva N., Pamerneckis S. Matemati-

nė statistika istorijoje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, 280 p.

Eiteljorg II H., Fernie K., Huggett J., Robinson D., Thomason B. CAD: A Guide

to Good Practice. [interaktyvus]. York, United Kingdom: Archaeology Data

Service, 2002 [žiūrėta 2005 m. lapkričio 26 d.]. Prieiga per Internetą: <http:/

/ads.ahds.ac.uk/project/goodguides/cad/>

Eiteljorg II H. Humanities Databases – Separating Facts From Opinions. [inte-

raktyvus]. Iš CSA Newsletter. Bryn Mawr, USA: CSA, 1995, Vol. VIII, No.

2, August. [žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://

csanet.org/newsletter/aug95/nl089503.html>

European Curriculum Reflections on Library and Information Science Educa-

tion. Edited by Leif Kajberg and Leif Lørring. The Royal School of Library

and Information Science, Denmark, 2005.

Fernie K., Richards, J. D. Creating and Using Virtual Reality: A Guide for the

Arts and Humanities. [interaktyvus]. Farnham, United Kingdom: Arts and

Humanities Data Service (AHDS), 2002 [žiūrėta 2004 birželio 10 d.]. Priei-

ga per internetą: <http://vads.ahds.ac.uk/guides/vr_guide/index.html>

Fletcher M., Lock G. R. Digging Numbers: Elementary Statistics for Archaeo-

logists. Oxford, United Kingdom: Oxbow Books, 1991. 216 p.

Gadeikis L. Archeologinių kasinėjimų medžiagos grafinis pateikimas. Iš: Inžine-

rinė ir kompiuterinė grafika. Kaunas: Technologija, 2002, p. 56–59.

Garshol L., Marius. Metadata? Thesauri? Taxonomies? Topic Maps! Making

sense of it all. [interaktyvus]. Iš: Journal of Information Science. London,

United Kingdom: CILIP (Chartered Institute of Library and Information Pro-

fessionals), 2004, Vol. 30, No. 4, p. 378–391 [žiūrėta 2005 liepos 10 d.].

Prieiga per internetą: <http://www.ontopia.net/topicmaps/materials/tm-vs-

thesauri.html#N412>

Gilings M., Wise A., Halls P., Lock G., Miller P., Philips G., Ryan N., Wheatley

D. GIS Guide to Good Practice. [interaktyvus] York, United Kingdom: Ar-

chaeology Data Service, 1998 [žiūrėta 2003 m. sausio 3 d.]. Prieiga per

internetą: <http://ads.ahds.ac.uk/project/goodguides/gis/>

Glosienė A., Manzhukh Z. Lithuania: Cultural Heritage Digitisation Initiatives

in Lithuanian Memory Institutions. Iš: eCulture. 2003, vol. 4, issue 5,

p. 8–9.

123

Glosienė A., Manžuch Z. Skaitmeninio ir skaitmeninto paveldo valdymo stra-

tegijos atminities institucijose. Iš: Informacijos mokslai. Vilnius: VU leidyk-

la, 2003, t. 25, p. 26–39.

Guide to the Field Collection of Native Geographical Names [interaktyvus].

Ottawa, Canada: Canadian Permanent Committee on Geographical Na-

mes, 1998–2000 [žiūrėta 2004 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą:

<http://geonames.nrcan.gc.ca/index_e.php>

Guidelines for the Preservation of Digital Heritage. [interactive]. National Lib-

rary of Australia. Information Society Division. United Nations Educatio-

nal, Scientific and Cultural Organization, 2003. Prieiga per internetą: <http://

infolac.ucol.mx/mow/direcpatdig/directrices%20patrimonio%20digi-

tal%20ingles%20version%20doc.doc>

Guidelines for the Preservation of Digital Heritage. [interactive]. The Interna-

tional Centre for Information Management Systems and Services (ICIMSS),

2005. Prieiga per internetą: <http://www.icimss.edu.pl/en/Publishing_hou-

se/index.php?id=07#top >

Hodge G. Metadata Made Simpler. National Information Standards Organiza-

tion [online]. 2001. ISBN 1-880124-50-5. Retrieved 7 June 2006. Prieiga

per internetą: http://www.niso.org/news/Metadata_simpler.pdf

Janilionis V. Statistika ir duomenų analizės programinė įranga. [interaktyvus].

Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2001. [žiūrėta 2005 m. gegu-

žės 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://fmf.ktu.lt/janil/stat1.htm>

Januškevičius R. Statistikos įvadas. Vilnius: VPU leidykla, 2000. 172 p.

KrasniewiczL. The Digital Imprint Project: Standards for Digital Publishing in

Archaeology. [interaktyvus]. Iš SAA (Society for American Archaeology)

Bulletin. Washington, USA: Society for American Archaeology, 1999, Vol.

17, No. 5 [žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://

www.saa.org/publications/saabulletin/17-5/>

Laužikas R. Digitization of Cultural Heritage: Model of an Integral, Three-di-

mensional Spatio-temporal Thesaurus. Iš: Archeologia e calcolatori. Fi-

renze, 2005, t. 16, p. 208–227.

Laužikas R. Istorijos reliatyvumas. Iš: Konferencijos „Laikas lietuvio sąmonė-

je“. Klaipėdos laikrodžių muziejus, 2004 rugsėjo 17 d. pilnateksčių prane-

šimų rinkinys. Klaipėda, 2005.



Laužikas R. Kultūros paveldo skaitmeninimas: integralaus trimačio erdvės ir lai-ko tezauro modelis. Iš: Informacijos mokslai, 2004, t. 31, p. 105–123.

Laužikas R. Skaitmeninė archeologija pasaulyje ir Lietuvoje: turinys, istorija irtaikymo galimybės. Iš: Lietuvos archeologija. Vilnius, 2006, t. 27,p. 161–178.

Lavoie B., Gartner R. Technology Watch Report: Preservation Metadata. Digi-tal Preservation Coalition Technology Watch Series Report 05-01 [Onli-ne]. September 2005. Retrieved 6 June 2006. Prieiga per internetą: <http://www.dpconline.org/docs/reports/dpctw05-01.pdf>

Lesk M. Preservation of New Technolog. A Report of the Technology Asses-sment Advisory Committee to the Commission on Preservation and Ac-cess October 1992. [interaktyvus]. Washington, USA: The Commission onPreservation and Access, 1992 [žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga perinternetą: <http://palimpsest.stanford.edu/byauth/lesk/lesk2.html>

Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas. [interaktyvus]. Vilnius: Lietuviųliteratūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos isto-rijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, 2003–2005 [žiūrėta2004 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.aruodai.lt/>.

Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema (LIBIS). [interaktyvus]. Vil-nius: Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos LIBIS centras, 1997–2006 [žiū-rėta 2004 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.lnb.lt/about/structure/libisc.html>

MASTER: Manuscript Access through Standards for Electronic Records. [in-teraktyvus]. Leicester, United Kingdom: The Centre for Technology andthe Arts, De Montfort University, 2001 [žiūrėta 2005 m. spalio 18 d.]. Priei-ga per internetą: <http://xml.coverpages.org/master.html>

MDA Archaeological Objects Thesaurus. [interaktyvus]. Cambridge, UnitedKingdom: MDA, English Heritage & Royal Commission on the HistoricalMonuments of England, 1998 [žiūrėta 2004 m. balandžio 16 d.]. Prieigaper internetą: <http://www.mda.org.uk/archobj/archcand.htm>

Metadata. In: Preserving access to digital information. PADI [online]. Retrie-ved 8 June 2006. Available http://www.nla.gov.au/padi/topics/30.html

MIDAS. A manual and data Standart for monument inventories [interaktyvus].Swindon, United Kingdom: English Heritage, 2003 [žiūrėta 2003 m. lapkri-čio 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.english-heritage.org.uk/files-tore/nmr/standards/midas3rdreprint.pdf>

Miller P., Wise A. Why Metadata Matters in Archaeology. [interaktyvus]. Iš:Internet archaeology. York, United Kingdom: Internet Archaeology Offi-ce, Department of Archaeology, University of York, 1997, Issue 2 [žiūrėta

125

2005 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://intarch.ac.uk/journal/issue2/wise_index.html>

Museum Handbook. [interactive]. National Park Service Museum Manage-ment Program, 2000. Internet address: http://www.cr.nps.gov/museum/pub-lications/handbook.html

Pacevičius, A. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 metais: dingęsknygos pasaulis. Vilnius: Versus Aureus, 2005. 311 p.

Pacevičius, A. W poszukiwaniu tożsamosci: kultura książki w Wielkim KsięstwieLitewskim doby Oświecenia. Iš: Kultura ksiąæki ziem wschodniego i połud-niowego pogranicza Polski (XVI–XX wiek). Paralele i różnice. Redakcja nau-kowa Jolanta Gwiozdzik i Edward Rożycki. Katowice: Wydawnictwo Uni-wersytetu Sląskiego. 2004, s. 47–57.

Pacevičius, A. Žemaičių Kalvarijos mokykla 1803–1836 m. (CD). Vilnius: VUKomunikacijos fakultetas, 2005.

Powlesland D. Publishing in the Round: A Role for CD-ROM in the Publicationof Archaeological Field-work Results. [interaktyvus]. Iš: Antiquity. York, Uni-ted Kingdom: Antiquity Publications Ltd 1997, Vol. 71, No. 274, p. 1062–1062 [žiūrėta 2003 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://inte-rarch.york.ac.uk/intarch/antiquity/electronics/powlesland.html>

Preservation Metadata and the OAIS Information Model: A Metadata Frame-Work to Support the Preservation of Digital Objects. OCLC/RLG WorkingGroup on Preservation Metadata [Online]. June 2002. Retrieved 6 June2006. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/research/projects/pmwg/pm_framework.pdf>

Preservation Metadata for Digital Objects: A Review of the State of the Art.OCLC/RLG Working Group on Preservation Metadata [online]. January2001. Retrieved 6 June 2006. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/research/projects/pmwg/presmeta_wp.pdf

Pujol L. Archaeology, Museums and Virtual Reality. [interaktyvus]. Barcelona,Spain: Autonomous University of Barcelona, 2004 [žiūrėta 2004 m. sausio 8d.]. Prieiga per internetą: <http://www.uoc.edu/humfil/articles/eng/pu-jol0304/pujol0304.pdf>

Quality Assurance Handbook. [interaktyvus]. QA Focus team at UKOLN andAHDS, 2005. Prieiga per internetą: < http://www.glos.ac.uk/quality/qahand-book/index.cfm>

Read D. W. The Utility of Mathematical Constructs in Building ArchaeologicalTheory. Iš: Studies in modern archaeology. Bonn, Germany: Holos-Ver-lag, 1999, Vol. 3. Bonn, p. 29–60.



Reference Model for an Open Archival Information System (OAIS). [inte-raktyvus]. Council of the Consultative Committee for Space Data Systems(CCSDS), 650.0-B-1 BLUE BOOK January 2002. Prieiga per Internetą: <http://ssdoo.gsfc.nasa.gov/nost/wwwclassic/documents/pdf/CCSDS-650.0-B-1.pdf>

Richards J., Robinson D. Digital Archives from Excavation and Fieldwork: Guideto Good Practice. [interaktyvus]. York, United Kingdom: Archaeology DataService, 2000 [žiūrėta 2003 m. spalio 20 d.]. Prieiga per Internetą: <http://ads.ahds.ac.uk/project/goodguides/excavation>.

Shaw R. Corns A. Laser scanning, Photogrammetry, GPS survey, LIDAR. Allcapture 3D data but which should we use? Iš: Beyond the artifact. CAA con-ference 2004, Prato, 13–17 April. Prato, Italy: Prato University, 2004, p. 21.

Shennan S. Quantifying archaeology. Edinburgh, United Kingdom: AcademicPress 1990. 346 p.

Shmidt A., Austin T., David A., Fernie K., Kilbride W., Linford P., RichardsJ.,Robinson D. Geophysical Data in Archaeology: A Guide to Good Prac-tice. [interaktyvus]. York, United Kingdom: Archaeology Data Service, 1998[žiūrėta 2003 m. spalio 20 d.]. Prieiga per Internetą: <http://ads.ahds.ac.uk/project/goodguides/geophys/>

Skirmantas P. Statistika filologams. [interaktyvus]. Vilnius: VU Filologijos fa-kultetas, 2002. [žiūrėta 2005 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.grotta.flf.vu.lt/statistika.htm>

Šlekienė V. Statistiniai metodai moksliniame tyrime. [interaktyvus]. Šiauliai:Šiaulių universitetas, 2005. [žiūrėta 2005 m. gegužės 25 d.]. Prieiga perinternetą: <http://www.su.lt/article/articleview/1060/1/516/>.

Spaulding A. C. Statistical Technique for the Discovery of Artifact Types. Iš:American Antiquity. Washington, USA: Society for American Archaeology,1953, T. 18, p. 305–313.

Statistika ir jos taikymai [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2003.[žiūrėta 2005 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://is.vu.lt/pls/sandai/stat.navigac>

The Digital Culture: Maximising the Nation’s Investment. (A synthesis of JISC/NPO studies on the preservation of digital materials). [interaktyvus]. Edi-ted by Mary Feeney. British Library Board, 1999. Prieiga per internetą: <http://www.ukoln.ac.uk/services/elib/papers/other/jisc-npo-dig/>

The Harris Matrix. [interaktyvus]. Toronto, Canada: Dr. Harris and the Bermu-da Maritime Museum, 2005. [žiūrėta: 2005 m. rugpjūčio 12 d.]. Prieiga perinternetą: <http://www.harrismatrix.com/index2.htm>

127

Thewall M. Interpreting social science link analysis research: A theoretical fra-mework. [interaktyvus]. Iš Journal of the American Society for InformationScience and Technology. Indianapolis, USA: Wiley Publishers, 2006, vol.57(1), p. 60–68. [žiūrėta 2006 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.scit.wlv.ac.uk/%7Ecm1993/papers/Interpreting_ SSLAR.pdf>

Tinklapių kokybės kriterijai. [interaktyvus]. Kaunas: KTU Programų inžinerijoskatedra, 2002–2005 [žiūrėta 2004 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą:<http://www.soften.ktu.lt/~tvs/ALF1-2.html>

Trusted Digital Repositories: Attributes and Responsibilities, An RLG-OCLCReport. [interactive]. Research Libraries Group, 2002. Internet address:<http://www.rlg.org/legacy/longterm/repositories.pdf>

Voruta. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrų informacinė sistema. [in-teraktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo centras, 1999 [žiūrėta 2004 m. balan-džio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://195.182.67.101/cgi-bin/informix.sh>

Williamson A. Awareness of Quality Assurance Procedures in Digital Preser-vation. [interaktyvus]. University of Strathclyde, The Centre for Digital Lib-rary Research (CDLR), 2004. Prieiga per internetą: <http://cdlr.strath.ac.uk/pubs/williamsona/aw200401.htm>

Wise A., Miller P. Resource Discovery Workshops: Final Report from the Ar-chaeology Data Service. [interaktyvus]. York, United Kingdom: Arts & Hu-manities Data Service (AHDS) and United Kingdom Office for Library &Information Networking (UKOLN), 1997 [žiūrėta 2005 m. spalio 18 d.]. Pri-eiga per internetą: <http://ads.ahds.ac.uk/project/metadata/workshop1_fi-nal_report.html#dc>

Wisser K. M. Guidelines for Digitization. North Carolina ECHO [online]. 2005.Retrieved 7 June 2006. Prieiga per internetą: http://www.ncecho.org/Gui-de/toc.htm>

Wolle A. Multimedia Methods for Excavation Reports and Archives Using Mic-rocosm. [interaktyvus]. York, United Kingdom: Archaeology Data Service,1995. [žiūrėta 2003 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internetą: <http://ca-tal.arch.cam.ac.uk/~acw/rome.html>

Белова Е. Б., Бородкин Л. И., Гарзжова И. М., Изментьева Т. Ф., Лаза-

рев В. В., Тихонов А. И. Компьютеризованный статистический

анализ для историков. [interaktyvus]. Москва, 1999. [žiūrėta 2005 balan-džio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://archeologia.ru/Library/Book/b30712f2679a>



Воронин В. Т., Ростовцев П. С., Холюшкин Ю. П. Разработка новых

математических и статистических методов и технологий обработки

археологических данных. [interaktyvus]. Iš: Информационные

технологии в гуманитарных исследованиях. Материалы научного

отчета по интеграционной программе СО РАН за 2000–2002 гг. (проект

а 82). Новосибирск 2002, вып. 4 [žiūrėta 2005 gegužės 24 d.]. Prieigaper internetą: <http://www.sati.archaeology.nsc.ru/sibirica/pub/Data/inf4/?html=int44.htm&id=1787>

Марчук А. Г., Холюшкин Ю. П., Загорулько Ю. А., Воронин В. Т. Разработка

новых методов и информационных технологий представления и

обработки археологических и этнографических данных. [interaktyvus].

Iš: Информационные технологии в гуманитарных исследованиях.

Новосибирск, 2003, вып. 5 [žiūrėta 2005 gegužės 24 d.]. Prieiga per inter-netą: <http://www.sati.archaeology.nsc.ru/sibirica/pub/Data/int5/?html=int511.htm&id=179>

Тарасенко Ф. П. Некоторые проблемы формализации гуманитарных

знаний (на примере археологии). [interaktyvus]. Iš: Информационные

технологии в гуманитарных исследованиях. Новосибирск, 2000, вып. 2

[žiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.sa-ti.archaeology.nsc.ru/sibirica/pub/index.html?id=755#con>

7.21 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijossusidarymas ir europinės civilizacijos sklaidavėlyvaisiais viduramžiais

Doc. Rimvydas Petrauskas, VU

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos susidarymas ir europinėscivilizacijos sklaida vėlyvaisiais viduramžiaisThe Making of the Grand Duchy of Lithuania and the Expansion ofEuropean Civilization in the Late Middle Ages

Kurso problematika. Lietuvos valstybės susidarymas geriausiai atsi-skleidžia, nagrinėjant socialinių struktūrų ir politinių, administracinių,teisinių institutų atsiradimo ir jų tolesnės plėtotės procesą. Taip žvel-

129

giant, išryškėja ilgalaikė ir netolydi Lietuvos valstybės kūrimosi eiga,kai struktūrinių pokyčių periodus keisdavo sąstingio ar net nuosmukiolaikai. Lietuvos valstybė formavosi gilios socialinės ir kultūrinės trans-formacijos apimtoje vėlyvųjų Viduramžių (XIII–XV a.) Europoje. Ši ap-linkybė lėmė, viena vertus, nevienalaikių socialinių struktūrų susidūri-mą naujos valstybės teritorijoje, bet, kita vertus, sparčią adaptacijąprie jau susiformavusių ar besiformuojančių europinių institucijų, nor-mų ir sampratų.

Šio kurso tikslas – analizuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos(toliau – LDK) ir Vakarų bei kaimyninių Vidurio Rytų Europos kraštųsocialinių ir valstybinių struktūrų raidą, pažinti viduramžiškos valsty-bės funkcionavimo sąlygas ir principus, stebėti jos raidos tendencijas,išsiaiškinti valstybinių struktūrų modernizavimo prielaidas ir nustatytiintensyviausių pokyčių laikotarpius. XIII–XV a. Lietuvos visuomenė irvalstybė formavosi ir vystėsi perimdama bei plėtodama europinės vi-suomenės bruožus, todėl jos pažinimas galimas tik Vakarų ir VidurioRytų Europos istorinio proceso kontekste. Taigi esminis šio kurso as-pektas yra LDK susidarymas universalios vėlyvųjų Viduramžių Euro-pos politikos ir kultūros įtakos sąlygomis. Kita vertus, LDK plėtra į ry-tus įtraukė ją į stačiatikiškos Bizantijos civilizacijos erdvę, o tai lėmėryškius regioninius skirtumus valstybėje. Šiame kurse siūloma kom-paratyvinė perspektyva leidžia įvertinti skirtingų Europos regionų pa-našumus ir skirtumus, o taip pat geriau suprasti tolesnės jų istorinėsraidos trajektorijas. Didžiausias dėmesys skiriamas valstybinių struk-tūrų ir institucijų raidai bei svarbiausių socialinių ir teisinių normų kai-tai. Paskaitų metu apžvelgiamos pagrindinės XIII–XV a. LDK istorijostendencijos, gretinant jas su analogiškų politinių, socialinių ir kultūriniųreiškinių kaita Vakarų ir Vidurio Rytų Europoje. Pristatomos naujau-sios europinės medievistinės istoriografijos kryptys. Supažindinamasu įvairiakalbių Viduramžių šaltinių pobūdžiu.

Vertinimas. Jungtinis pažymys, susidedantis iš rašto darbo bei darbopaskaitų ir seminarų metu įvertinimo: 75% rašto darbas, 25% – semi-narinis aktyvumas.



Svarbiausia literatūra:Bardach J. Studia z ustroju i prawa Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVII

w., Warszawa-Białystok, 1970.Bloch M. La société féodale, t. 1–2, Paris, 1939–1940 (ir įvairūs vėlesni leidi-

mai bei vertimai).Borgolte M. Europos lyginamosios medievistikos būklė ir perspektyvos. In:

Lietuvos istorijos metraštis 2003/1, Vilnius, 2004, p. 135–147.Brunner O. Land und Herrschaft. Grundfragen der territorialen Verfassungs-

geschichte Österreichs im Mittelalter, Wien, 1965 (5. Aufl.).Given J. State and Society in Medieval Europe, Ithaca, New York/London,

1990.Gudavičius E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos, Vilnius, 2002.Petrauskas R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis–struktūra–

valdžia, Vilnius, 2003.Rowell S. C. Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva. Pagonių imperija Rytų ir Vidu-

rio Europoje, 1295–1345, Vilnius, 2001.Schubert E. Fürstliche Herrschaft und Territorium im späten Mittelalter,

München, 1996.Schulze H. K. Grundstrukturen der Verfassung im Mittelalter, Bd. 1-3, Stut-

tgart-Berlin-Köln, 1995–1998.

7.22 Globalizacija, nacionalinis identitetasir demokratija

Doc. Vytautas Radžvilas, VU

Globalizacija, nacionalinis identitetas ir demokratijaGlobalization, National Identity and Democracy

Kurso problematika. Kurso tikslas – apžvelgti moderniosios demo-kratijos, tautinės valstybės ir tautinio tapatumo sklaidos tendencijasbei jų pokyčius šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis. Kurse teoriniu iristoriniu požiūriu nagrinėjami šie pamatiniai probleminiai klausimai:

131

• Globalizacijos priogimties sampratos: jos „fenomenologija“ ir „es-mė“. Globalizacijos ištakos, ją skatinantys veiksniai ir pagrindi-niai istoriniai jos sklaidos tarpsniai. Globalizacija ir moderniza-cijos projektas: jų kilmė ir tarpusavio sąsajos. Globalizacijos an-tinomijos ir jos perspektyvų bei poveikio žmonijai vertinimai. Glo-balizacija ir globalizmas.

• Demokratijos sampratos istorinė raida: tradicinės ir modernio-sios demokratijos lyginamieji bruožai. Ugdomosios ir dalyvau-jamosios demokratijos skirtumai tradicinėse ir moderniose vi-suomenėse.

• Teorinės ir istorinės moderniosios demokratijos sampratos prie-laidos. Modernioji individo, visuomenės ir valstybės samprata.Individo, visuomenės ir valstybės tarpusavio ryšiai ir sąveikosypatumai. Liberalizmo ir demokratijos santykis.

• Demokratija ir pilietinė visuomenė. Tradicinė ir modernioji pilie-čio samprata. Pilietinės visuomenės formavimosi prielaidos irjos raida. Pilietinės visuomenės ir demokratijos ryšys: jų plėt-ros sąsajos ir sąveikos ypatumai

• Demokratija ir modernioji nacionalinė valstybė. Moderniosiostautos formavimasis ir jos skiriamieji bruožai. Modernioji „liau-dies“ ir „liaudies suvereniteto“ samprata. Liaudies suverenitetoir demokratijos ryšys. Nacinalinės valstybės ir kosmopolitinėspilietijos sampratų susiformavimas, jų sąsajų ir santykių proble-ma.

• Galios šaltiniai ir jų hierarchija: turtas, valdžia, žinojimas. Val-džios legitimacijos problemos esmė. Žinojimo ir valdžios ryšio irabipusio legitimavimo problema. Legitimuojantis „išlaisvinimo“pasakojimo vaidmuo. Demokratinio valdžios legitimavimo es-mė tradicinėse ir šiuolaikinėse visuomenėse.

• Individo „dekonstrukcija“ ir masių visuomenės formavimasis. Mi-nių ir masių visuomenės, jų panašumai ir skirtumai. Masių vi-suomenės bruožai. Masių demokratijos paradoksai. Masių de-mokratija ir totalitarinio valdymo prielaidos.



• Totalitarinio valdymo būdo prielaidos, prigimtis ir skiriamieji bruo-žai. Nacionalinės valstybės erozija, klasinės visuomenės ir dau-giapartinės politinės sistemos žlugimas kaip totalitarinio valdy-mo prielaidos. Totalitarizmas kaip ypatinga demokratijos forma.Totalitarizmo gyvybingumo problema. Liberaliojo totalitarizmogalimybės problema.

• Postmoderno radimasis ir jo skiriamieji bruožai. Postmoderno irglobalizacijos sąsajos. Globalizacija kaip postmoderno reiški-nys: postmoderno ir globalizacijos paradoksai.

• Postmodernusis individas ir globalinių ryšių tinklai: lokalumo irglobalumo dialektika. Ekspertinio žinojimo (ekspertinių sistemų)ir medijuoto patyrimo sąsajos su lokalumo ir globalumo dialekti-ka. Šios žinojimo ir šios dialektikos poveikis demokratiniam pro-cesui.

• Postmodernioji individo ir sociumo samprata.• Reflektyvinė postmoderniojo individo ir sociumo prigimtis: slinktis

nuo niutoniškos antropologijos prie kalbinių žaidimų pragmati-kos. „Aš“ išnykimas: savastis kaip santykis. Reflektyvinė post-moderniojo sociumo prigimtis: sociumo ir žinojimo ryšys, jo įta-ka valdžios legitimavimui.

• Individo, visuomenės ir valstybės ryšio prigimtis: slinktis nuo sis-teminės-dialektinės prie komunikacinės ir kalbinės-žaidybinėsšio ryšio sampratos. Valdžios legitimacijos ypatumai globalio-sios postmodernybės sąlygomis: pragmatinė legitimacija ir de-mokratijos deficitas.

• Demokratizacijos banga po šaltojo karo. Globaliosios demokra-tijos projektas ir „trečiasis pasaulis“. Demokratijos raidos para-doksai postkomunistinės transformacijos tarpsniu. ES plėtra ir„demokratijos deficito“ problema.

• Globalios demokratijos vizija (projektas). Globalumo ir lokalumosąveika: demokratijos vienovė ir įvairovė. Pilietinės visuomenėsišlikimo ir raidos perspektyvos globaliosios postmodernybės epo-choje. Pasaulinės liberaliosios demokratijos ateitis.

• Nacionalinės valstybės dekontrukcija ir ją lemiantys globalieji

133

veiksniai. Nacionalinės valstybės transformacijos, prisitaikymoir išlikimo perspektyvos globalizacijos sąlygomis. Tautinio tapa-tumo pokyčiai kultūros globalėjimo ir nacionaliznės valstybėsirimo sąlygomis. Etninio veiksnio transformacijos ir reikšmė glo-baliniuose kultūriniuose ir politiniuose procesuose. Tautinio ta-patumo ir tautų perspektyvos globaliosios postmodernybės epo-choje.

Vertinimas:Rašto darbas sudaro 30%, egzaminas raštu – 50%, aktyvus klausytojųdalyvavimas seminaruose – 20% vertinimo.

Literatūros sąrašas: Anderson B. Įsivaizduojamos bendruomenės. Vilnius: Baltos lankos, 1999.Arendt H. Totalitarizmo ištakos. Vilnius: Tyto alba, 2001, p. 291–302,

305–336, 443–459.Bauman Z. Globalizacija. Strofa, 2002, III sk.Baumanas. Sociologinė postmodernumo teorija. Sociologija, 1998 (2),

p. 68–76.Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius: Amžius, 1994, p. 413–452. (de-

mokratijos perspektyvos).Gellner E. Tautos ir nacionalizmas. Vilnius: Pradai, 1996.Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. Vilnius: Pradai, 2000, p. 9–51.Held D., McGrew A., Goldblatt, Perraton J. Globaliniai pokyčiai: politika, eko-

nomika ir kultūra. Vilnius: Margi raštai, 2002, p. 55–109, 360–408,447–491.

Held D. Demokratijos modeliai. Vilnius: Eugrimas, 2002, p, 314–333,380-406.

Radžvilas V. Variacija J. Ortega-y-Gasseto’o tema: elito sąmonės situacijavienmačiame sociume // Filosofija. Sociologija, 1997, Nr. 1., p. 42–49.

Radžvilas V. Concept of Wider Europe: Problems and Prospects // LithuanianForeign Policy Review, 2002, No. 2 (10), p. 21–26.

Siedentop L. Europos demokratija. Vilnius: Vaga, 2003, p.1–77, 150–209, 232–263.

Unger R. M. Law In Modern Society. London: The Free Press, 1977,p. 192–242.



7.23 Šiuolaikinės Lietuvos socialinė kaita:tapatybė ir globalumas

Prof. Marius Povilas Šaulauskas, VU

Šiuolaikinės Lietuvos socialinė kaita: tapatybė ir globalumasSocial Change in Contemporary Lithuania: Identity and the Global

Kurso problematika. Kursas nagrinėja – „dainuojančios revoliucijos“specifiką ir nūdienę socialinę-politinę tikrovę. Pagrindinis dėmesys ski-riamas post-komunistinės visuomenės struktūros ir joje vykstančių so-cialinių pokyčių analizei. Kurso tikslas – ne tik įvardinti pagrindinessocialinio kismo tendencijas, bet ir klausti, kokia yra vykstančių poky-čių kilmės bei pobūdžio priežastis. Toks socialinės-politinės būties ap-tarimas visų pirma apima sovietinės Lietuvos visuomenės struktūrą irraidą; šiuolaikinės post-komunistinės visuomenės būvį; demokra-tizacijos ir marketizacijos paradoksus; neturintį precedento pilietinėsir politinės visuomenės aktyvumą; staigų komunistinės ideologijos žlu-gimą ir naujos liberalios ideologijos formavimąsi; totalitarinės valdžiosirimą ir eks-komunistinių darinių raidą bei vaidmenį; ekonominę-kultū-rinę integraciją į vakarų pasaulio erdvę ir nacionalinio valstybingumoįtvirtinimą; tolimesnės socialinės-politinės raidos galimybes.

Vertinimas: Rašto darbas arba egzaminas raštu ne mažiau kaip 50%įvertinimo, aktyvus dalyvavimas diskusijose – ne daugiau 50%.

Literatūros sąrašas:Boudon R. Theories of Social Change. Cambridge, Polity Press, 1986.Dobryninas A., Gaidys V., Gruževskis B., Poviliūnas A., Skapcevičius V., Šau-

lauskas M. P., Žukas S. Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990 / 1998. Vilnius,Garnelis: 2000.

Laurėnas V. „Pilietinės visuomenės dilemos Lietuvoje“. Sociologija, 2003/1.Staniszkis J. The Dynamics of the Breakthrough in Eastern Europe: The Po-

lish Experience, 1991.

135

Šaulauskas M. P. „Socializmo ontologija ir postkomunistine visuomene“. Met-menys, Nr. 62. Chicago, 1991.

Šaulauskas M. P. „Apie kultūros filosofiją, Vakarus ir Lietuvą“. Istorija, Vilnius,1998, pp. 69–79.

Šaulauskas M. P. „Antrosios Lietuvos respublikos lytys: „postmodernėjimo“pradžios ir culturati baigtys“. Problemos, Nr.55, 1999, pp. 23–32.

Šaulauskas M. P. „Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimobūdą.“ Problemos, Nr. 53, 1998, pp. 5–25.

7.24 Kalba globalizacijos sąlygomis:tekstiniai išeivijos tapatumai

Doc. Natalija Arlauskaitė, prof. Marius Povilas Šaulauskas

Kalba globalizacijos sąlygomis: tekstiniai išeivijos tapatumaiLanguage in Globalization: Textual Identities of the Exodus

Kurso problematika. Kurso prielaidos – pirma, XX a. Vidurio ir RytųEuropos išeivijos kūryba leidžia sykiu nagrinėti teksto diskursyvinėsatminties ypatumus ir unikalias (individualias) tapatumo konfigūraci-jas; antra, tekstinių tapatumų aptarimo pagrindas – naratologijos, po-etikos ir architekstualumo siūlomos procedūros.

Kurso tikslai – aptarti Vidurio ir Rytų Europos išeivijos tekstinių/po-etinių laikysenų repertuarą; suformuoti analitinius įgūdžius tiriant tema-tizuoto tapatumo ir teksto naratyvinių/diskursyvinių strategijų santykį.

Kurso turinys. Turint minty patį bendriausią rėmą – teksto „išduo-damas“ tapatumas yra naratyvinių/diskursyvinių strategijų elementas– kursą sudaro atskirų tekstų analizė. Trys pagrindinės tekstų grupėsir specifinė problematika yra šios:

a. Autobiografiniai tekstai. Autobiografinio teksto fikcionalumas. Li-teratūrinių kodų vieta autobiografinių tekstų konstrukcijoje. Autobiog-rafinio naratyvo ypatumai ir tapatumo poetika. Nagrinėjami tekstai: Wi-toldo Gombrowicziaus ir Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščiai“, Mari-nos Cvetajevos laiškai ir kt.



b. Poezija. Santykis tarp išeivijos patirties tematizavimo ir poetiniųformų istorijos. Diskursyviniai tapatumo ženklai. Nagrinėjami tekstai:Josifo Brodskio ir Tomo Venclovos poezija.

c. Romanas. Išeivijos tekstų erdvėlaikio ypatumai. Žanrinių kon-vencijų ir individualių pasakojimo strategijų sąveika. Architekstinės (dis-kursyvinės) atminties ir individualaus tekstinio tapatumo santykis. Nag-rinėjami tekstai: Vladimiro Nabokovo „Dovana“ ir „Kvietimas į ešafo-tą“, Milano Kunderos „Nepakeliama būties lengvybė“ ir kt.

Papildomai aptariama, kokias formas įgyja tekstinis tapatumas per-koduojant tekstą iš vieno meno kalbos į kito meno kalbą naujoje kultū-rinėje situacijoje. Nagrinėjamas tekstas: „Nepakeliama būties lengvy-bė“ (rež. Philip Kaufman, 1988).


Literatūros sąrašas: Genette G. Nouveau discourse de récit. Paris, Seuil, 1983. Tas pats: Gérard

Genette, Narrative Discourse Revisited. Ithaca, Cornell University Press,1990; Жерар Женетт, Повествовательный дискурс, in: Жерар Женетт,

Работы по поэтике. Фигуры. Т. 2. Москва: Издательство имени

Сабашниковых, 1998, p. 60–280.Genette G. Introduction à l’architext. Paris, Seuil, 1991. Tas pats: Gérard G.

The Architext: An Introduction. University of California Press, 1992; Жерар

Женетт, Введение в архитекст, in: Жерар Женетт, Работы по поэтике.

Фигуры. Т. 2. Москва: Издательство имени Сабашниковых, 1998,p. 282–340.

Donskis L. Tapatumas ir laisvė. Trys intelektualiniai portretai. Vilnius: Versusaureus, 2005.

Cornis-Pope M., Neubauer J. Towards a History of the Literary Cultures inEast-Central Europe: Theoretical Reflections. American Council of Lear-ned Societies. ACLS Occasional Paper, No. 52. Prieiga per internetą: http://www.acls.org/op52.pdf

Baranova J. Naratyvioji asmenybės tapatybė, in: Literatūra E-1, 2003. Prieigaper internetą: http://www.literatura.lt/TXT/E-103/baranova.htm

137

Taylor Ch. Sources of the Self. The Making of the Modern Identity, Cambrid-ge: Cambridge University Press, 1989.

Арлаускайте Н. Между жестом и словом (О литературном поколении и не

национальной истории литературы), in: Отцы и дети. Поколенческий

анализ современной России. Под ред. Юрия Левады и Теодора

Шанина. Москва: Новое литературное обозрение, 2005,psl. 212–231.

Арлаускайте Н. Поэтика частного пространства Марины Цветаевой:

пространство неповседневности, in: Новое литературное обозрение,

2004, а 68, psl. 148–153.Poetics Today, Vol. 17, No. 3, Creativity and Exile: European/American Per-

spectives I, Autumn, 1996; Vol. 17, No. 4, Creativity and Exile: European/American Perspectives II, Winter, 1996.

Šaulauskas M. P. Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimobūdą, in: Problemos, Nr. 53, 1998, pp. 5–25.

Šaulauskas M. P. Apie kultūros filosofiją, Vakarus ir Lietuvą, in: Istorija, Vil-nius, 1998, pp. 69–79.

7.25 Tautiškumo pertvarka Lietuvoje ir Europoje:literatūrinis pjūvis

Doc. Paulius V. Subačius, VU

Tautiškumo pertvarka Lietuvoje ir Europoje: literatūrinis pjūvisReconstruction of Nationality in Lithuania and Europe: A LiteraryLayer

Kurso problematika. Šiuolaikiniai nacionalizmo teoretikai, nuosaikiauar radikaliau kvestionuodami esencialistinį požiūrį į tautą (abejodamijos „grynumu“, „amžinumu“, „prigimtine dvasia“), literatūrą interpretuojakaip vieną svarbiausių modernios tautos (trans)formavimo(si) veiks-nių. Kursas kelia ir aptaria šią hipotezę plačiame chronologiniame(XVIII pab. – XX a. pab.) ir teritoriniame (Vidurio ir Rytų Europa, Angli-ja ir Airija) diapazone. Pasitelkiamos kontrastuojančios teorinės per-



spektyvos, skirtingai interpretuojančios literatūros, visuomeninės san-klodos ir mentaliteto diachroninę sąveiką. Aptariama, kaip simboliniųformų ir socialinių veiksmų santykis, kultūrinis identiteto konstravimasaiškinamas Naujojo istorizmo, Ženevos mokyklos, postkolonijinės kri-tikos perspektyvose. Į literatūrą žvelgiama su pastanga atskleisti hi-potetines priešpriešines įtakas: kaip tautinės savivokos pokyčiai atsi-spindi tekstuose ir kaip tekstai veikia tapatybės pertvarką. Lietuvių li-teratūroje rekonstruojami identiteto pavidalai ir jų raida lyginama sulatvių, lenkų, čekų, vengrų, airių nacionalizmo kultūrine raiška. Litera-tūrinės medžiagos pagrindu konstruojami komparatyviniai Rusijos,Austrijos-Vengrijos ir Britų imperijų, Vakarų ir Vidurio Europos, sovieti-nio ir postsovietinio laikotarpio tautinio identiteto modeliai. Demonst-ruojamas naujausių idėjų istorijos konceptų (socialistinis romantizmas,kultūrinis palimpsestas, sociokultūrinė mimikrija, euroromanas) taiky-mas lietuvių literatūros ir kultūros analizei.

Vertinimas:Seminarų metu dalyviai referuoja ir diskutuoja skaitomus veikalus –korektiškas idėjų išgryninimas ir aktyvus dalyvavimas aptarime suda-ro 40% vertinimo. Kurso pabaigoje įteikiamas 0,5–1 lanko apimtiesanalitinis rašto darbas sudaro 60% vertinimo. Jo tema konsultuojantissu dėstytoju pasirenkama kursui įpusėjus.

Literatūros sąrašas: Bhabha H. K. (ed.) Nation and Narration, London-New York: Routledge, 1990.Eile S., Literature and Nationalism in Partitioned Poland, 1795–1918, New

York: Palgrave MacMillan, 2000.Kavolis V. Žmogus istorijoje, Vilnius: Vaga, 1994.Kiberd D. Inventing Ireland: The Literature of the Modern Nation, London:

Vintage, 1996.Leerssen J. Th. Mere Irish & Fíor-Ghael: Studies in the Idea of Irish Nationa-

lity, its Literary Expression and Development, Amsterdam: John Benja-mins, 1986.

Leerssen J. Th., Spiering M. (eds.) National Identity: Symbol and Represen-tation, Amsterdam-Atlanta: Rodopi, 1991.

139

Macura V. Znameni zrodu: Česke obrozeni jako kulturni typ, Praha: H & H,1995.

Miłosz Cz. Lenkų literatūros istorija, Vilnius: Baltos lankos, 1996.Pynsent R. B. The Literature of Nationalism: Essays on East European Iden-

tity, New York: Palgrave MacMillan, 1996.Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai, Vilnius: Aidai, 2004.Said E. W. Culture and Imperialism, Vintage, 1994.Smith A. D. National Identity, London: Penguin books, 1991.Spiering M. (ed.), Nation Building and Writing Literary History, Amsterdam-

Atlanta: Rodopi, 1999.Subačius P. Lietuvių tapatybės kalvė, Vilnius: Aidai, 1998.Thompson E. M. Imperial Knowledge: Russian Literature and Colonialism,

Westport: Greenwood Press, 2000.

7.26 Socialinė psichologija

Doc. Antanas Suslavičius

Socialinė psichologijaSocial Psychology

Kurso problematika. Socialinės psichologijos objektas. Socialinio el-gesio motyvacija. Įvairių psichologinių mokyklų įtaka socialinei psicho-logijai: biologinė mokykla, išmokimo mokykla, pastiprinimo mokykla,kognityvinė mokykla. Socialinės psichologijos ryšys su kitais moks-lais. Socialinės psichologijos metodai. Socialinės psichologijos istori-ja. Socialinė psichologija Lietuvoje. Socialinis elgesys. Biologiniai irsocialiniai poreikiai. Siekių poreikis, jo prieštaringumas. Spaudimaspasiekti. Motyvacijų kovariacija ir konfliktai. Moralinio ambivalentišku-mo problema. Trukdymo sau psichologija.

Socialiniai vaidmenys

Vaidmens apibūdinimas. Vaidmens turinys. Vaidmens savybės:vaidmens diapazonas, apibrėžtumas, prioritetas. Vaidmenų sąveika irkonfliktas. Socialiniai vaidmenys ir bendravimas.



Vaidmenų klasifikacija. Biologiniai vaidmenys. Jų vystymasis. Bio-loginių vaidmenų stereotipai. Profesiniai vaidmenys. Pasąmoniniai vaid-menys.

Socialinis suvokimas

Socialinio suvokimo samprata. Socialinis kategorizavimas. Reaga-vimo įsisąmoninimas. Šviestuvo efektas. Pristatymas ir įvaizdžio kūri-mas. Socialinis pageidaujamumas. Grėsmė įvaizdžiui ir įvaizdžio gel-bėjimas. Išoriniai atributai ir įvaizdis. Atgalinis ryšys. Elgesio tikrinimas.

Informacija ir socialinis suvokimas. Informaciniai požymiai. Sociali-nis suvokimas ir vertinimas. Socialinis stereotipas. Socialinio suvokimodeterminantės. Nuostatos įtaka suvokimui. Konteksto įtaka suvokimui.

Atribucijos (priskyrimo) psichologijaAtribucijos teorijos ištakos. Priežastingumo veiksniai. Priežastin-

gumo fokusas. Atribucijų darymo būdai. Atribucijos klaidos. Daugia-faktorinė atribucijos esmė. Kauzalinės schemos.

Atskirų psichologinių reiškinių atribucijos. Gynybinės atribucijos. Tai-komieji atribucijos teorijos aspektai.

Aš vaizdas

Kitų žmonių ir savęs suvokimo ypatumai. Naivusis realizmas. Sa-vęs vertinimo kriterijai. Socialinis palyginimas. Aš – kiti asimetrija ver-tinant save ir kitus. Aš vaizdo diferenciacija: bazinis Aš, faktiškasis Aš,veidrodinis, parodomasis Aš, Aš vaizdo turinys. Hierarchinis Aš vaiz-do modelis.

Asmenybės identiškumas. Iššūkis ir grėsmė identiškumui. Aš už-baigtumas ir jo simboliai.

Nuostatos

Nuostatas aiškinančios teorijos. Nuostatų įtaka socialinei percep-cijai ir bendravimui. Nuostatų komponentai. Nuostatos centriškumas.Įjungiančios ego nuostatos. Nuostatų kitimas. Nuostatų kitimo priklau-somybė nuo jos savybių. Komunikatorius ir nuostatų kitimas. Informa-

141

cijos šaltinio specifika. Informacijos vienpusiškumo-abipusiškumo įta-ka nuostatų kitimui. Informacijos pateikimo eiliškumas. Kalbos stiliusir nuostatų kitimas. Emocijos ir nuostatų kitimas. Priėmėjo savybių įta-ka nuostatų kitimui. Suvokimo selektyvumas ir nuostatų kitimas. Nuo-statų kitimas atliekant vaidmenis. Bumerango efektas. Grupės įtakanuostatų kitimui.

Nuostatų matavimo problemos. Tiesioginiai ir netiesioginiai nuo-statų matavimo metodai. Nuostatų skalės. Semantinio diferencialo tai-kymas nuostatų matavimui.

Nuostatos ir elgesio ryšys. Prognostinė nuostatos reikšmė. La Pierreefektas. Vertybinės orientacijos. E. Fromo produktyviosios vertybinėsorientacijos samprata.

Kognityvinio disonanso teorija ir nuostatų kitimas. Kognityvinio di-sonanso teorijos įvertinimas.

Bendravimo psichologija

Emocinis bendravimo aspektas. Empatija. Prieraišumas. Bendra-vimas ir komunikacija. Informacinis kanalas. Informacijos priėmėjai.Bendravimas ir sąveika. Konformizmas. Mažumos įtaka grupei (dau-gumai). Priklausomybė. Mikelandželo efektas. Intymumas. Socialinisatstumas. Atsiskleidimas. Emocinis priėmimas-atmetimas. Jautrumasatmetimui. Įsipareigojimas bendrauti.

Tarpasmeniniai konfliktai. Destruktyvusis ir rungtyniavimo konflik-tas. Konflikto konstruktyvumo problema. Teisingumo socialinė psicho-logija.

Savarankiškumas, dominavimas, paklusimas. Idealizavimas ir nu-sivylimas.

Grupės

Grupių apibūdinimo kriterijai. Formaliosios ir neformaliosios (ma-žosios) grupės. Referentinė grupė. Grupės ir visuomenės ryšys. So-cialinė kategorizacija ir socialinis identiškumas (Tajfel-Turner teorija).

Grupės norma. Tradicijų ir grupės normų ryšys. Sociokultūro sam-prata.



Grupės sutelktumas. Normatyvinis, funkcinis, tarpasmeninis sutelktu-mas. Grupės tikslai ir jos sutelktumas. Socialinis teisingumas grupėje.

Grupės struktūra. Komunikacinė grupės struktūra. Statusas. So-cialinės ir mažosios grupės statusas. Statuso palaikymo būdai. Statu-so atributika. Skirtingo statuso asmenų charakteristika. Suvokiamasisstatusas. Ribos statusas.

Įveika ir aplinkos kontrolė

Įveika ir gynyba. Įveikos strategijos ir įveikos stiliai. Aitrintojai ir slo-pintojai. Aplinkos kontrolė ir atsparumas neigiamam patyrimui. Išmok-tas bejėgiškumas.


Literatūros sąrašas: Austin W., Worchel St. The Social Psychology of Intergroup Relations, 1979.Cialdini R. Influence: How and Why People Agree to Things. Quill, 1984.Festinger L. A Theory of Social Comparison Processes.Festinger L. Theory of Cognitive Dissonance. Stanford University Press. 1957.Fiske J. Įvadas į komunikacijos studijas. Vilnius, 1990.Fromm E. Escape from Freedom. N. Y., 1941.Franzoi St. Social Psychology, McDraw Hill, 2000.Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija.

Vilnius, 2002.Heckhausen H. Motivation and Action, 1991.Heider F. The Psychology of Interpersonal Relations. New York, 1958.Ignatavičienė S. K., Račelytė D. Apie konfliktus ir jų sprendimą. Vilnius, 2003.Laing R. Self and Others. Penguin books, 1969.McGarty C. Categorization in Social Psychology. Sage, 1999.Osgood Ch., Suci G., Tannenbaum P. The Measurement of Meaning, Urba-

na, 1957.Schneider D., Hastorf A. Person Perception. Addison – Wesley, 1979.Shaw M., Costanzo Ph. Theories in Social Psychology, 1970.

143

Suslavičius A. Paremiamoji psichologija. Kaunas, 2000.Tajfel H., Turner J. The Social Identity Theory of Intergroup Behviour. Camb-

ridge University Press, 1986.Suslavičius A. Socialinė psichologija. Vilnius, 2006.

7.27 Reikšmės problema kalbų ir kultūrų sankirtoje

Prof. Aurelija Usonienė, VU

Reikšmės problema kalbų ir kultūrų sankirtojeMeaning at the Crossroads of Languages and Cultures

Kurso problematika. Visuomenės internacionalizacijos ir Europos in-tegracijos procesas skatina daugiakalbystę ir didesnį dėmesį tarpkal-binių aspektų specifikai, apsprendžiančiai individų komunikacinę kom-petenciją. Atsiranda poreikis greitai ir efektyviai reaguoti į pokyčiusįvairiuose kalbų sistemos lygmenyse, o ši dinamika reikalauja patiki-mų rekomendacijų, kurias galima gauti tik pasitelkus didelės apimtiesautentišką empirinę kalbinę medžiagą. Vienas svarbiausių ir ryškiau-sių kalbinių reiškinių aptariamame kontekste yra kalbos ženklų reikš-mė ir raiška, jų kitimas dėl įvairių išorinių ir vidinių veiksnių bei visų šiųpadarinių interpretavimas.

Svarbiausias tikslas – leisti studentams suvokti ne tik universaliusžmonių kalbai būdingus dalykus, bet ir atskleisti studijuojamų kalbųstruktūrinių, socialinių, kultūrinių ypatumų specifiką, tam tikrų bruožųreliatyvumą. Bus mokoma objektyviai reaguoti ir kūrybiškai spręsti pro-blemas, nuolat kylančias kalbininkams, vertėjams, pedagogams, lek-sikografams.

Pagrindinis dėmesys bus sutelktas kokybinių ir kiekybinių tarpkal-binių tapatumo parametrų analizei, atitikmenų parinkimo problemai irjų priimtinumo gradacijai. Aiškinami kontrastyvinės analizės, besire-miančios lygiagrečiais tekstynais, metodikos privalumai. Iliustruoti



pasirenkama vienos problemiškiausių kalbos kategorijų kalboje – mo-

dalumas (modality) ir modalinimas (hedging), kurios labai ryškiai de-

monstruoja kultūrinę bei kalbinę specifiką šiuolaikiniame gyvenime.

Bus aptariami reikšmės dinamikos, gramatikalizacijos (grammaticali-

zation), pragmatikalizacijos (pragmaticalization), tarpkalbiniai teksto

subjektyvinimo (subjectification) raiškos ir turinio aspektai.

Toks požiūris lemia siūlomo kurso faktinės medžiagos šaltinius ir

analizės ypatumus; tai ne tik žodynai, lietuvių ir anglų kalbų gramati-

kos vadovėliai/monografijos, bet ir anglų bei lietuvių kalbų tekstynai:

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir Lygiagretusis tekstynas parengti

VDU Kompiuterinės lingvistikos centre (http://donelaitis.vdu.lt/), (Britų

nacionalinis tekstynas (BNC: The British National Corpus), Anglų kal-

bos bankas (The Collins Wordbanks Online English corpus).

Vertinimas:Praktinių užduočių atlikimas (žodžiu/raštu), jų aptarimas ir aktyvus da-

lyvavimas diskusijose – 20%;

Rašto darbas/pranešimas (privaloma padalomoji medžiaga) – 30%;

Egzaminas raštu, kurio metu galima naudotis tik savo pačių pa-

rengtomis santraukomis, lentelėmis, užrašais (teorinė dalis ir praktinė

faktinės medžiagos analizė) – 50%.

Literatūros sąrašas: Aijmer K. and Simon-Vandenbergen A-M. (2006). Pragmatic Markers in Con-

trast. Volume 2 (Studies in Pragmatics). Elsevier Science.Butler Ch. S., Gómez-González, María de los Ángeles and Doval-Suárez,

Susana M. (eds.) (2005). The Dynamics of Language Use. Functional andcontrastive perspectives.

Dirven R. and Verspoor M. (1998). Cognitive Exploration of Language andLinguistics.John Benjamins Publishing Company. ISBN: 9027219028

Facchinetti R. and Palmer F. (eds.). (2004). English Modality in Perspective.Genre Analysis and Contrastive Studies. (English Corpus Linguistics 1).Frankfurt a.M.: Peter Lang.

145

Hopper P. J. and Traugott E. C. (1994). Grammaticalization. Cambridge Uni-versity Press.

Hunston S. and Thompson G. (2001). Evaluation in Text : Authorial Stanceand the Construction of Discourse. Oxford University Press. ISBN:0198299869

Martin J. R., White P. R. R. (2005). The Language of Evaluation: The Apprai-sal Framework. Palgrave Macmillan.

Palmer F. R. (2001). Mood and Modality. Cambridge University Press.Usonienė A. (2004). Modalumas anglų ir lietuvių kalbose: forma ir reikšmė.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. IUsonienė A. (2006). Episteminio modalumo raiška: ekvivalentiškumo bruožai

anglų ir lietuvių kalbose. Darbai ir dienos 45, 97–108.Usonienė A. (2006). Semantika. (elektroninė mokymo priemonė)Willems D., Defrancq B., Colleman T. & Noėl D. (eds.) 2004. Contrastive Ana-

lysis in Language: Identifying Linguistic Units of Comparison. Houndmills:Palgrave Macmillan.

7.28 Šiuolaikiniai sociologiniai kritiniai diskursai

Prof. Algimantas Valantiejus, VU

Šiuolaikiniai sociologiniai kritiniai diskursaiContemporary Sociological Critical Discourses

Kurso problematika. Pagrindiniai kurso „Šiuolaikiniai sociologiniai kri-tiniai diskursai“ tikslai: 1) sistemiškai panagrinėti teorines, metodologi-nes ir metodines sociologijos formavimosi prielaidas ir kritiškai aptartipagrindinių teorinių krypčių skirtumus; 2) paanalizuoti pozityviąją ir ne-gatyviąją sociologijos formas (remiantis pagrindiniais atitinkamų kryp-čių tarpusavio kritikos pavyzdžiais); 3) apsvarstyti socialines, istori-nes, institucines ir metodologines dabartinės sociologijos krizės prie-žastis; 4) išnagrinėti makro ir mikro sociologijos formavimosi prielai-das ir aptarti dabartines teorines jungties kryptis; 5) pasitelkiant lygi-namąją istorinę-metodologinę sociologinės minties analizę sudaryti gali-



mybę klausytojams formuoti kritinius įgūdžius, tiesiogiai susijusius sušiandienos reflektyviosios sociologijos principais; 6) nagrinėjamą me-džiagą ir aptariamas sąvokas įtraukti į platesnį šiuolaikinių sociologi-jos paradigmų diskursą, problemiškai ir kritiškai įvertinti pliuralistinesteorinės minties tendencijas.

Su čia išdėstytais tikslais susiję ir atitinkami uždaviniai: dėstomąmedžiagą, pagal galimybes, sieti su diskusijomis, įtraukti kritinius, ly-ginamuosius aspektus, skatinti skeptiško mąstymo įgūdžius, o teigi-nius ir terminus įtraukti į platesnį sociologinį kontekstą. Kritikas (čia)yra teorinių galimybių ir alternatyvių sprendinių konstruktorius, ieškantisdialoginio, diskursyviojo ir reflektyviojo pagrindo.

Pagrindinė metodologinė dėstomo kurso nuostata yra ši: sociali-nės teorijos paskirtis yra ne tik aiškinti, bet ir reflektyviai vertinti savoaiškinamąją dalį. Nors sociologijos, kaip mokslo, apibrėžimas pabrė-žia aiškinamąją funkciją, kritinė mintis skiria a) aiškinamąją, b) norma-tyvinę ir c) ideologinę socialinių teorijų funkcijas. Ši metodologinė nuo-stata formavosi istoriškai. Keturi paskutiniai XX a. dešimtmečiai (nuo7-ojo dešimtmečio pabaigos iki 8-ojo pradžios) daugeliu atžvilgių pa-keitė socialinių mokslų sampratą. Ilgą laiką vyravusį gamtos mokslųmetodo modelį ypač kritikavo postempiristinė mokslo filosofija (Tho-

mas S. Kuhnas, Mary Hesse, Stephenas Toulminas, Imre Lakatos,

Paulas K. Feyerabendas ir kiti), kurios pagrindinės teorinės nuostatospateikiamos šio kurso metu. Tradicinė mokslo filosofija, mokslo objek-tyvumą padariusi bemaž grynuoju idealu, kuris kyla iš metodologinio

dedukcinio samprotavimo standartų, vienintelį teorinio samprotavimo

kriterijų žvelgė empirinio tikrinimo programoje. O postempirizmas ge-rokai daugiau dėmesio skiria tyrimo programų ir vertinimo standartųproblematikai. Todėl iš principo darosi svarbi argumentavimo galia.

Kartu dėmesys labiau kreipiamas į prielaidų, modelių, analogijų ir me-

taforų vaidmenį plėtojantis skirtingoms teorinėms kryptims.Vienas svarbiausių čia keliamų tikslų – nagrinėti ir lyginti teorinius,

metodologinius šiuolaikinių sociologijos teorijų elementus. Siekiama var-

dyti ir lyginamuoju požiūriu kritiškai išnagrinėti svarbiausias dilemas, su

147

kuriomis susiduria šiuolaikinės socialinės teorijos, ir šias dilemas susietisu aktualia kritinės minties plėtra tiek Lietuvos sociologijoje, tiek galbūtkitose socialinių ir humanitarinių mokslų bei apskritai kultūros srityse.Čia gvildenamos kritinės minties plėtros šiuolaikinėse sociologijos teori-jose sąlygos ir siekiama vertinti a) išskirtinius įvairių socialinių teorijųraidos bruožus, b) istoriškai pasikartojančius bendruosius elementus,kurie, plėtojantis avangardinėms ir pliuralistinėms intelektinėms kryp-tims, sudaro prielaidas c) ieškoti junglesnių teorinių požiūrių.

Pastarieji tikslai ir uždaviniai reikalauja nuodugniau išanalizuoti irpalyginti tuos konkrečių teorijų sandus, kurie labiausiai susiję su kriti-niu supratimu ir aiškinimu. Toks lyginimas padeda atskleisti skiriamuo-sius teorinių ir metodologinių požiūrių požymius, parodyti, kad dina-mišką šiuolaikinę sociologijos raidą sudaro, be pagrindinių, ir tarpinėskryptys (čia nagrinėjamos mikrosociologinės kryptys), kurios ne ma-žiau aktyviai dalyvavo sociologiniame pašnekesyje ir formavo kritiniodisciplinos diskurso pagrindus (mažų mažiausiai – svarbius šio dis-kurso elementus).

Nors šio kurso paskirtis – daugiau dėmesio skirti pagrindinių pozi-tyvizmo teiginių kritikai, tačiau daug svarbiau yra aptikti ir įvardyti pa-grindines kritinio sociologijos diskurso sąvokas ir ieškoti jų tarpusavioryšio. Metodologiniu požiūriu rūpimi klausimai yra sociologijos ir so-cialinio jos konteksto santykio problema; prielaidų lygmens prieštara-vimai, kuriuos subrandina vidinė šiuolaikinių sociologijos krypčių ir me-todų plėtra; socialinių teorijų elementai, kurie leidžia formuluoti lanks-tesnį požiūrį į sociologijos ir socialinės praktikos tarpusavio ryšį; šian-dienos postmodernizmo ir postpozityvizmo idėjų poveikis socialineiteorijai ir skirtingų pažinimo segmentų sąveikos analizė. Išvardyti ke-turi aspektai nagrinėjami taikant metateorinį metodą. Metateorijos vardupaprastai vadinama specialioji žinojimo sociologijos šaka, kurios em-pirinis referentas yra socialinės teorijos. Todėl, be prasto sociologijosidėjų istorijos aprašymo ir lyginimo, čia formuluojami papildomi užda-viniai, susiję su skeptiškais ir reflektyviais šiuolaikinės sociologijos bruo-žais, kurie skatina daugiau dėmesio skirti epistemologijai.

Dvilypės hermeneutikos tematikos plėtojimas į pirmą vietą iškelia



diskurso sąvoką, kuri padeda siekti kokybiškai naujai apmąstyti socia-linių mokslų pažinimo ir dialogiško perteikimo galimybes. Diskursassiejamas ne su pagrindžiančiuoju įrodinėjimu, verifikavimu ar falsifika-vimu, bet veikiau su kritiniais, poleminiais, dialoginiais gebėjimais.

Vienas aktualiausių metodinių metateorinio teksto, kaip visumospateikimo, uždavinių yra suderinti du – aprašomąjį (horizontalųjį) irprobleminį (vertikalųjį) – aspektus. Pirmasis reikalauja didesnio tikslu-mo, suvokti nagrinėjamo teksto dalį ir visumą, apibrėžti metodologi-nes prielaidas ir sąvokas, o antrasis mėgina susieti visas šias pastan-gas į dialogišką ir diskursyvią naraciją. Kitaip tariant, problemiška so-cialinių teorijų istorija apibūdinama kaip metodologinio tikrinimo pa-grindas, kuris skatina derinti horizontalųjį ir vertikalųjį dėmenis, susietiaprašytus struktūrinius požymius ir dialektiškai prieštaringus discipli-nos raidos principus.

Metodiniu požiūriu, ne mažiau svarbu formuoti kritinę sąmonę irkompetenciją, brandinant reflektyvumo gebėjimą. Šitaip kritinė laiky-sena tampa proto įpročiu ir nuostata, kuriai būdingas atsietas pagrin-das, reikalaujantis susilaikyti nuo sprendinio savųjų vertybių atžvilgiu irieškoti geresnio argumento kriterijaus siekiant pagrįstesnių sprendimų.


Literatūros sąrašas: Alexander J. C. (1984). Theoretical Logic in Sociology. Vol 4.: The Modern

Reconstruction of Classical Thought: Talcott Parsons. London and Hen-ley: Routledge & Kegan Paul.

Alexanderis J. (1999). „Modernizmas, anti-, post- ir neomodernizmas: sociali-nių teorijų pastangos suprasti mūsų laikų ‘naująjį pasaulį’“ // Sociologija.Mintis ir veiksmas 1(3): 22–39.

Александер Д. С. Прочные утопии и гражданский ремонт //

Социологические исследования. (2002). а 10, с. 3–11.Bohman J. (1991). New Philosophy of Social Science. Problems of Indetermi-

nacy. Cambridge: Polity Press.

149

Bourdieu P., Wacquant L. J. D. (2003). Įvadas į refleksyviąją sociologiją (išanglų kalbos vertė Vilija Poviliūnienė). Vilnius: Baltos lankos.

Jameson F. (2002 [1998]). Kultūros posūkis. Rinktiniai darbai apie postmo-dernizmą (1983–1998). Vilnius: Rašytojų Sąjungos Leidykla.

Horkheimer M. (1972 [1932]). “Notes on Science and the Crisis” in CriticalTheory: Selected Essays (trans. Matthew J. O’Connell). New York: Sea-bury Press: 3-9.

Habermas J. (2002 (1985)). Modernybės filosofinis diskursas (iš vokiečių kal-bos vertė Alfonsas Tekorius). Vilnius: Alma littera.

Garfinkel H. (2005). Etnometodologiniai tyrimai (iš anglų kalbos vertė Algi-mantas Valantiejus). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija.

Giddens A. (2000 [1991]). Modernybė ir asmens tapatumas. Asmuo ir visuo-menė vėlyvosios modernybės amžiuje (iš anglų kalbos vertė Vytautas Radž-vilas). Vilnius: Pradai.

Goffman E. (2000 [1959]). Savęs pateikimas kasdieniame gyvenime (iš anglųkalbos vertė Milda Keršienė-Dyke). Vilnius: Vaga.

Kellner D. (1990). “Critical Theory and the Crisis of Social Theory”, Sociologi-cal Perspectives 33 (1): 11–33.

Kellner D. (1993). “Critical Theory Today: Revisiting the Classics”, Theory,Culture & Society 10: 43–60.

Ray L. (ed.) Critical Theory. Great Yarmouth: Galliard (Printers) Ltd. Marcuse, Herbert. (1954 [1941]). Reason and Revolution. Hegel and the Rise

of Social Theory (With a New Preface, A Note on Dialectic, by the Author).Boston: Beacon Press.)

Marcuse H. (1964). One-Dimensional Man. Studies in the Ideology of Advan-ced Industrial Society. Boston: Beacon Press.

Nekrašas E. (1979). Loginis empirizmas ir mokslo metodologija. Tikimybės irindukcijos problema. Vilnius: Mintis.

Norkus Z. (1997). „I. Kantas, T. Parsonsas ir postpozityvizmas socialinėje te-orijoje“, Problemos 51: 5–18.

Norkus Z. (2001). „Mokslo vertybinio neutralumo problema XX a. filosofijoje(M. Weberis, analitinė mokslo filosofija ir metafizika, kritinė teorija)“, Pro-blemos 59: 9–40.

Norkus Z. (2003). Max Weber ir racionalus pasirinkimas (iš vokiečių kalbosvertė Albinas Lozuraitis [Norkus Z. (2001. Max Weber und Rational Choi-ce. Marburg: Metropolis-Verlag]). Vilnius: Margi raštai.

Ritzer G. (2001). Explorations in Social Theory. From Metatheorizing to Ratio-nalization. London, Thousand Oaks, New Delhi: SAGE Publications.



Seidman S. (1994). Contested Knowledge. Social Theory in the PostmodernEra. Oxford UK & Cambridge USA: Blackwell.

Seidman S. (ed.). (1994). The Postmodern Turn. New Perspectives on SocialTheory. Cambridge: Cambridge University Press.

Šaulauskas M. P. (1987). Analitinė/Hermeneutinė Kontroversija: supratimo pro-blema. Istorinė-metodololginė analizė (daktaro disertacija rusų kalba, ran-kraščio teisėmis). Vilnius, VU.

Šaulauskas M. P. (1997). „Postmoderniosios musės skrydis: sociologija ir po-stpozityvistinė Rorty analitika“, Sociologija: mintis ir veiksmas 1: 98–108.

Valantiejus A. (2002). „Sociologija kaip metodinė abejonė“, Filosofija. Socio-logija 1: 17–24.

Valantiejus A. (2002). „Sociologija ir reflektyvumas“, Problemos 62: 9–33.Valantiejus A. (2002). „Intelektinės ir socialinės reflektyvumo sąlygos šiandie-

nos Lietuvoje. Europos integracija ir socialinės srities mokslų uždaviniai“,Metmenys 71: 8–61.

Valantiejus A. (2003). „Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmospąstai“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 5–49.

Valantiejus A. (2004). Kritinė mintis nūdienos socialinėse teorijose. Tarp pozity-vizmo ir postmodernizmo. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Валантеюс А. „Актуальные проблемы плюрализма в социальной теории“,

Социологические исследования, 2004/ 5: 19–28.Valantiejus A. (2004). „Sociologija“, Kn.: Lietuvos humanitarinių ir socialinių

mokslų plėtros problemos, (sud. G. Viliūnas), Lietuvos respublikos švieti-mo ir mokslo ministerija, LII leidykla, Vilnius, pp. 168–81.

Valantiejus A. (2004). „Pozityvizmo svyruoklė“, Sociologija. Mintis ir veiksmas1: 5–21.

Valantiejus A. (2004). „Thomas Kuhno istorinė-sociologinė mokslo raidos kon-cepcija“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1: 126–35.

Valantiejus A. (2005). „Radikalios mikrosociologijos gairės“, Sociologija. Min-tis ir veiksmas 1: 5–26.

Valantiejus A. (2005). „Haroldas Garfinkelis, etnometodologija ir matomų, ta-čiau nepastebimų reiškinių tyrimai“ kn. Haroldas Garfinkelis Etnometodo-loginiai tyrimai (iš anglų kalbos vertė Algimantas Valantiejus). Vilnius: VUSpecialiosios psichologijos laboratorija: i–xxv.

151

7.29 Nacionalinis identitetas ir globalizacija:kritinė teorinių modelių analizė


Nacionalinis identitetas ir globalizacija: kritinė teorinių modeliųanalizėNational Identity and Globalization: A Critical Analysis of TheoreticalModels

Kurso problematika. Kurso paskirtis – lyginamuoju aspektu išnagri-nėti pagrindines globalizacijos ir nacionalinio identiteto formavimosi,arba nacionalizmo, teorijas; kartu išsiaiškinti savitas analitines sąvo-kas, kurias formuluoja šiuolaikinės socialinės teorijos. Svarstant alter-natyvius identiteto, globalizacijos, makdonaldizacijos, modernybės irpostmodernizmo apibrėžimus nurodomi skirtingi pažinimo modeliai,susiję su nagrinėjamomis sąvokomis. Analizuojamos pagrindinės so-cialinių mokslų paradigmos (vėberiškoji, marksizmo, pasaulinių siste-mų teorijos, kritinės teorijos, vėlyvosios modernybės, postmodernizmo).Svarstomos ir specialiosios – Ulricho Becko kosmopolitizmo, ZygmuntoBaumano postmodernizmo etikos, globalizacijos ir socialinės sritiesmokslų sąveikos – temos. Istoriškai ir metodologiškai analizuojamospagrindinės nacionalinio identiteto formavimosi koncepcijos, kritiškaiįvertinant paskirų teorinių modelių komponentus:

• Identiteto samprata. Identiteto formos. Etninis ir nacionalinisidentitetas. Sociologinių koncepcijų apžvalga.

• Globalizacija kaip daugiakultūrinis projektas. Trys integracijossampratos.

• Kosmopolitizmo samprata. Kosmopolitinės viešosios srities, glo-balios pilietinės visuomenės galimybės.

• Globalizacija kaip modernybės padarinių savivoka.• Globalizacija ir postmodernieji pokyčiai.• Pagrindinės sociologinės globalizacijos koncepcijos.• Globalioji kultūra: skeptiškas ir optimistiškas požiūriai.




Literatūros sąrašas: Appadurai A. (1996). Modernity at Large: Cultural Dimensions of Globaliza-

tion. Minneapolis: University of Minnesota Press.Anderson B. (1999). Įsivaizduojamos bendruomenės. Apmąstymai apie na-

cionalizmo kilmę ir plitimą. (Iš anglų kalbos vertė Aušra Čižikienė.) Vilnius:Baltos lankos.

Armstrong J. (1995). ‘Towards a Theory of Nationalism: Consensus and Dis-sensus’ in Sukumar Periwal (ed.) Notions of nationalism. Budapest, Lon-don, New York: CEU.

Beck U. (2000). What is Globalization? Cambridge, England and Malden, MA:Polity Press.

Balakrishnan G. (ed.) (1996). Mapping the Nation. London: Verso.Bauman Z. (1996). “From Pilgrim to Tourist – or a Short History of Identity” in

Questions of Cultural Identity (ed. by Stuart Hall and Paul du Gay), Lon-don, Thousand Oaks, New Delhi: SAGE Publications.

Bauman Z. 2002. Globalizacija. Vilnius.Billig M. (1995). Banal Nationalism. Thousand Oaks, CA: Sage Publications.Brubaker R. (1996). Nationalism Reframed. New York: Cambridge University

Press.Brubaker R. (1998). Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vil-

nius: Pradai.Beiner R. (ed.). (1999). Theorizing Nationalism. Albany: State University of

New York Press.Delanty G. (2002). Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė. Vilnius: ALK.Delanty G., Rumford C. (2005). Rethinking Europe: Social Theory and the

Implications of Globalization. London: Routledge Press.Delanty G. (2000). Citizenship in the Global Age: Culture, Sodiety and Poli-

tics. Buckingham: Open University Press.Gellner E. (1996). Tautos ir nacionalizmas. Vilnius: Pradai.Gellner E. and Anthony D. S. (1996). “The nation: real or imagined?: The War-

wick Debates on Nationalism”, Nations and Nationalism 2 (3): 357–370.Giddens A. (1987). A Contemporary Critique of Historical Materialism, Vol. II:

The Nation-State and Violence. Berkeley, CA: University of California Press.

153

Giddens A. (2000 [1991]). Modernybė ir asmens tapatumas. Asmuo ir visuo-menė vėlyvosios modernybės amžiuje. Vilnius: Pradai.

Giddens A. (1999). Runaway World: How Globalisation is Reshaping Our Li-ves. London: Profile Books.

Greenfeld L. (1992). Nationalism: Five Roads to Modernity. Cambridge, MA:Harvard University Press.

Hall J. (ed.) (1998a). The State of the Nation: Ernest Gellner and the Theoryof Nationalism. Cambridge University Press, New York,

Hall J. A. (ed.) (1998b). The State of the Nation. New York: Cambridge Uni-versity Press.

David H. et al. (1999). Global Transformations. Cambridge: Polity Press.Hroch M. (1985). Social Preconditions Of National Revival In Europe. A Com-

parative Analysis of the Social Composition of Patriotic Groups among theSmaller European Nations. Cambridge: Cambridge University Press.

Hroch M. (1996a). “From National Movement to the Fully-formed Nation: TheNation-building Process in Europe,” in Balakrishnan G. (ed.) Mapping theNation. New York and London: Verso.

Hroch M. (1996b). “Nationalism and National Movements: Comparing the Pastand the Present of Central and Eastern Europe”, Nations and Nationalism 2: 35–44.

Robertson R. (1992). Globalization: Social Theory and Global Culture. Lon-don: Sage.

Smith A. D. (1971 [1983]). Theories of Nationalism. London and Southamp-ton: The Camelot Press Lt.

Tomlinson J. (2002). Globalizacija ir kultūra (iš anglų kalbos vertė Auksė Mar-dosaitė). Vilnius: Mintis.

Valantiejus A. (1991). „Sociologiniai nacionalizmo aspektai“, Filosofija. Socio-logija 3: 75-92.

Valantiejus A. (2002). „Intelektinės ir socialinės reflektyvumo sąlygos šiandie-nos Lietuvoje. Europos integracija ir socialinės srities mokslų uždaviniai“,Metmenys 71: 8–61.

Valantiejus A. (2002). “The Early Lithuanian Nationalism: Sources of its Legi-timate Meanings in an Environment of Shifting Boundaries”, Nations andNationalism 3 (8).

Valantiejus A. (2004). Kritinis sociologijos diskursas. Tarp pozityvizmo ir post-modernizmo. Vilnius: VU leidykla.



7.30 Globalizacija, kultūra ir socialinis pažinimas


Globalizacija, kultūra ir socialinis pažinimasGlobalization, Culture, and Social Cognition

Kurso problematika. Kurso paskirtis – remiantis istorine, metodolo-gine sociologinės minties analize, klasikinių ir šiuolaikinių socialiniųteorijų principais, kritiškai interpretuoti kompleksiškus globalizacijos,kultūros ir socialinio pažinimo ryšius, problemiškai aptarti ir įvertintipliuralistines raidos tendencijas, būdingas tiek kintančiai šių dienų so-cialinei tikrovei, tiek jos socialinio pažinimo modeliams. Kitas svarbusuždavinys – nagrinėjamą medžiagą ir aptariamas sąvokas įtraukti įplatesnį globalizacijos kultūros savivokos diskursą, aptarti globalizaci-ją kaip originalų reiškinį, kuris jungia ekonominius, technologinius, po-litinius ir kultūrinius vykstančių procesų bruožus, drauge formuojantkritinės metodologijos gaires, reflektyvią analitinę nuostatą. Papildo-ma metodologinė užduotis – problemiškai aptarti pagrindžiamojo pažini-mo ir diskursyviojo pažinimo santykį, atsižvelgiant į pliuralistines šiuo-laikinės kultūros plėtros sąlygas.

Šio kurso metu apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, aprašomi ir in-terpretuojami formalūs teorinės sandaros principai, plačiau nagrinėja-mos ir kritiškai lyginamos modernybės, vėlyvosios modernybės, post-modernizmo koncepcijos, aptariama globalizacijos ir „post“ sąjūdžių(postmodernizmo, postpozityvizmo, postindustrializmo ir pan.) santy-kio problematika, siekiant atsakyti į esminį klausimą: ar intelektiniai„post“ sąjūdžiai gali padėti suprasti ir paaiškinti globalizacijos reiški-nius? Paradigminių socialinio pažinimo pokyčių nagrinėjimo paskirtis– šiuolaikinių socialinių mokslų kultūros (įskaitant pirmiausia socialiniopažinimo aspektus), kaip svarbaus globalizacijos komponento, savi-refleksija. Kartu formuluojamas kritinis uždavinys – argumentuotai įver-tinti vienpusiškus požiūrius (tarkim, pozityvius ir negatyvius technolo-ginio ir ekonominio determinizmo modelius, būdingus kai kurioms glo-balizacijos koncepcijoms).

155

Glausta kurso išklotinė:Globalizacijos samprata. Istoriniai ir metodologiniai aspektai.Globalizacija, kultūra ir socialinis pažinimas. Paradigmų kaita.Teorinė socialinės struktūros ir kultūros santykio problema. Makro

ir mikro aiškinimo tradicijos.Globalizacija ir postmodernizmas. Deterministinio aiškinimo kritika.Kultūros sociologija ir postindustrinės kultūros samprata.Kosmopolitizmas kaip universali pasaulėžiūra.


Literatūros sąrašasAlexanderis J. (1999). „Modernizmas, anti-, post- ir neomodernizmas: sociali-

nių teorijų pastangos suprasti mūsų laikų „naująjį pasaulį“, Sociologija. Mintisir veiksmas 1 (3): 22–39.

Appadurai A. (1996). Modernity at Large: Cultural Dimensions of Globaliza-tion. Minneapolis: University of Minnesota Press. [Past.: knyga yra VUbibliotekoje.]

Beck U. (2000). What is Globalization? Cambridge, England and Malden, MA:Polity Press.

Bauman Z. (2002). Globalizacija. Vilnius.Bell D. (2003). Kapitalizmo kultūriniai prieštaravimai. (Iš anglų kalbos vertė

Daina Valentinavičienė.) Vilnius: Alma Littera.Casstels M. (2005–6). Tinklaveikos visuomenės raida. I–III t. (Iš anglų kalbos

vertė Patricija Droblytė). Kaunas: Poligrafija ir informatika.Delanty G., Rumford, C. 2005. Rethinking Europe: Social Theory and the Im-

plications of Globalization. London: Routledge Press.Delanty G. (2000). Citizenship in the Global Age: Culture, Society and Poli-

tics. Buckingham: Open University Press.Garfinkel H. (2005). Etnometodologiniai tyrimai (iš anglų kalbos vertė Algi-

mantas Valantiejus). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Geertz C. (2005). Kultūrų interpretavimas. Straipsnių rinktinė (sud. Arūnas

Sverdiolas; iš anglų kalbos vertė Antanas Danielius, Ingrida Tatolytė, Ed-garas Platelis, Arūnas Gelūnas). Vilnius: Baltos lankos.

Giddens A. (1984). The Constitution of Society. Outline of the Theory of Struc-turation. Oxford: Polity Press.



Giddens A. (1999). Runaway World: How Globalisation is Reshaping Our Li-ves. London: Profile Books.

Giddens A. (2000 [1991]). Modernybė ir asmens tapatumas. Asmuo ir visuo-menė vėlyvosios modernybės amžiuje. Vilnius: Pradai.

Goffman E. (2000 [1959]). Savęs pateikimas kasdieniame gyvenime (iš anglųkalbos vertė Milda Keršienė-Dyke). Vilnius: Vaga.

Habermas J. (2002 (1985)). Modernybės filosofinis diskursas (iš vokiečių kal-bos vertė Alfonsas Tekorius). Vilnius: Alma littera.

Held D. et al. (1999). Global Transformations. Cambridge: Polity Press.Horkheimer M., Adorno T. (2006). Apšvietos dialektika (iš vokiečių kalbos ver-

tė Gediminas Mikelaitis). Vilnius: Margi raštai.Kuhn T. S. (2003 [1962]). Mokslo revoliucijų struktūra (iš anglų kalbos vertė

Ramutė Rybelienė). Vilnius: Pradai [Kuhn T. (1970). The Structure of Scien-tific Revolutions. 2nd ed. Chicago: The University of Chicago Press.]

López J. and Scott J. (2000). Social Structure. Buckingham, Pliladelphia: OpenUniversity Press.

McLuhan M. (2003). Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai (iš anglų kalbosvertė Daina Valentinavičienė). Vilnius: Baltos lankos.

Polonyi K. (2002). Didžioji transformacija: politinės ir ekonominės mūsų laikoištakos. Vilnius: Algarvė.

Robertson R. (1992). Globalization: Social Theory and Global Culture. Lon-don: Sage.

Seidman S. (1994a). „The End of Sociological Theory“ in Steven Seidman(ed.) The Postmodern Turn. New Perspectives On Social Theory. Camb-ridge: Cambridge University Press.

Seidman S. (1994b). Contested Knowledge. Social Theory in the PostmodernEra. Oxford UK & Cambridge USA: Blackwell.

Simmel G. (2006). Sociologija ir kultūros filosofija. (Rinktinė). Vilnius: Margiraštai.

Šaulauskas M. P. (2001). Skaitmeninės Lietuvos profiliai. Vilnius: VU.Tomlinson J. (2002). Globalizacija ir kultūra (iš anglų kalbos vertė Auksė Mar-

dosaitė). Vilnius: Mintis.Valantiejus A. (2002a). „Sociologija ir reflektyvumas“, Problemos 62: 9-33.Valantiejus A. (2002b). „Intelektinės ir socialinės reflektyvumo sąlygos šian-

dienos Lietuvoje. Europos integracija ir socialinės srities mokslų uždavi-niai“, Metmenys 71: 8–61.

Valantiejus A. (2002c). „Sociologija kaip metodinė abejonė“, Filosofija. Socio-logija 1: 17–24.

157

Valantiejus A. (2003a). „Reflektyvus reflektyvumo vertinimas, arba modernu-sis savimonės projektas“, Kultūros barai 1: 19–26; Kultūros barai 2: 6–11.

Valantiejus A. (2003b). „Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmospąstai“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 5–49.

Valantiejus A. (2004a). Kritinis sociologijos diskursas. Tarp pozityvizmo ir post-modernizmo. Vilnius: VU leidykla.

Valantiejus A. (2004b). „Sociologija“, Kn.: Lietuvos humanitarinių ir socialiniųmokslų plėtros problemos, (sud. G. Viliūnas), Lietuvos respublikos švieti-mo ir mokslo ministerija, LII leidykla, Vilnius, pp. 168–81.

Valantiejus A. (2004c). „Pozityvizmo svyruoklė“, Sociologija. Mintis ir veiks-mas 1: 5–21.

Valantiejus A. (2004d). „Thomas Kuhno istorinė-sociologinė mokslo raidos kon-cepcija“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1: 126–35.

Валантеюс А. (2004e). „Актуальные проблемы плюрализма в социальной

теории“, Социологические исследования 5: 19–28.Valantiejus A.( 2005a). „Radikalios mikrosociologijos gairės“, Sociologija. Mintis

ir veiksmas 1: 5-26.Valantiejus A. (2005b). „Ko reikia gerai interpretacijai ?“, Sociologija. Mintis ir

veiksmas 2: 136–43. Valantiejus A. (2005c). „Haroldas Garfinkelis, etno-metodologija ir matomų, tačiau nepastebimų reiškinių tyrimai“ kn. Harol-das Garfinkelis Etnometodologiniai tyrimai (iš anglų kalbos vertė Algiman-tas Valantiejus). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija: i–xxv.

Valantiejus A. (2006). „Sociologijos metodas. Istorinio proceso analizė“, So-ciologija. Mintis ir veiksmas 1: 42–60.

Valantiejus A. (2007). Socialinės struktūros samprata. Makro ir mikro tradici-jos (spaudoje). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Welsch W. (2004). Mūsų postmodernioji modernybė (iš vokiečių kalbos vertė

Alfonsas Tekorius). Vilnius: Alma littera.



7.31 Internetas kaip priemonė pasaulio istorijaipažinti: dėstytojų patirtis ir studijųmodernizavimo problemos

Doc. Arūnas Vyšniauskas, VU

Internetas kaip priemonė pasaulio istorijai pažinti:dėstytojų patirtis ir studijų modernizavimo problemosThe Internet as Medium to Study the History of the World: TeachersExperience and Problems of Modernization in Higher Education

Kurso problematika. Lietuvių intelektualai tautinį tapatumą suprato,visų pirma, kaip lietuvių kalbos, papročių, tautosakos išsaugojimą, ojų patriotiškai angažuoti tyrimai orientavosi į lituanistikos dalykus, įskai-tant Lietuvos istoriją. Siūlomame mokslo krypties podoktorantūros mo-delyje orientuojamasi ne tiek į lokaliai suprantamą Lietuvos istoriją irlituanistinio paveldo puoselėjimą, kiek į lietuviškos globalistikos sukū-rimą. Dėl to bus galima geriau suprasti ne tik pasaulį, bet ir Lietuvosvietą jame, konceptualizuoti pasaulinę istoriją, taip pat perspektyvintilietuvių istorinio patyrimo medžiagą globaliniais aspektais. Naujųjų ko-munikacinių technologijų ir visuomenės sąveikos sisteminių analitikųruošimas, ugdant horizontaliuosius gebėjimus ir sutelkiant dėmesį įaukštojo mokslo modernizavimo poreikius taip pat būtų vienas iš po-daktarinių studijų uždavinių. Dėl to diskusijų ir konsultacijų metu įvar-dinami ir aptariami specifiniai, atitinkantys šio kurso problematiką, po-diplominių studijų poreikiai.

Kurso struktūrą sudaro dvi pagrindinės dalys, kuriose yra numaty-ta po tris probleminius blokus:

– Internetas ir studijos:1. Internet-technologijos ir jų taikymo problemos studijų procese.2. Universitetinė didaktika, mokymo(si) paradigmos, konstruktyviz-

mo teorija ir praktika.

159

3. Bolonijos procesas ir studijų modernizavimo problemos europi-

nėje erdvėje.

– Pasaulio/globalinė istorija:

1. Globalizacija ir jos istorijos dimensijos.

2. Pasaulio/globalinė istorija: tyrimo, rašymo, studijavimo problemos.

3. Tekstualistinės teorijos ir jų implikacijos pasaulio/globalinės isto-

rijos rašymui.

Temų eiliškumas gali būti išdėstomas ir kitaip, yra įmanomas atski-

rų komponentų papildymas, detalizavimas, išplėtimas, atsižvelgiant į

kurso dalyvių poreikius ir studijų modernizavimo situaciją ateityje. Nau-

josios technologijos, įskaitant internetines, taip greitai keičiasi, kad visko

iš anksto numatyti neįmanoma. Tačiau išvardinti baziniai dalykai turė-

tų išlikti.

Vertinimas. Aktyvus dalyvavimas diskusijose – 100%. Lankymas bū-tinas.

Literatūros sąrašas. Pateikiame publikacijas, suskirstę jas pagal kurso

probleminius blokus, tačiau reikia pažymėti, kad daugelis pozicijų te-matiškai persipina.

1. Internet-technologijos ir jų taikymo problemos studijų procese

Battelle J. Die Suche. Geschäftleben und Kultur im Banne von Google & Co.Kulmbach, 2006.

Carstensen D. Campus 2004: Kommen die digitalen Medien an den Hoch-schulen in die Jahre? 2004.

Castells M. The Internet Galaxy: Reflections on the Internet, Business, andSociety. 2003.

Ditfurth C. von. Internet für Historiker. Frankfurt am Main, 1998.Ebersbach A., Glaser M., Heigl Richard W. Web Collaboration. 2005.Grebe R., Messerschmid R. Zwischen visionärer Euphorie und praktischer

Ernüchterung: Informations- und Bildungstechnologien der vergangenenfünfzig Jahre. Berlin, 2005.

Grosch W. Geschichte im Internet. 2005.



Jeanneney J.-N. Googles Herausforderung. Für eine europäische Bibliothek.2006.

Jenks S., Marra S. Internet-Handbuch Geschichte. Stuttgart, 2001.Kiefer P. Das große Buch. Mit Google alles finden. 2005.Lange C (Herausgeber). Wiki – Planen, Einrichten, Verwalten. 2005.Leuf B., Cunningham W. The Wiki Way. Quick Collaboration on the Web. 2001.Möller E. Die heimliche Medienrevolution. Wie Weblogs, Wikis und freie Sof-

tware die Welt verändern. 2006.Naughton J. Brief History Of The Future. 2000.Nickel S. Desk Research. 2004.Okin J. R. The Information Revolution: The Not-for-dummies Guide to the

History, Technology, And Use of the World Wide Web. 2005.Streiff A. Wiki – Zusammenarbeit im Netz. 2005.Šaulauskas M. „Pirmoji paskutinė dekada: tinklažmogio – homo irretitus –

pradžios.“ Informacijos mokslai. Mokslo darbai, 2000, T. 13, p. 45–48.Thelwall M. Link analysis: An Information Science Approach. San Diego, 2004.Vise D. A., Malseed M. Die Google-Story. 2006.Vyšniauskas A. „Internetas kaip švietimo monitoringo priemonė.“ Modernių tech-

nologijų taikymas istorijos edukacijoje. Vilnius, 2003, p. 91–106. 2. Universitetinė didaktika, mokymo(si) paradigmos, konstruktyvizmo

teorija ir praktika

Arnold R., Siebert H. Konstruktivistische Erwachsenenbildung. 2003.Blömeke S. (Hrsg.), Handbuch Lehrerbildung. Kempten, 2004. Boshuizen H. P. A.; Bromme R. & Gruber H. (Ed.). Professional Learning:

Gaps and Transitions on the Way from Novice to Expert. Dordrecht, 2004.Craanen M. Notwendige Verbindungen. Zur Verankerung von Hochschuldi-

daktik in Hochschulforschung. 2005.Hickman L. A. u. a. John Dewey, Zwischen Pragmatismus und Konstruktivis-

mus. 2004. Huschke-Rhein R. Einführung in die systemische und konstruktivistische Päda-

gogik. 2003.Lindemann H. Konstruktivismus und Pädagogik. Grundlagen, Modelle, Wege

zur Praxis. München, 2006.Mazurek K., Winzer M. A., Majorek C. Education in a Global Society: a Com-

parative Perspective. 2000.Meinefeld W. Realität und Konstruktion: Erkenntnistheoretische Grundlagen

einer Methodologie der empirischen Sozialforschung. Opladen, 1995.Meixner J., Müller K. Konstruktivistische Schulpraxis. 2005.

161

Ramsden P. Kaip mokyti aukštojoje mokykloje. Vilnius, 2000.Raschke C. A. The Digital Revolution and the Coming of the Postmodern

University. 2002.Reich K. Systemisch-konstruktivistische Pädagogik. 2005.Siebert H. Der Konstruktivismus als pädagogische Weltanschauung. 2002.Vyšniauskas . „Edukacinė mediamorfozė ir konstruktyvizmo paradigma.“ Po-

litologija. 1998, T. 2 (12), p. 83–108.Vyšniauskas A. Istorijos studijų modernizavimas informacijos amžiuje. Naujoji

paradigma praktikams. Vilnius, 2002.Winkler K. Wissensmanagementprozesse in face-to-face und virtuellen Com-

munities. Kennzeichen, Gestaltungsprinzipien und Erfolgsfaktoren. Ber-lin, 2004.

3. Bolonijos procesas ir studijų modernizavimo problemos europinėje

erdvėje

Dittler U., Kahler H., Kindt M., Schwarz C. (Ed.). E-Learning in Europe – Lear-ning Europe. How have new media contributed to the development of hig-her education? 2005.

Eckardt P. Der Bologna-Prozess. Entstehung, Strukturen und Ziele der eu-ropäischen Hochschulreformpolitik. 2005.

Fiedler W. Promovieren in Europa. Strukturen, Status und Perspektiven imBologna-Prozess. 2006.

Gorzka G. Russlands Hochschulen und Forschungseinrichtungen auf demWeg nach Europa. Eine aktuelle Bestandsaufnahme. Kassel, 2006.

in Europe. Bruxuelles, 2002.Kulesza E. and Reinalda B. The Bologna Process – Harmonizing Europe’s

Higher Education. 2006.Nagel A.-K. Der Bologna-Prozess als Politiknetzwerk. Theoretische Vorüber-

legungen und Exploration des Akteursfeldes. 2006.Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai: Bolonijos – Bergeno laikotarpis

1999–2005. Vilnius, 2005.Tauch C., Rauhvargers A. Survey on Master Degrees and joint Degrees in

Europe. Bruxuelles, 2002.Ларионова М. В., Шадриков В. Д., Железов Б. В., Горбунова Е. М. Фо-

мирование общеевропейского пространства высшего образования.

Задачи для российской высшей шжолы. Москва, 2004.Международные правовые акты и документы по развитию европейской

интеграции в образовании и исследованиях / Под редакцией канд.

экон. наук, доц. Г. А. Лукичева. Москва, 2004.



„Мягкий путь“ вхождения российских вузов в Болонский процесс / главный

редактор – проф. А. Ю. Мельвиль. Москва, 2005.

4. Globalizacija ir jos istorijos dimensijos

Albrow M. Abschied vom Nationalstaat. Staat und Gesellschaft im globalenZeitalter. Frankfurt am Main, 1998.

Bauman Z. Globalizacija: pasekmės žmogui. Vilnius, 2002.Brzezinski Z. Nevaldomas pasaulis: globalinė sumaištis XXI amžiaus išvaka-

rėse. Vilnius, 1998.Dürrschmidt J. Globalisierung. Bielefeld, 2002.Friedman T. L. Lexus ir alyvmedis: [suprasti globalėjimą]. Vilnius, 2005.Fukuyama F. Have We Reached the End of History? Santa Monica, 1989.Fukuyama F. The End of History and the Last Man. 1992.Gradner M., Rothermund D. und Schwentker W. Globalisierung und Global-

geschichte. Wien, 2005.Held D., McGrew A. G. The Global Transformations Reader: An Introduction

to the Globalization Debate. 2005 (second edition).Hopkins A. G. (Ed.) Globalization in World History. London, 2002.Reynolds D. One World Divisible: A Global History since 1945. New York,

2000.Robertson R., White K. E. (Ed.). Globalization: Critical Concepts in Sociology.

London, 2003.Scholte J. A. Globalization: A Critical Introduction. Basingstoke, 2000.Stichweh R. Theorie der Weltgesellschaft. Frankfurt a. M., 2000.Tomlinson J. Globalizacija ir kultūra. Vilnius, 2002.Бранский В. П., Пожарский С. Д. „Глобализация и синергетическая

философия истории.“ Общественные науки и современность. 2006,

а 1. с. 109–121.

Горбачев М. С., Арбатов А. Г., Богомолов О. Т. и др. Предисл. и послесл.

М. С. Горбачева. Грани глобализации: Трудные вопросы современного

развития. Москва, 2003.

Савельев Н. Н. Река времени: История глобализации мирового

развития. Краснодар, 2002.

5. Pasaulio/globalinė istorija: tyrimo, rašymo, studijavimo problemos

Geyer M., Bright C. “World history in a global age”. American Historical Re-view 100 (1995), p. 1034–1060.

Gills B. Globalization and Global History. 2006.

163

Gungwu W. (ed.). Global History and Migrations. Boulder, 1997.Iriye A. Cultural internationalism and the world order. Baltimore 1997.Maier C. S. “Consigning the Twentieth Century to History: Alternative Narrati-

ves for the Modern era.” American Historical Review 105 (2000),p. 807–831.

Manning P. Navigating World History: Historians Create a Global Past. Palg-rave, 2003.

Marks R. B. Die Ursprünge der modernen Welt. Eine globale Weltgeschichte.2006.

Mazlish B. “An Introduction to Global History”. Mazlish B., Buultjens R. (Ed.).Conceptualizing global History. 1993, p. 1–24.

Middell M. Weltgeschichtsschreibung im 20. Jahrhundert. Leipzig, 2002.Middell M. “Histoire Universelle, Histoire Globale, Transfert Culturel.” Revue

germanique internationale 20 (2003), p. 227–244.Osterhammel J. Geschichtswissenschaft jenseits des Nationalstaats. Studien

zu Beziehungsgeschichte und Zivilisationsvergleich. Göttingen, 2001.Pomeranz K. The Great Divergence. Princeton, 2000.Pomper R., Vann R. T. and Elphick R. World History: Ideologies, Structures

and Identities. Blackwell Publishers, 1998.Popp S. (Hg.) und Förster J. Curriculum Weltgeschichte. Globale Zugänge für

den Geschichtsunterricht. Schwalbach, 2003.Rossi P. “Verso une storia globale.” Rivista storica italiana 113 (2001),

p. 798–816.Schissler H. and Yasemin N. S. (Ed.). The Nation, Europe and the World.

Textbooks and Curricula in Transition. New York; Oxford, 2005.The Global History Reader / Edited by Bruce Mazlish and Akira Iriye. New

York and London, 2005.Ионов И. Н. „Историческая глобалистика: предмет и метод.“ Общес-

твенные науки и современность. 2001, а 4. с. 123–137.

Пантин В. И. Циклы и волны глобальной истории: Глобализация в

историческом измерении. 2003.

6. Tekstualistinės teorijos ir jų implikacijos pasaulio/globalinės istorijos

rašymui

Ankersmith F. and Kellner H. Ed. A New Philosophy of History. – Chicago,1995.

Appleby J., Hunt L. and Jacob M. Tiesos sakymas apie istoriją. Vilnius, 1998.



Barberi A. Clio verwunde(r)t: Hayden White, Carlo Ginzburg und das Sprach-problem der Geschichte. Wien, 2000.

Berkhofer R. F. Beyond the Great Story: History as Text and Discourse. Camb-ridge, 1995.

de Certeu M. The Writing of History. New York, 1985.Gallagher C. and Greenblatt S. Practicing New Historicism. Chicago, 2000.Gossman L. Between History and Literature. Cambridge, 1990.Kreiswirth, Martin. “Tell Me a Story: The Narrativist Turn in the Human Scien-

ces.” Constructive Criticism: The Human Sciences in the Age of Theory.Ed. Kreiswirth, Martin and Thomas Carmichael. Toronto, 1995, p. 61–87.

Lyotard J.-F. Postmodernus būvis. Šiuolaikinį žinojimą aptariant. Vilnius, 1993.Noiriel G. Sur la „crise“ de l’histoire. Paris, 1997.Onega S and García Landa J. A. Narratology: An Introduction. London, 1996.Wachholz M. Entgrenzung der Geschichte. Eine Untersuchung zum historis-

chen Denken der amerikanischen Postmoderne. Heidelberg, 2005.Welsch W. Mūsų postmodernioji modernybė. Vilnius, 2004.White H. Metaistorija. Istorinė vaizduotė XIX amžiaus Europoje. Vilnius, 2003.

165

8 BAIGIAMOSIOS NUORODOS

Visą projekto ir studijų medžiagą galite rasti specialiame Vilniaus uni-versiteto tinklalapyje www.postdoc.fsf.vu.lt, kuris taip pat yra pasie-kiamas iš centrinio VU ir Filosofijos fakulteto portalo, resp.: www.vu.ltir www.fsf.vu.lt.

Doctores philosophiae: ad salutem ac prosperitatem Lituaniae

NACIONALINIO TAPATUMO IŠSAUGOJIMASGLOBALIZACIJOS SĄLYGOMIS:SOCIALINIŲ HUMANITARINIŲ MOKSLŲDOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMASIR PODIPLOMINIŲ STUDIJŲ MODELIO SUKŪRIMAS.

DOKTORANTŪROS STUDIJŲ VADOVAS

Metodinė studi ja

Sudarė prof. Marius Povilas Šaulauskas

Išleido Vilniaus universitetas. Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius.

nacionalinio tapatumo išsaugojimas doktorantŪros studijŲ … studiju vadovas.pdf ·...

Documents