nacionalinio sveiko būsto sertifikavimo modelis · vilnius, 2013 . 2 vykdytojas: vilniaus gedimino...

Nacionalinio sveiko būsto sertifikavimo modelis

Modelis parengtas įgyvendinant 2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos

4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“

įgyvendinimo priemonės Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-01-003 „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos

veiksnių valdymo tobulinimas“

Vilnius, 2013

http://www.google.lt/url?sa=i&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=images&cd=&cad=rja&docid=EfmNPEHPezynNM&tbnid=njINjp_GTYJA-M:&ved=0CAUQjRw&url=http://www.atverk.lt/studentas/&ei=7zsLUpOrAomztAbzlIGoDw&bvm=bv.50723672,d.Yms&psig=AFQjCNGUIMEpdM0jdHWhFnEJbYvecIuEaQ&ust=1376554348299244

2

Vykdytojas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Uţsakovas: Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija

Nacionalinį sveiko būsto sertifikavcimo modelį parengė:

prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas

prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas

dr. Mark Seniut

dr. Raimondas Grubliauskas

dr. Eglė Zuokaitė

dr. Mantas Pranskevičius

doc. dr. Vaidotas Trinkūnas

doc. dr. Audrius Banaitis

dok. Lina Bartkienė

dok. Justas Čerkauskas

dok. Ieva Jackutė

Recenzavo:

doc. dr. Raimondas Leopoldas Idzelis

doc. dr. Gintautas Ambrasas

Lietuvių kalbos redaktorė – Rita Malikėnienė

3

TURINYS

Santrauka ......................................................................................................................................... 6

Abstract ............................................................................................................................................ 7

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 8

1. UŢSIENIO ŠALIŲ SVEIKO BŪSTO SERTIFIKAVIMO MODELIŲ ANALIZĖS .............. 11

1.1. Aktualumas ......................................................................................................................... 11

1.2. Sveiko ir saugaus būsto vertinimo modelio parinkimas ..................................................... 18

2. SVEIKO BŪSTO GYVAVIMO PROCESO KOMPLEKSINĖS ANALIZĖS MODELIS IR

DAUGIAKRITERINĖS ANALIZĖS METODAI ........................................................................ 20

2.1. Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelis ....................................... 20

2.2. Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelio praktinis realizavimas 23

2.3. Daugiakriterinei analizei reikalingų pradinių duomenų paruošimas .................................. 25

2.4. Kriterijų reikšmingumų nustatymas taikant ekspertinius metodus ..................................... 27

2.5. Būstų daugiakriterinio kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas ............................. 28

2.6. Daugiakriterinis būstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo metodas ............. 30

3. SVEIKO BŪSTO DAUGIAKRITERINĖS ANALIZĖS SISTEMA ........................................ 34

3.1. Duomenų bazė .................................................................................................................... 34

3.2. Modelių bazė ....................................................................................................................... 36

4. BAZINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS ................... 37

4.1. Triukšmas ............................................................................................................................ 37

4.1.1. Triukšmo reglamentavimas Lietuvoje .......................................................................... 38

4.1.2. Poveikis ţmogui ir aplinkai .......................................................................................... 42

4.1.3. Veiksniai, darantys įtaką triukšmo lygį gyvenamoje aplinkoje ................................... 44

4.2. Aplinkos ir patalpų oro kokybė .......................................................................................... 51

4.2.1. Oro tarša ....................................................................................................................... 51

4.2.2. Oro taršos reglamentavimas Lietuvoje ......................................................................... 52

4.2.3. Pagrindinės sąvokos ..................................................................................................... 53

4.2.4. Duomenys apie oro taršą ir oro taršos įvertinimas ....................................................... 54

4.2.5. Nuorodos į informacijos apie aplinkos oro taršą Lietuvoje ......................................... 54

4.2.6. Anglies monoksidas ..................................................................................................... 54

4.2.7. Sieros dioksidas ............................................................................................................ 57

4.2.8. Azoto oksidai................................................................................................................ 59

4.2.9. Kietosios dalelės ........................................................................................................... 61

4

4.2.10. Ozonas ........................................................................................................................ 64

4.3. Kvapai ................................................................................................................................. 72

4.3.1. Kvapas ir kvapo šaltiniai .............................................................................................. 72

4.3.2. Kvapų reglamentavimas Lietuvoje............................................................................... 73

4.3.3. Kvapų poveikis sveikatai ............................................................................................. 73

4.4. Šiluminė būsto aplinkos kokybė (mikroklimatas) .............................................................. 77

4.4.1. Būsto mikroklimato reglamentavimas Lietuvoje ......................................................... 77

4.4.2. Per ţema patalpų oro temperatūra ................................................................................ 77

4.4.3. Per aukšta patalpų oro temperatūra .............................................................................. 78

4.4.4. Temperatūrų skirtumas ................................................................................................. 78

4.4.5. Per didelė santykinė oro drėgmė .................................................................................. 78

4.4.6. Per maţa santykinė oro drėgmė ................................................................................... 79

4.4.7. Per didelis oro judėjimo greitis (oro apykaita) ............................................................. 79

4.4.8. Per maţas oro judėjimo greitis (oro apykaita) ............................................................. 79

4.4.9. Pelėsių augimas patalpose ............................................................................................ 79

4.5. Jonizuojančioji spinduliuotė ............................................................................................... 88

4.5.1. Reglamentavimas Lietuvoje ......................................................................................... 88


4.5.3. Veiksniai, darantys įtaką kriterijui gyvenamojoje aplinkoje ........................................ 89

4.5.4. Radono maţinimo galimybės ir priemonės .................................................................. 90

4.6. Nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė ............................................................ 91

4.6.1. Reglamentavimas Lietuvoje ......................................................................................... 92


4.6.3. Nejonizuojančiosios (elektromagnetinės) spinduliuotės maţinimas ........................... 93

4.7. Sveiko būsto sertifikavimas ................................................................................................ 94

5. SVEIKO BŪSTO SISTEMOS VARTOTOJO INSTRUKCIJA ............................................... 99

5.1. Sveiko būsto sistemos instrukcija gyventojams .................................................................. 99

5.2. Sveiko būsto sistemos instrukcija ekspertams .................................................................. 101

5.2.1. Prisijungimas .............................................................................................................. 101

5.2.2. Jūsų sistemos .............................................................................................................. 103

5.2.3. Sistemos administravimas .......................................................................................... 103

5.2.4. Duomenų importavimas į ekspertų sistemą ............................................................... 108

LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................................... 111

Priedai .......................................................................................................................................... 114

5

A Priedas. VISUOMENĖS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS PAGAL

UŢSIENIO ŠALIŲ PATIRTĮ ...................................................................................................... 115

1. Psichologiniai veiksniai ....................................................................................................... 115

1.1. Perpildyta erdvė............................................................................................................. 115

1.2. Įsibrovėliai ..................................................................................................................... 116

1.3. Apšvietimas ................................................................................................................... 118

2. Apsauga nuo infekcijų ......................................................................................................... 119

2.1. Buities higiena, parazitai ir atliekos .............................................................................. 119

2.2. Maisto sauga .................................................................................................................. 120

2.3. Asmens higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija...................................................... 121

2.4. Vandentiekis .................................................................................................................. 122

3. Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų .................................................................................... 123

3.1. Pavojus parkristi vonioje ir pan. .................................................................................... 123

3.2. Pavojus parkristi ant lygių paviršių ir pan. .................................................................... 123

3.3. Pavojus nukristi nuo laiptų ir pan. ................................................................................. 125

3.4. Pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą ............................................................................. 126

3.5. Elektros keliami pavojai ................................................................................................ 127

3.6. Gaisras ........................................................................................................................... 128

3.7. Liepsna, karšti paviršiai ir pan. ..................................................................................... 129

3.8. Sutrenkimų ir suspaudimų pavojus ............................................................................... 130

3.9. Sprogimai ...................................................................................................................... 130

3.10. Patogumų vieta ir funkcionavimas ir pan. ................................................................... 131

3.11. Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai ................................................................ 132

B Priedas. SVEIKO BŪSTO SERTIFIKAVIMO REGLAMENTAS ........................................ 134

C Priedas. BŪSTO REIKŠMINGUMO, PRIORITETIŠKUMO, SVEIKATINGUMO

LAIPSNIO IR KLASĖS SKAIČIAVIMAS ................................................................................ 144

6

SANTRAUKA

Remiantis atlikta pasauline sveiko būsto modelių (W. F. Schoenwetter 1997, M.

Mahdavinejad ir S. Mansoori 2012, P. G. Berg 2004, P. Howarth ir A. Reid 2000, P. Baker

Laporte et al. 2003, M. Hayashi et al. 2001, A. M. Hashim ir S. Z. M. Dawal 2012, J. Csóka et

al. 1993, A. Kaklauskas et al. 2012, Office of the Deputy Prime... 2006, HHSRS worked

examples 2007a, 2007b, 2007c) analize, buvo sukurtas Sveiko būsto gyvavimo proceso

kompleksinės analizės modelis. Modelis buvo sukurtas, atsiţvelgiant į uţsienio šalių patirtį,

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos

veiksnių valdymo poreikius Lietuvoje. Modelyje atsiţvelgiama į Lietuvos Respublikos teisines ir

praktinės veiklos ypatybes. Parengtas modelis remiasi geriausiais uţsienio valstybių pavyzdţiais.

Remiantis atlikta ekspertinių (J. A. Botia et al. 2012, S. Soyguder ir A. Hasan 2009),

sprendimų paramos (A. Ahmed et al. 2011, O. Körner ir G. Van Straten 2008), intelektinių (F.

Chlela et al. 2009, D. S. Parker 2009, L. Wang ir J. Gwilliam 2009, S. Thiers ir B. Peuportier

2008, G. S. Yakubu 1996) ir ţinių (H. Matsumoto ir S. Toyoda 1994, P. Fazio et al. 1989)

sistemų analize bei antrajame skyriuje pateiktais metodais, buvo sukurta Sveiko būsto

daugiakriterinės analizės (SEBDA) sistema. Ši sistema sudaryta iš duomenų bazės ir duomenų

bazės valdymo sistemos, modelių bazės ir modelių bazės valdymo sistemos, vartotojo sąsajos.

Modelis ir Sistema buvo kuriami remiantis pagrindinių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

(aplinkos oro, įskaitant kvapus, kokybės, aplinkos triukšmo, nejonizuojančios spinduliuotės,

patalpų oro kokybės, šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės, tarp jų drėgmės, oro

apykaitos ir pelėsių ir t. t.) vertinimu. Modelis įsikomponuoja į Lietuvos patirties ir teisinių

dokumentų sveiko būsto reglamentavimo sistemą bei suderintas su visuomenės sveikatos saugos

ir statybos techniniais reglamentais bei kitais susijusiais dokumentais. Sveiko būsto vertinimas

skirtas gyventojams ir ekspertams.

Sistema gyventojams. Sukurta sistema gyventojams pagal jo gyvenamojo namo adresą

automatiškai pateikia taršos (SO2, KD10, KD2,5, O3, CO ir NO2) rodiklių parametrus,

didţiausias leistinas koncentracijas, būsto vertinimą pagal sveiko būsto reikalavimus ir

rekomendacijas. Šioje sistemoje integruoti skaitmeniniai taršos ţemėlapiai. Sukurta

kriterijų sistema gyventojams pateikia SO2, KD10, KD2,5, O3, CO ir NO2 kriterijų

reikšmes. Sistemą galima rasti adresu: http://81.7.92.73/zemelapis.aspx. Sistema gali

pateikti rekomendacijas, jeigu nustatytas parametras viršija didţiausiai leistiną

koncentraciją, arba pateikti rekomendacijas esant vartotojo poreikiui.

Sistema ekspertams. Sukurta sistema ekspertams skaidoma į dvi dalis: bazinį visuomenės

sveikatos rizikos veiksnių vertinimą (nuoroda:

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=570) ir visuomenės sveikatos rizikos

veiksnių vertinimą pagal uţsienio šalių patirtį (nuoroda:

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

Naudojantis sukurtu Modeliu ir Sistema gyventojai, verslo atstovai, valstybės ir

savivaldybių institucijos galės objektyviau vertinti būsto kokybę, atsiţvelgiant į sveikatos

aspektus bei skatinti sveikatai palankaus būsto plėtrą.

7

ABSTRACT

Based on the world wide healthy housing models (W. F. Schoenwetter 1997, M.




examples 2007a, 2007b, 2007c) analysis a Healthy Housing Life Cycle Complex Analysis

Model was developed. The Healthy Home Model is based on the experience of foreign countries,

the recommendations by the World Health Organisation, and Lithuania’s needs in the

management of residential health risks. The Model takes heed of the Lithuania-specific legal

aspects and practicalities. The Model has been modelled on the best cases from foreign

countries.

Based on the analysis of existing expert (J. A. Botia et al. 2012, S. Soyguder ir A. Hasan

2009), decision support (A. Ahmed et al. 2011, O. Körner ir G. Van Straten 2008), intelligent (F.


2008, G. S. Yakubu 1996) and knowledge (H. Matsumoto ir S. Toyoda 1994, P. Fazio et al.

1989) systems, developed Model and Methods a Healthy Housing Multiple Criteria Analysis

System was developed.

The foundation of the Model and the System is the assessment of the prime public health risks

such as ambient air (including smells), quality, ambient noise, non-ionising radiation, indoor air

quality, and indoor thermal quality (or microclimate, including humidity, air exchange, mould,

etc.). The Model fits into the system of Lithuania’s practice and legislation governing healthy

housing; it is also harmonised with Lithuania’s public healthcare procedures, construction

technical regulations and other relevant instruments. The feature of healthy-home assessment is

intended to serve both residents and experts.

The system for residents. Residents provide their home address and the system

automatically shows the pollution rates (SO2, KD10, KD2,5, O3, CO ir NO2), the maximum

allowable levels, and their home’s rating in view of the requirements and

recommendations for healthy housing. The system includes digital pollution maps. The

system of criteria provides residents with the values of SO2, KD10, KD2,5, O3, CO and

NO2 criteria. The system is available at http://81.7.92.73/zemelapis.aspx and may offer

recommendations in case a certain parameter exceeds the maximum allowable level, or

upon demand.

The system for experts. The system for experts comprises two parts: the basic assessment

of public health risks (available at http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=570) and

the assessment of public health risks based on the experience of foreign countries

(available at http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

The model and the system are a tool for residents, businesses, and national and municipal

agencies to take a more objective look at the quality of housing taking into account health

effects and to promote the development of healthy housing.

8

ĮVADAS

Pastatuose ir keliaudami transporto priemonėmis (t. y. uţdaroje erdvėje) Europos

gyventojai praleidţia daugiau kaip 90 % savo laiko. Todėl ţmonių gyvenimo, darbo, poilsio,

keliavimo sąlygos stipriai veikia gyvenimo kokybę ir sveikatą. Pastatuose sveikatai gali kenkti

panaudotos kenksmingosios statybinės medţiagos ir gaminiai, per didelė arba per maţa patalpos

temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai,

pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės, pavojinga spinduliuotė, mikroorganizmai ir

kt.), triukšmas, alergenai, kenksmingosios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų,

kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas ir pan. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Patalpoje

esančios dulkės gali turėti neigiamą poveikį dulkėms alergiškiems ţmonėms. Per maţo

santykinio dydţio patalpų oro drėgmė kai kuriems gyventojams sukelia didelių nosies ertmės

problemų. Oro drėgmė gali netiesiogiai paveikti ţmonių sveikatą, įskaitant pelėsių augimą ant

vidinių statinių paviršių ir gaminių bei padidėjusį buitinių dulkių nusėdimą. Oro drėgmė turi būti

reguliuojama palaikant racionalų šiluminį reţimą, vėdinant patalpas, drėkinant ar dţiovinant

vidaus ir į vidų tiekiamą orą.

Taigi gerinant patalpų vidaus mikroklimatą, galima pagerinti ţmonių gyvenimo kokybę,

padidinti jų darbo našumą, sumaţinti susirgimų skaičių ir medicinos išlaidas, prailginti gyvenimo

trukmę. Pavyzdţiui, ataskaitoje „Europos statybos technologinė platforma. Gyvenimo kokybė“

nurodoma, kad bendroji metinė finansinė našta dėl plaučių ligų Europoje vertinama 102 mlrd.

eurų. Todėl reikia kurti statybos produktus (grindis, pertvaras, sienų apdailos, lubų medţiagas,

daţus ir lakus ir t. t.), neišskiriančias teršalų į pastatų vidaus orą, gerinti oro kokybę (maţiau

naudoti kilimų, vėdinti ir valyti patalpas ir pan.).

Apskaičiuota, kad problemų dėl drėgmės ir pelėsių patiria 15–30 % būstų Europoje. Tik

pastaraisiais metais tapo plačiai ţinoma apie patalpų grybelio poveikį alerginėms reakcijoms ir

kvėpavimo sistemos infekcijoms. Apie 20 % Europos gyventojų alergiški erkėms ir grybeliui, o

astmos ir alergijos dominavimas gyvenamuosiuose pastatuose vis didėja. Europoje astma suserga

vienas iš septynių vaikų, o Vakarų Europoje tokių vaikų yra 10 kartų daugiau nei Rytų Europoje.

Tik 20 % visų esamų biurų galima priskirti sveikiems, vadinasi, gerinant vidaus aplinkos

kokybę 80 % biurų yra galimybė padidinti juose dirbančių darbuotojų darbo našumą 1–6 %.

Ţmonių darbo našumą galima padidinti maţinant nesveikų pastatų sindromą, t. y. maţinant

sergamumą alergija ir astma bei gerinant darbo sąlygas. Tokiu atveju, jei aplinka patalpose būtų

sveikesnė ir patogesnė darbui, ES mastu būtų galima sutaupyti:

3–6 mlrd. eurų per metus – sumaţinus alergijos ir astmos sergamumą (8–25 % sumaţėjus

medicinos išlaidoms);

15–45 mlrd. eurų per metus – sumaţinus nesveikų pastatų sindromo simptomų

(sumaţėjus 20–50 % nesveikų pastatų sindromo simptomų, darbo našumas pakiltų 2 %);

30–240 mlrd. eurų per metus – padidėtų darbo našumas gerinant darbo sąlygas (jei 0,5–

5 % padidėtų darbuotojo darbo našumas).

Sveika, patogi, prieinama, naudoti tinkama ir saugi vidaus aplinka bei mikroklimatas didina

darbo našumą ir BVP, maţina sveikatai skiriamas išlaidas, uţtikrina gyvenimo kokybę. Tai

galima pasiekti tik integruotai nagrinėjant socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius klausimus,

atspindinčius kasdienes, neatidėliotinas ir ilgalaikes gyventojų problemas bei galimybes.

Uţterštų rajonų gyventojai 72 % daţniau serga lėtiniu bronchitu negu neuţterštų rajonų

gyventojai. Panašus sergamumo padidėjimas stebėtas ir sergant kitomis kvėpavimo sistemos

ligomis. Kitas svarbus dėsningumas – tai akivaizdus atmosferos uţterštumo ir sergamumo

ūminiu miokardo infarktu koreliavimas. Aplinkos uţterštumo tyrimai rodo, kad didesnės KD10,

KD2,5, O3, CO, NO2 ir SO2 koncentracijos lemia didesnį sergamumą kvėpavimo sistemos ir

kitomis ligomis. Teršalai gali sukelti tokias ligas: alergines, kvėpavimo takų ligos, širdies ir

kraujagyslių, vėţinius susirgimus, priešlaikinius gimdymus bei padidėjusį kūdikių mirtingumą,

neurologinius bei psichikos sutrikimus, mirtingumą, imuniteto ir hematologinių parametrų

pablogėjimą.

9

Šiuo metu Lietuvoje įvykdomos pastatų renovacijos, naujų pastatų statybos bei esamo būsto

kokybės įvertinimą nėra įtraukti su sveikata susiję kriterijai. Daţniausiai vertinami tik energinio

efektyvumo rodikliai. Nustatant būsto vertę, neatsiţvelgiama į teritorijos, kurioje yra būstas

uţterštumą, sveikatos rizikos veiksnius bei paties būsto kokybę. Įsigydami ir (arba) nuomodami

būstą gyventojai negauna pilnos informacijos apie būsto kokybę bei apie teigiamas ar neigiamas

būsto ypatybes vertinant jas sveikatos poţiūriu. Naudojantis sukurtu modeliu gyventojai, verslo

atstovai, valstybės ir savivaldybių institucijos galės objektyviau vertinti būsto kokybę,

atsiţvelgiant į sveikatos aspektus bei skatinti sveikatai palankaus būsto plėtrą (Nacionalinio

sveiko būsto... 2013).

Pasaulio sveikatos organizacija 2006 metai parengė ataskaitą, kurioje nagrinėjama būsto ir

sveikatos apsaugos reglamentavimas skirtingose Europos valstybėse: Italijoje, Anglijoje,

Portugalijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Olandijoje. Atlikus analizę, pastebimas yra

didelis teisinio reguliavimo lygis, tačiau kiekvienoje šalyje yra skirtingas teisinis būsto

reglamentavimas. Ataskaitoje paţymima, kad skirtingi būsto standartų tipai ir formuluotės, kurie

yra dėl skirtingų problemų arba aplinkybių, gali būti skiriami į dvi grupes: kiekybinius ir

kokybinius. Kiekybiniams standartams priskiriami tokie standartai, kurie apibrėţia tam tikras

būsto savybes (pavyzdţiui: kriauklė, virtuvės reikmenys ir pan.). Kokybiniai standartai apibrėţia

būsto savybių vertinimą projektavimo metu ir būsto atitikimą vartotojo poreikiams, siekiant

sumaţinti susiţalojimų ir sveikatos sutrikimų riziką.

Anglijoje sveiko būsto reglamentavimas yra skirtingas. Šioje šalyje sukurta vertinimo sistema

(Housing Health and Safety Rating System) tapo alternatyva būsto ir sveikatos tinkamumo

standartams. Sistema sukurta vadovaujantis potencialios rizikos, susijusios su projektavimo ir

statybos trūkumais, sveikatai ir saugumui vertinimu. Pavyzdţiui, anksčiau Anglijoje buvo

reglamentuojamas gyventojų skaičius pagal kambarių skaičių ir būsto dydį. Tačiau priėmus

naująjį standartą, šis ribojimas nėra taikomas. Dabar vertinamo metu atsiţvelgiama į perpildytos

erdvės (būsto) poveikį sveikatai.

Anglijos būsto saugos ir sveikatos vertinimo sistema suskaidyta į keturias dalis: fiziologinius

reikalavimus būstui; psichologinius reikalavimus būstui; reikalavimus apsaugai nuo infekcijų;

reikalavimus apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų. Vertinimo sistemą sudaro 29 kategorijos:

Fiziologiniai reikalavimai:

1. Drėgmė ir pelėsis

2. Per didelis šaltis

3. Per didelis karštis

4. Asbestas ir dirbtiniai mineraliniai pluoštai

5. Biocidai

6. Anglies viendeginis ir kuro degimo produktai

7. Švinas

8. Radiacija

9. Nesudegusios dujos

10. Lakieji junginiai

Psichologiniai reikalavimai:

11. Perpildyta erdvė

12. Įsibrovėliai

13. Apšvietimas

14. Triukšmas

Apsauga nuo infekcijų:

15. Buities higiena, parazitai ir atliekos

16. Maisto sauga

17. Asmens higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija

18. Vandentiekis

Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų:

19. Pavojus parkristi vonioje ir pan.

10

20. Pavojus parkristi ant lygių paviršių ir pan.

21. Pavojus nukristi nuo laiptų ir pan.

22. Pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą

23. Elektros keliami pavojai

24. Gaisras

25. Liepsna, karšti paviršiai ir pan.

26. Sutrenkimų ir suspaudimų pavojus

27. Sprogimai

28. Patogumų vieta ir funkcionavimas ir pan.

29. Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

Išanalizavus Anglijos būsto saugos ir sveikatos vertinimo sistemą, buvo sukurtas nacionalinio

sveiko būsto sertifikavimo modelis. Šį modelį sudaro dvi pagrindinės dalys: bazinis visuomenės

sveikatos rizikos veiksnių vertinimas ir visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimas pagal

uţsienio šalių patirtį.

Pirmame skyriuje aprašomas Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės

modelis. Remiantis atlikta pasauline šios srities literatūros (Guidance for Landlords… 2006,

Operating Guidance… 2004, English Housing… 2010, Living in Wales Survey 2006, Wales -

Housing… 2011, S. Battersby 2011, Scottish House… 2013, M. Davidson et al. 2010) ir sveiko

būsto modelių (W. F. Schoenwetter 1997, M. Mahdavinejad ir S. Mansoori 2012, P. G. Berg

2004, P. Howarth ir A. Reid 2000, P. Baker Laporte et al. 2003, M. Hayashi et al. 2001, A. M.

Hashim ir S. Z. M. Dawal 2012, J. Csóka et al. 1993, A. Kaklauskas et al. 2012, Office of the

Deputy Prime... 2006, HHSRS worked examples 2007a, 2007b, 2007c) analize, buvo sukurtas

šis modelis. Pagrindiniai Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelio tikslai:

tobulinti gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymą (sukurti Sveiko

būsto daugiakriterinės analizės sistemą);

parengti gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimo

priemones (sukurti Rekomendacijų pateikimo modelį).

Pirmame skyriuje aprašomos atliktos uţsienio šalių sveiko būsto sertifikavimo modelių

analizės. Antrame ir trečiame skyriuose aprašomas Sveiko būsto gyvavimo proceso

kompleksinės analizės modelis ir daugiakriterinės analizės metodai ir Sveiko būsto

daugiakriterinės analizės sistema. Remiantis atlikta pasauline šios srities literatūros (Office of the

Deputy Prime… 2006, HHSRS worked examples 2007a, 2007b, 2007c, Operating Guidance…

2004, Enforcement Guidance 2006, CIEH guidance on… 2011, M. Davidson et al. 2010),

ekspertinių (J. A. Botia et al. 2012, S. Soyguder ir A. Hasan 2009), sprendimų paramos (A.

Ahmed et al. 2011, O. Körner ir G. Van Straten 2008), intelektinių (F. Chlela et al. 2009, D. S.

Parker 2009, L. Wang ir J. Gwilliam 2009, S. Thiers ir B. Peuportier 2008, G. S. Yakubu 1996)

ir ţinių (H. Matsumoto ir S. Toyoda 1994, P. Fazio et al. 1989) sistemų analize bei antrajame

skyriuje pateiktais metodais, buvo sukurta Sveiko būsto daugiakriterinės analizės (SEBDA)

sistema. Ši sistema sudaryta iš duomenų bazės ir duomenų bazės valdymo sistemos, modelių

bazės ir modelių bazės valdymo sistemos, vartotojo sąsajos (3.1 pav.). SEBDA sistema įvertina

pagrindinių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių (aplinkos oro kokybės, aplinkos triukšmo,

nejonizuojančios spinduliuotės, patalpų oro kokybės, šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato)

kokybės) įtaką sveikatai. Artimiausiu metu į SEBDA sistemą duomenys bus suvedami ir

rezultatai išvedami viešo naudojimo internetiniame puslapyje. Vartotojų įvesti duomenys ir

skaičiavimo rezultatai bus saugomi duomenų bazėse. Ketvirtame skyriuje pateiktas bazinis

visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimas. Penktame skyriuje pateikta sistemos vartotojo

instrukcija. Ataskaitą parengė: Artūras Kaklauskas, Pranas Baltrėnas, Mark Seniut, Raimondas,

Grubliauskas, Eglė Zuokaitė, Mantas Pranskevičius, Vaidotas Trinkūnas, Audrius Banaitis, Lina

Bartkienė, Justas Čerkauskas, Ieva Jackutė. Ataskaitos rengėjai yra labai dėkingi Nacionalinės

visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorijos darbuotojams uţ vertingas pastabas ir pasiūlymus

vykdant projektą.

11

1. UŢSIENIO ŠALIŲ SVEIKO BŪSTO SERTIFIKAVIMO

MODELIŲ ANALIZĖS

1.1. Aktualumas

Būsto kokybė turi didelę įtaką gyventojų sveikatai ir saugumui. Daug sveikatos problemų yra

tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su būstu, pradedant nuo statybai naudotų medţiagų,

sumontuotos įrangos ir baigiant dydţiu bei planu. Būstas kiekvienam ţmogui yra svarbus ir

psichologiniu atţvilgiu, nes tai vieta, kur galima pailsėti nuo dienos darbų. Tinkamas būstas – tai

ne vien stogas virš galvos. Tinkamas būstas apima privatumo apsaugą, fizinę ir psichologinę

gerovę, padeda būsto gyventojų socialinės integracijos vystymuisi. Taip yra, kad ţmonės,

gaunantys maţesnes pajamas, gyvena blogesniame būste. Todėl kova su skurdu – viena

svarbiausių būsto politikos sudedamųjų dalių, kuri realizuojama specialiomis būsto programomis

arba specialia ekonomine politika.

Sveikas būstas – sąvoka, apimanti skirtingus veiksnius, darančius poveikį būsto ir būsto

aplinkos kokybei. Sveikas būstas – tai ne specialiai sukurtas namas, bet gyventi specialiai skirta

vieta, atitinkanti gyventojų poreikius.

Įvertinus būstui keliamus uţdavinius tenkinti įvairius reikalavimus, galima teigti, kad būstas

yra kompleksinis statinys, kuris negali būti apribojamas tik fizine konstrukcija. Todėl Pasaulio

sveikatos organizacija (angl. World Health Organisation) būsto sąvoką pateikia kaip modelį,

sudarytą iš keturių dalių: fizinės pastato struktūros, buto gyventojų (šeimos ir pavienių asmenų),

pastatą supančios aplinkos ir kaimynų bendruomenės. Taip pat svarbu, kad kiekvienas iš keturių

elementų turi galimybę daryti įtaką individo sveikatai veikdamas fiziniais, psichologiniais ar

socialiniais veiksniais. Visi šie elementai yra tarpusavyje susiję. Todėl būsto tinkamumas

priklauso nuo deramos visų keturių elementų prieţiūros ir būklės. Jei šis reikalavimas

tenkinamas, yra patenkinti psichologiniai ir fiziniai būsto gyventojų poreikiai. Savaime

suprantama, kad būsto kokybė tiesiogiai susijusi tiek su individo, tiek su visos visuomenės

sveikata.

Sveikata – ne vien ligų nebuvimas. Tai ir fizinė, psichologinė bei socialinė gerovė.

Būstas – pastatas, aplinkas, artimiausia aplinka ir bendruomenė.

Visuomeninės sveikatos tikslas – suteikti sąlygas, kuriomis ţmonės gali būti sveiki.

Bet koks būstas turi sudaryti saugią ir sveiką aplinką bet kuriam potencialiam gyventojui arba

lankytojui (English Housing Health and Safety Rating System 2004: 4). Ši būsto standarto

nuostata skiriasi priklausomai nuo Europos šalies, bet būsto standartuose vis daugiau dėmesio

skiriama sveiko ir saugaus būsto propagavimui ir uţtikrinimui.

Pasaulio sveikatos organizacijai atlikus skirtingų šalių būsto standartų apţvalgą buvo

nustatyta, kad:

- Sveikatos sektorius nėra pagrindinis kuriant ir įgyvendinant nuostatas, siejamas su būsto

ir sveikatos reguliavimu.

- Sudarant reglamentuojančius dokumentus daţnai nėra bendradarbiavimo tarp skirtingų

sektorių.

- Kiekviena šalis turi savo prioritetų ir savo specifiką kuriant reglamentuojančius

dokumentus. Tarptautinis bendradarbiavimas šiame sektoriuje labai maţas arba jo visai

nėra.

- Kokiu lygiu privalomi ir kaip įgyvendinami reikalavimai, skiriasi priklausomai nuo

šalies.

- Tuo pačiu klausimu skirtinguose standartuose nurodomi skirtingi dalykai.

Pasaulio sveikatos organizacija 2006 m. parengė ataskaitą, kurioje nagrinėjamas būsto ir

sveikatos apsaugos reglamentavimas skirtingose Europos valstybėse: Italijoje, Anglijoje,

Portugalijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Olandijoje.

12

Atsiţvelgiant į ataskaitai rengti surinktos informacijos analizės rezultatus, buvo padarytos

svarbios išvados.

Nagrinėtose šalyse būstą reguliuoja skirtingi reglamentuojantys dokumentus. Visose šalyse

teisinio reguliavimo lygis yra aukštas: pradedant nuo rinkos reguliavimo ir baigiant techniniu

normavimu bei medicininiu monitoringu. Todėl nėra tikslinga analizuoti kiekvieną sritį, o

pasirinkta kiekvienos šalies atstovų apklausa. Kadangi informacijos rinkimas buvo paremtas

didelės apimties klausimynais, kuriuos pildė skirtingų institucijų atstovai, klausimai skirtingų

institucijų atstovų daţnai buvo suprantami skirtingai. Todėl surinkta informacija negali būti

oficiali tam tikros šalies pozicija būsto ir sveikatos reglamentavimo klausimais, ji sudaro

apibendrintą šios srities vaizdą tam tikrose Europos šalyse.

Kadangi informacija, gauta iš skirtingų Europos šalių, buvo apibendrinta, galima padaryti

pagrindines išvadas, paremtas dideliu informacijos kiekiu. Apţvalga suteikia galimybę nustatyti

svarbiausius dalykus, siejamus su būsto ir sveikatos klausimų reglamentavimu. Esminiai dalykai

yra reglamentavimo lygis, standartai, vietinis ar regioninis lygis; statybos būdas; esami ir nauji

pastatai; miestas ir kaimas; socialiniai pokyčiai; reikalavimų įgyvendinimas (World Health

Organization 2006).

Reguliavimo lygis

Norint sukurti sveiko būsto sąlygas, reglamentuojantys dokumentai skiriami į tris grupes,

kurios neprieštarauja viena kitai: gali būti nustatoma būsto statyboje ir aplinkoje naudojamų

medţiagų kokybė (pavyzdţiui, medţiagos be asbesto), paties pastato kokybė (pagrindiniai

patogumai, pvz., kambarių dydis ir išdėstymas ir pan.), taip pat būsto ir jo priklausinių

naudojimas ir prieţiūra.

Viena pagrindinių reguliavimo sričių visuose standartuose – būstui statyti naudojamos

statybinės medţiagos. Reguliavimas gali būti taikomas tiek pastatams, tiek jų priklausiniams,

siekiant išvengti nuodingųjų medţiagų naudojimo.

Politikos tikslas siejamas su pavojaus sveikatai uţkirtimu, naudojant statybines medţiagas, ir

gali būti įgyvendinamas skirtingu lygiu. Gali būti nustatyta kokybės kontrolė. Tačiau jei

visuomenės sveikatos rizika yra gana didelė, gali būti taikomas visiškas arba dalinis

uţdraudimas.

Kokybės kontrolė vykdoma siekiant uţtikrinti saugių statybinių medţiagų naudojimą būstui

statyti. Yra skirtingų taikymo būdų, pvz., sertifikatų išdavimas, techniniai standartai ir pan.

Pavyzdţiu, Italijoje nėra nustatyta atskirų reikalavimų būsto statybai, bet reikalavimai keliami

sertifikuojant statybos gaminius, kai nustatomos naudojamų medţiagų charakteristikos.

Techninis normavimas gali būti atliekamas atsakingų institucijų arba profesinių organizacijų

(Italijoje vandens šildymo sistemos turi būti suderintos su techniniais reikalavimais, kuriuos

nustato Italijos dujų komitetas, priklausantis Italijos nacionaliniam standartų institutui).

Statybinių medţiagų draudimai nėra vienodi visose šalyse, išskyrus tuos atvejus, kai galioja

Europos Sąjungoje taikomi apribojimai. Pavyzdţiui, nė vienas apribojimas, taikomas Olandijoje,

nėra taikomas Italijoje. Tačiau bendras asbesto uţdraudimas Europos Sąjungoje, buvo

patvirtintas visose jos šalyse, nepaisant to, kad įgyvendinimo datos svyruoja nuo 1992 metų

Anglijoje iki 2005 metų Olandijoje.

Draudimas naudoti tam tikrus produktus ar sudedamąsias dalis gali būti dalinis arba tam

tikroms sritims. Vengrijoje šviną draudţiama dėti į daţus, bet jis nedraudţiamas vamzdynuose,

įvertinant pagrindinį pavojaus šaltinį arba pagrindinę naudojimo sritį. Tačiau visiškai

draudţiamas asbestas. Šis draudimas įsigalioja nuo 2005 m. ir galioja visoje Europos Sąjungoje.

Taigi apribojimai gali būti taikomi tam tikram naudojimo pobūdţiui, taip pat gali būti

skiriamas profesionalus ir visuomeninis naudojimas. Pavyzdţiui, Lietuvoje asbesto naudojimas

yra draudţiamas ne profesinėje srityje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo

28 d. nutarimą Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo

ribojimo“ (Ţin., 1998, Nr. 88-2424; 2000, Nr. 37-1035; 2002, Nr. 9-311). Reglamentuojamų

13

statybos produktų sąraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-

628 (Ţin., 2012, Nr. 89-4665), nurodomi statybinių produktų privalomi rodikliai, o visuomenės

sveikatos reikalavimai statybos produktams yra pateikiami Lietuvos higienos normoje HN

105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medţiagos“ (Ţin., 2004, Nr.

182-6745).

Statybinių medţiagų kokybės kontrolė įgyvendinama skirtingų reglamentuojančių dokumentų

(pradedant visuomenės sveikata ir baigiant rinkos reguliavimu). Skirtingos valstybinės įstaigos

priima skirtingus sprendimus dėl šių apribojimų įgyvendinimo. Tačiau bendruoju atveju uţ

sveikatos prieţiūrą atsakingos institucijos nėra atsakingos uţ įgyvendinimą.

Pavyzdţiui, Italijoje Prezidento dekretu 21/4/1993 statybinių medţiagų naudojimo prieţiūrą

vykdo Industrijos ministerija, profesinės organizacijos, Vidaus reikalų ministerija, Visuomeninių

reikalų ministerija, kiekviena pagal savo veiklos sritį. Portugalijoje reglamentuojančių

dokumentų sudarymas ir įgyvendinimas priklauso Ekonomikos ir inovacijų ministerijos

kompetencijai.

Visose analizuotose šalyse naujuose statiniuose negali būti naudojamos bendrai draudţiamos

tam tikros statybinės medţiagos, tačiau tam tikrais atvejais, be draudimo naudoti tam tikras

medţiagas, gali būti taikomas ir reikalavimas eliminuoti nurodytas medţiagas iš jau esančių

pastatų dėl kylančios didelės rizikos sveikatai.

Būstas apima pastatą ir aplink jį esančią aplinką, kurie kartu turi prisidėti prie sveikatos ir

saugumo. Pastato aplinka turi suteikti galimybę nesunkiai pasinaudoti pagrindinėmis

paslaugomis ir atviromis erdvėmis.

Nepaisant to, kad miestų planavimo dokumentai galioja kiekvienoje šalyje, uţmiesčio pastatų

įrangą apibrėţia tik keletas dokumentų. Kai reglamentuojamas visuomeninio transporto

organizavimas arba pagrindinių paslaugų prieinamumas, visa tai įtraukiama į urbanizavimo

planus, uţ kuriuos atsakinga vietinė valdţia.

Pavyzdţiui, Emilia-Romagna regione Italijoje vietinis reglamentavimas teritorijų planavimo

dokumentuose nurodo, kad visi esami ir nauji pastatai turi būti aprūpinti adekvačia

infrastruktūra, apimančia kelius, pėsčiųjų dalis ir erdves, visuomeninį transportą ir stotis, bet joks

minimalus standartas nenustatomas.

Gali būti nustatomi specialūs reikalavimai, pavyzdţiui, Lietuvoje nustatomas maksimalus

atstumas nuo kiekvieno pastato iki visuomeninio transporto stovėjimo aikštelės, kuris miesto ir

gyvenviečių rajonuose sudaro nuo 500 iki 800 m priklausomai nuo gyventojų koncentracijos

teritorijoje.

Urbanistiniai planai taip pat gali nustatyti proporcijas tarp gyvenviečių, visuomeninių ir

pramoninių teritorijų (Italijoje įstatymiškai nustatyta, kad vienam gyventojui turi būti skirta

18 kv. m ploto visuomeninei veiklai: 4,5 kv. m – mokymuisi, 2 kv. m – įrangai, siejamai su

populiaria veikla, 9 kv. m – parkams, ţaidimų aikštelėms ir sportui, 2,5 kv. m – automobiliams

statyti).

Siekiant populiarinti sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, pastatai turi būti suprojektuoti ir

tokios struktūros, kad būtų pakankamai ploto, šviesos, šilumos ir ventiliacijos.

Norint patenkinti šiuos poreikius, būsto politika gali būti taikoma pastato struktūrai arba

pagrindinėms paslaugoms.

Pagrindinės paslaugos ir privalumai, pvz., skalbimo įranga arba maisto sandėliukas, yra

privalomi dalykai naujuose pastatuose, o kai tai siejama su svarbiais higienos reikalavimais

(pavyzdţiui, įrengta vonia ar sanitarinėmis patalpomis), reglamentavimas galioja tiek naujiems,

tiek seniems pastatams.

Pastatų projektai ir struktūra gali būti reglamentuojami siekiant padaryti pastatus pasiekiamus

tokioms specialioms vartotojų grupėms, kaip vaikai, pagyvenę ţmonės arba neįgalieji.

Pasiekiamumo kriterijus daţnai siejamas su specialiomis patalpomis (voniomis, sanitarinėmis

patalpomis, virtuvėmis). Bendruoju atveju nėra jokių specialių reikalavimų vyresniems

ţmonėms.

14

Egzistuoja tik keletas dokumentų, reglamentuojančių pastato naudojimo pobūdį. Šioje srityje

labai svarbi yra informacija ir suvokimą gerinančios priemonės. Pavyzdţiui, siekiant uţkirsti

galimybes apsinuodyti CO, Italijoje kiekvienais metais organizuojamos informacinės

kampanijos, kurių tikslas – informuoti ţmones apie teisingą su degimu susijusių prietaisų

prieţiūrą ir taršos simptomų nustatymą.

Kalbant apie pastatų prieţiūrą, įstatymiškai savininkams ir bendrasavininkiams suteikiami tik

pagrindiniai įpareigojimai ir tik išimtiniais atvejais įpareigojimai dalijami tarp savininko ir

nuomininko.

Pastatų prieţiūrą apibrėţiantys dokumentai yra labai svarbūs daugiabučiams pastatams, kur

reikia gerai apibrėţti bendrųjų patalpų ir įrangos prieţiūrą (World Health Organization 2006).

Standartai

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje paţymima, kad skirtingi būsto standartų tipai ir

formuluotės siejami su skirtingomis problemomis arba aplinkybėmis ir gali būti skiriami į dvi

grupes: kiekybinius ir kokybinius. Kiekybiniams standartams priskiriami tie, kurie apibrėţia tam

tikras savybes, kuriomis turi arba neturi pasiţymėti būstas (pavyzdţiui, kriauklė, virtuvės

reikmenys ir pan.). Kokybiniai standartai apibrėţia tai, kas turi būti įvertinta projektuojant arba

vertinant būsto savybes norint sumaţinti su būstu siejamą pavojų sveikatai arba saugumui.

Kiekybiniai reikalavimai gali būti įgyvendinami sąlygiškai neapmokyto personalo, yra gana

nebrangiai įgyvendinami ir skirti naujiems pastatams. Nepaisant to, šie standartai turi ir tam tikrų

trūkumų – jie yra sunkiai atnaujinami ir papildomi, orientuoti į pastatus ir sunkiai pritaikomi

esamam būsto fondui. Kita vertus, kokybinių standartų privalumas tas, kad jie gali būti orientuoti

į ţmones, lengvai atnaujinami, taikomi specialiai apmokytų ţmonių. Jie yra idealūs esamam

būstui. Tačiau dėl specialiai parengtų darbuotojų poreikio juos įgyvendinti šių standartų

įgyvendinimas yra brangus, jie ne visiems gerai suprantami.

Minimalūs kiekybiniai standartai (kambarių dydis, langų dydis ir pan.) yra nustatyti praktiškai

visose Europos šalyse nepaisant to, kad standartai skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdţiui,

reglamentavimas, siejamas su apsauga nuo iškritimo pro langą, visose šalyse turi vienodą

paskirtį, bet siejamas su visiškai skirtingais standartais.

Visiškai skirtingai standartai įgyvendinami Anglijoje, kur sukurtoji vertinimo sistema

(Housing Health and Safety rating system) tapo alternatyva būsto ir sveikatos tinkamumo

standartams. Sistema sukurta vadovaujantis potencialios rizikos sveikatai ir saugumui vertinimu,

siejamu su tam tikrais būsto trūkumais vertinant būsto projektavimo ir statybos trūkumus.

Pavyzdţiui, kalbant apie apsaugą nuo būsto perpildymo, kas buvo būdavo Anglijoje, buvo

nustatyta riba. Ja nustatomas didţiausias gyventojų skaičius tam tikram kambarių skaičiui ir

būsto dydţiui. Tačiau priėmus naująjį standartą ši riba daugiau nėra taikoma, o vertinimas

atliekamas vaduojantis naująja vertinimo sistema, pagal kurią vertinamas poveikis sveikatai

kiekvienu būsto perpildymo atveju atskirai.

Kai kuriais atvejais reguliavimas siejamas su tam tikra pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą

(pavyzdţiui, Italijoje nustatyta, kad vidaus temperatūra šaltuoju metų laiku turi siekti 18–20

laipsnių Celsijaus) arba su tam tikrais reikalavimais, nustatytais projektui (pavyzdţiui,

Vokietijoje projektuojamo pastato langai turi būti ne maţiau nei 90 cm nuo ţemės arba 80 cm

nuo ţemės, jei pastato aukštis maţesnis nei 12 m).

Europos institucijos skirstomos į nacionalines, regionines ir vietines administravimo

struktūras, kurios skirtingose šalyse gali turėti skirtingus įgaliojimus, finansinius išteklius ir pan.

Per pastaruosius metus, vadovaujantis ES politika, skatinama vietinė autonomija.

Kai kurios Europos šalys vadovaujasi federaline sistema (pavyzdţiui, Vokietija), o kitose

šalyse yra bendra sistema (pavyzdţiui, Lietuvoje, Vengrijoje, Olandijoje ir Italijoje). Bendrą

sistemą naudojančiose šalyse geografinių administracinių vienetų skaičius nėra vienodas ir

įvairiose šalyse yra skirtingas (nuo vieno Lietuvoje iki trijų Italijoje ir dviejų kitose minėtose

šalyse). Taip pat skiriasi ir decentralizavimo lygis.

15

Šie organizavimo skirtumai gali lemti skirtumus tarp to, kaip būsto ir sveikatos

reglamentavimas nustatomas ir įgyvendinamas. Pavyzdţiui, Anglijos Velsas ir Šiaurės Airija turi

maţesnes galimybes, kurias įgyvendina asamblėjos – jie turi pritaikyti būsto standartus tik su

minimaliais pakeitimais. Škotijoje egzistuoja kitokia teisinė sistema ir kiti būsto standartai.

Centrinė vyriausybė pateikia pradinius reikalavimus, naudojamus visoje Anglijoje, o vietinė

administracija tiria ribotas galimybes nukrypti nuo šių standartų rengiant vietinius standartus.

Nedidelė dalis standartų apibrėţiami kaip nacionaliniai. Pavyzdţiui, Olandijoje prieš 1992

metus vietinė administracija turėjo atskiras reglamentavimo sistemas, sietinas su tais pačiais

subjektais. Nuo 1992 m. yra nacionaliniai reikalavimai.

Kai kuriose šalyse tik nedidelė dalis standartų atskiruose regionuose gali skirtis. Italijoje

savivaldybės atsakingos uţ higienos ir statybos reikalavimų nustatymą. Šie reikalavimai iš dalies

paremti nacionaliniu reguliavimu (tai yra ne teisinis apibrėţimas, bet techniniai standartai), bet

jie nebūtinai atitinka visus standartų reikalavimus ir įgyvendinimo lygius.

Daug grieţtesni reikalavimai gali būti taikomi siekiant apsaugoti tam tikrus regiono

ypatumus.

Italijoje, pavyzdţiui, planuojant ţemės naudojimą pagal nacionalinius teisės aktus nustatyta,

kad kiekvienas individas turi būti aprūpintas 18 kv. m visuomeninės paskirties plotu. Šiam

standartui įgyvendinti vietinei administracijai suteikta 20 metų. Naujoviškas regioninis

reglamentavimas įdiegtas siekiant, kad kiekviena bendruomenė galėtų nustatyti priimtiniausius

standartus siekdama atitikti konkrečius poreikius ir populiarinti urbanistinį vystymąsi ir

kiekvieno individo gyvenimo kokybę.

Net jeigu atsakomybės lygis gali skirtis priklausomai nuo teisinės ir administracinės

struktūros šalyje, savivaldybės, kurios yra aukščiausias vietinės administracijos lygmuo,

visuomet turi vaidinti svarbų vaidmenį kontroliuojant ir uţtikrinant reglamentus, siejamus su

higiena (pavyzdţiui, vietinė administracija atsako uţ gatvių ir bendrojo naudojimo plotų

valymą).

Aukštesnio lygio administracija (kaip regioninė) planuoja ir kuria reglamentuojančius

dokumentus arba vadovus (World Health Organization 2006).

Pastatų tipai

Reguliavimas gali skirtis priklausomai nuo pastato tipo (pavyzdţiui, vienbučiai ir

daugiabučiai pastatai), nuo nuosavybės (nuomininkas ar savininkas), nuo to, privatus ar

socialinis būstas.

Pagrindinis vienbučio ir daugiabučio pastato skirtumas – bendra įranga, kambariai ir erdvės.

Todėl reikalinga speciali tvarka, reglamentuojanti tokių bendrų erdvių naudojimą ir prieţiūrą.

Tačiau tokia tvarka nėra sisteminga. Pavyzdţiui, Olandijoje arba Vokietijoje nėra specialiai

reglamentuojama bendrų patalpų prieţiūra. Tarp nuomininko ir savininko turi būti sudaryta

civilinė sutartis, kurioje numatoma, kaip prieţiūra bus atliekama.

Šalyse, kuriose reglamentuojama bendrų patalpų prieţiūra, uţ ją atsako savininkas arba

bendrasavininkiai, bet galimas ir tam tikras atsakomybių pasidalijimas. Pavyzdţiui, Italijos

standarte, reglamentuojančiame higieną, nurodoma, kad „savininkai, nuomininkai ir bet kas,

įvardytas kaip bendrų plotų ir įrangos naudotojas, yra bendrai atsakingi uţ valymą“.

Be šių specialių reglamentų, nėra nustatyta esminių bendrai naudojamos įrangos skirtumų tarp

vienbučių ir daugiabučių pastatų prieţiūros.

Kalbant apie socialinį būstą, taikomi keli specialūs standartai. Pavyzdţiui, Vokietijoje galioja

standartas, reglamentuojantis minimalų pastato patalpų plotą, tenkantį tam tikram gyventojų

skaičiui socialiniame būste, bet ne gyvenamuosiuose pastatuose bendrai.

Būstas suvokiamas kaip privati erdvė. Dėl šios prieţasties daţnai sunku valstybės

administracijos darbuotojams kištis į būstą reglamentuojančius klausimus tuomet, kai pastatas

uţimtas savininkų. Taip pat yra skirtumas tarp daugiabučių namų ir socialinio būsto.

16

Anglijoje administracija gali patekti į kiekvieną nesaugų pastatą, kuris neatitinka minimalių

standartų, net jei šis pastatas yra uţimtas savininko. Priešingai yra Vokietijoje, kur

dokumentuose, reglamentuojančiuose nesaugius pastatus, numatyta nuomininkų apsauga.

Administracijos darbuotojai negali pateikti į pastatą, jei pavojus kyla tik jo savininkui.

Italijoje reikalavimai dėl apribojimų yra regionų prerogatyva. Pavyzdţiui, Emilia-Romagna

regione tik bendrieji vandens telkiniai gali būti priverstinai uţdaromi vadovaujantis 1991 m.

susitarimu. Privačių vandens telkinių naudojimas nereglamentuojamas (World Health

Organization 2006).

Nauji ir seni pastatai

Reikalavimai daţnai taikomi naujiems pastatams, bet kai kuriais atvejais jie gali būti taikomi

ir seniems. Minimalūs standartai ir pagrindinės higienos taisyklės, pvz., vonia, sanitarinė įranga,

visuose pastatuose paprastai taikomi ir seniau pastatytiems pastatams.

Nesant reglamento taikyti kai kuriuos reikalavimus seniems pastatams, juos taikyti esamiems

statiniams bus privalu tam tikromis sąlygomis (pavyzdţiui, reikalavimai, siejami su pastato

pasiekiamumu senyvo amţiaus arba neįgaliems ţmonėms Lietuvoje).

Sąvokos „esamas pastatas“ ir „naujas pastatas“ skirtingose šalyse interpretuojami nevienodai.

Pavyzdţiui, Anglijoje nuo to momento, kai pastatas yra uţbaigtas, jis tampa „esamu“.

Portugalijoje „naujas“ pastatas apibrėţiamas kaip pastatas, pastatytas po 1951 metų (World

Health Organization 2006).

Taikymo sritys

Būsto ir sveikatos politikos tikslas – reguliuoti visų arba tam tikrų ţmonių grupių gyvenimo

sąlygas, pvz., tam tikro amţiaus grupių arba asmenų, turinčių fizinę negalią.

Būsto ir sveikatos politika taip pat gali būti orientuota į pastatų naudojimą ir socialinius

aspektus.

Praktiškai visose nagrinėtose šalyse gyventojų amţius nėra kriterijus, lemiantis pastato

taikymo pobūdį. Tik Lietuvoje nustatomi specialūs reikalavimai dėl pastatų pasiekiamumo

vyresnio amţiaus ţmonėms. Reglamentas apie pastatų pasiekiamumą neįgaliems ţmonėms yra

priimtas daugelyje šalių – Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lietuvoje. Anglija pritaikė specialius

reikalavimus. Šie reikalavimai gali būti tokie:

Taikomi tik daugiabučiams pastatams. Paprastai jie skirti tam tikroms grupėms.

Pavyzdţiui, Italijoje pastatai, kuriuose yra daugiau nei trys aukštai, turi būti pritaikyti

neįgaliems ţmonėms; Vokietijoje pagal Berlyne galiojančią tvarką nustatyta, kad visi

pastatai, kuriose yra daugiau nei du būstai, turi turėti bent vieną būstą, pritaikytą

neįgaliesiems.

Tik naujiems pastatams (pvz., Olandijoje) arba naujiems ir esamiems pastatams, jei reikia

svarbių atnaujinimų (Lietuvoje ir Italijoje), arba visiems naujiems ir esamiems pastatams

(Vokietijoje).

Taikomi visuomeniniams pastatams kur kas daţniau nei privatiems.

Kai kurios šalys, pvz., Anglija, įsteigė tokio finansavimo sistemą, kurio tikslas – pritaikyti

pastatus juose gyvenantiems neįgaliesiems.

Tuo pat būdu sprendimai, siejami su persikraustymu ar iškeldinimu, siejami su tam tikromis

grupėmis ir skiriasi įvairiose šalyse. Pavyzdţiui, Lietuvoje ir Italijoje nustatytos priemonės,

neleidţiančios iškeldinti iš būsto socialiai paţeidţiamų asmenų. Italijoje socialiai paţeidţiamais

asmenimis laikomi tie, kurių šeimoje yra asmenų, vyresnių nei 65 metai, arba turinčių didelę

negalią, arba neturinčių kito būsto ar pajamų, leidţiančių išsinuomoti kitą būstą. Lietuvoje

reglamentai daugiau nukreipti į šeimas su vaikais ir taikomi tik tuo atveju, jei Vaikų teisių

apsaugos tarnyba nurodo, kad toks iškeldinimas paţeidţia vaiko interesus (World Health

Organization 2006).

17

Kaimas – miestas

Bendruoju atveju reglamentai galioja tiek kaimo, tiek miesto vietovėms. Kai kuriais atvejais

esti tam tikrų skirtumų, bet jie siejami su esamomis arba nesamomis viešosiomis paslaugomis.

Pagrindinis pavyzdys – prijungimas prie bendrosios nuotekų sistemos, kuris privalomas

visose nagrinėtose šalyse, išskyrus Portugalijos ir Olandijos kaimo vietoves, jei bendroji nuotekų

sistema yra pernelyg toli.

Taigi skirtumai tarp kaimo ir miesto yra siejami daugiau su techninėmis galimybėmis

įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, o ne su pačiais reikalavimais iš principo (World Health

Organization 2006).

Socialiniai pokyčiai

Būsto ir sveikatos reglamentavimas turi įvertinti specifinius socialinius pokyčius,

privatizavimo procesą būsto sektoriuje, siejamą su tam tikrais politiniais pokyčiais. Dėl šių

pokyčių dalyje nagrinėtų šalių 80–90 % būstų yra privatūs (Lietuva, Vengrija). Kitose šalyse

imigracijos procesai ir etninės maţumos su skirtingais gyvenimo įpročiais lemia nacionalinės

būsto ir sveikatos politikos pokyčius.

Visuomenės poreikiai keičiasi kartu su socialiniais, ekonominiais ir aplinkos pokyčiais.

Pavyzdţiui:

visuomenės senėjimu;

temperatūros ekstremumų padaţnėjimu;

nuolatiniu energijos kainos didėjimu.

Dabartiniu metu daugeliu atvejų reguliuojamas šilumos tiekimas, o ne būsto prieinamumas

vyresnio amţiaus ţmonėms (World Health Organization 2006).

Poveikio būdai

Atsiţvelgiant į neatitiktį reikalavimams, išskiriami keli poveikio būdai:

Prevenciniai, pagrįsti tam tikra išankstine aprobacija.

Teisminiai, siejami su finansinėmis ar laisvės apribojimo bausmėmis.

Veiksmo, siejami su administracijos veiksmais savarankiškai pašalinant neatitikimus.

Poveikio priemonės skirtingose šalyse nėra vienodos, net jei paţeidimai yra praktiškai

vienodi. Pavyzdţiui, baudos dėl asbesto draudimo nesilaikymo gali būti finansinės (kaip yra

daugelyje nagrinėtų šalių), bet gali būti numatytas ir laisvės atėmimas iki 5 metų (kaip

Vokietijoje).

Be to, poveikio priemonės skiriasi ES lygiu, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu.

Preliminarių įgaliojimų nustatymas – daţniausiai naudojama visuomenės sveikatos ir

saugumo reglamentavimo priemonė.

Reikiama autorizacija gali būti siejama su tam tikros įrangos ar medţiagų naudojimu

(pavyzdţiui, saugumo reikalavimai namų įrangai ir elektros prietaisams). Bet jie gali būti

taikomi ir pačiai pastato konstrukcijai. Pavyzdţiui, Portugalijoje, kur privaloma įrengti

priešgaisrines duris daugiabučiuose pastatuose, joks statybos projektas nėra patvirtinamas tol,

kol tokios durys nėra numatomos.

Ši sistema lemia išankstinę kontrolę, taikomą įrangai ar projektams. Kontrolė atliekama

atitinkamų administracinių institucijų arba deleguojama.

Kalbant apie asbesto uţdraudimą, galimos finansinės priemonės visose nagrinėtose šalyse, bet

suma svyruoja priklausomai nuo šalies ir nuo to, kokia teise vadovaujantis atliekamas

reglamentavimas, net jei šalis yra ta pati.

Be prieš imdamasi nurodytų poveikio priemonių, vietinė administracija turi galimybę atlikti

tam tikrus darbus savo nuoţiūra, jei tai yra būtina.

18

Jei daugiabučiuose pastatuose yra didelių neatitikimų, galinčių paveikti daugelio ţmonių

sveikatą arba saugumą, vietinė administracija gali atlikti reikiamus vertinimus (pavyzdţiui,

Italijoje arba Olandijoje). Jei savininkas nesutinka su pateiktais vertinimais, vietinė

administracija gali atlikti darbus pati (kaip kad yra Italijoje, Anglijoje, Olandijoje), o savininkas

turės atlyginti išlaidas.

Kai kuriose šalyse tai daţnai naudojama sistema (pavyzdţiui, Anglijoje), kai kuriose

(Portugalijoje) tai nėra populiaru.

Įgyvendinant standartus gali būti taikomos skatinimo priemonės savininkui, nuomininkui ar

kitam atsakingam asmeniui. Pavyzdţiui, Vokietijoje ţmonės, negalintys sumokėti uţ vandenį,

elektrą ar dujas, gauna pašalpas. Pašalpos gali būti skiriamos įgyvendinant pastato atnaujinimus,

siejamus su sveikesniu būstu. Jos taikomos beveik visose nagrinėtose šalyse, išskyrus Olandiją ir

Vokietiją, kur ši skatinimo priemonė siejama tik su pastato pagerinimais, būtinais neįgaliesiems.

Paprastai tokios pašalpos įgyvendinamos suteikiant kreditus be palūkanų (World Health

Organization 2006).

1.2. Sveiko ir saugaus būsto vertinimo modelio parinkimas

Vadovaujantis atlikta skirtingų šalių analize sveiko ir saugaus būsto reglamentavimo srityje

darytina išvada, kad sveiką ir saugų būstą reglamentuojantys dokumentai skiriami į tris grupes,

kurios neneigia viena kitos: būsto statyboje ir aplinkoje nustatoma naudojamų medţiagų kokybė

(pavyzdţiui, medţiagos be asbesto arba be švino), gali būti nustatoma paties pastato kokybė (tai

pagrindiniai patogumai: kambarių dydis, išdėstymas ir pan.), taip pat būsto ir jo priklausinių

naudojimas ir prieţiūra.

Lietuvoje sėkmingai taikomi reglamentai, siejami su būsto statyboje ir aplinkoje naudojamų

medţiagų kokybe, pastato kokybe. Kiek maţiau reglamentuojamas pastato naudojimas ir

prieţiūra. Didelę įtaką šioje srityje daro Europos Sąjungos politika ir atitinkami dokumentai.

Analizuojant skirtingų šalių patirtį sveiko ir saugaus būsto uţtikrinimo srityje (Italijos,

Anglijos, Portugalijos, Vokietijos, Lietuvos, Vengrijos ir Olandijos) nustatyta, kad skirtingi

būsto standartų tipai ir formuluotės siejami su skirtingomis problemomis arba aplinkybėmis.

Standartai gali būti skiriami į dvi grupes: kiekybinius ir kokybinius. Šie standartai turi tam tikrų

trūkumų. Kiekybiniams standartams priskiriami tie, kurie apibrėţia tam tikras savybes, kuriomis

turi arba neturi pasiţymėti būstas (pavyzdţiui, kriauklė, virtuvės reikmenys ir pan.). Kokybiniai

standartai apibrėţia tai, kas turi būti įvertinta projektuojant arba vertinant būsto savybes, siekiant

sumaţinti su būstu siejamą pavojų sveikatai arba saugumui. Kiekybiniai reikalavimai gali būti

įgyvendinami sąlygiškai neapmokyto personalo, yra nebrangūs įgyvendinti ir yra skirti naujiems

pastatams. Nepaisant to, šie standartai turi ir tam tikrų trūkumų – jie sunkiai atnaujinami ir

papildomi, orientuoti į pastatus ir sunkiai pritaikomi esamam būsto fondui. Kita vertus,

kokybinių standartų privalumas tas, kad jie gali būti orientuoti į ţmones, lengvai atnaujinami,

taikomi specialiai apmokytų ţmonių. Jie yra idealūs egzistuojančiam būstui. Tačiau dėl specialiai

parengtų darbuotojų poreikio juos įgyvendinti šių standartų įgyvendinimas yra brangus, jie ne

visiem gerai suprantami.

Lietuvoje šiuo metu yra tinkamai nustatyti kiekybiniai reikalavimai, tačiau sveikas ir saugaus

būstas yra daugiausia siejamas su naudojimo ir eksploatacijos etapu, kai tikslinga taikyti

kokybinius standartus. Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Healt Organisation) būsto

sąvoką pateikia kaip modelį, sudarytą iš keturių dalių: pastato fizinės struktūros, buto gyventojų

(šeimos ir pavienių asmenų), pastatą supančios aplinkos ir bendruomenės su visais kaimynais.

Būsto standartuose vis daugiau dėmesio skiriama sveiko ir saugaus būsto propagavimui ir

uţtikrinimui, stengiamasi laikytis nuostatos, kad bet koks būstas turi sudaryti saugią ir sveiką

aplinką bet kuriam potencialiam gyventojui arba lankytojui.

19

Vadovaujantis minėta nuostata buvo kuriami Anglijos sveiko ir saugaus būsto vertinimo

standartai (Housing Health and Safety rating system), kurie tapo kitose šalyse galiojančio būsto

ir sveikatos tinkamumo standartų alternatyva. Sistema sukurta vadovaujantis potencialios rizikos

sveikatai ir saugumui vertinimu, siejamu su tam tikrais būsto projektavimo ir statybos trūkumais.

Sistema buvo kuriama įvertinant naujausias sveiko ir saugaus būsto uţtikrinimo tendencijas. Jos

paţangumą rodo tai, kad ji ne tik sėkmingai taikoma Anglijoje, bet remiantis šia sistema buvo

sukurta JAV Sveiko būsto vertinimo sistema (Helthy Home Rating System).

Šios sistemos pritaikymas JAV rodo ne tik šios sistemos paţangumą, bet ir pritaikomumą.

Todėl, įvertinus Lietuvos sveiko ir saugaus būsto uţtikrinimo sistemos privalumus bei trūkumus,

būdingus ir daugeliui kitų nagrinėtų šalių, prieita prie nuostatos, kad šio standarto taikymas

Lietuvai sėkmingai papildytų esamą sistemą ir padėtų uţtikrinti sveiko ir saugaus būsto

programos įgyvendinimą, leistų pakoreguoti esamą sistemą, atsiţvelgiant į Pasaulio sveikatos

organizacijos rekomendacijas:

- Padidėtų sveikatos sektoriaus vaidmuo kuriant ir įgyvendinant nuostatas, siejamas su

būsto ir sveikatos reguliavimu.

- Padidėtų bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių sudarant reglamentuojančius

dokumentus.

- Sveiko ir saugaus būsto reikalavimai bus taikomi ne tik naujam, bet ir esamam būstui

siekiant, kad būstas sudarytų saugią ir sveiką aplinką bet kuriam potencialiam gyventojui

arba lankytojui (World Health Organization 2006).

20

2. SVEIKO BŪSTO GYVAVIMO PROCESO KOMPLEKSINĖS

ANALIZĖS MODELIS IR DAUGIAKRITERINĖS ANALIZĖS

METODAI

2.1. Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelis

Remiantis atlikta pasauline sveiko būsto modelių (W. F. Schoenwetter 1997, M.




examples 2007a, 2007b, 2007c) analize, buvo sukurtas Sveiko būsto gyvavimo proceso

kompleksinės analizės modelis.

Pagrindiniai Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelio tikslai yra šie:

tobulinti gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymą (sukurti Sveiko

būsto daugiakriterinės analizės sistemą);

parengti gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimo

priemones (sukurti Rekomendacijų pateikimo modelį).

Norint suprojektuoti ir įgyvendinti efektyvų sveiko būsto gyvavimo procesą, būtina jo

racionalumu rūpintis nuo sumanymo pradţios iki pastato naudojimo pabaigos. Sveiko būsto

gyvavimo procesas turi būti projektuojamas ir vykdomas atsiţvelgiant į jame dalyvaujančių

suinteresuotų grupių tikslus, galimybes bei išorinę mikro-, mezo- ir makrolygmens aplinką,

veikiančią projekto efektyvumą.

Modelis sudaro sąlygas atlikti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimą baziniu

pagrindu ir pagal uţsienio šalių patirtį:

I. Bazinis visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimas

Aplinkos triukšmas (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėţys, Šiauliai)

Aplinkos triukšmas (kituose miestuose ir gyvenvietėse)

Aplinkos ir patalpų oro kokybė

Šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė

Jonizuojančioji spinduliuotė

Nejonizuojančioji spinduliuotė

II. Visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimas pagal uţsienio šalių patirtį

2.1. Psichologiniai veiksniai:

Perpildyta erdvė

Įsibrovėliai

Apšvietimas

2.2. Apsauga nuo infekcijų:

Buities higiena, parazitai ir atliekos

Maisto sauga

Asmens higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija

Vandentiekis

2.3. Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų:

Pavojus parkristi vonioje ir pan.

Pavojus parkristi ant lygių paviršių ir pan.

Pavojus nukristi nuo laiptų ir pan.

Pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą

Elektros keliami pavojai

Gaisras

Liepsna, karšti paviršiai ir pan.

21

Sutrenkimų ir suspaudimų pavojus

Sprogimai

Patogumų vieta ir funkcionavimas ir pan.

Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

Atliekant bazinį visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimą įvertinami šie pagrindiniai

visuomenės sveikatos rizikos veiksniai: aplinkos oro, įskaitant kvapus, kokybė, aplinkos

triukšmo, nejonizuojančios spinduliuotės, patalpų oro kokybė, šiluminės būsto aplinkos

(mikroklimato) kokybė, tarp jų drėgmė, oro apykaita ir pelėsiai.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo sukurtas Sveiko būsto gyvavimo proceso

kompleksinės analizės modelis, apimantis sveiko būsto gyvavimo proceso, jame dalyvaujančių ir

savo tikslus norinčių įgyvendinti suinteresuotų grupių bei išorinės aplinkos, kaip visumos,

variantinį projektavimą, daugiakriterinę analizę ir efektyviausių variantų nustatymą (2.1 pav.).

Toliau trumpai bus panagrinėtas šis modelis.

Tyrimų objektas

Išorinė mikro-, mezo ir makrolygmens aplinka

Tikslų nustatymo

procesas

Projektavimo

procesas

... Utilizavimo

procesas

Uţsakovai Projektuotojai ... Rangovai Ekonomistai Sveiko būsto gyvavimo procesas Organizacijos, teikiančios statinių naudojimo ir

prieţiūros paslaugas

Naudotojai

Išorinė mikro-, mezo- ir makrolygmens aplinka

Sveiko būsto gyvavimo proceso variantinis projektavimas

Sveiko būsto gyvavimo proceso daugiakriterinė analizė

Efektyviausio sveiko būsto gyvavimo proceso varianto parinkimas

Racionalios išorinės mikro-, mezo- ir makrolygmens aplinkos sudarymas

Racionalių procesų ir jų sudėtinių dalių parinkimas

Tikslų nustatymo Projektavimo ... Utilizavimo

procesas

Sveiko būsto gyvavimo procese

dalyvaujančių suinteresuotų grupių

(uţsakovai, naudotojai, projektuotojai,

tiekėjai, rangovai, pastatų naudojimo

organizacijos, finansų institucijos,

savivaldybės, valstybė) efektyvus tikslų

įgyvendinimas

Racionalus sveiko būsto gyvavimo procesas


2.1 pav. Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelis

22

Siekiant plačiau išanalizuoti tyrimų objektą ir jo vertinamus aspektus, toliau trumpai bus

panagrinėtas sveiko būsto gyvavimo procesas, jame dalyvaujančios suinteresuotos grupės ir

projekto efektyvumui įtaką daranti išorinė mikro-, mezo- ir makrolygmens aplinka.

Sveiko būsto gyvavimo procesas gali būti sudarytas iš daugelio alternatyvių variantų. Sveiko

būsto gyvavimo proceso variantai sudaromi iš alternatyvių tikslų nustatymo, projektavimo,

statybos, naudojimo ir utilizavimo procesų, jų sudėtinių dalių ir pan. Šiuos sprendimus ir

procesus galima nagrinėti dar detaliau. Pavyzdţiui, alternatyvūs sveiko būsto variantai gali būti

sudaromi keičiant jo tūrinius-planinius, konstrukcinius, inţinerinės įrangos ir kitus sprendimus.

Tokiu būdu galima suformuoti milijonus alternatyvių sveiko būsto gyvavimo proceso variantų.

Kadangi sveiko būsto skirtingų sudėtinių dalių racionalumas daţnai priklauso nuo skirtingų

suinteresuotų grupių (uţsakovai, pastatų savininkai ir naudotojai, finansų institucijos,

projektuotojai, statybinių medţiagų gamintojai, tiekėjai, rangovai, valstybė ir jos įgaliotos

institucijos, savivaldybės, pastatų naudojimo organizacijos ir t. t.), todėl tik atliekant sveiko

būsto gyvavimo proceso kompleksinį projektavimą, kurio metu artimai sąveikauja pagrindinės

suinteresuotos grupės, galima pasiekti gerų rezultatų. Tikslų nustatymo, projektavimo, statybos,

naudojimo ir utilizavimo procesuose dalyvauja įvairios suinteresuotos grupės, sąveikaujančios

tarpusavyje gana ilgą laiko tarpą.

Vienas iš svarbiausių uţdavinių siekiant padidinti sveiko būsto gyvavimo proceso efektyvumą

yra jame dalyvaujančių suinteresuotų grupių kuo pilnesnis tikslų įgyvendinimas. Vadinasi, tokiu

būdu siekiama sukurti efektyvesnę suinteresuotų grupių organizavimo sistemą.

Pagrindinės suinteresuotos grupės dalyvauja pagrindinėse sveiko būsto gyvavimo proceso

stadijose. Todėl egzistuoja glaudi sąveika tarp įvairių suinteresuotų grupių ir tarp atskirų sveiko

būsto gyvavimo proceso etapų. Kadangi tiktai visų sveiko būsto gyvavimo proceso etapų ir juose

dalyvaujančių suinteresuotų grupių visuma išsamiai apibūdina projektą, todėl siekiant uţtikrinti

sveiko būsto efektyvumą, būtina atlikti jo variantinį projektavimą ir kompleksinę analizę.

Sveiko būsto efektyvumo lygis priklauso nuo įvairių mikro-, mezo- ir makrolygmens

kintamųjų. Pavyzdţiui, būsto sveikumas priklauso nuo įvairių mikrolygmens veiksnių, tokių kaip

būsto vietovės (šalia labai judrios gatvės ar šalia upės), pastato statybos metų ir pan. Galima

pabrėţti, kad mikrolygmens veiksniai priklauso nuo makrolygmens veiksnių. Pavyzdţiui, visą

sveiko būsto gyvavimo procesą reglamentuoja visuomenės sveikatos saugos ir statybos

techniniais reglamentai bei kitais susiję dokumentai.

Nors makrolygmens veiksniai lemia visos šalies ar pramonės lygį, šiame tyrime yra

svarstomas tik jų poveikis sveiko būsto efektyvumui. Sveiko būsto efektyvumas visų pirma

priklauso nuo ją kompleksiškai veikiančių makrolygmens kintamųjų veiksnių, tokių kaip šalies

ekonominis, politinis ir kultūrinis išsivystymo lygis, vyriausybės vykdoma politika (lengvatiniai

kreditai, mokesčių lengvatos, vyriausybiniai uţsakymai), teisiniai ir norminiai dokumentai,

reglamentuojantys statybos šakos veiklą, mokesčių sistema, kreditų gavimo tvarka, palūkanų

normos, socialinė politika, rinka, nedarbo lygis, darbo jėgos kvalifikacija, darbo uţmokesčio

lygis, aplinkosauga, papročiai ir tradicijos, vietinių išteklių buvimas ir t. t.

Remiantis pateiktomis mintimis galima teigti, kad sveiko būsto efektyvumas priklauso nuo jo

atskirų procesų ir sprendimų bei nuo viso jo gyvavimo proceso racionalumo laipsnio, išorinės

mikro-, mezo- ir makrolygmens aplinkos ir visų suinteresuotų grupių tikslų pasiekimo lygio.

Kaip matome, tyrimų objektas, sudarytas iš kelių sudėtinių dalių, yra gana sudėtingas. Sveiko

būsto įvertinimui ar jo suprojektavimui buvo sukurtas sveiko būsto gyvavimo proceso

kompleksinės analizės modelis. Remdamiesi šiuo modeliu specialistai, projektuojantys ir

įgyvendinantys sveiko būsto gyvavimo procesą, gali suprojektuoti nemaţai alternatyvių variantų,

juos įvertinti ir nustatyti efektyviausią.

Šiuo metu pagal modelį atliekama tik Sveiko būsto gyvavimo proceso daugiakriterinė analizė.

23

2.2. Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelio praktinis

realizavimas

Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelis buvo praktiškai

realizuojamas tokiais pagrindiniais etapais (2.2 pav.):

Sveiko būsto gyvavimo proceso, jame dalyvaujančių suinteresuotų grupių ir projekto

efektyvumą veikiančios išorinės aplinkos, kaip vienos visumos, aprašymas kiekybine ir

koncepcine formomis.

Kompleksinės duomenų bazės sudarymas, remiantis atliktu tyrimo objekto aprašymu

kiekybine ir koncepcine formomis.

Daugiakriterinės analizės metodų pritaikymas, siekiant atlikti sveiko būsto gyvavimo

proceso ir jo sudėtinių dalių variantinį projektavimą, nustatyti sudarytų alternatyvų

naudingumo laipsnį ir prioritetiškumą.

Siekiant automatizuotai įvertinti sveiką būstą, sukurta Sveiko būsto daugiakriterinės

analizės sistema.

Duomenų bazės sudarymas


- Aplinkos triukšmas (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėţys, Šiauliai)

- Aplinkos triukšmas (kituose miestuose ir gyvenvietėse)

- Aplinkos ir patalpų oro kokybė

- Šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė

- Jonizuojančioji spinduliuotė

- Nejonizuojančioji spinduliuotė

II. Visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimas pagal uţsienio šalių

patirtį

2.1. Psichologiniai veiksniai: - Perpildyta erdvė

- Įsibrovėliai

- Apšvietimas

2.2. Apsauga nuo infekcijų: - Buities higiena, parazitai ir atliekos

- Maisto sauga

- Asmeninė higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija

- Vandentiekis

2.3. Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų: - Pavojus parkristi vonioje ir pan.

- Pavojus parkristi ant lygių paviršių ir pan.

- Pavojus nukristi nuo laiptų ir pan.

- Pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą

- Elektros keliami pavojai

- Gaisras

- Liepsna, karšti paviršiai ir pan.

- Sutrenkimų ir suspaudimų pavojus

- Sprogimai

- Patogumų vieta ir funkcionavimas ir pan.

Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

Sveiko būsto gyvavimo proceso, jame dalyvaujančių suinteresuotų grupių ir

projekto efektyvumą veikiančios išorinės aplinkos, kaip vienos visumos,

aprašymas kiekybine ir koncepcine formomis

24

Adaptuoti projektų daugiakriterinės analizės metodai

Sukurta Sveiko būsto daugiakriterinės analizės sistema


Racionalių procesų ir jų sudėtinių dalių parinkimas

Tikslų nustatymo Projektavimo ... Utilizavimo

procesas

Sveiko būsto gyvavimo procese

dalyvaujančių suinteresuotų grupių

(uţsakovai, naudotojai,

projektuotojai, tiekėjai, rangovai,

pastatų naudojimo organizacijos,

finansų institucijos, savivaldybės,

valstybė) efektyvus tikslų

įgyvendinimas

Racionalus sveiko būsto gyvavimo procesas


2.2 pav. Sveiko būsto gyvavimo proceso kompleksinės analizės modelio praktinis realizavimas

Sveiko būsto gyvavimo procesą, jame dalyvaujančias suinteresuotas grupes ir projekto

efektyvumą veikiančią išorinę aplinką, kaip vieną visumą, aprašant kiekybine ir koncepcine

formomis (2.2 pav.), pateikiama sveiko būsto gyvavimo proceso įvairius aspektus apibūdinanti

informacija. Kiekybinė informacija apima kriterijų sistemas, matavimo vienetus, reikšmes ir

pradinius reikšmingumus, informaciją apie alternatyvių projekto variantų sudarymą.

2.3 paveiksle pateikti sveiko būsto analizės ir rekomendacijų teikimo aspektai bei informacijos,

reikalingos sprendimams priimti, pateikimo formos.

2.3 pav. Sveiko būsto analizės ir rekomendacijų teikimo aspektai bei informacijos, reikalingos

sprendimams priimti, pateikimo formos

Sudarant sveiko būsto gyvavimo procesą apibūdinančią kriterijų sistemą buvo remtasi

pasauline patirtimi. Sveiko būsto gyvavimo proceso koncepciniame aprašyme tekstine, grafine

(schemos, grafikai, diagramos) forma, brėţiniais ir vaizdajuostėmis pateikiamas būstų ir juos

25

išsamiai apibūdinančių kriterijų aprašymas, prieţastys ir pagrindimas, kuriais remiantis buvo

nustatyti kriterijų sistema, reikšmės ir reikšmingumai, taip pat pateikiama informacija apie

variantinio projektavimo galimybes.

Siekiant atlikti išsamią sveiko būsto analizę reikia kompleksiškai įvertinti jo fiziologinius ir

psichologinius, apsaugos nuo infekcijų ir nelaimingų atsitikimų, ekonominius, teisinius ir kitus

aspektus. Vertinamų aspektų įvairovę turi atitikti duomenų, reikalingų sprendimams priimti,

pateikimo formų įvairovė. Todėl duomenys, reikalingi sprendimams priimti, gali būti pateikti

skaitmenine, tekstine, grafine (schemos, grafikai, diagramos), formulių, vaizdajuosčių ir

kitokia forma (2.3 pav.).

Remiantis atliktu sveiko būsto gyvavimo proceso ir jo sudėtinių dalių aprašymu kiekybine ir

koncepcine formomis, sudaroma duomenų bazė, išsamiai apibūdinanti nagrinėjamą objektą ir

sudaranti sąlygas atlikti jo variantinį projektavimą ir daugiakriterinę analizę. Naudojant

kompleksinę duomenų bazę galima efektyviau suderinti visų projekte dalyvaujančių

suinteresuotų grupių tikslus ir priimamus sprendimus bei kompleksiškai didinti projekto

efektyvumą.

Šiuo metu pagal modelį yra sukurta duomenų bazė, adaptuoti projektų daugiakriterinės

analizės metodai ir sukurta Sveiko būsto daugiakriterinės analizės sistema.

2.3. Daugiakriterinei analizei reikalingų pradinių duomenų paruošimas

Vienas svarbiausių sveiko būsto daugiakriterinės analizės etapų - alternatyvas apibūdinančių

kriterijų reikšmių ir reikšmingumų nustatymas. Apskaičiavus kriterijų reikšmes ir

reikšmingumus bei taikant būstų daugiakriterinės analizės metodus, nustatomi lyginamų variantų

naudingumo laipsnis ir prioritetiškumas.

Kiekybinių ir kokybinių kriterijų reikšmės apskaičiuojamos visam sveikam būstui. Kokybinių

kriterijų reikšmės daţniausiai nustatomos remiantis ekspertiniais metodais.

Lyginamų būstų analizės rezultatai pateikiami sprendimų matricos pavidalu, kur stulpeliai

išreiškia nagrinėjamus n būstus, o eilutėse pateikiama kiekybinė ir koncepcinė informacija,

išsamiai apibūdinanti nagrinėjamas alternatyvas. Sveiko būsto alternatyvas aprašant kiekybine ir

koncepcine formomis, pateikiama jo įvairius aspektus (fiziologinius ir psichologinius

reikalavimus, apsauga nuo infekcijų ir nelaimingų atsitikimų, ekonominius ir teisinius)

apibūdinanti informacija. Kiekybinė informacija apima kriterijų sistemas, matavimo vienetus,

reikšmes ir pradinius reikšmingumus, minimizuojantį ar maksimizuojantį kriterijų. Aprašant

būstą koncepcine forma, tekstu, schemomis, grafikais, diagramomis, brėţiniais ir

vaizdajuostėmis pateikiama koncepcinė informacija apie būstus ir juos išsamiai apibūdinančius

kriterijus (jų aprašymas, prieţastys ir pagrindimas, kuriais remiantis buvo nustatyti kriterijų

sistema, reikšmės ir reikšmingumai). Koncepcinė informacija reikalinga norint išsamiau ir

tiksliau įvertinti nagrinėjamas alternatyvas, t. y. ji padeda gauti ne tik išsamesnę informaciją, bet

taip pat tiksliau sudaryti kriterijų sistemą bei nustatyti kriterijų reikšmes ir reikšmingumus.

Sugrupuotoje sprendimų priėmimo matricoje visuomenės sveikatos rizikos veiksniai

grupuojami į dvi grupes: bazinis visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimo ir visuomenės

sveikatos rizikos veiksnių vertinimo pagal uţsienio šalių patirtį. Šių grupių veiksniai skirstomi į

kiekybinius ir kokybinius. Šiuo atveju lengviau atlikti variantų daugiakriterinę analizę, taip pat

geriau bus matoma skaičiavimų fizinė prasmė. Būstų daugiakriterinės analizės metu daţniausiai

operuojama didelės apimties informacija, todėl ją racionalu apdoroti matriciniu būdu. Šiuo atveju

nagrinėjamos alternatyvos, jas apibūdinanti kiekybinė ir koncepcinė informacija grupuojamos

tam tikra tvarka, t. y. paruošiama sveiko būsto daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų

priėmimo matrica.

26

2.1 lentelė. Sveiko būsto daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų priėmimo matrica ( a)

bazinis visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimo; b) visuomenės sveikatos rizikos

veiksnių vertinimo pagal uţsienio šalių patirtį)

a)

Kiekybinė informacija, apibūdinanti bazinį visuomenės sveikatos rizikos

veiksnių vertinimą

Nagrinėjami

kriterijai

* Reikš-

mingu-

mas

Matavi-

mo

vienetai

Nagrinėjami būstai

1 2 … j … n

ţ 1 q 1 m 1 x 11 x 12 … x 1j … x 1n

Kiekybiniai ţ 2 q 2 m 2 x 21 x 22 … x 2j … x 2n

kriterijai ... ... ... ... ... … ... … ...

ţi qi mi xi1 xi2 … xij … xin

... ... ... ... ... … ... … ...

ţ t q t m t x t1 x t2 … x tj … x tn

ţ t+1 q t+1 m t+1 x t+1 1 x t+1 2 … x t+1 j … x t+1 n

Kokybiniai ţ t+2 q t+2 m t+2 x t+2 1 x t+2 2 … x t+2 j … x t+2 n

kriterijai ... ... ... ... ... … ... … ...


... ... ... ... ... … ... … ...

ţ m q m m m x m1 x m2 … x mj … x mn

Koncepcinė informacija, apibūdinanti bazinį visuomenės sveikatos rizikos

veiksnių vertinimą (tekstas, brėţiniai, grafikai, vaizdajuostės)

Kk Kţ Kq K m K1 K2 … Kj … Kn

- Ţenklas ţi ( ()) rodo, kad atitinkamai didesnė (maţesnė) kriterijaus reikšmė labiau atitinka

sveiko būsto reikalavimus

b)

Kiekybinė informacija, apibūdinanti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

vertinimą pagal uţsienio šalių patirtį

Nagrinėjami

kriterijai

* Reikš-

mingu-

mas

Matavi-

mo

vienetai


1 2 … j … n

ţ 1 q 1 m 1 x 11 x 12 … x 1j … x 1n

Kiekybiniai ţ 2 q 2 m 2 x 21 x 22 … x 2j … x 2n

kriterijai ... ... ... ... ... … ... … ...


... ... ... ... ... … ... … ...




kriterijai ... ... ... ... ... … ... … ...


... ... ... ... ... … ... … ...


Koncepcinė informacija, apibūdinanti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

vertinimą pagal uţsienio šalių patirtį (tekstas, brėţiniai, grafikai,

vaizdajuostės)

Kk Kţ Kq K m K1 K2 … Kj … Kn



27

Norint išrinkti sveikiausią būstą, reikia, sudarius sprendimų priėmimo matricą, atlikti būstų

daugiakriterinę analizę. Tai atliekama lyginant nagrinėjamų būstų kriterijų reikšmes ir

reikšmingumus, analizuojant koncepcinę informaciją. Nagrinėjamą būstą galima apibūdinti tik

remiantis daugelio skirtingą prasmę ir dimensijas turinčių kriterijų sistema. Šie metodai toliau

nagrinėjami.

2.4. Kriterijų reikšmingumų nustatymas taikant ekspertinius metodus

Taikant ekspertinius metodus svarbu nustatyti kriterijų reikšmingumą, be kurio nustatymo

sunku įvertinti tyrimo patikimumą ir alternatyvas. Ekspertų nuomonių suderinamumas

nustatomas pagal 2.1 paveiksle pateiktą schemą.

Sudaroma aplinkos veiksnių kriterijų sistema. Parengiama

anketa pagal sudarytą kriterijų sistemą. Parenkami

Ekspertai.

Atliekama apklausa. Uţpildomos anketos. Pagal anketų

duomenis sudaroma ekspertinio įvertinimo matrica

Atsiţvelgiant į ekspertų nuomonę nustatoma vidutinė

kriterijaus tj reikšmė. Skaičiuojamas koeficientas wk.

Apskaičiuojama kiekvieno kriterijaus įvertinimo rezultatų

nukrypimo kvadratų suma S

Nustatomas K ranţiruotėje susijusių rangų rodiklis Tk

Skaičiuojamas Ekspertų nuomonių patikimumo

(konkordacijos) koeficientas W

Nustatomas konkordacijos koeficiento reikšmingumas 2

2.4 pav. Ekspertų nuomonių suderinamumo įvertinimo schema

Šio skaičiavimo tikslas nustatyti, ar pakankamas atskirų ekspertų nuomonių sutapimo laipsnis,

kad būtų galima remiantis ekspertinio įvertinimo rezultatais atlikti patikimą tyrimą. Ekspertų

nuomonių sutapimo laipsnį nusako konkordacijos koeficientas W. Šio koeficiento skaičiavimai

naudojantis sudaryta ekspertinio įvertinimo rodiklių lentele, atliekami tokia tvarka:

1. Pirmiausiai, įvertinus turimus ekspertų vertinimo rezultatus, nustatome rangų sumą pagal

formulę:

r

k

jkj tt1

; (1)

čia r – ekspertų skaičius, k – ekspertų autoriteto koeficientas, tjk – eksperto atliktas j rodiklio

vertinimas.

2. Kitame etape nustatome vidutinę kriterijaus vertinimo reikšmę:

28

r

t

t

r

k

jk

j

1 ; (2)

čia r – ekspertų skaičius, k – ekspertų autoriteto koeficientas, tjk – eksperto atliktas j rodiklio

vertinimas.

3. Nustatome rangų sumą pagal tokią formulę:

n

j

jtS1

; (3)

n – įvertinamų kriterijų skaičius.

4. Nustatome kiekvieno kriterijaus įvertinimo rezultatų nukrypimo kvadratų sumą pagal ( 4 )

ir (5 ) formules:

n

j

r

k

n

j

r

k

jkjk tn

tS1 1 1

1 (4)

lH

l

llk hhT1

3 . (5)

čia Tk – k rangavime susijusių rangų rodiklis, Hl – lygių rangų skaičius k rangavime, hl – lygių

rangų, l susijusių rangų grupėje skaičius, įvertinant k ekspertui, tjk – k eksperto kriterijui

priskiriamas rangas, r – ekspertų skaičius, n – įvertinamų kriterijų skaičius.

5. Dabar galima nustatyti konkordacijos koeficientą pagal (6) formulę:

nnr

SW

3

12 . (6)

Šia formule yra nustatomas ekspertų patikimumas. Koeficientas nusako individualių

nuomonių sutapimo laipsnį.

6. Nustatome konkordacijos koeficiento kriterijų pagal (7) formulę:

1

122

nnr

S (7)

Jei s didesnis nei 2.lent pagal lentelę (reikšmė priklauso nuo laisvės laipsnių skaičiaus bei

nustatymo tikslumo lygio), ekspertų rangavimo paisoma. Jei 2.

2lent , yra manoma, kad

ekspertų nuomonė yra nesuderinta.

2.5. Būstų daugiakriterinio kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas

Šiuo metodu nagrinėjamų variantų prioritetiškumas ir reikšmingumas tiesiogiai ir

proporcingai priklauso nuo alternatyvas adekvačiai apibūdinančių kriterijų sistemos, kriterijų

reikšmių ir reikšmingumų dydţių. Kriterijų sistemą nustato, o kriterijų reikšmes ir pradinius

reikšmingumus apskaičiuoja ekspertai. Visą šią informaciją gali pakoreguoti suinteresuotos

grupės (gyventojai, uţsakovas, vartotojai ir pan.), atsiţvelgdamos į savo siekiamus tikslus ir

esamas galimybes. Todėl alternatyvų įvertinimo rezultatai išsamiai atspindi ekspertų ir

suinteresuotų grupių bendrai pateiktus pradinius duomenis.

Nagrinėjamų alternatyvų reikšmingumas ir prioritetiškumas skaičiuojami keturiais etapais.

1 etapas. Sudaroma įvertinta normalizuota sprendimų matrica D. Šio etapo tikslas – iš

lyginamų rodiklių gauti bedimensius (normalizuotus) įvertintus dydţius. Kai ţinomi bedimensiai

įvertinti dydţiai, galima palyginti visus skirtingų matavimo vienetų rodiklius. Tam taikoma tokia

formulė:

29

.n,=jm;,=i ,n

1jijx

iqijx=ijd 11

(2.8)

čia xij – i kriterijaus reikšmė j sprendimo variante; m – kriterijų skaičius; n – lyginamų variantų

skaičius; qi – i kriterijaus reikšmingumas.

Kiekvieno kriterijaus xi gautų bedimensių įvertintų reikšmių dij suma visada lygi šio

kriterijaus reikšmingumui qi:

.n ,=j ;m,=i,n

1=jijd=iq 11 (2.9)

Kitaip sakant, nagrinėjamo kriterijaus reikšmingumo qi reikšmė proporcingai paskirstoma

visiems alternatyviems variantams aj, atsiţvelgiant į jų reikšmes xij.

2 etapas. Apskaičiuojamos j variantą apibūdinančių minimizuojančių (jų maţesnė reikšmė

yra geresnė, pavyzdţiui, aplinkos triukšmas, tarša) S-j ir maksimizuojančių (jų didesnė reikšmė

yra geresnė, pavyzdţiui, atstumas iki artimiausio elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio) S+j

įvertintų normalizuotų rodiklių sumos. Jos apskaičiuojamos pagal formulę:

.n ,=j ;m,=i,m

iijd=jS;

m

iijd=jS 11

11

(2.10)

Šiuo atveju S+j (juo didesnis šis dydis (būsto “pliusai”), tuo daugiau įgyvendintų sveiko būsto

reikalavimų) ir S-j (juo maţesnis šis dydis (būsto “minusai”), tuo labiau pasiekti sveiko būsto

reikalavimai) dydţiai išreiškia kiekvieno alternatyvaus būsto suinteresuotų grupių pasiektų tikslų

laipsnį.

Bet kuriuo atveju visų alternatyvių būstų „pliusų“ S+j ir „minusų“ S-j sumos visada yra

atitinkamai lygios visoms maksimizuojančių ir minimizuojančių kriterijų reikšmingumų

sumoms:

.n ,=j ;m,=i,m

i

n

jijd

n

jjS=S

,m

i

n

jijd

n

jjS=S

111 11

1 11

. (2.11)

Taip dar kartą galima patikrinti atliktų skaičiavimų teisingumą.

3 etapas. Lyginamų variantų santykinis reikšmingumas (efektyvumas) nustatomas remiantis

juos apibūdinančiomis teigiamomis (būsto „pliusais“) S+j ir neigiamomis (būsto „minusais“) S-j

savybėmis. Kiekvieno būsto aj santykinis reikšmingumas Qj nustatomas pagal formulę:

.n,=j ,n

j jS

minS

jS

n

jjSminS

+jS=jQ 1

1

1

(2.12)

30

2.2 lentelė. Sveiko būsto daugiakriterinės analizės rezultatai

Kiekybinė informacija apibūdinanti būstus

Nagrinėjami

kriterijai

* Reikšmingu-

mas

Matavimo

vienetai


1 2 ... j ... n

X1 ţ 1 q 1 m 1 d11 d12 … d1j … d1n

X2 ţ 2 q 2 m 2 d21 d22 … d2j … d2n

X3 ţ 3 q 3 m 3 d31 d32 … d3j … d3n

… ... ... ... ... ... … ... … ...

Xi ţi qi mi di1 di2 … dij … din

… ... ... ... ... ... … ... … ...

Xm ţ m q m m m dm1 dm2 … dmj … dmn

Maksimizuojančių normalizuotų įvertintų

rodiklių suma (būstų “pliusų”)

S+1 S+2 … S+j … S+n

Minimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių

suma (būstų “minusų”)

S-1 S-2 … S-j … S-n

Būsto alternatyvos reikšmingumas Q1 Q2 … Qj … Qn

Būsto alternatyvos prioritetiškumas P1 P2 … Pj … Pn

Būsto naudingumo laipsnis N1 N2 … Nj … Nn

- Ţenklas ţi ( ()) parodo, kad atitinkamai didesnė (maţesnė) kriterijaus reikšmė labiau

atitinka sveiko būsto reikalavimus

4 etapas. Nustatomas būstų sveikatingumo prioritetiškumas. Juo didesnis Qj, tuo būstas

sveikesnis (didesnis prioritetiškumas).

Išanalizavus anksčiau pateiktą metodą galima padaryti išvadą, kad juo remiantis gana paprasta

įvertinti būsto sveikatingumo lygį, aiškiai matant šio proceso fizinę prasmę. Bet to, juo remiantis

suformuotas apibendrintas (redukuotas) kriterijus Qj tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo

lyginamų kriterijų reikšmių xij ir reikšmingumų qi santykinės įtakos galutiniam rezultatui.

2.6. Daugiakriterinis būstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo

metodas

Būsto aj reikšmingumas Qj rodo sveiko būsto reikalavimų pasiekimo lygį. Sveikiausio būsto

reikšmingumas Qmax visada bus didţiausias. Visų kitų likusių būstų reikšmingumai yra maţesni

uţ Qmax, t. y. visi sveiko būsto reikalavimai tenkinami blogiau negu sveikiausio būsto atveju.

Tačiau daţnai suinteresuotas grupes domina ne nagrinėjamų būstų reikšmingumas ir

prioritetiškumas, bet tai, koks yra būstų naudingumo laipsnis ir kokia iš to išplaukianti jų rinkos

vertė. Kitaip sakant, suinteresuotas grupes labiausiai domina būstas, kuris geriausiai patenkins jų

poreikius ir tikslus, maţiausiai kainuos ir maţiausiai paţeis kitų suinteresuotų grupių poreikius ir

tikslus. Šio įvertinimo rezultatams išreikšti vartojamos būsto naudingumo laipsnio ir rinkos

vertės sąvokos.

Norint tiksliau įvertinti nagrinėjamų būstų gerąsias ir blogąsias savybes, jas palyginti su

suinteresuotų grupių poreikiais bei tikslais ir visa tai suderinti su kainomis, būtina nustatyti būstų

naudingumo laipsnius ir vertinamo būsto rinkos vertę. Savaime suprantama, kad, pavyzdţiui,

būstas, esantis maţiau triukšmingoje ir uţterštoje vietovėje, gali daugiau kainuoti.

Būstų naudingumo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo juos apibūdinančių kriterijų sistemos,

reikšmių ir reikšmingumų. Jei pagal vieną būstą gauti geriausi baziniai visuomenės sveikatos

rizikos veiksnių vertinimo rodikliai, o pagal kitą – visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

vertinimo pagal uţsienio šalių patirtį rodikliai, ir atlikus būstų daugiakriterinį įvertinimą gautas

vienodas jų reikšmingumas, tai ir nagrinėjamų būstų naudingumo laipsniai yra vienodi. Didėjant

(maţėjant) nagrinėjamo būsto reikšmingumui, didėja (maţėja) ir jo naudingumo laipsnis.

31

Nustatomi būstų naudingumo laipsniai lyginami su sveikiausiu būstu. Tokiu atveju visi gauti

nagrinėjamų būstų naudingumo laipsniai bus nuo 0 (blogiausias variantas) iki 100 %

(sveikiausias būstas). Taip bus lengviau vizualiai įvertinti būstų sveikatingumą.

Siekiant nustatyti, kokiai vertinamo būsto kainai esant jis bus vienodai konkurencingas

rinkoje, kompleksiškai įvertinus nagrinėjamų būstų visas teigiamas ir neigiamas savybes buvo

pritaikytas daugiakriterinis būstų naudingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo metodas.

Nagrinėjamų būstų naudingumo laipsniai ir vertinamojo būsto rinkos vertė nustatoma

septyniais etapais.

1 etapas. Būsto aj naudingumo laipsnis Nj nustatomas pagal tokią formulę:

.%j

N 100max

Q:j

Q , (2.13)

čia Qj ir Qmax – būstų reikšmingumai apskaičiuoti pagal 2.12 formulę.

Būsto aj naudingumo laipsnis Nj išreiškia šiuo būstu sveiko būsto reikalavimų pasiekimo

lygį. Juo daugiau ir reikšmingesnių pasiekta tikslų, tuo didesnis būsto naudingumo laipsnis.

Kadangi suinteresuotas grupes labiausiai domina, kokiu laipsniu nagrinėjami variantai yra vieni

uţ kitus sveikesni, tai praktikoje išrenkant sveikiausią būstą geriau vartoti būsto naudingumo, o

ne reikšmingumo sąvoką.

Būsto naudingumo laipsnis rodo sveiko būsto reikalavimų pasiekimo lygį. Todėl remiantis

būsto naudingumo laipsniu galima nustatyti ir pagrįsti vertinamojo būsto rinkos vertę. Juo

daugiau ir reikšmingesnių pasiekta tikslų, tuo proporcingai didesnis būsto naudingumo laipsnis ir

atitinkamai rinkos vertė.

Nustačius būstų naudingumo laipsnius, galima pamatyti, kur efektyviau gali būti panaudoti

pinigai. Aiškiai matyti, kur labiau apsimoka investuoti pinigus ir koks investicijų efektyvumo

laipsnis.

2 etapas. Apskaičiuojamas investuotų pinigų į būstą aj efektyvumo laipsnis Eji. Jis parodo,

kiek procentų geriau (blogiau) investuoti pinigus į būstą aj, palyginti su būstu ai. Eji nustatomas

tarpusavyje lyginant nagrinėjamų būstų naudingumo laipsnius:

Eji = Nj - Ni . (2.14)

Gauti rezultatai pateikiami matricos pavidalu, kurioje aiškiai matyti būstų naudingumo

skirtumai (2.3 lentelė).

3 etapas. Apskaičiuojamas būsto aj naudingumo laipsnio Nj vidutinis nuokrypis kj, lyginant jį

su kitais (n–1) būstais:

n

in:jiEjk

11 . (2.15)

2.3 lentelė. Būstų naudingumo laipsnių vidutinių nuokrypių skaičiavimas

Nagrinėjami

būstai

Nagrinėjamo būsto naudingumo

skirtumas, palyginti su kitais būstais, %

a1 a2 a3 ai an

Būsto aj naudingumo laipsnio Nj

vidutinis nuokrypis kj, lyginant jį su

kitais (n-1) būstais, %

a1

a2

a3

…

aj

…

an

0

E21

E31

…

Ej1

…

En1

E12

E32

…

Ej2

…

En2

E13

E23

0

…

Ej3

…

En3

…

…

…

…

…

…

…

E1n

E2n

E3n

…

Ejn

…

0

k1

k2

k3

…

kj

…

kn

32

4 etapas. Būstų daugiakriterinės analizės sugrupuotos sprendimų priėmimo matricos

paruošimas. Vertinamojo būsto rinkos vertė skaičiuojama remiantis sustambinta blokine schema,

pateikta 2.5 paveiksle.

Būstų daugiakriterinės analizės sugrupuotos sprendimų priėmimo matricos paruošimas

Apskaičiuojami ir tarpusavyje suderinami kiekybinių ir kokybinių kriterijų

reikšmingumai, atsiţvelgiant į jų kiekybines ir kokybines charakteristikas

Nustatomi būstų reikšmingumai ir prioritetiškumai

Apskaičiuojami būstų naudingumo laipsniai

Vertinamojo būsto vertės nustatymas

Ar pakankamai tiksliai apskaičiuota vertinamojo būsto vertė?

Ne Taip

Apskaičiuojama patikslinta

vertinamojo būsto vertė

Vertinamojo būsto rinkos vertės nustatymas

2.5 pav. Vertinamo būsto rinkos vertės skaičiavimo sustambinta blokinė schema

Iš pradţių sudaroma sugrupuota sprendimų priėmimo matrica (2.4 lent.), kurioje pirmasis

kriterijus yra lyginamųjų būstų pirkimo-pardavimo kainos ir vertinamojo būsto vertė.

Vertinamojo būsto pradinė vertė nustatoma pagal tokią formulę:

n

jn:jxx

21111 . (2.16)

2.4 lentelė. Būstų daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų priėmimo matrica

Kriterijai, apibūdinantys

nagrinėjamus būstus

* Reikšmingumas Matavimo

vienetai

Vertinamasis ir lyginamieji būstai

a1 a2 ... aj ... an

1. Vertinamojo būsto a1

vertė ir lyginamųjų būstų

(a2 –an) faktinės pirkimo-

pardavimo kainos

ţ 1 q 1 m 1 x 11 x 12 … x 1j … x 1n

ţ 2 q 2 m 2 x 21 x 22 … x 2j … x 2n

... ... ... ... ... … ... … ...

Kiekybiniai ţi qi mi xi1 xi2 … xij … xin

kriterijai ... ... ... ... ... … ... … ...




kriterijai ... ... ... ... ... … ... … ...


... ... ... ... ... … ... … ...




33

Šioje matricoje reikia nustatyti vertinamojo būsto a1 rinkos vertę (x11-R). Kiti lyginamieji

būstai (a2–an) buvo parduoti ir jų pirkimo-pardavimo kainos (x12–x1n) ţinomos. Taip pat ţinomos

visos kitos būstus apibūdinančios kriterijų reikšmės ir reikšmingumai (2.4 lentelė).

Uţdavinį galima formuluoti taip: nustatyti, kokiai vertinamojo būsto a1 rinkos vertei x11-R

esant, a1 būtų vienodai konkurencingas rinkoje palyginti su lyginamaisiais būstais (a2–an),

kompleksiškai įvertinus jų teigiamas ir neigiamas savybes.

Remiantis sugrupuota sprendimų priėmimo matrica (2.4 lent.) ir 2.1–2.16 formulėmis

atliekami skaičiavimai.

5 etapas. Apskaičiuojama vertinamojo būsto a1 patikslinta vertė x11-p:

x11-p = x11 × (1 + k1 : 100). (2.17)

6 etapas. Nustatoma, ar pakankamai tiksliai apskaičiuota vertinamojo būsto a1 patikslinta

vertė x11-p:

,1 sk (2.18)

čia s – tikslumas procentais, kuriuo norima apskaičiuoti vertinamojo būsto a1 rinkos vertę x11-R.

Pavyzdţiui, kai s = 0,5 %, priartėjimo skaičiavimo ciklų bus maţiau, negu kai s = 0,1 %.

7 etapas. Vertinamojo būsto a1 rinkos vertės x11-R nustatymas. Jeigu 2.18 nelygybė tenkinama,

tai vertinamojo būsto rinkos vertė nustatoma taip:

x11-R = x11-p (2.19)

Jeigu 2.18 nelygybė netenkinama, tai vertinamojo būsto vertė apskaičiuota dar nepakankamu

tikslumu ir priartėjimų ciklą reikia tęsti. Šiuo atveju patikslinta vertinamojo būsto vertė x11 = x11-

p įstatoma į būstų daugiakriterinės analizės sugrupuotą sprendimų priėmimo matricą ir visi

skaičiavimai pagal 2.1–2.19 formules kartojami iki tol, kol bus patenkinta 2.18 nelygybė.

Siekiant nustatyti, kokiai vertinamojo būsto a1 rinkos vertei x11-R esant, jis būtų vienodai

konkurencingas rinkoje palyginti su parduotais būstais (a2 – an), kompleksiškai įvertinus jų visų

teigiamas ir neigiamas savybes, buvo pasiūlytas daugiakriterinis būstų naudingumo laipsnio ir

rinkos vertės nustatymo metodas. Pagal šį metodą apskaičiuotų nagrinėjamų būstų naudingumo

laipsniai ir vertinamojo būsto rinkos vertė tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo juos

adekvačiai apibūdinančių kriterijų sistemos, kriterijų reikšmių ir reikšmingumų dydţių.

34

3. SVEIKO BŪSTO DAUGIAKRITERINĖS ANALIZĖS SISTEMA

Remiantis atlikta ekspertinių (J. A. Botia et al. 2012, S. Soyguder ir A. Hasan 2009),

sprendimų paramos (A. Ahmed et al. 2011, O. Körner ir G. Van Straten 2008), intelektinių (F.


2008, G. S. Yakubu 1996) ir ţinių (H. Matsumoto ir S. Toyoda 1994, P. Fazio et al. 1989)

sistemų analize bei antrajame skyriuje pateiktais metodais, buvo sukurta Sveiko būsto

daugiakriterinės analizės (SEBDA) sistema. Ši sistema sudaryta iš duomenų bazės ir duomenų

bazės valdymo sistemos, modelių bazės ir modelių bazės valdymo sistemos, vartotojo sąsajos

(3.1 pav.).

SEBDA sistema įvertina pagrindinių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių (aplinkos oro

kokybės, aplinkos triukšmo, nejonizuojančios spinduliuotės, patalpų oro kokybės, šiluminės

būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės) įtaką sveikatai. Artimiausiu metu į SEBDA sistemą

duomenys bus suvedami ir rezultatai išvedami per viešo naudojimo internetinį puslapį. Vartotojų

įvesti duomenys ir skaičiavimo rezultatai bus saugomi duomenų bazėse.

Toliau SEBDA sistema trumpai aprašoma.

3.1. Duomenų bazė

Siekiant visapusiškai išnagrinėti būstą, daţnai būtina jį išnagrinėti remiantis fiziologiniais ir

psichologiniais reikalavimais, apsaugos nuo infekcijų ir nelaimingų atsitikimų, ekonominiais ir

teisiniais ir kitais aspektais. Sveiko būsto analizės ir rekomendacijų teikimo aspektai bei

informacijos, reikalingos sprendimams priimti, pateikimo formos pateikti 2.3 paveiksle. Ši

informacija turi būti pateikiama vartotojui suprantamiausia forma.

SEBDA sistemoje informacija, reikalinga sprendimams priimti, gali būti pateikta skaitmenine,

tekstine, grafine (schemos, grafikai, diagramos, piešiniai, brėţiniai), formulių, fotografijos,

garso, vaizdo ir kitokia forma. Pavyzdţiui, naudojant informacijos pateikimo skaitmeninę formą,

pateikiama variantus išsamiai apibūdinanti kriterijų sistema, matavimo vienetai, reikšmės ir

pradiniai reikšmingumai. Naudojant informacijos tekstinę formą, pateikiamas alternatyvų ir jas

išsamiai apibūdinančių kriterijų koncepcinis aprašymas, prieţastys ir pagrindimas, kuriais

remiantis buvo nustatyti konkretūs kriterijų reikšmingumai ir reikšmės ir pan.

Tokiu būdu SEBDA sistema sudaro sąlygas sprendimų priėmėjui gauti įvairiapusę išsamią

kiekybinę ir kokybinę informaciją apie būstą iš duomenų bazės bei remiantis modelių baze

leidţia šiuos faktorius lanksčiai analizuoti ir įvertinti būsto sveikatingumo lygį.

Analizuojant duomenų bazės struktūrų tinkamumą sprendimų paramos sistemoms, pagal

sprendţiamos problemos tipą galima išskirti skirtingą jų naudojimo efektyvumo lygį. Yra trys

fundamentinės duomenų bazės struktūros: hierarchinė, tinklinė ir reliacinė. SEBDA sistemoje

naudojama reliacinė duomenų bazės struktūra. Reliacinėje duomenų bazėje informacija saugoma

lentelių forma. SEBDA sistemos duomenų bazė sudaryta iš tokių lentelių:


- Aplinkos triukšmas (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėţys, Šiauliai)

- Aplinkos triukšmas (kituose miestuose ir gyvenvietėse)


- Šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė



II. Visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimas pagal uţsienio šalių patirtį


- Įsibrovėliai

35

- Apšvietimas


- Maisto sauga

- Asmeninė higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija

- Vandentiekis

Sprendimų priėmėjas

Vartotojo sąsaja (dialogo sistema)

Duomenų bazės valdymo sistema Modelių bazės valdymo sistema

Duomenų bazė:

I. Bazinis visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

vertinimas

- Aplinkos triukšmas (Vilnius, Kaunas,

Klaipėda, Panevėţys, Šiauliai)

- Aplinkos triukšmas (kituose miestuose ir

gyvenvietėse)


- Šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato)

kokybė



II. Visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

vertinimas pagal uţsienio šalių patirtį


- Įsibrovėliai

- Apšvietimas


- Maisto sauga

- Asmens higiena, sanitarinės sąlygos ir

kanalizacija

- Vandentiekis






- Gaisras



- Sprogimai


- Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

Modelių bazė:

- Kriterijų reikšmingumų nustatymo

modelis.

- Būstų daugiakriterinės analizės ir

prioritetiškumo nustatymo modelis.

- Būstų naudingumo laipsnio

nustatymo modelis.

- Rekomendacijų pateikimo modelis

3.1 pav. Sveiko būsto daugiakriterinės analizės sistemos sudedamosios dalys

36






- Gaisras



- Sprogimai


- Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

3.2. Modelių bazė

Kadangi būstas vertinamas remiantis fiziologiniais ir psichologiniais reikalavimais, apsaugos

nuo infekcijų ir nelaimingų atsitikimų, ekonominiais ir teisiniais ir kitais aspektais, todėl tarp

sprendimų paramos sistemos modelių turi būti modeliai, padedantys sprendimų priėmėjui atlikti

šių variantų kompleksinę analizę ir priimti sprendimą. SEBDA sistemoje šią funkciją atlieka

tokie modelių bazę sudarantys modeliai:

- Kriterijų reikšmingumų nustatymo modelis.

- Būstų daugiakriterinės analizės ir prioritetiškumo nustatymo modelis.

- Būstų naudingumo laipsnio nustatymo modelis.

- Rekomendacijų pateikimo modelis.

Naudojant modelių bazės valdymo sistemą vienų modelių (pradinių kriterijų reikšmingumų

nustatymo) skaičiavimo rezultatai tampa kitų modelių (būstų daugiakriterinės analizės)

pradiniais duomenimis, o šių modelių rezultatai tampa dar kitų modelių (būstų naudingumo

laipsnio nustatymo, rekomendacijų pateikimo) išeities duomenimis.

37

4. BAZINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ

VERTINIMAS

4.1. Triukšmas

Šiandieniame gyvenime, mechanizavus pramonės ir ţemės ūkio gamybą, didėjant transporto

srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas.

Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai laikomas viena svarbiausių ekologinių

problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia ţmonių sveikatą (J. Baltrukonis

1997). Natūralus gamtinis triukšmas (jūros ošimas, upelio čiurlenimas, medţių šlamėjimas,

paukščių čiulbėjimas), pasiţymėdamas visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, nekelia

neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai (E. Mačiūnas et al. 1999).

Triukšmo jutimas, supratimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių daţnio:

kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių daţnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo

garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo akustinių patalpų savybių, kurias nulemia jų tūris,

forma, apstatymas baldais ar įrenginiais, grindų, sienų, lubų danga (V. J. Stauskis 2007).

Triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir daţnio garsų bangų mišinį, neįprastą

ţmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius. Aplinkos triukšmas – nepageidaujamas arba

ţalingas garsas iš lauko.

Yra skiriami išoriniai ir vidiniai triukšmo šaltiniai. Išorinio triukšmo šaltiniai yra automobilių,

geleţinkelių, aviacijos transporto keliamas triukšmas. Vidinis triukšmas pasireiškia pastatų

viduje – tai orinis, struktūrinis, smūginis, sklindantis konstrukcijomis.

Triukšmas yra susijęs su daugeliu ţmonių veiklos rūšių, tačiau didţiausią poveikį turi kelių,

geleţinkelio ir oro eismo triukšmas. Daugiausia problemų tai sukelia itin urbanizuotose

vietovėse.

4.1 pav. Triukšmo šaltinių garso lygio daţninė charakteristika

Transportas, taip pat ir geleţinkelių transportas, yra vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių,

turintis ypač didelę neigiamą įtaką aplinkai. Šiai problemai iki šiol buvo skiriama per maţai

dėmesio, nes triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia ţmonių sveikatą (E. Mačiūnas et

al. 1999).

38

Traukiniui judant bėgiais, judančios jo dalys ir bėgiai perduoda judesį aplinkinės terpės

dalelėms. Geleţinkelio transporto sukeliamo triukšmo lygio dydis priklauso nuo bėgių, ratų tipo

ir būklės, stabdţių sistemos tipo ir vagonų sukabinimo būdo, ašinio apkrovimo.

4.2 pav. Geleţinkelio transporto keliamas triukšmas

Orlaivių keliamas triukšmas nuolat didėjanti problema per pastaruosius metus. Jis sukelia

įvairų poveikį ţmonėms, ypač kurie gyvena šalia oro uostų. Šis triukšmas priskiriamas

išoriniams triukšmo šaltiniams, kai dar yra išskiriami vidiniai, pasireiškiantys pastatų viduje.

Orlaivių inţinieriams ilgą laiką didelį susirūpinimą kėlė ne tik triukšmas, sklindantis iš

orlaivio sistemos, tačiau buvo pastebėta, kad didelių problemų su garsu atsiranda lėktuvams

tūpiant bei kylant dėl orlaivio sudedamųjų dalių.

Taip pat prie vienų iš didţiausių triukšmo šaltinių miestuose priskiriamas pramonės įmonių

sukeltas triukšmas. Pramoniniai šaltiniai gali būti mechaniniai, oriniai, dujiniai, hidrodinaminiai,

taip pat elektromagnetiniai nestacionarieji procesai, charakterizuojami greičių ir vibracijų

pulsavimu. Akustinis tokių šaltinių fonas papildomas perkrovimo – transportavimo procesų

triukšmu, kylančiu iš pramoninių zonų ir kelių. Atsiţvelgiant į gyvenamąsias teritorijas,

pramoninių įmonių zonose kylantis triukšmas daţniausiai laikomas erdviniu triukšmo šaltiniu. Jo

specifika ypatinga tuo, kad tai pastovus arba impulsinis triukšmas, kuris sklinda ne tik dieną, bet

ir naktį. Prie akustinio diskomforto šaltinių gyvenamosiose zonose priskiriamos komunalinio ir

buitinio aptarnavimo įstaigos, sporto ir poilsio aikštelės, techniniai inţineriniai įrenginiai, miesto

ūkio ir prekybos objektų aptarnavimo vietos.

4.1.1. Triukšmo reglamentavimas Lietuvoje

2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2002/49/EB dėl

aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Tai buvo pirmasis dokumentas Europoje, kuriuo buvo

siekiama teisiškai sureguliuoti aplinkos triukšmą. Bendrai triukšmas vertinamas pagal

ekvivalentinį A garso slėgio lygį Leq(T) ir didţiausią A svertinį garso slėgio lygį LA,maks.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis triukšmo valdymą Lietuvoje, yra Lietuvos

Respublikos triukšmo valdymo įstatymas. Šis įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius

pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos

(monitoringo tvarką). Įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidţiamas

triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti ţmonių gyvybę ir

sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo

įstatymu įgyvendinamos 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatos.

Pagrindinis dokumentas, kuris nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidţiamo triukšmo

ribinius dydţius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir

39

taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, yra Lietuvos higienos norma HN

33:2011 „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei

jų aplinkoje“ (Valstybės ţinios, 2011, Nr. 75-3638) (toliau – HN 33:2011).

Triukšmo lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

įvertinamas matavimo ir (arba) modeliavimo būdu, o gauti rezultatai lyginami su atitinkamais

šios higienos normos pateikiamais didţiausiais leidţiamais triukšmo ribiniais dydţiais

gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.

4.1 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011)

Eil.

Nr.

Objektas

Paros laikas,

val.

Ekvivalentinis

garso slėgio

lygis (LAeqT),

dBA

Maksimalus

garso slėgio

lygis (LAFmax),

dBA

1.

Gyvenamųjų pastatų (namų)

gyvenamosios patalpos, visuomeninės

paskirties pastatų miegamieji kambariai,

stacionarių asmens sveikatos prieţiūros

įstaigų palatos

6–18

18–22

22–6

45

40

35

55

50

45

2. Visuomeninės paskirties pastatų

patalpos, kuriose vyksta mokymas ir

(arba) ugdymas

45 55

3.

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir

visuomeninės paskirties pastatų

(išskyrus maitinimo ir kultūros

paskirties pastatus) aplinkoje,

veikiamoje transporto sukeliamo

triukšmo

6–18

18–22

22–6

65

60

55

70

65

60

4.

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir

visuomeninės paskirties pastatų

(išskyrus maitinimo ir kultūros

paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus

transporto sukeliamą triukšmą

6–18

18–22

22–6

55

50

45

60

55

50

5.

Maitinimo ir kultūros paskirties pastatų

salėse estradinių ar kitų pramoginių

renginių metu, kino filmų

demonstravimo metu

80

85

6.

Atvirose koncertų ir šokių salėse

estradinių ar kitų pramoginių renginių

metu

6–18

18–22

22–6

85

80

55

90

85

60

Nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų

aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o

pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį. Prognozuojamas planuojamos ūkinės veiklos

triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį arba pagal Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties

triukšmo rodiklius.

40

Strateginiai triukšmo ţemėlapiai Lietuvoje sudaromi nuo 2007 m. Pirmiausia buvo atliekamas

Vilniaus ir Kauno miestų triukšmo duomenų kartografavimas, o antru etapu – Klaipėdos, Šiaulių

ir Panevėţio.

Strateginiai triukšmo ţemėlapiai gali būti naudojami įvertinant esamą ir prognozuojamą

triukšmo reţimą keliuose ir gatvėse bei miesto teritorijose, padėti rengiant organizacines ir

administracines, architektūrines ir planavimo priemones, maţinančias transporto triukšmą.

Strateginiai triukšmo ţemėlapiai reikalingi nustatant nepalankius pagal triukšmo reţimą miesto

sklypus, pasirenkant tikslingiausias ir ekonomiškiausias triukšmo maţinimo priemones,

planuojant racionalų gyvenamųjų pastatų, visuomeninių pastatų, kuriems keliami didesni

akustinio komforto reikalavimai, taip pat poilsio zonų miesto teritorijose prie magistralių

išdėstymą. Triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti HN 33:2011 pateikiami

ribiniai dydţiai (4.2 lentelė).

4.2 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai, naudojami triukšmo strateginio

kartografavimo rezultatams įvertinti (HN 33:2011)

Eil.

Nr.

Objektas

Ldvn, dBA

Ldienos,

dBA

Lvakaro,

dBA

Lnakties,

dBA

1

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės

paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir

kultūros paskirties pastatus) aplinkoje,

veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo

65

65

60

55

2

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės

paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir

kultūros paskirties pastatus) aplinkoje,

veikiamoje pramoninės veiklos (išskyrus

transportą) stacionarių triukšmo šaltinių

sukeliamo triukšmo

55

55

50

45

Infragarso ir ţemojo daţnio garsų ribinius dydţius gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose ir poveikiui visuomenės sveikatai vertint taikoma Lietuvos higienos norma

HN 30:2009 „Infragarsas ir ţemojo daţnio garsai: ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose“ (Valstybės ţinios, 2009, Nr. 38-1466 ) (toliau – HN

30:2009). Pagal šią higienos normą infragarsas – tai maţesnis nei 16 Hz daţnio garsas, o ţemojo

daţnio garsas – 16–200 Hz intervalo daţnio garsas.

Infragarso šaltiniai, sutinkami gamtoje – tai atmosferos turbulencija, vėjas, perkūnija,

ugnikalnių išsiverţimai, ţemės drebėjimai, o pramonėje – tai transporto priemonių, pastatų,

staklių ţemadaţnės vibracijos, reaktyviniai varikliai ir t. t.

4.3 lentelė. Leidţiami infragarso ir ţemojo daţnio garsų ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose (HN 30: 2009)

Trečdalio oktavos

daţnių juostos

vidutinis daţnis,

Hz

Infragarso ir

ţemojo daţnio

garso lygių ribiniai

dydţiai, dB

8 103

10 95

Trečdalio oktavos

daţnių juostos

vidutinis daţnis,

Hz

Infragarso ir

ţemojo daţnio


dydţiai, dB

12,5 87

16 79

41

Trečdalio oktavos

daţnių juostos

vidutinis daţnis,

Hz

Infragarso ir

ţemojo daţnio


dydţiai, dB

20 71

25 63

31,5 56

40 48

50 41

63 34

80 28

100 24

125 21

160 17

200 14

42

Infragarso ir ţemojo daţnio garsų, kuriuose pasireiškia toniniai garsai, ribiniai dydţiai sumaţinami

5 dB.

Triukšmas pastato viduje apima platų daţnių diapazoną, daţnai jį sudaro keletas skirtingo stiprumo

ir daţnio garso šaltiniai:

– orinis triukšmas – tai triukšmas, sklindantis ore (kalba, buitiniai prietaisai, išorinis transporto

keliamas triukšmas);

– struktūrinis triukšmas – tai triukšmas, sklindantis kietuosiuose kūnuose (smūgiai į pastato

perdangų ar pertvarų konstrukcijas, veikiantys liftai);

– smūginis triukšmas, kylantis dėl struktūrinio garso poveikio ir išspinduliuojamas kaip orinis

garsas;

– hidraulinis triukšmas, sklindantis skystyje (smūgiai vandentiekio ar šildymo sistemose).

Apsaugos nuo triukšmo kokybė nustatoma pastato atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo

rodikliais, kurių ribinės vertės apibrėţia garso klases pagal Statybos techninį regramentą STR

2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (toliau − STR 2.01.07:2003).

Gyvenamųjų pastatų privalomų garso klasių reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas

STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.

Garso klasė – tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška. Pastatų

apsaugos nuo triukšmo kokybė suskirstyta į penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto)

sistemą pagal kurią:

A garso klasė – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė (kai laukiama, kad daugiau kaip

90 proc gyventojų įvertins akustinį komfortą ir garso izoliaciją kaip gerą ar labai gerą);

B garso klasė – pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė (kai laukiama, kad 70–80 proc

įvertins akustinį komfortą ir garso izoliaciją kaip gerą. Maţiau kaip 10 proc. – kaip blogą);

C garso klasė – priimtino akustinio komforto sąlygų klasė (kai laukiama kad 50–65 proc.

įvertins akustinį komfortą ir garso izoliaciją kaip gerą arba labai gerą. Maţiau kaip 30 proc. įvertins

akustinį komfortą kaip blogą);

D garso klasė – nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė (kai laukiama, kad 30–45 proc

įvertins akustinį komfortą ir garso izoliaciją kaip blogą);

E garso klasė – ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.

Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų namų, kai kurių triukšmui

jautrių negyvenamųjų pastatų, vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne ţemesnė kaip C. Rekonstruojant

ar kapitališkai remontuojant pastatus, jų bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo

triukšmo kokybė turi nepablogėti ir atitikti ne ţemesnę kaip E garso klasę.

4.1.2. Poveikis ţmogui ir aplinkai

Triukšmas susijęs su daugeliu ţmonių veiklos rūšių, tačiau didţiausią poveikį turi kelių, geleţinkelio

ir oro transporto keliamas triukšmas. Apie 70 % miesto gyventojų vienaip ar kitaip jaučia neigiamą

triukšmo poveikį. Pabrėţiama – būtent miestiečiai, nes kaip tik juos labiausiai vargina eismo triukšmas.

Nustatyta, kad triukšmo poveikis atskiriems ţmonėms labai nevienodas, tačiau kiekvieno ţmogaus

organizmas priverstas būti nuolatinės gynybinės būsenos.

Triukšmas gali tapti klausos sutrikimų, su darbu susijusio streso, padidėjusios nelaimingų atsitikimų

darbo vietoje rizikos, kenksmingo poveikio būsimam kūdikiui prieţastis arba juos sukeliančiu veiksniu.

43

Klausos praradimas. Didelis triukšmas paţeidţia ausies sraigėje, vidinėje ausies dalyje,

esančias plaukuotas juntamąsias klausos ląsteles, dėl to prarandama klausa. Daugelyje šalių dėl

triukšmo prarasta klausa yra labiausiai paplitusi nepagydoma pramonės darbuotojų profesinė

liga. Apskaičiuota, kad Europoje ţmonių su klausos sutrikimais daugiau negu Prancūzijoje

gyventojų.

Fiziologinis poveikis. Yra įrodymų, kad triukšmo poveikis gali turėti įtakos širdies ir

kraujagyslių sistemai, nes dėl triukšmo išsiskiria katecholaminų ir padidėja kraujospūdis.

Katecholaminų kiekis kraujyje (įskaitant epinefriną (adrenaliną)) susijęs su stresu.

Su darbu susijęs stresas. Su darbu susijęs stresas retai atsiranda dėl vienos prieţasties, o

daţniausiai dėl bendro kelių rizikos veiksnių poveikio. Triukšmas darbo aplinkoje, net jei jis

gana nedidelis, gali būti stresą sukeliantis veiksnys.

Padidėjusi nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Esant dideliam triukšmui, darbuotojams sunku

girdėti ir bendrauti, todėl padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė. Su darbu susijęs stresas (kurį

sukeliantis veiksnys gali būti triukšmas) gali dar labiau padidinti šią problemą.

4.3 pav. Triukšmo lygio poveikis ţmogui

Jeigu klausa perdirginama ir klausos nuovargis kartojasi kasdien, ilgainiui gali išsivystyti

progresuojantis klausos susilpnėjimas (lot. neuritis cochlearis), kuris daţniausiai baigiasi profesiniu

44

kurtumu. Taip pat svarbu įvertinti individualaus organizmo jautrį triukšmui. Kai kurių darbininkų

klausa susilpnėja nuo triukšmo per kelis mėnesius, kitų – tik po kelerių metų. Vaikų ir paauglių klausa

paţeidţiama greičiau nei suaugusiųjų (E. Toppila et al. 2000).

Dėl nespecifinio triukšmo poveikio organizmui labiausiai veikiama centrinė nervų sistema, todėl

atsiranda funkcinių centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimų: vargina galvos skausmai,

svaigimas, blogėja dėmesys, atmintis ir darbingumas, sutrinka miegas, vystosi neurozės. Šie pakitimai

daţnai išsivysto anksčiau, negu sutrinka klausa (V. Malinauskienė et al. 2002). Triukšmas neigiamai

veikia ir kitų analizatorių funkcijas: blogėja šviesinė akių adaptacija, sensomotorinės regos ir klausos

reakcijos, atsiranda vibracinis jautris, sutrinka judesių koordinacija ir susilpnėja raumenų jėga. Blogėja

nuolatinio ryškaus matymo funkcija, trumpėja informacijos apdorojimo greitis, sutrinka dauguma kitų

psichofiziologinių funkcijų.

4.1.3. Veiksniai, darantys įtaką triukšmo lygį gyvenamoje aplinkoje

4.4 lentelė. Modelyje pateikiamų veiksnių aprašymas

Veiksniai Aprašymas

Autotransporto,

geleţinkelio, orlaivių,

pramonės triukšmo

įtaka (pagal

kartografinius

triukšmo ţemėlapius)

Triukšmo sklaidai nustatyti gali būti taikomi ilgalaikiai garso lygio

matavimai arba skaičiavimai naudojant specializuotą programinę

įrangą. Kompiuterinis modeliavimas yra parankesnis, nes leidţia

modeliuoti įvairias situacijas, nustatyti planuojamų triukšmo

maţinimo priemonių efektyvumą ar, pavyzdţiui, pateikti situaciją

ateityje, nulemtą nuolat augančio eismo intensyvumo. Aglomeracijų

atveju sudaromi atskiri kelių, geleţinkelių, orlaivių transporto ir

pramoninės veiklos triukšmo strateginiai ţemėlapiai.

Rengiant strateginius triukšmo ţemėlapius, taikomi LDVN, LDIENOS,

LVAKARO ir LNAKTIES triukšmo rodikliai.

LDVN (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis) – triukšmo poveikio

sukelto apibendrinto dirginimo rodiklis (ISO 1996-1:2005).

LDIENOS (dienos triukšmo rodiklis) – dienos laikotarpiu triukšmo

poveikio sukelto dirginimo rodiklis.

LVAKARO (vakaro triukšmo rodiklis) – vakaro laikotarpiu triukšmo


LNAKTIES (nakties triukšmo rodiklis) – nakties laikotarpiu triukšmo


Tai vidutiniai ilgalaikiai A svertiniai garso lygiai, nustatytas vienerių

metų laikotarpiui, kaip apibrėţta ISO 1996-1:2005.

Atstumas iki triukšmo

šaltinio (gatvės,

geleţinkelio, oro

uosto, pramonės

įmonių ar kitų šaltinių)

Triukšmo lygio maţėjimo apskaičiavimas pagal atstumą nuo garso

šaltinio (E. Mačiūnas et al. 1999):

45

1 – triukšmo lygio maţėjimas atsiţvelgiant į atstumą, kai šaltiniai yra

namų grupių viduje;

2 – triukšmo lygio maţėjimas atsiţvelgiant į atstumą, kai triukšmo

šaltinis yra transportas;

Esamos triukšmo

maţinimo uţtvaros

Pastačius triukšmo uţtvarą, tiesioginis triukšmo sklaidos kelias nuo

šaltinio iki priėmėjo yra uţtveriamas. Priklausomai nuo medţiagų ir

paviršiaus dalį garso bangų uţtvara gali atspindėti ar absorbuoti. Dalis

bangų prasiskverbia, dalis uţlinksta (vyksta difrakcija) uţtaršos

viršuje ir galuose.

Akustinio šešėlio zonoje uţtvara triukšmo lygį gali sumaţinti 10–15

dBA. Maksimalus (daţniausiai teorinis) triukšmo lygio sumaţinimas –

20 dBA. 20 dBA ar net daugiau triukšmo lygį gali sumaţinti aukšti

pastatai arba aukšti pylimai (Lietuvos automobilių kelių... 2010).

Gyvenamosios

teritorijos aplinka (tarp

triukšmo šaltinio ir

priėmėjo)

Priklausomai nuo ţemės paviršiaus dangos triukšmas gali sumaţėti,

kai jo energija sugeriama, arba padidėti, kai kietas ir lygus paviršius

triukšmą atspindi ir sukoncentruoja tam tikra kryptimi (Lietuvos

automobilių kelių... 2010).

46

Ţeldiniai (tarp

triukšmo šaltinio ir

priėmėjo)

Ţeldiniai absorbuoja ir išsklaido garso bangas. Ţeldiniai iš dalies

sulaiko ir sugeria triukšmą. Triukšmo, sklindančio pro ţeldinius,

sumaţėjimas priklauso nuo:

ţeldinių pobūdţio (natūralūs ar tankūs apsauginiai). 50–100 m

pločio natūralūs ţeldiniai triukšmo lygį gali sumaţinti iki 3

dBA. ~60 m pločio tankių natūralių ţeldinių nepermatoma

juosta triukšmo lygį gali sumaţinti ~10 dBA (pagal pojūtį –

dvigubai). Specialiai sodinant ţeldinius, galima labiau

sumaţinti triukšmo lygį. 6–7 m pločio specialiai prie kelio

sodintų ţeldinių (medţių ir krūmų) juosta triukšmo lygį gali

sumaţinti 4–8 dBA;

medţių tipo (spygliuočių garso slopinimo efektyvumas,

palyginti su lapuočių, yra maţesnis);

medţių rūšies (skirtumai dėl tekstūros, kuri priklauso nuo lapų,

spyglių, šakų struktūros);

metų laiko (numetusių lapus ţeldinių efektyvumas, slopinant

triukšmą, sumaţėja ~50–80%).

Pastato akustinė klasė

(projektinė)

Garso klasė – tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo

kokybės sistemos išraiška. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė

suskirstyta į penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto)

sistemą, pagal kurią:

A garso klasė – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė;

B garso klasė – pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė;

C garso klasė – priimtino akustinio komforto sąlygų klasė;

D garso klasė – nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė;

E garso klasė – ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.

47

Pastato langų tipo

(fasado įstiklinimo)

įtaka triukšmo lygiui

gyvenamosiose

patalpose

Struktūrinio garso

šaltiniai pastatuose

Aktualus šiuo atţvilgiu yra struktūrinio triukšmo sklidimas pastato

konstrukcijomis. Struktūrinis triukšmas pasiekia toliausiai nuo jo

šaltinio esančias patalpas. Struktūrinio garso šaltinių sukelti

konstrukcijų virpesiai pereina į jų orinio garso išspinduliavimą.

Struktūrinio triukšmo šaltiniai pastate daţniausiai yra įrengtų

inţinerinių komunikacijų veikimas:

1) ventiliacijos kanalai,

2) kondicionieriai,

3) lifto įrenginiai,

4) šiukšlių surinktuvai,

5) kiti triukšmo šaltiniai.

Triukšmas vertinamas priklausomai nuo vietovės, kuriame yra vertinamas būstas. Skirtingas

vertinimas taikomas Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliam ir Panevėţiui (toliau – didmiesčiai) ir kitoms

gyvenvietėms.

Analizuojant triukšmą buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal

reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Pradinė duomenų matrica didiesiems miestams pateikta

4.4 paveiksle, o kitoms gyvenvietėms – 4.5 paveiksle.

48

4.4 pav. Triukšmo pradinių duomenų matrica didmiesčiams

(Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėţiui)

4.5pav. Triukšmo pradinių duomenų matrica (kitoms gyvenvietėms)

4.6 ir 4.7 paveiksluose pateiktas analogiškai didmiesčiams ir kitoms gyvenvietėms daugiakriterinis

triukšmo vertinimas, įvertinant kiekvienos alternatyvos reikšmingumą ir prioritetiškumą bei nustatant

alternatyvos naudingumo laipsnį.

49

4.6 pav. Didmiesčių triukšmo daugiakriterinis vertinimas

4.7 pav. Kitų gyvenviečių triukšmo daugiakriterinis vertinimas

50

Alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %, pateikiamos rekomendacijos (4.8 paveikslas).

4.8 pav. Triukšmo rekomendacijos alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %

(Office of the Deputy Prime… 2006)

Daugiakriterinio vertinimo sistema taip pat pateikia rekomendacijas vartotojui, kurie kriterijai

labiausiai lemia blogą pastato būklę (4.9 pav., 4.10 pav.).

51

4.9 pav. Reikšmingiausi trys objektų kriterijai, turintys didţiausią įtaką reitingui didmiesčiams

4.10 pav. Reikšmingiausi trys objektų kriterijai, turintys didţiausią įtaką reitingui kitoms gyvenvietėms

4.2. Aplinkos ir patalpų oro kokybė

4.2.1. Oro tarša

Paskutiniais XX amţiaus dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse, tobulėjant statybų ir buitinių

prietaisų technologijoms, padaugėjo ligų, kurias atneša civilizacija. Tuo metu išmokta taupyti

energetinius resursus, statyti sandarius pastatus ir atsirado „nesveikų namų sindromas“. Šis terminas

vartojamas apibūdinti rinkinio simptomus, pasireiškiančius didţiajai daliai jų gyventojų ar darbuotojų.

Tai su pastatais susiję susirgimai.

Pastaruoju metu atsirado naujas terminas – „su namais susiję susirgimai“ (tarptautinis ţymuo BRI).

Pavyzdţiu gali būti asbesto sukeltas plaučių vėţys ir legioneliozė, sukeliama stovinčio vandens

bakterijų, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų.

Europiečiai vidutiniškai apie 80 proc. savo laiko praleidţia patalpose – namuose, mokykloje, darbe

arba viešajame transporte. Neseniai vykdytas ES finansuotas mokslinių tyrimų projektas „Europos

patalpų oro stebėjimo ir poveikio vertinimas“ (European Indoor Air Monitoring and Exposure

52

Assessment), vadinamasis „Airmex“, parodė, kad daugelio ţalingų oro teršalų lygiai iš tikrųjų patalpose

yra didesni negu lauke.

ES strategijos dėl lauko oro taršos įtakoje 2008 m. buvo priimta direktyva, skirta aplinkos orui, joje

pirmą kartą buvo nustatyti smulkių dalelių emisijos apribojimai. Minėta strategija taip pat paskatino

priimti grieţtesnius automobilių ir sunkveţimių išmetamųjų teršalų standartus, ţinomus kaip Euro 5 ir

Euro 6.

Europoje kasmet nuo ligų, susijusių su oro tarša, per anksti miršta 370 tūkst. ţmonių, o 350 tūkst. iš

jų – dėl atmosferos mikrodalelių ar dulkių, kurių skersmuo yra maţesnis nei 2,5 mikrometrai,

vadinamasis aerodinaminis skersmuo (Particulate Matter) PM2,5. Šios dalelės ir dulkės atsiranda iš

transporto (automobilių, laivų ir lėktuvų), ţemės ūkio ir maţų pramoninių gamyklų.

4.2.2. Oro taršos reglamentavimas Lietuvoje

Oro taršos reglamentavimas aplinkos ore

1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin., 1992, Nr. 5-75; Ţin., 1996, Nr. 57-

1335; Ţin., 1997, Nr. 65-1540; Ţin., 2000, Nr. 39-1093; Ţin., 2002, Nr. 2-49; Ţin., 2003, Nr.

61-2763; Ţin., 2004, Nr. 36-1179, Nr. 60-2121; Ţin., 2005, Nr. 47-1558).

2. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 98-2813; Ţin., 2010,

Nr. 54-2648 );.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodţio 12 d. įsakymas Nr. 596 „Dėl

aplinkos oro kokybės vertinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandţio 6

d. įsakymo Nr. D1-279 redakcija) (Ţin., 2001, Nr. 106-3828; Ţin., 2002, Nr. 81-3499, Ţin.,

2010, Nr. 42-2042; Nr. 70-3496).

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2001 m. gruodţio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro uţterštumo normų nustatymo“

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2010 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. D1-585/V-611 redakcija) (Ţin., 2001, Nr. 106-3827, Ţin.,

2010, Nr. 2-87; Ţin., 2010, Nr. 82-4364).


2000 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 470/581 „Dėl Zonų ir aglomeracijų aplinkos oro kokybei

vertinti bei valdyti sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2000, Nr. 100-3184, Ţin., 2008, Nr. 130-4998).

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. D1-653 „Dėl

teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro uţterštumo duomenų ir

meteorologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“

(Ţin., 2007, Nr. 127-5189, Ţin., 2008, Nr. 79-3137).

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birţelio 12 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl

Aplinkos oro uţterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais

angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 71-2647).


2006 m. balandţio 3 d. įsakymas Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro uţterštumo arsenu,

kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 41-1486).


2005 m. geguţės 26 d. įsakymas Nr. D1-265/V-436 „Dėl visuomenės, suinteresuotų institucijų

ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro uţterštumo lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin.,

2005, Nr. 74-2688; Ţin., 2009, Nr. 157-7111).

http://ec.europa.eu/research/infocentre/article_en.cfm?id=/research/headlines/news/article_10_02_26_en.html&item=&artid=15233

http://www.euractiv.com/transport/euro-5-emissions-standards-cars/article-133325

http://www.skelbimas.lt/istatymai/aplinkos_apsaugos_istatymas.htm

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369464&p_query=&p_tr2=




http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279240





53


įsakymas Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl

teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo

patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro uţterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo (Ţin. 2000, Nr.

100-3185, Ţin., 2007 Nr. 67-2627).

Oro taršos reglamentavimas gyvenamųjų patalpų ore

1. HN 35:2007 „Didţiausia leidţiama cheminių medţiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios

aplinkos ore“ (Ţin., 2007, Nr. 55-2162)

4.2.3. Pagrindinės sąvokos

Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (ţemės paviršiaus ir gelmių, oro,

vandens, dirvoţemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medţiagų, antropogeninių komponentų)

visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos.

Aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos (darbovietės) orą.

Ilgalaikis tikslas – aplinkos oro uţterštumo lygis, kuris, siekiant apsaugoti ţmonių sveikatą ir

aplinką, turi būti pasiektas per ilgą laiką, išskyrus atvejus, kai jo neįmanoma pasiekti naudojant

proporcingas priemones.

Kietosios dalelės KD10 – kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidţią 10 µm

aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST

EN 12341:2000.

Kietosios dalelės KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidţią 2,5 µm

aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST

EN 14907:2005.

Kritinis uţterštumo lygis – remiantis mokslo ţiniomis nustatytas aplinkos oro uţterštumo lygis,

kurį viršijus kai kurie receptoriai, pavyzdţiui, medţiai, kiti augalai arba natūralios ekosistemos, bet ne

ţmonės, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį.

Leistinas nukrypimo dydis – procentinė ribinės vertės dalis, kuria leidţiama viršyti šią ribinę vertę,

esant normose nustatytoms sąlygoms.

Leistinas taršos dydis – per tam tikrą laiko tarpą iš taršos šaltinio ar šaltinių visumos išmetamų

teršalų kiekis, dėl kurio atitinkamoje vietovėje, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį

bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, nebus viršijamos ribinės uţterštumo vertės.

Nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos –meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į

aplinkos orą patekusiems teršalams.

Oro uţterštumo lygio indeksas (OUI) – aplinkos ore išmatuotų teršalų koncentracijų kokybinė

išraiška, naudojama supaprastintam oro kokybės apibūdinimui.

Pavojaus slenkstis – aplinkos oro uţterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus ţmonių sveikatai ir

aplinkai net dėl trumpalaikio poveikio ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių

priemonių.

Ribinė uţterštumo vertė – mokslinių tyrimų nustatytas aplinkos oro uţterštumo lygis, pagal

turimas ţinias nedarantis ţalingo poveikio ţmonių sveikatai ir aplinkai.




54

Siektina uţterštumo vertė – aplinkos oro uţterštumo lygis, kuris nustatomas siekiant išvengti

didesnio ilgalaikio kenksmingo poveikio ţmonių sveikatai bei aplinkai ir kuris turi būti pasiektas per

nustatytą laiką.

Teršalai – medţiaga arba medţiagų mišinys, kuris dėl ţmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir,

veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti ţmonių sveikatai ir aplinkai arba

turtui.

Uţterštumo lygis – vieno arba daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas

paviršiuje per tam tikrą laiką.

Viršutinė vertinimo riba – uţterštumo lygis, ţemiau kurio galima aplinkos oro kokybę vertinti

naudojant fiksuotų matavimų ir modeliavimo metodų ir (arba) indikatorinių matavimų derinį.

Ţemutinė vertinimo riba – uţterštumo lygis, ţemiau kurio galima aplinkos oro kokybę vertinti

naudojant vien tik modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodą.

4.2.4. Duomenys apie oro taršą ir oro taršos įvertinimas

Oro taršai įvertinti naudojamasi:

1. Aplinkos oro kokybės tyrimo (toliau – OKT) stočių duomenis – naudojant vidutines metines

teršalų koncentracijas, jeigu tokios stotys yra 2 km atstumu nuo vertinamo objekto arba įvertinant

OUI – oro uţterštumo indeksu.

2. Indikatoriniu aplinkos oro kokybės vertinimu, atliktu per pastaruosius penkerius metus,

duomenimis, jeigu nėra 1 punkte nurodytų duomenų.

3. Modeliavimo būdu nustatytais aplinkos oro uţterštumo duomenimis, jeigu nėra šių

rekomendacijų 1 ir 2 punktuose nurodytų duomenų.

4. Nesant pagal 1, 2, ir 3 punktų duomenų. naudotis santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių

aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertes.

4.2.5. Nuorodos į informacijos apie aplinkos oro taršą Lietuvoje

Aplinkos apsaugos agentūra: http://oras.gamta.lt/cms/index

Oro uţterštumo normos: http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=260ccbe8-5401-4f3b-adb1-

b4ab1b9aa2b5

Oro uţterštumo ţemėlapiai: http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=4cff26a3-ece5-46be-ad58-

c8d14b94bea6

Aplinkos oro taršos tyrimo stotelių duomenys: http://193.219.133.8/ap3/292/

4.2.6. Anglies monoksidas

Anglies monoksidas – nuodingos bespalvės, bekvapės dujos (smalkės). Šie teršalai susidaro ne iki

galo sudegus organiniams junginiams. Patalpose anglies monoksidas susidaro krosnyje esant aukštai

temperatūrai bei deguonies trūkumui, tada degančios medţiagos oksiduojasi ne iki galo. Tokios sąlygos

susidaro, pavyzdţiui, per anksti uţstūmus krosnies sklendę. Kartais išsiskiria balti bei aitraus kvapo

dūmai kartu su anglies monoksidu, kuris neturi nei spalvos, nei kvapo.

http://oras.gamta.lt/cms/index

http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=260ccbe8-5401-4f3b-adb1-b4ab1b9aa2b5

http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=260ccbe8-5401-4f3b-adb1-b4ab1b9aa2b5

http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=4cff26a3-ece5-46be-ad58-c8d14b94bea6

http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=4cff26a3-ece5-46be-ad58-c8d14b94bea6

http://193.219.133.8/ap3/292/

55

4.2.6.1. Pagrindiniai šaltiniai

Aplinkos ore:

automobilių išmetamosios dujos,

sunkioji pramonė,

šildymas.

Patalpose:

kaminai,

šildytuvai,

krosnys,

ţidiniai,

automobilių išmetamosios dujos,

vandens šildymo sistemos,

viryklės,

kepsninės,

dţiovyklės.

4.2.6.2. Poveikis sveikatai

Anglies monoksidas (smalkės) yra ypač klastingas, nes neturi nei kvapo, nei spalvos. Patekęs į

kraują, anglies monoksidas net 200 kartų sparčiau nei deguonis jungiasi su hemoglobinu, sudarydamas

labai patvarų junginį karboksihemoglobiną.

Dėl karboksihemoglobino susidarymo sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, vystosi vidinis

deguonies badas, ţmogus pradeda dusti, paţeidţiama centrinė nervų sistema, ir nesuteikus pagalbos,

ištinka mirtis.

Labai svarbu suvokti, kad apsinuodijimo pasekmės tiesiogiai priklauso nuo smalkių koncentracijos

ir nuo laiko, kiek ţmogus išbūna uţterštoje aplinkoje.

Lengvo apsinuodijimo atveju ţmogui skauda galvą, pykina, atsiranda tachikardija. Išėjus iš

smalkėmis uţterštų patalpų, gavus pakankamą kiekį deguonies, šie simptomai praeina.

Vidutinio sunkumo apsinuodijimo atveju (karboksihemoglobino koncentracija kraujyje siekia nuo

30 iki 50 proc.) ţmogų kamuoja intensyvūs galvos skausmai, svaigimas, nuolatinis pykinimas, dusulys,

alpimas, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda haliucinacijos.

Sunkaus apsinuodijimo atveju (karboksihemoglobino koncentracija kraujyje siekia 50 ir

daugiau procentų) atsiranda traukuliai, vystosi kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumas, ištinka

koma.

Beje, rūkantiems ţmonėms praţūtingas smalkių poveikis gali pasireikšti itin greitai ir agresyviai.

Mokslinių studijų duomenys rodo, kad daţnai rūkančiųjų kraujyje apie 20 proc. hemoglobino jau būna

paveikta anglies monoksido ir jis neatlieka savo funkcijos, todėl ir nedidelės smalkių koncentracijos

pakanka, kad iškiltų grėsmė tokių ţmonių gyvybei.

Apsinuodijimo smalkėmis poţymiai:

• galvos skausmas;

• bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas;

• ryškiai raudona (avietinė) oda, gleivinės;

56

• haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas;

• greitai prarandama sąmonė, alpimas.

Pirmoji pagalba

• Išeikite, išneškite nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos.

• Atsagstykite jo apykaklę, pasirūpinkite, kad patektų gryno oro.

• Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neuţspringtų (jei

vemia).

• Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, gaivinkite (darykite dirbtinį kvėpavimą, širdies masaţą).

• Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, veţkite į gydymo įstaigą.

Kaip išvengti apsinuodijimo

Kasmet prieš šildymo sezoną patikrinkite šildymo įrenginius (krosnis ir ţidinius), įvertinkite

ventiliacinės sistemos efektyvumą, išvalykite kaminus.

Krosnies sklendę visiškai uţdarykite tik įsitikinę, kad ugnis jau baigė rusenti.

Nešildykite patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis.

Nepalikite garaţe paleistų automobilių. Jei automobilį šildote, tą darykite lauke, o ne garaţe.

Namuose imkitės saugumo priemonių, kad nekiltų gaisras. Nepalikite maţamečių vaikų be

prieţiūros, nerūkykite lovoje, nenaudokite nesaugių krosnių.

Namuose įsirenkite anglies monoksido detektorius. Jiems suveikus, reikėtų palikti patalpą, ją

išvėdinti.

4.2.6.3. Užterštumo anglies monoksidu normos

4.4 lentelė. Ribinė vertė, nustatyta ţmonių sveikatos apsaugai

Vidurkinimo laikotarpis

Ribinė vertė

Leistinas

nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo

terminas

Maksimalus paros 8 valandų vidurkis*

10 mg/m3

60 %

–**

* Maksimalus paros 8 valandų vidurkis reiškia, kad koncentracija nustatoma tiriant paeiliui einančius 8

valandų periodus ir kiekvieną valandą apskaičiuojant ir atnaujinant vidurkį. 8 valandų periodo vidurkis

skaičiuojamas pagal šį pavyzdį: pirmas 8 valandų vidurkis imamas pradedant nuo 17.00 val. praėjusios

paros iki 1.00 val. paros, kuriai nustatomas vidurkis; paskutinis apskaičiavimo periodas yra nuo 16.00

iki 24.00 val. tos paros, kuriai nustatomas vidurkis.

** Ribinė vertė įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

4.5 lentelė. Didţiausia leidţiamoji koncentracija gyvenamojoje patalpoje

Cheminė medţiaga Didţiausia leidţiamoji koncentracija (DLK), mg/m

3

Vienkartinė Paros

Anglies (II) oksidas (anglies

monoksidas, smalkės)

5 3

57

4.6 lentelė. Aplinkos monoksido koncentracijos vertinimas

Kriterijaus vertinimo skalė Kriterijaus aprašymas

Anglies monoksido taršos vertinimas aplinkos ore

Balai

CO,

mg/m3

1 0–2

2 3–6

3 7–10

4 11–13

5 >13

1 arba 2 – oro kokybė gera, galite mėgautis švariu oru.

3 – jautrios gyventojų grupės (vaikai, vyresnio amţiaus

ţmonės, nėščios moterys) turėtų vengti ilgesnių

pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie

intensyvaus eismo gatvių, sankryţų.

4 – aktyvia veikla atvirame ore gali uţsiimti tik visiškai

sveiki ţmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro

uţterštumo, rekomenduojama nevaţiuoti savu automobiliu,

patariama naudotis viešuoju transportu.

5 – stenkitės kuo maţiau būti atvirame ore; būdami

patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos sutrikimų,

kreipkitės į gydytoją.

4.7 lentelė. Aplinkos monoksido koncentracijos vertinimas gyvenamojoje patalpoje

Kriterijus Balai

Jei atitinka

reikalavimus – 1

Jei reikalavimų

neatitinka – 2

Šildymo krosnis ir ţidiniai 1 2

Ventiliacijos sistema vidaus patalpose 1 2

Tinkamas krosnies sklendės įrengimas ir eksploatacija 1 2

Automobilio išmetamųjų dujų patekimas į

gyvenamąsias patalpas.

1 2

Anglies monoksido daviklio įrengimas gyvenamojoje

patalpoje

1 2

Netinkamo kuro patalpoms šildyti panaudojimas (pvz.,

buitinės degiosios atliekos)

1 2

Maţamečių vaikų palikimas be prieţiūros 1 2

Neatsargus rūkymas lovoje 1 2

4.2.7. Sieros dioksidas

Sieros dioksidas į aplinkos orą patenka deginant kurą, kurio sudėtyje yra sieros. Sieros dioksido

poveikis aplinkai daţniausiai pasireiškia per jo oksidacijos produktus. Patekęs į atmosferos orą sieros

dioksidas oksiduojamas iki sieros trioksido, kuris, aplinkoje esant vandens garų, virsta sulfitine arba

sieros rūgštimi (H2SO4). Sieros rūgšties lašeliai ir kiti sulfatai gali būti pernešami dideliais atstumais ir

yra pagrindiniai rūgščiųjų lietų komponentai, taip pat kietųjų dalelių pirmtakai. Rūgštieji lietūs

tiesiogiai paţeidţia augalus, sukelia jų audinių nekrozes. Rūgščioje terpėje greitėja metalų korozija,

maţėja įvairių audinių atsparumas, skatinamas statybinių medţiagų dūlėjimas.

58

4.2.7.1. Pagrindiniai taršos sieros dioksidu šaltiniai

Aplinkos ore:

energetikos objektai,

pramonė,

naftos produktų perdirbimas,

sieros rūgšties gamyba.

Gyvenamojoje aplinkoje:

krosnys,

ţidiniai,

neefektyvi patalpų vėdinimo ir švieţio oro tiekimo sistema.


Sieros dioksido poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Esant didelei

koncentracijai pavojingas ir labai trumpalaikis poveikis. Sieros dioksidas sukelia refleksinį kosulį,

bronchų suvarţymą, takų gleivinių paburkimą, apsunkina ir padaţnina kvėpavimą ir širdies ritmą,

dirgina akių gleivinę.

4.2.7.3. Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu normos


Vidurkinimo

laikotarpis

Ribinė vertė

Leistinas

nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo

terminas

1 valanda

350 µg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip

24 kartus per kalendorinius metus

43 % (150 µg/m3)

–*

1 para

125 µg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip

3 kartus per kalendorinius metus

nenustatytas

–*

* Ribinė vertė įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

Pavojaus slenkstis, nustatytas matuojant tris valandas iš eilės vietovėse, kurios yra tipinės pagal oro

kokybę maţdaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje ar aglomeracijoje, pasirenkant maţesnę –

500 µg/m3.

59



3

vienkartinė paros

Sieros dioksidas (sieros (IV)

oksidas)

0,50 0,05

4.10 lentelė. Sieros dioksido koncentracijos vertinimas


Sieros dioksido vertinimas aplinkos ore

SO2 , µg/m3

Balai

1 val.

vidurkis

24 val.

vidurkis

1 0–87 0–31

2 88–175 32–62

3 176–350 63–125

4 351–500 126–150

5 >500 >150








uţterštumo, rekomenduojama nevaţiuoti savu

automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.


patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos

sutrikimų, kreipkitės į gydytoją.

Sieros dioksido vertinimas gyvenamojoje aplinkoje

Balai

SO2 ,

mg/m3

1 0–0,1

2 0,1–0,3

3 0,3–0,5

4 >0,5



ţmonės, nėščios moterys) turėtų vengti ilgesnio buvimo

uţterštoje patalpoje, būtina uţtikrinti tokios patalpos

vėdinimą ir švieţio oro tiekimą.

4 – ilgalaikis buvimas patalpoje gali sukelti sveikatos

sutrikimų, būtina nuolatinė oro vėdinimo sistema.

4.2.8. Azoto oksidai

Azoto dioksidas – rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujos. Pagrindinis azoto oksidu – azoto

oksido (NO) ir azoto dioksido (NO2), kitaip tariant, azoto oksido (NOx) – šaltinis yra kelių transportas,

kuris išmeta apie pusę azoto oksidų kiekio Europoje. Todėl didţiausios NO ir NO2 koncentracijos

susidaro miestuose, kur eismo intensyvumas didţiausias. Azoto oksidai daţniausiai į aplinką patenka

azoto oksido (NO) pavidalu, tačiau įprastomis atmosferos sąlygomis išskirtas NO savaime oksiduojasi

iki NO2, kuris yra kenksmingas sveikatai.

60

4.2.8.1. Pagrindiniai taršos azoto oksidais šaltiniai

Aplinkos ore:

transportas,


pramonė,

naftos produktų perdirbimas,

sieros rūgšties gamyba.


krosnys,

ţidiniai,

dujinės viryklės,



Azoto dioksidas NO2 gali dirginti plaučius ir sumaţinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms

(gripui ir pan.). Nuolatinis arba daţnas poveikis koncentracijomis, kurios daug didesnes nei normaliai

aplinkos ore aptinkamos koncentracijos, gali padidinti aštrių kvėpavimo taku susirgimų (esant

koncentracijai ore nuo 140 g/m3) skaičių tarp vaikų. Be to, azoto oksidai – vieni iš svarbiausių rūgščių

kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai.

4.2.8.3. Aplinkos oro užterštumo azoto dioksidu ir azoto oksidais normos

4.11 lentelė. Azoto dioksido ribinė vertė, nustatyta ţmonių sveikatos apsaugai

Vidurkinimo

laikotarpis

Ribinė vertė Leistinas nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo

terminas

1 valanda

200 µg/m3 negali

būti viršyta daugiau

kaip 18 kartų per

kalendorinius

metus

50 % (100 µg/m3) 1999 m. liepos 19 d.,

sumaţinant 2001 m. sausio 1 d. ir kas 12

paskesnių mėnesių vienodu metiniu

procentiniu dydţiu, kad iki 2010 m. sausio

1 d. būtų pasiekta 0 %

2010 m. sausio

1 d.

Kalendoriniai

metai

40 µg/m3

50 % (20 µg/m3) 1999 m. liepos 19 d.,

sumaţinant 2001 m. sausio 1 d. ir kas 12

paskesnių mėnesių vienodu metiniu

procentiniu dydţiu, kad iki 2010 m. sausio

1 d. būtų pasiekta 0 %

2010 m. sausio

1 d.

61

Azoto dioksido pavojaus slenkstis, nustatytas matuojant tris valandas iš eilės vietovėse, kurios yra

tipinės pagal oro kokybę maţdaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje ar aglomeracijoje,

pasirenkant maţesnę – 400 µg/m3.


Cheminė medţiaga Didţiausia leidţiama koncentracija (DLK), mg/m

3

vienkartinė paros

Azoto (IV) oksidas (azoto

dioksidas)

0,085 0,040

4.13 lentelė. Azoto oksidų koncentracijos vertinimas


Azoto oksidų taršos vertinimas aplinkos ore

Balai

NOx,

µg/m3

1 0–50

2 51–100

3

101–

200

4

201–

400

5 >400




pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus

eismo gatvių, sankryţų.


sveiki ţmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro uţterštumo,

rekomenduojama nevaţiuoti savu automobiliu, patariama

naudotis viešuoju transportu.




Azoto oksidų taršos vertinimas gyvenamojoje aplinkoje

Balai

NOx,

µg/m3

1 0–0,02

2

0,02–

0,04

3

0,04–

0,085

4 >0,085





vėdinimą ir švieţio oro padavimą.


sutrikimų ir būtina nuolatinė oro vėdinimo sistema.

4.2.9. Kietosios dalelės

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių

komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvoţemio dalelių, dulkių, suodţių

ir kt. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į ţmogaus organizmą ir tuo didesnį

neigiamą poveikį turėti sveikatai.

62

4.2.9.1. Pagrindiniai taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai

Aplinkos ore:

transportas,


pramonė.


krosnys,

ţidiniai,



Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo

organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Į ţmogaus organizmą kietosios dalelės

patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydţio, fizikinių ir

cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose,

todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio

skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. Maţesnės nei

2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą,

gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių

funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

4.2.9.3. Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 normos


Vidurkinimo

laikotarpis

Ribinė vertė

Leistinas

nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo

terminas

1 para

50 µg/m3 negali būti viršyta

daugiau kaip 35 kartus per

kalendorinius metus

50 %

–*

Kalendoriniai metai 40 µg/m3 20 % –*

* Ribinė vertė įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

63

4.2.9.4. Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 normos

4.15 lentelė. Siektina vertė, nustatyta ţmonių sveikatos apsaugai


Siektina vertė

Siektinos vertės įgyvendinimo terminas

Kalendoriniai metai 25 µg/m3 2010 m. sausio 1 d.


Vidurkinimo

laikotarpis Ribinė vertė Leistinas nukrypimo dydis

Ribinės vertės

įgyvendinimo terminas

1 ETAPAS

Kalendoriniai

metai

25 µg/m3

20 % 2008 m. birţelio 11 d.,

sumaţinant šį dydį 2009 m. sausio

1 d., o vėliau maţinant kas

12 mėnesių vienodu metiniu

procentiniu dydţiu, kol iki 2015 m.

sausio 1 d. bus pasiekta 0 %

2015 m. sausio 1 d.

2 ETAPAS *

Kalendoriniai

metai

20 µg/m3

(preliminari)

2020 m. sausio 1 d.

* Europos Komisija (preliminarią) ribinę vertę 2013 m. numato perţiūrėti atsiţvelgdama į tolesnius

poveikio sveikatai ir aplinkai duomenis, techninį įgyvendinamumą ir ES valstybių narių patirtį,

susijusią su siektinos vertės įgyvendinimu.

4.2.9.5. Kietųjų dalelių KD2,5 ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu



2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Kalendoriniai metai

29

28

27

26

26

25

64


Cheminė medţiaga Didţiausia leidţiamoji koncentracija

(DLK), mg/m3

vienkartinė paros

Dulkės (suspenduotos kietosios dalelės), aerozoliai,

nediferencijuoti pagal sudėtį, esantys gyvenamosios

aplinkos ore. Organinių ir neorganinių junginių (metalų ir

jų druskų, plastmasių, biologinių, vaistinių preparatų ir kt.)

aerozoliams ši DLK netaikoma. Jiems nustatytos

atitinkamos junginių DLK

0,50 0,15

4.19 lentelė. Kietųjų dalelių koncentracijos vertinimas


Kietųjų dalelių taršos vertinimas aplinkos ore

Balai

KD10,

µg/m3

KD2.5,

µg/m3

1 0–15 0–6

2 16–30 7–13

3 31–50 14–26

4 51–100 27–52

5 >100 >53








uţterštumo, rekomenduojama nevaţiuoti savu

automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.




Kietųjų dalelių taršos vertinimas gyvenamojoje aplinkoje

KD,

mg/m3

1 0–0,1

2 0,1–0,3

3 0,3–0,5

4 >0,5





vėdinimą ir švieţio oro tiekimo.


sutrikimų ir būtina nuolatinė oro vėdinimo sistema.

4.2.10. Ozonas

Ozonas – bespalvės aštroko kvapo dujos. Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas

saugo Ţemę nuo praţūtingo Saulės ultravioletinės spinduliuotės poveikio, tačiau prieţeminiame ore

esantis ozonas laikomas teršalu, nes didesnė jo koncentracija kenkia ţmonių sveikatai ir aplinkai. Tai

antrinis teršalas, kuris neišmetamas į atmosferą tiesiogiai gamybinių procesų metu, bet susidaro

atmosferoje vykstant fotocheminėms reakcijoms, kuriose dalyvauja azoto oksidai ir lakieji organiniai

65

junginiai bei kiti teršalai, vadinamieji ozono pirmtakai. Vidutinėse platumose ozono koncentracijos

sezoniniu metu stebimas padidėjimas pavasarį, bet didţiausias koncentracijos lygis būdingas vasaros

metu. Dėl ozono susidarymo aplinkos ore ypatumų didţiausia šio teršalo koncentracija paprastai

stebima priemiesčiuose karštomis ir saulėtomis dienomis. Pagrindiniai ozono šaltiniai gyvenamojoje

aplinkoje: darbas su kopijavimo ir kitais aparatais, kurių veikimo metu sukuriamas ozonas, neefektyvi

patalpų vėdinimo ir šalinimo sistema.


Nedidelė ozono koncentracija sukelia sausumą burnoje, kosulį, dirgina nosies, akių, burnos gleivinę.

Didelė ozono koncentracija gali sukelti plaučių edemą, kraujagyslių hipotoniją, didelį nuovargį. Ozonas

taip pat pasiţymi radiomimetiniu poveikiu, kuris panašus į jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį,

todėl net maţa ozono koncentracija neuţtikrina visiško saugumo.

Ozonas gali paaštrinti plaučių ligas, sukelti astmos priepuolius. Alergine astma sergantys ţmonės

esant padidėjusiai O3 koncentracijai tampa jautresni alergenams. Neigiamą poveikį gali pajusti net ir

sveiki ţmonės, ypač jei yra padaţnėjęs jų kvėpavimas, pavyzdţiui, sportuojant, dirbant fizinį darbą.

4.2.10.2. Aplinkos oro užterštumo ozonu normos

4.20 lentelė. Siektina vertė

Vidurkinimo

laikotarpis

Siektina vertė Siektinos vertės

įgyvendinimo terminas*

Nustatyta ţmonių sveikatos apsaugai

Maksimalus paros 8

valandų vidurkis**

120 μg/m3 neturi būti viršijama daugiau nei 25

kartus per kalendorinius metus, imant trejų metų

vidurkį***

2010 m. sausio 1 d.

Nustatyta augmenijos apsaugai

Nuo geguţės iki

liepos mėn.

AOT40 (apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)

18 000 μg/m3 × h, imant penkerių metų

vidurkį***

2010 m. sausio 1 d.

* Nuo šios datos bus vertinama, ar laikomasi siektinos vertės, t. y. 2010 m. bus pirmieji metai, nuo

kurių bus pradėta vertinti, ar laikomasi siektinos vertės atitinkamai per kitus trejus ar penkerius metus.

** Maksimalus paros 8 valandų vidurkis reiškia, kad koncentracija nustatoma tiriant paeiliui einančius

8 valandų periodus ir kiekvieną valandą apskaičiuojant ir atnaujinant vidurkį. 8 valandų periodo

vidurkis skaičiuojamas pagal šį pavyzdį: pirmas 8 valandų vidurkis imamas pradedant nuo 17.00 val.

praėjusios paros iki 1.00 val. paros, kuriai nustatomas vidurkis; paskutinis apskaičiavimo periodas yra

nuo 16.00 iki 24.00 val. tos paros, kuriai nustatomas vidurkis.

*** Jeigu remiantis išsamiais ir nuosekliais metiniais duomenimis neįmanoma nustatyti trejų arba

penkerių metų vidurkio, maţiausi metiniai duomenys, reikalingi patikrinti atitiktį, yra tokie:

- siektinoms vertėms, nustatytoms ţmonių sveikatos apsaugai, – vienerius metus galiojantys duomenys,

- siektinoms vertėms, nustatytoms augmenijos apsaugai, – trejus metus galiojantys duomenys.

66

4.21 lentelė. Ilgalaikis tikslas


Ilgalaikį tikslą atitinkanti vertė

Ilgalaikio tikslo

įgyvendinimo

terminas

Nustatytas ţmonių sveikatos apsaugai

Maksimalus paros 8 valandų vidurkis

per kalendorinius metus

120 μg/m3

Neapibrėţtas

Nustatytas augmenijos apsaugai

Nuo geguţės iki liepos mėn.

AOT40 (apskaičiuotas pagal 1

valandos vertes) 6 000 μg/m3 × x h

Neapibrėţtas

4.22 lentelė. Pavojaus slenkstis

Vidurkinimo laikotarpis Pavojaus slenkstis

1 valanda 240 µg/m3

4.23 lentelė. Informavimo slenkstis

Vidurkinimo laikotarpis Informavimo slenksti

1 valanda 180 µg/m3



3

vienkartinė paros

Ozonas 0,16 0,03

4.25 lentelė. Ozono koncentracijos vertinimas


Ozono taršos vertinimas aplinkos ore

O3, µg/m3

1 val.

vidurkis

8 val.

vidurkis

1 0–60 0–50

2 61–120 51–90

3 121–180 91–120

4 181–240 121–180

5 >240 >180








uţterštumo, rekomenduojama nevaţiuoti savu automobiliu,

patariama naudotis viešuoju transportu.


patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos sutrikimus,


67

Analizuojant aplinkos ir patalpų oro kokybę buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Aplinkos ir

patalpų kokybės kriterijai buvo integruoti su uţsienio metodikose pateikiamais kriterijais (Office of the

Deputy Prime… 2006). Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei.

Pradinė duomenų matrica pateikta 4.11 paveiksle.

68

4.11 pav. Aplinkos ir patalpų oro kokybės pradinių duomenų matrica

4.12 paveiksle pateiktas daugiakriterinis aplinkos ir būsto oro kokybės vertinimas, įvertinant

kiekvienos alternatyvos reikšmingumą ir prioritetiškumą bei nustatant alternatyvos naudingumo laipsnį.

70

4.12 pav. Aplinkos ir patalpų oro kokybės daugiakriterinis vertinimas


71

4.13 pav. Aplinkos ir patalpų oro kokybės rekomendacijos alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %



labiausiai lemia blogą pastato būklę (4.14 pav.).

72

4.14 pav. Reikšmingiausi trys objektų kriterijai, turintys didţiausią įtaką reitingui

4.3. Kvapai

4.3.1. Kvapas ir kvapo šaltiniai

Aplinkos oro kokybė vertinama pagal atskirų cheminių medţiagų koncentracijas. Tačiau kai kurių

cheminių medţiagų kvapai yra juntami net esant labai maţoms jų koncentracijoms, kurių tyrimais

neįmanoma nustatyti. Daţniausiai kvapą sudaro daugybė išskirtų į orą komponentų, kurie, formuodami

kvapo poveikį, pasiţymi sinerginiu poveikiu, dėl to kvapas tampa intensyvesnis ir agresyvesnis, negu

galima būtų prognozuoti pagal atskirų dedamųjų sumą. Pavyzdţiui, sinerginis amoniako ir vandenilio

sulfido koncentracijų poveikis yra toks, kad, išsiskiriant į orą kartu šiems kvapą turintiems toksiniams

junginiams, paprastai poveikis aplinkiniams gyventojams būna kur kas didesnis, nei jie veiktų atskirai.

Kvapas – organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medţiagų

(HN 121:2010).

Pagrindinės kvapą apibūdinančios charakteristikos:

intensyvumas (nuo „kvapo nėra“ iki „ypač stiprus kvapas“),

kvapo pobūdis (amoniako, gėlių ir pan.),

koncentracija (OUE/m3),

susierzinimo potencialas.

Kvapas į būstą gali patekti atsklidęs nuo nuotekų valymo įrenginių, nuotekų dumblo apdorojimo ar

saugojimo aikštelės, fermos, srutomis laistomų laukų, atliekų apdorojimo įrenginių, sąvartyno, maisto

pramonės įmonių ir t. t. Taip pat nemalonų kvapą būste gali skleisti statybiniai inţineriniai tinklai

(netvarkingi šildymo ar vėdinimo tinklai, vandens tiekimo (pelėsio kvapas) ar nuotekų tinklai

(amoniako, sieros vandenilio kvapas) ir pan.). Kvapnios dujinės medţiagos išsiskiria iš statybinių

medţiagų ar baldų (ypač tai aktualu iš naujų baldų/kilimų/apdailos medţiagų (formaldehido, plastiko

kvapas)). Kvapas išsiskiria iš tam tikrų procesų, vykstančių būste (pvz., maisto ruošimas, buitinės

chemijos naudojimas). Nemalonus kvapas būste gali būti ir dėl būste laikomų augintinių (šunų, kačių),

(išmatų, šlapimo kvapas).

73

4.3.2. Kvapų reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje šiuo metu galioja dvi higienos normos, skirtos kvapams gyvenamosios aplinkos ore

reglamentuoti:

higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“;

higienos norma HN 35:2007 „Didţiausia leidţiamoji cheminių medţiagų (teršalų) koncentracija

gyvenamosios aplinkos ore“.

Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 nurodyta ribinė kvapo koncentracijos vertė – 8 OUE/m3.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų,

susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.),

ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo

mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos prieţiūros įstaigų patalpų,

kuriose būna pacientai, orui bei jų ţemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo

ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui. Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma

tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems

kvapams vertinti. Kvapo koncentracijos ribinė vertė netaikoma: paties asmens ūkinės komercinės

veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais; kvapui darbo vietose vertinti; avarijų ir ekstremalių

situacijų, sukeliančių taršą kvapais, ir jų likvidavimo atvejais.

4.3.3. Kvapų poveikis sveikatai

Kvapų poveikis ţmogui. Įvairūs kvapai gali neigiamai paveikti visuomenės sveikatą bei gyvenimo

kokybę, tačiau nebūtinai cheminis junginys ar jų mišinys visuomet yra tiesiogiai pavojingas ţmogaus

sveikatai. Galimi keli kvapo poveikio variantai: pirmasis, kai kvapusis junginys yra labai maţos

koncentracijos ir jo toksinis poveikis yra negalimas; antrasis, kai kvapiojo junginio koncentracija

aplinkoje yra didelė ir jo toksinis poveikis yra galimas; trečiasis, kai kartu su kvapiuoju junginiu

aplinkoje yra pavojingas sveikatai nekvapus junginys, kuris turi didesnę įtaką sveikatai.

Kvapas gali sukelti daugelį nepageidaujamų poveikių, tokių kaip: susierzinimas, diskomfortas,

stresas, nuotaikos kitimai, galvos skausmas, miego sutrikimai, nemiga, pykinimas, viduriavimas,

krūtinės spaudimas, širdies ritmo padaţnėjimas, nosies dirginimas, uoslės nuovargis, akių dirginimas,

sloga, gerklės skausmas, kvėpavimo takų ligos, alergija. Nors kvapai gali sukelti daug nemalonių

pojūčių, ţmonės, kurie nuolat jaučia kvapus, kartais prie jų pripranta ir gali jų nebejausti.

Ţmonių gebėjimas atskirti skirtingą kvapo pobūdį ir intensyvumą yra labai subjektyvus, nes:

daugelis ţmonių geriau jaučia kvapus kairiąja šnerve;

moterys yra jautresnės ir geriau skiria kvapus negu vyrai;

ţmonių gebėjimui atskirti kvapus būdingas normalinis pasiskirstymas, t. y. 96 % populiacijos

turi normalų kvapų suvokimą, 2 % populiacijos – yra ypač jautrūs, o 2 % populiacijos yra

nejautrūs kvapams;

pauosčius stipresnių kvapų, nebejaučiamas silpnesnis kvapas;

nuolat jaučiant kvapus, kartais prie jų pripranta ir jų nebejaučiama;

kvapų suvokimas priklauso nuo ţmogaus per gyvenimą patirtų potyrių (kai kuriems, pvz.,

patyrusiems nuotekų valyklos kvapus, gali būti priimtini kai kurie ten sklindantys kvapai;

74

kitiems, kurie tokiose vietose yra nebuvę ir su tuo nesusidūrę, minėti kvapai gali būti suvokiami

kaip bjaurūs, atstumiantys ir nepriimtini).

Veiksniai, darantys įtaką kvapo koncentraciją (intensyvumą) būste

Kvapai į būstą gali aptekti iš aplinkos arba išsiskirti iš būste esančių inţinerinių tinklų ar kitų

daiktų. Aplinkoje kvapai gali keliauti didelius atstumus, jo intensyvumas priklauso: nuo kvapo

koncentracijos, atstumo iki kvapo šaltinio, kvapių dujų išmetimo į aplinką srauto, kvapo šaltinio

aukščio, kvapo koncentracijos, ţemės reljefo, pastatų aukščio, aplinkos oro temperatūros, aplinkos

drėgnio, vėjo greičio ir krypties, turbulentiškumo ir inversijos.

Kvapų vertinimas būste (modelyje)

Kokia kvapo koncentracija (OUE/m3) būsto viduje? Kriterijus įvertinamas atliekant kvapų tyrimą

būste (vadovaujantis standartu LST EN 13725:2004/P:2008 „Oro kokybė“. Kvapo koncentracijos

nustatymas dinamine olfaktometrija) ir (arba) modeliuojant iš pramonės įmonių sklindančio kvapo

sklaidą.

1. Ne daugiau kaip 8 OUE/m3.

2. Daugiau kaip 8 OUE/m3.

Analizuojant kvapą buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal

reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Pradinė duomenų matrica pateikta 4.15 paveiksle.

4.15 pav. Kvapo grupės pradinių duomenų matrica

4.16 paveiksle pateiktas daugiakriterinis kvapo vertinimas, įvertinant kiekvienos alternatyvos

reikšmingumą ir prioritetiškumą bei nustatant alternatyvos naudingumo laipsnį.

75

4.16 pav. Kvapo grupės daugiakriterinis vertinimas


76

4.17 pav. Kvapo kriterijų grupės rekomendacijos alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %


labiausiai lemia blogą pastato būklę (4.18 paveikslas).


77

4.4. Šiluminė būsto aplinkos kokybė (mikroklimatas)

Didelę įtaką gyventojų sergamumui turi patalpų mikroklimatas. Patalpose mikroklimatą nulemia trys

pagrindiniai oro veiksniai; temperatūra, drėgmė ir oro apykaita. Kompleksinis visų jų veikimas

formuoja šiluminę ţmogaus savijautą patalpose.

4.4.1. Būsto mikroklimato reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“

(toliau − HN 42:2009) nustato gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų

mikroklimato parametrų ribines vertes bei buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo

patalpų temperatūrų ribines vertes šaltuoju metų laikotarpiu. Lietuvoje iki šiol nėra nustatytos higienis

normos mikromicetų kiekiui ore. Europos Sąjungos šalyse santykine mikromicetų norma

gyvenamosiose patalpose laikoma 500 sporų / m3.

4.26 lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų

ribinės vertės (HN 42:2009):

Eil.

Nr.

Mikroklimato parametrai

Ribinės (leistinos) vertės

šaltuoju metų

laikotarpiu

šiltuoju metų

laikotarpiu

1 Oro temperatūra, oC 18–22 18–28

2 Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų,

ne daugiau kaip oC

3 3

3 Santykinė oro drėgmė, % 35–60 35–65

4 Oro judėjimo greitis, m/s 0,05–0,15 0,15–0,25

4.4.2. Per ţema patalpų oro temperatūra

Per ţema patalpų oro temperatūra būdinga šaltuoju metu laiku, t. y. šildymo sezono metu.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti tarp 18–22 oC (šiltuoju metų laiku iki 28

oC) (HN

42:2009). Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti 2–3 oC ţemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina

miegą, pagerina poilsį, greičiau uţmiegama. Virtuvėje ir kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro

temperatūra taip pat turėtų būti bent pora laipsnių ţemesnė. Miegamajame ir patalpose, kuriose

sportuojama, temperatūra privalo būti 2–3 oC ţemesnė. Panaši temperatūra turėtų dominuoti ir

virtuvėje – ji ir taip pakyla nuo viryklės ir orkaitės, be to, čia intensyviau dirbama. Vonios kambaryje

temperatūra gali siekti ir 24 oC (bet tik vonioje).

Šiluminei savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė, kuri turėtų būti tarp 35–60 % (šiltuoju metų

laiku iki 65 %) santykinės drėgmės. Jeigu oro drėgmė didesnė, tai padidėja rizika sušalti, esant vėsiam

patalpos orui. Ţemoje aplinkos oro temperatūroje odos kraujagyslės susitraukia, į jas priteka maţiau

kraujo, maţiau prakaituojama ir maţiau šilumos išskiriama į aplinką, suaktyvėja medţiagų apykaita.

Smarkiai sumaţėjus kūno temperatūrai, ima nevalingai susitraukinėti raumenys, krečia drebulys.

78

Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės

(tinkamiausios temperatūros) šaltuoju metų laikotarpiu:

Buto pagalbinės patalpos: koridoriai ir sandėliukai –18–21 oC;

drabuţinės – 18–20

oC;

vonios

ir tualetai – 20–23 oC;

Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo: laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai – 14–16 oC;

bendros virtuvės – 18–22 oC; tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai – 20–23

oC;

rūsiai ir

sandėliai – 4–8 oC; darbo ir poilsio kambariai – 18–22

oC;

skalbyklos – 18–22

oC;

dţiovyklos –

20–23 oC.

4.4.3. Per aukšta patalpų oro temperatūra

Per aukšta patalpų oro temperatūra būdinga šiltuoju metu laiku. Gyvenamųjų patalpų oro

temperatūra turėtų svyruoti tarp 18–22 oC (šiltuoju metų laiku iki 28

oC) (HN 42:2009). Patalpoje,

kurioje miegama, ji galėtų būti 2–3 oC ţemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina

poilsį, greičiau uţmiegama. Virtuvėje ir kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro temperatūra taip

pat turėtų būti bent pora laipsnių ţemesnė. Miegamajame ir patalpose, kuriose sportuojama,

temperatūra privalo būti 2–3 o

C ţemesnė. Panaši temperatūra turėtų dominuoti ir virtuvėje – ji ir taip

pakyla nuo viryklės ir orkaitės, be to, čia intensyviau dirbama. Vonios kambaryje temperatūra gali

siekti ir 24 oC. Bet tik vonioje.

Šiluminei savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė, kuri turėtų būti tarp 35–60 % (šiltuoju metų

laiku iki 65 %) santykinės drėgmės. Jeigu oro drėgmė didesnė, tai padidėja rizika perkaisti karštoje

aplinkoje. Per aukštoje temperatūroje pradeda varginti galvos skausmas, smarkiai sumaţėja

darbingumas, pablogėja savijauta, silpsta imunitetas, todėl tampa maţiau atsparūs peršalimo ligoms.

Aukštoje aplinkos oro temperatūroje išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo priplūsta į periferines

kraujagysles. Taigi per odą daugiau šilumos atiduodama aplinkai. Temperatūrų kaita organizmui taip

pat pavojinga. Jeigu lauke labai šalta, o patalpa (ar automobilis) smarkiai prikaitinti, organizmas

nespėja greitai reaguoti į drastiškus temperatūrų svyravimus, todėl padidėja tikimybė susirgti. Kuo

ţmogus labiau uţsigrūdinęs, tuo maţesnį poveikį turi temperatūrų pokyčiai. Kai karštos patalpos

vėsinamos kondicionieriumi ir nustatoma pernelyg kontrastinga temperatūra, rizikuojama gauti slogą,

susirgti gerklės ligomis.

4.4.4. Temperatūrų skirtumas

Gerai savijautai svarbu tai, kaip šiluma pasiskirsto patalpoje. Išmatavus 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo

grindų patalpų temperatūrą, apskaičiuojamas temperatūrų skirtumas. Svarbu, kad skirtumas nebūtų

didesnis kaip 3 oC. Ţmogus geriausiai jaučiasi, kai šiltesnis oras kaupiasi maţdaug pėdų lygyje, šiek

tiek vėsesnis – galvos lygyje. Todėl pirmuosiuose namų aukštuose tikslinga įsirengti šildomąsias

grindis.

4.4.5. Per didelė santykinė oro drėgmė

Santykinė oro drėgmė patalpose turėtų būti tarp 35–60 % (šiltuoju metų laiku iki 65 %) santykinės

drėgmės. Jeigu oro drėgmė didesnė, padidėja rizika sušalti, esant vėsiam patalpos orui. Didesnė oro

79

drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, ypač grybeliams, gyvuoti. Drėgmės

kondensacija ant vėsesnių paviršių sudaro nemalonų drėgmės jutimo jausmą. Nuo per didelės drėgmės

jaučiamas kaulus lauţantis drėgmės pojūtis ir pelėsio kvapas. Drėgmė pavojinga ne tik ţmogui, bet ir

pastatui – ardo jo konstrukcijas ir sienas.

4.4.6. Per maţa santykinė oro drėgmė

Santykinė oro drėgmė patalpose turėtų būti tarp 35–60 % (šiltuoju metų laiku iki 65 %) santykinės

drėgmės. Per maţos santykinės oro drėgmės būste problema daţniausiai atsiranda prasidėjus šildymo

sezonui (patalpų oras išsausėja). Esant per maţai patalpų oro drėgmei, ţmogaus šilumos atidavimas

laidumu gerokai sumaţėja, todėl ir oro temperatūra gali būti kiek ţemesnė. Tačiau intensyviau

garuojant drėgmei nuo kūno paviršiaus, atsiranda odos ir gleivinių dţiūvimo jausmas. Dţiūnant

kvėpavimo takų gleivinėms, jos praranda savo barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo

ore esančių mikroorganizmų poveikio. Tokią situaciją gali sukelti patalpose esantis didelis šildymo

elementų paviršius arba oro šildymas kaloriferiais ir įpūtimas per ventiliacijos kanalus į patalpas.

4.4.7. Per didelis oro judėjimo greitis (oro apykaita)

Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai labai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia ţmogaus

sveikatą. Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti: šaltuoju metų laikotarpiu nuo ne didesnis kaip

0,15 m/s; šiltuoju metų laikotarpiu – ne didesnis kaip 0,25 m/s.

4.4.8. Per maţas oro judėjimo greitis (oro apykaita)

Oro judėjimas patalpose būtinas, nes priešingu atveju blogėja savijauta ir darbingumas. Oro

judėjimo greitis patalpose turėtų būti: šaltuoju metų laikotarpiu ne maţesnis kaip 0,05 m/s; šiltuoju

metų laikotarpiu – ne maţesnis kaip 0,15 m/s. Patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus,

dulkes ir mikroorganizmus. Todėl gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis ne maţiau kaip tris

kartus per valandą. Didesnė oro apytaka turi būti virtuvėje, vonioje ir tualete. Jei patalpa nevėdinama,

įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumaţėja

darbingumas ir t. t. Kad anglies dvideginio koncentracija patalpose liktų normali, per valandą vienam

ţmogui reikia 50 m³ oro. Kiek kartų per valandą oras turi keistis patalpose, priklauso ne tik nuo

patalpos tūrio, bet ir nuo joje esančių ţmonių skaičiaus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai

vėdinamose patalpose dirbantys ţmonės serga dvigubai daţniau nei tie, kurių patalpos nuolat

vėdinamos. Nuo gaivaus oro ţmogus ne tik geriau jaučiasi, bet ir būna aktyvesnis ir darbingesnis. Be

to, reguliariai vėdinamose patalpose maţiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų. Oro judėjimas ypač

svarbus butuose su plastikiniais langais. Kad oras juose judėtų, turi būti įrengta puiki vėdinimo sistema,

nuolat pravertos orlaidės.

4.4.9. Pelėsių augimas patalpose

Pelėsiai (pelėsiniai grybeliai) – paprastai vadinami mikromicetais (mikroskopiniais grybais). Šalia

kitų mikroorganizmų rūšių, gausiai paplitusių ţmogų supančioje aplinkoje, visada randami

80

mikromicetai. Tai yra augalinės kilmės, bechlorofiliai, daugialąsčiai, nejudrūs mikroskopiniai grybai.

Grybai dauginasi vegetatyviniu, lytiniu ir nelytiniu būdais. Vegetatyviškai dauginasi atitrūkusiomis

grybienos, atskirų hitų ir rizomorfų dalimis, ląstelių dalijimusi, ląstelių pumpuravimusi, skleročiais.

Nelytinio dauginimosi metu grybai sudaro įvairias sporas: zoosporas, sporangiosporas, konidijas.

Sporos pasigamina įvairiais būdais: kai kurių mikromicetų jos susiformuoja specialiuose

vaisiakūniuose, kitų – pačioje vegetatyvinėje ląstelėje. Vienų mikromicetų sporos susidaro tik nelytiniu

būdu, kitų – gali susidaryti ir lytiniu būdu. Konidijomis dauginasi dalis ţemesniųjų mikromicetų. Jos

susidaro egzogeniškai, ant tam tikrų hifų atšakų. Konidijakočiai gali būti įvairiausių formų: šakoti,

tiesūs, išlenkti, ilgi bespalviai arba spalvoti. Dėl gebėjimo produkuoti sporas, mikroskopiniai grybai

greitai plinta aplinkoje. Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat

oro drėkintuvuose ir pan. Po keleto dienų pelėsių paţeista vieta, maisto produktų likučiai pasidengia

voratinklišku grybienos sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, ţalsvais ar juodais plaukeliais, kurių

viršūnėse gausu subrendusių sporų. Nuo maţiausio oro judėjimo sporos pasklinda ore. Patekę į

tinkamas sąlygas, jos per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Į aplinką

pelėsiai išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medţiagų, yra įvairių mikozių sukėlėjai.

Pelėsio atsiradimo ir plitimo sąlygos. Pelėsis plinta oru, pasklidus mikroskopinėms sporoms.

Patekusios ant drėgno paviršiaus, sporos sudygsta ir pradeda augti plonyčiais siūlais (grybiena –

micelis). Manoma, kad idealios sąlygos pelėsio atsiradimui ir plitimui – 20 °C temperatūra ir santykinis

oro drėgnumas daugiau – nei 95 %. Bloga oro apykaita palaiko grybelių augimą. Kuo nešvaresnis

būstas, tuo daugiau bakterijų, o kuo daugiau bakterijų, tuo daugiau grybelių. Pelėsis aktyviai dauginasi

kambario temperatūroje esant dideliam drėgnumui ir neefektyviai ventiliacijai, ant daugelio medţiagų

ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant betoną, gipsą, medieną, plastmasę, gumą, audininį

linoleumo pagrindą, daţytus paviršius, kilimus, knygas ir pan. Palankios sąlygos pelėsiui vystytis

susidaro gėlių vazonuose. Mikrosporos (pelėsio sporos dydis – nuo 2 iki 8 mikronų) gali pakilti per

vėdinimo sistemą iš drėgnų rūsių. Pelėsinių grybų ypač gausu rudenį, nes tai susiję su augalijos irimu

šiuo metų laiku.

Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, didelę dalį dulkių sudaro odos epitelio atplaišos,

naminių gyvūnų plaukai. Turėdami fermentines sistemas grybai ardo ne tik natūralius substratus, tokius

kaip celiuliozė, mediena, vilna, oda, bet ir įvairias sintetinio pluošto medţiagas. Kambarinių augalų

dirvoţemis ir nunykusios augalų dalys taip pat yra puikus mitybinis substratas šiems

mikroorganizmams.

Pagrindinė mikromicetų plitimo prieţastis pastatuose – padidėjusi drėgmė, kuri susidaro dėl

kompleksinių paţeidimų:

Paţeista pastato stogo danga.

Paţeista išorinė siena.

Nekokybiškai sujungtos pastato konstrukcijos.

Nepakankama sienų termoizoliacija, dėl kurios vanduo kondensuojasi ant vidinio lauko sienos

paviršiaus, ypač jei ši siena uţstatyta baldais.

Vandens kondensacija ant šaltų langų stiklų.

Drėgmės perteklius patalpose, kuris susidaro naudojantis dušais, gaminant maistą, plaunant ir

dţiovinant drabuţius.

Palankios sąlygos mikroskopiniams grybams vystytis yra šiukšlių konteineriuose (ypač sparčiai

paţeidţiamos maisto atliekos).

81

Naujuose pastatuose yra daug drėgnų medţiagų (gipsas, cementas, mediena ir kt.). Neefektyvus

šių patalpų vėdinimas ir ţema temperatūra sudaro sąlygas, tinkamas kauptis drėgmei.

4.19 pav. Pelėsio paţeisti būstai (Asa.lt 2009)

Pelėsiai daţniausiai veisiasi voniose, tualetuose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, uţ

šaldytuvų, po tapetais ir pan. Pelėsinių grybelių kolonijos būna skirtingų spalvų, pavyzdţiui, Alternaria

ir Aspergillus niger (juodasis galvenis) – juodos arba rudos, Penicillium – mėlynos arba ţalios. Pelėsiai

gali būti ir pilkos, geltonos ir raudonos spalvos.

4.20 pav. Nuodingasis pelėsis Aspergillus niger (Asa.lt 2009)

Mikromicetų paplitimo patalpų ore tyrimai

Įvairių šalių tyrimų duomenys rodo, kad mikromicetai, labiau nei pastatams kenkia ţmogaus

sveikatai. Todėl visame pasaulyje vykdomi mikrogrybų paplitimo patalpų ore tyrimai.

2000–2006 m. atlikti tyrimai Vilniaus mediniuose namuose parodė, kad ant sienų apmušalų

daţniausiai įsikuria Rhizopus stolonifer, Mucor racemosus, M hiemalis, Fusarium moniliforme,

82

Penicillium purpurogenum, P. expansum, P. funiculosum, Alternaria alternata, Cladosporium

herbarum, Thanidium elegans, Chaetomium globosum, Sordaria fimicola. Medines duris ir langų

rėmus apgyvena Aureobasidium pullulans, Cladosporium herbarum, Penicillium nalgiovense, P.

verrucosum (Lugauskas, Jaskelevičius 2008).

Penkerių metų tyrimai, atlikti Maskvos gyvenamosiose patalpose (1997–2002), parodė, kad čia

daţniausiai aptinkamos mikromicetų gentys yra šios: Cladosporium – nuo 41 iki 85 %, Alternaria –

nuo 5 iki 40%, Botrytis – nuo 0 iki 31 % (Antropova 2004).

2009 metų tyrimais Italijoje nustatyta, kad patalpų ore Penicillium genties daţnis ţiemą – 50–60 %,

vasarą – 10 %. Cladosporium ţiemą – 5–8 %, vasarą – 40 %. Aspergillus ţiemą – 10–20 %, vasarą –

20 % (Bonetta, Bonetta, Mosso, Sampò, Carraro, 2010 ).

Mikromicetų paplitimas gyvenamosiose patalpose tiesiogiai priklauso nuo patalpų funkcijų.

Daugiausia mikromicetų pradų aptinkama aktyvios veiklos patalpose. Maskvos mokslininkai nustatė,

kad daugiausia mikromicetų randama gyvenamuosiuose kambariuose – 50,5 %, virtuvėse – 17,9 % ir

vonių patalpose – 14,9 %. Mikromicetų gausa virtuvėse tiesiogiai siejasi su maisto produktais, kurie

yra puiki mitybinė terpė mikrogrybams. Vonių patalpose susikaupusi drėgmė yra palanki aplinka

mikromicetams plisti. Taip pat nustatyta, kad plokštinių sistemos namų ore yra dvigubai daugiau

mikromicetų pradų nei plytiniuose daugiabučiuose. Penicillium genties grybų daţnis plokštinės

sistemos daugiabučiuose gyvenamosiose patalpose plokščių – 100 %, Aspergillus plokščių – 71 %

(Antropova 2004). Plokštinių namų statyboje naudojamos nekokybiškos medţiagos, kurios kaupia

drėgmę iš atmosferos ir susidaro gera terpė mikromicetams plisti. Taip pat nustatyta, kad daugiausia

mikromicetų randama pirmuose ir paskutiniuose daugiabučių aukštuose, nes šie aukštai labiausiai

absorbuoja drėgmę (Bogomolova et al. 1999).

Pelėsio poveikis sveikatai. Ţmogaus sveikatai daţniausiai pavojingi ne patys grybai, o jų augimo

procese išsiskiriami toksinai (aflatoksinai, ochratoksinai, zearalenonas, trichocetenai ir daugelis kitų

toksinų), kenkiantys ţmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ar pavojingų

mikroorganizmų koncentracija didelė, pati artimiausia gyvenamoji aplinka gali tapti viena iš sunkių

ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uţdegimas, prieţasčių. Kai kurie toksinai

gali turėti kancerogeninių savybių ir sukelti onkologines ligas (Samson et al. 2004).

Mikromicetai yra labai įvairi, gyvybinga, aktyvi, įvairiomis veiklos galiomis pasiţyminti

mikroorganizmų grupė, gebanti aktyviai sintetinti ir išskirti į aplinką įvairios cheminės prigimties

toksiškus metabolitus. Mikromicetų toksinai yra atsparūs temperatūros pokyčiams, ilgai išlieka. Didelė

dalis grybų geba sintetinti dioksinivalenolį, zearalenoną, T-2 toksiną, aflatoksinus, citochalaziną

ochrotoksinus, patuliną, peritremą, sterigmocistiną ir kitas toksiškas medţiagas, kurios gerokai

pablogina maisto kokybę ir kelia pavojų ţmonių sveikatai.

Mikromicetų sintetinamų ir išskiriamų toksiškų medţiagų yra daugiau negu šiuo metu gebama

kontroliuoti, maţai ištirti mikromicetų sintetinamų toksiškų medţiagų kompleksai ir jų poveikis

gyvūnams ir augalams, o kartu ir ţmonėms.

Dauguma mikromicetų, ypač savo vystymosi ciklo antrojoje pusėje, pradeda intensyviai gaminti

antrinius metabolitus, pasiţyminčius specifiniu aktyvumu bakterijoms, grybams ir kitiems

organizmams. Šie metabolitai net ir nedidelėmis dozėmis gali būti pavojingi ţmonėms bei gyvūnams ir

vadinami antibiotikais ir toksinais. (Lugauskas 2007).

Aspergillus genties grybai išskiria aflatoksinus, aflatremą, aflavininą, amoglauciną, aspartato rūgštį,

aspeptoriną, aspergilomarazminą, ciklopiazono rūgštį, fanseciną, B. flavoglauciną, fugatiną,

83

fumagiliną, fumigatflaviną, gliotoksiną hidroksibenzeno kaproporfiriną, kojo rūgštį, malforminus,

maltogriziną, maltoriziną, malturiną, propiriną, naftokvinonus, nefrotoksiną, nigragiliną, orichloriną,

orizocidiną, paspaliciną, rubrofusariną B, spinulosiną, verikulogeną.

Penicillium genties rūšių daţniausiai išskiriami toksinai yra chactoglobsinas, cholesterolis,

citrininas, eksponsolidas, emodino rūgštis, funikonas, heleninas, islandicinas, lanosinas, malono

rūgštis, mitorubrinas, patulinas, penicilinas, rokvefertinas, veracytotoksinas, viridinas, vortmaninas.

Cladosporium genties grybai išskiria šiuos toksinus: epikladosporo rūgštį, indolo-3acetonitrilo

rūgštį, indolo-3-acto rūgštį, kladosporo rūgštį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė vėţio tyrimų agentūra (IARC) mikotoksinus

klasifikuoja kaip kancerogenus, t. y. medţiagas, sukeliančias vėţį. Aflatoksinas yra klasifikuojamas

kaip I grupės kancerogenas, tai medţiaga, kurios kancerogeniškumas ţmogui yra įrodytas ir

neginčijamas.

Aflatoksinai B1, B2, G1, G2, M1 – pavojingiausi iš visų mikotoksinų, kurių poveikio

kenksmingumas išsamiai ištirtas ir įvertintas. Remiantis Europos Sąjungos maisto produktų mokslinio

komiteto turima informacija, aflatoksinai, o ypač aflatoksinas B1, yra kancerogeninės medţiagos ir net

maţas jų kiekis gali sukelti kepenų vėţį, be to, jie yra genotoksiški.

Mikotoksinai siejami su ţmonių vėţiniais susirgimais ir lėtine toksikoze. Kancerogeniškumas ir

lėtinė toksikozė priklauso nuo to kiek organizmas gauna mikotoksinų su maistu. Daugeliu atvejų

atliekant tyrimus buvo nustatytas ryšys tarp kepenų vėţio ir aflatoksino. Ochratoksinas A sukelia

Balkanų nefropatiją, T-2 toksinas siejamas su alimentine toksine aleukija, DON ţmonėms sukelia

glomerulonefropatiją. Trichotecenai sukelia stachibotriotoksikozę, fumonizinai sukelia stemplės vėţį.

Zearalenonas yra svarbus vaikų intoksikacijos etiologinis veiksnys. Ergotizmas yra ţinoma ţmonių liga

sukelianti konvulsijas ir gangreną. Daugelis mikotoksinų pasiţymi imunosupresinėmis savybėmis, dėl

to ţmonėms gali būti paskatinamos antrinės ligos. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad miktoksinai

dalyvauja sukeliant ir kitas ţmonių ligas.

Pastebėta, kad nors ir esant nedidelėms kenksmingų medţiagų koncentracijoms, bet ţmonėms

nuolatos būnant prastos mikologinės būklės patalpose, susergama sunkiomis centrinės nervų,

kvėpavimo, kraujotakos sistemų patologinėmis ligomis (Antropova 2004).

Pagrindinis kenksmingų medţiagų patekimo į organizmą kelias – per kvėpavimo takus. Aplinkoje

esančios medţiagos taip pat į organizmą gali patekti per burną, jas nuryjant kartu su maistu. Teršalai

gali patekti ir į akių gleivinę bei sukelti dirginimą. Kai kurios cheminės medţiagos gali ištirpti ašarose

ir taip patekti į kraujotakos sistemą.

Ţmogus į plaučius per 1 val. įkvepia apie 1 m oro, kartu su juo ir mikromicetų pradus. Dauguma jų

egzistuoja aplinkoje ir yra nekenksmingi. Tačiau kai kurie mikroorganizmai gali sukelti alergijas ar

infekcijas, turėti toksiškų, dirginančių komponentų. Tam, kad sukeltų infekcijas, dalelės turi būti gyvos.

Alergijos ar toksinio efekto atveju tai nėra būtina, tada negyvos dalelės, patekusios į ţmogaus

kvėpavimo takus, gali sukelti astmą, alerginį rinitą, padidinti kvėpavimo sistemos jautrumą.

Kartu su įkvepiamu oru grybų sporos patenka į organizmą. Santykinai didelės dalelės (>5 µm)

paprastai nusėda nosies bei nosiaryklės gleivinėse ir gali būti astmos bei alerginių rinitų prieţastis.

Maţesnio skersmens mikromicetų sporos (<5 µm) gali prasiskverbti į plaučius, pasiekti alveoles ir

84

sukelti alergines reakcijas, dėl to kyla rizika susirgti egzogeniniu alerginiu alveolitu. Tokios yra

galvenių (Aspergillus), pelėjūnų (Penicillium) sporos.

Mikromicetų alergenai gali būti ne tik struktūrinės jų dalys (sporos, micelio fragmentai), bet ir jų

metabolizmo produktai (fermentai, didelės molekulinės masės angliavandeniai). Daţniausios ir gerai

ištirtos ligos yra bronchinė astma ir alerginis rinitas. Išskiriami du grybelinės bronchinės astmos tipai:

sezoninė astma ir nesezoninė astma. Sezoninę bronchinę astmą sukelia lauko ore esančios mikromicetų

sporos, nesezoninę bronchinę astmą lemia patalpose esantys mikroskopiniai grybai. Nustatyta, kad

astmai atsirasti uţtenka maţų alergeno koncentracijų, jeigu ilgą laiką su jomis kontaktuojama. Astmos

priepuolį gali sukelti 10000 pelėjūno (Penicillium), 3000 juodgrybio (Cladosporium) sporų

(http://www.alergija.lt Alergija). Tyrimais nustatyta, kad minimali mikromicetų sporų koncentracija

ore galinti sukelti sveikatos sutrikimus – 1500 kfv/m3(Antropova 2004).

Analizuojant mikroklimatą buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Mikroklimato kriterijai buvo

integruoti su uţsienio metodikose pateikiamais kriterijais (Office of the Deputy Prime… 2006).

Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Pradinė duomenų

matrica pateikta 4.21 paveiksle.

85

4.21 pav. Mikroklimato pradinių duomenų matrica

4.22 paveiksle pateiktas daugiakriterinis mikroklimato vertinimas, atsiţvelgiant į kiekvienos

alternatyvos reikšmingumą ir prioritetiškumą bei nustatant alternatyvos naudingumo laipsnį.

86

4.22 pav. Mikroklimato daugiakriterinis vertinimas


87

4.23 pav. Mikroklimato rekomendacijos alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %



labiausiai lemia blogą pastato būklę (4.24 pav.).


88

4.5. Jonizuojančioji spinduliuotė

Ţmones nuolat švitina įvairių šaltinių jonizuojančioji spinduliuotė (liaudiškai vadinama radiacija).

Didţiausią apšvitą gauname ne iš rentgeno tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių

spinduliuotės šaltinių. Tai – kosminė spinduliuotė, pasiekianti Ţemę iš kosmoso ir nuo Saulės

paviršiaus, Ţemės plutoje, statybinėse medţiagose, ore, vandenyje ir maiste, taip pat ţmogaus kūne

esančių gamtinių radionuklidų spinduliuotė. Visų šių šaltinių spinduliuotė yra įvairi ir savo poveikiu, ir

intensyvumu, ir kitomis savybėmis. Grunto radionuklidų spinduliuotės intensyvumas labai priklauso

nuo toje vietovėje esančio grunto sudėties.

Ţmogų spinduliuotė pasiekia ir iš kosmoso, statybinių medţiagų bei grunto. Remiantis atliktais

mokslininkų tyrimais, nustatyta, kad radonas patalpose – vienas svarbiausių šalies gyventojų apšvitos

šaltinių.

4.25 pav. Pagrindiniai radono patekimo iš grunto į namą būdai (Radiacinės saugos centras 2002)

Radonas yra radioaktyviosios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos. Jų susidaro skylant radţiui,

kuris savo ruoţtu yra nuo pat Ţemės atsiradimo gyvuojančio urano izotopo 238

U skilimo grandinės

narys. Didţiąją dalį radono ir jo skilimo produktų spinduliuotės nesunkiai sugeria ţmogaus odos

paviršius, todėl svarbiausia yra ţmogaus vidinė apšvita, t. y. apšvita dėl kvėpuojant į organizmą

patekusių radono ir jo skilimo produktų.

4.5.1. Reglamentavimas Lietuvoje

Ţmonių radiacinės saugos, veikiant gamtinei jonizuojančiajai spinduliuotei, reikalavimai

Lietuvos higienos norma HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ (Ţin.,

2011, Nr.: 124 -5917).

Pagal HN 85:2011 nauji gyvenamieji pastatai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad vidutinis

radono tūrinis aktyvumas gyvenamosiose patalpose nebūtų didesnis kaip 200 Bq/m3, o gyvenamųjų

89

pastatų (kurių statybai statybos leidimas išduotas iki 2011 m. spalio) patalpose ne didesnis nei

300 Bq/m3. Gamtinės spinduliuotės nulemtos lygiavertės dozės galios lygis gyvenamosiose patalpose

turi būti ne didesnis kaip 0,35 nSv/val.

Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 11-239; 2011, Nr. 91-4317).

Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių

asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir dėl

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Taip pat nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus, leidţiančius

apsaugoti ţmones ir aplinką nuo ţalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos

apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus.

Komisijos rekomendacija 90/143/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos

patalpose

Komisijos rekomendacija 2001/928/Euratomas dėl gyventojų apsaugos nuo radono geriamajame

vandenyje sąlygotos apšvitos.


Radonas. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jie gali

sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėţį. Radonas ir jo skilimo produktai į kvėpavimo takus patenka

ţmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių, skildami švitina ir paţeidţia epitelio

ląsteles. Nors radonas ir jo skilimo produktai gali paţeisti tik bronchų paviršiaus epitelio ir plaučių

audinio ląsteles, jų poveikis yra gana stiprus. Dėl to po tam tikro laiko (per 15–40 metų) gali išsivystyti

plaučių vėţys. Tai, kad radonas ir jo skilimo produktai gali sukelti vėţį, nustatyta tiriant kalnakasius ir

ţmones, gyvenančius ten, kur patalpose yra palyginti daug radono.

4.5.3. Veiksniai, darantys įtaką kriterijui gyvenamojoje aplinkoje

4.27 lentelė. Modelyje aprašyti jonizuojančios spinduliuotės veiksniai

Kriterijaus aprašymas

Gamtinis

radiacinis fonas

Radiacinio monitoringo tinklą sudaro 22 stotys. Jų tinklas pateikiamas adresu

http://193.219.133.11/radis_stotys.png. Gamtinio radiacinio fono (dozės galios

aplinkoje) matavimai atliekami 10 min. intervalu.

Remiantis Valstybinio instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos

instituto darbuotojų 2005–2010 m. atliktų tyrimų rezultatais, pastebima, kad

per penkerių metų laikotarpį lygiavertės dozės galia Lietuvos paţemio ore

reikšmingai nepasikeitė ir išliko artima vidutinei vertei 100 nSv/h, kuri

būdinga daugeliui Europos valstybių.

Pagal pateikiamą informaciją Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje,

foninės vertės Lietuvos teritorijoje paprastai siekia nuo 50 nSv/h iki

150 nSv/h, priklausomai nuo vietovės (registruojamą foną sudaro gamtinė

spinduliuotė, pasiekianti detektorių iš grunto ir kosminė spinduliuotė

matavimo taške).

Matavimų duomenys viešai prieinami adresu: http://193.219.133.11/

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=71531


http://193.219.133.11/radis_stotys.png

http://193.219.133.11/

90

Iki 200 nSv/h – gamtinis radiacinis fonas yra įprastinis, t. y. normalus.

200-300 nSv/h – radiacinis fonas viršija gamtinį foną, bet pavojaus nėra.

>300 nSv/h – radiacinis fonas viršija gamtinį foną, specialistai yra informuoti,

prieţastys nustatinėjamos.

Lygiavertė

dozės galia

Gamtinės spinduliuotės sukeltas lygiavertės dozės galios lygis gyvenamosiose

patalpose turi būti ne didesnis kaip 0,35 nSv/val.

Radono tūrinis

aktyvumas

gyvenamosisoe

patalpose

Šis dydis gali būti nustatomas atliekant natūrinius matavimus gyvenamosiose

patalpose. Tam naudojami radono monitoriai.

Vidutinis radono tūrinis aktyvumas gyvenamosiose patalpose negali viršyti

200 Bq/m3, o gyvenamųjų pastatų, (kurių statybai statybos leidimas išduotas

iki 2011 m. spalio), patalpose – 300 Bq/m3.

Analizuojant jonizuojančiąją spinduliuotę buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas

kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Pradinė duomenų matrica pateikta

4.26 paveiksle.

4.26 pav. Jonizuojančiosios spinduliuotės pradinių duomenų matrica

4.5.4. Radono maţinimo galimybės ir priemonės

Radono rizikai prognozuoti atliekami radono kiekio grunte ir grunto laidumo dujoms tyrimai,

įvertinama tikimybė, kiek radono toje vietoje pastatytuose pastatuose galėtų būti.

Atsiţvelgiant į radono rizikos prognozavimo rezultatus, projektuojant ir statant pastatus galima imtis

prevencinių priemonių, kad radono kiekis patalpose neviršytų leistinojo lygio.

Yra daugybė būdų, kaip maţinti radono kiekį patalpose. Kokį būdą pasirinkti, priklauso nuo namo

konstrukcijos, grunto, ant kurio namas pastatytas, ir kt.

Prieš pasirenkant maţinimo būdą, pirmiausia reikia rasti vietas, per kurias grunto oras su radonu

patenka į patalpų vidų. Po to reikia uţsandarinti visus plyšius ir pasinaudoti kuriuo nors jau sukurtu

maţinimo būdu. Po šių darbų matuojamas radono kiekis siekiant patikrinti, ar panaudota maţinimo

priemonė yra efektyvi.

Jeigu radono kiekis vandenyje viršija nustatytus lygius, ruošiant šį vandenį turi būti imamasi

priemonių radono arba jo skilimo produktų kiekiui sumaţinti. Maţinant radono kiekį vandenyje reikia

nepamiršti, kad radonas iš vandens labai greitai išgaruoja, todėl vandenį palaikius iki vartojimo ir

pavirinus radono vandenyje beveik neliks. Norint sumaţinti radono kiekį vandens garų prisotintoje

patalpoje, reikėtų įrengti tinkamą patalpos ventiliacijos sistemą arba trumpiau būti tokioje patalpoje.

91

4.6. Nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė

Per pastaruosius du dešimtmečius gyvenamojoje aplinkoje nejonizuojančiąją spinduliuotę

skleidţiančių prietaisų gerokai padaugėjo, tad nejonizuojančiajai spinduliuotei ir jos daromam

poveikiui ţmogaus organizmui skiriama vis daugiau dėmesio. Apšvita nejonizuojančiąja spinduliuote

yra daug maţiau pavojinga nei jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau ji veikia daug didesnę ţmonių

dalį, todėl kuo toliau, tuo labiau didėja nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ţmogui aktualumas.

Elektromagnetinę spinduliuotę skleidţiantys įrenginiai ir prietaisai naudojami ne tik įvairiose pramonės

šakose, medicinoje, radijo ir televizijos prietaisų prieţiūroje, bet ir buityje.

Elektromagnetinių laukų šaltiniai gali būti tiek natūralūs, tiek sukurti ţmogaus veiklos (4.27

pav.). Natūralūs elektromagnetinių laukų ir bangų šaltiniai randami gamtoje. Tai ţemės atmosferos

elektrinis ir ţemės magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir

kitų dangaus kūnų skleidţiamas elektromagnetinis spinduliavimas.

4.27 pav. Elektromagnetinių laukų šaltiniai (Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2012)

Ţmogaus veiklos sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima skirstyti į tris grupes:

Pirmoji grupė – tai buityje susidarantys elektromagnetiniai laukai (prie mikrobangų krosnelių, prie

elektrinių viryklių, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ir pan.).

Antroji grupė – tai įvairių daţnių ne radiotechninės paskirties EML šaltiniai pramonės įmonėse

(elektrogalvaniniuose cechuose, prie elektros suvirinimo aparatų, prie elektros generatorių, prie

elektros perdavimo linijų, transformatorinėse), medicinos ir mokslo įstaigose naudojami diagnostikos,

gydymo ir fizioterapijos prietaisai. Medicinoje elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai naudojami

arterijų sienelių judesių radiolokacijai, giliesiems kūno audiniams įkaitinti – diatermijai, kraujosrūvoms

stabdyti ir audiniams atskirti chirurgijoje, piktybiniams augliams perkaitinti mikrobangomis. Stipriausi

elektriniai laukai susidaro aukštosios įtampos (330 kV ir daugiau) elektros perdavimo linijų aplinkoje.

Trečioji grupė – radiotechninės paskirties šaltiniai arba radijo siųstuvai. Stipriausi

elektromagnetinių laukų šaltiniai yra radiotechninės paskirties generatoriniai siųstuvai (pvz.,

radiofoniniai, televizijos, radiolokaciniai, radijo ryšio ir kitos paskirties siųstuvai).

92

4.6.1. Reglamentavimas Lietuvoje

Europos Sąjungoje elektromagnetinės spinduliuotės poveikį reglamentuoja šie teisės aktai Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. Rekomendacija 1999/519/EC dėl elektromagnetinių laukų

(nuo 0 iki 300 GHz) poveikio ţmonėms apribojimo (OJ 1999 L 199, p. 59).

Lietuvos Respublikoje elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje

reglamentuojamas šis teisės aktas:

Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje

aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz radijo daţnių

juostoje“ (Ţin., 2011, Nr. 29-1374, Nr. 39-1896) (toliau − HN 80:2011);

Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo

elektromagnetinio lauko“ (Ţin., 2011, Nr. 67-3191) (toliau − HN 104:2011).

Leistini dydţiai (HN 80:2011). Ši higienos norma nustato radiotechniniams objektams taikomus

visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų

leidţiamas vertes bei matavimo reikalavimus gyvenamojoje aplinkoje ir darbo vietose.

Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnės

nei 4.28 lentelėje nurodytos leidţiamos vertės.

4.28 lentelė. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidţiamos vertės

Radijo daţnių juosta Elektrinio

lauko stipris

(E), V/m

Magnetinio

lauko stipris

(H), A/m

Magnetinio

srauto tankis

(B), µT

Energijos

srauto tankis

(S), µW/cm2

10−150 kHz 25,0 1,45 1,80 −

0,15−1 MHz 15,0 0,12 0,16 −

1−10 MHz 10,0 0,013 0,016 −

10−300 MHz 5,0 0,013 0,016 −

0,3−300 GHz − − − 10,0

Leistini dydţiai (HN 104:2011). Elektros linijų elektromagnetinio lauko parametrų leidţiamos

vertės gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose ir gyvenamojoje aplinkoje neturi būti

didesnės kaip 4.29 lentelėje nurodytos leidţiamos vertės.

4.29 lentelė. Elektromagnetinio lauko parametrų leidţiamų verčių lentelė

Eil.

Nr.

Objektas Elektromagnetinio lauko parametrų leidţiamos vertės

(ne daugiau kaip)

elektrinio lauko

stipris E, kV/m

magnetinio lauko

stipris H, A/m

magnetinio srauto

tankis B, µT

1. Gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties pastatų patalpos 0,5 16,0 20,0

2. Gyvenamoji aplinka 1,0 32,0 40,0

93

Analizuojant nejonizuojančiąją spinduliuotę buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas

kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Pradinė duomenų matrica pateikta

4.28 paveiksle.

4.28 pav. Nejonizuojančiosios spinduliuotės pradinių duomenų matrica


Elektrinių ir magnetinių laukų stiprio pakanka ląstelėje vykstančių procesų intensyvumui

modifikuoti, tačiau, atlikus analogišką skaitinę analizę ir palyginus tokioms reakcijoms reikalingas

molekulių Van der Valso sąveikos energijas, nustatyta, kad dėl elektrinio ir magnetinio laukų poveikio

susidariusios papildomos jėgos yra per maţos, kad sukeltų cheminius pakitimus.

Galima išskirti tris elektromagnetinio lauko poveikio biologiniams audiniams lygmenis:

1) silpnas energetinis poveikis, kartais vadinamas informacinio pobūdţio poveikiu;

2) vidutinis energetinis poveikis. Toks poveikis gali sukelti pokyčius termodinaminėje gyvųjų

organizmų sistemoje tada, kai poveikis yra ilgalaikis arba atsiranda lokaliniai „karštieji“ taškai;

3) stiprus energetinis poveikis. Šis lygmuo apima jau kiekybinę efekto priklausomybę nuo dozės.

4.6.3. Nejonizuojančiosios (elektromagnetinės) spinduliuotės maţinimas

Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio maţinimo priemonės pateikiamos 4.29 paveiksle.

94

4.29 pav. Nejonizuojančiosios (elektromagnetinės) spinduliuotės rekomendacijos

4.7. Sveiko būsto sertifikavimas

Sveiko būsto (gyvenamųjų patalpų) sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu

įvertinamas būsto (gyvenamųjų patalpų) sveikumas priskiriant būstą (gyvenamąsias patalpas) sveikumo

klasei ir išduodamas būsto (gyvenamųjų patalpų) sveikumo sertifikatas. Šis procesas šiuo metu teisės

aktais nėra reglamentuotas. B priede pateiktas sveiko būsto sertifikavimo reglamentas ir Sveiko būsto

sertifikato forma.

Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos

gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.

95

Vertinamos tokios pagrindinės sritys (kriterijų grupės): triukšmas; aplinkos ir patalpų oro kokybė;

kvapai; šiluminė būsto aplinkos kokybė (mikroklimatas); jonizuojančioji spinduliuotė;

nejonizuojančioji spinduliuotė (4.30 lentelė).

Vertinamų sričių (kriterijų grupių) reikšmingumai nustatomi ekspertiniu metodu.

4.30 lentelė. Sveiko būsto kriterijų grupės ir jų reikšmingumai

Eil. Nr. Kriterijų grupės pavadinimas Reikšmingumas, %

1. Triukšmas

2. Aplinkos ir patalpų oro kokybė

3. Kvapai

4. Šiluminė būsto aplinkos kokybė

(mikroklimatas)

5. Jonizuojančioji spinduliuotė

6. Nejonizuojančioji spinduliuotė

Viso: 100

Būsto sveikumo vertinimo klasės:

A – reikalavimai tenkinami labai gerai

B – reikalavimai tenkinami gerai

C – reikalavimai tenkinami vidutiniškai

D – reikalavimai tenkinami patenkinamai

E – reikalavimai netenkina sveiko būsto reiklalavimų

Sveiko būsto sertifikavimas taikomas tik didiesiems Lietuvos miestams, t.y. Vilniui, Kaunui,

Klaipėdai, Panevėţiui ir Šiauliams. Sertifikavimas netaikomas vertinimui pagal uţsienio šalių patirtį.

4.31 lentelė. Sveiko būsto vertinimo kriterijai ir maksimalus balų skaičius

Kategorija Klasė Kriterijai

Triukšmas (2) Triukšmas

(Vilnius, Kaunas,

Klaipėda,

Panevėţys,

Šiauliai) (2)

Triukšmas S

Kvapai (2) Kvapai (2) Kvapo koncentracija E

Oro kokybė

(253)

Aplinkos ir patalpų

oro kokybė (147)

Aplinkos oro uţterštumas anglies monoksidu S

Aplinkos oro uţterštumas sieros dioksidu S

Aplinkos oro uţterštumas azoto dioksidu S

Aplinkos oro uţterštumas ozonu S

Aplinkos oro uţterštumas kietosiomis

dalelėmis

S

Patalpų oro uţterštumas anglies monoksidu E/S

Patalpų oro uţterštumas azoto oksidu E/S

Patalpų oro uţterštumas sieros dioksidu E/S

Patalpų oro uţterštumas kietosiomis dalelėmis E/S

http://iti.vgtu.lt/sveikasbustas/Showkrit.aspx?kritid=26520










96

Patalpų oro uţterštumas ozonu E/S

Prasta vėdinimo sistemos būklė E

Asbestas konstrukcijose E

Atviri asbesto plaušeliai E

Nepaţenklintas asbestas E

Statybinių medţiagų, kuriose yra asbesto,

prasta būklė

E

Dirbtiniai mineraliniai pluoštai konstrukcijose E

Biocidų naudojimas E

Bloga dujinių prietaisų kokybė E

Dujiniai prietaisai be dūmtakių E

Nepakankamas vėdinimas patalpų su dujiniais

įrenginiais

E

Dūmtakių būklė E

Netvarkingi dūmtakiai E

Ištraukimo ventiliatoriai patalpose su atviros

ugnies prietaisais

E

Vėdinamas koridorius arba prieangis E

Anglies monoksido detektoriai E

Senas daţų sluoksnis E

Prasta senų daţų būklė E

Ankstesnis švino daţų sluoksnis E

Inţineriniams tinklams skirtų angų

uţsandarinimas

E

Vėdinimo lygis E

Atviros krosnelės E

Dujiniai prietaisai E

Dujinės įrangos prieţiūra E

Detektorių defektai E

Lakiuosius organinius junginius išskiriančios

medţiagos

E

Impregnantai skleidţiantys lakiuosius

organinius junginius

E

Šiluminė būsto

aplinkos

(mikroklimato)

kokybė (106)

Per ţema patalpų oro temperatūra E

Per aukšta oro temperatūra E

Temperatūrų skirtumas E

Per didelis oro judėjimo greitis E

Per maţas oro judėjimo greitis E

Per didelė santykinė oro drėgmė E

Per maţa santykinė oro drėgmė E

Kondensato susidarymas E

Pelėsių augimas E

Nepakankama šiluminis efektyvumas E












































97

Ventiliacija E

Ištraukiamoji ventiliacija E

Rūbų dţiovinimo įrenginiai E

Neteisingai įrengta hidroizoliacija E

Prasta grindų/sienų/stogo būklė E

Uššalančios vandens talpos ir vamzdynai E

Vandens naudojimo prietaisai E

Vandentiekio/šiukšlių vamzdynai E

Lietvamzdţiai E

Pastogės ir tuštumos po grindimis E

Šilumos izoliacija E

Šilumos izoliacijos nusėdimas E

Šilumos tiekimo rūšis E

Šildymo sistemos apimtis E

Šildymo sistemos įrengimas ir eksploatacija E

Šildymo sistemos reguliatoriai E

Prasta ventiliacijos būklė E

Skersvėjis E

Langų orientacija E

Išorinės apsaugos nuo saulės priemonės E

Jonizuojanti

spinduliuotė

(30)

Jonizuojanti

spinduliuotė (30)

Gamtinis radiacinis fonas E

Lygiavertė dozės galia E

Radono tūrinis aktyvumas gyvenamose

patalpose

E

Nejonizuojanti

spinduliuotė

(30)

Jonizuojanti ir

nejonizuojanti

spinduliuotė (30)

Elektromagnetinės (EML) spinduliuotės

šaltiniai tiesioginio matomumo zonoje

E

Atstumas iki artimiausio elektromagnetinės

spinduliuotės šaltinio

E

Buitinės technikos prietaisai – EML šaltiniai E

E – reikšmes nustato ekspertas.

S – reikšmes pateikia sistema.

E/S – reikšmes nustato ekspertas arba reikšmes pateikia sistema.

Būsto vertinamas atliekamas pagal visus 2 lentelėje pateiktus kriterijus (aplinkos triukšmas, kvapai,

aplinkos patalpų ir oro kokybė, šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė, jonizuojančioji

spinduliuotė, nejonizuojančioji spinduliuotė). Priklausomai kaip vertinamas būstas atitinka keliamus

kriterijų reikalavimus būstas yra įvertinamas balais. Visi šie kriterijai turi tenkinti higienos normų ir

STR reikalavimus. Tačiau vieni kriterijai gali tenkinti ribinius higienos normų ir STR reikalavimus, o

kiti būti ţymiai geresni. Būstas, kurį apibūdinantys kriterijai tenkina tik ribinius higienos normų ir STR

reikalavimus, bus E klasės. Būstas, kurį apibūdinantys kriterijai priartės prie etaloninio būsto

charakteristikų, bus A klasės ir jo sveikatingumo laipsnis bus 90-100%. Visi kiti būstai priklausys B, C,

D klasėms. 4 galutinės ataskaitos skyriuje ir C priede aprašoma, kaip turi būti įvertintas būsto






























98

sveikatingumo laipsnis, prioritetiškumas ir reikšmingumas. Sveiko būsto įvertinimas (standartas)

suteikiamas tik jei tenkinami sveikam būstui keliami minimalūs reikalavimai. Gali būti duodamas

laikotarpis per kurį gyventojas ar savininkas, remdamasis galimybėmis pagerinti analizuojamus

kriterijus, pagerins būstą ir vėl jį teiks sertifikavimui.

99

5. SVEIKO BŪSTO SISTEMOS VARTOTOJO INSTRUKCIJA

5.1. Sveiko būsto sistemos instrukcija gyventojams

Sveiko būsto vertinimo sistemoje integruoti skaitmeniniai ţemėlapiai, kurie pateikia informaciją

apie vertinamo būsto aplinkos kokybę (pateikiami taršos (SO2, KD10, KD2,5, O3, CO ir NO2) duomenys

ir triukšmo lygio duomenys). Ši sistema yra paprasta naudotis ir prieinama kiekvienam gyventojui. Prie

sistemos galima prisijungti naudojant Nacionalinės sveikatos prieţiūros laboratorijos tinklalapį:

http://www.nvspl.lt/. Dešiniajame kampe reikia rinktis laukelį „Nuorodos”. Atsidariusiame lange

gyventojams skirtą sistemą galima rasti paspaudus „Sveikas būstas (išorinis vertinimas)”.

Prie sistemos galima prisijungti naršyklėje ir tiesiogiai, įvedus tinklalapio adresą:

http://81.7.92.73/zemelapis.aspx. Atsidariusiame lange vartotojas turi įvesti vertinamo objekto adresą (5.1 pav.).

5.1 pav. Duomenų įvedimo langas

Įvedus objekto adresą, gaunamos vertinamo būsto koordinatės.Sistema automatiškai pateikia

infoprmaciją apie taršos ir triukšmo rodiklius (5.2 pav.).

5.2 pav. Suvestas objekto adresas

Sistema automatiškai iš skaitmeninių ţemėlapių pateikia duomenis apie CO2, NO2, KD10, KD2,5, O3

ir SO2 rodiklius bei aplinkos triukšmingumą. Vartotojui pateikiami vertinamo objekto zonos

parametrai, didţiausia leidţiama koncentracija ir patarimai (5.3 pav.).

http://www.nvspl.lt/

http://81.7.92.73/zemelapis.aspx

100

5.3 pav. Informacija apie vertinamo objekto uţterštumą (CO, NO2, KD10, KD2,5, O3, SO2) ir aplinkos

triukšmingumą

Sistema gali pateikti rekomendacijas, jeigu nustatytas parametras viršija didţiausiai leistiną

koncentraciją. Paspaudus mygtuką „Gauti patarimus“ pateikiami klausimai, pagal kurių atsakymus bus

pateikiamos atitinkamos rekomendacijos (5.4 pav.).

101

5.4 pav. Rekomendacijos vartotojui

5.2. Sveiko būsto sistemos instrukcija ekspertams

5.2.1. Prisijungimas

Prie sistemos galima prisijungti naršyklėje įvedus tinklalapio adresą:

http://81.7.92.73/Account/Login.aspx. Sėkmingai paleidus tinklalapio turinį vartotojas viršutinėje

kairėje puslapio dalyje turi pamatyti vartotojo prisijungimo langą (5.5 pav.).

5.5 pav. Sistemos vartotojo prisijungimo langas

102

Vartotojai prie sistemos jungiasi iš anksto sukurtais vartotojų vardais „UserName“ ir slaptaţodţiais

„Password“. Pradţioje vartotojo vardas ir slaptaţodis yra tas pats simbolių rinkinys, vėliau slaptaţodį

vartotojas gali pasikeisti. Sistemoje neregistruotam vartotojui slaptaţodį gali sukurti sistemos

administratoriaus teises turintis vartotojas (sistemos administratorius).

Suvedus duotus prisijungimo duomenis laukuose „UserName“ ir „Password“ bei paspaudus

mygtuką „Login“, esantį prisijungimo formos dešinėje apačioje, prisijungiama prie sistemos.

Jei prisijungimas prie sistemos buvo nesėkmingas (neteisingas prisijungimo vardas arba

slaptaţodis), sistema apie tai perspėja vartotoją (5.6 pav.).

5.6 pav. Perspėjimas apie nesėkmingą bandymą prisijungti prie sistemos

Pastaba. Jei „UserName“, t. y. vartotojo vardas sistemoje jau yra (registruotas vartotojas), tačiau

suklystama įvedant slaptaţodį, tai po trijų nesėkmingų bandymų sistema automatiškai blokuoja

tolesnius šio vartotojo bandymus prisijungi (siekiant apsaugoti nuo slaptaţodţio atspėjimo naudojant

automatizuotas jų perrinkimo priemones). Tokiu atveju reikia susisiekti su sistemos administratoriumi.

Registruotam vartotojui sėkmingai prisijungus prie sistemos, matomas pagrindinis sistemos langas ir

meniu (5.7 pav.).

5.7 pav. Pagrindinis sistemos langas ir meniu

103

5.2.2. Jūsų sistemos

Pasirinkęs meniu punktą „Jūsų sistemos“, vartotojas mato nuorodas į savo sukurtas praktinio

mokymo sistemas (5.8 pav.). Jei sistemų dar nėra sukurta, langas bus matomas tuščias.

5.8 pav. Nuorodos į praktinio mokymo sistemas

Paspaudus ant pasirinktos praktinio mokymo sistemos nuorodos, patenkama į puslapį, kuriame

detaliai aprašoma pasirinkta sistema.

Kaip redaguoti čia pateikiamas sistemas – plačiau pateikta prie nuorodos „Administravimas“

aprašymo.

5.2.3. Sistemos administravimas

Pagrindiniame meniu matoma nuoroda „Administravimas“ yra susijusi su praktinio mokymo

sistemomis, matomomis paspaudus pagrindinio meniu nuorodą „Jūsų sistemos“. Po šia nuoroda

naudojantis pateikiamais submeniu galima sukurti naują praktinio mokymo sistemą „nuo pradţių“ arba

pagal sistemoje jau esantį sukurtos sistemos šabloną. Šablonų naudojimas leidţia palengvinti darbą

studentams, sprendţiantiems tipinius uţdavinius.

5.9 pav. Pagrindinio meniu nuorodos „Administravimas“ submeniu sąrašas

104

5.2.3.1. Etaloninių sistemų importavimas

Pasirinkus pagrindinio meniu nuorodos „Administravimas“ submeniu „Etaloninių sistemų

importavimas“ patenkama į puslapį (5.10 pav.), skirtą jau sukurtai sistemai įkelti į prisijungusio

vartotojo profilį. Pagal egzistuojančios sistemos importuota šabloną (faktiškai sukuriama esamos

sistemos kopija, esanti serveryje) vartotojas gali modifikuoti parametrus, nesugadindamas pagrindinėje

sistemoje esančių duomenų.

5.10 pav. Etaloninių sistemų kūrimo puslapis

Po uţrašu „Modulis“ iš sąrašo pasirenkamas modulio, kurio etalonines sistemas norime

matyti, pavadinimas. Po uţrašu „Tema“ iš sąrašo pasirenkama modulio tema, kurios etalonines

sistemas norime matyti. Iš sąrašo, esančio po tekstu „Sistema“, pasirenkame egzistuojančią sistemą,

kuria remdamiesi norime sukurti šabloną. Šablonui sukurti pagal pasirinktą sistemą spaudţiame

mygtuką „Importuoti sistemos etaloną“.

Pastaba. Jums reikalingas Modulis „Ypatingo statinio kompiuterinės praktinio mokymo sistemos“,

Tema „Esminių reikalavimų statiniams analizės, uţtikrinimo ir modeliavimo kompiuterinė studijų

programa“, Sistema „NACIONALINIO SVEIKO BŪSTO SERTIFIKAVIMO MODELIS“.

Vartotojui reikės pildyti tik Sistemų objektai ir Sistemų parametrai. Visa kita yra uţpildyta

administratoriaus.

Sėkmingai pavykus importuoti sistemos etaloną, po tekstu „Jūsų sistemos“ esanti lentelė papildoma

nauja eilute, kurioje pateikiamas pagal šabloną sukurtos sistemos pavadinimas, sukūrimo laikas ir

unikalusis sistemos identifikacinis numeris „DaugsistemosID“. Norint pakeisti pagal etaloną sukurtos

sistemos pavadinimą, kairėje lentelės eilutės pusėje reikia paspausti nuorodą „Redaguoti“. Tai atlikus

leidţiama atlikti pakeitimus stulpeliuose (laukuose) „Pavadinimas“, „Ar viešinti?“ (vartojo pakoreguota

sistema bus matoma serveryje kitiems vartotojams) ir „Sukūrimo data“. Atlikus pakeitimus spaudţiama

vietoje „Redaguoti“ nuorodos atsiradusi nuoroda „Atnaujinti“. Jei sistema tapo nebereikalinga ar buvo

padaryta klaidų, galima spausti nuorodą „Ištrinti“, tokiu būdų sistema bus pašalinta. Sistemų parametrai

keičiami analogiškai kaip ir kuriant naują sistemą „nuo pradţių“.

105

5.2.3.2. Sistemų objektai

Objekto (tiriamojo alternatyvaus būsto) aprašas (vandentiekis, elektra, gaisras ir t. t.) kuriamas iš

pagrindinio meniu pasirinkus nuorodą „Administravimas“ ir submeniu „Sistemų objektai“. Puslapio

viršuje po meniu iš sąrašo, esančio po tekstu „Jūsų sistemos“, pasirenkame savo sistemą pagal

pavadinimą, kuriai norime kurti objekto aprašus (alternatyvaus būsto). Iš sąrašo „Sistemos objektų

grupės“ pasirenkame objekto aprašo grupę, kuriai norime pridėti aprašymą. Po minėtais laukais

puslapyje, jei jau yra anksčiau sukurtų sistemos objektų, parodoma lentelė su informacijos apie

objektus įrašais. Juos galima redaguoti arba pašalinti paspaudus atitinkamas nuorodas, esančias

kiekvienos eilutės kairėje pusėje – „Redaguoti“ ir „Ištrinti“ 5.11 paveiksle

5.11 pav. Puslapio „Sistemos objektai“ fragmentas

Po lentele esančiame lauke „Objekto pavadinimas“ reikai parašyti trumpą tiriamojo objekto

(nagrinėjamos alternetyvos) pavadinimą. Analogiškai lauke „Objekto pavadinimas EN“ ir „Objekto

pavadinimas RU“ parašome trumpus objektų pavadinimus atitinkamomis kalbomis. Į lauką „Objeko

aprašymas“ įkeliame glaustą objekto aprašymą arba kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu objektu

pagal pasirinktą grupę. Uţpildţius visus minėtus laukus, spaudţiamas mygtukas „Įtraukti objektą“.

5.2.3.3. Sistemų parametrai

Kiekvieną nagrinėjamą objektą (alternatyvą) pagal sukurtą kriterijų sistemą, reikia aprašyti tam

tikrais juos atitinkančiais parametrais (aplinkos triukšmas – decibelais ir t. t.). Sistemos objektų

parametrų redagavimo puslapis (5.13 pav.) pasiekiamas iš pagrindinio meniu pasirinkus nuorodą

„Administravimas“ ir jos submeniu „Sistemų parametrai“. Parametrų reikšmes galime surasti taip:

Administravimas – Sistemų kriterijai – ir pasirinkus reikiamą sistemą ir objektų grupę (5.12 pav.).

106

5.12 pav. Objekto kriterijaus vertinimo skalė

5.13 pav. Objektų parametrų redagavimo ir priskyrimo puslapis

107

Norint priskirti objektui parametrą, pirmiausia būtina nurodyti, kurią sistemą naudosime. Iš sąrašo

„Jūsų sistemos“ reikia pasirinkti pagal pavadinimą sistemą, kurios objektų parametrus redaguosime.

Sąraše „Sistemos objektų grupės“ pasirenkama objektų grupę, kurios objektų parametrus norime

redaguoti. Sąraše „Objektų grupės objektai“ pasirenkamas konkretus objektas (alternatyva), kuris bus

lyginamas su jau įvestu būstu – etalonu su nustatytais parametrais. Toliau iš sąrašo „Sistemos objektų

grupės kriterijai“ pasirenkamas kriterijus, kurio reikšmę (parametrą) norime įvesti ar redaguoti (pvz.,

„Autotransporto triukšmo įtaka“, 5.13 pav.). Formos lauke „Parametras“ įvedame/redaguojame

alternatyvos kriterijaus reikšmę (pvz., 5) iš reikšmių lentelės ir spaudţiame mygtuką „Atnaujinti“.

Siekiant išvengti situacijos, kai sistemoje uţpildyti ne visų objektų parametrai ar uţpildyti

netaisyklingai (dėl to sistema negali atlikti skaičiavimų), yra sukurtas patikros mechanizmas, kuris

aktyvuojamas paspaudus puslapio apačioje esantį mygtuką „Patikrinti sistemą“. Jei randama klaidų,

apie tai pranešama vartotojui pateikiant puslapyje atitinkamą tekstą. Jeigu parametras nėra ţinomas ar

jo nėra (pvz., laiptai), rašome 0.

Sistemoje vartotojo sukurtas objektas ar keletas jų yra lyginami su jau esančiu objektu (etalonu),

kuris atitinka nustatytas normas ir kriterijus. Pasirinkus objektų grupę, puslapyje atvaizduojama

atitinkami kriterijai (5.14 pav.).

5.14 pav. Praktinio mokymo sistemos pradinių duomenų lentelės sveiko būsto etalonas

Importavus (sukūrus) sistemą pradinių duomenų lentelės puslapį galima perţiūrėti pasirinkus

pagrindinio meniu nuorodą „Jūsų sistemos“ ir pelės ţymekliu spustelėjus ant sistemos pavadinimo

nuorodos (5.15 pav.). Pasirinkus norimą objektų grupę, matomas tos grupės objektų palyginimas tarp

etalono ir vartotojo įvesto objekto. Paspaudus ant norimo kriterijaus, atsidaro kriterijaus aprašymas su

reikšmių lentelėmis.

108

5.15 pav. Praktinio mokymo sistemos vartotojo įvesto objekto palyginimas su sveiko būsto etalonu

5.2.4. Duomenų importavimas į ekspertų sistemą

Sukurtoje ekspertų sistemoje įdiegti patobulinimai importuoti aplinkos uţterštumo ir triukšmo

duomenis iš skaitmeninių ţemėlapių. Trumpai pateikiamas aprašymas apie duomenų importavimą į

sertifikavimo formą.

Sertifikavimo formą galima rasti adresu: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=581.

Prisijungimui naudojami duomenys (5.16 pav.):

Username: 007

Password:007

5.16 pav. Prisijungimas prie ekspertų sertifikavimo formos

Prisijungus prie sertifikavimo sistemos matoma testavimui skirta sertifikavimo forma (5.17 pav.).

109

5.17 pav. Sertifikavimo sistema

Pasirinkus pildyti sertifikavimo formą, sistema pateikia pradinių duomenų matricą. Ją galima rasti

nuoroda: http://iti.vgtu.lt/sveikasbustas/simpletable.aspx?sistemid=584.

Norint importuoti duomenis automatiškai iš skaitmeninių ţemėlapių reikia Meniu juostoje rinktis

laukelį “Administravimas” ir “Duomenų importavimas” (5.18 pav.). Sistema automatiškai nukreipia į

sveiko būsto vertinimo sistemą (nuoroda:

http://iti.vgtu.lt/sveikasbustas/Admin/daugvar/Zemduomimport.aspx), kurioje yra integruoti

skaitmeniniai ţemėlapiai.

5. 18 pav. Duomenų importavimo funkcija

Atsidariusiame lange turi būti įvestas vertinamo objekto adresas ir pasirenkama sistema, į kurią bus

importuojami duomenys. Atlikus šiuos veiksmus spaudţiama “Išsaugoti informaciją į pasirinktą

vertinimą” (5.19 pav.).

http://iti.vgtu.lt/sveikasbustas/simpletable.aspx?sistemid=584

110

5.19 pav. Duomenų importavimas iš skaitmeninių ţemėlapių

Atlikus duomenų importavimą grįţtama į sertifikavimo formos pradinių duomenų matricą, kurioje

pateikiama informacija su papildytais kriterijų parametrais (5.20 pav.)

5.20 pav. Pradinių duomenų matricos fragmentas su importuotais iš skaitmeninių ţemėlapių

duomenimis

111

LITERATŪROS SĄRAŠAS 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo

ir valdymo // OL 2004 m. specialusis leidimas, 15(7): 101.

Ahmed, A.; Korres, N. E.; Ploennigs, J.; Elhadi, H.; Menzel, K. 2011. Mining building performance data for

energy-efficient operation, Advanced Engineering Informatics 25(2): 341-354.

Antropova A. B. 2004. Aeromikota ţilich pomeščenij g. Moskvy. Problemy medicinskoj mikol ogii 6(2): 58.

Asa.lt. 2009. Kas yra pelėsis ir kaip su juo kovoti? [interaktyvus]. Ţiūrėta 2013 07 29. Prieiga per internetą:

<http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/83/1/0/1/article/8890/kas-yra-pelesis-ir-kaip-su-juo-

kovoti>. Baker Laporte, P.; Elliott, E.; Banta, J. 2003. Prescriptions for a Healthy House: A Practical Guide for

Architects, Builders & Homeowners, Baker-Laporte & Associates.

Baltrukonis, J. 1997. Ekologija tavo namuose. Kaunas, 150 p.

Battersby, S. 2011. Are Private Sector Tenants Being Adequately Protected ? A study of the Housing Act 2004,

Housing Health and Safety Rating System and Local Authority Interventions in England. Available from

Internet: <http://www.sabattersby.co.uk/documents/HHSRS_Are%20tenants%20protected.pdf>.

Berg, P. G. 2004. Sustainability resources in Swedish townscape neighbourhoods: Results from the model

project Hågaby and comparisons with three common residential arkas, Landscape and Urban Planning

68(1): 29-52.

Bogomolova, T. S.; Vasiljeva, N. V.; Gorškova, G. I. 1999. Mikobiota nekotorych ţilych pomeščenij v g. Sankt

Peterburge i Leningradskoj oblasti, Problemy medicinskoj mikologii (3):41 -43.

Bonetta, Sa.;Bonetta, Si.; Mosso, S.; Sampò, S.; Carraro, E. 2010 Assessment of microbiological indoor air

quality in an Italian office building equipped with an HVAC system, Environmental Monitoring and

Assessment 161:473-483.

Botia, J. A.; Villa, A.; Palma, J. 2012. Ambient Assisted Living system for in-home monitoring of healthy

independent elders, Expert Systems with Applications 39(9): 8136-8148.

BRE Bookshop (Priced publications). Available from Internet: <http://www.brebookshop.com/index.jsp>.

Chlela, F.; Husaunndee, A.; Inard, C.; Riederer, P. 2009. A new methodology for the design of low energy

buildings, Energy and Buildings 41: 982–990.

CIEH Good Housing Leads to Good Health Sept 2008. Available from Internet:

<http://www.cieh.org/policy/good_housing_good_health.html>

CIEH guidance on enforcement of excess cold hazards in England . 2011. Available from Internet:

<http://www.cieh.org/policy/default.aspx?id=38304>.

Csóka, J.; Deszpoth, I.; Gáti, A., Maros, Zs.; Pap, J.; Pap, I.; Szabó, S.; Mokry, Zs. J. 1993.The technology level

quality control model system of house-like components, Control Engineering Practice 1(2): 412.

Davidson, M.; Roys, M.; Nicol, S.; Ormandy, D.; Ambrose, P. 2010. The real cost of poor housing. ISBN 978-1-

84806-115-6.

Enforcement Guidance. 2006. Housing Act 2004 Part 1: Housing Conditions. 38 pp.

English Housing Survey - Homes Report 2010. Available from Internet:

<https://www.gov.uk/government/publications/english-housing-survey-homes-report-2010>.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) < https://osha.europa.eu/lt/ >.

Fazio, P., Zmeureanu, R., Kowalski, A. 1989. Select-HVAC: knowledge-based system as an advisor to configure

HVAC systems. Computer-Aided Design 21(2): 79-86.

Guidance for Landlords and Property Related Professionals. 2006. 72 pp.

Hayashi, M.; Enai, M.; Hirokawa, Y. 2001. Annual characteristics of ventilation and indoor air quality in

detached houses using a simulation method with Japanese daily schedule modelį, Building and

Environment 36(6): 721-731.

Hashim, A. M.; Dawal, S. Z. M. 2012. Kano Model and QFD integration approach for Ergonomic Design

Improvement. Procedia - Social and Behavioral Sciences 57, 22-32.

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/83/1/0/1/article/8890/kas-yra-pelesis-ir-kaip-su-juo-kovoti

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/83/1/0/1/article/8890/kas-yra-pelesis-ir-kaip-su-juo-kovoti

http://www.sabattersby.co.uk/documents/HHSRS_Are%20tenants%20protected.pdf

http://www.brebookshop.com/index.jsp

http://www.cieh.org/policy/good_housing_good_health.html

http://www.cieh.org/policy/default.aspx?id=38304

https://www.gov.uk/government/publications/english-housing-survey-homes-report-2010

https://osha.europa.eu/lt/

112

HHSRS Guidance for Landlords and Agents. Available from Internet:

<http://www.assetskills.org/PublicationsServicesandProducts/HousingRatingSystem.aspx>

HHSRS worked examples. 2007a. Bristol CC examples.

HHSRS worked examples. 2007b. CLG Worked examples.

HHSRS worked examples. 2007c. IDeA Worked examples.

Housing Act 2004: Results of a CIEH survey on local authority regulatory activity CIEH. February 2008.

Available from Internet:

<http://www.cieh.org/uploadedFiles/Core/Policy/Publications_and_information_services/Policy_publicati

ons/Publications/Housing%20survey.pdf>.

Howarth, P.; Reid, A. 2000. Sunbury Healthy House, Mitchell Beazley 118-123.

Yakubu, G. S. 1996. The reality of living in passive solar homes: a user-experience study, Renewable Energy

8,177–181.

Kaklauskas, A.; Rute, J.; Zavadskas, E. K.; Daniunas, A.; Pruskus, V.; Bivainis, J.; Gudauskas, R.; Plakys, V.

2012. Passive House model for quantitative and qualitative analyses and its intelligent system. Energy and

Buildings 50, 7-18.

Körner, O.; Van Straten, G. 2008. Decision support for dynamic greenhouse climate control strategies,

Computers and Electronics in Agriculture 60(1): 18-30.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas. 2010.

„Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir prieţiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo

maţinimas APR-T 10“. Valstybės ţinios, 2010, Nr.: 41 -2016. 95 p.

Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio

lauko“ (Ţin., 2011, Nr. 67-3191).

Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir ţemo daţnio garsai: ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m.

kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 // Valstybės ţinios, 2009, Nr. 38-1466.

Lietuvos higienos norma HN 33:2011. „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties

pastatuose bei jų aplinkoje“ (Valstybės ţinios, 2011, Nr. 75-3638).Lietuvos Respublikos triukšmo

valdymo įstatymas // Valstybės ţinios, 2004, Nr. 164-5971.

Living in Wales Survey 2006. Available from Internet:

<http://wales.gov.uk/about/aboutresearch/social/ocsropage/living-

wales/;jsessionid=1mX2NT1dhhzgXvNbVkCpH80DYQ5j0kKsp0kGTpMSzLXS82phGddw!-

1726265782?lang=en>.

Lugauskas, A.; Jaskelevičius, B. 2008. Fungi in wooden houses build in vicinity ot the Vilnius, in The 7th

International Conference „Environmental Engineering“, May 22-23, 2008, Vilnius, Lithuania. Vilnius:

Technika, p. 201-205.

Lugauskas, A. 2007. Mikromicetų išplitimas ir jų veiklos reguliavimo galimybės. Ţvilgsnis į mikroorganizmų

pasaulį.

Mačiūnas, E.; Juozulynas, A.; Genytė, L. 1999. Triukšmo įtaka ţmonių sergamumui, Sveikatos aplinka 3: 46–48.

Mahdavinejad, M.; Mansoorim, S. 2012. Architectural Design Criteria of Socio-Behavioral Approach toward

Healthy Model, Procedia - Social and Behavioral Sciences 35: 475-482.

Malinauskienė, V.; Graţulevičienė, R.; Nieuwenhuijsen, M.; Azaravičienė, A. 2002. Myocardial infarction risk

and occupational categories in Kaunas 25–64 year old men, Occupational and Environmental Medicine

745–750.

Matsumoto, H.; Toyoda, S. 1994. A knowledge-based system for condensation diagnostics in houses, Energy

and Buildings 21(3): 259-266.

Ireland House Condition Survey. Available from Internet: <http://www.nihe.gov.uk/index/sp_home/research-

2/house_condition_survey.htm>.

Nacionalinio sveiko būsto sertifikavimo modelio parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis. 2013. 14 p.

http://www.assetskills.org/PublicationsServicesandProducts/HousingRatingSystem.aspx

http://www.cieh.org/uploadedFiles/Core/Policy/Publications_and_information_services/Policy_publications/Publications/Housing%20survey.pdf

http://www.cieh.org/uploadedFiles/Core/Policy/Publications_and_information_services/Policy_publications/Publications/Housing%20survey.pdf

http://wales.gov.uk/about/aboutresearch/social/ocsropage/living-wales/;jsessionid=1mX2NT1dhhzgXvNbVkCpH80DYQ5j0kKsp0kGTpMSzLXS82phGddw!-1726265782?lang=en



http://www.nihe.gov.uk/index/sp_home/research-2/house_condition_survey.htm

http://www.nihe.gov.uk/index/sp_home/research-2/house_condition_survey.htm

113

Office of the Deputy Prime Minister [Online] 2006. Housing Health and Safety Rating System. Operating

Guidance. Office of the Deputy Prime Minister: London.[Cited 4 March 2013]. Available from Internet:<

http://www.nchh.org/Portals/0/Contents/HH%20Standards.UKHHRSoperatingguidance.pdf>

Operating Guidance - Housing Act 2004. Guidance about inspections and assessment of hazards given under

Section 9. 185 pp.

Paliulis, D.; Zuokaitė, E. 2012. Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos: metodinės rekomendacijos parengtos

įgyvendinant 2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių

gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-

VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos

veiksnių valdymo tobulinimas“. Vilnius, 113 p.

Parker, D. S. 2009. Very low energy homes in the United States: perspectives on performance from measured

data, Energy and Buildings 41(5): 512–520.

Radiacinės saugos centras. 2002. Radonas patalpose. Jo kiekio maţinimo būdai. 14 p.

Report of a CIEH survey of local authority housing enforcement activity 2011. Available from Internet:

<http://www.cieh.org/WorkArea/showcontent.aspx?id=41702>

Samson, R. A; Hoekstra, E. S.; Frisvad, J. C.; Filtenborg, O. 2004. Introduction to food and airborne fungi, 7th

ed., ASM Press, 398 p.

Schoenwetter, W. F. 1997. Building a Healthy House. Annals of Allergy, Asthma & Immunology 79(1): 1-4.

Scottish House Condition Survey 2013. Available from Internet:

<http://www.scotland.gov.uk/Topics/Statistics/SHCS>.

Soyguder, S.; Hasan, A. 2009. An expert system for the humidity and temperature control in HVAC systems

using ANFIS and optimization with Fuzzy Modeling Approach, Energy and Buildings 41(8): 814-822.

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“,

patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132 // Valstybės

ţinios, 2008, Nr. 35-1256.

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“,

patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 //

Valstybės ţinios, 2003, Nr. 79-3614.

Stauskis, V. J. 2007. Statybinė akustika. Vilnius: 266 p.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras <http://www.smlpc.lt/lt/apie_mus/>.

Thiers, S.; Peuportier, B. 2008. Thermal and environmental assessment of a passive building equipped with an

earth-to-air heat exchanger in France, Solar Energy 82 (9), 820–831.

Toppila, E.; Pyykko, I.; Starck, J.; Kaksonen, R.; Ishizaki, H. 2000. Individual risk factors in the development of

noise - induced hearing loss, Noise and Health 8:59–70.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 2012. Nejonizuojančios spinduliuotės valdymo metodinės

rekomendacijos. 120 p.

Wales - Housing Demolitions and Hazards 2011-12. 2011. Available from Internet:

<http://wales.gov.uk/docs/statistics/2013/130131-housing-demolitions-hazards-2011-12-en.pdf>.

Wang, L.; Gwilliam, J. 2009. Case study of zero energy house design in UK, Energy and Buildings 41, 1215–

1222.

World Health Organization 2006. Housing and health regulations in Europe, Final report, European Centre for

Environment and Health Bonn Office, 190 p.

http://www.nchh.org/Portals/0/Contents/HH%20Standards.UKHHRSoperatingguidance.pdf

http://www.cieh.org/WorkArea/showcontent.aspx?id=41702

http://www.scotland.gov.uk/Topics/Statistics/SHCS

http://www.smlpc.lt/lt/apie_mus/

http://wales.gov.uk/docs/statistics/2013/130131-housing-demolitions-hazards-2011-12-en.pdf

114

PRIEDAI

115

A Priedas. VISUOMENĖS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ

VERTINIMAS PAGAL UŢSIENIO ŠALIŲ PATIRTĮ

Visuomenės sveikatos rizikos veiksniams vertinti buvo analizuojama uţsienio šalių patirtis, siekiant

pagerinti visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir tobulinti gyvenamosios aplinkos

sveikatos rizikos veiksnių valdymą.

Remiantis uţsienio šalių patirtimi sukurtos matricos papildomai įvertina šiuos veiksnius:

Psichologiniai veiksniai:

1. Perpildyta erdvė

2. Įsibrovėliai

3. Apšvietimas

Apsauga nuo infekcijų:

1. Buities higiena, parazitai ir atliekos

2. Maisto sauga

3. Asmens higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija

4. Vandentiekis

Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų:

5. Pavojus parkristi vonioje ir pan.

6. Pavojus parkristi ant lygių paviršių ir pan.

7. Pavojus nukristi nuo laiptų ir pan.

8. Pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą

9. Elektros keliami pavojai

10. Gaisras

11. Liepsna, karšti paviršiai ir pan.

12. Sutrenkimų ir suspaudimų pavojus

13. Sprogimai

14. Patogumų vieta ir funkcionavimas ir pan.

15. Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

Visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimą pagal uţsienio patirtį galima rasti nuoroda:

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.

1. Psichologiniai veiksniai

1.1. Perpildyta erdvė

Ši kategorija apibūdina pavojus, susijusius su vietos stoka: netinkamas gyvenimo, miegojimo

sąlygas, netinkamą gyvenamąjį būstą (Office of the Deputy Prime… 2006). Analizuojant perpildytą

erdvę, buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir

įtaką gyvenimo kokybei. Pradinę duomenų matricą galima rasti

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569 (HHSRS worked examples 2007a, 2007b, 2007c).

Sistemoje atliekamas daugiakriterinis perpildytos erdvės vertinimas, įvertinant kiekvienos

alternatyvos reikšmingumą ir prioritetiškumą bei nustatant alternatyvos naudingumo laipsnį.

Daugiakriterinio vertinimo rezultatai: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.

116

Alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %, pateikiamos rekomendacijos (Office of the Deputy

Prime… 2006) (1 paveikslas).

1 pav. Perpildytos erdvės rekomendacijos alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 % (Office of the

Deputy Prime… 2006)


labiausiai lemia blogą pastato būklę (nuoroda:

http://iti.vgtu.lt/sveikasbustas/recomend.aspx?sistemid=569). Atlikus analizę nustatyta, kad

pagrindiniai kriterijai, turintys didţiausią įtaką reitingui vertinamoms alternatyvoms, yra nepakankamas

miegojimo, gyvenamasis plotas, poilsio erdvės, asmeninės prausimosi erdvės nebuvimas.

1.2. Įsibrovėliai

Namo saugumas – vienas iš aspektų, lemiančių gyvenimo kokybę. Būtina įvertinti, ar būstas

tinkamai apsaugotas nuo įsibrovėlių, ar tinkamai apšviestas, ar sumontuota apsaugos įranga ir pan.

(Office of the Deputy Prime… 2006). Vertinant pastato saugumą, buvo naudojama 10 kriterijų

duomenų bazė. Kiekvienam kriterijui nustatytas svoris ir minimizavimo / maksimizavimo reikšmės.

Pagrindinių duomenų matricą galima rasti nuoroda: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569

(HHSRS worked examples 2007a, 2007b, 2007c).

117

Sistema atlieka daugiakriterinį vertinimą, įvertinant kiekvienos alternatyvos reikšmingumą ir

prioritetiškumą bei nustatant alternatyvos naudingumo laipsnį. Daugiakriterinio vertinimo rezultatai:


2 paveiksle pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti alternatyvas, kurių naudingumo laipsnis

maţesnis nei 67 % (Office of the Deputy Prime… 2006).

2 pav. Rekomendacijos alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 % (Office of the Deputy Prime…

2006) (Office of the Deputy Prime… 2006)

Daugiakriterinio vertinimo sistema taip pat pateikia rekomendacijas vartotojui. Nurodoma, kurie

trys pagrindiniai kriterijai turi didţiausią įtaką reitingui (nuoroda:

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569). Atlikus analizę nustatyta, kad pagal pirmąją

alternatyvą reikia koreguoti apsaugos nuo įsilauţimo įrangą, pagal antrąją alternatyvą – reikalingas

durininkas, pagal trečiąją alternatyvą – gerinti apšvietimą aplink pastatą.

118

1.3. Apšvietimas

Netinkamas natūralus ar dirbtinis apšvietimas turi įtakos fizinei ir psichologinei būklei (Office of the

Deputy Prime… 2006). Analizuojant apšvietimą, buvo vertinamas psichologinis poveikis, susijęs su

dirbtine arba natūralia šviesa. Pagrindinių duomenų matricą galima rasti nuoroda:

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569 (HHSRS worked examples 2007a, 2007b, 2007c).

Atlikus daugiakriterinį vertinimą, jo rezultataui pateikti nuorodoje:






Pagal daugiakriterinio vertinimo sistemą pateikiamos rekomendacijos vartotojui nurodant, kurie trys

pagrindiniai kriterijai turi didţiausią įtaką reitingui (nuoroda:


119

2. Apsauga nuo infekcijų

2.1. Buities higiena, parazitai ir atliekos

Ši kategorija apima pavojus, susijusius su (Office of the Deputy Prime… 2006):

1. Netinkamu suplanavimu, blogai atliktais statybos darbais, dėl kurių būstas nėra tvarkingas ir

higieniškas.

2. Galimybe kenkėjams patekti ir veistis pastato viduje.

3. Netinkamomis ir nehigieniškomis sąlygomis kaupti ir išmesti buitines šiukšles.

Buities higienai vertinti buvo sukurta kriterijų duomenų bazė (h

http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569). Nustatytas kiekvieno kriterijaus svoris ir

minimizavimo / maksimizavimo reikšmės (HHSRS worked examples 2007a, 2007b, 2007c).

Atliekant daugiakriterinį vertinimą, įvertinamas kiekvienos alternatyvos reikšmingumas ir

prioritetiškumas nustatant alternatyvos naudingumo laipsnį. Daugiakriterinio vertinimo rezultatai

pateikti nuorodoje: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.





120

Daugiakriterinio vertinimo sistema taip pat vartotojui pateikia rekomendacijas kriterijams (nuoroda:


2.2. Maisto sauga

Maisto saugos kategorija įvertina grėsmes, susijusias su infekcijų plitimu dėl netinkamos įrangos

laikymo ir netinkamos maisto ruošos (Office of the Deputy Prime… 2006). Analizuojant maisto saugą,

buvo sukurta kriterijų duomenų bazė (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569). Kiekvienas

kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei.








Daugiakriterinio vertinimo sistema vartotojui taip pat pateikia rekomendacijas. Objektų kriterijai,

turintys didţiausią įtaką reitingui, pateikti nuorodoje: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.

121

2.3. Asmens higiena, sanitarinės sąlygos ir kanalizacija

Ši kategorija apima grėsmes dėl infekcijos ir psichikos sveikatos atsiradimų, susijusių su higiena

(įskaitant vonios kambarį, sanitarinį mazgą, skalbimo sąlygas ir kanalizacijos būklę) (Office of the

Deputy Prime… 2006). Vertinant būstą pagal asmens higienos, sanitarines sąlygas ir kanalizacijos

būklę buvo sukurta kriterijų duomenų bazė (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

Nustatytas kiekvieno kriterijaus svoris ir minimizavimo / maksimizavimo reikšmės.








Atlikus daugiakriterinį vertinimą, pateikiami reikšmingiausi trys objektų kriterijai, turintys

didţiausią įtaką reitingui (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

122

2.4. Vandentiekis

Vandens tiekimas – vienas svarbiausių sveiko būsto kriterijų. Ši kategorija apima geriamojo vandens

tiekimo kokybę ir atitiktį nustatytiems reikalavimas. Netinkamas geriamasis vanduo (uţsiteršęs

bakterijomis, parazitais, virusais ar cheminiais teršalais) gali turėti didelę įtaką sveikatos sutrikimams

(Office of the Deputy Prime… 2006). Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas

nuorodoje: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.




Alternatyvoms, įvertintoms maţiau nei 67 %, pateikiamos rekomendacijos (7 pav.) (Office of the

Deputy Prime… 2006).



Pagal daugiakriterinio vertinimo sistemą vartotojui pateikiamos rekomendacijos kriterijams,

turintiems didţiausią įtaką reitingui (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

123

3. Apsauga nuo nelaimingų atsitikimų

3.1. Pavojus parkristi vonioje ir pan.

Ši kategorija apibūdina pavojus, susijusius su kritimais vonioje, duše ar panašiose vietose (Office of

the Deputy Prime… 2006). Analizuojant pavojus parkristi vonioje, buvo sukurta kriterijų duomenų

bazė. Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Kriterijų

duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje:










labiausiai lemia nesaugias pastato naudojimo sąlygas

(http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

3.2. Pavojus parkristi ant lygių paviršių ir pan.

Ši kategorija apima pavojus, susijusius su nelygiais paviršiais (pvz., nelygios grindys, kiemo takai ir

pan.). Analizuojant taip pat įvertinami išsikišimai, slenksčiai, rampos, kurių aukščio pokytis yra

maţesnis kaip 300 mm (Office of the Deputy Prime… 2006). Vertinant pavojų parkristi ant lygių

124

paviršių buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Nustatytas kiekvieno kriterijaus svoris ir

minimizavimo / maksimizavimo reikšmės. Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas









Daugiakriterinio vertinimo sistema vartotojui taip pat pateikia rekomendacijas kriterijams

(http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

125

3.3. Pavojus nukristi nuo laiptų ir pan.

Ši kategorija apima kritimus, susijusius su laiptais ir rampomis, kurių pokytis didesnis kaip 300 mm

(Office of the Deputy Prime… 2006). Vertinant pavojų nukristi nuo laiptų buvo sukurta kriterijų

duomenų bazė. Nustatytas kiekvieno kriterijaus svoris ir minimizavimo / maksimizavimo reikšmės.

Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje:









126


didţiausią įtaką reitingui (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

3.4. Pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą

Ši kategorija apima kritimus iš vieno lygio į kitą pastato viduje arba išorėje, kai lygių skirtumas

didesnis nei 300 mm. Tokie kritimai gali būti: kritimas per langą, per balkoną, nuo stogo arba kritimas į

šulinį (Office of the Deputy Prime… 2006). Analizuojant pavojus nukristi iš vieno lygio į kitą, buvo

sukurta kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo

kokybei ir būsto saugumui. Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje:










labiausiai didina riziką susiţaloti būste (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

127

3.5. Elektros keliami pavojai

Ši kategorija apima pavojus dėl smūgių ir nudegimų dėl neapsaugotos elektros srovės, įskaitant

ţaibo smūgius. Tačiau ši kategorija neįvertina rizikos, susijusios su gaisro kilimu dėl elektros įrenginių

(pvz., medţiagos uţsidegimas dėl trumpojo jungimo) (Office of the Deputy Prime… 2006). Vertinant

pastato saugumą elektros keliamų pavojų atţvilgiu, buvo naudojama kriterijų duomenų bazė. Kriterijų

duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje:








2006)

Daugiakriterinio vertinimo sistema taip pat pateikia rekomendacijas vartotojui, nurodant, kurie trys

pagrindiniai kriterijai turi didţiausią įtaką reitingui (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

128

3.6. Gaisras

Analizuojant gaisro riziką, atsiţvelgiama į galimą nekontroliuojamą gaisro ir dūmų kilimą būste

(Office of the Deputy Prime… 2006). Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas








2006)

Pagal daugiakriterinio vertinimo sistemą pateikiamos rekomendacijos vartotojui, nurodant, kurie trys

pagrindiniai kriterijai turi didţiausią įtaką reitingui (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

129

3.7. Liepsna, karšti paviršiai ir pan.

Ši kategorija apima grėsmes, susijusias su (Office of the Deputy Prime… 2006):

Liepsna. Suţalojimai, sukelti kontaktuojant su ugnimi, liepsna ar įkaitusiu paviršiumi ir pan.

Nusiplikinimu. Suţalojimai, susiję su karštu vandeniui, skysčiais ir garais.

Vertinant liepsnos, karštų paviršių riziką buvo sukurta kriterijų duomenų bazė. Nustatytas

kiekvieno kriterijaus svoris ir minimizavimo / maksimizavimo reikšmės. Kriterijų duomenų bazė ir

įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.







2006)

Daugiakriterinio vertinimo sistema vartotojui pateikia ir rekomendacijas kriterijams. Šias

rekomendacijas galima rasti nuoroda: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.

130

3.8. Sutrenkimų ir suspaudimų pavojus

Ši kategorija apima riziką, susijusią su susitrenkimų ir suspaudimų pavojais dėl netinkamų

architektūrinių sprendimų, netinkamai suprojektuotų/pastatų/sumontuotų elementų, akinamos šviesos ir

pan. (Office of the Deputy Prime… 2006). Sutrenkimų ir suspaudimų pavojaus analizei buvo sukurta

kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas kriterijus įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei.

Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje:








2006)

Daugiakriterinio vertinimo sistema vartotojui taip pat pateikia rekomendacijas kriterijams. Šias

rekomendacijas galima rasti nuoroda: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.

3.9. Sprogimai

Ši kategorija apima pavojus, kylančius dėl sprogimų rizikos susiţaloti nuo sprogimo nuolauţų ar

viso ar dalinio pastato sugriuvimo (Office of the Deputy Prime… 2006). Kriterijų duomenų bazė ir

įvertintas jų svoris pateiktas nuorodoje: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.




131




2006)

Pagal daugiakriterinio vertinimo sistemą vartotojui pateikiamos rekomendacijos kriterijams,

turintiems didţiausią įtaką reitingui (http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569).

3.10. Patogumų vieta ir funkcionavimas ir pan.

Ši kategorija apima fizinio krūvio analizę, susijusią su funkcinės erdvės ir kitų funkcinių

gyvenamosios aplinkos vietų, baldų jose išdėstymu (Office of the Deputy Prime… 2006). Analizuojant

patogumų vietą ir funkcionalumą buvo naudojama kriterijų duomenų bazė. Kiekvienas kriterijus

įvertintas pagal reikšmingumą ir įtaką gyvenimo kokybei. Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris

pateiktas nuorodoje: http://81.7.92.73/simpletable.aspx?sistemid=569.






132


2006)

Daugiakriterinio vertinimo sistema vartotojui taip pat pateikia reikšmingiausius objektų kriterijus,

kurie turi didţiausią įtaką reitingui. Šias rekomendacijas galima rasti nuoroda:


3.11. Konstrukcijų griūtis ir krintantys elementai

Ši kategorija apima pastato mechaninį patvarumą ir pastovumą, kai pastatas suprojektuotas ir

pastatytas taip, jog nekelia viso pastato ar jo dalies sugriuvimo grėsmės ir nekelia grėsmės ţmonių

gyvybei (Office of the Deputy Prime… 2006). Vertinant būstą pagal pastato mechaninį patvarumą ir

pastovumą, buvo naudojama kriterijų duomenų bazė. Nustatytas kiekvieno kriterijaus svoris ir

minimizavimo / maksimizavimo reikšmės. Kriterijų duomenų bazė ir įvertintas jų svoris pateiktas







133


2006)


didţiausią įtaką reitingui. Šias rekomendacijas galima rasti nuoroda:


134

B Priedas. SVEIKO BŪSTO SERTIFIKAVIMO REGLAMENTAS

PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

2013 m. ________ d. Nr. ______

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597;

2010, Nr. 84-4401) 20 straipsnio 11 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d.

nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819)

1.1.19 punktu,

T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR X.XX.XX:2013 „Sveiko būsto sertifikavimas“

(pridedama).“

Aplinkos ministras __________________

____________________

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. _________ d. įsakymu Nr. ____

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR X.XX.XX:2013

SVEIKO BŪSTO SERTIFIKAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Statybos techninis reglamentas „Sveiko būsto sertifikavimas“ (toliau – Reglamentas) taikomas

būstų (jų dalių) sveiko būsto įvertinimui ir sveiko būsto sertifikavimui.

2. Reglamento tikslai:

2.1. sudaryti prielaidas sveiko būsto palaikymui, kaip svarbiai priemonei, leidţiančiai Europos

Sąjungoje daryti poveikį sveikai gyvensenai, susirgimų ir mirštamumui nuo taršos ir triukšmo

maţinimui, gyvenimo komforto ir trukmės didinimui, taip uţtikrinant sveiko būdo gyvensenos plitimui

ţvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos;

2.2. įgyvendinti 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB

(4) priimtos šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos nuostatas, kad sumaţėtų ţalingas

poveikis ţmonių sveikatai, ypač daug dėmesio skiriant paţeidţiamoms gyventojų grupėms, ir visai

aplinkai, gerinti oro kokybės, įskaitant teršalų nusėdimo dydį, monitoringą bei vertinimą ir teikti

informaciją visuomenei.

2.3. įgyvendinti 2008 m. geguţės mėn. Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir

švaresnio oro Europoje (CAFE), 2001 m. Komisijos patvirtintos Švaraus oro Europoje (CAFE)

programos (COM (2001) bei 2005 m. rugsėjo mėn. priimtos Teminės oro taršos strategijos (COM

(2005)) nuostatas. Apskaičiuota, kad įgyvendinus šias nuostatas ir sumaţinus teršalų kiekį, sumaţėjus





135

kietųjų dalelių poveikiui, turėtų būti išgelbėta apytikriai 1,71 milijono gyvenimo metų, nauda sveikatai

siektų 42 mlrd. EUR per metus, taip pat sumaţėtų ţala pastatams ir statybinėms medţiagoms;

2.4. įgyvendinti Direktyvos 2002/49 dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatas, kad

sumaţinti aplinkos triukšmo poveikį gyventojams ir sudaryti galimybes visuomenei gauti šią

informaciją;

2.5. įgyvendinti 1988 m. gruodţio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių

narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (OL 1989 L 40, p. 12) su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu

Nr. 1882/2003 (OL 2003 L 284, p. 1) nuostatas, kad statybos objektai ir jų įranga būtų projektuojama

atsiţvelgiant į vietovės klimato ir būsto naudotojų reikmes;

2.6. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. geguţės 19 d. direktyvos 2010/31/ES

reikalavimus, taikyti galiojančiais Europos standartais paremtą metodiką, kurioje be faktinės šiluminės

būsto charakteristikos numatyti kiti faktoriai, įgaunantys vis daugiau svarbos, kaip antai šildymo ir oro

kondicionavimo įranga, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, būsto

konstrukcijų šiluminė talpa, patalpų oro kokybė, būstų techninių sistemų efektyvumas, tinkama natūrali

šviesa ir būstų projektavimas;

2.7. siekiama, kad nauji būstai atitiktų minimalius sveiko būsto reikalavimus, kad būstų

sveikatingumo naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai;

2.8. siekiama, kad kapitalinė esamų didelių gyvenamųjų namų renovacija turėtų būti laikoma proga

imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių būstų sveikatingumo naudingumą.

2.9. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams,

taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato

Statybos įstatymas.

II. NUORODOS

3. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Ţin., 1992, Nr.5-75; 1996, Nr. 57-1335;

1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 36-1179, Nr.60-

2121; 2005, Nr. 47-1558);

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas (Ţin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr.54-

2648 );

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 1175 „Dėl informacijos

apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos patvirtinimo” (Ţin., 1999, Nr. 90-2660,

2005, Nr. 26-831 ),

3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodţio 12 d. įsakymas Nr. 596 "Dėl

aplinkos oro kokybės vertinimo" (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandţio 6 d.

įsakymoNr. D1-279 redakcija) (Ţin., 2001, Nr. 106-3828; 2002, Nr. 81-3499, 2010, Nr. 42-2042;

Nr.70-3496)

3.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2001 m. gruodţio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro uţterštumo normų nustatymo"

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m.

liepos 7 d. įsakymo Nr. D1-585/V-611 redakcija) (Ţin., 2001, Nr. 106-3827, 2010, Nr. 2-87; 2010,

Nr.82-4364);


2005 m. geguţės 26 d. įsakymas Nr. D1-265/V-436 „Dėl visuomenės, suinteresuotų institucijų ir

136

įstaigų informavimo apie aplinkos oro uţterštum lygius tvarkos aprašo patvirtinimo" (Ţin., 2005,

Nr.74-2688; Ţin., 2009, Nr.157-7111);

3.7. Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo

elektromagnetinio lauko“ (Ţin., 2011, Nr. 67-3191).

3.8. Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir ţemo daţnio garsai: ribiniai dydţiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 // Valstybės ţinios, 2009, Nr. 38-1466.

3.9. Lietuvos higienos norma HN 33:2011. „Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Valstybės ţinios, 2011, Nr. 75-3638).Lietuvos

Respublikos triukšmo valdymo įstatymas // Valstybės ţinios, 2004, Nr. 164-5971.

3.10. 2008 m. geguţės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB Dėl aplinkos oro

kokybės ir švaresnio oro Europoje;

3.11. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

3.12. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl

nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 117-4234; 2011, Nr. 28-1321);

3.13. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 4-73 „Dėl būstuose

įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo

reglamentų patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-902);

3.14. statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo

paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birţelio 11 d. įsakymu Nr. 289

(Ţin., 2003, Nr. 58-2611);

3.15. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodţio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Ţin., 2002, Nr. 119-

5372);

3.16. statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai

dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodţio 6 d. įsakymu

Nr. D1-665 (Ţin., 2007, Nr. 131-5326);

3.17. organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Būstų plotų ir tūrių

skaičiavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu

Nr. 310 (Ţin., 1999, Nr. 84-2507);

3.18. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (Ţin., 2010,

Nr. 115-5902);

3.19. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos uţbaigimas“, patvirtintas Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Ţin., 2010, Nr. 116-5947);

3.20. LST EN ISO 15242:2007 „Būstų vėdinimas. Skaičiavimo metodas nustatyti būstų oro srautą,

įskaitant infiltraciją“;

3.21. LST EN 13363-1+A1:2007 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės

energijos ir šviesos praleidimo faktorių skaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintas metodas“;

3.22. LST EN 13363-2:2005 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės

energijos ir šviesos pralaidumo faktoriaus skaičiavimas. 2 dalis. Detaliojo skaičiavimo metodas“;

3.23. LST EN 12207:2002 (LST EN 12207:2004) „Langai ir durys. Oro skverbtis. Klasifikavimas“;

3.24. LST EN 14511-3:2012 „Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir šilumos siurbliai

su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 3 dalis. Bandymo metodai“.


įsakymas Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos













137

sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis

aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro

uţterštumo verčių nustatymo" pakeitimo (Ţin. 2000, Nr.100-3185, 2007 Nr.67-2627);

3.26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodţio 31 d. įsakymas Nr. D1-1065 " Dėl

ataskaitų apie savivaldybių aplinkos oro kokybės valdymo programų ir jų įgyvendinimo priemonių

planų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Ţin., 2011, Nr. 2-65);

3.27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. D1-904 "dėl

nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo kriterijų ir savivaldybių vykdomųjų institucijų,

stacionarių taršos šaltinių naudotojų ir visuomenės informavimo apie susidariusias ir pasibaigusias

nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas tvarkos aprašo patvirtinimo" (Ţin., 2010, Nr. 132-6730);

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Šiame Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėţimai:

4.1. uţterštumo lygis - vieno arba daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas

paviršiuje per tam tikrą laiką;

4.2. ribinė uţterštumo vertė - mokslinių tyrimų nustatytas aplinkos oro uţterštumo lygis, pagal

turimas ţinias nedarantis ţalingo poveikio ţmonių sveikatai ir aplinkai;

4.3. siektina uţterštumo vertė - aplinkos oro uţterštumo lygis, kuris nustatomas siekiant išvengti

didesnio ilgalaikio kenksmingo poveikio ţmonių sveikatai ir aplinkai ir kuris turi būti pasiektas per

nustatytą laiką;

4.4. pavojaus slenkstis - aplinkos oro uţterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus ţmonių sveikatai

ir aplinkai net dėl trumpalaikio poveikio ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių

priemonių;

4.5. teršalai - medţiaga arba medţiagų mišinys, kuris dėl ţmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir,

veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti ţmonių sveikatai ir aplinkai arba

turtui;

4.6. vertinimas - metodas, naudojamas pamatuoti, paskaičiuoti, numatyti (prognozuoti) ar įvertinti

aplinkos oro uţterštumo kuriuo nors teršalu lygį;

4.7. būsto (jo dalies) sveikatingumo naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus

apskaičiuotas būsto (jo dalies) sveikatingumo naudingumas, išreikštas sveiko būsto (jo dalies) klase,

reikalingas naudojant būstą pagal paskirtį;

4.8. sveiko būsto (jo dalies) sertifikavimo reglamentas – teisės aktų reglamentuotas procesas,

kurio metu įvertinamas būsto (jo dalies) sveikatingumo naudingumas priskiriant būstą (jo dalį) sveiko

būsto klasei ir išduodamas sveiko būsto (jo dalies) sertifikatas;

4.9. sveiko būsto (jo dalies) sertifikatas – Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nustatyta

tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas būstas (jo dalis) ir

nurodoma sveiko būsto klasė;

4.10. sveiko būsto (jo dalies) sveikatingumo naudingumo laipsnis – pagal šio Reglamento

reikalavimus apskaičiuotas sveikatingumo naudingumo laipsnis, pagal kurio vertę nustatoma sveiko

būsto (jo dalies) klasė;

4.11. sveiko būsto (jo dalies) klasė – pagal sveikatingumo naudingumo laipsnio vertę ir šio

Reglamento reikalavimus nustatyta sveiko būsto (jo dalies) klasė;

4.12. sveiki būstai (jų dalys) – būstai (jų dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus D, C, B

ir A klasės būstams;

138

4.13. kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Statybos įstatyme, Lietuvos higienos normose ir

juos įgyvendinančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas.

IV. ŢYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

5. Reglamente naudojami šie sutrumpinimai:

5.1. sveiko būsto (jo dalies) sertifikavimo reglamentas – būsto (jo dalies) reglamentas;

5.2. sveiko būsto (jo dalies) sertifikatas – sertifikatas;

5.3. ekspertas, turintis teisę atlikti sveiko būsto sertifikavimą – sertifikavimo ekspertas;

V. SVEIKO BŪSTO (JO DALIES) IR BŪSTO (JO DALIES)

REGLAMENTO REIKALAVIMŲ PRIVALOMUMAS

8. Sveiko būsto (jo dalių) reikalavimai privalomi Statybos įstatymo [3.1] 20 straipsnio 11 dalyje

numatytais atvejais.

9. Sveiko būsto (jo dalių) sertifikavimas privalomas Statybos įstatymo [3.1] ... straipsnio ... dalyje

numatytais atvejais.

10. Sveiko būsto (jo dalių) sertifikavimas neprivalomas ir sveiko būsto reikalavimai nenustatomi

Statybos įstatymo [3.1] ... straipsnio ... dalyje numatytais atvejais.

VI. SVEIKO BŪSTO (JO DALIES) ĮVERTINIMAS IR BŪSTO (JO DALIES)

BŪKLĘ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

8. Būstai (jų dalys) pagal sveikatingumo naudingumą klasifikuojami į 5 klases: A, B, C, D, E. A

klasė yra laikoma aukščiausia. Būsto ir atskiros būsto dalies sveiko būsto rodikliai gali būti netapatūs.

9. Būsto (jo dalies) sertifikavimo rezultatai turi būti pateikti sertifikate pagal Reglamento

reikalavimus.

10. Sveiko būsto (jo dalies) skaičiavimams reikalingų išeities duomenų nustatymas:

10.1. iš būsto (jo dalies) projekto;

10.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie būstą (jo dalį);

10.3. iš būsto (jo dalies) reglamento uţsakovo pateiktų duomenų;

10.4. iš atliktų tyrimų;

10.5. būsto (jo dalies) išeities duomenų nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

VII. SERTIFIKATAS

11. Sveiko būsto (jo dalies) sertifikatas turi atitikti Reglamento 1 priede nustatytą formą.

VIII. SVEIKO BŪSTO REIKALAVIMAI

12. Rekomenduojama, kad naujai pastatytų būstų ar būsto dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado

patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o, kai minėti

dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas

atliekamas rangos būdu), yra po 2017 m. sausio 1 d., sveiko būsto klasė turi būti ne ţemesnė kaip C.

139

13. Rekomenduojama, kad naujai statomi būstai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis

įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidţiantys

dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2020 m. sausio 1 d., sveiko būsto klasė turi

būti ne ţemesnė kaip B.

14. Rekomenduojama, kad naujai statomi būstai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis

įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o tuo atveju, kai statybą leidţiantys

dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2023 m. sausio 1 d., sveiko būsto klasė turi

būti ne ţemesnė kaip A.

15. Rekomenduojama, kad rekonstruojami, atnaujinami (modernizuojami) ar remontuojami būstai

(jų dalys), kai rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar

pagerinamos būsto atitvarų ir (ar) jo inţinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro

daugiau kaip 25 procentus būsto vertės, neįskaitant ţemės sklypo, ant kurio stovi būstas, vertės, turi

atitikti tokius sveiko būsto reikalavimus:

15.1. būstai, kuriems leidimas rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti statinį ar

rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas iki 2018 m. sausio 1 d., o

tuo atveju, kai statybą leidţiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti iki 2015 m. sausio

1 d., sveiko būsto klasė turi būti ne ţemesnė kaip D;

15.2. būstai, kuriems leidimas rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti statinį ar

rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas po 2017 m. sausio 1 d., o

tuo atveju, kai statybą leidţiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2017 m. sausio

1 d., sveiko būsto klasė turi būti ne ţemesnė kaip C;

15.3. būsto vertės nustatymui turi būti taikomas atkuriamosios vertės metodas;

15.4. šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu poţiūriu ir ekonomiškai

įmanoma.

16. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų būstų (būsto dalių) sveiko būsto klasei nekeliami.

17. Rekomenduojama, kad projektuojant naujus pastatus, turi būti įvertinta didelio naudingumo

inţinerinių statinio sistemų naudojimo galimybė ir projekte pateikiami pagrindiniai motyvai,

pagrindţiantys pasirinktus projekto sprendinius.

IX. SVEIKO BŪSTO (JŲ DALIŲ) SERTIFIKAVIMO DALYVIAI

18. Būstų (jų dalių) sertifikavimo dalyviai yra:

18.1. būsto (jų dalies) sertifikavimo uţsakovas;

18.2. sertifikavimo ekspertas;

18.3. Aplinkos ministerijos paskirtoji sveiko būsto sertifikavimo reglamentą priţiūrinti institucija.

19. Sertifikavimo uţsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo.

20. Sertifikavimo uţsakovas atsako uţ pateiktų būsto būklės duomenų teisingumą. Sertifikavimas

atliekamas, kai uţsakovas patvirtina būsto būklės duomenis.

21. Sertifikavimo ekspertas atsakingas uţ objektyvų ir kokybišką būsto (jų dalies) sertifikavimo

proceso atlikimą.

22. Sveiko būsto sertifikavimą priţiūrinti institucija atsakinga uţ sveiko būsto sertifikatų

numeravimą ir teisingą būsto (jų dalies) sertifikavimo rezultatų paskelbimą.

23. Būsto (jų dalies) sertifikavimo uţsakovo ir sertifikavimo eksperto santykius ir veiklą

reglamentuoja Lietuvos teisės aktai.

140

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Rekomenduojama, kad skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus būstus ir (ar) jų dalis

turi būti nurodoma sertifikate nurodyta sveiko būsto (jo dalies) klasė, kuriai yra priskirtas būstas ar jo

dalis.

25. Sveiko būsto sertifikavimui naudojama Aplinkos apsaugos ministerijos aprobuota arba

rekomenduojama kompiuterinė programa.

141

1 priedas

Sveiko būsto sertifikato forma 1 lapas / 2 lapų

SVEIKO BŪSTO SERTIFIKATAS

Nr. __________

Būsto (jo dalies) unikalus numeris: Adresas:

Būsto (jo dalies) gyvenamas plotas (m²):

Viso būsto gyvenamas plotas (m²):

Sveiko būsto (jo dalių) klasifikavimas į klases*:

Nustatyta sveiko būsto (jo

dalies) klasė:

Būsto sveikumo vertinimo klasės:

A – reikalavimai tenkinami labai gerai

B – reikalavimai tenkinami gerai

C – reikalavimai tenkinami vidutiniškai

D – reikalavimai tenkinami patenkinamai

E – reikalavimai netenkina sveiko būsto reikalavimų

Skaičiuojamosios rodiklių vertės:

Eil. Nr. Kriterijų grupės pavadinimas Matavimo vienetai ir rodiklių vertės

(norminės, atskaitinės,

skaičiuojamosios)

1. Triukšmas


3. Kvapai

4. Šiluminė būsto aplinkos kokybė (mikroklimatas)

5. Jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė

Sertifikavimo eksperto pastabos:

Sertifikato išdavimo data : Sertifikato galiojimo terminas:

Sertifikatą išdavė

ekspertas

________________

parašas

_______________

vardas, pavardė

___________

paţymėjimo numeris

142

2 lapas / 2 lapų

SVEIKO BŪSTO SERTIFIKATAS

Nr. __________

Būsto (jo dalies) unikalus numeris: Adresas:

Būsto (jo dalies) gyvenamas plotas (m²):

Viso būsto gyvenamas plotas (m²):

Sveiko būsto (jo dalies) klasė:

RODIKLIŲ VERTĖS:

Eil. Nr. Kriterijų grupės pavadinimas Matavimo vienetai ir rodiklių vertės

(norminės, atskaitinės, skaičiuojamosios)

1. Triukšmas


3. Kvapai

4. Šiluminė būsto aplinkos kokybė (mikroklimatas)

5. Jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė

Kategorija Klasė Kriterijai (matavimo vienetai ir rodiklių vertės

(norminės, atskaitinės, skaičiuojamosios))

Triukšmas (2) Triukšmas (Vilnius,

Kaunas, Klaipėda,

Panevėţys, Šiauliai) (2)

Triukšmas

Kvapai (2) Kvapai (2) Kvapo koncentracija

Oro kokybė (253)

Aplinkos ir patalpų oro

kokybė (147)

Aplinkos oro uţterštumas anglies monoksidu

Aplinkos oro uţterštumas sieros dioksidu

Aplinkos oro uţterštumas azoto dioksidu

Aplinkos oro uţterštumas ozonu

Aplinkos oro uţterštumas kietosiomis dalelėmis

Patalpų oro uţterštumas anglies monoksidu

Patalpų oro uţterštumas azoto oksidu

Patalpų oro uţterštumas sieros dioksidu

Patalpų oro uţterštumas kietosiomis dalelėmis

Patalpų oro uţterštumas ozonu

Prasta vėdinimo sistemos būklė

Asbestas konstrukcijose

Atviri asbesto plaušeliai

Nepaţenklintas asbestas

Statybinių medţiagų, kuriose yra asbesto, prasta būklė

Dirbtiniai mineraliniai pluoštai konstrukcijose

Biocidų naudojimas

Bloga dujinių prietaisų kokybė

Dujiniai prietaisai be dūmtakių

Nepakankamas vėdinimas patalpų su dujiniais įrenginiais

Dūmtakių būklė

Netvarkingi dūmtakiai

Ištraukimo ventiliatoriai patalpose su atviros ugnies

prietaisais

Vėdinamas koridorius arba prieangis

Anglies monoksido detektoriai

Senas daţų sluoksnis

Prasta senų daţų būklė

Ankstesnis švino daţų sluoksnis






























143

Inţineriniams tinklams skirtų angų uţsandarinimas

Vėdinimo lygis

Atviros krosnelės

Dujiniai prietaisai

Dujinės įrangos prieţiūra

Detektorių defektai

Lakiuosius organinius junginius išskiriančios medţiagos

Impregnantai skleidţiantys lakiuosius organinius junginius

Šiluminė būsto aplinkos

(mikroklimato) kokybė

(106)

Per ţema patalpų oro temperatūra

Per aukšta oro temperatūra

Temperatūrų skirtumas

Per didelis oro judėjimo greitis

Per maţas oro judėjimo greitis

Per didelė santykinė oro drėgmė

Per maţa santykinė oro drėgmė

Kondensato susidarymas

Pelėsių augimas

Nepakankama šiluminis efektyvumas

Ventiliacija

Ištraukiamoji ventiliacija

Rūbų dţiovinimo įrenginiai

Neteisingai įrengta hidroizoliacija

Prasta grindų/sienų/stogo būklė

Uššalančios vandens talpos ir vamzdynai

Vandens naudojimo prietaisai

Vandentiekio/šiukšlių vamzdynai

Lietvamzdţiai

Pastogės ir tuštumos po grindimis

Šilumos izoliacija

Šilumos izoliacijos nusėdimas

Šilumos tiekimo rūšis

Šildymo sistemos apimtis

Šildymo sistemos įrengimas ir eksploatacija

Šildymo sistemos reguliatoriai

Prasta ventiliacijos būklė

Skersvėjis

Langų orientacija

Išorinės apsaugos nuo saulės priemonės

Jonizuojanti

spinduliuotė (30)

Jonizuojanti spinduliuotė

(30)

Gamtinis radiacinis fonas

Lygiavertė dozės galia

Radono tūrinis aktyvumas gyvenamose patalpose

Nejonizuojanti

spinduliuotė (30)

Nejonizuojanti

spinduliuotė (30)

Elektromagnetinės (EML) spinduliuotės šaltiniai tiesioginio

matomumo zonoje

Atstumas iki artimiausio elektromagnetinės spinduliuotės

šaltinio

Buitinės technikos prietaisai – EML šaltiniai

Sertifikato išdavimo data : Sertifikato galiojimo terminas:

Sertifikatą išdavė

ekspertas

_______________

_

parašas

_______________

vardas, pavardė

___________

paţymėjimo numeris

_____________















































144

C Priedas. BŪSTO REIKŠMINGUMO, PRIORITETIŠKUMO,

SVEIKATINGUMO LAIPSNIO IR KLASĖS SKAIČIAVIMAS

Būsto reikšmingumo, prioritetiškumo, sveikatingumo laipsnio ir klasės skaičiavimas detaliai

aprašytas 4 skyriuje.

Būsto vertinimas atliekamas pagal visus sertifikavimo kriterijus (aplinkos triukšmas, kvapai,

aplinkos patalpų ir oro kokybė, šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė, jonizuojančioji

spinduliuotė, nejonizuojančioji spinduliuotė). Priklausomai kaip vertinamas būstas atitinka keliamus

kriterijų reikalavimus būstas yra įvertinamas balais. Visi šie kriterijau turi tenkinti higienos normų ir

STR reikalavimus. Tačiau vieni kriterijai gali tenkinti ribinius higienos normų ir STR reikalavimus, o

kiti būti ţymiai geresni. Būstas, kurį apibūdinantys kriterijai tenkina tik ribinius higienos normų ir STR

reikalavimus, bus E klasės. Būstas, kurį apibūdinantys kriterijai priartės prie etaloninio būsto

charakteristikų, bus A klasės ir jo sveikatingumo laipsnis bus 90-100%. Visi kiti būstai priklausys B, C,

D klasėms. 4 galutinės ataskaitos skyriuje aprašoma, kaip turi būti įvertintas būsto sveikatingumo

laipsnis, prioritetiškumas ir reikšmingumas . Sveiko būsto įvertinimas (standartas) suteikiamas tik jei

tenkinami sveikam būstui keliami minimalūs reikalavimai. Gali būti duodamas laikotarpis per kurį

gyventojas ar savininkas, remdamasis galimybėmis pagerinti analizuojamus kriterijus, pagerins būstą

ir vėl jį teiks sertifikavimui.

Šiame darbe formaliai aprašyta, kaip keičiantis būsto vertinamoms dalims (aplinkos triukšmas,

kvapai, aplinkos patalpų ir oro kokybė, šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė, jonizuojančioji

spinduliuotė, nejonizuojančioji spinduliuotė ir t. t.), išorinei aplinkai (gatvės intensyvuno (taršos,

triukšmo) ir pan.), higienos normų ir STR reikalavimams, kinta būsto sveikatingumo lygis, klasė ir

rinkos vertė.

Naudojantis higienos normomis, STR reikalavimais, rekomendacijomis, normatyvais, ţinynais,

nagrinėjamais būstais, sudarytais etalonais, kitais informacijos šaltiniais apskaičiuojamos kiekybinių

kriterijų reikšmės. Kokybinių kriterijų reikšmės nustatomos remiantis ekspertiniais metodais.

Lyginamų būstų analizės rezultatai pateikiami sprendimų priėmimo matricos pavidalu, kur

stulpeliai išreiškia nagrinėjamus n vertinamus būstus, o eilutėse pateikiama kiekybinė ir koncepcinė

informacija, išsamiai apibūdinanti vertinamus būstus. Būsto alternatyvas aprašant kiekybine ir

koncepcine formomis, pateikiama jo įvairius vertinimo aspektus (aplinkos triukšmas, kvapai, aplinkos

patalpų ir oro kokybė, šiluminė būsto aplinkos (mikroklimato) kokybė, jonizuojančioji spinduliuotė,

nejonizuojančioji spinduliuotė ir t. t) apibūdinanti informacija. Kiekybinė informacija apima tris

kriterijų sistemas (gyventojams; ekspertams su baziniu visuomenės sveikatos rizikos veiksnių

vertinimu; ekspertams su sveikatos rizikos veiksnių vertinimu pagal uţsienio šalių patirtį), matavimo

vienetus, reikšmes ir pradinius reikšmingumus, minimizuojantį ar maksimizuojantį kriterijų. Aprašant

būstą koncepcine forma, tekstu, schemomis, grafikais, diagramomis, brėţiniais ir vaizdajuostėmis

pateikiama koncepcinė informacija apie būstus ir juos išsamiai apibūdinančius kriterijus (jų aprašymas,

prieţastys ir pagrindimas, kuriais remiantis buvo nustatyti kriterijų sistema, reikšmės ir

reikšmingumai). Koncepcinė informacija reikalinga norint išsamiau ir tiksliau įvertinti vertinamus

145

būstus, t. y. ji padeda gauti ne tik išsamesnę informaciją, bet taip pat tiksliau sudaryti kriterijų sistemą

bei nustatyti kriterijų reikšmes ir reikšmingumus.

Sugrupuotoje sprendimų priėmimo matricoje kriterijai grupuojami į dvi grupes: kiekybinius ir

kokybinius. Šiuo atveju lengviau atlikti būstų daugiakriterinę analizę, taip pat geriau bus matoma

skaičiavimų fizinė prasmė. Būstų daugiakriterinės analizės metu daţniausiai operuojama didelės

apimties informacija, todėl ją racionalu apdoroti matriciniu būdu. Šiuo atveju nagrinėjamos

alternatyvos, jas apibūdinanti kiekybinė ir koncepcinė informacija grupuojamos tam tikra tvarka, t. y.

paruošiama būsto daugiakriterinės analizės sugrupuota sprendimų priėmimo matrica.

Norint nustatyti vertinamo būsto sveikatingumo laipsnį ir klasę, reikia, sudarius sprendimų

priėmimo matricą, atlikti būstų daugiakriterinę analizę. Tai atliekama lyginant nagrinėjamų būstų

kriterijų reikšmes ir reikšmingumus, analizuojant koncepcinę informaciją. Nagrinėjamą būsto galima

apibūdinti tik remiantis daugelio skirtingą prasmę ir dimensijas turinčių kriterijų sistema.

Daţniausiai kokybinių kriterijų reikšmės ir kriterijų reikšmingumai nustatomi remiantis

ekspertiniais metodais. Visų kriterijų reikšmingumai privalo būti tarpusavyje suderinti, atsiţvelgiant į

jų kiekybines ir kokybines charakteristikas. Kiekybinių kriterijų reikšmingumai turi būti tarpusavyje

tiksliai suderinti, išreiškus kiekybinių kriterijų reikšmes ekvivalentiška joms pinigine išraiška.

Suderinus tarpusavyje kiekybinių kriterijų reikšmingumus, tas pat atliekama ir su kokybinių kriterijų

reikšmingumais. Taigi visų kiekybinių ir kokybinių kriterijų reikšmingumai būna tarpusavyje suderinti.

Projektų daugiakriterinio kompleksinio proporcingo įvertinimo metodu nagrinėjamų būstų

prioritetiškumas ir reikšmingumas tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo alternatyvas adekvačiai

apibūdinančių kriterijų sistemų (gyventojams; ekspertams su baziniu visuomenės sveikatos rizikos

veiksnių vertinimu; ekspertams su sveikatos rizikos veiksnių vertinimu pagal uţsienio šalių patirtį),

kriterijų reikšmių ir reikšmingumų dydţių. Kriterijų sistema buvo nustatyta remiantis pasauline

patirtimi, higienos normų ir STR reikalavimais; kriterijų reikšmes apskaičiuoja ekspertai arba pateikia

sukurta Triukšmo ir taršos analizės sistema (ţiūrėti http://81.7.92.73/zemelapis.aspx), o kriterijų

reikšmingumus apskaičiuoja ekspertai, taikydami ekspertinius metodus. Todėl būstų vertinimo

rezultatai išsamiai atspindi ekspertų ir Triukšmo ir taršos analizės sistemos (ţiūrėti

http://81.7.92.73/zemelapis.aspx) pateiktus pradinius duomenis.

Vertinamo būsto aj reikšmingumas Qj rodo higienos normų ir STR reikalavimų pasiekimo lygį.

Etaloninio būsto reikšmingumas Qmax visada bus didţiausias. Vertinamų būstų reikšmingumai yra

maţesni uţ Qmax, t. y. visi higienos normų ir STR suminiai reikalavimai tenkinami blogiau negu

etaloninio būsto atveju.

Tačiau praktiškai ekspertus (gyventojus) labiau domina ne nagrinėjamų vertinamų būstų

reikšmingumas ir prioritetiškumas, bet tai, koks yra vertinamų būstų sveikatingumo laipsnis ir būsto

sveikatingumo vertinimo klasė. Kitaip sakant, ekspertą (gyventoją) labiausiai domina būstas, kuris

geriausiai patenkins higienos normų ir STR reikalavimus ir maţiausiai paţeis kitų suinteresuotų grupių

poreikius ir tikslus. Šio įvertinimo rezultatams išreikšti vartojamos vertinamo būsto sveikatingumo

laipsnio ir būsto sveikatingumo vertinimo klasės sąvokos.

Norint tiksliau įvertinti vertinamų būstų gerąsias ir blogąsias savybes, jas palyginti su higienos

normų ir STR reikalavimais.

146

Vertinamų būstų sveikatingumo laipsnis ir klasė tiesiogiai priklauso nuo juos apibūdinančių

kriterijų sistemų (gyventojams; ekspertams su baziniu visuomenės sveikatos rizikos veiksnių vertinimu;

ekspertams su sveikatos rizikos veiksnių vertinimu pagal uţsienio šalių patirtį), reikšmių ir

reikšmingumų. Jei pagal vieną būstą gauti geriausi aplinkos triukšmo, kvapų, aplinkos patalpų ir oro

kokybės rodikliai, o pagal kitą - šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės, jonizuojančioji

spinduliuotė, nejonizuojančioji spinduliuotė rodikliai, ir atlikus vertinamų būstų daugiakriterinį

vertinimą gautas vienodas jų reikšmingumas, tai ir nagrinėjamų vertinamų būstų sveikatingumo

laipsniai yra vienodi. Didėjant (maţėjant) nagrinėjamo vertinamo būsto reikšmingumui, didėja

(maţėja) ir jo sveikatingumo laipsnis. Nustatomi vertinamų būstų sveikatingumo laipsniai lyginami su

etaloniniu būstu. Tokiu atveju visi gauti nagrinėjamų vertinamų būstų sveikatingumo laipsniai bus nuo

0 (nesveikiausias būstas) iki 100% (sveikiausias būstas). Taip bus lengviau vizualiai įvertinti vertinamų

būstų sveikatingumo lygį ir klasę.

Siekiant nustatyti, kokiai vertinamo būsto kainai esant jis bus vienodai konkurencingas rinkoje,

kompleksiškai įvertinus nagrinėjamų vertinamų būstų visas teigiamas ir neigiamas savybes buvo

pasiūlytas daugiakriterinis vertinamų būstų sveikatingumo laipsnio ir rinkos vertės nustatymo metodas.

Vertinamo būsto aj sveikatingumo laipsnis Nj išreiškia šio būsto atitikimo lygį higienos normoms

ir STR reikalavimams. Juo daugiau ir reikšmingesnių pasiekta higienos normų ir STR reikalavimų, tuo

didesnis vertinamo būsto sveikatingumo laipsnis ir aukštesnė klasė. Kadangi ekspertus (gyventojus)

labiausiai domina, kokiu laipsniu nagrinėjami būstai yra vieni uţ kitus sveikesni, tai praktikoje geriau

vartoti vertinamo būsto sveikatingumo ir klasės, o ne reikšmingumo sąvoką.

Nustačius vertinamų būstų sveikatingumo laipsnius, kompleksiškai įvertinus jų visų teigiamas ir

neigiamas savybes, buvo pasiūlytas daugiakriterinis vertinamų būstų sveikatingumo laipsnio ir rinkos

vertės nustatymo metodas. Pagal šį metodą apskaičiuotų nagrinėjamų vertinamų būstų sveikatingumo

laipsniai.

nacionalinio sveiko būsto sertifikavimo modelis · vilnius, 2013 . 2 vykdytojas: vilniaus gedimino...

Documents