nacionalinĖ mokslo programa „saugus ir sveikas … › uploads › zum › documents ›...

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA „SAUGUS IR SVEIKAS MAISTAS“

GYVŪNŲ MITYBOS TECHNOLOGIJOS KŪRIMAS GAUTI PAGERINTOS

BIOLOGINĖS VERTĖS MĖSĄ, PIENĄ IR KIAUŠINIUS

2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Romas Gružauskas

Kaunas, 2015

TVIRTINU: ………………………

Pareigos:

LSMU rektorius

Prof. habil. dr. R. Žaliūnas

2015 m. lapkričio mėn. 10 d.

2

Projekto vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas

Vykdytojai:

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Švirmickas

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Bliznikas

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Agila Daukšienė

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Aldona Mieželienė

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gitana Alenčikienė

Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Uchockis

Jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilma Kliševičiūtė

Jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilija Buckiūnienė

Jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilma Šašytė

Jaunesnysis mokslo darbuotojas Gintarė Baltrukonienė

Laborantas Daiva Miliūnienė

3

Sutrumpinimai

PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys

MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys

SRR – sočiosios riebalų rūgštys

RR – riebalų rūgštis

n-6 – omega 6 riebalų rūgštis

n-3 – omega 3 riebalų rūgštis

PNRR/SRR – polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis

n-6/n-3 – omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykis

IA – aterogeniškumo indeksas

IT – trombogeniškumo indeksas

IP – peroksidavimosi indeksas

h/H – hypo-hypercholesteremijos indeksas

EPR –eikozapentaeno rūgštis

DHR – dokozaheksaeno rūgštis

Ca – kalcis

P – fosforas

Mn – manganas

Fe – geležis

Cu – varis

Se – selenas

Zn – cinkas

GOT (AST) - glutamatoksaloacetattransaminazė

GPT (ALT) – glutamatpiruvattransaminazė

GGT - gama gliutamiltransferazė

MTL – mažo tankio lipoproteinai

DTL – didelio tankio lipoproteinai

NPK – azotas, fosforas, kalis

TGRR – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys

TPA – tekstūros profilio analizė

L* - šviesumas

a* - raudonumas

b* - geltonumas

SM – sausosios medžiagos

g – gramas

r – rūgštis

mg – miligramai

kg – kilogramai

NEM – neazotinės ekstraktinės medžiagos

Vid. – vidurkis

µ - mikro

TV – tarptautiniai vienetai

MDA –malondialdehidai

MJ – mega džiauliai

n – narių skaičius

α – alfa

4

γ – gama

NDF – neutraliais tirpalais išplauta ląsteliena

ADF – rūgštiniais tirpalais išplauta ląsteliena

ADL – Rūgštimis išplautas ligninas

ES – Europos Sąjunga

LSMU GI – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Gyvulininkystės institutas

Na2SeO3 – natrio selenitas

FeSO4 – geležies sulfatas

TBARS – tiobarbitūrinės rūgšties reaktyvioji medžiaga

p – patikimumas

AE – apykaitos energija

WB – mėsos kietumas

pav. – paveikslas

IgA – imonoglobulinas A

IgE – imunoglobulinas E

IgG – imunoglobulinas G

IgM – imunoglobulinas M

mm – milimetras

C12:0 – Laurino riebalų rūgštis

C14:0 – Miristino riebalų rūgštis

C15:0 – Pentadekano riebalų rūgštis

C16:0 – Palmitino riebalų rūgštis

C16:1 n-9 t – trans-palmitoleino riebalų rūgštis

C16:1 n-7 – Palmitelaido riebalų rūgštis

C17:0 – Margarino riebalų rūgštis

C17:1 – Margarinoleno riebalų rūgštis

C18:0 – Stearino riebalų rūgštis

C18:1n-7 – Vakeno riebalų rūgštis

C18:1n-9 – Oleino riebalų rūgštis

C18:2n-6t –Linolo riebalų rūgštis

C18:3n-3 – α-linoleno riebalų rūgštis

C18:3 n-6 – γ-linoleno riebalų rūgštis

C20:0 – Arachido riebalų rūgštis

C20:4n-6 – arachidono riebalų rūgštis

C20:5n-3 – eikozopentaeno riebalų rūgštis

C22:0 – Begeno riebalų rūgštis

C22:4n-6 – dokozotetraeno riebalų rūgštis

C22:5n-3 – dokozopentaeno riebalų rūgštis

Paaiškinimas:

Broileriena - viščiukų broilerių mėsa

5

Turinys

Įvadas .................................................................................................................................................... 6

Projekto tikslas ir uždaviniai …………………………………………………………………..…... 10

Lietuvoje auginamų kviečių, miežių, kvietrugių grūdų bei gaminamų rapsų ir sėmenų išspaudų

maistinė vertė ………………………………………………………………………………...…..... 16

Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos

kokybei .............................................................................................................................................. 44

Rapsų ir sėmenų išspaudų bei organinio Se įtaka galvijų prieauglio produktyvumui bei mėsos

kokybei............................................................................................................................................... 60

Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtakos viščiukų broilerių produktyvumui ir

paukštienos kokybei .......................................................................................................................... 77

Saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejų tyrimai ....................................................................................... 93

Įvairių aliejų, seleno ir vit. E panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ................................................. 96

Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei vandenyje tirpaus fitobiotiko Sangrovit® įtaka penimų kiaulių

produktyvumui bei mėsos kokybei ……………………………………………………………….. 122

Rapsų ir saulėgrąžų išspaudų bei organinio Se Alkosel® R397 įtaka galvijų prieauglio

produktyvumui bei mėsos kokybei .................................................................................................. 140

Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime ………………………….. 159

Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ................................................. 187

Įvairių aliejų ir likopeno panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ...................................................... 211

Saulėgrąžų aliejaus ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime .................................... 240

Rapsų aliejaus ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ............................................ 262

Rapsų, sėmenų išspaudų ir organinio seleno Alkosel-R397 įtaką melžiamų karvių produktyvumui

bei produkcijos kokybei .................................................................................................................. 287

Išvados ............................................................................................................................................. 302

Rekomendacijos .............................................................................................................................. 321

Parengtos lesalų ir pašarų receptūros gyvūnams ............................................................................. 323

Literatūra ......................................................................................................................................... 338

Metodinės priemonės ir straipsniai ................................................................................................. 354

Renginiai projekto viešinimui ......................................................................................................... 362

Disertacinis darbų rengimas ............................................................................................................ 363

Magistro ir bakalauro darbų rengimas ............................................................................................. 364

6

Įvadas

Mėsa, žuvis, žuvų taukai, kiaušiniai yra svarbūs PNRR n-3 šaltiniai. Tačiau dėl per mažo žuvies

ir jų produktų vartojimo žmogaus mityboje gaunama per mažas PNRR n-3 kiekis (Williams and

Burdge, 2006). Tai nulėmė kitų maisto šaltinių, tokių kaip kiauliena ir paukštiena, vartojimas. Mitybos

specialistai rekomenduoja žmonių mitybai, priimtinus (RR) kiekius, kur SRR, lyginant su

polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai, sudarytų apie 15–30 proc.; PNRR – 10 proc., iš jų PNRR n-6 –

apie 5–8 proc., o PNRR n-3 – apie 1–2 proc.; trans RR – 1 proc. visos energijos suvartojimo. Sumažinti

SRR kiekį, kuris didina cholesterolio kiekį, ir padidinti PNRR n-3 vartojimą yra ypač skatinama.

Įrodyta, kad n-3 PNRR, eikozapentaeno rūgštis (EPR, 20:05 n-3) ir docozahexaeno rūgštis (DHR;

22:06 n-3) atlieka svarbų vaidmenį mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką (Calder, 2004) ir gali

turėti įtakos mažinant vėžio bei cukrinio diabeto ligas (WHO, 2003). Siekiant mažinti susirgimus,

kuriuos, be kitų veiksnių, lemia ir žmonių mityba, reikalingi šie pokyčiai: sumažinti per parą

suvartojamų riebalų kiekį (optimalus kiekis suaugusiam žmogui – 70 g), vartoti mažiau SRR, didinti

oleino rūgšties (C18:1n-9) kiekį maistiniuose riebaluose (40–50 proc. nuo bendrojo riebalų rūgščių

kiekio), riboti n-6 rūgščių vartojimą (10–15 proc. nuo bendrojo riebalų rūgščių kiekio), vartoti daugiau

n-3 riebalų rūgščių (2–3 proc. nuo bendrojo riebalų rūgščių kiekio), mažinti n-6 ir n-3 riebalų rūgščių

santykį iki 5:1–4:1 (Aquerreta, 2002; Usydus et al., 2011).

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek sunaudojama n-3 RR, α-linoleno rūgšties, EPR ir DHR

(Williams, Burdge, 2006). Žmonės vis geriau suvokia mitybos ir sveikatos ryšį, ypač atsižvelgiant į

nutukimą, sergamumą ateroskleroze, vėžiu, antro laipsnio cukriniu diabetu. Žinios apie mitybą ir

maisto medžiagų santykį skatina gerinti suvartojamų maisto produktų kokybę (Schöne et al., 2000).

Mokslinėje literatūroje yra mažai duomenų apie oksidantų poveikį gyvūnų organizme, jų įtaką

produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. Selenas ir vitaminas E yra vieni iš

antioksidantų, kurie įtraukti į gyvūnų racionus gali pagerinti jų sveikatingumą, produktyvumą ir

reprodukcines savybes (Surai, 2003). Kartu su selenu, vitaminas E yra svarbus komponentas

antioksidancinėje organizmo apsaugos sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočias riebalų rūgštis

nuo oksidacinio pažeidimo. Vitamino E trūkumas gali sukelti kepenų, reprodukcinės, nervinės, širdies

ir kraujagyslių sistemų bei raumenų ir skeleto neigiamus pakitimus. Jis veikia kaip

imunomoduliatorius ir antioksidantas, apsaugantis riebalinius audinius nuo laisvųjų radikalų poveikio

(Brigelius-Flohe and Traber, 1999; Farrell and Roberts, 1994).

7

Rapsų panaudojimą melžiamų karvių ir penimų bulių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino

rūgšties, taninų bei sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų

virškinamumą, bloginti pašaro skonines savybes. Šių antimitybinių medžiagų mažinimui yra

naudojami įvairūs rapsų selekcijos metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Nežiūrint

minėtų antimitybinių faktorių, rapsai pasižymi gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energetine

verte. Taip pat pastaruoju metu, gaminat funkcionaliuosius gamybos produktus, pradėta naudoti

sėmenų išspaudas.

Rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę lemia genetiniai, klimatiniai veiksniai bei jų

apdorojimo technologijos. Išsamių tyrimų apie rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę ir jų

panaudojimą penimų galvijų mityboje Lietuvoje atlikta mažai.

Aliejai yra dažnai naudojami paukščių ir kiaulių mityboje, siekiant pagerinti pašarų energetinę

vertę, aprūpinti jų organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, taip pat dėl pašaro skoninių savybių,

pašaro ar lesalo pasisavinamumo ir kt. (Al-Daraji HJ, 2011). Skirtingi aliejai pasižymi įvairiu riebalų

rūgščių kiekiu. Linų sėmenų aliejus yra svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, turintis 44,6-

51,6 proc. linolo rūgšties (Chen et al., 2006). Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų

riebalų rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų, provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų.

Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas

lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita,

tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios

žmonių bei gyvūnų sveikatai. Linų sėklos yra naudojamos kaip žaliava išspaudų gamyboje, kurios yra

turtingos ląsteliena, baltymais ir

Laikant gyvūnus, atsižvelgiant į jų gerovės reikalavimus ir tinkamai subalansavus pašarus ypač

sočiąsias riebalų rūgštis, naudojant įvairius pašarų priedus, kurie stabdo oksidacinius procesus, pvz.,

seleną, vitaminą E, likopeną ir kitus oksidantus galima gauti aukštos biologinės vertės maisto

produktus. Selenas ir vitaminas E yra naudingi mitybiniai veiksniai tiek gyvūnų, tiek ir žmonių

mityboje. Selenas su vitaminu E yra svarbūs komponentai antioksidancinėje organizmo apsaugos

sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočiąsias riebalų rūgštis nuo oksidacinio pažeidimo. Vitamino

E trūkumas gali sukelti kepenų, reprodukcines, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemų ligas bei raumenų

ir skeleto neigiamus pakitimus. Jis veikia kaip imunomoduliatorius ir antioksidantas, apsaugantis

audinius nuo laisvųjų radikalų poveikio.

8

Pašarų priedų naudojimas gyvūnų mityboje susijęs su įvairiais veiksniais – gyvūno amžiumi,

veisle, pašarų gamybos technologiniais parametrais (slėgis, temperatūra ir kt.), priedų veikliųjų

medžiagų koncentracija, tinkamu jų parinkimu, kilme bei jų sinergetiniu veikimu.

Pašarų priedus galima tinkamai naudoti tik išanalizavus javų grūdų, kurie sudaro žemės ūkio

gyvulių ir paukščių didžiąją raciono dalį, maistinę vertę ir pačių priedų veikimo mechanizmą bei

tranferaciją iš pašarų į produkciją.

2011 m. pradėtų tyrimų tikslas – kurti pagerintos biologinės vertės viščiukų broilerių mėsą,

jautieną, pieną ir kiaušinius, pasižyminčius atsparumu oksidaciniams procesams, praturtintus Se ir

vitaminu E, naudojant Lietuvoje užaugintus skirtingos maistinės vertės javų grūdus, gaminamas rapsų

ir sėmenų išspaudas.

riebalais. Sėmenų aliejus yra daugiausiai turintis polinesočiųjų riebalų rūgščių (PUFA) ir

nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip 56,6 proc. linoleno rūgšties [ω-3 (C18: 3 cis 9,12,15) ir 13,2

proc. linolo rūgšties [ω- 6 (C18: 2 cis 9,12)], taip pat 17,8 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių

(MUFA) oleino rūgšties [ω-9 (C18: 1 cis 9) (Otranto et al., 2010).

Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame

pasaulyje. Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis (Zollitsh et al., 1997;

Sanz et al., 1999). Nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus bei jo šalutiniai gamybos produktai padidino

paukščių produktyvumą bei sumažino lesalų sąnaudas (Tavernari et al., 2008).

Vištų kiaušinių praturtinimas papildomu geležies kiekiu, suteikia naujas galimybes žmonėms,

kuriems trūksta geležies ir yra anemijos rizikos grupėje (Wharton, 1999).

Moksliniuose tyrimuose, nustatyta, kad geležies kiekis gali būti įterptas 100-300 mg/kg

(Skrivan et al., 2005). Minėtu atveju geležies atsidėjimas kiaušiniuose atsidėjimas buvo 6,3 proc.

didesnis, lyginant su kontroline grupe. Taip pat Park et al. (2004) nustatė, kad į lesalus įterpus 120-

400 mg geležies, kiaušiniuose geležies kiekis padidėjo 5-18 proc. Tiriant ne hemo geležies

koncentraciją paukštienoje, žymių pokyčių nerasta (Min and Ahn, 2006). Tačiau geležies rezorbcijos

lygį lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncentracijos bei mikroelementų (cinko, vario ir

mangano) kiekiai.

Funkcionaliojo maisto kūrimas svarbu ne tik maisto mokslui, bet ir praktikai, todėl būtina

parengti šios kategorijos produktų gamybos mokslinius pagrindus: ištirti veikliųjų dalių technologines

savybes, išanalizuoti jų identifikavimo ir kiekybinio nustatymo galimybes.

9

Funkcionaliojo maisto atsiradimą bei ženklius kasmetinius jo gamybos prieaugius lemia

ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė, didėjantis susidomėjimas sveika gyvensena, kylanti žmonių

gerovė ir gerėjantis išsilavinimas, stiprėjantis maitinimo ir sveikatos sąsajų suvokimas, profilaktikos

priemonių akcentavimas, mažinant sveikatos priežiūros išlaidas (Sekmokienė ir kt., 2007).

Funkcionalusis maistas atitinka sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo

poreikius ir palaiko optimalią žmonių sveikatą ir gerą savijautą. Funkcionalusis maistas negali būti

medikamentų pavidalo kapsulės, tabletės, milteliai. Funkcionaliojo maisto išvaizda tokia pati, kaip

tradicinių maisto produktų. Jo fiziologinis aktyvumas priklauso nuo į jį įdėtų veikliųjų dalių. Šiandien

Lietuvos maisto pramonei funkcionaliojo maisto gamybos ir vartojimo problema itin aktuali, nes tai

susiję su įmonių gaminamos produkcijos pridėtinės vertės, o tuo pačiu ir konkurencingumo didinimu

ne tik Lietuvoje, bet Europos ir pasaulio maisto rinkose (Liutkevičius ir kt., 2008).

10

Projekto tikslas - kurti pagerintos biologinės vertės broilerieną, jautieną, kiaulieną, pieną ir

kiaušinius, pasižyminčius atsparumu oksidaciniams procesams, praturtintus būtinosiomis riebalų

rūgštimis, Se ir Fe, naudojant Lietuvoje užaugintus skirtingos maistinės vertės javų grūdus,

gaminamas rapsų ir sėmenų išspaudas.

Projektui keliami uždaviniai:

1. Ištirti Lietuvoje auginamų kviečių, miežių, kvietrugių grūdų bei gaminamų rapsų ir sėmenų

išspaudų maistinę vertę (NDF, ADF ir ADL, aminorūgštis, riebalų rūgštis, jų izomerus, β-gliukanus,

pentozanus, fenolinius junginius, flavonoidus, gliukozinolatus, linamariną, makroelementus – Ca, P

ir fitatus, mikroelementus – Mn, Fe, Cu, Se, Zn).

2. Nustatyti įvairių aliejų, naudojamų gyvūnų mityboje riebalų rūgščių ir jų izomerų kiekius.

3. Ištirti Se ir Fe transferacijos pokyčius iš pašarų į broilerieną, kiaulieną ir kiaušinius, naudojant

neorganinius bei Se ir Fe metalų organinius junginius.

4. Ištirti pašarų įtaką broilerienos, kiaulienos ir kiaušinių biologinei vertei, tekstūrai, juslinėms

savybėms bei prekinei vertei.

5. Ištirti jautienos ir pieno maistinę vertę, juslines savybes ir tekstūrą , naudojant galvijų mitybai

sėmenų bei rapsų išspaudas bei organinį Se

6. Sukurti naujas pašarų receptūras padidintos biologinės vertės broilerienai, kiaulienai, jautienai ir

kiaušiniams gaminti.

Tyrimo objektas ir metodai

Pagal suderintą su partneriais veiklos planą, nuo 2011 m. spalio mėnesio prasidėjo keturi

moksliniai tyrimai, kurių tąsa vyko 2012 m., o bandymai su galvijų prieaugliu – net iki 2013 m.

2011 m. spalio mėnesį prasidėjo tyrimas „Lietuvoje užaugintų javų grūdų ir pagamintų rapsų ir

sėmenų išspaudų maistinės vertės nustatymas“, kuris tęs4si 2012 m. kovo mėn. Šio tyrimo metu ištirta

11 Lietuvoje užaugintų miežių veislių (Luokė, Aura DS, Keops, Alisa DS (8611), Arka DS (8056-2),

Barke, Sebastian, Beatrix, Publican, Quench, NFC Tipple) maistinė vertė. Miežių veislės buvo imtos

iš LAMMC Žemdirbystės instituto bandymo laukų. Miežių pagrindinis tręšimas buvo NPK 17-14 +

11

11S 300 kg/ha, papildomas – amonio nitratas 100 kg/ha. Nustatyti žalios ląstelienos ir jos sudedamųjų

dalių (ADF, NDF, ADL), β-gliukanų, fitatų, fenolinių junginių, aminorūgščių, riebalų rūgščių,

pentozanų kiekiai. Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių medžiagų

likutis; žalios ląstelienos sudedamosios dalys (NDF, ADF ir ADL) nustatytos miežiuose naudojant

analizatorių ANKOM200 Fiber Analyzer (Ankom Technology, Macedon, USA); aminorūgštys

nustatytos naudojant efektyviosios skysčių chromatografijos sistemą, nustatytas laisvųjų (sintetinių ir

natūralių) ir suminis (sujungtų peptiduose ir laisvų) aminorūgščių kiekis, atliekant ekstraktų ir

hidrolizatų prieškolonėlinę derivatizaciją su 6-aminochinolil-N-hidroksi-sukcinimidil karbamatu bei

NIRC metodu; riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai nustatyti dujų chromotografu GC – 2010

Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch

et.al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S.W. ir Glass R.L. (Christopherson and Glass, 1969).

P ir fitatų kiekiai grūduose nustatyti spektrofotometriniu metodu; β-gliukanai nustatyti McCleary

metodu (www.megazime.com), pentozanai – hidrolizuojant 4,15 N druskos rūgštimi iki furfurolo, šis

distiliuojamas. Vykdoma spalvinė reakcija su anilino acetatu. Absorbcija vykdoma prie 530 nm ilgio

bangos; fenolinės rūgštys (vanilino, p-kumarinė, ferulinė, sinapinė, p-hydroksibenzoinė) nustatytos

skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA).

Buvo atliktos šių miežių grūdų cheminės analizės: sausosios medžiagos bus nustatytos kaip

skirtumas tarp drėgnų ir sausų mėginių, džiovinant 3 val. 105°C temperatūroje; žali baltymai tiriami

pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; žali riebalai apskaičiuoti, mėginius

išekstrahavus eteriu; žali pelenai apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos

550°C temperatūroje, likutį; Ca, Fe, Mn, Cu, Se, Zn kiekiai grūduose bus nustatyti atomo absorbcijos

spektrometriniu metodu; flavonoidai grūduose buvo nustatyti skysčių chromatografijos metodu,

HPLC system (Varian Inc., USA).

Kitų javų grūdų, t. y. kviečių, kvietrugių, rapsų ir sėmenų išspaudų maistinės vertės nustatymas

ir analizės tęsėsi iki 2012 m. kovo mėn.

2011 m. spalio mėnesį prasidėjo bandymas su penimomis kiaulėmis jų pašare naudojant organinį

ir neorganinį Se ir vitaminą E. Bandymo pabaiga buvo numatyta 2012 m. balandžio mėn. Šėrimo

bandymas buvo atliekamas su 62 dienų amžius 120 vnt. penimų kiaulių (Landrasų x Jorkšyrų (motina)

ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Kiaulės suskirstytos į 4 grupes (kontrolinė ir 3 tiriamosios) su 2

pakartojimais kiekvienos grupės. Kiekvienoje grupėje yra po 30 penimų kiaulių. Penimos kiaulės

laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitinka ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius

http://www.megazime.com/

12

kiaulių apsaugos standartus. Penimos kiaulės šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės

kombinuotuosiuose pašaruose yra 0,3 mg/kg natrio selenito (neorganinis selenas), I-mos tiriamosios

grupės kombinuotuosius pašaruose įterpta 0,5 mg/kg natrio selenito (neorganinis selenas), II-os

tiriamosios grupės – 0,3mg/kg natrio selenito (neorganinis selenas) + 0,2 mg/kg seleno-metionino

(organinis selenas), o III-oje tiriamojoje grupėje selenometioninas (organinis selenas) sudaro 0,5

mg/kg kombinuotųjų pašarų.

Bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai: individualus penimų kiaulių kūno svoris; pašarų

sąnaudos 1 kg priesvorio gauti; kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis. Po skerdimo

ilgiausiame nugaros raumenyje bus nustatytas seleno susikaupimas atominės absorbcijos

spektrometriniu metodu ir vitamino E – AOAC Official Method 975.43 metodu; lipidų oksidacijos

laipsnis (TBARS) pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką; pH vertė pHmetru “Inolab 730”; sausųjų

medžiagų kiekis; bendras riebalų, baltymų, pelenų kiekis; cis ir trans riebalų rūgščių izomerai; juslinės

savybės; tekstūrinis vertinimas ir spalvos intensyvumas.

2011 m. spalio mėnesį prasidėjo bandymas su galvijų prieaugliu jų pašare naudojant rapsų ir

sėmenų išspaudas ir organinį seleną. Bandymo tikslas – ištirti skirtingų baltymingų pašarų (rapsų,

sėmenų išspaudų) bei pagamintų kombinuotųjų pašarų su minėtų baltymingų pašarų cheminę sudėtį,

maistingumą ir riebalų rūgščių pasiskirstymą. Įvertinti penimų buliukų augimą, pašarų sunaudojimą,

skerdenų bei mėsos kokybę ir tarpraumeninių riebalų rūgščių pasiskirstymą. Bandymas atliekamas

LSMU Gyvulininkystės institute 2011-2012 m. su Lietuvos juodmargių veislės buliukais. Bandymui

sudarytos dvi analoginės pagal amžių, svorį ir kilmę grupės, po 8 – 10 gyvulių kiekvienoje. Bandymą

sudaro du laikotarpiai: paruošiamasis ir tiriamasis. Paruošiamuoju laikotarpiu buliukai šeriami

vienodais pašarais. Tiriamuoju laikotarpiu – apėmingų pašarų kiekius abi grupės gaus vienodus,

skirsis tik kombinuotųjų pašarų sudėtis.

I grupės buliukai buvo šeriami silosuotais pašarais iki soties, kombinuotas pašaras su rapsų

išspaudomis po 3,0 kg/d. II grupės buliukai šeriami silosuotais pašarais iki soties, kombinuotas pašaras

su sėmenų išspaudomis po 3,0 kg/d. Abiejų grupių buliukai silosuotus pašarus gauna vienodais

kiekiais, skiriasi tik kombinuotųjų pašarų sudėtis. Gaminant kombinuotuosius pašarus, į juos įterpta

15 proc. rapsų išspaudų ir organinio seleno preparato Alkosel® (I grupei), o II grupei – 15 proc. linų

sėmenų išspaudų.

Bandymo metu 3 kartus imami pašarų pavyzdžiai jų cheminei sudėčiai nustatyti. Pašaruose

nustatoma: sausosios medžiagos – kaitinant mėginius 105°C temperatūroje iki pastovaus

13

svorio(AOAC); žali baltymai – Kjeldalio metodu (AOAC); žali riebalai – ekstrakcijos metodu,

panaudojant dietilo eterį (AOAC); žalia ląsteliena – „Fibercap“ metodu (AOAC); pelenai – kaitinant

mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC temperatūroje(AOAC); kalcis– liepsnos fotometrijos

metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą (AOAC); fosforą – fotometriniu metodu,

panaudojant „molibdovanato“ reagentą (AOAC). Iš pašarų cheminės sudėties bus apskaičiuota galvijų

pašarų apykaitos energija (MJ). Bus nustatyta, kiek buliukai su kombinuotaisiais pašarais gavo

riebiųjų riebalų rūgščių (% nuo viso riebalų rūgščių kiekio): palmitino, palmitolenono, stearino,

oleino, linolo, linoleno, arachino, arachio, begeno, eruko, dekozodieno. Riebalų rūgštys buvo išskirtos

pagal Folch ir kt. (1957) metodą. Riebalų rūgščių metilo eteriai buvo gauti Chistopherson Gloss

(1969) metodu. Riebalų rūgščių metilo eteriai identifikuojami dujų chromatografu „Shimadzu

GC2010“ su liepsnos jonizacijos detektoriumi.

Bandymo pabaigoje buvo atliktas buliukų kontrolinis skerdimas. Buvo nustatytas buliuko svoris

prieš skerdimą, skerdenos svoris, skerdenos išeiga %, raumeningumo klasė, riebumo klasė. Iš

kiekvienos grupės paimsim po 3-4 buliukus, iš kairės skerdenos puselės paimti pavyzdžiai. Ilgiausiojo

nugaros raumens, tarp 13-14 šonkaulio pavyzdys, bendras mėsos faršo mėginys.

Iš šių mėginių buvo nustatyta mėsos kokybė, buvo ištirtas riebiųjų riebalų rūgščių kiekis. Mėsos

fiziniai ir cheminiai rodikliai bei mėsos riebalų rūgščių pasiskirstymas buvo nustatyti LSMU GI

Chemijos laboratorijoje. Buvo taikomi standartiniai tyrimo metodai:

Sausosios medžiagos – kaitinant mėginius 105°C temperatūroje iki pastovaus svorio (AOAC);

žali baltymai – Kjeldalio metodu (AOAC); žali riebalai – ekstrakcijos metodu, panaudojant dietilo

eterį (AOAC); pelenai – kaitinant mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC temperatūroje (AOAC);

mėsos pH – potenciometriniu metodu, pasinaudojant laboratorinių Ph-metru su stiklo elektrodu;

spalvos intensyvumas – Hornsio metodu (Meтoдические рекомендации,1977); vandens rišlumas –

R. Grau ir R. Hamm metodu (Grau, Hamm, 1953), aprašytu G. Gumeniuko ir N. Čerkaskajos

(Гуменюк, Черкаская, 1977); hidroksiprolino kiekis mėsoje bus nustatomas Stendžemano-Staldjero

metodu (Meтoдические рекомендации,1977); triptofano kiekis – E. Milerio metodu, panaudojant p-

dimetilamino benzaldehidą (Miller,1967); virimo nuostoliai – E. Schilingo metodu (Meтoдические

рекомендации,1977):

Riebalų rūgštys (linoleno, palmitino, palmitoleino, eikozopentaeno,

pantadekaeno,margarino,margari-noleino, stearino) raumeniniame audinyje bei farše buvo

nustatomos, riebalus išskiriant Folch metodu chloroformo – metanolio (2:1) mišiniu. Gauti riebalai

14

buvo metilinami natrio metoksido tirpalu. Riebalų rūgščių metilo esterių mišiniai buvo išanalizuoti

dujų chromatografu GC-2010 SHIMADZU su vandenilio liepsnos detektoriumi. Buvo naudota

kapiliarinė kolonėlė Rt-2560, Restek (100 m x 0,25mm x 0,2 µm). Nešančios dujos – azotas. Riebalų

rūgštys buvo identifikuotos pagal sulaikymo trukmes, lyginant su žinomos sudėties standartinio

mišinio FAME MIX 37(Supelco) chromatografijos duomenimis. Riebalų rūgščių kiekis (% nuo viso

rūgščių kiekio) buvo apskaičiuotas pagal duomenų apdorojimo programą „GCsolution“.

2011 m. gruodžio mėnesį buvo prasidėtas bandymas „Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų

broilerių virškinimo procesams, produktyvumui ir mėsos kokybiniams rodikliams“. Bandymo pabaiga

buvo numatyta 2012 m. liepos mėn. Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus

viščiukais broileriais. 600 viščiukų buvo suskirstyti į 3 grupes 2-ais kiekvienos grupės pakartojimais.

I grupės viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti 0,15 mg natrio selenitu (neorganinis selenas) ir 40

mg vitaminu E. II grupės viščiukų lesalai papildyti 0,5 mg natrio selenitu (neorganinis selenas) ir 40

mg vitaminu E. III grupės viščiukų lesalai papildyti 0,15 mg neorganinio seleno ir 0,35 mg organinio

seleno preparato Alkosel® R397 mišiniu bei 40 mg vitaminu E. Šio bandymo metu buvo nustatomas

viščiukų produktyvumas – kūno svoris, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, gaištamumas. Paskerdus

paukščius buvo atliktos šios cheminės analizės: žarnyno chimuso sausųjų medžiagų kiekis, pH,

aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių (TGRR) kiekis HPLC sistema.

Buvo numatyta atlikti mėsos kokybės tyrimus: skerdenos morfologinė sudėtis pagal Dissection

of Poultry Carcasses, INRA (2000); Se susikaupimas viščiukų krūtinės raumenyse atominės

absorbcijos spektrometriniu metodu ir vitamino E AOAC Official Method 975.43 metodu; krūtinės

raumenų lipidų oksidacijos laipsnis pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką; paukštienos pH vertė po

skerdimo, praėjus 24, 48 ir 72 valandoms pH/ION metru Inolab 730; riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans

izomerai buvo nustatomi dujų chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos

detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et.al., 1957) ir metilinant pagal

Christopherson S.W. ir Glass R.L. (Christopherson ir Glass, 1969). Viščiukų broilerių mėsos juslinės

ir tekstūrinės savybės buvo nustatytos projekto partnerių Kauno technologijos universiteto Maisto

instituto Juslinės analizės laboratorijoje.

Juslinių savybių įvertinimui taikomas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad

apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas

(sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių

intensyvumui įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje

15

skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas

juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti

produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir

atskirų savybių ir pan.

Vertintojai atrenkami ir apmokomi dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas uždaras, atliekamas

pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos kabinose. Sudarant

juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas,

mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje

skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 –

vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

Tiriamos juslinės savybės: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 –

konsistenciją pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios

liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

Paukštienos (krūtinės ir kojų raumenų) tekstūros savybės vertinamos universaliu tekstūros

analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe,

UK). Mėginiai tekstūros profilio analizei (TPA) paruošiami taip, kad jų vidutiniai išmatavimai butų

2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spaudžiami iki 50 proc.

(Zheng and Sun, http://www.ucd.ie), suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam

mėginiui bus nustatoma vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3–4 matavimų).

Tiriami virtos mėsos mėginiai. Atliekant tekstūros profilio analizę, vertinamos šios savybės: kietumas,

rišlumas, tamprumas, adheziškumas, tąsumas, elastingumas.

Mėginių spalvingumas nustatomas vienodo kontrasto spalvų erdvėje, išmatavus spalvos

charakteristikas spektrofotometru GBC Cintra 202. Šviesos atspindžio režime matuojami parametrai

L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę).

Matavimams naudojamas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos

šviesai. Tiriamos virtos bei užšaldytos, o po to defrostuotos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.

Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę tiriamas, įvertinant jų virimo ir defrostavimo

nuostolius. Virimo nuostoliai įvertinami kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo.

Defrostavimo nuostoliams įvertinti mėginiai užšaldomi polietileno maišeliuose -18C temperatūroje

ir 48 val. išlaikomi šioje temperatūroje, po to defrostuojami šaldytuve +6C temperatūroje.

16

Rezultatai

Sudarinėjant pašarų receptūras gyvuliams yra svarbu žinoti tikslią maistinių medžiagų

koncentraciją, nes nuo šio faktoriaus tiesiogiai priklauso gyvūno produktyvumas, pašarų panaudojimo

efektyvumas bei sveikatingumas. Vienas iš pagrindinių javų maistinių rodiklių yra jų baltymingumas,

amino rūgščių, visų pirma nepakeičiamų, sudėtis bei koncentracijos. Vienos iš pagrindinių

nepakeičiamų amino rūgščių yra lizinas, metioninas, treoninas, argininas ir kt.

17

1 lentelė. Amino rūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose miežių veislėse

Amino

rūgštys

Miežių veislės

Luokė

Aura

DS Alisa DS Arka DS Barke Sebastian Beatrix Publican Quench

NFC

Tipple Keops

Asparto r. 5,61 5,54 6,10 5,41 5,90 5,15 5,24 6,57 5,22 4,71 6,24

Treoninas 3,12 3,40 3,45 3,04 3,24 2,88 2,89 3,61 2,90 2,54 3,43

Serinas 4,11 4,54 4,46 4,18 4,39 3,77 3,85 5,02 4,05 3,51 4,64

Glutamo r. 21,99 26,39 23,29 20,15 22,72 18,87 19,09 24,91 20,23 17,08 23,78

Prolinas 9,05 10,40 9,05 7,94 8,57 7,12 7,68 9,41 7,81 6,26 9,29

Glicinas 4,44 4,51 4,91 4,19 4,51 4,00 4,04 4,96 4,13 3,59 4,57

Alaninas 4,15 4,35 4,67 4,11 4,43 3,95 3,96 4,86 4,12 3,57 4,66

Valinas 4,13 4,49 4,53 3,99 4,36 3,76 3,83 4,79 4,00 3,33 4,42

Metioninas 1,93 1,62 1,93 1,75 1,62 1,58 1,37 2,15 1,68 1,12 1,78

Izoleucinas 3,93 4,36 4,35 3,94 4,34 3,85 3,77 4,61 4,02 3,45 4,38

Leucinas 6,32 6,64 6,73 5,72 6,27 5,52 5,78 7,06 5,85 4,87 6,39

Tirozinas 2,47 2,46 2,51 2,25 2,79 2,24 1,66 2,29 1,94 1,63 2,29

Fenilalaninas 4,44 4,89 4,87 4,05 4,36 3,72 3,85 4,74 3,93 3,24 4,43

Histidinas 3,06 3,35 3,53 3,11 3,34 2,93 2,76 3,54 2,90 2,68 3,64

Lizinas 3,20 3,15 3,71 3,11 3,24 3,04 2,92 3,65 3,01 2,75 3,33

Argininas 5,28 5,78 6,00 5,14 5,67 4,97 4,89 5,75 4,69 4,46 5,65

Bendra

amino r.

suma 87,23 95,88 94,10 82,07 89,76 77,34 77,58 97,92 80,48 68,79 92,94

18

Analizuojant Lietuvoje auginamų miežių veislių amino rūgščių duomenis apie nepakeičiamų

amino rūgščių kaip lizino, metionino treonino ir arginino kiekius sausojoje medžiagoje, didžiausias

lizino kiekis nustatytas 3,71 g/kg SM veislėje „Alisa DS“, mažiausias kiekis nustatytas „NFC Tipple“

(2,75) veislėje. Mažiausias metionino kiekis miežiuose nustatytas „NFC Tipple“ (1,12), didžiausias

kiekis „Publican“ miežių veislėje, t. y. 2,15, likusiose veislėse šis rodiklis kito nuo 1,37 iki 1,93 g/kg

SM. Vertinant arginio kiekį miežiuose, mažiausias jo kiekis rastas „NFC Tipple“ miežių veislėje, t.y.

4,46, didžiausias kiekis rastas „AlisaDS‘ miežių veislėje (6,00), likusiose grupėse arginio kiekis kito

nuo 4,69 iki 5,78 g/kg SM. . Treonino mažiausias kiekis miežiuose nustatytas „NFC Tipple“ ir

„Sebastian“, t.y. 2,54 ir 2,88 g/kg SM, o didžiausias šios amino rūgšties kiekis nustatytas „Alisa DS“

ir „Publican“ veislėse, atitinkamai 3,45 ir 3,61, likusiose veislėse šis rodiklis kito nuo 2,89 iki 3,43

g/kg SM. Maksimaliai baltymingumas kito „Publican“ miežių veislėje, t.y. 97,92 g/kg SM, minimalus

baltymingumas buvo 68,79 g/kg SM „NFC Tipple“, likusiose miežių veislėse šis rodiklis kito nuo

77,34 iki 94,10 g/kg SM.

Vienas iš faktorių lemiančių gyvūnų produktyvumą yra makro elementai kaip kalcis ir

fosforas. Fosforo iš javų pasisavinamumas yra apsunkintas tuo, kad jis sudaro junginius su fitino

rūgštimi, t. y. fitatus. Fosforas esantis fitatų formoje gali būti pasisavinamas, naudojant fitazę. Tačiau

jos efektyvesnis panaudojimas susijęs su tikslia fitino fosforo koncentracija.

2 lentelė. Bendras ir fitatinis fosforas skirtingose miežių veislėse

Veislės pavadinimas Bendras fosforas, proc. Fitino fosforas, proc.

1. Luokė 0,34 0,23

2. Aura DS 0,36 0,26

3. Alisa DS 0,33 0,26

4. Arka DS 0,32 0,24

5. Barke 0,33 0,24

6. Sebastian 0,30 0,23

7. Beatrix 0,29 0,25

8. Publican 0,38 0,29

9. Quench 0,32 0,24

10. NFC Tipple 0,32 0,24

11. Keops 0,33 0,24

Analizuojant bendrą ir fitatinį fosforą skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti, kad bendro

fosforo kiekiai kinta nuo 0,29 proc. iki 0,38 proc. Didžiausias bendro fosforo kiekis yra nustatytas

Publican miežių veislėje (0,38 proc.), o mažiausias kiekis Beatrix miežių veislėje (0,29 proc.).

Keletos miežių veislių: Arka DS, Quench, NFC Tipple bendro fosforo kiekis buvo vienodas 0,32

proc., ir buvo panašus i miežių Alisa DS, Barke, Keops bendro fosforo kiekį, kuris siekė 0,33 proc.

Bendras visų skirtingų miežių veislių fosforo vidurkis yra 0,33 proc.

19

Fitatinio fosforo kiekiai skirtingose miežių veislėse kinta nuo 0,23 proc. iki 0,29 proc.

Didžiausias fitatinio fosforo kiekis yra 0,29 proc. Publican miežių veislėje, o mažiausias kiekis

nustatytas miežių veislėse Luokė ir Sebastian (0,23 proc.). Vienodas fitatinio fosforo kiekis nustatytas

Arka DS, Barke, Quench, NFC Tipple, Keops miežių veislėse (0,24 proc.). Bendras visų skirtingų

miežių veislių fitatinio fosforo vidurkis yra 0,25 proc. arba 75,8 proc. Šis rodiklis rodo, kad miežiuose

yra didelė fitatinio fosforo koncentracija. Esant tokiai fosforo formai, fosforo pasisavinamumas yra

mažas. Efektyvesniam fosforo pasisavinimui bei ekologinių aspektų sprendimui, į pašarus, kuriuose

vyrauja miežiai, reikėtų įdėti fitazinių fermentų. Jų panaudojimo efektyvumas priklauso nuo daugelio

faktorių, kaip fermento sudėties (3 ar 6 fitazė), kalcio ir fosforo santykio, naudojamų mikroelementų

(kaip cinkas ir varis) gyvūnų mitybai, granulių surišėjo kiekio kombinuotuose pašaruose, fermento

koncentracijos pašaruose.

Vieni iš pagrindinių javų grudų antimitybinių faktorių yra nekrakmolo polisacharidai, visų

pirma β-gliukanai ir pentazonai. Pvz. Jie paukščio organizme didina virškinamojo trakto turinio

klampumą. To pasėkoje lėtėja virškinamosios masės tranzitas virškinamuoju traktu, blogėja riebalų

ir lesalo apykaitos energijos pasisavinamumas. Taip pat gali blogėti ne tik paukščių bet ir kiaulių

produktyvumas, pašarų bei lesalų konversija. Tiksli β-gliukanų ir pentozanų koncentracija javuose

padeda efektyviau naudoti β – gliukanazinius, ksilanazinius ir celulazinius fermentus kiaulių ir

paukščių mityboje. Taigi atlikta išsami miežių antimitybinė medžiagų analizė leis efektyviau

panaudoti pašarus ir pasiekti kiaulių ir paukščių produktyvumą.

3 lentelė. Antimitybinių medžiagų - β -gliukanų ir pentozanų koncentracija Lietuvoje auginamų

miežių veislėse (SM 93 proc.)

Veislės pavadinimas β-gliukanai, proc. Pentozanai, proc.

1. Luokė 3,40 7,29

2. Aura DS 3,11 7,43

3. Alisa DS 3,65 7,74

4. Arka DS 2,12 6,97

5. Barke 2,70 7,84

6. Sebastian 2,48 7,84

7. Beatrix 3,06 5,52

8. Publican 2,68 6,06

9. Quench 2,67 5,96

10. NFC Tipple 2,73 5,07

11. Keops 3,60 6,60

Analizuojant antimitybinių medžiagų β -gliukanų ir pentozanų koncentraciją skirtingose miežių

veislėse nustatyta, kad β –gliukanų kiekis kinta nuo 2,12 proc. iki 3,65 proc. Didžiausi β –gliukanų

kiekiai yra Alisa DS (3,65 proc.), Keops (3,60 proc.) ir Luokė (3,40 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu

20

mažiausi kiekiai nustatyti Arka DS (2,12 proc.), Sebastian (2,48 proc.) ir Publican (2,68 proc.) miežių

veislėse. Bendras visų miežių veislių β –gliukanų vidurkis yra 2,93 proc.

Vertinant pentozanų duomenis matyti didesni skirtumai, šios antimitybinės medžiagos

rezultatai kinta nuo 5,07 proc. iki 7,84 proc. Mažiausi pentozanų kiekiai nustatyti NFC Tipple (5,07

proc.), Beatrix (5,52 proc.) ir Quench (5,96 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu didžiausi pentozanų

kiekiai gauti Barke ir Sebastian miežių veislėse, kuriose pentozanų kiekis buvo vienodas, t.y. 7,84

proc., taip pat Alisa DS, Aura DS, Luokė (atitinkamai 7,74 proc., 7,43 proc., 7,29 proc.). Bendras visų

miežių veislių pentozanų vidurkis yra 6,77 proc.

Fenolinės rūgštys pasižymi biologiniu aktyvumu. Jos skatina tulžies gamybą bei išskyrimą,

stiprina kraujagyslių kapiliarų sieneles, turi priešuždegiminių savybių. Be to turi stiprų antioksidacinį,

antibakterinį bei fungicidinį poveikį. Iki šiol tokia išsami fenolinių rūgščių analizė javų grūduose,

išaugintuose Lietuvoje, nebuvo atliekama.

3 lentelė. Lietuvoje auginamų miežių veislių fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg)

Veislės

pavadinimas

Vanilino

r.

p-kumarinė

r.

Ferulinė r. Sinapinė r. p-hydroksibenzoinė

r.

1. Luokė 9,03 34,20 638,05 51,31 1,41

2. Aura DS 8,99 42,92 365,02 63,29 1,40

3. Alisa DS 8,28 21,56 412,96 49,27 3,04

4. Arka DS 7,38 26,68 390,81 20,18 2,29

5. Barke 7,37 43,75 306,92 19,10 2,28

6. Sebastian 7,38 33,70 472,18 35,30 2,29

7. Beatrix 7,29 23,19 375,79 19,01 2,11

8. Publican 6,16 38,58 289,83 24,53 2,08

9. Quench 6,77 40,35 390,14 13,66 2,11

10. NFC Tipple 6,74 31,90 389,98 23,37 2,10

11. Keops 9,02 31,81 576,26 42,22 2,15

Analizuojant vanilino rūgštį, esančią skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti, kad jos

kiekiai kinta nuo 6,16 mg/kg iki 9,03 mg/kg. Daugiausiai vanilino rūgšties nustatyta Luokė (9,03

mg/kg), Keops (9,02 mg/kg) ir Aura DS (8,99 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai –

Publican (6,16 mg/kg), NFC Tipple (6,74 mg/kg) ir Quench (6,77 mg/kg) miežių veislėse. Bendras

visų miežių veislių vanilino rūgšties vidurkis yra 7,67 mg/kg.

Didesni kiekiai nustatyti p-kumarinės rūgšties, kurios kiekiai kinta nuo 21,56 mg/kg iki 43,75

mg/kg. Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti Barke (43,75 mg/kg), Aura DS (42,92 mg/kg), Quench

(40,35 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu beveik dvigubai mažesni kiekiai yra Alisa DS (21,56

21

mg/kg), Beatrix (23,19 mg/kg), Arka DS (26,68 mg/kg) miežių veislėse. Bendras visų miežių veislių

p-kumarinės rūgšties vidurkis yra 33,51 mg/kg.

Analizuojant ferulinę rūgštį, esančią skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti, kad jos

kiekiai kinta nuo 289,83 mg/kg iki 638,05 mg/kg. Daugiausiai ferulinės rūgšties nustatyta Luokė

(638,05 mg/kg), Keops (576,26 mg/kg) ir Sebastian (472,18 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu

mažiausiai – Publican (289,83 mg/kg), Barke (306,92 mg/kg) miežių veislėse. Bendras visų miežių

veislių ferulinės rūgšties vidurkis yra 418,9 mg/kg.

Vertinant sinapinę rūgštį Lietuvoje užaugintose miežių veislėse, jos kiekiai kinta nuo 13,66

mg/kg iki 63,29 mg/kg. Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti Aura DS (63,29 mg/kg), Luokė (51,31

mg/kg), Alisa DS (49,27 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu beveik dvigubai mažesni kiekiai yra

Quench (13,66 mg/kg), Beatrix (19,01 mg/kg), Barke (19,10 mg/kg) miežių veislėse. Bendras visų

miežių veislių sinapinės rūgšties vidurkis yra 32,84 mg/kg.

Analizuojant p-hydroksibenzoinę rūgštį, esančią skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti,

kad jos kiekiai kinta nuo 1,40 mg/kg iki 3,04 mg/kg. Daugiausiai p-hydroksibenzoinės rūgšties

nustatyta Alisa DS (3,04 mg/kg), Arka DS, Sebastian (2,29 mg/kg) ir Barke (2,28 mg/kg)

miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Aura DS (1,40 mg/kg), Luokė (1,41 mg/kg) miežių

veislėse. Bendras visų miežių veislių p-hydroksibenzoinės rūgšties vidurkis yra 2,11 mg/kg.

Sudarant kombinuotųjų lesalų receptūras kiaulėms ir paukščiams svarbu žinoti ne tik bendrą

ląstelienos kiekį, bet ir jos sudedamąsias dalis. Šiuo atveju, labai svarbi neutraliuose detergentiniuose

tirpaluose tirpstanti ląstelienos frakcija (NDF). Nuo jos koncentracijos tiesiogiai priklauso javų

apykaitos energija.

4 lentelė. Skirtingų miežių veislių ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių kiekiai (SM 93 proc.)

Veislės

pavadinimas

Žalia ląsteliena ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.

1. Luokė 5,27 1,45 7,34 23,99

2. Aura DS 4,49 1,31 6,18 18,89

3. Alisa DS 3,90 1,27 5,48 16,1

4. Arka DS 4,16 1,38 5,88 17,48

5. Barke 4,19 1,45 6,03 16,53

6. Sebastian 4,05 1,32 5,53 17,48

7. Beatrix 4,90 1,45 6,64 20,08

8. Publican 4,31 1,51 6,13 17,71

9. Quench 4,28 1,50 5,8 17,72

10. NFC Tipple 4,72 1,54 6,65 18,12

11. Keops 4,67 1,20 5,68 18,24

22

Analizuojant duomenis apie žalios ląstelienos kiekį miežiuose, didžiausias jos kiekis nustatytas

„Luokė“ miežių veislėje, t. y. 5,27 proc., mažiausias jos kiekis nustatytas „Alisa DS“ miežių veislėje,

t. y. 3,90 proc., likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo 4,05 iki 4,90 proc. Bendras visų miežių veislių

žalios ląstelienos vidurkis yra 4,45 proc.

Vertinant ADL kiekį miežiuose, mažiausias kiekis nustatytas „Keops“ veislėje (1,20 proc.),

didžiausias – „NFC Tipple“, t.y. 1,54 proc. Bendras visų miežių veislių ADL vidurkis yra 1,40 proc.

Mažiausias ADF kiekis žalioje ląstelienoje nustatytas „Alisa DS“ miežių veislėje – 5,48 proc.,

didžiausias – „Luokė“ miežių veislėje, t.y. 7,34 proc., kitose veislėse ADF kiekis kito nuo 5,53 iki

6,65 proc. Bendras visų miežių veislių ADF vidurkis yra 6,12 proc. Analizuojant Lietuvoje auginamų

miežių veislių NDF kiekį (sudedamoji žalios ląstelienos dalis), didžiausias kiekis nustatytas „Luokė“

miežių veislėje, t.y. 23,99 proc., mažiausias – „Alisa DS“ veislėje – 16,1 proc., likusiose grupėse šis

rodiklis kito nuo 16,53 iki 20,08 proc. Bendras visų miežių veislių NDF vidurkis yra 18,39 proc.

Kuriant funkcionaliuosius paukštininkystės ir kiaulininkystės produktus būtina turėti javų

išsamią riebalų rūgščių koncentraciją. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, kaip linolo, linoleno, arachino,

arachido irk t. yra nesintezuojamos nei gyvūnų nei žmogaus organizme. Jos turi patekti į gyvūnų

organizmą su pašarais. Nepakeičiamos riebalų rūgštys teigiamai sąlygoja gyvūnų sveikatingumą bei

produkcijos kokybę. Pagamintą gyvūninės kilmės produkciją, kurioje yra tinkama nepakeičiama

riebalų rūgščių koncentracija, optimalus n-6 ir n-3 riebalų rūgščių santykis tiesiogiai teigiamai įtakoja

žmonių sveikatingumą.

5 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis miežių grūduose proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio

Riebalų rūgštis (RR) Trumpinys Vidutinis kiekis

iristino C14:0 0,19

Pentadekano C15:0 0,05

Palmitino C16:0 20,76

Palmitoleno C16:1n-9 0,05

Heksadekaeno C16:1n-7 0,17

Margarino C17:0 0,06

Margarinoleno C17:1 0,02

Stearino C18:0 1,24

Oleino C18:1n-9 12,64

Vakeno C18:1n-7 0,63

Linoelaido C18:2n-6 trans 0,03

Linolo C18:2n-6 cis 57,66

Linoleno C18:3n-3 4,99

Arachino C20:0 0,16

Arachido C20:1n-9 0,62

Eikozodieno C20:2n-6 0,09

Begeno C22:0 0,13

23

Eruko C22:1n-9 0,17

Lignocerino C24:0 0,08

Nervono C24:1n-9 0,05

Eikozotrieno C20:3n-6 0,05

Eikozopentaeno C20:5n-3 0,05

Dokozopentaeno C22:5n-3 0,05

Dokozoheksaeno C22:6n-3 0,08

SRR suma 22,66

MNRR suma 14,35

PNRR suma 62,99

n-6 RR suma 57,82

n-3 RR suma 5,17

Santykis PNRR/SRR 2,80

Santykis n-6/n-3 11,36

Ateroskrozinis indeksas IA 0,28

Trombozinis indeksas IT 0,43


Buvo ištirta 11 miežių mėginių riebalų rūgščių sudėtis. Identifikuotos 24 riebalų rūgštys (RR).

Lyginant su kitais maistui naudojamais produktais dėmesį patraukia didelė procentinė linolo (C18:2n-

6) rūgšties dalis. Ši ir linoleno rūgštys (C18:3n-3) yra nepakeičiamos RR žmogaus ir daugelio

žinduolių organizmams. Miežiuose jos sudaro net 62,65 proc. Iš viso polinesočiųjų riebalų rūgščių

(PNRR) yra gana daug - 62,99 proc., todėl ir jų kiekybinis santykis su sočiųjų riebalų rūgščių (SRR)

procentu yra didelis – 2,80. Palyginimui kiaulienos raumens riebaluose šis santykis yra 0,4 – 0,5.

Žmogaus mitybos požiūriu svarbus rodiklis yra n-6 ir n-3 RR kiekių santykis. Miežių RR šis santykis

yra 11,36. Mitybos specialistai nurodo, kad žmogaus dietoje šis santykis turi būti apie 2. Miežių RR

sudėties indeksai IA ir IT parodantys kraujagyslių ir širdies ligų rizikos lygį lyginant su gyvūninės

kilmės riebalų atitinkamais rodikliais yra palyginti maži, nes miežiuose , kaip matyti iš duomenų

lentelėje palyginti nedaug yra sočiųjų miristino ir palmitino ir visiškai nėra lauro (C12:0) rūgščių.

Pvz. jautienos IA – 0,78, o IT nuo 1,0 iki 1,5, viščiukų atitinkamai 0,5 ir 0,95. Tačiau lyginant su

aliejingų kultūrų sėklų atitinkamais indeksais miežių RR IA ir IT yra didesni. Pvz. saulėgrąžų aliejaus

IA – 0,07, IT – 0,28, alyvuogių aliejaus IA – 0,14, IT – 0,32.

Sudarant pašarų receptūras gyvuliams svarbu žinoti tikslų maistinių medžiagų kiekį, nes nuo

šio faktoriaus priklauso gyvūno produktyvumas, sveikatingumas bei pašarų panaudojimo

efektyvumas. Vienas iš pagrindinių javų maistinių rodiklių yra jų baltymingumas, aminorūgščių, visų

pirma būtinųjų sudėtis ir koncentracijos. Vienos iš pagrindinių būtinųjų aminorūgščių yra lizinas,

metioninas, treoninas, argininas ir kt.

6 lentelė. Lietuvoje užaugintų miežių cheminė sudėtis, proc.

24

Veislės

pavadinimas

Sausosios

medžiagos,

proc.

Žali

baltymai,

proc.

Žali

riebalai,

proc.

Pelenai,

proc.

Ca,

proc. P,

proc.

NEM,

proc.

1. Luokė 93,53 11,58 1,16 2,04 0,033 0,301 73,48

2. Aura DS 94,50 11,40 1,35 1,89 0,028 0,299 75,37

3. Alisa DS 93,92 12,35 1,36 1,77 0,047 0,326 74,54

4. Arka DS 93,62 10,81 1,16 1,93 0,026 0,311 75,56

5. Barke 93,85 9,69 1,15 2,24 0,042 0,336 76,58

6. Sebastian 93,98 9,44 1,14 2,04 0,034 0,309 77,31

7. Beatrix 94,32 11,43 1,18 1,71 0,029 0,310 75,10

8. Publican 94,42 13,57 1,26 2,45 0,040 0,325 72,83

9. Quench 94,92 10,13 1,40 2,18 0,062 0,351 76,93

10. NFC Tipple 95,21 10,63 1,26 2,24 0,054 0,327 76,36

11. Keops 94,89 11,19 1,22 2,14 0,049 0,320 75,67

Vid. 94,29 11,11 1,24 2,06 0,040 0,320 75,43

Sausųjų medžiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose miežiuose (6 lentelė) kinta nuo 93,53

proc. iki 95,21 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti NFC Tipple (95,21 proc.), Quench (94,92 proc.)

ir Keops (94,89 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Luokė (93,53 proc.), Arka DS (93,62

proc.) ir Barke (93,85 proc.) miežių veislėse. Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis tirtose miežių

veislėse yra 94,29 proc.

Žalių baltymų kiekiai tirtuose miežiuose svyruoja nuo 9,44 proc. iki 13,57 proc. Didesni žalių

baltymų kiekiai nustatyti Publican (13,57 proc.) ir Alisa DS (12,35 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu

Sebastian (9,44 proc.), Barke (9,69 proc.) miežių grūduose žalių baltymų kiekiai gauti mažiausi.

Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtose miežių veislėse yra 11,11 proc.

Žalių riebalų vidutinis kiekis (1 lentelė) tirtose skirtingose miežių veislėse yra 1,24 proc. Šis

kiekis tirtose miežių veislėse svyruoja nuo 1,14 proc. iki 1,40 proc. Didžiausias žalių riebalų kiekis

nustatytas Quench (1,40 proc.), Alisa DS (1,36 proc.) ir Aura DS (1,35 proc.) miežių veislėse,

mažiausiai – Sebastian (1,14 proc.) ir Barke (1,15 proc.) miežių veislėse.

Pelenų kiekis tirtuose miežiuose kinta nuo 1,71 proc. iki 2,45 proc. Didesni pelenų kiekiai

nustatyti Publican (2,45 proc.), Barke, NFC Tipple (2,24 proc.) miežių veislėse. Beatrix (1,71 proc.)

ir Alisa DS (1,77 proc.) miežių veislėse pelenų kiekis buvo mažiausias. Vidutinis pelenų kiekis tirtose

miežių veislėse yra 2,06 proc.

Vidutinis Ca kiekis tirtose miežių veislėse yra 0,040 proc., šis rodiklis kito nuo 0,026 proc. iki

0,062 proc. P kiekis miežiuose svyravo nuo 0,299 proc. iki 0,351 proc. (vidutiniškai 0,320 proc.).

Vienas iš faktorių lemiančių gyvūnų produktyvumą yra makro elementai kaip kalcis ir fosforas.

Fosforo iš javų pasisavinamumas yra apsunkintas tuo, kad jis sudaro junginius su fitino rūgštimi, t.

y. fitatus. Fosforas esantis fitatų formoje gali būti pasisavinamas, naudojant fitazę. Tačiau jos

efektyvesnis panaudojimas susijęs su tikslia fitino fosforo koncentracija.

25

7 lentelė. Katechino ir tricino kiekiai miežių grūduose (μg/g SM)

Veislės pavadinimas Katechinas, μg/g SM Tricinas, μg/g SM

1. Luokė 90,80 1,69

2. Aura DS 48,72 0,60

3. Alisa DS 48,25 1,78

4. Arka DS 48,96 1,02

5. Barke 42,36 0,74

6. Sebastian 32,31 0,91

7. Beatrix 27,73 0,86

8. Publican 55,30 1,19

9. Quench 42,69 0,87

10. NFC Tipple 44,63 1,39

11. Keops 53,70 2,49

Vid. 48,68 1,23

Analizuojant flavanoidų katechino ir tricino koncentraciją skirtingose miežių veislėse (7

lentelė) nustatyta, kad Lietuvoje auginamų miežių veislėse katechino kiekis yra 27,73 μg/g – 90,80

μg/g. Didžiausias katechino kiekis yra Luokė (90,80 μg/g), Publican (55,30 μg/g) ir Keops (53,70

μg/g) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausi kiekiai nustatyti Beatrix (27,73 μg/g), Sebastian (32,31

μg/g) miežių veislėse. Vidutinis kiekis katechino tirtose miežių veislėse yra 48,68 μg/g.

Tricino kiekis tirtuose miežiuose kinta nuo 0,60 μg/g. iki 2,49 μg/g. Mažiausi tricino kiekiai

nustatyti Aura DS (0,60 μg/g), Barke (0,74 μg/g) ir Beatrix (0,86 μg/g) miežių veislėse. Tuo tarpu

didžiausi tricino kiekiai gauti Keops (2,49 μg/g), Alisa DS (1,78 μg/g) ir Luokė (1,69 μg/g) miežių

veislėse. Vidutinis tricino kiekis tirtose skirtingų miežių veislėse yra 1,23 μg/g.

8 lentelė. Lietuvoje auginamų miežių veislių mikroelementai (mg/kg) SM

Veislės pavadinimas Varis Manganas Cinkas Geležis

1. Luokė 1,71 11,60 16,45 29,81

2. Aura DS 1,54 10,75 17,47 39,80

3. Alisa DS 2,49 7,39 20,09 35,57

4. Arka DS 1,50 9,55 14,62 34,19

5. Barke 2,00 10,18 16,49 34,14

6. Sebastian 0,97 8,26 15,92 27,61

7. Beatrix 2,40 6,96 13,01 27,25

8. Publican 2,64 7,42 14,56 65,77

9. Quench 2,50 7,18 18,57 24,53

10. NFC Tipple 1,53 6,64 16,79 24,31

11. Keops 1,80 7,17 22,48 49,71

Vid. 1,92 8,46 16,95 35,70

Mikroelemento vario kiekiai Lietuvoje išaugintuose miežiuose (8 lentelė) kinta nuo 0,97 mg/kg

iki 2,64 mg/kg. Didžiausi vario kiekiai nustatyti Publican (2,64 mg/kg), Quench (2,50 mg/kg) ir Alisa

DS (2,49 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Sebastian (0,97 mg/kg), Arka DS (1,50

26

mg/kg) ir NFC Tipple (1,53 mg/kg) miežių veislėse. Vidutinis vario kiekis tirtose miežių veislėse yra

1,92 mg/kg.

Mangano kiekiai tirtose miežių veislėse svyruoja nuo 6,64 mg/kg iki 11,60 mg/kg. Didesni šio

mikroelemento kiekiai nustatyti Luokė (11,60 mg/kg), Aura DS (10,75 mg/kg) ir Barke (10,18 mg/kg)

miežių veislėse. Tuo tarpu NFC Tipple (6,64 mg/kg), Beatrix (6,96mg/kg) miežių grūduose šio

mikroelemento yra mažiausiai. Vidutinis mangano kiekis tirtose miežių veislėse yra 8,46 mg/kg.

Mikroelemento cinko kiekis tirtuose miežiuose kinta nuo 13,01 mg/kg iki 22,48 mg/kg. Didesni

šio mikroelemento kiekiai nustatyti Keops (22,48 mg/kg), Alisa DS (20,09 mg/kg) ir Quench (18,57

mg/kg) miežių veislėse. Beatrix (13,01 mg/kg), Publican (14,56 mg/kg) ir Arka DS (14,62 mg/kg)

miežių veislėse cinko yra mažiausiai. Vidutinis cinko kiekis tirtose miežių veislėse yra 16,95 mg/kg.

Geležis miežių grūduose yra dominuojantis mikroelementas. Jos kiekis tirtose miežių veislėse

svyruoja nuo 24,31 mg/kg iki 65,77 mg/kg. Didžiausias geležies kiekis nustatytas Publican (65,77

mg/kg), Keops (49,71 mg/kg) miežių veislėse, mažiausiai – NFC Tipple (24,31 mg/kg) ir Quench

(24,53 mg/kg) miežių veislėse. Vidutinis šio mikroelemento kiekis tirtose skirtingų miežių veislių

yra 35,70 mg/kg.

9 lentelė. Lietuvoje užaugintų kvietrugių cheminė sudėtis, proc.

Veislės

pavadinimas

Sausos

medžiagos,

proc.

Žali

baltymai,

proc.

Žali

riebalai,

proc.

Žali

pelenai,

proc.

Ca,

proc. P,

proc.

NEM,

proc.

1. SW Falmoro 91,36 11,45 0,87 1,23 0,066 0,278 76,17

2. SW Talentro 92,05 12,25 0,69 1,37 0,065 0,317 76,01

3. Cultivo 92,38 12,84 0,72 1,46 0,066 0,347 75,53

4. Grenado 92,54 11,46 0,78 1,40 0,067 0,296 77,33

5. Agostino 92,48 11,16 0,74 1,21 0,065 0,309 77,46

6. Remiko 92,41 11,43 0,82 1,26 0,069 0,263 77,14

7. Preludio 91,20 12,73 0,94 1,41 0,073 0,287 74,28

8. Cosinus 92,06 12,48 0,94 1,18 0,063 0,263 75,76

9. Leontino 91,06 11,86 0,85 1,23 0,060 0,299 75,61

10. Tulus 92,14 10,47 0,80 1,11 0,091 0,369 78,21

11. Lego 88,32 13,74 0,99 1,58 0,083 0,303 69,09

Vid. 91,64 11,99 0,83 1,31 0,070 0,303 75,69

Sausųjų medžiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (9 lentelė) kinta nuo 88,32

proc. iki 92,54 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti Grenado (92,54 proc.), Agostino (92,48 proc.) ir

Remiko (92,41 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Lego (88,32 proc.), Leontino (91,06

proc.) ir Preludio (91,20 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis tirtose

kvietrugių veislėse yra 91,64 proc.

Žalių baltymų kiekiai tirtuose kvietrugiuose svyruoja nuo 10,47 proc. iki 13,74 proc. Didesni

žalių baltymų kiekiai nustatyti Lego (13,74 proc.) ir Cultivo (12,84 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo

27

tarpu Tulus (10,47 proc.), Agostino (11,16 proc.) ir Remiko (11,43 proc.) kvietrugių grūduose žalių

baltymų kiekiai gauti mažiausi. Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 11,99

proc.

Žalių riebalų vidutinis kiekis tirtose skirtingose kvietrugių veislėse yra 0,83 proc. Šis kiekis

tirtose kvietrugių veislėse svyruoja nuo 0,69 proc. iki 0,99 proc. Didžiausias žalių riebalų kiekis

nustatytas Lego (0,99 proc.), Preludio ir Cosinus (0,94 proc.) kvietrugių veislėse, mažiausiai – SW

Talentro (0,69 proc.), Cultivo (0,72 proc.) ir Agostino (0,74 proc.) kvietrugių veislėse.

Pelenų kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 1,11 proc. iki 1,58 proc. Didesni pelenų kiekiai

nustatyti Lego (1,58 proc.), Cultivo (1,46 proc.) ir Preludio (1,41 proc.) kvietrugių veislėse. Tulus

(1,11 proc.) ir Agostino (1,21 proc.) kvietrugių veislėse pelenų kiekis buvo mažiausias. Vidutinis

pelenų kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 1,31 proc.

Vidutinis Ca kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 0,070 proc., šis rodiklis kito nuo 0,060 proc.

iki 0,091 proc. P kiekis kvietrugiuose svyravo nuo 0,263 proc. iki 0,369 proc. (vidutiniškai 0,303

proc.).

10 lentelė. Fosforo kiekis skirtingų veislių kvietrugių grūduose

Veislės pavadinimas Suminis fosforo kiekis, proc. Fitino fosforas, proc.

1. SW Falmoro 0,24 0,19

2. SW Talentro 0,29 0,23

3. Cultivo 0,30 0,26

4. Grenado 0,28 0,23

5. Agostino 0,26 0,22

6. Remiko 0,24 0,18

7. Preludio 0,26 0,20

8. Cosinus 0,25 0,22

9. Leontino 0,26 0,22

10. Tulus 0,22 0,21

11. Lego 0,36 0,29

Vid. 0,27 0,22

Analizuojant 10 lentelėje pateiktus duomenis, matyti, kad suminiai fosforo kiekiai tirtose

kvietrugių veislėse yra nuo 0,22 proc. iki 0,36 proc. Didžiausias suminis fosforo kiekis yra nustatytas

Lego kvietrugių veislėje (0,36 proc.), o mažiausias kiekis Tulus kvietrugių veislėje (0,22 proc.).

Keletos kvietrugių veislių: Agostino, Preludio, Leontino suminis fosforo kiekis buvo vienodas 0,26

proc. Kvietrugių suminio fosforo kiekio vidurkis yra 0,27 proc.

Fitatinio fosforo kiekiai skirtingose kvietrugių veislėse kinta nuo 0,18 proc. iki 0,29 proc.

Didžiausias fitatinio fosforo kiekis yra 0,29 proc. Lego kvietrugių veislėje, o mažiausias kiekis

nustatytas kvietrugių veislėje Remiko (0,18 proc.). Vienodas fitatinio fosforo kiekis nustatytas

28

Agostino, Cosinus, Leontino kvietrugių veislėse (0,22 proc.). Bendras visų skirtingų kvietrugių veislių

fitatinio fosforo vidurkis yra 0,22 proc.

11 lentelė. Antimitybinių medžiagų - β-gliukanų ir pentozanų koncentracija Lietuvoje

auginamų kvietrugių veislėse (SM 92 proc.)


1. SW Falmoro 0,45 4,91

2. SW Talentro 0,36 5,44

3. Cultivo 0,40 5,14

4. Grenado 0,46 4,58

5. Agostino 0,49 6,29

6. Remiko 0,47 5,88

7. Preludio 0,43 5,61

8. Cosinus 0,39 4,77

9. Leontino 0,33 5,10

10. Tulus 0,44 4,58

11. Lego 0,57 7,52

Vid. 0,44 5,44

Analizuojant antimitybinių medžiagų β-gliukanų ir pentozanų koncentraciją skirtingose

kvietrugių veislėse (11 lentelė) nustatyta, kad Lietuvoje auginamų kvietrugių veislėse β–gliukanų

kiekis yra 0,33 proc.– 0,57 proc. Didžiausias β–gliukanų kiekis yra Lego (0,57 proc.), Agostino (0,49

proc.) ir Remiko (0,47 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausi kiekiai nustatyti Leontino (0,33

proc.), SW Talentro (0,36 proc.) ir Cosinus (0,39 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis kiekis β–

gliukanų tirtose kvietrugių veislėse yra 0,44 proc.

Pentozanų kiekis tirtuose kvietrugiuose (11 lentelė) kinta nuo 4,58 proc. iki 7,52 proc. Mažiausi

pentozanų kiekiai nustatyti Grenado ir Tulus (4,58 proc.), Cosinus (4,77 proc.) ir SW Falmoro (4,91

proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu didžiausi pentozanų kiekiai gauti Lego (7,52 proc.) ir Agostino

(6,29 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis pentozanų kiekis tirtose skirtingų kvietrugių veislėse yra

5,44 proc.

Fenolinių rūgščių kiekį įtakoja šie veiksniai, biotiniai ir abiotiniai veiksniai, pavyzdžiui ligų

sukėlėjai, UV spinduliai, žema temperatūra, maži Fe, P ir N kiekiai, herbicidų taikymas ir kt.

12 lentelė. Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg) SM

Veislės

pavadinimas

Vanilino

r.

p-kumaro

r. Ferulo r.

Sinapo

r.

p-

hidroksibenzenkarbok

si r.

1. SW Falmoro 3,92 8,36 447,25 72,93 3,44

2. SW Talentro 3,58 5,36 397,85 62,43 2,32

3. Cultivo 4,24 7,58 431,59 101,16 3,18

4. Grenado 3,65 9,25 474,61 65,01 3,11

5. Agostino 3,98 7,97 421,49 74,15 1,89

6. Remiko 3,74 8,23 492,53 33,75 2,96

7. Preludio 4,41 5,21 491,00 67,81 3,81

29

8. Cosinus 3,19 5,13 397,57 75,52 3,45

9. Leontino 3,84 6,13 420,41 76,36 1,85

10. Tulus 2,96 10,38 445,16 104,30 3,24

11. Lego 5,46 20,61 626,13 108,56 10,35

Vid. 3,91 8,56 458,69 76,54 3,60

Vanilino rūgšties kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (12 lentelė) kinta nuo 2,96 mg/kg

iki 5,46 mg/kg. Didžiausi vanilino rūgšties kiekiai nustatyti Lego (5,46 mg/kg), Preludio (4,41 mg/kg)

ir Cultivo (4,24 mg/kg) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Tulus (2,96 mg/kg), Cosinus (3,19

mg/kg) ir SW Talentro (3,58 mg/kg) kvietrugių veislėse. Vidutinis vanilino rūgšties kiekis tirtose

kvietrugių veislėse yra 3,91 mg/kg.

p-kumaro rūgšties kiekiai tirtuose kvietrugiuose svyruoja nuo 5,13 mg/kg iki 20,61 mg/kg.

Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti Lego (20,61 mg/kg) ir Tulus (10,38 mg/kg) kvietrugių veislėse.

Tuo tarpu Cosinus (5,13 mg/kg), Preludio (5,21 mg/kg) ir SW Talentro (5,36 mg/kg) kvietrugių

grūduose šios fenolinės rūgšties yra mažiau. Vidutinis kiekis p-kumaro rūgšties tirtose kvietrugių

veislėse yra 8,56 mg/kg.

Ferulo rūgštis kvietrugių grūduose yra dominuojanti tarp fenolinių rūgščių. Jos kiekis tirtose

kvietrugių veislėse svyruoja nuo 397,57 mg/kg iki 626,13 mg/kg. Didžiausias ferulo rūgšties kiekis

nustatytas Tulus (626,13 mg/kg), Remiko (492,53 mg/kg) ir Preludio (491,00 mg/kg) kvietrugių

veislėse, mažiausiai – SW Talentro (397,85 mg/kg) ir Cosinus (397,57 mg/kg) kvietrugių veislėse.

Vidutinis šios rūgšties kiekis tirtose skirtingų kvietrugių veislių – 458,69 mg/kg.

Sinapo rūgšties kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 33,75 mg/kg iki 108,56 mg/kg. Didesni

šios rūgšties kiekiai nustatyti Lego (108,56 mg/kg), Tulus (104,30 mg/kg) ir Cultivo (101,16 mg/kg)

kvietrugių veislėse. Remiko (33,75 mg/kg), SW Talentro (62,43 mg/kg) ir Grenado (65,01 mg/kg)

kvietrugių veislėse šios rūgšties yra mažiausiai. Vidutinis sinapo rūgšties kiekis tirtose kvietrugių

veislėse yra 76,54 mg/kg.

p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 1,85 mg/kg iki 10,35

mg/kg. Daugiausia p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties nustatyta Lego (10,35 mg/kg), Preludio (3,81

mg/kg) kvietrugių veislėse, mažiausiai – Leontino (1,85 mg/kg) ir Agostino (1,89 mg/kg) kvietrugių

veislėse.

13 lentelė. Ląstelienos kiekiai kvietrugių grūduose (SM 92 proc.)

Veislės

pavadinimas

Žalia ląsteliena,

proc. ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.

1. SW Falmoro 1,64 0,91 3,41 11,53

2. SW Talentro 1,73 0,86 3,47 12,07

3. Cultivo 1,83 0,80 3,27 11,88

4. Grenado 1,57 0,80 3,02 10,25

5. Agostino 1,91 1,01 3,50 12,19

30

6. Remiko 1,76 0,90 3,14 11,19

7. Preludio 1,84 0,77 2,92 11,59

8. Cosinus 1,70 0,95 3,42 10,34

9. Leontino 1,51 0,84 3,16 10,00

10. Tulus 1,55 0,53 3,12 10,05

11. Lego 2,92 1,35 5,49 17,27

Vid. 1,81 0,88 3,45 11,67

Analizuojant duomenis apie žalios ląstelienos kiekį kvietrugiuose (13 lentelė), didžiausias jos

kiekis nustatytas Lego kvietrugių veislėje, t. y. 2,92 proc., mažiausias jos kiekis nustatytas Leontin

kvietrugių veislėje, t. y. 1,51 proc., likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo 1,55 iki 1,91 proc.

Vidutiniškai žalios ląstelienos kvietrugiuose buvo 1,81 proc.

Mažiausias ADL kiekis (13 lentelė) nustatytas Tulus veislėje (0,53 proc.), didžiausias – Lego,

t.y. 1,35 proc. Vidutiniškai ADL kvietrugiuose buvo 0,88 proc. ADF kiekis tirtuose kvietrugiuose

kito nuo 2,92 proc. iki 5,49 proc. Mažiausias ADF kiekis nustatytas Preludio kvietrugių veislėje –

2,92 proc., didžiausias – Lego kvietrugių veislėje, t.y. 5,49 proc., kitose veislėse ADF kiekis kito nuo

3,02 iki 3,50 proc. Vidutiniškai ADF kvietrugiuose buvo 3,45 proc. Didžiausias NDF kiekis buvo

Lego kvietrugių veislės grūduose – 17,27 proc., mažiausias – Leontino veislėje – 10,00 proc., kitų

kvietrugių veislių grūduose šis rodiklis kito nuo 10,05 iki 12,19 proc. Vidutiniškai NDF kvietrugiuose

buvo 11,67 proc.

14 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis kvietrugiuose grūduose proc. nuo suminio riebalų rūgščių

kiekio


Miristino C14:0 0,15







Stearino C18:0 0,90

Oleino C18:1n-9 11,66




Arachino C20:0 0,16



Begeno C22:0 0,13

Eruko C22:1n-9 0,61



31


SRR suma 17,68

MNRR suma 14,68

PNRR suma 67,53

n-6 RR suma 61,77

n-3 RR suma 5,64



Aterosklerozinis indeksas IA 0,20





Ištirta 11 kvietrugių mėginių riebalų rūgščių sudėtis (14 lentelė). Kvietrugiuose linolo ir

linoleno rūgštys sudaro net 67,26 proc. Iš viso polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) yra gana daug

– 67,53 proc., todėl ir jų kiekybinis santykis su sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekiu yra didelis –

3,82. Kvietrugių RR n-6 ir n-3 santykis yra 11,15.

15 lentelė. Tricino kiekiai kvietrugių grūduose (μg/g SM)

Veislės pavadinimas Tricinas, μg/g SM

1. SW Falmoro 0,26

2. SW Talentro 0,17

3. Cultivo 0,46

4. Grenado 0,30

5. Agostino 0,35

6. Remiko 0,20

7. Preludio 0,16

8. Cosinus 0,47

9. Leontino 0,20

10. Tulus 0,42

11. Lego 2,62

Vid. 0,51

Tricino kiekis tirtuose kvietrugiuose (15 lentelė) kinta nuo 0,16 μg/g. iki 2,62 μg/g. Mažiausi

tricino kiekiai nustatyti Preludio (0,16 μg/g), SW Talentro (0,17 μg/g), Remiko ir Leontino (0,20 μg/g)

kvietrugių veislėse. Tuo tarpu didžiausi tricino kiekiai gauti Lego (2,62 μg/g), Cosinus (0,47 μg/g) ir

Cultivo (0,46 μg/g) kvietrugių veislėse. Vidutinis tricino kiekis tirtose skirtingų kvietrugių veislėse

yra 0,51 μg/g.

16 lentelė. Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių mikroelementai (mg/kg) SM


1. SW Falmoro 3,95 12,54 14,52 30,76

2. SW Talentro 2,59 18,02 20,13 29,25

3. Cultivo 3,61 12,97 19,91 29,79

32

4. Grenado 2,82 17,36 15,55 25,36

5. Agostino 3,60 20,13 16,72 29,74

6. Remiko 3,52 11,47 19,22 21,23

7. Preludio 3,63 11,98 13,27 36,34

8. Cosinus 3,48 12,62 11,83 26,18

9. Leontino 1,58 13,56 12,93 30,34

10. Tulus 2,20 11,19 18,06 31,66

11. Lego 6,75 23,16 45,67 41,75

Vid. 3,43 15,00 18,89 30,22

Mikroelemento vario kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (16 lentelė) kinta nuo 1,58

mg/kg iki 6,75 mg/kg. Didžiausi vario kiekiai nustatyti Lego (6,75 mg/kg), SW Falmoro (3,95 mg/kg)

ir Preludio (3,63 mg/kg) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Leontino (1,58 mg/kg), Tulus

(2,20 mg/kg) kvietrugių veislėse. Vidutinis vario kiekis tirtuose kvietrugiuose yra 3,43 mg/kg.

Mangano kiekiai tirtose kvietrugių veislėse svyruoja nuo 11,19 mg/kg iki 23,16 mg/kg. Didžiausi šio

mikroelemento kiekiai nustatyti Lego (23,16 mg/kg), Agostino (20,13 mg/kg) ir SW Talentro (18,02

mg/kg) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu Tulus (11,19 mg/kg), Remiko (11,47 mg/kg) ir Preludio (11,98

mg/kg) kvietrugių grūduose šio mikroelemento yra mažiausiai. Vidutinis mangano kiekis tirtose


Mikroelemento cinko kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 11,83 mg/kg iki 45,67 mg/kg.

Didesni šio mikroelemento kiekiai nustatyti Lego (45,67 mg/kg), SW Talentro (20,13 mg/kg) ir

Cultivo (19,91 mg/kg) kvietrugių veislėse. Cosinus (11,83 mg/kg), Leontino (12,93 mg/kg) ir

Preludio (13,27 mg/kg) kvietrugių veislėse cinko yra mažiausiai. Vidutinis cinko kiekis tirtose


Geležis kvietrugių grūduose yra dominuojantis mikroelementas. Jos kiekis tirtose kvietrugių

veislėse svyruoja nuo 21,23 mg/kg iki 41,75 mg/kg. Didžiausias geležies kiekis nustatytas Lego

(41,75 mg/kg), Preludio (36,34 mg/kg) kvietrugių veislėse, mažiausiai – Remiko (21,23 mg/kg) ir

Grenado (25,36 mg/kg) kvietrugių veislėse. Vidutinis šio mikroelemento kiekis tirtose skirtingų

kvietrugių veislių yra 30,22 mg/kg.

33

17 lentelė. Aminorūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose kvietrugių veislėse

Amino

rūgštys

Kvietrugių veislės

SW Falmoro SW Talentro Cultivo Grenado Agostino Remiko Preludio Cosinus Leontino Tulus Lego

Asparto r. 6,11 5,95 6,30 5,62 5,58 6,20 6,10 5,64 6,64 5,84 8,19

Treoninas 3,07 3,12 3,43 2,91 3,03 3,00 3,29 2,90 3,25 2,82 4,04

Serinas 4,83 4,88 5,08 4,33 4,53 4,77 5,06 4,35 5,32 4,37 5,73

Glutamo r. 31,97 32,79 33,17 27,07 30,66 32,12 32,84 28,23 33,23 29,19 34,20

Prolinas 9,78 9,95 10,74 9,43 10,27 10,58 11,08 8,73 11,14 9,89 11,00

Glicinas 4,61 4,60 4,88 4,37 4,32 4,67 4,81 4,46 5,00 4,25 6,12

Alaninas 4,36 4,41 4,61 4,10 4,20 4,23 4,36 4,16 4,68 4,14 5,89

Valinas 4,78 4,78 4,94 4,25 4,64 4,61 4,96 4,52 5,24 4,64 6,26

Metioninas 0,83 0,98 1,00 0,67 0,86 0,75 1,04 0,94 1,03 0,93 1,51

Izoleucinas 4,10 4,18 4,38 3,76 4,11 4,02 4,26 3,94 4,44 3,97 5,12

Leucinas 6,68 6,74 7,10 5,96 6,47 6,51 6,97 6,15 7,05 6,26 8,27

Tirozinas 2,50 2,60 2,68 2,36 2,50 2,52 2,69 2,56 2,77 2,40 3,39

Fenilalaninas 4,59 4,63 4,85 3,97 4,48 4,43 4,74 4,06 4,85 4,33 5,34

Histidinas 3,34 3,55 3,70 3,13 3,39 3,59 3,68 3,39 4,08 3,42 4,88

Lizinas 3,03 3,13 3,13 2,98 2,90 2,99 3,14 2,97 3,26 2,93 4,60

Argininas 6,05 6,11 6,73 5,69 5,96 5,88 6,19 5,64 6,05 5,38 7,77

Suminis amino

r. kiekis 100,63 102,40 106,72 90,59 97,89 100,87 105,23 92,62 108,03 94,78 122,31

Analizuojant Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių aminorūgščių sudėtį (17 lentelė) nustatyta, kad didžiausias lizino kiekis yra veislėje

Lego (4,60 g/kg SM), mažiausias – Agostino (2,90 g/kg SM) veislėje. Daugiausia metionino yra Lego kvietrugių veislėje (1,51 g/kg SM) mažiausia

- Grenado (0,67 g/kg SM). Kitose Lietuvoje auginamų kvietrugių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 0,75 iki 1,04 g/kg SM. Didžiausias

arginino kiekis rastas Lego kvietrugių veislėje (7,77 g/kg SM), mažiausias - Tulus (5,38 g/kg SM). Kitose tirtose kvietrugių veislėse arginino kiekis

kito nuo 5,64 iki 6,73 g/kg SM. Mažiausias treonino kiekis nustatytas Tulus (2,82 g/kg SM), o didžiausias šios aminorūgšties kiekis nustatytas

Lego ir Cultivo veislėse (atitinkamai 4,04 ir 3,43). Kitose tirtose kvietrugių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 2,90 iki 3,29 g/kg SM.

Didžiausias suminis aminorūgščių kiekis nustatytas Lego kvietrugių veislėje (122,31 g/kg SM), mažiausias 90,59 g/kg SM - Grenado. Likusiose

kvietrugių veislėse šis rodiklis kito nuo 92,62 iki 108,03 g/kg SM.

34

18 lentelė. Lietuvoje užaugintų kviečių cheminė sudėtis, proc.

Veislės

pavadinimas

Sausosios

medžiagos,

proc.

Žali

baltymai,

proc.

Žali

riebalai,

proc.

Žali

pelenai,

proc.

Ca,

proc. P,

proc.

NEM,

proc.

1. Zentos 94,05 12,97 1,24 1,02 0,065 0,310 76,71

2. Alma DS 92,92 11,39 1,08 0,91 0,073 0,247 77,42

3. Milda DS 92,43 11,33 1,07 0,86 0,069 0,280 77,22

4. Akteur 93,14 10,79 1,10 0,75 0,068 0,265 78,51

5. Agil 93,23 11,35 1,27 1,36 0,064 0,294 77,34

6. Lucius 91,79 11,89 1,03 1,45 0,070 0,332 75,37

7. Anthus 92,58 11,71 1,11 1,32 0,064 0,321 76,60

8. Türkis 92,15 12,56 1,06 1,40 0,068 0,338 75,18

9. Brilliant 92,55 11,34 1,03 1,24 0,066 0,313 77,05

10. Kovas DS 92,76 10,45 1,08 1,42 0,068 0,308 77,94

11. Mulan 92,67 10,90 1,13 1,42 0,070 0,298 77,18

Vid. 92,75 11,52 1,11 1,20 0,068 0,301 76,96

Sausųjų medžiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose kviečiuose (18 lentelė) kinta nuo 91,79

proc. iki 94,05 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti Zentos (94,05proc.) ir Agil (93,23 proc.) kviečių

veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Lucius (91,79 proc.) ir Türkis (92,15 proc.) kviečių veislėse.

Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis tirtose kviečių veislėse yra 92,75 proc.

Žalių baltymų kiekiai tirtuose kviečiuose svyruoja nuo 10,45 proc. iki 12,97 proc. Didesni žalių

baltymų kiekiai nustatyti Zentos (12,97 proc.) ir Türkis (12,56 proc.) kviečių veislėse. Tuo tarpu

Kovas DS (10,45 proc.), Akteur (10,79 proc.) ir Mulan (10,90 proc.) kviečių grūduose žalių baltymų

kiekiai gauti mažiausi. Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtose kviečių veislėse yra 11,52 proc.

Žalių riebalų vidutinis kiekis tirtose skirtingose kviečių veislėse yra 1,11 proc. Šis kiekis tirtose

kviečių veislėse svyruoja nuo 1,03 proc. iki 1,27 proc. Didžiausias žalių riebalų kiekis nustatytas Agil

(1,27 proc.) ir Zentos (1,24 proc.) kviečių veislėse, mažiausiai – Lucius, Brilliant (1,03 proc.), Türkis

(1,06 proc.) kviečių veislėse.

Pelenų kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 0,75 proc. iki 1,45 proc. Didžiausi pelenų kiekiai

nustatyti Lucius (1,45 proc.), Kovas DS, Mulan (1,42 proc.) ir Türkis (1,40 proc.) kviečių veislėse.

Akteur (0,75 proc.), Milda DS (0,86 proc.) ir Alma DS (0,91 proc.) kviečių veislėse pelenų kiekis

buvo mažiausias. Vidutinis pelenų kiekis tirtose kviečių veislėse yra 1,20 proc.

Vidutinis Ca kiekis tirtose kviečių veislėse (19 lentelė) yra 0,068 proc., šis rodiklis kito nuo

0,064 proc. iki 0,073 proc. P kiekis kviečiuose svyravo nuo 0,247 proc. iki 0,338 proc. (vidutiniškai

0,301 proc.).

35

19 lentelė. Fosforo kiekis skirtingų veislių kviečių grūduose

Veislės pavadinimas Suminis fosforo kiekis, proc. Fitino fosforas, proc.

1. Zentos 0,28 0,25

2. Alma DS 0,29 0,23

3. Milda DS 0,31 0,24

4. Akteur 0,28 0,24

5. Agil 0,28 0,22

6. Lucius 0,30 0,24

7. Anthus 0,27 0,25

8. Türkis 0,29 0,25

9. Brilliant 0,26 0,24

10. Kovas DS 0,27 0,22

11. Mulan 0,26 0,22

Vid. 0,28 0,24

Analizuojant 19 lentelėje pateiktus duomenis, matyti, kad suminiai fosforo kiekiai skirtingose

kviečių veislėse yra nuo 0,26 proc. iki 0,31 proc. Didžiausias suminis fosforo kiekis yra nustatytas

Milda DS kviečių veislėje (0,31 proc.), o mažiausias kiekis Brilliant kviečių veislėje (0,26 proc.).

Keletos kviečių veislių: Zentos, Akteur, Agil suminis fosforo kiekis buvo vienodas 0,28 proc. Kviečių

suminio fosforo kiekio vidurkis yra 0,28 proc.

Fitatinio fosforo kiekiai skirtingose kviečių veislėse kinta nuo 0,22 proc. iki 0,25 proc.

Didžiausias fitatinio fosforo kiekis yra 0,25 proc. Zentos, Anthus, Türkis kviečių veislėse, o

mažiausias kiekis nustatytas kviečių veislėse Agil, Kovas DS ir Mulan (0,22 proc.). Vienodas fitatinio

fosforo kiekis nustatytas Milda DS, Akteur, Lucius, Brilliant kviečių veislėse (0,24 proc.). Bendras

visų skirtingų kviečių veislių fitatinio fosforo vidurkis yra 0,24 proc.

20 lentelė. Antimitybinių medžiagų - β -gliukanų ir pentozanų koncentracija Lietuvoje

auginamų kviečių veislėse (SM 93 proc.)


1. Zentos 0,64 5,20

2. Alma DS 0,55 5,16

3. Milda DS 0,51 5,20

4. Akteur 0,49 5,36

5. Agil 0,37 5,15

6. Lucius 0,48 5,46

7. Anthus 0,42 5,25

8. Türkis 0,55 5,16

9. Brilliant 0,50 6,37

10. Kovas DS 0,64 5,83

11. Mulan 0,67 5,80

Vid. 0,53 5,45

Analizuojant antimitybinių medžiagų β-gliukanų ir pentozanų koncentraciją skirtingose kviečių

veislėse (20 lentelė) nustatyta, kad Lietuvoje auginamų kviečių veislėse β –gliukanų kiekis yra 0,37

36

proc. – 0,67 proc. Didžiausias β–gliukanų kiekis yra Mulan (0,67 proc.), Zentos ir Kovas DS (0,64

proc.), Alma DS ir Türkis (0,55 proc.) kviečių veislėse. Tuo tarpu mažiausi kiekiai nustatyti Agil (0,37

proc.), Anthus (0,42 proc.) ir Lucius (0,48 proc.) kviečių veislėse. Vidutinis β–gliukanų kiekis tirtose

kviečių veislėse – 0,53 proc.

Pentozanų kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 5,15 proc. iki 6,37 proc. Mažiausi pentozanų

kiekiai nustatyti Agil (5,15 proc.), Alma DS ir Türkis (5,16 proc.), Zentos ir Milda DS (5,20 proc.)

kviečių veislėse. Tuo tarpu didžiausias pentozanų kiekis gautas Brilliant kviečių veislėje (6,37 proc.).

Vidutinis pentozanų kiekis tirtose skirtingų kviečių veislėse yra 5,45 proc.

21 lentelė. Lietuvoje auginamų kviečių veislių fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg) SM

Veislės

pavadinimas

Vanilino

r.

p-kumaro

r. Ferulo r.

Sinapo

r.

p-

hidroksibenzenkarboksi

r.

1. Zentos 3,45 6,91 464,62 44,47 1,23

2. Alma DS 3,49 9,54 444,07 50,19 1,42

3. Milda DS 4,41 9,09 518,44 36,56 1,73

4. Akteur 4,17 11,23 457,03 58,00 1,97

5. Agil 4,05 6,00 440,89 53,67 2,25

6. Lucius 4,06 9,25 464,14 35,34 2,27

7. Anthus 3,93 11,36 511,20 4,20 2,45

8. Türkis 4,34 6,01 454,83 4,16 2,48

9. Brilliant 3,96 9,54 546,64 4,10 1,85

10. Kovas DS 3,70 18,28 659,03 74,95 2,47

11. Mulan 3,52 8,80 496,45 58,58 1,84

Vid. 3,92 9,64 496,12 38,56 2,00

Vanilino rūgšties kiekiai Lietuvoje išaugintuose kviečiuose (21 lentelė) kinta nuo 3,49 mg/kg

iki 4,41 mg/kg. Didžiausi vanilino rūgšties kiekiai nustatyti Milda DS (4,41 mg/kg), Türkis (4,34

mg/kg) ir Akteur (4,17 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Zentos (3,45 mg/kg), Alma

DS (3,49 mg/kg) ir Mulan (3,52 mg/kg) kviečių veislėse. Vidutinis vanilino rūgšties kiekis tirtose

kviečių veislėse – 3,92 mg/kg.

p-kumaro rūgšties kiekiai tirtuose kviečiuose svyruoja nuo 6,00 mg/kg iki 18,28 mg/kg.

Didžiausi šios rūgšties kiekiai nustatyti Kovas DS (18,28 mg/kg), Anthus (11,36 mg/kg), Akteur

(11,23 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo tarpu Agil (6,00 mg/kg), Türkis (6,01 mg/kg), Zentos (6,91

mg/kg) kviečių grūduose šios fenolinės rūgšties yra mažiausiai. Vidutinis p-kumaro kiekis tirtuose

kviečiuose yra 9,64 mg/kg.

Ferulo rūgštis kviečių grūduose yra dominuojanti tarp fenolinių rūgščių. Jos kiekis tirtose

kviečių veislėse svyruoja nuo 440,89 mg/kg iki 659,03 mg/kg. Didžiausias ferulo rūgšties kiekis

37

nustatytas Kovas DS (659,03 mg/kg), Brilliant (546,64 mg/kg) ir Milda DS (518,44 mg/kg) kviečių

veislėse, mažiausiai – Agil (440,89 mg/kg), Alma DS (444,07 mg/kg) kviečių veislėse.

Sinapo rūgšties kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 4,10 mg/kg iki 74,95 mg/kg. Didžiausi šios

rūgšties kiekiai nustatyti Kovas DS (74,95 mg/kg), Mulan (58,58 mg/kg), Akteur (58,00 mg/kg)

kviečių veislėse. Brilliant (4,10 mg/kg), Türkis (4,16 mg/kg), Anthus (4,20 mg/kg) kviečių veislėse

šios rūgšties yra mažiausiai. Vidutinis šios rūgšties kiekis tirtuose kviečių grūduose – 38,56 mg/kg.

p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties kiekis kinta nuo 1,23 mg/kg iki 2,48 mg/kg. Daugiausia p-

hidroksibenzenkarboksi rūgšties nustatyta Türkis (2,48 mg/kg), Kovas DS (2,47 mg/kg), Anthus (2,45

mg/kg) kviečių veislėse, mažiausiai – Zentos (1,23 mg/kg), Alma DS (1,42 mg/kg) kviečių veislėse.

Vidutinis p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties kiekis tirtose skirtingų kviečių veislėse yra 2,00 mg/kg.

22 lentelė. Ląstelienos kiekiai kviečių grūduose (SM 93 proc.)

Veislės

pavadinimas

Žalia ląsteliena,

proc. ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.

1. Zentos 2,11 0,88 4,14 11,54

2. Alma DS 2,12 0,91 3,96 10,68

3. Milda DS 1,95 0,91 3,66 10,32

4. Akteur 1,99 0,83 3,47 10,33

5. Agil 1,91 0,80 3,62 11,18

6. Lucius 2,05 0,79 3,78 11,12

7. Anthus 1,84 0,84 3,09 10,37

8. Türkis 1,95 0,87 3,18 11,72

9. Brilliant 1,89 0,92 3,80 12,88

10. Kovas DS 1,87 0,90 3,75 11,50

11. Mulan 2,04 1,02 3,69 12,40

Vid. 1,97 0,88 3,65 11,28

Analizuojant duomenis apie žalios ląstelienos kiekį kviečiuose (22 lentelė), didžiausias jos

kiekis nustatytas Alma DS kviečių veislėje, t.y. 2,12 proc., mažiausias jos kiekis nustatytas Anthus

kviečių veislėje, t.y. 1,84 proc., likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo 1,89 iki 2,11 proc. Vidutiniškai

žalios ląstelienos kviečiuose buvo 1,97 proc.

Mažiausias ADL kiekis nustatytas Lucius veislėje (0,79 proc.), didžiausias – Mulan, t.y. 1,02

proc. Vidutiniškai ADL kviečiuose buvo 0,88 proc. Mažiausias ADF kiekis nustatytas Anthus kviečių

veislėje – 3,09 proc., didžiausias – Zentos kviečių veislėje, t.y. 4,14 proc., kitose veislėse ADF kiekis

kito nuo 3,18 iki 3,96 proc. Vidutiniškai ADF buvo 3,65 proc. Didžiausias NDF kiekis buvo Brilliant

kviečių veislės grūduose – 12,88 proc., mažiausias – Milda DS veislėje – 10,32 proc., kitų kviečių

veislių grūduose šis rodiklis kito nuo 10,33 iki 12,40 proc. Vidutiniškai NDF kviečiuose buvo 11,28

proc.

23 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis kviečių grūduose proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio

38


Miristino C14:0 0,13







Stearino C18:0 0,98

Oleino C18:1n-9 12,64




Arachino C20:0 0,11



Begeno C22:0 0,10

Eruko C22:1n-9 0,19




SRR suma 18,15

MNRR suma 14,65

PNRR suma 67,21

n-6 RR suma 63,28

n-3 RR suma 3,88



Ateroskrozinis indeksas IA 0,21





Ištirta 11 kviečių mėginių riebalų rūgščių sudėtis (23 lentelė). Kviečiuose linolo ir linoleno

rūgštys sudaro net 67,04 proc. Iš viso polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) yra gana daug –

67,21proc., todėl ir jų kiekybinis santykis su sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekiu yra didelis – 3,72.

Kviečių RR n-6 ir n-3 santykis yra 16,45.

24 lentelė. Tricino kiekiai kviečių grūduose (μg/g SM)

Veislės pavadinimas Tricinas, μg/g SM

1. Zentos 0,13

2. Alma DS 0,17

3. Milda DS 0,23

4. Akteur 0,16

5. Agil 0,11

39

6. Lucius 0,14

7. Anthus 0,36

8. Türkis 0,36

9. Brilliant 0,33

10. Kovas DS 0,48

11. Mulan 0,36

Vid. 0,26

Tricino kiekis tirtuose kviečiuose (24 lentelė) kinta nuo 0,11 μg/g. iki 0,48μg/g. Mažiausi tricino

kiekiai nustatyti Agil (0,11 μg/g), Zentos (0,13 μg/g), Lucius (0,14 μg/g) kviečių veislėse. Tuo tarpu

didžiausi tricino kiekiai gauti Kovas DS (0,48 μg/g), Mulan, Türkis ir Anthus (0,36 μg/g) kviečių

veislėse. Vidutinis tricino kiekis tirtose skirtingų kviečių veislėse yra 0,26 μg/g.

25 lentelė. Lietuvoje auginamų kviečių veislių mikroelementai (mg/kg) SM


1. Zentos 0,98 14,31 13,76 34,18

2. Alma DS 0,71 17,33 15,77 34,91

3. Milda DS 1,86 17,80 16,35 37,88

4. Akteur 1,34 18,10 14,87 33,96

5. Agil 1,30 19,62 13,43 29,24

6. Lucius 0,42 17,78 15,39 33,72

7. Anthus 0,43 12,63 16,03 30,99

8. Türkis 0,10 13,09 16,52 28,12

9. Brilliant 0,57 19,84 17,47 35,43

10. Kovas DS 1,29 15,70 14,74 29,23

11. Mulan 0,49 18,03 17,88 34,30

Vid. 0,86 16,75 15,66 32,91

Mikroelemento vario kiekiai Lietuvoje išaugintuose kviečiuose (25 lentelė) kinta nuo 0,10

mg/kg iki 1,86 mg/kg. Didžiausi vario kiekiai nustatyti Milda DS (1,86 mg/kg), Akteur (1,34 mg/kg)

ir Kovas DS (1,29 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Türkis (0,10 mg/kg), Lucius (0,42

mg/kg) ir Anthus (0,43 mg/kg) kviečių veislėse. Vidutinis vario kiekis tirtuose kviečiuose yra 0,86

mg/kg.

Mangano kiekiai tirtose kviečių veislėse svyruoja nuo 12,63 mg/kg iki 19,84 mg/kg. Didžiausi

šio mikroelemento kiekiai nustatyti Brilliant (19,84 mg/kg), Agil (19,62 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo

tarpu Anthus (12,63 mg/kg), Türkis (13,09 mg/kg) ir Zentos (14,31 mg/kg) kviečių grūduose šio

mikroelemento yra mažiausiai. Vidutinis mangano kiekis tirtose kviečių veislėse yra 16,75 mg/kg.

Mikroelemento cinko kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 13,43 mg/kg iki 17,88 mg/kg. Didesni

šio mikroelemento kiekiai nustatyti Mulan (17,88 mg/kg), Brilliant (17,47 mg/kg) kviečių veislėse.

Agil (13,43 mg/kg), Zentos (13,76 mg/kg) ir Kovas DS (14,74 mg/kg) kviečių veislėse cinko yra

mažiausiai. Vidutinis cinko kiekis tirtose kviečių veislėse yra 15,66 mg/kg.

40

Geležis kviečių grūduose yra dominuojantis mikroelementas. Jos kiekis tirtose kviečių veislėse

svyruoja nuo 28,12 mg/kg iki 37,88 mg/kg. Didžiausias geležies kiekis nustatytas Milda DS (37,88

mg/kg), Brilliant (35,43 mg/kg) kviečių veislėse, mažiausiai – Türkis (28,12 mg/kg), Kovas DS

(29,23 mg/kg) ir Agil (29,24 mg/kg) kviečių veislėse. Vidutinis šio mikroelemento kiekis tirtose

skirtingų kviečių veislių yra 32,91 mg/kg.

41

26 lentelė. Aminorūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose kviečių veislėse

Amino

rūgštys

Kviečių veislės

Zentos Alma DS Milda DS Akteur Agil Lucius Anthus Türkis Brilliant Kovas DS Mulan

Asparto r. 5,36 5,20 4,97 4,57 5,01 5,07 4,95 5,36 4,82 4,35 4,53

Treoninas 2,70 2,68 2,65 2,53 2,54 2,60 2,47 2,75 2,39 2,17 2,28

Serinas 5,17 5,07 5,11 5,10 4,92 4,80 4,45 5,04 4,43 3,93 4,34

Glutamo r. 36,72 36,02 36,24 34,02 35,05 33,59 30,03 35,35 31,25 25,23 29,41

Prolinas 11,24 10,76 10,90 9,94 10,51 10,37 9,34 9,83 9,23 6,74 8,16

Glicinas 5,55 5,32 5,37 5,08 4,93 4,61 4,50 4,87 4,64 4,13 4,35

Alaninas 4,12 3,92 3,88 3,71 3,89 3,88 3,87 4,24 3,82 3,46 3,66

Valinas 5,32 4,96 4,88 4,60 4,86 4,77 4,60 5,07 4,41 4,00 4,26

Metioninas 1,06 1,00 0,84 0,89 1,07 1,00 0,77 1,10 0,88 0,71 0,91

Izoleucinas 5,10 5,08 5,00 4,95 4,99 3,91 3,65 4,13 3,70 3,10 3,45

Leucinas 7,46 7,16 7,13 7,08 6,98 6,86 6,49 7,40 6,50 5,62 6,37

Tirozinas 3,01 2,93 2,89 2,89 2,82 2,89 2,82 3,10 2,90 2,38 2,88

Fenilalaninas 4,99 4,69 4,74 4,89 4,61 4,65 4,21 4,92 4,33 3,54 4,21

Histidinas 4,63 4,08 4,14 3,95 4,18 3,85 3,74 4,08 3,45 3,18 3,47

Lizinas 2,60 2,53 2,44 2,55 2,51 2,84 2,81 2,96 2,77 2,54 2,67

Argininas 6,26 5,67 5,84 5,53 5,64 5,65 5,40 6,11 5,42 4,81 5,28

Suminis amino

r. kiekis 111,28 107,07 107,03 102,31 104,53 101,33 94,11 106,33 94,94 79,90 90,24

Analizuojant Lietuvoje auginamų kviečių veislių aminorūgščių sudėtį (26 lentelė) nustatyta, kad didžiausias lizino kiekis yra veislėje Türkis

(2,96 g/kg SM), mažiausias – Milda DS (2,44 g/kg SM) veislėje. Daugiausia metionino yra Türkis kviečių veislėje (1,10 g/kg SM) mažiausia -

Kovas DS (0,71 g/kg SM). Kitose Lietuvoje auginamų kviečių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 0,84 iki 1,07 g/kg SM. Didžiausias

arginino kiekis rastas Zentos kviečių veislėje (6,26 g/kg SM), mažiausias - Kovas DS (4,81 g/kg SM). Kitose tirtose kviečių veislėse arginino kiekis

kito nuo 5,28 iki 6,11 g/kg SM. Mažiausias treonino kiekis nustatytas Kovas DS (2,17 g/kg SM), o didžiausias šios aminorūgšties kiekis nustatytas

Türkis veislėje (2,75 g/kg SM). Kitose tirtose kviečių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 2,28 iki 2,70g/kg SM. Didžiausias suminis

42

aminorūgščių kiekis nustatytas Zentos kviečių veislėje (111,28 g/kg SM), mažiausias 79,90 g/kg SM

- Kovas DS. Likusiose kviečių veislėse šis rodiklis kito nuo 90,24 iki 107,07 g/kg .

43

Rapsų ir sėmenų išspaudų cheminiai tyrimai

Ištyrus rapsų ir sėmenų išspaudų cheminę sudėtį, nustatyta, kad rapsų išspaudose buvo sausų

medžiagų 1,7 proc., žalių baltymų 6,56 proc., žalios ląstelienos 1,99 proc., žalių pelenų 1,07 proc., kalcio

2,17 proc. ir fosforo 1,35 proc., daugiau negu sėmenų išspaudose. Tačiau linų sėmenų išspaudose buvo

daugiau apykaitos energijos 0,9 proc., žalių riebalų 3,6 proc. ir neazotinių ekstraktinių medžiagų 4,34 proc.

(28 lentelė).

27 lentelė. Rapsų ir sėmenų išspaudų cheminė sudėtis proc. ir energetinė vertė MJ/kg

Rodikliai Rapsų išspaudos Sėmenų išspaudos

Sausos medžiagos 95,4 93,7

Žali baltymai 36,16 29,60

Žali riebalai 7,30 10,90

Žalia ląsteliena 13,84 11,85

Žali pelenai 5,92 4,85

Kalcis 0,672 0,455

Fosforas 1,08 0,95

NEM 32,15 36,49

Apykaitos energija galvijams (MJ/kg) 12,09 12,20

Rapsų išspaudose nustatyta riebalų rūgščių procentinis santykis nuo bendro jo kiekio, daugiausiai

buvo oleino 54,68 proc., linolo 21,64 proc., linoleno 8,12 proc. ir palmitino 4,73 proc. Linų sėmenų

išspaudose linoleno 53,18 proc., oleino 19,47 proc., linolo 14,63 proc., palmitino 7,43 proc. (28 lentelė).

28 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio pašaruose

Rodikliai Linų sėmenų išspaudos Rapsų išspaudos

C14:0 0,05 0,08

C16:0 7,43 4,73

C16:1 n-7 cis 0,12 0,47

C18:0 3,08 1,68

C18:1 n-9 cis 19,47 54,68

C18:1 n-7 0,88 5,76

C18:2 n-6 cis 14,63 21,64

C18:3 n-3 53,18 8,12

C20:0 0,23 0,53

C20:1 n-9 0,14 1,02

C20:3 n-3 0,06 0

C22:0 0,12 0,28

C24:0 0,13 0,18

C24:1 n-9 0,03 0,13

C22:4 n-6 0,07 0,09

X 0,41 0,61

SRR 11,12 7,60

MNRR 20,71 62,49

44

PNRR 68,17 29,91

P/S 6,13 3,94

n-6 PNRR 14,90 21,79

n-3 PNRR 53,27 8,12

n-6/n-3 0,28 2,68

IP 122,5 39,9

SRR -Sočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis

MNRR- Mononesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis

PNRR- Polinesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis

IP- Peroksidavimosi indeksas

Analizuojant sočiąsias riebalų rūgštis, nustatyta, kad linų sėmenų išspaudose jų buvo daugiau 3,52

proc., polinesočiųjų riebalų rūgščių 38,26 proc. daugiau nei rapsų išspaudose. Mononesočiųjų riebalų

rūgščių kiekis buvo 71,78 proc. didesnis rapsų išspaudose nei linų sėmenų išspaudose. Omega 6 ir omega 3

riebalų rūgščių santykis buvo didesnis 2,4 proc. rapsų išspaudose, lyginant su linų sėmenų išspaudomis.

Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių produktyvumui

bei mėsos kokybei

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie vieną iš stipriausių antioksidantų – mikroelementą seleną,

kurio papildai yra gana populiarūs ir žmonių, ir gyvulių mityboje (Švedaitė ir kt., 2008).

Selenas yra rastas natūraliai dviejų formų, būtent neorganinis (selenitas, selenatas) ir organinis selenas

(seleno metioninas, seleno cisteinas) (Chung et al., 2007). Organinės formos selenas, seleno metioninas,

daugiau dominuoja augalinės kilmės produktuose (Deniz et al., 2005; Šimkus, 2005). Seleno metioninas

sudaro apie 50 proc. seleno grūdinių augalų grūduose (Skřivan et al., 2008).

Vitaminas E (tokoferolis) – žinomas kaip vienas iš svarbiausių natūralių antioksidantų tirpstančių

riebaluose. Per pastaruosius 20 metų buvo atlikta daugybė eksperimentų žmonių ir gyvūnų mityboje tiriant

vitamino poveikį (Lauridsen et al., 2012; Flachowsky et al., 2002). Kartu su selenu, vitaminas E yra svarbus

komponentas antioksidacinėje organizmo apsaugos sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočias riebalų

rūgštis nuo oksidacinio pažeidimo (Skřivan et al., 2008). Seleno ir vit. E transferacijos lygį iš pašarų į kiaulių

organizmą lemia daugelis faktorių, kaip vit. E homologų ir seleno šaltinių sinergetinis veikimas, vit. E

dozavimo pašaruose kiekiai, kiaulių genetinės savybės, pašarų ruošimo technologiniai parametrai, kiaulių

fiziologinė būklė ir kt. Duomenys apie skirtingo seleno šaltinių įtaką kiaulių mėsos kokybei yra

įvairuojantys.

Darbo tikslas: ištirti organinio ir neorganinio seleno bei vit. E įtaką penimų kiaulių produktyvumui

bei kiaulienos kokybei.

45

Darbo metodika

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004 0417 Lietuvos Respublikos

maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1

– 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).

Bandymo schema. Šėrimo bandymas atliktas su 62 dienų amžiaus 120 vnt. penimų kiaulių (Landrasų

x Jorkšyrų (motina) ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Jo metu penimas kiaules suskirstėme į 4 grupes

(kontrolinė ir 3 tiriamosios) po 2 pakartojimus (viso 8 gardai). Kiekvienoje grupėje buvo po 30 penimų

kiaulių.

Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB,

nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.

Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės

grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo 0,3 mg/kg pašaro seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas),

I-mos tiriamosios grupės kombinuotuose pašaruose buvo įterpta 0,5 mg/kg seleno iš natrio selenito

(neorganinis selenas), II-os tiriamosios grupės – 0,3mg/kg seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas) +

0,2 mg/kg selenometionino (organinis selenas), o III-oje tiriamojoje grupėje – selenometioninas (organinis

selenas) sudarė 0,5 mg/kg kombinuotųjų pašarų. Vitamino E kiekis visuose grupėse buvo vienodas – 75,000

mg/kg.

Kombinuotojo pašaro sudėtis pateikiama 29 lentelėje.

29 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis ir maistingumas

Komponentų

pavadinimas

Sudėtis, %

I auginimo periodas

(62 – 90 d. amžiaus) II auginimo periodas

(90 – 118 d. amžiaus) III auginimo periodas

(118 – 150 d. amžiaus)

Kviečiai 53,00 50,00 59,50

Miežiai 20,50 14,95 10,00

Avižos 2,91 10,00 10,00

Sojos rupiniai 17,94 16,20 11,90

Saulėgrąžų rupiniai 0,00 4,00 5,00

Augalinis aliejus 1,00 1,00 0,50

Monokalcio fosfatas 1,20 1,00 0,70

Kalkakmenis 1,50 1,40 1,20

Druska NaCl 0,30 0,30 0,30

Lizinas HCL 0,45 0,31 0,18

Metioninas 99% 0,12 0,06 0,00

46

Treoninas 0,17 0,01 0,00

Porzyme 9302 0,03 0,01 0,01

Phyzim P 5000 G 0,01 0,01 0,01

Mycofix plius 0,07 0,05 0,00

Biotronic Se Forte 0,30 0,20 0,20

Premiksas 1 G-KG 0,50 0,50 0,50

Iš viso 100 100 100

Apykaitos energija,

MJ/kg 12,85 12,56 12,55

*Žali baltymai, proc. 18,51 18,46 17,39

*Žali riebalai, proc. 3,00 3,24 2,78

Žalia ląsteliena, proc. 3,46 4,46 4,43

Lizinas, proc. 1,11 0,99 0,81

Metioninas/cistinas,

proc. 0,67 0,64 0,57

Metioninas, proc. 0,37 0,33 0,26

Treoninas, proc. 0,73 0,59 0,54

Triptofanas, proc. 0,22 0,23 0,21

*Kalcis, proc. 1,02 0,98 0,83

*Fosforas, proc. 1,86 1,85 1,79

Natris, proc. 0,15 0,15 0,15

*analizuotos vertės

Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 10 000 TV; vit. D3 – 1500 TV; vit. E – 75,000 mg/kg; vit. K3 – 3,00 mg/kg; vit. B1

– 1,50 mg/kg; vit. B2 – 5,00; vit. B6 – 2,50 mg/kg; vit. B12 – 25 µg/kg; nikotino rūgštis –20,00 mg/kg; pantoteno rūgštis – 10,00

mg/kg; folio rūgštis – 0,80 mg/kg; biotinas – 120,00 µg/kg; cholin chloridas – 150,00 mg/kg; geležis – 175,00 mg/kg; manganas

– 50,00 mg/kg; cinkas – 250,00 mg/kg; varis – 175,00 mg/kg; jodas – 2,00 mg/kg; kobaltas – 1,50 mg/kg.

Zootechniniai tyrimo parametrai:

● bandymo metu individualus penimų kiaulių kūno svoris buvo nustatytas 62, 90, 118 ir 150 amžiaus

dienas;

● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienai grupei per tarpsnį 62–90, 90–118, 118–150 ir 62–

150 amžiaus dienas;

● kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis, elgsena ir išsaugojimas.

Mėsos kokybės tyrimo metodikos:

Paskutinė 150 bandymo dieną aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių

nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3–4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną

47

nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir

7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens

storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos

fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui

– 10 sek.(Piglog 105 User guide, 1991). Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal

jame užprogramuotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant

raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.

Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 penimas kiaules (8 kiaulės x 4 grupės = viso

32 kiaulės) ir jos paskerstos. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausio nugaros raumens (Musulus Longissimus

dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio.

Iškarto po skerdimo, po 24, 48 ir 72 val. nustatytas ilgojo nugaros raumens pH su pH-metru „InoLab

730“.

α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis ilgiausiame nugaros raumenyje, nustatytas su skysčių chromatografu

(HPLC) VARIAN Pro Star.

Statistinis duomenų įvertinimas:

Šėrimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA).

Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius

skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

REZULTATAI

Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris

atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros

priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 30, 31 ir 32 lentelėse.

30 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių svorio dinamikai, kg

Periodai Grupės

kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

62 d. amžiaus 26,67 ± 0,57

100

26,25 ± 0,98

98

26,55 ± 0,47

100

26,90 ± 0,48

101

90 d. amžiaus 55,10 ± 0,93

100

56,48 ± 0,78

102

56,18 ± 1,00

102

55,47 ± 1,16

101

118 d. amžiaus 82,19 ± 1,11

100

83,68 ± 1,09

102

84,32 ± 1,59

103

83,52 ± 1,52

102

150 d. amžiaus 116,30 ± 1,29

100

116,35 ± 1,49

100

118,07 ± 1,69

102

117,83 ± 1,63

101

Bandymo pradžioje I tiriamosios grupės kiaulių svoris (30 lentelė) buvo 2 proc., o III tiriamosios

grupės 1 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Bandymo eigoje neorganinio seleno (I tiriamoji grupė)

48

įtakoje kiaulių svoris padidėjo 2 proc., lyginant su kontroline grupe, o neorganinio ir organinio seleno (II

tiriamoji grupė) įtakoje augant kiaulėms jų svoris didėjo ir 118 amžiaus dieną buvo 3 proc., o 150 amžiaus

dieną – 2 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Organinis selenas (III tiriamoji grupė) viso bandymo

metu kiaulių svorį padidino 1-2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

R. L. Payne ir L. L. Southern (2005) taip pat R. Upton ir kt. (2009) ištyrė, kad naudojant 2 tipų Se

šaltinius (organinį ir neorganinį), kūno svoris buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe.

31 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių pašarų sąnaudoms 1 kg

priesvorio gauti, kg

Periodai Grupės


62 – 90 d. amžiaus 2,08

100

2,03

98

2,06

99

2,00

96

90 – 118 d. amžiaus 2,75

100

2,64

96

2,58

94

2,56

93

118 – 150 d. amžiaus 3,13

100

3,13

100

3,13

100

3,14

100

62 – 150 d. amžiaus 2,65

100

2,60

98

2,59

98

2,57

97

Organinio ir neorganinio seleno bei vit. E įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (31 lentelė)

iki 118 amžiaus dienos mažėjo 1-7 proc., lyginant su kontroline grupe, o nuo 118 amžiaus dienos iki

bandymo pabaigos t. y. 150 amžiaus dienos pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo tokios pat kaip ir

kontrolinės grupės. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo 2-3 proc., mažesnės nei kontrolinės

grupės.

32 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių vidutiniam priesvoriui per parą,

kg

Periodai Grupės


62 – 90 d. amžiaus 1,015

100

1,080

106

1,058

104

1,020

100

90 – 118 d. amžiaus 0,968

100

0,971

100

1,005

104

1,002

104

118 – 150 d. amžiaus 1,034

100

0,990

96

1,023

99

1,040

101

62 – 150 d. amžiaus 1,006

100

1,014

100

1,029

102

1,021

101

Iš 32 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kiaules šeriant pašarais papildytais organinio ir

neorganinio seleno bei vit. E priedais pirmą auginimo periodą t. y. 62-90 amžiaus dienas kiaulių priesvoris

buvo toks kaip kontrolinės grupės (III tiriamoji grupė) ir 4-6 proc. (II ir I tiriamosios grupės) didesnis, nei

kontrolinės grupės. Antrą kiaulių auginimo periodą (90-118 d. amžiaus) I tiriamosios grupės kiaulių

49

priesvoris buvo kaip ir kontrolinė grupės, o II ir III tiriamųjų grupių 4 proc. geresnis, lyginant su kontroline

grupe (p>0,05). Paskutinį kiaulių auginimo periodą neorganinio seleno (I tiriamoji grupė) ir organinio +

neorganinio seleno įtakoje kiaulių paros priesvoriai sumažėjo, atitinkamai 4 ir 1 proc., lyginant su kontroline

grupe. Tačiau tiriamųjų grupių paros priesvoriai per visą bandymo laikotarpį buvo 1-2 proc. didesni, nei

kontrolinės grupės. Duomenys statistiškai nepatikimi.

33 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių mėsingumui įvertinant aparatu

Piglog 105 (neskiriant kiaulių pagal lytį)

Grupė Amžius,

d. Svoris, kg

Lašinių storis, mm Raumens

storis, mm

Raumeningumas,

% 1 taškas 2 taškas

kontrolinė 150 110,4±1,38

100

14,7±0,94

100

14,6±0,95

100

53,9±2,85

100

56,79±0,91

100

I

tiriamoji 150

104,1±2,46

94

13,7±1,12

93

13,3±0,96

91

59,3±0,94

110

58,56±1,01

103

II tiriamoji 150 109,1±1,57

99

14,5±0,76

99

14,5±0,84

99

57,4±1,79

106

57,34±0,92

101

III

tiriamoji 150

109,1±1,90

99

15,7±0,98

107

15,7±0,90

108

54,5±1,72

101

55,8±0,99

98

Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą (33

lentelė), galime teigti, kad I tiriamosios grupės penimų kiaulių lašinių storis neorganinio seleno ir vit. E

įtakoje buvo 7-9 proc. plonesni, o raumuo 10 proc. storesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Raumeningumo

procentas buvo 3 proc. geresnis, nei kontrolinės grupės, tačiau statistikai patikimo skirtumo nenustatyta.

Organinio ir neorganinio seleno bei vit. E (II tiriamoji grupė) įtakoje lašiniai buvo tik 1 proc. plonesni,

raumuo – 6 proc. storesnis, o raumeningumas 1 proc., didesnis, lyginant su kontroline grupe. Lašinių storis

organinio seleno ir vit. E. (III tiriamoji grupė) įtakoje buvo 7-8 proc. didesnis, raumens storis – 1 proc.,

lyginant su kontroline grupe. Raumeningumo proc. 2 proc. buvo mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių.

Duomenys statistiškai nepatikimi.

34 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka mėsos pH

Laikas, valandomis kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

0 5,44 ± 0,03 5,47 ± 0,04 5,47 ± 0,02 5,50 ± 0,03

24 5,58 ± 0,06 5,54 ± 0,04 5,50 ± 0,03 5,57 ± 0,05

48 5,46 ± 0,02 5,50 ± 0,03 5,47 ± 0,02 5,53 ± 0,03

72 5,53 ± 0,04 5,60 ± 0,05 5,62 ± 0,06 5,59 ± 0,03

Iš 34 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad iš karto po skerdimo, tiriamosiose grupėse pH aukštesnis

0,03 ir 0,06 vieneto vertės. Praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH, matome, kad tiriamosiose

50

grupėse pH vertės buvo žemesnės, nei kontrolinės grupės, atitinkamai 0,04, 0,08 ir 0,01. Atlikus mėsos pH

po 48 ir 72 val. tiriamosiose grupėse pH vertės pakilo ir visose tiriamosiose grupėse buvo aukštesnės nei

kontrolinės grupės, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

Mėsos pH parodo jos tinkamumą ilgesniam saugojimui ir yra susijęs su mėsos spalva bei kulinarinėmis

savybėmis. Normalios kiaulienos pH kinta tarp 5,5-5,9 (Jančienė, 2005).

35 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka α ir γ tokoferolių kiekio kaupimuisi kiaulienoje,

mg/kg

Grupė α-tokoferolis γ-tokoferolis

kontrolinė 4,290,89

100

1,370,09

100

I tiriamoji 4,190,41

98

1,400,11

102

II tiriamoji 4,880,83

114

1,430,04

104

III tiriamoji 4,340,44

101

1,380,07

101

Atlikus α ir γ tokoferolių tyrimą (35 lentelė) nustatyta, kad I tiriamosios grupės kiaulių mėsoje α-

tokoferolio kiekis sumažėjo 2 proc., o II tiriamosios grupės mėsoje jo susikaupimas buvo net 14 proc.,

didesnis nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje. III tiriamosios grupės kiaulių mėsoje nustatyto α-tokoferolio

kiekis kito nežymiai, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

γ-tokoferolio kiekiai tiriamųjų grupių kiaulių mėsoje buvo 1 - 4 proc. didesni nei kontrolinės grupės,

tačiau statistinio skirtumo tarp grupių nenustatyta.

36 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vitamino E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS

kiekiui) kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje (μmol/kg)

Periodas Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Po 24 val. 0,486±0,143 0,438±0,043 0,796±0,184* 0,472±0,096

Po 3 mėn. 0,450±0,116 0,418±0,165 0,808±0,160* 0,356±0,042

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, didžiausias

pokytis nustatytas II tiriamojojoje grupėje, t.y. 1,64 karto (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.

Likusiose grupėse šis rodiklis sumažėjo nuo 0,9 iki 0,97 karto (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Duomenys po 3 mėn. daugiausiai kito II tiriamojoje grupėje, t.y. 1,8 karto (p<0,05) daugiau, lyginant su

kontroline grupe. I ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis kito atitinkamai nuo 0,93 iki 0,79 karto (p>0,05).

37 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS

kiekiui) kiaulių kepenyse (μmol/kg)

Periodas Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

51

grupė grupė grupė grupė

Po 24 val. 1,316±0,083 1,816±0,287* 4,658±0,489* 3,466±0,913*

Po 3 mėn. 8,378±1,166 2,538±0,439 6,780±1,832 5,698±2,653


Atlikus organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka kiaulių kepenų lipidų oksidacijos

laipsniui, didžiausi pokyčiai nustatyti II tiriamojoje grupėje, t.y. 3,54 karto (p<0,05) daugiau, lyginant su

kontroline grupe. I ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis padidėjo nuo 1,38 iki 2,63 karto (p<0,05), lyginant

su kontroline grupe. Analizuojant vėlesniuoju periodu, t.y. po 3 mėn. Visose tiriamosiose grupėse šis

rodiklis sumažėjo nuo 0,3 iki 0,81 karto (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

38 lentelė. Mėsos cheminė sudėtis, proc.

Rodiklis Grupės


Sausosios

medžiagos 29,06 ± 0,73 28,86 ± 0,90 27,49 ± 3,32* 29,35 ± 0,28

Žali baltymai 23,73 ± 0,76 22,59 ± 0,56 21,15 ± 2,85 23,63 ± 0,29

Žali riebalai 4,39 ± 1,15 5,27 ± 1,37 5,23 ± 1,90 4,51 ± 0,52

Žali pelenai 0,86 ± 0,09 0,90 ± 0,09 1,06 ± 0,09 1,12 ± 0,02 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Atlikus mėsos cheminę analizę nustatyta, kad natrio selenito įtakoje sumažėjo žalių baltymų kiekis

atitinkamai 1,14 ir 2,58 proc., o žalių riebalų ir žalių pelenų kiekiai padidėjo atitinkamai 0,12 - 0,88 ir 0,04

– 0,26 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Didžiausia maistine verte pasižyminti skerdenos dalis yra raumenys. Ištyrus mėsos cheminę sudėtį,

galima spręsti apie jos maistinę vertę, numatyti įvairių mėsos gaminių kokybę bei savybių stabilumą

laikymo metu (Fischer, 2002).

39 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka seleno susikaupimui kiaulių ilgiausiame

nugaros raumenyje, kepenyse ir pašare μg/g SM (95%)

Rodiklis Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Selenas kiaulių ilgiausiame

nugaros raumenyje

0,678±0,129 0,655±0,120 1,142±0,091* 1,941±0,095*

Selenas kepenyse 2,376±0,686 2,490±0,518 2,758±0,388 2,623±0,213

Selenas pašare 0,601 0,742 1,026 0,865


Analizuojant duomenis apie organinio ir neorganinio Se bei vitamino E įtaka seleno susikaupimui

kiaulių ilgiausia nugaros raumenyje, didžiausi pokyčiai nustatyti III tiriamojoje grupėje, t.y. 2,86 karto

(p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo -0,023 – 0,464 proc.

(p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

52

Atlikus seleno kiekio susikaupimo kiaulių kepenyse ir pašare tyrimą, nustatyta, kad tiek kepenyse tiek

ir pašare, seleno susikaupimas buvo didesnis, nei kontrolinės grupės mėginiuose (p>0,05).

40 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių mėsoje riebalų rūgščių

kiekiui, proc.

Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

SRR 39,52±1,73 39,08±1,27 40,14±1,39 40,03±1,70

MNRR 48,09±1,80 49,04±0,86 48,20±1,26 49,60±1,27

PNRR 11,97±2,85 11,57±1,34 11,22±1,57 10,02±1,03

PNRR/SRR 0,31±0,08 0,30±0,04 0,28±0,05 0,25±0,03

n-3 suma 0,52±0,14 0,48±0,05 0,51±0,11 0,45±0,07

n-6 suma 11,45±2,72 11,09±1,29 10,71±1,48 9,57±0,96

n-6/n-3 22,23±0,79 23,22±1,26 21,21±2,17 21,50±1,45

Aterogeniškumo indeksas 0,50±0,04 0,49±0,03 0,52±0,03 0,52±0,04

Trombogeniškumo indeksas 1,24±0,10 1,22±0,07 1,27±0,08 1,27±0,09




Įterpus į kiaulių pašarus tiek organinio seleno tiek ir neorganinio seleno bei vit. E priedus,

mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis buvo ženkliai didesnis nei kitų rūgščių ir sudarė 48,09–49,60 proc.;

sočiosios riebalų rūgštys sudarė 39,08–40,14 proc. n-6/n-3 rūgščių santykis neorganinio seleno ir vit. E

įtakoje (I tiriamoji grupė) buvo 0,99 proc. didesnis nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje.

41 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių kepenų riebalų

rūgščių kiekiui, proc.

Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

SRR 41,47±0,71 37,60±0,77 42,54±1,44 39,14±0,85

MNRR 14,18±0,47 28,77±3,28 16,09±2,58 26,25±2,22

PNRR 42,67±1,01 32,52±2,64 39,77±3,69 33,43±1,72

PNRR/SRR 1,03±0,04 0,86±0,06 0,94±0,01 0,85±0,04

n-3 suma 2,89±0,16 2,03±0,21 2,80±0,30 3,10±1,33

n-6 suma 39,78±1,02 30,49±2,43 36,96±3,40 30,32±2,69

n-6/n-3 13,81±0,90 15,07±0,39 11,43±0,11 10,55±0,30

Aterogeniškumo indeksas 0,11±0,02 0,24±0,04 0,14±0,04 0,17±0,05

Trombogeniškumo indeksas 1,13±0,04 1,03±0,03 1,19±0,09 1,02±0,08

53




Analizuojant riebalų rūgščių susikaupimo kiaulių kepenyse duomenis, matome, kad dominavo

polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios sudarė 32,52–42,67 proc. Sočiosios riebalų rūgštys kiaulių kepenyse

sudarė 37,60–42,54 proc. I tiriamosios grupės kiaulių kepenyse n-6/n-3 santykis buvo 1,26 proc. didesnis,

lyginant su kontroline grupe. Analogiški duomenys gauti analizuojant aterogeniškumo indekso duomenis.

Juslinės savybės. Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir

tarpusavyje lyginti mėginiai. Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas,

nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą

apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės,

apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

Šviežių mėginių tyrimo rezultatai

42 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios

mėsos spalvos charakteristikos nepriklausė nuo pašaruose buvusio seleno kiekio ar jo tipo. Reikšmingas

skirtumas nustatytas tik tarp mėsos šviesumo L*, kuomet pašaruose buvo grynas organinis selenas ar jo

mišinys su neorganiniu selenu. Naudojant gryną organinį seleną 0,5 mg/kg mėsa buvo tamsesnė, nei tuo

atveju, kai pašaruose buvo 0,3 mg neorganinio Se+0,2 mg organinio. Išvirus mėsą, nustatyta, kad kai

pašaruose buvo 0,5 mg organinio Se mėsa buvo tamsesnė (p<0,05), raudonesnė (p<0,001) ir gelsvesnė

(p<0,05) nei naudojant dviejų tipų seleno priedą pašaruose.

Analizuojant neorganinio seleno kiekio pašaruose poveikį mėsos spalvos charakteristikoms matyti,

kad padidėjus neorganinio seleno kiekiui nuo 0,3 mg iki 0,5 mg/kg žalios mėsos charakteristikos nesiskyrė,

o virta mėsa buvo šviesesnė (p<0,01), mažiau rausva (p<0,05) ir gelsvesnė (p<0,05).

42 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos spalvos charakteristikų vidutinės vertės

Spalvos

charakteristika

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Žalia mėsa

L* 53,91 ab 54,95 ab 55,72 b 52,32 a

a* 5,67 a 5,03 a 5,75 a 5,83 a

b* 7,25 a 7,84 a 8,26 a 7,42 a

Virta mėsa

L* 74,45 ab 77,50 c 75,06 b 72,65 a

a* 3,83 b 3,46 a 3,50 a 4,28 c

b* 11,28 a 11,45 b 11,09 a 11,83 b a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

54

Mūsų tyrimo rezultatai atitinka kitų autorių paskelbtus rezultatus. Zhan su kolegomis (2007) nustatė,

kad nebuvo skirtumo tarp organinio ir neorganinio seleno priedo pašaruose įtakos šviesios kiaulienos

rausvumui, tačiau laikymo metu seleno metioninas labiau stabilizavo šios spalvos koordinatės pokyčius

lyginant su neorganiniu selenu. Seleno tipo (organinis/neorganinis) įtakos spalvos charakteristikoms taip

pat nenustatyta kitų autorių tyrimuose (Svoboda, 2009).

43 lentelė. Drėgmės surišimo savybės priklausomai nuo seleno kiekio ir tipo


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Virimo nuostoliai, proc. 31,60 32,98 33,74 33,19

Lašėjimo nuostoliai, proc. 3,69 4,63 3,55 2,81

Virimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno kiekio (12 lentelė) ir kito nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc.

Panašūs duomenys gauti tiriant kiaulės užpakalinių kumpių mėsą (Jukna ir kt. 2006), kuomet virimo

nuostoliai atšaldytos mėsos svyravo apie 31 proc., o po 5 mėnesių laikymo minus 18 °C sumažėjo iki

vidutiniškai 22 proc., nes laikymo metu sumažėjo mėsos vandeningumas.

Lašėjimo nuostoliai kito platesnėse ribose. Kitų autorių duomenimis (Li ir kt., 2011), papildžius

pašarus 0,3 mg Se/kg lašėjimo nuostoliai reikšmingai nepakito lyginant su kontroline grupe ir buvo ribose

3,42-3,09 proc.), bet padidėjus seleno kiekiui iki 3 mg/kg šie nuostoliai reikšmingai sumažėjo (lašėjimo

nuostolių vertė 2,52 proc.). Apskritai nėra vieningos nuomonės apie seleno kiekio pašaruose įtaką lašėjimo

nuostoliams, nors dažniau pastebima tendencija, kad didėjant seleno kiekiui lašėjimo nuostoliai mažėja.

44 lentelė. Instrumentinio mėsos tekstūros tyrimo duomenys


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Kietumas, N 178,13 c 110,54 a 157,74 b 169,12 b

Rišlumas, santykis 0,354 a 0,467 a 0,436 a 0,459 a

Tamprumas, mm 5,00 a 5,90 b 5,81 b 5,70 b

Stangrumas 316,59 a 304,04 a 405,73 a 443,79 a

Kietumas, WB vertė, N

Žalia mėsa 35,8 a 59,3 b 60,1 b 71,3 b

kepta mėsa 79,03 a 89,8 b 99,3 b 89,4 b

virta mėsa 85,6 a 94,3 b 125,1 c 115,2 b a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu parodė, kad mažiausias žalios mėsos kietumas (WB

vertė) buvo pirmosios grupės, t.y., kai pašaruose buvo 0,3 mg/kg neorganinio Se (44 lentelė). Didėjant

seleno kiekiui, WB vertė padidėjo. Tačiau nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp mėginių WB vertės, kai

pašaruose buvo 0,5 mg/Se, taigi seleno tipas neturėjo reikšmingos įtakos mėsos mėginių kietumui. S. J.

Moeller (2010) tyrimai parodė, kad keptos kiaulienos tekstūra, kurios WB (Warner Bratzler) vertė buvo apie

24,5 N buvo vartotojų buvo vertinama kaip priimtina, tačiau WB vertei padidėjus iki 39,2 N ji tapo

55

nepriimtina. Tačiau šių duomenų negalima lyginti su mūsų gautais rezultatais, kadangi skyrėsi mėginių

paruošimo ir tyrimo sąlygos.

Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar kiekio įtaka (1

paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.

0,002,004,006,008,00

10,0012,0014,00

kv-bendras

kv-kiaulienos

kv-rūgštus

kv-oksidacijos

kv-pašalinis

spalva

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se

0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se

0,5 mg org Se

1 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos kvapo ir spalvos savybėms.

Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (2 paveikslas), kad seleno kiekis turėjo įtakos

mėsos kietumui (p<0,01) ir rišlumui (p<0,05) bei reikalingam drėgmės kiekiui (p<0,05), tačiau neturėjo

įtakos tamprumui (p>0,05).

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

masės rišlumas

masės kietumasdrėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

likučiai

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

2 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos tekstūros savybėms

Į pašarus pridėjus organinio ir neorganinio seleno derinio, mėsos kietumas vertintas kaip didesnis

nei likusių mėginių. Tuo tarpu, organinio seleno priedas pašaruose sąlygojo mažesnį mėsos rišlumą, nei

56

naudojant tik neorganinį seleną. Nustatyta, kad mažiausias drėgmės kiekis buvo naudojant gryną organinį

seleną, tuo tarpu, naudojant pašaruose 0,5 mg neorganinio seleno, mėginio drėgmės kiekis buvo didesnis,

nei naudojant gryną organinį seleną ar jo derinį su neorganiniu selenu, nors visuose trijuose mėginiuose

bendras seleno kiekis buvo toks pats. Vertinant sukramtytos masės tekstūrą, reikšmingos seleno kiekio ir

tipo įtakos drėgnumui, pluoštiškumui, susikramtymui ar riebalingumui nenustatyta (p>0,05).

Vertinant kiaulių, šertų pašarais su organiniu ir neorganiniu selenu mėsos tekstūrą, literatūroje

pateikiami gana prieštaringi duomenys. M. Svoboda su kolegomis (2011) nustatė, kad nebuvo skirtumo tarp

kiaulių, šertų pašarais su organinio ar neorganinio seleno priedais, mėsos kietumo, sultingumo ir spalvos

charakteristikų.

0,00

5,00

10,00

15,00sk-bendras

sk-kiaulienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasis

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

3 paveikslas. Seleno priedo pašaruose įtaka kiaulienos skonio savybėms

Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (3 pav.). Visuose mėginiuose jautėsi

aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.

7,00

8,00

9,00

10,00

11,00

12,00

13,00

14,00

15,00

kvapas skonis tekstūra bendras

Pri

imti

nu

mas

, b

alai

s

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

4 paveikslas. Seleno priedo pašaruose kiaulienos priimtinumui

Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras

priimtinumas vertintas vienodai (4 paveikslas).

3 mėnesius laikytų šaldiklyje mėginių tyrimo rezultatai

57


mėsos spalvos charakteristikos mažiausios skaitinės vertės buvo kai pašaruose buvo 0,5 mg/kg neorganinio

seleno. Šio mėginio žalia mėsa buvo tamsiausia, mažiausiai išreikšto rausvumo ir gelsvumo.

Naudojant gryną organinį seleną 0,5 mg/kg šviežia mėsa buvo tamsesnė ir rausvesnė, tačiau mažiau

išreikšto gelsvumo, nei tuo atveju, kai pašaruose buvo 0,3 mg neorganinio Se+0,2 mg organinio Se.

Šviesiausia žalia mėsa buvo naudojant 0,3 mg/kg neorganinio seleno.

Išvirus mėsą, nustatyta, kad naudojant kartu abiejų tipų seleno priedą pašaruose mėsa buvo tamsiausia

(p<0,05) ir gelsviausia (p<0,01) nei naudojant kitokius seleno derinius pašaruose.

Kepta mėsa šviesiausia buvo naudojant 0,5 mg/kg neorganinio arba organinio seleno (p<0,01).


Spalvos

charakteristika Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė

Žalia mėsa

L* 54,86 c 50,68 a 51,80 b 50,73 a

a* 6,42 c 4,02 a 4,63 b 6,04 c

b* 7,32 b 6,00 a 8,26 c 7,16 b

Virta mėsa

L* 76,94 b 75,8 b 72,2 a 76,09 b

a* 2,15 a 2,78 b 1,96 a 3,00 b

b* 12,26 ab 11,83 a 13,37 c 12,64 b

Kepta mėsa

L* 75,07 a 76,34 b 74,81 a 76,3 b

a* 4,56 b 3,93 a 4,32 ab 4,85 b

b* 10,72 ab 10,95 ab 10,38 a 11,42 b a, b,c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Analizuojant neorganinio seleno kiekio pašaruose poveikį mėsos spalvos charakteristikoms matyti,

kad padidėjus neorganinio seleno kiekiui nuo 0,3 mg iki 0,5 mg/kg žalia mėsa buvo tamsesnė (p<0,001),

mažiau raudona (p<0,001) ir gelsva (p<0,01), tuo tarpu virtos mėsa buvo tik raudonesnė (p<0,05), tuo tarpu

šviesumas ir gelsvumas nepasikeitė, o kepta mėsa buvo šviesesnė (p<0,01), mažiau rausva (p<0,05).

Nenustatyta aiškios tendencijos, kokią įtaką neorganinio seleno kiekis turi 3 mėnesius laikytos mėsos

spalvos charakteristikoms.



grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Virimo nuostoliai, proc. 31,69 31,59 29,50 30,20

Virimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno kiekio (46 lentelė) ir kito nuo 29,5 proc. iki 31,7 proc.


58


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Virta mėsa:

Kietumas, N 129,01 a 124,60 a 112,17 a 108,87 a

Rišlumas, santykis 0,430 b 0,448 b 0,299 a 0,477 b

Tamprumas, mm 6,26 b 5,78 ab 5,09 a 5,33 a

Stangrumas 347,98 b 320,46 b 165,93 a 278,22 b


Žalia mėsa 62,20 a 62,34 a 77,36 a 54,80 a

kepta mėsa 72,52 b 66,68 b 63,38 b 40,00 a

virta mėsa 46,99 b 56,25 b 53,98 b 31,41 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje

(p<0,05)

Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu (TPA) parodė, kad virtos mėsos kietumas nepriklausė

nuo naudoto seleno kilmės ir kiekio, nes reikšmingo skirtumo tarp mėginių kietumo nerasta (p>0,05). Tačiau

kitoms savybėms nustatyta reikšminga seleno kiekio įtaka. Kai pašaruose buvo naudojamas organinio ir

neorganinio seleno derinys, virta mėsa buvo mažiau rišli (p<0,001) ir stangri nei naudojant gryną organinį

arba neorganinį seleną. Didinant neorganinio seleno kiekį nuo 0,3 mg iki 0,5 mg /kg nenustatyta jokių mėsos

tekstūros skirtumų. Nenustatyta skirtumo tarp virtos mėsos mėginių kai buvo naudojama po 0,5 mg/kg Se,

nepriklausomai nuo jo kilmės (p>0,05).

Kietumas, išreikštas WB verte, leidžia prognozuoti kietumą vertinant mėginius pjaunant ar kandant

pateiktas 16 lentelėje parodė kad jei žalios mėsos mėginių kietumas nepriklausė nuo pašarų priedų, tai

termiškai apdorojus mėsą išryškėjo aiškiai pastebima tendencija. Kai pašaruose naudota 0,5 mg/kg

organinio seleno, tiek kepta tiek virta mėsa buvo minkštesnė, nei naudojant neorganinį seleną.

Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar kiekio įtaka (5

paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.

02468

101214

kv-bendras

kv-kiaulienos

kv-rūgštus

kv-oksidacijos

kv-pašalinis

spalva

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

5 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos kvapo ir spalvos savybėms.

59

Juslinis keptos mėsos tekstūros juslinis vertinimas parodė (6 paveikslas), kad seleno kiekis neturėjo

įtakos (p>0,05) 3 mėnesius laikytos mėsos kietumui, rišlumui ar tamprumui, tačiau paveikė mėsos surišimo

savybes. Didžiausias išsiskiriančios drėgmės kiekis buvo naudojant pašaruose mažiausią kiekį seleno, (t.y.

0,3 mg neorganinio seleno). Padidėjus seleno kiekiui iki 0,5 mg, drėgmės kiekis buvo mažesnis (p<0,05).

Vertinant kramtomos masės drėgnumą, mažiausias jis buvo kai pašaruose naudota 0,5 mg/kg neorganinio

seleno.

02468

1012

tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

masės rišlumas

masės kietumasdrėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

l ikučiai0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

6 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos tekstūros savybėms

Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (7 pav.). Visuose mėginiuose jautėsi

aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.

0

5

10

15sk-bendras

sk-kiaulienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasis

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

7 paveikslas. Seleno priedo pašaruose įtaka kiaulienos skonio savybėms

60

7

8

9

10

11

12

13

14

15

kvapas skonis tekstūra bendras

Priim

tinu

mas

, bal

ais

0,3 mg neorg Se

0,5 mg neorg Se


0,5 mg org Se

8 paveikslas. Seleno priedo pašaruose kiaulienos priimtinumui

Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams (p>0,05), todėl ir

bendras priimtinumas vertintas vienodai (8 paveikslas). Kaip matyti iš gautų duomenų, seleno priedas

neturėjo neigiamos įtakos skonio, kvapo ir tekstūros savybėms, kurios lemia mėsos priimtinumą, net

išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje .

Rapsų ir sėmenų išspaudų bei organinio Se įtaka galvijų prieauglio produktyvumui

bei mėsos kokybei

Rapsų auginimas tiek Lietuvoje, Europos Sąjungoje bei kitose pasaulio šalyse ypatingai didėja. Tai

yra susiję su tuo, kad rapso aliejaus yra aukštos maistinės vertės ir plačiai naudojamas žmonių mityboje. Be

to, didėja rapsų aliejaus paklausa gaminant biodyzeliną. Rapsų rupinių maistinė vertė yra labai aukšta, nes

jose baltymai sudaro net iki 39 proc., taip pat yra geras būtinųjų aminorūgščių kiekis, pvz. lizinas sudaro 22

g/kg, metioninas+cistinas 19 g/kg, treoninas 18g/kg. Lyginant jų maistinę vertę su sojos rupiniais, nustatytas

tik minimalus aminorūgščių skirtumas. Be to, pastaruoju metu daug naudojama ir rapsų išspaudų. Rapsų

išspaudose yra didelis baltymų kiekis, apie 36 proc., taip pat daug būtinųjų aminorūgščių.

Tačiau rapso panaudojimą melžiamų karvių ir penimų bulių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino

rūgšties, taninų bei sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų

virškinamumą, bloginti pašaro skonines savybes. Šių antimitybinių medžiagų mažinimui yra naudojami

įvairūs rapsų selekcijos metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Nežiūrint minėtų antimitybinių

faktorių, rapsai pasižymi gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energine verte. Taip pat pastaruoju metu,

gaminat funkcionaliuosiu gamybos produktus, pradėta naudoti sėmenų išspaudos.

Sėmenų išspaudose yra apie 30 proc. baltymų bei didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių – 23,59

g/kg. Linolo rūgštis sėmenų išspaudose sudaro net 5,52 g/kg. Todėl minėtos pašarinės žaliavos

panaudojimas vis didėja gerinant gyvūninės žaliavos maistinę vertę. Tačiau, sėmenų išspaudose yra

61

cianogeninių gliukozidų, kurie gali sukelti organizmo apsinuodijimą. Nežiūrint to, kad sėmenų išspaudų

baltymai yra gerai virškinami, juose yra pakankamai mažas lizino kiekis.

Rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę lemia genetiniai, klimatiniai veiksniai bei jų apdorojimo

technologijos. Išsamių tyrimų apie rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę ir jų panaudojimą penimų

galvijų mityboje Lietuvoje buvo atlikta mažai.

Šio darbo tikslas – ištirti rapsų ir sėmenų išspaudų bei organinio seleno įtaką buliukų produktyvumui

bei jautienos kokybei.

Darbo metodika

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004 0417 Lietuvos Respublikos

maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1

– 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).

Bandymų schema, buliukų šėrimas ir laikymas. Bandymai su galvijų prieaugliu, naudojant gyvulių

kombinuotuosiuose pašaruose rapsų ir linų sėmenų išspaudas bei organinį seleną (Se)- Alkosel® R397

atliekamas 2011-2013 m Bandymui buvo parinkti sveiki gyvuliai. Buliukai į analogines grupes buvo

suskirstyti atsižvelgiant į kilmę, amžių ir svorį. Jie buvo laikomi vienodomis sąlygomis pririšti, girdomi iš

automatinių girdyklų. Bandymo laikotarpiu abiejų grupių buliukai gavo vienodą kiekį kukurūzų siloso,

žolinių pašarų ir kombinuotųjų pašarų, skyrėsi tik kombinuotųjų pašarų sudėtis. Bandymo metu stambieji

pašarai buliukams buvo sveriami visai grupei, o kombinuotasis pašaras – individualiai kiekvienam buliukui.

Buliukai buvo šeriami du kartus, rytinio šėrimo metu gavo iki soties kukurūzų siloso ir 1,5 kg kombinuotojo

pašaro. Vakarinio šėrimo metu iki soties žolinių pašarų ir 1,5 kg kombinuotojo pašaro.

Alkosel® R397 – tai neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino

mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+)

selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatyta kiekį

seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja seleną ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais

baltymais. Bendras Se kiekis 2000–2400 ppm.

Bandymų schema pateikta 48 lentelėje.

48 lentelė. Bandymo schema

Grupė

Buliukų svoris, kg

Buliukų šėrimo charakteristika Bandymo

pradžioje

Bandymo

pabaigoje

planuojama

Kontrolinė

grupė (n=10)

210,5

420-440

Kukurūzų siloso, žolinių pašarų iki soties,

kombinuotas pašaras su linų sėmenų

išspaudomis po 3,0 kg/d

62

Tiriamoji

grupė (n=10)

211,5

420-440

Kukurūzų siloso, žolinių pašarų iki soties,

kombinuotas pašaras su rapsų išspaudomis ir

selenu (Se) Alkosel® R397 po 3,0 kg/d.

Kombinuotųjų pašarų sudėtis ir maistinė vertė pateikta 49 lentelėje.

49 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis, maistingumas ir energetinė vertė

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

grupė

Tiriamoji

grupė

Miežių miltai, proc. 40,5 30,0

Kviečių miltai, proc. 10,0 10,0

Avižiniai miltai, proc. 10,0 10,0

Rapsų išspaudos, proc. - 17,0

Sėmenų išspaudos, proc. 20,0 -

Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 proc. 3,00 -

Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 +

selenu (Alkosel® R397) proc. - 3,00

1kg pašaro yra

Apykaitos energijos MJ/kg 10,82 10,92

Sausųjų medžiagų, kg/kg 0,879 0,882

Žali baltymai, g 150,6 150,1

Žali riebalai, g 29,6 33,5

Žalia ląsteliena, g 54,7 51,6

Kalcio, g, 7,30 7,70

Fosforo, g 5,40 5,60

Mineralinio vitamininio papildo Vita-Prem G-24 premikso sudėtis: vitaminas A T.V.18,000; vitaminas D T.V.3,600; vitaminas E mg 90,00;

manganas mg 150,00 cinkas mg 150,00; varis mg 36,00; jodas mg 4,20; selenas chelatinis mg 0,75 kobaltas/Co mg 1,50.

Kontrolinį kombinuotąjį pašarą sudarė miežių miltai- 40,5 proc., kviečių ir avižų miltai- 10 proc.,

sėmenų išspaudos -20 proc. ir mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 -3 proc., o tiriamasis pašaras

skyrėsi tuo, kad į jį buvo pridėta 9,5 proc. mažiau miežių miltų ir vietoje rapsų išspaudų pridėta 17 proc.

sėmenų išspaudų, taip pat buvo panaudotas mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 + Alkosel®

R397.

Pašarų mėsos ir kepenų cheminės sudėties tyrimų metodai.

Bandymo metu imami pašarų pavyzdžiai jų cheminės sudėties nustatymui. Mėsos kokybės

nustatymui iš kiekvienos grupės atrinkome po 6 buliukus analogus ir iš kairės skerdenų puseles buvo paimti

ilgiausiojo nugaros raumens bei kepenų pavyzdžiai. Pašarų, mėsos ir kepenų tyrimai atlikti LSMU GI

Chemijos laboratorijoje. Pašaruose, mėsoje ir kepenyse nustatėme: sausąsias medžiagas – kaitinant

63

mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio (AOAC-1990); žalius baltymus – Kjeldalio metodu

(AOAC, 1990); žalius riebalus – ekstrakcijos metodu, panaudojant dietilo eterį (AOAC, 1990); žalią

ląstelieną – „Fibercap“ metodu (AOAC,1990); pelenus – kaitinant mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC

temperatūroje (AOAC, 1990); kalcį – atominės absorbcijos metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio

nitratą (AOAC-1990); fosforą – fotometriniu metodu, panaudojant „molibdovanato“ reagentą (AOAC-

1990). Iš pašarų cheminės sudėties buvo apskaičiuota pašarų energetinė vertė galvijams (AE, MJ/kg) pagal

formulę:

AE=(17,46xVB+31,23xVR+13,65xVL+14,78xVNEM)/1000

Riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai pašaruose, mėsoje ir kepenyse nustatyti dujų

chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal

Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson

and Glass, 1969).

Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir

apskaičiuotas pagal formulę:

IP =(0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai)

Malondialdehido (MDA) kiekio ilgiausiojo nugaros raumenyje atliktas praėjus 24 valandoms po

skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.

Juslinių savybių tyrimai

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų

grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas

pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos

kabinose. Mėginių jusliniam tekstūros savybių vertinimui buvo pasirinkta metodika, naudota R. C. Baublits

su kolegomis (2006).

Iki tyrimo mėsa laikyta minus 80°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio ir

padėta 4 °C temperatūroje pastovioje temperatūroje, kad atšiltų. Jautiena juslinei analizei ruošta tokiu būdu:

pašalinti paviršiuje matomi riebalai, plėvės, skersai raumenų atpjautas 15 mm storio kepsnys, kuris įvyniotas

į maistinę aliuminio foliją. Mėginių, skirtų juslinei analizei, paruošimui taikyta R. T. Baublits su kolegomis

(2006) aprašyta modifikuota metodika. Kepta konvekcinėje krosnyje su garo padavimu (METOS CHEF40)

200 °C temperatūroje 20 min. Iškepus mėsą, kiekvienas kepsnys supjaustytas į 8 gabaliukus. Kiekvienam

vertintojui ruoštas mėginys tokiu būdu: 2 gabaliukai keptos karštos mėsos suvynioti į foliją, tada dėti į

plastikinį indelį, koduotą 3 skaičiais, indeliai uždengti ir įdėti į termostatą 55°C temperatūroje iki tyrimo

pradžios, kol bus pateikti vertintojui.

Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas

kiekvieną mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to

64

mėginiai vertinti toliau. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą

Fizz calculations.

Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu

tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High

Wycombe, UK). Tekstūros analizei buvo tiriami žalios, virtos ir keptos (mėginiai tyrimui buvo ruošti

analogiškai kaip juslinei analizei) mėsos mėginiai. Tiriant virtos ir keptos mėsos mėginius atlikta tekstūros

profilio analizė (TPA) pagal M. C. Bourne (1978), kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai

išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti

iki 50 proc. suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė

tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant Tekstūros profilio analizę, buvo

vertinama mėginių kietumas, rišlumas, stangrumas ir tamprumas. Žalios, virtos ir keptos mėsos mėginių

tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros analizatoriumi, mėginio

išmatavimai buvo 2,02,52,0 cm. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami taip:

išpjauti 3 cm storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo

maišelius, sandariai užrišti, dėti į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti

(virimo nuostolių įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20 ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių

spalvos charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.

Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas

išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti

parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę).

Matavimui naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai. Tirtos

užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.

Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant

virimo ir kepimo nuostolius (Kouba, 2003). Nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš

virimą/kepimą ir po jo, išreikšti procentais.

Juslinių duomenų statistinis įvertinimas.

Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė, taikytas Stjudento kriterijus nepriklausomoms imtims.

Jis leido nustatyti, ar produktų vienos ar kitos savybės intensyvumo vidurkiai statistiškai reikšmingai

skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“,

versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

Statistinis duomenų įvertinimas.

65

Tyrimų duomenys buvo apskaičiuoti programinių paketu ,,Statistica“ (7versija). Duomenų skirtumai

tarp grupių laikomi patikimais, kai p<0,05.

REZULTATAI

Bandymo metu buvo ištirta riebalų rūgščių sudėtis kukurūzų silose, žoliniuose pašaruose,

kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis ir selenu Alkosel® R397, bei kombinuotasis pašaras su sėmenų

išspaudomis. Riebalų rūgščių sudėtis pateikta 50 lentelėje.

50 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio pašaruose (%)

Rodikliai

Kukurūzų

silosas

Žoliniai

pašarai

Kombinuotasis pašaras

su rapsų išspaudomis ir

selenu (Se) Alkosel® R397

Kombinuotasis

pašaras su sėmenų

išspaudomis

C14:0 0,36 0,82 0,15 0,09

C16:0 13,09 13,72 11,03 9,03

C16:1 n-7-cis 0,22 0,78 0,42 0,20

C18:0 1,95 2,05 1,57 2,86

C18:1 n-9 cis 24,32 7,36 33,14 19,88

C18:1 n-7 0,79 1,41 3,15 0,98

C18:2 n-6-cis 49,56 21,18 40,27 26,36

C18:3 n-3 5,68 41,72 5,78 38,77

C20:0 0,52 0,47 0,32 0,34

C20:1 n-9 0,31 1,67 1,07 0,36

C20:3 n-3 0,55 2,48 0,19 0

C22:0 0,33 0,47 0,21 0,14

C24:0 0,40 0,42 0,11 0,12

C24:1 n-9 0,16 0,26 0,13 0

C22:4 n-6 1,06 2,27 1,33 0,23

X 0,70 2,90 1,14 0,64

SRR 16,96 18,41 13,52 12,64

MNRR 26,07 12,66 38,30 21,62

PNRR 56,97 68,93 48,17 65,74

P/S 3,36 3,74 3,56 5,20

trans-

izomerai 0 0,44 0 0,10

n-6 PNRR 50,62 24,73 42,21 26,85

n-3 PNRR 6,35 44,20 5,97 38,88

n-6/n-3 7,97 0,56 7,08 0,69

IP 67,6 122,2 59,6 106,5

SRR -Sočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis

MNRR- Mononesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis

PNRR- Polinesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis

IP- Peroksidavimosi indeksas

Daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių (SRR), nuo bendro riebalų rūgščių kiekio, turi žoliniai pašarai ir

kukurūzų silosas 18,41proc. ir 16,96 proc. Mononesočiosios riebalų rūgštys (MNRR) dominuoja rapsų

išspaudose net 62,49 proc. Atitinkamai ir kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis ir selenu (Se)

Alkosel® R397, jų yra 38,30 proc. Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) suminis kiekis linų sėmenų

66

išspaudose net 68,17 proc., o kombinuotajame pašare su linų sėmenų išspaudomis 65,74 proc. Tačiau ir

kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis bei selenu (Se) Alkosel® R397 polinesočiųjų riebalų rūgščių

(PNRR) yra 48,17 proc. Duomenys pateikti 39 lentelėje.

Iš lentelės matome, kad kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis ir selenu (Se) Alkosel® R397 n-

6/n-3 santykis yra 7,08 proc., kombinuotojo pašaro su linų sėmenų išspaudomis yra 0,69 proc.

Kiekvieną savaitę atlikome gyvuliams duodamų pašarų ir jų likučių kontrolinius svėrimus. Buliukų

fiziologinis stovis stebimas per visą bandymo laikotarpį.

Svoriui nustatyti buliukai buvo sveriami individualiai, bandymo pradžioje ir viduryje, bei bus pasverti

bandymo pabaigoje. Remiantis svėrimo duomenimis, buvo apskaičiuotas buliukų prieaugis per laikotarpį

kg ir g per parą, taip pat pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio.

Šeriant buliukus iki soties žoliniais pašarais ir kukurūzų silosu per 131 šėrimo dienas kontrolinės

grupės buliukai suėdė žolinių pašarų 25,78 kg, kukurūzų siloso 113,47 kg, o tiriamosios grupės buliukai

suėdė žolinių pašarų 24,37 kg, kukurūzų siloso 112,94 kg per parą.

Kontrolinės grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su linų sėmenų išspaudomis suėdė 5,8

proc. daugiau žolinių pašarų, ir 4,7 proc. daugiau kukurūzų siloso negu buliukai gavę kombinuotą pašarą su

rapsų išspaudomis. Kombinuotojo pašaro abiejų grupių buliukai suėdė vienodai po 3 kg per parą (51 lentelė).

Nuo bandymo pradžios kontrolinės grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su sėmenų

išspaudomis priaugo 172 kg, o tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su rapsų

išspaudomis ir Alkosel® R397 priedu priaugo 181 kg, tai yra 9 kg arba 2,6 proc. daugiau negu kontrolinės

grupės. Paros prieaugis buvo atitinkamai 1312,80 g , ir 1381,60 g, arba tiriamosios 5 proc. (p<0,001) daugiau

negu kontrolinė grupė. Buliukų augimo duomenys pateikti 51 lentelėje.

51 lentelė. Tarpinis buliukų augimas ir pašarų sąnaudos.

Rodikliai Grupė

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Buliukų svoris, kg:

bandymo pradžioje (254 d.) 210,5±14,47

100

211,5±12,93

101

bandymui įpusėjus (385 d.) 382,5±13,41

100

392,5±13,63

103

prieaugis per parą g 1312,8±42,45

100

1381,6±13,22*

105

per 131 dieną buliukui sušerta, kg:

kukurūzų siloso 1486

100

1479

99

žolinių pašarų kg 337

100

319

95

kombinuotasis pašaras su rapsų išspaudomis, kg - 393

kombinuotasis pašaras su sėmenų išspaudomis, kg 393 -

67

Rodikliai Grupė

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

su pašarais gavo:

apykaitos energijos MJ/kg 11237,0

100

11148,0

99

žalių baltymų, kg 115,4

100

114,5

99

1 kg prieaugio sunaudota:

apykaitos energijos MJ/kg 65,3

100

61,6

94

žalių baltymų g 671,0

100

635,0

95

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,001

Per bandymo laikotarpį (178 d.) kukurūzų siloso kontrolinės grupės buliukai suėdė 36 kg, arba 2,5

proc., o žolinių pašarų 46 kg ir 5,0 proc. mažiau negu tiriamosios grupės buliukai. Vienam kilogramui

priaugti apykaitos energijos (MJ/kg) sunaudojo kontrolinė grupė 4,8 proc., o žalių baltymų 18,3 proc.

mažiau negu kontrolinės grupės buliukai. Per parą kontrolinės grupės buliukai priaugo 18,44kg, arba 1,34

proc. daugiau negu tiriamosios grupės buliukai, nors pašarų suėdė mažiau negu tiriamosios grupės buliukai

(51 lentelė).

Pasibaigus bandymui abiejų grupių buliukai buvo paskersti. Iš jų buvo atrinkta po 6vnt. buliukų

analogus. Kontrolinės grupės buliukų svoris prieš skerdimą buvo 475,2 kg, tiriamosios 469,8 kg, arba 1,14

proc. didesnis. Nors ir prieš skerdimą kontrolinės grupės buliukų svoris buvo didesnis, tačiau skerdenų

svoris abiejų grupių buvo vienodas. Tačiau skerdenų išeiga buvo kontrolinės grupės buliukų nežymiai

didesnė 1,45 kg arba 2,97 proc. Duomenys pateikti 52 lentelėje. Statistiškai nepatikimi.

52 lentelė. Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys

Rodiklis Grupės

Kontrolinė Tiriamoji

Buliuko svoris prieš skerdimą, kg 475,2±5,82 469,8±12,29

Skerdenos svoris, kg 223,18±3,57 223,18±6,06

Skerdenos išeiga, proc. 48,96±0,38 47,51±0,48

Raumeningumo klasė P P

Riebumo klasės vidurkis 2,83±0,13 2,50±0,17

Pagal SEUROP skerdenų klasifikaciją abiejų grupių buliukų skerdenos priskirtos P raumeningumo

klasei. Pagal skerdenų pasidengimą riebalais, skerdenos buvo 2-3 riebumo klasės, kontrolinės grupės penkių

buliukų skerdienos buvo priskirtos 3 riebumo ir viena skerdena 2 riebumo klasei, tiriamosios grupės

atitinkamai trys skerdenos 3 riebumo klasei ir trys skerdenos 2 riebumo klasei. Riebalų susikaupimas

skerdenose buvo pakankamas. Duomenys statistiškai nepatikimi.

68

53 lentelė. Skerdenų morfologinė sudėtis

Rodikliai Grupė


Kairiosios puselės skerdenos svoris 109,40±1,76 109,90±2,93

Raumenys ir riebalai:

kg 78,98±1,64 80,77±3,12

proc. 72,17±0,52 73,33±1,23

Kaulai:

kg 27,20±0,24 25,97±0,97

proc. 24,90±0,28 23,72±0,88

Kremzlės ir sausgyslės

kg 3,22±0,37 3,17±0,39

proc. 2,94±0,36 2,96±0,45

Skerdenų morfologinės sudėties duomenys pateikti 23 lentelėje. Skerdenų puselės svoriai tarp grupių

nesiskyrė, kontrolinės buvo 109,4 kg, tiriamosios atitinkamai 109,9 kg. Kontrolinės grupės buliukų

raumenys su riebalais sudarė 78,98 kg, o tiriamosios grupės buvo 1,79 kg, arba 2,27 proc. didesnė, kaulų

išeiga tiriamosios grupės buliukų buvo 1,23 kg arba 4,52 proc. mažesnė negu kontrolinės. Kremzlių ir

sausgyslių kiekis buvo nežymiai 0,05 kg arba 1,5 proc. mažesnis tiriamosios grupės. Duomenys statistiškai

nepatikimi.

54 lentelė. Seleno kiekis ir mėsos pH ilgiausiame nugaros raumenyje

Rodikliai Grupės


Seleno kiekis mg/g SM 0,585±0,194 0,669±0,127

Mėsos pH 5,86±0,13 5,91±0,14

Seleno kiekis buliukų mėsoje tiriamosios grupės buvo 14,35 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje.

Didesnį seleno kiekį tiriamosios grupės buliukų mėsoje įtakojo tai, kad šios grupės buliukai su

kombinuotaisiais pašarais gavo papildomai seleno papildo Alkosel® R397. Tačiau gauti skirtumai tarp grupių

statistiškai nėra patikimi.

Praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH mėsos tyrimą nustatėme, kad tiriamosios grupės pH

buvo 0,85 proc. didesnė , tačiau gauti duomenys statistiškai nepatikimi.

Atlikus tiriamųjų buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminės sudėties tyrimus nustatėme, kad 1,04

proc. sausos medžiagos, 0,31 proc. baltymų, 0,83 proc. riebalų buvo daugiau kontrolinės grupės buliukų

mėsoje, gavusiu kombinuotąjį pašarą su sėmenų išspaudomis. Tačiau pelenų kiekis buvo didesnis

69

tiriamosios grupės buliukų mėsoje, gavusiu kombinuotąjį pašarą su rapsų išspaudomis ir (Se) Alkosel® R397.

Gauti skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi. Tyrimų duomenys pateikti 55 lentelėje.

55 lentelė. Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminė sudėtis, proc.

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

Sausos medžiagos 25,24±0,30 24,20±0,44

Baltymai 21,72±0,41 21,41±0,23

Riebalai 2,41±0,28 1,58±0,28

Pelenai 0,96±0,07 1,02±0,04

Ištyrus kepenų cheminę sudėtį, nustatyta, kad buliukų kepenyse, gavusių kombinuotąjį pašarą su rapsų

išspaudomis ir Alkosel® R397 , buvo daugiau sausosios medžiagos- 1,48 proc., baltymų- 0,29 proc., ir pelenų

0,05 proc., negu gavusių kombinuotąjį pašarą su sėmenų išspaudomis. Riebalų kiekis visų grupių buliukų

kepenyse buvo vienodas. Gauti skirtumai tarp grupių statistiškai nepatikimi. Buliukų kepenų cheminės

sudėties duomenys pateikti 56 lentelėje.

56 lentelė. Buliukų kepenų cheminė sudėtis , proc.

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

Sausos medžiagos 29,13±0,60 30,61±0,44

Baltymai 18,92±0,48 19,21±0,47

Riebalai 2,05±0,10 2,05±0,17

Pelenai 1,14±0,05 1,19±0,03

Analizuojant gautus ilgiausiojo nugaros raumens sudėties ir jų procentinį santykį nuo suminio RR

kiekio buvo nustatyta, kad šeriant buliukus kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis ir (Se) Alkosel®

R397 bei linų sėmenų išspaudomis didesnis RR kiekis gautas grupėje su rapsų (Se) Alkosel® R397

išspaudomis: (C18:2n-6) rūgšties 1,22 proc., (p<0,05), (C22:4n-3) rūgšties 0,07 proc., (p<0,05). Tačiau

šeriant buliukus kombinuotaisiais pašarais su sėmenų išspaudomis didesnis RR kiekis gautas: (C18:3n-3)

- 0,28 proc. (p<0,05), (C20:0) rūgšties - 0,02 proc. (p<0,05). Tarp kitų ilgiausiame nugaros raumenyje RR

skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta, gauti skirtumai statistiškai nepatikimi. Didesnis SRR suminis

kiekis, nustatytas buliukų ilgiausio nugaros raumens mėsoje, kai jie buvo šerti kombinuotuoju pašaru su

sėmenų išspaudomis 1,04 proc. (p>0,05), negu šeriant kombinuotuoju pašaru su rapsų išspaudomis ir (Se)

Alkosel® R397. MNRR suminis kiekis nustatytas didesnis taip pat šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru

su sėmenų išspaudomis 1,04 proc., (p>0,05) negu šeriant rapsų ir (Se) Alkosel® R397 išspaudomis. PNRR

70

suminis kiekis didesnis nustatytas šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru su rapsų (Se) Alkosel® R397

išspaudomis 1,96 proc., negu šeriant sėmenų išspaudomis. Suminis n-6 RR kiekis ilgiausiame nugaros

raumenyje didesnis yra šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru su rapsų išspaudomis bei (Se) Alkosel®

R397 1,64 proc. (p<0,05), negu šeriant kombinuotuoju pašaru su sėmenų išspaudomis. Ilgiausiojo nugaros

raumens riebalų rūgščių sudėtis, proc., nuo suminio riebalų rūgščių kiekio duomenys pateikti 57 lentelėje.

57 lentelė. Ilgiausiojo nugaros raumens riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio RR kiekio.

Rodikliai Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6) P

Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:

C12:0 0,006±0,01 0,026±0,01 0,09

C14:0 1,61±0,17 1,87±0,25 0,23

C14:1n-5 0,28±0,03 0,30±0,03 0,60

C15:0 0,85±0,35 0,46±0,08 0,08

C15:1 0,07±0,03 0,02±0,02 0,08

C16:0 22,93±0,96 23,13±1,81 0,87

C16:1n-7trans 0,33±0,02 0,33±0,02 0,91

C16:1n-9 0,33±0,09 0,32±0,10 0,80

C16:1n-7 2,71±0,25 3,03±0,27 0,22

C17:0 0,82±0,08 0,81±0,04 0,66

C16:2 0,86±0,38 0,46±0,10 0,10

C17:1n-9 0,55±0,03 0,53±0,04 0,31

C18:0 15,54±1,15 16,03±0,58 0,39

C18:1n-9tans 1,17±0,15 1,42±0,19 0,09

C18:1n-9 40,22±0,85 40,80±1,37 0,53

C18:1n-7 1,79±0,16 1,78±0,12 0,96

C18:2n-6trans 0,34±0,06 0,36±0,09 0,64

C18:2n-6 4,23±0,73 3,01±0,48* 0,025

C18:3n-6 0,07±0,01 0,08±0,01 0,22

C18:3n-3 0,95±0,09 1,23±0,17* 0,037

C20:0 0,12±0,01 0,14±0,01* 0,017

C20:1n-9 0,19±0,03 0,15±0,03 0,27

C20:2n-6 0,01±0,01 0,02±0,01 0,46

C20:3n-6 0,15±0,05 0,08±0,01 0,06

C20:3n-3 0,05±0,02 0,05±0,01 0,98

C20:4n-6 0,83±0,34 0,44±0,10 0,07

C22:0 0,07±0,02 0,07±0,01 0,97

C20:5n-3 0,14±0,06 0,11±0,02 0,40

C22:4n-3 0,08±0,03 0,01±0,01* 0,013

C22:5n-3 0,29±0,12 0,19±0,03 0,22

SRR suminis kiekis 41,95±1,63 42,54±2,05 0,73

MNRR suminis kiekis 47,65±0,76 48,69±1,44 0,29

PNRR suminis kiekis 8,00±1,74 6,04±0,90 0,09

Kitos rūgštys 2,40±0,18 2,73±0,29 0,051

trans-izomerai 1,83±0,21 2,11±0,23 0,07

PNRR/SRR 5,63±1,40 7,29±1,35 0,19

n-3 1,51±0,30 1,59±0,23 0,70

n-6 5,63±1,10 3,99±0,61* 0,036

71





IA– ateroskrozinis indeksas

IT– trombozinis indeksas

Analizuojant ilgiausio nugaros raumens RR n-6/n-3 santykį nuo bendro RR kiekio gauti rezultatai

rodo, kad į kombinuotuosius pašarus pridėjus sėmenų išspaudų su Alkosel® R397 papildu, n-6/n-3 santykis

sumažėja lyginant su kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis. Duomenys statistiškai patikimi.

Panašius į mūsų tyrimuose gautus rezultatus pateikia ir kiti autoriai (Wood et al., 2008; Herdmann et al.,

2010).

Galvijų kepenų riebalų rūgščių sudėties ir RR santykio nuo bendro RR kiekio tyrimų duomenys

pateikti 58 lentelėje.

58 lentelė. Galvijų kepenų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio RR kiekio

n-6/n-3 3,74±0,26 2,54±0,28* 0,017

IA 0,54±0,04 0,57±0,07 0,58

IT 1,28±0,11 1,31±0,13 0,80


(n=6)

Tiriamoji

(n=6) P

Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:

C14:0 0,37±0,04 0,38±0,05 0,54

C14:1n-5 0,17±0,05 0,21±0,05 0,40

C15:0 0,37±0,04 0,43±0,06 0,24

C15:1 0,02±0,04 0,04±0,05 0,67

C16:0 11,21±0,69 11,38±1,83 0,85

C16:1n-7trans 0,26±0,02 0,29±1,83 0,23

C16:1n-9 0,25±0,02 0,26±1,83 0,59

C16:1n-7 1,14±0,07 1,24±1,83 0,52

C17:0 1,12±0,03 1,12±0,09 0,95

C16:2 0,30±0,02 0,32±0,03 0,36

C17:1n-9 0,32±0,02 0,29±0,02 0,15

C18:0 29,73±0,81 30,87±0,02 0,10

C18:1n-9trans 0,60±0,12 0,63±0,04 0,77

C18:1n-9 13,28±0,84 12,87±1,45 0,64

C18:1n-7 1,31±0,05 1,28±0,05 0,33

C18:2n-6trans 0,12±0,06 0,14±0,02 0,64

C18:2n-6 11,55±1,04 10,04±0,76 0,13

C18:3n-6 0,15±0,02 0,16±0,02 0,75

C18:3n-3 2,61±0,25 3,23±0,30* 0,049

C20:1n-9 0,14±0,03 0,14±0,008 0,85

C20:2n-6 0,25±0,04 0,32±0,05 0,053

C20:3n-6 2,21±0,20 1,94±0,18 0,06

C20:3n-3 0,11±0,05 0,20±0,03* 0,0401

C20:4n-6 9,07±0,57 7,55±0,55* 0,0012

72

*

duomenys statistiškai patikimi, p<0,05




IA– ateroskrozinis indeksas

IT– trombozinis indeksas

Ištyrus buliukų kepenų riebalų rūgščių sudėtį, proc., nuo suminio riebalų rūgščių kiekio tyrimais

nustatėme, kad šeriant mėsai auginamus buliukus kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis ir (Se)

Alkosel® R397, gautas didesnis RR kiekis: (C20:4n-6) - 1,52 proc., (p<0,05), ir (C22:4n-3) rūgšties 0,18

proc., (p<0,05). Tačiau šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru su sėmenų išspaudomis nustatytas didesnis

RR kiekis: (C18:3n-3) - 0,62 proc., (p<0,05), (C20:3n-3) - 0,09 proc., (p<0,05), (C22:2n-6) - 0,4 proc., ir

(C22:5n-3) - 0,91 proc., (p<0,05). Suminis RR n-3 kiekis buvo didesnis kontrolinės grupės 1,84 proc.,

(p<0,05), negu tiriamosios, tačiau n-6 suminis RR kiekis buvo 3,21 proc., didesnis kontrolinės grupės.

Taigi n-6/n-3 santykis buliukų kepenyse yra geresnis kontrolinės grupės, kurie su kombinuotuoju pašaru

gavo sėmenų išspaudas ir Alkosel® R397priedą.

Duomenys apie lipidų oksidacijos laipsnį, po 24 val. ir 3 mėn. po skerdimo pateikti 59 lentelėje.

59 lentelė. Lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS) buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje (μmol/kg)

Grupė Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

24 val. po skerdimo 0,45±0,07 0,35±0,06

3 mėn. po skerdimo 0,46±0,03 0,43±0,07

Tiriant lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje, didesnis pokytis

nustatytas kontrolinės (šerti kombinuotuoju pašarų su sėmenų išspaudomis ir Alkosel® R397 priedų) grupės

buliukų mėsoje, t.y. 0,1 karto daugiau, lyginant su tiriamąja grupe (šerti kombinuotuoju pašaru su rapsų

C22:0 0,40±0,04 0,35±0,01 0,13

C20:5n-3 1,36±0,12 1,59±0,19 0,08

C22:2n-6 0,93±0,08 1,33±0,13* 0,0013

C22:4n-3 1,19±0,14 1,01±0,06* 0,036

C22:5n-3 4,85±0,31 5,76±0,46* 0,0057

C22:6n-3 1,60±0,22 1,76±0,23 0,32

SRR suminis kiekis 43,19±0,66 44,590,65* 0,023

MNRR suminis kiekis 17,49±0,98 17,26±1,70 0,82

PNRR suminis kiekis 36,30±1,42 35,34±2,30 0,52

Kitos rūgštys 3,02±0,28 2,81±0,15 0,37

trans-izomerai 0,99±0,15 1,06±0,03 0,42

PNRR/SRR 1,19±0,06 1,27±0,10 0,26

n-3 11,71±0,47 13,55±0,90* 0,0042

n-6 23,35±1,21 20,14±1,29* 0,023

n-6/n-3 2,00±0,11 1,49±0,02* 0,0017

IA 0,24±0,01 0,25±0,03 0,52

IT 0,74±0,02 0,71±0,04 0,28

73

išspaudomis). Duomenys po 3 mėn. daugiausiai kito taip pat kontrolinėje grupėje, t.y. 0,02 karto daugiau,

lyginant su tiriamąja grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.

60 lentelė. Lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS) buliukų kepenyse (μmol/kg)

Grupė Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

24 val. po skerdimo 1,37±0,07 1,58±0,14

3 mėn. po skerdimo 1,84±0,17 1,99±0,16

Atlikus organinio ir neorganinio seleno įtaką buliukų kepenų lipidų oksidacijos laipsniui, didesni

pokyčiai nustatyti tiriamojoje grupėje, t.y. 0,21 karto daugiau, lyginant su kontroline grupe. Nustatant

vėlesniuoju periodu, t.y. po 3 mėn. tiriamosios grupės šis rodiklis padidėjo 0,15 karto, lyginant su kontroline

grupe. Tačiau tai nėra didelis skirtumas tarp grupių ir gauti skirtumai statistiškai nepatikimi.

Instrumentinio spalvos, tekstūros ir drėgmės surišimo savybių vertinimo rezultatai


Spalvos

charakteristika

Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė p vertė

Žalia mėsa paviršius

L* 33,1 38,71 0,024

a* 16,51 16,68 0,965

b* 9,18 10,38 0,369

Žalia mėsa pjūvis

L* 31,5 37,53 0,001

a* 13,4 15,89 0,025

b* 3,41 6,36 0,036

Virta mėsa paviršius

L* 56,73 54,74 0,056

a* 4,05 5,55 0,078

b* 15,35 13,83 0,123

Virta mėsa pjūvis

L* 59,44 59,07 0,578

a* 10,79 8,5 0,365

b* 12,00 12,32 0,423

Kepta mėsa paviršius

L* 51,99 50,97 0,458

a* 8,87 8,83 0,687

b* 11,63 12,93 0,478

Kepta mėsa pjūvis

L* 56,84 51,91 0,687

a* 10,42 12,32 0,369

b* 12,43 12,07 0,745

74


mėsos su sėmenimis tiek paviršius, tiek pjūvis vertintas kaip šviesesnis nei su rapsais. Termiškai apdorojus

mėsą, t. y. tiek kepant, tiek išvirus šis skirtumas išnyko (61 lentelė). Nors žalios mėsos pjūvis mėginio su

sėmenimis vertintas kaip raudonesnis(a*, p<0,05), tačiau termiškai apdorojus mėsą šios tendencijos

nenustatyta. Kitoms spalvos charakteristikoms reikšmingos pašarų įtakos nenustatyta.


Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Kepimo nuostoliai, proc. 39,25 39,88

Virimo nuostoliai, proc. 28,99 36,01

Kepimo nuostoliai nepriklausė nuo pašarų sudėties (62 lentelė) ir svyravo nuo 39,25 proc. iki 33,2

proc. Virimo nuostoliai priklausė nuo pašarų sudėties: rapsais papildytais pašarais šertų galvijų mėsa verdant

prarado tik 28,99 proc., tuo tarpu pašarus papildžius sėmenimis virimo nuostoliai siekė 36 proc.


Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė


Žalia mėsa 191,2±50,1 162,1±35,2 0,517

kepta mėsa 83,1±4,2 92,8±3,5 0,039

virta mėsa 92,8±6,1 86,4±3,2 0,095

Kepta mėsa

Kietumas, N 75,90 82,12 0,043

Rišlumas, santykis 0,41 0,42 0,070

Tamprumas, mm 5,59 5,80 0,598

Stangrumas 172,87 137,97 0,696

Virta mėsa

Kietumas, N 53,05 53,15 0,789

Rišlumas, santykis 0,40 0,41 0,623

Tamprumas, mm 5,77 5,82 0,457

Stangrumas 123,81 124,39 0,857 a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu parodė, kad mažiausias žalios mėsos kietumas (WB

vertė) nepriklausė nuo pašarų sudėties (63 lentelė). Tuo tarpu keptos ir virtos mėsos kietumas, nustatomas

pjaunant mėginį, priklausė nuo pašarų sudėties. Kai pašaruose naudotas rapsų priedas, kepta mėsa buvo

minkštesnė (p<0,01), o virta mėsa buvo kietesnė (p<0,001) nei mėsa galvijų, kurie šerti pašarais su sėmenų

priedu.

Atliekant tekstūros profilio analizę (TPA) virtai ir keptai mėsai, nustatyta (55 lentelė), kad rišlumu,

stangrumu ir tamprumu jautienos mėginiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Šeriant galvijus sėmenimis

papildytais pašarais, kepta mėsa buvo kietesnė (p<0,05) nei šeriant rapsais, tačiau virtai mėsai ši tendencija

nenustatyta.

75

Juslinių savybių įvertinimas

Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje

lyginti mėginiai.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 9 žingsnių graduotoje skaitmeninėje

skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 5 – vidutiniškai išreikšta, 9 – labai stipriai išreikšta.

Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) pašarų sudėties įtaka (8

paveikslas) bendro, jautienos ar oksidacijos kvapo intensyvumui. Skaitmeninės mėginių juslinio vertinimo

vertės pateiktos 1 priede. Šeriant galvijus pašarais su sėmenimis, nustatytas intensyvesnis nei pirmai grupei

nebūdingas (pašalinis) kvapas, kuris nebuvo aiškiai pasireiškęs ir buvo gana silpnas, todėl vertintojai

negalėjo jo apibūdinti. Bet šis nebūdingas kvapas neturėjo neigiamos įtakos kvapo priimtinumo vertinimui

(9 paveikslas).

9 paveikslas. Priedo įtaka jautienos kvapo ir spalvos savybėms.

Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (9 paveikslas), kad galvijų, šertų pašarais su

sėmenimis priedu mėsa buvo vertinama kaip tampresnė (p<0,001), kietesnė (p<0,01), labiau rišli (p<0,05) ,

todėl ilgiau kramtoma (p<0,01), nei pirmosios grupės mėginiai. Tai rodo, kad instrumentiniu būdu nustatyti

tekstūros skirtumai (55 lentelė) buvo aiškiai jaučiami ir jusliškai.

0

2

4

6

8

10

12

14kv-bendras

kv-jautienos

kv-oksidacijoskv-pašalinis

spalva

su rapsais

su sėmenimis

76

10 paveikslas. Pašaro įtaka jautienos tekstūros savybėms

11 paveikslas. Pašarų įtaka jautienos skonio savybėms

Skonio savybėms pašarų sudėties reikšminga įtaka taip pat nenustatyta (11 pav.). Visuose

mėginiuose jautėsi aiškiai išreikštas jautienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.

0

2

4

6

8

10

12

14tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

gurgždumas

masės rišlumas

masės kietumas

drėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

likučiai

su rapsais

su sėmenimis

0

2

4

6

8

10

12

14sk-bendras

sk-jautienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasis

su rapsais

su sėmenimis

77

12 paveikslas. Pašarų įtaka jautienos priimtinumui

Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras

priimtinumas vertintas vienodai (12 paveikslas). Kaip matyti, nustatyti reikšmingi atskirų tekstūros savybių

skirtumai neturėjo reikšmingos įtakos (p>0,05) tekstūros priimtinumui.

Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtakos viščiukų broilerių

produktyvumui ir paukštienos kokybei, tyrimas

Darbo tikslas: ištirti neorganinio ir organinio seleno (Se) ir vitamino E įtaką viščiukų broilerių

produktyvumui ir mėsos kokybiniams rodikliams.

Darbo metodika

Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems

mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-

22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų

naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos

atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .

Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 600

viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 4 grupes po 150 viščiukų kiekvienoje grupėje su 3-mis kiekvienos

grupės pakartojimais.

Kontrolinės grupės viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti 0,3 mg natrio selenitu (neorganinis

selenas) ir 40 mg vitaminu E, I (tiriamoji) grupės viščiukų lesalai papildyti - 0,3 mg organinio seleno

1

3

5

7

9

11

13

15

priimt- kvapas priimt - skonis priimt- tekstūra priimt - bendras

su rapsais

su sėlenomis

http://www.litlex.lt/

78

preparatu Alkosel® R397 ir 40 mg vitaminu E, II (tiriamoji) grupės viščiukų lesalai papildyti - 0,5 natrio

selenitu (neorganinis selenas) ir 40 mg vitaminu E o III (tiriamoji) grupės lesalai papildyti – 0,5 mg

organinio seleno preparatu Alkosel® R397 ir 40 mg vitaminu E.

Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių

auginimo rekomendacijas (NRC, 2004). Kombinuotieji lesalai buvo sudaryti, naudojant pašarines žaliavas:

kviečius, sojos rupinius, kukurūzus, aliejų, mineralines pašarines žaliavas.

Pagrindiniai kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai pateikti 64 lentelėje.

64 lentelė. Pagrindinio lesalo kokybiniai parametrai

Rodikliai Sudėtis, %

Apskaičiuota maistinė vertė

Apykaitos energija (MJ/kg) 13,05

Žali baltymai* 20,98

Žali riebalai* 5,18

Žali pelenai 5,13

Žalia ląsteliena 2,42

Metioninas+cistinas 0,95

Metioninas 0,63

Lizinas 1,23

Treoninas 0,82

Triptofanas 0,25

Kalcis* 0,92

Fosforas* 0,60

Fosforas įsisav. 0,42

Natris 0,16

Kalis 0,76

Chloras 0,19

Magnis 0,09

Linolinė rūgštis 2,44

Antioksidantas Capsquin 66%, mg/kg 200,15

Ethoxquin, mg/kg 132,10

*Analizuotos vertės

Lesinimo bandymo metu buvo tirti parametrai:

individualaus viščiuko kūno svoris 1, 7, 2l ir 35 amžiaus dieną;

79

lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per periodą 1 - 7, 8 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;

lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1 - 7, 8 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;

viščiukų broilerių išsaugojimas per visą bandymo periodą.

Bandymo pabaigoje 35 amžiaus dieną paimtas viščiukų broilerių kraujas ir kraujo analizatoriumi

INTEGRA 400/700/800 atlikti tyrimai.

Mėsos kokybės tyrimų metodikos:

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 4

grupės = viso 20 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas

(Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:

Skerdenos morfologinė sudėtis atlikta pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).

Praėjus 0, 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo, ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių

raumenų pH, naudojant pHmetrą „Inolab 730”.

● α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis krūtinėlės ir šlaunelių raumenyje, nustatytas su skysčių

chromatografu (HPLC) VARIAN Pro Star.

Malondialdehido (MDA) kiekio krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse atliktas praėjus 24 valandoms

po skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.

Viščiukų broilerių mėsos juslinių savybių tyrimai po skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C

temperatūroje;

Viščiukų broilerių mėsos tekstūros instrumentinis vertinimas po skerdimo ir po 3 mėn., laikant –

20°C temperatūroje;

Viščiukų broilerių mėsos spalvos intensyvumo ir virimo nuostolių vertinimas po skerdimo ir po 3

mėn., laikant –20°C temperatūroje.

Tirti švieži (nešaldyti) ir užšaldyti bei 3 mėnesius laikyti mėsos mėginiai.

Se susikaupimas viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių raumenyse, buvo nustatytas atominės

absorbcijos spektrometriniu metodu su grafitine krosnele (Neugebauer et al., 2000).

Juslinių savybių tyrimai

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad

apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro

žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui

įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų,

taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis,

parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras

savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6-8 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1.

Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto

80

Juslinės analizės laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti

taikant programą Fizz Calculations.

Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Paruošti krūtinės ir kojų raumenys dėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. Vandeniui

užvirus, mėginys virtas 35 min. (šlaunelės -30 min), išimtas iš maišelio, atvėsintas kambario temperatūroje

ir supjaustytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uždengiamus

dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei. Vertintojų skonio

receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei silpna šilta nesaldinta

arbata, kvietinė duona.

Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas. Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas

pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus.

Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos

mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas taikant 150

mm negraduotą skalę.

Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas

Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine

Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK).

Žalios mėsos (krūtinėlių) tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį, pagal Lyon metodiką (Lyon,

2004).

Tiriant virtų krūtinėlių mėginius atlikta tekstūros profilio analizė (TPA), kuriai mėginiai paruošti

taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm . Spaudimo jėga buvo statmena raumens

skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 , suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam

mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant

Tekstūros profilio analizę, vertintos šios savybės: kietumas, rišlumas, tamprumas, tąsumas, stangrumas.

Mėginių spalvos instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas išmatavus spalvos

charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*,

b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimui naudotas

standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai. Tirtos virtos bei

užšaldytos, o po to defrostuotos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.

Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant jų

virimo ir defrostavimo nuostolius (Kouba, 2003). Virimo nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai

prieš virimą ir po jo. Defrostavimo nuostoliams įvertinti mėginiai buvo užšaldomi polietileno maišeliuose

minus 18 C temperatūroje ir 48 val. išlaikomi šioje temperatūroje, po to defrostuojami šaldytuve 6 C

temperatūroje.

81

Statistinis duomenų įvertinimas.

Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai

reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių

produktų vienos ar kitos savybės intensyvumo vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo

lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il,

USA, 2006).

Statistinis duomenų įvertinimas:

Lesinimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę

(ANOVA). Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant

statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi,

kai p<0,05.

REZULTATAI

Pagal lesinimo bandymo metu ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masė, lesalų sąnaudos

1 kg priesvorio gauti bei gaištamumas) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 65, 66 ir

67 lentelėse.

65 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių augimo dinamikai,

g

Viščiukų

amžius,

dienomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

1 48,32±0,07

100

48,38±0,09

100

48,16±0,11

100

48,30±0,08

100

8 160,40±1,31

100

175,92±1,64*

110

153,08±1,45*

95

175,89±1,63*

110

21 966,45±11,44

100

1020,75±6,80*

106

998,42±8,65*

103

1062,06±7,23*

110

35 2406,02±25,12

100

2508,36±24,35*

104

2530,09±20,60*

105

2589,59±17,05*

108 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant viščiukų broilerių augimo dinamiką (65 lentelė), galima pastebėti, kad augimo pradžioje

t. y. 8 amžiaus dieną, kombinuotuosiuose lesaluose (I tiriamoji grupė) įterpus 0,3 mg organinio seleno ir 40

mg vitamino E ir (III tiriamoji grupė) 0,5 mg organinio seleno ir vitamino E viščiukų broilerių svoris buvo

10 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės, tačiau į lesalus įterpus 0,5 mg neorganinio seleno ir vitamino E (II

tiriamoji grupė) viščiukų broilerių svoris sumažėjo 5 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys

statistiškai patikimi p<0,05.

82

Viščiukų broilerių 21 amžiaus dieną į lesalus įterpus tiek 0,3 mg, tiek 0,5 mg organinio seleno ir 40

mg vitamino E viščiukų broilerių svoris padidėjo atitinkamai, 6 ir 10 proc., o esant lesaluose 0,5 mg

neorganinio seleno ir 40 mg vit. E svoris padidėjo 3 proc., lyginant su kontroline grupe p<0,05.

35 viščiukų broilerių amžiaus dieną visų tiriamųjų grupių paukščių svoris buvo didesnis 4 – 8 proc.,

nei kontrolinės grupės paukščių (p<0,05).

66 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms

1 kg priesvorio gauti, kg

Bandymo

tarpsnis,

dienomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

1 - 7 1,52±0,08

100

1,47±0,02

97

1,48±0,22

97

1,49±0,19

98

8 - 21 1,69±0,06

100

1,55±0,03

92

1,56±0,01

92

1,55±0,07

92

22 - 35 2,43±0,13

100

2,31±0,18

95

2,15±0,12

88

2,21±0,05

91

1 - 35 1,81±0,15

100

1,78±0,04

98

1,73±0,06

96

1,75±0,10

97

Bandymo pradžioje t. y. 1 – 7 amžiaus dienas organinio ir neorganinio seleno bei vit. E įtakoje lesalų

sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (66 lentelė) buvo 2 – 3 proc., mažesnės nei kontrolinės grupės. 8 – 21 mažiaus

dienas visose tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 8 proc., buvo mažesnės, lyginant su kontroline grupe

p>0,05. 22 – 35 amžiaus dienas tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio ženkliai sumažėjo 5 –

12 proc., lyginant su kontroline grupe.

Bandymo laikotarpiu nuo 1 iki 35 amžiaus dienos į kombinuotuosius lesalus terpiant tiek organinį tiek

ir neorganinį seleną bei vitaminą E, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumažėjo 2 – 4 proc., lyginant su

kontroline grupe p>0,05.

67 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.

Bandymo

tarpsnis, dienomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

1 - 7 99,0 99,3 98,7 100

8 - 21 94,5 99,3 97,3 98,0

22 - 35 92,0 93,3 98,7 97,5

1 - 35 95,2 97,3 98,2 98,5

83

Neorganinio ir organinio seleno ir vit. E. įtakoje viščiukų broilerių išsaugojimas (67 lentelė) nuo1 iki

35 amžiaus dienos sudarė 95,2 - 98,5 proc. Visose grupėse nugaišusių paukščių skaičius neviršijo leistinų

normų, nurodytų Ross 308 linijų derinio viščiukų broilerių auginimo rekomendacijose

(http://www.aviagen.com/ss/ross-308/).

68 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Bendras baltymas, g/l 41,04±1,60 38,54±2,36 49,93±6,82 45,44±3,15

Cholesterolis, mmol/l 4,45±0,37 3,77±0,36 4,37±0,71* 4,00±0,35

DTL-cholesterolis, mmol/l 3,11±0,29 2,55±0,15 2,94±0,21* 2,70±0,23

MTL-cholesterolis, mmol/l 0,91±0,16 0,72±0,14 1,12±0,52 1,04±0,21

Trigliceridai, mmol/l 1,08±0,28 1,12±0,30 0,75±0,18 0,64±0,17

GOT (AST), U/l 256,21±21,00 346,20±51,83 372,34±63,61 409,83±43,87*

GPT (ALT), U/l 2,50±0,46 2,78±0,84 2,48±0,95 2,88±1,00

Tirotropinas (TTH, TSH), mlU/l 0,01±0,00 0,01±0,00 0,01±0,00 0,01±0,00

Tiroksinas (T4), nmol/l 12,79±2,20 14,21±2,18 11,19±3,90 11,64±1,76


Viščiukų broilerių kraujo rezultatai pateikti 68 lentelėje. Kombinuotuosius lesalus papildžius 0,3 mg

organiniu selenu ir 40 mg vitaminu E (I tiriamoji grupė) viščiukų broilerių kraujyje padidėjo GOT – 35

proc., GPT ir tiroksinas po 11 proc., kiti tirti rodikliai buvo mažesni, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

II tiriamosios grupės lesalus papildžius 0,5 mg neorganiniu selenu ir 40 mg vitaminu E kraujyje

padidėjo bendras baltymų kiekis 22 proc., MTL-cholesterolis – 23 proc., GOT – 45 proc., lyginant su

kontroline grupe (p>0,05). Bendras cholesterolio – 2 proc.ir DTL-cholesterolio – 5 proc. kiekiai sumažėjo,

lyginant su kontroline grupe, tačiau duomenys statistiškai patikimi, p<0,05.

III tiriamosios grupės lesalus papildžius 0,5 mg organiniu selenu ir 40 mg vitaminu E, kraujyje

padidėjo bendras baltymų, GOT, GPT kiekiai, atitinkamai 11 proc. (p>0,05), 60 proc. (p<0,05) ir 15 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiti tirti kraujo rezultatai buvo mažesni, nei kontrolinės grupės

viščiukų broilerių (p>0,05).

69 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų

pH

Laiko tarpsnis

(val.)

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

0 5,733±0,10 5,716±0,14 5,875±0,05 5,876±0,11

http://www.aviagen.com/ss/ross-308/

84

24 5,660±0,04 5,797±0,06 5,928±0,07* 5,862±0,05*

48 5,552±0,06 5,747±0,06* 5,774±0,05* 5,726±0,05*

72 5,613±0,05 5,767±0,06* 5,887±0,04* 5,829±0,06*


Analizuojant 69 lentelėje pateiktus neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtakos viščiukų

broilerių krūtinės raumens pH duomenis matome, kad praėjus 24 val. po skerdimo krūtinės raumenyje pH

vertė visose tiriamosiose grupėse buvo didesnė, atitinkamai I - 0,137 (p>0,05), II - 0,268 ir III – 0,202

(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Analogiški rezultatai gauti praėjus 48 val. ir 72 val. po skerdimo

(p<0,05).

70 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių šlaunelių raumenų

pH

Laiko tarpsnis

(val.)

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

0 5,786±0,06 5,802±0,06 5,930±0,13 5,900±0,09

24 5,815±0,03 5,853±0,04 5,948±0,13 5,896±0,11

48 5,700±0,01 5,788±1,91 5,831±0,13 5,831±0,12

72 5,790±0,02 5,846±0,04 5,898±0,12 5,880±0,09

Analizuojant viščiukų broilerių šlaunelių raumens pH (70 lentelė) pateiktus duomenis, galime teigti,

kad neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įterpimas į kombinuotuosius lesalus tiriamųjų grupių

šlaunelių raumens pH vertes padidino tiek šviežios mėsos tiek ir praėjus 24, 48 ir 72 val. po skerdimo

(p>0,05).

71 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių skerdenos

morfologinei sudėčiai


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Gyvo viščiuko broilerio

masė, g

2398,40114

100

2452,50102*

102

2432,90151

101

2457,9065*

102

Pilnai skrostos skerdenos

masė g

1676,4092,96

100

1782,0075,21*

106

1765,10192,00

105

1772,2055,98

*

106

Sparnelių masė, g 142,669,38

100

168,768,89*

118

138,7821,48

97

176,367,57*

124

Širdies masė su riebalais,

g

16,441,88

100

13,130,55

80

12,821,86

78

13,431,09

82

Širdies masė be riebalų, g 14,491,63

100

10,960,35*

76

10,751,22

74

9,980,92*

69

Kepenų masė, g 66,223,42 58,4710,25 54,585,94 61,343,81

85

100 88 82 93

Liaukinio skrandžio

masė, g

10,021,35

100

14,782,05*

148

9,351,12*

93

9,870,79

99

Raumeninio skrandžio

(be kutikulos) su riebalais

masė, g

20,701,03

100

27,494,53

133

26,832,33

130

30,570,91*

148

Raumeninio skrandžio

(be kutikulos) be riebalų

masė, g

14,950,96

100

21,602,54*

145

20,921,70

123

22,841,36*

153

Kojų raumenų masė su

oda ir kaulu, g

384,1931,85

100

510,6512,24*

133

422,4751,70

110

512,6231,40*

133

Šlaunelių raumenų masė

(su kaulu ir oda), g

204,0717,46

100

303,6822,59*

149

221,4235,24*

109

281,0424,92*

138

Blauzdelių raumenų masė

(su kaulu ir oda), g

180,9914,03

100

220,6611,53*

122

200,9916,73

111

231,5711,00*

128

Kojų raumenų masė be

odos ir kaulo, g

248,6722,20

100

342,0511,15*

138

273,4137,07

110

323,6512,92*

130

Šlaunelių masė (be kaulo

ir odos), g

136,6615,38

100

211,509,16*

155

155,0527,95

114

184,487,87*

135

Blauzdelių raumenų masė

(be kaulu ir oda), g

104,889,27

100

130,787,70*

125

116,1111,20

111

139,166,93*

133

Krūtinės raumenų masė

su oda, g

366,3223,23

100

522,1633,90*

143

381,3571,98

104

523,3828,44*

143

Krūtinės raumenų masė

be odos, g

335,2420,48

100

475,63±33,96*

142 346,6465,36

103

476,9428,14*

142

Abdominalinių riebalų

masė, g

25,437,51

100

18,653,83

73

15,843,2

62

15,912,76

94

Odos ir poodinių riebalų

masė, g

120,3621,41

100

153,1311,66

127

141,9127,42

118

194,568,37*

162

Krūtinės keteros ilgis, cm 11,301,13

100

8,801,61

78

11,901,84

105

13,700,93

121

Šlaunies kaulo ilgis, cm 7,600,27

100

9,200,95

121

8,400,45

111

8,700,78

114

Blauzdos kaulo ilgis, cm 10,800,42

100

11,100,62

103

11,200,55

104

11,801,14

109

Karkaso masė su kaulu ir

raumenų likučiais, g

423,8226,79

100

549,7338,00*

130

450,7539,30*

106

483,8212,65*

114

Pilnai skrostos skerdenos

išeiga, %

70,152,52

73,991,05*

71,870,74*

72,091,03*

Krūtinės raumenų išeiga,

%

24,410,43

26,151,17

23,051,66

26,871,05*

Kojų raumenų išeiga,% 18,020,81

18,940,86

18,710,64

18,270,57

Abdominalinių riebalų

išeiga, %

2,000,78

1,030,21

1,160,32

0,900,16

Mėsos kvapas Būdingas paukštienai * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

71 lentelėje pateikti skerdenos morfologinės sudėties tyrimo rezultatai. Pagal rezultatų duomenis

galime teigti, kad neorganinis ir organinis selenas bei vitaminas E teigiamai įtakojo tirtus parametrus ir jų

svoriai buvo didesni ir statistiškai patikimi (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Mažesnis svoris

nustatytas širdies su riebalais (p>0,05), širdies be riebalų (p<0,05), kepenų (p>0,05) ir abdominalinių riebalų

(p>0,05).

86

72 lentelė. Tokoferolių kiekis krūtinėlių ir šlaunelių raumenyse, mg/kg

Grupė Krūtinėlė Šlaunelės

α-tokoferolis γ-tokoferolis α-tokoferolis γ-tokoferolis

Kontrolinė 14,292,25 1,810,11 22,455,35 2,020,29

I tiriamoji 8,371,60** 1,780,09 13,726,27**** 1,870,16

II tiriamoji 8,211,91** 1,540,06**** 12,331,03 1,810,12****

III tiriamoji 8,282,35*** 1,700,13**** 13,913,58** 1,940,41

**** duomenys statistiškai patikimi, p<0,005; ** duomenys statistiškai patikimi, p<0,025

Patikimi skirtumai nustačius α-tokoferolio kiekį krūtinėlės raumenyje (72 lentelė) gauti, lyginant

kontrolinę grupę su I (p<0,025), su II (p<0,025) ir su III (p<0,005) tiriamosiomis grupėmis.

Patikimi skirtumai nustačius α-tokoferolio kiekį šlaunelės raumenyje gauti, lyginant kontrolinę grupę

su I (p<0,05), su II (p<0,005) ir su III (p<0,025) tiriamosiomis grupėmis.

Lyginant α-tokoferolio kiekį viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelės raumenyse patikimi skirtumai

gauti, lyginant kontrolinę grupės viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelės raumenų mėginius (p<0,025), II

tiriamosios grupės (p<0,005) ir III tiriamosios grupės (p<0,025).

Patikimi skirtumai nustačius γ-tokoferolio kiekį krūtinėlės raumenyje gauti, lyginant kontrolinę grupę

su II (p<0,005). Taip pat patikimi skirtumai gauti lyginant I tiriamąją grupę su II tiriamąja grupe (p<0,005).

Patikimų skirtumų nustačius γ -tokoferolio kiekį šlaunelės raumenyje negauta.

Lyginant γ-tokoferolio kiekį krūtinėlės ir šlaunelės raumenyse, patikimi skirtumai gauti tik II

tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelės raumenų mėginiuose (p<0,005).

73 lentelė. Malondialdehido (MDA) kiekis krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse (μmol/kg)

Grupė Praėjus 24 val. po skerdimo Praėjus 3 mėn. po skerdimo

Krūtinėlė Šlaunelės Krūtinėlė Šlaunelės

Kontrolinė 0,40±0,13* 0,69±0,18 0,29±0,07 0,47±0,13

I tiriamoji 0,59±0,34 0,65±0,25 0,36±0,22 0,41±0,17

II tiriamoji 0,42±0,08** 0,64±0,15 0,44±0,17* 0,59±0,26

III tiriamoji 0,43±0,14 0,75±0,35 0,24±0,07* 0,50±0,31

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05; ** duomenys statistiškai patikimi, p<0,025

Analizuojant tiek krūtinėlių, tiek šlaunelių raumenų mėginius (73 lentelė) praėjus 24 val. po skerdimo

nustatyti MDA kiekių skirtumai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Lyginant MDA kiekį tarp atskirų

raumenų grupių nustatyta, kad viščiukų broilerių šlaunelėse MDA susidaro daugiau nei krūtinėlėse, bet

87

patikimi skirtumai gauti lyginant kontrolinę ir II tiriamosios grupių krūtinėlių ir šlaunelių raumenyse

nustatytus MDA kiekius (atitinkamai p<0,025 ir p<0,025).

Ištyrus krūtinėlių mėginius po 3 mėn. sandėliavimo nustatyta, kad MDA kiekis statistiškai patikimai

skyrėsi lyginant II ir III tiriamąsias grupes (p<0,05). Šlaunelėse patikimų MDA skirtumų tarp grupių

nenustatyta.

Lyginant MDA kiekius tiek krūtinėlėse tiek šlaunelėse, nustatyti malondialdehido kiekių skirtumai

buvo aritmetinės paklaidos ribose ir nebuvo statistiškai patikimi.

74 lentelė. Se ir vitamino E įtaka seleno susikaupimui viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių

raumenyse, mg/kg

Parametrai

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė

0,3 mg

Na2SeO3+40 mg

vit. E/kg

0,3 mg

Alkosel®R397+40

mg vit. E/kg

0,5 mg

Na2SeO3+40 mg

vit. E/kg

0,5 mg

Alkosel®R397+40

mg vit. E/kg

Krūtinėlė 0,52±0,08 1,32±0,20* 0,78±0,14* 1,40±0,11*

Šlaunelės 0,47±0,07 1,15±0,10* 0,78±0,13* 1,35±0,14*

* – duomenys statistiškai patikimi; p<0,05

Analizuojant seleno susikaupimą viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių raumenyse (74 lentelė),

nustatyta, kad seleno koncentracija broilerių krūtinės raumenyse didėjo visose tiriamosiose grupėse 0,26 –

0,88 mg/kg (p<0,05). Tokia pati tendencija išliko ir viščiukų broilerių šlaunelių raumenyse, visose

tiriamosiose grupėse minėtas rodiklis padidėjo 0,31 – 0,88 mg/kg, lyginant su kontroline grupe. Duomenys

statistiškai patikimi (p<0,05).

Šviežios mėsos tyrimai

75 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos

Spalvos

charakt

eristika

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė

Žalia mėsa

L* 52,92±2,4

0

b 47,68±1,37 a 49,68±2,48 a 48,45±1,52 a

a* 3,18±0,71 b 1,04±0,23 a 2,29±0,80 b 1,31±0,48 a

b* 7,68±0,83 c 4,09±0,53 a 5,18±0,64 b 3,39±0,34 a

Virta mėsa

L* 79,35±1,31 ab 80,60±0,91 b 79,46±1,80 ab 76,49±3,06 a

a* 3,43±0,42 c 2,37±0,64 ab 1,89±0,41 a 3,11±0,96 bc

b* 11,19±0,19 a 14,05±0,03 c 11,92±0,50 b 13,65±0,64 c a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje

(p<0,05)

88

Žalia krūtinėlių mėsa skyrėsi savo šviesumo (L*), rausvumo (*) bei gelsvumo (*) vertėmis,

nustatytomis instrumentiniu metodu (75 lentelė). Tuo tarpu, seleno tipas (organinės ar neorganinės kilmės)

reikšmingos įtakos žalios mėsos šviesumo vertei neturėjo. Kai naudota 0,5 mg Seleno preparato priedas,

žalios mėsos šviesumo koordinatė L* buvo vienoda ir nepriklausė nuo seleno kilmės. Kai buvo naudota 0,3

mg seleno priedas, žalia mėsa buvo šviesesnė tuo atveju, kai naudotas neorganinis selenas.

Kai pašaruose naudotas neorganinis selenas, didėjant jo kiekiui, žalios mėsos rausvumas (a*) nepakito

(p>0,05). Žalios mėsos gelsvumo koordinatei (b*) seleno kiekio įtaka buvo aiški: didėjant seleno kiekiui

gelsvumas sumažėjo ((p<0,01).

Naudojant pašaruose organinį seleną, didėjant seleno kiekiui žalios mėsos šviesumo (L*), rausvumo

(a*) ir gelsvumo (b*) vertės reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Kai pašaruose naudotas neorganinis selenas, didėjant jo kiekiui (66 lentelė), virta mėsa buvo mažiau

rausva (p<0,05), tačiau gelsvesnė (p<0,05).

Naudojant pašaruose organinį seleną, padidėjus seleno kiekiui nuo 0,3 mg iki 0,5 mg, virta mėsa buvo

tamsesnė (p<0,05), tuo tarpu rausvumo ir gelsvumo charakteristikai įtakos nenustatyta.

76 lentelė. Krūtinės ir kojų raumenų virimo nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų kiekio

pašaruose

Mėginys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė

krūtinėlės 26,61 21,73 33,01 29,37

šlaunelės 34,26 28,55 36,31 30,99

Lyginant šviežių krūtinėlių ir šlaunelių mėsos virimo nuostolius (76 lentelė), nustatyta bendra

tendencija, kad esant tam pačiam seleno ir vitamino E kiekiui, vietoje neorganinio seleno naudojant

organinės kilmės seleną, virimo nuostoliai yra mažesni (p<0,001). Analogiški duomenys gauti ir kituose

darbuose: nustatyta, kad kai broilerių lesaluose yra apie 0,3 ppm organinės kilmės seleno (Perić, 2009)

reikšmingai sumažėja "lašėjimo" nuostoliai. L. Perič su kolegomis (Perič, 2006) tyrimai parodė, kad

broilerių pašaruose vietoje neorganinės būklės Cu, Zn, Fe, Mn ir Se naudojant organinės būklės priedus

(proteinatų pavidalu), jų kiekį galima sumažinti trečdaliu ir šis pašarų priedų sumažėjimas neturėjo

reikšmingos įtakos broilerių produktyvumui (paukščių svorio priaugimui, pašarų pasisavinimui).

77 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos šviežių krūtinės raumenų mėginių tekstūros

charakteristikos

Spalvos

charakteristika

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Žalia mėsa

Kietumas, WB vertė, N 29,05 a 34,36 a 25,93 a 26,58 a

Virta mėsa

Kietumas, N 55,18 a 57,74 a 58,11 a 69,97 a


Tamprumas, mm 4,77 a 4,61 a 5,41 b 5,08 ab

89

Stangrumas 69,39 a 72,27 a 71,14 a 102,53 b a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Instrumentiniai žalios mėsos tekstūros tyrimai (77 lentelė), žalios mėsos kietumas išreikštas WB verte)

parodė kad seleno kiekio padidėjimas nuo 0,3 iki 0,5 mg reikšmingos įtakos mėsos kietumui neturėjo

(p>0,05).

Išvirus mėsą, ji tapo kietesnė (77 lentelė) ir kietumas bei rišlumas reikšmingai nesiskyrė.

Naudojant neorganinio seleno priedą, didėjant jo kiekiui, virtos mėsos stangrumas nepasikeitė

(p>0,05), tačiau mėsa tapo tampresnė (p<0,01).

Naudojant organinį seleną, mėginių tamprumui seleno kiekis reikšmingos įtakos neturėjo, tuo tarpu,

stangrumui seleno kiekis turėjo reikšmingos (p<0,001) įtakos. Padidėjus organinio seleno kiekiui, mėginių

stangrumas padidėjo (p<0,001).

Juslinės krūtinėlių mėsos savybės mažai priklausė nuo naudotų priedų pobūdžio ir kiekio (78 lentelė).

Reikšmingi skirtumai tarp mėginių nustatyti tik vertinant spalvą, sultingumą ir pašalinį (nebūdingą virtai

vištienai) skonį, kai lesaluose naudotas organinis selenas. padidėjus jo kiekiui, mėginių spalva buvo

intensyvesnė (p<0,05) ir jautėsi silpnas, bet nebūdingas virtai vištienai prieskonis, mėsa tapo mažiau

sultinga (p<0,05). Kitos kvapo, skonio ir tekstūros savybės nepriklausė nuo seleno tipo.

78 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio lesaluose įtaka šviežių krūtinės raumenų juslinėms savybėms

Spalvos charakteristika Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Bendras kvapo

intensyvumas

114,50 a 111,13 a 114,00 a 112,63 a

Viščiuko kvapas 105,25 a 105,38 a 110,38 a 104,38 a

Pašalinis kvapas 26,13 a 24,50 23,13 a 27,38 a

Spalvos intensyvumas 40,75 ab 31,13 a 43,25 ab 52,75 b

Kietumas 53,13 a 49,88 a 61,00 a 64,50 a

Pluoštiškumas 65,13 a 63,38 a 73,25 aa 74,00 a

Sultingumas 51,88 ab 65,75 b 40,75 a 46,00 a

Susikramtymas 82,25 a 80,13 a 85,88 a 86,75 a

Gurgždumas 60,13 a 66,88 a 61,75 a 60,63 a

Pojūtis burnoje 28,13 a 28,25 a 24,63 a 24,00 a

Bendras skonio

intensyvumas

104,75 a 104,25 a 102,00 a 101,88 a

Skonio sodrumas 93,63 a 95,00 a 90,63 a 85,75 a

Viščiuko skonis 99,38 a 103,00 a 96,88 a 91,75 a

Pašalinis skonis 21,38 a 20,00 a 21,63 a 26,75 b

Liekamasis skonis 67,13 a 65,25 a 67,75 a 68,13 a

Kvapo priimtinumas 113,25 a 115,63 a 116,00 a 109,38 a

Skonio priimtinumas 106,25 a 113,50 a 107,00 a 99,50 a

Tekstūros priimtinumas 105,00 a 113,00 a 104,38 a 93,88 a

Bendras priimtinumas 106,88 a 113,63 a 109,00 a 98,25 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

90

Naudojant neorganinį ir organinį seleną, šlaunelių mėginių juslinės savybės nepriklausė nuo naudotų

seleno kiekio (79 lentelė). Tik naudojant 0,3 mg organinio, seleno mėsa buvo minkštesnė, nei naudojant 0,3

mg ar 0,5 mg neorganinio seleno.

79 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio lesaluose įtaka šviežių kojų raumenų juslinėms savybėms

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Bendras kvapo intensyvumas 116,63 a 111,88 a 114,63 a 115,13 a


Pašalinis kvapas 22,50 a 24,25 a 22,5 a 26,13 a

Spalvos intensyvumas 84,50 a 63,00 a 70,88 a 63,00 a

Kietumas 68,63 b 49,25 a 70,75 b 59,25 ab

Pluoštiškumas 54,38 a 46,25 a 59,50 a 51,75 a

Sultingumas 66,63 a 81,63 a 69,13 a 75,00 a


Gurgždumas 62,38 a 57,75 a 63,50 a 61,88 a


Bendras skonio intensyvumas 104,00 a 106,00 a 105,75 a 106,13 a



Pašalinis skonis 27,50 a 24,75 a 23,63 a 28 a





Bendras priimtinumas 103,25 a 110,00 a 112,88 a 106,63 a

a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

3 mėn išlaikytų mėginių tyrimai

80 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos

Spalvos

charakteristika

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji

grupė

Žalia mėsa

L* 53,45±1,31 c 49,48±1,01 a 53,47±2,02 c 51,41±0,47 b

a* 4,58±0,99 b 4,42±2,08 b 2,43±0,15 a 0,89±0,51 a

b* 8,44±1,35 a 7,80±2,06 a 6,62±0,77 a 7,11±0,82 a

Virta mėsa

L* 76,96±1,97 a 80,68±0,23 b 80,10±0,30 b 81,79±0,84 b

a* 3,53±0,81 b 1,95±0,53 a 2,61±0,52 a 1,75±0,30 a

b* 13,19±0,11 ab 13,46±0,36 b 13,42±0,38 b 12,88±0,41 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Naudojant lesaluose neorganinį seleną (80 lentelė), išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje, žalios

mėsos šviesumas L* ir gelsvumas b* nepriklausė nuo seleno kiekio. Padidėjus seleno kiekiui, žalia mėsa

91

buvo mažiau rausva (p<0,001). Virtos mėsos mėginiuose, padidėjus seleno kiekiui, mėsa tapo šviesesnė

(p<0,05) ir mažiau rausva (p<0,05), o gelsvumui įtaka nenustatyta.

Naudojant lesaluose organinį seleną (80 lentelė), padidėjus seleno kiekiui žalia mėsa buvo šviesesnė,

tačiau mažiau rausva (p<0,05). Išvirus mėsą skirtumo tarp šių spalvos charakteristikų nenustatyta.

81 lentelė. Krūtinės ir kojų raumenų virimo ir defrostacijos nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų

kiekio lesaluose

Mėginys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji

grupė

virimo nuostoliai

krūtinėlės 28,02 28,88 32,59 28,22

šlaunelės 31,71 30,76 36,74 30,71

defrostacijos nuostoliai

krūtinėlės 7,97 8,26 8,30 4,90

šlaunelės 3,07 5,10 4,35 3,25

Išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje, nustatyti defrostacijos nuostoliai svyravo gana plačiose

ribose (81 lentelė), t.y. nuo 3 iki 17 procentų. Jie mažesni buvo šlaunelių mėginiams.

Išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje, išnyko šviežiems mėginiams nustatyta tendencija, kad

naudojant organinį seleną virimo nuostoliai buvo mažesni, ši tendencija pastebėta tik kai seleno kiekis buvo

0,5 mg.

82 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių tekstūros charakteristikos

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

Žalia mėsa

Kietumas, WB vertė, N 28,285 a 24,95 a 31,36 a 23,625 a

Virta mėsa

Kietumas, N 52,03 a 79,28 a 77,33 a 58,95 a


Tamprumas, mm 6,17 a 5,62 a 5,67 a 5,20 a

Stangrumas 104,96 a 144,09 a 106,34 a 94,33 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje

(p<0,05)

Naudojant lesaluose neorganinį seleną, žalios mėsos kietumas nesiskyrė, keičiant priedų kiekį (82

lentelė). Išvirus mėsą, skirtumo tarp mėginių kietumo, tamprumo ir stangrumo nenustatyta (p>0,05).

Naudojant lesaluose organinį seleną, padidėjus seleno kiekiui, žalios mėsos kietumas nepakito.

Virtos mėsos mėginiuose tekstūros savybių intensyvumas svyravo pakankamai plačiose ribose, tačiau

reikšmingo skirtumo nenustatyta.

3 mėnesius išlaikius užšaldytus mėginius, juslinėms krūtinėlių mėginių savybėms reikšmingos

seleno kilmės ir kiekio nenustatyta (83 lentelė). Visi mėginiai liko vienodai priimtini.

83 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio lesaluose įtaka krūtinės raumenų juslinėms savybėms.

92


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė




Spalvos intensyvumas 40,38 a 39,00 a 39,88 a 39,63 a

Kietumas 64,25 a 57,50 a 63,00 a 58,38 a


Sultingumas 51,13 a 61,63 a 49,50 a 47,13 a


Gurgždumas 64,00 a 71,75 a 64,75 a 67,25 a





Pašalinis skonis 23,75 a 25,00 a 21,88 a 25,88 a







3 mėnesius išlaikius mėginius šaldiklyje, šlaunelių mėginių skonio ir kvapo savybėms reikšmingos

seleno kilmės ir kiekio nenustatyta (84 lentelė), išskyrus spalvos intensyvumą ir sultingumą. Naudojant

organinį seleną mėginių juslinės savybės liko to paties intensyvumo.

Naudojant neorganinį seleną ir padidėjus jo kiekiui, mėginiai buvo vertinami kaip mažiau sultingi

(84 lentelė), tačiau priimtinumui tai neturėjo neigiamos įtakos.

84 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio pašaruose įtaka kojų raumenų juslinėms savybėms


grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė




Spalvos intensyvumas 92,25 b 67,50 a 77,63 ab 80,50 ab

Kietumas 60,63 a 50,88 a 72,13 a 54,88 a


Sultingumas 82,75 b 86,00 b 61,63 a 77,38 b


Gurgždumas 71,13 a 67,50 a 71,50 a 69,00 a





93

Pašalinis skonis 28,00 a 24,50 a 22,25 a 26,63 a







Saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejų tyrimai

Aliejai yra dažnai naudojami paukščių ir kiaulių mityboje, siekiant pagerinti pašarų energetinę vertę,

aprūpinti jų organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Riebalų rūgštys įtakoja ne tik gyvūnų imuninės

sistemos formavimąsi, bet ir gali gerinti kiaulienos, paukštienos maistinę vertę, t.y. gaunant optimalesnį

omega -6 ir omega -3 riebalų rūgščių santykį bei geresnes skonines savybes. Skirtingi aliejai pasižymi įvairiu

riebalų rūgščių kiekiu. Linų sėmenų aliejus yra svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, turintis 44,6-

51,6 proc. linolo rūgšties (Chen et al., 2006). Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų riebalų

rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų, provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų. Įrodyta, kad

riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga,

silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti

organizmo medžiagų apykaita. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios žmonių bei gyvūnų sveikatai.

Linų sėklos yra naudojamos kaip žaliava rūpinių gamyboje, kurios yra turtingos ląsteliena, baltymais ir

riebalais. Sėmenų aliejus yra daugiausiai turintis polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) ir nepakeičiamų

riebalų rūgščių, tokių kaip 56,6 proc. linoleno rūgšties [ω-3 (C18: 3 cis 9,12,15) ir 13,2 proc. linolo rūgšties

[ω- 6 (C18: 2 cis 9,12)], taip pat 17,8 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) oleino rūgšties [ω-9

(C18: 1 cis 9) (Otranto et al., 2010).

Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame pasaulyje.

Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis (Zollitsh et al., 1997; Sanz et al., 1999).

Nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus bei jo šalutiniai gamybos produktai padidino paukščių produktyvumą bei

sumažino lesalų sąnaudas (Tavernari et al., 2008).

Dėl didelio kiekio mononesočiųjų riebalų rūgščių ir gausaus kiekio vitamino E, rapsų aliejus yra itin

vertinamas. Šiame aliejuje net 7 proc. mažiau sočiųjų riebalų nei bet kuriame kitame aliejuje, o

mononesotieji riebalai mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Lietuvos gyventojų mitybos racione svarbią vietą užima augalinis aliejus, kurio kasmet suvartojama

vis daugiau. Jis yra svarbus PNRR šaltinis. Augaliniame aliejuje nesočiosios riebalų rūgštys (SRR) su 1–3

dvigubomis jungtimis, t. y. oleino, linolo ir α-linoleno rūgštys sudaro nemažą visų riebalų rūgščių dalį. Ypač

94

svarbios yra omega-6 (n-6) ir omega-3 (n-3) PNRR grupės. Šios riebalų rūgštys (RR) slopina trombų

formavimąsi, mažina trombocitų agregaciją, modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą, slopina

polinkį aritmijoms. Jos mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką

(Harris et al., 2003).

Aliejų tyrimų metodikos

LST EN ISO 662:2001

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Drėgmės ir lakiųjų medžiagų nustatymas (tapatus ISO 662:1998)

LST EN ISO 660:2009

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Rūgščių skaičiaus ir rūgštingumo nustatymas

LST EN ISO 3960:2010

Riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai aliejuose nustatyti dujų chromotografu GC – 2010

Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al.,

1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson and Glass, 1969).

Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate

(1991):

AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6

PUFA].

Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir

apskaičiuotas pagal formulę:

IP = (0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai)

Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández

et al. (2007).

85 lentelė. Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Peroksidų skaičiaus nustatymas

Rodiklis Rezultatas išplėstinė neapibrėžtis* Tyrimo

metodo

žymuo 1 (saulėgrąžų

aliejus)

2 (sėmenų

aliejus)

3 (rapsų

aliejus)

Drėgmės ir lakiųjų medžiagų

kiekis, proc. 0,100,04 0,090,03 0,070,02 LST EN ISO

662:2001, p.8

Rūgštingumas (laisvųjų riebalų

rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį,

proc.

0,030,001 0,320,015 0,040,002 LST EN ISO

660:2009,

p.9.1

Rūgščių skaičius, mg KOH/g 0,070,003 0,630,029 0,090,004

Peroksidų skaičius, mekv/kg 3,6 3,7 1,4 LST EN ISO

3960:2010 N N- neakredituotas metodas

* pateikta išplėstinė neapibrėžtis apskaičiuota standartinę neapibrėžtį padauginus iš aprėpties daugiklio K=2, kuris, esant

normaliam skirstiniui atitinka apytikriai 95 proc. pasikliovimo lygmenį.

95

Analizuojant duomenis apie drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekį tirtuose skirtinguose aliejuose (85

lentelė), didžiausi kiekiai buvo nustatyti saulėgrąžų aliejuje, mažiausi kiekiai – rapsų aliejuje. Rūgštingumas

pagal oleino rūgštį, didžiausi pokyčiai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 0,29 proc. daugiau nei saulėgrąžų

aliejuje ir 0,28 proc. daugiau nei rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie rūgščių skaičių, didžiausias jų

kiekis taip pat nustatytas sėmenų aliejuje, likusieji aliejai, t.y. saulėgrąžų aliejuje rūgščių skaičius buvo

11,11 proc. mažesnis, ir rapsų aliejuje rūgščių skaičius buvo 14,29 proc. mažesnis, lyginant su sėmenų

aliejumi.

Peroksidų skaičius mažiausias buvo rapsų aliejuje. Tarp sėmenų ir saulėgrąžų aliejaus, šis rodiklis kito

nežymiai.

86 lentelė. Aliejų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio (proc.)

Trumpinys Riebalų rūgštis Rapsų aliejus Saulėgrąžų

aliejus

Sėmenų

aliejus

C14:0 Miristino 0,04 0,05 0,04

C15:0 Pentadekano 0,03 0 0

C16:0 Palmitino 3,92 5,72 5,19

C16:1 n-9 Palmitoleno 0,04 0,02 0,03

C16:1 n-7-cis Heksadekaeno 0,17 0,10 0,07

C17:0 Margarino 0,04 0,03 0,05

C17:1 Margarinoleno 0,12 0,03 0,03

C18:0 Stearino 1,74 2,80 4,30

C18:1 n-9-trans Elaido 0,04 0,02 0

C18:1 n-9-cis Oleino 59,47 31,57 19,56

C18:1 n-7 Vakeno 2,39 0,39 0,63

C18:2 n-6-trans Linolelaido 0,06 0,29 0,06

C18:2 n-6-cis Linolo 21,50 57,50 17,84

C18:3 n-6 γ-linoleno 0,16 0 0,16

C18:3 n-3 α-linoleno 7,53 0,14 51,41

C20:0 Arachido 0,52 0,21 0,14

C20:1 n-9 Eikozoeno 1,36 0,17 0,15

C20:2 n-6 Eikozodieno 0,06 0,02 0,01

C20:3 n-3 Eikozotrieno 0,02 0,03 0,05

C22:0 Begeno 0,32 0,62 0,17

C22:1 n-9 Eruko 0,18 0 0

96

C24:0 Lignocerino 0,16 0,25 0,10

C24:1 n-9 Nervono 0,13 0,04 0,03

SRR Sočiųjų rūgščių suminis

kiekis

6,77 9,69 9,99

MNRR Mononesočiųjų rūgščių

suminis kiekis

63,90 32,32 20,49

PNRR Polinesočiųjų rūgščių

suminis kiekis

29,33 57,98 69,53

trans-izomerai suminis kiekis 0,09 0,31 0,06

n-6 PNRR suminis kiekis 21,77 57,81 18,07

n-3 PNRR suminis kiekis 7,56 0,17 51,45

n-6/n-3 2,88 333,19 0,35

h/H 22,98 15,57 17,13

AI 0,04 0,07 0,06

TI 0,08 0,19 0,05

IP 38,64 58,96 121,65

Analizuojant gautus tyrimų rezultatus apie palmitino riebalų rūgšties kiekį įvairiuose aliejuose (86

lentelė), didžiausias šios riebalų rūgšties kiekis gautas saulėgrąžų aliejuje, t.y. 5,72 proc. mažiausias- rapsų

aliejuje, t.y. 3,92 proc. Heksadekaeno riebalų rūgšties kiekis mažiausias buvo sėmenų aliejuje, didžiausias

– rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie stearino riebalų rūgšties kiekį, didžiausias kiekis nustatytas

sėmenų aliejuje, t.y. 4,30 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 1,74 proc. nuo suminio riebalų rūgščių

kiekio. Oleino riebalų rūgšties kiekis didžiausias nustatytas rapsų aliejuje, o mažiausias – sėmenų aliejuje.

Vakeno riebalų rūgšties kiekis mažiausias buvo saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,39 proc., didžiausias – rapsų

aliejuje, t.y. 2,39 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio.

Analizuojant duomenis apie linolo riebalų rūgšties kiekį didžiausias kiekis nustatytas saulėgrąžų

aliejuje, t.y. 57,50 proc., mažiausias – sėmenų aliejuje – 17,84 proc. Duomenys apie α-linoleno riebalų

rūgštį, didžiausi skirtumai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 51,54 proc., mažiausi – saulėgrąžų aliejuje, t.y.

0,14 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio. Analizuojant duomenis apie begeno riebalų rūgštį, mažiausias

skirtumas nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 0,17 proc., didžiausias – saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,62 proc. Tarp

kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų nepastebėta, arba jos liko neidentifikuotos.

Apibendrinant didžiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 9,99 proc.,

mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 6,77 proc. Mononesočiųjų riebalų rūgščių didžiausias suminis kiekis

nustatytas rapsų aliejuje, t.y. 63,90 proc., mažiausias – sėmenų aliejuje, t.y. 20,49 proc. Analizuojant

duomenis apie polinesočiųjų riebalų rūgščių suminį kiekį, didžiausia koncentracija nustatyta sėmenų

97

aliejuje, t.y. 69,53 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 29,33 proc. Duomenys apie riebalų rūgščių n-6 ir

n-3 santykį įvairiuose aliejuose, labiausiai kito saulėgrąžų aliejuje, t.y. 333,19, mažiausi pokyčiai nustatyti

sėmenų aliejuje, t.y. 0,35. n-6 suminis kiekis, didžiausias buvo saulėgrąžų aliejuje, t.y. 57,81, mažiausias -

sėmenų aliejuje, t.y. 18,07. Analizuojant duomenis apie n-3 suminį riebalų rūgščių kiekį, didžiausi pokyčiai

nustatyti sėmenų aliejuje, t.y. 51,45, mažiausi – saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,17.

Įvairių aliejų, seleno ir vit. E panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime

Dėl didelio kiekio mononesočiųjų riebalų rūgščių ir gausaus kiekio vitamino E, rapsų aliejus yra itin

vertinamas. Šiame aliejuje net 7 proc. mažiau sočiųjų riebalų nei bet kuriame kitame aliejuje, o

mononesotieji riebalai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau aliejų ir aliejingų sėklų panaudojimą

gyvūnų mityboje bei jų poveikį gyvūninės kilmės žaliavų kokybei, riboja daugelis veiksnių. Netinkamas

minėtų žaliavų panaudojimas sudarant pašarų receptūras bei racionus, gali sukelti gyvūnų sveikatingumo

sutrikimus, produkcijos kokybės pakitimus, kaip pvz. dėl netinkamo apykaitos energijos ir lizino santykio,

didėja kiaulių skerdenoje riebalų kiekis. Be to, minėtose žaliavose neteisingai parenkant antioksidantus,

tame tarpe seleną ir vitaminą E, vyksta antioksidaciniai procesai, kurių metu susidaro laisvieji radikalai.

Pastarieji neigiamai veikia tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatingumą. Įrodyta, kad lesalai kurių sudėtyje yra

riebalų ar aliejų gali pakeisti kiaušinio trynyje esančių riebalų rūgščių sudėtį (Citil et al., 2011).

Antioksidantai tokie kaip selenas bei vitaminas E yra naudojami siekiant apsaugoti aliejuose esančias

nesočiąsias riebalų rūgštis nuo oksidacinių procesų žalos (Açıkgöz et al., 2011; Skřivan et al., 2008). Taip

pat selenas atlieka svarbų vaidmenį fiziologiniuose procesuose organizme. Se metabolizmas priklauso nuo

jo cheminės būklės ir įterpimo normos lesaluose.

Duomenų apie Lietuvoje naudojamų aliejų, rapsų ir sėmenų išspaudų maistinę vertę bei jų įtaką

riebalų rūgščių, cis ir trans izomerams, aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI), peroksidavimosi

(IP), hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksams (h/H) yra ypatingai menkai.

Bandymo tikslas - ištirti lipidų oksidacinius procesus, naudojant įvairius aliejus bei antioksidantus,

jų įtaką vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei.

Darbo metodika

Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų

derinio 60 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 6 grupes, kiekvienoje po 10 vištų. I grupės

dėsliosios vištos buvo lesinamos lesalais su saulėgrąžų aliejaus priedu, neorganiniu Se (Na2SeO3 0,5mg/kg)

ir vitamino E (40 mg/kg). Į II grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta rapsų aliejaus, neorganinio Se

(Na2SeO3 0,5mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į III grupės lesalus – sėmenų aliejaus, neorganinio Se

(Na2SeO3 0,5mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į IV grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta saulėgrąžų

98

aliejaus, organinio seleno (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į V grupės lesalus buvo

įterpta rapsų aliejaus, organinio seleno (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į VI grupės

kombinuotuosius lesalus buvo įterpta sėmenų aliejaus, organinio seleno (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir

vitamino E (40 mg/kg).

87 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Rodiklis Grupė

I

kontrolinė

II

kontrolinė

III

kontrolinė

IV

tiriamoji

V

tiriamoji

VI

tiriamoji

Standartiniai

kombinuotieji lesalai

+ Saulėgrąžų aliejus +

0,5 mg Na2SeO3 + 40

mg vit. E/kg

+ - - - - -

Standartiniai


+ Rapsų aliejus + 0,5

mg Na2SeO3 + 40 mg

vit. E/kg

- + - - - -

Standartiniai


+ Sėmenų aliejus +

0,5 mg Na2SeO3 + 40

mg vit. E/kg

- - + - - -

Standartiniai


+ saulėgrąžų aliejaus

+ Alkosel®R397 0,5

mg + vitamino E 40

mg/kg)

- - - + - -

Standartiniai


+ rapsų aliejaus + 0,5

mg Alkosel®R397 +

vitamino E 40 mg/kg)

- - - - + -

Standartiniai


+ sėmenų aliejaus +

0,5 mg

Alkosel®R397 +


- - - - - +

Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su

stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami

granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų

grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas

(www.isapoultry.com).

88 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo sudėtis, proc.

http://www.isapoultry.com/

99

Komponentai Sudėtis

Kviečiai 60,38

Sojų rupiniai 12,89

Kvietiniai miltai 10,00

Pašarinis kalkamenis 8,22

Saulėgrąžų rupiniai 5,00

Monokalcio fosfatas 0,98

Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50

Druska NaCl 0,21

Metioninas 0,16

Pentacid liquid 0,10

Natrio sulfatas 0,06

L-Lizinas Sulfatas 0,04

Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg

Apykaitos energija MJ/kg 11,40

Baltymingumas* 17,07

Žali riebalai* 3,12

Žalia ląsteliena* 3,28

Žali pelenai* 11,95

Kalcis* 3,45

Fosforas (bendr.)* 0,67

Fosforas (įsisav.) 0,42

Natris 0,13

Magnis 0,12

Kalis 0,72

Chloras 0,17

NaCl 0,22

Lizinas 0,71

Metioninas 0,39

Metioninas+cistinas 0,70

Triptofanas 0,22

Treoninas 0,55

* Analizuotos vertės

Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,

metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit.

D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg,

100

nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino

chloridas – 399,00 mg/kg, geležis – 70,00 mg/kg, manganas – 100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas –

0,50 mg/kg, selenas – 0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.

Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:

kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;

skaičiuojamas dužusių kiaušinių skaičius;

stebimas kiaušinių užterštumas bei nestandartinių kiaušinių kiekis;

kas 14 dienų:

nustatomas individualus vištų kūno svoris;

sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;

gauta kiaušinių masės 1 vištai;

vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo

aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;

kiaušinių skirstymas pagal svorio kategorijas;

stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

1.Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti

daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio

lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru

„MITUTOYO“.

2. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos

Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės

analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų

grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms

savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumas įvertinti ir visų

produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant

matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis

kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų

intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.

101

Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1.

Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės

laboratorijos kabinose.

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo

planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to

vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min.

Išvirtas kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas

pusiau ir išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.

Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais

dangteliais.

Neutralizavimo medžiagos

Vertintojų skonio receptorių atsakymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros

vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.

Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo

planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to

vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje

skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 –

pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987)

metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms.

Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius

cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į

specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta

metodika. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing

Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H igh Wycombe. UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc.,

suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros

parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).

102

Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

Bandymo pabaigoje dėsliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos

rekomendacijas (Close et al., 1997).

1. Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: cholesterolis, DTL cholesterolis, GOT, GPT, trigliceridai

Tietzs (1995).

2. Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC

system (Varian Inc., USA);

3. Kiaušiniuose bus nustatomas pigmentų α- ir β-karotinoidų, likopeno, luteno ir zaeksantino kiekiai;

4. Seleno susikaupimas kiaušiniuose buvo nustatytas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu ir

vitamino E susikaupimas kiaušinio trynyje, AOAC Official Method 975.43 metodu;

5. Kiaušinių trynių ir kepenų lipidų oksidacijos laipsnis nustatytas (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 28

dienų, pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;

6. Kiaušinių ir kepenų riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010,

mėginius ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti aterogeniškumo ir

trombogeniškumo indeksai. Cheminės analizės buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkystės institute;

Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimų rezultatai įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai

tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai

reikšmingais, kai p < 0,05.

Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad

vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido

nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai

skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“,

versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

REZULTATAI

Lesinimo bandymo rezultatai

Pagal lesinimo bandymo rezultatus su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai

bandymų rezultatai, kurie pateikti 90-95 lentelėse.

90 lentelė. Vištų svoriai, g

103

Vištų

amžius

savaitėmis

Grupės I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

III kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R39

7 0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R39

7 + vitamino

E 40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R39

7 + vitamino

E 40 mg/kg)

Bandymo

pradžia

1897,91±38,31 1932,09±50,82 1892,38±59,64 1918,15±35,40 1945,58±35,23 1871,90±52,29

22-24 1924,44±38,42 1955,56±54,91 1932,04±55,38 1926,80±42,41 1920,52±38,51 1882,98±49,03

24-26 1946,50±37,14 1989,98±56,94 1955,12±53,73 1959,22±34,73 1937,84±31,50 1902,63±48,11

26-28 1973,84±31,64 2025,08±65,86 1990,37±46,52 1956,99±67,24 2043,49±46,97 1989,94±62,30

28-30 1993,43±44,18 2028,66±65,42 2028,39±56,22 1982,60±69,31 2097,63±46,53 2050,55±52,21

Analizuojant duomenis (90 lentelė) apie vištų svorį, bandymo pradžioje, esminių skirtumų nenustatyta.

I bandymo periodu vištų svoris II kontrolinėje grupėje, kurioje buvo įterpta rapsų aliejaus padidėjo 2 proc.,

ir VI grupėje (įterptas sėmenų aliejus) sumažėjo 2 proc. (p>0,05). Likusiose grupėse skirtumai buvo

nežymūs. 24-26 amžiaus savaitę, vištų svoriai atitinkamai padidėjo ir sumažėjo kaip ir ankstesniuoju

periodu. Analizuojant duomenis 26-28 savaitę II grupėje vištų svoriai padidėjo 2 proc., III, IV ir VI grupėse-

1 proc. ir V grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05). Paskutiniajame bandymo periode vištų svoriai IV grupėje

sumažėjo 1 proc., likusiose grupėse vištų svoriai padidėjo nuo 2 proc. iki 5 proc. (p>0,05).

91 lentelė. Bendras lesalų sunaudojimas, g

Vištų

amžius

savaitėmis

Grupės

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R3

97 0,5 mg +

vitamino E

40 mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

22-24 1560±103,00

100

1628±57,15

100

1566±68,22

100

1676±37,19

107

1658±21,20

102

1428±90,95

92

24-26 1601±81,80

100

1518±153,10

100

1635±25,72

100

1701±23,21

106

1618±70,10

107

1571±54,41

96

26-28 1717±19,8

100

1655±41,88

100

1708±26,47

100

1729±12,92

101

1687±27,80

102

1552±25,9*

91

28-30 1561±16,00

100

1550±18,71

100

1550±18,71

100

1574±9,27

101

1576±13,2

102

1485±58,47


Analizuojant duomenis apie lesalų sunaudojimą I bandymo periodu, didžiausi pokyčiai nustatyti IV ir

VI tiriamosiose grupėse, t.y. atitinkamai 7 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe ir 8 proc. mažiau,

lyginant su III kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo periodu IV ir V tiriamosiose grupėse bendras

lesalų sunaudojimas padidėjo atitinkamai 6 proc. ir 7 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe (p>0,05). VI

tiriamojoje grupėje analizuojamas rodiklis sumažėjo 4 proc., lyginant su III tiriamąja grupe (p>0,05). 26-28

amžiaus savaitę bendras lesalų sunaudojimas VI tiriamojoje grupėje sumažėjo 9 proc., lyginant su III

104

tiriamąja grupe (p<0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu (28-30 sav.) bendras lesalų sunaudojimas IV ir V

tiriamosiose grupėse padidėjo atitinkamai 1 proc. ir 2 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe, o VI

tiriamojoje grupėje šis rodiklis sumažėjo 4 proc., lyginant su III kontroline grupe. Duomenys statistiškai

nepatikimi.

92 lentelė. Kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.

Vištų

amžius,

sav.

Grupės

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

22-24 12±0,91

100

12±0,78

100

13±0,63

100

13±0,29

108

13±0,47

108

11±1,17

85

24-26 12±1,12

100

13±0,37

100

14±0,24

100

13±0,66

108

14±0,17

108

12±0,96

86

26-28 13±1,38

100

14±0,45

100

14±0,44

100

14±0,44

108

15±0,24

107

14±0,32

100

28-30 12±0,40

100

13±0,17

100

12±0,33

100

12±0,26

100

13±0,28

100

13±0,28

108

22-30 49±0,95

100

52±0,44

100

53±0,41

100

52±0,41

106

55±0,29

106

50±0,68

102

Analizuojant vištų dėslumo duomenis (92 lentelė), matome, kad 22-24 sav. ir 24-26 sav. IV ir V

tiriamosiose grupėse vištų dėslumas padidėjo 8 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe. VI tiriamojoje

grupėje per minėtus periodus, vištų dėslumas buvo sumažėjęs atitinkamai 15 proc. ir 14 proc., lyginant su

II kontroline grupe (p>0,05). Vėlesniuoju bandymo tarpsniu (26-28 sav.) IV ir V tiriamosiose grupėse

analizuojamas rodiklis padidėjo atitinkamai 8 proc. ir 7 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe (p>0,05).

Paskutinėmis bandymo savaitėmis didesni pokyčiai buvo pastebėti VI tiriamojoje grupėje, kurios vištų

dėslumas padidėjo 8 proc., lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį vištų

dėslumas padidėjo 2-6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

93 lentelė. Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.

Vištų

amžius,

sav.

Grupės

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

105

22-24 82,54±6,53 84,69±5,57 83,93±5,80 87,30±6,71 84,29±6,72 84,41±3,57

24-26 87,31±7,97 92,86±2,66 90,06±4,79 88,89±6,95 97,14±1,23 89,29±6,49

26-28 92,86±9,89 93,57±8,21 98,62±3,17 98,57±3,13 95,64±1,68 98,41±2,31

28-30 92,31±3,06 96,92±1,32 94,87±2,56 93,16±2,00 94,62±2,11 93,27±2,14

22-30 88,76±6,86 92,01±4,44 91,87±4,08 91,98±4,70 92,92±2,94 91,34±3,63

Duomenys apie kiaušinių dėjimo intensyvumą yra pateikti 93 lentelėje. Pirmuoju bandymo periodu ir

26-28 sav., IV tiriamojoje grupėje kiaušinių dėjimo intensyvumas padidėjo atitinkamai 4,76 proc. ir 5,71

proc., lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). 24-26 tyrimo savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas

didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 4,28 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05).

Analizuojant duomenis 26-28 amžiaus savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas V tiriamojoje grupėje

padidėjo 2,07 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 tyrimo savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas V tiriamojoje

grupėje sumažėjo 2,3 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

94 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g

Vištų

amžius,

sav.

Grupės

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

22-24 55,04±0,93

100

53,28±1,36

100

55,39±1,21

100

56,13±0,87

102

55,69±1,06

105

54,43±8,81

98

24-26 59,57±1,07

100

61,49±1,33

100

61,43±1,23

100

59,94±0,92

101

62,29±1,16

101

58,92±1,03

96

26-28 58,68±0,77

100

57,54±2,15

100

58,53±0,96

100

58,30±0,96

99

59,86±1,06

104

59,08±1,08

101

28-30 59,72±1,17

100

59,34±1,41

100

58,91±1,32

100

59,84±1,42

100

60,88±1,39

103

59,08±0,91

100

22-30 58,25±0,99

100

57,91±1,56

100

58,57±1,18

100

58,55±1,04

101

59,68±1,17

103

57,88±2,96

99

Duomenys apie vištų kiaušinio svorį yra pateikti 94 lentelėje. Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 22-24

savaitę vidutinis kiaušinio svoris didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 5 proc. didesnis, lyginant su II

kontroline grupe, mažiausias – VI tiriamojoje grupėje – 2 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe

(p>0,05). Analizuojant duomenis vėlesniuoju bandymo periodu (24-26 savaitę), kiaušinių svoris didžiausias

buvo IV ir V tiriamosiose grupėse po 1 proc. daugiau, lyginant su I ir II kontroline grupe. Likusioje

tiriamojoje grupėje vidutinis kiaušinių svoris buvo 4 proc. mažesnis, lyginant su III kontroline grupe

106

(p>0,05). 26-28 amžiaus savaitę vidutinis kiaušinių svoris IV tiriamojoje grupėje sumažėjo 1 proc., lyginant

su I kontroline grupe, o V tiriamojoje grupėje padidėjo 4 proc., lyginant su II kontroline grupe. Statistiškai

patikimų skirtumų nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo tarpsniu, t.y. 28-30 amžiaus savaitę, vidutinis

kiaušinio svoris didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 2 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe.

Likusiose grupėse vidutinis kiaušinio svoris buvo toks pats kaip ir kontrolinėse grupėse (p>0,05).

95 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg

Vištų

amžius,

sav.

Grupės I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

22-24 2,37±0,12

100

2,34±0,11

100

2,21±0,23

100

2,33±0,05

98

2,38±0,14

102

2,14±0,07

97

24-26 2,19±0,11

100

2,08±0,04

100

2,18±0,16

100

2,25±0,14

103

1,94±0,08*

93

2,20±0,19

101

26-28 2,06±0,04

100

2,04±0,12

100

2,03±0,07

100

2,17±0,08

105

1,95±0,05

96

1,92±0,04*

95

28-30 2,15±0,10

100

2,09±0,07

100

2,24±0,13

100

2,14±0,05

99

2,12±0,07

101

2,05±0,10

92

22-30 2,19±0,09

100

2,14±0,09

100

2,17±0,15

100

2,22±0,08

101

2,10±0,09

98

2,08±0,10


Analizuojant tyrimų rezultatus apie lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (95 lentelė),

pirmuoju bandymo periodu IV ir VI tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos buvo atitinkamai 2 proc. ir 3 proc.

mažesnės, lyginant su I ir II kontroline grupe (p>0,05). Likusioje grupėje analizuojamas rodiklis buvo 2

proc. didesnis, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo periodu lesalų sąnaudos 1 kg

kiaušinių masės gauti, labiausiai kito V tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. mažiau (p<0,05), lyginant su II

kontroline grupe, o IV tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline

grupe. 26-28 vištų amžiaus savaitę, analizuojamas rodiklis labiausiai kito IV ir VI tiriamojoje grupėje

sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 5 proc., lyginant su II ir II kontroline grupe (p>0,05). Likusioje grupėje

lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti padidėjo 5 proc., lyginant su I kontroline grupe. Statistiškai

patikimų skirtumų nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo tarpsniu, t.y. 28-30 vištų amžiaus savaitę, šis

rodiklis labiausiai kito VI tiriamojoje grupėje, t.y. 8 proc. mažiau, lyginant su III kontroline grupe (p>0,05).

Likusiose tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti žymiai nekito.

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

96 lentelė. 24 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

107

Rodiklis Grupės

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R3

97 0,5 mg +

vitamino E

40 mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

Kiaušinio svoris, g 59,00±2,91 58,51±1,37 60,93±3,85 58,94±1,12 58,90±1,01 61,60±6,34

Lukšto stiprumas,

kg/m2

4,300±0,32 3,731±0,27 3,936±0,36 4,008±0,19 4,008±0,29 3,982±0,50

Baltymo aukštis, mm 7,9±0,71 8,1±0,80 8,3±0,80 8,4±0,45 7,51±0,69 8,2±0,67

Hafo vienetas 89,00±4,1 89,4±4,90 88,5±6,8 91,55±2,15 85,69±4,69 89,22±6,15

Trynio spalvos

intensyvumas, balais

2,00±0,00 3,00±1,00 3,00±0,20 3,00±0,20 3,00±0,29 2,0±0,27

Lukšto svoris, g 5,601±0,10 5,417±0,25 5,636±0,29 5,670±0,16 5,640±0,15 5,894±0,29

Lukšto

storis,

mm

Smailiaja

me gale

0,39±0,01 0,37±0,01 0,40±0,01 0,37±0,01 0,39±0,01 0,38±0,01

Viduryje 0,37±0,01 0,37±0,01 0,38±0,01 0,37±0,01 0,37±0,01 0,36±0,02

Bukajame

gale

0,38±0,01 0,38±0,02 0,37±0,01 0,39±0,01 0,37±0,01 0,36±0,02

Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 14-ą bandymo dieną, galima teigti, kad įterpti priedai į

vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus esminės įtakos analizuojam rodikliui neturėjo. Lukšto stiprumas

didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe, o mažiausias –

IV tiriamojoje grupėje, kurioje lukšto stiprumas buvo 7 proc. mažesnis, lyginant su I kontroline grupe

(p>0,05). Duomenys apie baltymo aukštį, didžiausias skirtumas pastebėtas IV tiriamojoje grupėje, t.y. 6

proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe, mažiausias – V tiriamojoje grupėje, kur analizuojamas rodiklis

buvo 7 proc. mažesnis, lyginant su II kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi. Hafo vienetas

didžiausias buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe, mažiausias –

V tiriamojoje grupėje, t.y. 5 proc. mažiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis

apie lukšto spalvos intensyvumą, silpniausias jis buvo VI tiriamojoje grupėje. Analizuojant duomenis apie

kiaušinio lukšto storį smailiajame, bukajame ir viduryje, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

97 lentelė. 26 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai Rodiklis Grupės

I

kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,777±0,28 3,503±0,27 4,251±0,25 4,104±0,25 3,621±0,16 4,138±0,21


Hafo vienetas 84,73±6,10 89,89±3,46 78,60±9,01 86,27±2,57 92,01±3,41 84,00±6,09

108

Trynio spalvos


2,00±0,22 2,00±0,11 2,00±0,11 3,00±0,19* 3,00±0,22* 3,00±0,23*

Lukšto svoris, g 5,780±0,20 5,580±0,12 6,055±0,12 5,748±0,18 5,509±0,14 5,609±0,09

Lukšto

storis,

mm

Smailiajame

gale

0,37±0,01 0,36±0,01 0,40±0,01 0,39±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01

Viduryje 0,38±0,02 0,36±0,01 0,38±0,01 0,36±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01

Bukajame

gale

0,36±0,01 0,36±0,01 0,38±0,01 0,36±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01

* - duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 28-ą bandymo dieną, didžiausi skirtumai pastebėti V

tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05), likusiose grupėse šis

rodiklis kito nežymiai. Lukšto stiprumas mažiausias buvo VI tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc. mažiau,

lyginant su III kontroline grupe (p>0,05), didžiausias šis rodiklis buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 9 proc.

daugiau, lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). Baltymo aukščiui priedų įterpimas į vištų dedeklių

kombinuotuosius lesalus esminės įtakos neturėjo. Hafo vienetas didžiausias buvo taip pat VI tiriamojoje

grupėje, t.y. 7 proc. didesnis, lyginant su III kontroline grupe (p>0,05). Trynio spalvos intensyvumas visose

tiriamosiose grupėse buvo 1 balu didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis (p<0,05). Mažiausias lukšto

svoris buvo VI tiriamojoje grupėje – 7 proc. mažesnis, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Lukšto

storio rezultatuose patikimų skirtumų nenustatyta.


I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV

tiriamoji

(saulėgrąž

ų aliejus+

Alkosel®R

397 0,5 mg

+ vitamino

E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R39

7 + vitamino

E 40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,353±0,43 3,655±0,22 3,708±0,50 4,682±0,30 3,806±0,23 3,778±0,29


Hafo vienetas 81,44±6,73 76,13±6,18 69,86±6,60 75,38±5,04 84,93±6,35 85,08±3,67

Trynio spalvos


2,00±0,17 2,00±0,16 2,00±0,16 3,00±0,23 2,00±0,31 3,00±0,35

Lukšto svoris, g 5,323±0,34 5,709±0,16 5,633±0,38 5,912±0,17 5,660±0,30 5,590±0,17

Lukšto

storis,

mm

Smailiajame

gale

0,35±0,02 0,38±0,01 0,37±0,02 0,38±0,01 0,35±0,02 0,37±0,01

Viduryje 0,34±0,02 0,36±0,01 0,35±0,02 0,36±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01

Bukajame

gale

0,33±0,02 0,37±0,01 0,35±0,02 0,35±0,01 0,34±0,01 0,36±0,01

Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 42-ą bandymo dieną, didžiausias svoris nustatytas IV

kontrolinėje grupėje, t.y. 2 proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). Likusiose grupėse

statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Lukšto stiprumas didžiausias buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y.

40 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). Duomenys apie baltymo aukštį, didžiausi buvo

nustatyti V ir VI tiriamosiose grupėse, atitinkamai 20 proc. ir 34 proc. daugiau nei II ir III kontrolinėse

109

grupėse (p>0,05). Analizuojant duomenis apie Hafo vienetą, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta,

tačiau didžiausias skirtumas gautas VI tiriamojoje grupėje, t.y. 22 proc. daugiau, lyginant su III kontroline

grupe (p>0,05), mažiausias IV tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. mažiau, lyginant su I kontroline grupe

(p>0,05). Trynio spalvos intensyvumas IV ir VI tiriamosiose grupėse buvo 3, o likusioje tiriamojoje grupėje

2. Didžiausias lukšto svoris buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 11 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe

(p>0,05). Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto storį įvairiuose kiaušinio dalyse, didelių ir statistiškai

patikimų skirtumų nenustatyta.


I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R3

97 0,5 mg +

vitamino E

40 mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

VI

tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R

397 +

vitamino E

40 mg/kg)

Kiaušinio svoris, g 62,26±0,87 64,65±1,65 63,49±1,41 68,80±3,39* 65,05±1,74 63,20±1,39

Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,225±0,37 4,248±0,28 4,116±0,27 4,247±0,27* 3,353±0,37 3,292±0,47

Baltymo aukštis,

mm

6,5±0,86 6,0±0,72 5,9±0,66 6,0±0,64 6,7±0,41 6,3±0,89

Hafo vienetas 73,39±6,61 70,88±6,70 72,37±6,23 71,80±5,71 79,45±2,72 72,56±8,42

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

2,00±0,00 2,00±0,00 3,00±0,19 3,00±0,31* 3,00±0,24* 3,00±0,32*

Lukšto svoris, g 5,601±0,10 5,417±0,25 5,636±0,29 5,670±0,16 5,640±0,15 5,894±0,29

Lukšto

storis,

mm

Smailiaja

me gale

0,34±0,02 0,33±0,01 0,35±0,01 0,34±0,01 0,35±0,01 0,34±0,01

Viduryje 0,33±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01

Bukajam

e gale

0,33±0,01 0,32±0,02 0,34±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01

* - duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant duomenis paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 56-ą bandymo dieną, didžiausias

kiaušinio svoris nustatytas IV tiriamojoje grupėje, t.y. 11 proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe

(p<0,05), likusiose grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Duomenys apie kiaušinio lukšto

stiprumą, didžiausi skirtumai nustatyti IV tiriamojoje (32 proc.) daugiau, V ir VI tiriamosiose grupėse

(atitinkamai 11 proc. ir 20 proc.) mažiau, lyginant su II ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Analizuojant

duomenis apie baltymo aukštį statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Didžiausias baltymo aukštis

buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 12 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Duomenys apie

Hafo vienetą tarp grupių kito labai nežymiai. Didžiausias minėtas rodiklis buvo V tiriamojoje grupėje – 12

proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Duomenys statistiškai patikimi visose tiriamosiose

grupėse, analizuojant trynio spalvos intensyvumą. Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto svorį,

110

didžiausias jis nustatytas VI grupėje, t.y. 5 proc. didesnis, lyginant su III kontroline grupe (p>0,05).

Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto storį įvairiuose kiaušinio dalyse, didelių skirtumų nenustatyta.

100 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį Rodiklis Grupės

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R

397 +

vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R39

7 + vitamino

E 40 mg/kg)


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,691±1,01 3,792±0,79 4,012±0,99 4,001±0,82 3,702±0,75 3,772±0,78

Baltymo aukštis,

Mm

7,30±2,02 7,17±2,22 6,73±2,50 7,14±2,24 7,74±2,59 7,25±2,63

Hafo vienetas 82,49±16,78 80,95±17,57 77,05±21,27 80,95±18,00 85,87±18,14 81,60±19,2

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

2,00±0,51 2,00±0,69 2,00±0,49 3,00±0,68 3,00±0,63 3,00±0,62

Lukšto svoris, g 5,534±0,62 5,681±0,51 5,790±0,75 5,862±0,81 5,611±0,66 5,613±0,72

Lukšto

storis,

mm

Smailiaj

ame gale

0,36±0,04 0,36±0,03 0,38±0,04 0,37±0,05 0,36±0,04 0,36±0,04

Viduryje 0,36±0,04 0,36±0,03 0,36±0,03 0,36±0,04 0,35±0,03 0,35±0,04

Bukaja

me gale

0,35±0,04 0,36±0,04 0,36±0,04 0,36±0,05 0,35±0,04 0,35±0,04

Per visą tyrimo laikotarpį IV tiriamosios grupės kiaušinių svoris buvo 3 proc. didesnis, lyginant su I

kontroline grupe (p>0,05). Lyginant duomenis apie lukšto stiprumą, didžiausias skirtumas nustatytas IV

tiriamojoje grupėje, t.y. 8 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe, VI tiriamojoje grupėje šis rodiklis

buvo mažesnis 6 proc., lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Duomenys apie kiaušinio baltymo aukštį,

didžiausi pokyčiai nustatyti V ir VI tiriamojoje grupėje, t.y. 8 proc. daugiau, lyginant su II ir III kontroline

grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis apie Hafo vienetą, didžiausi skirtumai nustatyti V ir VI tiriamosiose

grupėse, t.y. 6 proc. daugiau, lyginant su II ir III kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio trynio spalvos

intensyvumas visose tiriamosiose grupėse buvo 1 balu didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis,

esminių skirtumų neturėjo. Kiaušinio lukšto svoris IV tiriamojoje grupėje buvo 6 proc. didesnis, lyginant su

I kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio lukšto storis įvairiuose lukšto dalyse (smailusis, vidurys, bukas galas)

žymių skirtumų nenustatyta.

101 lentelė. Įvairių aliejų, seleno bei vitamino E įtaka vištų dedeklių kraujo serumo rodikliams

Grupės Rodiklis

Cholesterolis

(µmol/l)

DTL-

cholesterolis

(µmol/l)

Trigliceridai

(µmol/l)

GOT

(U/l)

GPT

(U/l)

I kontrolinė 2,74±0,09 0,22±0,01 15,43±1,22 187,95±11,96 1,00±0,07

111

Analizuojant duomenis apie cholesterolio koncentraciją vištų dedeklių kraujyje, didžiausi pokyčiai

pastebėti IV ir V tiriamojoje grupėje, t.y. atitinkamai 0,75 µmol/l ir 0,52 µmol/l daugiau, lyginant su I ir II

kontroline grupe. Duomenys statistiškai patikimi (p<0,05). Trigliceridų koncentracija labiausiai kito V

kontrolinėje grupėje, t.y. 2,84 µmol/l daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p<0,05). Duomenys apie

GOT (aspartataminotransferazė, AST) didžiausi pokyčiai nustatyti V grupėje, t.y. 114,58 U/l daugiau nei II

kontrolinėje grupėje (p<0,05). Analizuojant duomenis apie GPT (alaninaminotransferazė, ALT) didžiausias

kiekis nustatytas V tiriamojoje grupėje, t.y. 1,77 u/l daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p<0,05),

mažiausi IV tiriamojoje grupėje, t.y. 0,67 U/l mažiau, lyginant su I kontroline grupe (p<0,05).

102 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka kiaušinių cheminiai sudėčiai, proc.

Grupė Rodiklis

Sausosios

medžiagos

Baltymai Riebalai Pelenai

I (kontrolinė) 53,93±0,55 17,11±0,44 33,32±0,33 1,86±0,88

II 53,14±0,48 16,76±0,34 32,56±0,80 1,87±0,14

III 50,96±0,37* 16,15±0,40* 30,67±0,57* 2,00±0,19

IV 52,21±0,66 16,55±0,33 32,07±0,46 1,80±0,19

V 51,54±0,94* 15,94±0,35* 31,58±1,17* 1,85±0,42

VI 51,25±0,66* 16,06±0,49* 31,74±0,43* 1,83±0,23

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05

(saulėgrąžų aliejus+

0,5 mg Na2SeO3 + 40

mg vit. E/kg) II kontrolinė

(rapsų aliejus+ 0,5 mg

Na2SeO3 + 40 mg vit.

E/kg)

4,00±0,20 0,26±0,02 26,63±0,92 164,90±13,77 0,30±0,14

III kontrolinė

(sėmenų aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3 + 40 mg

vit. E/kg)

2,71±1,07 0,19±0,05 14,47±8,47 206,63±27,12 0,13±0,16

IV tiriamoji

(saulėgrąžų aliejus+

Alkosel®R397 0,5 mg

+ vitamino E 40

mg/kg)

3,49±0,28* 0,23±0,02 21,07±3,86 161,12±14,32 0,33±0,29*

V tiriamoji

(rapsų aliejus+0,5 mg

Alkosel®R397 +


4,52±0,81* 0,27±0,04* 29,47±7,32* 279,48±92,17* 2,07±1,08*

VI tiriamoji

(sėmenų aliejus+ 0,5

mg Alkosel®R397 +


3,24±0,49 0,22±0,01 18,93±4,09 201,00±28,46 1,4±0,57

112

Sausųjų medžiagų kiekis kiaušinyje, didžiausias buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, o likusiose

turėjo tendenciją mažėti nuo 0,79 iki 2,97 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant

baltymų kiekį kiaušinyje, didžiausias šis rodiklis buvo nustatytas taip pat kontrolinėje grupėje, t.y. likusiose

tiriamosiose sumažėjo nuo 0,35 iki 1,17 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias riebalų

kiekis taip pat buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, likusiose sumažėjo nuo 0,76 iki 2,65 proc. (p<0,05),

lyginant su kontroline grupe. Analizuojant pelenų kiekį kiaušinyje, didžiausia koncentracija buvo nustatyta

III grupėje, t.y. 0,04 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausia – IV grupėje, t.y. 0,06 proc. (p>0,05) mažiau,

lyginant su kontroline grupe.

103 lentelė. Įvairių aliejų, seleno bei vitamino E įtaka vištų dedeklių kiaušinio trynio cholesterolio

kiekiui, mg/g

Rodiklis I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

Cholesterolis 9,74±1,44 9,59±0,57 9,58±0,64 9,85±1,08 9,79±1,13 9,57±1,43

Cholesterolio bei riebalų rūgščių koncentracija kiaušinio trynyje priklauso nuo genetikos, amžiaus,

paukščių produktyvumo, naudojamų lesalų priedų ir kt. Riebalų rūgščių bei cholesterolio koncentraciją

galima keisti, naudojant įvairius aliejus, kurie paprastai yra naudojami kaip energijos šaltinis vištų dedeklių

organizme (Baucells et al., 2000; Grobas et al., 2001; Shafey et al., 2003; Cabrera et al., 2005).

Analizuojant duomenis apie cholesterolio koncentraciją kiaušinio trynyje esminių bei statistiškai

patikimų skirtumų nenustatyta.

104 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka seleno susikaupimui kiaušinių tryniuose, μg/g SM

Rodiklis I II III IV V VI

Selenas 1,347±0,101 1,136±0,067* 1,203±0,098 1,013±0,080 1,017±0,108* 1,058±0,118


Duomenys apie seleno susikaupimą kiaušinio tryniuose yra pateikti 104 lentelėje. Didžiausias seleno

susikaupimas buvo nustatytas I grupėje. Likusiose grupėse šis rodiklis turėjo tendenciją mažėti nuo 11 iki

25 proc. (p<0,05)

Statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I ir II (p=0,004681), I ir IV (p=0,000409), I ir V

(p=0,001067), I ir VI (p=0,003136), II ir IV (p=0,030009), III ir IV (p=0,009959) bei III ir V (p=0,021350)

grupes.

113

105 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka pigmentinių medžiagų susikaupimui kiaušinio

tryniuose, µg/g

Pigmentas Grupė

I

(kontrolinė)

II III IV V VI

Liuteinas 1,707±0,06 1,728±0,08 2,045±0,07* 2,495±0,05* 2,157±0,11* 2,385±0,23*

Zeaksantinas 0,212±0,01 0,212±0,01 0,240±0,01 0,299±0,01* 0,278±0,01* 0,287±0,02*


Analizuojant liuteino koncentraciją kiaušinio trynyje, nustatėme, kad visose tiriamosiose grupėse šis

rodiklis turėjo tendenciją didėti nuo 1 proc. (p>0,05) iki 46 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

Zeaksantino koncentracija kiaušinio tryniuose II grupėje išliko toks pats, o likusiose padidėjo nuo 13 proc.

(p>0,05) iki 41 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

106 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka α- ir γ-tokoferolių kiekiui (mg/kg) kiaušinių

trynyje (Vidurkis ± SD)

Rodiklis Grupė

I (kontrolinė) II III IV V VI

α-

tokoferolis

265,63±14,39 252,76±36,24 205,71±6,10

*

291,66±47,79* 257,94±56,10 180,18±19,48*

γ-

tokoferolis

14,74±0,88 57,25±6,10* 66,90±6,13* 18,35±0,62* 62,66±9,51* 59,86±7,33*


Lyginant tyrimų rezultatus statistiškai patikimi skirtumai gauti α-tokoferolių atveju: lyginant I ir III

(p=0,000026); I ir VI (p=0,000048); II ir III (p=0,021060), II ir VI (p=0,004271), III ir IV (p=0,004011),

III ir VI (p=0,23372), IV ir VI (p=0,001305) bei V ir VI grupes (p=0,019068).

γ-tokoferolių atveju statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I grupę su II (p=0,000001), su III

(p=0,000001), su IV (p=0,000068), su V (p=0,000004), su VI (p=0,000001), II grupę su III (p=0,037237)

,II su IV (p=0,000001), III su IV (p=0,000001), IV su V (p=0,000006) ir IV su VI (p=0,000001).

107 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka riebalų rūgščių kiekiui kiaušinio trynyje, proc.

Riebalų rūgštis Grupė

I

(kontrolinė)

II III IV V VI

Miristino 0,21±0,02 0,21±0,03 0,19±,02 0,21±0,03 0,21±0,03 0,19±0,02

Pentadekano 0,10±0,01 0,10±0,01 0,10±0,01 0,10±0,01 0,11±0,01 0,10±0,01

Palmitino 22,13±0,30 21,01±0,49* 19,82±0,37* 21,72±0,44 20,86±1,01 19,66±0,96*

Heksadekaeno 0,83±0,15 1,17±0,07* 0,89±0,17 0,85±0,17 1,04±0,12* 0,77±0,08

114

Palmitoleino 1,52±0,15 1,67±0,26 1,73±0,22* 1,30±0,11 1,66±0,17* 1,80±0,31*

Margarino 0,19±0,02 0,19±0,02 0,18±0,03 0,22±0,01 0,21±0,02 0,20±0,02

Stearino 8,46±0,25 7,56±0,46 8,93±0,63 8,47±0,66 7,26±0,05 9,02±0,55

Oleino 38,65±1,60 44,85±0,98* 41,08±1,97 38,49±1,39 44,27±1,40* 38,58±1,52

Vakeno 1,29±0,06 1,79±0,18* 1,43±0,17 1,25±0,10 1,58±0,30 1,23±0,14

Linolo 21,97±97 16,39±0,74* 15,41±1,52* 22,35±1,22 17,08±0,32* 17,49±1,19*

Dokozotetraeno 0,18±0,04 0,11±0,02* 0,05±0,01* 0,16±0,03 0,13±0,02 0,05±0,01*

Dokozoheksaeno 0,52±0,10 1,00±0,13* 1,40±0,17* 0,81±0,17* 1,20±0,08* 1,52±0,08*

SRR 31,13±0,42 29,10±0,14 29,24±0,67 30,74±0,85 28,68±1,07* 29,19±0,76

MNRR 42,76±1,71 50,02±0,89* 45,59±2,44 42,37±1,59 49,17±1,26* 42,86±1,57

PNRR 25,54±1,47 20,61±0,90* 25,00±2,12 26,47±1,41 21,89±0,37* 27,77±1,91

Trans-izomerai 0,16±0,03 0,16±0,01 0,16±0,01 0,18±0,02 0,17±0,01 0,18±0,03

PNRR/SRR 0,82±0,04 0,71±0,03 0,85±0,07 0,86±0,05 0,76±0,03 0,95±0,08

n-6 24,61±1,43 18,54±0,76* 16,82±1,66* 24,84±1,36 19,35±0,36* 19,15±1,25*

n-3 0,93±0,15 2,07±0,20* 8,17±0,61* 1,63±0,77* 0,76±0,03 8,62±1,11*

(n-6)/(n-3) 27,08±4,32 9,01±0,76* 2,06±0,14* 17,19±5,20* 7,61±0,26* 2,24±0,28*

IA 0,34±0,01 0,31±0,01 0,29±0,01 0,33±0,01 0,31±0,02 0,29±0,02

IT 0,84±0,02 0,71±0,01 0,51±0,02* 0,79±0,02 0,67±0,04 0,50±0,03*

h/H 2,93±0,06 3,17±0,09 3,37±0,08 3,02±0,09 3,22±0,21 3,41±0,22*

IP 37,60±1,96 36,00±1,50 47,90±2,85* 40,90±2,84 39,40±0,83 52,30±2,44*


Analizuojant riebalų rūgščių susikaupimą kiaušinio trynyje nustatyta, kad miristino, pentadekano,

margarino bei aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai kito nežymiai tarp grupių. Palmitino riebalų

rūgšties kiekis didžiausias buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, tiriamosiose sumažėjo nuo 0,41 iki 2,47

proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Heksadekaeno riebalų rūgšties kiekis didžiausias buvo

nustatytas II grupėje, t.y. 0,34 proc. (p<0,05), mažiausias – VI grupėje, t.y. 0,06 proc. (p>0,05), lyginant su

kontroline grupe. Palmitoleino riebalų rūgšties kiekis buvo didžiausi nustatyti III ir VI tiriamosiose grupėse,

kuriose buvo įterptas sėmenų aliejus, organinis ir neorganinis selenas bei vitaminas E, atitinkamai 0,21 ir

0,28 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Oleino riebalų rūgšties kiekiai didžiausi buvo nustatyti II

ir V grupėse, kur buvo įterptas rapsų aliejus, organinis ir neorganinis selenas bei vitaminas E, t.y. 6,2 ir 5,62

proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Linolo riebalų rūgštis visose tiriamosiose grupėse

turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 4,48 iki 6,56 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p<0,05), išskyrus

IV grupėje, padidėjo 0,38 proc. (p>0,05). Sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekis taip pat visose tiriamosiose

grupėse sumažėjo, t.y. nuo 0,39 iki 2,45 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Mononesočiųjų

riebalų rūgščių (MNRR) kiekis didžiausias buvo nustatytas II ir IV grupėje, t.y. 7,26 ir 6,41 proc. (p<0,05)

115

daugiau, lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas VI

grupėje, t.y. 2,23 proc. (p>0,05), o mažiausias – II grupėje, t.y. 4,93 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su

kontroline grupe. Didžiausias šių rūgščių santykis (PNRR/SRR) buvo nustatytas VI grupėje, t.y. 0,13 proc.

(p>0,05) didesnis, o mažiausias – II grupėje 0,11 proc. (p>0,05) mažesnis, lyginant su kontroline grupe.

Omega 6 (n-6) riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas IV grupėje, t.y. 0,23 proc. (p>0,05)

daugiau, o likusiose grupėse sumažėjo nuo 5,26 iki 7,79 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Omega 3 (n-3) riebalų rūgšties kiekiai didžiausi buvo nustatyta VI grupėje, t.y. 7,69 proc. (p<0,05) daugiau,

o mažiausias V grupėje, t.y. 0,17 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Šių rūgščių santykis

(n-6/n-3) didžiausias išliko kontrolinėje grupėje. Peroksidavimosi indeksas (IP) II grupėje sumažėjo 1,6

proc. (p>0,05), o likusiose grupėse padidėjo nuo 1,8 iki 14,7 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

108 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vit. E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) kiaušinių

trynyje, μmol/kg


(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5 mg

Alkosel®R397 +

vitamino E 40

mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5 mg

Alkosel®R397 +

vitamino E 40

mg/kg)

Kiaušinių

tryniai po

24 val.

0,216±0,021 0,204±0,009 0,256±0,033 0,232±0,018 0,226±0,019 0,228±0,023

Kiaušinių

tryniai po

28 dienų

0,300±0,020 0,322±0,033 0,442±0,073 0,406±0,076 0,398±0,050 0,388±0,044

Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. vištų dedeklių kiaušinių trynyje (108 lentelė),

didžiausias pokytis nustatytas V grupėje, t.y. 0,022 μmol/kg daugiau, lyginant su II kontroline grupe

(p>0,05). VI tiriamojoje grupėje analizuojamas rodiklis sumažėjo 0,016 μmol/kg, lyginant su II kontroline

grupe. Duomenys po 28 dienų daugiausiai kito IV grupėje – 0,106 μmol/kg daugiau, lyginant su I kontroline

grupe (p>0,05).

Matuojant MDA kiekį šviežių kiaušinių tryniuose patikimi skirtumai gauti lyginant II ir III grupes

(p=0,009169) ir II ir IV grupes (p=0,014005). Matuojant MDA kiekį 28 dienas išlaikytų kiaušinių tryniuose

patikimi skirtumai gauti lyginant I grupę su III (p=0,009169), I su IV (p=0,016995), I su V (p=0,003657), I

su VI (p=0,003508), II grupę su III (p=0,010176), II su V (p=0,022607), II su VI (p=0,028071).

Lyginant MDA kiekį šviežių kiaušinių tryniuose su 28 dienas išlaikytų kiaušinių tryniuose esančiu

MDA kiekiu visose grupėse nustatyti skirtumai yra patikimi ( p I = 0,000184, p II = 0,000062, p III = 0,000824,

p IV = 0,001105, p V = 0,000098, p VI = 0,000089).

109 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vit. E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) vištų

dedeklių kepenyse, μmol/kg

116


(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

III kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R397

0,5 mg +

vitamino E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R397

+ vitamino E

40 mg/kg)

24 val. 1,348±0,183 1,092±0,119 1,234±0,110 1,228±0,214 1,316±0,236 1,194±0,261

3 mėn 3,344±0,750 2,418±0,430 5,860±2,531 3,032±0,424 3,218±0,807 3,730±1,066

Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. vištų dedeklių kepenyse (109 lentelė), didžiausias

pokytis nustatytas V grupėje, t.y. 0,224 μmol/kg daugiau, lyginant su II kontroline grupe. IV tiriamojoje

grupėje analizuojamas rodiklis sumažėjo 0,12 μmol/kg, lyginant su I kontroline grupe. Duomenys po 3

mėnesių daugiausiai kito VI grupėje – 2,13 μmol/kg mažiau, lyginant su III kontroline grupe.

Lyginat MDA kiekius praėjus 24 val. po skerdimo patikimas skirtumas gautas lyginant I ir II grupės

rezultatus-p=0,030852.

Lyginat MDA kiekius praėjus 3 mėn po skerdimo statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I ir II

grupės rezultatus (p=0,043417), II ir III (p=0,017113), II ir VI (p=0,033989) bei III ir IV (p=0,039053).

Lyginant tyrimų rezultatus tarp atskirų laikotarpių visi skirtumai yra statistiškai patikimi (pI-I =

0,000413, pII-II =0,000161, pIII-III =0,003517, pIV-IV=0,000029, pV-V=0,000983, pVI-VI=0,000854 ).

110 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamin E įtaka riebalų rūgščių sudėčiai kepenyse, proc.

Riebalų rūgštis Grupė

I

(kontrolinė

)

II III IV V VI

Miristino 0,26±0,01 0,30±0,05 0,28±0,08 0,30±0,02 0,26±0,02 0,24±0,02

Palmitino 19,81±1,52 21,54±1,31 19,49±1,03 21,54±0,55 18,93±0,45 19,12±0,29

Heksadekaeno 0,65±0,09 1,08±0,16 0,72±0,11 0,80±0,11 0,99±0,17 0,61±0,06

Palmitoleino 1,34±0,15 2,24±0,93 2,18±0,68 1,55±0,21 1,20±0,12 1,88±0,31

Margarino 0,20±0,02 0,17±0,04 0,17±0,03 0,18±0,01 0,22±0,01 0,19±0,02

Stearino 10,51±0,50 7,65±1,52 9,18±1,87 8,72±0,90 9,12±1,12 10,94±1,03

Oleino 31,92±2,65 44,44±2,71

*

34,79±2,82

*

36,78±2,45

*

39,04±2,11

*

33,49±1,61

Vakeno 1,16±0,06 1,65±0,40 1,55±0,13 1,19±0,04 1,47±0,10 1,22±0,05

Linolo 26,25±3,06 15,20±1,98

*

18,03±1,61 22,48±1,67 19,84±2,04 18,57±0,70

α-linoleno 0,56±0,22 0,98±0,16 7,57±2,26* 0,90±0,28 1,55±0,46 6,81±0,82*

Eikozodieno 0,22±0,05 0,09±0,05 0,11±0,03 0,14±0,01 0,13±0,01 0,18±0,02

117

Eikozotrieno 0,24±0,06 0,15±0,07 0,21±0,07 0,15±0,02 0,22±0,04 0,29±0,04

Arachidono 3,96±0,73 2,10±0,81 2,27±1,45 2,91±0,61 3,56±0,67 2,52±0,58

Dokozotetraeno 0,26±0,04 0,10±0,05 0,07±0,06 0,16±0,04 0,16±0,04 0,10±0,03

Dokozoheksaen

o

0,70±0,15 0,98±0,34 1,81±0,72 0,74±0,13 1,84±0,38 2,00±0,38

SRR 30,93±1,33 29,78±0,40 29,22±1,79 30,84±0,68 28,66±1,51 30,62±1,02

MNRR 35,50±2,80 49,91±3,84

*

39,66±3,47

*

40,70±2,48 43,19±2,25

*

37,67±1,89

PNRR 32,54±3,77 19,91±3,42

*

30,79±2,70

*

27,76±2,05

*

27,64±2,13

*

31,27±1,42

Trans-izomerai 0,29±0,02 0,19±0,02 0,16±0,03 0,25±0,02 0,18±0,02 0,20±0,01

PNRR/SRR 1,06±0,16 0,67±0,11 1,06±0,11 0,90±0,06 0,97±0,11 1,02±0,05

n-3 1,35±0,28 2,12±0,50 9,95±1,41* 1,73±0,35 3,57±0,69* 9,49±0,64*

n-6 31,19±3,59 17,79±2,92

*

20,84±2,42

*

26,03±2,04 24,07±1,83 21,78±1,17

n-6/n-3 23,60±3,76 8,57±0,52* 2,15±0,51* 15,61±3,51

*

6,91±1,21* 2,30±0,18*

IA 0,31±0,03 0,33±0,02 0,29±0,02 0,33±0,01 0,28±0,01 0,29±0,01

IT 0,82±0,06 0,73±0,02 0,48±0,07 0,79±0,02 0,64±0,05 0,53±0,03

h/H 3,28±0,32 3,03±0,20 3,40±0,24 3,01±0,09 3,55±0,16 3,40±0,08

IP 52,22±6,30 36,41±8,61

*

61,83±8,92

*

44,68±4,54

*

55,45±5,65

*

64,14±5,27

*


Analizuojant miristino riebalų rūgščių kiekį kepenyse, nustatyta, kad didžiausia šios riebalų rūgšties

koncentracija buvo II ir IV grupėse, kuriose buvo įterptas rapsų ir saulėgrąžų aliejus, organinis ir neorganinis

selenas bei vitaminas E, t.y. 0,04 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Palmitino riebalų

rūgšties kiekis taip pat didžiausias buvo nustatytas II ir IV grupėse, t.y. 2,36 proc. (p>0,05) daugiau, o

mažiausias – V grupėje, t.y. 0,88 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Heksadekaeno riebalų

rūgščių kiekis per visas tiriamąsias grupes turėjo tendenciją didėti, t.y. 0,07 iki 0,43 proc. (p>0,05) daugiau,

lyginant su kontroline grupe. Palmitoleino riebalų rūgšties koncentracija didžiausia buvo nustatyta II

grupėje, t.y. 0,9 proc. (p>0,05), mažiausia – V grupėje, t.y. 0,14 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su

kontroline grupe. Stearino riebalų rūgštis visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti, t.y. 1,33 iki

2,95 proc. (p>0,05) išskyrus VI grupe, kurioje šis rodiklis padidėjo 0,43 proc. 9p>0,05), lyginant su

kontroline grupe. Oleino riebalų rūgščių kiekis visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 1,57 iki 12,52 proc.

118

(p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Vakeno riebalų rūgšties kiekis visose tiriamosiose grupėse

taip pat turėjo tendenciją didėti, t.y. nuo 0,03 iki 0,49 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.

Linolo riebalų rūgšties kiekiai visose tiriamosiose grupėse sumažėjo, nuo 3,77 iki 11,05 proc. (p<0,05)

mažiau, lyginant su kontroline grupe. α-linoleno riebalų rūgščių kiekis taip pat visose tiriamosiose grupėse

padidėjo, t.y. nuo 0,34 iki 7,01 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant

arachidono riebalų rūgščių kiekius vištų dedeklių kepenyse, nustatėme, kad ji turėjo tendenciją mažėti, t.y.

nuo 0,40 iki 1,86 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Likusios riebalų rūgštys kito nežymiai

ir statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas

kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse, turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 0,09 iki 2,27 proc. 9p>0,05)

mažiau, lyginant su kontroline grupe. O mononesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija visose tiriamosiose

grupėse padidėjo nuo 2,17 iki 14,41 (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų riebalų

rūgščių kiekis turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 1,27 iki 12,63 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su kontroline

grupe. Polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,04 iki 0,39

proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Omega 3 riebalų rūgštys tiriamosiose grupėse padidėjo nuo

0,38 iki 8,6 proc. (p<0,05), o omega 6 sumažėjo – nuo 5,16 iki 13,4 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline

grupe. Šių rūgščių santykis sumažėjo nuo 15,58 iki 21,45 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

Mažiausias peroksidavimosi indeksas buvo nustatytas II grupėje, t.y. 15,81 proc. (p<0,05) mažiau, o

didžiausias – VI grupėje, t.y. 11,92 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimai

Kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė, kad šviežių kiaušinių baltymo kietumas ir tamprumas

priklausė nuo lesalų sudėties, tuo tarpu baltymo rišlumui ir stangrumui aliejaus ar seleno tipas reikšmingos

įtakos neturėjo (111 lentelė). Nustatyta, kad vietoje neorganinio seleno, naudojant organinį, I tiriamosios

(su saulėgrąžų aliejumi) ir III tiriamosios (su sėmenų aliejumi) grupių baltymo kietumas padidėjo, tuo tarpu

lesaluose, naudojant rapsų priedą baltymo kietumas nepakito.

111 lentelė. Priedų lesaluose įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu

metodu

Grupės

Savybė

I kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

II kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg Na2SeO3

+ 40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV

tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R

397 0,5 mg

+ vitamino

E 40

mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R39

7 + vitamino

E 40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R39

7 + vitamino

E 40 mg/kg)

BALTYMO

119

Kietumas 9,01 ab 12,46 bc 7,61 a 13,66 c 13,40 c 14,04 c

Rišlumas 0,558 a 0,530 a 0,506 a 0,486 a 0,510 a 0,574 a

Tamprumas 7,65 ab 8,05 ab 7,90 ab 7,47 a 7,97 ab 8,17 b

Stangrumas 48,48 a 53,21 a 50,69 a 51,96 a 54,42 a 65,28 a

TRYNIO

Kietumas 18,70 a 14,47 a 13,21 a 14,42 a 15,86 a 17,67 a

Rišlumas 0,552 a 0,464 a 0,414 a 0,465 a 0,419 a 0,365 a

Tamprumas 6,29 a 5,94 a 5,54 a 6,02 a 5,10 a 4,78 a

Stangrumas 64,83 a 42,63 a 30,02 a 40,55 a 35,31 a 29,94 a

a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje

(p<0,05)

Šviežių kiaušinių trynių tekstūros savybėms pašarų sudėties įtaka nenustatyta (111 lentelė).

Instrumentiniai laikytų kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (112 lentelė), kad neliko tiriant šviežius

kiaušinius nustatytos tendencijos, kad organinio seleno naudojimas padidino baltymo kietumą. 30 parų

laikytų kiaušinių baltymo stangrumui ir rišlumui lesalų sudėtis įtakos neturėjo, taigi pasitvirtino šviežiems

kiaušiniams nustatyta tendencija.

112 lentelė. Priedų lesaluose įtaka 28 dienas sandėliuotų kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms

instrumentiniu metodu

Grupės

Savybė

I

kontrolinė

(saulėgrąžų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

II

kontrolinė

(rapsų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

III

kontrolinė

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Na2SeO3 +

40 mg vit.

E/kg)

IV tiriamoji

(saulėgrąžų

aliejus+

Alkosel®R3

97 0,5 mg +

vitamino E

40 mg/kg)

V tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

VI tiriamoji

(sėmenų

aliejus+ 0,5

mg

Alkosel®R3

97 +

vitamino E

40 mg/kg)

BALTYMO

Kietumas 11,4

2 ab 13,09

abc 16,85

b 15,34

Bc 12,08

abc 9,23

a

Rišlumas 0,51

0 abc 0,456

a 0,521

abc 0,589

C 0,566

bc 0,484

ab

Tamprumas 8,19 a 7,87 a 8,20 a 7,84 A 8,22 a 7,76 a

Stangrumas 47,8

1 ab 47,99

ab 72,26

b 70,83

B 56,21

ab 35,05

a

TRYNIO

Kietumas 11,99 a 8,55 a 7,96 a 8,81 A 10,53 a 9,64 a

Rišlumas 0,287 a 0,259 a 0,356 a 0,328 A 0,325 a 0,420 a

Tamprumas 4,63 a 3,82 a 5,07 a 4,58 A 4,73 a 5,04 a

Stangrumas 16,46 a 8,49 a 14,53 a 17,73 A 16,85 a 20,19 a

a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje

(p<0,05)

28 dienas sandėliuotų kiaušinių trynio savybės nepriklausė nuo pašarų sudėties (112 lentelė) ir todėl

nei aliejaus nei seleno tipas neturėjo įtakos trynio kietumui, rišlumui, stangrumui ir tamprumui.

Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas juslines savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia

savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės;

120

3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį

skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

Šviežių kiaušinių baltymo bendras kvapo intensyvumas nepriklausė nuo naudotų lesalų sudėties (113

lentelė). Visų grupių kiaušinių baltymų kvapas vertintas kaip intensyvus (vidutiniškai ne mažiau kaip 7,9

balo iš maksimaliai 9 galimų). Nenustatyta, kad būtų pajaustas nebūdingas šviežių virtų kiaušinių baltymui

kvapas. Spalvos vienodumui lesalai taip pat neturėjo įtakos ir visų grupių kiaušinių baltymų spalva vertinta

kaip tolygi. Tuo tarpu kitų autorių duomenimis, padidinus pridedamų aliejų (saulėgrąžų, linų sėmenų ar

žuvų) kiekį nuo 1,5 proc. 3 proc. tiek kiaušinio baltyme tiek trynyje padaugėjo (p<0,05) atsiradusių dėmelių

(Ceylan, 2011).

Kiečiausias iš visos tirtos grupės vertintojams atrodė III tiriamosios grupės kiaušinių baltymas.

matyti, kad baltymo kietumui seleno tipas neturėjo įtakos kai naudotas saulėgrąžų ir sėmenų aliejus, tuo

tarpu naudojant rapsų aliejų organinio seleno atveju baltymai buvo suvokiami kaip minkštesni nei naudojant

neorganinį seleną. Skonio savybėms lesalai taip pat neturėjo įtakos, svarbiausia, kad nesijautė jokio pašalinio,

nebūdingo virtam baltymui prieskonio.

113 lentelė. Priedo lesaluose įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui

Grupės

Savybė

I

kontrolinė

(saulėgrąž

ų aliejus+

0,5 mg

Na2SeO3

+ 40 mg

vit. E/kg)

II

kontrolin

ė

(rapsų

aliejus+

0,5 mg

Na2SeO3

+ 40 mg

vit. E/kg)

III

kontroli

nė

(sėmen

ų

aliejus+

0,5 mg

Na2Se

O3 + 40

mg vit.

E/kg)

IV

tiriamoji

(saulėgrąž

ų aliejus+

Alkosel®

R397 0,5

mg +

vitamino

E 40

mg/kg)

V

tiriamoji

(rapsų

aliejus+0,

5 mg

Alkosel®

R397 +

vitamino

E 40

mg/kg)

VI

tiriamoji

(sėmenų

aliejus+

0,5 mg

Alkosel®R

397 +

vitamino

E 40

mg/kg)

BALTYMO

Bendras kvapo

intensyvumas

7,92 a 7,9

2

a 7,9

2

a 7,83 a 8,33 a 7,92 a

Nebūdingo kvapo

intensyvumas

1,17 a 1,0

0

a 1,0

0

a 1,08 a 1,25 a 1,17 a

Spalvos vienodumas

7,75 a 7,7

5

a 7,0

0

a 7,08 a 7,25 a 7,33 a

Kietumas

4,33 ab 4,8

3

bc 4,9

2

cd 4,33 a

b

4,25 a 5,42 d

Bendras skonio

intensyvumas

7,17 a 7,2

5

a 7,0

0

a 6,50 a 7,25 a 7,25 a

Pašalinio skonio

intensyvumas

1,08 a 1,0

0

a 1,0

8

a 1,00 a 1,17 a 1,08 a

Priimtinumas

7,92 a 7,8

3

a 7,5

8

a 7,33 a 7,83 a 7,75 a

TRYNIO

Trynio bendras kvapo

intensyvumas

7,08 a 7,2

5

a 7,0

8

a 7,33 a 7,17 a 7,00 a

nacionalinĖ mokslo programa „saugus ir sveikas … › uploads › zum › documents ›...

Documents