2015

bal

andi

s

ŠIAURĖS KŪRYBINĖ ENERGIJA

Bendra darbiauti i

Mėnesinis žurnalas apie kultūrą ir kūrybišką verslą Šiaurės Europos regione

ISSN 2351-647X2015, Nr. 6Leidžia: UAB „BLACK SWAN BRANDS“Redakcijos adresas: Šiaulių g. 10 / Žemaitijos g. 13, Vilniuswww.nwindmag.euhello@nwindmag.euwww.facebook.com/nwindmag

Viršelis Nuotrauka iš projekto FROM WIND. Fotografas: Linas MasiokasNumerio autoriaiTautė Bernotaitė, Daina Dubauskaitė, Dovydas Kiauleikis, Ivo M. Matser, Kęstas Rapolas Nevera, Giedrė Stabingytė, Agnė Tuskevičiūtė, Karolis VyšniauskasReklama, platinimas, projektaiDovydas Kiauleikis, dovydas@nwindmag.euDizainasLaura Tulaitė,Tomas Mozūra, tomas@nwindmag.euSpausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

N WIND KVIEČIA MAINYTIS – KEISTIS TARPUSAVYJE IR KEISTIS PATIEMS

Bendradarbiavimo potencialasKas rytą važiuodami pro Antakalnio Olandų žiedą matome Danijos Karalys-tės ambasadą, kurioje šiuo metu reziduoja ir Nyderlandų Karalystės ambasa-da, – bendradarbiavimo pavyzdį. Šių šalių užsienio politika – beveik identiška, o dėl skirtingos geografinės padėties jos nelabai konkuruoja dėl rinkų, intere-sų ar investicijų. Viena šių šalių – iš Skandinavijos, kita – iš Beniliukso. Tai nėra išskirtinis sprendimas – Lietuvos ambasados taip pat dalijasi erdve ir funkcijo-mis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Danijos ir Olandijos vėliavas vie-ną šalia kitos matome kasdien – tai tarsi reklaminis stendas, primenantis ne tik apie ekonominę bendradarbiavimo naudą, bet ir apie gebėjimą tai daryti. Atvi-ro pasaulio esmė – keistis idėjomis ir jas realizuoti. Gebėjimas bendradarbiauti – civilizacijos kertinis akmuo. Įsivaizdavimas turint unikalių idėjų, kurias gali kas nors pasisavinti, klaidingas jau vien tuo, kad jos miršta, nes negauna naujų impulsų vystytis (lėšų, žinių, įgyvendinimo). Idėjos sensta kaip ir bet kuris produktas. Idėja nėra kas nors abstraktaus – ji gyva arba negyva. Be energijos idėjos miršta, kaip ir bet kas. Dalijantis, bendradar-biaujant, negailint pasauliui savų idėjų – jos tik stiprės, jei jos – tikros, o ne tuščias garsas.Reikia nemažai laiko, kad idėja virstų kūnu. Bendradarbiaujant laikrodžio ro- dykles galima pasukti greičiau – kuo skirtingesnės sritys, kuo idėjos novatoriš-kesnės, tuo labiau keičiasi pasaulis. Įsivaizduokite, jei „Lego“ bendradarbiautų su N 8 (Baltijos šalimis ir Skandinavija). „Lego“ išmokytų, kaip pasitelkiant in-tuiciją ir viziją galima kurti milžiniškus projektus. Žaislinių kaladėlių principas padėtų sujungti į vieną erdvę visą Šiaurės regioną. O gal tai galėtų būti SAAB lėktuvų bendrovė, kuri išmokytų, kaip įveikti aerodinamines kliūtis tarp visuo-menių? Tai, kas šiandien skamba kaip utopija, rytoj bus įprastas dalykas.Šiaurės šalys privalo bendradarbiauti – daug daug kartų glausčiau. Tai, kas vyksta dabar, yra tik užuominos į milžinišką potencialą, kurį galima išnaudoti bendradarbiaujant. Žmonėms bendradarbiauti lengviau, jie nesuvaržyti politi-nių sprendimų, programų, sekos, reglamentų. Žmonės turi idėjų, ne valstybės, o žmonės kuria ryšius. Be stiprių Baltijos šalių stiprios skandinavų valstybės neįmanomos. Norime būti aktyvūs dalyviai, o ne stebėtojai. Mums bus lengva, nes stovime ant milžino pečių – ant savo pačių potencialo pečių.

Jūsų, atvirai

N WIND

Muzikos jungčių kūrėja

DovyDas kiauleikis

Sakoma, kad simfoninis orkestras egzistuoja tik dėl vienos priežasties – groti geriausiai. Būtent orkestro komandos dermė yra jėga. Panašiai gal-vojame ir apie savąjį regioną – galime būti stiprūs veikdami kartu.

Dėl to šio numerio protagonistė – Anu Tali. Tai, kad ji – viena iš nedaugelio vyrų dominuojamos

2

Įžan

ga

3

profesijos atstovių moterų, yra vienas mažiau įdomių faktų apie šią Estijos dirigentę. Ji N WIND dėmesį patraukė kaip kolaboracijų ir bendradar-biavimo pavyzdys – ne tik klasikinėje muzikoje, bet ir tarp Šiaurės šalių. Kartu su seserimi dvyne ji yra viena Šiaurės simfoninio orkestro (ŠSO) įkū-rėjų, nenuilstanti Estijos ambasadorė pasaulyje ir talentinga muzikė.

Prot

agon

ista

s

Muzikos jungčių kūrėja

Santūri, mintis raiškiai ir struktūruotai dėstan-ti Anu užlipusi ant scenos tampa energijos viesulu. Nesvarbu, kieno atsiliepimus ar koncerto recenziją skaitysi, visi pabrėžia tą patį – Anu priverčia orkes-trą skristi, o su jo grojama muzika – ir klausytojus.

Sakyčiau, kad ir organizacinėje veikloje Anu to-kia pat energinga. Geriausias to įrodymas – ŠSO.

1997 metais Anu ir jos seseriai dvynei Kadri buvo pasiūlyta surengti koncertą su jaunais estų bei suomių muzikantais – taip norėta pažymėti Suo-mijos Nepriklausomybės 80-ąsias metines. Tada seserims buvo tik 25-eri. Anu jau buvo pradėjusi diriguoti, nors iki tol studijavo fortepijoną.

Koncertas buvo itin populiarus, skirtingų šalių

Jouni Haralos nuotr.

Prot

agon

ista

s

muzikantams patiko groti kartu – taip vienkarti-nis projektas plėtojosi toliau. Per kitus porą metų orkestras grojo populiariosios klasikinės muzikos programą „Pasaulio muzikos sostinės“. Sėkmė neblėso, prisijungdavo vis daugiau muzikantų iš kitų šalių, orkestras pakeitė pavadinimą iš Esti-jos–Suomijos simfoninio orkestro į Šiaurės simfo-ninį orkestrą.

„Toks dalykas gali egzistuoti tik lėktuvų amžiuje – šiandien 90 muzikantų iš daugiau nei 15 šalių – Europos, JAV – penkis kartus per metus susiren-ka Estijoje. Tai puikios meistrystės pamokos: mo-komės vieni iš kitų, muzikantai suformuoja laikinus kamerinius orkestrus“, – pasakoja Anu. Kartą pri-sijungę, muzikantai mielai grįžta kasmet. Ne vie-nas mini orkestre tvyrančią kūrybiškumo atmos-ferą, leidžiančią pasireikšti kiekvienam muzikan-tui.

Seserų dėka (Kadri – orkestro vadybininkė) ŠSO geba ne tik suburti muzikantus, bet ir siekti aukš-tų rezultatų: orkestrui kūrinių yra parašęs kultinio statusą turintis estų kompozitorius Arvo Pärt, iš-

leista albumų, pelnyta įvairių apdovanojimų, ne-mažėja pasaulio žiniasklaidos dėmesys.

Išties, žiniasklaidos dėmesio Anu netrūksta – jos pavardę beveik visada išvysite dirigenčių sąra-šuose, o šviesių plaukų, šiaurietiškų bruožų iš-vaizda taip ir vilioja žurnalų viršelius. Pati Anu nei tokio dėmesio dėl grožio nemėgsta, nei sureikš-mina moters dirigentės vaidmenį: „Mano gyveni-me, o muzikoje – juo labiau, lytis nesvarbi. Taip, esame vyrai ir moterys, tačiau svarbūs kiekvie-no individo sugebėjimai ir talentas. Aukštumas vi-sada pasiekia geriausi ir talentingiausi.“ Justi, kad klausimas apie moteris dirigentes – kiekvieno in-terviu privalomasis ir Anu itin pabodęs.

Anu daug įdomiau kalbėti apie estų muziką. „Mu-dvi su seserimi esame gimusios tą pačią dieną kaip Eduard Tubin (Tubin – panašaus statuso me-nininkas Estijoje kaip Čiurlionis Lietuvoje) – na, keliasdešimt metų vėliau, bet tai malonus atsi-tiktinumas“, – pasakojimą apie estų nacionalinę muziką pradeda Anu. Ji labai dažnai estų kūrinių įtraukia į savo programas – taip Japonijos, Aus-tralijos ir kitų šalių publika susipažįsta su E. Tu-bin, A. Pärt bei kitų estų kūryba. Pasklaidęs inter-neto paieškos puslapius su Anu Tali vardu, randu, kad kiekvienas kritikas užsimena apie šį jos įprotį.

Anu daug dirba su A. Pärt. „Nuostabu turėti gali-mybę dirbti su gyvu kompozitoriumi, gauti jo pas-tabas. Arvo duoda tokių patarimų, kurių neužra-šysi jokioje partitūroje: čia leisk harmonijai apsi-kabinti klausytoją, o štai čia tylos pauzė – svar-besnė už visus garsus“, – Anu atskleidžia darbo detales su, ko gero, žinomiausiu estu pasaulyje.

„Bet man labiau patinka klausytis, kaip kiti di-rigentai, muzikantai groja estų muziką, nes jie tai daro kitaip. Aš galiu pati groti, bet pirmiau-sia stengiuosi padovanoti mūsų kūrinių partitūras savo draugams muzikantams. Ir jie tai priima. Ir groja pasaulyje“, – pernai duodama interviu žur-nalistei Snieguolei Dovidavičienei sakė Anu. Argi ne puikus būdas skleisti estų kultūrą? Panašiai el-giasi ir kiti didieji estų dirigentai – Tõnu Kaljus-te, Paavo Järvi. Beje, atskirą straipsnį būtų galima parašyti nagrinėjant, kodėl nedidelė Estija pasau-liui davė tiek daug gabių dirigentų.Tame pačiame interviu Anu teigė, kad „mažas or-kestras niekada nepagros taip, kaip Berlyno or-kestras. Bet kartais jis gali sugroti taip, kad pats nežinos, iš kur tai atėjo ir kodėl jam pavyko. Kar-tais scenoje jie daro tikrus stebuklus“. Ar tos pa-čios taisyklės galioja ir gyvenime?

Anu Tali ant scenos tampa energijos viesulu.

4

Nelabai – pačios Anu pavyzdys tai paneigia: gyve-nime daug kas priklauso nuo mūsų pačių ir santy-kių su aplinkiniais. Anu pabrėžia, kad Estija – tik pagal plotą maža šalis. Štai, ji kalba šešiomis kal-bomis (be estų – anglų, rusų, švedų, suomių ir vo-kiečių), studijavo ne tik Taline, bet ir Stokholme bei Sankt Peterburge, o Suomija – tik už 80 km nuo jos namų. Be ŠSO ir kviestinių koncertų pa-saulio muzikos salėse, nuo 2013 metų Anu – dar ir Floridos Sarasotos orkestro muzikos vadovė.

Tad Anu drąsiai galima vadinti ne Estijos, bet Šiaurės Europos regiono žvaigžde. O ar sieja Anu kas nors su Lietuva? „Man labai gaila, kad lietu-viai ir estai mažai bendrauja. Gal mums pernelyg toli? Labai gaila, kad taip retai susitinkame. Tai būtinai reikia pakeisti“, – viename interviu sakė Anu, tarsi iliustruodama abiejų šalių dažnai tik deklaruojamą bendradarbiavimą.

Dirigentas – bendradarbiavimo profesija, ypač dažnai dirbant svečio teisėmis su geriausiais pa-saulio orkestrais. Kaip Anu priima tokio darbo iš-šūkius? „Reikia suvokti, jog kaip dirigentas čia esi tam, kad orkestras maksimaliai gerai sugrotų, o ne tam, kad pakeistum muzikantus ar jų grojimo manierą. Sakyčiau, dirigentai turi prisitaikyti – jiems galioja posakis: kai esi Romoje, elkis kaip romietis“, – tvirtina Anu.

Kaip tokio prisitaikymo pavyzdį Anu pateikia dar-bą su japonų orkestru. „Manau, dėl to, kad simbo-liai ir ideogramos itin svarbūs japonų kalboje, di-rigento judesiams ir gestams muzikantai skiria ypatingą dėmesį. Jei dirigentas yra tobulai įvaldęs dirigavimo techniką, ir nemokėdamas japonų kal-

bos jis gali rankomis ir batuta iškomunikuoti mu-zikos esmę, suprantamą būtent japonams muzi-kantams“, – sako Anu. O štai su italais gali būti sudėtinga – jie mėgsta žarstytis patarimais. „Įsi-vaizduokite, kaip atrodo repeticijos, kai kiekvie-nas iš 90 žmonių būtinai turi ką nors pasakyti, ir dažniausiai vienu metu“, – juokiasi Anu.

Rašydamas šį straipsnį klausiau Anu muzikos įra-šų. Muzikoje juntama jos energija ir siekis susty-guoti, kad orkestras grotų maksimaliai gerai. Pa-našiai susistygavus ir mūsų šalims, gal nebūtinai grosime idealiai kaip Berlyno orkestras, bet su-kursime bendrumo atmosferą ir pasieksime įspū-dingų rezultatų, kaip ŠSO.

www.nordicsymphony.com

Anu labai dažnai estų kūrinių įtraukia į savo programas – taip Japonijos, Australijos ir kitų šalių publika susipažįsta su estų kūryba

KOLA

BORA

CIJA

FROM WIND (IŠ VĖJO) – pirmoji žurnalo N WIND kūrybinė kolaboracija su mados ženklu „Anchovy“ bei vėjais Šiaurėje. Jos idėja – panaudoti vėją, ju-dančią energiją, dizaino objektams kurti. Vėjuota – kaip tik mums. Išeiti iš savo formato ir sukurti ką nors visiškai naujo – taip pat.

„Anchovy“ kuria dėvimus objektus, kurių di-zaino procesas paremtas sąveika su aplinka“, – apie išskirtinį kūrybinį procesą pasakoja Giedrė Kosė, prekės ženklo „Anchovy“ įkūrėja. Vienas pir-mųjų šio ženklo projektų buvo programėlė, kal-bos struktūrą paverčianti spalvų meno kūriniu (www.fromanchovy.com). Bendradarbiaudami su N WIND, „Anchovy“ sukūrė internetinę programą, kuri spalvomis verčia vėjų krypčių bei greičio duo-menis miestuose, gaunamus realiuoju laiku iš me-teorologijos stočių. Programa leidžia pasirinkti ke-lis miestus ir pamatyti netikėtus judančios energi-jos spalvų derinius.

N WIND – Šiaurės kūrybinė energija, todėl kola-boracija siekėme pabrėžti bendrumą tarp Šiaurės regiono šalių. Pirmieji kūriniai IŠ VĖJO – kūrybinė energija tarp Šiaurės sostinių, atspindėta didelio formato šilko skarose bei spaudiniuose. Vilnius–Reikjavikas. Oslas–Kopenhaga–Vilnius–Helsinkis. Vilnius–Ryga–Talinas – gal spalvingi vėjai įsuks stipresnę bendradarbiavimo energiją tarp mūsų šalių?

ŠILKO SKARAS BEI SPAUDINIUS GALIMA ĮSIGYTI „V2 CONCEPT STORE“ VILNIUJE IR KAUNE.

www.fromwind.com

GIEDRĖ STABINGYTĖ

IŠ VĖJO

FROM WIND (IŠ VĖJO) – bendras projektas tarp „Anchovy“ ir N WIND. Nuotraukoje – Giedrė Kosė („Anchovy“) ir Giedrė Stabingytė (N WIND). Lino Masioko nuotr.

6

Berlyne gyvenanti ir kurianti menininkė Julija Goyd (www.julijagoyd.com), viena iš „Anchovy“ kūrėjų, užfiksavo judančias spalvas – ryškią ir ekspresyvią vėjų energiją.

Mūsų užsispyrimas, tvirtumas, stiprūs saitai.Nenustygimas vietoj, kelionės, idėjos su užmoju.Taip mes, šiauriečiai, statom ir tvirtinam.Mūsų kūrybinė energija – iš vėjo.

7

Spalvoti vėjai realiuoju laiku:www.fromwind.com

Viln

ius

17kp

h · 4

0º R

eykj

avík

24k

ph ·

105º

KOLA

BORA

CIJA

8

9

Kaip mokslas galėtų kolaboruoti su kitomis sri-timis? Kaip pasiekti, kad būtų didesnis sąlytis su verslu, kūryba, visuomene?Stipri tendencija pasaulyje, o ir Lietuvoje daug dėmesio sulaukianti, – tarpdiscipliniškumo ska-tinimas. Skirtingos mokslo kryptys bendradar-biauja, kad rastųsi naujos inovacijos. Štai, nese-niai skaičiau istoriją, kaip trisdešimtmetė bioche-mikė Silicio slėnyje prijungė informacines techno-logijas ir sukūrė metodą, kaip greitai atlikti išsa-mų kraujo tyrimą bet kurioje vietoje. Nebereikia eiti į polikliniką – tyrimas gali būti atliktas čia ir dabar. Panašūs dalykai kuriami ir Lietuvoje – pas mus labai stiprios medicinos, bioinformatikos, bi-otechnologijų, bioinžinerijos šakos. Lietuviai taip pat pajėgūs kurti aukštąsias technologijas maisto ir žemės ūkio pramonėje. Pavyzdys – „Food Snif-fer“ elektroninė nosis, kuri nustato maisto švie-žumo lygį ir siunčia signalą į mobilųjį telefoną ar kompiuterį.

O kaip lietuviams sekasi bendradarbiauti tarp-tautiniu lygmeniu?Kalbant apie tarptautinį bendradarbiavimą moks-lo ir inovacijų srityje, lietuviams dar reikia pa-sistengti. Nuo didelių tarptautinių programų, kaip Europos Sąjungos „Horizontas“, iki regioni-nių – dar nesame labai aktyvūs. Galimybių ir įvai-rių programų – labai daug, bet paraiškų santyki-nai mažai.

O ar vyksta nors koks bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių inovacijų srityje?Pernai MITA su partneriais iš Latvijos ir Estijos pradėjo vystyti bendrą „Baltijos bonus“ progra-mą, kai mokslininkai trišaliams projektams gali gauti papildomą finansavimą. Šia programa sie-

tem

a

būtų Daugiau

MITA vadovas Arūnas Karlonas sako, kad turėtume aktyviau bendradarbiauti su užsienio partneriais. MITA nuotr.

kiama, kad tarpdisciplininė veikla vyktų ne tik vie-noje šalyje, bet ir tarp kaimynių.

Vis dėlto tiek Estijoje, tiek Lietuvoje tarptauti-nių partnerių ieškantys inovatoriai labiau žvalgo-si kitapus jūros (arba įlankos). Natūralu, jog no-rint įgyvendinti idėjas galimybių ieškoma ten, kur ir finansavimas paprastesnis, ir rinkos didesnės, ir viskas gali vykti greičiau. Tačiau pernai pradė-ta programa nuteikia pozityviai – būsimi partne-riai ieško vieni kitų.

kaD inovacijų

DovyDas kiauleikis

Yra dviejų rūšių kolaboracijos moksle ir inovaci-jose – tarp skirtingų sričių ir tarp skirtingų šalių. Kur dabar esame, kaip atrodome pasaulio ir ša-lių kaimynių kontekste – komentuoja Arūnas Kar-lonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas.

10

smėlio pustoma „the baltic scene“

istorija

tem

a

Daina Dubauskaitė

Lietuviai, latviai ir estai kalba skirtingomis kalbo-mis, skirtingu metu įsivedė eurą ir klauso skirtin-gos muzikos. Tiesa tokia, kad per 25-erius lais-vės metus nutolome daugiau, nei kada nors bu-vome suartėję. Todėl, neslėpsiu, projektas, kuriuo siekiama suvienyti tris Baltijos pakrantės seseris universalia muzikos kalba, man atrodė labai nai-vus. Sunkokai priėmiau mintį, kad latviams iš tie-sų gali rūpėti, kas vyksta Lietuvoje, o estams – Rygos scenos garsai. Tuo labiau kad kiekviena ša-lis turi savų skonio ypatybių.

Praėjus dvejiems metams nuo starto (tiesą sa-kant, būtent per „The Baltic Scene“ gimtadienį!), kalbant su projekto ambasadoriais Latvijoje ir Es-tijoje, „The Baltic Scene“ levituoja kažkur virš ne-ramios Baltijos jūros. Tai – ne įmonė, ne susivie-nijimas ir ne verslo planas. Pridėk dar tai, kad idė-jos autorė šiuo metu gyvena Niujorke, o už reika-lus Latvijoje ir plėtrą atsakingas... belgas. Lietu-viai nevisiškai sutapus interesams šiuo metu prie bendro reikalo prisideda menkiausiai. Kol kas?

Atrodytų, kam rašyti apie projektą, kuris pakibęs ore ir niekada neturėjo griežtų terminų ar struk-tūruoto penkerių metų plano? Ginu neseniai praū-žusioje „Tallinn Music Week“ besivyniojusių pokal-bių ir ten vykusio programos požiūriu labai stip- raus „The Baltic Scene“ renginio įkvėptą temą. Nes jau yra apčiuopiamų rezultatų, nesvarbu, kad šiandien projekto veikla apsiriboja keletu straips-nių ir pora renginių.

Pradėkim priešistore, kurią vienas per kitą mo-

„The Baltic Scene“ – ne tik elektroninis žurnalas, bet ir muzikos renginių platforma, balandžio 30-ąją grįžtanti į Vilnių. Ryčio Šeškaičio nuotr.

11

juodami į kamerą man pasakoja belgas Frans Ro-bert – žurnalo redaktorius – ir estas Henrik Ehte, redaktoriaus pozicijos lyg ir atsisakęs, bet to-liau dirbantis renginių koordinatoriumi. Pastara-sis stovėjo prie projekto gimimo lopšio kartu su pagrindine jo iniciatore este Natalie Mets, – tiesa, galbūt teisingiau teigti, kad idėja buvo įvaikinta...

Prieš gerus ketverius metus Natalie pagal „Eras-mus“ programą studijavo Rygoje, – čia susipažino su dviem vaikinais, įkūrusiais mažą „Tumblr“ plat-

formos tinklaraštį tuo pačiu pavadinimu. Idėja jai beprotiškai patiko, tik buvo apleista ir neturėjo vi-zijos, tad estė pasiraitojo rankoves ir, gavusi lat- vių sutikimą, tinklaraštį perėmė. Tuo pačiu metu daugiau apie šalių kaimynių muziką sužinoti užsi-manė kitame žurnale dirbęs Henrik, o Natalie, jau turėjusi kontaktų visose trijose šalyse, juos pasi-telkdama kaip tik būrė naują komandą.

2013-aisiais – kelios minutės iki balandžio 1-osios – tinklaraštis virto žurnalu, prisidėjo radi-

jo laidos (šiuo metu tokia transliuojama tik Estijo-je), radosi ir „The Baltic Scene“ vakarėliai. Iš viso buvo surengti du koncertų turai – po grupę iš Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos drauge kiekvienoje sos-tinėje.

Klausiu, kodėl būtent estai, o ne latviai ar lietuviai sugalvojo tokį projektą? Tyla. „Manau, tai labiau susiję su asmenybėmis, o ne su tautybėmis – Na-talie ir Henrik tiesiog turėjo pakankamai entuzi-azmo, kurio, atrodo, šiuo metu pakanka ir man“, – valstybių ribas galutinai trina Frans. Jis, beje, Lat- vijoje atsidūrė po „Erasmus“ programos... Vilniu-je. Baltija šiam belgui patinka – jis moka daugelį frazių abiem kalbomis!

„Mes tiesiog laiku įžvelgėme vaisius, kuriuos gali subrandinti toks vienu aspektu tarptautinis, kitu – regioninis projektas, – iš Talino pritaria Henrik. – Juk lengviau iš pradžių išgarsėti gretimose šaly-se, o tada, trigubai sustiprinus savo pozicijas, ga-lima startuoti ir platesniuose vandenyse. Daugiau vienas apie kitą sužino ir bendradarbiauti prade-da agentai, koncertų organizatoriai – tai turi tik pliusų.“ Be to, ir su užsienio atlikėjais po tokių pa-žinčių dirbti paprasčiau – galima jiems siūlyti pa-sirodymus iškart trijose šalyse.

Frans pritaria, kad trys šalys – puiki testavimo platforma jauniems talentams, įkvepianti žengti plačiau. Jis su džiaugsmu prisimena latvius „Car-nival Youth“, kurie netyčia susidūrę renginyje dė-kojo „The Baltic Scene“ už galimybę, apie kurią net nebūtų pagalvoję. Beje, koncertas Latvijoje buvo pirmasis vilniečių „ba.“ pasirodymas svetur. Visai neseniai, kovo pabaigoje, Benas Aleksandra-vičius sužibėjo „Tallinn Music Week“ ir laimėjo pagrindinį publikos simpatijų prizą. Dabar iš tiesų eiti toliau bus lengviau, bent jau finansiškai.

Pašnekovai taip pat prisimena panašų Skandi-navijos šalių projektą „Ja Ja Ja“. Iš pradžių loka-liai veikę šiauriečiai dabar savo renginius pristato Berlyne, Londone ir kitur.

Keletas Baltijos jūros vaikų taip pat jau spėjo pa-keliauti po „The Baltic Scene“ sparnu. Kartu su Latvijos radijo stotimi „Pieci.lv“ projektas į vieną didžiausių Ispanijos festivalių „Primavera Sound“ 2014-aisiais išsiuntė – tai yra pasirūpino pateki-mu į programą ir kelionės kaštais – estus Sander Mölder ir Firejosé bei latvį NiklāvZ, drauge kelia-vo ir mūsiškis Vidis, kuris dalyvavo festivalio kon-ferencijoje.

Dar vienas projektas, surengtas „The Baltic Sce-ne“ ir Latvijos leidyklos bei atlikėjų agentūros

Žodynas nesvarbus – muzika tuo ir unikali, kad leidžia bendrauti be jo

12

„The Baltic Scene“ entuziastų rekomendacijosInternetinį Baltijos kelią baigiant paprašiau Frans ir Henrik pasidalyti savo mėgstama Baltijos šalių muzika – kad būtų įdomiau, „savo“ atlikėjų įtrauk-ti neleidau. Lietuvių atlikėjų sąrašas glosto širdį (abu žino tiek daug!), o latvių ir estų – nuves prie vaisingų atradimų. Gal ir bendrų projektų?

LIETUVAFew Nolder, „Downtown Party Network“, Vidis, Ten Walls, Gardens of God, Markas Palubenka, „mmpsuf“, „Kurak“, ba., „Keymono“, Umiko, Boi-kafé, Manfredas, „Proper Heat“, Monsoon Season, „Garbanotas bosistas“, „Saulės kliošas“, „Without Letters“, 96wrld, Fingalick, „Sheep Got Waxed“, „InSearch“, „Ministry of Echology“, „Kamanių ši-lelis“, Šarūnas Petrutis, „The Bus“, „Rok&Dom“, „Kala Soundsystem“, „Baltasis kiras“, Münpauzn, MC Mesijus.

LATVIJAKashuks, NiklāvZ, Mr. Myster, Gene Garrett, „Very Cool People“, Ģirts Reiniks, „The Pink Elephant Band“, Stillhead, „Oriola 701“, „Carnival Youth“.

ESTIJA„Wrupk Urei“, Vaiko Eplik, „Leikki“, „Tronden“, „Kene“, Ingrid Lukas,„Lexsoul Dancemachine“, „Estrada Orchestra“, Vul Vulpes, „I Wear* Experiment“.

„Dirty Deal Audio“ ir įkvėptas to paties prieš 25-erius metus mus visus suvienijusio Baltijos ke-lio, – elektroninės muzikos stovykla „Baltic Trail“. Savaitinės vasaros pabaigos sesijos kol kas įvyko dukart – Jūrmaloje ir Rygoje. Šios stovyklos for-matas primena „Red Bull Music Academy“, tik čia nevyksta paskaitos – trijų Baltijos šalių atlikėjai, atrinkti projekto organizatorių, pluša studijose, improvizuoja, keičiasi idėjomis, pasirodo klubuo-se. Abiejų „Baltic Trail“ sesijų rezultatai pristaty-ti plačiajai visuomenei – pirmuosius metus paly-dėjo vinilinė plokštelė (tai buvo pirmasis „The Bal-tic Scene“, kaip įrašų kompanijos, leidinys), an-truosius – skaitmeninė kompiliacija. Sklinda gan-dai, kad 2015-aisiais „Baltic Trail“ dalyviai muzi-kuos Neringoje.

Elektroninė muzika išties lengviau žengia per sie-nas – pavyzdžiui, pati jau keletą metų kiekviena pasitaikiusia proga rekomenduoju latvių kompa-nijos „Dirty Deal Audio“ muziką, bet, prisiminus kitus žanrus (jie, beje, „The Baltic Scene“ kon-tekste neturi jokios reikšmės), vėl grįžta mano skepsis. Ne viena lietuvių grupė dainuoja... lietu-viškai. Ar tai – ne problema? „Na, pavyzdžiui, „Ka-manių šilelis“ dainuoja taip, kad iš tiesų nesvarbu, kokia kalba tai vyksta, – tokių pavyzdžių yra ir Es-tijoje bei Latvijoje. Žodynas nesvarbus – muzika tuo ir unikali, kad leidžia bendrauti be jo“, – vie-nas per kitą tvirtina mano pašnekovai.

Pokalbio kontekstui papildyti – šiek tiek įdomios statistinės medžiagos iš Talino. Estijos socialinių tyrimų agentūra „TNS Emor“ nustatė, kad estai, latviai ir lietuviai save laiko daug skirtingesniais, nei iš tiesų yra, – deja, tyrimas nenurodė, kokie gi mūsų panašumai. Šiaip ar taip, išvadose teigiama,

kad būtent dėl tokio nusistatymo estams sunku pradėti verslus Latvijoje bei Lietuvoje ir atvirkš-čiai. Stereotipus lemia kultūriniai skirtumai, emo-ciniai barjerai ir tas pats išankstinis nusistaty-mas. Estai laikomi – dėmesio, tik laikomi – indivi-dualistais, bet šešiais Jungo universaliais archeti-pais paremti tyrimai rodo, kad tai nėra tiesa, – to-kių vos keli procentai. Ir estai, ir lietuviai, ir latviai nori priklausyti. Vadinasi, vienybė ne tokia ir toli-ma. Iš viso 2013–2015 metais trijose Baltijos ša-lyse apklausti 506 namų ūkiai, kurių gyventojų amžius – nuo 15-os iki 76-erių.

Kaip minėjau, projektas šiuo metu prisnūdęs, o ir finansinės grąžos kol kas niekas nesitiki, bet idė-jų gausa žadina apetitą, tad „The Baltic Scene Vol. 2“ – pakeliui. Laukiu ir norėčiau prie to prisi-dėti.

P. S. Artimiausia projekto viešnagė Vilniuje – ba-landžio 30-ąją „Liverpool“ bare. Čia gros „InSe-arch“, „The Pink Elephant Band“ ir „I Wear* Expe-riment“.

www.thebalticscene.eu

Projektą „veža“ belgas Frans Robert, at-sakingas už reikalus Latvijoje bei plėtrą, ir

estas Henrik Ehte, vienas projekto įkūrė-jų, šiandien – atlikėjų vadybininkas ir žur-

nalistas. Peterio Viksnos ir Mathilde Schmetz nuotr.

tem

a

Nuotykis – toks dalykas, kuris gali būti tik asmeNiNis. tai vieNiNtelis apčiuopiamas įrodymas, kad mes esame gyvi. visa kita jums palikus

sceNą keliaus į šiukšlyNą. kadaNgi Nuotykiai gali būti tik asmeNiNiai, filmų Nuotykiai, „NutiNkaNtys“ jums bežiūriNt filmą, Nėra jūsų.

Neprisiriškite prie svetimų Nuotykių ir daiktų – tai per daug laikiNa.

atviraitavo priešas

www.dobermaN-iNside.eu

daiktai, kuriuos jūs turite, pabaigoje turės jus

tyler durdeN, figHt club

14

reKL

amos

Pro

JeKt

as

Dueto gyvenimo ir darbo modelį finansų požiūriu aptaria banko SEB atstovė Julita Varanauskienė

Kur, Jūsų akimis, slypi galima finansinė rizika šiai iš pirmo žvilgsnio viską aiškiai susidėlioju-siai porai?Asmeninių finansų valdymo požiūriu turint aiškius planus tikslų siekti lengviau: padidėja galimybės tikslingai ir efektyviai naudoti turimus išteklius siekiant rezultato. Kita vertus, planas savaime dar negarantuoja, kad tikslai bus pasiekti. Pagalvo-ti apie nuo mūsų norų nepriklausančių nepalankių aplinkybių tikimybę – tai ne tik jaudintis dėl mena-mų problemų. Tai reiškia būti pasiruošusiems. Gal-būt tos teoriškai apsvarstytos problemos niekada neiškils, bet jei iškiltų, būtų lengviau jas išspręsti. Teoriškai finansine rizika būtų galima vadinti ir tai, kad šeimos pajamų šaltinis yra vienas – jų bendra kūrybinė veikla, viena veiklos sritis. Ta-čiau kadangi kalbame apie du kūrėjus – vis dėlto laikyčiau juos dviem šaltiniais.

tautė bernotaitė

„Nieko gyvenime nereikėtų atskirti. Svarbu tie-siog atsakingai pasirinkti veiklą – kad ji būtų nuo-širdi, o ne dėl išskaičiavimo“, – sako šešerius me-tus duetu veikiantys Dalia Mauricaitė ir Nauris Ka-linauskas. Pinigai, anot jų, turi būti pasekmė, ne tikslas. Dizaino profesionalus supažindino jų veikla, o dir-bant išryškėjęs bendras požiūris į gyvenimą pa-stūmėjo ir jį projektuoti drauge. Sutuoktiniai va-dovauja savo įkurtoms glaudžiai susijusioms ini-ciatyvoms (Dalia – lietuvių dizainerių platformai „Lithuanian Design Block“, Nauris – dizaino stu-dijai „Contraforma“) ir kuria bendrus projektus. Partneriai veikloje, šeima gyvenime – tai Daliai su Nauriu ne galvosūkis, o natūrali būsena. Duetas nepritaria požiūriui, kad kartu dirbanti pora apkartina savo asmeninį gyvenimą, ir svars-

Kas mažina finansinės rizikos pavojų? Riziką mažina šiokių tokių santaupų rezervas, kuris galėtų būti naudojamas netikėtai sumažėjus paja-moms ar padidėjus išlaidoms. Riziką mažina ir turi-mas turtas – šiuo atveju šeimos būstas, kurį, esant reikalui, būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, įkeitus pasiskolinti. Turimas būstas užtikrina ir saugumą – stogą virš galvos, prireikus – ir darbo vietą. Galimi ir riziką mažinantys finansiniai produktai. Pavyzdžiui, gyvybės draudimas aktualus, jei vie-nas asmuo yra finansiškai priklausomas nuo kito ir jo galimybės pačiam tapti finansiškai nepriklau-somam yra ribotos. Arba jei pora turi bendrų įsi-pareigojimų (paskolų), kurios vienam būtų nepa-keliama našta.

Pirkdama loftą pora investavo daug pinigų ir ri-zikavo. Kaip buvo galima amortizuoti tokį finan-sinį žingsnį?Kaip suprantu, riziką Dalia ir Nauris įvardija kaip atliekamų pinigų nebeturėjimą. Tačiau pora darė viską, kad tokia padėtis kuo greičiau pasikeistų,

Banko SEB atstovė Julita Varanauskienė su Dalios ir Naurio kurta kėde „Kudirka“. Redos Mickevičiūtės nuotr.

to, kuri paros dalis išvis yra toji asmeninė: „8 va-landas dirbame, 8 valandas miegame, 4 valandas darbui ir miegui ruošiamės, 2 – ilsimės. Kiek lieka asmeninio gyvenimo? Negalima mylėti žmogaus nemėgstant jo profesijos, nes tai didelė asmeny-bės dalis.“ Ne veltui dizaineriai namuose yra sau įkūrę erdvę dirbti ir planuoja netrukus rinkai pri-statyti alternatyvias darbo vietas, suartinančias pareigybes su šeima ir atostogomis. Kaip atrodo poros atokvėpio akimirkos, kai pro-fesinėje veikloje artėja svarbūs terminai ar pro-jektai patiria sunkumų? „Tokiais atvejais atokvė-pio tiesiog nebūna, ir tai mums įprasta, – ramiai šypsosi Dalia. – O bet kokias iškilusias problemas sprendžiame, ne jaudinamės dėl jų.“ Pasak Dalios, jei įtemptu metu reikia priimti sprendimą, pavyz-džiui, slaugyti susirgusį partnerį, tai jau ne pro-

Visas gyvenimas asmeninis

seb x N WiND:

Duetai

15

TURITE PLANų? KURIATE KARTU?

Finansų klausimais registruokitės į

asmeninę konsultaciją www.seb.lt arba

tel. 1528.

ir jiems pavyko. Iš pokalbio neaišku, ar pora lof-tą įsigijo už savas, ar už skolintas lėšas. Jeigu už savas – rizika būtų buvusi mažesnė, jei būtų buvę šiek tiek daugiau santaupų. Tam būtų reikėję dau-giau arba ilgiau taupyti prieš įsigyjant šį pirkinį. Kita vertus, pora dirbo ir taupė po to – laikinai ne-užtikrinta padėtis buvo tarsi botagas, skubinantis kuo greičiau sumažinti nesaugumą.Ar amortizuojama rizika, jei skolinamės – t. y. tu-rime turtą, prie jo „prikabintą“ paskolą, bet dar atlieka pinigų ir dabartiniams projektams? Tai pri-klauso nuo daugelio veiksnių: būsimų pajamų dy-džio ir stabilumo (kad būtų galima laiku mokėti paskolos įmokas), nuo būsimos įkeisto turto rin-kos vertės pokyčių (kad prireikus turtą parduoti būtų padengta ir paskola). Prisiimant riziką svar-būs ir emociniai arba psichologiniai veiksniai – kaip gerai ar blogai žmonės jaučiasi, turėdami „kabančią“ paskolą.

Ar protinga porai turėti vieną biudžetą?Vertinant racionaliai, bendras biudžetas – protin-

gas sprendimas. Kai abu partneriai atvirai tariasi dėl tikslų, priemonių bei išlaidų tiems tikslams pa-siekti, didėja tikimybė, kad abu nuoširdžiai steng-sis uždirbti pinigų ir juos panaudoti efektyviau-siai – esamomis sąnaudomis pasiekti didžiausią galimą finansinę ar nefinansinę naudą. Vis dėlto namų ūkių finansų valdymo moksli-nė teorija ir praktika rodo, kad ne visuose namų ūkiuose taip būna. Ne visi nuoširdžiai sutaria, kas ir kiek turi dirbti bei uždirbti, kieno pastan-gos ir darbas kiek vertas (jei tai, pavyzdžiui, bui-ties darbai namuose). Ne visų auklėjimas, po-žiūris į pinigus vienodas. Dėl to gali kilti tarpu-savio nesutarimų. Šalia bendrų tikslų gali atsi-rasti ir asmeninių, o požiūris į jų svarbą nebūti-nai sutampa. Tada prireikia specialių susitarimų. Kieno balsas poroje lemiamas, gali priklausyti ir nuo to, kas daugiau pajamų parneša, ir nuo to, kas turi didesnę patirtį tvarkant išlaidas, ir nuo to, kokius pavyzdžius matėme savo šeimose vai-kystėje. Bet kai sutarimas yra ir žmonės, valdantys ben-

drą biudžetą, tą sutarimą laiko sąžiningu, turėti vieną iždą yra tikrai racionalus sprendimas.

Kokio pagrindinio principo pora turėtų laikytis, kad apie finansus būtų galima kalbėti be įtam-pos, kaip pavyksta šiam duetui?Sąžiningumo, atvirumo, tarpusavio pagarbos. O tada, kaip jie patys sako, „bendras darbas nega-li supriešinti“.

fesionalumo, bet žmogiškumo sritis. Mokėti būti Žmogumi Daliai atrodo pats svarbiausias įgūdis. Na, gerai, o pinigai? Dažnai net bendro vers-lo neturinčių porų santykius apsunkina finansi-niai sprendimai. „Kaip pinigus paskirstyti, visa-da sprendžiame kartu. Jei nutarėme įsigyti dides-nį pirkinį ar investuoti į projektą, nebūtinas išlai-das tiesiog išbraukiame, o darbų apimtį padidina-me, – be įtampos kalba Dalia. – Šeimoje irgi ne-turime atskirų „savo“ pinigų: visos pajamos ben-dros, o visos išlaidos aptariamos ir grupuojamos į būtinas ir nebūtinas.“ Krizės metu pora pirko loftą. Šį sprendimą jie ver-tina kaip finansiškai rizikingiausią savo patirtį. Isigiję loftą, Dalia ir Nauris nebeturėjo atliekamų pinigų, todėl susidarė darbų planą ir nematydami dienos šviesos dirbo. Dalia sako, kad rizika pasi-teisino, – tuometė lofto kaina, palyginti su dabar-tinėmis, buvo nedidelė – „tokia, kokių jau niekada nebus“, o šiandien pora jau trečius metus džiau-giasi namais, kuriais niekas iš pradžių netikėjo. Profesines užduotis Dalia su Nauriu planuoja ra-cionaliai: aiškiai ir detaliai tarpusavy aptaria pro-jekto eigą, ją suderina ir, svarbiausia, – patvirti-na vieną realizacijos datą: „Ji nekeičiama – nieka-da nevėluojame. Tai mūsų darbo esmė.“ Laisviau žiūrima į kasdienes pareigas. Jų imasi tas, kuriam, pasak Dalios, tądien tai labiau prie širdies, – ne-svarbu, ar kalbame apie pietus, ar apie einamuo-sius darbus.

Paklausius poros susidaro įspūdis, kad nėra jo- kios rizikos su mylimu žmogumi imtis bendros veiklos. „Pavojingiausia imantis verslo – patirti ne-sėkmę, prarasti viską, ką į projektą investavai. Dir-bant su brangiu žmogumi rizika kur kas mažesnė, nes tokiam duetui svarbiausia neprarasti asmeni-nio santykio, o ne pinigų, – tikina Dalia ir Nauris. – Bendras darbas negali supriešinti, nebent išryš-kinti santykių problemas.“ O didysis pranašumas kartu ir dirbant, ir gyvenant, anot dizainerių, – il-gesnis gyvenimas: „Kai esi pasirinkęs mėgstamą veiklą ir dar nuolat esi kartu su mylimu žmogumi, išvis nereikia dirbti – belieka tik tai, kas malonu.“

Šešerius metus duetu veikiančių Dalios Mauricaitės ir Naurio Kalinausko finansiškai rizikin-giausias sprendimas – krizės metu pirkti loftą. Redos Mickevičiūtės nuotr.

seb x N WiND:

Duetai

16

N WIND VITRINA: RYGA

04 09–18 D. – „V2 CONCEPT STORE“ VILNIUJE (Dominikonų g. 5) 04 21–30 D. – „V2 CONCEPT STORE“ KAUNE (Šv. Gertrūdos g. 37)

Šiaurės vėjas atneša latviškas istorijas. Ar girdi, ar jauti, ar užuodi? Ateiki, palieski, perskaityki, patirki. Tai – gyva vitrina, mainymosi erdvė. Mes visi iš tos pačios kūrybinės jėgos, bet mūsų isto-rijos turi naujas pradžias ir pabaigas.

latvijos DiZaino „pop-up“ parDuotuvė

YAYOIRyškios vibracijos.

Aš esu moteris, kuri gamtoj pritraukia ryškiausias spalvas ir formų šėlsmą.

YAYOI prekės ženklą 2013 metais sukūrė Jevge-nija Dorosenko, įkvėpta japonų menininkės Yay-oi Kusamos meninės saviraiškos. Gamtos formos ir spalvos vibruoja ryškiau masyviuose YAYOI pa-puošaluose, kuriamuose rankomis iš įvairių teks-tūrų, koralų bei pusbrangakmenių. 2014-ųjų Niu-jorko madų savaitėje YAYOI papuošė dizainerio Luiso Antonio kolekciją.www.yayoi.eu

BLANKBLANKSrovės.

Mūsų rankomis kuria srovės – apgaubiančių upių vagų, to, kas žinoma ir nežinoma, formos ir jude-sio, rimties ir džiaugsmo, šviesų ir garso.

BLANKBLANK prekės ženklas išjaustas kūrėjų du-eto – grafikės Lindos Blankos ir dizainerio Marti-nio Blanko, Šiaurės įkvėptų spalvų ir raštų magų. Jų kūrybinis braižas – meno objektu paversti vaiz-duotės raštai, perkelti į funkcionalaus kirpimo drabužius bei dizaino objektus. „Not Just A Label“ įtraukė BLANKBLANK tarp 100 jaunųjų dizainerių, dalyvavusių 2014 metų dizaino renginyje Origin Passion and Beliefs Italijoje.www.blankblank.me

RIPAGrynuolis.

Gamtoje ir senovės simboliuose klodas po klodo aš randu tai, ką pajaučiu esant tikra. Šį jausmą per-keliu į materialų pasaulį ir paverčiu meno kūriniu žmonėms, kurie nešioja tikrumą savyje.

RIPA – vienas stipriausių šiuolaikinės latvių juve-lyrikos atstovų, dizainerio Peterio Ripos bei juve-lyro Karlo Bergso kūrybinis tandemas nuo 2008 metų. Ištikimi prabangiosios juvelyrikos tradi-cijoms – papuošalai kuriami iš aukso, sidabro, brangakmenių, – RIPA jas sujungia su naujų idėjų ir medžiagų sprendimais.www.peter-ripa.com

17

N WIND VITRINA: RYGA

04 09–18 D. – „V2 CONCEPT STORE“ VILNIUJE (Dominikonų g. 5) 04 21–30 D. – „V2 CONCEPT STORE“ KAUNE (Šv. Gertrūdos g. 37)

latvijos DiZaino „pop-up“ parDuotuvė

PIEN DAIRY SPAAtradėjai.

Mūsų istorija – apie vieną žaliausių šalių pasauly-je – Latviją bei žmones, kurie ieško dar neatras-tų galimybių.

Habilituotas mokslų daktaras, prof. Dmitrijus Ba-barikinas 35 metus tyrinėjo pieno poveikį. Jo at-radimai leido sukurti unikalią technologiją, dėl ku-rios PIEN DAIRY SPA, natūrali kosmetika su kon-centruotomis pieno išrūgomis, teigia neturinti analogų pasaulyje. www.pienspa.com

MIESAIŽodis virsta kūnu.

Mes esame kolaboracija tarp laiko ir erdvės.

MIESAI („kūnui“ – iš latvių kalbos) prekės žen-klą subrandino vienos stipriausių Baltijos šalyse grafinio dizaino studijos įkūrėjai Mikelis Baštikas ir Krišjanis Jukumsonas-Jukumniekas. Pirmasis MIESAI projektas – marškinėliai su užrašu RĪGA ir žmonių nuotraukos juos vilkint – tapo sociali-niu reiškiniu, marškinėlių parduota daugiau nei 15 tūkst. Šiuo metu MIESAI vykdo kolaboraciją tarp laiko ir erdvės – projektą CIRULIS, kuris įtraukia Latvijos dizainerius į šiuolaikiškas ryškiausio Lat- vijos grafiko Ansio Cyrulio (1883–1942) kūrinių interpretacijas: taip gimė unikalus šriftas, lėkštės, meniniai spaudiniai.www.miesai.lv

KETA GUTMANEMinties galia.

Mano jėga ateina iš gelmės – juodos spalvos, su-talpinančios visas kitas spalvas – minties, vidinių galių.

Dizainerės Ketos Gūtmanės sezono kolekcijo-je „Levitacija“ moteris, įsupta į kovos kostiumus primenančius drabužius, skleidžia vidinę jėgą. Iki pristatydama savo prekės ženklą 2013-aisiais, di-zainerė kūrė mini (capsule) kolekcijas, dirbo su instaliacijomis ir mados filmais – jos kolaboracija trumpametražiame filme „Lust Lust“, kur Keta in-terpretavo obsesiją interjero elementams poso-vietinėje Latvijoje, pelnė Didįjį prizą mados filmų konkurse A Shaded View On Fashion Film, organi-zuotame Diane Pernet Pompidou centre Paryžiuje.www.ketagutmane.com

TUNDRA HATAKelionė į save.

Mūsų skrybėlės magiškai keičia žmones.

Tundra – tikras, nenuspėjamas, pirmapradis. Hata – kepurė, kaip namo simbolis. Ženklo logotipe – kūrėjo-keliautojo lazda. TUNDRA HATA workshopo viena iš įkūrėjų ir rankomis kuriamų skrybėlių au-torė Beatrise Gore kalba apie „skrybėlių terapiją“ (hat therapy): kiekviena jų – unikali ir gali paveikti ją nešiojantį žmogų skatindama atrasti naujų sa-viraiškos būdų.www.tundra.lv

18

ZILBERS DESIGNĮprastumo transformacija.

ZILBERS DESIGN kuria produktų, pristatymų bei interjerų dizainą. Visų jų projektų ištakose – įprastų sąvokų ir objektų transformacija. N WIND VITRINA: RYGA jus pasitiks šviečiančios šluotos MOODBROOM.www.zilbersdesign.com

N WIND VITRINA: RYGA – pirmasis iš Šiaurės šalių kūrybiškumą atskleidžiančių pristatymų, organizuojamų žurnalo N WIND.www.nwindmag.eu

ONE WOLFIšlikimas.

Neįprastų istorijų turi ieškoti vienas.

ONE WOLF šį sezoną neįprastų istorijų ieško mies-te siūlydami išlikimo kostiumą (survival kit) – šal-tų spalvų, funkcionalių kirpimų bei audinių, pre-ciziškų apdirbimo būdų kolekciją „Uniforma“. In-telektualių gatvės drabužių ženklas, 2010 me-tais sukurtas dizainerės Agnesės Narnickos, išpo-puliarėjo dėl drąsių linijų, įdomių laisvų siluetų ir grubaus džinso. Šiandien ONE WOLF bene geriau-siai žinomi ir lietuviams, o drabužių galima įsigy-ti Baltijos, Beniliukso šalyse, Prancūzijoje, JAV, Ja-ponijoje.www.onewolf.lv

N WIND VITRINA: RYGA

PAVILJONSGijos.

Sujungdami miestą ir gamtą mes mezgame naują Latvijos identitetą.

PAVILJONS – prieš penkerius metus įkurta kon-cepcinė dizaino parduotuvė Rygoje, sujungusi sti-priausius ir pradedančius Latvijos kūrėjus po vie-nu stogu. Išvystę savo identitetą ir mados prista-tymo patirtį, PAVILJONS su dizainere Lyga Garda sukūrė savo drabužių liniją. Kolekcijoje dominuo-ja megzti drabužiai, kurių spalvos ir raštai jungia miesto ir gamtos motyvus.www.paviljons.lv

N WIND VITRINA: RYGA palaiko

20

1

esė

benD

raDa

rbia

vim

uite

ma

NAUJOS GROŽIO PERSPEKTYVOSMados ir meno pasaulyje bendradarbiavimas gana dažnas – kūrėjams ar meno brandams rei-kalingi vizualinei estetikai jautrūs mados pirkėjai, o mados ženklams – savita kūrėjo grožio pers-pektyva ir galimybė išplėsti prekės ženklo įvaiz-džio dimensijas į meninę erdvę. Į produkto kūry-bą ir mados procesus susitelkusioms kompani-joms sunkiai įmanoma pačioms išvystyti koncep-tualias, giliau nei merchandising kabinančias idė-jas – jų mados ženklai dažnai atvirai kolaboruo-ja su pripažintais kūrėjais. Gavau rekomendaciją pasižiūrėti į menininkės Katerinos Jebb ir mados ženklo „Acne Studios“ kolaboraciją.

Frydricho Nyčės pasakyta frazė „Jeigu ilgai žiū-ri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave“ pui-kiai apibūdina K. Jebb kūrybą. Prikaustanti, šalta, intymi, melancholiška, retkarčiais groteskiška. Gi-musi Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu Paryžiuje kurianti menininkė yra pripažinta mados ir meno pasaulyje dėl neįprastos vaizdų kūrimo manieros. Katerina buvo patekusi į eismo įvykį, po kurio vie-na jos ranka liko paralyžiuota. Trauma lig tol foto-grafavusiai Katerinai atėmė galimybę laisvai nau-dotis fotoaparatu, tačiau pagrindinį kūrybos įran-kį moteris pakeitė aukštos kokybės skeneriu. Eks-perimentuodama Katerina išvystė neįprastą stilių ir techniką: skenuojamos atskiros kūno, objektų dalys vėliau skaitmeniniu būdu jungiamos į vien-tisus natūralaus dydžio paveikslus – tai tapo jos autentišku vizualiniu parašu. K. Jebb ir „Acne Studios“ kolaboracija prasidėjo 2010 metais filmo projektu, jį sekė skulptūriškumu dvelkiantis skenuotų aksesua-rų projektas ACNE 13 OBJECTS DOCUMENTED BY KATERINA JEBB. Vėliau Katerina iš Paryžiaus ma-dos istorijos muziejaus „Palais Galliera“ archy-vų antram gyvenimui prikėlė istorinius XVIII am-žiaus apdarus: skenuodama autentiškų drabužių vidinę struktūrą ir fragmentus, ji sukūrė unika-lius koliažus, kurie buvo panaudoti kuriant 2013-ųjų rudens–žiemos kolekciją. Menininkė taip pat sukūrė komercinei mados fotografijai svetimus, „blizgesio“ stokojančius portretus „Acne Paper“ žurnalui. Dėl unikalaus K. Jebb kūrybinio proce-so visiems daugybę kartų matyti aktoriai bei su-permodeliai tampa menininkės vidinio pasaulio atspindžiais, jos istorijos dalimi – ir tai dėl to, kad sekundės dalį trunkantį fotoaparato spragtelėji-mą pakeičia ilgas, jėgų ir kantrybės reikalaujantis skenavimo procesas, kuriame subjektas patenka į kūrėjo pasaulį.

www.katerinajebb.com

gieDrė stabingytė, ženklodaros biuro black sWan branDs vadovė

Kolaboracija – tai ko nors naujo, stipresnio pra-džia, prekių ženklams – galimybė pratęsti savo idėją, įžengti į naują erdvę, sukurti naują istoriją. Istorijos nusvėrė vidinius svarstymus apie temą, istorijas ir pateikiu – 3 esė bendradarbiavimui.

Katerinos Jebb sukurtas portretas „Acne Paper“.

Koliažai iš Katerinos Jebb projekto „Acne Studios“. Šaltinis: mfilomeno.com

STIPRIOS ISTORIJOS FERMENTACIJALietuvoje turime sėkmingą bendradarbiavimo projektais vystomo prekės ženklo pavyzdį – tai Raudonų plytų alaus dirbtuvės, kurių iniciato-rius – Andrius Bagdzevičius, nuo pat pradžių tu-rėjęs sumanymą „alų kurti ne vieniems“ ir kolabo-racijas vadinantis „pasiteisinusiu eksperimentu“ – vertinant tiek ženklo įvaizdžio ir plėtros para-metrus (šiandien pusę Raudonų plytų alaus dirb-tuvių portfelio sudaro kolaboracijos metu sukur-tas alus), tiek „patį jausmą, kad esame teisingame kelyje“. Ko bendradarbiaudami siekia skirtingi kū-rėjai ar prekių ženklai?

„Galimybės sukurti išskirtinę produkto ar pro-jekto istoriją“, – svarbiausią veiksnį išskiria An-drius, pabrėždamas ir tam tikrą įdomių istori-jų vakuumą alaus kategorijoje, – juk alus nekal-ba apie „vynuogių laukus, kuriuos knisa šernai, ir sūriu bangų purslų prisotintu Škotijos oru kvė-puojančias ilgaamžes statines“. Gėrimo pasakoja-ma istorija yra svarbi gėrimo dalis – bet taip būtų galima pasakyti ir apie daugelį sėkmingų prekių ženklų, kurių istorijos apsigyveno mūsų sąmonė-je ir pasąmonėje. Šiandien Raudonų plytų alaus dirbtuvių išpilstytos istorijos užima tik nežymią alaus rinkos dalį – alus gaminamas mažomis par-

21

2

tijomis, juo prekiauja siauras parduotuvių ir barų ratas. Tačiau Andrius sako, kad šiame prekės žen-klo vystymo etape bendradarbiavimo projektų sėkmė visų pirma matuojama klausantis atsiliepi-mų. Ir įvardija kitą svarbią motyvaciją bendradar-biauti – galimybę pasiekti naują auditoriją: „Sukū-rę saldų stautą RYKLIO KAVINUKAS su „Crooked Nose & Coffee Stories“ mes pasakojame apie jų kavą savo auditorijai, o kavos mėgėjai sužino apie mūsų alų ir idėjas.“

Kas svarbu siekiant sėkmingo skirtingų kūrė-jų ar prekių ženklų bendradarbiavimo? „Ben-dradarbiaudami vertiname tai, ką norime ir gali-me sukurti, partnerių meistriškumą bei atsidavi-mą tam, ką jie daro“, – nuo bendrų vardiklių, su-klijuojančių kūrybą, pradeda Andrius ir pavadina tai bendra misija. „Bendra misija gali būti, pavyz-džiui, Lietuvos išzombinimas.“ Skirtingos misijos veda į skirtingą rezultatą: raudonasis elis ZOM-BIS TUNDROJE, sukurtas su grupe „Antis“ kaip ri-botos partijos alus, sulaukė daugiausia atgarsių, tačiau būtent saldusis stautas RYKLIO KAVINU-KAS jau patenka į nuolat verdamų rūšių gretas – galbūt dėl kryptingos ir meistriškos abiejų prekių ženklų veiklos.

www.raudonuplytu.lt

Andrius Bagdzevičius kartu su Emanueliu Rykliu iš „Crooked Nose & Coffee stories“.

Saldusis stautas RYKLIO KAVINUKAS. Dariaus Petrulaičio nuotr.

22

KOLABORACIJA LAIKE IR ERDVĖJE

„Man patinka šis apibūdinimas – kolaboraci-ja laike ir erdvėje“, – pradedame pokalbį su vie-nu iš latvių dizaino ženklo MIESAI įkūrėjų Mike-liu Baštiku. MIESAI užgimė kaip dar vienas ben-dras projektas tarp grafinio dizaino studijos „As-ketic“ savininkų, norėjusių sukurti ką nors kūnui (miesai latviškai ir reiškia – kūnui). Kolaboracija laike ir erdvėje – giliausias MIESAI projektas pa-vadinimu CIRULIS, sukvietęs stipriausius Latvijos dizainerius pateikti modernių grafiko Ansio Cyru-lio (1883–1942) kūrybos interpretacijų. Kodėl vie-nas iš bendro projekto dalyvių – XX amžiaus pra-džios kūrėjas?

„A. Cyrulis – vienas įtakingiausių Latvijos grafi-kų ir vienas pirmųjų dizainerių. Jo kūryba suvai-dino reikšmingą vaidmenį formuojantis tautiniam identitetui. Žvelgiant atgal apima stiprus jausmas – taip, latviai tuo metu turėjo savo unikalią išraiš-ką, tačiau natūrali viso to evoliucija buvo sutrik-dyta sovietinės okupacijos. Šiandien mes turime galimybę kirsti laiko erdvę savo klausimais: kodėl A. Cyrulio kūryba turėjo tokį rezonansą, koks yra Latvijos dizainas šiandien?“ – visų pirma tiriamąjį projekto CIRULIS aspektą pabrėžia Mikelis. MIE-SAI plečia ir klausimo fizinę erdvę: ar latviškas identitetas gali būti įdomus globalioms rinkoms?

Atsakyti į šį klausimą vieniems būtų „per daug arogantiška“ – taip mano MIESAI, į projektą įtraukę Latvijos dizaino žvaigždyną ir pradžioje iš-sikėlę tikslą per vienerius metus pristatyti 12 A. Cyrulio ir šiandienos kūrėjų kolaboracijų. Stipri idėja – ilgą procesą atlaikančio bendradarbiavimo pagrindas. Su A. Cyruliu bendradarbiauja patys „Asketic“, sukūrę šriftą CIRULIS. Dizainerė Mada-ra Krievinia šiuo šriftu dekoravo porceliano lėkš-tes, pažymėdama ankstyvąjį A. Cyrulio darbo su keramika laikotarpį. Šriftų dizainerė Aleksandra Samulenkova sukūrė šilkografinį spaudinį „Milijo-nai Cyrulių“ („Millions of Cīrulis“) linkėdama ir La-tvijos dizainui „reikšmingo augimo“, o Edgaras Zvirgzdinis, „Associates, Partners et Sons“ dizai-no studijos vadovas, – ugningą plakatą su užrašu „Nebus pergalės be kovos“.

3

Startavę per 113-ąjį A. Cyrulio gimtadienį, per metus MIESAI pristatė 4 kolaboracijas, tačiau ne-ketina sustoti – du nauji kūriniai projekto CIRULIS kolekciją papildys jau netrukus. „Kirtus ribą, ski-riančią idėjų ir materialųjį pasaulį, prasmingo di-zaino kūryba tęsiasi ilgiau, įtraukiant daugiau da-lyvių“, – MIESAI leidžia laikui ir eksperimentams testuoti idėją.

www.miesai.lv

Dizainerė Madara Krievinia apžiūri lėkštes projektui

CIRULIS.

Vienas iš MIESAI įkūrėjų Mikelis Baštikas ir „Asketic“ sukurtas šriftas CIRULIS, paverstas dekoratyviomis iškabomis.

Šriftų dizainerė Aleksandra Samulenkova ir „Milijonai Cyrulių“. MIESAI nuotraukos

24

GĖRUNVĖT04 22

KAS? „Contemporary?“KUR? Menų spaustuvėje, VilniujeKADA? Balandžio 22 d.KODĖL? Vis dar Lietuvos scenos meno reiškinys (šiais metais „Auksinių scenos kryžių“ komisi-ja nerado, kas galėtų nukarūnuoti šį fenomeną). Reiškinys jau vien dėl to, kad profesionaliai, sa-viironiškai, bet nepašaipiai ir nuoširdžiai pasako-ja apie menininko kasdienybę ir negąsdina (feno-menalu) net tų, kurie iki šiol vengdavo šiuolaiki-nių „menų“. menuspaustuve.lt

04 25–26

KAS? Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“KUR? 25-iuose skirtinguose Vilniaus pastatuose KADA? Balandžio 25–26 d.KODĖL? Per dvi dienas – nuo prokuratūros iki Santuokų rūmų, neaplenkiant elektrinės? Pasku-tinį balandžio savaitgalį duris atvers Vilniaus pas-tatai, kurie įprastai yra visiškai arba beveik ne-prieinami visuomenei. Klaidžiojant koridoriais, pastatų gimimo ar prisikėlimo istorijomis dalysis jų architektai ir šeimininkai. archfondas.lt

04 19KAS? Dizaino mugė „Uptown Market“KUR? Sporto salėje „IndEx Hall“ „Lofto“ kieme, VilniujeKADA? Balandžio 19 d.KODĖL? Jeigu norite pamatyti, kaip į turgų eina save gerbiantis miestietis, – šį balandžio sekma-dienį tai galėsite padaryti vienos dienos dizaino mugėje „Uptown Market“. Talentingiausi Lietuvos dizaineriai, craftmakeriai, stiliaus ir kitų gražių dalykų architektai parodys, ką geriausio jums ir jūsų aplinkai paruošė šiltajam 2015 metų sezonui. menufabrikas.lt

VĖJo

maL

Ūn

ai

pokalbis, visaDa besibaigiantis DaugtaškiuSutiktą žmogų

norėčiau apkabinti, bet

ne visi tam pasiduoda

Agnės tikslas – iki spektaklio „Šventasis pavasaris“ premjeros išmokti suktis ant galvos. Lauros Vansevičienės nuotr.

25

04 18–19

KAS? Meno festivalis „Oslo Open“KUR? Įvairiose Oslo meno galerijose ir studijoseKADA? Balandžio 18–19 d.KODĖL? Lagaminus jau kraunasi visi meno kura-toriai, kurie per kelias dienas nori pažinti didelę dalį nepriklausomų Osle reziduojančių ir kuriančių menininkų. Festivalio organizatoriai atveria du-ris tiesioginiam bendravimui tiek profesionalams, ieškantiems darbų parodoms, tiek menu besido-mintiems ar savo interjerui akcentų ieškantiems meno mėgėjams.osloopen.no

04 14–19KAS? Stokholmo meno savaitė KUR? Įvairiose miesto erdvėseKADA? Balandžio 14–19 d.KODĖL? Tiek renginių, kad skan-dinavišku minimalizmu to nepava-dinsi. Čia susijungia scenos menų festivalis su šiuolaikinės fotogra-fijos muge, viena didžiausių Šiau-rės šalių modernaus meno paro-da bei knygų muge. Pats metas į Stokholmą!stockholmartweek.com

04 09–19KAS? Šokio spektaklio „Paper Piece“ premjeraKUR? Naujojo šokio centre „Zodiak“, HelsinkyjeKADA? Balandžio 9–19 d. KODĖL? Praėjusių metų festivalyje „Naujasis Bal-tijos šokis“ Vilniaus publika jau galėjo įvertinti choreografo ir šokėjo Andriaus Katino spektak- lio monoversiją („Work“). Dar daugiau šiugždan-čio ir atgyjančio popieriaus, scenos partnerė šo-kėja Vera Nevanlinna ir vaizdo menininkas Salla Salin sukurs autentišką bei rituališką šokio ir ins-taliacijų sintezę.zodiak.fi/en/calendar/paper-piece

agnė tuskevičiūtė

Ji nuolat kelyje tarp Kauno ir Vilniaus teatro sce-nų, tačiau atstumo tarp šių miestų ėjo pagooglin-ti. Ji aktorė, tačiau stengiasi nevaidinti nei sce-noje, nei gyvenime. Kaip dovaną priima kiekvie-ną naują vaidmenį, su džiaugsmu praveria kie-kvieno teatro duris ir režisieriaus širdį. Ji šokėja, tačiau nuo vaikystės girdėjo, kad neturi tam rei-kiamų duomenų. Ir neturėdama šių duomenų jau spėjo šokti bene visų žymiausių Lietuvos choreo-grafų pastatymuose bei sužavėti net griežčiausią apdovanojimus dalijančią komisiją. Nors ji – mo-kytoja, tačiau šiuo metu pati intensyviai moko-si naujos šokio technikos ir žada iki būsimo spek-

taklio „Šventasis pavasaris“ premjeros jau suk-tis ant galvos. Įsijautusi į vaidmenis scenoje saki-nius baigia tvirtu tašku, tačiau gyvenime daugelį sakinių užbaigia daugtaškiu. Manau, kad nebaigti sakiniai turi daug vilties ir optimizmo. Būtent tai, kuo spinduliuoja Agnė Ramanauskaitė...

Pavasarį laiką pasuktum pirmyn ar atgal?Nesukčiau išvis, nes laikas ir taip eina, tai kam ap-sisunkinti papildomais trukdžiais? Bet jei jau tik- rai reikia, tai atgal, kad galėčiau ilgiau pamiego-ti ryte.

Kur slepiesi nuo baimių?Dažniausiai po dekučiu, o jei po ranka neturiu – bandau susitikti akis į akį su baime ir ją įveikti.

Geriausias žiūrovas tas, kuris......ateina.

Nepatogiausia šokio poza?Ta, kurią darai pirmą kartą gyvenime. Pastaro-ji nepatogi šokio poza – stovėjimas ant galvos be rankų. Kol kas atrodo, kad ne tik nepatogi, bet gal net ir neįmanoma, tačiau iki gegužės turiu iš-mokti.

Kur galima nueiti tiesiai per aplinkui?Visur. Dažniausiai taip vaikštau, kai geras oras ir niekur neskubu arba kai skubu, bet nežinau tie-saus kelio.

pokalbis, visaDa besibaigiantis DaugtaškiuSakinius dažniau baigi daugtaškiu, tašku ar šauktuku?Drąsiai galiu sakyti, kad daugtaškiu, mano brai-žas...

Kokia forma tobuliausia?Aš už tai, kad nebūtų tobulumo.

Sutiktą žmogų apkabini ar tik paspaudi jam ran-ką?Norėčiau apkabinti, bet ne visi tam pasiduoda, – tada spaudžiu ranką ir kitą kartą tikiuosi, kad kai susitiksim, galėsiu apkabinti.

Kokia kalba prabyla meilė?Kalba, susidedančia iš sakinių, kurie baigiasi daugtaškiais...

Ką daryti, kai nesimiega?Nemiegoti – kam save prievartauti?..

Aukštakulniai ar puantai?Jei tik toks pasirinkimas, tai aukštakulniai, nes su jais galiu dviem valandom ilgiau pabūti, o po dviejų valandų renkuosi sportinius batelius, nes mėgstu tvirtai jausti žemę po kojomis ir greitai vaikštau.

Kaip aukštai šoki?Įvertinu situaciją. Tada šoku. Ir tikiuosi nusileisti taip, kad neskaudėtų... Bet būna visko...

tem

a

karolis vyšniauskas

Milžiniškoje Londono muzikos scenoje rasti lai-mę bando tūkstančiai, bet prie jos priartėja vie-netai. Lietuvis prodiuseris Karolis Labanauskas-Embody yra vienas jų. Už tai reikia dėkoti ne tik talentui rašyti dainas, verčiančias šokti, bet ir jo kolaboracijoms su kitais muzikantais. Net jei da-lies pastarųjų Karolis lig šiol nesutiko gyvai.

„Kai bendraklasiai norėjo būti astronautai, aš no-rėjau būti Michaelas Jacksonas“, – prisimena Ka-rolis. Jis yra tinkamame kelyje vaikystės svajonės link. Lietuvos muzikos prodiuserio dainas jau groja pagrindinis britų radijas „BBC Radio 1“, o jo remik-sas vokiečių dueto „Milky Chance“ dainai „Stolen Dance“ „YouTube“ yra perklausytas 2 mln. kartų.Karolis muzika domisi nuo mažų dienų ir yra gerai žinomas padorių Lietuvos klubų lankytojams – jis buvo vienas elektroninės muzikos dueto „The Sne-ekers“ narių. Tačiau apsigyvenęs Londone prodiu-seris iš vietinės rinkos perėjo į tarptautinę. Karo-lis išnaudojo didžiausią elektroninės muzikos pliu-są – kad ją galima kurti tiesiog kambaryje. Nereikia grupės muzikantų ir įrašų studijos, užtenka muziki-nių idėjų savo galvoje. Jų Karolis neabejotinai turi.Jis pradėjo remiksuoti patinkančių atlikėjų dai-nas ir siūlyti savo šviesią, vasarišką geros nuotai-kos muziką kitiems atlikėjams. Dabar jo kataloge – bendri įrašai su „Grammy“ nominuota britų daini-ninke A*M*E, debiutuojančiu Sautamptono (Jung-tinė Karalystė) R&B kūrėju Barnaby. Embody re-miksas Lanos Del Rey dainai „Once Upon a Dream“ „SoundCloud“ perklausytas per 200 tūkst. kartų.Embody giriamas tiek už techninę įrašų pusę, tiek už kūrybinę. Jis žino, kaip parašyti dainą, pagal kurią žmonės norėtų judėti. Kūriniai „Give Me Your Love“ ir „Bad News“ yra geriausias to įrodymas. Jeigu šios dainos būtų išleistos jau išgarsėjusių prodiuserių, jas kasdien girdėtumėte per radiją.„Jaučiame, kad šis talentingas prodiuseris grei-tai sujudins reikalus, – būkite pasiruošę!“ – rude-

emboDy praDeDa maratoną

Nerijaus Palucko nuotr.

nį rašė populiarus amerikiečių muzikos tinklaraš-tis „The Music Ninja“. Būsime! O kad būtume pa-siruošę dar geriau, susisiekėme su pačiu Embo-dy. Tai yra pirmasis Karolio, kaip Embody, interviu Baltijos šalims.

Kaip atsidūrei Londone ir pradėjai čia muzikinę veiklą?Mane visada žavėjo Londono muzikos scena ir kul-tūra. Gyventi čia persikėliau maždaug prieš trejus metus. Esu labai nekantrus, todėl greitas gyvenimo ir darbo tempas atitiko mano temperamentą bei lū-kesčius. Kaip ir Lietuvoje, Londone viskas vyko na-tūraliai ir neplanuotai: gavau pasiūlymą prodiusuo-ti vieną atlikėją, tuomet kitą, trečią. Ir vieną dieną „Facebook“ radau žinutę iš savo dabartinio vady-bininko, kad jis nori susitikti pasikalbėti apie mano ateities planus. Taip viskas ir prasidėjo.

Ką jau spėjai Londone nuveikti? Aplankiau Big Beną, buvau Nacionalinėje portretų galerijoje, Mokslo muziejuje... O jei rimtai, didžiau-sias pasiekimas yra tai, jog dirbu su daug įdo-mių žmonių, turiu komandą, kuri manimi tiki, in-vestuoja daug laiko ir pastangų į mano projektą. Visa kita yra tik vienas didelis ir ilgas maratonas be finišo linijos. Nesupraskit klaidingai: kad ir kaip keista būtų, bet prizas ir yra pats maratonas. Ma-nau, aš dar tik pradedu savąjį.

Lietuvoje kūrei elektroninės muzikos duete „The Sneekers“. Galbūt dirbai ir su kitais projektais? Ką pameni iš savo metų Lietuvos muzikoje?Be „The Sneekers“, prodiusavau nemažai įvai-rių atlikėjų, dirbau su muzika TV ir radijo rekla-mos sferoje, kūriau garso takelius vizualizacijoms. Nors tuo metu taip neatrodė, bet dabar džiau-giuosi, kad aplinkybės susiklostė būtent taip, jog turėjau imtis visų šių darbų. Tai buvo geriausias universitetas – dirbdamas su reklama išmokau, jog universalumas yra galingiausias ginklas, su-pratau, jog egoizmas nėra blogai, bet turi žinoti, kada jam laikas ir vieta. Taip pat supratau, kad be kantrybės nebus rezultatų.

Kokie pagrindiniai muzikos kūrimo Londone ir Lietuvoje skirtumai?Kūrybos procesas yra toks pat, labiau skiriasi po-žiūris į patį muzikos verslą. Londone ir ne tik mu-zika yra kur kas labiau verslas nei hobis. Ir, be abejo, čia gerokai didesnė rinka bei galimybės.

Mūsų žurnalo šio numerio tema – „Kolaboraci-jos“. Tau jos, atrodo, yra ypač svarbios – remik-suoji kitų kūrėjų dainas, dirbi su kitais muzikos atlikėjais.Taip, bendradarbiavimas su žmonėmis yra vie-nas svarbiausių elementų mano karjeroje. Kaip Steve’as Jobsas yra sakęs: „Great things in busi-ness are never done by one person, they’re done by a team of people.“ Tas pats galioja ir muzikoje. Nuo vadybos, ryšių su visuomene iki dainų rašy-mo – kiekviena grandis yra glaudžiai susijusi. Ma-nau, norint didesnių rezultatų, visos grandys turi dirbti tarpusavyje.

Kiek įmanoma daugiau stengiuosi dirbti su gero-kai už mane talentingesniais žmonėmis – tai labai padeda tobulėti. Beprotiškai įkvepia žmonės, ais-tringi savo amatui. Labai didelė dalis darbo vyks-ta internetu. Kartais taip ir lieku nesutikęs žmo-nių, su kuriais pradirbau kelis mėnesius prie ko-kio nors projekto. Tiesioginis kontaktas, be abejo, yra smagiau, bet dabartiniame pasaulyje laikas yra didesnis prioritetas.

Mūsų žurnalas orientuojasi į Baltijos ir Šiaurės šalių kultūrą. Kaip manai, kiek šiaurietiškumo yra tavyje? Jeigu ne muzikoje, tai asmenybėje?Asmenybėje gal šiek tiek daugiau nei muziko-je. Kita vertus, šiaurietiškos muzikos įtakos mano muzikoje turbūt gerokai daugiau, nei pats įtariu. Bet, ko gero, dabar sunkiau nei bet kada nubrėž-ti aiškias linijas, kur baigiasi vienos kultūros įtaka ir prasideda kitos.

Kas tavo artimiausiuose planuose?Ruošiu begalę naujos muzikos, vasaros pradžio-je planuoju oficialiai išleisti kelis singlus. Taip pat ruošiuosi pasirodymams keliuose Vokietijos festi-valiuose. Ir, be abejo, Lietuvoje.

EMBODY išgirskite adresu soundcloud.com/iamembody

Kartais taip ir lieku nesutikęs žmonių, su kuriais prie projekto pradirbau kelis mėnesius

26

reKL

amos

Pro

JeKt

as

vitrina:keDai

Apsilankyk „Nike“ parduotuvėje ir išsirink geriausią porą! „Nike“ parduotuves rasite:PC „Akropolis“, Ozo g. 25, VilniusPC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, KaunasPC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda

Pavasaris be kedų – kaip vasara be jūros. „Nike“ sezono naujienos – klasikiniai „Air Max 1 Ultra Moire“ ir minimalistiškieji „Roshe Run“.

99,95 Eur345,11 Lt

99,95 Eur345,11 Lt

169,95 Eur586,80 Lt

169,95 Eur586,80 Lt

99,95 Eur345,11 Lt

169,95 Eur586,80 Lt

reKL

amos

Pro

JeKt

as

28

smart. casual. Kedai

Mažiau negu už 300 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, Rygoje, kedų parduotuvėje „Bang Bang“ sukinė-jasi žavi juodaplaukė vadybininkė Agnese Rutkovska – mergina, kuri užaugo su kedais ir yra tas žmogus, į kurį reiktų kreiptis norint įsigyti įdomią porą balzamo mieste.

Mergina ir kedai – meilė iš pirmo žvilgsnio?Ko gero, taip. Paauglystėje žaidžiau krepšinį, bet svajojau ne apie krep-šinio batelius, o apie „Adidas Super-star“. Tačiau mano pirmieji laisva-laikio bateliai, kuriuos nupirko tėvai, buvo „Nike Cortez“. Nepasakyčiau, kad labai juos mėgau.

…Ir tapai kedų pardavėja.Man buvo nuobodu drabužių par-duotuvėje, jaučiausi ten nuveikusi

pradėjau daugiau domėtis kedais, tai tapo mano hobiu. Su laiku atsi-rado suvokimas, kurie kedai turi di-desnę vertę arba yra tiesiog geres-ni negu kiti.

Vasarą bus dveji metai, kai veikia jūsų parduotuvė. Kaip per tą laiką pasikeitė lietuvių požiūris į kedus?Šiuo metu kedai išgyvena savotiš-ką bumą – daugėja besidominčių ke-dais, perkančių juos, dizaineriai pra-dėjo naudoti kedus savo šou. Galbūt dėl to vis daugiau žmonių ėmė de-rinti juos prie smart casual apran-gos. Žmonių požiūris pasikeitė dėl kedų daugėjimo gatvėse, jų atsiradi-mo biuruose ir kitose vietose.

Kokie žmonės Lietuvoje ieško kedų?Labai įvairūs – nuo keturiolikme-čių paauglių iki penkiasdešimtmečių įmonių direktorių, kurie laisvalaikiu nori ko nors dailesnio, subtilesnio. Tokie žmonės vertina kokybę ir yra linkę išleisti daugiau pinigų išskirti-

viską, ką galėjau. Tuomet, maždaug prieš 10 metų, pradėjau dirbti „Bang Bang“ parduotuvėje. Iš pradžių ati-darėme mažą parduotuvę prekybos centre ir pardavinėjome riedlenti-ninkų batus. Tačiau pamažu tapome kedų parduotuve, kur galima įsigyti tokių batų, kurių nėra kitur.

Kokios kedų nešiojimo tendencijos Latvijoje?Čia gyvena daug rusų, kurie madin-gus, egzotiškus kedus mėgsta la-biau negu latviai. Jie perka spalvin-gus, ekstraordinarius dizainerių kur-tus kedus, o dauguma latvių apsiri-boja „Nike Air Max 90“ modeliu. Taip pat populiarūs „New Balance 574“ modelio kedai. Mane nustebino tai, jog pavasarį išpardavėme visus va-sarai skirtus „Nike Huarache“.

Kokie žmonės lankosi „Bang Bang“ parduotuvėje?Daugiausia – tie, kurie domisi gatvės kultūra, taip pat – įvairūs blogeriai. Užsuka ir paprastų žmonių, kurie

niams modeliams. Paaugliams sun-kiau įtikti – jie norimo modelio ieš-ko internete.

Neįmanoma suformuluoti apibrėž-ties, į kurią tilptų visi. Neseniai itin ryškių spalvų modernaus dizaino ke-dus nusipirko 60 metų moteris. Kon-tingentas – labai platus, žmonės vis labiau atsipalaiduoja, bet yra ir daug vidutinio amžiaus konservatyvių, skeptiškų žmonių, kurie vis dar pa-brėžia, kad kedai jiems – neelegan-tiška ir negražu.

Pagal ką lietuviai renkasi kedus?Yra pirkėjų, kurie imlesni madai, do-misi tendencijomis arba tiesiog jų skonis sutampa su jomis. Bet par-duotuvėje vis dar girdžiu komenta-rus „kiek daug batų su N raide mies-te“. Taigi, natūralus kedų daugėji-mas gatvėse irgi yra tiesioginė rin-kodara, nes žmonės linkę vieni kitus nužiūrinėti.

kęstas rapolas nevera

Tai, kas buvo pomėgis, tapo darbu, o vėliau – misija.

Prieš metus nusipirkau sportbačių porą. Po to – dar vieną. Ir dar vie-ną. Ir dar vieną. Ir dar kelias. Šiemet nusipirkau spintelę sportbačiams. Nuolat ieškau naujų mano stiliaus sportbačių. Bet jie ne sportui. Va-dinkime daiktus tikraisiais vardais – aš nuolat ieškau kedų. Ir aš toks ne vienas. Kedų kultūra sujungia tiek paprastus kedų nešiotojus, tiek ir kedų kolekcininkus, kurių mūsų re-gione kol kas – tik vienetai.

Ignas Falkauskas jau beveik dve-jus metus tvarkosi pirmojoje kedų parduotuvėje Lietuvoje – „Springs“. Apie kedus jis gali papasakoti, ko gero, daugiau negu automobilių pardavėjas apie naujojo sedano pra-našumus. Parduotuvės vadybinin-ko darbas jį surado pats, kaip ir ais-tra kedams.

Tu ir kedai – kaip viskas prasidėjo?Paauglystėje ieškojau vieno konkre-taus modelio, kurį turėjau anksčiau,

nori būti gatvės kultūros dalis. Kai kurie jų – tie, kurie skaito blogus, – žino, ko nori. Jie ateina ir klausia, ar gausime tam tikrų modelių ateity-je, jeigu negali rasti jų pas mus šiuo metu. Matosi, kad jie galvoja apie savo aprangą ir seka tendencijas.

Tačiau yra daug tokių, kurie ateina ir prašo „tų kedų su N raide“. Iš pra-džių man tai buvo ganėtinai juokin-ga, bet jau pripratau prie to.

Kokioje stadijoje dabar yra Latvijos kedų kultūra?Nemanau, kad ji pakankamai išsi-vysčiusi. Tačiau faktai iškalbingi – šį mėnesį pardavėme 10 kartų dau-giau kedų negu 2014-ųjų kovą. Ma-nau, kedai dabar yra trendas, nors prieš trejus metus nebūčiau patikė-jusi, kad taip bus. Manau, per kitus trejus metus kedai taps dar populia-resni, o jų nešiojimo kultūra gerokai išsivystys.Agnese Rutkovska – kedų kultūros

pradininkė Rygoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Ignas Falkauskas jau beveik dvejus metus tvarkosi pirmojoje kedų

parduotuvėje Lietuvoje. Pauliaus Zaborskio nuotr.

smart. casual. Kedai

POPULIARIAUSI MODELIAIVienas populiariausių kedų modelių Baltijos šalyse – „Nike Air Max“. Pirma-sis jų modelis pasirodė 1987-aisiais, kai dizaineris Tinker Hatfield parodė pa-sauliui oro pagalvę, esančią bato kulne. Kiekvienais metais buvo išleidžia-mas naujas modelis ir dauguma iš jų sulaukdavo milžiniškos paklausos, pa-vyzdžiui – „Nike Air Max 95“ ir „Nike Air Max 97“. Nors pastaruosius keliolika metų šie bateliai visada buvo rinkoje, lietuviai ir latviai juos pamėgo šiek tiek vėliau – tik prieš 3–4 metus.

Palyginkime: tarp 10 pernai JAV geriausiai parduodamų modelių – net trys „Nike Air Jordan“ versijos, ikoniškieji „Nike Air Force 1“, naujasis „Nike Air Max 2014“ modelis ir „Nike Roshe Run“ bateliai, kurie pernai daug dėmesio sulaukė ir Lietuvoje.

Manau, kad žmonės, kuriems yra daugiau negu 30 metų, skiria ma-žiau laiko domėtis kedais. Jie tiesiog skaito spaudą, kur kedų taip pat nuolat daugėja, – pavyzdžiui, nuo-traukose iš renginių.

Ar kedų pirkėjai pakankamai išma-no apie juos?Būna žmonių, kurie ateina į parduo-tuvę, pasako, kad nori kedų, bet net neįsivaizduoja, kokių jiems reikia. Tačiau tokių klientų nedaug. Dau-gelis žmonių mėgsta derinti apran-gą ir renkasi ne tokias ryškias spal-vas, pavyzdžiui – juodą ir baltą, ku-rios dera prie daug ko. Kiti pirkėjai renkasi ryškų apavą, kad tai taptų jų aprangos išskirtiniu akcentu.

Ar tai galima pavadinti kedų kultū-ra Lietuvoje?Sunku apibrėžti, kas yra kedų kul-tūra apskritai. Yra žmonių, kurie pa-

bando kedus ir grįžta pirkti dar pen-kis kartus. Turime klientų, kurie dir-ba konservatyvius darbus, bet lais-valaikiu renkasi kedus.

Ar tai yra kedų kultūra? Turbūt ne. Tai – vis dar hype’as. Aiškesnis vaiz-das bus po kelerių metų. Kedų kul-tūra dar tik gimsta: kedai veržia-si į konservatyvias aplinkas – tai yra pirmieji kultūros vystymosi požy-miai. Manau, didesnis kultūros už-gimimas bus tada, kai žmonėms liks vis mažiau ir mažiau klausimų, kaip galima derinti kedus prie kasdienės aprangos.

Kokie kedai bus populiarūs šiemet ir artimiausius kelerius metus?Retro dizainai po truputį morališ-kai sensta, o neseniai išėjusio nau-jo modelio – „Nike Roshe Run“ – ži-nomumas jau dabar prilygsta „Nike Air Max“. Laukiu naujų modelių, ku-rie nustebintų. Turbūt tik laiko klau-simas, kada jie pasirodys. Tikiuo-si, kad ateitis priklauso naujiems di-zainams.

Dr. ivo m. matser,ism vadybos ir ekonomikos universiteto vadovas

Žmonės daug galvoja ir kalba apie bendradarbia-vimą. Jie mėgsta dirbti kartu, nes tai svarbu jiems patiems, – juk bendradarbiavimas yra vienas iš būdų pasiekti tikslus. Analogiškai mąsto ir įmo-nės, sektoriai ar valstybės. Viskas gana papras-ta – kartu galima padaryti daugiau nei veikiant in-dividualiai, o sinergija įmanoma ir organizacijos viduje, ir tarp organizacijų.

Ko nors kūrimas kartu yra pačios organizaci-jos sąvokos esmė, ir tai aktualu tiek viešajame, tiek privačiajame, tiek vietiniame ar tarptautinia-me sektoriuose. Tačiau neretai skundžiamasi ben-dradarbiavimo pasekmėmis, kaltinant kitus indi-vidus arba kitas organizacijas. Dažniausia nepasi-tenkinimo priežastis – savanaudiškumas, kadan-gi dauguma žmonių visgi yra linkę atidžiau rūpin-tis savo tikslais nei bendraisiais. Žinoma, ne vi-siems lengva visiškai pasikliauti kitais asmenimis, bet argi įmanoma bendradarbiauti be pasitikėji-mo? Yra daug įrodymų, jog bendradarbiavimas siekiant bendros vertės kūrimo (tyrinėjimo pers-pektyva) yra žymiai efektyvesnis už asmeninių in-teresų ribojamą darbą (išnaudojimo, susitarimo perspektyva).

Bendradarbiavimo pavyzdžių – nemažai gerų ir blogų – galima rasti statybų industrijoje. Čia sėk- mingiausi projektai dažniausiai būna paremti ben-dros vertės didinimu – pastebima aukštesnė ko-kybė, patenkinti klientai bei mažesnės išlaidos. Tokių projektų ypač gausu Suomijoje, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šių veiklų pamatas yra tai-syklė, kad klientas (galutinis vartotojas) yra svar-biausias proceso elementas. Kurti klientui vertę, grįstą pasitikėjimu bei organizacijų bendradar-biavimu, yra gerokai produktyviau nei pasiklys-ti ilgoje tiekėjų bei pirkėjų grandinėje. Įprastai to-kioje grandinėje pradedama varžytis mažinant iš-laidas, ir anksčiau ar vėliau visos grandys tampa orientuotos vien į tai. Dalijimosi perspektyva lei-džia to išvengti išlaikant susitelkimą į bendrą ver-tę bei naudą.

Kom

enta

ras

benDraDarbiavimas, Dalijimasis ir aš

Bendradarbiavimas siekiant bendros vertės kūrimo yra žymiai efektyvesnis už asmeninių interesų ribojamą darbą

Sektinų pavyzdžių galima aptikti įvairiuose ga-mybos sektoriuose – madoje, automobilių indus-trijoje ar jau prieš tai minėtame statybų versle. Efektyvaus bendradarbiavimo rezultatai – sutau-pytas laikas, mažesni ištekliai, patogesnis sandė-liavimas, daugiau lankstumo, daugiau vertės, ma-žiau kainų konkurencijos, patenkinti vartotojai bei darbuotojai.

Didžiausias skirtumas tarp paslaugų ir gamybos įmonių yra žmonių darbo pobūdis. Gydytojo, kon-sultanto, mokytojo ar kito paslaugų sektoriaus darbuotojo siūloma paslauga yra jo paties veiks-mai. Taigi bendradarbiavimas priklauso ne vien nuo tų veiksmų valdymo, bet ir nuo žmogaus el-gesio visame procese. Psichologiniai ir biologiniai niuansai čia žymiai svarbesni nei gamybos įmo-nėse. Deja, paslaugų organizacijose tarp skyrių ar komandų dažnai susiformuoja tam tikros komuni-kacijos sienos – tai galima palyginti su anksčiau minėta ilga klientų bei tiekėjų grandine.

Anot tradicinės ekonomikos teorijos, mums ten-ka susidurti su ribotais ištekliais. Laisvojoje rin-koje galima stebėti jų paklausą, jei tik šių išteklių kiekis yra išties ribotas ir jie naudojami tinkamai. Su patirtimi ir žiniomis yra kiek kitaip, nes dalijan-tis patirtimi vertė sukuriama, o nesidalijant – ap-ribojama. Taigi prasmingiau kalbėti apie žinių pri-taikymo produktyvumą (vertės kūrimą), o ne pa-tirčių valdymą (kontrolę). Manau, jog valdymo ži-nios turėtų būti visiems prieinama ir nemokama prekė, tačiau intelektinės nuosavybės principai neleidžia kurti šios papildomos vertės. Esu įsitiki-

nęs, kad tik žinių pritaikymas praktikoje ir daliji-masis patirtimi užtikrina bendrą naudą, kurią ga-lima apibrėžti pagal pritaikomų žinių aktualumą.

Mano paties sektoriuje – aukštojo išsilavini-mo institucijose – bendradarbiauti pravartu vi-siems, ir tai patvirtina dar daugiau veiksnių. Mo-kyklos, universitetai ir kitos švietimo institucijos turėtų dirbti kartu vietiniu bei tarptautiniu mas-tu ir taip skatinti tiek vertės kūrimą klientui, stu-dentui ar mokiniui, tiek produktyvų ekonomikos žinių panaudojimą. Deja, bendradarbiavimo spra-gų švietimo sektoriuje galima aptikti bene visame pasaulyje. Tad kodėl žmonės, suprasdami efekty-vaus darbo kartu naudą, vis vien bendradarbiauja gana prastai? Atsakymas – dažniausiai mes ver-tiname žmonių individualias pastangas bei asme-ninius nuveiktus darbus, ir ypač trumpalaikius jų rezultatus. Taip pat daugelis tradicinių valdymo sistemų paremtos nepasitikėjimu, ir šią situaciją pakeisti yra labai problemiška.

Kaip bendradarbiauti efektyviau? Sėkmingus standartus ir sektinus pavyzdžius geriausia pra-dėti kurti savo organizacijoje – keistis pačiam, ne-laukiant pokyčių kitų žmonių ar kitų organizacijų veiklose. Asmens veiksmai yra pagrindinis jo sėk- mės veiksnys. Žinoma, požiūriui keisti prireiks ne-mažai drąsos, ir kartais rezultatai gali nuvilti. Ta-čiau geriau patirti kelis nusivylimus ir mokytis nei toliau įtariai dvejoti. Juolab kad kitais pasitikin-tis individas visada įkvepia aplinkinius ir sufor-muoja palaikančiųjų ratą. Juk akivaizdu, kad prieš valdant organizaciją privalu išmokti valdyti save. Mes, žmonės, mėgstame bendradarbiauti, norime pasitikėti kitais ir vertiname jų pasitikėjimą mu-mis. Galų gale, darbe norime jaustis laimingi, tad kam laukti?

30

Migdolų ir avokadų aliejus veidui

NUALINTAI ODAITurtingas A, E ir B grupės vitaminų,

omega 6 bei omega 9 rūgščių ir mikroelementų – grąžina

odai gyvybingumą.

Simondsijų aliejaus kaukėSAUSIEMS PLAUKAMS

Turtinga E ir B grupės vitaminų – maitina galvos odą, atkuria ir

stiprina pažeistus plaukus.

Lazdynų riešutų aliejus kūnuiAPTINGUSIAI ODAI

Lazdynų riešutų aliejaus derinys su kedrų, greipfrutų, citrinų bei saldžiųjų apelsinų

eteriniais aliejais – stangrina, stimuliuoja ir gaivina tavo kūno odą.

P. C. „GO9“ BEI NUO BALANDŽIO 14 D. P. C. „FLAGMAN“ VILNIUJE IR www.youandoil.lt

YOU& OIL

PAŽADINKI ODĄ IR

PLAUKUSPAVASARIUI