>n - motieka.com filetity šalių teisė. tačiau nors res judicata principas plačiai...

(A(B

gtN(6

2016 II

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo dvidešimtmetis ištakos

taikymo patirtis ir perspektyvos

Viešosios tvarkos samprata arbitražo teisėje

Arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusioms šalims

Arbitro nušalinimo instituto taikymas Vilniaus komercinio arbitražo

teismo praktikoje

EU Sanctions and Arbitration Their applicability to arbitrators lawyers

and arbitration institutes

Res judicata principo taikymo tarptautiniame arbitraže problematika

Skundai dėl arbitražo sprendimų panaikinimo ir prašymai pripažinti ir leisti vykdyti užsienio

arbitražo sprendimus Lietuvos teismuose statistika ir tendencijos

Cartel Damage Claim byla ar pagrįstai Europos Sąjungos

Teisingumo Teismas susiaurino arbitražinių išlygų taikymo apimtį

Teismo pagalba arbitražui įrodymų rinkimo procese

V I L N I A U S K O M E R C I N I O

A R B ITR AŽO TEIS M AS

T A R KG R U N T ES U T K i E N E

TE

OR

IJA

IR

PR

AK

TIK

A

20

16

ges judicata principo taikymo tarptautiniame arbitraže problematikaamūnas Audzevičius

2enis P archajev

raipsnyje nagrinėjama res judicata principo taikymo tarptautiniame arbitraže problematika Res iicata principo visuotinis pripažinimas paskatino platų šio principo taikymą bylose turinčiose

tp t autinį elementą Tačiau kaip rodo teismų ir arbitražo jurisprudencijos analizė res judicata nncipas skirtingos jurisdikcijos atveju traktuojamas skirtingai ir atitinkamai nevienodai aiškinami teisėjusio sprendimo padariniai - tai priklauso nuo teisės kurią nusprendžia taikyti arbitražo

u smas Ypač reikšmingas civilinės ir bendrosios teisės valstybių požiūrio į res judicata skirtumasAtsižvelgiant į res judicata principo taikymo vientisumo stoką čia analizuojamos arbitrų taishy

kinos kolizinės res judicata principą reglamentuojančios teisės nustatymo taisyklės Šių kolizinių syldių taikymo nenuoseklumas skatina apžvelgti tarptautines priemones res judicata principo i lemai tarptautiniame arbitraže išspręsti ir nustatyti priežastis kodėl šios priemonės nėra plačiai naudojamos

ĮVADASModernios teisinės valstybės sąvoka neatsieja- na nuo res judicata principo A C Freemanas pabrėžia kad res judicata doktrina yra univer-

ios jurisprudencijos principas formuojantis viii civilizuotų tautų teisinių sistemų dalį1

itražo teismų sprendimų res judicata galią pripažįsta Lietuvos2 Prancūzijos3 JAV4 Belgi-

Vokietijos Italijos Šveicarijos6 Anglijos7 įvijos Australijos ir Naujosios Zelandijos8 bei

tity šalių teisė

Tačiau nors res judicata principas plačiai pripažįstamas vienodas jo aiškinimas tarptaushytiniu lygmeniu taip ir nenusistovėjo Pasirodo kiekvienos valstybės teismai savaip traktuoja šio principo taikymo kriterijus ir padarinius9 Civilinės teisės valstybės stengiasi išlaikyti pozityviojo ir negatyviojo res judicata prinshycipo aspektų pusiausvyrą o bendrosios teisės valstybės koncentruojasi ties negatyviuoju aspektu Atitinkamai bendrosios teisės valsty-

K amūnas Audzevičius yra advokatų profesinės bendrijos bdquoMotieka ir Audzevičiusldquo partneris advokatas Har- Wo (PLDA) Londono (MA (Kings) LLM (Queen Mary) ir Vilniaus universitetų (Dip) bei Maskvos aukštosios Willinių ir ekonomikos mokslų mokyklos (LLM) absolventas

rsquo Denis Parchajev yra advokatų profesinės bendrijos bdquoMotieka ir Audzevičiusldquo teisininkas Mykolo Romerio univer- 1 ir Londono universiteto (LLM (Queen Mary)) absolventas

FREEMAN A C A Treatise o f the Law o f Judgments 5 ed The Lawbook Exchange Ltd 1993 para 627 Taip SINAI Y Reconsidering Res Judicata A Comparative Perspective Duke Journal of Comparative amp Inter-

r Law V61 21 p 3541 tuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino kad res judicata galią turi ne tik arbitražo teismo sprendimai kuriais

(J sprendžiamas iš esmės bet ir arbitražo teismo sprendimai dėl jurisdikcijos (žr Lietuvos Aukščiausiojo Teis- tlgtnių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m kovo 6 d nutartis civilinėje byloje UAB bdquoMarijampolėspieno alsquo v- InterfoodB Vldquo Nr 3K-3-135-6952015 Taip pat žr Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo

Valstybės žinios 2012 Nr XI-2089 2012-06-21 Nr 76-3932 (2012-06-30) 41 str 3 d

lsquo 1 lsquoraquo5 | ARBITRAŽAS I TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 I n 79

ARBITRAŽAS I TEORIJA IR PRAKTIKA 2016

bėse negatyvusis res judicata principo aspektas aiškinamas plačiau užkertant šalims kelią naujai reikšti ne tik tapačius ieškinius bet ir bet kokius reikalavimus kuriuos apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo pareikšti ankstesnėje byloje10 Nuodugni tarptautinės jurisprudencijos analizė rodo kad skirtingų valstybių teismai nevienodai aiškina kokie sprendimai turi res judica ta galią įtvirtina nevienodus materialiuosius res judicata padashyrinius ir šio principo taikymo kriterijus

Globalizacijos paskatinto skirtingų valsshytybių teisinių standartų gretinimo kontekste šie skirtumai sulaukė nemažai dėmesio Ypač aštriai res judicata principo taikymo probleshymatika pasireiškė tarptautinio arbitražo srityje kur bylos procesą ir bylos nagrinėjimo dalyką neretai vienu metu reglamentuoja skirtingų valstybių teisė11 Kalbant apie res judica ta principui taikytinos teisės svarbą pabrėžtina kad būtent taikytina teisė nulemia prieš tai įsiteisėjusių arbitražo ir teismo sprendimų mashyterialiuosius padarinius arbitražo teisme nagrishynėjamai bylai Šiame kontekste teisingas bylos išsprendimas reikalauja atsakymo į klausimą

kuri teisė reglamentuoja res judicata prįn tarptautiniame arbitraže

Temos aktualumas pasireiškia tuo kad | drika res judicata principo taikymo praktika aiškių standartų neegzistavimas sukuria prie das nevienodiems materialiesiems ir proce niams įsiteisėjusių sprendimų padariniamsklausomai nuo arbitrų įsitikinimų pažiūrų tol jų pačių priimtų sprendimų ar kitų išorių veiksnių Be to minėtas tarptautinės jurispn dencijos nenuoseklumas riboja teisinį tikrumą teisėtus šalių lūkesčius bei tarptautinio arbitre proceso skaidrumą

Nors res jud ica ta principas analizuoti Lietuvos autorių (E Krivkos12 R Kontraus ko13 V Vadapalo14) tačiau čia nagrinėjama tema Lietuvoje nebuvo atlikta jokių moksliniu tyrimų Atsižvelgiant į nurodytą res judicat principo taikymo problematiką šiuo straipsnį siekiama išsiaiškinti ir kritiškai įvertinti tarptautinio arbitražo jurisprudencijoje taikomas kolizines res judicata principui taikytinos teishysės nustatymo taisykles ir apžvelgti tarptautishynes priemones skirtas analizuojamai straipsni problemai išspręsti Siekiant įvardytų tikslų

3 DE LY F etai International Law Association Berlin Conference (2004) International Commercial Arbitration Interim Report Res Judicata and Arbitration [interaktyvus] [žiūrėta 2016-04-19] Prieiga per internetą lthttpĄ wwwila-hqorgdownloadcjmdocid446043C4-9770-434D-AD7DD42F7E8E81 C6gt p 17

4 Ten pat p 12-135 Ten pat p 176 Ten pat p 177 Ten pat p 108 Ten pat p 119 DE LY F et ai International Law Association ltgt

10 Civilinės ir bendrosios teisės valstybių požiūrio į res judicata principą skirtumai ištirti Tarptautinės teisės asocishyacijos (žr DE LY F et ai International Law Association ltgt)

11 Pasitaiko ir situacijų kai skirtingus bylos aspektus reglamentuoja skirtinga teisė (deacutepeccedilage principas) Pvz byloje Daliai v Bank Mellat (1986) QB 441 teismas nustatė kad arbitražinis susitarimas buvo tuo pat metu reshyglamentuojamas dvejopos teisės JAV teisės kiek tai susiję su ieškovu ir Irano teisės kiek tai susiję su atsakovu Nors teismas expressis verbis ir nedarė nuorodų j deacutepeccedilage taikomos teisės bifurkacija atitiko deacutepeccedilage apibrėžimą Taip pat žr Ciuricho prekybos rūmų arbitražo 1996 m gegužės 31d sprendimą byloje Nr 27395 Raw materia processor (Hungary) and Processing group (Argentina) v Raw material seller (Russian Federation) XXIIIYBCA 128 (1998) Plačiau žr HEISKANEN V Forbidding Deacutepeccedilage Law Governing Investment Treaty Arbitration 32 Suffolk Transnational Law Review 2009 p 367mdash408 SAVAGE J GAILLARD E Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration Kluwer Law International 1999 p 879

12 KRIVKA E Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos Jurisprudencija 2004 t 53(45) p 54-64

13 KONTRAUSKAS R Lis (alibi)pendens kitoje Europos Sąjungos valstybėje nagrinėjamo tapataus arba susijusio ieškinio (civilinės bylos) įtaka Lietuvos teismo procesui Jurisprudencija 2005 t 69(61) p 81-89

14 VADAPALAS V Tarptautinė teisė bendroji dalis Vilnius Eugrimas 2006

80 ISSN 2424-4295 ARBITRAŽAS TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 11

RES JUDICATA PRINCIPO TAIKYM O TARPTAUTINIAME ARBITRA2E PROBLEMATIKA

j 0jamasi loginiu (dedukciniu) sisteminiu n a m u o j u statistiniu ir istoriniu metodais

OLIZINĖS RES JUDICATA į rANDARTO NUSTATYMO TAISYKLĖS

judicata principui taikytinos teisės pasirinshyko reikšmę ir padarinius puikiai atspindėjo

Tarptautinių prekybos rūmų (angį ICC) byla v 2762 Ji buvo inicijuota ieškovui laimėjus

rptautinių prekybos rūmų bylą Nr 1762 rios sprendimo motyvuojamojoje dalyje ar-

bitražo teismas nurodė jog atsakovas negalėjo Sintis force majeure doktrina kad išvengtų

sakomybės Kilus ginčui tarp bylos šalių arshybitražo teismas byloje Nr 2762 turėjo nuspręsti j jis buvo saistomas Tarptautinių prekybos rūmų sprendimo priimto byloje Nr 1762 moshytyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų Pashybrėžtina kad pagal griežtus pirkimo-pardavimo sutartims taikytos Vokietijos teisės res judicata standartus arbitražo teismas būtų saistomas tik rezoliucinės kito arbitražo teismo priimto sprendimo dalies Tačiau pagal arbitražo vietos (Prancūzijos) teisę arbitražo teismą saistytų visas sprendimas byloje Nr 1762 įskaitant moshytyvuojamąją jo dalį15 Arbitražo teismas nustatė kad res judicata klausimui taikytina arbitražo vietos (Prancūzijos) teisė todėl force majeure klausimas automatiškai buvo laikomas išspręsshytu o tai reiškė jog atsakovui buvo užkirstas kelias iš naujo teikti įrodymus ir argumentus dėl force majeure doktrinos taikymo16

Tokiu būdu res judicata principui taikytinos teisės pasirinkimas užkirto atsakovui kelią remshytis esminiu savo gynybos argumentu

Kaip minėta tarptautinio arbitražo specifishyka lemia kad nagrinėjant tą patį ginčą dažnai taikoma kelių skirtingų valstybių nacionalinė teisė tarptautinės priemonės ar kiti tarptautishyniuose ginčuose taikytini teisiniai standartai17 Dėl to kad kol kas nėra tarptautinės konvencishyjos dėl res judicata principo taikymo arbitraže ir nenusistovėjo nuosekli res judicata principo taikymo praktika18 arbitrai savo nuožiūra sushysipažinę su šalių argumentais privalo pasirinkshyti bdquotinkamiausiąldquo teisę res judicata klausimui išspręsti

Įsiteisėjusio sprendimo res judicata galia galėtų būti nustatoma remiantis šio sprendimo priėmimo tiek geografinės vietos teise tiek arshybitražo vietos teise (angį Seat o f Arbitration)19- teise taikoma arbitražiniam susitarimui teise taikoma šio arbitražo bylos nagrinėjimo dalykui (lex causae) teise reglamentuojančia antrojo arbitražo kuriame nagrinėjamas res judicata klausimas procesą (lex arbitri) arba bet kurios iš valstybių susijusių su nagrinėjama arbitražo byla teisės normomis Galiausiai nesant šalių susitarimo arbitrai galėtų taikyti bet kurią teisę jų nuomone labiausiai susijusią su res judicata klausimo išsprendimu nepriklausomai nuo esashymų sąsajų su nagrinėjama ar išnagrinėta byla

Akivaizdžiausias taikytinas standartas yra lex arbitri Atkreiptinas dėmesys kad minėtoje Tarptautinių prekybos rūmų byloje Nr 2762 arbitražo teismas nustatė jog res judicata klaushysimui taikytina būtent arbitražo vietos teisė20

Anot prof L Mistelio nesant šalių susitarishymo dėl arbitražo procesui taikomos teisės būshytent lex arbitri turėtų būti taikoma arbitražo tai-

15 Pagal Prancūzijos teisę motyvuojamoji įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo dalis turi res judicata galią nes išaiškina ir pagrindžia rezoliucinę dalį taigi yra neatsiejama nuo sprendimo rezoliucinės dalies

16 DE LY F et ai International Law Association ltgt p 2417 Šalių pasirinkimu arbitrai gali taikyti tokius standartus kaip lex mercatoria arba Ex Aequo Et Bono Plačiau žr

LEW J D M MISTELIS L A KROLL S M Comparative International Commercial Arbitration KluwerLaw International 2003 p 451-475

18 WILLIAMS D A R TUSHINGHAM M The Application o f lt gt p 105019 Pabrėžtina kad arbitražo sprendimai dažnai priimami ir pasirašomi kitoje valstybėje negu šalių pasirinkta

arbitražo vieta (angį Seat o f Arbitration) Tokiu atveju arbitražo sprendimas pripažinimo tikslais vis vien laikomas priimtu arbitražo vietos valstybėje

20 DE LY F et ai International Law Association ltgt p 24

ISSN 2424-4295 ARBITRAŽAS | TEORUAIR PRAKTIKA 2016 | D 81

ARBITRAŽAS | TEORIJA IR PRAKTIKA 2016

syklių spragoms pašalinti21 Tai puikiai atspindi byla Union o f India v McDonnell Douglas22 kurioje Jungtinės Karalystės aukštojo teismo Karalienės suolo skyrius23 išaiškino

bdquoJeigu šalys aiškiai nepasirenka proceso teisės reglamentuojančios jų arbitražą tada Teismas svarstys ar jos netiesiogiai pasirinko Tokiomis aplinkybėmis tai kad šalys sutarė dėl arbitražo vietos yra labai ryškūs požymis jog jos netiesiogiai pasirinko tos vietos įstatymus arbitrashyžo procesui reglamentuoti Tai iš esmės paaiškishynama sveiku protu Pasirinkdamos šalį kurioje vyks arbitražas šalys ex hypothesi sukuria glaudų ryšį tarp arbitražo ir tos šalies ir remiantis jų pasirinkimu yra pagri ndo manyti kad jos suteikė tam tikrą reikšmę atitinkamiems tos šalies įstashytymams t y įstatymams kurie būtų reikšmingi arbitražui vykstančiam toje šalyje ltgt Iš tiesų bent jau Anglijos teisė atsisakė nuostatos kad įmanomi arbitražo procesai visiškai atsieti nuo bet kurios nacionalinės teisės sistemosldquo24

Aiškiai matome kad Anglijos teismai glaushydžiai sieja arbitražo proceso teisę su arbitražo vietos teise Vadinasi jeigu res judicata principą priskirsime prie proceso teisės nesant atskiro šalių susitarimo šį principą ex hypothesi turėshytų reglamentuoti būtent arbitražo vietos teisė Lietuvos teisė res judicata principą priskiria

prie civilinio proceso teisės Lietuvos teisn praktika nuosekliai sieja res judicata principą CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendi visuotinio privalomumo principu Be to materi lieji sprendimo res judicata principo padarinį Lietuvoje įtvirtinti CPK 279 straipsnio 4 dalyje2 ir CPK 182 straipsnio 2 punkte26 Taigi nekyrsquo abejonių kad pagal Lietuvos teisę res judicalt principas yra civilinio proceso teisės dalis

Žvelgiant į res judicata principą bendrosios teisės aspektu taip pat susidaro įspūdis kad res judicata yra civilinio proceso teisės dalis Dažshynai teisės doktrinoje galima aptikti išaiškinimų kad res judicata yra platesnio draudimo - pi]- tnaudžiauti procesu dalis o šis neginčijami priskirtinas prie proceso teisės Vis dėlto Jungshytinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas byloje Virgin Atlantic Airways Limited v Zodiac Seats UK Limited atskyrė res judicata ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus ir įtvirtino kad res judicata principas nėra proceso teisės dalis

Jies judicata yra materialiosios teisės taishysyklė o piktnaudžiavimas procesu yra koncepshycija kuri sudaro teismo procesinių įgaliojimų vykdymo dalį ltgt tai yra skirtingi nors iš dalies sutampantys teisės principai turintys bendrą tikslą apriboti piktavališką ir pakartotinj bylinėjimąsildquo27

21 MISTELIS L A Part 1 International Commercial Arbitration Chapter 19 Arbitral Seats - Choices and Competition KROLL S M MISTELIS L A et al (eds) International Arbitration and International Commercial Law Synergy Convergence and Evolution Kluwer Law International 2011 p 363-379

22 Jungtinės Karalystės aukštojo teismo Karalienės suolo skyrius 1992 m gruodžio 22 d sprendimas byloje Union of India v McDonnell Douglas [1993] 2 Lloyds Rep 48

23 Jungtinės Karalystės aukštojo teismo Karalienės suolo skyrius yra didžiausias iš trijų Aukštojo teismo skyrių Jis nagrinėja civilines bylas ir yra magistratų teismų ir Karūnos teismo sprendimų apeliacinė instancija

24 MISTELIS L A Part I International Commercial Arbitration ltgt p ill25 Sprendimui nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys taip pat jų teisių perėshy

mėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių bet tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis j teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą prašymą) kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai dėl pripažinimo) turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (žr Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m birželio 8 d nutartis civilinėje byloje V K v D S Nr 3K-3-2822012)

26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m kovo 16 d nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra AB bdquoPožeminiai darbaildquo WTE Wassertchnik GmbH Nr 3K-3-1162010

27 Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas 2013 m liepos 3 d sprendimas byloje V irg in A t l a n t i c A i r w a y s Ltd v Zodiac Seats UK Ltd [2013] UKSC 46

82 ISSN 2424-4295 | ARBITRAŽAS | TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 | H

RES JUDICATA PRINCIPO TAIKYMO TARPTAUTINIAME ARBITRAŽE PROBLEMATIKA

Vadinasi yra pagrindo teigti kad atsižvel- t į bendrosios teisės kontekstą res judicata cipas gali būti reglamentuotas lex causae o

IciexarbitriIškyla ir kita problema teisės mokslininkų

bdquojmone net pripažinus res judicata principą )CeS0 teisės dalimi res judicata atžvilgiu

-būtų automatiškai taikoma lex arbitri Prof (1ry B Bomo manymu lex arbitri sąsajos su

bitražo byla yra daug silpnesnės negu lexfori sminio bylinėjimosi atveju Taigi lex arbitri not jo nėra bdquoakivaizdus saistantis veiksnysldquo28 i nuostata tvirtinta ir prancūziškoje doktrinoje

bdquo pripažįstančioje arbitražo sąsajų su arbitražo ietos teise29

Maža to Šveicarijos Aukščiausiasis Teismas 2015 m gegužės 29 d sprendimu sukėlė dar dishydesnę sumaištį Jis išaiškino kad jeigu arbitražo vieta yra Šveicarija tokioje byloje svarstomo užsienio arbitražo teismo sprendimo res judicata galia reglamentuojama dviejų valstybių teisės normų Šveicarijos kaip arbitražo vietos ir ankstesnio arbitražo teismo sprendimo kurio res judicata galia nagrinėjama Šveicarijos procese

kilmės valstybės teisės30 Teismas nurodė kad bet koks galimas res judicata poveikis galiausiai kyla iš paties užsienio arbitražo teismo sprendimo ir todėl priklauso nuo sprendimo kilmės valstybės teisės o res judicata sąlygos ir ribos gali skirtis priklausomai nuo teisės sistemos Kita vertus jokio užsienio arbitražo teismo sprendimo prishypažinto Šveicarijoje teisinė galia negali viršyti sprendimo ex hypothesi priimto arbitražo teismo sėdinčio Šveicarijoje galios Pavyzdžiui res ju shydicata galia Šveicarijoje taikoma tik rezoliucinei sprendimo daliai nesvarbu ar užsienio valstybės teisė taip pat pripažino sprendimo motyvuojamoshysios dalies res judicata galią Ir vice versa - joks užsienio arbitražo teismo sprendimas negali turėti didesnės teisinės galios negu pagal sprenshydimo kilmės valstybės teisę31 Taigi šveicariškas modelis taiko dvigubus res judicata principo ribojimus o tai dar labiau apsunkina šio principo taikymą tarptautiniame arbitraže

Prof Gary B Bomas savo poziciją dėl res judicata apskritai grindžia ne nacionaline o tarptautine teise - Niujorko konvencija Jo teigishymu būtų neteisinga manyti kad pagal Niujorko

28BORN G International Commercial Arbitration ltgt p 37643769 WILLIAMS D A R TUSHINGHAM M The Application of ltgt p 1051

29 Anot prancūziškos doktrinos arbitražas yra tarptautinis forumas nesusietas su jokia teisine sistema (žr Paryžiaus apeliacinis teismas 2004 m birželio 10 d sprendimas byloje Socieacuteteacute Bargues Agro Industries SA v Socieacuteteacute Young Pecan Company Nr 200309894) Taip pat žr Prancūzijos kasacinis teismas 1976 m birželio 16 d sprendimas byloje Krebs v Milton Stern 104 J Droit Intl (Clunet) 671 (1977) 1977 Rev Arb 269 Prancūzijos kasacinis teismas 1976 m birželio 30 d sprendimas byloje Bruynzel Deurenfabrik NV v Ministre dEtat aux Affaires Etrangegraveres de la Reacutepublic Malgache 104 J Droit Intl (Clunet) 111 (1977) 1977RevArb 137

30 Arbitražo teismo kilmės valstybė (buveinė) (angį Seat of Arbitration) yra teisinė bet ne geografinė kategorija Tai reiškia kad arbitražo vieta (buveinė) gali skirtis nuo vietos kur arbitražo bylos nagrinėjimas vyksta fiziškai (arbitraži- nio nagrinėjimo vieta) (KAI 3 str 3 d) Arbitražo vieta kaip teisinė kategorija yra itin svarbi arbitražo procesui nes pagal bendrąją taisyklę (šalys gali susitarti kitaip) procesinius arbitražo procedūros klausimus reglamentuoja arbitražo vietos proceso teisė (lot lex arbitri) o nuo arbitražo vietos proceso teisėje įtvirtinto teisinio su arbitražo problematika susijusių klausimų reguliavimo priklauso daugelis reikšmingų arbitražo proceso veiksnių pavyzdžiui kompetencijos pasiskirstymas tarp valstybės teismų ir arbitražo teismo pagalba arbitražo procese (pvz arbitrų skyrimas įrodymų rinkimas pagalba susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kt) kompetentingas spręsti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo (UNC1TKAL pavyzdinio įstatymo 34 str) klausimą teismas arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai ir tvarka galimybė taikyti 1958 m Niujorko konvenciją arbitražo procesinio sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti užsienio valstybėje ir kt (žr Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m rugsėjo 29 d nutartis civilinėje byloje Estijos Respublikoje įsteigta bendrovė bdquo Sativa Group ldquoOIJ v uždaroji akcinė bendrovė bdquo Galinta ir partneriai Nr 2T-842014)

31 Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m gegužės 29 d sprendimas civilinėje byloje Nr 4AJ5332014 Taip pat žr VOSER N ESCHMENT J- Another leading case on res judicata application o f lex fori confirmed (Swiss Supreme Court) [interaktyvus] [žiūrėta 2016-04-19] Prieiga per internetą lthttpwwwswlegaIchgetdoc3d2ca31a-d41f-4qf2-8bb3-33f673ed8dca2015_NathaIie-Jfoser_Jom-Eschment_Anot- her-leadingaspxgt

ISSN 2424-4295 ARBITRAŽAS TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 | H 83


konvenciją šalys gali laisvai tarptautiniuose arbitražuose teikti kai kuriuos bet ne visus savo reikalavimus ir tada reikšti kitus reikalavimus naujoje byloje Jo nuomone šalių teisė naujoshyje byloje reikšti reikalavimus kurie galėjo ir turėjo būti pareikšti ankstesnėje arbitražo byshyloje bdquoprieštarauja šalių tikslui greitai galutinai spręsti jų ginčus viename forume ir priešingai apdovanoja bei kartu skatina techninius proceshysus ir ginčų sprendimo procesų gausąldquo32

Apibendrinant akivaizdžiai matyti kad šiuo metu nėra konsensuso dėl teisės taikytinos res judicata principui Arbitražo teismų taikomi standartai reikšmingai skiriasi o tai apsunkina arbitrų darbą ir pažeidžia teisinio tikrumo prinshycipą ir teisėtus bylos šalių lūkesčius

II MĖGINIMAI SUDERINTI RES JUDICATA PRINCIPO REGLAMENTAVIMĄ TARPTAUTINIU LYGMENIU

A ALIUNIDROIT PRINCIPAI

Pirmasis mėginimas suvienodinti inter alia res judicata principo taikymą tarptautiniu lygmeniu pastebimas ALI33UNIDROIT34 principų proshyjekte ALIUNIDROIT principai - tai bendras tarptautinės civilinio proceso teisės derinimo ir vienodinimo projektas pavadintas bdquoTarptaushytinio civilinio proceso principai ir taisyklėsldquo

Šio projekto autorių ambicija buvo sud civilinio proceso normas ir principus tu kliai reglamentuojančius beveik visą civ i proceso eigą35 Pabrėžtina kad ALIAJNflD^r principais užsibrėžta reglamentuoti tiek teis tiek arbitražo procesą36

Turint omenyje ambicingus projekto kūi užmojus nenuostabu kad ALIUNIDROIT pn cipai apibrėžia ir res judicata principo taikyn gaires Tiesa apie res judicata ALIUNlDRo principai kalba labai lakoniškai ALIUNIDRo principų 28 straipsnis įtvirtina akivaizdžiai ben drosios teisės įkvėptą res judicata koncepcij todėl ALIUNIDROIT principai sukoncentruoti į negatyviuosius res judicata principo padarishynius res judicata principas aiškinamas atsižvelshygiant į amerikietiškus claim ir issue preclusion principus Pasak ALIUNIDROIT principų sprendžiant ar ieškovo teisė reikšti tam tikrus reikalavimus yra apribota res judicata principu reikėtų analizuoti prieš tai išnagrinėtoje byloje šalių pateiktą poziciją taip pat ankstesnį teismo sprendimą ir jo motyvus Principų 283 straipsnis sako kad issue preclusion principas turėtų būti taikomas tik siekiant išvengti esminio neteisinshygumo Principų aiškinamoji pastaba nurodo kad bendrosios teisės issue preclusion principas gali būti panaudotas kur pavyzdžiui viena iš šalių

32 BORN G International Commercial Arbitration The Hague KluwerLaw International 2nd ed Vol Ill 2014 p 3764 3745-3746 WILLIAMS D A R TUSHINGHAM M The Application of ltgt p 1040

33 ALI (angl American Law Institute) mdash tai Amerikoje pirmaujanti teisės vienodinimo organizacija vienijanti apie 4 000 žymių advokatų teisėjų ir teisės profesorių ir itin vertinama dėl nepriklausomumo ir narių įvairovės apimančios tiek praktikus tiek akademinį sluoksnį Šis institutas buvo įkurtas 1923 m siekiant supaprastinti Amerikos teisę ir tobulinti įstatymus adaptuojant juos prie socialinės aplinkos (žr JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės vienodinimas ir derinimas magistro darbas Socialiniai mokslai Vilnius Vilniaus universitetas 2011 p 43)

34 1926 m Romoj e įkurta nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacij a - Tarptautinis privatinės teisės vienodinimo institutas UNIDROIT (angl International Institute for the Unification o f Private Law) Organizacijos tikslas yra tirti valstybių (ar jų grupių) privatinės ir ypač komercinės teisės modernizavimo derinimo ir koordinavimo poreikius priemones ir būdus taip pat rengti teisės principus taisykles įstatymų projektus kuriuos vėliau galėtų pasiūlyti valstybių narių vyriausybėms (žr JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės ltgt p 42)

35 Principų rengimas buvo paremtas prof Rolfo Stumerio atlikta lyginamąja valstybių civilinio proceso analize kurią atliekant identifikuoti pagrindiniai skirtingų valstybių civilinio proceso panašumai ir skirtumai ir nustatyta kad projektas iš tiesų yra įgyvendinamas Projekto rengimas truko 6 metus Kuriant principus ir taisykles buvo pasitelktos nemažos ALI ir UNIDROIT jungtinės pajėgos rengiant projektą jie buvo pristatomi visuomenei teisės praktikams ir teoretikams rengiamos konferencijos seminarai siekiant su jo teikiamomis galimybėmis kuo geriau supažind in ti visuomenę ir sulaukti kuo įvairiapusiškesnės kritikos (žr JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės lt gt p 43)

36 ALIUNID ROIT principų komentaro P-E punkte yra nurodyta kad jie gali būti vienodai taikomi ir tarptautiniam arbitražui išskyrus atvejus kai principų nuostatos yra nesuderinamos su arbitražo procesu pavyzdžiui tiek kiek tai susiję su jurisdikcija viešu nagrinėjimu ar apeliacija (žr JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės lt gt p 53)



ėsi išspręstu teisės ar fakto klausimu prieš tai - įgrinėtoje byloje Manytina kad ribotos issue

lusion koncepcijos įtvirtinimas ALIUNI- principų 283 straipsnyje atspindi siekį

asti civilinės ir bendrosios teisės valstybių požiūrio į res judicata kompromisą37

Tad akivaizdžiai matyti kad projekto autoriai įkojo kompromisinio varianto tinkamo tiek -ndrosios teisės tiek civilinės teisės valstybių įtovams Tačiau galima įžvelgti kelias aptarto r judicata ALIUNIDROIT reglamentavimo

jas Pirma arbitrai iš civilinės teisės valstybių li atsisakyti taikyti claim ir issue preclusion iindartus su kuriais jie nėra iki galo susipa-

gtnę Antra ALIUNIDROIT reglamentavimo ikoniškumas sukuria natūraliai atsirandančias

bdquo p ragas projektu net nesistengiama detalizuoti r e s judicata principo taikymo kriterijų ALI [JNIDROIT principų projekto tekste operuojama bendrinėmis sąvokomis apskritai nekalbama apie šalių tapatumą Ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumas reglamentuojamas taip pat gana mishyglotai Manytina kad vadovaudamiesi tik ALI UNIDROIT principais arbitrai iš skirtingos jurisshydikcijos visiškai skirtingai traktuotų res judicata taisykles ir prieitų prie skirtingų išvadų Trečia teisės doktrinoje kvestionuojamas ALIUNI- DROIT principų pritaikomumas tarptautiniam aibitražui Pavyzdžiui prof V Mikelėnas laiko mažai tikėtinu ALIUNIDROIT principų taikymą aibitražui38 Kitaip tariant nepaisant aplinkybės kad projektas yra sveikintina iniciatyva39 tikimyshybė jog ALIUNIDROIT principai gali padėti išshyspręsti res judicata dilemą vertintina skeptiškai

B TARPTAUTINĖS TEISĖS ASOCIACIJOS GALUTINĖ ATASKAITA DĖL RES JUDICATA IR ARBITRAŽO

2006 m Tarptautinė teisės asociacija10 išleido gashylutinę ataskaitą dėl res judicata ir arbitražo41 Šia iniciatyva buvo užsimota nuodugniai ištirti res judicata principo taikymo praktiką ir parengti vishysuotinai priimtinas res judicata principo taikymo gaires Dėl didelės projekto apimties Tarptautinė teisės asociacija išleido dvi ataskaitas 2004 m - dalinę ir 2006 m - galutinę 2004 m ataskaita skirta res judicata principo teisinio reglamentashyvimo ir teismų praktikos analizei ir lyginimui o 2006 m ataskaita siekta sukurti rekomendacijas res judicata principo taikymui tarptautiniame arbitraže Tai daug sėkmingesnis ir išsamesnis res judicata derinimo projektasi MATERIALIEJI SPRENDIMO

RES JUDICATA PADARINIAIPirmasis Tarptautinės teisės asociacijos nuoshypelnas yra veiksmingo suvienodinto res judishycata principo materialiųjų padarinių projekto parengimas Asociacija nurodo kad pozityvushysis res judicata poveikis yra labiau susijęs su bylos esme negu su bylos nagrinėjimo procesu Rekomenduojama šaliai remtis pozityviuoju res judicata poveikiu kiek tai neprieštarautų arbitražo taisyklėms ir arbitražo vietos teisei Negatyvusis res judicata kita vertus yra proshycesinis klausimas Taigi komisija pabrėžia kad negatyvusis res judicata turėtų būti pareikštas kuo anksčiau kad geriausiai atitiktų proceso ekonomijos tikslus Res judicata klausimas galėtų būti arbitražo teismo jurisdikcijos ar

37American Law Institute and UNIDROIT Principles o f Transnational Civil Procedure UK Cambridge University Press 2006 p 47mdash48

38 MIKELĖNAS V The Proposed ALIUNIDROIT Principles and Rules of Transnational Civil Procedure and the New Code of Civil Procedure in Lithuania Uniform Law Review p 988 Taip pat žr JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės lt gt p 54

39 Prof Antonio Gidi projektą įvertino kaip Jaudinantį atradimą kuriant vieningumą tarptautinio civilinio proceso ginčuoseldquo prof V Mikelėnas - kaip bdquomodernių idėjų ir tendencijų būdingų daugeliui valstybių nepaisant jų kilmės ar priklausomumo kuriai nors teisės sistemai rinkinįldquo (žr JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės lt gt p 45)

40 Tarptautinė teisės asociacija (angį The International Law Association) yra nevyriausybinė tarptautinė organizacija Tai viena iš labiausiai gerbiamų organizacijų pasaulyje ir viena iš pirmaujančių tarptautinių organizacijų tarptautinės teisės plėtros ir sąžiningo taikymo srityje

41DE LY F etai International Law Association Toronto Conference (2006) International Commercial Arbitration Interim Report Res Judicata And Arbitration [interaktyvus] [žiūrėta 2016-04-19] Prieiga per internetą lthttp www ila-hq orgdownload cfmdocidC5443B2B-406F-4A42-9BE49EE93FB92A 4 0

ISSN 2424-4295 | ARBITRAŽAS | TEORDAIR PRAKTIKA 2016 Q 85


ieškinio priimtinumo klausimo sudedamoji dalis priklausomai nuo arbitražo vietos teisės

Tarptautinė teisės asociacija skeptiškai vertina res judicata išplėtimą susijusiems sanshydoriams JAV res judicata principas gali būti taikomas bylose kuriose nagrinėjami glaudžiai susiję sandoriai neatsižvelgiant į šalių ieškishynio pagrindo ir dalyko tapatumą Komisijos nuomone šiuo metu dar per anksti kalbėti apie tokį platų principo taikymą tarptautiniame arbitraže

Kalbėdama apie bendrosios teisės issue preclusion koncepciją asociacija nurodo kad res judicata turi uždrausti kelti kitose bylose tik tuos klausimus kurie buvo įrodinėjimo dalykas įsiteisėjusiame sprendime Arbitražo teismo išvados dėl atsitiktinių klausimų neturėtų turėti res judicata galios

Aptardama pozityviųjų res judicata principo padarinių derinimą Tarptautinė teisės asociacija siūlo taikyti platesnį res judicata modelį apishymantį ne tik rezoliucinę bet ir motyvuojamąją įsiteisėjusio sprendimo dalį Asociacijos manyshymu res judicata galios suteikimas vien rezoliushycinei sprendimo daliai būtų pernelyg formalus ir neatitiktų tarptautinių ginčų nagrinėjimo tikslų ir realijų

Pasak 2006 m ataskaitos res judicata neshyturėtų būti laikomas viešosios tvarkos dalimi arbitražo procese Res judicata visų pirma gina šalių interesus kad byla būtų kuo ekonomiškiau teisingai išspręsta Tai reiškia kad arbitražo teismas neturėtų taikyti res judicata ex officio Vadinasi arbitražo kontekste res judicata taishykytinas tik šalies prašymu Taip pat res judicata atskyrimas nuo viešosios tvarkos reiškia kad šalys gali prašyti taikyti pozityviuosius res ju shydicata padarinius netaikant negatyviųjų ir vice versa

Reikšmingai susiaurindama bendrosios teishysės res judicata koncepciją asociacija sukūrė išties kompromisinį modelį priimtiną tiek benshydrosios tiek civilinės teisės arbitrams

n RES JUDICATA PRINCIPO TAIKYMO KRITERIJAI

Galutinėje Tarptautinės teisės asociacijos atas kaitoje rekomenduojama taikyti res judicata principą tarptautiniame arbitraže kai dvi bylos atitinka visus penkis reikalavimus

bull Pirmiau priimtas arbitražo teismo sprenshydimas yra galutinis ir atitinka pripažinimo reikalavimus valstybėje kuri yra vėlesnio arbitražo proceso vieta

bull Arbitražo procesas kuriame iškeltas res judicata klausimas priklauso tai pačiai teishysinei tvarkai (angį šame legal order) kaip ir procesas kuriame priimto sprendimo res judicata padarinius prašoma taikyti

bull Ieškinio pagrindas yra tapatusbull Ieškinio dalykas yra tapatusbull Šalys yra tapačios42Pirmąjį punktą komisija rekomenduoja

taikyti tuo atveju kai abiejų arbitražo procesų vieta nėra tapati Asociacija nurodo kad siekiant suderinti res judicata principo taikymo praktiką derėtų vadovautis visuotinai pripažintais Niushyjorko konvencijos standartais Tad ankstesnis arbitražo teismo sprendimas prima facie atishytinkantis Niujorko konvencijos reikalavimus turėtų turėti res judicata galią nebent būtų atsisakyta jį pripažinti arba jis būtų panaikintas arbitražo vietos valstybėje

Antrasis rekomendacijų punktas pabrėžia viešosios ir privatinės tarptautinės teisės skirtushymą Taigi sprendimas dėl ginčo tarp valstybių veikusių kaip komerciniai subjektai neturės res judicata galios sprendžiant viešosios tarptautishynės teisės klausimus Tačiau šio punkto nederėtų painioti su tarptautinio arbitražo ir nacionalinio teismo sąveika Tiek vienas tiek kitas forumas paprastai sprendžia privatinės tarptautinės teisės klausimus todėl kai atitinka kiti kriterijai teisshymo sprendimai turi res judicata galią arbitražo procese ir vice verscč3

Rekomendacijose plačiau nekalbama apie trejopo tapatumo kriterijų Nutarta palikti spren-

42 DE LY F etai International Law Association Toronto Conference (2006) ltgt p 3243 Ten pat p 33

8 6 ISSN 2424-4295 | ARBITRAŽAS | TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 | H

RES JUDICATA PRINCIPO TAIKYM O TARPTAUTINIAME ARBITRAŽE PROBLEMATIKA

jžiančio forumo nuožiūrai kokius tapatumo (andartus taikyti Asociacija atsisakė svarstyti įas yra bdquošalisldquo todėl angliškas amerikietiškas ir bulluropinis modeliai šiuo atžvilgiu ir toliau skirsis Taip Pat forumui palikta visiška diskrecija spręsti dėl resjudicata taikymo teisių perėmėjų atžvilgiu ir alter ego bendrovių grupės ir kitų doktrinųlaikymo

Taigi akivaizdžiai matome kad Tarptautinės teisės asociacijos patarimai puikiai atspindi tiek civilinės tiek bendrosios teisės valstybių res judicata principo taikymo realijas Tarptautinės teisės asociacijos ataskaitos būtų puikus pamashytas išsamiai res judicata taikymo konvencijai

Tačiau tenka pripažinti kad Tarptautinės teisės asociacijos galutinė ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio tad arbitrai negali taikyti šio dokumento kaip teisės šaltinio nesant šalių susitarimo o tai reikšmingai apsunkina šių rekomendacijų taikymą praktikoje Šitai puikiai demonstruoja Tarptautinių prekybos rūmų byla Nr 138082008 kurioje arbitražo teismas išaišshykino kad res judicata klausimą reglamentavo Prancūzijos teisė nes arbitražo vieta buvo Paryshyžius Pasirinkdamos arbitražo vietą šalys sutiko su Prancūzijos teisės taikymu Arbitražo teismas atsisakė taikyti Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijas dėl res judicata principo nes jos yra tik rekomendacijos ir dėl jų taikymo nebuvo šalių susitarimo Arbitražo teismas dėl tos pačios priežasties atsisakė atsižvelgti j AliUNIDROIT principus dėl tarptautinio civilinio proceso ir pridūrė kad bet kuriuo atveju pagal Prancūzijos teisę priimtas sprendimas buvo bdquopuikiai suderishynamasldquo su tarptautiniame kontekste išplėtotomis taisyklėmis44

IŠVADOS

Nors yra akivaizdžių bendrosios ir civilinės teisės valstybių požiūrio į res judicata principą arbitrashyžo procese panašumų matyti ir reikšmingų skirshytumų Teisės taikytinos res judicata principui pasirinkimas esant ginčams turintiems tarptautinį

elementą sukelia apčiuopiamų padarinių tiek ginčo baigties tiek įrodinėjimo dalyko atžvilgiu Res judicata principui taikytinos teisės dilema ypač aktuali tarptautinio arbitražo srityje kur ginčą tuo pat metu reglamentuoja kelių valstybių nacionalinė teisė ir (arba) tarptautinės priemonės

Tarptautinio arbitražo jurisprudencijos anashylizė rodo kad neegzistuoja nei suvienodintas res judicata principo standartas nei visuotinai priimtinos šiam principui taikytinos teisės ko- lizinės taisyklės Arbitrai taiko teisę kuri jų manymu yra tinkamiausia res judicata klausishymui išspręsti nesilaikant jokių vienintelių - konshykrečių taisyklių Viena vertus teisės doktrinoje res judicata principas dažnai siejamas su lex arbitri Kita vertus arbitražo proceso sąsajos su arbitražo vieta neretai vertinamos skeptiškai taigi priklausomai nuo arbitrų požiūrio res judicata principas praktikoje reglamentuojamas lex arbitri lex causae ar net kelių valstybių nashycionalinės teisės normų vienu metu

Siekiant išspręsti res ju d ica ta principo taikymo tarptautiniame arbitraže problemą tarptautiniu lygmeniu įgyvendinti keli projektai Išsamiausias ir labiausiai tarptautinę arbitražo praktiką atspindintis dokumentas - Tarptautinės teisės asociacijos galutinė ataskaita dėl res judishycata principo ir arbitražo Ši ataskaita išsamiai analizuoja įvairių valstybių teisinį res judicata principo reglamentavimą ir teismų praktiką ir siūlo kompromisinį res judicata standartą kurį galėtų taikyti tiek civilinės teisės tiek bendrosios teisės valstybių arbitrai

Deja Tarptautinės teisės asociacijos galutinė ataskaita kol kas išlieka rekomendacinio pobūshydžio todėl tarptautinį arbitražo teismą saisto tik esant šalių susitarimui tačiau tikėtina jog laikui bėgant šis dokumentas (kaip ir rekomendacinio pobūdžio Tarptautinės advokatų asociacijos įrodymų teikimo tarptautiniame arbitraže taishysyklės) galėtų sulaukti daug dėmesio arba tapti tarptautinės konvencijos dėl res judicata principo taikymo pagrindu

44 BROZOLO L G Res Judicata and International Arbitrai Awards SSRN p 13 [interaktyvus] [žiūrėta 2016- 04-19] Prieiga per internetą lthttppapersssmcomsol3paperscfmabstract_id=1842685gt

ISSN 2424-4295 | ARBITRAŽAS | TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 | D 87

LITERATŪRA

TEISĖS AKTAI1 1958 m Niujorko konvencija dėl užsienio arbitrashy

žų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Valstybės žinios 1995 Nr 10-208

2 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas Valstybės žinios 2002 Nr 36-1340 2002 Nr 42-0

3 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Valstybės žinios 2000 Nr 74-2262 2000 Nr 77-0 2000 Nr 80-0 2000 Nr 82-0

4 Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyshymas Valstybės žinios 2012 Nr XI-2089 2012-06- 21 Nr 76-3932

5 American Law Institute and UNIDROIT Principles o f Transnational Civil Procedure UK Cambridge University Press 2006

SPECIALIOJI LITERATŪRA6 BORN G International Commercial Arbitration

The Hague Kluwer Law International 2nd ed Vol m 2014

7 BROZOLO L G Res Judicata and Internashytional Arbitral Awards SSRN p 13 [intershyaktyvus] [žiūrėta 2016-04-19] Prieiga per internetą lthttp papersssrn comsol3papers cfm abstract id=1842685gt

8 DE LY E et al International Law Association Berlin Conference (2004) International Commershycial Arbitration Interim Report Res Judicata and Arbitration [interaktyvus] [žiūrėta 2016-04- 19] Prieiga per internetą lthttpwwwila-hq orgdownloadcfmdocid446043C4-9770-434D- AD 7DD42F7E8E81 C6gt

9 DE LY F et al International Law Associashytion Toronto Conference (2006) International Commercial Arbitration Interim Report Res Judicata and Arbitration [interaktyvus] [žiūshyrėta 2016-04-19] Prieiga per internetą lthttp wwwila-hqorgdownloadcfmdocidC5443B 2B-406F-4A42-9BE49EE93FB92A40

10 FREEMAN A C A Treatise o f the Law o f Judgments 5 ed The Lawbook Exchange Ltd 1993

11 HEISKANEN V Forbidding Deacutepeccedilage Law Goshyverning Investment Treaty Arbitration 32 Suffolk Transnational Law Review 2009

12 IC C A rsquoS Guide to the In terpretation o f the 1958 New York Convention A Handbook for Judges International Council for Commercial Arbitration with the assistance o f the Permanent Court of Arbitration Peace Palace The Hague [interaktyvus] [žiūrėta 2016-04-19] Prieiga per


internetą lthttpwwwarbitration-icca ого dia113890217974630judgesjg u id e e r įn ^ compositeJinaiJan2014pdfgt

13 JURONYTĖ A Civilinio proceso teisės vienodi nimas ir derinimas magistro darbas Socialinę mokslai Vilnius Vilniaus universitetas 2011

14 KONTRAUSKAS R Lis (alibi) pendens kitoj Europos Sąjungos valstybėje nagrinėjamo tapą- taus arba susijusio ieškinio (civilinės bylos) įtaka Lietuvos teismo procesui Jurisprudencija 2005 t 69(61)

15 KRIVKA E Res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos Jurisprudenci ja 2004 t 53(45)

16 LEW J D M MISTELIS L A KROLL S M Comparative International Commercial Arbitrashytion Kluwer Law International 2003

17 MIKELĖNAS V The Proposed ALIUNIDROIT Principles and Rules of Transnational Civil Proshycedure and the New Code of Civil Procedure in Lithuania Uniform Law Review No 4

18 MISTELIS L A Parti International Commercial Arbitration Chapter 19 Arbitral Seats - Choishyces and Competition KROLL S М MISTEshyLIS L A et al (eds) International Arbitration and International Commercial Law Synergy Convergence and Evolution Kluwer Law Internashytional 2011

19 SAVAGE J GAILLARD E Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration Kluwer Law International 1999

20 SINAI Y Reconsidering Res Judicata A Compashyrative Perspective Duke Journal o f Comparative amp International Law Vol 21


22 VALUTYTĖ R Valstybės atsakom ybė dėl nacionalinių galutinės instancijos teismų sprenshydimų daktaro disertacija Socialiniai mokslai teisė (01 S) Vilnius Mykolo Romerio univershysitetas 2010

23 VOSER N ESCHMENT J Another leading case on res judicata application o f lex fori conshyfirm ed (Swiss Supreme Court) [interaktyvus] [žiūrėta 2016-04-19] Prieiga per internetą lthttpH 1 www swlegal chgetdoc3 d2ca31a-d41f-4af2- 8bb3-33f673ed8dca2015_Nathalie-Voser_Jom- Eschment_Another-leadingaspxgt

24 WILLIAMS D A R TUSHINGHAM M The Application of the Henderson v Henderson Rule in International Arbitration Singapore Academy o f Law Journal Volume 26 Issue Special Ed 2014

88 ISSN 2424-4295 | ARBITRAŽAS | TEORIJA IR PRAK TIKA 2016 | П

RESJUDICATA PRINCIPO TAIKYM O TARPTAUTINIAME ARBITRAŽE PROBLEMATIKA

TEISMŲ JURISPRUDENCIJA2 5 Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas

1928 m sprendimas Chožuvo gamyklos (Chorzow Factory) byloje

26 Tarptautinių prekybos rūm ų b y la Nr 276227 Tarptautinių prekybos rūm ų b y la Nr 176228 Tarptautinių p rekybos rūm ų b y la Nr 138082008

LIETUVA29 L ietu vos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus te isėjų kolegija 1998 m gruodžio 16 d nutartis civilinėje byloje AB bdquoDirbtinispluoštas ldquo v Rusijos Federacijos viešoji akcinė bendrovė bdquo Vlashydimiro chemijos gamykla Nr 3K-6798

30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyshyriaus teisėjų kolegija 2003 m spalio 8 d nutartis civilinėje byloje J K v N B Nr 3K-3-9352003

31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m balandžio 2 d nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą Nr 3K-3-972009

32 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyshyriaus teisėjų kolegija 2010 m kovo 16 d nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra AB bdquoPožeminiai darbaildquo WTE Was- sertchnik GmbH Nr 3K-3-1162010

33 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m balandžio 8 d nutartis civilinėje byloje UAB bdquoInterbolis v VĮ Registrų centras Nr 3K-3-1552010

34 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyshyriaus teisėjų kolegija 2010 m liepos 2 d nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriaushysiasis prokuroras ir kt v UAB bdquoNaigeda ir kt Nr 3K-3-3062010

35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m kovo 28 d nutartis civilinėje byloje L M v O D V Nr 3K-3-1342011

36 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyshyriaus teisėjų kolegija 2012 m birželio 8 d nutartis civilinėje byloje V K v D S Nr 3K-3-2822012

37 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m vasario 21 d nutartis UAB bdquoTransdadus bankroto byloje Nr 3K-3-502014

38 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m kovo 6 d nutartis civilinėje byloje UAB bdquoMarijampolėspieno konsershyvai v bdquoInterfoodB Vldquo Nr 3K-3-135-6952015

39 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m gegužės 29 d

nutartis civilinėje byloje S L v UAB bdquoMedicinos bankas Nr 3K-3-300-4212015

40 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m rugsėjo 29 d nutartis civishylinėje byloje Estijos Respublikoje įsteigta bendrovė bdquoSativa Group OUuml v uždaroji akcinė bendrovė bdquo Galinta ir partneriai Nr 2T-842014

ANGLIJA41 Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas

2013 m liepos 3 d sprendimas byloje Virgin Atlanshytic Airways Ltd v Zodiac Seats UK Ltd [2013] UKSC 46

42 Lordų rūmai 1991 m sausio 1516 17 21 d bashylandžio 25 d sprendimas byloje Arnold v National Westminster Bankplc [1991] 2 AC 93

43 Aukštasis kanceliarijos teismas 1843 m liepos 4 7 11 20 d sprendimas byloje Henderson v Henshyderson (1843) 3 Hare 99 at 115

44 Anglijos apeliacinis teismas 2004 m gruodžio 10 d sprendimas byloje Sun Life Assurance Comshypany o f Canada v The Lincoln National Life Insushyrance Co [2005] 1 Lloyds Rep 606

45 Karaliaus suolo teismas 1812 m sprendimas byloje Smith v Johnson [1812] 15 East Rep 213 at 214

46 Jungtinės Karalystės aukštojo teismo Karalieshynės suolo skyrius 1985 m liepos 1 2 3 26 d sprendimas byloje Daliai v Bank Mellat [1986] 1 QB 441

PRANCŪZIJA47 Prancūzijos kasacinis teismas 1976 m birželio

16 d sprendimas byloje Krebs v Milton Stem 104 J Droit Intl (Clunet) 671 (1977) 1977 Rev Arb 269

48 Prancūzijos kasacinis teismas 1976 m birželio 30 d sprendimas byloje Bruynzel Deurenfabrik NV v Ministre dEtat aux Affaires Etrangegraveres de la Reacutepublic Malgache 104 J Droit Intl (Clunet) 111 (1977) 1977 Rev Arb 137

49 Paryžiaus apeliacinis teismas 2004 m birželio 10 d sprendimas byloje Socieacuteteacute Bargues Agro Industries SA v Socieacuteteacute Young Pecan Company Nr 200309894

ŠVEICARIJA50 Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija 2015 m gegužės 29 d sprendimas civilinėje byloje Nr 4A_6332014

SINGAPŪRAS51 Singapūro aukštasis teismas 2011 m sausio 21 d

kovo 30 d balandžio 11 19 d gegužės 4 26 d rugsėjo 16 d sprendimas byloje Denmark Skibste- kniske Konsulenter AS I Likvidation v Ultrapolis 3000 Investments Ltd [2011 ] 4 SLR 997



52 Singapūro aukštasis teismas 2006 m lapkričio 22 d sprendimas byloje Goh Nellie v Goh Lian Teck [2007] 1 SLRR)453

HONKONGAS53 Honkongo aukštasis teismas Sprendimas byloje

China North Industries Investment Ltd v Chum [2010] 5 HKLRD 1

54 Honkongo aukštasis teismas 2010 m rugsėjo 22 d sprendimas byloje Parakou Shipping Pte Ltd v Jinhui Shipping and Transportation Ltd [2011] 2 HKLRD 1

AUSTRALIJA55 Australijos aukštasis teismas 1981 m rugsėjo 1 į

sprendimas byloje Port o f Melbourne Authority v Ashnun Pty Ltd (1981) 147 CLR 589

56 Velingtono apeliacinis teismas 2006 m spalio 25 d gruodžio 20 d sprendimas byloje Commissioner of Inland Revenue v Bhanabhai [2007] 2 NZLR 478

MALAIZIJA57 Malaizijos Aukščiausiasis Teismas Sprendimas

byloje Asia Commercial Finance (M) Bhd v Kavjal Teliti Sdn Bhd [1995] 3 MLJ 189

90 ISSN 2424-4295 | ARBITRAŽAS | TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 | П

ges judicata principo taikymo tarptautiniame arbitraže problematikaamūnas Audzevičius

2enis P archajev

raipsnyje nagrinėjama res judicata principo taikymo tarptautiniame arbitraže problematika Res iicata principo visuotinis pripažinimas paskatino platų šio principo taikymą bylose turinčiose

tp t autinį elementą Tačiau kaip rodo teismų ir arbitražo jurisprudencijos analizė res judicata nncipas skirtingos jurisdikcijos atveju traktuojamas skirtingai ir atitinkamai nevienodai aiškinami teisėjusio sprendimo padariniai - tai priklauso nuo teisės kurią nusprendžia taikyti arbitražo

u smas Ypač reikšmingas civilinės ir bendrosios teisės valstybių požiūrio į res judicata skirtumasAtsižvelgiant į res judicata principo taikymo vientisumo stoką čia analizuojamos arbitrų taishy

kinos kolizinės res judicata principą reglamentuojančios teisės nustatymo taisyklės Šių kolizinių syldių taikymo nenuoseklumas skatina apžvelgti tarptautines priemones res judicata principo i lemai tarptautiniame arbitraže išspręsti ir nustatyti priežastis kodėl šios priemonės nėra plačiai naudojamos

ĮVADASModernios teisinės valstybės sąvoka neatsieja- na nuo res judicata principo A C Freemanas pabrėžia kad res judicata doktrina yra univer-

ios jurisprudencijos principas formuojantis viii civilizuotų tautų teisinių sistemų dalį1

itražo teismų sprendimų res judicata galią pripažįsta Lietuvos2 Prancūzijos3 JAV4 Belgi-

Vokietijos Italijos Šveicarijos6 Anglijos7 įvijos Australijos ir Naujosios Zelandijos8 bei

tity šalių teisė

Tačiau nors res judicata principas plačiai pripažįstamas vienodas jo aiškinimas tarptaushytiniu lygmeniu taip ir nenusistovėjo Pasirodo kiekvienos valstybės teismai savaip traktuoja šio principo taikymo kriterijus ir padarinius9 Civilinės teisės valstybės stengiasi išlaikyti pozityviojo ir negatyviojo res judicata prinshycipo aspektų pusiausvyrą o bendrosios teisės valstybės koncentruojasi ties negatyviuoju aspektu Atitinkamai bendrosios teisės valsty-

K amūnas Audzevičius yra advokatų profesinės bendrijos bdquoMotieka ir Audzevičiusldquo partneris advokatas Har- Wo (PLDA) Londono (MA (Kings) LLM (Queen Mary) ir Vilniaus universitetų (Dip) bei Maskvos aukštosios Willinių ir ekonomikos mokslų mokyklos (LLM) absolventas

rsquo Denis Parchajev yra advokatų profesinės bendrijos bdquoMotieka ir Audzevičiusldquo teisininkas Mykolo Romerio univer- 1 ir Londono universiteto (LLM (Queen Mary)) absolventas

FREEMAN A C A Treatise o f the Law o f Judgments 5 ed The Lawbook Exchange Ltd 1993 para 627 Taip SINAI Y Reconsidering Res Judicata A Comparative Perspective Duke Journal of Comparative amp Inter-

r Law V61 21 p 3541 tuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino kad res judicata galią turi ne tik arbitražo teismo sprendimai kuriais

(J sprendžiamas iš esmės bet ir arbitražo teismo sprendimai dėl jurisdikcijos (žr Lietuvos Aukščiausiojo Teis- tlgtnių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m kovo 6 d nutartis civilinėje byloje UAB bdquoMarijampolėspieno alsquo v- InterfoodB Vldquo Nr 3K-3-135-6952015 Taip pat žr Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo

Valstybės žinios 2012 Nr XI-2089 2012-06-21 Nr 76-3932 (2012-06-30) 41 str 3 d

lsquo 1 lsquoraquo5 | ARBITRAŽAS I TEORIJA IR PRAKTIKA 2016 I n 79





















































































































IŠVADOS








LITERATŪRA































































































































































































IŠVADOS








LITERATŪRA











































































LITERATŪRA











































































>n - motieka.com filetity šalių teisė. tačiau nors res judicata principas plačiai...

Documents