L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

2 p.

MOKSLO L IETUVA 2003 m. kovo 20 � balandþio 2 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

4-5 p.

Nr. 6 (274)

5 p. 16-17 p. 17 p.

kas tas

aequitas

universite-tinis ir

neuniversite-

tinis mokslas

Kiekkainuoja

lietuviøkalba

vilniaus

universiteto

botanikossodas

naujas

technologijø

parkaskaune

Lietuvos mokslo ávairovë

Iðkilmes áþangos þodþiu pradëjæsLietuvos mokslo premijø komitetopirmininkas prof. Kæstutis Makariû-nas, kuris yra ir Lietuvos mokslo ta-rybos pirmininkas, pastebëjo keistàparadoksà: kuo daugiau girdime,kad Lietuvos mokslas niekam tikæs,nepasiekia tarptautiniø aukðtumø, omokslininkai, girdi, savanaudþiai,nepilietiðki ir tik mokslo valdininkøgali bûti nukreipti á reikiamas vëþes,taigi kuo labiau mûsø mokslininkai

Yra viena diena metuose, kai net mokslininkai pasijunta tautos numylëtiniais. Paprastai tai nutinkaartëjant Kovo 11-ajai, Nepriklausomybës atkûrimo ðventei, teikiant Lietuvos mokslo premijas. Ðiemetmokslo premijos buvo teikiamos penktadiená, kovo 7-àjà. Ðtai tada visi akivaizdþiai ásitikinome, kokiamaþytë yra Lietuvos mokslø akademijos Didþioji salë, toli graþu nepajëgusi sutalpinti visø atëjusiø pa-sveikinti laureatus. Tiesa, ðiemet kaip niekada daug premijø ir apdovanotøjø � net 38 mokslininkai tapo12-sios Lietuvos mokslo premijø uþ 2002 metus laureatais.

verèiami tenkintis skurdþia dieta,tuo puikesniø darbø jie padaro. Ðie-met visi pateikti darbai, tvirtino prof.K. Makariûnas, buvo verti premijos,tad tenka tik apgailestauti, jog jøskaièius ribotas.

Tarp pastebëtø ir aukðtai ávertin-tø mokslininkø yra istorikë ir socio-logas, kalbininkai, matematikai, fizi-kai, biofizikai, biochemikai, medi-kai, energetikai, hidrografai ir netakustikas. Jau vien ið ðio iðvardijimomatyti, koks ávairus yra Lietuvosmokslas. Pasak K. Makariûno, tai ir

netiesioginis atsakymas tiems ðaliesmokslo politikà norintiems formuotipasiryþëliams, kurie skatina remti tikkelis mokslo prioritetus, visa kita pa-liekant likimo valiai. Pasirinkus siû-lomà kelià pragaiðintume didþià da-lá Lietuvos mokslo potencialo ir pa-darytume nepataisomà þalà visaimûsø valstybës raidai. Laimei, kolkas ðalies mokslas dar pakankamaiávairus ir turiningas, tuo galëjomeásitikinti ir ið mokslo premijomis ap-dovanotø darbø.

Grûdas prie grûdo �á mokslo aruodà

Nukelta á 8�9 p.

JAUNA NE AMÞIUMI �DVASIA (1)

Lietuvos muzikos akademijai balandþio mënesá sukanka 70 metø.Ta proga kalbamës su jos rektoriumi prof. Juozu ANTANAVIÈIUMI, kurisyra ir Lietuvos aukðtøjø mokyklø rektoriø konferencijos prezidentas.

Nukelta á 6�7 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Iðtakos

Gerbiamasis Rektoriau, prisi-minkime Lietuvos muzikos akademi-jos iðtakas. Kaip ði aukðtoji mokyklabuvo ákurta?

1933 m. ákurta Kauno konser-vatorija, kuri performuota ið JuozoNaujalio 1919 m. ásteigtos muzikosmokyklos. Neilgai trukus ji buvo su-valstybinta, parengimo programølygis kilo, o pedagogai ir vadovaiðvietimo ministrui ir valstybës pre-zidentui vis mëgino árodyti, jog jaulaikas turëti aukðtàjà mokyklà �konservatorijà. Jà pavyko atidaryti,kaip minëta, 1933 metais. Kaunokonservatorijos pirmasis direkto-rius buvo Juozas Gruodis. Jau pometø � 1934 m. � konservatorija ið-

leido pirmàjà aukðtojo mokslo lai-dà, nes ir prieð tai trejetà metø ðio-je muzikos mokykloje buvo moko-masi pagal Europos aukðtøjø mu-zikos mokyklø reikalavimus.

J. Gruodis buvo kompozitorius,todël nereikia stebëtis, kad Konser-vatorijoje buvo ypaè aktyvi kompo-zicijos klasë. Joje mokësi Julius Ju-zeliûnas, Jonas Nabaþas, VytautasKlova. 1945 m. buvo ásteigta Vil-niaus konservatorija, o 1949 m. Vil-niaus ir Kauno konservatorijos su-jungtos á vienà ir pavadintos LTSRvalstybine konservatorija.

Netrukus atsirado ir Aktoriausmeistriðkumo katedra. Iki Nepri-klausomybës laikø ir buvo tos dvistudijø kryptys: teatras ir muzika.

Lietuvos mokslo premija � tai ðventë visai ðeimai: laureatà Vincà Bûdà atëjo pasveikinti dukra Jurgita,tëvelis Gediminas Bûda ir sesuo Giedrë Kapturauskienë

Uþ Frazeologijos þodynà Mokslo premija skirta Zitai Ðimënaitei ir ðio darbovadovui dr. Jonui Paulauskui

2 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

2003 m. vasario 28 d. Vilniuje, Þe-mës ir kito nekilnojamojo turto kadast-ro ir registro valstybës ámonëje ávykokartu su Lietuvos teisës universitetu su-rengta mokslinë konferencija Sauguspasikeitimas juridiniais dokumentaiselektroniniu bûdu � e. valdþios dalis.Konferencija buvo skirta Europos Sà-jungos moksliniø tyrimø FRAME-WORK 5 programos AEQUITAS pro-jekto rezultatams pristatyti. Ðiuo varduprojektas pavadintas prisiminus, jog Se-novës Romoje Aequitas � sàþiningøsandëriø dievas.

Konferencijoje aptarti saugaus pa-sikeitimo dokumentais elektroniniubûdu kûrimo ir plëtojimo teisiniai, aka-deminiai ir technologiniai pagrindimai.Taip pat nagrinëtos Lietuvos proble-mos, poreikiai ir dabartinë padëtis die-giant elektroniná paraðà, garantuojantsaugø pasikeitimà dokumentais elek-troniniu bûdu. Taip pat aptartaAEQUITAS projekto metu sukurtaprograminë áranga ir jos taikymo gali-mybës ir visoje Europoje, ir Lietuvojeágyvendinant e. valdþios kûrimo tikslus.

Konferencijoje dalyvavo AEQUI-TAS projekto koordinatoriai MayteHurtado ir Juan Domingo ið Ispanijosbendrovës TBS-Tools Banking Solu-tions, sukûrusios pagrindiná projektoprograminá produktà, kuris uþtikrinasaugø pasikeitimo informacija kanalà,Prancûzijos partneriø atstovai Elodiede Séréville ir Marie-Christine Berne-ron ið bendrovës Greffe du Tribunal deCommerce de Paris. Taip pat dalyvavoLietuvos Respublikos Seimo, Vyriausy-bës, Teisingumo bei Vidaus reikalø mi-nisterijø, Notarø rûmø, Teisinës infor-macijos centro, Informacinës visuome-nës plëtros komiteto, Asociacijos IN-FOBALT, Prekybos rûmø, AsociacijosÞiniø ekonominis forumas, Arbitraþoteismo, Duomenø apsaugos inspekci-jos, Lietuvos teisës universiteto bei Þe-mës ir kito nekilnojamojo turto kadast-ro ir registro valstybës ámonës ir kitø or-ganizacijø atstovai.

Praneðimà Atvirojo rakto infrastruk-tûra � saugûs sandoriai ir sprendimaiskaitë sveèiai ið Ispanijos Mayte Hur-tado ir Juan Domingo. Buvo pristatytiAEQUITAS projekto metu sukurti pro-graminiai produktai, skirti uþtikrintisaugø elektroniniø juridiniø dokumen-tø persiuntimà.

Lietuvos teisës universiteto teisinësinformatikos katedros vedëjas prof. Ri-mantas Petrauskas ir Rytis Èësna savopraneðime Saugaus pasikeitimo juridi-niais dokumentais Europos Sàjungojeprincipai analizavo teisinæ padëtá Lietu-voje, keièiantis juridiniais dokumentaissu uþsienio valstybëmis dël ámoniø ási-steigimo, susijungimo, filialø ákûrimo arbuveinës pakeitimo bei elektroninioparaðo teisiná reglamentavimà. Taip patapþvelgë praktines problemas ágyven-dinant teisinius aktus Lietuvoje.Dr. Darius Ðtitilis praneðime TeisinësLietuvos problemos, susijusios su juridi-niø dokumentø pasikeitimu tarp ES ða-

Pasirodë treèiasis Cahiers Litua-niens þurnalo numeris. Ðis Elzaso irLietuvos Asociacijos leidinys skirtasgeresniam Lietuvos paþinimui Pran-cûzijoje skatinti. Þurnalà leidþia Pary-þiaus Robero Ðumano fondas, pasi-telkdamas ir kitø rëmëjø paramà.

Kaip laiðke Mokslo Lietuvos re-dakcijai raðo Elzaso ir Lietuvos asocia-cijos pirmininkas, Prancûzijos ir Lie-tuvos asociacijos viceprezidentas, Ca-hiers Lituaniens leidëjas Filipas Ede-lis (Philippe Edel), dabar tai vieninte-lis Lietuvai skirtas þurnalas prancûzøkalba. Jame skaitytojas ras straipsniøapie Lietuvos istorijà, kultûrà, litera-tûrà bei lietuviø kalbà. Paprastai nu-merio sudarytojai kreipiasi á geriausiusminëtø srièiø þinovus, praðydami pa-teikti straipsná viena ar kita tema.

Kuo dþiugina skaitytojus treèiasisCahiers Lituaniens numeris?

Pagrindinë numerio tema � Mika-lojaus Konstantino Èiurlionio kûryba.Paryþiuje gyvenanti meno istorikë Na-

Treèiasis Cahiers Lituaniens numeris

tali Loran (Nathali Lorrand) pateikëstraipsná M. K. Èiurlionis (1875-1911).Pasaulis kaip simfonija. Prie straipsniospausdinama M. K. Èiurlionio nuo-trauka. Numeris baigiamas iðtraukomisið M. K. Èiurlionio laiðkø, á prancûzøkalbà iðverstø Liudmilos Edel-Matuo-lis (Laiðkai Devdorakëliui ir kitos min-tys). Numerá paávairina M. K. Èiurlio-nio dailës kûriniø iliustracijos: ZodiakasIV, Rex, Þemaièiø kapinës (tiesa, ðis kû-rinys, matyt, prisitaikant prie prancûzøskaitytojo, vadinamas Lietuviðkomis ka-pinëmis), Aukuras, Auka, Pavasaris,Laidotuviø simfonija, V (Procesija) beiRamybë. Tik, gaila, skaitytojas negalipasidþiaugti ðiø kûriniø spalvine gama,nes þurnalo iliustracijos nespalvotos.

Reikðmingos ir kitos publikacijos.Strasbûre gyvenantis þurnalo leidëjasFilipas Edelis parengë straipsná L. H.Bojanus (1776�1827) � didis Vakarø irRytø Europos mokslininkas. Ádëtas irLiudvigo Heinricho Bojanaus portre-tas. Taigi apie Prancûzijoje (Buksvile-

ryje) gimusá anatomà ir zoologà, lygina-mosios anatomijos pradininkà Lietuvo-je, Vilniaus universiteto profesoriø dau-giau galës suþinoti prancûzø skaitytojai.

Diplomatijos mokslø specialistas iðBriuselio Tjeras Pine (Thierry Pinet) ra-ðo apie Lietuvos pasiprieðinimo kovø va-dà generolà Jonà Þemaitá � Vytautà.Straipsnio pavadinimas Jonas Þemaitis(1909�1954) � antisovietiniø kovø simbo-lis. Raðinys paávairintas skulptoriaus Gin-tauto Lukoðaièio sukurto generolo JonoÞemaièio paminklo Vilniuje nuotrauka.

Lietuviø kalbos instituto leksikog-rafë Ona Kaþukauskaitë prancûzøskaitytojams pristato Lietuviø kalbosþodynà, kurá 1902 m. raðyti pradëjoKazimieras Bûga, o 2002 m. iðleidæXX tomà uþbaigë Lietuviø kalbos ins-tituto þodynininkai. Þurnale taip patspausdinamos dvi Jono Biliûno nove-lës � Kliudþiau ir Brisiaus galas. Jas ið-vertë Isabelle Chandavoine-Urbaitis.

Graþvydas Kantvydas

AEQUITAS � SAUGUS PASIKEITIMASELEKTRONINIAIS JURIDINIAIS

DOKUMENTAIS TARP EUROPOS VALSTYBIØ

liø pristatë elektroniniø dokumentø,gautø ið uþsienio valstybiø, legalizavimoLietuvoje problemà.

Þemës ir kito nekilnojamojo turtokadastro ir registro valstybës ámonëspraneðëjai Romualdas Kasperavièius irBronislovas Mikûta praneðime Sauguspasikeitimas dokumentais tarp teisiniøinstitucijø ir registrø pristatë AEQUITASprojekto reikðmæ Lietuvai, pateikë po-pierinës formos ir elektroniniø doku-mentø pasikeitimo tarp teisiniø institu-cijø ir registrø lyginamàjà analizæ. Te-mà AEQUITAS programa � saugus do-kumentø perdavimas analizavæs Arvy-das Ðëmys pristatë projekto metu su-kurtos originalios programinës árangostestavimo rezultatus Lietuvoje.

Europos Sàjungos moksliniø tyri-mø Framework 5 programos AEQUI-TAS projektas Saugus pasikeitimas elek-troniniais dokumentais tarp Europos re-gistrø pradëtas ágyvendinti nuo 2001 m.rugpjûèio 1 dienos. Jo dalyvës � Ispa-nija, Portugalija ir Prancûzija. Nuo 2002m. birþelio 1 d. prie projekto prisijun-gë ir Lietuva. Dabar projekte dalyvau-ja 5 partneriai ið Ispanijos, po 1 ið Pran-cûzijos ir Portugalijos, 2 ið Lietuvos: Þe-mës ir kito nekilnojamojo turto kadast-ro ir registro valstybës ámonë ir Lietu-vos teisës universitetas.

Pleèiantis tarptautiniam bendra-darbiavimui, steigiant tarptautines fir-mas, jø filialus, vis daugiau problemøkyla dël to, jog standartinis popieriniødokumentø tvarkymas, jø persiuntimaspaðtu, legalizavimas uþima daug laiko.Dar daugiau problemø kyla, kai tenkajuos naudoti teismuose, nes dël atski-rø ðaliø teisiniø sistemø skirtumø jieskirtingai vertinami.

Projekto AEQUITAS paskirtis irtikslas � iðsiaiðkinti, kokiø teisiniø sun-kumø kyla keièiantis juridiniais doku-mentais tarp Europos ðaliø registrø bei

teisiniø institucijø, kaip paspartinti kei-timosi sistemà naujausiomis informa-cinëmis technologijomis diegiant sau-gø ryðá, paspartinti keitimosi bûdus irsukurti teisinius reglamentus, kurieleistø elektroninius juridinius doku-mentus vienodai vertinti ávairiø ðaliøteismuose.

Viena ið problemø � elektroninioparaðo teisinis reglamentavimas. Lietu-voje apie tai daug diskutuojama, imta-si priemoniø, kaip já ádiegti. Patirties ga-lime pasisemti ið Ispanijos, kurioje jauveikia sertifikavimo centrai. Juose elek-troninis paraðas jau galioja.

Projekto metu keièiantis elektroni-niais dokumentais tarp teisiniø institu-cijø, registrø Ispanijoje, Prancûzijoje,Portugalijoje ir Lietuvoje sukurta me-todika bei originali taikomoji progra-

minë áranga, garantuojanti saugø elek-troniniø dokumentø kûrimà, saugoji-mà ir perdavimà. Siunèiamiems elek-troniniams dokumentams pasiraðyti irjø saugumui uþtikrinti naudojamasskaitmeninis paraðas, informacijos ko-davimas ir vieðøjø raktø infrastruktûra.

Projekto AEQUITAS tikslas � pa-greitinti keitimàsi juridiniais dokumen-tais tarp ávairiø Europos ðaliø.

Projekto metu nagrinëjamos ir ágy-vendinamos nuostatos, kaip keistis do-kumentais tarp ávairiø ðaliø. Jos susiju-sios su Europos ámoniø statuso pasikei-timais, registruojamais ðiø valstybiø re-gistruose, iðanalizuotos teisinës proble-mos, atsirandanèios keièiantis elektro-niniais dokumentais tarp projekte da-lyvaujanèiø ðaliø teisiniø institucijø.

Ðio projekto rezultatus pirmiausia

numatoma plësti á Ðiaurës ðalis: Ðvedi-jà, Norvegijà, su kuriomis bendrà veiklàplëtoja Lietuvos Þemës ir kito nekilno-jamojo turto kadastro ir registro ámo-në. Jo metu mokslininkø parengtos me-todikos galëtø bûti naudojamos saugiaikeistis elektroniniais dokumentais netik tarp ávairiø Europos valstybiø insti-tucijø ir registrø plëtrai, bet ir keièian-tis elektroniniais juridiniais dokumen-tais tarp juridiniø asmenø paèiose ða-lyse.

Projektà AEQUITAS finansuojaEuropos Komisija. Keitimosi elektro-niniais juridiniais dokumentais poreikisateityje labai didës, nes bus pleèiami netik tarptautiniai ryðiai, bet ir bus spar-èiau diegiama e. valdþia Europos Sà-jungos valstybëse. Taigi ir informaciniøtechnologijø plëtros, teisiniø dokumen-tø derinimas, e. valdþios reikðmë Euro-pos Sàjungos mastu labai iðaugs. Todëltai aktualu ir Lietuvai.

Prof. dr. Rimantas Petrauskas,Irmantas Rotomskis

Nuotraukos ið Þemës ir kito nekil-nojamojo turto kadastro ir registroarchyvo.

LIETUVIØ LITERATÛROS IRTAUTOSAKOS INSTITUTAS

skelbia konkursà ðioms pareigoms uþimti:

Sakytinës tautosakos skyriuje � jaunesniojo mokslo darbuotojo,Senosios literatûros skyriuje � vyresniojo mokslo darbuotojo, dviejø

jaunesniøjø mokslo darbuotojø,Ðiuolaikinës literatûros skyriuje � vyresniojo mokslo darbuotojo,Tautosakos archyvo skyriuje � dviejø jaunesniøjø mokslo darbuotojø.

Pretendentai per mënesá nuo konkurso paskelbimo Instituto moksli-niam sekretoriui pateikia ðiuos dokumentus: praðymà Instituto direkto-riaus vardu, gyvenimo apraðymà, per penkerius pastaruosius metus pub-likuotø darbø sàraðà ir po vienà tø darbø kopijà, aukðtojo mokslo diplo-mo, mokslo laipsnio ir kt. dokumentø kopijas.

Dokumentai priimami adresu: Antakalnio g. 6, LT-2055 Vilnius.Informacija tel.: (8~5) 2616254.

Direktorius

Konferencijos dalyviai

Projekto AEQUITAS dalyviai (ið kairës stovi: M. Hurtado, R. Petrauskas,E. de Séréville, M. Berneron, K. Sabaliauskas, B. Mikûta)

Þurnalo Cahiers Lituaniens virðeliai

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 3Skirta Lietuviðkos Biblijos

400 metøGerbiamasis Profesoriau, kuo

Lietuviø kalbos institutas ðiemet dþiu-gina skaitytojus, Vilniaus knygø mu-gës lankytojus?

Lietuviø kalbos instituto leidyk-la, vadovaujama Jolantos Zabars-kaitës, iðleido Jono Bretkûno kom-paktiná diskà Lietuviðkai Biblijai �400 metø. Projektà rëmë LR kultû-ros ministerija. Diskas skirtasmoksleiviams, mokytojams ir pla-èiajai visuomenei. Joje rasime in-formacijos apie pirmà lietuviðkàBiblijà. Veikalo rankraðtis, saugo-mas Vokietijoje, buvo tik dviem sa-vaitëms atveþtas á Vilniø ið Berlynoslaptojo Prûsijos archyvo. Diskedaug paties J. Bretkûno tekstø, taippat populiariø tekstø apie já, vieto-viø, kur J. Bretkûnas gyveno, dirbo,vaizdø. Deðinëje lapo pusëje patei-kiama iliustracija, kairëje � aiðkina-masis tekstas. Noriu pabrëþti, kadspecialistai naujoje plokðtelëje rasoriginaliø J. Bretkûno rankraðèiø,laiðkø, nuotraukø. Taigi ir moksloþmogui, specialistui svarbus ðis mû-sø Instituto darbas.

Iki lietuviðkosios Biblijos 400metø minëjimo sukakties Lietuvojenedaug kas be specialistø þinojo apieðá didþiulá Jono Bretkûno darbà. Da-bar tà rankraðtá Lietuvos þmonës pa-matë. Moksleiviams, mokytojams,studentams dabar ir kompiuteryjeapie ðià Biblijà susirasti duomenø, jàpamatyti � labai patogu.

Þodþiu, ðiame diske skaitytojas rasne informacijos apie jubiliejiná rengi-ná, kaip galbût kai kurie ásivaizduoja,bet pamatys nuotraukø, originaliøtekstø, kuriø Lietuvos bibliotekoseðiaip jau nepavyktø rasti. Norintis ga-lës tuos tekstus ðifruoti, tyrinëti.

Kiek ið viso kompaktiniø diskø jauparengë Lietuviø kalbos institutas?

Ko gero, ðis jau ketvirtas.

Frazeologijos þodynoautoriams � Lietuvos

mokslo premija

Neabejoju, kad pakomentuosite irtoká reikðmingà Instituto darbuotojøveikalà, kaip Frazeologijos þodynas.Juk ðio veikalo autoriai apdovanoti2002 m. Lietuvos mokslo premija.(Jibuvo áteikta kovo 7 dienà.)

Tai viena ið perkamiausiø Institutoknygø. Þodynai daþniausiai noriai per-kami. Frazeologijos þodynas buvo eks-ponuojamas ir pernykðtëje Vilniausknygø mugëje, èia vyko ir jo pristatymasvisuomenei. Taèiau ðiemet ðis veikalaskelia dar didesná susidomëjimà, kadan-gi autoriø kolektyvui � Jonui Paulaus-kui, Irenai Ermanytei, Gertrûdai Nak-tinienei ir Zitai Ðimënaitei � skirta Lie-tuvos mokslo premija.

Beje, konkurencija buvo dide-lë � 3 premijos skirtos ið 6 preten-dentø. Juk ne paslaptis, jog mokslovaldininkai kartais pasako, kad þo-dynai � tai ne mokslas, o jei ir moks-las � tai tik taikomasis, þodþiu, në-ra èia ko vertinti kartu su funda-mentiniais mokslo darbais. Dël to-kio poþiûrio Lietuviø kalbos institu-tas labai nukenèia, nes turime daugþodynø raðytojø, apskritai tai labaisvarbi Instituto veiklos sritis.

Kaip Jûs galite atsikirsti tokiamnetoliaregiðkam poþiûriui?

Atsikirsti galime kad ir tuo, joguþ Frazeologijos þodynà gavome pre-mijà. Lietuvos mokslo premijø ko-mitetas, kurá sudaro mokslininkai,nusprendë, jog tai reikðmingasmokslo darbas. Mokslininkai, nekas kitas, balsavo, kad ðio Þodynokûrëjams bûtø skirta Lietuvosmokslo premija.

Jau reikëtø, kad greta kalbininkodirbtø informatikas (1)

Po Tarptautinës Vilniaus knygø mugës atidarymo Lietuvos parodø centre Litexpo prie Lietuviø kalbos insti-tuto stendo pakalbinome ðio Instituto direktoriø prof. Giedriø Subaèiø. Gerà dingstá ðiai publikacijai suteikë irtai, kad balandþio pradþioje bus atidaryti naujieji Lietuviø kalbos instituto rûmai Antakalnyje. Taigi laukiamaákurtuviø. Su Instituto direktoriumi prof. Giedriumi SUBAÈIUMI bendravo Gediminas Zemlickas.

Þinoma, raðant toká Þodynà yradaug taikomojo pobûdþio darbo,bet tie specialistai turi bûti labaiaukðto lygio, jie turi iðmanyti viskà:kirèiavimà, visas tarmes ir panaðiai.Neiðmanantis tokiø dalykø pridarysdaugybæ klaidø. Kitos krypties kal-bininkui gali pakakti gerai iðmany-ti vienà tarmæ, kitam gal pakaktø irbendrinës kalbos, taèiau ne þodyni-ninkui. Tokia kvalifikacija ne taiplengvai pasiekiama.

Palyginti su mûsø kaimyniniaiskraðtais, kaip dabar mes atrodome,kad ir frazeologijos darbø kryptyje?Latviai ir estai ar turi tokius frazeo-logijos þodynus?

Vis dëlto tokio Þodyno jie neturi.Pastarojo mûsø veikalo pagrindas bu-vo didþioji Lietuviø kalbos þodyno kar-toteka, kur saugoma per 5 mln. korte-liø. Taip pat Frazeologijos þodynas la-bai poetiðkas, nes á já sudëti vaizdingipasakymai. Kitaip sakant, sukaupti irpanaudoti lietuviø kalbos perlai ið se-nøjø raðtø, tarmiø ir kitø ðaltiniø.

Ar greit sulauksime þodynøelektroniniø variantøKada turësime Frazeologijos þo-

dyno kompaktinæ plokðtelæ?Gal kada ir turësime, neabejo-

ju, kad ateis metas. Kompiuteriøraidos specialistai nusiteikæ opti-mistiðkai ir tvirtina, kad po 20 me-tø visas planetos kultûros paveldasbus internete. Tik klausimas, uþ kàir kiek reikës mokëti, o kà galësimenaudoti nemokamai. Ðià perspekty-và turime galvoje.

Vadinasi, greta þodynininko, kalbi-ninko jau turi dirbti ir informatikas?

Taip jau ir vyksta. Dirbame kar-tu su informatikais: ðtai Valdas Oþe-raitis ið Matematikos ir informati-kos instituto mums daug padeda,turime programuotojà Vytautà Zin-kevièiø, kompiuteristà RaimundàÈepà.

Ar bent kiek pajudëjo didþiojoLietuviø kalbos þodyno elektroninësversijos kûrimo darbai?

Elektroninæ tokio Þodyno ver-sijà tikrai turësime, bus visai kita20 to Þodyno tomø dimensija. Kolkas darome to þodyno duomenøbazæ, tad kasmet bus galima Þody-nà papildyti.

Ar elektroninis Þodyno variantaskuo nors skirsis nuo to, kà turimeknygose?

Dabartinis elektroninio Lietu-viø kalbos þodyno variantas bûtø pa-naðus á knyginá variantà. Toks pir-masis elektroninis Lietuviø kalbosþodyno variantas dabar rengiamaslabai intensyviai, ir po metø kitø tu-rëtø pasiekti skaitytojà.

Taèiau bûtø idealu, jei laikui bë-gant sugebëtume padaryti ðtai kokiàversijà: paspaudi kompiuterio myg-tukà ir ekrane pasirodo kortelë, ku-rioje uþraðyta paties Kazio Bûgosranka ar pateikti pavyzdþiai ið, tar-kime, Antano Smetonos raðtø. Ma-tai faksimilæ, pradiná dokumentà �mokslininkams tai bûtø labai svar-bu. Juk kortelës kartais uþraðytos

tarmëmis, autentiðka senø raðtøkalba, o Þodyne � jau bendrinë kal-ba. Maþytë paklaida ið tarminioteksto atstatant á bendrinæ kalbà vi-sada tikëtina, o originalaus uþraðy-mo atkurti skaitydamas Þodynà juknegali. Kortelës nuotrauka mums iðkarto pateiktø ðaltiná.

Vadinasi, toks elektroninio Þo-dyno variantas jau leistø naudotis irkartoteka, kuri dar didesnis lobis iruþ Þodynà. Kartoteka � tai doku-mentas, ðaltinis, ið kurio raðytas Þo-dynas. Juk interpretacijø gali bûtiávairiø, o tyrëjui svarbu gráþti priepradinio vieno ar kito þodþio ðalti-nio.

Nemanau, kad toks elektroni-nio Þodyno sumanymas greitai ágy-vendinamas. Turëti ir Þodynà, irlengvai prieinamà kartotekà, kolkas tik svajonë. Bet juk nuo jos vis-kas ir prasideda.

Iðleidæ Lietuviø kalbos þodynoXX tomà, uþbaigëte ðimtà metø truku-sá projektà. Ar nepasijutote lyg netekæsvarbaus savo veiklos orientyro?

Stengiamës, kad to nebûtø. Visdëlto tas Þodynas yra amþinas, lie-tuviø kalbos leksika mûsø duomenøbazëje pildoma nuolat ir ðis darbasnenutrûksta. 20 Þodyno tomø � tar-si mûsø nuolat kintanèios leksikosskerspjûvis.

Apie kartø kaitàAr Lietuviø kalbos institute vyks-

ta kartø kaita? Jeigu pamaþu ið akty-vaus darbo traukiasi mûsø kalbotyroskorifëjai, tai kas juos keièia? Ar vy-resniosios kartos patirtis perduodamatiems þmonëms iðeinant á uþtarnautàpoilsá?

Graþus klausimas. Gana daugþmoniø ið instituto iðëjo á pensijà,bet stengiamës jø visiðkai nepaleis-ti. Ðie korifëjai � tai þmonës turin-tys didþiulæ patirtá, jø mokslo dar-bas labai reikalingas, todël pagalautorines sutartis tie þmonës ir ra-ðo, ir dirba. Ðtai prof. VytautasAmbrazas dabar raðo didelá veika-là � Lietuviø kalbos istorinæ sintak-sæ. Tokio dar neturëjome. Buvodaug straipsniø, bet vieno apiben-drinanèio darbo dar nëra.

Dr. Jonas Paulauskas taip patpasiraðæs tokià sutartá, bet kasdienateina á institutà ir nuoðirdþiai dir-ba. Panaðiai bendraujame ir su Ka-zimieru Morkûnu, Aloyzu Vidugi-riu, Algimantu Sabaliausku, AdeleValeckiene, Nijole Sliþiene. Tai mû-sø kalbos mokslui ypaè nusipelniu-siø mokslininkø pavardës. Pavyz-dþiui, A. Valeckienë dabar raðo lie-tuviø kalbos skyrybai skirtà darbà.Kartu su N. Sliþiene ði kalbininkëprieð daug metø parengë visiemsreikalingà knygà Lietuviø kalbos ra-ðyba ir skyryba, kurià dabar sunkugauti. A. Valeckienë ðià spragà uþ-pildys. N. Sliþienë raðo Valentingu-mo þodyno 3 tomà, nagrinëja, kaipveiksmaþodþiai jungiasi su kitais þo-dþiais. Ji rengia ir Lietuviø kalbosraðybà. A. Sabaliauskas toliau tæsiaLietuviø kalbos tyrimo istorijà, jaurengia treèiàjá tomà.

Tikriausiai properða tarp mûsødidþiøjø autoritetø ir jaunimo perne-lyg didelë?

Properðos esama, bet vyresnio-sios kartos potencialas ir patirtisnaudojama. Vienà kità vilèiø tei-kiantá jaunà þmogø kvieèiamës áinstitutà, siûlome stoti á doktoran-tûrà. Taip bandome iðlyginti ir pro-perðà, apie kurià uþsiminëte. Labaisvarbu iðlaikyti pusiausvyrà tarpjaunimo ir vyresniosios kartos.Universitetams lengviau, jie gabes-ná baigusá studentà gali pasilikti, omes turime ieðkoti kitur.

Bus daugiau

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuviø kalbos instituto direktorius prof. Giedrius Subaèius, pavaduotoja ir Instituto leidyklos vadovë dr. Jolanta Zabarskaitë(kairëje) ir Instituto mokslinë sekretorë dr. Daiva Atkoèaitytë

Lietuviø kalbos instituto direktorius Giedrius Subaèius pasiraðo ant Lietuviø kalbos þodyno XX tomo LR Seimo nariuiÈeslovui Jurðënui; kairëje Greifsvaldo universiteto Baltistikos katedros vedëjas prof. Jochenas Dietrichas Rangë

INSTITUTØ GYVENIMAS

4 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Vilniaus kolegijoje kovo 5 d. su-rengta konferencija Universitetinisir neuniversitetinis mokslas: nau-ja � seniai atrasta, kurioje nagrinë-tas universitetø ir kolegijø santy-kis. Ðis modelis taikomas ir Vaka-rø valstybëse. Jis skatins Lietuvo-je sparèiau kurti þinojimu grindþia-mà, dinamiðkà, veiksmingà, kon-kurentiðkà visuomenæ.

Rûpesèiø kelia kolegijøfinansavimas

Pirmoji pasaulyje kolegija ákurtajau 1257 m. Paryþiuje turtingø tëvø vai-kams, o Lietuvoje ið jëzuitø kolegijosatsirado Vilniaus universitetas. Ðias is-torines þinias priminë Kauno kolegi-jos direktorius Mindaugas Misiûnas.Dabar neuniversitetinis mokymas bû-dingas daugeliui iðsivysèiusiø Europosðaliø. Jø paskirtis � tenkinti iðaugusiusir sparèiai kintanèius regioninius arsparèiai kintanèius ðalies ûkio ðakø po-reikius. Tai ypaè aktualu esant ribo-toms ðalies finansinëms galimybëms iraugant aukðtojo iðsilavinimo siekian-èiø asmenø skaièiui. Bûtent kolegijos

Universitetinis ir neuniversitetinismokslas: nauja � seniai atrastasuteikia galimybæ platesniems visuo-menës sluoksniams já ágyti.

Taèiau Lietuvoje kolegijos visdar susiduria su gana dideliais sun-kumais. Vienas ið jø � dar nesukur-ta vieninga jø finansavimo metodika.Kolegijoms skiriama tiek pat lëðø,kaip ir buvusioms aukðtesniosiomsmokyklos, neatsiþvelgiant á tai, kaddabar reikia parengti aukðtesnio ly-gio studijø programas, jas ágyvendin-ti, ásigyti naujos árangos ar senus pa-status pritaikyti naujiems porei-kiams. Kolegijø plëtra daugiausia fi-nansuojama nebiudþetinëmis lëðo-mis, gaunamomis ið mokamø studi-jø. Taèiau kolegijos, turinèios nedi-deles nebiudþetines pajamas nesu-gebës uþtikrinti sparèios ir kokybið-kos ðios aukðtojo mokslo srities plët-ros. Atsivërus galimybei pasinaudo-ti Europos Sàjungos fondais, kils pa-pildomø rûpesèiø, kaip skirstyti ðvie-

timui skirtas lëðas.Ne maþiau svarbi

problema, kad dabarvalstybiniø kolegijø tin-klas formuojasi ið skir-tingais principais stei-giamø ir valdomø insti-tucijø. Tai taip pat truk-do kurti vieningà kole-gijø kaip aukðtojomokslo srities sistemà.

Dar nëraregioninës mokslo

politikosAlytaus kolegijos

direktorius VytautasLubauskas savo prane-ðime nagrinëjo regioni-niø kolegijø raidos ten-dencijas. Pats tokiø ko-legijø pavadinimas reið-kia, kad jos turi tenkin-ti mokslo ir studijø po-reikius tø regionø, ku-riuose ir plëtoja savoveiklà. Lietuvoje ðá tei-giná pritaikyti sunku,nes kiekvienas regionasnegali rengti visø jamreikalingø srièiø specia-listø. Tik tuo atveju, jeiregione iðplëtota tamtikra specinë veiklos sri-tis, kurios nëra kituoseregionuose, tokia kole-gija turëtø rengti tos sri-ties specialistus.

Taèiau mûsø ðalyjedar nesukurta regioni-nës politikos sistema.Pavyzdþiui, regioninësekolegijose mokosi tikapie 10 % to regionojaunimo, o baigusiejikolegijas daþniausiaitaip pat nelieka savo re-gione � iðvyksta dirbti ákitus regionus, uþsiená,ástoja toliau mokytis áuniversitetus. TodëlLietuvoje bûtina studijøspecializacija. Jei visoskraðto kolegijos specia-lizuotøsi rengti tam tik-ros profesijos specialis-tus, geriau pavyktø ið-spræsti ðalies profesijosspecialistø rengimoproblemas, sutelkti ge-riausià tos srities moks-liná potencialà.

Dar vienas didelis regioniniø irapskritai kolegijø plëtros kliuvinys,kad jose, anot V. Lubausko, neáma-noma ágyti magistro laipsnio. Be to,jose vykdoma tik taikomoji, bet ne ti-riamoji veikla.Taigi nesant moksli-nës infrastruktûros, kolegijos nega-li sau rengti dëstytojø, priverstos jøieðkoti ið ðalies ir dëstyti paskaitoms,ir vadovauti ginamiems darbams,praktikoms. Todël, V. Lubauskonuomone, vienintelë iðeitis � kolegi-jos ir universitetai turëtø daugiaubendradarbiauti. Taèiau pretenduo-damos uþsiimti tiriamaja veikla, ko-legijos lyg ir siekia perþengti savokompetencijos ribas. Nelabai su-prantama, kodël jos paèios turëtørengti sau dëstytojus � tuo uþsiimauniversitetai. Tik derindamos savoveiklà ir bendradarbiaudamos su sa-vo regiono universitetais regioninëskolegijos gali tapti savo kraðto kul-tûros þidiniu.

Vienkiemiø politika trukdobendradarbiauti

Ðiauliø universiteto rektoriausVinco Lauruèio teigimu kolegijø iruniversitetø santykiai kol kas nëratokie geri, kaip norëtøsi. Kolegijosdaþnai paèios vengia artimiau ben-dradarbiauti su universitetais, vado-vaudamosi vienkiemiø logika. Jossiekia atsiriboti nuo visko, kas �se-na�, su pastaràja sàvoka tapatinda-mos universitetus, o ðie nori atsiribo-ti nuo to, kas nauja, netradiciðka. Ta-èiau nei vienø, nei kitø institucijø at-stovai neabejoja, kad aktyvesnis ben-dradarbiavimas bûtø naudingas vi-sos ðalies aukðtajam mokslui.

V. Laurutis taip pat siûlo atsisa-kyti netikslaus termino neuniversite-tinis mokslas. Juk ði sàvoka apima irmokyklas, ir net vadinamuosius iki-mokyklinio ugdymo darþelius. Ðis sà-vokø neatitikimas sukelia papildo-mø rûpesèiø, apibrëþiant kolegijøvietà aukðtojo mokslo sistemoje,menkina jø autoritetà. Praneðimoautorius siûlo ðias institucijas tiesiogvadinti kolegijomis, o ne neuniversi-tetinëmis mokymo ástaigomis, kaipdabar áprasta.

Kuriant vieningà Lietuvos aukð-tojo mokslo sistemà svarbu, kad ko-

legijos uþpildytø dabartines jos spra-gas. Jei universitetiniø studijø pro-gramose ryðkus fundamentalumas,tai kolegijø programos turëtø bûtilankstesnës, sparèiau prisitaikyti priekintanèiø visuomenës poreikiø. Beto, bûtina apsvarstyti universitetø irkolegijø studijø programø speciali-zacijà. V. Laurutis siûlo kai kuriasuniversitetø studijø kryptispakeisti kolegijø studijøprogramomis (pavyzdþiui,verslo, ekonomikos ir pan.),nes tai labiau atitiktø jø pa-skirtá.

Viena didþiausiø proble-mø, dël kurios skauda galvàkolegijø atstovams � studijøtæstinumo problema. Kolkas dar sprendþiama, ar ga-lës baigusieji kolegijas studi-jas tæsti universitetø magist-rantûroje. V. Laurutis siûloðià problemà iðspræsti ren-giant egzaminus kolegijøstudentams, norintiems mo-kytis universitetø magistran-tûroje. Ruoðdamiesi egza-minams bûsimieji magist-rantai gautø fundamentaliøtos srities þiniø, kuriø nesuteikë ko-legijos. Rektorius taip pat siûlo nau-jojoje aukðtojo mokslo sistemojeskirti kolegijø ir universitetø baka-laurø pavadinimus. Baigusiems pir-mosios pakopos studijas universite-tuose turëtø bûti suteiktas mokslø ba-kalauro laipsnis, o baigusiems kole-

gijas � profesijos bakalauro laipsnis.Dabar kolegijoms suteikta admi-

nistravimo autonomija su ið studen-tø surinktomis lëðomis leidþia tvar-kytis savo nuoþiûra, o universitetaifinansuojami valstybës. Taèiau kole-gijas ir universitetus jungiant á vienàaukðtojo mokslo sistemà bûtina pa-naikinti ðá finansavimo netolygumà.

Ir kolegijas, ir universitetus turëtø fi-nansuoti valstybë pagal vykdomasstudijø programas.

Kolegijø studentø laukianeþinia?

Lietuvos studentø sàjungos prezi-diumo narys Andrius Nëniðkis iðsakë

MOKSLO POLITIKA

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Konferencijos dalyviai ir sveèiai

Vilniaus vadybos kolegijos direktorius Sigitas Kryþius

Alytaus kolegijos direktorius Vytautas Lubauskas

Ðiauliø universiteto rektorius prof. Vincas Laurutis

Grupës uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimànarys prof. Vytautas Daujotis

Konferencijai pirmininkavo Lietuvos studentø sàjungos prezidentasMindaugas Reinikis ir Lietuvos studentø sàjungos ekspertas Paulius Jankauskas

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 5

Ant

ano

Ste

pona

vièi

aus

nuot

rauk

os

Nors Kauno apskrities interneti-niame tinklalapyje raðoma, kad èiayra 15 mokslo institucijø, taèiau mo-dernaus miesto pramonë laukia ge-resniø laikø. Kauno technologijosuniversiteto mokslo prorektoriusprof. Vytautas Ostaðevièius ávardijaprieþastis � ámonës konkurencingosprodukcijos gamina palyginti maþai,vyrauja vadinamøjø tradiciniø tech-nologijø gamyba. Regiono verslinin-kai mokslininkø intelektu beveik ne-sinaudoja, nors specialistai dalyvaujadaugelyje tarptautiniø projektø. Tadaukðtoms technologijoms � informa-tikai, mechatronikai, lazeriams irbiotechnologijai � naudojama vosapie pusketvirto procento darbo jë-gos (ðis dydis net 5 kartus maþesnisnei Europos Sàjungos valstybëse).Todël daug vilèiø teikia ðiemet pra-dësiantis veikti Kauno aukðtøjø ir in-formaciniø technologijø parkas(KAITP).

Ðià vieðàjà ástaigà ákûrë Ûkio mi-nisterija, Kauno Technologijos ir Vy-tauto Didþiojo universitetai bei Lie-tuvos Energetikos institutas. Èia bussudarytos palankios sàlygos moder-niø technologijø maþoms ámonëms,kurias ákurs iniciatyvûs ir kûrybingijauni specialistai. Kauno aukðtøjø ir

KAUNE � AUKÐTØJØ IR INFORMACINIØTECHNOLOGIJØ PARKAS

informaciniø technologijø parkuiKTU, VDU ir LEI perdavë apie1500 kv. metrø patalpas, kuriø re-montui bei árangai Ûkio ministerijapaskyrë pustreèio milijono litø. Par-ko taryboje taip pat yra þinomø ben-droviø Katra, Omnitel ir Sonex Co va-dovai.

Ûkio viceministro Nerijaus Ei-dukevièiaus teigimu, Lietuvoje ne-gausu þaliavø, bet turime intelektu-alø kapitalà � iðprususius specialis-tus. Ði ástaiga jauniems kûrybiðkiemsiðradëjams padës surasti jø idëjø ágy-vendinimo bazæ. Tai jau ketvirtastechnologijø parkas mûsø ðalyje (duyra ásteigti Vilniuje, vienas Klaipëdo-je). Tikimasi, kad Kauno aukðtøjø irinformaciniø technologijø parke bussukurti naujadarai, kurie padidins lie-tuviðkos produkcijos konkurencingu-mà pasaulyje � kalbëjo viceministras.

KAITP tarybos pirmininkoEnergetikos instituto direktoriausLMA akademiko prof. Jurgio Vile-mo manymu, svarbu ir tai, kad nau-jasis parkas integruos Kauno moks-liná tiriamàjá potencialà su EuroposSàjungos ir kitø ðaliø tyrimø beitechnologijø vystymo organizacijo-mis. Kauno mokslininkø fundamen-talûs teoriniai ir intelektualûs taiko-

mieji darbai per ðá mokslo ir gamy-bos ryðiø kompleksà prisidës prieLietuvos tobulëjimo. LMA akade-miko prof. Laimuèio Telksnio ásitiki-nimu, naujasis parkas yra ta terpë, kurjaunimo fantazijos mintys ir origina-lios idëjos suras realizavimà, o kamseksis � subujos naujos maþos intelek-tualaus verslo ámonës.

VDU rektoriaus prof. VytautoKaminsko nuomone, KAITP prisi-dës ágyvendinant þiniø ekonomikosplëtros uþdavinius. Ðis mokslo ir ga-mybos ryðio kompleksas ásikuria labaigeroje vietoje � netoli yra KTU Infor-matikos, Telekomunikacijø ir elektro-nikos bei kiti fakultetai, èia pat duVDU padaliniai. Esu ásitikinæs, kad netik kompiuteriø þinovai, bet ir kitø spe-cialybiø gabûs jaunuoliai sugebës ási-tvirtinti Kaune, Breslaujos g. 3 � nau-jame aukðtøjø ir informaciniø techno-logijø parke, � màstë VDU vadovas.

KTU mokslo prorektoriusKAITP tarybos narys prof. V. Osta-ðevièius pasidþiaugë, kad naujajameparke numatyta eksperimentinë ba-zë, kur bus materializuojami jaunø-jø kûriniai. Tad informatikos, me-chatronikos ir kitø moderniø tech-nologijø naujovës sparèiau pasieksgamybà. Kai jaunimui sudaromos sà-

lygos aukðto intelekto reika-laujanèiai veiklai, gabûsmûsø tautieèiai neemigruo-ja uþsienin. Tai padës spræs-ti �protø nutekëjimo� pro-blemà, o gal ir susigràþintiuþsienin iðvykusius ir ten ap-gynusius disertacijas asme-nis. Turime graþø pavyzdá �KTU sëkmingai dirba pir-masis Lietuvoje technologi-jø centras (vadinamas versloinkubatoriumi). Èia dabarveikia per 20 ámoniø, sukur-ta ðiuolaikines technologijaskurianèiø apie 200 naujødarbo vietø. Taèiau to Kau-nui aiðkiai per maþa, � pa-þymëjo prorektorius.

Doc. Vilius MisevièiusKTU atstovas

moksloþiniasklaidai

Ðiame pastate Kaune, Breslaujos g. 3, statybininkai baigia árengti apie 1500 kv. metrøpatalpas naujam inovacijø parkui

Ûkio viceministras N. Eidukevièius, KTU ir VDU rektoriai profesoriai R. Bansevièius ir V. Kaminskas bei LEI direktoriusJ. Vilemas tikisi, kad jau vasarà Kauno aukðtøjø ir informaciniø technologijø parkas pradës veikti

neuniversitetinio mokslo privalumus irtrûkumus studento akimis, këlë klausi-mus, kuriuos daþniausiai tenka girdëtikolegijose. Po aukðtojo mokslo refor-mos staigiai padidëjo studentø, studi-juojanèiø aukðtosiose mokyklose, skai-èius, taèiau tuo paèiu padaugëjo ir stu-dentø �rûðiø� � tai studijuojantys vals-tybës finansuojamose vietose, studijuo-jantys ið dalies valstybës finansuojamo-se vietose, mokantys visà studijø kainàir � paskutiniai � kolegijø studentai. Tai-gi nepaisant aukðtojo mokslo ástatymeátvirtintos nuostatos, kad kolegijos yraaukðtosios mokyklos, tarp studentø vy-rauja gana kritiðka nuomonë apie jas.Kolegijà baigæs absolventas susiduriasu neþinia, nes jo ágytos ir teorinës, irpraktinës þinios menkesnës uþ univer-sitetø studentø. Nerimà kelia tai, kaddar nëra sistemos, leidþianèios kolegi-jø studentams tæsti studijas universite-te. Realiai jie gali stoti tik á pirmà uni-

versitetø kursà, nors mokosi toje paèio-je aukðtojo mokslo sistemoje. Taigi vi-sø studentø rezultatai turëtø bûti verti-nami pagal tuos paèius kriterijus. Turë-tø bûti sukurta sistema, leidþianti dalin-tis iðtekliais, patirtimi, skatinanti abie-jø struktûrø tobulëjimà.

Kitas svarbus klausimas � ar ko-legijos studentas gauna toká iðsilavi-nimà, kokio tikisi. Jis pagrástai gali ti-këtis tikrai kokybiðkø aukðtojomokslo studijø. Taèiau kadangi kole-gijos dabar steigiamos vadovaujan-tis ne kokybës, o politiniais motyvais,

padëtis, matyt, dar ilgai nepasikeis.

Savivaldos trûkumai

Grupës uþ nacionalinio susitarimoágyvendinimà narys Vytautas Daujotisir Ðvietimo ir mokslo studijø departa-mento direktorius Albertas Þalys darkartà iðkëlë daugybæ Lietuvos aukðto-jo mokslo sistemos trûkumø. V. Dau-joèio teigimu, ðie trûkumai tiesiog uþ-programuoti teisiniuose valstybës ak-tuose. Esà didþiausi visos aukðtojomokslo sistemos kliuviniai, kad valsty-binio valdymo funkcijas atlieka átakin-giausia nevyriausybinë institucija �rektoriø konferencija. Taèiau rektoriainegali atstovauti valstybës interesams,nes jie rinkti savo universitetø bendrijøir yra jø ákaitai. Didelæ átakà turi Lie-tuvos mokslo taryba, kuri dël tos pa-èios prieþasties esà negali atstovautivalstybës. Aukðtøjø mokyklø administ-

racija mûsø ðalyje vis dar sutapatintasu moksliniu personalu. Taip nukenèiamoksliniai rektoriø rezultatai arba jøadministracinë veikla. Anot kalbëto-jo, dël to Lietuvoje blogëja studijø ko-kybë, neracionaliai naudojamas vals-tybës lëðos. Didesnio finansavimo jaunebegalima tikëtis � tvirtina A. Þa-lys, � nes jis, lyginant su kitomis vals-tybëmis, ir taip labai didelis. Taip patpagal valstybës finansines galimybesper didelis studentø skaièius.

Rûta Krasnovaitë

LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 8 d. 11.00 val. Lietuvos teisës universi-teto Policijos fakulteto tarybos posëdþiø salëje (Valakupiø g. 5, Vilnius) AN-DREJUS NOVIKOVAS gins daktaro disertacijà �VIEÐOSIOS TVARKOSAPSAUGA VIETOS SAVOVALDOJE� (socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � doc. dr. Alfonsas LAURINAVIÈIUS

(Lietuvos teisës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);

nariai:prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Borisas MELNIKAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, vadyba ir administravimas, 03 S);doc. habil. dr. Rimantas TIDIKIS (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, edukologija, 07 S);doc. dr. Algimantas URMONAS (Lietuvos teisës universitetas, socia-

liniai mokslai, teisë, 01 S);

oponentai:habil. dr. Jûratë GALINAITYTË (Lietuvos teisës universitetas, socia-

liniai mokslai, teisë, 01 S);doc. dr. Gintautas BUÞINSKAS (Vilniaus universitetas, socialiniai

mokslai, teisë, 01 S).

Su disertacija galima susipaþinti Nacionalinëje Martyno Maþvydo irLietuvos teisës universiteto bibliotekose.

Rektorius

Á konferencijà atvyko Seimo narë prof. Kazimiera Prunskienë ir LR ðvietimoir mokslo ministras Algirdas Monkevièius

6 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

JAUNA NE AMÞIUMI � DVASIA (1)Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

 Naujos ir egzotiðkosstudijø kryptys

Taèiau Nepriklausomybës metais at-sirado naujø studijø krypèiø. Kokiø?

Kai Lietuvoje buvo paskelbta Ne-priklausomybë, nutrûko mûsø ryðiaisu Maskva ir Sankt Peterburgu, kur se-niau Lietuvai buvo rengiami kino ir te-levizijos specialistai. Pradëjome patysrengti ðiø srièiø atstovus. Muzikos aka-demijoje buvo ásteigtos naujos studijøprogramos, prireikë naujø patalpø.Kaip skæstantys puolëme gelbëti patyssave. Padëtis buvo nepavydëtina: kinoaparatûros, filmavimo studijø neturi-me, o specialistus norime rengti. Lai-mei, sutiko padëti Nacionalinis radi-jas ir televizija, kurie priimdavo stu-dentus atlikti praktikà. Kooperuoda-miesi ðiaip taip ir dabar dirbame.

Pradëjome rengti bûsimuosiuschoreografus ir pedagogus pagal kla-sikinio bei modernaus ðokio studijøprogramà. Ádomu, kad ðioje studentøgrupëje yra ir þinomi Lietuvos baletomeistrai. Pavyzdþiui, Loreta Bartuse-vièiûtë, Neli Beredina, Jonas Kataki-nas ir kiti. Mano minëtos baletoþvaigþdës dabar yra antro kurso stu-dentai. Jie nori ágyti aukðtàjá iðsilavini-mà ir tapti choreografijos pedagogais.Mat á baletà � tiesiai á scenà � ateina-ma ið choreografijos mokyklos, ir daþ-

nai gerokai vëliau siekiama aukðtojomokslo. Kiti to paties kurso studen-tai � tik kà baigusieji choreografijosmokyklà aðtuoniolikmeèiai (ðiemetjiems jau devyniolika). Baleto þvaigþ-dës kartu su kitais norinèiais studijuotilaikë egzaminus, taip pat choreo-grafijos stojamàjá egzaminà. Beje, gre-ta grynøjø ðokëjø esame parengæ ir ðo-kanèiø � A. Cholinos trupei � bei dai-nuojanèiø dramos aktoriø kursus. Vi-si jie sëkmingai suranda savo vietà ar-tistiniame gyvenime.

Kaip ðie skirtingo amþiaus ir profe-sinio lygio studentai sugyvena? Ar nekylapsichologiniø problemø?

Ið tiesø, abejoniø bûta, bet jos pa-sirodë be pagrindo. Jaunesnieji pasi-tempë, nes kiekvienas ið vyresniøjøbendrakursiø jiems visiðkai tiktø á mo-kytojus. O vyresniesiems studentamslyg ir neoru prieð jaunesnius blogaimokytis, gauti prastus filosofijos ar uþ-sienio kalbos paþymius. Rezultatai la-bai neblogi. Po metø vël priimsime ki-tà klasikinio ðokio grupæ.

Tikriausiai, tai savotiðkas fenome-nas tarp Lietuvos aukðtøjø mokyklø?Vargu, ar kur tokià egzotiðkà studentøgrupæ rasime.

Man atrodo, kad taip. Bet jei kal-bame apie mokymàsi visà gyvenimà,tai, matyt, tokia situacija gali tapti nor-

ma. Savotiðkai egzotiðkos yra irkino specialybës studijos, nors

metø skirtumas tarp studentø nëratoks didelis. Baigusieji vidurines mo-kyklas ar gimnazijas stoja á kino ope-ratoriaus specialybæ, reþisûrà ar garsoreþisûrà. Kita dalis studentø, neturin-èiø aukðtojo mokslo diplomø, bet no-rinèiø já ágyti, ateina ið Lietuvos radijoir televizijos.

RyðiaiAr palaikote koká nors ryðá su Lie-

tuvos kino studija? Ar toliau bendra-darbiaujate su Lietuvos radiju ir tele-vizija?

Kino studijoje kontaktø turimenedaug. O Lietuvos nacionalinëje te-levizijoje mûsø studentai atliekapraktikà, mokosi dirbti su ðiuolaiki-ne aparatûra. Mat ðios srities Muzi-kos akademijos aparatûra, deja, ne-atitinka dabartiniø reikalavimø, ar-ba jos turime per maþai. Ypaè tobu-lintis Lietuvos televizijoje tenka gar-so operatoriams, kur, beje, dirba irmûsø dëstytojai. Pavyzdþiui, Muzi-kos akademijos garso reþisieriø kur-so vadovas prof. Algimantas Apana-vièius savo studentus vedasi á Lietu-vos televizijà. Deja, patiems televizi-ninkams vis sunkiau gyventi, tad èia

turime problemø.Teks rûpintis, kaip Muzikos akade-

mijai gauti tarptautiná grantà studijomsreikalingai aparatûrai ásigyti?

Juk, tiesà pasakius, apskritai nërakokios nors tarptautinës studijø progra-mos, panaðios á ES bendràjà programà(FRAMEWORK). Iðskyrus tik studijømobilumo programas� Pagal kà mesgauname biudþetiná finansavimà? Pagalstudentø skaièiø, tenkantá vienam dës-tytojo etatui. Ðis santykis tarp ðalies aukð-tøjø mokyklø mums pats palankiausias,nes Muzikos akademijoje neiðvengia-mai didelë dalis uþsiëmimø vyksta indi-vidualiai arba maþose grupëse. Studijøfinansavimo metodikoje yra studentøskaièiaus vienam tarnautojui koeficien-tas. Skøstis irgi negalime. Ir dar vienas �studijø krypties �brangumo� koeficien-tas. Èia situacija mums nepalanki, nes,palyginimui, �brangiausiems� stomato-logams metodika nustato koeficientà�5� (humanitariniams mokslams � 1),tuo tarpu mûsø kino studijø progra-moms su jø kino filmø ágijimo, ryðkini-mo, dekoracijø, butaforijos ar filmavimokomandiruoèiø iðlaidomis, panaðiai irteatrui su spektakliø materialiuoju api-forminimu skiriamas þemas koeficien-tas �2�. (Á ðá koeficientà neáeina studijøaparatûra � stomatologinës këdës ar fil-mavimo kameros).

Ðiuo metu Muzikos akademijojeturime sutelkæ visus menus, iðskyrus li-

teratûrà, vaizduo-jamàjá menà ir ar-chitektûrà. Ðiuometu rengiamemuzikos, dramosteatro, kino, tele-vizijos, meno va-dybos ir klasikinioðokio specialistus.

Akademijospavadinimas jaunebeatspindi to, ko-kiø srièiø specialis-tus ji rengia?

Ið tikrøjø Mu-zikos akademijajau turëtø vadin-tis Menø akade-mija, bet gerbia-me tà gerà pava-dinimà �muzi-kos��, tarsi pra-tæsdami konser-vatorijos istorijà.Jeigu kitø menøatstovai aðtriaikeltø pavadinimoklausimà, mumsbûtø sunku atsi-spirti. Taèiau vi-

si � kino ir teatro þmonës � toleran-tiðkai sutinka, kad ir toliau vadintu-mëmës Muzikos akademija. Pavadi-nimas jø neþeidþia, todël mes ir ne-skubame jo keisti.

 Nauji rûmai Muzikosakademijai

Balandþio 3 d. minëdami Lietuvosmuzikos akademijos 70-èio sukaktá ga-lite pasidþiaugti, jog dar niekada per vi-sà ðios aukðtosios mokyklos gyvenimo is-torijà neturëjote tiek daug pastatø. Vien

tik 2002 m. Muzikos akademijai atitekoSluðkø rûmai Antakalnyje ir Kongresørûmø mokomasis korpusas. Su naujaispastatais ágijote ir naujø rûpesèiø. Taigiar neiðsikvëps rektorius ir jo vadovauja-ma Akademija, uþsiëmæ jau ne tik mu-zika ir teatru, bet ir statybomis?

Statyti tai mes nestatome, tik pri-taikome ir remontuojame. Ir ne tiksavo studijø reikmes tenkindami, betir atverdami savo sales plaèiajai vi-suomenei � koncertø klausytojams(jø surengiame per 500 per metus!)ir spektakliø þiûrovams. Antroji ma-no kaip rektoriaus kadencija baigiasikitàmet, taigi, per likusius vieneriusmetus dar neiðsikvëpsiu, parako uþ-teks. Lietuvos muzikos akademijabuvo bene vienintelë ðalies aukðtojimokykla, kuri nuo pokario metønepasistatë në vieno naujo pastato.Taèiau daugëjant naujø studijø pro-gramø ir studentø prireikë naujø pa-talpø. Po truputá pastatø deficità ma-þinome dar sovietmeèiu, gavæ mies-to Vykdomajam komitetui priklau-siusá pastatà Gedimino prospektebei dalá pastato T. Kociuðkos gatvë-je. Vis dëlto studentø poreikis bûda-

vo didesnis uþ mûsø galimybes.Kad Lietuvos muzikos akademijai

tektø Kongresø rûmø dalis, mums rei-këjo dëti daug pastangø. Uþ tai esamedëkingi daugeliui pareigûnø, kuriuospavyko átikinti, o ypaè � Ministrui Pir-mininkui Algirdui Brazauskui, kurispalaikë mûsø sieká. Gautoji Kongresørûmø dalis tapo mokomuoju Muzikosakademijos korpusu. 2002 m. jis jauuþbaigtas Muzikos akademijai. O dëlSluðkø rûmø kovojome dar nuo prem-jero Adolfo Ðleþevièiaus laikø.

Kovo 9 d. LR Seime Europos komi-teto surengtoje konferencijoje, skirtoje is-torinës raidos áprasminimui Vilniausmieste, pagarsinote sieká, kad Sluðkø rû-mai bûtø atstatomi kaip ypatingos ver-tës architektûros paminklas. Jeigu taip,tai ið kur Muzikos akademija þada gau-ti lëðø? Juk jø stygiø nuolat jauèiate ir ne-siimdami atkûrinëti architektûros pa-minklø.

Dalá lëðø siektume gauti per pa-minklosaugos organizacijas, pavyz-dþiui, per Kultûros vertybiø apsaugosdepartamentà (KVAD), o kità dalá �per aukðtajam mokslui skirtà biudþe-tiná finansavimà. Beje, ið biudþeto uni-versitetai investicijoms seniau gauda-vo apie 30 mln. Lt. kasmet, dabar likoapie 20 mln. Lt. Norëdami ágyvendin-ti toká investiciná projektà kaip Sluðkørûmai, turëtume kasmet gauti bent po1 mln. Lt. per aukðtojo mokslo finan-savimo �eilutæ�, o likusias lëðas � perKVAD, kaip atstatinëjamam architek-tûros paminklui. Aukðtajai mokyklaiypatingos prabangos nereikia, bet at-statant paminklà reikia padaryti kaippridera. Kai aukðtoji mokykla, pavyz-dþiui, Vilniaus universitetas restauruo-ja paminklinius pastatus, tai lëðø, su-prantama, gauna ið valstybës, nes vals-tybinës aukðtosios mokyklos savinin-kas � valstybë.

Man teko lankytis viename ban-ke, domëjausi, ar realu gauti kredi-tà ir pradëti restauravimo darbus,kuriuos per metus laiko galëtumebaigti. Bankas pinigus sutinka skirtikad ir rytoj, bet praðo atitinkamø pa-lûkanø ir garantijos, kad kasmet su-gebësime po 2 mln. Lt. gràþinti. Taigiðá kadaise buvusá puikø pastatà bû-tø galima gana greitai sutvarkyti,gràþinti sostinei Vilniui istoriná rû-mà, bet klimptume á skolas. Reikësieðkoti optimalaus sprendimo, galnet uþsienio fondø paramos�

TurinysSuprantu, jog Muzikos akademijos

vadovø laukia iðties dideli rûpesèiai. Okokiu turiniu pripildysite tas naujàsiaspatalpas?

Þinoma, turinys svarbiausia.Tai irgeri pedagogai, ir naujos mokymo pro-gramos, ir geros mokymo priemonës �vadovëliai, internetas ir t. t. Internetoreikalus esame lyg ir sutvarkæ, bet di-deli sunkumai kyla dël bibliotekos. Èiakaupiame ne tik vadovëlius ir kitas kny-gas, bet ir natas, muzikinius áraðusplokðtelëse bei kompaktiniuose

Lietuvos muzikos akademijos rektoriusprof. Juozas Antanavièius su

simboliniu raktu nuo Akademijosmokomojo korpuso Kongresø rûmuose

Scenoje Lietuvos muzikos akademijos studentës � 2002 m. Vincës Jonuðkaitës-Zaunienës konkurso nugalëtojos

Lietuvos muzikos akademijoje pasiraðoma tarpvalstybinë Lietuvos ir Japonijos sutartis, pagal kurià Japonijos vyriausybëAkademijai dovanoja muzikos instrumentø

SUKAKTIS

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 7

KULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTASBEI VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 15 val. Kultûros, filosofijos ir me-no instituto posëdþiø salëje (216 kab., Saltoniðkiø g. 58, Vilnius) menoty-ros mokslø krypties doktorantë DALIA VASILIÛNIENË vieðame dokto-rantûros komiteto posëdyje gins daktaro disertacijà �ÞEMAIÈIØ KAL-VARIJOS DOMINIKONØ ARCHITEKTÛRA IR DAILË: KULTAS IRIKONOGRAFIJA� (humanitariniai mokslai, menotyra, 03H).

Doktorantûros komitetas:pirmininkë ir darbo vadovë � doc. dr. Marija MATUÐAKAITË (hu-

manitariniai mokslai, menotyra 03H);

nariai:prof. habil. dr. Antanas ANDRIJAUSKAS (VDA, KFMI, humanita-

riniai mokslai, filosofija, 01H);prof. habil. dr. Algimantas MIÐKINIS (LMA, humanitariniai moks-

lai, menotyra, 03H);prof. habil. dr. Vytenis RIMKUS (ÐPU, humanitariniai mokslai, me-

notyra, 03H);dr. Graþina Marija MARTINAITIENË (KFMI, humanitariniai moks-

lai, menotyra, 03H);

oponentai:habil. dr. Jûratë TRILUPAITIENË (KFM, humanitariniai mokslai,

menotyra, 03H);dr. Dalia KLAJUMIENË (VDA, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H).

Su disertacija galima susipaþinti Kultûros, filosofijos ir meno institu-to, Vytauto Didþiojo universiteto ir Nacionalinëje Martyno Maþvydo bib-liotekose.

Direktorius V. Bagdonavièius

LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 10 val. Lietuvos teisës universi-tete (Ateities g. 20, Vilnius) ALVYDAS GINEITIS gins daktaro disertaci-jà �KROVINIO VEÞIMO JÛRA SUTARTINËMS PRIEVOLËMS TAI-KYTINA TEISË� (socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkë ir darbo vadovë � doc. dr. Dalia FOIGT (Vilniaus univer-

sitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);

nariai:prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. dr. Saulius KATUOKA (Lietuvos teisës universitetas, socialiniai

mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Vilenas VADAPALAS (Vilniaus universitetas, sociali-

niai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Stasys VANSEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, huma-

nitariniai mokslai, istorija, 05 H).

oponentai:prof. habil. dr. Valentinas MIKELËNAS (Vilniaus universitetas, so-

cialiniai mokslai, teisë, 01 S),dr. Eduardas SINKEVIÈIUS (Lietuvos teisës universitetas, socialiniai

mokslai, teisë, 01 S).

Su disertacija galima susipaþinti Nacionalinëje Martyno Maþvydo irLietuvos teisës universiteto bibliotekose.

Rektorius

LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 11 d. 15 val. Lietuvos teisës universi-tete (Ateities g. 20, Vilnius) VADIMAS TOLOÈKO gins daktaro diserta-cijà eksternu �ATSISKAITYMØ NEGRYNAISIAIS PINIGAIS TEISINISREGULIAVIMAS� (socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � doc. dr. Stasys VËLYVIS (Lietuvos

teisës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);

nariai:habil. dr. Jûratë GALINAITYTË (Lietuvos teisës universitetas, socia-

liniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Jonas MACKEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, socia-

liniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S);prof. habil. dr. Pranciðkus Stanislovas VITKEVIÈIUS (Lietuvos tei-

sës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);dr. Leonas Virginijus PAPIRTIS (Lietuvos teisës universitetas, socia-

liniai mokslai, teisë, 01 S);

oponentai:prof. habil. dr. Antanas BURAÈAS (Vytauto Didþiojo universitetas,

socialiniai mokslai, ekonomika, 04 S);dr. Algimantas DZIEGORAITIS (Lietuvos teisës universitetas, socia-

liniai mokslai, teisë, 01 S).

Su disertacija galima susipaþinti Nacionalinëje Martyno Maþvydo bib-liotekoje ir Lietuvos teisës universiteto bibliotekoje.

Rektorius

LIETUVOS TEISËSUVIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 7 d. 10 val. Lietuvos teisës universitetoPolicijos fakulteto tarybos posëdþiø salëje (Valakupiø g. 5, Vilnius) DAINIUSÞILINSKAS gins daktaro disertacijà �LIETUVOS POLICIJOS TEISËSSISTEMA: HIPOTEZË IR MODELIAI� (socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � doc. dr. Alvydas ÐAKOÈIUS (Lietu-

vos teisës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);

nariai:prof. habil. dr. Samuelis KUKLIANSKIS (Lietuvos teisës universite-

tas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Mindaugas MAKSIMAITIS (Lietuvos teisës universi-

tetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Borisas MELNIKAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, vadyba ir administravimas, 03 S);doc. dr. Algimantas URMONAS (Lietuvos teisës universitetas, socia-

liniai mokslai, teisë, 01 S);

oponentai:doc. dr. Egidijus ÐILEIKIS (Vilniaus universitetas, socialiniai moks-

lai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Alfonsas VAIÐVILA (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Su disertacija galima susipaþinti Nacionalinëje Martyno Maþvydo irLietuvos teisës universiteto bibliotekose.

Rektorius

LIETUVOS TEISËSUNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 15 val. Lietuvos teisës uni-versitete (Ateities g. 20, Vilnius) JULIJA KIRÐIENË gins daktaro di-sertacijà �FINANSINIO TURTO PROBLEMA NUOSAVYBËS TEI-SËS DOKTRINOJE IR TEISINËJE PRAKTIKOJE� (socialiniaimokslai, teisë, 01 S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � doc. dr. Vytautas PAKALNIÐKIS

(Lietuvos teisës universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);

nariai:prof. habil. dr. Egidijus ALEKSANDRAVIÈIUS (Vytauto Didþiojo

universitetas, humanitariniai mokslai, istorija, 05 H);prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, teisë, 01 S);doc. habil. dr. Rimantas TIDIKIS (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Alfonsas VAIÐVILA (Lietuvos teisës universitetas, so-

cialiniai mokslai, teisë, 01 S);

oponentai:doc. dr. Stasys VËLYVIS (Lietuvos teisës universitetas, socialiniai

mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Pranas ÞUKAUSKAS (Vytauto Didþiojo universitetas,

socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03 S).

Su disertacija galima susipaþinti Nacionalinëje Martyno Maþvydo irLietuvos teisës universiteto bibliotekose.

Rektorius

KUO ÐIE METAI YPATINGI MININT THEODORÀ VON GROTTHUSÀ

Theodoras von Grotthussas gimæs Leipcige 1785 m., taèiau iki 1803 metø mo-kæsis tëvø Geduèiø dvare (Lietuvos þemëje), jau 18 metø iðvyko á Europà, tikëda-masis papildyti savo þinias. Pirmiausia jis pasiekë Leipcigà, kuriame tapo tikru stu-dentu. Taèiau jaunuolis, turëjæs gerà moksliná iðprusimà, nusivylë profesûra, nes jitvirtai laikësi klasikiniø nuostatø ir nebuvo atvira naujoms idëjoms. Todël jau ru-dená atvyko á Paryþiø, susitiko su þymiais mokslininkais, daranèiais perversmà fizi-koje, chemijoje. Taigi Paryþius tapo ðio jauno þmogaus vilèiø iðsipildymo vieta.

Taèiau politinë padëtis Europoje sutrikdë T. von Grotthusso studijas.1804 m. rugsëjá jis jau buvo Italijoje. Tuometinë Italija garsëjo kaip galva-niniø reiðkiniø tyrimø lopðys.

1805 m. jam buvo lemtingi. Jie iðkëlë T. von Grotthusso vardà istorijos mo-numente. Taigi 2005 m. bûtø verta plaèiau paminëti ir nuðviesti nauju aspektuT. von Grotthusso veiklà, ypaè Lietuvai einant á Europà. Jei prieð 200 metøjaunasis mokslininkas, atvykæs ið Lietuvos, sugebëjo ásijungti á Europos moks-lininkø gretas, tai tuo labiau pavyks dabartiniams mûsø mokslininkams.

Lietuvos Mokslø Akademijos Theodoro von Grotthusso fondas ðiomsdatoms paminëti susirinko á fondo valdybos posëdá. Jame dalyvavo fondo pre-zidentas akad. prof. habil. dr. Povilas Algirdas Vaðkelis ir fondo valdybos na-riai. Prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikðtopaitis, Siegfried von Grotthuss,Harry von Grotthuss, Edita von Grotthuss ir Marija Èiurlienë. Valdybos po-sëdyje nutarta sudaryti organizaciná komitetà, kuris turës 2005 m. organizuotikonferencijà, ieðkoti galimybiø iðversti prof. J. A. Krikðtopaièio knygà The-odoras von Grotthussas pralenkæs laikà á vokieèiø kalbà. Taip pat ketinamaGeduèiuose atlikti zonduojamus kasinëjimus, 200 metø elektrolizës jubiliejui2005 m. iðleisti Theodoro von Grotthusso paðto þenklà ir suteikti Vilniaus uni-versiteto arba kitos mokymo ar mokslinio tyrimo ástaigos auditorijai Theodo-ro von Grotthusso vardà. Norima praðyti doc. dr. Libertà Klimkà organizuoticheminio laikrodþio pagal T. von Grotthusso sukurtà principà gamybà. Taippat planuojama organizuoti Grotthussø ðeimos susitikimà su visuomene.

Marija Èiurlienë

diskuose. Áraðus daugiausia gaunamedovanø, o knygos ir gaidos, kuriø rei-kia deðimèiø tûkstanèiø, labai brangiaikainuoja. Dauguma mûsø vadovëliø �ir labai gerø � muzikos teorijos, muzi-kos istorijos klausimais yra rusø kalba.Jaunoji studentø karta jau gerai nebe-moka rusø kalbos. Galgi reikëtø visà va-dovëliø fondà atnaujinti, taèiau kalbantapie muzikos istorijà, XV ar XIX a. kul-tûrà, tai ið esmës juk nedaug kas keièia-si. Nebent kai kurie vertinimai.

Ði muzikinio paþinimo sritis soviet-meèiu buvo nedaug ideologizuota?

Maþai, nes Haidnas, Mocartas arÈaikovskis vienodai puikiai skamba irsovietinio, ir nepriklausomybinio màs-tymo atstovø ausiai.

Taèiau Richardo Vagnerio kûriniaipo Antrojo pasaulinio karo Sovietø Sà-jungoje nebuvo grojami? Ne per dau-giausia buvo giriami ir vadovëliuose.

Panaðiai átartina persona atrodënet ir Mikalojus Konstantinas Èiur-lionis. Iki mirties tam tikrø ideologi-nio pobûdþio problemø turëjo Dmit-rijus Ðostakovièius, kurio tragiðkosesimfonijose galima �iððifruoti� visàsovietinës sistemos siaubà. Jo kûri-niuose nerasime tarybinio gyvenimodþiaugsmo ir triumfo, kurio buvoreikalaujama ið tarybiniø kompozi-toriø. Vis dëlto paskutiniu sovietinëssistemos gyvavimo deðimtmeèiu va-dovëliuose buvo atsikratyta to per-dëto ideologizavimo, tad pernelygdideliø problemø lyg ir nebûtø. Ta-èiau prie idëjiðkai átartinø buvo pri-skirti ir tokie kompozitoriai kaipEdisonas Denisovas, Sofi Hubaidu-lina, Alfredas Ðnitkë. Þinoma, nau-dojantis to meto vadovëliais bûtinapridëti ir mûsø laikø vertinimà.

Kada supirksime mokomàjà lite-ratûrà anglø, vokieèiø ar prancûzøkalba, kada iðleisime savuosius va-dovëlius? Deja, visø reikiamø vado-vëliø nepavyktø iðleisti, nes jie skiria-mi maþam skaitytojø ratui. Maþojevalstybëje daug knygø neprileisi.Pirkti � brangu, iðleisti visus reikalin-gus vadovëlius lietuviø kalba � ma-þai realu�

Kita mûsø studijø �turinio� da-lis � muzikiniai instrumentai. Kartaisjauèiu keistokas nuostatas. Jeigu gat-vëje vaþiuoja mersedesas, kainuo-jantis 150 tûkst. Lt., tai tiek lyg ir tu-ri kainuoti, juk geras daiktas. Taèiau,jeigu pasakau, kad pianistø mokymoauditorijai árengti reikia fortepijono,kuris kainuoja maþiausiai 50-60tûkst. Lt., tai paðnekovui akys iððo-ka ant kaktos: taip brangu. Nesu-pranta, tuo tarpu ðie instrumentaidaugelá deðimtmeèiø dþiugins ne ko-ká nors vienà jo savininkà, bet tûks-tanèiø tûkstanèius klausytojø� Þi-noma, nesistengiame pripirkti kon-certiniø fortepijonø, kurie kainuoja300 tûkst. Lt. ir daugiau. Tokiø rei-kia tik keleto.

Taèiau naujose auditorijose (irne vien jose) mums teks pristatytinaujø muzikos instrumentø. ÐtaiAkademijos centriniuose rûmuoseyra fortepijonø, kurie jau, tikriausiai,ir mane pergyveno. Yra pokario me-tais ásigytø instrumentø. Privaèiuosesalonuose gali bûti grojama net irXX a. pradþioje pagamintais instru-mentais. Vienas dalykas, kai groja-ma kartà ar du per savaitæ. Gi mûsøfortepijonais skambinama nuo 7 val.ryto iki 23 valandos, todël ðie forte-pijonai, bent jau koncertø salëje, de-rinami kiekvienà dienà. Derintojasateina 6 val. ryto ir prieð pamokas su-derina. Instrumentai labai nualinti,mechaninës dalys pasenusios. Taigireikia ne tik naujø instrumentø, betir �senukus� nuolat restauruoti.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

8 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Jungtis tarp Didþiosios irMaþosios Lietuvos

Lietuvos mokslo premijø komite-tas, atrinkdamas darbus ir suteikda-mas premijas konkretiems veikalamsbei jø autoriams, taip pat formuojaðalies mokslo politikà, nes renkasi pa-gal tam tikrus prioritetus ir vertinimokriterijus. Kokius? Ðá kartà bûta ma-þiausiai dviejø kriterijø. Pirmasis: bu-vo vertinami ir iðskiriami darbai, ku-rie tiesiogiai orientuoti á Lietuvosreikmes ir aktualijas. Antrasis krite-rijus: Lietuvos mokslo darbø interna-cionalizavimas, siekis iðeiti á pasauliomokslà bei pasaulyje esanèias þiniaspritraukti á Lietuvà.

Þinoma, ðie kriterijai tik sàlyginiaiatsparos taðkai vertintojams. Kartaisnëra paprasta pasakyti, kur baigiasiLietuvos reikmës ir prasideda pasau-linio mokslo interesas bei prieðingai.Konkretus pavyzdys � habil. dr. IngësLukðaitës monografija ReformacijaLietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje irMaþojoje Lietuvoje. XVI a. treèias de-ðimtmetis � XVII a. pirmas deðimtme-tis (Vilnius, Baltos lankos, 1999,647 p.). Tais paèiais metais iðëjo ir ant-ras ðios knygos leidimas, o tai iðskirtinisávykis, turint mintyse mokslo veikalà.

I. Lukðaitës monografijoje apiben-drinti jos 30�ies metø tyrimø rezulta-tai, pagrásti Lietuvos ir uþsienio archy-vø ðaltiniais, kuriø dauguma apskritaipirmà kartà panaudoti. Ðtai kodël ðisveikalas svarbus ne tik Lietuvos, bet irVokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Uk-rainos bei kitø ðaliø istorijos mokslui.Knyga verèia á daugelá Lietuvos isto-rijos dalykø paþvelgti tarsi naujomisakimis.

Reformacija XVI a. paþadino kû-rybingiausiai màsèiusias LDK visuo-menës asmenybes, padëjo atsiskleistinaujiems talentams, kurie ne tik átako-jo, bet ir greitino Lietuvos kultûros irvalstybës procesø raidà. Juos skatinokonfrontacija tarp katalikybës ir pro-testantizmo. Galima teigti, kad ði kon-kurencija, spartindama kultûros,mokslo ir visuomenës raidà, padëjovalstybei tapti modernesne. Norintspëti su nauju gyvenimo tempu, tekoprie kintanèiø visuomenës poreikiøtaikytis ir trims svarbiausioms krikð-èionybës ðakoms � katalikybei, staèia-tikybei bei patiems tø procesø valsty-bëje greitintojams protestantams. Vi-sa tai turëjo milþiniðkà civilizaciná po-veiká. Ið reformacijos sàjûdþio (I. Luk-ðaitës ávesta sàvoka) iðaugo demokra-tiðka tautinë (politine prasme supras-ta) LDK kultûra, o valstybë galutinaipasuko Vakarø civilizacijos kryptimi irði uþmegzta bambagyslë jau niekadanenutrûko. Átakos neprarado ir XX a.

Grûdas prie grûdo �á mokslo aruodà

Atkelta ið 1 p.

pradþioje atsikuriant moderniai Lietu-vos valstybei.

Pagaliau nepamirðkime, kad dide-lis I. Lukðaitës nuopelnas � kultûrinësDidþiosios ir Maþosios Lietuvos jung-ties atskleidimas, nes ðios dvi lietuvy-bës ðakos padëjo pagrindus ir ðiuolai-kinei lietuviø kultûrai.

I. Lukðaitës veikalas suþadinonaujas diskusijas, susilaukë didelioakademinës ir plaèiosios visuomenësdëmesio, tapo ir tarptautinio moksli-ninkø dëmesio objektu. Vokietijojepradëtas knygos vertimas á vokieèiøkalbà. 2002 m. ðá veikalà I. Lukðaitëapgynë kaip habilitaciná darbà. Ðiuometu visas jëgas istorikë skiria labaisvarbiam darbui: kartu su V. Gerulai-tiene pradëjo á lietuviø kalbà versti irpublikuoti XVII a. humanisto MatoPretorijaus unikalø 9�niø tomø veika-là apie Prûsijos istorijà, kultûrà, tauty-bes, kalbà, tikëjimà ir kitus dalykus.1999 m. buvo iðspausdintas I tomas:Prûsijos ádomybës, arba Prûsijos regyk-la (737 p.)

2002 m. Lietuvos mokslo premijaIngei Lukðaitei � tai svarus árodymas,kad turime kuo didþiuotis ir tarptau-tinëje plotmëje. Ðis veikalas neabejo-tinai padës semtis þiniø bei ákvëpimo

ne vienai kartai, o tyrinëjant savo vals-tybës praeitá bus tvirtas pagrindas.

Ávertinti Frazeologijos þodynokûrëjai

Aukðtà ávertinimà pelnë Lietuviøkalbos instituto kalbininkai, 2001 m.parengæ Frazeologijos þodynà. Tai labaiaukðtos mokslinës kvalifikacijos kolek-tyvas, kurio narius sieja didelë moks-linio darbo patirtis, dirbant leksikog-rafijos, leksikologijos, frazeologijos,toponimikos, dialektologijos tyrinëji-mø baruose. Ypaè reikëtø iðskirti gru-pës vadovà humanitariniø mokslødaktarà Jonà Paulauskà, kuris ðiø me-tø sausá pasitiko savo 80�ties metø gar-bingà jubiliejø. Lietuviø kalbos tyrinë-jimams jis paskyrë daugiau kaip 50 sa-vo kûrybinio gyvenimo metø. Buvo di-dþiojo Lietuviø kalbos þodyno skyriaus,vëliau � Leksikografijos centro vyres-nysis mokslo darbuotojas. J. Paulaus-kas sudarë Frazeologijos þodyno kûri-mo koncepcijà, buvo jo redaktorius,paraðë bene tris ketvirtadalius tekstoir apskritai buvo viso ðio didelio dar-bo siela. Priminsime, jog J. Paulauskuitai jau ne pirmas didelis apdovanoji-mas. 1965 m. jis gavo Lietuvos valsty-binæ premijà uþ darbà prie Lietuviøkalbos þodyno, 1996 m. tapo LietuvosRespublikos mokslo premijos laurea-tu (su kitais), o 2001 m. buvo apdova-notas Gedimino V laipsnio ordinu.

Frazeologijos þodynas, po akade-minio Lietuviø kalbos þodyno, yra ant-ras stambiausias lietuviø leksikografi-jos veikalas. Jame surinkti ir susiste-minti vaizdingi gyvosios liaudies kal-bos, senøjø raðtijos paminklø, groþinësliteratûros kûriniuose ir periodikoje ið-barstyti posakiai. Á þodynà pateko dau-giau kaip 1700 Julijos Þemaitës, 700 �Ievos Simonaitytës, 500 � Antano Vie-nuolio frazeologizmø. Þodynas reika-lingas ne vien kalbos specialistams, betvisiems skaitantiems ir raðantiems vi-suomenës nariams � raðytojams, mo-kytojams, þurnalistams, studentams irmoksleiviams.

Uþ Frazeologijos þodynà Lietuvosmokslo premija paskirta redaktoriuiJonui Paulauskui ir rengëjams � IrenaiErmanytei, Gertrûdai Naktinienei irZitai Ðimënaitei.

Tauta pasaulyje ir pasaulistautoje

Treèia Lietuvos mokslo premijahumanitariniø ir socialiniø mokslø sri-tyje paskirta Socialiniø tyrimø institu-to Etnosociologijos skyriaus vyriausia-jam mokslo darbuotojui prof. habil. dr.Romualdui Grigui uþ darbø ciklà Lie-tuviø tautos socialinës organizacijos irjos pokyèiø analizë.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Mokslo premijos laureatus habil. dr. Ingæ Lukðaitæ ir prof. Romualdà Grigà tik kà pasveikino LR Ministras PirmininkasAlgirdas Brazauskas bei ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius

Medikë onkologë dr. Janina Didþiapetrienë � 2002 m. Lietuvos mokslo premijos laureatë

Grupë Lietuvos mokslo premijos laureatø: Milda Kovalenkovienë, Aleksandras Jurkevièius, Brunonas Gailiuðis ir Vidmantas KaraliusLR Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas laureato diplomu

apdovanoja akustikà prof. Vytautà Jonà Stauská

MOKSLO PREMIJØ LAUREATAI

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 9Ciklà sudaro 4 monografijos, ku-

riø pirmoji � sociologinë apybraiþaTautos likimas (Vilnius, Rosma, 1995,450 p.). Joje istorijos ir civilizacijoserdvëse pateikiama lietuviø tautos so-cialinës organizacijos apþvalga, at-skleidþiamas tautos sociodinamikosmechanizmas, valstybingumo átvirti-nimo ir plëtojimo orientyras. Ciklasbaigiamas tautos dialogo su pasauliupaieðka, kritine civilizaciniø negaliøanalize.

Kitos monogarfijos: Socialiniøátampø Lietuvoje laukai (kritinë socio-loginë XX. a. pabaigos panorama �Vilnius, VPU�LFSi, 1998, 186 p.), So-ciologinë savivoka. Specifika, metodai,lituanizacija (Vilnius, Rosma, 2001,234 p.) ir Tautinë savivoka (Vilnius,Rosma, 2001, 292 p.). Veikaluose au-torius analizuoja pokyèius, vykstanèiustautos socialinëje ir politinëje organi-zacijoje, atskleidþia globalizacijos áta-kà visuomenës raidai ir perspektyvai.R. Grigas mëgina rasti atsakymus á es-minius klausimus, kurie kyla kiekvie-nai tam tikrà brandos lygmená pasie-kianèiai tautai. Pavyzdþiui, ar ámano-ma suderinti tautiðkumà ir atvirumàpasauliui, ar gali sugyventi bendruo-meniðkumas, grindþiamas tautinëmisvertybëmis, su á pragmatizmà orien-tuotu pilietiðkumu?

Tai tik keli ið daugybës klausimø, ákuriuos bando atsakyti autorius, o kar-tu su juo � ir jo veikalø skaitytojas. Taiminties kelias á tautos vietos paieðkassparèiai besikeièianèiame pasaulyje.R. Grigas pabrëþia mintá, jog sociali-në realybë ir jos reguliavimo efektyvu-mas labai priklauso ir nuo to, kaip tarealybë atskleidþiama ir kaip priima-mi sprendimai.

Þinovas R. Grigo darbuose ras irnaujø originaliø sociologiniø koncep-cijø: tautos socioetnogenezës, civiliza-cinës negalios, socializacijos ir kintan-èios jos struktûros ðeimoje, socialinësátampos laukø ir t. t. Tai ðiuolaikinës

lietuviðkos realybës tyrinëjimai, mëgi-nant remtis á tautiðkas vertybes, taèiauneprarandamas ryðys ir su modernauspasaulio nuolat teikiamais iððûkiais.Naujojo laureato tyrimø objektas �tauta pasaulyje ir pasaulis tautoje.

Taigi 13 monografijø, 15 maþesnësapimties moksliniø broðiûrø, 14 kolek-tyviniø monografijø bendraautoris, su-daræs 22 teminius rinkinius ir paskel-bæs pusketvirto ðimto moksliniø beiapie puspenkto ðimto mokslo populia-rinimo straipsniø, 35 moksliniø konfe-rencijø iniciatorius Romualdas Grigasnuo ðiol yra ir Lietuvos mokslo premi-jos laureatas.

Plëtoja faziniø virsmøfizikà

Pristatydamas mokslo premijos lau-reatus fiziniø mokslø srityje prof. Mifo-dijus Sapagovas atkreipë dëmesá, joglaureatai � kaip niekada jauni mokslodaktarai, kurie jau ðiandien átikinamaigarsina Lietuvos vardà pasaulyje.

Uþ 1985�2001 m. atliktà darbøciklà Faziniø virsmø kietame kûne teori-niai ir eksperimentiniai tyrimai mokslopremija paskirta Vilniaus universitetoFizikos fakulteto radiofizikams doc.habil. dr. Jûrui Baniui ir doc. dr. Sau-liui Lapinskui bei Puslaidininkiø fizi-kos instituto vyriausiajam mokslo dar-buotojui habil. dr. Evaldui Tornau. Ðigrupë plëtoja naujà Lietuvoje moksloðakà � faziniø virsmø fizikà.

Dël faziniø virsmø kinta kai kuriosesminës medþiagø savybës. Tad netáprastos medþiagos tampa vertingostaikymui, pavyzdþiui, elektronikosreikmëms. Tokiø sistemø pavyzdys �1986 m. atrastieji superlaidininkai:esant 100 K ar kiek þemesnei tempe-ratûrai fazinio virsmo taðke iðnykstatokiø medþiagø varþa. E. Tornau irS. Lapinskas vieni pirmøjø Lietuvojepradëjo teoriðkai nagrinëti faziniusvirsmus kietame kûne. Sukurtus mo-delius taikë apraðyti faziniams virs-

mams feroelektrikuose, kristalø pavir-ðiuose, egzotiðkuose cheminiuose jun-giniuose. Pasiûlë kai kuriuos naujus fa-ziniø virsmø modelius ðioms medþia-goms. Jø darbai spausdinti pripaþintuo-se pasaulio fizikos þurnaluose, ypaè ge-rai vertinami ir daþnai cituojami.

Patyrusio eksperimentatoriausJ. Banio darbai skirti faziniams vir-smams feroelektrikuose, feroelektri-niuose stikluose bei relaksoriuose, t. y.elektronikos pramonei svarbiose me-dþiagose. Ið jø kuriami atminties blo-kai kompiuteriams, taikomos optoe-lektronikos reikmëms.

Premijai pristatomø darbø ciklà su-daro 104 darbai. Labai prestiþiniamePhysical Review Letters þurnale paskelb-ti 3, Physical Review B � 19, Journal ofChemical Physics � 2 darbai. 1985�

2000 m. E. Tornau ir S. Lapinsko dar-bai cituoti daugiau kaip 300 kartø, oJ. Banio � per 100 kartø. Premijai pa-teiktø darbø ciklas � svarus indëlis plë-tojant kietojo kûno fizikà. Nagrinëja-mos medþiagos kelia didelá pasaulio fi-zikø susidomëjimà, jos taikomos elek-tronikos pramonëje. Lietuvos fizikø su-kurti modeliai ir gauti eksperimentiniairezultatai pripaþástami pasaulyje.

Modernûs matematikødarbai

Vilniaus universiteto Matematikosir informatikos fakulteto profesoriaihabilituoti daktarai Mindaugas Blozne-lis, Vigirdas Mackevièius ir EugenijusManstavièius mokslo premijà pelnë uþdarbø ciklà Stochastiniø, aritmetiniø irkombinatoriniø procesø ribinës teoremosir modeliavimas (1978�2001 m.).

Ribinës teoremos � viena svar-biausiø tikimybiø teorijos ir stochasti-niø procesø teorijos sudëtiniø daliø. Ðiteorija taikoma daugelyje matemati-kos ir gamtos mokslø srièiø. Paskuti-nius du deðimtmeèius stochastiniaimetodai pasaulyje plaèiai taikomi bio-loginiø, aritmetiniø, algebriniø ir kom-binatoriniø struktûrø analizei. Tokiotaikymo pavyzdys ir yra pastarasis Lie-tuvos matematikø darbø ciklas. Kaippastebi prof. M. Sapagovas, ðis ciklastæsia garsios, pasaulyje gerai þinomosLietuvos tikimybiø ir skaièiø teorijosmokyklos tradicijas, kurias kûrë ir plë-tojo Jono Kubiliaus tikimybinës skai-èiø teorijos, Vytauto Statulevièiaus ri-biniø teoremø ir Broniaus Grigelioniostochastiniø procesø tyrimai. Mokslopremijos laureatai pasiekë naujø irreikðmingø rezultatø, kuriuos paskel-bë 70 straipsniø aukðtà reitingà turin-èiuose tarptautiniuose þurnaluose ir

garsiausiose matematikø konferenci-jose. Lietuvos matematikø darbai ak-tualûs, nes padeda plëtoti tokias taiko-mosios matematikos ðakas kaip finan-sø ir draudimo matematikà, imèiø te-orijà, rizikos teorijà, kriptografijà, sto-chastines diferencialines lygtis.

Tyrinëja energijos virsmusDviejø mokslo srièiø � puslaidinin-

kiø fizikos ir lazeriø fizikos � sandûrojeLietuvoje pradëta plëtoti nauja ir ori-ginali tyrimø kryptis, kurios autoriaiapdovanoti 2001 m. Lietuvos mokslopremija. Tai Vilniaus universiteto Me-dþiagotyros ir taikomøjø mokslø ins-tituto darbuotojai habilituoti daktaraiArtûras Þukauskas, Saulius AntanasJurðënas, Gintautas Tamulaitis ir Fizi-kos instituto vyriausiasis mokslo dar-buotojas habil. dr. Vidmantas Gulbi-nas. Jø labai teigiamai ávertintø darbøciklas � Energijos virsmai ðviesa suþa-dintose puslaidininkinëse medþiagose irnanodariniuose (1985�2001 m.).

Pateiktasis ciklas � tai iðsami ener-gijos virsmø moderniose medþiagosestudija. Joje nagrinëjami energijosmainai tarp suþadinanèiø fotonø ir ne-pusiausvyriøjø elektronø, skyliø, eksi-tonø, plazmonø bei ávairiø kristalogardelës virpesiø modø. Iðplëtotas ek-sitonø modelis já taikant plaèiatar-piams puslaidininkiams, organiniamskristalams bei maþø dimensijø dari-niams. Ðiø tyrimø rezultatai naudoja-mi kietakûniams prietaisams kurti, opastarieji taikomi koherentinei ir ne-koherentinei ðviesai generuoti, galin-tys dirbti didelës galios, aukðtø tempe-ratûrø reþimuose bei chemiðkai agre-syviose terpëse. Naujomis savybëmispasiþyminèiø medþiagø reikia moder-niø technologijø plëtrai: informacijosperdavimui, kaupimui, atvaizdavimui,matavimø technikai, ðviesos signaløapdorojimui, apðvietimui, medicinineidiagnostikai ir fototerapijai, fotosinte-zei bei kitoms reikmëms.

Lietuvoje ðiuos darbus pradëjoakademikai Juras Poþela, Jurgis Viðèa-kas, Algis Petras Piskarskas, prof. Juo-zas Vidmantis Vaitkus, o jaunoji fizikøkarta juos sëkmingai tæsia. Paþymësi-me, jog visi keturi mokslo premijos lau-reatai fizikai dar neturi në 50 metø, tadneabejotinai dar praturtins mokslànaujais puikiais darbais.

Fotovaistas � tai kaþkasnaujo

Fizikams jau per ankðta fiziniømokslø srityje, todël jie dràsiai ver-þiasi ir á kitas sritis. Antai akad. Al-gis Petras Piskarskas ir

Nukelta á 10�11 p.

Laureatai prieð áteikiant premijas: prof. Benediktas Juodka, prof. Vida Kirvelienë, prof. Juozas Kulys ir Zita Ðimënaitë

Istorikë habil. dr. Ingë Lukðaitë ir sociologas prof. Romualdas Grigas

Prof. Liudvikai Laimai Griciûtei (antra ið kairës) buvo sunku iðsivaduoti iðsveikintojø apsupties

Puslaidininkiø fizikos ir lazeriø fizikos sandûroje dirbanèiam habil. dr. Sauliui Antanui Jurðënui Mokslo premijà áteikiaLR Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

10 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Grûdas prie grûdo �á mokslo aruodà

Atkelta ið 9 p.prof. Rièardas Rotomskis atsidûrëtarp biomedicinos mokslø laureatø.Tai iðties labai solidus kûrybinis ko-lektyvas � tiek dalyviø skaièiumi,tiek potencialu. Tikriausiai, pirmàkartà ðalies mokslo istorijoje moks-lo premija paskirta net 9 asmenøgrupei, kurià be dviejø paminëtø fi-zikø sudaro chemikai dr. GiedrëVirgilija Streckytë, akad. Benedik-tas Juodka ir prof. Vida Kirvelienëbei medikai onkologai prof. Liudvi-ka Laima Griciûtë, prof. Konstan-tinas Povilas Valuckas, habil. dr.Laima Bloznelytë�Plëðnienë ir dr.Janina Didþiapetrienë.

Jø daugiadisciplininis darbø ciklasFotosensibilizuota navikø terapija: fiziki-niai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klini-kiniai tyrimai (1986�2000 m.), kurá rë-më Valstybinis mokslo ir studijø fondas,atliktas Vilniaus universitete ir ðio Uni-versiteto Onkologijos institute. Aki-vaizdus pavyzdys, kaip ávairiø moksløsandûroje dirbantys fizikai, biochemi-kai ir medicinos atstovai gali pasiektiitin reikðmingø laimëjimø. Ði grupë su-kûrë mokslines prielaidas naujam pik-tybiniø navikø gydymo metodui � foto-sensibilizuotai navikø terapijai.

Pasinaudota biologiniu reiðkiniu,kurio esmë ðtai kokia. Ðviesai jautrûscheminiai junginiai (fotosensibilizato-riai) turi savybæ kauptis navikuose irkai kuriuose kituose proliferuojan-èiuose audiniuose. Lazerine spindu-liuote paveikus ðiuos audinius ar na-vikus, sukeliamos reakcijos, kuriosskatina ðiø ðviesai ájautrintø làsteliø þû-tá. Ðie moksliniø tyrimø rezultatai bu-vo sëkmingai pritaikyti klinikoje. Su-kurtas lazerinis ðaltinis naudojamasnavikø terapijoje, nustatytos optima-lios ðvitinimo sàlygos (parenkant foto-vaistà). Optimizuotos gydymo metodi-kos, kurios pritaikytos gydant kelisðimtus ligoniø.

Ðie darbai susilaukë ir tarptautinioatgarsio: autoriams uþ fotosensibili-zuotos navikø terapijos tyrimus JAVlazeriø draugija 1993 m. skyrë Maima-no premijà.

Tyrë paukðèiø ir vabzdþiøelgsenà

Uþ darbø ciklà Gyvûnø elgsenos re-guliatoriø tyrimai (1978�2001 m.) Lie-tuvos mokslo premija tenka Vilniausuniversiteto Ekologijos instituto bio-fizikams habil. dr. Vincui Bûdai,dr. Aleksandrui Jurkevièiui, dr. AlinaiIrenai Ðveistytei ir dr. Vidmantui Ka-raliui.

Darbø ciklas paskelbtas 60 publi-kacijø, ið jø 25 � uþsienio spaudoje.Juose pirmà kartà iðaiðkintos paukðèiøbei vabzdþiø elgsenà lemianèios info-cheminës medþiagos, struktûros, hor-

monø ir neuromediatoriø tarpusaviosàveikos, neuromediatorinës sistemosbei medþiagø apykaitos sukeliami elg-senos pakitimai. Paaiðkëjo, jog paukð-èiø ir vabzdþiø elgsenai daug átakos tu-ri aplinka ir jos pokyèiai, pavyzdþiui,tarðos. Atlikti darbai padeda suprastipaukðèiø ir vabzdþiø elgesio reguliavi-mo principus, áþvelgti ðios reguliacijosiðtakas gyvûnø evoliucijos eigoje.

Apie kiekvienà ið ðio darbø cikloautoriø galima pasakyti daug gerø þo-dþiø. Ðtai habil. dr. V. Bûda Ekologi-jos institute dirba nuo 1972 m.,1989 m. ákûrë naujà ðios tyrimø kryp-ties laboratorijà ir jai vadovauja. Sukû-rë originaliø metodikø ir aparatûros,padedanèios automatizuoti vabzdþiøelgsenos tyrimus, kiekybiðkai vertinti

elgsenos reakcijas. Uþsienio kolegoslabai vertina V. Bûdos darbus, daþnaikvieèia já atlikti bendrus tyrimus Oks-fordo (Anglija), Humboldtø (Vokieti-ja), Lundo (Ðvedija) bei Ajovos (JAV)universitetuose.

Beje, kaip tik ið Ajovos, kur sta-þuojasi pagal Fullbright stipendijà, jissavaitei atvyko á Vilniø ir dalyvavo pre-mijos áteikimo ceremonijoje. Beje, iðstaþuotës Arizonoje (JAV) premijosatsiimti atvyko ir dr. Aleksandras Jur-kevièius. Galima tik didþiuotis Lietu-vos mokslininkø sëkme, tarptautiniupripaþinimu, o drauge ir apgailestau-ti, kad paèioje Lietuvoje vis dar girdi-me teiginius, kad mûsø mokslas sil-pnas ir já vis dar reikia integruoti á tarp-tautiná mokslà. Jis seniai pats á tà tarp-

tautiná mokslà integravosi, tik nereikiajam trukdyti. O rezultatai bus � jau yra.

Pavyzdþiui, V. Bûda su bendraau-toriais pirmà kartà nustatë lytiniø at-raktantø cheminæ sudëtá, identifikavoferomonus ir nustatë jø antagonistus50 vabzdþiø rûðiø ið 10 ðeimø. Sukûrëoriginalius feromoninio signalo erdvi-nës struktûros bei kitus modelius. Taipublikuota Japonijos mokslinëje spau-doje. Tarp jo iðkeltø hipoteziø � vabz-dþiø tarpusavio antagonistinë sàveikaekosistemose á aplinkà iðskiriamomisinfocheminëmis medþiagomis. Apietai publikuota JAV spaudoje.

Ðie rezultatai átraukti á tarptauti-nius þinynus, panaudoti 8 ávairiø auto-riø monografijose bei vadovëliuose.V. Bûdos ir jo bendraautoriø tyrimaipadeda suvokti, kaip vabzdþiø elgsenareguliuojama á aplinkà jø paèiø iðski-riamomis cheminëmis medþiagomis.Ðis reguliavimas vyksta organinio, po-puliacijos, bendrijos ir ekosistemoslygmenyse. Ið gautø rezultatø galimadaryti fundamentines iðvadas ir apiepaèias infochemines medþiagas, irapie jø veikiamus evoliucinius elgse-nos mechanizmus.

Jø darbai cituoti 2200 kartø

Biochemijos instituto Ksenobioti-kø biochemijos skyriaus vedëjas ha-bil. dr. Narimantas Èënas ir Fermen-tø chemijos skyriaus vedëjas akad.prof. Juozas Kulys 2002 m. mokslopremijos laureatais paskelbti uþ darbøciklà Ksenobiotikø oksidacinës reduk-cinës transformacijos ir citotoksiðkumomechanizmø tyrimai (1988�2001 m.).

Ksenobiotikø aktyvacijos macha-nizmø supratimas sudaro prielaidaskurti naujus vaistus ir bioanalizës me-todus, kurie gali bûti naudojami mo-lekulinës ekologijos srityje. Kuriantmediatorinius bioinþinerinius proce-sus, bioanalitines sistemas taip patnaudojamasi kai kuriais naujais kseno-biotikø oksidaciniais�redukciniaisvirsmais.

N. Èënas ir J. Kulys tyrë ksenobio-tikø transformacijas fundamentaliemsaspektams bei citotoksiðkumo mecha-nizmams iðaiðkinti, nustatë fundamen-talius ksenobiotikø aktyvacijos ir elek-trono transporto fermentuose mecha-nizmus, jø ryðá su vaistø, aplinkos ter-ðalø, kitø biologiðkai aktyviø moleku-

liø fiziologiniu veikimu ir jø toksiðku-mu. Pavyko parodyti ðiø procesø reikð-mæ oksidacinio streso susidarymui. Vi-sa tai skatina kurti naujus vaistus irbioanalizës metodus, gautus dësnin-gumus panaudoti kuriant biosensorius(biojutiklius).

Tyrimø rezultatai paskelbti73 straipsniais biocheminiuose ir biome-dicininiuose mokslo þurnaluose, turin-èiuose aukðtà citavimo indeksà. Pasau-linëje mokslo literatûroje N. Èëno irJ. Kulio darbai buvo cituoti daugiau kaip2200 kartø (J. Kulio darbai cituoti dau-giau kaip 1500 kartø, o N. Èëno � per700 kartø). Tikriausiai, tai precedentoneturintis atvejis Lietuvos moksle.

Plëðia akustikos mokslodirvonus

Daug metø akustikos mokslo dir-vonus Lietuvoje aria ir akëja VilniausGedimino technikos universiteto Pa-statø konstrukcijø katedros vedëjasprof. Vytautas Jonas Stauskis. Uþ dar-bø ciklà Saliø akustikos tyrimai, inþine-riniai sprendimai ir jø realizavimas(1977�2001 m.) jis pripaþintas 2002 m.Lietuvos mokslo premijos laureatu.

Darbø ciklà sudaro monografijaMuzikos saliø akustika, du vadovëliaiir svarbiausi straipsniai architektûrinësakustikos klausimais. V. J. Stauskis su-kûrë ið esmës naujus dideliø matme-nø vienetinius akustinius rezonatoriussu kryþiaus, staèiakampio ir cilindro

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Laureatai Kauno technologijos universiteto Ðilumos ir atomo energetikos katedrosprof. Stasys Ðinkûnas, vedëjas prof. Jonas Gylys ir prof. Gintaras Miliauskas su

þmonomis Salomëja, Vanda ir Danute

Frazeologijos þodyno kûrëjai: dr. Jonas Paulauskas, Zita Ðimënaitë

Ðviesos, daugiau ðviesos! Ðiaisþodþiais savo kalbà baigë laureatas

fizikas prof. Artûras Þukauskas

B. Dvariono muzikos mokyklos pedagogø kameriniam orkestrui áteikiant Mokslo premijasdiriguoja prof. Petras Kunca

MOKSLO PREMIJØ LAUREATAI

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 11skylës formos plyðiais bei tokiø rezo-natoriø garso sugerties, tikrø ir mena-mø impedansø skaièiavimo metodus.Atliko tokiø rezonatoriø garso suger-tines ir kitø akustiniø rodikliø tyrimusnatûroje bei fiziniame modelyje. Pa-saulinëje akustikos praktikoje tai pa-daryta pirmà kartà.

Autorius taip pat sukûrë garso lau-kø, atskirtø rezonansinëmis kabina-mosiomis lubomis, tarpusavio sàvei-kos skaièiavimo metodus, aidëjimospindulio skaièiavimo ir difuzinio gar-so lauko ávertinimo metodà, tiesiogi-nio garso ir pirmojo atspindþio ener-gijø santyká bei jo ryðá su aidëjimo spin-duliu ir t. t. Teoriðkai iðnagrinëjo ma-þø muzikiniø klasiø proporcijø átakàpatalpos garso laukui ir muzikosskambëjimui.

V. J. Stauskis iðtyrë svarbiausiøLietuvos saliø akustikà: Lietuvos na-cionalinio operos ir baleto bei Kaunomuzikinio teatrø, Lietuvos nacionali-nës filharmonijos, Klaipëdos þvejøkultûros rûmø þiûrovø salës, Vilniauskongresø rûmø, Ðv. Jonø ir kitø baþ-nyèiø, Vilniaus rotuðës ir kitø objektø,pasiûlë bûdus, kaip pagerinti jø akus-tikà. Uþ darbus architektûrinës akus-tikos mokslo srityje 2000 m. Paryþiujetarptautinë mokslo oragnizacija Gar-so inþinerijos asociacija V. J. Strauskisbuvo apdovanotas garbës diplomu.

Vandens iðtekliø irnaudojimo tyrimai

Uþ darbø ciklà Lietuvos pavirðiniaivandens iðtekliai, jø kaita ir naudojimasenergetikai bei jûrø transportui (1980�2001 m.) mokslo premija paskirtaprof. habil. dr. Brunonui Gailiuðiui,habil. dr. Jonui Jablonskiui ir MildaiKovalenkovienei. Visi jie yra Lietuvosenergetikos instituto Hidrologijos la-boratorijos darbuotojai.

Darbø cikle � dvi monografijos, þi-nynas bei 26 moksliniai straipsniai. Tai22 mokslinës veiklos metø rezultatas.Svarbiausioje monografijoje Lietuvosupës. Hidrografija ir nuotëkis pateikta5400 Lietuvos upiø hidrografiniai duo-menys, iðmatuoti naudojant naujausiàstambaus mastelio kartografinæ me-dþiagà. Nagrinëjami hidrografinio tin-klo rodikliai ir struktûra. Pateikti api-bendrinti Lietuvos upiø hidrometrijosstoèiø duomenys apie metø vidutinius,

mënesiø maksimalius ir minimaliusdebitus. Nagrinëjama nuotëkio duo-menø priklausomybë nuo fiziniø geog-rafiniø veiksniø, pateikti nuotëkioduomenø skaièiavimø metodai hidro-metriðkai neiðtirtoms upëms.

Visø darbø tikslas � iðtirti Lietuvosteritorijos vandens ekosistemos basei-nas�upë�Kurðiø marios�Baltijos jûraekologiná tvarumà, vandens iðtekliusnaudojant pramonëje, energetikoje,vandens transporte, miestø ir þemësûkyje. Ðis darbas turi didelæ praktinævertæ, o ypaè vertingas specialistams,kuriems teks projektuoti ir eksploa-tuoti hidrotechninius statinius, ren-giant gamtosaugos priemones ir pana-ðiai. Jis pravers rengiant bûsimuosiusðiø srièiø specialistus, dëstant magist-rantûros ir doktorantûros studijose.

Dar esame branduolinëvalstybë

2002 m. mokslo premija skirtaKauno technologijos universiteto Ðilu-mos ir atomo energetikos katedros ve-dëjui prof. Jonui Gyliui bei ðios kated-ros profesoriams Gintautui Miliauskuiir Stasiui Ðinkûnui. Jie apdovanoti uþdarbø ciklà Impulso, ðilumos ir masësperneðimo procesai termoenergetiniuo-se objektuose (1973�2001 m.).

Cikle pateikti originalûs daugia-meèiø teoriniø ir eksperimentiniø ty-rimø, atliktø ðiluminës bei branduo-linës energetikos termoenergetiniuo-se árenginiuose, rezultatai. Juos tai-kant galima padidinti árenginiø dar-bo veiksmingumà, pagerinti saugà beikurti ið esmës naujus, daug efektyves-nius termoenergetinius árenginius.Darbo rezultatai atskleidþia naujusreiðkinius ir dësningumus impulso, ði-lumos ir masës perneðimo procesøsrityje, pateikiami metodai kiekybi-niam tokiø procesø ávertinimui. Per-neðimo procesø dësningumai nusta-tyti statiðkai stabiliø putø sistemose,gravitacinëje skysèio plëvelëje, spin-

duliuojanèios terpës veikiamuoseskysèio laðeliuose, branduolinio reak-toriaus aktyviojoje zonoje.

Ciklo darbai pristatyti daugelyjetraptautiniø konferencijø, publikuotiLietuvos ir tarptautiniuose leidiniuo-se. Tai svarus indëlis plëtojant energe-tikos ir termoinþinerijos mokslo kryp-tá, turintis didelæ praktinæ vertæ.

Ðviesos, daugiau ðviesos

Laureatø vardu dëkodamas uþ jødarbø pripaþinimà ir aukðtà ávertinimàprof. Artûras Þukauskas iðreiðkë vil-tá, jog ateis metas, kai valstybëje á Lie-tuvos mokslà dëmesys bus kreipiamasne vienà dienà metuose, bet kasdien.Savo ruoþtu Lietuvos mokslas neturë-tø leisti mûsø ðaliai nusiristi á tamsà(tokio pavojaus esama). Ðviesos, dau-giau ðviesos! � ðiuo palinkëjimu baigëkalbà A. Þukauskas.

Prof. R. Grigas pastebëjo, kad perskubà, politiná alasà mûsø veiksmaidaþnai bûna atitrûkæ nuo analitinësminties, sprendimai ne visada adekva-tûs. Nemaþëja atotrûkio tarp valstybësir jos gyventojø, o tai pasaulá daro atvi-

rà blogio agresijai. Dël ðiø prieþasèiø irá Europos namus einame per maþaimàstydami apie savo pajëgas ir galimy-bes. Vis daugiau ginèijamës, kà gausi-me, o ne kà galime duoti. R. Grigas pa-reiðkë ásitikinimà, jog tauta yra ypatin-ga socialinës organizacijos forma, pa-dedanti akumuliuoti dvasines vertybes.Ir ði socialinës organizacijos forma ne-praras savo reikðmës net ir puèiant in-tegracijos bei globalizacijos vëjams. Otie, kurie skuba atsisveikinti su tautosfenomenu, tik didina susvetimëjimà,dvasiná skurdà ir doroviná chaosà.

LR ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius, kreipdamasisá laureatus, visus mokslininkus pava-dino ypatingais valstybës pilieèiais.Tai suprasta prieð du ðimtus metø,kai atsirado sociologijos mokslas irbuvo suvoktas mokslo vaidmuo vals-tybës gyvenime. Esate tarp tamsos irðviesos, � tæsë mintá ministras, � esa-te tie, kurie savo protais padedateáveikti tamsà. Jûs savo galvose suku-riate tà abstraktø turiná, kurá vëliau vi-suomenë perkelia á kitus daiktus, ki-tus kûrybos vaisius. Bet pirmiausiamintis gimsta mokslininko galvoje. Jûsaplink save skleidþiate ðviesà.

Lietuvos mokslo premijas laure-atams teikæs Ministras PirmininkasAlgirdas Brazauskas prisipaþino, jogtiek þmoniø Lietuvos MA salëje darnëra matæs. Vadinasi, mokslo reikð-mæ ir vietà visuomenëje lemia neBVP procentai, kurie skiriami moks-lui, ir ne kitos dimensijos. Mokslovertë, svarba ir kokybë matuojamakitais kriterijais. Aèiû Dievui, Lietu-voje dar turime kà matuoti, � pasi-dþiaugë Premjeras. Kitàmet veikiau-siai tapsime lygiateisiais Europos Sà-jungos nariais, sienos neribos þmo-niø, prekiø ir pinigø srautø judëjimo.Kaip pasirengti tai naujai gyvenimorealybei, kaip panaudoti turimus sa-vo privalumus? Mokslas gali ir turibûti mums vedlys tame kelyje.

Prakalbos pabaigoje Ministras Pir-mininkas A. Brazauskas kitàmet Lie-tuvos mokslo premijø teikimà pakvie-të rengti Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës rûmuose.

Gediminas Zemlickas

2002 m. Lietuvos mokslo premijø laureatai su LR Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku ir premijø teikimo komiteto nariais

Laureatæ onkologæ Laimà Bloznelytæ-Plëðnienæ sveikina LR Ministras PirmininkasAlgirdas Brazauskas ir Lietuvos mokslo premijø komiteto pirmininkas

Kæstutis Makariûnas

Mokslø sandraugos atstovai � chemikë dr. Giedrë Virgilija Streckytë,medikë onkologë prof. Liudvika Laima Griciûtë ir fizikas prof. Rièardas Rotomskis

12 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Pradþia Nr. 5

Sausio 24 d. sukako metai,kai su mumis nebëra Rimanto Ja-so, istoriko, daug metø dirbusioLietuvos mokslø akademijos bib-liotekoje. Mirties metiniø sukak-ties dienà R. Jaso bendradarbiai,kolegos, mokslo ir studijø drau-gai bei daug kitø þmoniø, kuriuoslikimas, veiklos pobûdis suvedësu ðia asmenybe, pakviesti á bib-liotekà dalijosi prisiminimaisapie ðá istorijos mokslo riterá. Netir netekæs regëjimo, negalëda-mas ágyvendinti visø savo kûry-biniø sumanymø, jis kasdien iðAntakalnio, kur gyveno, atva-þiuodavo á savàjà bibliotekà. Bejos neásivaizdavo gyvenimo.

Su juo iðëjo ir mûsø kartosdalis

Vida Girininkienë, istorikë.Að paþinojau Rimà Jasà nuo sep-

tintojo deðimtmeèio, kai maþdaug1964�1965 m. pradëjome studijuotiVilniaus universitete. Greitai ëmëpykinti nuo TSRS istorijos ir pana-ðiø kursø. Vieni kaþkaip prisitaikë,kiti pradëjo galvoti, gal ið viso mestità istorijà. Dar kiti ëmë ieðkoti visaikitokios veiklos ir bendraminèiø. To-kie þmonës kaip Rimas Jasas ar Ro-mas Batûra atsirasdavo lyg savaimeir pradëdavo globoti uþ save jaunes-nius. Daþniausiai susitikdavome ðio-je Mokslø akademijos bibliotekoje.Nuo tada, kai susipaþinome su RimuJasu, visà laikà bendravome, vienaskità vadinome vardais, nors kartu irnedirbome.

Vëliau mus siejo MartynoMaþvydo klubo veikla. R. Jasasnebuvo labai aktyvus to klubo da-lyvis, ateidavo retsykiais, bet eks-kursijose visada dalyvaudavo. Jei-gu ekskursijos bûdavo skiriamosseniems istoriniams laikams,R. Jasas joms ir vadovaudavo. Jisbuvo puikus pasakorius, viskà þi-nojo, galëjo patarti bet kuriuoklausimu. Kai pradëjau domëtissenomis kapinëmis, R. Jasas buvobene vienintelis þmogus, kuris kal-bëjo taip, tarsi jo þinios bûtø bu-væ ne rinktos, ne ágytos, o duotosið aukðèiau. Su R. Jasu bendravau

Prisimename istorikà Rimantà Jasà (2)

visus tuos 30 metø, kartais arti-miau, kartais tolimiau.

Mane ir kitus visada þavëjoR. Jaso iðdidumas. Toks jis liko ikigyvenimo pabaigos. Paskutiniusdvejus jo gyvenimo mënesius manteko su juo vël kiek artimiaus ben-drauti. 2001 m. gruodþio pradþioje,Vilniaus klinikinëje ligoninëje An-takalnyje lankydama savo tëvà, pa-maèiau sniegu klampojantá R. Jasà.Siautë pûga, sniego iki keliø, maði-nos negali pravaþiuoti, o ðis regëji-mo netekæs þmogus kaþkur pûðkuo-ja su savo baltàja lazdele. Pasisiû-liau padëti pareiti. Kur tau � nerei-kia, jis pareis pats. Neásivaizduoju,kaip vienas bûtø gráþæs. Paskui jisjau leido, kad já palydëèiau, uþeièiauá namus. Leido � tikràja to þodþioprasme � kad já lankyèiau tais pas-kutiniais jo gyvenimo mënesiais.Keletà sykiø per savaitæ pas já atei-davau: sumokëdavau uþ butà, kànors atneðdavau.

Jis su manimi, kaip ir su dauge-liu uþ save jaunesniø þmoniø, elgda-vosi kiek ið aukðto, kartais pabarda-vo � tarsi ne jis, o að nematyèiau, arbûèiau dël ko nors kalta. Siûliau pa-ti pasiraðyti lapelá, kad uþ butà sumo-këta � ne, jis pats pasiraðys. Pasira-ðë eilute per aukðtai. Praðau dar kar-tà pasiraðyti, jis pasiraðë per þemai.

Pagaliau pasiraðydamas treèià kartàsupyko ir iðbarë mane, kad nemokujam paduoti lapelio.

Paskutiniu metu R. Jasas jau ne-beturëjo knygø � visas buvo atidavæsKlaipëdos universitetui. Beveik ne-bematë, skundësi, jog net ir didþiø-jø raidþiø neáþiûri. Paskui já paguldëá ligoninæ. Jis þadëjo man paraðytiapie turtingà savo giminæ ið Papilës,su kuria nei jis, nei jo tëvai neben-dravo. Mat buvo iðdidûs. Kartais lygguosdavosi man: Jeigu nebûèiau toksiðdidus, mokëèiau prisigerinti, tai gi-minës mane bûtø parëmæ, bûtø buvædaug lengviau. Taip visà gyvenimà irnebendravo su turtingos savo gimi-nës ðaka ið Papilës.

R. Jasà sutikdavau netikëtosevietose: tai prie upës medelá sodi-nantá, tai koká nors rankraðtá skai-tantá, tai kieno nors vedamà. Tieþmonës, kurie já matydavo ne tie-sioginiame savo darbe, ne moks-luose, gal susidarydavo ir papras-tesnio þmogaus vaizdà. Kartaisgal net kiek juokingo, nekan-traus, ambicingo. Bet jis visadabuvo iðdidus ir labai savimi pasi-tikëjo. Net gydytojai jam nebuvoautoritetas. Skundësi man: Tie gy-dytojai nieko neþino, viskuo pa-èiam reikia domëtis. Vis perspë-davo mane akis priþiûrëti, nes ga-

liu ir nepastebëti, kaip apaksiu.R. Jasas buvo vienas ið tø þmo-

niø, kuris visà laikà buvo ðalia ma-næs, ðalia visø mûsø. Kai toks þmo-gus iðeina, atrodo, tarsi mûsø paèiøkartos dalis bûtø iðëjusi. Dabar da-lies manæs paèios jau nebëra.

Nuo jo gaudavo barti netakademikas

Antanas Trakymas, buvæs Vy-riausiosios enciklopedijø redakci-jos darbuotojas, Rimanto Jaso vir-ðininkas.

Èia apie Rimantà Jasà iðgirdautokiø dalykø, kuriø su juo bendrau-damas neþinojau. Susipaþinau suR. Jasu 1954 m. Tauro bendrabuty-je dabartinio prof. Arnoldo Piroèki-no, tuomet penktakursio studento,kambaryje. Kadangi su A. Piroèkinubuvome ið vienos mokyklos, tai uþ-ëjau kaip �fuksas� pas vyresná drau-gà. Radau ten sëdintá Rimà Jasà.Apie já, kaip apie þymø þmogø, kurápastebi visi ir tuojau sklinda garsas,jau buvau girdëjæs. Kadangi gandaipralenkia þmogø, Vilniaus universi-tete kai kas mëgdavo ið R. Jaso pa-siðaipyti. Kai iðëjo R. Jaso knyga Di-dysis prûsø sukilimas, kai kurie pava-dinimà skaitydavo taip: R. Jasas Di-dysis. Prûsø sukilimas.

Vëliau, kai R. Jasas atëjo dirbtiá Lietuvos mokslø akademijos bib-liotekos Rankraðèiø skyriø (buvauðio skyriaus vedëjas), tuojau já atsi-vijo gandai: Palaukit, Jasas jûsø sky-riuje padarys tvarkà. Kai R. Jasas së-dëdavo kabinete, prof. Konstanti-nas Jablonskis tyliai tyliai stengda-vosi praeiti pasieniu, kad ðis jo ne-pastebëtø. Mat profesorius akade-mikas nuo R. Jaso gaudavo barti. Obardavo uþ tai, kad daug padaræs,pririnkæs þiniø, o neraðo knygø beistraipsniø ir visos jo þinios praþus.Ið dalies jis buvo teisus.

Kaip vedëjas labai nudþiugau,kad á Rankraðèiø skyriø atëjo tikrasistorikas, kuris èia buvo reikalingiau-sias specialistas. Greitai R. Jasas ta-po mûsø visø konsultantas. Ir ne vienmûsø skyriaus filologø � su R. Jasuateidavo konsultuotis ir tikrieji isto-rikai.

Dar kartà su R. Jasu susidûriau,dirbdamas Vyriausioje enciklopedi-jø redakcijoje. Kai jis atëjo á ðià re-dakcijà, jau gerai já paþinojau. Skai-tant paraðytus straipsnius, daugiau-

sia klausimø kildavo dël istorijos. Li-teratûros aprobacijà teikdavo KostasKorsakas, o dël istorijos kildavo abe-joniø ir svarstymø. R. Jasas pasiro-dë esàs puikus redaktorius ir stilis-tas. Skaityti jo straipsnius bûdavovienas malonumas.

Ið tiesø man pasisekë, kad gyve-nimas tiek daug kartø mane buvo su-vedæs su velioniu istoriku RimantuJasu.

Apie damà ir laðiniusGenovaitë Gustaitë, istorikë.Taip likimas lëmë, kad su Ri-

mantu Jasu susipaþinau 1957 m.,kai jis gynë savo diplominá darbàJokûbas Jasinskis. Nuo tol buvau jospausdintø ir nespausdintø darbøskaitytoja. Neþinau, ar kà galëjaupridëti, nes darbas buvo labai ge-ras. Ne kartà paskui su juo tekokalbëtis ir klausti, kodël jis ðio dar-bo nespausdina. R. Jasui vis atro-dë, kad per maþai iðnagrinëjæs te-mà, dar ne viskas jam aiðku. Tasdarbas taip ir liko neiðspausdintas.O gaila. Dabar pasiþiûrëjau á en-ciklopedijà, kas raðoma apie Jokû-bà Jasinská. Ten po straipsneliu tikviena nuoroda á lenkø autoriausknygà. Ten galëjo bûti ir R. Jasopavardë. Taèiau jis dël per dideliosavo reiklumo to darbo nebaigë.

Paskui buvo kiti èia jau minëti irneminëti darbai. Pavyzdþiui, straips-niø rinkinyje Lietuviø karas su kry-þiuoèiais, pasirodë vienas R. Jasostraipsnis; Didysis prûsø sukilimas,Lietuvos valstieèiø ir miestelënø gin-èai su dvarø valdytojais, II knyga.Pastaràjà knygà gavau su graþiu, la-bai bûdingu R. Jaso áraðu,: �Gin-èams� ir ginèams prisiminti. Dëkingasuþ kantrybæ.

Bydrovco kronika (Lietuvos met-raðtis, 1971), kurià iðleido Vaga, Lie-tuvos istorijos mokslui yra labaireikðminga. R. Jaso nuopelnas, ren-giant ðià knygà, nepaprastai ryðkus.Prisimenu pokalbá jau Nepriklauso-mybës metais su prof. Stasiu Lazut-ka, Lietuvos statutø rengëju. Kalbë-jome ir apie R. Jaso parengtà By-chovco kronikà. Man apgailestau-jant, kad R. Jasui uþ ðá darbà nebu-vo suteiktas mokslø kandidato laips-nis, S. Lazutka pripaþino: Þinoma,buvo galima. Tam reikëjo ir paties R.Jaso pastangø, bet jis rûpinosi dar-bu, o ne laipsniais.

Paskutinis jo darbas, su kuriuoman teko susidurti � tai 1763 m.Kauno dekanato parapijø vizitacijosaktai (2001 m.). R. Jasà jau buvo ið-tikusi nelaimë � jis blogai matë, betturëjo nepaprastai gerà atmintá. Ma-næs jis praðydavo, kad padëèiau. Su-tikau, ateidavau skaityti jam to teks-to. Jis sëdëdavo pasirëmæs galvàabiem rankom ir klausydavo. Jeigujam kas kliûdavo, praðydavo liautisskaityti ir patikrinti tà vietà, iðsiaið-kinti.

Buvau liudininkë, kiek daug jisdirbo su ta knyga. Joje aprëpiamosbaþnyèios, vizitacijos, aktai, archi-tektûra, skulptûra, auksakalystë,tekstilë. Dar nëra daugelio dalykølietuviðkos terminijos, todël tai neið-pasakytai didelis darbas. Pavyzdþiui,Lenkijoje toká darbà dirbtø skyriaispasiskirstæ atskiri institutai. O mûsøðalyje R. Jasas ðioje srityje dirbo vie-nas. Kadangi gerai paþinojau dailë-tyrininkæ Marijà Matuðakaitæ, pa-praðiau jos padëti R. Jasui. Jam te-ko daug vargti, pavyzdþiui, dël seno-viðkø spynø. Vizitacijos aktuose len-kiðkai vardijamos ávairiausiø rûðiøspynos, o kaip jø pavadinimus iðvers-ti á lietuviø kalbà? Dël tø spynø subalta neregio lazdele vaikðèiojæsR. Jasas net vaþiavo á Rumðiðkiøliaudies buities muziejø aiðkintis,

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

ATMINTIS

Prisiminimais apie istorikà Rimantà Jasà dalijosi prof. Antanas Tyla; priekyje sëdi Genovaitë Gustaitë, Antanas Trakymasir prof. Meèislovas Juèas

Kalbininkas prof. Arnoldas Piroèkinas ir istorikë Genovaitë Gustaitë

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 13

kaip senøjø statybø þinovai vadinotas spynas.

Plaèiau kalbu apie ðá darbà, to-dël, kad R. Jaso pavardë áraðyta tikantrame puslapyje maþomis raide-lëmis. Sudarytoju ir parengëju ára-ðytas visai kitas asmuo. R. Jaso gy-venime viskas klostësi kaþkaip ne-palankiai.

Buvo minëti Pargamentø kata-logai, priminti teigiami PauliausRabikausko atsiliepimai apie pui-kø jø sudarytojo R. Jaso lotynø kal-bos iðmanymà. Galëèiau priminti irkità atvejá. Kai buvo leidþiama ar-chtektûros istoriko Vladimiro Zu-bovo knyga Tadas Þebrauskas ir jomokiniai (1986 m.), Vilniaus uni-versiteto rektorate vyko posëdis.Pradëta kalba apie istorikus. Benerektorius prof. Jonas Kubilius tadapasakë: Pauliui Rabikauskui pri-lygsta istorikas Rimantas Jasas. Jautada þinota, kad jis puikus specia-listas.

Visi, kurie paþinojo R. Jasà, pri-simena jo sugebëjimà bendrauti. Jistiesiog spinduliavo dvasios aristok-ratiðkumu, neiðpasakyta þaisme.Kartà ekskursijoje á Dzûkijà su Lie-tuvos istorijos instituto þmonëmissustojæ uþkandþiavome. Gal buvaulabai alkana ir þiûrëjau, kaip istori-kas Liudas Truska pjaustë laðinius.Tik staiga girdþiu R. Jaso balsà: Trus-ka, duok ðiai damai laðiniø. Kaip gra-þu: dama ir laðiniai.

Visi, kas bendravo su R. Jasu,prisimena jo dvasios aristokratiðku-mà. Tai retas derinys: tikro istoriko

iðmanymo gelmë, krypties nusiteiki-mas, ir kartu mokëjimas bendrauti.Todël ankstyvas R. Jaso iðëjimas �begalinis nuostolis. Prisimenu jo pa-sakymà, kad turëjo tiek daug planø,bet prarastas regëjimas neleido jøágyvendinti.

Noriu pasidþiaugti, kad jis buvoir, kiek galëjo, padarë.

Mokslininkas gyvas tol, kolgyvi jo darbai

Prof. Arnoldas Piroèkinas, kal-bininkas ir kultûros istorikas.

Visà R. Jaso gyvenimà lydëjoskaudûs smûgiai. Pavyzdþiui, mumsðiandien atrodo, kad maþas R. Jasoûgis � ne bëda. Bet jam tai buvo gilitragedija, didþiulë skriauda, man jisne kartà prasitaræs.

Didelis smûgis jam buvo visasovietinë sistema. Skaudi istorikoIgno Jonyno mirtis 1954 metais.Neabejoju, kad jeigu I. Jonynas darbûtø penkerius metus gyvenæs, R.Jaso gyvenimo kelias bûtø pasisu-kæs geresne kryptimi. Nebûtø jisgal tiek vargæs, blaðkæsis, gal bûtøturëjæs tam tikrà moralinio autori-teto uþuovëjà. Neabejoju, kad I.Jonynas nebûtø iðleidæs R. Jaso iðakiø.

Jam buvo didelis smûgis, kadapako. Jis man ne vienà kartà guo-dësi ir manë, kad to apakimo galuti-në prieþastis buvo jo nesugebëjimasprisitaikyti prie gyvenimo reikalavi-mø. Sakë: Að nemokëjau kam reikiapaduoti. Manau, kad taip ir buvo.

Mano nuomone, daugeliui þmo-niø R. Jasas galëdavo patarti, bet sa-vo gyvenime bûdavo bejëgis. Net irtas paskutinis epizodas dël Kaunodekanato parapijø vizitacijø aktø.Mano supratimu, nesuvokta, kà reið-kia bûti sudarytoju, ir kà reiðkia bû-ti tik vertëju.

Daug dar bûtø galima kalbëti,apie praeitá, bet atsigræþkime á at-eitá. Tai, kad Lietuvos MA biblio-tekoje taip graþiai pagerbtas R. Ja-so atminimas, labai puiku. Bet arnebûtø dar geriau, jei bibliotekojeatsirastø þmogus, kuris paaukotømënesá laiko ir sudarytø R. Jasodarbø bibliografiná sàraðà. Tai, kàgalima rasti Spaudos metraðèiuose,per mënesá bûtø galima perkelti ábendràjá sàraðà. Ðá sàraðà galimabûtø padauginti, atiduoti bent di-dþiausioms bibliotekoms. Jos bûtølabai dëkingos.

Bûtø gerai surinkti R. Jasostraipsnius, iðmëtytus periodikoje(kiek jø yra vien Moksle ir gyvenime)ir padaryti jø kopijas, sudëti á vienàvietà. Tegul ðios kopijos bûna priei-namos kiekvienam, kas norës domë-tis R. Jaso nagrinëtais klausimais arjo asmenybe.

Gal ilgainiui rastøsi lëðø ir bû-tø galima iðleisti rinktiniø raðtøtomelá? Juk mokslininkas gyvastol, kol gyvena jo darbai. Taigi pa-laikykime mokslininko gyvybæ. Otam geriausias bûdas � turëti jodarbø tomelá. Niekas kitas, manonuomone, ðio darbo nesiims, ið-skyrus Lietuvos MA bibliotekà.Gal taip mes bent po mirties kom-pensuosime sunkø ir tragiðkà jogyvenimà.

Didelë tragedija buvo princi-pas, kurio visà gyvenimà laikësi R.Jasas: Arba labai gerai � arba nie-ko. Jeigu gyveni, þmogau, praga-re, tai reikia vadovautis pragarotaisyklëmis. Mes gyvenome epo-choje, kai popieriukas, vadinamasmokslø kandidato diplomu, buvolyg perkûnsargis, iðgelbëdavæsþmogø, atverdavæs jam kelius irperspektyvà. R. Jasas ðio kelio sauneatsivërë, ir dël to turëjo daugnemalonumø. Labai didelis prin-cipingumas ne visada iðeina á ge-ra. Jei R. Jasas bûtø turëjæs moks-lø kandidato laipsná, jo kaip moks-lininko likimas bûtø susiklostæs vi-siðkai kitaip.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

ÐIAULIØUNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 11 d. 11 val. Ðiauliø universitete (Vi-ðinskio g. 25, Ðiauliai) 220 auditorijoje ávyks ÐU doktorantûros komiteto po-sëdis, kuriame EDVARDAS GRIBAÈIAUSKAS vieðai eksternu gins socia-liniø mokslø (edukologija) daktaro disertacijà tema �PEDAGOGØ AUTO-RITARINIØ NUOSTATØ TURINYS IR RAIÐKOS YPATUMAI�.

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � prof. habil. dr. Gediminas MERKYS

(socialiniai mokslai, edukologija, 07S), Kauno technologijos universitetas;

nariai:prof. habil. dr. Rimantas TIDIKIS (socialiniai mokslai, edukologija,

07S), Lietuvos teisës universitetas;prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (socialiniai mokslai, edukologija,

07S), Lietuvos kûno kultûros akademija; prof. habil. dr., Rusijos pedagoginiø ir socialiniø mokslø akademijos

akademikas Vytautas GUDONIS (socialiniai mokslai, psichologija, 06S),Ðiauliø universitetas;

doc. dr. Algirdas ALIÐAUSKAS (socialiniai mokslai, psichologija,06S), Ðiauliø universitetas.

oponentai:prof. habil. dr. Kæstutis KARDELIS (socialiniai mokslai, edukologi-

ja, 07S), Lietuvos kûno kultûros akademija;doc. dr. Gediminas NAVAITIS (socialiniai mokslai, psichologija, 06S),

Lietuvos teisës universitetas.

Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydobei Ðiauliø universiteto bibliotekose.

Rektorius

ÐIAULIØUNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 11 val. Ðiauliø universitete (Vil-niaus g. 88, Ðiauliai) Baltojoje salëje ávyks jungtinës KU ir ÐU doktoran-tûros komiteto posëdis, kuriame JURGITA MACIENË vieðai gins huma-nitariniø mokslø (filologija, kalbotyra) daktaro disertacijà tema �LIETU-VIØ KALBOS DEMINUTYVØ STILISTIKA�.

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � prof. habil. dr. Kazimieras Romual-

das ÞUPERKA (humanitariniai mokslai, filologija, kalbotyra, 04 H), Ðiau-liø universitetas;

nariai:prof. habil. dr. Evalda Marija JAKAITIENË (humanitariniai moks-

lai, filologija, kalbotyra, 04 H), Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Audronë KAUKIENË (humanitariniai mokslai, filolo-

gija, kalbotyra, 04 H), Klaipëdos universitetas;doc. dr. Stasys KEINYS (humanitariniai mokslai, filologija, kalboty-

ra, 04 H), Lietuviø kalbos institutas;doc. dr. Vigmantas BUTKUS (humanitariniai mokslai, filologija, lite-

ratûrologija, 04 H), Ðiauliø universitetas.

oponentai:prof. habil. dr. Regina KOÞENIAUSKIENË (humanitariniai mokslai,

filologija, kalbotyra, 04 H), Vilniaus universitetas;doc. dr. Albinas DRUKTEINIS (humanitariniai mokslai, filologija, kal-

botyra, 04 H), Klaipëdos universitetas.

Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo,Klaipëdos bei Ðiauliø universitetø bibliotekose.

Rektorius

PUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 4 d. 14 val. Puslaidininkiø fizikos ins-tituto posëdþiø salëje (A. Goðtauto g. 11, Vilnius) SANDRA PRALGAUS-KAITË vieðai gins fizikos mokslø daktaro disertacijà �OPTINIS IR ELEK-TRINIS VIENMODÞIØ IR DAUGIAMODÞIØ INGAASP/INP LAZERI-NIØ DIODØ SU DAUGELIO KVANTINIØ DUOBIØ DARINIAISTRIUKÐMAS ÞEMØ DAÞNIØ SRITYJE� (fiziniai mokslai, fizika 02P).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas � doc. dr. V. PALENSKIS (VU, Fiziniai mokslai, fizika, 02P);

nariai:prof. habil. dr. A. MATULIONIS (PFI, Fiziniai mokslai, fizika, 02P);prof. habil. dr. R. KATILIUS (PFI, Fiziniai mokslai, fizika, 02P);prof. habil. dr. A. GRIGONIS (KTU, Fiziniai mokslai, fizika, 02P);dr. V. ANINKEVIÈIUS (PFI, Fiziniai mokslai, fizika, 02P);

oponentai:prof. habil. dr. P. SERAPINAS (VU TFAI, Fiziniai mokslai, fizika, 02P);prof. habil. dr. V. SIRUTKAITIS (VU, Fiziniai mokslai, fizika, 02P).

Su disertacija galima susipaþinti Puslaidininkiø fizikos instituto bib-liotekoje.

Instituto direktorius S. Aðmontas

Istorikë Vida Girininkienë sako, kad, iðëjus Rimantui Jasui, kartu su juo iðëjo ir dalis mûsø paèiø

Antanas Trakymas su Rimantu Jasu susipaþino dar bûdamas �fuksas�

14 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Pabaiga. Pradþia Nr. 5

Savo 75 metø sukaktá prof. Jo-nas Anièas sutiko rankose turëda-mas naujos knygos Jonas ir Marty-nas Yèai rankraðtá. Tiesa, kada pa-vyks iðspausdinti naujà veikalà, kolkas negali pasakyti nei autorius, neikas nors kitas, nors tai labai reika-linga ir vertinga Lietuvos istorijai beikultûrai knyga.

Profesoriø Jonà ANIÈÀ kalbinaGediminas Zemlickas.

Iðsilavinimas padëjo suvoktiir tautos uþdavinius

Ðiemet sukanka 10 metø, kai pasiro-dë Jûsø monografijos Petras Vileiðis pir-masis leidimas. 1995 m. iðëjo Jonas Vi-leiðis, 1997 m. � Alena ir Mykolas De-veniai, 1999 m. � Antanas ir Emilija Vi-leiðiai, 2000m. � Vytautas, Juozas irVincas Vileiðiai. Treèioji karta. Stebëti-nas kûrybingumas. Ypaè turint galvoje,kiek naujø, iki ðiol nejudintø archyviniøduomenø apie kiekvienà ið ðiø asmenybiøJums pavyko surinkti. Esu tikras, kadapie lietuviø tautiná atgimimà, kultûri-nius ir valstybingumo atkûrimo siekiusjau neámanoma rimtai kalbëti, nepasire-miant ir Jûsø monografijose pateikta me-dþiaga. Dar daugiau. Ið Jûsø knygø skai-tytojas gali susidaryti ir pakankamai gi-lø tarpukario Lietuvos vaizdà.

2001 m., kai Lietuvoje buvo iðkil-mingai minimos inþinieriaus Petro Vilei-ðio 150-osios gimimo metinës, pasirodëantrasis, gerokai iðplëstas ir papildytas Jû-sø veikalas Petras Vileiðis. Dabar ðtai pa-raðëte 1851�1926 m. knygà Jonas irMartynas Yèai, kurià belieka iðleisti. Ga-lima pasakyti, kad per visà atkurtosiosLietuvos valstybës 13 metø laikotarpá ty-rinëjote lietuviø tautiná atgimimà ir keliàá valstybingumà. Ádomu, kiek per ðá laiko-tarpá pasikeitë Jûsø paties, þinios apieðiuos lietuviø atgimimo veikëjus.

Ko besiimtum, pradþia taip ir lie-ka pirmiausiais ieðkojimø þingsniais.Bet kurio darbo pradþioje visada jautididelæ neþinià � kas ið jo iðeis? Pavyz-dþiui, pradëdamas rinkti medþiagà mo-nografijai apie Petrà Vileiðá, neturëjautokio gilaus supratimo, kad tai tokia di-dþiulë mûsø istorijos figûra, nepapras-ta asmenybë.

XX amþiaus pradþioje P. Vileiðis gy-

Jau parengtas veikalas apieJonà ir Martynà Yèus (2)

veno Antakalnio rûmuose. Ðá lietuviø in-þinieriø ir didá mecenatà iðvydæ Vilniauslenkai, sakydavo, kad tai tikras Lietuvoskunigaikðtis.

Taip, þinoma. Ásigilinimas á ðià as-menybæ, kuri mûsø istorijoje yra iðskir-tinë, paskatino mane rinkti medþiagà irPetro Vileiðio broliø � Jono ir Antano� biografijoms, kiek galima plaèiau ir vi-sos Vileiðiø giminës atstovø biografi-joms. Pasirodo, kad jie buvo labai pa-naðaus mentaliteto þmonës. Gal átakosturëjo prigimtis, paveldimumas ir tamtikras Vileiðiams bûdingas intelektua-lumas. Juk net ir Petro Vileiðio tëvas �Pasvalio kraðto ûkininkas Vincentas Vi-leiðis � buvo labai praktiðkas, turëjosveikà nuovokà, neabejotinai didelæ áta-kà savo sûnums.

Þinoma, ágyti mokslai vëliau padë-jo Petrui Vileiðiui ir jo broliams atrastikelius ir á tautinio lietuviø atgimimoveiklà. Juk 10 metø Petras Vileiðis, Pa-svalio kraðto Mediniø sodþiaus ûkinin-ko sûnus, studijavo Peterburgo univer-sitete ir Keliø inþinieriø institute. TaigiP. Vileiðio ir jo broliø intelektas forma-vosi akademinëje aplinkoje, o juk inte-lektu ir rëmësi visa jø tolesnë kultûri-

në ir politinë veikla. Nekalbant jau apieprofesinæ veiklà. Lietuviø tautai iðky-lanèius istorinius uþdavinius Vileiðiamssuvokti padëjo puikus Peterburge gau-tas iðsilavinimas.

Tuo paèiu keliu nuëjo broliai Jonasir Martynas Yèai. Jie taip pat gavo pui-kø iðsilavinimà, buvo labai imlûs, turë-jo stipraus intelekto pradmenis, ku-riuos iðsineðë ið tos paèios Ðiaurës Lie-tuvos kaimo. Þinoma, nagrinëjant J. irM. Yèø gyvenimà ir veiklà, nedera pa-mirðti Lietuvos evangelikø reformatøbendruomenës istoriniø tradicijø.

Evangelikø reformatø ir poetoS. Dagilio poveikis

Kaip tos evangelikø reformatø tradi-cijos, áproèiai reiðkësi kasdieniame Birþøkraðto ûkininkø gyvenime? Kuo skyrësikad ir nuo katalikiðkos aplinkos Vileiðiøgyvenimo gretimame Pasvalio kraðte?

Kokio nors didesnio esminio skir-tumo neáþvelgèiau. Broliø Yèø tëvastaip pat, kaip ir broliø Vileiðiø, buvoûkininkas. Tiesa, Yèø ûkio raida pakry-po kiek kita linkme. Mat XIX a. pabai-goje broliø J. ir M. Yèø tëvas � taip pat

Martynas � dël græsianèiø caro valdþiosrepresijø uþ knygneðiø rëmimà, lietu-viðkumà ir draudþiamà lietuviðkos lite-ratûros skaitymà, buvo priverstas palik-ti savo ûká ir slapta emigruoti á Ameri-kà. Ûkis buvo gana didelis � apie 30hektarø þemës, o liko be ðeimininko.Motina liko su vaikais ir nesunku ási-vaizduoti, kokia naðta uþgulë jos peèius.

Evangelikai reformatai turëjo labaistiprø bendruomenës jausmà, taip patjø konfesija ugdë tà bendruomeniðku-mà. Èia ir áþvelgèiau tam tikrà skirtu-mà su katalikybe, kuri praktikuodavodidesná individualizmà: juk kiekvienasAukðèiausiojo praðo sau, atsiskaito uþsavo nuodëmes ir panaðiai. Evangelikaireformatai rinkdavosi kartu, jø veiklo-je buvo didesnis bendruomeniðkumopradas, bendros naudos tradicija buvogilesnë. Matyt, visa tai turëjo didelësreikðmës ir formuojantis broliø Jonobei Martyno Yèø charakteriams.

Labai reikðmingas broliø J. ir M.Yèø brendimui buvo jø dëdë, mamosbrolis Stanislovas Dagilis. Pedagogas,poetas auðrininkas S. Dagilis mokslusbuvo baigæs taip pat Peterburge, Isto-rijos ir filologijos institute. Mokytojavogimnazijoje Sumuose, Ukrainoje. Va-saros atostogø gráþdamas á Birþus, á të-viðkæ, darë ypatingà poveiká savo sûnë-nams Jonui ir Martynui. S. Dagilis Jo-nà ir iðleido á mokslus, o ðis nuëjo dë-dës keliu: baigë tà patá institutà Peter-burge, tapo þymiu pedagogu, istoriku.Savo ruoþtu Jonas brolá Martynà iðlei-do á mokslus, já rëmë.

Matyt, ir tautiðkumo supratimàS. Dagilis savo sûnënams bus gerokaisustiprinæs. Juk S. Dagilá þinome kaiplabai ryðkaus tautinio nusiteikimo as-menybæ: rëmë Auðrà, jà platino, pats ra-ðë straipsnius.

Keliaujant per Birþø kraðtà teko bu-voti ir keliø kryþkelëje, kur kadaise stovë-jo Parovëjos karèema, poeto S. Dagilio ap-raðyta eiliuotame humoristiniame pasa-kojime Joninës Parovëjos karèemoje.Tikriausiai, lietuviø poezijoje nerasime ki-to tokio lietuviðko dûksmo, tikro ðëlsmoapraðymo. Prisimenu pirmà áspûdá skai-tant: nieko stebëtina, kad tokios vitaliðkosjëgos kupina tauta gali ne tik linksmintis,bet ir atlikti daug svarbesnes istorines uþ-duotis.

Iðties S. Dagilis labai graþiai ap-raðo jaunimo pasilinksminimà Paro-vëjos karèemoje ir, galime neabejo-ti, kad ten tekdavo dalyvauti ir jam,ir jauniesiems Yèams. Neabejotinaivisus juos buvo galima iðvysti tarp tølinksmybiø dalyviø. Beje, Joniniøðventës Parovëjos karèiamoje nuo-taikà savo pieðiniuose (poemosiliustracijose) puikiai perteikë nuo

Jono ir Martyno Yèø dëdë (motinosbrolis) Stanislovas Dagilis �

auðrininkas, pedagogas, poetas

Voroneþe per Pirmàjá pasauliná karà pas Yèus. Stovi (ið kairës) Martynas Yèas, Jonas Balèikonis, Juozas Tûbelis,sëdi Jonas Jablonskis, Hypatija Yèienë

Martynas Yèas ir dr. Jonas Basanavièius (sëdi) Amerikos lietuviøkolonijose 1913 m. renka aukas Tautos namams statyti Lietuvos Valstybës Tarybos prezidiumo posëdis 1918 m. lapkritá. Martynas Yèas antroje eilëje antras ið deðinës

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 15Birþø kilæs, Toronte (Kanadoje) gy-venæs ir kûræs tapytojas bei skulpto-rius Jokûbas Dagys (1905�1989).Minimas iliustracijas pirmà kartà ið-spausdino Èikagoje leidþiamasevangelikø reformatø þurnalas Mû-sø sparnai (1973, Nr. 34�36).

Kuo Tomskas patraukëbrolius Yèus

Kaip subrendo Jûsø supratimas, kadjau pats laikas imtis Jono ir Martyno Yèøtemos? Ir kodël jiems skiriate vienà kny-gà, o ne dvi? Juk broliams Petrui ir Jonui,taip pat Antanui, kartu su Emilija, Vilei-ðiams skyrëte po atskirus veikalus.

Labai sunku, praktiðkai neámano-ma atskirti Jono ir Martyno Yèø. Juossieja ne tik broliðki ryðiai, bet ir bendraidëja, bendras tautinio atgimimo uþda-viniø supratimas. Jie dirbo ranka ran-kon. Bûtø klaidinga apie juos raðyti at-skiras knygas � apie jø atëjimà á tauti-nio atgimimo veiklà. Taigi abi ðias as-menybes sudëti po vienu knygos stoguman atrodë teisingiausias sprendimas.

Imdamasis broliø Yèø veiklos nag-

rinëjimo, kartu maèiau ir gerokà bro-liø Vileiðiø veiklos ir jø vaidmens papil-dymà. Tai savotiðkas Vileiðiø giminësmisijos pratæsimas. Be to, tai man labaiartima, prieinama, patrauklu, nes nebe-reikëjo ir kokio nors specialaus pasiren-gimo. Beliko tik prie ðiø asmenybiø pri-eiti istoriografiniu poþiûriu, iðdëstytifaktografinæ medþiagà, o kà turiu pa-sakyti, kokias iðvadas padaryti man jaubuvo aiðku. Juk labai daug kas buvo pa-sakyta jau kalbant apie Vileiðius. Taigiðiø dviejø giminiø papildymas mûsø lie-tuviðkajai istoriografijai tik á naudà.

Ádomu tai, kad jeigu Petro Vileiðio as-menybëje puikiai dera inþinieriui bûtinaspragmatiðkumas, didelis praktiðkumas irkartu nepaprastas idealiðkumas, altruiz-mas, tai Jonas ir Martynas Yèai � ryðkûs

humanitarai. Jonas Yèas savo istorines gi-lino, o Martynas Yèas � teisines þinias ágijoSibire, Tomske. Gal ne pati tinkamiausiavieta Birþø kraðto sûnums?

Martynas Yèas Tomskà pasirinkodël praktiniø sumetimø, nes mokykløinspektoriumi ir vëliau trumpà laikàgimnazijos direktoriumi dirbo jo vyres-nysis brolis Jonas. Vëliau jam buvo pa-siûlytos inspektoriaus pareigos Semipa-latinske. Þinoma, Martynas Yèas galë-jo rinktis ir bet kurá kità imperijos uni-versitetà, bet finansinës paramos galë-jo tikëtis tik ið brolio Jono, todël Toms-kà ir pasirinko.

O Jonui Yèui Tomskas tiko dëldviejø prieþasèiø. Pirmiausia, Tomskas� universitetinis miestas. J. Yèas buvopasirengæs nagrinëti Lietuvos istorijosproblemas, ir já, kaip jau minëjau, gali-me vertinti kaip vienà ið Lietuvos isto-riografijos pradininkø. Jis pirmasis ið lie-tuviø istorikø pradëjo kelti Þalgirio mû-ðio klausimà, o studijuodamas Peterbur-ge raðë diplominá darbà ið Lietuvos mies-tø istorijos. Deja, tas diplominis darbasligi ðiol nëra atrastas. Beje, jo darbo va-dovas Peterburgo istorijos ir filologijos

institute profesorius S. Seredoninas siûlëjam pasilikti ir rengtis dëstytojo darbui.Deja, aplinkybës susiklostë kitaip, o no-rëdamas dirbti moksliná istoriko darbà,gilintis bûtent á Lietuvos istorijos proble-matikà, J. Yèas rinkosi universitetináTomsko miestà. Galëjo rinktis, nesmokslus baigë labai gerai.

Buvo ir kita prieþastis: J. Yèas vy-ko á tokià Rusijos imperijos vietà, kurbuvo didesni atlyginimai. Þinojo, kadturës remti brolá ir turëjo savo veiklosvizijas, kurias siejo su lietuviø tautiniuatgimimu. Tomskas atrodë priimtinasmiestas visus ðiuos siekius ágyvendinti.

Èia galime matyti tam tikrà para-lelæ ir su Petru Vileiðiu, kuris taip patvyko á Rusijos gilumà, vëliau Uralà ir Si-birà, kur galëjo daugiausia uþdirbti. Tie

pinigai jam buvo reikalingi ne vien as-meniniams reikalams, o siekiant daugdidesniø tikslø ir norint panaudoti sa-vo profesijos teikiamas galimybes.

Broliø Yèø veikla Sibireþinoma maþiausiai

Kokius ðaltinius savo veikalui naudo-jote apie broliø J. ir M. Yèø gyvenimo Si-bire laikotarpá? Ar pakako medþiagos,siekiant kuo visapusiðkiau atskleisti ðiølietuviø tautinio atgimimo, politikos irkultûros veikëjø portretus?

Jono Yèo asmenybæ nuðviestimedþiagos pakako ið jo memuarø,laiðkø, raðytø ið Tomsko, ið susiraði-nëjimo su daktaru Jonu Basanavièiu-mi ir kitais lietuviø kultûros veikë-jais. Nors, aiðku, jei bûèiau turëjæsgalimybæ (pirmiausia, materialià)nuvykti á Tomskà ir panarðyti tomiesto archyvus, suprantama, bû-èiau galëjæs daugiau paraðyti apie Jo-no Yèo veiklà 1903�1916 m. Sibire,taip pat ir apie Martyno Yèo studi-jas Tomsko universitete, apie jo lie-tuviðkà tautinæ veiklà tarp Sibiro lie-tuviø.

Kà þinote apie tà veiklà?M. Yèas artimai bendradarbiavo

su Sibiro lietuviais, vaþinëdavo á jøbendruomenes. Ypaè glaudþius ry-ðius jis palaikë su vietos Sibiro lietu-viais katalikais. Antai Tomsko kata-likø parapijoje, kuri plotu virðijo

Prancûzijà, buvo apie 5000 asmenø.Parapijos klebonas buvo susipratæslietuviø kunigas Juozas Demikis. Si-biro lietuviø gyvenimà M. Yèas apra-ðë savo Laiðkuose ið Siberijos, kuriuosspausdino Vilties laikraðtis. Taigi jaustudijø metais M. Yèas pasiþymëjo di-dele religine tolerancija, artimai ben-dradarbiavo su lietuviais katalikais ku-nigais, kurie ir buvo vieninteliai inte-lektualûs jo kraðtieèiai Sibire.

Apie brolius Yèus knygos nërair iðeivijoje

Vis dëlto broliai Jonas ir MartynasYèai � tai asmenybës, kurios artinoLietuvos kelià á Nepriklausomybæ. Lie-tuvoje apie juos monografijos neturi-me. Beje, gal kas nors yra paraðyta ið-eivijos lietuviø?

Apie J. ir M. Yèus knyga nëra iðleis-ta ir iðeivijoje. Taip atsitiko, kad ðiø as-menybiø lyg ir nëra kas globoja. Tiesa,straipsniø apie juos yra paraðæ Hypati-ja Yèaitë�Petkienë (M. Yèo duktë),Martynas Yèas jaunesnysis (M. Yèo sû-nus), Danutë Yèaitë�Kregþdienë(J. Yèo duktë), J. Mikelënas, M. Ta-mulënas, V. Trumpa.

Ðaltiniai

Kokiuose archyvuose daugiausia dir-bote rinkdamas medþiagà knygai apiebrolius Yèus? Kas bûdinga bûtent ðios jau

paraðytos monografijos ðaltiniams?Medþiagà monografijai rinkau

Peterburgo archyvuose � Rusijosvalstybiniame istorijos archyve ir Pe-terburgo miesto istorijos archyve.Ten radau unikaliø dokumentø, bekuriø nebûtø ámanoma raðyti apietas asmenybes. Nemaþus medþiagøklodus apie juos aptikau Lietuvoscentriniame valstybës archyve, Lie-tuvos valstybës istorijos archyve (Mi-nistrø kabineto, Uþsienio reikalø mi-nisterijos, Ðvietimo ministerijos, Vy-tauto Didþiojo universiteto ir kituo-se fonduose), Mokslø akdemijos,Vilniaus universiteto, NacionalinësM. Maþvydo bibliotekø rankraðty-nuose, muziejuose. Antai Birþøkraðto Sëlos muziejaus fonduosesaugomos Lietuvos evangelikø re-formatø baþnyèios sinodø, vykusiø1919�1939 m., protokolø (memoria-lø) ir nutarimø (kanonø) knygos.Ðiuose unikaliuose dokumentuoseyra þiniø apie Jono ir Martyno Yèødarbus evangelikø reformatø ben-druomenës ir baþnyèios labui.

Taigi knygos ðaltiniai yra solidûs,jie leido atkurti vientisà J. ir M. Yèøgyvenimo bei veiklos vaizdà.

Aèiû, Profesoriau, uþ pareikðtasmintis. Linkime, kad Jûsø 75�èio me-tai bûtø ir naujosios knygos Jonas irMartynas Yèai pasirodymo metai.Neabejoju, kad ðito Jums ið ðirdies lin-ki visi Mokslo Lietuvos skaitytojai.

Martynas ir Hypatija (Ðliûpaitë) Yèai 1916 m.

Dailininko Jokûbo Dagio iliustracija Stanislovo Dagilio poemai Joninës Parovëjos karèiamoje

Rusijos ambasadoje Paryþiuje 1916 m. geguþës mën. Ið kairës: ambasadoriusA. Izvolskis, P. Miliukovas, M. Yèas. Sveèiuose pas Anglijos, Belgijos ir Italijoskaralius, Prancûzijos prezidentà M. Yèas prisistatydavo kaip Lietuvos atstovas.

Nuo

trau

kos

ið a

smen

inio

pro

f. J.

Ani

èo a

rchy

vo ir

Birþ

ø S

ëlos

muz

ieja

us fo

ndø

Evangelikø reformatø Sinodo, vykusio 1921 m. birþelio 24-26 d. Birþuose dalyviai. Pirmoje eilëje (ið kairës) J. Beblavy,K. Kurnatauskas, K. Ðepetienë, dr. J. Yèas, kun. P. Jakubënas, dr. J. Mikelënas, kun. A. Ðernas, mokytojas P. Nastopka,

kun. F. Barnëlis, P. Varèavëjis

16 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Kairënø dvaras, dabartinis Vil-niaus universiteto botanikos sodoparkas, per savo raidos ðimtme-èius, keièiantis savininkams, paty-rë daug rekonstrukcijø ir keitë pa-skirtá, ne kartà buvo niokotas isto-rijos audrø, apaugæs ávairiomis le-gendomis. 1975 m. vasario 18 d.tuometiniame Paminklø konserva-vimo institute (PKI) buvo gautasuniversiteto uþsakymas atlikti Kai-rënø dvaro pastatø architektûriniusapmatavimo brëþinius ir sudaryti de-talaus iðplanavimo projektà Univer-siteto botanikos sodo statybai beibalandþio 15 d. pateikta projekta-vimo uþduotis, kurioje reikalautapritaikant buvusá dvarà botanikossodui, iðsaugoti vertingus pastatus irparkà, naujus pastatus ir árenginiusnumatyti ne parko teritorijoje1.

Visi, kas turëjo progà anuometlankytis parke ir atmena, kaip bu-vo apleistas ir netinkamai naudo-jamas ðis þilos praeities Lietuvoskampelis, lengvai gali palyginti da-bartiná parkà su ankstesniuoju. Perðiuos deðimtmeèius Kairënai taippasikeitë, kad pateko á treèià Lie-tuvos parkø deðimtukà (su per-spektyva dar kilti). O nesulaukælemtingos universitetinio botani-kos sodo paskirties, veikiausiai visdar bûtø panaðûs á ðiandien nerimuslegianèius Deguliø parkà (jis sàra-ðe 546-asis), begëdiðkai asocialiøánamiø nugyventà Maþojoje Lietu-voje Palumpiø parkà (jis sàraðe552-asis), Maþosios Merkinës griu-vësius � praeityje garsios PaulavoRespublikos liekanas (605-asis) �ar kitus panaðiø likimø parkus.

Kairënø magija labai paveikëdar vienà mano didþiai gerbiamàmokytojà, taip pat jau amþinybëjebesiilsintá Leonà Èibirà, kuris betiesiogiai uþsakytø parko dendro-loginiø tyrimø, á Kairënø dendro-loginës plëtros ieðkojimus gilinosiiki gyvenimo pabaigos. Liko nepa-mirðtami áspûdþiai ið vienos pirmø-jø talkø Kairënø parke, sodinantretø rûðiø liepas. Talka buvo su-rengta L. Èibiro iniciatyva, minintbotanikos sodø sukaktis. Kaip ádo-mu bûtø pamatyti, kokios dabar tosliepos iðaugæ, ar jau þydi...

Labai ðviesûs prisiminimai likæið bendradarbiavimo su Kairënø irapskritai botanikos sodø tema nuo-ðirdþiai besidomëjusiu profesoriu-mi geografu Èeslovu Kudaba. Jisskatino nedelsti ir talkino paskel-biant pirmuosius Kairënø tyrimøatradimus2. Tai leido galvoti apieparko, kaip botanikos sodo per-spektyvas, prisimenant aktualijasanuomet artëjusiø Vilniaus univer-siteto 400 metø � kaip ir àþuolynosodinimo ta proga Kairënuose, � obotanikos sodø Lietuvoje 200 me-tø sukakèiø.

Keliant parkà ið uþmarðties iratskleidþiant jo vertes projekti-niam pritaikymui, teko iðlaikytisunkø egzaminà. Todël galiu padë-koti deðimtims kolegø, vienu ar ki-tu aspektu pasidalijusiø patirtimi,patarusiø ar parëmusiø, klojant pa-grindus ðiam ðimtmeèio projektui.Taèiau negalima nutylëti ir nema-þø sunkumø, kai kuriø oponentøprieðtaravimø. Biurokratinës deri-nanèios institucijos tikino, esà bo-tanikos sodø kûrybos ir projektavi-mo pobûdis neatitinka mûsø ástai-gos profilio (anot tokiø þmoniø,matyt, niekada nebûtø leista dva-siðkiui M. Kopernikui tyrinëti kos-

A � Autobusø stotelë (18, 38, 47)B � Administracija1 � Arboretumas2 � Miðko parkas3 � Senasis parkas

VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOSSODO DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

Skiriu mano mokytojos, Kauno botanikos sodo direktorës Marijos Januðauskaitës-Lukaitienës 100-meèio sukakèiai paminëti

mogonijos teorijos arba G. Galilë-jui iðrasti teleskopà...) Buvo sunkuáteisinti Kairënø kultûros vertybiøstatusà, nustatyti teritorijos ribas,paèiø botanikos sodø vietà mûsøvalstybës saugomø vertybiø siste-moje. Kai kurie universitetosluoksniai prieðtaravo restauraci-niam parko kûrimui, tyrimais nu-staèius, jog dabar jau baigiami res-tauruoti rûmai yra buvæs dvaro þir-gynas, nes senieji autentiðki rûmaibuvo sugriauti Pirmojo pasauliniokaro suirutëje. Tai vertinta kaip pa-þeminimas, � mus nori á kaþkokiasarklides ákiðti. Oponentams buvonesuvokiama istorinë þirgø svarba(pakanka ið archeologijos prisi-

minti þirgø kapinynus Lietuvoje) irþirgynø vaidmuo dvarø ansam-bliuose (pavyzdþiui, Plungëje, Þa-garëje, Kauno Raudondvaryje).Áveikti ðiuos kliuvinius prireikë ne-maþa laiko ir pastangø. Ypaè daugteko darbuotis energingai projek-to architektø grupës vadovei Dai-norai Juchnevièiûtei. Taèiau kaikuriø sumanymø ágyvendinti nepa-vyko. Pavyzdþiui, net È. Kudabainepasisekë iðleisti keliolikos auto-riø monografijos, skirtos botani-kos sodø 200 metø sukakèiai Lie-tuvoje.

Atkurti Kairënø parkà labaipadëjo tai, kad prieð kelerius me-tus institute sprendëme panaðø

klausimà � daliná graþiø tradicijøKauno Vytauto Didþiojo universi-teto (anuomet Mokslø akademijosbotanikos instituto) botanikos so-do, buvusiame Aukðtosios Fredosdvare, atnaujinimà. Tada ir tekosusipaþinti su turtinga sodo praei-timi, gausia ðios srities raðtija,bendrauti su minëtàja M. Lukai-tiene, genialaus botaniko ir to so-do iniciatoriaus Konstantino Re-gelio mokine, bei kitais sodo kû-rybos veteranais. Abiejø sodø Lie-tuvoje praeitis, pasaulinës botani-kos sodø praktikos pavyzdþiai beipalyginamieji kaimyniniø botani-kos sodø duomenys leido sufor-muluoti keletà esminiø iðvadø bei

1 K. Labanauskas. Buvusio Kairënødvaro parkas. Istorinë apybraiþa. 1979,buv. PKI archyvo F5/2184.

2 È. Kudaba, K. Labanauskas. Bota-nikos sodas Kairënuose.� Mokslasir gyvenimas, 1979, Nr. 6, 16-17 p.

susieti su Kairënø vertëmis arche-ologijos, istorijos, architektûros,gamtos ir meno istorijos poþiû-riais. Prisiminkime K. Regelio tei-giná, 1922 m. pavasará pasirenkantKauno botanikos sodo vietà Aukð-tosios Fredos dvare, kurio parkas,tvenkiniai, kalvos, pelkës ir augan-èiø medþiø rûðiø dauguma [...]daugiausia atitiko sodo iðplanavi-mà...3 Juk beveik tà patá galimepasakyti apie Kairënus. Taèiau A.Fredos parke dauguma pavirðiausir vandens elementø buvo dirbti-nës kilmës, o Kairënuose � gam-tinës kilmës, ekologiðkai natûra-lûs. Pasak þymiausio Tarybø Sà-jungos botanikos sodø teoretikoM. P. Sokolovo, vietovëje paveldë-ti istoriniai þeldiniai suteikia bo-tanikos sodui jau nuo steigimopradþios iðbaigtos landðaftinëskompozicijos pavidalà; jos fonekuriamos naujos augalø ekspozici-jos padeda iðvengti keliolika me-tø ðiaip truksianèio medelynovaizdo. Dendrologas L. Èibiraskruopðèiai iðtyrë iðlikusià Kairënøparko augalijà bei pateikë me-dþiagà didþiausio sode dendrolo-gijos skyriaus kûrimui. Nejauginestebina tai, kad ankstyvuojudvaro laikotarpiu XVI�XVII a.Kairënuose turëjusios renesansináansamblá Isaikauskiø giminës at-stovas, Pranciðkus Dolmatas Isai-kauskis, þinomas kaip labai reikð-mingos Lietuvos paþinimui Kara-liðkøjø giriø ordinacijos sudaryto-jas. Taigi já galime laikyti pirmojomiðkotvarkos sàvado autoriumi.Manoma, kad XVIII a. Kairënødvaro savininkai Sapiegos, ar tris-deðimt metø ið jø nuomojæ trinito-riø vienuoliai, atliko barokiná par-ko perplanavimà. Pagaliau XIX a.parkas pertvarkytas naujø savinin-kø Lopacinskiø iniciatyva. Benedidþiausi nuopelnai tenka entu-ziastei Daratai Marikonytei-Lo-pacinskienei, kilusiai ið parkø me-cenatø Marikoniø giminës. Ði dva-rininkë buvo þinoma dël savo vi-suomeninës veiklos XIX a. 1-ojepusëje Vilniuje. Parkas tuometgarsëjo romantiðkojo istorizmobruoþais, tvenkiniø sistema, geop-lastikos ir parkø meno elementais(kaip vasaros teatro paviljonas,pavësinë tvenkinio saloje, baroki-në koplytëlë, fontano baseinëlis,gëliø kalnelis). Ir pagaliau ið XIXa. romantizmo parko, po ilgø ap-laidumo metø, XX a. pabaigoje jisbuvo pritaikytas moksliniam bota-nikos sodui. Tyrimus apibendrinu-si apybraiþa buvo baigta 1979 m.Taigi beveik ketvirèio amþiausekspozicija ið apybraiþos iðvadøleidþia spræsti, kaip ir kà pavykoágyvendinti, kas dar tebelaukia sa-vo valandos. Tuomet iðvados buvoorientuotos á artëjusià Lietuvosbotanikos sodø 200 metø sukaktá.Iðvadø paskata tæsti daugiaplanësKairënø ansamblio istorijos tyri-mus puoselëjama Botanikos sodomokslininkø bei rëmëjø. Ilgametis

4 � Prekybos centras5 � Parko roþiø ekspozicija6 � Medelynas7 � Gëlininkystës skyrius8 � Ûkio dalis

9 � Pomologijos skyrius10 � Augalø genetikoskyrius1-1 � 1-10 � Augalijosgeografinës zonos

3 K. Regelis. 1923 m. Lietuvos univer-siteto Botanikos sodas, kabinetas ir muzie-jus, 133-140 p. � Kauno Vytauto Didþio-jo universiteto Matematikos-Gamtos fa-kulteto darbai.Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairënuose vaizdas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

BOTANIKOS SODO KAIRËNUOSE PLANAS

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 17

sodo direktorius E. Navys dëjodaug pastangø, siekdamas, kadkultûrinis gyvenimas turtingospraeities botanikos sode arti sos-tinës bûtø intensyvesnis. Veiklostæstinumà byloja gausûs moksli-niai bei visuomeniniai renginiai irleidiniai. Tiesa, 1981 m. leidinio,kurio buvo tikëtasi prof. È. Kuda-bos puoselëta iniciatyva botanikossodø 200 metø sukakèiai Lietuvo-je, nesulaukta. Tikëkimës, jog da-bar panaði iniciatyva pasiseks, re-miama naujojo botanikos sodo di-rektoriaus Audriaus Skridailos.

Archeologinë Kairënø vertëdar nepakankamai iðtirta ir pa-skelbta. Taèiau graþi pradþia, kadjau paþymëtas lankytojams dar1951 m. tyrinëtas senkapiø kalne-lis4. Dar reikia parengti parko isto-rinës raidos ir buvusiø praeitiesveikëjø stendà, bet galima pasi-dþiaugti, kad memorialinë botani-kos sodo lenta jau yra. Nemaþa nu-veikta restauruojant ir pritaikantsenuosius autentiðkus pastatus, re-miant Kultûros vertybiø apsaugosdepartamentui, nors dar daugiauðios srities darbø tebelaukia. Pir-minis kultûros paveldo statusas bu-vo suteiktas dar sovietmeèio pabai-goje. Dvarui buvo suteiktas vieti-nës reikðmës architektûros pamin-klo statusas, bet dabartinë paveldovertybiø apskaita vis dar vëluoja,

juolab, kad dar nesukurta keliø sri-èiø vertybiø visumos samprata. Ta-èiau kadangi laikomasi pastatø ty-rimo ir pritaikymo paminklosaugi-niø reikalavimø, galima tikëtis, kadir kitos susijusios paveldo vertybi-nës sritys kooperuosis. Tuomet ga-lima bûtø iðleisti apybraiþas apieKairënø raidà, Lietuvos botanikossodø istorijà, fotoalbumà. Pastaràjáleidþiant atsirastø pradiniuose ty-rimuose tik svajota galimybë spal-viðkai fiksuoti þydëjimo ir rudensspalvø efektus.

Svarbu paþymëti ir botanikossodø tematikos memorialines vie-tas. Tiesa, èia pirmoji kregþdë �memorialinë lenta, paþymëjusi þy-maus prancûzø botaniko J. E. Þi-libero (Gilibert, 1741�1814) ásteig-to pirmojo Vilniuje botanikos sodovietà � Pilies gatvës 22-ojo namokieme, prie buvusios Medicinoskolegijos. Kitos vietos ir botanikosmokslui nusipelnæ asmenybës darlaukia savo valandos. Tai pirmiau-sia Sereikiðkës kartu su sodà tenperkëlusio Stanislovo BonifacoJundzilo (1761�1847) bei jo veiklàpratæsusio Juozo Jundzilo (1794�1877) nuopelnais. Taip pat paþy-mëtinas botanikos sodo XX a. rai-dos etapas Vingio parke, prime-nantis ir jo pradmenis nuo pat se-nøjø Radvilø laikø XVI a. Minë-tini ir èia nuveiktieji Stepono Ba-toro universiteto bei pokario me-tø botanikø darbai.

Kæstutis Labanauskas

4 I. Sadauskaitë. Kairënø ir Seiliûnøkapinynø radiniai. � Lietuvos TSR Moks-lø akademijos darbai, serija A, 1959, t.I, 59-70 p.

Lietuvos mokslo taryba2003 m. kovo 3 d. sukvietë iðplës-tiná posëdá � LMA Maþoji salë bu-vo pilnutëlë Tarybos nariø ir eks-pertø, daugybës kviestiniø oficia-liøjø ir dalykiniø asmenø (net Lie-tuvos periodiniø mokslo leidiniøredaktoriø). Tai vis dël pirmojodarbotvarkës punkto � Lietuviøkalba kaip mokslo kalba.

Taèiau gráþkime á praeitá. Irdaug toliau negu gerai þinomas ne-lemtasis Vyriausybës 2001 m. liepos11 d. nutarimas. Beveik prieð20 metø 27 kalbomis (tada) leidþia-mo mënesinio þurnalo UNESCOkurjeris (þinoma, tada KypüåðÞÍÅÑÊÎ) 1983 m. rugpjûèio nu-meris iðëjo teminis � Kalbø lobynas.Stvërëmës jo tada kaip skæstantysðiaudo. Jau vien vyriausiojo redak-toriaus Eduardo Glissano straipsnisBabelio bokðtas ko vertas: kalbøkontaktai suprantami kaip kultûrøkontaktai, o alternatyva gyventi uþ-sisklendus ar pasirengus suprasti ap-linkiná pasaulá vertinama kaip kolo-nidizmo tradicijø áteisinimas; patei-kiama tokia tarpkalbinio bendravi-mo formulë: Að kalbu su tavimi ta-vàja kalba, bet suprantu tave savàja,taigi Babelio bokðtas gali bûti pasta-tytas visomis kalbomis. 2001 m. Bal-tos lankos, turbût paþymëdamosEuropos kalbø metus, iðleido kny-gà su Pieterio Bruegelio paveiksloBabelio bokðto statymas fragmentuant aplanko � Umberto Eco Tobu-los kalbø paieðkos Europos kultûro-je. Taigi ásidëmëkite istorijos tiesà �poromëninë Europa prasideda nuoliaudiniø kalbø, naujasis Babelis �daugiakalbis, tautinis: 1751 m. aba-tas Noelis Antoine�as Pluche pa-skelbë � l�etat c�est la langue � vals-tybë � tai kalba! Umberto Eco tobu-lina minëtà tarpkalbinio bendravi-mo formulæ dvikalbystës formà ap-græþdamas. �Daugiakalbë Europa �tai þemynas, kuriame þmonës galë-tø kalbëti kiekvienas savo kalba irsuprasti kito kalbà� (buvo prieðin-gai: kalbëti kito kalba, tik suprastisavo kalba). O Europos kalbø (dau-giskaita!) metais � 2001 � buvo skel-biama tokia kalbos politikos nuo-stata: kiekvienam iðsilavinusiam eu-ropieèiui � gimtoji kalba ir dvi sve-timos. Taigi jokios tautinës ar tarp-tautinës vienkalbystës. Ir ðtai tø áþy-miøjø Europos kalbø metø vidury-je Lietuvos vyriausybë áveda moks-linës anglø kalbos vienkalbystæ Lie-tuvos valstybëje�

Pagrindinis praneðëjas prof.A. Rosinas ir ðeðiø papildomø pra-neðimø autoriai vieningai reiðkëmintis, prieðingas tam nutarimui, okai kalbëjo prof. B. Genzelis, atro-dë, kad tuoj salës paskliautëse kaipUþgavëniø Morë pakibs ir sulieps-nos to nelemto nutarimo rengëjoiðkamða. Bet, kaip Lietuvoje ápras-ta, tik pergalës turi autorius�

O ið vienuolikos diskutantø iðgir-dom visko, keli nepritarë ið viso ar-ba ið dalies. Kai kuriø kultûrinë irkalbinë raiðka buvo trûkstamo ly-gio � iki pasigyrimo, kad lietuviðkainemoka raðyti. Klausantis darësi vi-sai aiðku, kad pavojus iðkilæs ne tikmokslinei lietuviø kalbai ir termini-jai (jos nei sukursi, nei palaikysimokslo populiarizacija, kaip kai kassiûlo gelbëtis). Gal net didþiausias,visuotinis pavojus gramatikos pama-tams, kalbos kultûrai, paprasèiau-siam raðtingumui.

KIEK KAINUOJA LIETUVIØ KALBA(LITAIS ARBA EURAIS)?

Èia vël reikia gráþti atgal � prieprof. habil. dr. (humanitariniaimokslai) Romualdo Apanavièiaus irprof. habil. dr. (fiziniai mokslai) Val-do Laurinavièiaus straipsnio Moks-linë veikla ar meninë kûryba? Polemi-nës pastabos apie mokslinës veiklosvertinimà (Mokslo Lietuva, 2002 m.Nr. 10, p. 2�3). Vienas ið autoriø, hu-manitaras, tyèiojasi ið kolegø ir sa-væs: humanitarinius ir socialiniusmokslus tikslinga atskirti nuo tiksliø-jø mokslø ir vadinti juos kitaip, pavyz-dþiui, menais; Niekas nepaneigs, kadsenieji istorijos ðaltiniai, senosios lite-ratûros, tautosakos tekstai, þodynai,þinynai yra svarbûs mûsø mokslui irkultûrai, o jø parengimas reikalaujaitin didelio kruopðtumo ir aukðtoskvalifikacijos, taèiau abejotina, ar ðiveikla gali bûti priskirtina moksli-niams tyrimams lygiai taip pat, kaip iranketø rengimas, jø platinimas, ap-klausø organizavimas, duomenø kau-pimas, sisteminimas, enciklopediniøþinynø, telefonø ir adresø knygø suda-rymas ir t. t. Taigi mokslui svarbu, bet� ne mokslas. Nuostabiausias yra tæ-sinys: Moksline veikla laikytinos tikðio kaupimo, sisteminimo ir rengimospaudai pagrindu iðkilusiø problemøbei kitø klausimø analizë ir jø paskel-bimas, galintis turëti átakos tolesniampraktinio tvarkymo darbui. Taigi ad-resø knygos rengimas spaudai jauesàs mokslas� Ir ðitos patyèios pa-skelbtos tada, kai iðëjo paskutinis �XX akademinio Lietuviø kalbos þo-dyno tomas, kai visas baltistikos ir in-doeuropistikos mokslas ðventë ðimt-meèio darbo pabaigtuves!..

Gaila, kad posëdyje nebegalëjodalyvauti Erazmas Roterdamietis �savo Pagiriamojo þodþio Kvailybei(lietuviðkas vertimas � 1963 m.)XXI skyriø Mokslai, jø atsiradimaiir paskirtis tikrai bûtø galëjæs papil-dyti. Bet dalykas, kad argumentaigali neveikti net mokslininko, seniaiþinomas, ir tokio net negalima va-dinti nelaimingu [�], nes jau tokiajo prigimtis (p. 68). Nuo vieno dis-kutanto i ð d a l i e s teisingos min-ties, kad mokslas � tarptautinis, ki-

tas galvotrûkèiais nuðoko prie kitos� lietuviø kalba studijose neiðliks(prof. Valdas Laurinavièius), norsjau prieð tai kalbëjæs dr. G. Viliûnasbuvo aiðkiai pasakæs aiðkø dalykà:mokslo objektai gali bûti lokalûs,kai kurie mokslai gali reikðtis tik gim-tàja kalba, reikalingas diferencijuo-tas poþiûris á mokslinës lietuviø iranglø kalbø vartojimà (nurodyti4 variantai). Anglakalbystës karð-tuoliams buvo priminta ir Lietuvoskonstitucija, ir tai, kad ES eksper-tai ir komisarai atsistebëti negalá su-þinojæ, jog Lietuvos mokslininkaiástatymiðkai atsiribojæ nuo lietuviøkalbos (dr. I. Smetonienë). Ir aið-kiai pasakyta, kad anglakalbiø pub-likacijø motyvacija negali bûti gau-nami pinigai (dr. Vl. Vansevièius).

Seniai yra apskaièiuota þmogauskûno kaina � tikra pigybë. Dabar ðenten suðnekta apie lietuviø kalbos kai-nà: lietuviðkiems mokslo þurnalams� 2 mln. Lt., iðmokø ES � net 20 mln.Lt.: kuo daugiau raðysi angliðkai, tuodaugiau sugráð�Þinoma, pinigus vi-sur reikia skaièiuoti, bet sàvokos kai-na ir vertë, vertybë skirtingos, ðiuo at-veju � ið esmës: valstybë � tai kalba.Daþnai ir kultûra � tai kalba. Lietu-viðkà aukðtàjà humanitarinæ kultûràpriverstinai pavertus �tarptautine�, ne-iðvengiamai taps beprasmiðki naujo-sios informacijos priëmimo bûdai, lie-tuviðkoji kultûra bus pasmerkta radi-kaliai izoliacijai arba iðnykimui (To-mas Daugirdas, Kriviø mokslas, �Naujasis þidinys �Aidai 2003 m., Nr.1�2, p. 32).

Posëdis, ið esmës turbût prita-ræs 10 punktø nutarimo projektui,galutiniø formuluoèiø nepriëmë �baigësi tik akad. A. Gaiþuèio reikð-mingais iðaiðkinimais: anglø kalbanëra bendroji ES kalba, o tik ryðiokanalas; ES nuostatoms svetimasfederalizmas � ji yra daugiatautë,daugiakalbë, daugiareligë; moksle,renkantis kalbà, reikia þiûrëti irmokslø specifikos, ir kultûrinioimuniteto.

Jonas Klimavièius

VILNIAUS UNIVERSITETOEKOLOGIJOS INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 12 val. instituto posëdþiø salëje(Akademijos g. 2, Vilniuje) JOLANTA RIMÐAITË gins daktaro diserta-cijà tema �GRYBINIØ UODUKØ (DIPTERA, MYCETOPHILOIDEA) IRJØ PARAZITØ (HYMENOPTERA, ICHNEUMONIDAE, ORTHOCEN-TRINAE) FAUNA, TROFINIAI RYÐIAI, PAPLITIMO IR VYSTYMOSIDËSNINGUMAI LIETUVOJE� (biomedicinos mokslai, zoologija, 05B).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � habil. dr. Vytautas JONAITIS (VU

Ekologijos institutas, biomedicinos mokslai, zoologija, 05B);

nariai:prof. habil. dr. Algirdas SKIRKEVIÈIUS (VU Ekologijos institutas,

biomedicinos mokslai, biologija, 01B);doc. habil. dr. Rimantas RAKAUSKAS (Vilniaus universitetas, biome-

dicinos mokslai, zoologija, 05B);dr. Povilas IVINSKIS (VU Ekologijos institutas, biomedicinos moks-

lai, zoologija, 05B);doc. dr. Remigijus NOREIKA (Vilniaus pedagoginis universitetas, bio-

medicinos mokslai, zoologija, 05B);

oponentai:prof. habil. dr. Rimantas PUPLESIS (Vilniaus pedagoginis universi-

tetas, biomedicinos mokslai, zoologija, 05B);doc. dr. Algimantas ÞIOGAS (Lietuvos þemës ûkio universitetas, bio-

medicinos mokslai, argonomija, 06B).

Su disertacija galima susipaþinti VU Ekologijos instituto ir Naciona-linëje Martyno Maþvydo bibliotekose.

Direktorius

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS

praneða, kad 2003 metø balandþio 10 d. 14 val. Geologijos ir geogra-fijos instituto salëje (T. Ðevèenkos g. 13, Vilnius) ávyks jungtinës dokto-rantûros komiteto posëdis, kuriame RIÈARDAS BUDAVIÈIUS vieðai ginsfiziniø mokslø geologijos krypties daktaro disertacijà �LIETUVOS EÞE-RØ NUOSËDØ MIKROELEMENTINËS SUDËTIES FORMAVIMOSIYPATUMAI� (05P).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � doc. dr. Valentinas KADÛNAS (Ge-

ologijos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geologija, 05P);

nariai:prof. Reijo SALMINEN (Suomijos geologijos tarnyba, fiziniai moks-

lai, geologija, 05P);prof. habil. dr. Kæstutis KILKUS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks-

lai, geografija, 06 P);prof. habil. dr. Egidijus TRIMONIS (Geologijos ir geografijos insti-

tutas, fiziniai mokslai, geologija, 05 P);dr. Alfredas RADZEVIÈIUS (Geologijos ir geografijos institutas, fi-

ziniai mokslai, geologija, 05 P);

oponentai:prof. habil. dr. Olegas PUSTELNIKOVAS (Vilniaus pedagoginis uni-

versitetas, fiziniai mokslai, geografija, 06P);dr. Mudis ÐALKAUSKAS (Chemijos institutas, fiziniai mokslai, che-

mija 03P).

Su disertacija galima susipaþinti Geologijos ir geografijos instituto irVilniaus universiteto bibliotekose.

Laikinasis direktorius

Didþioji zunda (Eryngium giganteum) Vilniaus universiteto Botanikos sode

Nuo

trau

ka ið

leid

inio

Viln

iaus

uni

vers

iteto

Bot

anik

os s

odas

18 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Aldonos Vasiliauskienës knyga Ak-menuotas patrioto kelias (Vilnius: Reg-num fondas, 2001, 528 p.) paðvæsta áþy-miam senosios XX a. pradþioje subren-dusios katalikø intelektualø kartos at-stovui, Suvalkijos kraðto sûnui PranuiDovydaièiui (1886 10 02 � 1942 11 04),jo gyvenimo kelio áprasminimui.

Ði knyga skaitytojà supaþindina suenciklopedinio masto mokslininku, fi-losofu, politiku, kultûrininku. Su nuo-staba analizuojame jo daugiabriaunávaizdingà gyvenimà. Iðsamiai P. Dovy-daièio veiklos barus apibûdinti ir ðiosveiklos tuometinës Lietuvos gyvenimereikðmæ ávertinti nepakanka esamo,kad ir puikaus kapitalinio dr. JuozoGirniaus (1975 m., 792 p.) leidinio.

Kiekvienam tautieèiui labai svarbugiliau paþinti didþiø praeities þmoniøgyvenimus, kurie ateinanèioms kar-toms taptø pasididþiavimu savo tautie-èiais, sektinu pavyzdþiu ir pamoka, kaipsvarbu neiðbarstyti gyvenimo dienø vel-tui, bet pasirinkti prasmingà kelià iresant sunkiausioms aplinkybëms neið-krypti ið pasirinkto krikðèioniðkom ver-tybëm grásto kelio. Tokiø sektinø pavyz-dþiø ðiø dienø Lietuvai labai reikia. Ðiàspragà graþiai uþpildo iðleista A. Vasi-liauskienës knyga. Knygos patrauklu-

VILNIAUS UNIVERSITETOEKOLOGIJOS INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 10 val.instituto posëdþiø salëje (Aka-demijos g. 2, Vilniuje) LAIMA BLAÞYTË-ÈEREÐKIENË gins daktaro di-sertacijà tema �SÀLYGINIO REFLEKSO FORMAVIMO BITËMS DARBI-NINKËMS (APIS MELLIFERA CARNICA PALLM.) MOTINOS FERO-MONU YPATUMAI� (biomedicinos mokslai, biologija, fiziologija, 01B).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � prof., habil. dr. Algirdas SKIRKEVIÈIUS

(VU Ekologijos institutas, biomedicinos mokslai, biologija, fiziologija, 01B);

nariai:prof. habil. dr. Vytautas SIRVYDIS (Vilniaus pedagoginis universite-

tas, biomedicinos mokslai, biologija, fiziologija, 01B);habil. dr. Vytautas JONAITIS (VU Ekologijos institutas, biomedici-

nos mokslai, zoologija, gyvûnø sistematika, 05B);dr. Zuzana SKIRKEVIÈIENË (VU Ekologijos institutas, biomedici-

nos mokslai, biologija, fiziologija, 01B);dr. Jurgis RAÈYS (Lietuvos þemdirbystës institutas, biomedicinos

mokslai, agronomija, entomologija, 06B);

oponentai:prof. habil. dr. Henrikas VAITKEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, bio-

medicinos mokslai, biofizika, sistemø (fiziologinë)biofizika, 02B);dr. Alina ÐVEISTYTË (VU Ekologijos institutas, biomedicinos moks-

lai, biologija, fiziologija, 01B).

Su disertacija galima susipaþinti VU Ekologijos instituto ir Naciona-linëje Martyno Maþvydo bibliotekose.

Direktorius

VILNIAUS UNIVERSITETOEKOLOGIJOS INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 11 d. 11 val. instituto posëdþiø salëje(Akademijos g. 2, Vilniuje) RASA BERNOTIENË gins daktaro disertaci-jà tema �UPINIAI IR SMULKIEJI MAÐALAI (DIPTERA: SIMULIIDAE,CERATOPOGONIDAE), JØ PAPLITIMO IR VYSTYMOSI YPATUMAILIETUVOJE� (biomedicinos mokslai, zoologija, 05B).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � habil. dr. Vytautas JONAITIS (VU

Ekologijos institutas, biomedicinos mokslai,zoologija, 05B);

nariai:prof. habil. dr. Algirdas SKIRKEVIÈIUS (VU Ekologijos institutas,

biomedicinos mokslai, biologija, 01B);prof. habil. dr. Juozas VIRBICKAS (VU Ekologijos institutas, biome-

dicinos mokslai, zoologija, 05B);doc. habil. dr. Rimantas RAKAUSKAS (Vilniaus universitetas, biome-

dicinos mokslai, zoologija, 05B);doc. dr. Algimantas ÞIOGAS (Lietuvos þemës ûkio universitetas, bio-

medicinos mokslai, agronomija, 06B).

oponentai:habil. dr. Gediminas VALKIÛNAS (VU Ekologijos institutas, biome-

dicinos mokslai, zoologija, 05B);dr. Virginijus SRUOGA (Vilniaus pedagoginis universitetas, biome-

dicinos mokslai, zoologija, 05B).

Su disertacija galima susipaþinti VU Ekologijos instituto ir Naciona-linëje Martyno Maþvydo bibliotekose.

Direktorius

AUKSO LAÐAS LIETUVIØTAUTOS ISTORIJOJE

mà taip pat lemia ir graþus dëstymo sti-lius. Kruopðèiai surinkta archyvinë me-dþiaga, kuri labai akivaizdþiai iðryðkinaP. Dovydaièio stoiðkumà tragiðkiausiaisjo gyvenimo tarpsniais.

Ðis A. Vasiliauskienës veikalas ver-tingas ir svarbus tuo, kad J. Girniaus lei-dinys Lietuvoje yra sunkiai prieinamasplaèiam skaitytojø ratui.

Dar rankraðtis A. Vasiliauskienësknyga buvo palankiai sutikta ir ávertin-ta recenzentø. Amerikoje knygos ran-kraðtis pelnytai laimëjo antràjà premi-jà Lietuviø balso konkurse, knygos lei-dimà parëmë dr. prel. Juozas Prunskis,JE vysk. Pauliaus Baltakio OFM vado-vaujama Religinë Ðalpa.

Knygos rankraðtá teigiamai ávertinorecenzentai: akademikas Algirdas Gai-þutis, habil. dr. prof. Kæstutis Pukelis.JE vysk. Juozas Þemaitis MIC paraðëVilkaviðkio vyskupijos ganytojo þodá.

Ðiai A. Vasiliauskienës knygai

spaudoje pasirodë devynios teigiamosrecenzijos ir tik viena negatyvi. A. Strei-kus straipsnyje Nekokybiðkas Prano Do-vydaièio portretas (Knygø aidai. 2002.Nr. 2. p. 43 � 44) vienintelis atsiliepë ne-igiamai. Skaitytojui susidaro áspûdis,kad recenzentas su iðankstine nuosta-ta ieðko klaidø ir bando jas ápirðti bûsi-miems skaitytojams.

Ties ðia tendencija tikslinga susto-ti ir padëtá nuðviesti detaliau.

Recenzentas Arûnas Streikus nei-giamai kalba apie knygos struktûrà.Kûrybinis darbas negali bûti áspraustasá grieþtas proporcijas. Veikalo struktû-rà paprastai apibrëþia turima faktinë-istorinë medþiaga ir knygoje keliamitikslai. Pratarmëje, aptariant kiekvie-nos dalies tikslus, A. Vasiliauskienë ak-centuoja pateikiamø priedø svarbà, pa-þymi kokia dalimi jie papildo originali-àjà knygos dalá. Taigi A. Streikaus prie-kaiðtas, kad priedai nustelbia origina-liàjà knygos dalá, nepagrástas.

Recenzentas kaiptrûkumà akcentuoja tai,jog tekste iðtisai cituoja-mas ukrainieèio laiðkas(p. 89�93), taèiau skaity-tojui tai tik privalumas,nes ðis svarbus dokumen-tas anksèiau nebuvo iðti-sai skelbtas.

Skaitytojui labaisvarbûs ir P. Dovydaièiolaiðkai, kurie atskleidþiaasmenybës prigimtá.

A. Streikui uþkliûvatai, kad didþiausias dë-mesys skirtas veikalo da-liai Tragiðkas mokslininkolikimas. Skaitytojas visgièia randa iki tol neþino-mos informacijos apie tra-giðkà P. Dovydaièio gyve-nimo pabaigos tarpsná.Pirminiai ðaltiniai � tiks-liausia ir neðaliðka informacija. Ir tai kny-gos privalumas, nes iðvengta didesniøsubjektyviø komentarø.

Recenzentas A. Streikus áþvelgianekritiná poþiûrá ir á knygoje panaudo-tà ðaltiná (77 p.). Recenzijos autoriusteigia, kad knygoje cituojamas �kaþ-koks MYRONAS�, sovietø saugumuipateikæs P. Dovydaièio apibûdinimà,buvæs ne kas kitas, bet Vasario 16-osiosakto signataras, buvæs ministras pirmi-ninkas, kun. Vladas MIRONAS.

Skaitytojas suklûsta perskaitæs tokárecenzento faktine medþiaga neparem-tà teiginá. Taip lengvu plunksnos brûkð-telëjimu metamas baisus kaltinimas ne-eiliniam Lietuvos sûnui. Kaip pasijustøpats A. Streikus vienà dienà iðgirdæs tei-giná, kad kaþkoks Streykus yra ne kas ki-tas, kaip A. Streikus, talkininkavæs KGBveikloje. Suprantama, A. Streikus reika-lautø teisingumo. Deja, a.a. garbusiskun. V. Mironas to padaryti negali. Skai-tytojui neaiðku, kodël recenzentui My-ronas negalëjo bûti kokio asmens, talki-nusio okupantams, slapyvardë?

A. Streikus priekaiðtauja knygos au-torei dël neaiðkiø faktø atrankos kriteri-jø, pabrëþiama, kad akivaizdþiai trûkstagilesnës P. Dovydaièio biografijos faktø

analizës. Sunku sutikti, nes konkreèiøanalizës trûkumø recenzentas nepateikia.

Recenzentas kritikuoja II knygosdalá Prano Dovydaièio nuopelnai Lietu-vos pedagogikai, teigdamas, kad ði da-lis apimtimi gerokai lenkia kitas knygosdalis. Tai skatina manyti, kad P. Dovy-daitis daugiausia nusipelnë kaip tik pe-dagogikos srityje, nors ið tikrøjø taip irnebuvo. O kas gali pasakyti, kokià áta-kà jo pedagoginis darbas turëjo auklë-jant ir brandinant jaunàjà, besistiebian-èià kaip pavasario daigas, kartà Lietu-voje? Nuopelnai neabejotinai dideli, ogal ir didþiausi. Ðis vienas pirmøjø pa-saulieèiø apaðtalautojø kûrë ir forma-vo Lietuvos katalikiðkà mokyklà. Taipuikiai reziumuota iðvadose (p. 223�225). Ðioje knygoje visas P. Dovydaièiogyvenimas ir visa jo veikla susieta su pe-dagogika: mokymu, auklëjimu ir ugdy-mu. Nuo pradþios mokyklos, kai jis pa-vadavo mokytojà, vëliau, kai pasimokæsVeiveriø mokytojø seminarijoje moky-

tojavo, kai buvo pirmosios kuriamoslietuviðkos gimnazijos Kaune direkto-rius ir sugebëjo pavaduoti beveik visødëstomø dalykø mokytojus. Universi-tete, kur jis profesoriavo iki pat sovie-tinës okupacijos, jo steigti laikraðèiai irþurnalai � vieni specialiai skirti moky-tojams Lietuvos mokykla (kol trûko va-dovëliø buvo ávesti mokymo pavyz-dþiai), kituose gi nemaþa ávairios me-dþiagos mokytojams. Dideli darbai nu-veikti jaunimui: P. Dovydaièio iniciaty-va ákurta ateitininkija su ðûkiu Visa at-naujinti Kristuje!, katalikiðku kaimojaunimu Pavasarininkais, kuriems jisnuolat talkino, bei su eucharistininkais.Visa tai katalikiðko jaunimo � bûsimosLietuvos ateities � ugdymas. Tai juk ir-gi pedagogika.

P. Dovydaitis ministru pirmininkubuvo trumpai, taèiau vienas pirmøjø jodarbø � jaunuoliø studijoms á uþsiená suvalstybine stipendija iðsiuntimas. Sunkupaneigti, kad tai ne pedagoginë veikla.

Tai, kad plati ir reikðminga P. Do-vydaièio � pedagogo veikla, patvirtinair knygos prieduose spausdinamas jo at-viras laiðkas mokytojams ir inteligenti-jai (p. 310�323). Juo pagrindþiamas ka-talikiðkojo auklëjimo bûtinumas. Kata-

likiðkasis ugdymas dabar yra itin aktu-alus. Tai akivaizdu kiekvienam sàmo-ningam ðiø dienø Lietuvos pilieèiui.

Aptariant P. Dovydaièio vardoáamþinimà, recenzentas A. Streikuspriekaiðtauja, kad daug plaèiau raðo-ma apie Lietuviø katalikø moksloakademijos pastangas garsinti P. Do-vydaièio nuopelnus, nei apie jo patiesveiklà LKMA. Skaitytojas supranta,kad P. Dovydaitis garsinamas ne vienLKMA veikla. Todël ðis priekaiðtas

nemotyvuotas.Knygos autorë

A. Vasiliauskienë di-dþiausià dëmesá skyrëtam, kad parodytø, jog irsovietmeèiu kai kurie as-menys nebijojo primintiapie P. Dovydaièio asme-ná: pogrindyje leido irplatino knygas (kun.Bronius Bulika), iðpuoðëbaþnyèià (Taujënuosekun. Jonas Voveris), ra-ðë straipsnius ir apgynëdisertacijà (dr. JonasBalèius) ir kita. Taip patjai rûpëjo apraðyti, kaip áP. Dovydaièiui rengia-mas konferencijas jau at-gavus Nepriklausomybæásijungë þmonës ið ávairiøLietuvos kampeliø, kaipðios veiklos rezultatas

Kaune, Marijampolëje bei Kazlø Rûdo-je P. Dovydaièio vardu buvo pavadintosgatvës, pastatyti kryþiai, paminkliniai ak-menys, paminklinës lentos (Kaune, Vi-ðakio Rûdoje, Èekiðkëje), o 2002 m. P.Dovydaièio vardu pavadinta Èekiðkësvidurinë mokykla.

P. Dovydaièio vardo garsinimas da-vë rezultatø � jis paskelbtas Lietuvoskankiniu, papildþiusiu XX amþiausMartirologijà (ið viso paskelbta 114 lie-tuviø kankiniø).

P. Dovydaièio veiklai LKMA apra-ðyti knygoje skirti 8 puslapiai (231�238), paraðyta tiek, kiek autorei pavy-ko rasti medþiagos. Analizuojama me-dþiaga vertinga, nes gana gerai atspin-di ðià veiklà.

Reziumuojant pasakytina, kadknygoje Akmenuotas patrioto keliasautorei A. Vasiliauskienei pavykosubtiliai iðryðkinti prof. P. Dovydai-èio � pasaulieèio apaðtalautojo �sunkø, sudëtingà, bet prasmingà gy-venimà. Ið prof. P. Dovydaièio trykð-ta negæstanèios katalikiðkos ðviesoskibirkðtëlës, kurios taip reikalingosir mums, kad ið jo gyvenimo pasimo-kytume krikðèioniðkos pasiaukoja-mos meilës, gerumo, nuoðirdumo...

Kaip skaitytoja pritariu J. Damuði-nës skatinimui, iðreikðtam jos recenzi-joje: Visi turëtø ðià knygà perskaityti.A. Vasiliauskienës knyga Akmenuotaspatrioto kelias � tai aukso laðas Lietu-vos krikðèioniðko paveldo lobyne.

LMA narë-korespondentë,LKMA akademikë,

habil. dr. prof. Sofija Kanopkaitë

KLAIPËDOSUNIVERSITETAS

Skelbimo dël LIANOS BRAZDEIKIENËS disertacijos �7-8 METØKAIRIARANKIØ VAIKØ PSICHOLOGINIAI YPATUMAI� gynimo,spausdinto ML kovo 6 d. Nr. 5 (273) atitaisymas. Iðspausdinta � doc. dr.Gediminas NAVAITIS (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniaimokslai, psichologija, 06 S). Turi bûti doc. dr. Gediminas NAVAITIS (Lie-tuvos teisës universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Pirmà kartà knygà Akmenuotas patrioto kelias 2002 m. vasaràpristatë Jadvyga Damuðienë Marijampolëje fondo Á laisvæ

studijø savaitëje

Naujosios knygos apieprof. Pranà Dovydaitá virðelis

NAUJOS KNYGOS

2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274) 19

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAIR KULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. kovo 28 d. 15 val. VDA posëdþiø salëje (Vilnius, Maironio g. 6) menotyrosmokslo krypties doktorantas VALDAS JASKÛNAS vieðame doktorantûros komiteto posëdyje ginsdaktaro disertacijà �INDIJOS MENINËS KULTÛROS RECEPCIJA VAKARUOSE (LYGINAMOJIORIENTALISTINIØ PARADIGMØ ANALIZË)� (humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H) .

Doktorantûros komitetas:pirmininkas � prof. habil. dr. Antanas ANDRIJAUSKAS (Vilniaus dailës akademija, hu-

manitariniai mokslai, filosofija, 01 H);

nariai:prof. habil. dr. Irena ALEKSAITË (Kultûros, filosofijos ir meno institutas, humanitari-

niai mokslai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS (Kultûros, filosofijos ir meno insti-

tutas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);doc. dr. Helmutas ÐABASEVIÈIUS (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai mokslai,

menotyra, 03 H);doc. dr. Gytis VAITKÛNAS (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, 03 H);

oficialûs oponentai:prof. habil. dr. Vytautas KUBILIUS (Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, huma-

nitariniai mokslai, filologija, 04 H);doc. dr. Audronë GIRDZIJAUSKAITË (Kultûros, filosofijos ir meno institutas, humani-

tariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Su V. Jaskûno moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailës akademijos ir Kul-tûros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.

LIETUVIØ LITERATÛROS IRTAUTOSAKOS INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 13 val. Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto salëje (An-takalnio g. 6, Vilnius) eksternu bus ginama JURGITOS ÛSAITYTËS daktaro disertacija �ÞEMËSÁVAIZDIS LIETUVIØ FOLKLORE� (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400).

Doktorantûros komitetas:doktorantûros komiteto pirmininkas � pro f. habil. dr. Stasys SKRODENIS (Vilniaus

pedagoginis universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400);

nariai:dr. Laimutë ANGLICKIENË (Vytauto Didþiojo universitetas, humanitariniai mokslai,

etnologija 07 H, folkloras H 400);prof. habil. dr. Regina Irena MERKIENË (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai

mokslai, etnologija 07 H);prof. habil. dr. akademikas Leonardas SAUKA (Lietuviø literatûros ir tautosakos insti-

tutas, humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400);doc. dr. Bronë STUNDÞIENË (Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, humanitari-

niai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400).

oponentai:dr. Kostas ALEKSYNAS (Lietuviø literatûros ir .tautosakos institutas, humanitariniai

mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400);prof. habil dr. VAacys MILIUS (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, et-

nologija 07 H).

Su disertacija galima susipaþinti Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto, Vytauto Di-dþiojo universiteto, Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþvydo bibliotekose.

Direktorius

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

praneða, kad 2003 m. geguþës 7 d. 14 val. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijosinstituto auditorijoje (Eiveniø g. 2., Kaunas) ávyks habilitacijos komiteto posëdis, kuriame KMUAusø, nosies, gerklës ligø klinikos gydytoja dr. NORA ÐIUPÐINSKIENË vieðai gins habilitacinádarbà tema �SVEIKØ TIRIAMØJØ IR SERGANÈIØJØ FUNKCINË BEI ORGANINË DIS-FONIJA KIEKYBINIS BALSO FUNKCIJOS VERTINIMAS� habilituoto daktaro mokslo laips-niui ágyti (biomedicinos mokslai, medicina, 07B).

Habilitacijos komitetas:pirmininkas � prof. habil. dr. A. PAUNKSNIS, KMU (biomedicinos mokslai, medicina,

07B);

nariai:prof. habil. dr. Þ. PADAIGA, KMU (biomedicinos mokslai, visuomenës sveikata, 10B);prof. habil. dr. V. ULOZA, KMU (biomedicinos mokslai, medicina, 07B);doc. habil. dr. R. KUBILIUS, KMU (biomedicinos mokslai, stomatologija, 08B);habil. dr. J. L. MARTINKËNAS, Lietuvos rinologijos centras (biomedicinos mokslai, me-

dicina, 07B);prof. habil. dr. A. RAUGALË, VU (biomedicinos mokslai, medicina, 07B);prof. habil. dr. A. LUKOÐEVIÈIUS, KTU (technologijos mokslai, elektros ir elektroni-

kos inþinerija, 01T).

Su habilitaciniu darbu galima susipaþinti Kauno medicinos universiteto bibliotekoje (Micke-vièiaus g. 9, Kaunas), Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Mokslo reikalø prorektorë prof. I. Misevièienë

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA IRKULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 11 d. 13 val. VDA posëdþiø salëje (Maironio g. 6, Vil-nius) menotyros mokslo krypties doktorantas MARIUS IRÐËNAS vieðame doktorantûros ko-miteto posëdyje gins daktaro disertacijà �ANTROPOMORFINIAI IR ZOOMORFINIAI AT-VAIZDAI BALTIJOS REGIONO IR EUROPINËS RUSIJOS AKMENS AMÞIUJE: KOKY-BINË IR KIEKYBINË CHARAKTERISTIKA, SKLAIDA IR YPATUMAI� (humanitariniaimokslai, menotyra, 03 H).

Doktorantûros komitetas:doktorantûros studijø komiteto pirmininkas � prof. dr. Adomas BUTRIMAS (Vilniaus dai-

lës akademija, humanitariniai mokslai, istorija, 05 H);

Doktorantûros studijø komiteto nariai �prof. habil. dr. Algimantas MIÐKINIS (Lietuvos mokslø akademija, humanitariniai moks-

lai, menotyra, 03 H);prof. habil. dr. Juozapas GIRDZIJAUSKAS (Vilniaus universitetas, humanitariniai moks-

lai, filologija, 04 H);habil. dr. Rimutë RIMANTIENË (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai,

istorija, 05 H);doc. dr. Alfonsas ANDRIUÐKEVIÈIUS (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai moks-

lai, menotyra, 03 H).

oficialûs oponentai:habil. dr. Vytautas URBONAVIÈIUS (Piliø tyrimo centras �Lietuvos pilys�, humanitari-

niai mokslai, istorija, 05 H);prof. dr. Alfredas ÐIRMULIS (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai mokslai, me-

notyra, 03 H).

Su M. Irðëno moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailës akademijos ir Kultûros,filosofijos ir meno instituto bibliotekose.

LIETUVOS KÛNOKULTÛROS AKADEMIJA

praneða, kad 2003m. balandþio 14d. 10 val. Lietuvos kûno kultûros akademijos Centriniø rû-mø 232 auditorijoje (Sporto g. 6, Kaunas) vyks vieðas doktorantûros komiteto posëdis, kuriameKRISTINA VISAGURSKIENË gins daktaro darbà tema �CHRONOBIOLOGINIØ VEIKSNIØPOVEIKIS PAAUGLIØ MERGAIÈIØ DARBINGUMUI� (biomedicinos mokslai, biologija, 01B).

Doktorantûros komitetas:pirmininkë ir darbo vadovë � prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (Lietuvos kûno kul-

tûros akademija, biomedicinos mokslai, biologija, 01B);

nariai:prof. habil. dr. Janas JAÐÈANINAS (Lietuvos kûno kultûros akademija, biomedicinos

mokslai, biologija, 01B):prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai

mokslai, edukologija 07S);prof. habil.dr. Albertas SKURVYDAS (Lietuvos kûno kultûros akademija, biomedicinos

mokslai, biologija, 01B);dr. Aleksas STANISLOVAITIS (Lietuvos kûno kultûros akademija, biomedicinos moks-

lai, biologija, 01B);

oficialieji oponentai:prof. habil. dr. Kazys MILAÐIUS (Vilniaus pedagoginis universitetas, biomedicinos moks-

lai, biologija, 01B);prof. habil. dr. Jonas PODERYS (Lietuvos kûno kultûros akademija, biomedicinos moks-

lai, biologija, 01B).

Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos kûno kultûros akademijos bibliotekoje.Rektorius

LIETUVOS KÛNOKULTÛROS AKADEMIJA

praneða, kad 2003m. balandþio 14 d. 14 val. Lietuvos kûno kultûros akademijos Cen-triniø rûmø 218 auditorijoje (Sporto g. 6, Kaunas) vyks vieðas doktorantûros komitetoposëdis, kuriame DIANA RËKLAITIENË gins daktaro darbà tema �VIDUTINIÐKAIPROTIÐKAI ATSILIKUSIØ MERGINØ PSICHOSOCIALINIO ELGESIO IR FIZINIOPAJËGUMO KAITA DËL AEROBIKOS PRATYBØ POVEKIO� (socialiniai mokslai, edu-kologija, 07S).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � prof. habil. dr. Kæstutis KARDELIS (Lietuvos kûno kul-

tûros akademija, socialiniai mokslai, edukologija, 07S);

nariai:prof. habil. dr. Vytautas KARVELIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai mokslai, edukolo-

gija, 07S);prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Vilniaus pedagoginis universitetas socia-

liniai mokslai, psichologija, 06S) � nuo 2002 10 31;doc.dr. Laimutë BOBROVA (Ðiauliø universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07S);doc. dr. Stanislovas BAGOÈIÛNAS (Lietuvos kûno kultûros akademija, biomedicinos

mokslai, biologija, 01B);prof. habil. dr. Juozas VAITKEVIÈIUS (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai

mokslai, edukologija, 07S) � iki 2002 07;

oficialieji oponentai:prof. habil. dr., Rusijos pedagoginiø ir socialiniø mokslø akademijos akademikas Vytau-

tas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06S);dr. Jûratë MIKELKEVIÈIÛTË (Lietuvos kûno kultûros akademija, socialiniai mokslai,

edukologija, 07S).

Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos kûno kultûros akademijos ir Vilniaus pedago-ginio universiteto bibliotekoje.

Rektorius

20 2003 m. kovo 20 d. Nr. 6 (274)

Istorijai 10-15 metø � tai dar neepocha, o tik akimirka. Bet pusðim-tis ar ðimtas metø � jau amþius, isto-riðkai vertintinas laikotarpis. Tiesa,ðiandien kalbëdami apie ateinanèiàar jau atëjusià poindustrinæ informa-cijos ir þiniø visuomenæ, matome, kadkiekvienas deðimtmetis � nauja tech-nologija, nauja mikroepocha. Þmo-gus skatinamas kas deðimtmetá per-siorientuoti, keisti savo darbo pobû-dá. Tenka visà gyvenimà mokytis dirb-ti naujomis technologijomis, taip patnuolat atsigræþti á apie praeitá, kad at-eityje gyventume racionaliau bei da-rytume maþiau klaidø. Apie nuolati-ná suaugusiøjø mokymàsi atsirado netnaujas edukologijos mokslas � AN-DROGOGIKA. Taigi gal jau laikas irmums ið moksliniø pozicijø imti ana-lizuoti bei vertinti praeità ðimtmetá,ypaè dabar, kai stovime prie naujøtransformacijø bei þingsniø slenksèio.

Praeitasis ðimtmetis Lietuvai �pusë amþiaus (iki Antrojo pasauliniokaro imtinai) agrarinë epocha, kita pu-së � industrinë (pagal Maskvos direk-tyvas). Jame bûta nemaþai istoriniøvirsmø: du pasauliniai karai ir sveti-mos armijos mindþiojæ mûsø kraðtà,raðytinës kalbos bei spaudos, politinësnepriklausomybës atgavimas bei pas-tarosios praradimas prievartiniu bûduinkorporuojant Lietuvà á Tarybø So-cialistiniø Respublikø Sàjungà(TSRS) bei Varðuvos Blokà. Atgavænepriklausomybæ ir pagyvenæ vos ke-liolika metø � savanoriðkai, bet kokiakaina patys verþiamës á naujà EuroposSàjungà bei NATO. Kaip þinome, jaupo gerø metø turëtume bûti EuroposSàjungoje, o neilgai trukus ir NATO.

Praeityje mûsø protëviai jau ið-mëgino daugybæ � Mindaugo, Jogai-los, Vytauto, Liublino bei kitø istori-jà lëmusiø asmenybiø � sudarytø Sà-jungø bei kariniø sutarèiø. Todël galdabar yra pats laikas kritiðku moksli-niu poþiûriu paanalizuoti visas buvu-sias Lietuvos istorines bei karines Sà-jungas, jø prieþastis ir padarinius Lie-tuvos likimui. Juk Lietuva, bent nuo

Ar jau laikas moksliniu poþiûriuvertinti Lietuvos pokará?

giau iðlikti, ypaè tampant Europos Sà-jungos nariais. Sàjungos, kurioje nebe-bus tarpvalstybiniø sienø, bus bendraekonomika, Briuselio valdþios galiosbus didesnës nei Vilniaus, tie patys pi-nigai, o lietuviø kalbà bei tautinius �þai-dimus� galësime praktikuoti tiek, kiekmums patiems norësis, jeigu tik ið vis tonorësime. Bûsime Suvienytø EuroposValstijø regionas. Kaip kad neseniai bu-vome Tarybø Sàjungos SocialistinëRespublika � LTSR, kuri sugebëjo la-bai iðradingai ir efektyviai savo nacio-nalinæ kultûrà ne tik iðsisaugoti, bet netauginti ir vystyti. Ir ðiuo poþiûriu kaiptik Mokslø Akademijos Prezidiumo sa-lëje turëtø vykti nuolatiniai renginiai,skirti ðiø reiðkiniø, tame tarpe irA.Snieèkaus istorinës reikðmës moks-linei analizei.

Ir dar, baigiant norëtøsi atkreip-ti dëmesá á labai galimà realybæ, kadkaip tik A.Snieèkus, pokario metaispastaèius naujus Ministrø Tarybos rû-mus prie Lukiðkiø aikðtës, davë nuro-dymà iki tol buvusius senuosius Mi-nistrø Tarybos rûmus perduoti...draugui akademikui Juozui Matuliui� Mokslø Akademijai.

Doc. Dobilas Kirvelis

Liublino Unijos laikø, visà laikà ba-lansuoja tarp gyvybës ir mirties, pra-rasdama teritorijà, tautiðkumà, gy-ventojus bei nepriklausomybæ. Ir kurkitur, jei ne Mokslø Akademijos Pre-zidiumo salëje tinkamiausia apie taikalbëti. O A. Snieèkaus vaidmuo ir sujo vardu susietas Lietuvos agrarinësvisuomenës virsmas á pokarinæ in-dustrinæ visuomenæ �spaudþiant�Maskvai, yra daug kuo pamokantis,vertas rimto dëmesio. Tai ypaè aktu-alu dabar, kai ruoðiamës kitam vir-smui � ëjimui á informacijos ir þiniøvisuomenæ �spaudþiant� Briuseliui.

Atkuriant Lietuvos nepriklauso-mybæ daþnai kritiðkø poþiûriø ðalinin-kai ðmaikðtaudavo, iðmesdami savo arcituodami autoritetø, gàsdinanèius aki-brokðtus: Kad Lietuva iðnyktø, jai reikiaduoti nepriklausomybæ, ji pati save susi-naikins, Tik okupuota Lietuva moka ge-rai gyventi., Jeigu karà bûtø laimëjusi Vo-kietija, Lietuvos ðiandien jau nebebûtø,Mes, estai, kovosime dël savo nepriklau-somybës iki paskutinio lietuvio. Ðiuosepaðmaikðtavimuose yra daug mums la-bai nemalonios, karèios tiesos. Ðias tie-sas bûtina kuo greièiau blaiviai ávertin-ti ið mokslo pozicijø ir iðvadas paskleistimûsø þmoniø tarpe. Tai padës mums il-

CHEMIJOS INSTITUTAS

skelbia konkursà vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms Medþia-gotyros ir korozijos skyriuje uþimti.

Pretendentai pateikia: praðymà, mokslo laipsná liudijanèio dokumen-to atspaudà, mokslinës veiklos apraðymà ir moksliniø darbø paraðytø perpastaruosius 5 metus, sàraðà.

Dokumentai priimami iki ðiø metø balandþio 7 d. Goðtauto g. 9, Vil-nius, tel. (8-5) 2618516.

Direktorius

LIETUVIØ LITERATÛROS IRTAUTOSAKOS INSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 14 d. 15 val. Lietuviø literatûros irtautosakos instituto salëje (Antakalnio g. 6, Vilnius) eksternu bus gina-ma RAMÛNO TRIMAKO daktaro disertacija �ÞMOGAUS SVEIKA-TOS SAMPRATA LIETUVIØ FOLKLORE� (humanitariniai mokslai,etnologija 07 H, folkloras H 400).

Doktorantûros komitetas:pirmininkë � prof. habil. dr. Bronislava KERBELYTË (Vytauto Di-

dþiojo universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H400);

nariai:dr. Vytis ÈIUBRINSKAS (Vilniaus universitetas, humanitariniai moks-

lai, etnologija 07 H);prof. habil. dr. Jurijus NOVIKOVAS (Vilniaus pedagoginis universi-

tetas, humanitariniai mokslai, filologija 04 H);prof. habil. dr. akademikas Leonardas SAUKA (Lietuviø literatûros

ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folklo-ras H 400);

dr. Daiva VAITKEVIÈIENË (Lietuviø literatûros ir tautosakos insti-tutas, humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400);

oponentai:prof. habil. dr. Rûta DUBAKIENË (biomedicinos mokslai, medicina

07 B);dr. Lina VALIUKAITË (Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,

humanitariniai mokslai, etnologija 07 H, folkloras H 400).

Su disertacija galima susipaþinti Lietuviø literatûros ir tautosakos ins-tituto, Vytauto Didþiojo universiteto, Lietuvos nacionalinëje MartynoMaþvydo bibliotekose.

Direktorius prof. habil. dr. Algis Kalëda

LIETUVOS MAISTOINSTITUTAS

praneða, kad 2003 m. balandþio 8 d. 11 val. Lietuvos maisto institutosalëje (Taikos pr. 92, Kaunas) ERNESTA TREÈIOKIENË vieðame dok-torantûros komiteto posëdyje gins daktaro disertacijà �IÐRÛGØ BALTY-MØ IR POLISACHARIDØ MIÐRIØ GELIØ STRUKTÛROS FORMA-VIMOSI MECHANIZMAS� (technologijos mokslai, chemijos inþineri-ja, 05T).

Doktorantûros komitetas:pirmininkas ir darbo vadovas � dr. Daiva LESKAUSKAITË (Lietu-

vos maisto institutas, technologijos mokslai, chemijos inþinerija, 05T);

nariai:prof. habil. dr. Elena GRINIENË (Kauno technologijos universitetas,

technologijos mokslai, chemijos inþinerija, 05T);prof. habil. dr. Sigita URBIENË (Lietuvos þemës ûkio universitetas,

technologijos mokslai, chemijos inþinerija, 05T);prof. habil. dr. Donatas KAÈERAUSKIS (Lietuvos maisto institutas,

technologijos mokslai, chemijos inþinerija, 05T);dr. Pranas VIÐKELIS (Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës ins-

titutas, fiziniai mokslai, chemija, 03P);

oponentai:prof. habil. dr. Danutë RAMONAITYTË (Kauno technologijos uni-

versitetas, technologijos mokslai, chemijos inþinerija, 05T);dr. Honorata DANILÈEKO (Lietuvos þemës ûkio universitetas, bio-

medicinos mokslai, agronomija, 06B).

Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos maisto instituto irKauno technologijos universiteto bibliotekose.

Direktorius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Piketuotojai, apsupæ Lietuvos mokslo akademijos pastatà, taip iðreiðkë savo nepasitenkinimà ir nepritarimà renginio organizatoriams

2003 m. sausá aptariant Antano Snieèkaus vietà Lietuvos istorijoje salëje kilo sumaiðtis

DISKUTUOJAME