ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Prorektorė

Laima Taparauskienė

2013 m. spalio mėn. 15 d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR

TAIKOMOJI VEIKLA (MTTV)

MOKSLINĖS REKOMENDACIJOS DĖL ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS

IR KAIMO PLĖTROS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI INOVACIJŲ

PLĖTROS 2014-2020 M.

2013 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

(Egidijus Šarauskis)

Akademija, Kauno r.

2013

2

Projekto vykdytojai:

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU)

Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centras (LAMMC)

Agrarinių mokslų ir miškų institutų asociacija (AMMIA)

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT)

Tyrimo grupių vadovai, grupių tyrimo sritys:

dr. Violeta Juškienė, (LSMU VA GI) Žemės ūkis (gyvulininkystė)

prof. dr. Vaidas Oberauskas (LSMU VA) Veterinarija

doc. dr. Vytautas Ruzgas, (LAMMC ŽI) Žemės ūkis (augalininkystė)

prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis (LAMMC SDI) Žemės ūkis (sodininkystė ir daržininkystė)

dr. Audrius Sasnauskas (LAMMC SDI);

prof. dr. Elvyra Jarienė (ASU) Maisto ūkis

dr. Vytautas Kesminas (GTC EI) Žuvininkystė

doc. dr. Eglė Sendžikienė (ASU) Bioenergetika

doc. dr. Antanas Dumbrauskas (ASU) Hidrotechnika ir žemėtvarka

prof. dr. Egidijus Šarauskis (ASU) Žemės ūkio inžinerija

prof. dr. Laima Česonienė (ASU) Agroaplinkosauga

prof. dr. Vilija Aleknevičienė (ASU);

dr. Virgilijus Skulskis (LAEI) Kaimo plėtra

prof. dr. Vilija Aleknevičienė (ASU);

dr. Virgilijus Skulskis (LAEI)

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros

ekonominis pagrindimas

Asta Šakickienė (LŽŪKT) respondentų apklausa, projekto informacijos

sklaida

dr. Zita Kriaučiūnienė (ASU) projekto administravimas

3

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS IR JŲ PAAIŠKINIMAI

Sutrumpinimas Paaiškinimas

AM LR Aplinkos ministerijos

ASU Aleksandro Stulginskio universitetas

BŽP Bendroji žuvininkystės politika

BŽŪP Bendrosios žemės ūkio politikos

ES Europos sąjunga

EK Europos komisija

GTC EI Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas

LAEI Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

LAMMC SDI Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės

institutas

LAMMC ŽI Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas

LMT Lietuvos mokslo tarybos

LSMU VA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija

LSMU VA GI Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos

Gyvulininkystės institutas

LŽŪKT Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

MITA Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

MTTV Mokslinių tyrimų taikomoji veikla

MTEP Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

NMA Nacionalinė mokėjimo agentūra

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

VMSF Valstybinio mokslo ir studijų fondas

ŽŪM LR žemės ūkio ministerija

4

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 5

1 Teisinių, normatyvinių, strateginių dokumentų ir studijų apžvalga .......................................... 6

1.1 Europos dokumentų apžvalga ............................................................................................ 6

1.2 Lietuvos dokumentų apžvalga .......................................................................................... 11

2 Žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų bei inovacijų

plėtros praktika kitose šalyse ................................................................................................... 14

3 Lietuvoje kaimo plėtros programos lėšomis finansuotų inovacijų sklaidos projektų ir

Lietuvos institucijų užsakymu vykdytos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos analizė .... 17

4 Galimi poreikiai ir prioritetinės kryptys taikomiesiems tyrimams ir inovacijoms žemės,

maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityje ................................................................. 22

5 Apklausos „dėl mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos plėtros“ rengimas, vykdymas ir

analizė ...................................................................................................................................... 29

5.1 Bendroji apklausos dalis .................................................................................................. 29

5.2 Specialioji apklausos dalis ............................................................................................... 35

5.3 Apklausos rezultatai, pagrindžiantys žemės, maisto ūkio, žuvininkystės kaimo plėtros ir

kitų sričių taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikius ........................................ 36

6 Ilgalaikiai bei trumpalaikiai taikomieji moksliniai tyrimai iki 2020 metų, jų uždaviniai,

numatomi tyrimai ir lėšų poreikis ............................................................................................ 40

6.1 Augalininkystė .................................................................................................................. 40

6.2 Gyvulininkystė .................................................................................................................. 46

6.3 Sodininkystė ir daržininkystė ........................................................................................... 51

6.4 Veterinarija ....................................................................................................................... 55

6.5 Maisto ūkis ....................................................................................................................... 59

6.6 Žuvininkystė ..................................................................................................................... 64

6.7 Bioenergetika .................................................................................................................... 66

6.8 Hidrotechnika ir žemėtvarka ............................................................................................ 72

6.9 Žemės ūkio inžinerija ....................................................................................................... 75

6.10 Agroaplinkosauga .......................................................................................................... 82

6.11 Kaimo plėtra ................................................................................................................... 87

7 Lėšų poreikio apibendrinimas ilgalaikiams ir trumpalaikiams taikomiesiems moksliniams

tyrimams iki 2020 metų ........................................................................................................... 94

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ........................................................................................... 95

LITERATŪRA .............................................................................................................................. 99

PRIEDAI ..................................................................................................................................... 100

5

ĮVADAS

Europos Sąjunga žemės ūkiui skiria didelį dėmesį, nes žemės ūkio gamyba sudaro

pagrindą vystytis perdirbamajai pramonei ir užtikrina aprūpinimą maisto produktais. „Europa

2020“ strategijoje suderinti paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. tikslai apibrėžiami tokiais

prioritetais: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo

vietovėse; didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą; skatinti

maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių

naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio

technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. Pabrėžiama, kad

kiekviena valstybė narė turi nusistatyti savo nacionalinius sričių tikslus. Komisijos

komunikatuose Europos parlamentui ir Tarybai nurodoma, kad Europos pajėgumas užtikrinti

aprūpinimą maistu yra svarbus ilgalaikis Europos tikslas. Didinant žemės ūkio sektoriaus

gamybos apimtis, būtina užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir tvariai. Taikant

mažų sąnaudų gamybos sistemas siekiama tvariai naudoti maistingąsias medžiagas, optimaliai

naudoti energiją, vandenį ir genetinius išteklius ir sumažinti priklausomybę nuo išorės sąnaudų.

Ypatingas dėmesys skiriamas integruotoms žemės ūkio ir ekologinėms sistemoms bei tiksliojo

ūkininkavimo sistemų taikymui. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos gairėse keliami

panašūs pagrindiniai uždaviniai: didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinti inovacijas,

bendradarbiavimą ir restruktūrizaciją, sudaryti sąlygas ūkio sektoriams produktyviau naudoti

išteklius, planuoti darnų teritorinį vystymąsi.

Lietuvos žemės ūkio plėtros po 2013 metų strateginio tikslo įgyvendinimo pagrindiniai

uždaviniai yra: smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių gyvybingumo didinimas bei kooperacijos

plėtra; gyvulininkystės plėtojimas, žemės ūkyje racionaliau panaudojant šalies gamtinius ir

žmogiškuosius išteklius; žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų

integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas; darbo vietų ūkininkų ūkiuose kūrimas ir

išsaugojimas, įvairinant veiklą; ūkiuose sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, diegiant

inovacijas ir skatinant žinių perdavimą.

Įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos strategines nuostatas, būtina tinkamai

nusistatyti ir augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, maisto ūkio,

kaimo plėtros, žuvininkystės, bioenergetikos, agroaplinkosaugos, hidrotechnikos, žemės ūkio

inžinerijos ir kitų kaimo sektoriui svarbių sričių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros

(MTEP) prioritetus. Būtina sutelkti Lietuvos mokslinį potencialą, koncentruoti žmogiškuosius ir

finansinius išteklius svarbių žemės ūkiui klausimų sprendimui. Tinkamai parinkti MTEP

prioritetai, pagrįsta mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra gali ženkliai prisidėti užtikrinant žemės

ūkio sektoriaus konkurencingumą, ekonominę ir socialinę pažangą. Pažangiausios mokslinių

tyrimų žinios ir technologijos turi būti prieinamos ūkininkams, žemės ūkio ir kitų sričių įmonėms

bei konsultacinėms tarnyboms.

Projekto tikslas – parengti pasiūlymus programai, kurioje atsižvelgiant į ūkio poreikius

būtų nustatyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetai, tyrimų ilgalaikės bei

trumpalaikės programos, numatomi jų finansavimo šaltiniai (valstybės biudžeto lėšos, verslo

investicijos) iki 2020 metų.

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Nustatyti poreikius inovacijoms žemės, maisto ūkio žuvininkystės ir kaimo plėtros

srityse, atsižvelgiant į šio sektoriaus plėtros perspektyvas.

2. Pateikti moksliškai pagrįstus siūlymus:

2.1. dėl mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros prioritetinių

krypčių iki 2020 metų;

2.2. kokios galėtų būti įgyvendinamos ilgalaikių bei trumpalaikių taikomųjų tyrimų

programos iki 2020 metų, jų uždaviniai, numatomi tyrimai ir lėšų poreikis;

6

2.3. dėl taikomųjų tyrimų finansavimo modelio ir verslo lėšų pritraukimo MTEP

veikloms finansuoti: valstybės finansuojami tyrimai ir verslo finansuojami tyrimai

bei finansavimo galimybės.

Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą – bus parengtos

rekomendacijos dėl žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros taikomųjų mokslinių

tyrimų bei inovacijų plėtros 2014–2020 m.

1. TEISINIŲ, NORMATYVINIŲ, STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ IR STUDIJŲ

APŽVALGA

1.1. Europos dokumentų apžvalga

XXI amžius yra labai sparčios technologijų, ekonomikos ir klimato kaitos amžius. Todėl

būtina greitai reaguoti į permainas, išnaudoti visas galimybes ir keistis prisitaikant prie pokyčių.

Mūsų kuriamos visuomenės gyvenimas ir ekonomika turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais

mums drąsiai sutikti naujus iššūkius.

Europos Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020“ numatoma, kad bus siekiama

pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Strategijoje suformuoti penki dideli tikslai:

naujų darbo vietų sukūrimas užimtumui padidinti,

inovacijų plėtra, investuojant lėšas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,

efektyvus energetikos vystymas iš atsinaujinančiųjų šaltinių,

klimato kaitos problemų sprendimas, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų

kiekį,

švietimo vystymas ir skurdo mažinimas socialiai atskirtų žmonių tarpe.

Europos Sąjunga pasiryžo šiuos tikslus pasiekti iki 2020 m. Dokumente pabrėžiama, kad

kiekviena valstybė narė turi nusistatyti savo nacionalinius šių sričių tikslus. Su strategija „Europa

2020“ suderinti platūs paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. tikslai išsamiau apibrėžiami šiais ES

lygmens prioritetais: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir

kaimo vietovėse; didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą;

skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių

naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio

technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.

Strategijoje „Europa 2020“ siekiama teritorinės sanglaudos, kuri susijusi su darnia

regionine plėtra ir tai tolimesnis ES plėtros pagrindas. „ES 2020 teritorinėje darbotvarkėje“,

teigiama, kad yra būtinas didesnis ryšys tarp miesto ir kaimo teritorijų, kas turi įtakos integruotai

teritorinei plėtrai, jos įvairovei ir kokybei:

- pabrėžiama, kad miesto ir kaimo bendruomenėms priskirti skirtingi vaidmenys siekiant

bendrų tikslų. Šie santykiai labai sudėtingi ir sieja įvairias grandines tarp medžiagų, žmonių ir

finansų srautų. Skirtingų tipų kaimiškųjų regionų struktūra, charakteristika ir vaidmuo

integruotuose kaimo-miesto ryšiuose turi būti identifikuojami ir vertinami kaip dalis mokslinių

tyrimų programos. Integruotų kaimo ir miesto santykių savybės Europos regionų įvairovėje turi

būti tarp mokslinių tyrimų prioritetų;

- būsimi moksliniai tyrimai turi remtis žiniomis, kurios padėtų apibrėžti strateginį vaidmenį

kaimo vietovėse, atsižvelgiant į kaimo ir miesto gyventojų ir suinteresuotųjų šalių lūkesčius tų

kaimo ir regioninės politikos sričių, kurios įtakoja pokyčius. Kaimo ir miesto santykiai yra labai

sudėtingi ir yra veikiami skirtingų procesų, bendradarbiavimo ir daugiapakopio valdymo formų;

- požiūris, jog visi regionai susiduria su tomis pačiomis vystymosi kliūtimis ir

galimybėmis, yra pasenęs. Šis supratimas netinkamas norint realiai suvokti ES kaimiškuose

regionuose vykstančius pokyčius. Dalis Europos kaimo vietovių yra apibūdinamos kaip turinčios

struktūrinių problemų ir silpnos ekonomikos veikėjai. Kai kurias atvejais tai susiję su kaimo

vietovių atokumu, nes atstumas yra viena iš svarbiausių kliūčių tokių kaimo vietovių vystymuisi;

7

- visų ūkinių veiklų diversifikacija laikoma kaip Europos kaimo vietovių plėtros pagrindas.

Veikimo priemonės turi būti kompleksinės ir negali būti išskirstomos pagal vieną dimensiją, nes

kaimo vietovių potencialas turi būti plėtojamas įvairiuose lygiuose. Reikalingas holistinis

požiūris;

- ekosistemų paslaugų ir viešųjų gėrybių tyrimų sritys koncentruojasi keliomis kryptimis ir

yra susijusios su šiais veiksniais: žemės naudmenos, ūkininkavimas, ryšiai tarp kaimo ir miesto

vietovių, aukštą pridėtinę vertę kuriantys produktai.

Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetuose greta kitų sakoma, kad reikia skatinti žinių

perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio

skiriant šioms sritims: inovacijų skatinimui kaimo vietovėse, žemės ūkio bei miškininkystės ir

mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui. Pažangiausios mokslinių tyrimų žinios ir

technologijos turi būti prieinamos ūkininkams, įmonėms ir konsultacinėms tarnyboms. Antra

vertus, mokslininkų bendruomenė turi būti informuota apie tai, kokie moksliniai tyrimai

reikalingi ūkininkavimo praktikai.

Siekiant MTTV iki 2020 m. rekomendacijų, reikalinga ilgalaikė perspektyva. Europos

strategijoje „Europa 2020“ akcentuojamas naujų darbo vietų sukūrimas ir geresnės gyvenimo

kokybės užtikrinimas. Tuo būdu, EK siūlo į nacionalines šalių programas perkelti ES tikslus

užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, klimato kaitos ir energetikos, švietimo ir kovos su

skurdu srityse. Šių tikslų įgyvendinimui didelę įtaką turi kryptingas šalies verslo, mokslo ir

valdžios institucijų bendradarbiavimas.

Strategijoje „Europa 2020“ tvarus augimas apibrėžiamas kaip tausaus išteklius

naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas. ES verslas turi būti

pažangus, tvarus, skatinti žmonių užimtumą, mažinti socialinę atskirtį. Naujų ekonomikos

modelių kūrimas, turi būti grindžiamas žiniomis, mažiau aplinką teršiančiomis technologijomis

ir dideliu užimtumu.

Analogiški žemės ūkiui keliami tikslai įvardijami ir kituose Europos Sąjungos rengiamuose

dokumentuose. Europos Komisijos komunikate ,,BŽŪP artėjant 2020“ skelbiama, jog vienas iš

šešių ūkių plėtros prioritetų yra – išteklių naudojimo efektyvumo ir perėjimo prie mažai anglies

dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos skatinimas. Valstybės narės savo Kaimo

plėtros finansinio paketo 25 proc. privalo skirti klausimams, susijusiems su žemės valdymu bei

klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos. Žemės ūkio konkurencingumo didinimas

skatinant inovacijas ir restruktūrizaciją, taip pat sudarant sąlygas ūkių sektoriuje produktyviau

naudoti išteklius. Tausus gamtos išteklių valdymas – rūpinantis aplinka, žemės ūkio sektoriaus

pasirengimu spręsti klimato kaitos keliamas problemas, taip pat išlaikant žemės, kurioje

ūkininkaujama, gamybos pajėgumą. 2012 m. Europos Komisijos komunikatas dėl Europos ž. ū.

našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės numato, jog siekiant padidinti žemės ūkio sektoriaus

našumą ir konkurencingumą, visų pirma būtina veiksmingiau naudoti išteklius: gamyboje turi

būti naudojama mažiau vandens, energijos, trąšų (pvz. fosforo ir azoto) ir pesticidų, turi būtina

ištirtos ekologiškų technologijų, tokių, kaip tiksliojo ūkininkavimo ir kenkėjų įspėjimo sistemų

taikymo galimybės“ ir pan.

Europos Komisijos komunikatuose Europos parlamentui ir Tarybai nurodoma, kad

Europos pajėgumas užtikrinti aprūpinimą maistu yra svarbus ilgalaikis Europos tikslas. Didinant

žemės ūkio sektoriaus gamybos apimtis, būtina užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami

veiksmingai ir tvariai. Taikant mažų sąnaudų gamybos sistemas siekiama tvariai naudoti

maistingąsias medžiagas, optimaliai naudoti energiją, vandenį ir genetinius išteklius ir sumažinti

priklausomybę nuo išorės sąnaudų. Ypatingas dėmesys skiriamas integruotoms žemės ūkio ir

ekologinėms sistemoms bei tiksliojo ūkininkavimo sistemų taikymui. Inovaciniai sprendimai

turėtų būti pritaikyti visai tiekimo grandinei.

Europos Komisijos Komunikate (KOM(2010) 2020 galutinis) rašoma, jog greta kitų akcijų

reikia paskatinti prioritetinę temą „Inovacijų sąjunga“, t. y. sudaryti geresnes vykdymo ir

finansavimo sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų užtikrinta, jog novatoriškos

idėjos virstų prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo kūrimą.

8

Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 2011/0282 (COD) (KOM(2011) 627 galutinis) akcentuoja, kad

kaimo plėtros politika išlaiko ilgalaikius strateginius tikslus remti žemės ūkio konkurencingumą,

tausų gamtos išteklių valdymą bei klimato politiką ir subalansuotą teritorinę kaimo vietovių

plėtrą. Kaip nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, siekiama patenkinti piliečių

poreikį gauti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus, bei tenkinti pageidavimą, kad

maisto produktų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius –

konkurencingesnis. Maisto produktų apdirbimo metodai turi būti konkurencingi, kuriems reikia

mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų

bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Siekiant užtikrinti tvarią kaimo vietovių plėtrą, planuojama

didelį dėmesį skirti žinių perteikimui ir moksliniams tyrimams.

ES žemės ūkio mokslo organizacija EURAGRI sklebia strateginę mokslinių tyrimų

darbotvarkę (Strategic Research Agenda), kurioje nurodomi moksliniai prioritetai, koncentruoti į

ekosistemas, žemės naudojimą, ūkininkavimo praktiką, naujų, novatoriškų, aukštos pridėtinės

vertės galutinių produktų kūrimą. Pabrėžiama, kad žinios apie regionų skirtumus padės rasti

naujas galimybes išspręsti naujus iššūkius. Mokslas reikalingas ištirti ir įvertinti žemės

naudojimo ir valdymo praktiką, identifikuojant geriausią patirtį naudojant gamtos išteklius ir

sprendžiant didėjančius poreikius. Jis turi rasti efektyvius mechanizmus valdyti ekosistemas,

bioproduktyvią žemę ir gamtos gėrybes.

ES iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ nustatyti svarbiausi uždaviniai – stiprinti Europos

žinių bazę ir mažinti susiskaidymą skatinant pažangų švietimą ir įgūdžių tobulinimą, geras idėjas

paversti paklausiais produktais, panaikinti socialinius ir geografinius skirtumus, priimant

pažangios specializacijos strategijas bei siekiant didesnės socialinės naudos, telkti pastangas

siekiant laimėjimų.

Naujojoje Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „HORIZONTAS 2020“

keliami pagrindiniai uždaviniai: padaryti Europos mokslą pirmaujančiu pasaulyje, pašalinti

kliūtis inovacijų patekimui į rinką, ir iš pagrindų pakeisti viešo ir privataus sektorių

bendradarbiavimą, diegiant inovacijas. Europos Komisija pristatė moksliniams tyrimams,

inovacijoms ir konkurencingumui Europoje skatinti skirtų priemonių paketą. Programoje

akcentuojamos naujos ir rizikingos idėjos, galinčios užtikrinti mokslinį proveržį, ypatingai

svarbiu laikomas tarpdiscipliniškumas tiek vietiniu, tiek regioniniu aspektais, kas leistų skatinti

judumą, visapusišką turimų mokslo išteklių išnaudojimą, bendros Europos tyrimų erdvės

sukūrimą. Tai 80 mlrd. EUR vertės programa, skirta investicijoms į mokslinius tyrimus ir

inovacijas. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmą kartą vienoje vietoje sutelkiamas

visas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas. Labiau nei bet kada orientuojamasi į tai,

kad mokslo laimėjimai virstų naujoviškais produktais ir paslaugomis, kurie teiktų verslo

galimybių ir gerintų žmonių gyvenimą. Kartu paprastinant taisykles ir procedūras iš esmės

mažinama administracinė našta siekiant pritraukti daugiau aukščiausio lygio mokslininkų ir

įvairesnių novatoriškų įmonių. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansavimas bus paskirstytas

trims pagrindiniams tikslams. Bus stiprinamos ES kaip pasaulinės lyderės mokslo srityje

pozicijos – tam bus skirta 24,6 mlrd. EUR, įskaitant 77 % didesnį finansavimą labai sėkmingai

veikiančiai Europos mokslinių tyrimų tarybai (EMTT). 17,9 mlrd. EUR bus skirta užtikrinti

pirmavimą diegiant inovacijas pramonės srityje. Tuo tikslu 13,7 mlrd. EUR bus investuota į

pagrindines technologijas, finansavimo galimybių didinimą ir MVĮ rėmimą. Be to, 31,7 mlrd.

EUR bus skirta visiems europiečiams aktualioms svarbiausioms problemoms spręsti

pagrindinėse šešiose srityse: sveikatos, demografinių pokyčių ir gerovės; maisto tiekimo

užtikrinimo, tvaraus žemės ūkio, jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų ir bioekonomikos;

saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos; išmanaus, netaršaus ir integruoto transporto;

veiksmų klimato kaitos srityje, išteklių veiksmingumo ir žaliavų; ir įtraukios, novatoriškos bei

saugios visuomenės.

Analizuojant ES teisinius ir strateginius dokumentus, susijusius su atskiromis žemės ūkio,

maisto ir žuvininkystės sritimis, pastebima, jog atskiros teminės sritys turi bendrų sąlyčio taškų.

9

ES šalių sodininkystės mokslo įstaigų (EUFRIN, www.eufrin.org) vadovai savo pranešime

“Europos sodininkystės sektoriaus vaidmuo iki 2030 m.“ konstatuoja, kad sodininkystės ir

daržininkystės verslo plėtotė pilnai atitinka 2020 ES strategijoje numatytus verslo vystymo

kriterijus ekonomine, socialine, gamtosaugine ir kt. prasmėmis. Šiuo metu ES šalys ruošia žemės

ūkio, tame tarpe ir vaisių ir daržovių sektoriaus, plėtros strategijas iki 2020 metų laikotarpiui.

Dabar veikiančių 2009–2013 metų laikotarpio ES šalių vaisių ir daržovių sektoriaus plėtros

strategijų analizė rodo, kad kiekviena ES šalis vaisių ir daržovių gamybą plėtoja atsižvelgiant į

savo šalies ar atskiro šalies regiono agroklimato bei ekonomines sąlygas ir nuo seno

nusistovėjusias tradicijas. Stengiamasi ne tik kuo geriau aprūpinti savo šalies gyventojus vietoje

išaugintais vaisiais ir daržovėmis, bet ir kuo plačiau išvystyti šviežios bei perdirbtos vaisių ir

daržovių produkcijos eksportą. Šios šakos labiausiai išvystytos Vokietijoje, Olandijoje,

Lenkijoje, Airijoje. ES komisija savo direktyvomis reglamentuoja vaisių ir daržovių rinką ES

šalyse, skatinant vienarūšės vaisių ir daržovių sektoriaus produkcijos pasiūlos koncentraciją,

įsteigiant augintojų organizacijas, skatinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę gamybą (2011

m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos

išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių

bei daržovių sektoriuose taisyklės), užtikrinant vaisių ir daržovių kokybės standartų laikymąsi

ES rinkoje (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007). ES direktyvose numatytas priemones

šalys narės įgyvendina ne vienodai intensyviai, priklausomai nuo ekonominių sąlygų ir tradicijų.

ES šalyse senbuvėse kreipiamas dėmesys į per gausią ir nesubalansuotą žmonių mitybą, ko

pasėkoje sparčiai didėja nutukusių žmonių kiekis ir plinta širdies, alerginės ir kitokio pobūdžio

ligos. Dėl to ES Komisija skatina kuo gausesnį natūralių bei biologiškai vertingų medžiagų

naudojimą vaisių, uogų ir daržovių forma. Viena svarbiausių sveikos mitybos įgyvendinimo

programų ES šalyse yra vaikų ir paauglių mitybos raciono papildymas šviežiais vaisiais. (2009

m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 288/2009 kuriuo nustatomos išsamios

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant

vaisius ir daržoves (taip pat ir perdirbtus produktus) vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant

vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą). Tuo pačiu atskirose ES šalyse numatomos ir

kitos vaisių vartojimo skatinimo programos. Prie sveiko ir saugaus augalinio maisto gamybos

priskirtina 2009 m. spalio 21 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo.

Vien šių programų visuotinas įgyvendinimas rodo šakos išskirtinę svarbą ES šalių gyventojų

sveikam ir pilnaverčiam gyvenimui.

Pagrindiniai aspektai bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) pateikiami dokumente

“Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos“

(KOM(2011) 425). Pagrindiniai šio dokumento akcentai yra šie. 2009 m. Komisija, remdamasi

žaliąja knyga dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos, ištyrė, kaip veikia bendra

žuvininkystės politika. Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant po 2002 m. reformos padarytos

pažangos, tikslas užtikrinti tausią žuvininkystę visais aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir

socialiniu) neįgyvendintas, ir žaliojoje knygoje nurodyta nemažai struktūrinių dabartinės BŽP

trūkumų. Europos Parlamentas ir ES Ministrų Taryba pritarė šiai išvadai. Per 2009 m. balandžio

mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. viešus debatus pateiktos nuomonės ir konkretūs tyrimai bei

vertinimai taip pat patvirtino bendrąjį vertinimą žaliojoje knygoje ir padėjo nustatyti trūkumus,

spręstinus vykdant reformą. Pasiūlymo pagrindinis tikslas yra tas, kad bendrą žuvininkystės

politiką reikia reformuoti iš esmės – panaikinti šiuo metu galiojantį 2002 m. gruodžio 20 d.

Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo

pagal BPŽ ir 2013 m. sausio 1 d. pakeisti jį nauja BŽP, kurią Europos Parlamentas ir Taryba

priims remdamiesi šiuo pasiūlymu. Bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias

aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą.

Šia politika siekiama gyvuosius jūrų biologinius išteklius naudoti taip, kad ne vėliau kaip

2015 m. būtų atkurti ir išlaikomi tokie žuvų išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio

10

tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Pagal BŽP žuvininkystės valdymui taikomas

atsargumo principas ir ekosisteminis metodas (KOM(2011) 425 ).

Kita labai svarbi tiek energetinio saugumo užtikrinimo, tiek ir aplinkos išsaugojimo

aspektais yra energijos gamyba iš biomasės. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos

(FAO) skaičiavimais Žemėje yra 10 mln. km2 žemės ūkio naudmenų, 40 mln. km

2 dengia

miškas, dykumos ir pusiau dykumos užima apie 49 mln. km2. Kasmet fotosintezės būdu

pasaulyje pasigamina apie 220 mlrd. tonų biomasės (sausosios medžiagos), 80 % jos tenka

miškams, t. y. daugiau kaip 170 mlrd. t. Dviejų tonų biomasės energija atitinka maždaug vienos

tonos naftos energiją. Metinis miškų prieaugis 25 kartus viršija metinį naftos gavybos energijos

ekvivalentą, kuris sudaro 3,2 mlrd. t, kitaip tariant, iš 2 mln. m2 miško gauta biomasė, esant

pastoviam ūkininkavimui, galėtų pakeisti metinį naftos poreikį. Maistui, pašarams ir techninėms

reikmėms per metus sunaudojama apie 6 mlrd. t biomasės, tai sudaro apie 3 % nuo bendros jos

gamybos. Perskaičiuojant sunaudotų per metus naudingų iškasenų (nafta, dujos ir anglis) kiekį į

naftos ekvivalento vienetus (7,3 mlrd. t naftos ekvivalento vienetų) galima teigti, kad jų

panaudojimas apytiksliai toks pat, kaip ir atsinaujinančios žaliavos, skirtumas tik toks, kad jų

ištekliai ribojami. Atsinaujinančios augalinės žaliavos privalumas yra neutralus CO2 arba klimato

balansas ir teigiamas energetinis balansas – bioenergijos išskyrimas gaminant ir naudojant

augalinę žaliavą viršija energijos iš naudingų iškasenų gavimo sąnaudas 5–10 kartų

(priklausomai nuo bioenergijos tipo). Naudojant miško medieną, lyginant su nafta, šiluminėse

elektrinėse šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas sumažėja 90 %, deginant šiaudus ir

nendres – 80 %, o kvietrugius arba kitų, specialiai užaugintų augalų, biomasę – 70 %. Biomasėje

yra mažai sudedamųjų kurios po sudeginimo neigiamai veikia aplinką.

ES teisės ir norminiai dokumentai skatina naudoti kuo daugiau biologinės kilmės degalų,

gautų iš atsinaujinančių išteklių, jais pakeičiant atitinkamus mineralinius produktus. Vieni

svarbesnių su tuo susijusių ES teisės aktų yra Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos

2003/30/EB ir 2009/28/EB [Directive 2003/30/EC; 2009/28EB] dėl skatinimo naudoti biokurą ir

kitą atsinaujinantį kurą transporte. Naujų rūšių žaliavų biodegalų gamybai panaudojimą skatina

ir naujoji strategija, pateikta Biodegalų mokslinių tyrimų priežiūros tarybos ataskaitoje

„Biodegalai Europos Sąjungoje. Vizija iki 2030 ir vėliau“ bei Europos Komisijos pranešime „ES

biodegalų strategija“ [ES biodegalų strategija]. Šiuose dokumentuose pabrėžiama biodegalų

gamybos savikainos mažinimo svarba ir skatinama ieškoti naujų technologinių sprendimų bei

naujų rūšių žaliavų biodegalų gamybai. Europos Komisija parengė naują reglamentą 2009/28EB.

Pagal jį valstybės narės turės parengti veiksmų planą, numatantį biodegalų gamybos ir vartojimo

plėtros gaires, už kurio vykdymą turės kasmet atsiskaityti, be to, numatyta būtinybė biodegalų

gamyboje naudoti ne maistui skirtas žaliavas, o ypač didelis dėmesys antros kartos biodegalams.

Tiek žemės ūkis tiek ir pramonė jaučia vis didesnį inovatyvių sprendimų poreikį

efektyvesniam vandens naudojimui. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

(OECD) nuolatiniame dėmesio centre buvo ir išlieka tvarus vandens išteklių naudojimas,

vandens perteklius ir potvyniai. Ypatingai pabrėžiami šios problemos regioninis pobūdis, t.y.

labai didelė įvairovė įvairiuose upių baseinuose bei klimatinėse zonose tiek vietiniu, tiek

tarptautiniu masteliu. Nesant vandens perskirstymo laike sistemų, daug vandens prarandama

potvynių metu (tada jis dar pridaro ir nemažai nuostolių) ir labai jo trūksta sausrų metu

(Directive 2003/30/EC of the European Parlament and the Council). Vanduo yra neatskiriama

dirvožemio dalis, tad ne paslaptis, jog neteisingai naudojant vandenį arba jo kiekio dirvožemyje

reguliavimo priemones „...didėja dirvožemio degradacija, mažėja biologinė įvairovė...“

(Directive 2009/28/EC of the European Parlament and the Council). Atliekami tyrimai daug

mažiau efektyvūs, kuomet jie atliekami vienoje atskiroje šalyje arba net tos pačios šalies

institucijoje, tačiau izoliuotoje nuo giminingus tyrimus atliekančių institucijų. Tikslas – siekti

didesnės koordinacijos tarp šalių partnerių nacionalinių mokslo programų formuojant gilesnį

supratimą tarp žemės ūkio gamybos ir kitų su žemės naudojimu susijusių šakų bei išryškinant

ekologinius bei tvarios plėtros aspektus, intensyvinant bendradarbiavimą išvengti dubliavimo bei

išryškinti neaprėptas mokslo sritis. Ypatingas dėmesys skiriamas žemės ūkio adaptavimuisi prie

11

intensyvios klimato kaitos. Tvarus dirvožemio ir vandens naudojimas ir toliau išlieka prioritetas,

tad labai svarbu kaip šios ekosistemos dalys reaguos į klimato pokyčius ir kaip tai galutinai

paveiks žemės ūkio produkciją. Todėl optimalaus dirvožemio drėgmės režimo užtikrinimas

išlieka labai svarbiu uždaviniu. Užtikrinti ekosistemos gyvybingumą ir bioįvairovę gali tik

naujos ūkininkavimo formos, leidžiančios optimizuoti biogeninių medžiagų ir vandens tvarų

naudojimą.

Žemės ūkiui tinkamų žemių išsaugojimas ir jų tinkamas naudojimas yra pasauliniu mastu

keliamas uždavinys. 2008 m. liepos 3–5 dienomis Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto

organizacijos (FAO) konferencijoje konstatuota, kad maisto problema pasaulyje aštrėja.

Rekomenduojama, kad rengiamose darnios plėtros strategijose turi būti daugiau dėmesio

skiriama žemės kaip neatsikuriančio gamtos ištekliaus išsaugojimui. Žemės naudojimas turi būti

planuojamas teikiant prioritetą visuomenės interesams. Žemės ūkio bei miškų ūkio veiklai

naudojama žemė – tai ypatingas gamtos išteklius, pasižymintis derlingojo dirvožemio sluoksniu.

Ši žemė, tinkamai ją naudojant, nepraranda savo savybių. Tai – pagrindinė gamybos priemonė,

akumuliuotas kapitalas, kurį sukaupė ir turi kaupti praėjusios, esamos ir būsimos žmonių kartos.

Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje Rio de Žaneire priimtame dokumente

„Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros veiksmų programa“ pabrėžtas darnaus, subalansuoto

žemės išteklių planavimo ir naudojimo poreikis. Nurodyta, kad, siekiant racionaliai planuoti

žemės išteklių naudojimą, būtina patikima informacinė sistema ir žemės apskaita; ypač svarbus

teritorijų planavimo vaidmuo; būtina rengti žemėtvarkos planus, numatančius žemės išteklių

racionalų naudojimą; būtina išsaugoti ir pagerinti žemės ūkiui tinkamas žemes, užtikrinti

dirvožemio derlingųjų savybių apsaugą.

Agrarinė aplinkosauga yra žmonių veikla, kuria siekiama, plėtojant žemės ūkį, palaikyti

geros kokybės aplinką. 1992 metais Rio de Žaneire pasaulinėje Jungtinių Tautų aplinkos

apsaugos ir ekonominės raidos konferencijoje buvo pasirašyta konvencija dėl biologinės

įvairovės išsaugojimo. Šiame dokumente buvo įteisintas darnios plėtros principas. Šiuo metu

agrarinė aplinkosauga yra ES bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Vertinant ES politikų viešai

išsakomas mintis, tarptautinius susitarimus bei šios politikos pastarųjų metų pokyčius, daroma

išvada, kad agrarinė aplinkosauga ES žemės ūkio politikoje užims vis svarbesnę vietą. Žemės

ūkio sukeliama aplinkos tarša nėra esminė ir neišvengiama žemės ūkio gamybos dalis, ją galima

kontroliuoti ir mažinti turint detalias agrarinės aplinkosaugos žinias.

Visi šie dokumentai parodo, kad greta skambių strateginių frazių ir iššūkių, reikalingi

įvairūs moksliniai tyrimai, savo rezultatais galintys pagrįsti tvarią žemės ūkio, maisto ūkio ir

žuvininkystės produkcijos gamybą, švaresnią aplinką. Greta globalių mokslinių tyrimų, ypač

reikia tokių tyrimų ir inovacijų, kurios konkrečiai būtų diegiamos žemės ūkio įmonėse ir

ūkininkų ūkiuose.

1.2. Lietuvos dokumentų apžvalga

Lietuva negali išvengti pasaulinių pokyčių įtakos. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva

2030“ pažymima, kad šalies gerovės ir raidos procesų pagrindas yra nacionalinis saugumas ir tik

jį užtikrinus galima siekti šalies darnios pažangos. Strategijoje užsibrėžta pasiekti energetinę

nepriklausomybę ir nuosekliai plėtoti aplinką tausojančių išteklių panaudojimą. Strategijoje

siekiama pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios

padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą

šalimi. Valstybės pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“ sakoma, jog turime plėtoti tokias

technologijas, kurios darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrintų darnų išteklius

tausojantį augimą. Būtina ugdyti aplinkai palankią verslo kultūrą ir skatinti „žaliosios“

ekonomikos vystymąsi, diegti pažangias aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias

technologijas. Turi būti siekiama, kad pagal išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių

12

dujų kiekis CO2 ekvivalentu mln. tonų BVP vienetui pakiltume iš 12 vietos ES (2010 m.) į ne

mažesnę kaip 7 vietą 2030 metais.

Lietuvos pažangos strategijoje pabrėžiama, kad šalies situacija palankiai vertinama

aukštojo mokslo ir profesinio mokymo srityse. Tačiau bendra mokslo kokybė, vadovų rengimo

kokybė ir darbuotojų mokymas nėra vertinami gerai, o paslaugų ir prekių rinkos veiksmingumas,

finansų rinkos plėtra, rinkos dydis vertinami prastai.

Lietuvoje rengiami ir priimti kaimo plėtros bei mokslo vystymo dokumentai taip pat nuolat

akcentuoja darnaus išteklių naudojimo klausimus. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos

išteklių plėtros strategijoje ir LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (Nr. XI-1375),

numatoma atsinaujinančių energijos išteklių dalį iki 2020 m. padidinti iki 23 %, o:

atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos

suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 %; elektros energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu

elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %; centralizuotai tiekiamos

šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos

balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį

šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 %. Lietuvos

planai ir įsipareigojimai, susiję su bioenergetika, dideli, tačiau ir biomasės potencialas didelis.

Didžiausia plėtra prognozuojama vėjo ir biomasės energetikos srityse.

Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto paruoštos Žemės ūkio sektoriaus plėtros

perspektyvos (Krikščiukaitienė, Andrikienė, Galnaitytė, Jedik, 2010) prognozuoja, kad kviečių,

rugių, miežių plotai iki 2020 m. didės apie 11 proc., o derlingumas 17–18 proc. Rapsų plotai

padidės 1,3 karto, o derlingumas beveik 2 kartus. Cukrinių runkelių plotas padidės nežymiai,

prognozuojamas ir bulvių plotų didėjimas, nes numatomas didesnis bulvių eksportas.

Planuojamas kiaulių bandos didėjimas iki 38 proc., 24 proc. didės paukštienos gamybos apimtys,

7 proc. augs jautienos ir veršienos gamyba, bus gaminama daugiau sūrių ir sviesto. Tai reiškia,

kad šalyje reikės geros kokybės pašarų, o jiems pagaminti – žaliavų.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos gairėse keliami pagrindiniai uždaviniai

didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinant inovacijas, bendradarbiavimą ir restruktūrizaciją,

sudarant sąlygas ūkio sektoriuje produktyviau naudoti išteklius. Gairės numato, kad reikia

užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą rūpinantis aplinka, žemės ūkio sektoriaus pasirengimu

spręsti klimato kaitos keliamas problemas, taip pat išlaikant žemės, kurioje ūkininkaujama,

gamybos pajėgumą. Užtikrinti darnią teritorinę plėtrą visose kaimo vietovėse, suteikiant vietos

gyventojams daugiau galimybių, didinant pajėgumą ir gerinant vietos sąlygas bei kaimo ir miesto

vietovių sąsajas. Svarbus uždavinys – aplinką tausojančios veiklos praktika, neigiamo klimato

kaitos poveikio mažinimas, biologinės įvairovės ir žemės ūkio gyvybingumo didelės gamtinės

vertės agrarinėse teritorijose išsaugojimas. Didėjant maisto poreikiui, Lietuvos žemės ūkio

produkcijos eksportuotojams susidaro palankios sąlygos didinti produkcijos eksporto apimtis į

ES ir trečiąsias šalis, taip pat pasiūlyti šių rinkų vartotojams ekologiškų, aukštos kokybės

produktų. Augant pajamoms, Lietuvos vartotojai pirmenybę teiks aukštos kokybės,

ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams. Visi šie uždaviniai reikalauja mokslinio

pagrindimo, kad ne tik resursų plėtra, bet ir racionalus jų panaudojimas bei suformuotos ir

įdiegtos mokslo naujovės kurtų pridėtinę vertę.

2014–2020 m. kaimo plėtros vienas svarbiausių tikslų – skatinti efektyvų išteklių

naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios, mažo anglies dioksido kiekio

technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant

tokioms sritims: energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumo

didinimui; atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne

maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais; žemės ūkyje

išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui, anglies dioksido sekvestracijos žemės ūkyje

ir miškininkystėje skatinimui. („Paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. reglamentavimas“).

13

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014–2020 metų strategijos kryptyse teigiama, kad

naujų technologijų taikymas augalininkystės sektoriuje leidžia mažinti produkcijos savikainą ir

didinti jos konkurencingumą, tausoti išteklius. Joje pabrėžiama sodininkystės ir daržininkystės

šakų plėtotės svarba. Analizuojant žemės ūkio ir kaimo plėtros stiprybės pabrėžiamas išplėtotas

mokslinių institucijų tinklas, o analizuojant silpnybės – nepakankamas MTEP, inovacijų lygis ir

neefektyvus jų pritaikymas praktikoje.

Lietuvos inovacijų 2010-2020 strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2010 02 17

nutarimu Nr.163, sakoma, kad Lietuvos ekonomikos pagrindas – didelės pridėtinės vertės

produktų gamyba ir paslaugos. Apie žemės ūkį konkrečiai užsimenama, kad reikia gaminti

ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kad reikia bendradarbiauti su verslu ir aktyviai

dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kas su inovacijomis, kurios kaip taisyklė

sprendžia konkrečius klausimus, susiję nedaug. Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje

minima, kad Lietuvos ūkio struktūra nėra moderni, o žemės ūkyje sukuriama daugiau pridėtinės

vertės, skaičiuojant nuo bendro vidaus produkto nei daugumoje ES valstybių. Mūsų šalis

atsilieka ir pagal darbo našumą. Pažymima, kad žemi pridėtinės vertės rodikliai iš dalies yra

susiję su menkai išplėtotu šalies pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų sektoriumi.

ES inovacijų švieslentėje Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2008 m. buvo tik 0,29. Kai tuo

tarpu ES vidurkis – 0,47. Pagal šį indeksą Lietuva lenkia tik Rumuniją, Bulgariją ir Latviją.

Strategija akcentuoja mokslinių tyrimų fragmentaciją ir ekstensyvumą, kas neduoda reikiamo

gaunamų rezultatų efekto.

Lietuvos ekonomikos pagrindas ir siekiamybė – didelės pridėtinės vertės produktų gamyba

ir paslaugos. Ypač daug dėmesio Lietuva turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims,

kurios ateityje galėtų lemti šalies gerovę: švariosioms technologijoms, ateities energetikai,

kūrybinei industrijai, gerovės ir sveikatingumo sritims (farmacija, medicinos ir sveikatingumo

paslaugos, medicinos ir sveikatingumo įrangos, technikos ir reikmenų, ekologiškų žemės ūkio ir

maisto produktų gamyba ir kita). Tai akcentuota ir pasiūlymuose dėl paramos kaimo plėtrai

2014–2020 m. reglamentavimo (V. Daugalienė, 2012 kovo 30 d.) siūlomo dokumento 4 ir 5

prioritetai, kur matome tiek vandentvarkos, tiek žemės naudojimo bei dirvožemio degradacijos

mažinimo problemas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimu

paaiškinta, jog: „Žemė yra svarbi ekosistemos dalis, lemianti ir kitų gamtos išteklių (vandenų,

augalijos, gyvūnijos) egzistavimą bei kitimą. Žemė yra ypatingas gamtos išteklius ir tuo aspektu,

kad ji negali būti pakeista kuo nors kitu, iš naujo sukurta ar kaip nors kitaip padidinta. Žemės,

kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga,

tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra

viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Pažymėtina, kad

racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, inter alia nuo derlingos

dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo“.

Lietuvoje ekologinis žemės ūkis įteisintas oficialiai, taisyklės parengtos vadovaujantis

Europos Tarybos reglamentu Nr. 2092/91/EEC.

Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030“ teigiama, kad gamtos

ir technikos moksluose svarbų vaidmenį vaidina sritys, kuriose šalis turi dešimtmečiais kurtą

potencialą, t. y. biomedicininiai tyrimai, biotechnologijos, nanotechnologijos ir žemės ūkio

tyrimai. Jų svarbą palaiko sąsajos su globaliais apsirūpinimo maistu, energetikos, visuomenės

senėjimo, klimato kaitos iššūkiais, informacinių technologijų proveržiais, į šiuos iššūkius bei

proveržius atsakančiomis tarptautinėmis pramonės šakomis. Randasi nenumatytų atradimų ir

technologinių naujovių, iš esmės keičiančių mokslo pasaulį ir mokslo atradimų taikymą.

Inovacijų plėtrą turi skatinti šiuo metu kuriami integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai

(slėniai). Įgyvendinant 4 jungtinių tyrimų programas, tikimasi koordinuoti mokslinių tyrimų

plėtrą tam tikruose sektoriuose: gamtos išteklių ir žemės ūkio, biomedicinos ir biotechnologijų,

medžiagų mokslo ir fizikinių bei cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų.

2012 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje (Valstybinė studijų ir mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros 2013–2020 metų plėtros programa) numatyta modernizuoti studijų

14

infrastruktūrą, kuri įgalintų plėtoti didelio poveikio technologijas ir kitas perspektyvias MTEP

kryptis ir ūkio sektorius; stiprinti šalies konkurencingumą, kelti gerovę, plėtojant studijų, MTEP

ir inovacijų sistemas. Numatoma, kad iki 2020 metų Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę plėtrą turėtų padidėti iki 1,9 procento, visų pirma sudarant geresnes sąlygas

privačiam sektoriui investuoti į MTEP. Be to, itin svarbu numatyti tolesnes investicijas į MTEP

2014–2020 metų ES paramos periodu, kitaip gerokai padidės rizika, kad užsibrėžtas siekis nebus

pasiektas.

Lietuvoje žuvininkystės sektorių reglamentuoja LR žuvininkystės įstatymas, LR

mėgėjiškos žūklės įstatymas ir kiti teisės aktai. Žuvininkystės politiką formuoja ŽŪM. AM

vykdo žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą vidaus vandenyse. Žuvininkystės tarnyba

prie ŽŪM atsakinga už žuvų išteklių atkūrimą ir gausinimą vidaus vandens telkiniuose. Aplinkos

apsaugos kontrolę regione atlieka AM regionų aplinkos apsaugos departamentai.

2. ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS IR KAIMO PLĖTROS TAIKOMŲJŲ

MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI INOVACIJŲ PLĖTROS PRAKTIKA KITOSE ŠALYSE

Lenkija, pagal istoriškai susiklėsčiusius privačius ir visuomeninius (valstybinius)

santykius, tai mums viena iš artimiausių šalių. Šios šalies žemės ūkio tyrimai sukoncentruoti į

tvarios žemės ūkio praktikos vystymą, biotechnologiją ir genetinę inžineriją, kokybišką ir saugų

maistą, funkcionalų maistą, alternatyvius ir atsinaujinančius energijos resursus, gyvūnų sveikatą

ir gerovę, kraštovaizdžio ir vandens apsaugą, kaimo infrastruktūrą. Dalis žemės ūkio mokslo yra

koordinuojama per Švietimo ir mokslo ministeriją. Dalį tyrimų koordinuoja Žemės ūkio ir kaimo

vystymo ministerija. Tai: biologinis progresas, genetiniai ištekliai, selekcija ir vertingumo

tyrimai; žemės, vandens, augalų kokybės monitoringas, žemės ūkio ir maisto praktika;

ekonominė analizė ir žemės ūkio rinkos monitoringas; gyvulių ligų kontrolė; ekologinis žemės

ūkis, kiti žemės ūkio politikos įgyvendinimo klausimai. Šios ministerijos mokslinių tyrimų

užsakymus vykdo 22 institutai, jų tarpe Dirvožemio ir augalininkystės, Selekcijos ir

aklimatizacijos, Augalų apsaugos, Žemės ūkio biotechnologijos it kiti. Institutai finansuojami iš

valstybės biudžeto ir nuosavų, uždirbtų lėšų.

Vokietija turi daug mokslo tyrimo institucijų, kurios finansuojamos iš Federalinio, Žemių

(regionų) jungtinio fondo, sudaryto iš abiejų biudžetų. Taip finansuojami 34 institutuose

vykdomi moksliniai tyrimai. Dar 11 institutų tyrimai finansuojami iš projektinių lėšų.

Stambiausias Federalinės ministerijos institutas Federalinis Centras kultivuojamiems augalams –

Julius Kühn institutas. Jungtinis biudžetas finansuoja 5 stambius centrus, kurių kiekvienas dar

jungia nuo 4 iki 9 institutų. Agronominiai tyrimai vykdomi Daržo ir dekoratyvinių augalų

institute, Leibnico centro Žemdirbystės ir landšafto institute, Augalų genetikos ir augalininkystės

institute, Biotechnologijos centre, Max Plank Augalų selekcijos tyrimų institute. Institutų tyrimų

tematika labai plati, apima praktiškai visus aktualius šiuolaikinės agronomijos klausimus.

Augalų selekcija išdėstyta per du lygmenis. Genetiniai ištekliai, atsparumo ligoms, abiotiniams

stresams ir pradinės išeitinės selekcinės medžiagos kūrimas daromas biudžetiniame Augalų

selekcijos tyrimų institute, kur dirba apie 200 darbuotojų. Veislių kūrimo darbus pabaigia

privačios nedidelės ar vidutinės selekcijos-sėklininkystės kompanijos, daugumos kurių įkurtos

dar XIX-ame amžiuje. Kai kuriuos konsultacinio pobūdžio tyrimus daro Žemių (regionų) tyrimų

institucijos.

Suomija. Žemės ūkio mokslinius tyrimus užsako Žemės ūkio ir miškų ministerija.

Agronominius tyrimus vykdo valstybinis Suomijos žemės ūkio ir maisto tyrimų centras

(Agrifood Research Finland). Finansavimą sprendžia ministerija. Prie ministerijos sukurta

“Žemės ir maisto mokslo tyrimų taryba”, kuri formuoja aktualius tyrimų klausimus ir teikia juos

ministerijai. Žemės ir maisto tyrimų centras apima biologinius, aplinkos, ekonomikos ir

technologinius tyrimus žemės ūkio ir maisto grandinėje. Jų tikslas, kad tyrimai būtų orientuoti į

vartotoją, būtų profesionalūs ir inovatyvūs. Tyrimai turi didinti žemės ūkio produktyvumą ir

15

pajamingumą, skatinti sveiko ir kokybiško maisto gamybą, užtikrinti saugų maisto tiekimą.

Akcentuojama baltymingų augalų svarba, pažangiausių selekcijos metodų naudojimas. Tiriami

klimato kaitos poveikiai, augalų įvairovės ir apsaugos klausimai. Augalų selekciją vykdo

Borealo selekcijos kompanija, kurią dalinai finansuoja valstybės biudžetas.

Moksliniai tyrimai kaimo plėtros srityje, Suomijoje, iki 2017 metų nukreipti trimis

pagrindinėmis kryptimis: 1) politikos efektyvumas, jos prognozavimas ir scenarijai; 2)

ekonominių veiklų tvarus konkurencingumas, pelningumas ir našumas; 3) rizikos vertinimas,

numatymas ir valdymas. Suomijos žemės ūkio ir maisto ūkio mokslinių tyrimų institutas,

būdamas vedančiuoju institutu plėtojant darnią ir konkurencingą maisto sistemą, dabartiniu metu

mokslinius tyrimus atlieka pagal penkias kryptis/sritis: 1) tvari ir konkurencinga maisto produktų

gamyba; 2) atsakinga maisto grandinė – geresnė vartotojų gerovė; 3) draugiškas aplinkai žemės

ūkis; 4) „Žaliosios“ ekonomikos galimybės; 5) atsinaujinantys ištekliai.

Plėtojant sodininkystės ir daržininkystės verslą ES šalyse lygiagrečiai vystomas ir

taikomasis sodininkystės ir daržininkystės mokslas. Lenkijoje, Vokietijoje, Airijoje yra

numatoma plėtoti taikomuosius tyrimus kuriant naujas veisles, tobulinant esamas bei kuriant

naujas vaisių ir daržovių auginimo technologijas didžiausią dėmesį kreipiant į produkcijos

kokybę bei saugą. Ypač didelis dėmesys kreipiamas į vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo

technologijų tobulinimą. Daugelyje šalių kuriama, tobulinama ir pritaikoma pažangi draugiška

aplinkai atitinkanti ES gamtosauginius reikalavimus vaisių ir daržovių auginimo bei perdirbimo

technologija. ES valstybių teisės aktų, strategijų ir kitų dokumentų analizė rodo, kad tolimesnė

šio specifinio ir labai svarbaus vaisių ir daržovių sektoriaus plėtra labai priklausys nuo taikomojo

mokslo išvystymo kiekvienoje ES šalyje, kurios viena nuo kitos skiriasi savo klimatinėmis

sąlygomis, ekonominiu išsivystymu ir tradicijomis.

Daugelyje Europos šalių pastaruoju metu plėtojami moksliniai tyrimai, kuriais tobulinamos

ūkinių gyvūnų auginimo technologijos didžiausią dėmesį kreipiant gyvūnų sveikatingumo

stiprinimui, gyvūnų gerovės užtikrinimui bei aplinkos taršos mažinimui. Ypač daug dėmesio

skiriama išauginamos gyvūninės produkcijos kokybei bei saugai, nepamirštant savikainos

mažinimo ir darbo našumo gerinimo. Racionalus resursų panaudojimas, taikant aplinką

tausojančius gamybos būdus išlieka vienu svarbiausiu uždaviniu, kuri privalės išspręsti

gyvulininkystės mokslas ateityje.

Maisto ūkio sektorius yra didžiausias Europos ekonominis sektorius pagal apyvartą (800

mlrd. eurų/metus), eksportą ir darbuotojų skaičių. Įvairūs gyvenimo stiliai, senstanti Europos

visuomenė, neteisingos mitybos keliamos ligos ir kiti iššūkiai suformuoja įtampos lauką,

kuriame Europos maisto sektoriaus vieši ir privatūs dalyviai, investuodami į mokslinius tyrimus,

eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, turės surasti būdus, kaip patenkinti daugiaplanius vartotojų

poreikius. ES erdvėje vienas iš svarbiausių maisto produktų gamybos sektoriaus tikslų yra

užtikrinti vartotojų sveikatą ir gerovę, sukuriant aplinką tausojančią saugaus, sveikatą gerinančio

ir įvairesnio maisto gamybos ir paskirstymo grandinę. Žemės ūkio produkcijos ir pramoninės

žaliavos kokybės ir saugos gerinimui, naujų augalinės ir gyvūninės žaliavos panaudojimo

pramonėje technologijų įsisavinimui reikalingi agrotechnologijos ir biotechnologijos moksliniai

tyrimai, nustatant žemės ūkiui ir pramonei reikšmingų sodo, daržo ir lauko augalų genetinį

potencialą, vykdant biotechnologinius augalų adaptyvumo, produktyvumo ir metabolizmo

tyrimus, kuriant harmoningas aplinkai ir išteklius tausojančias agrotechnologijas, konkurencingo

ir saugaus maisto bei inovatyvių pramonės produktų žaliavos gamybai. Būtina ne tik parinkti

auginimui tinkamiausias tam tikram regionui bei konkrečioms agroklimatinėms sąlygoms augalų

ir gyvūnų veisles, bet ir išsaugoti jų kokybę laikymo ir perdirbimo metu.

Moksliniai tyrimai parodė, kad maisto žaliavos ir produktai yra ne tik žmogaus maisto

šaltinis, bet gali būti ir nepageidaujamų cheminių medžiagų bei mikroorganizmų šaltinis. Todėl

maisto gamintojų ir mokslinių tyrimų institucijų dėmesio centre yra maisto žaliavų ir produktų

mikrobiologinės saugos klausimai. Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje intensyviai vystėsi maisto

mokslo ir technologijų sritis, skirta teigiamą įtaką sveikatai turinčio maisto (dar vadinamo

„funkcionaliuoju maistu“) tyrimams. Be to iki šiol atlikta nedaug tyrimų apie biologiškai aktyvių

16

junginių išlikimą maiste jo perdirbimo metu, jų stabilumą, įtaką produkto struktūrai bei juslines

savybes. Taip pat ypač trūksta tyrimų apie biologiškai aktyvių junginių pasisavinamumą

organizme po produkto suvartojimo. Šiuo metu ES šalyse (ypač Vokietijoje, Lenkijoje, Airijoje)

didėja visuomenės dėmesys sveikai gyvensenai, ekologiškiems maisto produktams, augalinės

kilmės vaistams ir maisto papildams. Be to, vis didėja visuomenės informuotumas apie

galimybes pagerinti gyvenimo kokybę per sveiką mitybą ir apie indėlius (pastangas), kad tvari

gamyba gali gerinti bendrąją aplinką. Vartotojų pasirinkimas aukštos kokybės, patogios, įvairios

ir sveikos produkcijos ir jų lūkesčių pateisinimas apie saugią, atitinkančią etikos sampratą ir

tvarią maisto gamybą tarnauja inovacijų galimybių pabrėžtinumui. Kai kuriuose sektoriuose,

pavyzdžiui, maisto sauga, gamybos procesai ir tvarumas, Europa jau pirmauja pasaulyje –

inovacijoms bei investicijoms skiriamas didelis dėmesys. Taigi, iškyla labai akivaizdus tikslas

naujovių plėtojimui. Didėjantis susidomėjimas augalinėmis ir gyvulinėmis žaliavomis plečia jų

panaudojimo medicinoje, kosmetikos ir maisto pramonėje galimybes, skatina šiuolaikiniais

metodais įvertinti ir aprašyti augalinių ir gyvulinių žaliavų išteklius, analizės metodus, poveikį

žmogaus organizmui ir pateikti vartojimo rekomendacijas (2011 m. birželio 25 d. Komisijos

įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento

(EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose

taisyklės).

Bioenergetikoje viena iš pirmaujančių ES šalių – Vokietija. 2010 metais atsinaujinantys

energijos šaltiniai (bioenergija) sudarė 9,4 % visos energijos sunaudojimo (biomasė sudarė 7,7

%, vėjo energija – 1,5 % hidroenergija – 0,8 %, kita atsinaujinantys šaltiniai (saulės,

geoterminė,..) – 0,9 %) [Bioenergy in Germany: Facts and Figures, 2012]. Atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimas Vokietijoje auga, per 10 metų atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimas šiluminės energijos gamyboje padidėjo 2 kartus, elektros – 2,5 karto, biodyzelino

– 5 kartus, bioetanolio – 10 kartų, biodujų jėgainių skaičius išaugo – 4,3 karto, o biodujų

jėgainių, gaminančių biometaną, skaičius per 5 metus padidėjo nuo 3 iki 107, kieto kuro gamyba

per 5 metus išaugo – 8,7 karto, o vartojimas – 6 kartus.

Kanados mokslinių tyrimų prioritetuose paskelbtuose 2010 m., tvarus žemės, vandens ir

miškų naudojimas užtikrinant ekosistemų gyvybingumą ir bioįvairovę taip pat išlieka vienas iš

kertinių uždavinių, tačiau čia akcentuojamas tyrimų kompleksiškumas siekiant išsiaiškinti

nuolatinių energijos išteklių poreikio augimą ir ryškaus disbalanso tarp poreikio ir galimybių

priežastis. Siekti harmoningo žemės ūkio visose šalyse ir visuose regionuose tuo pačiu

užtikrinant adaptaciją prie klimato pokyčių, efektyvesnį vandens išteklių tvarkymą, gamtai

draugišką ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą bei gyvulių sveikatą (Rural Research Priorities,

Canada).

Žemės ūkio inžinerijos srityje, daugelyje šalių, greta tobulinamų konstrukcinių ir

technologinių procesų tradicinėms augalininkystės ir gyvulininkystės technologijoms, ypač

didelis dėmesys skiriamas tiksliajam ūkininkavimui ir su juo susijusiems žemės ūkio inžinerinių

sprendimų moksliniams tyrimams. Nagrinėjamos atskirų žemės ūkio technologinių operacijų

automatizavimo ir robotizavimo galimybės, automatinis traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų

vairavimas, dirvožemio, tręšimo, purškimo ir derliaus nuėmimo žemėlapių suderinamumas bei

panaudojimas praktikoje. Nemažas dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, susijusiems su

mašinų darbo eksploatacija ir servisu.

Apžvelgiant vieną iš labiausiai agroaplinkosaugoje pažengusių šalių, tokių kaip Švedija,

pastebima, kad nuo įstojimo į ES, Švedijos vyriausybė siekia įgyvendinti žemės ūkio politiką,

kuri skatina konkurencingos produkcijos gamybą, remiantis darnios gamybos principais siekiant

pasiekti didesnės ekonominės naudos su mažesnėmis biudžeto išlaidomis. Bendrosios žemės

ūkio politikos reforma vykdoma ir toliau, propaguojami šie principai: žemės ūkio ir maisto

produktų gamybą turėtų lemti vartotojų paklausa, gamyba turi būti ekologiška ir ekonomiškai

tvari, ES turėtų palengvinti visuotinį aprūpinimą maistu. Švedijos parlamentas priėmė 16 tikslų

aplinkos kokybės srityje, ir 72 susijusius tarpinius tikslus. Aplinkos kokybės tikslai ir tarpiniai

tikslai nukreipti į Švedijos nacionalines ir tarptautines aplinkos apsaugos iniciatyvas, kuriomis

17

siekiama pasiekti tvarią visuomenę kryptį. Kaip visuma, jie sudaro sistemą laikantis Biologinės

įvairovės konvencijos. Kai kurie iš aplinkos kokybės tikslų yra tiesiogiai prijungti prie žemės

ūkio: įvairi žemės ūkio kraštovaizdžio, nulinės eutrofikacijos ir netoksiška aplinka. Kiti aplinkos

kokybės tikslai yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba, siekiant sumažinti klimato kaitos

poveikį, geros kokybės požeminio vandens, šlapžemių, augalų ir gyvūnų įvairovės išsaugojimą.

Švedijoje žemės ūkio moksliniai tyrimų temos: tvari gamyba, mityba, maisto sauga,

miškininkystė, žvejyba, ekologija, kaimo ir regioninė plėtra ir kraštotvarka. Žemės ūkio mokslo

ir studijų sistemai vadovauja penkios ministerijos. Ministerijos yra palyginti mažos, skirtos

politikos formavimui. Ministerijos, atsakingos už žemės ūkio mokslinių tyrimų vykdymą yra:

Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija; Žemės ūkio, maisto ir vartotojų reikalų ministerija;

Darnaus vystymosi ministerija; Pramonės, užimtumo ir susisiekimo ministerija; Užsienio reikalų

ministerija. Kitos institucijos, kurios vienaip arba kitaip susijusios su moksliniais tyrimais yra:

Švedijos aplinkos, žemės ūkio mokslų ir erdvinio planavimo mokslo taryba; Švedijos mokslo

taryba; VINNOVA – Švedijos vyriausybės inovacijų agentūra; Viešosios R&D finansavimo

agentūros: AAA – Švedijos aplinkos apsaugos agentūra; SIDA – Švedijos tarptautinio vystomojo

bendradarbiavimo agentūra; STEM – Švedijos energetikos agentūra. Viešas ir privatus tyrimų

finansavimas vykdomas per: Mistra – Strateginis aplinkos tyrimų fondas; NPS – Švedijos

strateginių tyrimų fondas; Östersjösttiftelsen – Baltijos ir Rytų Europos studijų fondas; SLF –

Švedijos ūkininkai; Žemės ūkio mokslinių tyrimų fondas; Sektorių vyriausybinės agentūros.

Institutai, kuriuose daugiausiai atliekama žemės ūkio aplinkosauginių mokslinių tyrimų yra:

IVL – Švedijos aplinkos tyrimų institutas; BTI – Švedijos žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos

institutas; SIK – Švedijos Maisto ir biotechnologijos institutas; Skogforsk – Švedijos Miškų

tyrimų institutas; SLI – Maisto ekonomikos institutas, SMHI – Švedijos meteorologijos ir

hidrologijos institutas; STFI-Packforsk AB, SVA – Nacionalinis veterinarijos institutas, SEI –

Stokholmo aplinkos institutas; Švedijos gamtos istorijos muziejus ir kt.

3. LIETUVOJE KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS LĖŠOMIS FINANSUOTŲ

INOVACIJŲ SKLAIDOS PROJEKTŲ IR LIETUVOS INSTITUCIJŲ UŽSAKYMU

VYKDYTOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS ANALIZĖ

Lietuvoje taikomuosius mokslinius tyrimus augalininkystės srityje daugiausia finansavo

ŽŪM, VMSF, o pastaruoju metu – LMT. Daugiausia darbų užsakė ŽŪM, kuri per 5 metus

finansavo virš 60 mokslo tiriamųjų darbų, aktualių žemės ūkio gamybos plėtrai. Pagrindinės

finansuojamų darbų sritys – augalininkystės aktualūs tyrimai, augalų biomasė energetikos

reikmėms, ekologinių ūkių problemos, augalų veislių kūrimas ir introdukcija, dirvožemio

savybių išsaugojimas ir gerinimas ir kiti klausimai. Pagrindiniai vykdytojai – LAMMC filialai

bei ASU. Kai kuriuos tiriamuosius darbus, teorinės-praktinės krypties finansavo VMSF. VMSF

2007–2009 metais (vėliau mokslo tiriamieji darbai buvo organizuojami per LMT) finansavo virš

10 mokslinių darbų, kurie gali būti pilnai ar dalinai priskirti taikomiesiems tikslams. Fondas

finansavo projektą „Kviečiai specialios paskirties polimerams“, kenksmingų medžiagų žemės

ūkio produkcijoje tyrimus, sunkiaisiais metalais užteršimo dirvožemio atkūrimo, agroekosistemų

produktyvumo ir stabilumo, dirvožemio tvarumo palaikymo ir gerinimo klausimus. LR Švietimo

ir mokslo ministerija (ŠMM) kaip specialias programas finansavo 3 augalų genetinių išteklių

tyrimo projektus, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra (TMTPPA) iki

2009 m. finansavo kelis projektus agronomijos klausimais – ekologinei žemdirbystei

tinkamiausios veislės, tausojantis, mažai sąnaudų reikalaujantis javų auginimas, pašarinių ir vejų

žolių genetinių išteklių tyrimai ir kt. LMT 2011 metais atrinko tik vieną žemdirbystės krypties

tyrimą „Segetalinės floros pokyčių kintant klimatui tyrimai“. Šios institucijos finansuojami

darbai labiau orientuoti į teorinių klausimų sprendimą, reikalaujama, kad darbų vadovai turėtų

daug publikacijų teoriniuose mokslo leidiniuose. Agronominiai tyrimai susiję su eksperimentais

natūraliose lauko sąlygose, kurie kasmet labai skiriasi. Todėl, kad gauti patikimus rezultatus,

18

eksperimentus reikia vykdyti ne mažiau, kaip 3 metus. Deja, šiuo metu ne visi tiriamieji darbai

tiek trunka.

Pastaraisiais metais gyvulininkystės šakos mokslininkai vykdė nemažai reikšmingų

MTEP projektų finansuojamų iš ŽUM, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir

technologijų agentūros, LR Aplinkos ministerijos, Valstybinio mokslo ir studijų fondo. Buvo

atliekami Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų ūkinių-biologinių savybių tyrimai, įvairių faktorių

įtakos nustatymo gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei tyrimai, tiriamos Lietuvoje

auginamų gyvūnų fenotipinės bei genotipinės savybės, atliekami gyvūnų reprodukcijos

biologijos tyrimai, kriokonservavimo procesų įtakos gyvūnų spermos kokybei tyrimai bei

atliekami gyvūnų ovocitų vystymosi kompetencijos tyrimai. Taip pat buvo atliekami skirtingų

mitybinių faktorių įtakos produktyvumui bei produkcijos kokybei tyrimai, įvairių

biotechnologijos produktų, panaudojimo galimybių gyvūnų racionuose bei gyvūnų mitybos

pilnavertiškumo gerinimo tyrimai, naudojant vietines pašarines žaliavas. Nemažai tyrimų atlikta

nustatant aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio paskirties gyvūnų fiziologiniai būklei ir

produktyvumui. Tirta įvairių aplinkos sąlygų įtaka gyvūnų produktyvumui, gerovei ir elgsenai

bei nagrinėtos aplinkosauginės problemos gyvulininkystės ir paukštininkystės fermose.

Paskutiniais metais vykdyta eilė mokslinių projektų finansuojamų LMT pagal nacionalinės

programas „Sveikas ir saugus maistas“. Mokslininkai taip pat dalyvavo MITA finansuojamuose

inovaciniuose bei ūkio subjektų užsakymu vykdomuose projektuose. Vykdoma daug ŽŪM ir

NMA finansuojamų mokslo sklaidos ir mokymo projektų. Reikia paminėti, kad ES paramos

bitininkystės sektoriui programoje numatyta taikomosios krypties tyrimų, kaip pavyzdžiui

pramoninio bitininkavimo technologijų, medaus ir kitų produktų savybių, jų poveikio žmogaus

sveikatai, bičių sanitarijos ir kiti tyrimai. Didžioji dalis šių tyrimų tęsiami 2–3, o vienas darbas

“Krajinos bičių higieninės elgsenos tyrimai” planuojamas vykdyti 5 metus.

Per pastaruosius 7 metus sodininkystės ir daržininkystės šakos mokslininkai vykdė daug

reikšmingų MTEP projektų, finansuojamų iš ŽŪM, AM, VMSF, LMT, MITA. Buvo vykdomi

VMSF finansuojami prioritetinės mokslo krypties “Genomika ir biotechnologijos sveikatai ir

žemės ūkiui”, Aukštųjų technologijų plėtros, Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje

2007–2010 metų programų projektai, sprendžiantys sodo ir daržo augalų adaptyvumo biotiniams

ir abiotiniams veiksniams klausimus, tiriantys daržovių fotofiziologinių efektų panaudojimą

kuriant naujo tipo lempas šiltnamiams, didinant augalinio maisto saugą bei kokybę. Vykdant

VMSF Prioritetinių krypčių programos projektus buvo sprendžiami agroekosistemų tvarumo

kintančio klimato sąlygomis, sveiko ir saugaus augalinio maisto klausimai. Šiuos darbus, pagal

atskiras programas taip pat kofinansuodavo ir ŽŪM bei AM. Vykdant projektus, finansuojamus

iš ŽŪM lėšų buvo sprendžiami intensyvių sodo bei modernių daržininkystės technologijų, augalų

integruotos apsaugos klausimai. Vykdyti tarptautiniai EUREKA projektai tiriant bei kuriant

naujus inovatyvius vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo technologinius elementus o taip pat

produktų prototipus. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės ir apskritai maisto mokslui ir

verslui sujungus jėgas ir įsteigus Nacionalinį maisto ūkio klasterį vykdyti ne tik keturi

nacionaliniai projektai, bet ir labai reikšmingas ir didelis BaltFood projektas, kuriame dalyvavo

12 Europos šalių Baltijos regiono mokslo įstaigų bei maisto klasterių. Pagrindiniai šio projekto

tikslai buvo inovacijų kūrimas ir platinimas Baltijos jūros regione, inovacijų šaltinių ir jų sąsajų

nukreipimas į smulkias ir vidutines įmones bei pagalba perduodant technologijas ir žinias tarp

šalių Baltijos jūros regione. Pastaruoju metu vykdoma eile mokslinių projektų finansuojamų

LMT pagal nacionalinės programas „Sveikas ir saugus maistas“ ir „Lietuvos ekosistemos:

klimato kaita ir žmogaus poveikis“ bei kitas kryptis. Mokslininkai taip pat pastoviai dalyvauja

MITA finansuojamuose inovaciniuose bei ūkio subjektų užsakymu vykdomuose projektuose.

Vykdomi svarbūs sodininkystės ir daržininkystės plėtotei ŽŪM NMA finansuojami mokslo

sklaidos ir mokymo projektai.

Maisto mokslo ir technologijų srities projektai sudaro apie 15% visų Lietuvoje vykdomų

ES lėšomis finansuojamų projektų. Tačiau veiklą stabdo ribota Lietuvos maisto produktų rinka,

nes gyventojų skaičius nedidėja. Visa tai paverčia maisto sektorių unikaliu, kuriam reikia

19

netradicinių sprendimų. Nors maisto sektorius Lietuvos ūkyje sudaro didelę dalį (maisto

pramonės dalis šalies BVP – 3,5%; maisto pramonės dalis apdirbamojoje pramonėje – 15,8 %),

jame vyrauja mažos įmonės. Maisto pramonės įmonėse gaminami labai įvairūs produktai,

gamybos būdai dažnai būna paremti profesiniais įgūdžiais, o ne pažangiomis technologijomis.

Pramonei iškylančios technologinės problemos yra taip pat įvairialypės ir tiesiogiai priklauso

nuo visuomenės sveikatos bei saugos. Maisto perdirbimo įmonės dažnai nesupranta ir

nesinaudoja maisto mokslo ir technologijų laimėjimais ir neįvertina, kokios naudos jų gamybai

galėtų duoti inovacijos. Lietuvoje atliekamų maisto mokslo ir technologijų srities mokslinių

tyrimų skirtumas nuo ES šalyse atliekamų darbų – ribotas MTEP darbų rezultatų diegimas į

Lietuvos maisto pramonę. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien vykdomų MTEP darbų

nesiejami su taikomąja veikla, atliekami neturint tinkamos technologinės įrangos, reikalingos

technologiniam sumodeliavimui ir galutiniam rezultatui pasiekti. Maisto srityje dirbančių

Lietuvos mokslo institucijų uždirbamos lėšos tarp maisto pramonės subjektų sudaro tik apie 10

proc. nuo bendro jų finansavimo sumos. Tokią situaciją galima paaiškinti egzistuojančiomis

dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirmoji: daugelis Lietuvos maisto pramonės įmonių yra per

smulkios ir jų produkcija – žemos pridėtinės vertės, kad rinkai pateiktų aukštos kokybės gatavą

produkciją, kuri leistų sukaupti pridėtinių išteklių inovacijų diegimui, modernių technologijų

įsigijimui, infrastruktūrai atnaujinti ir reikiamos kokybės personalui samdyti. Antroji: ribotas

maisto pramonės įmonėse dirbančių tyrėjų skaičius ir nepakankama specialistų kompetencija

MTEP srityje. Tačiau yra ir teigiamų poslinkių, pirmiausia: pastebimai padidėjo lėšos, kurias

institucijos gauna per užsakomuosius darbus, programas ir įvairius projektus. Pastaraisiais metais

jos jau viršijo tiesioginius biudžetinius asignavimus ir sudarė 40–45 proc. Tačiau maisto srityje

dirbančių Lietuvos mokslo institucijų iš maisto pramonės subjektų uždirbamos lėšos sudaro tik

apie 10 proc. jų bendro finansavimo sumos. Tai tik apytikslis institucijų lėšų suskirstymas,

kadangi šiandien Lietuvoje naudojama mokslinių tyrimų finansavimo vertinimo metodika nėra

tiksli – kai kurios lėšos gali būti užskaitomos kelis kartus, o kitos – visai neįvertinamos.

Europos Tarybos patvirtintoje ES 7-ojoje (2007–2013 m.) mokslinių tyrimų ir

technologijų plėtros programoje su maistu susijusiems tyrimams priskirta 2-ji Tema: Maistas,

žemės ūkis ir žuvininkystė bei biotechnologijos, kurios veikla „Nuo lauko iki stalo. Maistas,

sveikata ir gerovė“ formuoja mokslinių tyrimų prioritetus saugaus ir sveiko maisto srityje. Jau

įgyta tarptautinio bendradarbiavimo patirtis bei ilgamečiai ryšiai su kolegomis iš didžiųjų

Europos maisto mokslo kompetencijos centrų yra naudingi mokslininkams dalyvaujant ES 7-oje

bendrojoje programoje, kurioje išskiriama, kaip jau buvo minėta, inovatyvaus maisto ir maisto

technologijų kryptis. Per pastaruosius 7 metus Lietuvos mokslininkai dalyvauja 7BP („Safe Food

for Europe – Coordination of research activities and Dissemination of research results of EC

funded research on food safety“, „Low cost technologies and traditional ingredients for the

production of affordable, nutritionally correct foods improving health in population groups at

risk of poverty“) ERA-NET „EMIDA" (Pagrindinių ir naujai atsirandančių gyvulininkystėje

infekcinių ligų tyrimai), „ERA-ARD II" (žemės ūkio moksliniai tyrimai besivystančioms

šalims), „Ruragri" (žemės ūkio tyrimų programų koordinavimas), „CORE Organic" (ekologiško

maisto ir ūkininkavimo projektų koordinavimas) EUREKA („Nauji inovatyvūs vaisių ir daržovių

laikymo bei perdirbimo technologiniai elementai bei produktų prototipai”, „Eureka“ E! 4449

„AKTINIDIA“, „Eureka“ E! 6855 „ECORAW“), COST, EUROSTAR, „ECOTROPHELIA

EUROPE 2011“ ir kitose projektuose bei veiklose. Be to mokslininkai vykdė daug svarbių

MTEP projektų, finansuojamų iš LR ŽŪM, LR ŽŪM NMA, LR AM, LVMSF, LMT

(Nacionalinė programa „Sveikas ir saugus maistas“, „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir

žmogaus poveikis“), MITA („BALTVEGSTOR Baltijos regione auginamų daržovių laikymo

kontroliuojamoje atmosferoje parametrų optimizavimas ir naujų technologinių elementų

kūrimas“, „POULTRY NUTRITION Naujos paukščių lesinimo technologijos sukūrimas, kad

pagaminti pagerintos kokybės paukštieną ir kiaušinius“ ir kt.). Įsteigus Nacionalinį maisto ūkio

klasterį vykdyti keturi nacionaliniai projektai bei tarptautinis BaltFood projektas.

20

Žuvininkystės MTTV analizė per pastaruosius 5–7 metus parodė, kad su žuvų apsauga ir

žuvininkyste susijusius projektus Lietuvoje pagrinde rėmė ŽŪM ir AM Aplinkos apsaugos

agentūra. Kitų institucijų vaidmuo žuvininkystės plėtros procese buvo nežymus. ŽŪM rėmė

žuvininkystės srityje taikomuosius mokslinius tyrimus susijusius su Baltijos jūros ir Kuršių

marių žuvų išteklių raconalių naudojimu, lašišinių žuvų, karpių, vėžių auginimo technologijų

tobulinimu bei veisimo, jauniklių auginimo technologijų parengimu. Taip pat buvo atliekami

moksliniai tyrimai ir remiami projektai su praeivėmis ir pusiau praeivėmis žuvų rūšimis jų

migracijos ypatumais bei perspektyvių žuvininkystei žuvų rūšių (stintų, sterkų, otų ir kt.)

biologijos, neršto aspektų, populiacinės būklės įvertinimo ir kt. klausimais. Nuo 2008 m šie

tyrimai buvo apjungti į 4 programas: 1. Vidaus vandens telkinių žuvų racionalus naudojimas ir

gausinimas; 2. Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos žuvų racinalus naudojimas ir

gausinimas; 3. Akvakultūros plėtra; 4. Žuvininkystės sektoriaus plėtra ir jos tyrimai. AM

Aplinkos apsaugos agentūra pagrinde rėmė valstybinių vidaus vandenų retų ir saugomų žuvų ir

nėgių tyrimus: NATURA 2000 rūšių tyrimus ir monitoringą, praeivių žuvų būklės monitoringo

vykdymą Lietuvos upėse, vykdė ichtiofaunos tyrimus Lietuvos upėse ir ežeruose bei verslinių

žuvų populiacijų būklės ir kt. tyrimus. Suintensyvėjus žuvų išteklių naudojimui ypatingą svarba

tenka moksliniams tyrimams, monitoringui bei ilgalaikėms programoms bei strategijoms.

Pastaruoju metu Žuvų ir vėžių išteklių atkūrimas valstybinės reikšmės vandens telkiniuose

Lietuvos Respublikoje vykdomas pagal žuvininkystės parengtas programas. Programos ir

strategijos yra rengiamos 5 m. laikotarpiui mokslininkų bei žuvininkystės srities specialistų.

Tokios programos buvo parengtos 2006–2010 m. ir 2011–2015 m. laikotarpiui. Programa apima:

mėgėjiškos, licencinės, verslinės žvejybos vystymosi perspektyvas Lietuvos vandens telkiniuose,

žuvų išteklių reguliavimą ir biomelioracijos priemonės, vietinių, perspektyvių žuvų rūšių

žuvivaisos ir veisimo darbus.

Lietuvoje bioenergetika vystoma, tačiau vangiai, neišnaudojamas turimas potencialas.

Buitiniai Lietuvos vartotojai per metus sunaudoja 187 mln. m3 gamtinių dujų. ŽŪM

skaičiavimais, jeigu biodujoms gaminti būtų panaudota tik trečdalis šalyje auginamų gyvulių ir

paukščių mėšlo, tai sudarytų 25 % buitiniam vartojimui reikalingų dujų kiekio, t. y. 50 mln. m3,

dideli kiekiai susidaro komunalinių, augalinės kilmės atliekų, nutekamųjų vandenų, tai tinkamos

žaliavos biodujų gamybai. 2004–2010 m. laikotarpiu Lietuvoje 15,3–22,3 % žemės ūkio

naudmenų (be sodininkų bendrijų valdomos žemės) buvo nenaudojama, joje būtų galima auginti

energetinius ar aliejinguosius augalus, skirtus energetinėms reikmėms. Didelis energetinis

potencialas – šiaudai, kelmai. Per pastaruosius 5–7 metus Lietuvoje užsakomuosius mokslinius

tyrimus vykdė ŽŪM, AM, MITA, VMSF, LMT ir kitos. Vykdyta nemažai MTTV projektų,

susijusių su bioenergetika. Tirta biodujų gamyba iš įvairių žaliavų bei atliekų, bei jų kokybės

gerinimas siekiant panaudoti transporto reikmėms ar tiekimui į gamtinių dujų tinklus. Buvo

atlikti tyrimai ir įvertinta iš įvairių aliejingųjų žaliavų ir riebalinių atliekų gauto biodyzelino

kokybė ir parinkta optimali žaliavų kompozicija bei atitinkami priedai kokybei gerinti. Ištirtos

galimybės biodyzelino sintezėje naudojamą metanolį pakeisti bioetanoliu, optimizuotas aliejaus

peresterinimo etanoliu procesas. Įvertintos bioetanolio įterpimo į daugiakomponenčius degalus,

susidedančius iš biodyzelino ir mineralinio dyzelino, galimybės, sudarytos trikomponenčių

degalų diagramos, pagal kurias, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, galima parinkti degalų

sudėtį. Taip pat analizuoti daugiakomponenčiai degalai, susidedantys iš mineralinio dyzelino ir

įvairios prigimties riebalų rūgščių metilesterių mišinių. Atlikta išsamių mokslinių tyrimų,

susijusių su biodyzelino šalutinių produktų (glicerolio, išspaudų, žlaugtų, laisvųjų riebalų

rūgščių) panaudojimu.

Hidrotechnika ir žemėtvarka. Lietuvoje vandentvarkos ir dirvožemio drėgmės režimo

tematika vykdytų tyrimų pastarąjį dešimtmetį nepaprastai sumažėjo. Nekalbant apie menkas

sumas skiriamas šiai tematikai, reikia pasakyti, kad tyrimai gana fragmentiški, skirti smulkiai

konkrečiai problemai spręsti. Bent keletą kartų buvo vykdomi užsakomieji tyrimai susiję su

Nemuno deltos polderiais, tačiau ir jiems vis trūkdavo kompleksiškumo. Tuo tarpu mikrobaseinų

(t.y. labai mažų upelių baseinų) kaip vandens ekosistemų vandens režimo poveikis tiek

21

auginamoms kultūroms, tiek ir biogeninių medžiagų apykaitai tokiose sistemose pastaruoju metu

visai nebetiriamas. LMT pagaliau suteikė paramą tiriant sausrų prognozavimo galimybes

Lietuvoje. Žemės naudojimo ir žemėtvarkos klausimais šalyje atlikta gana nedaug tyrimų. Buvo

analizuoti atskiri žemės naudojimo ir tvarkymo aspektai, tirtas žemės konsolidacijos poreikis,

tačiau sparčiai keičiantis sąlygoms kaimo vietovėse, reikalingi išsamūs ir kompleksiniai šios

srities tyrimai, atlikti panaudojant naujausias technologijas.

Žemės ūkio inžinerija. Žemės ūkio technikos registro duomenimis, kiekvienais metais

sparčiai atnaujinamas žemės ūkio technikos parkas. Mašinos modernizuojamos, jų darbo

technologinių procesų valdymas, kontrolė ir priežiūra automatizuojama, į augalininkystės ir

gyvulininkystės gamybos procesus diegiami robotai. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys

skiriamas dirvožemį, energetinius išteklius ir aplinką tausojančioms tiksliojo ūkininkavimo

(precision agriculture), globalios padėties nustatymo ir automatinio vairavimo inžinerinėms

sistemoms. Jų diegimas į žemės ūkio gamybą yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug

mokslinių žinių ir eksperimentinių taikomųjų tyrimų. Šiuo metu žemės ūkio inžinerijos srities

taikomuosius tyrimus plačiausiai vykdo Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio

inžinerijos fakulteto mokslininkai. Iki 2010 m. šios tematikos tyrimus vykdė dvi institucijos, t. y.

ASU (tuomet LŽŪU) Žemės ūkio inžinerijos fakultetas ir Žemės ūkio inžinerijos institutas

Raudondvaryje. 2010 m. Žemės ūkio inžinerijos institutas integravosi į Universiteto struktūrą.

Pagrindiniai agroinžinerinių taikomųjų tyrimų užsakovai buvo ir yra Lietuvos ūkio subjektai,

ŽŪM, LVMSF, MITA, LMT. LVMSF šiuo metu nebefinansuoja tokių projektų, o iki 2009 metų

buvo finansuojama po 2–3 mokslinius žemės ūkio inžinerinio profilio projektus. LMT 2012

metais pradėjo finansuoti vieną žemės ūkio inžinerijos srities projektą „Dirvą, aplinką ir energiją

tausojančių žemės dirbimo mašinų technologinių procesų tyrimai“. ŽŪM, ASU ir Slėnio

„Nemunas“ iniciatyva, be mokslinių taikomųjų tyrimų, taip pat vykdomi ir 3 žemės ūkio

inžinerijos tematikos parodomųjų bandymų projektai, tokie, kaip: „Perspektyvių vaistinių augalų

auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant Saulės

energiją, sklaida“, „Aplinką ir energiją tausojanti technika žemdirbystėje“, „Piktžolių terminio

naikinimo drėgnuoju vandens garu įrenginio paruošimo bandymams, bandymų vykdymo,

analizės ir priežiūros paslaugos“, 2013 metais pradedami vykdyti nauji su gyvulininkystės

inžinerija ir tiksliuoju ūkininkavimu susiję projektai. MITA keletą pastarųjų metų inicijuoja

konkursinius kvietimus, kuriais verslo subjektai gali gauti inovacinį čekį, taikomųjų mokslinių

tyrimų paslaugoms iš universitetų ir institutų įsigyti. Pagal šiuo metu veikiančią sistemą dalį

finansavimo skiria ūkio subjektas, kitą dalį – MITA. Iki 2013 m. spalio buvo vykdyti 4 projektai,

susiję su žemės ūkio inžinerija.

Lietuvoje užsakomuosius mokslinius tyrimus agroaplinkosaugos srityje vykdė ŽŪM,

VMSF, o pastaruoju metu – LMT. Daugiausia darbų vykdė ŽŪM. 2007 metais iš specialiosios

kaimo rėmimo programos finansuoti žemės, maisto ūkio ir žuvininkystės tyrimai ir taikomoji

veikla bei mokslo sklaidos priemonės finansuota 11 priemonių pagal programą Ekologijos ir

aplinkosaugos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; 2008 metais 7 priemonės pagal programą

,,Ekologinio ūkininkavimo plėtra“, ir 1 priemonė pagal programą ,,Agroaplinkosauga“. 2009

metais 7 priemonės pagal programą ,,Ekologinio ūkininkavimo plėtra“ ir 1 priemonė pagal

programą ,,Agroaplinkosauga“; 2010 metais 4 priemonės pagal programą ,,Agroaplinkosauga“;

2011 metais 2 priemonės pagal programą ,,Ekologinio ūkininkavimo plėtra“ ir 4 priemonės pagal

programą ,,Agroaplinkosauga“. VMSF 2007–2009 metais (vėliau mokslo tiriamieji darbai buvo

organizuojami per LMT) finansavo virš 10 mokslinių darbų, kurie gali būti pilnai ar dalinai

priskirti taikomiesiems tikslams. Fondas finansavo projektą „Kviečiai specialios paskirties

polimerams“, kenksmingų medžiagų žemės ūkio produkcijoje tyrimus, sunkiaisiais metalais

užteršimo dirvožemio atkūrimo, agroekosistemų produktyvumo ir stabilumo, dirvožemio

tvarumo palaikymo ir gerinimo klausimus. LR ŠMM kaip specialias programas finansavo 3

augalų genetinių išteklių tyrimo projektus. TMTPPA iki 2009 m. finansavo kelis projektus

agronomijos klausimais – ekolologinei žemdirbystei tinkamiausios veislės, tausojantis, mažai

sąnaudų reikalaujantis javų auginimas, pašarinių ir vejų žolių genetinių išteklių tyrimai ir kt.

22

Kaimo plėtra. Siekiant parengti mokslines rekomendacijas dėl žemės, maisto ūkio,

žuvininkystės ir kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtros 2014–2020 m.,

buvo analizuojami LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

teisiniai, normatyviniai ir strateginiai dokumentai, studijos bei kiti 2007–2013 m. vykdyti Kaimo

plėtros programos lėšomis finansuojami inovacijų sklaidos projektai: jų turinys, pagrindiniai

tikslai ir uždaviniai, pasiekti rezultatai bei poreikis naujiems tyrimams. Analizuojamų institucijų

įgyvendinamų projektų sričių įvairovė labai didelė, tačiau novatoriškų tyrimų, susijusių su kaimo

plėtros procesais, žemės ūkiu, maisto ir žuvininkystės sektoriais vis dar trūksta, todėl išryškėja

poreikis naujoms mokslinėms įžvalgoms suformuluoti. Analizuojamu laikotarpiu, LR Vidaus

reikalų ministerijos ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Aplinkos bei Ūkio

ministerijų iniciatyvomis, daugiausia tyrimų atlikta susijusių su kaimiškųjų vietovių/regionų

vystymo procesų tobulinimu.

Svarbus momentas – mokslinio potencialo panaudojimo efektyvumas ir kryptingumas.

Dabartinė kategoriška mokslinės veiklos orientaciją į teorinę pusę tikslu paskelbti aukšto lygio

publikacijas ir iš kitos pusės duoti konkrečius atsakymus “žinioms imliai” ekonomikai ir

inovacijoms, sulaukti verslo paramos tyrimams, kurie, kaip taisyklė finansuoja tik konkrečią

naudą duodantį mokslą, prieštarauja viena kitai. Tai turi būti išspręsta valstybiniu lygiu ir

įtvirtinta netrumpalaikiam periodui.

4. GALIMI POREIKIAI IR PRIORITETINĖS KRYPTYS TAIKOMIESIEMS

TYRIMAMS IR INOVACIJOMS ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS IR

KAIMO PLĖTROS SRITYJE

Augalininkystė. Žemės ūkiui, tame tarpe ir augalininkystei laikotarpiui iki 2012 Europos

Sąjunga skiria didelį dėmesį, nes augalininkystės produkcija, gaunama žemės ūkio įmonėse

sudaro pagrindą vystytis perdirbamajai pramonei ir užtikrina šalies aprūpinimą maisto

produktais. Atsižvelgiant į esamą situaciją šalies žemės ūkio augalininkystės sektoriuje,

numatomą gamybos, vidaus rinkos ir eksporto plėtrą, galime prognozuoti, kad augalų struktūra

laikotarpyje iki 2020 bus panaši, kaip ir šiuo metu. Ūkiai orientuosis į kviečių, miežių, rapsų ir

cukrinių runkelių auginimą. Didėjant šalies žmonių bei potencialių eksporto rajonų gyventojų

supratimui apie sveiką mitybą, išaugs avižų bei baltyminių augalų vartojimas, palyginti su

dabartimi, gali padidėti dėmesys netradiciniams augalams, kaip burnočiai, lęšiai bei mažiau

vartojamiems grikiams. Didės poreikis tikslių parametrų žaliavai, įvairios technologinės

paskirties kviečiams, miežiams, bulvėms. Iškils žaliavos kokybinių savybių svarba, tiek maisto,

tiek pašarų ar neperdirbto maisto reikmėms. Koncentruojantis ir modernėjant ūkiams, bus svarbu

kuo daugiau atpiginti produkcijos gamybą, didinti derlingumus, taikyti precizinę agrotechniką.

Didinant sveikatingumo ir gamtos švaros reikalavimus bus svarbus augalų natūralus atsparumas

žalingiems organizmams ar maksimaliai saugus ir minimalus cheminių preparatų vartojimas.

Maisto saugos samprata apima ir tai, kad šalis kasmet gautų stabilius derlius, išvengiant

nepalankių augimo sąlygų nuostolių. Visada liks taupaus gamtinių resursų naudojimo klausimas,

galimybė su mažiau resursų gauti didesnę naudą augintojams ir valstybei, stebint ir didinant

dirvožemių potencialų bio-pajėgumą bei nacionalinių konkurencingų augalų veislių kūrimas.

Perspektyvios mokslinių taikomųjų tyrimų kryptys laikotarpiui iki 2020 metų tokiose

augalininkystės tematikose:

1. Agrotechnika. Dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, dirvožemio kokybės nustatymo,

pagerinimo, sėjomainų ir kiti klausimai.

2. Augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų vystymosi biologijos, cheminių ir kitų priemonių

panaudojimo ir kiti aktualūs augalų apsaugos klausimai.

3. Augalų mityba. Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis

ir organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas.

4. Žolininkystė. Žolinių augalų panaudojimas pašarų gamybai, bioenergetikai, apželdinimui.

Pievų ir ganyklų įrengimas ir naudojimas. Daugiamečių žolių auginimas sėklai.

23

5. Sėklininkystė ir selekcija. Augalų veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems

rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo tyrimai.

6. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai. Augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimai ir

gerinimas, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymas.

Gyvulininkystė. Augant žmonių populiacijai pasaulyje, kasmet didėja ir maisto produktų

poreikis. Gyventojai pradeda domėtis aukštesnės kokybės, ekologiškais, didesnės maistinės

vertės produktais. Didėjant žmonių skaičiui ir kylant gyvenimo lygiui, didėja ir poreikis

gyvūninės kilmės maisto produktams. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje visada buvo ir yra

labai svarbi žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos,

susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Sektorius yra reikšmingas,

aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis.

Tačiau pastaraisiais metais gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų.

Mažėjantis gyvulių skaičius, neracionali ūkių struktūra rodo, kad mažėja suinteresuotumas

plėtoti gyvulininkystę. Naujų ir pažangių technologijų diegimas gyvulininkystės sektoriuje gali

būti svarbiausias veiksnys, siekiant gyvulininkystės plėtros. Produktyvumo didinimas, modernių

gyvulių šėrimo ir laikymo technologijų taikymas leidžia sumažinti sąnaudas gyvulininkystės

ūkiuose, padidinti konkurencingumą, padėti išspręsti taršos problemas ir sukurti papildomą

pridėtinę vertę. Informacinės ir komunikacinės technologijos suteikia naują impulsą. Daug

dėmesio turėtų būti skiriama gyvulininkystės produktų kokybei, nes aukštesnės produkcijos

kokybė yra vienas iš tam tikrą pranašumą rinkoje suteikiančių veiksnių. Labai svarbu palaikyti ir

išsaugoti gyvūnų genetinių išteklių potencialą. Inovacijų diegimą gyvulininkystėje skatina ne tik

konkurencija, bet ir šiam sektoriui būdingų problemų sprendimų paieška.

Apibendrinant apžvelgtus Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginius dokumentus,

atsižvelgiant į esamą situaciją šalies gyvulininkystės sektoriuje, bei naujas plėtros gaires ir

uždavinius, galime prognozuoti, kad ateityje išlieka svarbūs klausimai, kuriuos būtina išspręsti,

stiprinant ir plėtojant mokslinius tyrimus gyvulininkystės srityje. Gyvulininkystės mokslinius

tyrimus tikslinga plėtoti šiose tematikose:

1. Ūkinių gyvūnų veisimas ir genetiniai tyrimai. Genetinių selekcijos metodų tobulinimas,

funkcinių požymių (ilgaamžiškumo, rezistentiškumo, tešmens sveikatos ir kt.) gerinimas,

gyvūnų potencialių galimybių gerinimas ir veisimo schemų optimizavimas. Gyvūnų

genetinių išteklių saugojimas ir kaupimas bei platesnio panaudojimo būdų paieška.

2. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų

tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų

pašarinių žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.

3. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo priežasčių

tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių bandų

reprodukcijos organizavimas ir valdymas.

4. Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga. Gyvūnų gerovės ir auginimo aplinkos optimizavimas,

gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas ūkio sąlygomis, technologinių procesų

optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, mėšlo

šalinimo ir kaupimo technologijų tobulinimas.

5. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybė. Gyvūninės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių

veiksnių įtakos produkcijos kokybei nustatymas, saugios produkcijos gamybos schemų

kūrimas, naujos kokybės gyvūninių žaliavų kūrimas.

6. Bitininkystė. Bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių veislininkystė,

bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimai, naujų produktų su bičių

produktais kūrimas.

Sodininkystė ir daržininkystė. Mokslinių tyrimų galimos kryptys sodininkystės ir

daržininkystės šakose artimiausiu laikotarpiu: stabilios, šiuolaikinius rinkos reikalavimus

24

atitinkančios, konkurencingos ir aplinką tausojančios verslinės bei daugiafunkcinės mėgėjiškos

sodininkystės ir modernios daržininkystės plėtojimas, tyrimai sodo ir daržo augalų apsaugos bei

vaisių ir daržovių prekinio paruošimo, perdirbimo ir laikymo srityse. Sodininkystės ir

daržininkystės taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:

1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo ir derėjimo bei derliaus nuėmimo laiko

optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui

komplekso sudarymas.

2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių – poskiepių derinių tyrimas,

optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos.

3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių

panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai.

4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.

Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas.

5. Daržininkystė. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir

optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio

auginimo technologijos.

6. Laikymas. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties ir fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu.

Vaisų ir daržovių laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir ultra žemo deguonies kiekio

atmosferoje parametrų modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių

tyrimai ir optimizavimas.

Veterinarija. Veterinarijos fundamentiniai moksliniai tyrimai – gyvūnų fiziologinių ir

patologinių procesų tyrimai. Veterinarijos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga

plėtoti šiose tematikose:

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Gyvūnų užkrečiamų ligų prevencija, diagnostika bei jų

likvidavimo priemonių klausimai.

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei

priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės gerinimui.

3. Smulkių gyvūnų ligos. Smulkių gyvūnų ligų diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei

gerovės klausimai.

4. Biologiškai aktyvūs komponentai. Gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir

maistinės vertės didinimo klausimai.

5. Veterinarinė maisto sauga. Maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai

(cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio patekimo į

maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,

technologinių priemonių ir metodų kūrimas).

Maisto ūkio taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:

1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje

žaliavoje.

2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas.

3. Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais

elementais.

4. Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir

nišinių produktų kūrimui.

5. Nauji produktai. Naujų biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų

maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.

6. Tausojanti gamyba. Perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas beatliekinei gamybai,

naujų produktų kūrimui.

25

7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų augalinėje žaliavoje

identifikavimas ir jų išskyrimo bei panaudojimo galimybių tyrimas.

8. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose.

9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir gatavuose

kepiniuose.

10. Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių sudėties

gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių specifinių

produktų kūrimas.

Žuvininkystė. Tyrimų apžvalga leidžia padaryti išvadą, kad moksliniai tyrimai

žuvininkystės srityje Lietuvos vidaus vandenyse yra nepakankami ir turi būti pastoviai

stiprinami. Ypač tai pasireiškė krizės laikotarpiu, kai buvo nutrauktas daugelis su žuvininkyste

susijusių projektų finsavimas. Trumpai apibendrinant apžvelgtus dokumentus galima daryti

išvadą, kad ateityje išlieka svarbūs tokie tyrimai, kurie bus susiję su vandens telkinių geros

ekologinės būklės palaikymu ir žuvų išteklių būklės vertinimu bei žuvų išteklių verslinės ir

mėgėjiškos žūklės tausojamu naudojimu įvairaus tipo ir produktyvumo Lietuvos vandenyse.

Žuvininkystės aspektu, moksliniai tyrimai nepakankamai yra vykdomi ežerų ekosistemose,

tyrimų apimtys reikėtų ženkliai padidintį bei atlikti įvairaus dydžio ežerų tyrimus rotacijos

principu. Šie darbai prisidėų prie žuvų išteklių būklės gerinimo ežerų ekosistemose. Pastaruoju

metu Žuvininkystės tarnyba įžuvina nemažai Lietuvos vandens telkinių, tačiau įžuvinimo

efektyvumas moksliškai yra įvertinamas tik viename kitame vandens telkinyje. Manau, kad

siekiant geresnių rezultatų, įžuvinimo efektyvumas turėtų būti atliekamas pastoviai dalyje

vandens telkinių, kuriuose atliekami įžuvinimo darbai. 2010 m. baigėsi lašišų išteklių atkūrimo

programa. Taip pat greitai turėtų pasirodyti ES "Lašišų reglamentas", kurį reikės Lietuvai

įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai būtų tikslinga parengti naują “Lašišinių žuvų veisimo

populiacijoms palaikyti bei pagausinti programą 2014–2020 metams bei strategijos metmenys“.

Tyrimai susiję su objektyvių žvejybos laimikių apskaitos sistemos parengimu (tiek mėgėjiškos

tiek verslinės žuvininkystės srityje) ir racionalesnį žuvų laimikių panaudojimu. Taip pat labai

svarbu mokslinių tyrimų tęstinumas ir koordinacija (tarp įvairių žinybų). Neatsiejama optimalaus

žuvų išteklių naudojimo dalis – tiksliniai moksliniai tyrimai, išteklių monitoringas ir kvotų

prognozavimas. Būtina labiau koordinuoti įvairių mokslinių organizacijų atliekamus tyrimus.

Žuvininkystės taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:

1. Žuvų išteklių tyrimai.

2. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas.

3. Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai.

4. Žuvų ligos ir jų prevencija.

5. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba.

6. Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.

Bioenergetika. Šiuo metu perspektyviausi tyrimai yra susiję su žaliavų, skirtų antrosios

kartos biodegalams paieška, analize, bei antrosios kartos biodegalų technologijų tobulinimu bei

sintetinių gamtinių dujų (SGD) gamyba iš iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių.

Atsinaujinančios SGD turi daug privalumų CO2 mažinimo požiūriu ir jų naudojimas būtų

ryžtingas žingsnis plėtojant kitus dujinius degalus. Lietuvoje atlikti tik pirminiai apžvalginiai

tyrimai, susiję su antros kartos biodegalais, juos būtina tęsti, ypač siekiant jų gamyboje naudoti

nemaistines žaliavas ir atliekas. Taip pat reikėtų skatinti įvairių žaliavų tobulinimą ir tęsti

tyrimus, siekiant padidinti biodegalų gamybai skirtų žaliavų asortimentą. Aktualūs tyrimai, susiję

ir su kietojo biokuro gamyba. Anksčiau atliktuose tyrimuose analizuota glicerolio panaudojimo

galimybės medžio ir šiaudų briketų ir granulių gamyboje. Šie tyrimai aktualūs ir būtini, nes net

2012–2014 metų strateginiame veiklos plane žemės ūkio ministerija numato biokuro gamybos

plėtrą, skatinti šiaudų, žolių, medžio granulių gamybą, numato pagaminti apie 170 tūkst. t.

26

biodegalų ir suteikti paramą 3 biodujų jėgainėms (gaminančioms biodujas iš mėšlo ir kitos

biomasės) ir 10 šiaudų granulių gamybos projektams, kuriuose energijai gaminti naudojama

atliekinė biomasė.

Bioenergetikos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:

1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas

skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės nustatymo

ir kiti klausimai.

2. Biodujos. Biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų valymas, panaudojimas ir kiti

klausimai.

3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų

gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.

4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai.

5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.

Hidrotechnika ir žemėtvarka. Trumpai apibendrinant apžvelgtus dokumentus galima

daryti išvadą, kad ateityje išlieka svarbūs tokie klausimai, susiję su potencialiais tyrimais

gamtinių ekosistemų srityje, t. y.: žemės ūkio gamybos prisitaikymas prie intensyviai

besikeičiančio klimato; tausus/darnus gamtinių išteklių (dirvožemio ir vandens) naudojimas

užtikrinantis ekosistemos tvarumą ir gyvybingumą žemės ūko gamybos plotuose; efektyvi

vandentvarka bei žemės naudojimas kaimo vietovėse; tyrimų integracija ir kompleksiškumas tiek

sisteminiu, tiek regioniniu aspektais; dirvožemio drėgmės režimo prognozė galimų klimato

kaitos pokyčių fone, šių pokyčių poveikis žemės ūkio kultūroms bei žemės dirbimo

technologijoms, galimi adaptacijos būdai; hidrologinio režimo bei agrarinės veiklos įtaka

skirtingų dirvožemių agrocenozių aktyvumui; daugiakriterinės erdvinės analizės metodų

taikymas kompleksiškai vertinant bei optimizuojant žemės naudojimo, žemės ūkio gamybos ir

ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus; uždaro ciklo nuotėkų utilizavimo pilnai

išgaunant ir panaudojant energiją sistemų kūrimas; išplėtoti pasklidosios upių taršos tyrimus

agroekosistemose, esančiose skirtingose fizinėse – geografinėse sąlygose, nustatant

ūkininkavimo intensyvumą ir pobūdį bei pasiūlyti apsaugos priemones nuo pasklidosios taršos

azoto ir fosforo junginiais; erdvinės analizės ir ŽIS duomenų efektyvus panaudojimas kaimiškųjų

teritorijų ir miestelių optimaliam infrastruktūros išplanavimui ir žemės ūkio bei kaimo plėtros

optimizavimui, pritaikant kaimo teritorijas besikeičiančiam gyvenimo būdui, atsirandant

naujoms verslo šakoms.

Hidrotechnikos ir žemėtvarkos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti

šiose tematikose:

1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės. Galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir

prognozuoti dirvos drėgmės ręžimą ir galimų pokyčių poveikį žemės ūkio kultūroms bei

žemės dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės ūkio technikos

pravažumui.

2. Melioracijos sistemos. Besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų (dėl klimato kaitos) bei

sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems

procesams ir šių procesų poveikis derlingumui.

3. Žemės naudojimo optimizavimas. Aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant žemės

naudmenų optimalaus išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei

optimizuojant žemės ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus.

4. Nuotėkų utilizavimo inžinerija. Uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai

išgaunant ir panaudojant energija sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas

kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas.

5. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo patekimą į

vandens šaltinius tyrimai.

27

6. Melioracijos sistemų priežiūra. Reguliuotų upelių ir griovių savireguliacijos procesų

tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo padidinimui ir priežiūros išlaidų

sumažinimui. Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas operatyviai nustatant drenažo

gedimus.

Žemės ūkio inžinerija. Atsižvelgiant į Europos šalių ir Lietuvos žemės ūkio perspektyvas,

žemės ūkio inžinerinių sistemų modernėjimą, žemės ūkio technikos augalininkystėje,

gyvulininkystėje, sodininkystėje ir daržininkystėje, maisto gamybos sektoriaus robotizaciją,

neabejotinai iškils nauji poreikiai žemės ūkio inžinerinėms inovacijoms ir moksliniams

tyrimams. Viena iš mokslinių tyrimų programų galėtų būti: aplinką ir išteklius tausojančios

žemės ūkio inžinerijos inovacijos. Tokios programos tikslas būtų kurti ir diegti inžinerinius

sprendimus žemės ūkyje, kurie leistų mažintų gamtinių išteklių sąnaudas, neigiamą poveikį

žmogui, gyvūnui, aplinkai bei klimato kaitai, užtikrintų našią ir saugią žemės ūkio produktų

gamybą, perdirbimą, laikymą ir naudojimą. Kita programa galėtų būti atsinaujinančios

energetikos inovacijos žemės ūkyje.

Žemės ūkio inžinerijos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose

tematikose:

1. Augalininkystės inžinerija. Žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus

nuėmimo ir kitų mašinų inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.

2. Pašarų ruošimo inžinerija. Pjovimo, smulkinimo, presavimo, krovimo, transportavimo,

džiovinimo, laikymo ir kiti inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų

mažinimas.

3. Gyvulininkystės inžinerija. Mažaatliekinė gamyba, aplinkos taršos ir energijos sąnaudų

mažinimas, organinių atliekų surinkimas ir panaudojimas, automatizavimas-robotizavimas,

palankių gyvuliams sąlygų sukūrimas, technologinių procesų kontrolė ir valdymas, kiti

inžineriniai klausimai.

4. Tiksliojo ūkininkavimo inžinerija. Automatinis mašinų vairavimas, palydovinės sistemos

diegimas dirvos ruošimo, sėjos, tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo mašinose. ISOBUS

sistema. Dirvožemyje esančių medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai bei kiti aktualūs

klausimai.

5. Biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija. Energetinių augalų auginimo,

nuėmimo, smulkinimo, džiovinimo, laikymo, granuliavimo, briketavimo, transportavimo,

deginimo ir kiti inžineriniai klausimai.

6. Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas. Traktorių, kombainų ir kitų mašinų

eksploatacinių sąnaudų mažinimas, ilgaamžiškumo didinimas, tepimo sistemų kūrimas ir

diegimas, žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas.

Agroaplinkosauga. Agrarinės aplinkosaugos uždaviniai yra orientuoti į visos aplinkos,

ypač vandens, dirvožemio, oro geros kokybės palaikymą bei turtingos bioįvairovės užtikrinimą.

Lietuvoje trūksta kompleksinių mokslinių tyrimų kurie galėtų įvertinti kaip įvairios

ūkininkavimo sistemos veikia ekosistemos komponentų kokybę ir turi poveikį bioįvairovei.

Agroaplinkosaugos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose

tematikose:

1. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.

Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus.

2. Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė

ir prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir

upių bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas

eutrofikacijos vertinimui.

28

3. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu

užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai.

4. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas,

šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga.

5. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir

dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei

produkcijai.

6. Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai mažinimas;

anglies balanso optimizavimas agroekosistemose.

7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos priemonių (ekologinių, cheminių) poveikis

gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą,

agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę.

8. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė

agroekosistemose.

Kaimo plėtra. Atsižvelgiant į atliktą Europos Sąjungos teisinių, normatyvinių ir

strateginių dokumentų analizę siūlomos tokios patikslintos prioritetinės kryptys kaimo plėtros

srityje iki 2020 m. ir pagrįstas poreikis moksliniams tyrimams ir inovacijoms:

Kaimo plėtros taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:

1. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse:

1.1. Tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos priemonių ekonominio ir socialinio poveikio

vertinimas

1.2. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi

potencialą, nustatymas ir vertinimas

1.3. Ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, inovacijų

agrariniame sektoriuje sistemos diegimo būdai ir priemonės

1.4. Inovacijų skleidėjų kvalifikacijos tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų

gerosios patirties sklaidos poreikio tyrimai

1.5. LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo

didinimas

2. Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas:

2.1. Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir kooperacijos vystymas

2.2. Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena

bei vertinimas.

2.3. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant

nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas kaimiškosiose vietovėse, tyrimai.

2.4. Žemės ūkio verslo rizikos veiksnių nustatymas, rizikos vertinimas ir valdymo būdų bei

priemonių parinkimas.

3. Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas:

3.1. Žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto

tiekimo grandinę skatinimas bei atsakomybės didinimas.

3.2. Aukštos pridėtinės vertės, vietos ir ekologiškų maisto produktų tvarumas ir

konkurencingumas.

3.3. Žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų nuomonių tyrimai.

3.4. Racionalus žemės ūkio ir maisto produktų gamybos intensyvinimas bei kokybės

didinimas maisto ir ne maisto produktų grandinėje.

3.5. Tvaria maisto produktų gamyba pagrįsto verslo skatinimo priemonių pagrindimas.

4. Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir

stiprinimas:

4.1. Žaliosios ekonomikos verslininkystė ir atsinaujinančių išteklių naudojimas.

4.2. Žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės išsaugojimas ir stiprinimas.

29

4.3. Įvairių ekosistemų tipų ir jų paslaugų kokybės skirtingose kaimo vietovėse nustatymas

ir vertinimas.

5. Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos

žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose:

5.1. Darnios atsinaujinančių biologinių medžiagų ir energijos gamybos, perdirbimo ir

panaudojimo rinkodarinis bei ekonominis pagrindimas.

5.2. Racionalių žemės ūkio ir maisto gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis

ir aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių naudojimo skatinimas žemės ūkio ir

maisto produktų gamyboje.

5.3. Viešųjų gėrybių kaimo vietovėse kūrimo skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų

kūrimą nustatymas.

6. Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis:

6.1. Gyventojų gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-

ekonominės sąveikos.

6.2. Kaimo vietovių tapatumo (identiteto) ir įvaizdžio vertinimas.

6.3. Kaimo gyventojų užimtumo ir darbo vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos

diversifikavimo tyrimai.

6.4. Kliūčių, trukdančių įdiegti socialines inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas ir gerosios

praktikos sklaida.

6.5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi

potencialą, nustatymas bei įvertinimas.

6.6. Vietos ekonomikos vystymo modelių formavimas skirtingų tipų kaimo vietovėse.

6.7. Socialinės infrastruktūros vystymo modeliavimas skirtingo tipo kaimo vietovėse.

5. APKLAUSOS „DĖL MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS

PLĖTROS“ RENGIMAS, VYKDYMAS IR ANALIZĖ

Pagal atliktą strateginių dokumentų apžvalgą, taikomųjų mokslinių tyrimų analizę ir

atskirų sričių darbo grupių numatytus taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriuos būtų tikslinga

plėtoti įvariose žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros tematikose 2014–2020 m.,

buvo parengta apklausos anketa (Priedas A).

Ši apklausa yra mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto dalis, kuria siekiama

išsiaiškinti bendrąjį taikomųjų mokslinių tyrimų poreikį ir galimas žemės, maisto ūkio,

žuvininkystės ir kaimo plėtros sričių problemas, kurias padėtų spręsti numatyti taikomieiji

moksliniai tyrimai. Kitas apklausos aspektas buvo tas, jog buvo siekiama kartu įtraukti ir

potencialius mokslo rezultatų vartotojus į sprendimų priėmimą bei paskatinti juos glaudžiau

bendradarbiauti ateityje.

Apklausa buvo anoniminė ir vykdoma nuo 2013-04-11 iki 2013-05-19 visoje šalies

teritorijoje. Apklausos anketą sudarė dvi didelės dalys: bendroji dalis – duomenys apie

respondentus ir specialioji dalis – klausimai dėl atskirų mokslinių taikomųjų tyrimų tematikos.

Apklausoje dalyvavo virš 800 respondentų (863), tačiau dalis anketų buvo atmestos, kaip

netinkamos (neužpildytos, nepatvirtintos), todėl atrinkti 489 respondentai, iš kurių 393

užsiimantys žemės ūkio veikla. Remiantis jų pateikta informacija ir atlikta analizė.

Atsakyti į anketoje pateiktus klausimus buvo pakviesti LR Žemės ūkio rūmai, su žemės

ūkiu ir kaimo plėtra susijusios asociacijos (33), LŽŪKT konsultantai ir specialistai.

5.1. Bendroji apklausos dalis

Respondentų pasiskirstymas pagal veiklas pateiktas 5.1 pav. Didžiąją dalį respondentų

sudarė žemdirbiai, tai yra 78 procentai nuo bendro dalyvavusių skaičiaus.

30

5.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklas

38 procentai apklaustųjų priklauso visuomeninėms organizacijoms, daugiausiai kaimo

bendruomenėms, ūkininkų ir kt. sąjungoms. 46 procentai respondentų tokiom organizacijom

nepriklauso, 16 procentų nurodė kita, tačiau daugelis jų ir įrašė, kad priklauso neformaliems

klubams, rateliams, draugijoms.

Nurodydami savo darbo patirtį žemės ūkio ar kaimo plėtros srityje pagal trukmę

respondentai pasiskirstė taip (5.2 pav.):

5.2. pav. Respondentų patirtis žemės ūkio ar kaimo plėtros srityje

Žemės ūkio veikla užsiimančių respondentų pasiskirstymas pagal ūkio EDV (393

respondentai) pateiktas 5.3 pav.

5.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ūkio dydį

31

Žemės ūkio veikla užsiimančių respondentų pasiskirstymas pagal ūkio tipą (393

respondentai) (5.4 pav.):

5.4. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ūkio tipą

Kai kurie respondentai nurodė „kita“ konkrečiai, tai: aplinkos tvarkymas, bitininkystė,

ožkininkystė, avininkystė, paukštininkystė, sodininkystė, daržininkystė ir pan.

41 procentas ūkininkaujančių respondentų teigė, kad ūkininkauja mažiau palankiose

ūkininkauti vietovėse, 39 procentai, kad ne, o 20 procentų neatsakė.

74 procentai iš 393 žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų teigė, kad užsiima tik pirmine

žemės ūkio produkcijos gamyba, 20 procentų neatsakė, 2 procentai nurodė kita, tačiau tai

sėklininkystė, paslaugos arba namų ruoša.

Kas dirba ūkiuose, respondentų atsakymai pateikti 5.1 lentelėje ir 5.5 pav.

5.1. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą, kokie darbuotojai dirba ūkyje

8 klausimas. Jeigu ūkininkaujate, ar ūkyje dirba: Procentas Skaičius

Tik šeimos nariai 42 167

Šeimos nariai ir laikinai samdomi darbuotojai 16 63

Šeimos nariai ir pastoviai samdomi darbuotojai 19 76

Tik samdomi darbuotojai 4 15

Kita 1 3

Neatsakė 18 69

Iš viso: 393

5.5. pav. Darbuotojai, dirbantys respondentų ūkiuose

32

Respondentų (489) pasiskirstymai pagal amžių ir išsilavinimą pateikti 5.6 pav. ir 5.7 pav.

5.6. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

5.7. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

54 procentus respondentų sudarė vyrai, 38 procentus – moterys, 8 procentai respondentų

lyties nenurodė.

45 procentai apklausoje dalyvavusių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą. 9 procentai

respondentų savo išsilavinimo aiškiai neidentifikavo iš siūlomų rinktis, todėl arba neatsakė, arba

nurodė kita ir įrašė (pvz., nebaigtas aukštasis, pagrindinis ir pan.).

Atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės žemės ūkiui skirta informacija?“ pateikti 5.8 pav.

5.8. pav. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės žemės ūkiui skirta

informacija?“

Atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės taikomaisiais moksliniais tyrimais?“ pateikti 5.9

pav.

33

5.9. pav. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės taikomaisiais moksliniais

tyrimais?“

5.2. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą dėl naujovių diegimo ūkyje

14 klausimas. Ar jūsų ūkyje, žemės ūkio bendrovėje (įmonėje)

taikomos naujovės (inovacijos)?* Proc.

Skaičiu

s

Nuolatos 32 124

Tik esant konkrečiam poreikiui 22 85

Kartais (bendras domėjimasis) 21 81

Ne 8 30

Kita arba neatsakė 18 69

Iš viso: 389 *- tai gali būti įsigyjama nauja technika, rekonstruojami pastatai, keičiama technologija ar jos dalis,

įsigyjamos naujos veislės, naudojami nauji produktai (pvz., augalų apsaugos, tręšimo), taikomi valdymo,

produkcijos realizavimo ar kiti metodai ir t.t.

5.10. pav. Inovacijų diegimas respondentų ūkiuose

34

5.3. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą kokios inovacijos diegiamos ūkyje

15 klausimas. Išvardinkite, kokio pobūdžio inovacijos pas Jus yra

diegiamos? Proc. Skaičius

Produkto (naujų prekių/paslaugų ūkyje sukūrimas, gaminimas arba

naudojimas) 29 112

Ttechnologinės (naujų technologijų sukūrimas ar taikymas įvairiose

ūkio veiklos srityse) 47 181

Socialinės (naujų valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų

sukūrimas ir diegimas įvairiose ūkio veiklos srityse) 7 27

Kompleksinės (produktų, technologinių ir socialinių inovacijų

kompleksas) 11 43

Kita arba neatsakė 7 26

Iš viso: 389

5.11. pav. Inovacijų diegimas respondentų ūkiuose

5.4. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą kokios pagrindinės kliūtys inovacijų diegiamui

žemės ūkyje ar kaimo vietovėse

16 klausimas. Nurodykite pagrindines kliūtis inovacijų

kūrimui ir diegimui žemės ūkyje ar kaimo vietovėse: Procentas Skaičius

Nepakankamas mokslo ir agroverslo bendradarbiavimas 12 90

Žemas mokslo komercializacijos (technologijų perdavimo) lygis 5 38

Finansinių išteklių stoka 37 270

Kvalifikuotų mokslininkų (tyrėjų) trūkumas 4 31

Kvalifikuotų specialistų trūkumas 10 73

Ilgas naujovių pripažinimo (įdiegimo į gamybą) kelias 11 84

Mokslas nepakankamai orientuotas į konkrečių ūkių/įmonių

problemų sprendimą 12 85

Ūkininkai/įmonės nepasirengę taikyti naujoves 8 57

Kita 1 6

Iš viso: 734

*- respondentai galėjo žymėti kelias priežastis.

35

5.12. pav. Inovacijų diegimo kliūtys žemės ūkyje ar kaimo vietovėse

Kita respondentų pareikšta nuomonė: per didelis mokslininkų atstovavimas vienai kuriai

įmonei. Visos galimybės tik stambiems ūkiams. Mažesniems šeimos ūkiams nei pasiūlos nei

galimybių. Nėra kliūčių inovacijų kūrimui. Korupcija ir apgavystės naudojant ES paramą.

Neteikiama parama smulkesniems ūkiams, pvz., technikos įsigijimui. Per dideli reikalavimai

pagal pajamas.

Įvertinus atsakymų pasiskirstymą galima teigti, kad pagrindinė kliūtis inovacijų kūrimui ir

diegimui yra finansinių išteklių stoka (37 proc.). Po 12 procentų balsų surinko teiginiai

„Nepakankamas mokslo ir agroverslo bendradarbiavimas“ ir „Mokslas nepakankamai

orientuotas į konkrečių ūkių/įmonių problemų sprendimą“. 11 procentų atsakymų nurodyta, kad

yra ilgas naujovių pripažinimo (įdiegimo į gamybą) kelias, 10 procentų, kad trūksta kvalifikuotų

specialistų. 8 procentai respondentų nurodo, kad ūkininkai/įmonės nepasirengę taikyti naujoves.

5.2. Specialioji apklausos dalis

Į specialiosios dalies klausimus atsakinėjo skirtingas skaičius respondentų. Konkretūs

duomenys pateikti 5.5 lentelėje.

Eil. Nr. Grupės pavadinimas Atsakinėjusių respondentų skaičius

1 Augalininkystė 317

2 Gyvulininkystė 242

3 Sodininkystė ir daržininkystė 131

4 Veterinarija 147

5 Maisto ūkis 124

6 Žuvininkystė 100

7 Bioenergetika 128

8 Hidrotechnika ir žemėtvarka 136

9 Žemės ūkio inžinerija 155

10 Agroaplinkosauga 161

11 Kaimo plėtra 174

Detalios suvestinės pagal atskiras tematikas pateiktos atskiruose prieduose.

36

5.3. Apklausos rezultatai, pagrindžiantys žemės, maisto ūkio, žuvininkystės kaimo plėtros

ir kitų sričių taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikius

Atliktos respondentų apklausos atsakymų apibendrinti rezultatai pateikiami 5.6 lentelėje.

Detalesnė kiekvienos srities vykdytos apklausos informacija pateikiama atsikirų sričių tematikų

pagrindimuose (6 skyriuje) ir prieduose.

5.6 lentelė. Apibendrinti apklausos rezultatai, pagrindžiantys taikomųjų mokslinių tyrimų ir

inovacijų poreikius žemės, maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros ir kitose srityse

Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų

skaičius

iš viso Skai-

čius

% Skai-

čius

% Skai-

čius

%

Augalininkystė

Augalų apsauga 263 85 33 11 13 5 309

Agrotechnika 254 81 44 14 15 5 313

Augalų mityba 239 78 53 17 13 4 305

Sėklininkystė ir selekcija 222 74 51 17 29 9 302

Augalinės medžiagos kokybės tyrimai 201 68 63 21 34 11 298

Žolininkystė 201 65 55 18 42 13 298

Gyvulininkystė

Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba 194 81 33 14 15 6 242

Gyvūnų reprodukcija 182 76 39 16 19 8 240

Gyvūnų gerovės ir aplinkos apsauga 170 72 46 19 21 8 237

Gyvūninės kilmės produkcijos kokybės

gerinimas

158 70 47 21 22 10 227

Genetinių selekcijos metodų

tobulinimas

160 68 48 21 26 11 234

Bitininkystė 133 62 40 19 42 19 215

Sodininkystė ir daržininkystė

Daržininkystė 96 74 21 16 13 10 130

Sodo ir daržo augalų apsauga 88 70 27 22 10 8 125

Sodininkystė 89 68 29 22 13 10 131

Uoginių augalų auginimas 82 66 27 22 16 13 125

Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties,

fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu

81 65 30 24 14 11 125

Sodų veislės ir poskiepiai 81 64 26 21 18 15 125

Veterinarija

Gyvūnų užkrečiamosios ligos 111 76 21 14 14 10 146

Gyvūnų neužkrečiamosios ligos 106 74 23 16 14 10 143

Veterinarinė maisto sauga 102 72 25 18 15 11 142

Smulkių gyvūnų ligos 88 62 31 22 21 15 140

Biologiškai aktyvūs komponentai 83 60 29 21 26 19 138

Maisto ūkis

Technologinio proceso veiksnių įtaka

nitritų kiekiui mėsos gaminiuose

73 64 27 24 13 11 113

Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai 69 62 26 24 15 13 110

Tausojanti gamyba 73 61 32 27 15 13 120

Inovatyvios technologijos 67 60 30 27 15 13 112

Biologiškai aktyvūs komponentai 69 60 23 20 22 19 114

„Bemielės“ duonos rauginimo

mikroorganizmų sudėtis

70 59 33 28 15 13 118

Nauji produktai 63 56 31 27 19 17 113

Produktų maistinės vertės gerinimas 80 55 23 16 14 11 117

37

5.6 lentelės tęsinys

Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų

skaičius

iš viso Skai-

čius

% Skai-

čius

% Skai-

čius

%

Biomaistas 60 53 34 30 18 16 112

Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka

bioaktyviųjų komponentų stabilumui

augalinėje žaliavoje

53 46 37 33 23 21 113

Žuvininkystė

Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo

nustatymas

57 59 22 23 18 18 97

Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai 56 56 26 26 18 18 100

Žuvų išteklių tyrimai 53 55 23 24 21 21 97

Žuvų ligos ir jų prevencija 53 55 29 30 15 15 97

Verslinė ir mėgėjiška žvejyba 51 53 25 26 22 22 97

Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo

sistemos

47 49 24 25 26 25 96

Bioenergetika

Biodujos 101 79 15 12 12 10 128

Biodyzelinas 97 78 16 13 11 9 124

Kietasis biokuras 99 77 20 16 9 7 128

Bioalkoholiai 83 67 24 19 17 14 124

Antros kartos biodegalai 81 66 27 22 15 12 123

Hidrotechnika ir žemėtvarka

Melioracijos sistemų priežiūra 99 80 19 15 15 12 133

Dirvožemio drėgmės režimo prognozės 95 77 18 15 17 13 130

Melioracijos sistemos 103 76 22 16 10 7 135

Žemės naudojimo optimizavimas 92 74 23 18 10 8 125

Taršos prevencija 93 73 23 18 12 9 128

Nuotekų utilizavimo inžinerija 92 72 25 20 11 9 128

Žemės ūkio inžinerija

Augalininkystės inžinerija 120 79 21 14 10 7 151

Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir

servisas

108 75 26 18 10 7 144

Pašarų ruošimo inžinerija 102 75 21 15 13 9 136

Tiksliojo ūkininkavimo inž. 107 74 27 19 10 6 144

Gyvulininkystės inžinerija 99 71 26 19 13 9 138

Biomasės paruošimo energetinėms

reikmėms inžinerija

96 69 26 19 16 12 138

Agroaplinkosauga

Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos

zonose

125 77 24 15 12 7 161

Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti

ekologinėje žemės ūkio gamyboje

119 77 23 15 12 8 154

Ekologinis žemės ūkis 117 74 28 18 13 8 158

Klimato kaita 110 70 28 18 19 12 157

Augalinės žaliavos kokybės tyrimai 104 68 32 21 16 11 152

Bioįvairovės apsauga 97 64 36 24 18 12 151

Žaliojo tinklo formavimas 93 62 38 26 17 11 148

Eutrofikacija (vandens žydėjimas) 84 58 35 24 27 19 146

38

5.6 lentelės tęsinys

Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų

skaičius

iš viso Skai-

čius

% Skai-

čius

% Skai-

čius

%

Kaimo plėtra

Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse

Ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos

pridėtinės vertės didinimas

105 60 27 16 13 7 174*

Inovacijų skleidėjų kvalifikacijos

tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros

subjektų gerosios patirties sklaidos

poreikio tyrimai

105 60 27 16 13 7 174*

Tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos

priemonių ekonominio ir socialinio

poveikio vertinimas

102 59 31 18 16 9 174*

Ž. ū. ir kaimo plėtros krypčių, siekiant

tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi

potencialą, nustatymas ir vertinimas

99 57 32 18 14 8 174*

LEADER metodo kaimo vietovėse

įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas

ir jo didinimas

88 51 16 21 18 11 174*

Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas

Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų

bendradarbiavimo ir kooperacijos

vystymas

115 66 28 16 13 7 174*

Naujų investavimo, finansavimo ir verslo

organizavimo formų, įtraukiant nevyriau-

sybines ir bendruomenines organizacijas

108 62 27 16 14 8 174*

Žemės ūkio verslo rizikos veiksnių

nustatymas, rizikos vertinimas ir

valdymo būdų bei priemonių parinkimas

107 61 30 17 16 9 174*

Žemės ir maisto ūkio subjektų

ekonominio gyvybingumo ir

konkurencingumo stebėsena bei

vertinimas

100 57 34 20 17 10 174*

Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas

Žemės ūkio ir maisto produktų

tiesioginių pardavimų ir gamintojų

integracijos į maisto tiekimo grandinę

skatinimas bei atsakomybės

104 60 37 21 11 6 174*

Racionalus žemės ūkio ir maisto

produktų gamybos intensyvinimas bei

kokybės didinimas maisto ir ne maisto

produktų grandinėje

99 57 32 18 15 9 174*

Aukštos pridėtinės vertės, ekologiškų ir

vietos maisto produktų tvarumas ir

konkurencingumas

96 55 39 22 12 7 174*

Tvaria maisto produktų gamyba pagrįsto

verslo skatinimo priemonių pagrindimas

91 53 37 21 14 8 174*

Žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų

nuomonių tyrimai

85 49 45 26 18 11 174*

Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir stiprinimas

Žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės

išsaugojimas ir stiprinimas

109 62 19 11 18 10 174*

*Pastaba. Dalis respondentų nevertino.

39

5.6 lentelės tęsinys

Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų

skaičius

iš viso Skai-

čius

% Skai-

čius

% Skai-

čius

%

Žaliosios ekonomikos verslininkystė ir

atsinaujinančių išteklių naudojimas

106 61 26 15 15 9 174*

Įvairių ekosistemų tipų ir jų paslaugų

kokybės skirtingose kaimo vietovėse

nustatymas ir vertinimas

90 52 30 17 21 12 174*

Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos žemės ūkio ir

miškininkystės

Darnios atsinaujinančių biologinių

medžiagų ir energijos gamybos,

perdirbimo ir panaudojimo rinkodarinis

bei ekonominis

110 63 35 20 9 5 174*

Racionalių žemės ūkio ir maisto

gamybos intensyvinimo krypčių

ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis

pagrindimas, tausaus išteklių

103 59 32 18 14 8 174*

Viešųjų gėrybių (prieinamų visuomenei)

kaimo vietovėse kūrimo skatinimo

principai, būdai ir atlygio už jų kūrimą

nustatymas

94 54 32 18 15 9 174*

Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis

Gyventojų gyvenimo kokybė kaimo

vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-

ekonominės sąveikos

128 74 20 11 15 8 174*

Kaimo gyventojų užimtumo ir darbo

vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos

diversifikavimo tyrimai

115 72 22 13 13 7 174*

Kliūčių, trukdančių įdiegti socialines

inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas

ir gerosios praktikos sklaida

120 69 22 13 15 9 174*

Socialinės infrastruktūros vystymo

modeliavimas skirtingo tipo kaimo

vietovėse

112 64 6 3 22 12 174*

Kaimo vietovių tapatumo (identiteto) ir

įvaizdžio vertinimas

108 62 30 17 30 17 174*

Vietos ekonomikos vystymo modelių

formavimas skirtingų tipų kaimo

vietovėse

108 62 31 18 17 10 174*

Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių,

siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų

vystymosi potencialą, nustatymas bei

įvertinimas

105 61 34 20 29 17 174*

*Pastaba. Dalis respondentų nevertino

40

6. ILGALAIKIAI BEI TRUMPALAIKIAI TAIKOMIEJI MOKSLINIAI

TYRIMAI IKI 2020 METŲ, JŲ UŽDAVINIAI, NUMATOMI TYRIMAI

IR LĖŠŲ POREIKIS

6.1. AUGALININKYSTĖ

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams augalininkystės srityje

Mokslo tyrimo darbai ir jais parengtos inovacijos stimuliuoja augalininkystės vystymą. Tą

parodė šiame darbe vykdyta ūkio subjektų apklausa. 81 proc. respondentų pritarė, kad reikalingi

agrotechnikos, 85 – augalų apsaugos, 78 – augalų mitybos, 65 – žolininkystės, 73 – selekcijos ir

sėklininkystės, 68 – augalinės medžiagos kokybės tyrimams. Tobulėjantis žemės ūkio technikos,

chemijos ir kitų agrotechninio serviso dalių progresas pastoviai reikalauja naujų, didesnio

tikslumo žinių apie augalų auginimą ir aplinką, kurioje auga augalai, naujų augalų genotipų,

geriau atitinkančių pramonės, aplinkos ir ekonomikos reikalavimus. Tyrimų ir inovacijų tematika

augalininkystėje turėtų apimti visus aktualius agronomijos klausimus, skelbiant konkursus

kiekvienais metais. Čia pateikiamos tyrimų temos, kurios galėtų būti įtrauktos į tyrimų ratą

artimiausiu laikotarpiu, ar pagal galimas lėšas, išdėstytos 7 metų laikotarpyje, neužkertant kelio

pateikti finansavimui ir kitus darbus.

Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos ir jų pagrindimas

1. Žiemos įšalas – dirvų purenimui. Žiemos įšalo gylio įtaka sutankėjusių dirvožemių

sluoksnių supurenimui, taikant inovatyvias žemės dirbimo technologijas Vakarų, Vidurio ir

Šiaurės Lietuvos agroklimatinėse zonose.

Tikslas – atpiginti suspaustų (suslėgtų) dirvų gilų supurenimą pasinaudojant žiemos įšalo

gyliu armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo

intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose

dirvose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Neariminis žemės dirbimo būdas taikomas visoje Lietuvoje. Paskutiniu metu pastebėta, kad be

teikiamų savo pranašumų lyginant su ariminiu žemės dirbimu, ilgalaikis beariminio žemės

dirbimo taikymas turi ir didelę nepageidaujamą pasekmę – didėja dirbamų dirvų suslėgimas.

Kadangi tikimasi skirtingo įšalo gylio atskirose šalies agroklimatinėse zonose, todėl svarbu

nustatyti tokį žemės dirbimą, kuris derinyje su žiemos įšalu, labiausiai purentų sutankėjusius

dirvožemio sluoksnius.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Žemės dirbimo lauko bandymai LAMMC

Žemdirbystės institute vykdomi jau ne vieną dešimtį metų. Ilgamečiai tyrimai parodė, jog

sukultūrintose, nepiktžolėtose, gerai įtręštose dirvose, galima sėkmingai taikyti minimalų žemės

dirbimą, purenant žemę kasmet pusės armens gyliu. Ilgamečiai tyrimai Dotnuvoje parodė, jog

taikant tiesioginę sėją bei seklų kasmetinį dirvų dirbimą, dirvų tankis bei kietumas didėja,

poringumas mažėja, didėja tokių dirvų suslėgimas. Žemės dirbimo bandymų, kuriuose būtų tirtos

skirtingos žemės dirbimo sistemos, Lietuvoje yra atlikta, tačiau tyrimų, kuriuose suspaustų

(suslėgtų) dirvų supurenimas būtų tiriamas pasinaudojant žiemos įšalo gyliu armeniniame ir

poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio

žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose, iki šiol Lietuvoje

nebuvo daryta.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus parengti technologiniai pasiūlymai ir

rekomendacijos gamybai dėl suslėgtų dirvų purenimo. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi

41

tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse bei gamybinėse konferencijose, rašomi mokslo

populiarinimo straipsniai.

2. Integruotos piktžolių kontrolės strategijos, mažinančios aplinkos taršą ir atsparumo

herbicidams atsiradimą, kūrimas.

Tikslas – darnios plėtros principų taikymas piktžolių kontrolės sistemoje, siekiant

efektyviai panaudoti aplinkai draugiškus metodus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Piktžolių rūšinė sudėtis Lietuvos žemės ūkio pasėliuose paskutiniaisiais dešimtmečiais labai

pasikeitė. Tam įtakos turėjo klimato pokyčiai ir naudojamos technologinės priemonės – augalų

apsaugos produktai, supaprastintas žemės dirbimas, varpinių javų atsėliavimas. Pasėliuose

sumažėjo dviskilčių piktžolių, pradėjo plisti vienskiltės (varpinės) piktžolės (dirvinės smilguolės,

tuščiosios avižos, ruginės dirsės, peliniai pašiaušėliai). Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat

auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies

augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. Sistemingas

laukų piktžolėtumo vertinimas, rūšinės sudėties ir gausumo nustatymas bei vykstančių

pasikeitimų išaiškinimas yra viena svarbiausių sąlygų kuriant naujas bei tikslinant jau sukurtas

piktžolių kontrolės rekomendacijas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Nėra nė vieno darbo, kur tie veiksniai būtų integruoti

į visumą ir nukreipti herbicidų naudojimo mažinimo linkme. Mažai žinoma apie naujų piktžolių

rūšių atsiradimo ir jų žalingumo žemės ūkio augalams mastus. Jau dabar nemažai nusiskundimų

dėl menko kai kurių herbicidų efektyvumo ir nežinia, ar tai atsparumas ar tiesiog netinkamas

naudojimo laikas ir normos. Mūsų siūlomi testiniai bandymai ūkininkų laukuose padėtų atsakyti

į šį klausimą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos

pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą.

Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse

konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos, kurios bus

naudingos ūkininkams ir visiems, kas domisi piktžolių flora. Bus parengti straipsniai

populiariojoje spaudoje, teikiamos konsultacijos ūkininkams, konsultantams žemės ūkio

mokyklų dėstytojams ir kt. seminarų metu.

3. Kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo panaudojimas žemės ir

miškų ūkyje

Tikslas. nustatyti kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo kokybę

įvertinti galimą riziką bei parengti naudojimo technologijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Lietuvoje per metus biodegraduojančių atliekų susidaro įspūdingas kiekis – virš 7 mln. t. Iš jų

apie 3 mln. t yra žemės ūkio augalinės atliekos – šaudai, rapsų kūlenos, cukrinių runkelių lapai,

bulvienojai, vaisių ir daržovių atliekos ir kt. Didelę, tačiau šiek tiek mažesnę dalį jų sudaro

maisto pramonės atliekos: cukraus gamybos – kalkių purvas, etilo alkoholio – žliaugtai, alaus –

saladynai ir mielių atliekos, biodyzelino – išspaudos, bioetanolio – digestatas ir kt. Daug atliekų

susikaupia pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse, tačiau čia taikomi gyvulinės kilmės atliekų

apdorojimo reikalavimai. Maisto kilmės atliekos, skirtingai nuo žemės ūkyje susidarančių,

koncentruojasi mažoje gamybinės įmonės teritorijoje ir tai kelia ekologines bei ekonomines

problemas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje mokslinių tyrimų apie biodegraduojančias

atliekas, jų kompostavimą, kokybę ir naudojimą nėra daug, didžioji dalis jų vykdyti paskutiniųjų

5 metų laikotarpiu. Šiai dienai didžiausi spraga ta, jog neturime kompleksinių tyrimų, apimančių

visas ar bent kuo didesnį ratą biodegraduojančių atliekų bei kompostų rūšių, platų jų kokybės

42

rodiklių variacijos įvertinimą, įtaką įvairiems augalams skirtinguose dirvožemiuose, vertinant ją

agronominiu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Atliktų mokslinių tyrimų pagrindu bus įvertinti iš

žemės ūkio, miesto žaliųjų, maisto, biodegraduojančių komunalinių, mėšlo, bioetanolio bei

biodujų gamybos, nuotekų dumblo atliekų sudaryti kompostai nustatant: skirtingų rūšių

bioskaidžių atliekų susidarymo vietoves ir kiekius Lietuvos Respublikoje; kompostų tręšiamąją

vertę – bendrą bei judrių makro ir mikroelementų kiekį, organinę medžiagą, druskų

koncentraciją, C:N santykį, susiskaidymo laipsnį ir kt.; kompostų saugą – sunkiuosius metalus

(Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As), fitotoksiškumą, patvarius organinius teršalus (PCB, PAH,

PCDD ir kt.), mikrobiologinę taršą; skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų kompostų normų

eutrofikacijos rizikos vertinimą ir kt.

4. Ligų ir kenkėjų plitimo protrūkiai, jų daroma žala žemės ūkio augalams ir tausių

aplinkai kontrolės priemonių tyrimai

Tikslas įvertinti ligų ir kenkėjų protrūkių priežastis šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis,

nustatyti ligų ir kenkėjų žalingumo mažinimo galimybes žemės ūkio augaluose naudojant

kontrolės priemones, suderinant ekonominę naudą su saugumu gamtai, žmonėmis bei

produkcijos sveikatingumo gerinimu; Nustatyti ligų ir kenkėjų ekonomiškai efektyviausius bei

saugiausius aplinkai ir žmonėms integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės metodus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Monokultūrų, supaprastinto žemės dirbimo dominavimas žemdirbystės praktikoje, ne visada

atsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas, klimato pokyčiai lemia naujų kenksmingų

organizmų, tarp jų ir ligų bei kenkėjų, atsiradimą ar net protrūkius, jau esamų vis didesnį

agresyvumą bei daromą žalą, kenkėjų ir ligas sukeliančių grybų atsparumą pesticidams, todėl

kenksmingųjų organizmų tyrimai, įvertinant jų ryšius su gamtiniais ir antropogeniniais

veiksniais, yra svarbūs kenksmingų organizmų protrūkių, daromos žalos prevencijai ir kontrolei.

Diegiant ir plėtojant tausiąją žemdirbystę būtina įvertinti visas galimas priemones, kurios skatina

dirvožemio mikroorganizmų gausumą ir gyvybingumą. Retesnių vertingų augalų, tokių kaip

lubinai, pupos, grikiai ir kt., nei fitosanitarinė būklė, nei augalų apsaugos sistema šalies

sąlygomis netirta.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pastaraisiais metais stebimi kai kurių ligų ir kenkėjų

sezoniniai protrūkiai, pokyčiai fitopatogenų ir fitofagų bendrijose, geografinis persiskirstymas,

kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Pastaraisiais metais klasikiniais ir

molekuliniais metodais buvo identifikuotos kai kurios patogeninių grybų ir kenkėjų rūšys,

nustatytas jų pasiskirstymas populiacijose bei lytinio dauginimosi tipai. Tokie fundamentiniai

tyrimai padeda suprati problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu reikalauja išplėstinių

taikomųjų tyrimų. Dirvožemio sveikata yra svarbi sudedamoji tausios žemdirbystės dalis ir

apima įvairius auginimo metodus ir principus. Lietuvoje dirvožemio mikrobiotos aktyvumas ir

poveikis dirvožemiui taikant šiuolaikines auginimo technologijas bei naudojant dirvožemio

savybes gerinančias priemones kol kas mažai tyrinėtas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Gauti tyrimų rezultatai padėtų Lietuvos

ūkininkams, konsultantams, agronomams ir kitiems žemės ūkio specialistams papildyti turimas

žinias. Sukaupti tyrimų duomenys bus publikuojami įvairiuose leidiniuose, pristatyti

seminaruose ir konferencijose.

5. Lauko augalų mitybos optimizavimas aukšto derlingumo potencialo pasėliuose.

Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis ir

organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas.

Tikslas – optimizuoti lauko augalų mitybą ir maisto medžiagų balansą, bei padidinti

mineralinių ir organinių trąšų efektyvumą aukšto derlingumo potencialo pasėliuose skirtingose

43

dirvožemio ir agroklimatinėse šalies zonose, ištirti aukšto derlingumo potencialo maistinių ir

pašarinių miglinių javų, žolių mitybos makro ir mikroelementais ypatumus; Atlikti makro-

elementų balanso skaičiavimus įvairios technologinės paskirties aukšto derlingumo potencialo

lauko augalų pasėliuose skirtingose dirvožemio ir agroklimatinėse šalies zonose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Siūlomų darbų aktualumas yra tas, kad aukšto lauko augalų derlingumo bus siekiama ne

maksimaliomis trąšų normomis, bet tiksliau jas pritaikant prie konkrečių dirvožemio savybių ir

augalų poreikių – taip tausojant brangstančias trąšas ir mažinant aplinkos taršą. Siūlomo tyrimo

naujumą sudaro tai, kad aukšto šiuolaikinių veislių derlingumo potencialo realizavimo ir trąšų

efektyvumo bus siekiama kompleksiškai optimizuojant augalų mitybą - priderinant ją prie

derliaus formavimosi proceso. Nors bendrieji svarbiausių lauko augalų derliaus formavimosi

dėsningumai ir maisto medžiagų poreikis yra išsamiai ištirti, nepavyksta pasiekti, kad trąšos būtų

naudojamos efektyviai, o augalai derėtų stabiliai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Subalansuota augalų mityba yra pagrindinė derliaus

didinimo ir dirvožemio derlingumo išsaugojimo sąlyga, tą įrodė daug tyrimų. Lietuvoje,

pasikeitus pasėlių struktūrai, sutrumpėjus sėjomainų rotacijoms, mažai liko arba visai nebeliko

ankštinių augalų. Šalyje neproporcingai daug naudojama azoto trąšų, palyginus su fosforo ir

kalio. Todėl, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, itin svarbus tampa augalų maisto medžiagų

balanso įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas apie subalansuotą tręšimą. Planuojamuose

tyrimuose su naujų, didelio derlingumo potencialą turinčių veislių javais, kaupiamaisiais augalais

ir žolėmis organinių ir mineralinių trąšų derinimas leistų išvengti maisto medžiagų trūkumo bei

antagonizmo dirvožemyje, o tai suteiktų galimybę suformuoti ir išauginti maksimalų derlių,

užtikrinantį maksimalų pelningumą ploto vienetui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Planuojama parengti naujas maistinių ir pašarinių

miglinių javų veislių bei kaupiamųjų augalų tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis

rekomendacijas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio konsultantams. Tyrimų

rezultatai bus skelbiami mokslinėse publikacijose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, jie bus

aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose,

seminaruose, žemės ūkio parodų metu. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, bus parengti

mokslo populiarinimo straipsniai.

6. Javų ir daugiamečių žolių veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems

rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo ir sėklininkystės tyrimai.

Tikslas: Javų ir daugiamečių žolių rūšių genotipų įvairovės plėtra, įvairios krypties

selekcija ir sėklinės medžiagos gerinimo tyrimais užtikrinti specializuotus rinkos poreikius.

Uždaviniai: Plėsti ir tirti javų ir daugiamečių žolių genetines kolekcijas; Kurti javų ir žolių

veisles, išsiskiriančias atsparumu abiotiniams ir biotiniams veiksniams ir produktyvumu;

Vykdyti mažiau naudojamų ar iki šiol nenaudojamų daugiamečių žolių bei javų įvairios krypties

selekciją (pašarui, biokurui, specialių medžiagų pramonei ir kt.). Tobulinti javų ir daugiamečių

žolių veislių palaikomosios selekcijos metodus ir pirminę sėklininkystę.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Selekcija, tobulinama augalų genotipus ir sėklininkystė, lemdama veislių arealo kitimą, lemia

šalies ekonomiką ir stabilumą. Lietuva yra rizikingo žiemkenčių auginimo zonos valstybė, dėl to

būtina turėti žiemkenčių veisles, atsparias galimoms nepalankioms sąlygoms, ką parodė 2010-

2011 metų žiemos. Vasaros mūsų šalyje yra palankios augalų ligų plitimui, o chemikalų

naudojimas vis labiau ribojamas. Dėl to būtina kurti augalų veisles, pasižyminčias natūraliu

atsparumu ligoms. Reikalavimai augalinėms žaliavoms, augalų atsparumui, derlingumui pagal

atitinkamą agrotechnikos progresą laikmetyje visada kinta. Dėl to augalų selekcija, savo pradžią

skaičiuodama šimtmečiais, visada aktuali. Gyvulininkystė yra svarbi žemės ūkio šaka Lietuvoje,

todėl išlieka kokybiškų, pilnaverčių pašarų poreikis. Žoliniai pašarai yra viena iš pagrindinių

galvijų raciono dalių. Sukūrus geros kokybės, produktyvias bei prisitaikiusias prie vietinių

44

sąlygų javų ir žolių veisles bei patobulinus palaikomosios selekcijos metodus būtų užtikrinti

specializuoti rinkos poreikiai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Augalų veislės turi atitikti esamą agrotechnikos

lygmenį, rinkos poreikius, ekonominę šalies situaciją ir kitus reikalavimus. Efektyvus vienos

žemės ūkio augalų veislės auginimo laikotarpis būna nuo 5 iki 10 metų. Todėl veislių kaita

Lietuvoje ir kitose šalyse vyksta nuolat. Didele dalimi selekcijos sėkmė priklauso nuo

genetinėse kolekcijose tiriamų genotipų požymių genetinės variacijos lygio. Ypatingai į

genetinių kolekcijų plėtros svarbą atkreiptas dėmesys pastaruoju metu, kai vis labiau mažėja

genotipų, turinčių atsparumo genus. LAMMC ŽI Javų ir daugiamečių žolių genetinių kolekcijų

atnaujinimas (donorų paieška) vykdomas nuolat.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Vykdant selekcijos darbus bus sukurtos augalų

veislės, adaptuotos vietinėms sąlygoms bei padarytas paruošiamasis darbas ir prielaidos naujoms

veislėms kurti bei vykdyti efektyvią naujų veislių inovaciją ir plėsti sėklininkystės sistemą. Tai

sumažins derliaus netekimo problemą. Nacionalinės selekcijos plėtra leis išvengti nuostolių ir

padidinti žemės ūkio augalų derlingumą.

7. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai: augalų maistinės ir pašarinės kokybės

tyrimų ir gerinimo, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymo tyrimai

Tikslas – įvertinti maistinių, pašarinių ir energetinių ir kitoms reikmėms skirtų augalų

derliaus kokybę, ją lemiančius veiksnius, cheminės sudėties rodiklius, vertingas ir

nepageidautinas natūraliai susikaupusias biologines medžiagas, siekiant užtikrinti žemės ūkio

produkcijos gerą kokybę, ekonominį naudingumą.

Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Žaliavų kokybės tyrimai

aktualūs tiek pašarų, tiek maisto, tiek kitokiai perdirbimo pramonei. Pagaminti sveiką,

kokybišką, ekologišką maistą galima tik iš švarių teisingai pagamintų žaliavų. Programos

įgyvendinimas užtikrins žolinių augalų panaudojimą ekologiškiems, aukštos kokybės pašarams

ruošti, javų – maisto ir pašarų gamybai. Pramoniniam perdirbimui reikia turėti reikalingos

cheminės sudėties žaliavą, o jos užauginimui, tyrimams, veislių kūrimui - šiuolaikiniais metodais

pagrįstų tyrimų. Energetinių augalų biomasės tinkamumo biokurui ir biodujoms tyrimai svarbūs

įvertinant energetinių augalų biomasės cheminę sudėtį ir tinkamumą konversijai į naudingą

energiją.

8. Dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemos ir ilgalaikės augalų kaitos

efektyvumo, siekiant mažinti dirvožemio degradaciją ir didinti dirvožemio

derlingumą, tyrimai ir strategijos kūrimas

Tikslas – įvertinti dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą, nustatyti ilgalaikės

augalų kaitos ir įvairių sėjomainų bei jų grandžių efektyvumą, sukurti strategiją dirvožemio

degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui didinti šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis.

Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Europos Komisija nurodo,

kad žemės ūkio gamyba turi išaugti naudojant mažiau vandens, pesticidų ir mažinant šiltnamio

efektą sukeliančių dujų emisijas. FAO teigia, kad 2015–2030 m. maždaug 80% reikalingo maisto

gamybos augimo turi būti iš žemės ūkio intensyvinimo ir derliaus prieaugio, tačiau bet koks

produktyvumo didinimas turi būti tvarus. Sprendžiant minėtus iššūkius Lietuvoje visų pirma

būtina stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti dirvožemio kokybę. Visuotinai pripažinta, kad

dirvožemio degradacijos mastai Lietuvoje ypač dideli. Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai

bei siekis išlikti konkurencingais su Lietuvoje išauginta augalininkystės produkcija dar labiau

aštrina dirvožemio kokybės gerinimo problemą. Taikomojo pobūdžio informacijos apie

dirvožemio kokybės gerinimą poreikis yra didžiulis, tačiau tokių tyrimų atliekama mažai, jie yra

fragmentiški, nepakankamai ištirtos integruoto dirvožemio derlingumo valdymo priemonės.

Būtina sukurti tokią dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą, kurioje pirmenybė būtų

45

teikiama kompleksiniam biologinių ir agrotechninių priemonių taikymui bei parengti gaires

dirvožemio degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui atstatyti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje yra vykdyti įvairaus intensyvumo

žemdirbystės sistemų palyginimo tyrimai, tirtas žemdirbystės sistemų liekamasis poveikis

pasėliams ir dirvožemio savybėms, skirtingų tarpinių pasėlių rūšių ir jų įterpimo žaliajai trąšai

laiko įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui, sėjomainų su skirtinga pupinių augalų dalimi ir

tarpinių pasėlių bei tręšimo mėšlu įtaka ekologinėje žemdirbystėje ir pan. Tirta mulčiavimo

augalinėmis liekanomis poveikis dirvožemio kokybei, įvertinti rapsų ir kitų augalų liekanų

skaidymosi dirvožemyje ypatumai, atlikti dirvožemio humuso kiekio ir kokybės tyrimai auginant

skirtingą rapsų kiekį sėjomainose, vykdyti augalų šaknų biomasės ir dirvožemio biologinio

aktyvumo tyrimai skirtingo tankumo vasarinių rapsų agrocenozėse, nustatyta tręšimo

organinėmis ir mineralinėmis trąšomis reikšmė, atliktas glėjiškų išplautžemių pagrindinių

savybių ir našumo taikant skirtingas tręšimo sistemas integruotas vertinimas. Atliekami ypatingai

vertingi ilgamečiai lauko eksperimentai siekiant nustatyti skirtingo žemės dirbimo intensyvumo

įtaką pasėliams ir dirvožemio savybėms, žemės dirbimo ir šiaudų įterpimo įtaką pasėliams,

ilgalaikės augalų kaitos įtaką dirvožemio kokybei.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Nors atlikta daug dirvožemio derlingumo gerinimo

tyrimų, tačiau paskelbtos publikacijos nesuteikia visų reikiamų dirvožemio kokybės gerinimo

žinių, tyrimai fragmentiški, neapima visų galimų dirvožemio kokybės gerinimo priemonių,

trūksta kompleksiškumo ir sistemiškumo. Ūkinės veiklos įtaka dirvožemyje pasireiškia tik per

ilgą laiką, todėl reikalingi ilgamečiai tyrimai ir lėšos. Aukščiau minėti fundamentiniai tyrimai

padeda suprasti problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu reikalauja išplėstinių

taikomųjų tyrimų. Gavus šiems tyrimams lėšų bei panaudojant jau vykdomus ilgamečius ir

įrengus naujus lauko eksperimentus būtų ištirta ilgalaikės ūkinės veiklos poveikis dirvožemio

kokybės pokyčiams, numatytos priemonės dirvožemio derlingumui atstatyti ir didinti. Su

taikomųjų tyrimų rezultatais būtų supažindinami Lietuvos žemdirbiai, ūkininkai, žemės ūkio

konsultantai, agronomai ir kiti žemės ūkio specialistai.

6.1 lentelė. Augalininkystės taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei pagrindimas

Eil.

nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 1095,98 1089,85 1068,09 627 627 4507,92

2. Socialinio draudimo įmokos 340,88 339,01 332,27 194,18 194,18 1400,52

3. Išlaidos paslaugoms 149 153 160,5 61,5 64,5 588,5

4. Išlaidos autoriniams

darbams 10 6,6 6,6 5 5 33,2

5. Išlaidos prekėms 287,54 269,14 223,64 127,02 124,02 1031,36

6. Išlaidos komandiruotėms 21 18,3 17,3 18 12 86,6

7. Išlaidos transportui 20 20 20 15 15 90

8. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 15 510 510 107,5 7,5 1150

9. Pridėtinės išlaidos 449,5 370 422,5 232 230 1704

10. Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti 28 20 20 12 12 92

Iš viso 2416,9 2795,9 2780,9 1399,2 1291,2 10684,1

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) Didžiąją dalį

projekto turėtų finansuoti valstybė – LR žemės ūkio ministerija, pritraukiant LR Aplinkos

ministeriją. Galėtų prisidėti Regioniniai aplinkos tvarkymo centrai. Verslo finansuojami tyrimai

46

galėtų sudaryti apie 10 proc. Augalų veislės, sėklininkystės bei technologinių tyrimų rezultatus

naudoja tūkstančiai ūkininkų, todėl lėšos tam turi būti centralizuotos. Pagal apklausas, ūkininkai

prie tyrimų prisidėti nepageidauja, nori, kad jo būtų „apmokėtos“ iš savo mokesčių, jau

sumokėtų valstybei.

6.2. GYVULININKYSTĖ

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams gyvulinininkystės srityje

Apibendrinant taikomųjų mokslinių tyrimų gyvulininkystėje apkausos rezultatus galima

teigti, kad visos siūlomų tyrimų tematikos buvo įvertintos gerai, kaip svarbios ir aktualios.

Respondentai geriausiai įvertino pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos srityje planuojamus atlikti

tyrimus, kuriems net 81% respondentų pritarė (arba visiškai pritarė) ir tik 6 % nepritarė. Kaip

labai svarbūs įvertinti ir gyvūnų reprodukcijos tyrimai, kuriems 76 % pritarė ir tik 8 % nepritarė,

bei gyvūnų gerovės ir apsaugos tyrimai, kuriems 72 % pritarė ir 8 % nepritarė. Mažiausiai

aktualūs respondentams pasirodė bitininkystės tyrimai, kuriems pritarė 62 %, o 19 % nepritarė.

Dalis respondentų paminėjo, kad reikėtų atlikti ir tyrimus žvėrininkystėje .

Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 m.

1. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų

tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų pašarinių

žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.

2. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo

priežasčių tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių

bandų reprodukcijos organizavimas ir valdymas.

3. Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga. Gyvūnų gerovės ir auginimo aplinkos

optimizavimas, gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas ūkio sąlygomis, technologinių

procesų optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir dujų emisijas, mėšlo šalinimo ir kaupimo

sistemų tobulinimas.

4. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių veiksnių įtakos produkcijos

kokybei nustatymas, saugios produkcijos schemų kūrimas, naujos kokybės gyvūninių žaliavų

kūrimas

5. Genetinių selekcijos metodų tobulinimas, funkcinių požymių, gyvūnų potencialių

galimybių gerinimas ir veisimo schemų optimizavimas. Gyvūnų genetinių išteklių saugojimas ir

kaupimas, panaudojimo būdų paieška.

6. Bitininkystė. Bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių veislininkystė,

bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimais, naujų produktų su bičių

produktais kūrimas.

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,

pagrindimai

Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje visada buvo ir yra labai svarbi žemės ūkio sritis. Šio

sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo

tradicijos, sukaupta patirtis. Sektorius yra reikšmingas, aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais

maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis. Tačiau pastaraisiais metais

gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų. Mažėjantis gyvulių

skaičius, neracionali ūkių struktūra rodo, kad mažėja suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę.

Naujų ir pažangių technologijų diegimas gyvulininkystės sektoriuje gali būti svarbiausias

veiksnys, siekiant gyvulininkystės plėtros. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos

gairėse keliami pagrindiniai uždaviniai didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinant

47

inovacijas, bendradarbiavimą ir restruktūrizaciją, sudarant sąlygas ūkio sektoriuje produktyviau

naudoti išteklius. Atkreipiamas dėmesys į tausų gamtos išteklių naudojimą ir darnų teritorinį

vystymąsi. Lietuvos ekonomikos pagrindas ir siekiamybė – didelės pridėtinės vertės produktų

gamyba ir paslaugos.

Maisto saugumą ir gyvulių sveikatą daugiausia nulemia ūkiuose išaugintų ir paruoštų

pašarų kokybė. Kokybiškų pašarų gamyba šalyje yra viena aktualiausių mokslo problemų,

siekiant sukurti pažangią gyvūnų mitybos sistemą ES šalių pavyzdžiu. Pašarų biologinę vertę

sąlygoja jų maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas. Šių procesų normalizavimas gyvūnų

organizme, sudarant optimalią davinių struktūrą, pašarų sušėrimo tvarką, taikant efektyvius

pašarų parošimo būdus, įgalina pasiekti didžiausia pašarų konversiją. Tik moksliniais tyrimais

pagrindus įvairių pašarų ruošimo technologijų įtaką gyvulininkystės produkcijai ir jos kokybei

galima tikėtis sukurti pažangias pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos priemones bei gaminti

kokybišką gyvūninę produkciją. Šiuo metu pašaruose yra tiriama cheminė sudėtis, bet nėra

įvertinama pašarų pasisavinimas gyvūnų organizme. Todėl, taikant pažangiausius tyrimo

metodus būtina visaverčiai įvertinti pašarų maisto medžiagų virškinamumą ir įsisavinimą in vitro

ir in vivo. Labai svarbu normalizuoti mikrobiologinius-biocheminius procesus gyvūnų

virškinamajame trakte, toliau tobulinti pašarų paruošimo ir gamybos technologijas. Tyrimai

paremti šiuolaikine analitine chemine, biotechnologine ir mikrobiologine įranga leis nustatyti ir

įvertinti rizikos faktorius, galimą neigiamą poveikį pašarams, gyvūnų produktyvumui,

sveikatingumui, maisto produktų vartotojų sveikatos saugai. Gautos naujos mokslo žinios leis

gyvulininkystės ūkiuose dirbantiems asmenims prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės

aplinkos ir būti konkurencingiems. Todėl pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos srityje keliamas

pagrindinis tikslas – naujų pašarų gamybos ir paruošimo technologijų tobulinimas, gyvūnų

mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, panaudojant naujas pašarines žaliavas,

biotechnologijos produktus ir priedus. Siekiant šio tikslo turi būti sprendžiami uždaviniai:

tobulinti ir įgyvendinti naujas pašarų konservavimo technologijas; nustatyti pašarų biologinę

vertę ir maisto medžiagų įsisavinimą; gerinti pašarų konversiją; tobulinti gyvulių šėrimo

technologijas ir kurti naujas.

Keletą pastarųjų dešimtmečių gyvulininkystėje selekcija buvo vykdoma pagrindinių

produktyvumo požymių didinimo kryptimi siekiant sukurti didesnės genetinės vertės gyvulį,

kuris būtų efektyvesnis ir duotų didesnę naudą ateities kartoms. Ypač ženklus produktyvumo

padidėjimas pasiektas pieninėje galvijininkystėje. Pastaraisiais metais sukaupta nemažai faktų,

kurie įrodo, kad vykdant selekciją tik produktyvumo požymių gerinimo kryptimi, nukenčia

bandų sveikatingumas, sutrumpėja produktyvaus gyvulio amžius bei suprastėja reprodukcijos

rodikliai. Pablogėjusi reprodukcija gerokai padidina išlaidas, reikalingas užauginti gyvulius

bandos pakaitai bei padidėja gyvulių, išbrokuojamų dėl nevaisingumo ar lyties organų ligų,

skaičius. Dėl šių priežasčių ekonominė nauda, gaunama dėl produktyvumo didėjimo, gali

visiškai sumažėti. Todėl tyrimai, skirti reprodukcinių problemų išaiškinimui ir sprendimui buvo

ir išliks labai aktualūs. Efektyvi bandų reprodukcija būtina užtikrinti selekcinio proceso

tęstinumui. Naujausių reprodukcinių biotechnologijų panaudojimas prisidės prie efektyvaus

gyvulių genetinio potencialo panaudojimo. Geriausi rezultatai gaunami ir plačiausiai praktikoje

reprodukcinės technologijos naudojamos galvijininkystėje, nors ir čia dar lieka nemažai

problemų, tokių kaip: individualių kriokonservavimo režimų parinkimas skirtingiems buliams,

prastėjantys karvių reprodukciniai rodikliai. Kiaulininkystėje plačiai naudojamas sėklinimas

atvėsinta sperma, tačiau kriokonservuotos spermos naudojimas nėra pakankamas, kadangi iki

šiol nėra parengti kriokonservavimo metodai, kurie nesumažintų paršelių skaičiaus vadoje. Tai

riboja geriausių kuilių efektyvų panaudojimą, turi įtakos tarptautinei prekybai. Daugelis spermos

atskiedimui bei kriokonservavimui naudojamų skiediklių yra brangūs ir saugomi patentų.

Kadangi yra sukaupta nemaža patirtis reproduktorių spermos kriokonservavimo srityje, Lietuvos

mokslininkai, atlikę specifinius tyrimus, pajėgūs sukurti reikalingus skiediklius. Avininkystėje

Lietuvoje šiuo metu naudojamas tik kergimas. Patiriamos nemenkos išlaidos avinų reproduktorių

išlaikymui, iškyla didelė ligų išplatinimo grėsmė, ypač nedideliuose ūkininkų ūkiuose keičiantis

48

avinais. Pasaulyje plačiai taikomas avių sėklinimas šviežia sperma, tačiau optimalių

kriokonservavimo metodų kol kas dar nėra sukurta. Nemažai problemų išlieka ir nustatant bei

reguliuojant avių lytinį ciklą. Iki šiol nėra parengtas efektyvus avių sėklinimo kriokonservuota

sperma metodas. Aktualūs yra patelių nevaisingumo tyrimai. Gyvūnų spermos kokybės tyrimai,

patelių nevaisingumo priežasčių išaiškinimas užtikrina efektyvesnę gyvūnų bandų reprodukciją

ir leidžia taikyti būtinus gydymo metodus, parinkti atitinkamas laikymo, šėrimo technologijas.

Parengtos gyvulių bandų reprodukcijos valdymo ir organizavimo programos leidžia laiku

išaiškinti specifines, su reprodukcija susijusias, problemas atskiruose ūkiuose, padeda jas spręsti

bei taupyti lėšas, kuilių ir avinų spermos šaldymo metodų kūrimas ir sėklinimo technologijų

tobulinimas įtakos platesnį šių technologijų taikymą ir tuo būdu bus iš esmės pagerintas

geriausių reproduktorių panaudojimas, gaunama daugiau aukštos vertės palikuonių kas

pagreitins genetinį progresą. Todėl pagrindinis tikslas yra užtikrinti efektyvią žemės ūkio

paskirties gyvūnų bandų reprodukciją, spartinti genetinį progresą, didinant genetiniu požiūriu

vertingiausių gyvūnų palikuonių skaičių. Siekiant šio tikslo reikia išspręsti tokius uždavinius:

tirti gyvulių spermos kokybinius rodiklius; tirti patelių nevaisingumo priežastis; tobulinti

spermos šaldymo metodus ir sėklinimo technologijas; parengti gyvulių bandų reprodukcijos

organizavimo ir valdymo priemones.

Klimato kaitos problema yra viena svarbiausių aplinkos apsaugos problemų pasaulyje.

Europos Sąjunga įgyvendina klimato kaitos švelninimo politiką ir įsipareigojo iki 2020 metų

sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 20%. Gyvulininkystės sektoriuje

susidaro apie 18 % ŠESD emisijų. Todėl šiandieninė situacija pasaulyje diktuoja naujus iššūkius:

gamyba turi būti vystoma darniai, racionaliai panaudojant resursus ir taikant aplinką tausojančius

gamybos būdus. ŠES dujų emisijų mažinimas ir gyvūnų gerovės užtikrinimas išlieka vienu

svarbiausiu uždaviniu, kurį privalo išspręsti gyvulininkystės mokslas artimiausiu metu. Todėl šie

tyrimai ypač aktualūs ir perspektyvūs. Tik optimizuojant auginimo aplinką, adaptuotą

konkrečioms ūkio sąlygoms, galima užtikrinti gyvūnų gerovę, o tobulinant technologinius

procesus, mėšlo šalinimo ir kaupimo sistemas, sumažinti ŠES dujų emisijas ir optimizuoti

teršalų, sklidimą. Išplėtojus gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos tyrimus, būtų ištirtas aplinkos

sąlygų poveikis gyvūnų sveikatai, gerovei ir produktyvumui, patobulintos ir sukurtos aplinkai

draugiškos technologijos, kurios leistų išauginti sveikesnius žemės ūkio paskirties gyvūnus, gauti

aukštesnės kokybės produktus. Nustatyta dujų emisijos nuo aplinkos sąlygų priklausomybė ir

patikslinti esami bei nustatyti trūkstami nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (metano,

diazoto suboksido) emisijų faktoriai leistų sumažinti aplinkos taršą ir padėtų spręsti kvapų

sklidimo problemas. Todėl šioje srityje keliamas pagrindinis tikslas – žemės ūkio gyvūnų

auginimo aplinkos optimizavimas, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę bei sumažinti neigiamą

poveikį aplinkai. Siekiant šio tikslo reikės išspręsti tokius uždavinius: ištirti įvairių aplinkos

sąlygų ir technologinių elementų įtaką žemės ūkio paskirties gyvūnų elgsenai bei jų organizmo

fiziologiniams rodikliams, sveikatai ir produktyvumui; tirti šiltnamio efektą sukeliančių ir kitų

kenksmingų dujų emisijas ir kvapų sklidimą; optimizuoti gyvulininkystės technologinius

procesus, siekiant sumažinti teršalų emisijas ir užtikrinti gyvūnų gerovę.

Didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje didėja didelės biologinės vertės baltymų: mėsos,

pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų poreikis. Tam būtina ne tik intensyvinti tradicinę

gamybą, bet ir tinkamai panaudoti visus biologinius išteklius. Vykdant vienpusišką ūkinių

gyvūnų selekciją, pagrindinių ekonominių rodiklių kryptimi, pastebėtas gyvūninės produkcijos

kokybės prastėjimas. Daugelyje šalių pastebimas kai kurių produktų vartojimo mažėjimas ir

vartotojų nusiteikimas ieškoti sveikesnių, įvairesnių produktų. Daugelyje šalių populiarėja

įvairios alternatyvios ūkinių ir laukinių gyvūnų auginimo sistemos, tenkinančios dalies vartotojų

poreikius. Šios vartojimo tendencijos plinta ir Lietuvoje. Europos maisto išteklių informacijos

tinklo EuroFIR antrajame kongrese buvo akcentuotas didėjantis informacijos poreikis apie

kokybinę maisto sudėtį, turinčią įtakos vartotojų sveikatai ir maisto duomenų banko sistemų

mokslinio ir technologinio stiprinimo svarbai. Todėl, labai aktualu tirti ir įvertinti įvairių gyvūnų

rūšių, porūšių ir veislių bei skirtingo selekcijos lygmens genotipų biologiškai vertingų medžiagų

49

pokyčius auginant gyvūnus maistui bei įvertinti produkciją, gauta iš įvairių ūkinių gyvūnų,

išaugintų skirtingomis stambios industrinės gamybos ir alternatyvių auginimo sistemų

sąlygomis. Ypač aktualu ištirti išaugintos skirtingomis sąlygomis gyvūninės produkcijos savybes

(riebalų rūgštis, cholesterolį), kurios turi didelę įtaką vartotojų sveikatai. Gauti rezultatai padėtų

tiksliau įvertinti įvairių gyvūnų ir jų įvairių auginimo sistemų naudą Lietuvoje ir įneštų savo

indėlį į maisto duomenų banką, praplėstų kai kurių gyvūnų panaudojimo nišas ir papildytų

saugios produkcijos gamybos schemas. Todėl mokslinių tyrimų šioje srityje pagrindinis tikslas –

gerinti Lietuvoje auginamų ūkinių gyvūnų produkcijos kokybę. Įvertinti auginimo technologijų,

selekcijos lygmens, naudojamų pašarų įtaką gyvūninės produkcijos kokybinėms savybėms.

Siekiant šio tikslo tektų išspręsti šiuos uždavinius: ištirti cheminę produkcijos sudėtį, ypatingą

dėmesį skiriant riebalų rūgščių, cholesterolio, kolageno ir kt. rodikliams; palyginti produkcijos,

gautos iš skirtingomis sąlygomis augintų įvairių rūšių ir veislių gyvūnų, savybes ir jų atitikimą

sveikos mitybos reikalavimams; kurti saugios produkcijos gamybos schemas; išsaugoti ir

adaptuoti šiandieniniams poreikiams originalias produkcijos sistemas.

Iki šiol ūkinių gyvūnų selekcija buvo vykdoma produktyvumo didinimo kryptimi ir pagal

tai buvo nustatoma gyvūno veislinė vertė, tačiau nukentėdavo gyvūnų sveikatingumo,

ilgaamžiškumo, vaisingumo ir kiti funkciniai požymiai. Todėl pastarųjų požymių gerinimas šiuo

metu tapo pagrindiniu veislininkystės programų tikslu. Naujausias užsienio šalių mokslininkų

laimėjimas – genominė selekcija, kuri atveria žymiai platesnes ir įvairesnes selekcijos galimybes,

sutrumpina gyvūnų veislinės vertės nustatymo laiką bei sąnaudas. Atrankos bei populiacinės

genetikos pasiekimų pritaikymas gyvulių selekcijoje lėmė pastarųjų dešimtmečių gyvulių

produktyvumo didėjimo tempus ES. Lietuva šioje srityje atsilieka nuo kitų Vakarų Europos

šalių. Lietuvos gyvulių populiacijų produktyvumo genetinio potencialo skirtumų sumažinimas,

lyginant su išvystytų gyvulininkystės šalių, yra prioritetinis šalies gyvulininkystės tikslas.

Gyvulininkystės intensyvinimas galimas tik kuriant progresyvius selekcinius metodus ir diegiant

juos į gamybą. Tai leistų optimizuoti gyvulių veisimo schemas, racionaliau naudoti genetinius

išteklius, efektyviau gerinti gyvulių produktyvumą ir produkcijos kokybę. Mokslininkai turi

didelį dėmesį skirti gyvūnų produktyvumo didinimui, sveikatingumo ir ilgaamžiškumo

užtikrinimui, darbinių ir kitų funkcinių požymių gerinimui ir platesniam panaudojimui. Ūkinių

gyvūnų genetinių tyrimai padėtų įvertinti, identifikuoti ir charakterizuoti atskirus individus,

veislines grupes ar atskiras gyvūnų populiacijas, jų gyvybingumą, heterozigotiškumą bei kitus

selekcijai reikalingus parametrus. Todėl mokslinių tyrimų tikslas šioje srityje – pažangių

genetinių ir selekcinių tyrimų metodų paieška bei diegimas siekiant pagerinti, išsaugoti ir

veiksmingai panaudoti ūkinių gyvūnų išteklius bei išryškinti atskirų rūšių ir veislių potencialias

galimybes. Tyrimų uždaviniai: gerinti ūkinių gyvūnų veislines ir produktyviąsias savybes; diegti

naujausius genetinių tyrimų metodus; kurti pažangias gyvūnų produktyvumo vertinimo

metodikas; nustatyti skirtingų genetinių struktūrų įtaką įvairiems požymiams, išsaugoti ir plėtoti

genetinius išteklius; teikti siūlymus gyvūnų veislininkystės sistemos tobulinimui; ieškoti

veiksmingiausių būdų genetinių išteklių integracijai į žemės ūkio produkcijos rinką.

Paskutiniu metu nemažai problemų kyla ir bitininkystėje. Stebimas masinis bičių kolonijų

žuvimas. Daugiau nei trečdalis komercinių bitynų 2008 metų žiemą Jungtinėse Amerikos

Valstijose išnyko dėl vadinamojo kolonijų žlugimo sindromo (CCD). Šis sindromas išplito ir į

kitas valstybes: Prancūziją, Belgiją, Italiją, Portugaliją ir Ispaniją. Pastaraisiais metais Vakarų bei

Vidurio Europoje žuvo apie 40 % bičių šeimų. Ištisų bitynų neteko dalis Pietryčių Lietuvos

bitininkų. Manoma, jog yra keletas kolonijų žlugimo sindromą sukeliančių priežasčių: Varroa

destructor erkės, pesticidai, klimato kaita, elektromagnetiniai laukai, tačiau nė viena iš šių

priežasčių nėra galutinai įrodyta. Kelerius pastaruosius metus Lietuvoje bičių šeimos sunkiai

žiemojo, daugelis bitininkų patyrė nuostolius, išmirus ištisoms bičių šeimoms. Dėl to blogėja ne

tik bitininkų ekonominė situacija, bet prasčiau apdulkinami augalai. Augalų apdulkinimas, kurį

atlieka bitės, pasaulyje įvertintas maždaug 20 kartų brangiau, nei kainuoja medus ir kiti bičių

produktai. Bitėms apdulkinant augalų žiedus, gaminama apie 30 % maisto produktų ir palaikoma

planetos biologinė įvairovė. Dėl bičių populiacijos mažėjimo ir besikeičiančio klimato kai kurių

50

rūšių augalų apdulkinimas sumažėjo 50 %. Net 76 % maisto produktų gamybos ir 84 % augalų

yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo. Nepaisant kasmet Europos Sąjungos skiriamos 1,64

milijardo litų paramos bitėms ir kitiems augalų apdulkintojams auginti, bitės žemyne nyksta

bauginančiais tempais. Todėl tyrimai susiję su bičių (Apis mellifera) reprodukcinių ir

produkcinių savybių bei jų kolonijų žlugimo sindromo (CCD) prevencija, bitynų infekcinių bei

invazinių apsaugos priemonių organizavimu bei valdymu ir ateityje išliks labai aktualūs. Kova su

varoozės erkėmis yra sudėtinga, nes šie kenkėjai yra prisitaikę prie bičių vystymosi ciklo. Imtis

priemonių prieš erkių plitimą būtina. Dabartiniu metu didelis dėmesys skiriamas ekologiškai

švariai produkcijai gauti. Bičių produktai naudojami ne tik maistui, bet ir įvairių susirgimų

gydymui, todėl paruošti ekologiškai švarius bičių produktus ypatingai svarbu. Perspektyvūs

turėtų būti ir biologiniai kovos su erkėmis metodai. Geriausiai bičių gydymui nuo varoozės

naudoti tokias chemines medžiagas (skruzdžių, oksalo bei pieno rūgštis), kurios aplinkoje

suskyla ir neturi neigiamos įtakos aplinkai. Kovojant su bičių varooze problema išlieka ir tai, jog

erkutės gali įgyti atsparumą organiniams chemikalams. Gydomosios priemonės turi būti

netoksiškos bitėms ir jų produktams, efektyviai veikti ligos sukėlėjus. Bičių kolonijų tyrimai, jų

žuvimo priežasčių išaiškinimas užtikrintų efektyvesnę bičių kolonijų reprodukciją, leistų taikyti

būtinus gydymo metodus, parinkti atitinkamas laikymo, žiemojimo bei pavasarinio bičių

apsiskraidymo technologijas. Paruoštas bitynų prieš infekcinių bei invazinių ligų apsaugos

priemonių kompleksas bičių Apis mellifera kolonijose, turėtų įtakoti šios šakos

konkurencingumą. Todėl pagrindinis tikslas šioje srityje yra bičių (Apis mellifera)

reprodukcinių ir produkcinių savybių bei jų kolonijų žlugimo sindromo (CCD) tyrimai, bitynų

infekcinių bei invazinių apsaugos priemonių organizavimas bei valdymas. Uždaviniai, kuriuos

teks išspręsti: tirti bičių kolonijų nykimo priežastis; tirti avilio tipo įtaką bičių šeimų žiemojimui;

tirti kolonijų stiprumo įtaką bičių produkcijai bei reprodukcijai; ruošti tranų spermos šaldymo

metodą; tirti erkių Varroa destructor įtaką bičių lervučių masei; nustatyti efektyviausias bičių

varoozės gydymo priemones ir parengti prevencijos ir valdymo priemones.

6.2 lentelė. Gyvulininkystės taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas

Eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

VI-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 1274,2 1246,2 1200,0 1180,0 850,0 540,0 6290,4

2. Socialinio draudimo įmokos 396,4 386,5 371,8 365,6 338,3 167,4 2026,0

3. Išlaidos paslaugoms

150,0 98,0 106,0 80,0 80,0 60,0 574,0

4. Išlaidos autoriniams darbams 50,0 60,0 65,0 60,0 50,0 50,0 335,0

5. Išlaidos prekėms 390,0 346,0 390,0 392,0 350,0 300,0 2168,0

6. Išlaidos komandiruotėms 30,5 45,5 44,5 40,0 40,0 30,0 230,5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 950,0 840,0 650,0 385,0 120,0 0 2945,0

8. Pridėtinės išlaidos2 640,0 600,0 560,0 500,0 360,0 220,0 2880,0

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti

0 0 0 0 0 0 0

Iš viso: 3881,1 3622,2 3387,3 3002,6 2188,3 1367,4 17448,9

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Taikomųjų tyrimų finansavimo modelio ir verslo lėšų pritraukimo MTEP veikloms

finansuoti galimybių pagrindimas. Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai turėtų sudaryti

apie 90–95 proc. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5–10 proc. Verslo lėšos galėtų būti

gaunamos sukūrus Kaimo pažangos, taikomųjų tyrimų ir inovacijų skatinimo fondą. Į šį fondą

51

verslas mokėtų privalomas įmokas nuo pagaminamos produkcijos kiekio (pvz. pienas, mėsa,

javai ir t. t.), kaip daroma daugelyje vakarų Europos šalių. Fondo lėšos galėtų būti panaudojamos

taikomųjų tyrimų finansavimui, žemės ūkio savivaldos saviorganizacijoms ir konsultavimui. Jei

pavyktų sukurti tokį fondą, verslo finansuojami moksliniai tyrimai galėtų sudaryti žymiai

didesnę dalį. Tokiam siūlymui yra pritarusi Žemės ūkio mokslo tarybą 2013 m. sausio 15 d.

posėdyje.

6.3. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams sodininkystės ir daržininkystės srityje

Atliktos apklausos duomenimis sodininkystės ir daržininkystės srities tematikai yra

pakankamai didelis poreikis žemės ūkio subjektų tarpe. Skirtingų temų klausimams atsakymų

„pritariu“ arba „visiškai pritariu“ buvo nuo 65 iki 75 procentų. Nepritariančių pasiūlytai

tematikai buvo iki 10 procentų.

Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 metų

1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo, derėjimo ir derliaus nuėmimo laiko optimizavimas,

pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui komplekso

sudarymas.

2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių - poskiepių derinių tyrimas,

optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos.

3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių

panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai.

4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.

Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas.

5. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir optimizavimas.

Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo technologijos.

6. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu. Laikymo

modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje parametrų

modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių tyrimai.

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,

pagrindimai

Mokslinių tyrimų tikslai ir uždaviniai:

- sodo augalų veislinių auginimo technologijų kūrimas, jų elementų tyrimai bei tobulinimas.

Sodo augalų mineralinės mitybos, piktžolių kontrolės, derėjimo optimizavimas.

Agrobiologinių priemonių bei dirvos priežiūros sistemų modeliavimas.

- sėklavaisinių ir kaulavaisinių sodo augalų veislių introdukcija. Kompleksinis jų savybių

ištyrimas ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms augti nustatymas.

- geriausių veislių derinimas su šiuolaikinės sodininkystės reikalavimus atitinkančiais

poskiepiais. Optimaliausių veislės – poskiepio derinių biologinis ir fiziologinis

pagrindimas.

- intensyvaus obelų ir kriaušių sodo konstrukcijų tyrimai, pritaikant jas naujoms veislėms.

- žemaūgių slyvų ir trešnių sodų konstrukcijų tyrimai, auginant tradiciniu būdu ir po

priedangomis.

- sukurti modernias, ekonomiškai pagrįstas uoginių augalų auginimo technologijas.

- kurti, tobulinti ir įdiegti intensyvias, integruotas ir ekologines daržovių auginimo

technologijas bei jų elementus atsižvelgiant į šalies agroklimato bei ekonomines sąlygas,

didinti daržininkystės šakos konkurencingumą, produkcijai užtikrinant stabilią rinką.

52

- integruotos sodo ir daržo augalų apsaugos sistemos sukūrimas ir įdiegimas: įvertinti augalų

fitosanitarinė būklę sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose taikančiuose integruoto,

tausojančiojo ir ekologinio auginimo technologijas. Nustatyti daugiausiai žalos darančius

kenkėjus ir ligas pagal atskirus Lietuvos regionus. Ištirti integruotos augalų apsaugos

taikymo galimybės, nustatyti reikalingus ir trūkstamus pesticidus atskirų sodo ir daržo

augalų auginimui. Optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį vaisių ir

daržovių sektoriuje.

- plėtoti ligų ir kenkėjų prognozavimo modelių adaptavimo mokslinius tyrimus, diegti ligų ir

kenkėjų prognozavimo sistemas sodininkystėje ir daržininkystėje.

- išplėsti sodo ir daržo augalų bazę registraciniams eksperimentams vykdyti pagal ES

standartus.

- nustatyti vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu

dėsningumus ir sukurti mokslinius bei technologinius pagrindus užtikrinančius maksimalų

vaisių ir daržovių biocheminės sudėties bei fizikinių savybių išsaugojimą laikymo metu

siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus vaisius ir daržoves ištisus

metus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Vienas iš lietuviškos vaisių ir daržovių produkcijos konkurencingumo didinimo veiksnių yra

aukštos kokybės produktų pateikimas į rinką. Tai įmanoma pasiekti tik moksliškai pagrindus,

ištyrus ir sumodeliavus Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis sodo ir daržo augalų auginimo

technologijas, išauginamų vaisių, uogų ir daržovių išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinių

parametrų (audinių bei odelės tvirtumas, lemiantys šviežių sodininkystės produktų

transportabilumą), skirtingų veislių fiziologinių parametrų (kvėpavimo intensyvumas, etileno

išskyrimas, lemiantys vaisių ir uogų išsilaikymą) rodiklius, sukūrus ir įdiegus naujas, inovatyvias

vaisių ir daržovių laikymo technologijas. Naujų veislių ir poskiepių paieška, įvertinimas ir

optimalių jų derinių sukūrimas lemia šiuolaikinės sodininkystės pažangą ir konkurencingumą

vidaus bei eksporto rinkose. Visose pasaulio šalyse su išvystyta sodininkyste tokie tyrimai yra

aktualūs ir pastoviai vykdomi, todėl siekiant pažangos Lietuvoje tokie tyrimai taip pat yra būtini.

Pagal ES direktyvą 2009/128/EC Europos sąjungos šalys narės nuo 2014 m. turi įdiegti

integruotą augalų apsaugos sistemą, sumažinti pesticidų naudojimą ir jų poveikio žalą žmogui

bei aplinkai. Šios sistemos įdiegimas šalies mastu garantuoja produkto vidinę kokybę, saugų

maistą, aplinkos bioįvairovės saugojimą ir plėtojimą. Labai svarbus žaladarių žalingumo

slenksčių ir infekcijos rizikos nustatymas, pagrįstas prognozavimo modeliais. Integruotoje

augalų apsaugos sistemoje svarbią vietą užima ligų ir kenkėjų monitoringas bei jų išplitimo

prognozavimas, kuris sudaro prielaidas panaudoti augalų apsaugos produktus tada, kai liga ar

kenkėjas pasiekia žalingumo slenkstį. Kintant klimato sąlygoms, kinta ir kenkėjų ir ligų

pasirodymo laikas bei jų žalingumas. Šiltėjant klimatui, vieni žaladariai gali pasidaryti mažiau

žalingi, kitų daroma žala gali dar labiau išaugti. Kai kurios žaladarių rūšys gali pasislinkti iš

vienų regionų į kitus, išsivystyti daugiau negu įprasta generacijų. Klimato rodiklių kaita sukelia

dažnesnius ir intensyvesnius kenkėjų ir ligų protrūkius. Įvertinus žaladarių populiacijų genetinę

įvairovę, plitimo pobūdį bei biologines savybes galima formuoti adekvačias prevencijos

priemones ir apsaugos strategijas bei parengti optimizuotas augalų apsaugos sistemas sodo ir

daržo augalams. Taikant modernias, inovatyvias vaisių ir daržovių laikymo technologijas,

produkciją galima būtų išlaikyti ištisus metus. Vykdant šią tematiką planuojama ištirti ir sukurti

naują, aplinkai draugišką etileno šalinimo iš saugyklų technologiją. Laikant produkciją

kontroliuojamoje atmosferoje sprendžiami ekologiniai klausimai. Esant padidintam anglies

dioksido kiekiui žūna daugelis mikroorganizmų, taigi, nereikia daržovių apdoroti

antimikrobinėmis cheminėmis medžiagomis. Laikyti kontroliuojamoje bei modifikuotoje

atmosferoje leidžiama ir išskirtinės kokybės vaisius bei daržoves. Mokslinių tyrimų rezultatai

paskatins sodininkystės ir daržininkystės ūkių gyvybingumą; sumažins produkcijos savikainą ir

padidins pridėtinę vertę; padidės produkcijos sauga; pagerės agroaplinkosauga.

53

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Vaisių ir daržovių auginimo bei laikymo klausimais

pasaulyje vykdoma daug tyrimų, tačiau problemų ir spręstinų klausimų nemažėja. LAMMC

Sodininkystės ir daržininkystės institute plačiai tirti įvairių sodo ir daržo augalų veislių

intensyvaus, integruoto bei ekologinio auginimo technologijų elementų klausimai. Tačiau

optimalių technologinių elementų parametrų besikeičiančio klimato sąlygomis vis dar nėra

nustatyti. Pasaulyje ir Lietuvoje iki šiol nežinomos trumpai laikomų daržovių (žalumyninės

daržovės, salotos, svogūnų laiškai, kai kurie prieskoniniai augalai) laikymo kontroliuojamoje ir

modifikuotoje atmosferoje optimalios sąlygos (deguonies bei anglies dioksido kiekis,

temperatūra, atmosferos drėgnis). Laikant kontroliuojamoje atmosferoje susiduriama su

problemomis, nes nežinoma nei optimali kontroliuojamos atmosferos ar modifikuotos

atmosferos sudėtis, temperatūra ir atmosferos drėgnis, leistina etileno koncentracija saugyklose.

Pasaulyje dar tik pradedamos kurti aktyvios vaisių ir daržovių pakuotės, o Lietuvoje tokių tyrimų

iš viso nevykdyta. LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami sodo ir daržo

augalų ligų bei kenkėjų rūšinės įvairovės, jų žalingumo, biologijos bei ekologijos ypatybių

tyrimai. Besikeičiančio agroklimato sąlygomis tiriami atsirandantys, santykinai nauji kenkėjai ir

ligos. Kuriamos ir įdiegiamos integruotos augalų apsaugos sistemos sodininkystėje ir

daržininkystėje. Nuo 2007 m. įdiegtas meteorologinių stotelių, su integruotais ligų ir kenkėjų

prognozavimo modeliais, tinklas. Siekiant optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą

laboratorijos mokslininkai adaptuoja sodo ir daržo augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo

modelius, koordinuoja šiuolaikinės prognozavimo sistemos diegimą Lietuvos sodininkystės ir

daržininkystės sektoriuje. Laboratorijoje nuo 2001 m. augalų apsaugos produktų biologinio

efektyvumo tyrimai vykdomi prisilaikant Geros Eksperimentinės Praktikos (GEP sertifikatas)

reikalavimų, užtikrinančių aukštą bandymų kokybę ir gautų duomenų pripažinimą kitose

Europos sąjungos šalyse. Naujas iššūkis – įvertinus fitosanitarinę sodo ir daržo augalų būklę,

naudojamų augalų apsaugos produktų efektyvumą, optimizuoti pesticidų poreikius Lietuvos

vaisių ir daržovių sektoriuje tausaus pesticidų naudojimo kontekste, įgyvendinant ES direktyvą

2009/128/EB. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Planuojama, kad per 5 metus bus pasiekti

pagrindiniai aukščiau išvardyti tikslai. Iš projekto rezultatų bus parengti 10 mokslinių straipsnių

leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį (ISI Web of Knowledge), parengtos aštuonios

rekomendacijos augintojams, gauti apibendrinti rezultatai bus pristatyti 10 mokslinių

konferencijų, parengti ir išleisti dešimt informacinių lapelių, parašyta penkiolika straipsnių

populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami radijo ir televizijos laidose.

6.3 lentelė. Sodininkystės ir daržininkystės taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo

pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0 2000,0

2 Socialinio draudimo įmokos 123,92 123,92 123,92 123,92 123,92 619,6

3 Išlaidos paslaugoms1 53,5 52,2 52,5 53,5 53,5 265,2

4 Išlaidos autoriniams darbams 36,0 26,0 30,0 28,0 33,0 153,0

5 Išlaidos prekėms 222,0 220,0 212,0 211,0 200,0 1065,0

6 Išlaidos komandiruotėms 28,0 31,0 32,0 23,5 31,5 146,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 185,0 155,0 136,0 145,0 68,0 689,0

8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 37,0 37,0 41,0 28,0 180,0

9 Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0

Iš viso: 1145,42 1105,12 1083,42 1085,92 997,92 5417,8

54

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: pirmais ir antrais metais – 95 %; kitais metais

–90 %. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: pirmais ir antrais metais – 5 %; kitais metais –

10 %. Verslo finansavimą galėtų pakeisti ŽŪM įkurtas fondas.

Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei įrangai eksploatuoti Išlaidų pagrindimas.

Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu tyrimams,

laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje parametrų

modeliavimui ir optimizavimui vaisiai, uogos ir daržovės bus laikomos turimuose šaldytuvuose

ir kontroliuojamos atmosferos kamerose. Laikymo tyrimai bus atliekami ištisus metus.

Šaldytuvai ir kontroliuojamos atmosferos palaikymo įranga naudoja daug elektros energijos.

Keturių šaldytuvų, skirtų vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių

pokyčių laikymo metu tyrimams, laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui laikant vaisius

ir daržoves, tame tarpe trumpai laikomas žalumynines daržoves, nominalus šaldymo

kompresorių galingumas 16 kW. Paprastai nusistovėjus darbo režimui kompresoriai dirba

išsijungdami, maždaug pusę laiko, t.y. pvz. 10 min. dirba, 10 min. būna išsijungę. Taigi, per parą

kompresoriai dirbs 12 val. ir sunaudos 12x16=192 kWh elektros energijos, kurios kaštai

192x0,45=86,4 Lt. Per mėnesį išlaidos elektros energijai sudarys 86,4x30=2592 Lt, o per metus

2592x12=31104 Lt.

Keturios kontroliuojamos atmosferos kameros sunaudos elektros energijos:

Nominalus galingumas 9 kW

Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko 12x9=108 kWh

Per mėnesį suvartos elektros energijos 108x30=3240 kWh

Per metus suvartos elektros energijos 3240x12=38880 kWh

Per metus išlaidos elektros energijai 38880x0,45=17496 Lt.

Laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui ultražemo deguonies kiekio bandyminių

kamerų nominalus galingumas 12 kW. Dirbs kameros ištisus metus, tačiau darbo režimas

kompresorių yra periodinis, t.y. pusę laiko dirbs, pusę laiko „ilsėsis“. Elektros energijos

sąnaudos:

Nominalus galingumas 12 kW

Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko 12x12=144 kWh

Per mėnesį suvartos elektros energijos 144x30=4320 kWh

Per metus suvartos elektros energijos 4320x12=51840 kWh

Per metus išlaidos elektros energijai 51840x0,45=23328 Lt.

Iš viso elektros energijos kaštai bus: 31104+17496+23328=71928 Lt.

Kadangi dalį elektros kaštų galima bus dengti iš pridėtinių išlaidų eilutės, tai dalį reikėtų

skirti papildomų pridėtinių išlaidų mokslinei įrangai eksploatuoti – apie 60,0 tūkst. per metus.

55

6.4. VETERINARIJA

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams Veterinarijos srityje

Įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos strategines nuostatas, veterinarijos srityje

numatomi sekantys mokslinių tyrimų prioritetai: produkcijos gyvūnų užkrečiamųjų ir

neužkrečiamųjų ligų tyrimai gerinant produkcijos kokybę bei kiekybę, smulkių (kompanijos)

gyvūnų ligų tyrimai bei gerovės užtikrinimas, maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimas

bei funkcionaliųjų produktų kūrimas ir maistinės vertės didinimas. Buvo atlikta žemės ūkio

specialistų apklausa apie taikomųjų mokslinių tyrimų reikalingumą ir jų naudą Lietuvos

valstybei. Apklausoje dalyvavę žemės ūkio specialistai vidutiniškai 70 proc. pritaria taikomųjų

tyrimų veterinarijos srityje būtinumui. Daugiausia (apie 75 proc. pritaria taikomiesiems

tyrimams) ūkininkams reikalingi moksliniai tyrimai bei pagrįstos mokslininkų rekomendacijos

produkcijos gyvūnų užkrečiamųjų bei neužkrečiamųjų ligų atžvilgiu. Tai susiję su jų verslo

plėtros perspektyvomis, didėjančiu konkurencingumu. Kiek mažiau ūkininkus domina (63 proc.

apklaustųjų tam pritaria) smulkių arba kompanijos gyvūnų ligų bei jų gerovės užtikrinimo

moksliniai tyrimai. 72 proc. apklaustųjų mano, kad moksliniai tyrimai reikalingi maisto saugos ir

kokybės užtikrinimo klausimais, kad išvengti cheminių ir biologinių pavojų, užtikrinti saugumą

visose maisto grandinės dalyse, bei tobulinti gamybos technologijas.

Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 metų

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Gyvūnų užkrečiamų ligų prevencija, diagnostika bei jų

likvidavimo priemonių klausimai.

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei

priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės gerinimui.

3. Smulkių gyvūnų ligos. Smulkių gyvūnų ligų diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei

gerovės klausimai.

4. Biologiškai aktyvūs komponentai. Gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir

maistinės vertės didinimo klausimai.

5. Veterinarinė maisto sauga. Maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai

(cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio patekimo į

maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,

technologinių priemonių ir metodų kūrimas).

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,

pagrindimai

Ankstyvas gyvūnų ligų nustatymas ir jų likvidavimas yra viena iš pagrindinių veterinarijos

užduočių ir ES gyvūnų sveikatos strategijos užduočių. Rimti ligų protrūkiai daro ūkininkams,

visuomenei, ekonomikai didžiulį neigiamą poveikį, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai.

Europoje šiuo metu labai akcentuojama užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų gyvūnų ligų stebėsena,

siekiama į rinką pateikti kuo saugesnį maistą. Dėl gyvūnų susirgimų (pavyzdžiui, tokių kaip:

paukščių gripas, galvijų spongiforminė encefalopatija, pasiutligė) ūkininkai ir įmonės patiria ne

tik didelius ekonominius nuostolius, bet gresia realus pavojus ir žmonių sveikatingumui.

Mažinant ekonominės reikšmės užkrečiamųjų ligų sukeliamus nuostolius per rizikos veiksnių

valdymą ir kontrolę įmanoma didinti Lietuvos ūkių konkurencingumą. Vienas svarbiausių

veterinarijos tikslų – greitai ir tiksliai nustatyti gyvūnų susirgimų priežastis, rekomenduoti

tinkamas kovos priemones, kurios užkirstų kelią ligoms plisti ir sumažintų galimus ekonominius

nuostolius.

56

Produkcijos gyvūnų užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos:

Ištirti mišrių ir monoinfekcijų paplitimą skirtingo amžiaus kiaulių grupėse, specifinės ir

nespecifinės kontrolės, antimikrobinės terapijos ir profilaktikos priemonių efektyvumą įvairaus

dydžio Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose panaudojant naujus molekulinės biologijos metodus.

Tyrimų rezultatai leis kiaulininkystės ūkiams tiksliai parinkti efektyviausias gydymo ir

profilaktikos priemones, o įsisavinti metodai galėtų būti pritaikyti arklių ir šunų ligų diferencinei

diagnostikai.

Didinti galvijų ir avių ūkių konkurencingumą per ekonomiškai svarbių užkrečiamųjų

ligų rizikos veiksnių identifikavimą ir jų kontrolę. Uždaviniai: galvijų ir avių ekonominės

reikšmės užkrečiamųjų ligų prioritetinio sąrašo sudarymas remiantis atliktų epidemiologinių

duomenų rezultatais; ekonominės svarbos užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių identifikavimas

galvijų ir avių ūkiams; pasirinktų aktualių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimas; rekomendacijos

galvijų ir avių ūkiams dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės. Gauti rezultatai leis efektyviau

kontroliuoti vienas svarbiausių ekonominius nuostolius sukeliančių užkrečiamųjų ligų, padės

nustatyti rizikos veiksnius įtakojančius šių ligų epizootologinius ypatumus Lietuvoje ir padės

nustatyti šių ligų sukėlėjų ypatumus Europiniu ar pasauliniu atžvilgiu.

Nustatyti įvairių veiksnių įtaką virusinių ir asocijuotų ligų plitimui galvijininkystės,

kiaulininkystės, paukštininkystės ūkiuose, bei parengti prevencines priemones. Lietuvoje atlikti

tyrimai rodo, kad yra labai išplitę gyvūnų (ypač galvijų) virusinės ligos, kuriomis kai kuriose

bandose perserga visi, o nugaišta iki 50 proc. individų. Gauti rezultatai leis peržiūrėti ir

moksliškai pagrįsti ž. ū. gyvulių specifinės profilaktikos priemonių taikymo strategiją;

gyvulininkystės ūkiai bus įvertinti ekonomiškai svarbių ligų atžvilgiu ir leis optimizuoti gyvūnų

judėjimą tarp ūkių ar ūkių viduje; bus kompleksiškai ištirtos pagrindinės mišrios ir vektorių

pernešamos virusinės gyvūnų ligos bei bus parengtos rekomendacijos tų ligų kontrolei; bus

pateiktos moksliškai pagrįstas rekomendacijos pagrindinių užkrečiamųjų ligų diagnostikos,

imunoprofilaktikos ir likvidavimo programų įgyvendinimui, kas leis sumažinti antimikrobinių

vaistų naudojimą ir pagerins produkcijos, ypač pieno, kokybę.

Įvertinti paukščiuose paplitusių ir paukštieną kontaminuojančių bakterijų atsparumą

antibiotikams panaudojant šiuolaikinius, tikslius molekulinės diagnostikos metodus. Šiuo metu,

bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena opiausių problemų medicinoje ir veterinarijoje. Dėl

to darosi sudėtingesnis gyvūnų gydymas, atsiranda ekonominiai nuostoliai ypač paukščių

augintojams. Tyrimais bus išaiškinta kokios bakterijos dažniausiai kontaminuoja paukštieną ir

jos produktus, koks šių bakterijų ir paukštynuose laikomuose paukščiuose paplitusių bakterijų

atsparumas antibiotikams; bus gauti tiek fundamentiniai molekulinės epidemiologijos, tiek ir

praktiniai duomenys, reikalingi paukščių sveikatingumui gerinti.

Padidinti embrionų transplantacijos technologijos efektyvumą, optimaliai parenkant

donores, gerinti gautų embrionų kokybę ir didinant jų prigijimą. Embrionų transplantacija leidžia

ženkliai pagerinti pieno ir mėsos kokybę. Tyrimų rezultatai – bus sukurtos veterinarinės sąlygos,

kurioms remiantis galima parinkti karvę kaip embrionų donorę ir prognozuoti embrionų

transplantacijos rezultatą; Lietuvoje bus sukurta karvių embrionų rinka; padidinta veislinių

bandų pridedamoji vertė pagerinus genofondą.

Sukurti karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos

efektyvumo vertinimo modelį. Šis modelis yra aktualus ne tik moksline prasme, bet ir

ekonomine. Įdiegtą modelį galės naudoti veterinarijos gydytojai – praktikai stebėdami gyvulių

sveikatą, vertindami profilaktiką, ar paskirtą gydymą.

Diagnozuoti gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius

patologinius anatominius, histopatologinius, citologinius ir kt. specialiuosius tyrimus, nustatyti

susirgimų priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir

gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Tyrimo rezultatai vertingi Valstybinės maisto ir

veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine

praktika, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams.

57

Smulkių gyvūnų / kompanijos gyvūnų ligos:

Įvertinti naujus išoriškai naudojamus medikamentus nuo dermatofitijos. Atlikti klinikinį

skriningą ir saugumo monitoringą. Sukurti naujas vietiškai naudojamų vaistų formas, įvertinti jų

farmakologines, toksikologines savybes, atlikti klinikinius bei saugumo vertinimus. Nauji

sisteminio poveikio veterinariniai preparatai dermatofitijai, artritui, miozitui, tendovaginitui ir

panašioms ligoms gydyti galės būti naudingi veterinarams – praktikams, gyvūnų laikytojams,

ūkininkams, nes bus paprasti ir saugūs naudoti, gaminami Lietuvoje, skatins Lietuvos

ekonomikos plėtrą. Bus parengtos naujųjų preparatų naudojimo instrukcijos ir rekomendacijos.

Diagnozuoti smulkių gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius

patologinius anatominius, histopatologinius, citologinius ir kt. specialiuosius tyrimus, nustatyti

susirgimų priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir

gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Tyrimų rezultatais naudotųsi veterinarijos gydytojai ir

smulkių gyvūnų augintojai, būtų nustatomos susirgimų priežastys, rekomenduojamos gydymo ir

profilaktinės kovos priemonės prieš susirgimus ir gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdai.

Mokslinių tyrimų rezultatai, paruoštos metodinės priemonės būtų naudojamos ir studijų procese.

Remiantis moksliniais tyrimais parengti „Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų)

gerovės užtikrinimo kaimiškose savivaldybėse praktinių įgūdžių formavimo metodologiją“.

Tyrimo rezultatai vertingi Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistams, veterinarijos

gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine praktika, žemės ūkio bendrovėms,

ūkininkams, produkcijos gyvūnų laikytojams.

Įvertinti sportinių arklių anatominius defektus, nustatyti jų įtaka sportiniam

pasirengimui, pritaikyti diagnostinius tyrimus ankstyvai defektų diagnostikai. Įvertinti šalčio ir

šilumos įtaką ristūnų veislės žirgams intensyvaus krūvio metu bei paruošti rekomendacijas

ristūnų varžybų organizatoriams. Tyrimų rezultatas – kokybiškiau vykdoma veterinarinė apžiūra

sportiniams arkliams, anksti pastebimi defektai iš bandoje, augintojų ir trenerių švietimas bei

konsultavimas, būtų kokybiškiau vykdomas varžybų organizatorių švietimas bei konsultavimas,

užtikrinama žirgo gerovė.

Biologiškai aktyvūs komponentai:

Taikyti biologiškai aktyvias medžiagas padidintos biologinės ir maistinės vertės mėsos

gaminių gamyboje. Tyrimai atvers naujas galimybes kurti padidintos biologinės ir maistinės

vertės mėsos gaminius smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose. Planuojami tyrimai perspektyvūs ir

konkurencingi – parengus principines technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio

subjektams kaip naudoti daugiakomponenčių biologiškai aktyvių medžiagų mišinius mėsos

gaminių gamyboje, atsivers naujos galimybės kurti padidintos biologinės ir maistinės vertės

mėsos gaminius, didins Lietuvos mokslo konkurencingumą, galimybes įsijungti į šia tematika

planuojamus tarptautinius mokslo projektus.

Užtikrinti gyvūninės kilmės maisto produktų saugą, panaudojant vietinius resursus ir

biotechnologijos mokslo pasiekimus. Bus sukurti gyvūninės kilmės funkcionalių produktų

gamybos technologijų prototipai, užtikrinant gyvūninės kilmės maisto produktų saugą

inovatyviais sprendimais, t. y., panaudojant vietinius augalinės žaliavos resursus (vaistinius -

prieskoninius augalus, baltymingus augalus ir augalus su dideliu fitoestrogenų kiekiu) taip

skatinant netradicinės žemdirbystės plėtrą ir biotechnologijos mokslo pasiekimus – pieno

rūgšties bakterijas, produkuojančias bakteriocinus, išskirtas iš vietinės ruginės žaliavos. Kuriant

technologijų prototipus, ypatingas dėmesys būtų skiriamas padidintos rizikos žmonių mitybai.

Padidinti pieno produktų biologinę vertę, panaudojant geromis juslinėmis,

antioksidacinėmis bei antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčius augalų ekstraktus. Tyrimų

rezultatai – nauji padidintos biologinės vertės natūralūs pieno produktai.

Veterinarinė maisto sauga:

Įvertinti technologinių priemonių ir metodų poveikį patogeninėms zoonozes

sukeliančioms bakterijoms mėsos ir kiaušinių gaminiuose ir jų laikymo metu. Planuojama

sukurti naujas technologines priemones ir metodus zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei

58

mėsos ir kiaušinių gaminių gamyboje. Tyrimai labai aktualūs ir svarbūs, nes bus kompleksiškai

išanalizuojamas visas gamybos procesas, siekiant kuo efektyviau panaudoti ekonomiškai

efektyviausias ir aplinką tausojančias technologines priemones. Bus priimti optimaliausi

moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai dėl zoonozes sukeliančių bakterijų mažinimo mėsoje ir

kiaušiniuose, pateiktos rekomendacijos gamybininkams, orentuojantis į smulkius ir vidutinius

ūkius. Tokie tyrimai būtų savalaikiai, turėtų praktinį pritaikomumą ūkiuose didintų gamybos

ekonominius rodiklius.

Natūraliomis priemonėmis sukurti saugias padidintos vertės miltinės konditerijos

kepinių gamybos technologines schemas pritaikant biotechnologinius sprendimus akrilamido

kiekio mažinimui galutiniuose produktuose. Bus gauti svarbūs praktiniai rezultatai – sukurti

naujų padidintos vertės ir saugių akrilamido aspektu miltinės konditerijos kepinių gamybos

technologijų prototipai. Tai didins Lietuvos mokslo ir pramonės konkurencingumą, sudarys

pagrindą tolimesniems darbams ir jungimuisi į tarptautines tyrimų programas.

Nustatyti žuvies ir mėsos įmonių aplinkos užterštumą ir įvertinti cheminių medžiagų bei

fizinių priemonių panaudojimo galimybes L. monocytogenes nukenksminimui. Pasaulyje

įvairios L. monocytogenes nukenksminimo priemonės tiriamos pakankamai plačiai, nes ši

problema atneša šalims didelius ekonominius nuostolius. Todėl tikslingi nauji, kombinuoti,

įvairių cheminių medžiagų ir fizikinio poveikio priemonių bendri tyrimai, kurių deriniai leistų

sumažinti ar visiškai eliminuoti L. monocytogenes mėsos ir žuvies produkcijos gamybos

grandinėje.

Visų tyrimų rezultatai bus vertingi Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistams,

veterinarijos gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine praktika, žemės ūkio

bendrovėms, ūkininkams, gyvūnų laikytojams, verslo ir ūkio subjektams, visuomenei. Bus

paskelbtos mokslinės publikacijos, kurios įrodys mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir

pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi užsienio ir šalies mokslinėse, gamybinėse

konferencijose, seminaruose, bus viešinami universiteto tinklapyje. Remiantis mokslinių tyrimų

rezultatais bus parengti ir mokslo populiarinimo straipsniai. Mokslinių tyrimų rezultatai,

paruoštos metodinės priemonės bus naudojamos ir studijų procese.

Veterinarijos taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas. Planuojamų

visų mokslinių tyrimų trukmė svyruoja nuo 2 iki 4 metų. Lėšos 6.4 lentelėje pateiktos ne per visą

2014–2020 m. laitkotarpį, bet pagal planuojamų atskirų tyrimų trukmę (žr. Veterinarijos srities

priedą).

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 641,5 637,8 329 45,6 1654

2. Socialinio draudimo įmokos 170,88 169,89 69 18,5 428

3. Išlaidos paslaugoms1

17 16 7 40

4. Išlaidos autoriniams darbams 52 42 0 94

5. Išlaidos prekėms 222,3 219,1 82 15 538

6. Išlaidos komandiruotėms 42,6 42,6 14 12 111

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 655 68 21 2 746

8. Pridėtinės išlaidos2 231,66 183,76 99 18,62 533

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3 5 5 0

10

Iš viso: 2037,94 1384,15 621 111,72 4155

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės

finansuojami moksliniai tyrimai sudarytų apie 90 proc. vertė. Verslo finansuojami moksliniai

tyrimai – 10 proc. visos išlaidų vertės.

59

6.5. MAISTO ŪKIS

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams maisto ūkio srityje

Apibendrinant maisto ūkio apklausos rezultatus galima teigti, kad visos taikomųjų

mokslinių tyrimų tematikos iš esmės buvo teigiamos. Labiausiai respondentai domėjosi produktų

maistinės vertės gerinimu, tausojančia gamyba, nitritiniu kiekiu mėsos gaminiuose ir „bemielės“

duonos rauginimu. Pagal pateiktus respondentų pasiūlymus, papildomai parengta antialerginėmis

savybėmis pasižyminčių maisto produktų tema.

Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 metų

1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje

žaliavoje.

2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas.

3. Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais

elementais.

4. Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir

nišinių vaisių ir daržovių produktų kūrimui.

5. Nauji produktai. Naujų biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų

maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.

6. Tausojanti gamyba. Vaisių ir daržovių perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas

beatliekinei gamybai, naujų produktų kūrimui.

7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų vaisiuose, daržovėse,

aromatiniuose augaluose identifikavimas ir jų išskyrimo bei panaudojimo galimybių

tyrimas.

8. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose.

9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir

gatavuose kepiniuose.

10. Antialerginėmis savybėmis pasižymintys maisto produktai. Padidintos biologinės vertės

antialerginėmis savybėmis pasižyminčių plataus vartojimo pieno produktų su sinbiotikais

tyrimai (pagal apklausos respondentų pageidavimą). 11. Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių sudėties

gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių specifinių

produktų kūrimas.

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,

pagrindimai

Racionalus ir pagrįstas maisto ūkio problemų sprendimas įgauna vis didesnę reikšmę. LR

Žemės ūkio ministerijos „Maisto saugos strategijoje“ pabrėžiama, kad pastaraisiais metais

Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, maisto kokybė bei sauga tapo vienu svarbiausiu veiklos

prioritetu. Nuo tolesnės žemės ūkio plėtros krypties priklauso ne tik krašto gerovė, bet ir šalies

ekologinė situacija. Sparčiai besikeičianti visuomenė taip pat kelia naujus reikalavimus žaliavų ir

maisto produktų kokybei, saugai bei jų gamybos būdo poveikio aplinkai. Maisto produktai gali

tapti funkciniais padidinant natūralaus maisto komponento kiekį (pvz., padidinant mineralinių

medžiagų kiekį ir kt.), papildant komponentais, kurių maiste natūraliai nėra, bet pasižyminčiais

naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikais), pašalinant žalingą komponentą (pvz., sukeliantį

alergiją baltymą), pakeičiant komponentą, paprastai makroelementą, kurio suvartojama per daug

ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį, sočiąsias riebalų rūgštis), komponentu, galinčiu

pasižymėti gydomosiomis savybėmis (pvz., gliukozaminu, cikorijos, topinambų inulinu ir kt.),

pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą arba modifikuojant maisto komponentus, kurių

60

naudingas poveikis yra žinomas. Biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintų maisto

produktų kūrimas – viena iš sparčiai tobulėjančių ir besivystančių sričių. Nacionalinės maisto

ūkio technologijų platformos strateginių tyrimų plane, Nacionalinio maisto ūkio klasterio bei

Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos planuose išskirtinės kokybės produktų

kūrimas pateikiamas kaip prioritetinė kryptis. Siekiant garantuoti maisto produktų saugą ir

kokybę, kuriamos inovatyvios perdirbimo ir saugos užtikrinimo technologijos ar atskiri jų

elementai, nanotechnologijos, leidžiančios gaminti naujus, specifinius, išskirtinės kokybės bei

tekstūros ir/ar struktūros naujus bei nišinius produktus.

Pasaulyje vystomos žaliosios, aplinką tausojančios ir aplinkai draugiškos perdirbimo

technologijos. Kartu siekiama ir vystyti beatliekines technologijas, maksimaliai perdirbti ir

panaudoti šalutinius perdirbimo produktus ar atliekas. Iš augalų išskirta ir identifikuota

tūkstančiai junginių, kurie pasižymi įvairiomis savybėmis: pvz. suriša laisvuosius radikalus

maiste ir gyvūnų organizme (in vitro ir in vivo), slopina bakterijų (pvz. ligas sukeliančių ir

maisto gedimo) bakterijų ir kitų mikroorganizmų vystymąsi, pasižymi originaliomis juslinėmis

(skoniu ir aromatu), savybėmis. Tokių augalų ekstraktai, jų frakcijos ar atskiri junginiai plačiai

išbandomi modulinėse bei realiose (maiste, kosmetikos preparatuose, maisto papilduose)

sistemose. Vyksta intensyvi tokių tyrimų plėtra ir gaunama vis daugiau informacijos,

padedančios suskurti naujas medžiagas ir technologijas. Stebimas aiškus tokių tyrimų poreikis,

pirma, dėl gamtoje augančių augalų bioįvairovės, antra, dėl vis didėjančio funkcinių maisto

ingredientų bei maisto produktų ir natūralių maisto priedų populiarumo vartotojų tarpe ir trečia,

dėl neabejotinų įrodymų apie glaudų ryšį tarp žmonių mitybos ir visuomenės sveikatos.

Sparčiai besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus žaliavų ir maisto produktų

kokybei, saugai bei jų gamybos būdo poveikio aplinkai. Kadangi šių dienų mitybos racione

dominuoja „chemizuoti“ maisto produktai, jų skurdi maistinė vertė sudaro prielaidas civilizacijos

ligoms vystytis. Vis dar nepakankamai dėmesio skirta moksliniams tyrimams, susijusiems su

maisto alergenais, naujų nealergiškų vartotojui produktų kūrimu. Lietuvos gyventojai

nepakankamai vartoja natūralių vitaminų, preparatų, tačiau pernelyg daug suvartoja menkai

vitaminais, biologiniais junginiais ir pasižyminčiais antioksidaciniu aktyvumu, maisto produktų.

Todėl labai svarbu formuoti aiškų ir teisingą požiūrį į mitybą ir aprūpinti gyventojus geros

(išskirtinės) kokybės maisto produktais. Tam būtini kompleksiniai rečiau kultivuojamų augalinės

kilmės žaliavų, iš jų pagamintų maisto produktų bei jų sudėtinių dalių kaitos perdirbimo

technologinių procesų metu tyrimai. Siekiant ištirti gyvūninės kilmės produktų kokybę ir

nustatyti subalansuotus ir optimalius būdus jos maistinei vertei pagerinti, būtų tikslinga plėsti

šios srities tyrimus, apimant visus gyvūninės kilmės produktus – pieną, kiaulieną, viščiukų

broilerių mėsą, kalakutieną, jautieną, triušieną ir kt. Būtinos naujos mokslo žinios, kuriomis būtų

pagrįstos rekomendacijos maisto gamintojams, vartotojams ir visuomenės sveikatos

specialistams. Europos šalių ekonominė problema, turinti įtakos ekologinės ir alternatyvios

augalinės žaliavos bei produktų gamybai – perteklinės žemės ūkio produkcijos realizacija.

Lietuva taip pat pagamina žemės ūkio produkcijos daugiau negu suvartoja. Kuomet ES šalyse

žemės ūkio produkcijos gamyba ribojama kvotomis, biologiškai vertingų produktų paieška ir

asortimento plėtotė galima tik auginant aukštos kokybės tinkamą perdirbti į netradicinius maisto

produktus žaliavą. Tai nustatyta ir numatyta Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigų pasirašytoje

(2007) „Nacionalinės maisto ūkio technologijų platformos“ sutartyje. Jos tikslas suvienyti

Lietuvos maisto ūkio sektoriaus verslo ir mokslo subjektų pastangas mokslo ir technologijų

plėtroje tam, kad būtų pasiektas technologinis proveržis, įsilieti į ES inovacinę ir ūkinę erdvę,

skatinti Lietuvos maisto ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą. Pastaruoju metu dažnai

kalbama apie saugių ir konkurencingų žaliavų ir produktų „nuo lauko iki stalo“ gamybos

vystymą, tačiau trūksta praktinių patarimų, kaip tai sėkmingai būtų galima išspręsti. Šiuo metu

problema yra ta, kad ūkiuose, ar įprastiniuose, ar ekologiniuose, auginamos produkcijos

asortimentas panašus ir labai tradicinis. Todėl reikia skatinti žemdirbius gaminti ir siūlyti

vartotojams mažiau paplitusią, bet mitybiniu aspektu vertingą, funkcinėmis savybėmis

pasižyminčią augalinę produkciją. Klasikinis tokių produktų pavyzdys – duona su grūdais,

61

sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų, sezamo sėklomis ir pan. Maisto

produktų sudėties keitimas būtų efektyvus, jeigu būtų: pasirinkti kasdieninio vartojimo maisto

produktai (duona, makaronai, konditerijos gaminiai ir kt.); išsaugotos/išlikę mitybinės maisto

produkto savybės; pagerintos maisto produkto juslinės savybės; produktas patrauklus galutiniam

vartotojui; maisto produktas saugus; prieinama maisto produkto kaina. Vis dažniau kalbama apie

kiekvieno individo poreikiams pritaikytus maisto produktus, ypač vaikams ir pagyvenusiems

žmonėms, sergantiems diabetu, „žaliavalgiams“, jiems skirtų vaisių ir daržovių produktų kūrimą,

minimalių perdirbimo procesų, leidžiančių išsaugoti biologiškai vertingas maisto medžiagas,

kūrimą, naujų (natūralių) maisto dažų paiešką, siekiant sumažinti kenksmingų sintetinių priedų

naudojimą, naujų struktūrų kūrimą, taikant mikro- ir nanotechnologijas. Būtina atlikti

kompleksinius svarbiausių maisto žaliavų, produktų ir jų sudėtinių dalių cheminės ir genetinės

sudėties bei tos sudėties kaitos maisto gamybos technologinių procesų metu tyrimus ir parengti

naujomis mokslo žiniomis pagrįstas rekomendacijas ir maisto gamintojams, ir vartotojams, ir

sveikatos apsaugos specialistams. Lig šiol vis dar mažai tirtos ir dažnai labai neracionaliai

panaudojamos kai kurios vietinės mažiau paklausios ekologinės augalinės žaliavos. Gamtoje

biosintetinama tūkstančiai vertingų įvairiomis funkcijomis pasižyminčių cheminių medžiagų,

kurios gali būti sėkmingai panaudotos įvairiais tikslais. Netirta elego rūgšties bei likopeno

ekstrakcija superkritiniais skysčiais ir pan. Tik tikslus cheminės struktūros ir fizikinių bei

cheminių savybių žinojimas atveria galimybes optimaliai panaudoti augalinės kilmės žaliavas.

Todėl iškyla būtinybė moksliškai vertinti maisto sudėtį, maisto komponentų

funkcionalumą, kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius jame technologinių procesų ir

saugojimo metu, taikant naujausius maisto mokslo ir technologijos principus, leisiančius

tinkamai užtikrinti tradicinių maisto produktų kokybės gerinimą, naujų funkcionaliųjų maisto

gaminių sukūrimą ir saugaus ir sveiko maisto pasiūlą vartotojams.

Tyrimų tikslai:

1. Įvertinti ir modeliuoti biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką bioaktyviųjų komponentų

stabilumui augalinėje žaliavoje.

2. Plėsti biomaisto asortimentą, kuriant inovatyvius, funkcionalius augalinės/gyvūninės kilmės

produktus.

3. Gerinti produktų maistinę vertę, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais

elementais.

4. Kurti inovatyvių technologijų prototipus ar jų elementus ir aukštesnės pridėtinės vertės bei

nišinius produktus siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus

produktus.

5. Sukurti naujų, biologiškai vertingų produktų prototipus.

6. Vystyti beatliekines gamybos technologijas, panaudojant perdirbimo šalutinius produktus, ir

iš šalutinių perdirbimo produktų išgautus biologiškai aktyvius ir vertingus komponentus

panaudoti naujų maisto produktų kūrimui.

7. Identifikuoti biologiškai aktyvius komponentus augalinėje žaliavoje, kurti jų išskyrimo ir

panaudojimo metodus, ieškoti natūralių antioksidantų bei antimikrobinių medžiagų.

8. Nustatyti pagamintuose mėsos gaminiuose nitritų kiekius priklausomai nuo žaliavos,

technologinio proceso, šiluminio apdorojimo, konservuojančių medžiagų kiekio, brandinimo

sąlygų, brandinimo trukmės ir laikymo trukmės.

9. Nustatyti sinbiotinio probiotikų bei prebiotinių medžiagų komplekso panaudojimo įtaką

plataus vartojimo pieno produktų (jogurto, kefyro, rūgpienio, grietinės, raugintų pasukų,

varškės, varškės sūrių, raugintos grietinėlės sviesto) kokybei, siekiant gauti didesnės

biologinės vertės žmogaus sveikatai palankius, antialerginėmis savybėmis pasižyminčius

produktus. 10. Ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtį duonos pusgaminiuose ir

gatavuose kepiniuose, įvertinti gatavo produkto kokybę pagal technologinius ir juslinius

rodiklius.

62

11. Nustatyti gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir identifikuoti būdus jos maistinės vertės

pagerinimui. Sukurti gyvūninės kilmės specifinius produktus, panaudojant originalias

gamybos sistemas.

Uždaviniai:

Ištirti biotinių ir abiotinių veiksnių, įvertinant ir galimus klimato pokyčius, bei

agrotechnologinių elementų (intensyvi, integruota, ekologinė, biodinaminė auginimo

technologija, atskiri technologiniai elementai ir pan.) įtaką biologiškai aktyvių medžiagų

kiekiui augalinėje žaliavoje; optimizuoti augalinės žaliavos laikymo režimą (parinkti

optimalią temperatūrą ir trukmę, dujų sudėtį bei ramybės būsenos pailginimo priemones).

Žaliavų, turinčių antioksidacinių savybių, panaudojimas naujų funkcionaliųjų maisto

produktų kūrimui; žaliavų, turinčių fitochemikalų, panaudojimas inovatyvių maisto

produktų kūrimui; antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų panaudojimas

funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; vietinės žaliavos, gerinančios virškinimo trakto

funkciją, panaudojimas funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; ekologiškai užaugintų

vietinių žaliavų, turinčių imuninę sistemą stiprinančių medžiagų, panaudojimas naujų

funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; eteriniais aliejais turtingų augalų panaudojimas

funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; hipocholesteroleminių maisto komponentų

panaudojimo funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui.

Mažiau paklausioje regioninėje žaliavoje identifikuoti biologiškai aktyvių medžiagų

(inulino, antocianų, karotenoidų, sacharidų, vitaminų, tirpių sausųjų medžiagų, kalio,

nitratų) kiekius, antioksidacinį aktyvumą, pH, rūgštingumą, mikrobiologinę saugą, spalvos

intensyvumą ir pan.; bandomųjų (pilotinių) tyrimų metu sudaryti aukštesnės pridėtinės

vertės produktų, pagamintų iš pasirinktų žaliavų, bandinius; įvertinti pagerintų produktų

biologiškai aktyvių medžiagų kiekių pokyčius, maistinę vertę, antioksidacinį aktyvumą,

mikrobiologinę saugą ir kt. rodiklius; rekomenduoti tinkamiausius aukštos maistinės vertės

eksperimentinius produktus konkurencingai gamybai; ištirti kuriamiems produktams rinkos

poreikį, apibendrinti vartotojų apklausos informaciją ir išanalizuoti šiuos tyrimus.

Ieškoti, kurti ir plėtoti bionanotechnologines priemones maisto technologijose; sukurti

inovatyvių technologijų ar jų elementų specifinės tekstūros ir/ar struktūros vaisių bei

daržovių produktų gamybai prototipus; sukurti aukštesnės pridėtinės vertės bei nišinių

produktų prototipus; modeliuoti, optimizuoti ir plėtoti inovatyvių technogijų elementus

siekiant užtikrinti vaisių ir daržovių bei jų produktų kokybę bei saugą; sukurti mokslinius-

technologinius pagrindus elektroporacijos panaudojimui perdirbant vaisius ir daržoves bei

kuriant naujų produktų prototipus.

Ištirti minimaliai perdirbtų vaisių ir daržovių fermentinio (polifenoloksidazė) rudavimo

inaktyvavimo procesą ir rekomenduoti priemones bei technologinius elementus, maksimaliai

apsaugančius nuo rudavimo; ištirti pektinesterazės įtaką vaisių ir daržovių sulčių stabilumui,

kokybei, biocheminei sudėčiai, sedimentacijai bei CIELab spalvų koordinatėms; sukurti

naujų produktų, tinkančių sergantiems cukriniu diabetu, prototipus; sukurti naujų produktų

„žaliavalgiams“ prototipus; sukurti naujus biologiškai vertingus vaisių ir daržovių

produktus, praturtintus vaisių ir daržovių šalutinių perdirbimo produktų biologiškai

aktyviomis medžiagomis; ištirti superkritinio anglies dioksido įtaką inaktyvuojant

šakniavaisiuose esančius mikroorganizmus; sukurti natūralių maisto dažų iš vaisių, uogų bei

daržovių gamybos technologijų, panaudojant superitinių skysčių ekstrakciją, elektroporaciją

bei sublimaciją, prototipus.

Ištirti augalinės kilmės šalutinių perdirbimo produktų cheminę sudėtį ir įvertinti jų

tinkamumą biologiškai vertingų komponentų išgavimui; ištirti, modeliuoti ir optimizuoti

elago rūgšties bei elagotaninų ekstrakcijos procesą iš augalinės kilmės šalutinių perdirbimo

produktų; ištirti ir įvertinti elago rūgšties biologinį aktyvumą (priešuždegimines,

antioksidantines savybes ir poveikį ląstelių proliferacijai ir gyvybingumui); ištirti,

63

modeliuoti ir optimizuoti likopeno ekstrakcijos procesą iš augalinės kilmės šalutinių

perdirbimo produktų; ištirti likopeno izomerizacijos procesą, įvertinti likopeno biologinį

aktyvumą ir antioksidacines savybes; sukurti naujų produktų, praturtintų iš šalutinių

perdirbimo produktų išgautais biologiškai aktyviais ir vertingais komponentais, prototipus.

Ištirti įvairių Lietuvoje augančių aromatinių, prieskoninių, medicininių ir kai kurių kitų

augalinių žaliavų (vaisių, uogų, daržovių) antioksidacines, antimikrobines, juslines ir

kitokias funkcines savybes ir atrinkti perspektyviausius perdirbimui ir panaudojimui

augalus; iš atrinktų augalų ekstraktų išskirti aktyviąsias frakcijas, o kai kuriais atvejais

išgryninti ir identifikuoti biologiškai aktyvius junginius, pasižyminčius įvairiomis maisto

kokybę, saugą ir funkcines savybes pagerinančiomis savybėmis, ir įvertinti jų chemines,

toksikologines ir technologines savybes; nustatyti perspektyviausias atrinktų augalų

ekstraktų, frakcijų ir atskirų junginių panaudojimo maisto produktų, maisto priedų,

funkcinių maisto produktų, maisto papildų ir farmacinių preparatų gamybai sritis; sukurti

natūralių maisto priedų, funkcionaliojo maisto produktų, maisto papildų prototipus.

Atlikti mokslinę paiešką parenkant prebiotinėmis savybėmis pasižyminčius maisto veikliųjų

medžiagų preparatus bei tinkamas probiotines kultūras plataus vartojimo pieno produktams.

Nustatyti optimalius technologinius kompleksinių sinbiotinių sistemų naudojimo parametrus

plataus vartojimo pieno produktų gamyboje; ištirti sinbiotinių sistemų įtaką plataus

vartojimo plataus vartojimo pieno produktų fizikiniams cheminiams, mikrobiologiniams,

jusliniams rodikliams bei jų pokyčiams laikymo metu; atlikti medicininius tyrimus nustatant

plataus vartojimo pieno produktų, pagamintų su sinbiotinėmis sistemomis, mitybos įtaką

žmogaus virškinamojo trakto mikrofloros pokyčiams.

Ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų kiekybinę sudėtį skirtinguose duonos

gamybos technologinio proceso etapuose; nustatyti savaiminio rūgimo ir kultūrinių duonos

raugų mielių ir pieno rūgšties bakterijų kiekybinį santykį duonos pusgaminiuose ir

gatavuose kepiniuose; atlikti palyginamąjį „bemielės“ ir duonos, fermentuotos raugu,

mikrobiologinių, technologinių ir juslinių kokybės rodiklių įvertinimą; įvertinti mielių

skaičių iškeptos „bemielės“ ir tradicinės technologijos duonos sudėtyje; parengti

rekomendacijas „bemielės“ ir „sumažinto mielių priedo“ duonos gamybai.

Ištirti skirtingais būdais išaugintos gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir maistinę vertę.

Gerinti gyvūninės kilmės produkcijos (kiauliena, jautiena, paukštiena, pienas, kiaušiniai ir

kt.) maistinę vertę, panaudojant naujos kartos mikroelementus, vitaminus, probiotikus,

prebiotikus, fitobiotikus, organines rūgštis, antioksidantus bei aliejus. Identifikuoti

optimaliausius būdus produkcijos maistinei vertei pagerinti. Ištirti lipidų oksidacijos

procesus gyvūninės kilmės produkcijoje, ją sandėliuojant. Kurti gyvūninės kilmės vietinius

specifinius produktus, panaudojant originalias gamybos sistemas.

6.5 lentelė. Maisto ūkio taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 1391,2 1391,2 1363,2 1250,0 540,0 5935,6

2. Socialinio draudimo įmokos 432,6 432,6 422,7 387,4 167,4 1842,7

3. Išlaidos paslaugoms1

77,1 100,2 111,2 79,4 24,0 391,6

4. Išlaidos autoriniams darbams 0 39,0 39,0 34,5 0 112,5

5. Išlaidos prekėms 593,7 548,8 592,8 593,6 225,0 2553,9

6. Išlaidos komandiruotėms 9,8 47,5 48,1 51,5 16,0 172,9

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 987,5 648,8 555,2 585,0 0 2776,5

8. Pridėtinės išlaidos2 411,0 386,8 369,7 322,0 96,0 1585,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

0 0 0 0 0 0

Iš viso: 3902,9 3594,8 3501,9 3303,4 1068,4 15371,2

64

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės

finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.

6.6. ŽUVININKYSTĖ

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams žuvininkystės sektoriuje

Suintensyvėjus žuvų išteklių naudojimui ypatingą svarba tenka taikomiesiems moksliniams

tyrimams ir monitoringui. Pastaruoju metu tik remiantis moksliniais duomenimis mes galime

užtikrinti vandens ekosistemų, vertingų ir saugomų žuvų rūšių apsauga bei efektyviai naudoti jų

išteklius. Pastoviai moksliniai tyrimai yra vykdomi tik tuose vandens telkiniuose, kuriuose yra

vykdoma intensyvi verslinė žvejyba. Tačiau, kaip pastebėjome, kitose žuvininkystės sektoriaus

šakose moksliniai tyrimai yra visai nevykdomi ar nepakankami. Žuvininkystės sektoriuje

siūlomų taikomųjų tyrimų vidaus vandenyse tematika parengta remiantis respondentų apklausos,

analizės ir atliktais reitingavimo rezultatais 5.6. lentelėje. Aklausos tyrimas parodė, kad siūlomai

žuvininkystės tematikai pilnai pritarė nuo 59 iki 49 % apklaustų respondentų. Taip pat, šiai

tematikai iš dalies pritarė dar apie 23–30 % apklaustų respondentų. Iš šio tyrimo seka, kad

vidutiniškai apie 80 % apklaustų respondentų palankiai vertina pateiktą žuvininkystės sektoriaus

mokslinių tyrimų tematiką. Siūlomai tematikai nepritarė nuo 18 iki 26 % apklaustų respondentų.

Viso buvo apklausta 100 respondentų.

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų žuvininkystės tematikų tikslai,

uždaviniai, pagrindimai Lietuvos vidaus vandenyse

1. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas. Žuvų bendrijų struktūrą bei išteklių

dydį vidaus vandenyse lemia eilė gamtinių veiksnių. Yra nustatyta, kad įvairios žuvų rūšys, tame

tarpe – verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektai yra paplitę bei pasižymi didžiausiais ištekliais tik

tam tikro tipo vandens telkiniuose. Žinant minėtus dėsningumus galima įvertinti potencialią

vandens telkinių vertę, įvairiais žuvininkystės aspektais ir padidinti jų gausumą. Šioje srityje

labai svarbus vaidmuo tenka žuvivaisos darbams. Pagal respondentų nuomone aktualiausia

tematika yra “Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas” už kuria pasisakė (59 + 23) %

respondentų. Be abejo, ši tematika yra svarbi, aktuali ir turi būti vykdoma ateityje, siekiant

užtikrinti aukštą vandens telkinių produktyvumą. Iki šiol Lietuvoje įžuvinimo efektyvumas yra

įvertintas tik kelioms veisiamoms žuvų rūšims – lašišai ir šlakiui. Pastaruoju metu daugeliui ir

ypač gausiai veisiamų žuvų rūšių (pvz. lydeka, starkis, šamas, sykas ir kt.) įžuvinimo

efektyvumas buvo nustatomas tik fragmentiškai, kai kuriuose vandens telkiniuose. Kadangi

žuvivaisai yra išleidžiama nemažai lėšų, todėl yra svarbu žinoti ar lėšos panaudojamos

racionaliai ir efektyviai. Ar veisiamų žuvų rūšių įžuvinimo efektyvumas yra pakankamas ir ar

pasiekiami numatyti žuvų veisimo tikslai.

2. Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai. Tai svarbi tematika akvakultūros plėtrai už jos

vykdymą pasisakė (59 + 23) %, pakankamai didelis kiekis respondentų. Šiai tematikai vykdyti

planuojamas 30–50 tūkst. Lt. į metus finansavimo poreikis.

3. Žuvų išteklių tyrimai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. valstybė turi

rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač

vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir

gausinami gamtos ištekliai. Todėl Valstybės biudžetas buvo ir yra pagrindinis žuvų išteklių

atkūrimo darbų finansavimo šaltinis. Vertingų žuvų išteklių atkūrimo ilgalaikiai planai kuriami

65

nuo pirmųjų šalies nepriklausomybės atkūrimo metų. Žuvininkystės ekspertu nuomone ir

remiantis LR Žuvininkystės (Įstatymas Nr. XII – 397, 2013.06.20) bei Mėgėjiškos žūklės

įstatymais (Įstatymas Nr. IX – 2389, 2004.07.17) ateityje prioritetinė tematika išlieka “Žuvų

išteklių tyrimai”. Šiai tematikai vykdyti numatomas didžiausias finansavimo poreikis – 600

tūkst. Lt. į metus. Pagal žuvininkystės įstatymą numatyta, kad žuvų išteklių tyrimai Baltijos

jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, o didesniuose kaip 500 ha vandens

telkiniuose (ežeruose ir vandens saugyklose), kuriose leidžiama užsiimti versline žvejyba – ne

rečiau kaip kas 2 metai. Kadangi šio tipo vandens telkinių yra 40, vadovaujantis žuvininkystės

įstatymu ir atliekant mokslinius tyrimus rotacijos principu preliminarus lėšų poreikis sudaro –

117 tūkst. Lt į metus. Likusiuose valstybiniuose vandens telkiniuose t. y. didesniuose, kaip 100

ha žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kas 10 m. Kadangi šio tipo vandens telkinių yra

priskaičiuojama apie 155, vadovaujantis “Žuvininkystės įstatymu” moksliniams žuvų išteklių

tyrimams rotacijos principu preliminarus lėšų poreikis gali siekti 75 tūkst. Lt. į metus. Kuršių

marių žuvų išteklių tyrimams kas metai yra panaudojama apie 150–200 tūkst. Lt. Likusi

planuojamų lėšų dalis butų panaudota upių ichtiofaunos tyrimams, retų ir nykstančių žuvų rūšių

programų vykdymui ir monitoringo darbams finansuoti.

4. Žuvų ligos ir jų prevencija. Lietuvoje pagal dabar galiojančią įžuvinimo tvarką

įžuvinimo medžiaga (žuvų mailius ir jaunikliai) įsigyjami tiek iš Lietuvos žuvų augintojų, tiek iš

kitų ES šalių (ypač Lenkijos). Todėl didėja pavojus, kad bus atvežti nauji žuvų ligų sukėlėjai.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų kai žuvis dėl ligų ir jų sukeltų epizotijų krito ne tik

žuvininkystės tvenkiniuose, bet ir natūraliuose vandens telkiniuose. Viena sparčiausiai šiuo metu

plintančiu ligų yra karpių raudonligė ir jos įvairios formos. Labai dideli nuostoliai buvo dėl

kritusių ungurių nuo invazinių ligų sukėlėjų. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus paminėtus atvejus

būtina užtikrinti žuvų ligų profilaktiką ir numatyti apsaugos priemones, bei ruošti specialistus.

Už šios tematikos vykdymą pasisakė (55 + 30) %, pakankamai didelis kiekis respondentų. Šiai

tematikai vykdyti planuojamas 70 tūkst. Lt. į metus finansavimo poreikis.

5. Verslinės ir mėgėjiškos žvejybos. Verslinė žuvininkystė turi senas tradicijas. Daugelį

amžių verslinė žuvininkystė buvo viena iš svarbių žmonių pragyvenimo šaltinių. Žuvys buvo

gaudomos įvairiais būdais maistui – upėse, ežeruose, Kuršių mariose. Verslinė vidaus vandenų

žuvininkystė istorijos bėgyje, tiesiogiai koreliavo su gyventojų skaičiaus ir ekonomikos augimu

ir atvirkščiai, su žuvų išteklių gausumu. Tam, kad žuvų ištekliai būtų optimaliai eksploatuojami,

visų pirma būtina sudaryti prielaidas korektiškai verslinės ir mėgėjiškos žvejybos žuvų laimikių

apskaitai. Mėgėjiškos žūklės laimikių vidaus vandenyse apskaitos duomenys šiuo metu suteikia

patikimesnės informacijos tik apie laimikių struktūrą, bet ne apie jų dydį. Tačiau mėgėjiškos

žvejybos poveikis žuvų ištekliams vis labiau didėja, o šių laimikių apskaita praktiškai

nevykdoma. Todėl manome, kad yra būtina sukurti mėgėjiškos žūklės poveikio žuvų

populiacijoms ir bendrijoms įvertinimo metodiką, kuri leistų įvertinti disproporciją tarp žūklės

plotų naudotojų pateikiamos žūklės laimikių apskaitos, įveisiamų žuvų kiekio ir realios išteklių

būklės. Tai būtų efektyvi priemonė mėgėjiškos žūklės laimikių apskaitos patikimumo

įvertinimui, žuvivaisos ir žuvų išteklių naudojimo optimaliam suderinimui. Tokiu būdu,

racionalus išteklių panaudojimas galimas tik optimaliai suderinus žuvivaisą ir žuvų išteklių

eksploataciją, o realus ekonominis šios veiklos efektas gali būti įvertintas tik esant korektiškai

žuvų laimikių apskaitai. Be to neįmanoma tiksliai įvertinti žuvivaisos darbų efektyvumo ir

deramai įvertinti žuvų bendrijų parametrų. Už “Verslinės ir mėgėjiškos žvejybos” tematiką

pasisakė (53 + 26) % respondentų. Šiai tematikai vykdyti planuojamas 90 tūkst. Lt. į metus

finansavimo poreikis.

6. Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos. Lietuvoje akvakultūra dešimtmečiais

buvo suprantama tik kaip žuvų auginimas tvenkiniuose. Lietuvoje yra veisiamos ir pramoniniu

būdu auginamos tradicinės žuvų rūšys, turinčios paklausą rinkoje. Pastaruoju metu vis plačiu

akvakultūroje įsigali naujos, pažangios technologijos, kaip uždarosios recirkuliacinės žuvų

auginimo sistemos (URS). Lietuvoje yra keletas privačių įmonių, kurios turi uždaras sistemas,

tačiau augina pramonines žuvų rūšis (pvz. Afrikietiškus šamus ir kt.). Ateityje numatoma URS

66

plėtra bei naujų žuvų ir vėžiagyvių rūšių skaičius augimas. Ryšium su tuo išaugs poreikis naujų

auginimo ir veisimo technologijų. Už „Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos”

tematikos vykdymą pasisakė (49 + 25) % respondentų. Šiai tematikai vykdyti planuojamas 100

tūkst. Lt. finansavimo poreikis į metus.

Žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. vidaus vandenų ir Kuršių marių mokslinių tyrimų

tematikoms finansuoti preliminarus lėšų poreikis gali siekti apie 1020–1080 tūkst. Lt į metus.

6.6. lentelė. Žuvininkystės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos preliminarus lėšų

poreikis tūkst. Lt. 2014–2020 m. Kuršių marioms ir kitiems vidaus vandenims. Temos pagal reitingavimą Preliminarus lėšų poreikis tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

VI-ais

metais

VII-ais

metais

Iš viso

Žuvivaisa ir įžuvinimo

efektyvumo nustatymas 130 150 170 130 150 170 130 1030

Žuvų mityba ir pašarų

kokybės tyrimai 50 50 50 30 30 30 30 270

Žuvų išteklių tyrimai 600 600 600 600 600 600 600 420

Žuvų ligos ir jų prevencija 70 70 70 70 70 70 70 490

Verslinė ir mėgėjiška

žvejyba 90 90 90 90 90 90 90 630

Uždaros recirkuliacinės

žuvų auginimo sistemos 100 100 100 100 100 100 100 700

Viso lėšų: 1040 1060 1080 1020 1040 1060 1020 7300

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) 100 procentų

taikomųjų žuvininkystės mokslinių tyrimų turėtų finansuoti valstybė.

6.7. BIOENERGETIKA

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams bioenergetikos srityje

Buvo atlikta apklausa, įvertinanti bioenergetikos siūlomų taikomųjų mokslinių tyrimų

tematikų poreikį, apklausose dalyvavo 124 korespondentai. 40–49 % visiškai pritarė tyrimų

poreikiams, 25–36 % pritarė, tik nedidelė dalis apklaustųjų 2–6 % visiškai nepritarė ir 4–8 %

nepritarė. Išanalizavus šių tyrimų naujumą, perspektyvumą bei mokslinių problemų ištyrimo lygį

bei įvertinus, kad Didžioji dalis apklaustųjų 65–85 % pritarė bioenergetikos siūlomų tematikų

poreikiui, manoma, kad šie tyrimai yra būtini, o jų gauti rezultatai bus realiai pritaikomi ir

įdiegiami.

Ilgalaikės ir trumpalaikės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros

prioritetinės kryptys bioenergetikos srityje iki 2020 metų.

1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas skystųjų

biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės nustatymo ir kiti

klausimai.

2. Biodujos. Biodujų gamybai tinkamų žaliavų paieška, žaliavų logistikos, laikymo, perdirbimo

ir paruošimo technologijos. Biodujų gamybos proceso tyrimas ir optimizavimas. Biodujų

sudėtis, priemaišų valymas ir anglies dioksido atskyrimas. Biodujų panaudojimas ir

energetinės konversijos efektyvumas. Perdirbtų substratų laikymas, perdirbimas, logistika ir

panaudojimas. Biodujų gamybos tvarumo rodiklių nustatymas. Biodujų jėgainių projektavimo

ir kiti klausimai.

3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų

gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.

67

4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai,

5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.

6. Mikrodumbliai – trečios kartos biodegalai. Auginimas, panaudojimas biodyzelino ir biodujų

gamybai.

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,

pagrindimai

1. Biodyzelinas. Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodyzelino gamyboje,

siekiant kuo efektyviau panaudoti aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei šalutinius

gamybos produktus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: ištirti bioetanolio,

biobutanolio ir maistui netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo biodyzelino gamyboje

galimybes taikant biotechnologinius metodus; ištirti bioetanolio, biobutanolio ir maistui

netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes taikant

heterogeninę katalizę; ištirti vienalaikio aliejaus išgavimo iš rapsų sėklų ir peresterinimo

butanoliu procesą in-situ, panaudojant biokatalizatorius ir mineralinį dyzeliną kaip ekstrahentą,

nustatyti optimalias riebalų rūgščių butilesterių sintezės sąlygas; ištirti gautų biodegalų savybes

ir jų atitikimą biodegalams keliamiems reikalavimams; atlikti biodegalų eksploatacinius

bandymus ir įvertinti eksploatacines bei aplinkosaugines naujų rūšių degalų savybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Didėjančios biodyzelino gamybos apimtys ir su tuo susijęs didėjantis žaliavų poreikis turi įtakos

žemės ūkio produktų kainų augimui ir konkuruoja su maisto sektoriumi. Siekiant sumažinti

neigiamą biodyzelino gamybos poveikį maisto sektoriui, ieškoma alternatyvių žaliavų

biodyzelino gamybai, potencialiai išnaudojant naujų rūšių aliejinguosius augalus ir įvairias

riebalines atliekas bei bioalkoholius (bioetanolį ar biobutanolį), pagamintus iš nemaistinių

žaliavų. ES dokumentai taip pas skatina biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų ir planuoja

riboti subsidijas biodegalų gamybai iš maistinių kultūrų. Aktualumą sudaro tai, kad įprastinių

biodegalų dyzeliniams varikliams savikaina yra palyginti aukšta, o šiuose tyrimuose bus

naudojamos maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Taip pat bus siekiama sumažinti

energijos ir materialines sąnaudas biodyzelino gamyboje atsisakant vienos gamybos stadijos:

aliejaus išgavimo, šį procesą vykdant kartu su peresterinimo procesu toje pačioje įrangoje, kai

naudojamos aliejingųjų augalų sėklos; rūgštinio esterinimo stadijos, kai naudojamos maistui

netinkami aliejai ir riebalai, turintys didesnį laisvųjų riebalų rūgščių kiekį bei biokatalizatoriai.

Naujumą sudaro tai, kad biodyzelino gamybos procesas in-situ pasaulyje yra mažai tirtas. Atlikti

tyrimai peresterinimui naudojant metanolį rodo, kad toks procesas mažai efektyvus. Metanolį

pakeitus butanoliu ar bioetanoliu, kurie gali būti gaunamas iš atsinaujinančių energijos išteklių,

tikėtinas geresnis rezultatas. Mineralinio dyzelino panaudojimas siūlomame biodyzelino

gamybos metode leidžia iš karto gaminti biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinį siekiant

gauti šiuo metu transporte naudojamus įteisintus mišinius. Aplinkosauginiu požiūriu jie

patrauklūs tuo, kad, esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose, mažėja aplinkos tarša šiltnamio

efektą sukeliančiomis dujomis. Ne mažiau aktualu ir tai, kad biodyzelino gamybos procesuose

numatoma naudoti biokatalizatorius. Tai leistų kartu vykdyti esterinimo ir peresterinimo

procesus tuo atveju, kai žaliavoje yra didelis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis. Nors įprastinio

biodyzelino sintezei laboratoriniu būdu jau bandoma panaudoti fermentinius preparatus, kol kas

toks gamybos metodas nėra įdiegtas. Tyrimai perspektyvūs, nes, optimizavus biotechnologinį

biodyzelino gamybos procesą, galėtų būti panaudoti lietuviški fermentiniai preparatai ir

naudojamos blogos kokybės maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Numatomi moksliniai

tyrimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu ir gali būti tarptautinių patentų objektu. Nauja ir

perspektyvu – gamtinių vietinės kilmės mineralų (dolomito, opokos, serpentinitų) panaudojimas

heterogeninėje biodyzelino sintezėje. Svarbu išanalizuoti gamtinių katalizatorių paruošimo būdus

68

ir optimizuoti biodyzelino gamybos procesą juos naudojant. Parinkus efektyviausius lietuviškus

katalizatorius ir optimalias proceso sąlygas, turėtų mažėti ir biodyzelino gamybos savikaina.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pasaulyje didžioji dalis tyrimų biodyzelino gamybos

srityje yra susijusi su įprastinių gamybos technologijų tobulinimu taikant cheminį iš aliejingųjų

sėklų ar nemaistinių žaliavų, riebalingųjų atliekų ir atliekinių aliejų išgauto aliejaus esterinimo ir

peresterinimo procesus metanoliu. Tačiau nėra atlikta išsamesnių tyrimų naudojant

biokatalizatorius ir riebalingąsias žaliavas turinčias didesnį laisvųjų rūgščių kiekį. Yra ištirta

daug įvairių heterogeninių katalizatorių, kurie greitina augalinio aliejaus peresterinimo procesą.

Biodyzelinas gaminamas katalizatoriais naudojant metalų oksidus, silikatus, jonitus, o

planuojamame tyrime bus naudojami vietinės kilmės gamtiniai mineralai (dolomitas, opoka,

serpentinitai) ir riebalingosios nemaistinės žaliavos.

2. Biodujos. Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodujų gamyboje ir gryninime,

siekiant kuo efektyviau panaudoti atliekas ir aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei

šalutinius gamybos produktus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Ištirti įvairių žaliavų ir

atliekų panaudojimo biodujų gamyboje galimybes. Optimizuoti biodujų gamybos procesus,

naudojant įvairias žaliavas ir jų kompozicijas. Ištirti biodujų valymo nuo sieros vandenilio,

anglies dioksido ir kitų priemaišų technologijas, siekiant jas panaudoti tiekimui į gamtinių dujų

tinklus ar transporte. Ištirti po biodujų gamybos liekančio substrato panaudojimo trąšų gamyboje

galimybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos

išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos ir kad transporte minimalus privalomas

biodegalų rodiklis, kurį turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė, būtų 10 %. Ieškoti alternatyvų

mineraliniam kurui, naudojamam transporte, skatina ne tik teisės aktai, bet ir brangstanti

energija. Iškastines gamtines dujas Lietuva importuoja, yra priklausoma nuo jų tiekėjų, jas bent

dalinai būtų galima pakeisti išgrynintomis biodujomis. Viena iš alternatyvų – biodujų gamyba ir

naudojimas. Lietuvoje biodujų gamybos žaliavų potencialas didelis, o biodujų gamybos įmonių

nedaug. Tyrimai aktualūs, ypač siekiant parinkti optimalius šalutinių produktų ir atliekų kiekius,

didinančius biodujų išeigą. Biodujų panaudojimas šilumos ir elektros energijai gauti bei

automobilių degalams gaminti turi įvairiapusę naudą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu

požiūriu. Biodujas naudojant kaip biodegalus transportui, tiesiogiai tiekiant dujų tiekimo tinklais,

galima sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti atsinaujinančių

išteklių dalį transporto sektoriuje arba iš gautų biodujų galima gaminti antros kartos biodegalus.

Tačiau, siekiant biodujas naudoti transporto sektoriuje ar tiekti į gamtinių dujų vamzdynus, jas

būtina išgryninti iki 96 % metano. Aplinkosauginiu požiūriu naudinga atsisakyti biodujų valymo

cheminiais sorbentais, kurie gali būti pakeisti sorbcijai tinkamomis vietinės kilmės

mineralinėmis medžiagomis. Tyrimai nauji, nes kompleksiškai išanalizuojamas ne tik biodujų

gamybos procesas, parenkamos biodujų gamybos žaliavos, siekiant kuo daugiau panaudoti

atliekų ir šalutinių produktų, padidinant biodujų išeigą ir metano koncentraciją; išanalizavus ir

parinkus efektyviausius sorbentus biodujų gryninimui ir valymo technologijas, biodujas būtų

galima tiekti į gamtinių dujų tinklus ar naudoti transporto sektoriuje, o gautą substratą panaudoti

trąšų gamyboje.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Analizuojant biodujų gamybos procesus dažniausiai

naudojamos monožaliavos ar kukurūzų siloso-mėšlo mišiniai, nėra atlikta išsamių mokslinių

tyrimų naudojant nuotekų dumblo ar mėšlo mišinius su kitomis atliekomis ar šalutiniais

produktais. Skirtingos žaliavos įtakoja procesą, gali kisti substrato pH, C:N santykis, todėl

išsamūs tyrimai labai aktualūs ir svarbūs. Ypač svarbu parinkti ekonomiškai efektyviausią ir

aplinką tausojančią biodujų valymo technologiją, sorbentus, bei efektyviai panaudoti po biodujų

gamybos liekantį substratą.

69

3. Kietasis biokuras. Tikslas – ištirti būdus, leidžiančius sumažinti kietojo biokuro

savikainą, racionaliai panaudojant atliekas ir šalutinius produktus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Nustatyti žaliavų, tinkančių

kietojo biokuro granulių ir briketų gamybai, potencialą; Nustatyti optimalias kietojo biokuro

granulių ir briketų kompozicijas; Įvertinti gautų granulių ir briketų savybes; Įvertinti kietųjų

granulių panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes. Įvertinti kietojo kuro granulių poveikį

aplinkai nustatant kenksmingų komponentų koncentracijas deginiuose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos

išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos. Atsinaujinančių ir vietinių energijos

išteklių – biomasės, biokuro – gamybos ir naudojimo vystymas yra vienas pagrindinių Lietuvos

energetikos tikslų. Iki šiol atsinaujinančių energijos išteklių balanse aiškiai dominuoja malkos ir

mediena (įskaitant miško paruošų ir medžio apdirbimo atliekas (žievę, spyglius, pjuvenas,

pjuvenų briketus, nendres, šiaudus ir kitas žemės ūkio gamybos atliekas ir kt.). Briketai ir

granulės gaminami iš medienos apdirbimo atliekų – pjuvenų, šiaudų. Tačiau kietojo biokuro

gamyboje galima būtų panaudoti ir kitas atliekas ar šalutinius produktus, turinčius didesnį

šilumingumą, tai galėtų atpiginti produkciją bei padidinti jos kaloringumą tai būtų ir aktualu ir

perspektyvu. Būtina įvertinti žaliavų, tokių kaip techniniai riebalai, šalutinis biodyzelino

gamybos produktas – glicerolis. Paukštidėse, kaip atliekos/šalutiniai produktai susidaro paukščių

mėšlo ir kraiko mišinys, kuris galėtų būti panaudojamas kaip žaliava kietojo kuro gamyboje.

Nauja – yra įvertinti gautų granulių ar briketų panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes,

siekiant gauti sintezės dujas, kurios tiktų antros kartos biodegalų gamybai

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Mokslininkų tyrimai daugiausiai susiję su medienos,

šiaudų briketų ir granulių gamyba, jų panaudojimu kietojo kuro katiluose ir sudujinimo

reaktoriuose. Šių žaliavų sudėtis žinoma, o svarbu Lietuvoje susidarančių ar pagamintų techninių

riebalų savybes ir įterpimo į granules ar briketus galimybes. Gaminant granules ar briketus

didelę įtaką turi pradinis žaliavų drėgnis, todėl svarbu parinkti optimalias jų kompozicijas,

siekiant gauti kuo didesnį šilumingumą.

4. Antros kartos biodegalai. Tikslas – kompleksinis biomasės ir biodujų panaudojimas

antros kartos biodegalų (Fisher-Tropsh) sintezei

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Ištirti žaliavų, skirtų

antrosios kartos biodegalų gamybai, potencialą. Nustatyti optimalius dyzeliniams varikliams

skirtų Fisher-Tropsh biodegalų sintezės proceso parametrus ir parinkti efektyviausius

katalizatorių. Ištirti gauto produkto savybes ir poveikį aplinkai nustatant kenksmingų

komponentų koncentracijas deginiuose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Rapsų sėklos kuro gamybai, kaip ir kviečiai (kvietrugiai) bioetanolio gamybai, reikalauja geros

kokybės žemės ir daug trąšų. Be to, rapsų sėklų auginimas pasiekė jų potencialų auginimo ribas

kai kuriose šalyse, ir negali būti padidintas, nesukeliant praradimų maisto sektoriuje. Europos

Komisija ragina pradėti tyrimus bei palaipsniui diegti antrosios kartos biodegalų gamybą iš

nemaistinių žaliavų, tokie tyrimai ne tik aktualūs, bet ir nauji. Antros kartos degalai savo

savybėmis labai panašūs į mineralinius ir nesukelia jokių problemų juos naudojant įprastiniuose

varikliuose. Viena tokių degalų rūšių yra Fisher-Tropsh dyzelinas. Fisher-Tropsh dyzelino

sintezė apima du procesus – biomasės pirolizę ir degalų sintezę, papildomai kaip sintezės dujos

galėtų būti panaudotos atitinkamai išvalytos ir paruoštos biodujos. Tyrimai aktualūs ir

perspektyvūs, toks procesas sumažintų sintetinių degalų savikainą, nes biodujų gamyba

reikalauja daug mažesnių energijos sąnaudų nei tiesioginė biomasės pirolizė aukštoje

temperatūroje. Tyrimai perspektyvūs, nes plečiantis tokių biodegalų gamybai didės

atsinaujinančios energijos sunaudojimo apimtys šalyje, mažės šiltnamio efekto dujų emisijos į

atmosferą, didės užimtumas žemės ūkio ir pramonės sektoriuose, mažės šalies priklausomybė

nuo importuojamų naftos produktų.

70

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Mokslininkai analizuoja biomasės panaudojimo

Fisher-Tropsh dyzelino sintezėje galimybes, tačiau ypač svarbu ištirti biomasės pirolizės proceso

efektyvumą priklausomai nuo naudojamos biomasės rūšies, parinkti optimalų variantą. Svarbu

atlikti iš drėgnos biomasės ir kitų tinkamų žaliavų gautų biodujų kokybės ir išeigos priklausomai

nuo naudojamos žaliavos tyrimus, parinkti biodujų valymo nuo kenksmingų antros kartos degalų

sintezei komponentų tyrimus. Išanalizuoti Fisher-Tropsh dyzelino sintezės procesą priklausomai

nuo sintezės dujų sudėties, sintezės sąlygų, sukurti principinę technologiją.

5. Bioalkoholiai. Tikslas – biodegalams skirtų alkoholių (bioetanolio ir biobutanolio)

gamybos technologijų tobulinimas ir šalutinių produktų racionalaus panaudojimo tyrimai

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Ištirti žaliavų, turinčių

lignoceliuliozės, panaudojimo bioetanolio ir biobutanolio gamyboje galimybes. Ištirti bioetanolio

ir biobutanolio panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes. Ištirti bioalkoholių panaudojimo

mišiniuose su benzinu galimybes. Ištirti bioetanolio ir biobutanolio gamybos šalutinių produktų

panaudojimo galimybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

ES biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 % ir didinti paramą vadinamųjų antros

ir trečios kartos biodegalų, gaminamų iš atliekų ir nemaistinių žaliavų, gamintojams. Tradiciškai

biodyzelinas gaminamas iš augalinio aliejaus ar riebalų, juos peresterinant metanoliu, išgaunamu

iš mineralinių išteklių. Šiuo metu aktualūs biodyzelino tyrimai, naudojant biokatalizatorius.

Tačiau, lipazėms yra nuodingas metanolis. Šią problemą galima išspręsti metanolį pakeičiant

etanoliu ar butanoliu. Jų panaudojimas biodyzelino gamyboje yra naudingas tuo, kad, etanolis ir

butanolis nedenatūruoja lipazių, tačiau jie tiktų ir tradicinėje biodyzelino gamyboje.

Bioalkoholiai gali būti naudojami gaminant daugiakomponenčius dyzelinių degalų mišinius,

kurių sudedamosios dalys būtų riebalų rūgščių metil- (etil-, butil-) esteriai, bioetanolis

(butanolis) ir mineralinis dyzelinas. Šiuo metu naudojamas benzinas su etanolio priedu, nauja

būtų ištirti butanolio ir benzino mišinių panaudojimo Otto varikliuose galimybes.

Aplinkosauginiu požiūriu tyrimai aktualūs tuo, kad, esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose,

mažėja aplinkos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Pasaulyje milijonai žmonių

kenčia nuo maisto produktų nepritekliaus, mūsų šaliai, kaip ir kitoms ES šalims, būtina

orientuotis į biodegalų gamybą iš maistui netinkamų žaliavų. Bioetanolio ir biobutanolio

gamybai skirtingai nuo biodyzelino gamybos galima naudoti nemaistines lignoceliuliozės

turinčias žaliavas – medieną ir medienos atliekas, greitai augančius sumedėjusius augalus, javų ir

rapsų šiaudus ir pan.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Šiuo metu bioetanolis gaunamas iš grūdų.

Biobutanolis ir bioetanolis gali būti gaminami metabolitiniais keliais (acetonas-butanolis-

etanolis), fermentuojant celiuliozę turinčias medžiagas. Fermentaciją vykdo anaerobinės

heterotrofinės bakterijos, pavyzdžiui, Clostridium acetobutylicum. Fermentacijos proceso metu

iš gliukozės per 2-ketobutiratą, susidaro 2-ketovalerijono rūgštis, kurią fermentas 2-ketorūgštinė

dekorbaksilazė paverčia į 1-butanolį, taip pat susidaro etanolis ir acetonas. Gautame mišinyje

produktų (butanolis, acetonas ir etanolis) santykis yra, atitinkamai, 6:3:1. Tyrimai yra tik

pradedami ir perspektyvūs. Apie trikomponenčių degalų, susidedančių iš riebalų rūgščių

etilesterių, mineralinio dyzelino ir etanolio ar riebalų rūgščių butilesterių, mineralinio dyzelino ir

butanolio, savybes ir panaudojimą duomenų nerasta. Taip pat svarbu ištirti optimalias benzino -

bioetanolio benzino – biobutanolio kompozicijas ir tinkamumą benzininiams varikliams.

6. Mikrodumbliai - trečios kartos biodegalai. Tikslas – sukurti akvakultūrų auginimo ir

biodyzelino gamybos technologiją taikant cheminius ir biocheminius metodus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Parinkti optimalias

akvakultūrų rūšis ir nustatyti optimalias auginimo sąlygas gėlame ir jūros vandenyje. Ištirti

riebalinių medžiagų pašalinimo iš akvakultūrų mechaniniais ir cheminiais metodais procesą.

Ištirti vienalaikį ekstrakcijos ir peresterinimo metanoliu procesą naudojant biokatalizatorius,

71

nustatyti optimalias proceso sąlygas Ištirti gautų biodegalų savybes ir poveikį aplinkai nustatant

kenksmingų komponentų koncentracijas deginiuose. Įvertinti biodujų gamybos metu

susidarančio CO2 bei atidirbusio substrato panaudojimo akvakultūrų auginimui galimybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Biokuras plačiąja prasme gali būti apibrėžiamas kaip kietas, skystas ar dujinis kuras, gaunamas

iš įvairių rūšių biomasės. Atsižvelgiant į tai, kad esami biomasės gavybos būdai biokurui gauti

gali sukelti neigiamas ekonomines, socialines bei ekologines pasekmes, mokslininkai ėmė

ieškoti naujų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biokurui gauti reikalingą biomasę, gaunamą iš

žemės ūkio kultūrų, galėtų pakeisti biomasė, gaunama iš akvakultūrų – dumblių. Priklausomai

nuo ląstelėse kaupiamų medžiagų, dumbliai gali būti naudojami skirtingoms biokuro rūšims

gauti: biodyzelinui, bioetanoliui, biovandeniliui ar biodujoms. Pagrindiniai privalumai gaminant

energiją iš dumblių: sparčiai auganti biomasė, biomasės sudėtyje nėra sieros, todėl naudojant

energiją į amosferą neišsiskiria sieros junginiai, dumblių biomasė – netoksinė ir lengvai

biodegraduojanti, CO2 naudojimas dumblių auginimui, tai leidžia sumažinti šiltnamio dujų

koncentracijas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių. Be to, ES skatina plėtoti vadinamųjų

antros ir trečios kartos biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų, o biodegalai, pagaminti iš

aliejingų dumblių priskirtini trečios kartos biodegalams. Dumblių panaudojimas energetinėms

reikmėms turi nemažai privalumų: dumblių biomasė gali būti paskirstyta dideliuose žemės

plotuose, ir jos perdirbimui nereikėtų papildomų išteklių, didinančių CO2 lygį; jie auga greičiau

nei įprastiniai aliejingieji augalai, lyginant tarpusavyje tame pačiame plote išaugintus augalus ir

dumblius, iš pastarųjų galima išgauti apie 200 kartų daugiau energijos. Dumbliai gali būti

auginami specialiuose vandens rezervuaruose, taigi nebūtinai reikės panaudoti žemės ūkio

naudmenų plotus, kurie šiuo metu naudojami maisto gamybai. Todėl, tyrimai, susiję su dumblių

auginimu bei panaudojimu biodegalų gamyboje, yra aktualūs ir perspektyvūs.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pastaruoju metu tyrimai susiję biodegalų gamyba iš

aliejingųjų dumblių vykdomi daugelyje šalių. Vieni mokslininkai tiria dumblių genetiką,

siekdami išvesti dumblių rūšis, kaupiančias savo ląstelėse kuo didesnį aliejaus kiekį, kiti gi,

ieško būdų optimizuoti sąlygas dumblių auginimui, biomasės sukoncentravimui, tiria galimybes

optimizuoti biodyzelino gamybą. Mokslinėje literatūroje paskelbta palyginti nedaug tyrimų

rezultatų, susijusių tiek su grynų dumblių aliejaus metilesterių panaudojimu dyzeliniame

variklyje tiek su jų mišinių su mineraliniu dyzelinu eksploatacinėmis bei aplinkosauginėmis

savybėmis. Tačiau nėra atliekami kompleksiniai mikrodumblių auginimo, biodyzelino gamybos

technologijų sukūrimo, jo eksploatacinių ir aplinkosauginių savybių įvertinimo bei šalutinių

produktų panaudojimo tyrimai. Likusi po aliejaus išskyrimo dumblių biomasė naudojama taip

pat biodegalų, tik dujinių, gamybai. Kitų mokslininkų atlikti preliminarūs tyrimų rezultatai rodo,

kad biodujų, pagamintų iš dumblių biomasės, išeiga ir kokybė labai priklauso nuo dumblių

rūšies ir biomasės paruošimo būdo, prieš patenkant šiai į biodujų gamybos reaktorius, todėl

svarbu išanalizuoti Lietuvoje galinčių augti dumblių tinkamumą biodujų gamybai. Dumbliai

auginami įvairiais komerciniais tikslais: pašarų gamybai, kosmetikos, farmacijos pramonėms ir

kt. Tikslinga ištirti dumblių kaip pašarų panaudojimo galimybes, įvertinant jų priedus į kitus

pašarus ir poveikį gyvūnams.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės

informacijos instituto (ISI Web of Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose

tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus

aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose,

tarptautinių žemės ūkio parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje. Remiantis

mokslinių tyrimų rezultatais bus parengti mokslo populiarinimo leidiniai, kuriuose pateikti

apibendrinti tyrimų rezultatai. Šie leidiniai galės būti naudingas ūkininkams, verslininkams ir

visiems, kas domisi bioenergetika, taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.

72

6.7 lentelė. Bioenergetikos taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

VI-ais

metais

VII-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 252,0 372,0 588,0 464,0 344,0 344,0 216,0 2580,0

2. Socialinio draudimo

įmokos 78,0 115,2 182,3 143,7 106,6 106,7 67,0 799,5

3. Išlaidos paslaugoms1

4,0 8,0 11,5 10,5 8,0 8,0 5,0 55,0

4. Išlaidos autoriniams

darbams

5. Išlaidos prekėms 31,0 48,0 76,2 65,5 47,0 45,0 28,3 341,0

6. Išlaidos

komandiruotėms 7,0 10,5 9,5 14,5

11,0

11,5 8,0 72,0

7. Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti 278,0 116,0 196,0 368,0 16,0 16,0 990,0

8. Pridėtinės išlaidos2 216,6 222,6 355,2 355,4 177,5 177,1 108,1 1612,5

9.

Papildomos išlaidos

m. įrangai

eksploatuoti3

Iš viso: 866,6 892,3 1418,7 1421,6 710,1 708,3 432,4 6450

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės

finansuojami moksliniai tyrimai 95 proc., verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5 proc.

6.8. HIDROTECHNIKA IR ŽEMĖTVARKA

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams hidrotechnikos ir žemėtvarkos srityje

Nekartojant ankstesnėje ataskaitoje pateiktos analizės, čia glaustai pateikiame analizės

eigoje susiformavusią tematiką, kuri maksimaliai tenkintų tiek ES tiek ir Lietuvos pagrindiniuose

strateginiuose dokumentuose 2013–2020 metams išdėstytas gaires. Vandens ir žemės naudojimo

srityje siūloma mokslinių tyrimų tematika maksimaliai integruojasi su kitomis šioje ataskaitoje

siūlomomis temomis ir numato tokių svarbių klausimų kaip žemės ūkio gamybos prisitaikymas

prie intensyviai besikeičiančio klimato, tausus/darnus gamtinių išteklių (dirvožemio ir vandens)

naudojimas užtikrinantis ekosistemos tvarumą ir gyvybingumą žemės ūko gamybos plotuose,

efektyvi vandentvarka bei žemės naudojimas kaimo vietovėse. Atlikus išsamią tematikos ir

tyrimų poreikio analizę bei įvertinus naudos gavėjų apklausos rezultatus galutinai suformuotos

šio klausimo tokios tematikos ateinančiam finansavimo laikotarpiui.

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,

pagrindimai

1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės.

Tyrimų tikslas – galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir prognozuoti dirvos

drėgmės rėžimą ir sudaryti galimybes išsamiai įvertinti dirvožemio drėgmės balanso įtaką žemės

ūkio kultūroms bei žemės dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės

ūkio technikos pravažumui.

Uždaviniai:

73

1. Naudojant šiuolaikinius tyrimo metodus ir technologijas nustatyti dirvožemio drėgmės kitimo

tendencijas galimų klimato kaitos pokyčių fone.

2. Naudojant įvairius dirvožemio drėgmės judėjimo ir kaitos modelius atlikti dirvos drėgmės

dinamikos modeliavimą ir prognozavimą skirtingą vandens akumuliacinę gebą turintiems

dirvožemių grupėms ir skirtingoms žemės ūkio kultūroms pagal galimus klimato kaitos

scenarijus.

3. taikant erdvinės analizės metodus parengti dirvožemio drėgmės žemėlapius

4. Nustatyti kaip dirvožemio drėgmės kaita besikeičiančio klimato sąlygomis įtakoja dirvožemio

struktūros pokyčius ir žemės ūkio technikos pravažumą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai: sudaryti skaitmeniniai žemėlapiai kurie leis

efektyviau atlikti žemės ūkio naudmenų planavimą, technikos poreikį žemės dirbimui, bei

efektyviai panaudoti. Ši tema glaudžiai siejasi su dirvožemio bei žemės ūkio inžinerijos srityse

numatomais vystyti tyrimais.

2. Melioracijos sistemų susidėvėjimo problemos. Besikeičiančių dėl klimato kaitos

hidrometeorologinių sąlygų ir sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose

dirvožemiuose vykstantiems procesams, šių procesų poveikis derlingumui. Ši tema glaudžiai

siejasi su pirma tema, kadangi melioracijos sistemos būtent ir skirtos dirvožemio drėgmės

optimizavimui. Tai vienas kitą veikiantys procesai. Yra labai gerai ištirta, kokį poveikį žemės

ūkio kultūroms turi naujai įrengtos ir gerai prižiūrimos sistemos, tačiau niekas neprognozuoja,

koks poveikis dirvožemio drėgmės ręžimui, kai drenažo sistemos visiškai susidėvės.

Tyrimų tikslas – nustatyti besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų ir melioracijos

sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams bei

šių procesų poveikį derlingumui.

Uždaviniai:

1. Nustatyti melioracijos sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose

vykstantiems procesams.

2. Nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų įtaką įvairių tipų

drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams.

3. Nustatyti neveikiančių sausinimo sistemų poveikį derlingumui.

4. Nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų poveikį derlingumui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai: Skaitmeniniai žemėlapiai leis efektyviau atlikti

žemės ūkio naudmenų planavimą, technikos poreikį žemės dirbimui, bei efektyviai panaudoti

3. Melioracijos sistemų priežiūra. Reguliuotų upelių ir griovių savireguliacijos procesų

tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo padidinimui ir priežiūros išlaidų sumažinimui.

Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas operatyviai nustatant drenažo gedimus.

Tyrimų tikslas – remiantis pasirinktais upės vagos hidrodinaminio pastovumo kriterijais

atlikti reguliuotų ir natūralių lygumų upių vagų pastovumo lyginamąją analizę.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti vaginius procesus natūraliose ir reguliuotose upelių vagose.

2. Nustatyti pagrindinius kriterijus, lemiančius pusiausvyros dėsningumus natūraliose ir

reguliuotose vagose.

3. Įvertinti vagų stabilumo kriterijų pritaikomumą Lietuvos gamtinėmis sąlygomis.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:

1. Natūraliose ir reguliuotose upelių vagose vykstančių procesų įvertinimas.

2. Nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys pusiausvyros dėsningumus natūraliose ir

reguliuotose vagose.

3. Įvertintas vagų stabilumą įvertinančių kriterijų pritaikomumas Lietuvos gamtinėmis

sąlygomis.

74

4. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo

patekimą į vandens šaltinius, tyrimai. Melioracijos sistemos turi daug privalumų, tačiau yra ir

trūkumų, kurie susiję su tam tikra įtaką pasklidajai taršai, todėl ši tema glaudžiai siejasi su antra

ir trečia.

Tyrimų tikslas – parengti gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo

patekimą iš žemės ūkio plotų į vandens šaltinius, taikymo rekomendacijas

Uždaviniai:

1. Atlikti analizę ir nustatyti prioritetinius žemės ūkio objektus bei teritorijas, teršiančias

vandens šaltinius fosforo junginiais ir parengti taršos žemėlapį.

2. Atlikti esamų ir šiuo metu taikomų gamtosauginių priemonių efektyvumą sulaikant fosforo

patekimą iš žemės ūkio plotų.

3. Tirti fosforo junginių patekimo į drenažo vandenis procesus.

4. Ištirti naujų konstrukcijų filtrų, skirtų fosforo sulaikymui, efektyvumą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:

1. Parengtas vandenų taršos fosforo junginiais iš žemės ūkio veiklos plotų žemėlapis.

2. Naujos žinios apie fosforo junginių migraciją į drenažą, moksliniai straipsniai.

3. Nustatytas esamų ir naujų gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo

junginių patekimą į paviršinius vandenis, efektyvumas.

4. Parengtos gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo junginių patekimą į

paviršinius vandenis taikymo rekomendacijos

5. Nuotėkų utilizavimo inžinerija. Uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai

išgaunant ir panaudojant energiją sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas

kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas.

Tyrimų tikslas – parengti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų beatliekinio panaudojimo

technologines schemas uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkininkavimo ir pirminės žemės ūkio

gamybos sistemoms, kurios šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai apsirūpintų šilumos ir

elektros energija.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios

produkcijos pirminio perdirbimo įmonėse susidarymo tendencijas, kiekius, jų sudėtį,

užterštumą.

2. Ištirti biodujų išeigos priklausomybę nuo pūdomo mišinio sudėties, hidraulinės apkrovos,

organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų proporcijų.

3. Atlikti veiksnių ir parametrų, įtakojančių nuotekų dumblo ir organinių atliekų

nukenksminimo lygį anaerobiniuose pūdytuvuose, dirbančiuose mezofiliniame ir

termofiliniame rėžimuose;

4. Atlikti išpūdyto dumblo kompostavimo metodų tyrimus, siekiant gauti geros kokybės

biohumusą.

5. sudaryti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų perdirbimo į biohumusą technologines

schemas, užtikrinančias geriausią biodujų išeigą ir biohumuso kokybę.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:

1. Bus nustatyti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios produkcijos

pirminio perdirbimo įmonėse kiekiai, jų sudėtis ir biodujų išeiga.

2. Tyrimais bus nustatyta biodujų išeigos priklausomybė nuo pūdomo mišinio sudėties,

hidraulinės apkrovos, organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų

proporcijų. Taip pat bus nustatyti išpūdyto dumblo ir biohumuso nukenksminimo lygiai.

3. Bus parengtos nuotekų ir gamybinių atliekų beatliekinio panaudojimo technologinės schemos

uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkiams ir pirminės žemės ūkio gamybos įmonėms, kurios

šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai apsirūpintų šilumos ir elektros energija.

75

6. Žemės naudojimo optimizavimas. Aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant

žemės naudmenų optimalaus išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai

vertinant bei optimizuojant žemės ūkio gamybą.

Tyrimų tikslas – žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumo galimybių Lietuvoje

nustatymas, įvertinant natūralių gamtos išteklių ir ekosistemų apsaugos reikalavimus.

Tyrimų uždaviniai:

1. Žemės ūkio veiklai tinkamų žemės plotų naudojimo intensyvumo analizė Lietuvos

Respublikos gamtinėse ekonominėse zonose.

2. Priežasčių, turinčių įtakos žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimui, nustatymas, naudojant

tradicinius ir naujausius nuotolinių tyrimų metodus, jų statistinė ir kartografinė išraiška.

3. Racionalaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo krypčių nustatymas taikant erdvinės

analizės metodus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:

1. Sukurta GIS duomenų bazė su išsamiais duomenis apie Lietuvos Respublikos kaimiškųjų

vietovių žemės naudojimo tendencijas, naudojimo žemės ūkio veiklai intensyvumą, ekologinę

įvairovę, gyventojų ir dirbančiųjų pasiskirstymą, ūkinės veiklos specifiką ir intensyvumą.

2. Parengtos rekomendacijas atskirų šalies regionų, administracinių ir lokalinių teritorijų žemės

naudojimo kryptims, reikalingas rengiant strategijas, programas ir bendruosius teritorijų

planavimo dokumentus. Šios rekomendacijos apimtų gamtines sąlygas geriausiai atitinkantį

specializuotų gamybos šakų suderinimą, optimalų miškų ir žemės ūkio naudmenų balansą,

taip pat intensyviai naudojamų, sąlyginai natūralių (ekstensyviai naudojamų) ir natūralių

žemės naudmenų balansą.

6.8 lentelė. Taikomiesiems tyrimams reikalingas lėšų poreikis ir jo pagrindimas.

Eil.

nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt

I-ais metais II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

Iš viso

1 Darbo užmokestis 160,800 176,800 171,800 176,800 122,600 808,800

2 Socialinio draudimo įmokos 49,848 54,808 53,258 54,808 38,006 250,728

3 Išlaidos paslaugoms1

50,768 110,680 50,680 50,680 32,948 295,756

4 Išlaidos autoriniams darbams 35,000 35,000 25,000 15,000 15,000 125,000

5 Išlaidos prekėms 23,660 33,360 33,360 34,360 24,520 149,260

6 Išlaidos komandiruotėms 9,900 10,900 9,400 9,400 5,800 45,400

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

223,000 179,000 116,000 25,000 18,000 561,000

8 Pridėtinės išlaidos2

158,364 168,005 136,134 91,510 102,165 656,178

9 Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 711,340 768,553 595,632 457,558 359,039 2.892,122 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės

finansuojami moksliniai tyrimai 95 proc., verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5 proc.

6.9. ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJA

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams žemės ūkio inžinerijos srityje

Atsižvelgiant į žemės ūkio perspektyvas, žemės ūkio inžinerinių sistemų modernėjimą,

neigiamo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimą, žemės ūkio technikos ir atskirų jos darbo

technologinių procesų augalininkystėje, gyvulininkystėje, sodininkystėje ir daržininkystėje,

76

maisto ir pašarų gamyboje bei biomasės panaudojime energetikai srityse automatizacija,

robotizacija, tikslusis ūkininkavimas ir kitos šiuolaikinės inžinerinės inovacijos neabejotinai

kelia naujus poreikius žemės ūkio inžinerijos moksliniams tyrimams. Atlikta ūkio subjektų

apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų pritarė, jog reikalingi augalininkystės inžinerijos, 75

– pašarų ruošimo inžinerijos, 71 – gyvulininkystės inžinerijos, 74 – tiksliojo ūkininkavimo

inžinerijos, 69 – biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerijos, 75 – žemės ūkio

mašinų eksploatacijos ir serviso taikomieji moksliniai tyrimai (6.10 lentelė).

Ilgalaikės ir trumpalaikės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros

prioritetinės kryptys žemės ūkio inžinerijos srityje iki 2020 metų.

1. Augalininkystės inžinerija. 3 temos: Juostinio žemės dirbimo mašinos kūrimas, tobulinimas,

tyrimai ir vertinimas. Organinių medžiagų granuliavimo technologinio proceso modeliavimas,

granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje techninių priemonių kūrimas ir tobulinimas.

Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo javų kombainais technologinis kompleksinis

modernizavimas.

2. Pašarų ruošimo inžinerija. 1 tema – Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybių

studija, džiovinant grūdus šiluminėmis džiovyklomis.

3. Gyvulininkystės inžinerija. 1 tema – Karvių ilgaamžiškumo didinimas ir oro taršos

mažinimas, optimizuojant gyvulininkystės inžinerines sistemas

4. Tiksliojo ūkininkavimo inžinerija. 3 temos: Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų

įtaka mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei

pagerinti. Mobilaus agroroboto kūrimas ir tyrimas. ISOBUS naudojimo komunikavimui tarp

traktoriaus ir padargo tyrimas.

5. Biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija. 1 tema – Augalinės biomasės

gamybos, paruošimo ir naudojimo energetinėms reikmėms technologijų inžinerija.

6. Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas. 2 temos: Žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros

sistemos, didinančios ilgaamžiškumą bei mažinančios žalingą poveikį žmogui ir aplinkai.

Traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos informacijos panaudojimo ekonominių ir

ekologinių darbo rodiklių gerinimui tyrimas.

Ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio inžinerijos mokslinių tyrimų tematikos iki 2020

metų ir jų pagrindimas

Čia pateikiamos tyrimų temos, kurios galėtų būti įtrauktos į ateinančio 2014–2020 m.

finansavimo laikotarpio skelbiamus konkursus, neužkertant kelio pateikti ir naujas temas.

1. Juostinio žemės dirbimo mašinos kūrimas, tobulinimas, tyrimai ir vertinimas

Tikslas – išanalizuoti, suprojektuoti, pagaminti, ištirti ir įvertinti juostinio žemės dirbimo

technologijai tinkančios mašinos darbo technologinius procesus, pagrįsti mašinos sąveiką su

dirvožemiu ir augalinėmis liekanomis. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas. Juostinis žemės dirbimas (ang. STRIPTILL) – tai neariminės žemdirbystės

technologija, tarpusavyje derinanti tiesioginės sėjos ir ištisinio žemės dirbimo technologijų

privalumus. Pagal tokią technologiją įvairūs augalai (kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai ir kt.)

sėjami tik į įdirbtas dirvos juostas, o tarpuose tarp įdirbtų dirvos juostų lieka ražiena ir augalinės

derliaus liekanos, kurios kintančio klimato sąlygomis saugo dirvą nuo išdžiūvimo, vėjo ir

vandens erozijos ir kitų nepageidautinų klimatinių veiksnių. Taikant juostinį žemės dirbimą ir

sėją vienu metu galima ženkliai sumažinti energijos, darbo sąnaudas ir taip sumažinti žemės ūkio

produktų gamybos savikainą. Šio metu sudėtinga prognozuoti kokie plotai galėtų būti užsėjami

naudojant šią perspektyvią technologiją. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Jeigu

agronominiais aspektais kai kurių palyginimų tarp juostinės žemės dirbimo technologijos ir kitų

žemdirbystės technologijų dar kai ką galima rasti užsienio mokslinėje literatūroje, tai inžinerinių

mokslinių tyrimų, ypač sąveikoje su Lietuvos klimato sąlygomis auginamais augalais bei

77

dirvožemiais, praktiškai visiškai nėra. Tai būtų naujas mokslinis darbas, kurio vykdymui būtų

pasitelkiami žemės ūkio inžinerijos ir agronomijos sričių mokslininkai, panaudojama slėnio

„Nemunas“ mokslinė infrastruktūra ir mokslinė įranga. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Bus planuojama sukurti, patobulinti ir išbandyti juostinio žemės dirbimo mašiną, kuri vienu

važiavimu galėtų įdirbti dirvoje juostas ir jas įterpti augalų sėklas. Atlikus naujos mašinos

mokslinius tyrimus Lietuvos dirvožemių ir klimato sąlygomis, būtų rengiamos technologinės

rekomendacijos Lietuvos žemdirbiams, konsultantams ir mokslininkams, pateikiant

tinkamiausius mašinos darbo technologinius procesus, leidžiančius mažinti gamtinių išteklių

sąnaudas, neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai, užtikrinant optimalias sėklų įterpimo ir augalų

augimo sąlygas.

2. Organinių medžiagų granuliavimo technologinio proceso modeliavimas, granuliuotų

organinių trąšų paskleidimo dirvoje techninių priemonių kūrimas ir tobulinimas. Tikslas – ištirti įvairių organinių medžiagų granuliavimo galimybes, gaminant granuliuotas

organines trąšas, modeliuojant technologinį gamybos procesą ir nustatant veiksnius, įtakojančius

gaminamo produkto savybes. Ištirti pagamintų granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje

parametrus, kuriais remiantis kurti ir tobulinti technines priemones trąšų paskleidimui.

Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Griežtėjant aplinkosauginiams

ir ekologiniams reikalavimams, didėja dėmesys ž. ū. gamybos procese susidarančių atliekų

utilizavimui. Viena iš tokių organinių atliekų tvarkymo krypčių yra antrinių žaliavų

panaudojimas perdirbant (granuliuojant) į ekologiškai švarius produktus – granuliuotas organines

trąšas. Granulių susidarymo dinamikai, granulių kaip tikslinio produkto reikiamoms savybėms

įtakos turi granuliuojamos medžiagos sudėtis, plastiškumas, rišlumas ir kitos fizikinės bei

mechaninės savybės. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Granuliavimo proceso optimalios

technologinės schemos sudarymas ir tinkamas proceso valdymas lieka rimtu spręstinu klausimu

mokslui ir pramonei. Norint išsamiau suprasti granuliavimo procesą, būtina vykdyti

granuliuojamos medžiagos dalelių fundamentalius tyrimus ir sukurti adekvačius modelius. Taip

pat labai svarbus granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje technologinių parametrų

pagrindimas. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus ištirtos įvairių organinių medžiagų

granuliavimo galimybės, gaminant granuliuotas organines trąšas, modeliuojant technologinį

gamybos procesą ir gaminamo produkto savybes. Bus nustatyti pagamintų granuliuotų organinių

trąšų paskleidimo dirvoje parametrai, kuriais remiantis bus kuriamos ir tobulinamos techninės

priemones trąšų paskleidimui. Tyrimų rezultatai bus skelbiami moksliniuose leidiniuose ir

populiariojoje spaudoje, pristatomi mokslinėse ir gamybinėse konferencijose, praktiniuose

seminaruose, bus rengiamos rekomendacijos ūkininkams ir kitiems, besidomintiems šiais

klausimais.

3. Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo javų kombainais technologinis kompleksinis

modernizavimas

Tikslas – siekiant sumažinti žemės ūkio produkcijos savikainą, padidinti gamybos

konkurencingumą, reikia pagrįsti, sukurti ir kompleksiškai ištirti įvairių žemės ūkio kultūrų

derliaus nuėmimo modernias technologijas ir technines priemones javų kombainais, kurių

laidumas iki 10–12 kg s-1

kuliamos masės. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas. Energetinių išteklių taupymas, produkcijos savikainos mažinimas yra ir bus

aktualūs žemės ūkio gamybai ir mokslui. Ekonominiu ir konkurencingumo požiūriais žemdirbiai

vis dažniau augina naujus žemės ūkio augalus. Jų derliui nuimti specialių kombainų arba kitų

mašinų nėra, todėl derliaus nuėmimo metu tenka naudoti turimus javų kombainus, kurie ne

visada tam tinka. Kol kas žinoma ir kita problema – nuperkamų našių, tobulesnės konstrukcijos

kombainų žemės ūkio augalų derliui nuimti dar ilgokai nepakaks, todėl tinkamą dėmesį reikia

skirti ir didesnę dalį kombainų parke užimantiems naudotiems kombainams, kurie ir toliau

sensta. Dėl to didėja degalų sąnaudos, derliaus nuėmimas nusitęsia į vėlyvą rudenį, kai oro

sąlygos dažnai tampa nepalankios. Tuo pačiu didėja nuimamų augalų derliaus nuostoliai, o ir

nuimamas derlius esti didesnio drėgnio, kuriam išdžiovinti vėl reikalingos energinės sąnaudos.

Todėl žemės ūkio produkcijos savikainai mažinti, derliaus nuėmimo agroterminams trumpinti,

78

javų kombainų stokos problemai spręsti, reikia sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstas

modernias technologijas ir technines priemones. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje

mokslinių tyrimų apie naujų augalų derliaus nuėmimą nėra daug, didžioji dalis tyrimų atliktą su

javų ir rapsų derliaus nuėmimu. Todėl trūksta kompleksinių tyrimų, apimančių kitus naujus

Lietuvos žemės ūkyje pradedamus auginti augalus. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Tyrimų rezultatų pagrindu bus skelbiami moksliniai straipsniai tarptautiniu mastu įvertintuose

leidiniuose, pristatomi tarptautinėse ir valstybinės reikšmės mokslinėse, gamybinėse

konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos gamybai

bei kita informacinė medžiaga seminarams, lauko dienoms ir kitoms propagavimo priemonėms,

skirtoms ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, agroserviso, konsultavimo tarnybų specialistams.

4. Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybių studija, džiovinant grūdus

šiluminėmis džiovyklomis Tikslas – išanalizuoti, sukurti ir išbandyti grūdų džiovyklos modulį, kūrenamą šiaudais,

sudaryti ir išbandyti šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso džiovykloje valdymo

algoritmą, pagaminti ir išbandyti grūdų džiovinimo proceso valdiklį. Aktualumas, naujumas ir

laukiamų rezultatų perspektyvumas. Atsinaujinantys vietiniai energijos šaltiniai svarbūs

aplinkosauginiu požiūriu ir ekonomikos augimui. Lietuvoje plėtojant grūdų gamybą, šiaudai tai

neišnaudoti rezervai energijos gamybai. Šiluminės energijos gamyba deginant šiaudus ypač

didelę perspektyvą turi ūkiuose besispecializuojančiuose grūdų gamyboje, kaip taisyklė, tokiuose

ūkiuose šiaudų poreikis tiesioginėje žemės ūkio gamyboje yra menkas, dalį jų skiriant energijos

gamybai, transportavimo išlaidos tampa niekinės. Šiluminės energijos gamyba iš vietinių

atsinaujinančių energijos šaltinių ir jos racionalus vartojimas gamybiniuose procesuose yra nauja

perspektyvi kryptis. Dėl aukštų grūdų džiovinimo procesams keliamų reikalavimų – griežto

temperatūrinio režimo ir grūdų bei oro srautų valdymo sudėtingumo. Tam reikalingi moksliniai

tyrimai, kad racionaliai panaudoti pagamintą energiją ir užtikrinti džiovinamų produktų kokybę.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Grūdų džiovinimas šiluminėse džiovyklose deginant

gamtines dujas ar skystą kurą yra pakankamai gerai ištirtas, tačiau keičiant importuojamą kurą į

vietinį atsinaujinantį (šiaudus) iškylą daug neišspręstų neapibrėžtumų į kuriuos atsakymą galima

rasti tik modeliuojant laboratorijose ir atliekant tyrimus gamybinėse sąlygose. Pasaulinė patirtis

šioje srityje yra menka, bandomi tik kai kurie eksperimentiniai vienetiniai egzemplioriai.

Serijinės gamybos grūdų džiovinimo įrengimų, deginant šiaudus, kur būtų išspręstas kuro

degimo ir džiovinimo procesų valdymas nepavyko rasti. Atliekant tyrimus ir kuriant

eksperimentinį, grūdų džiovinimo modulį, bus panaudota sukaupta patirtis Universiteto ir kitų

šalių mokslininkų bei gamybininkų eksperimentinė patirtis. Laukiami mokslinių tyrimų

rezultatai. Bus sukurtas ir išbandytas eksperimentinis grūdų džiovinimo modulis, šilumos šaltinį

biokurą (šiaudus) naudojantis pečius – šiluminė grūdų džiovykla, džioviklio ruošimo ir grūdų

džiovimo procesą valdant valdikliu. Apibendrinant eksperimentinio grūdų džiovinimo modulio

tyrimų rezultatus bus sudarytas šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso valdymo

algoritmas, pagamintas ir išbandytas grūdų džiovinimo proceso valdiklis. Įvertintas

eksperimentinio modulio energetinis efektyvumas, pateiktos rekomendacijos gamybai.

5. Karvių ilgaamžiškumo didinimas ir oro taršos mažinimas, optimizuojant

gyvulininkystės inžinerines sistemas Tikslas – kurti, tobulinti ir diegti naujus technologinius procesus gerinančius gyvulių

laikymo sąlygas ir didinančius karvių ilgaamžiškumą bei leidžiančius mažinti energijos sąnaudas

ir aplinkos taršą gyvulininkystėje. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas. Numatomi uždaviniai glaudžiai siejasi su ES bei Lietuvos strateginiuose

dokumentuose iškeltais tikslais ir uždaviniais. Atliktų tyrimų rezultatai padės diegti pažangius,

išteklius tausojančius ir aplinkos taršą mažinančius technologinius procesus pieno ūkiuose ir taip

didins ūkių konkurencingumą. Modernėjant ūkiams ir intensyvinant pieno gamybą, didėja karvių

produktyvumas, tačiau mažėja jų ilgaamžiškumas. Tą įtakoja daug veiksnių: tvartų

mikroklimatas, tinkamų sąlygų sudarymas karvių poilsiui, higienos sąlygų užtikrinimas tvarte

(mėšlo šalinimas), teisingas melžimas, šėrimas ir kt. Sprendžiant gyvūnų gerovės problemas,

79

reikia kompleksiškai vertinti ir optimizuoti visus veiksnius, o gautus rezultatus susieti su

aplinkos tarša. Nes gerinant gyvulių laikymo sąlygas, dažniausiai didėja aplinkos tarša. Pvz.,

intensyvinant tvartų vėdinimą, didėja kenksmingų dujų išmetimai į aplinką. Todėl kuriant darnų

ūkį, labai svarbu surasti optimalius sprendimus tarp ekonominių, gyvūnų gerovės ir aplinkos

apsaugos kriterijų. Atliktų tyrimų rezultatai padės diegti inovatyvias technologijas – integruotą

pieno ūkio valdymą, kai technologinių procesų valdymas atliekamas remiantis iš visų ūkio

sistemų gaunamais duomenimis. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Yra atlikta daug tyrimų

apie įvairių veiksnių įtaką karvių sveikatingumui, produktyvumui. Tačiau atliekami tyrimai

dažniausia apsiriboja analizuojant atskirus veiksnius. Pvz., kaip guoliavietės grindų dangos

įtakoja karvės produktyvumą; kaip robotizuotas melžimas įtakoja pieno kokybę; kaip tvarte

formuoti optimalų mikroklimatą ir t.t. Tačiau visi šie veiksniai ne tik įtakoja gyvulio savijautą

bei produktyvumą, bet yra tarpusavyje susiję. Todėl norint sukurti geras sąlygas karvėms, kurios

užtikrintų jų aukštą produktyvumą ir gerą savijautą, reikia kompleksiškai vertinti visus

veiksnius. Juos apjungiant ir siejant su aplinkos oro tarša. Kokie kiekiai ir kokios dujos sklinda iš

tvartų seniai žinoma. Tačiau nepakankamai ištirta integracinė įvairių faktorių, apsprendžiančių

dujų sklidimo ir koncentracijos procesus, įtaka. Mokslininkų parengti dujų prognozavimo

modeliai gerai tinka uždariems, priverstinę vėdinimo sistemą turintiems tvartams. Tačiau

šaltuose arba atviruose tvartuose seniau sukurtų dujų emisijos modelių panaudoti negalima, nes

juose labiau kinta temperatūra, oro greitis, sunkiau reguliuoti ir tiksliai nustatyti oro apykaitą.

Tyrimais bus nustatyta integracinė mikroklimatinių veiksnių įtaka dujų emisijos intensyvumui.

Šiuo klausimu tyrimai bus sukoncentruoti į vieną iš svarbiausių veiksnių įtakojančių dujų emisiją

iš mėšlo – tai mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos susidarymą. Laukiami mokslinių tyrimų

rezultatai. Atlikti tyrimų rezultatai padės efektyviai diegti inovatyvias technologijas pieno

ūkiuose ir surasti kompromisą tarp gyvūnų gerovės ir aplinkos taršos. Tai padės sukurti efektyvų

modelį kaip valdyti karvidėje technologinius procesus. Tyrimų rezultatai bus skelbiami

straipsniuose mokslo populiarinimo žurnaluose, mokslo leidiniuose bei pristatomi konferencijose

ir seminaruose.

6. Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka mažinant poveikį aplinkai bei

sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti

Tikslas – pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus, ištirti jų efektyvumą,

mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei

pagerinti. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Padidinti žemės ūkio

gamybos apimtis ir pasiekti, kad ji būtų tvari galima tik diegiant naujas tikslaus ūkininkavimo

inovacijas, grįstas moksliniais tyrimais. Šiuo metu nauji tikslaus ūkininkavimo metodai

gamyboje diegiami per lėtai. 2012 m. Europos Komisijos komunikate „dėl Europos ž. ū. našumo

ir tvarumo inovacijų partnerystės“ (COM(2012) 79) teigiama, kad „turėtų būti ištirtos ekologiškų

technologijų, pavyzdžiui, IRT, tiksliojo ūkininkavimo ir kenkėjų įspėjimo sistemų taikymo

galimybės“, o „siekiant padidinti žemės ūkio sektoriaus našumą ir konkurencingumą, visų pirma

būtina veiksmingiau naudoti išteklius: gamyboje turi būti naudojama mažiau vandens, energijos,

trąšų (visų pirma fosforo ir azoto), ir pesticidų“. Tiksliosios žemdirbystės dėka galima

minimizuoti gamybos kaštus ir padidinti produkcijos derlingumą. Mokslinės problemos ištyrimo

lygis. Tiksliosios žemdirbystės tematika pasaulyje yra gana nauja, jos pradžia yra apie 1990

metus, kai buvo pradėta naudoti sparčiai tobulėjanti kompiuterinė ir kita karo bei pramonės

technika (GPS, lazeriai, įvairūs jutikliai bei valdikliai). Lietuvoje tikslioji žemdirbystė, dėl

naujausios technikos priemonių trūkumo, iki šiol praktiškai netyrinėta. Būtų atliekami pirmieji

kompleksiniai dirvos elektrinio laidumo, pH ir chlorofilo kiekio augaluose nustatymo tyrimai in

situ naudojant mobilias tyrimo priemones (dirvos pH nustatymo spektrometrus, optinius dirvos

organinių medžiagų kiekio nustatymo jutiklius, elektromagnetinius dirvos elektrinio laidumo

jutiklius bei optinius augalų analizės jutiklius) sumontuotas vienoje platformoje su įrengta

navigacijos sistema. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Įgyvendinus projektą, būtų galima

nustatyti tikslų trąšų, kalkių ir pesticidų poreikį augalų vegetacijos metu. Būtų rengiamos ir

tobulinamos tikslaus ūkininkavimo technologijos. Gauti tyrimų rezultatai būtų skelbiami

80

mokslinėje ir populiarioje spaudoje, pristatomi, konferencijose ir seminaruose, teikiamos

rekomendacijos.

7. Mobilaus agroroboto kūrimas ir tyrimas

Tikslas – sukurti autonominio mobilaus agroroboto platformą, ištirti jos panaudojimo

galimybes įvairiems žemės ūkio darbams atlikti. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų

perspektyvumas. Jau daugiau kaip pusę amžiaus robotai ir automatizacija vaidina fundamentalų

vaidmenį didinant našumą pramonėje ir mažinant gamybos išlaidas bei produkcijos savikainą.

Pastaruosius du dešimtmečius panaši tendencija stebima ir žemės ūkio gamyboje. Traktoriai ir

kombainai su autonominėmis vairavimo sistemomis, naudojančiomis GPS ir vaizdo sistemas jau

yra serijinėje gamyboje. Daugelyje išsivysčiusių šalių atliekami eksperimentai su autonominėmis

sistemomis, kurios automatizuoja ar papildo tokias operacijas kaip augalų retinimas ir derliaus

nuėmimas, šienavimas, purškimas bei piktžolių ravėjimas. Pažanga jutiklių technologijose ir

valdymo sistemose sudaro prielaidas optimaliai valdyti resursus ir integruotą apsaugą nuo

kenkėjų ir ligų. Sukurta mobilaus agroroboto platforma leistų plėtoti šios naujos perspektyvios

mokslo krypties tyrimus, tirti naujų jutiklių ir valdymo algoritmų panaudojimo galimybes

įvairiems žemės ūkio darbams atlikti. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Žemės ūkio robotų

naudojimas žemės ūkio gamyboje yra nauja tyrimų kryptis. Laukiami mokslinių tyrimų

rezultatai. Bus atlikta įvairiose šalyse mokslininkų kuriamų robotų koncepcijų apžvalga,

pagrįstas kuriamo agroroboto struktūros, atliekamų funkcijų pasirinkimas. Mobilaus agroroboto

platformą bus galima naudoti plėtojant tiksliąją žemdirbystę, tiriant įvairių jutiklių ir algoritmų

tinkamumą ir panaudojimo galimybes augalams ar jų pažeidimams atpažinti, augalų priežiūros ar

derliaus nuėmimo darbams atlikti.

8. ISOBUS naudojimo komunikavimui tarp traktoriaus ir padargo tyrimas

Tikslas – sudaryti prielaidas Lietuvoje gaminamoje ir naudojamoje žemės ūkio technikoje

diegti ISOBUS sistemą, atlikti jos naudojimo galimybių ir patikimumo tyrimus, plėtojant

inovatyvias žemės ūkio technologijas. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų

perspektyvumas. Platus tarpusavyje sujungtų elektronikos elementų, jutiklių ir programinės

įrangos, instaliuotų darbo mašinose ir traktoriuje, naudojimas yra pagrindinė inovacijų kryptis

žemės ūkio inžinerijoje. ISOBUS sistema sudaro galimybę šiems standartizuotiems elektronikos

komponentams keistis informacija ir užima centrinę vietą mobiliose sistemose. Naujovių

perkėlimą į žemės ūkio gamybą stabdo tai, kad prieiga prie ISOBUS-platformos galima tik turint

didelę patirtį. Siekiant patenkinti ISOBUS sistemų kvalifikuoto personalo poreikį ir su ISOBUS

suderinamas inovacijas, yra būtina didesnė ISOBUS technologijų integracija į mokslinius

tyrimus. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Bendro ISOBUS standarto kūrimas prasidėjo tik

2001 m, o nuo 2006 m. gamintojai pradėjo šią ryšio tarp prikabintos/pakabintos darbo mašinos ir

traktoriaus sistemą diegti masinėje gamyboje. Taigi, sistema yra nauja, sparčiai besivystanti.

Kasmet rinkoje atsiranda nauji produktai su įdiegtomis ISOBUS sistemomis. Kaip ir kiekvienos

sistemos pradinėje kūrimo ir diegimo stadijoje išryškėja nemažai problemų: funkcionalumo,

patikimumo, atskirų gamintojų suderinamumo ir kt. Kadangi pati sistema yra nauja, šių

problemų ištyrimo lygis yra nepakankamas. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus atlikta

ISOBUS panaudojimo galimybių Lietuvoje gaminamoje žemės ūkio technikoje analizė, sukurta

laboratorinė bazė šioms sistemoms testuoti, parengtos rekomendacijos žemės ūkio technikos

gamintojams.

9. Augalinės biomasės gamybos, paruošimo ir naudojimo energetinėms reikmėms

technologijų inžinerija

Tikslas – kompleksiškai įvertinti bei pagrįsti energetiniu požiūriu efektyviausias augalinės

biomasės rūšis bei pasiūlyti optimalias jų gamybos, paruošimo ir panaudojimo deginimui

technologijas bei techniką. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Biomasės rūšių įvairovė žemės ūkyje (tradiciniai ir netradiciniai įvairios rotacijos energetiniai

augalai, žemės ūkio gamybos atliekos ir kt.) įpareigoja racionaliai, atsižvelgiant į vietines

sąlygas, pasirinkti tinkamą biomasės rūšį bei jos auginimo, paruošimo ir naudojimo

energetinėms reikmėms technologiją. Numatoma tirti naujų netradicinių augalų panaudojimo

81

galimybes energetinėms reikmėms Lietuvoje. Tai įtakotų naujų energetinių plantacijų plėtrą

Lietuvoje panaudojant mažai derlingus bei apleistus žemės ūkio paskirties plotus. Todėl labai

aktualu išanalizuoti ir pagrįsti biomasės rūšių panaudojimo energetinėms reikmėms palyginamąjį

efektyvumą kompleksiškai įvertinant darbo ir energijos sąnaudas augalų išauginimui ir jų

technologiniam paruošimui bei deginimui. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pastaruoju metu

ypatingai didelis dėmesys skiriamas vidutinės rotacijos, didelės augimo energijos plantaciniams

augalams (pseudoakacijoms, hibridinėms drebulėms, laukinėms trešnėms ir t.t.). Moksliniai

tyrimai šioje srityje jau vykdomi Vokietijoje, Lenkijoje ir kt. Šių augalų panaudojimo galimybės

Lietuvos klimato sąlygomis neištirtos, neįvertintas jų energetinis potencialas gaminant biokurą.

Trūksta duomenų apie šių augalų biometrinius rodiklius, jų smulkinimo, presavimo, tiekimo-

transportavimo bei deginimo šiluminius-technologinius-techninius parametrus. Laukiami

mokslinių tyrimų rezultatai. Mokslinių tyrimų rezultatai bus skelbiami moksliniuose žurnaluose

ir populiariojoje spaudoje. Apibendrinus gautų daugiamečių tyrimų rezultatus, numatoma

paruošti rekomendacijas ūkininkams, augalininkystės, inžinerijos ir energetikos specialistams.

Numatoma teikti konsultacijas energetinius augalus auginantiems ūkininkams, konsultavimo

tarnybų specialistams ir kt.

10. Žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemos, didinančios ilgaamžiškumą bei

mažinančios žalingą poveikį žmogui ir aplinkai

Tikslas – kurti ir tobulinti traktorių ir žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemas,

leidžiančias didinti ilgaamžiškumą, gerinti eksploataciją, mažinti žalingą poveikį žmogui ir

aplinkai. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Šiuo metu žemės ūkyje

yra naudojama sudėtinga ir brangi technika. Trintis ir dilimas žemės ūkyje ir kt. ūkio šakose daro

milžiniškus nuostolius. Britai, amerikiečiai ir kt. šalių mokslininkai šiuos nuostolius vertina 4%

BVP dydžiu. Žemės ūkio mašinų darbo aplinka yra labai užteršta abrazyvinėmis dalelėmis, todėl

abrazyvinis dilimas pasireiškia mašinų mechanizmuose, sujungimuose. Dėl to aktualu naudoti

biologines tepamąsias medžiagas iš vietinių žaliavų. Tai padėtų mažinti aplinkos taršą ir išplėtotų

vietinių riebalinių ir aliejinių žaliavų panaudojimą. Reikalinga ištirti vietinių aliejinių augalų

veislių ypatumus ir tinkamumą pagal tepamąsias ir korozines savybes naudoti tepamųjų

medžiagų gamybai. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Biologinių tepamųjų medžiagų kūrimo

ir jų naudojimo tyrimai pasaulyje pastaruoju metu intensyvėja. Tepamųjų medžiagų funkcinės

savybės mašinos naudojimo metu kinta priklausomai nuo naudojimo sąlygų ir pačių medžiagų

bei funkcinių priedų. Prekyboje esančios tepamosios medžiagos, priklausančios tai pačiai

kategorijai, neretai esminiai skiriasi savo savybėmis ir suderinamumu su funkciniais priedais.

Šios tepamųjų medžiagų savybės yra netirtos, arba neskelbiamos vartotojams, todėl ūkininkams

yra aktualu žinoti pagrindinių tiekėjų tiekiamų medžiagų savybes, bei jų kitimą naudojimo metu.

Aktualu sukurti žemės ūkio mašinų darbo dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodiką

bei atlikti palyginamąjį atrinktų tiekėjų dalių vertinimą. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Bus sukurtas ir pritaikytas naudojimui biologinės kilmės apsauginis tepalas, skirtas naudoti

ruošiant mašinas laikymui. Bus ištirta tepamųjų medžiagų, skirtų naudoti žemės ūkio technikai,

bei įvairių tepamąsias savybes gerinančių priedų efektyvumas bei šių medžiagų savybių kitimas

mašinos eksploatacijos metu, įvertinant darbą lauko sąlygomis, t.y. veikiant drėgmei ir dulkėms.

Bus sukurta žemės ūkio mašinų darbo dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodika bei

atliktas palyginamasis atrinktų dalių vertinimas.

11. Traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos informacijos panaudojimo

ekonominių ir ekologinių darbo rodiklių gerinimui tyrimas

Tikslas – ištirti vidutinės galios traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos

informacijos panaudojimo galimybes siekiant sumažinanti degalų sąnaudas ir žalingą poveikį

aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų

perspektyvumas. Žemės ūkio gamybos procese sunaudojami dideli degalų kiekiai, kurie degdami

išskiria į atmosferą didelius teršalų kiekius. Nustatyta, kad degalų sąnaudos, deginių emisija

priklauso nuo variklio greitinių ir apkrovos rėžimų. Racionaliai panaudojant traktorių galią ir

greitį, traktorių degalų sąnaudos ir žalingas poveikis aplinkai būna mažesni. Dabar daugelyje

82

ūkių, sudarant traktorinius agregatus, neįvertinami naudojamų traktorių konstrukciniai ypatumai,

naudojami netinkami darbo režimai, todėl traktorių variklių apkrova neracionali, daug laiko

traktoriai dirba tuščiąja eiga arba netinkamai apkrauti. Nors traktoriaus mikroprocesoriai gali

laikmenose sukaupti variklio veikimo informaciją, tačiau duomenys nepanaudojami variklio

apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti ir pateikti vartotojui.

Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų ūkininkams geriau parinkti traktorių

darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų parinkimą. Mokslinės problemos

ištyrimo lygis. Šiuolaikiniuose traktoriuose įdiegtos automatinės valdymo sistemos gali

optimizuoti variklio darbo rėžimą sudarytam agregatui. Tačiau jei agregatas sudarytas

netinkamai tai rėžimai nebus optimalūs nei ekonominiu nei ekologiniu požiūriu. Variklio

apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti mažai nagrinėjami.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų

ūkininkams geriau parinkti traktorių darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų

parinkimą. Visa tai leistų sumažinti traktorių degalų sąnaudas ir žalingą poveikį aplinkai žemės

ūkio ir transporto darbuose.

6.9 lentelė. Žemės ūkio inžinerijos taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo

pagrindimas Eil.

nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

VI-ais

metais

VII-ais

metais

Iš

viso

1. Darbo užmokestis 380 400 440 400 390 280 265 2555

2. Socialinio draudimo

įmokos 118 124 137 124 122 87 83 797

3. Išlaidos paslaugoms 25 40 30 30 15 15 6 161

4. Išlaidos autoriniams

darbams 4 10 5 5 5 5 5 35

5. Išlaido prekėms 50 45 42 30 21 16 16 220

6. Išlaidos komandiruotėms 28 35 38 47 36 20 19 223

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 260 90 42 28 0 0 0 420

8. Pridėtinės išlaidos 210 186 180 170 145 115 100 1106

9. Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti

7 12 12 10 1 0 0 42

Iš viso 1082 939 926 845 735 538 494 5559

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) Didžiąją dalį

(apie 90 proc.) projekto turėtų finansuoti valstybė. Verslo finansuojami taikomieji moksliniai

tyrimai galėtų sudaryti apie 10 proc.

6.10. AGROAPLINKOSAUGA

Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams agroaplinkosaugos srityje

Agroaplinkosauga yra viena iš prioritetinių krypčių Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Europos Sąjungos institucijose (Europos Komisijoje, ES Ministrų Taryboje, Europos Parlamente

ir kt.), taip pat ES valstybėse narėse vyksta diskusijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos

(BŽŪP) ateities po 2013 metų. Lietuva dalyvauja minėtose diskusijose. Parengta horizontalaus

pobūdžio pozicija pristatyta ir patvirtinta š. m. spalio 12 d. šios darbo grupės posėdyje.

Pagrindiniai derybiniai aspektai dėl BŽŪP ateities po 2013 m. yra tokie: didesnis dėmesys turi

būti skiriamas aplinkosaugos aspektams (gamtinių išteklių tausus naudojimas, bioįvairovės,

kraštovaizdžio, ekosistemų išsaugojimas), taip pat klimato kaitos poveikio mažinimo

priemonėms panaudojant aplinką tausojančias „žaliąsias“ technologijas, tuo užtikrinant žemės ir

83

miškų ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių „žaliąjį“ augimą; inovacijos, moksliniai tyrimai

turėtų užimti svarbią vietą siekiant išspręsti aplinkosaugos, produktyvumo ir išteklius

tausojančios gamybos plėtojimo uždavinius; žeemdirbiai ir kiti kaimo gyventojai turėtų būti

nuolat mokomi siekiant didinti jų gebėjimus dirbti rinkos sąlygomis, skatinti aktyvų

bendruomeninių problemų sprendimą, plėsti žinias. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014–

2020 metų politikos tiksluose ir strateginėse kryptyse taip pat akcentuojamas tausus gamtos

išteklių valdymas, rūpinimasis aplinka, kaimo vietovėmis, žemės ūkio sektoriaus pasirengimas

spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir išlaikyti žemės, kurioje ūkininkaujama, gamybos

pajėgumą. Ateityje būtina didesnė orientacija į ūkininkavimo atkūrimą blogos būklės pusiau

natūraliose buveinėse, kurių išlikimui yra būtinas tausojantis ūkininkavimas. Specialieji tikslai

yra: skatinti aplinką tausojančią veiklą; mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti

prie klimato kaitos; išsaugoti biologinę įvairovę ir žemės ūkio gyvybingumo didelę gamtinę

vertę agrarinėse teritorijose.

Atlikta respondentų apklausa, taip pat parodė, kad agroaplinkosauga yra labai aktuali.

Respondentų nuomone, temos pagal aktualumą išsidėsto sekančiai:

1. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas,

šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga. Pritariu – 78%, pritariu iš dalies – 15%, nepritariu – 7%

2. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir dirvos

gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei produkcijai –

pritariu – 77%, pritariu iš dalies – 15%, nepritariu – 5%.

3. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.

Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus – pritariu – 74%, pritariu iš dalies – 18%,

nepritariu – 8%

4. Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai mažinimas;

anglies balanso optimizavimas agroekosistemose – pritariu – 70%, pritariu iš dalies – 18%,

nepritariu – 12%.

5. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu

užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai – pritariu – 68%, pritariu iš

dalies – 21%, nepritariu – 11%.

6. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė agroekosistemose

– pritariu – 64%, pritariu iš dalies – 24%, nepritariu – 12%.

7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis gerinant

žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą, agroekosistemų bioįvairovę

ir žmogaus aplinkos kokybę – pritariu – 63%, pritariu iš dalies – 26%, nepritariu – 11%.

8. Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė ir

prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių

bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos

vertinimui, pritariu – 58%, pritariu iš dalies – 24%, nepritariu – 18%.

Ilgalaikių ir trumpalaikių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros

tematikos iki 2020 metų.

Kaimo plėtros reglamento projekte numatyta, kad kaimo plėtros tikslai, susiję su strategija

„Europa 2020“, bus įgyvendinami atsižvelgiant į 6 ES kaimo plėtros prioritetus:

1. Žinių perdavimo ir inovacijų skatinimas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.

Siūloma tema – „Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos

būdas. Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus“

2. Visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumo ir ūkių perspektyvumo didinimas. Siūloma

tema – „Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir

dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei

produkcijai“

84

3. Maisto grandinių organizavimo ir rizikos valdymo žemės ūkyje skatinimas. Siūloma tema –

„Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu

užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai“.

4. Nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausomų ekosistemų atkūrimas, apsauga ir

puoselėjimas. Siūlomos temos – „Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose.

Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas, šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga“;

„Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė

agroekosistemose“; „Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos ekologinių ir cheminių

priemonių poveikis gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.)

tinklą, agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę“ , „Eutrofikacija (vandens

žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė ir prevencija. Žemėnaudos

ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių bei kitų vandens telkinių

baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos vertinimui“.

5. Efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas ir parama žemės ūkio ir maisto bei miškininkystės

sektoriams pereiti prie mažesnių anglies dvideginio emisijų bei klimato pokyčiams atsparios

veiklos. Siūloma tema – „Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio

klimato kaitai mažinimas; anglies balanso optimizavimas agroekosistemose“

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų, tikslai, jų uždaviniai,

pagrindimas Pagrindinis agroaplinkosaugos taikomųjų programų tikslas – optimatizuoti tausojantį

gamtos išteklių valdymą, mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, skatinti žemės ūkio

sektoriaus pasirengimą spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir išlaikyti žemės, kurioje

ūkininkaujama, gamybos pajėgumą.

Uždaviniai:

1. uždarojo ciklo ekologinio žemės ūkio gamybos centro pritaikymas sisteminei edukacinei

veiklai;

2. įvertinus ekosistemų pokyčius, prognozuoti eutrofikacijos procesus, sukurti prevencijos

programą;

3. įvertinti bei aprobuoti įvairius ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos metodais

užaugintos augalinės žaliavos palyginamosios analizės metodus;

4. įvertinti šachtinių šulinių vandens taršos lygį ir jį lemiančių natūralių bei antropogeninių

veiksnių įtaką ir šių tyrimų rezultatus panaudoti taršos lygio prognozei ir taršos mažinimui;

5. nustatyti ir įvertinti medžiagų ir produktų leidžiamų ekologinėje žemės ūkio gamyboje įtaką

maisto medžiagų migracijai sistemoje: augalai – dirvožemis – vanduo;

6. įvertinti skirtingai tręšiamų ir tvarkomų ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų

agroekosistemose biogeninių mikrodujų srautus tarp biosferos ir atmosferos, siekiant mažinti

agroekosistemų indėlį klimato kaitai; įvertinus ŠESD srautus pasėliuose ir žalienose,

rekomenduoti tyrimais pagrįstas ir aplinkai saugias jų tvarkymo priemones;

7. įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikį ekologiškai svarbių žaliųjų

plotų bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui, saugant ir gerinant žmogui bei vietinei

bioįvairovei tvarią ir saugią aplinką, siekiant įgyvendinti ES Bendrosios žemės ūkio politikos

reikalavimus (BŽŪP, 2011);

8. ištirti žalingų ir naikintinų invazinių augalų paplitimą agroekosistemose, įvertinti užimamus

plotus, nustatyti efektyvias kontrolės priemones, stabdant naikintinų invazinių augalų rūšių

plitimą.

Baltijos jūros ekosistema yra ypač pažeidžiama dėl nedidelės vandens kaitos ir dėl to, kad

paviršinis vanduo priteka iš baseino, kuriame gyvena 85 milijonų žmonių. Metinės azoto ir

fosforo apkrovos 2000 m. Baltijos jūros baseino teritorijoje buvo – 822250 ir 41200 tonų. Didelė

taršos dalis susidaro toli nuo jūros dėl žemės ūkio veiklos. Fosforo ir azoto koncentracijos

Baltijos jūroje šiuo metu yra 8 ir 4 kartus didesnės, nei buvo 1900 (Enell, 1996). Šis taršos

augimas yra žmogaus veiklos aplink Baltijos jūrą rezultatas. Žemės ūkis yra atsakingas už dalies

maistingųjų medžiagų išplovimą į vandentakius (ežerus, upes ir gruntinius vandenis), ir

85

galiausiai į jūra. Švedijoje apie 50% azoto antropogeninės apkrovos (53% bendrojo apkrovos) ir

beveik 50% antropogeninės fosforo (46% bendrojo apkrova), gali būti priskiriamas žemės ūkiui.

Dėl ūkinės veiklos Lietuvoje į Baltijos jūrą patenka 5% bendrojo azoto ir 7% bendrojo fosforo.

Pasaulyje didėjant ekologinės žemės ūkio gamybos plėtrai ir jos produkcijos paklausai, atsiranda

mokslinių tyrimų poreikis, kurio tikslas įvairiais aspektais (kokybės rodikliai) moksliškai pagrįsti

ekologinės gamybos augalinės produkcijos kokybę. Ekologinis žemės ūkio gamybos būdas yra

draugiškas aplinkai, todėl gali sumažinti maisto medžiagų išsiplovimo srautus per gruntinius

vandenis į Baltijos jūrą. Ekologinės trąšos – tai sertifikuotos trąšos, kurias galima naudoti

sertifikuotose ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad naudojant

ekologiškas trąšas padidėja žemės ūkio augalų derlius, gerėja išaugintos produkcijos kokybė.

ASU Agroekologijos centre yra daug atlikta įvairių ekologiškų trąšų įtakos lauko ir daržo

augalams tyrimų. Tyrimai vykdomi tiek su biriomis tiek su skystomis trąšomis. Intensyvios

žemės ūkio gamybos metu į aplinką išsiskiria teršalai, kurie įtakoja klimato kaitos ir

eutrofikacijos procesų intensyvumą. Ekologinio ūkininkavimo sąlygomis aplinkos tarša mažėja.

Ilgalaikiai ekologinės gamybos monitoringo tyrimai atlikti Šveicarijoje, Suomijoje, Švedijoje

parodė, kad ekologinė gamyba gerina dirvožemio gyvybingumą, mažina azoto nuostolius,

cheminių teršalų emisijas į aplinką, įgalina auginti aukštos kokybės neužterštus maisto

produktus. Kompleksinio ekologinės gamybos vertinimo tyrimai atliekami nuo 1997 m.

vieninteliame Baltijos šalyse ASU Agroekologiniame centre parodė, kad būtina plėtoti

ekologinės gamybos mokslinius tyrimus, kuriuose kompleksiškai būtų vertinama naujų

technologijų įtaką produktų kokybei bei jų įtaka aplinkos taršai.

Žemės ūkio veikla (žemės dirbimas, tręšimas, dirvožemio bei augalinės dangos

pažeidimai) tiesiogiai skatina atmosferos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, CO2, CH4)

emisijas. N2O, CO2, CH4 ir kt. dujų emisijos ES ir Lietuvos agrosektoriuje yra antroje vietoje

pagal dydį po energetikos sektoriaus (EuroStat, 2009). Apie 60% žemės ūkyje susidarančių

ŠESD yra N2O dujos, kurios maždaug 300 kartų aktyvesnės, negu CO2. N2O daugiausia susidaro

nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesų metu, o šie procesai agroekosistemose ypač suaktyvėja

gausiai tręšiant azotinėmis trąšomis. ŠESD apykaita tarp biosferos ir atmosferos yra netirta šalies

žemės ūkio ekosistemose. Todėl aktualu įvertinti ŠESD emisijų dydį ir riziką bei pasirinkti

alternatyvias, švelninančias klimato kaitą agroekosistemų tvarkymo priemones. Gauti rezultatai

aktualūs ir svarbūs Lietuvai įgyvendinant tarptautinius ratifikuotus aplinkosauginius dokumentus

(Kioto protokolas, 1997; JT BKKK, 2008; ES Tausojančio vystymo strategijas, 2001; 2002),

nukreiptus švelninti klimato kaitą. Analizuojant maisto medžiagų koncentracijos mažose upėse

dinamiką pastebėta, kad upių ruožuose šalia kurių vyksta žemės ūkio veikla, azoto ir fosforo

randama daugiau negu per miškus tekančiose upėse. Minėtų medžiagų koncentracija yra

proporcinga žemės ūkyje naudojamų žemių kiekiui baseine. Pasaulinė praktika rodo, kad

geriausiai nitratinį azotą akumuliuoja pievos ir ganyklos. Tuo tarpu jas suarus dėl organinio

azoto mineralizacijos nitratinio azoto išsiplauna žymiai daugiau. Dėl to svarbu palikti neartas

daugiamečių žolių apsaugines juostas prie griovių ir upelių. Be to ūkiuose turėtų būti išlaikytas

optimalus pievų – ganyklų ir sėjomainos laukų plotų santykis. Ekologinė žemės ūkio gamyba

mažina azoto medžiagų išsiplovimą. Lietuvoje ir užsienyje yra atlikta daug maisto medžiagų

išsiplovimo ir paviršinio vandens kokybės tyrimų, tačiau duomenys neapibendrinti, nenustatyti

eutrofikacijos procesų dėsningumai bei įvairių veiksnių įtaka jiems. Lietuvoje yra apie 300

tūkstančiai šachtinių šulinių, jais naudojasi trečdalis šalies gyventojų. Šachtiniai šuliniai

paprastai yra negilūs, vanduo į juos patenka iš seklių gruntinio vandens išteklių, todėl gruntinis

vanduo ypač jautrus cheminei bei mikrobiologinei taršai. Labai svarbu įvertinti taršos lygį ir šių

veiksnių įtaką šachtinių šulinių vandens taršai, nes tik tuomet galėsime priimti sprendimus taršos

lygio mažinimui. Nors ir yra atlikta daug gruntinio arba seklių šulinių vandens kokybės tyrimų,

tačiau trūksta kompleksinių tyrimų įvertinančių antropogeninių bei natūralių veiksnių įtaką

vandens taršai, įgalinančių pateikti siūlymus vandens kokybei prognozuoti ir taršai mažinti.

Agroaplinkosaugos taikomųjų programų mokslinių tyrimų laukiami rezultatai padės

optimatizuoti tausojantį gamtos išteklių valdymą, mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai,

86

skatinti žemės ūkio sektoriaus pasirengimą spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir išlaikyti

žemės, kurioje ūkininkaujama, gamybos pajėgumą. Parengtos uždarojo ciklo ekologinio žemės

ūkio gamybos būdo mokymo programos ir metodinė medžiaga ūkininkams, studentams ir

moksleiviams. Pagal parengtas programas – pravesti mokymai. Tyrimai leis įvertinti skirtingų

gamybų augalinės produkcijos derlingumo pokyčius, nustatyti augalinės produkcijos kokybės

rodiklius, įvertinti jų biocheminę sudėtį po derliaus nuėmimo ir sandėliavimo laikotarpiu,

sudaryti ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės produkcijos

cheminės sudėties duomenų bazę, kuri leis pagal cheminę sudėtį identifikuoti auginimo būdą.

Bus nustatyta ekologiškų trąšų veikimo trukmė, atskirų trąšų formų, pagamintų iš skirtingų

medžiagų, irimo dirvožemyje ir maisto medžiagų išsiplovimo procesai, įtaka dirvožemio

agrocheminių savybių rodikliams, dirvožemio degradacijos procesams. Įvertinta ekologiškų trąšų

biodegradacijos dirvožemyje procesai, galimas įvairių elementų išsiplovimas į gilesnius

dirvožemio sluoksnius bei galima gruntinio vandens tarša. Tyrimai sudarytų prielaidas upių

baseinų mastu įvertinti eutrofikacijos proceso dėsningumus bei antropogeninės veiklos įtaką

šiems procesams pirmą kartą tam tikslui kompleksiškai naudojant kosminio zondavimo vaizdų ir

natūrinių stebėjimų informaciją, nustatyti ir įvertinti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką

šachtinių šulinių vandens kokybei, suteiktų galimybės mažinti neigiamą poveikį. Sudarytomis

tiesinėmis ir tiesinėmis daugialypėmis regresinės analizės lygtimis galima prognozuoti šachtinių

šulinių vandens taršą, priklausomai nuo kritulių kiekio, aplinkos apie šulinį, šulinio įrengimo,

ūkininkavimo intensyvumo. Bus apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (N2O, CO2, CH4)

emisijų srautai bei jų kitimas įvairiose agroekosistemose; įvertintos ŠESD emisijos ekologiškai ir

chemizuotai tvarkomuose įvairiuose pasėliuose; įvertintas klimatinių (temperatūros, kritulių) ir

agroekosistemų abiotinių veiksnių (dirvožemio drėgmės ir suslėgtumo) poveikis ŠESD

emisijoms; ištirta derlių formuojančių biogeninių rodiklių įtaka ŠESD emisijai; pagrįstos gautais

duomenimis bus parengtos rekomendacijos optimizuoti ŠESD emisijas ir C balansą

agroekosistemose, įvertintas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis žaliųjų plotų

bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui. Žaliųjų plotų apsauga yra svarbi žmogaus bei vietinės

bioįvairovės ekologiškai saugios aplinkos užtikrinimui, įgyvendinant BŽŪP žemės ūkio žalinimo

reikalavimus, ištirtas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių ekologinis poveikis žaliųjų

plotų aplinkai; ištirtas ir nustatytas žalingiausių miško ir agroekosistemose aptinkamų invazinių

augalų rūšių floristinė sudėtis; nustatytas žalingų invazinių žolinių (Sosnovskio barštis

Heracleum sosnowskyi Manden., gausialapis lubinas Lupinus polyphyllus Lindl., vėlyvoji

rykštenė Solidago gigantea; aukštoji rykštenė Solidago altissima) bei medžių rūšių (uosialapis

klevas Acer negundo L., baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia L. ir kt.) paplitimas; ištirtas ir

įvertintas agroekosistemose aptinkamų žalingų invazinių rūšių sėklų produktyvumas bei

plitimas.

6.10 lentelė. Agroaplinkosaugos taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo

pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais II-ais metais

III-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 312,546 312,546 266,81 891,902

2. Socialinio draudimo įmokos 97,454 97,454 83,19 278,098

3. Išlaidos paslaugoms1

110 110 90 310

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -

5. Išlaidos prekėms 115,5 115,5 98 329

6. Išlaidos komandiruotėms 17 17 17 51

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 120 150 20 290

8. Pridėtinės išlaidos2 217,5 217,5 185 620

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - -

Iš viso: 990 1020 760 2770

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

87

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Taikomųjų tyrimų finansavimo modelio ir verslo lėšų pritraukimo MTEP veikloms

finansuoti galimybių pagrindimas. Tyrimai labai aktualūs, tačiau neturintys pridedamosios

gamybinės vertės, todėl verslas finansuoti nesuinteresuotas. Tyrimai 100 proc. turėtų būti

finansuojami valstybės.

6.11. KAIMO PLĖTRA

Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų ir inovacijų iki 2020 metų tematikos, tikslai,

uždaviniai ir pagrindimas

1 tematika. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse

1 tema. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, pagal kaimiškų vietoves (regionų) ir jų

vystymosi potencialą, nustatymas ir vertinimas

2 tema. LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo

didinimas

Tyrimų tikslai – 1) suformuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis pagal kaimiškų vietovių

(regionų) tipus ir jų vystymosi potencialą; 2) įvertinti LEADER metodo kaimiškose vietovėse

įgyvendinimo rezultatyvumą ir numatyti rezultatyvumo didinimo priemones.

Uždaviniai (1): įvertinti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos

priemonių panaudojimo tikslingumą ir nustatyti jų koreliaciją su kaimiškųjų vietovių (regionų)

ekonominių vystymusi; atlikti kaimiškųjų vietovių (regionų) vystymosi potencialo kiekybinį ir

kokybinį vertinimą; parengti kaimiškųjų vietovių (regionų) tipologiją; nustatyti žemė ūkio ir

kaimo plėtros vystymosi kryptis (scenarijus) pagal regionų potencialo tipus; parengti

rekomendacijas žemė ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimui.

Uždaviniai (2): atlikti kaimo vietovių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos

diegiant LEADER metodo principus Lietuvoje kiekybinę ir kokybinę analizę; nustatyti

LEADER metodo taikymo poveikį vietos plėtrai; nustatyti Lietuvos kaimo vystymo atrankos ir

įgyvendinimo bei VVG organizacinių struktūrų tobulintinas sritis; parengti VVG veiklos

savianalizės ir išorinio vertinimo metodiką; numatyti LEADER metodo principų diegimo

tobulinimo galimybes; pateikti rekomendacijas kaimiškų vietovių strateginio planavimo

metodikai tobulinti.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

(1) Didėjantis erdvinių, socialinių ir ekonominių duomenų prieinamumas regiono mastu

reikalauja sudėtingesnių regionų tipologizacijos metodologijų. Gerai parengtos ir nuolatos

taikomos tipologinės politikos padeda užtikrinti, kad planavimo sistema teigiamai veiktų

gyvenimo kokybės gerinimą kaimiškose vietovėse. (2) Tyrimų rezultatai sudarys galimybes

kaimo plėtros veikėjams: sumažinti LEADER metodo principų diegimo savaimingumo riziką,

padės užtikrinti VVG veiklos rezultatyvumą, nešališkas ir tinkamai dokumentuotas projektų

atrankos ir įgyvendinimo, VVG akreditacijos (pagal VVG savianalizės rezultatus) procedūras,

padės sukurti LEADER metodo pridėtinę vertę, sustiprins LEADER metodo principų raiškos

poveikį kaimiškų vietovių vystymuisi; padidins LEADER metodo kaimiškose vietovėse

įgyvendinimo rezultatyvumą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Mokslininkai pateikia skirtingas metodologijas,

taikomas ES-27 regionų kaimiškų vietovių tipologijai sudaryti, bando integruoti geografinius,

socioekonominius bei demografinius duomenų šaltinius siekiant nustatyti kaimo vietovių

tipologiją, tačiau kaimiškos vietovės nėra homogeniškos ir būtina taikyti skirtingas žemės ūkio ir

kaimo plėtros priemones. (2) Baigiant įgyvendinti Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą

Lietuvoje, pastebėta, kad daugiausia projektų pagal LEADER metodą remiama kaimo

88

bendruomenės materialinei bazei sukurti, renginiams ir verslumui ugdyti. Projektų nauda

apčiuopiama ir materialiai naudinga kaimo gyventojams, tačiau kiek projektų veiklos atitiko

LEADER metodo principus, darnios kaimo plėtros principus, koks jų poveikis kaimiškų vietovių

vystymuisi, ar taikytos valdymo priemonės buvo kompleksinės ir integruotos, koks sinerginis bei

multiplikacinis efektas sukurtas – atviri klausimai mokslinių diskusijų erdvėje.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Parengtos rekomendacijos ir priemonės žemės

ūkio bei kaimo plėtros įgyvendinimui užtikrinant gyvenimo kokybę kaimiškuose vietovėse. (2)

Pateiktos rekomendacijos LEADER metodo principų diegimui bei kaimiškų vietovių strateginio

planavimo metodikai tobulinti.

2 tematika. Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas

1 tema. Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir gamintojų organizacijų

kūrimosi aktyvinimas

2 tema. Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo

stebėsena bei vertinimas

3 tema. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant

nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas, ekonominio pagrindimo tyrimai

Tyrimų tikslai – 1) ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį,

stiprinant žemdirbių rinkos galią maisto grandinėje; 2) pateikti žemės ūkio ir maisto pramonės

įmonių kaip vientisos tiekimo grandinės konkurencinius pranašumus ES rinkoje, jų pokyčius ir

produktų rinkodaros silpnąsias ir stipriąsias puses; 3) ištirti investavimo, finansavimo galimybių

ir verslo organizavimo formų įvairovę bei parengti naujų verslo organizavimo formų vadybos

modelius ir jų veiklos reglamentavimo pagrindimą.

Uždaviniai (1): įvertinti žemdirbių formalių ir neformalių gamintojų grupių organizacinę

būklę; ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį, didinant jiems

tenkančios pridėtinės vertės dalį realizuojamojoje produkcijoje; įvertinti gamintojų kooperuotos

veiklos plėtotės sąlygas ir kliūtis; parengti pasiūlymus efektyviai panaudoti ES finansinę paramą

šioms organizacijoms kooperacijos kaime plėtotei.

Uždaviniai (2): pasirinkti metodiką ūkių ir įmonių kaip vientisos grandinės gyvybingumo

ir konkurencingumo stebėsenai ir vertinimui; įvertinti maisto tiekimo grandinių gyvybingumą;

įvertinti ūkių ir ž. ū. produktų perdirbimo įmonių tarptautinį konkurencingumą; numatyti žemės

ūkio ir maisto pramonės įmonių tiekimo grandinės gamybos ir realizavimo kryptis.

Uždaviniai (3): ištirti investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų įvairovę

Lietuvoje bei išskirti veiksnius, lemiančius kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą; penkiuose šalies

etnokultūriniuose regionuose, pasirinktoje vienoje iš kaimiškųjų savivaldybių atlikti veiksnių,

lemiančių kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą, patikros prognostinę analizę; numatyti tokios

plėtros scenarijus bei parengti verslo organizavimo formų sisteminę sąrangą kaimiškųjų vietovių

vystymo perspektyvumo kontekste; parengti rekomendacijas naujų verslo organizavimo formų

steigimo, partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų formavimo ir plėtros bei kaimiškųjų

vietovių gyvybingumo ir teritorinio konkurencingumo stiprinimo kryptimis.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

(1) Šalyje ž.ū. produkcijos gamintojams tenkanti pridėtinės vertės dalis turi tendenciją mažėti,

suvienytos jų ūkinės veiklos trūkumas yra viena iš didžiausių žemės ūkio silpnybių. Įvertinant

žemdirbių gamintojų organizacijų kūrimosi potencialą, ž.ū. kooperatyvų atitikimą pripažinimo

gamintojų organizacijomis reikalavimus, bus parengti pasiūlymai šių organizacijų rėmimo

strategijai sukurti, efektyviau panaudoti teikiamą ES finansinę paramą, žemdirbiams ir kaimo

gyventojams tenkančios pridėtinės vertės didinimui. (2) Žemės ir maisto ūkio subjektai vis dar

yra nepakankamai konkurencingi, kad galėtų lygiaverčiai konkuruoti su užsienio bendrovėmis

produktų sektoriuose. Tai sąlygoja ir mažas produktų žinomumas rinkose, neefektyvi eksporto

strategija, mažas užsienio rinkų žinomumas ir pan. Šio mokslinio darbo naujumas – remiantis

tyrimais nustatyti įmonių/sektorių ekonominį gyvybingumą, nustatyti sektorius, kuriems

89

labiausia reikalingos investicijos tapti pakankamai gyvybingais ir konkurencingais, o ne

pakankamai gyvybingiems dar kartą suteikti ES paramą. (3) Įgyvendinant ES ir Lietuvos kaimo

plėtros naujojo laikotarpio programines gaires, bus privalu derinti verslo, valstybinio ir

visuomeninio/bendruomeninio sektorių interesus. Naujumas – problematika nagrinėjama

visuminiu-sisteminiu požiūriu. Numatoma parengti organizacinių veiklos formų, lemiančių

kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą, linkmių sisteminę sąrangą, kuri siejama su nauja

sociokultūrinės veiklos forma, grindžiama dialogu, partneryste ir bendradarbiavimu atsakingai

socialinei elgsenai, kaip adaptacijos instrumentui, užtikrinančiam sąryšį tarp investicijų ir

teritorinės plėtros.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Kooperacijos plėtros žemės ūkyje situacija,

veiklos dinamika, kooperatyvų susikūrimo tikslai, patirti sunkumai ir kliūtys, pagrindiniai

kooperacijos plėtros trukdžiai, priemonės kooperacijai skatinti, ES ir nacionalinės paramos

teikiama nauda nagrinėjama D.Vidickienės, L.Pareigienės, G.Kuliešio, J.Ramanausko ir kitų

darbuose. Žemdirbių gamintojų organizacijų vaidmens ir jų rėmimo strategijos formavimo

klausimai nagrinėjami J.Ramanausko ir V.Vaznonio tyrimuose, tačiau jie apima tik vaisių ir

daržovių sektorių. (2) Žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo procesai glaudžiai susiję,

todėl žemdirbių ir ž.ū. produktų perdirbėjų gyvybingumas tarpusavyje susijęs. Žemės ūkio

subjektų gyvybingumą tyrinėję mokslininkai nenagrinėjo konkurencingumo įtakos.

Mokslininkai, tyrinėję šalies maisto produktų gamybos pramonės konkurencingumą, jo nesiejo

su įmonių gyvybingumo rezultatais, ūkių konkurencingumu. (3) Ilgą laikotarpį Lietuvoje kaimo

problematika buvo nagrinėjama tik agrariniu aspektu. Naujas požiūris į kaimą siejamas su

eurointegraciniais procesais, orientuotais į darnų ir subalansuotą kaimo vystymą. Ankstesni

mokslininkų darbai atskleidė socialinių, kultūrinių ir aplinkosauginių aspektų vietą kaimo plėtros

procesuose. Kompleksinių, organizacinių veiklos formų, susietų su visuminiu-sisteminiu kaimo

vietovių teritoriniu vystymu, tyrimų nėra.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Pateikti pasiūlymai žemdirbių gamintojų

organizacijų rėmimo strategijai sukurti. (2) Pateikti pasiūlymai ž. ū. produktų gamybos ir

perdirbimo grandžių priklausomumo laipsnio tobulinimui, tolesnės plėtros kryptims nustatyti. (3)

Pateiktos rekomendacijos dėl naujų verslo organizavimo formų vadybos modelių steigimo,

partnerystės ir bendradarbiavimo ir naujų teisės aktų projektai dėl šių formų veiklos

reglamentavimo.

3 tematika. Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas

1 tema. Žemės ūkio ir maisto produktų trumpųjų maisto grandinių (TMG) vystymas,

skatinant gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimą

2 tema. Rinkodaros priemonių, stiprinančių lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų

konkurencingumą eksporto rinkose, sistemos tobulinimas

3 tema. Aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto (jo gamyba pagrįsta vietos

ištekliais: žaliavomis, veislėmis, tradicijomis, žiniomis ir kt.) tvarumas ir konkurencingumas

Tyrimų tikslai – (1) nustatyti TMG galimybes, aprūpinant vartotojus sveikais maisto

produktais bei užtikrinant ilgalaikes maisto produktų įvairovės tiekimo schemas palaipsniui

kuriant mažuosius prekybos klasterius regioniniu mastu; (2) sukurti moksliškai pagrįstą šių

produktų rinkodaros priemonių planą, nukreiptą konkurencingumui stiprinti eksporto rinkose; (3)

ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto tvarumo ir konkurencingumo

veiksnius Lietuvoje.

Uždaviniai (1): identifikuoti prielaidas/galimybes, kurios lemia gamintojų skaičiaus

didėjimą TMG kūrimo ar plėtros procese; identifikuoti veiksnius, lemiančius TMG gamintojų

potencialą vykdyti maisto produktų diferenciaciją; nustatyti prielaidas, kurios leistų sukurti TMG

valdymo schemą ir TMG struktūros ir veikimo efektyvumo palaikymo priemonių planą; įvertinti

gamintojų ūkinės veiklos potencialą dalyvauti TMG schemoje ir jos plėtros procese; atlikti

rinkodaros tyrimą, skirtą atskleisti TMG gamintojų galimybes didinti pirkėjų skaičių.

90

Uždaviniai (2): nustatyti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos bei pardavimo

pasaulinėse rinkose tendencijas ir šių produktų vartotojų paklausos formavimosi ypatumus;

apibūdinti susiklosčiusią šių produktų prekybos dinamiką ir struktūrą tarp šių produktų šalių–

gamintojų; nustatyti šalies ir pasaulio žemės ūkio bei maisto produktų gamintojų konkurencinius

pranašumus ir atlikti jų lyginamąją analizę; įvertinti taikomas šių produktų gamintojų rinkodaros

strategijas ir apibrėžti jų adaptacijos galimybes; pateikti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų

konkurencingumo didinimo vidaus ir pasaulio rinkose bei šių produktų eksporto skatinimo

rekomendacijas.

Uždaviniai (3): nustatyti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto svarbą,

siekiant tvarios maisto sistemos bei rinkos specifiką ir plėtros tendencijas Lietuvoje; išskirti

veiksnius, didinančius ir mažinančius aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto

tvarumą bei konkurencingumą Lietuvoje; pateikti pasiūlymus dėl aukštos pridėtinės vertės,

ekologiško ir vietos maisto rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

(1) Lietuvoje nėra identifikuoti trumposios maisto grandinės struktūrą apibūdinantys parametrai,

todėl sudėtinga atsakyti į klausimą, kodėl ūkininkai, vykdantys perdirbimo funkciją ūkio mastu,

susiduria su daugybe produkcijos pardavimo sunkumų, nors maisto produktų paklausa rinkoje

yra didesnė už pasiūlą. TMG veikimo efektyvumo didinimas leidžia aktyviai modernizuoti

ūkininkavimo aplinką siekiant vartotojų aprūpinimo sveikais, biologiškai vertingais, išskirtinės

kokybės ir/ar šviežiais lietuviškais maisto produktais. (2) Atlikto tyrimo rezultatai aktualūs

vertinant žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą Lietuvos ir tarptautinėse rinkose,

įgyvendinant ŽŪM strateginio plano uždavinį – padidinti žemės ūkio ir maisto produktų

eksportą, tačiau šalyje kol kas neatlikta lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rinkų plėtros

studija, nenustatytos šių produktų populiarinimo ir eksporto skatinimo priemonės. (3) Viena iš

paskutiniuoju metu atsiradusių maisto vartojimo tendencijų – aukštos pridėtinės vertės,

ekologiškų, vietos maisto produktų paklausos didėjimas. Pirmenybės teikimas šių produktų

vartojimui yra svarbus, siekiant tvarios maisto gamybos ir vartojimo. Didėjant aukštos pridėtinės

vertės, ekologiškų ir vietos maisto produktų paklausai bei būtinybei skatinti jų gamybą ir

vartojimą, svarbu ištirti šių produktų tvarumo ir konkurencingumo sąlygas bei tinkamą rinkos

plėtros strategiją.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Ūkininkai, kurie savo ūkyje gali perdirbti

žaliavinę produkciją, menkai tesinaudoja prekybos tinklų paslaugomis, daugiau ieško būdų

vykdyti savarankišką prekybą; (2) šalyje kol kas neatlikta lietuviškų žemės ūkio ir maisto

produktų rinkų plėtros studija; (3) klausimai, susiję su aukštos pridėtinės vertės ir vietos maisto

rinka Lietuvoje, iki šiol yra mažai nagrinėti.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Tiesioginio pardavimo sistemos atsiradimas

Lietuvoje priklauso nuo TMG gyvybingumo. Galimi keli scenarijai restruktūrizuoti veikiančias

prekybos schemas: skatinti diegti inovatyvias prekybos organizavimo formas; siekti sukurti

nacionalinę TMG ar jų tinklo funkcionavimo schemą – mažąjį prekybos klasterį, skirtą žemės

ūkio sektoriaus gamintojas lengvai patekti į rinką be šios veiklos papildomo subsidijavimo.

(2) Nustatytos potencialios šių produktų pardavimo rinkos bei įvertinta vartotojų elgsena

lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų atžvilgiu; nustatytas šių produktų prekinių ženklų

žinomumas ir jo didinimo galimybės taikant rinkodaros priemones; numatytos šių produktų

eksporto skatinimo rinkodaros priemonės. (3) Ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir

vietos maisto tvarumo bei konkurencingumo veiksniai Lietuvoje, pateikti siūlymai kaip

paskatinti šio maisto pasiūlą ir paklausą.

4 tematika. Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir

stiprinimas

1 tema. Žaliosios ekonomikos integravimas į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo

rezultatų vertinimo sistemą

91

Tyrimų tikslas – nustatyti subjektyvias ir objektyvias galimybes žaliosios ekonomikos

(ŽE) koncepcijai integruoti į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo stebėsenos sistemas.

Uždaviniai: atskleisti ŽE ir socialinės atsakomybės koncepcijų sąsajas darnaus vystymosi

požiūriu; identifikuoti ŽE matavimo dimensijas ir nustatyti jų dermę su gamtinių išteklių

pagrindu vystomo verslo rezultatyvumo vertinimo indikatoriais bei socialinės atsakomybės (3P)

dimensijomis; įvertinti objektyvių duomenų šaltinių tinkamumą ekonomikos žalinimo

matavimui; nustatyti, kokios yra ŽE kriterijų integravimo į agroverslo rezultatyvumo vertinimo

ir socialinės atsakomybės stebėsenos sistemas subjektyvios galimybės; parengti išvadas dėl

žaliosios ekonomikos koncepcijos integravimo į agroverslo rezultatyvumo ir, atitinkamai,

socialinės atsakomybės vertinimą/ stebėseną.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

Pirma, politinėmis agrarinės aplinkosaugos priemonėmis nebuvo pasiekta laukiamų darnaus

vystymosi rezultatų, o joms išleistos didelės lėšos nebuvo adekvačios rezultatams. Antra,

darnaus vystymosi konferencijoje „Rio+20“ iškelta ŽE, kaip pagrindinės priemonės darniam

vystymuisi siekti, idėja įgalina naujai pažvelgti į gamtos išteklių tausų naudojimą, taršos

mažinimą, kovą su skurdu, ekonomikos vystymąsi. Ekonomikos žalinimo koncepcijos

integravimas į verslo rezultatų vertinimo sistemą bei perkėlimas į socialinės atsakomybės plotmę

skatintų darnaus vystymosi iniciatyvas “iš apačios”. Pastarųjų stoka yra vienas pagrindinių

barjerų darniam gamybos sferos vystymuisi, o kartu vienas iš trukdžių planuotam aplinkosaugos

politikos rezultatyvumui pasiekti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Nuo XX a. 9–10-ojo dešimtmečių verslo

organizacijos bei valdžios institucijos vis dažniau visas tris tarpusavyje susijusias darnaus

vystymosi dimensijas (žinomas kaip J. Elkingtono 3P arba 3E sistema) ar analogiškas darnumo

vertinimo/ apskaitos sistemas taiko kaip sprendimų priėmimo ir kokybės kontrolės priemones.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. ŽE koncepcijos integravimas į gamtinių išteklų

pagrindu vystomo verslo rezultatyvumo vertinimo sistemą bei perkėlimas į socialinės

atsakomybės plotmę.

5 tematika. Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios

ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės

1 tema. Viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų

kūrimą nustatymas

2 tema. Racionalių žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis ir

aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių panaudojimo skatinimas žemės ūkio gamyboje

3 tema. Biomasės panaudojimo energijos reikmėms pagrindimas lokalios ekonomikos

požiūriu

Tyrimų tikslai – (1) sukurti viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse ir atlyginimo už jų

teikimą sistemą; (2) identifikuoti racionalias Lietuvos žemės ūkio gamybos intensyvinimo

kryptis, atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus ir pateikti pasiūlymus ūkininkavimui šiomis

kryptimis skatinti; (3) atskleisti šalies regionų palankumą energijos gamybai iš biomasės ir

identifikuoti stiprybes bei silpnybes bioenergijos tiekimo grandinėse tuose regionuose, apimant

biomasės gamybą, jos apdorojimą ir pateikimą vartotojui.

Uždaviniai (1): apibrėžti viešųjų gėrybių vietą darnaus kaimo vystymosi koncepcijoje;

pagrįsti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo poreikį, atlyginimo už

jų teikimą būdus ir priemones; išnagrinėti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominį

reguliavimą ES; sukurti atlyginimo už viešųjų gėrybių teikimą kaimo vietovėse sistemą, paremtą

jų ekonominės vertės nustatymu; parengti viešųjų gėrybių poveikio kaimo vystymuisi vertinimo

metodiką.

Uždaviniai (2): išanalizuoti intensyvinimo plėtrą Lietuvos žemės ūkyje ir identifikuoti jo

kryptis; identifikuoti atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus žemės ūkio gamybos

intensyvinimo kryptis; įvertinti veiksnius tvariai žemės ūkio gamybos plėtrai užtikrinti ir

92

suformuluoti pasiūlymus, kaip skatinti tvarios plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio

gamybos intensyvinimo krypčių vystymą.

Uždaviniai (3): suskirstyti šalies regionus pagal jų palankumą biomasės gamybai ir jos

panaudojimui; identifikuoti, kokias stiprybes ir silpnybes tuose regionuose gali įgauti esamos

ir/arba būsimos bioenergijos tiekimo grandinės; pasiūlyti galimas priemones identifikuotų

bioenergijos tiekimo grandinės silpnybėms regionuose pašalinti bei stiprybėms išplėtoti.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

(1) Atliktų tyrimų teoriniai ir praktiniai rezultatai taps pagrindu racionalios žemės ūkio ir kaimo

plėtros politikos formavimui bei tolesniems moksliniams ir taikomiesiems tyrimams viešųjų

gėrybių teikimo tematika. Tyrimas sudarys prielaidas objektyviau ir tiksliau įvertinti viešųjų

gėrybių teikimo skatinimo efektus. (2) Esant ribotiems žemės ūkiui tinkamos žemės plotams

žemės ūkio intensyvinimas yra pagrindinė priemonė gausėjančios žmonijos poreikiams maistui

patenkinti, tačiau ne visos žemės ūkio gamybos intensyvinimo kryptys, didindamos

produktyvumą, yra palankios aplinkos išsaugojimui ar harmoningam visuomenės socialiniam

vystymuisi. Lietuva ne tik apsirūpina daugeliu maisto produktų, bet nemažai jų eksportuoja.

Lietuvoje žemės ūkio gamyba dar nėra tokia intensyvi, kaip ES-15 šalyse, tad intensyvinimo

galimybės yra didesnės nei minėtose šalyse, todėl jai reikėtų įvertinti, ar žemės ūkio tolesnis

intensyvinimas, siekiant ekonominės naudos, nepakenks šios ir ateinančių kartų gyvenimo

kokybei. (3) Žemės ūkis, kaip pagrindinis maisto produktų ir jų žaliavų teikėjas, yra orientuotas į

maisto pramonės aprūpinimą, tačiau jam atsiveria vis didesnės galimybės dalyvauti teikiant

biomasę ne maisto pramonei. Ne kiekviena žemės ūkio struktūra regione yra palanki šioms

funkcijoms atlikti, todėl būtina išsiaiškinti, ar yra galimybių žemės ūkiui dalyvavimui teikiant

biomasę ne maisto gamybai. Visų šių aplinkybių aiškesnis suvokimas prisidėtų pagrindžiant

sprendimus dėl mažiau taršios lokalios ekonomikos vystymo.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Dauguma mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjama

viešųjų gėrybių teikimo poveikio darniam kaimo vystymuisi problematika, vis dar yra

fragmentinio pobūdžio, neatskleidžiamos viešųjų gėrybių teikimo ekonominio reguliavimo ir

poveikio kaimo vietovių vystymuisi sąsajos. (2) Lietuvoje žemės ūkio gamybos intensyvinimo

krypčių kompleksinis ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis vertinimas dar neatliktas. Be to,

dėl pastaraisiais metais sparčiai vykstančio intensyvinimo bei naujų mokslo ir technikos

pasiekimų situacija nuolat kinta. (3) Vienas iš esminių kritinių veiksnių, kuris yra svarbus

užtikrinant tvarų bioenergijos tiekimo grandinės funkcionavimą, yra integracija su kitomis

ekonominėmis veiklomis. Tyrėjai akcentuoja žemės ūkio ir susijusių veiklų indėlį į kaimo

ekonomiką, kuris sustiprinamas plėtojant bioenergijos gamybą ir kitas panašias veiklas.

Biomasės gamybos sąveika su kitomis veiklomis matoma kaip tvarios ir efektyvios biomasės

gamybos bei jos naudojimo garantas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Sukurtos rekomendacijos atlyginimo už viešųjų

gėrybių kūrimą kaimo vietovėse sistemai tobulinti. (2) Identifikuotos atitinkančios ir

neatitinkančios tvarios plėtros reikalavimus žemės ūkio gamybos intensyvinimo kryptys bei

paruošti pasiūlymai, kaip skatinti tvarios plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio gamybos

intensyvinimo krypčių vystymą. (3) Modeliuojant bioenergijos tiekimo grandinę, gautos įžvalgos

pasitarnautų sprendimų priėmimui dėl šalies regionų energetinės nepriklausomybės stiprinimo,

atsižvelgiant į gyvenimo kokybę.

6 tematika. Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis

1 tema. Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių poveikis gyvenimo

kokybei kaimo vietovėse

2 tema. Darbo vietų kūrimo potencialo kaimiškose vietovėse vertinimas

Tyrimų tikslai – 1) nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių

stiprinimo galimybes gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti; 2) įvertinti darbo vietų kūrimo

šalies kaimiškuose regionuose potencialą siekiant efektyviau panaudoti vietos išteklius.

93

Uždaviniai (1): nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių

formavimosi prielaidas penkiose užsienio šalyse; parengti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių

integracinių ryšių ir jų stiprinimo potencialo vertinimo rodiklių sistemą; įvertinti šių ryšių būklę

Lietuvoje ir nustatyti jų stiprinimo galimybes gyvenimo kokybės gerinimo aspektu; parengti

rekomendacijas šiems ryšiams stiprinti Lietuvoje.

Uždaviniai (2): parengti darbo vietų kūrimo kaimiškuose regionuose teorinį modelį;

sudaryti darbo vietų kaimiškuose regionuose kūrimo potencialo vertinimo kriterijų ir rodiklių

sistemą; atlikti darbo vietų būklės ir jų kūrimą įtakojančių veiksnių kaimiškuose regionuose

analizę; parengti mokslines rekomendacijas darbo vietų kūrimui ir gyvybingumo palaikymui

kaimiškuose regionuose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.

(1) Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių stiprinimas lemia teritorijos plėtrą,

kuri yra svarbi vieningos sistemos funkcionavimui, ir efektyvų išteklių naudojimą, kurie yra

aktualūs ateities kartoms. (2) Pastaruoju metu tiek ES, tiek Lietuvoje parengta eilė strateginių

dokumentų, reglamentuojančių kaimiškų vietovių plėtrą bei darbo rinkos vystymo tendencijas,

tačiau numatytos darbo rinkos vystymo gairės pasižymi vienodumu, bendromis nuostatomis ir

tikslais. Mokslinėje literatūroje siūlomos ir praktiškai taikomos įvairios darbo rinkos vystymo

priemonės, strategijos, modeliai, koncepcijos, tačiau trūksta visas šias koncepcijas apjungiančio

požiūrio, kuris leistų nustatyti darbo vietų kūrimo kaimiškose vietovėse potencialą ir jį įvertinti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Kaimo ir miesto integracinių ryšių stiprinimo

principus, vystymo modelius nagrinėja Lietuvos ir užsienio mokslininkai, tačiau skirtingas

regionų urbanizacijos laipsnis, miesto ir kaimo erdvinė struktūra bei strateginės regionų vystymo

tendencijos suponavo naujo požiūrio į kaimo-miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių

stiprinimo modeliavimą gyvenimo kokybės gerinimo aspektu atsiradimą. (2) Atlikti tik

fragmentiniai moksliniai tyrimai darbo rinkos vystymo priemonių, strategijų, modelių ir

koncepcijų klausimais.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Parengtos rekomendacijos ir priemonės kaimo

ir miesto socialiniams-ekonominiams integraciniams ryšiams stiprinti Lietuvoje. (2) Parengtos

rekomendacijos, kurios padės suformuoti Valstybės ir vietos savivaldos institucijoms geresnes

prielaidas naujų darbo vietų kūrimui, visų pirma panaudojant vietos išteklius.

6.11 lentelė. Kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas

Eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

VI-ais

metais

VII-ais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 196,0 196,0 162,0 250,0 239,0 183,0 187,0 1413,0

2 Socialinio draud. įmokos 59,8 59,8 49,3 75,0 74,2 56,6 57,9 432,6

3 Išlaidos paslaugoms1 0,0 0,0 0,0 40,0 5,0 31,0 5,0 81,0

4 Išlaidos autor.darbams 0,0 0,0 0,0 0,0 5,0 4,0 5,0 14,0

5 Išlaidos prekėms 14,0 0,0 7,0 8,0 19,0 10,0 22,4 80,4

6 Išlaidos komandiruotėms 30,0 15,2 13,0 26,0 10,0 11,0 6,0 111,2

7 Išlaidos ilgal. turtui įsigyti 12,0 0,0 14,0 10,0 0,0 0,0 0,0 36,0

8 Pridėtinės išlaidos2 26,8 54,2 54,4 111,8 70,0 83,8 56,7 457,7

9

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3 0,0 0,0 4,8 0,0 0,0 0,0 0,0 4,8

Iš viso 338,6 325,2 304,5 520,8 422,2 379,4 340,0 2630,7 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės

finansuojami moksliniai tyrimai 98 proc. Verslo subjektų finansuojami tyrimai 2 proc.

94

7. LĖŠŲ POREIKIO APIBENDRINIMAS ILGALAIKIAMS IR

TRUMPALAIKIAMS TAIKOMIESIEMS MOKSLINIAMS TYRIMAMS

IKI 2020 METŲ

Įvertinus taikomųjų mokslinių tyrimų poreikius ateinančiam 2014 – 2020 metų laikotarpiui

ir jiems įvykdyti reikalingas lėšas, sudaryta taikomųjų mokslinių tyrimų pagal atskiras tematines

sritis lėšų poreikio suvestinė, kuri pateikta 7.1 lentelėje.

7.1 lentelė. Taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikio pagal atskiras sritis suvestinė

Taikomųjų mokslinių

tyrimų tematinė sritis

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

VI-ais

metais

VII-ais

metais Iš viso

Augalininkystė 2416,9 2795,9 2780,9 1399,2 1291,2 10684,1

Gyvulininkystė 3881,1 3622,2 3387,3 3002,6 2188,3 1367,4 17448,9

Sodininkystė ir

daržininkystė 1145,4 1105,1 1083,4 1085,9 997,9 5417,8

Veterinarija 2037,9 1384,1 621 111,7 4154,7

Maisto ūkis 3902,9 3594,8 3501,9 3303,4 1068,4 15371,4

Žuvininkystė 1040 1060 1080 1020 1040 1060 1020 7320

Bioenergetika 866,6 892,3 1418,7 1421,6 710,1 708,3 432,4 6450

Hidrotechnika ir

žemėtvarka 711,3 768,5 595,6 457,6 359,0 2892

Žemės ūkio inžinerija 1082 939 926 845 735 538 494 5559

Agroaplinkosauga 990 1020 760 2770

Kaimo plėtra 338,6 325,2 304,5 520,8 422,2 379,4 340,0 2630,7

Iš viso: 18412,7 17507,1 16459,3 13167,8 8812,1 4053,1 2286,4 80698,5

2014–2020 metų laikotarpiui visų tematinių sričių taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymui

reikalingas lėšų poreikis yra apie 80 mln. Lt arba vidutiniškai po 11,4 mln. Lt kiekvieniems

metams.

Įvertinus atskirų sričių darbo grupių siūlymus, kiek procentų prie taikomųjų mokslinių

tyrimų galėtų prisidėti verslas ir kiek turėtų finansuoti valstybė, nustatyta, kad verslo subjektai

galėtų finansuoti apie 6,3 proc. visų taikomųjų mokslinių tyrimų. 2014–2020 metų laikotarpiu tai

sudarytu maždaug 5,04 mln. Lt (7.2 lentelė).

7.2 lentelė. Taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas iš valstybės biudžeto ir verslo Taikomųjų mokslinių tyrimų

tematinė sritis

Lėšų poreikis iš

viso tūkst. Lt

Lėšos iš

verslo %

Lėšos iš verslo

tūkst. Lt

Valstybės lėšos

tūkst. Lt

Augalininkystė 10684,1 10 1068,4 9615,7

Gyvulininkystė 17448,9 5–10 1308,7 16140,2

Sodininkystė ir daržininkystė 5417,8 5–10 406,3 5011,4

Veterinarija 4154,7 10 415,5 3739,2

Maisto ūkis 15371,4 5 768,6 14602,8

Žuvininkystė 7320 0 0,0 7320,0

Bioenergetika 6450 5 322,5 6127,5

Hidrotechnika ir žemėtvarka 2892 5 144,6 2747,4

Žemės ūkio inžinerija 5559 10 555,9 5003,1

Agroaplinkosauga 2770 0 0,0 2770,0

Kaimo plėtra 2630,7 2 52,6 2578,1

Iš viso: 80698,5 5043,1 75655,4

95

Projekto vykdytojų grupė, atsižvelgdama į atsikirų tematinių sričių darbo grupių

pasiūlymus, rekomenduoja, jog didžiąją dalį projektų turėtų finansuoti valstybė – LR žemės ūkio

ministerija, pritraukiant LR Aplinkos ir kitų ministerijų lėšas. Taip pat galėtų prisidėti regioniniai

aplinkos tvarkymo centrai. Verslo finansuojami taikomieji moksliniai tyrimai galėtų sudaryti

apie 5–10 proc. Daugiau verslo lėšų galėtų būti gaunama sukūrus Kaimo pažangos, taikomųjų

tyrimų ir inovacijų skatinimo fondą, į kurį verslas mokėtų privalomas įmokas nuo pagaminamos

produkcijos kiekio (pvz. pieno, mėsos, javų ir t. t.), kaip daroma kitose Vakarų Europos šalyse.

Fondo lėšos galėtų būti panaudojamos taikomųjų tyrimų finansavimui, žemės ūkio savivaldos

saviorganizacijoms ir konsultavimui. Jei pavyktų sukurti tokį fondą, verslo finansuojami

moksliniai tyrimai galėtų sudaryti žymiai didesnę dalį. Tokiam siūlymui yra pritarusi ir Žemės

ūkio mokslo tarybą 2013 m. sausio 15 d. posėdyje.

IŠVADOS

Respondentų apklausa parodė, kad visos mokslininkų suformuluotos taikomųjų mokslinių

tyrimų kryptys ir tematikos yra aktualios šiandieniniam žemės ūkiui. Respondentų, kurie

pritaria arba iš dalies pritaria pateiktų taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymui pagal atskiras

kryptis buvo nuo 70 iki 96 proc., o nepritariančių tik nuo 4 iki 20 proc.

2014–2020 metų laikotarpiui visų prioritetinių tematinių sričių taikomųjų mokslinių tyrimų

vykdymui reikalingas lėšų poreikis yra apie 80 mln. Lt arba vidutiniškai po 11,5 mln. Lt

kiekvieniems metams.

Augalininkystės sektoriaus taikomųjų mokslinių tyrimų tematikoms įgyvendinti 2014–2020 m

laikotarpyje reikia apie 10,7 mln. Lt, gyvulininkystės – 17,4 mln. Lt, sodininkystės ir

daržininkystės – 5,4 mln. Lt, veterinarijos – 4,2 mln. Lt, maisto ūkio – 15,4 mln. Lt,

žuvininkystės – 7,3 mln. Lt, bioenergetikos – 6,5 mln. Lt, hidrotechnikos ir žemėtvarkos – 2,9

mln. Lt, žemės ūkio inžinerijos – 5,6 mln. Lt, agroaplinkosaugos – 2,8 mln. Lt, kaimo plėtros

– 2,8 mln. Lt.

REKOMENDACIJOS

Didžiąją dalį (90–95 %) taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšų poreikio turėtų

finansuoti valstybė – LR Žemės ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija,

pritraukiant LR Aplinkos ir kitų ministerijų, agentūrų ir fondų lėšas, taip pat inicijuojant

taikomųjų mokslinių tyrimų programas LMT, MITA ir kt.

Apie 5–10 % visų reikalingų lėšų taikomiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms galėtų

finansuoti verslas. Daugiau verslo lėšų galėtų būti pritraukiama sukūrus Kaimo pažangos,

taikomųjų tyrimų ir inovacijų skatinimo fondą, į kurį verslas mokėtų privalomas įmokas nuo

pagaminamos arba parduodamos produkcijos kiekio (pvz. pieno, mėsos, javų ar pan.), kaip tai

daroma kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse. Fondo lėšos galėtų būti panaudojamos

taikomųjų tyrimų finansavimui ir kitoms veikloms (žemės ūkio savivaldos saviorganizacijoms

ir konsultavimui ar pan.). Jei pavyktų sukurti tokį fondą, verslo finansuojami moksliniai

tyrimai galėtų sudaryti žymiai didesnę dalį (20–25 % ir daugiau).

Atsižvelgiant į atskirų sektorių plėtros perspektyvas, nustatyti prioritetiniai taikomųjų

mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai, kurie rekomenduojami ateinančiam 2014–2020 metų

laikotarpiui:

Augalininkystės sektoriuje. Augalų apsauga (augalų ligų ir kenkėjų vystymosi biologijos,

cheminių ir kitų priemonių panaudojimo ir kiti aktualūs augalų apsaugos klausimai);

Agrotechnika (dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, dirvožemio kokybės nustatymo, pagerinimo,

sėjomainų ir kiti klausimai); Augalų mityba (augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai,

tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas);

96

Sėklininkystė ir selekcija (augalų veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems rinkos

poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo tyrimai); Augalinės medžiagos kokybės

tyrimai (augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimai ir gerinimas, cheminės sudėties,

technologinių parametrų nustatymas); Žolininkystė (žolinių augalų panaudojimas pašarų

gamybai, bioenergetikai, apželdinimui. Pievų ir ganyklų įrengimas ir naudojimas. Daugiamečių

žolių auginimas sėklai).

Gyvulininkystės sektoriuje. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba (aukštos kokybės pašarų

gamybos technologijų tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos

gerinimas, naujų pašarinių žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo

gerinimui); Gyvūnų reprodukcija. (gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo

priežasčių tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių

bandų reprodukcijos organizavimas ir valdymas); Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga (gyvūnų

gerovės ir auginimo aplinkos optimizavimas, gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas

ūkio sąlygomis, technologinių procesų optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir šiltnamio

efektą sukeliančių dujų emisijas, mėšlo šalinimo ir kaupimo technologijų tobulinimas);

Gyvūninės kilmės produkcijos kokybė. (gyvūninės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių

veiksnių įtakos produkcijos kokybei nustatymas, saugios produkcijos gamybos schemų kūrimas,

naujos kokybės gyvūninių žaliavų kūrimas); Gyvūnų veisimas ir genetiniai tyrimai (genetinių

selekcijos metodų tobulinimas, funkcinių požymių (ilgaamžiškumo, rezistentiškumo, tešmens

sveikatos ir kt.) gerinimas, gyvūnų potencialių galimybių gerinimas ir veisimo schemų

optimizavimas. Gyvūnų genetinių išteklių saugojimas ir kaupimas bei platesnio panaudojimo

būdų paieška); Bitininkystė (bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių

veislininkystė, bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimai, naujų produktų su

bičių produktais kūrimas).

Sodininkystės ir daržininkystės sektoriuje. Daržininkystė (daržo, prieskoninių ir vaistinių

augalų technologinių elementų tyrimas ir optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės

mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo technologijos); Sodo ir daržo augalų apsauga

(augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių panaudojimo tyrimai, registraciniai

eksperimentai); Sodininkystė (sodų agrotechnika, augimo ir derėjimo bei derliaus nuėmimo laiko

optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui

komplekso sudarymas); Uoginių augalų auginimas (auginimo technologijų elementų tyrimai ir

optimizavimas. Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas); Laikymas (vaisių

ir daržovių biocheminės sudėties ir fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu. Vaisų ir daržovių

laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir ultra žemo deguonies kiekio atmosferoje parametrų

modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių tyrimai ir optimizavimas);

Sodų veislės ir poskiepiai (veislių introdukcija bei veislių – poskiepių derinių tyrimas, optimalių

derinių atranka, sodų konstrukcijos).

Veterinarijos sektoriuje. Gyvūnų užkrečiamosios ligos (gyvūnų užkrečiamų ligų

prevencija, diagnostika bei jų likvidavimo priemonių klausimai); Gyvūnų neužkrečiamosios ligos

(produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės

gerinimui); Veterinarinė maisto sauga (maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo

klausimai, cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio

patekimo į maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,

technologinių priemonių ir metodų kūrimas); Smulkių gyvūnų ligos (smulkių gyvūnų ligų

diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei gerovės klausimai); Biologiškai aktyvūs

komponentai (gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir maistinės vertės didinimo

klausimai).

Maisto ūkio sektoriuje. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos

gaminiuose; Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai (maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių

sudėties gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių

specifinių produktų kūrimas); Tausojanti gamyba (perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas

beatliekinei gamybai, naujų produktų kūrimui); Inovatyvios technologijos (inovatyvios

97

technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir nišinių produktų kūrimui); Biologiškai

aktyvūs komponentai (biologiškai aktyvių komponentų augalinėje žaliavoje identifikavimas ir jų

išskyrimo bei panaudojimo galimybių tyrimas); „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų

sudėtis duonos pusgaminiuose ir gatavuose kepiniuose; Nauji produktai (naujų biologiškai

vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų maistinės vertės ir biocheminės sudėties

nustatymas); Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai

būtinais elementais; Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės

produktas; Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje

žaliavoje.

Žuvininkystės sektoriuje. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas; Žuvų mityba ir

pašarų kokybės tyrimai; Žuvų išteklių tyrimai; Žuvų ligos ir jų prevencija; Verslinė ir mėgėjiška

žvejyba; Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.

Bioenergetikos sektoriuje. Biodujos (biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų

valymas, panaudojimas ir kiti klausimai); Biodyzelinas (naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių

aliejų ir riebalų panaudojimas skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto

produkto kokybės nustatymo ir kiti klausimai); Kietasis biokuras (įvairių atliekų ir šalutinių

produktų panaudojimas granulių ir briketų gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai);

Bioalkoholiai (žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai); Antros kartos

biodegalai (žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai).

Hidrotechnikos ir žemėtvarkos sektoriuje. Melioracijos sistemų priežiūra (reguliuotų

upelių ir griovių savireguliacijos procesų tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo

padidinimui ir priežiūros išlaidų sumažinimui. Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas

operatyviai nustatant drenažo gedimus); Dirvožemio drėgmės režimo prognozės (galimų klimato

kaitos pokyčių fone modeliuoti ir prognozuoti dirvos drėgmės ręžimą ir galimų pokyčių poveikį

žemės ūkio kultūroms bei žemės dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams,

žemės ūkio technikos pravažumui); Melioracijos sistemos (besikeičiančių hidrometeorologinių

sąlygų (dėl klimato kaitos) bei sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose

dirvožemiuose vykstantiems procesams ir šių procesų poveikis derlingumui); Žemės naudojimo

optimizavimas (aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant žemės naudmenų optimalaus

išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei optimizuojant žemės

ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus); Taršos prevencija

(gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo patekimą į vandens šaltinius

tyrimai); Nuotėkų utilizavimo inžinerija (uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai

išgaunant ir panaudojant energija sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas

kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas).

Žemės ūkio inžinerijos sektoriuje. Augalininkystės inžinerija (žemės dirbimo, sėjos,

sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo ir kitų mašinų inžineriniai klausimai, darbo laiko

ir energijos sąnaudų mažinimas); Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas (traktorių,

kombainų ir kitų mašinų eksploatacinių sąnaudų mažinimas, ilgaamžiškumo didinimas, tepimo

sistemų kūrimas ir diegimas, žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas); Pašarų ruošimo

inžinerija (pjovimo, smulkinimo, presavimo, krovimo, transportavimo, džiovinimo, laikymo ir

kiti inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas); Tiksliojo ūkininkavimo

inžinerija (automatinis mašinų vairavimas, palydovinės sistemos diegimas dirvos ruošimo, sėjos,

tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo mašinose. ISOBUS sistema. Dirvožemyje esančių

medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai bei kiti aktualūs klausimai); Gyvulininkystės inžinerija

(mažaatliekinė gamyba, aplinkos taršos ir energijos sąnaudų mažinimas, organinių atliekų

surinkimas ir panaudojimas, automatizavimas-robotizavimas, palankių gyvuliams sąlygų

sukūrimas, technologinių procesų kontrolė ir valdymas, kiti inžineriniai klausimai); Biomasės

paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija (energetinių augalų auginimo, nuėmimo,

smulkinimo, džiovinimo, laikymo, granuliavimo, briketavimo, transportavimo, deginimo ir kiti

inžineriniai klausimai).

98

Agroaplinkosaugos sektoriuje. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose

(vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas, šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga); Medžiagos ir

produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje (trąšų ir dirvos gerinimo bei

augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei produkcijai); Ekologinis žemės

ūkis (uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas. Ūkininkavimas pagal žemės ūkio

našumo balus); Klimato kaita (agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai

mažinimas; anglies balanso optimizavimas agroekosistemose); Augalinės žaliavos kokybės

tyrimai (ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės maisto žaliavos

kokybės palyginamieji tyrimai); Bioįvairovės apsauga (svetimžemių invazinių augalų paplitimas

ir kontrolė agroekosistemose); Žaliojo tinklo formavimas (agroveiklos priemonių (ekologinių,

cheminių) poveikis gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.)

tinklą, agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę); Eutrofikacija (vandens

žydėjimas) (ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė ir prevencija. Žemėnaudos ir

koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių bei kitų vandens telkinių

baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos vertinimui).

Kaimo plėtros sektoriuje. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo

vietovėse (ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, inovacijų

agrariniame sektoriuje sistemos diegimo būdai ir priemonės; inovacijų skleidėjų kvalifikacijos

tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų gerosios patirties sklaidos poreikio tyrimai;

tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos priemonių ekonominio ir socialinio poveikio vertinimas;

žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi potencialą,

nustatymas ir vertinimas; LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo

vertinimas ir jo didinimas); Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir

perspektyvumas (žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir kooperacijos vystymas;

naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant nevyriausybines ir

bendruomenines organizacijas kaimiškosiose vietovėse, tyrimai; žemės ūkio verslo rizikos

veiksnių nustatymas, rizikos vertinimas ir valdymo būdų bei priemonių parinkimas; žemės ir

maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena bei vertinimas);

Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas (žemės ūkio ir maisto

produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas

bei atsakomybės didinimas; racionalus žemės ūkio ir maisto produktų gamybos intensyvinimas

bei kokybės didinimas maisto ir ne maisto produktų grandinėje; aukštos pridėtinės vertės, vietos

ir ekologiškų maisto produktų tvarumas ir konkurencingumas; tvaria maisto produktų gamyba

pagrįsto verslo skatinimo priemonių pagrindimas; žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų

nuomonių tyrimai); Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir

stiprinimas (žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės išsaugojimas ir stiprinimas; žaliosios

ekonomikos verslininkystė ir atsinaujinančių išteklių naudojimas; įvairių ekosistemų tipų ir jų

paslaugų kokybės skirtingose kaimo vietovėse nustatymas ir vertinimas); Efektyvus ir tausus

išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės

sektoriuose (darnios atsinaujinančių biologinių medžiagų ir energijos gamybos, perdirbimo ir

panaudojimo rinkodarinis bei ekonominis pagrindimas; racionalių žemės ūkio ir maisto gamybos

intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių

naudojimo skatinimas žemės ūkio ir maisto produktų gamyboje; viešųjų gėrybių kaimo vietovėse

kūrimo skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų kūrimą nustatymas); Darbo vietų kūrimo

potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis (gyventojų gyvenimo kokybė kaimo

vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-ekonominės sąveikos; kaimo gyventojų užimtumo ir

darbo vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos diversifikavimo tyrimai; kliūčių, trukdančių įdiegti

socialines inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas ir gerosios praktikos sklaida; socialinės

infrastruktūros vystymo modeliavimas skirtingo tipo kaimo vietovėse; kaimo vietovių tapatumo

(identiteto) ir įvaizdžio vertinimas; vietos ekonomikos vystymo modelių formavimas skirtingų

tipų kaimo vietovėse; žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų

vystymosi potencialą, nustatymas bei įvertinimas.

99

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 3D-869.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros po 2013 metų strateginės kryptys.

2. Directive 2003/30/EC of the European Parlament and the Council of 8 May 2003 on the

promotion of the use of biofuels or the other renewable fuels for transport. OJ L 123, 2003, p.

42–46.

3. Directive 2009/28/EC of the European Parlament and the Council of 23 April 2009 on the

promotion of the use of energy from renewable sources. 2009, p. 16–62.

4. ES biodegalų strategija, 2006 02 08 KOM (2006) 34 galutinis.

5. KOM(2008) Pasiūlymas Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti

energiją iš atsinaujinančių šaltinių / KOM(2008)19 galutinis, Briuselis, 23.1.2008.

6. Bioenergy in Germany: Facts and Figures, 2012. Federal Ministry of Food, Agriculture ans

Consumer Protection. p.25. http://www.biodeutschland.org/tl_files/content/dokumente

/biothek/Bioenergy_in-Germany_2012_fnr.pdf žiūrėta 2012 10 30

7. Brussels, 10.5.2012 COM(2012) 216 final communication from the commission to the

european parliament, the council, the european economic and social committee and the

committee of the regions on the European Innovation Partnership on Water.

8. Gamtos išteklių komisijos projektas – Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų

partnerystė. Pranešėja Anne Bliek – de Jong (NL / LDAE) Flevolando provincijos

vykdomosios tarybos narė

9. Rural Research Priorities. Results Summary Observations Reflections. University of Guelph.

School of Environment Design and Rural Development. Canada.

10. RURAGRI Deliverable 3.2 Strategic Research Agenda 2012

11. OCED (http://www.oecd.org/). Žiūrėta 2012-11-06

12. Towards a New Common Agricultural Policy. Comments from the Danish Government to

the Commission’s Public Debate. Ministry of Food, Agriculture and Fisheries.2010

13. Sustainable Management of Water Resources in Agriculture. Corrigenda to OECD

publications may be found on line at: www.oecd.org/publishing/corrigenda. © OECD 2010.

14. Paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. Reglamentavimas. Pasiūlymas dėl Europos

Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės

ūkio Fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis esminės nuostatos.

15. Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimas dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų

strategijos 2010 m. vasario 17 d. Nr. 163 Vilnius.

16. Lietuvos pažangos strategija „LIETUVA 2030“.

17. Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje Rio de Žaneire (1992 m. birželio 3–14 d.)

priimti dokumentai // http://www.am.lt/LSP/files/Agenda21.pdf.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 30 dienos nutarimas // Valstybės

žinios, 2006, Nr. 37-1319.

19. JRC European Soil Portal – Soil Data and Information Systems.

(http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/Documents.html ) Žiūrėta 2012-11-06.

SUDERINTA: ………………………

Kaimo plėtros tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkė

Jurgita Stakėnienė

2013 m. .................. mėn. ..... d.

100

PRIEDAI

101

PRIEDAS A

APKLAUSOS ANKETA

DĖL MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PLĖTROS

Ši apklausa yra Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto dalis, kuriame siekiama

išsiaiškinti taikomųjų mokslinių tyrimų poreikį (bendrai) bei problemas, kurias padėtų spręsti

atlikti tyrimai.

Anketa sudaryta iš 2 dalių: bendroji dalis – duomenys apie respondentus ir specialioji

dalis – klausimai dėl atskirų mokslinių taikomųjų tyrimų.

Ši anketa yra anoniminė.

Prašome atidžiai perskaityti klausimus ir pažymėti Jums tinkantį atsakymą. Jeigu Jums

tinka keli atsakymai - prašome pažymėti visus tinkančius. Jeigu turite atskirą nuomonę,

pasiūlymą, pastabą – prašome parašyti, būsime labai dėkingi.

Iš anksto dėkojame už atsakymus!

I. BENDROJI DALIS

1. Jūs esate (galite žymėti kelis):

○ Ūkininkas (ūkio savininkas);

○ Partneris;

○ Šeimos narys;

○ Dirbantis ūkyje (darbuotojas);

○ Žemės ūkio bendrovės (įmonės) vadovas;

○ Dirbantis žemės ūkio bendrovėje (įmonėje) (darbuotojas);

○ Savivaldos atstovas;

○ Žemės ūkio konsultantas;

○ Kaimo plėtros konsultantas;

○ Savivaldybės administracijos darbuotojas;

○ Kita (įrašykite).............................................................................................

2. Jūs esate žemdirbių, kaimo bendruomenės ar kitos asociacijos narys:

○ Taip (įrašykite) ..............................................................................................

○ Ne.

3. Jūsų darbo patirtis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse:

○ 1–2 metai;

○ 3–5 metai;

○ 6–9 metai;

○ 10–15 metų;

○ 16 metų ir daugiau.

4. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, nurodykite ūkio ekonominį dydį (EDV):

○ iki 2 EDV;

○ nuo 2,01 iki 4 EDV;

○ nuo 4,01 iki 14 EDV;

○ nuo14,01 iki 40 EDV;

○ nuo 40,01iki 100 EDV;

○ nuo 100,01 iki 200 EDV;

○ virš 200 EDV;

102

5. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, nurodykite ūkio tipą:

○ Augalininkystės (įrašykite)...............................................................................

○ Gyvulininkystės (įrašykite)...............................................................................

○ Mišrus (įrašykite).............................................................................................

○ Kita (įrašykite).............................................................................................

6. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, nurodykite, ar ūkininkaujate mažiau palankiose

ūkininkauti vietovėse:

○ Taip

○ Ne

7. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, tai užsiimate:

○ Tik pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba;

○ Pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu;

○ Kita (įrašykite)...........................................................................................

8. Jeigu ūkininkaujate, ar ūkyje dirba:

○ Tik šeimos nariai;

○ Šeimos nariai ir pastoviai samdomi darbuotojai;

○ Šeimos nariai ir laikinai samdomi darbuotojai;

○ Tik samdomi darbuotojai;

○ Kita (įrašykite) ............................................................................................................

9. Jūsų

Amžius: Lytis: Išsilavinimas:

○ iki 30 metų; ○ Vyras ○ Vidurinis;

○ 31 – 40 metų; ○ Moteris ○ Profesinis;

○ 41 –50 metų; ○ Aukštesnysis (buvę technikumai);

○ 51–65 metai; ○ Aukštasis;

○ 66 metai ir daugiau. ○ Kita (įrašykite)........................................

10. Pažymėkite Jums labiausiai tinkantį atsakymą:

Klausimas/atsakymai Nuolatos

Nepastoviai,

esant

konkrečiam

poreikiui

Kartais Ne Kita

(įrašykite)

Ar Jūs domitės žemės

ūkiui skirta informacija?

Ar Jūs domitės

taikomaisiais

moksliniais tyrimais?

Ar jūsų ūkyje, žemės

ūkio bendrovėje

(įmonėje) taikomos

naujovės (inovacijos)?*

*- tai gali būti įsigyjama nauja technika, rekonstruojami pastatai, keičiama technologija ar

jos dalis, įsigyjamos naujos veislės, naudojami nauji produktai (pvz., augalų apsaugos,

tręšimo), taikomi valdymo, produkcijos realizavimo ar kiti metodai ir t.t.

11. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą arba dirbate ūkyje/žemės ūkio įmonėje, išvardinkite,

kokio pobūdžio inovacijos pas Jus yra diegiamos:

o Produkto (naujų prekių/paslaugų ūkyje sukūrimas, gaminimas arba naudojimas);

103

o Technologinės (naujų technologijų sukūrimas ar taikymas įvairiose ūkio veiklos

srityse);

o Socialinės (naujų valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir

diegimas įvairiose ūkio veiklos srityse);

o Kompleksinės (produktų, technologinių ir socialinių inovacijų kompleksas);

o Kita (įrašykite)....................................................................

12. Nurodykite pagrindines kliūtis inovacijų kūrimui ir diegimui žemės ūkyje ir kaimo

vietovėse:

o Nepakankamas mokslo ir agroverslo bendradarbiavimas;

o Žemas mokslo komercializacijos (technologijų perdavimo) lygis;

o Finansinių išteklių stoka;

o Kvalifikuotų mokslininkų (tyrėjų) trūkumas;

o Kvalifikuotų specialistų trūkumas;

o Ilgas naujovių pripažinimo (įdiegimo į gamybą) kelias;

o Mokslas nepakankamai orientuotas į konkrečių ūkių/įmonių problemų sprendimą;

o Ūkininkai/įmonės nepasirengę taikyti naujoves.

o Kita (įrašykite)....................................................................

II. SPECIALIOJI DALIS Prašome pateikti savo nuomonę dėl konkrečių siūlomų mokslinių taikomųjų tyrimų

tematikų.

Siūlomi taikomieji tyrimai yra suskirstyti į atskiras grupes.

Galite pasirinkti vieną, kelias arba visas grupes ir įvertinti pateiktus teiginius.

Žymėkite (X) artimiausią jūsų nuomonei skaičių nuo 1 iki 5 (skaičių reikšmės: 1 –

visiškai nepritariu, 2 - nepritariu, 3 – iš dalies pritariu, 4 – pritariu, 5 – visiškai pritariu).

Būtume Jums labai dėkingi, jeigu pareikštumėte savo nuomonę, pastabas, pasiūlymus.

Prašome pasirinkti grupę (-es):

Eil.

Nr. Grupės pavadinimas

Pasirinkta grupė

(žymėti X)

1 Žemės ūkio (augalininkystė)

2 Žemės ūkio (gyvulininkystės)

3 Žemės ūkio (sodininkystė ir daržininkystė)

4 Veterinarija

5 Maisto ūkio

6 Žuvininkystės

7 Bioenergetika

8 Hidrotechnikos ir žemėtvarkos

9 Žemės ukio inzinerijos

10 Agroaplinkosaugos

11 Kaimo plėtros

1. ŽEMĖS ŪKIO (AUGALININKYSTĖS) SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ

TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Agrotechnika. Dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, dirvožemio kokybės nustatymo,

pagerinimo, sėjomainų ir kiti klausimai.

1 2 3 4 5

104

2. Augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų vystymosi biologijos, cheminių ir kitų priemonių

panaudojimo ir kiti aktualūs augalų apsaugos klausimai

1 2 3 4 5

3. Augalų mityba. Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo

mineralinėmis ir organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas

1 2 3 4 5

4. Žolininkystė. Žolinių augalų panaudojimas pašarų gamybai, bioenergetikai, apželdinimui.

Pievų ir ganyklų įrengimas ir naudojimas. Daugiamečių žolių auginimas sėklai.

1 2 3 4 5

5. Sėklininkystė ir selekcija. Augalų veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems

rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo tyrimai.

1 2 3 4 5

6. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai. Augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimai ir

gerinimas, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymas

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai augalininkystėje.

2. ŽEMĖS ŪKIO (GYVULININKYSTĖS) SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ

TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Gyvūnų veisimas ir genetiniai tyrimai. Genetinių selekcijos metodų tobulinimas,

funkcinių požymių (ilgaamžiškumo, rezistentiškumo, tešmens sveikatos ir kt.) gerinimas, gyvūnų

potencialių galimybių gerinimas ir veisimo schemų optimizavimas. Gyvūnų genetinių išteklių

saugojimas ir kaupimas bei platesnio panaudojimo būdų paieška.

1 2 3 4 5

2. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų

tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų pašarinių

žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.

1 2 3 4 5

3. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo priežasčių

tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių bandų

reprodukcijos organizavimas ir valdymas.

1 2 3 4 5

4. Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga. Gyvūnų gerovės ir auginimo aplinkos optimizavimas,

gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas ūkio sąlygomis, technologinių procesų

optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir ŠES dujų emisijas, mėšlo šalinimo ir kaupimo

technologijų tobulinimas.

1 2 3 4 5

105

5. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybė. Gyvūninės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių

veiksnių įtakos produkcijos kokybei nustatymas, saugios produkcijos gamybos schemų kūrimas,

naujos kokybės gyvūninių žaliavų kūrimas.

1 2 3 4 5

6. Bitininkystė. Bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių veislininkystė,

bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimai, naujų produktų su bičių

produktais kūrimas.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai gyvulininkystėje.

3. ŽEMĖS ŪKIO (SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ) SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo ir derėjimo bei derliaus nuėmimo laiko

optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui

komplekso sudarymas

1 2 3 4 5

2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių – poskiepių derinių tyrimas,

optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos

1 2 3 4 5

3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių

panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai

1 2 3 4 5

4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.

Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas

1 2 3 4 5

5. Daržininkystė. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir

optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo

technologijos

1 2 3 4 5

6. Laikymas. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties ir fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu.

Vaisų ir daržovių laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir ultra žemo deguonies kiekio

atmosferoje parametrų modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių

tyrimai ir optimizavimas.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai sodininkystėje ir daržininkystėje.

106

4. VETERINARIJOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Gyvūnų užkrečiamų ligų prevencija, diagnostika bei jų

likvidavimo priemonių klausimai.

1 2 3 4 5

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei

priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės gerinimui.

1 2 3 4 5

3. Smulkių gyvūnų ligos. Smulkių gyvūnų ligų diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei

gerovės klausimai.

1 2 3 4 5

4. Biologiškai aktyvūs komponentai. Gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir

maistinės vertės didinimo klausimai.

1 2 3 4 5

5. Veterinarinė maisto sauga. Maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai

(cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio patekimo į

maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,

technologinių priemonių ir metodų kūrimas).

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji moksliniai

tyrimai veterinarijoje. _____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

5. MAISTO ŪKIO SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje

žaliavoje

1 2 3 4 5

2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas.

1 2 3 4 5

3. Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais

elementais.

2 3 4 5

4. Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir

nišinių produktų kūrimui.

1 2 3 4 5

5. Nauji produktai. Naujų biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų

maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.

1 2 3 4 5

107

6. Tausojanti gamyba. Perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas beatliekinei gamybai,

naujų produktų kūrimui.

1 2 3 4 5

7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų augalinėje žaliavoje

identifikavimas ir jų išskyrimo bei panaudojimo galimybių tyrimas.

1 2 3 4 5

8. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose.

1 2 3 4 5

9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir gatavuose

kepiniuose.

1 2 3 4 5

10. Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių

sudėties gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių

specifinių produktų kūrimas.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai maisto ūkyje.

6. ŽUVININKYSTĖS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Žuvų išteklių tyrimai.

1 2 3 4 5

2. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas.

1 2 3 4 5

3. Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai.

1 2 3 4 5

4. Žuvų ligos ir jų prevencija.

1 2 3 4 5

5. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba.

1 2 3 4 5

6. Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai žuvininkystėje.

108

7. BIOENERGETIKOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas

skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės nustatymo ir kiti

klausimai

1 2 3 4 5

2. Biodujos. Biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų valymas, panaudojimas ir kiti

klausimai

1 2 3 4 5

3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų

gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.

1 2 3 4 5

4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai

1 2 3 4 5

5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai bioenergetikoje.

8. HIDROTECHNIKOS IR ŽEMĖTVARKOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ

TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės. Galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir

prognozuoti dirvos drėgmės ręžimą ir galimų pokyčių poveikį žemės ūkio kultūroms bei žemės

dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės ūkio technikos pravažumui.

1 2 3 4 5

2. Melioracijos sistemos. Besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų (dėl klimato kaitos) bei

sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems

procesams ir šių procesų poveikis derlingumui.

1 2 3 4 5

3. Žemės naudojimo optimizavimas. Aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant žemės

naudmenų optimalaus išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei

optimizuojant žemės ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus.

4.

1 2 3 4 5

109

5. Nuotėkų utilizavimo inžinerija. Uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai

išgaunant ir panaudojant energija sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas

kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas.

1 2 3 4 5

6. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo patekimą į

vandens šaltinius tyrimai.

1 2 3 4 5

7. Melioracijos sistemų priežiūra. Reguliuotų upelių ir griovių savireguliacijos procesų

tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo padidinimui ir priežiūros išlaidų sumažinimui.

Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas operatyviai nustatant drenažo gedimus.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai hidrotechnikoje ir žemėtvarkoje.

9. ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ

TEMATIKOS

1. Augalininkystės inžinerija. Žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus

nuėmimo ir kitų mašinų inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.

1 2 3 4 5

2. Pašarų ruošimo inžinerija. Pjovimo, smulkinimo, presavimo, krovimo, transportavimo,

džiovinimo, laikymo ir kiti inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.

1 2 3 4 5

3. Gyvulininkystės inžinerija. Mažaatliekinė gamyba, aplinkos taršos ir energijos sąnaudų

mažinimas, organinių atliekų surinkimas ir panaudojimas, automatizavimas-robotizavimas,

palankių gyvuliams sąlygų sukūrimas, technologinių procesų kontrolė ir valdymas, kiti

inžineriniai klausimai

1 2 3 4 5

4. Tiksliojo ūkininkavimo inžinerija. Automatinis mašinų vairavimas, palydovinės sistemos

diegimas dirvos ruošimo, sėjos, tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo mašinose. ISOBUS

sistema. Dirvožemyje esančių medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai bei kiti aktualūs

klausimai.

1 2 3 4 5

5. Biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija. Energetinių augalų auginimo,

nuėmimo, smulkinimo, džiovinimo, laikymo, granuliavimo, briketavimo, transportavimo,

deginimo ir kiti inžineriniai klausimai.

1 2 3 4 5

6. Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas. Traktorių, kombainų ir kitų mašinų

eksploatacinių sąnaudų mažinimas, ilgaamžiškumo didinimas, tepimo sistemų kūrimas ir

diegimas, žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas.

110

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai žemės ūkio inžinerijoje.

10. AGROAPLINKOSAUGOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ

TEMATIKOS

1. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.

Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus.

1 2 3 4 5

2. Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė

ir prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių

bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos

vertinimui.

1 2 3 4 5

3. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu

užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai.

1 2 3 4 5

4. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų

įrengimas, šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga.

1 2 3 4 5

5. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir

dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei

produkcijai.

1 2 3 4 5

6. Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai mažinimas;

anglies balanso optimizavimas agroekosistemose.

1 2 3 4 5

7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos priemonių (ekologinių, cheminių) poveikis

gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą, agroekosistemų

bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę.

1 2 3 4 5

8. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė

agroekosistemose.

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai agrarinėje aplinkosaugoje.

111

11. KAIMO PLĖTROS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ

TEMATIKOS

1. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse:

11.1.1. Tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos priemonių ekonominio ir socialinio poveikio

vertinimas

1 2 3 4 5

11.1.2. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi

potencialą, nustatymas ir vertinimas

1 2 3 4 5

11.1.3. Ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, inovacijų

agrariniame sektoriuje sistemos diegimo būdai ir priemonės

1 2 3 4 5

11.1.4. Inovacijų skleidėjų kvalifikacijos tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų

gerosios patirties sklaidos poreikio tyrimai

1 2 3 4 5

11.1.5. LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo

didinimas

1 2 3 4 5

2. Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas:

11.2.1. Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir kooperacijos vystymas

1 2 3 4 5

11.2.2. Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena

bei vertinimas

1 2 3 4 5

11.2.3. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant

nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas kaimiškosiose vietovėse, tyrimai

1 2 3 4 5

11.2.4. Žemės ūkio verslo rizikos veiksnių nustatymas, rizikos vertinimas ir valdymo būdų bei

priemonių parinkimas

1 2 3 4 5

3. Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas:

11.3.1. Žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto

tiekimo grandinę skatinimas bei atsakomybės didinimas

1 2 3 4 5

11.3.2. Aukštos pridėtinės vertės, vietos ir ekologiškų maisto produktų tvarumas ir

konkurencingumas

1 2 3 4 5

11.3.3. Žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų nuomonių tyrimai

1 2 3 4 5

112

11.3.4. Racionalus žemės ūkio ir maisto produktų gamybos intensyvinimas bei kokybės

didinimas maisto ir ne maisto produktų grandinėje

1 2 3 4 5

11.3.5. Tvaria maisto produktų gamyba pagrįsto verslo skatinimo priemonių pagrindimas

1 2 3 4 5

4. Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir

stiprinimas:

11.4.1. Žaliosios ekonomikos verslininkystė ir atsinaujinančių išteklių naudojimas

1 2 3 4 5

11.4.2. Žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės išsaugojimas ir stiprinimas

1 2 3 4 5

11.4.3. Įvairių ekosistemų tipų ir jų paslaugų kokybės skirtingose kaimo vietovėse nustatymas ir

vertinimas

1 2 3 4 5

5. Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos

žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose:

11.5.1. Darnios atsinaujinančių biologinių medžiagų ir energijos gamybos, perdirbimo ir

panaudojimo rinkodarinis bei ekonominis pagrindimas

1 2 3 4 5

11.5.2. Racionalių žemės ūkio ir maisto gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis

ir aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių naudojimo skatinimas žemės ūkio ir maisto

produktų gamyboje

1 2 3 4 5

11.5.3. Viešųjų gėrybių kaimo vietovėse kūrimo skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų

kūrimą nustatymas

1 2 3 4 5

6. Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis:

11.6.1. Gyventojų gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-ekonominės

sąveikos

1 2 3 4 5

11.6.2. Kaimo vietovių tapatumo (identiteto) ir įvaizdžio vertinimas

1 2 3 4 5

11.6.3. Kaimo gyventojų užimtumo ir darbo vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos

diversifikavimo tyrimai

1 2 3 4 5

11.6.4. Kliūčių, trukdančių įdiegti socialines inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas ir gerosios

praktikos sklaida

1 2 3 4 5

113

11.6.5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi

potencialą, nustatymas bei įvertinimas

1 2 3 4 5

11.6.6. Vietos ekonomikos vystymo modelių formavimas skirtingų tipų kaimo vietovėse

1 2 3 4 5

11.6.7. Socialinės infrastruktūros vystymo modeliavimas skirtingo tipo kaimo vietovėse

1 2 3 4 5

Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji

moksliniai tyrimai kaimo plėtroje.

114

PRIEDAS B

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO

GALIMYBIŲ PAGRINDIMAS

AUGALININKYSTĖ

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. „Žiemos įšalas – dirvų purenimui“. Žiemos įšalo gylio įtaka sutankėjusių dirvožemių

sluoksnių supurenimui, taikant inovatyvias žemės dirbimo technologijas Vakarų, Vidurio ir

Šiaurės Lietuvos agroklimatinėse zonose.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai:

Tikslas – atpiginti suspaustų (suslėgtų) dirvų gilų supurenimą pasinaudojant žiemos įšalo gyliu

armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo

neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Nustatyti maksimalaus žiemos įšalo gylio priklausomybę nuo dirvų purenimo gylio taikant

tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus skirtingos

granuliometrinės sudėties Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose.

Nustatyti dirvožemio kietumo (suslėgimo) pokyčius įvykusius per žiemą 0-50 cm sluoksnyje,

taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų,

Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose.

Tirti dirvožemio kietumo dinamiką 0-50 cm sluoksnyje nuo sėjos iki javų krūmijimosi

pabaigos bei po derliaus nuėmimo taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo

neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos skirtingos

granuliometrinės sudėties dirbamose dirvose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. neariminis žemės dirbimas,

įskaitant tiesioginę sėją į nedirbtą dirvą, Lietuvoje buvo taikytas 166,6 tūkst. ha. Šiuos žemės

dirbimo būdus praktikavo 3249 ūkiai.

Neariminis žemės dirbimo būdas taikomas visoje Lietuvoje. Ypač ten, kur vystoma intensyvi

augalininkystė, naudojama moderni žemės dirbimo-sėjos technika.

Paskutiniu metu pastebėta, kad be teikiamų savo pranašumų (darbų spartos išaugimas,

energetinių sąnaudų sumažėjimas) lyginant su ariminiu žemės dirbimu, ilgalaikis beariminio

žemės dirbimo taikymas turi ir didelę nepageidaujamą pasekmę – didėja dirbamų dirvų

suslėgimas. Tai aiškiai pastebima ankstyvą pavasarį, kuomet dirvų paviršiuje stovi vandens

telkiniai, vėluoja dirvų džiūvimas, o tuo pačiu ir sėja. Dėl didelio dirvų kietumo ir tankumo,

augalų šaknys nesugeba pasisavinti maisto medžiagas esančias gilesniuose dirvos sluoksniuose,

neretai augalai prasčiau aprūpinami drėgme.

Dabartinės techninės galimybės leidžia supurenti ne tik armenį, bet ir poarmeninį sluoksnį.

Neretai, dirvos, kurios eilę metų buvo neartos, sutankėję dirvožemio sluoksniai randami ir

armenyje (12-17 cm sluoksnyje) bei poarmeniniame (32-35-40 cm) dirvos sluoksniuose. Tokių

sluoksnių kietumas yra didesnis nei 1,5 MPa. Giliam beverstuviniam purenimui naudojami

giluminiai purentuvai (čizelinio arba paraplau tipo). Energetinės sąnaudos, priklausomai nuo

purenimo gylio, dirvožemio drėgmės bei granuliometrinės sudėties, gali ženkliai viršyti

energetines sąnaudas, reikalingas tokių dirvų arimui tradiciniu 20-22 cm gyliu. Jei dirvų arimui

20 cm gyliu tradiciškai sunaudojama 18-20 l degalų, tai giliam 1 ha dirvų supurenimui 40 cm

gyliu gali tekti sunaudoti 30 ir daugiau litrų degalų. Be to, gilaus purenimo padargų darbinės

dalys labai intensyviai dyla. Naujos atsarginės dalys yra brangios.

Kaip rodo 2000-2012 metų žiemos įšalo gylio dirvožemyje stebėjimai atlikti Dotnuvos

meteorologijos stotyje, pats mažiausias įšalo gylis buvo 2007 metais – 24 cm, o pats didžiausias

115

– 2010 m. – 80 cm. Tikėtina, kad žiemos įšalo gylis skirtingose Lietuvos zonose bus skirtingas:

didžiausias jis turėtų būti šiaurės, mažesnis – vidurio, o mažiausias – vakarų Lietuvoje. Kadangi

tikimasi skirtingo įšalo gylio atskirose šalies agroklimatinėse zonose, todėl svarbu nustatyti tokį

žemės dirbimą, kuris derinyje su žiemos įšalu, labiausiai purentų sutankėjusius dirvožemio

sluoksnius.

Tikimasi įrodyti, kad vidutinio klimato zonoje, kurioje randasi Lietuva, įšalo gyliui didelę

įtaką turi mechaninis žemės dirbimo būdas ir jo gylis. Tikimasi nustatyti, kad dirvų suspaudimas

ir armenyje, ir poarmenyje bei technologinėse vėžėse, gali būti sumažintas panaudojant įšalo

purenamąją jėgą, tačiau prieš tai būtina sudaryti palankias sąlygas tai jėgai dirvožemyje

pasireikšti, taikant inovatyvias žemės dirbimo technologijas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Žemės dirbimo lauko bandymai LAMMC Žemdirbystės institute vykdomi jau ne vieną

dešimtį metų. Ilgamečiai tyrimai parodė, jog sukultūrintose, nepiktžolėtose, gerai įtręštose

dirvose, galima sėkmingai taikyti minimalų žemės dirbimą, purenant žemę kasmet pusės armens

gyliu. Ilgamečiai tyrimai Dotnuvoje parodė, jog taikant tiesioginę sėją bei seklų kasmetinį dirvų

dirbimą, dirvų tankis bei kietumas didėja, poringumas mažėja, didėja tokių dirvų suslėgimas.

Žemės dirbimo bandymų, kuriuose būtų tirtos skirtingos žemės dirbimo sistemos, Lietuvoje yra

atlikta LAMMC ŽI (V. Feiza, D. Feizienė, D. Šimanskaitė, M. Arlauskas), LAMMC Vėžaičių

filiale (D. Karčauskienė, S. Čiuberkis, J. Vyšniauskas) ir Joniškėlio bandymų stotyje (S.

Maikštėnienė, A. Velykis, A. Satkus) bei ASU (V. Bogužas, K. Romaneckas, D. Jodaugienė, A.

Stancevičius). Tačiau tyrimų, kuriuose suspaustų (suslėgtų) dirvų supurenimas būtų tiriamas

pasinaudojant žiemos įšalo gyliu armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-

ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės

Lietuvos dirbamose dirvose, iki šiol Lietuvoje nebuvo daryta.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 122,16 122,16 122,16 366,48

2. Socialinio draudimo įmokos 37,84 37,84 37,84 113,52

3. Išlaidos paslaugoms

10 10 10 30,00

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 30 30 30 90,00

6. Išlaidos komandiruotėms

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 50 50 50 150,00

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 250 250 250 750 - išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus; 2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas); 3 skiriama atskirai pagrindus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus parengti technologiniai pasiūlymai ir rekomendacijos gamybai dėl suslėgtų dirvų

purenimo. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse bei

gamybinėse konferencijose, rašomi mokslo populiarinimo straipsniai.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

116

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo panaudojimas

žemės ir miškų ūkyje

Tikslas: nustatyti kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo kokybę įvertinti

galimą riziką bei parengti naudojimo technologijas

Uždaviniai:

1. Nustatyti iš žemės ūkio ir miesto žaliųjų atliekų, maisto atliekų bei mėšlo sudarytų kompostų

kokybę, įvertinti galimą taršą ir įtaką dirvožemiui bei augalams.

2. Įvertinti iš komunalinių biodegraduojančių atliekų susidarančio techninio komposto,

techninio raugo ir stabilato kokybę, nustatyti galimą taršą ir įtaką dirvožemiui bei augalams.

3. Nustatyti šalyje susikaupiančio nuotekų dumblo ir iš jo pagamintų kompostų kokybę,

įvertinti galimą taršą ir įtaką dirvožemiui bei augalams.

4. Įvertinti bioetanolio ir biodujų gamybos atliekos digestato kokybę, įvertinti galimą taršą ir

įtaką dirvožemiui bei augalams.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Lietuvoje per metus biodegraduojančių atliekų susidaro įspūdingas kiekis – virš 7 mln. t. Iš

jų apie 3 mln. t yra žemės ūkio augalinės atliekos – šaudai, rapsų kūlenos, cukrinių runkelių

lapai, bulvienojai, vaisių ir daržovių atliekos ir kt. Didelę, tačiau šiek tiek mažesnę dalį jų sudaro

maisto pramonės atliekos: cukraus gamybos – kalkių purvas, etilo alkoholio – žliaugtai, alaus –

saladynai ir mielių atliekos, biodyzelino – išspaudos, bioetanolio – digestatas ir kt. Daug atliekų

susikaupia pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse, tačiau čia taikomi gyvulinės kilmės atliekų

apdorojimo reikalavimai. Maisto kilmės atliekos, skirtingai nuo žemės ūkyje susidarančių,

koncentruojasi mažoje gamybinės įmonės teritorijoje ir tai kelia ekologines bei ekonomines

problemas.

Jei žemės ūkio ir didelė dalis maisto atliekų bei iš jų pagaminti kompostai santykinai

vadinami „švariais“, tai nuotekų dumblas ir komunalinės bioskaidžios atliekos lygiagrečiai su

augalams būtinomis maisto medžiagomis turi sunkiųjų metalų (Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As),

patvarių organinių teršalų (PCB, PAH, PCDD ir kt.), jų kokybė ne visada atitinka

mikrobiologinius-parazitologinius parametrus, todėl gali būti pavojingi aplinkai, užteršti

dirvožemį ir gruntinius vandenis. Lietuvoje kasmet susikaupia daugiau kaip 0,5 mln. m3 nuotekų

dumblo ir 0,7 mln. t komunalinių bioskaidžių atliekų. Nors šių atliekų kokybė, saugojimas ir

naudojimas apibrėžtas teisiniais dokumentais, tačiau gyvenimo būtinybė verčia šias atliekas

išvežti iš jų kaupimosi vietų. Todėl jos kompostuotos arba nekompostuotos skleidžiamos ant

dirvožemio, miško paklotės ar rekultivuojamuose plotuose.

Šiuo metu stokojama moksliškai pagrįstų rekomendacijų, apie įvairių bioskaidžių atliekų

bei nuotekų ir iš jų pagamintų kompostų naudojimą ir galimą riziką. Dar nėra atliktas išsamus

naudos ir rizikos santykio įvertinimas. Nors pradiniai mokslo darbai apie bioskaidžių atliekų ir

kompostų sudėtį bei kokybę LAMMC mokslininkų padaryti, bet jie nepakankami kad

visapusiškai įvertinti kompostų panaudojimą žemės ir miškų ūkyje. Šiandien būtina turėti

duomenis kiek kompostuose yra makro ir mikroelementų, sunkiųjų metalų, kokie jų tirpūs

kiekiai, kiek yra organinės medžiagos ir patvarių kenksmingų organinių teršalų, koks C:N

santykis, kompostų susiskaidymo laipsnis, kokie yra kompostų mikrobiologiniai parametrai ir kt.

O svarbiausia: kaip iš bioskaidžių atliekų pagaminti kompostai veikia įvairius augalus

skirtinguose dirvožemiuose, kokiomis normomis įvairios kokybės ir prigimties kompostais

optimaliausia tręšti prisilaikant gamtosauginių reikalavimų. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti

planuojami tyrimai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje mokslinių tyrimų apie biodegraduojančias

atliekas, jų kompostavimą, kokybę ir naudojimą nėra daug, didžioji dalis jų vykdyti paskutiniųjų

117

5 metų laikotarpiu. Biodegraduojančių atliekų kompostavimo tyrimus vykdė Vilniaus Gedimino

technikos universiteto dėstytojai, kompostų kokybę ir naudojimą – LAMMC ir A. Stulginskio

universiteto mokslininkai. Pavieniai darbai siaurais šios srities klausimais pateikiami ir kitų

mokslo bei mokymo institucijų bei ekspertų. Dažniausiai pateikiama:

ataskaitos apie vienų ar kitų atliekų susikaupiančius kiekius, problemas bei siūlymai;

pavienių komposto rūšių įtaką kai kurioms augalų rūšims;

kai kurių biodegraduojančių atliekų kompostavimo procesų aprašymai;

kai kuriose kompostuose pavienių kokybės rodiklių analizė.

Šiai dienai didžiausi spraga ta, jog neturime kompleksinių tyrimų, apimančių visas ar bent

kuo didesnį ratą biodegraduojančių atliekų bei kompostų rūšių, platų jų kokybės rodiklių

variacijos įvertinimą, įtaką įvairiems augalams skirtinguose dirvožemiuose, vertinant ją

agronominiu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu.

Užsienyje mokslinės literatūros šiuo klausimu publikuota daug, tačiau labai skirtingos

kompostų ruošimo technologijos, įvairiose šalyse yra labai nevienodos kokybės

biodegraduojančios atliekos bei nuotekų dumblas, kurie priklauso nuo ten esamos pramonės

šakos išvystymo bei vietos sąlygų, nevienodi siekiami tikslai, todėl moksliniu požiūriu

dažniausiai mums tinkama yra tik metodinė tokių tyrimų dalis. Europos Sąjungoje

biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo kompostavimo, naudojimo ir teisinio

reglamentavimo srityse pirmauja Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija. Labai įdomūs tyrimai

apie patvarius organinius teršalus bedegraduojančiuose kompostuose ir nuotekų dumbluose

vykdomi Šveicarijoje. Šių minėtų šalių atliktus mokslinius tyrimus galima suskirstyti į keletą

etapų, kur matosi nuosekli mokslinių tyrimų eiga 20-30 metų laikotarpiu. Deja, tačiau mes daug

kur šioje srityje esame atsilikę 15-20 metų. Į mūsų šalies teisinius dokumentus įrašyti didžiausi

leistini sunkiųjų metalų ar kitų teršalų kiekiai paprastai būna nurašytos nuo kitų šalių galiojančių,

kurie mums dažniausiai nėra tinkami bei nėra pagrįsti jokiais moksliniais tyrimais mūsų

agroklimatinėmis sąlygomis.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Atliktų mokslinių tyrimų pagrindu bus įvertinti iš žemės ūkio, miesto žaliųjų, maisto,

biodegraduojančių komunalinių, mėšlo, bioetanolio bei biodujų gamybos, nuotekų dumblo

atliekų sudaryti kompostai nustatant:

skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų susidarymo vietoves ir kiekius Lietuvos Respublikoje;

kompostų tręšiamąją vertę – bendrą bei judrių makro ir mikroelementų kiekį, organinę

medžiagą, druskų koncentraciją, C:N santykį, susiskaidymo laipsnį ir kt.

kompostų saugą – sunkiuosius metalus (Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As), fitotoksiškumą,

patvarius organinius teršalus (PCB, PAH, PCDD ir kt.), mikrobiologinę taršą;

įvairių kompostų ir jų normų įtaką augalams skirtinguose dirvožemiuose;

skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų kompostų normų rizikos vertinimą, atsižvelgiant į

sunkiųjų metalų ir patvarių organinių teršalų koncentracijos didėjimą dirvožemyje,

lyginant su foniniais lygiais, ir galimą kaupimąsi pagal HN 60:2004 didžiausias

leidžiamas koncentracijas;

skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų kompostų normų eutrofikacijos rizikos vertinimą.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt Pirmaisiais

metais Antraisiais

metais Trečiaisiais

metais Ketvirtaisiais

metais Penktaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 274,7 274,7 274,7 274,7 274,7 1373,5

2. Socialinio draudimo

įmokos 85,1 85,1 85,1 85,1 85,1 425,5

3. Išlaidos paslaugoms 20,0 30,0 30,0 30,0 30,0 140,0

4. Išlaidos autoriniams

darbams

118

5. Išlaidos prekėms 32,0 44,0 44,0 44,0 41,0 205,00

6. Transporto išlaidos 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 15,0

7. Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos 77,0 84,0 84,0 84,0 82,0 411,0

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 491,8 520,8 520,8 520,8 515,8 2570,0

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Didžiąją dalį projekto galėtų finansuoti valstybė – LR žemės ūkio ministerija, pritraukiant

LR Aplinkos ministeriją. Galėtų prie projekto prisidėti Regioniniai aplinkos tvarkymo centrai,

nes jie yra vieni didžiausių kompostų gamintojų šalyje.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Ligų ir kenkėjų plitimo protrūkiai, jų daroma žala žemės ūkio augalams ir tausių

aplinkai kontrolės priemonių tyrimai

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas

Įvertinti ligų ir kenkėjų protrūkių priežastis šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis, nustatyti ligų ir

kenkėjų žalingumo mažinimo galimybes žemės ūkio augaluose naudojant kontrolės priemones,

suderinant ekonominę naudą su saugumu gamtai, žmonėmis bei produkcijos sveikatingumo

gerinimu.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Nustatyti ligų ir kenkėjų protrūkius bei naujų kenksmingųjų organizmų atsiradimo priežastis

ir jų plitimą lemiančius veiksnius pagrindiniuose žemės ūkio augaluose

Įvertinti kukurūzų, grikių, pupų, lubinų, ir kitų mažais plotais auginamų augalų fitosanitarinę

būklę jų augimo bei derliaus nuėmimo metu bei parengti kontrolės priemonių sistemą nuo šių

augalų kenksmingųjų organizmų.

Nustatyti augalininkystės produkcijos mikotoksikologinį užterštumą lemiančius veiksnius;

Ištirti dirvožemio mikrobiotos, lemiančios dirvos sveikatingumą, pokyčius įtakojančias

priemones;

Įvertinti įvairių kenksmingųjų organizmų prognozavimo indikatorių bei modelių tinkamumą

Lietuvos sąlygomis;

Nustatyti ekonomiškai efektyviausius bei saugiausius aplinkai ir žmonėms integruotosios

kenksmingųjų organizmų kontrolės metodus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Monokultūrų, supaprastinto žemės dirbimo dominavimas žemdirbystės praktikoje, ne visada

atsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas, klimato pokyčiai lemia naujų kenksmingų

organizmų, tarp jų ir ligų bei kenkėjų, atsiradimą ar net protrūkius, jau esamų vis didesnį

agresyvumą bei daromą žalą, kenkėjų ir ligas sukeliančių grybų atsparumą pesticidams, todėl

kenksmingųjų organizmų tyrimai, įvertinant jų ryšius su gamtiniais ir antropogeniniais

veiksniais, yra svarbūs kenksmingų organizmų protrūkių, daromos žalos prevencijai ir kontrolei.

Diegiant ir plėtojant tausiąją žemdirbystę būtina įvertinti visas galimas priemones, kurios skatina

dirvožemio mikroorganizmų gausumą ir gyvybingumą, padedančius sušvelninti kenksmingųjų

organizmų žalą. Retesnių vertingų augalų, tokių kaip lubinai, pupos, grikiai ir kt., didesnį

119

išplitimą šalies ūkiuose stabdo jų nestabilus derlingumas, kurio viena iš galimų priežasčių yra

ligos ir kenkėjai. Tačiau nei šių augalų fitosanitarinė būklė, nei augalų apsaugos sistema šalies

sąlygomis netirta.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo

pabrėžiama, kad ateities augalų apsauga bus pagrįsta integruotąja kenksmingųjų organizmų

kontrole, pirmenybę teikiant tiems metodams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir

aplinkai. Didžiausias integruotos augalų apsaugos siekis yra suprasti ir matyti visumą, sukurti

tokias kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemas, kuriose pirmenybė būtų teikiama

biologinėms ir agrotechninėms priemonėms, chemines sumažinant iki būtino minimalaus kiekio.

Taikomojo pobūdžio augalų apsaugos informacijai poreikis yra didžiulis, tačiau tokių

tyrimų atliekama mažai, jie yra fragmentiški. Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai bei siekis

išlikti konkurencingais su Lietuvoje išauginta augalininkystės produkcija suformuoja tyrimų,

nukreiptų tausaus resursų naudojimo linkme, poreikį. Tokie tyrimai ne tik atsakytų į aktualius

žemdirbių klausimus, bet ir padėtų užtikrinti sveikesnę gyvenamąją aplinką, kokybiškesnę

žaliavą maisto produktų bei pašarų gamybai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis.

Ligos ir kenkėjai gali sunaikinti per 50 proc. svarbių žmogui žemės ūkio augalų

produkcijos (Oerke, 2006). Įvertinus praradimus dėl suprastėjusios kokybės, suniokotos

aplinkos, nuostoliai dar išauga. Pastaraisiais metais stebimi kai kurių ligų ir kenkėjų sezoniniai

protrūkiai, pokyčiai fitopatogenų ir fitofagų bendrijose, geografinis persiskirstymas,

kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Pastaraisiais metais klasikiniais ir

molekuliniais metodais buvo identifikuotos kai kurios patogeninių grybų ir kenkėjų rūšys,

nustatytas jų pasiskirstymas populiacijose bei lytinio dauginimosi tipai (Brazauskienė ir kt.,

2011; Bernotienė ir kt., 2010; Gaurilčikienė ir kt., 2010; Statkevičiūtė ir kt., 2010). Tokie

fundamentiniai tyrimai padeda suprati problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu

reikalauja išplėstinių taikomųjų tyrimų. Mokslinių žinių apie Lietuvoje auginamų kukurūzų,

grikių, lubinų ir kitų mažiau populiarių augalų fitosanitarinę būklę, mikotoksikologinį potencialą

ir problemų sprendimus taip pat nepakanka. Keletas publikacijų minėtu klausimu (Mankevičienė

ir Auškalnienė, 2004; Mankevičienė irk t. 2005; Lugauskas, 2006, Semaškienė, 2013) toli gražu

nesuteikia reikiamų žinių. Dirvžemio sveikata yra svarbi sudedamoji tausios žemdirbystės dalis

ir apima įvairius auginimo metodus ir principus. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad tausios

žemdirbystės sąlygomis išauginti augalai yra turtingesni makro ir mikro medžiagomis, ir tą

įtakoja sveikas dirvožemis (Halweil B., 2007), tuo tarpu Lietuvoje dirvožemio mikrobiotos

aktyvumas ir poveikis dirvožemiui taikant šiuolaikines auginimo technologijas bei naudojant

dirvožemio savybes gerinančias priemones kol kas mažai tyrinėtas.

Atliekant šiuos tyrimus bus galima patikslinti ekonomiškai reikšmingų ligų ir kenkėjų plitimą

ir jų protrūkių priežastis lemiančius veiksnius, nustatyti jų žalingumą, įvertinti žemės ūkio

augalų fitosanitarinę būklę Lietuvos sąlygomis. Tyrimų duomenų pagrindu bus adaptuojami ligų

ir kenkėjų prognozavimo indikatoriai bei modeliai. Sukaupti šių tyrimų rezultatai leis pasirinkti

ekonomiškai efektyviausius bei saugiausius aplinkai ir žmonėms integruotosios kenksmingųjų

organizmų kontrolės metodus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Gauti tyrimų rezultatai padėtų Lietuvos ūkininkams, konsultantams, agronomams ir kitiems

žemės ūkio specialistams papildyti turimas žinias. Sukaupti tyrimų duomenys bus publikuojami

įvairiuose leidiniuose (Mano ūkis, Žemės ūkis, Ūkininko patarėjas ir kt.). Tyrimų rezultatai bus

pateikti internetinėje erdvėje - LAMMC Žemdirbystės instituto internetiniame puslapyje,

Informacijos agroverslui ir ūkiui portale „Agroakademija“ (LŽŪKT). Pavasario-vasaros-rudens

laikotarpiu bus organizuojamos įvairios lauko dienos, žiemos laikotarpiu mokslininkai duomenis

pristatys įvairiuose LŽŪKT, ūkininkų, verslo įmonių organizuojamuose seminaruose. Apie

taikomųjų tyrimų pritaikomumą praktikoje bus diskutuojama kasmetinės parodos „Agrovizija“

metu organizuojamuose seminaruose. Aktualiausiais augalų apsaugos klausimais bus išleidžiami

informaciniai lapeliai, rengiamos brošiūros. Taikomųjų tyrimų rezultatai bus skelbiami

120

konferencijų leidiniuose, baigus tyrimą bus rengiamos rekomendacijos augalininkystės

produkcijos augintojams, kurios bus publikuojamos LAMMC kasmetiniame leidinyje.

Lėšų poreikio pagrindimas

Ligų ir kenkėjų kontrolės tyrimai yra gana komplikuoti, nes jų plitimas, gausumas ir žala yra

glaudžiai susijęs su sezono metrologinėmis sąlygomis. Tyrimų trukmė iškeltiems uždaviniams

atsakyti turėtų būti ne trumpesnė kaip 3 metai, o reikalui esant ir pratęsta.

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 100,0 100,0 100,0 300

2. Socialinio draudimo įmokos 30,98 30,98 30,98 92,94

3. Išlaidos paslaugoms1

8 8 3 19

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 66,02 50,02 32,02 148,06

6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 2 8

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 52,0 48,0 42,0 142,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 260,0 240,0 210,0 710,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 90 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 10 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4. Lauko augalų mitybos optimizavimas aukšto derlingumo potencialo pasėliuose.

Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis ir

organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai Ūkiai orientuojasi ir prognozuojama, kad ir ateityje orientuosis į kviečių, miežių, rapsų,

cukrinių runkelių auginimą. Svarbu šią plėtrą paremti rekomendacijomis pagrįstomis moksliniais

eksperimentiniais tyrimais ir pritaikytomis naujoms įvairios technologinės paskirties žemės ūkio

augalų veislėms. Tarp pagrindinių taikomųjų tyrimų krypčių turėtų būti ir augalų mitybos makro

ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis optimizavimas,

maisto medžiagų balansas.

Tikslas – optimizuoti lauko augalų mitybą ir maisto medžiagų balansą, bei padidinti

mineralinių ir organinių trąšų efektyvumą aukšto derlingumo potencialo pasėliuose

skirtingose dirvožemio ir agroklimatinėse šalies zonose.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

121

ištirti aukšto derlingumo potencialo maistinių ir pašarinių miglinių javų mitybos makro ir

mikroelementais ypatumus;

nustatyti skirtingos vegetacijos trukmės kukurūzų mitybos makroelementais poreikius;

įvertinti kaupiamųjų augalų – bulvių, cukrinių runkelių ir kukurūzų tręšimo optimizavimo

derinant organines ir mineralines trąšas galimybes ir tikslingumą;

atlikti makro-elementų balanso skaičiavimus įvairios technologinės paskirties aukšto

derlingumo potencialo lauko augalų pasėliuose skirtingose dirvožemio ir agroklimatinėse

šalies zonose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Siūlomų darbų aktualumas yra tas, kad aukšto lauko augalų derlingumo bus siekiama ne

maksimaliomis trąšų normomis, bet tiksliau jas pritaikant prie konkrečių dirvožemio savybių ir

augalų poreikių – taip tausojant brangstančias trąšas ir mažinant aplinkos taršą. Pasaulio

gyventojų skaičiaus augimas, klimato kaita ir kiti globaliniai veiksniai formuoja palankias rinkos

sąlygas grūdams ir kitiems augalininkystės produktams. Selekcijos dėka šiuolaikinės javų, rapsų,

cukrinių runkelių, bulvių veislės turi labai didelį derlingumo potencialą, kuris lauko sąlygomis

ne visada tinkamai išnaudojamas, o tarp svarbiausių to priežasčių – nepakankamos žinios apie

naujausių veislių derliaus formavimosi proceso ypatumus ir maisto medžiagų poreikį. Iš kitos

pusės, senkantys mineralinių trąšų žaliavų ištekliai ir kylančios trąšų kainos, įvairūs

aplinkosauginiai apribojimai labai sumažina maksimalių trąšų normų taikymo galimybes.

Siūlomo tyrimo naujumą sudaro tai, kad aukšto šiuolaikinių veislių derlingumo potencialo

realizavimo ir trąšų efektyvumo bus siekiama kompleksiškai optimizuojant augalų mitybą -

priderinant ją prie derliaus formavimosi proceso. Nors bendrieji svarbiausių lauko augalų

derliaus formavimosi dėsningumai ir maisto medžiagų poreikis yra išsamiai ištirti, nepavyksta

pasiekti, kad trąšos būtų naudojamos efektyviai, o augalai derėtų stabiliai. Trūksta žinių, patirties

ir ypač eksperimentinių tyrimų rezultatų, kaip šiuos dėsningumus efektyviai pritaikyti

konkrečiose pedo-klimatinėse sąlygose.

Siūlomi tyrimai perspektyvūs, nes leis eksperimentiškai įvertinti šiuolaikinių lauko augalų

veislių, tarp jų „lietuviškų“, derliaus formavimosi ypatumus šalies pedo-klaimtinėse sąlygose, jų

poreikį maisto medžiagoms, įvertinti organinių ir mineralinių trąšų derinimo tikslingumą bei

apskaičiuoti maisto medžiagų balansą skirtino augalų aprūpinimo maisto medžiagomis lygyje.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Pasaulyje padaryta didžiulė pažanga didinant žemės ūkio augalų derlingumo potencialą,

tačiau nepakanka eksperimentinių tyrimų nukreiptų riboto šio potencialo panaudojimo

efektyvumo problemai spręsti. Naujosios miglinių javų veislės turi aukštą derliaus indeksą,

palankiomis meteorologinėmis sąlygomis sugeba suformuoti daug grūdų ploto vienete tačiau tam

reikalingas geras aprūpinimas drėgme, maisto medžiagomis (Bingham et al., 2012; Sadras ir

Lawson, 2013). Subalansuota augalų mityba yra pagrindinė derliaus didinimo ir dirvožemio

derlingumo išsaugojimo sąlyga (Vaišvila, 1996; Švedas, 1999, Potarzycki, 2010). Optimali

tręšimo sistema turi užtikrinti ne tik stabilų ir aukštą augalų produktyvumą, bet ir gerinti

dirvožemio derlingumą (Mašauskas ir kt., 2003; Mažvila ir kt., 2006; Jate, 2010). Mineralinių ir

organinių trąšų naudojimas tiriamas įvairiose šalyse įvairiems augalams (Gutser et al., 2005;

Purakayastha et al., 2008; Marinari et al., 2010; Myint A.K., et al. 2010; Hejcman et al., 2012).

Lietuvoje žemės ūkio augalų mitybos optimizavimo klausimais taip pat atlikta daug tyrimų

(Vaišvila et al., 2005; Janušauskaitė, 2004, 2008, 2009; Feizienė 2008, 2010). Teigiamas

organinių – mineralinių trąšų efektas sėjomainos augalų derlingumui bei dirvožemio našumo

išsaugojimui Lietuvoje buvo tirtas skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose

(Krikštaponytė, 2002; Repšienė, Čiuberkis, 2005; Mašauskas, Mašauskienė, 2005; Tripolskaja,

2005). Lietuvoje, pasikeitus pasėlių struktūrai, sutrumpėjus sėjomainų rotacijoms, mažai liko

arba visai nebeliko ankštinių augalų. Šalyje neproporcingai daug naudojama azoto trąšų,

palyginus us fosforo ir kalio. Todėl, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, itin svarbus tampa

122

augalų maisto medžiagų balanso įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas apie subalansuotą

tręšimą.

Planuojamuose tyrimuose su naujų, didelio derlingumo potencialą turinčių veislių javais ir

kaupiamaisiais augalais organinių ir mineralinių trąšų derinimas leistų išvengti maisto medžiagų

trūkumo bei antagonizmo dirvožemyje, o tai suteiktų galimybę suformuoti ir išauginti

maksimalų derlių, užtikrinantį maksimalų pelningumą ploto vienetui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Planuojama parengti naujas maistinių ir pašarinių miglinių javų veislių bei kaupiamųjų

augalų tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis rekomendacijas ūkininkams, žemės ūkio

bendrovėms, žemės ūkio konsultantams. Tyrimų rezultatai bus skelbiami mokslinėse

publikacijose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, jie bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, seminaruose, žemės ūkio parodų metu.

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, bus parengti mokslo populiarinimo straipsniai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 114,52 146,59 124,83 385,94

2. Socialinio draudimo įmokos 35,48 45,41 38,67 119,56

3. Išlaidos paslaugoms

1

(cheminių ir kitų analizių kaina) 75 70 82,50

227,50

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 9 12 12 33,00

6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 2 6,00

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 20 proc. 60 20 proc. 70 20 proc. 66 196,00

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

4 4 4 12,00

Iš viso: 300 350 330 980

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato institutas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai: augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimų ir

gerinimo, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymo tyrimo

Tyrimų tikslas- įvertinti maistinių, pašarinių ir energetinių ir kitoms reikmėms skirtų

augalų derliaus kokybę, ją lemiančius veiksnius, cheminės sudėties rodiklius, vertingas ir

nepageidautinas natūraliai susikaupusias biologines medžiagas, siekiant užtikrinti žemės ūkio

produkcijos gerą kokybę, ekonominį naudingumą. Žemės ūkio gamybos efektyvumui didinti

reikalinga įsavinti ir taikyti naujus instrumentinius augalų kokybės nustatymo metodus, tirti

naujus rodiklius, atlikti augalininkystės produkcijos kokybės monitoringą.

Mokslinių tyrimų uždaviniai:

1. Augalininkystės produkcijos tinkamumas, sveikiems, natūraliems, ekologiškiems

džiovintiems ir konservuotiems pašarams ruošti, jų kokybę gerinantys veiksniai.

123

- Ištirti šalyje išaugintus aukštos pašarinės vertės augalus - didelio baltymingumo (ankštinės

žolės, lubinai, soja) ir kitų svarbių jų vertę parodančių rodiklių, susiejant kokybę su

derlingumu, derliaus formavimosi elementais. -Ištirti augaluose nepageidaujamų junginių kiekius, priežastingumą, įvairavimą: nitratus-

žoliniuose pašaruose; alkaloidus- lubinų pašare (biomasė, grūdai, grūdainis); gliukozinolatus-

rapsų išspaudose ir kt. -Ištirti naujus alternatyvius pašarinius augalus ir jų cheminę sudėtį- baltymų, energiniu

požiūriu svarbių angliavandenių ir inulino kiekį pvz., topinambuose pašarui. Pasiūlyti naujas

analizes užsakovams- ūkininkams, ūkio subjektams, pageidaujantiems įvertinti pašarų

kokybę instrumentiniais metodais.

-Atlikti naujų ir alternatyvių pašarinių augalų kokybės monitoringą 2014-2020m.

- Parengti rekomendacijas kaip išauginti kuo didesnės pašarinės vertės ir didelio

baltymingumo, energinės vertės ir saugius tradicinius ir alternatyvius pašarus.

2. Augalininkystės produkcijos tinkamumas žmonių mitybai, sveikatinantiems,

natūraliems, funkciniams produktams, tokiems kaip su padidintu ląstelienos kiekiu,

skaidymui atspariu krakmolu, padidintu beta gliukanų kiekiu, natūraliai mažinančiu

cholesterolį, ir kt.

3. Augalininkystės produkcijos tinkamumas pramoniniam perdirbimui. Tirti krakmolo

fiziko-chemines ir funkcines savybes bei krakmolo panaudojimą skirtingose perdirbimo

srityse (maisto, popieriaus, vaistų, kosmetikos ir kt. pramonėje).

4. Augalininkystės produkcijos panaudojimas gauti naudingą energiją iš biomasės. Tirti

augalininkystės produkcijos panaudojimo galimybes energijai gauti per naujas

technologijas, pagrįstas moksliniais tyrimais, skatins žemės ūkio verslo plėtrą, gali

sukurti pagrindą perspektyvaus šalies ūkio sektoriaus plėtrai ir tarptautinio

konkurencingumo didinimui bei mokslo ir verslo ryšių stiprėjimui.

Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Pašarai - tai gyvulininkystės produkcijos gamybos potencialas, užimantis deramą ir

reikšmingą vietą kokybiško ir saugaus maisto grandinės formavime. Nuo pašaro kokybės

priklauso ne tik produkcijos kiekis, bet ir mėsos, pieno savybės, sudėtis, t. y. kokybė. Pagaminti

sveiką, kokybišką, ekologišką maistą galima tik iš švarių teisingai pagamintų žaliavų, kurioms

reikalavimai apibrėžti įstatymais (Pašarų įstatymas, Žin., 2010, Nr.12-560). Programos

įgyvendinimas užtikrins žolinių augalų panaudojimą ekologiškiems, aukštos kokybės pašarams

ruošti, ją įvertinus tarptautinius standartus atitinkančiais metodais.Lietuvoje didėja žemės ūkio

produkcijos, naudojamos pašarams ruošti, įvairovė. Pašarų gamybai pasirenkamos įvairios,

anksčiau nenaudotos žaliavos. Tačiau stokojama duomenų apie realią situaciją, pašarams

naudojamos žaliavos vertę, energetinius rodiklius, nėra palyginimo su tradiciniais pašarais ir jų

kokybe. Visame pasaulyje, ES šalyse ir Lietuvoje pagrindinis tikslas yra užtikrinti maisto ir

pašarų kokybę ir saugą, skiriant didelį dėmesį maisto ir pašarų kokybei visose gamybos

grandinėse. Ūkininkai nori žinoti jų išaugintos produkcijos kokybę, pageidauja praktinių

patarimų naudojant įvairios rūšies žaliavas pašarams ruošti ar tiesiai naudoti. Pašarų kokybės

nustatymui tikslinga taikyti naujus modernius ir ekspres instrumentinius tarptautinių organizacijų

pripažintus tyrimo metodus ir informacines sistemas, kurias galima panaudoti šiam mokslinio

tyrimo tikslui pasiekti.

Šiuo metu faktinė žmogaus mityba yra nekokybiška ir nesubalansuota. Per daug

vartojama riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gaunama vitaminų,

ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų.

Nepakankamo fizinio aktyvumo ir nekokybiškos, nesubalansuotos mitybos pasekmės –

didėjantis sergančiųjų chroniškomis neinfekcinėmis ligomis skaičius. Pasaulio mokslininkai jau

įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo diabetas,

osteoporozė. Su mityba, kaipo vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų

daugėjimas. Javai- svarbus žmonių populiacijos maisto šaltinis, aprūpinantis didžia dalimi

124

angliavandenių, baltymų, B vitaminų ir mineralinių medžiagų; t.p. turintys eilę fitomedžiagų,

galinčių teigiamai veikti sveikatą bei dominuojantys dietose. Gaminant rūšinius miltus, luobelę ir

gemalą nuo endospermo stengiamasi atskirti. Grūdo luobelę sudaro vaisinė ir sėklinė plėvelės,

kuri atsiskiria tik malant. Dėl nevienodos grūdo anatominių dalių cheminės sudėties ir struktūros

skiriasi įvairių grūdų fizinės ir biocheminės savybės: stiprumas, kietumas, plastiškumas,

reologinės savybės, galėjimas sugerti vandenį, sudaryti tarpinius produktus malant ir kt.

Ląsteliena, vitaminai ir mineralinės medžiagos koncentruotos grūdų aleurono sluoksnyje, malant

patenka į sėlenas, todėl kuo labiau perdirbti grūdai, tuo šių medžiagų kiekiai miltuose lieka

mažesni. Dėl pastarųjų medžiagų teigiamos įtakos žmonių sveikatai jaučiama didesnė viso grūdo

žaliavų ir skaidulinių medžiagų ingriedientų naudojimo tendencija grūdų produktuose.

Pramoniniam perdirbimui svarbaus augalininkystės produkcijos komponento- krakmolo

kokybė siejama su krakmolo dalelių dydžiu ir gliukozės polimerais (amiloze ir amilopektinu),

įtakojančiais krakmolo fiziko-chemines ir funkcines savybes bei krakmolo panaudojimą

skirtingose perdirbimo srityse.

Energetinių augalų biomasės tinkamumo biokurui ir biodujoms tyrimai svarbūs

įvertinant energetinių augalų biomasės cheminę sudėtį ir tinkamumą konversijai į naudingą

energiją.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtai

s metais

Penktais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 114,6 76,4 76,4 57,3 57,3 382

2. Socialinio draudimo įmokos 35,4 23,6 23,6 17,7 17,7 118

3. Išlaidos paslaugoms 3 2 2 1,5 1,5 10

4. Išlaidos autoriniams darbams 10 6,6 6,6 5 5 33,2

5. Išlaido prekėms 30 20,1 20,1 15 15 100,2

6. Išlaidos komandiruotėms 8 5,3 5,3 4 4 26,6

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 15 10 10 7,5 7,5 50

8. Pridėtinės išlaidos 60 40 40 30 30 200

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti 24 16 16 12 12 80

Iš viso 300 200 200 150 150 1000

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 90 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 10 proc.

125

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6. Integruotos piktžolių kontrolės strategijos, mažinančios aplinkos taršą ir atsparumo

herbicidams atsiradimą, kūrimas

Tikslas – darnios plėtros principų taikymas piktžolių kontrolės sistemoje, siekiant efektyviai

panaudoti aplinkai draugiškus metodus.

Uždaviniai:

ištirti aplinkos veiksnių įtaką agrofitocenozėms, jų fotosintetiniam biopotencialui bei

morfometriniams rodikliams.

ištirti technologinių priemonių įtaką (augalų sėjos vėlinimas, konkurencingų veislių

paieška ir tyrimai, sėjomainų rotacijų parinkimas, žemės dirbimo būdai) piktžolių floros

pokyčiams ir plitimui.

bandymais įvertinti atsiradusį atsparumą herbicidams ūkininkų laukuose.

herbicidų kiekio mažinimo, rotacijos principų mokslinis pagrindimas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Piktžolėtumo kontrolė pasėliuose – viena iš pagrindinių grandžių daugelio žemės ūkio augalų

auginimo technologijose. Kiekvieną darbą, kuris užtikrina tolygų ir greitą kultūrinių augalų

dygimą ir augimą, kartu didina jų gebėjimą konkuruoti su piktžolėmis, galima laikyti

piktžolėtumo kontrole. Pagal augalų sugebėjimą konkuruoti su piktžolėmis, jas stelbti, jie

skirstomi į 3 grupes: gerų konkurencinių galimybių – žieminiai javai, daugiametės žolės;

vidutinių galimybių – miežiai, avižos, kukurūzai ir menkų – cukriniai runkeliai, žirniai, linai,

bulves. Augalų konkurencingumas priklauso ne tik nuo biologinių savybių (greito dygimo,

pradinio aukščio) bet ir nuo taikomos agrotechnikos. Augalų savybę konkuruoti su piktžolėmis

lemiantys auginimo technologiniai parametrai yra veislės parinkimas, sėjos laikas ir normos, taip

pat sėklos stambumas. Dotnuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad piktžolių plitimas labai

priklauso nuo pasėlių struktūros ir priešsėlių. Geriausi miežių priešsėliai, neleidžiantys vešėti

piktžolėms, yra dobilai ir cukriniai runkeliai, po jų seka miežiai, kviečiai, žirniai. Runkeliai po

miežių pavasarį buvo mažiau piktžolėti negu po kviečių.

Segetalinių augalų (piktžolių) tyrimas svarbus įvairiais aspektais: jos kaip ir kiti augalai turi

didelę reikšmę natūralios augalinės dangos susiformavimui ir funkcionavimui, piktžolių rūšinės

sudėties keitimasis parodo žemdirbystės intensyvumo lygį. Modernus žemės ūkis veda prie

biologinės įvairovės mažėjimo- gamtinę įvairovę pakeičia mažas skaičius žmogaus auginamų

augalų rūšių.

Piktžolių rūšinė sudėtis Lietuvos žemės ūkio pasėliuose paskutiniaisiais dešimtmečiais labai

pasikeitė. Tam įtakos turėjo klimato pokyčiai ir naudojamos technologinės priemonės - augalų

apsaugos produktai, supaprastintas žemės dirbimas, varpinių javų atsėliavimas. Pasėliuose

sumažėjo dviskilčių piktžolių, pradėjo plisti vienskiltės (varpinės) piktžolės (dirvinės smilguolės,

tuščiosios avižos, ruginės dirsės, peliniai pašiaušėliai).

Taikant supaprastintą žemės dirbimą, piktžolėtumo problemą gali išspręsti herbicidai arba

gali būti taikomas mišrus kontrolės būdas, kai žemės dirbimas derinamas su herbicidų

naudojimu: ražienos purškiamos glifosatais, o pasėliai - jiems skirtais herbicidais /Torresen,

Skuterud, 2002/. Kaltinėnų bandymų stotyje buvo nustatyta, kad utalas, sunaikindamas piktžoles,

gali pakeisti kone visas rudeninio žemės dirbimo operacijas /Feiza, 1995/. Tačiau randama

duomenų, kad ne tik minimalios, bet ir kitų (nulinė, apsauginė mulčiavimas) žemės dirbimo

sistemų problema yra daugiametės piktžolės, kurių gausumas priklauso nuo įvairių veiksnių

/Moyer ir kt., 1994/. Ekstensyvinant dirvos dirbimą yra sunaudojama 20 % daugiau herbicidų,

palyginus su tradiciniu dirbimu /Derksen ir kt., 1996/.

Besikartojantis purškimas herbicidais su tuo pačiu veikimo mechanizmu kartu su netinkamu

ūkininkavimo priemonių ir piktžolėtumo kontrolės strategijos pasirinkimu sąlygoja atsparumo

herbicidams atsiradimą. Herbicidai, kuriems piktžolės tampa atsparios greičiau – labai efektyvūs

126

tam tikrai piktžolių rūšiai kai naudojamos rekomenduojamos normos bei turintys vieną veikimo

mechanizmą (Gressel, Segel, 1990). Tai ypač pasakytina apie A ir B grupių herbicidus

(Lichtenhaler, 1990, Ray, 1984). Iš kitos pusės, didžiausią potencialą tapti atspariomis turi

piktžolės, kurios išaugina didelį kiekį sėklų ir pakartotinai naikinamos vieno veikimo pobūdžio

herbicidu (Heap, 1994). Tokios yra vienametės, genetiškai labai įvairios, plačiai paplitę,

keliančios problemų, kai lieka nesukontroliuotos, piktžolės: žaliosios šerytės, tuščiosios avižos,

garstukai, daržinės žliūgės.

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur

visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos

piktžolės tapo atsparios herbicidams.

Sistemingas laukų piktžolėtumo vertinimas, rūšinės sudėties ir gausumo nustatymas bei

vykstančių pasikeitimų išaiškinimas yra viena svarbiausių sąlygų kuriant naujas bei tikslinant jau

sukurtas piktžolių kontrolės rekomendacijas. Tam būtina įvertinus laukų piktžolėtumą išryškinti

vyraujančias piktžolių rūšis, o taip pat identifikuoti galimai atsiradusias naujas. Būtina

alternatyvių priemonių piktžolių kontrolei arba integruotos augalų apsaugos nuo piktžolių

strategijos kūrimas.

Siūlomi tyrimai nauji, juose kompleksiškai analizuojami ne tik piktžolių floros pokyčiai, bet

tiriamos technologinės priemonės, įgalinančios efektyvią, draugišką aplinkai piktžolių kontrolę.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Segetalinės floros išplitimas tirtas lauko augalų auginimo technologijų atskirose grandyse -

skirtingose sėjomainose, žemės dirbimo ir herbicidų naudojimo įtakoje. Tirtas tarpinių pasėlių

auginimo, mulčiavimo, pasėlio tankumo ir kitų priemonių poveikis piktžolių paplitimui

pasėliuose ir jų konkurencijai su kultūriniais augalais. Visgi, nėra nė vieno darbo, kur tie

veiksniai būtų integruoti į visumą ir nukreipti herbicidų naudojimo mažinimo linkme. Mažai

žinoma apie naujų piktžolių rūšių atsiradimo ir jų žalingumo žemės ūkio augalams mastus. Jau

dabar nemažai nusiskundimų dėl menko kai kurių herbicidų efektyvumo ir nežinia, ar tai

atsparumas ar tiesiog netinkamas naudojimo laikas ir normos. Mūsų siūlomi testiniai bandymai

ūkininkų laukuose padėtų atsakyti į šį klausimą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo

mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi

tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose. Remiantis mokslinių

tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos, kurios bus naudingos ūkininkams ir visiems,

kas domisi piktžolių flora.

Bus parengti straipsniai populiariojoje spaudoje, teikiamos konsultacijos ūkininkams,

konsultantams žemės ūkio mokyklų dėstytojams ir kt. seminarų metu.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 75,0 75,0 75,0 225,0

2. Socialinio draudimo įmokos 24,7 24,7 24,7 74,1

3. Išlaidos paslaugoms1

5,0 5,0 4,0 14,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

- - - -

5. Išlaidos prekėms 15,0 15,0 10,0 40,0

6. Pridėtinės išlaidos2 20,0 20,0 20,0 55,0

7. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - -

Iš viso: 139,7 139,7 133,7 413,1

127

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato institutas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

7. Javų ir daugiamečių žolių veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems

rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo ir sėklininkystės tyrimai.

Tikslas: Javų ir daugiamečių žolių rūšių genotipų įvairovės plėtra, įvairios krypties selekcija

ir sėklinės medžiagos gerinimo tyrimais užtikrinti specializuotus rinkos poreikius.

Uždaviniai:

Plėsti ir tirti javų ir daugiamečių žolių genetines kolekcijas.

Kurti javų ir žolių veisles, išsiskiriančias atsparumu abiotiniams ir biotiniams veiksniams ir

produktyvumu.

Vykdyti mažiau naudojamų ar iki šiol nenaudojamų daugiamečių žolių bei javų įvairios

krypties selekciją (pašarui, biokurui, specialių medžiagų pramonei ir kt.).

Tobulinti javų ir daugiamečių žolių veislių palaikomosios selekcijos metodus ir pirminę

sėklininkystę.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Lietuvoje auginama apie 1 mln. ha javų, kurie naudojami šalies vidaus rinkos bei eksporto

tikslams, yra pagrindas vystyti perdirbamąją pramonę. Tobulėjanti pramonė reikalauja žaliavų,

turinčių atitinkamas kokybines savybes, kurioms reikalavimai, pagal rinkos situaciją

nepaliaujamai kinta. Šalies grūdų aruodo vertė, priklausomai nuo surenkamo derliaus ir kainų

svyruoja 2-3,5 mlrd. Lt ribose. Selekcija, tobulinama augalų genotipus ir sėklininkystė,

lemdama veislių arealo kitimą, lemia šalies ekonomiką ir stabilumą. Lietuva yra rizikingo

žiemkenčių auginimo zonos valstybė, dėl to būtina turėti žiemkenčių veisles, atsparias galimoms

nepalankioms sąlygoms, ką parodė 2010- 2011 metų žiemos. Vasaros mūsų šalyje yra palankios

augalų ligų plitimui, o chemikalų naudojimas vis labiau ribojamas. Dėl to būtina kurti augalų

veisles, pasižyminčias natūraliu atsparumu ligoms. Reikalavimai augalinėms žaliavoms, augalų

atsparumui, derlingumui pagal atitinkamą agrotechnikos progresą laikmetyje visada kinta. Dėl

to augalų selekcija, savo pradžią skaičiuodama šimtmečiais, visada aktuali.

Gyvulininkystė yra svarbi žemės ūkio šaka Lietuvoje, todėl išlieka kokybiškų, pilnaverčių

pašarų poreikis. Žoliniai pašarai yra viena iš pagrindinių galvijų raciono dalių.

Raudonieji dobilai ir liucernos yra vieni iš svarbiausių pupinių augalų, gebančių praturtinti

dirvą biologiniu azotu, tačiau jautrūs grybinėms šaknų ir pašaknio ligoms. Dėl šios priežasties

nėra ilgaamžiai. Atsparių vėžiui (Sclerotinia trifoliorum Eriks.) raudonųjų dobilų ir liucernos

genotipų atranka laboratorinėse sąlygose pagreitintų atsparių veislių sukūrimą.

Didelis dėmesys, tiek Lietuvoje tiek ir ES, skiriamas žolių panaudojimui netradicinėms

reikmėms – biokuro gamybai, antieroziniams, rekreaciniams ir kt. tikslams. Iš Lietuvoje mažai

naudojamų pupinių žolių rūšių selekcininkų akiratyje – sėjamasis esparcetas (Onobrychis

viciifolia), o iš viso nenaudojamų miglinių - rykštėtoji sora (Panicum virgatum). S. esparcetas –

vienas iš nektaringiausių, užauginančių pastovų sėklų derlių pupinių augalų, todėl pastaruoju

128

metu susilaukia ūkininkų bei bitininkų susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ši rūšis

gali būti panaudota ir biokuro/biodujų gamybai. Rykštėtoji sora yra daugiamečių miglinių žolių

rūšis, pasižyminti biomasės naudojimo įvairumu: pašarams, įvairios rūšies biokuro bei

pramonės/statybos produktų gamybai.

Sėklinės medžiagos gryninimas – viena iš opiausių pirminės sėklininkystės problemų. Todėl

būtų ieškoma būdų, kaip išlaikyti sukurtoms veislėms būdingų požymių homogeniškumą bei

užtikrinti pakankamą selekcinių sėklų kiekį superelitinių sėklų gamybai.

Sukūrus geros kokybės, produktyvias bei prisitaikiusias prie vietinių sąlygų javų ir žolių

veisles bei patobulinus palaikomosios selekcijos metodus būtų užtikrinti specializuoti rinkos

poreikiai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Augalų veislės turi atitikti esamą agrotechnikos lygmenį, rinkos poreikius, ekonominę šalies

situaciją ir kitus reikalavimus. Efektyvus vienos žemės ūkio augalų veislės auginimo laikotarpis

būna nuo 5 iki 10 metų. Todėl veislių kaita Lietuvoje ir kitose šalyse vyksta nuolat.

Didele dalimi selekcijos sėkmė priklauso nuo genetinėse kolekcijose tiriamų genotipų

požymių genetinės variacijos lygio. Ypatingai į genetinių kolekcijų plėtros svarbą atkreiptas

dėmesys pastaruoju metu, kai vis labiau mažėja genotipų, turinčių atsparumo genus (European

Plant Genetic Resources Conference, 2013 ). LAMMC ŽI Javų ir daugiamečių žolių genetinių

kolekcijų atnaujinimas (donorų paieška) vykdomas nuolat.

Žymius derliaus nuostolius ir pasėlių išretėjimą kelia raudonųjų dobilų bei liucernos veislėse

aptinkamas šaknų puvinys (vėžys). Ši problema gali būti efektyviai sprendžiama sukuriant kuo

atsparesnes veisles, nes cheminių ir agrotechninių priemonių panaudojimas teikia ribotą efektą

(Hwang et al., 2006).

Sėjamasis esparcetas pasižymi kai kuriomis išskirtinėmis savybėmis. Yra žinoma, kad

gyvulių šėrimas s. esparceto augalų žole, nesukelia dujų kaupimosi jų žarnyne, o taip pat

sumažina nematodų (pvz. Haemonchus contortus) vaisingumą ir kiaušinių kiekį atrajotojų

žarnyne (Barrau, 2005, Heckendom, 2006). Užsienyje daug dėmesio skiriama šios rūšies augalų

fermentų aktyvumo, polifenolių kaupimosi ir antioksidacinio aktyvumo tyrimams (Stringano et

al., 2012; Thill et all., 2012; Mueller-Harvey, 2013). Literatūroje rūšis nurodoma ir kaip

atsinaujinantis nemaistinės kilmės augalas, tinkantis biokuro gamybai (Xiong, 2007; Šlepetys et

al,. 2012).

Šiuo metu jau yra atlikti preliminarūs rykštėtosios soros tyrimai Lietuvoje (Lemežienė et al.,

2013). Šių tyrimų duomenimis r. sora Lietuvoje žiemoja ir subrandina sėklas. R. sora priklauso

C4 tipo augalams. Tai augalai, gebantys efektyviai išnaudoti saulės šviesą fotosintezės eigoje ir

turi ženkliai mažesnį vandens poreikį. Be to, r. sora yra labai derlinga, ilgaamžė, atspari

sausroms (Vogel, 1996; Alxopoulou et al., 2008).

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Vykdant selekcijos darbus bus sukurtos augalų veislės, adaptuotos vietinėms sąlygoms bei

padarytas paruošiamasis darbas ir prielaidos naujoms veislėms kurti bei vykdyti efektyvią naujų

veislių inovaciją ir plėsti sėklininkystės sistemą. Tai sumažins derliaus netekimo problemą.

Pavyzdžiui, 2010 m. šalis dėl neadaptuotų veislių auginimo prarado 27 proc. žiemkenčių arealo

ir patyrė virš 80 mln. Lt nuostolį. 2011 metais dėl tos pačios priežasties buvo prarasta 41 proc.

žiemkenčių, nuostolis 133 mln. Lt. Nacionalinės selekcijos plėtra leis tokių nuostolių išvengti ir

padidinti žemės ūkio augalų derlingumą.

Panaudojus ankstyvosios diagnostikos metodą nustatant šaknų puvinius, būtų sukurta

kokybiška liucernos ir raudonųjų dobilų selekcinė medžiaga.

Ištyrus didžiulę (103 genotipai) s. esparceto kolekciją pagal cheminius bei agrobiologinius

rodiklius, bus padėtas pagrindas naujų įvairios paskirties veislių kūrimui bei praplėstas

baltymingų pupinių rūšių asortimentas.

R. sora bus įvertinta, kaip perspektyvus daugiafunkcinis augalas, praplečiantis žemės ūkio

nemaistinės paskirties augalų įvairovę vėsiojo vidutinio klimato zonoje. Bus atrinkti

129

perspektyviausi ekotipai , kurie Lietuvos agroklimatinėse sąlygose išaugina stabiliai didelį

biomasės derlių, t. y. atrinkta teikianti vilčių pradinė selekcinė medžiaga.

Bus rašomi populiarūs ir moksliniai straipsniai Lietuvoje ir užsienyje bei skelbiama tyrimų

medžiaga mokslinėse konferencijose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 195,0 195,0 195,0 195,0 195,0 975,0

2. Socialinio draudimo įmokos 60,4 60,4 60,4 60,4 60,4 302,0

3. Išlaidos paslaugoms 20,0 20,0 21,0 22,0 25,0 108,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0

6. Išlaidos komandiruotėms 5,0 5,0 5,0 5,0 5,0 25,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 0,0 500,0 500,0 100,0

0,0 1100,0

8. Pridėtinės išlaidos 68,0 68,0 68,0 68,0 68,0 340,0

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

Iš viso: 408,4 908,4 909,4 510,4 413,4 3150,0

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

Augalų veislės, sėklininkystės bei technologinių tyrimų rezultatus naudoja tūkstančiai

ūkininkų, todėl lėšos tam turi būti centralizuotos. Pagal apklausas, ūkininkai prie tyrimų prisidėti

nepageidauja.

Selekcijos ir kiti agronominiai tyrimai yra tęstiniai, todėl dabar vyraujantis traktavimas,

kad visos pagrindinės priemonės turi nusidėvėti per tyrimo laikotarpį, yra neteisingas ir

neekonomiškas.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

8.Dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemos ir ilgalaikės augalų kaitos efektyvumo,

siekiant mažinti dirvožemio degradaciją ir didinti dirvožemio derlingumą, tyrimai ir

strategijos kūrimas

Tikslas - Įvertinti dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą, nustatyti ilgalaikės

augalų kaitos ir įvairių sėjomainų bei jų grandžių efektyvumą, sukurti strategiją dirvožemio

degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui didinti šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Įvertinti įvairių galimų dirvožemio kokybės gerinimo priemonių efektyvumą ir palyginti

dirvožemio derlingumo didinimo galimybes kompleksiškai taikant priemonių sistemą;

Nustatyti ir ištirti ekonomiškai efektyvius veiksnius, kurie padidina įneštos organinės

medžiagos naudą (organinės medžiagos įterpimo laikas, kiekis, dažnumas ir kt.)

Nustatyti ilgalaikės augalų kaitos bei įvairių sėjomainų ir jų grandžių poveikį dirvožemio

organinės medžiagos kiekiui bei įvertinti kitus dirvožemio kokybės gerinimo aspektus;

130

Įvertinti dirvožemio kokybės gerinimo galimybes naudojant įvairius biologinius preparatus ir

nustatyti jų efektyviausius derinius neigiamų javų atsėliavimo pasekmių šalinimui;

Ištirti ir palyginti įvairaus intensyvumo žemės dirbimo ir sėjos į visiškai neįdirbtą dirvą

poveikį organinės medžiagos nuostoliams ir dirvožemio mikrobiotos pokyčiams;

Pasiūlyti priemonių sistemą dirvožemio degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui

didinti šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Europos Komisija nurodo, kad žemės ūkio gamyba turi išaugti naudojant mažiau vandens,

pesticidų ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. FAO teigia, kad 2015–2030 m.

maždaug 80% reikalingo maisto gamybos augimo turi būti iš žemės ūkio intensyvinimo ir

derliaus prieaugio, tačiau bet koks produktyvumo didinimas turi būti tvarus. Sprendžiant minėtus

iššūkius Lietuvoje visų pirma būtina stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti dirvožemio

kokybę.

Dirvožemio degradacijos mastai Lietuvoje dideli. Labai mažo ir mažo humusingumo

(humuso kiekis iki 2,0%) dirvožemių plotai Vidurio Lietuvoje užima 20,1 %, Rytų Lietuvoje –

73,5 %. Šalyje yra tik 10% humusingų dirvožemių. Sąlygiškai rūgščių (pH<5,5) dirvožemių

plotai padidėjo daugiau kaip iki 25%. Pastaraisiais metais pradėjo ryškėti naujos netvaraus

dirvožemio naudojimo problemos. Įsivyrauja žemdirbystės praktika, kai atsisakoma sėjomainų,

naudojama vis daugiau nesubalansuotų mineralinių trąšų bei cheminių augalų apsaugos

priemonių ir dirvos nebekalkinamos, dažnai tinkamai neįvertinamos intensyvaus žemės dirbimo

pasekmės ir klimato pokyčiai. Tai spartina tolesnę dirvožemio degradaciją ir dirvožemio

derlingumo mažėjimą.

Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai bei siekis išlikti konkurencingais su Lietuvoje

išauginta augalininkystės produkcija suformuoja tyrimų, nukreiptų tausaus dirvožemio išteklių

naudojimo linkme, poreikį. Taikomojo pobūdžio informacijos apie dirvožemio kokybės gerinimą

poreikis yra didžiulis, tačiau tokių tyrimų atliekama mažai, jie yra fragmentiški. Nepakankamai

ištirtos integruoto dirvožemio derlingumo valdymo priemonės, kurios apimtų organinių ir

neorganinių trąšų naudojimą, kad padidėtų derlingumas ir kartu pagerėtų dirvožemio kokybė.

Dirvožemį reikia vertinti kaip gyvą organizmą, visokeriopai skatinti dirvožemio mikroorganizmų

gausumą ir gyvybingumą. Būtina sukurti tokią dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą,

kurioje pirmenybė būtų teikiama kompleksiniam biologinių ir agrotechninių priemonių taikymui

bei parengti gaires dirvožemio degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui atstatyti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Didėjant globalinio klimato atšilimo pavojui vis labiau akcentuojama, kad dirvožemis yra ne

tik žemės ūkio gamybos objektas, bet ir planetos ekosistemos dalis, aktyviai dalyvaujanti Žemės

klimato formavimosi procesuose. Ūkininkaujant darnaus vystymosi kontekste ypač aktualus

dirvožemio derlingumo išsaugojimas ir jo didinimas, organinės medžiagos kiekio ir kokybės bei

kitų maisto medžiagų išteklių užtikrinimas.

Įvairaus intensyvumo žemdirbystės sistemų palyginimo tyrimus vykdė A. Stancevičius ir

kiti: A. Gavenauskas (1998), D. Baltramaitytė (2001), o šių žemdirbystės sistemų liekamąjį

poveikį pasėliams ir dirvožemio savybėms 1999-2002 m. tyrė R. Pupalienė (2004). Skirtingų

tarpinių pasėlių rūšių ir jų įterpimo žaliajai trąšai laiko įtaką dirvožemio biologiniam aktyvumui

nustatė A. Marcinkevičienė ir V. Bogužas (2006). Sėjomainų su skirtinga pupinių augalų dalimi

ir tarpinių pasėlių bei tręšimo mėšlu įtaką ekologinėje žemdirbystėje tyrė S. Balnytė, R.

Pupalienė, V. Bogužas (2009). ASU Bandymų stotyje nuo 1988 m. vykdomas ilgametis lauko

eksperimentas siekiant nustatyti skirtingo žemės dirbimo intensyvumo įtaką pasėliams ir

dirvožemio savybėms (D. Jodaugienė, 2002). V. Bogužas, A. Kairytė, D. Jodaugienė (2010) tyrė

žemės dirbimo ir šiaudų įterpimo įtaką pasėliams. Pastarasis lauko eksperimentas atliekamas nuo

1999 m. ir tęsiamas iki šiol. Pasinaudojant minėtais lauko eksperimentais ir turint lėšų būtų

galima plačiau įvertinti ilgalaikius dirvožemio kokybės pokyčius. Atliekant dirvožemio kokybės

tyrimus ypatingai vertingi 1966 m. ASU Bandymų stotyje prof. A. Stancevičiaus įrengti ir iki

131

šiol vykdomi augalų kaitos eksperimentai. Šis eksperimentas taip pat gali būti panaudotas

įvertinant ilgalaikės augalų kaitos įtaką dirvožemio kokybei. Tokios trukmės eksperimentas yra

vienas seniausių Lietuvoje ir unikalus. Labai svarbi priemonė dirvožemio kokybės gerinimui yra

mulčiavimas augalinėmis liekanomis. ASU atlikti organinių mulčių palyginimo tyrimai bei

įvertintas jų liekamasis poveikis dirvožemio agrofizikinėms, agrocheminėms ir biologinėms

savybėms (A. Sinkevičienė, D. Jadaugienė ir kt., 2012). Buvo tirta rapsų ir kitų augalų liekanų

skaidymosi dirvožemyje ypatumai (Z. Kriaučiūnienė ir kt., 2008 ). Dirvožemio humuso kiekio ir

kokybės tyrimai auginant skirtingą rapsų kiekį sėjomainose tirti R. Veličkos (2004). I.

Pranckietienė savo publikacijose ne kartą pabrėžė tręšimo organinėmis trąšomis svarbą (2011),

R. Mikučionienė atliko glėjiškų išplautžemių pagrindinių savybių ir našumo taikant skirtingas

tręšimo sistemas integruotą vertinimą (2010). Augalų šaknų biomasės ir dirvožemio biologinio

aktyvumo tyrimus skirtingo tankumo vasarinių rapsų agrocenozėse vykdo R. Čepulienė ir kt.

(2013).

Nors atlikta daug dirvožemio derlingumo gerinimo tyrimų, tačiau paskelbtos publikacijos

nesuteikia visų reikiamų dirvožemio kokybės gerinimo žinių, tyrimai fragmentiški, maža

kompleksinių tyrimų, neapima visų galimų priemonių ir jų sistemos tyrimų. Aukščiau minėti

fundamentiniai tyrimai padeda suprati problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu

reikalauja išplėstinių taikomųjų tyrimų. Daugelio veiksnių įtakos dirvožemyje negalima įvertinti

per trumpą laiką, reikalingi ilgamečiai tyrimai. Lietuvoje kol kas mažai tyrinėtas dirvožemio

mikrobiotos aktyvumas ir poveikis dirvožemiui naudojant dirvožemio savybes gerinančias

priemones. Šiuo metu rinkoje didelė pasiūla įvairių biologinių preparatų, kurių poveikis

dirvožemio kokybei visiškai netirtas. Nuo 2012 m. pradėti žieminių ir vasarinių rapsų auginimo

ekologinėje žemdirbystėje tyrimai, kuriuose tiriama ir biologinių preparatų įtaka dirvožemiui.

UAB „Grūdlita“ užsakymu 2013 m. įrengtas naujas lauko eksperimentas biologinių preparatų

palyginimo tyrimams, tačiau vykdant minėtus eksperimentus nepakanka lėšų dirvožemio

kokybės įvertinimui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Gauti tyrimų rezultatai padėtų Lietuvos žemdirbiams, ūkininkams, žemės ūkio

konsultantams, agronomams ir kitiems žemės ūkio specialistams papildyti turimas žinias.

Sukaupti tyrimų duomenys bus publikuojami įvairiuose žemės ūkio srities leidiniuose

(Mano ūkis, Ūkininko patarėjas, Valstiečių laikraštis ir kt.). Aktualiausiais dirvožemio kokybės

gerinimo klausimais bus išleidžiami informaciniai lapeliai, rengiamos brošiūros.

Tyrimų rezultatai bus pateikti internetinėje erdvėje - ASU internetiniame puslapyje,

Informacijos agroverslui ir ūkiui portale „Agroakademija“ (LŽŪKT).

Augalų vegetacijos laikotarpiu bus organizuojamos įvairios lauko dienos, kitu metų laiku

mokslininkai duomenis pristatys įvairiuose ASU, ūkininkų, verslo įmonių organizuojamuose

seminaruose. Apie taikomųjų tyrimų pritaikymo galimybes praktikoje bus diskutuojama

kasmetinių parodų „Ką pasėsi...“ ir „Sprendimų ratas“ metu organizuojamuose seminaruose.

Taikomųjų tyrimų rezultatai bus skelbiami įvairių konferencijų leidiniuose, baigus tyrimą bus

pateiktos rekomendacijos augalininkystės produkcijos augintojams.

Lėšų poreikio pagrindimas

Dirvožemio kokybės tyrimai yra gana komplikuoti, nes dirvožemio kokybės pokyčiai

pasireiškia tik per ilgą laiką ir yra glaudžiai susijęs su sezono metrologinėmis sąlygomis. Todėl

tyrimų trukmė iškeltiems uždaviniams atsakyti turėtų būti ne trumpesnė kaip 5 metai.

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 500

2. Socialinio draudimo įmokos 30,98 30,98 30,98 30,98 30,98 154,9

3. Išlaidos paslaugoms1

8 8 8 8 8 40

132

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 45,52 38,02 15,52 8,02 8,02 115,10

6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 3 3 3 15

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 (25 %) 62,5 60,0 52,5 50 50 275

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

Iš viso: 250,0 240,0 210,0 200 200 1100,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 Išskyrus autorinius darbus;

2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas);

3 Skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 90 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 10 proc.

133

PRIEDAS C

GYVULININKYSTĖ

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ

PAGRINDIMAS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų

tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų

pašarinių žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.

Darbo tikslas- naujų pašarų gamybos ir paruošimo technologijų diegimas ir tobulinimas,

gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų pašarinių žaliavų,

biotechnologijos produktų panaudojimas gyvulininkystėje.

Uždaviniai: Tobulinti ir įgyvendinti naujas pašarų konservavimo technologijas. Nustatyti

pašarų biologinę vertę ir maisto medžiagų įsisavinimą. Tobulinti gyvulių šėrimo technologijas.

Pademonstruoti naujas pašarų gamybos ir paruošimo technologijas. Mokyti žemės ūkyje

dirbančius asmenis tinkamai kontroliuoti pašarų kokybę.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

(iki 2000 spaudos ženklų).

Apie 70 proc. gyvulininkystės produktų savikainos sudaro išlaidos pašarams, jų gamybai ir

paruošimui. Naujomis šėrimo technologijomis siekiama padidinti pašarų ėdamumą, produkcijos

kiekį ir pagerinti kokybę, sumažinti pašarų sąnaudas. Taikant tradicines šėrimo technologijas,

gyvuliai gali pasirinkti ir suėsti skanius, mėgstamus pašarus, todėl taip šeriant sunku kontroliuoti

pašarų ėdamumą, neužtikrinamas tolygus gyvulio organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis.

Maisto saugumą ir gyvulių sveikatą daugiausia nulemia ūkiuose išaugintų ir paruoštų pašarų

kokybė. Kokybiškų pašarų gamyba šalyje yra viena aktualiausių mokslo problemų, siekiant

sukurti pažangią gyvūnų mitybos sistemą ES šalių pavyzdžiu. Pašarų biologinę vertę sąlygoja jų

maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas. Šių procesų normalizavimas gyvūnų

organizme, sudarant optimalią davinių struktūrą, pašarų sušėrimo tvarką, taikant efektyvius

pašarų parošimo būdus, įgalina pasiekti didžiausia pašarų konversiją. Visose gyvulininkystę

plėtojančiose šalyse didelis dėmesys skiriamas produkcijos kokybės gerinimui. Gyvūnų mitybos

pokyčiai susiję su plintančiomis, naujomis pašarų gamybos technologijomis, betarpiškai veikia

produkcijos kokybę. Tik moksliniais tyrimais pagrindus įvairių pašarų ruošimo technologijų

įtaką gyvulininkystės produkcijai ir jos kokybei galima tikėtis sukurti pažangias pašarų gamybos

ir gyvūnų mitybos priemones bei gaminti ekologišką gyvūninę produkciją.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų) Šiuo metu pašaruose yra

tiriama cheminė sudėtis, bet nėra įvertinama pašarų pasisavinimas gyvūnų organizme. Todėl

įkūrus integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ Gyvūnų mitybos ir

biotechnologijų centro ,,Gyvūnų pašarų maisto medžiagų virškinamumo tyrimų“ ir ,,Pašarų

gamybos ir šėrimo technologijų vertinimo“ laboratorijas, panaudojus gyvūnų mitybos

specialistus ir taikant pažangiausius tyrimo metodus bus galima visaverčiai įvertinti pašarų

maisto medžiagų virškinamumo ir įsisavinimo in vitro ir in vivo, normalizuoti mikrobiologinius-

biocheminius procesus gyvūnų virškinamajame trakte, tobulinti pašarų paruošimo ir gamybos

technologijas.

2. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų). Įgyvendinant

projekte numatytas veiklas bus galima visaverčiai įvertinti pašarų maisto medžiagų

virškinamumo ir įsisavinimo in vitro ir in vivo, mikrobiologinių-biocheminių procesų

normalizavimą gyvūnų virškinamajame trakte ir gyvūnų produkcijos kokybę. Tyrimai paremti

šiuolaikine analitine chemine, biotechnologine ir mikrobiologine įranga leis nustatyti ir įvertinti

134

rizikos faktorių galimą neigiamą poveikį pašarams, gyvūnų produktyvumui, sveikatingumui,

maisto produktų vartotojų sveikatos saugai. Vykdant šiuos tyrimus bus įdiegti naujausi tyrimo

metodai, užtikrintas jų tikslumas. Bus taip pat vykdoma mokslo žinių ir inovacinės praktikos

sklaidą tarp žemės ūkyje dirbančių asmenų, kad jie prisitaikytų prie besikeičiančios

technologinės aplinkos, užsitikrintų didesnį konkurencingumą bei ekonominę naudą.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I metais II metais III metais

IV metais

V metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 102,00 108,00 113, 00 118, 00 123,00 564,00

2. Socialinio draudimo įmokos 46, 00 49,00 51, 00 53, 00 56,00 255,00

3. Išlaidos paslaugoms1

10,00 11,00 11,00 12,00 12,00 56,00

4. Išlaidos autoriniams darbams 8, 00 8,00 9,00 9,00 10,00 44,00

5. Išlaidos prekėms 25, 00 26,00 28,00 29,00 30,00 138,00

6. Išlaidos komandiruotėms 4, 00 4,00 4,00 4,00 4,00 20,00

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 25,00 26,00 27,00 29,00 30,00 137,00

8. Pridėtinės išlaidos2 47,00 50,00 53,00 55,00 57,00 262,00

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

18,00 19,00 20,00 21,00 22,00 100,00

Iš viso: 285,00 301,00 316,00 330,00 344,00 1576,00

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

135

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių veiksnių įtakos produkcijos

kokybei nustatymas, saugios produkcijos schemų kūrimas, naujos kokybės gyvūninių

žaliavų kūrimas

Didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje didėja didelės biologinės vertės baltymų: mėsos, pieno

ir kitų gyvūninės kilmės produktų poreikis. Tam būtina ne tik intensyvinti tradicinę gamybą, bet

ir tinkamai panaudoti visus biologinius išteklius. Vykdant vienpusišką ūkinių gyvūnų selekciją

pagrindinių ekonominių rodiklių kryptimi pastebėtas gyvūninės produkcijos kokybės

prastėjimas.

Todėl mokslinių tyrimų tikslas - gerinti Lietuvoje auginamų ūkinių gyvūnų produkcijos

kokybę. Įvertinti auginimo technologijų, selekcijos lygmens, naudojamų pašarų įtaką gyvūninės

produkcijos kokybinėms savybėms.

Uždaviniai: Ištirti cheminę produkcijos sudėtį, ypatingą dėmesį skiriant riebalų rūgščių,

cholesterolio, kolageno ir kt. rodikliams.

Palyginti produkcijos, gautos iš skirtingomis sąlygomis augintų įvairių rūšių ir veislių gyvūnų,

savybes ir jų atitikimą sveikos mitybos reikalavimams.

Saugios produkcijos gamybos schemų kūrimas. Originalių produkcijos sistemų išsaugojimas

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Daugelyje šalių pastebimas kai kurių produktų vartojimo mažėjimas ir vartotojų nusiteikimas

ieškoti sveikesnių, įvairesnių produktų. Visuomenėje plinta įvairios ir dažnai nepagrįstos

nuomonės apie netinkamą ūkinių gyvūnų auginimą ir prastą mėsos kokybę. Nors tyrimais

neįrodyta, visuomenėje plinta nuomonė, kad intensyviai industriniu būdu auginamu būdu mėsa

yra prastesnės kokybės. Daugelyje šalių populiarėja įvairios alternatyvios ūkinių ir laukinių

gyvūnų auginimo sistemos, tenkinančios dalies vartotojų poreikius. Šios vartojimo tendencijos

plinta ir Lietuvoje. Europos maisto išteklių informacijos tinklo EuroFIR (European Food

Information Resource Network of Excellence) antrajame kongrese buvo akcentuotas didėjantis

informacijos poreikis apie kokybinę maisto sudėtį, turinčią įtakos vartotojų sveikatai ir maisto

duomenų banko sistemų mokslinio ir technologinio stiprinimo svarba. Todėl, labai aktualu tirti ir

įvertinti įvairių gyvūnų rūšių, porūšių ir veislių bei skirtingo selekcijos lygmens genotipų

biologiškai vertingų medžiagų pokyčius auginant gyvūnus maistui bei įvertinti produkciją, gauta

iš įvairių ūkinių gyvūnų, išaugintų skirtingomis stambios industrinės gamybos ir alternatyvių

auginimo sistemų sąlygomis. Mažėjant gamtiniams ištekliams ir plintant kai kurių laukinių

gyvūnų auginimui dirbtinėmis sąlygomis taip pat aktualu tirti ir laukinių gyvūnų, išaugintų

skirtingomis dirbtinėmis ir užaugusių laisvėje mėsos kokybę. Ypač aktualu ištirti išaugintos

skirtingomis sąlygomis gyvūninės produkcijos savybes (riebalų rūgštis, cholesterolį), kurios turi

didelę įtaką vartotojų sveikatai. Gauti rezultatai padės tiksliau įvertinti įvairių gyvūnų ir jų

įvairių auginimo sistemų naudą Lietuvoje ir įneš savo indėlį į maisto duomenų banką, praplės kai

kurių gyvūnų panaudojimo nišas ir papildys saugios produkcijos gamybos schemas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Lietuvoje dažniausiai tiriama tik pagrindinių ūkinių gyvūnų rūšių (galvijų, kiaulių)

produkcija ir jos sudėtis. Tačiau trūksta duomenų ne tik apie alternatyviomis skirtingo

intensyvumo auginimo sąlygomis išaugintų ūkinių gyvūnų produkcijos kokybę, bet ir jos

palyginimą su pagrindinės gamybos pramoninėmis sąlygomis išaugintų gyvūnų mėsos kokybe ir

galimu poveikiu vartotojų sveikatai. Taip pat trūksta duomenų apie rečiau vartojamų gyvūnų

produkciją. Be to, užsienyje tiriami ne tik nuo seno plačiau maistui naudojamų gyvūnų žaliava,

bet ir kai kurių rūšių bei porūšių gyvūnai, kurių vartojimas maistui buvo mažiau įprastas ar

paplitęs. Atlikta 15 įvairių skirtingų gyvūnų rūšių mėsos sensorinė analizė (Rødbotten et al.,

136

2004) parodė, kad skirtingų rūšių mėsa savo požymiais labai skiriasi. Mažėjant natūraliems

gamtiniams ištekliams plinta įvairių gyvūnų rūšių (žuvų, moliuskų, žinduolių) veisimas ir

auginimas dirbtinėmis sąlygomis Todėl išryškėjo ir naujų mokslinių tyrimų kryptis. Mokslinėje

literatūroje yra nemažai duomenų apie įvairiais pašarais ir jų priedais šertų ūkinių gyvūnų

produktyvumą ir produkcijos kokybę. Taip pat literatūros duomenys rodo, kad įvairių veislių

deriniai skirtingomis auginimo ir klimato sąlygomis duoda labai skirtingus rezultatus. Net

skirtinguose ūkiuose išaugintų gyvūnų produkcija labai skiriasi. Skirtingomis sąlygomis

auginamų gyvūnų produkcija gali skirtis tiek nuo taikomų auginimo sistemų, naudojamų pašarų

ir veislių bei jų selekcijos lygio, tiek ir nuo kitose šalyse įvairiomis sąlygomis išaugintų gyvūnų

mėsos ir pieno kokybės. Be to, Lietuva savo gamtinėmis sąlygomis labai skiriasi ne tik nuo kitų

žemynų, bet ir nuo daugelio Europos šalių gamtinių ir auginamiems gyvūnams sudaromų sąlygų.

Todėl būtina ištirti Lietuvoje auginamos gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir numatyti

priemones jos gerinimui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Išplėtojus šią tyrimų tematiką būtų įvairiapusiškai įvertinta ne tik įvairių gyvūnų rūšių, bet ir

skirtingai išaugintų ūkinių ir laukinių gyvūnų mėsos ir kitos produkcijos kokybė. Gauti rezultatai

praplės žinias apie ne tik plačiausiai vartojamą produkciją, tiekiamą iš pagrindinės gamybos, bet

ir alternatyvios produkcijos, gaunamos taikant tiek alternatyvias auginimo sistemas, tiek ir

retesnes, bet labai paklausias gyvūnų rūšis ir jų produkcijos maistinę vertę ir galimą jų indėlį į

sveiko maisto įvairovę ir papildys maisto duomenų banką. Gauti rezultatai praplės ir

sukonkretins žinias apie spėjamą poveikį pagal cholesterolio kiekį ir riebalų kokybės indeksus

vartotojų sveikatai ir leis atlikti palyginamąjį vertinimą.

Be privalomų metinių ir baigiamosios ataskaitų, tyrimų rezultatai bus paviešinti

mokslinėje ir populiarioje nacionalinėje spaudoje bei parengtos rekomendacijos.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 58,0 80,0 80,0 70,0 51,0 339,0

2

Socialinio draudimo

įmokos 18,1 24,9 24,9 21,8 15,9 105,7

3 Išlaidos paslaugoms 0 0 0 0 0 0

4

Išlaidos autoriniams

darbams 0 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 54,0 75,0 70,0 60,0 45,0 304,0

6 Išlaidos komandiruotėms 1,0 3,0 3,0 3,0 1,5 11,5

7

Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 0 0 0 0 0 0

8 Pridėtinės išlaidos 26,2 36,6 35,6 31,0 22,7 152,0

9

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti 0 0 0 0 0 0

Iš viso: 157,3 219,5 213,5 185,8 136,1 912,2

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

137

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo

priežasčių tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas,

gyvulių bandų reprodukcijos organizavimas ir valdymas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai

Pagrindinis tikslas yra užtikrinti efektyvią žemės ūkio paskirties gyvūnų bandų reprodukciją,

spartinti genetinį progresą didinant genetiniu požiūriu vertingiausių gyvūnų palikuonių skaičių.

Uždaviniai:

Tirti gyvulių spermos kokybinius rodiklius;

Tirti patelių nevaisingumo priežastis;

Tobulinti spermos šaldymo metodus ir sėklinimo technologijas;

Parengti gyvulių bandų reprodukcijos organizavimo ir valdymo priemones.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Lietuvos Respublikos ilgalaikės plėtros strategijos iki 2020 metų koncepcijoje numatyta, kad

gyvulininkystės sektorius išliks viena svarbiausių žemės ūkio sričių, kadangi šio sektoriaus

plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos,

sukaupta patirtis. Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje gyvulininkystės sektorius yra

reikšmingas, aprūpinant vartotojus įvairiais maisto produktais. Gyvulininkystės produktai sudaro

apie pusę žemės ūkio produkcijos (2010 m. - 47,6%). Keletą pastarųjų dešimtmečių

gyvulininkystėje selekcija buvo vykdoma pagrindinių produktyvumo požymių didinimo kryptimi

siekiant sukurti didesnės genetinės vertės gyvulį, kuris būtų efektyvesnis ir duotų didesnę naudą

ateities kartoms. Ypač ženklus produktyvumo padidėjimas pasiektas pieninėje galvijininkystėje.

Pastaraisiais metais sukaupta nemažai faktų, kurie įrodo, kad vykdant selekciją tik

produktyvumo požymių gerinimo kryptimi, nukenčia bandų sveikatingumas, sutrumpėja

produktyvaus gyvulio amžius bei suprastėja reprodukcijos rodikliai. Pablogėjusi reprodukcija

gerokai padidina išlaidas, reikalingas užauginti gyvulius bandos pakaitai bei padidėja karvių,

išbrokuojamų dėl nevaisingumo ar lyties organų ligų, skaičius. Dėl šių priežasčių ekonominė

nauda, gaunama dėl produktyvumo didėjimo, gali visiškai sumažėti. Todėl tyrimai, skirti

reprodukcinių problemų išaiškinimui ir sprendimui buvo ir išliks labai aktualūs. Efektyvi bandų

reprodukcija būtina užtikrinti selekcinio proceso tęstinumui. Naujausių reprodukcinių

biotechnologijų panaudojimas prisidės prie efektyvaus gyvulių genetinio potencialo

panaudojimo.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Geriausi rezultatai gaunami ir plačiausiai praktikoje reprodukcinės technologijos naudojamos

galvijininkystėje, nors ir čia dar lieka nemažai problemų tokių kaip: individualių

kriokonservavimo režimų parinkimas skirtingiems buliams, prastėjantys karvių reprodukciniai

rodikliai. Kiaulininkystėje plačiai naudojamas sėklinimas atvėsinta sperma, tačiau

kriokonservuotos spermos naudojimas nėra pakankamas, kadangi iki šiol nėra parengti

kriokonservavimo metodai, kurie nesumažintų paršelių skaičiaus vadoje. Tai riboja geriausių

kuilių efektyvų panaudojimą. Avininkystėje Lietuvoje šiuo metu naudojamas tik kergimas.

Patiriamos nemenkos išlaidos avinų reproduktorių išlaikymui. Pasaulyje plačiai taikomas

avių sėklinimas šviežia sperma, tačiau optimalių kriokonservavimo metodų kol kas dar nėra

sukurta. Nemažai problemų išlieka ir nustatant bei reguliuojant avių lytinį ciklą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

138

Gyvūnų spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo priežasčių išaiškinimas užtikrins

efektyvesnę gyvūnų bandų reprodukciją, leis taikyti būtinus gydymo metodus, parinkti

atitinkamas laikymo, šėrimo technologijas. Kuilių ir avinų spermos šaldymo metodų kūrimas ir

sėklinimo technologijų tobulinimas įtakos platesnį šių technologijų taikymą kiaulininkystėje ir

avininkystėje. Taip bus iš esmės pagerintas geriausių reproduktorių panaudojimas, gaunama

daugiau palikuonių, pagreitės genetinis progresas, sumažės laiko intervalas tarp kartų.

Parengtos gyvulių bandų reprodukcijos valdymo ir organizavimo programos leis laiku

išaiškinti specifines, su reprodukcija susijusias, problemas atskiruose ūkiuose, padės jas spręsti

bei taupyti lėšas.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 70,00 75,00 80,00 85,00 90,00 400,00

2. Socialinio draudimo

įmokos 21,83 23,38 24,94 26,50 28,06 124,71

3. Išlaidos paslaugoms1

25,00 30,00 30,00 30,00 35,00 150,00

4. Išlaidos autoriniams

darbams 11,00 12,00 15,00 16,00 16,00 70,00

5. Išlaidos prekėms 60,00 65,00 65,00 70,00 80,00 340,00

6. Išlaidos komandiruotėms 7,00 8,00 8,00 8,00 9,00 40,00

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 200,00 100,00 -- -- -- 300,00

8. Pridėtinės išlaidos2 75,00 60,00 45,00 47,00 52,00 279,00

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

--- --- --- ---- ---- ----

Iš viso: 469,83 373,38 267,94 282,50 310,06 1703,71

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

139

PRIEDAS D

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ

PAGRINDIMAS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo, derėjimo ir derliaus nuėmimo laiko

optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui

komplekso sudarymas

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai Modeliuoti agrobiologinių priemonių sistemą kasmetiniam aukštos kokybės vaisių ir uogų

derliui išauginti

Optimizuoti sodo augalų mitybą.

Modeliuoti dirvos priežiūros sistemą soduose, nepakenkiant vaismedžiams ir optimizuojant

piktžolių kontrolę pomedžiuose.

Modeliuoti vaismedžių derėjimo gausumą, eliminuojant pramečiavimą ir užtikrinti

optimalią vaismedžių augimo ir derėjimo pusiausvyrą bei puikią vaisių kokybę.

Optimizuoti vaisių skynimo laiką, atsižvelgiant į veislės ir poskiepio derinį bei taikytų

sodo priežiūros priemonių spektrą.

Kurti sodo augalų veislines auginimo technologijas, taikant tausojančią aplinką ar

ekologinę auginimo sistemas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Labai svarbu išauginti gausius aukštos kokybės sodo augalų derlius ir užtikrinti, kad derliai

būtų stabilūs kasmetiniai. Siekiama optimizuoti vaismedžių augimo ir derėjimo pusiausvyrą. Bus

duotas mokslinis pagrindimas kaip besikeičiančio klimato sąlygomis agrobiologinėmis sodų

priežiūros priemonėmis užtikrinti stabilų aukštos kokybės vaisių derlių. Darbai perspektyvūs nes

Lietuvoje ne tik vystosi verslinė ir mėgėjiška sodininkystė bet ir kinta sodininkystės verslo

aplinka, kuriamos naujos pesticidų bei trąšų formos, išvedamos bei introdukuojamos naujos sodo

augalų veislės ir t.t. todėl būtinas nuolatinis mokslinis įdirbis (progresas) tobulinant obuolių

auginimo technologijas ir kuriant naujas kriaušių, slyvų, vyšnių ir trešnių auginimo

technologijas. Ypač tai aktualu taikant saugią tausojančia aplinką vaisių auginimo sistemą, kuri

užtikrina žmogui saugesnius maisto produktus ir švaresnę aplinką. Be to, technologiniai

sprendimai turi turėti ir ekonominį pagrindimą, nes realizuojant vaisius ir uogas susiduriama su

didžiule konkurencija tiek vietinėse tiek ir užsienio rinkose.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Suformuotas kompleksinis požiūris į sodo augalų ir ypač

obelų mitybą. Jis paremtas sodo dirvos agrochemine bei lapų chemine analizėmis ir sodo augalų

būklės įvertinimu. Ištirtas pagrindinių obelų veislių skynimo laikas. Atlikti kai kurie derliaus

normavimo darbai.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus biologiškai ir ekonomiškai pagrįstas

agrobiologinių priemonių kompleksas leidžiantis užtikrinti gausius, puikios kokybės ir

kasmetinius vaisių derlius besikeičiančio klimato sąlygomis.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

1 metais 2 metais 3 metais 4 metais 5 metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 60 60 60 60 60 300

2. Socialinio draudimo įmokos 18,59 18,59 18,59 18,59 18,59 92,95

3. Išlaidos paslaugoms1

20 20 20 20 20 100

4. Išlaidos autoriniams darbams 5 5 5 5 5 25

5. Išlaidos prekėms 30 30 30 30 30 150

140

6. Išlaidos komandiruotėms 6 6 6 6 6 30

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 - - - - - -

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

5,41 5,41 5,41 5,41 5,41 27,05

Iš viso: 145 145 145 145 145 725

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus,

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai - 100%

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių poskiepių derinių

tyrimas, optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai.

Sėklavaisinių ir kaulavaisinių sodo augalų veislių introdukcija. Kompleksinis jų savybių

ištyrimas ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms augti nustatymas.

Geriausių veislių tyrimas su šiuolaikinės sodininkystės reikalavimus atitinkančiais

poskiepiais. Optimaliausių veislės – poskiepio derinių biologinis ir fiziologinis pagrindimas.

Intensyvaus obelų ir kriaušių sodo konstrukcijų tyrimai, pritaikant jas naujoms veislėms.

Žemaūgių slyvų ir trešnių sodų konstrukcijų tyrimai, auginant tradiciniu būdu ir po

priedangomis.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų).

Naujų veislių ir poskiepių paieška, įvertinimas ir optimalių jų derinių sukūrimas lemia

šiuolaikinės sodininkystės pažangą ir konkurencingumą vidaus bei eksporto rinkose. Visose

pasaulio šalyse su išvystyta sodininkyste tokie tyrimai yra aktualūs ir pastoviai vykdomi, todėl

siekiant pažangos Lietuvoje tokie tyrimai taip pat yra būtini. Gautus rezultatus bus galima

naudoti tolimesniems fundamentiniams tyrimams, taip pat jų pagrindu tiesiogiai diegti inovacijas

versle.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Tyrimai bus atliekami apjungiant biologinius, fiziologinius, agrotechninius ir augalų

apsaugos mokslo tyrimus. Kompleksinis tyrimų atlikimas leis iškeltas mokslines problemas

įvertinti taikomąja ir fundamentine prasme.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų).

Įvertintos naujų obelų, kriaušių, slyvų, trešnių ir kt. sodo augalų veislių bei poskiepių

savybės.

Įvertintas veislės poskiepio derinių tinkamumas intensyviai sodininkystei

Sukurtos ir pagrįstos šiuolaikinių sodų konstrukcijos atskiriems veislės poskiepio

deriniams.

Sukurtos ir pagrįstos inovatyvios kaulavaisių auginimo po priedangomis technologijos.

141

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

1

metais 2 metais 3 metais

4 metais 5 metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 50 50 50 50 50 250

2. Socialinio draudimo

įmokos 15,49 15,49 15,49 15,49 15,49 77,45

3. Išlaidos paslaugoms1

10 10 10 30

4. Išlaidos autoriniams

darbams 3 3 6

5. Išlaidos prekėms 22 30 20 10 10 92

6. Išlaidos komandiruotėms 6 4 4 - - 14

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti - - - - - 0

8. Pridėtinės išlaidos2 13,1 13,1 13,1 13,1 13,1 65,5

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

- - - - - -

Iš viso: 109,59 125,59 112,59 98,59 88,59 534,95

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus,

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 100%

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių

panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai

Integruotos sodo ir daržo augalų apsaugos sistemos sukūrimas ir įdiegimas:

o įvertinti augalų fitosanitarinė būklę sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose

taikančiuose integruoto, tausojančiojo ir ekologinio auginimo technologijas;

o nustatyti daugiausiai žalos darančius kenkėjus ir ligas pagal atskirus Lietuvos

regionus

o ištirti integruotos augalų apsaugos taikymo galimybės, nustatyti reikalingus ir

trūkstamus pesticidus atskirų sodo ir daržo augalų auginimui;

o optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį vaisių ir daržovių

sektoriuje.

Plėtoti ligų ir kenkėjų prognozavimo modelių adaptavimo mokslinius tyrimus, diegti ligų

ir kenkėjų prognozavimo sistemas sodininkystėje ir daržininkystėje

Išplėsti sodo ir daržo augalų bazę registraciniams eksperimentams vykdyti pagal ES

standartus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Pagal ES direktyvą 2009/128/EC Europos sąjungos šalys narės nuo 2014 m. turi įdiegti

integruotą augalų apsaugos sistemą, sumažinti pesticidų naudojimą ir jų poveikio žalą žmogui

142

bei aplinkai. Šios sistemos įdiegimas šalies mastu garantuoja produkto vidinę kokybę, saugų

maistą, aplinkos bioįvairovės saugojimą ir plėtojimą. Labai svarbus žaladarių žalingumo

slenksčių ir infekcijos rizikos nustatymas, pagrįstas prognozavimo modeliais. Integruotoje

augalų apsaugos sistemoje svarbią vietą užima ligų ir kenkėjų monitoringas bei jų išplitimo

prognozavimas, kuris sudaro prielaidas panaudoti augalų apsaugos produktus tada, kai liga ar

kenkėjas pasiekia žalingumo slenkstį. Kintant klimato sąlygoms, kinta ir kenkėjų ir ligų

pasirodymo laikas bei jų žalingumas. Šiltėjant klimatui, vieni žaladariai gali pasidaryti mažiau

žalingi, kitų daroma žala gali dar labiau išaugti. Kai kurios žaladarių rūšys gali pasislinkti iš

vienų regionų į kitus, išsivystyti daugiau negu įprasta generacijų. Klimato rodiklių kaita sukelia

dažnesnius ir intensyvesnius kenkėjų ir ligų protrūkius. Įvertinus žaladarių populiacijų genetinę

įvairovę, plitimo pobūdį bei biologines savybes galima formuoti adekvačias prevencijos

priemones ir apsaugos strategijas bei parengti optimizuotas augalų apsaugos sistemas sodo ir

daržo augalams.

Projektas paskatins sodininkystės ir daržininkystės ūkių gyvybingumą; sumažins

produkcijos savikainą ir padidins pridėtinę vertę; padidės produkcijos sauga; pagerės

agroaplinkosauga. Projekto novatoriškumas, remiantis tiksliaisiais tyrimais ir gamybine

patirtimi, skatina diegti ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemas sodininkystėje ir daržininkystėje

siekiant įgyvendinti saugias, atitinkančias ES reikalavimus augalų apsaugos produktų naudojimo

sodininkystėje ir daržininkystėje strategijas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami sodo ir daržo augalų ligų bei

kenkėjų rūšinės įvairovės, jų žalingumo, biologijos bei ekologijos ypatybių tyrimai.

Besikeičiančio agroklimato sąlygomis tiriami atsirandantys, santykinai nauji kenkėjai ir ligos.

Kuriamos ir įdiegiamos integruotos augalų apsaugos sistemos sodininkystėje ir daržininkystėje.

Nuo 2007 m. įdiegtas meteorologinių stotelių, su integruotais ligų ir kenkėjų prognozavimo

modeliais, tinklas. Siekiant optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą laboratorijos

mokslininkai adaptuoja sodo ir daržo augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius,

koordinuoja šiuolaikinės prognozavimo sistemos diegimą Lietuvos sodininkystės ir

daržininkystės sektoriuje. Laboratorijoje nuo 2001 m. augalų apsaugos produktų biologinio

efektyvumo tyrimai vykdomi prisilaikant Geros Eksperimentinės Praktikos (GEP sertifikatas)

reikalavimų, užtikrinančių aukštą bandymų kokybę ir gautų duomenų pripažinimą kitose

Europos sąjungos šalyse. Naujas iššūkis - įvertinus fitosanitarinę sodo ir daržo augalų būklę,

naudojamų augalų apsaugos produktų efektyvumą, optimizuoti pesticidų poreikius Lietuvos

vaisių ir daržovių sektoriuje tausaus pesticidų naudojimo kontekste, įgyvendinant ES direktyvą

2009/128/EB.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Augalų apsaugos produktų kiekio sumažinimas ir naudojimo taktika, pagrįsta integruotos

augalų apsaugos sistemos principais, leis iki minimumo sumažinti aplinkos taršą cheminiais

augalų apsaugos produktais bei jų metabolitais. Turės teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir

gyvenimo kokybei, nes sudarys sąlygas visuomenei vartoti sveikesnius ir aukštos kokybės

sodininkystės produktus bei atitiks tarptautinėse rinkose produkcijos kokybei keliamus

reikalavimus.

143

Lėšų poreikio pagrindimas

eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais

Trečiaisiais

metais

Ketvirtaisiais

metais

Penktaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 54 54 54 54 54 270

2. Socialinio draudimo

įmokos 16,73 16,73 16,73 16,73 16,73 83,65

3. Išlaidos paslaugoms1

5 5 5 5 5 25

4. Išlaidos autoriniams

darbams 3 3 3 3 3 15

5. Išlaidos prekėms 20 20 20 20 20 100

6. Išlaidos

komandiruotėms 5 5 5 5 5 25

7. Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 2,27 2,27 2,27 2,27 2,27 11,35

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

14 14 14 14 14 70

iš viso: 120 120 120 120 120 600

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai sudaro 80 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai sudaro 20 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.

Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Sukurti modernias, ekonomiškai pagrįstas uoginių augalų auginimo technologijas.

Uoginių augalų agrobiologiniai tyrimai ir naujų priežiūros technologinių elementų

optimizavimas.

Tradiciniu ir ne sezono metu derančių aviečių, braškių ir kitų uoginių augalų biologiniai

tyrimai bei naujų auginimo technologijų kūrimas bei modernizavimas.

Naujų lietuviškų ir introdukuotų uoginių augalų veislių tyrimas ir atranka auginant pagal

tausojančią aplinką bei ekologines auginimo sistemas ir taikant tradicines ir naujas auginimo ir

priežiūros technologijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Pastaraisiais metais iškyla didelis puikios kokybės desertinės uoginių augalų produkcijos

poreikis. Ypač svarbu desertines uogas patiekti rinkai ne tik trumpai sezono metu, bet ir

išplečiant uogų derėjimo sezoną kuo ilgiau. Iki šiol dažniausiai taikomas intensyvus uoginių

augalų auginimas. Taip pat, tiek augintojai tiek ir vartotojai domisi ir taiko ekologinės uogų

produkcijos auginimo technologijomis. Jos kaip tik yra netobulos ir ištisos technologinės

grandys reikalauja mokslinio sprendimo. Pastaraisiais metais ypač susidomėta Tausojančia

144

aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema, kurios dėka griežtai reglamentuotas ir sumažintas

pesticidų naudojimas racionalizuota augalų mityba ir įgyvendinti kiti gamtosauginiai

reikalavimai uogų ar vaisių auginimo metu. Taikant šią auginimo sistema produkcija nuolat

kontroliuojama auginimo ir tiekimo į rinka metu ir svarbiausia dėka šios sistemos išauginta

produkcija bus aukštesnės vidinės kokybės bei saugi vartotojui. Taikant šią auginimo sistemą

labai svarbu ištirti ir įvertinti augalų veisles bei optimizuoti priežiūros technologinių elementų

grandis kurios užtikrintų puikius ekonomiškai pagrįstus rezultatus auginimo metu naudojant

ribotą pesticidų kiekį bei optimizuojant tręšimą bet ribojant azoto panaudojimą.

Bus padėtas mokslinis pagrindas saugios uogų produkcijos išauginimu tradiciniu bei ne

sezono metu, taikant draugišką aplinkai uoginių augalų auginimo sistemą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Nuolat vykdomas tiek lietuviškų tiek ir introdukuotų uoginių augalų veislių tyrimas. Jis bus

tęsiamas ir toliau nes pasaulyje nuolat sukuriamos naujos produktyvios veislės kurios pakeičia

senesnes mažiau produktyvias ar morališkai pasenusias veisles. Toliau progresuojant pesticidų

bei trąšų gamybos pramonei ieškoma vis pažangesnių racionalių mitybos bei piktžolių ligų bei

kenkėjų kontrolės priemonių bei būdų. Epizodiškai ištirtos technologinės priemonės leidžiančios

gauti uogų derlius ne sezono metu. Būtina duoti kompleksinį šios problemos ūkinį-biologinį

sprendimą ir užtikrinti racionalų biologiškai ir ekonomiškai pagrįstą sezoninių ir nesezoninių

uogų auginimo konvejerio sudarymą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus ištirtos ir atrinktos uoginių augalų veislės auginimui, taikant tausojančią aplinką ar

ekologinę auginimo sistemą. Bus ištirtas ir moksliškai pagrįstas biologinių ir technologinių

priemonių kompleksas užtikrinantis optimalius ekonomiškai pagrįstus uogų derlius sezono ir

ne sezono metu.

5. Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr.

Išlaidų

pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

1 metais 2 metais 3 metais 4 metais 5 metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 70 70 70 70 70 350

2. Socialinio draudimo

įmokos 21,69 21,69 21,69 21,69 21,69 108,45

3. Išlaidos paslaugoms1

20 20 20 20 20 100

4. Išlaidos autoriniams

darbams 5 5 5 5 5 25

5. Išlaidos prekėms 35 35 35 35 35 175

6. Išlaidos

komandiruotėms 6 6 6 6 6 30

7. Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 - - - - - -

9.

Papildomos

pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai

eksploatuoti3

2,31 2,31 2,31 2,31 2,31 11,55

Iš viso: 160 160 160 160 160 800

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus,

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai - 100 %

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

145

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Daržininkystė. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir

optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo

technologijos.

Mokslinių tyrimų tikslas – kurti, tobulinti ir įdiegti intensyvias, integruotas ir ekologines

daržovių auginimo technologijas bei jų elementus atsižvelgiant į šalies agroklimatines bei

ekonomines sąlygas ir nuo seno nusistovėjusias tradicijas, didinti daržininkystės šakos

konkurencingumą tarp kitų žemės ūkio veiklos sričių, šios srities produkcijai užtikrinant stabilią

rinką

Remiantis mokslo pasiekimais bei žiniomis, bandymų įvairiuose šalies regionuose

duomenimis ir patirtimi, skatinti dirbančius žemės ūkio daržininkystės šakoje asmenis sparčiau

diegti naujoves ir kurti konkurencingus arba pertvarkyti esamus į konkurencingus bei verslius

ūkius.

Mokslinių tyrimų uždaviniai: atlikti lauko ir šiltnamio daržovių, prieskoninių, vaistinių

augalų ir ekologinio daržovių auginimo technologinių elementų tyrimus.

Sukurti naujas, užtikrinančias saugią produkciją, daržo augalų auginimo tausojančias

aplinką ir išskirtinės kokybės produkcijos gamybos technologijas, įgalinančias sukurti papildomą

daržininkystės produkcijos pridėtinę vertę.

Sukurti pilnavertę daržo augalų mineralinės mitybos sistemą.

Parinkti tinkamiausias auginti Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis, atsparias ligoms ir

kenkėjams, lauko ir šiltnamio daržovių, vaistinių ir prieskoninių augalų veisles.

Sukurti ir tobulinti daržovių ekologinio auginimo technologijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Tyrimų aktualumas yra tas, kad bus paruoštos ir įdiegtos į gamybą naujos pažangios

tausojančios aplinką lauko ir šiltnamio daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų auginimo

technologijos, paremtos integruotos augalų apsaugos ir agroaplinkosaugos principais, šalies

regionuose. Naudojant įvairias žinių sklaidos priemones bus supažindinti su jomis, bei atskirais

naujais technologiniais auginimo elementais betarpiškai daržovių augintojai. Siekiant apsaugoti

aplinką, išplėsti rinką, populiarinti lietuviškas daržoves bus diegiamos intensyvios, tausojančios

aplinką daržovių auginimo ir išskirtinės kokybės daržininkystės produkcijos ir ekologinio

daržovių auginimo technologijos. Daržininkystės produkcija galės būti ženklinama specialiais

ženklais. Tai padės daržovių augintojams išlikti konkurentabiliais sudėtingomis labai

nestabilios rinkos sąlygomis. Tyrimai labai artimai susiję su žemės ūkio sektoriaus prioritetais,

strateginiais uždaviniais ir iššūkiais. Mokslinius tyrimus įgyvendinus ir paskleidus žinias bei

patirtį, įdiegus pažangias technologijas į gamybą bus ženkliai sumažintas rinkos nestabilumas,

auginama aukšto derlingumo, kokybiška ir saugi produkcija, saugojama aplinka ir tausojama

dirva. Daržovių augintojai, ūkių specialistai ir darbuotojai įgis naujų vertingų žinių ir įgūdžių,

pakels savo kvalifikaciją.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis. 2020 m. Europos strategijos „Europa 2020“ pagrindą, sudaro trys prioritetai: 1) pažangus

augimas, tai yra žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas; 2) tvarus augimas, tai yra

tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurentabilaus ūkio skatinimas ir 3)

integracinis augimas – didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta ekonominė, socialinė ir

teritorinė sanglauda, skatinimas.

Programos „Horizontas 2020“ pagrindinis tikslas – tvarus vystymasis, tai yra tvaraus ir

konkurencingo ūkio kūrimas ir plėtra, naujų, įskaitant ir ekologiškas, tausojančių dirvožemį ir

aplinką technologijų kūrimas ir esamų tobulinimas, dėmesį skiriant klimato kaitos ir

aplinkosaugos tikslų suderinimui.

Valstybė turės pasiekti, kad vidaus rinka būtų aprūpinta aukštos kokybės konkurencinga

šalies gamintojų produkcija ir mažėtų importas tų produktų, kuriuos galima pagaminti šalyje, nes

146

geografinė Lietuvos padėtis, klimatinės sąlygos ir tradicijos sudaro geras prielaidas

daržininkystei plėtoti.

Sodininkystės ir daržininkystės institute bus atliekami tikslieji, gamybiniai ir parodomieji

bandymai tobulinant intensyvias, integruotas ir ekologinio auginimo daržo augalų auginimo

technologijas bei jų elementus. Tyrimai atliekami laboratorijose, lauke, šiltnamyje ir

gamybiniuose ūkiuose. Bus atliekami dirvožemio agrocheminiai, augalų biometriniai,

fiziologiniai ir produkcijos kokybės tyrimai bei derliaus apskaita.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Daržininkystės ūkiuose, atsižvelgiant į regionų agroklimatines sąlygas, ekonominį

išsivystymą bei daržininkystės tradicijas bus įdiegtos naujos pažangios tausojančios aplinką

lauko ir šiltnamio daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų auginimo technologijos,

užtikrinančios saugią aplinką ir saugią bei konkurencingą produkciją, tenkinančią visuomenės

poreikius ir užimamčią aukštą vietą ES rinkoje.

Naujai kuriamų ir (arba) patobulintų pagrindinių ir retesnių lauko daržovių integruotų

(tausojančių) auginimo technologijų ir jų elementų rekomendacijų paruošimas, diegimas į

gamybą. Trijų tyrimo metų duomenų apibendrinimas, mokslinių straipsnių paruošimas.

Patobulintų ir pritaikytų daržovių ekologinio auginimo technologijų rekomendacijų

paruošimas. Trijų tyrimo metų duomenų apibendrinimas, mokslinių straipsnių paruošimas.

Prieskoninių ir vaistinių augalų auginimo technologinių elementų tyrimo išvadų ir

rekomendacijų paruošimas. Diegimas į gamybą.

Daržo augalų mineralinės mitybos sistemos sukūrimas. Rekomendacijų paruošimas ir

diegimas į gamybą.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 46,00 46,00 46,00 46,00 46,00 230,00

2. Socialinio draudimo

įmokos

14,2508 14,2508 14,2508 14,2508 14,2508 71,254

3. Išlaidos paslaugoms 19,00 20,00 21,00 15,00 15,00 90,00

4. Išlaidos autoriniams

darbams

20,00 15,00 17,00 15,00 20,00 87,00

5. Išlaidos prekėms 30,00 25,00 21,00 28,00 30,00 134,00

6. Išlaidos

komandiruotėms

5,00 5,00 6,00 7,00 5,00 28,00

7. Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti

60,00 70,00 66,00 70,00 68,00 334,00

8. Pridėtinės išlaidos -

9. Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti

-

Iš viso: 194,2508 195,2508 191,2508 195,2508 198,2508 974,254

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai I-ieji m.- 80 %; II-ieji m. - 80 %; III-ieji m.-

75%; IV-ieji m. - 75%.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai I-ieji m.- 20 %; II-ieji m. - 20 %; III-ieji m.- 25%;

IV-ieji m. - 25%.

147

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu.

Laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje

parametrų modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių tyrimai

Tikslas – nustatyti vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių

laikymo metu dėsningumus ir sukurti mokslinius bei technologinius pagrindus užtikrinančius

maksimalų vaisių ir daržovių biocheminės sudėties bei fizikinių savybių išsaugojimą laikymo

metu siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus vaisius ir daržoves

ištisus metus.

Uždaviniai:

Ištirti vaisių ir daržovių biocheminės sudėties bei fizikinių savybių (tekstūra, odelės ir

minkštimo tvirtumas, CIELab bei XYZ spalvų koordinatės, užšalimo taškas) pokyčius

laikymo metu.

Sumodeliuoti ir optimizuoti vaisių ir daržovių laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje

ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje parametrus.

Sukurti ir ištirti vaisių ir daržovių aktyvių pakuočių modelius ir sudaryti mokslines ir

technologines prielaidas aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių kūrimui bei naudojimui.

Nustatyti ozono įtaką endogeninio etileno inaktyvavimui.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Vienas iš lietuviškos vaisių ir daržovių produkcijos konkurencingumo didinimo veiksnių

yra aukštos kokybės produktų pateikimas į rinką. Tai įmanoma pasiekti tik moksliškai pagrindus,

ištyrus ir sumodeliavus Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis išauginamų vaisių, uogų ir

daržovių išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinių parametrų (audinių bei odelės tvirtumas,

lemiantys šviežių sodininkystės produktų transportabilumą), skirtingų veislių fiziologinių

parametrų (kvėpavimo intensyvumas, etileno išskyrimas, lemiantys vaisių ir uogų išsilaikymą)

rodiklius, sukūrus ir įdiegus naujas, inovatyvias vaisių ir daržovių laikymo technologijas.

Vaisių, uogų ir daržovių išsilaikymą įtakoja jų cheminė sudėtis, kokybė, derliaus nuėmimo

laikas bei laikymo sąlygos. Laikant vaisius optimaliomis sąlygomis galima išlaikyti produkciją,

priklausomai nuo veislės, daugiausiai iki gegužės mėnesio. Tuo tarpu taikant modernias,

inovatyvias vaisių ir daržovių laikymo technologijas, produkciją, pvz. obuolius, galima būtų

išlaikyti ištisus metus.

Vaisių laikymąsi didele dalimi apsprendžia etileno, endogenio hormono, skatinančio

nokimą, koncentracija saugyklose. Vykdant šią tematiką planuojama ištirti ir sukurti naują,

aplinkai draugišką etileno šalinimo technologiją.

Laikant kontroliuojamoje atmosferoje sprendžiami ir ekologiniai klausimai. Esant

padidintam anglies dioksido kiekiui žūna daugelis mikroorganizmų, taigi, nereikia daržovių

apdoroti antimikrobinėmis cheminėmis medžiagomis. Laikyti kontroliuojamoje bei

modifikuotoje atmosferoje leidžiama ir išskirtinės kokybės vaisius bei daržoves.

Tik ištyrus šviežių vaisių ir daržovių fiziologinių ir biocheminių procesų bei cheminės

sudėties kitimus laikant šviežius vaisius ir daržoves įvairiomis sąlygomis galima optimizuoti

laikymo sąlygas įvairiems vaisiams ir daržovėms, maksimaliai išsaugant jų natūralią biocheminę

sudėtį, užtikrinant jų kokybę bei išsilaikymą, minimizuoti natūralius masės nuostolius laikymo

metu.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Vaisių ir daržovių laikymo klausimais pasaulyje vykdoma daug tyrimų, tačiau problemų ir

spręstinų klausimų nemažėja. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute plačiai tirti

įvairių obelų veislių vaisių optimalus skynimo laikas ir jo įtaka produkcijos išsilaikymui

(Kviklienė N., Viškelis P., 2008; Kvikliene ir kt., 2011). Tirta modifikuotos atmosferos įtaka

148

obuolių išsilaikymui bei cheminei sudėčiai (Viškelis P. ir kt., 2011), tačiau optimali

kontroliuojamos atmosferos sudėtis lietuviškų veislių obuolių laikymui dar nėra nustatyta.

Pasaulyje ir Lietuvoje iki šiol nežinomos trumpai laikomų daržovių (žalumyninės daržovės,

salotos, svogūnų laiškai, kai kurie prieskoniniai augalai) laikymo kontroliuojamoje ir

modifikuotoje atmosferoje optimalios sąlygos (deguonies bei anglies dioksido kiekis,

temperatūra, atmosferos drėgnis). Laikant kontroliuojamoje atmosferoje susiduriama su

problemomis, nes nežinoma nei optimali kontroliuojamos atmosferos ar modifikuotos

atmosferos sudėtis, nežinomi nuo tos sudėties priklausomi kiti laikymo parametrai, kaip

temperatūra ir atmosferos drėgnis, leistina etileno koncentracija saugyklose. Pasaulyje dar tik

pradedamos kurti aktyvios vaisių ir daržovių pakuotės, o Lietuvoje tokių tyrimų iš viso

nevykdyta.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti trys

informaciniai lapeliai, parašyti trys straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami

radijo ir televizijos laidose (3 interviu).

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmai-

siais

metais

Antrai-

siais*

metais

Tre-

čiai-

siais

metais

Ketvir-

taisiais

metais

Penktai-

siais

metais

Iš viso

1 Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 120,0 600,0

2 Socialinio draudimo

įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 37,2 186,0

3 Išlaidos paslaugoms1 8,5 7,2 7,5 8,5 8,5 40,2

4 Išlaidos autoriniams

darbams 0 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 75,0 414,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 5,0 5,5 5,5 21,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

125,0 85,0 70,0 75,0 0 355,0

8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 37,0 37,0 41,0 28,0 180,0

9

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0

Iš viso: 472,7 431,4 423,7 434,7 333,7 2096,2

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

7. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.

149

Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei įrangai eksploatuoti

Išlaidų pagrindimas

Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu

tyrimams, laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje

parametrų modeliavimui ir optimizavimui vaisiai, uogos ir daržovės bus laikomos turimuose

šaldytuvuose ir kontroliuojamos atmosferos kamerose. Laikymo tyrimai bus atliekami ištisus

metus. Šaldytuvai ir kontroliuojamos atmosferos palaikymo įranga (azoto generatorius,

kompresoriai, skruberiai, drėkintuvai ir pan.) naudoja daug elektros energijos, kurios kaštai

nepasidengia pridėtinėmis išlaidomis ir todėl prašoma papildomų pridėtinių išlaidų mokslinei

įrangai eksploatuoti.

Keturių šaldytuvų, skirtų vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių

pokyčių laikymo metu tyrimams, laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui laikant vaisius

ir daržoves, tame tarpe trumpai laikomas žalumynines daržoves, nominalus šaldymo

kompresorių galingumas 16 kW. Paprastai nusistovėjus darbo režimui kompresoriai dirba

išsijungdami, maždaug pusę laiko, t.y. pvz. 10 min. dirba, 10 min. būna išsijungę. Taigi, per parą

kompresoriai dirbs 12 val. ir sunaudos 12x16=192 kWh elektros energijos, kurios kaštai

192x0,45=86,4 Lt. Per mėnesį išlaidos elektros energijai sudarys 86,4x30=2592 Lt, o per metus

2592x12=31104 Lt.

Keturios kontroliuojamos atmosferos kameros, kurios bus naudojamos vaisių ir daržovių

biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu tyrimams, laikymo procesų

modeliavimui ir optimizavimui laikant vaisius ir daržoves kontroliuojamoje atmosferoje,

sunaudos elektros energijos:

Nominalus galingumas 9 kW

Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko

12x9=108 kWh

Per mėnesį suvartos elektros energijos 108x30=3240

kWh

Per metus suvartos elektros energijos 3240x12=38880

kWh

Per metus išlaidos elektros energijai 38880x0,45=17496

Lt.

Laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui ultražemo deguonies kiekio bandyminių

kamerų nominalus galingumas 12 kW. Dirbs kameros ištisus metus, tačiau darbo režimas

kompresorių yra periodinis, t.y. pusę laiko dirbs, pusę laiko „ilsėsis“. Elektros energijos

sąnaudos:

Nominalus galingumas 12 kW

Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko

12x12=144 kWh

Per mėnesį suvartos elektros energijos 144x30=4320

kWh

Per metus suvartos elektros energijos 4320x12=51840

kWh

Per metus išlaidos elektros energijai 51840x0,45=23328

Lt.

Iš viso elektros energijos kaštai bus: 31104+17496+23328=71928 Lt.

Kadangi dalį elektros kaštų galima bus dengti iš pridėtinių išlaidų eilutės, tai prašome skirti

papildomų pridėtinių išlaidų mokslinei įrangai eksploatuoti 60,0 tūkst. per metus.

150

PRIEDAS E

VETERINARIJA

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ

PAGRINDIMAS

VETERINARIJOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. 1.1. Realaus laiko PGR pritaikymas Lawsonia intracellularis ir Brachyspira hyodysenteriae

infekcijų diferenciacijai.

1.2. Gyvulių virusinių ir asocijuotų ligų paplitimo nustatymas ir prevencijos priemonių

paruošimas.

1.3. Naminiuose paukščiuose ir paukštienoje paplitusių bakterijų atsparumo antibiotikams

tyrimai.

1.4. Lietuvos galvijininkystės ir avininkystės ūkių svarbiausių ekonominių užkrečiamųjų

ligų rizikos veiksnių tyrimai

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. 2.1. Arklių anatominiai defektai, jų įtaka sportiniam pasirengimui, ankstyva diagnostika,

defektų eliminavimas.

2.2. Šalčio ir šilumos įtaka ristūnų veislės arkliams intensyvaus krūvio metu.

2.3. Embrionų transplantacijos technologijos efektyvumo didinimas.

2.4. Karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos efektyvumo

vertinimo modelio sukūrimas.

2.5. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika.

3. Smulkių gyvūnų ligos. 3.1. Naujų išoriškai naudojamų preparatų nuo dermatofitijos efektyvumo įvertinimas.

3.2. Vietiškai naudojamų vaistų formų antibakterinis ir priešgrybinis veiksmingumo

tyrimas, naudojant skirtingus vaistines formas suteikiančius pagrindus.

3.3. Smulkių gyvūnų ligų diagnostika.

3.4. Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose

savivaldybėse.

4. Biologiškai aktyvūs komponentai. 4.1. Biologiškai aktyvių medžiagų taikymas padidintos biologinės ir maistinės vertės

mėsos gaminių gamyboje.

5. Veterinarinė maisto sauga. 5.1. Technologinių priemonių ir metodų kūrimas zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei

mėsos ir kiaušinių gaminių gamyboje.

5.2. Fermentuotų augalinių produktų taikymas miltinių konditerijos kepinių vertei padidinti

ir akrilamido formavimosi kepiniuose prevencijai.

5.3. Listeria monocytogenes paplitimo žuvies ir mėsos įmonėse bei cheminių medžiagų ir

užšaldymo įtakos listerijų nukenksminimui žuvies ir mėsos žaliavose tyrimai.

151

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. 1.1. Realaus laiko PGR pritaikymas Lawsonia intracellularis ir Brachyspira

hyodysenteriae infekcijų diferenciacijai.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – įvertinti L. intracellularis ir B. hyodysenteriae svarbą, išanalizuoti mišrių ir

monoinfekcijų paplitimą skirtingo amžiaus kiaulių grupėse, specifinės ir nespecifinės kontrolės,

antimikrobinės terapijos ir profilaktikos priemonių efektyvumą įvairaus dydžio Lietuvos

kiaulininkystės ūkiuose panaudojant naujus molekulinės biologijos metodus.

Uždaviniai:

1. Atlikti kiaulininkystės ūkių epizootologinius, klinikinius ir patologinius anatominius

tyrimus ir rezultatų analizę bei įvertinti sergamumą ir gaištamumą įvairaus amžiaus kiaulėms

nuo L. intracellularis ir B. hyodysenteriae mono ar mišrių infekcijų.

2. Pritaikyti realaus laiko PGR metodą L. intracellularis ir B. hyodysenteriae

diagnostikai ir atlikti diagnostikos metodų palyginamąjį ivertinimą.

3. Įvertinti L. intracellularis ir B. hyodysenteriae infekcijų paplitimą taikant įvairias

kiaulių auginimo technologijas bei antimikrobinių preparatų naudojimo įtaką L. intracellularis ir

B. hyodysenteriae paplitimui.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Kiaulininkystės ūkuose nuolat pasitaiko atjunkytų ir penimų kiaulių įvairios kilmės

virškinamojo trakto susirgimų, kurie pasireiškia skirtingais klinikiniais požymiais ir sukelia

didelius ekonominius nuostolius. Kiaulių susirgimai sukeliami L. intracellularis (kiaulių

proliferuojanti enteropatija (PE)) ir B. hyodysenteriae (kiaulių dizenterija (KD)) nustatomi

dažnai, tačiau taip pat svarbios kitos infekcinės ligos ir mikotoksinai. PE ir KD epizootijų

atvejais padidėja 1-6 mėnesių amžiaus kiaulių sergamumas (iki 50-100 proc.) ir gaištamumas (iki

50 proc.). Vienuose ūkiuose jie pasireiškia dažniau, kituose rečiau. Kiaulių viduriavimams

gydyti yra naudojama daug ir skirtingų antibiotikų, net ir tais atvejais kai susirgimus sukelia ne

bakterijos ar virusai. Nuo PE yra pagaminta vakcina, kuri yra pradėta naudoti Lietuvoje. L.

intracellularis ir B. hyodysenteriae paplitimo įvertinimas leis prognozuoti specifinės ir

nespecifinės profilaktikos priemonių pasirinkimą.

PE yra klinikinė ir subklinikinė formos. Klinikinė forma gali pasireikšti ūmia ar lėtine

formomis. Ūmi forma paprastai yra retesnė ir dažnai gali būti panaši į KD. Kai kurios

brachyspiros gali pasižymėti rezistentiškumu antibiotikams. Tokiais atvejais gali būti naudojami

neefektyvūs antibiotikai. Vienas iš būdų įvertinti antibotikų veiksmingumą yra palyginti

išskiriamų bakterijų kiekį su fekalijomos gydytų, negydytų ir gydomų kiaulių grupėse. Taikant

paprastą PGR metodą, tai įvertinti neįmanoma, o tuo tarpu įsisavintas realaus laiko PGR metodas

leistų įvertinti sukėlėjų kiekio dinamiką ligos eigoje bei naudojant ir nenaudojant skiritngus

antibiotikus. Lavsonijų nuostoliams išvengti yra taip pat taikoma vakcinos. Įvertinus antibiotikų

veiksmingumą, bus galima tikėtis, kad ūkiai išanalizuos gydymo antibiotikais schemas ir

strategiją, to pasekoje sumažės antibiotikų naudojimas. Įsisavinti realaus lauko PGR metodai leis

tiksliau įvertinti specifinių sukėlėjų etiologinį vaidmenį įvairios kilmės susirgimų atvejais.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Lietuvoje laboratoriniai tyrimai PE ir KD atžvilgiu atliekami eilę metų tik MVI-e, tuo tarpu

komerciniai ir nekomerciniai tyrimai kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose neatliekami.

Per eilę metų yra sukaupti duomenys apie klinikinius ir epizootologinius požymius bei

patologinius anatominius pakitimus būdingus KD ir PE, tačiau išsamesnei analizei reikalingas

tikslinis finansavimas. Iki šiol moksliniai tyrimų projektai skirti šiai tematikai nebuvo finansuoti

nei iš valstybės, nei privačių Lietuvos ar užsienio lėšų.

152

Nustatėme, kad dažnai esant panašiems klinikiniams ir epizootologiniams požymiams bei

patologiniams anatominiams pakitimams gali būti diagnozuojamos PE ir KD mono- ar mišrios

infekcijos. Teigiami gydytų ir negydytų, sergančių ar nugaišusių kiaulių patologinės medžiagos

mėginiai sudaro iki 100%. Tačiau kitais panašiais atvejais teigiami mėginiai dažnai neaptinkami.

Kodėl taip atsitinka, ar tai antimikrobinių medžiagų poveikis mums neišaiškinta.

PE dažniausiai diagnozuojamas 2-5 mėnesių amžiaus kiaulėms. Šis susirgimas paprastai

gydomas taikant antimikrobines medžiagas. Pastaruoju metu Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse

diegiamos neseniai sukurtos vakcinos, kurios, tikimasi, gali apsaugoti nuo PE ar sumažinti

kiaulių sergamumą ir gaištamumą, bei taip sumažinti kiaulininkystės ūkių antimikrobinių vaistų

poreikį ir naudojimą specifinei ir nespecifinei profilaktikai bei gydymui.

PE ir KD sukėlėjai sunkiai kultivuojami ir įprastiniais paprastais bakteriologijos metodais

nėra išskiriamos. L. intracellularis yra viduląstelinis parazitas, kuris gali būti išskirtas

panaudojant tik ląstelių kultūras. Todėl šiuo metu diferencinei diagnostikai PE ir KD atžvilgiu

yra taikomi PGR metodai. KD diagnostikai yra įsisavinti ir taikomi paprastos PGR metodai, o

PE diagnostikai - paprastos ir lizdinės PGR metodai. Pasaulyje pastaruoju metu yra įsisavinti šie

šių ligų realaus laiko PGR metodai naudojant įvairių firmų pagamintus reagentus. Mes darbo

metu pritaikytume Lietuvoje pagamintus realaus laiko PGR skirtus reagentus.

Šiuo metu PE atžvilgiu nemažai mokslinių publikacijų, projektų ir tyrimų yra skirta arklių

ligų diagnostikai.

Nemažai projektų JAV ir Europos sąjungos šalyse yra vykdyti paskutiniais metais. Šiuo

metu vykdomi ar neseniai įvykdyti projektai: Kanadoje "B. hyodysenteriae detection", Control of

haemorrhagic colitis associated with Brachyspira species), „Is Lawsonia intracellularis infection

associated with disease in selected populations of New Zealand foals?“.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Realaus laiko PGR metodas leistų nustatyti sukėlėjų svarbą mišrių ir mono infekcijų

procesui, įvertinti patogenų kiekio svarbą susirgimų patologijai ir eigai, ūkiuose įprastinėse

schemose profilaktikai ir gydymui naudojamų antimikrobinių medžiagų poveikį.

Įsisavinti metodai galėtų būti pritaikyti arklių ir šunų ligų diferencinei diagnostikai.

Bus apibendrinami analizuojami nauji tyrimų duomenys, kaupiami tyrimų rezultatai,

atliekama statistinė analizė, parengtos publikacijos tyrimų tema.

Tyrimų metu bus įvertinta L. intracellularis ir B. hyodysenteriae svarba, išanalizuotas

mišrių ir monoinfekcijų paplitimas skirtingo amžiaus kiaulių grupėse, specifinės ir nespecifinės

kontrolės, antimikrobinės terapijos ir profilaktikos priemonių efektyvumas įvairaus dydžio

Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose. Tai leis kiaulininkystės ūkiams tiksliai parinkti efektyviausias

gydymo ir profilaktikos priemones.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 49,9 46,2 96,1

2. Socialinio draudimo įmokos 15,4 14,3 29,7

3. Išlaidos paslaugoms1

0,0 0,0 0,0

4. Išlaidos autoriniams darbams 0,0 0,0 0,0

5. Išlaidos prekėms 24,3 16,1 40,5

6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 0,0 0,0 0,0

8. Pridėtinės išlaidos2 16,4 14,0 30,4

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

0,0 0,0 0,0

Iš viso: 109,0 93,6 202,6

153

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos.

1.2. Gyvulių virusinių ir asocijuotų ligų paplitimo nustatymas ir prevencijos priemonių

paruošimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – veiksnių, darančių įtaką gyvulių virusinių ir asocijuotų ligų paplitimui

nustatymas ir prevencijos priemonių paruošimas.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Atlikti epidemiologinius tyrimus bei įvertinti virusinių ir asocijuotų ligų ypatumus

Lietuvos galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose.

Atlikti tyrimus (statistinius, virusologinius, imunologinius ir molekulinės biologijos),

siekiant nustatyti pagrindinius ligų etiologinius veiksnius ir sukėlėjus.

Pateikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas užkrečiamųjų ligų prevencijai ir

likvidavimui.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad gyvūnų (ypač galvijų) virusinės ligos, kuriomis kai

kuriose bandose perserga visi, o nugaišta iki 50 proc. individų, yra labai išplitę. Preliminarūs

2012 metais atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos atrajotojų populiacijoje pradėjo plisti mėlynojo

liežuvio liga (MML) ir Šmalenbergo (ŠM) virusų infekcija. Šios ligos mūsų šalyje nėra tyrinėtos,

todėl numatoma atlikti MML, ŠM ir kitų ligų paplitimo kompleksinius tyrimus naminių ir

laukinių atrajotojų populiacijose; nustatyti ir įvertinti šių ligų sukėlėjų plitimo rizikos faktorius,

atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, amžių, vektorių paplitimą, gyvūnų laikymo sąlygas ir technologijas.

Nors nuo kai kurių virusinių ligų nuo 2007 metų galvijininkystės ūkiuose profilaktikai pradėta

naudoti vakcinacija, tačiau kai kurie duomenys rodo, kad vakcinacija ne visada efektyvi, nes

nėra ištirtas natūralus pasyvus ir povakcininis šių ligų imunitetas, galintis daryti įtaką

vakcinacijos kokybei, neįvertintas ir vakcinacijos poveikis produktyvumui, nėra pakankamai

duomenų apie cirkuliuojančių virusų biologines ir genetines savybes.

Tyrimams bus naudojami šiuolaikiniai metodai: antikūnams nustatyti bus naudojami

imunofermentinės analizės (ELISA) ir virusų neutralizavimo testai. Virusų išskyrimui bus

naudojama ląstelių kultūrų technologijos, virusų ir parazitinių pirmuonių identifikavimui

numatoma pritaikyti polimerazės grandininę reakciją. Patogenų genetinis palyginimas bus

atliekamas klasikiniu ir (arba) pirosekvenavimo metodais, statistinė duomenų analizė bus

atliekama naudojant Clustal X ir Mega 4 programas. Tyrimus numatoma atlikti Lietuvos galvijų,

avių ir ožkų ūkiuose ir laukinių atrajotojų populiacijoje. Tyrimai bus atliekami bendradarbiaujant

Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu,

užsienio tyrimo institucijomis ir Lietuvos medžiotojų draugijomis. Nustačius patogenų plitimo

154

kelius ir ligų pasireiškimo rizikos veiksnius, numatoma parengti rekomendacijas diagnostikai ir

kontrolės priemonėms.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pastaruoju metu iš kitų ES šalių įvežama daug veislinių gyvulių. Tačiau į bandą įvedus

naujus individus, neretai pasireiškia ligų protrūkiai, ženkliai pablogėja bendras bandos

sveikatingumas. Tokių protrūkių priežastys dažniausiai lieka neaiškios, nors yra žinoma, kad

gyvulininkystėje didžiausią žalą padaro galvijų herpesvirusų, virusinės diarėjos, respiraciniai

sincitiniai virusai bei kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo virusai (Kęstatitienė et al.,

2008; Jacevičius et al., 200; Stankevičius et al., 2009). Tai galima paaiškinti tuo, kad iki šiol nėra

atlikta Lietuvoje cirkuliuojančių patogenų paplitimo ir jų savybių kompleksinės analizės. Todėl

prieš ruošiant ir įgyvendinant gyvulių užkrečiamųjų ligų kontrolės programas būtina atlikti

mokslinius tyrimus panaudojant šiuolaikinius naujausius diagnostikos ir kitus metodus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

1. Tyrimo metu gauti duomenys leis peržiūrėti ir moksliškai pagrįsti ž. ū. gyvulių

specifinės profilaktikos priemonių taikymo strategiją.

2. Gyvulininkystės ūkiai bus įvertinti ekonomiškai svarbių ligų atžvilgiu ir leis optimizuoti

gyvūnų judėjimą tarp ūkių ar ūkių viduje.

3. Bus kompleksiškai ištirtos pagrindinės mišrios ir vektorių pernešamos virusinės gyvūnų

ligos bei bus parengtos rekomendacijos tų ligų kontrolei.

4. Bus pateiktos moksliškai pagrįstas rekomendacijos pagrindinių užkrečiamųjų ligų

diagnostikos, imunoprofilaktikos ir likvidavimo programų įgyvendinimui, kas leis sumažinti

antimikrobinių vaistų naudojimą ir pagerins produkcijos, ypač pieno, kokybę.

Tyrimo rezultatai bus skelbiami mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)

pagrindinio sąrašo leidiniuose. Taip pat rezultatai bus pristatomi užsienio ir šalies mokslinėse,

gamybinėse konferencijose ir seminaruose, bus viešinami universiteto tinklapyje. Remiantis

mokslinių tyrimų rezultatais bus parengti ir mokslo populiarinimo straipsniai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 360,0

2. Socialinio draudimo įmokos 37,1 37,2 37,2 111,5

3. Išlaidos paslaugoms1

4,0 3,0 3,0 10,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 18,0 18,0 17,5 53,5

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 100,0 20,0 10,0 130,0

8. Pridėtinės išlaidos2 94,2 67,2 63,6 225,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 376,8 268,9 254,3 900,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

155

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos.

1.3. Naminiuose paukščiuose ir paukštienoje paplitusių bakterijų atsparumo antibiotikams

tyrimai.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tyrimų tikslas – įvertinti paukščiuose paplitusių ir paukštieną kontaminuojančių bakterijų

atsparumą antibiotikams.

Uždaviniai:

1. Išskirti sąlyginai patogenines bakterijas paplitusias Lietuvos paukštynuose ir paukštienos

produktuose, realizuojamuose mažmeninėje rinkoje.

2. Nustatyti šių bakterijų atsparumą antibiotikams klasikiniais metodais.

3. Išskirti bakterijų DNR ir molekuliniais metodais nustatyti bakterijų atsparumą

antibiotikams koduojančius genus.

4. Įvertinti atsparumo antibiotikams situaciją paukštynuose ir potencialią riziką vartotojams

užsikrėsti atspariomis antibiotikams bakterijomis per vietinės gamybos ir importuotus

paukštienos produktus.

5. Pateikti veterinarijos specialistams duomenis apie tai, kokių klasių antibiotikams

dažniausiai atsparios paukščiuose paplitę bakterijos.

6. Palyginti atsparumą antibiotikams koduojančias genetines determinantes su kitose šalyse

paplitusiomis genetinėmis determinantėmis atitinkamose bakterijų rūšyse, įvertinant

lietuviškos paukštienos kokybę užterštumo atspariomis bakterijomis kontekste.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Šiuo metu, bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena opiausių problemų medicinoje ir

veterinarijoje, nes bakterijų atsparumas nuolat auga, o naujų antibiotikų sukuriama vis mažiau.

To pasekoje, ilgėja ir darosi sudėtingesnis gyvūnų gydymas, atsiranda ekonominiai nuostoliai

paukščių augintojams. Paukštininkystė yra viena svarbiausių žemės ūkio sričių, duodanti didelę

naudą valstybei. Sprendžiant uždavinius, bus gauti bakterijų, paplitusių naminių paukščių

pulkuose atsparumo antibiotikams duomenys, įvertinta kokie antibiotikai yra veiksmingiausi, o

kokiems yra besivystantis ar išsivystęs atsparumas, kas padės teisingiau ir protingiau naudoti

antibiotikus paukštynuose, dėl ko padidės gydymo efektyvumas. Numatyti tyrimai yra palyginti

nauji, nes apie bakterijų atsparumo situaciją paukštynuose žinoma nedaug, nors aišku, jog

antibiotikų naudojimas paukščiams yra vienas didžiausių. Preliminariai atlikti pradiniai tyrimai

rodo, jog bakterijos paplitę paukščiuose pasižymi dideliu atsparumu kai kuriems, o tiksliau ilgai

ir neracionaliai paukštynuose naudotiems antibiotikams. Tačiau norint gauti sistemingus ir

pagrįstus duomenis, reikalingi nauji, išsamesni tyrimai, be to, ir pagrįsti šiuolaikiniai, tiksliai

molekulinės diagnostikos metodais. Manome, jog ištyrus situaciją paukščiuose sumažės kai

kurių antibiotikų naudojimas, jie bus parenkami racionaliau, todėl tiek pagerės ligų situacija, tiek

ir sumažės atsparių bakterijų paplitimas maisto produktuose.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo atliekami prioritetinių krypčių projektai, kurių metu buvo

tiriamos žmonėse ir gyvūnuose paplitusios bakterijos ir jų genetinės determinantės koduojančios

atsparumą antibiotikams. Tuo metu, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas žmonių bakterijų

tyrimams, o taip pat ištirta nemažai kiaulių, galvijų ir tik nedidelis kiekis paukščių. Maisto

156

produktuose (žalioje vištienoje, kalakutienoje) paplitusių bakterijų tyrimai praktiškai neatlikti,

todėl šią spragą reikėtų užpildyti. Ankstesniųjų tyrimų duomenys, tiriant paukščiuose paplitusias

bakterijas dažniausiai apsiribodavo klasikiniais bakteriologiniais tyrimais, tačiau šiandieninis

mokslas reikalauja naudoti naujus, tikslesnius molekulinės biologijos metodus, kurie būtų

taikomi kartu su klasikiniais metodais.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Atlikus tyrimus bus išaiškinta kokios bakterijos dažniausiai kontaminuoja paukštieną ir jos

produktus, koks šių bakterijų ir paukštynuose laikomuose paukščiuose paplitusių bakterijų

atsparumas antibiotikams; bus gauti tiek fundamentiniai molekulinės epidemiologijos, tiek ir

praktiniai duomenys, reikalingi paukščių sveikatingumui gerinti. Vienas iš įdomesnių aspektų

tas, jog tyrimų metu būtų palyginta Lietuvoje pagamintos ir eksportuotos paukštienos produktų

kontaminacija atspariomis antibiotikams bakterijomis, įvertinant lietuviškų produktų kokybę

(pirminiai, preliminarūs tyrimo duomenys rodo, kad kai kurių šalių importuotuose produktuose

dažniau aptinkamos atsparios antibiotikams bakterijos).

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 35 35 70

2. Socialinio draudimo įmokos 10,5 10,5 21

3. Išlaidos paslaugoms1

- - -

4. Išlaidos autoriniams darbams - - -

5. Išlaidos prekėms 40 35 75

6. Išlaidos komandiruotėms - -

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 - 10

8. Pridėtinės išlaidos2 15 13 28

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

- - -

Iš viso: 110,5 93,5 204,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

157

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos.

1.4. Lietuvos galvijininkystės ir avininkystės ūkių svarbiausių ekonominių užkrečiamųjų

ligų rizikos veiksnių tyrimai.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tyrimų tikslas: galvijų ir avių ūkių konkurencingumo didinimas per ekonomiškai svarbių

užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių identifikavimą ir jų kontrolę.

Uždaviniai: galvijų ir avių ekonominės reikšmės užkrečiamųjų ligų prioritetinio sąrašo

sudarymas remiantis atliktų epidemiologinių duomenų rezultatais; ekonominės svarbos

užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių identifikavimas galvijų ir avių ūkiams; pasirinktų aktualių

užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimas; rekomendacijos galvijų ir avių ūkiams dėl užkrečiamųjų ligų

kontrolės. Iškelti uždaviniai yra labai svarbūs šioms gyvulininkystės šakoms ir Lietuvoje jie dar

nebuvo nagrinėti kompleksiškai mokslinių metodikų pagalba.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

2014-2017m. Lietuvos galvijininkystės ir avininkystės ūkiuose bus tiriami svarbiausių

ekonominių užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniai ir gautų epidemiologinių duomenimų pagrindu

kuriamas šių ligų valdymas ir kontrolė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja

beveik išimtinai tik labai pavojingas gyvūnų užkrečiamąsias ligas (snukio ir nagų liga, galvijų

maras ir kt.), tuo tarpu kasdieninėje ūkių veikloje didžiausius nuostolius sukelia taip vadinamos

ekonominės užkrečiamosios ligos (paratuberkuliozė, infekcinis rinotracheitas, galvijų virusinė

diarėja, neosporozė ir kt.). Būtent mažinant ekonominės reikšmės užkrečiamųjų ligų sukeliamus

nuostolius per rizikos veiksnių valdymą ir kontrolę įmanoma padidinti Lietuvos ūkių

konkurencingumą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Gauti rezultatai leis efektyviau kontroliuoti vienas svarbiausių ekonominius nuostolius

sukeliančių užkrečiamųjų ligų, padės nustatyti rizikos veiksnius įtakojančius šių ligų

epizootologinius ypatumus Lietuvoje ir padės nustatyti šių ligų sukėlėjų ypatumus Europiniu ar

pasauliniu atžvilgiu. Mokslinių tyrimų rezultatai bus paskelbti tarptautinėje mokslinėje spaudoje

su svorio koeficientu.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais*

metais

Trečiais*

metais

Ketvirtais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 91,2 91,2 68,4 45,6 296,4

2. Socialinio draudimo įmokos 37,0 37,0 27,75 18,5 120,25

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 30,0 60,0 40,0 15,0 145,0

6. Išlaidos komandiruotėms 8,0 8,0 8,0 12,0 36,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 5,0 15,0 5,0 2,0 27,0

8. Pridėtinės išlaidos2 34,24 42,24 29,83 18,62 124,93

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 205,44 253,44 178,98 111,72 749,58

158

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.

2.1. Arklių anatominiai defektai, jų įtaka sportiniam pasirengimui, ankstyva diagnostika,

defektų eliminavimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas: Įvertinti dažniausiai pasitaikančius anatominius defektus arkliams.

Uždaviniai:

Įvertini defektų įtaką sportiniam arklio pasirengimui ir rezultatui.

Pritaikyti diagnostinius tyrimus ankstyvai defektų diagnostikai. Atlikti

tyrimus jauniems arkliams, siekiant eliminuoti arklius su anatominiais defektais dar

prieš pradedant treniruotes ir sportinę karjerą.

Informuoti žirgų augintojus, veisėjus ir pirkėjus apie galimus defektus ir ankstyvą

jų diagnostiką, siekiant sumažinti defektų pasireiškimą ir sukčiavimą arklio pirkimo

– pardavimo metu.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, bus įvertinti dažniausiai pasitaikantys anatominiai

defektai arkliams, kurių stipri įtaka jo sportiniam pasirengimui ir rezultatui dažnai nuvilia

trenerius, savininkus. Arklio paruošimas nuo kumeliuko iki suagusio sportinio žirgo apima apie

5 metus kasdienio darbo, daugybės išlaidų inventoriui, kalviui ir kt. Didelės investicijos ir

sunkus trenerio darbas, šiuo metu dažnai baigiasi ganykloje, kuomet 5 metus treniruotas arklys,

po pirmųjų varžybų jau nebegali sportuoti ir tik dėl mažyčio defekto, kuris trukdo jam

intensyvaus krūvio metu pasiekti tinkamą greitį, pašokti ar net tinkamai kvėpuoti.

Šio tyrimo metu bus siekiama informuoti žirgų augintojus ir veisėjus apie galimus defektus

ir rekomenduoti kuo anksčiau atlikti diagnostinius tyrimus arkliams, eliminuoti defektus ir tik

tuomet siekti sportinių aukštumų.

Tyrimo metu diagnostiniai tyrimai bus atliekami sportiniams žirgams, kuriems jau

pasireiškė pagrindiniai klinikiniai simptomai ir sportinių žirgų jaunikliai nuo 2 metų amžiaus,

fiziologiškai ir anatomiškai subrendę prieš pradedant juos treniruoti pilnu krūviu.

Tyrimams naudojama įranga: Lankstus endoskopas; mobili rentgeno įranga.

Atlikus visus tyrimus, bus vertinami, skaičiuojami ir lyginami rezultatai, rašomos

ataskaitos, rekomendacijos ir išvados.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Visgi dažnai arklius tenka gydyti dėl ligų, kurias tiesiogiai sukelia žmogaus padarytos

klaidos. Neteisingas laikymas arklidėse ištisus metus, jiems sukeliamas nuolatinis stresas,

netinkamas šėrimas, neteisingos treniruotės ir daugybė kitų eksploatavimo klaidų arklius pavertė

kasdieniais pacientais įvairiose pasaulio klinikose. Naujausia diagnostinė įranga pritaikyta arklių

ligų diagnostikai, siekiant pagreitinti diagnostiką, gydymą.

159

Lietuvoje taip pat daugėja arklių šeimininkų ir trenerių, kurie susimąsto ir pastebi

pirmuosius ligų simptomus, vis anksčiau kreipiasi prašydami gydytojų pagalbos. Kiekvienais

metais klinikoje daugėja pacientų, kuriems atliekami endoskopiniai tyrimai, gaila, bet daugėja ir

rimtesnių diagnozių, jau pažengusių ligų ir sindromų. Ambulatorinių išvykų metu šeimininkai

informuojami apie naujausias ligas, būdingus simptomus, siekiama kuo platesnio

bendradarbiavimo.

Dažniausiai klinikiniame darbe pastebėtos šios sportiniams arkliams pasitaikančios

patologijos apima galūnių ligas ir sindromus: OCD, taip pat viršutinių kvėpavimo takų

patologijos – balso stygų paralyžius.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus įvertinti dažniausiai klinikiniame darbe sutinkami anatominiai defektai, kurie turi

didelės įtakos sportiniam arklio pasirengimui ir rezultatui.

Siekiama informuoti augintojus ir pirkėjus, trenerius apie anatominius defektus, kurie gali

įtakoti prastą arklio fizinį pasirengimą. Planuoti ir organizuoti pirkimo-pardavimo tyrimus

arkliams. To pasėkoje būtų kokybiškiau vykdoma veterinarinė apžiūra sportiniams arkliams,

siekiama anksti eliminuoti defektus iš bandos, augintojų ir trenerių švietimas bei konsultavimas,

užtikrinama žirgo gerovė.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 4,0 4,0 8,0

2. Socialinio draudimo įmokos 2,0 2,0 4,0

3. Išlaidos paslaugoms1

3,0 3,0 6,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 2,0 2,0 4,0

6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 70,0 0 70,0

8. Pridėtinės išlaidos2 7,6 7,6 15,2

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 97,8 17,8 115,6

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

160

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. 2.2. Šalčio ir šilumos įtaka ristūnų veislės arkliams intensyvaus krūvio metu.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas: Įvertinti šalčio ir šilumos įtaką ristūnų veislės žirgams intensyvaus krūvio metu.

Uždavinys: Paruošti rekomendacijas ristūnų varžybų organizatoriams.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, bus įvertinta aplinkos temperatūros įtaka arkliams.

Bus tiriami 10 kliniškai sveikų arklių. Kontrolė – aplinkos temperatūra ~ 15ºC; Šiluma - ~ 20ºC;

Šaltis – (- 25ºC). Esant skirtingai aplinkos temperatūrai arkliai bus tiriami prieš intensyvų fizinį

krūvį, iš kart po jo ir praėjus 60 minučių. Bus sekami arklių kraujo mėginių morfologiniai ir

biocheminiai parametrai, užrašomi EKG duomenys ir skaičiuojamas širdies ritmo dažnumas

siekiant palyginti gautus rezultatus atliekant vienodą fizinį krūvį, tačiau veikiant skirtingai

aplinkos temperatūrai.

Tyrimams naudojama įranga: TeleVet 100; ABACUS Junior Vet; HITACHI 705; EPOC.

Atlikus visus tyrimus, bus vertinami, skaičiuojami ir lyginami rezultatai, rašomos

ataskaitos, rekomendacijos ir išvados.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Nei Lietuvos, nei Europos sąjungos žirginio sporto federacijose nėra patvirtinti nuostatai ar

reikalavimai, draudžiantys rengti lenktynes esant žemai oro temperatūrai. Galime rasti tik

pasiūlymų ar rekomendacijų, kaip derėtų rūpintis žirgu šaltais žiemos mėnesiais. Kanados žirgų

lenktynių komisija teigia – arklys, puikiai sutvertas šaltoms oro sąlygoms. Žirgai gyveno

kalnuotose, vėjo prapučiamose vietovėse, todėl evoliucijos metu puikiai prisitaikė palaikyti savo

kūno temperatūrą, net jei termometro stulpelis yra žemiau nulio. Oras patenka pro nosies landą,

toliau gerklas, keliauja žemyn, o dėl gleivinės savybių ir takų ilgumo, plaučius pasiekia

pakankamai sušildytas. Žirgas geriau pakelia šaltį, nei jo partneris – žmogus.

Tačiau vykstant varžyboms ekstremaliai šaltu oru kyla grėsmė raumenims, kvėpavimo

sistemai, bei imuninei sistemai, būtina stebėti arklio būklę ne tik prieš varžybas ar tik varžybų

metu.

Arkliai rečiau, nei žmonės kenčia sušalimą, jie sutverti šaltam orui. Jų bukas snukis taip

gerai aprūpintas krauju, kad jis gali pakelti net ekstremalius šalčius. Arklio kojos puikiai atlaiko

šaltį, net jei jis ir stovi sniege iki čiurnų. Tos vietos sausos, ten tik sausgyslės ir kaulai, kuriems

reikia mažesnio aprūpinimo krauju, nei raumenims, todėl jos mažiau linkusios į nušalimą.

(http://www.thoroughbredtimes.com/horse-health/news-story.aspx?value=Designed-for-cold-

weather&xml_id=759375&type=hhgroom; 2012 m).

Švedijoje žirgų varžybų sezonu temperatūra svyruoja nuo 30◦C iki - 25◦C. Nėra jokių

pranešimų apie šalčio ar šalčio streso įtaką arklių kvėpavimo sistemai, raumenims.

(http://www.iceep.org/pdf/iceep2/_1129101021_001.pdf; 2012 m).

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus įvertintas žirgų kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų bei širdies būklės

(matuojant EKG ir ritmo dažnumą) kitimas skirtingomis oro sąlygomis, esant tokiam pačiam

fiziniam krūviui.

Bus paruoštos ir pateiktos ataskaitos Žemės ūkio ministerijai. VMVT gaus informaciją apie

šalčio ir šilumos įtaką arkliams, galės efektyviau vykdyti priežiūrą ir kontrolę. Taip pat bus

161

efektyviai sprendžiami visi klausimai. To pasėkoje būtų kokybiškiau vykdomas varžybų

organizatorių švietimas bei konsultavimas, užtikrinama žirgo gerovė.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 9,0 9,0 18,0

2. Socialinio draudimo įmokos 3,6 3,6 7,2

3. Išlaidos paslaugoms1

3,0 3,0 6,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 7,8 7,8 15,6

6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 30,0 0 30,0

8. Pridėtinės išlaidos2 8,28 8,28 16,56

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 64,68 34,68 99,36

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.

2.3. Embrionų transplantacijos technologijos efektyvumo didinimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – padidinti embrionų transplantacijos technologijos efektyvumą, optimaliai

parenkant donores, gerinti gautų embrionų kokybę ir didinant jų prigijimą.

Uždaviniai:

Ištirti ryšį tarp beta hidroksibutiratų koncentracijos donorių kraujo serume ir

embrionų kokybės prigijime.

Ištirti ryšį tarp donorių progesterono koncentracijos superovuliacijos sukėlimo metu

ir embrionų kokybės.

Sukurti donorių veterinarinio paruošimo ir tinkamumo procedūrai vertinimo

kriterijus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

162

Embrionų transplantacija, kaip pagreitintas ūkiniu požiūriu vertingų karvių veisimo būdas,

per gyvūnų pagreitintą selekciją, leidžia ženkliai pagerinti gerinti pieno ir mėsos kokybę.

Pieninių karvių embrionų transplantacijos kaina nurodoma vidutiniškai 250 $ (646.30 Lt) vienam

veršingumui. Procedūros kainą didina tinkamų transplantacijai embrionų išeigos

nenuspėjamumas ir sąlyginai žemas embrionų prigijimas. Embrionų kokybė ir prigijimas

priklauso nuo donorės sveikatingumo. Pagrindinis produktyvių karvių sveikatos sutrikimų

etiologinis faktorius – neigiamas energijos balansas. Tik itin aukštos produkcijos pieninę karvę

tikslinga naudoti kaip embrionų donorę. Dėl hiperagalaktijos joms būdingas skirtingo laipsnio

energijos trūkumas. Energijos trūkumas per neuroendokrinę sistemą veikia reprodukcinę

funkciją. Kai kuriais duomenimis iki 40 proc. ankstyvųjų embrionų žūsta. To priežastis -

nepilnaverčiai embrionai ir reprodukcinių organų negebėjimas palaikyti prasidėjusį veršingumą.

Šiuolaikinės mitybos technologijos labiau padidinti energinių pašarų suvartojamumą neleidžia.

Karvė paprastai negali tiek suvartoti pašaro kiek gali produkuoti pieno. Trūkstant kraujyje

gliukozės, stimuliuojama lipolizė, perkraunama kepenų funkcija. Kraujyje padidėja

neesterifikuotų riebalų rūgščių, ketoninių kūnų; šlapalo koncentracija sumažėja insulininio

augimo faktoriaus atžvilgiu. Taip trikdoma hipotaliamo – hipofizės reguliacinė funkcija,

slopinama steroidų sintezė.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Publikuoti straipsniai, susiję su tematika: Kutra J., Kaščionis P., Žilaitis V. Donorių sėklinimas transplantacijai //Genetikos ir

selekcijos būklė bei perspektyvos Lietuvoje// Respublikinė konferencja. Vilnius, 1989 p. 51-52

(Rusų k.).

Stegniako V., Proskura V., Žilaitis V. Karvių superovuliacija, panaudojant įvairius

hormonus// Žemes ūkio gyvulių embrionų transplantacija// 1988.T 2 p.40 (Rusų k.).

Zacharčenko V., Proskura V., Žilaitis V. Ikiimplantacinių embrionų, padalintų pusiau,

reparacijos tyrimas //Žemės ūkio gyvulių embrionų transplantacija// 1988. T 2 p.103 (Rusų k.).

Aniulis E., Žilaitis V. Deembrionų kai kurių prigijimo sąlygų nustatymas //Karvių

embrionų transplantacija// Visasąjunginė konferencija. Žodino, 1989 p.40 (Rusų k.).

Karvių monozigotinių dvynių gavimas ir vystymasis //Gamtos mokslų daktaro disertacija//

Maskva, 1990 (Rusų k.)

Žilaitis V., Aniulis E., Uchodskienë D. Practical substantiatio of microsurgical methods on

cow embryos //Progress in embryo technology and genetic engineering in cattle and scheep

breeding// Krakow,Poland, 1994. p. 260-261.

Leiputė K., Gedgaudas E., Žilaitis V. Dujinės aplinkos ir kraujo serumo įtaka kiaušialąstės

brendimui ir apvaisinimui in vitro //Veterinarija ir zootechnija// ISSN 1392-2130. 2000. T 8(30)

p.27.

Leiputė K., Gerulis G., Žilaitis V. Karvių zigotoms gauti in vitro naudojamų terpių

įvertinimas //Veterinarija ir zootechnija// ISSN 1392-2130. 2001 T.16(38) p. 54-58.

Žilaitis V., Banys A., Maruška R., Vorobjovas G., Žiogas V. Ryšys tarp karvių

ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties //Veterinarija ir

zootechnika// ISSN 1392-2130, Kaunas, Kandela 2006.T. 33(55), p. 22-26.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Sukurtos veterinarinės sąlygos, kurioms remiantis galima parinkti karvę kaip

embrionų donorę ir prognozuoti embrionų transplantacijos rezultatą.

Lietuvoje sukurta karvių embrionų rinka.

Padidinta veislinių bandų pridedamoji vertė pagerinus genofondą.

163

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 25 25 50

2. Socialinio draudimo įmokos 7,745 7,745 15,490

3. Išlaidos paslaugoms1

- - -

4. Išlaidos autoriniams darbams - - -

5. Išlaidos prekėms 20 10 30

6. Išlaidos komandiruotėms 5 5 10

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 75 10 85

8. Pridėtinės išlaidos2 - - -

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

5 5 10

Iš viso: 137,745 62,745 200,490

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.

2.4. Karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos efektyvumo

vertinimo modelio sukūrimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas: sukurti karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos

efektyvumo vertinimo modelį

Uždaviniai:

Kompiuterinės bandos valdymo programos pagalba bus atlikta ankstyvoji karvių ligų

diagnostika ikiklinikinių simptomų pasireiškimo.

Bus atliekama ligų gydymas ir profilaktika pagal specialius protokolus.

Gydymo ir profilaktikos metu, vertinanat fiksuojamus parametrus, bus stebimas gydymo ir

profilaktikos efektyvumas.

Gydymo ir profilaktikos metu, vertinanat fiksuojamus parametrus, bus stebimas gydymo ir

profilaktikos efektyvumas.

Siekiant pagerinti karvių neužkrečiamųjų ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos

efektyvumą, bus naudojami ir analizuojami šie duomenys:

- kompiuterunių bandos valdymo pragramų fiksuojami duomenys kiekvieno melžimo metu

- pieno kiekis (kg), elektrinis pieno laidumas (mS/cm), gyvulio aktyvumas (žngsk./val.),

kūno svoris (kg);

- VĮ „Pieno tyrimai“ kontroliuojamų karvių duomenų bazė – pieno riebumas (proc.),

baltymingumas (proc.), laktozė (proc.), somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml).

- VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazė bus perkelta į kompiuterines bandos valdymo

programas, tokias, kaip „GEA Dairy plan C21“, „De Laval Alpro“, „Afimarm“, ar kitas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

164

Pieninės gyvulininkystės ūkiuose yra daug ligų, sukeliančių nemažai ekonominių

nuostolių. Dauguma ligų, tokios kaip acidozė, ketozė, hipokalcemija, mastitai, šliužo

dislokacijos ir kitos, būdingos produktyvioms karvėms. Todėl susirgus karvei, patiriami dideli

ekonominiai nuostoliai dėl pieno produkcijos netekimo, gydymo išlaidų, o neretai ir dėl gyvulio

brokavimo ar gaišimo. Todėl siūlomas sveikatingumo stebėjimo, gydymo ir profilaktikos

vertinimo modelis yra aktualus ne tik moksline prasme, bet ir ekonomine. Lietuvoje atliktais

tyrimais, nustatyta, kad yra būdingas tam tikra rodiklių (pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo,

gyvulio aktyvumo, kūno svorio ir kt.) kaita prieš pasireiškiant ligoms. Ši kaita yra specifinė

atskiriems susirgimams (Antanaitis R. ir kt. 2009, Antanaitis R. ir kt. 2010, Antanaitis R. ir kt .

2012). Todėl remiantis minėtų tyrimų duomenismis, bus sudaromi specialūs ligų stebėjimo

modeliai, įvertinant jau minėtus rodiklius. Pastebėjus fiksuojamų rodiklių pokyčius, nelaukiant,

kol pasireikš klinikiniai ligų simptomai, bus atliekamas gydymas, ar profilaktika pagal specialius

protokolus. Toliau stebint rodiklius, bus vertinamas parinkto gydymo ir profilaktikos

efektyvumas. Tokiu būdu bus siekiama ligą diagnozuoti dar iki klinikinių simptomų

pasireiškimo, o atlikus gydymą, ar profilaktiką, bus įvertintas jų efektyvumas. Anksti

diagnozavus ligą ir pritaikius efektyvų gydymą ar profilaktiką bus sumažinti ekonominiai

nuostoliai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Daug tyrimų yra atlikę Izraelio moklsininkai, kaip kinta bandos valdymo programa

fiksuojami rodikliai įvairių ligų atvėjais. Nemažai tyrimų atlikta ir Lietuvoje. Tačiau mažai

informacijos yra apie tai kaip fiksuojamus rodiklius galima panaudoti ligų gydymo ir

profilaktikos vertinimui. Todėl šis mokslinis tyrimas bus vykdomas dviem etapais:

2. Pagal turimus mokslinių tyrimų duomenis bus sudarytas modelis, leisiantis stebėti

karvių sveikatingumą;

3. Pastebėjus ankstyvus pokyčius, būdingus ligoms, bus atliekamas, bei įvertinamas

gydymas, ar profilaktika.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Įdiegtą modelį galės naudoti veterinarijos gydytojai – praktikai stebėdami gyvulių sveikatą,

vertindami profilaktiką, ar paskirtą gydymą. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos leidiniuose,

pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą.

Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse

konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto

tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis. Remiantis mokslinių tyrimų

rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame pateikti apibendrinti tyrimų

rezultatai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 128 128 128 384

2. Socialinio draudimo įmokos 39.6 39.7 39.7 119

3. Išlaidos paslaugoms1

2 2 2 6

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -

5. Išlaidos prekėms 15 14 12 41

6. Išlaidos komandiruotėms 3.5 3.5 3.0 10.0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 - - - -

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - -

Iš viso: 174.1 187.2 184.7 560

165

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.

2.5. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Diagnozuoti produkcijos gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius

patologinius anatominius, histopatologinius ir citologinius tyrimus, nustatyti susirgimų

priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir gyvūnų

sveikatingumo gerinimo būdus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Ankstyvas gyvūnų ligų nustatymas ir jų likvidavimas yra viena iš pagrindinių veterinarijos

užduočių ir ES gyvūnų sveikatos strategijos užduočių. Rimti ligų protrūkiai daro ūkininkams,

visuomenei, ekonomikai didžiulį neigiamą poveikį, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai.

Europoje šiuo metu labai akcentuojama užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų gyvūnų ligų stebėsena,

siekiama į rinką pateikti kuo saugesnį maistą. Dėl gyvūnų susirgimų (pavyzdžiui, tokių kaip:

paukščių gripas, galvijų spongiforminė encefalopatija, pasiutligė) ūkininkai ir įmonės patiria ne

tik didelius ekonominius nuostolius, bet gresia realus pavojus ir žmonių sveikatingumui. Dėl

gyvūnų susirgimų ūkininkai ir įmonės patiria didelius ekonominius nuostolius. Todėl vienas

svarbiausių veterinarijos uždavinių - greitai ir tiksliai nustatyti gyvūnų susirgimų priežastis,

rekomenduoti tinkamas kovos priemones, kurios užkirstų kelią ligoms plisti ir sumažintų

galimus ekonominius nuostolius. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse veikia pavojingų ligų

atsiradimo “ankstyvo perspėjimo sistema”, kuri turi įtakos eksportui, ūkių pelningumui ir

valstybės biudžeto išlaidoms gyvūnų ligų protrūkio atvejais. Ligų diagnostikoje svarbią vietą užima moksliniai patologiniai morfologiniai tyrimai

(patologinis anatominis, citologinis, histopatologinis, histocheminis, imunohistocheminis ir kt.

tyrimai). Patologinis anatominis, citologinis ir histopatologinis tyrimas yra vieni iš pagrindinių

(tame tarpe ir pigiausių) metodų, kurių pagalba, komplekse su kitais tyrimais, galima tiksliai ir

greitai diagnozuoti gyvūnų susirgimus. Atliekant šiuos tyrimus galima anksti įtarti bei

diagnozuoti infekcinę ligą arba apsinuodijimą. Tai sudaro sąlygas nedelsiant imtis ligos

likvidavimo priemonių ir užkirsti kelią didelių nuostolių atsiradimui, taip pat apsaugoti žmonių ir

gyvūnų sveikatą bei eksporto interesus, išpildyti tarptautinius įsipareigojimus prekybos srityje.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Moksliniai patologiniai morfologiniai tyrimai atliekami LSMU VA Patologijos centre.

Mokslinių patologinių morfologinių tyrimų pagalba yra greitai ir tiksliai diagnozuojamas

166

susirgimas. Tai ypač svarbu veterinarijos gydytojams ir produkcijos gyvūnų augintojams, nes

neleidžiama ligai išplisti, padeda pasirinkti tinkamas gydymo, profilaktikos ir kovos priemones

prieš susirgimus, patiriami mažesni ekonominiai nuostoliai. Patologinio morfologinio tyrimo

atlikimo kokybė turi didelę įtaką klinikinių ligos požymių, bakteriologinių, serologinių ir

virusologinių tyrimų rezultatų aiškinimui, teisingos susirgimo diagnozės nustatymui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Šio tyrimo rezultatai būtų vertingi Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistams,

veterinarijos gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine praktika, žemės ūkio

bendrovėms, ūkininkams, produkcijos gyvūnų laikytojams. Būtų nustatomos susirgimų

priežastys, rekomenduojamos gydymo ir profilaktinės kovos priemonės prieš susirgimus ir

gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Būtų paskelbtos mokslinės publikacijos, kurios įrodo

mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi

mokslinėse, gamybinėse konferencijose, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje.

Mokslinių tyrimų rezultatai, paruoštos metodinės priemonės būtų naudojamos ir studijų procese.

1.Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 20 20 40

2. Socialinio draudimo įmokos 7 7 14

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams 25 25 50

5. Išlaidos prekėms 5 5 10

6. Išlaidos komandiruotėms 5 5 10

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 8 8 16

8. Pridėtinės išlaidos2

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 70 70 140

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

167

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Smulkių gyvūnų ligos.

3.1. Naujų išoriškai naudojamų preparatų nuo dermatofitijos efektyvumo įvertinimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas: naujai sukurtų išoriškai naudojamų medikamentų nuo dermatofitijos klinikinis bei

saugumo vertinimas.

Uždaviniai:

Atlikti naujai sukurtų skirtingų koncentracijų kremų veiksmingumo klinikinį skriningą;

Atlikti naujai sukurtų skirtingų koncentracijų priešgrybinių kremų klinikinį bei saugumo

monitoringą.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Dermatofitija išlieka viena dažniausių infekcinių ligų veterinarinėje dermatologijoje, jau

sukurta pakankamai veiksmingų preparatų, tačiau galima pritaikyti naujas gydymo galimybes.

Dermatofitija greitai plinta ir yra lengvai užkrečiama, todėl jos gydymas turi būti efektyvus,

saugus, patogus ir nebrangus. Išoriškai naudojami vaistai yra populiarūs veterinarinėje

medicinoje. Gydant dermatomikozes šiems vaistams teikiama pirmenybė prieš sistemiškai

naudojamus vaistus.

LSMU VA mokslininkų yra sukurti ir ikikliniškai ištirti kremai E-1 (veiklioji medžiaga – 1

proc. ekonazolio nitratas) ir T-1 (veiklioji medžiaga – 1 proc. terbinafino hidrochloridas). Kremų

sudėtyje panaudotas inovatyvus pagrindas, todėl prieš siūlant preparatą gamintojams, nustatant

optimalaus naudojimo rekomendacijas, būtina atlikti klinikinius tyrimus ir įvertinti terapinį

efektyvumą bei preparato saugą.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus naująjį preparatą, būtų galima gaminti Lietuvos farmacijos

įmonėse.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

LSMU VA mokslininkų yra sukurti ir ikikliniškai ištirti kremai E-1 (veiklioji medžiaga – 1

proc. ekonazolio nitratas) ir T-1 (veiklioji medžiaga – 1 proc. terbinafino hidrochloridas),

preliminarūs tyrimų duomenys yra publikuoti mokslinėje spaudoje, tačiau pagal ES teisę būtinas

klinikinis tyrimas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus visapusiškai kliniškai ištirti veterinariniai preparatai gyvūnams sergantiems

dermatofitija gydyti. Šie preparatai galės būti naudingi veterinarams-praktikams, gyvūnų

laikytojams, ūkininkams, nes bus paprasti ir saugūs naudoti, gaminami Lietuvoje skatins

Lietuvos ekonomikos plėtrą. Bus parengtos naujųjų preparatų naudojimo instrukcijos ir

rekomendacijos. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI

Web of Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo

mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi

tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio

parodų metu.

168

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 18 18 36

2. Socialinio draudimo įmokos 5,4 5,4 10,8

3. Išlaidos paslaugoms1

– –

4. Išlaidos autoriniams darbams – –

5. Išlaidos prekėms 2,1 2,1 4,2

6. Išlaidos komandiruotėms – –

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti – –

8. Pridėtinės išlaidos2 4,5 4,5 9

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

– – –

Iš viso: 30 30 60

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Smulkių gyvūnų ligos.

3.2. Vietiškai naudojamų vaistų formų antibakterinis ir priešgrybinis veiksmingumo

tyrimas, naudojant skirtingus vaistines formas suteikiančius pagrindus.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas: naujų vietiškai naudojamų vaistų formų kūrimas, jų farmakologinis,

toksikologinis, klinikinis bei saugumo vertinimas.

Uždaviniai:

Vietiškai naudojamų vaistų formų transderminės skvarbos vertinimas, esant

skirtingiems vaistines formas suteikiantiems pagrindams;

Vietiškai naudojamų vaistų formų su skirtingais vaistines formas suteikiančiais

pagrindais antibakterinio ir priešgrybinio veiksmingumo įvertinimas in vitro;

Su skirtingais vaistines formas suteikiančiais pagrindais vietiškai naudojamų vaistų

formų veiksmingumo įvertinimas in vivo;

Naujų sukurtų vietiškai naudojamų vaistų formų toksikologinis, klinikinis bei

saugumo vertinimas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

169

Pastaruoju metu, siekiant mažinti injekcinių vaistų formų naudojimą gyvūnams dėl galimo

gausaus nepalankaus poveikio (infekcijos pavojus, skausmas, tromboflebitas, švirkštimo

keliamas stresas ir kt.) siūloma vaistinėms veikliosioms medžiagoms įvesti į organizmą naudoti

transderminio poveikio vaistų formas – tepalus, linimentus, kremus ar gelius. Pastarųjų vaistų

formų terapinis veiksmingumas priklauso ne tik nuo veikliųjų medžiagų, bet ir nuo vaistinės

formos pagrindo, kuris turi skatinti veikliųjų medžiagų absorbciją į gilesnius audinių sluoksnius

ar sisteminę kraujotaką.

Mokslininkų grupė kuria naujos kartos vietiškai naudojamas įvairaus galimo terapinio

poveikio vaistų formas, joms pritaikant iki šiol terapijoje nenaudotus (inovatyvius) pagrindus.

Žinia, nei gyvūnams nei žmonėms gydymui negalima naudoti neištirtų, neadaptuotų

medikamentų, todėl norima farmakologiškai, toksikologiškai, kliniškai bei saugiai įvertinti su

nauju polimero pagrindu sukurto antiseptinio vietinio veikimo preparatą (-us).

Parinkus efektyviausius pagrindus ir optimalias gamybos proceso sąlygas, turėtų būti

sukurtos veiksmingos lietuviškos vaistų formos gyvūnams (gal žmonėms). Visapusiškai ištyrus ir

įvertinus naujas vaistų formas, jas būtų galima gaminti Lietuvos farmacijos įmonėse.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulyje didžioji dalis tyrimų vietiškai naudojamų vaistų formų gamybos ir naudojimo

srityje yra susijusi su įprastinių technologijų tobulinimu taikant farmakologinį, cheminį ištyrimą

[Tianwei Tan et el., 2010]. Yra pakankamai nemažai pastarųjų metų tyrimų dėl medžiagų

transderminės skverbties. Tačiau mokslinio pažinimo procesas plėtojasi, įvairioms vaistų

formoms siūlomos naudoti naujos medžiagos, tačiau pastarosioms nėra atlikta išsamesnių

tyrimų.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Naudojant tyrėjų grupės siūlomus vaistinius pagrindus bus sukurti sisteminio poveikio

veterinariniai preparatai artritui, miozitui, tendovaginitui ir panašioms ligoms gydyti. Šie

preparatai galės būti naudingi veterinarams - praktikams, gyvūnų laikytojams, ūkininkams, nes

bus paprasti ir saugūs naudoti, gaminami Lietuvoje, skatins Lietuvos ekonomikos plėtrą. Bus

parengtos naujųjų preparatų naudojimo instrukcijos ir rekomendacijos. Bus paskelbtos mokslinės

publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science) pagrindinio sąrašo

leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir

pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse,

gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 18 18 36

2. Socialinio draudimo įmokos 5,4 5,4 1,8

3. Išlaidos paslaugoms1

– –

4. Išlaidos autoriniams darbams – –

5. Išlaidos prekėms 2,1 2,1 4,2

6. Išlaidos komandiruotėms – –

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti – –

8. Pridėtinės išlaidos2 4,5 4,5 9

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

– – –

Iš viso: 30 30 60

170

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Smulkių gyvūnų ligos.

3.3. Smulkių gyvūnų ligų diagnostika.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Diagnozuoti smulkių gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius

patologinius anatominius, histopatologinius ir citologinius tyrimus, nustatyti susirgimų

priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir gyvūnų

sveikatingumo gerinimo būdus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Pastaraisiais dešimtmečiais labai stipriai pasikeitė žmonių požiūris į smulkius

(kompanijos) gyvūnus, kurių priežiūrai, sveikatai ir gerovei skiriamas vis didesnis dėmesys.

Todėl ankstyvas smulkių gyvūnų ligų (pavyzdžiui, onkologinių ar infekcinių) ar gyvūnų gaišimo

priežasties nustatymas yra svarbi veterinarijos užduotis, kurią įgyvendinus greitai ir tiksliai būtų

nustatomos smulkių gyvūnų susirgimų priežastys, rekomenduojamos tinkamos profilaktikos

priemonės, kurios užkirstų kelią ligoms plisti ir sumažintų galimus ekonominius nuostolius.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Mokslinių patologinių morfologinių tyrimų pagalba yra greitai ir tiksliai diagnozuojamas

susirgimas. Tai ypač svarbu veterinarijos gydytojams ir smulkių gyvūnų augintojams, nes

neleidžiama ligai išplisti, padeda pasirinkti tinkamas gydymo, profilaktikos ir kovos priemones

prieš susirgimus, patiriami mažesni ekonominiai nuostoliai. Patologinio morfologinio tyrimo

atlikimo kokybė turi didelę įtaką klinikinių ligos požymių, bakteriologinių, serologinių ir

virusologinių tyrimų rezultatų aiškinimui, teisingos susirgimo diagnozės nustatymui.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Patologinių morfologinių tyrimų rezultatais naudotųsi veterinarijos gydytojai ir smulkių

gyvūnų augintojai, būtų nustatomos susirgimų priežastys, rekomenduojamos gydymo ir

profilaktinės kovos priemonės prieš susirgimus ir gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Bus

paskelbtos mokslinės publikacijos, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir

pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi mokslinėse, gamybinėse konferencijose, taip

pat bus viešinami universiteto tinklapyje. Mokslinių tyrimų rezultatai, paruoštos metodinės

priemonės būtų naudojamos ir studijų procese.

171

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 15 15 30

2. Socialinio draudimo įmokos 5 5

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams 15 15 30

5. Išlaidos prekėms 3 3 6

6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 6

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 9 9 18

8. Pridėtinės išlaidos2

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 50 50 100

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Smulkių gyvūnų ligos.

3.4. Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose

savivaldybėse.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Parengti „Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose

savivaldybėse praktinių įgūdžių formavimo metodologiją“.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Atsižvelgiant į ES struktūrinės paramos iki 2020 metų prioritetą „Visuomenės švietimas ir

žmoniškųjų išteklių potencialo didinimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. strategijoje

siekiant užtikrinti, kad gyvūnų gerovės įsipareigojimai atitiktų bendrą Europos Sąjungos šios

srities politiką, bei siekiant tinkamai įgyvendinti 2013 sausio 1 d. įsigaliojusio „Gyvūnų gerovės

ir apsaugos įstatymo“ vykdimą, remiantis moksliniais tyrimais bus parengta „Gyvūnų augintinių

(kitaip kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose savivaldybėse praktinių įgūdžių

formavimo metodologija“.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

172

Europos Sąjungos strategijoje dėl gyvūnų gerovės apsaugos didelis dėmesys skiriamas

visuomenės ir vartotojų švietimo ir informavimo apie gyvūnų gerovę tyrimams. Lietuvos

Respublikoje teisinių aktų įgyvendinimo teigiamam rezultatui pasiekti labai trūksta visuomenės

švietimo gyvūnų gerovės klausimais metodikų.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės teisiniu

reglamentavimu bei moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į kaimiškose savivaldybėse privačiose

valdose gyvūnų augintinių laikymo tradicijas bus parengtos rekomendacinės:

1. Adaptuotos laikymo gyvūnų higienos metodikos;

2. Subalansuotos šėrimo schemos;

3. Socializacijos programos;

4. Profilaktinių sveikatos priemonių įgyvendinimo planas;

5. Gyvūnų ženklinimo, registracijos bei administracinės atsakomybės įgyvendinimo

tvarkos.

Gautais rezultatais tikimasi pagerinti gyvūnų augintinių gerovę bei didinti informacinę

sklaidą apie gyvūnų gerovę kaimiškose savivaldybėse.

1.Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 25,2 25,2 50,4

2. Socialinio draudimo įmokos 8,058 8,058 16,116

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams 4 - 4

5. Išlaidos prekėms 7 5 12

6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 6

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 40 40

8. Pridėtinės išlaidos2 3 3 6

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 90,258 44,258 134,516

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

173

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4. Biologiškai aktyvūs komponentai.

4.1. Biologiškai aktyvių medžiagų taikymas padidintos biologinės ir maistinės vertės mėsos

gaminių gamyboje.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – ištirti eterinių aliejų (timolio, cinamaldehido, linalolio ir kt.) ir Lietuvoje auginamų

prieskoninių augalų mišinių panaudojimo mėsos pusgaminių gamyboje galimybes, taikant

saugius technologinius sprendimus, kuriant padidintos biologinės ir maistinės vertės mėsos

gaminius.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

parinkti tinkamus biologiškai aktyvių komponentų (timolio, cinamaldehido, linalolio ir kt.) ir

Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų, turinčių biologiškai veikliųjų medžiagų, mišinius

mėsos gaminių gamyboje ir nustatyti jų panaudojimo galimybes mėsos gaminių gamyboje.

ištirti kenksmingų biologiškai aktyvių komponentų (biogeninių aminų, trans riebalų rūgščių

izomerų, riebalų oksidacijos produktų) susidarymą kuriamo produkto gamybos ir laikymo

metu, nustatyti optimalius prieskoninių augalų, biologiškai veikliųjų medžiagų priedus,

sukurti produkto receptūrą, optimalias gamybos sąlygas, pritaikant tinkamiausią

technologinį sprendimą bei pakavimo būdą.

ištirti gautų mėsos gaminių, maistinę ir biologinę vertę (omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių,

timolio, karvakrolio ir kt. biologiškai veiklių komponentų kiekį), įvertinti naudotų eterinių

aliejų prieskoninių augalų mišinių įtaką gaminio biologinei ir maistinei vertei;

įvertinti gautų mėsos gaminių kokybę ir saugą, jų atitikimą keliamiems reikalavimams,

juslines savybes.

parengti principines technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams,

daugiakomponenčių biologiškai aktyvių medžiagų mišinių naudojimo mėsos gaminių

gamyboje rekomendacijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Lietuvos mėsos perdirbėjai neišnaudoja Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų

panaudojimo mėsos gaminių gamyboje galimybių, o padidintos biologinės vertės gaminius

gamina vos kelios stambios mėsos įmonės. Dauguma smulkių mėsos gamintojų, bei ūkininkų yra

lankstūs, linkę naudoti lietuviškus prieskoninius augalus, tačiau mažai žino apie jų sudėtyje

esančius biologiškai aktyvius komponentus, bei jų panaudojimo galimybes mėsos gaminių

gamyboje.

Daugelis aromatinių ir vaistinių augalų turi savyje cheminius junginius, kurie pasižymi

skirtingomis biologinėmis ypatybėmis ir veiksmingumu. Šiuo metu eteriniai aliejai yra siūlomi

kaip alternatyva cheminėms medžiagoms pakeisti maisto pramonėje. Literatūroje vis plačiau

aprašomos eterinių aliejų antibakterinės savybės prieš daugelį per maistą plintančių patogenų,

tokių kaip Salmonella, Campylobacter spp. E. coli O157:H7, S. aureus ir kt. (Shin et al., 2009;

Djenane et al., 2011). Biologinės priemonės (probiotinės bakterijos, augaliniai preparatai ir kt.)

gali veikti ne tik bakteriocidiškai, bet ir mobilizuoja gyvūninių maisto žaliavų vartotojo

organizme svarbias savigydos sistemas: imuninę, endokrininę, nervų. Iš augalų išgauti, pvz.,

linalolis, cinamaldehidas, timolis, karvakrolis ir kt., pasižymi ne tik specifiniu antibakteriniu,

antioksidaciniu, bet ir farmakologiniu poveikiu, vykdo imunomoduliaciją, koordinuoja

homeostazės procesus, medžiagų metabolizmą. Tarp biologiškai aktyvių komponentų ir kitų

174

sudėtinių medžiagų, naudojamų kuriamo gaminio receptūroje, galima sąveika, kurią būtina

įvertinti. Sąveika gali būti palanki – sinergetiškai gali veikti maistinių zopnozių sukėlėjus, bet

gali būti ir nepalanki, todėl būtina įvertinti kenksmingų medžiagų susidarymą.

Planuojamų tyrimų eigoje bus sukurti nauji, padidintos biologinės ir maistinės vertės

mėsos gaminiai, jų receptūros, nustatytos optimalios gamybos sąlygos, pritaikytas tinkamiausias

technologinis sprendimas bei pakavimo būdas. Planuojami tyrimai perspektyvūs ir

konkurencingi - parengus principines technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio

subjektams kaip naudoti daugiakomponenčių biologiškai aktyvių medžiagų mišinius mėsos

gaminių gamyboje, atsivers naujos galimybės kurti padidintos biologinės ir maistinės vertės

mėsos gaminius, didins Lietuvos mokslo konkurencingumą, galimybes įsijungti į šia tematika

planuojamus tarptautinius mokslo projektus.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Palyginus su sintetiniais priedais, natūralūs augalų ekstraktai gali būti priimtinesni mėsos

perdirbimo įmonėms ir vartotojams, o taip pat potencialiai duoti naudos žmogaus sveikatai.

Todėl natūralūs augalų ekstraktai galėtų būti naudojami kaip daugiafunkcinės priemonės mėsos

pramonėje (Nannapaneni et al., 2009). Nors daugelis prieskoninių ir vaistinių augalų jau yra

naudojami maisto pramonėje, tačiau yra būtini tolimesni tyrimai, atkreipiant dėmesį į saugą ir

priimtinumą naudoti juos mėsoje ir jos produktuose. Literatūroje plačiai aprašoma atskirų

augalinių ekstraktų ir prieskoninių žolelių antibakterinis aktyvumas. Tačiau iki šiol yra atlikti tik

pavieniai tyrimai, kurie nustatytų šių augalinių ekstraktų sinergetinį poveikį (Weerakkody et al.,

2010). Naudojant kelis augalų ekstraktus jų bendras veikimas viršija kiekvieno jų veikimą

atskirai, todėl pasiekiami efektyvesni rezultatai. Tai būdinga šalavijui, rozmarinui (Marino et al.,

2001), tam tikros rūšies čiobreliui, bei raudonėliui (Fyfe et al., 1998). Zhang ir kt. (2009)

tyrimuose naudojo rozmarinų ir saldymedžio (Glycyrrhiza glabra) etanolio ekstrakto derinį

(1:1). Sinergetinis poveikis taip pat buvo nustatytas tarp augalinių aliejų ir cheminių medžiagų,

naudojamų maisto pramonėje. Pvz. naudojant 2−3% natrio chloridą, bei 0,5% gvazdikėlių

miltelius (kurių sudėtyje yra eugenolio ir eugenolio acetato) buvo visiškai sustabdyta biogeninio

amino histamino gamybą. Taip pat sinergiškai natrio chloridas veikia su mėtų aliejumi prieš S.

enteritidis ir L. monocytogenes (Van Houteghem et al., 2008). Nustatyta, kad didelis riebalų ir /

arba baltymų kiekis maisto produktuose slopina eterinių aliejų antibakterinį veiksmingumą.

Pavyzdžiui, jei eteriniai aliejai ištirpsta mėsos lipidų fazėje tai jų veikliosios medžiagos silpniau

veiks antibakteriškai (Mejlholm ir Dalgaard, 2002). Norint sudaryti nepalankias sąlygas bakterijų

vystymuisi, nuolat tobulinamos mėsos ir jos produktų pakavimo technologijos, taikant

modifikuotą atmosferą. Rajkovic ir kt. (2010) atliktame tyrime buvo nustatyta, kad mėsos

pavyzdžius pakuojant į polietileninę pakuotę su dideliu deguonies kiekiu, anaerobinių bakterijų

kiekis žymiai sumažėjo. Šiuo bandymu patvirtinta, kad taikant bakterijų kontrolę biologiškai

aktyviomis medžiagomis, nepakenktų papildomai naudoti modifikuotos atmosferos pakavimo

technologiją. Lietuvoje reikalingi išsamūs tyrimai, kurie šiandieną labai aktualūs ir svarbūs.

Ypač svarbu parinkti ekonomiškai efektyviausią technologiją.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of

Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių

tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,

taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje. Planuojama parengti principines technologines

schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos daugiakomponenčių

biologiškai aktyvių medžiagų mišinių naudojimo rekomendacijos. Remiantis mokslinių tyrimų

rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame bus pateikta bioaktyviųjų

175

komponentų naudojimo mėsos gaminių gamyboje galimybės. Šis leidinys galės būti naudingas

ūkininkams, verslininkams ir visiems, kas domisi mėsos gaminių gamyba ir naudojimu, taip pat

naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 25,200 25,200 50,400

2. Socialinio draudimo įmokos 8,058 8,058 16.117

3. Išlaidos paslaugoms1 - - -

4. Išlaidos autoriniams darbams 3,0 - 3,0

5. Išlaidos prekėms 8,0 5,0 13,0

6. Išlaidos komandiruotėms 0,80 0,80 1,6

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 70,0 70,0

8. Pridėtinės išlaidos2 3,0 3,0 6,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 118,058 42,058 160,118

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5.Veterinarinė maisto sauga.

5.1.Technologinių priemonių ir metodų kūrimas zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei

mėsos ir kiaušinių gaminių gamyboje.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – įvertinti technologinių priemonių ir metodų poveikį patogeninėms zoonozes

sukeliančioms bakterijoms mėsos ir kiaušinių gaminiuose ir jų laikymo metu.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Įvertinti bakterinių kultūrų ir jų metabolitų, cheminių antibakterinių medžiagų

panaudojimo zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei mėsos ir kiaušinių gaminiuose.

Nustatyti apsauginių bakterinių kultūrų ir jų metabolitų (organinių pieno, acto, propiono

rūgščių, vandenilio peroksido, diacetilo, etanolio, fenolinių komponentų, bakteriocinų ir

kt.) antibakterinį aktyvumą, poveikį zoonozes sukeliančioms bakterijoms.

Optimizuoti gamybos procesus, naudojant biologines ir chemines antibakterines

medžiagas ir jų kompozicijas.

Ištirti pakavimo į skirtingas atmosferas poveikį zoonozes sukeliančioms bakterijoms

gyvūninėse maisto žaliavose.

176

Priimti optimaliausius moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus dėl zoonozes

sukeliančių bakterijų mažinimo mėsoje ir kiaušiniuose, pateikti rekomendacijas

gamybininkams.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Kampilobakterijos yra dažniausiai nustatoma žmonių ūmaus žarnyno infekcinio susirgimo

priežastis Europos Sąjungos (ES) šalyse, vien 2011 m. patvirtinti 220,209 žmonių susirgimo

atvejai. Salmoneliozė yra antra labiausiai paplitusi zoonozė ES. Per paskutinius penkerius metus

salmoneliozės paplitimas gerokai sumažėjo. Tačiau Salmonella spp. daugiausiai sukelia per

maistą plintančių ligų protrūkių atvejų (26,6% protrūkių), tuo tarpu Campylobacter spp. sudarė

12,9%. Kitų zoonotinių patogenų užregistruotų susirgimų atvejų kasmet mažėja, tačiau didėja jų

atsparumas antibiotikams ir pavojingumas žmonių sveikatai. Nustatyta, kad dažniausiai žmonės

zoonozes sukeliančiomis bakterijomis užsikrečia vartodami nepakankamai termiškai apdorotus

kiaušinius bei mėsą (EFSA, 2013). Maistinių zoonozių profilaktika problematiška,

bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai ilgai užtrunka, nėra efektyvių kovos priemonių. Per

pastarąjį dešimtmetį antibiotikų naudojimas zoonozių prevencijai buvo kritikuojamas dėl

patogenų prisitaikymo antibiotikams ir jų likučio maisto produktuose. Cheminėmis medžiagomis

nepaveikto maisto poreikis padidėjo ir dėl pastaruoju metu pasireiškusio cheminių medžiagų

toksiškumo (Veschetti et al., 2011). Dėl šių priežasčių natūralių ir saugių antibakterinių

medžiagų paieškoms yra skiriamas vis didesnis dėmesys. Lietuvoje būtina plėsti zoonozių

sukėlėjų nustatymą maisto gamybos grandinėje ir kurti efektyvias poveikio priemones, derinant

antibakterines medžiagas, siekiant moksliniu pagrindu sukurti prevencinių priemonių planą.

Mėsos gaminių gamyba šiuo metu yra pilnai automatizuota tik stambiose mėsos įmonėse, todėl

ten, kur mėsos gamybos linija pusiau automatizuota pasireiškia didesnė rizika kryžminei taršai.

Norint jos išvengti kritiniuose kontrolės taškuose turi būti taikomas mikrobiologinis

nukenksminimas antibakterinėmis medžiagomis, pavyzdžiui 3% L pieno rūgšties tirpalu, kuris

jau naudojamas galvijų skerdenoms apdoroti. Taigi, tiek eteriniai aliejai mažomis

koncentracijomis (0,0015 – 0,005%), tiek pieno rūgšties tirpalas gali būti naudojamas

paukštienos ir kiaušinių perdirbimo technologijose biologinių rizikos veiksnių mažinimui. Tokie

tyrimai būtų savalaikiai, turėtų praktinį pritaikomumą tiek smulkiose, tiek stambiose įmonėse,

didintų gamybos ekonominius rodiklius.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Lietuvoje iki šiol atlikti pavienių antibakterinių medžiagų poveikio zoonozių sukėlėjams

tyrimai gyvūninės kilmės žaliavose, todėl biologinių ir cheminių antibakterinių medžiagų

derinimas ir taikymas zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei gyvūninėse maisto žaliavose būtų

savalaikė ir perspektyvi studija, ieškant maistinių zoonozių prevencijos, ne tik nacionaliniu bet

ir tarptautiniu lygiu. Tyrimai nauji, nes kompleksiškai išanalizuojamas visas gamybos procesas,

siekiant kuo efektyviau panaudoti technologines priemones.

Biologinių ir cheminių antibakterinių medžiagų priedai įtakoja gaminio kokybę, gali kisti

pH, susidaryti palankesnės sąlygos vartojimo terminui prailginti, bet gali susidaryti ir

nepageidaujamos medžiagos, todėl išsamūs tyrimai labai aktualūs ir svarbūs. Ypač svarbu

parinkti ekonomiškai efektyviausią ir aplinką tausojančią technologiją.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama parengti mėsos ir kiaušinių gaminių principines technologines schemas ir

rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams.

Gauti planuojamo mokslinio darbo duomenys bus aktualūs visuomenei, nes bus sukurti

saugūs ir veikmingi zoonozes sukeliančioms bakterijoms antibakterinių medžiagų mišiniai, kurių

sauga bus pagrįsta moksliniais tyrimais. Bus pateiktos rekomendacijos gyvūninių žaliavų

gamintojams. Duomenys numatomi publikuoti referuojamuose mokslo leidiniuose, įrašytuose į

Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę „ISI Web of Science“, tarptautines duomenų

177

bazes, numatoma aktyviai dalyvauti tarptautinėse konferencijose, publikuoti rezultatus

populiariuose žurnaluose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 12,80 12,80 12,80 38,40

2. Socialinio draudimo įmokos 3,96 3,97 3,97 11,90

3. Išlaidos paslaugoms1 2,0 2,0 2,0 6,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 15,0 14,0 12,0 41,0

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 148,0 6,0 6,0 160,0

8. Pridėtinės išlaidos2 27,80 6,3 6,0 40,1

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 213,10 48,60 45,70 307,40

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5.Veterinarinė maisto sauga.

5.2.Fermentuotų augalinių produktų taikymas miltinių konditerijos kepinių vertei

padidinti ir akrilamido formavimosi kepiniuose prevencijai.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – natūraliomis priemonėmis sukurti saugias padidintos vertės miltinės konditerijos

kepinių gamybos technologines schemas (mažinant cukraus kiekį kepiniuose, didinant kepinių

baltymingumą, didinant kepiniuose biologiškai aktyvių medžiagų – lignanų – kiekį) pritaikant

biotechnologinius sprendimus akrilamido kiekio mažinimui galutiniuose produktuose.

Uždaviniai:

1. Atrinkti augalinius produktus, tinkamus padidintos vertės miltinės konditerijos kepinių

gamybai su sumažintu cukraus kiekiu, padidintu baltyminių ir biologiškai aktyvių

medžiagų kiekiu bei pritaikyti atrinktiems augaliniams produktams fermentacijos

schemas (tradicinę fermentaciją ir fermentaciją kietoje fazėje) skirtingomis pieno rūgšties

bakterijomis;

2. Įvertinti gautų fermentuotų augalinių produktų saugą biogeninių aminų ir D-(-) pieno

rūgšties izomerų aspektu;

3. Nustatyti gautuose fermentuotuose produktuose pieno rūgšties bakterijų fermentų

aktyvumus (amilolitinį ir proteolitinį), fermentuotų produktų fizikines chemines savybes

178

ir pieno rūgšties bakterijų kolonijas sudarančių vienetų skaičių grame fermentuoto

produkto;

4. Atlikti gamybinius bandymus pritaikant fermentuotus augalinius produktus miltinės

konditerijos kepinių su sumažintu cukraus, padidintu baltyminių ir biologiškai aktyvių

medžiagų kiekiu gamybai bei įvertinti jų įtaką kepinių kokybės rodikliams;

5. Įvertinti akrilamido kiekį padidintos vertės miltinės konditerijos kepiniuose ir nustatyti

koreliacinius ryšius tarp akrilamido kiekio bei fizikinių cheminių fermentuotų augalų

priedų rodiklių ir kepinių spalvos koordinačių;

6. Pateikti padidintos vertės miltinių konditerijos kepinių su sumažintu cukraus kiekiu,

padidintu baltyminių ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu technologijų prototipus ir

rekomendacijas gamintojams.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) dokumente „Mityba, fizinis aktyvumas ir

sveikata“ (2004) suformuoti pagrindiniai uždaviniai - saugoti ir stiprinti žmogaus sveikatą;

mažinti dažniausiai pasitaikančių ligų kartojimąsi. Sprendžiant šias problemas svarbus vaidmuo

tenka saugiam ir kokybiškam maistui, todėl būtina ieškoti naujų biotechnologinių sprendimų

maisto produktų kokybei ir saugai užtikrinti, skiriant ypatingą dėmesį padidintos rizikos žmonių

grupių sveikai mitybai.

Projektas skirtas šios aktualios problemos sprendimui. Projekte sprendžiamų uždavinių

aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas glūdi trijuose pagrindiniuose

veiksniuose – Lietuvoje auginamų augalų kaip biologiškai aktyvių medžiagų šaltinio

panaudojimo (I), jų fermentuotų produktų padidintos vertės miltinės konditerijos kepinių

pritaikyme (II), fermentuotų augalų produktų kaip prevencinės priemonės akrilamido

formavimuisi kepiniuose realizavime (III).

Didesnės vertės ir saugių maisto produktų kūrimas be sintetinių antioksidantų ir

konservantų, pritaikant fermentuotus pieno rūgšties bakterijomis augalinius produktus yra naujas

ir perspektyvus. Fermentuoti augalų produktai ne tik galėtų būti kepinių vertės padidinimo

šaltinis, bet ir dėl savo išskirtinių savybių, įgytų fermentacijos metu, mažinti akrilamido kiekį

kepiniuose. Projekto tematika atitinka prioritetines mokslinių tyrimų kryptis: biotechnologijos

vystymo ir taikymo, atsinaujinančių žaliavų šaltinių panaudojimo, netradicinės žemdirbystės

vystymo.

Bus gauti svarbūs praktiniai rezultatai – sukurti naujų padidintos vertės ir saugių

akrilamido aspektu miltinės konditerijos kepinių gamybos technologijų prototipai. Projekto

rezultatai bus paskelbti tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir žurnaluose. Tai didins

Lietuvos mokslo ir pramonės konkurencingumą, sudarys pagrindą tolimesniems darbams ir

jungimuisi į tarptautines tyrimų programas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Miltinės konditerijos kepinių vertės padidinimo srityje yra atliekama ir publikuojama daug

mokslinių tyrimų (Sridevi Stivakami ir Sarojini, 2013; Tosh ir Yada, 2010; Seker et al., 2010).

Šie tyrimai aktualūs, nes miltinės konditerijos kepiniai yra populiarus užkandis, ypač mėgstamas

vaikų ir senyvo amžiaus žmonių grupių. Pastaruoju metu, išryškėjus padidinto kūno masės

indekso (KMI) problemai ir su ja susijusiomis ligomis, ypač aktuali tampa naujų maisto

produktų gamybos technologijų paieška, siekiant ne tik padidinti maisto produktų funkcionaliąją

vertę, bet ir siekiant sumažinti su maistu gaunamos energijos kiekį. Dėl šių priežasčių ieškoma

naujų sprendimų. Tačiau, reikia įvertinti, kad naujų žaliavų diegimas kepinių technologijose gali

būti siejamas su padidinta akrilamido formavimosi rizika kepiniuose. 2002 metais Švedijos

nacionalinė maisto administravimo tarnyba paskelbė, kad akrilamido yra maisto produktuose.

Dėl šios priežasties buvo pradėti tyrimai visame pasaulyje, kurių tikslas buvo išsiaiškinti ir

geriau suprasti akrilamido formavimosi maisto produktuose mechanizmus bei sumažinti jo

179

susidarymo galimybes. Didelis akrilamido kiekis buvo nustatytas nemažoje grupėje maisto

produktų, bet pagrinde augalinės kilmės, apdorotuose virš 100-120° C temperatūroje.

Didžiausias akrilamido kiekis nustatytas gruzdintose bulvytėse, bulvių traškučiuose, kavoje bei

traškiuose grūdų produktuose (Tareke ir kt., 2002; Svensson ir kt., 2003; Matthys ir kt., 2005).

Europos maisto produktų ir gėrimų pramonės konfederacija 2005 metais pradėjo sisteminti ir

2006 metų spalio mėnesį publikavo leidinį “Akrilamido žinynas”, kuriame buvo nurodyta

kokiuose produktuose yra didžiausias šio kancerogeno kiekis ir kokiomis priemonėmis galima jį

sumažinti (Fink, 2006). Pastarąjį dešimtmetį buvo puplikuota keletas mokslinių darbų, kuriuose

buvo išnagrinėtos akrilamido mažinimo maisto produktuose galimybės (Haase ir kt., 2003;

Springer ir kt., 2003; Fredriksson ir kt., 2004). Tačiau kompleksiškai šis uždavinys nagrinėtas

nebuvo, t.y., naudojant fermentuotus augalinius produktus padidinti kepinių vertę ir pritaikant jų

unikalias fizikines chemines savybes, įgytas fermentacijos metu, sumažinti akrilamido kiekį

kepiniuose.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Sukurti padidintos biologinės ir sumažintos energinės vertės saugūs miltinės konditerijos

kepinių technologijų prototipai, panaudojant jų gamybai ir akrilamido formavimosi prevencijai

pažangius biotechnologinius sprendimus – fermentuotus unikaliomis bakteriocinus

produkuojančiomis pieno rūgšties bakterijomis, išskirtomis iš vietinės ruginės žaliavos, augalų

priedus. Bus periodiškai teikiamos mokslinės ataskaitos pagal reikalavimus ir rengiami

seminarai. Projekto rezultatai bus pristatyti pranešimuose respublikinėse ir tarptautinėse

mokslinėse konferencijose, projekto tematika bus pateiktas 1 straipsnis tarptautinei spaudai ISI

Web of Science žurnaluose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 25,2 25,2 50,4

2. Socialinio draudimo įmokos 8,059 8,059 16,118

3. Išlaidos paslaugoms1 - - -

4. Išlaidos autoriniams darbams 3,0 - 3,0

5. Išlaidos prekėms 8,0 5,0 13,0

6. Išlaidos komandiruotėms 0,80 0,80 1,60

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 70,0 70,0

8. Pridėtinės išlaidos2 3,0 3,0 6,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 118,059 42,059 160,118

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

180

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5.Veterinarinė maisto sauga.

5.3. Listeria monocytogenes paplitimo žuvies ir mėsos įmonėse bei cheminių medžiagų ir

užšaldymo įtakos listerijų nukenksminimui žuvies ir mėsos žaliavose tyrimai.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas - nustatyti žuvies ir mėsos įmonių aplinkos užterštumą Listeria monocytogenes (L.

monocytogenes) bakterijomis ir įvertinti cheminių medžiagų bei fizinių priemonių panaudojimo

galimybes L. monocytogenes nukenksminimui.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti L. monocytogenes paplitimą ant maisto (mėsos, žuvų) perdirbimo įrenginių

kontaktinių ir nekontaktinių paviršių;

2. Nustatyti L. monocytogenes paplitimą perdirbimui skirtose žaliavose;

3. Nustatyti chloro dioksido, įvairių koncentracijų pieno rūgšties, cinamaldehido poveikį

L. monocytogenes mėsos žaliavose ;

4. Nustatyti chloro dioksido, įvairių koncentracijų acto rūgšties, cinamaldehido poveikį

L. monocytogenes žuvų žaliavose;

Nustatyti šaldymo įtaką L. monocytogenes bakterijų išgyvenamumui paveiktose

cheminėmis medžiagomis mėsos ir žuvies žaliavose ir palyginti su duomenimis, gautais mėsos

ir žuvies žaliavas apdorojus cheminėmis medžiagomis be šaldymo.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Listeria monocytogenes - zoonozes sukelianti bakterija (Hald, 2012). Įvairių šaltinių

duomenimis apie 20-30 % žmonių listerijozės atvejų baigiasi mirtimi (Rebliati et al., 2009,

Oevervam, 2009). Pagrindinis produktų užterštumo listerijomis šaltinis yra nepakankamai

termiškai apdoroti maisto - mėsos ir žuvų produktai.

Produktų užterštumas listerijomis sukelia ekonominius nuostolius, nes dalis eksportuotos

produkcijos grąžinama gamintojui ir trukdo lietuviškos produkcijos eksportą į užsienio šalis.

Lietuvoje iki šiol L. monocytogenes paplitimas maisto perdirbimo įmonėse ir jose produkcijai

ruošiamose mėsos ir žuvų žaliavose bei įprastinių cheminių medžiagų ir šaldymo paveikis

listerijomis nebuvo plačiau nagrinėtas.

Darbo naujumas yra tai, kad bus nustatytas cheminių medžiagų, nekeičiančių mėsos ir

žuvų žaliavų juslinių savybių, bei saugių žmogui, poveikis L. monocytogenes išgyvenamumui

mėsos ir žuvies žaliavose.

Projektas perspektyvus, nes gauti mokslinio tyrimo rezultatai galės būti panaudojami

praktikoje kuriant maisto technologijas, leidžiančias saugiai nukenksminti L. monocytogenes

užterštas mėsos ir žuvies žaliavas įmonėse, nekeičiant galutinio produkto juslinių savybių ir

nesukeliant pavojaus vartotojo sveikatai.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulyje įvairios L. monocytogenes nukenksminimo priemonės tiriamos pakankamai

plačiai, nes ši problema atneša šalims didelius ekonominius nuostolius. Iki šiol vykdyti

moksliniai tyrimai rodo, kad L. monocytogenes bakterija yra atspari aplinkos veiksniams ir

įprastų cheminių medžiagų naudojimas maisto perdirbimo įmonėse nėra pakankamai efektyvus

(Huffman, 2002) , todėl tikslingi nauji, kombinuoti, įvairių cheminių medžiagų ir fizikinio

181

poveikio priemonių bendri tyrimai, kurių deriniai leistų sumažinti ar visiškai eliminuoti L.

monocytogenes mėsos ir žuvies produkcijos gamybos grandinėje.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Atlikus tyrimus bus nustatytas L. monocytogenes paplitimas ant mėsos ir žuvies įmonių

kontaktinių ir nekontaktinių paviršių, mėsos ir žuvies žaliavose, bus įvertintas įmonių sanitarijos

lygis, dezinfekcijos efektyvumas, kurie leis nustatyti produktų užkrėtimo listerijomis kelius.

Gauti cheminių medžiagų ir fizinių veiksnių mokslinio tyrimo rezultatai padės sumažinti listerijų

kiekį mėsos ir žuvų produktuose ar jas visiškai eliminuoti iš maisto gamybos grandinės.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 20 20 40

2. Socialinio draudimo įmokos 6,6 6,6 13,2

3. Išlaidos paslaugoms1

3 3 6

4. Išlaidos autoriniams darbams 2 2 4

5. Išlaidos prekėms 15 15 30

6. Išlaidos komandiruotėms 1 1 2

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 20 - 20

8. Pridėtinės išlaidos2 10,14 7,14 17,28

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

- - -

Iš viso: 77,74 54,74 132,48

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai sudarytų 90 proc. projekto vertės

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai.

Dalį išlaidų padengtų AB „Utenos Mėsa ir UAB „Vičiūnai group“. Tai sudarytų 10 proc. visos

išlaidų vertės.

182

PRIEDAS F

MAISTO ŪKIS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ

PAGRINDIMAS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui

augalinėje žaliavoje

Tikslas –įvertinti ir modeliuoti biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką bioaktyviųjų

komponentų stabilumui augalinėje žaliavoje.

Uždaviniai:

Ištirti biotinių ir abiotinių veiksnių, įvertinant ir galimus klimato pokyčius, bei

agrotechnologinių elementų (intensyvi, integruota, ekologinė, biodinaminė auginimo

technologija, atskiri technologiniai elementai ir pan.) įtaką biologiškai aktyvių medžiagų kiekiui

augalinėje žaliavoje. Optimizuoti augalinės žaliavos laikymo režimą (parinkti optimalią

temperatūrą ir trukmę, dujų sudėtį bei ramybės būsenos pailginimo priemones);

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų).

Racionalus ir pagrįstas augalinių žaliavų gamybos problemų sprendimas įgauna vis didesnę

reikšmę. Lietuvos žemės ūkio ministerijos patvirtintoje „Maisto saugos strategijoje“ pabrėžiama,

kad pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, maisto kokybė bei sauga tapo

vienu svarbiausiu veiklos prioritetu. Nuo tolesnės žemės ūkio plėtros krypties priklauso ne tik

krašto gerovė, bet ir šalies ekologinė situacija. Sparčiai besikeičianti visuomenė taip pat kelia

naujus reikalavimus žaliavų ir maisto produktų kokybei, saugai bei jų gamybos būdo poveikio

aplinkai.

Europos šalių ekonominė problema, turinti įtakos ekologinės ir alternatyvios augalinės

žaliavos bei produktų gamybai – perteklinės žemės ūkio produkcijos realizacija. Lietuva taip pat

pagamina žemės ūkio produkcijos daugiau negu suvartoja. Kuomet ES šalyse žemės ūkio

produkcijos gamyba ribojama kvotomis, biologiškai vertingų produktų paieška ir asortimento

plėtotė galima tik auginant aukštos kokybės tinkamą perdirbti į netradicinius maisto produktus

žaliavą. Tai nustatyta ir numatyta Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigų pasirašytoje (2007)

„Nacionalinės maisto ūkio technologijų platformos“ sutartyje. Jos tikslas suvienyti Lietuvos

maisto ūkio sektoriaus verslo ir mokslo subjektų pastangas mokslo ir technologijų plėtroje tam,

kad būtų pasiektas technologinis proveržis, įsilieti į ES inovacinę ir ūkinę erdvę, skatinti

Lietuvos maisto ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą.

Pastaruoju metu dažnai kalbama apie saugių ir konkurencingų žaliavų ir produktų „nuo

lauko iki stalo“ gamybos vystymą, tačiau trūksta praktinių patarimų, kaip tai sėkmingai būtų

galima išspręsti.

Šiuo metu problema yra ta, kad ūkiuose, ar įprastiniuose, ar ekologiniuose, auginamos

produkcijos asortimentas panašus ir labai tradicinis. Todėl reikia skatinti žemdirbius gaminti ir

siūlyti vartotojams mažiau paplitusią, bet mitybiniu aspektu vertingą, funkcinėmis savybėmis

pasižyminčią augalinę produkciją.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulyje ir Europoje daug dėmesio skiriama visos maisto grandinės (nuo žaliavos

auginimo sąlygų iki vartojimo) tyrimams įvairiais žaliavų, maisto kokybės bei įvairovės, mitybos

183

įpročių ir kitais aspektais, tačiau daugumoje labai bendrais bei naudingais visiems vartotojams

maisto saugos klausimais.

Nepilnai atlikta augalų mitybos diagnostikos eksperimentų, augalų, skirtų maistui bei jų

žaliavos, išaugintos įvairiuose auginimo intensyvumo parametrų lygmenyse, kokybinių rodiklių

įvertinimo tyrimų, simboliškai vykdyti kai kurie kenksmingų medžiagų kaupimosi augaluose,

pašaruose ir maisto produktuose tyrimai. Taip pat trūksta tyrimų apie optimalų derliaus nuėmimo

laiką, apie optimizuotą augalinės žaliavos laikymo režimą (patalpos temperatūra ir laikymo

trukmė, dujų sudėtis bei ramybės būsenos pailginimo priemones).

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 480,0

2 Socialinio draudimo įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 148,8

3 Išlaidos paslaugoms1 8,5 7,2 7,5 8,5 31,7

4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 339,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 16,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 125,0 85,0 70,0 75,0 355,0

8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 33,0 32,0 33,0 135,0

9

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

0 0 0 0 0

Iš viso: 412,7 367,4 358,7 366,7 1505,5

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 5 proc.

184

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – plėsti biomaisto asortimentą, kuriant inovatyvius, funkcionalius

augalinės/gyvūninės kilmės produktus.

Uždaviniai:

Žaliavų, turinčių antioksidacinių savybių, panaudojimas naujų funkcionaliųjų maisto

produktų kūrimui;

Žaliavų, turinčių fitochemikalų, panaudojimas inovatyvių maisto produktų kūrimui;

Antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų panaudojimas funkcionaliųjų

maisto produktų kūrimui;

Vietinės žaliavos, gerinančios virškinimo trakto funkciją, panaudojimas funkcionaliųjų

maisto produktų kūrimui;

Ekologiškai užaugintų vietinių žaliavų, turinčių imuninę sistemą stiprinančių medžiagų,

panaudojimas naujų funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui;

Eteriniais aliejais turtingų augalų panaudojimas funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui;

Hipocholesteroleminių maisto komponentų panaudojimo funkcionaliųjų maisto produktų

kūrimui.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Maisto produktai, be savo pagrindinės funkcijos, gali atlikti ir profilaktinę-gydomąją

funkciją. Tai funkcinės paskirties maisto produktai (toliau – funkcionalusis maistas (FM)),

praturtini priedais, turinčiais biologiškai aktyvių medžiagų.

Maisto produktas gali tapti funkciniu padidinant natūralaus maisto komponento kiekį (pvz.,

padidinant mineralinių medžiagų kiekį ir kt.), papildant komponentais, kurių maiste natūraliai

nėra, bet pasižyminčiais naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikais), pašalinant žalingą

komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą), pakeičiant komponentą, paprastai

makroelementą, kurio suvartojama per daug ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį,

sočiąsias riebalų rūgštis), komponentu, galinčiu pasižymėti gydomosiomis savybėmis (pvz.,

gliukozaminu, cikorijos, topinambų inulinu ir kt.), pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą

arba modifikuojant maisto komponentus, kurių naudingas poveikis yra žinomas.

Lietuvoje mokslininkai, kooperuodamiesi su gamybininkais, vis daugiau dėmesio skiria

naujiems FM produktams kurti ir gaminti. Ypatingai daug dėmesio skiriama produktams,

praturtintiems maistinėmis skaidulomis, mažinančioms cholesterolio koncentraciją kraujyje,

saugančioms organizmą nuo aterosklerozės, reguliuojančioms puvimo procesus ir

aktyvinančioms žarnyno veiklą, detoksikuojančioms organizmą – sujungiančioms sunkiuosius

metalus ir juos pašalinančioms. Klasikinis tokių produktų pavyzdys – duona su grūdais,

sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų, sezamo sėklomis ir pan.

Maisto produktų sudėties keitimas būtų efektyvus, jeigu būtų: pasirinkti kasdieninio

vartojimo maisto produktai (duona, makaronai, konditerijos gaminiai ir kt.); išsaugotos/išlikę

mitybinės maisto produkto savybės; pagerintos maisto produkto juslinės savybės; produktas

patrauklus galutiniam vartotojui; maisto produktas saugus; prieinama maisto produkto kaina.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Perpildyta maisto produktų rinka, pasikeitęs vartotojų požiūris į maisto produktų kokybę,

padidėjęs rūpinimasis sveikata verčia gamintojus ir verslininkus ieškoti naujų/saugių

maisto

185

produktų, pagerintų biologiškai vertingomis medžiagomis. Tiek Lietuvos, tiek ES šalių

gyventojų mitybos ir gyvensenos ypatumai rodo, kad maistas turėtų būti turtingas skaidulinėmis

medžiagomis, nesočiosiomis riebalų rūgštimis, probiotikais, prebiotikais, vitaminais,

mineralinėmis medžiagomis. Vartotojai besidomintys sveika gyvensena bei maisto nauda

sveikatai, noriai perka naujus produktus, kurių didesnė maistinė vertė. Būtina skatinti kurti

naujus, pakeistos sudėties, padidintos maistinės vertės produktus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos trys rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti du

informaciniai lapeliai, parašyti du straipsniai populiarioje spaudoje.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais*

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 720,0

2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 223,2

3 Išlaidos paslaugoms1 10,0 9,0 10,0 12,0 41,0

4 Išlaidos autoriniams

darbams 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 80,0 70,0 80,0 80,0 310,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 7,0 6,0 10,0 23,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 90,0 90,0 80,0 90,0 350,0

8 Pridėtinės išlaidos2 41,0 41,0 41,0 42,0 165,0

9

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

0 0 0 0 0

Iš viso: 456,8 452,8 452,8 469,8 1832,2

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai - 5 proc.

186

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS:

3.Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai

būtinais elementais

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – gerinti produktų maistinę vertę, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais

elementais.

Uždaviniai:

mažiau paklausioje regioninėje žaliavoje identifikuoti biologiškai aktyvių medžiagų

(inulino, antocianų, karotenoidų, sacharidų, vitaminų, tirpių sausųjų medžiagų, kalio,

nitratų) kiekius, antioksidacinį aktyvumą, pH, rūgštingumą, mikrobiologinę saugą,

spalvos intensyvumą ir pan.;

bandomųjų (pilotinių) tyrimų metu sudaryti aukštesnės pridėtinės vertės produktų,

pagamintų iš pasirinktų žaliavų, bandinius;

įvertinti pagerintų produktų biologiškai aktyvių medžiagų kiekių pokyčius, maistinę

vertę, antioksidacinį aktyvumą, mikrobiologinę saugą ir kt. rodiklius;

rekomenduoti tinkamiausius aukštos maistinės vertės eksperimentinius produktus

konkurencingai gamybai;

ištirti kuriamiems produktams rinkos poreikį, apibendrinti vartotojų apklausos

informaciją ir išanalizuoti šiuos tyrimus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Europoje ir visame Pasaulyje daug dėmesio skiriama netradicinių vietinių/regioninių

žaliavų auginimui, maisto kokybės gerinimo tyrimams, maisto funkcionalumo didinimui ir pan.

Įvairių sričių Europos bendrijos mokslininkai, kurdami, tirdami ir tobulindami įprastus,

specifinėmis savybėmis pasižyminčius produktus, galėtų padėti nors dalinai išspręsti aukščiau

minėtų tyrimų poreikį. Biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintų maisto produktų kūrimas

– viena iš sparčiai tobulėjančių ir besivystančių sričių. Lig šiol vis dar mažai tirtos ir dažnai labai

neracionaliai panaudojamos kai kurios vietinės mažiau paklausios ekologinės augalinės žaliavos.

Todėl šios srities tyrimų poreikis išlieka ir, manoma, ateityje išliks dar labai aktualus.

Siekiant darnios valstybės socialinės ir ekonominės plėtros, su netinkama mityba susijusių

problemų sprendimui būtinos naujos mokslo žinios, be kurių jau negalima pasiūlyti naujų sveiko,

saugaus ir pagal kainą prieinamo maisto gaminių bei jų gamybos technologijų. Būtina atlikti

kompleksinius svarbiausių maisto žaliavų, produktų ir jų sudėtinių dalių cheminės ir genetinės

sudėties bei tos sudėties kaitos maisto gamybos technologinių procesų metu tyrimus ir parengti

naujomis mokslo žiniomis pagrįstas rekomendacijas ir maisto gamintojams, ir vartotojams, ir

sveikatos apsaugos specialistams. Todėl iškyla būtinybė moksliškai vertinti maisto sudėtį, maisto

komponentų funkcionalumą, kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius jame

technologinių procesų ir saugojimo metu, taikant naujausius maisto mokslo ir technologijos

principus, leisiančius tinkamai užtikrinti tradicinių maisto produktų kokybės gerinimą, naujų

funkcionaliųjų maisto gaminių sukūrimą ir saugaus ir sveiko maisto pasiūlą vartotojams.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Kadangi šių dienų mitybos racione dominuoja „chemizuoti“ maisto produktai, jų skurdi

maistinė vertė sudaro prielaidas civilizacijos ligoms vystytis. Lietuvos gyventojai nepakankamai

vartoja natūralių vitaminų, preparatų, tačiau pernelyg daug suvartoja menkai vitaminais,

biologiniais junginiais ir pasižyminčiais antioksidaciniu aktyvumu, maisto produktų. Supratimas

apie pilnavertę ir sveiką mitybą ne dogma, o labai intensyviai kuriama ir nuolat tikslinama

problema. Ji yra susijusi su kiekvienos šalies mitybos tradicijomis, kurias lemia ir geografinė

187

padėtis, ir žemės ūkis, ir maisto pramonė, ir ekonominis šalies lygis, ir visuomenės žinios apie

sveikos mitybos reikšmę. Todėl labai svarbu formuoti aiškų ir teisingą požiūrį į mitybą ir

aprūpinti gyventojus geros (išskirtinės) kokybės maisto produktais. Todėl būtini kompleksiniai

rečiau kultivuojamų augalinės kilmės žaliavų, iš jų pagamintų maisto produktų bei jų sudėtinių

dalių kaitos perdirbimo technologinių procesų metu tyrimai. Būtinos naujos mokslo žinios,

kuriomis būtų pagrįstos rekomendacijos maisto gamintojams, vartotojams ir visuomenės

sveikatos specialistams. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ne tik žaliavų kokybei, jos

kontrolei, bet ir saugai. Ji turi atitikti maisto tvarkymo reikalavimų visumą, užtikrinti, kad nebūtų

rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei. Šiuo metu mokslininkai ypač domisi biologiškai aktyviais

junginiais, pasižyminčiais antioksidaciniu aktyvumu ir jų taikymu maisto produktų kokybei

gerinti (Tomczak, 2007; Costa and Mondello, 2013). Tyrimais nustatyta, kad, vartojant daugiau

daržovių ir vaisių, sumažėja rizika susirgti pagrindinėmis civilizacijos ligomis: vėžio, širdies ir

kraujagyslių bei cukriniu diabetu (Ozgen et al., 2009; Zdunek, 2013). Siekiant garantuoti maisto

produktų kokybę ir saugą, ypač aktuali kokybiškos žaliavos problema, kurią galima sėkmingai

spręsti, diegiant šiuolaikines technologijas pirminėje maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“

dalyje. Lietuvoje dar daug augalinės kilmės žaliavų, kurios lig šiol mažai tirtos, be to, labai

dažnai panaudojamos neracionaliai. Todėl šios srities tyrimų poreikis Lietuvoje būtų

šiuolaikiškas neabejotinas ir labai aktualus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 5 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti keturi

informaciniai lapeliai, parašyti trys straipsniai populiarioje spaudoje.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 180,0 900,0

2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 55,8 279,0

3 Išlaidos paslaugoms1 9,5 8,5 12,0 12,0 8,0 50,0

4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 75,0 414,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 5,0 21,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 180,0 95,0 80,0 85,0 0 440,0

8 Pridėtinės išlaidos2 51,0 42,0 41,0 42,0 32,0 208,0

9 Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

0 0 0 0 0 0

Iš viso: 561,3 466,3 460,8 467,8 355,8 2312,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 5 proc.

188

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4.Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės

vertės ir nišinių produktų kūrimui.

Tikslas – kurti inovatyvių technologijų prototipus ar jų elementus ir aukštesnės pridėtinės

vertės bei nišinius produktus siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus

produktus.

Uždaviniai:

Ieškoti, kurti ir plėtoti bionanotechnologines priemones maisto technologijose.

Sukurti inovatyvių technologijų ar jų elementų specifinės tekstūros ir/ar struktūros vaisių

bei daržovių produktų gamybai prototipus.

Sukurti aukštesnės pridėtinės vertės bei nišinių produktų prototipus.

Modeliuoti, optimizuoti ir plėtoti inovatyvių technogijų elementus siekiant užtikrinti

vaisių ir daržovių bei jų produktų kokybę bei saugą.

Sukurti mokslinius-technologinius pagrindus elektroporacijos panaudojimui perdirbant

vaisius ir daržoves bei kuriant naujų produktų prototipus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Europos Sąjungos ir Lietuvos maisto pramonės ateitis – didelės pridėtinės vertės kokybiška

ir saugi produkcija, pagaminta pagal modernias technologijas, taikant žinias ir naujoves. Naujų

kokybiškų ir saugių maisto produktų kūrimas yra ir vienas strateginių žemės ir maisto ūkio

plėtros tikslų. Nacionalinės maisto ūkio technologijų platformos strateginių tyrimų plane,

Nacionalinio maisto ūkio klasterio bei Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos

planuose išskirtinės kokybės produktų kūrimas pateikiamas kaip prioritetinė kryptis.

Siekiant garantuoti maisto produktų saugą ir kokybę, kuriamos inovatyvios perdirbimo ir

saugos užtikrinimo technologijos ar atskiri jų elementai, nanotechnologijos, leidžiančios gaminti

naujus, specifinius, išskirtinės kokybės bei tekstūros ir/ar struktūros naujus bei nišinius

produktus. Aktualūs, nauji ir perspektyvūs elektroporacijos tyrimai perdirbant vaisius ir

daržoves.

Lietuvoje didelę dalį ūkio sudaro maža pridėtine verte ir daug darbo jėgos

reikalaujančiomis technologijomis pasižymintys ūkio sektoriai, savo konkurencinį pranašumą

daugiausia grindžiantys ne žiniomis ir inovacine veikla, bet žemesniu darbo užmokesčiu ir

kitomis santykinai pigesnėmis veiklos sąnaudomis.

Siekiant efektyvinti antibakterinį poveikį pasaulyje vystoma kelių technologijų derinimo

koncepcija (hurdle concept): kelių subletalių mažesnio intensyvumo poveikių derinimas yra

ypatingai perspektyvus, nes indukuoja mikroorganizmų metabolinį išsekimą, rezistentiškumo

sumažėjimą ir žūtį, minimaliai pažeidžiant maisto matricos fiziko-chemines ir biologines

savybes. Todėl inovatyvi fotosensibilizacijos technologija (Lukšienė, Buchovec, 2009) derinama

su kita netermine technologija – galinga impulsine šviesa (Barbosa-Canovas ir kt., 2005;

Luksiene, Buchovec, Viskelis, 2013). Preliminarūs gauti tyrimų rezultatai rodo, kad galinga

impulsinė šviesa sinergetiškai sąveikauja su fotosensibilizacija, nes antibakterinis kombinuoto

poveikio efektyvumas išauga iki 99.99%. Taigi, dviejų neterminių technologijų derinys didžiulį

praktinį potencialą naujai iškylančioms maisto saugos problemoms spręsti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Inovatyvių technologijų bei naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir nišinių produktų kūrimas

yra Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos prioritetinė kryptis. Pasaulyje šia

kryptimi vykdyta ir vykdoma labai daug MTEP darbų, tačiau problemų nemažėja, vis ieškoma

189

naujų, neterminių, inovatyvių, saugių ir aplinkai draugiškų perdirbimo technologijų (Barbosa-

Canovas ir kt., 2005; Lukšienė, Buchovec, 2009; Viškelis, 2013). Vystomos tokios inovatyvios ir

aplinkai draugiškos technologijos, kaip biologiškai aktyvių medžiagų ekstrakcija superkritiniu

anglies dioksidu (Mukhopadhyay, 2010; Viškelis ir kt., 2013, pranešimas „10th

Conference on

Supercritical Fluids and Their Applications“), specifinės tekstūros produktų kūrimas vystant

sublimacinę technologiją (Rey, May, 2010; Viškelis ir kt., 2012), minimaliai perdirbtų produktų

padengimas valgomosiomis plėvelėmis (Leskauskaitė ir kt., 2013), elektroporacija (Grimi ir kt.,

2011; Bobinaitė ir kt., 2013).

Nuo 2005 metų ES mastu buvo vykdomi ir šiais metais užbaigiami didelės apimties

moksliniai BP6 projektai skirti mikrobiologinės maisto saugos tyrimams (PathogenCombat,

ProBeefSsafe, BioTracer, MedVetNet ir kt., apimantys daugiau kaip 160 partnerių iš ES ir kitų

šalių). Tokio masto mokslinių tyrimų projektai išryškino kai kurias bendras mikrobiologinės

maisto saugos problemas ir tendencijas maisto gamybos grandinėje, tačiau tuo pačiu metu ir

atskleidė būtinybę moksliniais tyrimais įvertinti maisto saugos problemas konkrečiose šalyse

atsižvelgiant į šalies ar regiono ypatumus.

Fotosensibilizacija, kaip galima antibakterinė technologija maisto saugai užtikrinti, pradėta

taikyti pirmą kartą pasaulyje Lietuvoje (Lukšienė, Buchovec, 2009). Šis novatoriškas maisto

patogenų inaktyvacijos požiūris susilaukė didelio dėmesio pasaulio mokslininkų bendruomenėje:

po eilės įtikinamų publikacijų pirmą kartą istorijoje fotosensibilizacija buvo įtraukta į JAV

leidžiamą Maisto technologijų ir biotechnologijų enciklopediją kaip naujas neterminis

antibakterinis maisto saugos metodas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 5 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti keturi

informaciniai lapeliai, parašyti trys straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami

radijo ir televizijos laidose (2 interviu).

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 180,0 900,0

2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 55,8 279,0

3 Išlaidos paslaugoms1 9,5 8,5 12,0 12,0 8,0 50,0

4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 75,0 414,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 5,0 21,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 180,0 95,0 80,0 85,0 0 440,0

8 Pridėtinės išlaidos2 51,0 42,0 41,0 42,0 32,0 208,0

9 Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

0 0 0 0 0 0

Iš viso: 561,3 466,3 460,8 467,8 355,8 2312,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

190

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Nauji produktai. Naujų ir biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas,

jų maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.

Tikslas – sukurti naujų, biologiškai vertingų produktų prototipus.

Uždaviniai:

Ištirti minimaliai perdirbtų vaisių ir daržovių fermentinio (polifenoloksidazė) rudavimo

inaktyvavimo procesą ir rekomenduoti priemones bei technologinius elementus,

maksimaliai apsaugančius nuo rudavimo.

Ištirti pektinesterazės įtaką vaisių ir daržovių sulčių stabilumui, kokybei, biocheminei

sudėčiai, sedimentacijai bei CIELab spalvų koordinatėms.

Sukurti naujų produktų, tinkančių sergantiems cukriniu diabetu, prototipus.

Sukurti naujų produktų „žaliavalgiams“ prototipus.

Sukurti naujus biologiškai vertingus vaisių ir daržovių produktus, praturtintus vaisių ir

daržovių šalutinių perdirbimo produktų biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Ištirti superkritinio anglies dioksido įtaką inaktyvuojant šakniavaisiuose esančius

mikroorganizmus.

Sukurti natūralių maisto dažų iš vaisių, uogų bei daržovių gamybos technologijų,

panaudojant superitinių skysčių ekstrakciją, elektroporaciją bei sublimaciją, prototipus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Siekiant darnios valstybės socialinės ir ekonominės plėtros, su nesaugiu maistu susijusių

problemų sprendimui būtinos naujos mokslo žinios, be kurių negalima pasiūlyti naujų sveiko,

saugaus maisto gaminių bei jų gamybos technologijų.

Vis dažniau kalbama apie kiekvieno individo poreikiams pritaikytus maisto produktus,

ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, sergantiems diabetu, „žaliavalgiams“), jiems skirtų

vaisių ir daržovių produktų kūrimą, minimalių perdirbimo procesų, leidžiančių išsaugoti

biologiškai vertingas maisto medžiagas, kūrimą, naujų (natūralių) maisto dažų paiešką, siekiant

sumažinti kenksmingų sintetinių priedų naudojimą, naujų struktūrų kūrimą, taikant mikro- ir

nanotechnologijas.

Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų ir nė vienas maisto produktas absoliučiai

visų jų neturi. Maisto įvairovę galima užtikrinti plečiant vaisių ir daržovių produktų asortimentą,

suteikiant maistui kryptingą teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Būtina kurti ir

taikyti tokias perdirbimo technologijas, kurios leistų maksimaliai išsaugoti biologiškai aktyvias

medžiagas, tame tarpe polifenolius, kurių degradacijos produktai menkina ir išorinį produkto

patrauklumą.

Maistas turi būti ne tik biologiškai vertingas, bet ir išoriškai patrauklus. Vartotojams

pageidaujant natūralaus maisto, labai aktuali tampa natūralių maisto dažų gamybos ir

panaudojimo problema. Tam planuojama sukurti natūralių maisto dažų iš vaisių, uogų bei

daržovių gamybos technologijų, panaudojant superitinių skysčių ekstrakciją, elektroporaciją bei

sublimaciją, prototipus.

191

Didžiulė problema konditerijos pramonėje šakniavaisių panaudojimas, nes jie natūraliai

agrobiocenozės poveikyje yra užteršti mikroorganizmais, kuriuos inaktyvuoti nepaprastai sunku

ir sudėtinga, nes jie randasi ne paviršiuje, bet šakniavaisių viduje. Šį uždavinį spręsti numatoma

panaudojant superkritinį anglies dioksidą.

Aktualūs, nauji ir perspektyvūs elektroporacijos tyrimai perdirbant vaisius ir daržoves,

kuriant natūralių maisto dažų gamybos technologijas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Naujų, biologiškai vertingų, aukštesnės pridėtinės vertės ir nišinių produktų kūrimas yra

Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos prioritetinė kryptis. Pasaulyje šia

kryptimi vykdyta ir vykdoma labai daug MTEP darbų, pastoviai kuriami nauji vaisių ir daržovių

produktai, tačiau spręstinų klausimų ir neapibrėžtumų nemažėja.

Minimaliai perdirbant vaisius ir daržoves jie tamsėja, ruduoja veikiant polifenoloksidazėms.

Pasaulyje atlikta daug polifenoloksidazių aktyvumo tyrimų, tačiau nėra iki galo aišku, kaip

konkrečiu atveju apdoroti produktą siekiant išvengti rudavimo ir polifenolių kiekio sumažėjimo

(Soliva-Fortuny ir kt., 2001; Pilizota, Sapers, 2004; Corbo ir kt., 2010).

Pektinesterazės įtaka vaisių ir daržovių sulčių kokybei, cheminei sudėčiai, CIELab spalvų

koordinatėms, sedimentacijai mažai ar kai kurie klausimai, kaip CIELab spalvų koordinatės, iš

viso netyrinėti. Plačiau ištirta tik pektinesterazės įtaka morkų sulčių skaidrumui (Reiter ir kt.,

2003).

Nors ir plačiai tyrinėjas, tačiau išlieka labai aktualus specialiosios paskirties vaisių ir

daržovių produktų klausimas. Manoma, kad žmogus yra genetiškai užprogramuotas toleruoti

vaisius ir daržoves to krašto, kuriame jis užaugo ir gyvena (Petkevičienė, 2003). Kitų atvežtų

vaisių tyrių kūdikiams duoti nerekomenduojama (Metodiniai nurodymai, 2003). Trūksta įvairių

ir biologiškai vertingų produktų sergantiems diabetu bei „žaliavalgiams“, kurių gretos gausėja.

Natūralūs maisto dažai kaip biologiniai pigmentai gan gerai ištirti, tačiau vis ieškoma

naujų jų šaltinių, tiriamas jų stabilumas (Ames, Hofmann, 2001; Socaciu, 2010; Rubinskienė ir

kt., 2005; Viškelis ir kt., 2009). Tačiau gaminant sausus natūralius maisto dažus ir juos naudojant

maisto pramonėje iškyla dar labai daug neapibrėžtumų, todėl pasaulyje vis tyrinėjami

technologiniai aspektai (MacDougall, 2002). Lietuvoje stabilumo ir kiti technologiniai aspektai

pradėti nagrinėti vykdant Pramoninės biotechnologijos projektą „Vaisiniai augalai – natūralių

antocianinų producentai” (Šikšnianas, Viškelis ir kt., 2007-2010).

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos trys rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti keturi

informaciniai lapeliai, parašyti du straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami

radijo ir televizijos laidose (2-3 interviu).

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmai-

siais

metais

Antrai-

siais*

metais

Trečiai-

siais

metais

Ketvir-

taisiais

metais

Penktai-

siais

metais

Iš viso

1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 180,0 900,0

2 Socialinio

draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 55,8 279,0

3 Išlaidos

paslaugoms1

9,5 8,5 12,0 12,0 8,0 50,0

4 Išlaidos

autoriniams 0 0 0 0 0 0

192

darbams

5 Išlaidos prekėms 75,0 70,0 80,0 80,0 75,0 380,0

6 Išlaidos

komandiruotėms 0 4,0 5,0 10,0 6,0 25,0

7 Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti 140,0 90,0 80,0 85,0 0 395,0

8 Pridėtinės išlaidos2 46,0 40,0 41,0 42,0 32,0 201,0

9

Papildomos

pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai

eksploatuoti3

0 0 0 0 0 0

Iš viso: 506,3 448,3 453,8 464,8 356,8 2230,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6. Tausojanti gamyba. Perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas beatliekinei

gamybai, naujų produktų kūrimui.

Tikslas – vystyti beatliekines gamybos technologijas, panaudojant perdirbimo šalutinius

produktus, ir iš šalutinių perdirbimo produktų išgautus biologiškai aktyvius ir vertingus

komponentus panaudoti naujų maisto produktų kūrimui.

Uždaviniai:

Ištirti augalinės kilmės šalutinių perdirbimo produktų cheminę sudėtį ir įvertinti jų

tinkamumą biologiškai vertingų komponentų išgavimui.

Ištirti, modeliuoti ir optimizuoti elago rūgšties bei elagotaninų ekstrakcijos procesą iš

augalinės kilmės šalutinių perdirbimo produktų.

Ištirti ir įvertinti elago rūgšties biologinį aktyvumą (priešuždegimines, antioksidantines

savybes ir poveikį ląstelių proliferacijai ir gyvybingumui).

Ištirti, modeliuoti ir optimizuoti likopeno ekstrakcijos procesą iš augalinės kilmės

šalutinių perdirbimo produktų.

Ištirti likopeno izomerizacijos procesą, įvertinti likopeno biologinį aktyvumą ir

antioksidacines savybes.

Sukurti naujų produktų, praturtintų iš šalutinių perdirbimo produktų išgautais biologiškai

aktyviais ir vertingais komponentais, prototipus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Sprendžiami uždaviniai aktualūs, nes pasaulyje vystomos žaliosios, aplinką tausojančios ir

aplinkai draugiškos perdirbimo technologijos (Sinha ir kt., 2012). Kartu siekiama ir vystyti

beatliekines technologijas, maksimaliai perdirbti ir panaudoti šalutinius perdirbimo produktus ar

atliekas. Dažnai šalutiniuose perdirbimo produktuose yra labai vertingų medžiagų, kurių

žmogaus organizmas paprastai mažai arba ir iš viso neįsisavina (Urbonavičienė ir kt., 2012).

Pvz., serbentų bei aviečių išspaudose yra natūralios elago rūgšties bei alagotaninų, tačiau

193

valgydami šviežias uogas mes jų neįsisaviname. Gaminant pomidorų sultis ar kečupus bei kitus

produktus išspaudose lieka odelė, kurioje yra apie 85 proc. pomidore buvusio likopeno kiekio

(Preedy, Watson, 2008; Viskelis ir kt., 2012). Maža to, likopenas pomidoruose yra trans izomero

pavidale, o žmogaus kraujuje randamas pagrinde cis-likopenas, t.y. žmogaus organizmas geriau

įsisavina cis izomerus. Tam būtina ištirti likopeno izomerizacijos procesą ir kurti naujus

produktus, į kuriuos būtų pridėta cis likopeno iš šalutinių perdirbimo produktų. Nauja ir tai, kad

būtų ištirtas elago rūgšties bei elagotaninų, o taip pat likopeno biologinis aktyvumas ir

antioksidacinės savybės, kurios yra mažai tyrinėtos. Laukiami rezultatai būtų perspektyvūs,

kadangi būtų siekiama tausoti aplinką, kurti beatliekines technologijas, o taip pat kurti naujus

biologiškai vertingus produktus panaudojant iš šalutinių perdirbimo produktų/atliekų išskirtus

biologiškai aktyvius komponentus.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulyje vystomos žaliosios, aplinką tausojančios ir aplinkai draugiškos perdirbimo

technologijos (Sinha ir kt., 2012). Kartu siekiama ir vystyti beatliekines technologijas,

maksimaliai perdirbti ir panaudoti šalutinius perdirbimo produktus ar atliekas. Tyrimai šia

linkme pradėti neseniai, tačiau vykdomi intensyviai. Šia kryptimi dirba ir LAMMC

Sodininkystės ir daržininkystės institutas, KTU, LSMU (Urbonavičienė ir kt., 2012; Bartkienė ir

kt., 2011).

Perdirbant augalinę žaliavą lieka nemažai šalutinių perdirbimo produktų ir atliekų, kurias

siekiama perdirbti toliau ir/ar išgauti biologiškai vertingas medžiagas maisto bei kosmetikos ar

farmacijos pramonei (Watson, Preedy, 2011). Tačiau perdirbimo atliekų įvairovė yra labai didelė

ir visi atliekami tyrimai neapima visumos, išlieka daug mokslinių ir technologinių

neapibrėžtumų. Netirta elego rūgšties bei likopeno ekstrakcija superkritiniais skysčiais, kas

planuojama atlikti šiame darbe.

Biologiškai aktyvių junginių (elago rūgšties ir likopeno bei jo izomerų) biologinis

aktyvumas (priešuždegiminių, antioksidantinių savybių ir poveikio ląstelių proliferacijai ir

gyvybingumui) mažai ar epizodiškai tirtas pasaulyje, daugiau tirtas jų priešvėžinis poveikis

(Palozza, Simone et all., 2011; Bell, Hawthorne, 2008). Pastaruoju metu intensyviai tiriami

likopeno izomerizacijos procesai tiek pasaulyje (Preedy, Watson, 2008), tiek ir Lietuvoje

(Urbonaviciene ir kt., 2012).

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos trys rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti du

informaciniai lapeliai, parašyti du straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami

radijo ir televizijos laidose (2interviu).

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmai-

siais

metais

Antrai-

siais*

metais

Trečiai-

siais

metais

Ketvir-

taisiais

metais

Iš viso

1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 720,0

2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 223,2

3 Išlaidos paslaugoms1 10,0 9,0 10,0 12,0 41,0

4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 80,0 70,0 80,0 80,0 310,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 7,0 6,0 10,0 23,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 90,0 90,0 80,0 90,0 350,0

194

8 Pridėtinės išlaidos2 41,0 41,0 41,0 42,0 165,0

9 Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

0 0 0 0 0

Iš viso: 456,8 452,8 452,8 469,8 1832,2

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų augalinėje

žaliavoje identifikavimas, jų išskyrimo ir panaudojimo galimybių tyrimas.

Tikslas – identifikuoti biologiškai aktyvius komponentus augalinėje žaliavoje, kurti jų

išskyrimo ir panaudojimo metodus, ieškoti natūralių antioksidantų bei antimikrobinių medžiagų.

1. Sukurti efektyvius natūralius funkcinius maistinius ingredientus bei priedus iš vietinių

augalinių žaliavų, skirtus apsaugoti maisto produktus nuo mikrobiologinio gedimo ir

oksidacijos, pagerinti jų juslines ir funkcines savybes.

2. Kurti ir tobulinti natūralių funkcinių maistinių ingredientų bei priedų gamybos

technologijas, siekiant išsaugoti jų biologiškai vertingas savybes ir komponentus.

3. Kurti kokybiškus saugius ir ekologiškus maisto produktus panaudojant natūralius

funkcinius maistinius ingredientus bei priedus. augalinės kilmės bioaktyvių komponentų identifikavimas, jų išskyrimo ir panaudojimo metodų

sukūrimas, naujų, natūralių antioksidantų ir antimikrobinių medžiagų paieška

Uždaviniai:

Ištirti įvairių Lietuvoje augančių aromatinių, prieskoninių, medicininių ir kai kurių kitų

augalinių žaliavų (vaisių, uogų, daržovių) antioksidacines, antimikrobines, juslines ir

kitokias funkcines savybes ir atrinkti perspektyviausius perdirbimui ir panaudojimui

augalus.

Iš atrinktų augalų ekstraktų išskirti aktyviąsias frakcijas, o kai kuriais atvejais išgryninti ir

identifikuoti biologiškai aktyvius junginius, pasižyminčius įvairiomis maisto kokybę,

saugą ir funkcines savybes pagerinančiomis savybėmis, ir įvertinti jų chemines,

toksikologines ir technologines savybes.

Nustatyti perspektyviausias atrinktų augalų ekstraktų, frakcijų ir atskirų junginių

panaudojimo maisto produktų, maisto priedų, funkcinių maisto produktų, maisto

papildų ir farmacinių preparatų gamybai sritis.

Sukurti natūralių maisto priedų, funkcionaliojo maisto produktų, maisto papildų

prototipus.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

195

Sprendžiami uždaviniai aktualūs, nes augalai yra neišsenkantis biologiškai vertingų

mitybos medžiagų šaltinis. Gamtoje biosintetinama tūkstančiai vertingų įvairiomis funkcijomis

pasižyminčių cheminių medžiagų, kurios gali būti sėkmingai panaudotos įvairiais tikslais.

Tokios medžiagos galėtų pagerinti maisto produktų saugą ir kokybę, funkcines savybes. Kasmet

yra identifikuojama daug naujų gamtinių junginių, ištiriamos jų savybės, išaiškinamos praktinio

pritaikymo galimybės. Kadangi augalai biosintetina labai įvairios struktūros junginius

pasižyminčius skirtingomis cheminėmis, fizikinėmis ir funkcinėmis savybės, tų junginių

frakcionavimas ir gryninimas yra labai svarbus uždavinys. Nefrakcionuotuose ekstraktuose gali

būti antagonistinėmis savybėmis pasižyminčių junginių ar jų grupių, todėl tokių ekstraktų

panaudojimas tampa nenaudingu ar mažai efektyviu. Tik tikslus cheminės struktūros ir fizikinių

bei cheminių savybių žinojimas atveria galimybes optimaliai panaudoti augalinės kilmės

žaliavas. Gamtinių junginių frakcionavimui planuojama kurti ekstrakcijos skystu ir superkriziniu

anglies dvideginiu technologijas. Tokios technologijos sudaro sąlygas gauti žymiai

ekologiškesnius ekstraktus ar jų frakcijas (nereikalingi organiniai tirpikliai).

Siekiant panaudoti gamtinės kilmės medžiagas, būtina ištirti jų toksikologines savybes.

Gerai žinoma, kad gamtinės medžiagos gali būti labai nuodingos. Neištyrus tokių savybių,

gamtinių medžiagų panaudojimo žmonių mitybai perspektyvos lieka visiškai neaiškiomis.

Kaip rodo atlikti tyrimai, tokiuose augaluose galima rasti labai perspektyvių bioaktyvių

junginių, pvz. dihidroksikumarino dariniai iš strumbražolių, kurie buvo išskirti ir identifikuoti

pirmą kartą pasaulyje. Tokių junginių antioksidacinis pajėgumas yra ypač didelis ir anksčiau

nebuvo žinomas. Nemaža dalis šiame projekte numatytų tirti augalinių žaliavų pasaulyje buvo

labai mažai tirtos, todėl informacijos įvairiuose šaltiniuose apie jų cheminę sudėtį ir

technologines bei funkcines savybes yra labai mažai.

Laukiami rezultatai būtų perspektyvūs, kadangi žinant natūralių ekstraktų, jų frakcijų ir/ar

išgrynintų junginių chemines bei funkcines savybes, galima sėkmingai kurti tokių medžiagų

panaudojimo konkrečių produktų ar maisto papildų gamybai technologijas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Augalai yra labai svarbus natūralių maisto medžiagų maisto priedų (antioksidantų,

antimikrobinių medžiagų, kvapiųjų preparatų), funkcinių maisto produktų, maisto papildų

(gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų), kosmetikos, parfumerijos,

buitinės chemijos ir farmacijos preparatų šaltinis. Todėl biologiškai aktyvių preparatų ir atskirų

junginių paieškos, išsamaus ištyrimo ir jų panaudojimo tyrimai yra labai plačiai vykdomi visame

pasaulyje. Tokie tyrimai labai pasitarnavo naujų efektyvių produktų sukūrimui ir pramoninei

gamybai. Natūralių maisto priedų, funkcinių maisto produktų, maisto papildų ir kitokių

biologiškai veiklių preparatų asortimentas ir gamybos apimtys sparčiai didėja visame pasaulyje

(Watson, Preedly, 2011; De la Rosa ir kt., 2010). Tokių produktų gamybą ir platų paplitimą

rinkoje visų pirma nulėmė per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikti moksliniai tyrimai. Taip

pat reikia pažymėti, kad Europa šioje srityje atsilieka nuo JAV ir Japonijos.

Iš augalų išskirta ir identifikuota tūkstančiai junginių, kurie pasižymi įvairiomis

savybėmis: pvz. suriša laisvuosius radikalus maiste ir gyvūnų organizme (in vitro ir in vivo),

slopina bakterijų (pvz. ligas sukeliančių ir maisto gedimo) bakterijų ir kitų mikroorganizmų

vystymąsi, pasižymi originaliomis juslinėmis (skoniu ir aromatu), savybėmis. Tokių augalų

ekstraktai, jų frakcijos ar atskiri junginiai plačiai išbandomi modulinėse bei realiose (maiste,

kosmetikos preparatuose, maisto papilduose) sistemose. Apibendrinant tyrimų būklę pasaulyje

galima išskirti 2 svarbiausius bruožus:

vyksta intensyvi tokių tyrimų plėtra ir gaunama vis daugiau informacijos, padedančios

suskurti naujas medžiagas ir technologijas;

stebimas aiškus tokių tyrimų poreikis, pirma, dėl gamtoje augančių augalų bioįvairovės,

antra, dėl vis didėjančio funkcinių maisto ingredientų bei maisto produktų ir natūralių

maisto priedų populiarumo vartotojų tarpe ir trečia, dėl neabejotinų įrodymų apie

glaudų ryšį tarp žmonių mitybos ir visuomenės sveikatos.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

196

Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai

leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti

apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmai-

siais

metais

Antrai-

siais*

metais

Trečiai-

siais

metais

Ketvir-

taisiais

metais

Iš viso

1 Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 480,0

2 Socialinio draudimo įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 148,8

3 Išlaidos paslaugoms1 8,5 7,2 7,5 8,5 31,7

4 Išlaidos autoriniams

darbams 0 0 0 0 0

5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 339,0

6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 16,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 125,0 85,0 70,0 75,0 355,0

8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 33,0 32,0 33,0 135,0

9

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

0 0 0 0 0

Iš viso: 412,7 367,4 358,7 366,7 1505,5

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

8.Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Nustatyti laboratorinėmis sąlygomis pagamintuose mėsos gaminiuose nitritų kiekius

priklausomai nuo žaliavos; technologinio proceso; šiluminio apdorojimo; konservuojančių

medžiagų kiekio; brandinimo sąlygų; brandinimo trukmės; laikymo trukmės

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Pastaraisiais metais Maisto institute buvo atliekami plataus atgarsio tarp gamintojų,

kontroliuojančių institucijų darbuotojų, visuomenės susidomėjimo sulaukę darbai apie produkte

natūraliai susidarančias organines rūgštis, ir kitus junginius, kurie yra identiški maisto priedams,

buvo gauti reikšmingi rezultatai. Svarbia problema išlieka nitratų dinamika produktuose,

tikslinga būtų atlikti platesnius šios problemos tyrimus, įvertinant natūralią nitratų redukciją,

šalutinių produktų susidarymą, sukeltą mikroorganizmų, nes tai tiesiogiai įtakoja maisto saugą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Moksliškai pagrįstos išvados apie veiksnius, lemiančius nitritų kiekius ir dinamiką mėsos

gaminiuose, priklausomai nuo technologinių ir laikymo veiksnių.

197

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 19 19 38

2. Socialinio draudimo įmokos 5,9 5,9 11,8

3. Išlaidos paslaugoms1

4,1 4,1 8,2

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 5 5 10

6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 4

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 9,0 9,0 18

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 45,00 45,00 90

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir

gatavuose kepiniuose

Darbo tikslas – ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtį duonos

pusgaminiuose ir gatavuose kepiniuose, įvertinti gatavo produkto kokybę pagal technologinius ir

juslinius rodiklius.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

1. Ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų kiekybinę sudėtį skirtinguose duonos

gamybos technologinio proceso etapuose;

2. Nustatyti savaiminio rūgimo ir kultūrinių duonos raugų mielių ir pieno rūgšties bakterijų

kiekybinį santykį duonos pusgaminiuose ir gatavuose kepiniuose;

3. Atlikti palyginamąjį „bemielės“ ir duonos, fermentuotos raugu, mikrobiologinių,

technologinių ir juslinių kokybės rodiklių įvertinimą;

4. Įvertinti mielių skaičių iškeptos „bemielės“ ir tradicinės technologijos duonos sudėtyje;

5. Parengti rekomendacijas „bemielės“ ir „sumažinto mielių priedo“ duonos gamybai.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Duonos gamyba yra pagrįsta fermentavimo technologija: alkoholiniu ir pienarūgščiu

rūgimu. Gatavo produkto specifinį skonį lemia technologinio proceso metu raugo mikrofloros

produkuojami skonio ir aromato junginiai. Pagal tradicinę Lietuvoje paplitusią technologiją,

gaminant ruginę ir mišią ruginę-kvietinę duoną naudojami kultūriniai ir savaiminio rūgimo

raugai. Kultūriniai raugai gaunami kultivuojant žinomos rūšinės sudėties pieno rūgšties

bakterijas ir kepimo mieles ruginių miltų ir vandens suspensijos terpėje iki optimalios aktyviojo

rūgštingumo (pH 3,5) vertės. Savaiminio rūgimo raugai gaunami išvestiniu būdu iš augalinės

kilmės žaliavos, turinčios savo sudėtyje pieno rūgšties bakterijų ir laukinių mielių, kurių rūšinė

sudėtis gali būti labai įvairi. Pieno rūgšties bakterijos fermentavimo metu gamina įvairias

198

organines rūgštis ir kitus junginius, lemiančius specifinio duonos skonio ir aromato susidarymą

(pienarūgštis rūgimas). Mielėms fermentuojant cukrus, susidaręs anglies dioksido turi įtakos

tešlos struktūrinėms mechaninėms savybėms ir gatavo kepinio kokybės rodikliams (minkštimo

poringumui, tūriui, formos išlaikymo rodikliui), kiti mielių metabolizmo produktai turi reikšmės

gatavo kepinio skonio ir aromato formavimuisi (alkoholinis rūgimas).

Dauguma pieno rūgšties bakterijų rūšių fermentavimo metu išskiria nedidelius dujų

kiekius, kurie technologinės reikšmės duonos poringumui neturi. Kepimo mielės fermentavimo

metu duonos pusgaminiuose išskiria didelį dujų kiekį, kuris sąlygoja poringos duonos struktūros

susidarymą. Jei į duonos tešlą kepimo mielės nėra dedamos kaip receptūrinis komponento, jos

gali būti patekę iš savaiminio rūgimo raugo. Tokiu būdu, tikslinga atlikti išsamius

mikrobiologinius ir technologinius tyrimus, kad patvirtinti arba paneigti duonos apibūdinimą

kaip „bemielė duona“

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Apie šios problemos tyrimus moksliniu lygiu duomenų nedaug. Tiek klasikiniai, tiek ir

nauji skelbiami tyrimai rodo, kad duonos gamyboje , kaip fermentuoto produkto, vyksta

alkoholinis ir pienarūgštis rūgimas. Juos sukelia mielės ir pieno rūgšties bakterijos. Ši duonos

rauginimo mikroflora nulemia specifinį produkto skonį ir aromatą. Pieno rūgšties bakterijų rūšių

fermentavimo metu išskiria nedidelius dujų kiekius, kurie technologinės reikšmės duonos

poringumui neturi, o kepimo mielės fermentavimo metu duonos pusgaminiuose išskiria didelį

dujų kiekį, kuris sąlygoja poringos duonos struktūros susidarymą. Pagal literatūroje skelbiamus

tyrimų rezultatus duonos kaip „bemielės“ apibūdinimas būtų nepagrįstas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus parengtos rekomendacijas „bemielės“ ir „sumažinto mielių priedo“ duonos gamybai.

Paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)

pagrindinio sąrašo leidiniuose. Planuojama remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti

informacinį leidinį, kuriame pateikti apibendrintus tyrimų rezultatus. Šis leidinys galės būti

naudingas duonos gamintojams, mitybos specialistams, ūkininkams ir visiems, kas domisi

sveikatai palankia mityba ir produktų gamyba, taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė

studentams.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 9 9 18

2. Socialinio draudimo įmokos 4 4 8

3. Išlaidos paslaugoms1

- - -

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 5 5 10

6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 4

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 5 5 10

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

- - -

Iš viso: 25 25 50

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

199

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

10.Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių

sudėties gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių

specifinių produktų kūrimas.

Tikslas: Nustatyti gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir identifikuoti būdus jos

maistinės vertės pagerinimui. Sukurti gyvūninės kilmės specifinius produktus, panaudojant

originalias gamybos sistemas.

Uždaviniai:

1. Ištirti skirtingais būdais išaugintos gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir maistinę

vertę.

2. Gerinti gyvūninės kilmės produkcijos (kiauliena, jautiena, paukštiena, pienas, kiaušiniai

ir kt.) maistinę vertę, panaudojant naujos kartos mikroelementus, vitaminus, probiotikus,

prebiotikus, fitobiotikus, organines rūgštis, antioksidantus bei aliejus. Identifikuoti

optimaliausius būdus produkcijos maistinei vertei pagerinti.

3. Ištirti lipidų oksidacijos procesus gyvūninės kilmės produkcijoje, ją sandėliuojant.

4. Kurti gyvūninės kilmės vietinius specifinius produktus, panaudojant originalias

gamybos sistemas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

(iki 2000 spaudos ženklų)

Dabartiniu metu yra pasiektas aukštas kiaulių, paukščių, galvijų, triušių ir kt. gyvūnų

produktyvumas. Tačiau yra nepakankamai kreipiamas dėmesys į produkcijos maistinę vertę.

Gyvūninės kilmės produktai praturtinti vitaminais, mikroelementais, subalansuotomis optimaliu

santykiu omega-6 ir omega-3 riebalų rūgštimis, teigiamai sąlygoja žmonių sveikatingumą.

Analizuojant pasaulinę praktiką, nustatyta, kad pagerintos maistinės vertės produktai yra ne tik

patrauklūs vartotojui, bet ir padeda išvengti tokių žmogaus susirgimų kaip, diabetas, trombozė,

hipertenzija, koronarinės ligos, insultas ir CNS sutrikimai.

ES valstybėse, JAV ir kt. yra gaminama daug produktų, kurie padeda gerinti žmonių

sveikatingumą. Lietuvoje šie tyrimai yra tik pradedami vykdyti. Dalis tyrimų buvo vykdomi

Nacionalinės maisto programos „Sveikas ir saugus maistas“ rėmuose, tačiau nedidele apimtimi.

Siekiant ištirti gyvūninės kilmės produktų kokybę ir nustatyti subalansuotus ir optimalius būdus

jos maistinei vertei pagerinti, būtų tikslinga plėsti šios srities tyrimus, apimant visus gyvūninės

kilmės produktus - pieną, kiaulieną, viščiukų broilerių mėsą, kalakutieną, jautieną, triušieną ir

kt.

Vakarų Europos šalys daug dėmesio skiria ir specifinių produktų kūrimui. Šių produktų

kūrimui jie panaudoja praeityje taikytas gamybos sistemas, kurias adaptuoja pagal šiandieninius

poreikius. Specifiniai produktai, kurių gamyba paremta giliom tradicijom ir originaliom

gamybos sistemomis, yra labai paklausūs vartotojų tarpe. Lietuvoje, deja, šioje srityje yra

padaryta labai nedaug. Todėl reikėtų sukoncentruoti mokslininkų ir gyvulininkystės specialistų

jėgas ir skirti ypatingą dėmesį specifinių produktų kūrimui iš vietinių gyvūninių žaliavų,

panaudojant originalias produkcijos sistemas, kurias tektų pritaikyti šiandieniniams poreikiams.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulio šalių mokslininkai atlieka įvairius tyrimus, siekdami nustatyti skirtingų faktorių

įtaką produkcijos kokybei ir pagerinti jos maistinę vertę, įtakojančią žmogaus sveikatą. Fabien

De Meester, Ronald Ross Watson ir Sherma Zibadi (2013 m.) savo tyrimais nustatė, kad esant

maiste nepakankamai riebalų rūgščių koncentracijai bei išbalansuotam omega-6 ir omega-3

riebalų rūgščių santykiui, sutrinka žmonių smegenų ir regėjimo funkcijos, koronarinių ir

laisvaradikalinių ligos ir kt. R. D. Miazzo, M. F. Peralta, A. J. Nilson, M. L. Picco (2013 m.)

200

nustatė, kad gyvūnų mityboje naudojant mielių ir vitamino E priedus, pagerėja ne tik gyvūnų

produktyvumo parametrai bet ir skerdenos kokybė.

Lietuvos mokslininkai tyrė įvairių biotechnologijos produktų, priedų poveikį gyvūnų

produktyvumui, pašarų įsisavinimo efektyvumui ir gaminamos produkcijos kokybei. Buvo atlikti

tyrimai, siekiant išsiaiškinti seleno ir vitamino E priedo panaudojimo įtaką gyvūninei produkcijai

ir mėsos oksidaciniam stabilumui. Tačiau iki šiol menkai tirta mikroelementų, kitų vitaminų,

įvairių aliejų bei antioksidantų įtaka gyvūninės produkcijos kokybei. Netirta ir mažiau

paplįtusios gyvūninės produkcijos kokybė vartotojų sveikos mitybos aspektu.

Daugelis vakarų Europos šalių yra pažengę specifinių produktų kūrime, saugo ir adaptuoja

originalias produkcijos gamybos sistemas. Ypač sėkmingai šioje srityje darbuojasi Italijos,

Prancūzijos, Olandijos mokslininkai ir gyvulininkystės specialistai. Tuo tarpu naujosios Europos

Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius. Todėl ypatingą

dėmesį reikėtų skirti specifinių produktų kūrimui iš vietinių žaliavų, kurie būtų patrauklūs

vartotojams ir užtikrintų tam tikrą nišą rinkoje.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Įvykdžius programoje numatytus uždavinius, būtų nustatyta įvairių faktorių poveikis

gyvūninės kilmės produkcijos kokybei, naujos kartos mikroelementų, vitaminų, probiotikų,

prebiotikų, fitobiotikų, organinių rūgščių, antioksidantų bei įvairių aliejų įtaka produkcijos

maistinei vertei, bei identifikuoti optimaliausi būdai jos pagerinimui. Būtų pateiktos

rekomendacijos ūkiniams subjektams, kaip padidinti gyvūninės kilmės produkcijos maistinę

vertę. Taip pat būtų pateiktos rekomendacijos stabilizuoti lipidų oksidacinius procesus,

sandėliuojant produkciją įvairiais laikymo laikotarpiais. Gauti rezultatai praplėstų žinias apie

gyvūninės produkcijos maistinę vertę ir galimą jos indėlį į sveiko maisto įvairovę.

Specifinių gyvūninės kilmės produktų sukūrimas iš vietinių žaliavų, pritaikant originalias,

adaptuotas pagal šiandieninius poreikius, produkcijos gamybos sistemas, leistų būti

patraukliems vartotojams ir tuo būdu augintojams išlikti konkurencingiems ir užsitikrinti

patikimą nišą rinkoje.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst., Lt Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 117,0 117,0 117,0 110,0 461,0

2. Socialinio draudimo įmokos 36,2 36,0 36,2 34,0 142,4

3. Išlaidos paslaugoms1

2,5 2,5 4,5 2,4 11,9

4. Išlaidos autoriniams darbams 0 39,0 39,0 34,5 112,5

5. Išlaidos prekėms 2,5 2,5 2,5 1,6 9,1

6. Išlaidos komandiruotėms 2,3 2,0 3,6 1,5 9,4

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 47,5 8,8 5,2 0 61,5

8. Pridėtinės išlaidos2 52,0 52,0 52,0 46,0 202,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

0 0 0 0

Iš viso: 260,0 260,0 260,0 230,0 1009,8

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

201

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

11.Antialerginėmis savybėmis pasižymintys maisto produktai. Padidintos biologinės vertės

antialerginėmis savybėmis pasižyminčių plataus vartojimo pieno produktų su sinbiotikais

tyrimai

Tikslas – nustatyti sinbiotinio probiotikų bei prebiotinių medžiagų komplekso panaudojimo įtaką

plataus vartojimo pieno produktų (jogurto, kefyro, rūgpienio, grietinės, raugintų pasukų, varškės,

varškės sūrių, raugintos grietinėlės sviesto) kokybei, siekiant gauti didesnės biologinės vertės

žmogaus sveikatai palankius, antialerginėmis savybėmis pasižyminčius produktus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti bus sprendžiami šie uždaviniai:

atlikti mokslinę paiešką parenkant prebiotinėmis savybėmis pasižyminčius maisto veikliųjų

medžiagų preparatus bei tinkamas probiotines kultūras plataus vartojimo pieno produktams,

nustatyti optimalius technologinius kompleksinių sinbiotinių sistemų naudojimo parametrus

plataus vartojimo pieno produktų gamyboje;

ištirti sinbiotinių sistemų įtaką plataus vartojimo plataus vartojimo pieno produktų

fizikiniams cheminiams, mikrobiologiniams, jusliniams rodikliams bei jų pokyčiams laikymo

metu;

atlikti medicininius tyrimus nustatant plataus vartojimo pieno produktų, pagamintų su

sinbiotinėmis sistemomis, mitybos įtaką žmogaus virškinamojo trakto mikrofloros

pokyčiams.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

(iki 2000 spaudos ženklų)

Yra nustatyta, jog net apie 20 Vakarų šalių gyventojų yra alergiški ir šis skaičius turi

tendenciją augti (Ouwehand, 2007). Alergija maistui šiame segmente užima didžiąją dalį ir yra

viena iš rimtesnių nūdienos problemų. Vartojant alergizuojantį maistą, pasireiškia odos alergijos

simptomai (pasikartojantys bėrimai, kurie, plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja

niežulys, gali sutrikti miegas). Daliai žmonių pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai (šių

simptomų būna 20 proc. alergijos maistui atvejų), kvėpavimo sutrikimai (kvėpavimo takų

simptomai sudaro 20 proc.), kraujotakos sistemos sutrikimai ir kt.

Pieno produktai yra vieni populiariausių maisto produktų. Pažymėtina, jog kai kurie

vartotojai yra alergiški pieno cukrui arba taip vadinamai laktozei, dalis jų – ir pieno baltymams.

Pieno rauginimas, gaminant pieno produktus, dalinai hidrolizuoja pieno baltymus bei ženkliai

sumažina laktozės kiekį šiuose produktuose (apie 25-30 ), tačiau pilnai problemos

neišsprendžia. Pieno produktų papildymas praturtinimas probiotinėmis kultūromis bei

prebiotinėmis savybėmis pasižyminčiomis maisto medžiagomis (fruchtooligosacharidais,

inulinu, laktuloze ir kt.) galėtų pagerinti pieno produktų vartotojų virškinamojo trakto

probiotinės mikrofloros kiekybines charakteristikas ir turėti teigiamą antialerginį poveikį. Šią

prielaidą galima daryti todėl, jog pastaraisiais metais nustatytas tiesioginis ryšys tarp probiotinės

mikrofloros kiekio žmogaus žarnyne ir individo atsparumo alergijai bei sinbiotikų kaip

antalerginio faktoriaus žmogaus organizmui (M.A.van de Pol et al., 2010; Osborn, Sinn, 2013;

Doyle, 2013; Almendarez 2013).

Naujumą ir perspektyvumą sudaro tai, jog sinbiotinių sistemų ,t.y. probiotikų

(Lacttobacillus acidophilus, Bifidobacterium lactis BB ir kt.) ir šiuolaikinių prebiotikų, tokių

FOS, laktulozė, inulinas ir kt. panaudojimas populiarių plataus vartojimo pieno produktų

matricose yra nauja tyrimų kryptis pasaulio maisto moksle. Bus gauta nauja mokslinė

informacija apie šių sinbiotikų įtaka maisto matricų kokybės rodikliams, tarp jų priimtinumui bei

maisto saugai. Medicininiai šių produktų tyrimai įgalins gauti naują informaciją apie sinbiotinio

maisto vartojimo įtaką vartotojų žarnyno mikrofloros sudėčiai, ypač probiotinės mikrofloros

pokyčiams bei antialerginėms reakcijoms.

202

Tyrimų rezultatų pagrindu bus sukurti naujos kartos vartotojams priimtini, sveikatai palankūs

antialergiški pieno produktai. Šie produktai turės pridėtinę vertę ir bus konkurencingi pasaulio

maisto rinkose.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Augant pragyvenimo lygiui aukštos kokybės sveikatai palankių, neiššaukiančių maisto

alergijos simptomų produktų paklausa vartotojų tarpe pastoviai auga. Pastaraisiais metais didelis

dėmesys buvo kreipiamas maisto ekologijai, išskirtinei kokybei, naujų gaminių su

funkcionaliaisiais priedais kūrimui. Tačiau per mažai dėmesio skirta moksliniams tyrimams,

susijusiems su maisto alergenais, naujų nealergiškų vartotojui produktų kūrimu. Moksliniai

straipsniai, liečiantys probiotikų naudojimą maisto produktų receptūrose ar prebiotikus sutinkami

mokslinėje literatūroje. Pristatomi tyrimų rezultatai apie probiotinių kultūrų atskirų padermių

įtaką mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, slopinant nepakantumą laktozei, mažinant žarnų

vėžio riziką, stabdant patogeninių mikroorganizmų vystymąsi, dalyvaujant mikotoksinų bei

bakterinės kilmės toksinų skaidymo procese (Richardson D. P. The scientific substantiation of

health claims with particular reference to the grading of evidence. European Journal of

Nutrition. 2005. 44 (5). P. 319-324. Mohan R., Koebnick C. et al. Effects of Bifidobacterium

lactis Bb-12 supplementation on intestinal microbiota of preterm infants: a double-blind,

placebo-controlled, randomized study. Journal of Clinical Microbiology. 2006. 44 (11). P.4025-

4031). Teigiama (Osborn ir Sinn, 2013), jog prebiotikai (galakto- ir fruktooligosacharidai), įdėti

į kūdikių maistą sumažina kūdikių jautrumą maisto alergijoms. Tuo pat metu autoriai savo

išvadose teigia, jog mokslinius tyrimus šia kryptimi yra būtina tęsti. Informacija apie sinbiotinių

maisto sistemų, kaip antialerginio faktoriaus, tyrimų rezultatus mokslinėje spaudoje yra negausi

ir tik pastarųjų metų.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus paskelbta 1 mokslinė publikacija mokslinės informacijos instituto (ISI Web of

Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurie įrodo mokslinių

tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu, taip pat

paviešinti universiteto tinklapyje. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus suorganizuoti 2

seminarai maisto produktų gamintojams, visuomenės sveikatos specialistams bei

kontroliuojančių organizacijų specialistams, kuriuose bus pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai.

Bus parengtos rekomendacijos verslo ir ūkio subjektams naujos kartos padidintos pridėtinės

vertės plataus vartojimo raugintų pieno produktų su sinbiotiniais kompleksais gamybai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 106,2 106,2 106,2 372,0

2. Socialinio draudimo įmokos 33,1 33,1 33,1 115,3

3. Išlaidos paslaugoms1

5 35,7 35,7 5,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 6,2 6,3 6,3 45,2

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,5 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10,0 10,0 10,0 150,0

8. Pridėtinės išlaidos2 41 48,7 48,7 232,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 205,0 243,5 243,5 692

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

203

PRIEDAS G

ŽUVININKYSTĖ

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Atlikti Lietuvoje veisiamų žuvų rūšių analizę ir poreikį, įvertinti įžuvinimo efektyvumą,

parengti rekomendacijas.

o Atlikti Lietuvoje veisiamų žuvų rūšių analizę.

o Įvertinti pagrindinių veisimų rūšių žuvų rūšių įžuvinimo efektyvumą skirtingo tipo

vandens telkiniuose.

o Nustatyti pagrindinių veisimų žuvų rūšių poreikį.

o Pakoreguoti žuvų įveisimo normas ir parengti rekomendacijas dėl veisiamų žuvų rūšių

sudėties, periodiškumo atsižvelgiant į realias vandens telkinių ekologines sąvybes ir žuvų

populiacijų būklę.

o Įvertinti natūraliems vandens telkiniams ir žuvų bendrijoms įžuvinimo poveikį.

o Parengti rekomendacijas dėl žuvivaisos sistemos optimizavimo ir monitoringo.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų).

Dirbtinis veisimas – tai vienas iš pagrindinių būdų gausinti ir atkurti žuvų išteklius iki

natūralaus jų dydžio ribos, kurią apsprendžia kiekvieno vandens telkinio ekologinė talpa. Žuvų ir

vėžių išteklių atkūrimas Lietuvoje yra vykdomas dviem kryptimis: 1- praeivių žuvų rūšių

veisimas; 2- vietinių žuvų rūšių išteklių atkūrimas ir veisimas. Įvairių veisiamų žuvų rūšių

apimtys ir kiekiai per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Šiuo metu prioritetas yra teikiamas

vertingų ir plėšrių žuvų rūšių (lydekų, starkių, šamų bei ungurių) įveisimui. Lietuvos

valstybinės žuvininkystės įmonės veisia apie 17 žuvų rūšių, kurių tarpe yra 13 vertingų vietinių

žuvų rūšių: Vištyčio, Platelių, Lūšių sykai, seliava, lydeka, lynas, ungurys, vėgėlė, starkis,

šamas, lašiša, šlakis, margasis upėtakis, kiršlys, auksinis karosas. Iš introdukuotų žuvų rūšių yra

veisiamos 3 rūšys - peledė, karpis ir sidabrinis karosas. 2010 m. buvo parengta atlantinio eršketo

(Acipenser oxyrhynchus oxyrhynchus Mitchill) populiacijos atkūrimo Lietuvos vandenyse

programa, eršketų veisimas ir išleidimas pradėtas 2011 metais (Žuvų ir vėžiagyvių išteklių

atkūrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniuose programa 2011-2015 metams ir veiklos

strategija).

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pastaruoju metu Žuvininkystės tarnyba (prie ŽŪM) įžuvina nemažai Lietuvos vandens

telkinių, tačiau įžuvinimo efektyvumas moksliškai yra įvertinamas tik nedaugelyje vandens

telkinių. Šiuo aspektu geriausiai ištirtas lašišų ir šlakių įžuvinimo efektyvumas Lietuvos

lašišinėse upėse (Praeivių žuvų būklės tyrimai Lietuvos upėse, 2012). Kitų svarbių ir gausiai

veisiamų žuvų rūšių įžuvinimo efektyvumo ištirtumas yra labai žemas. Atsižvelgiant į Lietuvos

vandens telkinių žuvų bendrijų būklę, įžuvinimo strategiją, bei žuvininkystės vystymo

tendencijas 2000-2012 metais, galima teigti, kad žuvų išteklių panaudojimas bei atkūrimas šalies

vandens telkiniuose ne visuomet buvo racionalus (Valstybinio audito atskaita ar užtikrinamas

žuvų išteklių atkūrimas ir apsauga vidaus vandenyse?, 2012). Žuvivaisa turi būti derinama pagal

vandens telkinių naudojimo kategorijas (vandens telkinio tvarkymo tipinius planus). Žuvų rūšys

(pvz. seliavos, peledės ir kt.), kurios gali būti efektyviai išgaudomos tik versliniais žūklės

įrankiais, turi būti leidžiamos tik į verslinei žūklei ar specializuotai verslinei žūklei skirtus

vandens telkinius. Unguriai – tik į tuos telkinius, iš kurių gali laisvai migruoti. Karpiai, kurie

labai pageidaujama žvejų mėgėjų, turėtų būti veisiami tik vandens saugyklose ar pakeisto

204

hidrologinio režimo vandens telkiniuose. Žuvivaisoje prioritetas turėtų būti teikiamas didesniems

vandens telkiniams, kurie yra intensyviai naudojami verslininkų ir žvejų mėgėjų. Būtina

koreguoti žuvų įveisimo normas, įveisiamų žuvų rūšinę sudėtį bei periodiškumą, atsižvelgiant į

realias vandens telkinio ekologines savybes ir žuvų populiacijų būklę. Kaip rodo praktika,

perteklinė žuvivaisa ar įveisimas tų žuvų rūšių, kurios dėl netinkamų aplinkos sąlygų negali

telkinyje natūraliai veistis, dažnai neduoda norimo efekto. Siekiant geresnių rezultatų, įžuvinimo

efektyvumas turėtų būti atliekamas pastoviai, rotacijos principu dalyje vandens telkinių, kuriuose

atliekami įžuvinimo darbai.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tyrimo rezultatai padės atkurti žuvų išteklius iki natūralaus jų dydžio ribos, kurią

apsprendžia kiekvieno vandens telkinio ekologinė talpa. Užtikrins racionalų ir subalansuotą žuvų

išteklių naudojimą ir atkūrimą vidaus vandenys telkiniuose. Nustatys prioritetus, kuriais

vadovaujantis vandens telkiniai būtų įtraukiami į valstybini žuvų įveisimo planą. Tai inicijuos

naujų žuvų rūšių, kurios turi ypač didelę paklausą žvejų-mėgėjų tarpe, tačiau iki šiol nebuvo

dirbtinai veisiamos (salatis, kiršlys, ūsorius), žuvivaisą.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 29 27 56

2. Socialinio draudimo įmokos 13 12 25

3. Išlaidos paslaugoms1

7 8 15

4. Išlaidos autoriniams darbams 20 20 40

5. Išlaidos prekėms 7 8 15

6. Išlaidos komandiruotėms 20 30 50

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 15 25

8. Pridėtinės išlaidos2 24 30 54

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 130 150 280

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Mokslinės tematikos - 6.1, 6.3, 6.4, kurių vykdymas siejamas su Žuvininkystės įstatimo

nuostatomis turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

Mokslinės tematikos – 6.2, 6.5, 6.6, kurios siejamos su verslo partneriais, ir gauti rezultatai po to

gali būti įdiegiami į gamybą turi būti finansuojami biudžetinėmis ir verslo partnerių lėšomis

(valstybės lėšos - 70 %, verslo partnerių lėšos – 30%). Pastaba: procentinė lėšu dalis gali būti ir

kitokia, kaip bus numatyta visame projekte).

205

PRIEDAS H

BIOENERGETIKA

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas

skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės

nustatymo ir kiti klausimai.

Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodyzelino gamyboje, siekiant kuo efektyviau

panaudoti aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei šalutinius gamybos produktus. Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

ištirti bioetanolio, biobutanolio ir maistui netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo

biodyzelino gamyboje galimybes taikant biotechnologinius metodus;

ištirti bioetanolio, biobutanolio ir maistui netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo

biodyzelino gamyboje galimybes taikant heterogeninę katalizę;

ištirti vienalaikio aliejaus išgavimo iš rapsų sėklų ir peresterinimo butanoliu procesą in-situ,

panaudojant biokatalizatorius ir mineralinį dyzeliną kaip ekstrahentą, nustatyti optimalias

riebalų rūgščių butilesterių sintezės sąlygas;

ištirti gautų biodegalų savybes ir jų atitikimą biodegalams keliamiems reikalavimams;

atlikti biodegalų eksploatacinius bandymus ir įvertinti eksploatacines bei aplinkosaugines

naujų rūšių degalų savybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Didėjančios biodyzelino gamybos apimtys ir su tuo susijęs didėjantis žaliavų poreikis turi įtakos

žemės ūkio produktų kainų augimui ir konkuruoja su maisto sektoriumi. Siekiant sumažinti

neigiamą biodyzelino gamybos poveikį maisto sektoriui, ieškoma alternatyvių žaliavų

biodyzelino gamybai, potencialiai išnaudojant naujų rūšių aliejinguosius augalus ir įvairias

riebalines atliekas bei bioalkoholius (bioetanolį ar biobutanolį), pagamintus iš nemaistinių

žaliavų. ES dokumentai taip pas skatina biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų ir planuoja

riboti subsidijas biodegalų gamybai iš maistinių kultūrų.

Aktualumą sudaro tai, kad įprastinių biodegalų dyzeliniams varikliams savikaina yra palyginti

aukšta, o šiuose tyrimuose bus naudojamos maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Taip pat

bus siekiama sumažinti energijos ir materialines sąnaudas biodyzelino gamyboje atsisakant

vienos gamybos stadijos:

aliejaus išgavimo, šį procesą vykdant kartu su peresterinimo procesu toje pačioje

įrangoje, kai naudojamos aliejingųjų augalų sėklos;

rūgštinio esterinimo stadijos, kai naudojamos maistui netinkami aliejai ir riebalai, turintys

didesnį laisvųjų riebalų rūgščių kiekį bei biokatalizatoriai.

Naujumą sudaro tai, kad biodyzelino gamybos procesas in-situ pasaulyje yra mažai tirtas. Atlikti

tyrimai peresterinimui naudojant metanolį rodo, kad toks procesas mažai efektyvus. Metanolį

pakeitus butanoliu ar bioetanoliu, kurie gali būti gaunamas iš atsinaujinančių energijos išteklių,

tikėtinas geresnis rezultatas. Mineralinio dyzelino panaudojimas siūlomame biodyzelino

gamybos metode leidžia iš karto gaminti biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinį siekiant

gauti šiuo metu transporte naudojamus įteisintus mišinius. Aplinkosauginiu požiūriu jie

patrauklūs tuo, kad, esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose, mažėja aplinkos tarša šiltnamio

efektą sukeliančiomis dujomis.

Ne mažiau aktualu ir tai, kad biodyzelino gamybos procesuose numatoma naudoti

biokatalizatorius. Tai leistų kartu vykdyti esterinimo ir peresterinimo procesus tuo atveju, kai

žaliavoje yra didelis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis. Nors įprastinio biodyzelino sintezei

206

laboratoriniu būdu jau bandoma panaudoti fermentinius preparatus, kol kas toks gamybos

metodas nėra įdiegtas. Tyrimai perspektyvūs, nes, optimizavus biotechnologinį biodyzelino

gamybos procesą, galėtų būti panaudoti lietuviški fermentiniai preparatai ir naudojamos blogos

kokybės maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Numatomi moksliniai tyrimai yra

konkurencingi tarptautiniu mastu ir gali būti tarptautinių patentų objektu.

Nauja ir perspektyvu – gamtinių vietinės kilmės mineralų (dolomito, opokos, serpentinitų)

panaudojimas heterogeninėje biodyzelino sintezėje. Svarbu išanalizuoti gamtinių katalizatorių

paruošimo būdus ir optimizuoti biodyzelino gamybos procesą juos naudojant. Parinkus

efektyviausius lietuviškus katalizatorius ir optimalias proceso sąlygas, turėtų mažėti ir

biodyzelino gamybos savikaina.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Pasaulyje didžioji dalis tyrimų biodyzelino gamybos srityje yra susijusi su įprastinių gamybos

technologijų tobulinimu taikant cheminį iš aliejingųjų sėklų ar nemaistinių žaliavų, riebalingųjų

atliekų ir atliekinių aliejų išgauto aliejaus esterinimo ir peresterinimo procesus metanoliu

[Tianwei Tan et el., 2010]. Tačiau nėra atlikta išsamesnių tyrimų naudojant biokatalizatorius ir

riebalingąsias žaliavas turinčias didesnį laisvųjų rūgščių kiekį.

Kai kurie autoriai tyrė galimybes taikyti biodyzelino gamybos procesą in-situ naudodami

metanolį ir biokatalizatorius – pramonines lipazes, tačiau kol kas nepasiekė rezultatų, leidžiančių

tokį procesą diegti gamyboje, nes jis reikalauja didelio metanolio pertekliaus, kuris inaktyvuoja

lipazes. Butanolis ir etanolis mažiau kenksmingi lipazėms, todėl ekstrahavimui ir peresterinimui

gali būti naudojami didesni jų kiekiai. Paprastai kaip degalai šiuo metu naudojamas mineralinio

dyzelino ir biodyzelino mišinys [Pidol et al., 2012, Rakopoulos et al., 2008, Cenk Sayin 2010],

gaunamas atitinkamu santykiu sumaišant grynus produktus. Trikomponenčiai degalų mišiniai,

susidedantys iš riebalų rūgščių butilesterių, mineralinio dyzelino ir butanolio taip pat mažai tirti:

nėra duomenų apie jų fizikines ir chemines, eksploatacines bei aplinkosaugines savybes.

Yra ištirta daug įvairių heterogeninių katalizatorių, kurie greitina augalinio aliejaus peresterinimo

procesą [Claire et al., 2007; Arzamendi et al., 2007]. Biodyzelinas gaminamas katalizatoriais

naudojant metalų oksidus [Kajornsak Faungnawakij et al., 2012], silikatus [Yun-Duo Long et

al., 2011], jonitus [Naomi Shibasaki-Kitakawa et al., 2007], o planuojamame tyrime bus

naudojami vietinės kilmės gamtiniai mineralai (dolomitas, opoka, serpentinitai) ir riebalingosios

nemaistinės žaliavos.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)

pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų

svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,

taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame

pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,

verslininkams ir visiems, kas domisi biodegalų gamyba ir naudojimu, taip pat naudojamas kaip

metodinė priemonė studentams.

Planuojama parengti naujų rūšių aliejingųjų sėklų aliejaus bei atliekinių aliejų ir riebalų

peresterinimo procesų taikant biotechnologinius metodus ir heterokatalizę principines

technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos

daugiakomponenčių degalų naudojimo rekomendacijos.

207

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 124,0 124,0 124,0 372,0

2. Socialinio draudimo įmokos 38,4 38,4 38,5 115,3

3. Išlaidos paslaugoms1

2,0 2,0 1,0 5,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 16,0 16,0 13,2 45,2

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

130,0

10,0 10,0 150,0

8. Pridėtinės išlaidos2 104,6 64,0 63,9 232,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 418,5 257,9 253,6 930

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Biodujos. Biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų valymas, panaudojimas ir kiti

klausimai

Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodujų gamyboje ir gryninime, siekiant kuo

efektyviau panaudoti atliekas ir aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei šalutinius gamybos

produktus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Ištirti įvairių žaliavų ir atliekų panaudojimo biodujų gamyboje galimybes.

Optimizuoti biodujų gamybos procesus, naudojant įvairias žaliavas ir jų kompozicijas.

Ištirti biodujų valymo nuo sieros vandenilio, anglies dioksido ir kitų priemaišų

technologijas, siekiant jas panaudoti tiekimui į gamtinių dujų tinklus ar transporte.

Ištirti po biodujų gamybos liekančio substrato panaudojimo trąšų gamyboje galimybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas

Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos

išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos ir kad transporte minimalus privalomas

biodegalų rodiklis, kurį turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė, būtų 10 %. Ieškoti alternatyvų

mineraliniam kurui, naudojamam transporte, skatina ne tik teisės aktai, bet ir brangstanti

energija. Iškastines gamtines dujas Lietuva importuoja, yra priklausoma nuo jų tiekėjų, jas bent

dalinai būtų galima pakeisti išgrynintomis biodujomis. Viena iš alternatyvų – biodujų gamyba ir

naudojimas.

208

Lietuvoje biodujų gamybos žaliavų potencialas didelis, o biodujų gamybos įmonių nedaug.

Tyrimai aktualūs, ypač siekiant parinkti optimalius šalutinių produktų ir atliekų kiekius,

didinančius biodujų išeigą. Biodujų panaudojimas šilumos ir elektros energijai gauti bei

automobilių degalams gaminti turi įvairiapusę naudą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu

požiūriu. Biodujas naudojant kaip biodegalus transportui, tiesiogiai tiekiant dujų tiekimo tinklais,

galima sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti atsinaujinančių

išteklių dalį transporto sektoriuje arba iš gautų biodujų galima gaminti antros kartos biodegalus.

Tačiau, siekiant biodujas naudoti transporto sektoriuje ar tiekti į gamtinių dujų vamzdynus, jas

būtina išgryninti iki 96 % metano. Aplinkosauginiu požiūriu naudinga atsisakyti biodujų valymo

cheminiais sorbentais, kurie gali būti pakeisti sorbcijai tinkamomis vietinės kilmės

mineralinėmis medžiagomis.

Tyrimai nauji, nes kompleksiškai išanalizuojamas ne tik biodujų gamybos procesas, parenkamos

biodujų gamybos žaliavos, siekiant kuo daugiau panaudoti atliekų ir šalutinių produktų,

padidinant biodujų išeigą ir metano koncentraciją; išanalizavus ir parinkus efektyviausius

sorbentus biodujų gryninimui ir valymo technologijas, biodujas būtų galima tiekti į gamtinių

dujų tinklus ar naudoti transporto sektoriuje, o gautą substratą panaudoti trąšų gamyboje.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Analizuojant biodujų gamybos procesus dažniausiai naudojamos monožaliavos ar kukurūzų

siloso-mėšlo mišiniai, nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų naudojant nuotekų dumblo ar mėšlo

mišinius su kitomis atliekomis ar šalutiniais produktais. Skirtingos žaliavos įtakoja procesą, gali

kisti substrato pH, C:N santykis, todėl išsamūs tyrimai labai aktualūs ir svarbūs. Ypač svarbu

parinkti ekonomiškai efektyviausią ir aplinką tausojančią biodujų valymo technologiją,

sorbentus, bei efektyviai panaudoti po biodujų gamybos liekantį substratą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)

pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų

svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,

taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame

pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,

verslininkams ir visiems, kas domisi biodujų gamyba ir naudojimu, taip pat naudojamas kaip

metodinė priemonė studentams.

Planuojama parengti biodujų gamybos ir gryninimo procesų principines technologines schemas

ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos biodujų naudojimo rekomendacijos.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 128,0 128,0 128,0 384,0

2. Socialinio draudimo įmokos 39,6 39,7 39,7 119,0

3. Išlaidos paslaugoms1

2,0 2,0 2,0 6,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 15,0 14,0 12,0 41,0

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 148,0 6,0 6,0 160,0

8. Pridėtinės išlaidos2 112,0 64,4 63,6 240,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 448,1 257,6 254,3 960,0

209

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų

gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.

Tikslas – ištirti būdus, leidžiančius sumažinti kietojo biokuro savikainą, racionaliai panaudojant

atliekas ir šalutinius produktus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Nustatyti žaliavų, tinkančių kietojo biokuro granulių ir briketų gamybai, potencialą;

Nustatyti optimalias kietojo biokuro granulių ir briketų kompozicijas;

Įvertinti gautų granulių ir briketų savybes;

Įvertinti kietųjų granulių panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes.

Įvertinti kietojo kuro granulių poveikį aplinkai nustatant kenksmingų komponentų

koncentracijas deginiuose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas

Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos

išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos. Atsinaujinančių ir vietinių energijos

išteklių – biomasės, biokuro – gamybos ir naudojimo vystymas yra vienas pagrindinių Lietuvos

energetikos tikslų. Iki šiol atsinaujinančių energijos išteklių balanse aiškiai dominuoja malkos ir

mediena (įskaitant miško paruošų ir medžio apdirbimo atliekas (žievę, spyglius, pjuvenas,

pjuvenų briketus, nendres, šiaudus ir kitas žemės ūkio gamybos atliekas ir kt.). Briketai ir

granulės gaminami iš medienos apdirbimo atliekų – pjuvenų, šiaudų. Tačiau kietojo biokuro

gamyboje galima būtų panaudoti ir kitas atliekas ar šalutinius produktus, turinčius didesnį

šilumingumą, tai galėtų atpiginti produkciją bei padidinti jos kaloringumą tai būtų ir aktualu ir

perspektyvu. Būtina įvertinti žaliavų, tokių kaip techniniai riebalai, šalutinis biodyzelino

gamybos produktas – glicerolis. Paukštidėse, kaip atliekos/šalutiniai produktai susidaro paukščių

mėšlo ir kraiko mišinys, kuris galėtų būti panaudojamas kaip žaliava kietojo kuro gamyboje.

Nauja – yra įvertinti gautų granulių ar briketų panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes,

siekiant gauti sintezės dujas, kurios tiktų antros kartos biodegalų gamybai

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Mokslininkų tyrimai daugiausiai susiję su medienos, šiaudų briketų ir granulių gamyba, jų

panaudojimu kietojo kuro katiluose ir sudujinimo reaktoriuose. Šių žaliavų sudėtis žinoma, o

svarbu Lietuvoje susidarančių ar pagamintų techninių riebalų savybes ir įterpimo į granules ar

briketus galimybes. Gaminant granules ar briketus didelę įtaką turi pradinis žaliavų drėgnis,

todėl svarbu parinkti optimalias jų kompozicijas, siekiant gauti kuo didesnį šilumingumą.

210

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)

pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų

svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,

taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame

pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,

verslininkams ir visiems, kas domisi kietojo kuro gamyba ir naudojimu, taip pat naudojamas kaip

metodinė priemonė studentams.

Planuojama parengti kietojo biokuro gamybos principinę technologinę schemą ir rekomendacijas

verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos biodujų naudojimo rekomendacijos.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 360,0

2. Socialinio draudimo įmokos 37,1 37,2 37,2 111,5

3. Išlaidos paslaugoms1

4,0 3,0 3,0 10,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 18,0 18,0 17,5 53,5

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

100,0 20,0 10,0 130,0

8. Pridėtinės išlaidos2 94,2 67,2 63,6 225,0

9.

Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai

eksploatuoti3

Iš viso: 376,8 268,9 254,3 900,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

211

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai

Tikslas – kompleksinis biomasės ir biodujų panaudojimas antros kartos biodegalų (Fisher-

Tropsh) sintezei

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Ištirti žaliavų, skirtų antrosios kartos biodegalų gamybai, potencialą.

Nustatyti optimalius dyzeliniams varikliams skirtų Fisher-Tropsh biodegalų sintezės

proceso parametrus ir parinkti efektyviausius katalizatorių.

Ištirti gauto produkto savybes ir poveikį aplinkai nustatant kenksmingų komponentų

koncentracijas deginiuose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Rapsų sėklos kuro gamybai, kaip ir kviečiai (kvietrugiai) bioetanolio gamybai, reikalauja geros

kokybės žemės ir daug trąšų. Be to, rapsų sėklų auginimas pasiekė jų potencialų auginimo ribas

kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lietuvoje), ir negali būti padidintas, nesukeliant praradimų

maisto sektoriuje. Europos Komisija ragina pradėti tyrimus bei palaipsniui diegti antrosios kartos

biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų (šiaudų ar medienos atliekų) , tokie tyrimai ne tik

aktualūs, bet ir nauji. Antros kartos degalai savo savybėmis labai panašūs į mineralinius ir

nesukelia jokių problemų juos naudojant įprastiniuose varikliuose. Viena tokių degalų rūšių yra

Fisher-Tropsh dyzelinas.

Fisher-Tropsh dyzelino sintezė apima du procesus – biomasės pirolizę ir degalų sintezę,

papildomai kaip sintezės dujos galėtų būti panaudotos atitinkamai išvalytos ir paruoštos

biodujos. Tyrimai aktualūs ir perspektyvūs, toks procesas sumažintų sintetinių degalų savikainą,

nes biodujų gamyba reikalauja daug mažesnių energijos sąnaudų nei tiesioginė biomasės pirolizė

aukštoje temperatūroje. Tyrimai perspektyvūs, nes plečiantis tokių biodegalų gamybai didės

atsinaujinančios energijos sunaudojimo apimtys šalyje, mažės šiltnamio efekto dujų emisijos į

atmosferą, didės užimtumas žemės ūkio ir pramonės sektoriuose, mažės šalies priklausomybė

nuo importuojamų naftos produktų.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Mokslininkai analizuoja biomasės panaudojimo Fisher-Tropsh dyzelino sintezėje galimybes,

tačiau ypač svarbu ištirti biomasės pirolizės proceso efektyvumą priklausomai nuo naudojamos

biomasės rūšies, parinkti optimalų variantą. Svarbu atlikti iš drėgnos biomasės ir kitų tinkamų

žaliavų gautų biodujų kokybės ir išeigos priklausomai nuo naudojamos žaliavos tyrimus, parinkti

biodujų valymo nuo kenksmingų antros kartos degalų sintezei komponentų tyrimus. Išanalizuoti

Fisher-Tropsh dyzelino sintezės procesą priklausomai nuo sintezės dujų sudėties, sintezės

sąlygų, sukurti principinę technologiją.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo

mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi

tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio

parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus

atnaujinant duomenis. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo

populiarinimo leidinys, kuriame pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti

naudingas ūkininkams, verslininkams ir visiems, kas domisi biodegalų gamyba ir naudojimu,

taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.

212

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktai

s

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 120,0 600,0

2. Socialinio draudimo įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 37,2 186,0

3. Išlaidos paslaugoms1

2,5 2,5 3,0 3,0 3,0 14,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 18,0 18,0 18,0 18,0 16,0 88,0

6. Išlaidos komandiruotėms - 4,5 4,0 4,5 4,0 17,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

10,0 200,0 - 10,0 - 220,0

8. Pridėtinės išlaidos2 62,6 127,4 60,7 64,2 60,1 375,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 250,3 509,6 242,9 256,9 240,3 1500

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.

Tikslas – biodegalams skirtų alkoholių (bioetanolio ir biobutanolio) gamybos

technologijų tobulinimas ir šalutinių produktų racionalaus panaudojimo tyrimai

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Ištirti žaliavų, turinčių lignoceliuliozės, panaudojimo bioetanolio ir biobutanolio

gamyboje galimybes.

Ištirti bioetanolio ir biobutanolio panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes.

Ištirti bioalkoholių panaudojimo mišiniuose su benzinu galimybes.

Ištirti bioetanolio ir biobutanolio gamybos šalutinių produktų panaudojimo galimybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas

ES biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 % ir didinti paramą vadinamųjų antros

ir trečios kartos biodegalų, gaminamų iš atliekų ir nemaistinių žaliavų, gamintojams. Tai

įtvirtinančios direktyvos turės būti priimtos Lietuvos.

Tradiciškai biodyzelinas gaminamas iš augalinio aliejaus ar riebalų, juos peresterinant metanoliu,

išgaunamu iš mineralinių išteklių (gamtinių dujų). Šiuo metu aktualūs biodyzelino tyrimai,

naudojant biokatalizatorius. Tačiau, lipazėms yra nuodingas metanolis. Šią problemą galima

išspręsti metanolį pakeičiant etanoliu ar butanoliu. Jų panaudojimas biodyzelino gamyboje yra

naudingas tuo, kad, kaip buvo minėta, etanolis ir butanolis nedenatūruoja lipazių, tačiau jie tiktų

ir tradicinėje biodyzelino gamyboje. Bioalkoholiai gali būti naudojami gaminant

daugiakomponenčius dyzelinių degalų mišinius, kurių sudedamosios dalys būtų riebalų rūgščių

metil- (etil-, butil-) esteriai, bioetanolis (butanolis) ir mineralinis dyzelinas. Šiuo metu

naudojamas benzinas su etanolio priedu, nauja būtų ištirti butanolio ir benzino mišinių

213

panaudojimo Otto varikliuose galimybes. Aplinkosauginiu požiūriu tyrimai aktualūs tuo, kad,

esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose, mažėja aplinkos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis

dujomis. Pasaulyje milijonai žmonių kenčia nuo maisto produktų nepritekliaus, mūsų šaliai, kaip

ir kitoms ES šalims, būtina orientuotis į biodegalų gamybą iš maistui netinkamų žaliavų. Iki šios

Lietuvoje gaminamas bioetanolis iš maistinių produktų, daugiausiai iš kvietrugių. Tačiau

bioetanolio ir biobutanolio gamybai skirtingai nuo biodyzelino gamybos galima naudoti labai

platų žaliavų spektrą o taip pat nemaistines lignoceliuliozės turinčias žaliavas – medieną ir

medienos atliekas, greitai augančius sumedėjusius augalus, javų ir rapsų šiaudus ir pan. [Festel

Capital, 2006; David Ramey and Shang-Tian Yang, 2004]. Todėl tyrimai susiję su bioetanolio ir

biobutanolio gamyba naudojant nemaistines lignoceliuliozės turinčias žaliavas aktualūs ir nauji.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Šiuo metu bioetanolis gaunamas iš grūdų. Biobutanolis ir bioetanolis gali būti gaminami

metabolitiniais keliais (acetonas-butanolis-etanolis), fermentuojant celiuliozę turinčias

medžiagas. Fermentaciją vykdo anaerobinės heterotrofinės bakterijos, pavyzdžiui, Clostridium

acetobutylicum. Fermentacijos proceso metu iš gliukozės per 2-ketobutiratą, susidaro 2-

ketovalerijono rūgštis, kurią fermentas 2-ketorūgštinė dekorbaksilazė paverčia į 1-butanolį, taip

pat susidaro etanolis ir acetonas. Gautame mišinyje produktų (butanolis, acetonas ir etanolis)

santykis yra, atitinkamai, 6:3:1 [Inui et al., 2008]. Tyrimai yra tik pradedami ir perspektyvūs.

Kiti mokslininkai tyrė dvikomponenčius degalus [Pidol et al., 2012, Rakopoulos et al., 2008,

Cenk Sayin 2010], riebalų rūgščių metilesterių, mineralinio dyzelino ir etanolio mišinius [Shi et

al., 2005, Lebedevas and Lebedeva, 2009]. Tačiau apie trikomponenčių degalų, susidedančių iš

riebalų rūgščių etilesterių, mineralinio dyzelino ir etanolio ar riebalų rūgščių butilesterių,

mineralinio dyzelino ir butanolio, savybes ir panaudojimą duomenų nerasta. Taip pat svarbu

ištirti optimalias benzino - bioetanolio benzino – biobutanolio kompozicijas ir tinkamumą

benzininiams varikliams.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)

pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų

svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir

respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,

taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.

Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame

pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,

verslininkams, biodegalų gamintojams, taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.

Planuojama parengti bioalkoholių gamybos principinę technologinę schemą ir rekomendacijas

verslo ir ūkio subjektams.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 128,0 128,0 128,0 384,0

2. Socialinio draudimo įmokos 39,6 39,7 39,7 119,0

3. Išlaidos paslaugoms1

2,0 2,0 2,0 6,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 15,0 14,0 12,0 41,0

6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 148,0 6,0 6,0 160,0

8. Pridėtinės išlaidos2 112,0 64,4 63,6 240,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 448,1 257,6 254,3 960,0

214

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6. Mikrodumbliai - trečios kartos biodegalai

Tikslas – sukurti akvakultūrų auginimo ir biodyzelino gamybos technologiją taikant cheminius ir

biocheminius metodus.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:

Parinkti optimalias akvakultūrų rūšis ir nustatyti optimalias auginimo sąlygas gėlame

ir jūros vandenyje.

Ištirti riebalinių medžiagų pašalinimo iš akvakultūrų mechaniniais ir cheminiais

metodais procesą.

Ištirti vienalaikį ekstrakcijos ir peresterinimo metanoliu procesą naudojant

biokatalizatorius, nustatyti optimalias proceso sąlygas

Ištirti gautų biodegalų savybes ir poveikį aplinkai nustatant kenksmingų komponentų

koncentracijas deginiuose.

Įvertinti biodujų gamybos metu susidarančio CO2 bei atidirbusio substrato

panaudojimo akvakultūrų auginimui galimybes.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Biokuras plačiąja prasme gali būti apibrėžiamas kaip kietas, skystas ar dujinis kuras, gaunamas

iš įvairių rūšių biomasės. Atsižvelgiant į tai, kad esami biomasės gavybos būdai biokurui gauti

gali sukelti neigiamas ekonomines, socialines bei ekologines pasekmes, mokslininkai ėmė

ieškoti naujų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biokurui gauti reikalingą biomasę, gaunamą iš

žemės ūkio kultūrų, galėtų pakeisti biomasė, gaunama iš akvakultūrų - dumblių. Priklausomai

nuo ląstelėse kaupiamų medžiagų, dumbliai gali būti naudojami skirtingoms biokuro rūšims

gauti: biodyzelinui, bioetanoliui, biovandeniliui ar biodujoms. Pagrindiniai privalumai gaminant

energiją iš dumblių: sparčiai auganti biomasė, biomasės sudėtyje nėra sieros, todėl naudojant

energiją į amosferą neišsiskiria sieros junginiai, dumblių biomasė - netoksinė ir lengvai

biodegraduojanti, CO2 naudojimas dumblių auginimui, tai leidžia sumažinti šiltnamio dujų

koncentracijas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių. Be to, ES skatina plėtoti vadinamųjų

antros ir trečios kartos biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų, o biodegalai, pagaminti iš

aliejingų dumblių priskirtini trečios kartos biodegalams. Dumblių panaudojimas energetinėms

reikmėms turi nemažai privalumų: dumblių biomasė gali būti paskirstyta dideliuose žemės

plotuose, ir jos perdirbimui nereikėtų papildomų išteklių, didinančių CO2 lygį; jie auga greičiau

nei įprastiniai aliejingieji augalai, lyginant tarpusavyje tame pačiame plote išaugintus augalus ir

dumblius, iš pastarųjų galima išgauti apie 200 kartų daugiau energijos. Dumbliai gali būti

auginami specialiuose vandens rezervuaruose, taigi nebūtinai reikės panaudoti žemės ūkio

naudmenų plotus, kurie šiuo metu naudojami maisto gamybai. Todėl, tyrimai, susiję su dumblių

auginimu bei panaudojimu biodegalų gamyboje, yra aktualūs ir perspektyvūs.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Pastaruoju metu tyrimai susiję biodegalų gamyba iš aliejingųjų dumblių vykdomi daugelyje

šalių. Vieni mokslininkai tiria dumblių genetiką, siekdami išvesti dumblių rūšis, kaupiančias

savo ląstelėse kuo didesnį aliejaus kiekį, kiti gi, ieško būdų optimizuoti sąlygas dumblių

215

auginimui, biomasės sukoncentravimui, tiria galimybes optimizuoti biodyzelino gamybą.

Mokslinėje literatūroje paskelbta palyginti nedaug tyrimų rezultatų, susijusių tiek su grynų

dumblių aliejaus metilesterių panaudojimu dyzeliniame variklyje tiek su jų mišinių su

mineraliniu dyzelinu eksploatacinėmis bei aplinkosauginėmis savybėmis. Tačiau nėra atliekami

kompleksiniai mikrodumblių auginimo, biodyzelino gamybos technologijų sukūrimo, jo

eksploatacinių ir aplinkosauginių savybių įvertinimo bei šalutinių produktų panaudojimo tyrimai.

Likusi po aliejaus išskyrimo dumblių biomasė naudojama taip pat biodegalų, tik dujinių,

gamybai. Kitų mokslininkų atlikti preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad biodujų, pagamintų iš

dumblių biomasės, išeiga ir kokybė labai priklauso nuo dumblių rūšies ir biomasės paruošimo

būdo, prieš patenkant šiai į biodujų gamybos reaktorius, todėl svarbu išanalizuoti Lietuvoje

galinčių augti dumblių tinkamumą biodujų gamybai.

Dumbliai auginami įvairiais komerciniais tikslais: pašarų gamybai, kosmetikos, farmacijos

pramonėms ir kt. Tikslinga ištirti dumblių kaip pašarų panaudojimo galimybes, įvertinant jų

priedus į kitus pašarus ir poveikį gyvūnams.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus paskelbtos mokslinės publikacijos leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo

mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi

tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio

parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus

atnaujinant duomenis. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo

populiarinimo leidinys, kuriame pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti

naudingas ūkininkams, verslininkams ir visiems, kas domisi biodegalų gamyba ir naudojimu,

taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams. Taip pat rezultatai galėtų būti įdiegti

biodyzeliną ir biodujas gaminančiose įmonėse.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtai

s metais

Penktai

s metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 96,0 96,0 96,0 96,0 96,0 480,0

2. Socialinio draudimo įmokos 29,7 29,7 29,7 29,8 29,8 148,7

3. Išlaidos paslaugoms1

3,0 3,0 3,0 3,0 2,0 14,0

4. Išlaidos autoriniams

darbams

5. Išlaidos prekėms 15,0 15,0 15,0 15,0 12,3 72,3

6. Išlaidos komandiruotėms - 3,5 3,5 4,0 4,0 15,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti

150,0 10,0 10,0 -

- 170,0

8. Pridėtinės išlaidos2 97,9 52,4 52,4 49,3 48,0 300,0

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

Iš viso: 391,6 209,6 209,6 197,1 192,1 1200

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

216

PRIEDAS I

HIDROTECHNIKA IR ŽEMĖTVARKA

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai. Galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir

prognozuoti dirvos drėgmės rėžimą ir galimų pokyčių poveikį žemės ūkio kultūroms bei žemės

dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės ūkio technikos pravažumui.

Šio tyrimo tikslas nustatyti kaip dirvožemio drėgmės kaita įtakoja įvairių žemės ūkio

kultūrų derlingumą.

Uždaviniai: Naudojant skirtingus dirvožemio drėgmės matavimo prietaisus nustatyti dirvožemio

drėgmės kitimo tendencijas galimų klimato kaitos pokyčių fone.

Naudojant įvairius dirvožemio drėgmės judėjimo ir kaitos modelius parengti žemėlapį,

vizualizuojantį dirvožemio drėgmės kaitą priklausomai nuo besikeičiančio klimato prognozių.

Naudojant įvairius dirvožemio drėgmės judėjimo ir kaitos modelius parengti žemėlapį,

vizualizuojantį dirvožemio drėgmės kaitą priklausomai nuo žemės dirbimo technologijos ir

technikos.

Nustatyti kaip dirvožemio drėgmės kaita besikeičiančio klimato sąlygomis įtakoja

dirvožemio struktūros pokyčius ir žemės ūkio technikos pravažumą.

Sprendžiami uždaviniai aktualūs nes dažnėjančios sausros ir perteklinės drėgmės

laikotarpiai įtakoja žemės ūkio teritorijų našumą, apdirbimo terminus, kokybę. Dažniausiai buvo

analizuojama ir tiriama tik atskirų žemės ūkio kultūrų vandens poreikiai nesigilinant į aplinkos

veiksnių globalią įtaką. Tyrimo rezultatai leistų patekti žemėlapius kurių pagalba ūkininkai ir

žemės ūkio bendrovės galėtų stebėti, planuoti savo vandens poreikius taip juos taupydami.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Pasaulyje trūkstant maisto ir vandens išteklių tačiau atskiri regionai gali kompensuoti jų

trūkumą. Tam reikia racionalizuoti ir darniai naudoti turimus gamtos išteklius –vandenį ir

dirvožemį. Pasaulyje yra sukurta visa eilė dirvožemio drėgmės kaitos modelių, dalis jų patvirtinti

FAO (Cropvat, Dailylet). Šie modeliai dažnai apima klimato, augalo, dirvožemio savybes, bet

neįvertina konkrečios šalies specifikos, auginamų kultūrų ir vandens išteklių. Todėl tokio tyrimo

darbai turėtų būti naudingi ne tik Lietuvai bet ir visam Baltijos jūros regionui dėl dažnėjančių

sausrų patiriančiam didelių produkcijos nuostolių.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Mokslinio tyrimo rezultatai duos aiškų vaizdą kaip

dirvožemio drėgmės režimo prognozės padėtų įvairias žemės ūkio kultūras auginantiems

ūkininkams darniai naudoti visus turimus (vandens , dirvožemio, technikos) išteklius.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais

Išviso

išlaidų

1. Darbo užmokestis 50 000 50000 50000 50000 50 250

2. Socialinio draudimo įmokos

3. Išlaidos paslaugoms1

25000 25000 10000 10000 10000 80000

4. Išlaidos autoriniams darbams 35000 35000 25000 15000 15000 125000

5. Išlaidos prekėms 10000 10000 10000 10000 10000 50000

6. Išlaidos komandiruotėms 25000 15000 10000 10000 10000 80000

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 100000 100000 100000 10000 10000 320000

8. Pridėtinės išlaidos2 55120 58750 51250 26250 26250 217620

217

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso:

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 75 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 25 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Hidrologinio rėžimo pokyčių poveikis žemės ūkio augalams.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų).

Tikslas – nustatyti besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų ir melioracijos sistemų

susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams bei šių

procesų poveikį derlingumui.

Uždavinai:

1. nustatyti melioracijos sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose

dirvožemiuose vykstantiems procesams;

2. nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų įtaką įvairių

tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams;

3. nustatyti neveikiančių sausinimo sistemų poveikį derlingumui

4. nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų poveikį

derlingumui

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Valstybės ūkio sektoriai skirtingai reaguoja į aplinkos pokyčius. Vienas jautriausių ir

labiausiai pažeidžiamų sektorių, kuriam svarbu kuo greičiau prisitaikyti, yra žemės ūkis. Lietuva

turtinga gamtiniais ištekliais, kurie sudaro galimybes efektyviai plėtoti žemės ūkio gamyba ir

taip aktyviai jungtis į ES žemės ūkio produktų rinką. Daugelyje rytų Europos šalių sausinimo

sistemos yra labai svarbios agropramoninei plėtrai, kaip sudėtinė vandens ūkio dalis. Lietuvoje

nusausinta beveik 3 mln. ha žemių, iš jų 2,5 mln. ha – drenažu, iš jų blogos melioracinės būklės

plotai sudaro apie 7 proc. Lietuvos melioruotų. Dabar drenuotuose žemėse gaunama apie 90%

žemės ūkio augalininkystės produkcijos. Pagal kilmę, Lietuvoje drėgnos ir pelkėtos žemės

sudaro apie 3,5 mln. ha, arba 86 proc. bendrojo žemės ūkio paskirties ploto - per 60 proc.

sausinimo sistemų nuleidžiamojo tinklo vyksta natūralizacijos procesai. Blogėjant melioracijos

statinių būklei, keičiasi ir įprastos žemdirbystės sąlygos: didėja produkcijos savikaina, žemių

naudotojai praranda didelę derliaus, o kartu ir pelno dalį. Dėl drėgmės pertekliaus vėliau

prasideda žemės dirbimo darbai pavasarį, o rudenį yra sunkiau nuimti derlių. Susidėvėjus

melioracijos sistemoms, drenuotuose dirvožemiuose procesai vyksta ne iš karto, o palaipsniui, ir

priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo klimatinių sąlygų.

Kaip greitai vyksta pelkėjimo procesai drenuotuose plotuose ir kokią tai turi įtaką

derlingumui, nėra ištirta.

Atlikus dirvožemio drėgmės režimo prognozę galimų klimato kaitos pokyčių fone, bei

nustačius melioracijos sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose

vykstantiems procesams, bei šių pokyčių poveikį derlingumui, bus galima pagrįsti melioracijos

218

darbų finansavimą, numatyti adaptacijos būdus. Norint kurti efektyvesnius (visapusiškesnius)

adaptacijos prie klimato kaitos bei vandens resursų valdymo planus, reikia nepamiršti jų

kompleksiškumo ir ekosistemų bei biologinės įvairovės pažeidžiamumo.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Lietuvos gamtinės sąlygos nėra labai palankios žemės ūkiui. Drėgmei pašalinti būtina

melioracija – sausinimas. Sausinamų dirvožemių vandens režimas yra vienas iš labiausiai

valdomų hidrotechninėmis ir agrotechninėmis priemonėmis dirvožemio derlingumo rodiklių ir iš

dalies faktoriumi, lemiančiu melioruojamų žemių produktyvumą. Moksliniais tyrimai nustatyta,

kad tarp pagrindinių globalinės klimato kaitos veikiamų sričių, tokių kaip žemės ūkio, žmonių

sveikatos, ekosistemų, biologinės įvairovės bei vandens resursų, pastaroji yra pažeidžiamiausia

klimato svyravimų atžvilgiu.Oro temperatūra ir drėgmės kiekis dažniausiai lemia augalų

vegetacijos ir vystymosi tarpsnių trukmę, derliaus dydį. Sunkiuose dirvožemiuose nuo gausybės

lietaus dažnai laikosi drėgmės perteklius, todėl augalų šaknims trūksta deguonies. Esant

dirvožemyje oro, yra (pūva) organinė dirvožemio medžiaga. Jos irimas turi dvejopą naudą –

nesikaupia organinės augalų liekanos, bet puvimo metu atsilaisvina augalų maisto medžiagos,

esančios organiniuose junginiuose. Oro ir vandens pasiskirstymas dirvožemyje priklauso nuo

porų dydžio ir išsidėstymo (geometrijos), gruntinio vandens gylio bei vandens kiekio

dirvožemyje. Nuo dirvožemio gebos praleisti orą priklauso augalų aprūpinimas deguonimi, kuris

svarbus augalų mitybos ir kituose fiziologiniuose procesuose. Sėkmingam žemės ūkio augalų

augimui didelę įtaką turi dirvožemio drėgmė

Mūsų šalies klimato sąlygomis dirvožemio pelkėjimą dažniausiai lemia hidrologinio

rėžimo pokyčiai. Dėl drėgmės pertekliaus dirvožemyje susidaro aerobinės sąlygos, sustiprėja

mineralinių uolienų glėjėjimas, formuojasi pelkiniai dirvožemiai. Pelkėjimas pablogina bendras

vietovės sanitarines ir higienines sąlygas, beto, gali sukelti erozinius procesus ir tolesnį jų

vystymąsi. Drėgmės perteklius apsunkina įvairios paskirties teritorijų sutvarkymą ir eksplotaciją,

juose esamų statinių priežiūrą, blogina augimo sąlygas žemės ūkio kultūroms.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Parengti 5 seminarus ūkininkams, 3 mokslinius straipsnius, 4 populiarinimo straipsnius, 4

pranešimus tarptautinėse konferencijose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiai

s metais

Ketvirtaisiais

metais

Penktaisiais

metais Iš viso

1

.

Darbo užmokestis

(4x1200ltx6men) 28.800

28.800 28.800

28.800 28.800 144.000

2

.

Socialinio draudimo

įmokos ? nežinau, kiek

%

?

?

3

. Išlaidos paslaugoms

1 2.000

2.000 2.000

2.000 2.000 10.000

4

.

Išlaidos autoriniams

darbams

5

. Išlaidos prekėms 3.000

2000 500 500 500 6.500

6

.

Išlaidos

komandiruotėms 1.000

1.000 1.000

1.000 1.000 5.000

7

.

Išlaidos ilgalaikiam

turtui įsigyti 10.000

10.000

8

. Pridėtinės išlaidos

2

9

.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 180.500

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

219

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3.Daugiakriterinės erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei

optimizuojant žemės ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus.

Tyrimų tikslas: žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumo galimybių Lietuvoje

nustatymas, įvertinant natūralių gamtos išteklių ir ekosistemų apsaugos reikalavimus.

Tyrimų uždaviniai:

- Žemės ūkio veiklai tinkamų žemės plotų naudojimo intensyvumo analizė Lietuvos

Respublikos gamtinėse ekonominėse zonose;

- Priežasčių, turinčių įtakos žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimui, nustatymas, naudojant

tradicinius ir naujausius nuotolinių tyrimų metodus, jų statistinė ir kartografinė išraiška;

- Racionalaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo krypčių nustatymas taikant

daugiakriterinės analizės metodus;

- Žemės ūkio gamybos intensyvinimo bei ekosistemų tvarumo parametrų optimizavimas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas:

Tyrimai ir jų pagrindu parengti pasiūlymai bus aktualūs rengiant kokybiškesnius

administracinių teritorijų bendruosius planus ir įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatyme

iškeltus teritorijų planavimo tikslus, jų tarpe: sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių

išteklių naudojimui ir atkūrimui; numatyti ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso

formavimą; sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti.

Rezultatų naujumą sudaro tai, kad tyrimams bus panaudota naujausia žemės vertinimo ir

erdvinio geoinformacinių duomenų nustatymo medžiaga. Tai užtikrins didesnę priimamų

sprendinių racionalaus kaimiškųjų teritorijų naudojimo klausimais kokybę, sudarys galimybę

reguliuoti žemės naudojimą taip, kaip to reikalauja Rio de Žaneire priimta „Darbotvarkė 21:

Subalansuotos plėtros veiksmų programa.“ Šiame dokumente nurodoma, kad: siekiant integruoto

žemės išteklių planavimo ir valdymo, turi būti atsižvelgta į aplinkosaugos, socialinius ir

ekonominius aspektus. Būtina taikyti ekonomines priemones, skirtas palaikyti optimalų žemės

naudojimą ir subalansuotą žemės išteklių valdymą; sukurti bendrą žemės naudojimo ir fizinio

(teritorijų) planavimo struktūrą, tobulinti informacijos, sisteminio stebėjimo ir įvertinimo

sistemas aplinkos, ekonominiams ir socialiniams duomenims, susijusiems su žemės ištekliais.

Siekiant subalansuotos žemės ūkio ir kaimo plėtros, veiksmų programoje rekomenduojama imtis

priemonių žemdirbystei tinkamiems plotams išsaugoti ir atkurti: ištirti valstybės mastu žemės

išteklius. Atsižvelgiant į tai laukiama, kad atlikti tyrimai turės svarbią reikšmę šalies žemės

fondo perspektyvoms nustatyti ir racionalaus žemės naudojimo politikai įgyvendinti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis:

Numatoma tirti mokslinė problema buvo nagrinėta šiuose darbuose ir straipsniuose:

ALEKNAVIČIUS, A., ALEKNAVIČIUS, P. Žemės ūkio naudmenų ploto pokyčių perspektyvos

Lietuvoje. Iš: Vagos: LŽŪU mokslo darbai. 2010, T. 86 (39), p. 28–36.

ALEKNAVIČIUS, P., STRAVINSKIENĖ, V. Žemės savybių įtaka žemės ūkio plėtrai Lietuvoje.

Iš: Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2011, T. 2, p. 188–198.

ČIEGIS, R. Darnaus žemės ūkio plėtra Lietuvoje Iš: Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų

ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009, Nr. 16 (1), p. 30–37.

220

JONAUSKIENĖ, I. DEMČIUK, S. Daugiakriterinės analizės taikymas žemės sklypų kadastro

duomenų kokybei vertinti. Iš: Geodezija ir kartografija. 2009, T. 35(2), p. 66–71.

Žemės naudojimo priemonių mokslinis pagrindimas. 2011 m. galutinė ataskaita. Tyrimo vadovas

V. Gurklys. Kaunas, 2011.

Tačiau minėtų literatūros šaltinių tyrimai neapima visos Lietuvos Respublikos teritorijos arba

viso komplekso žemės naudojimą įtakojančių veiksnių, juose nėra panaudoti naujausio

distancinio tyrimo duomenys ir daugiakriterinės analizės metodai.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai apimtų:

- išsamius duomenis apie Lietuvos Respublikos kaimiškųjų vietovių žemės naudojimo

tendencijas, naudojimo žemės ūkio veiklai intensyvumą, ekologinę įvairovę, gyventojų ir

dirbančiųjų pasiskirstymą, ūkinės veiklos specifiką ir intensyvumą. Šie duomenys bus išreikšti

kartografiškai, GIS duomenų bazėje, bei analitinėse lentelėse ir diagramose;

- žemės ūkio ir kitos veiklos įtaką žemės naudojimo būklei ir gamtinei aplinkai, išreikštą

kartografiškai ir analitiškai;

- žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimo pokyčius įtakojančias priežastis, nustatytas

daugiakriterinės analizės metodu;

- rekomendacijas atskirų šalies regionų, administracinių ir lokalinių teritorijų žemės naudojimo

kryptims, reikalingas rengiant strategijas, programas ir bendruosius teritorijų planavimo

dokumentus. Šios rekomendacijos apimtų gamtines sąlygas geriausiai atitinkantį specializuotų

gamybos šakų suderinimą, optimalų miškų ir žemės ūkio naudmenų balansą, taip pat intensyviai

naudojamų, sąlyginai natūralių (ekstensyviai naudojamų) ir natūralių žemės naudmenų balansą.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Iš viso

1. Darbo užmokestis 40 45 40 45 170

2. Socialinio draudimo įmokos 3,6 4,05 3,6 4,05 15,3

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams

darbams

5. Išlaidos prekėms 1 0,45 1 0,45 2,9

6. Išlaidos komandiruotėms 3 2,5 3 2,5 11

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 6,4

2 6,4

2 16,8

8. Pridėtinės išlaidos2 6 6 6 6 24

9.

Papildomos pridėtinės

išlaidos mokslinei įrangai

eksploatuoti3

Iš viso: 60 60 60 60 240

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

2 Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

221

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ

PAGRINDIMAS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4.Uždaro ekologinio gamybos ciklo lokalinių nuotekų nuotekų dumblo ir žemės ūkio

gamybos atliekų utilizavimo pilnai išgaunant ir panaudojant energiją sistemų kūrimas.

Tyrimų tikslas - parengti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų beatliekinio

panaudojimo technologines schemas uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkininkavimo ir

pirminės žemės ūkio gamybos sistemoms, kurios šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai

apsirūpintų šilumos ir elektros energija.

Tyrimo uždaviniai:

a) išnagrinėti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios

produkcijos pirminio perdirbimo įmonėse susidarymo tendencijas, kiekius, jų sudėtį,

užterštumą;

b) ištirti biodujų išeigos priklausomybę nuo pūdomo mišinio sudėties, hidraulinės

apkrovos, organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų proporcijų;

c) atlikti veiksnių ir parametrų, įtakojančių nuotekų dumblo ir organinių atliekų

nukenksminimo lygį anaerobiniuose pūdytuvuose, dirbančiuose mezofiliniame ir

termofiliniame rėžimuose;

d) atlikti išpūdyto dumblo kompostavimo metodų tyrimus, siekiant gauti geros

kokybės biohumusą;

e) sudaryti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų perdirbimo į biohumusą

technologines schemas, užtikrinančias geriausią biodujų išeigą ir biohumuso kokybę.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)

Valant kaimo gyvenviečių, žemės ūkio gamybos įmonių, ūkininkų ūkių, buitines ir

gamybines nuotekas, priklausomai nuo valymo technologijos, susidaro neapdorotas dumblas

(iš pirminių nusodintuvų), dalinai apdorotas dumblas (iš skeptikų, dviaukščių nusodintuvų,

metantankų) ir apdorotas dumblas (pūdytas, sausintas, išlaikytas dumblo aikštelėse ir pan.).

Neapdorotas ir dalinai apdorotas dumblas be parengtinio apdorojimo (pūdymo, sausinimo,

ilgesnio išlaikymo) negali būti panaudotas tręšimui, nors turi daug maistinių medžiagų azoto ir

fosforo.

Žemės ūkio gamybos įmonėse, ūkininkų ūkiuose susidaro daug organinių atliekų, todėl

šių biologiškai skaidžių augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų maišymas su nuotekų dumblu ir

jų panaudojimas elektros ir šilumos gamybai išspęstų pagrindines uždaro ekologinio ciklo

problemas.

Uždaro ekologinio gamybos ciklo modeliai – naujas reiškinys aplinką tausojančių

technologijų srityje. Pasaulinėje praktikoje daugiau žinomi ,,SymbioCity“ koncepcijos

pavadinimu. Ji įdomi tuo, kad jos siūloma planavimo metodologija gali būti lanksčiai

pritaikomi tiek miestų lygmenyje, tiek vieno ūkio ar įmonės lygmenyje. Projekto mastelis nėra

tiek svarbus, nes pagal šią koncepciją gali būti efektyviai tvarkoma vieno ūkio inžinerinė

sistema, apimanti jo gamybinę sritį, vandenį, nuotekas, atliekas, energiją ir kitas dedamąsias.

Nagrinėjama sistema organiškai apjungs vandenį, nuotekas, atliekas ir energiją. Nuotekų

valymo metu susidarantis dumblas, o taip pat organinės atliekos bus perdirbamos išgaunant

biodujas, kurios bus panaudotos elektros arba šilumos gamybai. Mineralizuotas buitinių ir

gamybinių nuotekų dumblas, ir gamybinės atliekos, praėjusios nukenksminimo ir

kompostavimo etapus bus, kaip organinė trąša, naudojamos žemės ūkio kultūrų tręšimui. Tuo

tarpu buitinės ir gamybinės nuotekos, praėjusios biologinio valymo kelią, bus panaudotos

žemės ūkio kultūrų drėkinimui.

222

Bus sukurtos technologinės schemos pagrindinėms žemės ūkio gamybos šakoms, kurios

leidžia mažinti gamybos sąnaudas, energijos vartojimą, aplinkos taršą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Pasaulinėje praktikoje nuotekų valymo, nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų

panaudojimo biodujų gamybai, nuotekų dumblo kompostavimo ir jo panaudojimo augalų

tręšimui klausimai buvo sprendžiami atskirai.

Tyrimais nustatyta, kad biodujų gamybos procesas yra vertingas ne tik energetiniu, bet taip pat žemdirbystės ir aplinkosaugos požiūriais: bioreaktoriuje apdorojant gyvulių ir paukščių

mėšlą, dalis organiniuose junginiuose esančio azoto pervedama į amoniakinę formą, kurią

lengvai įsisavina augalai. Danų tyrėjų duomenimis degazuotame mėšle amoniakinio azoto kiekis

padidėja 10-15 % [1].

Be to, apdorojant organines atliekas bioreaktoriuje sumažėja jų užterštumas pagal

biocheminį (BDS) ir cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS) atitinkamai iki 80 ir 50 % [2],

mikrobiologinis užterštumas bei aplinkai žalingas poveikis.

Nuotekų dumblo anaerobinio pūdymo proceso bakteriocidinį efektą tyrė daugelis

mokslininkų [3,4]. Tyrimai atlikti laboratoriniuose įrenginiuose ir tik atskirais atvejais

pasinaudota gamybinėmis sąlygomis veikiančiais biodujų reaktoriais. Nagrinėti biodujų išeigos,

dumblo nukenksminimo klausimai, tačiau tolimesnis dumblo panaudojimas biohumuso

gamybai netyrinėtas.

Septikų dumblo apdorojimo - perdirbimo į biohumusą sistemą nagrinėjo Neman[5],

tirdamas iš septikų ir mažų NVĮ surinkto dumblo apdorojimą specialiame biohumuso

gamybos įrenginyje - nendrių filtre. Tačiau čia tirtas nuotekų dumblas iš skeptikų, bet ne iš

bioreaktorių, tyrimuose nebuvo naudotos gamybinės atliekos.

Apibendrinant

Įvairių tipų įrenginių - septikų, augalinių filtrų, tvenkinėlių ir grunto filtracijos įrenginių

– derinimo technologinė schema gali būti vienu iš perspektyvių kaimo nuotekų valymo ir

dumblo apdorojimo sprendimų.

Galutiniai produktai: išvalytas žemės ūkio kultūrų drėkinimui tinkamas vanduo, šilumos

ir elektros energija, tinkamas laukų tręšimui biohumusas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Bus nustatyti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios

produkcijos pirminio perdirbimo įmonėse kiekiai, jų sudėtis ir biodujų išeiga.

Tyrimais bus nustatyta biodujų išeigos priklausomybė nuo pūdomo mišinio sudėties, hidraulinės

apkrovos, organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų proporcijų. Taip pat

bus nustatyti išpūdyto dumblo ir biohumuso nukenksminimo lygiai.

Bus parengtos nuotekų ir gamybinių atliekų beatliekinio panaudojimo technologinės schemos

uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkiams ir pirminės žemės ūkio gamybos įmonėms, kurios

šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai apsirūpintų šilumos ir elektros energija.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr.

Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt

Pirm.

metais

Antr.

metais

Treč.

metais

Ketvirt.

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 20 20 20 20 80,0

2. Socialinio draudimo įmokos 6,2 6,2 6,2 6,2 24,8

3. Išlaidos paslaugoms1

4,0 4,0 4,0 4,0 16,0

4. Išlaidos autoriniams darbams 30 30 30 30 120,0

5. Išlaidos prekėms 4,0 4,0 4,0 4,0 16,0

6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 4,0 4,0 4,0 16,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 3,0 - - - 3,0

8. Pridėtinės išlaidos2 21,3 20,5 20,5 20,5 82,8

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 92,5 88,7 88,7 88,7 358,6

223

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 70-75 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 25-30 proc.

Literatūra:

1. Jens Bo Holm-Nielsen. The future of biogas in Europe: Visions and Targets 2020

//European Biogas Workshop and Study Trip “The Future of Biogas in Europe III”, 14-16.

June 2007. University of Southern Denmark, Esbjerg, Denmark

2. Wellinger A. Process design of agricultural digesters. In:Ortenblad, H. (Ed.), Anaerobic

Digestion: Making Energy and SolvingModem Waste Problems. 2000. P. 18−21.

3. Paluszak Z. The influence of anaerobic fermentation on the

survival of microorganisms. Electronics Journal of Polish Agricultural Universities.

Veterinary Medicina. V. 1. 1996. P. 1–9.

4. Stankevičienė M. ir kt. Bioterminio biomasės apdorojimo įvertinimas. Veterinarija ir

zootechnika, 2003, T.23(45), p. 28-35.

5. Neemann G. Decentralizuotas nuotekų valymas ir decentralizuotos nuotekų apytakos

koncepcija, įgyvendinta Ofenzeno, Švachhauseno ir Nordburgo gyvenvietėse - EXPO-

2000 projektas. Apžvalga. Tarptautinė konferencija ir paroda. ,,Mažos nuotekų valyklos”.

Kaunas, 2002 m. birželio 6-7 d. - Kaunas - Akademija, 2002.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo

patekimą į vandens šaltinius, tyrimai.

Darbo tikslas – parengti gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo

patekimą iš žemės ūkio plotų į vandens šaltinius, taikymo rekomendacijas

Darbo uždaviniai: • Atlikti analizę ir nustatyti prioritetinius žemės ūkio objektus bei teritorijas, teršiančias

vandens šaltinius fosforo junginiais ir parengti taršos žemėlapį

• Atlikti esamų ir šiuo metu taikomų gamtosauginių priemonių efektyvumą sulaikant fosforo

patekimą iš žemės ūkio plotų

• Tirti fosforo junginių patekimo į drenažo vandenis procesus

• Ištirti naujų konstrukcijų filtrų, skirtų fosforo sulaikymui, efektyvumą

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Vandens eutrofikacija, kurią sukelia fosforas, išplaunamas iš tręšiamų žemdirbystės

laukų, yra didžiulė aplinkosaugos problema. Didelės fosforo atsargos dirvožemyje reiškia, kad,

esant tam tikroms hidrologinėms sąlygoms, daug jo bus išplauta (McDowell et al., 2004). Nors

pastaruoju metu gerokai sumažėjo pasklidoji tarša, tačiau, kaip rodo paviršinio vandens kokybės

monitoringo duomenys, santykinai aukštas vandens telkinių trofiškumas tebėra pagrindinė

vandens kokybės problema. Tyrimais nustatyta, kad 10–15 % fosforo, patenkančio į paviršinio

vandens telkinius, yra iš žemės ūkio (Staniszewska, Shung, 2002).

224

Remiantis Nitratų direktyva, organinio azoto kiekis, leidžiamas naudoti žemdirbystės

laukams tręšti, yra reglamentuojamas. Tačiau užsienio mokslininkai jau įsitikino, kad reikėtų

riboti ir fosforo kiekį, nes daugelyje Europos valstybių dirvožemiai pertręšti šiuo elementu, todėl

labai padidėja fosforo nuostoliai dėl išplovimo ir dirvožemio erozijos (Sibbesen, Runge-Metzger,

2001). Pastaruoju metu griežtinami reikalavimai siekiant mažinti Baltijos jūros taršą fosforu ir jo

junginiais. Ataskaitoje “Lietuvos vandens išteklių vizija 2025 metams” rašoma, kad iki 2025 m.

žemės ūkis tūrėtų tapti ekologiškai švaria žmogaus veiklos šaka, kurioje išsklaidyta ir

koncentruota tarša bus minimizuota iki leidžiamų aplinkosauginių reikalavimų.

Naujų ištirtų fosforo sulaikymo priemonių taikymas leis sumažinti fosforo patekimą iš

žemės ūkio plotų į paviršinius vandens telkinius ir tuo pačiu sumažės Baltijos jūros tarša.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Antropogeninė veikla agrariniame sektoriuje atsigauna po nuosmukio paskutiniajame 20

amžiaus dešimtmetyje (Bučienė, 2009). Nors tręšiama mėšlu, tačiau ir toliau naudojami labai

dideli kiekiai mineralinių trąšų (BŽŪP priemonių..., 2010).

Vieni iš pavojingiausių taršos židinių yra intensyvios gamybos gyvulininkystės objektai,

kurie yra potencialūs taršos židiniai, nes šių objektų gamybos atliekų poveikis dirvožemiui ir

vandens kokybei yra neigiamas. Tręšimas mėšlu didina humuso ir maisto medžiagų kiekį

dirvožemyje, o gausiai tręšiant intensyvėja pastarųjų išplovimas. Todėl, siekiant sumažinti

fosforo išplovimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp įnešamo su trąšomis į lauką ir paimamo iš jo

su produkcija fosforo kiekio (Sharpley et al., 2004). Didžiausias fosforo išplovimas vyksta

pradinėje drenažo nuotėkio formavimosi stadijoje pavasarį ir rudenį, vėliau koncentracijos

mažėja ir ryšys su drenažo nuotėkiu silpnėja (Wesström, Messing, 2007). Nustatyta, kad kuo

didesnės P2O5 koncentracijos dirvožemyje šiltuoju metų laiku, tuo mažesnė Pbendr. koncentracija

drenažo vandenyje. Tai paaiškinama tuo, kad fosforas yra mažai tirpus, todėl ištirpusią jo dalį

pavasarį ir vasarą sunaudoja augalai, o rudenį ir žiemą, kai laukai jau lieka be augalinės dangos,

didesni jo kiekiai yra išplaunami į drenažo vandenį (Misevičienė, 2013).

Gana plačiai tyrinėtas tvenkinių poveikis, sulaikant biogenines medžiagas iš žemės ūkio

veiklos plotų. Tačiau platus jų taikymas gali būti ribotas dėl vietos, ar geologinių sąlygų. Jiems

įrengti reikalingas didesnis plotas. Kad išvengti tokių problemų, tikslinga fosforo sulaikymą

planuoti drenažo sistemose, t.y. įrengiant įvairius drenažo užpildus, prie žiočių įrengiant filtrus

su užpildais, gerai absorbuojančiais fosforo junginius arba tam tikslui panaudoti esamus griovius.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

• Parengtas vandenų taršos fosforo junginiais iš žemės ūkio veiklos plotų žemėlapis

• Naujos žinios apie fosforo junginių migraciją į drenažą, moksliniai straipsniai

• Nustatytas esamų ir naujų gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo

junginių patekimą į paviršinius vandenis, efektyvumas

• Parengtos gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo junginių patekimą

į paviršinius vandenis taikymo rekomendacijos

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr.

Lėšos tūkst. Lt

Išlaidų pavadinimas Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 12,00 18,00 18,00 18,00 18,00 84,0

2. Socialinio draudimo įmokos 3,72 5,58 5,58 5,58 5,58 26,04

3. Išlaidos paslaugoms1

8,28 16,42 8,42 8,42 8,42 49,96

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms, transportui 2,00 3,00 3,00 3,00 3,00 14,0

6. Išlaidos komandiruotėms 1,00 2,00 1,00 1,00 1,00 6,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 10% 3,00 5,00 4,00 4,00 4,00 20,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 30,00 50,00 40,00 40,00 40,00 200,00

225

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai - 100%

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6. Lygumų reguliuotų upelių vaginių procesų ir jų hidrodinaminės pusiausvyros

atkūrimo tyrimai

Darbo tikslas - remiantis pasirinktais upės vagos hidrodinaminio pastovumo kriterijais

atlikti reguliuotų ir natūralių lygumų upių vagų pastovumo lyginamąją analizę.

Darbo uždaviniai:

- Išnagrinėti vaginius procesus natūraliose ir reguliuotose upelių vagose,

- Nustatyti pagrindinius kriterijus, lemiančius pusiausvyros dėsningumus natūraliose

ir reguliuotose vagose,

- Įvertinti vagų stabilumo kriterijų pritaikomumą Lietuvos gamtinėmis sąlygomis.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Žemės ūkio intensyvinimas vos prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje buvo labai svarbus.

Todėl sausinimo tikslais daugelis Lietuvos upelių buvo reguliuoti, t. y. pagilinti ir ištiesinti,

įrengti dideli drėkinimo tvenkiniai. Tačiau tokių upelių priežiūra ar tolesnis projektinės būklės

palaikymas reikalavo ir tebereikalauja vis daugiau darbo ir lėšų, (pavyzdžiui, šlaitų bei dugno

augalijai ir dumblui šalinti), nes reguliuojant pakeitus natūralių upelių vagas pasikeitė ir jų

hidrodinaminis režimas bei nusistovėjusi vaginių procesų pusiausvyra. Be to, tokiuose upeliuose

labai monotoniškos gamtinės bioįvairovės sąlygos vandens gyvūnams ir žuvims, intensyvesnės

šlaitų nuošliaužos, pablogėjo šlaitų pastovumas. Todėl norint nors iš dalies atstatyti šią pažeistą

hidrodinaminę pusiausvyrą svarbu tirti, analizuoti ir vertinti tokių vagų deformacijų sąlygas ir

priežastis bei jų vaginių procesų eigą ir intensyvumą. Reikia pasirinkti upės vagos

hidrodinaminio pastovumo kriterijus bei jais remiantis atlikti reguliuotų ir natūralių vagų

pastovumo lyginamąją analizę. Dirbtinai reguliuodami upes neišvengiamai susiduriame ir su jų

vagų pastovumo bei vaginio proceso dinamikos pažeidimais. Šių pažeidimų atsistatymo laipsnis

būna skirtingas ir priklauso nuo vaginio proceso intensyvumo. Todėl vaginių procesų

intensyvumo tyrimai svarbūs tiek siekiant ekonomiškomis priemonėmis palaikyti esamas

pastovias upių ir upelių su nuolatine tėkme vagas, tiek ir siekiant jas dalinai ar pilnai atstatyti,

t.y. natūralizuoti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Vagų pusiausvyros dėsningumai, apibrėžiami Lane dėsniu, pastebimi natūraliose vagose,

kai tuo tarpu reguliuotose vagose ši pusiausvyra yra sutrikdyta. Natūraliai gamtinėje aplinkoje

susiformavusių upių ir upelių tėkmių savireguliacijos bei jų sąveikos su upių vagomis teorija

teigia, jog formuodamos savo vagas jos visos paklūsta mažiausio energijos sunaudojimo

(entropijos) dėsniui (Leopold, Rosgen, 1991). Tai reiškia, jog šių upių tėkmių ir jų vagų

tarpusavio sąveika per istoriškai ilgą laiką evoliucionuoja dinaminės pusiausvyros linkme taip,

jog esamomis sąlygomis tėkmių potencinės energijos lyginamieji nuostoliai vandens ir nešmenų

transportui būtų mažiausi (Stream..., 1998). Todėl, dėl kokių nors priežasčių pasikeitus vandens

ar nešmenų srautams gamtinės tėkmės irgi keičia savo vagas ar jas pritaiko naujomis sąlygomis

(River..., 1998; Newsletter..., 1998). Tai pasireiškia tiek upės dugno ir nešmenų formų

226

prisitaikymu, tiek ir vagos formos bei vingių (meandrų) pokyčiais ar periodiškai užliejamų slėnio

vietų augalinės dangos kaita (Schumm, 1997). Šie natūralių upių vagų pastovumo, vystymosi ir

prisitaikymo prie pasikeitusių tėkmės bei nešmenų transporto sąlygų dėsningumai JAV buvo

ištirti dar praeitame šimtmetyje, tačiau ištirtos daugiausia vidutinės arba didelės upės. (Lane,

1955; Schumm, 1977). Todėl svarbu toliau tirti ir analizuoti įvairių, ypač mažesnių natūralių bei

reguliuotų vagų deformacijų naujai susidariusias sąlygas bei priežastis, įvertinti jų vaginių

procesų eigą ar intensyvumą, pagal upės vagos hidrodinaminio pastovumo kriterijus įvertinti

reguliuotų ir natūralių vagų pastovumą ir atsistatymo galimybes.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

- Natūraliose ir reguliuotose upelių vagose vykstančių procesų įvertinimas

- Nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys pusiausvyros dėsningumus natūraliose ir

reguliuotose vagose,

- Įvertintas vagų stabilumą įvertinančių kriterijų pritaikomumas Lietuvos gamtinėmis

sąlygomis.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr.

Lėšos tūkst. Lt

Išlaidų pavadinimas Pirmais

metais

Antrais

metais

Trečiais

metais

Ketvirtais

metais

Penktais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 10,00 15,00 15,00 15,00 15,00 70,00

2. Socialinio draudimo įmokos 3,10 4,65 4,65 4,65 4,65 21,70

3. Išlaidos paslaugoms1

4,60 6,90 6,90 6,90 6,90 32,20

4. Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0 0

5. Išlaidos prekėms, transportui 2,00 3,00 3,00 3,00 3,00 14,00

6. Išlaidos komandiruotėms 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 9,00

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui

įsigyti 3,00 3,00 2,00 1,00 1,00 10,00

8. Pridėtinės išlaidos2 10% 2,30 3,45 3,45 3,45 3,45 16,10

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 26,00 38,00 37,00 36,00 36,00 173,00

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: – proc.

227

PRIEDAS J

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJA

1 AUGALININKYSTĖS INŽINERIJA. Žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių

priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir kitų mašinų naudojimo inžineriniai klausimai, darbo

laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1.1.Juostinio žemės dirbimo mašinos kūrimas, tobulinimas, tyrimai ir vertinimas

Mokslinių tyrimų tikslas – išanalizuoti, suprojektuoti, pagaminti, ištirti ir įvertinti juostinio

žemės dirbimo technologijai tinkančios mašinos darbo technologinius procesus, pagrįsti mašinos

sąveiką su dirvožemiu ir augalinėmis liekanomis.

Tyrimų uždaviniai: • Išanalizuoti juostinio žemės dirbimo technologijai taikomų mašinų konstrukcinių ir

technologinių parametrų ypatumus, darbo technologinius procesus ir pagrįsti labiausiai

tinkančius Lietuvos dirvožemių ir klimato sąlygoms.

• Suprojektuoti ir pagaminti moksliniams tyrimams reikalingą juostinio žemės dirbimo

mašiną-įrenginį.

• Ištirti juostinio žemės dirbimo mašinos-įrenginio darbo technologinius procesus ir

sąveikos su skirtingomis augalinėmis derliaus liekanomis įvairių savybių dirvožemiuose

ypatumus.

• Pagrįsti galimybes vienu važiavimu įdirbti dirvoje juostas ir jas pasėti cukrinių runkelių

arba kukurūzų sėklas.

• Energetiniais ir ekonominiais rodikliais įvertinti juostinio žemės dirbimo technologiją,

palyginti ją su tradicine ir tiesiogine sėja.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Gyventojų skaičiui pasaulyje didėjant, vis didesni maisto poreikiai. Todėl norint pagausinti

kultūrinių žemės ūkio augalų derlių būtina ieškoti naujų būdų, kaip optimizuoti žemės ūkio

gamybos technologinius procesus. Norint gauti ne tik gausų ir kokybišką, o tuo pačiu ir pigesnį

maisto produktą, būtina taikyti kompleksines žemės ūkio inžinerines per agronomines

priemones. Būtinos naujos žemdirbystės technologijos ir joms pritaikytos žemės ūkio mašinos.

Mažinant žemės dirbimo intensyvumą, mažinamas technologinių operacijų ir važinėjimų

po dirvą skaičius, taupomas žemdirbių darbo laikas ir pastoviai brangstantys energijos šaltiniai,

mažinama neigiama įtaka dirvožemio degradacijai, tausojama aplinka. Juostinis žemės dirbimas

(ang. STRIPTILL) – tai neariminės žemdirbystės technologija, tarpusavyje derinanti tiesioginės

sėjos ir ištisinio žemės dirbimo technologijų privalumus. Pagal tokią technologiją įvairūs augalai

(kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai ir kt.) sėjami tik į įdirbtas dirvos juostas, o tarpuose tarp

įdirbtų dirvos juostų lieka ražiena ir augalinės derliaus liekanos, kurios kintančio klimato

sąlygomis saugo dirvą nuo išdžiūvimo, vėjo ir vandens erozijos ir kitų nepageidautinų klimatinių

veiksnių. Be to, iškritus didesniam kritulių kiekiui, tarp įdirbtų juostų likusi ražiena ir augalų

liekanos gali absorbuoti didesnius vandens kiekius.

Taikant juostinį žemės dirbimą ir sėją vienu metu galima ženkliai sumažinti energijos,

darbo sąnaudas ir taip sumažinti žemės ūkio produktų gamybos savikainą. Šio metu sudėtinga

prognozuoti kokie plotai galėtų būti užsėjami naudojant šią perspektyvią technologiją.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Juostinio žemės dirbimo technologija Europoje dar gana nauja, nors pasaulyje ja jau

domimasi seniai. Ši technologija išsivystė iš tiesioginės sėjos technologijos, bandant išspręsti jos

228

pagrindines problemas, kaip pašalinti augalines derliaus liekanas, kad jos netrukdytų sėklų

įterpimui į neįdirbtą dirvą, kaip sušildyti dirvos paviršių, į kurį įterpiamos sėklos ir t.t.

Jeigu agronominiais aspektais kai kurių palyginimų tarp juostinės žemės dirbimo

technologijos ir kitų žemdirbystės technologijų dar kai ką galima rasti užsienio mokslinėje

literatūroje, tai inžinerinių mokslinių tyrimų, ypač sąveikoje su Lietuvos klimato sąlygomis

auginamais augalais bei dirvožemiais, praktiškai visiškai nėra. Tai būtų naujas mokslinis darbas,

kurio vykdymui būtų pasitelkiami žemės ūkio inžinerijos ir agronomijos sričių mokslininkai,

panaudojama slėnio „Nemunas“ mokslinė infrastruktūra ir mokslinė įranga.

Juostinio žemės dirbimo technologijai tinkančias mašinas jau pradeda gaminti kai kurie

žemės ūkio mašinų gamintojai (pvz. Kuhn, Yetter, Horsch ir kt.). Netrukus jos pasirodys ir

Lietuvos rinkoje. Neturint jokių išsamesnių mokslinių tyrimų Lietuvos žemdirbiams bus

sudėtinga apsispręsti. Be to, kas galbūt gerai tinka kitose šalyse, dar ne visada gali būti pritaikyta

mūsų dirvožemiams. Todėl būtina jau dabar atlikti mokslinius tyrimus, kuriais būtų įvertinta ši

technologiją, nustatyti darbo technologiniai procesai, pagrįsti privalumai energetiniais ir

ekonominiais aspektais.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Planuojama sukurti, patobulinti ir išbandyti juostinio žemės dirbimo mašiną, kuri vienu

važiavimu galėtų įdirbti dirvoje juostas ir jas įterpti augalų sėklas. Atlikus naujos mašinos

mokslinius tyrimus Lietuvos dirvožemių ir klimato sąlygomis, būtų rengiamos technologinės

rekomendacijos Lietuvos žemdirbiams, konsultantams ir mokslininkams, pateikiant

tinkamiausius mašinos darbo technologinius procesus, leidžiančius mažinti gamtinių išteklių

sąnaudas, neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai, užtikrinant optimalias sėklų įterpimo ir augalų

augimo sąlygas. Tyrimų rezultatai bus skelbiami tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo

leidiniuose, pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose,

seminaruose. Bus parengti mokslo populiarinimo straipsniai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 50,0 50,0 50,0 50,0 200,0

2. Socialinio draudimo įmokos 15,6 15,6 15,6 15,6 62,4

3. Išlaidos paslaugoms1

3,4 3,4 3,4 3,4 13,6

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - -

5. Išlaidos prekėms 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0

6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - 30,0 - - 30

8. Pridėtinės išlaidos2 20,0 25,0 20,0 20,0 85,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - - -

Iš viso: 95,0 130,0 95,0 95,0 415,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

229

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1.2.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas: Organinių medžiagų granuliavimo

technologinio proceso modeliavimas, granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje

techninių priemonių kūrimas ir tobulinimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai

Tikslas: Ištirti įvairių organinių medžiagų granuliavimo galimybes, gaminant granuliuotas

organines trąšas, modeliuojant technologinį gamybos procesą ir nustatant veiksnius,

įtakojančius gaminamo produkto savybes. Ištirti pagamintų granuliuotų organinių trąšų

paskleidimo dirvoje parametrus, kuriais remiantis kurti ir tobulinti technines priemones trąšų

paskleidimui.

Uždaviniai:

- atlikti analizę, paiešką ir tyrimus įvairių organinių medžiagų, susidarančių žemės ūkyje ir

pramonėje, kurias būtų galima granuliuoti ir iš jų gaminti aukštos kokybės granuliuotas

organines trąšas;

- atlikti granuliavimo proceso technologinių bei techninių parametrų analizę, įvertinti ir

parinkti technines priemones;

- parinkti tyrimo metodikas ir tyrimų įrangą;

- nustatyti granuliuojamos medžiagos savybes ir technologinius parametrus norimam

produktui su užsiduotomis charakteristikomis gauti;

- ištirti granuliatoriaus matricos įtaką granuliavimo proceso dinamikai ir produkto

savybėms;

- ištirti granuliuoto produkto fizikines ir mechanines savybes;

- paruošti ir pateikti granuliavimo proceso energetinį ir aplinkosauginį vertinimą;

- atlikti granuliuoto produkto išbarstymo technologijų ir tolygumo įvertinimą;

- parinkti ir tobulinti technines priemones granuliuotų organinių trąšų išbarstymui;

- kurti naujas technines priemones granuliuotų organinių trąšų išbarstymui;

- paruošti ir pateikti rekomendacijas praktikai.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Atliekų ir įvairių organinių medžiagų utilizavimo problemos, jas perdirbant tolesniam

racionaliam panaudojimui (energetikai, ekologiškoms trąšoms, pašarams ir kt.) aktyviai

sprendžiamos visame pasaulyje. Lietuvoje šis mokslinių tyrimų reikalaujantis klausimas tik

pradedamas spręsti. Todėl moksliniams tyrimams tai nauja ir plati erdvė.

Atliekų tvarkymo ir perdirbimo problema charakteringa visoms gamybos sferoms.

Griežtėjant ES, tuo pačiu ir Lietuvos aplinkosauginiams ir ekologiniams reikalavimams didėja

dėmesys perdirbimo pramonės, taip pat ž. ū. gamybos procese susidarančių atliekų utilizavimui.

Viena iš tokių organinių atliekų tvarkymo krypčių yra jų, kaip antrinių žaliavų panaudojimas

perdirbant į ekologiškai švarius produktus granuliuojant.

Granulių susidarymo dinamikai, granulių kaip tikslinio produkto reikiamoms savybėms

įtakos turi granuliuojamos medžiagos sudėtis (plastiškumas, rišlumas), fizikinės ir mechaninės

savybės. Granuliavimo proceso optimalios technologinės schemos sudarymas ir tinkamas

proceso valdymas lieka rimtu spręstinu klausimu mokslui ir pramonei. Norint išsamiau suprasti

granuliavimo procesą, būtina vykdyti fundamentalius tyrimus žaliavos (granuliuojamos

medžiagos dalelių) ir gaunamo produkto (granulių) lygyje ir sukurti adekvačius modelius, juos

tikslinant laboratorijose ar tiesiog gamyboje gaunama informacija. Reikia pažymėti, kad

granuliavimo procesas modeliavimo atžvilgiu yra „daugiamatis“.

Bus ištirta ir įvertinta granuliavimo proceso dinaminių parametrų įtaką produkto fizikinėms

ir mechaninėms savybėms (teoriniai tyrimai lygiagrečiai juos lyginant su eksperimentiniais),

230

ištirtos tikslinio produkto (granulių) fizikinės ir mechaninės savybės, atlikta granuliuoto

produkto efektyvaus panaudojimo galimybių analizė, granuliuoto produkto išbarstymo dirvoje

technologijų ir tolygumo įvertinimas.

Bus pateikti siūlymai tikslinio produkto kokybės kontrolės ir reguliavimo metodams, pateikti

siūlymai ir rekomendacijos tikslinio produkto efektyviam panaudojimui, pateiktas granuliavimo

proceso energetinis ir aplinkosauginis vertinimas; paruoštos ir pateiktos rekomendacijas

praktikai.

Antrinių žaliavų tvarkymo, perdirbimo ir panaudojimo aktualijos atitinka Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB tikslus dėl atliekų perdirbimo.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus ištirtos įvairių organinių medžiagų granuliavimo galimybės, gaminant granuliuotas

organines trąšas, modeliuojant technologinį gamybos procesą ir nustatant veiksnius,

įtakojančius gaminamo produkto savybes. Ištirti pagamintų granuliuotų organinių trąšų

paskleidimo dirvoje parametrai, kuriais remiantis bus kuriamos ir tobulinamos techninės

priemones trąšų paskleidimui. Tyrimų rezultatai bus paskelbti mokslinės publikacijos

leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir

pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse,

gamybinėse konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos

rekomendacijos, kurios bus naudingos ūkininkams ir visiems, kas domisi šiais klausimais. Taip

pat bus parengti straipsniai populiariojoje spaudoje, teikiamos konsultacijos ūkininkams,

konsultantams žemės ūkio mokyklų dėstytojams ir kt. seminarų metu.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

Iš

viso

1. Darbo užmokestis 35,0 35,0 35,0 35,0 35,0 175,0

2. Socialinio draudimo įmokos 10,8 10,8 10,8 10,8 10,8 54,0

3. Išlaidos paslaugoms1

2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 10,0

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -

5. Išlaidos prekėms 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 10,0

6. Išlaidos komandiruotėms 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 6,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 13,0 13,0 13,0 13,0 13,0 65,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - - - -

Iš viso: 64,0 64,0 64,0 64,0 64,0 320,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

231

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

1.3.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas „Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo javų

kombainais technologinis kompleksinis modernizavimas“

Tikslas – siekiant sumažinti žemės ūkio produkcijos savikainą, padidinti gamybos

konkurencingumą, reikia pagrįsti, sukurti ir kompleksiškai ištirti įvairių žemės ūkio kultūrų

derliaus nuėmimo modernias technologijas ir technines priemones javų kombainais, kurių

laidumas iki 10 – 12 kg s-1

kuliamos masės.

Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti reikia išspręsti šiuos uždavinius:

– ištirti oro srauto, sukeliamo besisukančio kūlimo būgno, judėjimo tendencijas javų

kombaino kūlimo aparate;

– sukurti ir ištirti 10 – 12 kg s-1

laidumo javų kombainams modernias augalų derliaus

kūlimo- separavimo technines priemones;

– analitiškai ir eksperimentiniais tyrimais ištirti racionalų javų kombainų darbinį greitį

(optimalų laidumą) nuimant įvairių tradicinių ir rečiau auginamų žemės ūkio augalų

derlių;

– analitiniu ir eksperimentiniu būdais ištirti pakartotinio augalų masės kūlimo variantus

javų kombainuose ir sukurti modernesnes technines priemones;

– ištirti javų kombaino kuliamosios laidumo didinimo būdus mažinant kuliamos masės

drėgnį bei kūlimo aparato apkrovimą;

– ištirti įvairių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo būdų poveikį dirvai ir aplinkai;

– eksperimentinių ir analitinių tyrimų rezultatais pagrįstą medžiagą publikuoti

tarptautiniu mastu pripažintuose mokslo bei populiariuose, gamybininkams skirtuose,

leidiniuose, parengti pagrįstas įvairių žemės ūkio augalų grūdų arba sėklų derliaus

nuėmimo rekomendacijas gamybai.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų

perspektyvumas

Energetinių išteklių taupymas, produkcijos savikainos mažinimas ir ateityje bus aktualūs

žemės ūkio gamybai ir mokslui. Ekonominiu ir konkurencingumo požiūriais žemdirbiai pastoviai

pagal galimybes didina ne tik įprastų, tradicinių, bet ir rečiau auginamų arba dėl įvairių

priežasčių primirštų, tačiau pelningų žemės ūkio augalų plotus. Jų derliui nuimti specialių

kombainų arba kitų mašinų nėra, todėl derliaus nuėmimo metu tenka naudoti turimus javų

kombainus, kurie ne visada tam tinka. Kol kas žinoma ir kita problema – nuperkamų našių,

tobulesnės konstrukcijos kombainų žemės ūkio augalų derliui nuimti dar ilgokai nepakaks, todėl

tinkamą dėmesį reikia skirti ir didesnę dalį kombainų parke užimantiems naudotiems

kombainams, kurie ir toliau sensta. Dėl to didėja degalų sąnaudos, javapjūtė nusitęsia į vėlyvą

rudenį, kai oro sąlygos dažnai tampa nepalankios. Tuo pačiu didėja nuimamų augalų derliaus

nuostoliai, o ir nuimamas derlius esti didesnio drėgnio, kuriam išdžiovinti vėl reikalingos

energinės sąnaudos. Todėl žemės ūkio produkcijos savikainai mažinti, javapjūtės agroterminams

trumpinti, javų kombainų stokos problemai spręsti, reikia sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais

pagrįstas modernias technologijas ir technines priemones.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Tyrimų rezultatų pagrindu bus skelbiami moksliniai straipsniai tarptautiniu mastu

įvertintuose leidiniuose, pristatomi tarptautinėse ir valstybinės reikšmės mokslinėse, gamybinėse

konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos gamybai

bei kita informacinė medžiaga seminarams, lauko dienoms ir kitoms propagavimo priemonėms,

skirtoms ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, agroserviso, konsultavimo tarnybų specialistams.

232

Naujausių tyrimų medžiaga bus panaudota ir mokomųjų knygų ir kitos medžiagos I ir II pakopų

studentams rengti.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 50,0 50,0 50,0 150,0

2. Socialinio draudimo įmokos 15,6 15,6 15,6 46,8

3. Išlaidos paslaugoms1

3,4 3,4 3,4 10,2

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -

5. Išlaidos prekėms 3,0 3,0 3,0 9,0

6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 3,0 9,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 25,0 25,0 25,0 75,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - -

Iš viso: 100,0 100,0 100,0 300,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 %.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 %.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2. Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas „Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo

galimybių studija, džiovinant grūdus šiluminėmis džiovyklomis“

Mokslinių tyrimų tematikos pagrindimas

Grūdų derliaus popjūtiniam dorojimui, priklausomai nuo gamtinių sąlygų derliaus brendimo-

nuėmimo laikotarpiu, sunaudojama nuo 20 iki 50 procentų energijos išteklių reikalingų grūdų

auginimo – paruošimo technologijose.

Lietuvoje nuimamų grūdų drėgnis kaip taisyklė būna didesnis nei grūdų skirtų ilgalaikiam

laikymui. Grūdų sampilas yra gyva sistema. Javų derliaus nuėmimo metu nukulti grūdai

sandėliuojant pilami į tam paruoštas talpas, kurių dydis ir formą priklauso nuo sandėlio tipo ir

sandėliuojamų grūdų kiekio bei taikomų transportavimo sistemų. Grūdų sampilas, tai žmogaus

suformuota, gyva termodinaminė ekosistema. Ji apima tarpusavyje sąveikaujančių gyvų

organizmų grupę ir jų aplinką, kurioje vyksta būdingi biofizikiniai, biocheminiai,

mikrobiologiniai procesai. Šią gyvų organizmų sistemą visada sudaro bent du gyvi subjektai: tai

grūdai ir juose esantys mikroorganizmai, o dažnai ir su tuo susiję vabzdžiai ir kiti aruodiniai

kenkėjai. Svarbiausias gyvas šios ekosistemos organizmas yra patys grūdai. Kuliant, perkraunant

ir transportuojant grūdai pažeidžiami mechaniškai, kuo didesnis grūdų drėgnis tuo didesnis

pažeistų grūdų kiekis sampilo, pažeistų grūdų luobelės dalelės papildo grūdų sampile esančias

šiukšles, kurių drėgnis visada yra didesnis už pagrindinės grūdų masės drėgnį. Taigi tokius

grūdus reikia nedelsiant ruošti ilgalaikiam sandėliavimui t.y. džiovinti arba kitais būdais

konservuoti.

233

Grūdų džiovinimas yra energijai imlus ir brangus procesas. Atsinaujinančių energijos šaltinių

(šiaudų) naudojimas aprūpinant grūdų džiovyklas šilumine energija didintų šalies ūkių

konkurencingumą.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai: - atlikti galimybių studiją išanalizuojant šalies ir užsienio patirtį, įvertinti džiovinimo proceso

valdymo galimybes;

- parinkti katilo kūrenamo šiaudais prototipą ir pritaikyti jį šiluminės energijos tiekimui bei

džioviklio reikalingo grūdų džiovinimui ruošimui;

- sukurti katilo kūrenamo šiaudais ir grūdų džiovyklos modulį, išbandyti eksperimentinį

modulį gamyboje;

- sudaryti ir išbandyti šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso džiovykloje

valdymo algoritmą, pagaminti ir išbandyti grūdų džiovinimo proceso valdiklį;

- paruošti rekomendacijas gamybai.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Žmonių veiklos sukelta klimato kaita yra didžiausia grėsmė mūsų planetai. Besaikis ir

netaupus anglies, naftos naudojimas sukelia neprognozuojamas klimato kaitos pasekmes. Dėl

šios priežasties būtina plėtoti technologijas, kurios įgalintų kaip galima daugiau ir efektyviau

naudoti atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius – vėją, saulę, vandenį, biomasę ir

geoterminę energiją.

Atsinaujiantys vietiniai energijos šaltiniai svarbūs ir ekonomikos augimui, importuojami

pirminės energijos ištekliai sudaro – apie 95% visų energijos išteklių Lietuvoje. Ekspertai

apskaičiavo, kad padidinus vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, tokie ištekliai

gali sudaryti 14–15% viso Lietuvoje naudojamo kuro, ir taip pasiekti numatytas Europos

Sąjungos atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo normas kiekvienai ES narei (tai

padaryti Lietuva turi iki 2020 m.).

Atsinaujinantieji energijos ištekliai Suvartojimas MWh Potencialas, MWh/metus

2002 m. 2010 m. 2020 m. 2020 m.

Mediena 7670 9500 9800 9800

Šiaudai 50 500 1500 3590

Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, Lietuvoje plėtojant grūdų gamybą, šiaudai tai

neišnaudoti rezervai energijos gamybai. Šiluminės energijos gamyba deginant šiaudus ypač

didelę perspektyvą turi ūkiuose besispecializuojančiuose grūdų gamyboje, kaip taisyklė, tokiuose

ūkiuose šiaudų poreikis tiesioginėje žemės ūkio gamyboje yra menkas, dalį jų skiriant energijos

gamybai, transportavimo išlaidos tampa niekinės.

Šiluminės energijos gamyba iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių ir jos racionalus

vartojimas gamybiniuose procesuose yra nauja perspektyvi kryptis. Dėl aukštų grūdų džiovinimo

procesams keliamų reikalavimų – griežto temperatūrinio režimo ir grūdų bei oro srautų valdymo

sudėtingumo. Tam reikalingi moksliniai tyrimai, kad racionaliai panaudoti pagamintą energiją ir

užtikrinti džiovinamų produktų kokybę.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis.

Grūdų džiovinimas šiluminėse džiovyklose deginant gamtines dujas ar skystą kurą yra

pakankamai gerai ištirtas, tačiau keičiant importuojamą kurą į vietinį atsinaujinantį (šiaudus)

iškylą daug neišspręstų neapibrėžtumų į kuriuos atsakymą galima rasti tik modeliuojant

laboratorijose ir atliekant tyrimus gamybinėse sąlygose. Pasaulinė patirtis šioje srityje yra

menka, bandomi tik kai kurie eksperimentiniai vienetiniai egzemplioriai. Serijinės gamybos

grūdų džiovinimo įrengimų, deginant šiaudus, kur būtų išspręstas kuro degimo ir džiovinimo

procesų valdymas nepavyko rasti. Atliekant tyrimus ir kuriant eksperimentinį, grūdų džiovinimo

234

modulį, bus panaudota sukaupta patirtis Universiteto ir kitų šalių mokslininkų bei Lietuvos

gamybininkų eksperimentavimo patirtis.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus sukurtas ir išbandytas eksperimentinis grūdų džiovinimo modulis, šilumos šaltinį

biokurą (šiaudus) naudojantis pečius – šiluminė grūdų džiovykla, džioviklio ruošimo ir grūdų

džiovimo procesą valdant valdikliu.

Apibendrinant eksperimentinio grūdų džiovinimo modulio tyrimų rezultatus bus sudarytas

šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso valdymo algoritmas, pagamintas ir

išbandytas grūdų džiovinimo proceso valdiklis.

Įvertintas eksperimentinio modulio energetinis efektyvumas, pateiktos rekomendacijos

gamybai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

Nr. Išlaidų klasifikacija

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 25,0 25,0 50,0

2 Socialinio draudimo įmokos + garantinis mokestis

(31,15%)

7,8 7,8 15,6

3 Autorinis atlyginimas 4,0 10,0 14,0

5 Komandiruotės 2,0 2,0 4,0

6 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas (visos kitos

prekės ir inventorius, kainuojantis daugiau kaip 1000

Lt be PVM) :Šiaudų deginimo krosnis.

250,0 0 250,0*

7 KITOS PREKĖS (Deguonis, azotas, CO2 dujos,

Cheminės medžiagos, hermetinė tara pavyzdžiams,

etaloninės dujos ir kitos montavimo medžiagos)

11,4 5,4 16,8

8 KITOS IŠLAIDOS (išlaidos apmokėti laboratorines

paslaugas nustatant išmetamų dujų cheminę sudėtį ir

poveikį aplinkai)

1,0 1,0 2,0

9 Transporto išlaikymas (kuras) 0,6 0,6 1,2

10 Ryšių paslaugos 0,2 0,2 0,4

11 Sutarties aptarnavimo išlaidos (20%) 13,0 13,0 26,0

IŠ VISO 65,0 65,0 130,0

Pastaba. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMAS (VISOS KITOS PREKĖS IR INVENTORIUS,

KAINUOJANTIS DAUGIAU KAIP 1000 Lt BE PVM) :Šiaudų deginimo krosnis* Ši eilutė į bendrą sąmata

neįtraukta. Tai galėtų būti finansuojama iš kooperuotų lėšų (Verslo ir Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai).

3 Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 130,0 tūkst. Lt

Iš verslo ir valstybės kooperuotų lėšų finansuojami moksliniai tyrimai – 250,0 tūkst. Lt.

235

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3.1.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas „Karvių ilgaamžiškumo didinimas ir oro

taršos mažinimas, optimizuojant gyvulininkystės inžinerines sistemas“

Mokslinių tyrimų tikslas - kurti, tobulinti ir diegti naujus technologinius procesus

gerinančius gyvulių laikymo sąlygas ir didinančius karvių ilgaamžiškumą bei leidžiančius

mažinti energijos sąnaudas ir aplinkos taršą gyvulininkystėje.

Uždaviniai:

• Parengti ir moksliškai pagrįsti metodus kaip mažinti sklindančių dujų (NH3 ir kt.) kiekius

iš mėšlo ir kitų organinių atliekų bei jas surinkti ir racionaliai panaudoti.

• Ištirti automatizuotų – robotizuotų technologinių procesų karvidėse įtaką gyvulių elgsenai

bei sveikatingumui ir aplinkos taršai.

• Pagrįsti efektyvias integruotas pieno ūkio valdymo sistemas.

• Parengti optimalaus mikroklimato formavimo modelį karvidėje pagal schemą: tvartas-

gyvulys-įranga-atmosferos tarša.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Darbe numatyti uždaviniai glaudžiai siejasi su ES bei Lietuvos strateginiuose dokumentuose

iškeltais tikslais ir uždaviniais (Paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. reglamentavimas; Europa

2020, strategija; Valstybės pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ ir kt.). Atliktų tyrimų rezultatai

padės diegti pažangius, išteklius tausojančius ir aplinkos taršą mažinančius technologinius

procesus pieno ūkiuose ir taip didins ūkių konkurencingumą.

Siekiant didinti pieno ūkių konkurencingumą, šiandien susiduriama su viena svarbiausių

problemų – kaip prailginti karvių produktyvųjį laikotarpį. Modernėjant ūkiams ir intensyvinant

pieno gamybą, didėja karvių produktyvumas, tačiau mažėja jų ilgaamžiškumas. Tą įtakoja daug

veiksnių: tvartų mikroklimatas, tinkamų sąlygų sudarymas karvių poilsiui, higienos sąlygų

užtikrinimas tvarte (mėšlo šalinimas), teisingas melžimas, šėrimas ir kt. Sprendžiant gyvūnų

gerovės problemas, reikia kompleksiškai vertinti ir optimizuoti visus veiksnius, o gautus

rezultatus susieti su aplinkos tarša. Nes gerinant gyvulių laikymo sąlygas, dažniausiai didėja

aplinkos tarša. Pvz., intensyvinant tvartų vėdinimą, didėja kenksmingų dujų išmetimai į aplinką.

Todėl kuriant darnų ūkį, labai svarbu surasti optimalius sprendimus tarp ekonominių, gyvūnų

gerovės ir aplinkos apsaugos kriterijų.

Atliktų tyrimų rezultatai padės diegti inovatyvias technologijas – integruotą pieno ūkio

valdymą, kai technologinių procesų valdymas atliekamas remiantis iš visų ūkio sistemų

gaunamais duomenimis. Tai sudarys geresnes sąlygas karvių laikymui ir taip prailgins jų

produktyvųjį laikotarpį bei diegiamos tvartuose biopriemonės ne tik pagerins tvartų

mikroklimatą, bet ir sumažins aplinkos oro taršą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Yra atlikta daug tyrimų apie įvairių veiksnių įtaką karvių sveikatingumui, produktyvumui.

Tačiau atliekami tyrimai dažniausia apsiriboja analizuojant atskirus veiksnius. Pvz., kaip

guoliavietės grindų dangos įtakoja karvės produktyvumą; kaip robotizuotas melžimas įtakoja

pieno kokybę; kaip tvarte formuoti optimalų mikroklimatą ir t.t. Tačiau visi šie veiksniai ne tik

įtakoja gyvulio savijautą bei produktyvumą, bet yra tarpusavyje susiję. Todėl norint sukurti geras

sąlygas karvėms, kurios užtikrintų jų aukštą produktyvumą ir gerą savijautą, reikia

kompleksiškai vertinti visus veiksnius. Juos apjungiant ir siejant su aplinkos oro tarša.

Kokie kiekiai ir kokios dujos sklinda iš tvartų seniai žinoma. Yra nustatyti bendrieji NH3 bei

kitų dujų emisijos ir koncentracijos tvarte dėsningumai, tačiau nepakankamai ištirta integracinė

įvairių faktorių, apsprendžiančių tuos procesus, įtaka. Mokslininkų parengta modelių

prognozuoti amoniako emisijai. Šie modeliai gerai tinka uždariems, su priverstine vėdinimo

236

sistema tvartams. Tačiau šiandien pagrindinė galvijų laikymo technologijų plėtros tendencija –

statyti šaltus arba net visai atvirus tvartus. Seniau sukurtus dujų emisijos modelius panaudoti

šiuose tvartuose, negalima, nes juose labiau kinta temperatūra, oro greitis, sunkiau reguliuoti ir

tiksliai nustatyti oro apykaitą. Tyrimais bus nustatyta integracinė mikroklimatinių veiksnių įtaka

dujų emisijos intensyvumui. Šiuo klausimu tyrimai bus sukoncentruoti į vieną iš svarbiausių

veiksnių įtakojančių dujų emisiją iš mėšlo – tai mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos susidarymą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Atlikti tyrimų rezultatai padės efektyviai diegti inovatyvias technologijas pieno ūkiuose ir

surasti kompromisą tarp gyvūnų gerovės ir aplinkos taršos. Tai padės sukurti efektyvų modelį

kaip valdyti karvidėje technologinius procesus. Tyrimų rezultatai bus skelbiami straipsniuose

mokslo populiarinimo žurnaluose (ne mažiau kaip 2 straipsniai kasmet), mokslo žurnaluose

referuojamuose įvairiose tarptautinėse duomenų bazėse (2 straipsniai kasmet) bei pristatomi

konferencijose ir seminaruose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 110,0 100,0 105,0 95,0 85,0 495,0

2. Socialinio draudimo įmokos 34,3 31,2 32,7 29,6 26,5 154,3

3. Išlaidos paslaugoms1

4,7 5,8 4,8 3,4 2,0 20,7

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -

5. Išlaidos prekėms 19,0 16,0 9,5 7,0 6,5 58,0

6. Išlaidos komandiruotėms 8,0 7,0 8,0 9,0 8,0 40,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 44,0 40,0 40,0 36,0 32,0 192,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - - - -

Iš viso: 220,0 200,0 200,0 180,0 160,0 960,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

237

4. TIKSLIOJO ŪKININKAVIMO INŽINERIJA. Automatinis mašinų vairavimas,

palydovinės sistemos diegimas dirvos ruošimo, sėjos, tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo

mašinose. ISOBUS sistema. Dirvožemyje esančių medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai ir

kitos aktualios temos.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4.1. Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka mažinant poveikį aplinkai bei

sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti

Mokslinių tyrimų tikslas

Pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus, ištirti jų efektyvumą, mažinant

poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti.

Uždaviniai:

- teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais ištirti ir pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo

technologinius procesus bei jų tarpusavio sąsajas;

- ištirti įvairių tiksliojo ūkininkavimo techninių priemonių įtaką mažinant poveikį aplinkai

bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti;

- įvertinti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus energetiniais ir ekonominiais

rodikliais.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, iki 2050 m. maisto

poreikis pasaulyje išaugs maždaug 70%. Smarkiai išaugus maisto poreikiui, pasaulyje

atitinkamai išaugs pašarų, pluošto, biologinės masės ir biologinės medžiagos poreikis. Dėl to

neišvengiamai padidės žemės ūkio sektoriaus produkcijos poreikis.

Padidinti žemės ūkio gamybos apimtis ir pasiekti, kad ji būtų tvari bus galima tik jei visais

lygmenimis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus dedama daug pastangų. Mokslininkai ir

suinteresuotieji subjektai ne kartą pabrėžė, kad tarp mokslinių tyrimų rezultatų teikimo ir

inovacijų metodų taikymo ūkininkavimo praktikoje yra susidariusi spraga. Nauji metodai

diegiami per lėtai, o mokslininkai nėra išsamiai informuojami apie praktinio ūkininkavimo

poreikius. Todėl svarbios inovacijos nėra diegiamos reikalingu mastu, o susijusioms mokslinėms

sritims ne visada skiriamas toks dėmesys, kokio reikėtų. Gairėse „BŽŪP artėjant 2020 m.“

nurodoma, kad rengiant Europos Sąjungos žemės ūkį ateičiai inovacijų reikšmė yra labai svarbi.

Strategijos „Europa 2020“ biudžete numatyta 4,5 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir

inovacijoms maisto saugos, bioekonomikos ir tvaraus žemės ūkio srityse. 2012 m. Europos

Komisijos komunikate „dėl Europos ž. ū. našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės“

(COM(2012) 79) teigiama, kad „turėtų būti ištirtos ekologiškų technologijų, pavyzdžiui, IRT,

tiksliojo ūkininkavimo ir kenkėjų įspėjimo sistemų taikymo galimybės“, o „siekiant padidinti

žemės ūkio sektoriaus našumą ir konkurencingumą, visų pirma būtina veiksmingiau naudoti

išteklius: gamyboje turi būti naudojama mažiau vandens, energijos, trąšų (visų pirma fosforo ir

azoto), ir pesticidų“.

Apsirūpinimas žemės ūkio produkcija kaip energijos medžiagomis yra pagrindinis žmogaus

fiziologinis poreikis. ES rūpinasi tvaria žemdirbyste, o esantis maisto produkcijos trūkumas

pasaulyje verčia ieškoti naujų priemonių derliui gausinti. Tiksliosios žemdirbystės dėka galima

minimizuoti gamybos kaštus ir padidinti produkcijos derlingumą. Mokslininkams tenka didelis

iššūkis tirti nuolatos kintančius žemės ūkio produktų gamyboje vykstančius procesus ir juos

tobulinti. Tiksliosios žemdirbystės tematika pasaulyje yra gana nauja, jos pradžia yra apie 1990

metus, kai buvo pradėta naudoti sparčiai tobulėjanti kompiuterinė ir kita karo bei pramonės

technika (GPS, lazeriai, įvairūs jutikliai bei valdikliai).

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Tiksliojo ūkininkavimo elementai ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žemės ūkio

įmonėse ir ūkininkų ūkiuose iki šiol taikomi tik fragmentiškai. Dažniausiai yra sudaromi laukų ir

238

dirvos agrocheminių savybių žemėlapiai ir pagal juos, atskirais atvejais, atliekamas tikslusis

tręšimas, t.y., atskiros lauko vietos tręšiamos skirtingomis trąšų normomis. Žemdirbiai susiduria

su gautos informacijos pvz., derlingumo, tręšimo, purškimo, dirvos agrocheminių savybių

žemėlapių, interpretavimo ir panaudojimo problemomis.

Tikslioji žemdirbystė Lietuvoje iki šiol yra ypač mažai tyrinėta dėl naujausios technikos

priemonių trūkumo. Yra nustatyta, kad produkcijos augimą lemia daugybė veiksnių. Žemės ūkio

augalai maisto medžiagas gauna iš dirvos, todėl ji bei joje esančios maisto medžiagos sudaro

pagrindą jų augimui. Dirvožemio tinkamumas augalų auginimui vertinamas pagal agrochemines

dirvožemio savybes: dirvos tipą, dirvos granuliometrinę sudėtį, dirvos fizikines savybes

(struktūra, tankis, poringumas ir kt.) bei kitas savybes (turtingumas maisto medžiagomis,

humuso kiekis ir dirvožemio reakcija).

Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių tyrėjai naudoja daug būdų nustatyti dirvos agrochemines

savybes laboratorinėse sąlygose, tačiau esant didelei nuolatos besikeičiančiai augalų, techninių

priemonių bei parametrų gausai, sudėtinga sudaryti priklausančius ryšius bei pateikti galutines

rekomendacijas augintojams. Todėl labai svarbu yra įvairius matuojamus parametrus tiesiogiai

susieti su derliaus kiekiu, kokybe bei kaina.

Dirva nėra vienalytė, todėl ir augalai skirtinguose ploteliuose auga nevienodai. Amerikiečių

mokslininkai teigia, kad sudarius žemėlapius pagal keletą parametrų bei atskiriems dirvos

ploteliams parenkant tręšimo, purškimo ir nukalkinimo normas galima sutaupyti net iki 20%

sunaudojamo medžiagų kiekio. Kuo tiksliau norint nustatyti daugelio savybių nevienodumus, tuo

daugiau dirvos mėginių reikia ištirti laboratorijose, o tai yra labai brangu ir praktinė tiksliojo

ūkininkavimo nauda mažėja.

Vienas iš perspektyviausių ir naujausių būdų tirti dirvos mechaninę sudėtį bei drėgmę yra

nepertraukiamas dirvos elektrinio laidumo matavimas, kur yra nustatyta tiesioginė

priklausomybė su dirvos granuliometrine sudėtimi. Tikėtina, kad elektrinis laidumas turėtų

koreliuoti ir su augalų biomasės keikiu, o kartu ir derliumi. Tačiau tikslių rekomendacijų įvertinti

dirvos elektrinį laidumą nėra dėl didelės įtakojančių parametrų gausos. Be to, minėtų tyrimų

pagrindu galima būtų sumažinti atskirų dirvos plotelių žemėlapių sudarymo kaštus bei pateikti

praktines rekomendacijas augintojams. Vokietijos mokslininkai teigia, kad ilgalaikis TŪ metodų

poveikis yra ne tik degalų ir medžiagų ekonomija, bet ir dirvos suslėgimo bei erozijos mažinimas

o taip pat floros bei faunos žemės ūkio kraštovaizdyje gausinimas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Projekto naujumą sudaro tai, kad siekiant nustatyti tikslų trąšų, kalkių ir pesticidų poreikį

augalų vegetacijos metu bus kompleksiškai atliekami dirvos elektrinio laidumo ir pH bei

chlorofilo kiekio augaluose nustatymo tyrimai in situ naudojant mobilias tyrimo priemones

(dirvos pH nustatymo spektrometrus, optinius dirvos organinių medžiagų kiekio nustatymo

jutiklius, elektromagnetinius dirvos elektrinio laidumo jutiklius bei optinius augalų analizės

jutiklius) sumontuotas vienoje platformoje su įrengta navigacijos sistema.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

Iš

viso

1. Darbo užmokestis 75,0 75,0 75,0 75,0 75,0 375,0

2. Socialinio draudimo įmokos 23,4 23,4 23,4 23,4 23,4 117,0

3. Išlaidos paslaugoms1

6,0 6,0 6,0 6,0 6,0 30,0

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -

5. Išlaidos prekėms 4,1 4,1 4,1 4,1 4,1 20,5

6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 20,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 37,5 37,5 187,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos - - - - - -

239

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 150,0 150,0 150,0 150,0 150,0 750,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4.2. Mobilaus agroroboto kūrimas ir tyrimas

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai

Tikslas: Sukurti autonominio mobilaus agroroboto platformą, ištirti jos panaudojimo

galimybes įvairiems žemės ūkio darbams atlikti.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Jau daugiau kaip pusę amžiaus robotai ir automatizacija vaidina fundamentalų vaidmenį

didinant našumą pramonėje ir mažinant gamybos išlaidas bei produkcijos savikainą. Pastaruosius

du dešimtmečius panaši tendencija stebima ir žemės ūkio gamyboje. Traktoriai ir kombainai su

autonominėmis vairavimo sistemomis, naudojančiomis GPS ir vaizdo sistemas jau yra serijinėje

gamyboje. Daugelyje išsivysčiusių šalių atliekami eksperimentai su autonominėmis sistemomis,

kurios automatizuoja ar papildo tokias operacijas kaip augalų retinimas ir derliaus nuėmimas,

šienavimas, purškimas bei piktžolių ravėjimas. Pažanga jutiklių technologijose ir valdymo

sistemose sudaro prielaidas optimaliai valdyti resursus ir integruotą apsaugą nuo kenkėjų ir ligų.

Sukurta mobilaus agroroboto platforma leistų plėtoti šios naujos perspektyvios mokslo

krypties tyrimus, tirti naujų jutiklių ir valdymo algoritmų panaudojimo galimybes įvairiems

žemės ūkio darbams atlikti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Žemės ūkio robotų naudojimas žemės ūkio gamyboje yra nauja kryptis.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.

Bus atlikta įvairiose šalyse mokslininkų kuriamų robotų koncepcijų apžvalga, pagrįstas

kuriamo agroroboto struktūros, atliekamų funkcijų pasirinkimas. Mobilaus agroroboto platformą

bus galima naudoti plėtojant tiksliąją žemdirbystę, tiriant įvairių jutiklių ir algoritmų tinkamumą

ir panaudojimo galimybes augalams ar jų pažeidimams atpažinti, augalų priežiūros ar derliaus

nuėmimo darbams atlikti.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil

.

nr.

Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

Iš

viso

1. Darbo užmokestis 30,0 60,0 60,0 60,0 60,0 270,0

2. Socialinio draudimo įmokos 9,4 18,7 18,7 18,7 18,7 84,2

3. Išlaidos paslaugoms1

5,0 15,0 10,0 5,0 35,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 1,0 1,3 1,3 1,3 1,3 6,2

6. Išlaidos komandiruotėms 4,6 15,0 15,0 15,0 15,0 64,6

240

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10,0 50,0 30,0 20,0 110,0

8. Pridėtinės išlaidos2 15,0 32,0 32,0 30,0 24,0 133,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

2,0 2,0 2,0 2,0 8,0

Iš viso: 75,0 194,0 169,0 152,0 121,0 711,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 80%

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 20%

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4.3.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas. ISOBUS naudojimo komunikavimui tarp

traktoriaus ir padargo tyrimas

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai

Sudaryti prielaidas Lietuvoje gaminamoje ir naudojamoje žemės ūkio technikoje diegti

ISOBUS sistemą, atlikti jos naudojimo galimybių ir patikimumo tyrimus, plėtojant inovatyvias

žemės ūkio technologijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Ekonominės, ekologinės ir įstatyminės sąlygos lėmė didėjantį elektroninės ir programinės

įrangos naudojimą žemės ūkio inžinerijoje per pastaruosius metus. Platus tarpusavyje sujungtų

elektronikos elementų, jutiklių ir programinės įrangos, instaliuotų darbo mašinose ir traktoriuje,

naudojimas yra pagrindinė inovacijų kryptis žemės ūkio inžinerijoje. ISOBUS sistema sudaro

galimybę šiems standartizuotiems elektronikos komponentams keistis informacija ir užima

centrinę vietą mobiliose sistemose. Naujovių perkėlimą į žemės ūkio gamybą stabdo tai, kad

prieiga prie ISOBUS-platformos galima tik turint didelę patirtį. Siekiant patenkinti ISOBUS

sistemų kvalifikuoto personalo poreikį ir su ISOBUS suderinamas inovacijas, yra būtina didesnė

ISOBUS technologijų integracija į mokslinius tyrimus ir specialistų ruošimą. Tai leis Lietuvos

žemės ūkio technikos gamintojus savo produkcijoje diegti šias technologijas.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Bendro ISOBUS standarto kūrimas prasidėjo tik 2001 m, o nuo 2006 m. gamintojai pradėjo

šią ryšio tarp prikabintos/pakabintos darbo mašinos ir traktoriaus sistemą diegti masinėje

gamyboje. Taigi, sistema yra nauja, sparčiai besivystanti. Kasmet rinkoje atsiranda nauji

produktai su įdiegtomis ISOBUS sistemomis. Kaip ir kiekvienos sistemos pradinėje kūrimo ir

diegimo stadijoje išryškėja nemažai problemų: funkcionalumo, patikimumo, atskirų gamintojų

suderinamumo ir kt. Kadangi pati sistema yra nauja, šių problemų ištyrimo lygis yra

nepakankamas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus atlikta ISOBUS panaudojimo galimybių Lietuvoje gaminamoje žemės ūkio technikoje

analizė, sukurta laboratorinė bazė šioms sistemoms testuoti, parengtos rekomendacijos ž.ū.

technikos gamintojams.

241

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 30,0 50,0 50,0 130,0

2. Socialinio draudimo įmokos 9,4 15,6 15,6 40,6

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams 7,0 7,0 7,0 21,0

5. Išlaidos prekėms 1,6 1,4 1,4 4,4

6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 6,0 6,0 16,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 13,0 20,0 20,0 53,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 65,0 100,0 100,0 265,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 90 %.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 10 %.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas. Augalinės biomasės gamybos, paruošimo ir

naudojimo energetinėms reikmėms technologijų inžinerija

Mokslinių tyrimų tikslas

Kompleksiškai įvertinti bei pagrįsti energetiniu požiūriu efektyviausias augalinės biomasės

rūšis bei pasiūlyti optimalias jų gamybos, paruošimo ir panaudojimo deginimui technologijas bei

techniką.

Uždaviniai

• Įvertinti daugiamečių žolių, netradicinių žolinių augalų bei žemės ūkio produkcijos atliekų

paruošimo ir efektyvaus panaudojimo biokurui technologijas ir pateikti racionalius

technologinius-techninius sprendimus.

• Išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti trumpos rotacijos (3–5 m) energetinių augalų

(gluosnių, tuopų, trumpos rotacijos drebulių) auginimo, nuėmimo, paruošimo ir

panaudojimo energetinėms reikmėms technologijas ir efektyvią techniką.

• Išanalizuoti naujų ir perspektyvių vidutinės rotacijos (12–18 m) energetinių augalų

(hibridinių drebulių, pseudoakacijų, laukinių trešnių) auginimo Lietuvoje galimybes bei

kompleksiškai (kokybiniu, energetiniu ir aplinkosauginiu požiūriu) įvertinti jų auginimo ir

priežiūros bei paruošimo biokurui technologijas.

• Atlikti įvairių augalinės biomasės rūšių paruošimo ir naudojimo energetinėms reikmėms

technologijų palyginamąjį energetinį-aplinkosauginį įvertinimą.

242

• Pagrįsti energetiniu požiūriu efektyviausias augalinės biomasės rūšis ir jų auginimo,

nuėmimo, paruošimo ir panaudojimo energetinėms reikmėms technologijas bei pasiūlyti

energijos efektyvumą didinančias priemones.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Pastaruoju metu augalinės biomasės naudojimas energetinėms reikmėms ir jos plėtra tampa

viena iš prioritetinių apsirūpinimo vietiniais energijos šaltiniais krypčių. Biomasės rūšių įvairovė

žemės ūkyje (tradiciniai ir netradiciniai žoliniai augalai, žemės ūkio produkcijos atliekos,

trumpos ir vidutinės rotacijos energetiniai augalai, mediena...) įpareigoja racionaliai,

atsižvelgiant į vietines sąlygas, pasirinkti tinkamą biomasės rūšį bei jos auginimo, paruošimo ir

naudojimo energetinėms reikmėms technologiją. Darbe numatoma ištirti naujų netradicinių

Lietuvoje augalų (pseudoakacijų, hibridinių drebulių, laukinių trešnių) panaudojimo galimybes

energetinėms reikmėms. Tai įtakotų naujų energetinių plantacijų plėtrą Lietuvoje panaudojant

mažai derlingus bei apleistus žemės ūkio paskirties plotus. Todėl labai aktualu išanalizuoti ir

pagrįsti biomasės rūšių panaudojimo energetinėms reikmėms palyginamąjį efektyvumą

kompleksiškai įvertinant darbo ir energijos sąnaudas augalų išauginimui ir jų technologiniam

paruošimui bei deginimui.

Atliekant šį darbą svarbu įvertinti atskirų augalų tinkamumą energetinėms reikmėms, ištirti

biometrinius rodiklius, nustatyti energetinių augalų paruošimo biokurui – smulkinimo bei

presavimo racionalius technologinius-techninius parametrus, paruošto biokuro svarbiausias

fizikines-mechanines savybes, turinčias įtakos jo laikymui ir deginimui, įvertinti biokuro

šilumingumą bei emisijas į aplinką jį deginant. Atlikus šiuos tyrimus bus kompleksiškai

įvertintos ir pagrįstos energetiniu požiūriu efektyviausios augalinės biomasės rūšys bei

pasiūlytos optimalios jų paruošimo ir panaudojimo deginimui technologijos bei technika.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkyje egzistuoja augalinės biomasės rūšių įvairovė – tradiciniai ir

netradiciniai žoliniai augalai, žemės ūkio produkcijos atliekos, trumpos ir vidutinės rotacijos

energetiniai augalai, mediena...). Dažniausiai atliekami moksliniai tyrimai įvertinant atskiros

augalų rūšies tam tikrus technologinius-techninius, energetinius bei aplinkosauginius parametrus,

tačiau nėra atlikti tyrimai kompleksiškai įvertinant įvairių energetinių augalų rūšių auginimo,

nuėmimo, paruošimo ir panaudojimo energetinėms reikmėms technologijas ir efektyvią techniką,

taip pat tikslinga pasiūlyti energijos efektyvumą didinančias priemones. Tikslinga toliau tęsti

LŽI LAMMC bei ASU pradėtus tyrimus įvertinant daugiamečių žolių, netradicinių žolinių

augalų bei žemės ūkio produkcijos atliekų paruošimo ir efektyvaus panaudojimo biokurui

technologijas, pateikti racionalius technologinius-techninius sprendimus. Taip pat būtina giliau

išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti trumpos rotacijos (3–5 m) energetinių augalų (gluosnių,

tuopų, trumpos rotacijos drebulių) auginimo, nuėmimo, paruošimo ir panaudojimo energetinėms

reikmėms technologijas ir efektyvią techniką. Šis klausimas aktualus, nes šiuo metu gluosnių

plantacijų plotai Lietuvoje siekia 3000 ha ir vis didėja.

Išanalizavus biomasės rūšių panaudojimo galimybes nustatyta, kad pastaruoju metu ypatingai

didelis dėmesys skiriamas vidutinės rotacijos, didelės augimo energijos plantacijiniams augalams

(pseudoakacijoms, hibridinėms drebulėms, laukinėms trešnėms), juos naudojant kaip energijos

šaltinius. Moksliniai tyrimai šioje srityje aktyviai vykdomi Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Šių augalų panaudojimo galimybės Lietuvos klimato sąlygomis nepakankamai ištirtos, bei

neįvertintas jų energetinis potencialas. Neištirtos šių naujų augalų rūšių mišrių plantacijų

auginimo ir panaudojimo galimybės gaminant biokurą. Atsižvelgiant į Lietuvos klimatines

sąlygas trūksta duomenų apie šių augalų biometrinius rodiklius, jų smulkinimo, presavimo,

tiekimo-transportavimo bei deginimo technologinius-techninius parametrus.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai bus paskelbti tarptautiniu mastu pripažintuose

prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, Lietuvos moksliniuose ir gamybiniuose leidiniuose bei

243

populiariojoje spaudoje. Spausdintuose straipsniuose bus išryškintas mokslinių tyrimų

aktualumas, jų naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas bei pripažinimas. Bus

dalyvaujama tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse bei gamybinėse konferencijose ir

seminaruose, kur bus pristatomi, aptariami ir analizuojami svarbiausi gautų tyrimų rezultatai.

Apibendrinus gautų daugiamečių tyrimų rezultatus, numatoma paruošti rekomendacijas

ūkininkams, augalininkystės, inžinerijos ir energetikos specialistams, bei visiems, kurie domisi

augalinės biomasės gamybos, paruošimo bei naudojimo energetinėms reikmėms klausimais. Taip

pat numatoma teikti konsultacijas energetinius augalus auginantiems ūkininkams, konsultavimo

tarnybų specialistams, žemės ūkio mokymo įstaigų dėstytojams ir kt.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

V-ais

metais

Iš

viso

1. Darbo užmokestis 60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0

2. Socialinio draudimo įmokos 18,7 18,7 18,7 18,7 18,7 93,5

3. Išlaidos paslaugoms1

4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 21,5

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -

5. Išlaidos prekėms 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 15,0

6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 20,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -

8. Pridėtinės išlaidos2 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 150,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

- - - - - -

Iš viso: 120,0 120,0 120,0 120,0 120,0 600,0

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6.1. Žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemos, didinančios ilgaamžiškumą bei

mažinančios žalingą poveikį žmogui ir aplinkai

Mokslinių tyrimų tikslas: kurti ir tobulinti traktorių ir žemės ūkio mašinų darbo ir

priežiūros sistemas, leidžiančias didinti ilgaamžiškumą, gerinti eksploataciją, mažinti žalingą

poveikį žmogui ir aplinkai.

Uždaviniai: • Tirti naujas medžiagas, taikomas mašinų priežiūrai. Plėtoti vietines žaliavas biologinių

tepamųjų medžiagų kūrimui.

• Kurti naujas ir tobulinti esamas traktorių ir žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemas,

leidžiančias didinti mašinų ilgaamžiškumą.

• Gerinti žemės ūkio mašinų darbinių dalių ir jų paviršių charakteristikas, mažinant trinties

ir dilimo nuostolius,

244

• Modernizuoti traktorių ir žemės ūkio mašinų priežiūrą, mažinant žalingą poveikį žmogui ir

aplinkai.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Trintis ir dilimas žemės ūkyje ir kt. ūkio šakose daro milžiniškus nuostolius. Britai,

amerikiečiai ir kt. šalių mokslininkai šiuos nuostolius vertina 4% BVP dydžiu. Dominuojanti

dilimo nuostolių dalis yra žemės ūkyje. 2010 metais Lietuvos BVP siekė 94 mlrd. Lt, o tai

reiškia, kad apytikriai nuostoliai dėl dėvėjimosi sudarytų apie 3,8 mlrd. Lt. Tai rodo, kad dilimo

padaryti nuostoliai yra milžiniški ir būtina juos mažinti.

Šiuo metu žemės ūkyje yra naudojama sudėtinga ir brangi žemės ūkio technika. Deja, įvairių

šalių mokslininkų tyrimų duomenimis traktorių ir kt. sudėtingos žemės ūkio technikos

darbingumui palaikyti ir atstatyti per jos resursą išleidžiama pinigų tiek pat, o neretai ir daugiau,

kiek kainuoja techniką įsigyti. Tai liudija apie būtinumą ieškoti galimybių mažinti šias išlaidas,

šalinant gedimų priežastis bei parenkant ir naudojant efektyvias mašinų priežiūros ir remonto

medžiagas ir technologijas.

Naudojant žemės ūkio techniką tampa aktualu naudoti biologines tepamąsias medžiagas iš

vietinių žaliavų. Tai padėtų mažinti aplinkos taršą ir išplėtotų vietinių riebalinių ir aliejinių

žaliavų panaudojimą. Todėl reikalinga ištirti vietinių aliejinių augalų (pvz. rapsų) veislių

ypatumus ir tinkamumą pagal tepamąsias ir korozines savybes naudoti tepamųjų medžiagų

gamybai. Perspektyviomis biologinių tepamųjų medžiagų kūrimo kryptimis dėl padidintos

aplinkos taršos yra: biologinės kilmės apsauginiai tepalai, skirti mašinų paruošimui laikymui

(konservavimui); biologinės alyvos, skirtos medžio pjovimo pjūklų grandinių tepimui;

hidraulinės alyvos.

Žemės ūkio mašinų darbo aplinka yra labai užteršta abrazyvinėmis dalelėmis, todėl

abrazyvinis dilimas pasireiškia ne tik mašinų darbo elementuose tiesiogiai sąveikaujančiuose su

dirva, bet ir kituose mašinų mechanizmuose, sujungimuose. Detalėms dylant, didėja tarpai

sujungimuose, mašinos darbas tampa nepastovus, atsiranda vibracijos, didėja įvairių gedimų –

strigimų, lūžimų tikimybė, taip mažindama visos mašinos patikimumą. Intensyviausiai dyla

mašinų elementai darbo metu esantys dirvoje. Tai plūgų noragai, kultivatorių noragėliai,

sėjamųjų diskai, akėčių virbai ir kt. dalys. Kai kuriuos šiuos elementus kartais net kelis kartus

metuose tenka pakeisti naujais.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Biologinių tepamųjų medžiagų kūrimo ir jų naudojimo tyrimai pasaulyje pastaruoju metu

intensyvėja. Šių medžiagų naudojimo intensyvinimą lemia mažėjantys naftos resursai ir didėjanti

aplinkos tarša. Lietuvoje šie tyrimai pradėti praeitame dešimtmetyje. Pagrindinis dėmesys buvo

sutelktas tiriant šių medžiagų senėjimo (oksidacijos) procesus, o taip pat plastinių tepamųjų

medžiagų iš vietinių augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų kūrimui ir tyrimui. Atlikti tyrimai

parodė, kad iš vietinių žaliavų gali būti pagamintos kokybiškos tepamosios medžiagos. Tikslinga

tyrimus plėtoti, tiriant vietinių aliejinių augalų (rapsų ir kt.) veislių savybių ypatumus, šių

savybių kitimą, bei įvairių funkcinių priedų, tame tarpe natūralių vietinės kilmės antioksidantų

įtaką.

Tepamųjų medžiagų funkcinės savybės mašinos naudojimo metu kinta priklausomai nuo

naudojimo sąlygų ir pačių medžiagų bei funkcinių priedų. Prekyboje esančios tepamosios

medžiagos, priklausančios tai pačiai kategorijai, neretai esminiai skiriasi savo savybėmis ir

suderinamumu su funkciniais priedais. Šios tepamųjų medžiagų savybės yra netirtos, arba

neskelbiamos vartotojams, todėl ūkininkams yra aktualu žinoti pagrindinių tiekėjų tiekiamų

medžiagų savybes, bei jų kitimą naudojimo metu.

Trintis ir dilimas yra didelių nuostolių šaltinis ir pramoninėms, ir agrarinėms šalims.

Pagrindiniai nuostoliai yra išlaidos mašinų atsarginėms dalims ir įrenginių prastovoms.

Abrazyvinis dilimas yra intensyviausia ir nuostolingiausia mechaninio dilimo rūšis. Grunte

dirbančių mašinų elementų dilimo greitis gali siekti 12.7 mm/h. Abrazyviniam dilimui tirti ir

245

mažinti skiriama daug dėmesio todėl, kad tai labiausiai paplitus ir intensyvi dilimo rūšis,

nesunkiai prognozuojama, bet labai nuostolinga. Itin abrazyvi darbo terpė yra žemės dirbimo

operacijose, sąveikoje „mašina – gruntas“, nes čia vyrauja abrazyvi aplinka, intensyviai veikianti

mašinų detales: kaltus, noragus, diskus ir kt. Dylant kinta mašinų detalių matmenys ir forma.

Išlaidos darbo dalims gali siekti 2–3 Eur/ha. Todėl yra aktualu sukurti žemės ūkio mašinų darbo

dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodiką bei atlikti palyginamąjį atrinktų tiekėjų

dalių vertinimą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus sukurtas ir pritaikytas naudojimui biologinės kilmės apsauginis tepalas, skirtas naudoti

ruošiant mašinas laikymui. Bus ištirta tepamųjų medžiagų, skirtų naudoti žemės ūkio technikai,

bei įvairių tepamąsias savybes gerinančių priedų efektyvumas bei šių medžiagų savybių kitimas

mašinos eksploatacijos metu, įvertinant darbą lauko sąlygomis, t.y. veikiant drėgmei ir dulkėms.

Bus sukurta žemės ūkio mašinų darbo dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodika bei

atliktas palyginamasis atrinktų dalių vertinimas.

Bus paskelbti moksliniai straipsniai pripažintuose bei mokslo populiarinimo leidiniuose. Bus

padaryti pranešimai tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose bei seminaruose, parengtos

rekomendacijos ūkininkams ir visiems besidomintiems žemės ūkio mašinų eksploatacija ir

servisu.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais

metais

II-ais

metais

III-ais

metais

IV-ais

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 65,0 75,0 75,0 60,0 275,0

2. Socialinio draudimo įmokos 20,13 23,24 23,24 18,58 85,19

3. Išlaidos paslaugoms1

4,5 3,0 3,0 4,0 14,5

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 10,0 15,0 12,0 10,0 47,0

6. Išlaidos komandiruotėms 5,0 3,0 5,0 5,0 18,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 21,0 24,0 24,0 20,0 89,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

7,0 10,0 10,0 8,0 35,0

Iš viso: 132,63 153,24 152,24 125,58 563,69

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

246

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6.2.Traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos informacijos panaudojimo

ekonominių ir ekologinių darbo rodiklių gerinimui tyrimas.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai. Tikslas – ištirti vidutinės galios traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos

informacijos panaudojimo galimybes siekiant sumažinanti degalų sąnaudas ir žalingą poveikį

aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose.

Uždaviniai:

- Atlikti mokslinės literatūros analizę tikslu nustatant mikroprocesoriuose naudojamos

informacijos panaudojimo galimybes siekiant sumažinanti degalų sąnaudas ir žalingą

poveikį aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose.

- Nustatyti traktorių variklių valdymo mikroprocesoriais kontroliuojamas apkrovos ribas

ir jų dinamiką.

- Nustatyti variklio apkrovos diapazonų degalų sąnaudas ir deginių emisiją.

- Traktorių apkrovos stendu nustatyti variklio apkrovų kitimo įtaką degalų sąnaudoms ir

palyginti su nustatytomis pagal traktoriaus mikroprocesoriuose kaupiamus duomenis.

- Traktorių apkrovos stendu ir deginių analizatoriumi nustatyti variklio apkrovos ir jos

kitimo įtaką deginių emisijai ir palyginti su nustatytomis pagal mikroprocesoriuose

naudojamą informaciją.

- Įvertinti variklio apkrovos, sukimosi dažnio, degalų sąnaudų ir deginių emisijos kitimo

sąveiką žemės ūkio ir transporto darbuose sąlygose.

- Pagrįsti vidutinės galios traktorių variklių apkrovos tarpsnių dinamikos monitoringo

priemones ir metodiką eksploataciniu laikotarpiu.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas

Daugelis ūkių naudoja pažangias technologijas ir didelės galios žemės ūkio techniką.

Gamybos procese sunaudojami dideli degalų kiekiai, kurie degdami išskiria į atmosferą didelius

teršalų kiekius. Nustatyta, kad degalų sąnaudos, deginių emisija priklauso nuo variklio greitinių

ir apkrovos rėžimų. Racionaliai panaudojant traktorių galią ir greitį, traktorių degalų sąnaudos ir

žalingas poveikis aplinkai būna mažesni. Dabar daugelyje ūkių, sudarant traktorinius agregatus,

neįvertinami naudojamų traktorių konstrukciniai ypatumai, naudojami netinkami darbo režimai,

todėl traktorių variklių apkrova neracionali, daug laiko traktoriai dirba tuščiąja eiga arba

netinkamai apkrauti. Ūkininkai neturi pakankamai informacijos, kokią darbo laiko dalį užima

traktorių tušti važiavimai, darbas esant nepakankamai variklio apkrovai ar viršijus leistinas

apkrovas. Neturi informacijos apie degalų sąnaudų ir žalingo poveikio aplinkai sumažinimo

galimybes atliekant realius žemės ūkio ir transporto darbus.

Naujausiuose traktoriuose yra daug elektronikos prietaisų, kontroliuojančių variklio veiklą ir

vizualiniu ar garso signalu informuojančių traktorininką apie atsiradusį trukdį. Tačiau

nepateikiama informacija apie variklio apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionalią

sąveiką darbo metu bei per traktoriaus eksploatacinį periodą. Nors traktoriaus mikroprocesoriai

gali laikmenose sukaupti variklio veikimo informaciją, tačiau duomenys nepanaudojami variklio

apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti ir pateikti vartotojui.

Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų ūkininkams geriau parinkti traktorių

darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų parinkimą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Šiuolaikiniuose traktoriuose įdiegtos automatinės valdymo sistemos gali optimizuoti variklio

darbo rėžimą sudarytam agregatui. Tačiau jei agregatas sudarytas netinkamai tai rėžimai nebus

optimalūs nei ekonominiu nei ekologiniu požiūriu. Nors traktoriaus mikroprocesoriai gali

247

laikmenose sukaupti variklio veikimo informaciją, tačiau duomenys nepanaudojami variklio

apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti ir pateikti vartotojui.

Literatūroje mažai sutinkama straipsnių skirtų šiai problemai spręsti. Respublikinėse bei

tarptautinėse mokslinėse konferencijose taip pat šie klausimai mažai nagrinėjami. Sukūrimas

metodikos ir priemonių variklio apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai

sąveikai nustatyti ir informaciją perduoti apie traktorių neracionalų darbą vartotojui klausimas

yra mažai ištirtas, naujas Lietuvos ir pasauliniu mastu.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų ūkininkams geriau parinkti traktorių

darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų parinkimą. Visa tai leistų sumažinti

traktorių degalų sąnaudas ir žalingą poveikį aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose.

Tyrimų rezultatai bus skelbiami mokslinėse publikacijose tarptautiniuose mokslo

leidiniuose, jie bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse,

gamybinėse konferencijose, seminaruose, žemės ūkio parodų metu. Remiantis mokslinių tyrimų

rezultatais, bus parengti mokslo populiarinimo straipsniai.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

I-ais metais II-ais

metais III-ais metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 45,9 45,9 43,2 135,0

2. Socialinio draudimo įmokos 14,68 14,68 13,81 43,17

3. Išlaidos paslaugoms1

2,1 - - 2,1

4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -

5. Išlaidos prekėms 8,0 7,0 5,0 20,0

6. Išlaidos komandiruotėms 2,0 3,0 8,0 13,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10,0 12,1 7,8 29,9

8. Pridėtinės išlaidos2 17,0 17,0 16,0 50,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 99,7 99,7 93,8 293,2

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

248

PRIEDAS K

AGROAPLINKOSAUGA

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS .

1. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.

Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus.

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Tikslas – uždarojo ciklo ekologinio žemės ūkio gamybos centro pritaikymas sisteminei

edukacinei veiklai.

Uždaviniai:

1.Vykdant Baltic sea region programme projektą „BERAS implementation“ įrengtame BIC

centre (dalyvavo 8 Baltijos šalys) edukacinės veiklos vykdymas.

2. Parengti edukacines programas pradedantiesiems ūkininkauti ekologiškai, pažengusiems, ir

įvairių amžiaus grupių moksleiviams.

3. Parengti mokomųjų praktikos programas Universitetinių ir kolegijų agrarinių programų

studentams.

4. Pagal parengtas programas paruošti metodines medžiagas.

4. Pravesti mokymus BIC centre pagal paruoštas programas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Baltijos jūros ekosistema yra ypač pažeidžiama dėl nedidelės vandens kaitos ir dėl to, kad

paviršinis vanduo priteka iš baseino, kuriame gyvena 85 milijonų žmonių. Metinės azoto ir

fosforo apkrovos 2000 m. Baltijos jūros baseino teritorijoje buvo - 822 250 ir 41 200 tonų.

Didelė taršos dalis susidaro toli nuo jūros dėl žemės ūkio veiklos. Fosforo ir azoto koncentracijos

Baltijos jūroje šiuo metu yra 8 ir 4 kartus didesnės, nei buvo 1900 (Enell, 1996). Šis taršos

augimas yra žmogaus veiklos aplink Baltijos jūrą rezultatas. Žemės ūkis yra atsakingas už dalies

maistingųjų medžiagų išplovimą į vandentakius (ežerus, upes ir gruntinius vandenis), ir galiausiai

į jūra. Švedijoje apie 50% azoto antropogeninės apkrovos (53% bendrojo apkrovos) ir beveik

50% antropogeninės fosforo (46% bendrojo apkrova), gali būti priskiriamas žemės ūkiui. Dėl

ūkinės veiklos Lietuvoje į Baltijos jūrą patenka 5% bendrojo azoto ir 7% bendrojo fosforo

(HELCOM 2010. ) Bloga ekologinė situacija Baltijos jūroje yra žemės ūkio bei pramonės veikos,

neteisingo atliekų valdymo ir netvaraus gyvenimo būdo vyraujančio šalyse aplink Baltijos jūrą (ty

jos baseine). pasekmė. Analizuojant maisto medžiagų koncentracijos mažose upėse dinamiką

pastebėta, kad upių ruožuose šalia kurių vyksta žemės ūkio veikla, azoto ir fosforo randama

daugiau negu per miškus tekančiose upėse. Minėtų medžiagų koncentracija yra proporcinga

žemės ūkyje naudojamų žemių kiekiui baseine. Pasaulinė praktika rodo, kad geriausiai nitratinį

azotą akumuliuoja pievos ir ganyklos. Tuo tarpu jas suarus dėl organinio azoto mineralizacijos

nitratinio azoto išsiplauna žymiai daugiau. Ekologinė žemės ūkio gamyba mažina azoto medžiagų

išsiplovimą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Šiuo metu kyla daug diskusijų ir ūkininkų nepasitenkinimo dėl ūkininkų mokymų lygio. Tik

panaudojus tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, turint ilgametę mokslinių tyrimų patirtį,

galima rengti aukšto lygio mokymo programas. Šio metu vykdomi mokymai neišnaudoja

turimos bazės privalumus. BIC centras įrengtas pagal teigiamus Baltijos šalių pavyzdžius,

pritaikius Lietuvos sąlygoms.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Parengtos programos ir metodinė medžiaga ūkininkams, studentams ir moksleiviams. Pagal

parengtas programas, antrais – trečiais pravesti mokymai.

249

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 53,362 53,362 53,362 160,086

2. Socialinio draudimo įmokos 16,638 16,638 16,638 49,914

3. Išlaidos paslaugoms1 20 20 20 60

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 20 20 20 60

6. Išlaidos komandiruotėms 2,5 2,5 2,5 7,5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 100 10 10 120

8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 75

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 250 160 160 570

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2.Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė

ir prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose

ir upių bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas

eutrofikacijos vertinimui.

Tikslas - įvertinus ekosistemų pokyčius, prognozuoti eutrofikacijos procesus, sukurti

prevencijos programą.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ūkinės veiklos pastaraisiais dešimtmečiais pokyčius skirtingo intensyvumo žemės

ūkio veiklos regionuose ir šių pokyčių poveikį paviršinių ir požeminių vandenų eutrofikacijai.

2. Maisto medžiagų migracijos, transformacijos ir kaupimosi procesų agroekosistemoje: vanduo

- dirvožemis – augalai vertinimas ir prognozė.

3. Intensyvios ir ekologinės žemės ūkio gamybos įtakos azoto ciklo pokyčiams palyginamoji

analizė.

4. Azoto ir fosforo apykaitos dinamika ir ūkinės veiklos poveikio išskyrimas iš natūralių

ilgalaikių klimato svyravimų.

5. Ekosistemos komponentų Geografinės informacinės sistemos (GIS) sukūrimas (apimančios

informaciją apie reljefą, žemės naudojimą, hidrografiją, baseinų ribas, kritulius, sniego dangą, ir

kt.) ir jų taikymas kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir vandens kokybės kaitos prognozėms.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Ekosistemų pokyčių tyrimai, kurių tikslas yra eutrofikacijos prognozė ir prevencija, yra aktuali

nūdienos mokslo problema. Šios problemos sprendimui būtina įvertinti žemėnaudos ir

koncentruotos taršos šaltinių pokyčius atskiruose regionuose ir upių bei kitų vandens telkinių

baseinuose, kuriuose vyksta intensyvi gamyba ir vandenų eutrofikacija. Tam reikia ištirti

250

ekosistemų dirvožemis – vanduo būseną, galimų kitimų tendencijas ir priežastis, azoto ir fosforo

apykaitos dinamiką bei ūkinės veiklos ir natūralių klimato svyravimų įtaką. Ekosistemų tyrimų

analizė leistų nustatyti maisto medžiagų išsiplovimo ir eutrofikacijos proceso dėsningumus ir

padėtų parengti priemones jo prevencijai.

Užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad daugelį agroaplinkosaugos

priemonių galima įgyvendinti be didelių investicijų. Ryškų efektą galima gauti pertvarkius ūkių

žemėnaudos struktūrą, pakoregavus tręšimo normas ir terminus.

Analizuojant maisto medžiagų koncentracijos mažose upėse dinamiką pastebėta, kad upių

ruožuose šalia kurių vyksta žemės ūkio veikla, azoto ir fosforo randama daugiau negu per miškus

tekančiose upėse. Minėtų medžiagų koncentracija yra proporcinga žemės ūkyje naudojamų

žemių kiekiui baseine. Pasaulinė praktika rodo, kad geriausiai nitratinį azotą akumuliuoja pievos

ir ganyklos. Tuo tarpu jas suarus dėl organinio azoto mineralizacijos nitratinio azoto išsiplauna

žymiai daugiau. Dėl to svarbu palikti neartas daugiamečių žolių apsaugines juostas prie griovių

ir upelių. Be to ūkiuose turėtų būti išlaikytas optimalus pievų – ganyklų ir sėjomainos laukų

plotų santykis. Ekologinė žemės ūkio gamyba mažina azoto medžiagų išsiplovimą.

Lietuvoje ir užsienyje yra atlikta daug maisto medžiagų išsiplovimo ir paviršinio vandens

kokybės tyrimų, tačiau duomenys neapibendrinti, nenustatyti eutrofikacijos procesų dėsningumai

bei įvairių veiksnių įtaka jiems.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Maisto medžiagų balanso, kurių svarbiausia – azotas, jų nuostolių tyrimai, atlikti Lietuvos

mokslo institucijose, pilnai neaprėpė bendrųjų tendencijų, būtinų diegiant geriausias gamybos

praktikas, skatinant kryptingą žemės ūkio vystymą, rengiant Nacionalinę darnaus žemės ūkio

plėtros strategijas. Gyvulininkystės fermose vykdoma veikla susijusi su gyvūninių atliekų,

mėšlo susidarymu ir neišvengiamais maisto medžiagų nuostoliais bei lokalios ir globalios

aplinkos taršos pasekmėmis. Apskaičiuota, kad gyvulininkystėje į aplinką išskiriama iki 88 proc.

amoniako suminės emisijos Žemėje. Net iki trečdalio su pašarais gyvūnams sušeriamo azoto

fermų aplinkoje išgaruoja į atmosferą amoniako forma. Pasaulinių vandenų eutrofikacijos

pagrindinė priežastis yra žemės ūkio veikla. Nustatyta, kad Baltijos jūrą teršia: 2 proc. pramonė,

15 proc. – komunalinis ūkis, 41 proc. – žemės ūkis, tame tarpe Lietuva – 4,8 proc.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Siūlomas projektas padėtų upių baseinų mastu įvertinti eutrofikacijos proceso dėsningumus bei

antropogeninės veiklos įtaką šiems procesams pirmą kartą tam tikslui kompleksiškai naudojant

kosminio zondavimo vaizdų ir natūrinių stebėjimų informaciją.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 53,362 53,362 53,362 160,086

2. Socialinio draudimo įmokos 16,638 16,638 16,638 49,914

3. Išlaidos paslaugoms1

20 20 20 60

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 20 20 20 80

6. Išlaidos komandiruotėms 2,5 2,5 2,5 7,5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 100 110

8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 112,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 160 250 150 560

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

251

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu

užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai.

Tyrimų tikslas – įvertinti bei aprobuoti įvairius ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos

metodais užaugintos augalinės žaliavos palyginamosios analizės metodus.

Uždaviniai :

1. Ištirti ekologiškų augalinių žaliavų cheminę sudėtį, naudojant elektrocheminius, cheminius,

biocheminius ir holistinius kokybės tyrimo metodus;

2. Ištirti hiperspektrinio skenavimo echnologijos naudojimo įprastinės ir ekologinės žemės ūkio

gamybos augalinės produkcijos kokybei palyginti galimybes bei pateikti praktinius pasiūlymus

dėl šios technologijos naudojimo praktikoje.

3.Ištirti įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės žaliavos kokybę, naudojant

elektrocheminius, cheminius, biocheminius ir holistinius kokybės tyrimo metodus ir palyginti su

ekologiškų produktų kokybe.

4. Sudaryti ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės produkcijos

cheminės sudėties duomenų bazę, kuri leis pagal cheminę sudėtį identifikuoti auginimo būdą.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Pasaulyje didėjant ekologinės gamybos plėtrai ir jos produkcijos paklausai, atsiranda mokslinių

tyrimų poreikis, kurio tikslas įvairiais aspektais (kokybės rodikliai) moksliškai pagrįsti

ekologinės gamybos augalinės produkcijos kokybę. Augalinės produkcijos kokybė bus vertinta

įprastiniais agrocheminiais rodikliais ir holistiniais - elektrocheminiais ir pirmą kartą Lietuvoje

užaugintų javų grūdų ir daržovių biokristalizacijos metodu atliktų tyrimų rezultatais.

Elektrocheminių tyrimų rezultatai vertina dirvožemio oksidacijos – redukcijos sistemą ir rodo

kokie procesai vyksta jo aplinkoje. Biokristalizacijos tyrimo metodo taikymas leidžia nesuardant

medžiagos ląstelės, gauti teorinį augalinės produkcijos vaizdo modelį ir jį vertinti skaitinėmis

vertėmis. Kartu su įprastiniais tyrimo metodais šie metodai papildo dirvožemio ir augalinės

produkcijos vertinimo galimybes ir sudaro sąlygas išsamiau vertinti ekologinės gamybos įtaką

aplinkai.

Hiperspektrinis skenavimas integruoja skaitmeninės nuotraukos ir spektrometrijos technologijas.

Įprastiniai maisto produktų stebėsenos metodai, tokie kaip chromatografija ar masės

spektrometrija yra brangūs, nepakankamai operatyvūs bei paprastai susiję su bandinio suardymu.

Artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektroskopijos metodas, pasiūlytas naudoti maisto

produktų kokybei nustatyti prieš porą dešimtmečių, dalį šių problemų pašalino, tačiau negali

įvertinti savybių vidinio kintamumo, o tai sąlygoja prognozuojamų bei kontrolės rezultatų

neatitikimą. Šis metodas, pateikdamas taško charakteristikas, neatspindi šių charakteristikų

kintamumo erdvėje, kuris labai svarbus tiriant maisto produktų kokybę.

Hiperspektrinio skenavimo technologija grindžiama jutiklio, kuris, suderintas su prizmėmis,

difrakcine gardele ir specialiais lęšiais, į labai platų elektromagnetinių bangų diapazoną

išskaidytą šviesą fiksuoja keliuose šimtuose labai siaurų elektromagnetinio spektro juostų,

paprastai 1nm eilės ir dar siauresnių, naudojimu. Hiperspektrinis skeneris pateikia didelį objekto

"kadrų paketą", kuriame kiekvienas kadras (vaizdas) reprezentuoja atskirą labai siaurą

elektromagnetinio spektro juostą.

252

Hiperspektrinis skenavimas puikiai tinka nustatyti maisto produktų sudėčiai bei jų užterštumui

sveikatai kenksmingomis medžiagomis. Moksliniai tyrimai bei praktinis taikymas šioje srityje

dažniausiai siejami su pramoniniu maisto produktų apdorojimu, bet praktiškai nėra atliktų

tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami hiperspektrinio skenavimo taikumai ekologinės žemės ūkio

gamybos augalinės produkcijos kokybės tyrimuose. Keliama hipotezė, kad ekologinėje

gamyboje išauginta daržovių produkcija turės didesnę mitybinę vertę negu įprastinė produkcija,

skirsis didesniu cukraus ir mažesniu nitratų kiekiais.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Hirperspektrinis skanavimas užsienyje taikomas maisto produktų kokybės tyrimuose, tačiau

neakcentuojant produkcijos gamybos būdų (ekologinės ar įprastinės). Tradiciškai žemės ūkio ir

maisto produktų kokybė vertinama pagal produkto sudedamųjų dalių kiekius. Naudojant šį

metodą ekologiškų produktų kokybės vertinimui dažniausiai analizuojama maisto medžiagų,

naudingų ir kenksmingų žmogui kiekiai (Lundegardh, Martinsson, 2003). Istoriškai susiformavęs

cheminės analizės kokybės vertinimo metodas yra vienpusiškas, nes atspindi tik įvairių

komponentų sudėtį, tačiau nesuteikia informacijos apie vykstančius medžiagų apykaitos ir

fiziologinius procesus (Hunt et al., 1999). Vienas iš naujesnių kokybės vertinimo metodų yra

elektrocheminė analizė. Roujon paskelbė bioelektroninę teoriją, kurios pagrindą sudaro pH

vertės, redokso potencialo ir elektrinio laidumo (varžos) įvairiose (organinėse ir neorganinėse)

vandeninėse terpėse matavimai. pH vertė augaluose parodo protonų aktyvumą ir atspindi

energetinius kitimus. Vandenilio jonų koncentacija keičia ląstelės aplinką, o nuo to priklausantis

redokso potencialas keičia elektrinę ląstelės energiją (Goldin et al., 2007). Išmatuotas elektrinis

laidumas rodo ląstelės jonų koncentracijas, taip pat ir ląstelės osmosinio slėgio charakteristikas.

Atskirai aiškinti minėtų trijų elektrocheminių parametrų reikšmės sąsajas su produkto kokybe yra

gana sunku. Kadangi visi trys parametrai reiškiami elektros srovės dydžiais, tai naudojantis

NERST'o lygtimi galima surasti išvestinį dydį energijos vertę P (Rutkovienė ir kt., 2004). Šie

matavimai teikia informaciją apie produkto energetinę vertę ir tinkamumą žmogaus organizmui,

sveikumo būklę, amžių, subrendimo laipsnį, priklausomai nuo klimato sąlygų bei fiziologinių

ypatybių. Nors šis metodas yra informatyvus, tačiau sudėtingas interpretuojant gautus duomenis.

pH vertės reikšmė, esant ir statistiškai patikimiems skirtumams, nedidelė, nes pH vertės

skirtumai dažnai pasireiškia tik šimtosiomis sveiko skaičiaus dalimis. rH vertės reikšmė

proporcinga P vertei, savitasis elektros laidis atvirkščiai proporcingas rH ir P vertėms.

Vertingesni tie produktai, kurių P vertė ir rH vertė yra žemos, o rho vertė aukšta. Ekologiškų

produktų vertinimui vis plačiau naudojami holistiniai metodai. Parenkant metodus atsižvelgiama

į jų tinkamumą vertinti skirtingose ūkininkavimo sistemose išaugintų produktų kokybę.

Dažniausiai buvo naudojami biokristalizacijos metodai, kurie labiausiai išryškino produktų

gamybos kilmę (vidutiniškai keturi iš šešių atvejų), tuo tarpu produkcijos kokybės

elektrocheminių rodiklių tyrimuose dažniausiai skirtumai tarp ūkininkavimo sistemų nenustatyti.

Biokristalizacijos metodo esmė – kristalogramos, gautos iš augalinių ekstraktų ir druskų tirpalų.

Augalinis ekstraktas kryptingai perima struktūras, kurias būtų sudaręs neorganinis reagentas

(Balzar-Graf, 1991). Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami, mokslo, studijų ir verslo centre "Slėnis

Nemunas" numatyti vykdyti nuo 2013 metų .

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Šiame projekte numatyta įvertinti skirtingų gamybų augalinės produkcijos derlingumo pokyčius,

nustatyti augalinės produkcijos kokybės rodiklius, įvertinti jų biocheminę sudėtį po derliaus

nuėmimo ir sandėliavimo laikotarpiu. Daržovėms auginti bus parinktos skirtingos auginimo

technologijos (ekologinė ir įprastinė) bei daržovių veislės. Bus sudaryta ekologinės ir įprastinės

žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės produkcijos cheminės sudėties duomenų bazė,

kuri leis pagal cheminę sudėtį identifikuoti auginimo būdą.

253

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 53,362 53,362 53,362 160,086

2. Socialinio draudimo įmokos 16,638 16,638 16,638 49,914

3. Išlaidos paslaugoms1

20 20 20 60

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 20 20 20 60

6. Išlaidos komandiruotėms 2,5 2,5 2,5 7,5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 10 10 30

8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 112,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 160 160 160 480

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas,

šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga.

Tikslas - Įvertinti šachtinių šulinių vandens taršos lygį ir jį lemiančių natūralių bei

antropogeninių veiksnių įtaką ir šių tyrimų rezultatus panaudoti taršos lygio prognozei ir taršos

mažinimui.

Uždaviniai:

• Įvertinti šachtinių šulinių vandens taršos lygį Lietuvoje.

• Nustatyti natūralių veiksnių (kritulių kiekio, vandens lygio pokyčio) įtaką šachtinių šulinių

vandens taršai.

• Nustatyti antropogeninių veiksnių (aplinkos apie šulinį, šulinio įrengimo, ūkininkavimo

intensyvumo) įtaką šachtinių šulinių vandens taršai.

• Atlikti modelinius taršos migracijos ir teršalų virsmų tyrimus.

• Modeliuojant teršalų judėjimą ūkininko sodyboje prognozuoti šachtinio šulinio vandens taršą

ir pateikti siūlymus taršos mažinimui.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Lietuvoje yra apie 300 tūkstančiai šachtinių šulinių, jais naudojasi trečdalis šalies gyventojų.

Šachtiniai šuliniai paprastai yra negilūs, vanduo į juos patenka iš seklių gruntinio vandens

išteklių, todėl gruntinis vanduo ypač jautrus cheminei bei mikrobiologinei taršai. Kai kurių

mokslininkų teigimu, tarša azoto junginiais ir organinėmis medžiagomis gruntiniame vandenyje

per pastaruosius 40 metų ypač padidėja. Ryškus gruntinio vandens taršos lygio didėjimas

pastebimas ir išsivysčiusiuose, ir besivystančiuose šalyse. Teršalų judėjimas gruntiniame

vandenyje ir šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo klimatinių, hidrologinių,

254

geologinių sąlygų, žemės ūkio intensyvumo bei dirvožemio savybių. Labai svarbu įvertinti

taršos lygį ir šių veiksnių įtaką šachtinių šulinių vandens taršai, nes tik tuomet galėsime priimti

sprendimus taršos lygio mažinimui. Įvairūs antropogeniniai veiksniai: šachtinio šulinio vietos

parinkimas, įrengimas, gylis, šulinio aplinkos charakteristikos, taip pat gali lemti vandens

kokybės kaitą. Vieni mokslininkai nustatė tiesioginę vandens kokybės priklausomybę nuo

šulinio gylio, treti - kad šulinio gylis neturi įtakos vandens kokybės kaitai. Bloga šulinio

konstrukcija ir netinkamai parinkta vieta sudaro sąlygas teršalams patekti į šulinio vandenį.

Nepaisant atstumo, potencialūs teršalai gali patekti į šulinį, jei jie yra aukščiau šachtinio

šulinio. Nustatyta, kad gruntinis vanduo teršiamas net 250 m nuo galvijų fermos gruntinio

vandens tekėjimo kryptimi. Nors ir yra atlikta daug gruntinio arba seklių šulinių vandens

kokybės tyrimų, tačiau trūksta kompleksinių tyrimų įvertinančių antropogeninių bei natūralių

veiksnių įtaką vandens taršai, įgalinančių pateikti siūlymus vandens kokybei prognozuoti ir

taršai mažinti.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Nustatyti ir įvertinti veiksniai, turintys didžiausią įtaką gruntinio vandens kokybei suteiks

galimybės mažinti neigiamą poveikį. Sudarytos tiesinės ir tiesinės daugialypės regresinės

analizės lygtys, kuriomis bus galima prognozuoti šachtinių šulinių vandens taršą, priklausomai

nuo kritulių kiekio, aplinkos apie šulinį, šulinio įrengimo, ūkininkavimo intensyvumo.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 38,116

38,116

38,116

114,348

2. Socialinio draudimo įmokos 11,884 11,884 11,884 35,652

3. Išlaidos paslaugoms1

10 10 10 30

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 14 14 14 28

6. Išlaidos komandiruotėms 1 1 1 3

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 30 30

8. Pridėtinės išlaidos2 25 25 25 50

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 100 130 100 330

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

255

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir

dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei

produkcijai.

Tikslas - Nustatyti ir įvertinti medžiagų ir produktų leidžiamų ekologinėje žemės ūkio gamyboje

įtaką maisto medžiagų migracijai sistemoje: augalai – dirvožemis – vanduo.

Uždaviniai:

1. Maisto medžiagų migracijos tyrimai dirvožemyje, augaluose ir vandenyje prieš ir po

ekologiškų trąšų panaudojimo.

2. Nustatyti medžiagų ir produktų leidžiamų naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje azoto

junginių tirpumo intensyvumą vandenyje.

5. Nustatyti medžiagų ir produktų leidžiamų naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje tirpumą

dirvožemyje natūraliomis sąlygomis.

6. Nustatyti maisto medžiagų migracijos procesus nejudinto grunto modelinėse sistemose

naudojant ekologiškas trąšas, skirtingus jų kiekius.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Baltijos jūra viena iš labiausiai užterštų jūrų. Bendrojo azoto kiekis patenkantis į Baltijos jūrą

iš žemės ūkio veiklos 59%, bendrojo fosforo - 55%. Ekologinis žemės ūkio gamybos būdas yra

draugiškas aplinkai, todėl gali sumažinti maisto medžiagų išsiplovimo srautus per gruntinius

vandenis į Baltijos jūrą. Ekologinės trąšos - tai sertifikuotos trąšos, kurias galima naudoti

sertifikuotose ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad naudojant

ekologiškas trąšas padidėja žemės ūkio augalų derlius, gerėja išaugintos produkcijos kokybė.

Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centre yra daug atlikta įvairių ekologiškų

trąšų įtakos lauko ir daržo augalams tyrimų. Tyrimai vykdomi tiek su biriomis tiek su skystomis

trąšomis. Intensyvios žemės ūkio gamybos metu į aplinką išsiskiria teršalai, kurie įtakoja klimato

kaitos ir eutrofikacijos procesų intensyvumą. Ekologinio ūkininkavimo sąlygomis aplinkos tarša

mažėja. Ilgalaikiai ekologinės gamybos monitoringo tyrimai atlikti Šveicarijoje, Suomijoje,

Švedijoje parodė, kad ekologinė gamyba gerina dirvožemio gyvybingumą, mažina azoto

nuostolius, cheminių teršalų emisijas į aplinką, įgalina auginti aukštos kokybės neužterštus

maisto produktus. Kompleksinio ekologinės gamybos vertinimo tyrimai atliekami nuo 1997m.

vieninteliame Baltijos šalyse LŽŪU Agroekologiniame centre parodė, kad būtina plėtoti

ekologinės gamybos mokslinius tyrimus, kuriuose kompleksiškai būtų vertinama naujų

technologijų įtaką produktų kokybei bei jų įtaka aplinkos taršai.

Yra ištirta atskirų trąšų įtaka žemės ūkio augalų derliui, jo kokybei, augalų biometriniams

rodikliams, pasėlio piktžolėtumui, augalų ligotumui. Yra tirta skystų organinių trąšų įtaka sėklų

priešsėjiniam apdorojimui. Labai mažai tirta ekologiškų trąšų veikimo trukmė, atskirų trąšų

formų, pagamintų iš skirtingų medžiagų, irimo dirvožemyje ir maisto medžiagų išsiplovimo

procesai, įtaka dirvožemio agrocheminių savybių rodikliams, dirvožemio degradacijos

procesams. Netirta ekologiškų trąšų biodegradacijos dirvožemyje procesai, galimas įvairių

elementų išsiplovimas į gilesnius dirvožemio sluoksnius bei galima gruntinio vandens tarša. Visa

tai būtina ištirti, nes žinodami vykstančius procesus dirvožemyje su įterptomis trąšomis, jų

skaidymasi, maisto medžiagų atsipalaidavimą, galima sėkmingiau ir efektyviau jas panaudoti

augalų aprūpinimui maisto medžiagomis, sumažinti galimos taršos pavojų bei išlaikyti ir didinti

dirvožemio derlingumą, mažinant dirvožemio degradacijos procesų intensyvumą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Nustatyta ekologiškų trąšų veikimo trukmė, atskirų trąšų formų, pagamintų iš skirtingų

medžiagų, irimo dirvožemyje ir maisto medžiagų išsiplovimo procesai, įtaka dirvožemio

agrocheminių savybių rodikliams, dirvožemio degradacijos procesams. Įvertinta ekologiškų trąšų

256

biodegradacijos dirvožemyje procesai, galimas įvairių elementų išsiplovimas į gilesnius

dirvožemio sluoksnius bei galima gruntinio vandens tarša.

Lėšų poreikio pagrindimas

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6. Klimato kaita. Agroekosistemų poveikio klimato kaitai mažinimas: C balanso

optimizavimas agroekosistemose

Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)

Lietuvoje žemės ūkio antropogeninės ir pusiau natūralios (pievos, ganyklos) ekosistemos sudaro

apie 3,3 mln. ha, kurių produkcija sukuria ženklią eksporto bei pridėtinės vertės dalį šalyje (AEI,

2010). Dėl agrosektoriaus plėtros ir intensyvinimo didėja įvairių biogeninių, tarp jų ir šiltnamio

efektą sukeliančių dujų (ŠESD): CH4, CO2, N2O ir kt. srautai. Mažinant agrosektoriaus poveikį

oro taršai, labai svarbu pasirinkti aplinkai palankias pasėlių ir žalienų tvarkymo technologijas.

Tikslas: skirtingai tręšiamų ir tvarkomų ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų

agroekosistemose tirti ir įvertinti biogeninių mikrodujų srautus tarp biosferos ir atmosferos,

siekiant mažinti agroekosistemų indėlį klimato kaitai; įvertinus ŠESD srautus pasėliuose ir

žalienose, rekomenduoti tyrimais pagrįstas ir aplinkai saugias jų tvarkymo priemones.

Uždaviniai:

• Įvertinti ekologinio ir chemizuoto tręšimo įtaką ŠESD emisijoms įvairiuose sėjomainos

pasėliuose ir žalienose;

• Ištirti ir apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (N2O, CO2, CH4) biogeninių dujų emisijų

srautus ir jų dinamiką vegetacijos metu ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų

agroekosistemose.

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 38,116 38,116 38,116 114,348

2. Socialinio draudimo įmokos 11,884 11,884 11,884 35,652

3. Išlaidos paslaugoms1

10 10 10 30

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 14 14 14 42

6. Išlaidos komandiruotėms 1 1 1 3

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 25 25 25 75

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 100 100 100 300

257

• Įvertinti aplinkos abiotinių veiksnių (temperatūros, kritulių, dirvožemio drėgmės ir suslėgtumo)

įtaką ŠESD emisijoms įvairiai tręšiamose pasėliuose ir žalienose;

• įvertinti pasėlių produktyvumo ir derlių formuojančių augalų fiziologinių-morfologinių rodiklių

rodiklių koreliaciją;

• pagrįsti ŠESD emisijų ir C balansą optimizuojančias priemones įvairių technologijų pasėliuose

ir žalienose.

• parengti pasėlių ir žalienų dujų emisijos modelį, optimizuojant pasėlių technologinius

veiksnius.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Žemės ūkio veikla (žemės dirbimas, tręšimas, dirvožemio bei augalinės dangos pažeidimai)

tiesiogiai skatina atmosferos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, CO2, CH4) emisijas. N2O,

CO2, CH4 ir kt. dujų emisijos ES ir Lietuvos agrosektoriuje yra antroje vietoje pagal dydį po

energetikos sektoriaus (EuroStat, 2009). Apie 60% žemės ūkyje susidarančių ŠESD yra N2O

dujos, kurios maždaug 300 kartų aktyvesnės, negu CO2. N2O daugiausia susidaro nitrifikacijos ir

denitrifikacijos procesų metu, o šie procesai agroekosistemose ypač suaktyvėja gausiai tręšiant

azotinėmis trąšomis.

ŠESD apykaita tarp biosferos ir atmosferos yra netirta šalies žemės ūkio ekosistemose. Todėl

aktualu įvertinti ŠESD emisijų dydį ir riziką bei pasirinkti alternatyvias, švelninančias klimato

kaitą agroekosistemų tvarkymo priemones. Gauti rezultatai aktualūs ir svarbūs Lietuvai

įgyvendinant tarptautinius ratifikuotus aplinkosauginius dokumentus (Kioto protokolas, 1997; JT

BKKK, 2008; ES Tausojančio vystymo strategijas, 2001; 2002), nukreiptus švelninti klimato

kaitą.

Vykdant šį projektą bus įvertintas agrosektoriaus tvarkymo priemonių efektyvumas svarbių

biogeninių šiltnamio efektą sukeliančių mikrodujų srautams ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei

žalienų agroekosistemose; bus nustatyti ŠESD emisijų balanso dėsningumai agroekosistemose ir

pagrįstos priemonės, mažinančios klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas. ŠESD emisijų iš

intensyvių chemizuotų ir ekologinių pasėlių mažinimui ir jų indėlio klimato kaitai švelninimui

bus parengti optimizavimo modeliai. Tyrimų duomenys bus prieinami ne tik šalies, bet ir

Europos klimato prognozių sudarymui, integruojant į Europos metaduomenų klasterį.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Agroekosistemos dengia apie 57% sausumos teritorijos, todėl yra ženklūs atmosferos ŠESD

emisijų produkuotuojai ir klimato kaitos dalyviai (JT FAO, 2010; IPCC), 2007). Dėl

susikaupiančios dirvožemio organinės medžiagos (iki 10%) agroekosistemos yra svarbios

globaliai C apykaitai ir tvarios aplinkos palaikymui (Eswaran et al.,1993).

Globaliu mastu CO2, vandens garų ir energijos apykaita tarp biosferos ir atmosferos, naudojant

unikalią įrangą yra matuojami 420 punktų. Šie punktai įrengti 5 kontinentuose tarp 70–30o

platumos, apimančios įvairias ekosistemas, ir sudaro pasaulinį stočių tinklą (FLUXNET),

kuriame dalyvauja beveik visos Europos valstybės.

Planuojami ŠESD emisijų tyrimai agroekosistemose yra svarbūs Lietuvai integruojantis, vykdant

ir įgyvendinant bendruosius globalius JT ir ES aplinkosauginius reikalavimus. Regioniniai

Lietuvos ŠED ir kitų biogeninių dujų emisijų tyrimai agroekosistemose nėra išvystyti. Lietuvoje

žemės ūkio naudmenos (pasėliai, žalienos ir kt.) užima apie 3,3 mln. ha, todėl agroekosistemos

yra svarbūs atmosferos ŠESD emisijų produkuotuojai ir klimato kaitos dalyviai nacionaliniu

mastu. Dėl aplinkai agresyvaus ir žalingo poveikio yra aktualu mažinti įvairių biogeninių dujų

(N2O, CO2, CH4) emisijas agroekosistemose. Pasirenkant pasėlių ir žalienų tvarkymo

technologijas, galima daryti ženklią įtaką biogeninių ŠESD emisijai, tuo pačiu ir klimato kaitai.

LAMMTC LŽI yra vykdomi fragmentiški dirvožemio heterotrofinio kvėpavimo ir anglies

kaupimosi dirvožemyje tyrimai (S. Marcinkonis, E. Šlepetienė, D. Feizienė, S. Lazauskas).

Tačiau nėra vykdomi kitų biogeninių ŠESD emisijų bei C balanso kitimo agroekosistemose

tyrimai įvairiose agroekosistemose. Lietuvoje nebuvo tirti biogeninių ŠESD emisijų srautai

ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų agroekosistemose bei nėra apskaičiuotas ŠESD

258

balansas jose. Taip pat netirtas ir neįvertintas klimatinių (temperatūros, kritulių) ir

agroekosistemų abiotinių veiksnių (dirvožemio drėgmės ir suslėgtumo) poveikis ŠESD

emisijoms. Nėra ištirta derlių formuojančių biogeninių rodiklių įtaka ŠESD emisijai.

Detalesni ir platesni ŠESD emisijų tyrimai pradėti vykdyti Aleksandro Stulginskio universitete

dalyvaujant COST ES0804 veikloje (2009-2013). 2009-2012 m. buvo tirtas įvairios

kompozicijos trąšų poveikis ŠESD emisijoms žalienų ekosistemose. Vykdant projektą

„Produktyvių sėtinių žalienų įrengimas ir tvarkymas pieno ūkyje“ (NMA, 2011-2013, vadovas

ASU doc. E. Klimas), ŠESD emisijos buvo tirtos įvairiai tręšiamose žalienose bei žieminių

kviečių ir kukurūzų pasėliuose, įvertinant klimatines ir dirvožemio sąlygas (L. Baležentienė, E.

Klimas, A. Užupis). Tyrimų rezultatai paskelbti 3 moksliniai straipsniai tarptautiniuose

žurnaluose turinčiuose citavimo indeksą bei kituose leidiniuose, yra pristatyti tarptautinėse ir

Lietuvos konferencijose. Siekiant švelninti agroekosistemų poveikį klimato kaitai yra aktualu

ištirti ir optimizuoti pasėlių ir žalienų technologijų (ekologinės ir chemizuotos) įtaką biogeninių

ŠESD emisijai bei įvertinti jų balansą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Vykdant projektą bus gauti rezultatai:

ištirti ir apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (N2O, CO2, CH4) emisijų srautai bei jų kitimas

įvairiose agroekosistemose;

įvertintos ŠESD emisijos ekologiškai ir chemizuotai tvarkomuose įvairiuose pasėliuose;

įvertintas klimatinių (temperatūros, kritulių) ir agroekosistemų abiotinių veiksnių (dirvožemio

drėgmės ir suslėgtumo) poveikis ŠESD emisijoms;

ištirta derlių formuojančių biogeninių rodiklių įtaka ŠESD emisijai;

pagrįstos gautais duomenimis bus parengtos rekomendacijos optimizuoti ŠESD emisijas ir C

balansą agroekosistemose.

Tyrimų tematika bus rengiamos publikacijos ir vykdoma duomenų sklaida konferencijose bei

seminaruose

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais

metais

Trečiaisiais

metais* Iš viso

1. Darbo užmokestis 30,492 30,492 30,492 91,476

2. Socialinio draudimo įmokos 9,508 9,508 9,508 28,524

3. Išlaidos paslaugoms1

10 10 10 30

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 10 10 10 30

6. Išlaidos komandiruotėms 7,5 7,5 7,5 22,5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 22,5 22,5 22,5 67,5

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 90 90 90 270

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

259

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis

gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą,

agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę.

Tikslas – tirti ir įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikį ekologiškai

svarbių žaliųjų plotų bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui, saugant ir gerinant žmogui bei

vietinei bioįvairovei tvarią ir saugią aplinką, siekiant įgyvendinti ES Bendrosios žemės ūkio

politikos reikalavimus (BŽŪP, 2011).

Uždaviniai:

ištirti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių ekologinį poveikį ekologiškai svarbių

žaliųjų plotų aplinkai;

suformuoti integruotų aplinkos indikatorių sistemą agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių

ekologinio poveikio žaliųjų plotų aplinkos įvertinimui;

įvertinti cheminių bei alternatyvių agropriemonių (mulčų naudojimas, kompostavimas, biotrąšos

ir pan.) poveikį žaliųjų plotų bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;

įvertinti biologinės ligų ir kenkėjų kontrolės priemonių (biologinės prevencijos priemonės,

naudingųjų mikroorganizmų skatinimas, atsparių augalų pasirinkimas ir pan.) įvertinti žaliųjų

plotų būklės poveikį bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;

įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių įtaką svetimžemių rūšių plitimui žaliųjų

plotų aplinkoje;

įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikį vandens telkinių užterštumui

nitratais.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Per pastaruosius 50-60 metų dėl intensyvėjančios žemės ūkio gamybos, didėjančių žemės ūkio

naudmenų plotų ir ten naudojamų įvairių technologinių bei cheminių priemonių keičiasi žaliųjų

plotų būklė agroaplinkoje. Taip pat didėja teritorijų apgyvendinimo tankėjimas ir prarandamos

žaliosios infrastruktūros. Žalieji plotai atlieka nemažai ekologinių funkcijų: palaiko ekosistemų

funkcionavimą ir bioįvairovę, užtikrina tvarų mikroklimatą bei hidrologinį reguliavimą. Žalieji

plotai taip pat atlieka svarbias socialines funkcijas: rekreaciją, socialinę integraciją ir tvarumą.

Todėl visame pasaulyje ir Europoje vyksta judėjimai, skatinantys žinias apie daugiafunkcinius

žaliuosius plotus, jų svarbą bioįvairovei, o taip pat ir žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybei.

Europos Sąjungoje subalansuotos agroaplinkos palaikymą reglamentuoja ankstesnė (2004) ir

atnaujinta (2011) ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP). Laikantis šio reglamento

reikalavimų yra skirstomos ES investicijos veiksmingų ir tinkamų priemonių bioįvairovės

apsaugos vykdymui žemės ūkyje.

Lietuvoje agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis, vykstant žemės panaudos

konkurencijai ir intensyvinimui, nėra tirtas. Todėl šio poveikio tyrimas bioįvairovei, žmogaus

gyvenamosios aplinkos ir žaliųjų plotų kokybei yra gyvybiškai aktualus.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Nors vadovaujantis Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999, visos ES šalys nares yra

juridiškai ipareigotos rengti ir igyvendinti agrarines aplinkosaugos programas ir vykdyti

agroaplinkosaugos reikalavimus, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, tačiau moksliniai tyrimai

apsiriboja įvairių priemonių poveikio ekologiškos produkcijos kokybei (Šlepetienė ir kt., 2006;

Pekarskas, Šlekys, 2012), piktžolėtumui ir augalų ligų plitimui, dirvožemio agrocheminėms

savybėms (Pekarskas ir kt., 2013), šachtinių šulinių vandens kokybei (Česonienė ir kt., 2004),

tręšimo įtaka bioįvairovei ir emisijoms (Baležentienė, 2007; 2012). Aleksandro Stulginskio

universiteto (ASU) mokslininkai yra įvertinę ekologinės ir intensyvios žemdirbystės poveikį

pasėlių ir palaukių bioįvairovei ir dirvožemio bioaktyvumui (Baležentienė, 2008; 2012;

260

Pekarskas, Zakarauskaitė, 2007), agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių svarbą bei

poveikį tvarios aplinkos vystymui, kurį garantuoja žaliųjų plotų išsaugojimas.

Tvarios aplinkos vystymui būtinų žaliųjų plotų išsaugojimas Lietuvoje mažai tirtas, todėl

planuojami tyrimai nauji ir aktualūs.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Vykdant projektą bus įvertintas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis žaliųjų

plotų bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui. Žaliųjų plotų apsauga yra svarbi žmogaus bei

vietinės bioįvairovės ekologiškai saugios aplinkos užtikrinimui, įgyvendinant BŽŪP žemės ūkio

žalinimo reikalavimus.

Bus ištirtas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių ekologinis poveikis žaliųjų plotų

aplinkai;

Bus suformuota integruotų aplinkos indikatorių sistema agroveiklos ekologinių ir cheminių

priemonių ekologinio poveikio žaliųjų plotų aplinkos vertinimui;

Bus įvertintas cheminių bei alternatyvių agropriemonių (mulčų naudojimas, kompostavimas,

biotrąšos ir pan.) poveikis žaliųjų plotų bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;

Bus įvertinti biologinės ligų ir kenkėjų kontrolės priemonių (biologinės prevencijos priemonės,

naudingųjų mikroorganizmų skatinimas, atsparių augalų pasirinkimas ir pan.) poveikis žaliųjų

plotų bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;

Bus įvertintas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis svetimžemių rūšių plitimui

žaliųjų plotų aplinkoje;

Bus įvertinta agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių įtaka vandens telkinių užterštumui

nitratais.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 15,246 15,246 30,492

2. Socialinio draudimo įmokos 4,754 4,754 9,508

3. Išlaidos paslaugoms1

10 10 20

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 7,5 7,5 15

6. Išlaidos komandiruotėms

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 12,5 12,5 25

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 50 50 100

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

261

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

8. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė

agroekosistemose.

Tikslas – ištirti žalingų ir naikintinų invazinių augalų paplitimą agroekosistemose, įvertinti

užimamus plotus, nustatyti efektyvias kontrolės priemones, stabdant naikintinų invazinių augalų

rūšių plitimą.

Uždaviniai:

ištirti ir nustatyti žalingiausių miško ir agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių floristinę

sudėtį;

nustatyti žolinių rūšių (Sosnovskio barštis Heracleum sosnovskyi Manden., gausialapis lubinas

Lupinus polyphyllus Lindl., vėlyvoji rykštenė Solidago gigantea; aukštoji rykštenė Solidago

altissima) ir medžių rūšių (uosialapis klevas Acer negundo L., baltažiedė robinija Robinia

pseudoacacia L. ir kt.) paplitimą miško ir agroekosistemose;

ištirtas ir nustatytas dažniausių ir žalingiausių agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių sėklų

produktyvumas bei plitimas;

nustatytas agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių bioaktyvumas ir fitotoksiškumas;

įvertinti dažniausi augaluose alelopatiniai junginiai - bendras fenolių kiekis;

parengti kontrolės priemonės metodines rekomendacijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki

2000 spaudos ženklų)

Nors žemės ūkis sukūrė sąlygas susiformuoti unikalioms, o kartais ir rūšių turtingoms augalų ir

gyvūnų bendrijoms, tačiau bioįvairovė Europoje mažėja, tame tarpe ir agrobuveinėse. Todėl

metai iš metų daugėja aplinkos reglamentų (ES Bendroji žemės ūkio politika, 2004; 2011) bei

investicijų veiksmingų ir tinkamų priemonių bioįvairovės apsaugos vykdymui žemės ūkyje.

Žemės ūkio naudmenos Europos Sąjungoje sudaro apie 44% teritorijos (FAOSTAT, 2013), kuri

yra ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis resursas bioįvairovei. Įvairios aplinkybės veda į bendrą

bioįvairovę mažėjimą. Viena iš to priežasčių yra globaliu mastu kylanti svetimžemių rūšių

plitimas naujose teritorijose. ES invazinių augalų problema įvertinta EK išvadose (COM 2009).

Svetimžemių rūšių (SR) problema yra tarp svarbiausių žemės naudojimo, augalų introdukcijos

(tikslinės ir netikslinės), kylančios demografijos ir klimato globalios kaitos neigiamų pasekmių.

Kai kurios svetimžemės rūšys sėkmingai plinta naujose teritorijose ir tampa invazinėmis

svetimžemėmis rūšimis (ISR). Dauguma invazinių augalų ne tik sparčiai plinta, bet įsikuria

įvairiose buveinėse, jas smarkiai pakeičia arba net visai sunaikina. Apie 80 % dabartinių ISR

Europoje buvo introdukuotos kaip dekoratyviniai ar žemės ūkio augalai. Dabar šios rūšys

sėkmingai plinta, įsikuria vietinėse ekosistemose ir tampa piktžolėmis arba kenkėjais (Vilà et al.

2006). Svetimžemės rūšys visame pasaulyje sukelia ne tik didelių biologinių, bet taip pat

ekonominių ir socialinių problemų (Heywood, Brunel, 2009). Europoje žinomos 10 961 SR ES

ekonomikai ISR kainuoja 12 mlrd. eurų kasmet. Todėl svarbu ne tik suprasti šiuos neigiamus

aplinkoje vykstančius antropogeninius procesus, bet ir surasti SR kontrolės priemones.

Norint spręsti invazinių rūšių sukeltas problemas, būtina sukurti efektyvią jų kontrolės sistemą,

kuri užkirstų kelią ISR plitimui. Invazinių rūšių kontrolė reikalauja ypatingų priemonių ir kartais

labai skubių sprendimų. Jau esančių invazinių rūšių kontrolei vykdyti būtinos išsamios žinios

apie kiekvienos rūšies populiacijų sudėtį, dinamiką, buveines (augavietes), poveikį aplinkai ir

plitimo būdus bei kelius. Taip pat svarbu aktyvinti nacionalines mokslininkų-administratorių-

ūkio subjektų pajėgas ir bendradarbiavimą, siekiant sustabdyti agroekosistemoms, bioįvairovei ir

kraštovaizdžiui žalingų svetimžemių augalų plitimą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)

Intensyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (prekyba, turizmas ir prekių eksportas ir kt.) 20a. sukėlė

rimtą ekologinę problemą - spartų svetimžemių organizmų plitimą naujose teritorijose. Jos

262

konkuruoja su vietinėmis rūšimis, dažnai jas išstumdomos ir užimdamos jų vietą ekosistemose.

Šiuo metu visuotinai yra pripažįstama, kad invazinės svetimžemės rūšys yra antra didžiausia

grėsmė, sekanti po ekotopų sunaikinimo ar keitimo, kylanti įvairių pasaulio regionų, tarp jų ir

Europos biologinei įvairovei. Invazinėmis rūšimis laikomi tokie svetimžemiai organizmai, kurie

sparčiai plinta, įsikuria natūraliose, bet dažniausiai pažeistose buveinėse, įsitvirtina naujoje

aplinkoje, ir kelia pavojų aplinkai, ekonomikai ar žmonių sveikatai (pvz., Sosnovskio barštis).

Svetimžemių rūšių kontrolė yra labai svarbus žingsnis, siekiant vieno iš didžiausių ES tikslų –

sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Didžiuliai ekonominių nuostoliai kyla dėl to, kad

svetimžemiai organizmai pridaro žalos žemės ūkio gamybai, žuvininkystei, žmonių sveikatai ir

kitoms sritims. Lietuvoje svetimžemių organizmų daroma žala ekonominiu požiūriu iki šiol nėra

įvertinta. Ankstyvoji prevencija ir galimos žalos numatymas galėtų reikšmingai padėti sustabdyti

svetimžemių organizmų plitimą. Visuomenės sąmoningumas ir žinojimas apie svetimžemes rūšis

taip pat padėtų spręsti šią problemą, todėl aktualu ne tik tirti ISR, bet ir skleisti visuomenėje

informaciją apie jas.

Lietuvoje, kartu su kultūriniais, arba žemės ūkio augalais, yra priskaičiuojama apie 500 rūšių

svetimžemių augalų rūšių. Tarp jų apie 46 yra invazinės rūšys ir dar apie 70 rūšių – potencialiai

invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Tarp Lietuvoje aptinkamų ISR, 18

rūšių yra žalingos ekosistemoms, tame tarpe ir agroekosistemos, bei paskelbtos naikintinos (LR

AM Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, D1-726/2012-09-10). Pažymėtina, kad kai kurios

Lietuvoje plintančios svetimžemės rūšys įtrauktos ir EPPO sąrašą, pvz., Sosnovskio barštis nuo

2009 m. (EPPO A2 List: A2/355). Įvertinant ISR žalingumą ir siekiant stabdyti jų plitimą ir

daromą poveikį, ES skatina šių rūšių kontrolę skiriant išmokas ( pvz. Sosnovskio barščio

kontrolei skiriama 450 eurų / ha nuo 2008 m.). Išmokoms gauti, reikia įvertinti ISR gausumą ir

paplitimą. ISR išplitimas nėra įvertintas Lietuvos agroekosistemose. SR atsiradimą, plitimą ir

stebėjimą fragmentiškai vykdo atskiri mokslininkai (Gudžinskas, V. Rašomavičius). L.

Baležentienė tiria ISR (Heracleum sosnovskyi it kt.) biocheminį poveikį kitoms augalų rūšims

ekosistemose, tame tarpe agroekosistemose.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)

Vykdant projektą agroekosistemose bus atlikta:

ištirtas ir nustatytas žalingiausių miško ir agroekosistemose aptinkamų invazinių augalų rūšių

floristinė sudėtis;

nustatytas žalingų invazinių žolinių (Sosnovskio barštis Heracleum sosnowskyi Manden.,

gausialapis lubinas Lupinus polyphyllus Lindl., vėlyvoji rykštenė Solidago gigantea; aukštoji

rykštenė Solidago altissima) bei medžių rūšių (uosialapis klevas Acer negundo L., baltažiedė

robinija Robinia pseudoacacia L. ir kt.) paplitimas;

ištirtas ir įvaertintas agroekosistemose aptinkamų žalingų invazinių rūšių sėklų produktyvumas

bei plitimas;

nustatytas agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių bioaktyvumas ir fitotoksiškumas;

įvertinti dažniausius augaluose alelopatinius junginius - bendrą fenolių kiekį žalingose ir

naikintinose invazinėse augalų rūšyse, kurios aptinkamos agroekosistemose;

parengtos žalingų ir naikintinų invazinių augalų rūšių kontrolės priemonės metodinės

rekomendacijos. Tyrimų duomenys bus skelbiami įvairiuose leidiniuose.

263

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 30,49 30,49 60,98

2. Socialinio draudimo įmokos 9,51 9,51 19,02

3. Išlaidos paslaugoms1

10 10 20

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 10 10 20

6. Išlaidos komandiruotėms

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 20 20 40

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 80 80 160

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.

264

PRIEDAS M

KAIMP PLĖTRA

KAIMO PLĖTROS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMOS

1. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KRYPČIŲ, PAGAL KAIMIŠKŲ VIETOVES

(REGIONŲ) IR JŲ VYSTYMOSI POTENCIALĄ, NUSTATYMAS IR VERTINIMAS

Tyrimų tikslas – suformuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis pagal kaimiškų vietovių

(regionų) tipus ir jų vystymosi potencialą.

Uždaviniai:

1) Įvertinti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių

panaudojimo tikslingumą erdviniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu.

2) Nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių koreliaciją

su kaimiškųjų vietovių (regionų) ekonominių vystymusi.

3) Atlikti kaimiškųjų vietovių (regionų) vystymosi potencialo kiekybinį ir kokybinį

vertinimą.

4) Parengti kaimiškųjų vietovių (regionų) tipologiją.

5) Nustatyti žemė ūkio ir kaimo plėtros vystymosi kryptis (scenarijus) pagal regionų

potencialo tipus.

6) Parengti rekomendacijas žemė ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimui.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Žemės ūkio ir kaimo plėtros politika yra įgyvendinama įvairiomis priemonėmis, kurios

yra bendros ir neatsižvelgiama į konkrečius kaimiškos vietovės vystymosi ypatumus ar turimą

potencialą. Alternatyva - tikslingesnis politikos taikymas ir konkrečių politikos priemonių

nustatymas pagal kaimiškų vietovių tipus. Tokios politikos vykdymas labiau patenkina vietos

poreikius, todėl yra efektyvesnė, nors reikalauja geresnio politikos priemonių administravimo.

Vertinant pagal erdvinius, socialinius ir ekonominius aspektus kaimo vietovės labai

skiriasi. Mokslinėje literatūroje pateikiama daugiau nei 60 skirtingų tipologijų, kurios padeda

nustatyti kaimo vietovės charakteringus bruožus bei užtikrinti įvairios plėtros politikos

įgyvendinimą.

Kaimiškųjų vietovių tipologizacija yra sudėtinga dėl keleto priežasčių: 1) nėra bendros

„kaimo“ apibrėžties; 2) kaimiškos vietovės tarpusavyje skiriasi ir jų negalima vertinti pagal

vieną kiekybinį kriterijų; 3) vietos ypatumai (potencialai) skirtinguose regionuose skiriasi. Todėl

mažai tikėtina, jog įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus pagal vieningus

principus bus pasiekti panašūs rezultatai, skirtingiems politikos tikslams įgyvendinimui būtina

įvesti ir keletą apribojimų.

Didėjantis erdvinių, socialinių ir ekonominių duomenų prieinamumas regiono mastu

reikalauja sudėtingesnių regionų tipologizacijos metodologijų. Gerai parengtos ir nuolatos

taikomos tipologinės politikos padeda užtikrinti, kad planavimo sistema teigiamai veiktų

gyvenimo kokybės gerinimą kaimiškose vietovėse.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Vis daugiau Lietuvos ir užsienio mokslininkų, susijusių su strateginiu kaimiškųjų

vietovių (regionų) vystymu, domisi: abstrakčiais kaimo plėtros politikos modeliais; tipologijų

kūrimo metodologija; įvairiapusių statistinių analizių taikymu kuriant kaimo vietovių tipologiją;

kaimo vietovių charakteristikomis ir jų rodikliais.

Tarptautinėse organizacijose (EBPO, EUROSAT ir kitose) buvo nustatyti kaimo regiono

apibrėžties kriterijai, kurie yra ypač naudingi tarpregioniniam ar tarpvalstybiniam palyginimui.

Galima ginčytis, jog nedidelis gyventojų skaičius ir (arba) žemės ūkio svarba kaimo

ekonomikoje, yra bendras Europos kaimo regionų bruožas ir atspindi Lietuvos kaimiškųjų

265

vietovių skirtumus (ypatumus). Svarbu pažymėti tai, jog iki šiol apibūdinant kaimo vietoves

Europoje, tradiciškai buvo vertinamas gyventojų tankis NUTS2 lygmenyje.

Mokslininkai pateikia skirtingas metodologijas, taikomas ES-27 regionų kaimiškų

vietovių tipologijai sudaryti, bando integruoti geografinius, socioekonominius bei demografinius

duomenų šaltinius siekiant nustatyti kaimo vietovių tipologiją, tačiau kaimiškos vietovės nėra

homogeniškos ir būtina taikyti skirtingas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Laukiami rezultatai: atlikta žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos

priemonių panaudojimo tikslingumo analizė; nustatyta žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013

metų programos priemonių koreliaciją su kaimiškųjų vietovių (regionų) ekonominių vystymusi;

parengta kaimiškų vietovių tipologija pagal vietos potencialą; parengtos rekomendacijos ir

priemonės žemės ūkio ir kaimo plėtros įgyvendinimui užtikrinant gyvenimo kokybę kaimiškuose

vietovėse.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 48 48 96

2. Socialinio draudimo įmokos 14,4 14,4 28,8

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 2 2 4

6. Išlaidos komandiruotėms 5 5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 12,9 13,9 26,8

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 77,3 83,3 160,6

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

2.Leader metodo kaimiškose vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo

didinimas

Mokslinių tyrimų tikslas - įvertinti LEADER metodo kaimiškose vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumą

ir numatyti rezultatyvumo didinimo priemones.

Uždaviniai:

1. Atlikti kaimo vietovių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos diegiant LEADER

metodo principus Lietuvoje kiekybinę ir kokybinę analizę.

2. Išanalizuoti Lietuvos kaimo vystymo projektų, pagal LEADER metodą, atrankos ir įgyvendinimo

tvarką/procedūras, vietos veiklos grupių (toliau VVG) organizacines struktūras, LEADER

metodo principų raiškos įgyvendinant vietos plėtros strategijas pobūdį ir stiprumą, principų

raiškos poveikį vietos plėtrai.

266

3. Nustatyti Lietuvos kaimo vystymo projektų pagal LEADER metodą atrankos ir įgyvendinimo,

VVG organizacinių struktūrų tobulintinas sritis.

4. Parengti VVG veiklos savianalizės ir išorinio vertinimo metodiką

5. Numatyti LEADER metodo principų diegimo tobulinimo galimybes.

6. Pateikti rekomendacijas kaimiškų vietovių strateginio planavimo metodikai tobulinti.

Tyrimo objektai – 2007-2013 m. kaimo vystymo projektai įgyvendinti pagal LEADER metodą, VVG

organizacinės struktūros ir veikla, LEADER metodo principų raiška.

Mokslinis tyrimas atliekamas pagal sisteminį holistinį principą. Naudojami tyrimo metodai:

VVG veiklą reglamentuojančių dokumentų, kaimo vystymo projektų ir vietos plėtros strategijų

įgyvendinimo ataskaitų, statistinių duomenų analizė ir sintezė, sociologinė apklausa ir giluminis interviu,

SSGG analizė ir kt.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Palyginti su tradiciniais finansavimo būdais, LEADER metodas reikalauja didesnių sąnaudų ir

yra didesnės rizikos nei tradiciniai finansavimo metodai, kadangi prisideda papildomas įgyvendinimo

lygmuo, ES biudžeto dalies kontrolė patikima daugybei į VVG susibūrusių partnerių. Papildomas

LEADER metodo sąnaudas ir didesnę riziką pateisina pridėtinė vertė sukuriama taikant partneryste

pagrįstus LEADER principus.

Vadovaujantis partnerystės ir kitais LEADER metodo principais į VVG įeina ir kartu dirba įvairių

socialinių ir ekonominių grupių atstovai (vietos valdžios, verslo, kaimo bendruomenių ir kitų

nevyriausybinių organizacijų, socialinės infrastruktūros institucijų darbuotojai ir kt.), todėl galima daryti

prielaidą, kad VVG rengiami ir įgyvendinami sprendimai yra kokybiškesni, pagrįsti vietos/regioninėmis

žiniomis ir kompetencija, realios ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos analize, poreikiais,

vietos bendruomenės iniciatyvomis. Vietos partnerių dalyvavimas sprendimų rengime ir įgyvendinime

taip pat sąlygoja tų sprendimų tvarumą ir kaimiškų vietovių vystymosi darnumą, atsiranda didesnės

inovacijų galimybės, kaupiamos ir skleidžiamos žinios.

Europos audito rūmai dar 2010 m. atliko Kaimo plėtros LEADER metodo įgyvendinimo analizę

ir vertinimą (Kaimo plėtros LEADER metodo įgyvendinimas, Specialioji ataskaita Nr. 5, Europos

Sąjunga, 2010) ir nustatė, kad LEADER metodo diegimo rezultatyvumas yra nepakankamas, sukurta

nevisa potenciali partnerystės pridėtinė vertė, vietos plėtros strategijos nėra novatoriškos, neužtikrinta

įvairių sektorių sąveika.

Tyrimų rezultatai sudarys galimybes kaimo plėtros veikėjams: sumažinti LEADER metodo

principų diegimo savaimingumo riziką, padės užtikrinti VVG veiklos rezultatyvumą, nešališkas ir

tinkamai dokumentuotas projektų atrankos ir įgyvendinimo, VVG akreditacijos (pagal VVG savianalizės

rezultatus) procedūras, padės sukurti LEADER metodo pridėtinę vertę, sustiprins LEADER metodo

principų raiškos poveikį kaimiškų vietovių vystimuisi; padidins LEADER metodo kaimiškose vietovėse

įgyvendinimo rezultatyvumą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

LEADER (liet. veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys) metodas yra

inovatyvi ir dinamiška ES kaimo plėtros politikos įgyvendinimo priemonė, kurios pagalba, laikantis

skirtingų partnerių partnerystės ir bendradarbiavimo, iniciatyvos „iš apačios į viršų“, teritorijos

vientisumo, integruotumo, inovatyvumo principus tikimasi didesnės pridėtinės vertės nei taikant

tradicinius politikos įgyvendinimo būdus. Tačiau tai, kad Lietuva vėliau įstojo į Europos Sąjungą ir

įsitraukė į LEADER programos vykdomą veiklą nei ji buvo pradėta įgyvendinti Vakarų Europoje,

sąlygojo, kad Lietuvos kaimo plėtros veikėjams (nacionalinio, regioninio, vietos lygmens) trūksta teorinių

ir praktinių žinių apie LEADER metodo principų diegimą, integruotų vietos plėtros strategijų turinio

elementus ir jų išpildymą.

LEADER metodo kaimiškose vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas, jo didinimas

Lietuvos mokslininkų tiriamas retai. Dažniau analizuojami atskiri LEADER metodo principai netaikant

sisteminio holistinio požiūrio.

Baigiant įgyvendinti Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą Lietuvoje, pastebėta, kad daugiausia

projektų pagal LEADER metodą remiama kaimo bendruomenės materialinei bazei sukurti, renginiams ir

verslumui ugdyti. Projektų nauda apčiuopiama ir materialiai naudinga kaimo gyventojams, tačiau kiek

projektų veiklos atitiko LEADER metodo principus, darnios kaimo plėtros principus, koks jų poveikis

267

kaimiškų vietovių vystimuisi, ar taikytos valdymo priemonės buvo kompleksinės ir integruotos, koks

sinerginis bei multiplikacinis efektas sukurtas – atviri klausimai mokslinių diskusijų erdvėje.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Kaimo vietovių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos diegiant LEADER metodo

principus Lietuvoje kiekybinis ir kokybinis vertinimas; VVG veiklos savianalizės ir išorinio vertinimo

metodika; rekomendacijos LEADER metodo principų diegimo tobulinimui; rekomendacijos kaimiškų

vietovių strateginio planavimo metodikai tobulinti.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 50 50 100

2. Socialinio draudimo įmokos 15,5 15,5 31

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 5 5 10

6.

Išlaidos komandiruotėms

51 VVG, 10 fokus grupių interviu regionų

centruose kviečiant vidutiniškai po 2 atstovus

iš kiekvienos VVG

20 5 25

7.

Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

4 nešiojami kompiuteriai sociologinėms

apklausoms atlikti???

6 6 12

8. Pridėtinės išlaidos2

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 96,5 81,5 178 *- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

3.Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir gamintojų organizacijų

kūrimosi aktyvinimas

Tyrimo tikslas – ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį,

stiprinant žemdirbių rinkos galią maisto grandinėje, didinant jiems tenkančios pridėtinės vertės

dalį realizuojamojoje produkcijoje, pagrįsti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų

kūrimosi aktyvinimo uždavinius ir priemones.

Tyrimo uždaviniai:

1) įvertinti žemdirbių formalių ir neformalių gamintojų grupių organizacinę būklę;

2) ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį, didinant jiems

tenkančios pridėtinės vertės dalį realizuojamojoje produkcijoje;

3) įvertinti gamintojų kooperuotos veiklos plėtotės sąlygas ir kliūtis;

4) parengti pasiūlymus efektyviai panaudoti ES finansinę paramą žemdirbių gamintojų

organizacijoms kooperacijos Lietuvos kaime plėtotei.

268

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Sprendžiamų uždavinių aktualumą lemia šie veiksniai:

- parduodami savo produkciją neorganizuotai, žemdirbiai yra silpniausia maisto

grandinės dalis;

- žemės ūkio produkcijos gamintojams tenkanti pridėtinės vertės dalis turi tendenciją

mažėti;

- žemdirbių suvienytos ūkinės veiklos trūkumas yra viena iš didžiausių Lietuvos

žemės ūkio silpnybių, ribojanti žemdirbiams ir kaimo gyventojams tenkančios pridėtinės vertės

didinimą;

- 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu ES numatoma taikyti įvairių žemdirbystės ir

gyvulininkystės produkcijos rūšių gamintojų organizacijų pripažinimą ir finansinį jų veiklos

rėmimą.

Tyrimo naujumas:

- bus įvertinta, koks yra žemdirbių gamintojų organizacijų kūrimosi potencialas,

didinant žemdirbiams tenkančios pridėtinės vertės dalį realizuojamojoje produkcijoje;

- bus įvertinta, kokiu laipsniu veikiantys žemės ūkio kooperatyvai atitinka pripažinimo

gamintojų organizacijomis reikalavimus;

- bus įvertinta, kokios yra sąlygos ir kliūtys kurtis naujiems žemdirbių organizaciniams

dariniams, atitinkantiems pripažinimo gamintojų organizacijomis reikalavimus.

Atlikto tyrimo pagrindu bus parengti pasiūlymai žemdirbių gamintojų organizacijų

rėmimo strategijai sukurti – kaip žemdirbių gamintojų organizacijoms teikiamą ES finansinę

paramą efektyviai panaudoti kooperacijos Lietuvos kaime plėtotei, žemdirbiams ir kaimo

gyventojams tenkančios pridėtinės vertės didinimui, darniam kaimo ir žemės ūkio vystymuisi.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis Kooperacijos plėtros žemės ūkyje situacija, veiklos dinamika, kooperatyvų susikūrimo

tikslai, patirti sunkumai ir kliūtys, pagrindiniai kooperacijos plėtros trukdžiai, priemonės

kooperacijai skatinti, Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos teikiama nauda nagrinėjama D.

Vidickienės, Ž. Gedminaitė, L. Pareigienės, E. Ribašauskienės, G. Kuliešio, J. Ramanausko, V.

Vaznonio ir kitų atliktuose tyrimuose. Autoriai pateikia pasiūlymus, kokių priemonės turėtų būti

taikomos kooperatinio judėjimo Lietuvoje reguliavimui ir plėtros skatinimui.

Žemdirbių gamintojų organizacijų vaidmens ir jų rėmimo strategijos formavimo

klausimai nagrinėjami J. Ramanausko ir V. Vaznonio tyrimuose, tačiau jie apima tik vaisių ir

daržovių sektorių.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai – pasiūlymai žemdirbių gamintojų organizacijų

rėmimo strategijai sukurti.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 50 50 100

2. Socialinio draudimo įmokos 15,5 15,5 31,0

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms

6. Išlaidos komandiruotėms 2,0 8,0 10,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 13,5 14,7 28,2

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 81,0 88,2 169,2

269

Išlaidų komandiruotėms pagrindimas

Pirmaisiais metais – komandiruotės Lietuvoje, siekiant įvertinti žemdirbių formalių ir

neformalių gamintojų grupių organizacinę būklę.

Antraisiais metais – komandiruotės į užsienio šalis (Daniją, Švediją ir Lenkiją), siekiant

ištirti jų patirtį, organizuojant žemdirbių gamintojų organizacijų rėmimo sistemą.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.)

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

4.Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena

bei vertinimas

Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbimo pramonė perdirba beveik visus (išskyrus

grūdus) šalyje užaugintus žemės ūkio produktus, o beveik pusė mėsos, pieno perdirbimo įmonių

pagamintos produkcijos eksportuojama. Nuo jų gyvybingumo ir tarptautinio konkurencingumo

priklauso ir žemdirbių darbo rezultatai. Akivaizdžiai tą įrodo šalies linininkystės sektorius, kur

dėl netinkamos žaliavos kokybės, linų perdirbimo įmonės tapo nekonkurencingos.

Mokslinių tyrimų tikslas – išanalizuoti žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių kaip

vientisos tiekimo grandinės konkurencinius pranašumus ES rinkoje, jų pokyčius ir produktų

rinkodaros silpnąsias ir stipriąsias puses, numatyti gamybos ir realizavimo kryptis.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, paskutiniais metais lėmusių Lietuvos žemės ūkio produktų

perdirbimo pramonės vystymosi pokyčius, buvo įstojimas į ES 2004 metais. Ūkis pradėjo

funkcionuoti daugelyje sričių pasikeitusiomis sąlygomis. Vieningos ekonominės erdvės

išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę didinti Lietuvos

gamintojų eksportą. Todėl svarbi Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės produktų

gamybos ir rinkų raidos, struktūros keitimosi, gyvybingumo ir konkurencingumo, palyginti su

kitomis ES šalių įmonėmis, analizė. Kadangi nemaža perdirbtų produktų dalis yra eksportuojama

ne tik į kitas ES, bet ir į trečiąsias šalis, tampa aktualu apžvelgti ir Lietuvos tarptautinį

konkurencingumą.

Uždaviniai:

1. Metodikos pasirinkimas ūkių ir įmonių kaip vientisos grandinės gyvybingumo ir

konkurencingumo stebėsenai ir vertinimui;

2. Maisto tiekimo grandinių (pieno, mėsos, duonos, grūdų produktų, konservų) gyvybingumo

vertinimas;

3. Ūkių ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių tarptautinis konkurencingumo vertinimas;

4. Žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių kaip vientisos tiekimo grandinės gamybos ir

realizavimo kryptys.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Žemės ir maisto ūkio subjektų (ūkininkai, bendrovės, perdirbimo įmonės) vis dar yra

nepakankamai konkurencingi, kad galėtų lygiaverčiai konkuruoti su užsienio kompanijomis

produktų sektoriuose. Daugumoje eksportuojami žemos pridėtinės vertės, kaip galvijų ir kiaulių

skerdenos, grūdai, arba aukštos pridėtinės vertės, kaip sūriai, kurie tinkami tolesniam

pramoniniam perdirbimui. Tai rodo nepakankamą įmonių konkurencingumo lygį, kuri lemia

mažas produkcijos žinomumas tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, neefektyvi eksporto

strategija, mažas užsienio rinkų žinomumas ir pan. Tinkamiausias tokios situacijos sprendimas

yra įmonių aktyvus produkcijos pristatymas užsienio parodose, konferencijos, reikalingas

konkurencingumui didinti. Tačiau esminiai konkurencingumo didinimo veiksniai susiję su

investavimu į naujas technologijas. SAPARD, BPD ir KP 2007-2013 m. paramos patirtis parodo,

270

kad svarbu tinkamai įvertinti paraiškos į ES struktūrinių fondų ūkinio subjekto finansinę būklę,

taip pat – jo galimybę įsisavinti numatytą negrąžintiną paramą investiciniams projektams,

susijusiems su žemės ūkio gamyba ir jo produktų perdirbimu, alternatyviomis veiklomis kaimo

vietovėje, kaimo ir miškų infrastruktūros tobulinimu. Įgyvendinant naują ES fondų įsavinimo

etapą, būtina parengti ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti būsima parama. Norint nustatyti

pagrįstus ir optimalius ekonominio gyvybingumo kriterijus, siekiant, kad kuo daugiau įmonių

galėtų pasinaudoti parama, galima tik žinant realią Lietuvos žemės ūkio subjektų finansinę

padėtį.

Šio mokslinio tiriamojo darbo naujumas – remiantis tyrimais nustatyti įmonių arba

sektorių ekonominį gyvybingumą, nustatyti sektorius, kuriems labiausia reikalingos investicijos

tapti pakankamai gyvybingomis ir konkurencingomis, o ne pakankamai gyvybingoms dar kartą

suteikti paramą.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo procesai Lietuvoje glaudžiai susiję. Šalies

žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonė iš esmės perdirba vietinių žemdirbių užaugintą

produkciją. Šių dviejų gamintojų subjektų rezultatas – gaunami aukštesnės pridėtinės vertės

produktai. Todėl tiek žemdirbių ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų gyvybingumas tarpusavyje

susijęs. Ūkių ir įmonių gyvybingumo bei konkurencingumo stebėsena ir vertinimas yra aktualus

tiek bankams, kredituojantiems gamybą, tiek valstybei, teikiančiai paramą verslo plėtotei. Šio

klausimo probleminis aspektas – ūkių, įmonių statistinių duomenų surinkimas, jų

palyginamumas su analogiškomis įmonėmis, gyvybingumui nustatyti charakteringų rodiklių

nustatymas, konceptualių schemų sudarymas, išvadų pagrindimas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, A. Stulginskio universiteto mokslininkai N.

Jurkėnaitė, J. Savickienė, A. Slavickienė tyrinėjo žemės ūkio gyvybingumą, tačiau

konkurencingumo įtaka liko netirta. Analogiškai Kauno technologijos universiteto Verslo

strategijos institutas (R. Jucevičius) tyrė Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės

konkurencingumą, tačiau nesiejo su įmonių gyvybingumo rezultatais, ūkių konkurencingumu.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Tai mokslo studija, kurioje žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo grandys bus

išanalizuotos kompleksiškai: gyvybingumo ir konkurencingumo aspektais. Išvadose bus pateikta

abiejų grandžių priklausomumo laipsnis, plėtros kryptys, kitų šalių įtaka grandies gyvybingumui.

Spaudos lankai – 6.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos, tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 48 48 96

2. Socialinio draudimo įmokos 14,4 14,4 28,8

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms

6. Išlaidos komandiruotėms 2,6 2,6 5,2

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 13 13 26

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 78 78 156

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;

271

1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

5. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant

nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas, ekonominio pagrindimo tyrimai

Mokslinių tyrimų tikslas – ištirti investavimo, finansavimo galimybių ir verslo

organizavimo formų įvairovę Lietuvoje bei parengti naujų verslo organizavimo formų vadybos

modelius ir jų veiklos reglamentavimo pagrindimą.

Uždaviniai:

1. Ištirti investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų įvairovę Lietuvoje bei

išskirti veiksnius lemiančius kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą.

2. Penkiuose Lietuvos etnokultūriniuose regionuose, atsižvelgiant į šių regionų ypatumus,

pasirinktoje vienoje iš kaimiškųjų savivaldybių, atlikti veiksnių, lemiančių kaimiškųjų vietovių

teritorinę plėtrą, patikros prognostinę analizę, ES ir Lietuvos kaimo plėtros ir žemės ūkio

vystymo 2014-2020 m. programinių prioritetų kontekstuose.

3. Numatyti kaimo teritorinės plėtros scenarijus bei parengti verslo organizavimo formų

sisteminę sąrangą kaimiškųjų vietovių vystymo perspektyvumo kontekste.

4. Suformuluoti išvadas bei parengti rekomendacijas naujų verslo organizavimo formų

(tiek pelno, tiek ne pelno) steigimo, partnerystės ir bendradarbiavimo tarp organizacijų pagrindų

formavimo ir plėtros bei kaimiškųjų vietovių gyvybingumo ir teritorinio konkurencingumo

stiprinimo kryptimis.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Kaimo plėtros programinių nuostatų įgyvendinimas 2007-2013 metų laikotarpiu parodė,

kad realizuoti ar dar realizuojami projektai, finansuojami iš ES struktūrinių fondų, leido

atnaujinti, pagerinti ar sustiprinti verslo ir viešojo administravimo (tiek valstybinio, tiek

visuomeninio) sektorių materialinę bazę ir infrastruktūrą kaimo vietovėse. Tačiau ženkliausią

pasiekimą galima sieti su vietos kaimo bendruomenių plėtra ir sustiprėjimu, kurios prisiėmė ar

imasi šeimininko gyvenamojoje vietovėje vaidmens, reikšminančio visuomeninio (

bendruomeninio) sektoriaus svarbą, kaip lygiaverčio veikėjo statusą kaimo plėtroje.

Naujasis 2014-2020 m. programinis laikotarpis kaimo plėtros dalyviams kelia naujus

iššūkius, kurie susiję su inovacijomis ir restruktūrizacija didinant verslo apimtis (dominuoja

verslo sektoriaus interesai), su tausiu išteklių valdymu ir klimato kaitos mažinimu (dominuoja

valstybinio sektoriaus interesai), su gyvensenos sąlygų gerinimu bei vietos kraštovaizdžio ir

tradicijų išsaugojimu (dominuoja visuomeninio (bendruomeninio) sektoriaus interesai) ir pan.

Todėl įgyvendinant ES ir Lietuvos kaimo plėtros naujojo laikotarpio programines gaires, bus

privalu derinti verslo, valstybinio ir visuomeninio/bendruomeninio sektorių interesus, kad jie

atitiktų atskirų sektorių poreikius ir tarnautų kaimo vietovės teritorinei plėtrai.

Tam numatoma parengti organizacinių veiklos formų, lemiančių kaimiškųjų vietovių

teritorinę plėtrą, linkmių sisteminę sąrangą, kuri siejama su nauja sociokultūrinės veiklos forma,

grindžiama dialogu, partneryste ir bendradarbiavimu atsakingai socialinei elgsenai, kaip

adaptacijos instrumentui, užtikrinančiam sąryšį tarp investicijų ir teritorinės plėtros.

Sprendžiamų uždavinių naujumas grindžiamas tuo, kad problematika analizuojama

visuminiu-sisteminiu požiūriu iš vadybos mokslo erdvės pozicijų kompleksiškai.

272

Atliktų tyrimų rezultatų perspektyvumas siejamas su visuminio-sisteminio požiūrio į

kaimo vietovių teritorinę plėtrą formavimu, turinčiu konkretų pritaikomumą. Vieną kartą

rengiant reikalavimus kaimo plėtros projektų (tiek verslo, tiek socialinių) pagrindimui, veiklų ir

išlaidų finansavimo pagrįstumui, antrą kartą numatomų įgyvendinti konkrečių projektų kaimo

vietovėse poreikio pagrindimui ir išlaidų optimizavimui bei projektų pasiekimų tęstinumo

numatymui, trečią kartą partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų formavimui tarp kaimo

plėtros dalyvių tiek horizontalėje, tiek vertikalėje, ir pan.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Ilgą laikotarpį Lietuvoje kaimo problematika buvo nagrinėjama tik agrariniu aspektu. Tai

agrarinės politikos Lietuvoje formuotojų P. Šalčiaus, J. Aleksos, F. Kemėšio, V. Gaigalaičio, J.

Krikščiūno, V. Mališausko, B. Poškaus, K. Jasiūno, P. V. Raulinaičio, V. Manelio ir kitų

mokslininkų darbai. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų agrarinės ekonomikos srityje leidžiančių

įvertinti žemės ūkio ir verslo veiklų efektyvumą bei perspektyvumą kaime, jų svarbą žmogaus

gyvensenai, šalies ekonomikai ir pan.

Naujas požiūris į kaimą, jo kaip tyrimo objekto problematiką, ne vien agrarinės, bet ir

socialiniu, kultūriniu bei aplinkosauginiu aspektu, siejamas su eurointegraciniais procesais,

orientuotais į darnų ir subalansuotą kaimo vystymą Lietuvoje. Šiai krypčiai priskirtini M.

Treinio, R. Grigo, J. Čapliko, L. Milčiaus, A. Baleženčio, M. Dargvainio, M. Genienės, A.

Poviliūno, R Melnikienės, J. Vainausko, D. Skarbaliaus ir panašaus pobūdžio moksliniai

tiriamieji darbai. Moksliniai tyrimai susiję su darniu ir subalansuotu kaimo vystymu, atskleidžia

socialinių, kultūrinių ir aplinkosauginių aspektų vietą kaimo plėtros procesuose bei leidžia

atskleisti jų svarbą Lietuvoje kaimo vietovių perspektyvai ir pan.

Kompleksinių, organizacinių veiklos formų, susietų su visuminiu-sisteminiu kaimo

vietovių teritoriniu vystymu, tyrimų nėra.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Atlikus numatytus mokslinius tyrimus, numatomi šie rezultatai:

- atlikta veiksnių, lemiančių kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą, patikros prognostinė

analizė;

- ištirta verslo organizacijų investavimo, finansavimo ir organizavimo formų įvairovė

Lietuvoje, įvardintos šių formų veiklos problemos ir perspektyvos;

- parengta organizacinių veiklos formų, lemiančių kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą,

sisteminė sąranga;

- parengtos rekomendacijos dėl naujų verslo organizavimo formų vadybos modelių steigimo,

partnerystės ir bendradarbiavimo;

- parengti nauji teisės aktai dėl naujų verslo organizavimo formų veiklos reglamentavimo.

Lėšų poreikio pagrindimas

Pirmaisiais metais Antraisiais* metais Iš viso

1 Darbo užmokestis 36,0 36,0 72,0

2 Socialinio draudimo įmokos 11,2 11,2 22,3

3 Išlaidos paslaugoms(1)

4 Išlaidos autoriniams darbams

5 Išlaidos prekėms 0,5 0,5 1,0

6 Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0

7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 4,0 4,0

8 Pridėtinės išlaidos (2) 13,7 12,7 26,4

9

Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti (3) 2,4 2,4 4,8

Iš viso: 70,8 65,8 136,5

Lėšos (tūkst. Lt)

Eil. nr. Išlaidų pavadinimas

273

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 85

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 15

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

6.Žemės ūkio ir maisto produktų trumpųjų maisto grandinių vystymas, skatinant

gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimą

Tyrimo tikslas – trumpųjų maisto grandinių (TMG) veikimo prielaidų/galimybių nustatymas,

įvertinant žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gamintojų gamybinės ir komercinės veiklos

plėtros potencialą, pasitelkiant šiuolaikinių rinkodaros priemonių sistemą, skirtą orientuoti TMG

gamintojus siekti bendradarbiavimo su vartotojais, aprūpinant juos sveikais maisto produktais

bei užtikrinant ilgalaikes maisto produktų įvairovės tiekimo schemas palaipsniui kuriant

mažuosius prekybos klasterius regioniniu mastu.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1) identifikuoti prielaidas/galimybes, kurios lemia TMG gamintojų skaičiaus didėjimą TMG

kūrimo ar plėtros procese:

- atlikti TMG aplinkos SSGG analizę ir parametrinį/pokyčių vertinimą;

- nustatyti veiksnius, lemiančius žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gamintojų

dalyvavimą TMG valdymo schemoje;

- atskleisti galimybes kurtis A ir B lygio TMG.

2) identifikuoti veiksnius, lemiančius TMG gamintojų potencialą vykdyti maisto produktų

diferenciaciją:

- atlikti rinkos segmentaciją (pagal Lietuvos rajonus) ir identifikuoti TMG gamintojų

potencialą užtikrinti produktų įvairovės didinimo ir diferenciacijos procesą pagal

gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos perdirbimo lygį (pirminį ir antrinį);

- atlikti rinkodaros tyrimą siekiant atskleisti rinkodaros priemonių (ne) efektyvumo sritis.

3) nustatyti prielaidas, kurios leistų sukurti TMG valdymo schemą ir TMG struktūros ir

veikimo efektyvumo palaikymo priemonių planą, siekiant užtikrinti laisvą gamintojų

patekimo ir pasitraukimo laisvę;

4) įvertinti gamintojų ūkinės veiklos potencialą dalyvauti TMG schemoje ir jos plėtros procese,

siekiant:

- vykdyti gamintojų ūkinės veiklos (ypatingai finansinių ir investicinių) rezultatų statistinių

duomenų stebėseną ir jų vertinimą;

- vykdyti nuoseklią gamintojų investicinės galios paramos politiką;

- numatyti TMG veikimo palaikymo priemones agresyvėjančios rinkos konkurencijos

sąlygomis.

5) atlikti rinkodaros tyrimą, skirtą atskleisti TMG gamintojų galimybes didinti pirkėjų skaičių:

- įvertinti galimybę, ar galima parengti TMG schemos veikimo “žemėlapį”, t. y. nustatyti

Lietuvos rajonų mastu GIS taškus, kuriuose vykdoma TMG veikla – nurodyti produktų

pavadinimus, kainas, pardavimo kiekius, taikomą produktų pristatymo būdą ir terminus;

- nustatyti, kokias rinkodaros priemones turėtų taikyti TMG gamintojai, siekiantys

aptarnauti HoReCa sistemą ir perdirbimo įmones;

274

- atskleisti veiksnius, kurie skatina taikyti TMG veikimo efektyvumo palaikymo priemones

– vidaus kainodarą, didesnę asortimento diferenciaciją, didinti pirkėjų skaičių taikant

tiesioginės rinkodaros priemones ir SMART technologiją.

- identifikuoti rinkodaros priemonių sistemą dėl TMG veiklos populiarinimo (reklamos ir

RsV) tarp Lietuvos gyventojų pritaikant vartojimą didinančias ir ugdančias media

priemones.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Vartotojams sudėtinga įsigyti šviežių, sveikų ir išskirtinės kokybės produktų. Jų

įvairovė supermarketuose nėra didelė. Čia siūlomi standartizuoti, masinės gamybos maisto

produktai, kurių paklausos didinimo galimybės ribotos. Supermarketų lentynose tarpusavyje

konkuruoja žinomus prekių ženklus valdančios stambios Lietuvos ir užsienio maisto pramonės

įmonės. Lietuvos ir užsienio maisto produktų gamintojai bando skatinti naujų produktų įvedimą

būtent per mažmeninės prekybos tinklų sistemas.

Lietuvoje nėra identifikuoti trumposios maisto grandinės struktūrą apibūdinantys

parametrai, todėl sudėtinga atsakyti į klausimą, kodėl ūkininkai, vykdantys perdirbimo funkciją

ūkio mastu, susiduria su daugybe produkcijos pardavimo sunkumų, nors maisto produktų

paklausa rinkoje yra didesnė už pasiūlą.

Iškyla dvejopo pobūdžio problema: 1) kaip orientuoti ūkininkus, besirengiančius plėtoti

perdirbimo funkciją žemės ūkio plėtros atveju naujuoju Kaimo plėtros 2014-2020 programos

periodu; 2) kokių reikia sprendimų, siekiant didinti TMG gyvybingumą (vartotojus skatinti pirkti

Lietuvos ūkininkų pagamintus maisto produktus).

Praktinė problema: trumpųjų maisto grandinių (TMG) gyvybingumas siekiant didinti

gamintojų įtaką jose.

Palankesnių sąlygų sudarymas ūkininkams, siekiantiems intensyvinti žaliavinės

produkcijos perdirbimą, yra svarbus Lietuvos maisto produktų trumposios grandinės koncepcijos

restruktūrizacijos etapas. Perdirbimo funkcijos aktyvinimas siejamas su smulkiosios

perdirbamosios gamybos technologijų perkėlimu į Lietuvos ūkininkų ūkius skatinant juos

investuoti ir užsitikrinti finansinį veiklos stabilumą.

TMG veikimo efektyvumo didinimas leidžia aktyviai modernizuoti ūkininkavimo

aplinką siekiant vartotojų aprūpinimo sveikais, biologiškai vertingais, išskirtinės kokybės ir/ar

šviežiais lietuviškais maisto produktais.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Žinant užsienio šalių patirtį, kokia maisto produktų įvairovė galima ir kokie įvairūs

vartotojams patrauklūs pardavimo būdai yra taikomi, būtina įvertinti faktą, kad Lietuvoje

paklausą šviežių produktų įsigijimui galima diferencijuoti atsižvelgiant į susiformavusius

vartotojų segmentus ir regionuose gyventojų pajamas. Kol kas vartotojams sudarytos per menkos

sąlygos įsigyti kokybiškų maisto produktų už patrauklią kainą. Supermarketai neužtikrina

Lietuvos ūkininkams palankių sąlygų tiekti jų ūkiuose pagamintus maisto produktus, todėl

didesnę maistinę vertę, tačiau trumpą galiojimo terminą turinčių maisto produktų įvairovė juose

yra menka.

Ūkininkai, kurie savo ūkyje gali perdirbti žaliavinę produkciją, menkai tesinaudoja

prekybos tinklų paslaugomis, daugiau ieško būdų vykdyti savarankišką prekybą.

Lietuvoje vyrauja kelių tipų maisto produktų pardavimo schemos, kai ūkininkai gali

savo produkciją parduoti:

1) maisto pramonės arba didmeninės prekybos įmonėms, kurios superka sezoninę žaliavinę

po pirminio apdorojimo produkciją, tačiau taiko blogesnes atsiskaitymo sąlygas tiekiant

mažesnius produkcijos kiekius;

2) mažmeninės prekybos įmonėms, taikančioms savitarną, kur maisto produktų įvairovė

priklauso nuo tiekėjo derėjimosi galių, todėl ūkininkams sudarytos sudėtingos sąlygos

275

tiekti maisto produktus prekybos tinklui, kadangi būtinas didelis kiekis ir vienoda kokybė

bei griežtas tiekimo terminas, o atsiskaitymai vyksta ne tiekėjo naudai;

3) įprastuose turguose – kur sudarytos dalinės sąlygos prekiauti maisto produktais

ūkininkams; tam numatytas plotas ir ribotas prekybos taškų skaičius, be to nėra palankių

sąlygų “paleisti kainas” norintiems greičiau parduoti produkciją;

4) mobiliuosiuose turguose – ūkininkų komercinės kooperacijos iniciatyva, orientuota

pateikti Lietuvos gyventojams šviežių maisto produktų, užtikrinti didesnę jų įvairovę,

tačiau jų veikla apręsta griežtu grafiku, t.y. jie veikia ribotą laiką ir tam tikromis savaitės

dienomis, atsižvelgiant į ūkininkų interesus – jiems reikia dalyvauti gamyboje ir vykdyti

pardavimus patiems;

5) specializuotuose turguose – ekologiškų ar ūkiuose užaugintų produktų pardavimo vietos,

kurių skaičius mažas ir jų veikla populiari tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose;

6) vykdant e-prekybą su teikiama nuoroda į stacionarias prekybos vietas, kuriose galima

įsigyti šviežių, sveikų ar ekologiškų produktų, sveikų produktų, ženklinamų “IKP”;

7) vykdant e-prekybą per nuosavą e-parduotuvę, kuri paprastai skirta didmeniniams

pirkėjams arba ieškantiems įvairovės vartotojams;

8) vykdant savarankišką prekybą pagal e-skelbimą, kai užsakymus ūkininkai gauna

telefonu, tačiau ateityje užsakymų skaičius stabilizuojasi, kadangi e-skelbimų galiojimo

trukmė ribota;

9) tiekiant specializuotoms sveiko maisto parduotuvėms, HoReCa sistemai, mokykloms,

darželiams, sanatorijoms ir pan., kai sudaromos ilgalaikės tiekimo sutartys ir griežtai

atliekama jų vykdymo kontrolė;

10) vykdant savarankišką prekybą “iš kiemo”, kai ūkininkai savo produkciją parduoda

asmeniškai tiesiai iš namų;

11) vykdant savarankišką prekybą steigiant privačią parduotuvę, tačiau šiuo atveju būtina

atskirai vykdyti ir administruoti prekybos įmonės veiklą.

Visos šios prekybos schemos gali būti priskirtos trumposios maisto grandinės (TMG)

koncepcijai.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Trumposios maisto grandinės reikalingos labiau gamintojams, norintiems pateikti

vartotojams maisto produktus, jiems patogiu būdu ir laiku už konkurencingą kainą. Priklausomai

nuo maisto produkto savybių – žaliavos kiekio, žaliavos kokybės, žaliavos perdirbimo trukmės,

produkto galiojimo laiko, produkto gabaritų, pakuotės, laikymo sąlygų ir pan., ne visi gamintojai

gali patys vykdyti prekybą savarankiškai, t. y. būti trumposios maisto grandinės dalyviais.

Bet kuris trumposios grandinės dalyvis gali naudotis paslaugomis – mokslo ir tyrimų,

mokymo, konsultacinėmis, teisinėmis, finansų valdymo ir apskaitos, nuomos, draudimo, statybų

ir techninės rangos, ir t. t., kurias teikia įprastai konkretaus ekonomikos sektoriaus įmones

aptarnaujančios paslaugų įmonės ir valstybės institucijos bei jų interesus atstovaujančios

organizacijos – verslo teisės, verslo finansų maklerio ir apskaitos įmonės, draudimo bendrovės ir

komerciniai bankai, regionų verslo plėtros agentūros, Lietuvos pramonės ir prekybos amatų

rūmų bei prekybos atstovybės, Žemės ūkio rūmai, specializuotos asociacijos ir pan.

Tiesioginio pardavimo sistemos atsiradimas Lietuvoje priklauso nuo TMG

gyvybingumo. Galimi keli scenarijai restruktūrizuoti veikiančias prekybos schemas: 1) skatinti

diegti inovatyvias prekybos organizavimo formas; 2) siekti sukurti nacionalinį TMG ar jų tinklo

funkcionavimo schema – mažąjį prekybos klasterį, skirtą žemės ūkio sektoriaus gamintojas

lengvai patekti į rinką be šios veiklos papildomo subsidijavimo.

276

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 30 60 90

2. Socialinio draudimo įmokos 9 18 27

3. Išlaidos paslaugoms1

0

4. Išlaidos autoriniams darbams 0

5. Išlaidos prekėms 4 2 6

6. Išlaidos komandiruotėms 3 4 7

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 4 6 10

8. Pridėtinės išlaidos2 10 18 28

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 60 108 168

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 80 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 20 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

7.Rinkodaros priemonių, stiprinančių lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų

konkurencingumą eksporto rinkose, sistemos tobulinimas

Mokslinė problema. Kaip padidinti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų (saugių,

kokybiškų) eksportą rinkodaros priemonėmis?

Tyrimų tikslas – ištyrus lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos potencialą,

sukurti moksliškai pagrįstą šių produktų rinkodaros priemonių planą, nukreiptą

konkurencingumui stiprinti eksporto rinkose.

Tyrimo uždaviniai:

1) nustatyti susiklosčiusias ekonominės krizės poveikyje žemės ūkio ir maisto

produktų gamybos ir pardavimo pasaulinėse rinkose tendencijas, taip pat šių

produktų vartotojų paklausos formavimosi ypatumus;

2) apibūdinti susiklosčiusią žemės ūkio ir maisto produktų prekybos dinamiką ir

struktūrą tarp šių produktų šalių–gamintojų;

3) nustatyti šalies ir pasaulio žemės ūkio bei maisto produktų gamintojų

konkurencinius pranašumus ir atlikti jų lyginamąją analizę;

4) įvertinti taikomas žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų rinkodaros strategijas ir

apibrėžti jų adaptacijos galimybes bei sąlygas;

5) pateikti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumo didinimo vidaus

ir pasaulio rinkose bei šių produktų eksporto skatinimo praktines rekomendacijas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Atlikto tyrimo rezultatai aktualūs vertinant žemės ūkio ir maisto produktų

konkurencingumą Lietuvos ir tarptautinėse rinkose, įgyvendinant ŽŪM strateginio plano

uždavinį – padidinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą. Remiantis kompleksiniu tyrimu

nustatytos pagrindinės pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos plėtros tendencijos, taip

pat įvertintos galimybės panaudoti Lietuvoje užsienio žemės ūkio ir maisto produktų kompanijų–

277

gamintojų patirtį formuojant ir įgyvendinant šiuolaikinėmis sąlygomis savo produkcijos

konkurencinių pranašumų užtikrinimo strategijas pasaulinėje rinkoje. Pirmą kartą šalyje bus

atlikta lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rinkų plėtros studija, nustatytos šių produktų

populiarinimo ir eksporto skatinimo priemonės.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Mokslinėje studijoje sukaupta informacija apie tarptautinių rinkų paklausą lietuviškiems

žemės ūkio ir maisto produktams perspektyvi šiais požiūriais: nustatytos potencialios šių

produktų pardavimo rinkos, įvertinta vartotojų elgsena lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų

atžvilgiu; nustatytas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų prekinių ženklų žinomumas ir jo

didinimo galimybės taikant tam tikras rinkodaros priemones; numatytos žemės ūkio ir maisto

produktų eksporto skatinimo rinkodaros priemonės.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 50 80 130

2. Socialinio draudimo įmokos 15 24 39

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 3 5 8

6. Išlaidos komandiruotėms 10 12 22

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 4 6 10

8. Pridėtinės išlaidos2 16,4 25,4 41,8

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 98,4 152,4 250,8

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 95 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

8.Aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto (jo gamyba pagrįsta vietos

ištekliais: žaliavomis, veislėmis, tradicijomis, žiniomis ir kt.) Tvarumas ir

konkurencingumas

Mokslinių tyrimų tikslas – ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto

tvarumo ir konkurencingumo veiksnius Lietuvoje.

Uždaviniai:

Išanalizuoti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto svarbą, siekiant

tvarios maisto sistemos.

Apžvelgti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto rinkos specifiką ir

plėtros tendencijas Lietuvoje.

Išskirti pagrindinius veiksnius, didinančius ir mažinančius aukštos pridėtinės vertės,

ekologiško ir vietos maisto tvarumą ir konkurencingumą Lietuvoje.

278

Pateikti pasiūlymus dėl aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto rinkos

plėtros skatinimo Lietuvoje.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Maisto vartojimas, veikiamas daugelio veiksnių ir sudėtingų sąveikų, kinta laikui bėgant.

Vykstant globalizacijos procesams maisto sistemose, vartotojai pradėjo daugiau vartoti maisto,

kuris yra pagamintas toli nuo jų gyvenamosios vietos ir skiriasi nuo tradicinio maisto, kurį jie

buvo įpratę vartoti. Tačiau pastaruoju metu vartotojai vis labiau susirūpina maistu, kurį jie

vartoja, ir, rinkdamiesi jį, atkreipia dėmesį į maisto saugumą, kokybę, o taip pat ir į kitus

aspektus, susijusius su poveikiu sveikatai ir aplinkai, socialiniu poveikiu, gyvūnų gerove. Viena

iš paskutiniuoju metu atsiradusių maisto vartojimo tendencijų – aukštos pridėtinės vertės,

ekologiškų, vietos maisto produktų paklausos didėjimas. Šie produktai, palyginti su įprastiniais,

turi daug privalumų: yra tinkami ir palankūs žmonių sveikatai, natūralūs, maistingi, pasižymi

geru skoniu ir aromatu, juos gaminant tausojama aplinka, užtikrinama gyvūnų gerovė,

skatinamas vietos ekonomikos augimas. Pirmenybės aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir

vietos maisto produktų vartojimui teikimas yra labai svarbus, siekiant tvarios maisto gamybos ir

vartojimo, todėl klausimai, susiję su jų gamybos ir vartojimo skatinimu, yra plačiai diskutuojami

mokslininkų ir politikos formuotojų tarpe. Didėjant aukštos pridėtinės vertės, ekologiškų ir

vietos maisto produktų paklausai bei būtinybei skatinti jų gamybą ir vartojimą, labai svarbu yra

ištirti šių produktų tvarumo ir konkurencingumo sąlygas bei tinkamą rinkos plėtros strategiją.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Ekologiškų maisto produktų rinkos moksliniai tyrimai Lietuvoje pradėti 1996 – 1997

metais. Bendrąsias ekologiškų produktų rinkos plėtros problemas nagrinėjo, rinkos veiksnius

tyrė Aleksandravičius (1999), R. Zemeckis ir E. Ribašauskienė (2004), M. Eidukevičienė ir A.

Bučienė (2005), V. Rutkovienė ir G. Abraitytė (2005), V. Rutkovienė ir G. Garliauskienė (2007),

J. Ramanauskienė ir A. Gargasas (2008), V. Skulskis ir V. Girgždienė (2008), J. Ramanauskienė

ir M. Arys (2009) bei kiti.

Klausimai, susiję su aukštos pridėtinės vertės ir vietos maisto rinka Lietuvoje, iki šiol yra

mažai nagrinėti.

Prie aukštos pridėtinės vertės maisto produktų galėtų būti priskiriami pramoniniu būdu

mažais kiekiais gaminami tradiciniai maisto produktai, išskirtinės kokybės produktai (IKP),

produktai, įtraukti į Europos Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos

geografinės nuorodos (SGN), garantuotų tradicinių gaminių (GTG) registrus.

Iki šiol nėra teisiškai priimto vietos maisto apibrėžimo, nėra ir nustatytos geografinės

aprėpties šiam maistui. Prie vietos maisto produktų galėtų būti priskiriami produktai, kurių

gamyba pagrįsta vietos ištekliais: žaliavomis, veislėmis, tradicijomis, žiniomis ir kt. Vietos

maistas yra susijęs su vietos maisto sistema, kurioje, palyginti su įprasta maisto sistema, dalyvių,

įtrauktų į maisto gamybos, perdirbimo, paskirstymo, vartojimo ir atliekų šalinimo procesus,

skaičius, o tai pat atstumai erdvėje ir laike yra žymiai mažesni.

Laukiami mokslinio tyrimo rezultatai

Atlikus mokslinį tyrimą, jo rezultatai bus paskelbti 3 moksliniuose straipsniuose,

kuriuose bus ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto tvarumo ir

konkurencingumo veiksniai Lietuvoje, pateiktos bendrosios išvados ir pasiūlymai, siekiant

paskatinti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto pasiūlą ir paklausą.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos, tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 60 60 120

2. Socialinio draudimo įmokos 18 18 36

3. Išlaidos paslaugoms

20 20 40

4. Išlaidos autoriniams darbams

279

5. Išlaidos prekėms

6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 4

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos 35 35 70

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti

Iš viso: 135 135 270

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

9.Žaliosios ekonomikos integravimas į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo rezultatų

vertinimo sistemą

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyvias ir objektyvias galimybes žaliosios ekonomikos

koncepcijai integruoti į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo stebėsenos sistemas.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1) atskleisti žaliosios ekonomikos ir socialinės atsakomybės koncepcijų sąsajas darnaus

vystymosi požiūriu;

2) identifikuoti žaliosios ekonomikos matavimo dimensijas ir nustatyti jų dermę su

gamtinių išteklių pagrindu vystomo verslo rezultatyvumo vertinimo indikatoriais bei

socialinės atsakomybės (3P) dimensijomis;

3) įvertinti objektyvių duomenų šaltinių tinkamumą ekonomikos žalinimo matavimui;

4) nustatyti, kokios yra žaliosios ekonomikos kriterijų integravimo į agroverslo

rezultatyvumo vertinimo ir socialinės atsakomybės stebėsenos sistemas subjektyvios

galimybės;

5) parengti išvadas dėl žaliosios ekonomikos koncepcijos integravimo į agroverslo

rezultatyvumo ir, atitinkamai, socialinės atsakomybės vertinimą/ stebėseną.

Tyrimo aktualumas ir savalaikiškumas determinuotas dvejopai. Viena vertus,

iniciatyvomis „iš viršaus“, t. y. politinėmis agrarinės aplinkosaugos priemonėmis nebuvo pasiekta

laukiamų darnaus vystymosi rezultatų, o joms išleistos milžiniškos lėšos nebuvo adekvačios

rezultatams. Vieną iš priežasčių galima įvardinti tai, kad agrarinės aplinkosaugos priemonės

nukreiptos tik į tam tikrus pavienius ūkinius veiksmus. Dėl to gamtosaugininkai pradėjo kelti

naujas iniciatyvas, ypač didelį dėmesį skiriant savanoriškai vykdomoms biologinės įvairovės

išsaugojimo programoms ir švietimui. Antra vertus, JT darnaus vystymosi konferencijoje

„Rio+20“ iškelta žaliosios ekonomikos, kaip pagrindinės priemonės darniam vystymuisi siekti,

idėja įgalina naujai pažvelgti į gamtos išteklių tausų naudojimą, taršos mažinimą, kovą su skurdu,

ekonomikos vystymąsi.

Tad keliama idėja – ekonomikos žalinimo koncepcijos integravimas į verslo (ypač

vystomo gamtinių išteklų pagrindu, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės,

vandentvarkos ir pan.) rezultatų vertinimo sistemą bei perkėlimas į socialinės atsakomybės

plotmę skatintų darnaus vystymosi iniciatyvas “iš apačios”. Pastarųjų stoka yra vienas

pagrindinių barjerų darniam gamybos sferos vystymuisi, o kartu vienas iš trukdžių planuotam

aplinkosaugos politikos rezultatyvumui pasiekti.

Reikia pastebėti, kad nuo XX a. 9-10-ojo dešimtmečių verslo organizacijos bei valdžios

institucijos vis dažniau visas tris tarpusavyje susijusias darnaus vystymosi dimensijas (žinomas

kaip J. Elkingtono 3P arba 3E sistema) ar analogiškas darnumo vertinimo/ apskaitos sistemas

taiko kaip sprendimų priėmimo ir kokybės kontrolės priemones. Pastarosios atsispindi „gero

280

korporatyvinio pilietiškumo“ bei „įmonių/organizacijų socialinės atsakomybės“ koncepcijose.

Praktikoje tai pasireiškia tuo, jog organizacijos savanoriškai prisiima tam tikrą ekonominę,

socialinę bei ekologinę atsakomybę už bendruomenių, kuriose vykdo verslą, gerovę.

Laukiamų rezultatų perspektyvumas ir naujumas – žaliosios ekonomikos koncepcijos

integravimas į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo (žemės ūkio, miškininkystės,

žuvininkystės, vandentvarkos ir pan.) rezultatyvumo vertinimo sistemą bei perkėlimas į

socialinės atsakomybės plotmę, skatintų darnaus vystymosi iniciatyvas „iš apačios”. Pastarųjų

stoka yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi barjerų, lauktam aplinkosaugos priemonių

rezultatyvumui pasiekti.

Lėšų poreikis

Eil. Išlaidų pavadinimas

I II Visam

projektui Nr. metais metais

1. Darbo užmokestis 45 90 135

2. Socialinio draudimo ir kitos teisės aktais numatytos

įmokos 14 28 42

3. Išlaidos paslaugoms (tarp jų ir autorinėms sutartims)

5 5

4. Išlaidos prekėms 3 2 5

5. Išlaidos komandiruotėms

15 15

6. Išlaidos rezultatams viešinti 0 5 5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 0 0 0

8. Pridėtinės išlaidos (projektą vykdančios institucijos

sąnaudos; iki 30 proc. lėšų, nurodytų 1–3 eilutėse) 12 29 41

Iš viso: 74 174 248

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.)

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

10.Viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų

kūrimą nustatymas

Tyrimo tikslas – sukurti viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse ir atlyginimo už jų teikimą

sistemą, kuri užtikrintų ne tik visuomenės pageidaujamą viešųjų gėrybių apimtį, bet ir skatintų sinergijos

efektus darnaus kaimo vystymo kontekste – kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų augimą, skurdo

mažėjimą, kaimų apgyvendinimą ir gyvybingumą bei geresnę aplinką naujų verslų (ypač susietų su

turizmu, rekreacija) steigimuisi kaimo vietovėje.

Tyrimo uždaviniai:

1) apibrėžti viešųjų gėrybių vietą darnaus kaimo vystymosi koncepcijoje;

2) pagrįsti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo poreikį, atlyginimo už jų

teikimą būdus ir priemones, užtikrinančias visuomenės pageidaujamą jų apimtį;

3) išnagrinėti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominį reguliavimą ES, įvertinant naujojo

programinio laikotarpio (2014-2020 m.) Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių reikšmę

skatinant viešųjų gėrybių kūrimą;

4) sukurti atlyginimo už viešųjų gėrybių teikimą kaimo vietovėse sistemą, paremtą jų ekonominės vertės

nustatymu;

5) parengti viešųjų gėrybių poveikio kaimo vystymuisi vertinimo metodiką.

281

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

ES bendrosios žemės ūkio politikos modelis palaipsniui orientuojamas į darnaus žemės ūkio ir

kaimo vietovių vystymąsi bei politikos priemonių, neiškreipiančių tarptautinės prekybos, sistemą. BŽŪP

reforma siekiama palaipsniui atsisakyti pirmojo ramsčio, skirto ūkių pajamų palaikymui ir produkcijos

gamybos rėmimui, priemonių, paramą nukreipiant į antrojo ramsčio priemones, t.y. kaimo plėtrai ir

viešųjų gėrybių teikimui skatinti. Taip siekiama kaimo gyventojams kompensuoti už jų indėlį saugant ir

prižiūrint gamtinius išteklius, kraštovaizdį, užtikrinant maisto saugumą Europoje.

Viešųjų gėrybių teikimas lemia didesnius ūkinės veiklos kaštus, todėl siekiant užtikrinti viešųjų gėrybių

teikimą, valstybės parama žemės ūkiui bei darniai kaimo plėtrai yra būtina. Darnaus vystymosi požiūriu

ekonomiškai efektyviau remti aplinkosaugines technologijas ir ūkininkavimo būdus nei leisti lėšas

degradavusiems gamtiniams ištekliams atstatyti. Tiesioginių išmokų už viešąsias gėrybes mechanizmas,

jo galimi rezultatai ir poveikiai, perėjimo prie tokios sistemos modeliai moksliniuose tyrimuose yra nauji

ir mažai išanalizuoti.

Tyrimo naujumas:

1) atlyginimo už viešųjų gėrybių teikimą kaimo vietovėse sistemos kūrimas pagrįstas jų ekonominės

vertės nustatymu, kaštų ir naudos analize;

2) parengta viešųjų gėrybių poveikio kaimo vystymuisi vertinimo metodika;

3) atskleistas tiesioginių išmokų, susietų su viešųjų gėrybių teikimu, poveikis darniam kaimo

vystymuisi.

Atliktų tyrimų teoriniai ir praktiniai rezultatai taps pagrindu racionalios žemės ūkio ir kaimo

plėtros politikos formavimui bei tolesniems moksliniams ir taikomiesiems tyrimams viešųjų gėrybių

teikimo tematika. Tyrimas sudarys prielaidas objektyviau ir tiksliau įvertinti viešųjų gėrybių teikimo

skatinimo efektus.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo klausimai plačiau pradėti

nagrinėti tik XX a. paskutinį dešimtmetį, susirūpinus dėl neigiamų visuomeninių intensyvaus žemės ūkio

efektų, plėtojantis žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcijai. Šiuo požiūriu reikšmingiausi M. Bohman

(1999), J. Pretty (2001), P. Paarlberg (2002), J. M. Peterson (2002), A. Vatn (2002), V. Krumalova

(2003), J. Lankoski (2003), L. Casini (2004), S. Prestegard (2004), G. Boody (2005), R. J. Brunstad

(2005), A. Randall (2007) darbai.

Viešųjų gėrybių vertės ir jų poveikio darniam kaimo vystymuisi vertinimo klausimus vieni pirmųjų

nagrinėjo G. J. Pruckner (1995), G. L. Poe (1998), R.J. Johnston (2001), C.T. Bastian (2002), V.

Krumalova (2002), J. Lankoski (2003), T. Yrjola, J. Kola (2004). Vėliau šiuos tyrimus išplėtojo S.

Kubičkova (2004), H. Aizaki (2006), S. Yong-Kwang (2006),

Z. Kallas (2007), A. B. Nielsen (2007), A. McVittie (2009), D. Moran (2009), S. Thomson (2009), Y.

Wang (2010), D. Baldock (2011), K. Hart (2011).

Minėtuose tyrimuose viešųjų gėrybių teikimo skatinimas iš esmės buvo grindžiamas rinkos

ribotumų teorija ir žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcija. Žemės ūkio daugiafunkciškumas –

skirtingų žemės ūkio sistemos funkcijų realizavimas, siekiant pageidautino ekonominio, gamtosauginio,

socialinio bei kultūrinio efekto (Lankoski, 2003; Prestegard, 2003; Yrjola, Kola, 2004; Kallas, 2007;

Mann, 2007; Randall, 2007; Viaggi, 2011). Tokiu būdu kaip žemės ūkio veiklos rezultatai sukuriami ne

tik prekiniai, bet ir neprekiniai produktai, kuriems yra būdingos viešųjų gėrybių savybės.

Dauguma mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjama viešųjų gėrybių teikimo poveikio darniam

kaimo vystymuisi problematika, vis dar yra fragmentinio pobūdžio, neatskleidžiamos viešųjų gėrybių

teikimo ekonominio reguliavimo ir poveikio kaimo vietovių vystymuisi sąsajos.

Lietuvoje kai kuriuos viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo aspektus

nagrinėjo M. Treinys, V. Vinciūnienė, V. Vitunskienė, tačiau detaliau jų teikimo racionalizavimo ir

poveikio kaimo vietovėms klausimai nėra nagrinėti. Šių Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai pateikti

taikomojo mokslinio tyrimo „Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos modeliavimas“ (2004-2006)

ataskaitose, moksliniuose straipsniuose.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai - sukurtos rekomendacijos atlyginimo už viešųjų gėrybių kūrimą

kaimo vietovėse sistemai tobulinti.

282

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 52 52 104

2. Socialinio draudimo įmokos 16,1 16,1 32,2

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 2 2 4

6. Išlaidos komandiruotėms 5 5

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 14 15 29

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 84,1 90,1 174,2

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.)

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

11.Racionalių žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis ir

aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių panaudojimo skatinimas žemės ūkio

gamyboje

Mokslinių tyrimų tikslas – identifikuoti racionalias Lietuvos žemės ūkio gamybos

intensyvinimo kryptis, atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus ir pateikti pasiūlymus, kaip

galima būtų skatinti ūkininkavimą šiomis kryptimis.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti intensyvinimo plėtrą Lietuvos žemės ūkyje ir identifikuoti jo kryptis.

2. Parengus metodiką, identifikuoti atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus žemės ūkio

gamybos intensyvinimo kryptis.

3. Įvertinti veiksnius tvariai žemės ūkio gamybos plėtrai užtikrinti ir suformuluoti pasiūlymus,

kaip gali būti skatinamas tvarios plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio gamybos

intensyvinimo krypčių vystymas.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Intensyvus žemės ūkis reikalauja žymių įdėjimų, siekiant padidinti produktyvumą. Esant

ribotiems žemės ūkiui tinkamos žemės plotams žemės ūkio intensyvinimas yra pagrindinė

priemonė gausėjančios žmonijos poreikiams maistui patenkinti. Tačiau ne visos žemės ūkio

gamybos intensyvinimo kryptys, didindamos produktyvumą, yra palankios aplinkos

išsaugojimui ar harmoningam visuomenės socialiniam vystymuisi. Dažnai intensyvinimo

pasekmės, nepadarydamos pastebimos žalos esančiai kartai, kaupia neigiamas pasekmes ir

atsiliepia tik ateinančioms kartoms. Dėl to Europoje nuo XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vis

daugiau dėmesio kreipiama į tvarų žemės ūkio vystymąsi, kuris tenkintų dabartinius visuomenės

poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savuosius. Tvarus vystymasis turi būti

pagrįstas ekonominių ir aplinkosauginių interesų derinimu ir garantuoti socialinį teisingumą.

283

Lietuva ne tik apsirūpina daugeliu maisto produktų, bet nemažai jų eksportuoja.

Lietuvoje žemės ūkio gamyba dar nėra tokia intensyvi, kaip ES-15 šalyse, tad intensyvinimo

galimybės yra didesnės nei minėtose šalyse. Todėl jai reikėtų įvertinti, ar žemės ūkio tolesnis

intensyvinimas, siekiant ekonominės naudos, nepakenks šios ir ateinančių kartų gyvenimo

kokybei. Tam reikia identifikuoti tas žemės ūkio gamybos intensyvinimo kryptis, kurios atitinka

tvarios plėtros reikalavimus, o kurios - ne. Jeigu tam tikros gamybos intensyvinimo kryptys

sukelia aplinkosaugines ar socialines problemas, turėtų būti svarstoma jas spręsti per ekstensyvią

žemdirbystę. Šiems procesams didelę įtaką gali daryti valstybės politika, skatindama tvarią plėtrą

atitinkančias intensyvinimo kryptis ar ribodama neigiamas pasekmes sukeliančias. Tik tokiu

būdu gali būti sukurta palanki visuomenės gyvenimo aplinka, kadangi atskiri ūkio subjektai

grėsmių identifikuoti dažniausiai nepajėgūs ir nesuinteresuoti.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Žemės ūkio gamybos intensyvinimo klausimai yra tyrinėti daugelio Lietuvos ir užsienio

autorių. Atskirų intensyvinimo priemonių įtaka aplinkai daug nagrinėta, sprendžiant klimato

kaitos problemas. XX a. pabaigoje atkreiptas dėmesys į tvarų ekonomikos vystymąsi, kas davė

postūmį vertinti žemės ūkio gamybos intensyvinimą sąryšyje ne tik su aplinkosaugos, bet ir su

socialinėmis problemomis. Kiekvienoje šalyje šios problemos, nors ir turi kai kurių bendrų

bruožų, bet turi ir savo ypatumų, priklausomai nuo jau pasiekto žemės ūkio gamybos

intensyvumo, nuo šalyje vyraujančios socialinių klausimų sprendimo krypties ir kitų veiksnių.

Lietuvoje žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių kompleksinis ekonominis,

aplinkosauginis ir socialinis vertinimas dar nėra plačiai išanalizuotas, juo labiau, kad dėl

pastaraisiais metais sparčiai vykstančio intensyvinimo bei naujų mokslo ir technikos pasiekimų

situacija nuolat kinta.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Bus identifikuotos atitinkančios ir neatitinkančios tvarios plėtros reikalavimus žemės

ūkio gamybos intensyvinimo kryptys bei paruošti pasiūlymai, kaip gali būti skatinamas tvarios

plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių vystymas. Apie tai

bus parašyti 3 straipsniai moksliniuose leidiniuose.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos, tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 54,0 54,0 108,0

2. Socialinio draudimo įmokos 16,7 16,7 33,4

3. Išlaidos paslaugoms1

10,0 10,0 20,0

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms

6. Išlaidos komandiruotėms

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 28,0 28,0 57,0

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 108,7 108,7 218,4

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

284

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

12.Biomasės panaudojimo energijos reikmėms pagrindimas lokalios ekonomikos požiūriu

Mokslinių tyrimų tikslas - atskleisti šalies regionų palankumą energijos gamybai iš

biomasės ir identifikuoti stiprybes bei silpnybes bioenergijos tiekimo grandinėse tuose

regionuose, apimant biomasės gamybą, jos apdorojimą ir pateikimą vartotojui.

Tyrimų uždaviniai:

1) suskirstyti šalies regionus pagal jų palankumą biomasės gamybai ir jos panaudojimui,

išskiriant lokaliam apsirūpinimui energija tinkamiausius regionus;

2) identifikuoti, kokias stiprybes ir silpnybes tuose regionuose gali įgauti esamos ir/arba

būsimos bioenergijos tiekimo grandinės;

3) pasiūlyti galimas priemones identifikuotų bioenergijos tiekimo grandinės silpnybių

regionuose pašalinimui bei stiprybių išplėtojimui.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Pereinant prie mažiau taršios ekonomikos reikalinga vystyti atsinaujinančių medžiagų ir

energijos tausojančią gamybą bei panaudojimą. Kadangi vis aiškiau suvokiama, kad būtent

vietinė (lokali) ekonomika yra išteklius tausojančio vystymosi garantas, mokslinių tyrimų

dėmesys nukreiptinas į regioną, kaip pakankamai erdvią teritoriją, kurioje galima sutalpinti

įvairias, viena kitą papildančias ekonomines veiklas. Pastaruoju metu daugėja tyrimų, kuriuose

analizuojamas atskiro regiono arba miesto gebėjimas apsirūpinti maistu, energija ar kitomis

pirmojo būtinumo prekėmis, kurių gamyba, dėl vis didėjančio poreikio, siejama su pakankamai

didele našta aplinkai. Biomasės, kurios didžioji dalis gali būti panaudota ir energijai gauti,

gamyba yra grindžiama gamtinių išteklių naudojimu, todėl orientacija į miestą, stokoja

racionalumo. Vietoje to, siūlytina sutelkti dėmesį į regionų ekonomikas, kaip šalies ūkio

dedamąsias, kurios dažnai turi tam tikrą gamtos išteklių ir ūkio infrastruktūros potencialą

biomasės gamyboje.

Skirstant šalies regionus pagal jų palankumą biomasės gamybai ir jos panaudojimui

energetikoje atsižvelgiama į papildančių ir ribojančių ekonominių veiklų bei išteklių susitelkimą

šalies regionuose. Papildančių veiklų egzistavimas regione teikia pagrindą įvairiems proveržiams

ir teigiamiems išorės efektams. Tuo tarpu ribojančios veiklos turi potencialią grėsmę

konkurencijos dėl pagrindinių gamybos išteklių susiformavimui. Modeliuojant bioenergijos

tiekimo grandinę pagrindinis dėmesys skiriamas žemės ūkiui. Žemės ūkis, kaip pagrindinis

maisto produktų ir jų žaliavų teikėjas, yra orientuotas į maisto pramonės aprūpinimą, tačiau

žemės ūkiui atsiveria vis didesnės galimybės dalyvauti teikiant biomasę ne maisto pramonei. Ne

kiekviena žemės ūkio struktūra regione yra palanki šioms funkcijoms atlikti, todėl būtina

išsiaiškinti ar yra galimybių žemės ūkiui dalyvavimui teikiant biomasę ne maisto gamybai. Visų

šių aplinkybių aiškesnis suvokimas prisidėtų pagrindžiant sprendimus dėl mažiau taršios lokalios

ekonomikos vystymo.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Mažiau taršios ekonomikos vystymosi srityje pastaruoju metu atliekama įvairių studijų,

kuriose analizuojamas atsinaujinančių išteklių panaudojimo potencialas, jų faktinis

panaudojimas, sėkmės istorijos susijusios su šiuo panaudojimu bei atsinaujinančius išteklius

naudojančių veiklų plėtojimosi veiksniai ir prielaidos. Pasitaiko gana sėkmingų bandymų

įvertinti atskiro miesto galimybes pačiam apsirūpinti maistu ar energija (Grewal, Grewal, 2012a,

2012b). Nors mieto atveju gaunami neigiami rezultatai, tai dar nereiškia, kad apsirūpinimas

energija yra iš principo nepasiekiamas. Galima daryti prielaidą, kad miestas yra per menka

teritorija lokalaus apsirūpinimo energija įgyvendinimui. Šalies regionas, gali būti vienas iš tų

teritorinių darinių, kuriame lokalaus apsirūpinimo energija strategijos gali pasiteisinti. Didelio

mokslininkų dėmesio taip pat susilaukia tyrimų sritys aprėpiančios bioenergijos, tame tarpe ir

biodegalų gamybą, o taip pat su medienos ištekliais grįstą pramonę. Tyrimai apimantys

medienos pramonės klasterių formavimąsi, šios pramonės pritraukimo į atskiras šalies teritorijas

285

veiksnius bei preferencijas investuoti į miško ištekliais grįstą energetiką pastaruoju metu

atliekami JAV (Aguilar, Vlosky, 2006; Aguilar, 2009a; Aguilar, 2009b). Atsinaujinančių

išteklius naudojančių veiklų, tokių kaip bioenergijos/biodegalų gamyba, pritraukimas į atskiras

vietoves taip pat dažniausiai analizuojamas JAV Dhuyvetter, Kastens, Boland, 2005; Eathington,

Swenson, 2007; Lambert, Wilcox, English, Stewart, 2008; Stewart, Lambert, 2011).

Bioenergijos ir panašių veiklų plėtojimosi barjerai ir veiksniai šalies lygmeniu nagrinėjami

pasitelkiant ne tik JAV atvejus, bet sutelkiant dėmesį ir į Europos bei EBPO šalių atvejus (Roos,

Graham, Hektor, Rakos, 1999; Adams, Hammonda, McManus, Mezzullo, 2011; Gan, Smith,

2011). Vienas iš esminių ir dažniausiai įvardinamų kritinių veiksnių, kuris yra svarbus

užtikrinant tvarų bioenergijos tiekimo grandinės funkcionavimą, yra integracija su kitomis

ekonominėmis veiklomis, t.y. su likusia nacionaline ekonomika. Tyrėjai taip pat akcentuoja

žemės ūkio ir susijusių veiklų indėlį į kaimo ekonomiką, kuris sustiprinamas plėtojant

bioenergijos gamybą ir kitas panašias veiklas. Būtent biomasės gamybos sąveika su kitomis

veiklomis ir matoma, kaip tvarios ir efektyvios biomasės gamybos bei jos naudojimo garantas.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Lokalios ekonomikos plėtojimas yra racionalus ir praktikoje pritaikomas būdas

užsitikrinti labiau tausojančios ekonomikos vystymąsi. Tyrimo metu sutelkiamas dėmesys į

galimus ilgalaikius biomasės tiekimo šaltinius, t.y. į kultivuojamus energetinius augalus. Mažiau

taršių vietinių energijos išteklių naudojimo augimas retai būna savaiminis. Jis dažniausiai

įmanomas esant pamatuotiems valdžios sprendimams ir po jų sekantiems racionaliems

žingsniams. Tyrimo metu, modeliuojant bioenergijos tiekimo grandinę, gautos įžvalgos

pasitarnautų sprendimų priėmimui dėl šalies regionų energetinės nepriklausomybės stiprinimo.

Identifikuotos bioenergijos tiekimo grandinės silpnybės dažnai persipina su platesnėms aplinkos

ir ekonominės problemomis, kurios yra svarbios ne tik regionų energetinei nepriklausomybei, bet

ir visai gyvenimo kokybei.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais

Iš viso

1. Darbo užmokestis 40,0 35,0 75,0

2. Socialinio draudimo įmokos 12,4 10,8 23,2

3. Išlaidos paslaugoms1

6,0 5,0 11,0

4. Išlaidos autoriniams darbams 4,0 4,0

5. Išlaidos prekėms 8,0 2,0 10,0

6. Išlaidos komandiruotėms 9,0 2,0 11,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 15,9 11,0 26,8

9. Papildomos pridėtinės išlaidos

mokslinei įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 95,3 65,8 161,1

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.

286

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

13.Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių poveikis gyvenimo kokybei

kaimo vietovėse

Tyrimų tikslas – nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių

stiprinimo galimybes gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti.

Uždaviniai:

1) išnagrinėti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių vystymo modelius;

2) nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių formavimosi prielaidas

penkiose užsienio šalyse;

3) parengti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių ir jų stiprinimo

potencialo vertinimo rodiklių sistemą;

4) įvertinti kaimo ir miesto integracinių ryšių būklę Lietuvoje ir nustatyti ryšių stiprinimo

galimybes gyvenimo kokybės gerinimo aspektu.

5) parengti rekomendacijas kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integraciniams ryšiams

stiprinti Lietuvoje.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Nors kaimas ir miestas yra kaip atskiros veikiančios sistemos, bet įvairių autorių nuomone

pabrėžiamas jų neatskiriamumas, vaizduojantis kaip vieningą erdvę. Jų sąveika yra grindžiama

principu, kad miestas negali visapusiškai funkcionuoti be kaimo, o kaimas – be miesto.

Išskiriamos šios miesto ir kaimo sąveikos sritys:

1) gyventojų migraciniai srautai tarp miesto ir kaimo;

2) miesto ir kaimo erdvinės struktūros pokyčiai;

3) ekonominė sąveika, kuri dažniausiai modeliuojama pagal prekių bei paslaugų srautus tarp

miesto ir kaimo apimtis ir jų pokyčius;

4) socialinė sąveika. Jos pagrindiniai elementai yra socialinė infrastruktūra (mokyklų,

sveikatos priežiūros įstaigų, kitų infrastruktūros objektų išdėstymo požiūriu) ir viešosios

paslaugos (jų teikimo vietos požiūriu).

Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių stiprinimas lemia teritorijos plėtrą,

kuri yra svarbi vieningos sistemos funkcionavimui, ir efektyvų išteklių naudojimą, kurie yra

aktualūs ateities kartoms.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Kaimo ir miesto integracinių ryšių stiprinimo principus, vystymo modelius nagrinėja

Lietuvos ir užsienio mokslininkai, tačiau skirtingas regionų urbanizacijos laipsnis, miesto ir

kaimo erdvinė struktūra bei strateginės regionų vystymo tendencijos suponavo naujo požiūrio į

kaimo-miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių stiprinimo modeliavimą gyvenimo

kokybės gerinimo aspektu atsiradimą.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Atlikta kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių vystymo modelių teorinė

analizė; palygintos penkių užsienio šalių kaimo ir miesto integracijos prielaidos ir kryptys;

įvertintas Lietuvos miestų ir kaimo socialinių-ekonominių integracijos lygis ir nustatytas ryšių

stiprinimo potencialas; parengtos rekomendacijos ir priemonės kaimo ir miesto socialiniams-

ekonominiams integraciniams ryšiams stiprinti Lietuvoje.

287

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 40,0 80,0 120,0

2. Socialinio draudimo įmokos 12,4 24,8 37,2

3. Išlaidos paslaugoms1

5,0 5,0

4. Išlaidos autoriniams darbams 3,0 2,0 5,0

5. Išlaidos prekėms 20,0 20,0

6. Išlaidos komandiruotėms 5,0 5,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 11,1 27,4 38,4

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 66,5 164,1 230,6

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

3 skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.).

Verslo finansuojami moksliniai tyrimai

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS

14.Darbo vietų kūrimo potencialo kaimiškose vietovėse vertinimas

Mokslinių tyrimų tikslas – įvertinti darbo vietų kūrimo šalies kaimiškuose regionuose

potencialą siekiant efektyviau panaudoti vietos išteklius.

Uždaviniai:

1) parengti darbo vietų kūrimo kaimiškuose regionuose teorinį modelį;

2) sudaryti darbo vietų kaimiškuose regionuose kūrimo potencialo vertinimo kriterijų ir

rodiklių sistemą;

3) atlikti darbo vietų būklės ir jų kūrimą įtakojančių veiksnių (pvz., kaimo vietovės

identitetas, patrauklumas) kaimiškuose regionuose analizę;

4) parengti mokslines rekomendacijas darbo vietų kūrimui ir gyvybingumo palaikymui

kaimiškuose regionuose.

Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas

Darbo vietų kūrimas ir vystymas kaimiškose vietovėse – yra vienas iš svarbiausių

uždavinių įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos

strategines nuostatas 2014-2020 m. laikotarpiu.

Pastaruoju metu tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje parengta eilė strateginių

dokumentų, reglamentuojančių kaimiškų vietovių plėtrą bei darbo rinkos vystymo tendencijas.

Tačiau numatytos darbo rinkos vystymo gairės pasižymi vienodumu, bendromis nuostatomis ir

tikslais. Mokslinėje literatūroje siūlomos ir praktiškai taikomos įvairios darbo rinkos vystymo

priemonės, strategijos, modeliai, koncepcijos. Tačiau didėjant šiai mokslinių požiūrių ir įžvalgų

įvairovei trūksta visas šias koncepcijas apjungiančio požiūrio, kuris sukurtų bendrą vaizdą apie

288

darbo vietų kūrimo kaimiškose vietovėse potencialą ir jo vertinimą, t.y. kiek ir kokių darbo vietų

kaimiškose vietovėse būtų galima sukurti, pvz., efektyviai panaudojant turimus vietos išteklius.

Mokslinės problemos ištyrimo lygis

Teorinių darbo vietų kūrimo ir vystymo Lietuvos kaimiškuose regionuose prielaidų

(potencialo) tyrimai grindžiami ES strateginio planavimo dokumentinių (OECD, 1994;

Įgyvendinant Bendrijos..., Komisijos personalo darbinis…, 2020 m. Europa... ir kt.), mokslinės

literatūros (Zack, 1999; Michlitsch, 2000; Grigaliūnienė, 2000; Bhatt, 2001; Ballas ir kt., 2003;

Coile, Courtney, 2004;) šaltinių bei mokslinių tyrimų (Kaimiškųjų vietovių įtaka…, Terluin,

Post, 1999; Laužackas ir kt., 2004; Lin, 2006; Peredo ir kt., 2006; Davis ir kt., 2007; Daniel,

2010; ir kt.) analize.

Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai

Atlikus mokslinius tyrimus bus gauti šie rezultatai

išanalizuoti Lietuvos ir užsienio šalių darbo vietų kūrimo kaimiškuose regionuose

gerosios praktikos pavyzdžiai;

parengtas darbo vietų kūrimo potencialo vertinimo kaimiškuose regionuose teorinis

modelis;

parengta darbo vietų kaimiškuose regionuose kūrimo potencialo vertinimo kriterijų ir

rodiklių sistema;

išanalizuota esamų darbo vietų būklė ir atliktas naujų darbo vietų kūrimą įtakojančių

veiksnių (pvz., kaimo vietovės identitetas, patrauklumas) vertinimas kaimo vietovėse;

parengtos moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos, kurios padės suformuoti

Valstybės ir vietos savivaldos institucijoms geresnes prielaidas naujų darbo vietų

kūrimui panaudojant, visų pirma, vietos išteklius.

Lėšų poreikio pagrindimas

Eil.

nr. Išlaidų pavadinimas

Lėšos tūkst. Lt

Pirmaisiais

metais

Antraisiais*

metais Iš viso

1. Darbo užmokestis 32,0 35,0 67,0

2. Socialinio draudimo įmokos 9,9 10,8 20,7

3. Išlaidos paslaugoms1

4. Išlaidos autoriniams darbams

5. Išlaidos prekėms 0,35 02 2,35

6. Išlaidos komandiruotėms 0,5 0,5 1,0

7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti

8. Pridėtinės išlaidos2 8,6 9,7 18,3

9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei

įrangai eksploatuoti3

Iš viso: 51,3 58,0 109,3

*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;

2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);

skiriama atskirai pagrindus.

Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)

Tyrimas apimtų visų šalies kaimiškų savivaldybių teritoriją, todėl moksliniai tyrimai pagal šią

temą turėtų būti finansuojami 100 proc. iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų ŽŪM taikomojo

pobūdžio moksliniams tyrimams vykdyti. Finansiškai stiprių asocijuotų kaimo verslų

organizacijų, kurios galėtų taip pat finansiškai prisidėti prie tokio pobūdžio tyrimų praktiškai

nėra.