modulis_1

Turinys: 1 Modulis. Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo metodologiniai pagrindai

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/serve_tree.pl?1147814889++START++959111942[2008.10.06 14:20:28]

1 Modulis. Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo metodologiniai pagrindai Tikslai

1.1.Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo teoriniai pagrindai

1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata

1.1.2.1.Verslo (ekonominiai) ciklai

1.1.2.2.Ciklinė raida kaip įmonės tikėtinos elgsenos veiksnys

1.1.2.3.Dabartinio verslo ciklo charakteristika

1.1.2.4.Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER

1.2. Rinkos konjunktūros tyrimo metodologiniai pagrindai

1.2.1.Prekių rinkos konjunktūros veiksniai

1.2.2.Rinkos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) turinys

1.2.3.Rinkos konjunktūros prognozė

Modulio užduotis

Literatūra

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/serve_tree.pl?1147814889+toggle+1160870299

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/serve_tree.pl?1147814889+toggle+1160870395

Tikslai

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/Tikslai.htm?STATIC+1160870221[2008.10.06 14:23:09]

1 modulio temų nagrinėjimo tikslai yra įgyti žinių ir sugebėjimų, kurie leistų: SuprastiKonjunktūros tyrimų svarbą, tyrimo teorinius-metodologinius pamatus; objekto lygmens ir tyrimo turiniosąsajas; Pateikti apibrėžimusEkonominis ciklas; ūkio konjunktūra; rinkos konjunktūra; Paaiškinti sampratasCikliniai veiksniai; necikliniai veiksniai; laikini ir atsitiktiniai veiksniai;konjunktūros tyrimas; konjunktūros prognozė; NustatytiViso ūkio ir šakos konjunktūros sąsajas ; jos tyrimo turinio sąsajas; IšaiškintiKokiais principais atliekamos rinkos apžvalgos ir prognozės; koks jų turinys; kokie pagrindiniai tyrėjai; DiskutuotiKonjunktūros tyrimo vykdytojų, vykdymo ir praktinio taikymo klausimais.


http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.1.htm?STATIC+1160870309#[2008.10.06 14:22:06]

1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata Žodis konjunktūra kilęs iš lotyniško conjunctura [cojungo – sujungiu], ir reiškia sujungimą, sąlygų visumą,

situaciją. Tarptautinių žodžių žodyne:

1. Susidėjusios aplinkybės, sąlygos, susidariusi padėtis, galinti turėti įtakos kuriam nors dalykui;2. (ek.) gamybos produkcijos realizavimo sąlygos.

Žodis įėjo į daugelį šiuolaikinių kalbų, į ekonominę ir komercinę leksiką. Anglų kalboje žodis "konjunktūra"neprigijo. Vietoj jo naudojami tokie terminai, kaip situacija rinkoje dabartiniu metu; rinka; rinkos tyrimai(sakytume dalykas, esantis ir operatyvinio, ir strateginio planavimo interesų lauke); rinkų ekonominės irpolitinės aplinkos tendencijų analizė, užsienio verslo pulsas. Iš žodynų ir EBPO bei ES tinklapių:

Prancūzų kalba Anglų kalba Lietuvių kalbaConjonctureKonjunkturperspektiven (vok.)

Economic outlook;Business situation; the marketsituation; market prospects;Economic developments;market developments;economic activity;market surveillance; marketmonitoring;

Konjunktūra;Konjunktūra; būklė; proga;aplinkybės; (rinkos) situacija;ekonomikos būklė konkrečiumomentu; ekonominėsanalizės ir prognozavimotrumpu laikotarpiu technika

Evolution conjoncturelle

Konjunktūros pasikeitimas

Conjoncturiste Konjunktūros tyrėjas; rinkosanalitikas; ekonomikosplanuotojas

Enqu?tes de conjoncture(dans l’industrie)Enqu?tes de conjoncture et deconsommationKonjunktur- undVerbrauchererhebungen (vok.)

Business tendency surveys;Business Survey Business and consumersurveys

Tendencijų versle tyrimai;konjunktūros tyrimai Tendencijų versle ir vartotojųnuomonės tyrimai

L'analyse de conjoncture Short-term economic analysis Konjunktūros analizė

Statistiques conjoncturelles Short-Term BusinessStatistics

Konjunktūros statistika

Barom?tre conjoncturelKOF (pranc)KOF Konjunkturbarometer(vok)

KOF economic barometer

Konjunktūros barometras(Ciuricho konjunktūros tyrimųcentro)

Centre de recherchesconjoncturellesKonjunkturforschungsstelleder ETH ZurichCentro di ricerche

Swiss Institute for BusinessCycle Research (KOF)

http://distance.nsc.vu.lt/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.1.htm#



congiunturaliSweden Konjunkturinstitutet National Institute of Economic

Research (NIER)

Conjecturer Prognozuoti

Étude de conjoncture;Étude économigue du …;

Economic survey of …

Atsitiktinės (ne struktūrinės)situacijos tyrimas prognozėsrengimo tikslu;

Conjoncture de crise;Conjoncture financi?re(sociale)

Krizinė ekonomikos būklė;Finansinė (socialinė) padėtis

Conjoncture en brief pour lespays membres de l‘OCDE

Latest Key Short-TermIndicators for OECD Countries

(verčiant iš prancūzų k.)EBPO šalių konjunktūraglaustai

Klasikinės ekonomikos teorijos kūrėjai konjunktūros problemomis nesidomėjo. Tačiau ūkinės krizės sąlygojoklasiškosios ekonominės teorijos kritiką, reikalingumą tirti konkrečią ekonominę situaciją (poreikį, perkamąjągalią, skonį, madą). Teorinį prekių rinkų konjunktūros tyrimo pagrindą sudaro ekonomikos cikliškos raidosteorija. Egzistuoja daugybė ekonomikos cikliškos raidos teorijų, ir tai rodo ūkinio gyvenimo sudėtingumą.

Konjunktūrą galima įvardinti kaip veiksnių ir sąlygų visuma, veikiančią 1) pasaulinio ūkio raidą, 2) konkrečiosšalies ekonominę padėtį, 3) konkrečios srities raidą. Todėl skiriama viso ūkio (bendraūkinė) konjunktūra,konkrečių ekonomikos šakų konjunktūra, atskirų prekių rinkų konjunktūra.

Bendraūkinė konjunktūra charakterizuoja viso pasaulinio ūkio ar atskiros šalies ekonomikos būklę konkrečiulaikotarpiu. Tokiu atveju nagrinėjamas visas reprodukcijos procesas.

Prekių rinkų konjunktūra, skirtingai nei viso ūkio konjunktūra, apima einamuosius pokyčius ir svyravimuskonkrečių prekių gamybos ir pardavimo sferoje.Nuo konjunktūros priklauso:

• rinkos funkcionavimas, jos plėtimasis ar sumažėjimas;• prekių kainų lygio pasikeitimas;• paklausos ar pasiūlos pasikeitimas.

Tiriant konjunktūrą nagrinėjami gamybiniai, techniniai-ekonominiai, komerciniai veiksniai. Tai suteikiagalimybę surasti ir išanalizuoti pagrindinius ekonominių ryšių, t.t. užsienio, efektyvumo didinimo būdus. Praktinius darbuotojus, kurių veiklos sritis yra konkrečios prekės ar prekių grupės eksportas arba importas,labiausiai domina atskirų prekių rinkos tyrimas: naftos, įrengimų, metalų ir t.t. Tačiau konkrečios prekėsrinkos konjunktūra formuojasi ne izoliuotai, ji glaudžiai susijusi su viso ūkio konjunktūra, kitų prekių rinkųkonjunktūra. Neįmanoma prognozuoti konkrečios rinkos konjunktūros, nežinant viso ūkio situacijos. Ūkio konjunktūra yra konkreti ekonomikos būklė, susiklosčiusi veikiant konjunktūrą formuojantiemsveiksniams. Ji apima sritis, turinčias kokybines ir kiekybines charakteristikas. Konjunktūros tendencijųtyrimuose nagrinėjama :

1. Gamybos potencialas ir jo elementai įskaitant gamybinius išteklius, maksimalią gamybos apimtį, ūkiošakinę reprodukcinę struktūrą;

2. Rinka, jos imlumas ir struktūra, parduodamos produkcijos charakteristikos, o taip pat veiksniai,formuojantys rinką: gyventojų skaičius, ekonomikos lygis, pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų,



darbo pasidalijimas, konkuruojančių prekių kainų santykis, gyventojų sukauptų prekių kiekis, gamybospriemonių būklė, ciklinių ir trumpalaikių veiksnių poveikis paklausos būklei;

3. Ūkio organizacinė struktūra, įskaitant firmų struktūrą, gamybos koncentracijos, kombinavimo irspecializacijos būklę, ūkio valstybinį reguliavimą;

4. Paklausos ir pasiūlos santykis rinkoje, įskaitant gamybos išteklių panaudojimo lygį, prekių atsargų lygį,užsakymų portfelio dydį (užsakymų, kuriuos firma turi tam tikrai datai bendra apimtis);

5. Produkcijos pardavimo komercinės sąlygos (valiutų stabilumas, perkamoji galia, ekonominė politika,pvz. Būsto programa statybų rinkoje). Patys bendriausi ekonominės konjunktūros rodikliai:

• Nacionalinės gamybos lygis (BVP);• Perkamosios galios kitimas;• Nedarbo lygis.

Ekonominės konjunktūros žinojimas įgalina įvertinti, ar potencialūs klientai pasirengę mokėti mažas ardidesnes kainas. Pasaulinės prekių rinkos konjunktūra – tai įvairių veiksnių (ekonominių, socialinių, gamtinių ir kt.) sąveikosrezultatas. Šie veiksniai nulemia kiekvienu laikotarpiu padėtį konkrečioje pasaulinėje prekių rinkoje ir sąlygojakomercinės veiklos šioje rinkoje kryptį, eigą ir rezultatus; konkrečių prekių ir paslaugų kainą;konkurencingumą; pirkimo-pardavimo galimumą ir ekonominį tikslingumą; konkrečių įmonių ir šaliųimportuotojų ir eksportuotojų pasirinkimą; išėjimo į rinką palankų momentą; elgseną rinkoje. Pasaulinės prekių rinkos konjunktūra tam tikru mastu sąlygoja su tomis rinkomis susijusių šakų ir atskirų šaliųgamybinę, mokslinių tyrimų, patentų, licencijų ir kitokią veiklą. Sąvoka „prekės rinkos konjunktūra“ naudojama vienos ar kitos šakos ar pošakio būklės, tendencijų ir plėtrosperspektyvų ekonominių aspektų apibūdinimui. Tiriant rinkos konjunktūrą analizuojami tokia veikla irprocesai, kaip moksliniai tyrimai, vidaus ir užsienio patentai, investicijos, produkcijos gamyba ir pardavimaividaus ir užsienio rinkose, stambiausiųjų pramonės įmonių veikla, susijungimai, specializacija ir kooperacijagamybos ir pardavimų srityje, licenzijų pardavimas ir pirkimas; kainodara, šakos plėtros perspektyvos. Prekės rinkos tyrimas turi remtis bendraūkinės konjunktūros žinojimu. Konjunktūros tyrimas – tai ekonominiųrodiklių ir kitokios informacijos, charakterizuojančios šakos raidą konkrečiu laikotarpiu, sistematizavimas,apdorojimas ir analizė. Rodiklių ir kitos informacijos sudėtį apsprendžia tyrimo tikslai (plėtros ilgalaikiųtendencijų analizė, jos techninių-ekonominių charakteristikų pakeitimas, ar situacijos rinkoje santykinaitrumpu laikotarpiu ar konkrečiu momentu analizė). Informacijos apie rinkos/šakos konjunktūrą šaltinis yraekonominė-statistinė ir komercinė literatūra.


http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.1.htm?STATIC+1160870323[2008.10.06 14:24:36]

1.1.2.1. Verslo (ekonominiai) ciklai

„Business cycles, even if less of a threat, are far from conquered and still represent the mostserious form of macroeconomic instability...“

Taip reziumuojama darbų šioje srityje svarba EBPO ir CIRET nuo 2003 rudensbendrai leidžiamo žurnalo Journal of Business Cycle Measurement andAnalysis.pristatyme.

Šiame skirsnyje pateikiama ekonomikos cikliškos plėtros teorijos trumpa charakteristika pagal J.D.Sachs,F.Larrain B. Macroeconomics in the Global Economy (p. 560-594).

Ekonominio ciklo klausimais egzistuoja pačios įvairiausios makroekonominės teorijos. Dauguma ekonominėsminties srovių visiškai skirtingai aiškina konkrečios šalies, pavyzdžiui JAV, verslo ciklus. Šiandien nėra nėvieno teorinio ar empirinio tyrimo, kuriame autoriui būtų pavykę vienareikšmiškai įvertinti svarbiausiasekonominio ciklo teorines problemas.Antra, ekonominiai ciklai skirtingose šalyse skiriasi savo reguliarumu, trukme ir kilimo priežastimis.

Klasikinis apibrėžimas, suformuluotas Artūro F. Bernso ir Veslio K. Mitčelo 1946 m.darbe (V.K. Mitčelas1874-1948; pirmas jo veikalas 1913 m.): "Ekonominiai ciklai – tai šalies visos ekonominės veiklos, organizuojamos pagrindinai privačiosverslininkystės pagrindu, svyravimų tipas; ciklą sudaro pakilimo periodas, vienu metu pasireiškiantisdaugelyje ekonominės veiklos rūšių, kurį keičia taip pat visai ekonomikai bendras kritimo periodas, gamybossumažėjimas su paskesniu pagyvėjimu, pereinančiu į kito ciklo pakilimo fazę; tokia ciklo fazių kaitapasikartojanti, bet nebūtinai periodiška; ekonominių ciklų trukmė svyruoja nuo vienerių iki 10-12 metų, be toiš jų negalima išskirti trumpesnių panašaus pobūdžio ir vienodos amplitudės ciklų".

[Burns, A. F., and W. C. Mitchell (1946): Measuring Business Cycles. New York: National Bureau ofEconomic Research.]

Ciklas prasideda nuo žemiausio ūkinės veiklos aktyvumo taško (pado). Makroekonominius rodiklius galima klasifikuoti priklausomai nuo to, ar jie kinta procikliškai, kontracikliškai aracikliškai (1.1 lentelė). Ankstyvesniosiose tyrimo stadijose buvo bandyta ciklus nagrinėti kaip reguliarius svyravimus. Bet jie nėrareguliarūs. Labiau tinka kitoks paaiškinimas: atsitiktiniai šokai (impulsai), veikdami į ekonominę sistemą,sukelia ciklinį atgarsio modelį. Tai taip vadinamas impulsų perdavimo modelis, kuris sudaro daugumos cikloteorijų pagrindą.

1.1 lentelė. Kai kurie makroekonominiai rodikliai ir jųsavybės verslo ciklo požiūriu

ProcikliškiKontracikliški AcikliškiDidelis suderinamumas

su ciklo dinamikaMažas suderinamumas

su ciklo dinamika

Bendra gamybos apimtis Kasdieninės paklausosprekių gamyba

Gatavos produkcijosatsargos Eksportas (JAV)

Sektoriaus (visumoje)gamybos apimtis

Žemės ūkio gamyba irgamtinių ištekliųišgavimas

Gamybos veiksniųatsargos



Verslo pelnas Žemės ūkio produkcijos irgamtinių išteklių kainos Nedarbo lygis

Pinigų kiekis Ilgalaikės palūkanos Bankrotų lygis

Pinigų apyvartos greitis

Trumpalaikės palūkanos

Kainų lygis

Išskiriami trijų rūšių šokai: paklausos, politiniai, pasiūlos. Politiniai šokai labiau veikia per paklausos pokyčius.Nesutariama dėl ciklinių svyravimų perdavimo mechanizmo.

Keinso ir jo šalininkų pažiūriu, pagrindinis impulsų šaltinis yra išlaidos investicijoms. Ciklinių svyravimųpaaiškinimui tradiciškai naudojamas investicijų teorijos multiplikatoriaus-akseleratoriaus modelis. Ilgą laikąakseleratoriaus idėja dominavo aiškinant ciklus.

Klasikinė mokykla ekonominių svyravimų nepajėgė paaiškinti. Neoklasikinė mokykla juos aiškinovadovaudamasi nevisavertės informacijos koncepcija. Bet empiriniai duomenys tokios koncepcijosnepatvirtina. Pastarojo laikotarpio bandymas sukurti klasikinį ekonominio ciklo modelį remiasi idėja, kadveiklos aktyvumo svyravimus sukelia atsitiktiniai technologiniai pokyčiai. Tai kito tipo modeliai, žinomi kaiprealaus verslo ciklo teorija, pagal kurią ekonomiką veikia pasiūlos šokai.

Neokeinsistinės teorijos bando geriau teoriškai pagrįsti nominalaus darbo užmokesčio ir kainų nelankstumąlabiau tikrovę atitinkančiu, nei keinsistai, mikroekonomikos pagrindu. Tokiu būdu kainų ir darbo užmokesčionelankstumas, kartu su investicijų į atsargas ciklo modeliu ar su multiplikatoriaus-akseleratoriaus modeliu,įgalina paaiškinti paklausos šokų sukeltus ciklinius svyravimus.

Nepriklausomai nuo šoko tipo – ar jis veikia visuminę paklausą ar visuminę pasiūlą, nepriklausomai nuoperdavimo mechanizmo – klasikinis ar keinsinis, ekonominiai šokai gali kilti šalyje ar užsienyje. Bet kuriosšalies ekonomiką per prekybinius ir finansinius ryšius veikia kitose pasaulio dalyse vykstantys ekonominiaiprocesai. Todėl daugelio šalių verslo ciklai susiję (BVP dinamika koreliuoja). Nagrinėjant verslo ciklų matavimo problemas, naudojamos sąvokos: • Verslo ciklai;• Augimo ciklai, labiau tinkantys didelių augimo tempų šalims, patiriančioms labiau augimo tempų, o ne

lygio svyravimus;• Augimo recesija (growth recession);• Lygio recesija (level recession), labiau svarbu pramoninėms šalims su mažais augimo tempais;• Realaus BVP, tenkančio vienam darbingo amžiaus gyventojui, ciklai. Jie panašūs į lygio ciklus• Orientuojantys rodikliai. Verslo ciklai yra pagrindinių makroekonominių rodiklių pakilimo ir kritimo nuoseklus kaitaliojimasis, kurįsąlygoja daugelyje ekonominės veiklos rūšių pastebimas aktyvumo kitimas. Augimo ciklai – tai svarbių makroekonominių rodiklių sinchronizuoti nukrypimai nuo jų trendo.



Plačiau šios sąvokos nagrinėjamos penktoje temoje.

1.1.2.2.Ciklinė raida kaip įmonės tikėtinos elgsenos veiksnys


1.1.2.2. Ciklinė raida kaip įmonės tikėtinos elgsenos veiksnys

Ūkio šakos sandaros teorijoje išskiriama aktyvi ir pasyvi įmonių elgsena (Hay, Industrial Organization t.1, p.35). Pasyvi elgsena – tai siekimas pasiekti tikslo (tikslų) esamų apribojimų rėmuose (sąnaudų, rinkosstruktūros, paklausos kreivės. Firma siekia maksimizuoti pelną, pasyviai priimdama sąnaudų ir paklausosapribojimus. Tokios politikos pasekmė gali būti arba stabilus, ar mažėjantis pelnas, ar netgi pasitraukimas iššakos.

Priešingai, aktyvi elgsena reiškia siekimą modifikuoti ir (arba) su laiku sumažinti apribojimus, tuo užtikrinantgeresnį tikslų pasiekimą. Reklama, moksliniai tyrimai ir eksperimentiniai darbai, produkcijos diversifikavimas,susitarimai, įsigijimas ir susijungimas – visa tai aktyvios elgsenos formos, kurios gali būti naudojamosapribojimų sumažinimui.

Priklausomai nuo aplinkybių, labiau priimtina pirmoji ar antroji elgsenos forma. Pavyzdžiui, nuosmukiolaikotarpiais padidėja konkurencinis spaudimas, pelnas reikšmingai krenta, mažėja galimybė vykdyti aktyviąpolitiką. Pagrindinis veiksnys įmonėms lieka optimizavimas griežtų apribojimų rėmuose. Silpniau reiškiasiaktyvių išlaidų ir susijungimų politika, sumažėja pavojus, kad atsiras nauji produktai ar naujos įmonės. Šaliato, gali ženkliai padidėti pirkėjų polinkis mažoms kainoms. Ciklinis pagyvėjimas veikia priešingai.

Jei aktyvi politika suprantama kaip veikianti šakos struktūrą, sąnaudas ir paklausos sąlygas, tai galimamanyti, kad tokia politika labiau priimtina analizuojant stambių įmonių veiklą, o pasyvi – labiau priimtinanagrinėjant mažas. Tačiau yra daug ir priešingų faktų. Paprastai mažos įmonės naudoja daugelį, jei ne visasstrategijas, susijusias su aktyvia politika ir dažnai susiduria su monopoliniais ar oligopoliniais rinkossegmentais, ar patys tokius sukuria. Šiems segmentams pagrindas būna geografinė ar produktospecializacija. Stambios įmonės priverstos ne mažiau už mažas pastoviai sekti ir koreguoti kainos ir produktopolitiką keliose skirtingose rinkose, kiekvienoje iš kurių jas paprastai riboja esama ar potenciali konkurencija.Todėl apibendrinančias išvadas daryti reikia atsargiai. Atitinkamai ne visuomet būtų pagrįsta teigti, kadkonjunktūros tyrimus prasminga vykdyti tik stambioms įmonėms.



1.1.2.3. Dabartinio verslo ciklo charakteristika

(Medžiaga parengta pagal pagal WEO April 2002)Nuo 20a. dešimtojo dešimtmečio pradžios pasaulio ekonomika patyrė didžiausią smukimą. Daugelisdiskusijų šia tema koncentruojasi į klausimus, kuo dabartinis smukimas skiriasi nuo kitų neseniai buvusiųrecesijų, o kai kurie teigia, kad dabartinis smukimas daug labiau giminingas devynioliktojo šimtmečiopabaigai.

Ieškoma atsakymų į tokius koncepcinius klausimus: • Didesnė smukimo sinchronizacija. Kaip tai atsilieps pakilimui?• Globalus high-tech investicijų kolapsas paskatino lyginti su devynioliktojo šimtmečio pabaigos recesija.

Jei investicijos išliks silpnos ilgą laiką, ar gamybos apimčių pagyvėjimas bus anemiškas?• Po ilgai užtrukusios rinkos situacijos dešimtajame 20a. dešimtmetyje, kai buvo stipri tendencija didinti

kainą, akcijų kainos stipriai nukrito visose didžiosiose šalyse. Ar didelis smukimas reiškia, kad recesijabus ypatingai gili? Kaip greitai akcijų kainos pakils?

• Pinigų politika visose trijose didžiųjų valiutų zonose buvo sugriežtinta prieš prasidedant smukimui, o po tosušvelninta. Kaip pinigų politiką šiame cikle palyginti su ankstesniais ciklais?

Į šiuos klausimus stengiamasi atsakyti WEO April 2002 III skyriuje (p. 104-131) ir atitinkamai pagrindiniameapibendrinančiame I skyriuje. Kaip svarbiausi šiuolaikinio verslo ciklo bruožai studijoje vertinami tokie konkretūs verslo ciklo parametrai: 1. Dešimtajame 20a. dešimtmetyje recesija išsivysčiusiose šalyse buvo ne tokia gili, kaip aštuntajame ar

devintajame. Pakilimo trukmė buvo neženkliai susijusi su recesijos trume ar gilumu.2. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, po 1973 m., recesijos buvo gana sinchronizuotos, nors kritimo taškai

dešimtojo 20a. dešimtmečio pradžios buvo skirtingi, nes didžiosios labiausiai išsivysčiusios šalys įrecesiją įėjo truputį skirtingu laiku. Sinchronizuotos recesijos vidutiniškai buvo gilesnės, nors ne ilgesnės,nei ne sinchronizuotos.

3. Beveik visas pastarųjų dešimtmečių recesijas lydėjo privačių pastovaus kapitalo investicijų sumažėjimas,skirtingai nei devynioliktajame šimtmetyje. Investicijų sumažėjimas buvo labiau sinchronizuotas, neirecesijos.

4. Investicijų sumažėjimas ženkliai sąlygojo recesiją, bet pakilimą labiau sąlygojo vartojimo padidėjimas.Atsargų svarba sumažėjo ir recesijai, ir pakilimui (pagerėjo vadyba).

5. Akcijų kainų padidėjimas paprastai lenkia BVP piką maždaug metais, o trajektorija maždaug sutampa.Dešimtajame 20a. dešimtmetyje per recesiją akcijų kainos nukrito vidutiniškai apie 25%, o kad atgautųbuvusio piko lygį paprastai reikia mažiau nei metų. Kaip ir investicijų sumažėjimas, akcijų kainųsumažėjimas labiau sinchronizuotas, nei recesijos dėl globalios akcijų rinkos ryšių.

6. Palūkanų normų pikas vos lenkia ar vos atsilieka nuo BVP piko, ypač didžiosiose šalyse, kurioms mažiausvarbu valiutų kursai. Palūkanų normos padidėjimas prieš piką teigiamai susijęs su infliacija ir sekančiosrecesijos gyliu.

Dabartinio ciklo esminių veiksnių charakteristika Dabartinis konjunktūros kritimas gana tipiškas pastarųjų dešimtmečių ekonominiam nuosmukiui, tačiausinchronizuotumas didesnis, nei dešimtojo 20a. dešimtmečioi pradžioje, gamybos apimčių kritimas mažesnisar visai jo išvengta – Prancūzijos ir JK atvejis. (Ilgalaikė tendencija – recesijos švelnėja). Prognozuojama,kad JAV pradinis pakilimas bus staigesnis, nei Europoje, kadangi kritimas buvo didesnis, o istoriškaigamybos apimčių didėjimas po švelnios recesijos užtrunka maždaug vienodą laiko tarpą iki sekančio piko,



nepriklausomai nuo kritimo gylio. Japonijoje situacija gana skirtinga. Ten susipynę defliacija ir struktūrinės problemos. Defliacija išsivysčiusioješalyje po II Pasaulinio karo yra vienintelis atvejis ir atspindi labiau neadekvačią visuminę paklausą, neiišskirtinį produktyvumo augimą. Dabartinio ciklo varomosios jėgos taip pat gana tipiškos. Ilgalaikių investicijų ir atsargų sumažėjimassuvaidino didžiausią vaidmenį nuosmukiui, kas atitinka išsivysčiusių šalių patirtį po 1973 m. ir skiriasi nuo 19šimtmečio pabaigos, kai investicijų vaidmuo buvo mažesnis. Su ankstesnių pakilimų pamokomis sutampa irlūkesčiai, kad pakilimui didžiausią vaidmenį suvaidins atsargos ir nuosaikus galutinės namų ūkių paklausospadidėjimas. Iš tikrųjų, privataus vartojimo nuolatinis didėjimas padėjo kai kurioms Europos šalims visaiišvengti recesijos. Akcijų kainų elgsena dabartinio ciklo recesijoje atrodo gana tipiška, lyginant su nesena praeitimi, norsankstesniems ekspansijos etapams nebuvo būdingas ypatingas akcijų rinkos bumas. Kaip ir praeityje, akcijųkainų kritimas buvo labai sinchronizuotas, kas atspindi globalios akcijų rinkos ryšių svarbą. Dabartiniamecikle akcijų kainos JAV ir Vokietijoje pasiekė maksimumą maždaug keturiais ketvirčiais (metais) anksčiau, neigamybos apimtys, kai dešimtajame 20a. dešimtmetyje lenkė penkiais ketvirčiais, o akcijų kainos, kaip iranksčiau, nukrito 25-30%. Beje, prieš prasidedant smukimui, akcijos buvo pervertintos, lyginant su istoriniaisstandartais. Gal būt geriausia istorinė paralelė dešimtojo 20a. dešimtmečio pabaigos akcijų rinkos bumui yra1920jų bumas, kuris dalinai siejamas su elektros energijos ir kitų naujų technologijų atsiradimu. Sudėtingadaryti išvadas šiam ciklui, kadangi 20jų bumą sekusią recesiją paaštrino rimtos pinigų politikos klaidos. Kaip ir ankstesniuose cikluose, pinigų politika G-7 šalyse buvo sugriežtinta prieš prasidedant smukimui.Kadangi infliacija baigiantis ankstesniam pakilimui buvo santykinai žema, centriniai bankai turėjo didintipalūkanas mažiau, nei įprasta, o tai yra vienas veiksnių sąlygojusių santykinai švelnią recesiją. Santykinaižema infliacija prasidedant smukimui taip pat leido centriniams bankams, ypač JAV, UK ir Kanados,agresyviai sumažinti palūkanas pereitais metais, ir tuo palengvinti pagyvėjimą



1.1.2.4. Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER

Ekonominės konjunktūros tarptautinių tyrimų centras (Centre for International Research onEconomic Tendency Surveys – CIRET – http://www.ciret.org/ ) yra verslo konjunktūros ir/ar vartotojųnuomonės tyrimus atliekančių ir analizuojančių vedančiųjų ekonomistų ir organizacijų forumas. Nuo 1953 m.CIRET skatina ne tik pasikeitimą teorinėmis žiniomis, bet ypač skatina bendradarbiavimą ekonominio ciklotyrimų atlikimo organizaciniais klausimais.

CIRET narių tarpe Lietuvos organizacijų nėra, tuo tarpu yra Estijos ekonominių tyrimų institutas, Latvijosstatistikos centrinis biuras, šešios Lenkijos organizacijos. Pilną narių sąrašą galima matyti adresuhttp://www.ciret.org/idc/list_member_ic.

1998 m. sausio mėn. parengtas visame pasaulyje vykdomų tyrimų apžvalginis sąrašashttp://www.ciret.org/pdf/synopticA.pdf. Nuo to laiko tyrimai išsiplėtojo, dabar rengiamas naujas sąrašas.

Kaip tribūna, CIRET pateikia greitą informaciją, dažnai neprieinamą oficialioje statistikoje, tokią kaip planai,vertinimai ir verslo ar vartotojų lūkesčiai Naujienos iš CIRET narių naujausių tyrimų skelbiamos nariųportaluose. Informatyvus ir platus tyrėjų ir tyrimų sąrašas pateikiamas tinklapyjehttp://www.ciret.org/news/results, kurio 2006 rugsėjo mėn. buvęs turinys pateikiamas žemiau pateikiamoje1.2 lentelėje.

1.2 lentelė. Naujienos iš CIRET narių naujausių tyrimų irekonominiai rodikliai

News on Latest Survey Results and Economic Indicators

Results from CIRET members and Conference participants

(*) Indicates access restricted for CIRET members. Member Login (Secured connection,certificate by CIRET)

Belgium:NBB - National Bank of Belgium (*)NBB - News

EU:European Commission

Finland:Statistics FinlandThe Confederation of Finnish Industries EK

France:INSEE - National Institute for Statistics and Economic Studies

Germany:Ifo - Institute for Economic Research

Ifo Business Climate IndexWES: Ifo World Economic Survey

Hungary:GKI Economic Research Co. (*)

Indonesia:BI - Bank Indonesia

Italy:ISAE - Institute for Studies and Economic Analyses

http://distance.nsc.vu.lt/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.4.htm#






http://www.nbb.be/sg/en/homee2.htm

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/indicators/businessandconsumersurveys_en.htm

http://tilastokeskus.fi/index_en.html

http://www.ek.fi/ek_suomeksi/english/figures_of_finnish_economy_and_trade/index.php

http://www.insee.fr/en/indicateur/indic_conj/liste_indice.asp

http://www.cesifo.de/link/gk-e.htm

http://www.cesifo.de/link/esiIndex.htm


http://www.bi.go.id/bank_indonesia_english/main/survey/

http://www.isae.it/surveys.htm



OECD:Composite Leading Indicators (CLIs)

Poland:RIED - Research Institute of Economic Development

Overview on business surveysBusiness Survey Poland (*)Business activity in construction industry (*)Business activity in trade (*)The state of the households (*)Business situation in banking sector (*)

UITM - University of Information Technology and Management, Institute ofEconomics

Economic Sentiment Indicators in the Podkarpackie Region (*)Economic Sentiment Indicators in the Eastern Regions (*)Economic Sentiment Indicators in the Lubelski Region (*)Economic Sentiment Indicators in the Podlaskie Region (*)IFO World Economic Survey for Poland (*)

Singapore:CBRD - Centre for Business Research & Development

South Africa:BER - Bureau for Economic Research

Composite Business Confidence IndexBuilding and Construction SurveyManufacturing SurveyRetail, Wholesale and Motor Trade Survey

Sweden:NIER - National Institute of Economic Research

Switzerland:KOF - Swiss Institute for Business Cycle ResearchUBS - Swiss Economic Research (*)

USA:ECRI - Economic Cycle Research InstituteSurveys of Consumers - University of Michigan (*)

Konjunktūros tyrimų mastui suvokti, šalia čia pateiktos CIRET darbų apžvalgos reiktų susipažinti su JAVNacionalinio ekonominių tyrimų biuro (National Bureau of Economic Research – NBER) darbais.Biuras įkurtas 1920 m. kaip privati, ne pelno siekianti, nešališka tyrimo organizacija, siekianti geriau suprastiekonominius procesus. NBER‘o paskirtis yra vykdyti objektyvius ekonominius tyrimus ir juos skleisti valstybėspolitikams, verslo profesionalams, akademinei bendruomenei. Biuro tyrimai apima didelę visuomenės problemų įvairovę. Ankstyvesnieji jo tyrimai koncentravosi į visąekonomiką, detaliai nagrinėjant verslo ciklą ir ilgalaikį augimą. Simon‘as Kuznets‘as buvo pirmeivisnacionalinių pajamų apskaitos klausimuose. Ankstyvųjų NBER‘o tyrimų tarpe buvo įtakinga Wesley Mitchell'overslo ciklo studija ir Milton‘o Friedman'o pinigų paklausos bei vartojimo išlaidų veiksnių tyrimai. Šiandien NBER‘as yra JAV vedančioji ne pelno siekianti ekonominių tyrimų organizacija. Šešiolika iš 31Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatų amerikiečių yra buvę NBER‘o bendradarbiai, šeši paskutiniejiPrezidento ekonomikos patarėjų komiteto pirmininkai yra buvę NBER‘o tyrėjai. Daugiau nei 600 ekonomikos

http://www.oecd.org/std/cli

http://www.ciret.org/pdf/pl_ried_overview.pdf











http://www.fba.nus.edu.sg/rsearch/cbrd/Press.htm

http://www.ciret.org/pdf/za_ber_bci.pdf

http://www.ciret.org/pdf/za_ber_bc.pdf

http://www.ciret.org/pdf/za_ber_mf.pdf

http://www.ciret.org/pdf/za_ber_rs.pdf

http://www.konj.se/4.2f48d2f18732142c7fff4422.html

http://www.ciret.org/pdf/ch_ubs.pdf


http://www.businesscycle.com/




ir verslo profesorių visose JAV, kartu būdami NBER‘o bendradarbiais/tyrėjais, yra vedantieji savo sritiesmokslininkai. Biuras koncentruojasi keturiose empirinių tyrimų kryptyse: naujų statistinių matavimųplėtojimas; ekonominės elgsenos kiekybinių modelių vertinimas; valstybės politikos poveikio JAVekonomikai vertinimas; alternatyvių politikos siūlymų poveikio projektavimas. Ekonominių rodiklių sąrašas su nuorodomis į juos publikuojančius rodiklius yraNew Economic Releases (http://www.nber.org/releases). Informacijos apimtis ir operatyvumas įspūdingi.




http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.2.1.htm?STATIC+1160870344[2008.10.06 14:29:09]

1.2.1. Prekių rinkos konjunktūros veiksniai

Bet kurios prekės rinkos konjunktūrą kiekvienu konkrečiu momentu, kaip ir ūkio visumoje konjunktūrą, apsprendžiaekonomikos raida. Konjunktūra formuojasi ir kinta veikiant daugeliui veiksnių – ekonominių, politinių, mokslinių-techninių, socialinių ir kt. Visus konjunktūrą formuojančius veiksnius galima skirstyti į pastovius ir laikinus, cikliniusir neciklinius, skatinančius rinkos plėtrą ir stabdančius ją. Pastovūs (pagal poveikio periodiškumą) veiksniai savoruožtu skirstomi į ciklinius ir neciklinius. Jie veikia į konjunktūrą glaudžiai sąveikaudami, beje tuo pačiu metu,papildydami, sustiprindami, ar priešingai, silpnindami vienas kitą.

Konjunktūros raidą nulemiantys veiksniai keičia savo reikšmingumą. Pavyzdžiui, į tarptautinę ekonomiką įsitraukuspigios darbo jėgos šalims, gamybos ir pardavimų nomenklatūros pasikeitimą esmingai veikia gamybos kaštai.

Pavyzdžiui, daugelyje literatūros šaltinių pateikiama istorija su varžteliu. Varžtelis, toks paprastas daiktelis,suvaidino lemiamą strateginį vaidmenį. IBM firma savo asmeniniams kompiuteriams spausdinimo įrenginiusįsigydavo Japonijoje. Kad sumažintų importą ir transportavimo sąnaudas, ji norėjo perkelti jų gamybą į JAV. Tačiauspausdinimo įrenginiams reikėjo per daug detalių ir varžtelių, todėl jų gamyba JAV pasirodė mažai pelninga. TadaIBM inžinieriai pertvarkė spausdintuvų konstrukciją, daugiau kaip du kartus sumažindami detalių skaičių, ovaržtelius visai pašalino. Tai įgalino sumažinti gamybos sąnaudas. Nuo 1985 m. IBM firma jau gamina milijonusspausdintuvų.

Konjunktūrinių svyravimų savitumų svarbiausioji priežastis – rinkos ekonomikos raidos ciklinis pobūdis. Mašinų irįrengimų rinkos konjunktūra seka konkretaus ciklo judėjimą. Konjunktūra, kaip taisyklė, dinamiškesnis reiškinys, neiciklo fazės. Kartais ji gana smarkiai nukrypsta nuo ciklo fazių kitimo krypčių. Tokios rūšies svyravimai (nukrypimai)ir sudaro bet kurios prekių rinkos dinamikos pagrindą per atitinkamą ciklo fazę. Konjunktūros svyravimussąlygoja visų pirma necikliniai pastovūs ir laikini veiksniai, o taip pat atsitiktiniai reiškiniai.

1. Pastovūs veiksniai

1.1. Pastoviai veikiančių ciklinių veiksnių poveikio ciklo formavimuisi mechanizmas iš esmės nepasikeitė: ciklomaterialinę bazę sudaro pagrindinio kapitalo atnaujinimo procesas. Investicijų dinamika ir gyventojųpaklausa ilgo vartojimo prekėms ir toliau turi ciklinį pobūdį. Pagrindinio kapitalo judėjimui būdinga staigusužsakymų mašinoms ir įrengimams sumažėjimas krizės laikotarpiu, sąstingis depresijos metu, paspartintasaugimas esant ekonomikos pagyvėjimui ir ženklus augimas pakilimo laikotarpiu.

1.2. Pastoviai veikiantys necikliniai veiksniai yra ekonomikos valstybinis ir monopolinis reguliavimas,ekonomikos militarizavimas, mokslinė-techninė pažanga, gamybos ir kapitalo koncentracija, infliacija,prekių gamybos ir vartojimo sezoniškumas.

2. Laikini ir atsitiktiniai veiksniai. Jie rinkos konjunktūrą veikia epizodiškai: socialiniai konfliktai(streikai, boikotai ir kt.), stichinės nelaimės (sausra, potvyniai, uraganai ir pan.), tarptautinės ir vidinėspolitinės krizės, ypatingoji padėtis ir kt.

Dėl išvardintų veiksnių gausos ir įvairovės, neįmanoma pateikti bent trumpą jų charakteristiką. Pažymėtina, kad jųreikšmingumas formuojant konkrečios rinkos konjunktūrą gana skirtingas. Priklausomai nuo vienos ar kitos rinkoskonkrečių ypatybių, konjunktūrą formuojančių veiksnių kiekis ir jų poveikio stiprumas kinta didelėse ribose. Dardaugiau, vienas ir tas pats veiksnys vienu ar kitu laikotarpiu ir skirtingomis sąlygomis veikia nevienodai tiek įkonkrečią rinką visumoje, tiek į atskirus jos sektorius. Neretai rinkos analizę apsunkina ir įneša į prognozę tam tikrąsąlyginumo elementą laikinų arba atsitiktinių veiksnių esmingas veikimas, kadangi praktiškai neįmanomaprognozuoti tokių veiksnių atsiradimo laiko ir vietos, poveikio stiprumo ir trukmės.

Tiriant konjunktūrą, ypač rengiant prognozes, nėra sudėtingiausia nustatyti jos formavimosi veiksnius ir elementus.Šis klausimas ekonominėje literatūroje išnagrinėtas pakankamai. Svarbiausias bet kurio konjunktūros tyrimouždavinys yra nustatyti atskirų veiksnių veikimo reikšmingumą konjunktūros formavimuisi, poveikio stiprumą,išryškinti svarbiausius konjunktūrą apsprendžiančius veiksnius kiekvienu konkrečiu momentu ir artimiausiojeperspektyvoje. Nuo to, kaip sėkmingai išsprendžiamas šis uždavinys, priklauso ne tik analizės gilumas irišsamumas, bet ir prognozės tikslumas ir teisingumas. Šis uždavinys gali būti sėkmingai išspręstas tik tuo atveju,jei konjunktūros tyrime įvertinami visi nauji reiškiniai ir procesai, atsirandantys visų pirma gamybos ir pardavimų



sferoje. (T.y. problema yra ne veiksnių sudėties nustatymas, o jų poveikio kiekybinis įvertinimas.)

Konjunktūros tyrimų pagrindu rengiamos konkurencinės kovos priemonės. Konjunktūros tyrimai – tai visaapimantys tyrimai trijuose lygiuose: • Makroekonominiame – pardavimus ir eksportą veikiančių bendrų ekonominių veiksnių /rodiklių analizė (BVP,

privataus vartojimo lygis, valiutos kursas ir t.t.);• Mikroekonominiame – konkrečios įmonės veiklos pasaulio rinkoje techninės ekonominės prielaidos;• Submikroekonominiame (įmonės vidaus) – įmonės organizacinės struktūros, vadybos ir pardavimų/eksporto

rezultatų tarpusavio ryšys. Pardavimų ir eksporto strategijai parengti reikia, kad tyrimai būtų atliekami nuolatos, nepertraukiamai. Rinkosstruktūros žinojimas, konkurentų potencialo žinojimas, gebėjimas adaptuoti savo strategiją bendrai ekonomineisituacijai ir rinkos konjunktūriniams svyravimams, o taip pat rinkos konjunktūros prognozės bent 1-5 metųlaikotarpiui turėjimas yra firmos efektyvaus funkcionavimo garantija. Todėl rinkos sistemingas, kryptingas,kompleksinis tyrimas yra stambių įmonių visos veiklos pagrindas. Juo remiamasi rengiant mokslinių tyrimų,gamybos, pardavimų, finansinius planus. Šie darbai sudėtingi, brangiai kainuoja, juos remia valstybė. Pavyzdžiui, JAV nacionalinė eksporto strategija – taipriemonių visuma, t.t. valstybės informacinė parama.



1.2.2. Rinkos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) turinys

Rinkos konjunktūros apžvalgos svarbiausias tikslas – parengti teisingą, patikimą prognozę artimiausiamlaikotarpiui. Visa apžvalgos rengimo darbo tvarka orientuota šio tikslo pasiekimui. Pasaulinės rinkos konjunktūrostipinė apžvalga paprastai susideda iš šitokių dalių: įvadas; gamyba; prekės paklausa ir vartojimas;tarptautinė prekyba; kainos. Įvadepateikiama glausta rinkos konjunktūros charakteristika už atitinkamą laikotarpį (paprastai už metus arpusmetį), pažymimi charakteringiausi jos raidos ypatumai. Gamyba.Pateikiama gamybos visumoje ir jos pasiskirstymo pagal pagrindines šalis-gamintojas dinamikosanalizė [4 ir 5 intarpai], konkrečias įmones [8 intarpas], nurodomos pagrindinės gamybos apimties pasikeitimopriežastys (naujų gamybinių pajėgumų įvedimas, gamybos automatizavimo lygio padidėjimas, paklausossuaktyvėjimas arba sumažėjimas ir t.t. [6 intarpas] Specialiai nagrinėjamas mokslinės-techninės pažangos poveikisšakai ir rinkai. Pateikiami duomenys apie naujų prekių atsiradimą ir esančių tobulinimą. Pateikiama gamybiniųpajėgumų apkrovimo dinamikos, jų rezervų analizė; [7 intarpas] parodoma užsakymo portfelio judėjimas, naujųužsakymų atsiradimas (vidaus ir užsienio pirkėjų). Atskleidžiamas gamybos koncentracijos didėjimo procesas.Nagrinėjama gamybos kaštų dinamika. Analizuojama dirbančių šakoje ir bedarbių skaičius, streikų poveikisprodukcijos gamybos apimčiai ir konjunktūrai. Nagrinėjami pagrindinių kompanijų ir valstybės planai gamybospožiūriu (gamybinių pajėgumų padidėjimas, technologijos tobulinimas ir pan.). Prekės paklausa ir vartojimas. Analizuojama pasaulinio vartojimo ir paklausos kitimo dinamika ir priežastysvisumoje, [1 intarpas] pagal pagrindines šalis-vartotojas, [2 ir 3 intarpai] pagal pagrindines šakas (pirkėjųkategorijas), tiek tradicines, tiek naujas. Atspindima vartojimo struktūra pagal įmones, prekės konkurencingumopasikeitimas pagal kokybę, techninius rodiklius ir kitas charakteristikas. Ypatingas vaidmuo skiriamas naujų prekiųpasirodymui, jų diegimo rinkoje intensyvumui. Analizuojama MTP poveikis prekės vartojimo lygiui ir dinamikai,išaiškinami paskirstymo, pardavimo formų ir metodų pasikeitimai.

Ypatingai nagrinėjami kompanijų ir vyriausybinių organizacijų planai ir programos dėl konkrečios prekės vartojimopadidinimo (sumažinimo), analizuojama MTP sąlygojamų reikalavimų prekių charakteristikoms pasikeitimas prekęnaudojančiose šalyse

Tarptautinė prekyba.Šiame skyriuje pateikiama prekės pasaulinės prekybos trumpa analizė, pateikiama pasaulinioeksporto charakteristika visumoje ir pagal pagrindines šalis-tiekėjas. Parodoma jų kaip eksportuotojų padėtiespasikeitimas, nustatomos poslinkių priežastys. Parodoma naujų prekybos formų ir metodų, užsienio investicijų(kapitalo eksporto), licencijų tarptautinių mainų, "know-how" (gamybinės patirties, mokslinių-techninių žinių)reikšmė. Analizuojama pagrindinių kompanijų ir valstybės politika eksporto srityje: nagrinėjama atitinkamų šaliųmuitų, valiutinė, kredito politika. Tiriamas kompanijų įvairių tarptautinių susitarimų poveikis duotos prekės eksportui,konkurencijos pobūdžiui. Atskirai nagrinėjama konkrečios prekės pasaulinis importas visumoje ir pagal pagrindinesšalis-importuotojas, o taip pat pagrindinių šalių-importuotojų dalies pasikeitimas. Analizuojama pagrindinių veiksniųpoveikis pagrindinių šalių įvežimo dinamikai. Nušviečiamos monopolijų ir valstybių importo plėtros programos.

Kainos. Nagrinėjama duotos prekės pagrindinių šalių gamintojų, vartotojų ir eksportuotojų didmeninių ir eksportokainų dinamika (jų indeksų pagrindu). Nagrinėjamos pagrindinės kainų kitimo priežastys, susijusios su naujos gamybos technologijos atsiradimu,gamybinių pajėgumų buvimu [16 intarpas], žaliavų ir komplektinių gaminių kainų didėjimu (mažėjimu), darbonašumo didėjimu, prekės vartojimo sąlygomis, infliacijos poveikiu, valiutų kursų kitimu, prekybos formų ir metodųpasikeitimu ir t.t. Ypatingai pažymima prekės paklausos ir pasiūlos santykis [9, 10, 11, 12, 13 intarpai].Nušviečiamakompanijų politika kainų srityje [14, 15 intarpai], valstybinė jų reguliavimo politika. Pagal galimybes palyginamaskainų lygis pagrindinėse tos rūšies prekių šalyse gamintojose ir importuotojose. Šiuolaikinei ekonomikai būdinga nuolatinis nacionalinių valiutų kursų kitimas veikiant paklausai ir pasiūlai valiutųrinkoje. Nacionalinės valiutos paklausą apsprendžia daugelis veiksnių: šalies mokėjimų balanso padėtis, kapitalojudėjimas tarp šalių ir t.t. Į valiutų kursų santykį veikia valstybės politika, nustatydama apskaitomąjį kursą ir kitasvaliutos kurso palaikymo priemones. Valiutų "plaukiojimas" veda prie užsienio prekybos kainų "plaukiojimo",

http://distance.nsc.vu.lt/Barzdenyte/1%20modulis/intarpai_files/image049.gif


















iššaukdamas nuolatinį jų kitimą. Šalies valiutų kurso sumažėjimas įgalina jos eksportuotojams gauti papildomą,taip vadinamą valiutinį pelną. Valiutos kurso sumažėjimas (devalvacija) veda prie importuojamų kainų šalyje didėjimo, skatina infliaciją ir topasėkoje didina gamybos kaštus. Nacionalinės valiutos kurso sumažėjimas skirtingai veikia į bendrą kainų lygįskirtingose šalyse. Pavyzdžiui, valiutos kurso sumažėjimas 1 proc. veda prie vidinių kainų padidėjimo Japonijoje0,8 proc., Vokietijoje – 0,6 proc., JAV – 0,5 proc., Italijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje – 1 proc. Nėra lengva įvertintipoveikį; jis priklauso nuo šalies ekonomikos atvirumo laipsnio ir kt. Valiutos kurso padidėjimas (revalvacija) iššaukia atvirkščią reiškinį – mažina prekių konkurencingumą. Šalieseksportinės kainos, išreikštos kitų valstybių valiuta, didėja, o šalyje, kurios valiutos kursas didėja, importinės kainosmažėja. Taigi, nacionalinės valiutos kurso padidėjimas padeda importo atpigimui, o taip pat stabdo infliaciniųprocesų vystymąsi. Tačiau reikia nepamiršti, kad valiutos kurso sumažėjimas teigiamai veikia mokėjimų balanso einamosios sąskaitosdeficito mažėjimą tik prie tam tikrų sąlygų, kurias nusako Maršalo-Lernerio sąlyga. Ši sąlyga nagrinėjamakiekviename kiek rimtesniame makroekonomikos vadovėlyje. Galima trumpai priminti jos esmę: valiutos kursosumažėjimas galiteigiamai paveikti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito mažėjimą tik jeigu importo ireksporto elastingumų kainai suma yra mažesnė už vienetą. Turint omenyje Lietuvos importo ir eksporto struktūrą,ši sąlyga vargu ar patenkinama. Šios medžiagos autorei neteko sutikti bandymų vertinti Lietuvos importą ireksportą šiuo aspektu. Kitose šalyse pastebėtas J kreivės efektas. Sunkumus nagrinėjant kainodaros procesą pasaulinėse prekių rinkose sudaro tai, kad nuolatinio kainų svyravimosąlygomis būna nelengva gauti duomenis apie jų realų lygį. Prekyboje naudojama ištisa priedų ir nuolaidų sistema,kuria naudojasi pardavėjai priklausomai nuo rinkos konjunktūros ir kiekvieno konkretaus sandėrio sąlygų. Plačiaipaplitusios kiekybinės nuolaidos. Jų dydis kinta priklausomai nuo užsakymo dydžio, nuo nusiderėjimo nuolaidų.Praktiškai nė vienas sandoris nesudaromas pardavėjo iš pradžių skelbiama kaina. Nusiderėjimo nuolaidos dydįlemia daugelis veiksnių: konjunktūra, tiekėjo gamybinių pajėgumų apkrovimo lygis ir netgi atskirų šalių prekybostradicijos. Nusiderėjimo nuolaidų dydis priklauso nuo pardavėjų ir pirkėjų santykių pobūdžio. Sunkumai nustatant kainas susidaro dėl analogiškų, bet įvairių rūšių prekių buvimo rinkoje, dėl kokybės,komplektavimo ypatumų. Jeigu žaliavinių prekių rinkoje kokybės skirtumai įvertinami palyginti lengvai specialiųpriemokų ir nuolaidų pagalba, tai gatavų gaminių rinkoje, ypač mašinų ir įrengimų, analogiškų pagal paskirtį prekiųkainų palyginimo problema sprendžiama daug sudėtingiau. Analizuojant kainų dinamiką ir nustatant jų lygįpaprastai naudojama daugelis kainų rodiklių: kontraktinės kainos, biržų kotiruotės, informacinės kainos,kainoraščiai, kainų indeksai ir t.t.

1.2.3. Rinkos konjunktūros prognozė Rinkos prognozė rengiama dviem etapais. Pirmame etape prognozuojami pagrindiniai konjunktūros veiksniai (pastovūs cikliniai ir necikliniai), o taip pat laikini veiksniai. Antrame,baigiamajame etape parengiama kompleksinė konjunktūros prognozė. Jos pagrindiniai skyriai yra prekės gamybos, vartojimo, tarptautinės prekybos ir kainų prognozė. Prekės gamybos prognozėįvertina pajėgumų rezervus, naujų įvedimą [16, 17 intarpai], išvedimą [18, 19 intarpai], panaudojimo lygį konkrečiose šalyse[20 intarpas], valstybių politiką mažinant ar plečiant prekės gamybą, principiniai naujos gamybos technologijos pasirodymą ir kitus gamybinės sferos veiksnius ir priemones. Rengiant prognozę būtina įvertinti viso ūkio konjunktūros kaitą. Tai ypatingai svarbu tradicinėms gamyboms. Paklausa gi naujiems, mokslui imliems gaminiams kartais kinta paspartintais tempais netgi depresijossąlygomis arba krentant viso ūkio konjunktūrai [21 intarpas]. Vartojimo (paklausos) prognozė, kai kalbama apie gamybinės paskirties įrengimus, rengiama įvertinant prekę naudojančios šakos plėtros perspektyvas. Vartojimo prekėms įvertinama mokios paklausos kitimo tendencijos. Abiem atvejais numatomos vartojimo apimtys, numatomas pagrindinių šalių-importuotojų importo poreikio kitimas ir kiti vartojimo sferos rodikliai. Rengiant prognozę būtinai atsižvelgiama į svarbiausių konsultacinių firmų, stambių kompanijų, bankų, ekonominių organizacijų nuomonę. Paklausos ir gamybos prognozėje pageidautina nurodyti laukiamus poslinkius, nurodyti,kurios prekės bus labiausiai paklausios. Pavyzdžiui, konkrečiai kokioms prekėms paklausa didės sparčiausiai, kurioje šalyje, kokiam prekės modeliui ar platesnei grupei laukiama intensyvaus paklausos padidėjimo, nurodant konkrečių modelių dalį produkto rinkoje. Tarptautinė prekyba.Įrengimų atveju prognozė įvertina bendraekonominės konjunktūros perspektyvą, tikėtinas gamybos ir paklausos visumoje tendencijas, laukiamas tendencijastarptautiniame darbo pasidalinime, valstybių prekybos politikos priemones ir kitus veiksnius.Pagrindinis uždavinys yra nustatyti konkrečios prekės eksporto ir importo apimčių dinamiką, jo pasiskirstymą pagal šalis eksportuotojas ir importuotojas. Kainų dinamikos ir lygio prognozė.Tai baigiamasis ir bene atsakingiausias darbo etapas. Ją rengiant įvertinama gamybos, vartojimo, tarptautinės prekybos raida ir kiti rinkos būklės ir raidos perspektyvos rodikliai. Naudojamasi užsienio spaudoje pateikiamu kainų dinamikos vertinimu, imama domėn kainų kitimas praeityje ir jų lygis prognozės rengimo metu. Rengiant prognozę labai svarbu įvertinti konkrečios prekės specifiką ir šios aplinkybės sąlygojamus rinkos konjunktūros (paklausos ir pasiūlos) ypatumus. Reikia įvertinti ir prekės gamybos trukmę. Pavyzdžiui, sudėtingų, sunkių pramonės įrengimų (kurių gamybos ciklas 1-2 metai) gamybos apimtis, nepaisant krizės, paprastai dar palyginti ilgai (pusmetį-metus) išlieka aukštame lygyje, ir tik po to pradeda mažėti. Siekiant padidinti prognozės praktinį naudingumą, ją tikslinga papildyti konkrečiomis rekomendacijomis eksportui ir importui, įvertinant laukiamus pokyčius rinkoje, jų tarpe, prognozuojamus "lūžius" kainų dinamikoje. Konjunktūros analizei (ir prognozei) būdingaoperatyvumas, tai, kad naudojami kokybiniai iralternatyviniai vertinimai, orientacinės charakteristikos, netiesioginiai skaičiavimai, preliminarinė informacija, operatyvinė ir trumpalaikė prognozė. Konjunktūros analizės išvados ir vertinimai naudojami einamajam marketingo valdymui, operatyviai ištaisant padarytas klaidas, lanksčiai reaguojant į situacijos pasikeitimą, ieškant rezervų ir t.t. Daugelis verslininkų išsivysčiusiose šalyse sukuria nuosavas konjunktūros tyrimo tarnybas, paprastai marketingo padalinių sudėtyje. Egzistuoja taip pat ir komercinės konjunktūros tyrimo tarnybos. Tam tikra konjunktūrinės informacijos dalis perkama valstybinės statistikos tarnyboje arba mokslo ir mokymo įstaigose. Konjunktūros analizėje naudojami statistiniai metodai: variacijos rodikliai, ritmingumo vertinimai, trendo modeliai, indeksai, tame tarpe biržos indeksai, grafinis metodas, statistiniai modeliai, įgalinantys išryškinti ir sumodeliuoti veiksnių veikimą ir kt. Modeliai gali apimti tikmikro ar makro lygio rodiklius. Antru atveju modeliai vadinami ekonominiaisbarometrais.

Page 1 of 21.2.3.Rinkos konjunktūros prognozė

2008.10.06http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1...

Konkretaus sektoriauspasaulio ar atskiros šalies mastu konjunktūros tyrimo pavyzdžiais gali būti:

Oil Market Report(http://omrpublic.iea.org) ir kiti Tarptautinės energetikos agentūros (International Energy Agency – IEA) darbai.. Naftos rinkos mėnesinės apžvalgos turinys pateikiamas 1 priede.

Анализ мирового и российского рынков металлопродукции железнодорожного назначения(http://www.vniki.ru/fer.nsf/876632cd6df2bffcc3256914002badf9/fcbb99c28bf91a86c$FILE/_v0n60bp85u82u01fb0nlgbrg5ts2v01fe0ni0bso5t82vc1f80nvg_.doc) ir kiti Visos Rusijos konjunktūros tyrimo instituto (Всероссийскийнаучно-исследовательский конъюнктурный институт – ВНИКИ) darbai. Geležinkelių paskirties metalo dirbinių pasaulinės ir Rusijos rinkų analizės turinys pateikiamas 2 priede.

Pasaulio ar konkrečios šalies viso ūkiomastu konjunktūros tyrimo pavyzdžiais gali būti:

European Business - Facts and figures - Data 1995-2004. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1073,46587259&_dad=portal&_schema=PORTAL&p_product_code=KS-BW-05-001, ar European business – Facts and figures – Data 1998-2002 – with CD-ROM http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1073,46587259&_dad=portal&_schema=PORTAL&p_product_code=KS-BW-04-001. Trumpas leidinių aprašas pateikiamas 3 priede. Analogiški darbai atliekami seniai. Liudytojas būtų Lietuvos mokslinėje-techninėje bibliotekoje esantis, pavyzdžiui, Panorama of European Business 1988-1999. Eurostat Theme 4: Industry, trade, and services;

Сборник "Внешнеэкономический комплекс России: современное состояние и перспективы" http://www.vniki.ru/fer.nsf. ankstesnis jo atitikmuo, pavyzdžiui, Конъюнктура мирового хозяйства и основных товарных рынков в 1989 г./ВНИКИ МВЭС СССР – М., 1990 с. Šis leidinys gali būti liudytojas, kad darbų turinys mažai keičiasi netgi labai sparčiai plintant ir tobulėjant IT. Rinkinio turinys pateikiamas 4 priede, o trumpas nurodyto antrojo leidinio aprašas pateikiamas 5 priede

TheEconomist Intelligence Unitdarbai ("The Economist Intelligence Unit is the world's leading provider of country intelligence"). Tyrimus šalies mastu pristatantys puslapiai iš portalo http://www.eiu.com pateikti 6 priede.

Page 2 of 21.2.3.Rinkos konjunktūros prognozė


1 Modulio užduotis

A. Pasirenkantiems seminaro-referato dalyku temą 1.1. Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo teoriniai pagrindai

Variantai:

1.Teoriniai aspektai. Ciklinę ūkio būklę atliepianti valstybės politika „Ekonomikos perkaitimas didelių nemalonumų nepridarys", – sako SEB Vilniaus banko analitikai 2006 rugsėjis http://verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/4506a5d8a1b7f

Argumentuojant pavyzdžiais iš patikimos literatūros pagrįsti/patvirtinti ar paneigti teiginius iš teksto, t.t. atsakant:

Ar stipri vidaus paklausa, būdama pagrindiniu ūkio plėtros varikliu, yra pavojingiausias / esnis lyginant su kitomis BVP komponentėmis ekonomikos perkaitimo atveju,

Atskleisti einamosios sąskaitos deficito ir spartaus prekių importo augimoneigiamą poveikio mechanizmą;

Galima literatūra:

Politika euro zonos šalyse esant ekonomikos perkaitimo rizikai [5. Policy adjustment in the euro-area countries: the risk of overheating] – 2 d. 5 sk.(71–86p.) iš European Economy No73 – 2001, http://europa.eu.int/comm/economy_finance/publications/european_economy/the_eu

World economic outlook. April 2002. Recessions and Recoveries. IMF, Washington, 2002. [VUB] Ch.3 http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2002/01/pdf/chapter3.pdf

Makroekonomikos vadovėliai

2. Ciklinės ūkio kaitos tyrimo istoriniai aspektai.

Galima literatūra:

Monographs of official statistics - Papers and proceedings of the colloquium on the history of business-cycle analysis (PDF

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-CR-03-001/EN/KS-CR-03-001-EN.PDF

B. Pasirenkantiems seminaro-referato dalyku temą 1.2.2. Rinkos konjunktūros tyrimo turinys.

Page 1 of 2Modulio užduotis


Užduotis – išryškinti kokiu mastu pasirinkto tyrimo turinys ir nagrinėjami rodikliai atitinka 1.2. temoje išskiriamus veiksnius ir rodiklius. Galima, jei tyrimas platus, apsiriboti ir jo dalies analizė, pvz. paklausa; kainos, ir kt.

Literatūra – bet kurios institucijos bet kurios rinkos tyrimas. Pavyzdžiui:

Маркетинговое исследование мирового рынка кальцинированной соды

http://www.vniki.ru/fer.nsf/Parts/ir-p.html; http://www.vniki.ru/fer.nsf/Id/B22?OpenDocument

Анализ мирового и российского рынков металлопродукции железнодорожногоназначения 2001 http://www.vniki.ru/fer.nsf/876632cd6df2bffcc3256914002badf9/fcbb99c28bf91a86c325693f$FILE/_v0n60bp85u82u01fb0nlgbrg5ts2v01fe0ni0bso5t82vc1f80nvg_.doc

Внешнеэкономический комплекс России

http://www.vniki.ru/fer.nsf/Id/12C6?OpenDocument

Oil Market Report[ released 11 August 2006] (visas ar jo atskiros dalys)

http://omrpublic.iea.org/archiveresults.asp?formsection=full+issue&formdate=2006&Submit=Submit

Page 2 of 2Modulio užduotis


modulis_1

Documents