7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. spalio 24 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md

3„Vilnius Jazz 2014“ áspûdþiai

5Lietuviðka „Sirenø“ festivalio programa

6Aistës Kisarauskaitës paroda „Artifex“

8Mario Vargasas Llosa apie demokratijà

Nr. 37 (1098) Kaina 2,80 Lt / 0,81 Eur

Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,

Visuose „Lietuvos paðto skyriuose“ spalio 15 d. prVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ spalio 15 d. prVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ spalio 15 d. prVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ spalio 15 d. prVisuose „Lietuvos paðto skyriuose“ spalio 15 d. prasidëjoasidëjoasidëjoasidëjoasidëjolaikrlaikrlaikrlaikrlaikraðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø prenumerenumerenumerenumerenumerata 20ata 20ata 20ata 20ata 2015 metams15 metams15 metams15 metams15 metams.....

NeprNeprNeprNeprNepraleiskite praleiskite praleiskite praleiskite praleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,ogos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,kurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namus.....

SavaitrSavaitrSavaitrSavaitrSavaitraðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,81 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur,,,,,o pro pro pro pro prenumerenumerenumerenumerenumeratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Eur.....

PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Eur,,,,,6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,51 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur.....

„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Eur,,,,,pusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eur, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,11 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur.....

PrPrPrPrPrenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.

Agnë Naruðytë

Eiliná kartà skrendu á Londonà.Viskà jau þinau atmintinai – veiks-mus kartoju mechaniðkai. Bet ir vëlpatenku á vietà, kurioje stumdamalaikà tegaliu stebëtis tautieèiø „dva-singumu“.

Keliaujantiems ði patirtis paþásta-ma: ðeðtà valandà ryto þmoniø mi-nia stovi stikliniame narve. Rëkiakûdikiai. Jau baigiasi oras. Tamsiosfigûros beveik nejuda. Maþai kasðnekasi. Dauguma atsikëlë apie ket-virtà. Atvaþiavo á oro uostà, kad spë-tø praeiti patikrinimà. Klusniai ið-pakavo kompiuterius. Nusivilkopaltus ir ðvarkus, ið kelniø kilpø ið-sitraukë dirþus, nusisegë laikro-dþius, nusiëmë akinius, nusiavë ba-tus. Tada sulaikæ kvapà praëjo prolikimo vartus, kurie nuoþmiais pyp-telëjimais skirsto visus á doruoliusir piktavalius. Tuos, kuriø drabu-þiuose ar ðirdyje buvo bent uþuomi-na á metalà, nuodugniai apèiupinë-jo pirðtinëtos apsaugos darbuotojo(-os) rankos. Ði procedûra vis labiauprimena filmus, kuriuose naciai nu-

renginëja pilieèius, kad bûtø aið-kiau, kà siøsti á darbus, kà – á dujøkamerà. Þinau, kad palyginimas ne-deramas, kad èia, oro uoste, visa taidaroma „jûsø paèiø saugumui uþ-tikrinti“. Bet kai visus suvaro á tà stik-linæ patalpà, virð kurios trûksta tik uþ-raðo „èionai áþengæs, viltá mesk á ðalá“,nebegaliu sustabdyti asociacijø srau-to. Juk ðeðta ryto – pusiaumiga. Pa-tikrinusi, ar ðis þodis tikrai egzistuo-ja, lietuviø kalbos þodyne radau tokápavyzdá: „Rytà iðginæs stamalinëjaupusiaumiga paskui karves, maþai kàmatydamas ir sumodamas.“ Kaiptik taip ir jauèiuosi.

Taigi vangiai svyruodami stovimestikliniame narve, laukiame, kol at-sidarys paskutinës durys ir bus gali-ma pagaliau nusmigti lëktuve. Betvietoje to uþ nugarø pasigirsta grieþ-tas balsas: „Paeikite á prieká, nes ne-telpa kiti keleiviai.“ Minia paeina.Dabar jau panaðu á rytiná troleibu-sà, tik ten nerëktø kûdikiai, o trolei-busas vaþiuotø. Èia net lëktuvas darneatskridæs. Pusiaumiga áklimpstalaike. Ima trûkti oro, dauþosi ðirdis,linksta kojos. Matyt, ne man vienai,

nes valdþia atidaro stiklines duris.Oras kiek atgaivina. Minia stovi to-liau. Dabar jau mano vaizduotë pie-ðia gyvulinius vagonus, apie kuriuostik skaièiau tremties dienoraðèiuo-se. Ðitas vagonas modernesnis –stiklas ir saulæ paverèia slaptu kan-kinimo árankiu. Neversiu jûsø lauktikartu, nes viskas galiausiai baigësikaip visada – nusileido lëktuvas, ið-lipo kita minia, iðkrovë lagaminus,paskui jau ir mums leido eiti. Èiagalima mane pertraukti ir priminti,kad nëra ko norëti ið pigiø oro lini-jø, bet tokià valandà man trûkstakantrybës, todël pertrauksiu per-traukëjà. Kiek teko skraidyti, tokiosuvarymo á beoræ patalpà neþiniakuriam laikui niekur nemaèiau, tikVilniuje ir Karmëlavoje – ten, ið kuremigruojama. Todël man ðis tylusminios stûksojimas, besistengiantnegirdëti kûdikiø riksmo, simboli-zuoja tai, nuo ko visi ir bëga.

Simbolis pakankamai galingas, kaduþgoþtø kalbas apie krizæ, nedarbà,maþus atlyginimus ir patriotizmo

Skiepai nuo saviniekosPaðalinës mintys pasiþiûrëjus Gilberto ir George’o parodà Londone

N U K E L T A Á 7 P S L .

Gilbertas ir George’as, „Juoko dujos“. 2013 m.

Pilv

o ch

irur

go A

ndri

aus

Ryba

kovo

siû

lëA

. K

ISA

RA

US

KA

ITË

S N

UO

TR.

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098)

M u z i k a

Anonsai

Festivalis „Gaida 2014“kvieèia: GO!

Didþiausias Lietuvoje rengiamasðiuolaikinës muzikos festivalis „Gai-da“ ðiemet vyks 24 kartà. Spalio 24 –lapkrièio 9 d. publika kvieèiama at-eiti á dvylika iðskirtiniø renginiø – kon-certø, spektakliø, audiovizualiniø irelektroninës muzikos projektø ávai-riose Vilniaus erdvëse. Pripaþintaskaip vienas svarbiausiø ðiuolaikinësmuzikos forumø ne tik Baltijos krað-tuose, bet ir Vidurio bei Rytø Euro-poje, festivalis „Gaida“ ðiemet ra-gina: GO – nesëdëkite namuose ireikite á neeilinius koncertus!

Festivalio ðûkis GO kartu yra irkodas, jungiantis kûrëjus ir atlikë-jus. „G“ nurodo á kompozitorius,kuriø pavardës prasideda ðia raide:Philipà Glassà (JAV), Heinerá Geob-belsà (Vokietija), Gerard’à Grisey(Prancûzija), Michaelà Gordonà(JAV), Osvaldo Golijovà (Argenti-na), Stefano Gervasoni (Italija), Vin-ko Globokarà (Slovënija), KarelàGoeyvaertsà (Belgija), Sofià Gubai-dulinà (Rusija, Vokietija), UgnæGiedraitytæ (Lietuva), jø kûriniai at-rinkti specialiai festivaliui.

„O“ þymi orkestrus – net ðeðiuo-

se festivalio koncertuose pasirodysgeriausi Lietuvos orkestrai: prade-dant Nacionaliniu simfoniniu (spa-lio 25, lapkrièio 8 d.) ir Valstybiniusimfoniniu (spalio 31 d.) orkestraisir baigiant elektroninës muzikos ko-lektyvu „Diissc Orchestra“, kuris lap-krièio 7 d. „apðildys“ Vokietijos elek-troninës muzikos akto „Monolake“lyderio Roberto Henke’s projektà„Lumiêre“. Spalio 28 d. publika iðgirsspalvingà ir net egzotiðkà Lietuvos ka-merinio orkestro koncertà, o spalio30 d. – Ðv. Kristoforo kamerinio or-kestro pasirodymà, kuriam diriguosnet du dirigentai!

Taèiau kodas, nurodantis pagrin-dinius festivalio taðkus, toli graþuneiðsemia visumos ávairovës. „Gai-dos“ taikinyje ðiemet yra ne tik á Lie-tuvà atvykstantys legendiniai „G“ –Philipas Glassas ir Heineris Goeb-

belsas, su kuriais susijæ du ypatingifestivalio renginiai: Ph. Glasso ir joansamblio „The Philip Glass En-semble“ koncertas lapkrièio 5 d.Kongresø rûmuose bei H. Goebbel-so muzikinis spektaklis „Max Black“lapkrièio 9 d. Nacionaliniame dra-mos teatre. Festivalis pristato ir gar-sià Europos orkestrinës muzikosdamà – plaèiai pripaþintà lenkøkompozitoræ Hannà Kulenty. Tadgreta koncertø ir spektakliø „Gai-dos“ publikos laukia ir trys susitiki-mai su neeilinëmis asmenybëmis –H. Kulenty, Ph. Glassu ir H. Goeb-belsu (susitikimø laikas bus pa-skelbtas atskirai).

Ðiø metø festivalyje – net 10 nau-jø lietuviø kompozitoriø kûriniø, ap-rëpianèiø bene visas Lietuvos kûrëjøkartas, pradedant kitàmet 85-meèiosulauksianèiu Vytautu Lauruðu ir bai-giant ðiuo metu Paryþiuje gyvenanèia,bet jau spëjusia iðgarsëti 25-eriø Jus-tina Repeèkaite. Taip pat „Gaidoje“skambës nauji Broniaus Kutavièiaus,Onutës Narbutaitës, Algirdo Marti-naièio, Rûtos Vitkauskaitës, UgnësGiedraitytës, Ramûno Motiekaièio,Martyno Bialobþeskio ir VytautoV. Jurguèio opusai.

Nors „Gaidà“ kai kas vadina kom-pozitoriø festivaliu, ðiais metais jo

programoje – ir itin ryðkûs atlikëjai.Atidarymo koncertà su „kosminiu“G. Grisey kûriniu „Juodoji þvaigþ-dë“ surengs „Strasbûro muðamieji“(spalio 24 d., ÐMC), violonèelës vir-tuozas Gavrielis Lipkindas (Izrae-lis) spalio 31 d. Kongresø rûmuosesu LVSO atliks kultiná Ph. GlassoKoncertà violonèelei ir orkestruiNr. 2 „Naqoyqatsi“, Olandijos trimi-to þvaigþdë Marco Blaauw lapkrièio8 d. Nacionalinëje filharmonijoje suLNSO pagros jam dedikuotà H. Ku-lenty Koncertà trimitui ir orkestrui.Þaibiðkai iðpopuliarëjusi smuikovirtuozë Aisha Syed (Dominika,JAV, D. Britanija) spalio 28 d. drau-ge su Lietuvos kameriniu orkestrugrieð A. Martinaièio kûrinio pasau-linæ premjerà, o spalio 30 d. Kotry-nos baþnyèioje skambins fantastið-ka klavesino virtuozë GoskaIsphording (Lenkija, Olandija), ji suÐv. Kristoforo kameriniu orkestru at-liks jai dedikuotà H. Kulenty kûriná„GG Concerto“. Vienas þymiausiøBelgijos kolektyvø – ansamblis„Spectra“ – koncertà ÐMC surengsspalio 26 d., o lapkrièio 7 d. èia pasi-rodys stilinga ir provokuojanti aust-ralø komanda „Speak Percussion“.

Iðskirtiná dëmesá „Gaida“ rodo irryðkioms ðiandienos Lietuvos sce-

nos paþiboms – Martynui Levickiui(akordeonas), Vytautui Giedraièiui(klarnetas), dainininkëms NoraiPetroèenko (mecosopranas), Vikto-rijai Miðkûnaitei (sopranas) ir gau-siam bûriui Lietuvos nacionaliniooperos ir baleto teatro solistø, lap-krièio 6 d. atliksianèiø O. Narbutai-tës operà „Kornetas“.

Festivalio dirigentø „fronte“ taippat klestës ávairovë. LNSO koncer-tus diriguos aistringi ðiuolaikinëssimfoninës muzikos interpretuoto-jai Rolandas Freisitzeris (Austrija)ir iðtikimas Lietuvos kompozitoriøbendraþygis Robertas Ðervenikas(jis diriguos ir O. Narbutaitës „Kor-netà“), su Lietuvos kameriniu or-kestru pasirodys Austrijoje moks-lus baigusi jauna dirigentë AdrijaÈepaitë, Ðv. Kristoforo kameriniamorkestrui diriguos jo ákûrëjas Do-natas Katkus ir garsus suomiø diri-gentas Juha Kangas, o LVSO pakluslatviø batutos meistro Andrio Veis-manio mostams.

Dvideðimt ketvirtoji „Gaida“ ma-sins ir þanrø ávairove: nuo kameri-niø, simfoniniø ir publikos perpildy-tø koncertø iki elektroninës muzikosir ðiuolaikinio muzikinio teatro beitikros, prabangiai pastatytos operos.

FEST IVAL IO INF.

Brigita Jurkonytë

Spalio 19 d. Vilniaus filharmoni-jos Didþiojoje salëje vyko ciklo„Koncertai visai ðeimai“ edukaciniopobûdþio renginys, kurio pagrindi-niais akcentais tapo jaunosios smui-kininkës Ugnës Liepos Þuklytës pa-sirodymas bei Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro atliktas ir mu-zikologo Viktoro Gerulaièio prista-tytas Benjamino Britteno „Orkest-ro vadovas jaunimui“.

Jaunoji virtuozë Ugnë LiepaÞuklytë mokosi NacionalinëjeM.K. Èiurlionio menø mokykloje,mokytojos Rusnës Mataitytës kla-sëje. Nors Ugnei Liepai dar tik dvy-lika metø, ji jau yra pelniusi pirmàsiaspremijas Balio Dvariono, „Gradus adParnassum“, „Renaissance“, JonoUrbos ir Viktoro Radovièiaus jaunø-jø muzikø konkursuose. Maþoji solis-të yra grieþusi su Lietuvos nacionali-niu simfoniniu, Lietuvos kameriniu,Ðv. Kristoforo orkestrais. Nuo 2012 m.Ugnë Liepa globojama MstislavoRostropovièiaus labdaros ir paramosfondo „Pagalba Lietuvos vaikams“, o2013 m. tapo Karalienës Mortospremijos laureate.

Visai ðeimai skirtame sekmadie-nio koncerte Ugnë Liepa kartu sudirigento Dainiaus Pavilionio veda-mu Lietuvos nacionaliniu simfoniniuorkestru pagrieþë Felixo Mendels-sohno Koncertà smuikui ir orkest-rui e-moll, op. 64, bei Pablo Sarasa-te’s Introdukcijà ir tarantelà.

Muzikologas Friedrichas Herz-feldas yra taip atsiliepæs apieF. Mendelssohno Koncertà smui-kui: „Visi mûsø laikø virtuozai, gro-dami já, susilaukia didelës sëkmës.Þinoma, jis neprilygsta Beethove-

no ar Brahmso koncertams smui-kui, taèiau nuoðirdþios melodijos irgrakðtus virtuoziðkumas uþtikrinasëkmæ visose pasaulio koncertø sa-lëse.“ Su ðiuo opusu, bûtent savograkðtumu, suþibëjo ir maþoji vir-tuozë. Norëèiau atkreipti dëmesá áUgnës Liepos savotiðkà, kiek mo-cartiðkà artikuliacijà. Neretai treèio-joje ðio koncerto smuikui dalyjesmuikininkai dël verþlaus tempo irsmulkiø ritminiø verèiø pasaþø yrapriversti màstyti „dideliais kàsniais“.Jie siekia nepertraukiamo legato irdëlioja ilgas mintis minimaliai pa-greitindami muzikiná judëjimà. Ta-èiau ádomu buvo tai, kad Ugnë Lie-pa pasitelkë girdëjimà frazëmis irgrakðtumo bei ðoklumo suteikiantásubtilø legato–non legato deriná. Þi-

noma, visai nenoriu pasakyti, kaddël tokiø pasirinktø ðtrichø buvo su-skaldyta ar kitaip paþeista muziki-në dramaturgija. Grieþta, aiðki fra-zuotë bei kiekvienos natos ðtrichoáprasminimas Koncerto smuikui fi-nale padëjo publikai pasinerti á„klausymàsi laike“ ir iðvengti atski-rø garsø gaudymo ausimis.

Pablo Sarasate’s Introdukcijos irtarantelos interpretacija taip pat pa-siþymëjo ðaltu protu. Tarantelojeesanèios ispaniðkos aistros dauge-liui smuikininkø keltø pagundà pa-siduoti pavojingiems jausmø pro-verþiams. Charakteringi, taèiaulabai sudëtingi ispaniðki ritmai turibûti atliekami itin atsargiai. UgnëLiepa ir vël patraukë dëmesá savoprecizika ir kiekvieno garso iðklau-

symu. Vienas kità keièiantys ðelmið-ko greièio epizodai netapo vien tikpirðtø mankðta. Nebuvo piktnau-dþiauta ir perdëtu rubato. Ugnë Lie-pa siekë suvokti ir iðgirsti tai, kàgrieþë. O ar tokie siekiai nëra ta-lentingo muzikalumo poþymiai?

Nuskambëjus ðiems smuikui irorkestrui skirtiems opusams, toliauvadovavimà perëmë muzikologasV. Gerulaitis. Jis pristatë 1946 m.Benjamino Britteno paraðytà kûri-ná „Orkestro vadovas jaunimui“(„The Young Person’s Guide to theOrchestra“). Koncerto anotacijojeapie já raðyta taip: „Kûrinys buvoskirtas edukaciniam dokumenti-niam filmui „Orkestro instrumentai“(reþisierius Muiras Mathiesonas;muzikà ágrojo Londono simfoninisorkestras, diriguojamas MalcolmoSargento). Tai vienas populiariausiøB. Britteno opusø. Jis turi paantrað-tæ – „Variacijos ir fuga Henry’o Pur-cello tema“: kiekvienà variacijà at-lieka vis kitas instrumentas, ir taipsusipaþástame su visu orkestru.“V. Gerulaitis stojo ðalia dirigentoD. Pavilionio ir Lietuvos naciona-liniam simfoniniam orkestrui beipublikai skaitë B. Britteno pateik-tas nuorodas. Muzikologas aiðkiaipraneðdavo, kada H. Purcello temanuskambës kurioje nors ið keturiøorkestro instrumentø grupiø, kadasavo tembrais þavës mediniai, vari-niai puèiamieji ar maþiesiems netaip gerai paþástama perkusija. Pub-lika mielai sekë jo poetiðkai ir netmuzikaliai, ritmiðkai tariamus þo-dþius. Ypaè nekantriai visi laukë tøvietø, kai iðkilmingai bus praneðta„O dabar – visas orkestras!“ Staigaið vaikystës atkeliavo prisiminimaiapie televizijoje matytas muzikolo-

Simfoninë kelionë su galvosûkiaisCiklo „Koncertai visai ðeimai“ áspûdþiai

go „Muzikos istorijos“ laidas, kuriosbuvo ádomesnës net uþ þaidimà sulëlëmis. Smagu, kad ir ðios kartos vai-kai turi galimybæ pradëti muzikiniopasaulio paþintá su tokiu mokytoju.

Koncerto pabaigoje Lietuvos na-cionalinis simfoninis orkestras pa-teikë visiðkai nelauktà staigmenà.B. Britteno „Orkestro vadovas jau-nimui“ padëjo paþinti instrumentøtembrus, o dabar atëjo metas pro-fesionaliø muzikø gebëjimui atpaþin-ti garsiausiø orkestriniø kompozicijøar operø instrumentiniø fragmentøcitatas. Toká muzikiniø citatø mon-taþà sugalvojo ðio orkestro muzikan-tas – violonèelininkas ir kompozito-rius Arvydas Malcys. Publika turëjogalimybæ iðgirsti Ludwigo van Beet-hoveno Penktosios simfonijos pra-dþià, Franzo Schuberto „Nebaigto-sios simfonijos“ fragmentus, PiotroÈaikovskio Ketvirtosios simfonijospradþià, Giuseppe’s Verdi „Aidos“triumfo marðo epizodus, RichardoWagnerio „Tanhoizerio“ uvertiûrospiligrimø temà, Gioachino Rossini„Sevilijos kirpëjo“ uvertiûros, Hec-toro Berliozo ir Johanneso Brahmsosimfonijø fragmentus. Visos ðios te-mos persipynë su gimimo dienos dai-nelës intonacijomis. Tai þavi idëja –kaip tik spalio pradþioje yra gimæs G.Verdi! Ir ne tik tai. Toks nuotaikingasA. Malcio kûrinys, kaip matyti, liksorkestro repertuare.

Ðis sekmadienio ðeimos renginyspuikiai pailiustravo, kaip vienamekoncerte gali derëti net keli þanrai:rimtoji akademinë muzika, eduka-ciniø tikslø turintys opusai ir netprofesionalams skirti muzikiniaigalvosûkiai. O tokie koncertai Na-cionalinëje filharmonijoje vykstakiekvienà sekmadiená!

Ugnë Liepa Þuklytë N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O

7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098) 3 psl.

M u z i k a

Algirdas Klova

Ðiemet ávyko jau XXVII ðiuolai-kinio dþiazo festivalis „VilniusJazz“. Jo programoje net tris kar-tus pamaèius saksofonininko LiudoMockûno pavardæ darësi ádomu,kuo ðis menininkas nustebins ar nu-dþiugins ðá kartà. Spalio 7-àjà „Vil-nius Jazz“ pakvietë á áþanginá kon-certà sostinës salëje „Piano.lt“.Simboliðka, kad improvizacinës mu-zikos fiestà paskelbë vienas ryðkiau-siø avangardo atstovø LietuvojeLiudas Mockûnas. Tiesà sakant, tikðis projektas ir buvo jo autoriniskoncertas, visuose kituose jis daly-vavo kaip kviestinis muzikas.

Liudas Mockûnas – labai ávai-riabriaunis, daugiastilis ir ávairia-spalvis, aktyvus muzikas, todël visainenustembi ant stalo iðvydæs nema-þà krûvelæ CD, vinilo plokðteliø suvis kitø atlikëjø pavardëmis ðalia jo.Puèiamøjø virtuozas pasirodë su sa-vo studentu ið Vytauto Didþiojo uni-versiteto, pianistu ir akordeonininkuArnu Mikalkënu bei labai originaliubûgnininku ið Norvegijos HåkonuBerre. Radau paraðyta, kad ðis triotæsia ankstesnio Liudo kolektyvo„Mockûno Nuclear“, jungianèiodþiazà, laisvàsias improvizacijas,

Liudo Mockûno benefisas ir ne tik„Vilnius Jazz 2014“ áspûdþiai

visada norisi. Kiti du Liudo pasiro-dymai buvo, þinoma, kitokie. Jokoncertas su suomiø saksofoninin-ko Mikko Innaneno kolektyvu „In-nkvisitio“ pademonstravo puikøL. Mockûno sugebëjimà paisyti ko-lektyvo ðeimininko taisykliø, o kar-tu iðlikti labai savitam ir unikaliam.Girdëdamas greta du saksofonus,galëjai puikiai atskirti abiejø muzi-kantø iðskirtinius bruoþus, nors jie iðtikrøjø labai stengësi groti stilistið-kai ir „koja kojon“. Mikko Innane-no kompozicijos buvo labai ádomios,profesionalios ir charakteringos.

bendros programos su ðokëja YuiKawaguchi, dainininke Maria Joaoir daugeliu kitø pasaulio grandø.Koncertas Vilniuje pasiþymëjo ypa-tingu stilistiniu eklektiðkumu. Pra-dëjusi kompozicijà sentimentalokoromanso arba klasikinio stiliaus me-lodija, pianistë „perbëgdavo“ á vi-siðkai avangardiniais, free dþiazoelementais grástà muzikà ir baigda-vo romantiðkomis nuotaikomis ar-ba sentimentalaus tango motyvu.Kiti kûriniai buvo konstruojami at-virkðtiniu principu – nuo preparuo-to pianino eksploatavimo iki klasiki-nio dþiazo temos pabaigoje. Þinoma,yra tokia estetika ir kadaise ji buvolabai madinga, taèiau svarbiausia, kadA. Takase grojimo technika yra ne-priekaiðtinga, kompozicijø meninëraiðka nuostabi, o stilistinius dalykuskiekvienas ávertins savarankiðkai.

Visai kita estetika remiasi kolek-tyvas ið Japonijos „Prie-CambriaClarinet Quartet“. Èia galëjai iðgirs-ti daugybæ aliuzijø á akademinæ nau-jàjà kûrybà, Arnoldo Schönbergo arAntono Weberno muzikos skambe-sá. Kolektyvo pagrindas, be abejo,yra klarnetas, bet muzikantai pui-kiai groja ir kitais instrumentais –saksofonais, klaviðiniais, fortepijo-nu. Beje, jø atlikta fortepijoninëmuzika taip pat rëmësi moderniojoakademizmo estetika, taèiau skam-bëjo ðiek tiek dþiaziðkiau.

Pirmoji diena Rusø dramos teat-re prasidëjo labai tvarkingos jaunøþmoniø grupës „Maxime BenderQuartet“, atstovaujanèios Liuksem-burgui, Vokietijai ir Ðveicarijai, pa-sirodymu. Tai vos ne mainstreamtëkmæ propaguojantis labai nuosai-kus, profesionalus kolektyvas, jun-giantis panaðaus lygio, meninëskrypties ir amþiaus muzikantus. Jiekur kas labiau bûtø tikæ Birðtonodþiazo festivaliui, nei ðiam, kuriopakraipa labai aiðkiai nubrëþta. Pui-kiai jautësi grupës lyderio polinkisá nuosaikesnæ, tradiciðkesnæ muzi-kà, susiþavëjimas bigbendu, jo in-strumentø spalvø gausumu, bet ap-skritai klausytis ðio kvarteto buvovisai malonu.

Kitas kolektyvas blykstelëjo natû-raliu teatraliðkumu, iðskirtine raið-ka, muzikiniais fejerverkais ir pui-kiu humoro jausmu. Ðios asmenybësatrodo visiðkai nesuderinamos –þaiþaruojantis avangardistas Coo-peris Moore’as, sugebantis groti vis-kuo, kà randa po ranka, nepapras-tai techniðkas Assifas Tsaharas,grojantis uþsispyrusiai greitai ir ryþ-tingai, ir ávairaus stiliaus Danijosbûgnininkas Krestenas Osgoodas,Vilniuje pakeitæs pagrindiná trio„muðikà“ Chadà Tailorà. Kaip ir sa-ko ðios grupës pavadinimas, – „Di-gital Primitives“, – primityviø daly-kø ðioje muzikoje yra tikrai nemaþai,bet, meistriðkai sujungti su sudëtin-gais, techniðkais elementais ir atsi-dûræ tinkamoje vietoje, jie duodagerø rezultatø. Ðios grupës progra-moje galëjai iðgirsti „ðirdá verianèiø“tekstø apie meilæ ir gyvenimà beidþiazo Mamà, pamatyti labai archa-

jiðkai atrodanèiø instrumentø – vie-nastygá bosà ir tristygæ bandþà, pa-sigamintø, matyt, paties C. Moo-re’o. Jis yra pareiðkæs: „Jei manreikëtø groti, o neturëèiau kuo, betkur atsidûræs per kelias valandas pa-sidaryèiau instrumentà.“ Toká vie-nastygá boselá prieð daugiau neiðimtmetá buvo galima rasti ir Lietu-vos kaime. Styga bûdavo tempiamaant lentos arba tiesiai ant stalo, gro-jama buvo pagaliuku arba stryku, ogarso aukðtis keièiamas degtukø dë-þute, tiesa, jis nebûdavo ágarsintas,kitaip nei C. Moore’o instrumentai.

Dieninis festivalio koncertas bu-vo skirtas roko muzikos elemen-tams ar bent jau aliuzijoms á ðá þan-rà. Pirmoji pasirodë grupë iðPrancûzijos „Journal Intime“, jaune pirmus metus mëginanti perkel-ti á dþiazo scenà didþiojo roko gita-ros meistro Jimie Hendrixo kadai-se atliktus kûrinius, grodama juostrimitu, bosiniu saksofonu ir trom-bonu. Idëja graþi ir ádomi, taèiau,nebûdamas dideliu ðios muzikos þi-novu, að ne visuomet sugebëjau at-paþinti kûrinius ir tinkamai ávertin-ti jø darbà.

Antroji ðio koncerto grupë „Ru-batong“ man pasirodë kur kas su-prantamesnë. Átaigus ir aiðkus Ha-no Buhrso balsas, nepaprastaiprofesionali, virtuoziðka ir kûrybin-ga vibrofonininkë ir perkusininkëTatiana Koleva drauge su savo ko-legomis – gitaristu René van Bar-neveldu ir boso gitaros meistru Lu-cu Exu – pasiekë puikiø rezultatø,savo aiðkiai pasirinktà punk esteti-kà nuostabiai graþiai sujungæ subliuzu ir dþiazu.

Ðis festivalis iðskirtinis dar ir tuo,kad jame pasirodë net trys savo ða-liø dþiazo muzikos patriarchai: Emi-lis Viklicky – pianistas ið Èekijos,Peteris Lipa – dainininkas ir festi-valio vadovas ið Slovakijos bei þmo-gus, be kurio neþinia koks ðiandienbûtø Lietuvos dþiazas – ViaèeslavasGanelinas, ðiuo metu gyvenantis Iz-raelyje, ðiemet apdovanotas festiva-lio prizu uþ nuopelnus Lietuvosdþiazui. Mes visi puikiai atsimena-me Ganelino trio (GTÈ), kadaise

sunkiojo roko ir punk estetikà, idë-jas. Na, að to tikrai nepastebëjau,nes ðiuo atveju pamaèiau ir iðgir-dau naujà, man sunkiai atpaþásta-mà L. Mockûnà. Ðiek tiek nublësospontaniðkumo aistra, daug dëme-sio buvo kreipiama á kompozicijosarchitektûrinius statinius, muzikosskambëjimà ir bendrà trio skambe-sio rezultatà. Gali bûti, kad ðiek tieknaujø kûrybiniø idëjø áneðë ArnasMikalkënas, nes prie kompozicijøautoriø atsirado ir jo pavardë. Ádo-mus jis pasirodë ir kaip muzikantas –ramus, galvotas, grojantis tik tiek,kiek reikia. Be ðios naujausios kom-pozicijos, sujungtos ið daugybës ma-þesniø, girdëjome dar du ankstes-nius L. Mockûno opusus. Èia ir vëliðgirdau jau gerai paþástamà brai-þà – laisvà ir spontaniðkà muzikan-tà. Neteigiu, kad taip geriau, Liu-das ádomus visoks, bet palyginti

Treèià kartà Liudas Mockûnas áþen-gë á scenà vëlø ðeðtadienio vakaràdrauge su gerai jam paþástama, ener-ginga Danijos grupe „New JungleOrchestra“, su kuria bendradar-biauja jau deðimtá metø.

Festivalis „Vilnius Jazz“ jau sun-kiai ásivaizduojamas be muzikø iðJaponijos. Gal klystu, bet, regis, tikkartà jø ðiame renginyje nebuvo.Nuo pat ðio festivalio gimimo japo-nai dþiugina mûsø publikà savo ið-mone ir fantazija. Ðiemet girdëjo-me net du japoniðkus projektus.Spalio 15-àjà „Piano.lt“ pagrindinæfestivalio programà pradëjo vienaiðkiliausiø pastarøjø deðimtmeèiøimprovizuotojø pianistë Aki Taka-se, ðiuo metu gyvenanti Berlyne. Tailabai spalvinga muzikë, jos stiliausapibûdinti neámanoma, ji groja vis-kà nuo tradiciðkiausiø iki avangar-diðkiausiø dalykø. Labai ádomios jos

áneðusá didþiulá indëlá á Lietuvos kul-tûrà, taèiau bandymai reanimuotisenus gerus dalykus ne visada bûnasëkmingi, todël ðiemet V. Ganelinasgrojo su savo dabartiniais partne-riais ið Izraelio bei Arkadijumi Go-tesmanu. Ðis projektas paliko be ga-lo rimtai atlikto darbo áspûdá. Puikikompozicija, kurioje ryðkiai buvojuntama brandaus kompozitoriausV. Ganelino ranka, pasiþymëjo ypaègerai sukonstruota forma, èia kiek-vienam muzikui buvo paskirta vie-ta. Kûrinys buvo prisodrintas sefar-dø etninës kultûros elementø,kuriuos iðryðkino Esti Kenan-Ofridaina ir ðokis.

Peteris Lipa, unikalus muzikas,festivalio „Bratislava Jazz Days“(40-asis festivalis jau vyksta spalio23–26 d.) vadovas ir strategas, skai-èiuojantis aðtuntàjà gyvenimo de-ðimtá, atrodo toks jaunas ir profe-sionalus, kad to galima tik siekti irlengvai pavydëti. Tai þmogus, be ku-rio dabar sunku bûtø ásivaizduotidþiazo padëtá Slovakijoje. Eidami ákoncertà puikiai þinojome, kad ja-me skambës patikrinta dþiazo kla-sika, o ne ðiuolaikinë muzika, norskodël ji ne ðiuolaikinë, jei skambaðiandien ir skamba puikiai? Jà gro-dami þmonës áneða trupinëlá ðiosdienos. Juolab kad Peteris Lipa ðiuometu dirba su jaunais þmonëmis,tarp kuriø jo sûnus, klaviðininkasPeteris Lipa jaun., puikus saksofo-nininkas Michalas Þãèekas ir kitigeri muzikantai. Programoje girdë-jome ne tik dþiazo standartø, po-puliariø naujesniø kompozicijø,paties Peterio Lipos dainø slovakøkalba ir net iki neatpaþinimo „dþia-ziðkai apdorotø“ „The Beatles“ kû-riniø. Viskà vainikavo nepriekaið-tingas balso valdymas, dþiazinëmàstysena, patirtis ir puikus atlie-kamos muzikos þinojimas. Áspûdisnepakartojamas!

Daugiau ðiame festivalyje mannepavyko nieko iðgirsti, nes turë-jau iðkeliauti á kità renginá, apie ku-rá bûtinai papasakosiu. O festiva-liui „Vilnius Jazz“ ir jo vadovuiAntanui Gusèiui linkiu didþiausiossëkmës!

Viaèeslavas Ganelinas

Cooper Moore D . K L O V I E N Ë S N U O T R A U K O S

Liudas Mockûnas

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098)

Akvilë Eglinskaitë

Kai kuriø Lietuvos ðokëjø ir cho-reografø nuomone, tarptautináðiuolaikinio ðokio kontekstà mûsøðalyje pristato tik „Naujasis Balti-jos ðokis“ Vilniuje ir „Aura“ Kau-ne. Galima ginèytis, nes dar yra„Plartforma“ Klaipëdoje, o Lietu-vos nacionalinis operos ir baleto te-atras kvieèiasi gastroliuojanèias tru-pes, taèiau tik minëti sambûriaitikslingai orientuojasi á aktualiøðiuolaikinio ðokio reiðkiniø sklaidà.O ðtai be Izraelio ðokio atstovø jaune pirmà sezonà abu renginiai ne-iðsiverèia. Tokià madà, matyt, dik-tuoja ir nuolatiniai festivaliø lanky-tojai – iðtikimoji publika. Paskelbusprogramø dalyvius visuomet þinai,jog bilietais á ðios ðalies choreograføpristatymus reikëtø pasirûpinti iðanksto. Stipri fizinë atlikëjø pareng-tis, iðlavinta technika, specifiðkaenergija, gana paprastai, bet ne pa-virðutiniðkai perteikiama mintis irbendraþmogiðkos, emocingos beiintymios temos iðpopuliarino Izra-elio ðoká visame pasaulyje.

24-asis tarptautinis ðokio festiva-lis „Aura“ ðiemet á rudenëjantá Kau-nà prisiviliojo du puikius Izraeliokûrëjø darbus. Festivalio anonsaiskelbë, kad visus ðiemetinei progra-mai atrinktus spektaklius galimaapibendrinti juos vienijanèia vyrið-kumo tema. Pastaruoju metu socia-liniame ar kultûriniame diskursedaþniau tenka susidurti su moterið-kumo, lygiø lyèiø teisiø ir galimybiøar apskritai lyties niveliavimo, nei-gimo ar queer temomis. Tad pasiû-lyta nauja perspektyva sudomino.Ypaè lietuviðkame kontekste, kurlabai gajûs ir paplitæ maskulinizuo-ti, patriarchaliniai ir autokratiðki vy-riðkumo modeliai. Nors sociologasArtûras Tereðkinas savo tekstuosedaþnai atkreipia dëmesá: vyrus ga-lima traktuoti kaip iðnaudojimà pa-tirianèià lytá. Yra daug moterimsskirtø þurnalø, moteriðkumo pro-blemas vienijanèiø bendruomeniø

Madingai „nepatogus“ Izraelio ðokisFestivaliui „Aura“ pasibaigus

ar grupiø, kuriose vyrai demonizuo-jami arba aptariamos ávairios stra-tegijos, kaip manipuliuoti vyriðko-mis „silpnybëmis“. Buvo ádomu,kaip vyriðkumo temà plëtoja Izrae-lio ðokëjai, ar tai nëra tik festivaliorengëjø „pritemptas“ akcentas.

Neáprastai vyro ar vyriðkumo te-ma gvildenama Anat Grigorio mo-nospektaklyje „Ponas Ðaunusis“.Spektaklyje pateikiamas stereoti-piðkas moters paveikslas, simbolis,paremtas visuomenës nuomonëmis,individualiomis patirtimis, emocijo-mis ir subjektyviais vertinimais,þvelgiant ið vyro perspektyvos. Ðo-kio kritikë Judith Brin Ingber áþvel-gia „ðauniojo vyruko“ poþiûryje mo-ters sudaiktinimà, daþnà sàvokø„moteriðkumas“ ir „seksualumas“sugretinimà. Pasirodymo garsiná fo-nà sudaro patrauklaus vyriðko bal-so – numanomo reþisieriaus ar pro-diuserio – komentarai, o protagonistëscenoje laukia ne tiek pono Ðaunio-jo pasirodymo, kiek jo nurodymø,kaip jai reikia elgtis, judëti, atrody-

ti, kur þiûrëti, kà vaizduoti. AnatGrigorio iðanalizavo ir kûno kalbaperteikë moters vertimo simboliuprieþastis ir padarinius. Pasirodymometu atkuriama visa moters evoliu-cija nuo nuasmenintos kailiu prisi-dengusios uogø rinkëjos iki XX a.moteriðkumo ir seksualumo simbo-liu laikomos Marilyn Monroe ar ikiðiandieniniø modeliø, aktoriø, ðokë-jø, realybës ðou atrankos dalyviø. Po-puliariojoje kultûroje ar aukðtojojemadoje – maþa juoda suknelë, aukð-takulniai ir kailiai (kartais deiman-tai) visuotinai atpaþástami kaip ge-riausi moterø draugai. Elegantiðkajuoda suknute vilki ir Grigorio.Aukðtakulniai – neginèytinas motersidentiteto simbolis, kurá pastaruojumetu taikosi nugvelbti ar susigràþintiir vyrai (bent scenoje). Ir paskutinësvarbi kostiumo detalë, átraukiamaá choreografines kompozicijas, – le-opardo raðtø kailiniai. Aliuzija á ur-vinæ laukinæ moterá. Tai vienas ið tøironija persmelktø spektakliø, kai iðvienos lyties perspektyvos pristato-

„Dviejø kambariø butas“

mas jo ir jos kontrastas, „mëtant ak-menis á kito darþà“. Antroje dalyjespektaklio sumanytoja ir atlikëjapereina á subtilesná ir intymesná kal-bëjimà: pateikiama moters transfor-macija, daugialypumas, numanomiemancipacijos pokyèiai. Tad vyro te-ma lieka paraðtëse kaip numanomaaplinkybë, o aplodismentai atiten-ka Anat Grigorio uþ profesionaløidëjos perteikimà kûnu.

Kitas Izraelio atstovø Nivo Shein-feldo ir Oreno Laoro pasirodymastà patá vakarà savotiðkai perpildëmano áspûdþius ir netikëtai sukëlëiki ðiol nepatirtà nejaukumo jaus-mà. Nors pakankamai gausi iðanks-tinë informacija nuteikë kritiðkai irneðaliðkai stebëti ðokio aiðtelæ. 2013m. atkurtas ir Izraelio ðokio kritikødraugijos kaip geriausias metø pa-

sirodymas ávertintas spektaklis„Dviejø kambariø butas“ ðiuo me-tu bëga nenutrûkstamà pasauliniøgastroliø maratonà. Átakos jo popu-liarumui turi dvi svarbios spektak-lio sukûrimo aplinkybës: 1) origi-nali ðio kûrinio versija (pristatyta1987 m. Liat Dror ir Niro Ben Ga-lo) þymëjo Izraelio choreografijoslûþá; 2) asmeniniø interpretacijø pa-pildytà pirminës formos ir struktû-ros rekonstrukcijà po ketvirèioamþiaus pateikë homoseksualiøpartneriø duetas.

Vyriðkumas ir intymumas tikraibuvo „áveiksminti“. Dëmesys neno-rom krypo á vyriðko kûno detales irá atlikëjø tarpusavio kontaktus, la-bai minimalø, bet vykusá ðokëjøsantyká su spektaklá stebëjusia au-ditorija. Þiûrovas buvo iðtrauktasið uþ patogios tamsoje skendinèiosketvirtosios sienos ir nejuèia atsi-dûrë kulisø vaidmenyje. Ið keturiøðaliø darbinëje ðviesoje susodintapublika árëmino choreografinæerdvæ ir suvaidino menamas butoarba visuomenës primetamo gyve-nimo sienas. Manyèiau, jog tai la-bai svarbi funkcija spektaklyje, ku-ris siekia kalbëti apie fizines irdvasines ribas, nenorà asimiliuotis beipaklusti daugumos (mainstream’o)diktuojamoms kategorijoms. Þymusir ávairiais apdovanojimais ávertintaschoreografas Nivas Sheinfeldaskartu su scenos ir gyvenimo partne-riu atvirai pristato savo kûrybiná po-þiûrá, kûnus ir „autentiðku turiniu“nuspalvintus tarpusavio santykius.

Nors tokiuose spektakliuose, pa-siþyminèiuose intymiomis iðpaþinti-mis, atviro kalbëjimo pertekliumi,ir galima pasigesti neðaliðko, kritið-ko poþiûrio, forma ir atlikimas iz-raelieèiø kûryboje verti susiþavëji-mo ir pagarbos.

Anonsai

Programos „Atvira erdvë“premjeros

Spalio 24, 25, 31 d. Kiðeninëje sa-lëje vyks debiutinis choreografiø irðokëjø Sigitos Juraðkaitës ir Agnie-tës Lisièkinaitës ðokio spektaklis„Popular Problems“.

Moteris ðiandien artima mecha-nizmui – veikia automatiðkai pagaláprasto elgesio standartus. Atsidû-rusi ávairiø átakø lauke ji priverstaslëptis po kaukëmis, kurios for-muoja jos iðorinæ tapatybæ ir apri-boja galimybes. Kamerinëje erdvë-je atlikdamos fiziná vyksmà jaunosmoterys permàstys laisvës ribas,skatindamos þiûrovus prisiminti sa-vo riboþenklius.

Lapkrièio 27, 28 ir gruodþio 11 d.Juodojoje salëje bus pristatytas te-atro projektas „YesMoonCan“ –idëjos autorius ir reþisierius JonasTertelis.

Jonas Tertelis, baigæs kino reþi-sûrà, jau ne kartà dalyvavo teatrospektakliuose kaip videoprojekcijødalies reþisierius. Ðá kartà jis nutols-ta nuo ekrano ir naudodamas teat-ro ir kino gamybos principus kuria,

kaip pats sako, „teatro projektà“.Apsiëmæs ne tik reþisuoti, bet ir patsraðyti pjesæ spektakliui, jis kartu sukûrybine komanda pasakos apie duþmoniø tipus: kurianèius ir ieðkan-èius problemø. Problemø, kuriø iðtiesø galbût net nëra.

Lapkrièio 29, 30 d. ir gruodþio 6 d.Kiðeninëje salëje bus galima pama-tyti interaktyvø lëliø ir gyvo kinospektaklá vaikams „Mergaitë su deg-tukais“. Idëjos autoriai ir atlikëjai:Imantas Precas, Ðarûnas Datenis,Karolis Algimantas Butvidas.

Lietuvoje tai pirmasis lëliø spek-taklis, kuriamas naudojant gyvà fil-mavimo technikà. Kûrëjø komandapasirinko populiarià Hanso Christia-no Anderseno pasakà „Mergaitë sudegtukais“, kuri kalba aktualiomis,taèiau nelengvomis temomis. Spek-taklio scenografijà sudarys sumaþin-tas miesto maketas, kuriame vaidinslëlës ir vyks visas spektaklio veiks-mas. Vaikai taps proceso dalyviaisir kurs ávairius kinematografiniusefektus: sniegà, vëjà, objektø jude-sius. Þiûrovai taip pat prisidës prielëliø animavimo bei mobilaus mies-to rekonstravimo.

„MENØ SPAUSTUVËS“ INF.

Anat Grigorio spektaklyje „Ponas Ðaunusis“ R . T A R A Ð K E V I È I Û T Ë S N U O T R .

G . D A G O N N U O T R .

Ð o k i s

7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098) 5 psl.

T e a t r a s

Maria Carneiro

Ðiø metø „Sirenø“ festivalio lie-tuviðkos programos pastatymai visøpirma buvo skirtingi: programà api-bûdinantis raktinis þodis galëtø bûtiávairovë. Manau, kad per átemptà sa-vaitæ pristatyti 11 spektakliø visiemssuteikë gausybæ skirtingø áspûdþiø.Paskatos ávairovei rastis gali bûti vi-sokios – spektakliø pobûdis, pasi-rinktos vietos, statomi tekstai ir net-gi skirtingi bûdai ágyvendinti teatrináávyká. Ávairovë kyla ir ið to, kaip pa-statymai uþmezga ir plëtoja santykásu þiûrovais. Po ðios áspûdingos sa-vaitës norëèiau pateikti keletà pa-stabø apie spektaklius, taip pat pra-skleisti uþ jø slypinèias idëjas.

Eksperimentams skirtoje progra-mos dalyje didelá áspûdá man palikoArtûro Areimos reþisuoto spektak-lio „Rièardas II: Post Factum“ pra-dþia. Ðiuolaikinio meno centro fojëþiûrovai buvo glaudþiai susodinti ei-lëmis prieðais ilgus laiptus, vedan-èius á antrà pastato aukðtà. Pasigir-dus muzikai þiûrovø regos laukepasirodë aktoriai, panaðûs á veikë-jus ið Tarantino filmo „Pasiutæ ðu-nys“. Kitaip sakant, matëme iðvaiz-dþius vyrus, ramybës drumstëjusgerai sukirptais kostiumais, átarti-nus savo veiksmais ir ketinimais.Ore tvyrojo átraukianti átampa, ne-aiðki nusikaltimo nuojauta, kuriàsukëlë ðnabþdesiai, nutylëjimai beiiðsigandæ ir bauginantys þvilgsniai.Èia þiûrovai susidûrë su gerai or-ganizuota, galbût su „Sopranais“susijusia mafija, ir visa tai vyko dis-kretiðkoje, taèiau kartu ir baimëspersmelktoje atmosferoje. Buvo ga-lima justi aktoriø artumà ir ryðá supublika. Taip pat buvo aiðkiai jau-èiama senosios Shakespeare’o dra-maturgijos, bylojanèios apie galiosir pasitikëjimo santykius tarp skir-tingø ðeiminiais ryðiais susaistytøþmoniø grupiø, dvasia. Deja, akto-riams pradëjus perdëtai ðaukti,átampa iðsisklaidë. Taip pat á naudàneiðëjo moters personaþo sumenki-nimas: personaþas tikrai nebuvo pa-kankamai atskleistas ir palyginus suvyrais liko silpnesnis. Garsas ir gi-taristo atliekama gyva muzika pa-dëjo sukurti pavojaus atmosferà.Galbût buvo galima geriau iðnaudo-ti specifinæ erdvæ, ypaè plotà po laip-tais ar netgi langus patalpos gale.Permatomas stiklas turi potencialo,kuris nebuvo iðnaudotas. Átraukus irlauko erdvæ, buvo galima sukurti pa-pildomà spektaklio matmená. Kar-tais atrodë, jog vien laiptø negana.Kita vertus, efektas bûtø buvæs di-desnis, jei reþisierius bûtø grieþtaiapsiribojæs vien jais.

Kito eksperimentinio pastatymo,dar neuþbaigto Vido Bareikio „Ka-ligulos“, pradþia buvo gana diploma-tiðka. Aktoriai su þiûrovais uþmezgëpartnerystës ryðius, spektaklio metuprireikus kvietë mus atlikti vienà ki-tà uþduotá. Spektaklis buvo rodomasmokyklos salëje, o publika scenàglaudþiai apsupo ið trijø ðaliø. Spek-taklio pradþioje personaþai vargsta

laukdami Kaligulos, o kai ðis paga-liau pasirodo, visà likusá laikà do-minuoja. Romos imperatoriø vaidi-nantis Ainis Storpirðtis suteikia savopersonaþui Jimà Morrisonà prime-nanèiø atspalviø – jis fiziðkai inten-syvus, karðtligiðkas, balansuojantisant ribos, bet kartu ir neátikëtinai tra-pus, o kartais paikas. Tiesà sakant,rokenrolu dvelkia visas spektaklis.Toká já padaro gitaristas, áeinantis iriðeinantis ið scenos su keliais madin-gais akordais, taip pat á smurtà lin-kusiø senøjø pankø bei rokenrolokultûrø priminimas. Dël savotiðkotaisykliø ir elgesio kodo supratimogaliausiai spektaklis pasirodo esàsorientuotas á pramogà. Artumas irsàveika su þiûrovais kuriami leng-vai, be menkiausio pavojaus ar grës-mës. Tokios akimirkos kaip ta, kaiKaligula þiûrovui ant galvos uþpylëðiek tiek vandens, publikai gynybi-nës reakcijos nesukëlë. Publika ne-buvo visà laikà prikaustyta, bet mesneabejotinai norëjome suþinoti, ka-da gi tas þvaigþdë / imperatorius /þmogus nusiris nuo pjedestalo.

Po to atsiduriame neutralios ið-vaizdos kambaryje, kuris laisvai ga-lëtø bûti ir susirinkimø kambarysbiure. Publika sëdi gale ir vienamekambario ðone, atsisukusi á keletàkëdþiø su ant popieriaus iðspausdin-tais þinomais vardais. Aktoriai sëdiprie kitos ðoninës sienos ir laukia.Tuojau pamatysim Oskaro Korðu-novo reþisuotà „Þuvëdrà“. Ði sàly-giðkai tuðèia erdvë uþpildoma vaiz-dais, þodþiais ir nuorodomis. Tylàsavàja scena pralauþia Maða, vaidi-nama puikios Rasos Samuolytës; jiprimena mums, kodël mes ir vëllaisva valia èia susirinkom: kaip tiktam, kad dar kartà paþvelgtume ágerai paþástamus personaþus.

Ir vël bandome iðgauti naujøprasmiø ið scenoje tariamø þodþiø,norime priartëti prie mums rodomopasaulio, reprezentuojamo bepro-tiðko laukimo, – jis taip smarkiai ski-riasi nuo mûsiðkio. Erdvë iðnaudo-jama veiksmingai, artumas publikaiyra prasmingas. Aktoriai ávaldæ dvi-prasmiðkà vaidybos prigimtá, buvi-mà viduje ir iðorëje kreipiantis ápublikà. Bûtina iðskirti puikø Trep-levo vaidmená sukûrusio MartynoNedzinsko darbà. O Ninos vaidme-niui parinkta aktorë savosios uþ-duoties iki galo neávykdë: GelminëGlemþaitë ne iki galo ásijautë vai-dindama linksmà, naivià, ambicin-gà, bet kartu ir bjaurià þvaigþdæ ak-toræ. Veiksmø ritmas, akcentai irmotyvacija sukuria þiûrovus átrau-kiantá nuoseklø universumà. Teks-to karpymai gilûs, bet efektyvûs,nors ir buvo nutildyti beveik visi per-sonaþai, iðskyrus Treplevo, Ninos,Irinos ir Trigorino keturkampá.

Suomiø reþisierës Saros Turunen„Broken Heart Story“ pasakoja apieuþsislaptinusià moterá raðytojà, ku-ri mano, jog dëvint vyriðkus drabu-þius ir ûsus gyventi lengviau. Mespamaþu supaþindinami su kita josasmenybës puse – stipria, nuosta-biai graþia blondine. Rasai Samuo-

lytei puikiai pavyko ir raðytojosvaidmuo. Reþisierë sumaniai iðnau-doja pailgà juodà Lietuvos naciona-linio dramos teatro Maþosios salësscenà. Originali scenografija visospektaklio metu palaiko empatiðkàatmosferà. Uþ pastatytø sienø gyvaidaromas vaizdo áraðas. Spektakliopabaigoje sienos atveriamos ir mespamatome studijinæ aplinkà, kurio-je buvo áraðinëjama. Rekvizitø ir de-koracijø kuriama senamadiðka, keis-tuoliðka atmosfera patraukia þiûrovus,nes mes visi esame buvæ tokiose vie-tose – namuose su bjauria sofa, ap-dulkëjusiomis uþuolaidomis ir akárëþianèiomis plastikinëmis gëlëmis.

LNDT dekoracijø ceche parody-tas Beno Ðarkos spektaklis „Sirenosnegali nekaukëti“ man pasirodë la-bai senamadiðkas. Jam nepavykotapti avangardiniam ar bent ðiektiek nustebinti. O spektaklio metugyvai atliekama muzika pati savai-me buvo puiki.

Danø reþisierës Kirsten Dehl-holm „Kosmosas+“ uþima didþiàjàLNDT scenà ir paverèia jà platfor-ma, nuo kurios galima pasiekti vi-satà. Mes sëdime prieðais didelá ek-ranà, kuriame rodomos gyvamuzika papildytos stulbinanèiosvaizdo projekcijos – tai lyg didina-masis stiklas, pritraukiantis saulæ,kometas ir netgi trimatës erdvës al-goritmus. Berniukas scenos prieky-je ir operatoriai jos ðonuose sklan-dþiai medijuoja publikai vidinësscenos erdvës regëjimà ir suvokimà.

Ðiek tiek paëjëjus gatve, „Menøspaustuvëje“, buvo pristatyti trys la-bai skirtingi pastatymai. Agnës Ra-manauskaitës, Pauliaus Tamolës irManto Stabaèinsko „Contemporary“þiûrovams pateikë ðmaikðtø pasiro-dymà, skirtà pasijuokti ið ðiuolaiki-nio ðokio Lietuvoje. Pabaigoje at-liekami tikrieji ðokio numeriai yraiðties kokybiðki, pirmiausia dël tri-jø atlikëjø gebëjimø.

Pasaulinio garso reþisieriaus Ei-munto Nekroðiaus pristatytai „Joboknygai“ pritrûko ankstesniems jospektakliams bûdingos savitos mis-tinës atmosferos. Pastatymas neta-

po paveikiu biblinës istorijos patei-kimu ðiandienos þiûrovams nei sa-vo turiniu, nei forma. Deja, teatroscenos transformacija á savas taisyk-les, simbolius ir prasmes turinèià vi-satà neávyko. Viskas atrodë ganabuka ir sustingæ. Vis dëlto trupë sa-vo darbà atliko puikiai.

Sekmadienio popietæ pilnai saleipasakø iðtroðkusiø vaikø buvo rodo-ma „Tëèio pasaka“. Dekoracijos ma-þiems ir dideliems þiûrovams primi-në medines þaidimø kaladëles irbuvo sugyvintos spalvingomis, jud-riomis vaizdo projekcijomis. Bûtentvaizdo projekcijos suþadino vaiz-duotæ ir iðjudino vaikus. Èia nuga-lëjo þaidimai ir ðeimyninë meilë.

Spektaklis „Feast Fashion“ su-kvietë publikà á miesto horizontestûksantá paslaptingà pastatà, Profe-siniø sàjungø rûmus. Tai buvo kitoksspektaklis ir dël paties kûrybinio pro-ceso, ir dël to, kad jis pagrástas rengi-nio koncepcija. Pati idëja apie áta-kingà vyrà vujaristà, kuris renkasisau nuotakà, pasirodë gana iðkry-pëliðka. Man ji priminë StanleyKubricko filmà „Plaèiai uþmerktosakys“. Salë su podiumu puikiai tikotokiam ávykiui. Publikos sutikimasir padëjëjai-atlikëjai visam vakaruisuteikë grietinëlës susibûrimø at-spalvá. Gal bûtø pravartu kai ku-riuos þiûrovus palikti stovëti, vaikð-tinëti ar kà nors gurkðnoti – taipspektaklis taptø dar panaðesnis árenginá.

Studentës Kamilës Gudmonaitësreþisuotas „Sapnas“ – tai sodrus Au-gusto Strindbergo pjesës perskaity-mas, kupinas turkiðkø, japoniðkø, ti-betietiðkø átakø. Gera, techniðkatrupës vaidyba, subalansuotai deri-nanti fiziná veiksmà ir dainavimà, at-siskleidþia skirtinguose paveiksluo-se ir etiuduose.

Festivaliui baigiantis susimàsèiauapie energijà ir susitelkimà, su ku-riuo Lietuvoje ðiuo metu kuriamasteatras. Negana to, man regis, atei-nant naujiems reþisieriams, veikianttendencijoms ið uþsienio ir vieti-nëms trupëms prisistatant tarptau-tinëje scenoje, tas susitelkimas tik

didëja. Didesnëje dalyje spektakliøaiðkiai jutau ðiuolaikinës kalbos pa-ieðkas ir bendrà dabartinio laiko po-jûtá. Taip pat reikëtø pabrëþti ir ið-tvermæ: buvau apstulbusi matydamatuos paèius aktorius diena po die-nos vaidinant skirtinguose pastaty-muose. Ásidëmëtinas ir iððûkis vai-dinti angliðkai, á kurá buvo tinkamaiatsakyta.

Apskritai lietuviðka programa pa-sirodë kaip platus langas á tai, kasvyksta, taip pat kaip vieta naujø ke-liø ir priemoniø paieðkoms. Suma-nymas kviesti uþsienio reþisieriusdirbti su vietiniais aktoriais, vaiz-duojamøjø menø atstovais ir dizai-neriais yra pagirtinas ir neabejoti-nai pasiteisino.

Galvodama apie ateitá, norëèiauprisiminti profesoriø Patrice’à Pa-vis, pasak kurio, svarbiausia yra ieð-koti ðiuolaikinës, vadinamosiostarptautinës estetikos, o ne jaudin-tis dël teatro, kuris bûtø lengvai at-paþástamas kaip lietuviðkas ar visurneðtø lietuviðkumo etiketæ (labaistengiuosi èia nevartoti þodþio na-cionali(sti)nis).

Lietuviø teatras jau turi vardàEuropos scenose. Niekas èia netu-rëtø atsipraðinëti ar jaustis menkes-nis. Mano galva, èia aiðkiai juntamaspasiryþimas kurti angaþuotà teatrà,siekiantá dialogo su ðiuolaikiniu pa-sauliu, – toká teatrà, kuris paliktø þy-mæ þiûrovo gyvenime. Visada galimaprisiminti lietuviø teatrà puoðian-èias pilnas sales. Ðiame teatre yrakaþko, kas traukia dëmesá.

Dalyvavimas 2014 m. „Sirenose“man buvo netikëta patirtis, kuri bë-gant dienoms darësi vis ryðkesnë.Kai prisimenu „Remote Vilnius“,kai stovëjau ant LNDT stogo ir þvel-giau á miestà, suprantu, kaip manpasisekë gavus progà dalyvauti to-kiame festivalyje, kuris dar yra ma-þas, kuriame þmonës gali susitikti irpasikalbëti, paversdami visà rengi-ná daugybe asmeniniø kontaktø.

I Ð ANGLØ K . VERTËPAUL IUS J EVSE JEVAS

Ávairovë scenoje ir uþ jos ribøÞvilgsnis ið ðalies á lietuviðkà „Sirenø“ festivalio programà

D. M A T V E J E V O N U O T R .„Remote Vilnius“

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098)

D a i l ë

Vaidilutë Brazauskaitë

Aistë Kisarauskaitë ir kiti malo-niai sutikæ bendradarbiauti autoriaisukûrë intrigà – parodà, susidedan-èià ið dviejø projektiniø sandø. Darnemaèius eksponatø, objektø cik-lai – „Baltieji“ ir mobili galerija„Ëjimai“, – autorës ávardinti kaipprojektai, kelia asociacijas su ðach-matais. Aliuzijos á ðachmatus ðiojeparodoje nepamatysime, bet gali-ma sutikti su autore ir suprasti, kadidëjos materializavimo ir gludinimoprocese vyksta itin panaðios roki-ruotës kaip ir þaidþiant ðachmatais,kai reikia numatyti bent keletà ëji-mø á prieká ir, tai numaèius, toliau im-provizuoti – panaðiu ritmu kaip „vie-nas ëjimas á prieká, du atgal etc.“ Taipir iðeina, kad idëja ir jos ágyvendini-mas tampa projektu, nes pamatinëssumanymo idëjos vienaip ar kitaipmaterializuojasi sàlygiðkumais pasiþy-minèioje galerijos „Baltoje dëþëje“,tai yra projektai materializuojasi áparodà.

Tokios atsietos áþangos ëmiausinumatydama, kad nemenkai daliai„grynojo þanro puoselëtojø ir mylë-tojø“ iðkyla klausimas, kaip vertintiðià Aistës Kisarauskaitës ir (jeigu ge-rai suskaièiavau) kitø ðeðiolikos au-toriø parodà, kurioje tikrai ne pavir-ðutiniðkai realizuojamos ir amþinos,ir ðiuolaikiðkai ekstravagantiðkos, irpoetinës idëjos, keliami klausimai,á kuriuos kiekvienas atsako savaip,suprasdamas tai kaip metaforø kû-rimà ar tik kaip ðaradø þaidimà.

Baltieji, ëjimai, paralelës ir paradigmosAistës Kisarauskaitës paroda galerijoje „Artifex“

Darbø ciklo „Baltieji“ pavadini-mas apima daugybæ semantiniø pa-raleliø. Tabula rasa, baltas popie-riaus lapas, baltas drobës „kûnas“,þmogaus kûnas, kurio paslaptis irslëpinius dengia, slepia oda, memb-rana, kurià kartais prapjauna chi-rurginis skalpelis. Drobë-kûnas, kû-no drobë, drobës pavirðius kaipkûno pavirðius... Aistës Kisaraus-kaitës bendraautoriai, sukûræ chi-rurginiø pjûviø ir siûliø iðvagotusobjektus, drobes-objektus susiejo sukûnais, kuriuos operuoja. Kûnas,pjûvis, dygsnis – taip atsiranda keis-tos prigimties grafika, pieðinys antdrobës kûno, „ðokantis“ savu ritmuir þingsniu, primenantis ðokanèiosbalerinos piktogramiðkà siluetà,paukðèiø pëdsakus sniege, paèiûþøpaliktas þymes ant ledo, punktyrà,daugtaðká arba tiesiog siûlæ.

Chirurgai daþnai pavadinamimenininkais, ir apie siûliø precizi-

kà sakoma – „susiûta graþiai kaipchirurgine siûle“. Aistei daþnai ky-la asociatyviniø improvizacijø idë-jø. Tikëtina, kad pavasará siûdamadidelio formato drobæ savo bûsi-mam kûriniui ji ir sumanë kûno irdrobës pavirðiaus paralelæ.

Kita mintis, kylanti þiûrint á chirur-gø susiûtas drobes, nuveda á XX a.pirmosios pusës bandymus desakra-lizuoti paveikslà, kai minimalistinëstapybos pradininkai taip pat dygs-niuodavo, perrëþdavo, ritmiðkaispjûviais atakuodavo paveikslo pa-virðiø, drobæ, tarsi siekdami atvertikità, gilesná suvokimo sluoksná irkartu – materialiai apèiuopiamà tri-matæ dimensijà, erdvæ „po“ ir „uþ“paveikslinio kûno (pvz., Lucio Fon-tana (1899–1968) etc.).

Paveikslinio pavirðiaus pjûviai vi-sada þioji kaip þaizdos, beveik kiek-vienam keldami asociacijas su su-þaloto kûno oda, tad reikia susiûti,

ir graþiai susiûti, kà ir darë chirur-gai: prof. Germanas Marinskis,prof. Audrius Aidietis, Andrius Ry-bakovas, Gediminas Raèkauskas,Kæstutis Saniukas, Renaldas Vaièiû-nas, Dainius Balèiûnas, tapdamidarbø ciklo „Baltieji“ bendraauto-riais.

„Baltieji“ drobiø pavirðiai – tai ta-bula rasa pavirðiai, kuriuos pakeitëchirurgai, anksèiau dëvëjæ baltuschalatus. Dabar nebëra baltø cha-latø, bet ðiuos medicinos ir chirur-gijos meno atstovus tikrai norisi va-dinti „baltaisiais“ gelbëtojais. Tokiagalima dar viena ciklo „Baltieji“prasmiø paralelë.

Mobili galerija „Ëjimai“ yra mo-bili ne vienu aspektu, ir þodá „galeri-ja“ taip pat galima suvokti perkeltineprasme. Nepaprasti keturiø fasonøbalti batai (meistras Þanas Maslaus-kas) – ekstravagantiðki meniniai ob-jektai, kuriuos galima apsiauti irmobiliai demonstruoti ne tik gale-rijos erdvëje, bet ir gatvëje, prista-tant juos kaip á mases „einanèià“meno idëjà ir kartu pasiûlant kitokápoþiûrá á dëvimus daiktus, kurie iðtiesø gali bûti meno kûriniais. Nie-ko nuostabaus – juk esti ne vienasbatø muziejus, kuriame galima pa-matyti pagal áþymiø dizaineriø irmenininkø projektus sukurtos ava-lynës. Aistës kolekcijà sudaro kar-tu su Gintautu Trimaku, Birute Zo-kaityte ir Aurelija Maknyte sukurtibatai – artefaktai, papildyti netikë-tomis dekoro detalëmis.

Militaristinio stiliaus batuose pa-

Pirmasis vitraþo simpoziumas„1+1“, inicijuotas Vilniaus dailësakademijos profesoriaus AlgirdoDovydëno, ávyko dar 1999 metais.Ðiemet, po keleriø metø pertrau-kos, nutarta tradicijà atgaivinti irtæsti. 2014 m. spalá simpoziumodalyviai ágyvendino bendrà idëjàPanevëþyje. O VDA ávyko teorinësimpoziumo dalis – skaityti prane-ðimai ávairiausiomis ðiuolaikiniovitraþo temomis. Ta proga KristinaStanèienë kalbasi su ðiømeèiosimpoziumo kuratore, VDA Monu-mentaliosios dailës katedros vitra-þo studijos dëstytoja, docente IevaPaltanavièiûte.

Pokalbá norëèiau pradëti ne nuosimpoziumo aktualijø, o nuo ben-dros vitraþo situacijos. Kokia ji? Arnesijauèia ðiokios tokios atskirties, arvitraþas netapo kiek anachronistiðka,ankstesnes savo raiðkos galimybesprarandanèia kûrybos sritimi?

Regiu visai kitokià vitraþo situa-cijà. Taip, milþiniðkø pastatø fasa-dai nebëra puoðiami vitraþais, jienebëra skirti skleisti sovietmeèiuprivalomà ideologiná krûvá. Taèiau

prisiminkime kad ir prieð gerà de-ðimtmetá eskaluotà mintá, esà tapy-ba mirë, ir tai, kaip artëjant sovieti-nës santvarkos þlugimui daugelismetësi á videomenà, instaliacijø, ob-jektø kûrimà stengdamiesi iðtrinti rû-ðines menø ribas. O kas ðiandien ga-lëtø atsakyti, ar modernesnë iraktualesnë yra Jono Gasiûno tapy-ba, ar Deimanto Narkevièiaus fil-mai? O gal Kæstuèio Grigaliûno Lie-tuvos okupacijos istorijos refleksijos,atstovaujanèios tarprûðiniam me-nui? Manau, kad ðiandien mûsø pa-èiø poþiûris á dailæ tapo kur kas pla-tesnis, rûðies etiketë nebëra tokiasvarbi ir tapyba vël yra daugiau armaþiau lygiateisë meninës raiðkosforma ðalia kitø. O juk mes, vitraþi-ninkai, taip pat esame tapytojai, tikdaþnai savo kûryboje sprendþiamedar sudëtingesnius uþdavinius: kaipsusieti vaizdà su konkreèia erdve,kaip sukurti vientisà vaizdiná – erd-viná ansamblá, ðviesos ir spalvos ins-taliacijà.

Þinoma, tam tikrø archajiðkø,anachronistiniø bruoþø mûsø pro-fesija visada turëjo ir turës. Pavyz-dþiui, kurdami vitraþus specifiniams

kulto pastatø interjerams neapsiei-sime be krikðèioniðkos ikonografi-jos þiniø, privalësime permàstyti ðiøsimboliø traktuotæ, jø ávairovæ irkartu atrasti savà, autentiðkà jø per-teikimo bûdà. Mûsø profesijojespontaniðkumo nedaug, bûsimo kû-rinio idëjà tenka kruopðèiai planuo-ti, apskaièiuoti. Medþiagos taip patturi specifiniø savybiø. Reikia sude-rinti daugybæ aplinkybiø, architek-tûros diktuojamø sàlygø etc.

Na o tø „gerøjø“ pavyzdþiø, kaipMonumentaliosios tapybos kated-ros absolventai dalyvauja meninia-me gyvenime, turime daug. Vitra-þininkë Laura Karèiauskaitë Potetsëkmingai kuria Prancûzijoje, kitakolegë Neringa Vasiliauskaitë tæ-sia studijas Vokietijoje, dalyvaujaðalies ðiuolaikinio meno parodose.O Remigijus ir Algirdas Gatavec-kai, Linas Jusionis – perspektyvûs,saviti menininkai, mokytojai, dës-tytojai. Tai patvirtina, kad jaunokûrëjo rankos yra laisvos, reikia tikgebëti pasinaudoti studijø metuágyta patirtimi, ir nebûtinai jà per-teikti monumentaliosios dailës kûri-niuose.

Pereikime prie simpoziumo reikalø.Kokia pagrindinë jo idëja, kodëlakcentuojama, kad èia glaudþiaibendradarbiauja ðios specialybësdëstytojai ir studentai?

Simpoziumo idëja, iðsikristaliza-vusi rengiant pirmuosius vitraþinin-kø susibûrimus, iðliko iki mûsø die-nø. Èia tradiciðkai dalyvauja povienà ávairiausiø vitraþo, stiklo me-no centrø dëstytojà ir vienà jo stu-dentà. Tai uþðifruota ir paèiamesimpoziumo pavadinime. Tokia stu-dento ir dëstytojo akistata labaisvarbi abiem dueto partneriams. Stu-dentui tai gera praktika, neretai jieèia sukuria savo pirmuosius monu-mentalius kûrinius vieðosioms erd-vëms. O dëstytojas ne tik dalija pata-rimus, bet ir stebi ðalia kuriantá savougdytiná jau kaip savarankiðkà kû-rybos kelià pradedantá menininkà.

Be to, ðie simpoziumai yra tarp-tautiniai. Ið tiesø ádomu suþinoti,kuo ir kaip gyvena kolegos ið kitøEuropos vitraþo, stiklo meno cen-trø. Uþsimezga tarpusavio ryðiai,naujø kolektyviniø projektø idëjos.Su kai kuriomis Europos aukðtosio-mis mokyklomis – pavyzdþiui, Di-

dþiosios Britanijos Sanderlandouniversitetu, Miuncheno dailës aka-demija – VDA draugauja jau ne vie-nus metus, taèiau kaskart suþinai,pamatai kà nors ádomaus, naujo.

Kitas svarbus dalykas – vitraþi-ninkai èia susirenka ne tik paben-drauti, bet ir sukuria darbø konkre-èiai erdvei. Ðiemet simpoziumodalyviai ið Lietuvos, Vokietijos, Lat-vijos, Didþiosios Britanijos sukûrëskaidraus stiklo vitraþø frizà Pane-vëþio apskrities Gabrielës Petkevi-èaitës-Bitës vieðosios bibliotekosskaitykloje. Tai horizontali nedide-liø vienodo formato vitraþø juosta,tarsi visø dalyviø darbai viename.Nors kiekvienas dëstytojas ir stu-dentas kûrë individualiai, juos vie-nijo bendra tema, mastelis, techni-ka – vadinamasis stiklo klampinimobûdas, kai stiklas suþëri savitomistekstûromis, taèiau lieka perregi-mas, neuþtemdantis erdvës.

Kaip ir kodël kilo idëja palikti „vitra-þiná“ pëdsakà bûtent ðioje erdvëje?

Vieðoji Petkevièaitës-Bitës biblio-

Tikiu vitraþo perspektyvomisPokalbis su Ieva Paltanavièiûte apie tarptautiná vitraþo simpoziumà „1+1“

slëpta kariniam ðnipinëjimui skirtaGintauto Trimako iðryðkinta ir me-no kûriniu paversta aerofotojuosta,be galo elegantiðki Oksfordo sti-liaus batai turi paslaptá – BirutësZokaitytës iðraiþyti Mënulio pavir-ðiaus þemëlapiai ant padø, galintysÞemës pavirðiuje palikti Mënuliopavirðiaus atspaudus, estampus supalydovo krateriø topografija. Ais-tës Kisarauskaitës aukðtakulniai, il-gaauliai „stiletai“ su chirurginëmisþirklutëmis vietoje kulno ir bateliaisu keièiamu relikviniu dekoru (taiAurelijos Maknytës idëja), þinomømenininkø naudotais teptukais,nuimtais nuo kotø (panaudoti Þy-gimanto Augustino, Valentino An-tanavièiaus, Saulës Kisarauskienës,Gintaro Znamierovskio teptukai).Teptukai vietoj kutø ir ne bet ko-kie, o artefaktiniai, verti eksponuo-ti, o ne tik bûti dekoratyviniu ele-mentu (juokauju)...

Intelektualus manipuliavimasobjektais, artefaktais ir daugia-briaunëmis asociacijomis Aistës Ki-sarauskaitës parodà iðskiria ið ganavienspalvio rudeniniø parodø kon-teksto, suteikia galimybæ pasidþiaug-ti menininkës gebëjimu ne tik „þaistiðachmatais“, bet ir pateikti materia-lizuotas keistø ir dar keistesniø pra-diniø idëjø parodines versijas.

Paroda vyksta iki lapkrièio 7 d.

VDA galerija „Artifeks“ (Gaono g. 1, Vilnius )

Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val.,

ðeðtadieniais 12–17 val.

N U K E L T A Á 7 P S L .

Ekspozicijos fragmentas J . LA P I E N I O N U O T R .

7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098) 7 psl.

D a i l ë

teka – vienas graþiausiø Panevëþiostatiniø, kuriuo miesto bendruome-në pagrástai didþiuojasi. Tai darni,savita istoriniø klasicistinës archi-tektûros pastatø ir naujø korpusøjungtis. Jos autorius – þinomas ar-chitektas Saulius Juðkys, uþ biblio-tekos rekonstrukcijos projektà ap-dovanotas Nacionaline kultûros irmeno premija. Kiekvienam patar-èiau jà apþiûrëti – architektas èia ra-do savità bûdà sujungti senàjà sta-tinio dalá ir naujus ðviesius, erdviuspastatus. Ði vieta leidþia susikauptiir dirbti, taigi puikiai atitinka svar-biausià institucijos funkcijà.

Kadaise uþsukus á bibliotekà irádëmiai apþiûrëjus jos eksterjerà beividaus erdves, pamaèius skaityklasskirianèias didþiules stiklines per-tvaras, kilo noras vienà jø papuoðtivitraþais. Profesorius A. Dovydënaskartu su architektu S. Juðkiu apta-rë ðià idëjà, jà palaikë ir bibliote-kos kolektyvas. Neatsitiktinai pasi-rinkta ir ðio simpoziumo tema –ðrifto kompozicijos. Ji tiesiogiai irkartu konceptualiai susijusi su bib-liotekos veikla. Lakoniðkos, mini-

stokà. Visa tai galima rasti ir ten, ákur skrendame. Ne – gilioji, tikrojiir tylioji emigracijos prieþastis tik-riausiai glûdi kitur. Raðydama áþan-gà Gintaro Zinkevièiaus knygai„Kareivio dienoraðtis“ radau frazæ,kuria vienas rusø karininkas ame-rikieèiø karininkui paaiðkino nesta-tutiniø santykiø (arba dedovðèinos)prieþastis kariuomenëje: „Mes ne-vertiname þmogaus gyvybës“, – sa-kë jis. Kiekvienà kartà pusiaumigastovëdama lietuviðkø oro uostøkamðatyje matau patvirtinimà, kadði nuostata tebegalioja. Ji prasismel-kusi visur, iðnyra kasdienybëje pik-tø replikø, stumtelëjimø, surauktøveidø, priverstiniø darbø, neáverti-nimø pavidalu, o èia, oro uoste, su-sidaro jos koncentratas, paskutinisiðlydis prieð iðvaþiuojant. Að, tiesa,vaþiuoju tik savaitgaliui, ákvëptiLondono oro – neðvaraus, tirðto,gundanèio. To miesto puikybe regu-liariai skiepijuosi nuo saviniekos irsavinaikos viruso, uþkrëtusio Lietu-vos orà. Tai gerokai veiksmingiaunei psichiatrø konsultacijos, ku-rioms valstybë, pasirodo, skiria tik11 litø arba 6 minutes (kaip nese-niai raðyta „Delfi“). Mano paskuti-nës kelionës skiepas buvo puikus.

Pirmiausia, vieðbutyje ásijungusiBBC laidà „Breakfast“, pamaèiaufotografæ Elaine Constantine, kà tikbaigusià kurti filmà „Ðiaurës siela“(„Northern Soul“). Ji ten sëdëjo sumama, suvaidinusia arðià „ðiaurie-tiðkà motinà“. Prieð septyniolikametø fotografë taip stipriai panorosukurti filmà apie savo jaunystæ, kadpatirties kine nebuvimo faktas ta-po nebesvarbus. Ji ne tik privertëartimuosius vaidinti, bet ir átraukëdrauges, ðios deðimt metø ið labda-ros krautuvëliø rinko to laiko dra-buþius. O kad galëtø baigti filmà, ji

galiausiai uþstatë namus. Maþo biu-dþeto kûrinys, turëjæs sudominti tiknedidelæ mëgëjø auditorijà, tapo di-deliu ávykiu. Atrodo, mados fotogra-fei pavyko atkurti 7-ojo deðimtmeèioÐiaurës Anglijoje kilusio jaunimo ju-dëjimo atmosferà. Pavadinime ára-ðyta „siela“ tiesiogiai susijusi suAmerikos juodaodþiø „soul“ muzi-ka, bet þiûrëdama iðtraukas maèiaujà besiraitanèià tradicijø ir taisykliøkiaute, prasikalanèià virtuvës pokal-byje ir vinguriuojanèià padûmavusiuoru virð ðokëjø galvø. Ji buvo aið-kiai kitokia nei, tarkim, lietuviðkasiela. Bet labiausiai þavëjo reþisie-re tapusios fotografës uþsispyrimas,kuris tarsi nesiderino su jos eiline,nematoma ir neásimenanèia iðvaiz-da. Ji man priminë neseniai mirusáserà Richardà Attenborough, kurisirgi keliolika metø uþdirbtus ir iðbanko pasiskolintus pinigus leidokurdamas filmà apie Gandá. Juosabu, tokius skirtingus, sieja Lietu-voje nebemadingas darbas „ið idë-jos“, negalvojant apie pelnà, uþsi-spyrimu áveikiant visiems kûrëjamstoká paþástamà buities, visuomenës,nuosavos tinginystës pasiprieðinimà.Per tà paèià BBC þiûrëjau kadaise pa-þadinusio iðsilaisvinimo viltá filmo„Gandis“ iðtraukas ir galvojau, kaddabar toks herojinis epas neásivaiz-duojamas. Dabar reiktø kaþko ki-to, kaþko ryðkaus, beprotiðko irskandalingo, kas iðverstø savim pa-tenkintà miesèioná ið koto. Tada pa-maèiau Gilbertà ir George’à.

Supratau, ko labiausiai trûksta,kai tingulys tampa savaime supran-tamas, – menininko, kuris já paimtøir iðvelëtø ironijos kultuve taip, kadjis pats savæs nebeatpaþintø. Arbatiesiog paimtø ir apie tai kalbëtø iðesmës. Gilbertas ir George’as – pui-kiai þinomas duetas meno pasaulyje.

Jie save vadina gyvomis skulptûromis,mat jaunystëje neturëjo studijos, kurgalëtø minkyti molá ar kalti akmená,tad nusidaþë kûnus ir drabuþiusspalvotais metalo milteliais, o tadagalerijoje dainavo benamio dainà„Po arkomis“, ðokdami mechani-niais judesiais. Tà dainà jie kartojodaugybæ kartø – visada taip pat, tar-si ið tiesø bûtø dainuojanti skulptû-ra, kurios negali pakeisti laikas. Ir to-liau menininkai rodosi tuo paèiukostiumu, visada dviese, visada vie-nodais veidais, sustingusiais kaip kau-kës. Taip jie kreipiasi á mus tiesiai iðsavo kûriniø ir kalba apie dabartá. To-dël jø menas keièiasi kartu su gyveni-mu. Bet visada iðlieka didingas kaipgotikinës katedros vitraþas, kuriospindesio aiðkinti nereikia.

Dabar jiems jau daugiau kaipseptyniasdeðimt metø. Taèiau senu-kai kuria taip, tarsi bûtø jauni – þais-dami, sprogdami ið juoko, bet rimtaisveidais. Paroda Londono „WhiteCube“ galerijoje buvo pavadinta„Atpirkimo oþiø ieðkojimas. Paveiks-lai Londonui“. Rasti atpirkimo oþiaiatpaþástami ið laikraðèiø – kaukëtiteroristai ir turistai, karalienë su sa-vo vyru, po gaubtais pasislëpæ jau-nuoliai, treninguoti marginalai,sunkveþimiø vairuotojai ir sargybi-niai, dviratininkai ir daug daug daugmusulmoniø, kuriø juodos figûrosit bloga lemtis stypso gatvës vidury,þybèiodamos niekio akimis. Bet di-dieji atpirkimo oþiai yra patys me-nininkai. Jø figûros, kartais apreng-tos aerozoliu iðpurkðtais giltinëskostiumais, stovi nukryþiuotos ir ðo-ka mirties ðoká virð Londono. O nuojø, á juos ir aplinkui krenta bombos.Taèiau tai – ne bombos, o gatvësesurinkti besimëtantys balionëliainuo azoto suboksido, sukelianèiohaliucinacijas, euforijà ar juokà.

Taigi – mirtis ar juokas? Apsimesti-nai atviri, bet neutralûs menininkøveidai atsakymo nepasufleruoja. Jiepatys slapstosi uþsidëdami ið bom-bø padarytà Britanijos vëliavà kaipkamufliaþà, o kartais – budeliø gob-tuvus, panaðius á musulmoniø hidþa-bus. Nesuprasi, ar jie dievai, ar biu-rokratai – ir tie, ir tie þino, kadviskas buvo ir bus taip pat, kad irkà darysi, ir graþiai, ir linksmai, irblogai, ir bjauriai, o paskui iðnykslyg nebuvæ, tai kam jaudintis? Betjie atiduoda savo kûnus miestui, kadant jø uþraðytø atpirkimo prakeiks-mus ir paþadintø. Tai yra menas,kalbantis dabar. Nesvarbu, ko rei-këjo vakar, ko reikës rytoj – jis da-bar stovi veidu á þiûrovà, áþeidinëjair ðventvagystëmis bando kantrybæ,verèia apsispræsti, neleidþia apsi-mesti nematanèiam.

Taigi kaþkur Londone Gilbertasir George’as numetë dar vienà me-no bombà ir juokiasi. Norinèiam aið-kiø atsakymø þiûrovui sprogtø gal-va, bet ið tiesø nuo átampos sprogstadabartis. Ádomu, pagalvojau, ar toksmenas paveiktø politikus? Ne tiktuos, kurie skirsto pinigus kultûrai,bet ir tuos, kurie, tarkim, sprendþiastrateginius klausimus. Greièiausiaine. Jie apsimestø nesupratæ. Juk pa-galiau neþinai, ar èia rimtai kaþkassakoma, ar ðaipomasi. O apsijuoktibaisu. Bet norëèiau pamatyti juosapdairiai sprunkanèius ið parodø sa-lës – ir taip prarandanèius teisæ dës-tyti savo nuomonæ apie tai, koks me-nas yra geras, koks – blogas, kuris

reikalingas, kuris – ne. Vis ðiokia to-kia pergalë. Ant galerijos sienø bu-vo suraðyti Gilberto ir George’o teks-tai – jø credo, kad menas turi kalbëtivisiems, kad paveikslai turi pakeistiþmones, o ne pasidþiaugti jø laimë-jimais, kad trys meno gyvybiniai ðal-tiniai yra galva, siela ir seksas. Ir darten buvo keturi menininko veiklosprincipai. Galvoje vis dar skambavienas ið Gilberto ir George’o ásaky-mø: „Nepasitrauk nuo darbastalioper ilgam, nes Dievas vis dar ðlifuo-ja.“ Tikrai ne skundas Aukðèiausia-jam sunkia kûrëjo dalia.

Taigi, pasiskiepijusi paèiu rim-èiausiu juoku ir herojiniais pasako-jimais, vël sëdau á lëktuvà. Ten ma-ne vël pasitiko iðsiilgta lietuviø kalba.Lietuviø? To neaiðkaus marmaliavi-mo á mikrofonà taip nepavadinsi.Anksèiau „Lietuvos avialinijos“ net-gi samdydavo anglakalbá, kad jis (arji) sklandþiai ir tikra anglø kalba per-skaitytø privalomus saugos praneði-mus. Dabar pramaiðiui lietuviðki irangliðki sakiniai ridenasi lëktuvukaip ðiukðliø nutekamuoju vamz-dþiu. Girdisi tik kaþkoks „ðlum ðlumðlum“, kurio pabaigoje padëkojama„uþ bendradarbiavimà“. Tai jau tik-rai, pagalvoju – darbas lietuviðkai.Pusiaumiga uþsisegi saugos dirþà irjau nusipelnei premijos.

Kodël gráþti, jei viskas èia taip ne-patinka? – jau girdþiu teisëtai pasi-piktinusio skaitytojo balsà. Taigi –kodël? Atsakymas paprastas: netu-riu anos ðalies sielos, turiu tik ðità.

malistinës raiðkos kûriniai ne domi-nuoja erdvëje, o tik jà papildo. Þi-noma, kûriniai vieðojoje erdvëje vi-suomet atlieka ir tam tikrà„ðvieèiamàjá“ darbà – tikimës, kad ájuos atkreipæ dëmesá bibliotekoslankytojai daugiau suþinos apieðiuolaikiná vitraþà, ásitikins, kad taine tik áprastai ðvino juostelëmis ið-margintos spalvoto stiklo kompozi-cijos, bet ir kur kas ávairesni darbai.

Ádomu, kad visi kûrëjai skirtingaireagavo á pasiûlytà temà, o bendrasgalutinis rezultatas – margas ir „in-ternacionalinis“. Ðtai DidþiosiosBritanijos atstovei Vanessai Cutlerparûpo lietuviðkos abëcëlës raidës,o prancûzø kilmës Vokietijos meni-ninkas Thierry Boissel stikle ákom-ponavo prancûziðkus áraðus. Kiti kû-rëjai improvizavo su þemaièiøtarme, eksperimentavo su ávairiau-siais kalbos, raðytinio þodþio aspek-tais. Vitraþuose atsirado ir áraðøBrailio raðtu, kvieèianèiø þiûrovàpaliesti ðià vitraþø juostà, kitø po-etø, filosofø minèiø citatø.

Minëjai, kad idëja sukurti vitraþusðiai bibliotekai kilo tik dabar, kaipo statinio rekonstrukcijos praëjo

jau beveik deðimtmetis. Taèiau arnebûtø prasmingiau kryptingaibendradarbiauti su architektais irið anksto apmàstyti meno kûriniøir architektûros santyká?

Þinoma, tai idealus variantas,taip bûdavo daroma sovietmeèiu,laikantis vienos nuostatos, kad vi-suomeninës paskirties pastatas bû-tinai turi bûti papuoðtas meno kû-riniais. Ðiandien situacija gerokaipakitusi. Daþniausiai mus susirandaprivatûs uþsakovai arba patys atei-name su pasiûlymais. Beje, Lietuvo-

je dar yra daugybë senosios archi-tektûros, kulto pastatø, kuriuosesovietmeèiu ðeimininkavæ barbaraisunaikino vitraþus arba jiems pa-kenkë laikas. Kartais baþnyèios este-tika besirûpinantys dvasininkaiieðko vitraþo dailininkø. Taip bu-vo surengtas vienas ið ankstesniøsimpoziumø „1+1“ – Anykðèiø ra-jone, Andrioniðkyje, vitraþais pa-puoðëme baþnyèià.

Vienu metu atrodë, kad simpoziu-mø tradicija nutrûko, iðsisëmë. Kas

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Skiepai nuo saviniekosA T K E L T A I Ð 1 P S L .

N . V A S I L I A U S K A I T Ë S N U O T R .

paskatino ðiemet po netrumpospertraukos jà tæsti?

Daugiausia, þinoma, entuziaz-mas, kurio mes visi, meno bendruo-menës nariai, paprastai nestokoja-me... Simpoziumo projektà parëmëLietuvos kultûros taryba, taèiau bekolektyviniø pastangø, pasiaukoji-mo jo nebûtø pavykæ ágyvendinti.Vis dëlto svarbiausia – ne finansiniaireikalai, o kaþkoks vidinis variklis,stumiantis tai daryti, gal – pareigosjausmas, tarsi skolos gràþinimas, sie-kiant, kad tavoji dailës sritis gautønaujø impulsø, bûtø matoma ir „gir-dima“.

Kaip jau kalbëjome pradþioje,vitraþas tebëra aktualus, tik reikiapadëti jam naujai atsiskleisti nau-jomis socialinëmis sàlygomis. Keis-ti, transformuoti erdvæ, pabrëþti josfunkcijà, pakylëti virð kasdienybës,o kartais ir pridengti koká nemalo-nø vaizdà – tai áprasta, tradicinë,ðimtmeèiais besitæsianti vitraþopriedermë. Tikiu vitraþo galimybë-mis ir perspektyvomis, ir tas tikëji-mas stumia á prieká.

PARENGË KR IST INA STANÈ IENË

Thierry Boissel, segmentas vitraþo frizui, detalë. 2014 m.

Gilbertas ir George’as, „Astro Star“. 2013 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098)

P a s a u l y j e

Mario Vargasas Llosa – pasauliopilietis. 1936 m. gimæs Peru, vaikys-tæ jis praleido Bolivijoje, jaunystæ –Peru, paskui keliolika metø gyvenoMadride, Paryþiuje, Londone irBarselonoje.

2010 m. Vargasas Llosa – roma-nø „Miestas ir ðunys“, „Pokalbis ka-tedroje“, „Tetulë Chulija ir raðeiva“autorius – buvo apdovanotas Nobe-lio literatûros premija. Vargasas Llo-sa – seno sukirpimo intelektualas. Jisjauèiasi sàmoningu savo laikø stebë-toju bei kritiku, akylu þiûrovu bei vie-ðo gyvenimo dalyviu. Vargasas Llosaásitikinæs, kad tai irgi raðytojo paðau-kimas. Jis – demokratas ir liberalas,bet Lotynø Amerikoje daþnai kalti-namas deðiniosiomis paþiûromis.

Maciejus Stasiñskis susitiko su ra-ðytoju Paryþiuje, Lotynø kvartale,bute, kuriame Vargasas Llosa jau de-ðimt metø uþsisklendþia raðyti. Pokal-bá su raðytoju, iðspausdintà dienrað-tyje „Gazeta Wyborcza“, pateikiamesutrumpintà.

Kodël paraðëte „Diskretiðkà herojø“(„El héroe discreto“)?

Nes perskaièiau agentûrø iðpla-tintà þinutæ. Peru, Truchiljuje, vie-nas verslininkas vietos spaudoje ið-spausdino skelbimà: „Nemokësiujums në graðio. Galite sudeginti ma-no firmà. Nepasiduosiu ðantaþui.“Ðis praneðimas, skirtas vietos mafi-jai, kuri reketuoja verslininkus, manpadarë didelá áspûdá. Verslininkogestas liudija padorumà, teisingumàir dràsà. Ir tai vyksta laikais, kai mo-ralë tampa netvari ir sàlygiðka. Da-bar þmonës pasirengæ bet kokiemskompromisams, jei tik jiems tai nau-dinga. Ðis verslininkas tapo vienin-teliu teisinguoju ta prasme, kokiàsàvokai „teisingas þmogus“ suteikëAlbert’as Camus. Perkëliau ðá ávykáá Pjûrà, kurià gerai þinau, nes jojeuþaugau, ir paraðiau parabolæ apieðiuolaikiná Peru.

Praëjus 15 metø po Alberto Fuji-mori diktatûros þlugimo, Peru for-muojasi vidurinioji klasë, auga ir pa-sauliui atsiveria ekonomika.Demokratija ásitvirtino, politikoje vi-si sutaria dël þaidimo taisykliø, nëratokiø sukrëtimø kaip anksèiau. Taèiaukartu klesti organizuotas nusikalsta-mumas ir paprastas banditizmas...

Tai þengia koja kojon su laisve irdemokratija. Stinga stiprios politi-nës-administracinës ir teismo val-dþios, kuri sutramdytø tà mafijà. Onusikalstamumà lydi plintanti kaippiktþolës milþiniðka korupcija. Taibendras visai Lotynø Amerikai reið-kinys. Uþtenka pasiþvalgyti po Mek-sikà ar Brazilijà, kur papirkinëjimasparalyþiuoja ðalá ir po raidos metøstabdo jos augimà. Visame þemynekorupcija kelia grësmæ investici-joms, naikina verslumo ir taupymodvasià. Stengiuosi parodyti tuosprieðtaravimus: viena vertus – rai-da ir sumanumas, kita vertus – nu-sikalstamumas.

Tegu romanas ir nëra optimistiðkas,bet jo pabaiga iðduoda Jus tikint,kad, nepaisant nieko, judama gera

kryptimi...Gal ir taip. Norëjau taip pat pa-

rodyti naujà dabartinio Peru veidà.Gal pirmàkart esu vidutiniðkai op-timistiðkas arba maþiau pesimistas,kai kalbama apie mano ðalá. Po Fu-jimori turëjome tris vyriausybes,kiekviena kitokia, bet visos demo-kratiðkos. Egzistuoja pliuralizmas,gausëja kultûros elitas. Bendraujaiki tol svetimi kaimiðkasis Andø irurbanizuotas pakrantës pasauliai.Diktatorius ir 20 jo korumpuotø ge-nerolø sëdi kalëjime, nuteisti dau-geliui metø. Lotynø Amerikoje tainedaþnas reiðkinys.

Be to, ir visame þemyne daug ma-þiau diktatoriø nei kada nors anks-èiau. Diktatûra liko Kuboje, pusiaudiktatûra Venesueloje ir Nikaragvo-je... Visur kitur valdþia teisëta ir de-mokratiðka. Galime vertinti ávairiai,bet jà renka pilieèiai. Dauguma ða-liø gyvena laisvëje, maþa to, jos ap-sigynë nuo pasaulinës krizës. Iðmo-kome ne tik demokratijos, bet irekonomikos pamokas. Taèiau að ge-rai þinau, kad civilizacija, kultûra irprogresas – tai trapi kino juosta, ku-ri gali lengvai nutrûkti.

„Diskretiðkame herojuje“ yra kelio-nës á Europà kaip dovanos, gráþimoprie ðaknø, gimtosios ðalies rûpesèiøatsikratymo linija. Jûs ir Jûsø plunks-nos draugai prieð pusæ amþiausbûtent taip, kaip piligrimai, keliavoteá Europà. Ar Senasis Pasaulis LotynøAmerikai vis dar yra pavyzdys?

O, taip. Nors ðiek tiek kitaip neidar prieð keliasdeðimt metø. Euro-pa Lotynø Amerikai – tai menas,idëjos, vertybës. Tai Vakarø civili-zacijos lopðys, svarbiausiø civiliza-cijos ir kultûros paradigmø ðaltinis.Lotynø Amerika semiasi ið to ðalti-nio, nes yra ðio pasaulio dalis. TaiVakarai, persodinti á naujà þemæ irapvaisinti vietos èiabuviø, praturtin-ti metisø kultûros. Þemynas kalbadaugeliu vietiniø kalbø, bet pir-miausia trimis vakarietiðkomis – is-panø, portugalø ir anglø.

Kita vertus, nors Europa vis darlieka matrica ir ákvëpimas, vis ma-þiau þmoniø bando èia ágyvendintisavo tikslus. Dauguma menininkøar intelektualø vaþiuoja jau ne á Pa-ryþiø ar Londonà, o á Niujorkà irHolivudà arba lieka namuose.

Mano jaunystës laikais raðytojai,kûrëjai, intelektualai sudarë maþà,labai elitiðkà ir vieniðà visuomenësgrupæ. Gyvenome diktatûrø laikais,

cenzûruojami ir izoliuoti nuo pasau-lio. Kultûra buvo maþas, ankðtas kam-barys. Iðsiverþti ið jo á pasaulá mumsbuvo gyvybës ar mirties klausimas. Da-bar kultûros erdvë labai iðsiplëtë. Dauglengviau yra raðyti, tapyti, kurti filmusir apskritai realizuoti save kaip meni-ninkà ir net ið to gyventi. Jau neberei-kia ieðkoti laisvës emigracijoje ar trem-tyje. Lieka daugiau vilties ten, kur esi.

Bet kartu mûsø grupëje liovësi do-minuoti smalsumas pasauliui. Visuo-menës atsiveria kitiems. LotynøAmerika jau nebe tokia provinciali,atsiskyrusi ir ásiþiûrëjusi á vietinesðaknis. Lokali „ðaknø“ ideologijaakivaizdþiai traukiasi. Lotynø Ame-rika po daugybës metø atsisveikinasu vadø kultu, nacionalizmu, me-sianistinës revoliucijos idëjomis.

Kultûros iðlaisvinimas ir demokra-tizacija jà praturtino, atvërë nau-joms idëjoms ir átakoms. Bet, kogero, ir sulëkðtino.

Kai kultûra slopinama, iðsilaisvi-na menininkø socialinio angaþuo-tumo valia. Menas ir kultûra tampakritikos árankiais, smerkia nelaisvæir priespaudà. Todël daþnai atsiran-da propagandinis tonas ir praran-damos estetinës vertybës, bet visuo-menës problemos yra menininkødëmesio centre. Dabar, kai nebërapriespaudos, daromës abejingesnivisuomenës problemoms. Meninin-kai nusisuka nuo politikos, nes esàtai neðvari ir neverta dëmesio sritis,esà susidomëjimas ja verèia kultûràdegraduoti. Tai ádomus procesas, betnelabai teigiamas. Visuomenës, po-litikos ir socialiniams klausimamsabejinga kultûra skursta.

Vidurio ir Rytø Europoje egzistavointeligentijos sàvoka. Inteligentijabuvo suvokiama kaip socialinë gru-pë, prisiëmusi misijà ginti nacionali-nes vertybes ir kelti visuomeninesproblemas. Ðis visuomenës sluoksnisjau ketvirtá amþiaus nyksta.

Tai demokratijos kaina. Laisvë irdemokratija naikina tokià inteligen-tijà. Kai nëra diktatûros ir cenzûros,visuomeninis paðaukimas dingsta.Jau ne pirmus metus kalbu apie ðiàkrizæ. „Reginio civilizacijoje“ („Lacivilización del espectãculo“, 2012)raðiau, kad kultûra banalëja, tampasavanaudë ir tuðèia. Viskas yra pra-mogos forma. Taip menas netenkakritinio pojûèio. Nuo to nukenèia vi-suomenë, demokratijos institucijos irpati kultûra. Tai labai pavojinga.

Todël, kad nukenèia ir res publica –vieðasis reikalas?

Taip. Politika, kurià suvokiamekaip visuomeninius, politinius klau-simus, negali apsiriboti grynai prag-matiðkais veiksmais, pavyzdþiui, kaiyra pakeièiama vadinamaisiais „ei-namaisiais reikalais“, praradusiaisvertybinæ ataskaità. Tada vieðosiosinstitucijos nyksta, o þmonës liau-jasi domëtis politika, nes tai purvas,korupcija ir vien tik valdþia.

Bet gyvenimas nepripaþásta tuð-tumos, apleistas erdves uþima na-cionalizmas, populizmas ir kolekty-vinës ideologijos. Jos atgyja netEuropoje. Septynis deðimtmeèiuságyvendinamu didþiuoju demokra-tijos projektu abejoja visi. Ir kairie-ji, ir deðinieji. Kraðtutinës srovësuzurpuoja vieðuosius debatus ir val-dþia patenka á blogiausiøjø rankas.Vidutinybiø, skurdþiø ir demoralizuo-tøjø. Mes Lotynø Amerikoje galimepasiguosti, kad visos demokratijos,taip pat ir senosios bei iðvystytos, ser-ga ta paèia liga. Bet daugumos pro-blemos yra kvailiø dþiaugsmas. Tamreikia pasiprieðinti, kol nebus pervëlu. Neþinau geresnio kelio uþedukacijà ir gerà pavyzdá. Politikaturi traukti jaunus ir geriausius.

Tik kuo?Vertybëmis paremtos politikos

pavyzdþiais. Politikos, kuri sugebë-jo sugràþinti demokratijà, sunaikintineteisybæ, átvirtinti teisæ, paskatintiekonomikos raidà. Mûsø pareigaapsaugoti kultûrà nuo banalybës. Ið-traukti jà ið pramogiðkumo.

Bet tai tik þodþiai. Gal reikia sukrë-timo?

Taip, pavyzdþiui, kaip Ukrainoje.Jei ukrainieèiai bûtø turëjæ solides-næ demokratinæ kultûrà ir geresnesinstitucijas, bûtø lengviau susidoro-jæ su krize. Dabar jie patyrë ðokà irnegali atsikvoðëti. Toks ðokas gali ið-tikti visur, kur nusilpo visuomenëslaisvës gynimo mechanizmai.

Kodël globaliame kaime lengviau irgreièiau ásigali judrus kapitalas,prekyba ar prekës, o ne vertybës irlaisvë?

Nes ðios vertybës nëra akivaiz-dþiai tokios globalios. Jei taip bûtø,pasaulyje neliktø korupcijos. Taèiauprivalome jas diegti. Vertybës dûs-ta, jos nepajëgia pasivyti ekonomi-kos. Tai turëtø bûti pagrindinis mû-sø rûpestis, taèiau nëra. Turime bûtibudrûs! Turime sugràþinti vieðajamgyvenimui kritiðkà pilietiná poþiûrá.

Taèiau reikëtø prisiminti ir tai,kad ávyko didelë paþanga. Kai pas-kutiná kartà kalbëjausi su KarluPopperiu, jis pasakë: „Kur tik pasi-suksi, nelaimës ir katastrofos. Siau-bas. Taèiau, nepaisant to, dar nie-kada per visà istorijà mums taipgerai nesisekë.“

Kam „mums“?Þmonijai, pasauliui. Pasiþiûrëki-

te – pasaulyje daug daugiau demo-kratiniø valstybiø nei prieð ketvirtáamþiaus. Patys aiðkiausi pavyzdþiai –

vadinamosios liaudies demokratijosðalys. Dabar tai pilnateisës, stabiliosdemokratijos, be to, jos paskiepy-tos nuo totalitarizmo.

Taèiau liberalizmas iðgyvena krizæ.Neoliberalizmas puikiai pasiteisinoeksploatuojant iðteklius ir darbà,daug blogiau – kuriant visuotinægerovæ. Turtai kaupiami virðûnëse,atotrûkis tarp turtingøjø ir skur-dþiø vis didesnis.

Taèiau liberali ekonomika suma-þino skurdà. Per pastaruosius 25metus labiau nei per visà ankstesnáðimtmetá. Liberalizmo problema yrane jis pats, o vertybiø þlugimas irmoralinës kontrolës mechanizmøsutrikimas. Bûtent tai, o ne libera-lizmo blogis paaiðkina krizæ, kuri ið-tiko Europà ir JAV. Laimëjome kovàprieð komunizmà. Liko tik apgailëti-nos Ðiaurës Korëja ir Kuba. Dabaratëjo laikas dar vienam didþiam mû-ðiui uþ tai, kad vieðà gyvenimà pradë-tø valdyti moralë, kaip to norëjo Al-bert’as Camus. Ne tik politiná, bet irekonominá gyvenimà. Demokratijosbuvimas neiðsprendþia mûsø pro-blemø. Demokratijai reikia mûsødalyvavimo.

Á demokratiðkos, liberalios, toleran-tiðkos ir pliuralistinës Vakarø civili-zacijos laimëjimus nuolat kësinasipirminiai instinktai: nacionalizmas,religinis ir etninis fanatizmas,valdþios troðkimas. Kodël taip yra?

Popperis tai vadino „genties gun-dymu“. Ðie reiðkiniai niekad neið-nyks, bet stipriau jie pasireiðkia kri-ziø laikais. Galima laimëti mûðáprieð bandos, bet ne prieð karo ins-tinktus. Ir vël: pergalæ toje nesibai-gianèioje kovoje lemia kultûra. Ðidabartinë – savanaudiðkumo ir pra-mogos, plintanti turtingose Pran-cûzijos ar D. Britanijos visuomenë-se, – nepalaikys þmoniø kritinësdvasios.

Jums pavyzdys yra buvusios „liau-dies demokratijos“, bet auksoamþius baigësi ir mûsø pasauliodalyje. Rusija gráþta prie patval-dystës ir imperializmo.

Tai tikrai grësmë Rytø Europai.Demokratijos ir laisvës vertybës,kurios turëjo plisti po SSSR þlugi-mo, Rusijoje neprigijo. Taèiau Ru-sijoje atgimsta ne komunizmas, ocaro imperija, stipraus vado ir ga-lingos valstybës ilgesys. Vis dëltomanau, kad Putinas pralaimës. Ðiødienø pasaulyje neoimperiniam na-cionalizmui nëra vietos.

Nobelio kalboje sakëte, kad istorijøpasakojimas ir klausymas yra civili-zacijos bei þmogiðkumo pradþia.Taèiau dabar literatûra mirðta.Þmonës nebeperka knygø. Ar mûsølaukia naujas barbariðkumas?

Viskas priklauso nuo mûsø paèiø.Nuo intelektualø, ðeimos, mokyk-los. Mes kartu turime pasiprieðintitam barbariðkumui.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Demokratija naikina inteligentusPokalbis su Nobelio literatûros premijos laureatu Mario Vargasu Llosa

Mario Vargas Llosa

7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098) 9 psl.

K i n a s

Treèiadiená atidarytas kino festiva-lis „Nepatogus kinas“. Jo progra-moje daug pasaulyje pripaþintø irapdovanotø dokumentiniø filmø.Ðiemet festivalio naujovë – kon-kursinë programa. Joje bus parody-tas ir rusø reþisierës Alinos Rudnic-kajos filmas „Kraujas“ („Krov’“,2013). Filmo premjera ávyko pernai,garsaus dokumentininko VitalijausManskio ákurtame Maskvos „Art-dokfest“, kur „Kraujas“ laimëjoDidájá prizà. Tada ir prasidëjo filmokelionë po svarbiausius dokumen-tinio kino festivalius. Pateikiamekelis rusø kritikiø atsiliepimus apiefilmà.

Moters þvilgsnis geriau tinka do-kumentiniam kinui apie mûsø tëvy-næ: moterys dràsesnës, bet ir gailes-tingesnës, jos nebijo blaiviai þiûrëtiá visà tikrovës bjaurastá, o kartu yrapasirengusios uþjausti þmones. (...)

Automobilis su keliomis medici-nos seserimis vaþinëja blogais Rusi-jos keliais, rinkdamas donorø krau-jà, kuris toks bûtinas didelio miestoligoninëms. Maþuose miesteliuose jøjau laukia, þmonës stovi eilëse, jau-dinasi, ar galës atiduoti savo 450 mi-ligramø kraujo, uþ kuriuos gaus 850rubliø. Tai dideli pinigai tiems, kasgyvena ið trijø tûkstanèiø pensijos, iðnereguliariai gaunamo atlyginimo.

Kraujo duoda jauni ir seni, vyraiir moterys, kaþkas apalpsta – já at-gaivina, paguldo kojomis aukðtyn,ramindami: „Viskas, atidavei, atida-

vei, viskas gerai“, t.y. bus uþskaityta,pinigus iðmokës. „Ar pusryèiavai? –klausia seselës jaunos moters. – Kàvalgei?“ Ði atðauna: „Tris sumuðtiniussu sûriu ir du puodelius kavos.“ „Arbent su sviestu? Nusipirk kilogramàjautienos ir suvalgyk per savaitæ, ðtaitau pinigai maistui, kraujà atiduosinemokamai“, – aiðkina jai.

Kraujas ðiame nespalvotame fil-me yra juodos spalvos, jis teka ið më-gintuvëlio, bëga vamzdeliais. Krau-jas primena naftà, be jo neiðgyvensligoniai, jo reikia operacijoms, taikilnu ir svarbu, bet sesutës kraujàskaièiuoja kibirais – ðiandien surin-ko keturis kibirus. Áprastas dalykas –kraujo surinkimas ðiame filme tam-pa ðalies, kur uþ tolimø laukø ir mið-kø gyvena nuolankûs ir mieguistiþmonës, gyvenimo metafora. Jøkraujo reikia gelbëti kitiems.

Visi yra sistemos dalys, visi susijævieni su kitais, ir visi susitaiko su tuo,kas yra. Yra skubant ir blogai þmo-niø poreikiams pritaikyta erdvë: va-karienë serviruojama sandëliuke,kraujas imamas mokykloje arba klu-be, atitveriant salæ ðirmomis. Atsi-tiktinis meiluþis vieðbuèio kamba-ryje, degtinës „Penki eþerai“ butelissu naminëmis salotomis plastmasi-nëje dëþutëje, ðventinis tortas Krau-jo centro 30-meèiui su kremine ðir-dimi ir laðeliu kraujo ant jos –maþyèiai dþiaugsmai pilkai baltojevienodø dienø tëkmëje.

Sesutës juokais vadina save krau-gerëmis. Komunistiniame mitinge

þvëriðkai rimtai kraugeriais jos va-dina kitus. Bet ir mitingai, ir svei-katos apsaugos departamento vado-vo pagyrimo þodþiai nieko nekeièiagyvenime, kur uþ viskà reikia mo-këti krauju.

Reþisierë ið Peterburgo Alina Rud-nickaja nufilmavo jau daug filmø irbeveik visi jie buvo pastebëti, daly-vavo festivaliuose, gavo prizus. Bet,mano galva, „Kraujas“ yra geriau-sias, jis daug gilesnis uþ bet kokiàinterpretacijà ir jo tikroviðkumolaipsnis toks, kad filmo neámanomanepriimti rimtai, panaðiai kaip ne-ámanoma nusigræþti nuo nuosavogyvenimo.

Aliona Solnceva, „Moskovskijenovosti“

Tikras dokumentinis kinas skiria-si nuo televizinio pirmiausia auto-riø noru uþduoti sau sudëtingiausiusklausimus apie bûtá, kartu su þiûro-vais atidaryti „uþdraustas“ duris, ke-

liauti á atskiro þmogaus, gyvenanèioèia ir dabar, kosmosà. Ðis „èia ir da-bar“ jau atrodo kaip dràsos virðûnë.Esmë ne kinas, o mes. Mûsø dar ne-baugino, bet jau patys iðsigandome.(...)

„Artdok“ kinas skirtas protin-giems þmonëms, sugebantiems at-virai kalbëtis su savimi. Vienas iðsvarbiausiø filmø... ne, ne „Putinoþaidimai“, o Alinos Rudnickajos„Kraujas“. Tai egzistencinis siaubofilmas, nuspalvintas ávairiausiomisgyvenimo spalvomis. Po ðalá vaþiuo-ja gogoliðka kibitka – senutëlë grei-tosios pagalbos maðina. Ji ir „pade-da“ gyventojams, paimdama jøkraujà. Dozës kaina – maþdaug 850rubliø. Kai kurie donorai alpsta,matyt, jiems liko nedaug kraujo. Bet850 rubliø miestuose, kur ðachtosuþdarytos, gamyklos sustabdytos...„Nusiskundimø nëra? Ryte paval-gëte?“ – mechaniðkai pasidomi me-dicinos seserys. Jos svajoja apie as-

meninæ laimæ. Uþ lango vangiaitriukðmauja mitingas apie valdþià,kuri siurbia þmoniø kraujà. Ið ilgosdonorø eilës paimtas kraujas tekavamzdeliais á operacines, gelbëda-mas suaugusiøjø ir kûdikiø gyvybes.Kraujas, ko gero, dabar yra vienin-telis mus visus jungiantis dalykas.

Marina Razbeþkina tai vadina„gyvatës zona“, kai tu taip arti pri-siartini prie realybës, kad ji jau imapûsti savo gobtuvà. Kamera, rizikin-gai priartinta prie herojaus akiø,prie ðios dienos akiø, pati tampa pa-vojinga realybe.

Larisa Maliukova, „Novaja gazeta“

(...) Filme apie kilnojamàjà krau-jo perpylimo stotá nëra raudonosspalvos – kraujas nespalvotas. Dono-rystë èia parodyta kaip moralinis ok-simoronas: viena vertus, tai prekybossavimi (dauguma duoda kraujà dël pi-nigø) forma, kita vertus, visada liekapasitenkinimas poelgiu ir iðgelbëtiþmonës (juos Rudnickaja taip pat ro-do filme). Tu tarsi seki gydytojus, jøsudëtingà darbà ir nepretenzingusvakarinius pasilinksminimus, ir am-þinai meluojanèius donorus, paèiusávairiausius, bet uþdirbanèius taippat. Taèiau galiausiai supranti, kadþiûri filmà apie tai, kaip tai, kas so-cialu (pinigai), ir tai, kas biologiðka(kraujas), sulieja kiekvienà á vienti-sà þmogaus organizmà.

Marina Kuvðinova, www.seance.ru

PARENGË K . R .

Rusijos gyvenimo metaforaPrasidëjo kino festivalis „Nepatogus kinas“

Skaniai pavalgyti mëgstu, bet il-gai svarsèiau, kodël paskutiniaismetais televizijà ir kinà iðtiko kuli-narinis bumas. Kodël kino festiva-liuose atsiranda atskiros kulinariniokino programos, dar galiu suprasti –juk reikia kaþkur rodyti tokius fil-mus, bet kodël visi kalba apie mais-tà, kodël perka dideles kvailø recep-tø knygas kietais virðeliais, kodëlþiûri laidas, nuo kuriø tikrà maistogaminimo specialistà kartais gali ið-tikti net infarktas? Gal todël, kadmasinë kultûra pasiûlë visiems tap-ti hedonistais?

Tikiuosi, kad á ðiuos klausimus pa-dës atsakyti Jono Favreau 2014 m.filmas „Ðefas ant ratø“ (TV3, 25 d.23.05). Kodël Favreau ëmësi ðio fil-mo ir dar suvaidino pagrindiná vaid-mená, suprantu: pabandykite ne vie-nus metus reþisuoti „blokbasterius“,kad ir kelis filmus apie geleþiná þmo-gø ir dar juose vaidinti, tada bus aið-ku, kodël toks mielas pasirodys dar-bà Los Andþelo restorane praradæsbuvæs madingas virëjas Karlas. Jisieðkos prarasto kulinarinio ákvëpi-mo, atidaræs restoranà ant ratø.Toks personaþas leidþia atsivertijausmams, neslëpti net tø asmenið-

kø ir nuoðirdþiø, nors, ko gero, pa-èius nuoðirdþiausius sukels Karlàsuþlugdæs átakingiausias kritikas(Oliwer Platt), kuris filme nutiesiaaiðkias paraleles su þiauriu kino pa-sauliu. Pakeliui Karlas dar bandys su-sitaikyti su savo ðeima, juk rankà jamiðties buvusi þmona ir deðimtmetissûnus. Todël toks numanomas filmetëvo ir sûnaus suartëjimas.

„Ðefas ant ratø“ primena senussovietinius filmus, teigusius, kadsvarbu kiekvienà darbà atlikti geraiir ádëti á já dalelæ savo ðirdies. Tà patáteigia ir Favreau, kuris padeda savoKarlui suprasti, kad galima didþiuo-tis ir sumuðtiniu, jei jis pagamintasnuoðirdþiai. Þodþiu, „valgis – tai ðistas daugiau nei valgis“, bet ðeðtadie-nio vakarui toks filmas tinka.

Robertas Zemeckis, regis, taippat pavargo nuo spalvingø pasakai-èiø maþiems ir dideliems, todël 2012 m.jo sukurtà „Skrydá“ (TV3, 26 d. 21.30)galima pavadinti net realistiðku.Denzelas Washingtonas vaidina pi-lotà, kuris iðgelbsti keleivius nuo þû-ties (skrydþiø kompanija gaili pinigønaujoms detalëms), taèiau „Skrydy-je“ reþisieriui, regis, svarbiau paro-dyti, kaip herojus nugali savo silpny-

bes ir pakyla virð ankstesnio gyve-nimo, kuriame yra daug alkoholio,kokaino ir problemø su darbdaviais.Washingtono personaþo dvipras-miðkumas atskiedþia „Skrydþio“sentimentalumà, papildomo þavesiofilmui suteikia Johno Goodmanosuvaidintas universiteto profeso-rius, atneðantis á ligoninæ savo drau-gui cigareèiø, alkoholio ir pornog-rafiniø þurnalø, kad ðis nenumirtøið nuobodulio.

Profesionalumo nepragersi, betTiboro Takacso filmo „Melas ir iliu-zijos“ (BTV, 26 d. 23 val.) herojus,jaunas, garsus ir turtingas raðytojas(Christian Slater), laimës ieðko ki-taip – jis ásimyli graþià blondinæ. Kairaðytojo suþadëtinë paslaptingaidingsta, o juo paèiu pradeda domë-tis átartini veikëjai, intelektualo gy-venimas pavirsta tikru trileriu.

Vis dëlto raðytojai retai tampa fil-mø herojais, nors jiems tikrai gali-ma pavydëti: ðie þmonës gyvena ið-kart keliose tikrovëse. Kine jos,deja, daþnai suprantamos ir rodo-mos paþodþiui, nors geri raðytojaivis dar neatsisako bendradarbiautisu kino kûrëjais.

Willo Specko ir Josho Gordono

2011 m. filmas „Nepageidaujami ge-nai“ (TV1, 27 d. 21 val.) sukurtas pa-gal vieno ryðkiausiø viduriniosioskartos amerikieèiø prozininko Jef-frey Eugenideso (g. 1960) novelæ, daranksèiau jo romanà „Jaunosios savi-þudës“ ekranizavo Sofia Coppola.„Nepageidaujamø genø“ herojai –nevykëlis nekilnojamojo turto agen-tas Volis (Jason Bateman) ir jo ge-riausia draugë Kesë (Jennifer Anis-ton). Mergina uþsigeidþia vaiko irsëklos donoru pasirenka Rolandà(Patrick Wilson). Taèiau Volis slap-ta myli Kesæ. Todël visai nekeista,kad aplinkybiø priverstas jis pakeisdonoro sëklà sava. Po septyneriø

metø Kesë gráþta á Niujorkà su sû-numi ir Volis nebegali atsispirti të-vystës ðauksmui....

Panaðiai kaip tapatybës tema,paskutiniais metais kine populiariosir visokios genetinës paieðkos, susi-jusios su dirbtiniu apvaisinimu. Josdaþniausiai baigiasi optimistiðkai,bet man tokiais atvejais neduoda ra-mybës kitas klausimas: kodël pana-ðiø filmø herojai nenori daugintisnatûraliu bûdu? Ar tik nebus kaltata pati kulinarija, kuriai þmonës ati-duoda tiek fantazijos, laiko ir jëgø,kad jø nebelieka tikram gyvenimui?

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Kulinariniai malonumai – ne viskasKrësle prie televizoriaus

„Ðefas ant ratø“

„Kraujas“

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098)

S p a l i o 2 4 – l a p k r i è i o 2

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Judanèios raidës“

Paroda „Pirmavaizdþiai: idëjos, eskizai,

modeliai ir instrukcijos“

Graþiausiø ðveicariðkø knygø paroda

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Paryþiaus mokyklos dailininkai ið

Baltarusijos. Ið AB „Belgazprombank“

kolekcijos, muziejiniø ir privaèiø rinkiniø“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI–XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Telesforo Valiaus (1914—1977) gimimo

ðimtmeèiui skirta paroda

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

Paroda „Europos Viduramþiø ir Renesanso

gobelenai. Gijomis iðausta istorija“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Laisvydës Ðalèiûtës paroda „(Melo)Dramos.

Ledos dienoraðèiai“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Gusto Jagmino tapybos bei pieðiniø paroda

„Dykinëjimai“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Fotografijø paroda „Miniatiûros?“

„Vilniaus“ fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 31 d. — Donato Stankevièiaus fotografijø

paroda „Perpardavimas“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Martos Vosyliûtës paroda „Lietuvos dailës

istorija paveikslëliuose“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Viktoro Paukðtelio tapybos paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki XI. 1 d. — paroda „Laisvës ribos“ (objektai,

skulptûra)

Jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo

simpoziumo paroda „Gurgutis — 2014“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 29 d. — Vilniaus keramikos meno bienalë

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Elenos Balsiukaitës-Brazdþiûnienës paroda

„Varnø baþnyèia“

Lietuvos dailininkø sàjungos galerijaVokieèiø g. 2

iki 26 d. — Galerijos vitrinoje — tarptautinë

ðiuolaikinio metalo meno bienalë

„METALOfonas: asmeniðkai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 26 d. — tarptautinë ðiuolaikinio metalo

meno bienalë „METALOfonas: asmeniðkai“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Jaunøjø menininkø paroda „Peizaþo mimikrija“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 31 d. — Sauliaus Dastiko paroda „Vietos“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki 31 d. — Antano Monèio (1921—1993)

pieðiniø paroda „Spalvø vokalizës“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“

Sare (Evgenia Sarkisian) paroda

Senamiesèio menininkø galerija-dirbtuvëTotoriø g. 22—4

Vilmos Fioklos Kiurës tapybos paroda

„Þvërys ir ðventieji“

Jono Meko vizualiøjø menø centrasGynëjø g. 14

Paroda „Fluxus + Fluxus“

Prancûzø institutasDidþioji g. 1

iki 29 d. — Cloé Cruchaudet komiksø paroda

„Mauvais genre“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 27 d. — Vilmos Samulionytës ir Sugar

Magnolija Wilson paroda „Rua da Alegria“

(Dþiaugsmo gatvë)

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Birutës Kairaitytës-Vaitkevièienës fotografijos

Pylimo galerijaPylimo g. 30

iki 31 d. — Leonardo Tuleikio, Aloyzo Stasiu-

levièiaus ir Rimo Bièiûno tapyba

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 30 d. — Dmitrij Borko paroda „Rusijos

teismas“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

iki 26 d. — paroda „Egzotikos estetika Sebah

fotografijose: Artimøjø Rytø ir Afrikos ðaliø

gyvenimas XIX a. pab. — XX a. pr.“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Nuo fiordø iki Alpiø virðukalniø:

Europos peizaþai ið Mykolo Þilinsko (1904—

1992) kolekcijos“

Paroda „Andrzej Wajda. Kaunas — Vilnius“

Prancûzø instituto Lietuvoje pristatoma

paroda „20 prancûzø dizaino ikonø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Jûraèio Zalenso paroda ið ciklo „Lûþio kartos

vardai“

iki 31 d. — tarptautinë akvarelës bienalës

„Baltijos tiltai“ paroda „Rezonansas“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

iki 31 d. — Osvaldo Jablonskio akvarelës

paroda „Geltonas gandras“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Vytauto Kauno paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Steve’o Yateso (JAV) paroda) „Pagamintos

bûti fotografija“

Galerija „Balta“M. Valanèiaus g. 21

iki 31 d. — Loretos Stankutës paroda

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

„Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø Prûsijo-

je. XIX—XX a. I pusës tapyba ir grafika ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

„Taikomoji dekoratyvinë dailë — mûsø na-

mams. Ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø“

Klaipëdos miesto moksleiviø kûrybiniø

darbø paroda

Gargþdø kultûros centro vaikø dailës studi-

jos ir Vëþaièiø (Klaipëdos raj.) „Nomedos“

dailës klubo paroda „Këdë ir ...“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Tarptautinio projekto „Paþink svetimðalá“

paroda „9000 km“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Ðarûno Leonavièiaus iliustracijos Kristijono

Donelaièio poemai ,,Metai“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Menininkiø grupës „5 erdvës“ paroda

pavadinimu „Ru2o“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

iki XI. 2 d. — Gyèio Skudþinsko paroda

„Kelios fotografijos tiesos“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras24 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

25 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“ (pagal

S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio ir kt.

muzikà). Dir. — R. Ðervenikas

26 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

29 18.30 — G. Kuprevièiaus „ÈIURLIONIS“.

Dir. — R. Ðervenikas

30 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“.

Dir. — M. Staðkus

31 d. 18.30 — A. Adamo „ÞIZEL“.

Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

24 d. 17 val. — F. Dostojevskio „IDIOTAS“.

Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

25 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

26 d. 12 val. — „KOSMOSAS+“.

Reþ. — K. Dehlholm („Hotel Pro Forma“)

29 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR

MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas

30 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS

SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Maþoji salë

26 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

27 d. 19 val. — „SAPNAS“ (A. Strindbergo

pjesës motyvais). Reþ. — K. Gudmonaitë

Studija

24 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras24 d. 20.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ „Sàmo-

ningas þmogus“)

25 d. 14, 16 val. — „KELIONË BE BAGAÞO“.

Reþ. — B. Latënas. Vaidina S. Anusevièiûtë,

E. Ganusauskaitë, G. Kulikauskytë, G. Lady-

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Keramika + spauda /spausdintas

vaizdas keramikoje“

iki 25 d. — tarptautinë scenografijos studen-

tø paroda, skirta Lietuvos scenografijos

mokyklos 85-riø metø sukakèiai

Vilniaus dailës akademijaMaironio g. 6, Malûnø g. 5

Algimanto Ðvëgþdos (1941—1996) pieðiniø

paroda-konkursas

VDA parodø erdvë „5 malûnai“Malûnø g. 5

iki 26 d. — Natano Jurevièiaus „Albumas

procese“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 31 d. — Aistës Kisarauskaitës paroda

„Baltøjø ëjimai“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Auðros Jasiukevièiûtës maþosios metalo

plastikos paroda „Pasauliai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

gaitë, D. Petrikaitë, P. Simutytë, J. Skardþiû-

të, J. Vaicekauskaitë, R. Þibaitytë

25 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

26 d. 16 val. — J. Erlicko programa „Ne visi

namie“

28 d. 18.30 — „SELAVY!“ N. Narmontaitës

muzikinis spektaklis („Rûtos“ draugijos

renginys)

28 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre —

N. Gogolio „REVIZORIUS“. Reþ. — R. Tuminas

29 d. 18.30 — PREMJERA! N. Erdmano

„SAVIÞUDIS“. Insc. aut. — T. Stirna, reþ. —

G. Tuminaitë, dail. — V. Galeckaitë-Dabkienë,

komp. — G. Puskunigis. Vaidina D. Ciunis,

I. Patkauskaitë, A. Ðataitë, T. Rinkûnas,

T. Stirna, A. Kiðkytë, T. Kliukas, A Dubaka

30 d. 18.30 — S. Becketto „BELAUKIANT

GODO“. Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras24 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

25 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

25 d. 18 val. — E. Scarpettos „VARGÐAI.

ARISTOKRATAI“. Reþ. — P.E. Landi

26 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

26 d. 18 val. — M. McDonagho

„PAGALVINIS“. Reþ. — J. Vaitkus

28 d. 11 val. — A. Pukelytës spektaklis-

ekskursija „EKSPEDICIJA Á TEATRO VIDØ“.

Reþ. — A. Pukelytë

29 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

30 d. 18 val. — PREMJERA! C. Murillo

„TAMSOS ÞAIDIMAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

(99 salë)

31 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VIL-

NIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

Rusø dramos teatras24 d. 18.30 — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido-

kite mane uþ grindjuostës“). Reþ. —

A. Jankevièius

Dailë

Istoriðkai privilegijuotam vyro þvilgsniui oponuojanti menininkë Lais-vydë Ðalèiûtë ðákart atsigræþë á savo paèios praeitá – Vilniaus grafikos me-no centre ji pristato (Melo)dramos manifestà, kurá sudaro 1991–1992 m.sukurti pieðiniai ir vizualinis jø komentaras. Ankstyvuosiuose darbuosepastebëtà pasikartojantá gulbës motyvà ji susieja su graikø mitu apie Le-dà, su jos vaizdavimu ávairiø laikotarpiø tapyboje bei ðiuolaikiniu „neojaus-mingumu“. Jos parodà galerijoje „Kairë–deðinë“ (Latako g. 3, Vilnius) ga-lima apþiûrëti iki lapkrièio 8 d.

Parodoje „Miniatiûros?“ eksponuojami þinomø Lietuvos fotografø –Vytauto Balèyèio, Joanos Deltuvaitës, Arûno Kulikausko, Algimanto Kun-èiaus, Algirdo Ðeðkaus, Rièardo Ðileikos, Remigijaus Treigio ir Gintauto Tri-mako – maþo formato darbai, kuriais jie prieðinasi „parodinio“ formatokanonui ir kvieèia pasimëgauti ðviesos miniatiûromis ið arèiau. Paroda „Pros-pekto“ galerijoje (Gedimino pr. 53, Vilnius) veikia iki lapkrièio 8 d.

Muzika

Spalio 25 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje prasideda festivalis„Gaida“. Skirtingø kartø menininkiø kûrinius grieþia Lietuvos nacionali-nis simfoninis orkestras. Skambës Vokietijoje gyvenanèios bene þymiausiosðiø laikø rusø kompozitorës Sofijos Gubaidulinos kûrinys „Puota maro me-tu“, orkestro meistrës, lenkø kûrëjos, kviestinës festivalio kompozitorës Han-nos Kulenty opusas „Pirmoji dalis“, jaunesnei kartai atstovaujanèiø UgnësGiedraitytës „Iris“ ir Rûtos Vitkauskaitës pasaulinë premjera. Ið atlikëjø,be abejo, labiausiai intriguoja akordeono meistras Martynas Levickis. Per-nai „Decca Classics“ iðleistas jo albumas „Martynas“ pripaþintas perka-miausiu klasikinës muzikos albumu D. Britanijoje. Soliná vaidmená taippat atliks jaunas klarnetininkas Vytautas Giedraitis. Diriguos austrø diri-gentas ir kompozitorius Rolandas Freisitzeris.

Kinas

Spalio 25 d., ðeðtadiená,16 val. „Skalvijoje“, specialiajame „Nepatogauskino“ seanse, – Pavelo Kostomarovo, Aleksandro Rastorgujevo ir Alek-sejaus Pivovarovo filmas „Kadencija“ – kelerius metus kurtas pasakoji-mas apie Rusijos opozicijà.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A

Aplink Þemæ per 80 dienø : [romanas] / Jules Verne ; iliustravo Robertas Ingpenas ; vertë

Juozas Balèikonis. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 245, [3] p. : iliustr. –

(H.Ch. Anderseno medalis). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-194-6 (ár.)

Beveik visada : romanas / J.A. Redmerski ; ið anglø kalbos vertë Regina Ðeðkuvienë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 358, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-

01-1585-5 (ár.) : [31 Lt 82 ct]

Dienos, kuriose buvau… : [eilëraðèiai] / Graþina Mikalauskienë ; [iliustracijø autorë Graþina

Mikalauskienë]. – Marijampolë : Idëjø dirbtuvës, 2014 (Marijampolë : Idëjø dirbtuvës). – 107,

[4] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-8121-19-3 (ár.)

Dviese apie meilæ : [poezija] / Julius Keleras ; vertimas: Giedrë Bartelt ; [Eglës Kuckaitës

iliustracijos]. Zu zweit über die Liebe : [Poesie] / Aldona Gustas ; Übersetzung: Giedrë Bartelt ;

[Illustrationen von Aldona Gustas]. – Vilnius : Naujoji Romuva [i.e. „Naujosios Romuvos“

fondas], 2014 (Vilnius : Standartø sp.). – 107, 113, [3] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok. ir

vok., liet. – Apverèiamasis leid. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8035-31-5

Erðkëtis ir miestas : [eilëraðèiai] / Giedrius Mickûnas. – Vilnius : Homo liber, 2014 (Vilnius :

Petro ofsetas). – 67, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-446-084-5 : [10 Lt 90 ct]

Gyvenimo nuodëmës : romanas / Stefanija Maþeikienë. – Klaipëda : S. Jokuþio leidykla-

spaustuvë, 2014 (Klaipëda : S. Jokuþio l-kla-sp.). – 327, [1] p. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-

9986-31-446-2

Á kur esu – pavasariø regatos : [eilëraðèiai] / Stasys Algimantas Stankevièius. – Klaipëda : S.

Jokuþio leidykla-spaustuvë, 2014 (Klaipëda : S. Jokuþio l-kla-sp.). – 149, [5] p. – Tiraþas 200

egz. – ISBN 978-9986-31-430-1

Karo lakûnas ; Pietø paðtas : romanai / Antoine de Saint-Exupéry ; ið prancûzø kalbos vertë

Valdas V. Petrauskas. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 260, [3] p. –

(„Pegaso“ kolekcija, ISSN 2351-5236 ; 4). – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-609-01-1573-2 (ár.) :

[14 Lt 12 ct]

Likimas davë Lietuvà… = Ñóäüáîé äàíà Ëèòâà… : [poezijos rinkinys] / [Rita Bijeikytë-

Gatautë-Starðelskienë, Danielë d’Erceville, Nijolë Puzanauskienë … [et al.]. – Klaipëda : S.

Jokuþio leidykla-spaustuvë, 2014 (Klaipëda : S. Jokuþio l-kla-sp.). – 100, [1] p. : portr. – Aut.

nurodytos antr. lapo kt. pusëje. – Gretut. tekstas liet., rus. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-

9986-31-447-9

Neuþmirðk manæs : romanas / Santa Montefiore ; ið anglø kalbos vertë Irena Kupèinskienë. –

Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 434, [3] p. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN

978-609-01-1594-7 (ár.) : [31 Lt 82 ct]

Praeities gûsiai / Ona Jasionienë-Bartuðkienë. – Marijampolë : Idëjø dirbtuvës, 2014

(Marijampolë : Idëjø dirbtuvës). – 95, [2] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-

8121-14-8 (ár.)

Prisiminimø labirintuose / Birutë Þilinskaitë-Papeèkienë. – Marijampolë : Idëjø dirbtuvës,

2014. – 331, [3] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-8121-21-6

Prisukamas apelsinas : [romanas] / Anthony Burgess ; ið anglø kalbos vertë Saulius Dagys. –

3-ioji laida. – Vilnius : Sofoklis, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 231, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. –

ISBN 978-609-444-130-1 (ár.)

Saulëlydþio ornamento spindesys : [eilëraðèiai] / Vladas Vaitkevièius ; [fotografijø autorë Birutë

Kairaitytë-Vaitkevièienë]. – Vilnius : Naujoji Romuva [i.e. „Naujosios Romuvos“ fondas], 2014

(Vilnius : Petro ofsetas). – 52, [4] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8035-32-2

Saulëlydþio paukðtë : eilëraðèiai / Paulina Danutë Vidrinskienë. – Marijampolë : Idëjø

dirbtuvës, 2014. – 130, [6] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-8121-08-7 (ár.)

Stalèiaus paslaptys : eilëraðèiai / Jeronimas Ðalèiûnas. – Marijampolë : Idëjø dirbtuvës, 2014. –

200, [4] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-8121-17-9

Sudrumsta ramybë : [eilëraðèiai] / Petras Miliûnas. – Marijampolë : Idëjø dirbtuvës, 2014

(Marijampolë : Idëjø dirbtuvës). – 115, [5] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-609-8121-22-3

Svetimi po 20 : [poetø grupës „Svetimi“ poezijos antologija] / Dainius Dirgëla, Evaldas

Ignatavièius, Liutauras Leðèinskas … [et al.]. – Vilnius : Homo liber, 2014 (Vilnius : Petro

ofsetas). – 127, [1] p. – Virð. aut. nenurodyti. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-446-085-2

(ár.) : [21 Lt 80 ct]

Svetimðalë / Diana Gabaldon. – Vilnius : Alma littera, 2011- . – (Ár.)

Kn. 8, Rudens bûgnai : romanas / ið anglø kalbos vertë Renata Valotkienë. – 2014 (Vilnius :

BALTO print). – 587, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-1595-4 : [38 Lt 90 ct]

Tarp delnø : eilëraðèiai, esë / Ieva Eimutytë. – Klaipëda : S. Jokuþio leidykla-spaustuvë, [2014]

(Klaipëda : S. Jokuþio l-kla-sp.). – 45, [1] p. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-9986-31-438-7

Vardas debesies : eilëraðèiai / Dalia Bielskytë ; [dailininkas Arûnas Mëèius]. – Klaipëda : S.

Jokuþio leidykla-spaustuvë, 2014. – 61, [3] p. : iliustr. – Virð. aut. nenurodyta. – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-9986-31-431-8

Virtuvë : romanas / Banana Yoshimoto ; ið japonø kalbos vertë Indrë Baronina. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 132, [4] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-

01-1582-4 : [15 Lt 58 ct]

24 d. 18.30 — M. Poli „ÞYDRASIS ROJUS“.

Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

25 d. 18.30 — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

25 d. 12 val. — „LINKSMOJI EINÐTEINO

LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë

26 d. 12 val. — J. Ðèiuckio

„RAUDONKEPURAITË“. Reþ. — J. Ðèiuckis

26 d. 18.30 — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas

29 d. 18.30 — A. Vampilovo „PRAËJUSIÀ

VASARÀ...“. Reþ. — V. Lukjanenko

30 d. 18.30 — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.

Reþ. — A. Dilytë

Teatras „Lëlë“24, 31 d. 18 val. — PREMJERA! „SMËLIO

ÞMOGUS“ (pagal E.T.A. Hoffmanà). Scen.

aut., reþ., lëliø dail. — G. Radvilavièiûtë

25 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — A. Mikutis

26 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“ (pagal

H.Ch. Andersenà). Pjesës aut. ir reþ. —

N. Indriûnaitë

26 d. 18 val. — „METEO“. Reþ. — A. Ivanova-

Braðinskaja, dail. — J. Skuratova, komp. —

Ð. Datenis

Maþoji salë

25 d. 14 val. — Just. Marcinkevièiaus „VORO

VESTUVËS“. Scen. aut. ir reþ. — A. Mikutis

26 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“. Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis

XI. 2 d. 12, 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIE-

GUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø

Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“24 d. 19 val. Juodojoje salëje — „IEÐKOJIMØ

KABINETAS“. Choreogr. — D. Light (D. Brita-

nija) (Kauno ðokio teatras „Aura“)

24, 25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „POPULAR PROBLEMS“. Choreogr., idëja,

atlikimas — A. Lisièkinaitë ir S. Juraðkaitë

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

26 d. 12 val. Juodojoje salëje — „SENELËS

PASAKA“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laborato-

rija „Atviras ratas“)

26 d. 13 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„DIDYSIS DÛDININKAS“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

26 d. 18.30 Juodojoje salëje — „MEILË

TRIMS APELSINAMS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatras „Atviras ratas“)

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras24 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

25 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — R. Everet-

to „DEMONAI“. Reþ. — G. Padegimas (Klaipë-

dos dramos teatras)

26 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliuly-

tës „ASTRIDA“ (A. Lindgren biografijos ir

pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

26 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen

„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas

28 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — PREM-

JERA! „BARBORA“ (pagal J. Gruðo dramà

„Barbora Radvilaitë“). Reþ. — J. Juraðas.

Adaptacijos autorë — A.M. Sluckaitë

29 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

30 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Èecho-

vo „VYÐNIØ SODAS“. Reþ. — A. Areima

31 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schillerio

„PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

Kauno valstybinis muzikinis teatras24 d. 18 val. — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“. Dir. — J. Janulevièius

25 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

26 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI

BURTØ FLEITA“. Dir. — V. Visockis

26 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“.

Insc. aut. ir choreogr. — A. Jankauskas, dir. —

J. Janulevièius

29 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

30 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS MON-

TEKRISTAS“ (pagal A. Dumas romanà). Dir. —

J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras24 d. 18 val. — G. Boccaccio „DEKAMERO-

NAS“. Reþ. — A. Rubinovas

25 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

26 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

30 d. 18 val. — PREMJERA! V. Klimaèeko

„SUPERMARKETAS“. Reþ. — A. Veverskis

Kauno maþasis teatras30 d. 19 val. — M. Fratti „SESUO“.

Reþ. — A. Þukauskas

Kauno lëliø teatras25 d. 12 val. — „ÞVAIGÞDËS VAIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

25 d. 16 val. — A. Kulikausko autorinis

koncertas „Tu paklausyk“. Dalyvauja

G. Ðulinskas (gitara), J. Kazakevièiûtë (vokalas)

26 d. 12 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras24 d. 18 val. Þvejø rûmuose — I. Turgenevo

„ÁNAMIS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras25 d. 18.30 — G. Rossini „SEVILIJOS

KIRPËJAS“

26 d. 13 val. — B. Pavlovskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras24 d. 18 val. — M. Pagnolio „DUONKEPIO

ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

25 d. 18 val. — V. Zabalujevo, A. Zenzinovo

„GRAÞUOLËS“. Reþ. — A. Dilytë

26 d. 18 val. — N. Leskovo „LEDI MAKBET IÐ

MCENSKO APSKRITIES“. Reþ. — R. Banionis

28 d. 18 val. — R. Everetto „DEMONAI“. Reþ. —

G. Padegimas (Klaipëdos dramos teatras)

30 d. 19 val. — „ANA KARENINA“ (L. Tolsto-

jaus romano motyvais). Choreogr. —

A. Cholina (A. Cholinos ðokio teatras)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras24—26 d. 18 val. — PREMEJRA! K. Sajos

„DEVYNBËDÞIAI“. Reþ. — M. Meilûnas,

scenogr. — I. Novikas, kostiumø dail. —

J. Silakaktina

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija25 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — festivalio „Gaida“ pradþios

koncertas. Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Dir. — R. Freisitzeris (Austrija).

Solistai M. Levickis (akordeonas), V. Giedrai-

tis (klarnetas). Programoje H. Kulenty,

U. Giedraitytës, S. Gubaidulinos, R. Vitkaus-

kaitës kûriniai

26 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Þaismingos muzikos orkestras

koncertuoja su Mere Popins!“. Klaipëdos

kamerinis orkestras (meno vad. —

M. Baèkus). Reþisierë ir aktorë L. Akstinaitë,

aktoriai E. Lozdovskaja, D. Þelvys, dailininkë

R. Valèik

26 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Vilniaus arsenalas“: L. Ðulskutë

(fleita), R. Romoslauskas (altas), S. Okruðko

(klavesinas). Solistë N. Katilienë (sopranas).

Programoje J.S. Bacho, T. Kutavièiaus,

A. Remesos, D. Cimarosos, A. Vivaldi,

J.-Ph. Rameau kûriniai

26 d. 14 val. Kauno valstybinëje filharmo-

nijoje — Muzikinë popietë visai ðeimai.

Lietuvos kamerinis orkestras. Vilniaus

chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitës“

merginø choras (vad. — J. Vaitkevièienë).

Dir. — M. Barkauskas. Programoje V. Bartu-

lio, B. Kutavièiaus kûriniai

26 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

„Musica humana juventus“. Ið ciklo „Muzika

Trakø pilyje“. Ansamblis „Musica humana“.

Solistai Lietuvos muzikos ir teatro akademi-

jos studentai: L. Rupðlaukis (trimitas),

U. Dièiûnas, L. Ðalna, A. Gelusevièius (obojai).

Programoje XVIII—XIX a. muzika

28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — festivalio „Gaida“ koncertas.

Lietuvos kamerinis orkestras. Solistai A. Syed

(smuikas), E. Kubitas (akordeonas). Dir. —

A. Èepaitë. Programoje O. Golijovo, Ph. Glasso,

A. Martinaièio ir kt. kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai24 d. 19 val. — „Kauno chorui 45“. V. Miðkû-

naitë (sopranas), R. Novikaitë (mecosopra-

nas), T. Girininkas (bosas), Kauno valstybinis

choras (vad. — P. Bingelis), Lietuvos valstybi-

nis simfoninis orkestras. Dir. — P. Bingelis

31 d. 19 val. — festivalio „Gaida“ koncertas

„Sympho — G“. Lietuvos valstybinis simfoni-

nis orkestras. Solistas G. Lipkindas (violonèe-

lë, Izraelis). Dir. — A. Veismanis

Lietuvos muzikos ir teatroakademija24 d. 15 val. LMTA Didþiojoje salëje — Muzi-

kos inovacijø studijø centro inauguracijos

iðkilmës. Muzikos inovacijø studijø centro

pristatymas, 2014 metø Muzikos inovacijø

premijos teikimo ceremonija

24 d. 18 val. LMTA Didþiojoje salëje — LMTA

puèiamøjø orkestras. Dalyvauja LMTA

Puèiamøjø instrumentø orkestras. Dir. —

J. Retenais (Latvija). Programoje R. Strausso,

G. Ordelovskio, E. Gregsono, A. Reedo,

A. Coplando, C. Danielssono, J. Parkerio,

G. Gershwino kûriniai

24 d. 18 val. LMTA Teatro ceche — tarptau-

tinio tinklo „École des Écoles“ (EdE) atstovø

susitikimo Lietuvoje renginys. Spektaklis

„Yolo“. Autorius, reþ.ir dail. — P. Makauskas

28 d. 18 val. Kongresø rûmø Kamerinëje

salëje — Pirmojo pasaulinio karo kompozito-

riai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir

prancûzø instituto renginys, skirtas Pirmojo

Pasaulinio karo 100-osioms metinëms

paminëti. Dalyvauja F. Pelassy (smuikininkas,

Prancûzija), I. Baikðtytë (fortepijonas)

Vilniaus paveikslø galerija29 d. 18 val. — pianistës Ð. Èepliauskaitës

koncertas. Programoje I.J. Paderewskio ir

K. Szymanowskio kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia24, 25 d. 18 val. — dainuojamosios poezijos

festivalis „Tai — að“

30 d. 19 val. — festivalio „Gaida“ koncertas.

Solistë G. Isphording (klavesinas, Olandija-

Lenkija), Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Dir. — D. Katkus ir J. Kangas (Suomija)

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas28 d. 17.30 val. — skaitymai ið ciklo „Bûsimø

knygø puslapiai“: L.S. Èerniauskaitë ir R. Ðerelytë

skaito fragmentus ið noveliø knygos rankraðèio

30 d. 18 val. Vilniaus Ðv. apaðtalø Pilypo ir

Jokûbo baþnyèioje — ðv. Miðios uþ mirusius

raðytojus. Ðv. Miðios aukos Vilniaus domini-

konø vienuolyno brolis M. Slapðinskas OP

Teatro sàjunga27 d. — vakaras, skirtas Jaunimo teatro

muzikinës dalies vadovui P. Keblikui

Valdovø rûmai25 d. 16—17 val. — L. Meoni (Italija) vieða

paskaita „Flandrijos átaka XV–XVIII a. Floren-

cijos gobelenø manufaktûroms“

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. spalio 24 d. | Nr. 37 (1098)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Atostogos Italijoje ****Robà ir Stivà dienraðtis „The Observer“ siunèia á Italijà, kad ðie paraðytø

apie Ligûrijos, Toskanos, Amalfio, Kaprio gastronomines ypatybes.Keliaudami du draugai kalbasi apie gyvenimà, meilæ, darbà, tremtá. Jiedaug màsto apie romantizmo poetus Byronà ir Shelley, kuriø gyvenimàtaip pat paþymëjo meilë Italijai... Ið pradþiø „Kelionë á Italijà“ buvo britøtelevizijos serialas, rodytas per „BBC Two“ ðiø metø balandá, jis pratæsëkità, 2010 m. sukurtà Michaelo Winterbottomo filmà „Kelionë“ apie dviejødraugø paþintá su romantiðkais britø kaimeliø restoranais. Ðitø gurmaniðkøkelioniø po arbatos ðalá sëkmæ reþisierius ir aktoriai Steve’as Cooganasbei Robas Brydonas nusprendë pratæsti Italijoje, juolab kad reþisieriusjau yra kûræs filmus ne tik D. Britanijoje, bet ir Sarajeve („Sveiki atvykæ áSarajevà“), Pakistane („Ðiame pasaulyje“), Indijoje („Triðna“), Kinijoje(„Kodas 46“) ir taip pat Italijoje („Genuja“). Naujame filme du aktoriaiapsilankys ðeðiuose restoranuose. Kà jie ten degustuos, pamatysite patys.Taip pat vaidina Rosie Fellner, Marta Barrio, Claire Keelan, RonniAncona, Timothy Leach, Rebecca Johnson (D. Britanija, 2014). (Vilnius,Kaunas)

Dingusi ****Naujas Davido Fincherio filmas, sukurtas pagal Gillian Flynn roma-

nà, prasideda kaip trileris, baigiasi kaip satyra. Pasakodamas istorijà apieþmonà, dingusià per penktàsias vestuviø metines, reþisierius aiðkinasiEimës (Rosamunde Pike) ir Niko (Ben Affleck) Danø santuokos ypaty-bes, aptaria pastaraisiais metais JAV sudrebinusià ekonominæ krizæ, –jos aukomis galima vadinti ambicingø þurnalistø porà, priverstà ieðkotiuþuovëjos provincijos uþkampyje, – analizuoja ðiuolaikinës santuokosbûsenà apskritai ir tyèiojasi ið lengvai þmonëmis manipuliuojanèios þi-niasklaidos: bûtent ji þmonos nuþudymu pirmiausia apkaltina vyrà. Visdëlto Fincheris nebûtø Fincheris, jei nesugebëtø visà filmà iðsaugoti bau-ginanèio dviprasmiðkumo ir nustebinti netikëtomis iðvadomis (JAV, 2014).(Vilnius, Kaunas)

Ánirðis ****1945-øjø balandá pergalë prieð naciø Vokietijà jau visai arti.

Sàjungininkai juda prieðo teritorija ir rengia paskutinæ Europos karo teatroatakà, bet mirtis tyko visur. Tanko, ant kurio uþraðyta „Ánirðis“, vadasVardadis kovojo su naciais visur – ið pradþiø Afrikoje, paskui Europoje.Dabar tankas yra prieðo uþnugaryje. Vardadis nori ir pats iðgyventi kare,ir iðsaugoti savo komandos gyvenimà. Taèiau kai prie jø prisijungs naujokasNormanas, viltis atrodys nebe tokia reali, ypaè kai „Ánirðio“ ekipaþui teksdalyvauti saviþudiðkoje misijoje. Davido Ayerio filme pagrindiniusvaidmenis sukûrë Bradas Pittas, Shia LaBeoufas, Loganas Lermanas,Michaelas Pena (JAV, 2014). (Vilnius)

Lapkrièio þmogus ***Buvæs CÞV agentas Piteris (Pierce Brosnan) prieð savo valià atsiduria

mirtino þaidimo epicentre. Jis vykdo labai asmeniðkà misijà, kuri suprieði-na Piterá su buvusiu mokiniu. CÞV virðûnës per kandidatà á Rusijos Fede-racijos prezidentus nori veikti Rytø Europos ðaliø vidaus politikà. Iðrink-tojo prezidento sàþinë neðvari, todël þvalgybininkai tikisi, kad ðantaþaspadës juo pasinaudoti. Taèiau Piteris áspëja neðvaraus þaidimo paslaptis.Rogerio Donaldsono filmas sukurtas pagal Billo Grangero romanà, kurioteises iðkart nusipirko Brosnanas. Ne kartà Dþeimsà Bondà vaidinæs ak-torius, matyt, pajuto silpnybæ Grangero herojams. Brosnano partneriaisfilme tapo Luke’as Bracey, Billas Smitrovichius ir Bondo merginà vaidi-nusi Olga Kurylenko. Filmas kurtas Serbijoje, tad titruose daug vietos ak-toriø pavardþiø: Amila Terzimehic, Lazar Ristovski, Mediha Musliovic(JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas)

S p a l i o 2 4 – 3 0

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis24—30 d. — Rûsys (reþ. R. Mataèius) — 11.10,

13.15, 15.20, 17.25, 19.30, 21.35

Ánirðis (JAV) — 11, 13.50, 16.45, 18.30, 21.20

Atostogos Italijoje (D. Britanija) — 16.45,

19.15, 21.40

30 d. — Stounhersto beprotnamis (JAV) — 21.30

XI. 1 d. — G. Bizet „Karmen“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 18.55

26 d. — A. Malikovo „Meilës legenda“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos

didþiojo teatro — 17 val.

28, 30 d. — Su meile, Rouzë (D. Britanija,

Vokietija) — 20.40; 29 d. — 18 val.

24 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 11, 13.30, 14.15, 16.05, 19.40,

21.50; 25—27, 29, 30 d. — 11, 12, 13.30,

14.15, 16.05, 19.40, 21.50; 28 d. — 11, 12,

13.30, 14.15, 16.25, 19.40, 21.50

24—30 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 11.40,

14.10, 16.40, 19.10, 21.40

24 d. — Drakula. Pradþia (JAV) — 13.45,

16.15, 18.45, 21 val.; 25—30 d. — 11.35,

13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

Iðleistuvës (Rusija) — 14.30, 17, 19.30, 21.50

24 d. — Dingusi (JAV) — 18.10; 25, 27, 29,

30 d. — 12.30, 18.10; 26 d. — 12.30

24, 25, 27—30 d. — Anabelë (JAV) — 15.45,

21.30; 26 d. — 21.30

24—28, 30 d. — Bëgantis labirintu (JAV) —

15.20, 18 val.; 29 d. — 15.20

24—30 d. — Paliktieji (JAV) — 14, 19 val.

24—29 d. — Lapkrièio þmogus (JAV) — 16.30,

21.30; 30 d. — 16.30

24—26, 28—30 d. — Aleksandras ir baisiai,

labai siaubingai nesëkminga diena (JAV) —

13.20, 17.50; 27 d. — 13.20

24—30 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 13.40, 15.50

Dëþinukai (JAV) — 11.25

24—27, 29 d. — Ekvalaizeris (JAV) — 20.40

25—30 d. — Amazonës dþiunglës (JAV) — 11.15

24—26, 28—30 d. — Teisëjas (JAV) — 20 val.

25—30 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 12.15

24—30 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 12 val.

Forum Cinemas Akropolis24—30 d. — Rûsys (reþ. R. Mataèius) — 12.40,

14.35, 17.30, 18.40, 21, 21.40; Ánirðis (JAV) —

10.30, 13.20, 17, 19, 20, 21.50; Atostogos

Italijoje (D. Britanija) — 15.50

30 d. — Stounhersto beprotnamis (JAV) —

18.50

28, 29 d. — Su meile, Rouzë (D. Britanija,

Vokietija) — 21.20; 30 d. — 19.10

24 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 10.10, 12, 13.30, 16, 16.40,

18.20; 25—30 d. — 10.10, 11, 12, 13.30, 16,

16.40, 18.20

24—30 d. — Drakula. Pradþia (JAV) — 15.20,

19.35, 21.30;

Iðleistuvës (Rusija) — 11.30, 16.30, 21.10

Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 13, 14.20, 20.50

24 d. — Aleksandras ir baisiai, labai siau-

bingai nesëkminga diena (JAV) — 17.10;

25—30 d. — 10.50, 17.10

24—30 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 12.30, 14.50;

Dëþinukai (JAV) — 10.20

24 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai (JAV) —

16.20; 25—30 d. — 10.40, 16.20

24—30 d. — Dingusi (JAV) — 12.50, 18.10

24—27, 30 d. — Anabelë (JAV) — 21.20

24—29 d. — Paliktieji (JAV) — 19.10

24—30 d. — Bëgantis labirintu (JAV) — 13.50

24—29 d. — Lapkrièio þmogus (JAV) — 18.50

„Skalvijos“ kino centrasKino festivalis „Nepatogus kinas“

24 d. — filmø programa vaikams (11—12 m.) —

12 val.

24 d. — Atsispirk ir skrisk (Norvegija, Indija) —

17 val.

24 d. — Euromaidanas. Juodraðtis (Ukraina) —

19.30

24 d. — Susitarimas (Danija) — 21.15

25 d. — Kadencija (Rusija, Estija) — 16 val.

25 d. — Ðokanèiø dvasiø miðkas (Kongas,

Ðvedija, Kanada) — 18.30

25 d. — Pankë (JAV) — 20.30

26 d. — Pruitt-Igoe mitas: miesto istorija

(JAV) — 15 val.

26 d. — Griuvësiai (Vokietija) — 16.45

26 d. — Egzekucijos belaukiant (Nyderlandai) —

18.30

26 d. — Riè Hilas (JAV) — 20.15

27 d. — Rugpjûèio belaukiant (Belgija) — 17.30

27 d. — Nepalik manæs (Nyderlandai) —19.15

27 d. — Kraujas (Rusija) — 21.15

28 d. — Kaip Moise Katumbi á valdþià atëjo

(Belgija) — 17.30

28 d. — Skalbykla (Ðveicarija, Prancûzija) — 19 val.

28 d. — Privatus smurtas (JAV) — 21 val.

29 d. — Þmogaus matas (Danija) — 17.30

29 d. — Gyvenimas po Tilerio (JAV) — 19 val.

29 d. — Jei medis kristø: Þemës iðlaisvinimo

fronto istorija (JAV) — 20.45

30 d. — Pozityvas (Ukraina) — 17.30

30 d. — Mësos kombinatas (Ukraina) — 17.30

30 d. — Suðaudytas streikas (Pietø Afrika) —

19 val.

30 d. — Tegyvuoja Prancûzija! (Islandija,

Ðvedija) — 21.15

Ciklas „Karlsono kinas“

25 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavièius,

A. Gricius) — 13 val.

26 d. — Nono, berniukas Zigzagiukas (Ny-

derlandai, Belgija, Jungtinë Karalystë,

Ispanija, Prancûzija) — 13 val.

27 d. — Seansas senjorams. Loðëjas (reþ.

I. Jonynas) — 15 val.

Pasaka24 d. — Maþylio Nikolia atostogos (Prancûzi-

ja) — 16, 17.30, 19.30; 25 d. — 10.15, 11, 12.15,

13, 16.45; 26 d. — 10, 11, 12, 14, 16.30; 27 d. —

13.45, 14.15, 15.45, 16 val.; 28—30 d. — 13.45,

15.45, 17.30

24 d. — Atostogos Italijoje (D. Britanija) —

20 val.; 25 d. — 20.15; 26 d. — 20.45; 27,

29 d. — 20.30; 28 d. — 21.30; 30 d. — 19.45

24 d. — Rûsys (reþ. R. Mataèius) — 22.15;

25 d. — 21.15; 26 d. — 21 val.; 27, 29 d. — 21.30;

28 d. — 22.30

24 d. — Gustavo nuotykiai (reþ. V. Lekavi-

èius, A. Gricius) — 16.30; 25 d. — 10, 12 val.;

26 d. — 10.15, 12.15, 14.15; 27 d. — 14,

16 val.; 28, 29 d. — 14, 16 val.; 30 d. — 13,

17.30

24 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 22.30;

25 d. — 22.15; 30 d. — 17.45, 21.30

24 d. — Mergaitë su katinu (Italija) — 21.30;

25 d. — 18.45; 26 d. — 20.30; 27 d. — 21 val.;

28—30 d. — 21.15

25 d. — Dano Kazlausko paskaita „Budistinë

meditacija“ — 14 val.

25 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 15, 22.30; 26 d. — 16.15,

18.30; 28 d. — 19.30; 29 d. — 19.45; 30 d. —

13.30, 19.45

25 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

20.45; 29, 30 d. — 15.30

30 d. — Atpildas (Australija, D. Britanija) —

15 val. (senjorø arbatëlë)

30 d. — Ida (Lenkija) — 19.30

30 d. — Ðimtametis, kuris iðlipo pro langà

(Ðvedija) — 21.45

„Nepatogus kinas“

24 d. — Riè Hilas (JAV) — 18 val.; 24 d. —

Narsiosios ðirdys (Norvegija) —18.30;

24 d. — Meras (Meksika) — 20.45; 25 d. — 19.15;

25 d. — Kraujas (Rusija) — 16.15; 25 d. —

Rugpjûèio belaukiant (Belgija) — 17.30;

25 d. — Ateiname su taika (Prancûzija,

Australija) — 18.15

26 d. — Kaip Moise Katumbi á valdþià atëjo

(Belgija) — 16 val.; Susitarimas (Danija) —

17.45; Miðko daina (Vokietija) — 18 val.;

Laivas (JAV) — 19 val.

27 d. — Þmogaus matas (Danija) — 18 val.;

Griuvësiai (Vokietija) — 17.45; Pankë (JAV) —

19.45

28 d. — Euromaidanas. Juodraðtis (Ukraina) —

18 val.; Pruitt Igoe mitas: miesto istorija

(JAV) — 17.45; Visatos valdovas (Austrija,

Vokietija) — 19.30

Ozo kino salë24 d. — Darbo balius (Rusija) — 16.30

24 d. — Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedija,

JAV) — 18 val.; 29 d. — 17 val.; 24 d. — Kai

ateina ji (JAV) — 19.30; 25 d. — Ekskursantë

(reþ. A. Juzënas) — 15 val.; 30 d. — 17 val.;

25 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) — 17 val.;

25 d. — Laisvës tango (Belgija, Liuksembur-

gas, Prancûzija) — 18.30; 28 d. — 17 val.;

28 d. — Po merginø sijonais (Prancûzija) — 18.45;

29 d. — Anglijos karalienë pagrobë mano

tëvus (reþ. E. Jankauskas) — 18.45; 29 d. —

Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevièiûtë) —

19.30; 30 d. — Sibirietiðkas auklëjimas

(Italija, Lietuva) — 19 val.

KAUNAS

Forum Cinemas24, 25 d. — Rûsys (reþ. R. Mataèius) — 12.30,

14.30, 18.30, 20.40, 21.45, 22.45; 26—30 d. —

12.30, 14.30, 18.30, 20.40, 21.45

24, 25, 27—30 d. — Ánirðis (JAV) — 11.15,

15.25, 18.45, 20, 21.35; 26 d. — 11.15, 18.45,

20, 21.35

24—30 d. — Atostogos Italijoje (D. Britanija) —

23 val.

30 d. — Stounhersto beprotnamis (JAV) — 19.30

XI. 1 d. — G. Bizet „Karmen“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 18.55

26 d. — A. Malikovo „Meilës legenda“.

Tiesioginë premjeros transliacija ið Maskvos

didþiojo teatro — 17 val.

28, 29 d. — Su meile, Rouzë (D. Britanija,

Vokietija) — 18.40; 30 d. — 21 val.

24, 25, 27—30 d. — Gustavo nuotykiai (reþ.

V. Lekavièius, A. Gricius) — 10.20, 11, 13.30,

16, 16.30, 17.30, 18.15; 26 d. — 10.20, 11,

13.30, 16, 16.30, 17.30

24—30 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 11.30,

14, 19 val.

24, 25 d. — Drakula. Pradþia (JAV) — 18.40,

21.30, 23.40; 26, 27, 30 d. — 18.40, 21.30;

28, 29 d. — 21.30

24—29 d. — Paliktieji (JAV) — 16.30, 21 val.;

30 d. — 16.30

24—30 d. — Dingusi (JAV) — 16.20, 20.30;

Dëþinukai (JAV) — 10.40, 14 val.; Dëþinukai

(3D, JAV) — 15.15; Lapkrièio þmogus (JAV) —

16.10; Amazonës dþiunglës (3D, JAV) — 13 val.;

Amazonës dþiunglës (JAV) — 10.50

24 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai (JAV) —

12.30; 25—30 d. — 10.30, 12.30

24—30 d. — Aleksandras ir baisiai, labai

siaubingai nesëkminga diena (JAV) — 14.25

24, 25 d. — Anabelë (JAV) — 19.30, 23.45;

26—29 d. — 19.30; 24, 25, 27—30 d. —

Bëgantis labirintu (JAV) — 12.50; 24, 25 d. —

Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 23.35; 24,

25 d. — Apsimeskime farais (JAV) — 23.25

„Atostogos Italijoje“