meras vilius navickas - vilniusatmosfera, hidrosfera, litosfera, biosfera, technosfera ir...

� � � � � � � � � ��

2010 m. spalio 20 d. Nr. 1-1766 Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos

Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-436 patvirtintų Bendrųjų savivaldybių aplinkos

monitoringo nuostatų IV skyriumi, Europos Parlamento ir Komisijos direktyvomis dėl aplinkos

stebėsenos ir kokybės valdymo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Vilniaus miesto aplinkos stebėsenos ir kokybės valdymo (monitoringo)

2010–2012 metų programą (pridedama).

Meras Vilius Navickas

PATVIRTINTA Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos 2010 m. spalio 20 d.

sprendimu Nr. 1-1766

2 3

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas nustato, kad savivaldybių aplinkos stebėsena (monitoringas) vykdomas joms priskirtose teritorijose, siekiant gauti detalesnę informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę ir planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones. Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvos, Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir Aplinkos ministerijos aplinkosaugos srities teisės aktai nustato papildomų miesto gyvenamosios aplinkos kokybės stebėsenos ir valdymo uždavinių.

Kad būtų efektyviai valdoma aplinkos kokybė, Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) optimalu turėti vieną kompleksinę miesto aplinkos kokybės valdymo programą, kurioje būtų numatyta:

• visi Savivaldybės aplinkos kokybės gerinimo tikslai ir uždaviniai;

• aplinkos sektorių būklės stebėsenos reikalavimai, orientuojant duomenų rinkimą ir naudojimą savivaldos funkcijų realizavimui informacinės administravimo sistemos formavimui;

• reikalavimai, kaip kaupti, sisteminti, naudoti valdyme, pateikti visuomenei įvairialypius duomenis apie aplinkos sektorių būklę, jos gerinimą.

Tokios kompleksinės programos nauda – strategiškai orientuoti išteklius svarbiausiems miesto gyventojų sveikatingumo ir gamtosaugos reikmėms, sukaupti vientisą atskirų tyrimų, matavimų, analizių informaciją, leidžiančią rengti pagrįstas, kompleksines priemones.

Įgyvendinant pirmąją (2004–2006 m.) Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programą, pradėta vykdyti oro, požeminio vandens ir uždarytų sąvartynų užterštumo lygių stebėsena, pradėta kurti triukšmo lygių strateginio kartografavimo sistema.

Įgyvendinant antrąją (2007–2009 m.) aplinkos monitoringo programą, visoje Vilniaus aglomeracijoje buvo vykdomas oro užterštumo, triukšmo lygių modeliavimas, atliekama požeminio vandens, uždarytų sąvartynų ir pradėta viešųjų teritorijų dangų užterštumo stebėsena, geografinėje informacinėje

sistemoje kaupiami oro, vandens, grunto taršos šaltinių duomenys, suformuota miesto automobilių srautų stebėsenos ir triukšmo strateginio kartografavimo sistemos, vadovaujantis ES direktyvų nuostatomis parengti interneto puslapiai su interaktyviais triukšmo lygių ir atmosferos oro užterštumo žemėlapiais. Vilniaus GIS pradėti kaupti saugomų teritorijų, vandens apsaugos sanitarinių zonų duomenys. Nors antroji aplinkos monitoringo programa buvo orientuota į miesto aplinkos kokybės valdymą, tačiau dėl lėšų trūkumo dalis ambicingų uždavinių nebuvo realizuota (2009 m. finansuota tik apie 40 proc. suplanuotų priemonių).

Šiuo dokumentu pateikiama trečioji Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos stebėsenos ir kokybės valdymo 2010–2012 m. programa (toliau –Programa). Joje dar labiau akcentuojamas miesto aplinkos kokybės valdymo efektyvumas ir informacijos viešinimas. Numatoma, kad aplinkos kokybės valdymas turi apimti visą procesą: tikslų formulavimą – situacijos stebėseną – analizę – vertinimą – suinteresuotų pusių informavimą – sprendimų pagrindimą – jų įgyvendinimą – rezultatų ir pasekmių stebėseną bei vertinimą (žr. 1 schemą).

Bendrasis Programos tikslas – sukurti aplinkos informacinę sistemą, apimančią visą pagrindinę aplinkosauginę informaciją, būklės stebėseną, situacijos vertinimą ir priemonių rengimą, sudarysiančią sąlygas kryptingai ir kompleksiškai valdyti Vilniaus miesto aplinkos kokybinių parametrų kaitą: mažinti triukšmą, oro, paviršinių vandens telkinių, grunto taršą, išsaugoti miesto kraštovaizdį, gamtinę aplinką, pagerinti vandens kokybę, atliekų surinkimą ir panaudojimą, užtikrinti ūkinės veiklos ir statybų neigiamų pasekmių aplinkai prevenciją.

Programa numato, kad aplinkos užterštumo duomenys būtų kaupiami ir sisteminami įvertinant bendrojo, specialiojo, detaliojo teritorijų planavimo, techninio projektavimo, aplinkos priežiūros administravimo procesų reikmes, kad padėtų pagrįsti darnią statybų ir ūkinės veiklos plėtrą. Gamtos apsaugos uždaviniai neatsiejami nuo racionalaus ūkininkavimo, gyventojų sveikatinimo siekių, todėl į Programą įtraukiamos atliekų surinkimo ir panaudojimo,

- 2 - 3

subalansuotos plėtros, gyvenamosios aplinkos kokybės, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, želdynų, vertingų želdinių, biologinės įvairovės būklės ir žemėnaudų struktūros stebėsenos temos.

Programą sudaro pagrindinė dalis ir trys jos priedai.

Pagrindinėje Programos dalyje apibrėžiami aplinkosaugos tikslai pagal 9 pagrindinius aplinkos sektorius; nustatyti tikslai detalizuojami į operacinius stebėsenos, informacijos kaupimo, situacijos vertinimo ir priemonių rengimo tikslus ir uždavinius, nurodomi atsakingi vykdytojai bei planuojami rezultatai ir jų pasiekimo terminai; pateikiamos 2010–2012 m. planuojamų uždavinių finasavimo apimtys. Įvertinus Savivaldybės ekonominę situaciją, planuojamu laikotarpiu (ypač 2010 m.) užduotims vykdyti pateikiamas minimalus finansavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir ES direktyvomis pirmajame priede „Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos kokybės kadastras“ (arba duomenų banke) pateikiama teminė aplinkos kokybės duomenų sistema, kuri sudarytų sąlygas įgyvendinti Savivaldybės administracijai keliamus uždavinius, vykdyti įvarias aplinkosaugos funkcijas. Visas duomenų masyvas dalijamas į 6 grupes pagal aplinkosaugos sferas (atmosfera, hidrosfera, litosfera, biosfera, technosfera ir sociosfera). Kiekviena sfera dalijama į 6–7 sektorius (iš viso 39 sektoriai), o sektoriai į temas, pagal kurias grupuojamos duomenų bazės, geoduomenų sluoksniai. Be to, priede pateikiami pagrindiniai metaduomenys – informacijos kaupimo terminai, periodiškumas, apimtys, informacijos šaltiniai.

Antrajame priede „Vilniaus miesto savivaldybės 2010–2012 metų aplinkos būklės tyrimų programa,papildanti valstybinio aplinkos monitorinio programą“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) ir kitų aplinkosaugos

srities įstatymų nuostatomis, pateikiami būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai Vilniaus miesto teritorijoje, papildantys Valstybinio monitoringo programą. Priede nurodomos Programos pagrindinėje dalyje numatytų uždavinių įgyvendinimo priemonės, stebėjimo vietos, objektai, nustatomi stebėti parametai, jų matavimo metodikos, apimtys, terminai arba periodiškumas. Priede nenumatomi konkretūs vykdytojai, laikantis nuostatos, kad pagrindinis aplinkos duomenų kadastro sudarymo ir palaikymo organizatorius – Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius ir vykdytojas – Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ organizuoja reikiamus viešuosius konkursus su atestuotomis laboratorijomis. Šis priedas turi būti suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD ir valstybės instititucijomis, atsakingomis už atitinkamą aplinkos monitoringo sritį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos, ES teisės aktais dėl aplinkosauginės informacijos viešinimo, trečiajame priede „Vilniaus miesto aplinkos kokybės interneto svetainės teminės struktūros ir funkcionalumo reikalavimai“, pateikami reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos kokybės interneto svetainės teminei struktūrai ir funkcionalumui.

Programos turinys: I dalis. Vilniaus miesto aplinkos stebėsenos ir kokybės valdymo programiniai 2010–2012 m. tikslai. II dalis. Miesto aplinkos komponentų stebėsenos ir kokybės valdymo uždaviniai. III dalis. Vilniaus miesto aplinkos stebėsenos ir kokybės valdymo programinių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo lėšų reikmė. IV dalis. Programos vykdymas, laukiami rezultatai, vertinimo kriterijai.

4

1 schema

VEIKSMŲ IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS: prevencinių, priežasčių likvidavimo bei pasekmių

šalinimo veiksmų ir priemonių įgyvendinimas

�� e � � � � � � � � � � �� e � � � �� e � � � �� e � � � � ��

�e � �� ! "#$ e &'( ) * +,- . / + '0 ' ( 10 # ,&# ' # - . )0 2 "3 # * +#4 + ' # '5 6 # 78 4 *$ 1 #4 # 0 #' e # + 9 + 0 &'0 #: � ; e � < � � �� == e � �� >?@( ) e4 ' * 78 + ) e # & * +A( ) e4 + e4 * + $ e # & 1 9 +,B0 A e # "0 ) # 10 # , + &5 4 "0 #

PROGRAMOS PARENGIMAS: tikslų formulavimas, problemų

nustatymas, galimybių įvertinimas, uždavinių ir

finansavimo reikmės pagrindimas

STEBĖSENA:

tyrimai, modeliavimas, informacijos kaupimas,

procesų modeliavimas

VERTINIMAS, INFORMAVIMAS:

informacijos analizė, apibendrinimas ir problemų įvertinimas, visuomenės ir institucijų informavimas

REZULTATŲ STEBĖSENA: tikslų, uždavinių, veiksmų ir

priemonių koregavimas

5

Detalesnis aplinkos kokybės valdymo proceso aprašymas pateikiamas 1 lentelėje. 2 schema

Proceso etapai

Etapo turinio aprašymas

Rezultatas

Tikslų formulavimas, problemų nustatymas, galimybių įvertinimas, uždavinių ir finansavimo reikmės pagrindimas. Stebėsenos krypčių ir uždavinių pagrindimas

Stebėsenos ir kokybės valdymo programa, kiti veiksmų planai

(aplinkos būklės stebėsena, tyrimai, kitoks duomenų

rinkimas ir kaupimas)

Matuojamų parametrų nustatymas (atskirų aplinkos sektorių monitoringo programų rengimas), stebėsenos ir kitų sistemingų tyrimų, inventorizacijų vykdymas, geografinių duomenų bazės ir duomenų banko kaupimas, kartografavimas.

Susisteminti duomenys, modeliai, atskleidžiantys pokyčius

(aplinkos būklės analizė, apibendrinimas, išvados,

visuomenės informavimas)

Surinktos informacijos analizė, apibendrinimas, vertinimas, išvados, pasiūlymai. Informacijos apie aplinkos kokybę teikimas visuomenei ir valdžios institucijoms labiausiai priimtina forma (ataskaitų, vizualizacijų, interneto puslapių ir kitų sprendinių parengimas).

Pavojų ir neigiamų pasekmių atskleidimas, informuoti gyventojai ir valdžia

(aplinkos gerinimo veiksmų planai ir jų įgyvendinimas)

Priemonių ir veiksmų planai stebėsenos metu nustatytoms problemoms spręsti – šalinti priežastis, valyti, gerinti aplinką, numatyti preventyvias priemones, taip pat ir valdymo kokybės infrastruktūros gerinimą

Priemonių sistema, leidžianti vykdyti veiksmus, sudarančius sąlygas spręsti problemas, arba turinti tiesioginės įtakos aplinkos kaitai

Pagal trijų pagrindinių programos proceso etapų – stebėsenos, vertinimo, priemonių schemą– formuluojami kiekvieno programos sektoriaus tikslai

ir užduočių detalizacija.

6

ORO UŽTERŠTUMO STEBĖSENA IR KOKYBĖS VALDYMAS

1. Suformuoti miesto atmosferos pažemio oro užterštumo teritorinės sklaidos, emisijų valdymo, prevencinių priemonių planavimo bei trumpalaikės užterštumo prognozės su operatyviu gyventojų informavimu apie pavojus ir prognozavimo sistemas.

VILNIAUS AGLOMERACIJOS TRIUKŠMO LYGIŲ STEBĖSENA IR KOKYBĖS

VALDYMAS

2. Suformuoti miesto triukšmo prevencijos ir tyliąsias zonas, įgyvendinti triukšmo prevenciją statybų administravimo procese, atlikti aglomeracijos aplinkos triukšmo kartografavimą ir pavojaus sveikatai vertinimą.

GERIAMOJO VANDENS STEBĖSENA IR KOKYBĖS VALDYMAS

3. Pasiekti, kad miesto gyventojai gautų kuo tikslesnę informaciją apie centralizuotai tiekiamo vandens kokybę, numatyti priemones vandens kokybei gerinti ir priemones, ribojančias netinkamo geriamojo vandens naudojimą.

PAVIRŠINIO VANDENS STEBĖSENA IR KOKYBĖS VALDYMAS

4. Surinkti platesnę informaciją apie miesto upių, ežerų vandens taršos mastus, kanalizuojamo vandens kokybę, įvertinti būklę ir pasiūlyti apsaugos priemones.

UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ, GRUNTO IR DANGOS BŪKLĖS STEBĖSENA BEI

KOKYBĖS VALDYMAS

5. Atlikti pirminę miesto teritorijų grunto ir dangos užterštumo inventorizavimą, vykdyti viešųjų teritorijų užterštumo monitoringą, pasiūlyti priemones, kaip išvalyti nustatytus neleistino užterštumo lygio plotus.

KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS STEBĖSENA IR APSAUGA

6. Pradėti miesto kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir miesto centrinės dalies želdinių stebėseną, patikslinti visų saugomų teritorijų ribas, reglamentus, sukurti miesto želdynų registrą.

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI STEBĖSENA IR JO

PREVENCIJA

7. GIS aplinkoje sukurti planuojamos ūkinės veiklos aplinkos taršos modeliavimo ir vertinimo posistemį, leidžiantį kompleksiškai vertinti pagrindinius poveikio aplinkai komponentus, siūlyti integruotos prevencijos ir kontrolės priemones.

ATLIEKŲ TVARKYMO IR RACIONALAUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO STEBĖSENA

8. Projektuoti ir diegti Vilniaus miesto komunalinių atliekų rinkimo, rūšiavimo tvarkymo, panaudojimo apskaitos ir administravimo informacinę sistemą, leidžiančią tiksliau administruoti atliekų tvarkymą ir racionalų išteklių naudojimą.

APLINKOS RAIDOS DUOMENŲ SISTEMINIMAS, KOMPLEKSINIS

VERTINIMAS IR PATEIKIMAS VISUOMENEI

9. Kasmet susisteminti pagrindinę aplinkosauginę informaciją, vykdyti kompleksinį miesto aplinkos būklės ir tendencijų vertinimą ir visuomenei kuo suprantamesne ir vizualesne forma pateikti apibendrintus rodiklius.

7

II dalis. MIESTO APLINKOS KOMPONENTŲ STEBĖSENOS IR KOKYBĖS VALDYMO UŽDAVINIAI

* Į šią programos dalį integruota dauguma Vilniaus miesto savivaldybės 2008–2011 m. oro taršos mažinimo veiksmų programos uždavinių

TIKSLAS.

Uždavinių Nr.

Uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiksmai

Atsakingi vykdytoja

i٭

Planuojami rezultatai, terminai, periodiškumas �� e � �� ? �� < � � � � e ? � � � � � �? �e = � ? � = � � � = � ? � � � � � � � �= � � e � �? � � � �� = � � ; = � �� e � � �� = � � � � e = �� e � �= � � � � � � e = � � � = � � � � � < e � � � � �� ? � � � � � � � � � � � � = � � ; � �=� � �� ? � = � � � � e = �� = �� <� � � e � �? � � � � � � �� ? � � �? <� � � e � ?

1.A.1. Kartografuoti, atnaujinti ir kaupti informaciją apie stacionarių oro taršos šaltinių parametrus ir teršalų išmetimą į atmosferą (pagal ūkio subjektų ataskaitas)

AAS VP GIS

Kasmet, 100 proc. atnaujinta geoduomenų bazė (GDB)

1.A.2. Kartografuoti, atnaujinti ir kaupti informaciją apie gyvenamųjų rajonų, kaip stacionarių oro taršos šaltinių poligonų, parametrus ir teršalų išmetimą į atmosferą (iš įvairių planų ir geoduomenų bazių)

AAS VP GIS

Kasmet, po 25 proc. atnaujinama GDB

1.A.3. Kartografuoti ir nuolat atnaujinti informaciją apie miesto automobilių parką, gatvių ir automobilių srautų jose parametrus ir teršalų išmetimą į orą

AAS VP GIS


1.A.4. Kartografuoti ir periodiškai atnaujinti informaciją apie miesto geležinkelių transporto parametrus ir teršalų išmetimą į orą

AAS VP GIS


1.A.5. Kartografuoti ir nuolat atnaujinti informaciją apie orlaivių skrydžius ir teršalų išmetimą į orą AAS

VP GIS Kasmet, po 50 proc. atnaujinama GDB

1.A.6. Vykdyti papildomus oro užterštumo tyrimus ir kaupti kitą būtiną (meteorologinę, foninio užterštumo, topografinę ir kitą) informaciją, siekiant sukurti kuo tikslesnį teritorinį pažemio oro užterštumo parametrų koncentracijų sklaidos modelį

AAS VP GIS


1.A.7. Nustatyti reglamentą ir pagal jį rinkti, kaupti ir integruoti į Vilniaus informacinę sistemą valstybinio monitoringo, kitų oro užterštumo tyrimų Vilniaus aglomeracijoje duomenis

AAS VP GIS

Pagal reglamentą papildoma ir atnaujinama GDB

1.A.8. Vykdyti Vilniaus miesto atmosferos oro užterštumo koncentracijų teritorinį modeliavimą, įvertinant visus pagrindinius taršos šaltinius

AAS VP GIS

Pagal reglamentą atnaujinama teritorinių modelių GDB e = � � � �� ? �� e � � �� ? �� : = � ; � � z� � � � � � e ? � � � � � �? �e = � ? � = � � � � e = �� ; �� ? � � � e = � � � � � � � e = � � � � � � = �� e = �� = � � � � = � � � � � ; � e � � � � � ? � � �? � � �= � � � = � z � � � ? ;= � � e ? � � � � e � � � � � � ? � � �

� � � �� e = � � � � � � ? �=� � e � � �� ?

1.B.1. Vykdyti Vilniaus miesto atmosferos oro užterštumo koncentracijų teritorinį modeliavimą, įvertinant visus pagrindinius taršos šaltinius, atlikti Vilniaus miesto teritorijos užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto, sieros, anglies oksidais analizę ir pavojingumo vertinimą

AAS VP GIS

Kasmet, užterštumo modeliai ir pavojingumo vertinimas; nuo 2012 m. pagal sezoną

1.B.2. Palaikyti ir nuolat atnaujinti interneto puslapį su oro užterštumo būklės žemėlapiais ir oro AAS Nuo 2012 m. kas ketvirtį

8

užterštumo pavojingumo vertinimu VP GIS atnaujinamas interneto puslapis

1.B.3. Vykdyti Vilniaus miesto atmosferos oro užterštumo teritorinį prognostinį modeliavimą, remiantis teršalų išmetimo ir oro sąlygų prognoze, ir atlikti prognozuojamų situacijų pavojingumo vertinimą

AAS VP GIS

Nuo 2010 m. gegužės oro užterštumo 2 dienų prognozė su vertinimu darbo dienomis

1.B.4. Informuoti gyventojus, visų pirma, rizikos grupes, apie prognozuojamas pavojingo oro užterštumo situacijas, atlikti pavojingumo ir efektyvumo vertinimą

AAS VP GIS

Nuo 2011 m. rugsėjo nuolatinė informacija internete ir pranešimai vartotojams

1.B.5. Parengti Vilniaus miesto tipinių atmosferos oro užterštumo atvejų ir galimų pavojų aprašymus; pateikti gyventojams pavojingų užterštumo koncentracijų teritorinės sklaidos komentarus

AAS VP GIS

Nuo 2011 m. užterštumo pavojų aprašymai su patarimais; kasmetinis atnaujinimas

1.B.6. Parengti atsakingoms institucijoms reikiamas ataskaitas apie atmosferos oro užterštumo būklę, taršos mažinimo priemones

AAS VP GIS

Kasmet, pagal reikalavimus : = � e � � � � �< � e ; � � � ? �� : � = e � ; � � � = � e � � � � � ? �? � e � �� = � � � � � � � � � � e = � � � � � �? � � �= � � � � � e � � � � < � � e � � � �= � z � � �� ? � < � � � � e � �� ? �e = �? � = � � � � � �= � � � � � � � � � � ? � �� = � � � = � � � � e = �� = � ; � � z >?�= ; � e � � � � � � � � � = � � � �� e � � � � � � ? � � � � = � � � � � � ? �? � e � � � � � � � � �� ; = � � < � � >?� = � e � � � >?1.C.1.

Sukurti Vilniaus miesto oro taršos valdymo informacinę sistemą (informacinė sistema, stebėsena, problemų identifikavimas, planavimas, projektavimas, diegimas, eksploatavimas ir tobulinimas, visuomenės informavimas pagal Vilniaus miesto oro taršos mažinimo veiksmų programos V tikslo uždavinius)

AAS VP GIS

2010–2012 m. išplėtota informacinė sistema

1.C.2. Priemonės, skirtos automobilių taršai mažinti Vilniaus miesto teritorijoje (pagal Vilniaus miesto oro taršos mažinimo veiksmų programos I–III tikslų uždavinius ir naujos programos atitinkamus uždavinius 2012 m.)

KŪD SP

AAS

2010–2012 m. atlikti gatvių tiesimo, dangų gerinimo, eismo organizavimo tobulinimo ir kiti darbai

1.C.3.

Priemonės, skirtos oro, geležinkelio transporto ir stacionarių oro taršos objektų taršai mažinti Vilniaus miesto teritorijoje pagal Vilniaus miesto oro taršos mažinimo veiksmų programos IV tikslo uždavinius ir naujos programos atitinkamus uždavinius 2012 m.

KŪD AAS

2010–2012 m. priemonės, įgyvendintos oro, geležinkelio transporto, stacionarių objektų taršai mažinti

1.B.4. Tobulinti oro užterštumo modeliavimo sistemas, siekiant tiksliau įvertinti oro užterštumo sklaidą ir jo poveikį sveikatai, diegti modeliavimo ir informavimo sistemos patobulinimus

AAS VP GIS

Kasmet diegiamos naujos aplikacijos ar programos

Atsakingi vykdytojai* – už užduoties įgyvendinimą atsakingi organizatoriai, užduočių vykdytojai. Santrumpų vartojamų skiltyje „Atsakingi vykdytojai“ paaiškinimai:

– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius; – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios

tvarkos departamentas; – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentas; – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas;

– Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas; Savivaldybės įmonė ,,Susisiekimo paslaugos“;

– Vilniaus miesto savivaldybės administracija; – Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“

Geografinių informacinių sistemų skyrius;Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės

sveikatos biuras;– Vilniaus visuomenės sveikatos centras;

– UAB „Vilniaus vandenys“.

9

��

* Į šią programos dalį integruota dauguma Vilniaus miesto savivaldybės 2009–2013 m. triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo veiksmų plano uždavinių

TIKSLAS.

Uždavinių Nr. Uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiksmai Atsakingi vykdytojai

Planuojami rezultatai, terminai, periodiškumas �� e � �� ?

��

� < � � � � � � � � ? � � e ? � � � ; � � � e = � � � � � ? �= �� ? �= � � e ; � � � �� = � � ; = � �� = �� ; � � � e = � � � = � � � � � < e � � � � �� ? � � e � � e ? � e � � � � � � �� ? � � �? <� � � e � ?

2.A.1. Kartografuoti ir periodiškai atnaujinti informaciją apie stacionarių triukšmo šaltinių geografinius parametrus (naudojant 1.A.1 užduoties rezultatus) ir jų keliamo triukšmo lygius

AAS VP GIS

2011 m. atnaujinti 100 proc. duomenų

2.A.2. Kartografuoti ir periodiškai atnaujinti informaciją apie 800 miesto gatvių geografinius parametrus ir automobilių transporto keliamo triukšmo lygius (automobilių transporto srautus, struktūrą, naudojant 1.A.3 užduoties rezultatus)

AAS VP GIS

2010, 2011 ir 2012 m. kasmet atnaujinti ne mažiau kaip 2/3

duomenų

2.A.3. Kartografuoti ir periodiškai atnaujinti informaciją apie geležinkelio keliamo triukšmo lygius ir jo geografinius parametrus (naudojant 1.A.4 užduoties rezultatus)

AAS VP GIS, LG

2010 ir 2011 m. atnaujinti 100 proc. duomenų

2.A.4. Kartografuoti ir periodiškai atnaujinti informaciją apie oro uosto ir orlaivių skrydžių koridorių geografinius parametrus ir keliamo triukšmo lygius (naudojant 1.A.5 užduoties rezultatus)

AAS VP GIS TVUO

2011 m. atnaujinti 100 proc. duomenų

2.A.5. Vykdyti papildomus triukšmo lygių tyrimus arba kaupti kitų tyrimų informaciją, siekiant parengti tikslesnį teritorinį triukšmo lygių modelį ir skaitmeninius žemėlapius

AAS VP GIS

Kasmet atnaujinti po 25 proc. duomenų

2.A.6. Parengti ir kasmet atnaujinti miesto reljefo, pastatų, statinių, kitų ekranų GIS duomenis, būtinus triukšmo modeliavimui

AAS, VP GIS

Pagal galimybes integruoti visų tyrimų duomenis

2.A.7. Vykdyti miesto aglomeracijos triukšmo lygių strateginį teritorinį modeliavimą, rengti stacionarių objektų, automobilių, geležinkelių ir oro transporto triukšmo sklaidos žemėlapius

AAS VP GIS

2.A.8. Siekiant nustatyti triukšmo šaltinius, darančius neigiamą poveikį Vilniaus miesto gyventojų sveikatai, periodiškai tikslinti ir atnaujinti duomenis apie miesto būstus ir juose gyvenančių žmonių skaičių

AAS VP GIS

Kasmet, sutikrinant su gyventojų registru ir kitomis GDB

2.A.9. Siekiant nustatyti aplinkos triukšmo poveikį jautrios sveikatos žmonių grupėms, reguliariai atnaujinti mokyklų, vaikų darželių, sveikatos apsaugos ir kitų triukšmui jautrių objektų geoduomenų bazes

AAS VP GIS

Kasmet, sutikrinant su atitinkamų registrų DB e = � � � �� ?� � e � � �� ?

�� e = � � � � � � � � � � � ? � � e ? � � � ; � � � e = � � � � � ? �= �� ; �� ? �= � � � � � � ? � � � � � = � � � � �; � e � � � � � ? � � � e e ? � � � ? � �� = �� ? � = � e � � � e ? �= ��

� � � � � � �� e = � � � � � � ? �=; � e � � � � � � � � � = � � � �� ?

2.B.1. Vykdyti miesto aglomeracijos triukšmo lygių strateginį teritorinį modeliavimą, rengti stacionarių objektų, automobilių, geležinkelių ir oro transporto triukšmo sklaidos žemėlapius

AAS VP GIS

2010, 2011–2012m.

2.B.2. Atlikti Vilniaus miesto aglomeracijos stacionarių objektų, automobilių, geležinkelių ir oro AAS 2010 ir 2011 m.

10

transporto triukšmo strateginių žemėlapių analizę ir triukšmo poveikio aplinkai vertinimą; įvertinti triukšmo poveikio gyvenamųjų namų, mokyklų, vaikų darželių, sveikatos apsaugos ir kitų triukšmui jautrių objektų aplinkos situaciją, atlikti reikiamus skaičiavimus

VP GIS

2.B.3. Parengti patogiai naudojamą interneto svetainę su interaktyviais miesto triukšmo žemėlapiais, panaudojant GIS serverio galimybes

AAS VP GIS

2010 m. nauja programa, panaudojant GIS serverį

2.B.4. Parengti informatyvią ir lengvai suprantamą informaciją apie triukšmo lygius, tyliąsias ir triukšmo prevencijos zonas, jų priežiūros reglamentus, triukšmo sukeliamų pavojų sveikatai aprašymus ir pateikti gyventojams atitinkamus komentarus

AAS VP GISB

Nuo 2011 m. aprašymai su patarimais; kasmetinis atnaujinimas

2.B.5. Parengti atsakingoms institucijoms reikiamas ataskaitas apie aplinkos triukšmo būklę, mažinimo priemones

AAS VP GIS

Kasmet : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

�� = �= �� = e � e � � � � � ? z � � � � � � � � � �� = e � ; � � � = � e � � � � � ? �? � e � ��= �� = � e � � � � � = e � ; �� ?�= < � e ; �� ?2.C.1.

Suformuoti Vilniaus miesto aglomeracijos triukšmo lygių kartografavimo, teritorinio modeliavimo sistemą, infrastruktūrą ir duomenų vertinimo modelį, atitinkantį ES ir LR norminių teisės aktų reikalavimus, ir kitas priemones pagal Vilniaus miesto savivaldybės (toliau –VMS) 2009–2013 m. triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo veiksmų plano II ir VI tikslus

AAS MPD

VP GIS

2010–2012 m. triukšmo lygių triukšmo valdymo informacinė

sistema, integruota į Savivaldybės administravimo procesą

2.C.2.

Atlikti triukšmo tyliųjų ir prevencijos zonų planavimą, reglamentų nustatymą ir jų įteisinimą ir diegimą (ir kitas priemones pagal VMS 2009–2013 m. triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo veiksmų plano I tikslą)

AAS CSVT KŪD

VP GIS

2010 m. parengtos triukšmo prevencijos ir tyliosios zonos

2.C.3. Diegti VMS 2009–2013 m. triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo veiksmų plano III–V tikslų priemones, siekiant sumažinti automobilių, geležinkelių, oro transporto triukšmo poveikį aplinkai

KŪD AAS Iki 2012 m. numatytų priemonių realizavimas

11

�� TIKSLAS.

Uždavinių Nr.


Atsakingi

vykdytojai


�

.

�� < � � ; e = � � � � � � � � � < e � ? � � � � � � � �= � � � < e � � � e � � � � � � < e �? � � � � >? �= � � � � >? ? � e � >? e � � � � � � � � �� <� � � e � ? � � � e; e = � � � � � � � � � < e � ? � � � � �3.A.1.

Tęsti sistemingą vandens kokybės stebėjimą Vilniaus miesto vandenvietėse, optimizuoti tyrimų apimtis, plėtoti tiekiamo geriamojo vandens monitoringą vietose arčiau vandens vartotojų

VV KŪD

Duomenys apie vandens kokybę gręžiniuose ir tiekimo tinkle

3.A.2. Vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringą II–III vandenviečių sanitarinėje apsaugos zonoje (detaliau žr. 2 priedą)

AAS VP GIS

Kasmet, optimizuojant apimtis

3.A.3. Vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės gruntinio vandens, naudojamo maisto gamybai (šachtinių šulinių ir natūralių šaltinių), būklės tyrimus (detaliau žr. 2 priedą)

AAS VP GIS

2010 m. sukurti GDB, 2010–2012 m kasmet atnaujinti

3.A.4. Suderinus su Valstybine geologijos tarnyba, integruoti į Vilniaus GIS duomenis apie Vilniaus miesto artezinius gręžinius

AAS VP GIS

Nuo 2011 m., aktuali artezinių gręžinių GDB

3.A.5. Kaupti necentralizuotai tiekiamo vandens kokybės (artezinių gręžinių, šachtinių šulinių vandens) būklės ir apimčių duomenis

AAS VP GIS

Nuo 2012 m. aktuali gręžinių vandens kokybės GDB

Vertinim

asviešini

mas

� � � � � � �� e = � � � � � � ? �=; � e � � � � � � � � � = � � � �� ?

3.B.1. Apibendrinti ir įvertinti geriamojo vandens būklės rodiklius, informuoti gyventojus per internetą apie vandens kokybę. Pateikti vizualų teritorinį gyventojų vartojamo geriamojo vandens kokybės įvertinimo vaizdą

AAS VV

VP GIS

Nuo 2011 m. žemėlapis su vandentiekio tinklu interneto

tinklalapyje

3.B.2. Apibendrinti ir vizualizuoti pagrindinių požeminio geriamojo vandens šaltinių modelius, kokybės rodiklius, informuoti gyventojus per internetą

VV VP GIS

2011–2012 m. vizualūs teritoriniai požeminio vandens modeliai

3.B.3. Parengti ataskaitas ES, LR, Savivaldybės institucijoms apie geriamojo vandens būklę VV Kasmet, įvairios ataskaitos : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

� � � � � � �� = � e � � � � �= e � ; �� ? �= < � e ; �� ?

3.C.1. Vykdyti požeminio vandens sanitarinės apsaugos zonos ribų ir plotų patikslinimą, įvertinant naujų veiksnių įtaką; pagrįsti taršos apribojimo ribas ir plotus bei atlikti jų įteisinimą

VV MPD

Pagal reikmę patikslintos SAZ ribos ir monitoringo reglamentai

3.C.2. Vykdyti vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose žinomų ir potencialių taršos židinių pavojingų parametrų ir veiksnių inventorizaciją ir kartografavimą, siūlyti jų poveikio apribojimo ir nukenksminimo priemones bei technologijas, įvardyti galimus vandenviečių teršėjus

VV AAS

2012 m. miesto vandenviečių teršėjų sąrašai

3.C.3. Papildyti centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens paruošimo, valymo, vandentiekio tinklų renovacijos programą, nurodant neigiamų veiksnių, tiekiant tinklais iki vartotojo, šalinimo priemones

VV KŪD

Ne rečiau kaip kartą per 3 metus

12

Uždavinių Nr.

Uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiksmai Atsakingi vykdytojai


�� < � � � � e ? � � � � � �= � � � � � � � < e �? � e � � � � � � � � � e = �� ? � e � >? e � � �= � = �� ? � ? � e � � � � �; � � � � � ? � � e ? � � � e = � � � = � � � � � � z < � � � � � � � �� <� � � e � ?4.A.1.

Kaupti valstybinio paviršinio vandens monitoringo Vilniaus miesto teritorijoje duomenis ir jo stebėsenos vietas GIS aplinkoje

AAS VP GIS

Kasmet duomenys apie vandens kokybę miesto teritorijoje

4.A.2. Kaupti Vilniaus miesto teritorijoje esančių maudyklių būklės sanitarinių higieninių tyrimų duomenis GIS aplinkoje

KŪD VP GIS

Kasmet sezono metu duomenys internete ir atnaujinama GDB

4.A.3. Vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės ežerų ir tvenkinių vandens ir dugno nuosėdų būklės tyrimą ir kaitos vertinimą (monitoringą) (detaliau žr. 2 priedą)

AAS VP GIS

Kasmet, pradedant 2011 metais

4.A.4. Vykdyti Vilniaus miesto upių ir upelių vandens ir dugno nuosėdų būklės ištyrimą ir kaitos vertinimą (monitoringą) (detaliau žr. 2 priedą)

AAS VP GIS

Kasmet, pradedant 2011 metais

4.A.5. Atlikti žvalgomuosius kanalizacinių iškrovų poveikio vandentakių dugno nuosėdų būklei tyrimus ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais (detaliau žr. 2 priedą)

AAS, KŪD VP GIS

2012 metais

4.A.6. Naudojant statybų administravimo duomenis formuoti prie centralizuotų tinklų neprijungtų objektų fekalinių nuotekų kaupimo vietų, apimčių ir nukenksminimo sąlygų DB

MPD, AAS VP GIS

Nuo 2010 m. aktuali fekalinių nuotekų šulinių DB e = � � � �� ? �� e � � �� ?

�� e = � � � � � � � e = � � � � � � � e ? � � � � � �= � � � � � � � < e � ? � � � e = �� ; �� ? �= � � � � � � � ? � � � � ? � � �� = � � � � � ; � e � � � � � ? �= � e � � � � = e � � � e � < � � � � � ? � � �

� � � �� e = � � � � � � ? �=; � e � � � � � � � � � = � � � �� ?

4.B.1. Rengti ataskaitas apie paviršinio vandens užterštumo lygį, pavojingumo vertinimą ir mažinimo priemones Savivaldybės institucijoms

AAS VP GIS

Kasmet, atnaujintas vertinimas

4.B.2. Sudaryti ir paviešinti internete Vilniaus miesto atvirų vandens telkinių ir vandens būklės skaitmeninį žemėlapį su užterštumo būklės vizualizacija

AAS VP GIS

2011–2012 m. vizualus atvirų vandens telkinių žemėlapis

4.B.3. Informuoti gyventojus per internetą apie esamą atvirų vandens baseinų būklę, apie pavojų sveikatai, pavojingai užterštus atvirus vandens telkinius

AAS VP GIS

Sezono metu ne rečiau kaip kas mėnesį interneto tinklalapyje : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

�� : � = e � ; � � �= � < � e ; � � � � � � � e �? � � e ? � = � e � � � e ? � � � �= � � � � � � � < e �? � � ? � � ; � � �= � e � ; � � � �� e � �? � � � � = e � e � � � � � � � � �

� � � �� = � e � � � � �= e � ; �� ? �= < � e ; �� ?

4.C.1. Atlikti pavojingai užterštų dugno nuosėdų ties kanalizacijos išlaideidimo vietomis poveikio vandens būklei analizę ir pateikti pasiūlymus dėl jų minimizavimo

AAS VP GIS

Rekomendacijos 2012 m.

4.C.2. Parengti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ribų planus ir juos įteisinti. Remiantis tikslesniais reljefo altitudžių duomenimis, patikslinti anksčiau nustatytas vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ribas

AAS VP GIS

2010–2012 m. Apsaugos juostų ir zonų ribų planai

4.C.3. Suprojektuoti ir įdiegti Vilniaus miesto savivaldybės vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų ribų registrą ir užtikrinti jo tęstinumą

AAS VP GIS

Iki 2012 m. įdiegtas registro projektas ir vandens objektų

GDB

13

TIKSLAS.

Uždavinių Nr.


Atsakingi

vykdytojai


�� < � � � � � e = � � �= � � e � � � � e = � � � = � � � < �= � � � e � � � � ; = � � � � �= < � � ; � ? � � � � >? = � < � � � � �� = � � ; = � �� ? �� e �? � � � � ; � � � � � e = �� e ; � = � � � ? � e = � � � = � � � � � ? �� = � � � � � � � � �<� � � e � ?5.A.1.

Vykdyti Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų) aplinkos būklės tyrimus, kaitos vertinimus ir stebėseną (detaliau žr. 2 priedą)

AAS

Kasmet, kompleksas rodiklių ir pažeistų plotų GDB

5.A.2. Vykdyti Vilniaus miesto viešųjų teritorijų (visų pirma – socialiai jautrių) dirvožemio, grunto ir dangos tyrimus, kaitos vertinimus ir stebėseną (detaliau žr. 2 priedą)

AAS VP GIS

2011–2012 m., kasmet, rodiklių kompleksas

5.A.3. Vykdyti miesto užterštų teritorijų (buvusių pramoninių ir kt.rajonų) ir taršai jautrių teritorijų (prie vandens šaltinių) aplinkos būklės tyrimus, kaitos vertinimus ir stebėseną (detaliau žr. 2 priedą)

AAS VP GIS

Nuo 2010 m., kasmet, rodiklių ir pažeistų plotų GDB kompleksas

5.A.4. Atlikti potencialių taršos židinių aplinkos grunto būklės pirminį inventorizavimą ir įtraukti duomenis į potencialių taršos židinių GDB GIS

AAS VP GIS

2011–2012 m. teritorijose su potencialia tarša e = � � � �� ? �� e � � �� ?

�� e = � � � � � �= � e � � � � � � � � = � � � � � � ; � e � � � � � � ? � � � e � � � e = � � � e = � � � = � � � �= � � e � � � � � e � �< �= � � � e � � � � ;= � � � � �= < � � ; � ? � � � � >? � � e � � � �� ? � � � z � � �� ? �= � � ; � e � � � �� ? � � = � � e �= � ? � �� = � < � � �� < �? � � �� ? � � e � � ? � � � � � < � � � � �� = � � � e � � � � � � � � � �� e = � � � � � � ? �� e � � �� ?

5.B.1. Atlikti uždarytų Vilniaus miesto sąvartynų ir jų aplinkos būklės duomenų vertinimą, vizualizuoti ir teikti informaciją visuomenei. Tobulinti duomenų vertinimo bei viešinimo būdus

AAS VP GIS

Kasmet, kompleksas rodiklių ir pažeistų plotų GDB

5.B.2. Atlikti užterštų ir viešųjų teritorijų dirvožemio, grunto ir kitos dangos užterštumo būklės analizę pagal užterštumo kategorijas, įvertinant jų pavojingumą gyventojų sveikatai ir gamtinei aplinkai

AAS VP GIS

Kasmet, rodiklių ir pažeistų plotų GDB kompleksas

5.B.3. Sudaryti Vilniaus miesto užterštų teritorijų skaitmeninį žemėlapį visuomenei, pateikti užterštumo atvejų ir galimų pavojų gyventojų sveikatai aprašymus ir elgesio rekomendacijas

AAS VP GIS

2012 m. vizualus žemėlapis; patarimai itr rekomendacijos

5.B.4. Rengti ataskaitas apie užterštų teritorijų dirvožemio, grunto ir paviršinės dangos užterštumo lygius ir jų mažinimo priemones ES, LR, Savivaldybės institucijoms

AAS VP GIS

Kasmet, rodiklių ir pažeistų plotų GDB kompleksas : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

�� ? � �= ? � � � �= � � e �? � � � � � � e ? � � � e = � � � = � � � ? � � ; � � � � � � � �= � � � � � = � �� = e � ; � � � � � � � e �? � � e ?� = � e � � � e ? � � � e = � � � e = � � � = � � � �= � � e ? � � < �= � � � e � � � ; = � � � � �= < � � ; � ? � e � � � � � � � ? � � � � >?� � = � � e �= � � ? � � � � �= � � � � � � � ? � � ; � � �= � e � ; � � � � � e � �? � � � � = e � e � � � � � � � � � � � � �� = � e � � � � �= e � ; �� ? �= � ; � e � < � � �� ?

5.C.1. Suskirstyti ir įteisinti Vilniaus miesto teritorijas pagal jautrumą taršai (I etapas pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, 2 priedas)

AAS VP GIS

2012 m. miesto teritorijos analizė pagal jautrumą taršai

5.C.2. Suformuoti priemonių sistemą su veiklos planu, skirtu uždarytų miesto sąvartynų ir kitų užterštų teritorijų neigiamam poveikiui aplinkai mažinti

AAS VP GIS

Iki 2012 m. priemonių sistema su veiklos planu

5.C.3. Suprojektuoti statybviečių užteršto grunto būklės ir kiekių vertinimo ir išvežimo (ar išsklaidymo) apskaitos registrą ir atitinkamą GIS geoduomenų bazę

MPD, VP GIS

2012 m. apskaitos registro ir atitinkamos GDB projektas

14

TIKSLAS.

Uždavinių Nr.

Uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiksmai Atsakingi vykdytojai


��

� < � � � � e ? � � �= � � � � � � z < � � � �= � � � � � ; � � >? � � � �= � � >? �= � � � � ? � � ; � ? ? � e � >? e � � � � � � � � �� = � � � � � � � � �<� � � e � ?6.A.1.

Vykdyti žemėnaudų tikslinės paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio struktūros teritorinę GIS analizę, naudojant Vilniaus teritorijų planavimo kadastro duomenis

MPD VP GIS

Nuo 2011 m. GIS analizės metinės ataskaitos

6.A.2. Atlikti potencialiai dinamiškų reljefo elementų tyrimą ir kartografavimą, siekiant pradėti vykdyti reljefo pokyčių stebėseną

AAS, MPD

2012 m. tyrimų ataskaita su kartografuotų elementų GDB

6.A.3. Savivaldybės saugomose teritorijose vykdyti biologinės įvairovės stebėseną ir kaupti tyrimų duomenis (žvalgomieji tyrimai)

AAS, VP GIS

2011–2012 m. Saugomose teritorijose

6.A.4. Kartografuoti Vilniaus miesto želdynus, visų pirma, centrinėje miesto dalyje suformuoti želdynų ribų GDB

MPD, AAS VP GIS

2010–2012m. želdynų ribų GDB

6.A.5. Kartografuoti visus vertingus Vilniaus miesto želdinius, atlikti reikšmingų želdinių būklės inventorizaciją, centrinėje miesto dalyje kartografuoti visus želdinius ir įvertinti jų būklę

MPD, AAS VP GIS

Pagal reglamentą e = � � � �� ? �� e � � �� ?

e = � � � � � �= � e � � � � � � � � = � � � � � � ; � e � � � � � � ? � � � e �= � � � � � � z < � � � �= � � � � � ; � � >? � � � �= � � >?� � � �� ? � � ; � ? � = � e � � � e ? � � � � � � �� e = � � � � � � ? �� e � � �� ?

6.B.1. Susisteminti, įvertinti ir kasmet visuomenei pateikti apibendrintus ir vizualizuotus kraštovaizdžio, reljefo dinamikos stebėsenos duomenis

MPD AAS

Nuo 2012 m.

6.B.2. Susisteminti, įvertinti ir kasmet pateikti visuomenei biologinės įvairovės stebėsenos duomenis AAS

Nuo 2012 m.

6.B.3. Parengti atsakingoms institucijoms ataskaitas apie miesto žemėnaudos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės kaitą ir jų apsaugą

AAS MPD

Nuo 2012 m. : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

� �� ? � � e ? � � ? � � � � � � < � >? ? � � ; � � � ; � � � � � � � � e = � � � = � � � = � � � � �= � � � � � � z < � � ��= � � � � � ; � � >? � � � �= � � >? � � ? � � ; � ? = e ; � � � e � � � � � � � �? � � � � � � �= � � < � � � � � ; � e � < � � �� = � e � � � = � � � �

, � : � � � � �� = � e � � � � �= e � ; �� ? �= � ; � e � < � � �� ?

6.C.1. Atlikti keturių Vilniaus miesto savivaldybės saugomų gamtinių teritorijų ribų patikslinimus AAS, MPD 2010 m.

6.C.2. Nustatyti ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės saugomų gamtinių teritorijų apsaugos reglamentus ir priemonių jiems įgyvendinti sistemą

AAS MPD

2010 m.

6.C.3. Parengti Vilniaus miesto saugomų teritorijų biologinės įvairovės žvalgomųjų tyrimų programą AAS 2011 m. programa

6.C.4. Remiantis ES ir LR teisės aktais, parengti Vilniaus miesto kraštovaizdžio raidos žvalgomųjų tyrimų programą

AAS MPD

2012 m. programa

6.C.5. Suprojektuoti ir įdiegti Vilniaus miesto savivaldybės želdynų registrą ir palaikyti bei administruoti želdynų GDB

MPD, AAS VP GIS

2011 m. želdynų registras

15

TIKSLAS.

Uždavinių Nr. Uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiksmai

Atsakingi

vykdytojai


�� ? � � � �� e � �� < � � �= � � � � � � � � � � � � � �� ? � � = � ? � � � � � � � � � = � � e �= � � e � � e = � � � ? �� e � �? � � � <� � � e � �? � e = � � � = � � � � � ? � �� ?� � < e � � � � �� e � � � � � � � � � �� e = � � � �� = � � � � � � � � �<� � � e � ? �= � � < e � � � �7.A.1.

Kartografuoti duomenis apie planuojamų statyti objektų vietas, adresus, fizinius parametrus ir taikomų technologijų ypatybes (potencialių aplinkos taršos šaltinių kiekybinius parametrus)

AAS VP GIS

Nuo 2011 m., 90 proc. prašymų TIPK leidimams

7.A.2. Kaupti duomenis apie planuojamos ūkinės veiklos skaičiuotinas aplinkos teršalų emisijas į orą ir vandenį, cheminius ir fizikinius parametrus

AAS VP GIS

Nuo 2011 m. II ketvirčio nuolat, 100 proc. prašymų TIPK

leidimams

7.A.3. Kaupti duomenis apie planuojamos ūkinės veiklos galimus triukšmo lygius, skaičiuotinas emisijas, kitus triukšmo sklaidą lemiančius fizikinius parametrus

AAS VP GIS

Nuo 2012 m. nuolat, 100 proc. prašymų TIPK leidimams

7.A.4. Modeliuoti planuojamos ūkinės veiklos teritorijose prognozuojamus triukšmo lygius, oro užterštumo koncentracijas, pavojus vandens taršai

AAS VP GIS

Nuo 2012 m. nuolat, 100 proc. prašymų TIPK leidimams e = � � � �� ? �� e � � �� ?

�� e ? � � � e = � � � = � � �? e � � � � � z� � � � �= � e = � � � � � � � � �� ? � � � � >? � e � � � �? � � � � � � � ? � � = � ?? � �� ? � � e � ; � � � � � � � e � � � � � � � � �� ; = �? � � ; � � �� ? ? � = e � < � � � ? �= � � = � ? � � � e ; = � � � � ?� = e � e � � � � � ? ? � � ; � ? � � � � � � �� z >? �=� � ? � � � � � �

7.B.1. Analizuoti esamą aplinkos taršą planuojamos veiklos teritorijose ir įvertinus pateikti aplinkosaugines sąlygas teritorijų planams, techniniams statybų, rekonstrukcijų projektams

AAS VP GIS

Nuo 2011 m. III ketvirčio nuolat, statybų planams ir projektams

7.B.2. Planuojamos veiklos teritorijose išanalizuoti ir įvertinti prognozuojamus triukšmo lygius, oro užterštumo koncentracijas, pavojus vandens taršai

AAS VP GIS

Nuo 2011 m. III ketvirčio nuolat, 100 proc. prašymų TIPK

leidimams

7.B.3. Vykdyti statybų ir ūkinės veiklos projektų poveikio aplinkai bei taršos integruotos prevencijos ataskaitų, išvadų analizes ir vertinimus

AAS VP GIS

Nuo 2011 m. III ketvirčio, remiantis modeliavimo rezultatais

7.B.4. Rengti ataskaitas apie poveikio aplinkai, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemų funkcionavimą atsakingoms institucijoms ir informuoti gyventojus

AAS VP GIS

Nuo 2012 m. remiantis, modeliavimo rezultatais : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

�� = � � � � � �� ? � � � � >? � e � � � � ? � � � � � � � ? � � = � ? � � < e � � � � �� = � e = � � � �� ? �? � e � � � � e � < � � � � � � � � � � � e �? � �� e = � � � � � � � ; = � � < � � �� ? � � � e � � � � � � � � � �� e � �� ? �? � � � � � � � � e ; = � � � �? � = e � e � � � � �? � = � e � � � e ? AAS

� � � �� z >? �=� � ? � � � � � �

7.C.1. Atlikti Vilniaus miesto statybų ir planuojamų ūkinės veiklos plėtros poveikio aplinkai modeliavimo ir vertinimo GIS posistemio modelio projektavimą, diegimą ir tobulinimą

AAS VP GIS

Iki 2012 m. II ketvirčio įdiegta GIS posistemio I versija

7.C.2 Atlikti planuojamų aplinkos taršos šaltinių (ūkio vienetų, įrangos veiklos) parametrų ir teršalų AAS Iki 2012 m. II ketvirčio įdiegta

16

skaičiuotinų emisijų duomenų bazės projektavimą, programavimą ir diegimą VP GIS GDB projekto I versija

7.C.3. Vilniaus miesto savivaldybėje sukurti ir įdiegti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo ir statybų projektų PAV dalių administravimo, naudojant GIS modeliavimo duomenis sistemą ir ryšių su kitomis aplinkosaugos institucijomis sukūrimą

AAS VP GIS

Iki 2012 m. IV ketvirčio įdiegta sistema

17

Uždavinių Nr. Uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiksmai Atsakingi vykdytojai


�� = � � � � � <� � � e � �? � � � e � � � � � � ? � � e ? � � � � � � � � � � � e ? � � � � e �� ? � � � ? � ? � < � = � � �? � = � � � � � � � � � e � �� = � � � � � � � � < e � � � � � �� < � � �� e � � ? � = � �? �= � � e � � � � � � � � �� ? � = � � � � � �=�� = � � ;= � �� <� � � e � �?8.A.1.

Rinkti duomenis apie Vilniaus miesto komunalinių atliekų susidarymo, surinkimo, išvežimo vietas, rūšis ir kiekį

AAS Nuo 2010 m., kasmet, 100 proc. atliekų tvarkymo

8.A.2. Rinkti duomenis apie Vilniaus miesto komunalinių atliekų rūšiavimo (antrinio), deponavimo, antrinio panaudojimo vietas ir kiekį

AAS Nuo 2011 m., kasmet, 100 proc.atliekų rūšiavimo

8.A.3. Rinkti duomenis apie Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymą pagal atliekas tvarkančias įmones ir organizacijas

AAS Kasmet, 100 proc. pagal atliekų tvarkytojus

8.A.4. Palaikyti ir nuolat papildyti ir atnaujinti Vilniaus miesto komunalinių atliekų surinkimo vietų geoduomenų bazę

Seniūnijos AAS

VP GIS

Atnaujinti 2010 m. ir kasmet 100 proc.tvarkymo atliekų vietas e = � � � �� ? �� e � � �� ?

�� ? � � e ? � � � � � � e � � � � � = � � � � � � � � z� � � � � e � � � � � e = � � � �� = � � � ? �� ?� �? � � � e � e � �= � � �? � � >? � �? � � �� ? � � � � � � �� z >? �=� � � ? �� ?

8.B.1. Atlikti Vilniaus miesto komunalinių atliekų susidarymo, surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, deponavimo, antrinio panaudojimo analizę, nustatyti tendencijas, apibendrinti ir parengti pasiūlymus informaciniams srautams racionalizuoti ir kompiuterizuoti

AAS Ataskaita iki 2010 m. rugsėjo 15 d.

8.B.2. Kasmet parengti miesto komunalinių atliekų tvarkymo metines ataskaitas su analize ir apibendrintais duomenimis, vertinimais, pasiūlymais, kita vaizdine medžiaga, pokyčius iliustruojančiais indikatoriais ir pateikti visuomenei

AAS Kasmet, iki balandžio 15 d. : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

�� : = � � e � �� = � ; = � � � � � � �= < � e ; � � � � � � � � ? � � e ? � � � � � � � � � � � � � � � � � e � � � � � = � � �� ? �� ? �= � < � � � �? �= � � �� = � � � � � � ? �? � e � � � � � � � � � � � � � � � � � = � e � � � >? �=� = � � e � � � �

8.C.1. Projektuoti ir programuoti Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo apskaitos ir administravimo informacinę sistemą, integralias duomenų bazes, duomenų apdorojimo, modeliavimo ir vizualaus pateikimo sistemas

AAS VP GIS

Projektas iki 2011 m. rugsėjo 15d.; diegimas iki 2012 m. kovo 15d.

8.C.2. Formuoti Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo apskaitos ir administravimo informacinės sistemos techninę programinę infrastruktūrą ir organizacinę aplinkos institucijų ir specialistų bendradarbiavimo infrastruktūrą

AAS Diegimas, I versija; iki 2012 m. I ketvirčio

8.C.3. Palaikyti ir tobulinti Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo apskaitos bei administravimo informacinės sistemos ir interneto tinklalapį

AAS VP GIS

Nuolat, nuo 2012 m. I ketvirčio

18

TIKSLAS.

Uždavinių Nr. Operaciniai tikslai ir uždaviniai

Atsakingi

vykdytojai


�� = � � � � � � � ; = � � < � � �� ? <� � � e � �? � � � e � � � � � � ? � � e ? � � � � � � � � � ? � � � � >? = � � < � ? � � �� ?� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �� ? � � � � � �� = ? � e � �� ;� � � � � � �� ? � = �� ? � � � � � � �� = � � � � � �=� � � � �= � � � � <� � � e � ? � e � � e �? � � �

9.A.1. Atlikti programoje suplanuotų (ir finansuotų) pagrindinių aplinkos sektorių (oro, vandens, grunto taršos, triukšmo, atliekų tvarkymo, panaudojimo ir kt.) duomenų, kurie geriausiai reprezentuoja aplinkos pokyčius, atranką

VP GIS Kasmet, duomenys apie praėjusius metus iki liepos 15 d.

9.A.2. Atlikti į šią programą neįtrauktų (nefinansuotų) temų duomenų analizę (pvz.: bioįvairovės, gamtos išteklių, ekologinės gamybos, visuomenės ekologinio švietimo, informavimo tyrimų) ir atrinkti duomenis, kurie geriausiai reprezentuoja aplinkos pokyčius

AAS VP GIS

Kasmet, duomenys apie praėjusius metus iki liepos 15 d. e = � � � �� ? �� e � � �� ?

�� ? � � e ? � � � � � � � � � ? � � � � >? = � � < �? <� � � e � � � � � � � z� � � ? � �= � � � � < � �� = � �� = � � e �= � ? � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � e � � � � � e = � � � �� ? �� ? � � � e � e � � � � � � � �� ? �� ?

9.B.1. Atlikti aplinkos raidos sektorių, aplinkos kokybės pokyčių analizę, nustatyti tendencijas, apibendrinti ir parengti metines ataskaitas su apibendrintomis išvadomis apie oro, vandens užterštumo, triukšmo ir kitų aplinkos veiksnių, veikiančių gyventojų sveikatingumą, raidą

AAS VP GIS

Kasmet, apibendrinimai ir išvados apie tendencijas iki liepos15 d.

9.B.2. Atlikti aplinkos kokybės pokyčių analizę, parengti ir suformuoti geriausiai pokyčius iliustruojančius aplinkos kokybės valdymo indikatorius, jų komentarus ir papildomas vizualizacijas

AAS VP GIS

Kasmet, aplinkos raidos indikatoriai iki liepos15 d.

9.B.3. Parengti miesto aplinkos raidos ataskaitas su apibendrintais duomenimis, vertinimais, pasiūlymais, žemėlapiais ir kita vaizdine medžiaga

AAS VP GIS

Kasmet, kompleksinė aplinkos raidos analizė iki liepos15 d. : = � e � � � � �< � e ; � � � ?

�� : � � �� = � � e � �� = � ; = � � � � � � �= < � e ; � � < � � ; � � �� ? � � e ? � � � � � � � � � ?� � � � >? ; e � ; = � � � � � � � � � = � � � � � � ? �? � e � �, � � � � � � �? � � � � >? � � � e = � e � � ? � e � � � � � � � � � � � �� = � � � � � > � � �= � ? �= � � � � = �

9.C.1. Tobulinti Vilniaus miesto aplinkos monitoringo informacinę sistemą, integralias duomenų bazes, duomenų srautų apdorojimo, modeliavimo, prognozavimo ir vizualaus pateikimo sistemas

AAS VP GIS

Kasmet, pagal atskirą planą

9.C.2. Formuoti ir tobulinti Vilniaus miesto aplinkos monitoringo informacinės sistemos ir interneto svetainės techninę programinę infrastruktūrą

AAS VP GIS

Kasmet, pagal atskirą planą

9.C.3. Palaikyti ir tobulinti Vilniaus miesto aplinkos kokybės interneto svetainę, pateikti visuomenei visus tinkamai apdorotus ir vizualizuotus duomenis, suformuojant ryšius su kitomis aplinkosaugos ir ekologijos duomenų bazėmis

AAS VP GIS

Nuolatinis atnaujinimas ir palaikymas

19

tūkstančiais litų

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2010–2012 m. ��

1.A. Vykdyti miesto atmosferos oro taršos šaltinių ir jų emisijų kartografavimą, pažemio oro užterštumo

koncentracijų teritorinį modeliavimą, kaupti valstybinio monitoringo ir kitų tyrimų duomenis 81 115 105 301

1.B. Prognozuoti miesto atmosferos oro užterštumo lygius, operatyviai vertinti oro užterštumo būklę ir informuoti gyventojus, visų pirma, rizikos grupes apie pavojus

62 98 90 250

1.C. Parengti priemonių sistemą, ribojančią teršalų išmetimą į atmosferą iš įvairių šaltinių, sukurti oro užterštumo prognozės ir gyventojų informavimo apie pavojus informacinę sistemą

62,4 72 80 214,4 � � �? � � � ; � � � � �? � � � sukurti miesto atmosferos pažemio oro užterštumo teritorinės sklaidos, emisijų valdymo, prevencinių priemonių planavimo bei trumpalaikės užterštumo prognozės su operatyviu gyventojų informavimu apie pavojus ir prognozavimo sistemas

� � � � � � � � � � � � � � � ��

2.A. Vykdyti miesto aglomeracijos triukšmo šaltinių strateginį kartografavimą, triukšmo lygių teritorinį modeliavimą pagal triukšmo šaltinius visame mieste

154 205 175 534

2.B. Vertinti miesto aglomeracijos triukšmo lygius, diegiamų priemonių efektyvumą ir pavojus gyventojų sveikatai, informuoti gyventojus apie esamą situaciją ir numatomas priemones triukšmui mažinti

95 105 125 325

2.C. Atlikti tyliųjų ir triukšmo prevencijos zonų planavimą ir įteisinimą, parengti priemonių sistemą aplinkos triukšmui mieste mažinti

225 210 320 755 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � suformuoti miesto triukšmo prevencijos ir tyliąsias zonas, įgyvendinti triukšmo prevenciją statybų administravimo procese, atlikti aglomeracijos aplinkos triukšmo kartografavimą ir pavojų sveikatai vertinimą

� � � � � � � � � � � � ��

3.A. Vykdyti geriamojo vandens šaltinių ir vandentiekio vandens būklės ir kokybės stebėseną 36 55 65 156 3.B. Operatyviai, pasitelkus vizualizavimo priemones, vertinti geriamojo vandens užterštumo lygius ir pavojus, informuoti gyventojus apie esamą būklę ir pavojus

12 35 35 82

3. C. Parengti priemonių sistemą geriamojo vandens kokybei gerinti ir jo apsaugai užtikrinti 10 45 65 120 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � pasiekti, kad miesto gyventojai gautų kuo tikslesnę informaciją apie centralizuotai tiekiamo vamdens kokybę, numatyti priemones kokybei gerinti ir priemones ribojančias netinkamo geriamojo vandens naudojimą

� � � � � � � � � � �

20

2010 m.

2011 m.

2012 m. 2010–2012 m. �� : � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

4.A. Vykdyti miesto paviršinių vandens telkinių užterštumo stebėseną ir tyrimus, siekiant gauti išsamesnį teritorinį vaizdą

19 45 55 119

4.B. Operatyviai vertinti miesto paviršinio vandens užterštumo lygius ir pavojaus laipsnį, informuoti gyventojus ir teikti rekomendacijas

16 40 45 101

4.C. Parengti ir įdiegti kompleksines priemones paviršinio vandens apsaugai ir neigiamų veiksnių prevencijai 70,1 185 205 460,1 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � surinkti platesnę informaciją apie miesto upių, ežerų vandens taršos mastus, kanalizuojamo vandens kokybę, įvertinti būklę ir pasiūlyti apsaugos priemones

� � � � � � � � � � � � � � � ��

5.A. Vykdyti užterštų ir viešųjų teritorijų dirvožemio, grunto ir dangos kokybės rodiklių pokyčių kartografavimą, įskaitant pažeistų pagal užterštumo kategorijas teritorijų apskaitą

69 95 115 279

5.B. Vertinti ir tiekti informaciją gyventojams apie užterštų teritorijų ir viešųjų vietų dirvožemio, grunto ir dangos kokybės cheminius, fizikinius ir higieninius parametrus, nurodant jų dislokacijos vietas, pobūdį, apimtį ir poveikį

24 44 55 123

5.C. Suskirstyti ir įteisinti miesto teritorijas pagal jų jautrumą taršai; parengti kompleksines priemones užterštų teritorijų ir miesto dirvožemio, grunto ir dangos tenkinamos kokybės parametrams užtikrinti, apsaugai ir neigiamų veiksnių prevencijai

12 115 225 352 � � �? � � � ; � � � � � �? � �

–––– atlikti pirminę miesto teritorijų grunto ir dangos užterštumo inventorizavimą, vykdyti viešųjų teritorijų užterštumo monitoringą, pasiūlyti priemones, kaip išvalyti nustatytus neleistino užterštumo lygio plotus

� � � � � � � � � � � �� Z � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � : � � � � �

6.A. Vykdyti miesto kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės ir jų apsaugos stebėseną 9 25 65 99 6.B. Vertinti ir teikti informaciją gyventojams apie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę, jų apsaugos priemones

10 35 55 100

6.C. Atlikti Vilniaus miesto savivaldybės saugomų gamtinių teritorijų ribų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos reglamentų patikslinimą ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą

80 125 120 325 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � pradėti miesto kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir miesto centrinės dalies želdinių stebėseną, patikslinti visų saugomų teritorijų ribas, reglamentus, sukurti miesto želdynų registrą

� � � � � � � � � � �

21

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2010–2012 m. �� : � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � : � � � � � � � : � � � � � � � � � � � � � � � � : � � � � � � � �

7.A. Vilniaus geografinėje informacinėje sistemoje kaupti ir nuolat papildyti bei atnaujinti planuojamų aplinkos taršos šaltinių parametrų ir teršalų skaičiuotinų emisijų duomenis teritoriniam situacijos modeliavimui, poveikio aplinkai vertinimui

0 15 55 70

7.B. Miesto teritorijose modeliuoti ir vertinti planuojamos ūkinės veiklos aplinkos taršos situacijas, įvertinti poveikį aplinkai, pagrįsti galimus sprendimus ir taršos integruotos prevencijos sąlygas

0 15 20 35

7.C. Sukurti planuojamos ūkinės veiklos aplinkos taršos modeliavimo ir vertinimo GIS posistemį, leidžiantį kompleksiškai vertinti pagrindinius poveikio aplinkai komponentus, siūlyti integruotos prevencijos priemones

0 140 230 370 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � GIS aplinkoje sukurti planuojamos ūkinės veiklos aplinkos taršos modeliavimo ir vertinimo posistemį, leidžiantį kompleksiškai vertinti pagrindinius poveikio aplinkai komponentus, siūlyti integruotos prevencijos ir kontrolės priemones

� � � � � � � � � ��

8.A. Surinkti duomenis apie Vilniaus miesto komunalines atliekas, jų susidarymo, surinkimo, išvežimo deponavimo, panaudojimo vietas, rūšis ir kiekį

18 55 75 148

8.B. Atlikti Vilniaus miesto atliekų tvarkymo analizę, pateikti vertinimą ir ataskaitas visuomenei ir valstybės institucijoms

0 40 60 100

8.C. Projektuoti, programuoti ir diegti Vilniaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo apskaitos ir administravimo informacinę sistemą

12 190 220 422 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � projektuoti ir diegti Vilniaus miesto komunalinių atliekų rinkimo, rūšiavimo tvarkymo, panaudojimo apskaitos ir administravimo informacinę sistemą, leidžiančią tiksliau administruoti atliekų tvarkymą ir raconalų išteklių naudojimą

� � � � � � � � � � �� : � � � � � � � � � � � � �� : � � � � � � � � � � � � � � : � � � � � � : � � � � � � � � � � � � � � � � � �

9.A. Atrinkti pagrindinius duomenis apie Vilniaus miesto aplinkos kokybės raidos ypatumus 2009, 2010, 2011 m., atlikti kitus aplinkai ir sveikatingumui aktualius tyrimus

34 55 65 154

9.B. Atlikti Vilniaus miesto aplinkos kokybės raidos duomenų analizę, išskirti indikatorių parametrus 2009, 2010, 2011 m., pateikti vertinimo ataskaitą visuomenei

29 45 45 119

9.C. Planuoti, projektuoti, programuoti ir diegti daugiafunkcę Vilniaus miesto aplinkos kokybės geografinę informacinę sistemą, aplinkos kokybės interneto svetainę

35 145 155 335 � � �? � � � ; � � � � � �? � � � kasmet susisteminti pagrindinę aplinkosauginę informaciją, vykdyti kompleksinį miesto aplinkos būklės ir tendencijų vertinimą ir visuomenei kuo suprantamesne ir vizualesne forma pateikti apibendrintus rodiklius

� � � � � � � � � � �

� � �? � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

22

1. Atsakingas šios Programos įgyvendinimo organizatorius –

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos

skyrius.

2. Šios Programos finansavimo šaltiniai yra:

2.3. kitų asignavimų valdytojų programų lėšos;

2.5. kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

3. Įvertinant aplinkos duomenų kaupimo ir apdorojimo

geografinėje informacinėje sistemoje svarbą, siekiant aplinkos

stebėsenos bei vertinimo sistemiškumo ir gautų rezultatų

panaudojimo sprendžiant teritorijų planavimo, statybų, aplinkos

projektų administravimo uždavinius pagrindinis Programos

vykdytojas yra Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, vykdanti

tęstines Vilniaus geografinės informacijos sistemos plėtros temas

pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas programas ir

įkainius.

4. Šios Programos priemonių vykdymui būtinus

užsakomuosius tyrimo, vertinimo, planavimo, projektavimo darbus

pagal sutartis su kompetentingomis laboratorijomis, mokslo ir studijų

bei kitomis institucijomis Savivaldybės nustatyta tvarka organizuoja

pagrindinis Programos vykdytojas.

5. Numatomi šie kontroliniai Programos įgyvendinimo etapai:

5.1. kasmet įvertinamas Programos veiksmingumas;

5.2. 2012 m. apibendrinami Programos įgyvendinimo

rezultatai ir remiantis sukauptais duomenimis rengiami pasiūlymai,

metodinės rekomendacijos, kaip ją tobulinti;

5.3. iki 2012 m. pabaigos parengiamas naujos aplinkos

stebėsenos ir kokybės valdymo programos projektas.

6. Įgyvendinus šią programą tikimasi, kad:

6.1. Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos kokybės duomenų

kadastre pagal 1 priedo reikalavimus bus sukaupta reikiama

informacija apie aplinkos būklę;

6.2. bus atlikta aplinkos būklės stebėsena, papildanti

Valstybinio monitoringo programą pagal 2 priedo reikalavimus;

6.3. bus sukurta Vilniaus miesto aplinkos kokybės interneto

svetainė su išplėtota temine struktūra ir funkcionalumu pagal 3

priedo reikalavimus;

6.4. Savivaldybės administracijos daliniai gaus sprendimams

priimti būtiną informaciją apie aplinkos būklę;

6.5. bus priimami sprendimai, pagrįsti aplinkos būklės

vertinimo ir prognozavimo rezultatais;

6.6. bus tiksliau įvertinamas aplinkosaugos priemonių

veiksmingumas.

Vilniaus miesto aplinkos stebėsenos ir kokybės valdymo 2010–2012 metų programos 1 priedas

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SVEIKATINGUMO IR SPORTO INFRASTRUKTŪROS GEOGRAFINIŲ DUOMENŲ KADASTRAS

DUOMENŲ BAZIŲ IR GEODUOMENŲ SLUOKSNIŲ STRUKTŪRA PAGAL TEMAS

A. Atmosfera (atmosferos būklė, taršalų emisijos, pažemio oro užterštumas)

B. Hidrosfera (upės, ežerai, jų būklė, geriamo ir kanalizuojamo vandens kokybė)

C. Litosfera (geologinės teritorijų charakteristikos, dirvožemio, grunto tarša, užterštų teritorijų sanavimas, a)

D. Biosfera (kraštovaizdis, saugomos teritorijos, bioįvairovė, retųjų rūšių apsauga )

E. Technosfera (transportas ir jo infrastruktūra, pramonė, energetika, triukšmas, spinduliuotės)

F. Sociosfera (socialinė infrastruktūra ir gyventojų pasiskirstymas, poveikis sveikatai, atliekų tvarkymas)

APLINKOS SEKTORIAI

� � � � : � � � � : � � � � � � � � � �� ? �e = � �� <= � ? �e = �

A.1. ATMOSFEROS IR KLIMATO CHARAKTERISTIKOS B.1. UPĖS, EŽERAI, TVENKINIAI A.2. PAŽEMIO ATMOSFEROS MODELIS, FONINĖ TARŠA IR PAVIRŠIAI B.2. PAVIRŠINIŲ VANDENŲ UŽTERŠTUMAS

A.3. VILNIAUS TERITORIJOS MOBILIŲ ŠALTINIŲ ATMOSFEROS TARŠA B.3. VANDENS APSAUGOS ZONOS IR JUOSTOS

A.4. VILNIAUS TERITORIJOS STACIONARIŲ ŠALTINIŲ ATMOSFEROS TARŠA

B.4. POŽEMINIO VANDENS GRĘŽINIAI, VANDENS KOKYBĖ

A.5. ATMOSFEROS ORO UŽTERŠTUMO KONCENTRACIJŲ MODELIAI B.5. ŠULINIAI, KITI VANDENS ŠALTINIAI

A.6. VILNIAUS AGLOMERACIJOS ORO UŽTERŠTUMO TYRIMAI B.6. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO TINKLAI

B.7. KANALIZUOJAMO VANDENS TINKLAI

5

GEODUOMENŲ SLUOKSNIAI PAGAL SVEIKATINGUMO IR SPORTO GEOGRAFINIŲ DUOMENŲ TEMAS

Atmosfera (atmosferos būklė, teršalų emisijos, pažemio oro užterštumas) � � � e � � � � �= � � ; = � � < � � � � �� = � � e �= � � � e = � � � � � � � e = � � < � �� ? �� ? � � � �� ? : � ;= � � < � � > � � � < � � � � �� ? � �= � �? �= ? = � � ?A.1. ATMOSFEROS IR KLIMATO

CHARAKTERISTIKOS

A1.1. Vilniaus regiono meteorologinio matavimo stotys ir matavimo meteorologiniai parametrai (oficialūs duomenys)

Meteorologinio matavimo stotys: oro temperatūra, drėgmė, vėjo stiprumas, vėjo kryptis, krituliai, debesuotumas

Kiekvienos valandos, 365x6x24, 2010–2012 m. Duomenis reiktų pirkti iš Lietuvos hidrometerologijos tarnybos (LHMT). Duomenys turėtų būti automatiškai integruojami į AKDK.

Aplinkos oro taršos modeliavimui ir prognozei, triukšmo modeliavimui

A1.2. Ozono sluoksnio pokyčiai Ozono sluoksnio vidutiniai mėnesio, metų duomenys taip pat istoriniai (nuoroda)

Kasmet, 2011–2012 m. Nuo stebėjimų pradžios iš LHMT (kiek turi nuo matavimų pradžios) ir AAA (oro kokybės matavimo stotyse matuojamas troposferinis ozonas)

Ekologiniam švietimui

A1.3. Šiltnamio efekto dujų emisija Vilniaus regione

CO2/ CH4/ freonai vidutiniai metiniai, sezoniniai duomenys

Kasmet, 2011–2012 m. iš Lietuvos statistikos tarnybos (LST) ir iš AAA ataskaitų

Informavimui, priemonių planavimui, ekologiniam švietimui

A.2. PAŽEMIO ATMOSFEROS MODELIS, FONINĖ TARŠA IR PAVIRŠIAI

A2.1. Vilniaus teritorijos reljefas ir kiti topoduomenys oro užterštumo modeliavimui

Miesto teritorijos paviršiaus modelis

2010–2012 m., kasmet parengiimas, naudojant didelio tikslumo geoduomenis

Oro taršos modeliavimui ir prognozei

A2.2. Vilniaus miesto pastatai (kanjonai ir kiti ekranai) oro taršos modeliavimui

Kanjonų x, y, z 2010–2012 m. kasmet paruošimas, naudojant didelio tikslumo geoduomenis


A2.3. Vilniaus regiono foninis oro užterštumas (pagal Lietuvos matavimo stotis)

Foninio užterštumo KD10, NO2, CO, SO2

2010–2012 m., Iš AAA kasdien

Oro taršos modeliavimo ir prognozės verifikavimui

6

A2.4. Vilniaus regiono foninis oro užterštumas Foninio užterštumo KD10, KD2,5, NO2, CO, SO2

2010–2012 m., kasdien, valandiniai duomenys iš Suomijos 365x5x24


A.3. VILNIAUS TERITORIJOS MOBILIŲ ŠALTINIŲ ATMOSFEROS TARŠA

A.3.1. Automobilių transporto teršalų išmetimas į orą Vilniaus mieste

KD10, NO2, CO skaičiavimai pagal sunaudotus degalus, ridą, automobilių kiekį

2010–2012 m. kasmet iš AAA ir perskaičiavimai

Informavimui, priemonių planavimui, oro taršos modeliavimui ir prognozei

A.3.2. Automobilių parko charakteristikos Automobilių rida, amžius, variklių tipas

2010–2012 m. kasmet iš VĮ „Regitra“ perskaičiavimai


A.3.3. Geležinkelių transporto teršalų emisijos į orą Vilniaus mieste

KD10, NO2, CO, SO2 skaičiavimai pagal sunaudotus degalus, ridą

2011–2012 m. kasmet iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir perskaičiavimai


A.3.4. Geležinkelių transporto parko charakteristikos Geležinkelio transporto tipas, svoris, kiekis

2011–2012 m. kasmet iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir perskaičiavimai


A.3.5. Oro transporto teršalų emisijos į orą Vilniaus mieste

KD, NO, CO, SO2 skaičiavimai pagal sunaudotus degalus

2011–2012 m. kasmet iš valstybinės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir perskaičiavimai


A.3.6. Oro transporto priemonių charakteristikos Orlaivių variklių skaičius, tipas, kiekis

2011–2012 m. kasmet iš valstybinės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir perskaičiavimai


A.4. VILNIAUS TERITORIJOS STACIONARIŲ ŠALTINIŲ ATMOSFEROS TARŠA

A.4.1. Pramonės ir energetikos įmonių teršalų emisijos į orą Vilniaus mieste

KD2,5, KD10, NO2, CO, SO2 skaičiavimai pagal statistines ataskaitas

Kasmet 2010–2012 m.


A.4.2. Miesto rajonų ir objektų, apšildomų naudojant dujas, naftos produktus, kietąjį kurą, teršalų į orą Vilniaus mieste (skaičiuotės)

KD10, NO2, CO, SO2 skaičiavimai pagal sunaudotą kurą ir teritorijas

Kasmet 2011–2012 m.

Informavimui, priemonių planavimui, oro taršos. modeliavimui ir prognozei

A.5. ATMOSFEROS ORO UŽTERŠTUMO KONCENTRACIJŲ MODELIAI

A.5.1. Oro užterštumo nuo įvairių taršos šaltinių KD10, NO2, CO, SO2 sklaidos modeliai pagal mobilius ir

Kasmet 2010–2012 m.

Informavimui, priemonių planavimui

7

(stacionarių ir mobilių) modeliai stacionarius šaltinius miesto aglomeracijai

skaičiavimai

A.5.2. Integralūs oro užterštumo nuo visų taršos šaltinių modeliai

KD10, NO2 sklaidos modeliai miesto aglomeracijai, sezoniniai, metiniai

Kasmet 2010–2012 m., Vilniaus miesto teritorijoje


A.5.3. Oro užterštumo poveikio gamtinei aplinkai modeliai

KD10, NO2, sklaidos modeliai miesto aglomeracijai

2010–2012 m., kasmet Vilniaus miesto teritorijoje, skaičiavimai


A.5.4. Oro užterštumo prognozės modeliai KD10, NO2, SO2 sklaidos modeliai miesto aglomeracijai

Nuo 2010 birželio mėn., kasdien Vilniaus miesto teritorijoje, skaičiavimai

Operatyviam rizikos grupių, visuomenės sveikatos specialistų informavimui

A.6. VILNIAUS AGLOMERACIJOS ORO UŽTERŠTUMO TYRIMAI

A.6.1. Vilniaus aglomeracijos atmosferos užterštumo monitoringo vietos ir matavimo parametrai

4 OKT stotys, monitoringo vietos x, y, z

2010–2012 m., kasdien (AAA duomenys)


A.6.2. Vilniaus teritorijos atmosferos užterštumo tyrimo pasyviais sorbentais vietos ir matavimo parametrai

Tyrimo vietos x, y, z. Matuojami parametrai NO2, SO2, LOJ.

Visų tyrimų miesto teritorijoje, (AAA duomenys)

Informavimui, priemonių planavimui, modelių verifikavimui

A.6.3. Europinis projektas „Vector“ – tyrimas atliktas dviratininkų, važinėjančių miesto gatvėmis

Kietosios dalelės (KD) 2008 m. projekto vykdytojų duomenys

Informavimui, ekologiniam švietimui

A.6.4. Vilniaus teritorijos atmosferos užterštumo tyrimo vietos ir matavimo parametrai (užsakomieji darbai)

Tyrimo vietos x, y, z Visų tyrimų miesto teritorijoje, iš įvairių šaltinių


8

Hidrosfera (upės, ežerai, jų būklė, geriamojo ir kanalizuojamo vandens kokybė) � � � e � � � � �= � � ; = � � < � � � � �� = � � e �= � � � e = � � � � � � � e = � � < � �� ? �� ? � � � � � = � � � � � �? � � � � � �? : � ;= � � < � � > � � � < � � � � �� ? � �= � �? �= ? = � � ?B.8. UPĖS, EŽERAI, TVENKINIAI

B1.1. Vilniaus miesto teritorijos ežerų, tvenkinių, upių charakteristikos

Vandens telkinių ribos,

pavadinimai, ploto, gylio parametrai

2010–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas, 70 vnt., apie 340 ha

Vandenų ir pakrančių apsaugai, informavimui, priemonių planavimui

B1.2. Vilniaus miesto teritorijo upelių, griovių charakteristikos

Vandens srautų centro linijos, pavadinimai, pločio, vandens debito parametrai

2010–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas, 23 vnt., apie 740 km

Vandenų ir pakrančių apsaugai, informavimui, priemonių planavimui

B.9. PAVIRŠINIŲ VANDENŲ UŽTERŠTUMAS

B2.1. Maudyklių vandens būklė (Žaliųjų ežerų, Balsio, Salotės, Balžio, Tapelių ežerų; Neries (Valakupių I , Valakupių II ir Žirmūnų)

Maudyklių tyrimo vietų dislokacija (x, y)

Mikrobiologinė ir cheminė tarša

2010–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas, atnaujinimas. 8 kartus per metus. Higienos instituto duomenys.

Vandens būklės vertinimui, informavimui, priemonių planavimui

B2.2. Vilniaus upių ir upelių vandens būklė pagal Valstybinio monitoringo programą

Valst. monitoringo vietų koordinatės (x, y) ir fiziniai-hidrocheminiai vandens parametrai

2010–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas (AAA duomenys)


B2.3. Vilniaus upių ir upelių dugno nuosėdų būklė pagal Valstybinio monitoringo programą

Valst. monitoringo vietų koordinatės (x, y, z) geocheminiai dugno nuosėdų parametrai

2010–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas, (AAA duomenys)


B2.4. Vilniaus upių ir upelių vandens būklė, pagal Savivaldybės monitoringą (detaliau žr. 2 priedą)

Tyrimo vietos: koordinatės (x, y) ir fiziniai-hidrocheminiai vandens parametrai

2011–2012 GDB sudarymas ir palaikymas


B2.5. Vilniaus upių ir upelių dugno nuosėdų būklė, pagal Savivaldybės monitoringą (žr. 2 priedą)

Tyrimo vietos: koordinatės (x, y, z) ir geocheminiai dugno nuosėdų parametrai

2011–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas.

Vandens būklės vertinimui, informavimui, priemonių planavimui;

B2.6. Vilniaus ežerų vandens būklė, pagal Valstybinio monitoringo programą

Valstybinio monitoringo vietų koordinatės (x, y) ir fiziniai- hidrocheminiai vandens parametrai.

2010–2012 m. GDB sudarymas ir palaikymas (AAA duomenys)

Vandens kokybės identifikavimui, informavimui, priemonių planavimui

B2.7. Vilniaus ežerų dugno nuosėdų būklė būklė, Valstybinio monitoringo vietų 20100–2012 GDB sudarymas Vandens kokybės

9

pagal valstybinio monitorinio programą koordinatės (x, y, z) geocheminiai dugno nuosėdų parametrai.

ir palaikymas; Aplinkos apsaugos agentūros duomenys

identifikavimui, informavimui, priemonių planavimui

B2.8. Vilniaus ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių būklė, pagal Vilniaus savivaldybės monitoringą (detaliau žr. 2 priedą)

Tyrimo vietų koordinatės (x,y) ir fiziniai-hidrocheminiai vandens parametrai.



B2.9. Vilniaus upių, ežerų ir tvenkinių dugno nuosėdų užterštumo būklės bendra duomenų bazė Dumblingų smulkiadispersinių dugno nuosėdų deponavimo vietos ties kanalizacijos išleidėjais (žiūr. žr. 2 priedą)

Tyrimo vietų koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos; bendroji nuosėdų cheminė sudėtis; sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių, nurodytų norminiuose aktuose

2011–2012 GDB sudarymas ir palaikymas,

Vilniaus savivaldybės duomenys


B2.10. Radiologinis dugno nuosėdų monitoringas

Stebėjimo vietų koordinatės (x, y, z). Vilniuje nėra, arčiausia stotis yra Neryje ties Buvydžiais

2011–2012 GDB sudarymas ir palaikymas, Aplinkos apsaugos agentūros duomenys


B.10. VANDENS APSAUGOS ZONOS IR JUOSTOS

B3.1. Vilniaus teritorijos požeminio vandens sanitarinės apsaugos zonos

Požeminio vandens apsaugos zonos (plotai)

2010–2012 GDB palaikymas ir atnaujinims

Statybų ir ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui

B3.2. Vilniaus teritorijos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos (plotai)



B3.3. Vilniaus teritorijos paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos

Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos (plotai)



B.11. POŽEMINIO VANDENS GRĘŽINIAI, VANDENS KOKYBĖ

B4.1. Vilniaus teritorijos požeminio vandens telkiniai ir vandens dinamikos modeliai

Požeminio vandens telkinių ribos (modelių plotai)

2011–2012, GDB sudarymas ir palaikymas

Sanitarinių zonų nustatymui, informavimui

B4.2. Vilniaus teritorijos požeminio vandens gręžiniai

Požeminio vandens gręžiniai (taškai x, y)



B4.3. Požeminio vandens kokybė pagal UAB „Vilniaus vandenys“ monitoringą

Stebėjimo vietos ( x, y, z) bendroji cheminė sudėtis (anijonai ir katijonai)

2011–2012 m. GDB sudarymas

B4.4. Požeminio vandens kokybė pagal Savivaldybės monitoringą (žr. 2 priedą)

Stebėjimo vietos ( x, y, z); vandens cheminė sudėtis: bendroji

2010–2012 m. GDB sudarymas. (Savivaldybės

Statybų ir ūkinės veiklos reglamentavimui,

10

mineralizacija, anijonai ir katijonai, Na, K, Ca, Mg, Cl, HCO3, So4, Pbendras, Nbendras, NO3, NO2, NH4, fenoliai, permanganato indeksas, ChDS, Febendras, Ni, Cd, Mn, Cr, Pb, Zn), pH, Eh, O2, SEL

duomenys) informavimui, sanitarinių zonų nustatymui, informavimui

B4.5. Požeminio vandens kokybė pagal subjektų monitoringus

Stebėjimo vietos ( x, y, z); bendroji cheminė sudėtis, kiti parametrai pagal subjektų programas

2011–2012 m. GDB sudarymas.

Statybų ir ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui, sanitarinių zonų nustatymui, informavimui

B.12. ŠULINIAI, KITI VANDENS ŠALTINIAI

B5.1. Vilniaus teritorijos šachtinių šulinių vandens kokybė

Šachtiniai šuliniai (taškai x, y); vandens kokybės parametrai

2012 m. GDB sudarymas Ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui;

B5.2. Vilniaus teritorijos šachtinių šulinių vandens kokybė pagal Savivaldybės monitoringą (detaliau žr. 2 priedą)

Šachtiniai šuliniai (taškai x, y); vandens kokybės parametrai

2010–2012 m.GDB sudarymas Ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui

B5.3. Vilniaus teritorijos natūralių (spūdinių) šaltinių vandens kokybė pagal Savivaldybės monitoringą (žr. 2 priedą)

Natūralūs šaltiniai (taškai x, y); vandens kokybės parametrai

2010–2012 m. GDB sudarymas Informavimui

B.13. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO TINKLAI

B.6.1. Centralizuotas vandentiekio tinklas Vilniaus teritorijoje

Vandentiekio tinklo geoduomenų sluoksnis (linijos)

GDB sudarymas 2012 m. Statybų ir ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui

B.6.2. Teritorinė centralizuoto vandentiekio tinklo apimtis Vilniaus teritorijoje

Centralizuoto vandentiekio tinklo apimties teritorija (plotai)


B.6.3. Geriamojo vandens kokybės zonos pagal vandentiekio tinklą

Vandens kokybės zonos pagal vandentiekio tinklą (plotai)

GDB sudarymas 2012 m. Veiklos reglamentavimui, informavimui

B.14. KANALIZUOJAMO VANDENS TINKLAI

B7.1. Fekalinės ir mišrios kanalizacijos tinklas Vilniaus teritorijoje (linijos)

Kanalizacijos tinklas (linijos) GDB sudarymas 2012 m. Statybų ir ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui

B7.2. Vilniaus kanalizuojamo vandens (fekalinės ir mišrios kanalizacijos tinklo) apimtis Vilniaus teritorijoje

Kanalizacijos tinklo apimties teritorija (plotai) infrastruktūra

GDB sudarymas 2012 m.

11

B7.3. Lietaus kanalizacijos tinklas Vilniaus teritorijoje (linijos)

Lietaus kanalizacijos tinklas GDB sudarymas 2012 m. Statybų ir ūkinės veiklos reglamentavimui, informavimui

B7.4. Lietaus kanalizacijos vandens užterštumas ties išleistuvais

Lietaus kanalizacijos išleistuvų vietų x, y;

vandens užterštumo parametrai

GDB sudarymas 2010–2012 m. iš UAB „Magistralė“


B7.5. Lietaus kanalizacijos vandens užterštumas ties išleistuvais pagal Savivaldybės monitoringą

Lietaus kanalizacijos išleistuvių vietų x,y; vandens užterštumo parametrai


Litosfera (geologinės teritorijos žemės gelmių charakteristikos, grunto tarša, apsauga) � � � e � � � � �= � � ; = � � < � � � � �� = � � e �= � � � e = � � � � � � � e = � � < � �� ? �� ? � � � � � = � � � � � �? � � � � � �? : � ;= � � < � � > � � � < � � � � �� ? � �= � �? �= ? = � � ?

C.1. GEOLOGINĖS TERITORIJOS CHARKTERISTIKOS

C.1.1. Vilniaus teritorijos geologiniai gręžiniai, jų charakteristika

Geologiniai gręžiniai (taškai) Nuolat Statybų projektų pagrindimui

C.1.2. Vilniaus teritorijos geologinė sandara Geologiniai žemėlapiai ir pjūviai

Pagal užsakymus Statybų projektų pagrindimui

C.2. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TERITORIJOS

C.2.1. Vilniaus naudingųjų iškasenų plotai Naudingųjų iškasenų plotų ribos.

Iškasenų parametrai

Nuo 2011 m. kas 3 metus Apsaugos priemonių pagrindimui, statybų projektų pagrindimui

C.2.2. Eksploatuojami Vilniaus naudingųjų iškasenų karjerai

Naudingųjų iškasenų karjerų ribos.

Eksploatavimo parametrai

Nuo 2011 m. kas 3 metus Apsaugos priemonių pagrindimui

C.2.3. Vilniaus baigtų eksploatuoti naudingųjų iškasenų karjerų būklė

Baigtų eksploatuoti naudingųjų iškasenų karjerai. Rekultivacijos parametrai.

Nuo 2011 m. kas 3 metus Apsaugos priemonių pagrindimui, statybų projektų pagrindimui

C.3. VILNIAUS POTENCIALIAI NESTABILAUS (DINAMIŠKO) RELJEFO ZONOS

12

C.3.1. Vilniaus dinamiško reljefo zonos Dinamiško reljefo plotų ribos, kiti parametrai

2012 m. pagal finansines galimybes Apsaugos priemonių pagrindimui, statybų projektų pagrindimui

C.3.2. Vilniaus nuošliaužos, griovos, jų tvirtinimo priemonės

Esamų nuošliaužų, griovų, jų tvirtinimo priemonių parametrai

2012 m. pagal finansines galimybes Apsaugos priemonių reljefo atstatymo projektų kūrimui ir pagrindimui

C.3.3. Iškasos ir iškastinio grunto sklaida Iškasų ir iškastinio grunto sklaidos ribos, kiti parametrai

2012 m. pagal finansines galimybes Apsaugos priemonių pagrindimui

C.4. TERITORIJŲ DIRVOŽEMIO, GRUNTO IR DANGOS UŽTERŠTUMAS

C.4.1. Miesto foninės rekreacinės aplinkos (parkų ir miškų bei dirvonuojančių pievų ir laukų) vietų dirvožemio būklės stebėsena

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos.

Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Cl, sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekis Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U

8 aikštelės (ne mažesnės kaip 1 ha, skirtingos dirvodarinės mechaninės sudėties), iš jų – 4 miškų dirvo-žemio aikštelės ir 4 dirvonuojančių pievų ir laukų aikštelės. Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus

Foninių Vilniaus aplinkos rodiklių kaitos analizė, normatyvinių rodiklių, būdingų Vilniaus neužterštai aplinkai (cheminių elementų koncentracijos koeficientų Kk ir suminio užterštumo rodiklio Zd), pagrindimui

C.4.2. Vilniaus teritorijos dirvožemio ir dangų užterštumo būklės bendra duomenų bazė


Istoriniai ir dabartiniai (bet kurių tyrimų rezultatai) duomenys apie bet kurių vietų cheminę sudėtį nurodant (aprašant) analizės metodą

Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis; sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekiai; tyrimo metodų aprašymas.

Istoriniai ir nūdienos (kasmet įtraukiant pagal įvairius užsakymus bei užduotis atliktų tyrimų rezultatus) duomenys, kaupiami papildant duomenų bazes kas ketvirtį. (Savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys)

Valdžios struktūrų informavimui, situacijos valdymui ir sprendimų priėmimui, statybų ir kitų investicinių projektų pagrindimui, apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui

C.4.3. Vilniaus miesto viešųjų erdvių dirvožemio, grunto ir dangų užterštumo būklė (Savivaldybės monitoringo duomenys)

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos. Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Cl. Sunkiųjų metalų ir kitų

Kasmet ne mažiau negu po 30 sudėtinių ėminių, apibūdinančių viešą sklypą (Svivaldybės duomenys)

Aplinkos bendros būklės pokyčių gradiento analizei ir supratimui, valdymui ir sprendimų priėmimui, valdžios struktūrų

13

potencialių teršalų kiekiai: Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U

informavimui, apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui

C.4.4. Gunto ir dangų užterštumo būklė padidinto jautrumo Vilniaus miesto teritorijose (gyvenamųjų namų kiemai, rekreaciniai skverai, parkai, geriamojo vandens šaltinių sanitarinės apsaugos zonos, griežto režimo, taršos apribojimo ir bakteriologinės taršos apribojimo juostos, paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos)

Tyrimo vietų (sklypų) koordinatės (x, y, z) ir aikštelių ribos.

Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekiai Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U.

Pagal atskirus užsakymus Valdžios struktūrų informavimui, situacijos valdymui, apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui

C.5. UŽTERŠTOS TERITORIJOS IR JŲ STEBĖSENA

C.5.1. Vilniaus miesto užterštų teritorijų būklė (buvusios pramoninės teritorijos Naujamiesčio, Vilkpėdės, Senamiesčio, Naujininkų, Žirmūnų, Rasų ir kitose seniūnijose)


Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių.

Kasmet ne mažiau negu po 15 sudėtinių ėminių iš sklypų, apibūdinančių 0,25–1,0 ha plotus, penktadalyje jų stebėjimus pratęsti po 6 metų taikant rotacijos principą. (Savivaldybės duomenys)

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui; valdžios struktūrų informavimui, apsaugos priemonių kūrimui

C.5.2. Užteršto grunto ir atliekų (sąšlavų, sniego kaupimo) deponavimo vietų dirvožemio ir grunto dangos būklė

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos. Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U

4 užteršto grunto, sniego ar atliekų kaupimo vietos (sklypai).

Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus kiekvienoje paimant po 5 sudėtinius ėminius (Savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys)

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui

C.5.3. Sanuojamų ir jau nukenksmintų (išvalytų) teritorijų dirvožemio ir grunto dangos būklė (pagal užterštų teritorijų valymo ir ekogeologinių tyrimų programas nukenksmintos teritorijos)

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos; Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U.

Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus kiekvienoje paimant po 5 sudėtinius ėminius (Savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys)

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui, apsaugos priemonių kūrimui

14

C.6. UŽDARYTI SĄVARTYNAI IR JŲ STEBĖSENA

C.5.4. Užteršto grunto bei atliekų (sąšlavų, sniego kaupimo) deponavimo vietų dirvožemio ir grunto dangų būklė

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos; Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U

4 užteršto grunto, sniego ar atliekų kaupimo vietos (sklypai); Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus kiekvienoje paimant po 5 sudėtinius ėminius; Vilniaus savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys


C.5.5. Sanuojamų ir jau nukenksmintų (išvalytų) teritorijų dirvožemio ir grunto dangų būklė ( pagal užterštų teritorijų valymo ir ekogeologinių tyrimų programas nukenksmintos teritorijos)


Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus kiekvienoje paimant po 5 sudėtinius ėminius. Vilniaus savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių kūrimui


C.6.1. Vilniaus uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų) dangos ir jų sanitarinių zonų būklės apibūdinimas (detaliau žr. 2 priedą)

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos atkartojant 2005 metų tyrimo vietas.

Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U

Rotacijos būdu 1 sąvartynas per 3 metus. Vilniaus savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys

Fabijoniškių sąvartyne ir greta jo – 38 sklypai; Lentvario – 16 sklypų; Polocko– 18 sklypų; Mickūnų– 18 sklypų

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui, informavimui

C.6.2. Vilniaus uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų) ir jų aplinkos vandens užterštumo būklė (požeminio vandens ir vandens filtrato savivaldybės monitoringo duomenys (detaliau žr. 2 priedą)

Stebėjimo postų koordinatės (x, y, z).Vandens cheminė sudėtis (bendroji mineralizacija, Na, K, Ca, Mg, Cl, HCO3, SO4, Pbendras, Nbendras, NO3, NO2, NH4, fenoliai, permanganato indeksas, ChDS, Febendras, Ni, Cd, Mn, Cr, Pb, Zn) - tik AAA leidimus tirti vandenį turinčiose laboratorijose;

Pagal “Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programą 2010-2012 metams.

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių

15

pH, Eh, O2, SEL – bandinio paėmimo vietoje.

kūrimui ir gerinimo pagrindimui, informavimui, situacijos valdymui ir sprendimų priėmimui

C.6.3. Vilniaus uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų ) ir jų aplinkos dujų kondensato būklė (dujų savivaldybės monitoringo duomenys; detaliau žr. 2 priedą)

Stebėjimo postų koordinatės (x, y, z). CH4, CO2, O2, H2S, DUJŲ TEMPERATŪRA, SLĖGIS.

Pagal “Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programą 2010–2012 metams.

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui, informavimui, situacijos valdymui ir sprendimų priėmimui

C.5.6. Užteršto grunto bei atliekų (sąšlavų, sniego kaupimo) deponavimo vietų dirvožemio ir grunto dangų būklė


4 užteršto grunto, sniego ar atliekų kaupimo vietos (sklypai); Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus kiekvienoje paimant po 5 sudėtinius ėminius; Vilniaus savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys


C.5.7. Sanuojamų ir jau nukenksmintų (išvalytų) teritorijų dirvožemio ir grunto dangų būklė ( pagal užterštų teritorijų valymo ir ekogeologinių tyrimų programas nukenksmintos teritorijos)


Rotacijos būdu 1 kartą per 3 metus kiekvienoje paimant po 5 sudėtinius ėminius. Vilniaus savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių kūrimui


C.6.4. Vilniaus uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų) dangos ir jų sanitarinių zonų būklės apibūdinimas (detaliau žr. 2 priedą)

Vietų (sklypų) koordinatės ( x, y, z) ir aikštelių ribos atkartojant 2005 metų tyrimo vietas.

Rotacijos būdu 1 sąvartynas per 3 metus. Vilniaus savivaldybės ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos)

16

Sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekių Ag, As, B, Ba, Be, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sb, Se, Sn, Zn, V, U

Fabijoniškių sąvartyne ir greta jo – 38 sklypai; Lentvario – 16 sklypų; Polocko– 18 sklypų; Mickūnų– 18 sklypų

projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui, informavimui

C.6.5. Vilniaus uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų) ir jų aplinkos vandens užterštumo būklė (požeminio vandens ir vandens filtrato savivaldybės monitoringo duomenys; detaliau žr. 2 priedą)

Stebėjimo postų koordinatės (x, y, z).Vandens cheminė sudėtis (bendroji mineralizacija, Na, K, Ca, Mg, Cl, HCO3, SO4, Pbendras, Nbendras, NO3, NO2, NH4, fenoliai, permanganato indeksas, ChDS, Febendras, Ni, Cd, Mn, Cr, Pb, Zn) - tik AAA leidimus tirti vandenį turinčiose laboratorijose; pH, Eh, O2, SEL – bandinio paėmimo vietoje.

Pagal “Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programą 2010-2012 metams.

Investicinių (valymo, nukenksminimo, aplinkotvarkos, renovavimo, statybos) projektų pagrindimui ir efektyvumo įvertinimui; apsaugos priemonių kūrimui ir gerinimo pagrindimui, informavimui, situacijos valdymui ir sprendimų priėmimui

C.7.1. Natūralios spinduliuotės – radono sankaupų vietos

Stebėjimo vietų koordinatės (x, y, z). Ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistemos (RADIS) parametrai

2012 m., GDB sudarymas ir palaikymas (Radiacinės saugos centro ir kitų organizacijų ar įmonių duomenys)

Situacijos įvertinimui, apsaugos priemonių kūrimui ir informavimui

C.7.2. Geopatogeninės zonos, techtoninių lūžių, požeminio vandens srautų poveikio zonos

Geopatogeninės, techtoninių lūžių, požeminio vandens srautų duomenys, zonų ribos

Pagal atskirą užsakymą

Informavimui, užstatymo reglamentavimui ir pan.

17

Biosfera (bioįvairovė, kraštovaizdis, jų apsauga, technosferos poveikis ) � � � e � � � � �= � � ; = � � < � � � � � � � = � � e �= � � � e = � � � � � � � e = � � < � �� ? �� ? � � � � � = � � � � � �? � � � � � �? : � ;= � � < � � > � � � < � � � � �� ? � �= � �? �= ? = � � ?D.1. ŽEMĖS PASKIRTIS IR NAUDOJIMO

BŪDAS

D.1.1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio struktūros ir teritorijos naudojimo pokyčiai

Teritorijos žemės paskirties ir naudojimo būdo plotai: hidroobjektai, miškai, želdiniai, transporto infrastruktūra, užstatyta teritorija

2010–2012 m. kasmet, skaičiavimai atliekami naudojant VGIS DB

Miesto planavimui, statistikai, tarptautiniam projektui „Miestų auditas II“, visuomenės informavimui

D.1.2. Suplanuotas žemės naudojimo paskirčių, būdų ir užstatymo reglamentų ribų geoduomenų sluoksnis pagal BP

Teritorijos žemės paskirties ir naudojimo būdo plotai

2010 m. pagal BP duomenis, iš BP duomenų bazės

Teritorijų planavimo stebėsenai

D.1.3. Suplanuotas žemės naudojimo būdų ir užstatymo reglamentų ribų geoduomenų sluoksnis pagal BP ir DP

Suplanuoti žemės naudojimo būdai ir užstatymo reglamentų plotai pagal BP ir DP

Nuo 2011 m., skaičiavimai pagal VMS TPDK duomenų bazes

Teritorijų planavimo ir statybų stebėsenai

D.1.4. Įvairių mastelių palydoviniai vaizdai ir miesto teritorijos ortofotografiniai planai

Žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis; fragmentacijos rodikliai, žemės naudojimo rodikliai

„Corine LandCover“ palydovinių vaizdų, ortofotografinių planų, kiti visos miesto teritorijos geoduomenys

Miesto kraštovaizdžio formavimui ir apsaugai, visuomenės informavimui

D.2. SAUGOMOS TERITORIJOS IR JŲ NAUDOJIMAS

D.2.1. Saugomų teritorijos: regioniniai parkai ir draustiniai

Regioniniųparkų ir draustinių ribos 2010 m. baigti draustinių ribų tikslinimą.

Gamtinio ir kultūrinio paveldo apsaugai, visuomenės informavimui

D.2.2. Saugomų teritorijų tvarkymo režimai, rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos

Saugomų teritorijų zonavimas pagal tvarkymo režimus, rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribos ir tipai

2010–2012 m. nuolat papildant, integruojant visų planų duomenis

Gamtinio ir kultūrinio paveldo apsaugai, Visuomenės informavimui

D.2.3. NATŪRA 2000 ir kitos saugomos biologinės įvairovės teritorijos

NATŪRA 2000 ir kitų saugomų biologinės įvairovės teritorijų ribos ir tipai

2010–2012 m. nuolat papildant, integruojant visų planų duomenis

Biologinės įvairovės rūšių, visuomenės informavimui

D.2.4. Probleminės saugomų teritorijų naudojimo vietos (plotai)

Probleminės saugomų teritorijų naudojimo vietos (plotai) ir tipai

Nuo 2012 m. kasmet įvertinat pokyčius, naudojant VGIS DB

Saugomų teritorijų pažeidimų užkardai,

18

apsaugai, visuomenės informavimui

D.3. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖS BUVEINĖS D.3.1 Ežerų, upių ir kitų gėlųjų vandens telkinių

buveinės

Buveinių (arealų) ribos, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas

Ne vėliau kaip 2012 m., 5–9 teritorijos

Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai, visuomenės informavimui

D.3.2 Vandens telkinių pakrančių ir slėnių buveinės

Buveinių (arealų) ribos, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas, augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas



D.3.3. Atodangų, griovų, karjerų buveinės

Buveinių (arealų) ribos; paviršiaus morfologija, būdingų augalų įvairovė ir gausumas



D.3.4. Pelkių buveinės

Buveinių (arealų) ribos, hidrologinis režimas; būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas



D.3.5. Pievų, krūmynų ir viržynų buveinės

Buveinių (arealų) ribos, būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, buveinių užimamas plotas



D.3.6. Miškų buveinės

Buveinių (arealų) ribos, būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių užimamas plotas



D.4. BIOLOGINIŲ RŪŠIŲ ĮVAIROVĖ IR JŲ TVARKYMAS

D.4.1. Europinės svarbos rūšys

Rūšių individų gausumo parametrai, išsaugojimo laipsnis

Pradedant ne vėliau kaip 2012 m.

Biologinės įvairovės apsaugai,

riboto naudojimo informacija D.4.2. Griežtai saugomos rūšys

Rūšių individų gausumo parametrai, Pradedant ne vėliau kaip Biologinės įvairovės

19

išsaugojimo laipsnis 2012 m. apsaugai,

riboto naudojimo informacija D.4.3. Lietuvos raudonosios knygos rūšys

Rūšių individų gausumo parametrai; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis



riboto naudojimo informacija D.4.4. Vilniaus mieste retos ir nykstančios rūšys

Rūšių individų gausumo parametrai; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis



riboto naudojimo informacija D.4.5. Invazinės rūšys Vilniaus mieste

Rūšių individų gausumo parametrai Pradedant ne vėliau kaip 2012 m.

Tradicinės biologinės įvairovės apsaugai

D.5. MIESTO ŽELDYNAI

D.5.1. Želdynai pagal tipus su pavadinimais Želdynų ribos (plotai), tipai ir pavadinimai

Nuo 2010 m., nustatant viešųjų teritorijų ribas

Miesto aplinkos kokybei ir estetikai gerinti

D.5.2. Želdynų būklė Želdynai (plotai) būklės apibūdinimas Nuo 2012 m. ištisinė inventorizacija


D.5.3. Želdynų naudojimas ir jų kokybės gerinimo planai

Želdynų kokybės gerinimo planai (plotai)

Po 2012 m. ištisinė inventorizacija


D.6. ŽELDINIAI IR JŲ PRIEŽIŪRA

D.6.1. Želdiniai ir jų charakteristikos Želdiniai (taškai) ir jų charakteristikos Miesto centrinėje dalyje nuo 2010 m.


D.6.2. Želdinių sodinimas ir priežiūra Želdiniai (taškai) Želdinių priežiūros parametrai

Miesto centrinėje dalyje nuo 2010 m.


D.7. KRAŠTOVAIZDIS

D.7.1. Apžvalgos taškai Apžvalgos taškai (taškai) Paženklinti apžvalgos taškai nuo 2010 m. vidurio

Visuomenės informavimui, turizmui

D.7.2. Kraštovaizdžio tipai Kraštovaizdžio tipai (plotai), antropogenizacijos ir renatūralizacijos laipsnis

Inventorizacija po 2012 m Miesto aplinkos kokybei ir estetikai gerinti

D.7.3. Kraštovaizdžio būklės charakteristika Kraštovaizdžio mozaikiškumas, atkurtų pažeistų erdvių (sąvartynų, karjerų, kitos devastuotos žemės) plotai (ha) gamtos stichijos padaryta

Inventorizacija po 2012 m Miesto aplinkos kokybei ir estetikai gerinti

20

žala aplinkai (ha, Lt)

D.7.4. Gamtos paveldo objetai Gamtos paveldo objektai, jų būklė, jų kaita

Nuo 2011 m., kasmet papildymas

Visuomenės informavimui, gamtos paveldo objetų apsaugai

D.7.5. Kultūros paveldo objetai Kultūros paveldo objektai gamtinėse teritorijose, jų būklė, jų kaita

Nuo 2011 m., kasmet papildymas

Visuomenės informavimui kultūros paveldo objetų apsaugai

Technosfera (transportas ir jo infrastruktūra, pramonė, energetika, triukšmas, spinduliuotės) � � � e � � � � �= � � ; = � � < � � � � � � � = � � e �= � � � e = � � � � � � � e = � � < � �� ? �� ? � � � � � = � � � � � �? � � � � � �? : � ;= � � < � � >? � � � < � � � � �� ? � �= � �? �= ? = � � ?

E.1. AUTOMOBILIŲ SRAUTAI IR MIESTO GATVIŲ TINKLO CHARAKTERISTIKOS

E1.1. Vilniaus miesto automobilių transporto tinklo modelis

Gatvių, privažiavimų, mazgų geoduomenų modeliai

Kasmet, visi pakeitimai, formavimas iš VGDB

Automobilių keliamo triukšmo, oro užterštumo modeliavimui

E1.2. Vilniaus miesto automobilių srautų stebėsenos sistema (matavimo vietos)

Srautų matavimo vietos, sankryžų ir kitų matavimo vietų koordinatės (x, y)

Kasmet, atnaujinimas, formavimas

Automobilių keliamo triukšmo, oro užterštumo modeliavimui

E1.3. Automobilių transporto srautų intensyvumo parametrai

Atkarpų koordinatės (x, y) ir srautų parametrai

Kasmet, 2/3 atnaujinimas, tyrimai vietose ir integravimas iš kitų tyrimų

Automobilių eismo planavimo, triukšmo, oro užterštumo modeliavimui

E1.4. Automobilių transporto srautų intensyvumo parametrai oro užterštumo sklaidos modeliavimui

Perskaičiuoti srautų parametrai pagal atkarpas

Kasmet, 100 proc.atnaujinimas, perskaičiavimas

Automobilių keliamos oro taršos modeliavimui

E1.5. užterštumo nuo Automobilių transporto srautų intensyvumo parametrai triukšmo sklaidos modeliavimui

Atkarpos ir perskaičiuoti srautų parametrai, 3 paros laikai

Kas 2,5 m. 100 proc. atnaujinimas, perskaičiavimas

Automobilių triukšmo kartografavimui

E.2. TRAUKINIŲ SRAUTAI IR GELEŽINKELIŲ TINKLO CHARAKTERISTIKOS

E.2.1. Geležinkelių transporto tinklo Vilniaus Geležinkelių infrastruktūros Kasmet, visi pakeitimai, Geležinkelių triukšmo, oro

21

teritorijoje modeliai geoduomenų modeliai formavimas iš VGDB užterštumo modeliavimui

E.2.2. Traukinių vagonų srautų intensyvumo parametrai laiko atžvilgiu

Traukinių vagonų srautų intensyvumo parametrai

Kas 2 m. 100 proc. atnaujinimas iš tyrimų

Geležinkelių oro taršos sklaidos modeliavimui ir triukšmo kartografavimui

E.3. ORLAIVIŲ SRAUTAI IR JŲ KILIMO IR NUSILEIDIMO TRAJEKTORIJOS

E.3.1. Oro transporto koridoriai ir trajektorijų modeliai Vilniaus teritorijoje

Orlaivių kilimo irleidimosi trajektorijų geodumenų modeliai

Kas 2 m., visi pakeitimai, iš TVOU teorinių koridorių ir iš radaro duomenų

Orlaivių triukšmo, oro taršos sklaidos modeliavimui

E.3.2. Orlaivių srautų intensyvumo parametrai laiko atžvilgiu pagal kilimo ir leidimosi trajektorijas Vilniaus teritorijoje

Srautų intensyvumo parametrai parametrai

Kas 2 m. 100 proc. atnaujinimas, tyrimas naudojant TVOU duomenis

Orlaivių oro taršos sklaidos modeliavimui ir triukšmo kartografavimui

E.4. STACIONARIŲ ŠALTINIŲ TARŠOS MODELIAI IR STEBĖSENA

E.4.1. Pramonės, energetikos, komunalinio ūkio oro taršos šaltiniai (kaminai) ir emisijos iš jų

Kaminų taškai x, y, z ir emisijos iš jų Kasmet, visi pakeitimai Pramonės ir kito ūkio oro taršos sklaidos modeliavimui

E.4.2. Pramonės, energetikos, komunalinio ūkio oro taršos šaltiniai ir emisijos iš jų

Ūkio oro taršos plotiniai objektai ir emisijos iš jų (plotiniai objektai)

Kasmet, visi pakeitimai Pramonės ir kito ūkio oro taršos sklaidos modeliavimui

E.4.3. Pramonės, energetikos, komunalinio ūkio triukšmo šaltiniai ir emisijos iš jų

Ūkio triukšmo plotiniai šaltiniai ir emisijos iš jų (plotiniai objektai)

Kas 2 m. visi pakeitimai Ūkio objektų triukšmo sklaidos modeliavimui

E.4.4. Miesto rajonai, kvartalai ir objektai, apšildomi naudojant dujas, naftos produktus, kietą kurą)

Miesto kvartalai ir emisijos iš jų parametrai

Kas 2 m. 100 proc. atnaujinimas, iš VGIS DB

Ūkio objektų triukšmo sklaidos modeliavimui

E.5. AKUSTINĖ TARŠA, TRIUKŠMO SKLAIDA

E.5.1. Triukšmo strateginio kartografavimo nuo įvairių taršos šaltinių modeliai

Automobilių, geležinkelių, oro transporto, pramonės triukšmo sklaidos modeliai

Kas 2–5 metus Triukšmo priemonių planavimui pagal šaltinių turėtojus

E.5.2. Integralūs akustinio užterštumo nuo visų šaltinių modeliai

Integralūs triukšmo sklaidos modeliai Kas 5 m. Triukšmo prevencijos, tyliųjų zonų ir kitų priemonių planavimui

E.5.3. Triukšmo prevencijos ir tyliosios zonos Triukšmo prevencijos ir tyliųjų zonų plotai

Nuo 2010 m. Triukšmo prevencijai miesto rajonuose ir rekreacinėse zonose

22

E.6. TECHNOGENINĖS SPINDULIUOTĖS, JŲ SKLAIDA

E.6.1. Jonizuojančių spinduliuočių (gama, beta, neutronų) stebėsenos vietos

Jonizuojančių spinduliuočių stebėsenos vietos

Kasmet, visi pakeitimai Pramonės ir kito ūkio oro taršos sklaidos modeliavimui

E.6.2. Stacionarūs elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai (radijo, TV, ryšio)

Stacionarūs elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai

Visi pakeitimai, nuo 2012 m. Ūkio objektų triukšmo sklaidos modeliavimui

E.6.3. Elektromagnetinių spinduliuočių modeliai Elektromagnetinių spinduliuočių modeliai ir geoduomenys

Nuo 2012 m. Ūkio objektų triukšmo sklaidos modeliavimui

Sociosfera (gyventojai, sveikatingumas, atliekos ) � � � e � � � � �= � � ; = � � < � � � � � � � = � � e �= � � � e = � � � � � � � e = � � < � �� ? �� ? � � � � � = � � � � � �? � � � � � �? : � ;= � � < � � > � � � < � � � � � � � ? � �= � �?�= ? = � � ?

F.1. TERITORINIS GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS AGLOMERACIJOJE

F.1.1. Vilniaus miesto gyvenamųjų namų adresai (gyvenamų namų adresų koordinatės)

Gyvenamų namų adresų koordinatės Kas metai Triukšmo, oro užterštumo poveikio sveikatai modeliavimui

F.1.2. Vilniaus miesto gyventojų pasiskirstymas pagal adresus

Gyventojų pasiskirstymas pagal adresus

Kas metai Triukšmo, oro užterštumo poveikio sveikatai modeliavimui

F.1.3. Vilniaus miesto gyventojų pasiskirstymas teritorijoje, seniūnijose, rajonuose

Gyventojų pasiskirstymas teritorijoje Kas metai Triukšmo, oro užterštumo poveikio sveikatai modeliavimui

F.2. SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA, TARŠAI JAUTRŪS OBJEKTAI

F.2.1. Vaikų darželiai-lopšeliai, darželiai-mokyklos

Vaikų darželiai-lopšeliai, darželiai- mokyklos

Kas metai Triukšmo, oro užterštumo poveikio modeliavimui

F.2.2. Bendrojo lavinimo mokyklos Pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos, gimnazijos


F.2.3. Aukštesniosios ir aukštosios mokyklos Aukštesniosios ir aukštosios mokyklos


F.2.4. Sveikatos apsaugos, globos irrūpybos institucijos

Sveikatos apsaugos, globos ir rūpybos institucijos


23

F.3. POVEIKIS GYVENTOJŲ SVEIKATAI

F.3.1. Oro užterštumo poveikio sveikatai modeliai Gyventojai, patenkantys į ribą viršijančio oro užterštumo zonas

Kas 2 m.


F.3.2. Akustinio užterštumo poveikio sveikatai modeliai

Gyventojai, patenkantys į ribą viršijančio akustinio užterštumo zonas

Kas 2 m. Informavimui, triukšmo prevencijos, tyliųjų zonų ir kitų priemonių planavimui

F.3.3. Užteršto vandens poveikio sveikatai modeliai

Gyventojai, patenkantys į ribą viršijančio užterštumo zonas

Po 2012 m. Sveikatinimo priemonių planavimui

F.3.4. Užteršto grunto, dirvožemio ir paviršių poveikio sveikatai modeliai

Gyventojai, patenkantys į ribą viršijančio dangos užterštumo zonas

Po 2012 m. Sveikatinimo priemonių planavimu

F.3.5. Geopatogeninių zonų, lūžių ir jų poveikio sveikatai modeliai

Gyventojai, patenkantys į geopatogenines zonas


F.3.6. Spinduliuočių poveikio sveikatai modeliai Spinduliuočių poveikio sveikatai modeliai


F.4. TAUPIŲJŲ TECHOLOGIJŲ DIEGIMAS, RACIONALUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

F.4.1. Alternatyvios energetikos projektai Alternatyvios energetikos projektų vietos

Po 2011 m. Priemonių planavimui, visuomenės informavimui

F.4.2. Antrinio atliekų perdirbimo įmonės Antrinio atliekų perdirbimo įmonės vietos

Po 2011 m. Priemonių planavimui, visuomenės informavimui

F.4.3. Darnios plėtros, energijos taupymo projektai

Darnios plėtros, energijos taupymo projektų vietos

Po 2011 m. Priemonių planavimui, visuomenės informavimui.

F.5. ATLIEKŲ SURINKIMAS, RŪŠIAVIMAS, PERDIRBIMAS

F.5.1. Vilniaus atliekų surinkimo aikštelės ir duomenys apie konteinerius

Atliekų surinkimo aikštelės,

konteinerių tipai ir kiekiai

Kasmet atnaujinimas Priemonių planavimui, visuomenės informavimui

F.5.2. Vilniaus atliekų surinkimo ir išvežimo zonos

Vilniaus atliekų surinkimo ir išvežimo zonos (plotai)

Nuo 2012 m., pagal konkretų užsakymą

Priemonių planavimui, visuomenės informavimui

F.6. ANTROPOGENINĖ APKROVA, APLINKOS PRITAIKYMAS

F.6.1. Rekreacinė apkrova, poveikis aplinkai Rekreacinės digresijos plotas (ha), Nuo 2011 m., kasmet papildymas Kraštovaizdžio ir gamtinės aplinkos

24

pažeidimo laipsnis) apsaugai

F.6.2. Sąlygos rekreacijai, aplinkos pritaikymas sveikam gyvenimo būdui

Lankymui pritaikytų objektų kiekis (vnt.), plotas (ha)

Nuo 2011 m., kasmet papildymas Visuomenės informavimui, turizmui

F.6.3. Susisiekimo dviračiais infrastruktūra Dviračių trasos, jų paskirtis, tipai, danga, kitos charakteristikos

Kasmet informacijos apie naujas trasas įvedimas

Visuomenės informavimui, priemonių planavimui

F.6.4. Žmonių su fizine negalia judėjimui pritaikytos trasos

Pėsčiųjų takai ir trasos, jų danga 2012 m. GDB sudarymas Visuomenės informavimui, priemonių planavimui

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––


: = � ; = � � � ? � � < � � � � ? � � < � � � � � � � ; � e � < � � �� = � e � � � >? � � = � � ;= � � >? �� < � ? �= � � � � < � � �� ? � � e � �� = � � e �= � � � = � � = � � e �= � ;= � � >? � � � � � � �� ? ? � e � > � � � � ? �� ? � < � � �� ? �� e = � � < � �� ?

Požeminio vandens lygis Vandens lygis stebimas vietoje: 19 gręžinių Bendrosios cheminės analizės komponentai: bendroji mineralizacija, sausoji liekana, bendrasis ir karbonatinis vandens kietumas, permanganato indeksas (PI), Cl-, SO2-

4, NO-3, NO-

2, HCO-3, CO2-

3, Na+, K+, Ca2+, Mg2+, NH+

4

17 gręžinių vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus 2 gręžinių vandens tyrimai atliekami 2 kartus per metus

Dalinės cheminės analizės komponentai: Cl-, SO2-4,

NO-3, HCO-

3, PI, NH+4

17 gręžinių vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus

pH, Eh, SEL, toC, bichromato indeksas (BI), Fe, Mn 19 gręžinių vandens pH, Eh, SEL, toC tyrimai atliekami 2 kartus per metus, o (BI), Fe, Mn kiekių tyrimai – 1 kartą per metus

Naftos produktai, fenoliai 8 gręžinių vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus

SPAM 13 gręžinių vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus

3.A.3. Vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringą 3-ose vandenviečių sanitarinėse apsaugose zonose (detaliau žr. 2 priedą)

1.1. Pagrindinių vandenviečių tarpsluoksninio požeminio vandens būklės monitoringas*

Specifiniai komponentai: sunkieji metalai (SM: Hg, Pb, Cd, Ni, Cr, Cu, Se)

4 gręžinių vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus

3.A.4. Vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės gruntinio vandens, naudojamo maisto gamybai (šulinių ir natūralių šaltinių), būklės tyrimus

1.2. Šachtinių šulinių gruntinio vandens kokybės monitoringas

Bendrosios cheminės analizės komponentai: bendroji mineralizacija, sausoji liekana, bendrasis ir karbonatinis vandens kietumas, permanganato indeksas (PI), Cl-, SO2-

4, NO-3, NO-

2, HCO-3, CO2-

3, Na+, K+, Ca2+, Mg2+, NH+

4

9 šulinių vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus

* Monitoringas šiuo atveju suprantama kaip priemonė, kuri apima ėminių surinkimą, pasportizaciją, laboratorinius tyrimus arba matavimus, duomenų perkėlimą į duomenų laikmenas (DB)

2

: = � ; = � � � ? � � < � � � � ? � � < � � � � � � � ; � e � < � � �� = � e � � � >? � � = � � ;= � � >? �� < � ? �= � � � � < � � �� ? � � e � �� = � � e �= � � � = � � = � � e �= � ;= � � >? � � � � � � �� ? ? � e � > � � � � ? �� ? � < � � �� ? �� e = � � < � �� ?Vandens lygis 9 šuliniuose – 2 kartus per metus Dalinės cheminės analizės komponentai: Cl-, SO2-

4, NO-

3, HCO-3, PI, NH+

4 9 šuliniuose vandens tyrimai atliekami 1 kartą per metus

pH, Eh, SEL, toC ir bichromato indeksas (BI) 9 šulinių vandenyje- 2 kartus per metus, o (BI) tyrimai – 1 kartą per metus

Fe, Mn, lengvieji angliavandeniliai (BEA ir DEA iš vieno mėginio), fenoliai

1 šulinio vandenyje tyrimai atliekami 1 kartą per metus

SPAM 8 šulinių vandens tyrimai, 1 kartą per metus Orientacinis vandens debitas 14 šaltinių 1 kartą per metus Bendrosios cheminės analizės komponentai: bendroji mineralizacija, sausoji liekana, bendrasis ir karbonatinis vandens kietumas, permanganato indeksas (PI), Cl-, SO2-

4, NO-3, NO-

2, HCO-3, CO2-

3, Na+, K+, Ca2+, Mg2+, NH+

4

14 šaltinių vandenyje tyrimai atliekami 1 kartą per metus, 3 šaltinių vandenyje tyrimai atliekami 2 kartus per metus

Dalinės cheminės analizės komponentai: Cl-, SO2-4,

NO-3, HCO-

3, PI, NH+4

12 šaltinių vandenyje tyrimai atliekami 1 kartą per metus

pH, Eh, SEL, toC ir bichromato indeksas (BI) 6 šaltinių vandenyje – 1 kartą per metus Fe, Mn 3 šaltinių vandenyje tyrimai atliekami

atliekami 1 kartą per metus Lengvieji angliavandeniliai (BEA ir DEA iš vieno mėginio), fenoliai

6 šaltinių vandenyje tyrimai atliekami 1 kartą per metus

SPAM 17 šaltinių vandenyje tyrimai atliekami 1 kartą per metus

Specifiniai komponentai: mikrobiologija (

+ 6 � e$ # 6 � #0 6 * 2 #, (žarninė lazdelė) ir koliforminių

bakterijų skaičius)

14 šaltinių vandens tyrimai atliekami po 1 kartą per metus

Sunkieji metalai (SM):Hg, Pb, Cd, Ni, Cr, Cu, Se 5 šaltinių vandens tyrimai po 1 kartą per metus Aromatiniai angliavandeniliai 9 šaltinių vandens tyrimai po 1 kartą per

metus Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai 2 šaltinių vandens tyrimai po 1 kartą per

metus

1.3. Natūralių gruntinio (artezinio) vandens iškrovos šaltinių, iš kurių vanduo imamas geriamajam vandeniui, monitoringas

Halogeninti angliavandeniliai (chloroformas, bromoformas, dibromchlormetanas, bromdichlormetanas, DCE, PCE,TCE)

6 šaltinių vandens tyrimai yra atliekami po 1 kartą per metus

3

: = � ; = � � � ? � � < � � � � ? � � < � � � � � � � ; � e � < � � �� = � e � � � >? � � = � � ;= � � >? � � � < � ? �=� � � � < � � � � � ? � � e � �� = � � e �= � � � = � � = � � e �= � ;= � � >? � � � � � � �� ? ? � e � > � � � � ? �� ? � < � � �� ? �� e = � � < � �� ?

2.1. Ežerų ir tvenkinių vandens būklės ištyrimas ir kaitos vertinimas (monitoringas)

Fiziniai ir hidrocheminiai rodikliai: pH, Eh, SEL, toC; Cl-, SO2-

4, HCO-3, NO-

3, HCO-3,

NH+4 , Na+, K+, Ca2+, Mg2+, kietumas, min.

medž. suma, Nbendras; Pbendras

9 tyrimo vietos: Baltupių, Buivydiškių I, Jeruzalės, Grigiškių, Vilnios tvenkiniai, Salotės, Antavilio ežerai, Dvarčionių ir Pupojų ežerėliai. Rotaciniu būdu po 3 telkinius kasmet pradedant 2011 m.

4.A.3. Vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės ežerų ir tvenkinių vandens ir dugno nuosėdų būklės monitoringą

2.2. Ežerų ir tvenkinių dugno nuosėdų būklės ištyrimas ir kaitos vertinimas (monitoringas)

Geocheminiai dugno nuosėdų parametrai: bendroji nuosėdų cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br); sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U, Naftabendra) kiekiai.

9 tyrimo vietos: Baltupių, Buivydiškių I, Jeruzalės, Grigiškių, Vilnios tvenkiniai, Salotės, Antavilio ežerai, Dvarčionių ir Pupojų ežerėliai Rotaciniu būdu po 3 telkinius kasmet pradedant 2011 m.

2.3. Upių ir upelių vandens būklės ištyrimas ir kaitos vertinimas (monitoringas)

Fiziniai ir hidrocheminiai rodikliai: pH, Eh, SEL, toC; Cl-, SO2-

4, HCO-3, NO-

3, HCO-3,

NH+4 , Na+, K+, Ca2+, Mg2+, kietumas, min.

medž. suma, Nbendras; Pbendras

15 tyrimo vietų: Neryje – 7, Vilnioje – 4, Riešėje – 1, Sudervėje – 1, Varžuvoje – 1, Upelėje – 1. Rotaciniu būdu po 5 vietas kasmet pradedant 2011 m.

4.A.4. Vykdyti Vilniaus miesto upių ir upelių vandens ir dugno nuosėdų būklės monitoringą

2.4. Upių ir upelių ežerų dugno nuosėdų būklės ištyrimas ir kaitos vertinimas (monitoringas)

Geocheminiai dugno nuosėdų parametrai: bendroji nuosėdų cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br); sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U) kiekiai

15 tyrimo vietų: Neryje – 7, Vilnioje – 4, Riešėje – 1; Sudervėje – 1, Varžuvoje – 1, Upelėje – 1. Rotaciniu būdu po 5 vietas kasmet pradedant 2011 m.

4.A.5. Vykdyti kanalizacinių iškrovų poveikio stebėseną ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais

2.5. Kanalizacinių iškrovų vietose smulkiadispersinių dugno nuosėdų sudėties geocheminių parametrų ištyrimas, bendros būklės ir kaitos vertinimas (monitoringas)

Geocheminiai dugno nuosėdų parametrai: bendroji nuosėdų cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br); sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U, Naftabendra) kiekiai

Pradedant 2012 m., žemiau centrinių valymo įrenginių išleistuvo ir 5 vietose ties lietaus kanalizacijos išleistuvo – 2 kartus per metus.

4

: = � ; = � � � ? � � < � � � � ? � � < � � � � � � � ; � e � < � � �� = � e � � � >? � � = � � ;= � � >? �� < � ? �= � � � � < � � �� ? � � e � �� = � � e �= � � � = � � = � � e �= � ;= � � >? � � � � � � �� ? ? � e � > � � � � ? �� ? � < � � �� ? �� e = � � < � �� ?Bendrosios cheminės analizės komponentai: bendroji mineralizacija (BM), bendrasis kietumas (Kb), CO2, Cl-, SO2-

4, HCO-3, Na+,

K+, Ca2+, Mg2+; pH, Eh, toC, SEL, O2

Fabijoniškių sąvartyno 6 postuose – 2 kartus per metus, 2 postuose – 1 kartą per metus, Lentvario sąvartyno 3 postuose – 2 kartus per metus, 2 postuose – 1 kartą per metus, Polocko sąvartyno 1 poste – 2 kartus per metus, 1 poste – 1 kartą per metus, Mickūnų sąvartyno 2 postuose – 2 kartus per metus, 2 postuose – 1 kartą per metus

pH, toC, SEL, O2 Fabijoniškių sąvartyno 1 poste ir Mickūnų sąvartyno 4 postuose –1 kartą per metus

Biogeniniai komponentai: permanganato indeksas (PI), NO-

3, NO-2, NH+

4, Nbendras; Pbendras; cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), bichromato indeksas (BDS7)

Fabijoniškių sąvartyno 5 postuose – 2 kartus per metus, 3 postuose – 1 kartą per metus; Lentvario sąvartyno 4 postuose – 2 kartus per metus, 1 poste – 1 kartą per metus, Polocko sąvartyno 1 poste – 2 kartus per metus, 1 poste – 1 kartą per metus, Mickūnų sąvartyno 1 poste – 2 kartus per metus, 4 postuose – 1 kartą per metus

Fenoliai Fabijoniškių sąvartyno 8 postuose, Lentvario sąvartyno 5 postuose, Polocko sąvartyno 2 postuose ir Mickūnų sąvartyno 2 postuose – 1 kartą per metus

5.A1. Vykdyti Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Polocko, Lentvario, Mickūnų) aplinkos būklės stebėseną

3.1. Paviršinio ir gruntinio vandens būklės monitoringas

Sunkieji metalai (Fe, Mn, Ni, Cd, Pb, Cr) Fabijoniškių sąvartyno 8 postuose ir Lentvario sąvartyno 5 postuose – Fe, Mn, Ni, Cr, Cd, Pb, Polocko sąvartyno 2 postuose ir Mickūnų sąvartyno 4 postuose – Fe, Mn, Ni, Cd

5

Programos uždavinys Uždavinio įgyvendinimo priemonės

(ar jų grupės) kodas ir pavadinimas Stebimi parametrai ar parametrų grupės

Minimalus stebėjimų skaičius, dažnumas, periodiškumas

CH4, CO2, O2, H2S, dujų temperatūra, oro temperatūra, dujų slėgis, oro slėgis

Fabijoniškių sąvartyno 7 postuose, Lentvario sąvartyno 2 postuose, Polocko sąvartyno 2 postuose ir Mickūnų sąvartyno 1 poste – po 2 kartus per metus, Mickūnų sąvartyno 1 poste – 1 kartą per metus

3.2. Dujų monitoringas

Chloruoti (halogeninti) angliavandeniliai (trichloretanas, tetrachloretilenas, vinilo chloridas)

Fabijoniškių sąvartyno 1 poste – 2 kartus per metus, Lentvario sąvartyno 1 poste, Polocko sąvartyno 1 poste, Mickūnų sąvartyno 1 poste – 1 kartą per metus

Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br), sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekiai (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U, Naftabendra)

Fabijoniškių sąvartyne – 10 vietų kraige ir 20 vietų sąvartyno aplinkoje pradedant 2010 m. ir pakartojant po 3 metų; Lentvario ir Polocko sąvartynuose – po 5 vietas kraige ir po 10 vietų sąvartyno aplinkoje pradedant 2011 m. ir pakartojant po 3 metų; Mickūnų sąvartyne – 5 vietos kraige ir 6 vietos sąvartyno aplinkoje pradedant 2012 m. ir pakartojant po 3 metų

3.3. Dirvožemio, grunto ir biodangos biogeocheminių parametrų ištyrimas, būklės ir jos kaitos vertinimas (monitoringas)

Dirvožemio ekologinė būklė, azoto bendras kiekis ir augmenijos įvairovė

Fabijoniškių sąvartyne – 10 vietų kraige ir 5 vietos sąvartyno aplinkoje pradedant 2010 m. ir pakartojant po 3 metų; Lentvario ir Polocko sąvartynuose – po 5 vietas kraige ir po 3 vietas sąvartyno aplinkoje pradedant 2011 m. ir pakartojant po 3 metų; Mickūnų sąvartyne – 3 vietos kraige pradedant 2012 m. ir pakartojant po 3 metų

6

Programos uždavinys Uždavinio įgyvendinimo priemonės

(ar jų grupės) kodas ir pavadinimas Stebimi parametrai ar parametrų grupės

Minimalus stebėjimų skaičius, dažnumas, periodiškumas

4.1.Foninis rekreacinių teritorijų dirvožemio ir biodangos biogeocheminių parametrų ištyrimas, būklės ir jos kaitos vertinimas (monitoringas)

Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br), sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekiai (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U, Naftabendra), dirvožemio ekologinė būklė, humuso ir azoto bendras kiekis ir augmenijos įvairovė

8 aikštelėse (vyraujančios žemėnaudos ir dirvodarinės mechaninės sudėties, iš jų – 4 miškų dirvožemio aikštelėse ir 4 – dirvonuojančių laukų (pievų) dirvožemio aikštelėse), pradedant tyrimus 2010 m., surinkti ir ištirti kiekvienos aikštelės humusiniame sluoksnyje ne mažiau negu po 5 sudėtinius ėminius, 1 kartą per 3 metus

5.A.2. Vykdyti Vilniaus miesto socialiai jautrių viešųjų teritorijų dirvožemio, grunto ir dangos stebėseną

4.2.Miesto ugdymo (ikimokyklinių, bendrojo lavinimo ir neformalaus ugdymo) įstaigų, vaikų, globos namų, reabilitacijos centrų dirvožemio, grunto ir biodangos biogeocheminių parametrų ištyrimas, būklės ir jos kaitos vertinimas (monitoringas)

Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br), sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekiai (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U, Naftabendra), dirvožemio ekologinė būklė, azoto bendras kiekis

Kasmet, pradedant tyrimus 2010 m., surinkti ir ištirti ne mažiau negu po 25 sudėtinius ėminius, penktadalyje jų stebėjimus pratęsti po 3 metų taikant rotacijos principą, o eilę sudarant pagal užteršumo lygį

5.A.3. Vykdyti miesto užterštų teritorijų (buvusių pramoninių Naujamiesčio, Vilkpėdės, Senamiesčio ir kt. rajonų) ir taršai jautrių teritorijų (prie vandens šaltinių) aplinkos būklės stebėseną

4.3. Užterštų teritorijų gyvenamųjų namų kiemų ir rekreacinių vietų (skverų, parkų); geriamojo vandens šaltinių sanitarinių apsaugos zonų, griežto režimo, taršos apribojimo ir bakteriologinės taršos apribojimo juostų, paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų dirvožemio, grunto ir biodangos biogeocheminių parametrų ištyrimas, būklės ir jos kaitos vertinimas (monitoringas)

Bendroji dirvožemio cheminė sudėtis (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Br), sunkiųjų metalų ir kitų potencialių teršalų kiekiai (As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U, Naftabendra), dirvožemio ekologinė būklė, azoto bendras kiekis ir augmenijos įvairovė

Kasmet, pradedant tyrimus 2011 m., surinkti ir ištirti ne mažiau negu po 15 sudėtinių ėminių, penktadalyje jų stebėjimus pratęsti po 3 metų taikant rotacijos principą, o eilę sudarant pagal užteršumo lygį

8

Tyrimo objektas, analizės atlikimo vieta

Rodiklis Analizės metodas arba prietaisas* Normatyvinio ar kito dokumento,

kuriame aprašomas metodas, žymuo

pH, Eh pH-metras HI 9025

O2, temperatūra toC Oksimetras Oxi 315i

Bendra geležis Feb Microquant 14759, kolorimetrija

1.Vanduo, prie vandens telkinio ar gręžinio – paėmimo vietoje

Santykinis elektros laidis SEL Konduktomatis HI933000

Mn, Ni, Cr, Cd, Pb, Hg, Se, Cu Induktyviai sužadintos plazmos masių spektrometrija (ICP-MS), arba induktyviai sužadintos plazmos emisijos spektrometrija (ICP-OES), arba atominės absorbcijos spektrometrija (FLAAS, HGAAS, CVAAS, GFAAS)

LST EN ISO 15586:2004

arba kitos patvirtintos metodikos

Na+, K+, Ca2+, Mg2+; Cl-, SO2-4, NO-3, NO-2, NH+4

Jonų chromatografija

LST EN ISO 14911:2000

LST ISO 10304:1:1999

LST ISO 10304-2:2000 NO-2, NH+4, Nbendras, Pbendras, ChDS, fenoliai,

Spektrofotometrija LAND 38-2000; LAND 39-2000

LAND 59-2003; ISO 15705-2002

LST ISO 15705:2002

HCO-3, Potenciometrinis titravimas LST ISO 9963-1:1999

LST ISO 9963-2:1999

2. Vanduo, tyrimai vykdomi Aplinkos apsaugos agentūros leidimus atlikti analizę turinčioje laboratorijoje

Permanganto indeksas PI Titrimetrija LST EN ISO 8467:2002

9

SPAM

�

pektrofotometrija Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimo metodai. 1 dalis. Vilnius, 1994. 185p.

Lengvieji angliavandeniliai (BEA ir DEA iš vieno mėginio)

Dujų chromatografija US EPA 8015B:1996

Naftabendra Svorio metodas LAND 48-2002

Bendroji mineralizacija, bendrasis ir karbonatinis vandens kietumas, CO2-

3

Apskaičiuojama

* – galioja tik Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) išduoti leidimai laboratorijoms, leidimuose deklaruojamiems tyrimų objektams ir parametrams.

10

� = � � � � � � e � � � ? � � � � � � z >?� � � � � �� e � � � � < � � � �? � � � � � z >? � e � � < � ? � = � � � = � e � � �? � ? � � = � � � � � � � � � = � � � � < � �� e � � � �� = � � � e � � = � � � � ? � e � � < � ? � � � � �Bendras visuminis (bendros cheminės sudėties ir potencialiai toksiniai) elementų kiekis: Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn, Ti, P, S, Cl, Br, As, Ba, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Mo, Ni, Pb, Se, Sn, Zn, V, U

Rentgeno fluorescencija arba induktyviai sužadintos plazmos masių spektrometrija (ICP-MS), arba induktyviai sužadintos plazmos emisijos spektrometrija (ICP-OES), arba atominės absorbcijos spektrometrija (FLAAS, HGAAS, CVAAS, GFAAS) suardant (suskaidant) mėginį HF+HNO3+HCl mišiniu mikrobangomis

LST EN 15309:2007 LST EN 13656:2003

arba kitos patvirtintos metodikos

Hg, Cd, patikslinamieji kiekiai Atominės absorbcijos spektrometrija (AAS)

LST EN 1483:2007

LST ISO 11047:2004

LST ISO 15586:2004

3. Sąvartynų ir miesto gruntas (atliekos), dirvožemis, dugno nuosėdos, dumblas,

tyrimai vykdomi Aplinkos apsaugos agentūros leidimus atlikti analizę turinčioje laboratorijoje

Naftabendra

Svorio metodas Vandens ir žemės teršimo naftos produktais laboratorinių tyrimų metodiniai nurodymai. Aplinkos apsaugos departamentas. Vilnius. 1993, 29 p.; LAND 48-2002

Pedobionatai: mikroartropodų kompleksų struktūra ir rūšinė įvairovė

Skaičiuojama

Mikroartropodai iš dirvožemio bus išvaromi modifikuotu šviesiniu Berlese-Tullgreno ekstraktoriumi, naudojant standartines metodikas

4. Sąvartynų, miesto gruntas ir dirvožemis kaip biodanga

Žolinės augmenijos geobotaninis aprašymas: gausumas, įvairovė, atsparumas

Skaičiuojama

Tyrimai vykdomi vadovaujantis Ciuricho-Montpelje fitocenologinės mokyklos principais (Braun-Blanqet, 1964; V. Rašomavičius, 1998)

2012 m. pagerėjus finansinei situacijai pagal programos uždavinius 6.A.1 ir 6.A.3 planuojama parengti Vilniaus miesto Savivaldybės biologinės įvairovės ir miesto

kraštovaizdžio raidos stebėsenos programas, papildančias Valstybinio monitoringo programas.

11


Bendrieji svetainės funkcionalumo reikalavimai

Paieškos funkcija pagal raktinį žodį visuose svetainės tekstiniuose puslapiuose 2010–2011 m. (žemėlapiuose pagal adresą). Kopijavimo funkcija (kiekviename puslapyje, kur pateikiama tekstinė informacija) 2010 m. Svetainės interaktyvumo tobulinimas; klausimų skiltis, skirta lankytojams (pvz.: „Kaip vertinate svetainės informatyvumą?“) 2011–2012 m. Svetainės versija ir pritaikymas mobiliajam telefonui – 2011 m. Versija neįgaliesiems 2011–2012 m.

Kiti svetainės tobulinimo reikalavimai

Atliekami puslapio paieškos optimizavimo (SEO) darbai, skirti lengviau aptikti puslapį ir paieškai pasauliniame tinkle – 2010 – 2011 m. Vedama puslapio statistika, atsižvelgiama į atskirų puslapių lankomumą ir atitinkamai tobulinamos svetainės ir atskirų puslapių funkcijos 2010–2012 m. Žemėlapių archyvas 2011–2012 m. Svetainės versija socialiniuose puslapiuose, siekiant skatinti jaunesnės auditorijos lankomumą – nuo 2011 m.

Detalieji atskirų svetainės puslapių reikalavimai � � �� = � � e � � � > ? �= � � � � = � � � � ; = � � < � � � � � ? � e � � � � >? �� ? � � � � � � � �� = �� = � � � � � � � � � e = � � � � � �� = e � ��

Naujienos

Naujausia aplinkosauginė informacija.

Informacija ieškantiems atsakymo: dėl atliekų, jų išvežimo, medžių želdynų, užterštos aplinkos, aplinkos niokotojų, šiukšlintojų ir kita. (Skilčių skaidymas į smulkesnius klausimus teminiuose puslapiuose).

2010 m. atnaujinti.

Atnaujinimas, pagal aktualijas, renginius, kitas naujienas.

Komentavimo funkcija 2011 m.

Naujienlaiškio RSS funkcija 2011 m.

Nuorodą į analoginį profilį socialiniame tinkle (profilio reguliarus atnaujinimas) – 2011 m.

Aplinkos apsaugos skyrius

Skyriaus funkcijos, nuostatai, darbuotojų telefonai, el. pašto adresai, Vilniaus miesto aplinkos apsaugos politika. Tarybos sprendimai, Savivaldybės planai ir ataskaitos. Nuorodos į teisės aktus aplinkosaugos tema.

2010 m. atnaujinti ir papildyti ne rečiau kaip kas mėnesį.

Paieškos pagal žodžius funkcija 2010 m.

Atskirus aplinkos sektorius reglamentuojantys teisės aktai pateikiami teminiuose puslapiuose 2010–2011 m.

12

Ekologinis švietimas

Informaciniai tekstai, leidiniai, grafinė informacija, Informacijai apie renginius, seminarus, ekologinio švietimo rėmimo programa.

2010 m. atnaujinti ir papildyti ne rečiau kaip kas mėnesį.

Tekstų ir leidinių atsisiuntimas 2010 m.

Aplinkos kokybės žemėlapiai

Interaktyvūs žemėlapiai: Vilniaus aglomeracijos triukšmo lygio (dienos, vakaro, nakties) iš įvairių šaltinių, aglomeracijos oro užterštumo pagal teršalų rūšis, saugomų teritorijų, apsaugos zonų ir juostų, vandens telkinių, žemėnaudos, biologinės įvairovės buveinių bei kiti.

2010 m. atnaujinami metiniai oro užterštumo žemėlapiai, nuo 2011 m. žemėlapiai atnaujinami ir papildomi ne rečiau kaip kas ketvirtį.

Strateginių geležinkelių, oro transporto, pramonės triukšmo žemėlapių atnaujinimas pagal ES direktyvos reikalavimus.

Interaktyvūs žemėlapiai, paieškos pagal adresus, gatvių pavadinimus funkcija 2010 m.

Interaktyvių ir rastrinių žemėlapių išsaugojimas, spausdinimas 2011 m.

Oras

Oro užterštumo būklė ir prognozė (žemėlapiai, rodikliai, prognozė ir jos komentaras, meteorologiniai rodikliai). Normos, užterštumo poveikis sveikatai, užterštumo būklės analizė. Teršalų išmetimas į orą iš įvairių taršos šaltinių, oro kokybės tyrimai, taršos mažinimo priemonės, oro taršos prevencija, reguliavimas, teisės aktai.

2010 m. atnaujinti. Nuo 2010 m. birželio mėn. informacija apie atmosferos užterštumo būklę ir prognozę. Atnaujinti kiekvieną darbo dieną.

2011 m. informacija apie oro taršos prevenciją, oro kokybės tyrimus Vilniuje.

Automatinė oro užterštumo rodiklių prognozė, identifikavimas dėl normų viršijimo 2010 m.

Įspėjimas apie oro užterštumo viršijimą elektroniniu paštu.

Įspėjimas apie oro užterštumo viršijimą SMS žinute.

Triukšmas

Triukšmo lygio būklė ir prognozė (žemėlapiai, rodikliai, palyginamieji rodikliai). Triukšmo normos, triukšmo poveikis sveikatai, teisės aktai, triukšmo lygio mažinimo priemonės (prevencija, tyliosios zonos, planai ir priemonės, įgyvendinimo ataskaitos, kiti sprendimai). Triukšmo lygio vertinimo metodika, triukšmo sklaidos modeliavimas.

2010 m. atnaujinti ir papildyti ne rečiau kas ketvirtį.

2011–2012 m. palyginamieji rodikliai.

2011 m. triukšmo lygio mažinimo priemonės.

Judriausių Vilniaus miesto gatvių triukšmo rodikliai, normų viršijimo rodmenys 2011 m.

Prevencijos ir tyliųjų zonų ribų interaktyvūs žemėlapiai 2011–2012 m.

Geriamasis ir vanduo

Vilniečiams tiekiamo geriamojo vandens kokybė, bendra informacija. Požeminio, gruntinio vandens kokybė, jų tinklas, sanitarinės apsaugos zonos.

Geriamojo vandens normos, charakteristikos, vandens vertinimo metodika, teisės aktai.

2010–2011 m. sukurti.

Nuo 2011 m. atnaujinti ir papildyti kiekvieną metų ketvirtį

2011–2012 m. sukurti interaktyvų žemėlapį su monitoringo vietomis, kokybės rodikliais.

Vandens tiekimo tinklo žemėlapių vaizdavimas, atsisiuntimas 2011–2012 m.

13

Upės, ežerai

Bendra informacija apie miesto upes, upelius, ežerus, kitus vandens telkinius, jų vandens kokybė, apsaugos zonos ir juostos, tarša, taršos mažinimo priemonės, teršalų emisijos į paviršinius vandenis.

Informacija apie maudyklas, jų žemėlapiai, teisiniai aktai.

2010 m. sukurti, papildyti paviršinio vandens skiltį, ją atnaujinti ir papildyti kiekviename metų ketvirtyje.

2011–2012 m. sukurti interaktyvų žemėlapį su maudyklių vandens kokybės rodikliais, operatyviai atnaujinti esant pavojui sveikatai.

Interaktyvūs žemėlapiai 2011 m.

2011 m. įspėjimai apie vandens telkinių, maudyklų taršą bei teršalų normų viršijimą.

Nuotekos

Bendra informacija, nuotekų išvalymo rodikliai, normos. Lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai mieste. Pasekmės žmogaus sveikatai, esant kontaktui su nuotekomis.

Nuotekų išleistuvai į paviršinius vandenis. Nuotekų emisijų į paviršinius vandenis aprašymas.

Planai, priemonės, įgyvendinimo ataskaitos, teršalų emisijų mažinimas.

Sukurti 2011 m., atnaujinti ir papildyti kiekvieną metų ketvirtį

Animuotas informacijos pateikimas 2012 m.

Užterštos teritorijos

Bendra informacija apie dirvožemio, grunto taršą, teisės aktai. Uždarytų sąvartynų būklės vertinimas, ataskaitos. Užterštų teritorijų identifikavimas, būklės vertinimas, ataskaitos.

Užterštų teritorijų tvarkymo galimybės. Užteršto dirvožemio ir grunto poveikis sveikatai, teisės aktai.

Nuo 2010 m. atnaujinti užterštų teritorijų skyrelį ir papildyti kiekvienais metais.

2011 m. sukurti interaktyvų žemėlapį su monitoringo vietomis, kokybės rodikliais.

Interaktyvūs užterštų teritorijų žemėlapiai 2011 m.

Atliekos

Bendra informacija apie atliekas, jų rūšiavimą, išvežimą, perdirbimą, teisės aktai. Informacija apie atliekas tvarkančias įmones, vykdomas akcijas.

2010 m. sukurti atliekų skyrelį su interaktyvių atliekų konteinerių išdėstymo miesto teritorijoje žemėlapiu, jį atnaujinti ir papildyti kiekvieną ketvirtį.

Interaktyvūs žemėlapiai 2010–2011 m.

Biologinė įvairovė

Vilniaus biologinės įvairovės pristatymas. Išskirtų rūšių paplitimo teritorijų vaizdavimas, aprašymas; saugomų teritorijų bioįvairovės aprašymas. Biologinės įvairovės monitoringo ataskaitos, prevencinės priemonės. Miesto želdinių aprašymas, jų priežiūra.

2010–2011 m. sukurti biologinės įvairovės skyrių, jį atnaujinti ir papildyti kiekvieną metų pusmetį.

2012 m. sukurti interaktyvų žemėlapį su biologinės įvairovės, saugomų teritorijų kokybės rodikliais.

Interaktyvi animacija apie Vilniaus mieste 2011–2012 m. aptinkamas retas gyvūnų ir augalų rūšis

14

Kraštovaizdis

Bendra informacija apie kraštovaizdį, jo būklės charakteristika, žemėnauda, vaizdavimas. Saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, turizmo dviračių takų vaizdavimas, aprašymas.

2010–2011 m. sukurti kraštovaizdžio skyrelį, įkelti žemėlapius su dviračių takais, informaciją atnaujinti ir papildyti kiekvienais metais.

2011–2012 m. pateikti interaktyvius žemėlapius su gamtos ir kultūros paveldo objektais, aprašymais.

Dviračių takų paieška pagal reikiamą paskirtį (pvz.: vaizdingas maršrutas, kur mažiausia tarša ir kita) 2012 m.

Taršos prevencija Bendra informacija, teisės aktai. Informacija apie Savivaldybės vykdomas taršos prevencines priemones. Informacija apie PAV, TIPK vykstančius procesus.

Sukurti 2010–2011 m., atnaujinti ir papildyti ne rečiau kas mėnesį.

Skiltis skirta lankytojų pasiūlymams, suteikiama galimybė lankytojams išreikšti nuomonę 2011–2012 m.

Aplinkos raidos indikatoriai

Kompleksinis Vilniaus miesto aplinkos raidos vertimas: tekstai, grafikai, statistiniai rodikliai. Palyginamieji kokybės indikatoriai. Pokyčių analizė.

2011 m. sukurti, atnaujinti ir kiekvienais metais papildyti.

Animuota vizualizacija 2012 m.

Galerija

Nuotraukų pagal temas galerija

2010 m. sukurti, atnaujinti, pildyti operatyviai pagal aktualijas.

Greita galerijos peržiūra.

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �

meras vilius navickas - vilniusatmosfera, hidrosfera, litosfera, biosfera, technosfera ir...

Documents