melžiamų karvių gerovės vertinimas palaido laikymo tvarte
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ieva Vaičikauskaitė
Melžiamų karvių gerovės vertinimas
palaido laikymo tvarte X
Welfare assessment of dairy cattle in free-stall barn X
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
Kaunas, 2018
2
DARBAS ATLIKTAS VA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Melžiamų karvių gerovės vertinimas
palaido laikymo tvarte X“:
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Ieva Vaičikauskaitė
(data) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Ieva Vaičikauskaitė
(data) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(data) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 5
SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 8
1.1 Gyvūno gerovės samprata .......................................................................................................... 8
1.2 Galvijų laikymo sąlygos ............................................................................................................ 9
1.3 Palaido laikymo sistema .......................................................................................................... 10
1.4 Tvarto mikroklimatas ............................................................................................................... 12
1.5 Temperatūra ir jos įtaka karvių sveikatingumui ...................................................................... 13
1.6 Kenksmingos dujos karvidėse ................................................................................................. 14
1.7 Karvės švara ir įtaka susirgimams ........................................................................................... 15
1.8 Karvių socialinis elgesys ......................................................................................................... 15
1.9 Mastitas ir jo priežastys ........................................................................................................... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ...................................................................................... 17
3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................. 21
REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 31
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 33
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 34
4
MELŽIAMŲ KARVIŲ GEROVĖS VERTINIMAS PALAIDO LAIKYMO TVARTE X
Ieva Vaičikauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbas atliktas LSMU, Veterinarijos akademijos, Maisto saugos ir kokybės katedroje bei ūkyje
X, 2016-2018 m., darbo apimtis 37 psl., 7 lentelės, ir 17 paveikslų. Darbo tikslas – įvertinti melžiamų
karvių gerovę palaido laikymo tvarte X. Tvarte atliktas dujų matavimas parodė, kad rodikliai
normose. Bokso matmenys ir guoliaviečių grindų aukštis atitinka reikalavimus. Dvidešimt trims
karvėms atlikti biocheminiai kraujo tyrimai, 15 karvių nustatytas per mažas bendro baltymo kiekis, 9
karvėms nustatytas sumažėjęs kalcio kiekis, o 2 jis buvo padidėjęs. Dešimčiai karvių nustatytas
padidėjęs kreatinino kiekis, magnio kiekis sumažėjęs 10 karvių, šarminės fosfatazės kiekis 2 karvėms
sumažėjęs, vienai karvei padidėjęs. Artumo testas parodė, kad 27 karves iš 40 tiriamųjų buvo galima
paliesti, prie 6 karvių buvo galima prieiti 50 cm atstumu, bet paliesti nepavyko, prie 4 karvių buvo
galima prieiti nuo 50 iki 100 cm atstumu, prie 3 karvių - ne arčiau kaip 100 cm atstumu. Švarumo
testo metu nustatyta kūno dalių (tešmens, galūnių, šonų) nešvara vertinant nuo 1 iki 4. Visos kūno
dalys daugiausiai kartų buvo įvertintos 2 balais. Fermoje somatinių ląstelių skaičius varijavo nuo 17
iki 7626 tūkst./ml. Nustatyta, kad didesnis somatinių ląstelių skaičius rastas toms karvėms, kurių
tešmuo gavo didesnius balus švarumo teste, duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).
Raktažodžiai: karvės, palaidas laikymas, švarumo testas, kraujas.
5
WELFARE ASSESSMENT OF DAIRY CATTLE IN FREE – STALL BARN X
Ieva Vaičikauskaitė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Research were done in LUHS, Veterinary Academy, The Food Safety and Quality
Department and farm X. Thesis was written in 2016-2018 year, it consists of 37 pages, 7 tables, 17
pictures. The aim of the paper – to eveluate welfare of dairy cattle in free-stall barn X. The gas test
in free-stall barn was done and it showed that indicators were reached. Box dimentions and lair floor
hight met requirements. Biochemical blood tests were done to 23 dairy cattle, 15 out of them was
diagnosed with too low protein amount, 9 of them was diagnosed with decreased calcium and 2 of
them had increased calcium. 10 dairy cattles were diagnosed with increased creatinine, 10 dairy
cattles were diagnosed wtih dicreased magnesium, alkaline phosphatase was dicreased for 2 dairy
cattle and increased for 1. The research of distance showed that it was possible to touch 27 dairy
cattles with hand out of 40, 6 dairy cattles were 50 cm distant but it was not possible to touch them,
its was possible to get from 50 cm to 100 cm distant with 4 dairy cattles and 3 dairy cattles were more
than 100 cm distant. The research of cleanliness showed the dirtiness of parts (udder , limbs, sides)
that was rated from 1 to 4. Parts had been rated 2 in most of the cases. The number of somatic cells
in free-stall barn vary from 17 to 7626 thousands/mililiter. Statistically reliable conclusion was made
that dairy cattles that reached higher score in the cleanliness test had higher somatic cells number,
(p<0.05).
Key words: dairy cattles, free – stall, cleanliness test, blood.
6
SANTRUMPOS
AST - aspartatamino transferzė
ALT - alaninamino transferazė
ALP – šarminė fosfatazė
Ca - kalcis
Mg - magnis
SLS - somatinių ląstelių skaičius
P – fosforas
TP – bendras baltymas
CREAJ – kreatininas Jaffe
LDH – laktato dehidrogenazė
NH3 - amoniakas
H2S - vandenilio sulfidas
CO2 - anglies dioksidas
CH4 - metanas
N2O - azoto oksidas
cm – centimetrai
m – metrai
m. – metai
min. – minutės
val. – valandos
ml – mililitrai
7
ĮVADAS
Geresnis supratimas apie gyvūnų poreikius, per paskutinius 30 m. paskatino sparčią
pažangą gerovės srityje. Gamintojai visada būdavo susirūpinę dėl pieninių galvijų ir stengdavosi, kad
jie gerai atrodytų ir gautų tinkamus pašarus. Toks požiūris į gyvūną reiškė, kad gerovė vertinama
pagal tai, ar nėra ligų, sužalojimų ir gyvūnas tinkamai šeriamas. Naujausi tyrimai buvo atliekami
atsižvelgiant į tai, kad gyvūnas patiria skausmą ir stresą dėl netinkamų ūkių valdymo procesų.
Gyvūno gerovės apibrėžimas yra labai svarbus, labiausiai dėl gamybos procesų, visuomenės moralės
ir etinių priežasčių.(1) Kai kalbama apie gerovę, paprastai tai apima tris aspektus, kuriais remiantis
būtina atsakyti, ar visi gyvūno poreikiai užtikrinti. Pirmiausia - tai gyvūno fiziologija, ar gyvūnas
sveikas, gerai jaučiasi ir duoda atitinkamą kiekį produkcijos. Antra - gyvūno jausmai, ar jis nepatiria
streso, nekenčia skausmo ir pan., o trečias - ar gyvūnas gali patenkinti savo prigimtinius poreikius ir
išreikšti savo laisvę. Gyvūno fizinė sveikata rūpi visiems, kas susiduria su gyvūnais, daugumai svarbu
ir jo psichologinė būklė ir patiriamos emocijos. Paskutiniais dešimtmečiais, atsirado daug žmonių,
kuriems rūpi ne tik, kad gyvūnas būtų pašertas, sveikas ir emociškai stabilus, bet, kad ir gyventų, kuo
įmanoma natūralesnėje aplinkoje pagal savo prigimtį ir galėtų išreikšti savo rūšiai būdingą elgesį. (2)
Tinkamas gerovės palaikymas yra labai svarbus pienininkystės ūkiuose. Ūkininkai turi didelius
įsipareigojimus vykdydami verslą šioje srityje, nes turi ne tik užtikrinti gyvūnų fizinius bei emocinius
poreikius, bet ir laikytis nustatytų teisinių reikalavimų. (3) Ūkininkas užsiimdamas pienininkyste, turi
jausti atsakomybę ir prieš vartotojus, kurie pirks jo ūkyje pagamintą produkciją. ES 2012 – 2015 m.
buvo kuriama „Gyvūnų gerovės ir apsaugos“ strategija, kurios tikslas pagerinti gyvūnų gerovės
standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Kurdama šią strategiją, ES komisija tarėsi su
ūkininkais, veterinarijos gydytojais, gyvūnų teisių aktyvistais ir įvairiais specialistais, kad būtų
pagerintos gerovės sąlygos ir Europoje gaunama produkcija būtų konkurencinga visame pasaulyje.
Pagrindinis principas – kiekvienas yra atsakingas. (4)
Darbo tikslas: Įvertinti X ūkyje laikomų galvijų gerovę.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų laikymo sąlygų tyrimus (dujos, temperatūra, boksų
matmenys) ir įvertinti atitikimą normoms.
2. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų elgsenos tyrimą ir įvertinti socialinį elgesį.
3. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų kraujo biocheminius tyrimus ir įvertinti rodiklių atitikmenį
normoms.
4. Atlikti X ūkyje laikomų galvijų švarumo testą ir įvertinti kaip jo rezultatai koreliuoja su
vertintų karvių piene esančių somatinių ląstelių kiekiu.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Gyvūno gerovės samprata
Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūno fiziologinių ir etologinių poreikių patenkinimas.
Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną
atitinkančias sąlygas, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant,
kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas,
skausmas ar kančia. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių
juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.(5) Europos
konvencijoje, kuri patvirtinta 1976 m. Strasbūre, dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos yra
įvardijama, kad būtina suteikti judėjimo laisvę, aprūpinimą gyvenamąja vieta bei pašaru, gyvūno
sveikatos priežiūrą, bei kasdienę gyvūnų priežiūrą ir sveikatos būklės patikrinimus, įrangos
naudojamos ūkyje priežiūrą. Šie rodikliai yra nurodomi kaip minimalūs kriterijai gyvūnų gerovei
apibūdinti. (6) Sąvoka „poreikiai“ yra dažnai naudojama kalbant apie gyvūnų gerovę, nes būtent
poreikiai yra tai, kas turėtų būti užtikrinta kiekvienam gyvūnui. Poreikiai gali apimti tokius dalykus
kaip pašaras, vanduo, komfortiškos gyvenimo sąlygos, infekcinių ligų prevencija ir aplinkos
gerinimas. Visais gyvūnais, kurie yra priklausomi nuo žmogaus, turėtų būti pasirūpinta etiškai ir
nesukeliant jiems nereikalingo streso ir kančių. Skirtingiems gyvūnams yra ir skirtingi poreikiai. (7)
Sukurta daug gyvūnų gerovės įvertinimų kriterijų, būtent jie turėtų atsakyti į esminius klausimus: ar
gyvūnai tinkamai ir reguliariai šeriami, ar yra pastoviai aprūpinami vandeniu, ar jie tinkamai
apgyvendinti, ar yra sveiki bei tinkamai išreiškia savo emocines būsenas. Įvertinus šiuos kriterijus
jau galima spęsti ar gyvūnas yra prisitaikęs prie jam sukurtos auginimo sistemos. Įvertinti vien
auginimo sąlygas yra gana nesunku ir tai labai paplitę, bet individualiam kiekvieno gyvūno vertinimui
vis dar sunku rasti tinkamas vertinimo priemones ir universalų aktą, kurio pagalba būtų nustatoma ar
visos sąlygos, o taip pat ir gyvūno sveikata atitinka reikalavimus.(8)
Šiuo metu vis daugiau kalbama apie gerovę ir yra susikūrę nemažai judėjimų, kurie
kovoja, kad būtų pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos. Tam įtakos turi ir žmonių švietimas, religiniai
papročiai bei kultūrinis paveldas. Tačiau kartais norima pagerinti gerovę ir dėl asmeninių tikslų, pvz.,
kai norima pagamintą produkciją parduoti pirkėjams didesne kaina, todėl visose šalyse yra susikūrę
daug ūkių, kurie parduoda aukštesnės kokybės, ekologiškus produktus.(7) Atliktų įvairių tyrimų,
kuriais buvo siekiama nustatyti, ar karvių sveikata geresnė ekologiniuose ūkiuose, rezultatai buvo
skirtingi, vieni autoriai nustatė, kad mastitų pasireiškimas tokiuose ūkiuose mažesnis, tačiau kitų
autorių buvo nustatyta priešingai. Be to, nustatyta, kad ekologiniuose ūkiuose karvės vėliau
9
apsiveršiuoja pirmą kartą. Didelę reikšmę turi ne tai, ar ūkis ekologinis ar tradicinis, bet visa valdymo
priežiūra, kuri įtakoja tokius dalykus kaip karvės švarą, šėrimo stalų priežiūrą ir kt. Pieno pramonė
pasiekė daug pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Pasauliniams pienininkystės pokyčiams įtakos
turėjo ekonominis spaudimas, technikos išradimai, demografiniai pokyčiai, naujų laikymo sistemų
sukūrimas. Įvairūs karvių laikymo pokyčiai jau turi, o ateityje turbūt turės dar daugiau, įtakos gyvūnų
sveikatingumui ir gerovei. Fermų skaičius žymiai sumažėjo, bet padidėjo ūkiuose laikomų bandų
dydis, todėl išaugo ūkiuose samdomų žmonių skaičius. Diskutuojama, ar bandos dydis turi įtakos
galvijų sveikatai ir gerovei. Tai susideda iš daug dalykų, tokių kaip: bandos valdymas, gyvūnų grupių
sudarymas, naudojami įrenginiai, personalo patirtis ir profesionalumas bei ryšys su gyvūnais. Atlikti
tyrimai, kuriais remiantis padarytos išvados, kad bandos dydis nėra tiesioginis rodiklis, kad bus
padaryta žala gyvūnams ir jų gerovei, tačiau nustatyta, kad didesnio produktyvumo karvėms dažniau
pasireiškia tokie susirgimai kaip klinikinis mastitas ar šlubavimas. Siekiant kuo labiau išvengti
žmogiškųjų klaidų ir, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala gyvūnams, būtina bendradarbiauti su
profesionalais ir laikytis galiojančių teisės aktų. (9) Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas yra
labai svarbus aktas kalbant apie gyvūnų gerovę. Nors iš pradžių patvirtinus šį įstatymą, jo pradinėje
redakcijoje nebuvo skiriamas dėmesys gyvūnų gerovei, tačiau naujausioje šio įstatymo redakcijoje
(2016-07-16) jau yra aiškiai apibrėžiama ir reglamentuojama gyvūnų gerovė. Šiame įstatyme gyvūnų
gerovės laikymasis ir kontrolės užtikrinimas yra nurodomas kaip vienas pagrindinių veterinarijos
uždavinių.(10) Gyvūnų gerovė yra pagrindas, kai norima įtvirtinti naujus įstatymus, kurie apima
maistui auginamus, augintinius, laboratorinius bei laikomus nelaisvėje gyvūnus. Gerovės vertinime
yra svarbūs trys komponentai: 1) penkių gyvūnų laisvių naudojimas; 2) gerovės indėlių ir gerovės
rezultatų vertinimas; 3) nustatyti gerovės pažeidimai, pasekmės ir kiek laiko tęsiasi pažeidimas bei
kiek yra nukentėjusių gyvūnų.(7) Penkias gyvūnų laisves sukūrė Didžiosios Britanijos zoologijos
profesorius Roger Brambell ir 1965 m. jas pateikė tvirtinti Jungtinės Karalystės Ūkinių gyvūnų
gerovės tarybai (The Farm Animal Welfare Council, FAWC). Pats prof. R. Brambell pranešimas, iš
kurio kilo „Penkios gyvūnų laisvės“, buvo skirtas pristabdyti tuo metų smarkiai suintensyvėjusią
gyvulininkystę, norint sumažinti jos sukeliamus negatyvius padarinius gyvūnams. Penkios laisvės
(laisvė nejausti troškulio ir alkio; laisvė išreikšti savo prigimtį; laisvė nejausti baimės, nepatirti streso)
gyvūnams sukurtos, kad gyvūnai išvengtų įvairiapusio kankinimosi, būtų užtikrinta elementari
fiziologinė ir psichologinė gyvūno poreikius atitinkanti būsena.(11)
1.2 Galvijų laikymo sąlygos
Teigiama, kad ūkio savininkai privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos atitiktų jų
auginamų gyvulių sveikatą ir natūralų elgesį. (12) Sveikatai didžiausią reikšmę turi gera gyvūnų
10
gerovė, kurią sudaro tinkamos laikymo sąlygos ir mikroklimatas. Mikroklimatą reikia suprasti kaip
gerą (atitinkančią visas normas) oro kokybę gyvūnų buvimo patalpoje, todėl būtina užtikrinti tinkamą
oro apykaitą, temperatūrą, apšvietimą. Laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai yra patys svarbiausi
veiksniai, kurie daro įtaką gyvulių sveikatai. Apšvietimas, temperatūra, oro drėgnumas, oro
cirkuliacija, vėdinimas ir kitos mikroklimatinės sąlygos, tokios kaip dujų koncentracija ar triukšmo
intensyvumas toje vietoje, kurioje yra laikomi gyvūnai, turi būti tokios, kad atitiktų jų fiziologinius
ir etologinius poreikius. Tik tada galima tikėtis kokybiškos ir saugios gyvulininkystės produkcijos.
Gyvulių laikymo būdas, pastatų ir įrengimų tipai nustatomi išanalizavus ūkio specializacijos kryptį ir
įvertinus statybos ekonomiškumą bei gamybos efektyvumą.(13)
Galvijų laikymo būdas yra pasirenkamas pagal jų paskirtį, fiziologinę būklę, amžių ir
kitus rodiklius. Pieninės krypties galvijams yra taikomos dvi laikymo sistemos: tvartinė ir tvartinė –
ganyklinė. Tvartinė laikymo sistema, kai karvės ištisus metus laikomos tvarte, o tvartinė – ganyklinė
sistema, kai žiemą gyvuliai laikomi tvartuose, o šiltuoju metų laiku yra išvaromi į ganyklas.
Tvartinės laikymo sistemos dar yra skirstomos į:
Saitinį laikymo būdą (kai gyvuliai yra laikomi pririšti);
Besaitį laikymo būdą (gyvuliai yra laikomi palaidi).
Besaitis laikymo būdas dar skirstomas į:
Boksinį laikymą;
Kombinuotą boksinį laikymą;
Laikymą ant gilaus kraiko;
Laikymą ant seklaus kraiko;
Laikymą ant kraiko su nuolaidžiomis nutrypiamomis grindimis.(14)
1.3 Palaido laikymo sistema
Palaido laikymo būdu karvės yra sugrupuojamos įvairaus dydžio grupėmis. Jų grupės yra
suformuojamos iš karto po apsiveršiavimo. Atsižvelgiama į tai, kad karvės vienoje grupėje būtų
panašaus amžiaus ir svorio. Kad būtų išvengta traumų, karvės yra nuraginamos. Kai karvės
apsiveršiuoja, jų suformuotos grupės yra laikomos nekeičiant jų sudėties iki tada, kai karvės
užtrūksta.(14) Labai svarbu tinkamai pasirinkti karvidės konstrukciją, nes tai gali tiesiogiai paveikti
gyvūno sveikatą. Pastebėta, kad sveikata bei sanitarinės sąlygos geresnės tų karvių, kurios yra
laikomos palaido laikymo būdu, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, kuris užtikrintų visavertį gyvūno
gyvenimą. Labai svarbu yra tinkamos guoliavietės, jų pagrindas (betonas, guma arba smėlis),
erdvumas, pagrindo nuolydis, probleminiai kampai bei mėšlo šalinimo nuo grindų kokybė yra vieni
iš svarbesnių veiksnių, kurie įtakoja įvairius pažeidimus ir ligų atsiradimą.(15) Nešvara karvių
11
laikymo vietoje, pastovūs skersvėjai yra nepalankūs veiksniai karvių gerovei ir kenkia jų
sveikatingumui. (16) Besaičio laikymo būdu gyvuliai visus metus yra laikomi tvarte palaidi, išskyrus
melžimo metu ir gyvūnui susirgus. Pagrindiniai palaido laikymo būdo bruožai yra šie:
Konstrukcijos išlaidos yra daug mažesnės nei saitinio laikymo būdo;
Galimi tvarto išplėtimai bei pakeitimai, nereikalaujantys daug pokyčių;
Galima lengvai nustatyti, kurios karvės rujoja;
Gyvūnams užtikrinamas laisvės jausmas, jie nėra suvaržyti, labiau išreiškia prigimtinius
instinktus;
Palaido laikymo būdu galvijai gauna optimalų fizinio krūvio kiekį, kuris yra ypatingai svarbus
sveikatai ir produktyvumui;
Galimas geresnis visos bandos valdymas. (17)
Palaidai laikomos karvės reikalauja daug mažiau darbo sąnaudų. Nustatyta, kad laikant šiuo
būdu, karvių priežiūrai ir melžimo darbams sąnaudos sumažėja 1,5- 1,7 karto. Kai karvės guoliavietė
yra atskirta nuo šėrimo vietos, sumažėja tarša ir poreikis valyti. Svarbiausi kriterijai karvių
guoliavietėms, kad jos būtų sausos, šiltos ir pakankamai minkštos. Nustatyta, kad, jei guoliavietė
tinkamai įrengta, tai karvė joje guli 12- 14 val., bet jei grindys kietos ir šaltos, karvė gulės 8- 10
valandų. Tačiau, jeigu guoliavietė šlapia, tai karvė gali gulėti dar trumpiau arba visai nesigulti. Kitas
svarbus kriterijus, kad būtų įrengtos tinkamo ilgio guoliavietės. Jei jos yra per trumpos, tai ten
laikomoms dažniau iškrinta makštis, didesnis sergamumas nagų bei sąnarių ligomis, stipriau
pasireiškia tešmens ir lytinių organų uždegimai. Susirgimai gali būti dažnesni ir dėl per didelio
guoliavietės grindų nuolydžio, kuris turėtų neviršyti daugiau nei 2 proc. Guoliaviečių grindys yra
įrengiamos 0,12 – 0,2 m aukščiau mėšlo šalinimo kanalo dugno. Optimalus karvės guoliavietės ilgis
nustatomas prie įstrižo jos kūno ilgio pridėjus 5 – 10 cm, kai mėšlas šalinamas transporteriu arba
rankiniu būdu ir 15 – 20 cm, kai mėšlas šalinamas traktoriumi buldozeriu.(14) Be to, laikant palaido
laikymo būdu, lengviau stebėti karvių rują, tai padeda pasiekti geresnius sėklinimo rezultatus.
Didelėse fermose palaidai laikomų karvių grupės gali būti sudaromos atsižvelgiant į apsiveršiavimo
laiką bei produktyvumą. Palaidos karvės yra suskirstomos į 3 pagrindines grupes:
1 grupė – laktuojančios;
2 grupė – užtrūkusios;
3 grupė – turinčios veršiuotis.
Nesvarbu, kokiai grupei priklauso karvė, bet jei pastebima, kad ji susirgo, tai tokie gyvūnai
atskiriami ir jiems suteikiama atskira erdvė.(17) Atsižvelgiant į esamas tvarto klimatines sąlygas,
palaido laikymo sistemos gali būti skirstomos į šalto ir šilto tipo. Palaido laikymo tvartas laikomas
šaltu, kai pastato viduje oro sąlygos yra panašios į lauko klimatines sąlygas atsižvelgiant į metų laiką
(18). Temperatūra gali būti aukštesnė 4-6,5 °C nei lauke. Laikant gyvūnus šalto laikymo būdu, svarbu,
12
kad vėdinimo sistema kartu su stogo konstrukcija neleistų susidaryti kondensatui.(19) Šalto tipo
tvartai yra tinkamesni, kai ūkyje yra dideli pieno kiekio primilžiai. Kai vyksta intensyvus pieno
gamybos procesas, karvė išskiria didelį šilumos kiekį. Kai tokios karvės yra šiltame tvarte, ir
temperatūra pasiekia daugiau nei 20-25 °C, jos gali perkaisti ir smarkiai nukrinta jų produktyvumas.
Šalto laikymo tvarto pliusas yra tas, kad dėl žemos temperatūros sulėtėja gyvulių išmatas skaidančių
bakterijų aktyvumas, todėl išsiskiria mažiau amoniako, sieros vandenilio, yra mažiau patogeninių
mikroorganizmų. Atsižvelgiant į šias sąlygas, yra pastebima, kad gyvuliai rečiau suserga. (14)
Didžiausi skirtumai kurie buvo pastebimi šalto ir šilto tipo tvartuose, tai mastito atsiradimas, pieno
primilžis ir vaisingumas. Karvių sveikatingumo ir ligų pasireiškimo dažnis, labai skyrėsi tarp šilto ir
šalto laikymo būdu laikomų karvių ūkiuose. Karvės, kurios buvo laikytos šalto laikymo sistemoje,
turėjo mažesnę tikimybę susirgti vėlyvuoju mastitu ir metritu, taip pat ketoze ir ankstyvuoju mastitu.
(20)
1.4 Tvarto mikroklimatas
Apie tvartų mikroklimatą minima visuose gyvūnų gerovės dokumentuose. Tokiose
patalpose mikroklimatas sudaro fizikinius, cheminius, biologinius rodiklius.(6) Tvarto viduje oro
kokybė ir parametrai turi būti tokie, kad laikomas gyvūnas bei dirbantys žmonės jaustųsi gerai.
Svarbu, kad tvarto vidaus oro kokybė turi užtikrinti optimalią tvarto konstrukcijos eksploataciją ir
ilgaamžiškumą. Tvarto mikroklimatas yra vienas iš svarbiausių veiksnių kalbant apie gyvulio
sveikatingumą. Jei nepavyks sukurti palankaus mikroklimato, tai nepaisant to, kad bus laikomi
geriausių veislių gyvūnai, rūpinamasi jų pašaru bei kitais aspektais, bet iš jų nebus išgaunamas
maksimalus produkcijos pagaminimas. Tvarto vėdinimas yra vienas iš pagalbinių būdų, kad būtų
pasiektas geresnis mikroklimatas. Vėdinimo nereikia bijoti, net ir tada, kai lauke šaltesnis oras.
Sumažinus temperatūrą, pasiekiamas geresnis rezultatas, nes tada padidėja gyvulių atsparumas
susirgimams, oras patalpose švaresnis, sumažinsimos nuodingų dujų, garų, dulkių koncentracijos.(9)
Mikroklimato įtaka organizmui – tai temperatūros, drėgmės, šiluminės radiacijos, atmosferos slėgio,
oro judėjimo greičio bei jo cheminės sudėties bendras poveikis. Uždarų patalpų mikroklimatas
labiausiai priklauso nuo klimatinių sąlygų, statybinių medžiagų savybių, ventiliacijos sistemos, mėšlo
šalinimo būdo, kanalizacijos būklės, apšvietimo prietaisų, apšildymo, gyvulių tankumo, laikymo
technologijos, dienotvarkės (21), (22) Svarbiausi mikroklimato aspektai ir jų parametrai yra šie: oro
ventiliacija; oro drėgmė; oro temperatūra; apšvietimas; dujų koncentracija.(12)
13
1.5 Temperatūra ir jos įtaka karvių sveikatingumui
Labai svarbu mikroklimato fizikinis veiksnys yra oro temperatūra, kuri dažnais atvejais
turi įtakos kitiems mikroklimato rodikliams. Pieninių karvių optimali temperatūrinė riba yra
nevienoda, tai lemia veislė, produktyvumo lygis bei sveikata. Optimali temperatūra apskaičiuojama
iš pagamintos atimant atiduotą aplinkai. Kuo karvė produktyvesnė, tuo ji pagamina daugiau šilumos,
kadangi intensyviau vyksta metaboliniai procesai. (23) Optimalios temperatūros ribą labiausiai lemia
gyvulių šėrimas bei užsigrūdinimas. Karves laikant ant gilaus kraiko optimali temperatūra yra 5-8
°C,o veršiavimosi patalpoje 14-18 °C (12) Pati žemiausia galima temperatūra, kurioje karvė gali
gyventi, nepradėdama naudoti papildomos energijos šilumos gamybai, yra vadinama apatine kritine
temperatūra. Kai yra didelė rizika, kad karvę tuoj ištiks karščio stresas, tai yra viršutinė kritinė
temperatūra. (23). Kai karvės patiria šalčio stresą, tai jos priverstinai spiečiasi į būrį, didėja pašaro
suvartojimas, mažėja pieno primilžis, o esant karščio stresui, didėja karvės aktyvumas, bet mažėja
pašaro poreikis, o tai lemia, kad tuo pačiu mažėja pieno produkcija. Kai karvei prasideda karščio
stresas, tada neigiamai veikia pieno produkciją, reprodukciją ir bendrą sveikatos būklę. Labiausiai į
karščio stresą sureaguoja tos karvės, kurios yra labiausiai produktyvios. Kai karves veikia neigiami
klimatiniai faktoriai, tai produkcija gali sumažėti nuo 3 iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra yra 35
°C, pieno produkcija sumažėja 33 proc., o kai temperatūra yra 40 °C, pieno produkcija krinta iki 50
proc.(24) Esant karštam orui ar vasaros metu, būtina atsižvelgti ne tik į temperatūrą, bet ir į oro
drėgmę.(23) Žymūs oro temperatūros ir santykinio drėgnio svyravimai paros laikotarpyje gyvulį
veikia daug labiau nei pastovus temperatūros didėjimas ar mažėjimas.(12) Karščio stresas gali sukelti
trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius. Jei karvė pradėjo dažniau kvėpuoti ar šlapintis, pagreitėjo
širdies ritmas, išgeria daugiau vandens, tai galima įtarti, kad ją ištiko perkaitimas. Ilgą laiką gyvenant
tokioje aplinkoje, pastebimas sumažėjęs pieno kiekis ir jo kokybė, atvedami mažesni ir silpnesni
veršeliai. Todėl labai svarbu palaikyti tinkamą temperatūrą tvartuose.(23) Kad būtų pasiekta kritinė
aplinkos temperatūra, įtakos turi įvairūs veiksniai:
Termoizoliacinės gyvulio odos savybės;
Maistingų medžiagų suvartojimas (kuo daugiau pašarų yra sunaudojama, tuo labiau
intensyvėja šilumos gamyba, todėl gyvulys gali išbūti žemesnėje temperatūroje);
Kūno adaptacija (gyvūnui ilgai būnant žemoje arba aukštoje temperatūroje, kinta kritinė
gyvulio kūno temperatūra. Laikant gyvulius šaltyje, ji mažėja, o laikant karštyje – didėja);
Gyvulio kūno paviršiaus ploto santykis su mase (suaugusių gyvulių paviršiaus plotas masės
vienetui yra mažesnis. Nors jaunų gyvulių pagaminamos šilumos kiekis masės vienetui yra
didesnis, tačiau dėl didesnio sąlyginio paviršiaus ploto jie šilumos atiduoda daugiau nei
suaugę);
14
Oro judėjimo greitis (oro greičio sustiprėjimas proporcingai padidina šilumos nuostolius,
todėl žemutinė kritinė temperatūra padidėja);
Guoliaviečių grindų šiluminės savybės (gyvuliai, gulintys ant grindų su dideliu šilumos
imlumu, praranda daugiau šilumos nei tie, kurie guli ant gerai izoliuotų grindų, todėl gyvuliui
,kuris guli ant grindų su bloga šilumine izoliacija, kritinė minimali temperatūra yra didesnė);
Šilumos mainai spinduliavimu (esant žemai aplinkinių kūnų temperatūrai, padidėja gyvulio
šilumos atidavimas spinduliavimu. Šilumos nuostolius dėl spinduliavimo galima sumažinti
padidinus aplinkos paviršių temperatūrą).(15)
1.6 Kenksmingos dujos karvidėse
Siekiant išsiaiškinti dujų koncentracijas yra atliekami jų matavimai. Tai daroma ne tik
dėl kenksmingų dujų nustatymo, bet ir dėl prevencijos priemonių, kuriomis būtų galima sumažinti
koncentracijas tvartuose. (25) Siekdama laikytis Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos
konvencijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitų teikimo reikalavimų, tarpvyriausybinė
klimato kaitos grupė parengė nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus skaičiavimo
gaires nuoseklios ir standartizuotos sistemos pagrindu. Nors ši išleista metodologija yra tinkama
apskaitos tikslams nacionaliniu lygiu, trūksta ūkio lygmens sprendimo ir visapusiško požiūrio, kuris
reikalingas visai ūkio sistemų analizei. Todėl iki šiol vis atliekami matavimai skirtingo tipo laikymo
vietose ir bandoma imtis priemonių, kurios sumažintų kenksmingų dujų koncentracijas. Paskaičiuota,
kad įtakos turi ir gyvūno produktyvumas (gyvojo svorio padidėjimas santykiu su produkcija),
reprodukcinė būklė. (26)
Pačios svarbiausios ir kenksmingiausios dujos, randamos gyvulininkystės pastatuose, yra
amoniakas (NH3), vandenilio sulfidas (H2S ), anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4) ir azoto oksidas
(N2O ). (19) Amoniako ir azoto oksido karvių pagaminami kiekiai yra labai maži. Galvijai dėl žarnyne
vykstančių fermentacinių procesų daugiausiai pagamina metano dujų. Daugiausia metano dujų ir
anglies dioksido yra randama po gyvulių šėrimo. Šių dujų kiekiai yra susiję tarpusavyje dėl
virškinimo metu vykstančių procesų.(25) Tvartuose oro cheminė sudėtis labai skiriasi nuo atmosferos
oro. Kokybę labai pablogina karvių iškvepiamas oras, nes jų iškvėptame ore yra 2-4 proc. CO2, tai
lemia, kad patalpose didėja CO2 ir sumažėja deguonies kiekis. Pūvant organinėms medžiagoms,
tokioms kaip mėšlas, pakratai, srutos, į orą išsiskiria NH3 ir H2S dujos, taip pat indolas, 11 skatolas,
ketonai, riebiosios rūgštys, etanolis, metanolis, propanas, butanas, heksanas, propanas, organinės
rūgštys.(12) Didelę reikšmę dujų išsiskyrimui iš pūvančio mėšlo turi tai, ar jis laikomas anaerobinėse
sąlygose ar kompostuojamas. Atlikti tyrimai rodo, kad komposto būdu laikomas mėšlas išskiria
daugiau amoniako nei anaerobinėse sąlygose. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas ir azoto
15
oksidas labiau išsiskiria mėšlą laikant anaerobinėmis sąlygomis. Šios dujos yra vienos iš labiausiai
ekologiškai kenkiančių, todėl reikėtų atsižvelgti į tai renkantis mėšlo apdorojimo būdą.(15)
1.7 Karvės švara ir įtaka susirgimams
Karvės kūno švara yra svarbus rodiklis vertinant gyvūno gerovę. (27) Įvairūs išradimai
ir naujovės skatina žengti į priekį visus melžiamų karvių laikytojus, bet karvės higienos klausimas
vis dar lieka neišspręstas ir šioje srityje padaryta maža pažanga. (28) Karvės, kurių tešmuo yra
pastoviai nešvarus, turi 1,5 karto didesnę tikimybę, kad į pieno liauką pateks mikroorganizmai, kurie
sukels susirgimus. Pieno kokybei didelę įtaką turi tešmens paruošimas prieš melžimą, tačiau tai nėra
vienintelis faktorius. Tyrimais įrodyta, kad didelę įtaką turi aplinka, kurioje gyvena karvės. Po
melžimo spenių latakai lieka atviri ir jeigu karvė gyvena nešvarioje aplinkoje, tai tokiu būdu
patogeniniai aplinkos mikroorganizmai (Escherichia coli, Klebsiella spp., Streptococcus spp.,
Enterococcus spp.) patenka į tešmenį ir gali sukelti subklinikinį mastitą. Vertinant karvės švarą,
svarbus ne tik tešmuo, bet ir visa užpakalinė karvės kūno dalis bei uodega ir kojos. (29);(30) Pieno
bakteriniam užterštumui yra svarbūs tokie faktoriai, kaip teisingas tešmens paruošimas prieš
melžimą, įrangos sanitarinė priežiūra ir reguliarus atnaujinimas bei karvės švara. Jei tešmuo bus
paruoštas melžimui ne itin švariai, tai bakterijos, kurios buvo ant tešmens, paklius į pamelžtą pieną.
Yra didelis ryšys tarp karvės gyvenimo sąlygų, švaros jos gulėjimo vietoje ir pieno kokybinių
rodiklių. (31) Pieno užterštumui bakterijomis didelę reikšmę turi ne tik tešmens švara, bet ir jo
anatominė padėtis (aukštis, plotis bei spenių padėtis ir ilgis). (32)
1.8 Karvių socialinis elgesys
Galvijų elgesio išraiškos labiausiai skiriasi dėl veislės, lyties ir amžiaus. Įprasta manyti,
kad agresyvūs yra tik buliai, bet dažnai ir karvės tuo pasižymi. Pieninio tipo galvijai yra labiau
socializuoti nei mėsiniai, bet yra įvairių veiksnių, kai ir melžiamos karvės parodo agresyvų elgesį.
Tai galima pastebėti, kai karvė apsiveršiuoja ir bandoma apžiūrėti jauniklį, šie gyvūnai turi stiprius
globos instinktus. Taip pat reiktų būti atsargesniais, kai šie gyvūnai atskiriami nuo kitų pvz. kokiai
nors procedūrai, tada karvės tampa neramios, blaškosi, gali pulti. Kad karvė taptų ramesnė,
rekomenduojama, kad ji galėtų matyti kitas bandos nares. (33) Pieninio tipo karvių bandose dažnai
vyksta pergrupavimai, kartais tai siekia net 4-5 kartus per laktaciją. Pasikeitusi banda skatina karvių
socialinį prisitaikymą prie naujos grupės. Dažnai tai iššaukia ir hierarchines kovas tarp senbuvių ir
naujai įvestų karvių. Karvės viena prieš kitą neretai panaudoja ir fizinius veiksmus ir taip kovoja dėl
savo statuso. Sukeltas stresas dėl naujos grupės kenkia ne tik psichologinei būklei, bet pastebimai
16
krinta ir produktyvumo rodikliai. Kad karvės pilnai prisitaikytų, atsistatytų įprastiniai rezultatai, bei
susidėliotų aiškūs tarpusavio santykiai reikia 5-15 dienų po pergrupavimo. (34) Stresas gali būti
potencialus imunosupresantas ir visos idealios šėrimo ir laikymo programos bus neefektyvios, jei
karvės patiria stresą. (35)
1.9 Mastitas ir jo priežastys
Nepaisant plačiai naudojamos mastito kontrolės strategijos, mastitas vis dar yra didelė
problema pieno ūkio industrijoje. Nors pieno kontrolė yra atliekama aktyviau ir pasiektas didelis
somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) sumažėjimas per pastaruosius dešimtmečius, tačiau klinikinių
mastitų atvejai vis dar dažni. Mastitas dažniausiai pasireiškia ankstyvuoju sausuoju periodu ir prieš
pat veršiavimąsi, todėl labai svarbu, kad būtų imtasi daugiau priežiūros ir profilaktikos priemonių
būtent šiais karvės gyvenimo periodais. Aplinkos valymas ir švaros palaikymas sausuoju karvės
periodu yra didžiausia šios ligos prevencija. Karvių guoliavietės nuolatos turėtų būti švarios ir sausos,
o galvijų koncentracija tvarte ne per didelė, svarbu rutininis išmatų pašalinimas. Sudrėkęs
guoliaviečių kraikas turėtų būti šalinamas kas 1-3 dienas ir pakeičiamas nauju. Kalkių bėrimas ant
kraiko padeda sumažinti bakterinį užterštumą. Pjuvenomis dengtas guoliavietes tikslinga purkšti
paraformaldehidais, tai efektyvus būdas sumažinti koliforminių bakterijų koncentraciją. Jei
guoliavietėse yra nustatyta pastovi koliforminių bakterijų invazija, patariama kraikinį paklotą keisti į
smėlį. Smėlis yra patikima alternatyva norint palaikyti mažą bakterinį užterštumą guoliavietėse. (36)
Mastito sukėlėjai yra klasifikuojami į užkrečiamus ir esančius aplinkoje. Užkrečiami
patogenai prisitaikę gyventi su šeimininku. Jie gali sukelti subklinikines infekcijas, kurios sukelia
somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą. Priešingai, aplinkos patogenai nėra prisitaikę gyventi
šeimininko tešmens liaukoje. Po įvykusios invazijos jie yra sunaikinami šeimininko imuninio
organizmo atsako. Šie patogenai būna mėšlu užterštoje aplinkoje, pvz., nehigieniškose guoliavietėse.
Užkrečiamiems patogenams priskiriami S. aureus, Str. dysgalactiae ir Str. agalactiae, o aplinkos
patogenams priskiriamos enterobakterijos (E.coli, Klebsiela) ir Str. uberis. (19)
Mastitas yra viena nuostolingiausių ligų, kuri apima apie 60 - 70 proc. visų susirgimų,
kurie pasireiškia karvėms. Mastitas, kaip specifinis susirgimas, pareikalauja daug ekonominių
nuostolių. Nuostolius lemia produkcijos sumažėjimas, kuris siekia iki 50-55 proc. bei gydymo
išlaidos gali siekti iki 20-25 proc., o kai kuriais atvejais karvių brokavimui reikalingos išlaidos 30-35
proc. (37) Mastitas ūkiui atneša didelius nuostolius, nes kinta pieno kokybiniai ir kiekybiniai
rodikliai. Pieno gamyba ženkliai sumažėja ir pakinta jo sudėtis. Dėl ligos pieną gaminančios tešmens
ląstelės tampa mažiau produktyvios, dėl to sumažėja gaunamas primilžis. Ląstelėms suirus, į pieną
patenka jų fermentai. Dėl proteolitinių fermentų piene prasideda baltymų irimas, o dėl lipolizės,
sergant mastitu, piene sumažėja riebalų koncentracija. (38)
17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS
2.1 Tyrimo atlikimo laikas, vieta, sąlygos.
Tyrimas buvo atliktas nuo 2017-04-01 iki 2018-11-25 „X“ ūkyje. Ūkyje laikomos 248
melžiamos karvės, 200 Lietuvos juodmargių ir 48 Holšteinų veislės. Karvės laikomos besaičio
laikymo tvarte, sudarytos 2 grupės. Melžimas visiškai automatizuotas, naudojama sistema „Delaval“.
Yra atskiri tvartai telyčioms ir užtrūkintoms karvėms. Naudojamos bandos sekimo programos
„Uniform „ ir „DelPro“, jos padeda sekti karvių produktyvumo rodiklius, ligas, rują. Visi tyrimai
buvo atliekamai užtikrinant gyvūnų gerovės bei veterinarinius reikalavimus .(39)
2.2 Temperatūros matavimas
Gyvulių laikymo patalpose, temperatūra matuota gulinčio ir stovinčio gyvūno nosies
lygyje. Matuota trijose vietose: tvarto viduryje ir pagal įstrižainę priešinguose kampuose. Turėjo būti
1 m atstumas nuo šoninių ir 3 m atstumas nuo galinės sienų. Tyrimas kartotas laikantis tų pačių
nurodymų. Atliekant temperatūros matavimą buvo svarbu, kad termometro neveiktų tiesioginis
šilumos šaltinis ir būtų įprasto greičio oro srautas. Termometras kabintas nustatytame aukštyje, ne
arčiau 20 cm nuo bet kokio paviršiaus. Temperatūra matuota mažiausiai 10 min., fiksuojant rezultatus
žiūrėta taip, kad akis būtų viename lygyje su termometro kapiliaro menisku, tuo metu buvo
stengiamasi nekvėpuoti į termometrą, kad nepakistų parodymai. Optimali temperatūra laikant karves
palaido laikymo tvartuose turėtų būti 5-8 ͦC, veršiavimosi patalpoje 14 - 18 ͦC
2.3 Dujų nustatymas
Amoniakas
Nustatyta prietaisu UG-2 (5 pav.), kurio veikimas pagrįstas kolorimetriniu metodu.
5 pav. Dujų matavimas tvarte (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
18
Prasiurbus tam tikrą kiekį tiriamo oro, amoniakas, jei jo buvo, reagavo su cheminiais
indikatoriais ir pakeitė jų spalvą indikatoriniame milteliais užpildytame stikliniame vamzdelyje.
Stikliniame vamzdelyje mėlyna spalva nusidažiusių indikatorinių miltelių stulpelio ilgis proporcingas
tiriamų dujų koncentracijai. Matavimo skalės skaičius, sutampantis su viršutiniu nusidažiusių miltelių
stulpelio kraštu, rodė amoniako koncentraciją (mg/m3). Kadangi tyrimo rezultatams įtakos turi oro
temperatūra, nustatytasis amoniako kiekis, išmatavus temperatūrą tyrimo vietoje, padaugintas iš
atitinkamo koeficiento. (40)
Sieros vandenilis
Sieros vandenilio kiekis ore prietaisu UG-2 nustatytas kolorimetriniu metodu: prasiurbus tam
tikrą kiekį tiriamo oro, jame esantis sieros vandenilis, reaguodamas su cheminiais indikatoriais, tam
tikrame indikatoriniais milteliais užpildyto stiklinio vamzdelio ilgyje pakeičia jų spalvą. Vamzdelyje
ruda spalva nusidažiusių indikatorinių miltelių stulpelio ilgis proporcingas tiriamų dujų
koncentracijai. Matavimo skalės skaičius, sutampantis su viršutine nusidažiusių miltelių stulpelio
riba, rodė H2S kiekį (mg/m3) tiriamame ore. (41)
2.4 Kraujo paėmimas
Kiekviena karvė buvo atskiriama nuo bandos ir fiksuojama veterinarinėse staklėse. Laikantis
aseptikos ir antiseptikos reikalavimų buvo paimti kraujo mėginiai. Kraujas imtas iš uodegos venos
(v. coccygea), iš ryto, prieš šėrimą, į silikoninius vakuuminius 10 ml mėgintuvėlius be
antikoagulianto, laikomas kambario temperatūroje, kad susidarytų krešulys ir kaip galima greičiau
(tą pačią dieną) pristatomas į laboratoriją biocheminiams tyrimams.(42) Paimti kraujo mėginiai buvo
pristatomi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI). Buvo atlikti
kraujo biocheminių rodiklių: aspartatamino transferazės (AST), alaninamino transferazės (ALT),
šarminės fosfatazės (ALP), kreatinino, kalcio, magnio, fosforo, bendrųjų baltymų kiekio, laktato
dehidrogenazės, magnio kiekio kraujyje tyrimai. Gauti rezultatai palyginti su NMVRVI pateiktomis
normomis.
2.5 Karvių reakcijos į žmogų tyrimas
Tyrimo eiga: buvo atsistojama 2 m atstumu, tiesiai priešais testuojamą gyvūną. Užtikrinama,
kad gyvūnas atkreiptų dėmesį į stebėtoją ar suprastų, kad jis yra. Gyvūno dėmesį buvo galima
atkreipti kokiais nors judesiais. Jei nebuvo galimybės atsistoti 2 m atstumu prieš gyvūną,
pasirenkamas 45 laipsnių kampas ir pradedama 2,5 m atstumu. Jei 2,5 m atstumas neįmanomas, testas
vis tiek atliekamas, tik pažymima koks buvo didžiausias atstumas iki gyvūno. Artėjama prie gyvūno
vieno žingsnio per sekundę greičiu, žingsnio ilgis apie 60 cm. Artėjant ranka buvo laikoma 45 laipsnių
19
kampu ir tiesiama į gyvūną. Nežiūrima į gyvūno akis, tik į nosį. Priartėjimas tęsiamas kol gyvūnas
ima trauktis ar tiriančiojo ranka paliečia gyvūno nosį. Pasitraukimo požymiai buvo jeigu gyvūnas
pasitraukia atgal, pasuka galvą į šoną ar ima purtyti galvą. Jei gyvūnas traukiasi, nustatomas atstumas
tarp žmogaus ir gyvūno (atstumas nuo rankos iki gyvūno nosies pasitraukimo momentu) 10 cm
tikslumu (galimas atstumas nuo 2 m iki 10 cm). Jei pasitraukimas įvykdavo trumpesniu nei 10 cm
atstumu, vis tiek įskaitomas 10 cm atstumas. Jei ranka paliesdavo nosį, atstumas yra 0 cm. Jei šalia
esantys gyvūnai reaguoja į testuojamo gyvūno veiksmus, jie patikrinami vėliau. Kad testas kuo
mažiau įtakotų kitus gyvūnus, iš pradžių testavimui buvo pasirenkamos karvės, kurios tuo metu
nestovi šalia viena kitos. Gyvūnai vertinami individualiai: nustatomas atstumas cm (200 - 0 cm
dešimties cm tikslumu). Bandos įvertinimui apskaičiuojamas:
Proc. gyvūnų, kuriuos galima buvo paliesti,
Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet nepavyko paliesti,
Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti nuo 100 iki 50 cm atstumu;
Proc. gyvūnų, prie kurių nebuvo galima priartėti arčiau kaip 100 cm atstumu. (43)
2.6 Karvių higienos įvertinimas. Švarumo testas
Atsitiktine tvarka buvo pasirinkta 80 karvių, kiekviena apžiūrėta ir įvertinta individualiai pagal
atskirų kūno dalių švarą. Vertinamas tešmuo, kojos ir karvės šonai šonkaulių srityje. Kiekvienai kūno
daliai rašomas balas nuo 1 iki 4. 1- švaru, 2- nežymūs nešvarumai, 3 - didelė dalis padengta
nešvarumais, 4 - nešvarumais padengtas visas plotas. Rezultatai surašomi į lentelę, individualiai
kiekvienam gyvuliui. Paimti pieno mėginiai, perduoti į VĮ „Pieno tyrimai“, ištirtas somatinių ląstelių
skaičius ir palyginami rezultatai.(44), (45)
20
1 pav. Karvių švarumo testas (1)
2.7 Statistinė duomenų analizė
Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Excel“ (2013) ir „SPSS“ programomis. Apskaičiuotas
vidutinis aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, patikimumo pasikliautinis intervalas ir grupių
statistinio patikimumo laipsnis (p). Skirtumas statistiškai patikimas, kai p <0,05.
Tyrimo schema pateikta paveiksle Nr.2
Darbas maketuotas naudojant „Microsoft Word“ (2003) programą.
2 pav. Tyrimo schema
Tiriamoji ferma X
Kraujo tyrimai
(n-23)
Artumo testas
(n-40)
Švarumo testas
(n-65)
Aplinkos sąlygų ištyrimas
NH3, CO, H2S,
CO2 dujos
Boksų
matmenys Temperatūra
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Laikymo sąlygos
Visos melžiamos karvės laikomos bendrame tvarte (3 pav.), padalintos atsitiktine tvarka į dvi
grupes. Užtrūkusios karvės iki apsiveršiavimo laikomos kitame tvarte (4 pav.).
3 pav. Melžiamų karvių tvartas (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
4 pav. Užtrūkusių karvių tvartas (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
22
Atliktas dujų įvertinimas ir temperatūros matavimas abiejuose tvartuose pavasarį (1 lentelė) ir
rudenį (2 lentelė). Pavasarį nustatyta 15oC melžiamų karvių tvarte, užtrūkusių – 18o ͦC. Abiejuose
tvartuose nebuvo rasta NH3, CO ir H2S dujų, bet rasta CO2. (1 lentelė).
1 lentelė. Pavasarį atliktų matavimų duomenys
I matavimas
(pavasaris)
Temperatūra
tvarte (ͦC)
NH3
(mg/m3 )
CO
( mg/m3 )
H2S
(mg/m3 )
CO2
(%)
Melžiamų
karvių tvartas
15 0 0 0 0,11
Užtrūkusių
karvių tvartas
18 0 0 0 0,20
Rudens sezono matavimų metu, temperatūra melžiamų karvių tvarte buvo 7ͦoC, o užtrūkusių - 5ͦoC.
Abiejuose tvartuose nebuvo aptikta NH3 ir H2S dujų (2 lentelė).
2 lentelė. Rudenį atliktų matavimų duomenys
II matavimas ( ruduo) Temperatūra tvarte (ͦC) NH3 (mg/m3) H2S (mg/m3)
Melžiamų karvių tvartas 5 0 0
Užtrūkusių karvių tvartas 7 0 0
6 pav. Ventiliacijos sistema fermoje (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
Abiejuose tvartuose įrengta natūrali ventiliacijos sistema - vėją išsklaidantis sietas bei
kilnojamos brezentinės užuolaidos. Užuolaidos kilnojamos pagal poreikį, dažniausiai lyjant lietui ir
naktį yra visiškai užtraukiamos, o esant geram orui – nuleidžiamos (6 pav.).
23
Pašarai
Karvės šeriamos du kartus dienoje pagal sudarytą racioną, atsiradus problemų ūkyje, kurios
susijusios su medžiagų apykaita, visada pirmiausia peržiūrimas racionas ir nusprendžiama ar nereikia
nieko keisti.
3 lentelė. Raciono pavyzdys melžiamoms karvėms
Ingredientas Vienetai Karvei tenkanti dalis
Šiaudai kg 0,3
Šienainis kg 17,5
Rapsų išspaudos kg 1,8
Kombinuotieji pašarai kg 2,0
Grūdainis kg 2,0
Sojos rupiniai kg 1,3
Melasa l 0,5
Vanduo l 6,0
Kukurūzų silosas kg 22,0
Melžiamų karvių tvarte yra boksai, kur jos gali ilsėtis. Karvės viena nuo kitos iš šonų yra
atskirtos metalinėmis konstrukcijomis, o eilėse įrengti diržai, kurie neleidžia karvėms perlipti į kitą
eilę.(7 pav.) Tvartas yra nekreikiamas. Boksuose reguliariai naudojami dezinfekciniai milteliai „Dry
out“ (8 pav.)
7 pav. Bokso konstrukcija 8 pav. Fermoje naudojami dezinfekciniai milteliai
(aut. Ieva Vaičikauskaitė)
24
Tyrimo metu buvo išmatuoti bokso matmenys tenkantys vienai karvei (4 lentelė).
4 lentelė. Boksų duomenys
Bokso ilgis (cm) Bokso plotis (cm) Guoliaviečių grindų aukštis (cm)
172 112 20
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad stambesnės karvės gulėdamos išsikiša iš bokso bei rasta
karvių, kurioms mėšlo šalinimo įrenginys sužalojo uodegas (9 pav.).
9 pav. Uodegos sužalojimas (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
3.2 Karvių elgsenos tyrimas
Įvertinus karvių reakciją į žmogų (10 pav.), nustatyta, kad 67,5 proc. karvių iš visų 40 tiriamųjų
buvo galima paliesti (11;12 pav.), prie 15 proc. karvių buvo galima prieiti 50 cm atstumu, bet paliesti
nepavyko, prie 10 proc. karvių buvo galima prieiti nuo 50 iki 100 cm atstumu
25
10 pav. Karvių reakcijos į žmogų tyrimas
11; 12 pav. Karvės, kurias buvo galima paliesti (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
Prie 7,5 proc. karvių prieiti galima buvo ne arčiau kaip 100 cm atstumu (13 pav.). Šios karvės
artėjant tyrėjui apsisukdavo ir pradėdavo bėgti.
0
10
20
30
Karvės, kuriasgalima paliesti
Galima priartėtiarčiau nei
50cm
Galima priartėti50 - 100cm
atstumu
Galima priartėtine arčiau 100cm atstumu
27
64 3
Ka
rvių
sk
aič
ius,
vn
t
Atstumas
26
13 pav. Karvė, prie kurios galėjo priartėti ne mažiau 100cm atstumu
(aut. Ieva Vaičikauskaitė)
3.3 Biocheminiai kraujo rodikliai
Norint įvertinti bendrą ūkyje laikomų karvių būklę, buvo atlikti biocheminiai kraujo tyrimai,
kurie parodė, kad iš 23 ištirtų karvių, 15 yra sumažėjęs bendras baltymas, 9 karvėms nustatytas
sumažėjęs kalcio kiekis, o 2 jis buvo padidėjęs, 10 karvių nustatytas padidėjęs kreatinino kiekis,
magnio kiekis sumažėjęs 10 karvių, šarminės fosfatazės kiekis 2 karvėms sumažėjęs, vienai karvei
padidėjęs (5 lentelė).
5 lentelė. Biocheminių kraujo rodiklių rezultatai
Mėginio Nr. TP P CA CREAJ MG ALP
1 64,2 2,05 2,49 125 1,08 60,6
2 77,5 2,29 2,93 108 0,9 47,8
3 57,2 1,61 2,48 152 1,14 116,6
4 72,9 2,63 2,78 74 1,02 42,2
5 77,2 2,04 2,55 80 1,08 64,1
6 71,4 2,23 2,53 79 1,01 58,4
7 65,2 2,16 2,51 76 1,09 67,8
8 72,6 2,01 2,61 86 1,15 45,9
9 85,6 2,22 2,45 61 1,08 40,4
10 69,3 2,54 2,52 97 1,09 30,9
11 91,1 1,84 2,58 86 0,97 39,4
12 40 2,24 1,81 108 0,87 33,7
13 47,3 1,84 2 105 0,84 16,9
14 37,5 1,98 1,85 100 0,93 62,8
15 61,8 1,81 2,1 65 0,74 47,8
16 50,2 1,68 1,94 49 0,75 57,6
17 52,5 1,68 1,68 48 0,57 63,7
18 55,3 1,78 1,67 61 0,84 92,2
27
Mėginio Nr. TP P CA CREAJ MG ALP
19 34,9 1,77 1,81 71 0,57 35,1
20 59,3 2,28 1,94 54 0,82 59,6
21 57 1,99 2,37 54 0,78 51,2
22 71 1,68 2,26 81 0,81 41,6
23 67,4 1,68 1,93 54 0,8 52
Norma
70-94
(g/l)
1,46-2,83
(mmol/l)
2,10-2,70
(mmol/l)
40-80
(mmol/l)
0,85-1,20
(mmol/l)
33-114
U/l)
Atlikus statistinę kraujo biocheminių duomenų analizę, nustatyti statistiškai patikimi (p˂0,05)
kalcio ir fosforo, bendro baltymo ir kalcio, bendro baltymo ir magnio, fosforo ir magnio, kalcio ir
magnio bei kreatinino ir magnio kiekiai. Kiti parametrai skyrėsi nepatikimai. Nustatytos vidutinės
teigiamos koreliacijos. Apskaičiuoti biocheminių rodiklių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai tarp
tirtų karvių (6 lentelė)
6 lentelė. Kraujo biocheminių rodiklių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.
3.4 Švarumo testas
Švarumo testas atliktas 65 karvėms. Žemiau pateikiamos diagramos (14;15;16 pav.), koks
švaros dažnis buvo nustatytas vertinant nuo 1 iki 4.
Nustatyta, kad pagal tešmens švarumo vertinimą, 1 balą atitiko 1,5 proc. karvių, 2 balus - 55,4
proc., 3 balus - 24,6 proc., o 4 balus – 18,5 proc. karvių (14 pav.)
Rodiklis Vidurkis Standartinis nuokrypis
TP (g/l) 65,54 ±3,058
P (mmol/l) 2,00 ±0,059
CA (mmol/l) 2,25 ±0,078
CREAJ (mmol/l) 81,48 ±5,482
MG (mmol/l) 0,91 ±0,035
ALP (U/l) 53,4 ±4,325
28
14 pav. Švarumo testas. Tešmuo (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
Nustatyta, kad pagal galūnių švarumo vertinimą, 1 balą atitiko 7,7 proc. karvių, 2 balus – 52,3
proc., 3 balus – 24,6 proc., 4 balus – 15,4 proc. karvių (15 pav.)
15 pav. Švarumo testas. Galūnės (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
Nustatyta, kad pagal šonų švarumo vertinimą, 1 balą atitiko 10,8 proc. karvių, 2 balus -
49,2 proc., 3 balus – 27,7 proc., 4 balus – 12,3 proc. karvių. (16 pav.)
0
10
20
30
40
1 2 3 4
1
36
1612
Karv
ių s
kaič
ius,
vn
t
Švarumo balas
0
10
20
30
40
1 2 3 4
5
34
16
10
Karv
ių s
kaič
ius,
vn
t
Švarumo balas
29
16 pav. Švarumo testas. Šonai (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
Fermoje buvo paimti pieno mėginiai iš 65 karvių ir nustatytas somatinių ląstelių skaičius (17 pav.).
17 pav. SLS skaičius piene (aut. Ieva Vaičikauskaitė)
Vertinant šį rodiklį, buvo nustatyta, kad fermoje rezultatai varijuoja nuo 17 tūkst./ml. iki 7626
tūkst./ml. 27,7 proc. karvių nustatytas SLS buvo 17 - 50 tūkst./ml., 16,9 proc. karvių SLS kiekis 50 –
100 tūkst./ml., 20 proc. karvių SLS kiekis 100-200 tūkst./ml., 15,4 proc. karvių nustatytas SLS kiekis
200 – 400 tūkst./ml., 20 proc. karvių SLS nustatytas virš 400 tūkst./ml. Nustatyta, kad SLS skaičius
buvo didesnis tų karvių, kurios švarumo testo metu surinko didesnius balus (7 lentelė), ypač tešmens
srityje, duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,05).
0
10
20
30
40
1 2 3 4
7
32
18
8K
arv
ių s
kaič
ius,
vn
t
Švarumo balas
0
5
10
15
20
0-50 50-100 100-200 200-400 virš 400
18
1113
10
13
Karv
ių s
kaič
ius,
vn
t
Somatinių ląstelių kiekis, tūkst./ml.
30
7 lentelė. Karvių švarumo testas ir SLS kiekis
Karvės Nr. Tešmens švarumo
balas
Galūnių švarumo
balas
Šonų švarumo
balas
SLS (tūkst./ml.
4132 4 4 4 712
5916 3 3 3 851
6586 4 4 4 1145
490 4 4 3 1778
1790 4 4 4 1872
6514 4 4 4 2365
4125 4 4 4 2382
620 4 4 3 2729
5781 4 4 4 3587
3797 4 4 4 7626
31
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimų metu nustatyta, kad ūkyje laikymo sąlygos (dujų koncentracija, boksų matmenys)
atitinka reikalavimus. Vienai karvei bokse tenka 1,93 m2, rekomenduojama, kad bokso matmenys
atitiktų 1,9-2,5 m2 (12) Tirtoje fermoje šis rodiklis yra normos ribose, bet gulint stambesnei karvei,
dalis jos kūno išsikiša iš bokso ir yra didelė tikimybė, kad jos galinė kūno dalis, ypač uodega bus
sužalota mėšlo šalinimo įrenginio. Dujų koncentracijos tvarte buvo normos ribose, leistina amoniako
koncentracija 5-20 (mg/m3), o sieros vandenilio – 5-10 (mg/m3), jis tvarte atsiranda tik maišant ilgai
stovėjusį skystą mėšlą, tirtame tvarte nebuvo iš vis aptikta šių dujų. CO2 leistina koncentracija iki
0,25 proc., gauti rezultatai normos ribose. Temperatūra veršiavimosi patalpoje pavasario sezonu
atitiko reikalavimus (14-18 ͦC), o rudens sezonu buvo per maža. Melžiamų karvių tvarte pavasarį
nustatyta per didelė temperatūra, o rudenį atitiko normas. (12)
Įvertinus karvių elgseną pagal artumo testą, buvo nustatyta, kad prie daugumos karvių
galima prieiti arti ir jas paliesti. Kitų autorių tyrimai rodo, kad šis rodiklis yra neigiamai susijęs su
bandos dydžiu, kuo mažesnė banda, tuo labiau karvės yra socialiai aktyvios ir užmezga didesnį ryšį
su žmogumi. Taip pat buvo atlikti įvairūs tyrimai, kuriais buvo nustatyta, kad kuo karvės ir žmogaus
ryšys yra artimesnis, tuo karvė duoda daugiau ir geresnės kokybės produkciją, tai lemia, kad karvė
be baimės eina į melžimo aikštelę. (46) Tačiau karvės elgesį gali įtakoti ir valdymo programos,
kuriomis siekiama, kad karvė duotų kuo daugiau produkcijos, tai gali lemti, kad sutriks karvės
normalus elgesys. Kai kuris natūralus karvių elgesys, fermoje yra nepageidaujamas ir taip slopinami
prigimtiniai instinktai. Dažniausiai melžiamos karvės yra laikomos grupėmis, bet netinkamai
pasirinktas grupavimas gali iššaukti didesnį sergamumą ar netgi karvių agresiją viena kitos atžvilgiu,
tai jau bus signalas, kad laikymo sąlygos neužtikrina gerovės reikalavimų. Svarbiausia, kad būtų
sukurtos tinkamos gyvūnų grupės, kurios užtikrintų, kad kiekvienas individas socializuosis, nepatirs
konkurencijos ir sužeidimų. (47)
Atlikus biocheminius kraujo tyrimus, nustatyta daug nukrypimų nuo normos.
Sumažėjęs kalcio, fosforo ir magnio kiekis dažniausiai nustatomas, kai karvė šeriama nesubalansuotu
pašaru, negauna mineralinių medžiagų arba yra didelio produktyvumo ir organizmas nespėja
įsisavinti reikiamų elementų. Tokioms karvėms dažniau pasireiškia susirgimai, parezės, užsilaiko
nuovalos, apsunkinti veršiavimaisi. (48) Magnis yra svarbus kalcio metabolizmui, todėl dažniausiai
šie rodikliai tarpusavyje glaudžiai susiję. Bendrieji kraujo baltymai netiesiogiai parodo organizmo
rezistentiškumą. Egzistuoja ryšys tarp organizmo atsparumo, mitybos bei sveikatos būklės. Kraujo
serumo bendrieji baltymai koreliuoja tarpusavyje su Ig G koncentracija kraujo serume. Didelei daliai
tirtų karvių, nustatytas bendrų baltymų sumažėjimas. Tai nėra labai jautrus parametras. Jų
koncentracijos pakitimai dažniausiai susiję su lėtiniais arba uždegiminiais procesais. Bendrųjų
32
baltymų koncentracija itin priklauso nuo baltymų įsisavinimo ir raciono sudėties koncentruotų pašarų
atžvilgiu. ALP ir CREAJ kiekio pakitimai yra svarbūs diagnozuojant kepenų funkcinius pakitimus,
kurie gali išsivystyti dėl prastos mitybos ar lėtinių ligų. (49)
Atlikus švarumo testą, nustatyta, kad yra priklausomybė tarp karvės švarumo ir SLS. Kitų
autorių duomenimis ši priklausomybė ypač stipri, kai tešmens švara yra įvertinta aukštais balais.
Pastebėta, kad užtrūkusios karvės yra švaresnės nei melžiamos. Taip pat, pastebėtas ryšys, kad
didesnė kūno nešvara nustatyta didesnio produktyvumo karvėms. Ištyrus šią priklausomybę,
nustatyta, kad mastito atsiradimą ypač lemia Streptococcus uberis ir Staphylococcus aureus. (46)
Kitų autorių atliktais tyrimais nustatyta, kad ryšį tarp SLS kiekio ir karvės švaros lemia karvės amžius,
laikymo sistemos tipas, išmatų konsistencija bei jų valymas tvarte. Lyginant palaido ir saitinio
laikymo sistemas, švarumo testo pagalba, buvo nustatyta, kad palaido laikymo tvarte yra daugiau
švarių karvių. Išskyrus tešmenį, kitos kūno dalys surinko mažesnius balus nei saitinio laikymo tvarte.
(50) Atlikti tyrimai rodo, kad įtakos turi ne tik kūno švara, bet ir įvairūs odos pažeidimai bei karvės
bendra būklė. Pavojingiausias laikotarpis, kai karvei dažniausiai pasireiškia mastitas, yra iš karto po
apsiveršiavimo. Todėl ypač svarbu, kad pirmomis savaitėmis būtų užtikrinta maksimali karvės
priežiūra, kuri užtikrintų, kad gyvūnas būtų ne tik sveikas, bet ir švarus. Didžiausią įtaką mastito
atsiradimui, turi tešmens švara ir jo paruošimas prieš melžimą, todėl svarbu, kad būtų laikomasi
tinkamos higienos ne tik pačiame tvarte, bet ir melžimo aikštelėse. (51)
33
IŠVADOS
1. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų laikymo sąlygų tyrimus, nustatyta, kad dujų rodikliai, boksų
matmenys atitiko normas, o temperatūra buvo per aukšta pavasario sezonu.
2. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų elgsenos tyrimą, nustatyta, kad karvių socialinis elgesys yra
tinkamas. Prie daugumos karvių galima prieiti, neužfiksuota agresijos požymių.
3. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų kraujo biocheminius tyrimus, nustatyta, kad didelė dalis tirtų karvių,
turi biocheminių rodiklių nukrypimų nuo normos, kurie rodo nevisavertę mitybą ir kepenų
pažeidimus.
4. Atlikus X ūkyje laikomų galvijų švarumo testą, nustatyta, kad visos kūno dalys (tešmuo, galūnės,
šonai) dažniausiai buvo įvertintos 2 balais. Didesnis somatinių ląstelių skaičius buvo tų karvių piene,
kurių tešmuo buvo įvertintas 3 arba 4 balais, duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. S. Hristov, B. Stankovic, N. Maksimovic. Welfare of dairy cattle - today and tomorrow. Third
International Scientific Symposium „Agrosym Jahorina 2012“.
2. von Keyserlingk M.A.G., Rushen J., de Passillé A.M., Weary D.M. Invited review: The welfare of
dairy cattle—Key concepts and the role of science. J Dairy Sci. 2009 m. rugsėjo;92(9):4101–11.
3. Radeski M., Janevski A., Ilieski V. Screening of Selected Indicators of Dairy Cattle Welfare in
Macedonia. Maced Vet Rev. 2015 m. kovo 1 d.;38(1):43–51.
4. Special Eurobarometer 442 - November - December 2015 “Attitudes of Europeans towards Animal
Welfare” ebs_442_sum_en.pdf.,2015m.;4-7
5. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas [Prieiga per internetą]. [žiūrėta
2018m.lapkričio12d.]Adresas:https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.46424/YTWcRBg
bwM
6. Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m.
lapkričio 12 d.]. Adresas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.228594
7. Dr. B. Bousfield and Dr. R. Brown. Animal Welfare. Veterinary Bulletin - Agriculture, Fisheries and
Conservation.Department;Newsletter2010m.;1(4).Adresas:http://www.afcd.gov.hk/textonly/tc_chi/
quarantine/qua_vb/files/AW8.pdf
8. Relic R., Hristov S., Bojkovski J. Application of Methods to Assess the Welfare of Dairy Cows on
Farms in Serbia. Bull UASVM Vet Med. 2010 m.;(67(1)):1–7.
9. H. W. Barkema,M.A.G. von Keyserlingk, J.P. Kastelic, T.J.G.M. Lam, C. Luby, J.P. Roy,
S.J.LeBlanc, G.P. Keefe, D.F. Keltonll. Invited review: Changes in the dairy industry affecting dairy
cattle health and welfare. Am Dairy Sci Assoc. 2015 m.;
10. I-2110 Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio
12 d.]. Adresas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.97BDCD719E57
11. Farm Animal Welfare Council webmaster@defra gsi gov uk. FAWC - Farm Animal Welfare Council
Adresas:http://webarchive.nationalarchives.gov.uk/20121010012427/http://www.fawc.org.uk/freed
oms.htm [žiūrėta 2018m. lapkričio 12d.].
12. B. Bakutis. Gyvulininkystės patalpų mikroklimatas. Kaunas; 2006 m. 8–27.
13. Bendikas P. ir kt. Galvijų ūkis. Kaunas: Aušra; 2001m. 128.
14. Skurdenienė I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulinkystėje. Kaunas:
Lututė; 2007 m. 8-26
35
15. R. Bleizgys, J. Čėsna. Gyvulininkystės patalpų inžinerija. [Prieiga per internetą]. Aleksandro
Stulginskio universitetas; 2012m.Adresas:
http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2028/1/gyvulininkystes%20inzinerija.pdf 12-36
16. Chen J.M., Stull C.L., Ledgerwood D.N., Tucker C.B.. Muddy conditions- reduce hygiene and lying
time in dairy cattle and increase time spent on concrete. J Dairy Sci. 2017 m. kovo 1 d.;100(3):2090–
103.
17. Bickert W.G. Dairy freestall housing and equipment [Prieiga per internetą]. MidWest Plan Service;
1995 m. Adresas: http://agris.fao.org/agris-search/search.do?recordID=US9560538 [žiūrėta 2018 m.
lapkričio 14d.].
18. Comparison of the disease incidences of dairy cows kept in cold and warm loose-housing systems -
ScienceDirect [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d.]. Adresas:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0167587702000028
19. Scientific report on the effects of farming systems on dairy cow welfare and disease - - 2009 - EFSA
Journal - Wiley Online Library [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d.]. Adresas:
https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.2903/j.efsa.2009 m.1143
20. Lameness and Claw Lesions of the Norwegian Red Dairy Cattle Housed in Free Stalls in Relation to
Environment, Parity and Stage of Lactation | Acta Veterinaria Scandinavica | Full Text [Prieiga per
internetą]. Adresas: https://actavetscand.biomedcentral.com/articles/10.1186/1751-0147-46-203
[žiūrėta 2018 m. lapkričio 14d.].
21. Bleizgys R., Čėsna J., Kavolėlis B. Perspektyvios galvijų laikymo technologijos. Akademija; 2000
m.. 56.
22. Jukna Č., Tarvydas A., Bakutis B. Karvidžių mikroklimato parametrų tyrimas. 2000. 47–9.
23. Atrian P., Shahryar H.A. Heat Stress in Dairy Cows (A Review). Res Zool. 2012 m.;2(4):31–7.
24. Kučević D., Plavšić M., Trivunović S., Radinović M., Bogdanović V. Influence of microclimatic
conditions on the daily production of dairy cows. Biotechnol Anim Husb. 2013 m.;29(1):45–51.
25. Amon B., Amon T., Boxberger J., Alt C.. Emissions of NH3, N2O and CH4 from dairy cows housed
in a farmyard manure tying stall (housing, manure storage, manure spreading).
26. Crosson P., Shalloo L., O’Brien D., Lanigan G.J., Foley P.A., Boland T.M., ir kt. A review of whole
farm systems models of greenhouse gas emissions from beef and dairy cattle production systems.
Anim Feed Sci Technol. 2011 m. birželio 23 d.;29 - 45;166 - 167.
27. Sant’Anna A.C., da Costa M.P. The relationship between dairy cow hygiene and somatic cell count
in milk. J Dairy Sci. 2011 m.;94(8):3835–3844.
28. Cook N.B., Reinemann D. A tool box for assessing cow, udder and teat hygiene. 46th Annual Meeting
of the National Mastitis Council San Antonio, Texas Available: http://www uwex
36
edu/uwmril/pdf/MilkMachine/Cleaning/07% 20NMC% 20Hygiene% 20Too lbox% 5B1% 5D pdf
Accessed Dec. Citeseer; 2007 m. 2008-15.
29. Schreiner D.A., Ruegg P.L. Relationship Between Udder and Leg Hygiene Scores and Subclinical
Mastitis. J Dairy Sci. 2003 m. lapkričio;86(11):3460–5.
30. Associations of dairy cow behavior, barn hygiene, cow hygiene, and risk of elevated somatic cell
count | Request PDF [Prieiga per internetą]. ResearchGate. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 15 d.]. Adresas:
https://www.researchgate.net/publication/230653023
31. Elmoslemany A.M., Keefe G.P., Dohoo I.R., Jayarao B.M. Risk factors for bacteriological quality of
bulk tank milk in Prince Edward Island dairy herds. Part 2: Bacteria count-specific risk factors. J
Dairy Sci. 2009 m. birželio;92(6):2644–52.
32. Guarín J.F., Baumberger C., Ruegg P.L. Anatomical characteristics of teats and premilking bacterial
counts of teat skin swabs of primiparous cows exposed to different types of bedding. J Dairy Sci.
2017 m. vasario 1 d.;100(2):1436–44.
33. Holtgrew-Bohling K.J. Large Animal Clinical Procedures for Veterinary Technicians - E-Book.
Elsevier Health Sciences; 2014 m. 44;350-355.
34. von Keyserlingk M.A.G., Olenick D., Weary D.M. Acute Behavioral Effects of Regrouping Dairy
Cows. J Dairy Sci. 2008 m. kovas.1011–6.
35. Sordillo L.M., Aitken S.L. Impact of oxidative stress on the health and immune function of dairy
cattle. Vet Immunol Immunopathol. 2009 m. kovo 15 d.;128(1):104–9.
36. Andrews A.H., Blowey R.W., Boyd H., Eddy R.G. Bovine Medicine: Diseases and Husbandry of
Cattle. John Wiley & Sons; 2008 m. 1233
37. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. Kaunas; 2011. p. 32–43.
38. Sederevičius A., Musayeva K., Savickis S., Žakas A. Įvairių veiksnių (somatinių ląstelių skaičiaus,
riebalų, laktozės kiekio, laikymo sąlygų ir kt.) įtakos kazeino kiekio kitimui žaliame piene tyrimai.
Kaunas; 2014 m. 15–6.
39. Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018
m. gruodžio 4 d.]. Adresas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.166700
40. V. Ribikauskas, G. Vaičionis. Atviro ir uždaro tipo galvijų tvartų oro užterštumas amoniaku ir
mikrobais.. 2003 m. 130–8.
41. A. Tarvydas. Zoohigienos praktikumas. 1992 m. 10-30.
42. Celeska I., Janevski A., Dzadzovski I., Ulchar I., Kirovski D. The Dynamics of Biochemical
Parameters in Blood of Clinically Healthy Holstein Cows from Day 5 before to Day 60 after Calving.
Maced Vet Rev. 2015 m. spalio 1 d.;38(2):189–93.
43. Welfare Quality® scoring system [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 28 d.]. Adresas:
http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1
37
44. (PDF) Effects of Stall Type and Bedding Materials on Lameness and Hygiene Score and Effect of
Lameness on Some Reproductive Problems in Dairy Cattle [Prieiga per internetą].
ResearchGate.Adresas:https://www.researchgate.net/publication/254214473 [žiūrėta 2018 m.
lapkričio 27d.].
45. Rajabi I., Razavizadeh A.T., Azizzadeh M., toosi B.K. The investigation on the relationship between
dairy cow hygiene scores and intramammary infections. Iran J Vet Sci Technol [Prieiga per internetą].
2017 m. rugpjūčio 18d. Adresas: https://ijvst.um.ac.ir/index.php/veterinary/article/view/57689
[žiūrėta 2018 m. lapkričio 23d.]
46. De Vries, Marion. Assuring dairy cattle welfare. Towards efficient assessment and improvement
.PhD thesis, Wageningen University. The Netherlands; 2012 m.
47. von Keyserlingk ir kt. Invited review The welfare of dairy cattle—Key co.pdf [Prieiga per
internetą].Adresas:https://www.researchgate.net/profile/Jeffrey_Rushen/publication/26761012_Invi
ted_review_The_welfare_of_dairy_cattle
Key_concepts_and_the_role_of_science/links/09e4150c7dc161d547000000/Invited-review-The-
welfare-of-dairy-cattle-Key-concepts-and-the-role-of-science.pdf [žiūrėta 2018 m. gruodžio 6 d.].
48. Benzaquen M., Galvão K.N., Coleman A.E., Santos J.E.P., Goff J.P., Risco C.A. Effect of oral
mineral and energy supplementation on blood mineral concentrations, energetic and inflammatory
profile, and milk yield in dairy cows affected with dystocia. Vet J. 2015 m. gegužės 1 d.;204(2):186–
91.
49. Ramūnas Antanaitis, Henrikas Žilinskas. Pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas.
2016m. 10-32
50. Neja W., Bogucki M., Jankowska M., Sawa A. Effect of cow cleanliness in different housing systems
on somatic cell count in milk. Acta Vet Brno. 2016 m.;85(1):55–61.
51. Breen J.E., Bradley A.J., Green M.J. Quarter and cow risk factors associated with a somatic cell count
greater than 199,000 cells per milliliter in United Kingdom dairy cows. J Dairy Sci. 2009 m. liepos 1
d.;92(7):3106–15.