186

ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2005. 45

VERTËS EKSPERTIZË KAUPIANT DOKUMENTUSLIETUVOS VALSTYBËS ARCHYVUOSE

DAIVA LUKÐAITË

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT–01513 Vilnius, Lietuva

El. paðtas: d.luksaite@archyvai.lt

Dokumentus, kaip reikðmingà organizacijø veiklos informacijos ðaltiná, kaupia irsaugo archyvai. Pastarieji siekia turëti vienetinius, originalius oficialiuosius doku-mentus. Archyvams teisës aktais paprastai suteikiami ágaliojimai kaupti valstybinësvaldþios institucijø ir ástaigø (toliau – vieðojo sektoriaus ástaigos), privaèiø juridiniøir fiziniø asmenø dokumentus. Archyvuose saugomi dokumentai – istorinio paveldodalis. Ðie dokumentai patvirtina mûsø patirtá, suvokimà, pasakojimus ir yra mûsøatminties ðaltinis. Pastaruoju deðimtmeèiu archyvarø profesinëje aplinkoje archyvøveiklos tikslai vertinami nevienodai. Archyvø veiklos tikslu laikomas ne tik siekiskaupti ir iðsaugoti praeities árodymus, uþtikrinti atskaitingumà, bet ir dalyvautiformuojant visuomenës kolektyvinæ atmintá [6]. Bûtent ðiais tikslais grindþiama ar-chyvø misija, paaiðkinama jø veikla ir vieta visuomenëje. Archyvø tikslams siekti –suformuoti kultûriná (istoriná) paveldà, drauge ir visuomenës kolektyvinæ atmintá,veiklos árodymus, atrenkant vertingus laiko ir erdvës atþvilgiu dokumentus – pasi-telkiama dokumentø vertës ekspertizë (toliau – vertës ekspertizë), kuri sutelkiadëmesá á dokumentø vertæ, prieþastis ar principus, kodël kai kurie dokumentai yravertinami kaip reikðmingi ir saugomi, o nereikðmingi – sunaikinami. Taip ji pasi-telkiama archyvuose kauptiniems dokumentams ávertinti ir atrinkti. Atliekant vertësekspertizæ iðkyla ne tik dokumentø reikðmës, bet ir archyvø tikslø, funkcijø, ypaèkoncepcijø (árodomumo, atskaitingumo ir atminties), kuriomis remiantis ðie tikslaigrindþiami, ágyvendinimas. Tai svarbu ir mûsø ðalyje, ypaè ásigaliojus Lietuvos Res-publikos dokumentø ir archyvø ástatymui, kuriuo siekiama sudaryti teisiná pagrindàNacionaliniam dokumentø fondui kaupti ir administruoti. Toks fondas apima vie-ðojo sektoriaus ástaigø, Lietuvoje ávairiais istorijos laikotarpiais veikusiø valstybiniøinstitucijø ir ástaigø, taip pat Lietuvos valstybës archyvuose saugomus dokumentus.Jau minëtu ástatymu siekiama sudaryti ir teisiná pagrindà tam, kad bûtø iðsaugotasvalstybës dokumentinis paveldas, atminimas ir nacionalinis tapatumas [23]. Ðiostraipsnio tikslas – apibendrinti vertës ekspertizës praktikà, kaupiant vieðojo sekto-

187

riaus ástaigø dokumentus Lietuvos valstybës archyvuose. Ðiam tikslui pasiekti kelia-mi tokie uþdaviniai:

• iðnagrinëti archyvistikos árodomumo, atskaitingumo ir atminties koncepcijas,taip pat archyvø vykdomas funkcijas;

• aptarti Lietuvos valstybës archyvø atliekamà makrolygio ir mikrolygio vertësekspertizæ, siekiant kaupti iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus.

Ðiame straipsnyje taikyti mokslinës literatûros ir dokumentø (oficialiøjø) analizësmetodai. Straipsnis parengtas pagal Jungtiniø Amerikos Valstijø (toliau – JAV), Aust-ralijos, Kanados, taip pat Vokietijos archyvø veiklos tyrëjø publikacijas, taip patstraipsnio autorës atlikto originalaus empirinio tyrimo (oficialiøjø dokumentø tekstøanalizës bei atliktos respondentø apklausos) duomenimis. Árodomumo koncepcijaipaþinti buvo pasinaudota Rod Ailando valstijos archyvo ir Vieðøjø dokumentø admi-nistracijos (JAV) darbuotojo Brieno Brothmano archyvistikos árodomumo koncepci-jos analize [3], taip pat Manitobos universiteto (Kanada) profesoriaus Terry Cooko[5–6] ir Marburgo archyvø mokyklos (Vokietija) direktorës Angelikos Menne-Haritz[33] darbais. Atskaitingumo koncepcijai paþinti reikðmingos Pitsburgo universiteto(JAV) Informacijos mokslø mokyklos profesoriaus Richardo J. Coxo [4], taip pat ðioautoriaus ir Mièigano universiteto Informacijos mokslø mokyklos profesoriaus asisten-to Davido A. Wallace’o [1], kanadieèio Johno M. Dirkso [18] publikacijos. Atmintieskoncepcijà archyvistikoje aiðkina Kanados nacionalinio archyvo darbuotojas RichardasBrownas [118], archyvø tyrëja Laura Millar [34]. Ðie autoriai skirtingais aspektais aptarëir archyvø funkcijas. Australø archyvø tyrëja Barbara Reed [37–38], kartu su kolegeAnne-Marie Schwirtlich tiria archyvø komplektavimo procesà, taip pat ðio proceso irvertës ekspertizës santyká [39]. Ðiuo aspektu vertës ekspertizæ aptaria ir Toronto univer-siteto (Kanada) profesorë adjunktë Barbara Craig [7].

Oficialiøjø dokumentø tekstø analizë atskleidþia ástatymais, kitais teisës aktaisnustatytà poþiûrá á vertës ekspertizæ ir jos ágyvendinimà, o anketavimo bûdu surinktiduomenys – vertës ekspertizës vykdytojø poþiûrá ir praktikà. Atliekant empiriná tyri-mà, pirmiausia buvo nustatyti vieðojo sektoriaus istaigø, ið jø ir valstybinës archyvøsistemos ástaigø, oficialieji dokumentai (teisës aktai ir kiti dokumentai), kuriuoseuþfiksuota informacija, susijusi su vertës ekspertize. Veliau atrinkti tyrimui tinkamidokumentai ir atlikta jø turinio analizë. Oficialiøjø dokumentø prieinamumas buvouþtikrintas tiriant dokumentus Lietuvos archyvø departamente prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës (toliau – LAD), valstybës archyvuose. Valstybës archyvams doku-mentus perduodanèiø ástaigø vertinimo tyrimas atliekamas pagal teisës aktus ir nuo2000 m. lapkrièio 11 d. iki 2005 m. birþelio 3 d. galiojusá tokiø ástaigø sàraðà [15].

Vienkartinë respondentø apklausa buvo atlikta 2005 metø vasario 28–kovo 10 dieno-mis. Duomenys rinkti anketine apklausa elektroniniu paðtu. Respondentams pateiktaanketa buvo sudaryta remiantis nuostata, kad vertës ekspertizës praktikà atskleidþia

188

atsakymai á klausimus, kuriais tiesiogiai siekiama nustatyti ðiuos poþymius: kas yravertës ekspertizë, kà ji apima, kaip ágyvendinama ástaigoje (kartu ir valstybës archyve),kaip jà ágyvendina valstybës archyvai, koks vaidmuo teikiamas jos sprendimams.Anketa sudaryta ið uþdarø ir pusiau uþdarø klausimø. Anketoje buvo keturi diagnos-tiniai (vertës ekspertizës sampratos, jos ágyvendinimo, archyvuose kauptinø dokumentøvertës ekspertizës, sprendimø priëmimo) ir demografinis blokas (ástaiga, kurioje dirbarespondentas, siekiant nustatyti ástaigos teisinæ formà, bet ne jos pavadinimà, respon-dento veiklos sritis, darbuotojo statusas, darbo patirtis). Sampratos ir vertës eksper-tizës esamos padëties blokà sudarë 30 klausimø, kuriø dauguma vertinti pagal 4 baløskalæ (nuo „visai neaiðku“ iki „visiðkai aiðku“ ir pan.) arba 5 balø skalæ (1 – maþiau-sias balas, o 5 – didþiausias balas). Tyrimas imties ir respondentø atrankos prasmebuvo iðskirtas á dvi dalis. Pirmiausia buvo pasirinktos imtys (ástaigø ir valstybësarchyvø darbuotojai) ir skaièiuojama, kiek reikia apklausti respondentø. Pirmuojuatveju tyrimo imtimi laikomi 1097 (2005 m. sausio 1 d. duomenimis) vieðojo sekto-riaus ástaigø, áraðytø á Valstybiniø archyvø komplektavimo ðaltiniø sàraðà [15], dar-buotojai. Tokiu bûdu respondentais (generaline visuma) pasirenkami 1097 ástaigø dar-buotojai. Antruoju atveju – valstybës archyvø, kuriø Lietuvoje yra 15 (archyvai á minëtàsàraðà nëra áraðyti), darbuotojai. Jø atrankos pagrindas – valstybës archyvø darbuotojøsàraðai. Ið viso valstybës archyvuose, 2005 m. sausio 1 d. duomenimis, dirbo 471darbuotojas. Apklausos respondentais (generaline visuma) numatyti 371, kadangi 100(tiksliau – 99, 75 etato) darbuotojø priklauso archyvø ûkio skyriams ar vykdo techninesfunkcijas. Anketos buvo iðsiøstos 201 ástaigø respondentui ir 148 valstybës archyvørespondentams. Anketas uþpildë 284 respondentai. Ið ástaigø respondentø gautos 182anketos, o ið valstybës archyvø – 102 anketos. Tai apytikriai1 sudaro 90,5 proc. visøapklaustøjø ástaigø respondentø ir 69 proc. valstybës archyvø respondentø.

Vertës ekspertizës praktika Lietuvos valstybës archyvuose kaip empirinio tyrimoobjektas pasirinkta, nes buvo tikimasi gauti funkcinæ naudà tiek á jau minëtà sàraðàáraðytoms ástaigoms, tiek valstybës archyvø personalui. Paþymëtina, kad informaciniøtechnologijø taikymas sudarant ir valdant dokumentus turi átakos archyvuose kauptinødokumentø kiekiui ir ávairovei. Taip vieðojo sektoriaus ástaigose didëjanti dokumentøávairovë ir masyvas skatina vertës ekspertizës poreiká ir svarbà Lietuvos valstybësarchyvø veikloje. Todël tikimasi, kad ðiame straipsnyje pateikiami atlikto tyrimoduomenys praplës samprotavimus vertës ekspertizës tema [32]. Tokie duomenys busnaudingi tiek teoriniam, tiek praktiniam vertës ekspertizës ágyvendinimui mûsø ðalyje,ypaè derinant árodomumo, atskaitingumo ir atminties koncepcijas.

1 Respondentø atsakymø skaièiaus procentinë iðraiðka apytikrë, po kablelio nurodant nedaugiau kaip ðimtàjà dalá. Atlikus t-testà dviem imtims, po kablelio nurodoma ne daugiau kaiptûkstantoji dalis. Atliekant ðá testà laikoma, kad nuomonës statistiðkai nesiskiria, jei p vertë ≥ 0,05(ði vertë yra kritinë).

189

Atskaitingumo, árodomumo ir atminties koncepcijosbei archyvø funkcijos

Visuomenei svarbu, kad vieðojo sektoriaus ástaigos gerai veiktø, atsakytø uþ savoveiksmus ir kad vertingi jø dokumentai bûtø iðsaugoti. Èia svarbi demokratijos kon-cepcija, kartu ir dëmesys politinëms bei vieðojo administravimo vertybëms (skaidru-mo, atsakomybës, atskaitingumo). Skaidrumas leidþia tikëtis suvokti administravimoesmæ ir procedûras. Atsakomybë sietina su profesine kompetencija, veikimo laisve, oatskaitingumas – ásipareigojimais atsakingai veikti ir leidimas visuomenei vertintiatliktus veiksmus [35, 45–46]. Vieðojo sektoriaus ástaigos turi esminiø veiklos teisinioreguliavimo poþymiø ir veikia nuolat priþiûrimos visuomenës, privalo kuria norsforma jai atsiskaityti [19, 93]. Todël ðios ástaigos sudaro sàlygas visuomenei vertintijø veiklà, ásitikinti jø veiksmø teisëtumu. Atskaitingumo aspektu iðskiriamos ðiosarchyvø funkcijos: ávertinti ir atrinkti dokumentus, uþtikrinti jø prieigà, iðsaugotidokumentus [41]. Dokumentø vertinimo ir atrankos sprendimai grindþiami vertybë-mis, prieiga prie dokumentø sudaro galimybæ juos naudoti, o iðsaugojimas paremiaatskaitingumà tuo, kad uþtikrina vertingø dokumentø prieinamumà dabarties ir atei-ties tyrimui. Èia atskaitingumas yra viena ið demokratinei visuomenei priimtinøsocialiniø geroviø. Su tokia gerove siejama ir kolektyviniø sprendimø priëmimoproceso kontrolë. Laikomasi nuostatos, kad ástaigø atskaitingumas priklauso nuodokumentø sudarymo, saugojimo ir prieigos prie jø. Archyvuose kaupiami ir saugomidokumentai, anot vokieèiø tyrëjos A. Menne-Haritz, turi uþtikrinti politiná ir admi-nistraciná skaidrumà ir tai yra jø funkcija demokratinëje visuomenëje [33, 9]. Todëlarchyvai siekia dalyvauti dokumentø sudarymo procesuose, atrinkti, kaupti ir iðsau-goti dokumentus bei sudaryti jø sudarytojø atskaitingumo galimybes, uþtikrindamivisuomenës prieigà prie dokumentø.

Atskaitingumo poreikiams tenkinti pasitelkiami dokumentai, kurie siejasi su jøsudarytojø veikla ir liudija tokià jø veiklà. Vieðojo sektoriaus ástaigø, privaèiø juridi-niø ar fiziniø asmenø dokumentai archyvuose saugomi kaip funkcinio ir struktûriniokonteksto, kuris lëmë jø atsiradimà, árodymai. Ðis kontekstas grindë su juo susijusiusdokumentus kaip autentiðkus, pagrástus tuo, kas realu, kuo gali pasitikëti istorikai irkiti tyrëjai, taip pat tuo, kas gali bûti suklastota ar sunaikinta [6]. Bûtent toks doku-mentø konteksto skaidrumas laikomas patikimu faktø, veiksmø, idëjø, kurias paliudijadokumentas, árodymu. Archyvø pastangas dalyvauti árodymø sudarymo ir iðsaugojimoprocesuose, atskleidþia árodomumo koncepcija, siejama su teisingais dokumentais.Teisingi dokumentai – tai dokumentai, suteikiantys tikslià, uþbaigtà ir patikimà infor-macijà apie realius veiksmus ir ávykius, kurie jau yra tolima praeitis, ir kuriø turinyssusijæs su tuo, kas ið tiesø vyko (faktais) [3, 317]. Taip siekiama atskleisti realià arobjektyvià padëtá, nes tiesa lemia tikslø raðytinio þodþio (uþfiksuoto teiginio ar kon-

190

statavimo) ir konkreèios materialios dabarties (nepasiekiamø praeities þmoniø, veiks-mø ir ávykiø, nepatvirtintø faktø) tikrovës ryðá. Dokumentai, sudaryti vieðojo sekto-riaus ástaigos, veikianèios pagal vieðuosius ástatymus ir taisykles, pripaþástami bylo-janèiais tiesà [3, 317]. Vis dëlto dokumentuose uþfiksuotos tiesos supratimas priklau-so ir nuo teisinio árodomumo, kai reikalaujama teisingø ir patikimø dokumentø netik ið vieðojo sektoriaus ástaigø, bet ir privaèiø juridiniø asmenø. Taigi teisingø irpatikimø dokumentø sudarymui turi átakos jø sudarytojø tapatumo poreikis vykdantveiklà: siekiant pelno, atskaitingumo, vengiant teisinës ar finansinës rizikos. Archy-vistikoje iðskiriami árodymai teisine prasme ir retrospektyvia prasme. Teisine prasmetai dokumentai, kurie suteikia raðytinius árodymus. Retrospektyvia prasme (istorineprasme) dokumentø árodomumas yra tai, kas vertinama tik tuomet, kai dokumentasyra iðlaikytas ilgà laikà. Todël árodymai archyvistikoje apibrëþiami ir kaip dokumentøir objektø bei su jais susijusio konteksto gebëjimas atskleisti procesus, veiklas, ávykius,dël kuriø jie buvo sudaryti [3, 333]. Árodomumo koncepcija skatina archyvus kauptipatikimus, autentiðkus dokumentus, kuriais paliudijama ir árodoma jø sudarytojø arsu jais susijusiø asmenø veikla laiko ir erdvës atþvilgiu.

Archyvuose kaupiami ir saugomi dokumentai siejami su atminties koncepcija.Kolektyvinë atmintis, anot sociologo Mauriceo Halbwachso, yra grupës bendrai iðgy-ventø ávykiø atmintis, jos nariø suvokiama ir pripaþástama kaip komunikacijoje su-konstruota bendra atmintis. Svarbu pasakyti, kad tokia kolektyvinës atminties sampra-ta tinka ir bendruomeniø, kuriø bendrumas kuriamas per tarpininkø (kartu ir archy-vø) formuojamà kolektyvinæ vaizduotæ, atminèiai apibûdinti. Socialinë atmintis for-muojasi kaip kolektyvinë atmintis (gyvenanèiø kartø atmintis, siekianti maþdaug 80metø), konstruojama kasdienëje komunikacijoje per þmoniø pasakojimus (iðreiðkiamaraðtiðkai ar pasakojamàja istorija). Ji ir kaip kultûrinë atmintis, konstruojama perkultûrinius tarpininkus – tekstus, materialius artefaktus, socialines praktikas. Straips-nio autorës nuomone, archyvø veikloje atminties samprata daþnai apima abi atmintiesformas. Pirmàja prasme ji labiau susijusi su kaupiamais dokumentais, o antràja – sujau saugomais dokumentais. Nors grupës atminties naratyvas (riðlus pasakojimas) yranuolat perinterpretuojamas ið dabarties perspektyvos, minëto sociologo nuomone,naratyvas turi remtis kad ir selektyviai atrinktais, bet realiai iðgyventais ávykiais [20,39]. Archyvuose kauptinø dokumentø bei socialinës atminties ryðá rodo tai, kadsocialinë atmintis sudaryta ið gautos ir artikuliuotos individualios atminties. Ðia pras-me svarbus jos selektyvumas. Todël atminties ir archyvuose kaupiamø dokumentøryðio prasme svarbu: jø atrankumas, faktas, kad dokumentai yra atminties ðaltinis (nepati atmintis). Archyvuose kaupiami dokumentai yra viena ið priemoniø, anot kana-dietës L. Millar, kuriuos bendruomenës naudoja atminèiai sukonstruoti, iðlaikyti ir jadalintis, o svarbiausia archyvø uþduotis yra surasti ðiuos apsaugos vertus dokumentusir padaryti juos prieinamus taip, kad atsiminimus, kuriuos jie generuoja, bûtø galima

191

interpretuoti, aiðkiai iðreikðti visuomenei [34]. Taip socialinë atmintis ir jos iðsaugo-jimo poreikis siejamas ne tik su dokumentø sudarytojais (kolektyvinës atmintiesprasme), bet ir visuomenës kolektyvinës atminties formavimu. Ðia prasme archyvaisiekia saugoti bendruomeniø dokumentinæ atmintá ir sudaryti galimybæ visuomeneinaudotis tokia atmintimi. Taigi iðryðkëja archyvuose kauptinø dokumentø vaidmuoformuojant kolektyvinæ atmintá, o tokiø dokumentø sampratai turi átakos archyvøvykdoma vertë ekspertizë ir saugojimo veikla. Apibendrinant galima teigti, kad archy-vai, siekdami kaupti ir iðsaugoti dokumentus, taip pat sudarydami prieigos prie do-kumentø galimybes, atlieka kumuliacinæ (kaupimo), iðsaugojimo (mnemoninæ – at-minties iðsaugojimo, kartu ir árodymø) ir komunikacinæ (perdavimo, skleidimo) funk-cijas. Tokias funkcijas vykdydami archyvai formuoja dokumentiná paveldà, laikyda-miesi árodomumo, atskaitingumo ir atminties koncepcijø. Tokiø tikslø siekia ir Lie-tuvos valstybës archyvai, kaupdami iðliekamàjà vertæ turinèius Nacionalinio doku-mentø fondo dokumentus.

Komplektavimas, kurá vykdydami archyvai ágyvendina kumuliacinæ funkcijà, ap-ima: 1) jau saugomø dokumentø apimties, kiekio ir trûkumø tyrimà pagal komplek-tavimo politikà (èia nusakomi dokumentus kaupianèio archyvo tikslai, kokie ir ko-kiais bûdais dokumentai kaupiami); 2) ðaltiniø, ið kuriø tikimasi perimti dokumentus,nustatymà; 3) komplektavimo strategijos sudarymà (numatomos lëðos, laiko ir saugo-jimo sànaudos); 4) dokumentø perëmimà á archyvà [39, 137]. Bûtent archyvuosekauptiniems dokumentams ávertinti ir atrinkti pasitelkiama vertës ekspertizë. Kom-plektavimo ir vertës ekspertizës ryðys archyvistikoje nusakomas pagal tai, á kà telkia-mas dëmesys. Komplektavimui labiausiai rûpi, kodël archyvas saugo konkreèius do-kumentus, o vertës ekspertizei – kodël archyvas saugo konkreèius dokumentus. Kaipteigia australø tyrëja B. Reed, þodis kodël orientuoja á vertybes, kuriomis grindþiamavertës ekspertizë, o þodis archyvas – á ágaliojimus ir kompetencijos sferà [39, 157].Todël ir archyvams suteikti ágaliojimai kaupti dokumentus – tai ribos, kuriø neper-þengiant vykdoma vertës ekspertizë. Vertës ekspertizë susiejama su uþduotimis, kuriosapima dokumentø, numatytø saugoti ilgà laikà, paprastai neapibrëþtà, ásigijimà. Taipvertës ekspertizë ir komplektavimas sudaro procesà, kurá vykdydami archyvarai iðski-ria save ið kitø dokumentø vadybininkø ir istorijos tyrëjø, taip pat kontroliuoja savo,kaip grupës, veiklà [7, 38]. Vertës ekspertizë archyvø vykdomo komplektavimo pras-me apima ávertinimà, vertinimo rezultatø paskelbimà, kad bûtø iðskiriami vertingidokumentai ir imamasi priemoniø jiems iðsaugoti.

Ástatymais ir kitais teisës aktais apibrëþiama, su kokiais dokumentais siejamaLietuvos valstybinës archyvø sistemos ástaigø veikla, kieno ir kokius dokumentuskaupia valstybës archyvai. Pastarieji ilgà laikà turëjo ágaliojimus kaupti Lietuvos ar-chyvø fondo dokumentus. 1995 m. priëmus Lietuvos Respublikos archyvø ástatymà,toks fondas apibrëþtas kaip „Lietuvos Respublikos dokumentø saugyklose esantys, kiti

192

juridiniø ir fiziniø asmenø sukaupti Lietuvos valstybës bei jos istorinio paveldo do-kumentai, átraukti á Lietuvos archyvø fondo sàvadà, nesvarbu, koks jø sudarymoðaltinis, informacijos fiksavimo bûdas, saugojimo vieta ir nuosavybës forma” [22].Lietuvos archyvø fondà sudarë valstybinis archyvø fondas ir nevalstybiniø ástaigø irfiziniø asmenø valstybës archyvams perduoti dokumentai. Taèiau vieðojo administra-vimo principø, informacinës visuomenës poreikiø akcentavimas, siekis integruotis áEuropos Sàjungà lëmë poreiká ið naujo perþiûrëti teisës aktus, reglamentuojanèiusLietuvos archyvø fondo, kartu ir jo sudedamosios dalies – valstybinio archyvø fondovaldymà. 2004 m. priëmus Lietuvos Respublikos dokumentø ir archyvø ástatymà, jauminëtas valstybinis archyvø fondas pavadintas Nacionaliniu dokumentø fondu (toliau– NDF) [23]. Ðiame ástatyme nuolatinis dokumentø saugojimas apibrëþtas kaip iðlie-kamàjà vertæ turinèiø dokumentø saugojimas neribotà laikà, o vienas ið svarbiausiøvalstybës archyvø uþdaviniø yra kaupti NDF nuolatinio saugojimo dokumentus, t. y.iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus [23].

NDF dokumentus, turinèius iðliekamosios vertës, iki juos perduodant valstybësarchyvams saugo juos sudariusios vieðojo sektoriaus ástaigos ar kiti juridiniai asmenys.Lietuvos Respublikos dokumentø ir archyvø ástatyme ið dalies apibrëþiama, kokiosástaigos (pvz., Lietuvos Respublikos Seimas, jo ásteigtos ástaigos) turi perduoti iðlie-kamàjà vertæ turinèius dokumentus valstybës archyvams. Svarbu tai, kad teisë priimtisprendimus, kokiø vieðojo sektoriaus ástaigø, nenurodytø jau minëtame ástatyme, do-kumentai bus perduoti valstybës archyvams, iðlieka suteikta valstybinës archyvø sis-temos ástaigoms. NDF dokumentus sudaranèios ástaigos teisës aktais ápareigojamossavo veiklos dokumentus iðsaugoti reikiamà laikà, o naikinti dokumentus ðios ástaigosgali tik atlikus jø vertës ekspertizæ, kai baigiasi teisës norminiø aktø nustatyti doku-mentø saugojimo terminai [23]. Atliekant vertës ekspertizæ, sprendimà dël dokumentønuolatinio saugojimo, t. y. iðliekamàjà vertæ turinèiø dokumentø, priima LAD ar joágalioti valstybës archyvai [23]. Ðios ástaigos, siekdamos kaupti NDF dokumentusvalstybës archyvuose ir iðsaugoti valstybës dokumentiná paveldà, atminimà ir nacio-naliná tapatumà, pasitelkia vertës ekspertizæ. Toks teiginys grindþiamas tuo, kad vals-tybës archyvuose numatyta kaupti tik iðliekamàjà vertæ turinèius ástaigø dokumentus,o pasibaigus dokumentø saugojimo terminams nustatyta jø vertinimo privalomybë.Archyvai kaupia dokumentus, pagal ðiuos vertës ekspertizës etapus: 1) aplinkos (kon-teksto), kuriame veikia vieðojo sektoriaus ástaigos; 2) ástaigos ir jos vykdomø funkcijø(veiklos srièiø) ávertinimas; 3) ástaigos dokumentø vertinimas [32, 243]. Toliau juosdetaliau aptarsime ir pateiksime su ðiais vertës ekspertizës etapais susijusius atliktotyrimo rezultatus.

193

Makrolygio vertës ekspertizë ir kontekstas,kuriame veikia vieðojo sektoriaus ástaigos

Makrolygio vertës ekspertizës teorijoje laikantis ið virðaus þemyn (angl. top downapproach) poþiûrio, pirmiausia vertinamas dokumentø sudarymo kontekstas, funkci-jos, kurias vykdant dokumentai sudaryti. Todël aptariant pirmàjá vertës ekspertizëskaupiant dokumentus Lietuvos valstybës archyvuose etapà, svarbi konteksto samprata.Kontekstas, ið kurio kyla dokumentai, paprastai yra aiðkus jo sudarytojui, taèiau galibûti maþiau aiðkus ateityje. Todël makrolygio vertës ekspertizë siekia kiek galimatiksliau identifikuoti kontekstà ir já paliudyti. Toká kontekstà ði ekspertizë sieja ne tiksu konkreèios dokumentus sudaranèios ástaigos veikla (ryðiais tarp dokumentø arkonteksto dokumente), bet ir kitomis ástaigomis ar asmenimis, jø veikla [5]. Taipsiekiama atskleisti organizacijos ir socialinius procesus, kurie lemia dokumentø su-darymà. Todël èia konteksto samprata pirmiausia priklauso nuo organizacijø sociali-nio ir politinio konteksto, paskui ir administracinio konteksto [38, 161]. Siekiantnustatyti socialiná ir politiná kontekstà, vertinama organizacijø reguliuojamoji, socia-linë (pvz., vykdomos funkcijos) ir politinë (lobizmo lygio prasme) aplinka, taip patformalûs organizacijø ryðiai (pvz., funkcijø pasiskirstymas tarp organizacijø). Admi-nistracinis kontekstas nustatomas vertinant organizacijø valdymo bûdus, struktûrà[38, 163–164]. Siekiant gauti informacijos apie kontekstà, pabrëþiama bûtinybë paþin-ti ástaigos administravimà (valdymà) ir (ar) vidaus ir iðorës funkcijø ryðius. Taipsusiduriama su poreikiu paþinti ástaigos, kaip visumos, vidaus ir iðorës aspektus, tuosástaigos aplinkos, teisinius ir prieþiûros reikalavimus, veiksnius, kurie turi tiesioginësátakos dokumentø sudarymui ir ástaigø veiklai apskritai. Taigi iðskirtini ðie kontekstopoþymiai: dokumentus sudariusios ástaigos iðorës ir vidaus veiksniai, ryðiai su kitomisorganizacijomis. Toliau ðiuo aspektu ávertinsime vieðojo sektoriaus ástaigas, kuriosiðskiriamos kaip perduodanèios dokumentus Lietuvos valstybës archyvams.

Pagal esamà Lietuvos valstybinës archyvø sistemos ástaigø praktikà, ástaigos, kuriosturi perduoti dokumentus valstybës archyvams, yra áraðomos á atitinkamà sàraðà [15].Paþymëtina, kad sudarytas tik vieðojo sektoriaus ástaigø, perduodanèiø dokumentusvalstybës archyvams, sàraðas. Tai rodo, kad ðios ástaigos yra iðskiriamos ið organizacijøvisumos. Taip iðskiriama tik dalis ástaigø, esanèiø valstybës archyvø jurisdikcijoje.Tokios á sàraðà áraðomos vieðojo sektoriaus ástaigos, pirmiausia turi tarnauti þmonëmsir efektyviai veikti pagal vieðojo administravimo principus, t. y. demokratinio valsty-bës administravimo principus: ástatymo virðenybës, objektyvumo, nepiktnaudþiavimovaldþia ir kt. [29]. Ðios ástaigos yra veikiamos demokratijos principø. O demokratijoságyvendinimu Lietuvoje, demokratine teisës reforma, valdþios organizacija ir veiklademokratinëje valstybëje siekiama garantuoti asmens teises ir laisves. Valstybë vykdotris funkcijas (leidþia ástatymus, juos vykdo ir sprendþia iðkilusius ginèus), valstybës

194

valdþia dalijama á ástatymø leidþiamàjà, vykdomàjà ir teisminæ. Pagal minëtà funkcijøpriskyrimà ðalyje susidaro ástaigø sistema, kurioje yra ne tik ástatymø leidþiamàjà,vykdomàjà ir teisminæ funkcijas vykdanèios ástaigos, bet ir ástaigos, kurios pirmøjøástaigø yra ágaliotos formuoti konkreèios valdymo srities (ðvietimo ar kraðto apsau-gos) politikà ir (ar) jà ágyvendinti [26]. Tokios ástaigos yra áraðomos ir á jau minëtàsàraðà. Ðios vieðojo sektoriaus ástaigos, apimanèios visà vieðojo administravimo sek-toriø, ið organizacijø visumos pirmiausia iðsiskiria veiklos pobûdþiu. Jø veikla neat-siejama nuo valstybës ir jos ástatymø leidþiamosios valdþios formuojamos valstybëspolitikos. Svarbiausias jø tikslas – ágyvendinti ástatymus, teikti visuomenës bei vals-tybës interesus reprezentuojanèias paslaugas. Todël teisës aktais siekiama uþtikrinti,kad vieðojo sektoriaus ástaigos tarnautø þmonëms, taip pat skatinti ðiø ástaigø admi-nistracinius gebëjimus, didinti jø veiklos efektyvumà [29]. Tai, kad ðios ástaigos paisovieðojo administravimo reikalavimø, rodo á aptariamà sàraðà áraðytø ástaigø ryðius.Teiginys grindþiamas tuo, kad valstybës archyvams dokumentus perduodanèioms ástai-goms yra keliami veiklos skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei, vieðosios informa-cijos prieigos uþtikrinimo reikalavimai. Taigi ðios ástaigos veikia demokratijos irvieðojo administravimo reikalavimø sàlygomis, o tai rodo jø politinæ bei administra-cinæ aplinkà.

Dokumentus valstybës archyvams perduodanèioms vieðojo sektoriaus ástaigomskeliami ir bendri dokumentø valdymo reikalavimai. Todël ðiø ástaigø administraciniøgebëjimø, jø veiklos atskaitingumo prielaida tapo ir efektyvus dokumentø valdymas,jø iðsaugojimas, siekiant ástaigos veiklos árodymø [36, 21]. Oficialiuosiuose dokumen-tuose, ypaè LAD, pabrëþiama, kad ástaigø veiklos dokumentams valdyti, iðsaugotireikia nemaþø finansiniø sànaudø [21]. Ástaigoms, kurios perduoda dokumentus vals-tybës archyvams bendra ir tai, kad jos yra iðlaikomos ið valstybës, savivaldybiø biu-dþetø, valstybës pinigø fondø [23]. Taigi ekonominiai veiksniai taip pat turi átakosNDF dokumentus valstybës archyvams perduodanèioms ástaigoms.

Socialinio teisingumo atkûrimo procesai, t. y. pilieèiø teisiø á turëtà nuosavybæatkûrimas, nukentëjusiø nuo okupacijos ir rezistentø statuso suteikimas, taip patpensijø reforma, lygiø galimybiø, teisës á darbà ágyvendinimo reforma ir kiti sociali-niai procesai kreipia vieðojo sektoriaus ástaigø dëmesá á socialinius visuomenës porei-kius [13; 27]. Minëtas reformas paprastai ágyvendina tik vieðojo sektoriaus ástaigos.Socialiniai procesai ir dëmesys jiems lemia ir naujø tokioms funkcijoms vykdytivieðojo sektoriaus ástaigø atsiradimà, pvz. Lygiø galimybiø tarnybos prie LietuvosRespublikos Vyriausybës [27]. Vadinasi, galima sakyti, kad socialiniai veiksniai taippat sieja tokias valstybinës archyvø sistemos ástaigø iðskiriamas ástaigas, o pastarøjøvykdomos reformos ar kiti procesai gali bûti atskleisti pasitelkiant dokumentus.

Vieðojo sektoriaus ástaigos teisës aktø yra ápareigojamos dalyvauti informacinësvisuomenës plëtros procesuose. Taip iðskiriama ir ði jø misija: „sudaryti sàlygas infor-

195

macinës visuomenës plëtrai ir skatinti ðá procesà, padëti gyventojams integruotis ápasaulio informacinæ visuomenæ, panaudoti jos teikiamas galimybes“ [9]. Tokios ástai-gos ápareigojamos modernizuoti valstybës valdymà, o ðiø ástaigø veiklos prioritetuiðskiriamas ir ðis: „sukurti moderniø informaciniø technologijø naudojimu pagrástaspriemones, padedanèias Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms vals-tybës institucijoms ir ástaigoms vykdyti joms skirtas funkcijas, árengus svarbiausiøjøvalstybës funkcijø vykdymo duomenø tvarkymo informacines sistemas“ [9]. Reaguo-jant á visuomenës poreikius, steigiamos ástaigos, kuriø pagrindinës funkcijos – tenkintiir uþtikrinti informacinës (þiniø) visuomenës poreikius, susijusius su informacija irpaslaugomis (pvz., Informacinës visuomenës plëtros komitetas prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës [8]). Informaciniø technologijø naudojimas valdant dokumentustaip pat reikalauja perþiûrëti dokumentø rengimo, valdymo ir saugojimo metodus,strategijà, juridinæ ir materialinæ bazæ, kad bûtø uþtikrinta dokumentø árodomojigalia, kad ir kokia bûtø jø laikmena ir forma [13]. Vadinasi, galima teigti, kad doku-mentus valstybës archyvams perduodanèios vieðojo sektoriaus ástaigos yra veikiamosir technologiniø veiksniø. Ðie veiksniai turi átakos ðiø ástaigø ir jø dokumentø valdy-mui, funkcijoms vykdyti.

Kadangi kontekste, kuriame veikia dokumentus valstybës archyvams perduodan-èios vieðojo sektoriaus ástaigos, iðsiskiria politiniai, teisiniai ðiø ástaigø veiklos regu-liavimo ar administravimo aspektai, teigtina, kad tokios ástaigos veikia bendroje ap-linkoje, kuri pasireiðkia daugeliu veiksniø, ir yra bendras politinis, ekonominis, so-cialinis, administracinis kontekstas, kuriame veikia ðios ástaigos (toliau – teisinisadministracinis kontekstas). Paþymëtina, kad ðioje aplinkoje veikia ir valstybës archy-vai, vykdantys NDF dokumentø kaupimo ir saugojimo funkcijà. Tai lemia valstybinësarchyvø sistemos ástaigø dëmesá dokumentus valstybës archyvams perduodanèiø vie-ðojo sektoriaus ástaigø kontekstui ir jø pokyèiams. Todël galima daryti prielaidà, kadvienas ið bûdø ið organizacijø visumos ávertinti ir atrinkti vertingus dokumentussudaranèias vieðojo sektoriaus ástaigas – stebëti valstybës valdymo pokyèius, teisináadministraciná kontekstà, kuriame ástaigos, galinèios sudaryti iðliekamàjà vertæ turin-èius dokumentus, veikia, randasi ar iðnyksta.

Atliekant respondentø apklausà, buvo pasiteirauta jø nuomonës apie tai, ar vertësekspertizæ apibrëþiantis teiginys sietinas tik su dokumentø vertinimu, ar gali bûtisietinas ir su jø sudarytojo vertinimu. Paaiðkëjo, kad respondentai labiau linkæ nevisiðkai sutikti su pateiktais teiginiais, bet sutikti. Pagal tai, kiek respondentø linkæsutikti (pasirinkdami atsakymà sutinku) su vertës ekspertizæ apibrëþianèiais teiginiais,galima teigti, kad didelë dalis respondentø sutinka tiek su teisës aktuose iðdëstytuapibrëþimu (pirmasis teiginys, 1 lentelë), tiek su teiginiu, kad vertës ekspertizë –dokumentø sudarytojo vertinimo, dokumentø atrankos saugoti ar naikinti procesas.Kaip rodo t-testo dviem imtims rezultatai, bûtent dël pastarojo teiginio tiek ástaigø,

196

tiek valstybës archyvø respondentø nuomonës statistiðkai nesiskiria. Todël daromaiðvada, kad vyrauja teisës aktuose nustatytas vertës ekspertizës apibrëþimas. Vis dëltogalimas ir platesnis vertës ekspertizës apibrëþimas, jà siejant ir su dokumentø suda-rytojo vertinimu ar sudarytojo veikla (funkcijø ar veiklos srièiø). Straipsnio autorësnuomone, respondentø dëmesá plaèiau vertës ekspertizæ apibrëþiantiems teiginiamslëmë tai, kad praktiðkai, ypaè valdant dokumentus ástaigoje, vertinamos ir funkcijos,kurias vykdant yra sudaryti dokumentai. Ðá funkcijø vertinimà atspindi ir teisës aktai.Taigi respondentø nuomonë rodo, kad makrolygio vertës ekspertizë yra siejama sudokumentø sudarytojo vertinimu, jo vykdomomis funkcijomis, o ne jo kontekstu.

Iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentussudaranèiø ástaigø iðskyrimas

Aptariant antràjá vertës ekspertizës etapà (kaupiant dokumentus valstybës archyvuo-se), tikslinga nustatyti, kokios vieðojo sektoriaus ástaigos jau yra ar gali bûti iðskirtos.Todël tikslinga detaliau iðanalizuoti ástaigas, kurios perduoda dokumentus valstybësarchyvams, taip pat nustatyti, pagal kokius kriterijus vertinamos tokios ástaigos. Áver-tinus ðiø ástaigø veiklos nuostatus, galima teigti, kad ministerijos, Lietuvos Respub-likos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybës ákurtos ástaigos (pvz., LietuvosRespublikos Vyriausybës ásteigti departamentai, tarnybos) paprastai formuoja politikà(ið dalies jà ágyvendina) konkreèioje valdymo srityje, o ðioms pavaldþios ástaigos

1 lentelë. Atsakymø apie vertës ekspertizæ apibrëþianèius teiginius rezultatai

Vertės ekspertizę apibrėžiantys

teiginiai

Visiškai nesutinka respon-dentų (proc.)

Nesutinka respon-dentų (proc.)

Sutinka respon-dentų (proc.)

Visiškai sutinka respon-dentų (proc.)

Valstybės archyvų

respondentų nuomonė (vidurkis)

Įstaigų respon-dentų

nuomonė (vidurkis)

t-testas (p vertė)

Dokumentų vertinimo, atrankos saugoti ar naikinti procesas

2,9 6,3 52,1 38,7 3,314 3,132 t = 2,1927 (0,029)

Dokumentų sudarytojo vertinimo, dokumentų atrankos saugoti ar naikinti procesas

0,70 34,85 52,47 8,45 2,696 2,626 t = 0,811 (0,418)

Dokumentų sudarytojo veiklos (funkcijų ar veiklos sričių) ir dokumentų vertinimas

4,6 33,1 45,8 16,5 2,863 2,676 t = 1,9353 (0,053)

Dokumentų sudarytojo, jo aplinkos, veiklos (funkcijų ar veiklos sričių) ir dokumentų vertinimas

8,1 40,14 28,52 23,23 2,549 2,736 t = –1,6458 (0,100)

197

ágyvendina tokià politikà. Dalá dokumentus perduodanèiø ástaigø taip pat sudaropolitikà formuojanèios ir konkreèioje valdymo srityje politikà ágyvendinanèios ástai-gos. Galima daryti prielaidà, kad ðia prasme yra vertinamas konkreèios ástaigos ar jøgrupës santykis valstybës valdymo ar vieðojo administravimo srityje, taip pat jø funk-cijø mastas (vaidmens, átakos prasme) konkreèioje administravimo srityje, galimafunkcijø átaka kitoms ástaigoms, administravimo sritims. Svarbu pasakyti, kad ástaigø(pvz., ministerijø) ásteigtoms ar jø reguliavimo srityje esanèioms ástaigoms priskirtosfunkcijos vertinamos pagal tai, ar jø veikla skirta tik vienai funkcijai ágyvendinti ar neir kokiu mastu vykdoma funkcija veikia kitø ástaigø veiklà. Toks funkcijø vertinimastaip pat rodo ryðius tarp á sàraðà áraðytø ástaigø ir sudaro pagrindà ástaigas iðskirtipagal jø funkcijø ryðá su kitø ástaigø funkcijomis. Vertinant atrenkamø vieðojo sekto-riaus ástaigø kaità pasakytina, kad stebint galimas dokumentus perduodanèias ástaigas,iðskiriamos ir tos ástaigos, kurios steigiamos vis naujoms funkcijoms atlikti, pvz.,Narkotikø kontrolës departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës [12]. Pa-lyginus esamas ir anksèiau atrinktas dokumentus perduodanèias ástaigas, galima nu-statyti, kurios ástaigos yra iðskirtos ilgà laikà, o kurios tik pradeda perduoti dokumen-tus valstybës archyvams. Tokiø ástaigø dokumentai jau anksèiau perimti saugoti ávalstybës archyvus ir jø kaupimas tæsiamas ið naujo neanalizuojant tø ástaigø funkcijøkaitos ar veiklos (pvz., Lietuvos Respublikos Ministrø Taryba ar Lietuvos RespublikosVyriausybë). Toliau kaupiant konkreèios ástaigos dokumentus ir siekiant turëti visà josdokumentø komplektà, dokumentai perimami saugoti, jei ástaiga ir nebeveikia. Todëlgalima teigti, kad kai kurios ástaigos yra iðskirtos pagal vykdomø funkcijø tæstinumà.

Ástaigos, kaip dokumentus perduodanèios ástaigos, iðskirtos ne tik pagal politikosvykdymo/nevykdymo konkreèioje valdymo srityje aspektà, funkcijø tæstinumà ar jønaujumà toje srityje, bet ir pagal juridinio statuso kriterijø (ástaiga turi juridinioasmens teises ar jø neturi) bei vadovaujanèios (steigëjos) ir jai pavaldþiø ar atskaitingøástaigø santyká. Kaip dokumentus perduodanèios ástaigos daugiausia atrinkta juridinioasmens statusà turinèiø ástaigø ir keletas jø filialø. Atrinktos tik tos ástaigos, kuriosvykdo vieðojo administravimo funkcijas, teikia vieðàsias paslaugas, arba ámonës (pri-vatûs juridiniai asmenys), kurios vykdo strategines funkcijas konkreèiose srityse (pvz.,energetikos) [15]. Taip pat galima iðskirti ástaigø grupes, kuriø funkcijos vienodos, betvykdomos skirtinguose regionuose pagal ðalies administraciná suskirstymà ar pagaltokius padalinius ásteigusios ástaigos nustatytas teritorijas (pvz., teismø, prokuratûrøveiklos teritorijø suskirstymas [25]). Iðnagrinëjus ástaigø ir jø struktûriniø teritoriniøpadaliniø nuostatus pastebima, kad struktûriniai padaliniai gali veikti kaip atskirijuridiniai asmenys, t. y. tokios ástaigos savarankiðkai disponuoja joms skirtomis lëðo-mis, sudaro ir valdo personalà, planuoja ir vykdo savo veiklà (pvz., apskrièiø admi-nistracijø þemës ûkio skyriai). Galima daryti prielaidà, kad toks ðiø struktûriniøteritoriniø skyriø savarankiðkumas turëjo átakos jø iðskyrimui ið ástaigø visumos.

198

Vertinant ástaigø vykdomas funkcijas, juridiná statusà ir struktûrà reikia pasakyti,kad juo ástaiga yra savarankiðkesnë pagal ágaliojimus priimti sprendimus, tuo josfunkcijos laikomos reikðmingesnës. Ðia prasme ástaigø vykdomos funkcijos yra unika-lios valdymo ar konkreèioje administravimo srityje. Todël tiriamame sàraðe yra iðski-riamos ir kitos ástaigos. Ðias ástaigas pagal jø administruojamas sritis ar vykdomasfunkcijas sudëtinga priskirti kuriai nors konkreèiai vieðojo administravimo srièiai. Visdëlto atidþiau ávertinus ðiø ástaigø funkcijas pagal jø veiklà reglamentuojanèius teisësaktus galima teigti, kad kai kurios ið jø galëtø bûti priskirtos konkreèioms vieðojoadministravimo sritims (pvz., valstybës tarnybos tvarkymas [14]).

Apibendrinant galima teigti, kad atrinktø kaip dokumentus perduodanèiø ástaigødinamika matyti tik iðnagrinëjus teisës aktus, kuriuose áteisinta ði atranka (jau minëtassàraðas [15] ir jo keitimai). Ástaigø áraðymo ir iðbraukimo ið perduodanèiø dokumen-tus valstybës archyvams sàraðo kaita rodo, jog valstybinës archyvø sistemos ástaigos,ið jø ir valstybës archyvai, siekdami iðsaugoti iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus,stebi ástaigø ir jø veiklos pokyèius. Tokios prielaidos patikrintos, apklausus respon-dentus. Respondentø buvo pasiteirauta, kiek, jø nuomone, valstybës archyvai, siekda-mi kaupti dokumentus, turëtø atsiþvelgti á valdymo sritis (funkcijas), kurias vykdantsudaromi vertingi dokumentai (galintys turëti iðliekamàjà vertæ), ir kitus aspektus(2 lentelë). Kiekvienà nurodytà aspektà praðyta ávertinti pagal 5 balø skalæ. Respon-dentai labiausiai linkæ manyti, kad valstybës archyvams svarbu ávertinti valdymo sritis(funkcijas), kurias vykdant yra sudaromi vertingi dokumentai. Respondentø grupiønuomonës ðiuo aspektu statistiðkai taip pat nesiskiria. Respondentai taip pat linkæmanyti, kad valstybës archyvams svarbu ávertinti ir vertingus dokumentus (taip manodaugiau nei pusë visø respondentø). Taigi respondentø nuomonë patvirtina iðvadasprie kuriø prieita ir atliekant oficialiøjø dokumentø tekstø analizæ.

2 lentelë. .Atsakymø á klausimà, kiek valstybës archyvai, siekdami kaupti dokumentus, turëtøatsiþvelgti á valdymo sritis (funkcijas) ar kitus aspektus, rezultatai

Vertinimo aspektas

Didžiausią balą nurodė respondentų

(proc.)

Mažiausią balą nurodė respondentų

(proc.)

Valstybės ar-chyvų respon-dentų nuomo-nė (vidurkis)

Įstaigų respondentų

nuomonė (vidurkis)

t-testas (p vertė)

Valdymo sritys (funkcijos), kurias vykdant sudaromi vertingi dokumentai

52,8 3,1 4,245 4,253 t = –0,0592 (0,953)

Įstaigos, kurios sudaro vertingus dokumentus

47,1 1,7 4,108 4,143 t = –0,2811 (0,779)

Įstaigų sudaromi vertingi dokumentai

45,4 0 4,255 4,176 t = 0,7309 (0,465)

Vertingi dokumentai 52,8 0,3 4,382 4,291 t = 0,8349 (0,405)

199

Kadangi siekiant kaupti dokumentus valstybës archyvuose, iðskiriamos vieðojosektoriaus ástaigos, atsiþvelgiant á jø funkcijas, tyrimo metu respondentø buvo pasitei-rauta nuomonës apie tai, kà vertinant ástaigà, kaip dokumentø sudarytojà, valstybësarchyvø darbuotojams svarbiausia nustatyti: ðios vykdomos veiklos reikðmæ kitø ástai-gø veiklai, paslaugø vartotojams, visuomenei ar kita. Respondentai labiausiai linkæmanyti, kad valstybës archyvø darbuotojams svarbiausia nustatyti ástaigos vykdomosveiklos reikðmæ visai visuomenei (84,1 proc. respondentø), kur kas maþiau – kadástaigos veiklos reikðmæ paslaugø vartotojams (9,1 proc. respondentø), dar maþiau –kad ástaigos veiklos reikðmæ kitoms ástaigoms (5,3 proc. respondentø) ir maþiausiairespondentø (1,4 proc.) nurodë kitus vertinimo aspektus. Taigi vertinant ástaigà kaipdokumentø sudarytojà, ðios veiklos reikðmë siejama su visuomenës poreikiais. Taileidþia daryti prielaidà, kad vertës ekspertizë, atrenkant archyvuose kauptinus doku-mentus, pagrástai gali bûti siejama ne tik su konkreèiø dokumentø, bet ir jø sudarytojøveiklos vertinimu, t. y. makrolygio vertës ekspertize. Kartu respondentø praðyta pa-sakyti nuomonæ apie tai, ko siekia valstybës archyvø darbuotojai, vertindami jiemsdokumentus perduodanèios ástaigos veiklà. Respondentai labiausiai mano, jog valstybësarchyvø darbuotojai siekia nustatyti veiklos funkcijas (veiklos sritis), kurias vykdantsudaromi dokumentai, ir dokumentø saugojimo laikà (74,3 proc. respondentø), kiekmaþiau – kad siekia nustatyti veiklos funkcijas (veiklos sritis), kurias vykdant suda-romi dokumentai (18,3 proc. respondentø), dar maþiau – funkcijø (veiklos srièiø)reikðmæ ástaigos veiklai (6 proc. respondentø), ir labai maþa dalis respondentø (1,4 proc.)nurodë kita. Taigi galima teigti, kad funkcijø (veiklos srièiø) vertinimas labiau sieja-mas su konkreèiø dokumentø, o ne paèiø funkcijø reikðmës nustatymu. Taip siekiamaávertinti dokumentø ir funkcijø, kurias vykdant jie sudaryti, ryðius. Tai ið dalies pa-aiðkina, kodël atrenkant vieðojo sektoriaus ástaigas, funkcijø analizë pasitelkiama nefunkcijø, o dokumentø sudarytojø reikðmei nustatyti.

Mikrolygio vertës ekspertizëir archyvuose kauptinø dokumentø nustatymas

Atsiþvelgiant á ðio straipsnio tikslà, toliau aptarsime ðias archyvistikoje iðskiriamasdokumento funkcijas: atminties (iðsaugoti asmens ar kolektyvinæ atmintá), atskaitingu-mo (bûti veiklos atskaitingumo priemone ar dalyviu) ir árodymo (bûti veiklos árodymu)funkcijas [40, 375–376]. Konkretus dokumentas nelaikomas atmintimi; jis – priemonë,kuri skatina asmená ar jø grupæ, visuomenæ atsiminti praeities ávykius. Asmens atmin-tis siejama su jo, kaip individo, poreikiais, o ástaigoms kolektyvinë atmintis reikalinga,kad bûtø iðsaugotos sàlygos veikti, ta veikla bûtø atskaitinga ir jos galëtø fiksuoti savoistorijà. Kadangi archyvuose dokumentai kaupiami ir tampa prieinami, kolektyvinësatminties prasme ðie dokumentai, kaip ir bet kurie kiti dokumentai, yra priemonës,

200

naudojamos individualiems atsiminimams paversti kolektyviniais [34]. Siekiant iðsau-goti tokius dokumentus, atsiþvelgiama á jø vertæ, susijusià su atminties fiksavimu iratliktø veiksmø árodymu. Visuomenë, kaip ir konkretus asmuo ar ástaiga, siekia iðliktiir bûti prisiminta, dël to kyla atminties iðsaugojimo poreikis.

Dokumentai reikalingi þmoniø teisëms uþtikrinti, jie yra atskaitingumo priemonë,nes vieðojo sektoriaus ir kitos organizacijos turi atsiskaityti uþ savo veiksmus, atitiktiveiklos skaidrumo ir gero valdymo reikalavimus [40, 375–376]. Dokumento ir atskai-tingumo ryðiai archyvistikoje grindþiami nuostata, kad dokumento sudarymo aplinky-bës patvirtina dokumento autentiðkumà ir patikimumà, kartu ir tikrumà, svarbiausiàjø kokybæ atsiskaitymo tikslu. Atskaitingumas ágyvendinamas pateikiant visuomeneioficialiuosius dokumentus, uþtikrinant vieðà tokiø dokumentø prieigà, skatina veiklosir veiksmø bei árodomumo poreiká. Dokumentai suteikia veiklos, atliktø veiksmøárodymus, todël vieðojo sektoriaus ástaigø atskaitingumas gali bûti realizuotas tiktuomet, kai jis patvirtintas árodymais. Dokumentø atsiradimà ástaigoje paprastai lemiaporeikis paliudyti veiklà, uþfiksuotos informacijos teisingumà, kadangi tiesa galimatik tuomet, kai ji patvirtinama. Ðiuo atveju dokumentas turi bûti uþfiksuotas ir nega-limas pakeisti. Taip veikdamos pagal ástatymus, reiklioje atskaitingumo aplinkojeástaigos sudaro dokumentus kaip veiklos árodymus. Dokumento funkcijos rodo doku-mentø ávairioms reikmëms svarbà, o tai turi átakos ir iðskiriamoms dokumentø ver-tëms archyvistikos prasme. Èia vartojamos specifinës sàvokos, vertës kategorijos, ku-rios ávairiai aiðkina dokumento reikðmæ.

Dokumentø reikðmë, siekiant pabrëþti jø vertingumà ir bûtinybæ saugoti ilgà laikà,paprastai vadinama iðliekamàja verte (angl. enduring value, permanent value). Gretaðios vertës archyvistikoje vartojama ir archyvinës vertës kategorija (angl. archivalvalue), kuri apibrëþiama kaip administracinës, fiskalinës, teisinës, árodomosios ir (ar)informacinës reikðmës, kuriomis grindþiamas dokumentø saugojimas neribotà laikàar nuolat [17, 19]. Ji apima keletà verèiø. Administracine dokumentø verte vadinamajø reikðmë tvarkant administravimo reikalus ir (ar) jø árodymai [17, 15]. Fiskalinëvertë – tai dokumentø reikðmë tvarkant finansinius ar fiskalinius reikalus ir (ar) jøpagrindimui dabar ar ateityje. Teisinë vertë siejama su dokumentø reikðme dabartiesar ateities teisiniø reikalø tvarkymui ir (ar) jø árodymui [17, 92], informacinë vertë– su dokumentø reikðme tiriamajai veiklai, kurià dokumentai turi dël juose esanèiosinformacijos [17, 84]. Iðskiriama árodomoji vertë – pirmiausia dokumentus sudariusiøástaigø kilmës, struktûros, veiklos, sprendimø, procedûrø ir kitø procesø árodymai,susijæ su ástaigos veikla arba tai, kuo dokumente pasitikima [17, 64]. Ði vertë skiriamanuo informacinës vertës ir siejama su dokumento, kaip árodymo, funkcija. Iðskiriamaatminties vertë (angl. memory value) siejama su kita dokumento funkcija, t. y. atmin-ties ðaltinio [2, 135]. Dokumentai yra priemonës, kurias pasitelkus faktais grástiatsiminimai gali bûti sukonstruoti ir sutvirtinti per laikà. Bûtent tuo, anot

201

L. Millar, grindþiama ir dokumentø reikðmë [34]. Apibendrinant mokslinëje literatû-roje iðskiriamas dokumento vertes, galima teigti, kad skirtingai interpretuojamas do-kumentø reikðmingumas rodo, kuo remiantis iðskiriamos dokumentø vertës: doku-mento funkcijomis, reikðme veiklai, procesui, ið kurio jie kyla. Archyvinës vertësinterpretavimas apima tiek dokumentø reikðmæ procesams, ið kuriø kilo dokumentas,tiek informacinæ vertæ, kuri siejama su dokumentuose fiksuotos informacijos poreikiutyrimams atlikti. Archyvinës vertës kategorija mokslinëje literatûroje paprastai tapa-tinama su iðliekamosios vertës kategorija [17, 19]. Toliau aptarsime tokias vertesLietuvoje.

Lietuvoje vertei apibûdinti vartojamos ðios sàvokos: iðliekamoji vertë, praktinë vertë[11], nuolatinë vertë [10]. Árodomumo vertë gali bûti tik numanoma. Ðios vertëssàvokos rodo, kad dokumentai, kaip veiklos pasekmë, vertinami nevienodai. O ta patipasekmë skirtingoms funkcijoms turi nevienodà átakà, todël vertes galima skirstytipagal jø reikðmæ. Pagal vertës reikðmæ dokumentø árodomoji vertë, straipsnio autorësnuomone, iðskirtina atsiþvelgiant á ástaigø veiklos árodymø reikalavimà teisës aktuose.Tokia vertë tenkina ástaigos veiklos árodymø poreikius, lemia ir dokumentø praktinævertæ – kiek ilgai dokumentai reikalingi ástaigos funkcijoms vykdyti. Praktinë vertërodo dokumentø reikðmæ paèiai ástaigai, o iðliekamoji ir nuolatinë vertës – dokumen-tø reikðmæ ástaigos dokumentø vartotojams: ar dokumentai turi bûti iðsaugoti ilgiau,nei jie reikalingi ástaigos administraciniams poreikiams, ar jø reikia tik labai trumpàlaikà. Nuolatinë ir iðliekamoji vertës rodo, kad dokumentø reikðmë ilgainiui nesuma-þëja ir jie iðlieka vertingi. Svarbu tai, kad vieðojo sektoriaus ástaigos dokumentøsaugojimo terminus derina su valstybës archyvais, o ðiems suteikta teisë priimti spren-dimus dël iðliekamàjà vertæ turinèiø dokumentø [23]. Atsiþvelgiant á tai, kad pagalteisës aktus valstybës archyvai kaupia tik iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus,galima teigti, jog vieðojo sektoriaus ástaigø dokumentai, siekiant juos kaupti valstybësarchyvuose, vertinami bûtent pagal tokià jø vertæ. Paþymëtina, kad Lietuvoje iðskiria-mos verèiø kategorijos oficialiuosiuose dokumentuose nëra aiðkinamos, o labiau kon-statuojamos.

Teisës aktuose uþfiksuota bûtinybë atsiþvelgti á dokumentuose esamos informaci-jos reikðmæ, autentiðkumà, kas rodo dëmesá jø turiniui [23]. Teisës aktuose, reglamen-tuojanèiuose dokumentø sudarymà ir valdymà, taip pat iðsiskiria nuostatos, susijusiossu dokumentø árodomumu ir originalumu. Laikomasi nuostatos, kad paprastai turibûti vienas dokumento originalas, t. y. vienas egzempliorius, bet vis dëlto ástaigossudaro ne vienà dokumento originalà, t. y. keletas fiziðkai vertinamø dokumentø yratapatûs (forma, turiniu, laikmena) [36]. Dokumentø originalumas vertinamas pagaltai, kiek egzistuoja dokumento egzemplioriø ir ar tas dokumentas atskleidþia josudarymo, pasiraðymo aplinkybes. Dokumentø autentiðkumà árodo jø átraukimas áástaigos dokumentø apskaità ir ágaliojimus turinèiø asmenø paraðai. Dokumentø au-

202

tentiðkumas paprastai árodomas paraðu – ranka raðomu [36] ar elektroniniu [24].Todël galima daryti prielaidà, kad dëmesys originalumui susijæs su dokumentø auten-tiðkumo, patikimumo savybëmis. Svarbu pasakyti, kad teisës aktuose, reglamentuojan-èiuose dokumentø valdymà [36], yra nurodyti jau minëtieji aspektai, kaip ir dokumen-tø vertinimo – reikalingumo kriterijai. Taèiau nenurodoma, á kà bûtina sutelkti dëme-sá vertinant konkreèius dokumentus (turiná, iðorines savybes). Oficialiuosiuose doku-mentuose labiau pabrëþiama, pagal kokius kriterijus dokumentus turi vertinti juossudariusi, o ne kaupianti ástaiga (ðiuo atveju valstybës archyvas) [36]. Todël tyrimometu buvo aiðkinamasi, kokiø tikslø siekia valstybës archyvai vykdydami vertës eks-pertizæ. Respondentai (63,7%) iðreiðkë nuomonæ, kad pasitelkdami vertës ekspertizævalstybës archyvai sprendþia, kaip gauti informacijos apie praeities ávykius, reiðkinius,ástaigas, kiek maþiau (33,8%) – kaip tenkinti ateities visuomenës poreikius. Daugmaþiau (2,1% respondentø) nurodë kitokià nuomonæ ir visiðkai maþai respondentø(0,3%) yra tos nuomonës, kad vertës ekspertize siekiama tenkinti ateities moksloporeikius. Galima teigti, kad labiausiai vertës ekspertize siekiama gauti informacijosapie praeities ávykius, reiðkinius, ástaigas ir kiek maþiau – tenkinti ateities visuomenësporeikius. Ðis klausimas susijæs su kitu apklausos metu pateiktu klausimu, kuriuobuvo aiðkinamasi vertës ekspertizës tikslai, juos siejant su dokumento funkcijomis.Respondentai labiausiai linkæ visiðkai sutikti, kad vertës ekspertizës tikslas – ávertintiir atrinkti iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus (3 lentelë). Taèiau respondentai suvertës ekspertizës tikslais yra labiau linkæ ne visiðkai sutikti, o sutikti. Daugiau nei pusërespondentø sutinka, kad vertës ekspertizës tikslas – ávertinti ir atrinkti dokumentuskaip veiklos árodymus, kartu ir kolektyvinës atminties ðaltinius. Respondentai maþiau

3 lentelë. Atsakymø (visø respondentø) apie vertës ekspertizës tikslus rezultatai

Vertės ekspertizės

tikslas

Visiškai nesutinka

respondentų (proc.)

Nesutinka respon-dentų (proc.)

Sutinka respon-dentų (proc.)

Visiškai sutinka respon-dentų (proc.)

Valstybės archyvų

respondentų nuomonė (vidurkis)

Įstaigų respondentų

nuomonė (vidurkis)

t-testas (p vertė)

Įvertinti ir at-rinkti veiklos įrodymus

5,95 37,65 45,45 10,95 2,539 2,654 t = –1,2208 (0,223)

Įvertinti ir at-rinkti kolekty-vinę atmintį

9,5 50,7 33,8 6 2,294 2,401 t = –1,1747 (0,241)

Įvertinti ir at-rinkti veiklos įrodymus, kolek-tyvinę atmintį

5, 6 32, 04 51,40 10,91 2,706 2,659 t = 0,5058 (0,613)

Įvertinti ir at-rinkti išlieka-mąją vertę turin-čius dokumentus

0,35 1,4 32,75 65,45 3,784 3,549 t = 3,6503 (0)

203

linkæ sutikti, kad vertës ekspertizës tikslas – ávertinti ir atrinkti dokumentus kaipárodymus, ir nëra linkæ sutikti, kad vertës ekspertizës tikslas apima tik dokumentø,kaip kolektyvinës atminties ðaltiniø, ávertinimà. Respondentø grupiø nuomonës sta-tistiðkai nesiskiria dël teiginio, kad vertës ekspertizës tikslas apima tiek dokumentø,kaip veiklos árodymø, tiek dokumentø, kaip kolektyvinës atminties ðaltiniø, ávertini-mà. Taip siejamos nurodytos dokumento funkcijos. Taigi labiausiai pritariama, kadvertës ekspertizës tikslas – ávertinti ir atrinkti iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus,reèiau – dokumentus, kaip veiklos árodymus ir kolektyvinës atminties ðaltinius, irreèiausiai pritariama dokumentø, kaip kolektyvinës atminties ðaltiniø, atrankai. Tiks-las, kuriam labiausiai pritariama, sutampa su mokslinëje literatûroje nurodomu vertësekspertizës tikslu. Galima teigti, kad kitas respondentø pasirinktas tikslas – ávertintiir atrinkti dokumentus kaip árodymus ir kolektyvinës atminties ðaltinius, rodo, kaipdokumentø funkcijos siejamos su jø vertinimu. Didesná dëmesá dokumentø kaip áro-dymø, o ne atminties ðaltiniø (paklausus apie kiekvienà atskirai) vertinimui lëmëdokumentø veiklos árodomumo ir atskaitingumo poreikio akcentavimas teisës aktuo-se [36; 30].

Respondentø buvo pasiteirauta, kokia prasme valstybës archyvams svarbûs jøkaupiami dokumentai. Respondentø praðyta ávertinti kiekvienà nurodytà dokumen-to svarbos aspektà pagal 5 balø skalæ. Paaiðkëjo, kad valstybës archyvams ástaigosdokumentai labiausiai svarbûs kaip turintys iðliekamàjà vertæ, dokumentinis pavel-das (4 lentelë), kiek maþiau – kaip ástaigos veiklos árodymai, jos kolektyvinësatminties ðaltinis, dar maþiau – kaip nacionalinio tapatumo dalis. Dokumentø, kaipvisuomenës kolektyvinës atminties ðaltiniø, reikðmei teikiama maþiausia reikðmës.Ástaigø ir valstybës archyvø respondentø nuomonës statistiðkai skiriasi ir nesiskiria.Kad valstybës archyvams dokumentai svarbûs kaip turintys iðliekamàjà vertæ, labiau

4 lentelë. Atsakymø á klausimà, kokia prasme valstybës archyvams svarbûs jø kaupiamidokumentai, rezultatai

Valstybės archyvams įstaigos dokumentai svarbūs

Didžiausią balą nurodė respondentų

(proc.)

Mažiausią balą nurodė respondent

(proc.)

Valstybės ar-chyvų res-pondentų nuomonė (vidurkis)

Įstaigų respon-dentų

nuomonė (vidurkis)

t-testas (p vertė)

Kaip įstaigos veiklos įro-dymai, jos kolektyvinė atmintis

38,7 1,7 3,892 4,038 t = –1,1574 (0,248)

Kaip visuomenės kolekty-vinės atminties dalis

24,2 2,11 3,765 3,560 t = 1,5523 (0,122)

Kaip nacionalinio tapa-tumo dalis

29,2 6,7 4,098 3,462 t = 4,5914 (0)

Kaip turintys išliekamąją vertę (dokumentinis pavel-das)

79,6 0 4,882 4,582 t = 3,4312 (0)

204

linkæ manyti valstybës archyvø, o ne ástaigø respondentai. Ðá teiginá patvirtina ir tai,kad respondentø grupiø nuomonës ðiuo aspektu statistiðkai skiriasi. Straipsnio autorësnuomone, ástaigø respondentai labiau linkæ manyti, kad valstybës archyvams ðie do-kumentai svarbûs kaip veiklos árodymai. Valstybës archyvø respondentai labiau pri-taria dokumentø, kaip nacionalinio tapatumo dalies, reikðmei, èia respondentø nuo-monës skiriasi ir statistiðkai. Taigi tyrimo duomenys rodo, kokia reikðmë teikiamadokumentams juos kaupiant valstybës archyvuose, o tai papildo teisës aktuose pateik-tas þinias.

Tyrimo metu galiojanèiuose teisës aktuose nenustatyta, pagal kà valstybës archyvødarbuotojai turëtø vertinti dokumentus ir kà jiems svarbu nustatyti vertinant(5 lentelë). Todël respondentø buvo pasiteirauta, kiek vertinantiems ástaigø dokumen-tus valstybës archyvø darbuotojams svarbu ar nesvarbu nustatyti dokumentø turinioreikðmæ, jø originalumà, patikimumà, autentiðkumà ir pan. Apibendrinant responden-tø atsakymus galima teigti, kad valstybës archyvø darbuotojams labai svarbu nustatytidokumentø turinio reikðmæ (58,8 proc. respondentø), tik kiek maþiau – dokumentøoriginalumà, patikimumà ir autentiðkumà (53,8 proc. respondentø), dar maþiau –laikmenas, kuriose sudaromi ir saugomi dokumentai, visai maþai – dokumentø iðori-nes savybes ir fizinæ bûklæ. Daugiausia respondentø kaip svarbø dalykà iðskiria doku-mentø iðorines savybes ir fizinæ bûklæ (65,1 proc. respondentø nurodë, kad tai svar-bu), kiek maþiau – laikmenas, dar maþiau – dokumentø originalumà, patikimumà irautentiðkumà. Kad dokumentø turinio reikðmës, dokumentø originalumo, patiki-mumo, autentiðkumo nustatymas yra nesvarbus, nurodë labai maþai respondentø(3,5 proc.), kad ðie aspektai visiðkai nesvarbûs nenurodë në vienas respondentas.Todël galima teigti, kad vertinant dokumentus labai svarbu nustatyti jø turinio, ori-ginalumo, patikimumo, autentiðkumo reikðmæ ir laikmenas, kuriose sudaryti ir sau-gomi dokumentai. Atsiþvelgtina ir á dokumentø iðorines savybes bei fizinæ bûklæ.

5 lentelë. Atsakymø á klausimà, kiek svarbu nustatyti dokumentø turinio reikðmæ ir kitusaspektus, rezultatai

Kiek svarbu nustatyti Labai svarbu (proc.)

Svarbu (proc.)

Valstybės archyvų respondentų

nuomonė (vidurkis)

Įstaigų respondentų

nuomonė (vidurkis)

t-testas (p vertė)

Dokumentų turinio reikšmę 58,8 37,7 3,804 3,412 t = 5,9414 (0)

Dokumentų originalumą, patikimumą, autentiškumą 53,8 42,6 3,735 3,374

t = 5,4079 (0)

Laikmenas, kuriose sudaryti ir saugomi dokumentai

21,1 54,9 2,863 2,939 t = –0,8036 (0,422)

Dokumentų išorines savybes ir fizinę būklę 15,14 65,1 2,971 2,934

t = –0,8036 (0,422)

205

Apibendrinant dokumentø vertinimà pasakytina, kad oficialieji dokumentai tik iðdalies atskleidþia dokumentø, galinèiø turëti iðliekamàjà vertæ, vertinimo ir atrankosprocesà, nes nenurodyti dokumentø vertinimo metodai ir aspektai. Daroma iðvada,kad Lietuvoje labiausiai iðreiðkiama dokumentø iðliekamoji vertë, kiek maþiau árodo-moji, dokumento kaip atskaitingumo priemonës ir maþiausiai – kaip atminties ðalti-niø reikðmë.

Teisës aktai aiðkiai nenurodo, pagal kà turi bûti vertinami dokumentai (iðskyrusnuorodà á jø iðliekamàjà vertæ ir reikalingumo kriterijus), siekiant juos kaupti valsty-bës archyvuose. Atliekant respondentø apklausà, siekta tai iðsiaiðkinti. Respondentøpasiteirauta nuomonës apie tai, ar valstybës archyvai turëtø veikti pagal vertës eksper-tizës strategijà, jos ágyvendinimo metodikà, kriterijus ir procedûras (6 lentelë). Pastebë-ta, jog respondentai labiausiai linkæ manyti, kad valstybës archyvai turi veikti pagalvertës ekspertizës ágyvendinimo metodikà ir kriterijus, kiek maþiau – pagal procedûrasir strategijà. Vertinant kiekvienà ið nurodytøjø poþymiø atskirai darytina iðvada, kadástaigø ir valstybës archyvø respondentø nuomonës dël teiginio, jog valstybës archyvaituri veikti pagal vertës ekspertizës strategijà statistiðkai nesiskiria, kaip ir dël teiginio,kad ðie archyvai turëtø veikti pagal vertës ekspertizës procedûras.

Bûtina paþymëti, kad vertinant ðiame apklausos klausime nurodytus poþymiuskartu galima prieiti prie iðvados, jog daugiausia respondentø (61 proc.) linkæ manyti,kad valstybës archyvai turëtø veikti pagal visus nurodytus aspektus: strategijà, ágyven-dinimo metodikà, kriterijus ir procedûras, daug maþesnë respondentø (11,1 proc.)dalis – kad pagal vertës ekspertizës ágyvendinimo metodikà, kriterijus ir procedûras,iðskyrus strategijà, ir kita dalis respondentø (27,83 proc.) – kad pagal du ar vienà iðnurodytøjø aspektø. Galima teigti, kad respondentai linkæ manyti, jog valstybës archy-vai turëtø veikti pagal visus nurodytuosius aspektus. Straipsnio autorë pritaria tokiainuomonei, nes vertës ekspertizës ágyvendinimas pagal visus nurodytuosius poþymiusuþtikrintø jos ágyvendinimo kokybæ kaupiant dokumentus valstybës archyvuose.

6 lentelë. Atsakymø á klausimà, pagal kà turëtø veikti valstybës archyvai, rezultatai

Valstybės archyvai turėtų veikti pagal

Visų respondentų atsakymai taip (proc.)

Visų respon-dentų atsa-kymai ne

(proc.)

Valstybės archyvų respondentų nuomonė taip

(vidurkis)

Įstaigų respondentų nuomonė taip

(vidurkis)

t-testas (p vertė)

Vertės ekspertizės strategiją 76,4 23,6 0,755 0,769

t = –0,2719 (0,786)

Vertės ekspertizės įgyvendinimo meto-diką

93 7 0,902 0,824 t = 1,7752 (0,077)

Vertės ekspertizės kriterijus 85,2 14,8 0,991 0,896

t = 3,0265 (0,003)

Vertės ekspertizės procedūras 83,4 16,5 0,882 0,818

t = 1,4097 (0,159)

206

Apibendrinant tai, kaip dokumentai kaupiami Lietuvos valstybës archyvuose pagalðiame straipsnyje nurodytus vertës ekspertizës etapus, galima prieiti prie iðvados, kadarchyvuose kauptinø dokumentø vertës ekspertizë Lietuvoje apima apibrëþtø tikslø(iðsaugoti dokumentiná paveldà, atminimà ir nacionaliná tapatumà) siekimà ir veiks-mus tikslui pasiekti. Lietuvos valstybinës archyvø sistemos ástaigos ne tik atliekatikslingus veiksmus, bet ir juos suplanuoja, organizuoja, jiems vadovauja ir priimasprendimus, susijusius su iðliekamàjà vertæ turinèiais dokumentais.

Dokumentus perduodanèiø vieðojo sektoriaus ástaigø atranka parodo, kokios ástai-gos jø iðskyrimo ið organizacijø visumos metu, kokios jø vykdomos funkcijos ir kokiejas vykdant sudaryti dokumentai laikytini reikðmingais valstybës archyvams. Taivertintina kaip makrolygio ir mikrolygio vertës ekspertizës derinimas.

Atsiþvelgiant á tai, kad ið valstybës archyvø jurisdikcijai priklausanèiø vieðojosektoriaus ástaigø yra iðskiriamos tam tikros ástaigos, galime daryti prielaidà, kad jøvertinimas makrolygiu grástas dokumentø sudarytojø reikðme. Vertinant svarbu nusta-tyti ir ástaigos vykdomos veiklos reikðmæ visai visuomenei. Svarbu ir tai, kad, respon-dentø nuomone, valstybës archyvai turëtø vertinti valdymo sritis (funkcijas), kuriasvykdant sudaromi vertingi dokumentai, taip pat ávertinti ir vertingus dokumentus.Taigi kaupiant dokumentus valstybës archyvuose, reikðminga tiek mikrolygio vertësekspertizë, tiek makrolygio.

Daroma iðvada, kad vertës ekspertizë Lietuvoje suprantama kaip apibrëþta teisësaktuose. Taèiau tik atlikus respondentø apklausà galima teigti, kad vertës ekspertizësuprantama ir plaèiau, siejant ne tik su dokumentø, bet ir jø sudarytojø vertinimu, otai svarbu makrolygio vertës ekspertizës prasme.

Árodomumo, atskaitingumo bei atminties koncepcijos, siejamos su dokumentøreikðme, Lietuvoje vertinamos skirtingai. Atlikus apklausà daroma iðvada, kad Lietu-voje labiausiai pabrëþiama dokumentø iðliekamoji vertë, kiek maþiau árodomoji, do-kumento kaip atskaitingumo priemonës ir maþiausiai – kaip atminties ðaltiniø reikð-më. Kadangi Lietuvos Respublikos dokumentø ir archyvø ástatyme nurodytas siekisiðsaugoti valstybës dokumentiná paveldà, atminimà ir nacionaliná tapatumà, vadinasi,dëmesys socialinës atminties aspektams vis didëja.

Poþiûrá á árodomumo, atskaitingumo bei atminties koncepcijas rodo ir responden-tø nuomonë dël vertës ekspertizës tikslø. Labiausiai linkstama pritarti, kad vertësekspertizës tikslas – ávertinti ir atrinkti iðliekamàjà vertæ turinèius dokumentus, pas-kui dokumentus kaip veiklos árodymus. Vertës ekspertizës tikslai siejami ir su infor-macijos apie praeities ávykius, reiðkinius, ástaigas gavimu ar visuomenës poreikiais.

Áteikta 2005 m. geguþës mën.

207

NUORODOS

1. Archives and the public good: Accountability and records in Modern society. Edited byRichard J. Cox and David A. Wallace. Westport, 2002. 340 p. ISBN 1-56720-469-4.

2. BROWN, Richard. Macro-Appraisal theory and the context of the Public Records creator.Archivaria, 1995 Fall, no. 40, p.121–172.

3. BROTHMAN, Brien. Afterglow: conceptions of record and evidence in archival discourse.Archival science, 2002, vol. 2, no. 3–4, p. 311–342.

4. COX, Richard J. The end of colleting: Towards a new purpose for archival appraisal. Archivalscience, 2002, vol. 2, no. 3–4, p. 287–309.

5. COOK, Tery. What is Past prologue: a History of Archival Ideas since 1898, and the Futureparadigm Shift [interaktyvus]. Archivaria, 1997 Spring, no. 43, p. 17–63 [þiûrëta 2005 m. birþelio7 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.mybestdocs.com/cookt-pastprologue-ar43fnl.htm>.

6. COOK, Terry. Beyond the Screen: The records continuum and Archival Cultural Heritage.[interaktyvus]. [Dickson, Australia]: National Archives of Australia, 2000 [þiûrëta 2004 m. balan-dþio 8 d.]. Prieiga per internetà: <www.archivists.org.au/sen/conf2000/terrycook.pdf>.

7. CRAIG, Barbara. Archival appraisal: theory and practice. München, 2004. 222 p. ISBN3-598-11538-5.

8. Dël Informacinës visuomenës plëtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuo-statø: Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 844, 2001 m. liepos 5 d. Valstybës þinios,2001, nr. 60–2155.

9. Dël Lietuvos nacionalinës informacinës visuomenës plëtros koncepcijos patvirtinimo: Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 229, 2001 m. vasario 28 d. Valstybës þinios, 2001,nr. 20-652.

10. Dël Lietuvos valstybinio archyvø fondo nuostatø ir Lietuvos archyvø generalinës direkcijosprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuostatø patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybësnutarimas Nr. 101, 1993 m. vasario 23 d. Valstybës þinios, 1993, nr. 8-183.

11. Dël Lietuvos valstybinio archyvø fondo nuostatø patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vy-riausybës nutarimas Nr. 566, 1996 m. geguþës 13 d. Valstybës þinios, 1996, nr. 46-1127.

12. Dël Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuostatøpatvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 1478, 2003 m. lapkrièio 27 d.Valstybës þinios, 2003, nr. 113-5070.

13. Dël strateginio veiklos plano: Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës raðtas Nr. (1.8)V4-13, 2004 m. sausio 9 d. Vilnius, 2004. 38 lap. Maðinraðtis.

14. Dël Valstybës tarnybos departamento prie Vidaus reikalø ministerijos nuostatø patvirtini-mo: Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministro ásakymas Nr. 548, 2002 m. lapkrièio 25 d.Valstybës þinios, 2002, nr. 114-5104.

15. Dël Valstybiniø archyvø komplektavimo ðaltiniø sàraðo patvirtinimo: Lietuvos archyvødepartamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus ásakymas Nr. 28,2000 m. spalio 25 d. Valstybës þinios, 2000, nr. 96-3065.

16. Dël Vyriausybinës Europos integracijos komisijos darbo reglamento patvirtinimo ir ðioskomisijos sudëties nustatymo: Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 1465, 1998 m.gruodþio 21 d. Valstybës þinios, 1998, nr. 113-3147.

17. Dictionary of Archival Terminology. München, 1998. 212 p. ISBN 3-598-20279-2.18. DIRKS, John M. Accountability, history, and archives: conflicting priorites or synthesized

strands? Archivaria, 2004, no. 57, p. 29–49.19. DOMARKAS, Vladislavas. Vieðasis administravimas organizacijø teorijos kontekste. Ið

Vieðasis administravimas. Kaunas, 2002, p. 88–126. ISBN 9986-13-704-7.

208

20. HALBWACHS, Maurice. On collective memory. Chicago, 1992. 256 p. ISBN 0226115968.21. Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005-2007 metø

strateginis veiklos planas: Lietuvos archyvø departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybësgeneralinio direktoriaus ásakymas Nr. V-10, 2005 m. vasario 4 d. Vilnius, 2005, 42 lap. Maðinraðtis.

22. Lietuvos Respublikos archyvø ástatymas. Valstybës þinios, 1995, nr. 1995-2389.23. Lietuvos Respublikos dokumentø ir archyvø ástatymas. Valstybës þinios, 2004, nr. 57-1982.24. Lietuvos Respublikos elektroninio paraðo ástatymas. Valstybës þinios, 2000, nr. 610-1827.25. Lietuvos Respublikos ástatymo „Dël Lietuvos aukðèiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio

teismo, apygardø teismø ásteigimo, apygardø ir apylinkiø teismø veiklos teritorijø nustatymo beiLietuvos Respublikos prokuratûros reformavimo“ 6,7 straipsniø pakeitimo ástatymas. Valstybësþinios, 2000, nr. 52-1480.

26. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ástatymas.Valstybës þinios, 1998, nr. 49–1325.

27. Lietuvos Respublikos lygiø galimybiø ástatymas. Valstybës þinios, 2003, nr. 114-5115.28. Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymas. Valstybës þinios, 2002, nr. 45-1708.29. Lietuvos Respublikos vieðojo administravimo ástatymas. Valstybës þinios, 1999, nr. 60-1945.30. Lietuvos Respublikos teisës gauti informacijà ið valstybës ir vietos savivaldos institucijø

ástatymas. Valstybës þinios. 2000, nr. 10-236.31. Lietuvos Respublikos Vyriausybës ástatymas. Valstybës þinios, 1998, nr. 41-1131.32. LUKÐAITË, Daiva. Vertës ekspertizës samprata: mikroekspertizë ir makroekspertizë. Kny-

gotyra, 2004, nr. 42, p. 231–247.33. MENNE-HARITZ, Angelika. Framework and aims of appraisal. Janus, 1997, no. 2, p. 8–17.34. MILLAR, Laura. Evidence, memory, and Knowledge: The process of Archival Reasoning

and the Extension of Social thought [interaktyvus]. [Paris, France]: International Council onArchives, 2004 [þiûrëta 2005 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.wien2004.ica.org/fo/speakers.php?ctNv1=48&ctNv2=&IdSpk=9&AlphSpk=M&p=2>.

35. PALIDAUSKIENË, Jolanta. Vieðojo administravimo modeliai: taikymo galimybës. Vieðasisadministravimas. 2002–2003, nr. 2, p. 42–51.

36. Raðtvedybos taisyklës. Valstybës þinios, 2002, nr. 5-211.37. REED, Barbara, Diverse influence: an exploration of Australian Appraisal practice. Ar-

chives and manuscripts. 2003 May, vol. 31, no. 1, p. 63–82.38. REED, Barbara. Appraisal and disposal. Ið Keeping Archives. Port Melbourne, 1993,

p. 157–206. ISBN 1 875589 15 5.39. SCHWIRTLICH, Anne-Marie; REED, Barbara. Managing the acquisition process. Ið

Keeping Archives. Port Melbourne, 1993, p. 137–156. ISBN 1-875589-15-5.40. THOMASSEN, Theo. A first introduction to archival science. Archival science, 2001, vol 1,

no. 4, p.373–385.41. TREANOR, Jac; BRISTON, Heather. Challenging times: archives, accountability and the

law [interaktyvus]. [Paris, France]: International Council on Archives, 2004 [þiûrëta 2005 m.geguþës 29 d.]. Prieiga per internetà: <http://www.wien2004.ica.org/imagesUpload/pres_56_BRISTON_BEN06.pdf>.

209

APPRAISAL ACCUMULATING RECORDS

IN LITHUANIAN STATE ARCHIVES

DAIVA LUKÐAITË

Abstract

This article is about functions of archives as well as concepts of evidence, accountability andmemory on which archives goals are based. This is important in Lithuania too, especially when newLaw on documents and archives have came in force. The purpose of this Law is to create a legalbasis for the accumulation and administration of the National Documentary Fond (as this fondis defined in the Law on documents and archives) so that the state’s documentary heritage, memoryand the national identity would be preserved. Lithuanian state archives appraisal practice isgeneralized in this article as well as significance of evidence, accountability and memory conceptsare identified.

This article is writen in conformity with the science literature analysis and with the accom-plished original research which consist of analysis of official records and carrying out a survey ofrespondents opinion. The conclusion that appraisal in Lithuania includes objective of identifiedgoals (to preserve documentary heritage, memory as well as the national identity) and actionsreaching the goals is made in this article. The Lithuanian agencies of the state archival systemperfom expedience actions as well as plan their actions, organize and are involved in makingdecisions on enduring value records. Selection of public sector agencies which will transfer enduringvalue records to state archives shows what agencies, functions and records of agencies which havebeen already mentioned before are considered significant to archives. This can be considered ascoordination of micro-appraisal and macro-appraisal. Concepts of evidence, accountability andmemory which are related to records value in Lithuania are appreciated differently. Records valueis associated to records evidence significance. While records as memory sources are regarded lesssignificant. Appraisal goals according to respondents opinion shows that as well. Respondentsagreed that appraisal goal at first is to evaluate and select records with enduring value, the nextappraisal goal is to evaluate records as evidence. These goals are related to what, how to getinformation about past events, phenomenon, agencies as well as society needs. Records enduringvalue is mostly expressed in Lithuania. The fact that Law on documents and archives is indicatedas striving to preserve state documentary heritage, memory and the national identity, shows thegrowing interest to social memory aspects.