Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijaAugalų genų bankas

Asta Blažytė

Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliaiSENOSIOS LIETUVIŠKOS VAISMEDŽIŲ VEISLĖS

Akademija, 2008

UDK 634(474.5)

Augalų genų bankas dėkingas už pagalbą ruošiant šį leidinį prof., habil. dr. Vidmantui Staniui, dr. Daliai Gelvonauskienei ir dr. Tadeušui Šikšnianui (Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitutas).

DizainasirmaketasRaimondoBaltrėno

ISBN978-9955-637-46-2

TurinysĮvadas..............................................................................................41.Lietuvossodųistorija.................................................................52.VaismedžiųselekcijaLietuvoje..................................................83.Senosioslietuviškosvaismedžiųveislės....................................94.Vaismedžiųmorfologiniaipožymiai........................................104.1.Obelys................................................................................124.2.Kriaušės.............................................................................184.3.Slyvos.................................................................................214.4.Vyšnios...............................................................................224.5.Trešnės................................................................................235.Literatūra..................................................................................25

Įvadas

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalųgenetiniai ištekliai, turintysekologinę,selekcinębeiekonominęsvarbąLietuvosRespublikai.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimąLietuvojekoordinuojabeigenetinęmedžiagąsaugoAugalųgenųbankas.Sodoaugalų(obelys,kriaušės,slyvos,vyšniosirtrešnės)nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą vykdoLietuvossodininkystėsirdaržininkystėsinstitutas.

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai atrenkami pagal vertę, faktinę būklę, gręsiančius sunaikinimo, sunykimo ar jų tvarumo pažeidimoveiksnius,esančiusšiuometuargalinčiuspasireikštiateityje,esančiasatsargasbeireprodukcijosypatumus.

Lietuvoje šiuometu auginama apie 2200 sodo augalų veislių ir formų. Tai didžiulis nacionalinis turtas, kurį būtina išsaugoti ateinančioms kartoms. Juos praradus būtų didžiulė žalamūsų gamtai, negrąžinamaiprarastosdabaržinomosirdarnežinomosjųsavybės.

Genetiniųištekliųpožiūriunepaprastaivertingossenosiosliaudiesselekcijos obelų veislės: ‘Beržininkų ananasas’, ‘Lietuvos pepinas’, ‘Baltasis alyvinis’, ‘Pilkasis alyvinis’, ‘Rudens dryžuotasis’, ‘Panemunės baltasis’, ‘Sierinka’, ‘Žemaičių grietininis’, ‘Popierinis’, ‘Jono pepinas’; kriaušių veislės: ‘Ankstyvoji dulia’, ‘Lyvų berė’, ‘Vandenė’, ‘Vasarinė sviestinė’; slyvų veislės: ‘Vietinė geltonoji’; vyšniųveislės:‘Vietinėrūgščioji’,‘Žagarvyšnė’;trešniųveislės:‘Žemaičių geltonoji’,‘Žemaičiųrožinė’,‘Žemaičiųjuodoji’yraįtrauktosįAugalųnacionaliniųgenetiniųištekliųsąrašą.

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie Lietuvos sodininkystės istoriją, vaismedžių selekciją, selekcininkus, vaismedžių morfologiją bei trumpai aprašytos senosios lietuviškos vaismedžiųveislės.

4

1. Lietuvos sodininkystės istorija

Obelys, kriaušės, slyvos, persikai, abrikosai, alyvmedžiai, granataižmoniųauginaminemažiaukaip4000m.,otrešnės,citrinos– ne mažiau kaip 2000 m. Rašytiniai šaltiniai mini Egipto, Babilono ir Asirijos-3000m.pr.m.e.,Kinijos–2000m.pr.m.e.,Indijos–1200m.pr.m.e.,Krymo700m.pr.m.e.sodus.

Nuo kada obelys (Malus domestica Borkh.), kriaušės (Pyrus communisL.),slyvos(PrunusdomesticaL.),vyšnios(PrunuscerasusL.)irtrešnės(PrunusaviumL.)pradėtosaugintiLietuvoje,tiksliųžiniųnėra.Pirmosios rašytinėsžiniosapieLietuvossodusyra išlikusiosnuo1387m.Taismetais Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, įvedęs Lietuvoje krikščionybę, užrašė Vilniaus vyskupui žemes ir sodą prie Vilniaus miesto. 1566 m. išleistame Lietuvos Statute numatytos baudos užskiepyto medžio nukirtimą arba sugadinimą. Tai rodo, kad lietuviai mokėjo skiepyti ir augino kultūrinių veislių vaismedžius. Apie vėlesnių laikų Lietuvos sodininkystę kai kurių žinių randama dvarų inventoriniuosesąrašuose.Išjųmatyti,kadXVIa.buvodaugiaukaip30sodų.Pokeletąvaismedžiųsavosklypeliuoseturėjopasisodinęirdvarųdarbininkai.StambiuoseLietuvosdvaruose,ypačŽemaitijoje,augintosirtrešnės.

Daugiau žinių apieLietuvos sodus pateikiaVilniaus universitetoprofesorius Žanas Emanuelis Žiliberas (1741-1814) veikale „Lietuvosflorospradmenys“(„FloraLituanicainchoata“).Jisnurodo,kad Lietuvojevalstiečiaimokaskiepytiirturinemažussodus,kuriuoseaugaobelys,kriaušės,slyvos,vyšnios,opietinėjenamųpusėje–vynuogės.

IkiXIXa.pabaigossodoaugalaidaugiausiaibuvoauginamidvarųbei vienuolynų soduose, tačiau netrukus paplito ir ūkininkų soduose.Jie iš dvarų bei vienuolynų imdavo skiepus (metūglius) ir skiepydavoį išmiško ar lauko parsineštųmiškinių obelų, kriaušių liemenėlius ar vainikėlius.Betoiškultūriniųlaisvaiapsidulkinusiųobelų,kriaušiųsėklųaugindavosėjinukus,kuriųvaisiaikartaisbūdavoskanūs.Taipatsiradovadinamosios liaudies selekcijos obelų veislės: ‘Popierinis’, ‘Žemaičiųgrietininis’,‘Rudeninisdryžuotasis’,‘Lietuvospepinas’,‘Montvilinis’irkt.;kriaušiųveislės:‘Vandenė’,‘Mangaratka’,‘Ankstyvojidulia’irkt.

Senuose kaimų soduose slyvos (‘Vietinė geltonoji’, ‘Čirkšlė’ irkt.),kaipirvyšnios,dažniausiaiplitoatžalomis,kurjomsbuvoskiriamaatskiravieta.

5

Vyšnios augo sodų pakraščiuose, aplink trobesius, šalikelėse.Lietuvoje dažniausiai buvo auginama ‘Vietinė rūgščioji’, o šiaurinėjerespublikos dalyje (Žagarės, Skaisgirio apylinkėse) buvo paplitusi‘Žagarvyšnė’.

ĮLietuvąkultūrinių trešniųveislėsbuvo introdukuotosXIXa. išPietųirVakarųEuroposįdvarųirvienuolynųsodus(Plateliuose,Plungėje,Rietave, Žagarėje ir kitur). Ūkininkų soduose paplito padaugintosšaknų atžalomis ir sėklomis. Susidarė vadinamųjų žemaitiškų trešniųpopuliacija(‘Žemaičiųgeltonoji’,‘Žemaičiųjuodoji’,‘Žemaičiųrožinė’irkt.).Žemaitiškos trešnės,daugelįmetųauginamos iš šaknųatžalų irsėklų,geriauprisitaikėprievietossąlygųneinaujaiintrodukuotosveislės.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje didelį pomologinį darbąatliko Lietuvos sodininkystės draugijos ir to meto įžymūs pomologai V.Montvila(1846-1903)beiprof.A.Hrebnickis(1858-1941).

V. Montvila buvo Rusijos imperatoriškosios sodininkystėsdraugijosVilniausskyriauspirmininkas.ŠisskyriusAntakalnyjeturėjopomologinįsodą,kuriamejau1900m.buvoauginamos55obelųir27kriaušiųveislės.1899m.draugijosskyriausvisuotiniamesuvažiavime,kuriampirmininkavoV.Montvila,buvopatvirtintaspirmasisLietuvojeaugintinųvaismedžiųveisliųsortimentas–33obelųir25kriaušiųveislės.

Žymus sodininkas, pomologas prof. Adomas Hrebnickis 1886-1936m.Staniškiųvienkiemyje, prieDūkšto, buvo įveisęs didelįsodą,kurįpavadino„Rojumi“.1922m.profesoriauspomologiniamesodeaugo629obelų,223kriaušių,240slyvų,105vyšniųirtrešniųveislės.Jissurado ir pirmasis aprašėLietuvos vietines obelų veisles: ‘Beržininkųananasą’,‘Jonopepiną’irkitas.

Prof.A.Hrebnickisnetikatlikoįvairiusvaismedžiųtyrimus,betirgautusrezultatusaktyviaipublikavo–išvisopaskelbėper500straipsnių.Profesoriussubendraautoriaissudarė„Vaisiųatlasą“(„Atlasplodov“),kuriampatsnupiešėdidelędalį iliustracijųiraprašė44veisles.Plačiaipo Rytų Europą pasklidęs leidinys išgarsino ir lietuviškas vaismedžiųveisles.

Pomologinis prof.A. Hrebnickio sodas labai nukentėjo PirmojoirAntrojopasauliniokarometaisbeišaltomis1928-1929ir1939-1940m.žiemomis.1959m.RojujeįkurtasAdomoHrebnickiomemorialinismuziejus,kurisveikiairšiandien.

6

1920-1924 m. Obelynėje, prie Kauno, pomologinį sodą įkūrė prof. T. Ivanauskas (1882-1970). Remdamasis savo stebėjimais irpatyrimu,prof.T.Ivanauskas1929ir1947m.paruošėLietuvosstandartinįvaisiniųaugalųsortimentą,1952m.dalyvavoruošiantvaisiniųiruoginiųaugalųveisliųsortimentą.

1935-1936 m. savo ūkyje Ustronėje, netoli Jiezno, J. Vėbraauginoapie200obelų,100kriaušių,40slyvų,10vyšnių ir28 trešniųveisles.MedeliaibuvogautiišLatvijos,Vokietijos,Danijos,Suomijos,ČekoslovakijosirkitųEuroposšalių,taippatišKanadosirJAV.Sodaskaro metu buvo visiškai sunaikintas. Daug šio rinkinio obelų veislių1942-1943 m. įakiuota Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymųstotiesmedelyne.

Pirmosios vaismedžių kolekcijos pradėtos kaupti 1938 metais,įsteigussodininkystės-daržininkystėsbandymųstotįDotnuvoje.Įveistaspomologinisobelųveisliųtyrimosodas.1939m.sodeaugo120obelųveislių,gautųišVokietijos,Latvijos,Danijos,ŠiaurėsAmerikosirkitųšalių.Perkėlusbandymųstotį įVytėnus,1940m.perkeltaišDotnuvospo1939-1940m.žiemosišlikusi31obelųveislė.1941m.pavasarįjospasodintossode,Vytėnuose.Įsodąpasodintosir36obelųveislės,gautosišprof.A.Hrebnickiosodo.

Pirmieji obelų ir kriaušių veislių sodai stotyje įveisti 1946 m.Iki 1987m. surinkta ir ištirta daugiau kaip 1700 obelų, 596 kriaušių, 323slyvų,68vyšniųir150trešnių,400juodųjųserbentų,65raudonųjųirbaltųjųserbentų,200agrastų,400braškių,120aviečiųirretųjųsodoauglų.

1965 m. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotisperkelta į naująją bazę Babtuose, Kauno rajone. Čia 1987m. įkurtasLietuvossodininkystėsirdaržininkystėsinstitutas.

Šiuo metu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutokolekcijoje tiriama apie 860 obelų, 370 kriaušių, 167 slyvų, 185vyšniųirtrešnių,220serbentųiragrastų,apie200braškiųveislių.Sukauptasgenetinisfondasnaudojamassodoaugalųselekcijaiirkituosemoksliniuosetyrimuose.

7

2. Vaismedžių selekcija Lietuvoje

Sodo augalų selekcijos pradininkai Lietuvoje – jos gyventojai,atrinkinėjęgeriausiusvaismedžiusiruogakrūmius,jaunuotada,kaijiepradėtiaugintisodybose.

PirmasisLietuvoje tikslingą sodoaugalų selekciją1940m. savosodelyjeBirutėskaime,prieKauno,pradėjoIpolitasŠtaras(1905-1966).Ten buvo sukurtos pirmosios obelų, kriaušių veislės, išauginti kelišimtaihibridiniųsėjinukų,kurievėliauperkeltiįVytėnųsodininkystėsirdaržininkystėsbandymųstotį,kuriojenuo1951m.toliaubuvovykdomaselekcija.

I. Štaras 1940-1966 m. sukūrė obelų veisles: ‘Birutės pepinas’,‘Keistutis’,‘Noris’,‘Ridas’,‘Vytėnųvasarinis’;kriaušiųveislę:‘Jūratė’.Jis paliko didžiulį hibridinių sėjinukų fondą, iš kurio buvo atrinktosobelųveislės:‘Auksis’(I.ŠtarasirD.Bulavienė),‘Vytenis’(I.Štarasir D.Bulavienė),‘Štaris’(I.Štaras,D.BulvienėirB.Gelvonauskis);kriaušiųveislės:‘Alka’ir‘Alsa’(I.Štaras,A.Lukoševičius);slyvųveislė:‘Štarovengrinė’(I.Štaras,A.Lukoševičius).

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute obelų selekcijąnuo1966m.tęsėD.Bulavienė,nuo1984m.–B.Gelvonauskis,onuo2004m.vykdoD.GelvonauskienėirV.Bendokas.

Kriaušių selekciją iki 1995m. vykdėA. Lukoševičius, vėliau – B.Gelvonauskis,onuo2004m.–D.GelvonauskienėirV.Bendokas.

Slyvų selekciją 1952 m. pradėjo I. Štaras, vėliau šį dirbą tęsė G.Švirinienė,A.Lukoševičius,onuo1995m.–V.Stanys.

Vyšnių ir trešnių selekcija buvo pradėta 1965 m. selekcininko A.Lukoševičiaus.Nuo1995m.šįdarbątęsiaV.Stanys.

Vaismedžiųselekcijostikslas–sukurtiveisles,kuriųvaismedžiaibūtų ištvermingižiemą,atsparūsgrybinėms irkitoms ligoms,derlingi,ankstipradėtųderėti,vaisiaibūtųįvairausvartojimolaiko,geroskokybės,tiktųnetikdesertui,betirtechnologiniamperdirbimui.

Selekciniame darbe, kaip donorai, buvo naudojamos vietinėskilmės liaudies selekcijos veislės arba kilusios iš atšiauresnių klimatosąlygųveislės,kuriosbuvokryžminamossuveislėmis,pasižyminčiomisgeromisvaisiųsavybėmis,išvakarųEuroposarkitųšalių.

8

Ilgamečio selekcinio darbo rezultatas – ištvermingos žiemą iratsparios ligoms Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutoselekcininkų sukurtos vaismedžių veislės, vedančios kokybiškusvaisius.Taiobelųveislės:‘Birutėspepinas’,‘Noris’,‘Auksis’,‘Kaunis’,‘Vytenis’, ‘Štaris’, ‘Aldas’, ‘Rudenis’, ‘Skaistis’; kriaušių veislės:‘Alka’, ‘Jūratė’, ‘Alnora’, ‘Alsa’, ‘Aluona’, ‘Lukna’ ‘Alna’, ‘Alvita‘,‘Liepona’,‘Gaisra’,‘Krėva’;slyvųveislės:‘Štarovengrinė’,‘Rausvė’,‘Aleksona’, ‘Jūrė’, ‘Kaunovengrinė’, ‘Algė’, ‘Gynė’, ‘Katra’, ‘Orija’,‘Rypė’, ‘Skalvė’; vyšnių veislės: ‘Vytėnų žvaigždė’, ‘Notė’; trešniųveislės:‘Vytėnųgeltonoji’,‘Vytėnųrožinė’,‘Vytėnųjuodoji’,‘Jurgita’,‘Austė’, ‘Meda’, ‘Vasarė’, ‘Agila’, ‘Anta’, ‘Germa’, ‘Jurga’, ‘Lukė’,‘Mindaugė’, ‘Norta’ ir ‘Seda’. Jos yra įtrauktos įAugalų nacionaliniųgenetiniųištekliųsąrašą,išskyrusveisles:‘Rudenis’,‘Skaistis’,‘Alna’,‘Alvita‘,‘Liepona’,‘Gaisra’,‘Krėva’.

3. Senosios lietuviškos vaismedžių veislės

Obelų veislės: ‘Baltasis alyvinis’, ‘Beržininkų ananasas’,‘Černoguzas’, ‘Jono pepinas’, ‘Lietuvos auksinis renetas’, ‘Lietuvospepinas’, ‘Montvilinis’, ‘Panemunės baltasis’, ‘Popierinis’, ‘Rudeninisdryžuotasis’, ‘Sierinka’, ‘Žemaičių grietininis’; kriaušių veislės:‘Ankstyvoji dulia’, ‘Citrininė’, ‘Lyvų berė’, ‘Mangaratka’, ‘Pilkutė’,‘Vandenė’, ‘Vasarinė sviestinė’; slyvų veislės: ‘Vietinė geltonoji’,‘Čirkšlė’; vyšnių veislės: ‘Žagarvyšnė’, ‘Vietinė rūgščioji’; trešniųveislės: ‘Žemaičių geltonoji’, ‘Žemaičių rožinė’, ‘Žemaičių juodoji’ir kitos, daugelio pomologų nuomone, yra vietinės liaudies selekcijosveislės.

Kai kurių vietinių veislių žinoma kilmės istorija.Apie 1880m.V. Montvila lankydamasis Jančevskio sode Blinstrubiškiuose, netoliRaseinių, susidomėjo viena nežinoma obelų veisle. Ši veislė nebuvoatpažintairpavadintaatradėjopavarde‘Montvilinis’.

Prof. A. Hrebnickis ‘Beržininkų ananasą’, kaip nežinomoskilmės sėjinuką, surado savo uošvio Jono Stankevičiaus dvaro sodeBeržininkuose, prieDūkšto. 1886m.pradėjodauginti savomedelyne.Tamepačiamesodejisatrinkoirišplatinoobelųveislę‘Jonopepinas’,kurią pavadino šeiminko garbei. Obuolių veislę ‘Gerkonių avietinis’

9

A.HrebnickissuradoGerkonyse,netoliDūkšto.Jisatrinko,aprašė,daugino ir platino vietines veisles: ‘Ilgai išsilaikantysis’, ‘Panemunėsbaltasis’,‘Šlechta’.Pirmąkartąaprašėobelųveislę‘Lietuvospepinas’.

GrafasZanas,gyvenęsSenajameDūkšte,lankydamasissavodvarePanemunėje (Kaunom.), surado ir išplatino obelų veislę ‘Panemunėsbaltasis’.Prof.A.Hrebnickisšiąveislęįsigijo1936m.išVaršuvos,oišA.HrebnickiojipatekoįVytėnus.

Nemažai vietinių veislių niekieno neaprašytos ir nedaugintosilgainiuisunykoirikimūsųdienųneišliko.

4. Vaismedžių morfologiniai požymiai

Vaismedžių veislėms identifikuoti aprašomi jų morfologiniaipožymiai,fenologijairkitossavybės.

Obelų ir kriaušių veislės skirstomos į vasarines, rudenines iržiemines. Kiekvienoje iš šių grupių išskiriami pogrupiai (ankstyvavasarinė, vasarinė, vėlyva vasarinė ir t.t.). Slyvų veislės skirstomosį ankstyvas, vidutiniškai ankstyvas ir vėlyvas. Trešnių ir vyšnių – įankstyvas,vidutiniškaiankstyvas,vidutiniškaivėlyvasirvėlyvas.

Obelų vaisiai skirstomi į 7 dydžio grupes: labai smulkūs – iki 26g,smulkūs–26-50g,smulkesniužvidutinius–51-75g,vidutiniai– 76-100g, stambesniužvidutinius–101-125g, stambūs–126-175g,labaistambūs–daugiaukaip175g.

Kriaušiųvaisiai skirstomi į6dydžiogrupes: labai smulkūs– iki 50g,smulkesniužvidutinius–51-75g,vidutiniai–76-125g,stambesniužvidutinius–126-175g,stambūs–176-225g,labaistambūs–daugiaukaip225g.

Slyvų vaisiai skirstomi į 5 dydžio grupes: smulkūs – iki 10 g,smulkesni už vidutinius – 10-20 g, vidutiniai – 21-30 g, stambūs – 31-40g,labaistambūs–daugiaukaip41g.

Vyšniųirtrešniųvaisiaiskirstomiį4dydžiogrupes:smulkūs–iki3g;vidutiniškaistambūs–3,1-4g,stambūs–4,1-5g,labaistambūs–daugiaukaip5g.

Vaisiųformabūdingaveislei.Jigalibūtiapvali,plokščiaiapvali,apvaliaiplokščia,elipsiška,apvaliaielipsiška,pailgaielipsiška,

10

netaisyklingai elipsiška, širdiška, apvaliai širdiška, cilindriška,apvaliai cilindriška, rutuliška, plokščiai rutuliška, plačiai kiaušiniška,kiaušiniška,apvaliaikiaušiniška,atvirkščiaikiaušiniška,kūgiška,bukaikūgiška, apvaliai kūgiška, siaurai kūgiška, plačiai kūgiška, varpiška,kriaušiška, apvaliai kriaušiška, pailgai kriaušiška, netaisyklingaikriaušiška,figosformos,buteliškairįvairiostarpinėsformos.

Vaisių odelė būna plona, vidutiniškai stora ir stora, tvirta, lygi,šiurkšti,blizganti,lengvaiarsunkiainusilupanti.Odelėsspalva–žalia,gelsvaižalia,žalsvaigeltona,geltona,tamsiaigeltona,gelsvaibalta,balta,auksinė,oranžinė,rausva,rožinė,raudona, tamsiairaudona,purpurinė,rausvai mėlyna, beveik juoda, juoda. Odelė gali turėti tik pagrindinęspalvą arba ir antrinę (dengiamąją), kuri priklauso nuo dažančiųjųmedžiagų (antocianų) kiekio.Antrinė spalva gali dengti visą vaisiauspaviršiųarbatiksaulėsapšviestąpusę.

Vaisiausminkštimasgalibūtiskystas,minkštasartvirtas(standus),labai sultingas, sultingas, vidutiniškai sultingas, sausas. Minkštimokonsistencijaestismulkiaigrūdiška,stambiaigrūdiška,pusiautirpstanti,tirpstanti,švelni,puri,tanki,pluoštiška,kremzliška,pusiaukremzliška.Spalva–balta,gelsvaibalta,žalsvaibalta,kreminė,gelsva,žalia,gelsvaižalia, žalsvaigeltona, šviesiaigeltona,geltona,gelsvai rausva, rausva,raudonaartamsiairaudona.Skonis–saldus,salstelėjęs,rūgščiaisaldus,saldžiarūgštis,saldausarrūgštausvynoskonio,rūgštus,aitrus,kartus.

Vaismedžių vainikai būna įvairios formos: piramidiški, siauraipiramidiški, plačiai piramidiški, atvirkščiai piramidiški-šluotiški;kūgiški,rutuliški,plačiairutuliški,plokščiairutuliški.Vainikaigalibūtireti,vidutiniškaitankūs,tankūsarlabaitankūs.Vaismedžiaiskirstomiįlabaiaugius,augius,vidutiniškaiaugiusirneaugius.Vaismedžiųveislėsskirstomos į atsparias, vidutiniškai atsparias ir neatsparias vienam arkitamligossukėlėjui.Priklausomainuoagroklimatiniųsąlygų,rūšiesirveislėssavybiųvaismedžiaižydianksti,vidutiniškaianksti,vidutiniškaivėlaiarvėlai.

11

4.1. Obelys

‘Baltasis alyvinis’

Vėlyvaveislė,manoma,kadkilusiišPabaltijo.

Vaisiaiskinamirugpjūčiopabaigoje,vartojami švieži irperdirbami,nuskintiišsilaiko 10-12 dienų. Vidutinė vienovaisiaus masė – 95 g. Jie apvaliaikūgiški ar plačiai kiaušiniški, neaštriaibriaunoti(iki10-tiesneryškiųbriaunų),truputį salstelėjusio vyno rūgštiesskonio, netransportabilūs, labai jautrūsrauplėms. Odelė plona, lygi, žalsvaigeltona, prinokusių gelsvai balta.Saulėtąvasarąpavieniaiobuoliaitruputįraustelėję. Minkštimas žalsvai baltas,nelabaipurus,sultingas.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą. Vainikas rutuliškas,retas. Žydi vidutiniškai anksti. Derėtipradeda2-3-iaisaugimosodemetais.

‘Beržininkų ananasas’

Ankstyva rudeninė veislė, 1886 m. prof. A. Hrebnickio surastaBeržininkuose (Ignalinos raj.). 1947-1958,1964-1973ir2001-2008m.įrašytaįNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiaiskinamirugpjūčiopabaigoje-rugsėjo pradžioje, vartojami švieži,saugykloje išsilaiko iki gruodžiomėnesio.Vidutinėvienovaisiausmasė–155g.Jieapvaliaikūgiški,rūgščiasaldžiovyno skonio, transportabilūs, atsparūsrauplėms, rudajampuviniui irmiltligei.Odelė stora, žalsvaigeltona,prinokusių– geltona, saulės apšviestoje pusėjeoranžinė arba rausva. Minkštimasgelsvas,tvirtas,sultingas.

Vaismedžiailabaiaugūs,ištvermingižiemą. Vainikas rutuliškas arba plačiairutuliškas, vidutiniškai tankus. Žydividutiniškai anksti. Derėti pradeda 5-7-aisaugimosodemetais.

12

*-NuotraukųautoriusB.Gelvonauskis,piešinysišleidinio„Lietuvospomologija“1tomas,1990.

Vėlyva rudeninė veislė, kilmėnežinoma.

Vaisiai skinami rugsėjo viduryje,vartojami švieži, saugykloje išsilaikoiki gruodžio mėnesio. Vidutinė vienovaisiaus masė – 119 g. Jie apvaliaikūgiški arba kūgiški, saldžiarūgščiai,vidutiniškai transportabilūs, atsparūsrauplėms ir rudajam puviniui. Odelėstora, tvirta, padengta pilkšvomisapnašomis,žalsvaigeltona,prinokusių–tamsiaigeltona,saulėsapšviestojepusėjepadengta ryškiai raudonais dryželiais,vietomissusiliejančiaisįvientisąraudonį.Minkštimas gelsvas, sultingas, smulkiaigrūdiškas.

Vaismedžiai augūs, ištvermingižiemą.Vainikasplokščiairutuliškasarbarutuliškas. Žydi anksti. Derėti pradeda6-9-aisaugimosodemetais.

‘Černoguzas’

Vėlyva rudeninė veislė, 1886 m.A. Hrebnickio surasta Beržininkuose(Ignalinosraj.).

Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, vartojami švieži,saugykloje išsilaiko iki vasariomėnesio. Vidutinė vieno vaisiaus masė– 90 g. Jie kiaušiniški arba siauraikūgiški, saldžiarūgščio vyno skonio,transportabilūs, atsparūs rauplėms.Odelė žalsva, prinokusių – oranžiniaigeltona, saulės apšviestoje pusėjepadengta raudonais dryželiais, vietomissusiliejančiais į vientisą raudonį.Minkštimas gelsvas, tvirtas, sultingas,pernokusiųmiltingas.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą. Žydi vėlai. Derėtipradeda3-4-aisaugimosodemetais.

‘Jono pepinas’

13

‘Lietuvos auksinis renetas’

Vėlyva žieminė veislė, kilmė nežinoma. 1899 m. buvo įrašyta į Nacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiaiskinamirugsėjopabaigoje-spaliopradžioje,vartojamišvieži,saugyklojeišsilaikoikigegužėsmėnesio.Vidutinėvienovaisiausmasė–126g.Jietransportabilūs,atsparūsrauplėmsirrudajampuviniui.Minkštimastvirtas,sausas.

Vaismedžiai augūs, vidutiniškai ištvermingi žiemą. Vainikas rutuliškas,vidutiniškaitankus.Žydivėlaiarbavidutiniškaivėlai.Derėtipradeda3-5-aisaugimosodemetais.

‘Lietuvos pepinas’

Žieminėveislė,manoma,kadkilusiiš Gardino gubernijos. 1899-1973 m.buvoįrašytaįNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, vartojami švieži irperdirbami, saugykloje išsilaiko ikivasariomėnesio.Vidutinėvienovaisiausmasė–70g.Jiekūgiški,saldžiarūgščiovyno skonio, netransportabilūs,neatsparūs rauplėms. Odelė plona,žalsvaigeltona,saulėsapšviestojepusėjepadengtaišsiliejusiurožiniuraudoniu.

Minkštimas ryškiai baltas, purus,pusiau tirpstantis, labai sultingas,smulkiaigrūdiškas.

Vaismedžiai nėra augūs irneilgaamžiai, vidutiniškai ištvermingižiemą. Vainikas rutuliškas arba plačiaipiramidiškas, tankus. Žydi vidutiniškaianksti.Derėtipradeda1-2augimosodemetais.

14

Ankstyva žieminė veislė, 1880 m.V. Montvilos surasta Blinstrubiškiuose(Raseiniųraj.).

Vaisiai skinami spalio mėnesį,vartojami švieži, saugykloje išsilaikoiki sausio mėnesio. Vaisiai vidutiniškaistambūs. Jie cilindriški, rūgščiasaldžiai,vidutiniškai transportabilūs, atsparūsrauplėms ir rudajam puviniui. Odelėžalsvaigeltona,saulėsapšviestojepusėjemargai raustelėjusi. Minkštimas gelsvaibaltas,purus,sultingas.

Vaismedžiai augūs, stambūs,ištvermingi žiemą. Vainikas atvirkščiaipiramidiškas arba plačiai rutuliškas,tankus. Derėti pradeda 3-6-ais augimosodemetais.

‘Montvilinis’

Vėlyva rudeninė veislė, grafo ZanosurastaPanemunėje(Kaunom.).

Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje,vartojamišvieži,saugykloje išsilaikoikigruodžiomėnesio.Vidutinė vienovaisiausmasė–140g.Jiekūgiškiarbakiaušiniški,neaštriaipenkiabriauniai,saldžiarūgščiai,vidutiniškai transportabilūs, vidutiniškaiatsparūs rauplėms. Odelė vidutiniškaistora, žalsvai geltona, vienspalvė.Minkštimas žalsvai gelsvas, tvirtas,sultingas,smulkiaigrūdiškas.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą. Vainikas plokščiairutuliškas,retas.Žydividutiniškaianksti.Derėti pradeda 4-5-ais augimo sodemetais.

‘Panemunės baltasis’

15

‘Popierinis’

Vasarinė veislė, manoma, kad kilusiiš Pabaltijo. 1899-2008 m. įrašyta įNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai skinami liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, vartojami šviežiir perdirbami, nuskinti išsilaiko 10-15dienų. Vidutinė vieno vaisiaus masė –75 g. Jie apvalūs arba apvaliai kūgiški,briaunoti (3-4-ios, rečiau 5-ios briaunos,iš kurių viena aštri, panaši į siūlę),aromatingi, saldžiarūgščio vyno skonio,netransportabilūs irneatsparūs rauplėms.Odelė plona arba vidutiniškai stora,sausa, gelsvai balta, prinokusių – balta.Minkštimas gelsvai baltas, labai purus,labaisultingas,stambiaigrūdiškas.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,vidutiniškai ištvermingi žiemą. Vainikasplačiai piramidiškas, vidutiškai tankus.Žydi anksti. Derėti pradeda 3-5 augimosodemetais.

‘Rudeninis dryžuotasis’

Rudeninė veislė,manoma, kad kilusiiš Pabaltijo. 1899-2008 m. įrašyta įNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai skinami rugsėjo viduryje,vartojami švieži, saugykloje išsilaikoiki gruodžio mėnesio. Vidutinė vienovaisiaus masė – 125 g. Jie kūgiškiarba apvaliai kūgiški, su 3-5 ryškiomisbriaunelėmis,saldžiarūgščiovynoskonio,vidutiniškai transportabilūs, vidutiniškaiatsparūs rauplėms. Odelė vidutiniškaistora, žalsvai geltona, prinokusių –šviesiai geltona, violetinio atspalvio,saulėsapšviestojepusėjepadengtaryškiairaudonais dryželiais.Minkštimas žalsvaibaltas,purus,sultingas,aviečiųskonio.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą. Vainikas rutuliškasarbaplačiairutuliškas,vidutiniškaitankusarba tankus. Žydi vidutiniškai vėlai.Derėtipradeda5-7augimosodemetais.

16

Rudeninėveislė,manoma,kadkilusiiš Pabaltijo. Iki 1966 m. buvo įrašyta įNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, vartojami švieži irperdirbami,saugyklojeišsilaikoikisausiomėnesio. Vidutinė vieno vaisiaus masė– 96 g. Jie bukai arba apvaliai kūgiški,neryškiai briaunoti, saldžiarūgščiovyno skonio, transportabilūs. Odelėplona, žalsvai gelsva, pilkšvo atspalvio,saulės apšviestoje pusėje padengtatamsiai raudonos spalvos dryželiais.Minkštimas žalsvai arba gelsvai baltas,švelnus,aromatingas,sultingas,smulkiaigrūdiškas.

Vaismedžiai augūs, stambūs,ilgaamžiai, vidutiniškai ištvermingižiemą. Vainikas plokščiai rutuliškas,tankus. Žydi vidutiniškai vėlai. Derėtipradeda8-9-aisaugimosodemetais.

‘Sierinka’

Rudeninė veislė, kilusi ir paplitusiŽemaitijoje.1899ir1958m.buvoįrašytaįNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai skinami rugpjūčio antrojepusėje arba rugsėjopradžioje, vartojamišviežiirperdirbami,saugyklojeišsilaikoiki gruodžio mėnesio. Vidutinė vienovaisiaus masė – 88 g. Jie apvaliaicilindriški arba kūgiški, retkarčiaisneryškiai briaunoti, saldžiarūgščio vynoskonio, vidutiniškai transportabilūs irvidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelėbaltaarbažalsvaibalta,saulėsapšviestojepusėje padengta išsiliejančiais rausvaisdryželiais.Minkštimasbaltasarbagelsvaibaltas,labaisultingas,tirpstantis.

Vaismedžiai augūs, vidutiniškaiištvermingi žiemą. Vainikas plačiairutuliškas, vidutiniškai tankus. Žydividutiniškaivėlai.Derėtipradeda3-4-aisaugimosodemetais.

‘Žemaičių grietininis’

17

4.2. Kriaušės

‘Ankstyvoji dulia’

Ankstyva vasarinė veislė, kilmėnežinoma.

Vaisiai skinami rugpjūčio pradžioje,vartojami švieži apie dvi savaites.Vidutinėvienovaisiausmasė–56g.Jieapvaliai kriaušiški, saldūs, aromatingi,transportabilūs, neatsparūs rauplėms,vidutiniškai atsparūs rudajam puviniui.Odelė lygi, blizganti, plona, žalsvaigeltona, saulės apšviestoje pusėjepadengta išsiliejančiais oranžiniaisdryželiais. Minkštimas gelsvai baltas,sultingas, smulkiai grūdiškas, pusiautirpstantis,granuliųnedaug.

Vaismedžiai augūs, vidutiniškaiištvermingi žiemą. Vainikas plačiaipiramidiškas, vidutiniškai tankus. Žydivėlai.Derėtipradeda5-6-aisaugimosodemetais.

‘Citrininė’

Ankstyva vasarinė veislė, kilmėnežinoma. 1958 ir 1967-1997 m. buvoįrašytaįNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai prinoksta rugpjūčio pirmąjądekadą, vartojami švieži 10-15 dienų.Vidutinėvienovaisiausmasė–50-60g.Jieapvaliaikiaušiniški,salstelėję,aromatingi,transportabilūs, atsparūs rauplėms irrudajam puviniui. Odelė vidutiniškaistora, gelsvai žalia, prinokusių – žalsvaigeltona arba geltona, saulės apšviestojepusėjepadengtaišsiliejančiaisoranžiniaisdryželiais.Minkštimasgelsvas,sultingas,pusiautirpstantis,smulkiaigrūdiškas,turismulkiųgranulių.

Vaismedžiai augūs, vidutiniškaiištvermingi žiemą. Vainikas plačiaipiramidiškas, tankus. Žydi vidutiniškaianksti. Derėti pradeda 7-8-ais augimosodemetais.

18

* - Nuotraukų autoriai A. Lukoševičius ir B. Gelvonauskis, piešiniai iš leidinio „Lietuvos pomologija“ 1tomas,1990.

Ankstyvavasarinėveislė,manoma,kadkilusiišPabaltijo.

Vaisiai skinami rugpjūčio pirmojepusėje,vartojami šviežiapie10dienų.Vidutinėvienovaisiausmasė–55-65g.Jie kūgiški, saldūs, netrans-portabilūs,vidutiniškai atsparūs rauplėms irrudajam puviniui. Odelė vidutiniškaistora, žalia,prinokusių–gelsvai žalia.Minkštimas žalsvai baltas, pusiautirpstantis,sultingas,granuliųnedaug.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištver-mingi žiemą. Vainikaspiramidiškas, retas. Žydi vidutiniškaianksti. Derėti pradeda 6-7-ais augimosodemetais. ‘Lyvų berė’

Ankstyva vasarinė veislė, kilmėnežinoma. 1952 m. buvo įrašyta įNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai skinami rugpjūčio pirmojepusėje, vartojami švieži apie 10-15dienų.Vidutinė vieno vaisiausmasė –15-20g.Jierutuliški,saldūs,aromatingi,vidutiniškai transpor-tabilūs, atsparūsrauplėms ir rudajam puviniui. Odelėplona, žalia, prinokusių – geltona.Minkštimasgelsvas,sultingas,smulkiaigrūdiškas,turigranulių.

Vaismedžiai augūs, ištvermingižiemą. Vainikas plačiai piramidiškas,tankus.Žydividutiniškaianksti.Derėtipradeda7-aisaugimosodemetais.

‘Mangaratka’

19

‘Pilkutė’

Vėlyva vasarinė veislė, kilmėnežinoma.

Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, vartojami švieži apiesavaitę. Vidutinė vieno vaisiaus masė –40-45g.Jieapvalūs,skanūs,aromatingi,vidutiniškai transpor-tabilūs, atsparūsrauplėms ir rudajam puviniui. Odelėplona, žalsvai gelsva, pilkšvo atspalvio.Minkštimas gelsvai baltas, sultingas,smulkiaigrūdiškas,granuliųnedaug.

Vaismedžiaiaugūs,ištvermingižiemą.Vainikasplačiaipiramidiškas,vidutiniškaitankus. Žydi vidutiniškai anksti. Derėtipradeda6-7-aisaugimosodemetais.

‘Vandenė’

Vasarinėveislė,kilmėnežinoma.1958ir1967-1997m.buvoįrašytaįNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai prinoksta rugpjūčio antrojepusėje, vartojami švieži apie 10 dienų.Vidutinėvienovaisiausmasė–76g.Jiekūgiški arba netaisyklingai kriaušiški,salstelėję, nearomatingi, vidutiniškaitransportabilūs, atsparūs rauplėms irrudajam puviniui. Odelė vidutiniškaistora, gelsvai žalia, prinokusių – žalsvaigelsva,kaikurievaisiaisaulėsapšviestojepusėje padengti neryškiu raudoniu.Minkštimasgelsvaibaltas,labaisultingas,pusiautirpstantis,granuliųnedaug.

Vaismedžiaiaugūs,ištvermingižiemą.Vainikas siaurai piramidiškas, tankus.Žydi vidutiniškai vėlai. Derėti pradeda6-7-aisaugimosodemetais.

20

Vėlyva vasarinė veislė, kilmėnežinoma.

Vaisiaiskinamirugpjūčiopabaigoje,vartojami švieži 15-20dienų.Vidutinėvienovaisiausmasė–170g.Jieplačiaikriaušiški, salstelėję, silpno aromato,transportabilūs, atsparūs rauplėms,neatsparūs rudajam puviniui. Odelėvidutiniškai stora, gelsvai žalia,prinokusių – žalsvai geltona, saulėsapšviestoje pusėje padengta tamsiairaudona spalva. Minkštimas gelsvaibaltas,pusiautirpstantis,labaisultingas,smulkiaigrūdiškas,granuliųnedaug.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą. Vainikas plačiaipiramidiškas,vidutiniškai tankus.Žydivėlai.Derėtipradeda6-aisaugimosodemetais.

‘Vasarinė sviestinė’

4.3. Slyvos

Vidutiniškai ankstyva veislė, kilmėnežinoma.

Vaisiai prinoksta rugpjūčiopabaigoje-rugsėjo pradžioje, vartojamišviežiirperdirbami,nuskintilaikosi5-6dienas.Vidutinėvienovaisiausmasė–20-28g.Jiekiaušiniški,sukakleliuprievaiskočio, saldūs, specifinio priesko-nio,vidutiniškai transportabilūs,atspa-rūs ligoms ir kenkėjams.Odelė plona,žalsvai gelsva, prinokusių – gelsva suvaškinio apnašo sluoksneliu. Minkšti-mas žalsvai gelsvas, sultingas, tvirtas.Kauliukas kiaušinio formos, vidutiniodydžio,išminkštimoišsiimalengvai.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą. Vainikas pirami-diškas, tankus. Žydi vėlai. Derėtipradeda3-4-aisaugimosodemetais.

‘Vietinė geltonoji’

21

*-NuotraukųautoriusV.Stanys

’Kriklė‘

Vidutinio ankstyvumo liaudiesselekcijosveislė.

Vaisiai prinoksta rugpjūčioantroje pusėje, vartojami švieži irperdirbami. Vieno vaisiaus masė – 5-6g.Jiekiaušiniški,geroskonio,saldūs,vidutiniškai transportabilūs, pakankamaiatsparūs ligoms ir kenkėjams. Odelėplona,tamsiaimėlynasuvaškinioapnašosluoksneliu. Minkštimas gelsvai žalias,sultingas, standus. Kauliukas kiaušinioformos, vidutinio didumo, iš minkštimoišsiimasunkiai.

Vaismedžiai vidutinio augumo,vidutiniškai ištvermingi žiemą. Vainikaspiramidiškas,tankus.

4.4. Vyšnios

‘Vietinė rūgščioji’

Vėlyvaveislė,kilmėnežinoma. 1967-2008 m. įrašyta į Nacionalinį augalųveisliųsąrašą.

Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, vartojami švieži,bet labiautinkaperdirbti.Vidutinėvienovaisiaus masė – 2,6-2,9 g. Jie apvalūs,saldžiarūgščio skonio, aromatingi,vidutiniškai transportabilūs. Odelėblizganti, tamsiai raudona. Minkštimasraudonas, minkštas, šiek tiek aitrus,sultingas. Kauliukas vidutinio dydžio,prieminkštimošiektiekprilipęs.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingižiemą.Vainikaspiramidiškasarba rutuliškas, vidutiniškai tankus.Žydi vidutiniškai anksti. Derėti pradeda2-3 augimo sode metais. Neatsparūsmoniliozeiirkokomikozei.

22

*-NuotraukųautoriusV.Stanys

Ankstyva veislė, kilusi iš Žagarėsdvare augintų Vladimirinių vyšniųsėjinukų. 1929-2008 m. įrašyta įNacionalinįaugalųveisliųsąrašą.

Vaisiai prinoksta liepos pirmojepusėje, vartojami švieži ir perdirbami.Vidutinė vieno vaisiaus masė – 2,6 g. Jie apvalūs, saldžiarūgščio skonio,vidutiniškai transportabilūs, atsparūsligoms ir kenkėjams. Odelė tamsiairaudona, prinokusių – beveik juoda.Minkštimastamsiairaudonas,minkštas,labai sultingas. Kauliukas smulkus, išminkštimoišsiimalengvai.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs,ištvermingi žiemą.Vainikas rutuliškas,vidutiniškaitankus.Žydianksti.Derėtipradeda 2-3-ais augimo sode metais.Neatsparūskokomikozei.

‘Žagarvyšnė’

4.5. Trešnės

Vėlyva veislė, kilusi ir paplitusiŽemaitijoje.

Vaisiai prinoksta liepos antrojepusėje, vartojami švieži ir perdirbami.Vidutinėvienovaisiausmasė–2-2,5g. Jie rutuliški arba apvaliai širdiški,saldūs, aromatingi, netransportabilūs,atsparūs ligoms ir kenkėjams. Odelėblizganti, beveik permatoma, geltona.Minkštimas šviesiai geltonas, tvirtas,sultingas.Kauliukassmulkus,apvalus,išminkštimoišsiimalengvai.

Vaismedžiai augūs, vidutiniškaiištvermingi žiemą, ligoms ir kenkėjamsatsparūs. Vainikas piramidiškas,vidutiniškai tankus arba retas. Žydianksti. Derėti pradeda 4-5-ais augimosodemetais.

‘Žemaičių geltonoji’

23

*-NuotraukųautoriusV.Stanys,piešinysišleidinio„Lietuvospomologija“2tomas,1996.

‘Žemaičių rožinė’

Vėlyva veislė, kilusi ir paplitusiŽemaitijoje.

Vaisiai prinoksta liepos viduryje,vartojami švieži ir perdirbami. Vidutinėvienovaisiausmasė–2,7-3g.Jieširdiški,saldūs,silpnoaromato,netransportabilūs,ligoms ir kenkėjams atsparūs. Odelėblizganti,plona,gelsva,saulėsapšviestojepusėje nusidažiusi rausvai. Minkštimasgelsvas, minkštas, sultingas. Kauliukassmulkus,elipsiškas,išminkštimoišsiimasunkiai.

Vaismedžiaiaugūs,ištvermingižiemą,grybinėms ligoms atsparūs. Vainikasplačiaipiramidiškas,vidutiniškai tankus.Žydi anksti. Derėti pradeda 4-5-aisaugimosodemetais.

‘Žemaičių juodoji’

Vidutiniškai vėlyva veislė, kilusi irpaplitusiŽemaitijoje.

Vaisiai prinoksta liepos pradžioje,vartojami švieži ir perdirbami.Vidutinė vieno vaisiaus masė – 2-2,5g. Jie kiaušiniški ar apvaliai širdiški,aromatingi, transportabilūs, atsparūsligoms ir kenkėjams. Odelė blizganti,tvirta, tamsiai raudona, prinokusių –juoda. Minkštimas tamsiai raudonas,minkštas,sultingas.Kauliukassmulkus,netaisyklingai elipsiškas, išminkštimoišsiimasunkiai.

Vaismedžiai augūs, ištvermingižiemą, ligoms ir kenkėjams atsparūs.Vainikas plačiai piramidiškas,vidutiniškaitankus.Žydianksti.Derėtipradeda4-5-aisaugimosodemetais.

24

Literatūra

1.AlišauskaitėB.AdomasHrebnickis.Vilnius,1987.87p.2.GelvonauskisB.Obelųselekcija //Augalųselekcija.Lietuvos

mokslas,1998.P.189-198.3.BulavieneD., ButkusV., IvanauskasT. Lietuvos pomologija.

Vilnius:Mintis,1974.184p.4. Kriaučiūnas J. Lietuvos sodų istorija // Mūsų sodai. 1962.

Nr.10.P.6-7.5.LukoševičiusA.Kriaušiųauginimas.Kaunas,1994.77p.6.LukoševičiusA.Vyšniųauginimas.Kaunas,1994.40p.7.Lukoševičius.A..Kriaušiųselekcija//Augalųselekcija.Lietuvos

mokslas,1998.P.199-201.8.Lukoševičius.A.Vyšniųirtrešniųveislės.Babtai,2002.114p.9.LukoševičiusA.Kriaušiųveislės.Babtai,2003.174p.10. Lukoševičius A., Lapinskas E., Misevičiūtė A. ir kt.

Lietuvos pomologija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.391p.

11.Misevičiūtė,A.LukoševičiusA.Sodoaugalųveisliųtyrimasirselekcija//Sodininkystėirdaržininkystė,1988.T.7.P.26-46.

12.Obelys.Kaunas:Ūkininkopatarėjas,2007.120p.13.ŠvirinasS.Jaunajamsodininkui.Kaunas,1990.223p.14. Tuinyla V., Lukoševičius A., Bandaravičius A. Lietuvos

pomologija1.Vilnius:Mokslas,1990.336p.15.TuinylaV.,LukoševičiusA.,IvanauskasT.Lietuvospomologija,

1sąsiuvinis.1962.

25

Asta BlažytėBl33Senosioslietuviškosvaismedžiųveislės:[mokomojipriemonė]Kėdainiai:leidyklaSpaudvita,2008-28p.:iliustr.

ISBN978-9955-637-46-2

Leidinyjepateikiamainformacijaapiesodininkystėsirvaismedžiųselekcijos istorijąLietuvoje. Jame trumpai aprašytosLietuvoje kilusiųsėklavaisių ir kaulavaisių veislių biologinės savybės beimorfologiniaipožymiai. Leidinys skirtas vaismedžių selekcininkams, biologams,sodininkams.

UDK 634(474.5)

LietuvosaugalųnacionaliniaigenetiniaiištekliaiSenosios lietuviškos vaismedžių veislės

Leidinįspausdino:UAB“Spaudvita”,tel.(8347)60711

Užs.Nr.500Tiražas200egz.