lietuvos pramonininkŲ konfederacijos pr e zidento praneŠimas
DESCRIPTION
Nepaisant visų valdžios pastangų verslas gyvuoja. LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PR E ZIDENTO PRANEŠIMAS. VILNIUS 2009 10 16. KAIP MES ATRODOM?. PASAULIO EKONOMIKOS KRITIMAS 2009 II KETV., LYGINANT SU 2008 II KETV. Šaltinis: EUROSTAT. FINANSŲ POLITIKA (1). - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
LIETUVOS LIETUVOS PRAMONININKŲ PRAMONININKŲ
KONFEDERACIJOS KONFEDERACIJOS PRPREEZIDENTO ZIDENTO PRANEŠIMASPRANEŠIMAS
VILNIUS 2009 10 16
Nepaisant visų valdžios pastangų verslas gyvuoja
KAIP MES ATRODOM?
1,4
-5,9 -6 -6,3 -6,5-7,4
-8,8 -9
-16,6-18,2
-20,4
-4,8-4,4 -5,3 -5,5-5,1-4,2-3,9-3,8-3,7-2,6-0,2
-25
-20
-15
-10
-5
0
5
Lenk
ija
Gra
ikija
Pran
cūzi
ja
Port
ugal
ija
Bel
gija
JAV
Ispa
nija
Aus
trija
ES27
Nyd
erla
ndai
Slov
akija
D. B
rita
nija
Voki
etija
Italij
a
Šved
ija
Japo
nija
Veng
rija
Rum
unija
Slov
ėnija
Estij
a
Latv
ija
Liet
uva
PASAULIO EKONOMIKOS KRITIMAS 2009 II KETV., LYGINANT SU 2008 II KETV.
Šaltinis: EUROSTAT
FINANSŲ POLITIKA (1)2001-2010 M. VALSTYBĖS BIUDŽETAS TŪKST. LT
6.42
8.13
4
8.86
8.02
3
9.54
5.16
0
10.2
16.6
99
11.1
73.9
42
13.3
91.9
15
16.1
27.8
75 20.4
59.0
27
16.4
62.4
58
13.0
18.0
00
6.42
8.13
4
8.86
8.02
3
9.54
5.16
0
11.8
06.0
10
13.8
50.3
40
16.7
18.1
45
19.2
13.8
67
25.5
71.8
62
22.8
79.8
10
20.9
09.0
00
7.33
4.13
4
10.0
03.4
11
10.8
57.4
38
13.6
68.2
29
15.6
59.9
40
18.4
65.1
45
20.6
54.8
67
26.5
72.8
62
25.8
22.2
65
26.4
88.4
00
0
5.000.000
10.000.000
15.000.000
20.000.000
25.000.000
30.000.000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
p
2010
p
Pajamos be ES paramos Pajamos iš viso Išlaidos iš viso
FINANSŲ POLITIKA (2)
Daugelis ekonomikos komponentų smunka į 2005 m. lygį, o kai kurie net į 2002-2003 m. lygį
2010 m Valstybės pajamų lygis be ES paramos smuks iki 2006 m. lygio, su ES parama – iki 2007 m. lygio, tuo tarpu išlaidos sieks rekordinį Lietuvos istorijoje 2008 m. lygį
EKONOMIKA - ESAMA SITUACIJA
FINANSŲ POLITIKA (3)2001-2010 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO DEFICITAS TŪKST. LT
-906
.000
-1.1
35.3
88
-1.3
12.2
78
-1.8
62.2
19
-1.8
09.6
00
-1.7
47.0
00
-1.4
41.0
00
-1.0
01.0
00
-2.9
42.4
55
-5.5
79.4
00
-6.000.000
-5.000.000
-4.000.000
-3.000.000
-2.000.000
-1.000.000
020
01
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
p
2010
p
FINANSŲ POLITIKA (4)
Birželį Lietuvos išplatinta 500 mln. EUR euroobligacijų emisija valstybei kainuoja 9,5%, o Latvijai suteikta Tarptautinio valiutos fondo paskola – 2,23% metinių palūkanų.
Latvija už 600 mln. EUR per metus mokės 13,8 mln. EUR palūkanų, o Lietuva už 500 mln. EUR paskolą – 46,8 mln. EUR
Praėjusią savaitę Vyriausybė paskelbė apie dar vieną, 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma sieks 6,75 proc.
SKOLINIMASIS - ESAMA SITUACIJA (1)
FINANSŲ POLITIKA (5)
2010 m. SODROS deficitas sieks 2,36 mlrd. litų (10,35 mlrd. litų pajamų ir 12,72 mlrd. litų išlaidų), ji planuojama finansuoti 2 proc. pakėlus mokesčio tarifą (planuojama surinkti 0,4 mlrd. litų) bei skolinantis (2 mlrd. Lt)
2010 m. Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos išaugs 689 mln. litų iki 1,692 mlrd. litų
Valstybės skolos auginimo tempai kelia didelį nerimą – sausį-rugpjūtį pasiskolinta 8,185 mlrd. Lt, kitąmet vien palūkanų Lietuva sumokės daugiau kaip 1,1 mlrd. Lt, visos skolos perlips 30% BVP ribą ir augs toliau
SKOLINIMASIS - ESAMA SITUACIJA (2)
FINANSŲ POLITIKA (6)
Lietuvos išėjimą iš krizės valdžia sieja su viešųjų finansų subalansavimu siekiant įsivesti eurą – šiuo metu valstybės finansų politikos pagrindinis uždavinys – numatyti papildomas biudžeto konsolidavimo priemones 2009–2011 metais
Vykdant griežtą fiskalinę politiką daug dėmesio skirta biudžeto pajamų pusei – mokesčių didinimui – tačiau viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo procesas yra per lėtas ir nepakankamas
FINANSAI - ESAMA SITUACIJA
FINANSŲ POLITIKA (7)
Siekiant išlipti iš duobės, būtina aiškesnė ekonominė politika, kuri nesibaigtų mokesčių didinimu ir lėtu, neefektyviu ir nepakankamu viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu
Reikalingos esminės struktūrinės viešojo sektoriaus reformos, o ne kosmetiniai biudžeto karpymai, būtina didinti skatinimo plano efektyvumą
Mokestinių tarifų pakeitimai neturi būti atliekami be išsamių konsultacijų su socialiniais partneriais
SIŪLYMAI (1)
Palaipsniui turi būti mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas iki 18 proc.
Siekiant padidinti Lietuvos konkurencinį pranašumą, pelno mokesčio tarifas turi būti mažinamas iki 15 proc., dividendai nuo 2010 m. bus apmokestinami 10% tarifu
Nuo 2010 01 01 atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliariai gaunamų pajamų (įskaitant dividendus, turto pardavimo pajamas, palūkanas ir kt.)
FINANSŲ POLITIKA (8)SIŪLYMAI (2)
Siekiant užtikrinti kredito išteklių prieinamumą verslui, biudžeto deficitui dengti neturi būti skolinamasi iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų
tarptautinėse bankinėse rinkose bei iš tarptautinių finansų institucijų valstybė turi skolintis ne didesnėmis palūkanomis, nei 6 mėn. EURIBOR + 4 proc.
Lietuvos ekonomikai pereinant į augimo fazę ir užtikrinus biudžeto pajamų augimą, papildomai gautas pajamos reikia nukreipti: subalansuotam biudžetui užtikrinti; valstybės skolos sumažinimui iki 20 proc. nuo BVP; ne mažesniam kaip 5 proc. nuo BVP valstybės rezervo
sukaupimui.
FINANSŲ POLITIKA (9)SIŪLYMAI (3)
SOCIALINĖ POLITIKA (1)
Vertinant pagal Doing Business reitingą, Lietuva užima 119 vietą pagal darbo santykių lankstumą
Šaltinis: Doing Business (The World Bank Group)
LIETUVOS IR REGIONO DARBO SANTYKIŲ LANKSTUMAS
SOCIALINĖ POLITIKA (2)
Lietuvos reitingas pagal darbo santykių lankstumą yra vienas žemiausių tiek tarp Baltijos regiono šalių, tiek tarp kitų kaimyninių šalių ir turi neigiamos įtakos šalies konkurencingumui, ekonomikos atsigavimui ir tolesniam vystymuisi
Žemas ir smunkantis Lietuvos Doing Business reitingas pagal darbo santykių lankstumą dar kartą parodo, kad darbo santykiai Lietuvoje reglamentuojami pernelyg painiai ir griežtai
ESAMA SITUACIJA
SOCIALINĖ POLITIKA (3)
Leisti sudaryti terminuotą sutartį pastovaus pobūdžio darbui ir neriboti terminuotos sutarties trukmės
Lanksčiau reglamentuoti darbo valandas – leisti visoms darbuotojų kategorijoms suminę darbo laiko apskaitą, leisti didinti darbo laiko trukmę kai dėl sezoniškumo ar kitų priežasčių stipriai išauga gamybos apimtys, išlaikant 48 darbo val. vidurkį per 12 mėn.
Mažiau reguliuoti naktinį darbą
SIŪLYMAI
SOCIALINĖ POLITIKA (4)
Lanksčiau reglamentuoti atleidimo iš darbo galimybes ir mažinti atleidimo iš darbo kaštus
Leisti darbdaviams ir profesinėms sąjungoms kolektyvinėse sutartyse nustatyti liberalesnius darbo santykius, nei numato darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai
SIŪLYMAI
ENERGETIKA (1)
HE10%
Rusvosios anglies
10%
Naftos E4%
Vėjo E2%
Kitos E3%Biomasės E
3%
Atominės E30%
Dujų E20%Anglinės E
18%
ES ŠALIŲ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA
ENERGETIKA (2)
Atominė energetika74,42% HE
67,80%
Šiluminės elektrinės21,14% Vėjo elektrinės
22,03%
Biomasės elektrinės10,17%
Atsinaujinantys šaltiniai4,44%
LIETUVOS 2008 M. ELEKTROS GAMYBOS STRUKTŪRA
ENERGETIKA (3)
0
10
20
30
40
50M
alta
Liuk
sem
burg
as
D. B
ritan
ija
Belg
ija
Nyde
rlan
dai
Kipr
as
Airij
a
Veng
rija
Italij
a
Voki
etija
Čeki
ja
Slov
akija
Gra
ikija
Lenk
ija
Ispa
nija
Bulg
arija
Pran
cūzi
ja
Liet
uva
Slov
ėnija
Dani
ja
Rum
unija
Estij
a
Portu
galij
a
Aust
rija
Suom
ija
Latv
ija
Šved
ija
Dalis 2005 Tikslas 2020
ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS
pagal 2009 04 23 Direktyvą 2009/28/EC
ENERGETIKA (4)
LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS KAINA
6,58 6,58 6,11
17
25
32
21 22
29
9,98
14,311,72
0
5
10
15
20
25
30
35
2007 m. 2008 m. 2009 m.
Ignalinos AE
Šiluminės elektrinės
"Žalios" elektrinės
Vidutinė gamybos kaina
Kaina, ct/kWh
ENERGETIKA (5)LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS STRUKTŪRA
3,6 3,6
13 13
0,2 0,36,4
206,2
3
5,6
8,4
0
10
20
30
40
50
60
2009 II pusm. 2010
PVMVIAPGamybaTiekimasSkirstymasPerdavimas
ct/kWh
35
48
ENERGETIKA (6)VIAP (1)
Nuo liepos 1 dienos elektra buitiniams vartotojams kainuoja 35 centus už kWh, iš jų 6,2 cento - "duoklė" šilumininkams
suplanuota iš elektros vartotojų surinkti daugiau kaip 631 mln. litų VIAP mokesčio lėšų ir didžiausią jų dalį padalyti įmonėms, kurios elektrą gamina šilumos energijos gamybos elektrinėse
net 48 proc. iš vartotojų surenkamų VIAP mokesčio lėšų atiteks pagal Ūkio ministerijos sąrašą subsidijuojamoms termofikacinėms elektrinėms, naudojančioms iškastinį kurą
ENERGETIKA (7)
37 proc. surinktų lėšų (daugiau kaip 230 mln. litų) atiteks energetikos sistemos rezervus užtikrinančiai AB Lietuvos elektrinei, kurios elektros supirkimo kaina šiemet - 42,95 cento už kWh, be PVM
“Žaliosios" energijos gamintojams teks tik 100 mln. litų paramos - vos 6 proc. surinktų VIAP mokesčio milijonų
iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis daugiausia remiamos ir proteguojamos gamtines dujas šilumai gaminti naudojančios įmonės, o ne tos, kurios elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai viena iš kelių esminių priežasčių, kodėl Lietuvoje "žaliosios" energijos plėtra išlieka vangi ir jos pagaminama vos keli procentai
VIAP (2)
ENERGETIKA (8)
Žymenys 0.0593 - 0.0885 0.0885 - 0.0965 0.0965 - 0.1203 0.1203 - 0.141 0.141 - 0.1559 Nėra duomenų
ELEKTROS KAINOS VIDUTINIAMS BUITINIAMS VARTOTOJAMS (2500-5000 kWh) EUR/kWH 2008 M. Lietuvoje 2010 m.
prognozuojama 0,1304 - 0,1450 euro ct/ kWh
2009 m. vidutinė kaina 0,0869 - 0,1043 euro ct/ kWh
2008 m. 0,0850 – 0,0965 euro ct/ kWh
ENERGETIKA (9)ELEKTROS KAINOS STAMBIAI PRAMONEI (24 GWh PER METUS) 2008 M.
Žymenys 0.0593 - 0.0885 0.0885 - 0.0965 0.0965 - 0.1203 0.1203 - 0.141 0.141 - 0.1559 Nėra duomenų
Lietuvoje 2010 m. prognozuojama 0,0869 - 0,1000 euro ct/ kWh
ENERGETIKA (10)
Skatinti bendrovių elektros generatorių statybą savo reikmėms neapmokestinant VIAP’u ir kitais mokesčiais
Skatinti fizinius asmenis buityje naudoti alternatyvią energija (vėjo, saulės, geoterminę)
SIŪLYMAI
TRANSPORTAS (1)
Nustatyti valstybės perkamus socialiai reikalingus keleivinių traukinių maršrutus ir sudaryti su keleivių vežėju sutartis dėl šių maršrutų aptarnavimo bei valstybės finansavimo
Taikyti ES direktyvų išimtį, suteikiančią Lietuvai teisę neliberalizuoti trečiųjų šalių tranzitinių vežimų (tranzito Kaliningrado kryptimi) geležinkeliu
SIŪLYMAI DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO (1)
TRANSPORTAS (2)
Užtikrinti, kad vykdant pervežimus geležinkeliais kitomis kryptimis (išskyrus tranzitą Kaliningrado kryptimi) viešąją Lietuvos geležinkelių infrastruktūra galėtų naudotis nauji (privatūs) vežėjai lygiomis teisėmis kaip ir valstybei priklausanti AB „Lietuvos geležinkeliai“
Viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimui skirti dalį lėšų, surinktų iš akcizo už kurą (nemažinant akcizo lėšų dalies, skiriamos autotransporto infrastruktūrai finansuoti)
SIŪLYMAI DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO (2)
TRANSPORTAS (3)BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS KROVOS REZULTATAI, TŪKST. TONŲ
Uostai 2008 01-08 2009 01-08 2009 / 2008, % (+, -)Sankt Peterburgas 40 985,7 32 353,3 -21,6
Primorskas 49 683,5 52 145,4 5,0
Talinas 19 506,2 20 775,0 6,5
Ryga 19 413,6 20 093,9 3,5
Ventspilis 19 237,0 19 089,0 -0,8
Klaipėda 20 670,6 17 840,7 -13,7Kaliningradas (6 mėn. rezultatai) 8 217,4 6 011,7 -26,4
Liepoja 2 903,3 2 718,7 -6,4
TRANSPORTAS (4)
Jūrų uosto investicijom skirti bei įsisavinti kasmet ne mažiau kaip 100 mln. Lt, iš kurių valstybinis finansavimas (ne VĮ KVJUD lėšos) turi sudaryti ne mažiau 20 procentų
priimti esminius sprendimus (konkretūs terminai, atsakingi vykdytojai, finansavimo šaltiniai ir kt.) dėl Baltmax krantinių statybos
SIŪLYMAI DĖL JŪRŲ UOSTO
TRANSPORTAS (5)
2010 metais pilnai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatytą „Ekologiško viešojo transporto plėtra“ priemonę (140 mln. litų)
atstatyti kelių tiesimo ir priežiūros programos programinį finansavimą, t.y. kaip ir numato įstatymas, 80 proc. kuro akcizo dalis skiriama atskaitymams kelių infrastruktūros reikmėms
būtina paspartinti viešųjų logistikos centrų steigimo procesą, tai ženkliai padidintų Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu, pritrauktų papildomus krovinių srautus, sudarytų galimybes naujų darbo vietų kūrimui
SIŪLYMAI DĖL KELIŲ TRANSPORTO
STATYBA (1)
Europos statybų industrijos federacijos vertinimu, viena statybų sektoriaus darbo vieta tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su apytiksliai 4 kitų sektorių darbo vietomis
Lėtėjant ekonomikai, mažėjant investicijoms bei atlaisvinus didelį skaičių darbuotojų iš statybų bei susijusių sektorių, kyla grėsmė dėl socialinio bei ekonominio šalies vystymosi
ESAMA SITUACIJA
STATYBA (2)
Spręsti valstybinio sektoriaus (savivaldybių, savivaldybių įmonių, įstaigų) sutrikusių atsiskaitymų su statybos sektoriaus įmonėmis, dėl kurių kyla grandininė reakcija ir neatsiskaitoma su subrangovais, medžiagų tiekėjais, gamintojais ir kt.
Būtina supaprastinti detaliojo planavimo procedūras, kadangi dabartinės procedūros yra sudėtingos, stabdančios investicijas, formuojančios milžinišką biurokratinę grandinę bei tampančios korupcijos šaltiniu
Būtina paspartinti gyvenamųjų namų renovacijos procesą didelį dėmesį skiriant finansinio modelio tobulinimui bei geresnei visuomenės informavimo sistemai
SIŪLYMAI
APLINKOSAUGA (1)
Lietuvoje nesukurta gamyboje ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistema (teisiniais aktais nenumatytas sistemos organizatorius, sistemos šeimininkas)
Valstybės paramos, susidarančios iš mokesčio už aplinkos teršimą, lėšos , kurios turi būti skiriamos verslui ir pramonei aplinkosauginių projektų įgyvendinimui, naudojami ne pagal paskirti, pažeidžiant įstatymo reikalavimus
Dėl biurokratinių kliūčių, sudaromų valstybės institucijose, labai lėtai įgyvendinami alternatyvios energijos gavybos projektai
APLINKOSAUGA (2)
Planuojamoje biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programoje numatoma įgyvendinti komunalinių nuotekų dumblų tvarkymo projektus, kuriuose nenumatomas kitų (gamybos, verslo) biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas
Vykdomi su Europos Sąjungos paramą nuotekų dumblų tvarkymo projektai labai neefektyvus ir brangus, įgyvendinus projektus ženkliai pabrangs vanduo pramonei ir verslui
Iki šiol neparengta pavojingų atliekų tvarkymo programa
Nesukurti pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumai.
VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS
(1)
Žymus Lietuvos mokslo potencialasModernėjanti ir tampanti vis konkurencingesnė pasauliniu
mastu Lietuvos pramonėŽinių sukurtų užsienyje prienamumas Lietuvos įmonėmsNenutrūkę ir vis labiau plėtojami tiesioginiai mokslo institucijų
ir verslo įmonių ryšiaiVis didėjantis valstybės dėmesys inovacijoms versle,
įskaitant ir finansinę pagalbą esminiai rizikingai inovacinei įmonių veiklai
Inovacijos, žinių panaudojimas versle tampa vienu svarbiausiu faktoriumi sėkmingai verslo plėtrai
ESAMA SITUACIJA
Balansuoti žinių pasiūlą ir paklausą versleMokslo pusė
“kapitalizuoti” žinias, didinti jų produktyvumą, skatinti jų panaudojimą tiesiogiai ar per specialistų rengimą
esminiai keisti ryšių su pramone sistemąVerslo pusė
siekti didesnės pridedamosios vertės klientamsdidinti absorbcinius gebėjimus žinioms ir gebėjimus reguliariai
vykdyti inovacinę veiklą didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTEP) darbų
apimtis įmonėse galiojantis valstybės pagalbos režimas
VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS
(2)KĄ GALIMA PADARYTI ARTIMIAUSIU LAIKOTARPIU?
Identifikuoti “prioritetines” sritis pagal verslo dabartinius ir ateities poreikius
Skatinti ir remti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ypatingai tiesioginę partnerystę vykdant bendrus verslo ir mokslo MTEP projektus
Siekti sukurti viešąją inovacijų paramos infrastruktūrą (sistemą)
Visokeriopai finansiškai skatinti inovacinė veiklą įmonės, aišku atsižvelgiant į galimus tokios finansinės paramos apribojimus, kuriuos apibrėžia visoje ES galiojantis valstybės pagalbos režimas
VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS
(3)VALSTYBĖS, VERSLO IR MOKSLO VAIDMUO
UŽSIENIO POLITIKA (1)
Lietuvos valstybės pozicija Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos klausimais turi būti liberali, bet subalansuota ir nepažeidžianti Lietuvos nacionalinių ekonominių interesų
Esant nevienodoms gamybos sąlygoms ne ES šalyse, kai taikomi dvigubi tarifai energijos šaltiniams bei žaliavoms, būtina išlaikyti ES prekybos gynybos instrumentus (antidempingas, antisubsidijų priemonės ir kt.)
SIŪLYMAI (1)
UŽSIENIO POLITIKA (2)
Pasaulinė ekonominė krizė negali būti laikoma priežastimi įvesti protekcionistines priemones Lietuvos atžvilgiu ir Lietuvos užsienio politika turi būti aktyvi šioje srityje
Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo ginant Lietuvos ekonominius interesus ES struktūrose turi būti nuolat stiprinamas
SIŪLYMAI (2)
LPK ATSTOVAVIMAS UŽSIENYJE (1)
Naujausia informacija apie ES teisės aktus Ekspertų analizės, patarimai ir prognozės Koordinuotas poveikis ES institucijoms Reguliarūs susitikimai su aukšto rango ES pareigūnais Glaudūs ryšiai su ES šalių pramonės organizacijomis Geriausia ES šalių pramonės bendruomenės patirtis Matomumas, žinomumas, įvaizdis
NARYSTĖ BUSINESSEUROPE – NAUDA ĮMONĖMS
Didino prognozuojamumą: teikė išankstinę informaciją apie ES teisės aktus ir reformų planus
Teikė LPK pozicijas ES institucijoms ir verslo organizacijoms
Plėtė kontaktus Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, kuriais gali naudotis LPK nariai
Rengė asociacijų ir įmonių konsultacijas su ES pareigūnais
LPK ATSTOVAVIMAS UŽSIENYJE (2)
LPK ATSTOVAS BRIUSELYJE
Ačiū už dėmesį