lietuvos ekonomika 2020: perspektyvos, pavojai ir … v. vasiliauskas...2020/03/06 · nominaliojo...

Lietuvos ekonomika 2020: perspektyvos, pavojai ir progos

Vitas Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininkas

2020 m. kovo 6 d.

1

2

Pasaulio ekonomika – (ne)linksmieji kalneliai

Ankstesnį pakilimą pernai pakeitė plataus masto sulėtėjimas

3

Euro zonos, JAV ir Kinijos BVP augimas

Pasaulio BVP augimas:

2018 m.: +3,6 %

2019 m.: +2,9 %

0,5

1,5

2,5

3,5

4,5

5,5

6,5

7,5

2016 2017 2018 2019

Š�altinis: Trading Economics.

Proc., metinis pokytis

JAV

Euro zona

Kinija

-2

3

8

13

18

50

100

150

200

250

300

350

Š�altiniai: Ekonominės politikos neapibrėžtumas ir CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis. Pastaba: 3 mėn. slankusis vidurkis.

Indeksas Proc., metinis pokytis

Ekonominės politikos neapibrėžtumas Pasaulio prekyba

(skalė dešinėje)

Neapibrėžtumas išaugo – prekybos apimtis susitraukė sparčiausiai per 10 metų

4

Ekonominės politikos neapibrėžtumas ir pasaulio prekyba

Kai kurios rizikos atslūgo, bet įtampa vis dar yra

5

Faktinis BVP augimas ir prognozės

Augimą ribos struktūriniai veiksniai

2,9

1,7

3,7

3,3

1,6

4,4

3,4

1,6

4,6

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

Pasaulis Išsivysčiusios ekonomikos Besivystančios ekonomikos

2019 2020 2021

Š�altinis: TVF 2020 m. sausio mėn. prognozės.

Proc. Išsivysčiusios ekonomikos: šiemet spartesnio augimo

nebus

Dominuoja rizikos: prekybos karai,

geopolitinės įtampos, koronavirusas

Lietuvos ekonomika – vis dar aukštyn(?)

Lietuva kol kas menkai jautė tarptautines turbulencijas

7

Ekonominių vertinimų rodiklis

95

105

115

Š�altinis: Europos Komisija.

Balansas, pašalinus sezono įtaką

Euro zona

Lietuva

BVP augimas 2019 m.

Lietuvoje: +3,9 %

Euro zonoje: +1,2 %

Nepaisant išorės negandų, eksportas tebeaugo sparčiai

8

Prekių ir paslaugų eksportas

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

2016 2017 2018 2019

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pokytis per metus, realus

Eksporto (ne)sėkmės istorijos regionuose

▲7,3% Tauragės apskritis

▲1,8 % Šiaulių apskritis

▲3,9 % Panevėžio apskritis

▲15,7 % Kauno

apskritis

▲6,6 % Vilniaus apskritis

▲2,9 % Marijampolės

apskritis

▼–2,1 % Utenos

apskritis

▼–2,7 % Alytaus apskritis

▼-5,6 % Telšių

apskritis

▼–2,1 % Klaipėdos apskritis

2019 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas

Rezultatais stebino Kauno ir Vilniaus

apskritys

Leidimai javų eksportui į Kiniją – galimybė ateičiai

Eksportas atranda tolimas rinkas: Saudo Arabiją, Kiniją, Pietų

Afriką

▲7,3 % Tauragės apskritis

9

Investicijos taip pat išlaikė spartų augimo tempą

10

Investicijų kaitos veiksniai

–3

0

3

6

9

12

–3

0

3

6

9

12

I ketv.2018

II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.2019

II ketv. III ketv. IV ketv.

BūstasKiti pastatai, statiniaiĮrenginiai, mašinos, transporto priemonėsKita

Proc. p.


Proc., pokytis per metus

Įmonės daugiausia investuoja nuosavas ir paskolų lėšas, tačiau didėja skolinimasis ir iš alternatyvių skolinimosi priemonių

Įmonių įsipareigojimai pagal finansavimosi šaltinį

Įmonių finansavimosi šaltiniai materialinėms investicijoms

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Nuosavos lėšos Paskolos

Valstybės biudžetas Europos Sąjungos parama

Kita


Mlrd. Eur

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Mlrd. Eur

Prekybos kreditai

PFĮ paskolos

Kiti įsipareigojimai

Kitų įmonių paskolos

Paskolos iš užsienio

Kitų finansų įstaigų paskolos (lizingas)

Obligacijos

11

–15

–10

–5

0

5

10

15

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Šaltinis: Lietuvos

Proc., pokytis per metus

Įmonių skolinimasis iš bankų mažėja, o kreditavimas namų ūkiams vis dar yra aktyvus

Paskolų portfelio raida

PFĮ paskolos namų ūkiams

PFĮ paskolos įmonėms

12

34

36

38

40

42

44

46

48

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019

Proc.


Įmonių įsipareigojimų ir turto santykis

Uždirbome daugiau, vartojome drąsiau

13

Vidutinis darbo užmokestis Vartojimas ir namų ūkių pasitikėjimo rodikliai

8,8

12,2

7,4

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2017 2018 2019

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Proc. pokytis per metus

Viešasis sektorius

Privatusis sektorius

Bendras

–8

–6

–4

–2

0

2

4

6

8

–8

–6

–4

–2

0

2

4

6

8

2017 2018 2019Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Europos Komisija ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Proc. pokytis per metus Balansas, pašalinus sezono įtaką

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (skalė dešinėje)

Namų ūkių vartojimas

Makroekonominės prognozės: kas laukia šiemet?

Jau šiemet numatomas lėtesnis augimas

15

Realusis BVP augimas

3,7 3,4

2,1

2,4

4,4

3,7 3,9

2,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Š�altiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko prognozės.

Proc.

Ekonomikai atsiveriant globalių rizikų poveikis stiprės

16

Lietuvos eksporto ir BVP santykis (2019 m.)

Galima prekybos karų eskalacija

Mobilumo paketo poveikis transportui

Koronaviruso poveikis tarptautinei prekybai


Prekės 58%

Paslaugos 25%

8,5

10,1

8,8

6,7

3,7

2,5 2,2 2,3

0

2

4

6

8

10

12

2017 2018 2019 2020


Proc.

Atlyginimų augimas lėtės, bet reikšmingai viršys infliaciją

17

Vidutinio darbo užmokesčio augimas ir vidutinė metinė infliacija

Atlyginimai

Infliacija

Tačiau erdvės sparčiai didinti atlyginimus bus

vis mažiau

Atlyginimų augimą ribos išorės įtampa ir palankios migracijos

tendencijos

Nedarbui vis dar esant žemo lygio, tikėtinas tolesnis atlyginimų

augimas

Krizės pamokos: ar esame pasirengę pasaulio ekonomikos darganoms?

Reikšmingai padidėjo eksporto į

išsivysčiusias Azijos valstybes, JAV ir kitas

šalis dalis

Sumažėjo eksporto į ES ir NVS valstybes

dalis

Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal kryptis

Platesnė eksporto geografija sušvelnintų paklausos šoką

19

ES be Baltijos šalių 59,9 %

ES be Baltijos šalių 55,5 %

NVS 7,4 %

NVS 3,2 %

Kitos valstybės 12,7% Kitos valstybės 21,5%

Išsivysčiusi Azija 3,0%

Baltijos šalys 16,0% Baltijos šalys 12,1%

JAV 3,6 % JAV 5,8 %

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2007 2019


Proc.

20


BVP atotrūkis nuo potencialo

Ekonomikos temperatūra pakilusi, bet žemesnė nei prieš krizę

2005–2008 m. ekonomikos augimas

buvo netvarus

Susiformavo reikšmingi ekonomikos

nesubalansuotumai

Šiandien ūkio temperatūra nors ir pakilusi, bet yra kur

kas žemesnė

–9

–6

–3

0

3

6

9

12

15

2001 2004 2007 2010 2013 2016 2019

Proc. palyginti su BVP

Ekonomikos perkaitimas

Krizė

Skolinimo tempai atitinka ekonominę raidą

21

Paskolų ir BVP santykis

Paskolos auga nebe 50 %, o apie 3–4%,

neviršydamos nominaliojo BVP

tempo

Sugriežtėjus bankų standartams,

skolininkų rizika tapo mažesnė

0

10

20

30

40

50

60

70

1995 1998 2001 2004 2007 2010 2013 2016 2019

Š�altinis: Lietuvos bankas.

Proc., palyginti su BVP

Namų ūkių paskolos

Įmonių paskolos

Paskolos auga BVP tempu

Paskolos auga BVP tempu

Paskolos auga sparčiau nei BVP

NT rinka šyla: sandorių gausu, būsto įperkamumas tebėra geras

22

Stabilus kredito augimas nekuria per didelės paklausos

būstui

Aukštesni skolinimo standartai riboja

spekuliacinius lūkesčius

Būsto įperkamumas 2019 m. buvo 3 kartus

geresnis nei 2007–2008 m.

Išnyko devalvacijos rizika, sumažėjo palūkanų šuolio

tikimybė

0

100

200

300

400

500

600

700

800

0

400

800

1 200

1 600

2 000

2 400

2 800

3 200

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019*

Investicijos į būstų statybą

Būsto paskolos

Būsto kainų indeksas (skalė dešinėje)

Š�altiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas . Pastaba: naujausi 2019 m. trečiojo ketvirčio duomenys.

Mln. Eur Indeksas

Po krizės taikomos makroprudencinės politikos priemonės – papildoma apsauga

23

Ilgojo laikotarpio iššūkiai – ar paversime juos galimybėmis?

2,2

1,8

1,6

1,1

1,5 1,5

1,3

1,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

2006 2019 2035 2080

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai. *Remiamasi subalansuotos migracijos prielaida.

Mln. asmenų

Prastėjančios demografinės tendencijos: darbo rinka, ekonomika ir viešieji finansai jas vis labiau jaus

25

Darbingo amžiaus gyventojai ir darbo jėga*

Lėtesnis ekonomikos augimas, neigiamas poveikis pajamų konvergencijai, viešiesiems

finansams

Ribota verslo plėtra ir TUI galimybės, lėtesnis darbo

našumo augimas dėl senstančios darbo jėgos

Darbuotojų trūkumas, įtampa darbo rinkoje, netvarus atlyginimų augimas,

konkurencingumo problemos 15–64 m. gyventojai

Darbo jėga

Vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus santykis:

2019 m. – 32 2080 m. – 59

60

65

70

75

80

85

90

95

100

105

2019 2030 2040 2050 2060 2070 2080


Indeksas, 2019=100

Problemos sprendimas: gimstamumas? imigracija?

26

Darbo jėga pagal skirtingas gimstamumo prielaidas

Gimstamumas: 2,6 (norint išlaikyti tokį patį darbo jėgos lygį)

Gimstamumas: 1,9 (didžiausias ES)

Gimstamumas: 1,6 (dabar Lietuvoje)

60

65

70

75

80

85

90

95

100

105

2019 2030 2040 2050 2060 2070 2080


Indeksas, 2019=100

Darbo jėga pagal skirtingas atvykstančių ir išvykstančių prielaidas

+15 tūkst. (norint išlaikyti tokį patį darbo jėgos lygį)

+7,5 tūkst. (2019 m.)

Išvykstančių = atvykstančių

Technologinė revoliucija: atsvara demografijos raidai, bet verslas ir visuomenė nėra tinkamai pasirengę

27

Pramoninių ir paslaugų robotų panaudojimas apdirbamojoje

gamyboje

Suaugusieji, turintys prastus skaitmeninius gebėjimus

58

76

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Austr

alija

Japonija

Suom

ija

Norv

egija

N.

Zela

ndija

Švedija

Nyderlandai

Čekija

Austr

ija

Danija

Kanada

Estija

Sin

gapūra

s

Vokie

tija

Airija

Lenkija

Izra

elis

EBPO

JAV

Rusija

Slo

vakija

Korė

ja

Slo

vėnija

Gra

ikija

Turk

ija

Lie

tuva

Čilė

Šaltiniai: EBPO ir Suaugusiųjų gebėjimų tyrimas (PIAAC).

Proc. 16–65 m. gyventojų

30

18 16

11 9

8

0

5

10

15

20

25

30

35

Švedija ES28 Vokietija Lenkija Estija Lietuva

Šaltinis: Eurostatas.

Proc. įmonių, turinčių daugiau nei 10 darbuotojų

Žemas investicijų lygis: kapitalo didinimas leistų auginti darbo našumą

28

Kapitalo kiekis, tenkantis vienam užimtajam

0

50

100

150

200

250

300

350

Švedija

Austr

ija

Air

ija

Liu

ksem

burg

as

Pra

ncūzija

Nyderlandai

Suom

ija

Italija

Belg

ija

Danija

Ispanija

Vokie

tija

Gra

ikija

JK

Kip

ras

Port

ugalija

Čekija

Estija

Malta

Slo

vėnija

Kro

atija

Lie

tuva

Lenkija

Vengri

ja

Slo

vakija

Rum

unija

Bulg

ari

ja

Latv

ija

Š�altiniai: AMECO ir Lietuvos banko skaičiavimai, 2018 m.

Tūkst. Eur

Klimato kaita: kaip iššūkį paversti galimybe?

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5 Lietuva ES

Šaltinis: Eurostatas.

Kilogramai šiltnamio dujų, tenkantys vienam eurui pridėtinės vertės

Europos žaliasis kursas: Europa sieks

iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu

regionu

Lietuvoje šiltnamio dujų intensyvumas

didesnis nei vidutiniškai ES

29

Ačiū!

Papildomos skaidrės

Regioniniai netolygumai kelia ekonominių, socialinių ir infrastruktūrinių iššūkių

BVP vienam gyventojui (skirtumas, palyginti su šalies vidurkiu, %)

BVP vienam gyventojui pokytis nuo įstojimo į ES (skirtumas, palyginti su šalies vidurkiu, proc. p.)

–2 –2 –2

–

–

– 2

– 0

–

8

–14 1

–2

–7

–4

–26

–8

–4

6

32

Įmonių finansinis svertas tapo istoriškai aukštas

Įmonių įsipareigojimų ir turto santykis

34

36

38

40

42

44

46

48

2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019

Proc.


33

Įmonių finansavimasis iš kitų grupės įmonių ir lizingo yra tendencingai augantis

Skolos grupės įmonėms ir asocijuotosioms įmonėms

Įmonių finansinės nuomos (lizingo) portfelis

0

1

2

3

4

5

6

7

2016 2017 2018 2019


Mlrd. Eur

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II

2015 2016 2017 2018 2019

Pramonės įranga ir įrengimai Kelių transporto priemonės

Lengvieji automobiliai KitaŠaltinis: Lietuvos bankų asociacija.

Mln. Eur

34

Aktyviau naudojamasi sutelktinio finansavimo platformų paslaugomis, o įmonių skolinimasis iš kredito unijų beveik neauga

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių turtas ir investuotojai

Kredito unijų paskolų portfelis pagal sektorius

0

5

10

15

20

25

30

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

I II III IV I II III IV I II III

2017 2018 2019


Mln. Eur Tūkst. vnt.

Finansavimas per ketvirtį

Sandoriai (skalė dešinėje)

0

100

200

300

400

500

600

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Įmonėms Namų ūkiams


Mln. Eur

35

Pastaruosius porą metų bankai labiausiai mažino trumpalaikį skolinimą

Įmonių įsipareigojimų kaita 2017 m. III ketv.–2019 m. III ketv.

-8

258

486

606

612

637

2 589

-155

18

65

531

722

1 102

2 283

–500 0 500 1 000 1 500 2 000 2 500 3 000

Kiti ilgalaikiai įsipreigojimai

Užsienio paskolos

PFĮ (bankų) paskolos

Kitų Lietuvos įmonių paskolos

Kitų finansų įstaigų paskolos (pvz., lizingo)

Obligacijos

Visi ilgalaikiai įsipareigojimai

PFĮ (bankų) paskolos

Kitų finansų įstaigų paskolos (pvz., lizingo)

Užsienio paskolos

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (mokėtinos sumos)

Kitų Lietuvos įmonių paskolos

Prekybos kreditai (įmonių, namų ūkių, užsienio)

Visi trumpalaikiai įsipareigojimai

Ilgala

ikia

i įs

ipare

igojim

ai

Tru

mpala

ikia

iįs

ipare

igojim

ai

Š�altinis: Finansinės sąskaitos.

Mln. Eur

36

Nuo disbalansų saugo skolininkams skirtos priemonės

37

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Įdiegti Atsakingojo skolinimo nuostatai:

• 15 % pradinio įnašo reikalavimas

• 40 % vidutinės mėnesio įmokos ir pajamų santykis

• Paskolos trukmė ≤ 40 m.

Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai:

• Palūkanų normų testas: 50 % vidutinės mėnesio įmokos ir pajamų santykis, kai palūkanų norma = 5 %

• Paskolos trukmė ≤ 30 m.

0

2

4

6

8

10

12

14

2009 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2022Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastabos: 1) pavaizduoti galiojantys kapitalo reikalavimai metų pradžioje; 2) Pillar 2 reikalavimai nėra įtraukti; 3) sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas: 2 % – dviem bankams, 0,5 % – vienam bankui (1% iki 2020 m. pab.).

Proc.

Minimalus kapitalo reikalavimas: 8 %

Kapitalo apsaugos rezervas: 2,5 %

Sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervas: 0,5–2 %

Anticiklinis kapitalo rezervas: 1 % (nuo 2019 m. birželio

mėn.)

Skolintojams keliami aukštesni kapitalo reikalavimai nei prieš krizę

Kombinuotas kapitalo reikalavimas:

iki 5,5 %

38

lietuvos ekonomika 2020: perspektyvos, pavojai ir … v. vasiliauskas...2020/03/06 · nominaliojo...

Documents