1

Numeris išleistas 2012 m. neįgaliųjų socialinės integracijos programos ir rėmėjų lėšomis

L I ETUVOSA R T R I T OASOCIACIJA

2012 m. kovas Nr.17(18)

ISSN 2029-6215

Mato Jonaičio pieš.

Mato Jonaičio pieš.

2

KVIEČIAME

sergančius reumatinė-mis sąnarių ligomis, jū-sų artimuosius, visus, kurie pasiryžę aktyviai priešintis šiai negaliai, burtis į bendrijas. Su mumis patirsite, kad esate ne vieniši, suži-nosite, kaip gyventi ne-prarandant vilties.Skambinkite ir rašykite šiuo adresu:

LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJA, Prezidentė Ona Stefanija Telyčėnienė. Žygimantų g. 9, LT-01102 Vilnius.Tel. (8 5) 2312249, mob. 8 675 280 89 Faksas (8 5) 2123073, el. paštas: artritas@mail.ltwww.arthritis.lt

Reumatinio pobū-džio negalavimų pati-ria kas šeštas Lietuvos gyventojas. Sunkiomis reumatinėmis ligomis serga apie ketvirtį mi-lijono Lietuvos gyven-tojų.

Kas tai yra reumatoidi-nis artritas?

Terminas „artritas“ reiškia sąnarių uždegi-mą. Reumatoidinis artri-tas (RA) – tai dažna artri-to forma. RA pasireiškia maždaug 1 iš 100 gyven-tojų tam tikrame jų gyve-nimo laikotarpyje. Šia li-ga gali susirgti bet kuris asmuo. Tai nepaveldima liga. Ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai prasideda tarp 40 ir 60 metų. RA tris kar-tus dažniau serga moterys nei vyrai.

Reumatoidinis artritas sukelia sąnarių uždegi-mą, skausmą ir patinimą. Ilgainiui nuolatinis užde-gimas gali pažeisti sąna-rius. Ligos sunkumas gali kisti nuo lengvos iki sun-kios formos

Sąnarių apibūdinimasSąnarys – tai dviejų

kaulų susijungimo vieta. Sąnariai leidžia žmogaus kūnui judėti ir lankstytis įvairiose dalyse.

Kaulų galus dengia kremzlinis audinys. Tarp sąnarį sudarančių dviejų kaulų kremzlinių paviršių yra nedidelis kiekis tiršto skysčio, vadinamo sino-viniu skysčiu. Šis skystis „sutepa“ sąnarį, ir dėl to kaulai gali lengvai judėti.

Sinovinį skystį gami-na sinovinis dangalas. Šis dangalas – tai sąnario pa-viršių išklojantis audinys. Išorinė sinovinio danga-lo dalis vadinama sąnario kapsule. Sąnario kapsulė

– tai tvirtas darinys, sutei-kiantis sąnariui stabilumo ir apsaugantis, kad sąnarį sudarantys kaulai „neišnir-tų“. Aplinkiniai raiščiai ir raumenys taip pat padeda užtikrinti sąnario stabilu-mą ir jo funkciją.

Tipiškas normalus są-narys

Bone – kaulasMuscle – raumuoSynovium – sinovinis

dangalasSynovial fluid – sinovi-

nis skystisCartilage – kremzlėCapsule – kapsulėTendon – sausgyslė.

žmonės turi polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis. Šiems žmonėms kai kurie veiksniai gali išprovokuo-ti jų imuninę sistemą ko-voti su paties organizmo audiniais. Šie provokuo-jantys veiksniai iki šiol ne-žinomi.

RA sergančių asmenų organizme gaminami an-tikūnai prieš sinovinį dan-galą (kiekvieno sąnario vi-dinį paviršių dengiantį au-dinį). Tai sukelia uždegi-mą sąnario viduje ir aplink jį. Ilgainiui uždegimas ga-li pažeisti sąnarį, kremzlę ir netoli sąnarinio pavir-šiaus esančią kaulinio au-dinio dalį.

Kokie sąnariai pažei-džiami sergant reumatoi-diniu artritu?

Dažniausiai pažeidžia-mi smulkūs pirštų, nykš-čių, riešų, pėdų ir čiurnų sąnariai. Tačiau gali bū-ti pažeistas bet kuris są-narys. Gana dažnai pa-žeidžiami kelių sąnariai. Rečiau liga apima klubų, pečių, alkūnių ir kaklo są-narius. Dažnai pažeidi-mas yra simetriškas abe-jose kūno pusėse. Taigi, pavyzdžiui, jei pažeidžia-mas dešiniosios rankos są-narys, dažnai pažeidžia-mas ir tas pats kairiosios rankos sąnarys. Kai ku-riems pacientams liga pa-žeidžia tik kelis sąnarius, o kitiems – apima dauge-lį sąnarių.

Kokie reumatoidinio artrito simptomai?

Sąnario pažeidimo

Reumatoidinis artritas

Kas sukelia reumatoi-dinį artritą?

RA laikomas autoimu-nine liga. Žmogaus imu-ninė sistema normaliai ga-mina antikūnus (nedide-lius baltymus), kurie pa-deda kovoti su bakterijo-mis, virusais ir kitais mi-kroorganizmais. Autoimu-ninėmis ligomis sergan-tiems žmonėms jų imu-ninė sistema pradeda ga-minti antikūnus prieš pa-ties organizmo audinius. Nėra tiksliai žinoma, ko-dėl taip atsitinka. Kai kurie

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

3

simptomai. Dažniausi pa-žeistų sąnarių simptomai yra skausmas ir sustingi-mas. Sąnarių sustingimas paprastai ryškiausias būna rytais arba pacientui pail-sėjus. Uždegimas sukelia patinimą aplink pažeistus sąnarius.

Kiti simptomai. Šie simptomai dar vadinami „ekstraartikuliniais“ (t.y. „už sąnario ribų“ pasireiš-kiančiais) RA simptomais. Gali pasireikšti įvairių li-gos požymių. Kai kurių iš jų atsiradimo priežastis nėra iki galo žinoma.

• Maždaug 1 iš 4 pa-cientų atsiranda mažų ne-skausmingų gumbelių ar-ba „mazgelių“. Jų daž-niausiai atsiranda odoje aplink alkūnes ir dilbiuo-se; paprastai jie nesukelia pažeidimų.

• Gali pasireikšti užde-gimas aplink sausgysles. Šis procesas vyksta dėl to, kad sausgysles dengian-tis audinys panašus į są-narius dengiantį sinovinį dangalą.

• Dažnai pasireiškia mažakraujystė ir nuovargis.

• Kartais pasireiškia karščiavimas, bendras ne-galavimas, mažėja kūno svoris, atsiranda raume-nų maudimas ir skausmas.

• Retais atvejais užde-gimas vystosi kitose orga-nizmo dalyse, pavyzdžiui, plaučiuose, širdyje, krau-jagyslėse ar akyse.

Kaip reumatoidinis ar-tritas vystosi ir progre-suoja?

Daugeliu atvejų ligos simptomai vystosi laips-niškai – per kelias savai-

tes ar panašiai. Paprastai pacientui iš pradžių gali pasireikšti nedidelis ran-kų, riešų ar padų stingimas rytais, kuris vidurdienį pa-lengvėja. Šie požymiai ga-li atsirasti ir kuriam laikui išnykti, tačiau vėliau tam-pa nuolatiniais. Vėliau ga-li pasireikšti nedidelis tų pačių sąnarių skausmas ir patinimas. Po to gali bū-ti pažeidžiama ir daugiau sąnarių, pavyzdžiui, kelių sąnariai.

Nedaugeliu atvejų ga-li būti ir kitokia ligos eiga, pavyzdžiui:

• kai kuriais atvejais skausmas ir patinimas greitai (per kelias dienas ar panašiai) apima dauge-lį sąnarių;

• kai kuriems asme-nims pasireiškia ligos prie-puolis ir simptomai apima keletą sąnarių; kiekvienas ligos priepuolis tęsiasi ke-letą dienų, o vėliau praei-na; prieš atsirandant nuo-latiniams simptomams ga-li pasireikšti keletas ligos priepuolių;

• kai kuriems asme-nims, paprastai jaunoms moterims, liga iš pradžių pažeidžia tik vieną ar du sąnarius, dažnai kelių są-narius;

• retkarčiais ligos pra-džioje būna ryškesni ne sąnarių simptomai, pavyz-džiui, raumenų skausmas, mažakraujystė, sumažė-jęs kūno svoris ir karščia-vimas, o tik vėliau pasi-reiškia sąnarių simptomai.

RA eiga įvairiems pa-cientams gali reikšmin-gai skirtis. Paprastai ši liga yra lėtinė paūmėjanti bū-

klė. Lėtine liga vadinama todėl, kad yra nuolatinė, o paūmėjančia – nes tam tikru metu ligos simpto-mai paūmėja (pasireiškia atkrytis), o vėliau nurims-ta. Paprastai akivaizdžios priežasties, kodėl uždegi-minis procesas tam tikru metu gali paūmėti, o vė-liau nurimti, nenustatoma.

Daugeliui RA sergan-čių pacientų liga yra bū-tent tokios eigos – su pa-ūmėjimais ir vėliau sekan-čiais geresnės savijautos laikotarpiais. Kai kuriems ligoniams tarp paūmėjimų gali būti mėnesių ar net metų pertrauka. Kiekvie-no paūmėjimo metu gali atsirasti tam tikras sąnarių pažeidimas. Paprastai ne-įgalumo laipsnis priklauso nuo to, kaip stipriai pažei-džiami sąnariai ligai pro-gresuojant.

Nedaugeliu atvejų li-ga yra nuolat progresuo-jančios eigos, todėl sun-kus sąnarių pažeidimas ir neįgalumas gali pasireikš-ti gana greitai.

Atrodytų, kad rūkymas gali būti ligą sunkinantis veiksnys, kadangi apskai-čiuota, jog rūkantiems as-menims RA linkęs įgau-ti sunkesnę eigą, lyginant su nerūkančiaisiais.

Sąnario pažeidimasUždegimas gali pa-

žeisti kremzlinį audinį, kuris gali suirti ar susidė-vėti. Po kremzle esantis kaulinis audinys gali su-plonėti. Taip pat gali būti pažeidžiami sąnario kap-sulė ir aplinkiniai raiščiai bei aplink sąnarį esantys audiniai. Sąnario pažeidi-

mas vystosi laipsniškai. Il-gainiui šis pažeidimas gali sukelti sąnario deformaci-ją. Pažeistas sąnarys sun-kiai atlieka savo funkciją. Pavyzdžiui, liga dažniau-siai pažeidžia pirštų ir rie-šų sąnarius, todėl gali bū-ti sunku ranka tvirtai su-imti daiktus ar atlikti kitus veiksmus.

Kaip diagnozuojamas reumatoidinis artritas?

Nėra tokio tyrimo, ku-ris padėtų tiksliai nustaty-ti ankstyvąją RA stadiją. Kai pacientui pirmą kartą pasireiškia sąnario skaus-mas, gydytojui gali bū-ti sunku nustatyti, kad li-gonis tikrai serga RA. Taip yra dėl to, kad sąnarį gali skaudėti dėl daugelio ki-tų priežasčių. Kraujo tyri-mai gali rodyti uždegimą, padėti nustatyti būdingus antikūnus ir mažakraujys-tę. Remiantis šių tyrimų re-zultatais, galima įtarti, kad pacientas serga RA, tačiau jie neįrodo neabejotinos diagnozės, kadangi tokius pat kraujo tyrimų rodiklių pokyčius gali sukelti ir ki-tos būklės.

Taigi, iš pradžių dia-gnozė gali būti abejotina, nors ankstyvieji simpto-mai rodo, kad tai „galėtų būti“ RA. Ilgainiui rentge-ninis sąnarių tyrimas ga-li parodyti tipiškas erozi-jas (ankstyvojo pažeidi-mo požymius) ir kitus RA būdingus pakitimus, ir RA diagnozė tampa labiau ti-kėtina.

Kai kurios kitos susiju-sios ligos ir galimos kom-plikacijos

Susijusios būklės. RA

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

4

sergantiems asmenims pa-didėja pavojus pasireikšti ir tam tikroms kitoms bū-klėms, įskaitant širdies su-trikimus, insultą, infekci-nes ligas (sąnario infekci-ją ir ne sąnarines infekci-nes ligas), virškinimo trak-to sutrikimus, osteoporozę (kaulų retėjimą) ir tam ti-kras vėžio formas.

Neišaiškinta, kodėl mi-nėtos būklės RA sergan-tiems pacientams pasireiš-kia dažniau. Viena iš gali-mų priežasčių yra tai, kad RA sergantys pacientai lin-kę turėti daugiau „rizikos veiksnių“ kai kurioms iš šių būklių išsivystyti. Pa-vyzdžiui:

• judėjimo stoka ir pa-didėjęs kraujospūdis yra širdies sutrikimų ir insulto išsivystymo „rizikos veiks-niai“; RA sergantiems pa-cientams gali būti apsun-kintas judėjimas, o kai ku-rie RA gydyti vartojami vaistai gali didinti krau-jospūdį;

• kai kurie RA gydyti vartojami vaistai slopina imuninę sistemą; tai gali didinti pavojų pasireikšti infekcijoms ir tam tikroms vėžio formoms;

• sumažėjęs judrumas ir steroidų grupės vaistai didina osteoporozės vys-timosi riziką;

• kai kurie RA gydyti vartojami vaistai gali pa-žeisti virškinimo trakto gleivinę; kartais tai sukelia virškinimo trakto ir skran-džio sutrikimų.

Kitos komplikacijosKitos galinčios pasi-

reikšti komplikacijos yra šios:

• riešo kanalo sindro-mas (santykinai dažnas sutrikimas); jis sukelia pa-grindinio į plaštaką einan-čio nervo spaudimą, dėl to gali pasireikšti tam tikros plaštakos dalies skausmas, dilgčiojimo pojūtis ir tirpi-mas (išsamesnės informa-cijos ieškokite atitinkama-me informaciniame lape-lyje „Riešo kanalo sindro-mas“);

• kartais pasireiškia sausgyslės plyšimas (ypa-tingai dažnai plyšta nuga-riniame pirštų paviršiuje esančios sausgyslės);

• kaklinė mielopatija – tai nedažna, tačiau sun-ki ligos komplikacija, pa-sireiškianti sergant sunkiu, užsitęsusiu RA; ją sukelia viršutinių stuburo slanks-telių sąnarių „išnirimas“; dėl to gali pasireikšti nu-garos smegenų suspau-dimas.

Reumatoidinio artrito gydymas

Reumatoidinis artri-tas gydomas simptomi-niais skausmą malšinan-čiais vaistais ir ligos eigą modifikuojančiais vaistais, kurie slopina uždegimą ir stabdo ligos progresavi-mą. Šiai grupei priklauso ir biologinės terapijos vais-tai, kurie šiandieną laiko-mi pačia moderniausia te-rapija. Kuo anksčiau pra-dedama gydyti, tuo ma-žesnė sąnario pažeidimo galimybė.Jei sąnarys labai pažeidžiamas, kai kuriais atvejais prireikia chirurgi-nio gydymo.

Versta iš anglų kalbos

Sveikinu su atbun-dančiu pavasariu, su-grįžtančiais paukščiais, gražiausia pavasario švente - šventomis Ve-

Mieli bičiuliai,

lykomis.Tegu pavasarinis vėjas, pirmieji žiedai, švelnus

saulės šypsnys sušildo kiekvieno iš mūsų širdis ir gera dvasia aplanko kiekvienus namus, atnešda-ma Ramybę, Meilę ir Viltį. Būkime mylintys ir my-limi, stipresni sveikata ir gerumu.

Atsinaujinkime, kad šviesiomis mintimis pradė-tume naują gamtos ciklą.

Nuoširdžiai Jūsų ONA STEFANIJA TELYČĖNIENĖ LAA prezidentė

Pirminių klubo ir kelio endoprotezavimo opera-cijų pernai, palyginti su 2010-aisiais, buvo atlik-ta daugiau nei tūkstan-čiu. Iš viso Lietuvos gydy-mo įstaigos 2011 m. atli-ko 6775 pirmines klubo ir kelio operacijas.

Toks operacijų rekor-das ir mažėjantis gyven-tojų prašymų skirti nemo-kamą endoprotezą skai-čius (pernai, palyginti su 2010 m., 7,4 proc. suma-žėjo minėtų prašymų – iš viso buvo gauta 8016 pra-šymų) gerokai sumažino laukiančiųjų sąnarių en-doprotezų eilę. Šių metų pradžioje eilėje sąnario endoprotezo ir operaci-jos laukė 6617 pacientų, t. y. beveik dvigubai ma-žiau nei 2011-ųjų pradžio-je (11 862).

Valstybinės ligonių ka-

Tūkstantinis endoprotezavimo operacijų šuolis

sos prie Sveikatos ap-saugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros orga-nizavimo skyriaus vedė-jas Kęstutis Runkelė teigia, kad pernai 10 proc. suma-žėjo pacientų, savo lėšo-mis įsigyjančių endopro-tezus, o vėliau laukiančių kompensacijos iš Privalo-mojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiuo metu kompensacijos lau-kia 379 asmenys.

Šiuo metu pacientas, savo lėšomis įsigijęs klu-bo sąnario endoprote-zą, gaus 1731,35 Lt kom-pensaciją, o įsigijęs ke-lio sąnario endoprotezą – 3274,64 Lt kompensaci-ją. Dabar mokamos kom-pensacijos tiems pacien-tams, kurių pirminis pra-šymas įrašyti į eilę klubo sąnario endoprotezui gau-ti VLK buvo pateiktas iki

VLK prie SAM pranešimas

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

5

2010 m. lapkričio 30 d., o kelio – iki 2010 m. lap-kričio 8 dienos.

Primename, kad gy-ventojų prašymus skirti nemokamą endoprotezą registruoja VLK, ji taip pat atlieka endoprotezavimo operacijų apskaitą, cen-tralizuotai perka sąnarių endoprotezus ir paskirs-to juos ligoninėms, o pa-cientams, įsigijusiems en-doprotezus savo lėšomis, išmoka nustatyto dydžio kompensacijas.

Atkreipiame dėmesį į

tai, kad pacientas turi teisę pasirinkti ligoninę, kurioje laukiančiųjų endoproteza-vimo operacijos eilės yra trumpiausios, o jau pasi-rinkusieji – pakeisti gydy-mo įstaigą. Apie savo pa-geidavimą pasirinkti kitą ligoninę asmuo turi raštu pranešti VLK.

Šiuo metu laukiančių-jų kelio sąnario endopro-tezavimo eilės nėra Pa-nevėžio, Telšių apskrities, Raseinių centrinėje, Drus-kininkų, Alytaus apskrities S. Kudirkos, Kauno kliniki-

nėje, Respublikinėje Klai-pėdos, Jonavos ligoninė-se, UAB „Kardiolita“. Ki-tose ligoninėse šių opera-cijų tenka laukti nuo vie-no iki 8 mėnesių. Labai atitrūksta nuo minėtųjų gydymo įstaigų Šiaulių li-goninė, kurioje endopro-tezavimo operacijos pa-cientams tenka laukti net apie trejus metus.

Klubo sąnario endo-protezavimo operacijų eilės nėra Šakių, Biržų, Plungės ligoninėse. Nuo vieno iki kelių mėnesių

šios operacijos tenka lauk-ti Druskininkų, Respubli-kinėje Klaipėdos ligoninė-je, UAB „Kardiolita“, Ute-nos, Marijampolės centri-nėje ligoninėse. Vėlgi il-giausiai endoprotezavi-mo operacijos tenka lauk-ti Šiaulių ligoninėje.

Visa informacija apie eiles pateikiama VLK tin-klalapyje www.vlk.lt, sky-riuje „Sąnarių endoprote-zavimas“. Šią informaciją galima gauti ir telefonu (8 5) 236 4133.

Šiaurietiškas ėjimas – vaikščiojimo su lazdomis būdas, atsiradęs Suomijo-je prieš 80 metų. Tai vis di-dėjančio populiarumo fi-zinio aktyvumo, laisvalai-kio leidimo ir bendravimo forma daugelyje pasaulio šalių. Pamažu šis trenira-vimosi būdas populiarėja ir mūsų šalyje.

Einant šiuo būdu, ak-tyviai dirba iki 90% vi-sų žmogaus kūno raume-nų, sudeginama apie 50% daugiau kalorijų, nei ei-nant tuo pat greičiu be lazdų. Naudojant šiaurie-tiško ėjimo lazdas žymiai sumažėja kojų sąnarių ap-krova, palengvinamas ko-jų raumenų darbas.

Vaikščiojimas su laz-domis ne tik padeda įveik-ti sąnarių, nugaros skaus-

Šiaurietiškas ėjimas: nauda ir pritaikymo galimybėsmus, kovoti su antsvoriu, bet taip pat teigiamai vei-kia širdies darbą, gerina nervų, imuninę sistemas, gerina plaučių funkciją, stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, šir-dies infarkto ir krešulių susidarymo galimybę bei ,,blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

Šis ėjimas turi nema-žai privalumų: nereikalau-ja daug investicijų, tinka bet kokio amžiaus žmo-nėms, nesunkiai įvaldo-mas, žingsniuoti galima bet kuriuo metų laiku (pri-taikius tinkamą aprangą), be to - sportuojama gry-name ore.

Dėmesio! Jei sergate, vartojate vaistus arba gy-dytojai jums rekomenda-vo riboti fizinį aktyvumą, prieš pradėdami šiaurietiš-ko ėjimo treniruotes, pasi-konsultuokite su gydytoju.

Šta i ke le tas pa ta -rimų, kaip savarankiš-kai išmokti pritaikyti šiaurietiško ėjimo laz-

das bei jomis naudotis.Lazdų parinkimas ir

pritaikymasLazdos pasirenkamos

individualiai, atsižvelgiant į kūno sudėjimą, ėjimo techniką, greitį ir patirtį.

Jei dažniau einama ne-asfaltuotais takeliais – rei-kės lazdų smailais galais, jei asfaltu arba šaligatviais – teks ant lazdų smaigalių užmauti guminius „bate-lius“ - tada lazdos „pailgė-ja“ 2-3 centimetrais.

Šiaurietiško ėjimo laz-dos būna vientisos ar te-leskopinės, t.y. reguliuo-jamo aukščio.

Dauguma lazdų ga-mintojų rekomenduoja rinktis lazdas pagal to-kią formulę: lazdų ilgis = ūgis×0,66.

Tačiau aklai laikytis formulių neverta, nes svar-bų vaidmenį šiuo atveju vaidina viršutinės ir apa-tinės kūna dalies santykis, rankų ilgis, pečių juostos judėjimo amplitudė, krū-tinės ląstos paslankumas.

Yra ir kitoks lazdų pa-rinkimo metodas: stovė-ti tiesiai (geriausia-avint batus, su kuriais vaikščio-site), kojos pečių plotyje. Lazda laikoma vertikaliai ties kūno centro ašimi - taip stovint matuojamas alkūnės sudaromas kam-pas. Ypač pradedantie-siems rekomenduojama, kad sulenkus alkūnę 90° kampu, lazdos galas 2-3 cm nesiektų žemės (arba jas nuleidus, alkūnės kam-pas būtų ne pilnai 90°) (1 pav. C). Įgudusiam ėjikui ar einančiam nelygia vie-tove gali būti pritaikytos ir ilgesnės lazdos: stovint su-lenkus alkūnes 90° kam-pu (1 pav. B) arba daugiau kaip 90° kampu, lazdų ga-lai siekia žemę (1 pav. A).

Šiaurietiško ėjimo pra-džiamokslis

1. Paprastasis ėji-mas: rankos ir pirštai ištie-siami, atplaiduojami, laz-dos velkamos žeme. Taip einama kelias minutes.

2. Vėliau palaipsniui

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

6

įjungiami rankų judesiai – kaip ir einant be lazdų: statant koją į priekį, kelia-ma priešingos pusės ranka.

3. Kuomet eiti taip bus patogu, švelniai su-imamos rankomis lazdos ir pakaitomis stumiamos už savęs. Dėmesys krei-piamas, kad mažasis pirš-tas būtų tinkamai sulen-kiamas ir ištiesiamas, ak-centuojant horizontalią lazdų judėjimo trajekto-riją. Tai ir yra vadinama Šiaurietišku ėjimu! (2 pav.)

Einant rankos lenkiamos vienoda amplitude tiek per alkūnės, tiek per pe-ties sąnarius. Skirtingai nuo energingo ėjimo, kur rankos per alkūnės sąna-rius praktiškai nelenkia-mos (4 pav.).

Šiaurietiško ėjimo tre-niruotę rekomenduojama pradėti apšilimu. Paprasti

1 pav. Šiaurietiško ejimo lazdų pri-taikymo būdai

2 pav. Šiaurietiško ėjimo pradžia-mokslis

Beliko pasirinkti ėjimo techniką, kuri priklauso nuo siekiamų rezultatų.

Energingas ėjimas. Ei-nant šiuo būdu, įjungia-ma daug raumenų grupių. Kuo priekyje esanti ranka labiau ištiesta, tuo dides-ne jėga bus reikalinga at-remčiai su lazda. Ši tech-nika dažnai taikoma ei-nant minkštu gruntu (pvz., smėliu). Tačiau einant šiuo būdu, labiau apkraunami kojų sąnariai (3 pav.).

Ėjimas normaliu tem-pu. Tai viena iš natūra-liausių ėjimo technikų.

3 pav. Šiaurietiško ėjimo techni-kos: energingas ėjimas

pratimai su lazdomis, ku-rie parengs kūną treniruo-tei. Apšilimo pradžioje ga-lima kelias minutes lėtai vaikščioti.

Vaikščiodami gamtoje bent trumpam užmiršite rūpesčius, susikoncentra-vę į kūno darbą išsilais-vinsite nuo nereikalingų minčių, įtampos. Skirkite pasivaikščiojimui su laz-domis kasdien nors 30 mi-nučių – atitolinsite senatvę ir džiaugsitės stipriu bei sveiku kūnu.

Parengta pagal infor-macinius šaltinius: Kai-zen Fitness personal trai-ner company, Nordic wal-king UK, Baltijos šiaurie-tiško ėjimo centras.

Kineziterapeutė

LIGITA AUČYNIENĖ

4 pav. Šiaurietiško ėjimo techni-kos: ėjimas normaliu tempu

Gydytojų ir pacientų bendravimas padeda pas-tariesiems geriau supras-ti gydymą ir lengviau pri-sitaikyti prie lėtinės ligos, pavyzdžiui, tokios kaip ar-tritas ar reumatas.

Kadangi ištisus šimt-mečius pacientams nebu-vo sakoma jų sunkios ligos diagnozė, todėl gydytojai nebuvo atviri. Per pasta-ruosius tris dešimtmečiussituacija pasikeitė ir paci-entai gerai žino savo di-agnozę bei gydymo gali-mybes. Tačiau, neslepiant diagnozės, nebuvo atsi-žvelgta į sudėtingus ben-dravimo aspektus, itin ap-leista emocinė bendravi-mo sritis.

Čia aptarsime keletą su gydytojų ir pacientų ben-dravimu susijusių sudė-tingumų, kuriuos vadina-me vienu vardu – bendra-vimo spąstais.

Kai kurie bendravimo spąstai čia nagrinėjami detaliau.

Klausymas ir įsiterpimas į pokalbįGirdėjimas ir klausy-

mas yra skirtingi proce-sai. Kitaip negu girdėji-mas, kuris yra mūsų ausis pasiekiančio dirgiklio fizi-nis suvokimas, klausymas yra aktyvus pažintinis pro-cesas interpretuojant tai, ką mes girdime, vertinant

išgirstą informaciją ir nu-sprendžiant, kaip ta infor-macija gali būti panaudo-ta. Įrodyta, kad tam tikro-mis aplinkybėmis, pvz., streso būsenoje, žmogus gali klausyti tik tris minu-tes. Pacientų pasakojimas apie savo problemas vi-dutiniškai pertraukiamas 18 kartų, ir mažiau nei 2 proc. pacientų turi galimy-bę užbaigti savo pasakoji-mą. Stebina, kad naujausi tyrimai rodo, jog gydytojai pertraukia savo pacientus rečiau nei pacientai per-traukia savo gydytojus! Tik gydytojai ir pacientai per-traukia vieni kitus skirtin-gai: gydytojai - labiau pri-mestinai, o pacientai - la-biau bendradarbiaudami. Be to, gydytojai nei domi-navo pokalbio eigoje, nei ištarė daugiau žodžių ne-gu pacientai, kaip buvo anksčiau manyta. Nusta-tyta, kad moterys pacien-tės bendradarbiaudamos vienuolika kartų daugiau įsiterpė į pokalbį nei pa-cientai vyrai. Kai gydy-tojai pertraukdavo paci-entus, jiems nesisekda-vo perimti pokalbio tik 6 proc. atvejų, o kai pa-cientai pertraukdavo gy-dytojus, jiems nesisekda-vo 32 proc. atvejų. Reikia pripažinti, jog ne įsiterpi-mų į pokalbį skaičius yra

Gydytojo - paciento bendravimas: gero bendravimo psichologija

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

7

svarbus, o tokio įsiterpi-mo tikslas.

Asmenybės tipasKai gydytojas kalba su

pacientu, jis visada yra lin-kęs laikytis savo stiliaus. Taip pat ir pacientas turi savo pageidaujamą ben-dravimo su mediku stilių. Abu jie priskirtini tam ti-kram psichologiniam ti-pui. Kiekvienas pageidau-jamas bendravimo stilius gali būti visiškai skirtin-gas. Bet kurioje situacijo-je asmenybės tipas lemia ir bendravimo stilių. Kuo didesnė nelygybė santy-kiuose, tuo mažiau tiki-mybės, kad „silpnesnis“ iš šių dviejų partnerių pa-reikalaus iš kito tokios in-formacijos ir tokio dėme-sio, kokio reikėtų.

PerdozavimasViena mintis, kilusi

APOM 2006 seminarų metu, buvo parengti prie-monę - „Mano Sveikatos Pasas“, kuri padėtų žmo-nėms, sergantiems artritu, pasirengti konsultacijoms su gydytoju ar kitais svei-katos paslaugų teikėjais. Toks Pasas tampa gera ir išsamia informacine prie-mone, leidžiančia page-rinti konsultacijos kokybę, kai ir gydytojas, ir pacien-tas lieka patenkinti gauda-mi informaciją, kuri yra svarbi abiem pusėms, ir kurią kartais sunku išgau-ti, o kartais į ją tiesiog ne-atkreipiamas dėmesys ar-ba pamirštama paklausti ar pasakyti.

• Jei gydytojas nela-bai domisi tomis pastabo-mis, kurios surašytos Pase, ir nenori atsakinėti į klau-

simų sąrašą, galbūt dėl to, kad jį pribloškė ar erzina tokia gausybė pastabų ar klausimų?

• Jei gydytojas itin su-sidomėjęs vien tik skai-to tai, kas parašyta, užuot žiūrėjęs pacientui į akis ir atidžiai jo klausęsis?

• Jei gydytojas rea-guoja į kiekvieną pasta-bą pateikdamas sudėtin-gus paaiškinimus ir nau-dodamas ilgus sakinius bei daugybę terminų, ku-rie yra visiškai nesupran-tami pacientui?

Nežodinis bendravimasNežodinis bendravi-

mas apima žvilgsnio sa-vybes (t.y. akių kontak-tą, žvilgsnio kryptį), taip pat ir laikyseną, atstumą tarp bendraujančių asme-nų, kūno judesius ir ges-tus, balso signalus, tokius kaip intonacija ir kalbos intensyvumas, veido iš-raiška, lietimas, fizinis ar-tumas ir aplinka. Nežodi-nis bendravimas dažnai gali atrodyti tartum nesą-moningas, tačiau jis labai daug pasako, kartais gal netgi daugiau, nei galima išreikšti žodžiais. Tyrimai parodė, kad gydytojai, ku-rie tiesiogiai bendrauja su ligoniais ,naudoja daugiau akių kontakto ir laikysenos būdų, kurie atspindi atvi-rumą ir susidomėjimą.

Sugebėjimas supras-ti žodinius ir nežodinius pacientų signalus yra ypač svarbi savybė. Jei šie įgū-džiai nėra taikomi sąmo-ningai, tai gali susidary-ti neteisingo bendravimo situacija. Kadangi rūpes-

čiai ir mintys dažnai iš-reiškiami netiesioginiais būdais, tokių signalų at-pažinimas ir reagavimas į juos gali būti labai veiks-mingas paskatinant paci-entus ir gydytojus pateik-ti daugiau informacijos ir paaiškinimų.

Emocinis sielvartasSielvartas yra įvairia-

pusė nemaloni emoci-nė psichologinio, socia-linio, ir/arba dvasinio po-būdžio patirtis, kuri ga-li kliudyti tinkamai įveik-ti chronišką ligą, jos fizi-nius simptomus ir trukdy-ti gydymui. Sielvartas gali išplisti visur - nuo papras-čiausios pažeidžiamumo būsenos, liūdesio ir bai-mės dėl problemų, kurios gali žmogų daryti bejėgį, iki depresijos, nerimo, pa-nikos, socialinės izoliaci-jos, egzistencinės ir dvasi-nės krizės. Tai papildoma našta pacientui, kurios ne-suvokus ir neišmokus val-dyti, sielvartas gali sukelti ir daugiau problemų: siel-vartaujantys pacientai ga-li pradėti dažniau lanky-tis pas gydytojus, kvies-tis greitąją pagalbą. Siel-vartaujantiems ligoniams sunku priimti sprendimus dėl gydymo ir laikytis pa-skirto gydymo režimo; jie gali būti nepatenkinti savo gydytojais ir gydymu. Sti-priai sielvartaujančių ligo-nių gydymas (kurie nuolat nerimauja, yra pikti ir sle-giami depresijos) reikalau-ja daugiau laiko nei įpras-tinė gydytojo konsultacija.

Ankstyvas dialogas ir sielvarto atpažinimas yra keleriopai naudingas: li-

goniai gauna geresnės ko-kybės gydymą ir lieka juo patenkinti; pagerėja ben-dravimas tarp gydytojo ir paciento; padidėja pasiti-kėjimas ir pagarba; ir su-stiprėja gydymo rekomen-dacijų laikymasis.

Gydytojų ir pacientų bendravimo gerinimas

Vienas geriausių pas-tarojo meto literatūroje aprašytų metodų ir ben-dravimo įgūdžių, pateik-tų mokymo programose, siekiant pagerinti gydyto-jų ir pacientų bendravimą, yra „Į pacientą orientuo-tas požiūris“ (Patient Cen-tred Approach). Į pacientą orientuotą mediciną pir-masis aprašė Michael Ba-lint 1970 metais. Tai ban-dymas suprasti paciento skundus ir gydytojo nusta-tytus simptomus bei signa-lus, ne vien tik pagal ligos požymius, bet ir atsižvel-giant į paciento unikalią individualybę, jo įtampą, konfliktus ir problemas.

Į pacientą orientuotas požiūris reiškia, kad gy-dytojas, paciento suvok-tos ligos priežastis, skir-tas gydytojui pateikti, pri-ėmė, ligos poveikis kas-dieniniam ligonio gyve-nimui buvo pripažintas. Elgesys, palaikantis į pa-cientą orientuotą požiū-rį, apima tokius aspektus:

• Empatijos panau-dojimą

• Atvirumą• Patikinimą, nura-

minimą• Pasirinkimo pasiūly-

mą, gerbiant mediko pa-stangas priimti sprendimą ir valdyti gydymo procesą.

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

8

Metodai, tokie kaip empatijos reiškimas, ak-tyvus klausymas ir infor-macijos teikimas bei pati-kinimas, pasiteisino geri-nant pasitenkinimą, suti-kimą ir psichologinį paci-ento prisitaikymą prie lėti-nės ligos, ypač blogos pro-gnozės atveju.

Įdomu pažymėti, kad į pacientą orientuoti pokal-biai neužtruko ilgiau nei visi kiti pokalbiai.

Mokymosi ir mokymo dalys yra svarbiausios

Jau praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pra-džioje Carl Rogers pradė-jo taikyti čia paminėtus empatijos reiškimo, akty-vaus klausymo ir informa-cijos teikimo bei patikini-mo metodus. Remiantis

Rogerio koncepcija buvo parengta ir oficialiai pa-tvirtinta šimtai mokymo programų medicinos stu-dentams, gydytojams ir ki-tiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams sie-kiant pagerinti bendravi-mą tarp paciento ir gydy-tojo. Tačiau nepaisant šių pasiekimų trys problemos liko neišspręstos:

• Bendravimo įgūdžių lavinimas vyksta savano-riškumo pagrindu

• Bendravimo įgūdžių lavinimas nepakeičia nuo-latinės priežiūros

• Bendravimo įgūdžių lavinimas yra skirtas tik specialistams.

Kam reikia papildomo pacientų lavinimo ir mo-kymo?

Yra daugybė priežas-čių diskutuoti dėl specia-laus bendravimo įgūdžių lavinimo reikalingumo pa-cientams, sergantiems ar-tritu/reumatu. Kadangi pa-cientas yra gydytojo par-tneris, tai dialogą galima pagerinti tik abiem pusėm turint vienodą išprusimą. Tai turėtų įtakos bendram psichologiniam prisitaiky-mui prie ligos.

Nepaisant padidėjusio supratimo apie savo dia-gnozę, gydymą ir poveikį kasdieniniam gyvenimui, pacientai labai nenori pa-sakoti apie savo sielvartą. Žodžiai „psichologinis“, „ psichinis“ ir „emocinis“ vis dar gali būti priimami su panieka. Todėl pacien-tai dažnai nenori gydyto-

jui pasakoti savo bėdų ir nelaimių, o gydytojai daž-nai skuba konsultuoti ligo-nius ir nepasiteirauja apie pacientų psichologinius rūpesčius. Tie rūpesčiai - svarbus elementas gydant ligonį. Pacientai ir jų šei-mos nariai turėtų būti in-formuoti, kad atvirumas svarbus gydymo elemen-tas, būtina paskatinti atvi-rai apie tai kalbėti ir skirti tam dėmesio.

Reikia padėti pacien-tams siekti optimaliausių gydymo rezultatų. Tam ir skirtas veiksmingas ben-dravimas.

Dr.Tanja C. Vollmer, PhD

(Vokietija) Versta iš anglų kalbos

Mielieji, būkim tvir-ti, kaip pavasarį medžiai, skleidžiantys savo lapus. Būkime gražūs, kaip be-prasikalanti pirmoji ži-buoklė iš po sniego. Būki-me tyri, kaip šaltinio van-duo, būkime geri vieni ki-

Šiaulių artrito draugijos „Artis“ 10-metis

tiems, suteikdami džiaugs-mo, vilties ir šilumos šalia esančio širdžiai.

Šiaulių artrito draugijos „Artis“ 10 – mečio šventę pradėjo Šiaulių 2 – osios muzikos mokyklos liau-dies instrumentų orkes-

tras, vadovaujamas Lo-ros Andriuškienės ir Da-riaus Daknio, dovanoda-mas nuostabias melodi-jas, tarsi įnešdamas į mū-sų šventę artėjančio pava-sario dvelksmą. Šis kolek-tyvas nominuotas „Aukso paukštės“ nominacija.

Mūsų šventė sutapo su pavasariu, pirmąja vytu-rio giesme, todėl mes sa-vo šventę simbolizavome liaudies meno dirbiniais: paukščiais, saulutėmis ir juos lydinčiais angelais.

Mūsų draugijos Garbės narys J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis negalė-jo dalyvauti, todėl sveiki-nimo žodį tarė Šiaulių vys-kupijos kurijos kancleris kunigas Evaldas Alūzas.

Apie Artrito draugijos veiklą kalbėjo pirmininkė Teresė Andriuškaitė.

Šiaulių miesto vadovai: meras Justinas Sartauskas, vicemerė Danguolė Mar-tinkienė ir kultūros sky-riaus vedėjos pavaduo-

Valerijos padėkos žodis

Dainingasis „Artis“

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

9

toja Daina Kinčinaitienė pasveikino draugijos na-rius su gražia švente, ak-tyviausiems įteikė Padė-kos raštus.

Pas mus svečiavosi Lie-tuvos „Artrito“ asociacijos prezidentė Onutė Telyčė-nienė. Gerbiama Onutė - geroji mūsų ambasadorė: visus suprantanti, užjau-čianti, paguodžianti, vi-sus vienijanti.

Ji apdovanojo Padėkos raštais buvusius ir esamus valdybos narius, palinkėjo ir toliau aktyviai gyventi. Už įvertinimą labai nuo-širdžius padėkos žodžius tarė viena pirmųjų drau-gijos narė, aktyvi dauge-lio projektų autorė Vale-rija Noreikienė. Nuošir-džiai dėkojame ir draugi-jos įkūrėjai - pirmajai pir-mininkei Zitai Vaičiulytei.

Su gražia švente pa-sveikino Lietuvos artri-to asociacijos medicinos vadovė, viceprezidentė, profesorė daktarė Jolan-ta Dadonienė. Profesorė visada teikia informaciją apie naujus gydymo me-todus, vaistus, atsako ser-gantiesiems į jiems rūpi-

Darbštuolė Rasma

Tradiciškai sausio mėn. pirmosiomis dienomis Ro-kiškio klubo „Artritas“ na-

Džiaugiasi galimybe būti kartu

riai susirenka draugėn ap-tarti nuveiktų darbų ir pla-nuoti naujų. Ne išimtis ir

mus klausimus.Mes esame ŠNVOK na-

riai, todėl daug sveikinimų sulaukėme iš miesto nevy-riausybinių organizacijų.

Mus pasveikino drau-gijos „Artis“ medicinos vadovės Rasa Kaušienė ir Jolanta Jankauskienė, jos mūsų artimiausios globė-jos ir patarėjos.

Gana glaudžiai ben-dradarbiaujame, rašome bendrus projektus su Šiau-lių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakul-tetu. Kalbėjo fakulteto de-kanė Ginta Gerikaitė.

Šventėje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė kitų miestų bendrijų pir-mininkai: Aldona Rut-kauskienė, Vilniaus „Artri-to“ bendrijos pirmininkė, Aldona Palionienė, Kauno žmonių, sergančių artri-tu, bendrijos pirmininkė, Nijolė Albina Kozlovce-va, Klaipėdos m. bendri-jos „Artritas“ pirmininkė, ir Biržų „Artrito“ klubo pir-

mininkė Alvyda Gurklytė.Ačiū visiems už gra-

žius žodžius, nuostabius gėlių žiedus.

Šventę pratęsė muzi-kinių kolektyvų: Šiaulių draugijos „Artis“ ansam-blio, vadovaujamo Bronis-lavos Kuprienės, Verbūnų „Retro“ ansamblio ( daug kur koncertavusio, daug laurų pelniusio ir nuosta-bius romansus atliekan-čio) ir Panevėžio raj. Šila-galio kultūros centro vy-rų vokalinio ansamblio, vadovaujamo Jono Mali-šausko, pasirodymai.

Oficialiąją šventės da-lį vainikavo bendra daina „Giminės“.

Šventė tęsėsi bendrau-jant prie kavos puodelio, grojant muzikai, skambant dainoms.

IRENA GAIDAMAVIČIENĖ

Šiauliai

šiemet: sausio 6 d. į Ro-kiškio krašto muziejų su-važiavo šio klubo nariai iš visų rajono kampelių – Kazliškio, Panemunėlio, Juodupės, Kriaunų, Jūžin-tų, Žiobiškio ir Rokiškio miesto.

Susirinkusieji dirbo pa-gal numatytą dienotvar-kę. Pirmiausia jie apžiū-rėjo muziejuje eksponuo-jamas respublikinę prakar-tėlių ir mokinių bei moky-tojų kūrybinių kompozici-jų parodas.

Edukacinės programos „Sūrio kelias“ patalpose „Artrito“ klubo narių lau-kė puiki šeimininkė mu-ziejininkė Laimutė Kla-sinskienė. Ji svečius vai-šino penkių rūšių sūriu, arbata, uogiene, pyragu. Linksmai visiems besišne-kučiuojant atėjo Trys Kara-liai, nešini žvaigžde, ro-dančia jiems kelią. Jie su-sirinkusiuosius pasveiki-no Naujųjų metų proga, palinkėjo sveikatos, ramy-bės, stiprybės. O ansam-

Trys Karaliai Rokiškyje

Kūrybingoji Irena

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

10

Balta žiemos naktis. Dangus milijonais žvaigž-džių nusėtas. Žvaigždžių sietynas apšviečia žemę ir apgaubia ją ramybe ir pa-laima. Tokia tyla, kad tarsi girdi neramių žmonių šir-dies plakimą. O nerims-tantys žmonės tai mūsų ansamblio ,,Šypsena‘‘ dai-norėliai. Sninga ar pusto, lyja lietus ar šviečia sau-lė, jie kas savaitę renka-si į repeticijas , kad vargi-nančios negalios greičiau užsimirštų bedainuojant ir bebendraujant. Jau sep-tinti metai mes, kaip dar-ni šeima, džiaugiamės ir liūdime kartu. Švęsdami penkerių metų jubiliejų, džiaugėmės, kad turėjo-me net šešiasdešimt vie-ną koncertą, o per 2011 metus koncertavome dvy-lika kartų.

Kasmet Pasulinę ligo-nių dieną koncertuojame Rokiškio Šv. Mato sene-lių globos namuose. Dai-nuojame jų jaunystės dai-nas ir džiaugiamės maty-dami juos kartu dainuo-jant. Koncertuojame ne tik savo rajone, bet ir už rajono ribų.

Negaliu nepadėkoti mūsų klubo ,,Artritas‘‘ pirmininkei Albinai Bra-žiūnienei , kuri kiekvie-nam negaili savo šypse-nos ir švelnių padrąsinan-čių žodžių. Taip pat ne-pailstančiai grožio kūrėjai Stanislovai Kviliūnienei, kuri mus papuošia įvai-riom progom. Šiemet Tri-jų Karalių šventei ji sukū-rė nuostabius apdarus, ku-riais pasipuošę mūsų an-

Mūsų dienos

Po žiemos sukrutome dirbti

blis „Šypsena“, vadovau-jamas Birutės Puriuškie-nės, atliko daug gražių, skambių dainų.

„Artrito“ nariai labai džiaugiasi šio klubo veikla bei galimybe jame lanky-tis, pasikalbėti su bendra-minčiais, sulaukti jų pata-rimų. Čia jie visuomet iš-klausomi, pavaišinami ar-bata, nuraminami, jiems suteikiama džiugių gyve-nimo akimirkų.

Į „Artrito“ klubą žmo-nes atveda įvairios prie-žastys: jie nori pasiklau-syti paskaitų, pokalbių, su-teikiančių žinių apie klas-tingą ligą – artritą, jo ke-liamus pavojus bei pa-

sekmes, išmokti gyven-ti su šia liga, ugdyti sa-varankiškumą. Klubo na-riams suteikiama nemo-kama ortopedinė paslau-ga, pasirūpinama reabili-tacija sanatorijoje. Jie daž-nai lankosi Anykščių ba-seine, sveikatingumo sto-vykloje Šventojoje (Klai-pėdos r.). Patiriamos tei-giamos emocijos pade-da išlikti stipriems, pra-eina liūdesys, trumpam nustoja skaudėti sąna-rius, norisi gyventi, akty-viai veikti, pamatyti kaž-ką naujo. O kur dar įvai-rios ekskursijos, darbo te-rapija prižiūrint darbštuo-les bitutes, jubiliatų pager-

Atrodo, kad žiemiški orai vos spėjo įsibėgėti, o jau per slenkstį peržen-gė paskutinis žiemos mė-nuo – vasaris. „Artrito“ klu-bo nariai rinkosi į tradicinį susirinkimą, taip užbaigda-mi žiemos sezoną. Jis bu-vo sunkus, nes judėti žie-mą pavojingiau, lydi bai-mė paslysti. Vis dėlto va-sario 29 –ąją į susirinkimą sugužėjo gausus būrys klu-biečių. Žiemos pabaiga - geriausias metas sustiprin-ti darganų ir šalčių nualin-tą organizmą. Tik kaip? Į susitikimą pasikvietėme bendrovės „Vilcacora“ di-rektorių Tomą Vilūną, kad papasakotų apie išskirtines maisto papildų gydomasiąs savybes. Tai jau mūsų an-tras susitikimas. Direkto-rius papasakojo apie ma-žinančius sąnarių skaus-mą, širdį stiprinančius pa-pildus. Šį susitikimą kie-kvienas narys vertino skir-tingai. Vieniems, jau var-

tojantiems papildus, buvo įdomu, turėjo daug klau-simų, kiti tai vertino, kaip dar vienų papildų rekla-mą. Išeitis paprasta: dau-giau žinodamas turi pasi-rinkimo galimybę, o drau-gų patarimai tik padeda. Todėl kiekvienas susitiki-mas duoda kažką naujo. Susitikime šnekėta ne tik apie papildus. Klubo pir-mininkė Janė Rinkevičienė kalbėjo apie kovo mėne-sio susirinkimą, kurio me-tu pateikta 2011 metų dar-bo metinė ataskaita. Daly-vauti ataskaitiniame susi-rinkime pakvietė visus na-rius, ragino teikti pasiūly-mus dėl veiklos. Supažin-dino su Lietuvos artrito aso-ciacijos tarybos posėdžio, įvykusio vasario 9 dieną, darbo medžiaga. Ji pasa-kė, kad tarybos posėdžio metu Ona Stefanija Telyčė-nienė apžvelgė 2011 metų darbus ir patvirtino 2012 m. Asociacijos darbo pla-

ną, paskelbė LAA ataskai-tinio-rinkiminio suvažiavi-mo datą ir skaičių delega-tų, kuriuos reikia išsirinkti ir patvirtinti.

Romutė Udrakienė pa-kvietė aktyviai dalyvauti įgyvendinant 2012 metų projektą „Padėk sau“. No-rėtų ir šiais metais matyti klubo narius užsiėmimuo-se, besimokančius įveik-ti ligą.

Vos pasirodžius pirmie-siems pavasarinės saulutės šypsniams suaktyvėjo ir klubo pramoginė veikla. Tarybos narė Anelė Ma-jauskienė jau kovo mėnesį organizavo dvi išvykas – į Panarą ir Druskininkus. Vi-sos mūsų kelionės palieka neišdildomų įspūdžių, gra-žių akimirkų, malonių po-tyrių, suteikia galimybę pa-būti kartu bei susirasti nau-jų draugų.

ROMUTĖ UDRAKIENĖAlytus

bimai, ligonių lankymai...„Artrito“ klubo nariai

sako nuoširdų ačiū tiems, kurie jais rūpinasi, linki sveikatos, stiprybės dir-bant šį nelengvą ir atsa-kingą darbą.

L.STASIULIONIENĖ,

T. PAJARSKIENĖ,V.LAPELIENĖ, B. LUKŠIENĖ,

S.KONDRATIENĖ,M.KABUTAVUČIENĖ,

V.VIGELIENĖ,R.BALČIŪNIENĖ,

R.ŽILINSKIENĖ

(„Gimtasis Rokiškis“2012 m. sausio 28 d.)

G Y V E N I M A S I R A R T R I T A S

11

sambliečiai, vaikščioda-mi po miestą, sveikino ro-kiškėnus. Be ansambliečių dalyvavimo taip pat neap-siėjo ir šių metų Užgavė-nių šventė.

Mieli artrito ligoniukai, burkitės į pulkelius pagal pomėgius. Nors užsiėmi-mų metu pamiršite savo ligas ir negalią.

KAZIMIERA

SINIAUSKIENĖRokiškio klubas

,,Artritas‘‘

Gyvenime manasis, kas nutiko? Gyvenime manasis! Kas nutiko? Apsakyki.Vis bėgu, vis skubu, bet varganai suspėju.Nepastebimai ribos priartėja prieTuštumos, kurioj save suprasti net sunku.Kraujuoja siela, širdį spaudžia ilgesys.Ir tos svajonės! Jau niekam niekada neišsakysi.Vienatvė. Amžinybės jausmas liūdesys.Ir nežinia, kaip nuramint nesibaigiančiąširdies kančią.

Laimė grįš Man dažnai atrodo: Laimės neužtenka.Ir dingojas kartais- Ji kažkur toli.Neramumas sieloj Auga ir vis auga.Laukiu ir svajoju: Grįš juk laimė.Grįš.Kada tu aprimsi, Siela neramioji?Kada tu suprasi, Kad gyvent smagu?Skaisčiai saulė šviečia, Spinduliais viliojaIr paukšteliai gieda Medžiuos, virš laukų.Rūpesčiai menkiausi Atima ramybę.Permušimais stuksi Virpanti širdis,Nuovargiu kvėpuoja, Bet ryžtingai sako:Dar tavoji laimė Laukia ateity.

GALINA MIKALAUSKIENĖ

Iš rusų kalbos vertėJulija Augustauskienė-

Rudenė

Susitikome mes nelauktai,Ant upokšnio siauručio lieptelio,Buvo naktys žvaigždėtos ir gražiosIr ramiai sau čiurleno upelis.

Susikibę už rankų stovėjom,Akių žvilgsniai slapčia susitiko.Širdies dūžius viens kito girdėjom,Taip sulaukėm beauštančio ryto.

O upelio vanduo vis čiurleno,Skynė kelią pro akmenis šaltus.Taip nutinka ir mums begyvenant,Kol išsipildo svajonės ir viltys.

Tos verpėjos, mezgėjos, audėjos,Namų ruošos darbelius mokėjo.Jie darbščiausi laukų artojėliai,Gal už tai ir viens kitą mylėjo.

Ir vaikai jų darbštuoliais užaugo.Nėr darbų, kurių nemokėtų.Senolius sugebėjo apsaugot,Kad svetur jiems gyvent nereikėtų.

JANINA GERVIENĖ Vilnius

Į rudenį einu Netikiu, kad medžiaiRudenį apakę,Šakomis lyg strėlėm, Į ritmą širdies...Smilkinius paliečia –Virsta aukso gijom, Lauki – dar gegužėj,Grįšiu aš išties...

Kai rytais mėnulisKrenta man po kojom,Pro medžius užgęsta Žvaigždės pamažu – Pakeliu nuo žemėsObuolį auksinį,Gal pilnaties šauksmas:Gyvent nuostabu...

Gera vaikščiot tyliai,Rudenio alėjomIr klausyt, ką kuždaRudenio klevai.O paskui susėdusPrie kavos puodelio,Mintis tartum lapusRudenį barstai...

MARIJONA BARAUSKIENĖ

Panevėžys

Tėvų jaunystėJie užaugo gražiausiam kampely,Prisiglaudę prie girios Šimonių.Skaidrūs čia Pelyšos vandenėliaiIr mieliausi pasaulyje žmonės.

Visus darbus mokėjo nudirbti,Į svečius sugebėjo pakviesti.Jų žirgai nenustodavo žvengti.Ir miestelin nieks neidavo gerti.

Daug kaimų apvažiavo berneliai,Vis ieškojo smagių gaspadinių.Apsistojo prie sodžiaus panelių,Jas žinojo nuo pat užgi-mimo.

Susitikimas

KREIPIAMĖS

Į visus dirbančius žmo-nes: ačiū kad parėmėte 2011 m. ir būsime labai dėkingi, jei paremsite ir šiais metais skirdami 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio adresu:Lietuvos artrito asoci-acijaĮm. kodas 191954143Žygimantų g. 9,LT-01102 Vilnius AB DNB bankasA.s. LT83 4010 0424 0001 3434

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, ta-čiau bent šia užuojauta norime palengvinti pra-radimo skausmą dėl vy-ro Antano mirties.

Nuoširdžiai užjau-čiame Vilniaus „Ar-trito“ bendrijos pirmi-ninkę Aldoną Rutkaus-kienę. Lietuvos artrito asocia-cijos Taryba, „Artrito“

bendrijos kolektyvas

L A I S V A L A I K I U I

12

Redakcija: Ona Stefanija Telyčėnienė, Marija BarauskienėRedakcijos adresas: Lietuvos artrito asociacija, Žygimantų g. 9, LT-01102 Vilnius, tel. (8 5) 231 22 49, mob. 8 675 280 89. Faksas (8 5) 212 30 73, www.arthritis.lt, el. paštas: artritas@mail.ltTiražas 1000 egz. ISSN 2029-6215 Spausdino UAB “Biznio mašinų kompanija”, J.Jasinskio g. 16a, LT-01112 Vilnius, tel. (8 5) 212 55 59. Redaguoja ir maketuoja UAB žurnalas “Sveikata”.

LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJOS KLUBŲ IR BENDRIJŲ ADRESAI

LIETUVOS ARTRITO ASOCIACIJAŽygimantų g. 9, LT-01102 VilniusFaksas: (8 5) 212 30 73El.p.: artritas@mail.lt; www.arthritis.ltPrezidentė Ona Stefanija TelyčėnienėTel. d. (8 5) 2312249, mob. 8 675 28089Medicinos vadovė-viceprezidentėprof. dr. Jolanta DadonienėTel. d. (8 5) 2629161Padėjėja Marija Barauskienė, mob. 8 656 29004Aldona Liutkuvienė, mob. 8 698 12658

„ARTRITO“ BENDRIJAŽygimantų g. 9, LT - 01102 VilniusEl. p.: artritas@gmail.comPirmininkė Aldona RutkauskienėTel. d. (8 5) 2312249, mob. 8 601 42489Medicinos vadovė Zita Juškienėmob. 8 611 53191

KAUNO ŽMONIŲ, SERGANČIŲ ARTRITU, BENDRIJAŽiemių g. 31-28, LT-51311 KaunasEl.p.: vilmakun@gmail.comPirmininkė Aldona PalionienėTel. (8 37) 335194, mob. 8 622 83649Medicinos vadovė Loreta Adomaitienėmob. 8 614 31330

AUKŠTAITIJOS REGIONO ASOCIACIJA „ARTRITAS“Nevėžio g. 38, LT-35107 PanevėžysEl. p.: birute.vanagiene@gmail.comDirektorė Birutė VanagienėTel. ir faksas (8 45) 461481, mob. 8 685 57904Medicinos vadovė Violeta SmilgienėTel. (8 45) 462981

KLAIPĖDOS m. BENDRIJA „ARTRITAS“Poilsio g. 10-68 LT-93197 KlaipėdaLaiškams – Naikupės g. 8-1Pirmininkė Nijolė Albina KozlovcevaMob. 8 683 21294El.p.: nijolija59@gmail.com Medicinos vadovė Ilona ŠniuolienėTel. (8 46) 396535

TAURAGĖS SERGANČIŲ SĄNARIŲ LIGOMIS BENDRIJA „ŽINGSNIS“Putinų g. 53, LT-72145 TauragėPirmininkė Ona Kromelienė, Tel. (8 446) 59775, mob. 8 655 49306El. p.: bendrija.zingsnis@gmail.comMedicinos vadovė Asta Piečienė

BIRŽŲ „ARTRITO“ KLUBASJakubėno g. 36, LT-41150 Biržai El. p.: alvidika@gmail.comLaiškams - Vilniaus g. 61a-16Pirmininkė Alvida Gurklytė, mob. 8 620 57903Medicinos vadovė Edita BraždžiuvienėTel. (8 450) 34234, mob. 8 687 57696

ALYTAUS KLUBAS „ARTRITAS“Vilties g. 4-1, LT-45306 AlytusLaiškams – Vilties g. 4-45Pirmininkė Janė RinkevičienėTel. n.(8 315) 73984, mob. 8 650 36868El.p.: udrakiene.romute@gmail.com Medicinos vadovė Virginija LietuvininkienėTel.(8 315) 24965

ROKIŠKIO RAJONO KLUBAS „ARTRITAS“Vytauto g. 25, LT-42136 RokiškisPirmininkė Albina BražiūnienėTel. mob. 8 610 44267El. p.: stase.pugzliene@gmail.combraziuniene.a@gmail.comMedicinos vadovas Rimantas KazlauskasTel. (8 458) 55112, (8 458) 55093

ŠIAULIŲ ARTRITO DRAUGIJA „ARTIS“J. Basanavičiaus g. 18a-27, LT-78339 ŠiauliaiLaiškams: S. Šalkauskio 7-11, 76288 ŠiauliaiPirmininkė Teresė Andriuškaitė, Tel. (8 41) 431826, mob. 8 634 73139El. p.: liogrt@gmail.com Medicinos vadovė Rasa Kaušienėmob. 8 610 69795