lietuva, latvija ir estija per es inovacijŲ sĄ Ės 2011 ... · lietuva, latvija ir estija per es...

Lietuva, Latvija ir Estija per ES Inovacijų sąjungos suvestinės... PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA Nr. 53

LIETUVA, LATVIJA IR ESTIJA PER ES INOVACIJŲ SĄJUNGOS SUVESTINĖS 2011 METŲ PRIZMĘ

Europos Komisija 2012 m. vasario 7 d. paskelbė 2011 m. antrąją pertvarkytą (pirmoji paskelbta 2011 m.

vasario 1 d.) Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę (švieslentę), kuri grindžiama 25 rodikliais, susijusiais su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir apima 27 ES valstybes nares, taip pat Islandiją, Kroatiją, Makedoniją, Norvegiją, Serbiją, Šveicariją ir Turkiją.

Minėti rodikliai suskirstyti į 8 inovacijų dimensijas: žmogiškieji ištekliai; atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos; finansavimas ir rėmimas; įmonių investicijos; bendradarbiavimas ir verslininkystė; intelektinė nuosavybė; inovacijų kūrėjai ir ekonominis poveikis.

Inovacinės veiklos vidutinių rezultatų1 suvestinėje ES valstybės narės sugrupuotos į keturias pažangos grupes (žr. diagramą):

• Inovacijų lyderiai: Danijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos rezultatai gerokai viršija 27 ES valstybių

vidurkį. • Pažangūs inovatoriai: Airijos, Austrijos, Belgijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Kipro,

Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Slovėnijos rezultatai artimi 27 ES valstybių vidurkiui. • Šalys vidutiniokės: Čekijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Maltos, Portugalijos,

Slovakijos ir Vengrijos rezultatai yra žemesni už 27 ES valstybių vidurkį. • Besivejančios šalys (nuosaikūs inovatoriai): Latvija užima paskutinę vietą, už jos – Bulgarija, Lietuva

ir Rumunija. Šių šalių rezultatai gerokai žemesni už 27 ES valstybių vidurkį.

1 Vidutiniai rezultatai nustatomi naudojantis sudėtiniu rodikliu, kuris pagrįstas 24 rodiklių duomenimis, pradedant nuo nulio kaip galimo mažiausio rezultato ir baigiant vienetu kaip galimu didžiausiu rezultatu. Dėl vėluojančių duomenų 2011 m. vidutiniai rezultatai atspindi 2008-2010 m. rezultatus.


INOVACINĖS VEIKLOS RODIKLIŲ APŽVALGA

Kiekvienai šaliai nustatomas penkerių metų inovacinės veiklos rodiklių augimas leidžia įvertinti jų kitimo perspektyvas. Visos valstybės, išskyrus Liuksemburgą ir Jungtinę Karalystę, šiuos rodiklius pagerino. Bulgarija ir Estija pasiekė didžiausią pažangą.

Inovacijų lyderių grupėje pirmavo Suomija. Tarp pažangių inovatorių išsiskiria Kipras, Estija ir Slovėnija. Malta ir Portugalija pirmauja tarp inovatorių vidutiniokių. Bulgarija – geriausia tarp besivejančių šalių.

ES palyginimas su kitomis užsienio valstybėmis

Iš ES nepriklausančių Europos valstybių Šveicarija yra visas valstybes nares lenkianti absoliuti inovacijų lyderė. Islandija priskiriama prie pažangių inovatorių grupės. Kroatija, Norvegija ir Serbija – inovatorės vidutiniokės. Makedonija ir Turkija patenka į besivejančių šalių grupę.

JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos rezultatai geresni nei 27 ES valstybių vidurkis. Pažymėtina, kad Pietų Korėja šį atotrūkį didina, JAV išlaiko tokį patį, o Japonija mažina.

Šis palyginimas taip pat rodo, kad 27 ES valstybės narės pirmauja Australijos, Kanados ir BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir pietų Afrikos) atžvilgiu. Be to, šis pirmavimas Kanados, Pietų Afrikos ir Rusijos atžvilgiu didėja, Australijos atžvilgiu atotrūkis išlieka vienodas, o Brazilijos, ypač Indijos ir Kinijos atžvilgiu – mažėja. Inovacinis atotrūkis tarp Europos ir Kinijos per pastaruosius penkerius metus akivaizdžiai mažėja.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos palyginimas

Lietuvos užimamą padėtį galime objektyviau ir akivaizdžiau įvertinti sugretindami mūsų inovacinės veiklos rezultatus su mums daugeliu požiūriu artimiausių šalių – Latvijos ir Estijos – rezultatais. Tuo tikslu pasitelkiame santykinius ir vidutinius metinio prieaugio ir vidutinio šalies augimo rodiklius ES šalių atžvilgiu (rodikliai, susiję su intelektine nuosavybe, paryškinti mūsų).

Santykiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rodikliai 27 ES valstybių atžvilgiu (ES = 100): Rodiklis Lietuva* Latvija Estija

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 1.1.1 Nauji daktaro laipsnį įgiję asmenys 1.1.2 Aukštąjį išsilavinimą įgiję 30–34 metų gyventojai 1.1.3 Vidurinį išsilavinimą įgiję 20-24 metų jaunuoliai

60 (57)

130 (126) 110 (111)

33 96

101

53

119 105

ATVIROS, ITIN GEROS IR PATRAUKLIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ SISTEMOS 1.2.1 Tarptautinės bendros mokslinės publikacijos 1.2.2 Mokslinės publikacijos, priklausančios 10 % dažniausiai pasaulyje cituojamų publikacijų 1.2.3 Ne ES doktorantai

71 (75) 54 (34)

3 (0)

43 19 3

219 71

16 FINANSAVIMAS IR RĖMIMAS 1.3.1 Valstybės išlaidos MTTP 1.3.2 Rizikos kapitalas

74 (85)

N/A

50

N/A

104 N/A

ĮMONIŲ INVESTICIJOS 2.1.1 Verslo išlaidos MTTP 2.1.2 Išlaidos ne MTTP inovacijoms

19 (16)

107 (107)

18

169

66

250 BENDRADARBIAVIMAS IR VERSLININKYSTĖ 2.2.1 MVĮ inovacijas kuriančios vien savo jėgomis 2.2.2 MVĮ inovacijas kuriančios bendradarbiaudamos 2.2.3 Viešos ir privačios bendros mokslinės publikacijos

64 (64) 72 (72)

8 (8)

48 29 5

112 199 53

INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ 2.3.1 Patentų paraiškos pagal PKS (Patentinės kooperacijos sutartį) 2.3.2 Patentų paraiškos pagal PKS, susijusios su visuomenės problemomis 2.3.3 Bendrijos prekių ženklai 2.3.4 Bendrijos dizainai

14 (9) 3 (3)

47 (51) 14 (10)

20 45 61 67

49 58

114 48

* Skliaustuose nurodyti 2010 metų suvestinės duomenys


Rodiklis Lietuva Latvija Estija INOVACIJŲ KŪRĖJAI 3.1.1 MVĮ diegiančios produktų ar procesų inovacijas 3.1.2 MVĮ diegiančios rinkodaros ar organizacines inovacijas

64 (64) 55 (55)

50 36

128 87

EKONOMINIS POVEIKIS 3.2.1 Užimtumas daug žinių reikalaujančiuose sektoriuose 3.2.2 Vidutinių ir aukštųjų technologijų produktų eksportas 3.2.3 Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas 3.2.4 Inovacijų, kurios naujos rinkai ir įmonėms pardavimas 3.2.5 Su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio

64 (61) 66 (67) 36 (26) 72 (72)

0 (0)

71 63 82 44 7

73 72 88 77 19

Metinis vidutinis augimas pagal rodiklį ir vidutinis augimas šalyje (procentais):

Rodiklis Lietuva* Latvija Estija VIDURKIS 1,5 (-0,7) 2,7 7,6 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 1.1.1 Nauji daktaro laipsnį įgiję asmenys 1.1.2 Aukštąjį išsilavinimą įgiję 30-34 metų gyventojai 1.1.3 Vidurinį išsilavinimą įgiję 20-24 metų jaunuoliai

6,5 (7,5) 2,7 (1,7)

-0,4 (-0,3)

5,7

13,9 -0,3

3,4 5,3 0,4

ATVIROS, ITIN GEROS IR PATRAUKLIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ SISTEMOS 1.2.1 Tarptautinės bendros mokslinės publikacijos 1.2.2 Mokslinės publikacijos, priklausančios 10 % dažniausiai pasaulyje cituojamų publikacijų 1.2.3 Ne ES doktorantai

5,5 (9,2) 16,7 (4,8)

20,0 (-16,4)

4,2 -9,3

10,6

15,4 9,9

15,6

FINANSAVIMAS IR RĖMIMAS 1.3.1 Valstybės išlaidos MTTP 1.3.2 Rizikos kapitalas

-0,4 (16)

N/A

2,1 N/A

6,7 N/A

ĮMONIŲ INVESTICIJOS 2.1.1 Verslo išlaidos MTTP 2.1.2 Išlaidos ne MTTP inovacijoms

1,1 (7,5)

-11,7 (-11,7)

-11,0 0,0

12,8 10,1

BENDRADARBIAVIMAS IR VERSLININKYSTĖ 2.2.1 MVĮ inovacijas kuriančios vien savo jėgomis 2.2.2 MVĮ inovacijas kuriančios bendradarbiaudamos 2.2.3 Bendros viešojo ir privataus sektorių mokslinės publikacijos

-2,0 (-2,0)

-14,1 (-14,1) 8 (8)

0,0

-14,3 5,5

-4,2 8,6 8,4

INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ 2.3.1 Patentų paraiškos pagal PKS (Patentinės kooperacijos sutartį) 2.3.2 Patentų paraiškos pagal PKS, susijusios su visuomenės problemomis 2.3.3 Bendrijos prekių ženklai 2.3.4 Bendrijos dizainai

9,1 (20,4)

-11,3 (-8,8) 22,8 (36,0) 9,7 (-21,9)

0,7 2,9

34,1 16,7

7,8 21,4 30,6 34,7

INOVACIJŲ KŪRĖJAI 3.1.1 MVĮ diegiančios produktų ar procesų inovacijas 3.1.2 MVĮ įvedančios rinkodaros arba organizacines inovacijas

-3,5 (-3,5) -7,0 (-7,0)

-4,5 0,0

-1,4 -7,6

EKONOMINIS POVEIKIS 3.2.1 Užimtumas daug žinių reikalaujančiuose sektoriuose 3.2.2 Vidutinių ir aukštųjų technologijų produktų eksportas 3.2.3 Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas 3.2.4 Inovacijų, kurios naujos rinkai ir įmonėms pardavimas 3.2.5 Su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio

3,8 (16)

-1,0 (0,3) 2,3 (-6,2) -0,3 (-0,3)

-12,5 (-15,9)

4,0 6,3 1,6 3,5 -9,8

1,0 -1,0 5,4 -3,8 5,7

* Skliaustuose nurodyti 2010 metų suvestinės duomenys


Lietuvos, Latvijos ir Estijos palyginimas pagal 2011 ir 2010 metų suvestinių dimensijas

Rodiklis Lietuva Latvija Estija 2011 2010 2011 2010 2011 2010

Žmogiškieji ištekliai 9 9 23 23 17 16 Atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos 24 26 27 27 17 17

Finansavimas ir rėmimas 15 13 21 25 6 6 Įmonių investicijos 25 25 16 16 2 4 Bendradarbiavimas ir verslininkystė 21 20 27 27 7 7 Intelektinė nuosavybė 26 26 20 19 17 17 Inovacijų kūrėjai 22 22 27 27 9 9 Ekonominis poveikis 27 27 26 26 23 22

2011 ir 2010 m. suvestinių palyginimas

Lietuva

Lietuva naujausioje suvestinėje išlieka žemiausioje – besivejančių šalių grupėje, kurią sudaro Latvija, Bulgarija, Lietuva ir Rumunija (šalys paminėtos atvirkštine tvarka nuo galo). Pažymėtina, kad šios grupės artimiausia kaimyne 2011 m. suvestinėje tapo Lenkija.

Santykinės Lietuvos stipriosios pusės yra žmogiškieji ištekliai (9 vieta) ir finansavimo ir rėmimo pagerėjimas per 2 vietas (iš 15 į 13 vietą). Tam tikrų vilčių teikia tai, kad Lietuvoje inovacijų augimas buvo 1,5 proc., kuris šiek tiek viršija ES vidurkį.

Santykinės silpnosios Lietuvos pusės yra: • Atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos, • Bendradarbiavimas ir verslininkystė, • Intelektinė nuosavybė, • Inovacijų kūrėjai, • Ekonomis poveikis (paskutinė - 27 vieta). Pagal intelektinės nuosavybės dimensiją 2011 m. suvestinėje Lietuva užima tą pačią priešpaskutinę – 26

vietą, lenkdama tik Rumuniją, ir aiškiai nusileidžia Latvijai (20 vieta) ir dar daugiau Estijai (17 vieta). Tik Lietuvoje negauta jokių su licencijomis ir patentais susijusių pajamų iš užsienio. Teigiama tendencija yra tai, kad augo patentų paraiškų pagal patentinės kooperacijos sutartį (PKS) skaičius.

Latvija

Latvija, kaip ir Lietuva, pateko į tą pačią besivejančių šalių grupę. Santykinės Latvijos stipriosios pusės yra žmogiškieji ištekliai, finansavimas ir parama. Pastarasis rodiklis ir intelektinis turtas augo sparčiau už ES vidurkį.

Santykinės silpnosios Latvijos pusės yra atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos, sąsajos bei verslumas ir inovatoriai. Ryškiai sumažėjo mokslinių publikacijų tarp 10 % dažniausiai pasaulyje cituojamų mokslinių publikacijų ir inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), bendradarbiaujančių su kitais subjektais. Pagal ekonominį poveikį Latvija užima priešpaskutinę – 26 vietą.

Pagal intelektinę nuosavybę Latvija užima 19 vietą. Šis rodiklis yra žemesnis už ES vidurkį, bet jo augimas ES vidurkį viršija. Stipriai išaugo PKS patentinių paraiškų socialiniams iššūkiams spręsti ir Bendrijos prekių ženklų skaičius. Su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio sudarė 10% ES lygio ir sumažėjo 24,6%.

Estija

Estija yra viena iš pažangių inovatorių grupės šalių, kurios inovacijų rodikliai arti ES vidurkio. Santykinės Estijos stipriosios pusės yra žmogiškieji ištekliai, įmonių investicijos ir sąsajos bei parama. Be

to, sparčiau nei vidutiniškai auga rodikliai, atspindintys atviras, itin geras ir patrauklias mokslinių tyrimų sistemas ir intelektinį turtą.


Silpnosios Estijos pusės tebėra atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos, intelektinis turtas ir ekonominis poveikis. Stipriai sumažėjo naujų studentų doktorantų ir įdiegiančių rinkodaros arba organizacines inovacijas MVĮ. Pagal ekonominį poveikį Estija užima aukščiausią iš Baltijos šalių 23 vietą.

Nors intelektinė nuosavybė dar nėra stipri Estijos pusė, tačiau Estija pagal šį rodiklį užima aukščiausią iš Baltijos šalių – 17 vietą. Be to, suvestinėje pažymima apie Estijos spartų Bendrijos prekių ženklų ir Bendrijos dizainų augimą. Su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio sudarė 61% ES lygio ir padidėjo net 29,8%.

Užimamos vietos pagal intelektinės nuosavybės rodiklius

Rodiklis* Lietuva Latvija Estija 2.3.1 Patentų paraiškos pagal PKS milijardui BVP / augimas 2.3.2 Patentų paraiškos pagal PKS, susijusios su visuomenės problemomis milijardui BVP / augimas 2.3.3 Bendrijos prekių ženklai milijardui BVP / augimas 2.3.4 Bendrijos dizainai milijardui BVP / augimas

28/4 31/32

26/8

29/10

24/13 19/9

23/5 16/6

17/6 15/1

11/6 20/3

* Nustatant šiuos rodiklius buvo vertinamos ne tik 27 ES šalys, bet ir papildomai Islandija, Kroatija, Makedonija, Norvegija, Serbija, Šveicarija ir Turkija, todėl užimama vieta gali kisti nuo 1 iki 34.

Atgarsiai Lietuvoje

Priminsime, kad praeitais metais komentarų apie 2010 metų suvestinės rezultatus praktiškai nebuvo. Žiniasklaidoje galima buvo sutikti trumpus pranešimus, kaip antai: „Lietuva pagal inovacijas – Europos dugne“, „Lietuvos rezultatai diegiant inovacijas - kuklūs“ ir tik Inovacijų portalas tryško optimizmu: „Lietuva ruošiasi šuoliui”.

Šiais metais jau Suvestinės 2011 paskelbimo dieną premjeras Andrius Kubilius, atsakydamas į žurnalistų klausimus, pripažino, kad tie duomenys iš tiesų atspindi objektyvią situaciją. „Galima vertinti objektyviai – esame tikrai ne tarp pirmaujančių valstybių, galim pasiguosti, kad lenkiame Latviją (...) ir esame visiškai šalia kaimyninės Lenkijos“.

Toliau pateiksime kitas įvairias nuomones apie Suvestinės 2011 rezultatus, kurias radome interneto publikacijose.

Vertinti kaip signalą: Kastytis Gečas, Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktorius, siūlo atsargiai vertinti statistinius rodiklius, kuriais iliustruojama ES šalių pažanga inovacijų srityje. „Kaip ir kiekvienos statistikos atveju, ji ne visada atspindi tikrąją padėtį. Daug kas priklauso nuo to, kaip renkami duomenys, koks inovacijų apibrėžimas naudojamas. Galbūt Lietuvai būdingi kitokie inovaciniai procesai, nepatenkantys į bendrus rodiklius, pavyzdžiui, Lietuvai būdingos ne technologinės inovacijos, o paslaugų“, – aiškina p. Gečas. LIC vadovas siūlo nedramatizuoti padėties, o apžvalgas, kuriose Lietuva – prie atsiliekančiųjų inovacijų atžvilgiu, labiau vertinti kaip signalą.

„Būtų gerai, jei tose lentelėse būtume aukščiau. Bet nieko baisaus, dėl ko reikėtų rautis plaukus, irgi nėra. Turime laikytis principinės nuostatos – kad reikia būti inovatyvesniems, tuomet tapsime konkurencingesni. Mes dedame į tai daug pastangų, tik reikia suprasti, kad inovacijos – ilgalaikis procesas“, – pažymi p. Gečas. Pasak jo, tikrąją padėtį labiau atspindėtų ne Lietuvos lyginimas su kitomis ES šalimis narėmis, o pačios Lietuvos pasiekimų dinamika per tam tikrą laiką – kokios pažangos šalyje pasiekiama, palyginti su ankstesniais laikotarpiais.

Tradiciniais gamybos veiksniais grindžiamas ekonomikos augimas yra neišvengiamai trumpalaikis: Ūkio ministerijos (ŪM) pateikiamoje studijoje „Inovacijų versle plėtra: strateginiai prioritetai ir veiksmai“ įvardijama, kad daugelyje išsivysčiusių vakarų valstybių inovacijos jau senokai tapo pagrindiniu ekonominės plėtros varikliu, lemiančiu aukštą veiklos produktyvumo lygį ir atitinkamą piliečių gyvenimo kokybę. Tačiau Lietuvos įmonių konkurencingumas pastarąjį dešimtmetį daugiausia priklausė nuo santykinai pigių gamybos veiksnių, vidaus investicijų, sparčių vietos vartojimo ir eksporto augimo tempų, o inovacinės veiklos rodikliai išliko vieni žemiausių ES.

Pasak studijos autorių, tradiciniais gamybos veiksniais grindžiamas ekonomikos augimas yra neišvengiamai trumpalaikis, o aukštą nacionalinės sistemos produktyvumą ilguoju laikotarpiu gali garantuoti tik inovacijomis grindžiama įmonių veikla.


Pamatysime vėliau: Ūkio ministerija (ŪM) pažymi, kad, pagal Inovacijų švieslentę, 2011 m. Lietuvoje inovacijų augimas buvo 1,5%, šiek tiek daugiau nei ES vidurkis. Tačiau dar iki 2008 m. atsiradęs atotrūkis nuo ES šalių yra per didelis, kad šio augimo pakaktų netrukus pasivyti kitas valstybes nares ar jas aplenkti. Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, investicijos į inovacijas aiškiai matomus rezultatus duoda tik po kelerių metų. „Mūsų šalyje daug metų inovacijų srityje nieko nevyko. O šiandienis pasaulis yra toks, kad, kaip rašė literatūros klasikas L. Carrollis, norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dvigubai greičiau. Manau, kad inovacijų atveju esame labai panašioje situacijoje“, – sako p. Žylius.

Anot ministro, vyriausybės taikomų inovacijų skatinimo priemonių didžiausias poveikis ekonomikai turėtų atsispindėti nuo 2013 m. Šiomis priemonėmis ŪM įvardija mokestines lengvatas įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą ir MTTP, paramą intelektinės nuosavybės apsaugai, klasterizacijos, taip pat verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimą.

ŪM atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. ES inovacijų analizė neatspindi šiuo metu šalių narių įgyvendinamų politikos priemonių poveikio, nes vertinime naudojami senesni statistiniai rodikliai. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas buvo apskaičiuotas remiantis tyrimu, atliktu dar 2006–2008 m. Tačiau šiemet sausį Statistikos departamento paskelbti 2008–2010 m. inovacinės veiklos tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos rodikliai yra pagerėję.

Patentų svarbos nesuvokimas: „GetJar“ vadovas Ilja Laursas atkreipė dėmesį, kad lietuviai nesupranta patentų svarbos: „Žiūri vos ne kaip į mokslo darbus, kad pliusiuką karjeroje užsidėtų.“ Be to, lietuviams trūksta motyvacijos ir sugebėjimų, kaip iš patento gauti komercinės naudos. Anot I. Laurso, patentavimą šalyje stabdo jų kaina – bendrovės, tiksliai nežinodamos, kur juos panaudos, nenori tam skirti milžiniškų sumų: „Teoriškai Lietuvoje yra labai daug išteklių, bet praktiškai jie netransliuojami į bendrą patentų skaičių.“

Veiksniai padėčiai gerinti: buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys per vasario mėnesį vykusią Lietuvos ekonomikos konferenciją pasakė: „Lietuva praktiškai nejuda nuo galo, ir jeigu žvilgtelėtume, kodėl mes nejudame, tai nejudame pirmiausiai todėl, kad tas mokslas, kuris yra daromas Lietuvoje nevirsta produktu. Ne tiktai, kad gamybiniu produktu, bet jis nevirsta net moksliniais straipsniais, kurie yra pripažinti tarptautiniu mastu“. Pasak jo, 2010 m. Lietuvoje buvo išleista 800 mln. litų moksliniams tyrimams, ir tik nedaugelis šių tyrimų rezultatų buvo užpatentuoti ar tapo verslo produktais.

D. Kreivio manymu, Lietuvai reikia keturių pagrindinių veiksnių, kad apie šalį būtų galima kalbėti kaip apie Šiaurės šalių Silicio slėnį, tai kompetencijos, infrastruktūros, reikiamo reguliavimo ir finansų.

Nesusiformavusi inovacijų kultūra: Haroldas Brožaitis, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas teigia, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusios inovacijų kultūros, nors jau galima pastebėti pirmuosius žingsnius, tačiau pažanga nėra tokia sparti, kaip norėtume. Rezultatai rodo, kad išleidžiame nemažai ir turime daug išsilavinusių žmonių, tačiau daugelis kitų kriterijų, kurie matuojami šioje švieslentėje, negerėja, ypatingai tie, kuriais matuojama verslo ir mokslo sąsaja bei efektyvumas. Atsakymų, kaip galėtume tapti inovatyvesniais, reikėtų ieškoti ne kiekybiniuose (pavyzdžiui, pinigų ar išsilavinusių žmonių skaičius), bet kokybiniuose rodikliuose – instrumentų ir priemonių, skatinančių ir kuriančių Lietuvos inovacijų kultūrą, sistemoje.

Žingsniai link inovatyvumo: Norint paskatinti šalies inovacijų kultūros susiformavimą ir vystymąsi, svarbus žmogiškasis aspektas – tik nuo mūsų pačių požiūrio ir darbų priklausys, ar ir toliau liksime inovacijų sąrašo gale, ar galėsime pasivyti inovacijų lyderius. „Inovacijas kurti ir įgyvendinti gali tik tinkami žmonės. Niekaip nepriversi ir nepaskatinsi kurti inovacijų žmogaus, kuris nėra linkęs jų kurti, todėl svarbiausiu uždaviniu laikau inovacijoms tinkamų ir inovacijų ekonominę svarbą suprantančių piliečių ugdymą, nes šiuo metu jų turime mažokai“, – sako Petras Balkevičius, UAB „Eksma“ direktorius. 2030 metais aktyviais ir įtakingais Lietuvos veikėjais bus tie, kurie 2017 ar 2020 m. baigs gimnazijas, po to – universitetus, ir įsitvirtins mokslo, verslo, valdymo institucijose. Universitetai suteiks daug vertingų žinių, tačiau mąstymo, pasaulėžiūros pagrindai, profesijos pasirinkimas – suformuojami mokykloje. Dabartinių Lietuvos mokyklų absolventams labiausiai trūksta technologinių žinių pradmenų bei supratimo apie socialinius ekonominius visuomenės grupių santykius ir tarpusavio priklausomybes.

„Dauguma dabartines Lietuvos mokyklas pabaigusių jaunuolių nėra įsisąmoninę, kad didesnė dalis gerai apmokamų darbo vietų yra sudėtingas technologijas taikančiose, integruotus produktus gaminančiose, t.y.


inovatyviose didelę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse ar organizacijose. Be to, didelė jaunuolių dalis iš valstybės tikisi labai daug, tačiau nesuvokia, kad valstybė gali duoti tik dalį iš to, ką ji vienokių ar kitokių mokesčių pavidalu surenka iš gaminančių, importuojančių, paslaugas teikiančių ar kitokias vertybes parduodančių visuomenės grupių“, – teigia Petras Balkevičius.

P. Balkevičus pabrėžia, kad norėdami, kad Lietuva taptų inovatyvia (= turtinga) valstybe, turime numatyti radikalią švietimo pertvarką bent dviem kryptimis: įvesti visuotinį ekonomikos ir socialinių santykių mokymą bei mokyklose mokyti vaikus technologijos pradmenų, kad technologiniais dalykais susidomėję toliau galėtų gilintis į juos jaunųjų technikų ar technologų, chemikų ar biologų, lėktuvų ar laivų modelių kūrėjų būreliuose. Tam turime esmingai išplėsti Jaunųjų technikų stočių ar kitaip pavadintų technologinės pakraipos užmokyklinio mokymo tinklą. Ir svarbiausia, jį finansuoti iš visuomeninių lėšų. Investicijos į jaunąją kartą yra labiausiai atsiperkančios ilguoju periodu, todėl 2014-2020 m. Europos struktūrinės paramos apčiuopiamą dalį turime nukreipti švietimui pertvarkyti ekonominio ir technologinio ugdymo linkme.

Apibendrinimas

Apžvelgdami ES Inovacijų sąjungos suvestinės 2011 m. rezultatus akivaizdumo dėlei išskyrėme Baltijos šalis. Daugiausia dėmesio skyrėme intelektinės nuosavybės rodikliams, tačiau svarbūs ir kiti inovacinės veiklos rodikliai. Nuo jų netiesiogiai priklauso ir intelektinės nuosavybės rodikliai. Atkreipiame dėmesį, kad pastarųjų rodiklių išskirtinio gerinimo siekimas dar nenulemia didelio bendrųjų rodiklių pagerėjimo. To pavyzdys yra Latvija, kuri turi gerokai geresnius intelektinės nuosavybės rodiklius, tačiau Lietuva bendrojoje lentelėje yra per dvi vietas aukščiau.

Šiais metais mus maloniai nustebino komentarų apie ES Inovacijų sąjungos suvestinę gausa, daugeliu atvejų gana objektyvus esamos padėties įvertinimas ir realus požiūris į ateitį. Tai mus džiugina.

Šaltiniai ir susijusios publikacijos: 1. INNOVATION UNIJON SCOREBOARD 2011, 7 February 2012.

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/files/ius-2011_en.pdf 2. Martynas Pasiliauskas. Inovacijos: daugiau kalbame ar darome. Paskelbta: 2012-02-23, www.ekonomika.lt/ 3. Rūta Slušnytė. ES konkurencingumo varikliui trūksta inovacijų. Paskelbta 212-03-08, www.verslozinios.lt 4. Lietuva – inovatyvi šalis. Misija (ne)įmanoma? Paskelbta 2012-03-16, www.inovacijos.lt 4. D.Kreivys: mokslas Lietuvoje nevirsta verslu / Erika Fuks. Paskelbta 2012-02-15, www.delfi.lt 5. Didėjant pasaulinei konkurencijai įmonės turi skirti daugiau dėmesio inovacijoms. Paskelbta 2012-02-08,

www.euro.lt 6. Jaunieji Lietuvos mokslininkai nepatenkinti mokslo ir inovacijų politikos įgyvendinimu. Paskelbta 2012-03-07,

www.delfi.lt

Vytautas GUOBYS LTB Patentinės informacijos centras

El. p. [email protected]

lietuva, latvija ir estija per es inovacijŲ sĄ Ės 2011 ... · lietuva, latvija ir estija per es...

Documents