Polska

1997 m. sausio 16 d. Konstitucine komisija, rengusi Konstitucijos projekta, baige savo darba. Lenkijos Respublikos nacionaliniame susirinkime buvo priimta 1997. balandzio 2 d., tu paciu metu geguzes 25d. ji buvo patvirtinta Tautos referendum ir spalio 17 isigaliojo.

Konstitucija daugeliu atzvilgiu yra tipiska Vidurio ir Rytu Europos regiono posocialistines valstybes Konstitucija- su kitu sio regiono valstybiu konstitucijomis ja sieja daug bendru bruozu tiek turinio, tiek reguliavimo stiliaus poziuriu. Kartu Lenkijos Respublikos konstitucija issiskiria issamiu daugelio valstybes ir visuomenes veiklos sriciu reglamentavimu. Ja sudaro preambule (Konstitucijos tekste si izangine dalis niekaip neivardyta) ir 243 straipsniai suskirstyti I 13 skyriu. Didziausi yra skyriai, skirti valstybes santvarkos principams, zmogaus ir piliecio laisvems, teisems bei pareigoms. Konstitucija neretai kritikuojama del deklaraciju ir ketinimu gausos, taip pat del smulkmeniskumo reguliuojant kai kuriuos klausimus, kai uztektu nukreipimo i paprastuosius istatymus.

Konstitucija skelbia, kad Lenkijos Respublikoje auksciausia valdzia priklauso Tautai (igyvendina valdzia tiesiogiai arba per savo atstovus). Rengdamasi narystei ES Lenkija konstituciskai itvirtino vadinamaja “europine islyga”, leidziancia apribodi suverenuma. Lenkijos Respublika yra unitarine valstybe. Konstitucija itvirtina viesosios valdzios decentralizavimo principa ir uztikrina teritorines savivaldos vienetu teises. Konstitucijos 25 str skelbia, kad baznycios ir kitos tikejimo organizacijos yra lygiateises, viesoji valdzia yra nesaliska religiniu, pasauleziuros ir filosofiniu isitikinimu klausimais uztikrindama ju raiskos laisve viesajame gyvenime. Lenkijos Respublikos ekonomines santvarkos pagrindas- socialinis rinkos ukis, pagristas ukines veiklos laisve, privacia nuosavybe ir solidarumu, socialiniu partneriu dialogu bei bendradarbiavimu. Konstitucijoje yra itvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas.

Lenkijos Respublikos Konstitucijoje tiesiogiai itvirtinta, kad valstybes santvarka gridziama istatymuleidziamo sios, vykdomosios ir teismines valdziu atskyrimu ir pusiausvyra. Istatymu leidziamaja igyvendina Seimas ir Senatas, vykdomaja- prezidentas ir Ministru Taryba, teismine valdzia- teismai ir tribunolai. Konstitucijoje itvirtinta parlamentine valdymo sistema: vykdomoji valdzia organizuota remiantis dualizmo principu (prezidentas ir Ministru Taryba, vadovaujama

Ministru Tarybos pirmininko); vyriausybe ( ir atskiri ministrai) politiskai atsako Seimui; prezidentas neturi igaliojimu, kurie leistu jam perimti vadovavima vyriausybes veiklai. Tai nera grynai parlamentinio valdymo forma, nes joje yra bent vienas prezidentinei sistemai budingas atributas- visuotiniai prezidento rinkimai.

Istatymu leidziamoji valdzia

Igyvendina dveju rumu rumu parlamentas: Seimas (zemieji rumai) ir Senatas (aukstieji rumai). Seima sudaro 460 deputatu, o Senata- 100 senatoriu. Konstitucija suteikia Seimui “stipriuju” rumu statusa (pvz vyriausybes kontroles veiklos kontrole yra Seimo prerogatyva).

Parlamento nario teises:

Laisvo mandato principas Parlamentinis imunitetas

Parlamentaro mandatas nesuderinamas su kitomis valstybinemis funkcijomis, draudziama uzsiimti ukine veikla, teikiancia naudos is Valstybes izdo ar teritorines savivaldos turto.

Senato vaidmuo istatymu leidziamojoje valdzioje:

Dalyvauja istatymu leidybos procese Dalyvauja skiriant kai kuriuos valstybes pareigunus (auksciausiuju kontroles rumu

pirmininka, pilieciu teisiu gyneja, nacionalines teismu tatybos narius ir pan.) Senatas gali priimti Seimo pateikta istatyma be pakeitimu, atmesti ji arba patvirtinti

pataisas

Senatui tenka “silspensiuniu rumu vaidmuo”- Seimas, jei jame susidaro reikiama dauguma, gali atmesti Senato pasiulymus. Senatas taip pat nedalyvauja sudarant vyriausybe ir igyvendinant jos kontroles funkcija- tai isimtine Seimo kompetencija. Tik Seimas svarsto prezidento vetuotus istatymus, taip pat tvirtina prezidento potvarkius, leidziamus esant karo padeciai. Senato funkcionavimas priklauso nuo Seimo likimo (siu instituciju kadencijos apibreziamos Seimo kadencijos laikotarpiu) tad paleidus Seima, paleidziamas ir Senatas. Senatas ir Seimas, posedziaudami kartu veikia kaip Nacionalinis susirinkimas.

Seimas

Seimas:

Sudaro vyriausybe ir igyvendina jos veiklos kontrole Svarsto vetuotus prezidento istatymus Tvirtina istatymo galia turincius prezidento potvarkius esant karo padeciai Pareiskia nepasitikejima vyriausybe Turi istatymu leidybos iniciatyvos teise

Apie dominuojancia Seimo padeti valstybes instituciju sistemoje liudija jam pavesta steigiamoji funkcija- jis:

dalyvauja skiriant daugeli pareigunu. bendradarbiauja su prezidentu sudarant vyriausybe renka Konstitucinio Tribunolo teisejus ir Valstybes Tribunolo narius prezidento siulymu skiria Lenkijos nacionalinio banko pirmininka Senato sutikimu- Auksciausiuju kontroles rumu pirmininka ir pilieciu teisiu gyneja dalyvauja sudarant kitas valstybes institucijas.

Konstitucija Seimui paveda spresti karo padeties ivedimo ir taikos sudarymo klausimus, taip pat skelbti visos salies referenduma. Ypatingas igaliojimas- teise paleisti atstovaujamaja savivaldos institucij, jei ji siurksciai pazeidzia konstitucija arba istatymus.

Istatymu vykdomoji valdzia

Prezidento institucija

Pagal Konstitucija Lrenkijos Respublikos prezidentas yra auksciausias Lenkijos Respublikos atstovas ir valstybes valdzios testinumo garantas, jam pavesta:

Priziureti, kad butu laikomasi konstitucijos Sergeti valstybes suvereniteta Sergeti saugoma jos teritorijos nelieciamuma ir vientisuma

Vykdomoji valdzia yra dualistine- ja igyvendina prezidentas ir, premjero vadovaujama Ministru Taryba. Vyriausybe nuo prezidento priklauso tik ribotai. Prezidentui tenka gana svarbus vaidmuo jei Seime pritruksta stabilios daugumos ( uztikrina valstybes valdzios testinuma, vykdo politini arbitravima, kisasi I sutrikusius Seimo ir vyriausybes santykius) . Prezidentas renkamas 5 metams ir gali buti perrenkamas tik viena karta. Valstybes prezidentui gali buti taikoma tik konstitucine atsakomybe uz Konstitucijos, istatymo pazeidima arba nusikaltimo padaryma.

Prezidento oficialieji aktai galioja tik juos pasirasius Ministru Tarybos pirmininkui, kuris, pasirasydamas akta, prisiima atsakomybe Seimui.

Prezidento prerogatyvu sritis (igaliojimai) santykiuose su

Vyriausybe:

Igaliojimai ja formuojant. Tai- Ministru Tarybos atsistatydinimo priemimas, premjero parinkimas, naujos vyriausybes skyrimas. Premjero siulymu gali atleisti ministrus is pareigu. Prezidentas gali kreiptis I Seima susiulymu patraukti premjera ar ministra konstitucinen atsakomyben, jei jie pazeide konstitucija ar istatymus. Ypatingos reiksmes klausimais prezidentas gali susauksti Ministru Tarybos posedi, kuriam pats pirmininkautu (vadinamoji kabineto taryba)

Parlamentu

Igaliojimus santykiuose su parlamentu galima isskirti I organizacinius (rinkimu skelbimas, rumu pirmuju posedziu susaukimas), iniciatyvinius (referendum skelbimas (senato sutikimu)), stabdanciuosius (atidedamojo veto teise, teise kreiptis i Konstitucini Tribunola del istatymu konstituciningumo, teise paleisti Seima)

Teismine valdzia

Nacionalines teismu tarybos siulymu skiria teisejus (isskyrus Konstitucinio ir Valstybes Tribunolu teisejus). Skiria Konstitucinio Tribunolo pirmininka bei vicepirmininka ir (is atitinkamo skaiciaus teismo teiseju pasiulytu kanditatu), skiria pirmaji Auksciausjiojo Teismo pirmininka ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininka.

Teisekura

Jei karo padeties metu Seimas negali susirinkti i posedi, prezidentas Ministru Tarybos siulymu leidzia istatymo galia turincius potvarkius (Seimas turi juos patvirtinti artimiausiame posedyje). Kitais atvejais- poistatiminius aktus: potvarkius bei vidinio pobudzio aktus prezidentui pavaldiems organizaciniams vienetams (kanceleriajai). Prezidentas teiskuroje dalyvauja istatymo leidybos iniciatyvos ir atdedamojo veto teisemis, taip pat teise kreiptis I Konst Tribunola su klausimu ar atitinkami aktai atitinka konstitucija.

Kiti valstybes vadovo igaliojimai:

Malones teise Pilietybes suteikimas Valtybiniu apdovanojimu teikimas

Vaidmuo tarptaudiniuose santykiuose:

Uzsienio politikos srityje prezidentas bendradarbiauja su Ministru Tarybos pirmininku ir kompetentingu ministru. Konstitucija ivardija prezidenta kaip auksciausiaji valstybes atstova ir paveda jam saugoti valstybes suvereniteta bei teritorijos integraluma. Prezidentas atstovauja valstybei tarptautiniuose santykiuose, sprendzia personaliju klausimus ( skiria ir atsaukia Lenkijos Respublikos igaliotuosius atstovus kitose valstybese ir prie tarptautiniu organizaciju diplomatiniu atstovu igaliojamuosius ir atsaukiamuosius rastus), turi teise skelbti karo padeti. Prezidentui priklauso vyriausiojo ginkluotoju pajegu vado statusas

Ministru taryba

Konstitucijoje nustatyta, kad Ministru Taryba vykdo Lenkijos Respublikos vidaus ir uzsienio politika. Ministru Tarybos veiklos kryptys itvirtintos Konstitucijos 146 straipsnyje. Ji:

Vadovauja vyriausybes administracijai Uztikrina istatymu igyvendinima Priima valstybes biudzeto projekta Vadovauja biudzeto vykdymui Uztikrina valstybes vidaus ir isorini sauguma bei viesaja tvarka Vykdo bendraji vadovavima santykiu su kitomis valstybemis ir tarptautinemis

organizacijomis srityse Sudaro tarptautines sutartis, kurios turi buti ratifikuojamos, tvirtina ir denonsuoja kitas

tarptautines sutartis

Vyriausybe gali veikti tik turedama Seimo daugumos parama.

Ministru Taryba turi atsistatydinti siais atvejais:

Isrinkus nauja Seima Seimui nepatvirtinus pasitikejimo Ministru Taryba Seimui pareiskus nepasitikejima ja

Atsistatydinus Ministru Tarybos pirmininkui

M. Taryba skiria prezidentas, taciau jis turi atsizvelgti I Seimo daugumos pozicija. Vyriausybe uz savo veikla atsako Seimui. Politine atsakomybe gali igauti solidarios arba individualios atsakomybes forma. Konstitucija parlamentui suteikia isimtine istatymu leidybos teise teise (isskyrus karo padeties metu), nenumato deleguotosios istatymu leidybos, todel vyriausybe gali leisti tik poistatiminius aktus (potvarkius).

Teismine valdzia

Teismine valdzia Lenkijoje igyvendina:

Teismai Du tribunolai

Teismai ir tribunolai yra atskira ir nuo kitu valdziu nepriklausoma valdzia. Teisinguma vykdo Auksciausiasis Teismas, bendrieji teismai, administraciniai teismai ir kariniai teismai. Auksciausiasis teismas priziuri bendruju ir kariniu teismu veikla priimant sprendimus, taip pat vykdo kitus Konstitucijos numatytus igaliojimus. Teisejai, vykdydami savo pareigas, yra nepriklausomi ir klauso tik Konstitucijos ir istatymu.

Teises aktu konstitucingumo kontrole igivendina speciali konstitucine instancija- Konstitucinis Tribunolas. Konstitucini Tribunola sudaro 15 teiseju, kuriuos renka Seimas devyneriu metu kadencijai. Pakarotinai isrinkti I Tibunola neleidziama. Konstituc. Tribunolo kompetencija apima 4 sritis:

Teises normu kontrole (konkrecioji ir abstrakcioji) Gincu sprendimai del kompetencijos tarp centriniu konstituciniu valstybes instituciju Nagrineja bylas del politiniu partiju tikslu arba veiklos atitikties Konstitucijai Sprendzia ar esama laikinu kliuciu Respublikos prezidentui eiti savo pareigas

Visi K. Tribunolo sprendimai turi visiems privaloma galia ir yra galutiniai.

Valstybes Tribunolas, kaip ir K. Tribunolas, yra atskira teismines valdzios institucija, kuriai pavesta speciali funkcija- spresti auksciausiuju valstybes pareigunu konstitucines atsakomybes klausimus. Tribunola sudaro pirmininkas (auksciausiojo teismo pirmininkas), du jo pavaduotojai ir 16 nariu. Atsakomybe gali buti taikoma prezidentui, Ministru Tarybos pirmininkui,

vyriausiajam ginkluotoju pajegu vadui ir kt. Prezidento ir Ministru Tarybos nariu atzvilgiu Valst Tribunolas gali veikti kaip baudziamasis teismas (tai vienintele teismine institucija, kuri yra kompetentitnga spresti prezidento atsakomybes uz padaryta nusikaltima klausima).

Konstitucijoje nustatyti gana griezti jos keitimo reikalavimai. Konstitucija yra keiciama istatymu, kurio vienoda redakcija priima Seimas ir ne veliau kaip per 60 dienu- Senatas. Istatymo del Konstitucijos pakeitimo projekta gali pateikti Seimo nariu grupe (nemaziau kaip penktadialis Seimo nariu), Senatas arba prezidentas. Pilieciu istatumu leidybos iniciatyva Konstitucija negali buti keiciama. Istatyma del Konstitucijos pakeitimo Seimas priima ne mazesne kaip dvieju trecdaliu balsu dauguma, dalyvaujant ne maziau kaip pusei istatyme nustatyto deputatu skaiciaus.