LAZERIŲ TECHNOLOGIJOS

LIETUVOJE Pramonė. Mokslas. Studijos. 2009

Įžanginisžodis 1 Pasaulinėsrinkosapžvalga 2 Lietuviškųlazeriųpardavimaspasaulyje 3 PramonėLietuvoje● Augimorodikliai 4 ● Kitisvarbūsrodikliai 5 MokslasLietuvoje 6 PramonėsinvesticijosįMTEP 7 StudijosLietuvoje 8 Investicijosįmoksląirjųgrąža 9 Stiprėjantimoksloirpramonėspartnerystė ● Aukštųjųtechnologijųplėtrosprogramos 10 ● Naujosbendradarbiavimokryptys 11 Lazeriųtechnologijųdiegimasšalyje 12 Sektoriausraidos2009–2013m.gairės 14 Užtikrinantspartųaugimą:būtinivaldžiosžingsniai 16 Priedai Lazeriųtechnologijasplėtojančiosmoksloinstitucijos 18 Lietuvoslazeriųpramonėsįmonės● Įmonėsįkurtosiki2003m. 20●Naujosįmonės 22●Lietuvosįmoniųvaldomoskompanijosužsienyje 23 Kontaktai 24

LeidinįinicijavoirišleidoLazeriųiršviesosmoksloirtechnologijųasociacija.

Asociacijosnariai:UAB„Altechna“,UAB„EKSMA“,UAB„Ekspla“,Fizikosinstitutas,UAB„Optida“,UAB„Standa“, UAB„Šviesoskonversija“,Vilniausuniversitetas.

LazeriųtechnologijosLietuvoje.Pramonė.Mokslas.Studijos,2009.

Redakcinėkolegija:akad.prof.habil.dr.AlgisP.Piskarskas(pirmininkas),dr.PetrasBalkevičius, dr.EgidijusJaseliūnas,dr.GediminasRačiukaitis,prof.habil.dr.ValdasSirutkaitis,dr.ArūnasVaranavičius.Kontaktai:tel.(8~5)2729833,faks.(8~5)2729715,el.p.petras.balkevicius@eksma.eu.NuotraukųautoriusGintarasJanavičius.LeidinyjetaippatpanaudotaVUir„Optolitos”fotoarchyvomedžiaga.

Leidinysplatinamasnemokamai.SpausdinoUAB„Petroofsetas“,Žalgiriog.90,LT-09303Vilnius.Tiražas–750egz.ISSN2029-235X©Lazeriųiršviesosmoksloirtechnologijųasociacija,2009.

ISSN2029-235X

TURINYS

Žiniųekonomika–svarbiausiasLietuvosilgalaikėsplėtrosprioritetas.Keliasįšįtiksląvedaperglaudžią pramonės,mokslo ir studijų santalką, kuri skatina plėtoti aukštąsias technologijas ir spartintididelėspridėtinėsvertėsgamybąirpaslaugas.Šiandienšaliesžiniųekonomikosžemėlapyjelabiausiaipaste-bimi lazerių technologijų, biotechnologijų, informacinių technologijų, mechatronikos ir nanotechnologijųmoksliniųtyrimų,studijųiraukštąpridėtinęvertękuriančiospramonėsklasteriai.

Šio leidinio tikslas – glaustai pristatyti vieną stipriausių Lietuvos žinių ekonomikos klasterių.Lazeriųpramonėsirmokslosektoriusgalibūtipavyzdys,kaipkūrybingižmonėsbeužsienioinvesticijųirišskirtinėsvalstybėsparamossugebėjopasiekti,kadLietuvojesukurtilazeriai,jųkomponentaiirįrangabūtų eksportuojamiįbeveikvisasekonomiškaiišsivysčiusiasšalis.Lietuvosįmonėsyraišsikovojusiosnetapiedešimtadalįpasaulinėsmoksliniųlazeriųrinkos.

ŠitokiąsėkmęsubrandinoketurisdešimtmečiusLietuvojeatliekamilazeriųfizikosirtechnologijųfundamentiniai ir taikomieji tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai, kuriama mokslo ir gamybosinfrastruktūra,ruošiamiaukštoskvalifikacijosspecialistai.

Absoliučiaisskaičiaislazeriųpramonėsdalisbendrojeūkiostruktūrojenėradidelė,tačiau,jeily-gintumesantykiniusparametrus, Lietuvospramonėsvidurkį stipriai lenkia.Antai Lietuvos lazeriųsekto-riauskuriamapridėtinė vertė sudaronetdu trečdaliusprodukcijos vertės, o tai liudijaaukštągamybosefektyvumą.

Svarbu,kadlazeriųtechnologijosnevientikeksportuojamos.Josvisplačiaudiegiamosiršaliesviduje.Pramonėjelazeriųtechnologijosįsitvirtinakaipuniversaliirlankstigamybospriemonė,medicinoješiosinovacijosatveriavisiškainaujasgalimybesdiagnozuotiligasirjasgydyti.

LazeriųpramonėsplėtrosperspektyvosLietuvoje išliekaoptimistinėsnet pasaulioekonomikosnuosmukiosąlygomis.Lazeriųtechnologijųeksportoaugimąlemiastipriosekonomikosšalysevykstantispramonėsmodernizavimas.Lazeriaitampaypačpaklausūssiekiantdidintigamybosprocesųefektyvumąirspartą.ŠitendencijaypačryškiJaponijoje,kuritokiubūdusiekiagrumtissuekonomikoskrizėspadarini-ais.

Lietuvoslazeriųtechnologijųklasterisdarsparčiauplėtotųsi,jeiguirkitųmokslokrypčiųlabora-torijosgalėtųkartusufizikaisspręsti lazeriųspinduliuotės irmedžiagossąveikosproblemas.Taiatvertųišprinciponaujasgalimybeslazeriustaikytibiomedicinos,chemijos,aplinkotyrossrityse,taippatpadėtųkurtinaujasefektyviassaugos ir terorizmoprevencijostechnologijas.Turimaversloorganizavimoirypačdaugiametėdalyvavimopasaulinėjelazeriųrinkojepatirtisleistųsparčiaikomercializuotitokiųtyrimųrezul-tatus.

Suprantama,kadnaujųkrypčiųplėtraireikėtųsukurtinaujątyrimųinfrastruktūrą,parengtispe-cialistusirfinansuotišiuostyrimųprojektus.Lazeriųtechnologijųklasteriopotencialoirištekliųnepakankanorintaprėptinaujastyrimųsritisirtikėtisspartausnaujųproduktųartechnologijųsukūrimo.TodėlvalstybėspolitikateikiantESstruktūrinęparamąturėtųbūtilabiausukoncentruotairnukreiptaįtuosmoksloirūkiosektorius,kuriejauįrodėgebėjimustelktisirefektyviaiveiktikartustiprinantšaliesžiniųekonomikąirdidi-nantLietuvospramonėstarptautinįkonkurencingumą.

ĮŽANGINIS ŽODIS

RimantasKraujalisLazeriųiršviesosmoksloirtechnologijųasociacijosvykdomasisdirektorius

Akad.prof.habil.dr.AlgisPetrasPiskarskasLazeriųiršviesosmoksloirtechnologijų asociacijosprezidentas

PASAULINĖS LAZERIŲ RINKOS APŽVALGA

Pasaulinė lazerių technologijų rinka 2003–2008 m.išaugo45proc.irpraėjusiaismetaisperkopė7mlrd.JAVdoleriųribą.

Didžiausią lazerių pardavimo pasaulyje dalį sudarotechnologijosirproduktai,skirtimedžiagomsapdirbtiirnaudo-jamikomunikacijos,optinėsatmintiesįrenginiuose.

Lietuvos lazerių įmonėsdidžiąją dalį pajamųuždirbakurdamos lazerius mokslinių tyrimų rinkai: Lietuvos įmoniųprodukcija sudarobeveik10proc. visosšio sektoriaus rinkos.Pasaulinėmoksliniamstyrimamsskirtųlazeriųrinkanuo2003m.išaugo33proc.ir2008m.sudarė181mln.JAVdolerių.

Užsienio šalių ekspertų teigimu, net ir pasaulinėsekonomikos recesijos sąlygomis mokslinių lazerių rinkanemažės. Išsivysčiusios šalys būtent gamybos technologijųatnaujinimą laiko išeitimi iš užklupusios ekonominės krizės,todėlyrapriėmusiosstrateginįsprendimą–nemažintifinansa-vimo pažangiausiemsmoksliniams tyrimams, eksperimentineiplėtrai ir taip stiprinti ūkio konkurencingumą. Prognozuojama,kad2009m.moksliniamstyrimamsskirtųlazeriųrinkosparda-vimasišlikstokspat,kaipir2008m.Taigi2009m.turėtųbūtistabilūsirLietuvoslazeriųgamintojams.

Turėdamas tvirtas pozicijas pasaulinėje moksliniųtyrimų rinkoje, Lietuvos lazerių sektorius yra nusitaikęs ir įdidžiausią, itin sparčiai augusį medžiagoms apdirbti skirtųlazeriųirlazeriųsistemųsektorių.Širinkadaugiaukaipdešimtkartųdidesnėužmoksliniųtyrimųrinką.Jikasmetiki2008m.augo10–20proc.Daugelyjepramonėsšakųtokiostechnologi-joskaiplazerinispjovimas,graviravimas,suvirinimas,gręžimasjau seniai yra įsitvirtinusios, o naujų plėtros galimybių atverianaujosiostechnologijos–šviesolaidiniaibeiitintrumpųimpulsųlazeriai.

2008m. medžiagoms apdirbti skirtų lazerių rinkospajamosnebeaugotaip,kaip ikišiol, tačiaubendrasparduotųmedžiagomsapdirbtiskirtų lazeriųskaičius2008m. išaugo2proc.Pajamosiššviesolaidiniųlazeriųpardavimovien2008m.šoktelėjo14proc.(šiųlazeriųtechnologijosprieškeleriusmetuspradėtoskurtiirLietuvoje).

Lazerinismikroapdirbimasvisplačiautaikomasgami-nantsaulėselementus.Brangstantorganiniamkuruiirsenkantjo atsargoms, šios alternatyvios energetikos poreikis smarkiaiauga.Ekspertųteigimu,saulėselementųgamybaartimiausius

2

10 m. kasmet augs 25–35 proc. Ekonomikos recesija neturiįtakos lazerių, skirtų saulės elementams gaminti, rinkai. Šiųlazeriųpardavimasiki2012m.išaugsdaugiaukaiptriskartusir sieks190mln. JAVdolerių.Mikroapdirbimo technologijomissaulėselementamsgamintiprieškeleriusmetussusidomėjoirjassėkmingaiplėtotipradėjoLietuvoslazeriųkūrėjaiirgaminto-jai.

LIETUVIŠKŲ LAZERIŲ IR LAZERINIŲ ĮRENGINIŲ* PARDAVIMAS PASAULYJE

Lazerių naudojimomastas atskleidžia valstybių ekonomikos išsivystymo lygį ar jos augimopotencialą.Lietuvos įmonės daugiausia lazerių parduoda būtent ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pastaraisiais metaisvisdaugiau lietuviškų lazeriųeksportuojamair įsparčiaibesivystančiasšalis.Šiostendencijosrodo,kad lazeriųtechnologijųdiegimas–itinsvarbišaliųkonkurencingumokūrimodalis.

*brangesniųkaip10tūkst.litų

Apžvalga parengta remiantis kasmet pasaulinės lazerių rinkos prognozes pateikiančiu leidiniu „Laser Focus World“.

3

Lietuvos lazerių sektoriaus produkcijos pardavimaspriartėjoprie100mln.litų.Vidutinismetinissektoriausaugimasyraapie20proc.(perpaskutiniuspenkeriusmetuspardavimasišaugodaugiaukaip2,4karto).Prognozuojama,kadtokįaugimotempąsektoriusišlaikysir2009m.

Ilgametis lazeriųpramonėsaugimasyraunikalus.Vi-sosLietuvoslazeriųįmonėsatsiradokaipprivačiosiniciatyvos,bejokiųužsienioinvesticijųartiesioginiųvalstybėsdotacijų.Nuopatveiklospradžiosjosremiasitikšaliesmokslopotencialu,vi-sos įmonės yra lietuviško kapitalo. Per 18 nepriklausomybėsmetųbuvosukurtanacionalinėlazeriniųproduktųvertėskūrimograndinė:pradedantnaujųproduktųkūrimumokslinėselabora-torijose ir baigiant suformuotuunikaliu pasauliniu produkcijosplatinimoiraptarnavimotinklu.

Lietuvos lazeriųpramonėeksportuoja86proc.kuria-mosirgaminamosprodukcijos.2008m.šiosektoriausekspor-tassiekė84mln.litų.

Stiprėjantlazeriniųtechnologijųporeikiuišaliesūkyje,moksle irmedicinoje, išaugoirsektoriausprodukcijospardavi-masLietuvosrinkoje:2003m.šispardavimassudarė8proc.,2005m.–11proc.,o2008m.–jau14proc.visopardavimo.

Didžioji dalis Lietuvoje kuriamos ir gaminamosprodukcijosyraparduodamaEuropoje irŠiaurėsAmerikoje– įšiuos žemynus tiekiama trys ketvirtadaliai visos produkcijos.SparčiaiaugantAzijosekonomikai,visdaugiaulazeriųparduo-damairAzijosšalyse.

LIETUVOS LAZERIŲ PRAMONĖ: AUGIMO RODIKLIAI

Šalieslazeriųpramonėje2009m.pradžiojedirbo445asmenys.Darbuotojųskaičiusperpaskutiniuspenkeriusmetusišaugodaugiaukaipdukartus,gamybosplotai–63proc.

8proc.visųlazeriųpramonėjedirbančiųasmenų(37specialistai)turimokslųdaktarolaipsnį.

4

Aukšta pridėtinė vertė

● Lietuvoslazeriųpramonėkuria,gaminairparduodaaukštospridėtinėsvertėsproduktus.Šiamesektoriujekuriamapridėtinė vertė sudaro du trečdalius (66 proc.) produkcijos kai-nos.2008m.Lietuvoslazeriųpramonėssukurtapridėtinėvertėviršijo64mln.litų. ●Pagal sukuriamą pridėtinę vertę, t. y. efektyvumą,lazeriųpramonėpirmauja tarp šalies ūkio sektorių.Pavyzdžiui,Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje pridėtinė vertė2007m.sudarėtik32proc.visosprodukcijos.

Aukštas našumas

● Darbo našumas,t.y.pervienądarbovalandąsuku-riamapridėtinė vertė, Lietuvos lazerių pramonėje yra 72 litai.Šisrodiklisyra daugiau kaip du kartus didesnisužšaliesapdir-bamosiosgamybosnašumą(35litai)irnašumąšaliesstatybųsektoriuje(31litai). ●VienasLietuvoslazeriųpramonėjedirbantis asmuo per metus sukuria 144 tūkst. litų pridėtinės vertės.Taiyradukartusdaugiauneipridėtinės vertės sukuriaasmuo,dirbantisšaliesapdirbamojojegamyboje(70tūkst.litų),irbeveik2,5kar-tusdaugiauneiasmuo,dirbantisšaliesstatybossektoriuje(60tūkst.litų). ● Lazerių pramonės produkcijos pardavimas vienamdarbuotojui taip pat viršija bendrus šalies rodiklius. VidutinisLietuvos lazeriųpramonės pardavimas, tenkantis vienam dar-buotojui per metus, siekia 220 tūkst. litų.Tai12proc.daugiauneivienamdarbuotojuitenkančiosprodukcijosdalisapdirbamo-siosgamybossektoriuje(197tūkst.litų)irdukartusdaugiauneistatybųsektoriuje(109tūkst.litų).

LIETUVOS LAZERIŲ PRAMONĖ: KITI SVARBŪS RODIKLIAI

Perspektyvių darbo vietų kūrimas

●Nuo2003m.Lietuvojebuvoįkurtosšešios naujos lazerių įmonės. ●Lietuvoslazeriųsektoriujedarbuotojų skaičiusperpaskutiniuspenkeriusmetus išaugo daugiau kaip du kartus.Tuopačiu laikotarpiu (2003–2007m.) išvisoLietuvosapdir-bamojojepramonėjedirbančiųasmenųpadaugėjotik2proc.,oelektrinėsiroptinėsįrangosgamybossektoriausdarbuotojųskaičiusnetgitrečdaliusumažėjo.2003–2007m.itinsparčiaiaugusiame statybų sektoriuje darbuotojų skaičius padidėjo62proc.,taigiaugobeveikdukartlėtesniutempunegulazeriųpramonėje. ● Sparčiai augant darbuotojų skaičiui, lazerių pra–monėje auga ir vienam darbuotojui tenkančios produkcijos dalis.2003m.vienamdarbuotojui teko197tūkst. litųpaga-mintosprodukcijos,o2008m.šisrodiklissiekėjau220tūkst.litų. ● Vidutinis lazerių pramonės darbo užmokestis (3273 litai) yra 56 proc. didesnis nei vidutinis atlyginimas privačiame sektoriuje (2094 litai).

Indėlis į šalies biudžetą

● Šalies lazerių įmonės 2003–2008m. sumokėjo daugiau kaip 70 mln. litų mokesčių. Tai yraapie tris kartusdaugiauneilazeriųmoksluiirstudijomsšiuolaikotarpiubuvoskirtalėšųišvalstybėsbiudžeto.

5

MOKSLAS LIETUVOJE 6

Lazerių mokslo ir technologijų potencialas LietuvojebuvopradėtaskauptipriešketurisdešimtmečiusVilniaus univer-sitete.Dabaršiojesrityjedirba10-iesmoksloirstudijųinstitucijųbeikeliųdidžiausiųlazeriųpramonėsįmoniųmokslininkai.Mok-sliniai tyrimai aprėpia platų problemų ratą: nuo lazerių fizikosiroptinių technologijų iki lazerinėsbiomedicinos.Pastaraisiaisdešimtmečiaisintensyviausiaidirbamašiomismoksliniųtyrimųireksperimentinėsplėtroskryptimis:

●Optiniųparametriniųreiškiniųskaidriosemedžiagose(tarp jų – sudėtingų šviesos darinių formavimo) tyrimai irparametriniųšviesosstiprintuvųkūrimaskeičiamobangosilgioiritindidelėsgaliosspinduliuoteigeneruoti;

●Lazeriniųmedžiagųsavybiųirmodųfazavimovyksmųtyrimai siekiant generuoti pikosekundžių ir femtosekundžiųtrukmėsimpulsusirkurtinaujoskartosdidelėsvidutinėsgalioskietojokūno iršviesolaidžių lazeriusmokslui,medicinai irpra-monei;

● Optinių medžiagų atsparumo lazerio spinduliuoteityrimai, lazerių komponentų standartizuotos diagnostikos ircharakterizavimo metodų ir ypač atsparių optinių elementųgamybostechnologijųkūrimas;

● Pikosekundinių ir femtosekundinių lazerių spindu-liuotėsirmedžiagųsąveikostyrimaisiekiantsukurtiefektyviassubmikrometrinio (nanometrinio) tikslumo medžiagų apdoroji-moirprogramuotosavybiųvaldymotechnologijas,funkciniamsdariniams formuoti mikroelektronikos, fotonikos ir medicinosreikalams;

● Ultrasparčiųjų energijos pernašos ir relaksacijosvyksmųpuslaidininkiųdariniuose irorganiniųmolekuliųkomp-leksuose tyrimassiekiantsurastinaujasefektyviasmedžiagasoptoelektronikai (šviesą emituojantiems diodams, saulės ele-mentams,jutikliamsirpan.),lazerinėsspektroskopijosmetodųirįrangoskūrimasmedžiagotyrosiraplinkotyrostikslams;

●Mikrobangųsrities(terahercųdažnio)spinduliuotėsgeneravimas puslaidininkių dariniuose naudojant femtose–kundžius lazerius ir naujų, efektyvių saugos ir vaizdinimotechnologijųkūrimas;

●Naujųmedicininėsdiagnostikos ir terapijosoptiniųmetodų (tarp jų – onkologinių susirgimų prevencijos, gydymofotosensibilizacijosbūdu ir regoskorekcijos femtosekundiniaisšviesosimpulsais)kūrimasirdiegimasklinikinėjepraktikoje.

Šiomis kryptimis dirba apie 100 šalies mokslininkųir tyrėjų. Už šią veiklą mokslininkai yra pelnę valstybiniųapdovanojimų, reikšmingų Lietuvos ir tarptautinių mokslopremijų (tarp jų – Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos,AleksandrovonHumboldto,Europosfizikųdraugijosirkitų),yraišrinktimokslųakademijųnariais.

Tolimesnė lazeriųmokslo plėtra labai priklausys nuomokslinių tyrimų ireksperimentinėsplėtrosfinansavimoLietu-voje.SiekiantneatsiliktinuoEuroposirvisopasauliomoksliniųlaboratorijų ir kurti (bendradarbiaujant su pramone) proveržiotechnologijų ir naujų konkurencingų produktų prototipus labaisvarbu atnaujinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Šiuo tikslu2009–2013m.panaudojantESlėšasplanuojamasukurtijung-tines laboratorijas ir atvirosios prieigos mokslinės aparatūroscentrusSaulėtekio slėnyje,taippatnacionalinėsirtarptautinėsprieigos didelės galios daugiafunkcį lazerinį kompleksą „NAG-LIS“.

Lazerių technologijas plėtojančių Lietuvos moksloinstitucijųsąrašasirtrumpijųpristatymaipateikiamišioleidiniopriede(žr.p.18–19).

PRAMONĖS INVESTICIJOS Į MTEP

rostars“,kuriskirtamažomsirvidutinėmsįmonėmsfinansuoti.LietuvosįmonėsAltechnairEkspladalyvaujatrijuosešiosprogra-mosprojektuose(išjųdviejuose–kaipkoordinatorės).Bendrašiųprojektųvertė–12,7mln.litų,opačiųįmoniųindėlisįpro-jektussudaro5mln.litų,arba39proc.visosprojektųvertės.

Lietuvos įmonės „Eurostars“ projektus įgyvendinasuužsieniomokslo centrais: tyrinėdamaultratrumpųjų lazeriųpritaikymą medžiagoms apdirbti Ekspla bendradarbiauja suVienos technologijos universiteto Fotonikos institutu,Altechna naujastechnologijaskuriasuPrancūzijos,VokietijosirVengrijostyrimųcentraisiraukštųjųtechnologijųkompanijomis.

2006 m. Altechna kartu su užsienio partneriaispradėjo įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų programos FP6projektą „NextGenPCF“. Vykdydamašį projektą, įmonė sukūrėdideliopasikartojimodažniomikrolustinįlazerįirlazeriniodiodovaldiklį.Naujiejiproduktaijauyrakomercializuoti.

2009m.Šviesos konversijakaippartnerėpradėjoda-lyvauti Europosmokslinių tyrimų programos FP7 projekte „AT-LAS“,kuriotikslas–sukurti lazeriųtechnologijasdidelėsspar-tosgenetiniamstyrimams.Projektobiudžetas–daugiaukaip13mln.litų.Šviesos konversijaatliksdarbųuž2mln.litų.

VykdydamosESprogramųmoksliniusprojektusįmonėsnemažądalį išlaidųturipadengti išsavo lėšų.Lietuvos lazeriųpramonės įmonėsganaaktyviaidalyvaujašiuoseprojektuose,visdėltotoksreikalavimasyrapagrindinėkliūtisdalyvautieuro-piniuoseprojektuose.Akivaizdu,kadšiemsprojektamsvykdytiteikiamavalstybėsparamabūtųgerasakstinasLietuvoslazeriųįmonėmsaktyviaujungtisįEuropostyrimųerdvę.

7

Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinęplėtrą (toliau – MTEP) gyvybiškai svarbios lazerių pramonei.Naudojantis šiomis investicijomis yra gerinama gaminamaprodukcija, jos techniniaiparametrai irkuriaminaujiprietaisaipasaulineilazeriųrinkai.ĮmonėsMTEPkasmetskiriaiki16proc.savopajamų.

Pramonės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinęplėtrąperpenkeriuspaskutiniusmetus išaugo263proc.Šiosinvesticijos2008m.siekė9mln.litųirsudarė9proc.visosek-toriaus pajamų (2003 m. investicijos į MTEP sudarė 8 proc.pajamų).

ĮgyvendindamasinovaciniusprojektusLietuvoslazeriųsektorius taippatsėkmingainaudojasiESparama.Šiparamasvarbinetikkuriantnaujusproduktus:jipadedagreičiaupateik-tinaujusproduktusrinkai,plėstilazeriųtaikymosritis.

Keturios įmonės Ekspla, Šviesos konversija, Optida,Standa2005–2007m.kartuįgyvendinoESstruktūriniųfondųremiamą Taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtrosprojektą „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“ (LAMADA).Suvienijuspastangas,buvosukurtinaujo tipopramonėjenau-dotitinkamilazeriai.Ekspla jau2008m.užkelismilijonuslitųšiuosnaujotipotrumpųimpulsųlazeriuspardavėJAV,Vokietijospuslaidininkių pramonės įmonėms ir saulės baterijų gaminto-jams.SukurtosnaujostechnologijospadėjoŠviesos konversijai įžengtiįAzijosmikroelektronikospramonėsrinką(bendrovėjauyrapasirašiusikeliasdaugiamilijoninėsvertėssutartis2009m.tiektilazerinęįrangąPietryčiųAzijosšalims).Beto,remdamasiLAMADAprojekteįgytomisžiniomisirpatirtimi,bendrovėpradėjovykdytinaująprojektą,skirtąlazeriamspritaikytioftalmologinėjechirurgijoje. Dalyvaudama LAMADA projekte Standa sukūrėmikropozicionavimo įrenginį, kurio reikia didelės galios lazer-iams gaminti. Šis produktas taip pat sėkmingai parduodamaspasaulinėse rinkose. Optinius elementus lazeriams gaminantiOptida,perprojektąatlikusieksperimentussukuriamomistech-nologijomis,sukauptasžiniastaikovykdydamanaujustyrimus.

BendraLAMADAprojektovertėsiekė5,7mln.litų.Išjų3,8mln.litųsudarėEuroposregioninėsplėtrosfondoir1,9mln.litų–projektovykdytojųlėšos.

Europos Komisija, įvertinusi projektą kaip labaisėkmingą ir pavyzdinį, nominavo LAMADA vykdytojus europi-niams„Regionųžvaigždžių“apdovanojimams.

Aukštąįmoniųinovacijųpotencialąatskleidžiairakty-vus jųdalyvavimaspirmojeEuropos inovacijųprogramoje„Eu-

Atlikdamipasaulinio lygio lazerinius tyrimus,Lietuvosmokslo centrai sukaupė aukštą kompetenciją ir ruošia kvali-fikuotus specialistus. Išskirtiniai nuopelnai čia tenka Vilniaus universiteto Fizikos fakultetui (toliau–VU FF),kuriame lazeriųfizikosspecialistainuosekliaiyraruošiamijau35m.

VU FFstudentaijaubakalaurostudijosesusipažįstasulazeriųfizika.Jiemspaskaitasskaitogarsūsšaliesmokslininkai:prof.AlgisPiskarskas,prof.AudriusDubietis,prof.ValdasSirut-kaitis,prof.ValerijusSmilgevičius,prof.AlgirdasStabinisirkt.

Vien2007–2008mokslometaisVU FF Kvantinės elek-tronikos katedrojebuvoparengta17lazeriųfizikossritiesbaka-laurodarbų.Taisudarė12proc.visųtaismetaisVU FFparašytųbakalaurodarbų.

Lazerių fizikos kursai yra skaitomi ir kitose Lietuvosaukštosiose mokyklose. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo univer-siteteirŠiaulių universitetefizikosstudijųprogramųstudentamslazeriųfizikospaskaitasskaitodoc.ValdasGirdauskas.

Lazerių technologijų specialistams ruošti Lietuvojeyra skirtos dvi magistro studijų programos. Abi jas vykdo VU FF Kvantinės elektronikos katedra. Šios programos yra naujaiparengtos.

2006 m. studentams pasiūlyta patobulinta Lazeriųfizikos ir optinių technologijų magistro studijų programa.AtsižvelgiantįLietuvoslazeriųbendroviųporeikiusirpasaulineslazeriųtechnologijųplėtrostendencijas,2006m.buvoparengtairantroji–Lazerinėstechnologijos–magistrostudijųprograma.Jai rengtibuvoskirtaESstruktūrinių fondųparama,opirmiejistudentaipriimti2007m.

STUDIJOS LIETUVOJE

Magistro programų tikslas – parengti aukštos kvali-fikacijosspecialistus,sugebančiuskurtiirpritaikytimoderniąsiastechnologijaspraktikoje.Šiųspecialistųruošimasatitinkatarp-tautiniusstudijųstandartus.Studentainaudojasimoderniomismokomosiomis ir mokslinėmis laboratorijomis VU Lazerinių tyrimų centreirFizikos institute.

2006–2008mokslometais šias dvi VU FFmagistroprogramasbaigė39studentai. Toks skaičius tik išdaliespat-enkinaaugančiusLietuvoslazeriųsektoriausporeikius:2006–2008m.šalieslazeriųįmonėssukūrė75naujasdarbovietas.

Lazeriųfizikosdoktorantūrosstudijosvykdomoskeliu-osemokslocentruose.VU FF Kvantinės elektronikos katedroje 2000–2008m.buvopriimti27klausytojai,išjų12jauapsigynėdisertacijas,4baigiajasrengti,o8darstudijuoja.

9 iš 20 Fizikos instituto doktorantų yra pasirinkę sulazeriųirlazeriųtechnologijųmokslususijusiasstudijas.Mokslųdaktarus lazerių fizikos ir lazerių technologijų srityse taip patruošiakitišaliesuniversitetaiirmokslocentrai.

Lazeriųfizikoskryptiesstudentaiirdoktorantaiaktyviaidalyvaujatarptautinėsemainųprogramose,stažuojasigarsiuo-seužsieniomokslocentruose.

8

Fotografijoje–mokomojilazeriųlaboratorijaVilniaus universitete.

Konkurencingiemsproduktamsirtechnologijomskurtireikianemažųinvesticijų,tačiau,kaiprodoLietuvoslazeriųsek-toriausduomenys,šiosinvesticijosšaliaigrįžtasukaupu.

2008 m. Lietuvos mokslo įstaigoms, plėtojančiomslazeriniustyrimus,skirta7,3mln.litųviešojosektoriauslėšų:6mln.litųbuvoskirtiišvalstybėsbiudžeto,dar1,3mln.litųmoks-loįstaigaspasiekėišEuroposSąjungosfondų.

Tuometulazeriųpramonėsįmonėsvienper2008m.įvalstybėsbiudžetąsumokėjo16mln.litųmokesčių.Beto,šioseįmonėseyrasukurtos445perspektyviosdarbovietos,todėlprieiššiųinvesticijųgaunamosnaudosdarreikėtųpridėtibeveik20mln. litų metinio darbo užmokesčio. Taigi investicijų į mokslągrąža–akivaizdi.

INVESTICIJOS Į MOKSLĄ IR JŲ GRĄŽA

9 mln. litų – tiek šalies lazerių pramonėsįmonėsinvestavoįMTEP.

Taigimokslosričiai,kurituripadėtipasiektiproveržįvienojeiššaliesūkiosričių,valstybėskiriatrečdaliumažiaulėšų,neitamskiriapatspramonėssektorius.

9

Lazeriųsektoriausfinansavimorezultataijaušiandienviršija Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo prog-ramojeiškeltusreikalavimus.Remiantisprograma,viešojosek-toriausinvesticijosįšaliesmoksliniustyrimusireksperimentinęplėtrą(toliau–MTEP)2008m.turėjosudarytibeveik60proc.,o verslo– šiek tiekdaugiaunei40proc. visųMTEP skiriamųinvesticijų.

Lietuvoslazeriųsektoriuješiosproporcijosjaupasiek-tos (ir netgi viršyti 2010 metams iškelti uždaviniai): lazerių verslo investicijos į MTEP 2008 m. sudarė daugiau kaip 55proc.visųšiosektoriausMTEPskiriamųlėšų!Taigilazeriųsek-toriusjaupriartėjoirprieLisabonosstrategijojeEuropaiiškeltopagrindinio tikslo – pasiekti, kad2010m. Europos SąjungojedutrečdaliusMTEPlėšųskirtųverslas,oviešasissektorius–tikvienątrečdalį.

Iš9mln.litųinvesticijųįMTEPpramonėsįmonės0,5mln. litų skyrė moksliniams institutams užsakomiesiems tyri-mams atlikti. Taigi verslo užsakomieji darbai 2008m. sudarėdaugiaukaip6proc.visųmoksloinstitutųgautųlėšų.Šisrodik-lis Lietuvosmokslo sistemoje– vienasaukščiausių. Jis liudijadidelęmoksloirverslobendradarbiavimopatirtįirpuikiaspers-pektyvas,jeigušisbendradarbiavimasateityjeirtoliaustiprės.

6 mln. litų–tiek2008m.valstybėinvestavoįlazeriųmoksląirtechnologijųkūrimą.

16 mln. litų–tiekšalieslazeriųpramonėsįmonės2008m. sumokėjomokesčių į valstybėsbiudžetą.Dar 20 mln. litų įmonės sumokėjo savo darbuo-tojams darbo užmokesčio, iš kurio taip pat buvosumokėtimokesčiai.

Pastaraisiaismetais išryškėjovienastipriausiųLietu-voslazeriųsektoriausypatybių–gebėjimasmoksliniustyrimuspaversti naujais produktais, mokslo kuriamas žinias pritaikytipraktikoje.

Nuopat lazeriųmoksloLietuvojepradžiosmoksliniaityrimaibuvoglaudžiaisusijęsutechnologiniųinovacijųkūrimu.DėltošissektoriusišdaliesišvengėvadinamojoEuropospara-dokso (kai egzistuoja stiprus fundamentinis mokslas, tačiaunėrainovacinėsveiklosarbajilabaisilpna).

Nuo 2003 m. lazerių pramonės ir mokslobendradarbiavimą ypač sustiprino Vyriausybės patvirtintosAukštųjų technologijų plėtros programos (toliau – ATPP). Šios programosatvėrėnaujųgalimybiųkurtiinovatyviasirpasaulinėserinkosepaklausiaslazeriųtechnologijas.

Lazerių sektorius iš visų šaliesaukštųjų technologijųsektoriųaktyviausiaidalyvaujaATPPprojektuose.Beto,lazeriųtechnologijos naudojamos ir tyrimuose, kurie vykdomi ATPPnanotechnologijųirelektronikoskryptiesprojektuose.

Nuo 2003 m. Lietuvos mokslo institucijos ir versloįmonės įgyvendino ir šiuometu vykdo 16 lazerių technologijųkryptiesATPPprojektų.Šiemsprojektamsišvisoskirtadaugiaukaip 10 mln. litų programos lėšų. Pačios įmonės projektamsvykdytiskyrėapie1,8mln.litų.

STIPRĖJANTI MOKSLO IR PRAMONĖS PARTNERYSTĖAukštųjų technologijų plėtros programos

ATPP projektams Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo skirta parama (Lt):

2003 0,844mln. 2004 0,887mln. 2005 1,289mln. 2006 1,318mln. 2007 2,205mln. 2008 3,921mln.

ĮgyvendinantATPP,lazeriųsektoriusvien2003–2006m. paskelbė 17 straipsnių prestižiniuosemokslo žurnaluose,įgijo patentą JAV, sukūrė devynias naujas technologijas ir 12gaminių,įkūrė27naujasdarbovietas,projektuosedalyvavo37doktorantai,buvoapgintostrysdisertacijos.Vykdantprojektus,išdaliesatnaujintamokslinėirtechninėinstitucijųbazė.

ATPP projektuose gauta reikšmingų rezultatų, ku-rie padėjo įmonėms iš esmės paspartinti naujų komerciniųproduktųkūrimą.Daugelisšiųproduktųjaupristatytirinkai.

Svarbiausi ATPP programos privalumai:

● stiprinami įmonių ir mokslo institucijųdarbuotojųmoksliniairyšiai,jiemssuteikiamasilgalaikiobendradarbiavimopobūdis;

●kryptingaitelkiamoslėšosirspecialistųpastan-gosplėtotijauesamą,pasaulyjekonkurencingąaukštųjųtechnologijųgamybą,kurtiirdiegtinaujastechnologijas;

● kuriamos darbo vietos aukščiausiosios kvali-fikacijos specialistams, todėl taip iš dalies sėkmingaisprendžiama„protųnutekėjimo“problema.

10

STIPRĖJANTI PRAMONĖS IR MOKSLO PARTNERYSTĖNaujos bendradarbiavimo kryptys

2003–2008m.vykdantbendrusprojektus,susiforma-vošiospagrindinėsilgalaikiopramonėsirmokslobendradarbia-vimokryptys:

●2004m.Fizikos institute,pasirašiusbendradarbiavi-mosutartįsuįmoneEkspla,įkurtaTaikomųjų tyrimų laboratorija (toliau– TTL)(vad.dr.GediminasRačiukaitis).Laboratorijostiks-las–vystytilazeriųtechnologijųtaikomuosiustyrimus,užpildytispragą tarp fundamentaliųjų tyrimų ir komercinio moksliniųrezultatų panaudojimo lazerinių ir optinių technologijų srityje.Laboratorijoje veikia Lazerinių technologijų, Optinių dangų,SkaiduliniųlazeriųtechnologijųirKietojokūnolazeriųskyriai.

TTLbendradarbiaujasuįmonėmisEkspla, Optida, Pre-cizika Metrology,užsieniokompanijomisTetraPak(Švedija)irjospadaliniaisEuropojebeiSolarion AG (Vokietija).2006m.ben-dradarbiaudamossuMičigano universiteto (JAV)prof.AlmantuGalvanausku, TTL ir Ekspla pradėjo vystyti Lietuvoje naujasskaiduliniųlazeriųtechnologijas(2007m.pirmasistokslazerispradėjoveiktiFizikos institute).

TTLdalyvavošešiuoselazeriųkryptiesATPPprojektuo-se,trijuoseišjųbuvoprojektųkoordinatorė.Šiųprojektųvertė–2,2mln.litų.2009m.TTLtęsiatrisATPPprojektus(duprojek-tuskoordinuoja)iryrapateikusiketuriasnaujasparaiškasATPPprojektams.

2004–2008m.TTLįgyvendinodaugiaukaip800tūkst.litųvertėspramonėsužsakytųtaikomųjųmoksliniųtyrimų.Pla-nuojama,kad2009m.pramonėsužsakomųjųdarbųvertėsieks300tūkst.litų.

Į diagramą neįtraukta TTL gauta ES struktūrinių fondų parama, skirta infrastruktūrai plėtoti. 2009 m. laboratorija yra pateikusi keletą tyrimų projektų paraiškų ES remiamoms programoms.

● Vilniaus universiteto (toliau –VU)Lazerinių tyrimų centras ir įmonėŠviesos konversija bendradarbiauja vykdyda-mioptiniųelementųpažeidimo femtosekundiniais impulsais irlazeriniomikroapdirbimotyrimus,kurdamididelėsgalioslazeri-nessistemas,keturbangiusparametriniusstiprintuvus,kūginiųbangųtechnologijas.Jietaippatatliekabendrusdarbuskurdamifemtosekundiniųimpulsųlazerių,taikomųakiesragenoschirur-gijoje,technologijas.Lazerinių tyrimų centrasirŠviesos konver-sijasėkmingaijauįgyvendinoduATPPprojektus,darketurišiuometuyravykdomi.

● TTL, VU Lazerinių tyrimų centras ir įmonė Ekspla drauge vykdo šešis ATPP projektus (du iš jų jau baigti). Šiųprojektųtikslas–sukurtipramonėjenaudotitinkamuslazerius,didelėsgaliositintrumpųimpulsųlazerius,didelėsimpulsoen-ergijosskaidulinius lazerius,spektroskopijossistemas,kuriosenaudojamoslazerinėsfunkciniųpaviršių iroptiniųdangųtech-nologijos.

● VU Lazerinių tyrimų centras irįmonėAltechnadraugekuriatrimačiųpolimeriniųnanodariniųlazerinioformavimotech-nologijas, precizinę (pluoštų ir bandinių pozicionavimo) įrangąir specializuotus programinius paketus. VU Lazerinių tyrimų centras ir Altechna kartu įgyvendina keturis ATPP projektus,kuriuose taip pat dalyvauja ir garsūs užsienio šalių parneriai:Hanoverio lazerių centras(Vokietija),Herakliono lazerių centras FORTH (Graikija),Hokaido universitetas (Japonija). Bendradar-biaudamisuBiochemijos institutuirSantariškių klinikomis(vad.prof.VytautasSirvydis)VU Lazerinių tyrimų centras irAltechna pradėjotyrimus,kuriaissiekiamasukurtikardiochirurgijojenau-dotinusdirbtiniusaudinius.

●VU Lazerinių tyrimų centras ir įmonėStandapagalATPP numatytą projektą vykdo tyrimus diagnostinei ir spek-troskopinei aparatūrai skirtiems kompaktiškiems didelės ga-lios moduliuotos kokybės (subnanosekundiniams) lazerių irplačiaspektrėsspinduliuotėsšaltiniųprototipamskurtiirvystyti.

● VU Lazerinių tyrimų centras, TTL ir įmonė Optida kartu įgyvendina du ATPP projektus, kurie skirti specialiosiospaskirtiesoptiniųdangųoptiniamselementamskurti.

● VU Lazerinių tyrimų centras ir įmonė Teravil kartuįgyvendina ATPP projektą ir kuria terahercų spektroskopijossistemas.

2004 m. buvo įkurta Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija, kurioje jėgas bendriems tikslams su-vienijo septynios lazerių pramonės įmonės ir pagrindinės šalies mokslo institucijos – Vilniaus universitetas ir Fizikos institutas. Vienas iš Asociacijos tikslų – inovacinės aplinkos, verslumo ir partnerystės tarp pramonės ir mokslo skatinimas Lietuvoje ir užsienyje.

Stiprėjantis lazeriųmokslo irpramonėsbendra-darbiavimas sulaukė ir prestižinio įvertinimo: 2007 m.Vilniaus universitetoprofesoriuiakademikuiAlgiuiPiskars-kui,Šviesos konversijosmokslodirektoriuidr.RomualduiDanieliui,EKSMOS įmonių grupės prezidentui RimantuiKraujaliui ir Eksplos generaliniam direktoriui KęstučiuiJasiūnuiįteiktaNacionalinėpažangospremijaužLietuvoslazeriųmoksloirpramonėssutelkimąproveržiuiįpasau-linesrinkas.

11

Lazeriai Lietuvos pramonėje, medicinoje ir mokslenaudojami jau daugiau nei keturi dešimtmečiai. Pastarai-siais metais sparčiai daugėja sričių, kuriose šios inovatyviostechnologijos yra taikomos ir diegiamos. Vis didėjantį lazeriųpritaikymą šalies ūkyje rodo ir Lietuvos lazerių gamintojų par-davimo augimas: 2003 m. lietuviškos įmonės šalies vidujepardavė 8 proc. visos produkcijos, o 2008m. šis rodiklis jausiekė14proc.Tokiainovacijųsklaidakeliašaliesūkionašumąirtarptautinįkonkurencingumą.

Lazeriai pramonėje

Lazeris – tai universali ir lanksti gamybos priemonė.Didžioji dalis lazerių Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yranaudojami metalo lakštams pjauti. Tai – galingos sistemos(dažniausiai naudojančios CO2 lazerius), kurių galia siekia iki4,4kWirkuriosgaliperpjauti20–30mmstorioplienolakštus.Šios greitai ir tiksliai pjaunančios, lengvai valdomos sistemosyra įsitvirtinusios kaip patikimos, aukštą apdirbimo kokybęužtikrinančiosgamybospriemonės.

Lietuvojeveikiaapie30metalolakštamspjautiskirtųlazeriniųsistemų (jųkainasiekiaapie2mln. litųardaugiau).Seniausiai lazerinis pjovimas naudojamas įmonėseAstra (Aly-tus) irElga (Šiauliai). Lazerinių sistemų skaičius ypač išaugo,metaloapdirbimopramoneipradėjusišVakarųkompanijųgautiužsakymųgamintidetales.Daugiausiašiųsistemųyra įrengtaVilniuje,nemažaijųesamaŠiauliuose,KauneirAlytuje.ĮmonėsŠiaulių tauro detalės (Šiauliai) irDianoja (Skaidiškės) įsigijo irjaunaudojanetpodvilazeriniopjovimoįrangas.

LAZERIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS ŠALYJE

CO2 lazeriopagrindu (tikmažesnės,100–500W,ga-lios) veikiančiossistemospradėtosdiegti siuvimo irminkštųjųbaldų pramonėje. Jos naudojamos audiniams, dirbtinei odaipjauti.Panašioslazerinėspjovimosistemosvisdažniaupritaiko-mos ir reklamaigaminti. ĮmonėVilniaus Ventospuslaidininkiainaudojaįrangąsušviesolaidiniulazeriugaminamiemspuslaidi-ninkiniamsdiodamsišsilicioplokšteliųišpjauti.

Lazerinio suvirinimo technologijos dar nėra atėjusiosįstambiąjąmašinųgamybospramonę,tačiauLietuvojeplačiainaudojamastaškinissuvirinimasimpulsiniaiskietojokūnolaze-riais. Šią įrangą naudoja telekomunikacinius prietaisus gami-nantis Lifodas, suvirinimo impulsiniais kietojo kūno lazeriaispaslaugas teikiaAštuonetas irStanda (pastaroji ir gaminasu-virinimolazeriaisįrangą).Nemažaitokiųįrenginiųnaudojadantųtechnikaiirjuvelyrai.

12

Dangų inžinerijos centras (Kaunas)detalėms restau-ruotiirspecialiesiemspaviršiamsdengtiplanuojaįdiegtigalingąlazerinioaplydymoįrangą.

Lietuvoje sparčiai plinta lazerinio ženklinimo ir gra-viravimo technologija (jos privalumai – gamybos lankstumasir nedidelės investicijos). Apsaugant nuo klastočių, lazeriniaisįrenginiaispasuose,vairuotojopažymėjimuose,kitoseasmensar nuolaidų kortelėse įrašoma asmens informacija. Lazeri-niograviravimobūdugaminamiirantspaudai.ŠiųtechnologijųpradininkėLietuvojeyra1994m.įkurtaįmonėAštuonetas.

Altechna jau keletąmetų gamina lazerines liniuotesmedienospramonei.ŠiossistemosįdiegtosdaugelyjeLietuvoslentpjūvių.

ĮmonėjePrecizika MetrologyįdiegtaFizikos institutoirEksplos sukurta lazerinėsistemamatavimo liniuočių rastramsgaminti. Naudojantis šia sistema galima lanksčiau ir greičiaugaminti šablonus nestandartiniams precizinio matavimo prie-taisams.

Pastaraisiais metais Lietuvoje įkurtos kelios naujosįmonės (Lazerinės idėjos, Optronika), kurių specializacija –netradicinis pramoginių renginių, reklamos apšvietimas. Šiosįmonėskuria irgamina lazeriniusprojektorius,kitus lazeriniusšviesosšaltinius.LazeriųšouįrenginiussiūloirAltechna.

Lazeriai medicinoje

Lietuvos medicinos įstaigose naudojama apie 80lazeriniųsistemų(vienossistemoskainasvyruojanuo100tūkst.iki2mln.litų),daugėjašiųtechnologijųpritaikymosričių.Pagrindi-niaimedicininiųlazeriųnaudotojaiyraprivačiosVilniaus,Kauno,KlaipėdosirPanevėžioklinikosirmedicinoscentrai.Dažniausiailazeriainaudojamichirurgijoje,atliekantkosmetinesoperacijas,gydantodosligas,oftalmologijoje.Medicinojenaudojamidažų,eksimeriniai,puslaidininkiniai,kietojokūnolazeriai.

Iš Lietuvoje įdiegtų medicinoje naudojamų lazeriniųsistemų šešios yra pagamintos Lietuvoje. Stipri užsieniokompanijų konkurencija, ilgas aprobacijos taikyti medicinojelaikotarpis ir didelės aprobacijos sąnaudos – pagrindinėspriežastys, kodėl naujų medicininių lazerių kūrimas Lietuvojenėra išvystytas. Nepaisydama to, Šviesos konversija kuriafemtosekundinį lazerįregoskorekcijosoperacijoms.Šis lazeristurėtųsudomintinetikLietuvos,betiružsieniomedikus.

Lazeriai moksliniuose tyrimuose

Lazeriai Lietuvos mokslo institucijose naudo-jami jau daugiau nei 40 m. Šalies mokslininkų pasiekimai kuriantitintrumpųimpulsųlazerius,tiriantparametrinįšviesosimpulsų stiprinimą plačiai pripažinti pasaulinėje mokslininkųbendruomenėje.

Pastaraisiaismetais vis didesnis dėmesys skiriamastyrimams,kuriaissiekiamaplačiautaikyti lazeriųtechnologijaspramonėje irmedicinoje. Pasinaudojant ES parama irmokslolaboratorijoms įsigijus naujausių mokslinių ir technologiniųsistemų,buvoišplėstostyrimųsritys.

Per pastaruosius 5 m. mokslo institucijos lazeriamsir lazerių technologijoms tirti įsigijo daugiau kaip 10mln. litųvertėsnaujosmokslinėsaparatūros.Nemažądalįnaujųlazeriniųsistemų (iš viso jų vertė – 2 mln. litų) sukūrė ir pagamino Lietuvosįmonės.Josšaliesmoksloinstitucijomstaippattiekiaįvairiusaukštoskokybėslazerinėsįrangoskomponentus.

Galingos (daugiau kaip 1 kW galios) pramoninės lazerių sistemos Lietuvoje

13

Mokslo ir pramonės jėgų suvienijimas Saulėtekio slėnyje

Iki 2012 m. sukūrus integruotą mokslo, studijų ir verslocentrąSaulėtekio slėnis,bussujungtipagrindiniųšaliesuniversitetų ir mokslinių tyrimų institutų, plėtojančių lazeriųtechnologijas, pajėgos ir patyrimas. Saulėtekio slėnyje lazeriųtechnologijosbusplėtojamos:

●Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Didelio intensyvumo lazerių laboratorijoje, ● Jungtiniame lazerinių komponentų centre, ● Jungtiniame lazerinio medžiagų apdirbimo techno–logijų centre, ● Jungtinėje koherentinių šviesos šaltinių laboratori-joje.

Naujuose jungtiniuose dariniuose įvairių institucijųmokslininkai bendrai naudos įrangą, dalinsis patirtimi irkoordinuostyrimųkryptis.Taileisgeriaupanaudotijauturimąirįsigyjamąnaująįrangąirgautisinergetinįkeliųgrupiųsąveikosefektą.Žymiaiišaugslaboratorijųtechnologinėsgalimybėsirbuspasiektaskritinispasirinktųkrypčiųtyrėjųskaičius.

Moderniamokymo irmoksline įrangaaprūpinti jung-tiniaicentraiirlaboratorijossudaryssąlygasplėtotinaujaspers-

pektyviasmokslokryptisirdidintikompetencijąjauplėtojamosetechnologijų srityse. Tai stiprins Lietuvos lazerių bendroviųkonkurencingumąpasaulinėserinkose.

Naujų perspektyvių sričių plėtojimas

Lietuvos lazerių pramonė turi itin stiprias pozicijaspasaulinėje mokslinių lazerių rinkoje: beveik 10 proc. visosšios rinkos sudaro Lietuvoje kuriama ir gaminama produkci-ja (antai Šviesos konversija užima apie 80 proc. pasaulinėsfemtosekundinių parametrinių šviesos stiprintuvų rinkos, Eks-pla–daugiaukaippusępasaulinėsmoksliniųpikosekundiniųlazeriųrinkos).Toksiškovotaspripažinimasirsukauptapatirtis–taipagrindasžengtiįnaujasrinkas.Lietuvoslazeriųsektorius– pramonė ir mokslas kartu – puoselėja ambicingus planus,kaipužkariautinaujasrinkas.

● Saulėtekio slėnyje kuriamas Jungtinis lazerinio medžiagų apdirbimo technologijų centrastapssvarbiausiagran-disLietuvoslazeriųgamintojamsskverbiantisįpramonėsrinką.Šiai rinkai reikia lazerių, atliekančių konkrečias technologinesoperacijas.Pirmieji žingsniai jaužengti:Lietuvojesukurtinaujilazeriai„PL10100“ir„Pharos“netiklaimėjoinovatyviųproduktųvardusLietuvoje,betiratvėrėpramoniniųlazeriųrinkąEksplaiirŠviesos konversijai.

LAZERIŲ SEKTORIAUS RAIDOS 2009–2013 M. GAIRĖS 14

kokybiškai pagerinti inžinerinės pramonės sprendimus, tačiaušio tipo lazerių technologijų sukūrimas ir įdiegimas praktikojedarreikalaujamokslininkųdarbo.

●Iki2010m.Saulėtekio slėnyjeįrengusNacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcį itin trumpų impulsų lazerių kompleksą NAGLIS,bussukurtiunikaliekstremaliaidideliųgaliųlazerinė sistema ir technologiniai sprendimai, kaip generuotididelės galios itin trumpus impulsus naujos kartos lazeriams.Šių technologijų plėtojimas suteiks pranašumų: 1) Lietuvoslazeriųversloplėtraiunikaliųlazeriųsistemųrinkojeir2)lazeriųkomponentųversluiišplėstiįekstremaliaidideliųspinduliuotėsgaliųsritį.

●Saulėtekio slėnio Jungtiniame lazerinių komponentų centre bus tęsiami tiriamieji darbai, kuriuos visai į kitą lygįperkėlėFizikos instituto Taikomųjų tyrimų laboratorijos Optinių dangų skyriaus išESstruktūrinių fondų lėšų2008m. įsigytasvienas moderniausių pasaulyje optinių dangų jonpluoščiogarinimo įrenginių.Ši įranga leidžiakurtinaujas technologijas,skirtasgamintiaukštoatsparumoslenksčiooptiniamskompo-nentams,pasižymintiemsspektriškaiselektyviomissavybėmis.TokiųkomponentųstokadabarribojaLietuvos irvisopasauliolazerių gamintojų galimybes pagaminti rinkoje pageidaujamuslazerius. Naujame centre taip pat planuojama įsteigtiOptinių komponentų apdirbimo ir charakterizavimo laboratoriją.

● Jungtinėje koherentinių šviesos šaltinių laborato-rijoje bus tęsiamas naujo tipo lazerių šaltinių kūrimas. 2006m. prie šio darbo prisidėjus pasaulyje pripažintam skaiduliniųlazeriųspecialistui,Mičigano universitetoprof.AlmantuiGalva-nauskui ir remiant Eksplai, Fizikos instituto Taikomųjų tyrimų laboratorijojebuvopradėtiLietuvojevisiškainaujotiposkaiduliniųlazeriųkūrimodarbai.Šiotipolazeriaiužtikrinaproveržįlazeriųtechnologijųsrityje,todėlLietuvoslazeriųpramonėneturipraleis-tišanso.EksplajauyragavusiESstruktūriniųfondųfinansavimąskaidulinių lazerių kūrimo infrastruktūrai parengti; vykdantAukštųjųtechnologijųplėtrosprogramosprojektą,yrakuriamasdidelės impulsoenergijosskaidulinis lazeris.Unikalūssprendi-maiyrapatentuojami,okuriamiprototipai–komercializuojami.Jau2010m.turiatsirastiskaiduliniolazerio,skirtopramonineimedžiagųmikroapdirbimorinkai,prototipas.Jopagrinduverslopartneriaikonstruosserijiniusgaminius.2011m.šisproduktasturipasiektipasaulinesrinkas.

● Jungtinėje koherentinių šviesos šaltinių laborato-rijoje busplėtojamos irnaujos lazerinėsspinduliuotėsgenera-vimo irstiprinimokietuosiuosekūnuoseschemos.Būtentpra-moniniamslazeriamsreikiadidelėsgalios,todėlšielaboratorijostyrimaisustiprinsLietuvosįmoniųveržimąsiįpramoniniųlazeriųrinkas.

● Lietuvos lazerių sektorius artimiausiu metu naująlazerių įrangą pasiūlys ir medicininių tyrimų rinkai. 2008 m.Šviesos konversija pradėjo vykdyti naują projektą, skirtą laze-riamspritaikytiakiųchirurgijoje.

15

2009–2013 m. bus išplėsti jau kelerius metussėkmingaivykdomimikroapdirbimotechnologijų tyrimai,plonųsluoksnių ir skaidrių terpių modifikavimo elektronikos prie-taisamsirfotonikoselementams,technologijųsaulėsenergeti-kai,mikrostruktūrųirnanostruktūrųformavimotyrimai.Naujoslaboratorijos pakels tyrimų lygį ir leis paspartinti jų rezultatųdiegimąpraktikoje.

Viena iš perspektyviausių sričių– saulėsenergetika. Lietuvojegaminamilazeriaigalibūtipritaikytisaulėselementamsgaminti, todėlmokslo ir verslobendradarbiavimasšiojesrityjeyraitinsvarbus.EksplayrasėkmingaipardavusinanosekundiniųlazeriųserijąJAVsaulėselementųgamintojams.AltechnakartusuVilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru irPerspektyvių technologijų taikomųjų tyrimų institutukurialazeriųtechnologi-jaskristaliniosiliciosaulėselementamsgaminti.Eksperimenti-nei gamybos linijai parengtiAltechna jau gavo ES struktūriniųfondųfinansavimą.Fizikos instituto Taikomųjų tyrimų laboratori-jakoordinuojaAukštųjųtechnologijųplėtrosprogramosprojekto„Mulatas“įgyvendinimą.VykdantšįprojektąkartusuEkspla,Al-technairVokietijoskompanija Solarion AGyrakuriamoslazeriųtechnologijosplonasluoksniamssaulėselementamsgaminti.

Kuriamus naujus pramoninius lazerius bus galimadiegti ir šaliespramonėje.Naujos lazerių technologijos, tokioskaip suvirinimas, aplydimas ar greitas prototipavimas, padėtų

Siekiant užtikrinti tolimesnį spartų Lietuvos lazeriųsektoriaus augimą ir konkurencingumą pasaulyje, būtina, kadšalies valdžia imtųsi šių priemonių:

1. Skiriant valstybėsparamą,prioritetą teikti tomsviešojomoksloirtechnologijųplėtrossektoriauskryptims,kuriosturi visas tris vertės kūrimo grandis–mokslą, gamybą ir par-davimotinklą.Šiųkrypčiųinvesticijosduodateigiamųrezultatųbent 5 metais greičiau nei tose kryptyse, kurios neturi visosgrandinės.Vyriausybėturėtųišskirtitokiasprioritetineskryptisirsukoncentruotijosepagrindineslėšas,skirtasfundamentiniamstyrimamsfinansuoti.

2. Atsakingai įgyvendinti Saulėtekio slėnio kūrimoprogramą.Pažangiusmokslinius tyrimus reikia tęstiarpradėtinedelsiant,todėlmoksloinstitucijomsjaudabarturibūtileistaįsigyti numatytą mokslinę aparatūrą (vėliau ji būtų perkelta įnaujasSaulėtekio slėnio patalpas). Priešingu atveju kyla realigrėsmėnepanaudoti visųEuroposSąjungos skirtų lėšų, obetkoksdelsimasgalitiesiogiailemtiLietuvosverslokonkurencin-gumopasaulyjesmukimą.

3. Skatinantkuoglaudesnįmoksloirverslobendra-darbiavimą,būtinaimtisšiųpriemonių:

● Užtikrinti pilnavertį Aukštųjų technologijų plėtrosprogramosfinansavimą,prioritetąteikiantbendriemsmoksloirversloprojektams,kuriuoseverslo lėšossudarobent10proc.projektobiudžeto.

● Būtina pašalinti beprasmius lėšų, kurias mokslasgaunavykdydamasversloužsakomuosiusmoksliniųtyrimųdar-bus,panaudojimoapribojimus.Lankstusšiųlėšųpanaudojimasyrabūtinasąlyga tieksėkmingamprojektų įvykdymui, tieksie-kiantišplėstiversluiteikiamųMTEPpaslaugųskaičiųirsuintere-suotiversląirmokslątokiopobūdžiobendradarbiavimu.

●BūtinaperžiūrėtiišValstybiniomoksloirstudijųfon-doirkitųšaltiniųremiamųprojektų,kuriųtrukmėilgesnėkaip1metai,finansavimoišvalstybėsbiudžetotvarką,siekiantišvengtišiuo metu egzistuojančios ydingos praktikos, kada produkty-viausiulaikotarpiu(sausio–balandžiomėn.)negalimanaudotisprojektųlėšomis.

4. Visomis priemonėmis skatinti jaunų, naujovesdiegiančių pumpurinių (angl. spin-off) įmonių kūrimąsi šaliamokslo institucijų. Valstybės paramai šiam procesui neseniaivartus atvėrė ir Europos Sąjunga: jos reglamentuose įteisintagalimybėjaunoms,inovatyviomsįmonėmsskirtiiki1,5mln.eurųvienkartinęvalstybėspagalbą.Bevalstybėsparamosperpas-kutinius5metusveikląpradėjošešiosnaujos lazerių įmonės.Valstybės parama tik dar labiau paspartintų šį procesą. JamskatintilazeriųtechnologijųsrityjeŪkioministerijaper5metusgalėtųskirtiiki20mln.Lt.

5. 2009–2013 m. į lazerių mokslo ir studijųinfrastruktūrąreikiainvestuotiiki60mln.Lt,oįfundamentiniusirtaikomuosiusmoksliniustyrimus–150mln.Lt(išjų50mln.Lt skirtųprivatussektorius).Specialistų rengimobazeiplėtoti,specialistamsruoštiirjųkvalifikacijaikeltiturėtųbūtiskiriamaiki20mln.Lt(dar2mln.Ltskirtųprivatussektorius).

Lietuvos lazerių technologijas kuriančioms moksloįstaigomsartimiausius5m.reikiatokiųinvesticijų:

UŽTIKRINANTSPARTŲAUGIMĄ:Būtinivaldžiosžingsniai

Moksloinfrastruktūrairtyrimųbazė 60mln.Lt -Moksliniųtyrimųprograma 100mln.Lt 50mln.LtSpecialistųrengimobazė 10mln.Lt -Specialistųruošimasirkvalifikacijoskėlimas 10mln.Lt 2mln.Lt

Privataussektoriauslėšos

ValstybėsirESstruktūriniųfondųlėšos

16

Svarbu suprasti, kad verslas nepretenduoja į lėšas,skiriamasmokslo institucijoms.Versluisvarbiausia,kadmoks-laskurtųnaujasžinias.Būtentšiosžiniosjamreikalingiausios,irtikšiųžiniųkomercializavimas(t.y.perdavimasverslui)atperkavisasvalstybėsinvesticijasįmokslą.

Valdžia neatidėliodama turi imtis šių žingsnių:

● patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Nacionalinę kompleksinę programą „LaMeTech“ ar bent jos lazeriųtechnologijųpaprogramę; ●kuogreičiaupradėtiįgyvendintiSaulėtekio slėnioprogramoslazeriųtechnologijųdalį,nelaukiant,kolbuspastatytastechnologiniskorpusas; ●pradėtispecialistųrengimo,jųkvalifikacijoskėlimosistemosreformą,reorganizuojantfizikinioprofiliomoks-loįstaigas,renovuojantjųinfrastruktūrąiratnaujinanttyrimųbazę; ●pradėtirealią„protųsusigrąžinimo“programą,kuri leistųužsienyjedirbantiemsLietuvosmokslininkamsįsijungtiįmokslinęveikląLietuvoje; ● parengti technologijų perdavimo centrą ir inkubatorių smulkioms įmonėms ir pumpurinėms lazeriųtechnologijųįmonėms; ●imtisrealiųpriemoniųpritraukianttarptautineslazeriųgamybosirpaslaugųkompanijasįLietuvą(ruoštiinfrastruktūrąplynolaukoinvesticijomsšaliaSaulėtekio slėnio); ●kryptingaiformuotiLietuvoskaipaukštųjųtechnologijųšaliesįvaizdįekonomiškaiišsivysčiusiosešalyse.

Siekiant, kad aukštosios technologijos (tarp jų – irlazerių)sudarytųžymiąLietuvosbendrojovidausproduktodalį(pagalNacionalinįsusitarimą,siekiantekonominėsirsocialinėspažangos, iki 2017 m. aukštųjų technologijų pramonė turisudaryti 20–25 proc. šalies BVP), būtina pritraukti tarptau-tineslazeriųgamybosirpaslaugųkompanijas.TokiųkompanijųpadaliniųatėjimasįLietuvątaptųsvarbuslūžis,didinantaukštųjųtechnologijųverslo indėlį įšaliesBVP.Lietuvagali tikėtis tokiųkompanijųatėjimo,jeigubusimtasiryžtingųžingsnių:

1.Jaušiuometujaučiamastokaspecialistų,galinčiųdirbti visose aukštųjų technologijų pridėtinės vertės kūrimograndinėsdalyse.Įšalįatėjusitarptautinėkompanijaspecialistųneieškosuniversitetuose– jai reikės jaupatyrusiųdarbuotojų,todėljijuosperimsišveikiančiųįmonių.Taigisiekiantpritrauktitokiąkompanijąbūtinastiprimoksloirverslosąveika.

2. Aukšto lygio aukštųjų technologijų specialistusgalimaparuoštitikturinttarptautiniulygiustiprųmokslocentrą.Tamturėtųbūtikuriamasvisuotinaipripažintaspavyzdiniscen-tras(angl.Centre of Excellence),kurisdisponuotųpačiamoder-niausiaįrangairfinansavimoištekliais.Tiktokiuatvejuprofesūrairdėstytojai,dirbdaminaujausiosemokslosrityse,buspajėgūsnaujausias žinias perduoti jaunimui ir taip ruošti aukšto lygiospecialistus.

3. Šalia jau vykdomo Saulėtekio slėnio projektoturi atsirasti teritorija su paruošta infrastruktūra aukštųjųtechnologijųversloplynolaukoinvesticijoms.ŠiteritorijaturėtųbūtikuoarčiauSaulėtekioalėjos.Taipbūtųskatinamiversloirmokslo darbuotojų ryšiai, o studentai pritraukiami į aukštųjųtechnologijųįmones.

4.Šalieslazeriųpramonė,eksportuojantiprodukcijąiš esmės į visus žemynus, ir tarptautiniuose projektuosesėkmingaidalyvaujantismokslaskuriaLietuvoskaippažangiosvalstybės įvaizdį tiek užsienyje, tiek ir šalies viduje. Tačiau šįdarbąreikėtųdarlabiausustiprinti–valstybiniaiskanalais(pa-sitelkiant šalies ambasadas ir ekonominės plėtros agentūras)turibūtiorganizuotasLietuvoskaipaukštųjųtechnologijųšaliesįvaizdžioformavimoprojektas.

5.Dabarvykdytivisusšiuosparuošiamuosiusdar-bus yra labai tinkamas laikas, nes, ekonomikai pradėjus atsi-gauti,daugelispasauliniųkorporacijųpersvarstyssavostrategi-jasirperžiūrėsoptimaliasvietas,kurlabiausiaiapsimokaplėtotigamybą.

17

Vilniaus universitetas Kvantinės elektronikos katedraLazerinių tyrimų centras

Katedrosvedėjasakad.prof.habil.dr.AlgisPetrasPiskarskasProfesorių 8Mokslųdaktarų 18Doktorantų 12

20a.septintamedešimtmetyjeVUpradėtilazeriųfizikosirnetiesinėsop-tikosmoksliniaityrimaisutelkti1974m.įkurtojeKvantinės elektronikos katedroje(KEK).1982m.įkurtasLazerinių tyrimų centras(LTC),kuriameišplėtotaKEK mokymo irmokslinių tyrimų infrastruktūra, veikia sep-tynioslaboratorijosirbendronaudojimoaparatūroscentrai.Nuo1975m.KEK/LTCdaugiaunei400studentųįgijofizikolazerininkospecializaciją,50 – apsigynėmokslų daktaro disertacijas ir 11 darbuotojų tapo ha-bilituotaisdaktarais.Pagrindinėsmokslokryptys:parametriniaišviesosreiškiniaiirnaujoskartoslazeriųkūrimas,ekstremaliojinetiesinėoptika,lazeriniųmedžiagųdiagnostikairlazerinisatsparumas,lazerinėnanofo-tonikairfemtotechnologijos,biofotonikair lazerinėmedicina.2002m.KEK/LTCsuteiktasIšskirtiniomokslocentro(„CenterofExcellence“)sta-tusas,nuo2004m.KEK/LTCteikiatarptautinęaparatūrosprieigąpagalprojektą„Europosintegruotalazeriųlaboratorija“.

Adresas:Saulėtekioal.10,VilniusTelefonas:(8~5)2366050Tinklalapis:www.lasercenter.vu.lt

Fizikos institutasTaikomųjų tyrimų laboratorija

Vedėjasdr.GediminasRačiukaitisMokslųdaktarų: 9Doktorantų 5

Lazerių krypties moksliniai tyrimai Fizikos institute vykdomi nuo pat instituto įkūrimo 1977 m. Taikomųjų tyrimų laboratorija (TTL) įkurta2004m. bendradarbiaujant su įmone Ekspla. Laboratorijos tikslas –užpildyti spragą tarp fundamentaliųjų tyrimų ir komercinio moksliniųrezultatųpanaudojimolazeriniųiroptiniųtechnologijųsrityje.Laborato-rijojevykdomimoksliniaityrimai,nukreiptiįtiesioginįpraktinįpritaikymą,dažniausiai vykdomi pagal ūkio subjektų užsakymus. Šiuo metu TTL veikia 4 skyriai: Lazerių technologijų,Optinių dangų (įkurtas bendra-darbiaujantsuįmoneOptida),Skaidulinių lazerių technologijųirKietojo kūno lazerių. Kurdama skaidulinius lazerius, TTL bendradarbiauja suMičigano universiteto(JAV)prof.A.Galvanausku,Vienos technikos uni-versiteto (Austrija)prof.A.Baltuška.TTLmokslininkai taippatbendra-darbiauja su Barselonos technikos universitetu (Ispanija), Hanoverio lazerių centru(Vokietija),Osakos universitetu(Japonija)irkitaisužsieniomokslocentrais.

Netiesinės optikos ir spektroskopijos laboratorija

Laboratorijosvedėjasprof.habil.dr.AleksandrDementjevProfesorių 1Mokslųdaktarų 7Doktorantų 2

LaboratorijatęsiaLazerinės optikos skyriaus,įkurtokartusuFizikos insti-tutu,veiklą.Laboratorijojeyratiriamiimpulsiniųlazeriųpluoštųsklidimasirsąveikanevienalytėseoptinėsebangolaidinėseterpėseirdifrakcinėsestruktūrose,kuriamilazerinėsspinduliuotėsparametrųmatavimometo-dai.Laboratorijosspecialistaitaippatkurialazerinesirspektroskopinessistemasmedžiagotyraiiraplinkotyrai,pritaikopaviršiausspektroskopi-josmetodusplonasluoksniųstruktūrųdiagnostikai irsensorikai.Labo-ratorijoje veikia Paviršių spektroskopijos skyrius. BendradarbiaujamasuBaltarusijos B. Stepanovo vardo Fizikos institutu,Varšuvos karo aka-demijos Optoelektronikos institutu,kitaisužsieniomokslocentrais.

LAZERIŲ TECHNOLOGIJAS PLĖTOJANČIOS MOKSLO INSTITUCIJOS

Molekuliniųdariniųfizikoslaboratorija

Laboratorijosvedėjasprof.habil.dr.LeonasValkūnasProfesorių 3Mokslųdaktarų 9Doktorantų 3

Laboratorijoje plėtojami lazerinės molekulinių darinių kinetinės spek-troskopijosmetodai ir tiriami dinaminiai vyksmai optiškai sužadintosemedžiagose ir nanostruktūrose. Tyrimais siekiama išaiškintimedžiagųsavybes ir vyksmus, kurie lemia jų panaudojimo perspektyvas saulėselementų,organiniųšviesosdiodųgamyboje,netiesiniamšviesosvaldy-mui lazeriuoseir lazeriniuoseprietaisuose.Šiekinetinėsspektroskopi-josmetodaitaippatintensyviaitaikominagrinėjantvyksmusbiologinėseterpėse.

Adresas:Savanoriųpr.231,VilniusTelefonas:(8~5)2661640Tinklalapis:www.fi.lt

Vilniaus universitetas Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutasPuslaidininkių optoelektronikos skyrius

SkyriausvadovasProf.habil.dr.KęstutisJarašiūnasProfesorių 6Mokslodaktarų 7Doktorantų 4

TaididžiausiasInstitutoskyrius,jamedarbuojasi15mokslodarbuotojų(iš jų – 7 habilituoti daktarai). Skyrių sudaro Liuminescencijos ir Optinės diagnostikos skyriai.Skyriujevykdomifundamentiniailazerinėsspinduliuotės sąveikos su puslaidininkiais spektroskopiniai tyrimai.Plėtojamos lazerinės dinamine holografija grindžiamos puslaidininkiųcharakterizavimotechnologijos,vykdomipuslaidininkiniųšviesosdiodųtyrimai,kietakūnioapšvietimomoduliųsukeičiamaisspalviniaisparame-traiskonstravimas,jųtaikymasaugalamsauginti,matavimotechnologi-jose ir fototerapijoje. Skyrius bendradarbiauja su Europos pažangiųpuslaidininkių technologijųcentraisVokietijoje,Švedijoje,Prancūzijoje,JAVRensellaer politechnikos institutu,Nacionaliniu Taivano universitetu irkitaisužsieniomokslocentrais.

Adresas:Saulėtekioal.9,VilniusTelefonas:(8~5)2366036Tinklalapis:www.mtmi.vu.lt

Puslaidininkių fizikos institutasOptoelektronikos laboratorija

Skyriausvadovasprof.habil.dr.ArūnasKrotkusProfesorių 1Mokslųdaktarų5Doktorantų 3

Laboratorijoje vykdomi lazerių taikymo itin sparčių procesų puslaidi-ninkiuosetyrimai,kuriamiirtaikomiterahercinėsspektroskopijossiste-mos,teraherciniodažniųdiapazonooptoelektroniniaiemiteriaiirdetek-toriai.LaboratorijabendradarbiaujasuSavojos universitetu(Prancūzija),Švedijos karališkuoju technologijos institutu,P. Drudės,H. Herco insti-tutais (Vokietija),Rensellaer politechnikos institutu (JAV),Nacionaliniu Australijos universitetu irkitaisužsieniomokslocentrais.LaboratorijosdarbuotojaiyraįkūrępumpurinesįmonesOpsirTeravil.

Adresas:A.Goštautog.11,VilniusTelefonas:(8~5)2616821Tinklalapis:http://www.pfi.lt/

18

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijaTaikomųjų mokslų katedra

Vedėjasprof.habil.dr.EvaldasK.MaldutisProfesorių 1Mokslųdaktarų 3

Katedraįsteigta1994m.Vienaišjojevykdomųmokslotiriamųjųdarbųkrypčių–sprogstamųjųmedžiagųirteršalųdetekcijalazeriniaismeto–dais.Katedrosmokslininkaikuriaselektyviusmetodusirjautriąaparatūrąteršalamspoligonuose iraplinkoje tirtipanaudojantšiuolaikinius laze-rinius metodus. Katedroje taip pat atliekami tyrimai krizinių reiškinių(medžiagos suardymo) ir su jais susietų skaidrių medžiagų savybiųpokyčių,sukeltųveikiantmedžiagąintensyvialazeriospinduliuote.Tyri-muose taikominaujausios lazerių technologijos irmatematiniomode-liavimometodai.KatedraaktyviaibendradarbiaujasuFizikos institutu,Biochemijos institutu,įmoneEkspla.

Adresas:Šilog.5A,VilniusTelefonas:(8~5)2103565Tinklalapis:www.lka.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Mechanikos fakultetasMašinų gamybos katedros Vibroakustinių tyrimų ir diagnostikos mokslo laboratorija

Laboratorijosvedėjasprof.habil.dr.VladasVekterisProfesorių 1

Laboratorijaįsteigta1993m.Jojeatliekamaįvairiųmechaniniųsistemųvibrodiagnostika ir stebėsena, vykdomi lazerių taikymomatavimuose,diagnostikojetyrimai.Naudojant lazerius, laboratorijojeyratiriamipre-ciziniomechatroniniobrūkšninio ilgiomatųkomparatoriausvirpesiai irpaklaidos.LaboratorijabendradarbiaujasuPoznanės universitetu(Len-kija),kitaisužsieniomokslocentrais.

Adresas:J.Basanavičiausg.28,VilniusTelefonas:(8~5)2744734Tinklalapis:www.mgk.me.vgtu.lt

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centras Biomedicininės fizikos laboratorija

Laboratorijosvedėjas prof.habil.dr.RičardasRotomskisProfesorių 1Mokslųdaktarų 3Doktorantų 4

Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru,lazeriųspinduliuotėssąveikossubiologiniaisobjektaistyrimaiinstitutebuvopradėti20a.aštuntamedešimtmetyje.1989m.Lietuvos onkologi-jos centre pirmą kartą pritaikyta fotosensibilizuotos navikų terapijosmetodikanaudojant lazerį. Šiuometodu yra gydytadaugiaukaip700ligonių.Biomedicininės fizikos laboratorija įkurta2004m.Jojetęsiamilazerinėsspinduliuotėsirbiologiniųobjektųsąveikosmoksliniaityrimai,kuriami optinės biopsijos, sensibilizuotos navikų terapijos, biologiniųobjektųvaizdinimometodaiirmetodikos,nagrinėjaminanobiofotonikosirnanomedicinosklausimai.LaboratorijabendradarbiaujasuOslo uni-versitetu(Norvegija),Miuncheno Grioshadeno klinika(Vokietija).

Adresas:Baubliog.3B,VilniusTelefonas:(8~5)2190908Tinklalapis:www.vuoi.lt

Kauno technologijos universitetasMechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras

Skyriausvedėjas akad.prof.habil.dr.RamutisBansevičiusProfesorių 2Mokslųdaktarų 3Doktorantų 4

Centreyrakuriamosnanoskyrospjezoelektriniųlazeriospinduliųkreipi-mo irskenavimosistemos, tiriamos ir taikomosmechatroninėsesiste-mose. Centro mokslininkai bendradarbiauja su De Montforto univer-sitetu(DidžiojiBritanija),kitaisužsieniomokslocentrais.

Adresas:Kęstučiog.27,KaunasTelefonas:868750284Tinklalapis:www.piezo.lt

Kauno technologijos universitetas Fizikinės elektronikos institutasPaviršių ir plonasluoksnių darinių tyrimo skyriaus Optinių technologijų laboratorija (bendra su KTU Tarptautinių studijų centru)

Skyriausvedėjas doc.dr.MindaugasAndrulevičiusProfesorių 2Mokslųdaktarų 2Doktorantų 1

Skyriuje ir Optinių technologijų laboratorijoje atliekami lazeriniųtechnologijų taikymo ir optinės spektroskopijos tyrimų darbai. Labo-ratorijoje lazerinės technologijos yra taikomos mikrometrinėms irsubmikrometrinėms struktūroms formuoti, analizuoti ir teraherci-nio dažnių ruožo metamedžiagoms formuoti. Joje plėtojami tūrinėsobjektinėsskaitmeninėsholografijosmetodaiirtiriama,kaipjuosgalimapanaudoti dokumentų apsaugos ženklams kurti. Laboratorija bendra-darbiauja suAnkonos universitetu (Italija),Pietų Danijos universitetu,kitaisužsieniomokslocentrais.

Adresas:Savanoriųpr.271,KaunasTelefonas:(8~37)313432Tinklalapis:www.fei.ktu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas Fizikos katedraNetiesinių optinių vyksmų kompiuterinio modeliavimo grupė

Grupėsvadovas doc.dr.ValdasGirdauskasMokslųdaktarų 1

Grupė atlieka teorinius trumpųjų lazerio šviesos impulsų netiesinėssąveikos kvadratinio ir kubinio netiesiškumo skaidriose terpėse teo-rinius tyrimus, taiko kompiuterinį šių procesų modeliavimą, taip patkuria ir plėtoja šiems reiškiniamsmodeliuoti reikiamus skaitiniusme-todus.NetiesiniųoptiniųreiškiniųmodeliavimodarbaivykdomikartusuFizikos instituto Netiesinės optikos ir spektroskopijosirTaikomųjų tyrimų laboratorijų mokslininkais, bendradarbiaujama su Ekspla irMičigano universiteto Sparčiosios optikos mokslų centru(JAV).

Adresas:Vileikosg.8,KaunasTelefonas:(8~37)327910Tinklalapis:http://fizika.vdu.lt

19

UAB AltechnaĮsteigta: 1996Direktorius: GintautasŠlekysDarbuotojų: 27

Altechnakuriairgaminaitindideliotikslumofemtosekundiniolazeriniomikroapdirbimo sistemas, saulės elementų lazerinio apdirbimo siste-mas,didelėsimpulsoenergijosirdideliopasikartojimodažniomikrolus-tinius lazerius. Įmonė taippat tiekiaoptiniuselementus (poliarizacinęoptiką, lazerinius ir netiesinius kristalus, lęšius ir pan.). Pastaruojumetuįmonėjesukūrėirpasaulineirinkaipasiūlėkeletąnaujųproduktų:mikrolazerį„AltLAS“irdidelėsgalioslazeriniųdiodųvaldiklįDPSSlaze- riams. Įmonė taip pat vykdo užsakomuosius femtosekundinio lazeri-niomikroapdirbimotyrimus.Altechnaeksportuoja80proc.gaminamųproduktų,juosparduodadaugiaukaip40pasauliošalių.Plečiantveikląįmonės lazerinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinio pagrin-du 2007 m. įkurta bendrovė Altechna R&D, kuri plėtoja tarptautinęprojektinęirtiriamąjąveikląlazeriųtechnologijųsrityje.

Adresas:Konstitucijospr.23C,VilniusTelefonas:(8~5)2725738Tinklalapis:www.altechna.com

UAB AštuonetasĮsteigta: 1994Direktorius: AlbertasBelazarasDarbuotojų: 11 Aštuonetas teikia lazerinio graviravimo, žymėjimo, smulkiojo suvirini- mo ir pjovimo paslaugas. Įmonė kuria lazerinio žymėjimo programinęįrangąiraparatūrą,lazeriuvirinasmulkiasmetalinesdetales,išpjaunaminiatiūriniuselementus juvelyrams irmasinių renginiųapšvietėjams.Jos klientai – reklamos gamybos, optomechaninių ir elektroniniųįrenginiųgamybos, spaudos, juvelyriniųdirbiniųgamybos įmonės, šourenginių organizatoriai. Įmonėje lazerinio žymėjimo būdu pagamintilogotipai yra ilgaamžiai, kokybiški.Be to, žymėjimoprocesas yraspar-tusirekonomiškas,taippatlankstus:naudojantkeliųtipųlazerius,ga-limažymėtibeveikantvisųmedžiagų.Įmonėtaippatkuriapagalbiniusįrenginius ir programinę įrangą sudėtingos formos objektams žymėti,kaupiapatirtįsiūlydamavisdidesnįžymimųmedžiagųpasirinkimą.

Adresas:A.Goštautog.12,VilniusTelefonas:(8~5)2621049Tinklalapis:www.astuonetas.lt

UAB EKSMAĮsteigta: 1983Direktorius: PetrasBalkevičius

Kontroliuojančioji EKSMOS grupės, jau ketvirtį amžiaus dirbančiosaukštųjųtechnologijųsrityje,įmonė.EKSMOS grupeipriklausodvilazeriųtechnologijas plėtojančios įmonės: Ekspla irOptolita. EKSMOS grupė pradėjoformuotisdar1983m.,kadaprieFizikos institutobuvo įkurtaBandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla.1988m.EKSMA

tapopirmąjaLietuvojeįmone,kuriąišvalstybėsišsinuomavojosdarbuo-tojai.Kitosgrupėsveiklossritys–medicininėsaparatūrosirlaboratoriniųprietaisųdiegimas irpriežiūra (įmonėsEksmos medicininės technikos centrasirBioeksma).EKSMAtaippatvaldoakcijųdalisbendrosLietu-vosirRusijosįmonėsSibirskij monokristal-EKSMA,gaminančioslazeri-niuskristalus,irJAVkompanijosAltos Photonics,platinančioslazerinessistemasŠiaurėsAmerikoje.2008m.LatvijojeįkurtapavaldžiojiįmonėEKSMA Latvija, 2009m. įsteigta grupės įmonėsEkspla atstovybėKi-nijoje. 2007 m. grupės prezidentas Rimantas Kraujalis už LietuvoslazeriųmoksloirpramonėssutelkimąproveržiuiįpasaulinesrinkastapoNacionalinėspažangospremijoslaureatu.

Adresas:Mokslininkųg.11,VilniusTelefonas:(8~5)2729714Tinklalapis:www.eksma.lt

UAB EksplaĮsteigta: 1992Generalinisdirektorius: KęstutisJasiūnasDarbuotojų: 91

EksplayradidžiausialazeriųtechnologijųįmonėLietuvoje.Jijau17m.savarankiškai kuria ir gamina lazerines sistemas ir susijusią įrangą:kietakūnius lempinio irdiodiniokaupinimo lazerius,optiniusparamet-rinius generatorius, spektrometrus, medžiagųmikroapdirbimo staklesir pagalbinius modulius. Ekspla užima daugiau kaip pusę pasaulinėsmokslinių pikosekundinių lazerių rinkos, vienintelė pasaulyje gaminaSFGspektrometrus,skirtusmedžiagųpaviršiui tirti. Turėdamastipriaspozicijasmokslinėserinkose,pastaruojumetuįmonėvisdidesnįdėmesįskiria pramoniniams lazeriams kurti ir kompleksiniams sprendimamstiekti.Eksplaeksportuoja94proc.gaminamųproduktų,juosparduoda40 pasaulio šalių. Tarp įmonės klientų yra garsiausi pasaulio univer-sitetai,Japonijos Hitachi irMitsubishi tyrimų centrai,IBM,NASA,JAV kari- nio laivynoirJAV karinių oro pajėgų tyrimų centrai,CERN‘as,Rezerfordo tyrimų laboratorija,Japonijos ir Izraelio branduolinių tyrimų centrai.2006m.įmonėsertifikuotakaipatitinkantiISO9001:2000vadybosstandartą.2006m.EksplapripažintaMetųžiniųekonomikosirInovatyviaLietuvosįmone. 2007 m. laimėtas „LT tapatybės“ apdovanojimas; pikosekun-dinis lazeris „PL10100“ įvertintas Inovatyvaus šalies produkto prizu; K.JasiūnasužLietuvoslazeriųmoksloirpramonėssutelkimąproveržiuiįpasaulinesrinkastapoNacionalinėspažangospremijoslaureatu.ĮmonėpriklausoEKSMOSgrupei.

Adresas:Savanoriųpr.231,VilniusTelefonas:(8~5)2649629Tinklalapis:www.ekspla.lt

UAB LifodasĮsteigta: 1994Direktorius: PiotrLevinDarbuotojų: 60

Pagrindiniaiįmonėsproduktai–portatyviniaimatavimoprietaisaiskai–dulineioptikai,t.y.optiniaireflektometrai,testeriai,atenuatoriai,optiniaišaltiniai,galingumomatuokliai.Įmonėeksportuoja99proc.gaminamųproduktų.VisiprietaisaiprojektuojamiirgaminamiLietuvoje.

Adresas:Naugardukog.41,VilniusTelefonas:(8~5)2333568Tinklalapis:www.fods.com

LIETUVOS LAZERIŲ PRAMONĖS ĮMONĖS (ĮKURTOS IKI 2003 M.) 20

UAB OptidaĮsteigta: 1997Direktorius: AlfridasSkrebutėnasDarbuotojų: 18

Optida Lietuvoje yra didžiausia įmonė, gaminanti optines dangas irteikianti paslaugas optinių technologijų srityje. Įmonė kuria ir gaminaoptiniuselementuslazeriams,lazerinėmssistemomsiroptiniamsprie–taisams. Pagrindiniai jos produktai – preciziniai interferenciniai filtrai,šviesosirspektrodalikliai,poliarizatoriai,dielektriniaididelioatspindžioveidrodžiai, skaidrinančios, apsauginės, dekoratyvinės dielektrinės-interferencinės dangos. Didžiąją dalį produkcijosOptida tiekia lazeriųtechnologijaskuriančiomsLietuvosįmonėms.Eksportassudaro10proc.pardavimo.Įmonėjesukurtosoptiniųdangųtechnologijosleidžiagamintioptinius elementus, atitinkančius pasaulinius standartus.Optida ben-dradarbiaujasuFizikos instituto Optinių dangų skyriumi(jisįkurtasOp-tidos iniciatyva) ir Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru. 2007m. įmonėdalyvavo smulkiajam ir vidutiniamverslui skirtameprojekte„Gazelė 2007“ ir buvo pripažinta viena iš sėkmingiausiai dirbančių irsparčiausiaibesivystančiųLietuvosbendrovių.

Adresas:Goštautog.12,VilniusTelefonas:(8~5)2621508Tinklalapis:www.optida.lt

TŪB Rimkevičiaus ir Gintauto bendrijaĮsteigta: 1991Direktorius: RemigijusRimkevičiusDarbuotojų: 30

Įmonėkuriairgaminatiksliosiosoptikoskomponentusišoptiniųstiklųir kristalų. Šie komponentai naudojami gaminant optiniais metodaisparemtą įrangą, kuri naudojamamoksliniuose tyrimuose, pramonėje,medicinoje, apšvietimo darbuose ir t. t. Gaminant komponentus nau-dojamos unikalios 1994–2007 m. pačios įmonės sukurtos ir toliauplėtojamostechnologijos,užtikrinančiositinaukštąprodukcijoskokybę.Bepagrindinėsprodukcijos,jigaminamechaniniuskomponentuslaze-riams.Įmonėeksportuoja40proc.produkcijos,josgaminamiitinploniiršviesosnesklaidantysnetiesiniaikristalai,tiesinėsoptikoselementaiyražinomidaugiaukaip30pasauliošalių.Įmonėturibūrįnuolatiniųklientų,sukuriaisbendradarbiaujajaudaugelįmetų.

Adresas:Kalvarijųg.125,VilniusTelefonas:870055024Tinklalapis:www.optoteka.lt

UAB StandaĮsteigta: 1987Direktorius: MichailBerbaDarbuotojų: 90

Standabuvoįsteigta1987m.Jąsavoiniciatyvairnuosavomislėšomisįsteigėtrysinžinieriai.Pirmojiįmonėsgamybinėbazėbuvogaražas.ŠiuometuStandayravienažymiausiųEuroposbendrovių,projektuojančiųbeigaminančiųfotonikossritiestiksliąjąmechaniką.Įmonėkuriairgaminamoksliniamstyrimamsskirtuspikosekundiniusmikrolazerius,diegiajuosbiologijos,chemijosirmedicinosspektroskopinėjeaparatūroje.Standa gamina tiksliuosius mechaninius, optomechaninius įrenginius, opti–niusstalusirįrangosapsaugosnuovibracijosįrenginius(pvz.,atominiųmikroskopųapsaugosnuo vibracijos įrenginius).Nuo veiklos pradžiosįmonėjeyrasukurtairgaminamaapie1000įvairiųgaminių.Pagrindinėprodukcija:optiniaikoriniaistalaiirjųapsaugosnuovibracijosįrenginiai;automatizuotimechaniniaiįrenginiaisumikroniniuirsubmikroniniutik-slumulinijinėsekoordinatėse,subnanosekundiniailazeriaisupasyviairaktyviarezonatoriauskokybėsmoduliacija.Šiuometuyrakuriamastera-hercinismikrospektrometras. Įmonė90proc. produkcijoseksportuojaįdaugiaukaip60pasauliošalių.DidžiausiosStandoseksportorinkos–Vokietija,JungtinėKaralystė,Prancūzija,Italija,JAV.ĮmonėsgaminiusnaudojairdaugelisLietuvosuniversitetųbeimoksloinstitutų.

Adresas:Švitrigailosg.4,VilniusTelefonas:(8~5)2651474Tinklalapis:www.standa.lt

UAB Šviesos konversijaĮsteigta: 1994Direktorius: AlgirdasJuozapavičiusDarbuotojų: 48

Šviesos konversijayradaugiaspalviųfemtosekundiniųlazeriųgamybospradininkė ir pasaulinė lyderė. Jos gaminami femtosekundiniai para-metriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulinės rinkos.Pagrindiniaijosproduktai–TOPASserijosoptiniaiparametriniaišviesosstiprintuvai, femtosekundinė diodinio kaupinimo lazerinė sistema„Pharos“.Šviesos konversijaeksportuoja95proc.gaminamųproduktų.Jie parduodami daugiau nei 35 šalyse. Didžiausia dalis produkcijoseksportuojama įVokietiją, Japoniją ir JAV.2006m.Šviesos konversija įrengėnaujasšvariosaplinkosgamybospatalpasDvarčionyse.2008m.įmonėjeįdiegtaserijinėmikroelektronikospramoneiirmedicininiamstik-slamsskirtoslazerinėssistemos„Pharos“gamyba.Iki2009m.įmonėpagaminoirpardavėdaugiaukaip650daugiaspalviųlazerių„TOPAS“.Stiprindamapasaulinįatstovųtinklą,2005m.Šviesos konversijakartusuEkspla įsigijo JAV kompanijąAltos Photonics, platinančią lazerinessistemas Šiaurės Amerikoje. 2006m. įmonės lazerinė sistema „Pha-ros“buvoįvertintaInovatyvausšaliesproduktoprizu.2007m.įmonėsmokslodirektoriusdr.RomualdasDanieliusužLietuvoslazeriųmoksloirpramonėssutelkimąproveržiuiįpasaulinesrinkastapoNacionalinėspažangospremijos laureatu.2008m.Šviesos konversijai įteiktas Ino-vatyviosLietuvosįmonėsapdovanojimas.

Adresas:Saulėtekioal.10,VilniusTelefonas:(8~5)2491830Tinklalapis:www.lightcon.lt

21

Optoteka

UAB Geola DigitalĮsteigta: 2003Direktorius: StanislovasZacharovasDarbuotojų: 13

Geola Digital perėmė bendrovėsGEOLA veiklą, toliau kuria ir gaminaimpulsiniuslazeriusholografijai,moksliniamstyrimamsirskaitmeninėsholografijosįrangą.Įmonėeksportuoja99proc.visosprodukcijos.Geola Digitalvienintelėpasaulyjegaminaimpulsiniusvienamodžiusspalvotus(RGB)lazeriusirholografinesstudijassuimpulsiniaislazeriais.Įmonėyravienaišpagrindiniųholografiniųfotografiniųmedžiagųplatintojųpasau-lyje.Jiyrasukūrusiirpatentavusiskaitmeninįholografinįspausdintuvą,holografinįekranąautostereoskopineiprojekcijai,hologramųkopijavimobūdą.Geola Digital taippatgaminajudančiųkamerųsistemas,kuriosleidžiavaizduotigyvusžmonesar judančiusdaiktus ir spausdinti juosspalvotojehologramoje.Įmonėsgaminamoshologramos(iLumogramos)yraspalvotosirsujudančiaisvaizdais,oikitolgamintojaisiūlydavotikarba vienspalves nejudančių vaizdų hologramas, arba vaivorykštinesjudančių vaizdų hologramas. Didžioji dalis įmonės klientų – moksloįstaigos.ĮmonėbendradarbiaujasuDe Montfordo universitetu(JungtinėKaralystė).

Adresas:Naugardukog.41,VilniusTelefonas:(8~5)2132737Tinklalapis:www.geola.lt,www.geola.com

UAB Lazerinės idėjosĮsteigta: 2005Direktorius: RegimantasJanuškevičiusDarbuotojų: 4

Lazerinės idėjos kuria lazerių technologijas, naudojamas netradici-niam apšvietimui ir lazeriniam renginių apipavidalinimui. Įmonėje yragaminamilazeriniaiprojektoriai,lazeriniaišviesosšaltiniai.Lazeriniamsprojektoriams valdyti Lazerinės idėjos naudoja savo pačios sukurtąprograminę įrangą, ją pritaiko individualiems užsakovų poreikiams.Įmonė kuria ir parduoda originalią vizualinę įrangą parodoms, teikialazerinioapšvietimopaslaugas įvairiemsrenginiams (uždariemsrengi-niams, reklamosprojektams,masinėmsšventėms).Naudojant lazeriųtechnologijas,yrakuriamioriginalūspasirodymaikartusužinomiausiaisšaliesmenininkais.ĮmonėsukūrėoriginalųlazerinįapšvietimąLietuvoshimnoirjoautoriausVincoKudirkospaminkluiVilniuje.Šitechnologijaneturianalogųpasaulyje,jiruošiamapatentuoti.

Adresas:Savanoriųpr.231,VilniusTelefonas:861325557Tinklalapis:www.lazerinesidejos.lt

Optinės dangos

UAB Optinės dangosĮsteigta: 2003Direktorius: KęstutisNiauraDarbuotojų: 5

Optinės dangos siūlo didelį pasirinkimą unikalių, griežčiausius reika-lavimus atitinkančių optinių interferencinių dangų. Įmonės kuriamiproduktainaudojamilazeriuoseirkitoseoptinėsesistemose,kurietai-komidaugelyjesričių.Optinių dangų techninėbazėyraparemtaorigina-liomistechnologijomis,gaminamųdangųstruktūrayrasukurtapačiojeįmonėje.Vykdanttyrimuskuriamosnaujos,pažangiosoptiniųelementųdengimotechnologijos.Optinių dangųprodukcijayraišskirtinėsavosan-dara, patikimumu ir aukštų techninių reikalavimų atitikimu. Unikaliosprodukcijos pardavimas sudaro visą įmonės apyvartą. Įmonė bendra-darbiaujasuVilniaus universitetu,Puslaidininkių fizikos institutu,Fizikos institutu,Chemijos institutu.

Adresas:Ateitiesg.77,VilniusTelefonas:867230574

UAB OptolitaĮsteigta: 2006Direktorius: RimantasKraujalisDarbuotojų: 30

Optolita yra EKSMOS grupės įmonė, gaminanti ir platinanti optin-ius elementus ir tiksliuosius mechaninius įrenginius. Optolita įkurta2006m.sujungus iki tolbendrovėseEkspla irEKSMAplėtotąoptiniųelementų verslą. Pagrindiniai josproduktai– itin tikslūsoptikoskom-ponentai, kristalai irmechanikos įranga, skirta lazeriams ir kitoms fo-tonikos sistemoms kurti. Naudodama „EKSMA Optics“ prekių ženklą,įmonėeksportuojabeveik60proc.pagaminamųproduktų.Jieparduo-dami46pasauliošalyse. Ilgalaikėpatirtis lazeriųkomponentųrinkoje,aukštos kvalifikacijos darbuotojai leidžia įmonei būti patikima tiekėjadaugeliuioriginalios įrangosgamintojų (angl.OEM) irmoksliniųtyrimųcentrų. Įmonės klientai – ir garsūs pasaulio universitetai, ir stambiostarptautinėskorporacijos.Visapagamintaprodukcijayrasertifikuojamaįmonėsvidujeesančiojepatikroslaboratorijoje.2007m.įmonėjebuvoįrengtos švarios aplinkos gamybospatalpos.Optolita bendradarbiaujasuVilniaus universitetu,Fizikos institutu,Chemijos institutu.

Adresas:Mokslininkųg.11,VilniusTelefonas:(8~5)2729900Tinklalapis:www.eksmaoptics.lt

NAUJOS ĮMONĖS (ĮSTEIGTOS NUO 2003 M.) 22

UAB OptronikaĮsteigta: 2006Direktorius: MindaugasStankevičiusDarbuotojų: 4

Optronikakuriaoriginaliusspalvotus(RGB)lazeriniusprojektorius,laze-rinessklendes,skirtasdideleilazeriųspinduliuotėsgaliaivaldyti.Kurda-ma lazerinessklendes įmonėtaikonaująpluoštouždengimoprincipą.Rinkojetokiųproduktųanalogųkolkasnėra.JųjauparduotaJaponijoje,Vokietijojeirkitosešalyse.Įmonėtaippatorganizuojalazeriųšouprogra-mas,gaminaspektrometrinęįrangą,aušintuvus.2007m.įmonėlazeri-nessistemasįrengėDruskininkųvandensparke–taivienaišdidžiausiųlazerinių projektorių instaliacijų Europoje. Renginiuose naudojamiOp-tronikos lazeriniaiprojektoriaiyragalingiausiLietuvoje ir išsiskiriavisaspalvųpalete.Moksloįstaigomsįmonėdaugiausiatiekiamažagabaričiusdiodinio kaupinimo lazerius, lazerinę ir infraraudonojo spektro ruožotechniką.Įmonėtaippatyrasukūrusilazeriųstendą,skirtąstudentamsmokyti. Optronika bendradarbiauja su Fizikos, Puslaidininkių fizikos,Chemijos,Biochemijos institutais. ĮmonėyraTarptautinės lazeriųšouasociacijosILDAnarė.

Adresas:Šeškinėsg.30,VilniusTelefonas:861652715Tinklalapis:www.optronika.lt

UAB TeravilĮsteigta: 2006Direktorius: AndrejusGeižutisDarbuotojų: 2 Teravil yra pumpurinė Puslaidininkių fizikos instituto Optoelektronikos laboratorijos įmonė. Pagrindiniai produktai – terahercų (THz) dažniųruožo emiteriai ir detektoriai, THz spektroskopijos sistemos ir THzdetektoriųpirminiaistiprintuvai.Įmonėeksportuojavisąsavoprodukciją.Teravilgaminiusnaudojamoksloįstaigosirpramoninėslaboratorijos.Jivienintelėsiūlo rinkaioptoelektroninius teraherciniodažniųdiapazonokomponentus, aktyvuojamus infraraudonojo spektro ruožo lazerių im-pulsais.AktyviaibendradarbiaujasuPuslaidininkių fizikos instituto Op-toelektronikos laboratorija.

Adresas:A.Goštautog.11,VilniusTelefonas:(8~5)2627469Tinklalapis:www.teravil.lt

Lietuvos įmonių valdomos kompanijos užsienyje

Altos Photonics Inc.Šalis: JAVĮsteigta: 1995

2005 m., stiprindamos atstovų tinklą Šiaurės Amerikoje, Ekspla irŠviesos konversijaįsigijo90proc.kompanijosAltos Photonics Inc.akcijų.ŠiįmonėparduodalazeriusirlazerinessistemasJAV,KanadojeirMek-sikoje.DaugiausiajiplatinaLietuvosįmoniųEkspla,Šviesos konversija,Optolita,Standaproduktus:lazerius,jųsistemas,optikosiroptomecha-niniuskomponentus.ĮmonėtaippatatstovaujakitomsJAVįmonėms.JiyraįsikūrusiJAVMontanosvalstijossostinėje.2007m.Altos Photonics Inc. buvo įvertinta kaip viena iš 500 greičiausiai augančių kompanijųJAV.

Adresas:SouthWallacestr.201,Bozemanas(JAV)Tinklalapis:www.altosphotonics.com

Сибирский монокристалл-ЭКСМАŠalis: RusijosFederacijaĮsteigta: 1999

Sibirskij monokristal-EKSMA–bendraLietuvosirRusijosįmonė,įkurta1999m.Beveik50proc.šios įmonėsakcijųpriklausobendroveiEKS-MA. Įmonėgamina irparduodanetiesiniusoptiniuselementus ir laze-rinius kristalus.Kristalų gamybai įmonėnaudojaunikalias, pačios su-kurtasmedžiagųapdirbimo technologijas, yrasukaupusididelępatirtįmedžiagųcharakterizavimosrityje.DalisšiojekompanijojepagamintosprodukcijosplatinamaperEKSMOSgrupėsįmonęOptolita.Sibirskij mo-nokristal-EKSMAaktyviaibendradarbiaujasuRusijos mokslų akademi-jos Geologijos ir mineralogijos institutu,Taikomosios fizikos institutu.

Adresas:Ruskajaul.43,Novosibirskas(Rusija)

EKSMA LatvijaŠalis: LatvijaĮsteigta: 2008

EKSMA LatvijayraEKSMOS grupės įmonė, įkurta2008m.Jostikslas– lazerių technologijų irmedicininių, laboratorinių prietaisų, reagentųtiekimas,priežiūrairkonsultacijosLatvijoje.Įkūrusišiąįmonę,EKSMOS grupėsiekiaįsitvirtintikaimyniniųšaliųrinkose.

Adresas:AkadēmiķaMstislavaKeldišaiela11,Ryga(Latvija)

„Eksplos“ atstovybė Šanchajuje (Kinija)Šalis: KinijaĮsteigta: 2009m.

Atstovybė vykdo EKSMOS grupės įmonių Ekspla ir Optolita produktųrinkodarą ir tiekimą Kinijoje, ypatingą dėmesį skirdama lietuviškųpramoninių lazerių pardavimui skatinti. Ateityje atstovybė turėtų taptiregioniniuEksplosirOptolitoslazeriniųtechnologijųaptarnavimocentru,apimančiuPietryčiųAzijosrinkas(Kiniją,P.Korėją,Taivaną,Singapūrą,Malaizijairt.t.)

Adresas:Suite3008,Bldg4,18HuangyangRd,Pudong,Šanchajus(Kinija)

23

Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija

2004m.įsteigtaAsociacijavienijamoksloinstitucijasirversloįmones,plėtojančiassavoveikląvienojeišLietuvosVyriausybėspatvirtintųprioritetiniųaukštųjųtechnologijųkrypčių–lazeriųtechnologijų.

AsociacijosprezidentasAkad.prof.habil.dr.AlgisP.PiskarskasTel.(8~5)2366050Faks.(8~5)2366006El.paštasalgis.piskarskas@ff.vu.lt

VykdomasisdirektoriusRimantasKraujalisTel.(8~5)2729700Faks.(8~5)2729715El.paštasr.kraujalis@eksmaoptics.com

Adresas:Mokslininkųg.11,LT-08412Vilnius