komparatyvistinËs studijos v baltiÐkØjØ...

182RYTAI – VAKARAI:

KOMPARATYVISTINËSSTUDIJOS V

Jolanta ZABULYTËVilniaus dailës akademija

BALTIÐKØJØ STULPINIØ PAMINKLØ KILMËSIR JØ ADAPTACIJOS PROBLEMAKRIKÐÈIONIÐKØJØ ÐALIØ TRADICIJOSE

Esminia i þodþ ia i : baltiðkieji stulpiniai paminklai, baltø kultûra, komparatyvis-tinë menotyra, adaptacija

Straipsnyje keliami baltø kultûrai svarbûs klausimai: ar galima kalbëtiapie XIX a. Lietuvos teritorijoje paplitusius medinius stogastulpius irkoplytstulpius kaip baltiðkøjø paminklø prototipus? Jei taip, koks jøryðys su nekrokultu? Koks ryšys su kitø ðaliø lokalinëmis paminkløtradicijomis, koks istorinio paveldo vaidmuo ávairiø kultûros tradici-jø ir krikðèionybës adaptacijos procese? Šiems klausimams spræsti pa-sitelkiami ankstesni tyrinëjimai, archeologiniai duomenys ir lygina-moji kitø ðaliø krikðèioniðkøjø paminklø kilmës analizë.

Dël ankstyviausiø pavyzdþiø ir raðytiniø liudijimø stokos pa-grindinës problemos buvo formuluojamos hipotetiðkai, o dël patiki-mø archeologiniø, raðytiniø ðaltiniø ir konceptualios esamos medþia-gos interpretacijos trûkumø, savitø formø lietuviø mediniø paminklø– stogastulpiø ir koplytstulpiø – kilmës klausimai iki šiol liko disku-sijø objektu. Pasitelkusi dabartinës komparatyvistinës metodologijosteikiamas galimybes, ðiame glaustame tekste mëginsiu pateikti pirmi-nes áþvalgas.

Nagrinëdama iðkeltà problemà susidûriau su ádirbio trûkumaisðioje srityje, nes sakraliniais paminklais, kaip ir visa liaudies kultûra,rimèiau susidomëta tik XIX a. pabaigoje. Šis darbas vyko epizodiðkai,tik paskirø entuziastø pastangomis, todël labiausiai dominanèiø se-niausiø pavyzdþiø yra vienetai, o daugiausia, kaip ir tautosakos, uþ-fiksuota ið XIX a. pab. – XX a. pr. laikotarpio. Be Jono Basanavièiaus irPauliaus Galaunës iðkeltø stulpiniø paminklø kilmës hipoteziø beiAlfredo Ðirmulio skulptûrinës plastikos iðtakø ir jø ryðiø su senai-siais paminklais tyrinëjimo, ðios srities studijø daugiau nëra. Deja,iki ðiol nëra ir liaudies religijos, dar vadinamos „liaudies katalikybe“,analizës, itin svarbios sinkretinës pasaulëþiûros paveiktø savitø pa-minklø išlikimui.

183Jolanta ZabulytëBALTIÐKØJØ STULPINIØPAMINKLØ KILMËSIR JØ ADAPTACIJOSPROBLEMAKRIKÐÈIONIÐKØJØÐALIØ TRADICIJOSE

Tad ar baltø gentims iki krikðèionybës priëmimo buvo þinoma religi-në plastika ir sakraliniai paminklai? Raðytiniuose ðaltiniuose juk mini-mi nuversti stabai („griovë aukurus bei stabus“), o detaliø apraðymøstoka, pasak Gintaro Beresnevièiaus, nepaneigia pa-èios jø buvimo galimybës1. Ðiuo klausimu verta pa-þvelgti á kitø ðaliø senosios plastikos paveldà.

Daugelyje Europos kraðtø aptinkami ikikrikðèio-niðkojo laikotarpio archajiðki akmeniniai ir mediniaistulpai su abstrahuota þmogaus galva neretai siejamisu vaisingumo esmæ iðreiðkianèia falo simbolika ar die-vø atvaizdais, o Turo akmuo (Airija, La Tène’o peri-odas), manoma, yra „Pasaulio akmens“ Delfuose ana-logas, kaip šventasis kalnas, turintis ir „pasauliobambos“ (omfalo) reikšmæ2. Lietuvoje, neolito amþiausŠventosios gyvenvietëje, rastas medinis stulpas su sti-lizuota þmogaus galva Rimutës Rimantienës nesieja-mas su falu, o lyginant su Suomijos, Uralo, ÐiaurësLatvijos ir kituose kraðtuose aptiktø analogiðkø stul-pø-figûrø statymu prie medþiotojø ir þvejø gyven-vieèiø, nurodoma Þvëriø ir Þuvø vieðpaties, vande-nø ðeimininko bei globëjo atributika, nes tik vëlyvojoneolito periode atsirado aiðkesnës formos sàsajos sufaline simbolika3.

XX a. Lenkijos teritorijoje rasti senosios medþioskulptûros pavyzdþiai – vyro galva (1909 m. rasta Pa-korsko eþere) ir stulpas su keturveidþio dievo Ðvento-vito atvaizdu (1975 m., Volynë), kaip ir gausûs amule-tai, pasak J. Tloèeko, ne tik paneigia ilgà laikàvyravusià nuomonæ apie ikikrikðèioniðkosios plasti-kos nebuvimà, bet, sprendþiant pagal vyro galvos mo-deliuotæ (apie VIII–IX a.), rodo ir gan aukðtà atlikimokultûrà4. Analogiðkø abstrahuotø mediniø dievø at-vaizdø aptikta ir germanø gyvenamosiose teritorijo-se, kaip ir akmeniniai „kumyrai“ Armënijoje. Disku-sijas sukëlë pagoniðkøjø mediniø skulptûrø kilmë,kuriø didelë dalis dël medþiagos nepatvarumo neið-liko, bet to negalima pasakyti apie stilizuotas akmenines figûras, þino-mas visoje Eurazijoje. Tai su tiurkø gentimis siejamos vadinamosios„akmeninës bobos“, manoma, susijusios su mitinio protëvio-globëjo5,genties vado ar þynio palaidojimais, o slavø XIX a. tautosakoje minimos

Medinis stulpassu þmogaus galva,Šventoji. Akmens a.

„Kumyras“,X–IX a. pr. Kr. rastasNoemberiano raj.,Armënija. Nacio-nalinis Armënijosmuziejus



kaip suakmenëjæ þmonës (plg. lietuviø folklorà apie vertikalius akme-nis – „uþkeiktas mergas“ ar kitaip akmenimis virtusius þmones). Ðiøsenøjø dievø ar protëviø „stabø“ nemaþai iðliko Rusijos, Baltarusijosir Ukrainos teritorijose, Airijoje, aptikta ir Lenkijoje, Prûsijoje.

Pirmuosius J. Basanavièiaus spëjimus vëliau raðiusieji autoriaikritikavo, o R. Rimantienës radinys reabilitavo baltø gentims akivaiz-dþiai þinotà plastikos sritá, susijusià su memorialiniais paminklais.Ðiø svarbiø atradimø kontekste bûtina naujai paþvelgti á istoriná pa-veldà ir jo vaidmená vëlesnëje jau krikðèioniðkosios kultûros átakospaveiktoje erdvëje.

Remdamasis raðytiniais ðaltiniais J. Basanavièius nurodo, kadikikrikðèioniðkaisiais laikais ant didikø kapø buvo statomos „stovy-los“, o paprasti þmonës galëjo statyti ávairiø formø medinius kapøþenklus, panaðius á Prûsijos krikðtus6. Kol kas nëra þinoma Bychovcokronikoje minimø antkapiniø stulpø forma, nors A. Ðirmulis, remda-masis Simono Daukanto apraðytomis kunigaikðèio Kerniaus laidotu-vëmis, kur sakoma apie „medþio stabà su povyziu nabaðniko“, teigia,kad tokiuose stulpuose buvo vaizduojami mirusio, kuriam statomaspaminklas, atvaizdas7. Turint omeny senosios religinës plastikos bu-vimà jau neolite, ði versija átikinama, nors iliustratyviai neárodoma.

Antkapiniø ir su palaidojimais susijusiø memorialiniø stulpøbuvimà rodo archeologiniai radiniai. Ignas Jablonskis nurodo, kad1983 m. kasinëjimø metu X–XIII a. Kretingos senkapyje rasti gausûspalaidojimai nëra uþlaidoti vienas ant kito, o tai rodo buvusius kapøþenklus. Ðià nuomonæ autorius pagrindþia 1985 m. Kretingos rajoneV–VI a. griautiniø laidojimø grupëje aptiktomis akmens ir medþiopaminklø liekanomis – stambiais aptaðytais akmenimis bei paauglëskape iðlikusia medinio stulpo vieta8.

Naujausia archeologinë medþiaga atskleidþia dar svaresnius fak-tus: kaip nurodo Vykintas Vaitkevièius, Rytø Lietuvos III–XIII a. pil-kapiø kultûroje aptinkama daug seniausiø akmeniniø ir mediniø pa-minklø buvimo duomenø, kai 1–1,2 m aukðèio stulpo formos akmenysbuvo statomi netoli palaidojimo vietos arba pilkapyno teritorijoje9.Vienas tokiø pavyzdþiø – 2002–2004 m. tyrinëto V–VI a. Perðaukðèio-Kasèiukø pilkapyno (Ðvenèioniø r.) medþiaga10, kur 8 pilkapiuose bu-vo rastos 5 mediniø stulpø þymës, o jø vieta pilkapius juosusiø iðori-niø grioviø kraštuose (vienu atveju – paèiame griovyje) rodopriklausomybæ memorialiniam kompleksui. Tiesiogines stulpo ir ant-kapio sàsajas rodo ir V a. priklausanèio griautinio kapo pavyzdys, kurstulpavietë iðlikusi kapo kojûgalyje (Ukmergë, rasta 1994 m.)11.


Taigi ir archeologiniai duomenys patvirtina akmeniniø bei me-diniø stulpiniø memorialiniø paminklø buvimo faktà, taèiau neþino-ma jø forma ir konkreti paskirtis. Bandant atsakyti á ðá klausimà kol kasgalima tik hipotezë, kad, sprendþiant pagal pilkapiuose archeologørastus akmeninius stulpus, mediniai paminklai taip pat galëjo bûtipaprasto ar profiliuoto stulpo formos (su stogeliu ir niða ar be jø), ofunkcijos atþvilgiu atlikti mirusiøjø kultui bûdingø au-kojimo protëviams apeigø vietos vaidmená, t. y. bûtiaukø stulpais. Ðià mintá ið dalies rodo Perðaukðèio-Kas-èiukø pilkapyno mediniø stulpø lokalizacija – jie þymine konkretaus palaidojimo vietà, kaip minëtuose Kre-tingoje ir Ukmergëje rastuose kapuose, o statomi pilka-pio teritorijoje, todël gali bûti susijæ su visais jame pa-laidotais mirusiaisiais.

Mediniø stulpø – aukoms skirtø sakraliniø pa-minklø funkcijos galimybæ rodo ir Estijoje 1641 m. ap-silankiusiø dvasininkø praneðimai, kad ðalia krikðèio-niðkø paminklø buvæ ir paprasti mediniai stulpai, priekuriø þmonës atlikinëdavo pagoniðkas apeigas12. Ana-logiðki paproèiai, susijæ su ðventaisiais medþiais, buvopraktikuojami dar XIX a. pabaigoje: kaip nurodo Zyg-mundas Glogeris, Lenkø Livonijoje (Þiemgaloje) dar1882 m. miške buvæs àþuolas išpuvusiomis šaknimis;jame, pasak vietiniø latviø, gyveno dvasios, kuriomsslapta aukodavo maistà ar linus. Kovodami su ðiuo pa-goniðku tikëjimu, dievobaimingi lenkai ant ðiø medþiø kabino DievoMotinos paveikslus13. Panašius faktus iš XIX a. pab. – XX a. pr. patei-kia ir Balys Buraèas, apraðydamas ðventuosius medþius ir ant jø ka-bintas koplytëles14.

Stogastulpiø kaip pilkapiø aukos stulpø funkcijos adekvatumàrodo XIX a. pabaigai priklausantys du identiðkos formos paminklai:vienas jø stovëjo Raseiniø kapinëse (Adomo Varno rinkinys)15, kitas,nupieðtas Kazio Ðimonio, buvo Davainiø kaimo lauke (Uþpaliø vls.,Utenos aps.). Paminklo stulpe buvo padaryta vidinë niða, atidaroma postogeliu esanèia horizontale detale su þemyn lenktais galais. Ertmëjebuvusios sudþiûvusiø augalø liekanos A. Varno interpretuojamos kaipgalima auka mirusiajam16. Nedidelis po stogeliu pakabintas kryþelis at-liko religinio þenklo ir niðos dangtelio kabliuko funkcijà. Turint omenyfaktà, kad tokie patys stogastulpiai aptikti skirtingose ir viena nuo kitosnutolusiose vietovëse, galima prielaida, kad tokie paminklai su stiebe

StogastulpisDavainiø kaimolauke, Utenos aps.,Uþpaliø vls.,K. Šimoniopiešinys



buvusia uþdara niða – aukø mirusiajam vieta, galëjo bûti þinomi visojeLietuvoje, o iðtakomis sietis su ikikrikðèioniðkaisiais aukø stulpais.

Michailo Brenðteino, Vandalino Ðukevièiaus, Franèiðeko Kðyv-dos-Polkovskio ir kitø XX a. pr. autoriø stogastulpiai nurodomi kaipseniausias, nykstantis tipas17. Remdamiesi Z. Glogerio pateiktu se-niausio 1865 m. Lenkijoje pastatyto stogastulpio pavyzdþiu, minëtiautoriai teigia, kad Lietuvoje jie galëjo bûti perimti ið Lenkijos. Tu-rint omeny, kad stogastulpiai buvo þinomi ne tik Lenkijoje, bet irRumunijoje, Þiemgaloje, galbût ir viduramþiø Prancûzijoje18, teisin-giau teigti, kad stogelio ir stulpo derinys nuo seniausiø laikø buvoþinomas daugelyje Europos ðaliø, taèiau ilgiausiai iðliko vëliausiaikrikðtytoje Lietuvoje, já pritaikius naujos religijos srièiai.

Kalbant apie profiliuotus stulpus atkreiptinas dëmesys á P. Ga-launës publikuotà Traupio kapinëse (Ukmergës raj.) buvusá paminklà,autoriaus traktuojamà kaip senàjá antkapiná stulpà. Neturëdamas fak-tiniø árodymø, P. Galaunë nurodo rusø (staèiatikiø) antkapinius pro-filiuotus stulpus, kuriuos, beje, siedamas su paties stulpo kaip simbo-lio reikðme, mini ir Vytautas Bagdanavièius MIC19. Jono Griniausnuomone, tai nieko neárodo, nes tai gali bûti ir barokinio baldakimokoto ar baþnyèios marðalkos lazdos kopijavimo rezultatas20. Labai abe-jotina, jog antkapiniam paminklui bûtø kopijuojama barokinë kolo-na, juolab tvarkdario lazda – tai tik formos paralelës, bet ne árodymas.Mediniø stulpø profiliavimas Lietuvos architektûroje dokumentiðkaipatvirtintas viduramþiais21, taèiau tikëtina, kad buvo þinomas ir anks-èiau, nes jiems padaryti nereikëjo sudëtingø árankiø. Kita vertus, ne-turint tiksliø duomenø, kyla klausimas, ar Traupio kapinëse buvæs ant-kapinis stulpas neþymëjo staèiatikio palaidojimo vietos? Neatlikusiðsamaus tyrimo, sunku pateikti vienareikðmá atsakymà.

XVI–XVIII a. raðytiniuose ðaltiniuose neuþsimenama apie Lietu-vos periferijos kapiniø antkapinius paminklus. Tad gal yra pagrindoLietuvai pritaikyti A. Fischerio teiginá, kad ilgà laikà Lenkijos periferi-joje antkapiniai kryþiai nebuvo statomi, nes vienas aukðtas kryþius ka-pinëse iðreiðkë priklausomybæ krikðèioniðkai religijai, kartu atliko irkitas kulto funkcijas22. Ið dalies tai patvirtina negausûs Lietuvos ir Len-kijos XIX a. pab. – XX a. pr. etnografiniai duomenys, kur pateikëjønurodoma, kad „anksèiau kryþiø ant kapø nestatë“, „kunigas neliep-davo kryþiø ant kapø statyti“23 ar „anksèiau antkapiø [kryþiø] nebuvo,dabar stato“2 4 ir pan. Nors rašytiniai šaltiniai nutyli, kokie antkapiniaipaminklai XV–XVIII a. buvo statomi kapinëse, taèiau anksèiau aptartaarcheologinë medþiaga rodo, kad kapavietës buvo þymimos visada.


Seniausias palaidojimo vietos þymuo yra tai, kas vadinama „ka-pu“, – neaukðtas þemës kauburëlis virð palaidojimo. Tai ikikrikðèionið-køjø pilkapiø tradicijos liekana, iki ðiol iðlikusi daugelyje ðaliø. Tu-rint omeny tradicinëms kultûroms, taigi ir lietuviø, bûdingà ypatingàryðá su mirusiais ðeimos/bendruomenës nariais, jø kapai turëjo bûti netik þymimi, bet ir apsaugomi nuo blogio jëgø, taip garantuojant po-mirtinæ jø ramybæ. Ðià funkcijà atliko laidojimoapeigos, mirusiøjø paminëjimo ritualai ir antkapi-niai paminklai.

Tai rodo archyvinë medþiaga: 1828 m. misio-nieriø generalinio vizitatoriaus Mamerto Herburtoraðte nurodoma, kad jo parapijoje Vilniuje25 tuo me-tu buvo dvi „privaèios“ kapinës ant kalvø. Èia vals-tieèiai lietuviai laidojo be kunigo, pagal senas apei-gas – „[...] beveik prie kiekvieno kapo, mirusiojogalvûgalyje, jie ásmeigdavo á þemæ skudurëliu ap-riðtà kuoliukà ir sudauþydavo puodo dugnà, tikë-dami, kad artimiausiu metu mirtis ið velionio trobosnepasiims daugiau þmoniø“26. Minimas „kuoliukas“yra ne kas kita, kaip neaukštas medinis stulpas. Infor-macijà apie antkapinius stulpus pateikia ir PranëDundulienë – remdamasi kraðtotyrininko J. Ðliavopasakojimu, ji nurodo, kad Luponiø (Kuþiø ap., Ðiau-liø raj.) senkapiuose „vietoj kryþiø ið gyvo medþiobuvo iðtaðomi stulpai – moterims ið vinkðnø, vy-rams ið àþuolo“27. Ðiame kontekste Traupio kapiniøantkapinis stulpas gali bûti vienas tokiø variantø.

Analogiðkø pavyzdþiø gausu ir kitose Euro-pos ðalyse. Airijoje ir kitose Britanijos ðalyse VIII–XII a. kryþiai nebuvo statomi kaip palaidojimo pa-minklai, o vyravo antkapiniø stulpø ir stelø tradi-cija. Vienas tokiø pavyzdþiø – IX a. priskiriamasstulpas su modifikuotu kryþiumi (asmeniniu þenk-lu?) ðalia senuosius dolmenus primenanèio „namelio“ su ðv. Buonokaulais28. Yra þinoma, kad Lenkijoje (Mozûrø kraðte) neaukðti papras-ti ar profiliuoti stulpai ilgà laikà buvo statomi kaip antkapiai29. Tai irXIX a. pr. priskiriami Rytø Prûsijos stulpiniai àþuoliniai antkapiniaipaminklai30, Ukrainoje (Volynës, Podolës, Pakutos ir Guculø kraðtuo-se) iki XX a. 3 deðimtmeèio statytos antkapinës profiliuotos lentos –kapø þenklai, kartais jose árëþiant 8 galø kryþiø31. Bulgarijos kaimø

Oberlandas, RytøPrûsija. XIX a.

Antkapiniaiþenklai. Ukraina.XIX a. pab. –XX a. pr.



kapinëse XIX a. pab. – XX a. pr. taip pat buvo paplitæ profiliuoti stul-pai – „kukli“32, o XIX a. vid. Baltarusijoje (Vitebsko gub.) tik ant mote-rø kapø buvo statomos atminimo lentos su árëþtais kryþiais ar kitaisþenklais, aprišamos rankðluosèiais33. Nemaþai antkapiniø stulpø ikiXX a. pabaigos iðliko ir atokiuose Rusijos Ðiaurës regionuose – pa-

minklinës lentos komiø gyvenamosiose teritorijo-se3 4 bei profiliuoti stulpai aukðtutinëje Pinegijoje(Archangelsko aps., Kursko k. kapinës)35. Minëtø ða-liø tyrinëtojai kirviu aptaðytus stulpus ar profiliuo-tas lentas sieja su ikikrikðèioniðkøjø antropomorfi-niø antkapiniø paminklø liekanomis, tai tiesiogiaiiliustruoja liaudiðkas bulgarø antkapinio þenklo pa-vadinimas „kukli“ (lëlë). Todël tikëtina, kad profiliuo-ti stulpo formos antkapiniai þymenys yra ikikrikðèio-niðkojo skulptûrinio atvaizdo liekana. Kita vertus,Ukrainos savitø formø kapø þenklus Michailas Stan-kevièius sieja su Gyvybës medþio simbolika, o P. Dun-dulienë áþvelgia antkapiniø stulpø ir Rojaus medþio

ryðá36. Kiek tai gali bûti susijæ su Pajûrio krikðtais, dar reikia árodyti.Periferijoje ásigalint krikðèionybei, juos tolydþio iðstûmë kry-

þiai, taèiau kai kuriose vietovëse, kaip antai Rusijos Ðiaurës tautose, ðistulpø tradicija buvo tæsiama statant ant krikðèionybei nenusipelniu-siø ir neturtingø þmoniø, Baltarusijoje – ant saviþudþiø kapø. Kitaiptariant, kryþius buvo ðventas religinis simbolis ir atliko ne tik religi-nës priklausomybës, bet ir Kristaus saugos funkcijas, o antkapiniustulpu ar paprasta lenta daugeliu atvejø buvo paþymimos nepaklus-niø Baþnyèios mokymui, t. y. savo gyvenimu nenusipelniusiø ar ne-tikinèiø, t. y. „pagoniø“, palaidojimo vietos. Šiame kontekste Traupiostulpas gali bûti interpretuojamas kaip laisvamaniui, pagoniui skir-tas kapaþenklis, kitaip tariant, nekrikðèioniui tinkama senoji pago-niðko paminklo forma.

Jei sutinkame, kad memorialinis stulpas yra archajiškasis pavel-das, kokia jo istorinë raida ir funkcija? Vienintelë ir, deja, kitø raðyti-niø šaltiniø nepatvirtinta þinia apie ankstyviausius stogelius slypiS. Daukanto frazëje, kad lietuviai „visu didiliojo àþuolo uoksuose ðëtrauþdengtus savo dievø stabus laikë ir tenai meldës“37. Pavartotas sla-vizmas „ðëtra“ lietuviø kalboje reiðkia „namus, pastogæ“38, tad aiðkëja,kad stabai medþio drevëje3 9 turëjo stogà. Niðø drevëje buvimà patvir-tina ir Romovës ðventovës Prûsijoje iliustracija, publikuota 1684 m.leidinyje, kur àþuolo kamieno ertmëse patalpinti trijø dievø atvaizdai.

Antkapiniaiþenklai „kukli“.

Bulgarija, XIX a.pab. – XX a. pr.

„Kukli“. Bulgarija


Dievø atvaizdø uþdengimo pastoge (stogeliu) drevëse (niðose)nelëmë praktinë paskirtis, t. y. nišoje jie buvo apsaugoti nuo atmosfe-ros poveikio. Todël kyla mintis, kad stogelis buvo simbolinis dangaus-dangos atitikmuo. Analogiðkas iðvadas padaro ir stogo ant stulpo reli-ginæ semantikà aptaræs V. Bagdanavièius MIC, nurodydamas, kadlietuviðkas kryþius, kaip ir menhyras, yra simbolinis, o ne vaizduoja-masis paminklas ir stul-po bei stogelio jungtisyra dviejø religiniø sim-boliø derinys vienameobjekte40.

Kita vertus, atkreip-tinas dëmesys á stogastul-piø stogeliø formà –Aukðtaitijoje daþniau ap-tinkamos keturðlaièiø, oÞemaitijoje apvaliø irdaugiakampiø stogeliøformos priklauso seniau-siø stogø tipams41. Taisiejasi su gyvenamøjø pastatø stogø – dangos/dangaus forma ir simbo-lika, todël kita stulpiniø paminklø funkcija yra susijusi su nekrokultu.Tai J. Basanavièiaus nurodyta sàsaja su mirusiojo sielos buveine, kitais/naujais sielos namais. Profiliuotas stulpas gali bûti mirusiojo atvaizdoliekana, o stulpas su stogeliu ar niða sietinas su mirusiojo sielos „savos“erdvës – namø samprata. Tai ið dalies rodo lietuviø liaudies lyrinësedainose karsto vadinimas „nauju namu“, „nameliu ðeðiø lenteliø“, „dva-reliu“, kapo duobë – „tëviðkële“42. Latviø liaudies dainose karstas taippat vadintas „amþinuoju namu“ („mûþa nams“)43, tiesioginá karsto irnamo ryðá rodo ir baltarusiø þodis äîìîâiíà – „karstas“44.

Daugelio tautø tradicijose ne tik karstas, bet ir kapas suvokiamaskaip mirusiojo sielos namai, bûstas. Ði traktuotë susijusi su archajiniutikëjimu, kad po mirties þmogaus siela kurá laikà dar bûna prie palai-doto kûno45. Þinomiausi tokie pavyzdþiai – Egipto piramidës, Meso-potamijos, etruskø urnos ir mauzoliejai. Iki XX a. pab. mediniai ant-kapiniai nameliai buvo statomi Baltarusijoje, Ukrainoje ir RusijosÐiaurës regione khantø kaimø kapinëse46. Maþus mûrinius nameliusmirusiojo sielai statë ir Peru indënai, mailagø gentyje buvo tikima,kad siela gyvena maþoje palapinëje virð kapo47, namo formos medi-niø antkapiø aptinkama ir kai kuriø Ðiaurës Amerikos ir Kanados

Antkapiniainameliai„domoviny“.Ukraina. XIX a.pab. – XX a. pr.



salø tauteliø teritorijose. Antkapiniai nameliai-koplytëles iki ðiol sta-tomi ir Rytø ðalyse, pvz., Taivanyje, tad visai tikëtina, kad ir baltøkraðtuose buvo þinoma paminklo kaip pomirtinio sielos „namo“ for-ma, susijusi su stogastulpiø ir stulpø su niðomis tipais.

Kalbant apie XIX a. koplytstulpiø genezæ, galima prielaida, kadstulpai su niðomis ir juose ádë-tais mirusiø protëviø atvaizdaisar urnomis galëjo bûti siejami sukonkreèios ðeimos/giminës glo-ba ir vietinëmis ðeimos rato apei-gomis (plg. sodybiniø koplytstul-piø bei kitø paminklø funkcijas).Kol kas trûksta istoriniø duome-nø ðiai teorinei minèiai pagrásti,taèiau kaip galima analogija ver-ta dëmesio kaimyninës Rusijospaminklø „golubcy“ genezësversija. Rusijos tyrinëtojø nuo-monës skiriasi dël paties liaudiesvartojamo paminklø termino eti-mologijos, taèiau daugelis jø pa-grindiniam þodþio „golubcy“aiðkinimui pasitelkia 1848 m. ið-

leistame „Slavø baþnytiniame ir rusø kalbos þodyne“ pateiktà reikð-mæ, kad taip vadinamas „rusø valstieèiø antkapinis paminklas – me-dinis stulpas su stogu, mirusiojo namo atitikmuo“48. Draudimas ðiuospaminklus statyti visà XIX a. bei savita jø forma daugelá ðiuolaikiniømokslininkø paskatino ieðkoti iðtakø ikikrikðèioniðkojoje kultûroje.Ðios nuomonës argumentacijai remiamasi metraštininko Nestoro XI a.informacija apie buvusá viatièiø, krivièiø4 9 ir kitø pagoniø paprotáprie keliø statyti medinius stulpus su mirusiøjø pelenais induose,kuriuos ávairûs tyrinëtojai nurodo kaip „golubcø“ formos iðtakas50.Modifikuota forma iðlikæ „golubcai“ turi konstrukcines paraleles sukai kuriais Þemaitijoje aptinkamais vienaðoniø koplytstulpiø varian-tais, todël gali bûti tas paèias iðtakas turintis paminklø tipas.

Turint omeny daugelá senosios slavø ir baltø kultûros panaðumø,galima prielaida, kad, be visoje Lietuvoje buvusiø, bet ilgiausiai iðli-kusiø Aukðtaitijoje stogastulpiø (buvusiø aukos stulpø?), daugiausiaÞemaitijoje iki XX a. iðlikæ stulpai su niðomis gali bûti ðios senosiostradicijos liekana. Tai nurodo P. Galaunë ir A. Širmulis, siedami tokius

Stulpas su niša-koplytstulpis,Raseiniø aps.,Ðaukoto vls.,

K. Ðimoniopieðinys. Pagal

ákasimà á þemæ galibûti apie XVIII a.

Pakelës koplytëlë,Grabonúgas,

Poznanës vaivad.,Lenkija. 1650 m.


stulpus su koplytstulpiø iðtakomis. Analogiškas išvadas padaro ir kaikurie Lenkijos tyrinëtojai; šitai rodo ir lyginamoji vaizdinë medþiaga.

* * *Analogiðkà senøjø sakraliniø paminklø adaptacijos procesà iliust-

ruoja ir kitø ðaliø krikðèioniðkieji paminklai. Prieð pradëdami iðsa-miau aptarti mus dominanèias problemas norëtume atkreipti dëmesá,kad, prieðingai ásigalëjusiems stereotipams, lotyniðkasis kryþius krikð-èioniðkosios religijos simboliu ir kulto objektu oficialiai áteisintas pa-lyginti vëlai, tik 787 m. II Nikëjos Susirinkime, o ankstyvajame periodebuvo naudojami ávairûs su Kristumi susijæ simboliai – graikiðkasiskryþius, Kristaus monograma, inkaras, þuvys, palmës ðakos ir kt.5 1

Ankstyviausiais krikðèioniðkaisiais paminklais ir monumentaliøkryþiø pirmtakais ið dalies galima laikyti antikos tradicijà pratæsusiasVI–VII a. kolonas su graikiðkaisiais kryþiais virðuje, iðlikusias ÐiaurësItalijoje (Ravenoje, Veronoje ir kitur). Jos greièiausiai buvo pirmavaiz-dis Europoje XVIII a. plitusioms vadinamosioms Maro kolonoms. Pir-møjø monumentaliø kryþiø kilmës periodu kai kuriø baþnytinës dai-lës istorikø nurodomas VIII a., kai lotyniðkojo kryþiaus forma buvopanaudota paminklams Anglijoje ir Airijoje52. Europoje ši tradicijasiejama tik su XI a., motyvuojant, kad tuo metu, visose gyvenimo srity-se iðpopuliarëjus kryþiaus þenklui, jie buvo pradëti statyti ir kaip reli-giniai paminklai53.

Kalbant apie pirmuosius monumentalius savitø formø kryþius,þvilgsnis krypsta á ankstyvosios krikðèionybës laikotarpiui priklau-sanèiø krikðèioniðkosios kultûros erdvës rytuose esanèios Armënijosir vakaruose – Airijos paminklø. Dësninga, kad, 301 m. Armënijaipriëmus krikðèionybæ, ankstyviausi krikðèioniðkieji paminklai atsi-rado bûtent ðioje ðalyje. Iðlikæ negausûs seniausiø akmeniniø stelø –chaèkarø su „sparnuotais“ kryþiais5 4 pavyzdþiai priskiriami IV–VII a.Tai sutampa su Grigaliaus Ðvietëjo ákurtos tautinës Baþnyèios ásitvir-tinimo metu55. Atsiradæ IV–VII a., chaèkarai intensyviai vystësi antro-je IX a. pusëje (878–881 m.), taèiau kanoninæ formà ágavo tik XI–XII a.Tai lëmë nepastovi, tradicijø plëtrai nepalanki istorinë ðalies padëtis,Armënijos kultûros vystymàsi veikusi ciklais.

Kiti ankstyvieji, taip pat analogø tuometinëje þemyno dailëje ne-turintys monumentalûs akmeniniai kryþiai atsirado ir paplito Britani-joje – Anglijoje, Airijoje, Ðkotijoje, Velse ir Meno saloje. Nors pirmiejimisionieriø veiklos poþymiai Britanijos salose uþfiksuoti jau IV a. vi-duryje, ðio kraðto evangelizacijos pradþia laikomi ðv. Patriko (V a. vid./pab.) ir ðv. Kolumbos (VI a. vid.) veiklos metai. Daugumos tyrinëtojø



nuomone, saviti „ratuoti“ keltø kryþiai atsirado maþdaug VIII a. pa-baigoje ir IX–X a. paplito Anglijoje, Airijoje, Meno saloje. Masinismonumentaliø akmeniniø kryþiø statymas Anglijoje ir Airijoje tæsësiiki XII a., nors tradicijos pabaiga laikoma XVI a. pradþia (apie 1516 m.),t. y. reformacijos laikotarpis56.

Nors Lenkija oficialiai tapo krikðèioniðka valstybe X a., daugu-mos lenkø tyrinëtojø nuomone, paprasti mediniai kryþiai masiðkaipradëti statyti tik nuo XVII a. Tai liudija 1621 m. Krokuvos sinodo nu-tarimas, kad bûtina statyti kryþius pakelëse ir kaimuose siekiant paro-dyti, jog „katalikai neturi nieko bendra su eretikais, þydais ir pagoni-mis“57. Dokumentiðkai ðis faktas paliudytas tik 1693 m. J. K. Hauro, kurraðoma apie statomus paprastus medinius kryþius prie namø ir lau-kuose 58. Lenkijai bûdingø skulptûriniu dekoru raiþytø kryþiø kilmësiejama su XVIII a., nors vienintelis iðlikæs ir ðiuo metu Poznanës Liau-dies muziejuje saugomas seniausias pavyzdys datuojamas skirtingai –nurodoma XVIII a. pradþia5 9 ir antra XVIII a. pusë60. Ávairiø tipø religi-niø paminklø statymo periodus kai kurie tyrinëtojai sieja su XIX a.pradþia (po Napoléono karo)61 ir antràja banga po 1880 m., taèiau dau-guma jø nurodo XVIII–XIX a., pabrëþdami, kad XVIII a. paminklusstatë daugiausia bajorai62, o XIX a. masiðkai statë ir kaimo bendruome-nës bei atskiri gyventojai. Tradicijos nykimo metui priskiriama XIX–XX a. sandûra ir pirmi XX a. deðimtmeèiai, kai masinë produkcija pra-dëjo skverbtis á kaimus, ir dievdirbiø amatas nebeteko svarbos.

Analogiðkas procesas bûdingas ir Lietuvai: mediniø kryþiø staty-mo pradþia periferijoje siejama su XVII a. Katalikø Baþnyèios reforma,o dekoruotø kryþiø atsiradimas daugelio autoriø nurodomas XIX a.63,stogastulpius vienbalsiai priskiriant seniausiø paminklø tipui.

Tad galima teigti, kad nuo oficialaus krikðèionybës priëmimoávairiose ðalyse turëjo praeiti nemaþai laiko, kad atsirastø savitø for-mø religiniø paminklø tradicija. Tai susijæ su naujos religijos (ðiuoatveju lotyniðkojo kryþiaus) adaptacija, apimanèia ávairias sritis, ta-èiau ðiame straipsnyje aptarsiu tik pagrindinius senosios tradicijospritaikymo bruoþus.

* * *Kaip nurodo kultûrø kaitos teorijø atstovai George’as P. Murdo-

ckas, Andrzejus Shyjewskis ir kiti, sëkmingai naujovës perdavai pri-imti reikia atitinkamos terpës – naujovë greièiau priimama ten, kurjau yra panaðiø formø. Skolinys patikrinamas patirtimi, atrenkami pa-naðûs ar asociatyvûs elementai, jais eksperimentuojama, kol prideri-nama prie esanèiø vaizdiniø bei formø, todël perimama ir iðlieka tai,


kas yra adaptyvu. Dël ðios prieþasties daþnai mëgdþiojama tik religi-nio/kultûrinio skolinio esminë idëja, o savita forma ir prasmë suteikia-ma pagal su tuo susijusias svarbias kolektyvines, istoriniu pavelduparemtas idëjas. Savo ruoþtu novacija taip pat turi prisitaikyti prie betkokiø modifikacijø ir kiekviena adaptacija yra seno ir naujo tarpusa-vio ryðá integruojantis procesas.

Romos baþnyèios istorijoje integracijos pavyzdþiø yra labai daug,o vienø jø gali bûti tiesioginës protëviø ir ðventøjø kankiniø kultøsàsajos, liturginiø giesmiø kilmë ið V–VI a. romënø liaudies dainø,pagoniðkøjø kalendoriniø ðvenèiø, helënizmo ir Rytø ikonografijospritaikymas ir pan.6 4 Kadangi tema labai plati, aptarsiu tik svarbiau-sius religiniø paminklø formos adaptacijos aspektus65.

Savitiems krikðèioniðkiesiems paminklams atsirasti didelæ reikð-mæ turëjo ankstesnis religinis paveldas. Vienas ið pagrindiniø seno-sios kultûros sandø buvo sakraliniø centrø þymenø tradicija. Populia-rus sakralinio centro þymens tipas archajinëse kultûrose buvonatûralûs akmenys, ðventieji medþiai bei þmogaus sukurti jø analogai– kolonos, stulpai, obeliskai, stelos. Ðventøjø akmenø tradicija siekiaseniausius þmonijos istorijos laikus – vertikalûs menhyrai buvo papli-tæ ne tik senovës Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ðiø, kartais net iki13 m aukðèio, akmeniniø stulpø paskirtis nëra aiðki, taèiau, spren-dþiant ið neolito laikotarpio dolmenø, megalitiniø kamerø ir pilkapiøreliginá, galima teigti, kad jie ne tik þymëjo bendruomenës pradinin-ko-protëvio, pasiþymëjusio nario ar ðventiko palaikø vietà, vëliau bu-vo konkreèiø dievø „bûstai“ ar dievybiø atributai, bet ir ðventosios(„savos“) teritorijos axis mundi bei religiniø apeigø vietà.

Britanijos salose iðlikusiø akmeniniø menhyrø konkreti paskir-tis neaiðki, taèiau, lyginant su iðlikusiomis akmeniniø stulpø garbini-mo tradicijomis Etiopijoje, Madagaskare, Khasiø kalnuose Indijoje irkitur, spëjama, kad viena ið jø reikðmiø gali bûti susijusi su mitiniøprotëviø ir dievø kultais66. Svarbu, kad keltai nestatë ðventyklø, todëlaukðti vertikalûs akmenys ir jø kompleksai galëjo bûti traktuojamikaip trijø visatos daliø jungties simboliai, þymintys hierofanijos pasi-reiðkimo vietas. Vëliau tai iðreiðkë krikðèioniðkieji kryþiai.

Ne maþiau iliustratyvus dolmenø ir menhyrø kaip axis mundireiðkëjø vaidmuo santykyje su krikðèionybe, kai sena buvo dengiamanauju: kai kurie senøjø ðventvieèiø akmens monolitai iðliko baþnyèiøkiemuose (Radstono akmuo, Jorkðyras, Anglija), kiti buvo pritaikomipridedant lotyniðkàjá kryþiø ar iðkalant kryþiø su Nukryþiuotoju irkankinimo árankius.



Vienoje ið ankstyvaisiais viduramþiais uþraðytø legendø apieðv. Patriko veiklà Armadoje tiesiogiai nusakomas senøjø paminkløpritaikymo krikðèionybei metodas: keltiðkø ratuotø kryþiø formoskilmë priskiriama ðv. Patrikui, kai jis vietiniø gyventojø akivaizdojelotyniðkàjá kryþiø árëþë á Mënulio deivës (kita versija – Saulës) emble-

mà – apskritimà (plaèiàja prasme – visatos modelio þen-klà) ir sukûrë senos ir naujos religijø jungties simbolá67.Jei tikësime legenda, ði poveikio priemonë turëjo bûtiveiksminga, nes tiesiogiai veikë ðv. Patriko kaip novaci-jos ávedëjo prestiþas – iki tol ðventuosius ogaminius ak-menis galëjo þymëti tik druidai68. Ðá misionieriaus þings-ná galëjo palaikyti ir naujai apkrikðtyti abatai bei vienuoliai,neseniai buvæ þinomi kaip druidai ir filidai, t. y. senosiosreligijos þyniai.

Daugelio tyrinëtojø nuomone, ankstyviausiø VIII a.pab. – IX a. pr. akmeniniø keltø kryþiø dekoro stilistikasiejama su archajine filigranine juvelyrikos technika, tu-rëjusia átakos ne tik monumentaliø krikðèioniðkøjø pa-minklø, bet ir ankstyviausiø religiniø rankraðèiø, relikvi-joriø ir kitø liturginiø reikmenø dekorui. Kita vertus,senajai keltø kultûrai bûdingas ornamentinis sakraliniøpaminklø dekoras aiðkiai matomas ir neolito memoriali-

niame Niugrendþo monumente bei gausiame þalvario amþiaus akme-niniø stelø, ritualiniø akmenø palikime; já paveikë anksèiausiai Eu-ropoje ávaldyta metalo gamybos technologija.

IX–X a. keltø kryþiø ypatumas – religiniai siuþetai kryþiø dekore.Skulptûrinë religinë plastika keltams buvo þinoma jau priešistoriniaislaikais (La Tène’o, Halštato periodai), vëliau vystësi ir Romos imperijoslaikotarpiu, todël ðios tradicijos tæsimas krikðèioniðkøjø kryþiø erdvëjenebuvo naujas, netikëtas reiðkinys. Plaèiau nenagrinëjant plastikos, ga-lima paminëti, kad kryþiuose iðlieka Gundestrupo apeiginio katilo beikitiems ikikrikðèioniðkojo laikotarpio dirbiniams bûdinga figûrø abst-rahavimo stilistika. Atrodo, airiams nebuvo labai svarbu formos plasti-kos uþdaviniai (nors to negalima pasakyti apie ornamentà!), o, kaip irdaugeliui archajiniø tradicijø, reikðmingesnis naracinis aspektas – ðven-tøjø figûros ir jø grupës pateikiamos kaip visiems suprantami, esminiusreligijos siuþetus atpasakojantys modeliai. Ðis bruoþas sutampa ir suskulptûriniu viduramþiø Europos katedrø portalø apipavidalinimu, ku-ris, be Dievo namø ir Dievo didybës simbolinës reikðmës, pasak G. Du-by, neraðtingiems þmonëms atliko ir didaktines mokymo funkcijas69.

Muiredach kryþiusMonasterboice.

Laudo grafystë,Airija. 800 m.


Ðkotijoje monumentalûs pagoniðkieji piktø7 0 simboliø akmenys(pictish stones) ir krikðèioniðkieji paminklai VIII–X a. egzistavo vienojeerdvëje. Dar daugiau, èia ypaè aiðkiai matomas dviejø religijø „dialo-gas“: vienoje stelos pusëje iðraiþomi archajiniai simboliai, raiteliai beigyvûnai, kitoje plokðtumoje dominuoja keltø kryþius. Iðskirtinis Ðko-tijos stelø dekoro bruoþas – ðoninës kryþiaus erdvës ir kryþmø vidusuþpildomi keltø ir vikingø stiliaus ornamentø kompozicijomis,kuriose aptinkami grakðtumu pasiþymintys fantastiniai zoomor-finiai ir augaliniai motyvai, kitose – ir raiteliø figûros. Prieðin-gai nei Airijoje, èia ignoruojamas krikðèioniðkosios religijos „pa-sakojimo“ momentas – nëra Nukryþiuotojo, Ðv. Raðto scenoslabai retos, o daugiausia dëmesio skiriama ornamentikai, ypaèseniesiems simboliams, ir tai siejasi su vietinës archajinës kul-tûros savitumu – tokiu bûdu sukuriamas originalus naujosiosreligijos simbolio ir senøjø mitiniø vaizdiniø koliaþas.

Armënijos sakraliniø paminklø genezë tyrinëtojø siejamane tik su menhyrø kultûra, bet ir su nuo II tûkstantmeèio pr. Kr.statytais vertikaliais akmenimis viðapais – „slibino akmenimis“,skirtais vandens dievybei ir iðraiþytais gyvybës esmæ iðreiðkian-èiais simboliais – þuvimi, kryþiumi, svastika, spirale. Be viðapø,Urartu karalystës laikotarpio miestø centruose, prie ðventyklø,keliø bei upiø buvo statomi akmeniniai obeliskai ir stelos. Pirmaisiaiskrikðèionybës amþiais ant jø buvo iðraiþomi kryþiai ar religinës sce-nos, taip „atverèiant“ á naujà tikëjimà. Chaèkarø tyrinëtojaikryþiais paþymëtus archajinius obeliskus ir stelas laiko krikðèio-niðkøjø paminklø prototipais71. Tai rodo ir ankstyviausi, ekspe-rimentiniam periodui priskiriami chaèkarø pavyzdþiai, kuriøkompozicijoje vyrauja sparnuotas kryþius ir senovës Urartu kul-tûrai bûdinga ovalinë centrinë kompozicija – negilaus reljefo„skliautas“. Vëliau paminklai ágavo staèiakampá siluetà, kurá rë-mino armënams bûdingø ornamentø juosta, o Saulës simboliskryþiaus apaèioje tapo sudëtingo pieðinio rozete.

Akivaizdþias sàsajas su keturiais vakarø slavø panteonodievais atskleidþia 1848 m. Zbruèe atkastas akmeninis Ðventovi-to stulpas, kol kas vienintelis iðlikæs vakarø slavø monumenta-lus paminklas. Lenkijos tyrinëtojø nuomone, jis vertingas netik kaip pagoniðkøjø religiniø paminklø árodymo faktas, bet irkomponavimo principø bei stilizuotos formos aspektais, – spë-jama, kad ði tradicija galëjo bûti pratæsta XII a. romaninëse Lenki-jos baþnyèiø kolonose. Tokios nuomonës argumentacijai pasitelkiami

Aberlemno,Škotija. Apie X a.

Chaèkaras, Makenis,Armënija. IX a.



faktai apie tuo metu miðkuose dar nenaikintus paskutiniø pagoniðkø-jø dievø atvaizdus ir kompoziciniø analogijø nebuvimas kitose kaimy-ninëse krikðèioniðkosiose ðalyse. Kitas argumentas yra tai, kad XII a.dar nebuvo amatininkø cechø, todël statant ir dekoruojant ankstyviau-sias baþnyèias galëjo dalyvauti vietiniai meistrai ir perkelti archajinæ

religiniø paminklø tradicijà á naujà erdvæ72.Belieka pridurti, kad su senosios religiniøpaminklø tradicijos tæstinumu siejasi pa-minkluose naudojamas komponavimo prin-cipas skaidant plokðtumà vertikaliais regist-rais, religinës idëjos atþvilgiu pagrindinæfigûrà darant stulpo ir kryþiaus virðuje.

Lenkijoje senoji religinës plastikos tra-dicija ágavo naujà impulsà jëzuitams pro-paguojant ðventøjø kulto ir baroko skulp-tûras, ir tai tiesiogiai skatino ne tik religinësliaudies droþybos, bet ir su ja susijusiøskulptûriniø stulpø bei kryþiø atsiradimàir paplitimà73.

* * *Glaustai lyginamuoju aspektu aptarus lietuviðkø mediniø me-

morialiniø paminklø genezæ, jø funkcijas ir formà, galima teigti, kadŠventojoje rastas nors ir vienintelis Lietuvos monumentaliosios plasti-kos pavyzdys bei archeologiniai radiniai árodo, kad senovës baltai, kaipir keltai, germanai, senovës slavai, armënai bei kitø ðaliø gentys, turëjostulpinius religinius paminklus. Vystantis mirusiøjø kultui jie galëjobûti traktuojami kaip protëviø – ðeimos globëjø „namai“ ar dubliuotiðventøjø medþiø, kuriuose buvo „apgyvendinti“ dievai, funkcijas.

Ámanoma prielaida, kad ikikrikðèioniðkaisiais laikais kartu su me-dþiø drevëse buvusiais dievø „namais“ egzistavo keliø tipø sakrali-niai stulpai: a) analogiðkai didikø kapø paminklø tradicijai tai galëjobûti stulpai su skulptûrine monolitine modeliuote (profiliuotø stul-pø, (profiliuotø lentø?) prototipai), b) aukø stulpai su stogeliais (sto-gastulpiø prototipai), c) stulpai su niða urnai ar skulptûrëlei (koplyt-stulpiø prototipai). Kaip ir skulptûros drevëse, stulpai galëjo turëtistogelius – ðventojo dangaus simbolius. Jø reikðmës religiniu atribu-tu galima laikyti visø tipø paminklø saulës, kryþeliø ir jauno mënu-lio formos medines virðûnes (plg. gyvenamøjø namø lëkius), kuriøsimbolikos analogijos su baþnyèiø ir varpiniø bokðtø kryþiais paska-tino jø formø raidà. XVII–XVIII a. stulpiniai paminklai, kaip ir minëtos

Vakarø slavøŠventovito stulpas.

Apie X–XI a.


drevës su dievukais, buvo pritaikomi krikðèioniðkøjø ðventøjø „na-mams“74, o ðventøjø kulto iðplitimas ir barokiniø baþnyèiø architek-tûros bei dekoro elementai tiesiogiai veikë koplytstulpiø formø raidànuo paprastos niðos stulpe iki keliø koplytëliø junginio ant vienostiebo. Todël tikëtina, kad namelio ar niðos ðventajam tradicija buvoperkelta á XIX a. pradþioje–viduryje kaimokultûroje iðplitusius lotyniškuosius kryþius,– tai rodo koplytëliø patalpinimo kryþmøcentre ir kryþiaus stiebe pavyzdþiai Lietuvo-je bei Lenkijoje.

Analogiðkà senøjø sakraliniø paminkløadaptacijà atskleidþia ir kitø ðaliø krikðèio-niðkieji paminklai. Kita vertus, kalbant apiekrikðèionybës sklaidà ávairiuose Europos re-gionuose, atkreiptinas dëmesys á J. Le Goffo,G. Duby, Fernand’o Braudelio, Mircea Elia-de’s mintis, kad konservatyvios þemdirbiøkultûros sluoksniuose naujos religijos ásitvir-tinimo procesai stipriai vëlavo ir skleidësi daugvangiau nei pagrindiniuose Vakarø civilizaci-jos kultûros centruose ar visuomenës elitosluoksniuose. Tai aiðkiai matoma nuo krikðèio-niðkøjø centrø nutolusiuose Rusijos Šiaurës,Baltarusijos, Ukrainos regionuose. Lietuvosatveju senieji elementai ilgiau iðliko dël vëly-vo krikšto ir evangelizacijos periferijoje spe-cifikos, kaimo kultûros konservatyvumo.

Iðnaðos

1 Beresnevièius G., Lietuviø religija ir mitologija, Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 18–19.2 Sharkey J., Celtic Mysteries. The Ancient Religion, London, 1975, p. 33, 80.3 Kaip nurodo autorë, tokie stulpai su abstrahuotomis þmogaus galvomis at-

kampiose Suomijos vietovëse buvo iðlikæ net iki XIX a. pradþios, o kovoje sutokiais pagoniðkais paproèiais buvo statomos siauros lentos su áraðais ið Ðv.Raðto: Rimantienë R., Ðventoji. Narvos kultûros gyvenvietës, Vilnius, 1976, p. 111–112, 118; Lietuva iki Kristaus, Vilnius, 1995, p. 161–164.

4 Tùoczek J., Polskie snycerstwo, Wrocùaw e. a., 1984, s. 27–28.5 Tai tiesiogiai iliustruoja Ukrainoje ir Armënijoje aptinkami pavadinimai „ku-

myr“, t. y. „globëjas“.6 Basanavièius J., „Lietuviø kryþiai archeologijos ðviesoje“, in Lietuviø kryþiai,

Vilnius, 1912, p. 13–14.

Skulptûrinisstulpas. Lenkija.1852 m.

Skulptûriniskryþius. Lenkija.XIX a. pab.



7 Širmulis A., Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai. Medis, akmuo, geleþis, Vil-nius: VDA, 1999, p.16.

8 Jablonskis I., „Kelios pastabos dël lietuviðkøjø koplytstulpiø kilmës“, Liaudieskultûra, 1990, nr. 5/6, p. 21.

9 Vaitkevièius V., Memorialiniai paminklai ið archeologinës perspektyvos. Praneðimo,skaityto tarptautinëje mokslinëje konferencijoje „Lietuvos kryþdirbystë tarp-tautiniame kontekste“ (Kaunas, 2005 11 10–11) rankraðtis, p. 1–2.

10 Kliaugaitë V., „Perðaukðèio (Kasèiukø) pilkapynas“, in Archeologiniai tyrinëjimaiLietuvoje 2003 metais, Vilnius: Diemedis, 2005, p. 86–88.

11 Vaitkevièius 2.12 Gimbutas M., Ancient Symbolism in Lithuanian Folk Art, Philadelphia, 1958,

p. 92–93.13 Gloger Z. Encyklopedia staropolska ilustrowana, (1 leid. 1900–1903), 1958, t. 1,

s. 307–308.14 Buraèas B., „Pagerbtieji medþiai (medþiø kultas Lietuvoje)“, Mûsø girios, 1944,

nr. 1/2, p. 78–83.15 B. Buraèo archyvo pagrindu iðleistoje knygoje „Kryþdirbystë Lietuvoje“ (Vil-

nius, 2000) áraðas po ðia ir A. Varno rinkinyje esanèia nuotrauka rodo, kad taiPaðiauðio senkapiai Ðiauliø apskrityje (p. 185). Kadangi ðiame leidinyje yra irdaugiau klaidø, patikimesni A. Varno rinkinio metrikose pateikti apraðymai.

16 Áraðas nuotraukos metrikoje: „Koplytëlë Raseiniø kapuose su ákapota stiebokertëje ir uþvoþiama duobele apþadams arba dovanoms velioniui (viduje ra-dau iðdþiûvusiø gëliø puokðtelá)“, A. Varno rinkinys, nr. 498, fotografuota1921 m., Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus, Liaudies meno sky-riaus fototeka.

17 A. Maþiulis nurodo, kad apie 1910 m. stogastulpiai jau nebebuvo statomi:Maþiulis A., „Lietuviðkas kryþius ir jo kilmë“, Aidai, 1951, nr. 2, p. 63.

18 XI–XIV a. Prancûzijoje buvo statomi 10–13 pëdø aukðèio akmeniniai stulpailaterne des morts, forma primenantys þibintus ar ðvyturius, kuriø kilmë beireikðmë iki ðiol tyrinëtojams nëra aiðki: Kleinschmidt B., „Tomb“, The CatholicEncyclopedia Volume XIV Copyright © 1912 by Robert Appleton Company. On-line Edition Copyright © 2003 by K. Knight / http://www.newadvent.org/cathen/14773b.htm (þiûrëta 2004 02).

19 Galaunë P., Lietuviø liaudies menas, Kaunas, 1930, p. 106; Bagdanavièius V. MIC,„Lietuviðko koplytstulpio genezës klausimu“, in Ikikrikðèioniðkosios Lietuvoskultûra, Vilnius, 1992, p. 81.

20 Grinius J., „Lietuviø kryþiai ir koplytëlës“, in LKMA metraštis, Roma, 1970, t. 5,p. 54.

21 Lietuvos architektûros istorija, Vilnius, 1988, t. 1, p. 30, il. 14 – profiliuotas priean-gio stulpelis, Vilniaus þemutinës pilies teritorija, XIII–XIV a.

22 Fischer A, Zwyczaje pogrzebowe ludu polskiego, Lwów, 1921, s. 59.23 Sikora S., „Cmentarz. Antropologia pamiæci“, Polska sztuka ludowa, 1986, nr. 3/4,

s. 64.24 Varënos raj. Pamerkiø k. (1970 m. ekspedicija), LIIER, b. 426, nr. 3.25 Misionieriø, arba Dangun þengimo, baþnyèia Subaèiaus gatvëje Vilniuje.26 Girininkienë V., „Vilniaus kapinës kultûriniu ir istoriniu aspektais“, Logos, 2000,

nr. 22, p. 128.27 Dundulienë P., Gyvybës medis lietuviø mene ir tautosakoje, Kaunas: Šviesa, 1994,

p. 76.


28 Iliustracijà þr.: Weir A. Irish Cross-pillars and Cross-slabs // http://www.irishmega-liths.org.uk/htm (þiûrëta 2003 05).

29 Tùoczek 1984 103.30 Deflezenas R., Rytø Prûsijos kaimo namai ir medinës baþnyèios, Vilnius, 1995, p. 75.31 Ñòàíêåâè÷ Ì., Óêðàïíñüêå õóäîæíå äåðåâî XVI–XX ñò., Ëüâiâ, 2002, c. 239–240;

Stankewicz M., Krzyê: struktura tekstu artystycznego, Konteksty, 1998, s. 126.32 Åí÷åâ-Âèäþ È., Áúëãàðñêè íàðîäåí êðúñt, Ñîôèÿ, 1994, c. 7.33 Ðîìàíþê M., Áåëàðóñêiÿ íàðîäíûÿ êðûæû, [Âèëüíþñ], 2000, c. 31. Plg. skudurëlio

riðimà ant mediniø kuoliukø XIX a. pr. Vilniaus pagoniðkose kapinëse.34 Ãàïèîïà Â. À., Èñïîëüçîâàíèå äðåâåñíîé ñèìâîëèêè è íåêîòîðûõ àðõàè÷åñêèõ

ôîðì ïîìèíàëüíûõ çíàêîâ èç äåðåâà ïðè òîïîãðàôè÷åñêîì ìàðêèðîâàíèè ñàê-ðàëüíîãî ïðîñòðàíñòâà â òðàäèöèîííîé êóëüòóðå âåðõíåâû÷åãîäñêèõ êîìè, in

http://www.komi.com/pole/archive/pole/5.asp#_edn2 (þiûrëta 2004 02).35 Øóðãèí È. Í., «Àðõàè÷åñêèå äåðåâÿííûå íàäãðîáèÿ âåðõíåé Ïèíåãè», Æèâàÿ

ñòàðèíà, 1998, ¹ 3, c. 2–3.36 Ñòàíêåâè÷ 2002 239, Dundulienë 1994 75.37 Lietuviø kalbos þodynas (toliau – LKÞ), Vilnius, 1984, t. XIII, p. 604; taip pat: http://

www.lkz.lt/startas.htm.38 „Ðëtra“: 1. Palapinë; 2. Namai, padagtë, pastogë, in LKÞ, Vilnius, 1986, t. XIV,

p. 701.39 „Uoksas“: 1. Iðpuvusi skylë medyje, drevë; 2. Iðpjauta, iðskaptuota didelë ádu-

ba, in LKÞ, Vilnius, 1996, t. XVII, p. 485.40 Pastaba: lietuviðku kryþiumi autorius vadina stogastulpius: Bagdanavièius

1992 78–88.41 Luchtanas A., Senøjø baltø genèiø gyvenamieji bûstai – Praneðimas, skaitytas

mokslinëje konferencijoje „Þmogus ir gyvenamoji aplinka“, Vilnius, LLKC,2006 04 20–21. Autoriaus nurodoma, kad baltø gyvenamøjø pastatø raida ma-þai tepakito ir visi bûdingi elementai iðliko iki XVIII–XIX a., tai vadinameetnografiniais bruoþais.

42 Racënaitë R., Þmogaus gyvenimo trukmës ir kokybës samprata lietuviø folklore. Dak-taro disertacija. Vytauto Didþiojo universitetas, Lietuvos istorijos institutas,Kaunas, 2005, p. 133, 51–66.

43 Šmitas P., Latviø mitologija (ið latviø k. vertë D. Razauskas), Vilnius: Aidai, 2004,p. 87.

44 Ðàìàíþê 2000 6. Iðsamiai namo-karsto ir namo-kapo sàsajas baltø ir slavø tradi-cinëse kultûrose tyrinëjo L. Nevskaja: Íåâñêàÿ Ë. Ã., «Ñåìàíòèêà äîìà è ñìåæ-

íûõ ïðåäñòàâëåíèé â ïîãðåáàëüíîì ôîëüêëîðå», in Áàëòî-ñëàâÿíñêèå èññëåäî-âàíèÿ, Ìîñêâà, 1981, c. 106–121; Íåâñêàÿ Ë. Ã., «Ñåìàíòè÷åñêàÿ ñòóêòóðà áàëòî-

ñëàâÿíñêîãî ïîãðåáàëüíîãî ïðè÷èòàíèÿ», Etnoligwistyka, 1997–1998, nr. 9–10,s. 51–66.

45 Ankstyviausias ðio tikëjimo paliudijimas uþfiksuotas hetitø tekstuose apie ka-raliø laidotuves: Popko M., Wieszenia ludów staroýytnej Azji Mniejszej, Warszawa,1989, s. 133. Mirusiojo sielos ir palaidojimo vietos ryðys bûdingas daugeliuipasaulio tautø, taip pat Polinezijos indënams, dajakø genèiai Borneo saloje irkt.: Òàéëîð Ý. Á., Ïåðâîáûòíàÿ êóëüòóðà, Ìîñêâà, 1989, c. 269.

46 Ypaè archajiðkus laidojimo paproèius iðlaikiusiems khantams bûdinga tai, kadkapavietës-namo statyba kartu yra laidojimo apeiga. Daugiau þr.: Saar E., “On thefuneral customs of the Northern Khants in the last Quarter of the 20th mentu-ry”, Folklore, vol 7, May 1998 (http://www.folklore.ee/Folklore/), þiûrëta 2004 03).



47 Òàéëîð 1989 269.48 Ñâÿòîñëàâñêèé À. À., Òðîøèí À. À., Êðåñò â ðóññêîé êóëüòóðå, Ìîñêâà, 2000,

c. 68–69.49 Ten pat 72–73. Pastaba: viatièiø ir krivièiø gentys V–VII a. ribojosi su baltø

gyvenamosiomis teritorijomis.50 Ãóóí Ã. Ï., Ïî íèæíåé Ïå÷îðå, Ìîñêâà: Èñêóññòâî, 1979, ñ. 124.51 Metzger B. M., Coogan M. D., The Oxford Companion to the Bible, Oxford Univer-

sity Press, 1993, p. 57; Michael G., The Origins of Christian Art, London: Thamesand Hudson, 1973; The Christian Catakombs of Rome, in /http://www.catacom-be.roma.it/ (þiûrëta 2004 11) ir kt.

52 Marucchi O., “Archaeology of the Cross and Crucifix”, in The Catholic Encyclo-pedia New Advent, vol. IV, 1908, Copyright © 2002 by Kevin Knight, http://www.newadvent.org/htm (Updated 3 November 2004); Zarnecki G., Art of theMedieval World, New York: Harry N. Abrams, Inc., Publishers, 1975, p. 101.

53 Duby G., Katedrø laikai. Menas ir visuomenë 980–1420, Vilnius, 2004, p. 110;„Cross“, in The Columbia Encyclopedia, 6th Edition 2005, in http://www.highbe-am.com/ (þiûrëta 2006 01).

54 Armënø kalba chaè – kryþius, kar – akmuo, verèiama kaip „akmeninis kryþius“(„Stone Cross“). Neretai literatûroje chaèkarai vadinami ir „sparnuotais kry-þiais“ („Winged crosses“, «êðûëàòûå êðåñòû»).

55 Religijotyros þodynas, Vilnius, 1991, p. 31; “The Armenian Chatolics”, by Hovan-nes M. Khosdeghian, Window Quarterly, vol. 2, No. 3, 1991; “The Armenian Apo-stolic Ortodox Church, by H. Tchilidgirian”; “Religion and Church, by J. Se-merdjian”, in Hye Etch, http://www.hyeetch.nareg.com.au/html (þiûrëta 200401) ir kt. Kai kuriuose ðaltiniuose krikðto data nurodomi 324 metai: ÈekalovaA., Poliakovskaja M., Bizantija, Vilnius, 2003, p. 128. Ney Richard L., The Gift ofStone, in http://www.tacentral.com/culture.asp (þiûrëta 2004 01).

56 Walker S., Celtic Revival Crosses, in www.celtarts.com/revival_crosses.htm (þiû-rëta 2003 12).

57 Ùawicka A., „Krzyýe drewniane z insygniami Mæki Pañskiej na Lubelszczyêne“,Twórczoúã ludowa, 2000, nr. 4, s. 7.

58 Gloger Z., Encyklopedia staropolska ilustrowana (1 leid. 1900–1903), 1958, t. 1,s. 190.

59 Tùoczek J., Polskie snycerstwo, Wrocùaw e.a., 1984, s. 103.60 Bùaszczyk S., „Ludowa rzeêba kultowa w Wielkopolsce“, Polska sztuka ludowa,

1972, nr. 2, s. 77.61 Ks. Górecki J., Krzyýe i kapliczki w pejzaêu górnóslàskim, Katowice, 1999, s. 12.62 Bùaszczyk 1972 77.63 XVI–XVIII a. materialinis Lietuvos valstieèiø bûvis buvo labai skurdus, o gyve-

namøjø pastatø ir net baþnyèiø apdaila buvo „kirvio darbo“, todël ir ornamen-tai galëjo bûti tik labai santûrûs. Ir tik nuo XVIII a., o ypaè nuo pirmos XIX a.pusës, kaimo gyventojø padëtis pradëjo gerëti, nes yra nemaþai faktø apie jøturtingumà bei gerovæ. Plaèiau apie tai þr.: Perkovskis J., Þemaièiø liaudies orna-mentas: forma ir simbolika, Vilnius, 1999, p. 63, 77. XIX a. nurodo ir Jurkuvienë T.,„Kelios pastabos apie kryþius – tautinio atgimimo paminklus“, Menotyra, 1998,nr. 2, p. 51 ir kt.

64 Keller J., „Katolicyzm“, in Zarys dziejov religii, Warszawa: ISKRY, 1988, s. 682–689;Kajackas A., Baþnyèia liturgijoje. Liturgijos raida istorijoje, Lietuvos Katechetikoscentras, 1998, p. 162 ir kt.


65 Plaèiau ðios problematikos ypatumai autorës buvo analizuoti praneðime „Reli-ginio sinkretizmo bruoþai sakraliniuose VIII–XIX a. Europos paminkluose“mokslinëje konferencijoje VU Religijos studijø centre (2003 03 13–14).

66 Chippindale C., „Megalitø paskirtis“, in Senovës pasaulio paslaptys (sud. Brian M.Fagan), Vilnius, 2002, p. 123; Szyjewski A., Etnologia religii, Kraków, 2001, s. 515–534.

67 Walker S., Celtic Cross History and Symbolism, in http://www.celtarts.com/cel-tic.htm. (þiûrëta 2005 06).

68 Terminas kilæs ið ogaminio raðto, kurá, pasak keltø mitø, atneðæs vienas ið ketu-riø dievø-druidø ir ði sakraliniø akmenø, daþniausiai menhyrø, þymëjimofunkcija, kaip ir paties slaptojo raðto iðmanymas, buvo iðimtinë þyniø sritis.

69 Duby 2004 40.70 Piktai (Picti) – Kaledonijos (Ðiaurës Britanija) britø tipo keltø kilties gentis.

VII–IX a. gyvavo Piktø karalystë, o 843 m. susijungus Dalriados (dab. Argyllregionas) ir piktø karaliðkosioms giminëms, keltø tradicija Ðiaurëje ágavo dau-giau airiðkø bruoþø: Powel T. G. E., Keltai, Vilnius: Alma littera, 2002, p. 200–203. Ðkotijos vardas atsirado tik XI a., Ðkotijos Karalystë iðlaikë nepriklausomy-bæ iki prijungimo prie Anglijos 1603 m.: Hunter-Blair D. O.,”Scotland”, in TheCatholic Encyclopedia, in http://www.newadvent.org/cathen/13613a.htm.

71 Nazarjan G., Khatchkar – Symbol of Armenian Christendom, in http://www.arme-nianhighland.com/ ; Ney Richard L., “The Gift of Stone”, in http://www.ta-central.com/culture.aps (þiûrëta 2004 11) ir kt.

72 Bùachowski A., Etnografia, Lublin–Toruñ, 2003, s. 76.73 Ten pat 78–79; Tùoczek 1984 27 ir kt.74 Plg. medþiø drevëse dedamus krikðèioniðkuosius ðventuosius ir Lietuvoje,

Lenkijoje populiarias koplytëles medþiuose. Taip pat vertëtø prisiminti J. Balioteiginá, kad „jeigu prieðkrikðèioniðkais laikais lietuviai nebûtø turëjæ kokiø norskapø ar aukos stulpø, tai ir krikðèionimis tapæ nebûtø jø iðradæ“ (Balys J.,„Mûsø kryþiø kilmës beieðkant“, Santarvë, [Londonas], 1955, nr. 7/8, p. 321),kitaip tariant, naujovë nebûtø priimta kaip adaptyvi.

komparatyvistinËs studijos v baltiÐkØjØ...

Documents