420

Þvalgomuosius archeologinius tyrinëji-mus Kernavës senojo miesto vietoje II paska-tino elektros kabelio remonto darbai. Kadan-gi kabelis tiestas naujoje vietoje, kuri yra ver-tybës teritorijoje, jo paklojimo vietoje buvoiðtirta visa 23 m ilgio atkarpa, iðskyrus jà kir-tusio pësèiøjø tako vietà, kur kultûrinissluoksnis yra sunaikintas. Tirta 1 m ploèioperkasa, ið viso iðtirtas 21,37 m2 plotas.

KERNAVËS SENOJO MIESTO VIETA II

Rokas VENGALIS

Ðalia ðios vietos jau yra vykdyti archeolo-giniai tyrinëjimai. Kernavës senojo miesto vie-toje II, 20–30 m á V–ÐV nuo 2006 m. tyrinëtosvietos 1996 m. vykdyti þvalgomieji tyrinëjimai,vadovaujant A. Luchtanui (ATL 1996 ir 1997metais, V., 1998, p. 397–399). Tada iðtirta 16 m2,aptiktas 30–60 cm storio (duobëse iki 1,5 mstorio) kultûrinis sluoksnis, datuojamas XV–XX a. 25 m á R, Kernavës senosios baþnyèios

1 pav. Tyrinëto ploto situacinis planas:1 – rezervato ribos, 2 – kultûros vertybiøteritorijos, 3 – 2006 m. tyrinëta perkasa,4 – ankstesniais metais tyrinëtos perkasos.R. Vengalio brëþ.

Fig. 1. Situation plan of the excavated area:1 – reserve boundaries, 2 – territories of thecultural sites, 3 – trench excavated in 2006,4 – trenches excavated in previous years.

421

vietoje tyrinëta 1989–1990 m. (vadovas A. Jan-kauskas) (ATL 1988 ir 1989 metais, V., 1990,p. 138–140) ir 1991 m. (vadovas G. Karnatka)(ATL 1990 ir 1991 metais, V., 1992, t. II, p. 24–28, 79–83). Èia aptikti XV–XX a. baþnyèiospamatai bei baþnyèios ðventoriuje buvæs XV–XVII a. kapinynas.

2006 m. tyrinëjimai vykdyti paèiame Ker-navës senojo miesto vietos PR pakraðtyje,kiek daugiau nei 1 m nuo jo ribos su Kerna-vës senosios baþnyèios vieta (1 pav.). Perka-sos R galas nuo dabartinës Kernavës baþny-èios ðventoriaus tvoros nutolæs 10 m, V – 20 má PR. Pagal pasaulio ðalis perkasos orientaci-ja beveik atitinka R–V kryptá, perkasa nuojos pasisukusi tik 3,47º. Perkasa padalinta ásàlyginius 1x1 m dydþio kvadratus, kurie su-numeruoti skaièiais 1–23 ið V á R.

Be pësèiøjø tako, kirtusio tyrinëjamà at-karpà, prieð pradedant tyrimus ploto pavirðiujekitø ryðkiø suardymø nebuvo matyti. Taèiauvietiniai gyventojai teigia, kad þemës pavirðiusðioje vietoje ne kartà perkastas ir stumdytasávairiø statybø metu. Tyrinëjamo ploto V ir Rdaliø pavirðius buvo padengtas velëna, centri-nës dalies – dekoratyviniais krûmais. Pavirðiausaukðèiø skirtumai siekia apie 50 cm. Aukðèiau-sios pavirðiaus vietos (kv. 12) Habs yra 109,70m. Nuo ðios vietos á R bei V pavirðius palaips-niui þemëja. Perkasos R galo aukðtis buvo Habs

109,28 m, V – Habs 109,48 m.Perkasos V dalis. Kaip minëta, pësèiøjø

takelis dalija perkasà á dvi dalis. Á V nuo ta-kelio esanti perkasos dalis yra kv. 1–15. Vir-ðutiná sluoksnis ðioje dalyje sudaro 20–40 cmstorio tamsiai pilkas dirvoþemis, kuriame gau-su XX a. ðiukðliø (viniø, kaulø, plytgaliø, stik-lo ir keramikos ðukiø). Tarp ðiø ðiukðliø pasi-taikë taip pat ir pavieniø ankstesniø laikotar-piø (XV–XIX a.) radiniø, kuriø absoliuèià

daugumà sudarë keramikos ðukës. Didþiojidalis visø radiniø (tiek XX a., tiek ir ankstes-niø laikotarpiø) koncentravosi ploto V daly-je, tuo tarpu R dalyje dirvoþemyje radiniø be-veik neaptikta. Nuëmus dirvoþemá ávairioseploto dalyse atsidengë þemës pavirðiuje ne-matomi suardymai. Paaiðkëjo, kad kultûrinissluoksnis iðlikæs tik nedidelëje ploto dalyje(kv. 6–9). Ryðkiausias suardymas aptiktas kv.1–5. Èia atsidengë iðtisinis þvyru uþpildytasperkasimas, kuriame aptikta tik plytø duþe-nø. Tamsiai pilkos þemës kultûrinis sluoksnisiðkart po dirvoþemiu atsidengë tik kv. 6–7.V pusëje kultûriná sluoksná ryðkia vertikalialinija nukerta minëtas þvyru uþpildytas suar-dymas. Kv. 8–9 kultûriná sluoksná po dirvo-þemiu dar dengë iki 30 cm ploèio sluoksne-lis, kurá sudarë ðviesiai pilka þemë, maiðytasu smëliu. Ðiame sluoksnelyje archeologiniøradiniø neaptikta.

Visame plote iðliko tik 3 m2 dydþio kul-tûrinio sluoksnio plotelis (kv. 6–9). Jis iki 30 cmstorio, storiausias kv. 6–7, o kv. 8–9 plonëja.Kultûriniame sluoksnyje nebepasitaikë XX a.ðiukðliø. Daugiausiai èia aptikta XV–XVII a.keramikos, taip pat nemaþai gyvuliø kaulø,keletas individualiø radiniø. Nuëmus kultû-riná sluoksná, 50–60 cm gylyje nuo pavirðiauspasiektas áþemis – molis.

Kv. 10–15 po dirvoþemiu aptiktas plonas1–2 cm storio smëlio sluoksnelis. Greièiau-siai tai buvæs þemës pavirðius, po kuriuo esan-tis sluoksnis (pilka þemë) savo struktûra ir ra-diniais ið esmës nesiskyrë nuo dirvoþemio. Ja-me aptikti negausûs XX a. radiniai (stiklo irkeramikos ðukës, vinys).

Áþemio horizonte atkasti 2 objektai – duo-bës. Objektas 1 aptiktas kv. 10. Tai nedidelëjuodos þemës duobutë, kurioje rastas puodoðukiø lizdas bei keletas gyvuliø kaulø. Objek-

422

tas 2 aptiktas kv. 8 po kultûriniu sluoksniu.Duobës uþpildas – tamsiai pilka þemë maiðy-ta su moliu, be radiniø.

Perkasos R dalis. Á R nuo pësèiøjø take-lio esanti perkasos dalis apima kv. 18–23.Kaip ir perkasos V dalyje visas pavirðius èiapadengtas 20–30 cm storio pilku dirvoþemiu,kuriame taip pat aptikta ávairiø XX a. ðiukð-liø, taèiau kiek maþiau. Nuëmus dirvoþemá at-sidengë 25–30 cm storio kultûrinis sluoksnis,ðioje ploto dalyje beveik nenukentëjæs nuo vë-lyvø suardymø. Savo struktûra ir radiniais jisanalogiðkas perkasos V dalyje aptiktiems kul-tûrinio sluoksnio likuèiams. Tokia pati turë-tø bûti ir jo chronologija – XV–XVII a. Kul-tûriniame sluoksnyje aptikta nemaþai þiestoskeramikos ðukiø, gyvuliø kaulø fragmentø,keletas individualiø radiniø.

Nuëmus kultûriná sluoksná, 60–70 cm gyly-je nuo þemës pavirðiaus pasiektas áþemis: daly-je ploto tai buvo molis, kitoje dalyje – geltonassmëlis. Áþemio horizonte iðryðkëjo objektai –duobë bei stulpavietës. Objektas 3 – duobë, ap-tikta kv. 19–20. Jos pavirðius buvo padengtasplonu juodos degësingos þemës sluoksneliu. Vi-sa duobë uþpildyta tamsiai pilka þeme, analo-giðka kultûriniam sluoksniui. Duobës dugne ap-tikta labai stambiø perdegusio molio gabalø. Taikrosnies liekanos, rastos ne savo vietoje (ðaliajø nebuvo degësiø). Greièiausiai tai bûta ûki-nës duobës, á kurià sumestos kitoje vietoje sto-vëjusios ir sugriautos krosnies liekanos. Duo-bës dugnas pasiektas 1,05 m gylyje nuo þemëspavirðiaus. Be ðios duobës, po kultûriniusluoksniu kv. 21 aptiktos poros stulpø lieka-nos. Áþemyje buvo iðlikusi labai sunykusi, su-trupëjusi stulpø mediena.

Daugiausia aptikta keramikos fragmen-tø. Visa keramika pagaminta ant þiedþiamo-jo rato. Dirvoþemyje aptikta keletas þaliai gla-zûruotos keramikos ðukiø, taèiau kultûrinia-

me sluoksnyje rasta tik neglazûruota kerami-ka. Keramika ið esmës skiriasi nuo XIII–XIV a. Kernavës miesto kultûriniuose sluoks-niuose aptinkamos keramikos ir turëtø bûtidatuojama XV–XVII a. Taèiau rasta keletasðukiø, ornamentuotø tiesiø linijø ir bangeliøornamentais, kurios galëtø priklausyti bentjau XIV a. pabaigai. Pavienës tokios ðukësaptiktos ir 1996 m. þvalgomøjø tyrinëjimø me-tu. Kiek galima spræsti ið atskirø ðukiø, dau-guma jø yra nuo puodø pûstais ðonais bei ne-þymiai profiliuotu pakraðtëliu – ðiek tiek at-lenktu á iðoræ.

Be keramikos, kità gausiausià radiniøgrupæ sudarë gyvuliø kaulø fragmentai. Ið ma-sinës medþiagos dar aptikta keletas labaismulkiø kokliø fragmentø, kelios titnaginësnuoskalos.

Individualiø radiniø aptikta 9 (5 bronzi-niai ir po vienà keramikos, kaulo, balto me-talo bei akmeniná dirbiná). Tai 2 susilydæbronzos gabalai, neaiðkus bronzinio dirbiniofragmentas, deformuotas svarstykliø lëkðte-lës fragmentas, bronzinë grandis, á 5 gabalussulûþæs pusrutulio formos skardinis balto me-talo dirbinys, keramikinis dvigubo nupjautokûgio formos verpstukas, akmeninio galàstu-vo fragmentas su skylute bei tekintos kauli-nës adatinës fragmentas. Dirbiniai iðlikæ frag-mentiðkai, todël sunku kà nors tiksliau spræstiapie jø chronologijà, nors greièiausiai jie tu-rëtø bûti datuojami taip pat kaip ir kartu ap-tikta keramika. Dvigubo nupjauto kûgioverpstukas èia patekæs atsitiktinai, jis priklau-so ankstesniam laikotarpiui – I tûkst.

Archeologiniø þvalgomøjø tyrimø metupaaiðkëjo, kad ðioje vietoje yra iðlikæs XV–XVII a. kultûrinis sluoksnis su ðio laikotar-pio radiniais bei objektais. Kultûrinis sluoks-nis vietomis suardytas, kai kur iðlikæs beveiknepaþeistas.

423

THE SITE OF KERNAVËOLD TOWN II

In 2006 electric cable repair work calledfor a field evaluation at the site of Kernavëold town II (Ðirvintos Dist.). A total area of21.37 m2 was excavated (Fig. 1), a disturbed

cultural layer as well as 3 objects – pits in thesterile soil horizon were discovered in places,and 9 isolated finds, a large quantity of pot-tery, animal bones, and the remains of a claystove that had been thrown into a pit, werecollected. The cultural layer dates to the 15th–17th centuries.