kĖdainiŲ rajono strateginis plĖtros planas iki ......kĖdainiŲ rajono strateginis plĖtros...

KĖDAINIŲ RAJONO STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS IKI 2015 METŲ

Vilniaus verslo konsultacinis centras




2

Vilnius, 2003 TURINYS

SEKTORIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ ................................................................................................4 1. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA...........................................................................4 1.1. TERITORIJA............................................................................................................................4 1.2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP)........................................................................5 1.3. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS ...........................................................................6 1.4. SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS ..................................................................................7 1.5. PRAMONĖ .............................................................................................................................10 1.6. STATYBA ..............................................................................................................................14 1.7. PREKYBA IR PASLAUGOS ................................................................................................16 1.8. TURIZMAS ............................................................................................................................23 1.9. ŽEMĖS ŪKIS .........................................................................................................................25 VERSLO, PRAMONĖS IR KAIMO PLĖTROS SSGG (SWOT) ANALIZĖ ..............................32 2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI ......................................................................................................37 2.1. GYVENTOJAI........................................................................................................................37 2.2. UŽIMTUMAS ........................................................................................................................42 2.3. ŠVIETIMAS ...........................................................................................................................45 2.4. KULTŪRA..............................................................................................................................49 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SSGG (SWOT) ANALIZĖ...............................................................53 3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS.......................................................................................................57 3.1. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO STRUKTŪRA....................................................................57 3.2. SVEIKATA.............................................................................................................................58 3.3. SOCIALINĖS PASLAUGOS.................................................................................................65 3.4. VIEŠASIS SAUGUMAS........................................................................................................69 VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ SSGG (SWOT) ANALIZĖ.....................................................................71 4. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA................................................74 4.1. TRANSPORTAS IR RYŠIAI.................................................................................................75 4.2. KOMUNALINIS ŪKIS IR INŽINIERINĖ INFRASTRUKTŪRA .......................................78 4.3. GYVENAMASIS FONDAS...................................................................................................81 INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS IR APLINKOS APSAUGOS SSGG (SWOT) ANALIZĖ...83 KĖDAINIŲ RAJONO PLĖTROS VIZIJA ....................................................................................87 KĖDAINIŲ RAJONO PLĖTROS PRIORITETAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI .........................88 1 prioritetas . ĮMONIŲ KONKURENCINGUMO DIDINIMAS, PRAMONĖS BEI VERSLO PLĖTRA EFEKTYVINANT INVESTICIJAS..............................................................................91 1.1. Tikslas. Kurti verslo plėtrai palankią aplinką, skatinti investicijas.........................................91 1.2. Tikslas. Išsaugoti ir plėtoti veikiančių įmonių potencialą......................................................95 1.3. Tikslas. Ugdyti rajono gyventojų verslumą, remti naujai steigiamas įmones ........................96 2 prioritetas. INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS, UŽTIKRINANT ŪKIO BEI KAIMO PLĖTRĄ , SUDARANT PATOGIAS GYVENIMO SĄLYGAS ...................................98 2.1. Tikslas. Modernizuoti ir pritaikyti viešąją infrastruktūrą šiuolaikiniams poreikiams ............98 2.2. Tikslas. Diegti aplinkos kokybę gerinančias sistemas .........................................................107 2.3. Tikslas. Atnaujinti infrastruktūrą kaime, sudarant patogias gyvenimo ir poilsio sąlygas ....109 2.4. Tikslas. Plėtoti alternatyvias veiklas kaime, ugdyti tvarią kaimo bendruomenę ..................109 3 prioritetas . ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ UGDYMAS BEI TOBULINIMAS, GYVENIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS......................................................................................................111 3.1. Tikslas. Sukurti kokybišką, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą rajone ...............111 3.2. Tikslas. Užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.....................................................116 3.3. Tikslas. Sukurti informacinę visuomenę rajone....................................................................120



3

3.4. Tikslas. Taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, tobulinant darbuotojų kvalifikaciją ir padidinti jų sugebėjimus, sudarant ir išsaugant darbo vietas .......................................................124 3.5. Tikslas. Išsaugoti kultūros paveldą, formuoti turistinį bei rekreacinį patrauklumą..............126 3.6. Tikslas. Sukurti kultūros ir sporto infrastruktūrą, remti šių įstaigų veiklą ..........................131 3.7. Tikslas. Sukurti socialinių ir viešųjų paslaugų teikėjų įvairovę, gerinti paslaugų teikimo bazę......................................................................................................................................................136 3.8. Tikslas. Sumažinti socialinę atskirtį, išplėsti socialinių paslaugų spektrą ............................139 4.prioritetas . AGROPRAMONINIO VERSLO EFEKTYVUMO DIDINIMAS .......................140 4.1. Tikslas. Skatinti rajono žemės ūkio sektoriaus gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios verslo aplinkos, plėsti žemės ūkio infrastruktūrą.........................................................................140 4.2. Tikslas. Taikyti efektyvius ūkininkavimo metodus žemės ūkyje .........................................142



4

SEKTORIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ

I. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA

1. TERITORIJA

Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre ir ribojasi su Kauno, Raseinių, Radviliškio, Panevėžio, Ukmergės ir Jonavos rajonais. Kėdainių rajono centras yra apie 150 km nuo Vilniaus ir apie 50 km. nuo Kauno. Prie Kėdainių, Ruoščių kaime, Dotnuvos seniūnijoje, yra oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis centras. Patogus susiekimas: geležinkelis, susikertantys pagrindiniai automobilių keliai ir per Kėdainius einanti magistralės Via Baltica atkarpa atveria plačias galimybes bendradarbiauti įvairiose verslo srityse ne tik su daugeliu mūsų šalies miestų, bet ir su užsienio valstybėmis.

2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajono bendras plotas buvo 1677 kvadratiniai kilometrai. Tai pats didžiausias Kauno apskrities rajonas, jis sudaro 20,8 proc. Kauno apskrities ir 2,57 proc. Lietuvos teritorijos. Visi kiti Kauno apskrities rajonai yra mažesni už Kėdainių rajoną: Raseinių rajonas užima – 19,5 proc. Kauno apskrities teritorijos, Kauno – 18,6 proc., Kaišiadorių – 13,1 proc., Prienų – 12,8 proc., Jonavos – 11,7 proc., Kauno miestas – 1,9 proc., Birštono rajonas - 1,5 proc.

1 paveikslas. Kėdainių rajono teritorijos lyginamasis svoris Kauno apskrityje

2001 m. sausio 1 d., procentais

Kauno m. sav. 1,9%

Birštono sav.1,5%

Kauno r. sav.18,6%

Kėdainių r. sav.20,8%

Prienų r. sav.12,8%

Raseinių r. sav.19,5%

Kaišiadorių r. sav.13,1%

Jonavos r. sav.11,7%

Statistikos departamento duomenys

Kėdainių rajone yra vienuolika seniūnijų: Kėdainių miesto, Vilainių, Gudžiūnų, Surviliškio, Truskavos, Krakių, Dotnuvos, Pernaravos, Josvainių, Pelėdnagių, Šėtos. Per Kėdainių rajoną teka Nevėžio, Šušvės ir kitos mažesnės upės. Rajone į Nevėžį įteka 8 upeliai, kurių baseinai apie 100 km2 ir didesni (Liaudė, Kruostas, Dotnuvėlė, Smilga, Barupė, Šušvė, Obelis, Aluona) ir 3 upeliai, kurių baseinas iki 40 km2 (Šerkšnys, Alkupis, Žalesys). Bendras rajono upių vagų ilgis – apie 2 860 km.

Ežerų Kėdainių rajone nedaug. Jie sudaro 0,56 proc. bendro Lietuvos ežerų skaičiaus ir 0,04 proc. bendro Respublikos ežerų ploto. Didžiausias Kėdainių rajone yra Baublio ežeras. Ežerų trūkumą iš dalies kompensuoja rajone esantys tvenkiniai.



5

Kėdainių rajone yra 31 draustinis. 5 iš jų yra respublikinės reikšmės. Bendras draustinių plotas yra 5355,6 ha.

2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP)

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis 2001 m. Kauno apskrities

bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 9369 mln. Lt. Realaus BVP augimo apskrityse Statistikos departamentas nepateikia, todėl galima palyginti tik nominalųjį BVP. 1996 - 2001 m. nominalus BVP Kauno apskrityje išaugo 52 proc. Tai yra trečias BVP tempo augimo rodiklis Lietuvoje. Sparčiausiai BVP analizuojamu laikotarpiu augo Vilniaus apskrityje, 2001 m. jis buvo 83,9 proc. didesnis nei 1996 m. Antroje vietoje – Telšių apskritis, joje 1996 – 2001 m. nominalus BVP išaugo 53,4 proc. Lėčiausiai BVP augo Tauragės apskrityje: 2001 m. nominalusis BVP buvo tik 26 proc. didesnis už 1996 m. sukurtą BVP. Lietuvoje 1996 - 2001 m. nominalus BVP išaugo 51,9 proc.

2001 m. Kauno apskrityje sukurtas BVP sudarė 19,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai yra antras rodiklis pagal sukurtą BVP šalyje. Pirmoje vietoje pagal šalyje sukurto BVP dalį esanti Vilniaus apskritis sudarė net 1,8 karto didesnę BVP dalį negu Kauno apskritis. Mažiausią BVP dalį sudaro Tauragės apskrities sukurtas BVP - 2,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Per 2001 m. bendrojo vidaus produkto dalis padidėjo tik Vilniaus apskrityje - 6 proc., Kauno ir Telšių apskrityse liko nepakitęs. Labiausiai sumažėjo Šiaulių apskrityje sukurto BVP dalis – 2,1 proc.

2 paveikslas. BVP pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2001 m., procentais

Kauno19,5%

Vilniaus34,5%

Utenos4,4%

Telšių5% Tauragės

2,2%Šiaulių7,6%

Panevėžio7,3%

Marijampolės3,7%

Klaipėdos12,1%

Alytaus4,2%

Statistikos departamento duomenys Visų apskričių BVP apimtis ir lygis, skaičiuojant vienam gyventojui, 2001 m. išaugo. Tačiau atskirų apskričių BVP dalis šalies BVP struktūroje yra nevienoda. Ypač tai ryšku lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį apskrityse ir šalies vidurkį. Diferenciacija tarp apskričių didėja. 2001 m. Kauno apskrityje vienam gyventojui teko 15,1 tūkst. litų BVP. Tai sudarė 109,5 proc. šalies vidurkio, Vilniaus apskrityje vienam gyventojui teko daugiausia BVP. Tai sudarė 141,3 proc. šalies vidurkio. Lietuvoje vienam gyventojui teko 12,2 tūkst. litų BVP.



6

1 lentelė. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvos apskrityse 2001 m.

Apskritis BVP, mln. Lt BVP vienam gyventojui, tūkst. Lt BVP vienam gyventojui, lyginant su

šalies vidurkiu, proc. Alytaus 1997,3 10,6 77,2 Kauno 9369 13,4 97,1 Klaipėdos 5818,6 15,1 109,5 Marijampolės 1760,3 9,3 67,8 Panevėžio 3520,7 11,8 85,3 Šiaulių 3642,1 9,8 71,5 Tauragės 1038,5 7,7 56,2 Telšių 2162,1 12 87,3 Utenos 2107,6 11,4 82,4 Vilniaus 16542,3 19,5 141,3 Iš viso 47958,3 13,8 100


3. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

Tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių rajone 2002 m. sausio 1 d. buvo 143338

tūkst. Lt. Tai pačios didžiausios tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje. Jos sudarė 70,2 proc. Kauno apskrities rajonų tiesioginių užsienio investicijų. Kituose Kauno apskrities rajonuose tiesioginės užsienio investicijos buvo nepalyginamai mažesnės negu Kėdainių rajone: Kauno r. - net 42 kartus, Prienų r. – 24,7 karto, Jonavos r. – 12,5 karto, Kaišiadorių r. – 7,2 karto, Raseinių r. – 7,1 karto. Iš šių duomenų matyti, kad Kėdainių rajonas yra patraukliausias užsienio investuotojams Kauno apskrityje.

3 paveikslas. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrities rajonuose 2002 m. sausio 1 d., tūkst. litų

143338

1150719811

3374 5793

20308

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

Kėdainių raj. Jonavos raj. Kaišiadorių raj. Kauno raj. Prienų raj. Raseinių raj.


Kėdainių rajone 2002 m. sausio 1 d. 1000-čiui gyventojų teko 2181,2 tūkst. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Tai pats didžiausias rodiklis Kauno apskrityje. Nuo Kėdainių rajono pagal šį rodiklį Kauno apskrities rajonai atsilieka 3,4 karto. Vidutiniškai Lietuvoje 1000-čiui gyventojų teko 1,4 karto daugiau tiesioginių užsienio investicijų negu Kėdainių rajone. Mažiausiai



7

1000 – čiui tiesioginių užsienio investicijų Kauno apskrities rajonuose teko Kauno rajonui ir buvo beveik du kartus mažesnės nei Kėdainių rajone.

Tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių rajone 2002 metais palyginti su 1997 metais padidėjo net 27,1 karto, Raseinių r. – 11,3 karto, Kaišiadorių r. - 4,1 karto, Jonavos r. – 1,1 karto. Tačiau kituose Kauno apskrities rajonuose tiesioginės užsienio investicijos analizuojamu laikotarpiu sumažėjo, 1997 – 2002 metais padidėjo 5,7 karto. Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos 1997 – 2002 m. išaugo 3,8 karto.

2 lentelė. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 – 2002 m., tūkst. litų

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001 2002 Jonavos 10461 15525 14702 12287 11759 11507

Kaišiadorių 4878 5121 6011 15193 25985 19811 Kauno 5893 3628 2135 3725 2881 3374 Kėdainių 5286 32842 80768 131942 130403 143338

Prienų 7557 4577 4109 4629 5759 5793 Raseinių 1790 5096 37894 10708 27784 20308 Statistikos departamento duomenys

Statistikos duomenų apie tiesiogines užsienio investicijas Lietuvos apskrityse ir rajonuose pagal atskiras veiklos šakas Statistikos departamentas nepateikia.

4. SMULKUSIS IR VIDUTINIS VERSLAS

2003 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone, rajono registro duomenimis, veikė 1066 įmonės.

588 smulkiose įmonėse dirbo 1-9 darbuotojai, 10-19 darbuotojų - 88, 20-49 darbuotojų – 80, 50 – 99 žmonės – 46, 100 – 499 – 39 įmonėse. Kėdainių rajone yra dvi įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 500 žmonių.

Kėdainių rajono savivaldybės registre 2002 m. sausio mėn. 1 d. daugiausia buvo veikiančių individualių įmonių - net 56,8 proc. visų veikiančių įmonių. 23,1 proc. Kėdainių rajone veikiančių įmonių yra uždarosios akcinės bendrovės, 11,2 proc. - valstybinės įstaigos, žemės ūkio bendrovių - tik 3,1 proc., akcinių bendrovių – 2,4 proc., viešųjų įstaigų – 2,3 proc. Mažiausiai Kėdainių rajone 2002 m. sausio mėn. 1 d. buvo veikiančių kooperatyvų - tik 1,0 proc. bendrovių. Analizuojant įmonių koncentraciją Kėdainių mieste ir seniūnijose, matyti, kad 2002 m. sausio mėn. 1 d. net 67,8 proc. visų rūšių įmonių įregistruotos Kėdainių mieste. Detaliau bus analizuojamos individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės, kadangi beveik visos yra smulkiosios ir vidutinės. Žemės ūkio bendrovės yra lyginamos bendrame kontekste, nes jos turi įtakos darbo rinkai ir smulkiojo bei vidutinio verslo aplinkai seniūnijose.

3 lentelė. Individualių įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir žemės ūkio bendrovių pasiskirstymas Kėdainių rajono seniūnijose 2002 m. sausio 1 d. (savivaldybės registro

duomenys)

IĮ UAB ŽŪB Kėdainių miestas 416 205 2 Dotnuvos seniūnija 29 9 3 Josvainių seniūnija 26 9 5 Krakių seniūnija 22 3 5 Gudžiūnų seniūnija 15 0 5 Vilainių seniūnija 27 5 5



8

Truskavos seniūnija 9 0 5 Pelėdnagių seniūnija 24 8 2 Surviliškių seniūnija 13 1 1 Pernaravos seniūnija 10 3 0 Šėtos seniūnija 14 3 0

Kėdainių rajono savivaldybės duomenys

Ne visos įsisteigusios įmonės vykdo savo veiklą, dalis jų yra likviduojamos, t.y. realiai nevykdo ūkinės veiklos, bet gali atnaujinti savo veiklą.

4 lentelė. Įregistruotų ir veikiančių individualių įmonių santykis 2003 m. sausio 1 d.

Iš viso įregistruota (vnt.) Vykdančios ūkinę veiklą (vnt.)

Vykdančios ūkinę veiklą (proc.)

871 605 69,5 Kėdainių rajono savivaldybės duomenys

1998 – 2002 m. įregistruotų individualių įmonių mažėjo ir 2003 m. sausio mėn. 1 d. jų buvo 13,2 proc. mažiau negu 1998 m. sausio mėn. 1 d. Analizuojamu laikotarpiu sumažėjo ūkinių bendrijų, ūkininkų: atitinkamai 18,2 proc. ir 1,6 proc., tačiau asmenų, įsigijusių patentus, padaugėjo 31,9 proc.

4 paveikslas. Individualių įmonių, ūkinių bendrijų, fizinių asmenų, įsigijusių patentus, ir ūkininkų dinamika Kėdainių rajone 1998 – 2003 m. sausio 1 d.

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Personalinės įmonės Ūkinės bendrijos Fiziniai asmenys įsigijępatentus

Ūkininkai

199819992000200120022003

Valstybinės mokesčių inspekcijosKėdainių skyriaus duomenys

2003 m. sausio mėn. Kėdainių rajone daugiausia buvo įmonių, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 darbuotojų, t.y. 69,8 proc. visų Kėdainių rajone veikiančių įmonių. 10,9 proc. pagal darbuotojų skaičių Kėdainių rajone sudarė įmonės, kuriose dirbo nuo 10 iki 19 darbuotojų. Mažiausiai Kėdainių rajone buvo įmonių, kuriose dirbo daugiau kaip 500 darbuotojų.

5 paveikslas. Įmonių pasiskirstymas Kėdainių rajone pagal darbuotojų skaičių 2003 m. pradžioje, proc.



9

nuo 100 iki 4994,6%

nuo 40 iki 595,5%

nuo 20 iki 499,5%

nuo 1 iki 969,8%

nuo 10 iki 1910,4%

500 ir daugiau0,2%

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių rajono skyriaus duomenys

Kėdainių rajone 2003 m. pradžioje šimtui gyventojų daugiausia įmonių teko Gūdžiūnų

seniūnijoje – 2,6 įmonės, 100-ui Dotnuvos seniūnijos gyventojų – 2,5 įmonės. Mažiausiai įmonių Kėdainių rajone 100-ui gyventojų teko Surviliškio seniūnijoje – tik 1,6 įmonės.

6 paveikslas. 100-ui gyventojų tenkantis įmonių skaičius Kėdainių rajono seniūnijose 2003 m. pradžioje.

1,9

2,5

2,6

2,1

1,7

1,8

2,0

1,8

1,6

2,0

2,0

1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4 2,6 2,8

Kėdainių miesto

Dotnuvos

Gūdžiūnų

Josvainių

Vilainių

Krakių

Pelėdnagių

Pernaravos

Surviliškio

Šėtos

Truskavos


2001 metais suaktyvėjo Kėdainių rajono smulkiųjų verslininkų rėmimas. Nuo 2001 m. iš Kėdainių savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo buvo teikiamos paskolos smulkiesiems verslininkams. 2001 m. iš viso suteikta paskolų už 24 tūkst. Lt. Tai labai nedidelė suma. Daugelis besikreipiančiųjų dėl paskolos gavimo nesugebėjo pateikti nedidelio verslo plano, suformuluoti būsimos veiklos tikslo, įrodyti, kad paskola bus efektyviai panaudota. Todėl 2001 m. fondo lėšos daugiausia buvo naudojamos reklamai ir švietėjiškai veiklai. Iš fondo lėšų buvo parengta ir patvirtinta Kėdainių savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa, išleistas



10

lankstinukas „Kėdainiuose patrauklu investuoti“. Taip pat buvo surengta paroda “Verslas Kėdainiuose: dabartis ir perspektyvos”.

2002 m. Kėdainių rajono smulkiesiems verslininkams iš savivaldybės fondo buvo suteikta paskolų už 276,3 tūkst. Lt. Dalis šių lėšų, kaip ir 2001 m., buvo naudojamos verslo aplinkos reklamai ir verslininkų mokymui. 7 paveikslas. Smulkiam ir vidutiniam verslui skiriamų lėšų dinamika Kėdainių rajone, tūkst.

Lt

24

276,3

050

100150200250300

2001 m. 2002 m.


2002 m. pavasarį Kėdainių rajone savo veiklą pradėjo Kėdainių rajono turizmo informacijos centras, kurio tikslas – reklamuoti Kėdainių miesto paveldą, verslo aplinką ir pritraukti kuo daugiau turistų iš Lietuvos ir užsienio. Turistų srautas Kėdainių rajone turi tiesioginę įtaką paslaugų infrastruktūrai mieste ir rajone.

5. PRAMONĖ

Pramoninę veiklą geriausiai charakterizuoja pramonės įmonių parduota produkcija, darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas.

Kėdainių rajono pramonės įmonėse dirbančiųjų skaičius buvo antras Kauno apskrityje. Kėdainių rajono pramonės įmonėse 2001 m. vidutiniškai dirbo 3386 darbuotojai, t.y. 22,4 proc. Kauno apskrities rajonų, 6,6 proc. Kauno apskrities ir 1,6 proc. šalies dirbančiųjų pramonės įmonėse. Daugiau Kauno apskrities pramonės įmonėse dirbo tik Jonavos rajone. 2001 m. Jonavos rajono pramonės įmonėse vidutiniškai dirbo 3430 darbuotojai, t.y. 1,3 proc. daugiau nei Kėdainių rajone. Mažiausiai darbuotojų Kauno apskrities pramonės įmonėse dirbo Kaišiadorių rajone – 2,1 karto mažiau negu Kėdainių rajone. Prienų rajone pramonės įmonių darbuotojų skaičius palyginti su Kėdainių rajonu buvo mažesnis 1,9 karto, Raseinių rajone – 1,6, Kauno rajone - 1,2 ir Jonavos rajone – 0,9 karto.

8 paveikslas. Vidutinis metinis pramonės įmonių darbuotojų skaičius Kauno apskrities rajonuose 2001 m.



11

3386 3430

1609

2807

17602099

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

Kėdainių raj. Jonavos raj. Kaišiadoriųraj.

Kauno raj. Prienų raj. Raseinių raj.


1997 - 2001 m. pramonės įmonių darbuotojų skaičius Kėdainių rajone sumažėjo: 2001 m. vidutinis metinis pramonės darbuotojų skaičius sudarė 82,4 proc. dirbusiųjų pramonės įmonėse 1997 m. Pramonės įmonių darbuotojų skaičiaus mažėjimas Kėdainių rajone buvo didesnis negu visoje šalyje. Lietuvoje pramonės įmonių darbuotojų skaičius analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 5,3 proc. Kauno apskrityje ši tendencija buvo didesnė: pramonės įmonių darbuotojų skaičius analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,6 proc., Jonavos rajone 1997 – 2001 m. – 15,2 proc., Raseinių rajone analizuojamu laikotarpiu - 2 proc. Trijuose Kauno apskrities rajonuose pramonės įmonių darbuotojų skaičius 1997 – 2001 m. padidėjo: Kauno r. - net 45,4 proc., Prienų r.– 16,5 proc., Kaišiadorių r. – 3,7 proc.

5 lentelė. Pramonės įmonių darbuotojų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 – 2001 metais

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 4046 3434 3107 3334 3430

Kaišiadorių 1551 1266 1149 1057 1609

Kauno 1930 1810 1962 1902 2807

Kėdainių 4107 3581 3585 3408 3386

Prienų 1511 1583 1560 1666 1760

Raseinių 2143 1859 1980 1852 2099


2001 m. Kėdainių rajono pramonės įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1116 litų. Palyginę visus Kauno apskrities rajonus, pastebime, kad tik Jonavos rajone darbo užmokestis pramonės įmonėse buvo didesnis negu Kėdainių rajono pramonės įmonėse. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonės įmonėse 2001 m. buvo mažesnis negu Kėdainių rajone. Kėdainių rajono dirbančiųjų pramonės įmonėse vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2001 m. sudarė 122,4 proc. Kauno apskrities rajonų,



12

119,4 proc. Kauno apskrities ir 106,5 proc. Lietuvos pramonės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

1997 - 2001 m. Kėdainių rajono pramonės įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis išaugo 20,1 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonės įmonėse išaugo visuose Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Raseinių, kuriame liko nepakitęs. Kituose Kauno apskrities rajonuose vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pramonės įmonėse augimo tempai buvo gana skirtingi. Analizuojamu laikotarpiu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Prienų rajone išaugo 24,9 proc. Tai pats didžiausias augimo tempas Kauno apskrities rajonuose 1997 – 2001 m. Kituose rajonuose augimo tempai buvo tokie: Kaišiadorių – 22,5 proc., Jonavos – 10,9 proc. Mažiausias augimo tempas buvo Kauno rajone - tik 3,2 proc. Šalies vidutinis mėnesinis pramonės įmonių darbuotojų darbo užmokestis analizuojamu laikotarpiu padidėjo 22,9 proc.

6 lentelė. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pramonės įmonėse dinamika Kauno apskrities rajonuose

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 1127 1152 1207 1342 1250

Kaišiadorių 680 798 887 908 833

Kauno 685 772 827 795 707

Kėdainių 929 1140 1292 1241 1116

Prienų 662 800 873 850 827

Raseinių 737 855 819 783 737


2001 m. Kėdainių rajono pramonės įmonės pardavė produkcijos už 444 mln. litų, tai sudarė 27,9 proc. Kauno apskrities rajonų, 10,8 proc. Kauno apskrities ir 2 proc. Lietuvos parduotos pramonės produkcijos. Palyginus Kėdainių rajoną su kitais Kauno apskrities rajonais, matyti, kad jis užima antrą vietą pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis. Tik Jonavos rajone pramonės produkcijos buvo parduota 40,5 proc. daugiau negu Kėdainių rajone. Kituose Kauno apskrities rajonuose pramonės produkcijos parduota gerokai mažiau. 2001 m. Prienų rajone pramonės produkcijos buvo parduota net 76,6 proc., Raseinių r. – 74,3 proc., Kaišiadorių r. – 72,5 proc., Kauno r. – 58,1 proc. mažiau negu Kėdainių rajone.

9 paveikslas. Kauno apskrities rajonų pramonės įmonių parduotos produkcijos dalis 2001 m., procentais



13

39,1

7,711,7

27,9

6,5 7,1

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Jonavos raj. Kaišiadorių raj. Kauno raj. Kėdainių raj. Prienų raj. Raseinių raj.


Parduodamos pramonės produkcijos Kėdainių rajone 1997 – 2000 m. sumažėjo. 2001 metais Kėdainių rajone parduota 20,7 proc. mažiau pramonės produkcijos negu 1997 m. Kėdainių rajonas yra vienintelis, kuris Kauno apskrityje pardavė mažiau pramonės produkcijos 2001 m. negu 1997 m. Parduotos pramonės produkcijos apimties kitimo tendencijos 1997 - 2001 m. Kauno apskrities rajonuose buvo labai skirtingos. Prienų bei Kaišiadorių rajonuose pramonės įmonių parduotos produkcijos apimtys padidėjo: atitinkamai 89,1 proc. ir 62,7 proc. Labiausiai pramonės produkcijos pardavimai analizuojamu laikotarpiu padidėjo Kauno rajone - net 304,3 proc. Kauno apskrityje parduotos pramonės produkcijos apimtys 2001 m. buvo 18,2 proc., Lietuvoje – 32 proc. didesnės negu 1997 m. 10 paveikslas. Parduotos pramonės produkcijos dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 –

2001 m., mln. Lt

0

100

200

300

400

500

600

700

800


19971998199920002001


1000-čiui Kėdainių rajono gyventojų 2001 m. parduotos pramonės produkcijos teko

už 6755,5 tūkst. Lt. Tuo tarpu atitinkamas šalies rodiklis 2001 m. buvo 1,07 karto mažesnis negu Kėdainių rajone - Lietuvoje 1000-čiui gyventojų pramonės produkcijos buvo parduota už 6329 tūkst. Lt. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, pagal šį rodiklį pirmauja Jonavos rajonas, jame 1000-čiui gyventojų parduotos pramonės produkcijos apimtys buvo 1,8 karto didesnės negu



14

Kėdainių rajone. Pagal 1000-čiui gyventojų tenkančios parduotos pramonės produkcijos apimtis Kauno apskrityje Kėdainių rajonas yra antras. Mažiausiai 1000-čiui gyventojų parduotos pramonės produkcijos teko Kauno rajonui, net 5,3 karto mažiau nei Kėdainių rajono gyventojams.

Kėdainių rajone 2001 m. buvo pagaminta 263,4 tūkst. tonų mineralinių trąšų, skaičiuojant 100-u procentų maistingųjų medžiagų. Šių trąšų gamyba 1998 – 2001 m. sumažėjo 20,1 proc. Fosforo rūgšties ir sieros rūgšties monohidrato gamyba Kėdainių rajone 1998 – 2001 m. sumažėjo, atitinkamai 1,5 karto ir 1,3 karto.

2001 m. kombinuotųjų pašarų buvo pagaminta 18,9 proc. mažiau nei 1998 m. 2001 m. kombinuotų pašarų pagaminta 17,7 tūkst. tonų.

Miltų gamyba Kėdainių rajone 2001 m. sumažėjo net 38,9 proc. lyginant su 1998 m. 2001 m. miltų buvo pagaminta 9,6 tūkst. tonų, 1998 m. - 15,7 tūkst. tonų. 2001 m. mėsos ir I kategorijos subproduktų Kėdainių rajone pagaminta 0,6 tūkst. tonų. 1998 – 2001 m. šių produktų gamyba sumažėjo 14,3 proc. Dešros ir rūkytų mėsos gaminių gamyba 1998 – 2001 m. Kėdainių rajone nepakito. 2001 m. dešros ir rūkytų mėsos gaminių pagaminta 0,4 tūkst. tonų. Duonos ir pyrago gaminių gamyba 1998 – 2001 m. Kėdainių rajone sumažėjo 1,7 karto ir 2001 m. sudarė 1,4 tūkst. tonų.

6. STATYBA

2001 m. Kėdainių rajono statybos įmonės ir bendrovės atliko statybos darbų už 27044

tūkst. litų. Tai sudarė 20,8 proc. Kauno apskrities rajonų, 4,7 proc. Kauno apskrities ir 1,0 proc. šalies statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų. Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais Kėdainių rajono statybos įmonės ir bendrovės pagal atliktų darbų apimtis buvo trečios.

11 paveikslas. Atliktų statybos darbų apimtys Kauno apskrities rajonuose 2001 m. , tūkst. Lt

31097

17680

34959

27044

10480 8896

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000



2001 m. Kauno rajono statybos įmonių ir bendrovių atliktų statybos darbų apimtys sudarė 26,9 proc., Jonavos r. – 23,9 proc., Kaišiadorių r.– 13,6 proc., Prienų r. – 8,1 proc., o Raseinių r. – tik 6,8 proc. Kauno apskrities rajonų statybos įmonių ir bendrovių atliktų statybos darbų.

1997 – 1998 m. Kėdainių rajono statybos įmonių ir bendrovių atliktų statybos darbų apimtys buvo padidėjusios, bet 1999 - 2001 m. vėl sumažėjo, nors 2001 m. darbų dar buvo atlikta 4,6 proc. daugiau negu 1997 m. Kitų Kauno apskrities rajonų statybos įmonių ir bendrovių 1997 - 2001 m. statybos darbų apimtys sumažėjo, išskyrus Jonavos rajoną, kuriame padidėjo 36 proc. Ypač



15

sumažėjo Kaišiadorių, Raseinių ir Prienų rajonų statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys, atitinkamai 38,5 proc., 28,5 proc. ir 27,0 proc. Šalyje atliktų statybos darbų apimtys analizuojamu laikotarpiu padidėjo 4,9 proc., Kauno apskrityje - 3,4 proc., o Kauno apskrities rajonuose sumažėjo 8,9 proc.

7 lentelė. Kauno apskrities rajonų statybos įmonių ir bendrovių atliktų statybos darbų apimčių dinamika, tūkst. Lt

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 22828 30006 20897 30287 31097

Kaišiadorių 28725 42268 29148 20495 17680

Kauno 38649 41972 43986 34801 34959

Kėdainių 25843 45510 34137 21646 27044

Prienų 14365 20725 16946 8935 10480

Raseinių 12443 16499 18896 7208 8896


2001 m. Kėdainių rajone pastatyti tik 8 butai, tai sudarė vos 2,9 proc. Kauno apskrities rajonuose, 1,5 proc. Kauno apskrityje ir 0,2 proc. šalyje pastatytų butų. Kauno apskrityje tai pats blogiausias rodiklis. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose 2001 m. butų buvo pastatyta gerokai daugiau: Prienų r. – 2,5 karto, Raseinių r. – 3,3 karto, Kaišiadorių r. – 4 kartus, Jonavos r. – 4,9, Kauno r. – 18,4 karto daugiau negu Kėdainių rajone.

12 paveikslas. Pastatytų butų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 – 2001 m.

0

50

100

150

200

250

300

350

400


19971998199920002001


1997 - 2001 m. Kėdainių rajone pastatytų butų skaičius sumažėjo 2.5 karto. Šalyje butų statyba analizuojamu laikotarpiu taip pat sulėtėjo, tik ne taip žymiai: 1997 - 2001 m. pastatytų butų skaičius sumažėjo 31,9 proc. Išanalizavus kitų Kauno apskrities rajonų statistinius duomenis, matyti, jog butų statyba analizuojamu laikotarpiu nepadidėjo nei vienaname Kėdainių rajone. Kauno apskrityje butų statyba analizuojamu laikotarpiu sumažėjo net 56,7 proc.

2001 m. Kėdainių rajono statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingasis plotas - 1,0 tūkst. m2. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose pastatytų butų naudingasis plotas



16

buvo didesnis. Kauno rajone 2001 m. pastatytų butų naudingasis plotas buvo 20, Jonavos r. – 4,2, Kaišiadorių r. –3,4, Raseinių r. – 3, Prienų r.– 2,6 karto didesnis negu Kėdainių rajone.

2001 m. Kėdainių rajono statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingasis plotas buvo 44,4 proc. mažesnis negu 1997 m. Tai – vienas iš mažiausių sumažėjimų Kauno apskrityje. Pastatytų butų naudingasis plotas analizuojamu laikotarpiu šalyje sumažėjo 36,5 proc. Raseinių rajone 2001 m. statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingasis plotas buvo 4,4 karto mažesnis negu 1997 m. Kauno rajone pastatytų butų naudingasis plotas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo mažiausiai – 1,7 karto. Kauno apskrities rajonuose statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingasis plotas 1997 - 2001 m. sumažėjo daugiau nei 50 proc.

8 lentelė. Kauno apskrities rajonų statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingojo ploto dinamika 1997 – 2001 m., tūkst. m2

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 7,5 8,7 5,9 4,2 4,2

Kaišiadorių 6,9 7,8 6,0 7,1 3,4

Kauno 34,8 21,4 24,1 19,6 20,0

Kėdainių 1,8 2,6 1,7 2,4 1,0

Prienų 9,1 12,4 13,5 9,0 2,6

Raseinių 13,1 6,8 5,8 3,2 3,0


Vidutinis Kėdainių rajone 2001 m. pastatyto buto naudingasis plotas buvo 125 m2. Tai gana geras rodiklis. Pastatytų butų naudinguoju plotu Kėdainių rajonas 18,6 proc. pralenkia šalies vidurkį, tačiau atsilieka nuo Kauno apskrities vidurkio 0,6 proc. Kauno apskrityje tik Kauno ir Prienų rajonuose pastatytų butų naudingasis plotas buvo didesnis negu Kėdainių rajone: atitinkamai 8,9 proc. ir 4 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose pastatytų butų naudingasis plotas buvo mažesnis negu Kėdainių rajone.

7. PREKYBA IR PASLAUGOS

Prekybos sistemoje Kėdainių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, reformų metais įvyko

esminių pokyčių. Daugelis parduotuvių buvo privatizuotos arba išnuomotos privatiems asmenims. Prekybos verslo organizavimui nereikia didelio pradinio kapitalo, greita kapitalo apyvarta, dalį prekių galima gauti konsignacijos pagrindais. Šios sąlygos sudarė galimybes sparčiai steigtis privačioms prekybos įmonėms.

2001 m. pabaigoje Kėdainių rajone buvo 299 parduotuvės. Tai sudarė 21,1 proc. Kauno apskrities rajonų, 7,4 proc. Kauno apskrities ir 1,6 proc. Lietuvos parduotuvių. Kėdainių rajonas palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais pagal parduotuvių skaičių buvo antras. Daugiau parduotuvių buvo tik Kauno rajone – 2,8 proc. daugiau negu Kėdainių rajone. Kaišiadorių r. buvo 10,5 proc., Prienų r. – 8,8 proc., Jonavos r. – 8,7 proc., Raseinių r. - tik 1,6 proc. mažiau parduotuvių negu Kėdainių rajone.

13 paveikslas. Parduotuvių skaičius Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje



17

176 151

338299

175

277

0

50

100

150

200

250

300

350



Kėdainių rajone 2001 m. pabaigoje 1000-čiui gyventojų teko 4,5 parduotuvės. Šis rodiklis yra lygus su Kauno apskrities rajonais, tačiau yra mažesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos vidurkį: Kauno apskrities rajonuose 1000-čiui gyventojų teko 4,5, Kauno apskrityje - 5,8, Lietuvoje - 5,5 parduotuvės. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, matyti, kad 1000-čiui gyventojų daugiausia parduotuvių teko Raseinių rajone – net 6,3 ir Prienų rajone – 4,9. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose parduotuvių skaičius 1000-čiui gyventojų buvo mažesnis negu Kėdainių rajone. Mažiausiai parduotuvių 1000-čiui gyventojų teko Jonavos rajone –3,4.

9 lentelė. Parduotuvių skaičius Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje

Rajonas Gyventojų skaičius Parduotuvių

skaičius 1000-čiui gyventojų tenka

parduotuvių

Jonavos 52378 176 3,4

Kaišiadorių 37523 151 4,0

Kauno 82012 338 4,1

Kėdainių 65724 299 4,5

Prienų 35607 175 4,9

Raseinių 44076 277 6,3

Kauno apskrities rajonai 317320 1416 4,5

Kauno apskritis 699314 4024 5,8


Parduotuvių skaičius Kėdainių rajone 1997 - 20001m. sumažėjo. 2001 m. pabaigoje palyginti su 1997 m., rajone parduotuvių buvo 10,7 proc. mažiau.



18

10 lentelė. Parduotuvių skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose

1997 - 2001 m.

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 199 216 197 182 176

Kaišiadorių 156 155 163 159 151

Kauno 327 382 386 360 338

Kėdainių 335 298 319 301 299

Prienų 214 185 191 184 175

Raseinių 310 274 391 284 277


Analogiška tendencija buvo būdinga ir kitiems Kauno apskrities rajonams, išskyrus Kauno rajoną. Kauno rajone parduotuvių skaičius 2001 m. pabaigoje buvo 3,4 proc. didesnis negu 1997 m. Mažiausiai parduotuvių skaičius 1997 - 2001 m. pasikeitė Kaišiadorių rajone: sumažėjo 3,2 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose parduotuvių skaičiaus mažėjimas buvo ryškesnis. Kauno apskrityje ir Lietuvoje, skirtingai nei Kėdainių rajone, parduotuvių skaičius 1997 – 2001 m. didėjo: šalyje parduotuvių skaičius 2001 m. pabaigoje buvo 4,7 proc., o Kauno apskrityje – 13,2 proc. didesnis negu 1997 m.

2001 m. pabaigoje Kėdainių rajono parduotuvių prekybos plotas buvo 26 600 m2. Tai sudarė 1,4 proc. Lietuvos, 7 proc. Kauno apskrities bei 25,2 proc. Kauno apskrities rajonų parduotuvių prekybos ploto. Kėdainių rajone parduotuvių prekybos plotas buvo didžiausias Kauno apskrityje. Prienų rajone 2001 m. parduotuvių prekybos plotas buvo 2,7 karto, Kaišiadorių r. – 1,8 karto, Jonavos ir Raseinių r. -1,6 karto, Kauno r. – 1,3 karto mažesnis negu Kėdainių rajono parduotuvėse.

14 paveikslas. Parduotuvių prekybos plotas Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje

16800 1470020300

26600

9900

17100

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

Jonavos raj. Kaišiadoriųraj.

Kauno raj. Kėdainių raj. Prienų raj. Raseinių raj.



19


Kėdainių rajone 2001 m. pabaigoje 1000-čiui gyventojų teko 320,7 m2 parduotuvių prekybos ploto – žymiai mažiau negu vidutiniškai Kauno apskrityje ir Lietuvoje, tačiau daugiausia Kauno apskrities rajonuose. Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų teko 542,5 m2, Lietuvoje – 553,9 m2 parduotuvių prekybos ploto, atitinkamai 1,3 ir 1,4 karto daugiau negu Kėdainių rajone. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose šis rodiklis yra mažesnis negu Kėdainių rajone. Prienų rajonas pagal šį rodiklį atsilieka nuo Kėdainių rajono 62,8 proc., Kaišiadorių r. – 44,7 proc., Jonavos r. – 36,8 proc., Raseinių r. – 35,7 proc., Kauno – 23,7 proc.

11 lentelė. Parduotuvių prekybos plotas Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje

Rajonas Gyventojų

skaičius Parduotuvių

prekybos plotas tūkst. m2

1000-čiui gyventojų tenka parduotuvių

prekybos ploto

Jonavos 52378 16,8 320,7

Kaišiadorių 37523 14,7 391,7

Kauno 82012 20,3 247,5

Kėdainių 65724 26,6 404,7

Prienų 35607 9,9 278,0

Raseinių 44076 17,1 387,9

Kauno apskrities rajonai 317320 105,4 332,2

Kauno apskritis 699314 379,4 542,5


Parduotuvių prekybos plotas Kėdainių rajone 1997 – 2001 m. sumažėjo. 1997 m. pabaigoje rajone prekybos plotas buvo 27,1 tūkst. m2, o 2001 m. pabaigoje sumažėjo 1,8 proc. Tarp Kauno apskrities rajonų parduotuvių prekybos plotas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 1,7 proc. Tuo tarpu Lietuvoje ir Kauno apskrityje parduotuvių prekybos plotas padidėjo atitinkamai 30,1 proc. ir 22,3 proc.

12 lentelė. Parduotuvių prekybos ploto dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 - 2001 m. tūkst. m2

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 19,0 20,6 18,7 17,6 16,8

Kaišiadorių 9,2 9,2 9,6 10,1 14,7

Kauno 20,5 23,9 24,3 21,6 20,3

Kėdainių 27,1 24,1 25,5 27,3 26,6



20

Prienų 12,4 10,8 11,1 10,5 9,9

Raseinių 19,0 16,8 18,3 17,6 17,1


Kituose Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kaišiadorių rajoną, parduotuvių prekybos plotas 1997 – 2001 m. sumažėjo. Mažiausiai parduotuvių prekybos plotas sumažėjo Kauno rajone – 1,0 proc. Kituose rajonuose mažėjo nuo 10 iki 20 proc.

Vidutinis Kėdainių rajono parduotuvės prekybos plotas 2001 metų pabaigoje buvo 89 m2. Tuo tarpu vidutinis šalies parduotuvės prekybos plotas buvo 13,1 proc. didesnis ir sudarė 100,6 m2. Vidutinis Kauno apskrities parduotuvės prekybos plotas buvo 1,1 karto didesnis už Kėdainių rajono ir sudarė 94,3 m2 .

Lyginant Kauno apskrities rajonų vidutinius parduotuvės prekybinius plotus, galima daryti išvadą, kad Kauno apskrities rajonų parduotuvių plotas užima trečią vietą Lietuvoje pagal vidutinius prekybinius parduotuvių plotus. Kauno apskrities rajonų vidutinis parduotuvės prekybos plotas yra 74,4 m2 arba 16,4 proc. mažesnis už Kėdainių rajono vidutinį parduotuvės prekybos plotą.

2001 m. pabaigoje Kėdainių rajone buvo 82 restoranai ir kitos maitinimo įmonės, tai sudarė 26,0 proc. Kauno apskrities rajonuose, 7,9 proc. Kauno apskrityje ir 1,6 proc. šalyje veikiančių restoranų ir maitinimo įmonių.

Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, 2001 m. pabaigoje Kėdainių rajone restoranų, barų ir valgyklų buvo daugiausia. Prienų rajone restoranų, barų ir valgyklų buvo 56,1 proc., Kaišiadorių r. – 51,2 proc., Raseinių r. – 46,3 proc., Jonavos r. – 37,8 proc., Kauno r. – 24,4 proc. mažiau negu Kėdainių rajone.

Kėdainių rajone 1000-čiui gyventojų teko 1,2 restorano, baro ir valgyklos. Pagal šį rodiklį Kėdainių rajonas atsilieka ir nuo Kauno apskrities, ir nuo Lietuvos vidurkio, tačiau lenkia Kauno apskrities rajonų vidurkį. Kauno apskrities rajonuose 1000-čiui gyventojų 2001 m. teko 0,9, Kauno apskrityje - 1,5, Lietuvoje – 1,5 restorano. Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų daugiausia restoranų ir kitų maitinimo įmonių tenka Kėdainių rajone, mažiausiai Kauno rajone – 0,7.

1997 - 2001 m. restoranų ir kitų maitinimo įstaigų skaičius Kėdainių rajone padidėjo 1,2 proc. Kauno apskrities rajonuose restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičius sumažėjo 1,6 proc. Lietuvoje ir Kauno apskrityje restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičius augo. Šalyje 2001 m. restoranų ir kitų maitinimo įmonių buvo 19,4 proc. daugiau negu 1997 m., Kauno apskrityje – 5,3 proc. daugiau.

13 lentelė. Restoranų ir kitų maitinimo įmonių dinamika Kauno apskrities rajonuose

Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001

Jonavos 67 66 59 55 51

Kaišiadorių 43 45 43 46 40

Kauno 54 57 55 62 62

Kėdainių 81 85 82 84 82

Prienų 32 37 31 38 36

Raseinių 43 56 55 46 44




21

Lyginant Kauno apskrities rajonus, restoranų ir kitų maitinimo įmonių analizuojamu laikotarpiu sumažėjo Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose restoranų ir kitų maitinimo įstaigų skaičius padidėjo.

Kėdainių rajone mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse, 2001 m. buvo 253,3 mln. Lt. Tai sudarė 30,9 proc. Kauno apskrities rajonų, 7 proc. Kauno apskrities ir 1,4 proc. šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvartos. Mažmeninės prekybos ir maitinimo, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta Kėdainių rajone buvo pati didžiausia Kauno apskrityje. 15 paveikslas. Kauno apskrities rajonų mažmeninės prekybos ir maitinimo, įskaitant prekybą

turgavietėse, apyvarta 2001 m., mln. Lt

139,285,1

162,2

253,3

92,1 87,4

0

50

100

150

200

250

300



2001 m. Kėdainių rajone 1 gyventojui teko 3853,9 Lt mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvartos. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajonas pagal šį rodiklį užima pirmą vietą, visuose kituose Kauno apskrities rajonuose mažmeninė prekių apyvarta, tenkanti 1 rajono gyventojui, yra mažesnė. Lietuvoje vidutiniškai 1 gyventojui tenka 5307,6 Lt mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvartos. Kauno apskrityje 1,3 karto didesnė, o Kauno apskrities rajonuose 0,7 karto mažesnė prekybos ir maitinimo įmonių, įskaitant prekybą turgavietėse, mažmeninė prekių apyvarta, lyginant su Kėdainių rajonu.

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta 1997 – 2001 m. sumažėjo visuose Kėdainių apskrities rajonuose, išskyrus Kėdainių rajoną. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta Kėdainių rajone 1997 - 2001 m. padidėjo. 2001 m., lyginant su 1997 m., šis rodiklis buvo 14,0 proc. didesnis, Kauno apskrities rajonuose šis rodiklis sumažėjo 8,9 proc. Labiausiai mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta analizuojamu laikotarpiu sumažėjo Kauno rajone – 22,3 proc. Lietuvoje ir Kauno apskrityje mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta 1997 – 2001 m. išaugo: šalyje – 27 proc., apskrityje – 9 proc.

16 paveikslas. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybos turgavietėse, apyvartos dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 – 2001 m., mln. Lt.



22

0

50

100

150

200

250

300



19971998199920002001


2000 m. Kėdainių rajone buvo suteikta paslaugų už 56329,9 tūkst. Lt, iš jų 43,8 proc. sudarė pajamos už sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas, 21.3 proc. – nekilnojamojo turto operacijų pajamos, likusią dalį - kita verslo ir paslaugų veikla besiverčiančių įmonių pajamos. Kitų įmonių, užsiimančių paslaugų veikla, pajamų dalis yra gana žymi. Kauno rajone paslaugų įmonių gautos pajamos buvo didžiausios tarp Kauno apskrities rajonų.

14 lentelė. Paslaugų įmonių pajamų struktūra Kėdainių rajone 1999 – 2000 m., tūkst. Lt

Paslaugos 1999 m. 2000 m. Pokytis, proc.

Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 195,9 185,2 -5,5

Nekilnojamojo turto operacijos 11032,8 12022,6 8,9

Mašinų ir įrenginių be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma

4584,9 6087,4 32,8

Kita verslo veikla 11148,0 11428,3 2,5

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 27713,2 24661,3 -11,0

Poilsio organizavimas, kultūra ir sportas 184,0 244,0 32,6

Švietimas 405,3 405,3 0

Kita paslaugų veikla 819,5 1295,8 58,1

Iš viso 56083,6 56392,9 0,4




23

8. TURIZMAS

Turizmas Kėdainių rajone visiškai neplėtojamas. Kėdainių rajone 2001 m., kaip ir

2000 m., buvo tik dvi apgyvendinimo įmonės – viešbučiai. Tai sudaro 10,5 proc. Kauno apskrities rajonuose ir 0,4 proc. Lietuvoje esančių apgyvendinimo įmonių. Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose 2001 m. taip pat buvo po dvi apgyvendinimo įmones. Raseinių rajone buvo 1,5 karto, Kauno rajone 4,5 karto daugiau apgyvendinimo įmonių negu Kėdainių rajone. Mažiausiai Kauno apskrities rajonuose 2001 m. apgyvendinimo įstaigų buvo Prienų rajone - viena.

17 paveikslas. Apgyvendinimo įmonių pasiskirstymas Kauno apskrities rajonuose 2001 m.

Jonavos raj.10,5% Kaišiadorių raj.

10,5%

Kauno raj.47,4%

Kėdainių raj.10,5%

Prienų raj.5,3%

Raseinių raj.15,8%


Apgyvendinimo įmonių skaičius 2000 - 2001 m. Kėdainių rajone nepakito. Analizuojamu laikotarpiu apgyvendinimo įmonių skaičius nepakito ir Jonavos, Prienų ir Raseinių rajonuose. Kauno rajone 2000 – 2001 m. apgyvendinimo įmonių skaičius sumažėjo 10 proc., Kaišiadorių r. padidėjo perpus.

Kėdainių rajono viešbučiuose 2001 m. buvo apgyvendinta 2,1 tūkst. svečių. Tai sudaro 17,9 proc. Kauno apskrities rajonų ir 0,3 proc. šalies apgyvendinimo įmonėse apgyvendintų svečių. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose apgyvendinimo įmonėse svečių buvo apgyvendinta daugiau, išskyrus Raseinių r. – 0,8 tūkst. svečių, Prienų r. 2001 m. nebuvo apgyvendintas nė vienas svečias. Kauno rajone apgyvendinimo įmonėse buvo apgyvendinta 1,8 karto, Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose 1,2 karto daugiau svečių negu Kėdainių rajone.

18 paveikslas. Apgyvendintų svečių apgyvendinimo įmonėse pasiskirstymas Kauno apskrities

rajonuose 2001 m.



24

Jonavos raj.22,2%

Kaišiadorių raj.21,4%

Kauno raj.31,6%

Kėdainių raj.17,9%

Raseinių raj.6,8%


Apgyvendintų svečių skaičius 2000 - 2001 m. Kėdainių rajono viešbučiuose sumažėjo 12,5 proc. Visose kitose Kauno apskrities rajonų apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų svečių skaičius padidėjo. Jonavos rajono apgyvendinimo įmonėse 2001 m. buvo apgyvendinta 4 proc., Kauno r. – 5,7 proc., Raseinių r. – 60 proc. o Kaišiadorių r. net 257,1 proc. daugiau svečių negu 2000 m. Prienų rajone 2000 m., kaip ir 2001 m., nebuvo apgyvendintas nė vienas svečias.

2001 m. suteiktų nakvynių apgyvendinimo įmonėse skaičius Kėdainių rajone buvo trečias, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Kėdainių rajono apgyvendinimo įmonėse 2001 m. buvo suteikta 4,8 tūkst. nakvynių. Tai sudaro 5,9 proc. Kauno apskrities rajonų ir 0,1 proc. šalies apgyvendinimo įmonėse suteiktų nakvynių skaičiaus. Jonavos rajono apgyvendinimo įmonėse 2001 m. buvo suteikta 5,3 karto, Kauno rajono apgyvendinimo įmonėse – 9,3 karto daugiau nakvynių negu Kėdainių rajono apgyvendinimo įmonėse. Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose buvo apgyvendinta mažiau svečių negu Kėdainių rajone: atitinkamai 2,1 ir 1,1 karto.

2000 - 2001 m. suteiktų nakvynių skaičius Kėdainių rajono apgyvendinimo įmonėse sumažėjo 20 proc. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose analizuojamu laikotarpiu suteiktų nakvynių skaičius padidėjo. Kauno rajono apgyvendinimo įmonėse suteiktų nakvynių skaičius 2001 padidėjo 8,8 proc., Jonavos rajone – 85,5 proc., Raseinių rajone – 91,7 proc., Kaišiadorių rajone net – 377,8 proc. lyginant su 2000 m.

19 paveikslas. Suteiktų nakvynių apgyvendinimo įmonėse dinamika Kauno apskrities

rajonuose 2000 – 2001 m., tūkstančiais



25

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50



20002001


2002 m. pavasarį savo veiklą pradėjo Kėdainių turizmo informacijos centras, kurio tikslas – kuo plačiau reklamuoti Kėdainių miesto paveldą, verslo aplinką ir pritraukti kuo daugiau turistų iš Lietuvos ir užsienio. Turistų srautas turi tiesioginę įtaką paslaugų infrastruktūrai Kėdainių mieste ir rajone.

9. ŽEMĖS ŪKIS

2002 m. sausio 1 d. bendras Kėdainių rajono žemės plotas buvo 167700 ha. Tai sudarė

21,6 proc. Kauno apskrities rajonų ir 2,6 proc. šalies bendro žemės ploto. Bendru žemės plotu Kauno apskrityje mažesni už Kėdainių rajoną yra visi kiti Kauno apskrities rajonai. Raseinių rajono bendras žemės plotas mažesnis už Kėdainių rajono 1,07 karto, Kauno r. – 1,12, Kaišiadorių ir Prienų r. – 1,6, Jonavos r. –1,8 karto. 20 paveikslas. Kėdainių rajono bendro žemės ploto lyginamasis svoris tarp Kauno apskrities

rajonų 2002 m. sausio 1 d. , procentais

Jonavos raj.12,1%

Kaišiadorių raj.13,6%

Kauno raj.19,2%Kėdainių raj.

21,6%

Prienų raj.13,3%

Raseinių raj.20,2%




26

Žemės ūkio naudmenos Kėdainių rajone užima 65,2 proc. viso žemės ploto. Tai - didesnis rodiklis už Kauno apskrities ir Lietuvos vidurkį: Kauno apskrityje žemės ūkio naudmenos užima 56,1 proc., šalyje - 53,4 proc. bendro žemės ploto. Kėdainių rajono žemės ūkio naudmenos, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, užima didžiausią žemės ploto dalį.

2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone ariama žemė sudarė 93 proc., pievos ir ganyklos – 5,3 proc., sodai ir uogynai – 1,7 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Tuo tarpu šalyje bei Kauno apskrityje ariama žemė užėmė sąlyginai mažesnius plotus, pievų ir natūralių ganyklų buvo daugiau. Lietuvoje ariama žemė sudarė 84 proc., pievos ir ganyklos – 14,3 proc., sodai ir uogynai – 1,7 proc. žemės ūkio naudmenų. Kauno apskrityje ariama žemė sudarė 88,3 proc., pievos ir ganyklos – 9,3 proc., sodai ir uogynai –2,4proc. žemės ūkio naudmenų.

21 paveikslas. Kėdainių rajono žemės ūkio naudmenų struktūra 2002 m. sausio 1 d. , procentais

Sodai ir uogynai1,7%

Ariama žemė93,0%

Pievos ir natūralios ganyklos

5,3%


Kituose Kauno apskrities rajonuose situacija panaši – visur didžiausią žemės ūkio naudmenų dalį užima ariama žemė, o mažiausią – sodai ir uogynai. Pagal ariamos žemės užimamą žemės ūkio naudmenų dalį Kėdinių rajonas užima pirmą vietą Kauno apskrityje. Kauno rajonas nuo Kėdainių rajono pagal ariamos žemės užimamą dalį atsilieka 1,3 proc. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose ariamos žemės užimama dalis žemės ūkio naudmenose užima mažesnę dalį negu Kėdainių rajone.

Tuo tarpu pievų ir ganyklų Kėdainių rajone dalis, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, yra viena mažiausių Kauno apskrityje – 5,3 proc. žemės ūkio naudmenų. 0,5 proc. mažesnė pievų ir ganyklų dalis Kauno apskrityje yra tik Kauno rajone. Kituose Kauno apskrities rajonuose pievų ir ganyklų dalis bendrame žemės ūkio naudmenų plote yra didesnė negu Kėdainių rajone. Didžiausia pievų ir ganyklų dalis žemės ūkio naudmenose yra Kaišiadorių rajone – 17 proc.

Sodų ir uogynų užimamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis Kėdainių rajone, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, yra irgi viena iš mažiausių Kauno apskrityje ir sudaro tik 1,7 proc. žemės ūkio naudmenų. Mažiau sodų ir uogynų žemės ūkio naudmenų ploto užima tik Raseinių rajonas – 1,4 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose sodų ir uogynų dalis žemės ūkio naudmenose yra didesnė. Didžiausia sodų ir uogynų užimama žemės ūkio naudmenų dalis yra Kauno rajone – 3.5 proc.

Žemės savininkų ūkių skaičius Kėdainių rajone yra vidutinis tarp Kauno apskrities rajonų. Didžiausias žemės savininkų skaičius yra Kauno rajone – 1,2 karto didesnis negu Kėdainių rajone. Raseinių rajone žemės savininkų ūkių skaičius 3,8 proc. didesnis negu Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose žemės savininkų ūkių skaičius 2002 m. sausio 1 d. buvo mažesnis negu Kėdainių rajone: atitinkamai 56,5 proc., 31,4 proc. ir 29,6 proc.



27

15 lentelė. Žemės ūkio veiklai naudojama privati žemė 2002 m. sausio 1 d.

Rajonas Savininkų ar naudotojų skaičius

Žemės plotas, ha Vidutinis ūkio dydis, ha

Jonavos 4522 22661 5,0

Kaišiadorių 7124 33576 4,7

Kauno 12172 48457 4,0

Kėdainių 10390 65690 6,3

Prienų 7312 36590 5,0

Raseinių 10786 72501 6,7

Kauno apskritis 52994 282295 5,3 Statistikos departamento duomenys

Kėdainių rajono žemės ūkio sektoriaus struktūrą sudaro dideli ūkiai. Vidutinis žemės savininkų ūkių dydis Kėdainių rajone 2002 m. sausio 1 d. buvo 6,3 ha. Šalyje šis rodiklis – 5,7 ha. Kituose Kauno apskrities rajonuose vidutinis ūkio dydis yra mažesnis, išskyrus Raseinių rajoną, kuriame vidutinis ūkio dydis yra 1,1 karto didesnis negu Kėdainių rajone. Lyginant su Kėdainių rajonu, Prienų ir Jonavos rajonuose vidutinis žemės ūkio savininkų dydis yra mažesnis 20,6 proc., Kaišiadorių rajone – 25,4 proc., Kauno rajone – 36,5 proc.

2001 m. žemės ūkio augalų pasėlių plotas Kėdainių rajone buvo 86 801 ha, tai sudarė 27.6 proc. Kauno apskrities ir 4 proc. šalies žemės ūkio augalų pasėlių. Tai pats didžiausias pasėlių plotas, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais.

16 lentelė. Žemės ūkio augalų pasėliai Kauno apskrities ūkiuose 2001 m.,ha

Iš jų proc. Rajonas Visi pasėliai Daugiametės

žolės Grūdinai augalai

Linai Cukriniai runkeliai perdirbti

Bulvės Daržovės

Jonavos 25231 38,5 46,9 - 2,4 3,8 0,9

Kaišiadorių 29497 36,3 54,9 - 0,1 6,5 0,9

Kauno 56625 38,4 50,5 - 1,7 4,3 1,1

Kėdainių 86801 38,4 45,5 0,05 5,8 3,6 0,9

Prienų 39239 47,3 45,6 - 0,02 4,2 0,5

Raseinių 77328 41,9 45,8 0,07 0,4 5,2 1,4

Kauno apskritis

314721 40,2 47,5 0,03 2,2 4,5 1,0


Kėdainių rajono pasėlių struktūroje dominuoja grūdiniai augalai. Kėdainių rajone jie sudaro 45,5 proc. visų pasėlių ploto. Lietuvoje grūdiniais augalais apsodinta panaši dalis - 44,3



28

proc., Kauno apskrityje – 47.5 proc. pasėlių. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajone grūdinių augalų dalis yra didžiausia. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose grūdiniais augalais apsodinta didesnė žemės dalis. Pati didžiausia grūdinių augalų dalis Kauno apskrityje yra Kaišiadorių rajone – 54,9 proc. pasėlių.

Kėdainių rajone daugiametės žolės sudaro 38,4 proc. visų pasėlių ploto. Lietuvoje daugiametėmis žolėmis apsodinta 42,7 proc., Kauno apskrityje – 40,2 proc. pasėlių. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajone daugiamečių žolių dalis yra viena mažiausių. Tik Kaišiadorių rajone daugiametėmis žolėmis yra apsodinta 0,1 proc. mažesnis pasėlių plotas negu Kėdainių rajone. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose daugiametėmis žolėmis apsodinta didesnė žemės dalis.

Bulvės Kėdainių rajone užima 3,6 proc. pasėlių ploto. Tai mažiausias rodiklis Kauno apskrityje. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose bulvėmis yra apsodintas didesnis teritorijos plotas. Didžiausią pasėlių plotą bulvės užima Kaišiadorių rajone – net 6,5 proc. pasėlių ploto. Kauno apskrityje bulvės užima 4,5 proc., Lietuvoje – 4,8 proc. pasėlių ploto. Lauko daržovės Kėdainių rajone 2001 m. užėmė 0,9 proc. pasėlių ploto. Tai nemažas rodiklis, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Didesnę pasėlių ploto dalį negu Kėdainių rajone lauko daržovės užėmė Raseinių ir Kauno rajonuose: atitinkamai 1,4 proc. ir 1,1 proc. pasėlių ploto. Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose lauko daržovių dalis buvo tokia pati, kaip ir Kėdainių rajone. Prienų rajone lauko daržovės užėmė mažesnį pasėlių plotą negu Kėdainių rajone. Kauno apskrityje vidutiniškai lauko daržovės užėmė 1 proc., Lietuvoje – 0,9 proc. pasėlių ploto.

1998 - 2001 metais daugiamečių žolių pasėlių Kėdainių rajone daugėjo: 2001 m. 0,3 proc. buvo daugiau negu 1998 metais. Kauno apskrityje ir Lietuvoje vidutiniškai daugiamečių žolių pasėliai sumažėjo: atitinkamai 3,2 proc. ir 11,6 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną, daugiamečių žolių pasėlių analizuojamu laikotarpiu sumažėjo. Didžiausia mažėjimo tendencija pastebima Kaišiadorių rajone – 14,7 proc.

1998 - 2001 metais grūdinių augalų pasėlių Kėdainių rajone mažėjo: 2001 m. 20,6 proc. jų buvo mažiau negu 1998 metais. Kauno apskrityje ir Lietuvoje vidutiniškai grūdinių augalų pasėlių sumažėjo mažesniu procentu: atitinkamai 18,9 proc. ir 19,1 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose grūdinių augalų pasėlių analizuojamu laikotarpiu taip pat mažėjo, ypač daug sumažėjo Kaišiadorių rajone – 32,3 proc.

Bulvių pasėlių 1998 - 2001 m. Kėdainių rajone sumažėjo: 2001 m. buvo 1,3 proc. daugiau negu 1998 m. Tai vienas iš mažiausių bulvių pasėlių sumažėjimų Kauno apskrities rajonuose. Mažesnis sumažėjimas pastebimas tik Kaišiadorių rajone – 1,0 proc. Vidutiniškai Kauno apskrityje bulvių pasėlių analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 32,2 proc. Lietuvoje bulvių pasėliai mažėjo šiek tiek lėtesniu tempu. 2001 m. Lietuvoje bulvių pasėliai buvo 25,0 proc. mažesni negu 1998 m.

17 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumas Kauno apskrityje 2001 m., 100 kg iš ha

Rajonas Grūdai Bulvės Daržovės

Kauno apskritis 26,7 99 142

Jonavos 24,0 90 103

Kaišiadorių 25,1 118 171

Kauno 24,4 86 132



29

Kėdainių 27,9 127 166

Prienų 25,9 97 137

Raseinių 29,3 80 132 Statistikos departamento duomenys

Grūdų derlingumas Kėdainių rajone 2001 m. buvo 2790 kg iš hektaro. Kauno apskrityje tai – vienas iš geriausių rodiklių ir jis didesnis negu Lietuvos vidurkis. Kauno apskrityje vidutinis grūdų derlingumas 2001 m. buvo 2670 kg iš hektaro, arba 4,3 proc., Lietuvos vidutinis grūdų derlingumas – 2520 kg iš hektaro, arba 9,7 proc. mažesnis negu Kėdainių rajone.

1998 – 2001 m. grūdų derlingumas Kėdainių rajone padidėjo 1,5 proc. Grūdų derlingumo kitimo tendencijos analizuojamu laikotarpiu Kauno apskrities rajonuose labai skirtingos. Kauno apskrityje vidutinis grūdų derlingumas 2001 m. buvo 7,2 proc. didesnis negu 1998 m., šalyje – 5,0 proc. didesnis.

22 paveikslas. Žemės ūkio augalų derlingumo dinamika Kėdainių rajone 1998 – 2001 m., 100 kg iš ha

27,5

180

148

23,3

145 140

30,4

180

151

17,9

127

166

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

Grūdai Bulvės Daržovės

1998199920002001


Bulvių derlingumas Kėdainių rajone 2001 m. buvo 12700 kg iš ha. Tai pats didžiausias rodiklis Kauno apskrityje. Kituose Kauno apskrities rajonuose bulvių derlingumas buvo mažesnis. Kaišiadorių rajone bulvių derlingumas buvo mažesnis už bulvių derlingumą Kėdainių rajone 7,1 proc., Prienų r. – 23,6 proc., Jonavos r. – 29,1 proc., Kauno r. – 32,3 proc. ir Raseinių r. – 37,0 proc. mažesnis negu Kėdainių rajone.

1998 – 2001 m. bulvių derlingumas Kėdainių rajone sumažėjo ir 2001 m. buvo 29,4 proc. mažesnis negu 1998 m. Bulvių derlingumas analizuojamu laikotarpiu taip pat mažėjo ir visuose kituose Kauno apskrities rajonuose. Daugiausia sumažėjo Raseinių rajone – 49,7 proc. Mažiausiai bulvių derlingumas sumažėjo Jonavos rajone – 15,9 proc. Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu bulvių derlingumas sumažėjo 24,3 proc., tuo tarpu Kauno apskrityje šis sumažėjimas buvo dar ryškesnis – 37,3 proc.

Daržovių derlingumas Kėdainių rajone 2001 metais buvo 16600 kg iš ha. Tai vienas iš didžiausių daržovių derlingumų Kauno apskrityje. Didesnis derlingumas buvo tik Kaišiadorių rajone – 3,0 proc. didesnis negu Kėdainių rajone. Kituose Kauno apskrities rajonuose daržovių derlingumas buvo mažesnis negu Kėdainių rajone. Prienų rajone daržovių derlingumas buvo 17,5



30

proc. mažesnis negu Kėdainių rajone, Kauno ir Raseinių rajonuose daržovių derlingumas buvo mažesnis 20,5 proc., Jonavos rajone – 38,0 proc. Kėdainių rajono daržovių derlingumas 14,5 proc. lenkia vidutinį Kauno apskrities daržovių derlingumą, Lietuvos vidurkį - 15,1 proc.

1998 - 2001 m. daržovių derlingumas Kėdainių rajone padidėjo ir 2001 m. buvo 12,2 proc. didesnis negu 1998 m. Daržovių derlingumas taip pat didėjo ir Kaišiadorių rajone – 25,7 proc. Tuo tarpu visuose kituose Kauno apskrities rajonuose daržovių derlingumas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo. Kauno apskrityje vidutinis daržovių derlingumas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 25,7 proc., Lietuvoje – 2,8 proc.

2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone buvo 24 182 galvijai. Tai sudarė 24,4 proc. Kauno apskrities ir 3,2 proc. šalies galvijų. Kėdainių rajone, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, galvijų buvo daugiausia. Mažiausiai galvijų buvo Jonavos rajone – 66,9 proc. mažiau negu Kėdainių rajone. Raseinių ir Prienų rajonuose 2001 m. galvijų buvo auginama mažiau negu Kėdainių rajone: atitinkamai 7,2 proc. ir 26,5 proc. Kauno ir Kaišiadorių rajonuose galvijų buvo auginama mažiau negu Kėdainių rajone: atitinkamai 39,7 proc. ir 58,2 proc.

2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajono ūkiuose buvo auginamos 44 784 kiaulės. Tai sudarė 29,3 proc. Kauno apskrities ir 4,4 proc. šalies ūkiuose auginamų kiaulių. Kėdainių rajone, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, kiaulių buvo auginama daugiausia. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose kiaulių auginama mažiau. Kauno rajone 2001 m. buvo auginama 17,7 proc. mažiau kiaulių negu Kėdainių rajone, Jonavos r. - 1,8 karto, Raseinių r. – 2,7 karto, Prienų r. – 2,9, Kaišiadorių r.– net 3,5 karto mažiau negu Kėdainių rajone.

Kėdainių rajone auginamų avių ir ožkų skaičius buvo vienas iš mažiausių Kauno apskrityje. 2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone avių ir ožkų buvo 554. Tai sudarė 12,7 proc. Kauno apskrityje ir 1,5 proc. šalyje auginamų avių ir ožkų. Mažiau avių ir ožkų Kauno apskrityje auginama Jonavos rajone. Kituose Kauno apskrities rajonuose buvo auginama daugiau avių ir ožkų. Prienų rajone buvo auginama avių ir ožkų 21,7 proc., Raseinių r. – 39,0 proc., o Kaišiadorių rajone – 58,8 proc. ir Kauno rajone net 71,7 proc. daugiau negu Kėdainių rajone.

18 lentelė. Gyvulių skaičius Kauno apskrities ūkiuose 2002 m. sausio 1d., vnt.

Rajonas Galvijai Kiaulės Avys ir ožkos Arkliai

Kauno apskritis 99006 152950 4349 9393

Jonavos 7994 24339 465 696

Kaišiadorių 10098 12979 880 1584

Kauno 14586 36865 951 1170

Kėdainių 24182 44784 554 1737

Prienų 17762 15363 764 2258

Raseinių 22431 16640 770 1762 Statistikos departamento duomenys 2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone buvo auginami 1737 arkliai. Tai sudarė 18,5 proc. Kauno apskrities ir 2,7 proc. šalies ūkiuose auginamų arklių. Prienų rajono ūkininkai augino 30,0 proc. daugiau arklių negu Kėdainių rajono ūkininkai. Didesnis arklių skaičius buvo ir Raseinių rajone, jame ūkininkai augino 1,4 proc. daugiau arklių negu Kėdainių rajone. Kaišiadorių, Kauno ir



31

Jonavos rajonuose auginamų arklių skaičius buvo mažesnis negu Kėdainių rajone: atitinkamai 8,8 proc., 32,6 proc. ir 2,5 karto. 19 lentelė. Gyvulių skaičiaus dinamika Kėdainių rajone 1999 – 2002 m. sausio mėn. 1 d., vnt.

1999

2000 2001 2002

Galvijai

34296 31236 23671 24182

Kiaulės

49065 43906 43384 44784

Avys ir ožkos

661 590 552 554

Arkliai

2287 2046 1799 1737


1999 - 2002 m. Kėdainių rajone sumažėjo kiaulių ir arklių, galvijų, avių ir ožkų. Kiaulių 2002 m. sausio 1 d. buvo 8,7 proc., avių ir ožkų – 16,2 proc., arklių – 24,0 proc., galvijų - 29,5 proc. mažiau negu 1999 m. sausio 1 d.

Analizuojant pavienius Kauno apskrities rajonus, išryškėja tam tikri gyvulių skaičiaus dinamikos 1999 - 2002 m. išskirtiniai bruožai. Pavyzdžiui, 1999 - 2002 m. galvijų skaičius 2,0 proc. padidėjo vieninteliame Raseinių rajone, visuose kituose Kauno apskrities rajonuose jis mažėjo. Arklių analizuojamu laikotarpiu sumažėjo visuose rajonuose. Avių ir ožkų padaugėjo vieninteliame Prienų rajone, o visuose kituose Kauno apskrities rajonuose mažėjo. Kiaulių padaugėjo tik Kauno rajone, kituose - sumažėjo.

2001 m. Kėdainių rajono 100 ha žemės ūkio naudmenų gyvulininkystės produkcija, perskaičiuota pienu, sudarė 95400 kg. Tai gana žemas rodiklis, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Apskrityje šis rodiklis buvo didesnis 1,2 karto. Vidutiniškai Lietuvoje 100 ha žemės ūkio naudmenų gyvulininkystės produkcija, perskaičiuota pienu, buvo 1,1 karto didesnė negu Kėdainių rajone. Be to, gyvulininkystės produkcija, perskaičiuota pienu, 1998 - 2001 m. Kėdainių rajone mažėjo: 2001 m. šis rodiklis buvo mažesnis 9,5 proc. negu 1998 m. Gyvulininkystės produkcija, perskaičiuota pienu, 100 ha žemės ūkio naudmenų 1998 – 2001 m. mažėjo visuose Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kaišiadorių rajoną, kuriame 2001 m. šis rodiklis buvo 21,9 proc. didesnis negu 1998 m.

2001 m. Kėdainių rajone buvo papjauta 6800 kg gyvulių ir paukščių 100 ha žemės ūkio naudmenų. Tai vėlgi vienas iš mažesnių rodiklių, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Vidutiniškai Lietuvoje 100 ha žemės naudmenų buvo papjauta 7300 kg gyvulių ir paukščių, taigi beveik 1,1 karto daugiau negu Kėdainių rajone. Šis rodiklis 1998 - 2001 m. mažėjo: 2001 m. papjauta gyvulių ir paukščių 100 ha žemės ūkio naudmenų Kėdainių rajone buvo 25,3 proc. Kauno apskrityje – 17,8 proc., Lietuvoje – 24,7 proc. mažiau negu 1998 m.

2001 m. Kėdainių rajone 100 ha žemės ūkio naudmenų buvo primelžta 60500 kg pieno. Tai neblogas rodiklis, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Tik Raseinių ir Prienų rajonuose 100 ha žemės ūkio naudmenų primelžta pieno buvo daugiau: atitinkamai 19,7 proc. ir 30,7 proc., o Kauno, Kaišiadorių ir Jonavos rajonuose atitinkamai 0,7 proc., 4,3 proc. ir 16,2 proc. mažiau negu Kėdainių rajone.

2001 m. žemės ūkio produktų supirkimą Kėdainių rajone daugiausia lėmė cukrinių runkelių supirkimas, taip pat galima paminėti grūdų ir daržovių supirkimą. Kėdainių rajone 2001 m. buvo supirkta net 74,23 proc. Kauno apskrityje supirktų cukrinių runkelių. Grūdų supirkimas Kėdainių rajone sudarė 37,0 proc. Kauno apskrityje supirktų galvijų. Kėdainių rajone supirkta 32,0 proc. Kauno apskrities daržovių. Kitų žemės ūkio produktų supirkimo dalis Kėdainių rajone irgi



32

buvo nemaža: Kėdainių rajone supirkta 30,3 proc. visų Kauno apskrityje supirktų kiaulių, pieno – 23,6 proc. visos Kauno apskrities, galvijų – 23,1 proc. ir bulvių – 13,1 proc.

20 lentelė. Žemės ūkio produkcijos supirkimas Kauno apskrities rajonuose 2001 m., tonomis

Rajonas Grūdai Cukriniai runkeliai Bulvės Daržovės Galvijai Kiaulės Pienas

Kauno apskritis 159540 220371 3025 5498 5337 7997 175747

Jonavos 11819 17358 332 28 500 2306 11279

Kaišiadorių 5004 531 16 1391 857 609 17919

Kauno 50919 29082 1646 2135 662 2151 19148

Kėdainių 59016 163572 395 1759 1228 2424 41478

Prienų 2619 177 42 23 1112 151 22466

Raseinių 30075 9564 155 93 962 125 62529 Statistikos departamento duomenys

VERSLO, PRAMONĖS IR KAIMO PLĖTROS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

Privalumai

Patogi geografinė padėtis – Vidurio Lietuvos rajonas šalia didžiųjų Lietuvos miestų (Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės) Išvystytas krašto kelių tinkas, rajoną kerta dvi europinės svarbos autotransporto magistralės,

geležinkelio magistralė

Realizuojama produkcija konkurentabili, didelė jos dalis realizuojama Lietuvoje

Veikiančios didelės įmonės sudaro sąlygas plėtotis vietos smulkiam ir vidutiniam verslui –

produkcijos ir paslaugų tiekėjams, antrinių žaliavų perdirbimui

Susiformavusi ekonomiškai ir finansiškai stipri korporatyvinė įmonių grupė

Sąlyginai pigi darbo jėga

Įsteigti verslo plėtros infrastruktūros elementai – Turizmo ir verslo informacijos centrai

Suformuota verslo paramos ir skatinimo sistema

Daug laisvos žemės, teritorijų, didelė nenaudojamų gamybinių ir ūkinių pastatų pasiūla

Išvystytas paslaugų (prekyba, aptarnavimas, finansai) sektorius Kėdainių mieste

Įkurtas modernus pramogų centras

Veikia dvi taikomojo pobūdžio mokslo tyrimo įstaigos



33

Išplėtota maisto perdirbimo ir chemijos pramonė

Pramonės produkcija konkurentabili užsienio rinkose

Pakankamas Kėdainių miesto pramoninės bazės infrastruktūros potencialas gamybai plėtoti

Maisto pramonės perdirbimo įmonės naudoja vietines žaliavas

Gera pramonės įmonių tiekimo energetiniais resursais infrastruktūra (elektra, dujos)

Maisto perdirbimo įmonės plėtrai naudoja SAPARD programos rėmimo lėšas, plėtoja savo

administracinius gebėjimus

Derlingos žemės (aukštas vidutinis žemės našumas – 50 balų) leidžia plėtoti tradicines žemės

ūkio šakas

Rajone veikiančios maisto perdirbimo įmonės – arti esanti didelė žemės ūkio produkcijos

realizavimo rinka

Geros žemdirbystės tradicijos ir veiklos patirtis, ypač daržininkystės

Vyksta žemės ūkio gamybos koncentracijos – ūkio stambėjimo procesai, grindžiami

specializacija

Susiformavęs smulkių daržovių augintojų sektorius, konkuretabiliai dirbantis vartotojiškoje

rinkoje

Santykinai pigi žemė

Stiprus žemės ūkio ir melioracijos sričių mokslo potencialas, veikia žemės ūkio konsultavimo

tarnybos

Veikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos žemdirbių tęstinio profesinio mokymo

centras

Formuojasi alternatyvių veiklų – kaimo turizmo, amatų, paslaugų, kitų smulkių verslų sektorius

Trūkumai

Žema vartotojų perkamoji galia, ypač kaimo vietovėse, stabdo smulkaus ir vidutinio verslo

plėtrą.

Didelė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalis naudoja pasenusias technologijas, silpnai

diegiamos informacinės technologijos.

Asocijuotos verslo struktūros kūrimosi stadijoje silpnai atstovauja verslo įmonių interesams.

Mažas inovacinių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius

Santykinai žemas rajono gyventojų, ypač kaimo vietovėse, verslumo lygis, pradinio kapitalo

verslo pradžiai trūkumas.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovams trūksta marketingo,vadybos, finansų valdymo



34

žinių

Įmonėms trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų

Verslo įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, žemas įmonių investicinis potencialas.

Praktiškai nėra apgyvendinimo, ypač turistų, paslaugas teikiančių objektų (viešbučių, motelių,

kempingų).

Neišplėtotas turistinių trasų ir pakelės objektų tinklas.

Prastas paslaugų įmonių tinklas seniūnijose, kaimo vietovėse.

Nepakankama teikiamų paslaugų kokybė, ypač kaimo vietovėse.

Rajono žemės ūkio produkcijos gamintojai mažai panaudoja vietinį mokslinį potencialą ūkių

produktyvumui kelti

Chemijos pramonės įmonių veiklos rezultatai priklauso nuo konjunktūrinių svyravimų

pasaulinėse rinkose.

Maži vietinės žaliavos ištekliai pramoninei gamybai.

Didelės investicinės išlaidos ir mokesčiai ekologinei pusiausvyrai palaikyti

Nebaigta žemės reforma

Mažos prekinės produkcijos partijos, produkcija mažai standartizuota pagal perdirbimo įmonių

poreikius.

Senyvas žemės ūkyje dirbančiųjų amžius, jaunimo nenoras dirbti žemės ūkyje, ūkių

paveldėjimo problema

Ūkiuose naudojama daug senos, technologiškai nenašios technikos

Žemi ūkininkų rinkodaros gebėjimai, nėra efektyvių marketingo sistemų realizuojant žemės

ūkio produkciją

Silpnos ūkininkų organizacijos, nepakankamai dirbančios kooperatinių ryšių ir struktūrų

plėtojimo srityje

Auginama produkcija nėra orientuota į perdirbimo įmonių keliamus standartus, žemas

produkcijos sertifikavimo laipsnis

Mažas stambių žemės ūkio prekinės produkcijos gamintojų (bendrovės, stambūs ūkiai) skaičius.

Nepakankamos smulkių ūkių galimybės pasinaudoti paramos lėšomis.

Žemas smulkių ūkių gamybos realizacijos kooperavimosi lygis

Trūksta gamtos išteklių poilsio turizmui

Nėra kaimo turizmo ir alternatyvių veiklų kaime plėtros tradicijų

Lėšų trūkumas kurti alternatyvius verslus kaime

Silpna kaimo gyventojų motyvacija ir gebėjimai kurti alternatyvius verslus vietoje tradicinių



35

žemės ūkio veiklų

Galimybės

Integracija į Europos Sąjungą sudarys galimybes pasinaudoti finansine ir technine pagalba.

Rinkų Europos Sąjungoje plėtros galimybės.

Globalizacija ir ūkio internacionalizavimas padidins investicijų į verslo sektorių galimybes

Tarptautinės ir vidaus kooperacijos plėtra sąlygoja smulkaus ir vidutinio verslo įmonių

integravimąsi į produkcijos ir paslaugų teikimo grandis

Teisinės ir ekonominės aplinkos stabilumas sudarys sąlygas verslo įmonių kūrimuisi bei plėtrai

Investicijos į žmogiškąjį kapitalą formuos aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, pagerins

darbo jėgos kokybę

Naujos veiklos nišos smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti.

Smulkių įmonių bendradarbiavimas su stambiomis įmonėmis (atskirų detalių, mazgų gamyba)

Tarptautiniai transporto srautai skatins logistikos objektų ir paslaugų augimą

Investicijos į turizmo sferos plėtrą paskatins turistų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus

plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą

Augantis priemiestinės zonos patrauklumas, galimybės plėtoti rekreacinių paslaugų tinklą

Verslo infrastruktūros plėtra, vystant sistemą „verslas – verslui“

Pažangių technologijų diegimas didins įmonių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose

Kėdainiai, kaip regioninis pramonės ir verslo centras, pritrauks investicijas.

Maisto produktų realizavimo rinkų plėtra skatins žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių

veiklą

Pramonės gamybinės kooperacijos galimybių augimas

Laisvos teritorijos su inžinerinėmis komunikacijomis suteikia Kėdainių miestui investicinį

patrauklumą

Netradicinės žemės ūkio produkcijos gamybos skatinimas didins ūkių konkurentabilumą

Melioracijos sistemų rekonstrukcija ir tinkama priežiūra padidins žemės ūkio naudmenų

našumą, žemės naudmenų konsolidavimą

Ekologiškų maisto produktų paklausa suteikia naujas galimybes netradicinei žemės ūkio

veiklai.

Žemės ūkio produkcijos gamybos specializacija didins ūkių konkurencingumą, galimybes

diegti naujas pažangias terchnologijas

Augs kaimo gyventojų perkamoji galia dėl struktūrinės paramos ir alternatyvių verslų plėtojimo



36

Grėsmės

Neįstojus į Europos Sąjungą, nebus galimybių pasinaudoti struktūrine parama; sumažės

realizavimo rinkų plėtros galimybės.

Investicinių lėšų trūkumas įmonėse neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.

Aukšti reikalavimai ir įvairūs barjerai eksporto rinkose.

Nepakankamas verslo ir pramonės gaminių konkurencingumas tarptautinėse rinkose mažins

įmonių potencialią, padidės bankrotų skaičius

Atvira rinka aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija

Energetinių, darbo ir kitų išteklių brangimas mažins gaminamos produkcijos konkurencingumą

Ekologinių katastrofų grėsmė Kėdainiuose ir aplinkiniuose rajonuose

Teritorinių verslo aglomeracijų (Vilniaus – Kauno dipolis, Vilniaus – Ukmergės ašis ir pan.)

formavimasis mažins rajono investicinį patrauklumą

Nepalankaus investicinio klimato rajone formavimas mažins investicijas.

Rajono įmonių konkurencingumo mažėjimas dėl užsienio kapitalo įmonių atėjimo į rinką

Verslo koncentracija Kėdainių mieste mažins smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą rajono

seniūnijose ir kaimuose.

Kvalifikuotų specialistų migracija į šalies didžiuosius miestus ir užsienį.

Administracinių gebėjimų trūkumas, silpna informacinės ir konsultacinės paramos sistema

neleis verslui pasinaudoti galima parama.

Nepalanki verslo aplinka (didėjantis nusikalstamumas, visuomenės poliarizacija, didelė

turtinės diferenciacijos amplitudė, neigiamas vakarietiškos masinės kultūros poveikis ir tautinio

identiteto praradimas).

Aštri konkurencija su kitais Kauno apskrities rajonais ir Lietuvos regionais dėl investicijų

pritraukimo

Trumpas turizmo sezonas, prastos galimybės pasiūlyti platų tarpsezonio ir ne sezono paslaugų

a

kĖdainiŲ rajono strateginis plĖtros planas iki ......kĖdainiŲ rajono strateginis plĖtros...

Documents