kauno technologijos universitetas · kauno technologijos universitetas elektros ir elektronikos...
TRANSCRIPT
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS FAKULTETAS
Tadas Miliauskas
HVDC keitiklių charakteristikų tyrimas
Baigiamasis magistro projektas
Vadovas
Prof. dr. A. Morkvėnas
KAUNAS, 2016
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS FAKULTETAS
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ KATEDRA
HVDC keitiklių charakteristikų tyrimas
Baigiamasis magistro projektas
Elektros energetikos sistemų programa (621H63005)
Vadovas
............. Prof. dr. Alfonsas Morkvėnas (Parašas)
Data: .......................
Recenzentas
............. Prof. dr. Saulius Gudžius (Parašas)
Data: .......................
Projektą atliko
............. Tadas Miliauskas (Parašas)
Data: .......................
KAUNAS, 2016
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Elektros ir elektronikos (Fakultetas)
Tadas Miliauskas (Studento vardas, pavardė)
Elektros energetikos sistemų programa, 621H63005 (Studijų programos pavadinimas, kodas)
Baigiamojo projekto „Pavadinimas“
AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA
20 m. d.
Kaunas
Patvirtinu, kad mano, Tado Miliausko baigiamasis projektas tema „HVDC keitiklių
charakteristikų tyrimas“ yra parašytas visiškai savarankiškai, o visi pateikti duomenys ar tyrimų
rezultatai yra teisingi ir gauti sąžiningai. Šiame darbe nei viena dalis nėra plagijuota nuo jokių
spausdintinių ar internetinių šaltinių, visos kitų šaltinių tiesioginės ir netiesioginės citatos nurodytos
literatūros nuorodose. Įstatymų nenumatytų piniginių sumų už šį darbą niekam nesu mokėjęs.
Aš suprantu, kad išaiškėjus nesąžiningumo faktui, man bus taikomos nuobaudos, remiantis
Kauno technologijos universitete galiojančia tvarka.
(vardą ir pavardę įrašyti ranka) (parašas)
Miliauskas, T. HVDC keitiklių charakteristikų tyrimas. Magistro baigiamasis projektas /
vadovas prof. dr. Alfonsas Morkvėnas; Kauno technologijos universitetas, Elektros ir elektronikos
fakultetas, Elektros energetikos sistemų katedra.
Kaunas, 2016. 54 psl.
SANTRAUKA
Pasaulyje sparčiai vystosi HVDC technologija, nuolat daugėja nuolatinės srovės jungčių,
sujungiančių skirtingus elektros energijos tinklus ar perduodančios elektros energiją dideliais
atstumais. 2016 metais Lietuvoje pradėjo veikti dvi HVDC jungtys: NordBalt – jungtis su Švedija,
ir LitPol Link – jungtis su Lenkija.
Šiame darbe plačiau nagrinėjama LitPol Link jungtis, atliekamas šios jungties charakteristikų
tyrimas. Siekiant geriau susipažinti su sistema pasinaudojant modeliavimo programa „MICRO-
CAP“ sukurtas matematinis modelis, kuris atitinka HVDC Classic jungties darbo režimus. Taip pat
atliekamas eksperimentinis tyrimas, kurio rezultatai palyginami su modeliavimo rezultatais. Taip
patikrinamas modelio realumas. Ištiriama HVDC keitiklių įtaka elektros tinklui.
Reikšminiai žodžiai (iki 8 žodžių):
Nuolatinės srovės jungtis; HVDC; Tiristorinis lygintuvas; Harmonikos.
Miliauskas, T. Research on Characteristics of HVDC Converters. Final project of Master
degree / supervisor prof. dr. Alfonsas Morkvėnas; Kaunas University of Technology, Faculty of
Electrical and Electronics Engineering, department of Electric Power System
Kaunas, 2016. 54 pages.
SUMMARY
Nowadays HVDC technology are rapidly evolving in the world. Number of HVDC
interconnectios are constantly growing and a lot of asychonous systems are connected using the
HVDC interconnections. There are two HVDC interconnections started working in Lithuania this
year: NordBalt – Connection with Sweden and LitPol Link – connection with Poland.
In this final project are widely considered LitPol Link system, investigating characteristics of
this connection. Using modeling program „MICRO-CAP“ there are made a model of HVDC
Classic system. Also in this project had been made an experiment of HVDC system in laboratory to
make sure of mathematical model reality comparing with real equipment.
Keywords (up to 8 words):
High Voltage Direct Current interconnections; HVDC; Thyristor rectifier; Harmonics.
TURINYS
SANTRUMPOS ......................................................................................................................... 8
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 9
1. APIE HVDC .................................................................................................................... 10
1.1. HVDC istorija ........................................................................................................... 10
1.2. Kodėl HVDC? .......................................................................................................... 11
1.3. HVDC sistemų tipai ................................................................................................. 14
1.4. HVDC CSC sistema ................................................................................................ 16
1.4.1. Galios krypties keitimas ...................................................................................... 18
1.4.2. Išlygintos įtampos vertės priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α ........ 19
1.4.3. Harmonikų analizė ir filtravimas ......................................................................... 20
1.5. HVDC VSC sistema ................................................................................................. 24
2. LITPOL LINK JUNGTIES ANALIZĖ ......................................................................... 26
2.1. Bendra sistemos apžvalga ......................................................................................... 26
2.2. LitPol Link jungties prijungimo prie tinklo pereinamieji procesai .......................... 27
2.2.1. 330 kV tinklo filtrų prijungimas .......................................................................... 28
2.2.2. 330 kV keitiklių transformatoriaus prijungimas prie tinklo ................................ 29
2.2.3. 400 kV tinklo filtrų prijungimas .......................................................................... 30
2.2.4. 400 kV keitiklių transformatorių prijungimas prie tinklo ................................... 31
2.3. LitPol Link jungties galios perdavimo analizė ......................................................... 33
2.3.1. Ventilių deblokavimas ......................................................................................... 33
2.3.2. Keitiklio minimalios galios perdavimas .............................................................. 35
2.3.3. Keitiklio veikimas maksimalia galia ................................................................... 36
3. TIRIAMOJI DALIS ......................................................................................................... 38
3.1. Modeliavimas ........................................................................................................... 38
3.1.1. 6 pulsacijų lygintuvo matematinis modelis ......................................................... 38
3.1.2. 12 pulsacijų lygintuvo matematinis modelis ....................................................... 42
3.2. Eksperimentinis tyrimas ........................................................................................... 45
3.2.1. 6 pulsacijų lygintuvo eksperimentinis tyrimas .................................................... 45
3.2.2. 12 pulsacijų lygintuvo eksperimentinis tyrimas .................................................. 48
3.3. Tyrimo rezultatų analizė ........................................................................................... 49
3.3.1. 6 Pulsacijų lygintuvo tyrimo rezultatai ............................................................... 49
3.3.2. 12 pulsacijų lygintuvo tyrimo rezultatai .............................................................. 50
3.4. HVDC sistemų įtaka elektros tinklui ........................................................................ 51
3.4.1. Harmonikų lygio analizė ..................................................................................... 51
3.4.2. HVDC filtrų įtakos tinklui tyrimas ...................................................................... 52
IŠVADOS ................................................................................................................................ 53
LITERATŪRA ......................................................................................................................... 54
PRIEDAI .................................................................................................................................. 55
8
SANTRUMPOS
HVDC – Aukštos įtampos nuolatinė srovė (angl. High Voltage Direct Current);
AC – kintamojo srovė (angl. Alternating Current);
DC – nuolatinė srovė (angl. Direct Current);
IGBT – Izoliuotos užtūros dvipolis tranzistorius (angl. Isolated Gate Bipolar Transitor);
LCC – Linijos valdomas (tiristorinis) keitiklis (angl. Line Comutated Converter);
CSC – Srovės (tiristorinis) keitiklis (angl. Current Source Converter);
VSC – Įtampos (IGBT tranzistorių) keitiklis (angl. Voltage Source Converter).
9
ĮVADAS
Elektros energija – viena iš pagrindinių energijos rūšių, be kurios gyvenimas šiais laikais
sunkiai įsivaizduojamas. Visame pasaulyje labai greitai išplito įvairios technologijos bei prietaisai,
palengvinantys žmogaus buitį: nuo įvairių elektrinių buities prietaisų iki kompiuterių ar išmaniųjų
telefonų. Tačiau visi XX-XXI amžiaus išradimai be elektros energijos prarastų savo vertę, o
daugelis žmonių net negalėtų įsivaizduoti savo gyvenimo. Elektros energijai užimant tokią svarbią
vietą būtina užtikrinti patikimą jos tiekimą.
Nuo elektros energijos atradimo (IX a. pabaiga) iki šių dienų akivaizdžiai matomas šios
rinkos tobulėjimas. Įtampos lygis pasiekė šimtus kilovoltų, o elektros energijos suvartojimo kiekis
nuolat didėja. Siekiant išlaikyti stabilų elektros energijos tinklą būtina jį kontroliuoti, t.y. stebėti
įvairius tinklo parametrus. Pagrindinė stabilaus tinklo taisyklė – elektros energijos turi būti
pagaminama tiek, kiek ir suvartojama, o kuo elektros tinklas didesnis, tuo mažiau jis jautrus
elektros energijos vartojimo pokyčiams. Pastebėję šį reiškinį mokslininkai nusprendė, kad reikėtų
sujungti atskirus elektros tinkus, taip sukuriant stabilesnį elektros tinklą.
Šiuo metu beveik visose pasaulio elektrinėse (išskyrus didžiąją dalį atsinaujinančių šaltinių
elektrinių) generuojama trifazė kintamos srovės elektros energija. Tačiau elektros energijos tinklų
negalima tiesiog sujungti į vieną pasaulinį tinklą. Priežastys yra kelių rūšių:
skirtingų parametrų elektros energija;
dideli atstumai tarp skirtingų elektros tinklų;
nuostoliai perduodant kintamos srovės elektros energiją dideliais atstumais;
ir kita.
Norint sujungti skirtingų elektros energijos parametrų (nesinchroniškas) sistemas naudojami
aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC – High Voltage Direct Current) intarpai.
Darbo tikslas. Ištirti HVDC keitiklių charakteristikas ir įtaką elektros energetikos sistemos
darbui.
Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą išsikelti tokie uždaviniai:
1. Apžvelgti HVDC sistemos taikymą elektros energijos tinkluose;
2. Atlikti HVDC Classic (tiristorinės) sistemos analizę;
3. HVDC sistemos matematinio modelio parametrų įvertinimas;
4. Matematinio modelio ir eksperimentinio tyrimo rezultatų palyginimas;
5. HVDC sistemų įtakos tinklui tyrimas.
10
1. APIE HVDC
1.1.HVDC istorija
Nuolatinės srovės jungtys elektros tinkluose pradėtos naudoti XIX amžiaus viduryje. Pirmoji
komercinė HVDC jungtis buvo įrengta 1954 m. Švedijoje.
1.1 pav. Pirmosios HVDC jungties valdymo įranga
Pagrindiniai pirmosios HVDC jungties vardiniai parametrai:
Įtampa – 100 kV;
Galia – 20 MW;
Kabelio ilgis – 98 km.
1.2 pav. Pirmosios HVDC jungties kabelio klojimo darbai (kairėje) ir nuolatinės srovės įrenginiai
(dešinėje).
Anksčiau pateiktame paveiksle matyti aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelis, kuris
sujungė Gotlando salą su rytine Švedijos pakrante. Keitiklio stotys įrengtos Vasterviko mieste ir
11
Ygne (saloje). Komutavimui panaudoti Mercury arc tipo ventiliai, kuriuos švedų mokslininkų
komanda kūrė 25 metus.
XX amžiaus viduryje prasidėjo puslaidininkinių elementų tobulinimas bei gamyba. Sukūrus
didesnės galios tiristorius jie pradėti naudoti HVDC jungtyse.
1970 metais pirmoji komercinės paskirties HVDC jungtis buvo perprojektuota į 30 MW
galios ir 150 kV įtampos jungtį, kurioje komutaciniai elementai buvo pakeisti į pusiau valdomus
tiristorius.
Nuolat tobulėjanti galios elektronika leido HVDC jungtims pradėti naudoti IGBT
tranzistorius (angl. Isolated Gate Bipolar Transistor). Tai dar labiau išplėtė aukštos įtampos
nuolatinės srovės jungčių panaudojimo galimybes [1].
1.2. Kodėl HVDC?
Didžioji dalis pasaulyje generuojamos elektros energijos yra kintamosios srovės elektros
energija. Ta pati kintamos srovės elektros energija yra ir naudojama perdavimo bei
skirstomuosiuose tinkluose, kuriais ji pasiekia vartotojus. Tačiau kartais ekonominiu požiūriu yra
pigiau perduoti nuolatinės srovės elektros energiją, nes taip eliminuojami kintamos srovės
sukuriami nuostoliai. Kadangi nuolatinės srovės intarpo įrengimas yra daug brangesnis už
kintamosios srovės pastotę, todėl įrengti nuolatinės srovės linijas ekonomiškiau ten, kur elektros
energiją reikia perduoti dideliais atstumais.
1.3 pav. Kintamos ir nuolatinės srovės elektros energijos perdavimo linijų kainos
priklausomybė kintant linijos ilgiui
12
1.3 paveiksle aiškiai matoma, kad esant didesniam linijos ilgiui nei minimalus atstumas
ekonomiškiau yra statyti nuolatinės srovės elektros energijos perdavimo liniją. Minimalus atstumas
skaičiuojamas konkrečiai kiekvienu atveju ir priklauso nuo linijos įtampos, geografinės padėties bei
valstybės reglamentų. HVAC ir HVDC linijų perduodama galia apskaičiuojama pagal šias
formules:
2121 sin
X
UUPAC ; (1.1)
DCDCDC IUP . (1.2)
Čia U1 sin(α1) – įtampa AC linijos pradžioje, V;
U2 sin(α2) – įtampa AC linijos pabaigoje, V;
X – linijos ilgis, km;
NDC II 0 .
Taip pat nuolatinės srovės linijų privalumas yra tas, kad jos užima mažiau ploto, todėl gamtai
padaroma mažesnė žala.
a b
c
1.4 pav. Elektros perdavimo linijų žala gamtai: a – kintamos srovės elektros energijos perdavimo
oro linijos; b – nuolatinės srovės (HVDC) elektros energijos perdavimo oro linijos; c – nuolatinės
srovės (HVDC) elektros energijos perdavimo požeminis kabelis
13
Iš prieš tai pateiktų paveikslų aiškiai matyti, kad nuolatinės srovės elektros energijos
perdavimo linijos užima mažesnį plotą, tausojamas miško plotas. Taip pat skiriasi HVAC ir HVDC
perdavimo linijų atramų konstrukcijos, kurių pavyzdžiai pateikiami 1.5 paveiksle.
1.5 pav. Perdavimo linijų atraminių konstrukcijų pavyzdžiai
Naudojant nuolatinės srovės perdavimo linijas panaikinami kintamos srovės sukuriami
elektros energijos nuostoliai. Kintamosios srovės perdavimo linijose susidaro induktyvinės bei
talpinės varžos, kurios sukuria kampo pokytį tarp įtampos ir srovės. Taip atsiranda vadinama
reaktyvioji galia.
a
b
1.6 pav. Kintamos srovės perdavimo linijos ekvivalentinė schema:
a – ideali schema; b – reali schema
Iš 1.6 paveiksle pateiktų schemų matyti, kad kintamos srovės perdavimo linijos
ekvivalentinėje schemoje egzistuoja induktyvumas L ir talpumas C. Induktyvumas pakeičia srovės
kampą – tai vadinama induktyviniais nuostoliais. Talpa sąlygoja įtampos pasikeitimą laiko atžvilgiu
– tai talpiniai nuostoliai. R – aktyvinė varža, kurios nuostolių išvengti neįmanoma. Talpa ir
induktyvumas yra inerciniai parametrai, kurie tinklui įtakos turi tik tuomet, kai keičiasi srovės ir
įtampos kryptys. Pakeitus AC perdavimo liniją į HVDC sistemą eliminuojami induktyvieji ir talpos
nuostoliai. Tokiu atveju reaktyviosios galios nuostoliai lygūs nuliui.
14
1.3.HVDC sistemų tipai
Aukštos įtampos nuolatinės srovės sistemos skirstomos pagal:
Jungimo būdą;
Komutacinio įrenginio tipą.
1 2
3 4
5
1.7 pav. Pagal jungimo būdą išskiriamų HVDC sistemų pavyzdžiai
Pagal jungimo būdą išskiriamos šios sistemos:
1. Vienpolė dvylikos pulsacijų sistema su įžeminta neutrale be įžeminimo laido (grandinė
užsidaro per žemę);
2. Vienpolė dvylikos pulsacijų sistema su įžeminta neutrale bei neutralės laidininku;
3. Vienpolė sistema su įžemintu vidurio tašku;
4. Dvipolė sistema su įžeminta neutrale;
5. Back to Back sistema (lygintuvas ir inverteris yra šalia vienas kito (vienoje geografinėje
vietoje)) [2].
15
Pirmosios trys sistemos naudojamos perduoti iki 1500 MW galiai, ketvirtoji – iki 3000 MW,
o penktoji – Back to Back – iki 1000 MW. Ši sistema dažniausiai naudojama sujungti skirtingų
parametrų elektros energijos tinklus [2].
Dvylikos pulsacijų grupė gaunama naudojant galios transformatorių su dviem antrinėmis
apvijomis, kurių viena sujungta trikampiu, kita žvaigžde. Taip gaunamas 30° skirtumas tarp apvijų
fazorių. susidaro didesnis nuolatinės srovės pulsacijų skaičius ir tuo pačiu mažesnė pulsacijų
amplitudė. Be to toks transformatorių apvijų jungimo būdas sumažina harmonikų įtaką elektros
tinklui (panaikinama 5 ir 7 harmonikos (žr. 1.4.1 poskyrį)).
1.8 pav. Transformatoriaus su dviem antrinėmis apvijomis jungimo schema ir išlygintos įtampos
charakteristikos pavyzdys (12 pulsacijų)
a b
1.9 pav.. Išlygintos įtampos vertės: a – 6 pulsacijų; b – 12 pulsacijų
16
Iš pateiktų paveikslų matyti, kad esant didesniam pulsacijų skaičiui gaunama mažesnė
pulsacijų amplitudė, o tai palengvina inverterio darbą, nes gaunama stabilesnė įtampa. Taip pat dėl
nuosekliai sujungtų dviejų šaltinių (šiuo atveju tai du tiristoriniai lygintuvai) gaunama didesnė
įtampos vertė lyginant su keitikliais, kuriuose naudojama tik viena antrinė apvija.
Pagal komutacinio įrenginio tipą išskiriamos dvi pagrindinės sistemos:
sistema, kurios pagrindinis komutacinis įrenginys – tiristorius;
sistema, kurios pagrindinis komutacinis įrenginys – tranzistorius.
1.4. HVDC CSC sistema
HVDC CSC – tai tokia sistema, kurios pagrindinis komutacinis įrenginys yra tiristorius. Ši
sistema dar vadinama tiristorinio valdymo arba srovės keitikliu (angl. Current Source Converter).
1.10 pav. HVDC Classic sistemos struktūrinė schema [3]
Tiristorius – tai valdomas diodas. Tiristorius turi tris elektrodus:
a - anodas;
k - katodas;
g (gate) – bazė (valdymo elektrodas).
17
1.11 pav. Tiristoriaus žymėjimas schemose
1.12 pav. Tiristoriaus voltamperinė charakteristika
Pagrindinės tiristoriaus funkcijos:
Atlaiko dideles įtampas abiem kryptimis;
Praleidžia srovę tik į vieną pusę;
Atsidaro tik tuomet, kai į valdymo elektrodą paduodamas srovės impulsas ir tiristorių
veikia teigiama įtampa;
Užsidaro kai tiristoriaus srovė kerta abscisių ašį.
1.13 pav. HVDC sistemose naudojamas tiristorius
18
Tiristorius laikomas įjungtu tuomet, kai ant anodo esant didesniam įtampos potencialui nei
ant katodo paduodamas srovės impulsas į valdymo elektrodą. Tuomet tiristoriumi pradeda tekėti
srovė. Jis išsijungia kai pasikeičia poliarumas anodo ir katodo atžvilgiu ir nustoja tekėti srovė. Esant
induktyviajai apkrovai srovė dar kurį laiką teka net ir tuomet, kai pasikeičia įtampos poliarumas,
todėl reguliuojant tiristoriaus atidarymo kampą galima pakeisti įtampos poliarumą (įtampos
poliarumas keičiasi kai α > 90°).
1.14 pav. Išėjimo įtampos lygio priklausomybė nuo tiristorių įjungimo kampo [3]
α – lygintuvo tiristorių įjungimo kampas;
γ – inverterio tiristorių įjungimo kampas.
1.4.1. Galios krypties keitimas
Tiristorius yra puslaidininkinis elementas, kuris elektros srovę praleidžia tik viena kryptimi.
Kadangi
IUP , (1.3)
o srovės krypties HVDC sistemose pakeisti neįmanoma, todėl norint pakeisti galios kryptį yra
keičiamas įtampos poliarumas. Esant neigiamai įtampai gaunama neigiama galia, o tai reiškia kad
galios srautas teka į priešingą pusę.
19
1.15 pav. Galios krypties keitimo pavyzdys
1.15 paveiksle pateiktas pavyzdys, kaip esant tai pačiai srovės krypčiai gaunama skirtinga
galios kryptis. Pateiktame pavyzdyje įvertinamas įtampos kritimas linijoje, o pakeitus įtampos
poliarumą pakeičiama ir galios srauto kryptis.
1.4.2. Išlygintos įtampos vertės priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α
Kaip minėta anksčiau – įtampos vertė priklauso nuo tiristorių įjungimo kampo α. Kai α = 0°,
tuomet:
Tt
t
ld tdtUU1
1
sin2T
1=
(1.4)
3
2
3
sin23
=
tdtUU ld (1.5)
0cos23
= ld UU
(1.6)
ld UU ,351= (1.7)
Kai α =15°, tuomet:
Tt
t
ld tdtUU1
1
sin2T
1= (1.8)
20
3
2
3
sin23
= tdtUU ld (1.9)
cos23
= ld UU
15° (1.10)
cos,351= ld UU 15° (1.11)
Pastaba. 1.4 formulės išvedimas atliktas 6 pulsacijų lygintuvui.
1.16 pav. Integralo plotas po kreive, kai α = 0° ir kai α = 15°
Pagrindinis tokios sistemos trūkumas – ji negali veikti jei bent vienoje keitiklio pusėje nėra
įtampos. Dėl šios priežasties ši sistema dar vadinama HVDC LCC (Line Commutated current-
source Converter). Taigi, įvykus dideliai avarijai HVDC LCC sistema išsijungia. Nėra užtikrinamas
energijos tiekimas ir negalimas sistemos atstatymas iš visiško atsijungimo (Power Blackout).
1.4.3. Harmonikų analizė ir filtravimas
HVDC keitikliuose dažniausiai naudojamas dviejų apvijų galios transformatorius, kuris yra
suprojektuotas taip, kad pats eliminuoja 5 ir 7 srovės harmonikas.
21
1.17 pav. 12 pulsacijų lygintuvo AC dalies srovės charakteristikos
Iš anksčiau pateikto grafiko matyti, kad i1 ir i2 srovės viena kitą papildo ir taip iš tinklo
imamos srovės forma gaunama artimesnė sunusoidei. Keitiklis į tinklą įneša tik aukštesnės eilės
harmonikas. 12 pulsacijų lygintuvas į tinklą įneša šias harmonikas:
1k12= n ; k = 1, 2, 3, ... (1.12)
Čia n – harmonikos eilės numeris.
Taigi, pasinaudojant 1.12 formule randami į tinklą įnešamų harmonikų eilės numeriai:
11; 13;
23; 25;
35; 37;
47; 49;
..... .....
Didėjant harmonikos eilės numeriui mažėja pačios harmonikos įtaka tinkui:
n
IKI nn
1= (1.13)
Čia In – harmonikos srovė, A;
Kn – slopinimo faktorius (< 1);
I1 – pirmosios (pagrindinės) harmonikos srovė, A.
22
1.18 pav. 12 pulsacijų lygintuvo harmonikų verčių priklausomybė didėjant keitiklio nuolatinei
srovei
Harmonikų eliminavimui naudojami AC filtrai. Filtrai turi dvi funkcijas:
harmonikų filtravimas;
reaktyviosios galios kompensavimas.
Išskiriamos šios filtrų rūšys:
Vienos dažnio filtrai:
Šie filtrai skirti konkrečiai harmonikai filtruoti. Filtro elementai sujungiami nuosekliai.
1.19 pav. vieno dažnio filtro elementų jungimo schema ir charakteristika
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200 I n
, A
Nuolatinė srovė, A
11
13
23
35
23
Dviejų dažnių filtrai:
Šie filtrai naudojami vienu metu filtruoti dviems harmonikoms. Tai priklauso nuo elementų
jungimo būdo. Filtras dirba rezonanciniame taške, kuriame sukeliamas varžos padidėjimas prie tam
tikro dažnio.
1.20 pav. dviejų dažnių filtro elementų jungimo schema ir charakteristika
Aukšto dažnio filtrai:
Šie filtrai skirti aukšto dažnio harmonikoms filtruoti. Filtrų elementų vertės parenkamos
tokios, kad susidarytu rezonancas prie aukštesnių dažnių.
1.21 pav. Aukšto dažnio filtro elementų jungimo schema ir charakteristika
24
1.5. HVDC VSC sistema
HVDC VSC sistema – tai tokia aukštos įtampos nuolatinės srovės sistema, kurios pagrindinis
komutacinis įrenginys – tranzistorius. Šioje sistemoje naudojami IGBT tranzistoriai (angl. Isolated
Gate Bipolar Transistor), o sistema vadinama tranzistorinio valdymo arba įtampos keitikliu (VSC –
Voltage Source Converter).
Tokios sistemos valdymas pagrįstas impulso pločio moduliacija (PWM – Pulse Width
Modulation). Naudojant šią moduliaciją formuojami tranzistorių valdymo impulsai, kurie išėjime
suformuoja kreivę, labai artimą sinusoidei.
1.22 pav. Tranzistorių išėjimo įtampų pavyzdžiai [4]
Tranzistorinės sistemos valdymas yra sudėtinga kompleksinių procesų visuma, tačiau ši
sistema yra gerokai pranašesnė už HVDC Classic (tiristorinę) sistemą. Išskiriami šie sistemos
privalumai:
reaktyviosios ir aktyviosios galios valdymas;
tinklo atstatymas po visiško atsijungimo (Power Blackout);
galimas veikimas STATCOM režimu (reaktyviosios galios valdymas);
nereikalingi brangūs ir masyvūs AC filtrai.
25
1.23 pav. HVDC VSC darbo zonos charakteristika [4]
Iš pateikto paveikslo matyti, kad reaktyviosios galios valdymas galimas esant plačioms
riboms. Tai sistemai suteikia lankstumo ir pagerina abiejų HVDC jungtimi sujungtų tinklų kokybę
bei patikimumą.
1.24 pav. HVDC VSC valdymo sistema [4]
Kaip matyti iš anksčiau pateikto paveikslo, pagrindiniai HVDC VSC sistemos elementai yra
tranzistoriniai ventiliai, reaktoriai bei kondensatoriai nuolatinės srovės dalyje, kurie skirti pulsacijų
filtravimui ir harmonikų mažinimui.
26
2. LITPOL LINK JUNGTIES ANALIZĖ
2.1. Bendra sistemos apžvalga
Labai svarbi HVDC jungčių savybė yra ta, kad panaudojant šias jungtis galima sujungti
skirtingų parametrų elektros energijos tinklus. Taip išsprendžiama nesinchronizuotų tinklų
sujungimo problema. Esant tokiai situacijai neatsižvelgiama į 1.3 paveiksle pateikto grafiko
duomenis – HVDC jungties atstumas ekonominiu atžvilgiu tampa ne pagrindinis kriterijus.
Naudojant HVDC intarpus sujungiami skirtingų dažnių bei nesinchroniškai veikiantys elektros
energijos tinklai.
2.1 pav. Skirtingų parametrų elektros energijos tinklų sujungimo pavyzdys
Šiame paveiksle pateiktas LitPol Link jungties grafinis vaizdas su pavaizduotais linijos
elementais, kurių pagrindinis – nuolatinės srovės keitiklis Alytuje.
Pagrindiniai šios jungties parametrai pateikiami 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė. LitPol Link jungties pagrindiniai parametrai
Parametras Lenkijos pusė Lietuvos pusė
Tinklo įtampa, kV 400 kV 330 kV
Galia, MW 500
Minimali galia, MW 50
Nominali įtampa (už transformatoriaus), kV 69,1
Maksimali įtampa (už transformatoriaus), kV 70,3
Nominali srovė, A 3600
Trumpojo jungimo galia, MVA 1982 3756
Maksimali įtampa, kV 420 362
27
2.1 lentelė. LitPol Link jungties pagrindiniai parametrai (tęsinys)
Parametras Lenkijos pusė Lietuvos pusė
Didžiausias reaktyviosios galios filtras, Mvar 71,25 95
Įtampos kritimas dėl induktyvumo, dx 8,5 % 8,5 %
Nominalus tiristorių atidarymo kampas α 15° 15°
Nominalus tiristorių gesinimo kampas γ 17° 17°
Prie keitiklio iš abiejų pusių (Lenkijos 400 kV ir Lietuvos 330 kV) yra prijungti galios
transformatoriai. Transformatorių parametrai pateikiami 2.2 lentelėje.
2.2 lentelė. LitPol Link jungties transformatorių pagrindiniai parametrai
Parametras 400 kV trijų apvijų vienfazis
transformatorius
330 kV trijų apvijų vienfazis
transformatorius
Nominali galia, MVA 198,1 198,1
Nominali įtampa, kV 4,58/3
4,58/
3
400 4,58/
3
4,58/
3
330
Apvijų perjungiklis +12/-9 +16/-8
Apvijų perjungimo žingsnis 1,25% 1,25%
Transportavimo matmenys
Plotis, m 3,5 3,5
Aukštis, m 4,9 4,9
Ilgis, m 5,9 5,9
Svoris, tonos 115 115
LitPol Link jungtį sudaro standartiniai HVDC Classic Back to Back elementai:
400 kV elektros energijos skirstykla;
400 kV filtrų įrenginiai;
400 kV transformatoriai (trys vienfaziai);
Keitiklių pastatas;
330 kV transformatoriai (trys vienfaziai);
330 kV filtrų įrenginiai.
2.2. LitPol Link jungties prijungimo prie tinklo pereinamieji procesai
Naujos sistemos prijungimas prie bendro tinklo yra labai svarbus viso tinklo darbui, todėl
būtina išanalizuoti visas charakteristikas. Pagrindinis tikslas yra ištirti sistemos parametrų
priklausomybę nuo nuolatinės srovės keitiklio kiekvieno elemento (filtrų, transformatorių, tiristorių)
28
prijungimo. Taip pat patikrinamas ir visų skyriklių, jungtuvų bei matavimo transformatorių darbas.
Pirmojo prijungimo metu patikrinama ar visi matavimo įrenginiai tinkamai atvaizduoja visų
matuojamų reikšmių dydžius bei poliaringumus. Taip pat atliekant pirmojo prijungimo prie tinklo
bandymą patikrinama avarinio išjungimo funkcija [5].
LitPol Link sistemos prijungimas buvo atliktas palaipsniui prijungiant po vieną elementą.
2.2.1. 330 kV tinklo filtrų prijungimas
Kintamos srovės filtrai privalo būti įjungti tuomet, kai įtampos reikšmė yra artima nuliui
(sinusoidė kerta abscisių ašį). Žemiau pateiktuose grafikuose matyti, kad jungtuvai įsijungia
ganėtinai tiksliai.
2.2 pav. 330 kV tinklo filtrų srovės ir įtampos charakteristikos
Viršutinis grafikas vaizduoja filtrų sroves, o apatinis – tinklo įtampas filtrų prijungimo metu.
Pastebėta, kad grafikai nėra visiškai sinchronizuoti, todėl vėliau buvo atlikti matavimo sistemos
pakeitimai ir pašalinti neatitikimai. Prijungus kitus filtrus (Lietuvos ir Lenkijos pusėse yra po tris
filtrų blokus) gautos panašios charakteristikos.
0.46 0.47 0.48 0.49 0.5 0.51 0.52-600
-400
-200
0
200
400
600
800
Time [s]
IA
C_
W1
_Z
2_
Z1
_T
2_
L1
[A
]
IA
C_
W1
_Z
2_
Z1
_T
2_
L2
[A
]
IA
C_
W1
_Z
2_
Z1
_T
2_
L3
[A
]
File: TFR LLP-S1AFP2A2 1 20151204 03;23;22_257000.CFG
2.96 2.965 2.97 2.975 2.98 2.985 2.99 2.995 3 3.005 3.01-400
-300
-200
-100
0
100
200
300
Time [s]
UA
C_
2_
L1
[kV
]
UA
C_
2_
L2
[kV
]
UA
C_
2_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1A1 1 20151204 03;23;22_259000.CFG
29
2.2.2. 330 kV keitiklių transformatoriaus prijungimas prie tinklo
Visi trys vienfaziai transformatoriai prie tinklo prijungiami fiksuotu laiku siekiant išvengti
išlyginamųjų srovių tarp fazių. Žemiau pateikiamos transformatoriaus įtampos ir išlyginamosios
srovės charakteristikos. Svarbu, kad transformatoriai būtų prijungti prie tinklo tuomet, kai
sinusoidės vertė artima maksimaliai, kad išvengti viršįtampių [5].
2.3 pav. 330 kV keitiklio transformatoriaus įtampos ir išlyginamosios srovės charakteristikos
A fazė prijungiama esant teigiamam sinusoidės pusperiodžiui, o B ir C fazės prijungiamos kai
sinusoidės yra neigiamuose pusperiodžiuose. Tokie reikalavimai pateikti projektavimo užduotyje
[5].
2.3 paveiksle matyti, kad išlyginamosios srovės vertės yra santykinai mažos, todėl galima teigti, kad
transformatorius prie tinklo prijungtas sėkmingai.
1.4 1.45 1.5 1.55-400
-200
0
200
400
600
UA
C_
2_
L1
[kV
]
UA
C_
2_
L2
[kV
]
UA
C_
2_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1A2 1 20151202 13;45;22_872000.CFG
1.4 1.45 1.5 1.55-100
-50
0
50
100
Time [s]
IA
C_
2_
L1
[A
]
IA
C_
2_
L2
[A
]
IA
C_
2_
L3
[A
]
30
2.4 pav. 330 kV keitiklio transformatoriaus visų apvijų įtampos charakteristikos
2.4 paveiksle pateiktas pirmasis grafikas vaizduoja pirminių apvijų įtampos vertes, antrasis –
antrinių žvaigžde sujungtų apvijų įtampos vertes, o trečiasis – antrinių trikampiu sujungtų apvijų
įtampos vertes. Antrinių apvijų grafikai patvirtina, kad trikampiu sujungtų apvijų įtampa pralenkia
žvaigžde sujungtų apvijų įtampos reikšmes.
2.2.3. 400 kV tinklo filtrų prijungimas
Tie patys reikalavimai galioja ir kitoje keitiklio pusėje – filtrai turi būti įjungti tuomet, kai
įtampos vertė yra lygi nuliui.
2.5 pav. 400 kV tinklo filtrų prijungimo srovių charakteristika
1.5 1.505 1.51 1.515 1.52 1.525 1.53 1.535 1.54 1.545 1.55-400
-200
0
200
400
UA
C_
2_
L1
[kV
]
UA
C_
2_
L2
[kV
]
UA
C_
2_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1A2 1 20151202 13;45;22_872000.CFG
1.5 1.505 1.51 1.515 1.52 1.525 1.53 1.535 1.54 1.545 1.55-50
0
50
UV
Y_
2_
L1
[kV
]
UV
Y_
2_
L2
[kV
]
UV
Y_
2_
L3
[kV
]
1.5 1.505 1.51 1.515 1.52 1.525 1.53 1.535 1.54 1.545 1.55-50
0
50
Time [s]
UV
D_
2_
L1
[kV
]
UV
D_
2_
L2
[kV
]
UV
D_
2_
L3
[kV
]
1.47 1.48 1.49 1.5 1.51 1.52 1.53 1.54-300
-200
-100
0
100
200
300
400
Time [s]
IA
C_
W1
_Z
1_
Z1
_T
2_
L1
[A
]
IA
C_
W1
_Z
1_
Z1
_T
2_
L2
[A
]
IA
C_
W1
_Z
1_
Z1
_T
2_
L3
[A
]
File: TFR LLP-S1AFP1A2 1 20151125 11;00;26_159000.CFG
31
2.6 pav. Įtampos verčių iškraipymas prijungus filtrus
Prijungus kiekvieną filtrų bloką tinklo įtampa padidėja apytiksliai 6 kV (priklausomai nuo tuo
metu esamos reaktyviosios galios vertės), todėl svarbu, kad prieš prijungiant filtrus įtampos lygis
būtų kontroliuojamas. Įtampos padidėjimas gaunamas dėl filtrų talpinio pobūdžio [6].
2.2.4. 400 kV keitiklių transformatorių prijungimas prie tinklo
Pirmą kartą prijungiant transformatorius prie Lenkijos tinklo (400 kV) A fazės jungtuvas
įsijungė nevisiškai tiksliai (sinusoidės vertė nebuvo artima maksimaliai), todėl gauta santykinai
didelė išlyginamoji srovė.
2.7 pav. 400 kV keitiklio transformatoriaus įtampos ir išlyginamosios srovės charakteristikos
1.46 1.47 1.48 1.49 1.5 1.51 1.52 1.53-400
-300
-200
-100
0
100
200
300
400
500
Time [s]
UA
C_
1_
L1
[kV
]
UA
C_
1_
L2
[kV
]
UA
C_
1_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1A2 1 20151125 11;00;26_164000.CFG
1.44 1.45 1.46 1.47 1.48 1.49 1.5 1.51 1.52 1.53-500
0
500
UA
C_
1_
L1
[kV
]
UA
C_
1_
L2
[kV
]
UA
C_
1_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1A2 1 20151204 10;21;29_004000.CFG
1.44 1.45 1.46 1.47 1.48 1.49 1.5 1.51 1.52 1.53-1000
-500
0
500
1000
1500
Time [s]
IA
C_
1_
L1
[A
]
IA
C_
1_
L2
[A
]
IA
C_
1_
L3
[A
]
32
2.8 pav. 400 kV keitiklio transformatoriaus įtampos ir išlyginamosios srovės charakteristikos
2.8 paveiksle pateiktos tos pačios transformatoriaus charakteristikos kaip ir 2.7 paveiksle, tik
parinktas didesnis laiko ašies mastelis. Iš išlyginamųjų srovių grafiko nustatoma laiko pastovioji tp
= 0,3 sek. Pereinamasis procesas laikomas nusistovėjusiu po pt7 . Kaip matome, po 2,1 sek.
išlyginamoji srovė nusistovi ir pasiekia leidžiamą lygį. Nepaisant to buvo nuspręsta koreguoti
jungtuvo valdymo plokštės nustatymus ir įrengti papildomus „Early make“ kontaktus. Atlikus
pakeitimus transformatoriaus prijungimas buvo sklandus.
2.9 pav. 400 kV keitiklio transformatoriaus visų apvijų įtampų charakteristikos
1.3 1.4 1.5 1.6 1.7 1.8 1.9 2 2.1 2.2 2.3-500
0
500
UA
C_
1_
L1
[kV
]
UA
C_
1_
L2
[kV
]
UA
C_
1_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1A2 1 20151204 10;21;29_004000.CFG
1.3 1.4 1.5 1.6 1.7 1.8 1.9 2 2.1 2.2 2.3-1000
-500
0
500
1000
1500
Time [s]
IA
C_
1_
L1
[A
]
IA
C_
1_
L2
[A
]
IA
C_
1_
L3
[A
]
0.9 0.91 0.92 0.93 0.94 0.95-500
0
500
UA
C_
1_
L1
[kV
]
UA
C_
1_
L2
[kV
]
UA
C_
1_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1B2 1 20151201 09;17;40_439000.CFG
0.9 0.91 0.92 0.93 0.94 0.95-50
0
50
UV
Y_
1_
L1
[kV
]
UV
Y_
1_
L2
[kV
]
UV
Y_
1_
L3
[kV
]
0.9 0.91 0.92 0.93 0.94 0.95-50
0
50
Time [s]
UV
D_
1_
L1
[kV
]
UV
D_
1_
L2
[kV
]
UV
D_
1_
L3
[kV
]
33
400 kV keitiklio transformatoriaus visų apvijų įtampos stabilios bei, kaip ir 330 kV keitiklio
transformatoriaus, antrinių trikampiu sujungtų apvijų įtampa pralenkia žvaigžde sujungtų apvijų
įtampos reikšmes. Tai nesudėtinga nustatyti iš fazorių diagramos, pateiktos 2.10 paveiksle.
2.10 pav. Keitiklio transformatoriaus įtampų fazorių diagrama
2.3. LitPol Link jungties galios perdavimo analizė
Galios perdavimo analizės pagrindinis tikslas yra nustatyti stabilaus darbo ribas, ištirti tinklo
reakciją į tam tikrus sistemos pasikeitimus.
2.3.1. Ventilių deblokavimas
Pirmasis ventilių deblokavimas veikė taip kaip ir tikėtasi, įtampos ir srovės vertės stabilios.
Pirmiausiai deblokuojamas lygintuvas, kad įkrauti DC grandį, tada siunčiamas signalas į inverterį,
kuris atidaro tiristorius ir taip pradedamas galios perdavimas. Normali galios kryptis laikoma iš
Lietuvos į Lenkiją.
34
2.11 pav. 400 kV tinklo keitiklio prijungimo charakteristikos
2.11 paveiksle pateikta pirmoji charakteristika vaizduoja 400 kV tinklo kintamosios įtampos
vertes, kV; antroji ir trečioji – keitiklio transformatoriaus antrinės, sujungtos žvaigžde ir antrinės,
sujungtos trikampiu apvijomis tekančių srovių charakteristikas, A; ketvirtasis grafikas vaizduoja
išlygintos įtampos, kV (mėlyna kreivė) ir keitiklio perduodamos galios, MW (žalia kreivė)
reikšmes; penktasis grafikas vaizduoja srovę, tekančią pro tiristorius, A; Šeštasis grafikas – tai
keitiklio pusės (Lenkija) tiristorių valdymo kampo α reikšmės.
2.12 pav. 330 kV tinklo keitiklio prijungimo charakteristikos
3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65 3.7-500
0
500
UA
C_1
_L1
[kV
] U
AC
_1_L
2 [k
V]
UA
C_1
_L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1B1 1 20151201 09;17;40_436000
3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65 3.7-500
0
500 IV
Y_1
_L1
[A]
IVY
_1_L
2 [A
] IV
Y_1
_L3
[A]
3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65 3.7-500
0
500
IVD
_1_L
1 [A
] IV
D_1
_L2
[A]
IVD
_1_L
3 [A
]
3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65 3.7-200
0
200
UD
[kV
] P
_DC
[MW
]
3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65 3.7-500
0
500
ID1
[A]
3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65 3.70
100
200
Time [s]
ALP
HA
_OR
D_1
[deg
] A
LPH
A_M
EA
S_1
[deg
]
3.2 3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65-500
0
500
UA
C_
2_
L1
[kV
] U
AC
_2
_L
2 [
kV]
UA
C_
2_
L3
[kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1B1 1 20151201 09;17;40_436000
3.2 3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65-500
0
500
IV
Y_
2_
L1
[A
] I
VY
_2
_L
2 [
A]
IV
Y_
2_
L3
[A
]
3.2 3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65-500
0
500
IV
D_
2_
L3
[A
] I
VD
_2
_L
2 [
A]
IV
D_
2_
L1
[A
]
3.2 3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65-200
0
200
UD
[kV
] P
_D
C [
MW
]
3.2 3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.65-500
0
500
ID
1 [
A]
3.2 3.25 3.3 3.35 3.4 3.45 3.5 3.55 3.6 3.650
100
200
Time [s]
AL
PH
A_
ME
AS
_2
[d
eg
] A
LP
HA
_O
RD
_2
[d
eg
]
35
2.12 paveiksle pateiktos tokios pačios charakteristikos kaip ir 2.11 paveiksle, tik jos
vaizduoja vertes lygintuvo (Lietuvos) pusėje. Kaip matome α kampas palaipsniui mažinamas iki
pasiekiama minimali reikiama įtampa ir tuomet keitiklis pilnai deblokuojamas (pradeda tekėti
srovė).
2.3.2. Keitiklio minimalios galios perdavimas
Minimali gala, kurią gali perduoti LitPol Link keitiklis yra 50 MW. Esant mažesnei galiai
sistemos valdymas tampa sudėtingesnis ir gaunamas nestabilus darbo režimas.
2.13 pav. 400 kV tinklo keitiklio charakteristikos
3.6 3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7-500
0
500
UA
C_
1_
L1
[kV
] U
AC
_1
_L
2 [
kV
] U
AC
_1
_L
3 [
kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1B1 1 20151201 09;17;40_436000
- 1 2 2 . 0 7 3
3 3 2 . 6 7 6
- 2 0 8 . 6 6 9
1 4 1 . 4 2 5
- 3 3 5 . 5 8 0
1 9 2 . 6 0 7
3.6 3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7-500
0
500
IV
Y_
1_
L1
[A
] I
VY
_1
_L
2 [
A]
IV
Y_
1_
L3
[A
]
- 3 3 2 . 3 4 6
3 2 8 . 3 1 9
- 4 . 6 5 4 9 6
3 3 6 . 9 2 3
- 3 3 0 . 2 5 7
1 5 . 6 8 5 4
3.6 3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7-500
0
500
IV
D_
1_
L1
[A
] I
VD
_1
_L
2 [
A]
IV
D_
1_
L3
[A
]
3 8 4 . 4 9 0
- 3 6 8 . 6 0 2
- 1 5 . 9 4 6 0
- 3 3 8 . 2 4 0
3 3 1 . 9 2 4
6 . 2 5 0 0 1
3.6 3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.70
100
200
UD
[kV
] P
_D
C [
MW
]
1 2 0 . 0 8 9
4 4 . 2 9 7 0
1 2 4 . 1 4 4
4 3 . 6 6 5 5
3.6 3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7300
400
500
ID
1 [
A]
3 5 2 . 6 5 5 3 4 1 . 9 2 8
3.6 3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.70
100
200
Time [s]
AL
PH
A_
OR
D_
1 [
de
g]
AL
PH
A_
ME
AS
_1
[d
eg
]
1 5 0 . 9 2 7
1 5 0 . 6 7 1
1 5 0 . 9 8 9
1 5 0 . 7 4 9
36
2.14 pav. 330 kV tinklo keitiklio charakteristikos
2.13 ir 2.14 paveiksluose pateiktuose grafikuose matyti, kad keitiklio darbas yra stabilus.
Perduodama minimali galia, UD = 122 kV, ID = 377,8 A. Lygintuvo pusėje α = 26°, Inverterio –
150,9° (γ = 29,1°).
2.3.3. Keitiklio veikimas maksimalia galia
Siekiant ištirti keitiklio reakciją į didelę apkrovą buvo atliktas maksimalios galios perdavimo
bandymas, kuris truko 10 valandų. Išmatuotos visų sistemos elementų temperatūros prieš keitiklio
įjungimą ir po jo. Užfiksuotas vidutinis aušinimo sistemos skysčio temperatūros prieaugis – 34,2
°C.
3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7-500
0
500
UA
C_
2_
L1
[kV
] U
AC
_2
_L
2 [
kV
] U
AC
_2
_L
3 [
kV
]
File: TFR LLP-S1PCP1B1 1 20151201 09;17;40_436000
- 7 . 8 1 1 8 1
2 5 8 . 9 6 6
- 2 5 2 . 0 8 9
- 1 4 1 . 7 3 4
- 1 4 2 . 8 8 6
2 8 6 . 4 4 2
3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7-500
0
500
IV
Y_
2_
L1
[A
] I
VY
_2
_L
2 [
A]
IV
Y_
2_
L3
[A
]
0 . 6 7 8 6 3
- 3 8 7 . 0 5 2
3 7 7 . 5 3 6
3 7 6 . 4 0 1
6 . 2 7 0 7 7
- 3 5 4 . 0 6 3
3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7-500
0
500
IV
D_
2_
L3
[A
] I
VD
_2
_L
2 [
A]
IV
D_
2_
L1
[A
]
- 4 0 4 . 4 2 9
3 7 5 . 1 1 3
2 9 . 2 5 9 2
3 8 9 . 6 8 8
- 4 0 4 . 8 1 6
1 5 . 0 8 1 2
3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.70
100
200
UD
[kV
] P
_D
C [
MW
]
1 2 0 . 5 9 6
4 7 . 4 7 1 9
1 2 3 . 0 0 7
4 9 . 7 9 9 7
3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.7300
400
500
ID
1 [
A]
3 7 7 . 8 2 7 3 6 9 . 9 3 2
3.61 3.62 3.63 3.64 3.65 3.66 3.67 3.68 3.69 3.70
100
200
Time [s]
AL
PH
A_
ME
AS
_2
[d
eg
] A
LP
HA
_O
RD
_2
[d
eg
]
2 6 . 1 4 9 7
2 6 . 0 4 1 9
2 5 . 8 1 1 2
2 6 . 0 9 7 1
37
2.15 pav. LitPol Link jungties aušinimo sistemos parametrai po 10 val keitiklio veikimo
maksimalia galia
2.15 paveiksle pateikiama LitPol Link sistemos aušinimo schema bei pagrindiniai jos
parametrai, t. y. aušinimo skysčio kiekis, slėgis, tekėjimo srautas bei temperatūra.
38
3. TIRIAMOJI DALIS
3.1. Modeliavimas
Šioje darbo dalyje nagrinėjamas AC-DC lygintuvas su tiristoriniais ventiliais. Tokie
lygintuvai naudojami vadinamose HVDC LCC (Line Commutated Conveter) arba CSC (Current
Source Converter) sistemose. Kadangi tiristorius yra elektronikos komponentas, todėl modeliavimui
buvo pasirinkta galios elektronikos modeliavimo programa „MicroCap“.
Darbo tikslas yra ištirti lygintuvo išlygintos įtampos priklausomybę nuo tiristorių atidarymo
kampo α bei nustatyti stabilaus darbo ribas. Taip pat atliekamas tyrimas, kurio metu nustatoma, kaip
kinta lygintuvo darbas keičiantis apkrovos pobūdžiui (aktyvioji ar aktyvioji-induktyvioji apkrova).
Išskiriamos dvi tiristorinių lygintuvų grupės:
6 pulsacijų lygintuvas;
12 pulsacijų lygintuvas.
3.1.1. 6 pulsacijų lygintuvo matematinis modelis
Panaudojant programinę įrangą „MicroCap“ sumodeliuojamas 6 pulsacijų lygintuvas.
3.1 pav. 6 pulsacijų lygintuvo matematinis modelis
Anksčiau pateiktame modelyje matyti trifazis tinklas, prie kurio prijungtas galios
transformatorius. Transformatoriaus antrinė apvija sujungta žvaigžde, prie kurios prijungtas
tiristorinis lygintuvas. Tarp (1) ir (19) mazgų prijungta apkrova.
39
Transformacijos faktorius randamas naudojantis šiomis formulėmis:
1
2
U
UKT ; (3.1)
1
2
L
LNKT ; (3.2)
1
2
2 LKL T . (3.3)
Čia:
KT – transformacijos faktorius;
N – galios naudingumo faktorius;
L1, L2 – pirminės ir antrinės apvijų induktyvumai, H;
U1, U2 – pirminės ir antrinės apvijų įtampos, V.
Modelio įtampos parinktos tokios, kad vėliau pagal tą patį modelį būtų galima atlikti
eksperimentinį tyrimą. Tinklo įtampa parinkta pagal esamą Lietuvoje vartojamą įtampą U1 = 400 V.
Transformatoriaus antrinė įtampa parinkta pagal laboratorijoje esamą įrangą, kad modelį būtų
galima patikrinti eksperimentiniu būdu. Galios transformatoriaus antrinės apvijos induktyvumas L2
apskaičiuojama panaudojant 3.1 – 3.3 formules.
4001 U V;
1402 U V;
1,01 L H.
35,0400
140
1
2 U
UKT ; (3.4)
25,121,035,0 2
1
2
2 LKL T mH. (3.5)
Modelio galios transformatoriaus antrinėje apvijoje įvedama apskaičiuota reikšmė. Tiristoriai
atidaromi kas 60 laipsnių.
40
3.2 pav. 6 pulsų lygintuvo charakteristikos
3.2 paveikslo pirmame grafike pateiktos transformatoriaus antrinės apvijos įtampos (fazinės)
charakteristikas, antrajame – tiristorių atidarymo impulsai (α = 0), trečiajame – apkrovos įtampa.
Apkrovos įtampos reikšmė priklauso nuo tiristorių atidarymo kampo α.
41
3.3 pav. 6 pulsų lygintuvo DC įtampos priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α
Iš anksčiau pateikto grafiko matyti, kad išlygintos įtampos lygis atvirkščiai proporcingas
tiristorių valdymo kampui α.
Modeliavimo metu ištiriama įtampos priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α bei
palyginama su teorinėmis reikšmėmis (apskaičiuotos naudojantis 1.4 – 1.6 formulėmis) ir
eksperimentinio tyrimo metu gautais rezultatais (žr. 3.3 skyrių).
Kai apkrova yra aktyvinio-induktyvinio pobūdžio, tuomet tiristorius neužsidaro net esant
neigiamai įtampai, nes tuo metu per jį dar teka elektros srovė.
42
3.4 pav. 6 pulsų lygintuvo DC įtampos charakteristika kai L > 0
Anksčiau pateiktame paveiksle matome transformatoriaus antrinės apvijos įtampos
charakteristikas, per apkrovą tekančios srovės charakteristiką bei išlygintos įtampos charakteristiką.
Tokios parametrų reikšmės gaunamos tada, kai tiristorių valdymo kampas α = 70°, apkrovos
Rd = 200 Ω, Ld = 1 H.
3.1.2. 12 pulsacijų lygintuvo matematinis modelis
12 pulsacijų lygintuvas gaunamas panaudojant galios transformatorių su dviem antrinėmis
apvijomis, kurių viena sujungta žvaigžde, kita – trikampiu. Naudojant tokią apvijų jungimo
kombinaciją gaunamas 30° kampas tarp tos pačios fazės skirtingų apvijų įtampos charakteristikų.
Dvylikos pulsacijų lygintuvo išėjimo įtampos charakteristikos pulsacijų amplitudė yra mažesnė. Be
to gaunama didesnė išlygintos įtampos reikšmė bei naudingumo faktorius.
43
3.5 pav. skirtingų apvijų vienos fazės įtampos kampo skirtumas
3.1 paveiksle pateiktas matematinis modelis papildomas pridedant trečiąją transformatoriaus
apviją, kuri sujungiama trikampiu. Prie šios apvijos prijungiamas dar vienas tiristorinis lygintuvas,
kuris su prieš tai sumodeliuotu tiristoriniu lygintuvu sujungiamas nuosekliai. Trikampiu sujungtos
apvijos transformacijos koeficientas apskaičiuojamas taip, kad apvijų įtampa būtų √3 karto didesnė:
4001 U V;
31402 U V;
1,01 L H.
6062,0400
3140
1
2
U
UKT ; (3.6)
75,361,035,0 2
1
2
2 LKL T mH. (3.7)
44
3.6 pav. 12 pulsacijų lygintuvo matematinis modelis
3.6 paveiksle pateiktas matematinis modelis sudarytas iš trifazio tinklo, prie kurio prijungtas
galios transformatorius su dviem antrinėmis apvijomis, kurių viena sujungta žvaigžde, o kita –
trikampiu. Prie abiejų apvijų prijungti tiristoriniai lygintuvai, kurie tarpusavy sujungti nuosekliai.
Toks jungimas formuoja 12 pulsacijų išlygintą įtampą apkrovoje. Tiristoriai atidarinėjami kas 30°.
45
3.7 pav. 12 pulsacijų lygintuvo charakteristikos
3.7 paveikslo pirmame grafike matome transformatoriaus antrinės žvaigžde sujungtos apvijos
linijinės įtampos charakteristikas, antrajame – transformatoriaus antrinės trikampiu jungtos apvijos
įtampos charakteristikas, trečiajame – tiristorių atidarymo impulsai (α = 0), ketvirtajame – apkrovos
įtampa. Aiškiai matyti, kad vieno sinusoidės periodo metu išėjimo įtampoje yra 12 impulsų.
3.2. Eksperimentinis tyrimas
3.2.1. 6 pulsacijų lygintuvo eksperimentinis tyrimas
Eksperimentinis tyrimas atliekamas naudojantis laboratorijoje esama įranga. Sujungiama
schema, atitinkanti anksčiau sumodeliuotą 6 pulsacijų lygintuvą (3.1 pav). Eksperimento tikslas –
naudojantis realiais elementais patikrinti lygintuvo darbą bei ištirti išėjimo įtampos priklausomybę
nuo tiristorių valdymo kampo α.
3.8 paveiksle pateikiama eksperimentinio tyrimo darbo vieta. Eksperimentinio tyrimo darbo
vietą sudaro:
1. Galios transformatorius;
2. Saugiklių-kirtiklių blokas;
3. Tiristorių valdymo blokas;
4. Tiristorinis tiltelis (lygintuvas);
46
5. Kompiuteris;
6. Srovės šaltinis;
7. Oscilografas;
8. Multimetras.
3.8 pav. Eksperimentinio tyrimo darbo vieta
Galios transformatoriaus pirminė apvija prijungiama prie tinklo, o antrinė apvija sujungiama
žvaigžde. Antrinės apvijos fazinė įtampa U2f = 80 V. Saugiklių-kirtiklių blokas skirtas apsaugoti
laboratorijos įrangą nuo per didelių srovių, kurios gali atsirasti klaidingai sujungus schemą arba dėl
neteisingų skaičiavimų. Kompiuteris naudojamas oscilografo reikšmėms išsaugoti. Srovės šaltinis
skirtas tiristorių valdymui – srovės impulsams sudaryti.
3.9 pav. 6 pulsų lygintuvo eksperimentinio tyrimo išlygintos įtampos charakteristika (α = 0)
47
Kaip matome, 3.9 paveiksle pateikta charakteristika artima matematinio modeliavimo metu
gautai išėjimo (išlygintos) įtampos charakteristikai.
3.10 pav. 6 pulsų lygintuvo eksperimentinio tyrimo išlygintos įtampos charakteristikos, kai:
a) α = 20°; b) α = 40°; c) α = 70°
b)
Kaip jau aptarta modeliavimo dalyje, esant aktyviajai apkrovai įtampa negali būti neigiama
(tiristorius užsidaro kai per jį nustoja tekėti srovė).
Atliktas eksperimentinis tyrimas kai prijungta aktyvioji-induktyvioji apkrova Rd = 200Ω,
Ld = 0,1 H. Gauta įtampos charakteristika pateikiama 3.11 paveiksle.
3.11 pav. 6 pulsų lygintuvo įtampos charakteristika, kai Ld > 0
48
3.2.2. 12 pulsacijų lygintuvo eksperimentinis tyrimas
Dvylikos pulsacijų lygintuvo eksperimentinis tyrimas atliekamas naudojant du laboratorinis
stendus. Sujungiama schema, kuri sumodeliuota 3.1.2 poskyryje, tačiau vietoj trijų apvijų galios
transformatoriaus naudojamas papildomas autotransformatorius, kurio antrinė apvija sujungiama
trikampiu, nes laboratorijoje nėra galimybės nustatyti skirtingus transformacijos koeficientus dviem
antrinėms to paties transformatoriaus apvijoms.
3.12 pav. Laboratorijoje naudojamas autotransformatorius
Anksčiau pateiktame paveiksle matome autotransformatorių, kurio antrinė apvija sujungta
trikampiu. Transformacijos faktorius parenkamas toks, kad
U2Δf = √3×U2Yf . (3.8)
Sujungus dvi darbo vietas į vieną bendrą schemą (pagal 3.1.2. poskyryje pateiktą modelio
schemą) tikimasi gauti dvylikos pulsacijų išlygintą įtampą, tačiau Ud išėjimo charakteristika
nesutampa su matematinio modeliavimo metu gauta charakteristika (palyginami 3.7 ir 3.13
paveikslai). Tikėtina, kad pagrindinė nesutapimo priežastis yra ta, jog naudoti du skirtingi galios
transformatoriai, kas apsunkino viso eksperimento eigą bei tiristorių valdymo kampo reguliavimą.
3.13 pav. 12 pulsacijų lygintuvo išėjimo įtampos charakteristika
49
Kaip matome anksčiau pateiktame paveiksle – įtampos reikšmė gaunama gerokai didesnė nei
naudojant 6 pulsacijų lygintuvo schemą.
Tyrimo rezultatai aptariami 3.3. dalyje.
3.3. Tyrimo rezultatų analizė
3.3.1. 6 Pulsacijų lygintuvo tyrimo rezultatai
3.1 lentelė. 6 pulsacijų lygintuvo tyrimo rezultatai
α 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Apskaičiuota
Ud, V
189 186,1 177,6 163,7 144,8 121,5 94,5 64,6 32,8 0
Modeliavimas 186,6 184,6 176,4 163,6 146,5 126,3 100,8 87,9 - -
Eksp. tyrimas 189,3 186,5 177,8 163,8 145,2 121,5 94,8 64,8 32,9 0
Teorinės reikšmės apskaičiuotos naudojantis 1.4 formule. Modeliavimo ir eksperimentinio
tyrimo metu apkrova pastovi – Rd = 200 Ω, Ld = 0.
3.14 pav. Apkrovos įtampos Ud priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α
Anksčiau pateiktame paveiksle matyti, kad rezultatai visais trimis metodais gauti gana
panašūs (apskaičiuotos ir eksperimentinio tyrimo reikšmės dengia viena kitą), todėl galima teigti,
jog tyrimas atliktas teisingai. Tam tikri nesutapimai gaunami dėl apvalinimo skaičiuojant, o
eksperimentinio tyrimo metu – dėl žmogiško faktoriaus nustatant tiristorių valdymo kampą α.
Modeliavimo metu nustatyta, kad maksimalus tiristorių valdymo kampas, kuriam esant
tiristoriai atidaromi yra α = 76°. Esant tokiam tiristorių valdymo kampui išėjimo įtampa Ud = 67,3
V.
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
0 20 40 60 80 100
Ud, V
α
Ud priklausomybė nuo valdymo kampo α
Apskaičiuota
Modeliavimas
Eksp. tyrimas
50
3.15 pav. 6 pulsacijų lygintuvo charakteristikos, kai α = 80°
3.15 paveiksle matyti, kad esant didesniam tiristorių valdymo kampui α tiristoriai neatsidaro
ir apkrovos įtampa Ud = 0 (kai apkrova aktyvinio pobūdžio).
Eksperimentinio tyrimo metu patikrinamas realaus lygintuvo darbas, tuo pačiu patikrinamas
matematinio modelio sutapimas su realių elementų darbu.
3.3.2. 12 pulsacijų lygintuvo tyrimo rezultatai
Teorinės reikšmės apskaičiuojamos pasinaudojant 1.4 formule:
6
2
6
sin26
=
tdtUU ld (3.9)
0cos26
= ld UU
(3.10)
ld UU 2,7= (3.11)
51
3.2 lentelė. 12 pulsacijų lygintuvo tyrimo rezultatai
α 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Apskaičiuota
Ud, V
378 372,2 355,2 327,4 289,6 243 189 129,3 65,6 0
Modeliavimas 369,2 365,4 348,1 320 282,3 237,6 187,1 136 - -
Eksp. tyrimas 360
Kadangi eksperimentinio tyrimo metu nepavyko tinkamai sureguliuoti transformatorių
transformacijos koeficientų (naudoti du skirtingi transformatoriai, kurių vieno antrinė apvija buvo
sujungta žvaigžde, kito – trikampiu) bei tiristorių valdymo kampų, todėl negalima nustatyti 12
pulsacijų lygintuvo įtampos priklausomybės nuo tiristorių atidarymo kampo α.
3.13 paveiksle matyti, kad eksperimentinio tyrimo metu nepavyko gauti 12 pulsacijų įtampos
charakteristikos, tačiau įtampos reikšmė apytiksliai panaši teorinei ir modeliavimo metu gautoms
reikšmėms.
3.4. HVDC sistemų įtaka elektros tinklui
3.4.1. Harmonikų lygio analizė
Eksperimentinio tyrimo metu buvo atlikta į tinklą įnešamų triukšmų (harmonikų) analizė.
Harmonikų lygis nustatomas panaudojant oscilografą. Atliekamas 6 pulsacijų lygintuvo tyrimas,
kurio metu nustatoma harmonikų lygio priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α. Matuojama
antrinės apvijos srovė. Rezultatai pateikiami 3.3 lentelėje.
3.3 lentelė. Į tinklą įnešamos harmonikos
α, °
Harm nr. 0 20 40 70
1 1,6 1,5 1,2 0,53
3 0 0 0 0
5 0,3 0,3 0,29 0,28
7 0,14 0,15 0,15 0,19
9 0 0 0 0
11 0,08 0,1 0,09 0,07
13 0,06 0,09 0,08 0,06
15 0 0 0 0
52
Atlikus šį tyrimą pastebėta, kad didėjant tiristorių valdymo kampui α mažeja pagrindinės
(pirmosios) harmonikos srovė, tačiau aukštesniųjų harmonikų lygis išlieka panašus. Daroma išvada,
kad didėjant tiristorių valdymo kampui α gaunamas didesnis harmonikų iškraipymas.
3.4.2. HVDC filtrų įtakos tinklui tyrimas
Anksčiau minėta, kad priklausomai nuo keitiklio galios yra prijungiamas atitinkamas kiekis
filtų (filtrų prijungimo vieta pateikiama LitPol Link vienlinijinėje schemoje – PRIEDAS Nr. 1).
Filtrai dažniausiai yra talpinio pobūdžio ir skirti tinklo reaktyviajai galiai reguliuoti. Kuo didesnė
keitiklio galia (mažesnis tiristorių valdymo kampas α), tuo daugiau reaktyviosios galios reikia
kompensuoti.
3.16 pav. LitPol Link keitiklio filtrų prijungimas Lietuvos tinklo pusėje
Anksčiau pateiktame paveiksle matyti, kad kintant keitiklio galiai prisijungia filtrai, dėl kurių
tinklo įtampa tuo momentu padidėja apytiksliai 2 % nuo nominalios. Toliau didėjant keitiklio galiai
tinklo įtampa nusistovi iki nominalios tinklo įtampos.
53
IŠVADOS
1. Naudojant HVDC jungtis galima sujungti skirtingų parametrų elektros energijos tinklus,
perduoti elektros energiją dideliais atstumais. Tokiu būdų sumažinami perduodamos
elektros energijos kaštai bei eliminuojami reaktyviosios galios nuostoliai;
2. Išanalizavus HVDC sistemų valdymą pastebėta, kad tiristorinių keitiklių valdymas
atliekamas keičiant tiristorių atidarymo kampą α, o keitiklio darbas negalimas jei bent
vienoje keitiklio pusėje nėra įtampos;
3. Panaudojant modeliavimo programa „MICRO-CAP“ sukurti du matematiniai modeliai –
6 pulsacijų tiristorinis lygintuvas ir 12 pulsacijų tiristorinis lygintuvas. Išanalizavus šiuos
du modelius daroma išvada, kad 12 pulsacijų lygintuvas yra labiau priimtinas ekonominiu
požiūriu (didesnė išlygintos įtampos vertė – didesnė perduodama galia) bei sumažina į
tinklą įnešamų triukšmų (harmonikų) lygį;
4. Eksperimentinio tyrimo metu su laboratorijoje esama įranga nepavyko sujungti 12
pulsacijų lygintuvo, tačiau palyginus eksperimento metu sukurto 6 pulsacijų lygintuvo
charakteristikas su sumodeliuoto 6 pulsacijų lygintuvo charakteristikomis daroma išvada,
kad modeliavimas atliktas teisingai. Palyginama išlygintos įtampos forma ir verčių
priklausomybė nuo tiristorių valdymo kampo α (žr. 3.1 lentelę). Modeliavimo duomenys
nuo eksperimentinio tyrimo duomenų santykinai nesiskiria ir yra artimi teorinių
skaičiavimų duomenims.
5. Dvylikos pulsacijų lygintuvo galios transformatorių jungimo būdas (dvi antrinės apvijos)
eliminuoja 5 ir 7 harmonikas, taip sumažinamas triukšmų, įnešamų į tinklą lygis.
Aukštesnėms harmonikoms filtruoti naudojami specialūs filtrai, kurie tuo pačiu atlieka ir
reaktyviosios galios kompensavimo funkciją.
54
LITERATŪRA
1. W. Long, S. Nilsson, HVDC transmision: yesterday and today. Power and Energy
Magazine, IEEE, 2007. 22-31 psl.
2. M. Bahrman and B. Johnson, “The ABCs of HVDC Transmission Technologies: Ann
Overview of High Voltage Direct Current Systems and Applications,” IEEE Power
and Energy Magazine, 2007, Kovo/Balandžio leidinys;
3. M. Szechtman, M. Zavahir, and J. Jyrinsalo, “The role of SC B4 – HVDC and Power
Electronics in Developing the Power Grid for the Future,” Electra, June 2008;
4. M. Davies, M. Dommaschk, J. Dorn, HVDC PLUS – Basics and Principle of
Operation. Mokslinis straipsnis;
5. 1JNL249566 High Voltage Energization of station – ITP. ABB techninė dokumentacija.
6. 1JNL316380 HV energization of HVDC Classic station Alytus – ITR. ABB techninė
dokumentacija.
7. Paulo Fischer de Toledo „Modeling and control of a line-commutated HVDC
transmission system interacting with a VSC STATCOM“ 2007, Stokholmas;
8. J. Arrillaga, Y.H. Liu, N.R. Watson. Flexible Power Transmission. The HVDC
Options 2007 Anglija;
9. Tatjana Kalitjuka, Control of Voltage Source Converters for Power System
Applications 2011. Mokslinis straipsnis;
10. HÉCTOR F. LATORRE S. Modeling and Control of VSC-HVDC Transmissions
2011 Svedija;
11. Owen Peake The History of High Voltage Direct Current Transmission 2009
Australijos konferencija;
12. Randy Wachal. Voltage Source Converter (VSC) Tutorial. Presentation 2014
55
PRIEDAI
1. LitPol Link jungties vienlinijinė schema
INDEXDescription Sheet
2Summary
7Legends
8Revision Information
3400 kV AC Switchyard
5Filter
6Converter Area
Rev Ind
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardIndex
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pany
Main Circuit
Alytus
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
4330 kV AC Switchyard
1
2
2
7
8
3
5
6
4
=T1 =T1
Z Z Z Z Z Z
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.
Rep
rodu
ctio
n,us
eor
disc
losu
reto
third
parti
esw
ithou
texp
ress
auth
ority
isst
rictly
forb
idde
n.©
Draw ing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardSummary
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pany
Main Circuit
Alytus
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Plant Section Item Designation
Z
400 kV AC Switchyard
Future HVDC Block
BUS B BUS A
330 kV AC Switchyard
400 kV AC Line-2ELK
400 kV AC Line-1ELK
Converter Group
400 kV ACFilter Bank
330 kV ACFilter Bank
Breaker with synchronising
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardSUMMARY
BUS BBUS A
BtB 2 Kruonis 1
Lietuvos
AT 1
Not In ABB Scope of Supply
Line Reactor
Line Reactor
Breaker without synchronising
Filter group
6 - Pulse Converter group
AC Disconnector with earthing switch
Kruonis 2
Gardinas
AT 2
2
3
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Drawing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV Switchyard400 kV AC Switchyard
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pan
y
Main Circuit
Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Plant Section Item Designation
=W2
=Q1T-402
=WA.W1.L2
=WA1
=W1
=Q1L-402
=WA.W1.L1
=F1
RIB-Elk1
=Q21
ŠRE-Elk1-ž
=T2
IT-Elk1
=T2
IT-Elk2
=Q21
=Q11 L-Elk1-ž
L-Elk1-0
=Q12
=L1
R-Elk1
=T1
ST-Elk1
=C1
C-Elk1
=F1
RIB-Elk2
=Q21
=Q11 L-Elk2-ž
L-Elk2-0
=Q12
=C1
C-Elk2=L1
R-Elk2
=T1
ST-Elk2
=T1
ST-402
=Q21
=Q11
T-401-0
T-401-0ž
=Q15
=T2ST1-T401
=Q3T-401
=Q2T-401/L-402
=Q21
=Q11
Š-402-1
T-402-ž
=Q11
=T1
ST-T402
=Q21
=Q11 T-402-0ž
T-402-0
=Q12
=Q21
=Q22
=Q11 T-402/L401-ž
T-402/L401-0
T-402/L401-0ž
=Q13
=Q2T-402/L-401
=Q21
=Q22
=Q11 L-401/T402-0ž
L-401/T402-0
L-401/T402-ž
=Q14
=Q21
=Q11
L-401-0
L-401-0ž
=Q15
=T2ST-401
=Q3L-401
=Q21
=Q22
=Q11L-401-1ž
Š-401-1
Š-401-ž
=Q16
=T2
IT-401
=T1
IT-402
=F2
RIB1-ŠRE1.Elk1
=Q21
=Q11 ŠRE-Elk1-0ž
ŠRE-Elk1-0
=Q11
=Q1ŠRE-Elk1
=Q21
=Q11 ŠRE-Elk2-0ž
ŠRE-Elk2-0
=Q11
=Q1ŠRE-Elk2
=Q21
ŠRE-Elk2-ž
=F2
RIB1-ŠRE1.Elk2
=F3
RIB-RE1.Elk1
=F3
RIB-RE1.Elk2
=Q21
=Q22
=Q11 Š-402-ž
Š-402-2
L-402-2ž
=Q11
=Q21
=Q11 L-402-0ž
L-402-0
=Q12
=Q21
=Q22
=Q11 L-402/T401-ž
L-402/T401-0
L-402/T401-0ž
=Q13
=Q21
=Q22
=Q11 T-401/L402-0ž
T-401/L402-0
T-401/L402-ž
=Q14
=Q21
=Q11 T-401-ž
Š-401-2
=Q16
=L3RE1-Elk1
=L2ŠRE1-Elk1
=L3RE1-Elk2
=L2ŠRE1-Elk2
=T4ST-RE1.Elk1
=T3ST-ŠRE.Elk1
=T3ST-ŠRE.Elk2
=T4ST-RE1.Elk2
=T3ST-T401/L402
=T3ST-T402/L401
Futu
reH
VDC
Bloc
k
400 kV AC BUS A
=P1.
WT1
ELK 1 ELK 2
400 kV AC BUS B
Not in ABB Scope of Supply(Future Scope for Second Stage)
Š-402
Š-401
3
4
6
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Drawing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV Switchyard330 kV AC Switchyard
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pan
y
Main Circuit
Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Plant Section Item Designation
=T2
ST2-366
=Q1K-302
=T1
IT-ŠK302
=F1
RIB-K302
=WA2.W1.L1
=T2
ST2-367
=T2
ST2-368
=T1
IT-368
=F1
RIB-368
=WA2.W3.L2
=T1
IT-AT301
=F1
RIB-AT301
=WA2.W3.L1
=T1
IT-330
=F1
RIB-330
=WA2.W4.L1=WA2.W2.L2
=F1
RIB-367
=L1
R-367A
=T1
IT-367
=Q21
=Q22
=Q11 L-367-ž
L-367-0
Š-367-ž
=Q11
=Q21
=Q22
=Q11 L-368-ž
L-368-0
Š-368-ž
=Q11
=Q21
=Q22
=Q11 L-330-ž
L-330-0
Š-330-ž
=Q11
=Q21
=Q11
L2-366-2
L2-366-2ž
=Q16
=Q21
=Q11 L2-366-0ž
L2-366-0
=Q15
=Q21
=Q11
L1-366-0
L1-366-0ž
=Q14
=Q2L1-366/K-302
=T3ST-366/K302
=Q21
=Q11 K-302-02ž
K-302-02
=Q13
=Q21
=Q11
K-302-1
K-302-1ž
=Q11
=T1ST1-K302
=Q21
=Q11 K-302-01ž
K-302-01
=Q12
=F1RIB-ŠK302
=T2ST-K302
=Q21
=Q22
=Q11 ŠK-302-ž
K-302-0
K-302-ž
=Q11
=WA2.W2.L1=T1
IT-ŠK301
=F1
RIB-K301
=T2ST-K301
=Q21
=Q22
=Q11 ŠK-301-ž
K-301-0
K-301-ž
=Q11
=F1RIB-ŠK301
=Q21
=Q11 K-301-01ž
K-301-01
=Q12=Q21
=Q11 K-301-02ž
K-301-02
=Q13
=T3ST-367/K301
=T1ST1-K301
=Q2L1-367/K-301 =Q1
K-301
=Q21
=Q11
L1-367-0
L1-367-0ž
=Q14
=Q21
=Q11
K-301-1
K-301-1ž
=Q11
=Q21
=Q11 L2-367-0ž
L2-367-0
=Q15
=Q21
=Q11
L2-367-2
L2-367-2ž
=Q16
=Q21
=Q11
L2-368-2
L2-368-2ž
=Q16
=Q21
=Q11 L2-368-0ž
L2-368-0
=Q15
=Q21
=Q11
L1-368-0
L1-368-0ž
=Q14
=T3ST-368/AT301
=Q21
=Q11 AT-301-02ž
AT-301-02
=Q13
=Q21
=Q11
AT-301-1
AT-301-1ž
=Q11
=Q1AT-301
=T1ST1-AT301
=Q21
=Q11 AT-301-01ž
AT-301-01
=Q12
=Q21
=Q22
=Q11 ŠAT-301-ž
AT-301-0
AT-301-ž
=Q11
=T2ST-AT301
=T3
AT-1
=T4
ST-AT1N
=T6
ST-AT101
=T5ST-AT11.1
=F1RIB-ŠAT301
=L1
R-368B-C
=Q21
=Q11
AT-302-2
AT-302-2ž
=Q16
=Q3AT-302
=T2ST2-AT302
=Q21
=Q11 AT-302-02ž
AT-302-02
=Q15
=L1
R-330A-B
=Q21
=Q11
L1-330-1
L1-330-1ž
=Q11
=Q3L2-368
=Q1L1-330
=T1
ST1-330
=Q21
=Q11 L1-330-0ž
L1-330-0
=Q12
=Q2L1-368/AT-301
=Q21
=Q11
L2-330-0
L2-330-0ž
=Q13
=Q2L2-330/AT-302
=T3ST-330/AT302
=Q21
=Q11 AT-302-01ž
AT-302-01
=Q14
=F1RIB-ŠAT302
=T1
IT-AT302
=F1
RIB-AT302
=WA2.W4.L2
=T2ST-AT302
=T3
AT-1
=T4
ST-AT2N
=T6
ST-AT102
=T5ST-AT12.1
=Q21
=Q22
=Q11 ŠAT-302-ž
AT-302-0
AT-302-ž
=Q11
=T1
IT-366
=F1
RIB-366
=WA2.W1.L2
=L1
R-366B
=Q21
=Q22
=Q11 L-366-ž
L-366-0
Š-366-ž
=Q11
=T1IT-Š301
=T2IT-Š302
=T2ST-368
=W1 =W2 =W3 =W4=WA2
=C1
C-366
=C1
C-367
=C1
C-368
=C1
C-330
=Q3L2-366
=Q3L2-367
330 kV AC BUS B
330 kV AC BUS A
ŠK-302 ŠK-301 ŠAT-301
Š-368
ŠAT-302
Š-330Š-367
=P1.
WT2
Š-366
Not in ABB Scope of Supply
Š-302
Š-301
LN 367KRUONIS 2 LN 368
GARDINAS
LN 330LIETUVOS E
BtB2KEITIKLIS 2
BtB1KEITIKLIS 1
10 kV
110 kV 110 kV
10 kV
LN 366KRUONIS 1
4
5
6
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Drawing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardFilter
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pan
y
Main Circuit
Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Plant Section Item Designation
=W1.Z1 =W1.Z2
=Z1
=Q21
F1-401-ž
=Z2
=Q22
F2-401-ž
=Z3
=Q23
F3-401-ž
=Z2 =Z3
F1-401-1ž
=Q21
=Q11F1-401-1
=Q11
F2-401-1ž
=Q21
=Q11F2-401-1
=Q12
F3-401-1ž
=Q21
=Q11F3-401-1
=Q13
=F1RIB-F401
=Q1F1-401
=Q2F2-401
=Q3F3-401
=T1ST1-F401
=T2ST2-F401
=T3ST3-F401
=C2
KB2-1F401
=C3
KB3-1F401
=C1
KB1-1F401
=T1
ST1-1F401
=R1R1-1F401
=L1RE1-1F401
=L2RE2-1F401
=L3RE3-1F401
=R3R3-1F401
=T2ST2-1F401
=T3ST3-1F401
=T4ST4-1F401
=F1RIB1-1F401
=F2RIB2-1F401
=F3RIB3-1F401
=C1
KB1-2F401
=T1
ST1-2F401
=C2
KB2-2F401
=C3
KB3-2F401
=R1R1-2F401
=L1RE1-2F401
=L2RE2-2F401
=L3RE3-2F401
=R3R3-2F401
=T2ST2-2F401
=T3ST3-2F401
=T4ST4-2F401
=F1RIB1-2F401
=F2RIB2-2F401
=F3RIB3-2F401
=C1
KB1-3F401
=T1
ST1-3F401
=T2ST2-3F401
F1-301-1ž
=Q21
=Q11F1-301-1
=Q11
F2-301-1ž
=Q21
=Q11F2-301-1
=Q12
F3-301-1ž
=Q21
=Q11F3-301-1
=Q13
=Q1F1-301
=Q2F2-301
=Q3F3-301
=Q21
F1-301-ž
=Q22
F2-301-ž
=Q23
F3-301-ž
=T1ST1-F301
=T2ST2-F301
=T3ST3-F301
=F1RIB-F301
=C1
KB1-2F301
=T1
ST1-2F301
=R1R1-2F301
=L1RE1-2F301
=F1RIB1-2F301
=C2
KB2-2F301=L2
RE2-2F301
=F2RIB2-2F301
=T3ST3-2F301
=T2ST2-2F301
=R2R2-2F301
=Z1
=T1
ST1-1F301
=C1
KB1-1F301
=R1R1-1F301
=L1RE1-1F301
=F1RIB1-1F301
=C2
KB2-1F301=R2
R2-1F301
=L2RE2-1F301
=F2RIB2-1F301
=T3ST3-1F301
=T2ST2-1F301
=C1
KB1-3F301
=T1
ST1-3F301
=T2ST2-3F301
=W1.Z2=W1.Z1
HP12/24/36 HP12/24/36 HP12/24Shunt Capacitor Shunt CapacitorHP12/24
5
6
66
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Drawing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardConverter Area
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pan
y
Main Circuit
Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Plant Section Item Designation
=V
=L1
RE-VN11
=L2
RE-VN12
=F1
RIB-VN11
=F2
RIB-VN12
=Q21 T-401-61ž
=Q22 T-401-62ž
=P1
=X6
SIV-16
=X5
SIV-15
=WT1
=WT2
=WN
=U
=X1
SIV-11
=X2
SIV-12
=X3
SIV-13
=X4
SIV-14
=L1
RE-T401
=L1
RE-T301
=T1
T401
=T1
T301=T3
IT-T401
=Q21
=Q11
T-401-1
T-401-1ž
=Q11
=C1
KB1-T401
=C2
KB2-T401
=F1RIB-T401
=T2ST-T401
=V1K1-V1
=V2K1-V2
=V7K1-V7
=V8K1-V8
=V3K1-V3
=V4K1-V4
=V5K1-V5
=V6K1-V6
=F1
RIB-KV11
=F2
RIB-KV12
=F3RIB-KV13
=F4RIB-KV14
=F5RIB-KV15
=F6RIB-KV16
=F7
RIB-KV17
=F8
RIB-KV18
=F1RIB-VN1
=T1
SMI-VN11
=T2
SMI-VN12
=Q21 T-301-61ž
=Q22 T-301-62ž
=F1RIB-T301
=T2ST-T301
=C1
KB1-T301
=C2
KB2-T301
T-301-1
T-301-1ž
=Q21
=Q11=Q11
=T3
IT-T301
=T1
ID-P11
=T2
ID-P12
=Q23 T401-Nž
=Q23 T301-Nž
=P1.WT1 =P1.WT2
=W1.
Z1
=W1.
Z2
Valve Hall
Neutral Bus
Neutral Bus
Neutral Bus
DC Pole
DC Pole
6
7
3 4
5
5
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Drawing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardLegends
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pan
y
Main Circuit
Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Plant Section Item Designation
=Qx
=Cx
=Fx
=Tx
=Tx
=Tx
=Tx
=Cx
=Vx
=Xx
=Lx
=Rx
=Q2x
=Tx
=Q21 =Q22
=Q11=Q1x
=Q21
=Q11=Q1x
=Tx
=Tx
=Qx
=Lx
=Cx
=Lx
Functional blocks Symbols
Components
Converter Transformer, three windings
Wall Bushing
Capacitor
Arrester
Breaker
Current Measuring Device
Direct Voltage Divider
Current Transformer
=WT Transformer Area
=Z Filter Area
=C
=L
=Q
=R
=T
=X
Capacitor
Reactor
Switch
Resistor
Transformer
Bushings
=W AC Switchyard
=P
Disconnector with two Earthing Switches
Thyristor Valve
Thyristor valve
Pole Area
=V
Miscellaneous
HP High Pass
No connection between lines
Connection between lines
Transition between one-line andthree-line representation
Disconnector with one Earthing Switch
Reactor
Resistor
Earthing Switch
Optical Currrent Transformer
Earth
Capacitive Voltage Transformer
Removable Link
Phase Designation
Voltage Transformer
Disconnecting Circuit Breaker
Line Trap
Coupling Capacitor
Shunt Reactor /Netral Grounding Reactor
A (yellow), B (green), C (red) AC-phases all other areas
7
8
We
rese
rve
allr
ight
sin
this
docu
men
tand
inth
ein
form
atio
nco
ntai
ned
here
in.R
epro
duct
ion,
use
ordi
sclo
sure
toth
irdpa
rties
with
oute
xpre
ssau
thor
ityis
stric
tlyfo
rbid
den.
©
Drawing number
Approved by ABB
Arunkumar B
Drawn by
Sukant Prasad PatiResp dept
PSDC/DCTSDCreate date
2012-04-20 1JNL222668
LitPol Link Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station and 400 kV SwitchyardRevision Information
Rev Ind
P
Sheet
Cont
Bas
edon
Com
pany
Main Circuit
Alytus HVDC Back-to-Back Converter Station
=S1Single Line Diagram
ABB
AB(S
E)
ABB AB, HVDC
Page Title
Plant Section Item DesignationPlant Section
Rev. no. Date Rev Order CommentRev Designer Rev Approver
B 2012-05-24 N.A. In summary: 400 kV converter breaker and 330 kV AC yard breaker changed to sychronising.In page 3: =WA1.W2.Q11 and =WA1.W1.Q16 to AC disconnector with two earthing switches.In page 4: Two shunt capacitor bank added instead of one HP 12/24/36 and HP 3 filter at 400 kV side.
Sukant Prasad Pati Chandra-Mohan S
C 2012-06-05 N.A. In page 3: Future scope covers two circuit breakers and =WA1.W1.Q16 changed to AC disconnector with one earthing switch.Sukant Prasad Pati Chandra-Mohan S
D 2012-06-14 N.A. In page 4: Removed the filter sub-bank earthing switches close to the filter bus.Sukant Prasad Pati Chandra-Mohan S
E 2012-06-19 N.A. In page 4: =W1.Z2.Z3, HP3/5 filter replaced by shunt capacitor.Sukant Prasad Pati Chandra-Mohan S
F 2012-10-04 N.A. Summary page modified; =W1.Z1.(Z4,T4,Q4,Q24), =W1.Z1.Z3.(L1,F1), =WA1.T(1,2) and =P1.Q1 removed.=P1.(WT1,WT2).Q11 place changed. In AC Switchyard page, =WA1.W1.(Q11,Q1,T1,Q12) came under future scope.ELK line 1 connected to 400kV bus B and 400kV bus A & B are directly connected.
Sukant Prasad Pati Chandra-Mohan S
G 2012-12-19 N.A. In summary page, 330 kV switchyard modified; In AC switchyard, lines are interchanged in 400 kV & 330 kV switchyard;In filter, =W1.Z(1,2). T(1,2,3) are changed to optical current transformer.
Sukant Prasad Pati Chandra-Mohan S
H 2013-03-05 N.A. Older revisions can be seen in 1JNL201291.In page 4, Disconnecting Circuit Breaker (=W1.Z(1,2).Q(1,2,3)) changed to Conventional Circuit Breaker (=W1.Z(1,2).Q(1,2,3)) andAC disconnector with one earthing switch (W1.Z(1,2).Q(11,12,13) added.
Sukant Prasad Pati Anders L Henriksson
I 2013-05-22 N.A. In page 3, AC disconnector with one earthing switch (=WA.W1.L(1,2).Q12) added.=WA.W1.L(1,2).L1 symbol changed and =WA.W1.L(1,2).C1 changed to =WA.W1.L(1,2).T4. Summary page modified.
Sukant Prasad Pati Anders L Henriksson
J 2013-05-30 N.A. In page 3, line trap [=WA.W1.L(1,2).L1] and coupling capacitor [=WA.W1.L(1,2).T4] are under ABB scope of supply.=WA.W1.L(1,2).T4 changed to coupling capacitor =WA.W1.L(1,2).C1. The order of =WA.W1.L(1,2).[T1,T2,L1&C1] rearranged.
Sukant Prasad Pati Anders L Henriksson
K 2013-07-05 N.A. In page 2, Added additional explanation for symbols. In page 6, Shunt reactor symbol added.In page 5, interchange the position of AC disconnector with one earthing switch [=P1.WT(1,2).Q11] and CVT [=P1.WT(1,2).T3].
Sukant Prasad Pati Hossein Bayervand
L 2013-09-23 N.A. In page 3, Added NGR with arrester [=WA.W1.L(1,2).L3 & F3], Interchange the name of 400 kV line ELK 1 & ELK 2 and =WA1.W1 & =WA1.W2..In page 5, Added PLC capacitor [=P1.WT(1,2).C2] and deleted capacitor tining unit [=P1.WT(1,2).Z1].
Sukant Prasad Pati Anders L Henriksson
M 2014-01-02 N.A. AC switchyard split into 400 kV & 330 kV AC switchyard respectively. Customer's item designation added. Index and Summary page modified.Sukant Prasad Pati Anders L HenrikssonN 2014-02-17 N.A. Changed the customer item designation of arrester at line reactor [=WA.W1.L(1,2).F(2,3)]; AC line currect transformer [=WA.W1.L(1,2).T3] and
neutral bus current measuring device [=P1.WN.T(1,2)]. Added CT [=WA.W1.L(1,2).T4] at NGR.Sukant Prasad Pati Anders L Henriksson
O 2014-03-04 N.A. Changed the customer item designation of 330kV switchyard of 330kV bus bar voltage transformer ID-Š-301 to IT-Š301 and ID-Š-302 to IT-Š302.and 330kV bus bar ŠK-367 to Š-367 and ŠK-368 to Š-368. In page6, added earthing switch [=P1.WT(1,2).Q23].Direction of current transformer at =WA1.W1.T3 changed. Separate removable link added at shunt reactor [=WA.W1.L(1,2).L2].
Sukant Prasad Pati Anders L Henriksson
P 2014-05-20 N.A. Connection of HP12/24 resistor [=W1.Z2.Z(1,2).R2] changed.Sukant Prasad Pati Arunkumar B
One shunt capacitor bank added instead of HP 3 filter bank at 330 kV side.In page 5: One DCCT (=P1.U.T4) added in neutral bus; =P1.WN DCCT is removed and transition between one-line and three linerepresentation changed.
Conventional Circuit Breaker changed to Disconnecting Circuit Breaker.
In page 4: =W1.Z2.Z3 Shunt Capacitor removed and HP3/5 filter bank added.
In page 5: =P1.WT(1,2). Z1 AC PLC filter tuning unit added.
=WA1.W2.Q16 changed to AC disconnector with two earthing switch.
AC disconnector removed from AC disconnector with one earthing switch.
=WA.W1.L(1,2).(L2,F2,Q11,Q21,Q1,T3) added. =WA1.W2.Q16 changed from disconnector with two earthing switch to disconnector with oneearthing switch.
330 kV switchyard ( =WA2, =WA2.W1.L(1,2), =WA2.W2.L(1,2), =WA2.W3.L(1,2) and WA2.W4.L(1,2) added.
In page 5, Neutral bus current measuring device (=P1.U.T(3,4)) removed and added at =P1.WN.T(1,2).
8
---