Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos 2013 – 2014 m.m. projekte dirbo kūrybos praktikė režisierė Giedrė Žickytė ir kūrybos agentas Andrius Atas, dalyvavo 6B klasės mokiniai. Projektas buvo skirtas skatinti mokinių smalsumą, ugdyti atkaklumą ir nuoseklios praktikos gebėjimus, analizuoti informaciją, pritaikyti žinias, suvokti kontekstą, interpretuoti ir gerinti klasės santykius.

Projekte dalyvauti buvo pakviestos anglų kalbos mokytojos Neringa Pilipavičienė, Loreta Kantauskienė, lietuvių kalbos mokytoja Irena Šemetienė, matematikos mokytoja Regina Autukienė.

Bendraudamas su mokiniais, mokytojais, mūsų progimnazijos kūrybos agentas ieškojo atsakymo į klausimą, kaip turėtų mokytis mokiniai, kad jiems būtų įdomu, smalsu, kad jų veikla būtų kryptinga, kad gebėtų kritiškai apmąstyti savo veiklą ir mokytųsi konstruktyviai bendradarbiauti.

Užduotis nelengva. Po gausybės pokalbių, tyrinėjimų buvo nuspręsta, kad mokiniams labai įdomu – kurti filmą. Taip mūsų komandoje atsirado kūrybos praktikė kino režisierė Giedrė Žickytė.

Kaip kurti filmą? Užduotis buvo nelengva, nes reikėjo integruoti mokomuosius dalykus: istoriją, lietuvių kalbą, matematiką, anglų kalbą. Buvo pasirinktas „mockumentary“ kino kūrimo metodas. Mokiniai rašė scenarijus, kūrė scenografiją, repetavo vaidmenis. Komisija išrinko vieną scenarijų „Kalba - ne pokštas“, pagal jį mokiniai turėjo sukurti filmą.

Filmas apie tai, kad reikia branginti gimtąją kalbą, kad dėl kalbos „užterštumo“ kalti ne užsieniečiai, bet patys lietuviai. Filmo pagrindu tapo sensacija, kad rastas M. Daukšos „Postilės“ originalas, kuris skelbia, kad kalbą turi saugoti valstybė ir valstybės vadovai turi imtis griežtų priemonių, versdami užsieniečius mokytis lietuvių kalbos. Bet, pasirodo, kad savo kalbą labiausiai „teršia“ patys lietuviai ir jiems reikia suteikti dar vieną progą išsaugoti savo kalbą.

Filmavimo akimirkos buvo nepakartojamos. Mokiniai patys kūrė dekoracijas, filmavo, garsino, vaidino, maketavo. Dirbo su Giedrės atvežta profesionalia filmavimo technika. Filmavimas truko iki vėlaus vakaro, mokiniai pamiršo, kad nevalgę, kad rytoj savaitgalis ir lakstė paskui Giedrę, kuri tarsi pavirto į visai kitą žmogų: filmavimas ją tikrai „veža“. Pirmą kartą per du metus (5, 6 klasė) mokytojos jau norėjo namo, valgyti ir vaikams jas reikėjo įkalbinėti, kad būtinai dar reikia vieno dublio, nes bus didesnis pasirinkimas montuojant.

Į filmo premjerą susirinko mokinių tėveliai, mokyklos bendruomenė. Visi susirinkusieji kalbėjo apie tai, kad projektas pavyko, kad ir mokytojams ir mokiniams labai patiko dirbti kartu, kad jie geriau vieni kitus pažino. Tėvai sakė, kad jų vaikų dalyvavimas projekte pranoko visus jų lūkesčius, kad dabar salėje tikrai sėdi klasė, o ne atskiros mokinių grupelės. Deividas (operatorius) apie savo veiklą projekte papasakojo ir visiems pareiškė „Aš jau dabar tikrai žinau – užaugęs būsiu kino operatorius“. Toliau viskas vyko kaip Kanuose: premjera, sveikinimai, padėkos.

Mokiniai, mokytojai, tėveliai labai teigiamai įvertino projektą. Pagerėjo mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, požiūris į mokymąsi, mokiniai išmoko planuoti savo veiklas, atsirado didesnis atsakomybės už savo veiklą jausmas. Projekto eigoje pakilo anglų k. ir matematikos balų klasės vidurkis, pagerėjo klasės tarpusavio santykiai, padidėjo atkaklumas ir smalsumas, pagerėjo mokinių gebėjimai analizuoti informaciją, pritaikyti žinias, suvokti kontekstą, interpretuoti.

Bendravimas su kuriančiu profesionalu leido vaikams pajausti, kaip kūryba gali praturtinti mokymosi aplinką ir kasdienybę, įkvėpti mokytis ir išreikšti savo kūrybingumą.